2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 510/2014

2014 m. balandžio 16 d.

kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ir visų pirma ja nustačius skirtumą tarp deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų, reikia suderinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1216/2009 (3) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 614/2009 (4). Kad dabartiniai tekstai būtų aiškesni ir skaidresni būtini papildomi pakeitimai;

(2)	iki 2013 m. gruodžio 31 d. bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) priemone, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), buvo Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (5);

(3)

įgyvendinant BŽŪP reformą Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 (6). Reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 turėtų būti pritaikyti, siekiant atsižvelgti į tą reglamentą, kad būtų galima užtikrinti su trečiosiomis šalimis suderintos prekybos tvarkos taikymą žemės ūkio produktams, kita vertus – jos taikymą prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus;

(4)

tam tikri žemės ūkio produktai naudojami gaminant tiek perdirbtus žemės ūkio produktus, tiek į SESV I priedą neįtrauktas prekes. Būtina imtis priemonių pagal BŽŪP ir pagal bendrą prekybos politiką, siekiant atsižvelgti į prekybos tokiais produktais ir prekėmis poveikį SESV 39 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimui ir į priemonių, kurios priimtos siekiant įgyvendinti SESV 43 straipsnį, poveikį tokių produktų ir prekių ekonominei padėčiai, atsižvelgiant į žemės ūkio produktų įsigijimo Sąjungoje ir pasaulio rinkoje išlaidų skirtumus;

(5)

atsižvelgiant į įvairius žemės ūkio ir maisto pramonės Sąjungoje ypatumus, į SESV I priedą įtraukti žemės ūkio produktai Sąjungoje atskiriami nuo perdirbtų žemės ūkio produktų, neįtrauktų į tą priedą. Toks pat atskyrimas negalimas tam tikrose trečiosiose šalyse, su kuriomis Sąjunga sudaro susitarimus. Todėl reikėtų numatyti galimybę išplėsti į SESV I priedą neįtrauktiems perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomų bendrųjų taisyklių taikymo sritį, į ją įtraukiant į tą priedą įtrauktus tam tikrus žemės ūkio produktus, kai tarptautiniu susitarimu numatyta tų dviejų tipų produktų asimiliacija;

(6)	tais atvejais, kai šiame reglamente daroma nuoroda į Sąjungos pagal SESV sudarytus arba laikinai taikomus tarptautinius susitarimus, nurodomas SESV 218 straipsnis;

(7)	siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui, kurį Sąjungos rinkai ir BŽŪP veiksmingumui gali daryti tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų importas, arba sumažinti tokį poveikį, turėtų būti įmanoma tokių produktų importą apmokestinti papildomu muitu, jeigu įvykdytos tam tikros sąlygos;

(8)

ovalbuminas ir laktalbuminas yra perdirbti žemės ūkio produktai, kurie nėra įtraukti į SESV I priedą. Siekiant suderinimo ir paprastinimo Reglamente (EB) Nr. 614/2009 nustatyta bendra prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistema turėtų būti įtraukta į prekybos tvarką, taikomą tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Atsižvelgiant į tai, kad kiaušinius daugeliu atvejų galima pakeisti ovalbuminu ir tam tikrais atvejais – laktalbuminu, ovalbuminui ir laktalbuminui nustatyta prekybos tvarka turėtų atitikti kiaušiniams nustatytą tvarką;

(9)

nedarant poveikio konkrečioms lengvatinės prekybos tvarkos nuostatoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012 (7) ir kitokiai Sąjungos autonominei prekybos tvarkai, būtina nustatyti pagrindines taisykles, reglamentuojančias prekybos tvarką, taikomą perdirbtiems žemės ūkio produktams ir į I priedą neįtrauktoms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Be to, pagal tas pagrindines taisykles būtina numatyti sumažintų importo muitų ir tarifinių kvotų nustatymo tvarką ir eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo tvarką. Tos taisyklės ir nuostatos turėtų būti parengtos atsižvelgiant į importo muitams ir eksporto subsidijoms taikomus ribojimus, susijusius su Sąjungos įsipareigojimais pagal PPO susitarimus ir dvišalius susitarimus;

(10)

ovalbumino ir laktalbumino rinka glaudžiai susijusi su kiaušinių rinka, todėl reikėtų numatyti galimybę pareikalauti pateikti ovalbumino ir laktalbumino importo licenciją ir laikinai sustabdyti ovalbumino ir laktalbumino laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymą, kai dėl ovalbumino ir laktalbumino laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymo sutrinka arba gali būti sutrikdyta tų produktų arba kiaušinių rinka Sąjungoje. Išduodant ovalbumino ir laktalbumino importo licencijas ir licencijose nurodytus ovalbuminą ir laktalbuminą išleidžiant į laisvą apyvartą turėtų būti galima reikalauti, kad nurodyti produktai atitiktų kilmės šalies, kilmės vietos, autentiškumo ir kokybės savybių reikalavimus;

(11)

siekiant atsižvelgti į prekybos raidą ir rinkos pokyčius, ovalbumino ir laktalbumino bei kiaušinių rinkų poreikius, taip pat į ovalbumino ir laktalbumino importo stebėsenos rezultatus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti taisykles, pagal kurias nustatomas reikalavimas išleidžiant į laisvą apyvartą importuojamą ovalbuminą ir laktalbuminą pateikti importo licenciją, taisykles dėl teisių ir pareigų pagal tą importo licenciją ir jų teisinių pasekmių, atvejų, kai leidžiama nevykdyti pareigos, minimos licencijoje, importo licencijų išdavimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą taisyklės, kai reikalaujama pateikti dokumentą, išduotą trečiosios šalies arba subjekto, kuriuo, be kita ko, patvirtinama produktų kilmės šalis, kilmės vieta, autentiškumas ir kokybės savybės, taisyklės dėl importo licencijų perleidimo arba perleidžiant taikomų ribojimų, atvejų kai importo licencijos nereikalaujama pateikti, ir atvejai, kai reikalaujama arba nereikalaujama pateikti garantijos, kuria užtikrinama, kad produktai importuoti per licencijos galiojimo laikotarpį;

(12)

tam tikri į SESV I priedą neįtraukti perdirbti žemės ūkio produktai gaunami naudojant žemės ūkio produktus, kuriems taikomi BŽŪP reikalavimai. Tiems importuojamiems perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomi muitai turėtų kompensuoti jų gamybai naudotų žemės ūkio produktų kainų pasaulinėje rinkoje ir Sąjungos rinkoje skirtumą, drauge užtikrinant atitinkamos perdirbimo pramonės konkurencingumą;

(13)

vadovaujantis tam tikrais tarptautiniais susitarimais, importo muitų, taikomų perdirbtiems žemės ūkio produktams, muito žemės ūkio sudedamosios dalys, papildomi muitai cukrui ir miltams ir ad valorem muitai mažinami arba palaipsniui panaikinami įgyvendinant Sąjungos prekybos politiką. Tuos sumažinimus turėtų būti galima nustatyti atsižvelgiant į nelengvatinei prekybai taikomas muito žemės ūkio sudedamąsias dalis;

(14)

importo muito žemės ūkio sudedamoji dalis turėtų kompensuoti perdirbtų žemės ūkio produktų gamybai naudotų žemės ūkio produktų kainų pasaulinėje rinkoje ir Sąjungos rinkoje skirtumą, todėl būtina išlaikyti glaudžią perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomos importo muito žemės ūkio sudedamosios dalies apskaičiavimo ir importuojamiems neperdirbtiems žemės ūkio produktams taikomos sudedamosios dalies apskaičiavimo sąsają;

(15)

siekiant įgyvendinti tarptautinius susitarimus, kuriais numatoma mažinti ar palaipsniui panaikinti perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomus importo muitus, atsižvelgiant į specialius žemės ūkio produktus, kurie sunaudoti arba laikomi sunaudotais perdirbtų žemės ūkio produktų gamybai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų žemės ūkio produktų, kuriuos reikia laikyti sunaudotais perdirbtų žemės ūkio produktų gamybai, sąrašo sudarymo, kitų žemės ūkio produktų lygiaverčių kiekių nustatymo ir perskaičiavimo į specifinių žemės ūkio produktų lygiavertį kiekį, kurie laikomi sunaudotais, taisyklių, nustatant sumažintai muito žemės ūkio sudedamajai daliai ir sumažintiems papildomiems muitams apskaičiuoti būtinų elementų ir tokio apskaičiavimo metodų, taip pat nereikšmingų kiekių, kuriems esant žemės ūkio sudedamajai daliai bei papildomiems muitams cukrui ir miltams turi būti nustatoma sumažinta nulinė norma;

(16)

importo tarifų nuolaidas turėtų būti galima suteikti neribotiems susijusių prekių kiekiams arba ribotiems kiekiams, kuriems taikoma tarifinė kvota. Kai pagal tam tikrus tarptautinius susitarimus tarifų nuolaidos suteikiamos pagal tarifines kvotas, tas kvotas leidžia naudoti ir administruoja Komisija. Dėl praktinių priežasčių svarbu, kad prekių, kurioms sutarta taikyti lengvatinius muitų tarifus, importo muito ne žemės ūkio sudedamosios dalies valdymui būtų taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir muito žemės ūkio sudedamosios dalies valdymui;

(17)

ovalbumino ir laktalbumino rinkos glaudžiai susijusios su kiaušinių rinka, todėl ovalbuminui ir laktalbuminui taikomas tarifines kvotas reikėtų leisti naudoti ir administruoti taip, kaip ir kiaušiniams taikomas kvotas remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013. Prireikus administravimo būdas turėtų būti suderintas su prekių tiekimo į Sąjungos rinką poreikiais ir su būtinybe išsaugoti pusiausvyrą ir turėtų būti pagrįstas praeityje taikytais metodais, atsižvelgiant į PPO susitarimuose nustatytas teises;

(18)

siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų vienodas patekimo į rinką galimybes ir vienodas sąlygas, atsižvelgti į prekių tiekimo Sąjungos rinkai reikalavimus ir išsaugoti pusiausvyrą toje rinkoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl sąlygų, kurių privalu laikytis norint pateikti paraišką dėl tarifinės kvotos, taisyklių, susijusių su teisių į tarifinę kvotą perleidimu, numatant reikalavimą, kad tarifine kvota būtų galima naudotis pateikus garantiją, ir ypatumų, tarifinėms kvotoms taikomų reikalavimų ar ribojimų;

(19)

siekiant užtikrinti, kad eksportuojamiems produktams tam tikromis sąlygomis būtų galima taikyti specialią importo į trečiąją šalį tvarką, laikantis Sąjungos pagal SESV sudarytų tarptautinių susitarimų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl taisyklių, pagal kurias valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, gavusios prašymą ir po atitinkamų patikrų, turi išduoti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad įvykdytos sąlygos, susijusios su produktais, kuriems gali būti taikoma speciali importo į trečiąją šalį tvarka, jei jie būtų eksportuojami ir jei būtų įvykdytos tam tikros sąlygos;

(20)

gali būti, kad konkurencijos sąlygomis žemės ūkio žaliavų perdirbimo pramonės paklausos vien tik Sąjungos žaliavomis patenkinti neįmanoma. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 (8) tokioms prekėms leidžiama taikyti laikinojo įvežimo perdirbti tvarką, jeigu įvykdomos Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93 (9) nustatytos ekonominės sąlygos. Reglamentas (EEB) Nr. 2913/1992 turi būti keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (10), tačiau tik nuo 2016 m. birželio 1 d. Todėl šiame reglamente derėtų pateikti nuorodą į Reglamentą (EEB) Nr. 2913/1992, ypač atsižvelgiant į tai, kad ateityje nuorodos į Reglamentą (EEB) Nr. 2913/1992 turi būti laikomos nuorodomis į Reglamentą (ES) Nr. 952/2013. Jeigu susiklosto aiškiai nustatytos aplinkybės, reikėtų pripažinti, kad yra paisoma ekonominių sąlygų, kuriomis tam tikram žemės ūkio produktų kiekiui gali būti taikoma laikinojo įvežimo perdirbti tvarka. Tie kiekiai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į prekių tiekimo balansą. Teisingumo principo nepažeidžianti galimybė naudoti esamus kiekius, ekonominės veiklos vykdytojams taikomos vienodos sąlygos ir aiškumas turėtų būti užtikrinti valstybių narių išduodamų laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų sistema;

(21)

siekiant užtikrinti laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos racionalų ir veiksmingą taikymą, atsižvelgiant į Sąjungoje susiklosčiusią padėtį susijusių prekių rinkoje ir į perdirbimo pramonės poreikius bei praktiką, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomas tų žemės ūkio produktų, dėl kurių gali būti išduoti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai, sąrašas, laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų suteikiamos teisės ir jų teisinės pasekmės, ekonominės veiklos vykdytojų teisių tarpusavio perleidimas, ir laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų sistemos patikimumui ir veiksmingumui užtikrinti būtinos taisyklės, susijusios su sertifikato autentiškumu, jų perleidimu arba to perleidimo apribojimais;

(22)

turėtų būti nustatyta eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo, nepažeidžiant ribų, kurios nustatytos pagal Sąjungos PPO įsipareigojimus, tvarka, taikoma į SESV I priedą neįtrauktoms prekėms gaminti sunaudotiems tam tikriems žemės ūkio produktams, siekiant tų prekių gamintojų nestatyti į nepalankią padėtį dėl kainų, kurias jie privalo sumokėti, kad įsigytų žaliavų, kaip to reikalauja BŽŪP. Tomis grąžinamosiomis išmokomis reikėtų dengti tik žemės ūkio produkto kainų Sąjungos rinkoje ir pasaulio rinkoje skirtumą. Todėl ta tvarka turėtų būti nustatyta kaip dalis prekybos tvarkos, taikomos tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus;

(23)

į I priedą neįtrauktų prekių, už kurias galima gauti grąžinamąsias išmokas, sąrašas turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į joms pagaminti naudotų žemės ūkio produktų kainų Sąjungos rinkoje ir pasaulio rinkoje skirtumą ir į būtinybę kompensuoti visą šį skirtumą ar jo dalį, kad į I priedą neįtrauktoms susijusioms prekėms naudotus žemės ūkio produktus būtų lengviau eksportuoti;

(24)

būtina užtikrinti, kad eksporto grąžinamosios išmokos nebūtų skiriamos už importuotas ir į laisvą apyvartą išleistas į I priedą neįtrauktas prekes, kurios yra reeksportuotos arba eksportuotos jas perdirbus arba įtraukus į kitų prekių, neįtrauktų į I priedą, sudėtį. Būtina užtikrinti, kad grąžinamosios išmokos nebūtų skiriamos už importuotus ir į laisvą apyvartą išleistus grūdus, ryžius, pieną ir pieno produktus arba kiaušinius, kai prekės eksportuojamos po perdirbimo arba įtraukimo į prekių, neįtrauktų į I priedą, sudėtį;

(25)

eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus, eksportuotus kaip prekės, neįtrauktos į I priedą, dydžiai turėtų būti nustatyti laikantis tų pačių taisyklių, tvarkos ir tos pačios procedūros, kurios taikomos eksporto grąžinamosioms išmokoms už eksportuotus neperdirbtus žemės ūkio produktus, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1370/2013 (11);

(26)

atsižvelgiant į glaudžią į I priedą neįtrauktų prekių ir tų į I priedą neįtrauktų prekių gamybai naudotų žemės ūkio produktų sąsają, taip pat į tų prekių ir produktų skirtumus, būtina numatyti eksporto grąžinamosioms išmokoms taikomų horizontaliųjų nuostatų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1308/2013, taikymą į I priedą neįtrauktoms prekėms;

(27)

siekiant atsižvelgti į specialius į I priedą neįtrauktų prekių, kurių sudėtyje yra tam tikrų žemės ūkio produktų, gamybos procesus ir prekybos reikalavimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl taisyklių, susijusių su eksportuojamų I priedą neįtrauktų prekių ir jų gamybai naudojamų žemės ūkio produktų savybėmis, taisyklės dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus juos perdirbus į prekes, neįtrauktas į I priedą, nustatymo, taisyklės dėl eksportuojamų I priedą neįtrauktų prekių sudėties įrodymo, taisyklės, pagal kurias reikalaujama deklaracijoje nurodyti naudojamus tam tikrus importuojamus žemės ūkio produktus, taisyklės dėl žemės ūkio produktų prilyginimo pagrindiniams produktams ir dėl kiekvieno pagrindinio produkto referencinio kiekio nustatymo, taip pat dėl horizontaliųjų taisyklių, taikomų eksporto grąžinamosioms išmokoms už žemės ūkio produktus, taikymo į I priedą neįtrauktoms prekėms;

(28)

Sąjungos pagal SESV sudarytais arba laikinai taikomais tarptautiniais susitarimais nustatytų eksporto apribojimų laikymasis turėtų būti užtikrintas grąžinamųjų išmokų sertifikatais, išduotais už susitarimuose nustatytus referencinius laikotarpius, atsižvelgiant į mažiems eksportuotojams numatytą metinį kiekį;

(29)	turėtų būti išmokama visa turima eksporto grąžinamųjų išmokų suma, atsižvelgiant į prekybos I priedą neįtrauktomis prekėmis padėtį. Grąžinamųjų išmokų sertifikatų sistema turėtų palengvinti veiksmingą grąžinamųjų išmokų sumų administravimą;

(30)

reikėtų numatyti, kad valstybių narių išduoti grąžinamųjų išmokų sertifikatai galiotų visoje Sąjungoje ir būtų išduodami pateikus garantiją, kuri garantuotų, kad ekonominės veiklos vykdytojas pateiks paraišką dėl grąžinamųjų išmokų. Reikėtų nustatyti taisykles dėl grąžinamųjų išmokų pagal išankstinio grąžinamųjų išmokų nustatymo sistemą skyrimo taikant visus taikomus grąžinamųjų išmokų dydžius ir dėl garantijų pateikimo ir grąžinimo;

(31)

siekiant stebėti, kiek išleidžiama eksporto grąžinamosioms išmokoms ir įgyvendinama grąžinamųjų išmokų sertifikatų sistema, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl taisyklių, taikomų teisėms ir pareigoms pagal grąžinamųjų išmokų sertifikatus, taisyklių, taikomų juos perleidžiant arba apribojant tą perleidimą, dėl atvejų ir padėties, kai nereikalaujama pateikti grąžinamųjų išmokų sertifikatą arba garantiją, taip pat dėl leistino nuokrypio, kuomet netaikomas įsipareigojimas pateikti paraišką dėl grąžinamųjų išmokų;

(32)

atsižvelgiant į tikslinių priemonių, susijusių su eksporto grąžinamosiomis išmokomis, poveikį, reikėtų bendrai įvertinti žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, padėtį. Atsižvelgiant į specialius mažų eksportuotojų poreikius, už kiekvienus biudžetinius metus jiems reikėtų skirti bendrą sumą ir netaikyti reikalavimo pagal eksporto grąžinamųjų išmokų tvarką pateikti grąžinamųjų išmokų sertifikatus;

(33)

kai remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 priimamos priemonės dėl žemės ūkio produkto eksporto, o dėl prekių, kurios neįtrauktos į I priedą ir kurių sudėtyje yra didelė dalis žemės ūkio produkto, eksporto gali kilti kliūčių tų priemonių tikslų įgyvendinimui, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl lygiaverčių priemonių, kurių reikia imtis dėl tų į I priedą neįtrauktų prekių eksporto, numatymo, kartu laikantis visų prievolių pagal tarptautinius susitarimus;

(34)

pagal tam tikrus tarptautinius susitarimus Sąjunga gali riboti importo muitus ir už eksportą mokėtinas sumas, siekdama visiškai ar iš dalies kompensuoti perdirbtų žemės ūkio produktų arba į I priedą neįtrauktų susijusių prekių gamybai naudotų žemės ūkio produktų kainų skirtumus. Tų perdirbtų žemės ūkio produktų ir į I priedą neįtrauktų prekių atveju būtina nustatyti, kad šios sumos turi būti nustatytos kartu, kaip bendro muito dalis, ir jomis turi būti kompensuojami žemės ūkio produktų, į kuriuos turi būti atsižvelgta, kainų skirtumus susijusios šalies ar regiono ir Sąjungos rinkose;

(35)	kadangi perdirbtų žemės ūkio produktų ir į I priedą neįtrauktų prekių sudėtis gali būti svarbi sprendžiant, kaip tinkamai taikyti šiuo reglamentu nustatytą prekybos tvarką, jų sudėtį turėtų būti įmanoma nustatyti atliekant kokybės ir kiekybės analizę;

(36)

siekiant įgyvendinti Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus ir užtikrinti aiškumą ir nuoseklumą su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (12) daliniais pakeitimais, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų šio reglamento ir jo priedų neesminių elementų papildymo ir dalinio keitimo;

(37)	reikėtų numatyti, kad valstybės narės Komisijai ir viena kitai turėtų teikti perdirbtiems žemės ūkio produktams ir į I priedą neįtrauktoms prekėms taikomai prekybos tvarkai įgyvendinti būtiną informaciją;

(38)

siekiant užtikrinti informacijos sistemų vientisumą ir perduotų dokumentų ir susijusių duomenų autentiškumą bei aiškumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl teiktinos informacijos pobūdžio ir tipo, duomenų, kurie turi būti tvarkomi, kategorijų, ilgiausių saugojimo laikotarpių ir tvarkymo tikslo, prieigos prie informacijos arba informacijos sistemų teisių ir šios informacijos skelbimo sąlygų nustatymo;

(39)	taikoma Sąjungos teisė dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (13) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (14);

(40)

siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms institucijoms, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl ribos, nuo kurios nerenkamos arba nemokamos importo muitų, papildomų importo muitų, sumažintų importo muitų, eksporto grąžinamųjų išmokų sumos ir rinktinos ar mokėtinos sumos, kai kompensuojama bendrai nustatyta kaina, nustatymo;

(41)

atsižvelgiant į glaudžią į I priedą neįtrauktų prekių ir tų į I priedą neįtrauktų prekių gamybai naudotų žemės ūkio produktų sąsają, būtina numatyti nuostatas, pagal kurias į I priedą neįtrauktoms prekėms mutatis mutandis būtų taikomos horizontaliosios nuostatos dėl garantijų, patikrų, tikrinimo, kontrolės ir sankcijų, kaip nustatyta ir priimta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 (15);

(42)

siekiant užtikrinti, kad perdirbtų žemės ūkio produktų importo licencijoms ir tarifinėms kvotoms bei į I priedą neįtrauktų prekių grąžinamosioms išmokoms ir tokių prekių išmokų sertifikatams būtų taikomos horizontaliosios taisyklės, priimtos remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl taisyklių, kuriomis prireikus priimamos horizontaliosios nuostatos dėl garantijų, patikrų, tikrinimo, kontrolės ir sankcijų, priimtų pagal tą reglamentą;

(43)

priimant deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(44)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl importuojamų prekių įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių, kuriomis nustatomi perdirbti žemės ūkio produktai, kuriems reikėtų taikyti papildomus importo muitus, siekiant užkirsti kelią Sąjungos rinkai daromam neigiamam poveikiui arba jį sumažinti, tų papildomų importo muitų taikymo priemonių, atsižvelgiant į terminą, per kurį reikia pateikti įrodymus dėl importo kainos, dokumentinių įrodymų pateikimo, papildomų importo muitų dydžio nustatymo, priemonių, kuriomis nustatomos tipinės kainos ir ribiniai kiekiai, siekiant taikyti papildomus importo muitus, priemonių dėl ovalbumino ir laktalbumino licencijos formos ir turinio, dėl paraiškų importo licencijai gauti pateikimo ir tų importo licencijų išdavimo ir jų panaudojimo, jų galiojimo laikotarpio, tų importo licencijų atveju garantijos pateikimo procedūros ir jos kiekio, dėl įrodymų, kad įvykdyti tų licencijų naudojimo reikalavimai, dėl pareigos importuoti importo licencijoje nurodytus kiekius tolerancijos lygio, ir dėl pakaitinių importo licencijų ir tų licencijų dublikatų išdavimo, dėl valstybių narių taikomų priemonių importo licencijoms, bei dėl keitimosi ovalbumino ir laktalbumino importo licencijų sistemai valdyti reikiama informacija, įskaitant procedūras, susijusias su konkrečia valstybių narių tarpusavio administracine pagalba, dėl perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomų importo muitų apskaičiavimo ir importo muito lygmens nustatymo įgyvendinant tarptautinius susitarimus;

(45)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl importuojamų prekių įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių, kuriomis nustatomi fiksuoti žemės ūkio produktų, kurie laikomi sunaudotais perdirbtų žemės ūkio produktų gamyboje, kiekiai, siekiant sumažinti arba palaipsniui panaikinti lengvatinės prekybos sąlygomis taikomus importo muitus, ir nustatomi atitinkami dokumentams taikomi reikalavimai, metinės tarifinės kvotos ir importuojamiems perdirbtiems žemės ūkio produktams ir tam tikriems importuojamiems žemės ūkio produktams taikytinas administravimo metodas pagal tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus, dėl tarptautiniuose susitarimuose arba aktuose, kuriais nustatoma importo arba eksporto tvarka, numatytų specialiųjų nuostatų taikymo procedūrų, visų pirma susijusių su garantijomis dėl produkto pobūdžio, kilmės vietos ir kilmės šalies, garantijoms patikrinti naudojamo dokumento pripažinimu, su eksportuojančios šalies išduoto dokumento pateikimu ir dėl produktų paskirties šalies ir dėl jų naudojimo, priemonių, nustatančių importo licencijų galiojimo laikotarpį, garantijos pateikimo procedūra ir jos dydžiu, tų importo licencijų panaudojimo ir, kai būtina, specialių priemonių, visų pirma susijusių su importo paraiškų teikimo sąlygomis ir leidimo pagal tarifinę kvotą suteikimo sąlygomis ir atitinkamų dokumentų reikalavimų;

(46)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl importuojamų prekių ir laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių, kuriomis nustatoma proceso, kuriuo užtikrinama, kad pagal tarifinę kvotą numatyti kiekiai nėra viršyti, valdymo priemonės, ir priemonių, kuriomis perskirstomi pagal tarifinę kvotą nepanaudoti kiekiai, apsaugos priemonių, taikomų į Sąjungą importuojamiems produktams ir prekėms, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 260/2009 (16) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 625/2009 (17) arba tarptautiniais susitarimais numatytų apsaugos priemonių, priemonių dėl žemės ūkio produktų, dėl kurių gali būti išduoti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai, kiekio, priemonės dėl laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų sistemos įgyvendinimo susijusios su reikiamais laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų paraiškų pateikimo ir sertifikatų išdavimo dokumentais ir procedūromis, priemonių dėl laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų administravimo valstybėse narėse, procedūrų, susijusių su valstybių narių tarpusavio administracine pagalba, priemonių, kuriomis ribojami kiekiai, dėl kurių gali būti išduoti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai, atsisakoma patvirtinti su tais sertifikatais susijusius prašomus kiekius ir laikinai sustabdomas paraiškų išduoti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatus teikimas, kai paraiškos teikiamos dėl didelių kiekių, ir priemonių, kuriomis laikinai sustabdomas perdirbimo arba laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymas ovalbuminui ir laktalbuminui;

(47)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl eksporto įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių dėl grąžinamųjų išmokų dydžių taikymo, eksporto grąžinamųjų išmokų apskaičiavimo, tam tikrų produktų prilyginimo pagrindiniams produktams ir pagrindinių produktų referencinio kiekio nustatymo, paraiškų išduoti tam tikrų į I priedą neįtrauktų prekių eksportui į tam tikras paskirties šalis, kai tai numatyta pagal tarptautinį susitarimą, Sąjungos sudarytą arba laikinai taikomą pagal SESV, sertifikatus, tokių sertifikatų išdavimo ir administravimo, dėl tvarkos, taikomos produktų praradimo ir kiekio nuostolių gamybos procese atveju, ir šalutiniams produktams taikomos tvarkos;

(48)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl eksporto įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių, kuriomis apibrėžiamos eksporto grąžinamųjų išmokų sistemai įgyvendinti būtina eksportuojamų į I priedą neįtrauktų prekių sudėties deklaravimo ir įrodymo procedūros, supaprastinto prekių pristatymo į paskirties vietą įrodymo, kai diferencijuojamos eksporto grąžinamosios išmokos, taisyklių, priemonių dėl horizontaliųjų nuostatų taikymo eksporto grąžinamosioms išmokoms į I priedą neįtrauktų prekių atveju, su paraiškų išduoti grąžinamųjų išmokų sertifikatą pateikimu, forma ir turiniu susijusios eksporto grąžinamųjų išmokų sertifikatų sistemos įgyvendinimo priemonių, grąžinamųjų išmokų sertifikato formos, turinio ir galiojimo laikotarpio, grąžinamųjų išmokų sertifikatų paraiškų teikimo ir sertifikatų išdavimo bei jų naudojimo procedūros, garantijos pateikimo procedūros ir jos dydžio, eksporto grąžinamųjų išmokų, dėl kurių nebuvo kreiptasi, sumos leistino nuokrypio, kurios netaikytos siekiant įrodyti ir buvo naudojamos kaip įrodymas, kad laikytasi pareigų pagal grąžinamųjų išmokų sertifikatą;

(49)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl eksporto ir tam tikrų bendrųjų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių dėl valstybių narių grąžinamųjų išmokų sertifikatams taikomos tvarkos ir valstybių narių keitimosi informacija ir specialios tarpusavio administracinės pagalbos grąžinamųjų išmokų sertifikatų atveju priemonių, mažiems eksportuotojams skirtos bendros sumos nustatymo ir individualios ribos, nuo kurios atleidžiama nuo reikalavimo pateikti grąžinamųjų išmokų sertifikatą, nustatymo, pakaitinių grąžinamųjų išmokų sertifikatų ir grąžinamųjų išmokų sertifikatų dublikatų išdavimo priemonių, priemonių, kuriomis ribojamos sumos, dėl kurių gali būti išduodami grąžinamųjų išmokų sertifikatai, atsisakoma skirti pagal tuos sertifikatus prašomas sumas ir sustabdomas paraiškų dėl grąžinamųjų išmokų sertifikatų teikimas, kai prašoma taikyti dideles sumas, kurios viršija sumas, nustatytas remiantis įsipareigojimais pagal tarptautinius susitarimus, su eksportu susijusių kitų priemonių taikymo būtinų procedūrinių taisyklių ir techninių kriterijų, tiesioginio kompensavimo vykdant lengvatinę prekybą atveju taikomo muito ir susijusių sumų, mokėtinų už į atitinkamą šalį ar regioną eksportuojamus objektus, nustatymo priemonių, priemonių, kuriomis užtikrinama, kad pagal lengvatinės prekybos susitarimą eksportui deklaruoti perdirbti žemės ūkio produktai nebūtų iš tikrųjų eksportuoti pagal nelengvatinės prekybos susitarimą ar atvirkščiai, priemonių dėl perdirbtų žemės ūkio produktų bei į I priedą neįtrauktų prekių kokybės ir kiekybės analizės metodų, šiems produktams ir prekėms identifikuoti būtinų techninių nuostatų ir jų klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje tvarkos;

(50)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl eksporto ir tam tikrų bendrųjų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl Komisijos ir valstybių narių prievolėms keistis informacija, susijusia su pranešimo būdais, pateiktinos informacijos taisyklėmis, pateiktinos informacijos valdymo tvarka, taip pat dėl pranešimų turinio, formos, pateikimo laiko, dažnumo ir terminų, įgyvendinti būtinų priemonių, taip pat dėl tvarkos, taikomos informacijos ir dokumentų perdavimui arba galimybės susipažinti su jais sudarymui, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir paisant teisėto įmonių intereso ginti savo verslo paslaptis, ir dėl priemonių dėl garantijoms, patikroms, tikrinimui, kontrolei ir sankcijoms, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, taikomų horizontaliųjų nuostatų taikymo perdirbtiems žemės ūkio produktų importo licencijoms, tarifinėms kvotoms, taip pat į I priedą neįtrauktų prekių eksporto grąžinamosioms išmokoms ir grąžinamųjų išmokų sertifikatams;

(51)

atsižvelgiant į jų specifinį pobūdį, įgyvendinimo aktai, susiję su priemonėmis, kuriomis, siekiant taikyti papildomus muito dydžius ir importo muitų dydžių lygį, nustatomos tipinės kainos ir ribiniai kiekiai, pagal Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, priemonėmis, kuriomis ribojamas kiekis, dėl kurio gali būti išduodami laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai ir grąžinamųjų išmokų sertifikatai, atmetami su šiais sertifikatais susiję prašomi kiekiai ir sustabdomas šių sertifikatų paraiškų teikimas, su proceso, užtikrinančio, kad nebūtų viršyti pagal tarifinę kvotą skirti kiekiai, valdymo ir nepanaudotų tarifinės kvotos kiekių perskirstymo priemonėmis, turėtų būti priimami netaikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (18). Visi kiti įgyvendinimo aktai pagal šį reglamentą turėtų būti priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(52)	nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011, atsižvelgiant į tai, kad tie aktai susiję su BŽŪP, kaip nurodyta to reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje;

(53)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su apsaugos priemonėmis, taikomomis į Sąjungą importuojamiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, arba su Sąjungos rinkos sutrikdymu ar galimu sutrikdymu, kai reikia sustabdyti perdirbimo arba laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymą ovalbuminui ir laktalbuminui, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(54)

pagal proporcingumo principą šio reglamento tikslams pasiekti būtina ir tikslinga nustatyti prekybos tvarką, taikomą tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(55)

siekiant išlaikyti status quo, prie šio reglamento turėtų būti pridėti priedai, kuriuose nurodyta: perdirbtų žemės ūkio produktų sąrašas, pakeičiantis Reglamento (EB) Nr. 1216/2009 II priedą; į I priedą neįtrauktų prekių sąrašas, pakeičiantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 578/2010 (19) II priedą ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XX priedą; į I priedą neįtrauktų prekių gamybai naudotų pagrindinių produktų sąrašas, pakeičiantis Reglamento (ES) Nr. 578/2010 I priedą; perdirbtų žemės ūkio produktų, už kuriuos gali būti renkami papildomi importo muitai, sąrašas, pakeičiantis Reglamento (EB) Nr. 1216/2009 III priedą; ir perdirbtų žemės ūkio produktų gamybai naudotų žemės ūkio produktų sąrašas, pakeičiantis Reglamento (EB) Nr. 1216/2009 I priedą;

(56)	todėl reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 turėtų būti atitinkamai panaikinti;

(57)

atsižvelgiant į tai, kad prieš įsigaliojant šiam reglamentui reikalingas nuoseklumas užtikrintas pereinamojo laikotarpio nuostata Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 230 straipsnio 1 dalies antros pastraipos i punkte, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti kuo anksčiau po to, kai bus priimti BŽŪP reformos paketo reglamentai, kartu visapusiškai siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir paisant teisėtų ekonominės veiklos vykdytojų lūkesčių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatoma prekybos tvarka, taikoma importuojamiems perdirbtiems žemės ūkio produktams ir eksportuojamoms į I priedą neįtrauktoms prekėms bei žemės ūkio produktams, esantiems tų į I priedą neįtrauktų prekių sudėtyje.

