7.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/1

(1)

2010 m. kovo 3 d. komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“) Komisija pabrėžė, kad norint Sąjungoje užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, būtina sudaryti palankias sąlygas investuoti į žinias ir inovacijas. Tą strategiją patvirtino tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba;

(2)

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (3) sukurta bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) „Horizontas 2020“). „Horizontas 2020“ tikslas – užtikrinti didesnį poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms, prisidedant prie viešojo sektoriaus subjektų partnerystės stiprinimo, be kita ko, Sąjungai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo185 straipsnį dalyvaujant kelių valstybių narių vykdomose programose;

(3)

viešojo sektoriaus subjektų partnerystėmis turėtų būti siekiama plėtoti glaudesnę sinergiją, didinti koordinavimą ir vengti nereikalingo dubliavimosi su Sąjungos, tarptautinėmis, nacionalinėmis bei regioninėmis mokslinių tyrimų programomis ir turėtų visapusiškai laikytis programos „Horizontas 2020“ bendrųjų principų, visų pirma atvirumo ir skaidrumo principų. Be to, turėtų būti užtikrinta atvira prieiga prie mokslinių publikacijų.

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 743/2008/EB (4), Bendrija nusprendė skirti finansinį įnašą „Eurostars“ – bendrai mokslinių tyrimų ir plėtros programai, kurią vykdo visos valstybės narės ir penkios dalyvaujančiosios valstybės remdamosi tarpvyriausybine iniciatyva „Eureka“, sukurta 1985 m. siekiant skatinti bendradarbiavimą pramonės mokslinių tyrimų srityje (toliau – „Eurostars“);

(5)

2012 m. balandžio mėn. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl tarpinio „Eurostars“ vertinimo, kurį atliko nepriklausomų ekspertų grupė praėjus dvejiems metams nuo programos įgyvendinimo pradžios. Bendra ekspertų nuomone, „Eurostars“ atitinka savo tikslus, suteikia pridėtinės vertės Europos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) ir todėl turėtų būti tęsiama ir po 2013 m. Taip pat konstatuota, kad „Eurostars“ tenkinami tam tikri realūs mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančių MVĮ poreikiai; programa pritraukė daug paraiškų, o reikalavimus finansavimui gauti atitinkančių projektų biudžetas viršijo pradinį biudžetą. Buvo pateikta tobulinimo rekomendacijų, daugiausia susijusių su tolesniu nacionalinių programų integravimu ir veiklos rezultatų gerinimu, kad būtų galima užtikrinti trumpesnį laikotarpį iki sutarčių sudarymo ir didesnį procedūrų skaidrumą;

(6)

turėtų būti taikoma 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių apibrėžties (5) nustatyta MVĮ termino apibrėžtis;

(7)

pagal Tarybos sprendimą 2013/743/ES (6) parama gali būti skiriama veiksmams, grindžiamiems „Eurostars“ ir jiems perorientuoti laikantis tarpiniame vertinime nurodytų gairių;

(8)

kartu kelių valstybių narių įgyvendinama antrąja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa, kuria siekiama remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančias mažąsias ir vidutines įmones („Eurostars-2“) ir kuri yra suderinta su strategija „Europa 2020“, su jos pavyzdine iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ ir 2012 m. liepos 17 d. Komisijos komunikatu „Glaudesnė Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystė siekiant pažangos ir augimo“, bus siekiama remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančias MVĮ bendrai finansuojant jų į rinką orientuotus bet kurios srities mokslinių tyrimų projektus. Ji pati ir kartu su kita veikla pagal „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ tikslą, nustatytą „Horizontas 2020“, padės siekti tos programos „Pramonės pirmavimo“ tikslų siekiant paspartinti technologijų ir inovacijų, kuriomis bus grindžiamos rytdienos įmonės, kūrimą ir padės novatoriškoms Europos MVĮ tapti pasaulyje pirmaujančiomis bendrovėmis. Patobulinus ankstesnę programą „Eurostars“, „Eurostars-2“ turėtų būti siekiama trumpesnio laiko iki dotacijų suteikimo, tvirtesnės integracijos ir taupaus, skaidraus ir veiksmingesnio administravimo, kad galiausiai naudos gautų mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančios MVĮ. Siekiant užtikrinti „Eurostars-2“ sėkmę svarbu ir toliau remtis principu „iš apačios į viršų“ ir vykdyti verslo principais grindžiamą darbotvarkę, pagrindinį dėmesį skiriant rinkos potencialui, kaip ir ankstesnėje „Eurostars“ programoje;

(9)

kad būtų atsižvelgta į „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį, kvietimai teikti pasiūlymus pagal „Eurostars-2“ turėtų būti paskelbti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimus teikti pasiūlymus galima paskelbti ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.;

(10)

2012 m. birželio 22 d. Budapešte vykusioje „Eureka“ ministrų konferencijoje buvo patvirtinta strateginė „Eurostars-2“ vizija (toliau – Budapešto dokumentas). Ministrai įsipareigojo tęsti „Eurostars“, jai pasibaigus 2013 m., „Horizontas 2020“ laikotarpiu. Tai bus glaudesnė partnerystė, kurią įgyvendinant bus atsižvelgta į „Eurostars“ tarpinio vertinimo rekomendacijas. Budapešto dokumente „Eurostars-2“ iškeliami du pagrindiniai tikslai. Pirma, į struktūrą orientuotas tikslas gerinti nacionalinių mokslinių tyrimų programų sinchronizavimą ir derinimą finansavimo srityje. Tai vienas iš pagrindinių elementų valstybėms narėms siekiant baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę. Antra, su turiniu susijęs tikslas remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančias MVĮ, dalyvaujančias tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose ir inovacijų projektuose. Budapešto dokumentu Sąjunga raginama dalyvauti „Eurostars-2“;

(11)

supaprastinimo tikslais administracinė našta turėtų būti sumažinta visoms šalims. Reikėtų vengti dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Atliekant auditą prireikus turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinių programų ypatumus;

(12)

pagal „Eurostars-2“ suteiktų Sąjungos lėšų gavėjų auditas turėtų būti atliekamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013;

(13)

dalyvaujančiosios valstybės ketina „Eurostars-2“ laikotarpiu (2014–2024 m.) prisidėti prie „Eurostars-2“ įgyvendinimo;

(14)

„Eurostars-2“ veikla turėtų atitikti „Horizontas 2020“ nustatytus tikslus ir principus „iš apačios į viršų“, taip pat Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 26 straipsnyje nustatytus bendruosius principus bei sąlygas;

(15)

turėtų būti nustatyta „Horizontas 2020“ laikotarpiu programai „Eurostars-2“ skiriamo Sąjungos finansinio įnašo viršutinė riba. Neviršijant tos ribos, turėtų būti numatytas tam tikras lankstumas kalbant apie Sąjungos įnašą, kuris turėtų būti ne mažesnis kaip trečdalis, bet ne didesnis nei pusė dalyvaujančiųjų valstybių įnašo, kad būtų užtikrinta kritinė masė, būtina siekiant patenkinti projektų, atitinkančių finansinės paramos reikalavimus, poreikį, kad būtų pasiektas didelis sverto efektas ir užtikrinta tvirtesnė dalyvaujančiųjų valstybių nacionalinių mokslinių tyrimų programų integracija;

(16)

laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 tikslų, bet kuri valstybė narė ir bet kuri „Horizontas 2020“ asocijuotoji šalis turėtų turėti teisę dalyvauti „Eurostars-2“;

(17)

bet kuri „Eureka“ narė arba „Eureka“ asocijuotoji šalis, kuri nėra valstybė narė arba programos „Horizontas 2020“ asocijuotoji šalis, gali tapti „Eurostars-2“ šalimi partnere;

(18)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti teikiamas su sąlyga, kad dalyvaujančiosios valstybės oficialiai įsipareigos prisidėti prie „Eurostars-2“ įgyvendinimo ir tuos įsipareigojimus vykdys. Finansinė parama pagal „Eurostars-2“ turėtų būti daugiausiai skiriama dotacijų projektams, atrinktiems pagal „Eurostars-2“ paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus, forma. Kad būtų laikomasi „Eurostars-2“ tikslų, dalyvaujančiosios valstybės užtikrina pakankamą finansinį įnašą pagrįstam pasiūlymų, atrinktų paskelbus kvietimą teikti paraiškas, skaičiui finansuoti;

(19)

siekiant bendrai įgyvendinti „Eurostars-2“ reikia įgyvendinimo struktūros. Dalyvaujančiosios valstybės susitarė paskirti „Eureka“ sekretoriatą (ESE) būti „Eurostars-2“ įgyvendinimo struktūra. ESE –tarptautinė pelno nesiekianti asociacija, 1997 m. „Eureka“ valstybių įsteigta pagal Belgijos teisę; nuo 2008 m. ji atsakinga už „Eurostars“ įgyvendinimą. ESE vaidmuo – ne tik įgyvendinti „Eurostars“, tuo pat metu ji yra iniciatyvos „Eureka“ sekretoriatas ir jos pačios valdymas susijęs su „Eureka“ projektų valdymu už „Eurostars“ ribų. Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, yra iniciatyvos „Eureka“ narė steigėja ir visateisė „Eureka“ sekretoriato asociacijos narė;

(20)

kad „Eurostars-2“ tikslai būtų pasiekti, ESE turėtų būti atsakinga už kvietimų teikti pasiūlymus organizavimą, tinkamumo kriterijų tikrinimą, tarpusavio peržiūros vertinimą, projektų atranką ir stebėseną bei Sąjungos įnašo skyrimą. Pasiūlymų vertinimą ESE atsakomybe turėtų centralizuotai atlikti nepriklausomi išorės ekspertai, paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus. Skirstant finansavimą, kuris teikiamas iš Sąjungos finansinio įnašo ir iš dalyvaujančiųjų valstybių įnašų, dalyvaujančiosios valstybės turėtų būti įpareigotos laikytis sudaryto projektų eiliškumo sąrašo;

(21)

apskritai iš „Eurostars-2“ turėtų matytis aiški pažanga siekiant toliau derinti ir sinchronizuoti nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, kad ji būtų tikrai bendra programa, kuriai būdingas tvirtesnis mokslinis, valdymo ir finansinis sinchronizavimas. Bendrai apibrėžiant ir įgyvendinant veiklą turėtų būti pasiekta glaudesnė mokslo integracija ir turėtų būti užtikrintas atrinktų projektų kompetencijos lygis ir didelis poveikis. Valdymo integracija turėtų būti užtikrintas veiklos kompetencijos ir atskaitomybės už programą tolesnis gerinimas. Didesnė finansinė integracija turėtų būti grindžiama bendru ir metiniu tinkamu „Eurostars-2“ dalyvaujančiųjų valstybių finansiniu įnašu ir glaudžiu nacionaliniu sinchronizavimu. Tai turėtų būti pasiekta palaipsniui derinant nacionalines finansavimo taisykles;

(22)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti administruojamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (7) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (8) nustatytą patikimo finansų valdymo principą ir netiesioginio valdymo taisykles;

(23)

kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Komisija turėtų turėti teisę sumažinti Sąjungos finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo teikimą, jei „Eurostars-2“ įgyvendinama netinkamai, iš dalies ar vėluojant arba jei dalyvaujančiosios valstybės neprisideda, prisideda iš dalies arba vėluoja prisidėti prie „Eurostars-2“ finansavimo. Tos teisės turėtų būti numatytos įgaliojimų suteikimo susitarime, kurį turi sudaryti Sąjunga ir ESE;

(24)

dalyvaujant pagal „Eurostars-2“ finansuojamuose netiesioginiuose veiksmuose taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013 (9). Tačiau, atsižvelgiant į specifinius su „Eurostars-2“ vykdymu susijusius poreikius, būtina pagal to reglamento 1 straipsnio 3 dalį numatyti nukrypto nuo to reglamento leidžiančias nuostatas;

(25)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ, kurios labiau pripratusios prie nacionalinių kanalų ir kurios kitu atveju vykdytų mokslinių tyrimų veiklą tik savo valstybėse, dalyvavimui, „Eurostars-2“ finansinis įnašas turėtų būti teikiamas laikantis gerai žinomų taisyklių, nustatytų jų nacionalinėse programose, ir įgyvendinamas pagal finansavimo susitarimą, kurį tiesiogiai administruoja nacionalinės institucijos, derinant Sąjungos finansavimą su atitinkamu nacionaliniu finansavimu. Todėl turėtų būti numatyta nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 15 straipsnio 9 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1, 5–7 dalių, 28–34 straipsnių leidžianti nuostata;

(26)

„Eurostars-2“ kvietimai teikti pasiūlymus taip pat turėtų būti skelbiami dalyviams skirtame bendrame portale ir kitomis Komisijos valdomomis programos „Horizontas 2020“ elektroninėmis sklaidos priemonėmis;

(27)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis. taikomomis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, aptikimą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracines ir finansines nuobaudas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(28)

Komisija, bendradarbiaudama su dalyvaujančiosiomis valstybėmis, turėtų atlikti tarpinį vertinimą, kurio metu visų pirma būtų įvertinti „Eurostars-2“ kokybė ir veiksmingumas bei pažanga siekiant nustatytų tikslų, taip pat galutinį vertinimą ir parengti tų vertinimų ataskaitą;

(29)

Komisijai paprašius, ESE ir dalyvaujančiosios valstybės turėtų pateikti visą informaciją, kurią Komisija turi įtraukti į „Eurostars-2“ vertinimo ataskaitas;

(30)

kadangi šio sprendimo tikslų, t. y. remti tarptautinę mokslinių tyrimų veiklą, kurią vykdo moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaujančios MVĮ, ir prisidėti prie nacionalinių mokslinių tyrimų finansavimo programų integravimo, derinimo ir sinchronizavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl tarptautinio aspekto ir nacionalinių programų papildomumo bei sąveikumo nebuvimo, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

1.

