30.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/1

(1)

aviacijos sektorius pasižymi ypač tarptautiniu pobūdžiu. Tarptautinės aviacijos išmetamų teršalų problemą sprendžiant globaliai atsiranda geriausios ilgalaikio tvarumo užtikrinimo perspektyvos;

(2)

Sąjunga siekia, kad ateityje būtų sudarytas tarptautinis susitarimas, kuriuo būtų kontroliuojamas aviacijos poveikis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, o iki to susitarimo Sąjungos aerodromus apimančios aviacijos veiklos poveikį klimato kaitai ji riboja savarankiškomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti, kad tų tikslų įgyvendinimas būtų remiamas ir kad jie vienas kitam neprieštarautų, tinkama atsižvelgti į pažangą ir pozicijas, priimtas tarptautiniuose forumuose, visų pirma, į 38-ojoje Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) asamblėjos sesijoje 2013 m. spalio 4 d. priimtą rezoliuciją, kurioje pateiktas „Konsoliduotas pareiškimas, kad ICAO toliau vykdys su aplinkos apsauga susijusią politiką ir praktiką“;

(3)

todėl, siekiant išlaikyti postūmį, pasiektą 2013 m. vykusioje 38-ojoje ICAO asamblėjos sesijoje ir sudaryti palankesnes sąlygas pažangai būsimoje 2016 m. vyksiančioje 39-ojoje ICAO asamblėjos sesijoje, pageidautina laikinai laikyti, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB (3) nustatyti reikalavimai įvykdomi laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. skrydžiams į Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE) nepriklausančių valstybių aerodromus ir iš jų. Taip Sąjunga pabrėžia, kad teisiniai reikalavimai gali būti taikomi skrydžiams į EEE valstybių aerodromus ir iš jų ir kad tokiu pačiu būdu teisiniai reikalavimai gali būti taikomi su skrydžiais tarp tokių aerodromų susijusiems išmetamiesiems teršalams. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, taikant šią nukrypti leidžiančią nuostatą skrydžius tarp EEE valstybių aerodromų ir aerodromų, esančių valstybėse, kurios įstojo į Sąjungą 2013 m., turėtų būti laikomi skrydžiais tarp EEE valstybių;

(4)

primenama, kad pagal Direktyvą 2003/87/EB valstybės narės nustato, kaip bus naudojamos pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione gautos pajamos. Tos pajamos turėtų būti naudojamos klimato kaitos problemoms Sąjungos ir trečiosiose šalyse spręsti, inter alia, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse, mokslinių tyrimų ir pokyčių finansavimui siekiant sušvelninti šį poveikį ir prisitaikyti, ypač aeronautikos ir oro transporto srityse, išmetamų dujų kiekio naudojant nedidelį teršalų kiekį išmetantį transportą sumažinimui ir Sąjungos sistemos administravimo išlaidų padengimui. Aukcione gautos įplaukos taip pat turėtų būti naudojamos įnašams į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių fondą padengti bei priemonėms, kurios padėtų užkirsti kelią miškų kirtimui, finansuoti. Pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione pagal Direktyvą 2003/87/EB, panaudojimo skaidrumas yra labai svarbus, užtikrinant Sąjungos įsipareigojimų vykdymą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 (4) valstybės narės turi teikti Komisijai įplaukų, gautų pardavus tokius leidimus aukcione, ataskaitą;

(5)

šiame reglamente numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis atsižvelgta į dvišalio ir daugiašalio bendravimo su trečiosiomis valstybėmis, kurį Komisija tęs Sąjungos vardu, rezultatus, siekiant skatinti naudoti rinkos priemones, kuriomis mažinamas aviacijos išmetamų teršalų kiekis;

(6)

primenama, kad Direktyvoje 2003/87/EB numatyta galimybė priimti priemones, kuriomis iš dalies keičiama tos direktyvos I priede išvardyta aviacijos veikla, kai trečioji valstybė nustato priemones siekdama mažinti aviacijos veiklos poveikį klimato kaitai;

(7)

derybose dėl visų Sąjungos susitarimų aviacijos srityje su trečiosiomis valstybėmis turėtų būti siekiama išsaugoti Sąjungos lankstumą imtis su aplinkosaugos klausimais susijusių veiksmų, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti aviacijos poveikį klimato kaitai;

(8)

siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, svarbu, kad visiems to paties maršruto skrydžiams būtų taikomos tos pačios sąlygos;