Be to, šis reglamentas taikomas importuojamiems žemės ūkio produktams, įtrauktiems į Sąjungos pagal SESV sudarytame arba laikinai taikomame tarptautiniame susitarime, kuriuo numatyta, kad tokie produktai prilygintini perdirbtiems žemės ūkio produktams, kuriems taikoma lengvatinės prekybos tvarka.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	žemės ūkio produktai – Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnyje nurodyti produktai;

b)	perdirbti žemės ūkio produktai – šio reglamento I priede išvardyti produktai;

c)	į I priedą neįtrauktos prekės – SESV I priede neišvardyti produktai, išvardyti šio reglamento II priedo pirmoje ir antroje skiltyse;

d)	pagrindiniai produktai – šio reglamento III priede išvardyti žemės ūkio produktai;

muito žemės ūkio sudedamoji dalis – perdirbtiems žemės ūkio produktams taikoma importo muito dalis, atitinkanti šio reglamento V priede išvardytiems žemės ūkio produktams taikomus importo muitus, arba, kai taikoma, tiems žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalis yra šalis, susijusi su naudotų arba laikomų sunaudotais žemės ūkio produktų kiekiu, taikomi sumažinti muitai;

f)	muito ne žemės ūkio sudedamoji dalis – privalomojo mokėjimo, kuris atitinka Bendrojo muitų tarifo muitus, dalis, kuri lieka atėmus e punkte apibrėžtą žemės ūkio sudedamąją dalį;

g)	papildomi muitai cukrui ir miltams – papildomas muitas cukrui (AD S/Z) ir papildomas muitas miltams (AD F/M), kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo Pirmos dalies I skirsnio B.6 punkte ir nustatyta to reglamento I priedo Trečios dalies I skirsnio 1 priedo 2 lentelėje;

h)	ad valorem muitas – muitinės vertės procentine dalimi išreikšta importo muito dalis;

i)	1 produktų grupė – miltelių, granulių ar kitokio kieto pavidalo išrūgos, į kurias nepridėta cukraus ar kitokių saldiklių (KN kodai ex 0404 10 02–ex 0404 10 16);

j)	2 produktų grupė – miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji pieno produktai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitokių saldiklių, kurių riebumas ne didesnis kaip 1,5 % masės, išskyrus tiesiogiai supakuotus į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg (KN kodas ex 0402 10 19);

k)	3 produktų grupė – miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji pieno produktai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitokių saldiklių, kurių riebumas yra 26 % masės, išskyrus tiesiogiai supakuotus į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg (KN kodas ex 0402 21 18);

l)	6 produktų grupė – sviestas, kurio riebumas 82 % masės (KN kodas ex 0405 10).

II SKYRIUS

PERDIRBTŲ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ IMPORTAS

I SKIRSNIS

Bendrosios importo nuostatos

I poskirsnis

Perdirbtų žemės ūkio produktų importo muitai

3 straipsnis

Importo muitų sudedamosios dalys

1. I priedo 1 lentelėje išvardytiems perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomus Bendrojo muitų tarifo importo muitus sudaro muito žemės ūkio sudedamoji dalis, kuri nėra ad valorem muito dalis, ir muito ne žemės ūkio sudedamoji dalis, kuri yra ad valorem muitas.

2. I priedo 2 lentelėje išvardytiems perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomus Bendrojo muitų tarifo importo muitus sudaro ad valorem muitas ir muito žemės ūkio sudedamoji dalis, kuri yra ad valorem muito dalis. Kai I priedo 2 lentelėje išvardytiems perdirbtiems žemės ūkio produktams nėra ad valorem muito, muito žemės ūkio sudedamoji dalis tokiems produktams laikoma tiems produktams taikomo specifinio muito dalimi.

4 straipsnis

Didžiausias importo muito dydis

1. Kai turi būti taikoma didžiausias muito dydis, to dydžio apskaičiavimo metodas nustatomas Bendrajame muitų tarife pagal SESV 31 straipsnį.

2. Kai I priedo 1 lentelėje išvardytų perdirbtų žemės ūkio produktų didžiausia muito dydis yra sudarytas iš papildomo muito cukrui ir miltams, to papildomo muito apskaičiavimo metodas nustatomas Bendrajame muitų tarife pagal SESV 31 straipsnį.

5 straipsnis

Papildomi importo muitai, kuriais siekiama užkirsti kelią Sąjungos rinkai daromam neigiamam poveikiui arba jį sumažinti

1. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti, kuriems IV priede išvardytiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, kai jie importuojami taikant Bendrajame muitų tarife nustatytą muito dydį, taikomas papildomas importo muitas. Tie įgyvendinimo aktai priimami tik tam, kad būtų užkirstas kelias neigiamam poveikiui, kurį Sąjungos rinkai gali daryti toks importas, arba tas poveikis sumažintas, ir jeigu:

a)	importuojama mažesne kaina nei kaina, kurią Sąjunga nurodė PPO (ribinė kaina), arba

b)	importo kiekis bet kuriais metais viršija tam tikrą lygį (ribinis kiekis).

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Papildomi importo muitai pagal 1 dalį netaikomi, kai nemanoma, kad importas galėtų sutrikdyti Sąjungos rinką, arba kai tokių papildomų importo muitų poveikis būtų neproporcingas siekiamam tikslui.

3. Taikant 1 dalies a punktą importo kainos nustatomos remiantis konkrečios prekių siuntos CIF importo kainomis.

CIF importo kainos palyginamos su tipinėmis to produkto kainomis pasaulinėje rinkoje arba to importuojamo produkto kaina Sąjungos rinkoje.

Tipinės kainos nustatomos reguliariai ir remiantis duomenimis, surinktais taikant pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/1993 (20) 308d straipsnį nustatytą Bendrijos priežiūros sistemą.

4. Ribinis kiekis nustatomas remiantis patekimo į rinką galimybėmis, kurios apibrėžiamos kaip importo ir atitinkamo vidaus suvartojimo per trejus metus einančius prieš metus, kai atsirado arba, manoma, kad galėjo atsirasti 1 dalyje nurodytas neigiamas poveikis, santykis.

5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodytos šiam straipsniui taikyti būtinos priemonės, ypač susijusios su importo kainos įrodymo terminais ir patvirtinamųjų dokumentų pateikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus netaikant 44 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytos procedūros, kai tai susiję su pagal 1 dalį nustatytais produktais, kuriais:

a)	siekiant taikyti papildomus importo muitus nustatomos tipinės kainos ir ribiniai kiekiai;

b)	laikantis Sąjungos pagal SESV sudarytuose arba laikinai taikomuose tarptautiniuose susitarimuose nustatytų taisyklių nustatomas papildomų importo muitų lygis.

7. Komisija 1 dalies a punkte nurodytas ribines kainas skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II poskirsnis

Ovalbumino ir laktalbumino importas

6 straipsnis

Ovalbumino ir laktalbumino importo licencijos

1. Gali būti reikalaujama, kad importuojant į laisvą apyvartą išleisti skirtą ovalbuminą ir laktalbuminą būtų pateikta importo licencija, kai tokios licencijos reikia atitinkamoms rinkoms administruoti ir visų pirma prekybos tais produktais stebėsenai vykdyti.

2. Nedarant poveikio priemonėms, kurių imtasi pagal 14 straipsnį, valstybės narės išduoda 1 dalyje nurodytas importo licencijas kiekvienam Sąjungoje įsisteigusiam pareiškėjui, neatsižvelgdamos į to pareiškėjo įsisteigimo vietą, jeigu pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį priimtame akte nenumatyta kitaip.

3. 1 dalyje nurodytos importo licencijos galioja visoje Sąjungoje.

4. Išduodant 1 dalyje nurodytas importo licencijas ir išleidžiant į laisvą apyvartą licencijose nurodytas prekes gali būti reikalaujama, kad atitinkami produktai atitiktų kilmės šalies ir kilmės vietos reikalavimus ir kad būtų pateiktas trečiosios šalies ar subjekto išduotas dokumentas, patvirtinantis, inter alia, produktų kilmės šalį, kilmės vietą, autentiškumą ir kokybės savybes.

7 straipsnis

Dėl importo licencijų pateikiamos garantijos

1. Gali būti reikalaujama, kad 6 straipsnyje nurodytos importo licencijos būtų išduodamos pateikus garantiją, kuria užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojas produktus importuos per importo licencijos galiojimo laikotarpį.

2. Jeigu per importo licencijos galiojimo laikotarpį produktai neimportuojami, negrąžinama visa garantija arba jos dalis.

3. Tačiau garantija grąžinama, jeigu produktai per tą laikotarpį nebuvo importuoti dėl nenugalimos jėgos arba jeigu per tą laikotarpį neimportuotas kiekis neviršija leistino nuokrypio.

8 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	reikalavimo, kad importuojant į laisvą apyvartą išleisti skirtą ovalbuminą ir laktalbuminą turi būti pateikta importo licencija taisyklių;

b)	taisyklių, kuriose reglamentuojamos su importo licencija susijusios teisės ir pareigos ir jos teisinis poveikis;

c)	atvejų, kai leidžiama nesilaikyti pareigos importuoti licencijoje numatytą kiekį arba atvejų, kai licencijoje turi būti nurodyta kilmė;

taisyklių, pagal kurias importo licencijos išduodamos arba taisyklių, pagal kurias licencijoje nurodytos prekės į laisvą apyvartą išleidžiamos tik pateikus trečiosios šalies arba subjekto išduotą dokumentą, kuriuo, inter alia, patvirtinama produktų kilmės šalis, kilmės vieta, autentiškumas ir kokybės savybės;

e)	taisyklių, reglamentuojančių importo licencijos perleidimą arba tokio perleidimo apribojimus;

f)	atvejų, kai nereikalaujama pateikti importo licencijos;

g)	taisyklių, pagal kurias išduodant importo licencijas, nurodytas 6 straipsnyje, reikalaujama pateikti garantiją;

9 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija prireikus priima įgyvendinimo aktus, susijusius su:

a)	importo licencijos forma ir turiniu;

b)	importo licencijų paraiškų teikimu, tų licencijų išdavimu ir jų naudojimu;

c)	importo licencijų galiojimo laikotarpiu, pateiktinos garantijos dydžiu ir jos pateikimo procedūromis;

d)	įrodymu, kad įvykdyti importo licencijų naudojimo reikalavimai;

e)	tolerancijos lygiu, susijusiu su pareiga importuoti importo licencijoje nurodytą kiekį;

f)	pakaitinių importo licencijų ir importo licencijų dublikatų išdavimu;

g)	valstybių narių atliekamu importo licencijų tvarkymu ir keitimusi sistemai valdyti būtina informacija, įskaitant procedūras, susijusias su konkrečia valstybių narių tarpusavio administracine pagalba.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

II SKIRSNIS

Lengvatinė prekyba

I poskirsnis

Importo muitų sumažinimas

10 straipsnis

Muito žemės ūkio sudedamųjų dalių, ad valorem muitų ir papildomų muitų sumažinimas ir laipsniškas panaikinimas

1. Kai Sąjungos pagal SESV sudarytame arba laikinai taikomame tarptautiniame susitarime:

a)	numatyta sumažinti arba mažinti ir palaipsniui panaikinti perdirbtų žemės ūkio produktų importo muitus ir

b)	nurodyti produktai, kuriems gali būti taikomi tokie sumažinimai, prekių kiekiai ar kvotų vertė, kuriems taikomi šie sumažinimai, tokių kiekių ar verčių apskaičiavimo metodas, arba

muito žemės ūkio sudedamosios dalies, papildomų muitų cukrui ir miltams arba ad valorem muito sumažinimą lemiantys veiksniai, muito žemės ūkio sudedamoji dalis, papildomi muitai cukrui ir miltams arba ad valorem muitas gali būti sumažinti arba mažinami ir palaipsniui panaikinami, kaip nustatyta perdirbtų žemės ūkio produktų importo muitų atveju.

Taikant šį straipsnį muito žemės ūkio sudedamoji dalis taip pat gali apimti muito žemės ūkio elementą, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo Pirmos dalies I skyriaus B skirsnio 1 dalyje ir nustatyta to reglamento I priedo Trečios dalies I skyriaus 1 priedo 2 lentelėje.

2. Jeigu Sąjungos pagal SESV sudarytame arba laikinai taikomame tarptautiniame susitarime numatyta sumažinti arba palaipsniui panaikinti šio reglamento I priedo 2 lentelėje išvardytų produktų muitų žemės ūkio sudedamąsias dalis, muitas, kurį sudaro žemės ūkio sudedamoji dalis, esanti ad valorem muito dalimi, pakeičiamas ne ad valorem žemės ūkio sudedamąja dalimi.

11 straipsnis

Faktiškai sunaudoti arba laikomi sunaudotais kiekiai

1. Muito žemės ūkio sudedamosios dalys arba papildomi muitai cukrui ir miltams pagal 10 straipsnio 1 dalį mažinami arba palaipsniui panaikinami remiantis:

a)	V priede išvardytų žemės ūkio produktų kiekiu, faktiškai sunaudotu arba laikomu sunaudotu perdirbto žemės ūkio produkto gamyboje;

b)	muitais, taikomais a punkte nurodytiems žemės ūkio produktams ir naudojamais sumažintai muito žemės ūkio sudedamajai daliai ir papildomiems muitams cukrui ir miltams apskaičiuoti tam tikros lengvatinės prekybos tvarkos taikymo atveju.

2. Žemės ūkio produktai, laikytini panaudotais perdirbto žemės ūkio produkto gamyboje, atrenkami iš perdirbto žemės ūkio produkto gamyboje faktiškai panaudotų žemės ūkio produktų atsižvelgiant į jų svarbą tarptautinės prekybos požiūriu ir į jų kainų lygio tipiškumą visų kitų to perdirbto žemės ūkio produkto gamyboje panaudotų žemės ūkio produktų atžvilgiu.

3. V priede išvardytų ir faktiškai panaudotų žemės ūkio produktų kiekiai perskaičiuojami į lygiaverčius panaudotais laikomų konkrečių žemės ūkio produktų kiekius.

12 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su:

a)	sąrašo, į kurį įtraukiami tie V priede išvardyti žemės ūkio produktai, kurie remiantis 11 straipsnio 2 dalyje nustatytais atrankos kriterijais turi būti laikomi panaudotais perdirbtų žemės ūkio produktų gamyboje, sudarymu;

b)	lygiaverčių kiekių ir 11 straipsnio 3 dalyje numatyto perskaičiavimo taisyklių nustatymu;

c)	būtinais sumažintos muito žemės ūkio sudedamosios dalies ir sumažintų papildomų muitų cukrui ir miltams apskaičiavimo elementais ir nustatomais to apskaičiavimo metodais;

d)	nereikšmingais kiekiais, kuriems taikomos nulinės normos sumažintos muito žemės ūkio sudedamosios dalys ir papildomi muitai cukrui ir miltams.

13 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai

1. Komisija, kai tinkama, priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodytos priemonės, kuriomis įgyvendinamos Sąjungos pagal SESV sudarytų arba laikinai taikomų tarptautinių susitarimų nuostatos dėl perdirbtų žemės ūkio produktų importo muitų, mažintinų pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 ir 2 dalis, apskaičiavimo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Komisija, kai būtina, gali priimti įgyvendinimo aktus, nustatančius:

a)	12 straipsnio a punkte nurodytų žemės ūkio produktų kiekius, kurie laikomi sunaudotais perdirbtų žemės ūkio produktų gamyboje;

12 straipsnio a punkte nurodytų žemės ūkio produktų kiekius, kurie laikomi sunaudotais perdirbtų žemės ūkio produktų gamyboje, atsižvelgiant į kiekvieną galimą tų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių atveju pagal šios pastraipos a punktą negalima apskaičiuoti konkrečių žemės ūkio produktų nustatytų kiekių, sudėtį;

c)	dokumentų reikalavimus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus netaikant 44 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos procedūros, nustatančius taikomą importo muito lygį laikantis taisyklių, nustatytų pagal SESV Sąjungos sudarytame arba laikinai taikomame tarptautiniame susitarime, ir pagal šio straipsnio 1 dalį priimtų taisyklių.

II poskirsnis

Tarifinės kvotos ir speciali trečiųjų šalių vykdomo importo tvarka

14 straipsnis

Leidimas pradėti naudoti tarifines kvotas ir jų administravimas

1. Į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamų perdirbtų žemės ūkio produktų ir 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodytų žemės ūkio produktų importo tarifines kvotas, nustatytas Sąjungos pagal SESV sudarytuose arba laikinai taikomuose tarptautiniuose susitarimuose, leidžia pradėti naudoti ir administruoja Komisija laikydamasi 15 ir 16 straipsnių.

2. 1 dalyje nurodytos tarifinės kvotos administruojamos taip, kad ekonominės veiklos vykdytojai nebūtų diskriminuojami vienas kito atžvilgiu ir kad būtų deramai atsižvelgiama į Sąjungos rinkos tiekimo poreikius ir į poreikį išsaugoti pusiausvyrą šioje rinkoje.

3. 1 dalyje nurodytos tarifinės kvotos administruojamos taikant vieną iš šių metodų, kitą tinkamą metodą arba kelis iš jų:

a)	metodą, pagal kurį kvotos skirstomos chronologine paraiškų pateikimo tvarka (eiliškumo principas);

b)	metodą, pagal kurį kvotos skirstomos proporcingai paraiškose nurodytiems kiekiams (vienalaikio nagrinėjimo metodas);

c)	skirstymo metodą, grindžiamą tradiciniais prekybos modeliais (tradicinių (naujų) veiklos vykdytojų metodas).

15 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

1. Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	sąlygų ir tinkamumo reikalavimų, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojas turi tenkinti, kad galėtų pateikti paraišką pagal tarptautiniame susitarime nustatytą tarifinę kvotą, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 dalyje;

b)	tarptautiniame susitarime nustatytos tarifinės kvotos, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 dalyje, administravimo taisyklių, susijusių su ekonominės veiklos vykdytojų teisių tarpusavio perleidimu ir, kai reikia, tokio perleidimo apribojimais;

c)	nuostatų, kuriomis nustatomas reikalavimas, pagal kurį tarptautiniame susitarime nustatyta tarifine kvota, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 dalyje, galima naudotis tik pateikus importo licenciją ir garantiją;

d)	ypatumų, reikalavimų ar apribojimų, taikomų tarptautiniame susitarime nustatytai tarifinei kvotai, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 dalyje.

2. Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal kuriuos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, gavusios prašymą, po atitinkamų patikrų turi išduoti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad produktas atitinka sąlygas specialiai importo į trečiąją šalį tvarkai taikyti.

16 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai

1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, nustatančius:

a)	metines tarifines kvotas, kurios prireikus tinkamai paskirstomos metams, ir taikytiną administravimo metodą;

tarptautiniame susitarime arba teisės akte, kuriuo nustatoma importo arba eksporto tvarka, numatytų specialiųjų nuostatų taikymo procedūras, visų pirma susijusias su:

i)	garantijomis dėl produkto pobūdžio, kilmės vietos ir kilmės šalies;

ii)	i punkte nurodytoms garantijoms patikrinti naudojamo dokumento pripažinimu;

iii)	eksportuojančios šalies išduoto dokumento pateikimu;

iv)	produktų paskirtimi ir naudojimu;

c)	pagal 15 straipsnio 1 dalies c punktą pateiktinų importo licencijų galiojimo laikotarpį;

d)	pagal 15 straipsnio 1 dalies c punktą garantijos pateikimo procedūras ir jos dydį;

e)	pagal 15 straipsnio 1 dalies c punktą pateiktinų importo licencijų naudojimą ir, kai būtina, specialias priemones, visų pirma susijusias su importo paraiškų teikimo pagal tarifinę kvotą ir atitinkamo leidimo suteikimo sąlygomis;

f)	dokumentų reikalavimus;

g)	būtinas priemones, susijusias su 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto dokumento turiniu, forma, išdavimu ir naudojimu.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, netaikant 44 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytos procedūros, kuriais:

a)	valdomas procesas, užtikrinantis, kad nebūtų viršyti pagal tarifinę kvotą nustatyti kiekiai, visų pirma kiekvienai paraiškai nustatant paskirstymo koeficientą, kai išnaudojami esami kiekiai, atmetant dar nepatvirtintas paraiškas ir, kai reikia, sustabdant paraiškų teikimą;

b)	perskirstomi nepanaudoti tarifinės kvotos kiekiai.

III SKIRSNIS

Apsaugos priemonės

17 straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Komisija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalį, priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomos apsaugos priemonės, taikomos į Sąjungą importuojamiems perdirbtiems žemės ūkio produktams. Siekiant užtikrinti bendrosios prekybos politikos vieningumą, tie įgyvendinimo aktai atitinka reglamentus (EB) Nr. 260/2009 ir (EB) Nr. 625/2009. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Išskyrus atvejus, kai pagal bet kurį kitą Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktą ir bet kurį kitą Tarybos teisės aktą numatyta kitaip, Komisija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalį, priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomos Sąjungos pagal SESV sudarytuose arba laikinai taikomuose tarptautiniuose susitarimuose numatytos apsaugos priemonės, taikomos į Sąjungą importuojamiems perdirbtiems žemės ūkio produktams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių Komisija gali imtis valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva.

Gavusi valstybės narės prašymą priimti 1 ar 2 dalyje ar abiejose šiose dalyse nurodytus įgyvendinimo aktus, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas jos sprendimas per penkias darbo dienas po prašymo gavimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su 1 ir 2 dalyse numatytomis apsaugos priemonėmis, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

5. Jei pagal 1–4 dalis priimtas apsaugos priemones Komisija nori atšaukti arba iš dalies pakeisti, ji tai gali padaryti priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalies, išskyrus jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, kuomet tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalies.

IV SKIRSNIS

Laikinasis įvežimas perdirbti

I poskirsnis

Laikinasis įvežimas perdirbti neatliekant ekonominių sąlygų tyrimo

18 straipsnis

Žemės ūkio produktų laikinasis įvežimas perdirbti neatliekant ekonominių sąlygų tyrimo

1. Kai į I priedą neįtrauktos prekės gaunamos iš šio reglamento III priede išvardytų žemės ūkio produktų taikant laikinojo įvežimo perdirbti tvarką, Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 117 straipsnio c punkte nurodytos ekonominės sąlygos laikomos patenkintomis, kai pateikiamas tų žemės ūkio produktų laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatas.

2. Žemės ūkio produktams, panaudotiems į I priedą neįtrauktų prekių gamyboje, laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai išduodami neviršijant Komisijos nustatytų kiekių.

Minėti kiekiai nustatomi užtikrinant pusiausvyrą tarp eksporto grąžinamosioms išmokoms už prekes, neįtrauktas į I priedą, taikomų privalomų biudžeto apribojimų ir numatomų išlaidų, reikalingų grąžinamosioms išmokoms už prekes, neįtrauktas į I priedą, ir visų pirma atsižvelgiant į:

a)	numatomą į I priedą neįtrauktų susijusių prekių eksporto apimtį;

b)	jei tinkama, su atitinkamais pagrindiniais produktais susijusią padėtį Sąjungos rinkoje ir pasaulio rinkoje;

c)	ekonominius ir reglamentavimo veiksnius.

Kiekiai reguliariai persvarstomi, kad būtų atsižvelgta į ekonominių ir reglamentavimo veiksnių pokyčius.

3. Valstybės narės išduoda 1 dalyje nurodytus laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatus kiekvienam Sąjungoje įsisteigusiam pareiškėjui, nepriklausomai nuo to pareiškėjo įsisteigimo vietos.

Laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai galioja visoje Sąjungoje.

19 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	sąrašo, į kurį įtraukiami į I priedą neįtrauktų prekių gamyboje panaudoti žemės ūkio produktai, dėl kurių gali būti išduoti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai;

b)	laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatu suteikiamos teisės ir jo teisinis poveikis;

c)	teisių, kurias ekonominės veiklos vykdytojai turi pagal laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatus, tarpusavio perleidimu;

d)	laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų sistemos patikimumui ir veiksmingumui užtikrinti būtinos taisyklės, susijusios su sertifikato autentiškumu, jo perleidimu arba jo perleidimo apribojimais.

20 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai

1. Komisija, kai būtina, priima įgyvendinimo aktus, susijusius su:

a)	žemės ūkio produktų, dėl kurių gali būti išduoti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai, kiekio nustatymu pagal 18 straipsnio 2 dalį;

b)	laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų paraiškų forma ir turiniu;

c)	laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų forma, turiniu ir galiojimo laikotarpiu;

d)	reikiamais dokumentais ir laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų paraiškų pateikimo ir sertifikatų išdavimo procedūra;

e)	laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų administravimu valstybėse narėse;

f)	procedūromis, susijusiomis su valstybių narių tarpusavio administracine pagalba.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Kai prašoma kiekių, didesnių, nei nustatyta pagal 1 dalies a punktą, Komisija įgyvendinimo aktais, priimamais netaikant 44 straipsnio 2 arba 3 dalyse numatytos procedūros, gali apriboti kiekius, dėl kurių gali būti išduodami laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai, atmesti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų paraiškose prašomus kiekius ir sustabdyti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų paraiškų teikimą atitinkamo produkto atžvilgiu.

II poskirsnis

Laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymo sustabdymas

21 straipsnis

Laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymo ovalbuminui ir laktalbuminui sustabdymas

1. Jeigu Sąjungos rinka sutrikdoma arba gali būti sutrikdyta dėl laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymo, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais visiškai arba iš dalies sustabdomas laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymas ovalbuminui ir laktalbuminui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Gavusi valstybės narės prašymą priimti pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo aktus, Komisija per penkias darbo dienas po prašymo gavimo priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas jos sprendimas dėl to prašymo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, Komisija priima su 1 dalyje nurodytu sustabdymu susijusius nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi pagal 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

III SKYRIUS

EKSPORTAS

I SKIRSNIS

Eksporto grąžinamosios išmokos

22 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios prekės ir produktai

1. Kai eksportuojamos į I priedą neįtrauktos prekės, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 196 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii, iii, v ir vii papunkčiuose išvardyti žemės ūkio produktai, panaudoti tų į I priedą neįtrauktų prekių gamyboje, atitinka eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo reikalavimus pagal to reglamento 196 straipsnį, kaip nustatyta šio reglamento II priede ir Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 196 straipsnio 1 dalies b punkte, 2 ir 3 dalyse.

2. 1 dalyje nurodytos eksporto grąžinamosios išmokos neskiriamos:

a)	už importuojamas į I priedą neįtrauktas prekes, kurios pagal SESV 29 straipsnį laikomos esančiomis laisvoje apyvartoje ir yra reeksportuojamos;

b)	už importuojamas į I priedą neįtrauktas prekes, kurios pagal SESV 29 straipsnį laikomos esančiomis laisvoje apyvartoje ir po perdirbimo yra eksportuojamos arba įtraukiamos į kitų į I priedą neįtrauktų prekių sudėtį;

c)	už importuojamus grūdus, ryžius, pieną ir pieno produktus arba kiaušinius, kurie pagal SESV 29 straipsnį laikomi esančiais laisvoje apyvartoje ir po perdirbimo yra eksportuojami arba įtraukiami į prekių, neįtrauktų į I priedą, sudėtį.

23 straipsnis

Eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymas

1. 22 straipsnyje nurodytas eksporto grąžinamąsias išmokas nustato valstybių narių kompetentingos institucijos, remdamosi eksportuojamų prekių sudėtimi ir eksporto grąžinamųjų išmokų dydžiais, nustatytais kiekvienam pagrindiniam produktui, esančiam eksportuojamų prekių sudėtyje.

2. Nustatant eksporto grąžinamąsias išmokas, šio reglamento III priede neišvardyti produktai, išvardyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 196 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii, iii, v ir vii papunkčiuose, prilyginami pagrindiniams produktams arba produktams, gautiems perdirbus pagrindinius produktus.

24 straipsnis

Horizontaliosios taisyklės ir eksporto grąžinamųjų išmokų dydžiai

1. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 199 straipsnio 3 dalyje nustatytos horizontaliosios taisyklės dėl žemės ūkio produktų eksporto grąžinamųjų išmokų taikomos į I priedą neįtrauktoms prekėms.

2. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 198 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1370/2013 13 straipsnį imamasi priemonių pagrindinių produktų eksporto grąžinamųjų išmokų dydžiams nustatyti.

3. Apskaičiuojant eksporto grąžinamąsias išmokas, žemės ūkio produktai, kurie yra išvardyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 196 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii, iii, v ir vii papunkčiuose, bet neišvardyti šio reglamento III priede, ir kurie pagal 23 straipsnio 2 dalį yra gauti iš pagrindinių produktų arba jiems prilyginami ar produktai, gauti perdirbus pagrindinius produktus, perskaičiuojami į pagrindinius produktus.

25 straipsnis

Konkrečių į I priedą neįtrauktų prekių eksporto į konkrečias paskirties vietas sertifikatai

Jeigu reikalaujama Sąjungos pagal SESV sudarytame ar laikinai taikomame tarptautiniame susitarime, atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos, suinteresuotosios šalies prašymu, išduoda sertifikatą, kuriame nurodo, ar už konkrečias į I priedą neįtrauktas prekes, eksportuotas į konkrečias paskirties vietas, buvo išmokėtos eksporto grąžinamosios išmokos.

26 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	eksportuojamų į I priedą neįtrauktų prekių ir jų gamyboje panaudotų žemės ūkio produktų savybių nustatymo taisyklių;

b)	žemės ūkio produktų, eksportuotų juos perdirbus į prekes, neįtrauktas į I priedą, eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymo taisyklių;

c)	eksportuotų į I priedą neįtrauktų prekių sudėties įrodymo taisyklių;

d)	tam tikrų importuojamų žemės ūkio produktų panaudojimo privalomo deklaravimo taisyklių;

e)	žemės ūkio produktų, išvardytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 196 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii, iii, v ir vii papunkčiuose, bet neišvardytų šio reglamento III priede, prilyginimo pagrindiniams produktams taisyklių ir kiekvieno pagrindinio produkto referencinio kiekio nustatymo taisyklių;

f)	horizontaliųjų taisyklių dėl žemės ūkio produktų eksporto grąžinamųjų išmokų, priimtų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 202 straipsnį, taikymo į I priedą neįtrauktoms prekėms.

27 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija, kai būtina, priima įgyvendinimo aktus dėl:

a)	grąžinamųjų išmokų dydžių taikymo, kai šio straipsnio c punkte nurodytų produktų ir į I priedą neįtrauktų prekių sudėtinių dalių savybės yra tokios, kad apskaičiuojant eksporto grąžinamąsias išmokas reikia į jas atsižvelgti;

eksporto grąžinamųjų išmokų už:

i)	pagrindinius produktus;

ii)	produktus, gautus perdirbus pagrindinius produktus,

iii)	produktus, prilyginamus i arba ii papunktyje nurodytiems produktams, apskaičiavimo;

c)	b punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytų produktų, išvardytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 196 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii, iii, v ir vii papunkčiuose, bet neišvardytų šio reglamento III priede, prilyginimo pagrindiniams produktams;

d)	kiekvieno pagrindinio produkto referencinio kiekio, pagal kurį nustatomos eksporto grąžinamosios išmokos, apskaičiavimo pagal eksportuojamų prekių gamyboje faktiškai sunaudotą produkto kiekį arba nustatytą dydį, kaip nurodyta II priede;

e)	25 straipsnyje nurodytų sertifikatų taikymo, išdavimo ir administravimo;

f)	tvarkos, taikomos produktų praradimo ir kiekio nuostolių gamybos procese atveju, ir šalutiniams produktams taikomos tvarkos;

g)	eksportuotų į I priedą neįtrauktų prekių sudėties įrodymų ir deklaravimo procedūros, būtinos eksporto grąžinamųjų išmokų sistemai įgyvendinti;

h)	supaprastinto prekių pristatymo į paskirties vietą įrodymo, kai eksporto grąžinamosios išmokos diferencijuojamos pagal paskirties vietą;

i)	horizontaliųjų nuostatų dėl žemės ūkio produktų eksporto grąžinamųjų išmokų, priimtų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 203 straipsnį, taikymo į I priedą neįtrauktų prekių eksporto grąžinamosioms išmokoms;

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

II SKIRSNIS

Grąžinamųjų išmokų sertifikatai

28 straipsnis

Grąžinamųjų išmokų sertifikatai

1. Eksporto grąžinamosios išmokos už žemės ūkio produktus, įtrauktus į prekių, neįtrauktų į I priedą, sudėtį, skiriamos, jei buvo pateikta eksporto grąžinamųjų išmokų paraiška ir pateikiamas juos eksportuojant galiojęs eksporto grąžinamųjų išmokų sertifikatas.

Reikalavimas pateikti grąžinamųjų išmokų sertifikatą netaikomas mažiems eksportuotojams, įskaitant grąžinamųjų išmokų sertifikatų turėtojus, kurie kreipiasi dėl nedidelių grąžinamųjų išmokų sumų, kurios yra per mažos, kad joms būtų taikomi grąžinamųjų išmokų sertifikatai, ir kurios nekelia pavojaus, kad bus viršytas biudžetas. Nuo tų reikalavimo atleidžiama neviršijant mažiems eksportuotojams skirtos bendros sumos.

2. Valstybės narės grąžinamųjų išmokų sertifikatus išduoda kiekvienam Sąjungoje įsisteigusiam grąžinamųjų išmokų sertifikato pareiškėjui, neatsižvelgdamos į jo įsisteigimo vietą. Grąžinamųjų išmokų sertifikatai galioja visoje Sąjungoje.

29 straipsnis

Taikomos grąžinamųjų išmokų normos

1. Taikytinas grąžinamosios išmokos dydis – tai į I priedą neįtrauktų prekių eksporto deklaracijos priėmimo muitinėje dieną taikomas dydis, išskyrus atvejus, kai pagal 2 dalį pateikiamas prašymas iš anksto nustatyti grąžinamosios išmokos dydį.

2. Prašymas iš anksto nustatyti grąžinamosios išmokos dydį gali būti pateiktas tuo metu, kai pateikiama grąžinamosios išmokos sertifikato paraiška, grąžinamosios išmokos sertifikato išdavimo dieną arba bet kada vėliau, bet dar nepasibaigus grąžinamosios išmokos sertifikato galiojimo laikui.

3. Grąžinamosios išmokos dydis iš anksto nustatomas remiantis prašymo iš anksto nustatyti grąžinamosios išmokos dydį pateikimo dieną taikomu dydžiu. Nuo tos dienos iš anksto nustatyti grąžinamųjų išmokų dydžiai taikomi visiems grąžinamųjų išmokų dydžiams, kuriems taikomas grąžinamųjų išmokų sertifikatas.

4. Į I priedą neįtrauktų prekių eksporto grąžinamosios išmokos skiriamos remiantis:

a)	pagal 1 dalį eksporto dieną galiojusiais pagrindinių produktų, įtrauktų į tų į I priedą neįtrauktų prekių sudėtį, grąžinamųjų išmokų dydžiais, jeigu grąžinamųjų išmokų dydžiai nebuvo nustatyti iš anksto, arba

b)	pagal 3 dalį iš anksto nustatytais pagrindinių produktų, įtrauktų į tų į I priedą neįtrauktų prekių sudėtį, grąžinamųjų išmokų dydžiais.