MVĮ – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB;

2.

mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdanti MVĮ–MVĮ, kuri atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1.

skatinti mokslinių tyrimų veiklą, kuri atitinka šias sąlygas:

2.

didinti viešojo finansavimo MVĮ prieinamumą, veiksmingumą ir efektyvumą Europoje vienodinant, derinant ir sinchronizuojant dalyvaujančiųjų valstybių nacionalinius finansavimo mechanizmus;

3.

skatinti ir didinti ankstesnės tarptautinių mokslinių tyrimų patirties neturinčių MVĮ dalyvavimą.

a)

dalyvaujančiosios valstybės įrodo, kad „Eurostars-2“ atitinka 3 straipsnyje nustatytus tikslus;

b)

dalyvaujančiosios valstybės arba dalyvaujančiųjų valstybių paskirtos organizacijos paskiria ESE struktūra, atsakinga už „Eurostars-2“ įgyvendinimą ir už Sąjungos finansinio įnašo gavimą, paskirstymą ir stebėseną;

c)

kiekviena dalyvaujančioji valstybė įsipareigoja prisidėti prie „Eurostars-2“ finansavimo;

d)

ESE įrodo, kad sugeba įgyvendinti „Eurostars-2“, įskaitant Sąjungos finansinio įnašo gavimą, paskirstymą ir stebėseną, netiesiogiai valdydama Sąjungos biudžetą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58, 60 ir 61 straipsnius; ir

e)

pagal II priedą sukuriamas „Eurostars-2“ valdymo modelis.

a)

ESE įgyvendina 3 straipsnyje nustatytus „Eurostars-2“ tikslus ir vykdo I priede nustatytą veiklą pagal 8 straipsnyje nurodytas dalyvavimo ir sklaidos taisykles;

b)

išlaikomas atitinkamas ir veiksmingas valdymo modelis, atitinkantis II priedą;

c)

ESE laikosi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų;

d)

dalyvaujančiosios valstybės faktiškai moka finansinį įnašą visiems pagal „Eurostars-2“ paskelbtus kvietimus teikti pasiūlymus finansuoti atrinktų „Eurostars-2“ projektų dalyviams, įvykdydamos šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus įsipareigojimus;

e)

finansavimas iš nacionalinių biudžetų „Eurostars-2“ projektams ir Sąjungos finansinis įnašas skiriamas pagal projektų eiliškumo sąrašus; ir

f)

įrodoma aiški pažanga bendradarbiavimo mokslo, valdymo ir finansų srityse nustatant „Eurostars-2“ įgyvendinimo veiklos rezultatų būtinuosius tikslus ir tarpinius tikslus.

a)

atrinktų „Eurostars-2“ projektų bendras finansavimas atitinkama nacionaline finansavimo forma, daugiausia dotacijomis. Komisija, vertindama kita forma nei dotacijomis skiriamus dalyvaujančiųjų valstybių įnašus, gali naudoti nustatytas dotacijų ekvivalento nustatymo taisykles;

b)

finansinis įnašas administracinėms „Eurostars-2“ sąnaudoms, kurios nepadengiamos iš Sąjungos įnašo, kaip išdėstyta 5 straipsnio 3 dalyje, padengti.

a)

reikalavimai ESE, susiję su Sprendimo (ES) Nr. 2013/743 II priede nustatytais veiklos rodikliais;

b)

su stebėsena, nustatyta Sprendimo (ES) Nr. 2013/743 III priede, susiję reikalavimai ESE įnašui;

c)

konkretūs veiklos rodikliai, susiję su ESE veikimu „Eurostars-2“ atžvilgiu;

d)

reikalavimai, keliami ESE, dėl informacijos apie administracines sąnaudas ir išsamių duomenų, susijusių su „Eurostars-2“ įgyvendinimu, teikimo;

e)

duomenų, kurių reikia, kad Komisija galėtų įvykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka;

f)

ESE pareiga pasirašyti dvišalius susitarimus su nacionalinėmis finansavimo įstaigomis prieš bet kokį Sąjungos finansinio įnašo pervedimą; tokiuose dvišaliuose susitarimuose nustatomi būtinieji „Eurostars-2“ įgyvendinimo veiklos rezultatų tikslai ir tarpiniai tikslai;

g)

nuostatos dėl „Eurostars-2“ kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimo, visų pirma dalyviams skirtame bendrame portale ir kitomis Komisijos valdomomis programos „Horizontas 2020“ elektroninėmis sklaidos priemonėmis.

7.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/14

(1)

savo 2010 m. kovo 3 d. komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“) Komisija pabrėžė, kad norint Sąjungoje užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, būtina sudaryti palankias sąlygas investuoti į žinias ir inovacijas. Tą strategiją patvirtino tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (3) buvo sukurta Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“(2014–2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“). Programos „Horizontas 2020“ tikslas – užtikrinti didesnį mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį, prisidedant prie viešojo sektoriaus subjektų partnerystės stiprinimo, be kita ko, Sąjungai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 185 straipsnį dalyvaujant kelių valstybių narių vykdomose programose;

(3)

viešojo sektoriaus subjektų partnerystėmis turėtų būti siekiama plėtoti glaudesnę veiksmų sinergiją, didinti koordinavimą ir išvengti nereikalingo dubliavimosi su Sąjungos, tarptautinėmis, nacionalinėmis bei regioninėmis mokslinių tyrimų programomis, ir turėtų būti visapusiškai laikomasi programos „Horizontas 2020“ bendrųjų principų, visų pirma atvirumo ir skaidrumo principų. Be to, turėtų būti užtikrinta atvira prieiga prie mokslinių publikacijų;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 742/2008/EB (4) numatytas Bendrijos finansinis įnašas į bendrąją mokslinių tyrimų ir plėtros programą „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (toliau – KGPA), atitinkantis valstybių narių įnašą, tačiau neviršijantis 150 000 000 EUR ir skiriamas Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (5), vykdymo laikotarpiu;

(5)

2012 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai bendrosios programos KGPA tarpinio įvertinimo ataskaitą. Tą įvertinimą atliko ekspertų grupė. Bendra ekspertų grupės nuomonė buvo ta, kad vykdant bendrąją programą KGPA padaryta didelė pažanga įgyvendinant jos tikslus ir pasiekta puikių rezultatų, ir ją reikėtų tęsti pasibaigus dabartiniam finansavimo laikotarpiui. Tačiau ekspertų grupė pažymėjo keletą trūkumų, visų pirma poreikį į projektus aktyviau nuo ko ankstesnio etapo įtraukti vartotojus ir toliau gerinti veiklos rezultatus, susijusius su sutarčių pasirašymo ir mokėjimo terminais;

(6)

atliekant 2010 m. tarpinį įvertinimą ir vykstant 2012 m. konsultavimosi procesui išryškėjo finansinių priemonių, tinkamumo taisyklių ir kompensavimo sistemų įvairovė. Dalyvaujančiosios valstybės Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos generalinėje asamblėjoje galėtų apsvarstyti šį klausimą ir paskatinti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;

(7)

savo 2006 m. spalio 12 d. komunikate „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ Komisija pabrėžė, kad demografinis senėjimas yra vienas iš pagrindinių visų valstybių narių iššūkių ir kad daugiau naudojant naujas technologijas būtų padedama kontroliuoti sąnaudas, didinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę, skatinti jų aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir didinti Sąjungos ekonomikos konkurencingumą;

(8)

Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ Komisija gyventojų senėjimo klausimą įvardijo kaip vieną iš visuomenės problemų, kurias sprendžiant laimėjimai inovacijų srityje gali vaidinti svarbų vaidmenį ir padidinti konkurencingumą, sudaryti sąlygas Europos bendrovėms pirmauti kuriant naujas technologijas, augti ir pirmauti naujose augančiose pasaulio rinkose, pagerinti viešųjų paslaugų kokybę bei efektyvumą ir taip prisidėti kuriant daug naujų kokybiškų darbo vietų;

(9)

visoje Sąjungos sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuje (vadinamosios baltųjų chalatų darbo vietos) dirba apie 20 mln. asmenų; tikėtina, kad per artimiausius metus šis skaičius dar išaugs dėl senėjančios visuomenės. Mokymas ir mokymasis visą gyvenimą šiame ypatingo dėmesio reikalaujančiame sektoriuje turėtų būti labai svarbus prioritetas. Todėl reikėtų tiksliau įvertinti vadinamųjų baltųjų chalatų darbo vietų ir investicijų į šiuolaikinius gebėjimus, pavyzdžiui, naudojimąsi informacinėmis technologijomis, poreikį;

(10)

savo 2010 m. gegužės 19 d. komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ Komisija pasiūlė sustiprinti bendrąją programą KGPA, siekiant padėti spręsti su senėjančia visuomene susijusius uždavinius;

(11)

savo 2012 m. vasario 29 d. komunikate „Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje strateginio įgyvendinimo plano pažanga“ Komisija pasiūlė būsimose mokslinių tyrimų ir inovacijų darbo programose ir priemonėse, įtrauktose į programą „Horizontas 2020“, atsižvelgti į atitinkamus strateginio įgyvendinimo plano prioritetus. Be to, Komisija pasiūlė atsižvelgti į įnašus, kurie pagal bendrąją programą KGPA gali būti skiriami Europos inovacijų partnerystei vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje;

(12)

tikimasi, kad novatoriški informacijos ir ryšių technologijomis (IRT) grindžiami sprendimai bus labai naudingi įgyvendinant pagal iniciatyvą „Inovacijų Sąjunga“ sukurtos Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tikslus – iki 2020 m. sveiko gyvenimo trukmę pailginti dvejais metais, taip pat pagerinti Sąjungos piliečių gyvenimo kokybę ir sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą. Šios partnerystės strateginiame įgyvendinimo plane nustatyti inovacijų vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje spartinimo ir platesnio masto naudojimo visoje Sąjungoje prioritetai šiose trijose srityse: prevencijos ir sveikatingumo skatinimo, priežiūros ir gydymo, savarankiško gyvenimo ir socialinės įtraukties;

(13)

atsižvelgiant į tai, kad IRT sistemose tvarkomi dideli asmens duomenų bei profilių kiekiai ir šios sistemos veikia realaus laiko ryšiu, o tai reiškia, kad su jomis susijusi duomenų saugumo pažeidimų rizika yra labai didelė, reikėtų atsižvelgti į duomenų apsaugos aspektus. Be to, turėtų būti gerbiama teisė į privatų gyvenimą;

(14)

aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programa (toliau – ALG programa) turėtų būti grindžiama ankstesnės programos pasiekimais, ir ją vykdant turėtų būti šalinami ankstesnės programos trūkumai, skatinant vartotojus pakankamai aktyviai dalyvauti projektuose nuo pirminio jų įgyvendinimo etapo, siekiant užtikrinti, kad nustatyti sprendimai būtų priimtini ir atitiktų konkrečius vartotojų poreikius, ir kad ALG programa būtų geriau įgyvendinama;

(15)