(9)

siekiant toliau išvengti neproporcingos administracinės naštos nustatymo mažiausių orlaivių naudotojams, Direktyvos 2003/87/EB I priedą reikėtų papildyti laikinąja išimtimi. Todėl nekomercinių orlaivių, per metus išmetančių mažiau kaip 1000 tonų CO2, naudotojams ta direktyva neturėtų būti taikoma laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(10)

dera sudaryti galimybes orlaivių naudotojams, kurie yra mažieji teršėjai, naudoti alternatyvų jų išmetamų teršalų patikrinimo metodą, kad būtų dar labiau sumažinta jiems tenkanti administracinė našta. Valstybės narės turėtų galėti įgyvendinti supaprastinimo priemones, kuriomis ypač atsižvelgiama į nekomercinių orlaivių naudotojų, kurie yra mažieji teršėjai, poreikius;

(11)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad būtų mažinamas atokiausių Sąjungos regionų patiriamų prieinamumo ir konkurencingumo problemų poveikis arba kad tos problemos būtų pašalintos. Turint tai minty, skrydžiams tarp aerodromo, esančio viename iš atokiausių regionų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 349 straipsnio prasme, ir kitame EEE regione esančio aerodromo, taip pat turėtų būti taikoma pagal šį reglamentą nustatyta nukrypti leidžianti nuostata;

(12)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą orlaivių naudotojams ir nacionalinės valdžios institucijoms, tinkama leisti nuostatas dėl apyvartinių taršos leidimų atsisakymo ir ataskaitų pateikimo terminų, susijusių su 2013 m. išmetamaisiais teršalais, įvykdyti iki 2015 m.;

(13)

taikant šią nukrypti leidžiančią nuostatą svarbu priminti, kad apyvartinių taršos leidimų orlaivių naudotojams skyrimo ir išdavimo metodai išlieka tokie, kokie yra nustatyti Direktyvoje 2003/87/EB, t. y. grindžiami patikrintais tonkilometrių duomenimis atitinkamų toje direktyvoje nurodytų laikotarpių atžvilgiu;

(14)

po 2016 m. ICAO asamblėjos sesijos Komisija, atsižvelgdama į tos sesijos rezultatus, turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti išsamią ataskaitą. Toje ataskaitoje Komisija, inter alia, turėtų apsvarstyti visas alternatyvas, kaip derėtų reglamentuoti išmetamuosius teršalus, susijusius su aviacijos veikla, ir prireikus nedelsdama pateiktų pasiūlymus dėl priemonių, siekiant užtikrinti, jog būtų atsižvelgta į pokyčius pasaulyje ir prireikus spręsti klausimą dėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo. Komisija turėtų taip pat skirti ypatingą dėmesį tam, kiek veiksmingas Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) poveikis aplinkai, ir šiame kontekste taip pat konkrečiam aviacijos sektoriaus poveikiui, įskaitant geresnio taisyklių, taikytinų atitinkamai stacionariems įrenginiams ir aviacijos veiklai, suderinimo metodus;

(15)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti nukrypti leidžiančią laikiną nuostatą, taikomą apyvartinių taršos leidimų, susijusių su skrydžiais į ne EEE valstybes ir iš jų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., stebėsenai, ataskaitų teikimui ir atsisakymui, taip pat palengvinti administracinę naštą ir supaprastinti sistemos administravimą valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(16)

labai svarbu užtikrinti teisinį tikrumą orlaivių naudotojams ir nacionalinės valdžios institucijoms, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas apyvartinių taršos leidimų atsisakymo terminas, kaip nurodyta Direktyvoje 2003/87/EB, yra 2014 m. balandžio 30 d. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos;

(17)

Direktyva 2003/87/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

Įterpiamas šis straipsnis:

„28a straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos iki tarptautinio susitarimo dėl vienos pasaulinės rinkos priemonės taikymo įgyvendinimo iki 2020 m.

1.   Nukrypdamos nuo 12 straipsnio 2a dalies, 14 straipsnio 3 dalies ir 16 straipsnio, valstybės narės laiko, kad tose nuostatose nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir nesiima prieš orlaivių naudotojus nukreiptų veiksmų dėl:

11a, 12 ir 14 straipsnių taikymo tikslais, su pirmoje pastraipoje nenurodytais skrydžiais susiję patikrinti išmetamieji teršalai laikomi orlaivių naudotojo patikrintais išmetamaisiais teršalais.