30 straipsnis

Dėl grąžinamųjų išmokų sertifikatų pateikiama garantija

1. Grąžinamųjų išmokų sertifikatai išduodami pateikus garantiją, kuria užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateiks į I priedą neįtrauktų prekių, eksportuotų per grąžinamųjų išmokų sertifikato galiojimo laikotarpį, eksporto grąžinamųjų išmokų paraišką.

2. Jeigu prekių, eksportuotų per grąžinamųjų išmokų sertifikato galiojimo laikotarpį, grąžinamųjų išmokų paraiška nebuvo pateikta arba pateikta tik dėl dalies grąžinamųjų išmokų, negrąžinama visa garantija arba jos dalis.

Neatsižvelgiant į pirmą pastraipą garantija grąžinama:

a)	jeigu prekės nebuvo eksportuotos ar buvo eksportuota tik dalis prekių arba grąžinamųjų išmokų paraiška nebuvo pateikta ar pateikta tik dėl dalies grąžinamųjų išmokų dėl nenugalimos jėgos;

b)	jeigu eksporto grąžinamųjų išmokų, dėl kurių nepateikta paraiška, suma neviršija leistino nuokrypio.

31 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

taisyklių dėl teisių ir pareigų pagal grąžinamųjų išmokų sertifikatą, įskaitant garantiją, jei įvykdytos visos sąlygos, kad eksporto gražinamosios išmokos bus išmokėtos, ir prievolės pateikti žemės ūkio produktų, eksportuotų perdirbus juos į prekes, neįtrauktas į I priedą, eksporto grąžinamųjų išmokų paraišką;

b)	grąžinamųjų išmokų sertifikato perleidimo ar tokio perleidimo apribojimų;

c)	atvejų ir aplinkybių, kai, atsižvelgiant į operacijos tikslą, susijusias sumas ir bendrą sumą, kuri gali būti skirta mažiems eksportuotojams, pagal 28 straipsnio 1 dalį nereikalaujama pateikti grąžinamųjų išmokų sertifikato;

d)	atvejų ir aplinkybių, kai nukrypstant nuo 30 straipsnio nereikalaujama pateikti garantijos;

e)	30 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkte nurodyto leistino nuokrypio, atsižvelgiant į reikalavimą paisyti biudžeto suvaržymo, taisyklių.

32 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai

1. Komisija, kai būtina, priima įgyvendinimo aktus, susijusius su:

a)	grąžinamųjų išmokų sertifikatų paraiškų pateikimu, forma ir turiniu;

b)	grąžinamųjų išmokų sertifikatų forma, turiniu ir galiojimo laikotarpiu;

c)	grąžinamųjų išmokų sertifikatų paraiškų teikimo ir sertifikatų išdavimo bei jų naudojimo tvarka;

d)	garantijos teikimo procedūra ir jos dydžiu;

e)	30 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkte nurodytu leistinu nuokrypiu, atsižvelgiant į reikalavimą paisyti biudžeto suvaržymo;

f)	įrodymo, kad įvykdytos su grąžinamųjų išmokų sertifikatais susijusios prievolės, būdais;

g)	valstybių narių atliekamu grąžinamųjų išmokų sertifikatų tvarkymu ir keitimusi sistemai valdyti būtina informacija, įskaitant procedūras, susijusias su konkrečia valstybių narių tarpusavio administracine pagalba;

h)	mažiems eksportuotojams skirtos bendros sumos nustatymu ir individualios ribos, nuo kurios pagal 28 straipsnio 1 dalį atleidžiama nuo reikalavimo pateikti grąžinamųjų išmokų sertifikatą, nustatymu;

i)	pakaitinių grąžinamųjų išmokų sertifikatų ir grąžinamųjų išmokų sertifikatų dublikatų išdavimu.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Jei prašoma sumų, kurios viršija sumas, nustatytas remiantis pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose numatytais įsipareigojimais, Komisija įgyvendinimo aktais, priimamais netaikant 44 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytos procedūros, gali apriboti sumas, dėl kurių gali būti išduodami grąžinamųjų išmokų sertifikatai, atmesti grąžinamųjų išmokų sertifikatų paraiškose prašomas sumas ir sustabdyti grąžinamųjų išmokų sertifikatų paraiškų teikimą.

III SKIRSNIS

Kitos su eksportu susijusios priemonės

33 straipsnis

Kitos su eksportu susijusios priemonės

1. Kai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 priemonės, taikomos eksportuojamam III priede nurodytam žemės ūkio produktui, yra priimamos nustatant rinkliavas ar kitus mokesčius, o į I priedą neįtrauktų prekių, kurių sudėtyje didelę dalį sudaro tas produktas, eksportas gali trukdyti pasiekti tų priemonių tikslus, Komisijai pagal šio reglamento 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl toms į I priedą neįtrauktoms prekėms numatytų lygiaverčių priemonių, su sąlyga, kad tais deleguotaisiais aktais laikomasi bet kokių įsipareigojimų, numatytų pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose. Tie deleguotieji aktai priimami tik jei paaiškėja, kad esamos priemonės pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 yra nepakankamos.

Kai pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 43 straipsnyje numatyta procedūra.

Tos priežastys, dėl kurių privaloma skubėti, gali būti susijusios su poreikiu imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išspręsti rinkos sutrikdymo problemą arba užkirsti kelią rinkos sutrikdymui, kai rinkos sutrikdymo pavojus kyla taip greitai ar netikėtai, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant veiksmingai ištaisyti padėtį, arba kai veiksmais būtų neleista, kad toks rinkos sutrikdymo pavojus atsirastų, kad jis tęstųsi arba virstų gilesniu ar ilgiau trunkančiu sutrikdymu, arba kai atidėjus neatidėliotinus veiksmus kiltų rinkos sutrikdymo atsiradimo ar padidėjimo pavojus arba padidėtų priemonių, kurios vėliau būtų būtinos pavojui pašalinti arba sutrikdymo problemai išspręsti, apimtis, arba toks atidėjimas pakenktų gamybai ar rinkos sąlygoms.

2. Komisija įgyvendinimo aktais priima 1 daliai taikyti būtinas procedūras ir techninius kriterijus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV SKYRIUS

PRIEMONĖS, TAIKOMOS IMPORTUOJAMIEMS IR EKSPORTUOJAMIEMS PRODUKTAMS

34 straipsnis

Tiesioginis kompensavimas ir lengvatinė prekyba

1. Jeigu taip numatyta Sąjungos pagal SESV sudarytame arba laikinai taikomame tarptautiniame susitarime, žemės ūkio produktų importo muitas gali būti pakeistas suma, nustatyta remiantis Sąjungos žemės ūkio produktų kainų ir atitinkamo šalies ar regiono, kainų skirtumu, arba kita suma, kompensuojančia susijusiai šaliai ar regionui bendrai nustatytą kainą.

Tuo atveju už produktus, eksportuojamus į atitinkamą šalį ar regioną, mokėtinos sumos nustatomos bendrai ir remiantis tuo pačiu pagrindu, kaip nustatant importo muito žemės ūkio sudedamąją dalį pagal susitarime nustatytas sąlygas.

2. Komisija, kai būtina, priima įgyvendinimo aktus, kuriais:

a)	nustatomas 1 dalyje nurodytas taikytinas muitas ir susijusios sumos, mokėtinos už į atitinkamą šalį ar regioną, eksportuojamas prekes;

b)	užtikrinama, kad perdirbti žemės ūkio produktai, deklaruojami kaip eksportuojami lengvatinėmis sąlygomis, nebūtų iš tiesų eksportuojami nelengvatinėmis sąlygomis, ir atvirkščiai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

35 straipsnis

Tyrimo metodai

1. Taikant šiame reglamente nustatytą prekybos tvarką, kai tai būtina dėl perdirbtų žemės ūkio produktų ir į I priedą neįtrauktų prekių, šių produktų ir prekių savybės ir sudėtis nustatomos ištyrus jų sudedamąsias dalis.

2. Komisija, jei būtina, priima įgyvendinimo aktus dėl 1 dalyje nurodytų produktų ir prekių, susijusius su:

a)	kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodais;

b)	jiems identifikuoti būtinomis techninėmis nuostatomis;

c)	jų KN klasifikavimo procedūromis.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

36 straipsnis

Šio reglamento pritaikymas

Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	I–V priedų priderinimo prie Sąjungos pagal SESV sudarytų arba laikinai taikomų tarptautinių susitarimų, be kita ko, išbraukiant perdirbtus žemės ūkio produktus ir į I priedą neįtrauktas prekes ir įtraukiant naujus perdirbtus žemės ūkio produktus ir į I priedą neįtrauktas prekes;

b)	2 straipsnio i–l punktų, 25 straipsnio ir I–V priedų priderinimo prie Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo pakeitimų.

37 straipsnis

Keitimasis informacija

1. Kai reikia šiam reglamentui įgyvendinti, esant prašymui valstybės narės teikia Komisijai informaciją apie:

a)	perdirbtų žemės ūkio produktų importą;

b)	į I priedą neįtrauktų prekių eksportą;

c)	18 straipsnyje nurodytų žemės ūkio produktų laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų paraiškas, išduotus sertifikatus ir jų naudojimą;

d)	28 straipsnio 1 dalyje nurodytų grąžinamųjų išmokų sertifikatų paraiškas, išduotus sertifikatus ir jų naudojimą;

e)	eksporto grąžinamųjų išmokų už 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas į I priedą neįtrauktas prekes mokėjimą ir kompensavimą;

f)	priimtas administracines įgyvendinimo priemones;

g)	kitą svarbią informaciją.

Jeigu eksporto grąžinamųjų išmokų paraiška pateikiama kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo pagamintos į I priedą neįtrauktos prekės, informacija apie e punkte nurodytų į I priedą neįtrauktų prekių gamybą ir sudėtį perduodama tai kitai valstybei narei, jei ji to prašo.

2. Komisija informaciją, kuri jai buvo pateikta pagal 1 dalies a–g punktus, gali perduoti visoms valstybėms narėms.

3. Siekiant užtikrinti informacijos sistemų vientisumą ir perduotų dokumentų ir susijusių duomenų autentiškumą bei aiškumą, Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

a)	pagal 1 dalį praneštinos informacijos pobūdis ir rūšis;

b)	duomenų, kurie turi būti tvarkomi, kategorijos, ilgiausias saugojimo laikotarpis ir tvarkymo tikslas, visų pirma tuo atveju, jei tokie duomenys skelbiami arba perduodami trečiosioms šalims;

c)	prieigos prie informacijos ar informacijos sistemų teisės, kuriomis galima naudotis tinkamai laikantis profesinės paslapties ir konfidencialumo;

d)	informacijos skelbimo sąlygos.

4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, būtinus šiam straipsniui taikyti dėl:

a)	pranešimo būdų;

b)	pateiktinos informacijos detalių;

c)	pateiktinos informacijos valdymo tvarkos, taip pat dėl pranešimų turinio, formos, pateikimo laiko, dažnumo ir terminų;

tvarkos, taikomos informacijos ir dokumentų perdavimui arba galimybės susipažinti su jais sudarymui valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, tarptautinėms organizacijoms, trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms ar visuomenei, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir teisėtą įmonių interesą ginti savo verslo paslaptis.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

38 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas ir apsauga

1. Valstybės narės ir Komisija renka asmens duomenis 37 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais ir netvarko tų duomenų kitais tikslais.

2. Tuo atveju, kai asmens duomenys tvarkomi 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais, jie padaromi anoniminiais ir tvarkomi tik suvestine forma.

3. Asmens duomenys tvarkomi laikantis Direktyvoje 95/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytų taisyklių. Visų pirma tokie duomenys nesaugomi tokia forma, kurią naudojant duomenų subjektų tapatybę galima nustatyti ilgiau, nei to reikia tikslams, dėl kurių tie duomenys buvo surinkti arba dėl kurių jie toliau tvarkomi, atsižvelgiant į taikytinoje nacionalinėje ir Sąjungos teisės aktuose nustatytus minimalius saugojimo laikotarpius.

4. Valstybės narės informuoja duomenų subjektus apie tai, kad nacionalinės ir Sąjungos įstaigos gali tvarkyti jų duomenis pagal 1 dalį ir kad tuo atžvilgiu jie turi teises, išdėstytas atitinkamai Direktyvoje 95/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytose duomenų apsaugos taisyklėse.

39 straipsnis

Nereikšmingos sumos

Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl ribų, nuo kurių valstybės narės gali atsisakyti taikyti pagal 3, 5, 10, 22 ir 34 straipsnius rinktinas ar skirtinas sumas. Nustatoma tokio dydžio riba, nuo kurios administracinės išlaidos būtų neproporcingos, palyginti su rinktinomis ar skirtinomis sumomis.

40 straipsnis

Garantijos, patikros, tikrinimas, kontrolė ir sankcijos

1. Prireikus horizontaliosios taisyklės dėl garantijų, patikrų, tikrinimo, kontrolės ir sankcijų ir dėl euro naudojimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 58–66, 79–88 ir 105–108 straipsniuose ir jų pagrindu priimtuose teisės aktuose, taikomos mutatis mutandis perdirbtų žemės ūkio produktų importo licencijoms ir tarifinėms kvotoms bei į I priedą neįtrauktų prekių eksporto grąžinamosioms išmokoms ir grąžinamųjų išmokų sertifikatams.

2. Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis prireikus pritaikomos nuostatos, priimtos remiantis 1 dalyje nurodytais straipsniais šio reglamento tikslais.

3. Komisija kai būtina priima įgyvendinimo aktus dėl nuostatų, priimtų remiantis 1 dalyje nurodytais straipsniais šio reglamento tikslais, taikymo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

41 straipsnis

Tarptautiniai įsipareigojimai ir taikytini standartai

Priimdama deleguotuosius aktus ir įgyvendinimo aktus, Komisija atsižvelgia į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus ir taikytinus Sąjungos socialinius, aplinkos ir gyvūnų gerovės standartus, būtinybę stebėti prekybos raidą ir rinkos pokyčius, būtinybę užtikrinti patikimą rinkos valdymą ir būtinybę sumažinti administracinę naštą.

V SKYRIUS

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI IR KOMITETO PROCEDŪRA

42 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8, 12, 15, 19, 26, 31 straipsniuose, 33 straipsnio 1 dalyje, 36 straipsnyje, 37 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8, 12, 15, 19, 26, 31 straipsniuose, 33 straipsnio 1 dalyje, 36 straipsnyje, 37 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 8, 12, 15, 19, 26, 31 straipsnius, 33 straipsnio 1 dalį, 36 straipsnį, 37 straipsnio 3 dalį, 39 straipsnį ir 40 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

43 straipsnis

Skubos procedūra

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 42 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

44 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Taikant 13 straipsnį, 17 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalis, 20 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnį, 32 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnio 2 dalį ir 37 straipsnio 4 dalį, o dėl perdirbtų žemės ūkio produktų, išskyrus ovalbuminą ir laktalbuminą, – taikant 5 straipsnio 1 ir 5 dalis ir 16 straipsnio 1 dalį, ir dėl perdirbtų žemės ūkio produktų, išskyrus ovalbuminą ir laktalbuminą, importo licencijų ir tarifinių kvotų bei į I priedą neįtrauktų prekių eksporto grąžinamųjų išmokų ir grąžinamųjų išmokų sertifikatų, taikant 40 straipsnio 3 dalį, Komisijai padeda komitetas, kuris vadinamas Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais I priede, komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Taikant 9 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, dėl ovalbumino ir laktalbumino – taikant 5 straipsnio 1 ir 5 dalis ir 16 straipsnio 1 dalį, ir dėl ovalbumino ir laktalbumino importo licencijų ir tarifinių kvotų, taikant 40 straipsnio 3 dalį, Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 229 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Taikant 35 straipsnio 2 dalį Komisijai padeda Muitinės kodekso komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 247a straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

4. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo bent ketvirtadalis komiteto narių.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EB) Nr. 614/2009 ir (EB) Nr. 1216/2009 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.

46 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimtas Strasbūre 2014 m. balandžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 90.

(2) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1216/2009, nustatantis prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (OL L 328, 2009 12 15, p. 10).

(4) 2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 614/2009 dėl bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistemos (OL L 181, 2009 7 14, p. 8).

(5) 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras BRO reglamentas“) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(6) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(7) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

(8) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

(9) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

(10) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(11) 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1370/2013, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės (OL L 346, 2013 12 20, p. 12).

(12) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(13) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(14) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(15) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(16) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 260/2009 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 84, 2009 3 31, p. 1).

(17) 2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 625/2009 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 185, 2009 7 17, p. 1).

(18) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(19) 2010 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 578/2010, kuriuo įgyvendinamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1216/2009 nuostatos dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (OL L 171, 2010 7 6, p. 1).

(20) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

I PRIEDAS

2 straipsnio b punkte nurodyti perdirbti žemės ūkio produktai

1 Lentelė

Perdirbti žemės ūkio produktai, kuriems taikomas importo muitas yra sudarytas iš ad valorem muito ir muito žemės ūkio sudedamosios dalies, kuri nėra ad valorem muito dalis, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje

KN kodas	Aprašymas
ex 0403	Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos:
0403 10 51 –0403 10 99	Jogurtas, aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų arba kakavos
0403 90 71 –0403 90 99	Kiti, aromatizuoti arba į kuriuos pridėta vaisių, riešutų arba kakavos
0405 20 10 ir 0405 20 30	Pieno pastos, kurių riebumas ne mažesnis kaip 39 % masės, bet ne didesnis kaip 75 % masės
0710 40 00	Cukriniai kukurūzai (nevirti arba virti garuose ar vandenyje), užšaldyti
0711 90 30	Cukriniai kukurūzai, netinkami ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuoti dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais)
ex 1517	Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių 15 skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje:
1517 10 10	Margarinas, išskyrus skystąjį margariną, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 % masės pieno riebalų
1517 90 10	Kiti, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 % masės pieno riebalų
1702 50 00	Chemiškai gryna fruktozė
ex 1704	Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos, išskyrus saldišaknės ekstraktą, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % masės sacharozės, bet nėra kitų medžiagų priedų, kurios KN kodas yra 1704 90 10
1806	Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos
Ex19 01	Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje, išskyrus produktus, kurių KN kodas yra 1901 90 91
ex 1902	Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, pavyzdžiui, spageti, makaronai, lakštiniai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni, kuskusas, paruoštas arba neparuoštas, išskyrus įdarytus tešlos gaminius, kurių KN kodai yra 1902 20 10 ir 1902 20 30
1903 00 00	Tapijoka ir iš krakmolo pagaminti jos pakaitalai, turintys dribsnių, grūdelių, žirnelių, išsijų arba panašų pavidalą
1904	Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje
1905	Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai
2001 90 30	Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi
2001 90 40	Dioskorėjos, batatai ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi
2004 10 91	Bulvės, turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą, paruoštos arba konservuotos be acto ar acto rūgšties, užšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje
2004 90 10	Cukriniai kukurūzai (Zea mais var. saccharata), paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties, užšaldyti, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje
2005 20 10	Bulvės, turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą, paruoštos arba konservuotos be acto ar acto rūgšties, neužšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje
2005 80 00	Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties, neužšaldyti, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje
2008 99 85	Kukurūzai, išskyrus cukrinius kukurūzus (Zea mais var. saccharata), kitaip paruošti arba konservuoti ir į kuriuos nepridėta alkoholio ar cukraus
2008 99 91	Batatai, saldžiosios bulvės ir panašios valgomosios augalų dalys, kurių sudėtyje esančio krakmolo kiekis sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, paruoštos arba konservuotos ir į kuriuos nepridėta alkoholio ar cukraus
2101 12 98	Produktai, daugiausia sudaryti iš kavos
2101 20 98	Produktai, daugiausia sudaryti iš arbatos arba matės
2101 30 19	Skrudinti kavos pakaitalai, išskyrus skrudintą trūkažolę
2101 30 99	Skrudintų kavos pakaitalų, išskyrus skrudintą trūkažolę, ekstraktai, esencijos ir koncentratai
2102 10 31 ir 2102 10 39	Kepimo mielės, džiovintos arba nedžiovintos
2105 00	Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos
ex 2106	Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje, išskyrus klasifikuojamus 2106 10 20 , 2106 90 20 ir 2106 90 92 pozicijose ir su kvapiosiomis medžiagomis ar dažytus cukraus sirupus
2202 90 91 , 2202 90 95 ir 2202 90 99	Nealkoholiniai gėrimai, išskyrus vaisių ar daržovių sultis, klasifikuojamas 2009 pozicijoje, kurių sudėtyje yra produktų, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose arba riebalų, gautų iš produktų, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose
2905 43 00	Manitolis
2905 44	D-gliucitolis (sorbitolis)
3302 10 29	Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, ir kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamyboje, kurių sudėtyje yra visos gėrima charakterizuojančios kvapiosios medžiagos ir kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 0,5 %, išskyrus preparatus, kurių KN kodas yra 3302 10 21
3501	Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai
ex 3505 10	Dekstrinai ir kiti modifikuoti krakmolai, išskyrus esterintus ir eterintus krakmolus, klasifikuojamus KN 3505 10 50 pozicijoje
3505 20	Klijai, daugiausia sudaryti iš krakmolų, dekstrinų arba kitų modifikuotų krakmolų
3809 10	Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažymui arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, daugiausia iš krakmolingų medžiagų, nenurodyti kitoje vietoje
3824 60	Gliucitolis (sorbitolis), išskyrus klasifikuojamą 2905 44 subpozicijoje

2 Lentelė

Perdirbti žemės ūkio produktai, kuriems taikomas importo muitas yra sudarytas iš ad valorem muito, įskaitant muito žemės ūkio sudedamąją dalį, arba specifinio muito, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje

KN kodas	Aprašymas
ex 0505	Paukščių odos ir kitos jų kūno dalys su plunksnomis arba pūkais; plunksnos ir plunksnų dalys (su pakirptais arba nepakirptais kraštais) bei pūkai, toliau neapdoroti, išskyrus jų išvalymą, dezinfekavimą arba paruošimą laikyti; plunksnų arba plunksnų dalių milteliai ir atliekos:
0505 10 90	Plunksnos, naudojamos kimšimui, ir pūkai, išskyrus žaliavą;
0505 90 00	Kiti
0511 99 39	Gyvūninės kilmės gamtinės pintys, išskyrus žaliavą
ex 1212 29 00	Jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai, švieži, atšaldyti, užšaldyti arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti, netinkami maistui, išskyrus naudojamus farmacijoje
ex 1302	Augalų syvai ir ekstraktai; pektino medžiagos, pektinatai ir pektatai; agaras ir kitos augalinės gleivės bei tirštikliai, modifikuoti arba nemodifikuoti, iš augalinių produktų
1302 12 00	Saldišaknių syvai ir ekstraktai
1302 13 00	Apynių syvai ir ekstraktai
1302 19 20 ir 1302 19 70	Augalų syvai ir ekstraktai, išskyrus saldišaknės, apynius, vanilės aliejingąsias dervas ir opijų
ex 1302 20	Pektatai
1302 31 00	Agaras, modifikuotas arba nemodifikuotas
1302 32 10	Gleivės ir tirštikliai iš saldžiavaisio pupmedžio vaisių arba saldžiavaisio pupmedžio vaisių sėklų, modifikuoti arba nemodifikuoti
1505 00	Avių prakaitiniai riebalai ir iš jų gaunamos riebalų medžiagos (įskaitant lanoliną)
1506 00 00	Kiti gyvūniniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti
ex 1515 90 11	Jojobų aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti
1516 20 10	Sukietintasis ricinos aliejus, vadinamas „opaliniu vašku“
1517 90 93	Valgomieji mišiniai arba preparatai, naudojami formoms tepti
ex 1518 00	Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, kaitinti, oksiduoti, dehidratuoti, sulfuruoti, prapūsti, polimerizuoti šiluma vakuume arba inertinėse dujose arba kitaip chemiškai modifikuoti, išskyrus klasifikuojamus 1516 pozicijoje; nevalgomieji gyvūninių arba augalinių riebalų, aliejaus arba įvairių 15 skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejų frakcijų mišiniai arba preparatai, nenurodyti kitoje vietoje; išskyrus aliejus, kurių KN kodai yra 1518 00 31 ir 1518 00 39
1520 00 00	Neapdorotas glicerolis; glicerolio vandenys ir glicerolio šarmai
1521	Augalinis vaškas (išskyrus trigliceridus), bičių vaškas, kitas vabzdžių vaškas ir spermacetas, rafinuoti arba nerafinuoti, dažyti arba nedažyti
1522 00 10	Degra
1702 90 10	Chemiškai gryna maltozė
1704 90 10	Saldišaknės ekstraktas, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % masės sacharozės, bet nėra kitų medžiagų priedų
1803	Kakavos pasta, iš kurios pašalinti arba nepašalinti riebalai
1804 00 00	Kakavos sviestas, riebalai ir aliejus
1805 00 00	Kakavos milteliai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių)
ex 1901	Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje:
1901 90 91	Kiti preparatai, kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba yra mažiau kaip 1,5 % pieno riebalų, 5 % sacharozės (įskaitant invertuotąjį cukrų) arba izogliukozės, 5 % gliukozės arba krakmolo, išskyrus miltelių pavidalo maisto produktus iš prekių, priskiriamų 0401 –0404 pozicijoms
ex 2001 90 92	Palmių šerdys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi
ex 2008	Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio, nenurodyti kitoje vietoje:
2008 11 10	Žemės riešutų sviestas
2008 91 00	Palmių šerdys
ex 2101	Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų; skrudintos trūkažolės ir jos ekstraktai, esencijos ir koncentratai, išskyrus preparatus, kurių KN kodai yra 2101 12 98 , 2101 20 98 , 2101 30 19 ir 2101 30 99
ex 2102 10	Aktyviosios mielės:
2102 10 10	Mielių kultūros
2102 10 90	Kitos, išskyrus kepimo mieles
2102 20	Neaktyviosios mielės; kiti negyvi vienaląsčiai mikroorganizmai
2102 30 00	Paruošti kepimo milteliai
2103	Padažai ir jų pusgaminiai (koncentratai); sumaišyti uždarai ir sumaišyti pagardai; garstyčių miltai ir rupiniai bei paruoštos garstyčios
2104	Sriubos ir sultiniai bei jų pusgaminiai (koncentratai); homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai
ex 2106	Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje:
ex 2106 10	Baltymų koncentratai ir tekstūruotos baltyminės medžiagos:
2106 10 20	Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo
ex 2106 90	Kiti:
2106 90 20	Sudėtiniai alkoholiniai preparatai, vartojami gėrimų gamyboje, išskyrus preparatus, daugiausia sudarytus iš kvapiųjų medžiagų
2106 90 92	Kiti preparatai, kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo
2201 10	Gamtiniai arba dirbtiniai mineraliniai vandenys ir gazuotieji vandenys, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių bei aromatinių medžiagų
2202 10 00	Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų
2202 90 10	Kiti nealkoholiniai gėrimai, išskyrus vaisių ar daržovių sultis, klasifikuojamas 2009 pozicijoje, kurių sudėtyje nėra produktų, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose, arba riebalų, gautų iš produktų, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose
2203 00	Salyklinis alus
2205	Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti augalais arba aromatinėmis medžiagomis
ex 2207	Išskyrus pagamintus iš žemės ūkio produktų, išvardytų SESV I priede, nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 80 % tūrio ir denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai
ex 2208	Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 80 % tūrio, pagamintas nenaudojant SESV I priede išvardytų produktų; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai
2402	Cigarai, įskaitant cigarus su apipjaustytais galais, cigarilės ir cigaretės su tabaku arba tabako pakaitalais
2403	Kitas perdirbtas tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai; „homogenizuotas“ arba „regeneruotas“ tabakas; tabako ekstraktai ir esencijos
3301 90	ekstrahuotosios aliejingos dervos (oleorezinai); eterinių aliejų koncentratai riebaluose, nelakiuosiuose aliejuose, vaškuose arba panašiose medžiagose, gauti anfleražo arba maceravimo būdu; šalutiniai terpeniniai eterinių aliejų deterpenacijos produktai; eterinių aliejų vandeniniai distiliatai ir vandeniniai tirpalai
ex 3302	Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamyboje:
3302 10 10	skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje, kurių sudėtyje yra visos gėrimą apibūdinančios kvapiosios medžiagos, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 0,5 % tūrio,
3302 10 21	skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje, kurių sudėtyje yra visos gėrimą apibūdinančios kvapiosios medžiagos, kurių alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 0,5 % tūrio, kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės ar izogliukozės, 5 % masės gliukozės ar krakmolo
Ex35 02	Albuminai (įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus, kurių sudėtyje išrūgų baltymai sudaro daugiau kaip 80 % sausojo produkto masės), albuminatai ir kiti albuminų dariniai: Kiaušinių albuminas:
ex 3502 11	Džiovintas:
3502 11 90	Išskyrus netinkamą maistui arba skirtą padaryti netinkamu maistui
ex 3502 19	Kiti:
3502 19 90	Išskyrus netinkamą maistui arba skirtą padaryti netinkamu maistui
ex 3502 20	Pieno albuminas (laktalbuminas), įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus:
3502 20 91 ir 3502 20 99	Išskyrus netinkamą arba skirtą padaryti netinkamu maistui, džiovintas arba nedžiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo)
3823	Pramoninės riebalų monokarboksirūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant; pramoniniai riebalų alkoholiai

II PRIEDAS

Į I priedą neįtrauktos prekės ir žemės ūkio produktai, naudojami tų prekių gamyboje, už kuriuos gali būti skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, kaip nurodyta 22 straipsnio 1 dalyje