įgyvendinant ALG programą reikėtų atsižvelgti į plačią inovacijos apibrėžtį, apimančią organizacinius, verslo, technologinius, visuomeninius ir aplinkosaugos aspektus. Tai padėtų užtikrinti daugiadalykį požiūrį ir socialinių bei humanitarinių mokslų integravimą ALG programoje;

(16)

ALG programos veikla turėtų atitikti programos „Horizontas 2020“ tikslus ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sričių prioritetus, taip pat Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 26 straipsnyje nustatytus bendruosius principus ir sąlygas;

(17)

turėtų būti nustatyta Sąjungos finansinio dalyvavimo ALG programoje programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu viršutinė riba. Sąjungos finansinis įnašas į ALG programą programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu turėtų neviršyti dalyvaujančiųjų valstybių finansinio įnašo, kad būtų pasiektas didelis sverto efektas ir užtikrintas aktyvus dalyvaujančiųjų valstybių dalyvavimas siekiant ALG programos tikslų;

(18)

kad būtų atsižvelgta į programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį, kvietimai teikti pasiūlymus pagal ALG programą turėtų būti paskelbti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimus teikti pasiūlymus galima paskelbti iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

(19)

laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 tikslų, visos valstybės narės ir visos programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys turėtų turėti teisę dalyvauti ALG programoje bet kuriuo joms tinkamu metu;

(20)

siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančiosios valstybės laikytųsi tokių pačių finansinių įsipareigojimų kaip ir Sąjunga, Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti teikiamas su sąlyga, kad prieš pradedant vykdyti ALG programą dalyvaujančiosios valstybės oficialiai prisiima įsipareigojimus ir tuos įsipareigojimus vykdo. Dalyvaujančiųjų valstybių įnašas į ALG programą turėtų apimti administracines sąnaudas, kurios patiriamos nacionaliniu lygiu užtikrinant veiksmingą ALG programos veikimą;

(21)

ALG programai bendrai įgyvendinti reikalinga įgyvendinimo struktūra. Dalyvaujančiosios valstybės sutarė dėl ALG programos įgyvendinimo struktūros ir 2007 m. įsteigė Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos asociaciją (toliau – KGPAA), kuri yra tarptautinė pelno nesiekianti asociacija, turinti teisinį subjektiškumą ir įsteigta pagal Belgijos teisę. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta tarpinio įvertinimo ataskaitoje, dabartinė ALG programos valdymo struktūra pasitvirtino kaip veiksminga ir kokybiška, KGPAA turėtų būti naudojama kaip įgyvendinimo struktūra ir turėtų atlikti ALG programos paskirstymo ir stebėsenos įstaigos vaidmenį. KGPAA turėtų administruoti Sąjungos finansinį įnašą ir turėtų užtikrinti veiksmingą ALG programos įgyvendinimą;

(22)

kad ALG programos tikslai būt pasiekti, KGPAA turėtų teikti finansinę paramą daugiausia dotacijomis, skirtomis KGPAA atrinktų veiksmų dalyviams. Tie veiksmai turėtų būti atrenkami paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus KGPAA atsakomybe; KGPAA turėtų padėti nepriklausomi išorės ekspertai. Atrenkant pasiūlymus ir skiriant finansavimą, kuris teikiamas iš ALG programos projektams skiriamo Sąjungos finansinio įnašo ir nacionalinių biudžetų lėšų, turėtų būti privaloma laikytis sudaryto eiliškumo sąrašo;

(23)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti administruojamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (7) nustatytą patikimo finansų valdymo principą ir netiesioginio valdymo taisykles;

(24)

kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Komisija, taikydama proporcingas priemones, turėtų turėti teisę sumažinti Sąjungos finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo teikimą, jei ALG programa įgyvendinama netinkamai, iš dalies ar vėluojant arba jei dalyvaujančiosios valstybės neprisideda, prisideda iš dalies arba vėluoja prisidėti prie ALG programos finansavimo. Tos teisės turėtų būti numatytos įgaliojimų perdavimo susitarime, kurį turi sudaryti Sąjunga ir KGPAA;

(25)

supaprastinimo tikslais administracinė našta turėtų būti sumažinta visoms šalims. Reikėtų vengti dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Atliekant auditą prireikus turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinių programų ypatumus;

(26)

dalyvaujant pagal ALG programą finansuojamuose netiesioginiuose veiksmuose taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013 (8). Tačiau, atsižvelgiant į specifinius su ALG programos vykdymu susijusius poreikius, būtina pagal to reglamento 1 straipsnio 3 dalį numatyti nukrypti nuo to reglamento leidžiančias nuostatas;

(27)

KGPAA kvietimai teikti pasiūlymus taip pat turėtų būti skelbiami dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos valdomas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones;

(28)

specialios nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 leidžiančios nuostatos yra būtinos, nes ALG programa sukurta kaip į rinką orientuota mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kurioje sujungiama daug įvairių nacionalinių finansavimo srautų (pavyzdžiui, mokslinių tyrimų inovacijų, sveikatos ir pramonės finansavimo programos). Dėl tų programų pobūdžio dalyvavimo jose taisyklės skiriasi, todėl negalima tikėtis, kad jos visiškai atitiktų Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013. Be to, ALG programa visų pirma skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei vartotojų organizacijoms, kurios paprastai nedalyvauja Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje. Siekiant palengvinti tų įmonių ir organizacijų dalyvavimą, Sąjungos finansinis įnašas teikiamas pagal gerai žinomas jų nacionalinių finansavimo programų taisykles, skiriant bendrą dotaciją, kuri apima Sąjungos ir atitinkamą nacionalinį finansavimą;

(29)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, taikomomis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines bei finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(30)

Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, turėtų atlikti tarpinį vertinimą, kuriuo visų pirma būtų įvertinta ALG programos kokybė, veiksmingumas ir pažanga siekiant nustatytų tikslų, taip pat atlikti galutinį vertinimą, ir parengti tų vertinimų ataskaitą;

(31)

vertinimas turėtų būti grindžiamas tikslia ir aktualia informacija. Komisijai paprašius KGPAA ir dalyvaujančiosios valstybės turėtų pateikti visą informaciją, kurią Komisija turi įtraukti į ALG programos vertinimo ataskaitas;

(32)

veiksmai, kuriuos numatoma įgyvendinti pagal ALG programą, turėtų padėti stiprinti Europos viešąsias sveikatos ir priežiūros sistemas, kurios yra labai svarbus veiksnys siekiant išsaugoti socialinės paramos sistemas ir sumažinti gerovės srityje susidariusį atotrūkį tarp regionų ir gyventojų grupių, kuris dėl dabartinės ekonomikos ir socialinės krizės smarkiai didėja;

(33)

ALG programos įgyvendinimas turėtų užtikrinti veiksmingą lyčių lygybės propagavimą, kaip įtvirtinta programoje „Horizontas 2020“. ALG programa turėtų būti skatinama į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį įtraukti lyčių lygybės klausimą ir lyčių aspektą. Atsižvelgiant į padėtį šioje srityje, ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama lyčių pusiausvyros užtikrinimui vertinimo komisijose ir tokiuose organuose, kaip patariamosios ir ekspertų grupės. Lyčių aspektas turėtų būti tinkamai įtrauktas į strategijų, programų ir projektų turinį, skirtą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ir jo turėtų būti paisoma visais mokslinių tyrimų ciklo etapais;

(34)

ALG programa turėtų atitikti programoje „Horizontas 2020“ įtvirtintus etikos principus. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama proporcingumo principui, teisei į privatų gyvenimą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą ir poreikiui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį;

(35)

kadangi dalyvaujančiosios valstybės nusprendė toliau įgyvendinti ALG programą, ir kadangi šio sprendimo tikslų, t. y. tiesiogiai remti ir papildyti Sąjungos politiką vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

dalyvaujančiosios valstybės įrodo, kad ALG programa yra sukurta pagal I ir II priedus;

b)

dalyvaujančiosios valstybės arba jų paskirtos organizacijos paskiria KGPAA struktūra, kuri atsakinga už ALG programos įgyvendinimą ir Sąjungos finansinio įnašo paskirstymą bei stebėseną;

c)

kiekviena dalyvaujanti valstybė įsipareigoja prisidėti prie ALG programos finansavimo;

d)

KGPAA įrodo, kad sugeba įgyvendinti ALG programą, įskaitant Sąjungos įnašo paskirstymą ir stebėseną, netiesiogiai valdydama Sąjungos biudžetą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58, 60 ir 61 straipsnius; ir

e)

pagal III priedą nustatomas ALG programos valdymo modelis.

a)

KGPAA įgyvendina šio sprendimo I priede nustatytus ALG programos tikslus ir II priede nurodytus veiksmus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013, laikantis šio sprendimo 5 straipsnio;

b)

išlaikomas tinkamas ir efektyvus valdymo modelis, atitinkantis III priedą;

c)

KGPAA laikosi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų; ir

d)

kiekviena dalyvaujančioji valstybė įvykdo 1 dalies c punkte nurodytus įsipareigojimus, taip pat įvykdomi metiniai įsipareigojimai prisidėti prie ALG programos finansavimo.

a)

finansiniai įnašai, skirti vadovaujantis II priedu pagal ALG programą remiamiems netiesioginiams veiksmams;

b)

nepiniginiai įnašai, atitinkantys administracines sąnaudas, kurias patiria nacionalinės administracijos užtikrindamos veiksmingą ALG programos įgyvendinimą pagal II priedą.

a)

su atitinkamais rodikliais iš veiklos rodiklių, nustatytų Sprendimo (ES) Nr. 2013/743/ES II priede, susiję reikalavimai KGPAA indėliui;

b)

su stebėsena, nurodyta Sprendime (ES) Nr. 2013/743/ES, susiję reikalavimai KGPAA indėliui;

c)

konkretūs veiklos rodikliai, būtini KGPAA veikimui stebėti pagal 3 straipsnio 2 dalį;

d)

duomenų ir informacijos, kurių reikia, kad Komisija galėtų vykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka;

e)

nuostatos dėl KGPAA kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimo, visų pirma dalyviams skirtame bendrame portale ir kitomis Komisijos valdomomis programos „Horizontas 2020“ elektroninėmis sklaidos priemonėmis.

7.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/27

(1)

2010 m. kovo 3 d. komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (strategija „Europa 2020“) Komisija pabrėžė, kad norint Sąjungoje užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, būtina sudaryti palankias sąlygas investuoti į žinias ir inovacijas. Tą strategiją patvirtino tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (3) sukurta bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) („Horizontas 2020“). „Horizontas 2020“ tikslas – užtikrinti didesnį poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms, prisidedant prie viešojo sektoriaus subjektų partnerystės stiprinimo, be kita ko, Sąjungai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 185 straipsnį dalyvaujant kelių valstybių narių vykdomose programose;

(3)

viešojo sektoriaus subjektų partnerystėmis turėtų būti siekiama plėtoti glaudesnę veiksmų sinergiją, didinti koordinavimą ir išvengti nereikalingo dubliavimosi su Sąjungos, tarptautinėmis, nacionalinėmis bei regioninėmis mokslinių tyrimų programomis ir turėtų būti visapusiškai laikomasi programos „Horizontas 2020“ bendrųjų principų, visų pirma susijusių su atvirumu ir skaidrumu. Be to, turėtų būti užtikrinta atvira prieiga prie mokslinių publikacijų;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 912/2009/EB (4) buvo numatytas Bendrijos finansinis įnašas į Europos metrologijos mokslinių tyrimų programą (toliau – EMRP), atitinkantis dalyvaujančiųjų valstybių įnašą, tačiau neviršijantis 200 000 000 EUR, ir skiriamas Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (5), vykdymo laikotarpiu;

(5)

2012 m. balandžio mėn. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos (EMRP) tarpinio vertinimo ataskaitą. Tą tarpinį vertinimą atliko ekspertų grupė praėjus trejiems metams po programos įgyvendinimo pradžios. Bendra ekspertų grupės nuomonė buvo ta, kad EMRP yra tinkamai valdoma bendra Europos mokslinių tyrimų programa, jau pasiekusi palyginti aukštą mokslinės, valdymo ir finansinės integracijos lygį. Tačiau ekspertų grupė paminėjo jo ribotą naudojimą pramonėje, ribotą mokslinės kompetencijos, nepriklausančios metrologijos institutams, naudojimą ir nepakankamą pajėgumų stiprinimą. Be to, šios ekspertų grupės nuomone, įgyvendinant EMRP galėtų būti kuriama labiau įtrauki Europos metrologijos mokslinių tyrimų erdvė;