2.   Nukrypstant nuo 3e straipsnio 5 dalies ir 3f straipsnio, orlaivių naudotojui, kuriam taikomos šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, išduodamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius proporcingai sumažinamas pagal tuose punktuose numatytą mažesnį atsisakytinų apyvartinių taršos leidimų skaičių.

Nukrypstant nuo 3f straipsnio 8 dalies, panaikinami apyvartiniai taršos leidimai, kurie nėra paskirstomi taikant pirmą pastraipą.

Ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės paskelbia kiekvienam orlaivių naudotojui nemokamai skirtų aviacijos apyvartinių taršos leidimų, susijusių su veikla vykdoma laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., skaičių.

3.   Nukrypdamos nuo 3d straipsnio, valstybės narės aukcione parduodamų aviacijos apyvartinių taršos leidimų skaičių sumažina proporcingai bendrai sumažintam išduotų apyvartinių taršos leidimų skaičiui.

4.   Nukrypdamos nuo 3d straipsnio 3 dalies, kiekviena valstybė narė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. aukcione parduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičių sumažina atitinkamai pagal jai priskirtų aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų, susijusių su skrydžiais, kuriems netaikomos šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kiekį.

5.   Nukrypstant nuo 3g straipsnio, orlaivio naudotojas neprivalo pateikti stebėsenos planų, kuriame būtų nustatytos priemonės, skirtos stebėti išmetamųjų teršalų kiekį ir teikti ataskaitas apie juos, jei tie teršalai susiję su skrydžiais, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.

6.   Nukrypstant nuo 3g, 12, 15 ir 18a straipsnių, kai orlaivių naudotojas per metus iš viso išmeta mažiau kaip 25 000 tonų CO2,teršalų, jo išmetamieji teršalai laikomi patikrintais, jei jie nustatyti naudojant mažiesiems teršėjams skirtą pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 606/2010 (5) patvirtintą priemonę, kuri užpildoma Eurokontrolės pateiktais duomenimis, gautais taikant ATLPS pagalbinę priemonę. Nekomercinių orlaivių naudotojų atžvilgiu valstybės narės gali įgyvendinti supaprastintas procedūras, jei taikant tokias procedūras gaunami ne mažiau tikslūs duomenys negu taikant mažųjų teršėjų priemonę.

7.   Taikant šį straipsnį skrydžiai tarp aerodromų, esančių EEE valstybėse ir aerodromų, esančių valstybėse, įstojusiose į Sąjungą 2013 m., laikomi skrydžiais tarp EEE šalių.

8.   Komisija reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie derybų su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (toliau – ICAO) pažangą ir apie Komisijos pastangas skatinant, kad tarptautiniu mastu trečiosios šalies priimtų rinkos priemones. Po 2016 m. ICAO asamblėjos sesijos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti ataskaitą dėl veiksmų, skirtų įgyvendinti tarptautinį susitarimą dėl pasaulinės rinkos priemonės, kuri turėtų būti taikoma nuo 2020 m. ir kuri padės nediskriminaciniu būdu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko, dėl valstybių narių pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 17 straipsnį pateikiamos informacijos apie įplaukų panaudojimą.

Ataskaitoje Komisija nagrinėja, kaip derėtų reglamentuoti išmetamuosius teršalus, susijusius su skrydžiais į aerodromus, esančius EEE nepriklausančiose valstybėse, ir iš jų nuo 2017 m. sausio 1 d., ir, prireikus, pateikia pasiūlymus dėl reagavimo į tuos pokyčius. Ataskaitoje Komisija taip pat apsvarsto galimus kitų problemų, galinčių iškilti taikant šio straipsnio 1–4 dalis, sprendimo būdus, siekdama, kad visiems tuo pačiu maršrutu skrydžius vykdantiems orlaivių naudotojams būtų sudarytos vienodos sąlygos.