KN kodas	Į I priedą neįtrauktų prekių aprašymas	Žemės ūkio produktai, už kuriuos gali būti skiriama eksporto grąžinamoji išmoka
		A: referencinis kiekis, nustatytas pagal eksportuotų prekių gamyboje faktiškai sunaudotą produkto kiekį (27 straipsnio d punktas) B: referencinis kiekis, apskaičiuojamas kaip nustatytas kiekis (27 straipsnio d punktas)
		Grūdai (1)	Ryžiai (2)	Kiaušiniai (3)	Cukrus, melasa arba izogliukozė (4)	Pieno produktai (5)
1	2	3	4	5	6	7
ex 0403	Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos:
ex 0403 10	– Jogurtas:
0403 10 51 – 0403 10 99	– – Aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų arba kakavos: – – – Aromatizuotas – – – kitas:	A	A	A	A
	– – – – Į kurį pridėta vaisių ir (arba) riešutų	A	A		A
	– – – – Į kurį pridėta kakavos	A	A	A	A
ex 0403 90	– Kitas:
0403 90 71 –0403 90 99	– – Aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių ir (arba) riešutų arba kakavos: – – – Aromatizuotas – – – Kitas:	A	A	A	A
	– – – – Į kurį pridėta vaisių arba riešutų	A	A		A
	– – – – Į kurį pridėta kakavos	A	A	A	A
ex 0405	Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos:
ex 0405 20	– Pieno pastos:
0405 20 10	– – Kurių riebumas ne mažesnis kaip 39 % masės, bet mažesnis kaip 60 % masės					A
0405 20 30	– – Kurių riebumas ne mažesnis kaip 60 % masės, bet ne didesnis kaip 75 % masės					A
ex 0710	Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), užšaldytos:
	– Cukriniai kukurūzai:
0710 40 00	– – Burbuolių pavidalo	A			A
	– – Grūdų pavidalo	B			A
ex 0711	Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuotos dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais):
	– – – Cukriniai kukurūzai:
0711 90 30	– – – – Burbuolių pavidalo	A			A
	– – – – Grūdų pavidalo	B			A
ex 1517	Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių 15 skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje:
ex 1517 10	– Margarinas, išskyrus skystąjį margariną:
1517 10 10	– – Kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 % masės pieno riebalų					A
ex 1517 90	– Kitas:
1517 90 10	– – Kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 % masės pieno riebalų					A
1702 50 00	– Chemiškai gryna fruktozė				A
ex 1704	Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos:
1704 10	– Kramtomoji guma, su cukraus apvalkalu arba be jo	A			A
ex 1704 90	– Kiti:
1704 90 30	– – Baltasis šokoladas	A			A	A
1704 90 51 –1704 90 99	– – Kitas:	A	A		A	A
1806	Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos:
1806 10	– Kakavos milteliai, į kuriuos pridėta cukraus arba kitų saldiklių:
	– – Saldinti tik pridedant sacharozės	A		A	A
	– – Kiti	A		A	A	A
1806 20	– Kiti gaminiai, turintys briketų, plytelių arba juostelių (batonėlių) pavidalą, kurių masė didesnė kaip 2 kg, taip pat skysti gaminiai, pastos, milteliai, granulės arba kito pavidalo gaminiai, sudėti į talpyklas arba tiesiogiai supakuoti į pakuotes ir kurių masė didesnė kaip 2 kg:
	– – Pieniško šokolado trupiniai, priskiriami 1806 20 70 subpozicijai	A		A	A	A
	– – Kiti gaminiai, priskiriami 1806 20 subpozicijai	A	A	A	A	A
1806 31 00 ir 1806 32	– Kiti, turintys briketų, plytelių arba juostelių (batonėlių) pavidalą	A	A	A	A	A
1806 90	– Kiti:
1806 90 11 , 1806 90 19 , 1806 90 31 , 1806 90 39 , 1806 90 50	– – Šokoladas ir šokolado produktai; konditerijos gaminiai iš cukraus ir jų pakaitalai, pagaminti iš cukraus pakaitalų, turintys kakavos	A	A	A	A	A
1806 90 60 , 1806 90 70 , 1806 90 90	– – Tepiniai su kakava; gaminiai su kakava, vartojami gėrimams gaminti; kiti	A		A	A	A
ex 1901	Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje:
1901 10 00	– Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes:
	– – Maisto produktai iš pieno produktų, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose, kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės	A	A	A	A	A
	– – Kiti	A	A		A	A
1901 20 00	– Mišiniai ir tešlos, skirti kepiniams, klasifikuojamiems 1905 pozicijoje, gaminti:
	– – Maisto produktai iš pieno produktų, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose, kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės	A	A	A	A	A
	– – Kiti	A	A		A	A
ex 1901 90	– Kiti:
1901 90 11 ir 1901 90 19	– – Salyklo ekstraktas	A	A
	– – Kitas:
1901 90 99	– – – Kitas:
	– – – – Maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose, kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės	A	A	A	A	A
	– – – – Kitas:	A	A		A	A
ex 1902	Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, lakštiniai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas:
	– Nevirti, neįdaryti arba kitu būdu neparuošti tešlos gaminiai:
	– – Su kiaušiniais:
1902 11 00	– – – Iš kietųjų kviečių arba kitų grūdų	B		A
	– – – Kiti:	A		A
	– – Kiti:
1902 19	– – – Iš kietųjų kviečių arba kitų grūdų	B				A
	– – Kiti	A				A
ex 1902 20	– Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu:
1902 20 91 ir 1902 20 99	– – Kiti	A	A		A	A
1902 30	– Kiti tešlos gaminiai	A	A		A	A
1902 40	– Kuskusas:
	– – Neparuoštas:
1902 40 10	– – – Iš kietųjų kviečių	B
	– – – Kitas	A
1902 40 90	– – Kitas	A	A		A	A
1903 00 00	Tapijoka ir iš krakmolo pagaminti jos pakaitalai, turintys dribsnių, grūdelių, žirnelių, išsijų arba panašų pavidalą	A
1904	Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje
	– Nesaldinti pūsti ryžiai arba apvirti ryžiai:
	– – Su kakava (6)	A	B	A	A	A
	– – Be kakavos	A	B		A	A
	– Kiti, su kakava (6)	A	A	A	A	A
	– Kiti	A	A		A	A
1905	Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai
1905 10 00	– Duoniniai traškučiai	A			A	A
1905 20	– Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai	A		A	A	A
	– Saldūs sausainiai; vafliai ir sausblyniai:
1905 31 ir 1905 32	– Saldūs sausainiai; vafliai ir sausblyniai	A		A	A	A
1905 40	– Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai	A		A	A	A
1905 90	– Kiti:
1905 90 10	– – Macai	A
1905 90 20	– – Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai	A	A
	– – Kiti:
1905 90 30	– – – Duona ir pyragas, į kuriuos nepridėta medaus, kiaušinių, sūrio arba vaisių, kurių sudėtyje esantis cukrus sudaro ne daugiau kaip 5 % sausosios medžiagos masės, o riebalai – ne daugiau kaip 5 % sausosios medžiagos masės	A
1905 90 45 –1905 90 90	– – – Kiti produktai	A		A	A	A
ex 2001	Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi:
ex 2001 90	– Kiti:
	– – Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata):
2001 90 30	– – – Burbuolių pavidalo	A			A
	– – – Grūdų pavidalo	B			A
2001 90 40	– – Dioskorėjos, batatai ir panašios valgomosios augalų dalys, kurių sudėtyje esančio krakmolo kiekis sudaro ne mažiau kaip 5 % masės	A			A
ex 2004	Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, užšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje:
ex 2004 10	– Bulvės: – – Kiti:
2004 10 91	– – – Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą	A	A		A	A
ex 2004 90	– Kitos daržovės ir daržovių mišiniai:
	– – Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata):
2004 90 10	– – – Burbuolių pavidalo	A			A
	– – – Grūdų pavidalo	B			A
ex 2005	Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, neužšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje:
ex 2005 20	– Bulvės:
2005 20 10	– – Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą	A	A		A	A
	– Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata):
2005 80 00	– – Burbuolių pavidalo	A			A
	– – Grūdų pavidalo	B			A
ex 2008	Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio, nenurodyti kitoje vietoje:
ex 2008 99	– – Kiti: – – – Į kuriuos nepridėta alkoholio: – – – – Kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus:
	– – – – – Kukurūzai, išskyrus cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata):
2008 99 85	– – – – – – Burbuolių pavidalo	A
	– – – – – – Grūdų pavidalo	B
2008 99 91	– – – – – Dioskorėjos, batatai ir panašios valgomosios augalų dalys, kurių sudėtyje esančio krakmolo kiekis sudaro ne mažiau kaip 5 % masės	A
ex 2101	Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai:
	– Kavos ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ir koncentratų arba iš kavos:
2101 12 98	– – – Kiti	A	A		A
ex 2101 20	– Arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš arbatos ar matės
2101 20 98	– – – Kiti	A	A		A
ex 2101 30	– Skrudintos trūkažolės ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai:
	– – Skrudintos trūkažolės ir kiti skrudinti kavos pakaitalai:
2101 30 19	– – – Kiti	A			A
	– – Skrudintų trūkažolių ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai:
2101 30 99	– – – Kiti	A			A
ex 2102	Mielės (aktyvios arba neaktyvios); kiti negyvi vienaląsčiai mikroorganizmai (išskyrus vakcinas, klasifikuojamas 3002 pozicijoje); paruošti kepimo milteliai:
ex 2102 10	– Aktyviosios mielės:
2102 10 31 ir 2102 10 39	– – Kepimo mielės	A
2105 00	Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos:
	– Kurių sudėtyje yra kakavos	A	A	A	A	A
	– Kiti:	A	A		A	A
ex 2106	Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje:
ex 2106 90	– Kiti:
2106 90 92 ir 2106 90 98	– – Kitas	A	A		A	A
2202	Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, išskyrus vaisių arba daržovių sultis, klasifikuojamas 2009 pozicijoje:
2202 10 00	– Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų	A			A
2202 90	– Kiti:
	– – Kurių sudėtyje nėra produktų, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose, arba riebalų, gautų iš produktų, klasifikuojamų 0401 –0404 pozicijose:
2202 90 10	– – – Salyklinis alus, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 0,5 % tūrio	B
	– – Kiti	A			A
2202 90 91 –2202 90 99	– – Kiti	A			A	A
2205	Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti augalais arba aromatinėmis medžiagomis	A			A
ex 2208	Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai:
2208 20	– Spiritai, pagaminti distiliuojant vynuogių vyną arba vynuogių išspaudas				A
ex 2208 30	– Viskiai: – – Išskyrus viskį Burbon:
ex 2208 30 30 –2208 30 88	– – – Viskiai, išskyrus išvardytus Komisijos reglamente (EB) Nr. 1670/2006 (7)	A
2208 50 11 ir 2208 50 19	– – Džinas	A
2208 50 91 ir 2208 50 99	– – Geneva	A			A
2208 60	– Degtinė	A
2208 70	– Likeriai ir kordialai:	A		A	A	A
ex 2208 90	– Kiti:
2208 90 41	– – – – Ouzo, induose, kurių talpa ne didesnė kaip 2 litrai	A			A
2208 90 45	– – – – – – – Kalvadosai (calvados), induose, kurių talpa ne didesnė kaip 2 litrai				A
2208 90 48	– – – – – – – Spiritai (išskyrus likerius), distiliuoti iš vaisių, induose, kurių talpa ne didesnė kaip 2 litrai				A
2208 90 56	– – – – – – – Kiti spiritai (išskyrus likerius), išskyrus distiliuotus iš vaisių, induose, kurių talpa ne didesnė kaip 2 litrai	A			A
2208 90 69	– – – – – Kiti spiritiniai gėrimai, induose, kurių talpa ne didesnė kaip 2 litrai	A			A	A
2208 90 71	– – – – – Iš vaisių distiliuoti spiritai, induose, kurių talpa didesnė kaip 2 litrai				A
2208 90 77	– – – – – Kiti spiritai (išskyrus likerius), išskyrus distiliuotus iš vaisių ir išskyrus tekilą, induose, kurių talpa didesnė kaip 2 litrai	A			A
2208 90 78	– – – – Kiti spiritiniai gėrimai, induose, kurių talpa didesnė kaip 2 litrai	A			A	A
ex 2905	Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai:
2905 43 00	– – Manitolis	B			B
2905 44	– – D-gliucitolis (sorbitolis)	B			B
ex 3302	Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamyboje:
ex 3302 10	– Skirti naudoti maisto arba gėrimų gamybos pramonėje:
3302 10 29	– – – – – Kiti:	A			A	A
3501	Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai:
3501 10	– Kazeinas					B
3501 90	– Kiti:
3501 90 10	– – Kazeininiai klijai					A
3501 90 90	– – Kiti					B
ex 3502	Albuminai (įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus, kurių sudėtyje išrūgų baltymai sudaro daugiau kaip 80 % sausojo produkto masės), albuminatai ir kiti albuminų dariniai: – Kiaušinių albuminas:
ex 3502 11	– – Džiovintas
3502 11 90	– – – Išskyrus netinkamą maistui arba skirtą padaryti netinkamu maistui			B
ex 3502 19	– – Kitas:
3502 19 90	– – – Išskyrus netinkamą maistui arba skirtą padaryti netinkamu maistui			B
ex 3502 20	– Pieno albuminas (laktalbuminas):
3502 20 91 ir 3502 20 99	– – Išskyrus netinkamą arba skirtą padaryti netinkamu maistui, džiovintas arba nedžiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo)					B
ex 3505	Dekstrinai ir kiti modifikuoti krakmolai (pavyzdžiui, paželatinuoti arba vesterinti krakmolai); klijai, daugiausia sudaryti iš krakmolų, dekstrinų arba kitų modifikuotų krakmolų, išskyrus krakmolus, kurių KN kodas 3505 10 50	A	A
3505 10 50	– – – Esterinti arba eterinti krakmolai	A
ex 3809	Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažymui arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, nenurodyti kitoje vietoje:
3809 10	– Daugiausia iš krakmolingų medžiagų	A	A
ex 3824	Paruošti liejimo formų arba gurgučių rišikliai; chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje:
3824 60	– Gliucitolis (sorbitolis), išskyrus klasifikuojamą 2905 44 subpozicijoje	B			B

(1) Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo I dalis.

(2) Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo II dalis.

(3) Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XIX dalis.

(4) Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo III dalies b, c, d ir g punktai.

(5) Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XVI dalies a–g punktai.

(6) Kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 6 % kakavos.

(7) 2006 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1670/2006, nustatantis tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisykles dėl patikslintų grąžinamųjų išmokų eksportuojamiems iš grūdų gaunamiems spiritiniams gėrimams (OL L 312, 2006 11 11, p. 33).

III PRIEDAS

2 straipsnio d punkte nurodyti pagrindiniai produktai

KN kodas	Aprašymas
ex 0402 10 19	Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji pieno produktai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitokių saldiklių, kurių riebumas ne didesnis kaip 1,5 % masės, išskyrus tiesiogiai supakuotus į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg (2 produktų grupė)
ex 0402 21 18	Miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji pieno produktai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitokių saldiklių, kurių riebumas 26 % masės, išskyrus tiesiogiai supakuotus į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 kg (3 produktų grupė)
ex 0404 10 02 –ex 0404 10 16	Išrūgos miltelių, granulių ar kitokio kieto pavidalo, į kurias nepridėta cukraus ar kitų saldiklių (1 produktų grupė)
ex 0405 10	Sviestas, kurio riebumas 82 % masės (6 produktų grupė)
0407 21 00 , 0407 29 10 , ex 0407 90 10	Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži ar konservuoti, išskyrus skirtus inkubacijai (perinimui)
ex 0408	Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, tinkami vartoti žmonių maistui, švieži, džiovinti, užšaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių
1001 19 00	Kietieji kviečiai, išskyrus skirtus sėjai
ex 1001 99 00	Paprastieji kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys), išskyrus skirtus sėjai
1002 90 00	Rugiai, išskyrus skirtus sėjai
1003 90 00	Miežiai, išskyrus miežių sėklą
1004 90 00	Avižos, išskyrus skirtas sėjai
1005 90 00	Kukurūzai, išskyrus kukurūzų sėklą
ex 1006 30	Visiškai nulukštenti ryžiai
1006 40 00	Skaldyti ryžiai
1007 90 00	Grūdinis sorgas, išskyrus skirtą sėjai
1701 99 10	Baltasis cukrus
ex 1702 19 00	kurio sudėtyje yra daugiau kaip 98,5 % masės laktozės, išreikštos bevandenės laktozės kiekiu sausojoje medžiagoje
1703	Melasa, gauta ekstrahuojant arba rafinuojant cukrų

IV PRIEDAS

Perdirbti žemės ūkio produktai, kuriems gali būti taikomas papildomas importo muitas, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje

KN kodas	Prekių aprašymas
0403 10 51 –0403 10 99	Jogurtas, aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų arba kakavos
0403 90 71 –0403 90 99	Pasukos, rūgpienis ir grietinė, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, aromatizuoti arba į kuriuos pridėta vaisių, riešutų arba kakavos
0710 40 00	Cukriniai kukurūzai (nevirti arba virti garuose ar vandenyje), užšaldyti
0711 90 30	Konservuoti cukriniai kukurūzai, netinkami ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuoti dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais
1517 10 10	Margarinas, išskyrus skystąjį margariną, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 % masės pieno riebalų
1517 90 10	Kiti gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių 15 skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 % masės pieno riebalų
1702 50 00	Chemiškai gryna fruktozė
2005 80 00	Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties, neužšaldyti, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje
2905 43 00	Manitolis
2905 44	D-gliucitolis (sorbitolis)
Ex35 02	Albuminai (įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus, kurių sudėtyje išrūgų baltymai sudaro daugiau kaip 80 % sausojo produkto masės), albuminatai ir kiti albuminų dariniai: Kiaušinių albuminas:
ex 3502 11	Džiovintas:
3502 11 90	Išskyrus netinkamą maistui arba skirtą padaryti netinkamu maistui
ex 3502 19	Kitas:
3502 19 90	Išskyrus netinkamą maistui arba skirtą padaryti netinkamu maistui
ex 3502 20	Pieno albuminas (laktalbuminas), įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus:
	Išskyrus netinkamą maistui arba skirtą padaryti netinkamu maistui
3502 20 91	Džiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo)
3502 20 99	Kitas
3505 10 10	Dekstrinai
3505 10 90	Modifikuoti krakmolai, išskyrus dekstrinus, esterintus arba eterintus krakmolus
3505 20	Klijai, daugiausia sudaryti iš krakmolų, dekstrinų arba kitų modifikuotų krakmolų
3809 10	Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažymui arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, daugiausia iš krakmolingų medžiagų, nenurodyti kitoje vietoje
3824 60	Gliucitolis (sorbitolis), išskyrus klasifikuojamą 2905 44 subpozicijoje

V PRIEDAS

11 straipsnio 1 dalies a punkte (1) nurodyti žemės ūkio produktai

KN kodas	Žemės ūkio produktų aprašymas
0401	Nekoncentruotas pienas ir grietinėlė, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių
0402	Pienas ir grietinėlė, koncentruoti, arba į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių
ex 0403	Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos:
0404	Išrūgos, koncentruotos arba nekoncentruotos, į kurias pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių; produktai iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodyti kitoje vietoje
ex 0405	Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai
0407 21 00	Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, Gallus domesticus rūšies vištų, neskirti inkubacijai (perinimui)
0709 99 60	Švieži arba šaldyti cukriniai kukurūzai
0712 90 19	Džiovinti cukriniai kukurūzai, sveiki, supjaustyti stambiais gabalais, griežinėliais, susmulkinti arba sumalti į miltelius, bet toliau neapdoroti, išskyrus sėjai skirtus hibridinius cukrinius kukurūzus
10 skirsnis	Javai (2)
1701	Cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas
1703	Melasa, gauta ekstrahuojant arba rafinuojant cukrų

(1) Žemės ūkio produktai, į kuriuos atsižvelgiama, jeigu jie panaudojami neperdirbti ar perdirbti arba laikomi kaip panaudoti I priedo 1 lentelėje išvardytoms prekėms gaminti.

(2) Išskyrus kviečių ir meslino sėklas, klasifikuojamas 1001 11 00, 1001 91 10, 1001 91 20 ir 1001 91 90 subpozicijose, rugių sėklas, klasifikuojamas 1002 10 00 subpozicijoje, miežių sėklas, klasifikuojamas 1003 10 00 subpozicijoje, avižų sėklas, klasifikuojamas 1004 10 10 subpozicijoje, kukurūzų sėklas, klasifikuojamas 1005 10 subpozicijoje, sėjai skirtus ryžius, klasifikuojamus 1006 10 10 subpozicijoje, grūdinio sorgo sėklas, klasifikuojamas 1007 10 subpozicijoje, ir sorų sėklas, klasifikuojamas 1008 21 00 subpozicijoje.

VI PRIEDAS

Atitikties lentelė

Šis reglamentas	Reglamentas (EB) Nr. 1216/2009	Reglamentas (EB) Nr. 614/2009
1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnis	1 straipsnis
1 straipsnio 2 dalis	3 straipsnis	—
2 straipsnio a punktas	2 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas	—
2 straipsnio b punktas	2 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas	—
2 straipsnio c punktas	2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	—
2 straipsnio d punktas	—	—
2 straipsnio e punktas	2 straipsnio 2 dalies a ir c punktai	—
2 straipsnio f punktas	2 straipsnio 2 dalies b punktas	—
2 straipsnio g punktas	—	—
2 straipsnio h punktas	—	—
2 straipsnio i punktas	—	—
2 straipsnio j punktas	—	—
2 straipsnio k punktas	—	—
2 straipsnio l punktas	—	—
3 straipsnis	4 straipsnio 1 dalis	—
—	4 straipsnio 3 dalis	8 straipsnio 1 dalis
—	4 straipsnio 2 dalis	8 straipsnio 2 dalis
—	4 straipsnio 4 dalis	—
4 straipsnis	5 straipsnis	—
5 straipsnis	11 straipsnis	3 straipsnis
6 straipsnio 1 dalis	—	2 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 2 dalis	—	2 straipsnio 2 dalis
6 straipsnio 3 dalis	—	2 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys
6 straipsnio 4 dalis	—	—
7 straipsnis	—	2 straipsnio 3 dalies antras sakinys
8 straipsnis	—	2 straipsnio 4 dalis
9 straipsnis	—	2 straipsnio 4 dalis
10 straipsnio 1 dalis	6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis	—
—	6 straipsnio 2 dalis	—
10 straipsnio 2 dalis	6 straipsnio 3 dalis	—
11 straipsnis	14 straipsnio pirma pastraipa	—
12 straipsnio a, b, c punktai	6 straipsnio 4 dalis, 14 straipsnio antra pastraipa	—
12 straipsnio d punktas	6 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalis	—
13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	6 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 6 dalis, 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 14 straipsnio pirma pastraipa	—
13 straipsnio 2 dalis	14 straipsnio antra pastraipa	—
14 straipsnio 1 dalis	—	4 straipsnio 1 dalis
14 straipsnio 2 dalis	—	4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 4 straipsnio 3 dalis
14 straipsnio 3 dalis	—	—
14 straipsnio 4 dalis	—	4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 4 straipsnio 3 dalis
15 straipsnio 1 dalis	—	4 straipsnio 1 ir 4 dalys
15 straipsnio 2 dalis	—	—
16 straipsnis	—	4 straipsnio 1 ir 4 dalys
17 straipsnis	10 straipsnis	—
18 straipsnis	12 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos	—
19 straipsnis	12 straipsnio 1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos	—
20 straipsnis	12 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	—
—	12 straipsnio 2 dalis	—
21 straipsnis	—	7 straipsnis
22 straipsnio 1 dalis	8 straipsnio 1 ir 2 dalys	—
22 straipsnio 2 dalis	—	—
23 straipsnis	—	—
24 straipsnio 1 dalis	8 straipsnio 3 dalies antra pastraipa	—
24 straipsnio 2 dalis	—	—
25 straipsnis	—	—
26 straipsnis	8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa	—
27 straipsnis	8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa	—
28 straipsnis	8 straipsnio 5 dalis	—
29 straipsnis	—	—
30 straipsnis	—	—
31 straipsnis	8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, 8 straipsnio 5 ir 6 dalys	—
32 straipsnis	8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, 8 straipsnio 5 ir 6 dalys	—
33 straipsnis	9 straipsnis	5 straipsnis
34 straipsnio 1 dalis	8 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa	—
34 straipsnio 2 dalis	8 straipsnio 4 dalies antra pastraipa	—
35 straipsnis	18 straipsnis, 6 straipsnio 5 dalis, 8 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa	—
36 straipsnis	13 straipsnis	—
37 straipsnis	19 straipsnis	10 straipsnis
38 straipsnis	—	—
39 straipsnis	15 straipsnio 2 dalis	—
40 straipsnis	—	—
41 straipsnis	—	—
42 straipsnis	16 straipsnis	—
43 straipsnis	16 straipsnis	—
44 straipsnis	16 straipsnis	—
—	17 straipsnis	—
45 straipsnis	20 straipsnis	11 straipsnis
46 straipsnis	21 straipsnio 1 dalis	12 straipsnis
—	21 straipsnio 2 dalis
—	—	6 straipsnis
—	—	9 straipsnis
I priedas	II priedas	1 straipsnis
II priedas	—	—
III priedas	—	—
IV priedas	III priedas	1 straipsnis
V priedas	I priedas
—	IV priedas	I priedas
VI priedas	V priedas	II priedas

Komisijos pareiškimas dėl deleguotųjų aktų

Kalbant apie šį reglamentą, Komisija primena pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 15 dalį prisiimtą įsipareigojimą teikiant deleguotuosius aktus pateikti Parlamentui visą informaciją ir dokumentus, susijusius su jos susitikimais su nacionaliniais ekspertais.

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/59

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 511/2014

2014 m. balandžio 16 d.

dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Biologinės įvairovės konvencija, patvirtinta Sąjungos vardu vadovaujantis Tarybos sprendimu 93/626/EEB (3), (toliau – Konvencija) – pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriuo nustatytas biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimosi ja ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimo bendras pagrindas;

(2)

Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (toliau – Nagojos protokolas) yra 2010 m. spalio 29 d. Konvencijos šalių priimta tarptautinė sutartis (4). Nagojos protokole išsamiau pateiktos bendrosios Konvencijos taisyklės dėl galimybės naudotis ir piniginės ir nepiniginės naudos pasidalijimo, taikomos naudojimuisi genetiniais ištekliais bei su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis. Vadovaujantis Tarybos sprendimu 2014/283/ES (5), Nagojos protokolas buvo patvirtintas Sąjungos vardu;

(3)

įvairūs Sąjungos naudotojai ir teikėjai, įskaitant akademinių institucijų, universitetų bei nekomerciniais tikslais dirbančius tyrėjus ir įvairių pramonės sektorių įmones, naudojasi genetiniais ištekliais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir komercinimo tikslais. Kai kurie taip pat naudojasi su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis;

(4)

genetiniai ištekliai apima tiek laukinių, tiek domestikuotų arba sukultūrintų rūšių genofondą ir yra svarbūs bei vis plačiau naudojami daugelyje ūkio sektorių, įskaitant maisto gamybą, miškų ūkį, taip pat vaistų, kosmetikos priemonių kūrimą ir biologinės kilmės energijos išteklių plėtrą. Be to, genetiniai ištekliai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijas, skirtas pažeistoms ekosistemoms atkurti ir nykstančioms rūšims apsaugoti;

(5)

čiabuvių ir vietos bendruomenių turimos tradicinės žinios, galėtų suteikti vertingos informacijos ir taip padėti mokslininkams atrasti įdomių genetinių arba biocheminių genetinių išteklių savybių. Tokios tradicinės žinios apima tradicinį gyvenimo būdą atspindinčias čiabuvių ir vietos bendruomenių žinias, naujoves ir praktiką, kurios svarbios siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir tvariai ja naudotis;

(6)

Konvencijoje pripažįstama, kad valstybės turi suverenias teises į jų jurisdikcijai priklausančius gamtos išteklius ir galią nustatyti galimybes naudotis joms priklausančiais genetiniais ištekliais. Konvencija įpareigoja visas jos Šalis stengtis sudaryti palankesnes sąlygas kitoms Konvencijos Šalims galimybei naudotis genetiniais ištekliais, į kuriuos jos turi suverenias teises, aplinkos požiūriu pagrįstais tikslais. Taip pat Konvencija visas jos Šalis įpareigoja imtis priemonių, kad su tokius genetinius išteklius teikiančia Konvencijos Šalimi būtų sąžiningai bei teisingai pasidalijama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatais bei tuos išteklius naudojant komerciniais bei kitais tikslais gaunama nauda. Toks dalijimasis turi būti vykdomas abipusiai sutartomis sąlygomis. Konvencijoje taip pat pateiktos nuostatos dėl galimybės naudotis čiabuvių ir vietos bendruomenių žiniomis, naujovėmis ir praktikos pavyzdžiais, kurie yra svarbūs biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariam naudojimui, ir naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo;

(7)

genetiniai ištekliai turėtų būti saugomi in situ ir tvariai naudojami, o juos naudojant gauta nauda turėtų būti dalijamasi sąžiningai ir teisingai siekiant prisidėti prie skurdo panaikinimo, taigi ir prie Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo, kaip tai pripažįstama Nagojos protokolo preambulėje. Įgyvendinant Nagojos protokolą taip pat turėtų būti siekiama pasinaudoti tomis galimybėmis;

(8)

Nagojos protokolas taikomas genetiniams ištekliams, į kuriuos valstybės turi suverenias teises, kurie patenka į Konvencijos 15 straipsnio taikymo sritį, o ne į platesnę Konvencijos 4 straipsnio taikymo sritį. Tai reiškia, kad Nagojos protokolas neapima visos Konvencijos 4 straipsnio jurisdikcinės taikymo srities, pavyzdžiui, veiklos, kuri vykdoma nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose jūrų rajonuose. Genetinių išteklių mokslinius tyrimus palaipsniui imama vykdyti vis naujose srityse, visų pirma vandenynuose, kurie tebėra mažiausiai tyrinėta ir mažiausiai pažinta planetos aplinka. Būtent vandenynų gelmės yra paskutinė dar neištirta planetos dalis, kuri kelia vis didesnį susidomėjimą mokslinių tyrimų, žvalgymo ir išteklių tyrinėjimo požiūriu;

(9)

svarbu nustatyti aiškią ir patikimą Nagojos protokolo įgyvendinimo sistemą, kuria turėtų būti prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus jos komponentų naudojimo, sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimo ir skurdo panaikinimo, kartu plečiant turimas galimybes vykdyti su gamta susijusių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą Sąjungoje. Taip pat svarbu neleisti, kad Sąjungoje būtų naudojami genetiniai ištekliai ar su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios, kurie buvo gauti nesilaikant Nagojos protokolo šalies galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo nacionalinės teisės aktų arba norminių reikalavimų, ir remti veiksmingą naudos pasidalijimo įsipareigojimų, nustatytų teikėjų ir naudotojų abipusiai sutartose sąlygose, įgyvendinimą. Taip pat itin svarbu patobulinti teisinio tikrumo sąlygas dėl genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudojimo;

(10)

šiuo reglamentu nustatyta sistema bus prisidedama išlaikant ir didinant Nagojos protokolo Šalių, taip pat kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant čiabuvių ir vietos bendruomenes, susijusių su galimybe naudotis genetiniais ištekliais ir juos naudojant gaunamos naudos pasidalijimu, tarpusavio pasitikėjimą;

(11)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, svarbu, kad Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklės būtų taikomos tik genetiniams ištekliams, į kuriuos valstybės turi suverenias teises, kaip nustatyta Konvencijos 15 straipsnyje, ir su genetiniais ištekliais susijusioms tradicinėms žinioms, kaip nustatyta Konvencijoje, kuriais naudotis galimybė atsirado po Nagojos protokolo įsigaliojimo Sąjungoje;

(12)

Nagojos protokolu reikalaujama, kad kiekviena jo Šalis, rengdama ir įgyvendindama savus galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo teisės aktus arba norminius reikalavimus, atsižvelgtų į genetinių išteklių svarbą maisto pramonei ir žemės ūkiui ir į jų ypatingą vaidmenį užtikrinant aprūpinimą maistu. Vadovaujantis Tarybos sprendimu 2004/869/EB (6) Tarptautinė sutartis dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (toliau – ITPGRFA) buvo patvirtinta Sąjungos vardu. ITPGRFA yra speciali tarptautinė galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo priemonė, kaip nustatyta Nagojos protokolo 4 straipsnio 4 dalyje, ir jai neturėtų būti daromas poveikis Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklėmis;

(13)

Daug Nagojos protokolo Šalių, naudodamosi savo suvereniomis teisėmis, nustatė, kad jų valdomiems bei kontroliuojamiems ir viešai prieinamiems augalų genetiniams ištekliams maisto pramonei ir žemės ūkiui (PGRFA), kurie neišvardyti ITPGRFA I priede, taip pat taikomos Standartinio medžiagų perdavimo susitarimo nuostatos ir sąlygos ITPGRFA sutartyje nurodytais tikslais;

(14)	Nagojos protokolas turėtų būti įgyvendinamas taip, kad šis ir kiti tarptautiniai dokumentai, kurie neprieštarauja protokolo arba Konvencijos tikslams, vienas kitą sustiprintų;

(15)

Konvencijos 2 straipsnyje „domestikuotos rūšys“ apibrėžiamos kaip rūšys, kurių evoliucijos procesą veikia žmogus savo poreikiams tenkinti, ir „biotechnologija“ – kaip bet kuri technologija, kuri naudoja biologines sistemas, gyvus organizmus arba jų darinius konkrečios paskirties produktams arba procesams kurti arba keisti. Nagojos protokolo 2 straipsnyje terminas „darinys“ apibrėžtas kaip gamtoje randamas biocheminis junginys, atsirandantis dėl biologinių ar genetinių išteklių genų ekspresijos ar metabolizmo, net jei jame nėra funkcinių paveldimumo vienetų;

(16)

Nagojos protokolu reikalaujama, kad kiekviena jo Šalis tinkamai atsižvelgtų į esamas ar gresiančias ekstremaliąsias situacijas, dėl kurių kyla pavojus ar daroma žala žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, kaip nustatyta nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu. 2011 m. gegužės 24 d. įvykusioje 64-oje Pasaulio sveikatos asamblėjoje buvo priimta Pasirengimo gripo pandemijai programa dėl dalijimosi gripo virusais ir galimybės naudotis vakcinomis bei kita nauda (toliau – Pasirengimo gripo pandemijai programa). Pasirengimo gripo pandemijai programa taikoma tik tiems gripo virusams, kurie gali sukelti žmonių gripo pandemiją, ir konkrečiai nėra taikoma sezoniniams gripo virusams. Pasirengimo gripo pandemijai programa yra speciali tarptautinė galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo priemonė, kuri atitinka Nagojos protokolą, ir kuriai neturėtų būti daromas poveikis Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklėmis;

(17)

svarbu į šį reglamentą įtraukti Nagojos protokole ir Konvencijoje pateiktas apibrėžtis, kurios būtinos, kad naudotojai įgyvendintų šį reglamentą. Svarbu, kad šiame reglamente pateiktos naujos apibrėžtys, kurios nėra pateiktos Konvencijoje arba Nagojos protokole, būtų suderintos su Konvencijoje ir Nagojos protokole pateiktomis apibrėžtimis. Visų pirma terminas „naudotojas“ turėtų būti suderintas su Nagojos protokolo terminu „genetinių išteklių naudojimas“;

(18)	Nagojos protokole nustatyta pareiga propaguoti ir skatinti su biologine įvairove susijusius mokslinius tyrimus, visų pirma tyrimus nekomerciniais tikslais;

(19)	svarbu prisiminti Konvencijos šalių konferencijos sprendimo II/11 2 pastraipą, kurioje dar kartą patvirtinama, kad į Konvencijos taikymo sritį žmogaus genetiniai ištekliai nepatenka;

(20)

kol kas nėra tarptautiniu mastu suderintos „su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių“ apibrėžties. Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai ir atsakomybei dėl su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių ir dėl čiabuvių ir vietos bendruomenių interesams saugoti skirtų priemonių įgyvendinimo, siekiant užtikrinti lankstumą ir teisinį tikrumą teikėjams ir naudotojams, šiame reglamente turėtų būti daroma nuoroda į su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias, kaip apibūdinta naudos pasidalijimo susitarimuose;

(21)

siekiant užtikrinti veiksmingą Nagojos protokolo įgyvendinimą, visi genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojai turėtų imtis tinkamų atsargumo priemonių siekdami įsitikinti, ar genetiniai ištekliai ir su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios buvo gauti laikantis taikytinų teisinių ar norminių reikalavimų, ir užtikrinti, kad atitinkamais atvejais būtų sąžiningai bei teisingai dalijamasi nauda. Tuo tikslu kompetentingos valdžios institucijos turėtų tarptautiniu mastu pripažintus atitikties sertifikatus laikyti įrodymu, kad atitinkami genetiniai ištekliai gauti teisėtai ir kad buvo nustatytos abipusiai sutartos sąlygos, skirtos jame nurodytam naudotojui ir naudojimui. Konkrečios naudotojų pasirinktos tinkamos atsargumo priemonės turėtų būti grindžiamos geriausios praktikos pavyzdžių pripažinimu ir papildomomis priemonėmis sektoriaus elgesio kodeksams, pavyzdinėms sutarčių sąlygoms ir gairėms remti, kad būtų padidintas teisinis tikrumas ir sumažintos išlaidos. Naudotojai turėtų būti įpareigoti saugoti informaciją, kuri yra susijusi su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu, tik tam tikrą laikotarpį ir atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį gali atsirasti naujovių;

(22)

sėkmingas Nagojos protokolo įgyvendinimas priklauso nuo to, ar genetinių išteklių ar su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojai ir teikėjai susiderės dėl abipusiai sutartų sąlygų, kurias nustačius būtų galima sąžiningai ir teisingai pasidalyti nauda ir prisidėti prie Nagojos protokolo platesnio tikslo – padėti išsaugoti biologinę įvairovę ir tvariai ja naudotis. Naudotojai ir teikėjai taip pat skatinami didinti informuotumą apie genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių svarbą;

(23)

pareiga imtis tinkamų atsargumo priemonių turėtų būti taikoma visiems naudotojams neatsižvelgiant į jų dydį, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones. Šiame reglamente turėtų būti numatytos įvairios priemonės, suteikiančios labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms galimybę laikytis joms nustatytų pareigų nedidelėmis sąnaudomis ir aukšto lygio teisinio tikrumo sąlygomis;

(24)

nustatant tinkamas atsargumo priemones, kurios ypač tinka norint užtikrinti atitiktį Nagojos protokolo įgyvendinimo sistemai nedidelėmis sąnaudomis ir aukšto lygio teisinio tikrumo sąlygomis, svarbus vaidmuo turėtų tekti naudotojų sukauptai geriausiai praktikai. Naudotojai turėtų remtis esamais galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo elgesio kodeksais, parengtais akademinių institucijų, universitetų ir nekomercinių mokslinių tyrimų sektoriams ir įvairioms pramonės šakoms. Naudotojų asociacijos turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos nustatyti, ar įmanoma, kad konkretus asociacijos prižiūrimų procedūrų, priemonių ar mechanizmų derinys būtų pripažintas geriausia praktika. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų laikytis požiūrio, kad jei naudotojas įgyvendina pripažintą geriausią praktiką, mažėja to naudotojo neatitikties rizika ir dėl to pagrįstai galima sumažinti atitikties patikrinimų skaičių. Tas pats principas turėtų būti taikomas Nagojos protokolo šalių patvirtintai geriausiai praktikai;

(25)

pagal Nagojos protokolą kontrolės punktai turi būti veiksmingi ir turėtų būti svarbūs genetinių išteklių naudojimo požiūriu. Nustatytais naudojimo veiklos grandinės etapais naudotojai turėtų pareikšti, kad ėmėsi tinkamų atsargumo priemonių, o paprašius pateikti įrodymus. Vienas iš tinkamų etapų tokiam pareiškimui yra tuomet, kai gaunamos moksliniams tyrimams skirtos lėšos. Kitas tinkamas etapas yra galutinė naudojimo fazė, t. y. galutinio produkto kūrimo etapas prieš prašant leidimo teikti rinkai produktą, sukurtą naudojant genetinius išteklius ar su tokiais ištekliais susijusias tradicines žinias, arba, kai leidimo teikti rinkai nereikalaujama, galutinio produkto kūrimo etapas prieš jį pirmą kartą pateikiant Sąjungos rinkai. Siekiant užtikrinti kontrolės punktų veiksmingumą kartu padidinant teisinį tikrumą naudotojams, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnio 2 dalį. Komisija turėtų pasinaudoti tais įgyvendinimo įgaliojimais, kad būtų nustatytas galutinio produkto kūrimo etapas pagal Nagojos protokolą siekiant apibrėžti galutinį naudojimo etapą įvairiuose sektoriuose;