(6)

pagal Tarybos sprendimą 2013/743/ES (6) Europos metrologijos mokslinių tyrimų programai gali būti teikiama tolesnė parama;

(7)

Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programa (EMPIR), suderinta su strategija „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėmis iniciatyvomis, visų pirma iniciatyvomis „Inovacijų sąjunga“, „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir „Integruota globalizacijos eros pramonės politika“, bus platesnio užmojo ir įtraukesnė programa, kurią dešimt metų (2014–2024 m.) laikotarpiu vykdys 28 dalyvaujančiosios valstybės. Patobulinus ankstesnės programos elementus, EMPIR apims veiklą inovacijų ir naudojimo pramonėje, norminimo, standartizavimo ir reguliavimo tikslais atliekamų mokslinių tyrimų bei pajėgumų stiprinimo srityse;

(8)

dalyvaujančiosios valstybės ketina prisidėti prie EMPIR įgyvendinimo jos laikotarpiu. t.y. 2014–2024 m. Kad būtų atsižvelgta į „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį, kvietimai teikti pasiūlymus pagal EMPIR turėtų būti paskelbti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimus teikti pasiūlymus galima paskelbti ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.;

(9)

EMPIR veikla turėtų „Horizontas 2020“ tikslus ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sričių prioritetus, taip pat Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 26 straipsnyje nustatytas sąlygas;

(10)

turėtų būti nustatyta Sąjungos finansinio dalyvavimo EMPIR „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu viršutinė riba. Neviršijant tos ribos, Sąjungos įnašas turėtų būti lygus dalyvaujančiųjų valstybių įnašui į EMPIR, kad būtų pasiektas didelis sverto efektas ir užtikrinta tvirtesnė dalyvaujančiųjų valstybių programų integracija;

(11)

laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 tikslų, visos valstybės narės ir visos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys turėtų turėti teisę dalyvauti EMPIR;

(12)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti teikiamas su sąlyga, kad dalyvaujančiosios valstybės oficialiai įsipareigos prisidėti prie EMPIR įgyvendinimo ir kad jos tuos įsipareigojimus vykdys. Dalyvaujančiųjų valstybių narių įnašai į EMPIR turėtų apimti įnašą administracinėms sąnaudoms padengti, laikantis 5 % EMPIR biudžeto viršutinės ribos. Kad būtų užtikrintas dalyvaujančiųjų valstybių gebėjimas finansuoti atrinktuose projektuose dalyvaujančius savo nacionalinius subjektus, tokius kaip nacionaliniai metrologijos institutai (NMI) ir specializuoti institutai (SI), jos turėtų įsipareigoti prireikus savo įnašą į EMPIR padidinti savo įnašo 50 % dydžio rezerviniu finansavimu;

(13)

bendrai įgyvendinant EMPIR programą reikalinga įgyvendinimo struktūra. Dalyvaujančiosios valstybės susitarė dėl EMRP programos įgyvendinimo struktūros ir 2007 m. įsteigė EURAMET e.V. (EURAMET) – Europos regioninę metrologijos organizaciją, kuri yra pelno nesiekianti asociacija pagal Vokietijos teisę. EURAMET veikla apima taip pat ir uždavinius bei įsipareigojimus, susijusius su metrologijos derinimu visoje Europoje ir pasaulyje. Tapti EURAMET nariais gali visi Europos NMI, o asocijuotaisiais nariais – SI. Narystė EURAMET organizacijoje nepriklauso nuo to, ar vykdomos nacionalinės metrologijos mokslinių tyrimų programos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta EMRP tarpinio vertinimo ataskaitoje, EURAMET valdymo struktūra veiksmingai ir kokybiškai padeda įgyvendinti EMRP, EURAMET reikėtų pasitelkti įgyvendinant ir EMPIR. Todėl EURAMET turėtų būti Sąjungos finansinio įnašo gavėja;

(14)

kad EMPIR tikslai būtų pasiekti, EURAMET turėtų teikti finansinę paramą daugiausia dotacijomis, skirtomis EURAMET lygiu atrinktų veiksmų dalyviams. Šie veiksmai turėtų būti atrenkami paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus EURAMET atsakomybe. Atrenkant pasiūlymus ir skirstant finansavimą, kuris teikiamas iš EMPIR projektams skiriamo Sąjungos finansinio įnašo ir dalyvaujančiųjų valstybių įnašų, turėtų būti privaloma laikytis sudaryto eiliškumo sąrašo;

(15)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti administruojamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (7) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (8) išdėstytus patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamas netiesioginio valdymo taisykles;

(16)

kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Komisija turėtų turėti teisę sumažinti Sąjungos finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo teikimą, jei EMPIR programa įgyvendinama netinkamai, iš dalies ar vėluojant arba jei dalyvaujančiosios valstybės neprisideda, prisideda tik iš dalies arba vėluoja prisidėti prie EMPIR programos finansavimo. Tos teisės turėtų būti numatytos įgaliojimų suteikimo susitarime, kurį turi sudaryti Sąjunga ir EURAMET;

(17)

supaprastinimo tikslais administracinė našta turėtų būti sumažinta visoms šalims. Reikėtų vengti dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Atliekant auditą prireikus turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinių programų ypatumus;

(18)

pagal šį sprendimą suteiktų Sąjungos lėšų gavėjų auditas turėtų būti atliekamas taip, kad būtų užtikrintas administracinės naštos sumažėjimas, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1291/2013;

(19)

dalyvaujant EMPIR lėšomis finansuojamuose netiesioginiuose veiksmuose taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013 (9). Tačiau, atsižvelgiant į specifinius su EMPIR programos vykdymu susijusius poreikius, būtina pagal to reglamento 1 straipsnio 3 dalį numatyti nukrypti nuo to reglamento leidžiančias nuostatas;

(20)

dalyvaujančiųjų valstybių įnašą daugiausia sudaro atrinktuose projektuose dalyvaujantiems NMI ir SI skirtas institucinis finansavimas. Dalyvaujančiųjų valstybių įnašas taip pat turėtų apimti įnašą piniginėmis įmokomis EMPIR administracinėms sąnaudoms padengti. Dalis Sąjungos įnašo turėtų būti skiriama kitiems nei NMI ir SI subjektams, dalyvaujantiems atrinktuose projektuose. Apskaičiuojant Sąjungos finansinį įnašą, skirtą EMPIR projektuose dalyvaujantiems NMI ir SI, reikėtų užtikrinti, kad Sąjungos įnašas EMPIR neviršytų dalyvaujančiųjų valstybių įnašo. Kadangi dalyvaujančiųjų valstybių NMI ir SI institucinis finansavimas atitinka pridėtines EMPIR projektams skirtas išlaidas, kurios iš Sąjungos įnašo nekompensuojamos, NMI ir SI netiesioginių tinkamų finansuoti sąnaudų finansavimo nustatyto dydžio normą reikėtų pritaikyti palyginti su nustatyto dydžio norma, nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1290/2013. NMI ir SI netiesioginių tinkamų finansuoti sąnaudų finansavimo nustatyto dydžio normą reikėtų nustatyti remiantis visomis netiesioginėmis sąnaudomis, EMRP projektuose dalyvaujančių NMI ir SI deklaruotomis tinkamomis finansuoti, kurios nesikeis ir gali būti laikomos patikima EMPIR projektuose dalyvausiančių NMI ir SI netiesioginių sąnaudų orientacine suma. Kadangi tos netiesioginės sąnaudos siekia 140 % visų NMI ir SI tiesioginių tinkamų finansuoti sąnaudų, išskyrus su subranga susijusias tiesiogines tinkamas finansuoti sąnaudas ir nemokamus nepiniginius įnašus, nenaudotus gavėjų patalpose, NMI ir SI netiesioginių sąnaudų finansavimo nustatyto dydžio norma turėtų, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1290/2013,būti sumažinta nuo 25 % iki 5 %. Todėl NMI ir SI atžvilgiu tikslinga numatyti leidžiančią nukrypti nuo to reglamento 29 straipsnio nuostatą. Kiti EMPIR projektuose dalyvaujantys subjektai turėtų būti finansuojami pagal tą reglamentą;

(21)

EMPIR kvietimai teikti pasiūlymus taip pat turėtų būti skelbiami dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos valdomas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones;

(22)

finansavimo modelio pagal Sąjungos ir ne Sąjungos lėšų balanso principą tinkamumas turėtų būti iš naujo įvertintas EMPIR tarpinio vertinimo metu;

(23)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, taikomomis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines ir finansines nuobaudas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(24)

Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą, kuriuo pirmiausia būtų įvertinta EMPIR programos kokybė, veiksmingumas ir pažanga siekiant nustatytų tikslų, taip pat turėtų atlikti galutinį vertinimą ir parengti tų vertinimų ataskaitą;

(25)

Komisijai paprašius EURAMET ir dalyvaujančiosios valstybės turėtų pateikti visą informaciją, kurią Komisija turi įtraukti į EMPIR programos vertinimo ataskaitas;

(26)

šiuo sprendimu siekiama Sąjungos dalyvavimo EMPIR, konkrečiai, kad būtų remiamas tinkamų, integruotų ir tikslą atitinkančių metrologijos sprendimų pateikimas ir integruotos Europos metrologijos mokslinių tyrimų sistemos, kuri turėtų kritinę masę ir kurioje būtų aktyviai dalyvaujama regioniniu, nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygiu, kūrimas, ir šio tikslo valstybės narės, veikdamos vienos, negali deramai pasiekti. Dėl metrologijos reikalavimų masto ir sudėtingumo būtinos investicijos, viršijančios NMI ir jų SI pagrindinius mokslinių tyrimų biudžetus. Pačių moderniausių metrologijos sprendimų moksliniams tyrimams ir plėtrai reikalinga kompetencija yra pasklidusi po įvairias valstybes, todėl vien nacionaliniu lygiu jos sutelkti neįmanoma. Kadangi dėl šių priežasčių to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, pagal nuoseklų Europos metodą integruojant nacionalines pastangas, suvienijant atskiras nacionalines mokslinių tyrimų programas, padedant rengti bendras tarpvalstybines mokslinių tyrimų ir finansavimo strategijas ir sutelkiant reikalingą subjektų ir investicijų kritinę masę, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

dalyvaujančiosios valstybės įrodo, kad EMPIR atitinka I ir II priedų reikalavimus;

b)

dalyvaujančiosios valstybės arba jų paskirti NMI paskiria EURAMET e.V. (EURAMET) struktūra, atsakinga už EMPIR įgyvendinimą ir Sąjungos finansinio įnašo gavimą, skirstymą ir stebėseną;

c)

kiekviena dalyvaujančioji valstybė įsipareigoja prisidėti prie EMPIR finansavimo ir sukaupti 50 % įsipareigojimo sumos dydžio lėšų rezervą;

d)

EURAMET įrodo, kad sugeba įgyvendinti EMPIR programą, įskaitant Sąjungos finansinio įnašo gavimą, paskirstymą ir stebėseną, netiesiogiai valdydama Sąjungos biudžetą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58, 60 ir 61 straipsnius; ir

e)

pagal III priedą nustatomas EMPIR programos valdymo modelis.

a)

EURAMET įgyvendina I priede nustatytus EMPIR programos tikslus ir II priede nurodytus veiksmus pagal dalyvavimo ir sklaidos taisykles, nurodytas 5 straipsnyje;

b)

išlaikomas tinkamas ir efektyvus valdymo modelis, atitinkantis III priedą;

c)

EURAMET laikosi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų; ir

d)

vykdomi šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti įsipareigojimai.

a)

EMPIR projektuose dalyvaujančių NMI ir SI institucinio finansavimo įnašai;

b)

finansiniai įnašai EMPIR administracinėms sąnaudoms padengti.

a)

su veiklos rodikliais, nustatytais Sprendimo (ES) 2013/743/ES II priede, susiję reikalavimai EURAMET įnašui;

b)

su stebėsena, nustatyta Sprendimo (ES) 2013/743/ES III priede, susiję reikalavimai EURAMET įnašui;

c)

konkretūs veiklos rodikliai, susiję su EURAMET veikimu;

d)

reikalavimai, keliami EURAMET, dėl informacijos apie administracines sąnaudas ir išsamių EMPIR įgyvendinimo duomenų teikimo;

e)

duomenų, kurių reikia, kad Komisija galėtų įvykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka;

f)

nuostatos dėl EMPIR kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimo, visų pirma dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos valdomas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones.

