23.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/1

(1)

skaitmeninė ekonomika iš esmės keičia vidaus rinką. Jos inovacijos, sparta ir tarpvalstybinė aprėptis gali pastūmėti vidaus rinkos integravimą į kitą lygį. Sąjungos vizija – skaitmeninė ekonomika, teikianti tvarią ekonominę ir socialinę naudą, grindžiama moderniomis elektroninėmis paslaugomis ir sparčiu interneto ryšiu. Aukštos kokybės skaitmenine infrastruktūra grindžiami beveik visi šiuolaikinės novatoriškos ekonomikos sektoriai, ir ji yra strategiškai svarbi socialinei ir teritorinei sanglaudai. Todėl visi piliečiai, taip pat viešasis bei privatusis sektoriai turi turėti galimybę būti skaitmeninės ekonomikos dalyviais;

(2)

pripažindamos sparčiojo plačiajuosčio ryšio diegimo svarbą, valstybės narės patvirtino plataus užmojo plačiajuosčio ryšio tikslus, išdėstytus Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas Europos augimas“ (toliau – skaitmeninė darbotvarkė), būtent ne vėliau kaip 2013 m. užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu, ir užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2020 m. visi europiečiai turėtų galimybę naudotis daug spartesniu internetu (daugiau kaip 30 Mbps), o 50 % arba daugiau Sąjungos namų ūkių užsisakytų spartesnio kaip 100 Mbps interneto ryšio paslaugą;

(3)

atsižvelgiant į sparčią technologijų raidą, eksponentinį plačiajuosčio ryšio srauto augimą ir vis didesnę e. paslaugų paklausą, skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytus tikslus reikėtų laikyti absoliučiu minimumu, o Sąjunga turėtų siekti platesnio užmojo tikslų plačiajuosčio ryšio srityje, kad būtų užtikrintas didesnis augimas, konkurencingumas ir našumas. Atlikdama šios direktyvos peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti, ar šia direktyva būtų galima toliau prisidėti siekiant to tikslo ir kokiu būdu tai būtų galima padaryti;

(4)

skaitmeninėje darbotvarkėje taip pat nurodyta, jog reikia politikos, kuria būtų sumažintos plačiajuosčio ryšio diegimo visoje Sąjungos teritorijoje sąnaudos, įskaitant tinkamą planavimą ir koordinavimą bei administracinės naštos mažinimą. Todėl valstybėms narėms reikia vykdyti didelės apimties išankstines investicijas, kad būtų sudarytos sąlygos dalytis fizine infrastruktūra. Atsižvelgiant į skaitmeninės darbotvarkės tikslus ir kartu pripažįstant, kad buvo labai sumažinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 (4) nustatytą Europos infrastruktūros tinklų priemonę plačiajuosčiam ryšiui skirti finansiniai ištekliai, valstybės narės šios direktyvos tikslams pasiekti turėtų galėti naudotis Sąjungos finansavimu, prieinamu vadovaujantis taikytinomis Sąjungos nuostatomis;

(5)

sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudų mažinimas taip pat būtų naudingas užbaigiant viešojo sektoriaus skaitmeninimą, kuris visuose ekonomikos sektoriuose darytų skaitmeninio sverto poveikį ir leistų sumažinti viešojo administravimo sąnaudas ir veiksmingiau teikti paslaugas piliečiams;

(6)

atsižvelgiant į poreikį imtis veiksmų Sąjungos lygiu, kad būtų užtikrinta geresnė plačiajuosčio ryšio aprėptis, be kita ko, mažinant sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros sąnaudas, kaip pažymima 2012 m. gruodžio 13–14 d. Europos vadovų tarybos išvadose, Komisijos komunikate „II bendrosios rinkos aktas“ pabrėžiama, jog reikia papildomų pastangų, kad būtų greitai pasiekti Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti tikslai, inter alia, sprendžiant investavimo į sparčiuosius tinklus uždavinį;

(7)

visoje Sąjungoje diegiant sparčiuosius fiksuotojo ir belaidžių elektroninių ryšių tinklus, reikia esminių investicijų, kurių didelę dalį sudaro civilinės inžinerijos darbų sąnaudos. Apribojus kai kuriuos daug sąnaudų reikalaujančius civilinės inžinerijos darbus plačiajuosčio ryšio diegimas taptų efektyvesnis;

(8)

didelę dalį tų sąnaudų galima priskirti diegimo proceso neveiksmingumui, kuris susijęs su egzistuojančios pasyviosios infrastruktūros (pvz., kanalų, vamzdžių, šulinių, spintų, stulpų, stiebų, antenų įrenginių, bokštų ir kitų atraminių konstrukcijų) naudojimu, kliūtimis, susijusiomis su inžinerinių darbų koordinavimu, sunkiomis administracinėmis leidimų suteikimo procedūromis ir kliūtimis, susijusiomis su tinklų diegimu pastatuose, dėl kurių atsiranda didelių finansinių kliūčių, ypač kaimo vietovėse;

(9)

priemonėmis, kuriomis siekiama padidinti egzistuojančios infrastruktūros naudojimo efektyvumą ir sumažinti naujų civilinės inžinerijos darbų vykdymo sąnaudas ir kliūtis, turėtų būti iš esmės prisidedama prie greito ir plataus masto sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų diegimo užtikrinimo, kartu palaikant veiksmingą konkurenciją, nedarant neigiamo poveikio esamos viešosios infrastruktūros saugai, saugumui ir sklandžiam veikimui;