(26)

svarbu pripažinti, kad Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo informacijos centras atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant Nagojos protokolą. Pagal Nagojos protokolo 14 ir 17 straipsnius informacija būtų teikiama Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo informacijos centrui ir tai būtų tarptautiniu mastu pripažinto atitikties sertifikato išdavimo proceso dalis. Kompetentingos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti su Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo informacijos centru siekdamos užtikrinti, kad būtų keičiamasi informacija ir taip sudaromos palankesnės galimybės kompetentingoms valdžios institucijoms stebėti naudotojų atitiktį;

(27)

laukinėje gamtoje genetinius išteklius nekomerciniams tikslams daugiausia renka akademinėse institucijose, universitetuose bei nekomerciniais tikslais dirbantys tyrėjai ar rinkėjai. Dažniausiai ir beveik visuose sektoriuose naujai surinkti genetiniai ištekliai gaunami per tarpininkus, iš kolekcijų ar agentų, kurie genetinius išteklius įsigyja trečiosiose šalyse;

(28)

kolekcijos yra itin svarbios Sąjungoje naudojamų genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių teikėjos. Kaip teikėjos jos gali atlikti svarbų vaidmenį padedant kitiems saugojimo grandinei priklausantiems naudotojams laikytis jiems nustatytų pareigų. Tuo tikslu reikėtų sukurti Sąjungoje registruotų kolekcijų sistemą, sukuriant Komisijos prižiūrimą savanorišką kolekcijų registrą. Tokia sistema būtų užtikrinta, kad į registrą įtrauktų kolekcijų atžvilgiu būtų veiksmingai taikomos priemonės, pagal kurias genetinių išteklių pavyzdžiai tretiesiems asmenims būtų teikiami su dokumentais, kuriais įrodomas teisėtas gavimas, o prireikus užtikrintų, kad nustatytos abipusiai sutartos sąlygos. Sąjungoje sukūrus registruotų kolekcijų sistemą turėtų gerokai sumažėti genetinių išteklių, kurie buvo gauti nesilaikant Nagojos protokolo šalies galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo nacionalinės teisės aktų arba norminių reikalavimų, naudojimo Sąjungoje rizika. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų patikrinti, ar kolekcija atitinka į registrą įtrauktinoms kolekcijoms taikomus reikalavimus. Turėtų būti laikoma, kad naudotojai, kurie įsigyja genetinį išteklių iš kolekcijos, įtrauktos į registrą, ėmėsi tinkamų atsargumo priemonių, kiek tai susiję su siekiu gauti visą reikiamą informaciją. Tokia nuostata turėtų būti itin naudinga akademinių institucijų, universitetų bei nekomerciniais tikslais dirbantiems tyrėjams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, ir ja turėtų būti prisidedama mažinant administracinius ir atitikties reikalavimus;

(29)

valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų patikrinti, ar naudotojai laikosi jiems nustatytų pareigų, ar jie sutikimą, duodamą iš anksto gavus visą reikiamą informaciją ir nustatė abipusiai sutartas sąlygas. Kompetentingos valdžios institucijos taip pat turėtų saugoti atliktų patikrinimų įrašus, o atitinkama informacija turėtų būti prieinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB (7);

(30)	valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklių pažeidimą būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomomis sankcijomis;

(31)

atsižvelgiant į galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo sandorių tarptautinį pobūdį, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su Komisija ir su trečiųjų šalių kompetentingomis valdžios institucijomis, siekdamos užtikrinti, kad naudotojai laikytųsi šio reglamento, ir paremti veiksmingą Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklių taikymą;

(32)	Sąjunga ir valstybės narės turėtų aktyviau užtikrinti, kad būtų pasiekti Nagojos protokolo tikslai, tam, kad būtų padidinti ištekliai, skirti biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariam jos komponentų naudojimui pasaulyje remti;

(33)	Komisija ir valstybės narės turėtų imtis atitinkamų papildomų priemonių, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis, ypač jei tai būtų naudinga akademinių institucijų, universitetų ir nekomerciniais tikslais dirbantiems tyrėjams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms;

(34)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(35)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. paremti sąžiningą bei teisingą naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimą pagal Nagojos protokolą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poreikio užtikrinti vidaus rinkos veikimą to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(36)	siekiant Sąjungoje ir pasaulyje užtikrinti vienodas sąlygas vykdyti veiklą, susijusią su galimybe naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimu, šio reglamento įsigaliojimo data turėtų būti tiesiogiai susieta su Nagojos protokolo įsigaliojimu Sąjungoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis ir juos naudojant gautos naudos pasidalijimo reikalavimų atitikties taisyklės laikantis Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (toliau – Nagojos protokolas) nuostatų. Veiksmingai įgyvendinant šį reglamentą taip pat bus prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus jos komponentų naudojimo, laikantis Biologinės įvairovės konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas genetiniams ištekliams, į kuriuos valstybės turi suverenias teises, ir su genetiniais ištekliais susijusioms tradicinėms žinioms, kurie gaunami po to, kai Sąjungoje įsigalioja Nagojos protokolas. Jis taip pat taikomas naudai, gaunamai naudojant tokius genetinius išteklius ir su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias.

2. Šis reglamentas netaikomas genetiniams ištekliams, kurių naudojimo galimybės ir susijusios naudos pasidalijimas reglamentuojamas specialiomis tarptautinėmis priemonėmis, kurios atitinka Konvencijos ir Nagojos protokolo tikslus ir kuriomis jiems neprieštaraujama.

3. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio valstybių narių taisyklėms dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais, į kuriuos valstybės turi suverenias teises, kaip nustatyta Konvencijos 15 straipsnyje, ir valstybių narių nuostatoms, susijusioms su Konvencijos 8 straipsnio j punktu dėl su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių.

4. Šis reglamentas taikomas genetiniams ištekliams ir su genetiniais ištekliais susijusioms tradicinėms žinioms, kuriems taikytini Nagojos protokolo šalies galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo teisės aktai arba norminiai reikalavimai.

5. Jokia šio reglamento nuostata valstybė narė neįpareigojama teikti informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu pagrindiniams jos saugumo interesams;

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Konvencijoje ir Nagojos protokole; taip pat taikomos šių terminų apibrėžtys:

1) genetinė medžiaga– bet kuri augalinės, gyvūninės, mikrobinės ar kitokios kilmės medžiaga, turinti funkcinių paveldimumo vienetų;

2) genetiniai ištekliai– genetinė medžiaga, turinti faktinės ar potencialios vertės;

3) galimybė naudotis– genetinių išteklių arba su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių įgijimas Nagojos protokolo šalyje;

4) naudotojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja genetinius išteklius arba su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias;

5) genetinių išteklių naudojimas– genetinės ir (arba) biocheminės genetinių išteklių sudėties moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, įskaitant biotechnologijų, apibrėžtų Konvencijos 2 straipsnyje, taikymą;

6) abipusiai sutartos sąlygos– genetinių išteklių arba su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių teikėjo ir tokių išteklių arba žinių naudotojo sudarytas susitarimas, kuriame nustatytos konkrečios sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius ar su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias, pasidalijimo sąlygos ir kuriame taip pat gali būti papildomų tokio naudojimo ir vėlesnio taikymo bei komercinimo sąlygų ir nuostatų;

7) su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios– čiabuvių arba vietos bendruomenės turimos tradicinės žinios, svarbios naudojant genetinius išteklius ir taip apibūdintos genetinių išteklių naudojimui taikomose abipusiai sutartose sąlygose;

8) neteisėtai gauti genetiniai ištekliai– genetiniai ištekliai ir su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios, kurie buvo gauti nesilaikant šalies teikėjos, kuri yra Nagojos protokolo, kuriuo reikalaujama gauti sutikimą, duodamą iš anksto gavus visą reikiamą informaciją, šalis, nacionalinių galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo teisės aktų arba norminių reikalavimų;

9) kolekcija– sukauptas ir saugomas genetinių išteklių pavyzdžių ir susijusios informacijos rinkinys, kurį turi viešieji ar privatieji subjektai;

10) naudotojų asociacija– organizacija, įsteigta vadovaujantis valstybės narės, kurioje ji yra, reikalavimais, kuri atstovauja naudotojų interesams ir dalyvauja rengiant ir prižiūrint geriausią praktiką, numatytą šio reglamento 8 straipsnyje;

11) tarptautiniu mastu pripažintas atitikties sertifikatas– galimybės naudotis suteikimo metu kompetentingos valdžios institucijos, vadovaujantis Nagojos protokolo 6 straipsnio 3 dalies e punktu ir 13 straipsnio 2 dalimi, išduotas leidimas arba jam lygiavertis dokumentas, įrodantis, kad genetinis išteklius, dėl kurio jis išduotas, buvo gautas remiantis sprendimu suteikti sutikimą, duodamą iš anksto gavus visą reikiamą informaciją ir, kad nustatytos abipusiai sutartos sąlygos, taikomas jame nurodytam naudotojui ir naudojimui, pateikiamas Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo informacijos centrui, įsteigtam pagal to protokolo 14 straipsnio 1 dalį.

II SKYRIUS

NAUDOTOJŲ ATITIKTIS

4 straipsnis

Naudotojų pareigos

1. Naudotojai tinkamų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, ar galimybė naudotis genetiniais ištekliais ir tradicinėmis žiniomis, susijusiomis su genetiniais ištekliais, kuriais jie naudojasi, buvo gauta laikantis taikytinų galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo teisės aktų arba norminių reikalavimų ir, kad nauda sąžiningai bei teisingai pasidalijama pagal abipusiai sutartas sąlygas, laikantis taikomų teisės aktų ar norminių reikalavimų.

2. Genetiniai ištekliai ir su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios perduodami ir naudojami tik laikantis abipusiai sutartų sąlygų, jei to reikalaujama pagal taikytinus teisės aktus arba norminius reikalavimus.

3. 1 dalies tikslais naudotojai siekia gauti, saugo ir perduoda tolesniems naudotojams:

a)	tarptautiniu mastu pripažintą atitikties sertifikatą, taip pat tolesniems naudotojams svarbią informaciją apie abipusiai sutartų sąlygų turinį, arba

kai nėra tarptautiniu mastu pripažinto atitikties sertifikato, šią informaciją ir susijusius dokumentus:

i)	naudojimosi genetiniais ištekliais arba su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis datą ir vietą;

ii)	naudojamų genetinių išteklių arba su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių apibūdinimą;

iii)	šaltinį, iš kurio tiesiogiai gauti genetiniai ištekliai arba su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios, ir tolesnius genetinių išteklių arba su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojus;

iv)	tai, ar yra su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu susijusių teisių ir pareigų, įskaitant su tolesniu taikymu ir komercializacija susijusias teises ir pareigas;

v)	atitinkamais atvejais naudojimo leidimus;

vi)	atitinkamais atvejais abipusiai sutartas sąlygas, įskaitant naudos pasidalijimo susitarimus.

4. Naudotojai, kurie įgyja augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui šalyje, kuri yra Nagojos protokolo šalis ir kuri yra nustačiusi, kad jos valdomiems bei kontroliuojamiems ir viešai prieinamiems augalų genetiniams ištekliams maisto pramonei ir žemės ūkiui, kurie nenurodyti Tarptautinės sutarties dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (ITPGRFA) I priede, taip pat bus taikomos Standartinio medžiagų perdavimo susitarimo nuostatos ir sąlygos pagal ITPGRFA nustatytais tikslais, laikomi ėmusiais tinkamų atsargumo priemonių pagal šio straipsnio 3 dalį.

5. Kai naudotojai neturi pakankamai informacijos arba lieka neaiškumų dėl galimybės naudotis ir naudojimo teisėtumo, naudotojai gauna naudojimo leidimą arba jam lygiavertį dokumentą ir nustato abipusiai sutartas sąlygas arba nutraukia naudojimą.

6. Naudotojai su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu susijusią informaciją saugo dvidešimt metų po naudojimo laikotarpio pabaigos.

7. Laikoma, kad naudotojai, kurie įsigyja genetinį išteklių iš kolekcijos, įtrauktos į 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą Sąjungos kolekcijų registrą, ėmėsi tinkamų atsargumo priemonių, kiek tai susiję su siekiu gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

8. Naudotojai, kurie įsigyja genetinį išteklių, kuris, kaip nustatyta, yra arba gali būti patogenas, sukeliantis tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatos situaciją arba tokios situacijos pavojų, kaip apibrėžta Tarptautinėse sveikatos priežiūros taisyklėse (2005 m.), arba didelę tarpvalstybinio pobūdžio grėsmę sveikatai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1082/2013/ES (9), pasirengimo ekstremaliai visuomenės sveikatos situacijai tikslais dar nenukentėjusiose šalyse ir reagavimo tikslais nukentėjusiose šalyse įvykdo šio straipsnio 3 ar 5 dalyse išvardytas pareigas ne vėliau kaip:

a)	per vieną mėnesį po to, kai grėsmės visuomenės sveikatai pavojus ar kilusi grėsmė baigiasi, arba

b)	per tris mėnesius nuo genetinio ištekliaus naudojimo pradžios,

atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau.

Jei šio straipsnio 3 ar 5 dalyse išvardytos pareigos neįvykdomos per šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytus laikotarpius, naudojimas nutraukiamas.

Jeigu teikiamas prašymas dėl leidimo teikti rinkai produktus, kurie gaunami naudojant pirmoje pastraipoje nurodytą genetinį išteklių, ar teikiant tokius produktus rinkai, 3 ar 5 dalyse išvardytos pareigos taikomos visos ir nedelsiant.

Jeigu nėra laiku gauta sutikimas, duodamas iš anksto gavus visą reikiamą informaciją, ir nenustatytos abipusiai sutartos sąlygos, toks naudotojas, kol bus pasiektas susitarimas su atitinkama šalimi teikėja nereikalaus jokių išimtinių teisių į jokius pokyčius, atsirandančius naudojant tokius patogenus.

Nedaroma poveikio 2 straipsnyje nurodytoms specialioms tarptautinėms galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo priemonėms.

5 straipsnis

Kolekcijų registras

1. Komisija sukuria ir prižiūri Sąjungos kolekcijų registrą (toliau – registras). Komisija užtikrina, kad šis registras būtų internetinis ir lengvai prieinamas naudotojams. Registre pateiktos nuorodos į genetinių išteklių kolekcijas, dėl kurių nustatyta, kad jos atitinka 3 dalyje išdėstytus kriterijus, arba į tų kolekcijų dalis.

2. Valstybė narė, gavusi jos jurisdikcijai priklausančio kolekcijos turėtojo prašymą, apsvarsto galimybę tą kolekciją ar jos dalį įtraukti į registrą. Įsitikinusi, kad kolekcija ar jos dalis atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus, valstybė narė nepagrįstai nedelsdama praneša Komisijai kolekcijos pavadinimą, jos turėtojo vardą bei pavardę ir kolekcijos bei jos turėtojo kontaktinius duomenis ir apie atitinkamos kolekcijos tipą. Komisija nedelsdama įtraukia gautą informaciją į registrą.

3. Kad kolekcija ar kolekcijos dalis būtų įtraukta į registrą, įrodoma, kad kolekcija pajėgi:

a)	taikyti standartizuotą tvarką keičiantis genetinių išteklių pavyzdžiais ir susijusia informacija su kitomis kolekcijomis ir teikiant genetinių išteklių pavyzdžius bei susijusią informaciją tretiesiems asmenims naudoti laikantis Konvencijos ir Nagojos protokolo;

genetinius išteklius ir susijusią informaciją teikti tretiesiems asmenims naudoti tik kartu su dokumentais, kuriais įrodoma, kad genetiniai ištekliai ir susijusi informacija gauti laikantis taikytinų galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo teisės aktų arba norminių reikalavimų ir, atitinkamais atvejais, abipusiai sutartų sąlygų;

c)	saugoti įrašus apie visus tretiesiems asmenims naudoti pateiktus genetinių išteklių pavyzdžius ir susijusią informaciją;

d)	jeigu įmanoma, sukurti arba naudoti genetinių išteklių, pateiktų tretiesiems asmenims, pavyzdžių unikaliuosius atpažinties numerius; taip pat

e)	naudoti tinkamas atsekimo ir stebėsenos priemones, skirtas keistis genetinių išteklių pavyzdžiais ir susijusia informacija su kitomis kolekcijomis.

4. Valstybės narės reguliariai tikrina, ar kiekviena jų jurisdikcijai priklausanti į registrą įtraukta kolekcija ar kolekcijos dalis atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus.

Jeigu remiantis pagal 3 dalį teikiama informacija yra įrodymų, kad į registrą įtraukta kolekcija ar kolekcijos dalis neatitinka 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkama valstybė narė, vesdama dialogą su atitinkamu kolekcijos turėtoju, nepagrįstai nedelsdama nustato taisomuosius veiksmus ar priemones.

Valstybė narė, nustačiusi, kad jos jurisdikcijai priklausanti kolekcija ar kolekcijos dalis nebeatitinka 3 dalies, apie tai nepagrįstai nedelsdama praneša Komisijai.

Gavusi tą informaciją, Komisija pašalina atitinkamą kolekciją ar jos dalį iš registro.

5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma šio straipsnio 1–4 dalių įgyvendinimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos ir koordinavimo centras

1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelias už šio reglamento taikymą atsakingas kompetentingas valdžios institucijas. Savo kompetentingų valdžios institucijų pavadinimus ir adresus valstybės narės praneša Komisijai įsigaliojus šiam reglamentui. Valstybės narės be nepagrįsto delsimo praneša Komisijai apie visus kompetentingų valdžios institucijų pavadinimų ar adresų pasikeitimus.

2. Komisija viešai, be kita ko, ir internetu, paskelbia valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų sąrašą. Komisija šį sąrašą nuolat atnaujina.

3. Komisija paskiria galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo koordinavimo centrą, kuris atsakingas už ryšių su Konvencijos sekretoriatu palaikymą klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas.

4. Komisija užtikrina, kad pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 (10) įsteigti Sąjungos organai prisidėtų siekiant šio reglamento tikslų.

7 straipsnis

Naudotojų atitikties stebėsena

1. Valstybės narės ir Komisija reikalauja, kad visi mokslinių tyrimų, kuriuose naudojami genetiniai ištekliai ir su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios, finansavimo gavėjai pateiktų pareiškimą, kad jie imsis tinkamo atsargumo priemonių pagal 4 straipsnį.

2. Galutinio produkto, kuris kuriamas panaudojus genetinius išteklius arba su tokiais ištekliais susijusias tradicines žinias, kūrimo etapo metu naudotojai 6 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia pareiškimą, kad įvykdė pareigas pagal 4 straipsnį, ir kartu pateikia:

a)	atitinkamą informaciją iš tarptautiniu mastu pripažinto atitikties sertifikato arba

b)	susijusią informaciją, nurodytą 4 straipsnio 3 dalies b punkto i–v papunkčiuose ir 4 straipsnio 5 dalyje, įskaitant, atitinkamais atvejais, informaciją apie tai, kad nustatytos abipusiai sutartos sąlygos.

Naudotojai pateikia daugiau įrodymų kompetentingai valdžios institucijai, jeigu to paprašoma.

3. Kompetentingos valdžios institucijos perduoda pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis gautą informaciją Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo informacijos centrui, sukurtam pagal Nagojos protokolo 14 straipsnio 1 dalį, Komisijai ir, kai tinkama, kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms, nurodytoms Nagojos protokolo 13 straipsnio 2 dalyje.

4. Kompetentingos valdžios institucijos bendradarbiauja su Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo informacijos centru, kad užtikrintų keitimąsi Nagojos protokolo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija naudotojų atitikties stebėjimo tikslais.

5. Kompetentingos valdžios institucijos tinkamai atsižvelgia į komercinės arba pramoninės informacijos konfidencialumo laikymąsi, jei toks konfidencialumas numatytas Sąjungos arba nacionalinės teisės, kad būtų apsaugoti teisėti ekonominiai interesai, visų pirma dėl genetinių išteklių paskirties ir naudojimo paskirties.

6. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių įgyvendinimo tvarka. Tuose įgyvendinimo aktuose Komisija nustato galutinio produkto kūrimo etapą, siekdama nustatyti galutinį naudojimo etapą įvairiuose sektoriuose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Geriausia praktika

1. Naudotojų asociacijos ar kitos suinteresuotosios šalys gali pateikti Komisijai prašymą tam tikrą jų parengtų ir prižiūrimų procedūrų, priemonių ar mechanizmų derinį pripažinti geriausia praktika pagal šio reglamento reikalavimus. Kartu su prašymu pateikiami įrodymai ir informacija.

2. Jeigu Komisija, remdamasi pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktais įrodymais ir informacija, nustato, kad pasitelkęs veiksmingai įgyvendintą konkretų procedūrų, priemonių ar mechanizmų derinį tas naudotojas gali įvykdyti 4 ir 7 straipsniuose nustatytas savo pareigas, ji tokį derinį pripažįsta geriausia praktika.

3. Naudotojų asociacija ar kitos suinteresuotosios šalys praneša Komisijai apie visus pagal 2 dalį pripažintos geriausios praktikos pakeitimus arba atnaujinimus.

4. Jeigu esama įrodymų apie pakartotinius ar rimtus atvejus, kai geriausią praktiką įgyvendinantys naudotojai neįvykdė šiuo reglamentu jiems nustatytų pareigų, Komisija, tardamasi su atitinkama naudotojų asociacija ar kitomis suinteresuotomis šalimis, ištiria, ar tie atvejai rodo galimus geriausios praktikos trūkumus.

5. Komisija panaikina geriausios praktikos pripažinimą, jei nustato, kad dėl geriausios praktikos pakeitimų kyla pavojus, kad naudotojas negalės laikytis pareigų pagal 4 ir 7 straipsnius, arba kai pakartotiniai arba rimti naudotojų neatitikties atvejai yra susiję su geriausios praktikos trūkumais.

6. Komisija sudaro ir reguliariai atnaujina internetinį pripažintos geriausios praktikos pavyzdžių registrą. To registro vienoje skiltyje išvardijami pagal šio straipsnio 2 dalį Komisijos pripažintos geriausios praktikos pavyzdžiai, o kitoje – remiantis Nagojos protokolo 20 straipsnio 2 dalimi patvirtinti geriausios praktikos pavyzdžiai.

7. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma šio straipsnio 1–5 dalių įgyvendinimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9 straipsnis

Naudotojų atitikties patikrinimai

1. 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos valdžios institucijos atlieka patikrinimus, kad įsitikintų, ar naudotojai laikosi 4 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų, atsižvelgdamos į tai, kad naudotojui taikant su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu susijusią geriausią praktiką, kuri pripažinta pagal šio reglamento 8 straipsnio 2 dalį arba Nagojos protokolo 20 straipsnio 2 dalį, gali sumažėti rizika, kad tas naudotojas neįvykdys pareigų.

2. Valstybės narės užtikrina, kad vadovaujantis 1 dalimi atliekami patikrinimai būtų veiksmingi, proporcingi, atgrasomi ir kad jais būtų nustatomi naudotojų neatitikties šiam reglamentui atvejai.

3. 1 dalyje nurodyti patikrinimai atliekami:

a)	pagal reguliariai peržiūrimą planą, parengtą naudojant rizika grindžiamą metodą;

kai kompetentinga valdžios institucija turi atitinkamos informacijos, įskaitant pagrįstus trečiųjų šalių nurodytus susirūpinimą keliančius atvejus, apie tai, kad naudotojas nesilaiko šio reglamento. Ypatingas dėmesys skiriamas tokiems susirūpinimą keliantiems atvejams, kuriuos nurodo šalys teikėjos.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti patikrinimai gali apimti:

a)	priemonių, kurių naudotojas tinkamų atsargumo priemonių pagal 4 straipsnį atžvilgiu, nagrinėjimą;

b)	dokumentų ir įrašų, kuriais įrodoma, kad dėl konkrečios naudojimo veiklos imtasi tinkamų atsargumo priemonių pagal 4 straipsnį, nagrinėjimą;

c)	atvejų, kai naudotojas turėjo pateikti pareiškimus pagal 7 straipsnį, nagrinėjimą.

Atitinkamais atvejais gali būti atliekami ir patikrinimai vietoje.

5. Naudotojai suteikia visą reikiamą pagalbą, kad sudarytų palankesnes sąlygas 1 dalyje nurodytiems patikrinimams atlikti.

6. Nedarant poveikio 11 straipsniui, kai atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus nustatomi trūkumai, kompetentinga valdžios institucija pateikia pranešimą apie tai, kokių taisomųjų veiksmų ar priemonių turi imtis naudotojas.

Priklausomai nuo trūkumų pobūdžio, valstybės narės taip pat gali imtis neatidėliotinų laikinų priemonių.

10 straipsnis

Patikrinimų įrašai

1. Kompetentingos valdžios institucijos bent penkerius metus saugo įrašus apie 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus, visų pirma nurodydamos jų pobūdį ir rezultatus, taip pat įrašus apie visus taisomuosius veiksmus ir priemones, kurių imtasi pagal 9 straipsnio 6 dalį.

2. 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama pagal Direktyvą 2003/4/EB.

11 straipsnis

Sankcijos

1. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų dėl 4 ir 7 straipsnių pažeidimų, ir imasi visų būtinų priemonių, kad jos būtų taikomos.

2. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

3. Ne vėliau kaip 2015 m. birželio 11 d. valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas taisykles ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėliau padarytus jų pakeitimus.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Bendradarbiavimas

6 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos valdžios institucijos:

a)	bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija siekdamos užtikrinti, kad naudotojai laikytųsi šio reglamento;

b)	prireikus konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais dėl Nagojos protokolo ir šio reglamento įgyvendinimo;

c)	bendradarbiauja su Nagojos protokolo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis siekdamos užtikrinti, kad naudotojai laikytųsi šio reglamento;

d)	informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją apie esminius trūkumus, nustatytus atliekant 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus, ir apie sankcijų, paskirtų pagal 11 straipsnį, rūšis;

e)	keičiasi informacija apie savo patikrinimų, skirtų stebėti, kaip naudotojai laikosi šio reglamento, sistemos organizavimą.

13 straipsnis

Papildomos priemonės

Komisija ir valstybės narės atitinkamais atvejais:

a)	remia ir skatina informavimo, informuotumo didinimo ir mokymo veiklą siekiant padėti suinteresuotiesiems subjektams ir suinteresuotosioms šalims suprasti savo pareigas, kylančias iš šio reglamento ir atitinkamų Konvencijos bei Nagojos protokolo nuostatų įgyvendinimo Sąjungoje;

b)	ragina rengti sektorių elgesio kodeksus, standartines sutarčių sąlygas, gaires ir geriausios praktikos aprašus, ypač kai tai būtų naudinga akademinių institucijų, universitetų ir nekomerciniais tikslais dirbantiems tyrėjams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms;

c)	skatina plėtoti ir naudoti ekonomiškai efektyvias ryšių priemones ir sistemas, kurios padeda stebėti ir sekti, kaip naudotojai naudoja genetinius išteklius ir su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias ir kaip tai naudojama kolekcijose;

d)	naudotojams teikia technines ir kitas gaires, atsižvelgdamos į akademinių institucijų, universitetų ir nekomerciniais tikslais dirbančių tyrėjų ir mažųjų bei vidutinių įmonių padėtį, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas laikytis šio reglamento reikalavimų;

e)	ragina naudotojus ir teikėjus naudą, gaunamą naudojant genetinius išteklius, skirti biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariam jos komponentų naudojimui pagal Konvencijos nuostatas;

f)	propaguoti priemones, kuriomis remiamos kolekcijos, kuriomis prisidedama prie biologinės įvairovės ir kultūrų įvairovės išsaugojimo.

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

15 straipsnis

Konsultacijų forumas

Komisija užtikrina subalansuotą valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovų dalyvavimą sprendžiant klausimus, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu. Jie susitinka konsultacijų forume. To konsultacijų forumo darbo tvarkos taisykles nustato Komisija.

16 straipsnis

Ataskaitos ir peržiūra

1. Išskyrus atvejus, kai pagal Nagojos protokolo 29 straipsnį nustatomas kitoks ataskaitų teikimo laikotarpis, valstybės narės pateikia Komisijai šio reglamento taikymo ataskaitą ne vėliau kaip 2017 m. birželio 11 d., o vėliau – kas penkerius metus.

2. Ne vėliau kaip praėjus vieneriems metams po ataskaitų pateikimo termino, nurodyto 1 dalyje, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą, įskaitant pirmą šio reglamento veiksmingumo įvertinimą.

3. Kas dešimt metų po pirmosios savo ataskaitos pateikimo Komisija, remdamasi reglamento taikymo ataskaitomis ir patirtimi, peržiūri šio reglamento veikimą ir veiksmingumą siekiant Nagojos protokolo tikslų. Atlikdama peržiūrą Komisija visų pirma apsvarsto administracines pasekmes viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų įstaigoms, labai mažoms, mažosioms bei vidutinėms įmonėms ir konkretiems sektoriams. Ji taip pat apsvarsto poreikį peržiūrėti šio reglamento nuostatų įgyvendinimą atsižvelgiant į pokyčius kitose susijusiose tarptautinėse organizacijose.

4. Komisija pateikia Konvencijos Šalių konferencijai, kuri yra Nagojos protokolo šalių susitikimas, ataskaitą apie tai, kokių priemonių ėmėsi Sąjunga, kad būtų įgyvendintos atitikties Nagojos protokolui priemonės.

17 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Kuo greičiau po to, kai deponuojamas Sąjungos prisijungimo prie Nagojos protokolo dokumentas, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriame nurodoma Nagojos protokolo įsigaliojimo Sąjungoje data. Šis reglamentas taikomas nuo tos datos.

3. Šio reglamento 4, 7 ir 9 straipsniai taikomi praėjus vieniems metams po Nagojos protokolo įsigaliojimo Sąjungoje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2014 m. balandžio 16 d..

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS

(1) OL C 161, 2013 6 6, p. 73.

(2) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas.

(3) 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 93/626/EEB dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo (OL L 309, 1993 12 13, p. 1).

(4) 2010 m. spalio 29 d. dokumento UNEP/CBD/COP/DEC/X/1 I priedas.

(5) 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas2014/283/ES dėl Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, sudarymo Sąjungos vardu (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 231.).

(6) 2004 m. vasario 24 d. Tarybos sprendimas 2004/869/EB dėl Tarptautinės sutarties dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui sudarymo Bendrijos vardu (OL L 378, 2004 12 23, p. 1).

(7) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką, panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).

(8) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(9) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL L 293, 2013 11 5, p. 1).

(10) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, 1997 3 3, p. 1).

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/72

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 512/2014

2014 m. balandžio 16 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra

EUROPOS PARLAMENTAS IR TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1)

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1285/2013 (3) 14 straipsnio nuostatomis siejant su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 912/2010 (4) 2 straipsnio nuostatomis, Europos GNSS agentūra (toliau – Agentūra) turi užtikrinti Europos palydovinės navigacijos sistemų (toliau – sistemos) saugumo akreditavimą ir tuo tikslu inicijuoti bei stebėti saugumo procedūrų įgyvendinimą ir saugumo audito vykdymą;

(2)

sistemos yra apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 2 straipsnyje. Tai sudėtingos sistemos ir jas kuriant ir eksploatuojant dalyvauja daug suinteresuotųjų subjektų, atliekančių skirtingas funkcijas. Šiame kontekste itin svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant Galileo ir EGNOS programas (toliau – programos), ES įslaptintą informaciją tvarkytų ir saugotų laikydamiesi pagrindinių principų ir būtiniausių standartų, išdėstytų Komisijos ir Tarybos saugumo taisyklėse, susijusiose su ES įslaptintos informacijos apsauga, ir kad Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 17 straipsnis, kuriuo užtikrinamas lygiavertis ES įslaptintos informacijos apsaugos lygis, atitinkamais atvejais būtų taikomas visiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant programas;

(3)

suinteresuotieji subjektai, kurie dalyvauja saugumo akreditavimo procese ir kuriems tas procesas daro poveikį, yra valstybės narės, Komisija, atitinkamos Sąjungos agentūros ir Europos kosmoso agentūra (EKA), ir atitinkamuose Tarybos bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP (5) dalyvaujantys subjektai;

(4)

atsižvelgiant į tai, kad sistemos yra specifinio pobūdžio ir sudėtingos, kad jas įgyvendinat dalyvauja įvairūs subjektai, bei į potencialių naudotojų įvairovę, saugumo akreditavimą turėtų palengvinti tinkamas konsultavimasis su visais atitinkamais subjektais, pavyzdžiui, valstybių narių nacionalinės valdžios institucijomis bei trečiosiomis šalimis, eksploatuojančiomis prie sistemos, sukurtos pagal Galileo programą paslaugoms valstybinėms institucijoms (PVI) teikti, prijungtus tinklus, kitomis atitinkamomis valstybių narių valdžios institucijomis, EKA arba, jeigu tai numatoma tarptautiniame susitarime, trečiosiomis šalimis, kuriose yra sistemų antžeminės stotys;

(5)

kad būtų galima tinkamai vykdyti su saugumo akreditavimu susijusias užduotis, itin svarbu, kad Komisija teiktų visą šioms užduotims vykdyti būtiną informaciją. Taip pat svarbu, kad saugumo akreditavimo veikla būtų derinama su įstaigų, atsakingų už programų valdymą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1285/2013, ir kitų subjektų, atsakingų už saugumo nuostatų įgyvendinimą, veikla;

(6)

rizikos vertinimas ir taikytinas valdymo požiūris turėtų būti grindžiamas geriausia praktika. Tai turėtų apimti saugumo priemonių taikymą laikantis nuodugnios apsaugos koncepcijos. Jame turėtų būti atsižvelgiama į rizikos scenarijaus išsipildymo ar nerimą keliančio įvykio atsitikimo tikimybę. Be to, požiūris turėtų būti proporcingas, tinkamas ir ekonomiškai efektyvus, atsižvelgiant į rizikos švelninimo priemonių įgyvendinimo išlaidas, palyginti su gaunama nauda saugumui. Nuodugnios apsaugos tikslas – didinti sistemų saugumą įgyvendinant technines ir netechnines saugumo priemones, kurios grupuojamos į kelis apsaugos lygius;

(7)	vystymas, įskaitant atitinkamą susijusią mokslinių tyrimų veiklą, atliekamą jo tikslais, taip pat PVI imtuvų bei PVI saugumo modulių gamyba yra ypatingai slapta veikla. Todėl labai svarbu nustatyti procedūras, pagal kurias PVI imtuvų ir PVI saugumo modulių gamintojams būtų suteikiami leidimai;

(8)

be to, atsižvelgiant į potencialų didelį tinklų ir įrangos, prijungtos prie sistemos, sukurtos pagal Galileo programą, visų pirma skirtos PVI teikti, skaičių, saugumo akreditavimo strategijoje turėtų būti nustatyti tų tinklų ir įrangos saugumo akreditavimo principai, kad būtų užtikrintas vienodas šios akreditavimo užduoties atlikimas, bet nesikėsinant į valstybių narių nacionalinių subjektų, kompetentingų saugumo klausimų srityje, kompetenciją. Tų principų taikymas sudarytų nuoseklaus rizikos valdymo galimybę ir sumažintų poreikį suintensyvinti visus poveikio švelninimo veiksmus sistemos lygiu, o tai turėtų neigiamo poveikio išlaidoms, tvarkaraščiui, veiksmingumui ir paslaugų teikimui;

(9)

produktus ir priemones, kuriais apsisaugoma nuo elektromagnetinio spinduliavimo (t. y. nuo elektroninio pasiklausymo), taip pat kriptografijos produktus, naudojamus sistemų saugumui užtikrinti, turėtų vertinti ir tvirtinti valstybės, kurioje yra įsisteigusi tokius produktus gaminanti įmonė, nacionaliniai subjektai, atsakingi už saugumo klausimus. Kalbant apie kriptografijos produktus, tas vertinimas ir tvirtinimas turėtų apimti ir principus, numatytus Tarybos sprendimo 2013/488/ES (6) IV priedo 26–30 punktuose. Už sistemų saugumo akreditavimą atsakinga valdžios institucija tų patvirtintų produktų ir priemonių pasirinkimą turėtų tvirtinti atsižvelgdama į bendrus sistemų saugumo reikalavimus;

(10)

Reglamente (ES) Nr. 912/2010, ir ypač jo III skyriuje, aiškiai išdėstyta, kokiomis sąlygomis Agentūra atlieka su sistemų saugumo akreditavimu susijusias užduotis. Visų pirma jose nustatyta, kad iš esmės saugumo akreditavimo sprendimai turi būti priimami nepriklausomai nuo Komisijos ir įstaigų, atsakingų už programų įgyvendinimą, ir kad sistemų saugumo akreditavimo institucija Agentūroje turėtų būti savarankiškas nepriklausomai sprendimus priimantis organas;

(11)

taikant šį principą, Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigiama Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdyba (toliau – Saugumo akreditavimo valdyba), kuri, kaip ir administracinė valdyba bei vykdomasis direktorius, yra vienas iš trijų Agentūros organų. Saugumo akreditavimo valdyba vykdo Agentūrai patikėtas saugumo akreditavimo užduotis ir Agentūros vardu turi teisę priimti sprendimus dėl saugumo akreditavimo. Jis turėtų nustatyti savo darbo tvarkos taisykles ir paskirti savo pirmininką;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1285/2013 turi užtikrinti programų saugumą, įskaitant sistemų ir jų eksploatavimo saugumą, Saugumo akreditavimo valdybos veikla turėtų apsiriboti tik sistemų saugumo akreditavimu ir nedaryti poveikio Komisijos užduotims bei pareigoms. Tai visų pirma turėtų būti taikoma Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 13 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1104/2011/ES (7) 8 straipsnyje numatytoms Komisijos užduotims ir pareigoms, įskaitant su saugumu susijusių dokumentų priėmimą priimant deleguotąjį aktą, įgyvendinimo aktą ar kitokia forma, kaip numatyta tuose straipsniuose. Nedarant poveikio toms Komisijos užduotims ir pareigoms, Saugumo akreditavimo valdybai, atsižvelgiant į ypač dideles jos ekspertų žinias, vis dėlto turėtų būti suteikta teisė savo kompetencijos klausimais teikti konsultacijas Komisijai dėl tuose straipsniuose nurodytų aktų tekstų projektų rengimo;

(13)	taip pat turėtų būti užtikrinta, kad su saugumo akreditavimu susijusi veikla būtų vykdoma nedarant poveikio valstybių narių nacionalinei kompetencijai ir prerogatyvoms saugumo akreditavimo srityje;

(14)	saugumo kontekste vartojamos sąvokos „auditas“ ir „bandymai“ gali apimti saugumo vertinimus, patikrinimus, peržiūras, auditą ir bandymus;

(15)	kad Saugumo akreditavimo valdyba galėtų veiksmingai ir efektyviai vykdyti savo veiklą, jai turėtų būti leista įsteigti atitinkamas jai pavaldžias įstaigas, kurios veiktų pagal jos nurodymus. Visų pirma ji turėtų įsteigti grupę, padėsiančią jai rengti sprendimus;

(16)

turėtų būti sudaryta Saugumo akreditavimo valdybos prižiūrima valstybių narių ekspertų grupė, pavedant jai vykdyti Kriptografijos platinimo institucijos (KPI) užduotis, susijusias su ES kriptografinės medžiagos valdymu. Ta grupė turėtų būti įsteigta laikinai, siekiant užtikrinti ryšių saugumo priemonių valdymo tęstinumą programos Galileo dislokavimo etapo metu. Vėliau turėtų būti pritaikytas ilgalaikis sprendimas tokioms veiklos užduotims vykdyti, kai pagal Galileo programą sukurta sistema bus visiškai funkcionali;

(17)

Reglamente (ES) Nr. 1285/2013 nustatytas viešojo programų valdymo modelis 2014–2020 m. laikotarpiu. Juo bendra atsakomybė už programas pavedama Komisijai. Be to, juo Agentūrai pavedama naujų užduočių ir numatoma, kad Agentūra gali atlikti svarbų vaidmenį eksploatuojant sistemas ir užtikrinant kuo didesnę jų socialinę ir ekonominę naudą;

(18)

atsižvelgiant į šias naujas aplinkybes, būtina užtikrinti, kad Saugumo akreditavimo valdyba jai patikėtą užduotį galėtų atlikti visiškai nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo kitų organų ir kitos Agentūros veiklos, ir kad būtų išvengta interesų konfliktų. Todėl svarbu dar geriau atskirti Agentūroje su saugumu susijusią akreditavimo veiklą nuo kitos jos veiklos, tokios kaip Galileo saugumo stebėsenos centro valdymas, pagalba parduodant sistemas ir visos kitos užduotys, kurias Komisija gali patikėti Agentūrai jai suteikdama įgaliojimus, o ypač nuo su sistemų eksploatavimu susijusios veiklos. Tuo tikslu Saugumo akreditavimo valdyba ir jos vadovaujamas Agentūros personalas turėtų vykdyti savo pareigas taip, kad būtų užtikrintas jų savarankiškumas ir nepriklausomumas kitos Agentūros veiklos atžvilgiu. Įvairių Agentūros veiklos sričių struktūra turėtų būti konkrečiai ir veiksmingai atskirta ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. Agentūros vidaus taisyklėmis dėl personalo taip pat turėtų būti užtikrintas personalo, vykdančio saugumo akreditavimo veiklą savarankiškumas ir nepriklausomumas personalo, vykdančio kitą Agentūros veiklą, atžvilgiu;

(19)

taigi Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant padidinti Saugumo akreditavimo valdybos ir jos pirmininko savarankiškumą ir įgaliojimus bei tą savarankiškumą ir įgaliojimus iš esmės plačiai suderinti su atitinkamai administracinės valdybos ir Agentūros vykdomojo direktoriaus savarankiškumu ir įgaliojimais, būtinai numatant įvairiems Agentūros organams pareigą bendradarbiauti;

(20)	skiriant šių valdybų narius ir renkant jų pirmininkus ir pirmininko pavaduotojus atitinkamais atvejais svarbu užtikrinti atstovavimo abiem lytims pusiausvyrą. Be to, turėtų būti atsižvelgta į atitinkamus vadovavimo, administravimo ir biudžeto valdymo gebėjimus;

(21)

reikėtų, kad ne administracinė valdyba, o Saugumo akreditavimo valdyba rengtų ir tvirtintų tą Agentūros darbo programų dalį, kurioje būtų aprašoma su sistemų saugumo akreditavimu susijusi operacinė veikla, ir tą metinės ataskaitos dalį, kuri būtų skirta su sistemų saugumo akreditavimu susijusiai Agentūros veiklai ir perspektyvoms. Ji jas iš anksto turėtų perduotų administracinei valdybai, kad ši spėtų jas įtraukti į Agentūros darbo programą ir metinę ataskaitą. Ji taip pat turėtų naudotis įgaliojimais taikyti drausmines priemones savo pirmininkui;

(22)

saugumo akreditavimo veiklos srityje būtų tinkama Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui patikėti funkcijas, panašias į vykdomojo direktoriaus funkcijas kitose Agentūros veiklos srityse. Taigi, be jau Reglamente (ES) Nr. 912/2010 numatytos atstovavimo Agentūrai funkcijos Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas turėtų valdyti saugumo akreditavimo veiklą vadovaujant Saugumo akreditavimo valdybai ir užtikrinti su akreditavimu susijusios Agentūros darbo programos dalies įgyvendinimą. Be to, Europos Parlamento ar Tarybos prašymu Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas taip pat turėtų pateikti Saugumo akreditavimo valdybos pareigų vykdymo ataskaitą ir padaryti pareiškimą juose;

(23)	turėtų būti numatytos atitinkamos procedūros siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis saugumo akreditavimo procesui ir jis galėtų būti vykdomas be pertrūkių tuo atveju, jei administracinė valdyba nepatvirtintų Agentūros darbo programų;

(24)

atsižvelgiant į tam tikrų trečiųjų šalių dalyvavimą Europos GNSS programose ir galimą tarptautinių organizacijų dalyvavimą šiose programose, įskaitant saugumo srities klausimų srityje, reikėtų aiškiai nustatyti, kad tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių, visų pirma Šveicarijos, su kuria turėtų būti sudarytas bendradarbiavimo susitarimas (8), atstovai išimties tvarka ir laikantis tam tikrų sąlygų gali dalyvauti Saugumo akreditavimo valdybos veikloje. Tos sąlygos turėtų būti nustatytos tarptautiniame susitarime, kuris turi būti sudaromas su Sąjunga pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 218 straipsnį, atsižvelgiant į saugumo klausimus ir ypač į ES įslaptintos informacijos apsaugą. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarime (9) ir EEE susitarimo 31 ir 37 protokoluose jau numatyti Norvegijos dalyvavimo principai. Su Saugumo akreditavimo valdyba, atsižvelgiant į ypač didelę jos ekspertų kompetenciją, galėtų būti įmanoma konsultuotis jos kompetencijai priklausančiais klausimais prieš pradedant derybas arba vedant derybas dėl tokių tarptautinių susitarimų;

(25)

Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 turėtų būti suderintas su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrame požiūryje dėl decentralizuotų agentūrų, šių trijų institucijų priimtame atitinkamai 2012 m. liepos 5 d., birželio 26 d. ir birželio 12 d., išdėstytais principais, visų pirma susijusiais su administracinės valdybos sprendimų priėmimo taisyklėmis, administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos narių bei jų pirmininkų kadencijos trukme, privaloma daugiamete darbo programa, administracinės valdybos įgaliojimais personalo vadybos srityje, to reglamento vertinimu ir peržiūra, interesų konflikto vengimu bei valdymu ir neįslaptintos, bet neskelbtinos informacijos tvarkymu. Daugiametės darbo programos priėmimo procesas turėtų būti vykdomas visapusiškai laikantis lojalaus bendradarbiavimo principų ir atsižvelgiant į laiko suvaržymus, susijusius su ta darbo programa;

(26)

kalbant apie interesų konfliktų prevenciją ir valdymą, labai svarbu, kad Agentūra įgytų ir išlaikytų nešališkumo, sąžiningumo ir aukštų profesinių standartų reputaciją. Niekada neturėtų būti pagrįstų priežasčių įtarti, kad priimant sprendimus galėjo būti daroma įtaka dėl interesų, prieštaraujančių Agentūros, kaip visai Sąjungai tarnaujančios institucijos, vaidmeniui arba dėl Agentūros personalo nario, komandiruoto nacionalinio eksperto ar stebėtojų, arba administracinės valdybos ar Saugumo akreditavimo valdybos nario privačių interesų ar ryšių, kurie yra arba galėtų būti nesuderinami su tinkamu atitinkamo asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Todėl administracinė valdyba ir Saugumo akreditavimo valdyba turėtų priimti išsamias taisykles dėl interesų konfliktų, kurios būtų taikomos visai Agentūrai. Tose taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į Audito Rūmų rekomendacijas, pateiktas 2012 m. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 15, kuri buvo parengta Europos Parlamento prašymu, ir į būtinybę išvengti administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos narių interesų konfliktų;

(27)

siekiant užtikrinti skaidrią Agentūros veiklą, turėtų būti paskelbtos jos darbo tvarkos taisyklės. Vis dėlto, išimties tvarka turėtų būti apsaugoti tam tikri visuomenės ir asmeniniai interesai. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus programų veikimas, daugiametės bei metinės darbo programos ir metinė ataskaita turėtų būti kuo išsamesnės. Todėl jose galėtų būti medžiagos, kuri yra neskelbtina saugumo sumetimais ar dėl sutartinių santykių. Tad būtų tinkama skelbti tik tų dokumentų santraukas. Nepaisant to, skaidrumo labui tos santraukos turėtų būti kuo išsamesnės;

(28)	taip pat reikėtų akcentuoti, kad Agentūros darbo programos turėtų būti nustatomos remiantis veiklos valdymo procesu, įskaitant veiklos rodiklius, kad būtų veiksmingai ir efektyviai įvertinami pasiekti rezultatai;

(29)

Agentūros darbo programos turėtų apimti ir išteklių programavimą, įskaitant kiekvienai veiklai skirtus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir atsižvelgiant į tai, kad su naujais Agentūros personalo poreikiais susijusios išlaidos turėtų būti iš dalies padengtos atitinkamai sumažinus etatų skaičių to paties laikotarpio, kuris yra 2014–2020 m., Komisijos etatų plane;

(30)

nedarant poveikio politiniam sprendimui dėl Sąjungos agentūrų būstinių, pageidautinam geografiniam pasiskirstymui ir valstybių narių nustatytiems tikslams dėl naujų agentūrų būstinių, kurie yra išdėstyti valstybių narių atstovų, 2003 m. gruodžio 13 d. posėdžiavusių Briuselyje valstybių ar Vyriausybių vadovų lygiu, išvadose ir kurie dar kartą buvo priminti 2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose, priimant sprendimą dėl Agentūros skyrių vietos parinkimo turėtų būti atsižvelgta į objektyvius kriterijus. Tie kriterijai apima patalpų pasiekiamumą, tai, ar esama tinkamos švietimo infrastruktūros personalo narių ir komandiruotų nacionalinių ekspertų vaikams, darbo rinkos, socialinės apsaugos sistemos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą personalo narių ir komandiruotų nacionalinių ekspertų šeimoms, taip pat į įgyvendinimo ir veiklos išlaidas;

(31)	priimančiosios valstybės konkrečiais susitarimais turėtų sudaryti sąlygas, būtinas tam, kad Agentūra sklandžiai veiktų, t. y. užtikrinti tinkamas švietimo ir transporto galimybes;

(32)

Sprendimu 2010/803/ES (10) valstybių narių Vyriausybių atstovai nusprendė, kad Agentūros būstinė bus Prahoje. Čekijos ir Agentūros susitarimas dėl priėmimo buvo sudarytas 2011 m. gruodžio 16 d., o įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 9 d. Laikoma, kad susitarimas dėl priėmimo ir kiti konkretūs susitarimai atitinka Reglamente (ES) Nr. 912/2010 nustatytus reikalavimus;

(33)	Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, visų pirma užtikrinant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, prireikus, sankcijų taikymą;

(34)	kadangi Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 8 straipsnyje numatyta galimybė valstybėms narėms skirti papildomų lėšų, siekiant finansuoti tam tikrus programos elementus, Agentūrai turėtų būti leista kartu su valstybėmis narėmis skirti sutartis, kai paaiškėja, kad tai būtina jos užduotims vykdyti;

(35)

Agentūra turėtų taikyti Komisijoje galiojančias ES įslaptintos informacijos saugumo taisykles. Ji taip pat galėtų nustatyti neįslaptintos, bet neskelbtinos informacijos tvarkymo taisykles. tos taisyklės turėtų būti taikomos tik Agentūros atliekamam tokios informacijos tvarkymui. Neįslaptinta, bet neskelbtina informacija yra informacija arba medžiaga, kurios apsaugą Agentūra turėtų užtikrinti dėl Sutartyse nustatytų teisinių pareigų ir (arba) dėl jos neskelbtinumo. Ji apima, bet tuo neapsiriboja, informaciją arba medžiagą, kuriai taikoma pareiga saugoti tarnybinę paslaptį, kaip nurodyta SESV 339 straipsnyje, informaciją, susijusią su klausimais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (11) 4 straipsnyje, arba informaciją, patenkančią į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (12) taikymo sritį;

(36)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 iš dalies keičiamas taip:

2–8 straipsniai pakeičiami taip:

„2 straipsnis

Užduotys

Agentūros užduotys nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1285/2013 (*1) 14 straipsnyje.

3 straipsnis

Organai

1. Agentūros valdymo organai yra:

a)	administracinė valdyba;

b)	vykdomasis direktorius;

c)	Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdyba (toliau – Saugumo akreditavimo valdyba).

2. Agentūros organai savo užduotis vykdo, kaip apibrėžta atitinkamai 6, 8 ir 11 straipsniuose.

3. Administracinė valdyba bei vykdomasis direktorius, Saugumo akreditavimo valdyba bei jos pirmininkas bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad Agentūra veiktų ir jos organų veiksmai būtų koordinuojami laikantis Agentūros vidaus taisyklėmis, tokiomis kaip administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklės, Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklės, Agentūrai taikomos finansinės taisyklės, Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymo taisyklės ir galimybės susipažinti su dokumentais taisyklės, nustatytų procedūrų.

4 straipsnis

Teisinis statusas, skyriai

1. Agentūra yra Sąjungos įstaiga. Ji turi juridinio asmens statusą.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal teisę. Ji gali visų pirma įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3. Agentūra gali nuspręsti įsteigti skyrius valstybėse narėse, šioms sutikus, arba pagal 23 straipsnį Agentūros darbe dalyvaujančiose trečiosiose šalyse.

4. Tų skyrių įsteigimo vieta parenkama remiantis objektyviais kriterijais, nustatytais tam, kad būtų užtikrintas sklandus Agentūros veikimas.

Nuostatos, susijusios su Agentūros įsteigimu ir veikimu priimančiosiose valstybėse narėse bei priimančiosiose trečiosiose šalyse, taip pat su pastarųjų šalių suteiktais privalumais vykdomajam direktoriui, administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariams bei Agentūros personalui ir jų šeimų nariams, yra nustatomos konkrečiais susitarimais, kuriuos Agentūra sudaro su šiomis valstybėmis narėmis ir šalimis. Šiuos konkrečius susitarimus tvirtina administracinė valdyba.

5. Priimančioji valstybė ir priimančiosios trečiosios šalys, laikydamosi 4 dalyje nurodytų konkrečių susitarimų, sudaro sklandžiam Agentūros veikimui būtinas sąlygas.

6. Atsižvelgiant į 11a straipsnio 1 dalies f punktą, Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

5 straipsnis

Administracinė valdyba

1. Administracinė valdyba steigiama 6 straipsnyje išvardytoms užduotims vykdyti.

2. Administracinę valdybą sudaro:

a)	vienas kiekvienos valstybės narės paskirtas atstovas;

b)	keturi Komisijos paskirti atstovai;

c)	vienas balsavimo teisės neturintis Europos Parlamento paskirtas atstovas.

Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų atitinkamą patirtį ir kompetenciją.

Administracinės valdybos narių kadencijos trukmė – ketveri metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą. Europos Parlamentas, Komisija ir valstybės narės siekia apriboti savo atstovų kaitą administracinėje valdyboje.

Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovas ir Europos kosmoso agentūros (toliau – EKA) atstovas kviečiami dalyvauti administracinės valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis, laikantis administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

3. Prireikus, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimo tvarka ir jo sąlygos nustatomos 23 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose ir turi atitikti administracinės valdybos darbo tvarkos taisykles.

4. Administracinė valdyba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Kai pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmė – dveji metai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, ir ji pasibaigia tas asmuo nustoja būti administracinės valdybos nariu.

Administracinė valdyba turi teisę atleisti iš pareigų pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar juos abu.

5. Administracinės valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas.

Vykdomasis direktorius paprastai dalyvauja posėdžiuose, išskyrus atvejus, kai pirmininkas nusprendžia kitaip.

Administracinė valdyba eilinius posėdžius rengia du kartus per metus. Be to, valdyba rengia posėdžius jos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu.

Administracinė valdyba gali pakviesti stebėtojo teisėmis dalyvauti posėdžiuose bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi. Vadovaujantis darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai.

Sekretoriato paslaugas administracinei valdybai teikia Agentūra.

6. Administracinė valdyba sprendimus priima absoliučia balso teisę turinčių narių balsų dauguma, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip.

Administracinės valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkamas ir atleidžiamas, kaip nurodyta 4 dalyje, taip pat biudžetas bei darbo programos tvirtinamos dviejų trečdalių visų balso teisę turinčių narių balsų dauguma.

7. Visi valstybių narių ir Komisijos atstovai turi po vieną balsą. Vykdomasis direktorius nebalsuoja. Sprendimai pagal 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir 6 straipsnio 5 dalį, išskyrus dėl III skyriuje nurodytų klausimų, nepriimami, jei Komisijos atstovai nebalsuoja teigiamai.

Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma sąlygos, kuriomis vienas narys atstovauja kitam nariui.

6 straipsnis

Administracinės valdybos užduotys

1. Administracinė valdyba užtikrina, kad Agentūra jai pavestą darbą vykdytų laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, ir tuo tikslu priima reikalingus sprendimus, nepažeisdama Saugumo akreditavimo valdybai priskirtos kompetencijos vykdyti III skyriuje nurodytą veiklą.

2. Administracinė valdyba taip pat:

ne vėliau kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnyje numatytos daugiametės finansinės programos pirmųjų metų birželio 30 d. priima viso daugiametės finansinės programos laikotarpio Agentūros darbo programą, į ją be pakeitimų įtraukusi dalį, parengtą Saugumo akreditavimo valdybos laikantis 11 straipsnio 4 dalies a punkto, ir gavusi Komisijos nuomonę. Dėl šios daugiametės darbo programos konsultuojamasi su Europos Parlamentu, su sąlyga, kad šios konsultacijos tikslas – pasikeisti nuomonėmis, o rezultatas Agentūrai nėra privalomas;

b)	ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 15 d. priima kitų metų Agentūros darbo programą, į ją be pakeitimų įtraukusi dalį, parengtą Saugumo akreditavimo valdybos laikantis 11 straipsnio 4 dalies b punkto, ir gavusi Komisijos nuomonę;

c)	atlieka su biudžetu susijusias pareigas, nustatytas 13 straipsnio 5, 6, 10 ir 11 dalyse ir 14 straipsnio 5 dalyje;

d)	užtikrina Galileo saugumo stebėsenos centro veikimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje;

e)	patvirtina Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (*2) įgyvendinimo tvarką pagal šio reglamento 21 straipsnį;

f)	tvirtina 23 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, pasikonsultavusi su Saugumo akreditavimo valdyba dėl tų nuostatų punktų, susijusių su saugumo akreditavimu;

g)	tvirtina technines procedūras, reikalingas jos užduotims atlikti;

h)	priima metinę ataskaitą apie Agentūros veiklą bei perspektyvas, be pakeitimų įtraukusi dalį, parengtą Saugumo akreditavimo valdybos laikantis 11 straipsnio 4 dalies c punkto, ir ne vėliau kaip liepos 1 d. pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams;

užtikrina tinkamą su 26 straipsnyje nurodyto vertinimo ir audito, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų bei visų vidaus ar išorės audito ataskaitų išvadomis ir rekomendacijomis susijusią tolesnę veiklą ir biudžeto valdymo institucijai perduoda visą svarbią informaciją apie vertinimo procedūrų rezultatus;

j)	konsultuoja vykdomąjį direktorių dėl Komisijos ir Agentūros susitarimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 2 dalyje, prieš juos pasirašant;

k)	tvirtina remiantis vykdomojo direktoriaus siūlymu Agentūros ir EKA tarpusavio darbo tvarką, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 4 dalyje;

l)	tvirtina remiantis vykdomojo direktoriaus pasiūlymu kovos su sukčiavimu strategiją;

m)	tvirtina prireikus bei remiantis vykdomojo direktoriaus pasiūlymais Agentūros organizacinę struktūrą;

n)	priima ir paskelbia savo darbo tvarkos taisykles.

3. Agentūros personalo srityje administracinė valdyba naudojasi Paskyrimų tarnybos ir turinčios teisę sudaryti darbo sutartis institucijos įgaliojimais, jai suteiktais atitinkamai Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatais (*3) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – Paskyrimų tarnybos įgaliojimai).

Laikydamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodytos tvarkos administracinė valdyba priima Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu pagrįstą sprendimą, kuriuo vykdomajam direktoriui suteikiami atitinkami Paskyrimų tarnybos įgaliojimai ir apibrėžiamos sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų suteikimas gali būti sustabdytas. Vykdomasis direktorius teikia ataskaitas administracinei valdybai apie tų suteiktų įgaliojimų vykdymą. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perskirti.

Taikydama šios dalies antrą pastraipą, kai to reikia dėl išimtinių aplinkybių, administracinė valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti Paskyrimų tarnybos įgaliojimų suteikimą vykdomajam direktoriui ir pastarojo įvykdytą įgaliojimų perskyrimą, kad jais naudotųsi pati arba suteiktų juos vienam iš savo narių arba personalo narių, išskyrus vykdomąjį direktorių.

Tačiau, nukrypstant nuo antros pastraipos, administracinė valdyba pirmoje pastraipoje nurodytus įgaliojimus turi suteikti Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui, kai jie naudojami įdarbinant, vertinant ir perklasifikuojant III skyriuje nurodytą veiklą vykdantį personalą bei prireikus tokiam personalui taikant drausmines priemones.

Administracinė valdyba priima Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo priemones pagal minėtų nuostatų 110 straipsnyje nurodytą procedūrą. Įdarbinant, vertinant ir perkvalifikuojant III skyriuje nurodytą veiklą vykdantį personalą bei jam taikant drausmines priemones, administracinė valdyba visų pirma konsultuojasi su Saugumo akreditavimo valdyba ir tinkamai atsižvelgia į jos pastabas.

Be to, ji priima sprendimą, kuriame nustatomos nacionalinių ekspertų komandiravimo į Agentūrą taisyklės. Prieš priimdama tą sprendimą, administracinė valdyba pasikonsultuoja su Saugumo akreditavimo valdyba dėl nacionalinių ekspertų, dalyvaujančių III skyriuje nurodytoje saugumo akreditavimo veikloje, komandiravimo ir tinkamai atsižvelgia į jos pastabas.

4. Administracinė valdyba skiria vykdomąjį direktorių ir gali pratęsti jo kadencijos trukmę arba ją nutraukti pagal 15b straipsnio 3 ir 4 dalis.

5. Vykdomajam direktoriui administracinė valdyba taiko drausmines priemones, atsižvelgiant į jo darbo rezultatus, visų pirma saugumo klausimais, kurie patenka į Agentūros kompetencijos sritį, išskyrus pagal III skyrių vykdytos veiklos atveju.

7 straipsnis

Vykdomasis direktorius

Agentūrai vadovauja jos vykdomasis direktorius, kuris savo pareigas vykdo prižiūrint administracinei valdybai ir nepažeisdamas laikantis 11 ir 11a straipsnių atitinkamai Saugumo akreditavimo valdybai ir Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui suteiktų įgaliojimų.

Nedarant poveikio Komisijos ir administracinės valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius savo pareigas atlieka nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nesilaiko jokios Vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų.

8 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys

Vykdomasis direktorius atlieka toliau nurodytas užduotis:

a)	yra atsakingas už atstovavimą Agentūrai, išskyrus dėl veiksmų ir sprendimų, priimtų pagal II ir III skyrius; ir pasirašo įgaliojimo susitarimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 2 dalyje laikantis šio reglamento 6 straipsnio 2 dalies j punkto;

b)	rengia Agentūros ir EKA darbo tvarką, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 4 dalyje, teikia juos administracinei valdybai pagal šio reglamento 6 straipsnio 2 dalies k punktą ir juos pasirašo gavęs administracinės valdybos pritarimą;

c)	rengia administracinės valdybos darbą ir dalyvauja administracinės valdybos veikloje be teisės balsuoti pagal 5 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą;

d)	įgyvendina administracinės valdybos sprendimus;

e)	rengia Agentūros daugiametes ir metines darbo programas ir jas pateikia administracinei valdybai patvirtinti, išskyrus dalis, parengtas ir priimtas Saugumo akreditavimo valdybos pagal 11 straipsnio 4 dalies a ir b punktus;

f)	įgyvendina daugiametes ir metines darbo programas, išskyrus dalis, kurias įgyvendina Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas pagal 11a straipsnio 1 dalies b punktą;

g)	kiekvienam administracinės valdybos posėdžiui parengia metinės darbo programos – ir, prireikus, daugiametės darbo programos – įgyvendinimo pažangos ataskaitą, į kurią be pakeitimų įtraukia Saugumo akreditavimo valdybos pirmininko parengtą dalį, pagal 11a straipsnio 1 dalies d punktą;

h)	rengia metinę ataskaitą apie Agentūros veiklą bei perspektyvas, išskyrus Saugumo akreditavimo valdybos pagal 11 straipsnio 4 dalies c punktą parengtą ir patvirtintą dalį dėl III skyriuje nurodytos veiklos, ir ją teikia tvirtinti administracinei valdybai;

i)	imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant vidaus administracinių nurodymų priėmimą ir pranešimų skelbimą, Agentūros veikimui pagal šio reglamento nuostatas užtikrinti;

j)	sudaro Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą pagal 13 straipsnį ir vykdo biudžetą pagal 14 straipsnį;

k)	užtikrina, kad Agentūra, atsakinga už Galileo saugos priežiūros centro eksploatavimą, galėtų vykdyti nurodymus, numatytus Tarybos bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP (4) ir atlikti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1104/2011/ES 6 straipsnyje nurodytas funkcijas (5);

l)	užtikrina, kad Agentūros valdymo organai, nurodyti šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, keistųsi atitinkama informacija, visų pirma susijusia su saugumo klausimais;

praneša Komisijai Agentūros nuomonę dėl techninių ir veiklos specifikacijų, reikalingų, kad būtų įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 12 straipsnio 3 dalies d punkte nurodyti sistemos pokyčiai, be kita ko, siekiant apibrėžti pripažinimo ir peržiūros procedūras, ir dėl mokslinių tyrimų, kuriais remiami tie pokyčiai;

n)	aktyviai bendradarbiaudamas su Saugumo akreditavimo valdybos pirmininku parengia Agentūros organizacinę struktūrą klausimams, susijusiems su šio reglamento III skyriuje nurodyta saugumo akreditavimo veikla, ir teikia ją tvirtinti administracinei valdybai;

o)	Agentūros personalo srityje naudojasi 6 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais, tiek kiek tie įgaliojimai jam suteikti laikantis jos antros pastraipos;

p)	administracinei valdybai patvirtinus, priima reikalingas priemones, siekiant valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse įsteigti skyrius pagal 4 straipsnio 3 dalį;

q)	užtikrina, kad Saugumo akreditavimo valdybai, 11 straipsnio 11 dalyje nurodytiems organams ir Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui būtų teikiamos sekretoriato paslaugos ir visi jų tinkamam veikimui reikalingi ištekliai;

rengia veiksmų planą, kuriuo užtikrinama su 26 straipsnyje nurodytų vertinimų ir auditų išvadomis ir rekomendacijomis susijusi tolesnė veikla, išskyrus veiksmų plano skyrių, susijusį su III skyriuje nurodyta veikla, ir kas pusmetį teikia Komisijai pažangos ataskaitą, į ją be pakeitimų įtraukdamas Saugumo akreditavimo valdybos parengtą dalį, kuri taip pat teikiama administracinei valdybai informaciniais tikslais;

imasi šių Sąjungos finansinių interesų apsaugos priemonių:

i)	imasi kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla prevencinių priemonių, taip pat taiko veiksmingas kontrolės priemones;

ii)	nustačius pažeidimus, atgauna nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas;

t)	parengia Agentūros kovos su sukčiavimu strategiją, kuri yra proporcinga sukčiavimo keliamai rizikai, atsižvelgiant į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos analizę, ir kuria atsižvelgiama į OLAF tyrimų išvadas ir rekomendacijas, bei teikia ją tvirtinti administracinei valdybai.

(*1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 1)."

(*2) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43)."

(*3) Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, išdėstyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (OL L 56, 1968 3 4, p. 1)."

(*4) 2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų (OL L 246, 2004 7 20, p. 30)."

(*5) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos (OL L 287, 2011 11 4, p. 1).“;"

įterpiamas šis straipsnis:

„8a straipsnis

Darbo programos ir metinė ataskaita

1. 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoje Agentūros daugiametėje darbo programoje nustatomi veiksmai, kurie Agentūros bus vykdomi per Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnyje nurodytos daugiametės finansinės programos laikotarpį, įskaitant su tarptautiniais ryšiais susijusius veiksmus ir jos atsakomybei tenkančią komunikaciją. Šioje programoje nustatomas bendras strateginis programavimas, įskaitant tikslus, etapus, numatomus rezultatus ir veiklos rodiklius, ir išteklių programavimas, įskaitant kiekvienai veiklos sričiai skiriamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Joje atsižvelgiama į šio reglamento 26 straipsnyje nurodytų vertinimų ir auditų rezultatus. Informaciniais tikslais į daugiametę darbo programą taip pat įtraukiamas Komisijos Agentūrai pavestų užduočių aprašymas, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas programos valdymo užduotis.

2. Šio reglamento 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta metinė darbo programa grindžiama daugiamete darbo programa. Joje išdėstyti veiksmai, kurie Agentūros bus vykdomi per ateinančius metus, įskaitant su tarptautiniais ryšiais susijusius veiksmus ir jos atsakomybei tenkančią komunikaciją. Daugiametė darbo programa apima išsamius tikslus ir numatomus rezultatus, įskaitant veiklos rodiklius. Joje aiškiai nurodoma, kurios užduotys buvo įtrauktos, pakeistos ar panaikintos lyginant su ankstesniais finansiniais metais, taip pat veiklos rodiklių ir jų tikslinių verčių pokyčiai. Programoje taip pat nurodomi kiekvienai veiklos sričiai skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Joje informavimo tikslais nurodomos Komisijos Agentūrai pavestos užduotys įgaliojimo susitarimo pagrindu pagal Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 2 dalį.

3. Administracinei valdybai patvirtinus, vykdomasis direktorius perduoda daugiametę bei metinę darbo programas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms ir paskelbia jų santrauką.

4. Šio reglamento 8 straipsnio h punkte nurodytoje metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie:

a)	daugiamečių ir metinių darbo programų įgyvendinimą, įskaitant veiklos rodiklius;

b)	biudžeto įgyvendinimą ir etatų planą;

c)	Agentūros valdymą ir vidaus kontrolės sistemas ir pažangą įgyvendinant projektų valdymo sistemas ir metodus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 11 straipsnio e punkte;

d)	priemones Agentūros aplinkosauginiam veiksmingumui gerinti;

e)	vidaus ir išorės audito išvadas ir tolesnius veiksmus, susijusius su audito rekomendacijomis ir su biudžeto vykdymo patvirtinimo rekomendacija;

f)	vykdomojo direktoriaus patikinimo pareiškimą.

Metinės ataskaitos santrauka skelbiama viešai.“;

3)	9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 16 straipsnio, kai sistemų eksploatavimas gali daryti poveikį Sąjungos ar valstybių narių saugumui, taikomos Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP nustatytos procedūros.“;

10 ir 11 straipsniai pakeičiami taip:

„10 straipsnis

Bendrieji principai

Šiame skyriuje nurodyta Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo veikla vykdoma laikantis šių principų:

a)	saugumo akreditavimo veikla vykdoma ir sprendimai priimami prisiimant bendrą atsakomybę už Sąjungos ir valstybių narių saugumą;

b)	dedamos pastangos, kad sprendimai būtų priimami bendru sutarimu;

c)	saugumo akreditavimo veikla vykdoma pasitelkiant rizikos vertinimą ir valdymo metodą, atsižvelgiant į riziką Europos GNSS sistemų saugumui ir poveikį su rizikos švelninimo priemonėmis susijusioms sąnaudoms ar tvarkaraščiui, laikantis tikslo nesumažinti bendro sistemų saugumo lygio;

d)	saugumo akreditavimo sprendimus rengia ir priima specialistai, turintys reikiamą kvalifikaciją sudėtingų sistemų akreditavimo srityje ir atitinkamo lygio asmens patikimumo pažymėjimą, bei kurie dirba objektyviai;

e)	dedamos pastangos pasikonsultuoti su visomis saugumo klausimais suinteresuotomis atitinkamomis šalimis;

f)	saugumo akreditavimo veiklą vykdo visi atitinkami suinteresuotieji subjektai, laikydamiesi saugumo akreditavimo strategijos, nedarant poveikio Reglamente (ES) Nr. 1285/2013 apibrėžtoms Europos Komisijos funkcijoms;

g)	saugumo akreditavimo sprendimai, laikantis atitinkamoje saugumo akreditavimo strategijoje nustatyto proceso, grindžiami vietos saugumo akreditavimo sprendimais, kuriuos priima valstybių narių atitinkamos nacionalinės saugumo akreditavimo valdžios įstaigos;

nuolatiniu, skaidriu ir visiškai aiškiu stebėsenos procesu užtikrinama, kad būtų žinoma apie riziką Europos GNSS sistemų saugumui, kad būtų apibrėžtos saugumo priemonės sumažinti tokią riziką iki priimtino lygio atsižvelgiant į Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo poreikius ir siekiant sklandaus programų veikimo, ir kad tos priemonės būtų taikomos laikantis išsamios apsaugos koncepcijos. Turi būti periodiškai atliekamas tokių priemonių efektyvumo vertinimas. Su saugumo rizikos įvertinimu ir valdymu susijusį procesą kaip kartotinį procesą kartu vykdo programų suinteresuotieji subjektai;

i)	saugumo akreditavimo sprendimai priimami visiškai nepriklausomai, t. y. nei nuo Komisijos ir kitų už programų įgyvendinimą bei paslaugų teikimą atsakingų subjektų, nei nuo vykdomojo direktoriaus ir Agentūros administracinės valdybos;

j)	saugumo akreditavimo veikla vykdoma tinkamai atsižvelgiant į atitinkamą Komisijos ir valdžios institucijų, atsakingų už saugumo reikalavimų įgyvendinimą, veiksmų tarpusavio koordinavimo poreikį;

ES įslaptintą informaciją tvarko ir saugo visi suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant Galileo ir EGNOS programas, laikydamiesi pagrindinių principų ir būtiniausių standartų, nustatytų Tarybos ir Komisijos atitinkamose saugumo taisyklėse, susijusiose su ES įslaptintos informacijos apsauga.

11 straipsnis

Saugumo akreditavimo valdyba

1. Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdyba (toliau – Saugumo akreditavimo valdyba) yra įsteigiama šiame straipsnyje nurodytoms užduotims vykdyti.

2. Saugumo akreditavimo valdyba savo veiksmus vykdo nedarydama poveikio Reglamentu (ES) Nr. 1285/2013 Komisijai patikėtai atsakomybei, ypač dėl klausimų, susijusių su saugumu, ir nepažeisdama valstybių narių kompetencijos saugumo akreditavimo srityje.

3. Saugumo akreditavimo valdyba kaip saugumo akreditavimo valdžios institucija Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo atžvilgiu yra atsakinga už:

saugumo akreditavimo strategijos nustatymą ir patvirtinimą, toje strategijoje išdėstant:

i)	veiksmų, būtinų Europos GNSS sistemoms akredituoti ir akreditacijai išlaikyti, mastą ir jų sujungimo su kitomis sistemomis potencialą;

ii)	saugumo akreditavimo procesą, taikomą Europos GNSS sistemoms, ir išsamumo lygį, atitinkantį būtiną užtikrinimo lygį, bei aiškiai nurodydama patvirtinimo sąlygas; tas procesas vykdomas laikantis atitinkamų reikalavimų, pirmiausia nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 13 straipsnyje;

iii)	su akreditavimo procesu susijusių atitinkamų suinteresuotųjų subjektų funkcijas;

iv)	programų etapus atitinkantį akreditavimo tvarkaraštį, visų pirma susijusį su infrastruktūros išdėstymu, paslaugų teikimu ir vystymu;

v)	tinklams, prijungtiems prie sistemų, ir su pagal Galileo programą įsteigtomis sistemomis sujungtai PVI įrangai taikomus saugumo akreditavimo, kurį turi vykdyti valstybių narių nacionaliniai subjektai, kompetentingi saugumo klausimų srityje, principus;

saugumo akreditavimo sprendimų, pirmiausia dėl palydovų paleidimo, patvirtinimo, dėl leidimo naudoti įvairių konfigūracijų sistemas įvairioms paslaugoms, įskaitant signalo kosmose ir žemesnio lygio paslaugas, ir leidimo naudoti antžemines stotis, priėmimą. Dėl tinklų ir prie pagal Galileo programą įsteigtos sistemos prijungtos PVI įrangos Saugumo akreditavimo valdyba gali priimti tik sprendimus dėl leidimų subjektams kurti ir gaminti PVI imtuvus ar PVI saugumo modulius, atsižvelgdama į nacionalinių subjektų, kompetentingų saugumo klausimų srityje, konsultacijas ir bendrą riziką saugumui;

c)	visų su saugumo akreditavimu susijusių dokumentų nagrinėjimą ir patvirtinimą, išskyrus patvirtinimą tų dokumentų, kuriuos Komisija turi priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 13 straipsnį ir Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 8 straipsnį;

savo kompetencijos srityje konsultacijų Komisijai teikimą jai rengiant teisės aktų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 13 straipsnyje, Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 8 straipsnyje, tekstų projektus, įskaitant dėl saugios eksploatacijos taisyklių (SecOPs) nustatymo, ir pranešimo su galutine išvadų pozicija teikimą;

saugumo rizikos vertinimo, parengto pagal priežiūros procesą, nurodytą 10 straipsnio h punkte, nagrinėjimą ir tvirtinimą, atsižvelgiant į atitiktį dokumentams, nurodytiems šios dalies c punkte, ir dokumentams, parengtiems pagal Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 13 straipsnį ir Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 8 straipsnį; bendradarbiavimą su Komisija siekiant nustatyti rizikos mažinimo priemones;

f)	patikrinimą, kaip įgyvendinamos su Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimu susijusios saugumo priemonės, vykdydama saugumo įvertinimus, patikrinimus ar peržiūras arba juos finansuodama pagal šio reglamento 12 straipsnio b punktą;

g)	patvirtintų produktų ir priemonių, kuriais apsisaugoma nuo elektroninio pasiklausymo (TEMPEST), taip pat patvirtintų kriptografijos produktų, naudojamų Europos GNSS sistemų saugumui užtikrinti, tvirtinimą;

h)	Europos GNSS sistemų ir kitų sistemų sujungimo patvirtinimą arba prireikus dalyvavimą bendrai patvirtinant kartu su atitinkamu subjektu, kompetentingu saugumo srityje;

i)	tarimąsi su atitinkama valstybe nare dėl prieigos kontrolės šablono, kaip nurodyta 12 straipsnio c punkte;

j)	Komisijos informavimą apie rizikos įvertinimą remiantis šio straipsnio 11 dalyje nurodytomis rizikos ataskaitomis ir konsultacijų Komisijai dėl su likutine rizika susijusių tvarkymo galimybių konkretaus saugumo akreditavimo sprendimo atveju teikimą;

k)	palaikant glaudžius ryšius su Komisija, talkinimą Tarybai įgyvendinti Bendruosius veiksmus 2004/552/BUSP, jeigu Taryba konkrečiai to paprašo;

l)	konsultacijų, būtinų vykdyti savo užduotis.

4. Saugumo akreditavimo valdyba taip pat:

rengia ir tvirtina tą 8a straipsnio 1 dalyje nurodytos daugiametės darbo programos dalį, susijusią su pagal šį skyrių vykdoma operacine veikla ir su tos veiklos įgyvendinimui reikalingais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, ir ją laiku perduoda administracinei valdybai, kad ši spėtų ją įtraukti į daugiametę darbo programą;

rengia ir tvirtina tą 8a straipsnio 2 dalyje nurodytos metinės darbo programos dalį, susijusią su pagal šį skyrių vykdoma operacine veikla ir su tos veiklos įgyvendinimui reikalingais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, ir ją laiku perduoda administracinei valdybai, kad ši spėtų ją įtraukti į metinę darbo programą;

rengia ir tvirtina tą 6 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytos metinės ataskaitos dalį, susijusią su pagal šį skyrių vykdoma Agentūros veikla ir perspektyvomis ir su tos veiklos ir perspektyvų įgyvendinimui reikalingais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, ir ją laiku perduoda administracinei valdybai, kad ši spėtų ją įtraukti į ataskaitą;

d)	priima ir paskelbia savo darbo tvarkos taisykles.

5. Komisija nuolat informuoja Saugumo akreditavimo valdybą apie numatomų Saugumo akreditavimo valdybos sprendimų poveikį tinkamam programų vykdymui ir su likutine rizika susijusių tvarkymo planų įgyvendinimą. Saugumo akreditavimo valdyba atsižvelgia į visas šias Komisijos pateiktas nuomones.

6. Saugumo akreditavimo valdybos sprendimai adresuojami Komisijai.

7. Saugumo akreditavimo valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, vienas Komisijos atstovas ir vienas vyriausiojo įgaliotinio atstovas. Valstybės narės, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis stengiasi apriboti savo atitinkamų atstovų kaitą saugumo akreditavimo valdyboje. Saugumo akreditavimo valdybos narių kadencijos trukmė – ketveri metai, ji gali būti pratęsiama. EKA atstovas kviečiamas dalyvauti saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis. Išimties tvarka trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų atstovai taip pat gali būti pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti šiuose posėdžiuose dėl tiesiogiai su tomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis susijusių klausimų. Toks trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimas ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos 23 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose ir turi atitikti Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisykles.

8. Saugumo akreditavimo valdyba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją dviejų trečdalių visų balso teisę turinčių narių balsų dauguma. Kai pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

Saugumo akreditavimo valdyba turi teisę atleisti iš pareigų pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar juos abu. Sprendimą šiuo klausimu ji priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

Saugumo akreditavimo valdybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmė – dveji metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą. Bet kurio iš asmenų kadencija pasibaigia jam nustojus būti saugumo akreditavimo valdybos nariu.

9. Saugumo akreditavimo valdyba turi galimybę naudotis visais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais, reikalingais tinkamam administracinės paramos funkcijų vykdymui, ir kurie sudarytų jai sąlygas kartu su 11 dalyje nurodytais organais nepriklausomai atlikti savo užduotis, visų pirma tvarkyti bylas, pradėti įgyvendinti saugumo procedūras ir stebėti jų įgyvendinimą bei vykdyti sistemų saugumo auditą, rengti sprendimus ir organizuoti posėdžius. Taip pat ji gali susipažinti su visa jos užduočių vykdymui naudinga informacija, kurią turi Agentūra, nedarant poveikio 10 straipsnio i punkte nurodytiems savarankiškumo ir nepriklausomumo principams.

10. Saugumo akreditavimo valdyba ir jos prižiūrimas Agentūros personalas savo veiklą vykdo tokiu būdu, kad užtikrintų savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo kitos Agentūros veiklos, visų pirma su sistemų eksploatavimu susijusios operacinės veiklos, pagal programos tikslus. To siekiant Agentūroje nustatomas veiksmingas organizacinis personalo, vykdančio veiklą, kuriai taikomas šis skyrius, ir kito Agentūros personalo, organizacinis padalijimas. Saugumo akreditavimo valdyba nedelsiant informuoja vykdomąjį direktorių, administracinę valdybą ir Komisiją apie aplinkybes, dėl kurių galėtų būti varžomas savarankiškumas ir nepriklausomumas. Jeigu Agentūroje problema neišsprendžiama, Komisija išnagrinėja padėtį konsultuodamasi su atitinkamomis šalimis. Remdamasi to nagrinėjimo rezultatais Komisija imasi atitinkamų problemos sprendimo priemonių, kurias Agentūra turi įgyvendinti, ir apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

11. Saugumo akreditavimo valdyba įsteigia jai pavaldžius specialius organus konkretiems klausimams spręsti, kurie vykdo jos nurodymus. Visų pirma, užtikrinant būtiną veiklos tęstinumą, steigiama specialistų grupė, kuri atlieka saugumo analizės apžvalgas ir tyrimus, kad parengtų atitinkamas rizikos ataskaitas, padedančias valdybai rengti sprendimus. Saugumo akreditavimo valdyba gali sudaryti ir panaikinti ekspertų grupes, skirtas prisidėti prie specialistų grupės darbo.

12. Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai ir Agentūros užduočiai, nurodytai Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, Galileo programos įdiegimo etape bus sudaryta Saugumo akreditavimo valdybos prižiūrima valstybių narių ekspertų grupė, pavedant jai vykdyti Kriptografijos platinimo institucijos (KPI) užduotis, susijusias su ES kriptografinės medžiagos valdymu, visų pirma siekiant:

i)	valdyti skrydžių kodus ir kitus kodus, būtinus sistemos, nustatytos pagal Galileo programą, veikimui;

ii)	vykdyti patikrą, ar yra nustatytos PVI šifravimo raktų apskaitos, saugaus tvarkymo, saugojimo ir paskirstymo procedūros, ir kaip jų laikomasi.

13. Jei, laikantis šio reglamento 10 straipsnyje nurodytų bendrųjų principų, negalima pasiekti bendro susitarimo, Saugumo akreditavimo valdyba priima sprendimus balsų dauguma, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnyje ir nedarant poveikio šio reglamento 9 straipsniui. Komisijos atstovas ir vyriausiojo įgaliotinio atstovas nebalsuoja. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas Saugumo akreditavimo valdybos vardu pasirašo Saugumo akreditavimo valdybos priimtus sprendimus.

14. Komisija nepagrįstai nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie priimtų saugumo akreditavimo sprendimų poveikį sklandžiam programų vykdymui. Jei Komisija mano, kad Saugumo akreditavimo valdybos priimtas sprendimas gali turėti didelę įtaką tinkamam programų įgyvendinimui, pavyzdžiui išlaidų, tvarkaraščio ar veiksmingumo atžvilgiu, ji nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

15. Atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos nuomonę, kuri turėtų būti pareikšta per vieną mėnesį, Komisija gali patvirtinti tinkamas priemones laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1285/2013.

16. Administracinė valdyba nuolat informuojama apie Saugumo akreditavimo valdybos darbų eigą.

17. Rengiant Saugumo akreditavimo valdybos darbotvarkę atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 27 straipsnyje nurodytą daugiametę darbo programą.“;

įterpiamas šis straipsnis:

„11a straipsnis

Saugumo akreditavimo valdybos pirmininko užduotys

1. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas atlieka toliau nurodytas užduotis:

a)	valdo saugumo akreditavimo veiklą prižiūrint Saugumo akreditavimo valdybai;

b)	įgyvendina Agentūros daugiamečių ir metinių darbo programų dalies, nurodytos šiame skyriuje, įgyvendinimą, prižiūrint Saugumo akreditavimo valdybai;

c)	bendradarbiauja su vykdomuoju direktoriumi, kad padėtų jam parengti etatų plano projektą, nurodytą 13 straipsnio 3 dalyje, ir Agentūros organizacinę struktūrą;

d)	parengia 8 straipsnio g punkte nurodytą pažangos ataskaitos dalį dėl šiame skyriuje nurodytos operacinės veiklos ir iš anksto pateikia ją Saugumo akreditavimo valdybai ir vykdomajam direktoriui, kad minėtą dalį būtų galima įtraukti į pažangos ataskaitą;

e)	parengia atitinkamai 8 straipsnio h ir r punktuose nurodytos metinės ataskaitos ir veiksmų plano dalį dėl šiame skyriuje nurodytos operacinės veiklos, ir laiku pateikia jas vykdomajam direktoriui;

f)	atstovauja Agentūrai dėl su šiuo skyriumi susijusios veiklos ir sprendimų klausimų;

g)	šiame skyriuje nurodytą veiklą vykdančio Agentūros personalo atžvilgiu naudojasi 6 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais, kurie jam suteikti laikantis 6 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos.

2. Dėl šiame skyriuje nurodytos veiklos Europos Parlamentas ir Taryba gali iškviesti į šias institucijas Saugumo akreditavimo valdybos pirmininką pasikeisti nuomonėmis apie Agentūros darbą ir perspektyvas, taip pat apie daugiametę ir metinę darbo programą.“;

12 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)

leidžia Saugumo akreditavimo valdybos paskirtiems tinkamai įgaliotiems asmenims, suderinus su nacionaliniais subjektais, kompetentingais saugumo klausimų srityje toje valstybėje narėje, ir jiems prižiūrint, susipažinti su bet kokia informacija ir patekti į visas jų jurisdikcijai pagal nacionalinius įstatymus bei kitus teisės aktus priklausančias teritorijas ir (arba) vietas, susijusias su saugumo sistemomis, nediskriminuodamos dėl valstybių narių piliečių pilietybės, įskaitant saugumo audito bei bandymų tikslais, dėl kurių yra priimtas Saugumo akreditavimo valdybos sprendimas, ir 10 straipsnio h punkte nurodyto rizikos valdymo proceso tikslais. Šis auditas ir bandymai vykdomi laikantis šių principų:

i)	pabrėžiama saugumo ir veiksmingo rizikos valdymo tikrinamuose subjektuose svarba;

ii)	turi būti rekomenduojamos atsakomosios priemonės įslaptintos informacijos konfidencialumo praradimo, jos vientisumo ar prieinamumo netekimo konkrečiam poveikiui sušvelninti.“;

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Vykdomasis direktorius, glaudžiai bendradarbiaudamas su Saugumo akreditavimo valdybos pirmininku dėl III skyriuje nurodytos veiklos, parengia Agentūros išlaidų ir pajamų sąmatos projektą kitiems finansiniams metams aiškiai atskirdamas sąmatos projekto dalis, susijusias su saugumo akreditavimo veikla ir kita Agentūros veikla. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas gali parengti pranešimą dėl to projekto, o vykdomasis direktorius pateikia sąmatos projektą bei pranešimą administracinei valdybai ir Saugumo akreditavimo valdybai kartu su etatų plano projektu.“;

5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„5. Kiekvienais metais administracinė valdyba, remdamasi pajamų ir išlaidų sąmatos projektu ir glaudžiai konsultuodamasis su Saugumo akreditavimo valdyba dėl III skyriuje nurodytos veiklos, parengia kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą.

6. Ne vėliau kaip kovo 31 d. administracinė valdyba perduoda Komisijai ir trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi susitarimus pagal 23 straipsnio 1 dalį sąmatą, į kurią įeina etatų plano projektas kartu su laikina metine darbo programa.“;

14 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

„10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki N + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė n metų biudžetą, išskyrus biudžeto vykdymo dalį, kuri yra atitinkamais atvejais Agentūrai patikėta užduotis pagal Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnio 2 dalį ir kuriai taikoma procedūra, numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 164 ir 165 straipsniuose (*6).

(*6) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).“;"

įterpiamas šis skyrius:

„IVa SKYRIUS

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

15a straipsnis

Darbuotojai

1. Agentūros įdarbintam personalui taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės dėl tų tarnybos nuostatų bei įdarbinimo sąlygų taikymo.

2. Agentūros personalą sudaro Agentūros įdarbinti jos uždaviniams vykdyti reikalingi tarnautojai. Jie turi turėti asmens patikimumo pažymėjimą, atitinkantį informacijos, su kuria jie dirba, slaptumo lygį.

3. Agentūros vidaus taisyklėmis, tiksliau administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėmis, Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklėmis, Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis, Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymo taisyklėmis ir galimybės susipažinti su dokumentais taisyklėmis, užtikrinamas saugumo akreditavimo veiklą vykdančio personalo savarankiškumas ir nepriklausomumas nuo kitą Agentūros veiklą vykdančio personalo, kaip nurodyta 10 straipsnio i punkte.

15b straipsnis

Vykdomojo direktoriaus paskyrimas ir kadencija

1. Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Agentūros laikinasis darbuotojas, laikantis Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punkto.

2. Vykdomąjį direktorių administracinė valdyba skiria iš Komisijos pasiūlyto kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kituose leidiniuose paskelbus kvietimą teikti paraiškas ir įvykus atviram ir skaidriam konkursui, atsižvelgdama į jo nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo gebėjimus, taip pat į jo kompetenciją ar darbo patirtį atitinkamose srityse.

Administracinės valdybos pasirinktas kandidatas gali būti kuo greičiau kviečiamas perskaityti pranešimą Europos Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus.

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi, Agentūrai atstovauja administracinės valdybos pirmininkas.

Administracinė valdyba priima sprendimą dėl vykdomojo direktoriaus paskyrimo dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma.

3. Vykdomojo direktoriaus kadencijos trukmė yra penkeri metai. Baigiantis jo kadencijai, Komisija įvertina vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatus, atsižvelgiant į būsimas Agentūros užduotis bei iššūkius.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, administracinė valdyba vykdomojo direktoriaus kadenciją gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui.

Sprendimas dėl vykdomojo direktoriaus kadencijos pratęsimo priimamas dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma.

Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, negali po to dalyvauti atrankos, skirtos tam pačiam postui, procedūroje.

Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą apie ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją. Prieš pratęsiant vykdomojo direktoriaus kadenciją, jis gali būti pakviestas perskaityti pareiškimą atitinkamuose Europos Parlamento komitetuose ir atsakyti į Parlamento narių klausimus.

4. Administracinė valdyba gali atleisti vykdomąjį direktorių remdamasi Komisijos pasiūlymu arba trečdalio savo narių pasiūlymu, priimdama sprendimą dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma.

5. Europos Parlamentas ir Taryba gali iškviesti į šias institucijas vykdomąjį direktorių pasikeisti nuomonėmis apie Agentūros darbą ir perspektyvas, taip pat apie daugiametę ir metinę darbo programą. Pasikeičiant tomis nuomonėmis nesvarstomi su saugumo akreditavimo veikla susiję klausimai, nurodyti III skyriuje.

15c straipsnis

Komandiruoti nacionaliniai ekspertai

Agentūra taip pat gali pasitelkti nacionalinius ekspertus. Šie ekspertai turi turėti asmens patikimumo pažymėjimą, atitinkantį informacijos, su kuria jie dirba, slaptumo lygį. Šiems darbuotojams netaikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.“;

10)

16 ir 17 straipsniai pakeičiami taip:

„16 straipsnis

Sukčiavimo prevencija

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla be apribojimų Agentūrai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (*7). Tuo tikslu Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) (*8) atliekamų vidaus tyrimų ir, naudodama to susitarimo priede pateiktą sprendimo pavyzdį, nustato atitinkamas nuostatas, taikomas Agentūros personalui ir deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams.

2. Audito Rūmai turi įgaliojimą kontroliuoti Agentūros finansavimo gavėjus, taip pat rangovus ir subrangovus, kuriems Agentūra skyrė Sąjungos lėšų, pagal pateiktus dokumentus arba atliekant patikrinimus vietoje.

3. OLAF gali atlikti tyrimus dėl finansuojamų subsidijų arba Agentūros paskirtų sutarčių, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (*9) nuostatas, siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla.

4. Nedarant poveikio šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, Agentūros ir trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų sudarytuose bendradarbiavimo susitarimuose, taip pat Agentūros ir trečiųjų šalių sudarytose sutartyse bei susitarimuose dėl dotacijos ir visuose Agentūros priimtuose finansavimo sprendimuose aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF gali atlikti patikrinimus ir tyrimus pagal atitinkamas jų kompetencijas.

17 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos personalui, kaip nurodyta 15a straipsnyje, taikomas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

(*7) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1)."

(*8) OL L 136, 1999 5 31, p. 15."

(*9) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).“;"

11)	18 straipsnis išbraukiamas.

12)

22 ir 23 straipsniai pakeičiami taip:

„22 straipsnis

Saugumo taisyklės, susijusios su įslaptintos informacijos ar neskelbtinos informacijos apsauga

1. Agentūra taiko Komisijos saugumo taisykles dėl ES įslaptintos informacijos apsaugos.

2. Agentūra savo vidaus taisyklėse gali nustatyti neįslaptintos, bet neskelbtinos informacijos tvarkymo nuostatas., inter alia, tai apima nuostatas dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

22a straipsnis

Interesų konfliktas

1. Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariai, vykdomasis direktorius, ir komandiruoti nacionaliniai ekspertai ir stebėtojai pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir bet kokių tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą, buvimo ar nebuvimo deklaraciją. Tos deklaracijos yra tikslios ir išsamios. Jos parengiamos raštu pradedant tarnybą ir atnaujinamos kasmet. Prireikus jos atnaujinamos, visų pirma jeigu įvyksta svarbių atitinkamų asmenų asmeninių aplinkybių pokyčių.

2. Prieš posėdį, kuriame jie dalyvaus, administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos nariai, vykdomasis direktorius, taip pat komandiruoti nacionaliniai ekspertai, stebėtojai ir išorės ekspertai, dalyvaujantys ad hoc darbo grupėse, pateikia tikslią ir išsamią bet kokių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą sprendžiant darbotvarkės klausimus, buvimo ar nebuvimo deklaraciją, ir susilaiko nuo dalyvavimo aptariant tokius punktus ir dėl jų balsuojant.

3. Administracinė valdyba ir Saugumo akreditavimo valdyba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato praktines nuostatas, susijusias su taisykle dėl 1 ir 2 dalyse nurodyto interesų deklaravimo ir su interesų konflikto prevencija ir valdymu.

23 straipsnis

Trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas

1. Agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos. Tokio dalyvavimo tvarka ir sąlygos nustatomos Europos Sąjungos ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos susitarime, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nustatytos tvarkos.

2. Remiantis tokių susitarimų atitinkamomis nuostatomis, parengiama konkreti tvarka, pagal kurią šalių ar tarptautinių organizacijų dalyvavimo Agentūros darbe tvarka, įskaitant tvarką, susijusią su jų dalyvavimu Agentūros iniciatyvose, finansinėse išmokose ir personalu.

23a straipsnis

Su valstybėmis narėmis bendrai vykdomi viešieji pirkimai

Kad atliktų savo užduotis, Agentūra turi teisę su valstybėmis narėmis bendrai skirti sutartis, laikantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012. (*10)

(*10) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).“;"

13)

26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Persvarstymas, vertinimas ir auditas

1. Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija vertina Agentūrą, visų pirma apimantį jos veiklos poveikį, veiksmingumą, tinkamą veikimą, darbo metodus, poreikius ir jai skirtų išteklių panaudojimą. Atliekant vertinimą nagrinėjama ir galimybė pakeisti Agentūros užduočių apimtį ar pobūdį, ir tokio pakeitimo finansinis poveikis. Vertinant nagrinėjama, kaip Agentūra taiko savo politiką dėl interesų konfliktų, taip pat atsižvelgiama į aplinkybes, dėl kurių galėjo būti suvaržytas Saugumo akreditavimo valdybos nepriklausomumas ir savarankiškumas.

2. Komisija pateikia ataskaitą dėl vertinimo ir jo išvadų Europos Parlamentui, Tarybai, Agentūros administracinei valdybai ir Saugumo akreditavimo valdybai. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

3. Kas antrame vertinime, atsižvelgiant į Agentūros tikslus ir užduotis, nagrinėjamas jos balansas. Jeigu Komisija mano, kad atsižvelgiant į Agentūrai iškeltus tikslus ir užduotis, Agentūros egzistavimas nebepateisinamas, prireikus ji gali pasiūlyti šį reglamentą panaikinti.

4. Agentūros darbo rezultatų išorės auditas gali būti vykdomas administracinės valdybos arba Komisijos prašymu.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir yra tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimtas Strasbūre 2014 m. balandžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS

(1) OL C 198, 2013 7 10, p. 67.

(2) 2014 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 1).

(4) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 276, 2010 10 20, p. 11).

(5) 2004 m. liepos 12 d. Tarybos Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų (OL L 246, 2004 7 20, p. 30).

(6) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

(7) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos (OL L 287, 2011 11 4, p. 1).

(8) OL L 15, 2014 1 20, p. 1.

(9) OL L 283, 2010 10 29, p. 12.

(10) 2010 m. gruodžio 10 d. Sprendimas 2010/803/ES, priimtas bendru valstybių narių Vyriausybių atstovų susitarimu, kuriuo nustatoma Europos GNSS agentūros būstinės vieta (OL L 342, 2010 12 28, p. 15).

(11) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(12) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

2014 5 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/93

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 513/2014

2014 m. balandžio 16 d.

kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Sąjunga turėtų siekti tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį, be kita ko, imdamasi nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių, taip pat valstybių narių teisėsaugos institucijų ir kitų nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarpusavyje, taip pat su Europolu ar kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis priemonių;

(2)

tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikėtų imtis sustiprintų veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad žmonės ir prekės būtų apsaugoti nuo vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių ir kad būtų remiama valstybių narių kompetentingų institucijų vykdoma veikla. Dėl, be kita ko, terorizmo, organizuoto nusikalstamumo, keliaujančių nusikalstamų grupuočių nusikalstamumo, prekybos narkotikais, korupcijos, elektroninių nusikaltimų, prekybos žmonėmis ir neteisėtos prekybos ginklais toliau kyla Sąjungos vidaus saugumo problemų;

(3)

2010 m. vasario mėn. Tarybos priimta Europos Sąjungos vidaus saugumo strategija (toliau – Vidaus saugumo strategija) – tai bendra darbotvarkė siekiant spręsti šias bendras saugumo problemas. 2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos paskelbtame komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ pagal strategijos principus ir gaires numatyti konkretūs veiksmai ir nustatyti penki strateginiai tikslai: išardyti tarptautinius nusikaltėlių tinklus, užkirsti kelią terorizmui ir išspręsti radikalizmo skatinimo ir verbavimo problemą, padidinti piliečių ir įmonių saugumą elektroninėje erdvėje, stiprinti saugumą sienų valdymo priemonėmis ir didinti Europos gebėjimą įveikti krizes ir nelaimes;

(4)

pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis įgyvendinant vidaus saugumo strategiją, – valstybių narių tarpusavio solidarumas, aiškus užduočių pasidalijimas, pagarba pagrindinėms teisėms bei laisvėms ir teisinei valstybei, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir ryšiui su išorės saugumu ir būtinam suderinamumui su išorės saugumu;

(5)	norėdama paskatinti vidaus saugumo strategijos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ji iš tiesų būtų taikoma, Sąjunga turėtų suteikti valstybėms narėms tinkamą finansinę paramą įsteigdama ir valdydama Vidaus saugumo fondą (toliau – fondas);

(6)	kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai, fondas turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, tačiau sykiu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas;

(7)	pagrindiniai fondo naudojimo principai – priemonių veiksmingumas ir lėšų naudojimo kokybė. Be to, fondas turėtų būti naudojamas kuo veiksmingiau ir patogiau naudotojams;

(8)

kai Sąjungos politikos priemonėms taikomas griežtas taupymas, siekiant išspręsti ekonomines problemas reikia imtis atnaujintų lanksčių ir novatoriškų organizacinių priemonių, geriau naudotis esamomis struktūromis ir koordinuoti Sąjungos institucijų, agentūrų ir nacionalinių valdžios institucijų veiklą tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis;

(9)	Reikia kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo poveikį telkiant, kaupiant ir pritraukiant viešojo ir privačiojo sektorių finansinius išteklius;

(10)

2010 m. lapkričio 8–9 d. Tarybos nustatyto ES politikos ciklo tikslas – nuosekliai ir metodiškai kovoti su svarbiausiomis sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmėmis Sąjungai, užtikrinant kuo geresnį atitinkamų tarnybų bendradarbiavimą. Siekiant remti veiksmingą šio daugiamečio ciklo įgyvendinimą ir užtikrinti, kad veikla ir projektai būtų atlikti laiku ir veiksmingai, pagal priemonę, nustatytą šiuo reglamentu (toliau – priemonė) teikiant finansavimą reikėtų naudoti visus galimus įgyvendinimo metodus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4), įskaitant tam tikrais atvejais netiesioginį valdymą;

(11)

dėl SESV V antraštinės dalies teisinių ypatumų neįmanoma įsteigti fondo kaip vienos finansinės priemonės. Todėl fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos vidaus saugumo srityje sistemą, apimančią priemonę ir išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014 (5). Tą išsamią sistemą reikėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 514/2014 (6);

(12)	su tarpvalstybiniais nusikaltimais, pvz., prekyba žmonėmis ir nusikalstamų organizacijų naudojimusi neteisėta imigracija, gali būti veiksmingai kovojama policijos bendradarbiavimo priemonėmis;

(13)

bendri šiam reglamentui ir Reglamentui (ES) Nr. 515/2014 skirti ištekliai kartu sudaro viso fondo naudojimo laikotarpio finansinį paketą, kuris yra svarbiausia orientacinė suma Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7)17 punkte;

(14)

2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo pripažįstama, kad kova su organizuotu nusikalstamumu yra Europos masto problema, ir valstybės narės raginamos glaudžiau bendradarbiauti teisėsaugos srityje, kadangi būtina veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, norint apsaugoti teisėtą ekonomiką nuo tipiškos nusikalstamos veiklos, pvz., nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo;

(15)

pagal išsamią fondo sistemą, pagal priemonę teikiama finansine parama turėtų būti remiamas policijos bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir galimybės ją gauti, nusikalstamumo prevencija ir kova su tarpvalstybiniu, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, korupciją, prekybą narkotikais, prekybą žmonėmis ir neteisėtą prekybą ginklais, naudojimąsi neteisėta imigracija, seksualinį vaikų išnaudojimą, smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimą, elektroninius nusikaltimus, nusikalstamu būdu įgytų pinigų plovimą, asmenų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga nuo incidentų, susijusių su saugumu, veiksmingas su saugumu susijusios rizikos ir krizių valdymas, atsižvelgiant į bendrą Sąjungos politiką (strategijas, politikos ciklus, programas ir veiksmų planus), teisės aktus ir praktinį bendradarbiavimą;

(16)

finansinė parama šiose srityse visų pirma turėtų būti teikiama veiksmams, kuriais skatinamos bendros tarpvalstybinės operacijos, galimybės gauti informaciją ir keitimasis ja, keitimasis geriausia patirtimi, palengvinta ir saugi komunikacija bei koordinacija, darbuotojų mokymas ir mainai, analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla, išsamus grėsmės ir rizikos vertinimas pagal SESV nustatytą kompetenciją, informuotumo didinimo veikla, naujų technologijų bandymas ir tvirtinimas, teismo medicinos tyrimai, sąveikios techninės įrangos įsigijimas ir valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, įskaitant Europolą, bendradarbiavimas. Finansinė parama šiose srityse turėtų būti teikiama tik veiksmams, atitinkantiems Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas, ypač tiems veiksmams, kuriems pritarė Europos Parlamentas ir Taryba;

(17)

remiantis išsamia Sąjungos kovos su narkotikais strategija, kurioje pasisakoma už subalansuotą metodą, pagrįstą vienu metu vykdomu pasiūlos ir paklausos mažinimu, pagal šią priemonę finansinė parama turėtų būti teikiama visiems veiksmams, kuriais siekiama užkirsti kelią prekybai narkotikais ir su ja kovoti (pasiūlos mažinimas), visų pirma remiant priemones, kuriomis siekiama kovoti su neteisėtų narkotikų produkcija, gamyba, išgavimu, pardavimu, vežimu, importu ir eksportu, įskaitant jų turėjimą ir įsigijimą, turint tikslą dalyvauti prekybos narkotikais veikloje;

(18)

trečiosiose šalyse vykdomas ir su jomis susijusias priemones pagal priemonę reikėtų patvirtinti jas derinant su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų pagal geografines ir temines Sąjungos išorės paramos priemones. Visų pirma, vykdant tokius veiksmus, reikėtų siekti visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais, demokratiniais principais ir vertybėmis, pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, teisinės valstybės principu ir trečiųjų šalių suverenitetu. Priemonėmis neturėtų būti siekiama remti tiesiogiai vystymąsi skatinančius veiksmus ir atitinkamais atvejais jos turėtų papildyti pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Taip pat reikėtų siekti suderinamumo su Sąjungos humanitarine politika, ypač kai imamasi priemonių ekstremaliosios situacijos atveju;

(19)	priemonę reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus ir laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

(20)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnį taikant priemonę turėtų būti remiama veikla, kuria užtikrinama vaikų apsauga nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir nesirūpinimo jais. Pagal priemonę taip pat reikėtų remti vaikų liudytojų ir nukentėjusių vaikų, ypač nelydimų vaikų arba vaikų, kuriems turėtų būti paskirta globa, apsaugos priemones ir pagalbą jiems;

(21)

priemonė turėtų papildyti ir sustiprinti Europolo ir kitų atitinkamų Sąjungos įstaigų ir valstybių narių bendradarbiavimo plėtojimo veiklą, siekiant įgyvendinti priemonės tikslus policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo srityse. Be kita ko, tai reiškia, kad, rengdamos savo nacionalines programas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į informacijos duomenų bazę, analitines priemones ir Europolo parengtas veiklos ir technines gaires, ypač į Europolo informacinę sistemą (EIS), Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA) ir ES sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimą (SOCTA);

(22)

siekiant užtikrinti vienodą fondo naudojimą, priemonei skirtas Sąjungos biudžetas turėtų būti įgyvendinamas tiesioginio ir netiesioginio valdymo būdu, kai įgyvendinami veiksmai, kurie itin svarbūs Sąjungai (Sąjungos veiksmai), teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju ir techninė pagalba, taip pat pasidalijamojo valdymo būdu, kai įgyvendinamos nacionalinės programos ir veiksmai, kuriuos įgyvendinant reikia administracinio lankstumo;

(23)	kai ištekliai naudojami taikant pasidalijamąjį valdymą, būtina užtikrinti, kad valstybių narių nacionalinės programos derėtų su Sąjungos prioritetais ir tikslais;

(24)

ištekliai, paskirti valstybėms narėms naudoti pagal jų nacionalines programas, turėtų būti nustatyti šiame reglamente ir skirstomi vadovaujantis aiškiais, objektyviais ir pamatuojamais kriterijais. Tie kriterijai turėtų būti susiję su valstybių narių saugotinomis viešosiomis gėrybėmis ir jų finansiniais pajėgumais užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą, pvz., jų gyventojų skaičiumi, teritorijos dydžiu ir bendruoju vidaus produktu. Be to, kadangi 2013 m. SOCTA nurodo, kad jūrų ir oro uostai ypatingai svarbūs kaip įvežimo vietos, kurias nusikalstamos organizacijos naudoja prekybai žmonėmis ir neteisėtomis prekėmis, skirstant turimus išteklius valstybių narių veiksmams turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias silpnąsias vietas, susijusias su nusikaltėlių maršrutais, einančiais per šiuos išorės sienų kirtimo punktus, naudojant kriterijus, susijusius su keleivių ir krovinių, aptarnaujamų ir tvarkomų tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, skaičiumi ir svoriu;

(25)

siekiant didinti valstybių narių tarpusavio solidarumą ir gerinti atsakomybės už bendrą Sąjungos politiką, strategijas ir programas pasidalijimą, reikėtų jas skatinti dalį pagal nacionalines programas gautų išteklių naudoti šio reglamento I priede nustatytiems Sąjungos strateginiams prioritetams įgyvendinti. Projektams, kuriais įgyvendinami tie prioritetai, pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014 Sąjungos įnašas padengiant jų bendras tinkamas finansuoti išlaidas turėtų būti padidintas iki 90 %;

(26)

Sąjungai liekančių išteklių riba turėtų būti tokia, kad papildytų valstybėms narėms nacionalinėms programoms įgyvendinti skirtus išteklius. Tai užtikrins, kad Sąjunga konkrečiais biudžetiniais metais galėtų remti Sąjungai itin svarbius veiksmus, kaip antai naujų technologijų bandymą ir tvirtinimą, tarpvalstybinius projektus, tinklų plėtojimą ir dalijimąsi geriausia patirtimi, atitinkamos Sąjungos teisės įgyvendinimo stebėjimą ir Sąjungos politiką bei veiksmus, susijusius su trečiosiomis šalimis, ir veiksmus tose šalyse. Remiami veiksmai turėtų atitikti atitinkamose Sąjungos strategijose, programose, veiksmų planuose ir rizikos bei grėsmės vertinimuose nustatytus prioritetus;

(27)

tam, kad prisidėtų siekiant bendrojo priemonės tikslo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į jų nacionalines programas būtų įtraukti veiksmai, kuriuos vykdant būtų siekiama visų konkrečių priemonės tikslų, ir kad ištekliai tikslams pasiekti būtų paskirstyti proporcingai atsižvelgiant į problemas ir poreikius ir taip užtikrinama galimybė juos pasiekti. Jei nacionalinėje programoje nenumatyta, kaip siekti vieno iš konkrečių tikslų, arba jei skiriama mažiau lėšų nei šiame reglamente nustatyta minimali procentinė norma, atitinkama valstybė narė programoje turėtų pateikti paaiškinimą;

(28)	siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą nedelsiant reaguoti į incidentus, susijusius su saugumu, ar Sąjungai kylančias naujas grėsmes, reikėtų sudaryti sąlygas teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal Reglamente (ES) Nr. 514/2014 nustatytą sistemą;

(29)

daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija turi didesnę pridėtinę vertę už vienų valstybių narių veiksmus. Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją, kai reikia reaguoti į tarpvalstybinę padėtį ir sukurti bendro požiūrio platformą, todėl pagal šį reglamentą teikiama finansine parama visų pirma turėtų būti padedama stiprinti nacionalinius ir Sąjungos pajėgumus, taip pat gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, tinklų plėtojimą, tarpusavio pasitikėjimą ir keitimąsi informacija bei keitimąsi geriausia patirtimi;

(30)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti šio reglamento nuostatas dėl Sąjungos strateginių prioritetų nustatymo, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, iš dalies pakeičiančius šiame reglamente išvardytus Sąjungos strateginius prioritetus, juos papildančius arba panaikinančius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(31)	šio reglamento taikymo klausimais, įskaitant deleguotųjų aktų rengimą, Komisija turėtų konsultuotis su visų valstybių narių ekspertais;

(32)

Komisija turėtų stebėti, kaip įgyvendinama priemonė, remdamasi atitinkamomis Reglamento (ES) Nr. 514/2014 nuostatomis ir pasinaudodama pagrindiniais rezultatų ir poveikio vertinimo rodikliais. Rodikliai, įskaitant atitinkamas bazines vertes, turėtų būti minimalus pagrindas vertinant, kokiu mastu pasiekti priemonės tikslai;

(33)	norint vertinti fondo pasiekimus, turėtų būti nustatyti su kiekvienu priemonės konkrečiu tikslu susiję bendri rodikliai. Dėl to, kad konkrečių tikslų įgyvendinimas vertinamas pagal bendrus rodiklius, su tais rodikliais susijusių veiksmų įgyvendinimas netampa privalomas;

(34)	laikantis šiame reglamente nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų Tarybos sprendimas 2007/125/TVR (8) turėtų būti panaikintas;

(35)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, užtikrinti nusikalstamumo prevenciją ir kovą su juo, apsaugoti žmones ir ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo su saugumu susijusių incidentų ir didinti valstybių narių bei Sąjungos pajėgumus veiksmingai valdyti su saugumu susijusią riziką ir krizes, valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(36)	pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(37)	pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsnio taikymui, Airija pranešė norinti dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(38)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsnio taikymui, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(39)	tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (9) taikymo trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu kaip Vidaus saugumo fondo (toliau – fondas) dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė (toliau – priemonė).

Kartu su Reglamentu (ES) Nr. 515/2014, šiuo reglamentu laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įsteigiamas fondas.

2. Šiuo reglamentu nustatoma:

a)	finansinės paramos, kuri bus teikiama pagal priemonę, tikslai, tinkami finansuoti veiksmai ir strateginiai prioritetai;

b)	bendroji tinkamų finansuoti veiksmų įgyvendinimo sistema;

c)	pagal priemonę nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. skiriami ištekliai ir jų paskirstymas.

3. Šiuo reglamentu numatoma taikyti Reglamente (ES) Nr. 514/2014 nustatytas taisykles.

4. Priemonė netaikoma klausimams, kuriuos apima Teisingumo programa, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1382/2013 (10). Tačiau priemonė gali apimti veiksmus, kuriais siekiama skatinti teisminių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.

5. Siekiama sąveikos, suderinamumo ir papildomumo su kitomis atitinkamomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis, kaip antai Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES (11), programa „Horizontas 2020“, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (12), trečiąja daugiamete Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 282/2014 (13), Europos Sąjungos Solidarumo fondu ir išorės pagalbos priemonėmis, t. y. Pasirengimo narystei pagalbos priemone (PNPP II), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 231/2014 (14), Europos kaimynystės priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 232/2014 (15), vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 233/2014 (16), bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 234/2014 (17), Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 235/2014 (18) ir priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 230/2014 (19). Pagal šį reglamentą finansuojamiems veiksmams neteikiama finansinė parama pagal kitas Sąjungos finansines priemones, kai siekiama to paties tikslo.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys:

a) policijos bendradarbiavimas– tam tikros priemonės ir tam tikrų rūšių bendradarbiavimas, kuriuose dalyvauja visos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kaip nurodyta SESV 87 straipsnyje;

b) keitimasis informacija ir galimybės ją gauti– teisėsaugos institucijoms svarbios su nusikalstamos veikos, visų pirma tarpvalstybinių, sunkių ir organizuotų nusikaltimų, prevencija, nustatymu, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios informacijos saugus rinkimas, kaupimas, apdorojimas, analizavimas ir keitimasis ja, kaip nurodyta SESV 87 straipsnyje;

c) nusikalstamumo prevencija– visos priemonės, kuriomis siekiama mažinti arba padėti mažinti nusikalstamumą ir piliečių nesaugumo jausmą, kaip nurodyta Tarybos sprendimo 2009/902/TVR (20) 2 straipsnio 2 dalyje;

d) organizuotas nusikalstamumas– baustina veika, susijusi su dalyvavimu nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR (21);

e) terorizmas– bet kokia tyčinė veika ir nusikaltimai, kaip Tarybos pamatiniame sprendime 2002/475/TVR (22);

f) rizikos ir krizių valdymas– bet kokia priemonė, susijusi su terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ir kitos su saugumu susijusios rizikos vertinimu, prevencija, parengtimi ir padarinių valdymu;

g) prevencija ir parengtis– bet kokia priemonė, kuria siekiama užtikrinti su galimais teroro aktais arba kitais su saugumu susijusiais incidentais susijusios rizikos prevenciją ir (arba) tą riziką sumažinti;

h) padarinių valdymas– veiksmingas veiksmų, kurių imamasi nacionaliniu ir (arba) Sąjungos lygmeniu siekiant reaguoti į teroro akto ar kito su saugumu susijusio incidento padarinius ir sumažinti jų poveikį, koordinavimas;

i) ypatingos svarbos infrastruktūra– turtas, tinklas, sistema ar jų dalis, kurie yra ypač svarbūs esminėms visuomenės funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, ekonominei ir socialinei gerovei palaikyti; jų veikimo sutrikdymas, pažeidimas ar jų sunaikinimas turėtų didelį poveikį valstybei narei arba Sąjungai, nes tos funkcijos nebūtų palaikomos;

j) ekstremalioji situacija– bet koks su saugumu susijęs incidentas arba naujai kylanti grėsmė, kuri turi arba gali turėti didelės neigiamos įtakos žmonių saugumui vienoje arba keliose valstybėse narėse.

3 straipsnis

Tikslai

1. Bendrasis priemonės tikslas – padėti užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje.

2. Įgyvendinant 1 dalyje nurodytą bendrąjį tikslą ir atsižvelgiant į atitinkamose Sąjungos strategijose, politikos cikluose, programose, grėsmės ir rizikos vertinimuose nustatytus prioritetus, priemonė padeda siekti šių konkrečių tikslų:

užtikrinti nusikalstamumo prevenciją, kovoti su tarpvalstybiniu, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, ir stiprinti valstybių narių teisėsaugos institucijų ir kitų nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą tarpusavyje, taip pat su Europolu ar kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis;

b)	stiprinti valstybių narių ir Sąjungos pajėgumą veiksmingai valdyti saugumui kylančią riziką ir krizes, pasirengti teroro aktams bei kitiems su saugumu susijusiems incidentams ir nuo jų apsaugoti žmones bei ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Konkrečių priemonės tikslų įgyvendinimas vertinamas remiantis Reglamento Nr. 514/2014 55 straipsnio 2 dalimi ir naudojant šio reglamento II priede nustatytus bendrus rodiklius ir į nacionalines programas įtrauktus konkrečius programų rodiklius.

3. Kad 1 ir 2 dalyse nurodyti tikslai būtų įgyvendinti, priemonė padeda siekti tokių veiklos tikslų:

skatinti ir plėtoti priemones, kuriomis stiprinami valstybių narių pajėgumai užtikrinti nusikalstamumo prevenciją ir kovoti su tarpvalstybiniu, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, visų pirma užtikrinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi, galimybę gauti duomenis, sąveikias technologijas, palyginamą statistiką, taikomąją kriminologiją, viešąją komunikaciją ir informuotumo didinimą;

skatinti ir plėtoti valstybių narių teisėsaugos institucijų, kitų nacionalinių institucijų, Europolo ir kitų atitinkamų Sąjungos įstaigų administracinį ir operatyvinį koordinavimą, bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą ir keitimąsi informacija – prireikus ir su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis;

skatinti ir plėtoti mokymo programas, įskaitant techninės ir profesinės kompetencijos gerinimo ir žinių apie įsipareigojimus laikytis žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių teikimo programas, kuriomis įgyvendinama Europos mokymo politika, be kita ko, vykdant specialias Sąjungos teisėsaugos srities mainų programas, kad būtų puoselėjama tikra Europos teisminė ir teisėsaugos kultūra;

skatinti ir plėtoti nusikaltimų liudytojų ir aukų, įskaitant nukentėjusius nuo terorizmo, ankstyvo nustatymo, apsaugos ir paramos jiems priemones, garantijas, mechanizmus ir geriausią patirtį, ypač vaikų liudytojų ir nukentėjusių vaikų, visų pirma nelydimų vaikų arba vaikų, kuriems turėtų būti paskirta globa, apsaugos priemones ir pagalbą jiems;

įgyvendinti valstybių narių administracinių ir operatyvinių pajėgumų apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą visuose ekonomikos sektoriuose stiprinimo priemones, be kita ko, remiantis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, gerinant koordinavimą bei bendradarbiavimą, dalijantis praktine ir kita patirtimi ir ją skleidžiant Sąjungoje, taip pat su atitinkamomis trečiosiomis šalimis;

užtikrinti saugius konkrečių sektorių išankstinio perspėjimo ir bendradarbiavimo ištikus krizei subjektų ryšius ir veiksmingą koordinavimą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant situacijų centrus, kad būtų galima sparčiai rengti išsamias ir tikslias krizės atvejų apžvalgas, koordinuoti reagavimo priemones ir dalytis vieša, ribotos prieigos ir slapta informacija;

įgyvendinti priemones, kuriomis būtų stiprinami valstybių narių administraciniai ir operatyviniai pajėgumai rengti išsamius grėsmės ir rizikos vertinimus, pagrįstus įrodymais ir atitinkančius Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas, ypač tuos, kuriems pritarė Europos Parlamentas ir Taryba, kad Sąjunga galėtų išplėtoti integruotą požiūrį, grindžiamą bendru supratimu krizės atvejais, ir gerinti valstybių narių bei šalių partnerių tarpusavio supratimą, kai jos naudoja įvairias grėsmės lygių apibrėžtis.

4. Priemonė taip pat padeda valstybių narių ir Komisijos iniciatyva finansuoti techninę pagalbą.

5. Pagal priemonę finansuojami veiksmai įgyvendinami visapusiškai paisant pagrindinių teisių ir gerbiant žmogaus orumą. Visų pirma, veiksmai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, Sąjungos duomenų apsaugos teisę ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK).

Visų pirma, jei įmanoma, valstybės narės, įgyvendindamos veiksmus, ypač didelį dėmesį skiria pažeidžiamų asmenų, ypač vaikų ir nelydimų nepilnamečių, apsaugai ir jiems teikiamai pagalbai.

4 straipsnis

Pagal nacionalines programas vykdomi tinkami finansuoti veiksmai

1. Įgyvendinant šio reglamento 3 straipsnyje nurodytus tikslus ir atsižvelgiant į patvirtintas politinio dialogo išvadas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 13 straipsnyje, taip pat laikantis šio reglamento 7 straipsnyje nurodytos nacionalinės programos tikslų, priemone remiami valstybėse narėse vykdomi veiksmai, visų pirma tie, kurie nurodyti šiame sąraše:

veiksmai, kuriais gerinamas policijos bendradarbiavimas ir teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas, įskaitant bendradarbiavimą su atitinkamomis Sąjungos įstaigoms, ypač su Europolu ir Eurojustu, ir jų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, bendros tyrimų grupės ir bet kokios kitos formos bendros tarpvalstybinės operacijos, galimybė gauti informaciją ir keitimasis ja, taip pat sąveikios technologijos;

projektai, kuriais skatinamas tinklų plėtojimas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, tarpusavio pasitikėjimas, supratimas, mokymas, praktinės ir kitokios, taip pat geriausios patirties nustatymas, dalijimasis ja ir jos sklaida, dalijimasis informacija, dalijimasis bendra informacija apie padėtį ir prognozavimas, nenumatytų atvejų planavimas ir sąveikumas;

c)	analitinė, stebėjimo ir vertinimo veikla, įskaitant tyrimus ir grėsmės, rizikos ir poveikio vertinimą, pagrįstą įrodymais ir atitinkantį Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas, ypač tuos, kuriems pritarė Europos Parlamentas ir Taryba;

d)	informuotumo didinimo, sklaidos ir komunikacijos veikla;

Sąjungos IT sistemų ir nacionalinių IT sistemų, padedančių siekti šio reglamento tikslų, įsigijimas, priežiūra ir (arba) IT sistemų ir techninės įrangos, saugios įrangos, infrastruktūros, susijusių pastatų ir sistemų, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemų ir jų dalių, be kita ko, skirtų Europos bendradarbiavimui kibernetinio saugumo ir elektroninių nusikaltimų srityje, visų pirma bendradarbiavimui su Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru, tolesnis tobulinimas, įskaitant sistemų suderinamumo bandymus;

f)	atitinkamų institucijų darbuotojų ir ekspertų mainai, mokymas ir rengimas, įskaitant kalbų mokymą ir bendras pratybas arba programas;

g)	naujų metodų ar technologijų diegimo, perdavimo, bandymo ir tvirtinimo priemonės, įskaitant bandomuosius projektus ir tolesnes su Sąjungos finansuojamais saugumo mokslinių tyrimų projektais susijusias priemones.

2. Siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų, šia priemone taip pat gali būti remiami tokie su trečiosiomis šalimis susiję ir jose vykdomi veiksmai:

a)	veiksmai, kuriais gerinamas policijos bendradarbiavimas ir teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas, įskaitant bendras tyrimų grupes ir bet kokios kitos formos bendras tarpvalstybines operacijas, galimybė gauti informaciją ir keitimasis ja, taip pat sąveikios technologijos;

b)	tinklų plėtojimas, tarpusavio pasitikėjimas, supratimas, mokymas, praktinės ir kitokios, taip pat geriausios patirties nustatymas, keitimasis ja ir jos sklaida, dalijimasis informacija, dalijimasis bendra informacija apie padėtį ir prognozavimas, nenumatytų atvejų planavimas ir sąveikumas;

c)	atitinkamų institucijų darbuotojų ir ekspertų mainai, mokymas ir rengimas;

Komisija ir valstybės narės kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba užtikrina trečiosiose šalyse vykdomų ir su šiomis šalimis susijusių veiksmų koordinavimą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 3 straipsnio 5 dalyje.

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO SISTEMA

5 straipsnis

Bendri ištekliai ir įgyvendinimas

1. Priemonei įgyvendinti skiriama 1 004 mln. EUR bendrų išteklių dabartinėmis kainomis.

2. Metinius asignavimus Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina neviršydami daugiametės finansinės programos ribų.

3. Bendri ištekliai naudojami vykdant šias priemones:

a)	nacionalines programas pagal 7 straipsnį;

b)	Sąjungos veiksmus pagal 8 straipsnį;

c)	techninę pagalbą pagal 9 straipsnį;

d)	pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal 10 straipsnį.

4. Pagal priemonę šio reglamento 8 straipsnyje nurodytiems Sąjungos veiksmams, šio reglamento 9 straipsnyje nurodytai techninei pagalbai ir šio reglamento 10 straipsnyje nurodytai pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju skirtas biudžetas vykdomas tiesioginio ir netiesioginio valdymo būdu pagal atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (23) 58 straipsnio 1 dalies a ir c punktus.

Šio reglamento 7 straipsnyje nurodytoms nacionalinėms programoms skirtas biudžetas vykdomas pasidalijamojo valdymo būdu pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies b punktą.

5. Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos prerogatyvų, bendrų išteklių naudojimas yra toks:

a)	662 mln. EUR – valstybių narių nacionalinėms programoms vykdyti;

b)	342 mln. EUR – Sąjungos veiksmams, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju ir techninei pagalbai Komisijos iniciatyva teikti.

6. Kiekviena valstybė narė III priede nurodytas nacionalinėms programoms skiriamas sumas paskirsto taip:

a)	mažiausiai 20 % – veiksmams, susijusiems su 3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytu konkrečiu tikslu, ir

b)	mažiausiai 10 % – veiksmams, susijusiems su 3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytu konkrečiu tikslu.

Valstybės narės gali nukrypti nuo tos minimalios procentinės normos, jei į nacionalines programas įtraukia paaiškinimą, kodėl skiriant mažiau, nei numatyta, lėšų netrukdoma pasiekti atitinkamą tikslą. Tą paaiškinimą vertins Komisija, tvirtindama nacionalines programas, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje.

7. Kartu su bendrais ištekliais, nustatytais Reglamentu (ES) Nr. 515/2014, priemonei skirti bendri ištekliai, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, sudaro fondo finansinį paketą ir, kaip nustatyta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte, yra svarbiausia orientacinė suma Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu.

6 straipsnis

Ištekliai tinkamiems finansuoti veiksmams valstybėse narėse

1. 662 mln. EUR suma valstybėms narėms paskirstoma taip:

a)	30 % proporcingai jų bendram gyventojų skaičiui;

b)	10 % proporcingai jų teritorijos dydžiui;

c)	15 % proporcingai jų tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose aptarnaujamų keleivių ir 10 % krovinių tonų skaičiui;

d)	35 % atvirkščiai proporcingai jų bendrajam vidaus produktui (perkamosios galios standartas vienam gyventojui).

2. 1 dalyje nurodytiems duomenims gauti imami naujausi Komisijos (Eurostato) pateikti statistiniai duomenys, grindžiami duomenimis, kuriuos pagal Sąjungos teisę pateikė valstybės narės. Atskaitos data – 2013 m. birželio 30 d. Nacionalinėms programoms skiriami asignavimai, apskaičiuoti remiantis 1 dalyje minimais kriterijais, išdėstyti III priede.

7 straipsnis

Nacionalinės programos

1. Nacionalinė programa, kurią reikia parengti pagal šią priemonę, ir nacionalinė programa, kurią reikia parengti pagal Reglamentą (ES) Nr. 515/2014, pateikiamos Komisijai kaip viena bendra nacionalinė fondo programa pagal Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnį.

2. Pagal nacionalines programas, kurias, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnyje, Komisija turi išnagrinėti ir patvirtinti, valstybės narės, įgyvendindamos šio reglamento 3 straipsnyje nurodytus tikslus, visų pirma siekia šio reglamento I priede išvardytų Sąjungos strateginių prioritetų, atsižvelgdamos į Reglamento (ES) Nr. 514/2014. 13 straipsnyje nurodyto politinio dialogo rezultatus. Valstybės narės ne daugiau kaip 8 % visų jų nacionalinėms programoms skirtų lėšų naudoja Sąjungos IT sistemų ir nacionalinių IT sistemų, padedančių siekti šio reglamento tikslų, priežiūrai ir ne daugiau kaip 8 % – su trečiosiomis šalimis susijusiems arba jose vykdomiems veiksmams, kuriais įgyvendinami strateginiai Sąjungos prioritetai, išvardyti šio reglamento I priede.

3. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 11 straipsnį, kad iš dalies pakeistų šio reglamento I priede išvardytus strateginius Sąjungos prioritetus, juos papildytų arba panaikintų.

8 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1. Komisijos iniciatyva priemonė gali būti naudojama tarpvalstybiniams veiksmams ir Sąjungai ypatingai svarbiems veiksmams (toliau – Sąjungos veiksmai), susijusiems su 3 straipsnyje nurodytų bendrųjų, konkrečių ir veiklos tikslų įgyvendinimu, finansuoti.

2. Tam, kad Sąjungos veiksmai būtų tinkami finansuoti, jie turi derėti su atitinkamose Sąjungos strategijose, politikos cikluose, programose, grėsmės ir rizikos vertinimuose nustatytus Sąjungos lygmens prioritetus ir iniciatyvas, ypač tuos, kuriems pritarė Europos Parlamentas ir Taryba, ir visų pirma padėti:

a)	vykdyti parengiamąją, stebėjimo, administracinę ir techninę veiklą, taip pat kurti vertinimo mechanizmą, reikalingą norint įgyvendinti policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo politiką;

b)	vykdyti tarpvalstybinius projektus, kuriuos įgyvendina dvi arba daugiau valstybių narių arba bent viena valstybė narė ir viena trečioji šalis;

vykdyti analitinę, stebėjimo ir vertinimo veiklą, įskaitant grėsmės, rizikos ir poveikio vertinimus, pagrįstus įrodymais ir atitinkančius Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas, ypač tuos, kuriems pritarė Europos Parlamentas ir Taryba, taip pat projektus, kuriais stebimas Sąjungos teisės ir Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimas valstybėse narėse;

d)	įgyvendinti projektus, kuriais skatinamas tinklų plėtojimas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, tarpusavio pasitikėjimas, supratimas ir mokymas, geriausios patirties ir naujoviškų metodų nustatymas ir sklaida Sąjungos lygmeniu, mokymo ir mainų programos;

e)	vykdyti projektus, kuriais remiamas metodinių, visų pirma statistikos, priemonių, metodų ir bendrų rodiklių plėtojimas;

įsigyti techninę įrangą, kompetenciją, saugią įrangą, infrastruktūrą, susijusius pastatus ir sistemas, visų pirma IRT sistemas ir jų dalis, be kita ko, skirtus Europos bendradarbiavimui kibernetinio saugumo ir elektroninių nusikaltimų srityje, visų pirma bendradarbiavimui su Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru, juos prižiūrėti ir (arba) toliau tobulinti Sąjungos lygmeniu;

g)	vykdyti projektus, kuriais didinamas suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumas apie Sąjungos politiką ir tikslus, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus;

h)	vykdyti itin naujoviškus projektus, kuriais plėtojami nauji metodai ir (arba) diegiamos naujos technologijos, kurias būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektus, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų saugumo mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

i)	vykdyti tyrimus ir bandomuosius projektus.

3. Siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų, priemone taip pat remiami su trečiosiomis šalimis susiję ir jose vykdomi veiksmai, visų pirma:

veiksmai, kuriais gerinamas policijos bendradarbiavimas ir teisėsaugos institucijų, taip pat, kai taikytina, tarptautinių organizacijų, veiklos koordinavimas, įskaitant bendras tyrimų grupes ir bet kokios kitos formos bendras tarpvalstybines operacijas, galimybė gauti informaciją ir keitimąsi ja, taip pat sąveikios technologijos;

b)	tinklų plėtojimas, tarpusavio pasitikėjimas, supratimas, mokymas, praktinės ir kitokios, taip pat geriausios patirties nustatymas, keitimasis ja ir jos sklaida, dalijimasis informacija, dalijimasis bendra informacija apie padėtį ir prognozavimas, nenumatytų atvejų planavimas ir sąveikumas;

c)	techninės įrangos, įskaitant IRT sistemas ir jų dalis, įsigijimas, priežiūra ir (arba) tolesnis tobulinimas;

d)	atitinkamų institucijų darbuotojų ir ekspertų mainai, mokymas ir rengimas, įskaitant kalbų mokymą;

e)	informuotumo didinimo, sklaidos ir komunikacijos veikla;

f)	grėsmės, rizikos ir poveikio vertinimai;

g)	tyrimai ir bandomieji projektai.

4. Sąjungos veiksmai vykdomi pagal Reglamento (ES) Nr. 514/2014 6 straipsnį.

9 straipsnis

Techninė pagalba

1. Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu priemonės įnašas į fondą gali siekti 800 000 EUR techninės pagalbos per metus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 9 straipsnyje.

2. Valstybės narės iniciatyva priemonės lėšomis gali būti finansuojama techninės pagalbos veikla, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 514/2014 20 straipsniu. Techninei pagalbai skirta suma 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 5 % visos valstybei narei skirtos sumos ir 200 000 EUR.

10 straipsnis

Parama ekstremaliosios situacijos atveju

1. Pagal priemonę teikiama finansinė parama 2 straipsnio j punkte apibrėžtos ekstremaliosios situacijos atveju, kai reikia tenkinti skubius ir specialius poreikius.

2. Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 514/2014 6 ir 7 straipsnius.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Įgaliojimai priimti 7 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 21 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami trejų metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 7 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

12 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 514/2014 taikomumas

Šiai priemonei taikomos Reglamento (ES) Nr. 514/2014 nuostatos.

13 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2007/125/TVR panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio projektų tęsimui ar keitimui, įskaitant visišką ar dalinį panaikinimą, iki jų pabaigos arba Komisijos, remiantis Sprendimu 2007/125/TVR ar bet kuriuo kitu teisės aktu, taikomu šiai paramai 2013 m. gruodžio 31 d., patvirtintos finansinės paramos tęsimui ar keitimui.

2. Priimdama sprendimus dėl bendro finansavimo pagal priemonę, Komisija atsižvelgia į remiantis Sprendimu 2007/125/TVR prieš 2014 m. gegužės 20 d. patvirtintas priemones, kurios daro finansinį poveikį to bendro finansavimo laikotarpiu.

3. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisijos patvirtintas bendram finansavimui skirtas sumas, su kuriomis susiję dokumentai, reikalingi veiksmams užbaigti, Komisijai nebuvo išsiųsti iki galutinės ataskaitos pateikimo termino, Komisija ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. automatiškai panaikina, o neteisėtai išmokėtas sumas išieško.

Apskaičiuojant automatiškai panaikinamą sumą, į sumas, susijusias su veikla, laikinai sustabdyta dėl sustabdomąjį poveikį turinčio teismo proceso ar skundo nagrinėjimo administracine tvarka, neatsižvelgiama.

4. Komisija ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai Sprendimą 2007/125/TVR ex post vertinimą dėl 2007–2013 m. laikotarpio.

15 straipsnis

Peržiūra

Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. peržiūri šį reglamentą.

16 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2014 m. balandžio 16 d..

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS

(1) OL C 299, 2012 10 4, p. 108.

(2) OL C 277, 2012 9 13, p. 23.

(3) 2014 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas.

(4) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(5) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 143).

(6) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 112).

(7) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(8) 2007 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimas 2007/125/TVR, 2007–2013 m. laikotarpiui įkuriantis specialiąją programą „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ kaip Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos dalį (OL L 58, 2007 2 24, p. 7).

(9) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(10) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1382/2013, kuriuo nustatoma Teisingumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013 12 28, p. 73).

(11) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924).

(12) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(13) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 282/2014, kuriuo nustatoma trečioji daugiametė Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 1).

(14) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP II) (OL L 77, 2014 3 15, p. 11).

(15) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 27).

(16) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).

(17) 2014 m. kovo11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 234/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 77).

(18) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 235/2014, kuriuo nustatoma demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 85).

(

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 150

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 metai 2014m. gegužės 20d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 510/2014, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009	1
	*	2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 511/2014 dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje ( 1 )	59
	*	2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 512/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra	72
	*	2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR	93
	*	2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos	112
	*	2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB	143
	*	2014 m. balandžio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB	168
	*	2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 ( 1 )	195

	II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
	TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	2014/283/ES
*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas dėl Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo sudarymo Europos Sąjungos vardu ( 1 )	231
	Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo	234
	2014/284/ES
*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais sudarymo	250
	Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais	252