7.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/38

(1)

2010 m. kovo 3 d. komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (strategija „Europa 2020“) Komisija pabrėžė, kad, norint Sąjungoje užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, reikia sudaryti palankias sąlygas investuoti į žinias ir inovacijas. Tą strategiją patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (3) buvo sukurta Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – programa „Horizontas“). Programos „Horizontas 2020“ tikslas – užtikrinti didesnį poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms, prisidedant prie viešojo sektoriaus subjektų partnerystės stiprinimo, be kita ko, Sąjungai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 185 straipsnį dalyvaujant kelių valstybių narių vykdomose programose;

(3)

viešojo sektoriaus subjektų partnerystėmis turėtų būti siekiama plėtoti glaudesnę veiksmų sinergiją, didinti koordinavimą ir išvengti nereikalingo dubliavimosi su Sąjungos, tarptautinėmis, nacionalinėmis bei regioninėmis mokslinių tyrimų programomis ir turėtų būti visapusiškai laikomasi programos „Horizontas 2020“ bendrųjų principų, visų pirma atvirumo ir skaidrumo principų. Be to, taip pat turėtų būti užtikrinta atvira prieiga prie mokslinių publikacijų;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1209/2003/EB (4) buvo nutarta Bendrijos šeštosios pamatinės mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, prisidedančios prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.), sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1513/2002/EB (5), vykdymo laikotarpiu skirti finansinį įnašą Europos ir besivystančių šalių partnerystei klinikinių tyrimų srityje (toliau – EDCTP1 programa), atitinkantį dalyvaujančiųjų valstybių įnašą, tačiau neviršijantį 200 000 000 EUR. EDCTP1 programa taip pat buvo remiama pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.), sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (6);

(5)

2009 m. nepriklausomi ekspertai patvirtino EDCTP1 tarpinio vertinimo ataskaitą. Ekspertų grupės nuomone, EDCTP1 buvo unikali tikro dialogo su Afrikos mokslininkais platforma, kuri pradėjo mažinti Šiaurės ir Pietų atskirtį stiprinant mokslinių tyrimų pajėgumus ir užtikrinant mokymosi bei darbo galimybes jauniems Afrikos tyrėjams. Remiantis ta ataskaita, vykdant antrąją Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje programą (toliau – EDCTP2 programa) reikia atsižvelgti į šiuos esminius klausimus: reikia pakeisti ir išplėsti dabartinę EDCTP1 taikymo sritį; besivystančių šalių pajėgumai patikimai atlikti ir valdyti klinikinius tyrimus prireikus turėtų būti toliau plėtojami ir stiprinami, visų pirma reikėtų toliau gerinti etikos vertinimo komitetų ir atitinkamos reglamentavimo aplinkos vaidmenį ir plėtotę, koordinavimą, bendradarbiavimą ir, kai tinkama, Europos nacionalinių programų integravimą; reikia stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą su kitais svarbiais viešojo ir privačiojo sektorių partneriais, įskaitant farmacijos pramonę, taip pat viešąsias ir privačiąsias partnerystes, pavyzdžiui, produktų plėtros partnerystes (toliau – PPP), pilietinę visuomenę, nevyriausybines organizacijas ir fondus; turėtų būti nustatytos aiškios ir skaidrios valdymo taisyklės; reikėtų plėtoti sinergiją su Europos išorės politikos veiksmais, ypač su Sąjungos parama vystymuisi; reikėtų patikslinti ir supaprastinti bendro finansavimo taisykles; taip pat reikia sustiprinti stebėsenos priemones;

(6)

pagal Tarybos sprendimą 2013/743/ES (7) EDCTP2 programai gali būti teikiama tolesnė parama;

(7)

Sąjunga yra svarbi su skurdu susijusių ligų ir apleistų infekcinių ligų mokslinių tyrimų finansuotoja. Komisijos ir valstybių narių įnašas sudaro beveik ketvirtadalį (22 %) viso pasaulio Vyriausybių investicijų į šią sritį. Be to, Sąjunga yra svarbi pasaulinio lygmens veikėja sveikatos srityje. Pavyzdžiui, Komisija ir valstybės narės teikia apie pusę Pasauliniam kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondui skiriamo finansavimo sumos;

(8)

vykdant EDCTP1 programą pasiekta svarbių rezultatų ir iki šiol sukurti aštuoni patobulinti medicininio gydymo metodai, visų pirma skirti naujagimiams, vaikams ir nėščiosioms arba žindyvėms, užsikrėtusiems ŽIV, sergantiems AIDS arba maliarija. Vykdant programą pradėjo veikti pirmi keturi Afrikos regioniniai kompetencijos tinklai, kuriais skatinamas Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimas klinikinių mokslinių tyrimų srityje, ir jau apmokyta daugiau kaip 400 Afrikos tyrėjų. EDCTP1 programa taip pat prisidėta steigiant Afrikos klinikinių tyrimų registrą ir Afrikos vakcinų reguliavimo institucijų forumą;

(9)

nepaisant svarbių EDCTP1 programos rezultatų ir pasiekimų, su skurdu susijusios ligos vis dar yra didelė kliūtis tvariam besivystančių šalių vystymuisi dėl šių šalių socialinių ir ekonominių problemų, ypač Užsachario Afrikoje. Kalbant apie daugelį su skurdu susijusių ligų, veiksmingų, saugių, tinkamų ir įperkamų medicininio gydymo metodų, kurie būtų pritaikyti konkrečioms besivystančių šalių aplinkybėms, vis dar nėra ir į klinikinius mokslinius tyrimus investuojama visa dar nepakankamai, kadangi klinikinius tyrimus vykdyti yra brangu, o investicijų grąža yra nedidelė dėl rinkos nepakankamumo. Reikėtų pabrėžti, kad tik 10 % moksliniams tyrimams skiriamo visuotinio finansavimo skiriama tirti ligoms, kurios sudaro 90 % patologinių būklių pasaulyje. Be to, Europos mokslinių tyrimų veikla ir programos vis dar dažnai yra fragmentuotos ir todėl nepasiekia kritinio masto arba yra dubliuojamos, o mokslinių tyrimų pajėgumai ir investicijos besivystančiose šalyse yra nepakankami;

(10)

kovos su ligomis, susijusiomis su skurdu, rėmimas taip pat padėtų apsaugoti Europos piliečius nuo tų ligų, nes didėjantis visuotinis judumas (įskaitant turizmą), migrantų judėjimas ir tų ligų geografinio pasiskirstymo pokyčiai reiškia, kad Europa gali susidurti su naujais arba vėl iškilusiais su tomis ligomis susijusiais iššūkiais;

(11)

prieš 2010 m. rugsėjo mėn. vykusį JT aukšto lygio susitikimą Europos Parlamentas 2010 m. birželio 15 d. priėmė rezoliuciją dėl pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (toliau – TVT), kurioje jis paprašė „Komisijos, valstybių narių ir besivystančių šalių nuosekliai ir visapusiškai įgyvendinti 5-ą TVT (dėl gimdyvių sveikatos gerinimo), 4-ą TVT (dėl vaikų mirtingumo) ir 6-ą TVT (dėl AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės)“;

(12)

Sąjunga yra įsipareigojusi laikytis 2012 m. „Rio+20“ konferencijos išvadų dėl tarptautiniu mastu sutartų darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT), kurie grindžiami TVT ir juos apima, plėtojimo ir įgyvendinimo;

(13)

2000 m. Sąjunga pradėjo aukšto lygio politinį dialogą su Afrika, per kurį užmegzta strateginė Afrikos ir ES partnerystė, kuria remiantis 2007 m. buvo priimta bendra Afrikos ir ES strategija, o 2011 m. pradėtas aukšto lygio politinis dialogas dėl mokslo, technologijų ir inovacijų;

(14)

2010 m. kovo 31 d. Komisija pateikė komunikatą dėl Sąjungos vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius, kuriame valstybės narės paragintos labiau koordinuoti veiklą ir atitinkamas politikos sritis, siekiant nustatyti ir kartu spręsti bendrus visuotinio masto prioritetinius mokslinių tyrimų sveikatos srityje uždavinius. Tame komunikate Komisija taip pat pakartojo, kad reikia skatinti teisingą ir visuotinį kokybiškų sveikatos paslaugų teikimą, taip pat veiksmingą ir sąžiningą mokslinių tyrimų, kurie naudingi visų žmonių sveikatai, finansavimą;

(15)

2010 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadose dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius Taryba paragino Sąjungą skatinti veiksmingą ir sąžiningą tyrimų, kurie būtų naudingi visų sveikatai ir kuriais būtų užtikrinta, kad inovacijos ir intervencijos priemonės lemtų įperkamus ir prieinamus sprendimus, finansavimą. Ypač reikėtų tirti modelius, kuriuos taikant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) sąnaudos atsiejamos nuo vaistų kainos, įskaitant technologijų perdavimo besivystančioms šalims galimybes;

(16)

savo 2011 m. rugsėjo 21 d. komunikate dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerysčių Komisija institucijas, šalis ir žemynus vienijančioms partnerystėms priskyrė centrinį vaidmenį Sąjungos mokslinių tyrimų politikoje;

(17)

Komisija savo 2013 m. vasario 27 d. komunikate „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą padaryti viską, kad padėtų pasiekti TVT iki 2015 m., ir pabrėžė, kad ES finansuojami moksliniai tyrimai pagal EDCTP1 programą prisidėjo siekiant TVT;

(18)

laikantis programos „Horizontas 2020“ tikslų, visos valstybės narės ir visos programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys turėtų turėti teisę dalyvauti EDCTP2 programoje;

(19)

reikėtų svarstyti galimybę prisidėti prie atvirų inovacijų modelių, skirtų poreikiais grindžiamiems moksliniams tyrimams, tyrimo, taip pat galimybę užtikrinti pasiekiamus ir prieinamus rezultatus, kurie atitiktų kitus Sąjungos įsipareigojimus sveikatos MTTP srityje;

(20)

dalyvaujančiosios valstybės ketina EDCTP2 programos laikotarpiu, t. y. 2014–2024 m., prisidėti prie jos įgyvendinimo. Kad būtų atsižvelgta į programos „Horizontas 2020“ vykdymo laikotarpį, kvietimai teikti pasiūlymus pagal EDCTP2 programą turėtų būti paskelbti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimus teikti pasiūlymus galima paskelbti iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

(21)

turėtų būti nustatyta Sąjungos finansinio dalyvavimo EDCTP2 programoje programos „Horizontas 2020“ vykdymo laikotarpiu viršutinė riba. Neviršijant tos ribos, Sąjungos įnašas turėtų būti lygus valstybių, nurodytų šiame sprendime įnašams, kad būtų pasiektas didelis sverto efektas ir užtikrinta tvirtesnė tų valstybių programų integracija;

(22)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti teikiamas su sąlyga, kad dalyvaujančiosios valstybės oficialiai įsipareigos prisidėti prie EDCTP2 programos įgyvendinimo ir kad jos vykdys tuos įsipareigojimus;

(23)

bendrai įgyvendinant EDCTP2 programą reikalinga įgyvendinimo struktūra. Dalyvaujančiosios valstybės susitarė dėl struktūros, skirtos EDCTP2 programos įgyvendinimui, ir įsteigė EDCTP2 programos įgyvendinimo struktūrą (toliau – EDCTP2-ĮS). EDCTP2-ĮS turėtų būti Sąjungos finansinio įnašo gavėja ir turėtų užtikrinti veiksmingą EDCTP2 programos įgyvendinimą;

(24)

EDCTP2 programos veikla turėtų atitikti programos „Horizontas 2020“ tikslus ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sričių prioritetus, taip pat Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 26 straipsnyje nustatytas sąlygas;

(25)

kvietimai teikti pasiūlymus pagal EDCTP2-ĮS programą taip pat turėtų būti skelbiami dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos valdomas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones;

(26)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti administruojamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (8) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (9) nustatytą patikimo finansų valdymo principą ir netiesioginio valdymo taisykles;

(27)

kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Komisija turėtų turėti teisę sumažinti Sąjungos finansinį įnašą arba sustabdyti ar nutraukti jo teikimą, jei EDCTP2 programa įgyvendinama netinkamai, iš dalies arba vėluojant arba jei dalyvaujančiosios valstybės neprisideda, prisideda iš dalies arba vėluoja prisidėti prie EDCTP2 programos finansavimo. Tos teisės turėtų būti numatytos įgaliojimų suteikimo susitarime, kurį turi sudaryti Sąjunga ir EDCTP2-ĮS;