(10)

kai kurios valstybės narės priėmė priemones, kuriomis ketinama sumažinti plačiajuosčio ryšio diegimo sąnaudas. Tačiau tos priemonės lieka nedidelio masto ir padrikos. Išplėtojus tas priemones Sąjungoje, būtų galima reikšmingai prisidėti prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo. Be to, dėl skirtingų reguliavimo reikalavimų kartais komunalinės įmonės negali bendradarbiauti ir gali atsirasti kliūčių naujiems tinklo operatoriams patekti į rinką, taip pat kliūčių naujoms verslo galimybėms, todėl tokie skirtumai trukdo plėtoti vidaus rinką sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų fizinei infrastruktūrai naudoti ir diegti. Galiausiai, ne visada atrodo, kad iniciatyvos, kurių imamasi valstybių narių mastu, sudaro visumą, tuo tarpu labai svarbu imtis veiksmų viso diegimo proceso metu ir visuose sektoriuose, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir reikšmingas poveikis;

(11)

šia direktyva siekiama nustatyti visoje Sąjungoje taikomas būtiniausias teises ir pareigas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų diegimui ir skirtinguose sektoriuose vykdomos veiklos koordinavimui. Užtikrinant būtiniausias vienodas sąlygas, tai turėtų būti daroma nedarant poveikio esamai geriausiai praktikai ir nacionaliniu bei vietos lygiu priimtoms priemonėms, kuriomis nustatytos išsamesnės nuostatos ir sąlygos, taip pat papildomoms priemonėms, kuriomis papildomos tos teisės ir pareigos, laikantis subsidiarumo principo;

(12)

atsižvelgiant į lex specialis principą, kai taikomos konkretesnės reguliavimo priemonės, laikantis Sąjungos teisės, tos priemonės turėtų būti viršesnės už šioje direktyvoje numatytas būtiniausias teises ir pareigas. Todėl šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemai, įtvirtintai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB (5), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/19/EB (6), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/20/EB (7), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/22/EB (8) ir Komisijos direktyvoje 2002/77/EB (9), įskaitant pagal tą reguliavimo sistemą patvirtintas nacionalines priemones, kaip antai konkrečias simetrines ar asimetrines reguliavimo priemones;

(13)

elektroninių ryšių tinklo operatoriams, ypač naujiems rinkos dalyviams, gali būti daug veiksmingiau pakartotinai naudotis egzistuojančia fizine infrastruktūra, įskaitant kitų komunalinių įmonių infrastruktūrą, siekiant diegti elektroninių ryšių tinklus, ypač tuose rajonuose, kur nėra tinkamo elektroninių ryšių tinklo arba kur įrengti naują fizinę infrastruktūrą gali būti ekonomiškai nepagrįsta. Be to, dėl sektorių tarpusavio sinergijos, diegiant elektroninių ryšių tinklus gali labai sumažėti inžinerinių darbų poreikis, taigi ir su tais darbais susijusios socialinės ir aplinkosaugos sąnaudos, pavyzdžiui, tarša, trukdžiai ir eismo spūstys. Todėl šią direktyvą reikėtų taikyti ne tik viešojo ryšių tinklo paslaugų teikėjams, bet ir bet kuriam teisių naudotis elektroninių ryšių tinklo elementams įrengti tinkančiomis plataus masto visuotinėmis fizinėmis infrastruktūromis, pavyzdžiui, elektros energijos, dujų, vandentiekio, nuotekų ir kanalizacijos sistemų, šildymo ir transporto paslaugų, savininkui ar turėtojui, pastaruoju atveju nedarant poveikio bet kurios trečiosios šalies nuosavybės teisėms;

(14)

siekiant gerinti sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimą vidaus rinkoje, šia direktyva turėtų būti nustatytos viešojo ryšių tinklo paslaugų teikėjų teisės sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis, atitinkančiomis įprastą naudojimąsi nuosavybės teisėmis, gauti prieigą prie fizinės infrastruktūros, neatsižvelgiant į jos buvimo vietą. Pareiga suteikti prieigą prie fizinės infrastruktūros turėtų nedaryti poveikio žemės ar pastato, kuriame infrastruktūra yra, savininko teisėms;

(15)

atsižvelgiant į nedidelį diferenciacijos lygį, panaudojant tinklo fizinę infrastruktūrą dažnai galima kartu įrengti įvairius elektroninių ryšių tinklo elementus, įskaitant tuos, kuriais galima užtikrinti ne lėtesnio kaip 30 Mb/s plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugas, laikantis technologinio neutralumo principo, nedarant poveikio pagrindinei teikiamai paslaugai ir patiriant minimalias pritaikymo sąnaudas. Todėl fizinę infrastruktūrą, kurioje tik ketinama įrengti kitus tinklo elementus, bet kuri netampa aktyviuoju tinklo elementu, pavyzdžiui, nenaudojamų šviesolaidžio skaidulų atveju, iš esmės galima naudoti elektroninių ryšių kabeliams, įrangai arba bet kuriam kitam elektroninių ryšių tinklų elementui įrengti, neatsižvelgiant į faktinį jos naudojimą arba jos nuosavybę, jei nėra jokių saugumo problemų ar žalos infrastruktūros savininko būsimiems verslo interesams. Viešųjų ryšių tinklų fizinė infrastruktūra taip pat iš esmės gali būti naudojama kitų tinklų elementams įrengti, todėl valstybės narės gali nuspręsti atitinkamais atvejais taikyti abipusiškumo principą ir leisti viešųjų ryšių tinklų operatoriams teikti prieigą prie jų tinklų diegiant kitus tinklus. Nedarant poveikio konkretaus bendro intereso, susijusio su pagrindinės paslaugos teikimu, siekimui reikėtų skatinti visų tinklo operatorių veiklos sinergiją, siekiant kartu padėti įgyvendinti Skaitmeninės darbotvarkės tikslus;

(16)

nors šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis jokioms specialioms apsaugos priemonėms, kurios reikalingos siekiant užtikrinti saugą ir visuomenės sveikatą, tinklų, ypač ypatingos svarbos infrastruktūros, saugumą ir vientisumą, taip pat siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis tinklo operatoriaus teikiamai pagrindinei paslaugai, ypač tinklų, naudojamų tiekti vandenį, skirtą žmonėms vartoti, atveju, nacionalinės teisės aktų bendrosios taisyklės, kuriomis tinklo operatoriams draudžiama derėtis dėl elektroninių ryšių tinklo paslaugų teikėjų prieigos prie fizinės infrastruktūros, galėtų užkirsti kelią prieigos prie fizinės infrastruktūros rinkos sukūrimui. Todėl tokios bendrosios taisyklės turėtų būti panaikintos. Kartu šioje direktyvoje išdėstytomis priemonėmis neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių galimybei komunalinių įmonių operatorių suteikiamą prieigą prie infrastruktūros padaryti patrauklesnę, neįtraukiant pajamų už tą paslaugą į jų pagrindinei veiklos rūšiai ar rūšims nustatytų galutiniams paslaugų gavėjams taikomų tarifų apskaičiavimo pagrindą pagal galiojančią Sąjungos teisę;

(17)

tinklo operatorius dėl objektyvių priežasčių gali atsisakyti suteikti prieigą prie konkrečios fizinės infrastruktūros. Visų pirma fizinė infrastruktūra gali būti techniškai netinkama dėl konkrečių aplinkybių, susijusių su infrastruktūra, prie kurios paprašyta prieigos, pavyzdžiui, atitinkamu metu turimos vietos trūkumo arba dėl būsimų vietos poreikių, kurie yra pakankamai įrodyti, pavyzdžiui, viešai paskelbtais investicijų planais. Panašiai, konkrečiomis aplinkybėmis dalijantis infrastruktūra gali kilti pavojus saugai ar visuomenės sveikatai, tinklo, įskaitant ypatingos svarbos infrastruktūrą, vientisumui ir saugumui arba gali kilti grėsmė paslaugų, kurios pirmiausia teikiamos naudojantis ta pačia infrastruktūra, teikimui. Be to, kai tinklo operatorius jau teikia didmeninę prieigą prie fizinės tinklo infrastruktūros, kuri atitiktų prieigos prašytojo poreikius, prieiga prie pagrindinės fizinės infrastruktūros gali daryti nepalankų ekonominį poveikį jo verslo modeliui ir paskatoms investuoti, taip pat dėl jos gali būti neefektyviai dubliuojami tinklo elementai. Kartu pagal Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą nustatyto įpareigojimo suteikti prieigą prie fizinės infrastruktūros, pavyzdžiui, įpareigojimo didelę įtaką rinkoje turinčioms įmonėms, atveju jau būtų taikomi specialūs reguliavimo įpareigojimai, kuriems ši direktyva neturėtų daryti poveikio;

(18)

jei įmonės, įgaliotos teikti ar teikiančios viešųjų ryšių tinklų paslaugas prašo prieigos konkrečiame rajone, tinklo operatoriai turėtų pateikti pasiūlymą dėl bendro jų įrenginių naudojimo sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis, įskaitant kainą, nebent prieiga nesuteikiama dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į aplinkybes, sąlygoms, kuriomis suteikiama prieiga, poveikį galėtų daryti keletas elementų, pavyzdžiui: bet kokios papildomos techninės priežiūros ir pritaikymo išlaidos; bet kokios prevencinės saugumo priemonės, kurias reikia patvirtinti, kad būtų apribotas neigiamas poveikis tinklo saugai, saugumui ir vientisumui; bet kokie specialūs susitarimai dėl atsakomybės žalos atveju; bet kokios viešosios subsidijos, suteiktos infrastruktūrai statyti, panaudojimas, įskaitant su subsidija susijusias arba laikantis Sąjungos teisės pagal nacionalinę teisę numatytas specialias sąlygas; gebėjimas suteikti arba pateikti infrastruktūros pajėgumą siekiant įvykdyti viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimus; bet kokie nacionalinių nuostatų nulemti apribojimai, kuriais siekiama apsaugoti aplinką, visuomenės sveikatą, visuomenės saugumą arba siekiama miestų ir kaimo vietovių planavimo tikslų;

(19)

siekiant išvengti nepagrįstų atsisakymų sudaryti sandorį arba nepagrįstų sąlygų nustatymo, jeigu kyla nesutarimų vykstant komercinėms deryboms dėl techninių ir komercinių sąlygų, kiekviena šalis turėtų galėti kreiptis į nacionalinio lygio ginčų nagrinėjimo įstaigą, kad šalims būtų nustatytas sprendimas. Nustatydama prieigos suteikimo kainas, ginčų nagrinėjimo įstaiga turėtų užtikrinti, kad prieigos teikėjas turėtų objektyvią galimybę susigrąžinti suteikiant prieigą prie jo fizinės infrastruktūros patirtas išlaidas, atsižvelgiant į ypatingas nacionalines sąlygas ir tarifų struktūras, nustatytas siekiant suteikti objektyvią galimybę susigrąžinti išlaidas atsižvelgiant į nacionalinių reguliavimo institucijų anksčiau priimtas teisių gynimo priemones. Tai darydama ginčų nagrinėjimo įstaiga taip pat turėtų atsižvelgti į prašomos prieigos poveikį prieigos teikėjo verslo planui, įskaitant prieigos teikėjo, kurio prašoma suteikti prieigą, investicijas, visų pirma į fizinę infrastruktūrą, prie kurios prašoma suteikti prieigą. Konkrečiu prieigos prie viešojo ryšių tinklo paslaugų teikėjų fizinės infrastruktūros atveju investicijomis į tokią infrastruktūrą gali būti tiesiogiai prisidedama siekiant skaitmeninės darbotvarkės tikslų, o konkurenciją vartotojų grandies rinkoje gali paveikti galimybė nemokamai pasinaudoti esamais ištekliais. Taigi bet kokio įpareigojimo suteikti prieigą atveju reikėtų visiškai atsižvelgti į tų investicijų ekonominį perspektyvumą, remiantis jų rizikos profiliu, investicijų grąžos tvarkaraščiu, prieigos poveikiu konkurencijai vartotojų grandies rinkoje, taigi ir kainoms bei investicijų grąžai, tinklo turto nusidėvėjimui prašymo suteikti prieigą pateikimo metu, verslo modeliu, kuriuo grindžiamos investicijos, visų pirma į fizinę infrastruktūrą, naudojamą sparčiųjų elektroninių ryšių paslaugoms teikti, ir bet kokią bendro diegimo galimybę, anksčiau pasiūlytą prieigos prašytojui;

(20)

siekdamos veiksmingai planuoti sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų diegimą ir užtikrinti veiksmingiausią egzistuojančios infrastruktūros, tinkamos elektroninių ryšių tinklams diegti, naudojimą, įmonės, teikiančios arba įgaliotos teikti viešojo elektroninių ryšių tinklų paslaugas, turėtų turėti galimybę gauti būtiniausią informaciją, susijusią su diegimo vietoje turima fizine infrastruktūra. Tokia būtiniausia informacija turėtų leisti įvertinti egzistuojančios infrastruktūros konkrečiame rajone naudojimo potencialą, taip pat sumažinti žalą bet kuriai egzistuojančiai fizinei infrastruktūrai. Atsižvelgiant į dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų skaičių ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prieigai prie tos informacijos, taip pat visuose sektoriuose ir tarpvalstybiniu mastu, tokia būtiniausia informacija turėtų būti teikiama per bendrą informacinį punktą. Tame bendrame informaciniame punkte turėtų būti suteikiama prieiga prie būtiniausios informacijos, kuri jau pateikta elektroniniu formatu, taikant apribojimus tinklo, ypač ypatingos svarbos infrastruktūros, saugumui ir vientisumui užtikrinti arba teisėtoms veiklos ir verslo paslaptims apsaugoti;

(21)

nenustatant jokio naujo kartografavimo įpareigojimo valstybėms narėms, šia direktyva turėtų būti numatyta, kad viešojo sektoriaus įstaigų jau surinkta būtiniausia informacija, pateikta elektroniniu formatu pagal nacionalines iniciatyvas ir pagal Sąjungos teisės aktus pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB (10), turėtų būti teikiama, pavyzdžiui, pateikiant interneto nuorodą, bendram informaciniam punktui. Tokiu būdu viešojo ryšių tinklo paslaugų teikėjams suteikiant koordinuotą prieigą prie informacijos apie fizinę infrastruktūrą ir kartu užtikrinant tokios informacijos saugumą ir vientisumą, visų pirma kiek tai susiję su nacionaline ypatingos svarbos infrastruktūra. Tokia informacija turėtų būti pateikiama nedarant poveikio skaidrumo reikalavimams, kurie jau taikomi viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam naudojimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/98/EB (11). Kai viešojo sektoriaus turima informacija neužtikrinama pakankamai žinių apie konkrečioje vietoje esančią fizinę infrastruktūrą arba apie tam tikros rūšies infrastruktūrą, tinklo operatoriai turėtų pateikti informaciją įmonėms, teikiančioms arba įgaliotoms teikti viešąsias viešųjų ryšių tinklų paslaugas;

(22)

kai per bendrą informacinį punktą negalima gauti būtiniausios informacijos, įmonėms, teikiančioms ar įgaliotoms teikti viešojo ryšių tinklo paslaugas vis tiek turėtų būti užtikrinta galimybė tiesiogiai prašyti bet kurio atitinkamo rajono tinklo operatoriaus tokios konkrečios informacijos. Be to, jeigu prašymas pagrįstas, ypač jeigu to reikia siekiant dalytis egzistuojanti fizine infrastruktūra arba koordinuoti inžinerinius darbus, įmonėms, teikiančioms ar įgaliotoms teikti viešojo elektroninių ryšių tinklo paslaugas turėtų būti suteikta galimybė atlikti apžiūras vietoje ir prašyti informacijos apie planuojamus inžinerinius darbus skaidriomis, proporcingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ir nedarant poveikio apsaugos priemonėms, priimtoms tinklo saugumui ir vientisumui užtikrinti, taip pat konfidencialumui ir veiklos bei verslo paslaptims apsaugoti. Turėtų būti skatinamas didesnis planuojamų civilinių inžinerinių darbų skaidrumas, kurį užtikrintų patys tinklo operatoriai arba kuris būtų užtikrinamas per bendrus informacinius punktus, ypač naudingiausiose srityse, nurodant įgaliotiems operatoriams, kur yra tokios informacijos, kai jos turima;

(23)

kai kyla ginčų dėl prieigos prie informacijos apie fizinę infrastruktūrą siekiant diegti sparčiuosius elektroninių ryšių tinklus, ginčų nagrinėjimo įstaiga turėtų galėti išspręsti tokius ginčus priimdama privalomą sprendimą. Bet kuriuo atveju tokios įstaigos sprendimai turėtų nedaryti poveikio bet kurios iš šalių galimybei kreiptis į teismą;

(24)

koordinuojant su fizine infrastruktūra susijusius inžinerinius darbus galima sutaupyti daug lėšų ir kuo labiau sumažinti nepatogumus naujų elektroninių ryšių tinklų diegimo rajone. Dėl tos priežasties reikėtų uždrausti reguliavimo apribojimus, kuriais paprastai užkertamas kelias tinklo operatorių deryboms siekiant koordinuoti tokius darbus, kad taip pat būtų galima diegti sparčiųjų elektroninių ryšių tinklus. Viešosiomis lėšomis nefinansuojamų inžinerinių darbų atveju ši direktyva neturėtų kliudyti suinteresuotiesiems subjektams sudaryti inžinerinių darbų koordinavimo susitarimus pagal jų pačių investicinius ir verslo planus ir jų pageidaujamą tvarkaraštį;

(25)

inžinerinių darbų, visiškai ar iš dalies finansuojamų viešosiomis lėšomis, tikslas turėtų būti kuo labiau padidinti teigiamus bendrus rezultatus išnaudojant teigiamus tų darbų išorės veiksnius visuose sektoriuose ir užtikrinant vienodas galimybes dalytis esama ir planuojama fizine infrastruktūra siekiant diegti elektroninių ryšių tinklus. Nors neturėtų būti daromas neigiamas poveikis viešosiomis lėšomis finansuojamų inžinerinių darbų pagrindiniam tikslui, susijusius inžinerinius darbus tiesiogiai ar netiesiogiai, pavyzdžiui, per subrangovą, vykdantis tinklo operatorius proporcingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis turėtų patenkinti laiku pateiktus pagrįstus prašymus koordinuoti sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų elementų diegimą, užtikrinant, pavyzdžiui, bet kokių papildomų išlaidų, be kita ko, patirtų dėl vėlavimų, padengimą ir kuo mažesnį pradinių planų keitimą. Nedarant poveikio taikomoms valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės turėtų galėti papildomai numatyti taisykles dėl su koordinuojamu diegimu susijusių išlaidų paskirstymo. Siekiant užtikrinti greitą ginčų, susijusių su derybomis dėl tų koordinavimo susitarimų, sprendimą proporcingomis, sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, turėtų būti numatytos konkrečios ginčų nagrinėjimo procedūros. Tokios nuostatos neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei rezervuoti elektroninių ryšių tinklų pajėgumus netgi nesant specialių prašymų, siekiant patenkinti būsimą fizinės infrastruktūros paklausą, kad būtų kuo labiau padidinta inžinerinių darbų vertė, arba priimti priemones, kuriomis nustatomos panašios teisės koordinuoti kitų rūšių tinklų, pavyzdžiui, dujų ar elektros energijos, operatorių inžinerinius darbus;

(26)

gali reikėti įvairių leidimų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų arba naujų tinklo elementų diegimu, įskaitant statybos, miestų planavimo, aplinkosaugos ir kitus leidimus, siekiant apsaugoti nacionalinius ir Sąjungos bendruosius interesus. Įvairių rūšių elektroninių ryšių tinklų diegimui reikalingų leidimų skaičius ir vietinis diegimo pobūdis gali lemti įvairių procedūrų ir sąlygų taikymą. Užtikrinant kiekvienos kompetentingos institucijos teisę dalyvauti ir išlaikyti savo sprendimų priėmimo prerogatyvas laikantis subsidiarumo principo, visa atitinkama informacija apie inžineriniams darbams taikomas procedūras ir bendrąsias sąlygas turėtų būti prieinama per bendrą informacinį punktą. Tai galėtų sumažinti painiavą ir padidinti efektyvumą bei skaidrumą, ypač naujiems dalyviams ar mažesniems operatoriams, kurie nevykdo veiklos tame rajone. Be to, valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad įmonės, teikiančios arba įgaliotos teikti viešųjų ryšių tinklų paslaugas, turėtų teisę pateikti prašymą dėl leidimo per bendrą kontaktinį punktą;

(27)

siekiant užtikrinti, kad leidimų suteikimo procedūros nebūtų kliūtis investicijoms ir nedarytų neigiamo poveikio vidaus rinkai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sprendimas patenkinti arba atmesti prašymus dėl elektroninių ryšio tinklų ar naujų tinklo elementų diegimo bet kuriuo atveju turėtų būti priimtas ne vėliau kaip per keturis mėnesius, nedarant poveikio kitiems konkretiems terminams arba įpareigojimams, kurie nustatyti tinkamam procedūros vykdymui užtikrinti ir kurie taikomi leidimų suteikimo procedūrai pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę. Toks sprendimas gali būti numanomo arba aiškaus pobūdžio laikantis galiojančių teisės nuostatų. Atitinkamais atvejais valstybės narės turėtų numatyti, kad paslaugų teikėjai, kurie patiria žalą dėl kompetentingos institucijos delsimo suteikti leidimus per taikytinus terminus, turėtų teisę gauti kompensaciją;

(28)

siekiant užtikrinti, kad tokios leidimų suteikimo procedūros būtų užbaigtos per pagrįstus terminus, valstybės narės galėtų svarstyti keleto apsaugos priemonių, pavyzdžiui, numanomą patvirtinimą, arba imtis priemonių, kad supaprastintų leidimų suteikimo procedūras, inter alia, sumažindamos elektroninių ryšių tinklų diegimui reikiamų leidimų skaičių arba netaikydamos leidimų suteikimo procedūros tam tikrų kategorijų nedidelio masto arba standartizuotiems inžineriniams darbams. Nacionalinės, regioninės arba vietos institucijos turėtų pagrįsti bet kokį atsisakymą suteikti tokius jų kompetencijai priskiriamus leidimus remiantis objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais ir sąlygomis. Tai neturėtų daryti poveikio jokiai valstybių narių priimtai priemonei, pagal kurią tam tikriems elektroninių ryšių tinklų elementams (neatsižvelgiant į tai, ar jie yra pasyvieji, ar aktyvieji) netaikomos leidimų suteikimo procedūros;

(29)

norint pasiekti skaitmeninės darbotvarkės tikslus, reikia, kad infrastruktūra būtų diegiama netoli nuo galutinių paslaugų gavėjų buvimo vietos, visiškai laikantis proporcingumo principo, kiek tai susiję su bet kokiu nuosavybės teisės apribojimu, atsižvelgiant į bendrą interesą, kurio siekiama. Reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti sparčiųjų elektroninių ryšių tinklus iki pat galutinių paslaugų gavėjų, kartu užtikrinant technologinį neutralumą, visų pirma sparčiajam ryšiui parengta fizine pastato infrastruktūra. Atsižvelgiant į tai, kad mažiesiems kanalams įrengti pastato statybos metu reikia tik nedidelių ribinių sąnaudų, o naujos sparčiųjų elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo esamuose pastatuose sąnaudos gali sudaryti didelę dalį sparčiojo tinklo diegimo sąnaudų, visuose naujuose arba kapitališkai renovuojamuose pastatuose reikėtų įrengti fizinę infrastruktūrą, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų prisijungti prie sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų. Kad būtų galima diegti sparčiųjų elektroninių ryšių tinklą, naujuose daugiabučiuose pastatuose ir kapitališkai renovuojamuose daugiabučiuose pastatuose turėtų būti įrengtas prieigos punktas, per kurį paslaugų teikėjas galėtų prisijungti prie pastato infrastruktūros. Be to, statybos įmonės turėtų numatyti, kad iš kiekvieno būsto būtų nutiesti kanalai į daugiabučio pastato viduje ar išorėje esantį prieigos punktą. Gali būti atvejų, kai, pavyzdžiui, naujuose individualiuose gyvenamuosiuose pastatuose ar atliekant tam tikrų kategorijų kapitalinę renovaciją izoliuotose teritorijose, dėl objektyvių priežasčių galimybė diegti spartųjį ryšį laikoma per menka, kad būtų galima pagrįsti sparčiajam ryšiui parengtos fizinės pastato infrastruktūros arba prieigos punkto įrengimą, arba kai tos infrastruktūros parengimas būtų neproporcingas dėl kitų ekonominių, urbanistinio paveldo išsaugojimo ar aplinkosaugos priežasčių, pavyzdžiui, tam tikrų kategorijų paminkluose;

(30)

siekiant padėti galimiems pirkėjams ir nuomininkams nustatyti, kuriuose pastatuose yra įrengta sparčiajam ryšiui parengta fizinė pastato infrastruktūra ir kurie dėl šios priežasties turi didelį sąnaudų mažinimo potencialą, ir siekiant paskatinti parengti pastatus sparčiajam ryšiui, valstybės narės turėtų galėti parengti savanorišką „parengties plačiajuosčiam ryšiui“ ženklą, skirtą pastatams, kuriuose pagal šią direktyvą įrengta tokia infrastruktūra ir prieigos punktas;

(31)

kai viešųjų ryšių tinklų paslaugų teikėjai konkrečioje teritorijoje diegia sparčiuosius elektroninių ryšių tinklus, užtikrinama didelė masto ekonomija, jei jie gali įrengti galinį savo tinklo įrenginį pastato prieigos punkte, neatsižvelgiant į tai, ar abonentas tuo metu yra aiškiai pareiškęs, kad jį domina tokia paslauga, tačiau su sąlyga, kad kuo labiau sumažinamas poveikis privačiajai nuosavybei panaudojant egzistuojančią fizinę infrastruktūrą ir atkuriant paveiktą aplinką. Užbaigus tinklą prieigos punkte, papildomą klientą galima prijungti daug mažesnėmis sąnaudomis, ypač suteikiant prieigą prie pastate jau įrengto sparčiajam ryšiui parengto vertikalaus segmento. Tas tikslas taip pat pasiekiamas, kai pačiame pastate jau yra įrengtas sparčiųjų elektroninių ryšių tinklas, prie kurio prieiga skaidriomis, proporcingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiama bet kuriam viešųjų ryšių tinklo paslaugų teikėjui, turinčiam aktyvų abonentą tame pastate. Tai visų pirma gali būti valstybių narių, kurios ėmėsi priemonių pagal Direktyvos 2002/21/EB 12 straipsnį, atveju;

(32)

naujuose pastatuose turėtų būti įrengta sparčiajam ryšiui parengta pastato infrastruktūra ir daugiabučiuose pastatuose prieigos punktas, turėtų būti numatytas tam tikras lankstumas, kaip valstybėms narėms pasiekti šį tikslą. Tuo požiūriu direktyva nesiekiama suderinti taisyklių dėl susijusių sąnaudų, be kita ko dėl sparčiajam ryšiui parengtos pastato fizinės infrastruktūros ir prieigos punkto įrengimo pastatuose sąnaudų susigrąžinimo;

(33)

atsižvelgiant į socialinę naudą, kurią lemia skaitmeninė įtrauktis, ir į sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų diegimo ekonominius aspektus, kai nėra nei pasyviosios ar aktyviosios sparčiajam ryšiui parengtos infrastruktūros į galutinių paslaugų gavėjų patalpas, nei alternatyvų teikti sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų paslaugas abonentui, bet kuris viešojo ryšių tinklo paslaugų teikėjas turėtų turėti teisę savo lėšomis įrengti tinklo galinį įrenginį privačiose patalpose su sąlyga, kad taip kuo labiau sumažinamas poveikis privačiajai nuosavybei, pavyzdžiui, jei įmanoma, pakartotinai panaudojant pastate jau egzistuojančią fizinę infrastruktūrą arba užtikrinant visišką paveiktos aplinkos atkūrimą;

(34)

laikantis subsidiarumo principo, šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių galimybei skirti numatytas reguliavimo užduotis institucijoms, kurios turi geriausias galimybes jas atlikti pagal šalies konstitucinę kompetencijos ir įgaliojimų suteikimo sistemą ir šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus;

(35)

paskirta nacionalinė ginčų nagrinėjimo įstaiga turėtų užtikrinti nešališkumą ir nepriklausomumą dalyvaujančių šalių atžvilgiu ir turėtų turėti tinkamą kompetenciją bei išteklius;

(36)

valstybės narės turėtų numatyti atitinkamas, veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikomas pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių priemonių nesilaikymo atveju;

(37)

siekiant užtikrinti šioje direktyvoje numatytų bendrų informacinių punktų veiksmingumą, valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamus išteklius ir tai, kad su konkrečiu rajonu susijusi svarbi informacija bendruose informaciniuose punktuose būtų prieinama užtikrinant optimalų sutelkimo lygį, kad būtų galima užtikrinti vertiną paskirtų užduočių vykdymo efektyvumą, be kita ko, vietos kadastre. Tuo atžvilgiu valstybės narės galėtų atsižvelgti į galimą sinergiją ir įvairovės ekonomiją naudojantis kontaktiniais centrais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB (12) 6 straipsnyje, siekdamos remtis esamomis struktūromis ir kuo labiau padidinti naudą galutiniams paslaugų gavėjams;

(38)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas sparčiųjų elektroninių ryšių tinklams tinkamos fizinės infrastruktūros diegimą visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(39)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisės į privatumą ir verslo paslapčių apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Valstybės narės šią direktyvą turi taikyti atsižvelgdamos į tas teises ir principus,

a)

gamybos, tiekimo ar paskirstymo:

b)

transporto paslaugoms, įskaitant geležinkelius, kelius, uostus ir oro uostus;

a)

jie įsteigti siekiant konkretaus tikslo – patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio;

b)

jie turi teisinį subjektiškumą ir

c)

visiškai arba didžiąja dalimi finansuojami valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų lėšomis arba jų valdymas yra prižiūrimas tų institucijų ar subjektų arba jie turi administracinį, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos arba kiti viešosios teisės reglamentuojami subjektai;

a)

fizinės infrastruktūros, prie kurios prašoma prieigos, techniniu tinkamumu, kad būtų galima įrengti bet kokius sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų elementus, kaip nurodyta 2 dalyje;

b)

turima vieta 2 dalyje nurodytiems sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų elementams įrengti, įskaitant pakankamai pagrįstus tinklo operatoriaus būsimus vietos poreikius;

c)

saugos ir visuomenės sveikatos klausimais;

d)

tinklo, visų pirma ypatingos svarbos nacionalinės infrastruktūros, vientisumu ir saugumu;

e)

rizika, kad planuojamos elektroninių ryšių paslaugos gali kelti didelių trukdžių kitoms ta pačia fizine infrastruktūra teikiamoms paslaugoms;

f)

galimybe naudoti perspektyvias alternatyvias priemones didmeninei prieigai prie fizinės tinklo infrastruktūros, kurią teikia tinklo operatorius ir kuri tinka sparčiųjų elektroninių ryšių tinklų paslaugoms teikti, jei tokia prieiga teikiama sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis.

a)

vietą ir maršrutą;

b)

infrastruktūros rūšį ir dabartinį naudojimą ir

c)

kontaktinį punktą.

a)

dėl to vykdant pirminius numatytus civilinius darbus neatsiras papildomų sąnaudų, be kita ko, dėl papildomo vėlavimo;

b)

nebus trukdoma darbų koordinavimo kontrolei ir

c)

prašymas koordinuoti darbus pateikiamas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip prieš mėnesį iki galutinio projekto pateikimo kompetentingoms valdžios institucijoms leidimui gauti.

a)

darbų vieta ir rūšis;

b)

susiję tinklo elementai;

c)

numatoma darbų pradžios data ir darbų trukmė ir

d)

kontaktinis punktas.

a)

prašomą informaciją jis yra viešai pateikęs elektroniniu formatu arba

b)

prieiga prie tokios informacijos yra užtikrinta per bendrą informacinį punktą.

23.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/15

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija, suteikta apie šiame reglamente nurodytas prekes, jos turėtojas galėtų remtis tam tikrą laikotarpį, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2) 12 straipsnio 6 dalyje. Tas laikotarpis turėtų būti trys mėnesiai;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

23.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/18

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

23.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/20

(1)

Komisijos (2) reglamentu (EB) Nr. 1484/95 buvo nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir papildomi importo muitai paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui;

(2)

iš reguliarios duomenų, kuriais grindžiamas tipinių kainų nustatymas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui, kontrolės matyti, kad reikia iš dalies pakeisti tipines kai kurių produktų kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą, priklausomai nuo kilmės;

(3)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1484/95;

(4)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų pateikimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

23.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 155/22

(1)

Sąjunga sudarė susitarimus dėl readmisijos su Ypatinguoju Administraciniu Kinijos Liaudies Respublikos Regionu Makao (Tarybos sprendimu 2004/424/EB (1)), Albanijos Respublika (Tarybos sprendimu 2005/809/EB (2)), Šri Lankos Demokratine Socialistine Respublika (Tarybos sprendimu 2005/372/EB (3)), Rusijos Federacija (Tarybos sprendimu 2007/341/EB (4)), Juodkalnijos Respublika (Tarybos sprendimu 2007/818/EB (5)), Serbijos Respublika (Tarybos sprendimu 2007/819/EB (6)), Bosnija ir Hercegovina (Tarybos sprendimu 2007/820/EB (7)), buvusiąja Jugoslavijos Makedonijos Respublika (Tarybos sprendimu 2007/817/EB (8)), Moldovos Respublika (Tarybos sprendimu 2007/826/EB (9)), Pakistano Islamo Respublika (Tarybos sprendimu 2010/649/ES (10)) ir Gruzija (Tarybos sprendimu 2011/118/ES (11));

(2)

pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius, Airija nedalyvavo sudarant atitinkamus susitarimus dėl readmisijos, todėl jie nėra jai privalomi ar taikomi;

(3)

pagal to protokolo 4 straipsnį Airija 2013 m. gruodžio 11 d. raštu pranešė Komisijai apie ketinimą taikyti šiuos susitarimus ir jų laikytis;

(4)

Komisija turėtų raštu pranešti trečiosioms suinteresuotosioms šalims, kad Airija nusprendė laikytis minėtų susitarimų,

a)

Sprendimu 2004/424/EB sudarytas susitarimas su Ypatinguoju Administraciniu Kinijos Liaudies Respublikos Regionu Makao,

b)

Sprendimu 2005/809/EB sudarytas susitarimas su Albanijos Respublika,

c)

Sprendimu 2005/372/EB sudarytas susitarimas su Šri Lankos Demokratine Socialistine Respublika,

d)

Sprendimu 2007/341/EB sudarytas susitarimas su Rusijos Federacija,

e)

Sprendimu 2007/818/EB sudarytas susitarimas su Juodkalnijos Respublika,

f)

Sprendimu 2007/819/EB sudarytas susitarimas su Serbijos Respublika,

g)

Sprendimu 2007/820/EB sudarytas susitarimas su Bosnija ir Hercegovina,

h)

Sprendimu 2007/817/EB sudarytas susitarimas su buvusiąja Jugoslavijos Makedonijos Respublika,

i)

Sprendimu 2007/826/EB sudarytas susitarimas su Moldovos Respublika,

j)

Sprendimu 2010/649/ES sudarytas susitarimas su Pakistano Islamo Respublika,

k)

Sprendimu 2011/118/ES sudarytas susitarimas su Gruzija.