(5)  2010 m. liepos 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 606/2010 dėl Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) parengtos supaprastintos priemonės, kuria apskaičiuojamos apytikslės tam tikrų aplinką mažai teršiančių naudotojų orlaivių degalų sąnaudos, patvirtinimo (OL L 175, 2010 7 10, p. 25).“"

2)

I priedo stulpelis „Veikla“ pavadinime „Aviacija“ po j punkto papildomas šiuo punktu:

30.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/5

(1)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo sprendime Byloje C-63/12 Komisija prieš Tarybą paaiškino, kad institucijos kasmet privalo nuspręsti dėl darbo užmokesčio tikslinimo ir taikyti „matematinį“ tikslinimą pagal Tarnybos nuostatų XI priedo 3 straipsnyje nustatytą metodą arba nukrypti nuo to „matematinio“ skaičiavimo pagal to priedo 10 straipsnį;

(2)

Tarnybos nuostatų su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013 (5), XIII priedo 19 straipsnio tikslas – sudaryti galimybę institucijoms imtis priemonių, būtinų jų ginčams dėl 2011 ir 2012 m. darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimo spręsti, vadovaujantis Teisingumo Teismo sprendimu; tinkamai atsižvelgdamos į institucijų darbuotojų teisėtus lūkesčius institucijos turi kasmet priimti sprendimą dėl darbuotojų darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimo;

(3)

siekdama laikytis Teisingumo Teismo sprendimo Byloje C-63/12, kai Taryba nustato, kad netikėtai labai pablogėjo ekonominė ir socialinė padėtis Sąjungoje, Komisija turi pateikti pasiūlymą laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 336 straipsnyje nustatytos procedūros, kad į teisėkūros procesą būtų įtrauktas Europos Parlamentas. 2011 m. lapkričio 4 d. Taryba pareiškė, kad Sąjungą apėmusi finansų ir ekonomikos krizė, dėl kurios daugumoje valstybių narių yra atliekamas didelio masto fiskalinis koregavimas, buvo netikėtas smarkus ekonominės ir socialinės padėties Sąjungoje pablogėjimas. Todėl Taryba paprašė Komisijos laikantis SESV 241 straipsnio įgyvendinti Tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsnį ir pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl darbo užmokesčio patikslinimo;

(4)

Teisingumo Teismas patvirtino, kad pagal išlygą dėl išimtinių atvejų Europos Parlamentas ir Taryba turi didelę veiksmų laisvę darbo užmokesčio ir pensijų tikslinimo atžvilgiu. Atsižvelgiant į laikotarpio nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ekonominius ir socialinius duomenis, pavyzdžiui, susijusius su 2011 m. rudenį tam tikras valstybes nares apėmusia finansų ir ekonomikos krize, dėl kurios netikėtai pablogėjo ekonominė ir socialinė padėtis Sąjungoje ir dėl kurios teko padaryti didelių makroekonominių koregavimų, su dideliu nedarbo lygiu ir dideliu valstybės deficitu bei skola Sąjungoje, tikslinga 2011 m. Belgijoje ir Liuksemburge nustatyti 0 % darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimą. Tas patikslinimas yra visuotinio požiūrio, kurio laikomasi siekiant išspręsti ginčus dėl 2011 ir 2012 m. darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimo, dalis ir taip pat apima 0,8 % patikslinimą 2012 m.;

(5)

todėl penkerių metų laikotarpiu (2010–2014 m.) Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos patikslinti taip: 2010 m. taikant Tarnybos nuostatų XI priedo 3 straipsnyje nustatytą metodą buvo atliktas 0,1 % patikslinimas. 2011 m. ir 2012 m., pasirinkus visuotinį požiūrį, kurio laikomasi siekiant išspręsti ginčus dėl 2011 m. ir 2012 m. darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimo, buvo atliktas atitinkamai 0 % ir 0,8 % patikslinimas. Be to, politinio kompromiso dėl Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų reformos dalis buvo sprendimas įšaldyti darbo užmokestį ir pensijas 2013 m. ir 2014 m.,

—

189,48 EUR, jeigu atstumas geležinkeliu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra nuo 725 km iki 1 450 km,

—

378,93 EUR, jeigu atstumas geležinkeliu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra didesnis kaip 1 450 km.

—

39,17 EUR – pareigūnui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai,

—

31,58 EUR – pareigūnui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

—

1 114,99 EUR – tarnautojui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai,

—

662,97 EUR – tarnautojui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

—

838,66 EUR – tarnautojui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai,

—

497,22 EUR – tarnautojui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

—

131,84 EUR per mėnesį – C4 arba C5 lygių pareigūnams,

—

202,14 EUR per mėnesį – C1, C2 arba C3 lygių pareigūnams.

30.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 129/12

(1)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo sprendime Byloje C-63/12 Komisija prieš Tarybą paaiškino, kad institucijos kasmet privalo nuspręsti dėl darbo užmokesčio tikslinimo ir taikyti „matematinį“ tikslinimą pagal Tarnybos nuostatų XI priedo 3 straipsnyje nustatytą metodą arba nukrypti nuo to „matematinio“ skaičiavimo pagal to priedo 10 straipsnį;

(2)

Tarnybos nuostatų su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013 (5), XIII priedo 19 straipsnio tikslas – sudaryti galimybę institucijoms imtis priemonių, būtinų jų ginčams dėl 2011 ir 2012 m. darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimo spręsti, vadovaujantis Teisingumo Teismo sprendimu; tinkamai atsižvelgdamos į institucijų darbuotojų teisėtus lūkesčius institucijos turi kasmet priimti sprendimą dėl darbuotojų darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimo;

(3)

siekdama laikytis Teisingumo Teismo sprendimo Byloje C-63/12, kai Taryba nustato, kad netikėtai labai pablogėjo ekonominė ir socialinė padėtis Sąjungoje, Komisija turi pateikti pasiūlymą laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 336 straipsnyje nustatytos procedūros, kad į teisėkūros procesą būtų įtrauktas Europos Parlamentas. 2012 m. spalio 25 d. Taryba pareiškė, kad Komisijos įvertinime, pateiktame jos ataskaitoje dėl išlygos dėl išimtinių atvejų, neatsispindi netikėtas smarkus ekonominės ir socialinės padėties pablogėjimas Sąjungoje 2012 m., kaip rodė viešai prieinami objektyvūs ekonomikos duomenys. Todėl Taryba paprašė Komisijos pagal Tarnybos nuostatų XI priedo 10 straipsnį pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl atlyginimų patikslinimo 2012 m.;

(4)

Teisingumo Teismas patvirtino, kad pagal išlygą dėl išimtinių atvejų Europos Parlamentas ir Taryba turi didelę veiksmų laisvę darbo užmokesčio ir pensijų tikslinimo atžvilgiu. Atsižvelgiant į laikotarpio nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ekonominius ir socialinius duomenis, pavyzdžiui, 2011 m. rudenį prasidėjusio ekonomikos nuosmukio padarinius, dėl kurių Sąjungoje prasidėjo ekonomikos recesija ir pablogėjo socialinė padėtis, taip pat nuolatinį didelį nedarbo lygį ir didelį valstybės deficitą bei skolą Sąjungoje, tikslinga 2012 m. Belgijoje ir Liuksemburge nustatyti 0,8 % darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimą. Tas patikslinimas yra visuotinio požiūrio, kurio laikomasi siekiant išspręsti ginčus dėl 2011 ir 2012 m. darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimo, dalis ir taip pat apima 0 % patikslinimą 2011 m.;

(5)

todėl penkerių metų laikotarpiu (2010–2014 m.) Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos patikslinti taip: 2010 m. taikant Tarnybos nuostatų XI priedo 3 straipsnyje nustatytą metodą buvo atliktas 0,1 % patikslinimas. 2011 m. ir 2012 m., pasirinkus visuotinį požiūrį, kurio laikomasi siekiant išspręsti ginčus dėl 2011 m. ir 2012 m. darbo užmokesčio ir pensijų patikslinimo, buvo atliktas atitinkamai 0 % ir 0,8 % patikslinimas. Be to, politinio kompromiso dėl Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų reformos dalis buvo sprendimas įšaldyti darbo užmokestį ir pensijas 2013 m. ir 2014 m.,

—

191,00 EUR, jeigu atstumas geležinkeliu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra nuo 725 km iki 1 450 km,

—

381,96 EUR, jeigu atstumas geležinkeliu tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra didesnis kaip 1 450 km.

—

39,48 EUR – pareigūnui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai,

—

31,83 EUR – pareigūnui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

—

1 123,91 EUR – tarnautojui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai,

—

668,27 EUR – tarnautojui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

—

845,37 EUR – tarnautojui, kuris turi teisę gauti išmoką šeimai,

—

501,20 EUR – tarnautojui, kuris neturi teisės gauti išmokos šeimai.

—

132,89 EUR per mėnesį – C4 arba C5 lygių pareigūnams,

—

203,76 EUR per mėnesį – C1, C2 arba C3 lygių pareigūnams.