(28)

siekiant veiksmingai įgyvendinti EDCTP2 programą, finansinę paramą EDCTP2-ĮS daugiausia turėtų teikti dotacijomis, skiriamomis EDCTP2-ĮS lygiu atrinktų veiksmų dalyviams. Tų veiksmų atranka EDCTP2-ĮS atsakomybe turėtų būti vykdoma remiantis atvirais konkursiniais kvietimais teikti pasiūlymus;

(29)

dalyvaujant EDCTP2 programos lėšomis finansuojamuose netiesioginiuose veiksmuose taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013 (10). Tačiau, atsižvelgiant į specifinius su EDCTP2 programos vykdymu susijusius poreikius, būtina pagal to reglamento 1 straipsnio 3 dalį numatyti nukrypti nuo to reglamento leidžiančias nuostatas;

(30)

siekiant numatyti Afrikos subjektų dalyvavimą ir sudaryti galimybę juos finansuoti, taip pat sudaryti galimybę bendradarbiauti rengiant bendrus EDCTP2 programos ir bet kurio kito juridinio subjekto kvietimus teikti pasiūlymus, būtinos nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 9 straipsnio 1 dalies b punkto, 10 straipsnio 1 dalies c punkto ir 12 straipsnio leidžiančios nuostatos;

(31)

supaprastinimo tikslais administracinė našta turėtų būti sumažinta visoms šalims. Reikėtų vengti dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Atliekant auditą prireikus turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinių programų ypatumus;

(32)

pagal šį sprendimą suteiktų Sąjungos lėšų gavėjų auditas turėtų būti atliekamas taip, kad būtų užtikrintas administracinės naštos sumažėjimas, kaip numatyta programoje „Horizontas 2020“;

(33)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, taikomomis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisėtai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines ir finansines nuobaudas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(34)

Komisija turėtų atlikti tarpinius vertinimus, kuriais pirmiausia būtų įvertinta EDCTP2 programos kokybė, veiksmingumas ir pažanga siekiant nustatytų tikslų, taip pat turėtų atlikti galutinį vertinimą ir parengti tų vertinimų ataskaitą;

(35)

Komisijai paprašius, EDCTP2-ĮS ir dalyvaujančiosios valstybės turėtų pateikti visą informaciją, kurią Komisija turi įtraukti į EDCTP2 programos vertinimo ataskaitas;

(36)

itin svarbu, kad pagal EDCTP2 programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla visapusiškai atitiktų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus, etikos principus, įtrauktus į Pasaulio gydytojų asociacijos Helsinkio deklaracijos 2008 m. redakciją, gerosios klinikinės praktikos standartus, patvirtintus Tarptautinėje konferencijoje dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų registracijai taikomų techninių reikalavimų suderinimo, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir šalių, kuriose bus vykdoma mokslinių tyrimų veikla, vietos etikos reikalavimus;

(37)

labai svarbu, kad besivystančiose šalyse atliekamiems klinikiniams tyrimams visuomet turėtų būti gautas informuoto asmens sutikimas, kuris būtų duodamas iš tikrųjų turint informacijos ir savanoriškai;

(38)

taip pat svarbu užtikrinti pagal EDCTP2 programą vykdomos veiklos ir Sąjungos vystymosi politikos veiksmų suderinamumą. Todėl turėtų būti siekiama EDCTP2 programos ir Europos plėtros fondo sinergijos;

(39)

siekiant tikslo bendradarbiauti vykdant veiklą pagal tarptautines paramos vystymuisi iniciatyvas, vykdant pagal EDCTP2 programą finansuojamą veiklą prireikus turėtų būti atsižvelgiama į rekomendacijas, pasiūlytas įgyvendinant atitinkamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyvas, įskaitant konsultacinės ekspertų darbo grupės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros klausimais (CEWG) rekomendacijas;

(40)

Sveikatos mokslo grupė buvo sukurta pagal programą „Horizontas 2020“ kaip mokslinis suinteresuotųjų subjektų centras, kurio paskirtis – rengti mokslinių tyrimų duomenis, teikti nuoseklią tikslinę su programos „Horizontas 2020“ visuomenės uždaviniu sveikatos, demografinių pokyčių ir gerovės srityje susijusių kliūčių ir galimybių vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas mokslinę analizę, padėti nustatyti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus bei skatinti visos Sąjungos mokslininkus dalyvauti grupės veikloje. Aktyviai bendradarbiaudama su suinteresuotaisiais subjektais, ji padeda kurti pajėgumus ir skatinti dalytis žiniomis bei glaudžiau bendradarbiauti toje srityje visoje Sąjungoje. Todėl, įgyvendinant EDCTP2 programą, prireikus su Sveikatos mokslo grupe reikėtų bendradarbiauti ir keistis informacija;

(41)

kadangi šio sprendimo tikslų, t. y. padėti sumažinti su skurdu susijusių ligų keliamą socialinę ir ekonominę naštą besivystančiose šalyse, visų pirma Užsachario Afrikoje, spartinant veiksmingų, saugių, prieinamų, tinkamų ir įperkamų medicininės intervencijos priemonių, skirtų su skurdu susijusioms ligoms gydyti, klinikinį kūrimą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl to, kad trūksta reikiamos kritinės masės tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių prasme, bet dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

dalyvaujančiosios valstybės įrodo, kad EDCTP2 programa atitinka I, II ir III priedų reikalavimus;

b)

dalyvaujančiosios valstybės arba EDCTP2-ĮS dalyvaujančiųjų valstybių paskirtos organizacijos paskiria juridinio asmens statusą turintį subjektą struktūra, atsakinga už EDCTP2 programos įgyvendinimą ir dalyvaujančių valstybių įnašo bei Sąjungos finansinio įnašo gavimą, paskirstymą bei stebėseną;

c)

EDCTP2-ĮS įrodo, kad sugeba įgyvendinti EDCTP2 programą, įskaitant Sąjungos įnašo gavimą, paskirstymą ir stebėseną, netiesiogiai valdydama Sąjungos biudžetą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58, 60 ir 61 straipsnius;

d)

pagal III priedą sukuriamas EDCTP2 programos valdymo modelis; ir

e)

kiekviena dalyvaujančioji valstybė įsipareigoja prisidėti prie EDCTP2 programos finansavimo.

a)

EDCTP2-ĮS įgyvendina šio sprendimo I priede nustatytus tikslus ir vykdo II priede nustatytą veiklą, visų pirma jos finansuojamą veiklą ir netiesioginius veiksmus, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1290/2013, kaip nurodyta šio sprendimo 6 straipsnyje;

b)

išlaikomas atitinkamas ir veiksmingas EDCTP2 programos valdymo modelis, atitinkantis III priedą;

c)

EDCTP2-ĮS laikosi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų; ir

d)

įvykdomi 1 dalies e punkte nurodyti įsipareigojimai.

a)

finansiniai įnašai į EDCTP2-ĮS;

b)

nepiniginiai įnašai, kuriuos sudaro dalyvaujančiųjų valstybių sąnaudos, patirtos įgyvendinant į EDCTP2 programos metinį darbo planą įtrauktą ir jame aiškiai nurodytą veiklą, arba patirtos ryšium su EDCTP2-ĮS administraciniu biudžetu.

a)

su veiklos rodikliais, nustatytais Sprendimo 2013/743/ES II priede, susiję reikalavimai EDCTP2-ĮS indėliui;

b)

su stebėsena, nustatyta Sprendimo 2013/743/ES III priede, susiję reikalavimai EDCTP2-ĮS indėliui;

c)

konkretūs veiklos rodikliai, susiję su EDCTP2-ĮS veikimu;

d)

reikalavimai, keliami EDCTP2-ĮS, dėl informacijos apie administracines sąnaudas ir išsamių duomenų, susijusių su EDCTP2 programos įgyvendinimu, teikimo;

e)

duomenų, kurių reikia, kad Komisija galėtų įvykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka;

f)

sąlygos, kuriomis remdamasi Komisija patvirtina arba atmeta EDCTP2 programos metinio darbo plano projektą prieš EDCTP2-ĮS patvirtinant tą planą; ir

g)

nuostatos dėl kvietimų teikti pasiūlymus pagal EDCTP2 programą paskelbimo, visų pirma dalyviams skirtame bendrame portale ir kitomis Komisijos valdomomis programos „Horizontas 2020“ elektroninėmis sklaidos priemonėmis.

7.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/54

(1)

viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kaip jungtinės technologijų iniciatyvos, pirmiausia buvo numatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB (1);

(2)

Tarybos sprendime 2006/971/EB (2) nustatytos konkrečios remtinos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, tarp jų – Sąjungos ir Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė naujoviškų vaistų jungtinės technologijų iniciatyvos srityje;

(3)

Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“), kurią patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba, pabrėžiamas poreikis sudaryti palankias sąlygas investicijoms į žinias ir inovacijas, kad Sąjungoje būtų pasiektas pažangus, tvarus ir integracinis augimas;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (3) sukurta bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“). Programos „Horizontas 2020“ tikslas – padaryti didesnį poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms, sujungiant programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes pagrindinėse srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti siekti platesnių Sąjungos konkurencingumo tikslų, pritraukti privačių investicijų ir spręsti visuomenės uždavinius. Tos partnerystės turėtų būti grindžiamos ilgalaikiu įsipareigojimu, įskaitant proporcingą visų partnerių indėlį, jos turėtų būti atskaitingos už pažangą siekiant savo tikslų ir suderintos su strateginiais Sąjungos tikslais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje. Tų partnerysčių valdymas ir veikimas turėtų būti atviras, skaidrus, veiksmingas ir efektyvus ir suteikti galimybę dalyvauti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, vykdantiems veiklą savo konkrečioje srityje. Remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013, Sąjunga gali dalyvauti tose partnerystėse mokėdama finansinius įnašus bendrosioms įmonėms, įsteigtoms Sprendimu Nr. 1982/2006/EB pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį;

(5)

kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1291/2013 ir Tarybos sprendime 2013/743/ES (4), pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB įsteigtoms bendrosioms įmonėms turėtų būti toliau teikiama parama Sprendime 2013/743/ES nustatytomis sąlygomis;

(6)

Naujoviškų vaistų jungtinės technologijų iniciatyvos įgyvendinimo bendroji įmonė (toliau – „NVI bendroji įmonė“), įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2008 (5), veiksmingai sutelkė išteklius suburdama keletą partnerių iš farmacijos pramonės, akademinės bendruomenės, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), pacientų organizacijų ir reguliavimo institucijų;

(7)

NVI bendroji įmonė taip pat suintensyvino suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje sudarydama sąlygas pasinaudoti kitų partnerių patirtimi ir suaktyvindama Sąjungos farmacijos pramonės ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą tuo, kad plėtojo visapusiškas mokslinių tyrimų darbotvarkes ir horizontalųjį politikos koordinavimą. Jokia kita europinė ar nacionalinė programa nesudarė sąlygų tokiam skirtingų farmacijos sektoriaus bendrovių bendradarbiavimui tokiu mastu, kokį pasiekė Naujoviškų vaistų jungtinė technologijų iniciatyva. NVI bendrosios įmonės veiklos tarpiniame įvertinime pabrėžta, kad ji sudarė sąlygas mokytis vieniems iš kitų ir suinteresuotiesiems subjektams suteikė progą vienas kitą geriau suprasti (tai naudinga visoms šalims), ir kad ji labai padėjo pereinant prie atviro inovacijų modelio biofarmacijos mokslinių tyrimų srityje;

(8)

su ateities medicina susijusių mokslinių tyrimų turėtų būti imamasi srityse, kuriose norint siekti visuomenės, visuomenės sveikatos ir biomedicinos pramonės konkurencingumo tikslų reikia sujungti išteklius ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, kuriame dalyvautų ir MVĮ. Iniciatyvos taikymo sritį reikia išplėsti taip, kad ji aprėptų visas gyvosios gamtos mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis, aktualias visuomenės sveikatai, kaip nustatyta Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje dėl prioritetinių vaistų Europai ir pasauliui, kuri buvo atnaujinta 2013 m. Iniciatyva turėtų būti nuosekliai siekiama įtraukti įvairesnių partnerių, įskaitant vidutinės kapitalizacijos įmones, iš skirtingų sektorių, pavyzdžiui, biomedicininio vizualizavimo, medicininės informacijos technologijų, diagnostikos ir (arba) gyvūnų sveikatos pramonės. Platesnis dalyvių ratas padėtų spartinti naujų metodų ir technologijų, skirtų didelį poveikį visuomenės sveikatai turinčių ligų prevencijai, diagnostikai ir gydymui, vystymą;

(9)

naujos jungtinės technologijų iniciatyvos naujoviškų vaistų srityje įgyvendinimui turėtų būti įsteigta nauja bendroji įmonė (toliau – II NVI bendroji įmonė), kuri turėtų pakeisti NVI bendrąją įmonę ir perimti jos teises bei pareigas. II NVI bendroji įmonė turėtų siekti stiprinti mažesnių subjektų, pvz., mokslinių tyrimų organizacijų, universitetų ir MVĮ, gebėjimą dalyvauti diegiant atvirų inovacijų modelius ir skatinti MVĮ dalyvauti jos veikloje, atsižvelgiant į jos tikslus;

(10)

Tęsiant tą iniciatyvą, reikėtų taip pat atsižvelgti į patirtį, įgytą veikiant NVI bendrajai įmonei, įskaitant tarpinio vertinimo rezultatus ir suinteresuotųjų subjektų rekomendacijas ir, veiklos veiksmingumo gerinimo ir supaprastinimo užtikrinimo tikslais, ji turėtų būti įgyvendinama naudojant struktūrą ir taisykles, kurios labiau atitiktų jos tikslą. Tuo tikslu II NVI bendroji įmonė turėtų patvirtinti jos poreikius konkrečiai atitinkančias finansines taisykles, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 209 straipsnio;

(11)

II NVI bendrosios įmonės nariai, išskyrus Sąjungą, sutiko tęsti mokslinius tyrimus II NVI bendrosios įmonės veiklos srityje naudodamiesi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės specifikai labiau pritaikyta struktūra. Tikslinga, kad II NVI bendrosios įmonės privačiojo sektoriaus nariai, išskyrus Sąjungą, pritarimo raštu priimtų šio reglamento priede pateiktus įstatus;

(12)

siekiant toliau plėtoti II NVI bendrosios įmonės tikslus, kitiems juridiniams asmenims turėtų būti taip pat suteikta galimybė tapti įmonės nariais. Be to, juridiniams asmenims, suinteresuotiems paremti II NVI bendrosios įmonės tikslus savo konkrečiose mokslinių tyrimų srityse, turėtų būti suteikta galimybė tapti II NVI bendrosios įmonės asocijuotaisiais partneriais;

(13)

bet kuri reikalavimus atitinkanti institucija turėtų turėti galimybę tapti pasirinktų projektų dalyve ar koordinatore;

(14)

siekdama savo tikslų II NVI bendroji įmonė turėtų teikti finansinę paramą dalyviams daugiausia dotacijomis paskelbus atvirus konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus;

(15)

dalyviai turėtų gauti visą informaciją apie taikomas teisines ir procedūrines sąlygas, įskaitant sąlygas, nustatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1290/2013 (7) 1 straipsnio 3 dalį, visų pirma dėl tinkamumo gauti finansavimą ir rezultatų naudojimo bei sklaidos. Tos sąlygos turėtų būti nuoseklios ir pagrįstos, ir jomis dalyviams turėtų būti užtikrintos vienodos ir teisingos sąlygos, susijusios su II NVI bendrosios įmonės projektuose gautų rezultatų nuosavybe ir galimybe naudotis tuose projektuose gautais rezultatais;

(16)

kitų nei Sąjunga narių įnašai turėtų būti skiriami administracinėms II NVI bendrosios įmonės išlaidoms padengti ir, kartu su asocijuotųjų partnerių įnašais pastarųjų konkrečiose mokslinių tyrimų srityse, bendram finansavimui, kurio reikia norint įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmus, kuriuos remia II NVI bendroji įmonė;

(17)

dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos finansuoja II NVI bendroji įmonė, turėtų atitikti Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013. Be to, II NVI bendroji įmonė turėtų užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą remdamasi atitinkamomis Komisijos patvirtintomis priemonėmis;

(18)

be to, II NVI bendroji įmonė turėtų naudoti Komisijos administruojamas elektronines priemones, kad būtų užtikrintas atvirumas, skaidrumas ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvavimui. Todėl II NVI bendrosios įmonės paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus taip pat turėtų būti skelbiami dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones. Be to, II NVI bendroji įmonė turėtų tinkamu formatu ir Komisijos ataskaitų teikimo prievoles atitinkančiu periodiškumu teikti atitinkamus duomenis, susijusius, inter alia, su pasiūlymais, pareiškėjais, dotacijomis ir dalyviais, kad juos būtų galima įtraukti į Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ atsiskaitymo ir sklaidos elektronines sistemas;

(19)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas pagal patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamas netiesioginio valdymo taisykles, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (8);

(20)

supaprastinimo tikslais administracinė našta turėtų būti sumažinta visoms šalims. Reikėtų vengti dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Šiame reglamente numatyti Sąjungos lėšų gavėjų auditai turėtų būti atliekami laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013;

(21)

Sąjungos ir kitų II NVI bendrosios įmonės narių finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, aptikimą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, prireikus, administracinių ir finansinių nuobaudų taikymą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(22)

II NVI bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turėtų turėti tuos pačius įgaliojimus kaip ir Komisijos atžvilgiu;

(23)

atsižvelgiant į bendrųjų įmonių ypatingą pobūdį bei dabartinį statusą ir siekiant užtikrinti Septintosios bendrosios programos tęstinumą, bendrosioms įmonėms turėtų ir toliau būti taikomas atskiras biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Todėl, nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 7 dalies ir 209 straipsnio, patvirtinti, kad II NVI bendroji įmonė įvykdė biudžetą, turėtų Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija. Vadinasi, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje išdėstyti ataskaitų teikimo reikalavimai neturėtų būti taikomi Sąjungos finansiniam įnašui į II NVI bendrąją įmonę, tačiau jie turėtų būti kuo labiau suderinti su Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodytoms įstaigoms taikomais reikalavimais. Audito Rūmai turėtų vykdyti sąskaitų ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą;

(24)

II NVI bendroji įmonė turėtų veikti atvirai ir skaidriai, savo atitinkamiems organams laiku teikdama visą aktualią informaciją ir propaguodama savo veiklą, be kita ko, vykdydama platesnei visuomenei skirtą informavimo ir sklaidos veiklą. II NVI bendrosios įmonės organų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;

(25)

Sveikatos mokslo grupė buvo sukurta pagal programą „Horizontas 2020“ kaip mokslinis suinteresuotųjų subjektų centras, kurio paskirtis – rengti mokslinių tyrimų duomenis, teikti nuoseklią tikslinę su programos „Horizontas 2020“ visuomenės uždaviniu sveikatos, demografinių pokyčių ir gerovės srityje susijusių kliūčių ir galimybių vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas mokslinę analizę, padėti nustatyti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus bei skatinti visos Sąjungos mokslininkus dalyvauti grupės veikloje. Aktyviai bendradarbiaudama su suinteresuotaisiais subjektais, ji padeda kurti pajėgumus ir skatinti dalytis žiniomis bei glaudžiau bendradarbiauti toje srityje visoje Sąjungoje. Todėl II NVI bendroji įmonė, kai tinka, turėtų bendradarbiauti ir keistis informacija su Sveikatos mokslo grupe;

(26)

programa „Horizontas 2020“ turėtų būti prisidedama prie mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkio Sąjungoje mažinimo skatinant sinergiją su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (ESIF). Todėl II NVI bendroji įmonė turėtų siekti plėtoti glaudžias sąsajas su ESIF, nes tai gali konkrečiai padėti sustiprinti vietos, regionų ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų gebėjimus II NVI bendrosios įmonės veiklos srityje ir remti pažangiosios specializacijos pastangas;

(27)

NVI bendroji įmonė įsteigta laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d. II NVI bendroji įmonė turėtų nuolat remti Naujoviškų vaistų tyrimų programą įgyvendindama likusius pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2008 inicijuotus veiksmus, laikydamasi to reglamento. Siekiant užtikrinti optimalų moksliniams tyrimams skirtų lėšų panaudojimą, perėjimas nuo NVI bendrosios įmonės prie II NVI bendrosios įmonės turėtų būti suderintas su perėjimu nuo Septintosios bendrosios programos prie programos „Horizontas 2020“ ir vykti tuo pačiu metu. Todėl, siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, Reglamentas (EB) Nr. 73/2008 turėtų būti panaikintas ir reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas;

(28)

atsižvelgiant į programos „Horizontas 2020“ tikslą – užtikrinti didesnį supaprastinimą ir nuoseklumą, visuose su II NVI bendrąja įmone susijusiuose kvietimuose teikti pasiūlymus iš esmės turėtų būti atsižvelgta į programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo trukmę;

(29)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti II NVI bendrąją įmonę siekiant visoje Sąjungoje stiprinti pramoninius mokslinius tyrimus ir inovacijas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siekio išvengti dubliavimosi, išlaikyti kritinę masę ir užtikrinti efektyviausią viešojo finansavimo panaudojimą to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti,

a)

remti pagal Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 25 straipsnį pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje mokslinių tyrimų ir inovacinių veiksmų, kurie turi strateginės reikšmės Sąjungos konkurencingumui ir pramonės subjektų lyderystei, plėtojimą ir įgyvendinimą arba spręsti konkrečius visuomenės uždavinius, visų pirma kaip nustatyta Sprendimo 2013/743/ES I priedo II ir III dalyse, ir visų pirma gerinti Europos piliečių sveikatą bei gerovę;

b)

padėti siekti Naujoviškų vaistų jungtinės technologijų iniciatyvos tikslų, visų pirma:

a)

iki 1 425 000 000 EUR suma, kuri atitiktų Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos („EFPIA“) ar ją sudarančių subjektų arba su ja susijusių subjektų įnašą;

b)

iki 213 000 000 EUR suma, kuri atitiktų kitų narių, asocijuotųjų partnerių ar juos sudarančių subjektų arba su jais susijusių subjektų papildomus įnašus.

a)

II NVI bendrosios įmonės įnašui taikomi reikalavimai, susiję su atitinkamais veiklos rodikliais, nurodytais Sprendimo 2013/743/ES II priede;

b)

II NVI bendrosios įmonės įnašui taikomi reikalavimai, siekiant vykdyti Sprendimo 2013/743/ES III priede nurodytą stebėseną;

c)

specialūs veiklos rodikliai, susiję su II NVI bendrosios įmonės veikimu;

d)

duomenų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų vykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka, be kita ko, dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones;

e)

nuostatos dėl II NVI bendrosios įmonės kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimo, be kita ko, dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones;

f)

žmogiškųjų išteklių naudojimas ir pokyčiai, visų pirma įdarbinimas pagal pareigų grupę, lygį ir kategoriją, perklasifikavimo veiksmai ir bet kokie darbuotojų skaičiaus pokyčiai.

a)

pagal visas arbitražines išlygas, įtrauktas į II NVI bendrosios įmonės sudarytus susitarimus, arba jos sprendimus;

b)

kilus ginčams, susijusiems su kompensacijomis už žalą, kurią eidami savo pareigas padarė II NVI bendrosios įmonės darbuotojai;

c)

kilus II NVI bendrosios įmonės ir jos darbuotojų ginčui srityje, kuri reglamentuojama Tarnybos nuostatais ir Įdarbinimo sąlygomis, ir tuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis.

a)

II NVI bendroji įmonė ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti auditus ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją 1 ir 2 dalyse nurodytais tikslais; ir

b)

Komisija ir Audito Rūmai aiškiai įgaliojami atlikti II NVI bendrosios įmonės finansavimą gavusių dalyvių auditus pagal jų atitinkamą kompetenciją 1 ir 2 dalyse nurodytais tikslais.

7.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/77

(1)

viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kaip jungtinės technologijų iniciatyvos, pirmą kartą buvo numatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB (2);

(2)

Tarybos sprendime 2006/971/EB (3) nustatytos konkrečios remtinos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, tarp jų – viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė konkrečioje jungtinės technologijų iniciatyvos „Švarus dangus“ srityje;

(3)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“), kurią patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba, pabrėžiamas poreikis sudaryti palankias sąlygas investicijoms į žinias ir inovacijas, kad Sąjungoje būtų pasiektas pažangus, tvarus ir integracinis augimas;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (4) sukurta bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“). Programos „Horizontas 2020“ tikslas – padaryti didesnį poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms, sujungiant programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas ir įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes pagrindinėse srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti siekti platesnių Sąjungos konkurencingumo tikslų, pritraukti privačių investicijų ir padėti spręsti visuomenės uždavinius. Tos partnerystės turėtų būti grindžiamos ilgalaikiu įsipareigojimu, įskaitant subalansuotą visų partnerių įnašą, turėtų būti atskaitingos už savo tikslų pasiekimą ir turėtų būti suderintos su Sąjungos strateginiais tikslais, susijusiais su moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis. Tų partnerysčių valdymas ir veikimas turėtų būti atviras, skaidrus, veiksmingas ir efektyvus ir suteikti galimybę dalyvauti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, vykdantiems veiklą savo konkrečioje srityje. Remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013, Sąjunga gali dalyvauti tose partnerystėse mokėdama finansinius įnašus bendrosioms įmonėms, įsteigtoms Sprendimu Nr. 1982/2006/EB pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį;

(5)

vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 ir Tarybos sprendimu 2013/743/ES (5), pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB įsteigtoms bendrosioms įmonėms turėtų būti toliau teikiama parama Sprendime 2013/743/ES nustatytomis sąlygomis;

(6)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 71/2008 (6) įsteigta bendroji įmonė „Švarus dangus“ siekia savo tikslų – skatinti naujus mokslinius tyrimus pasitelkus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kuri sudaro sąlygas ilgalaikiam suinteresuotųjų subjektų, veikiančių Europos aeronautikos srityje, bendradarbiavimui. Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) labai aktyviai dalyvavo programoje „Švarus dangus“ ir joms buvo skirta apie 40 % kvietimų teikti pasiūlymus biudžeto. Bendrosios įmonės „Švarus dangus“ tarpinio vertinimo rezultatai parodė, kad bendroji įmonė sėkmingai daro pažangą siekiant aplinkos apsaugos tikslų. Be to, pavyko sulaukti aktyvaus ir plataus visų pagrindinių Sąjungos pramonės įmonių ir daugybės MVĮ dalyvavimo. Taip užsimezgė nauji bendradarbiavimo ryšiai ir pradėjo dalyvauti naujos organizacijos. Todėl reikėtų toliau remti jos mokslinių tyrimų sritį, kad būtų pasiekti jos tikslai, kaip nustatyta šiame reglamente;

(7)

toliau teikiant paramą mokslinių tyrimų programai „Švarus dangus“ taip pat reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą veikiant bendrajai įmonei „Švarus dangus“, įskaitant jos tarpinio vertinimo rezultatus ir suinteresuotųjų subjektų rekomendacijas, ir, veiklos veiksmingumo gerinimo bei supaprastinimo užtikrinimo tikslais, jos veikla turėtų būti įgyvendinama naudojant labiau jos tikslą atitinkančią struktūrą ir taisykles. Tuo tikslu bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ turėtų patvirtinti savo poreikius atitinkančias finansines taisykles, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (7) 209 straipsnio;

(8)

bendrosios įmonės „Švarus dangus“ privatūs nariai sutiko, kad bendrosios įmonės „Švarus dangus“ veiklos srities mokslinių tyrimų veikla būtų tęsiama parengus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei labiau pritaikytą struktūrą. Tikslinga, kad bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ privatūs nariai pritarimo raštu įsipareigotų laikytis šio reglamento priede pateiktų įstatų;

(9)

siekdama savo tikslų, bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ turėtų teikti finansinę paramą nariams ir dalyviams, daugiausia dotacijomis, paskelbus atvirus ir konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus;

(10)

bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku teikdama visą svarbią informaciją savo atitinkamiems organams ir atitinkamai propaguodama savo veiklą, įskaitant plačiosios visuomenės informavimo ir sklaidos veiklą. Bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ organų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;

(11)

privačių narių įnašai neturėtų būti skiriami tik administracinėms bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ sąnaudoms padengti ir bendram finansavimui, kurio reikia norint įgyvendinti bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ remiamus mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmus, tačiau turėtų apimti ir papildomą veiklą, apie kurią buvo anksčiau paskelbta ir kurios turi imtis privatūs nariai, kaip nurodyta papildomos veiklos plane. Siekiant tinkamai suvokti sverto, taikomo tai papildomai veiklai, poveikį, tie įnašai turėtų būti skirti platesnei jungtinei technologijų iniciatyvai „Švarus dangus“;

(12)

dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos finansuoja bendroji įmonė „Švarus dangus 2“, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1290/2013 (8). Be to, bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ turėtų užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą remiantis atitinkamomis Komisijos patvirtintomis priemonėmis;

(13)

bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ taip pat turėtų naudoti Komisijos administruojamas elektronines priemones, kad būtų užtikrintas atvirumas, skaidrumas ir sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti. Todėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus taip pat turėtų būti skelbiami dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones. Be to, bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ turėtų Komisijos ataskaitų teikimo prievolėse nustatytu periodiškumu teikti atitinkamus tinkamos formos duomenis, susijusius su, inter alia, pasiūlymais, pareiškėjais, dotacijomis ir dalyviais, kad juos būtų galima įtraukti į Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ ataskaitų teikimo ir sklaidos elektronines sistemas;

(14)

bendroji įmonė „Švarus dangus 2“, klasifikuodama technologinius mokslinius tyrimus, produktų kūrimą ir demonstracinę veiklą, turėtų atsižvelgti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktus technologinio pasirengimo lygio apibrėžimus;

(15)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas pagal patikimo finansų valdymo principą ir netiesioginio valdymo taisykles, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (9);

(16)

supaprastinimo tikslais administracinė našta turėtų būti sumažinta visoms šalims. Turėtų būti vengiama dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Sąjungos lėšų gavėjų pagal šį reglamentą auditai turėtų būti atliekami laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013;

(17)

Sąjungos ir kitų bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ narių finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, aptikimą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracinių ir finansinių nuobaudų taikymą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(18)

bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turėtų turėti tuos pačius įgaliojimus kaip ir Komisijos atžvilgiu;

(19)

atsižvelgiant į bendrųjų įmonių ypatingą pobūdį bei dabartinį statusą ir siekiant užtikrinti Septintosios bendrosios programos tęstinumą, bendrosioms įmonėms turėtų ir toliau būti taikomas atskiras biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Todėl, nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 7 dalies ir 209 straipsnio, patvirtinti, kad bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ įvykdė biudžetą, turėtų Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija. Vadinasi, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai neturėtų būti taikomi Sąjungos finansiniam įnašui bendrajai įmonei „Švarus dangus 2“, tačiau jie turėtų būti kuo labiau suderinti su Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodytoms įstaigoms numatytais reikalavimais. Audito Rūmai turėtų vykdyti sąskaitų ir pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą;

(20)

siekiant įgyvendinti Sąjungos finansinę paramą didelės apimties kelerius metus trunkantiems veiksmams, rekomenduojama numatyti galimybę išskaidyti Sąjungos ir bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ daugiamečius biudžeto įsipareigojimus į metines išmokas. Ilgalaikiais privalomais Sąjungos ir bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ prisiimtais įsipareigojimais būtų galima sumažinti netikrumą, susijusį su tokios didelės apimties veiksmų užbaigimu;

(21)

programa „Horizontas 2020“ turėtų būti prisidedama prie mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkio Sąjungoje mažinimo skatinant sinergiją su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (ESI fondais). Todėl bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ turėtų siekti plėtoti glaudžias sąsajas su ESI fondais, nes tai gali konkrečiai padėti sustiprinti vietos, regionų ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ veiklos srityje ir remti pažangiosios specializacijos pastangas;

(22)

bendroji įmonė „Švarus dangus“ buvo įsteigta laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ turėtų nuolat remti mokslinių tyrimų programą „Švarus dangus“ įgyvendindama likusius pagal Reglamentą (EB) Nr. 71/2008 inicijuotus veiksmus, laikydamasi to reglamento. Siekiant užtikrinti optimalų moksliniams tyrimams skirtų lėšų panaudojimą, perėjimas nuo bendrosios įmonės „Švarus dangus“ prie bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ turėtų būti suderintas su perėjimu nuo Septintosios bendrosios programos prie programos „Horizontas 2020“ ir vykti tuo pačiu metu. Todėl, siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, Reglamentas (EB) Nr. 71/2008 turėtų būti panaikintas ir reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas;

(23)

atsižvelgiant į programos „Horizontas 2020“ bendrą tikslą – užtikrinti didesnį supaprastinimą ir nuoseklumą – visuose su bendrąja įmone „Švarus dangus 2“ susijusiuose kvietimuose teikti pasiūlymus turėtų būti atsižvelgta į programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo trukmę;

(24)

atsižvelgiant į nuolatinio inovacijų plėtojimo, siekiant Sąjungos transporto sektoriaus konkurencingumo, svarbą ir į bendrųjų įmonių šioje srityje skaičių, tinkamu laiku turėtų būti atlikta bendrų mokslinių tyrimų transporto srityje tinkamumo analizė, visų pirma rengiant programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą;

(25)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. įsteigti bendrąją įmonę „Švarus dangus 2“ siekiant visoje Sąjungoje stiprinti pramoninius mokslinius tyrimus ir inovacijas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siekio išvengti dubliavimosi, išlaikyti kritinę masę ir užtikrinti efektyviausią viešojo finansavimo panaudojimą tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

padėti užbaigti mokslinių tyrimų veiklą, inicijuotą pagal Reglamentą (EB) Nr. 71/2008, ir įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, visų pirma Išmanių, netaršių ir integruotų transporto sistemų uždavinį pagal Sprendimo 2013/743/ES III dalį „Visuomenės uždaviniai“;

b)

prisidėti prie aeronautikos technologijų, įskaitant su mažąja aviacija susijusias technologijas, poveikio aplinkai gerinimo, taip pat prie stiprios ir pasaulio mastu konkurencingos aeronautikos pramonės ir tiekimo grandinės Europoje sukūrimo.

Tai gali būti realizuota spartinant švaresnių oro transporto technologijų kūrimą, kad jos būtų įdiegtos kuo anksčiau, ir visų pirma integruojant, demonstruojant ir patvirtinant technologijas, kurias taikant būtų galima:

a)

bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ įnašui taikomi reikalavimai, susiję su atitinkamais veiklos rodikliais, nurodytais Sprendimo 2013/743/ES II priede;

b)

bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ įnašui taikomi reikalavimai, siekiant vykdyti Sprendimo 2013/743/ES III priede nurodytą stebėseną;

c)

specialūs veiklos rodikliai, susiję su bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ veikimu;

d)

duomenų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų vykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka, be kita ko, dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones;

e)

nuostatos dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimo, be kita ko, dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones;

f)

žmogiškųjų išteklių naudojimas ir su jais susiję pokyčiai, visų pirma įdarbinimas pagal pareigų grupę, lygį ir kategoriją, perklasifikavimo veiksmai ir bet kokie darbuotojų skaičiaus pokyčiai.

a)

įnašai bendrajai įmonei „Švarus dangus 2“, kaip nustatyta įstatų 15 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalies b punkte;

b)

lyderių ir pagrindinių partnerių ar su jais susijusių subjektų bent 965 250 000 EUR vertės nepiniginiai įnašai 1 straipsnyje apibrėžtu laikotarpiu, kuriuos sudaro sąnaudos, jų patirtos įgyvendinant bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ darbo plane nenumatytą papildomą veiklą, kuria prisidedama prie bendrosios technologijų iniciatyvos „Švarus dangus“ tikslų įgyvendinimo. Tos sąnaudos gali būti dengiamos kitų Sąjungos finansavimo programų lėšomis laikantis taikomų taisyklių ir procedūrų. Tokiais atvejais Sąjungos finansinis įnašas negali būti lyderių ir pagrindinių partnerių ar su jais susijusių subjektų nepiniginių įnašų pakaitalu.

a)

pagal visas nuostatas dėl arbitražo, įtrauktas į bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ sudarytus susitarimus, sutartis arba jos sprendimus;

b)

kilus ginčams, susijusiems su kompensacijomis už žalą, kurią eidami savo pareigas padarė bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ darbuotojai;

c)

kilus bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ ir jos darbuotojų ginčui srityje, kuri reglamentuojama Tarnybos nuostatais ir Įdarbinimo sąlygomis, ir tuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis.