ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 127

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

57 tomas
2014m. balandžio 29d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB ( 1 )

1

 

*

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje

39

 

*

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB ( 1 )

51

 

*

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/46/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų

129

 

*

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB ( 1 )

134

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

DIREKTYVOS

29.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 127/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/40/ES

2014 m. balandžio 3 d.

dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį, 62 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/37/EB (4) nustatytos Sąjungos lygio taisyklės dėl tabako gaminių. Kad būtų atsižvelgta į mokslo, rinkos ir tarptautinius pokyčius, toje direktyvoje reikėtų esminių pakeitimų, todėl ji turėtų būti panaikinta ir pakeista nauja direktyva;

(2)

2005 m. ir 2007 m. Direktyvos 2001/37/EB taikymo ataskaitose Komisija nustatė sritis, kuriose manė esant naudinga imtis tolesnių veiksmų sklandžiam vidaus rinkos veikimui užtikrinti. 2008 m. ir 2010 m. Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR) teikė mokslines konsultacijas Komisijai dėl bedūmių tabako gaminių ir tabako priedų. 2010 m. įvyko plataus masto konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, po kurių vyko tikslinės konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir buvo atliekami išorės konsultantų tyrimai. Viso proceso metu konsultuotasi su valstybėmis narėmis. Europos Parlamentas ir Taryba ne kartą ragino Komisiją peržiūrėti ir atnaujinti Direktyvą 2001/37/EB;

(3)

tam tikrose srityse, kuriose taikoma Direktyva 2001/37/EB, valstybės narės teisiškai arba praktiškai negali veiksmingai pritaikyti savo teisės aktų prie naujų aplinkybių. Tai visų pirma susiję su ženklinimo taisyklėmis, kai valstybės narės negalėjo padidinti įspėjimų apie galimą žalą sveikatai dydžio, keisti jų vietos ant atskiro cigarečių pakelio (toliau – vienetinis pakelis) arba pakeisti klaidinančių įspėjimų dėl dervų, nikotino ir anglies monoksido (DNAM) išsiskiriančių medžiagų kiekio;

(4)

kitose srityse valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi tabako ir susijusių gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, dar labai skiriasi ir tai trukdo sklandžiai veikti vidaus rinkai. Atsižvelgiant į mokslo, rinkos ir tarptautinius pokyčius, šie neatitikimai turėtų didėti. Tai taip pat pasakytina apie elektronines cigaretes ir pildomąsias elektroninių cigarečių talpyklas (toliau – papildomosios talpyklos), žolinius rūkomuosius gaminius, tabako gaminių sudedamąsias dalis ir išsiskiriančias medžiagas, tam tikrus ženklinimo ir pakuočių aspektus ir tarpvalstybinę nuotolinę prekybą tabako gaminiais;

(5)

tos kliūtys turėtų būti pašalintos ir šiuo tikslu taisyklės, reglamentuojančios tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, turėtų būti toliau derinamos;

(6)

siekiant, kad tabako gaminių vidaus rinka veiktų sklandžiai, tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos dydis, vis didėjanti tendencija tabako gaminių gamintojams sutelkti gamybą, skirtą visai Sąjungai, tik keliose Sąjungoje esančiose gamybos įmonėse ir su tuo susijęs didelis tarpvalstybinės prekybos tabako ir susijusiais gaminiais mastas verčia imtis griežtesnių teisėkūros veiksmų ne nacionaliniu, o Sąjungos lygmeniu;

(7)

teisėkūros veiksmai Sąjungos lygmeniu būtini ir siekiant įgyvendinti 2003 m. gegužės mėn. PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją (TKPK), kurios nuostatos Sąjungai ir jos valstybėms narėms yra privalomos. Ypač svarbios yra TKPK nuostatos dėl tabako gaminių sudėties reguliavimo, informacijos apie tabako gaminius paskelbimo reguliavimo, tabako gaminių pakuočių ir etikečių, reklamos ir neteisėtos prekybos tabako gaminiais. TKPK Šalys, įskaitant Sąjungą ir jos valstybes nares, įvairių konferencijų metu bendru sutarimu priėmė keletą gairių TKPK nuostatoms įgyvendinti;

(8)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnio 3 dalį aukštas sveikatos apsaugos lygis turėtų būti laikomas pagrindu teikiant teisėkūros pasiūlymus ir visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves. Tabako gaminiai nėra paprastos prekės ir, atsižvelgiant į ypač kenksmingą tabako poveikį žmogaus sveikatai, sveikatos apsauga turėtų būti laikoma svarbiu prioritetu, visų pirma tam, kad būtų sumažintas rūkymo paplitimas tarp jaunimo;

(9)

būtina nustatyti tam tikras naujas apibrėžtis, kad būtų užtikrintas vienodas šios direktyvos taikymas valstybėse narėse. Kai skirtingoms gaminių kategorijoms taikomos skirtingos pagal šią direktyvą nustatytos prievolės, o atitinkamas gaminys gali būti priskirtas daugiau nei vienai iš tų kategorijų (pvz., pypkių, cigaretėms sukti skirtas tabakas), turėtų būti taikomos griežtesnės prievolės;

(10)

Direktyvoje 2001/37/EB nustatyta, kad didžiausias leidžiamas dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekis cigarečių išsiskiriančiose medžiagose taip pat turėtų būti taikomas cigaretėms, kurios yra eksportuojamos iš Sąjungos. Tos didžiausios leidžiamos ribinės vertės ir ta sistema lieka galioti;

(11)

nustatant dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekį cigarečių išsiskiriančiose medžiagose (toliau – išsiskiriančių medžiagų kiekiai) reikėtų remtis atitinkamais tarptautiniu mastu pripažintais ISO standartais. Tikrinimo procesas turėtų būti apsaugotas nuo tabako pramonės įtakos nepriklausomomis laboratorijomis, įskaitant valstybines laboratorijas. Valstybės narės turėtų galėti naudotis kitose Sąjungos valstybėse narėse esančiomis laboratorijomis. Dėl kitų iš tabako gaminių išsiskiriančių medžiagų: nėra tarptautiniu mastu sutartų standartų ar bandymų, kuriais būtų nustatomas medžiagų kiekis. Turėtų būti skatinamos tarptautiniu lygiu dedamos pastangos parengti tokius standartus ar bandymus;

(12)

kalbant apie didžiausių išsiskiriančių medžiagų kiekių nustatymą, galėtų būti būtina ir tikslinga vėliau sumažinti dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekius išsiskiriančiose medžiagose arba nustatyti didžiausius kitų iš tabako gaminių išsiskiriančių medžiagų kiekius, atsižvelgiant į tų medžiagų toksiškumą ar priklausomybės sukėlimo gebą;

(13)

kad valstybės narės ir Komisija galėtų vykdyti savo reguliavimo funkcijas, būtina išsami informacija apie tabako gaminių sudedamąsias dalis ir išsiskiriančias medžiagas, kad būtų galima įvertinti tokių gaminių patrauklumą, priklausomybės sukėlimo gebą bei toksiškumą ir riziką sveikatai, susijusius su tokių gaminių vartojimu. Todėl taikomos prievolės teikti pranešimus apie sudedamąsias dalis ir išsiskiriančias medžiagas turėtų būti sugriežtintos. Turėtų būti numatytos papildomos sugriežtintos prievolės teikti pranešimus apie į prioritetų sąrašą įtrauktus priedus, kad būtų įvertintas, inter alia, jų toksiškumas, priklausomybės sukėlimo geba ir kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai savybės (toliau – CMR savybės), įskaitant po jų sudegimo. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) tenkanti našta dėl tokių sugriežtintų prievolių dėl pranešimo turėtų būti kuo labiau apribota. Tokios prievolės dėl pranešimo dera su Sąjungai nustatyta pareiga užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį;

(14)

dabartinis skirtingų pranešimų formatų naudojimas apsunkina gamintojų ir importuotojų prievolių teikti pranešimus vykdymą, o valstybėms narėms ir Komisijai yra sunkiau lyginti ir analizuoti gautą informaciją ir ja remiantis daryti išvadas. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nustatyti bendrą privalomą pranešimų apie sudedamąsias dalis ir išsiskiriančias medžiagas formatą. Reikėtų užtikrinti, kad plačiajai visuomenei būtų teikiama kuo skaidresnė informacija apie gaminį, ir kartu užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgta į tabako gaminių gamintojų komercines paslaptis. Reikėtų atsižvelgti į esamas pranešimų apie sudedamąsias dalis sistemas;

(15)

tai, kad tabako gaminių sudedamosios dalys reglamentuojamos nepakankamai darniai, daro poveikį vidaus rinkos sklandžiam veikimui ir trukdo laisvam prekių judėjimui Sąjungoje. Kai kurios valstybės narės priėmė teisės aktus arba sudarė privalomus susitarimus su pramonės subjektais, kuriais leidžiamos ar draudžiamos tam tikros sudedamosios dalys. Dėl to kai kuriose valstybėse narėse kai kurios sudedamosios dalys yra reglamentuojamos, o kitose – ne. Valstybės narės taip pat taiko skirtingus metodus dėl priedų, esančių cigarečių filtruose, ir priedų, dažančių tabako dūmus. Nesuderinus nuostatų tikėtina, kad kliūtys vidaus rinkos sklandžiam veikimui ateinančiais metais didės, atsižvelgiant į TKPK ir atitinkamų TKPK gairių įgyvendinimą Sąjungoje, bei į patirtį, įgytą kitose šalyse už Sąjungos ribų. TKPK gairėse dėl tabako gaminių sudėties reglamentavimo bei dėl informacijos apie tabako gaminius atskleidimo raginama, visų pirma, pašalinti sudedamąsias dalis, kurios pagerina maloniąsias savybes, sudaro įspūdį, kad tabako gaminiai yra naudingi sveikatai, yra susiję su energija ir gyvybingumu arba turi dažančiųjų medžiagų savybių;

(16)

skirtingo reglamentavimo tikimybė didėja taip pat dėl tabako gaminių, kuriems būdingas kitas nei tabako kvapas ar skonis, kuris gali paskatinti pradėti vartoti tabaką arba padaryti įtakos vartojimo įpročiams. Reikėtų vengti priemonių, kuriomis nustatomi nepagrįsti skirtingų rūšių aromatizuotų cigarečių vertinimo skirtumai. Vis dėlto prekyba būdingo kvapo ar skonio gaminiais, kurių pardavimo apimtys didesnės, turėtų būti laipsniškai nutraukta per ilgesnį laikotarpį, suteikiant vartotojams pakankamai laiko pereiti prie kitų gaminių vartojimo;

(17)

būdingo kvapo ar skonio tabako gaminių draudimas nereiškia draudimo naudoti atskirų priedų apskritai, bet įpareigoja gamintojus sumažinti priedo ar priedų derinio kiekį tiek, kad nebeliktų būdingo kvapo ar skonio. Tabako gaminiams gaminti būtinus priedus, pavyzdžiui, cukrų, naudojamą vietoj džiovinimo proceso metu prarandamo cukraus, turėtų būti leidžiama naudoti tol, kol dėl jų neatsiranda būdingas kvapas ar skonis arba nepadidėja gaminio priklausomybės sukėlimo geba, toksiškumas arba CMR savybės. Nepriklausoma Europos patariamoji grupė turėtų padėti priimti tokius sprendimus. Dėl šios direktyvos taikymo neturėtų atsirasti diskriminacija tarp skirtingų veislių tabako ir šia direktyva neturėtų būti užkertamas kelias gaminių diferenciacijai;

(18)

tam tikri priedai naudojami, siekiant sudaryti įspūdį, kad tabako gaminiai yra naudingi sveikatai, kelia mažesnę riziką sveikatai arba pagerina protinę veiklą ir fizinės veiklos rezultatus. Tie priedai, taip pat CMR savybių nesudegusiame pavidale turintys priedai turėtų būti draudžiami, siekiant užtikrinti vienodas taisykles Sąjungoje ir aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį. Priklausomybės sukėlimo gebą ir toksiškumą didinantys priedai taip pat turėtų būti draudžiami;

(19)

atsižvelgiant į tai, kad šioje direktyvoje daugiausia dėmesio skiriama jaunimui, kitiems nei cigaretės ir cigaretėms sukti skirtas tabakas tabako gaminiams turėtų būti taikoma išimtis dėl tam tikrų reikalavimų dėl sudedamųjų dalių tol, kol nėra esminio aplinkybių pasikeitimo tų gaminių pardavimo apimčių ar jaunimo vartojimo įpročių požiūriu;

(20)

atsižvelgiant į oraliniam vartojimui skirto tabako pardavimo Sąjungoje bendrąjį draudimą, atsakomybė už oraliniam vartojimui skirto tabako sudedamųjų dalių reglamentavimą, kuriam reikalingos geros žinios apie to gaminio specifines savybes ir jo vartojimo įpročius, pagal subsidiarumo principą turėtų ir toliau tekti Švedijai, kurioje tą produktą leidžiama parduoti pagal Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 151 straipsnį;

(21)

atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus – sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimui, pagrindu laikant aukštą sveikatos, ypač jaunimo sveikatos, apsaugos lygį ir laikantis Tarybos rekomendacijos 2003/54/EB (5), valstybės narės turėtų būti skatinamos užkirsti kelią prekybai tokiais gaminiais vaikams ir paaugliams patvirtinant tinkamas priemones, kuriomis būtų nustatyti amžiaus apribojimai ir užtikrintas jų laikymasis;

(22)

iki šiol skiriasi nacionalinės nuostatos dėl tabako gaminių ženklinimo, ypač dėl kombinuotų įspėjimų apie galimą žalą sveikatai, kuriuos sudaro paveikslėlis ir tekstas, informacijos apie metimo rūkyti pagalbos paslaugas ir reklaminių elementų vienetiniuose pakeliuose ir ant jų;

(23)

tokie skirtumai gali sudaryti kliūčių prekybai bei trukdyti sklandžiam tabako gaminių vidaus rinkos veikimui, todėl juos reikėtų pašalinti. Be to, įmanoma, kad vartotojai kai kuriose valstybėse narėse gali būti geriau informuojami apie tabako gaminių keliamą riziką sveikatai nei vartotojai kitose valstybėse narėse. Nesiėmus tolesnių veiksmų Sąjungos lygiu, tikėtina, kad esami skirtumai ateinančiais metais didės;

(24)

nuostatų dėl ženklinimo pritaikymas taip pat būtinas siekiant suderinti Sąjungos lygiu taikomas taisykles su tarptautiniais pokyčiais. Pavyzdžiui, TKPK gairėse dėl tabako gaminių pakuočių ir ženklinimo raginama pateikti didelius vaizdinius įspėjimus abiejose pagrindinėse informacijos pateikimo vietose, nustatyti privalomą informacijos dėl metimo rūkyti teikimą ir griežtas taisykles dėl klaidinančios informacijos. Nuostatos dėl klaidinančios informacijos papildys bendrą vartotojus klaidinančios verslo komercinės praktikos draudimą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB (6).

Valstybėms narėms, kuriose mokesčių tikslais ant tabako gaminių pakuočių yra naudojamos banderolės arba nacionaliniai identifikavimo ženklai, tam tikrais atvejais gali tekti pakeisti tų banderolių ir ženklų vietą, kad, laikantis šios direktyvos ir TKPK gairių, kombinuoti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai galėtų būti pagrindinių informacijos pateikimo vietų viršuje. Reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kad valstybės narės galėtų toliau mokesčių tikslais vienetinių pakelių viršuje naudoti savo banderoles arba nacionalinius identifikavimo ženklus tam tikrą laikotarpį po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę;

(25)

ženklinimo nuostatas taip pat reikėtų pritaikyti atsižvelgiant į naujus mokslinius įrodymus. Pavyzdžiui, ant cigarečių vienetinių pakelių nurodomi dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekiai išsiskiriančiose medžiagose pasirodė esanti klaidinanti informacija, nes vartotojai dėl to mano, kad tam tikros cigaretės yra mažiau kenksmingos negu kitos. Taip pat yra įrodymų, kad dideli kombinuoti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai, kuriuos sudaro tekstinis įspėjimas ir atitinkama spalvota nuotrauka, yra veiksmingesni nei įspėjimai, kuriuos sudaro vien tekstas. Todėl kombinuoti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai turėtų būti privalomi visoje Sąjungoje ir užimti reikšmingą bei matomą vienetinio pakelio paviršiaus dalį. Siekiant užtikrinti visų įspėjimų apie galimą žalą sveikatai matomumą ir veiksmingumą, turėtų būti nustatyti minimalūs jų matmenys;

(26)

dėl daugiausia vyresnio amžiaus vartotojų ir nedidelių gyventojų grupių vartojamo rūkomojo tabako gaminių, išskyrus cigaretes ir cigaretėms sukti skirto tabako gaminius, turėtų būti galima toliau leisti taikyti išimtį dėl tam tikrų ženklinimo reikalavimų, kol nėra esminio aplinkybių pasikeitimo jų pardavimo apimčių arba jaunimo vartojimo įpročių požiūriu. Tų kitų tabako gaminių ženklinimui turėtų būti taikomos jiems būdingos specialios taisyklės. Turėtų būti užtikrintas įspėjimų apie galimą žalą sveikatai ant bedūmių tabako gaminių matomumas. Todėl įspėjimai apie galimą žalą sveikatai turėtų būti tvirtinami ant bedūmių tabako gaminių pakuotės dviejų pagrindinių paviršių. Kaljanų tabakui, kuris dažnai laikomas mažiau kenksmingu nei tradicinis rūkomasis tabakas, turėtų būti taikoma visa ženklinimo tvarka, kad būtų išvengta vartotojų klaidinimo;

(27)

tabako gaminiai arba jų pakuotė gali klaidinti vartotojus, ypač jaunimą, jei jie sudaro įspūdį, kad tie gaminiai yra mažiau kenksmingi. Taip gali būti, pavyzdžiui, kai vartojami tam tikri žodžiai ar elementai, kaip antai „mažai dervų“, „lengvos“, „labai lengvos“, „švelnios“, „natūralus“, „ekologiškas“, „be priedų“, „bekvapis“, „plonos“, arba tam tikros pavardės, nuotraukos ir metaforiniai ar kiti ženklai. Kitais klaidinančiais elementais gali būti laikomi informaciniai lapeliai pakuotės viduje arba kita papildoma medžiaga, tokia kaip klijuojamos etiketės, lipdukai, ant pakuotės pritvirtinti informaciniai lapeliai, nutrinami elementai ir apvalkalai, arba susiję su paties tabako gaminio forma elementai, taip pat kiti nepaminėti elementai. Kai kurios pakuotės ir tabako gaminiai galėtų klaidinti vartotojus ir dėl to, kad jais daroma užuomina į naudą, susijusią su lieknėjimu, fiziniu patrauklumu, socialine padėtimi, socialiniu gyvenimu ar tokiomis savybėmis kaip moteriškumas, vyriškumas arba elegancija. Panašiai, pavienių cigarečių dydis ir išvaizda galėtų klaidinti vartotojus, nes sudaromas įspūdis, kad jos yra mažiau kenksmingos. Tabako gaminių vienetiniuose pakeliuose ir jų išorinėse pakuotėse neturėtų būti spausdintų kuponų, nuolaidų pasiūlymų, nuorodų į nemokamą platinimą, „du už vieno kainą“ ar kitų panašių pasiūlymų, dėl kurių vartotojai galėtų tikėtis ekonominės naudos ir taip būtų skatinami pirkti tuos tabako gaminius;

(28)

siekiant užtikrinti įspėjimų apie galimą žalą sveikatai vientisumą ir matomumą bei padidinti jų efektyvumą, turėtų būti priimtos nuostatos dėl įspėjimų apie galimą žalą sveikatai matmenų, taip pat dėl tam tikrų tabako gaminių vienetinių pakelių išvaizdos aspektų, įskaitant jų formą ir atidarymo mechanizmą. Jei vienetiniam pakeliui nustatoma stačiakampio gretasienio forma, turėtų būti leidžiami apvalūs ar nuožulnūs kraštai su sąlyga, kad įspėjimas apie galimą žalą sveikatai užima paviršiaus plotą, lygų paviršiaus plotui ant vienetinio pakelio be tokių kraštų. Valstybės narės taiko skirtingas taisykles dėl minimalaus cigarečių skaičiaus viename vienetiniame pakelyje. Tos taisyklės turėtų būti suvienodintos, kad būtų galima užtikrinti laisvą atitinkamų gaminių apyvartą;

(29)

rinkai pateikiami dideli neteisėtų gaminių, neatitinkančių Direktyvoje 2001/37/EB nustatytų reikalavimų, kiekiai ir esama duomenų, kad tie kiekiai gali didėti. Tokie neteisėti gaminiai trukdo laisvai reikalavimus atitinkančių gaminių apyvartai ir neleidžia užtikrinti tabako kontrolės teisės aktuose numatytos apsaugos. Be to, TKPK įpareigoja Sąjungą, vykdant visapusišką Sąjungos tabako kontrolės politiką, kovoti su nelegaliais tabako gaminiais, be kita ko, tais, kurie nelegaliai importuojami į Sąjungą. Todėl turėtų būti numatyta nuostata, kad vienetiniai tabako gaminių pakeliai turi būti ženklinami unikaliu identifikatoriumi ir saugumo elementais, o jų judėjimas būtų registruojamas, kad visoje Sąjungoje tuos gaminius būtų galima stebėti ir sekti ir kad būtų galima stebėti jų atitiktį šiai direktyvai ir geriau užtikrinti jos laikymąsi. Taip pat turėtų būti numatyta nuostata dėl saugumo elementų nustatymo, kad būtų galima lengviau patikrinti tabako gaminių autentiškumą;

(30)

Sąjungos lygiu turėtų būti sukurti stebėjimo ir atsekimo sistema bei saugumo elementai. Pradiniu laikotarpiu stebėjimo ir atsekimo sistema ir saugumo elementai turėtų būti taikomi tik cigaretėms ir cigaretėms sukti skirtam tabakui. Tai leistų kitų tabako gaminių gamintojams pasinaudoti patirtimi, įgyta iki tol, kol stebėjimo ir atsekimo sistema bei bendri saugumo elementai pradės būti taikomi tiems kitiems produktams;

(31)

siekiant užtikrinti stebėjimo ir atsekimo sistemos nepriklausomumą ir skaidrumą, tabako gaminių gamintojai turėtų sudaryti sutartis su nepriklausomomis trečiosiomis šalimis dėl duomenų saugojimo. Komisija turėtų patvirtinti tų nepriklausomų trečiųjų šalių tinkamumą, o nepriklausomas išorės auditorius turėtų stebėti jų veiklą. Duomenys, susiję su stebėjimo ir atsekimo sistema, turėtų būti laikomi atskirai nuo kitų su bendrove susijusių duomenų, o valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir Komisija turėtų juos nuolat kontroliuoti bei turėti prieigą prie jų;

(32)

Tarybos direktyva 89/622/EEB (7) buvo uždrausta parduoti tam tikrų rūšių oraliniam vartojimui skirtą tabaką valstybėse narėse. Direktyva 2001/37/EB tas draudimas buvo dar kartą patvirtintas. Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 151 straipsniu Švedijos Karalystei leidžiama nukrypti nuo to draudimo. Oraliniam vartojimui skirto tabako pardavimo draudimas turėtų likti galioti siekiant išvengti to gaminio, kuris sukelia priklausomybę ir turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai, patekimo į Sąjungą (išskyrus Švediją). Kitiems bedūmiams tabako gaminiams, kurie nėra gaminami masinio vartojimo rinkai, griežtos ženklinimo taisyklės ir tam tikros nuostatos dėl jų sudedamųjų dalių yra laikomos pakankama priemonė riboti jų plėtrą rinkoje neperžengiant tradicinio vartojimo ribų;

(33)

tarpvalstybinė nuotolinė prekyba tabako gaminiais galėtų sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti tabako gaminių, kurie neatitinka šios direktyvos. Taip pat kyla didesnė rizika, kad tabako gaminių įsigys jaunimas. Todėl kyla rizika, kad gali sumažėti tabako kontrolės teisės aktų poveikis. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista uždrausti tarpvalstybinę nuotolinę prekybą. Jeigu tarpvalstybinė nuotolinė prekyba nedraudžiama, bendrosios mažmeninės prekybos vietų, vykdančių tokią prekybą, registravimo taisyklės turi būti tokios, kad būtų užtikrintas šios direktyvos veiksmingumas. Valstybės narės, remdamosi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 4 straipsnio 3 dalimi, turėtų bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas šios direktyvos įgyvendinimui, visų pirma dėl priemonių, kurių imamasi dėl tabako gaminių tarpvalstybinės nuotolinės prekybos;

(34)

visi tabako gaminiai gali sukelti mirtingumą, sergamumą ir neįgalumą. Todėl jų gamyba, platinimas ir vartojimas turėtų būti reguliuojami. Todėl svarbu stebėti pokyčius, susijusius su naujoviškais tabako gaminiais. Gamintojams ir importuotojams turėtų būti nustatyta prievolė pateikti pranešimą apie naujoviškus tabako gaminius, nedarant poveikio valstybių narių galioms tokius naujoviškus tabako gaminius uždrausti arba leisti;

(35)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, naujoviški tabako gaminiai, kurie laikomi tabako gaminiais kaip apibrėžta šioje direktyvoje, turėtų atitikti šios direktyvos reikalavimus;

(36)

elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos turėtų būti reglamentuojamos šia direktyva, išskyrus atvejus, kai dėl jų pateikimo ar funkcijos jiems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB (8) arba Tarybos direktyva 93/42/EEB (9). Valstybėse narėse dėl tų gaminių galioja skirtingi teisės aktai ir praktika, įskaitant saugos reikalavimus, todėl reikia imtis veiksmų Sąjungos lygiu, kad būtų pagerintas sklandus vidaus rinkos veikimas. Reglamentuojant tuos gaminius, turėtų būti atsižvelgta į būtinybę užtikrinti aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį. Kad valstybės narės galėtų vykdyti savo priežiūros ir kontrolės funkcijas, elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojai bei importuotojai turėtų pateikti pranešimą apie atitinkamus gaminius prieš juos pateikiant rinkai;

(37)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos atitiktų šios direktyvos reikalavimus. Jei atitinkamo gaminio gamintojas nėra įsisteigęs Sąjungoje, atsakomybė, susijusi su to gaminio atitiktimi šiai direktyvai, turėtų tekti to gaminio importuotojui;

(38)

pagal šią direktyvą skystį, kuriame yra nikotino, turėtų būti leidžiama pateikti rinkai tik tuo atveju, jeigu nikotino koncentracija neviršija 20 mg/ml. Šiuo atveju gaunamo nikotino koncentracijos lygis yra panašus į leistiną nikotino kiekį, gaunamą iš standartinės cigaretės per laiką, reikalingą tokiai cigaretei surūkyti. Kad būtų apribota su nikotinu susijusi rizika, turėtų būti nustatyti didžiausi leidžiami pildomųjų talpyklų, rezervuarų ir kapsulių dydžiai;

(39)

pagal šią direktyvą turėtų būti leidžiama pateikti rinkai tik tokias elektronines cigaretes, kurias vartojant nuosekliai dozuojamas nikotino kiekis. Nuoseklus nikotino kiekio dozavimas įprastomis sąlygomis vartojant cigaretes reikalingas sveikatos apsaugos, saugos ir kokybės tikslais, įskaitant tam, kad būtų išvengta atsitiktinio didelių kiekių suvartojimo rizikos;

(40)

elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos, jei patektų vaikams, gali sukelti grėsmę jų sveikatai. Todėl būtina užtikrinti, kad tokie gaminiai nepatektų vaikams ir būtų apsaugoti nuo sugadinimo, įskaitant ženklinimą, tvirtinimo ir atidarymo mechanizmus, kurių negalėtų sugadinti ar atidaryti vaikai;

(41)

kadangi nikotinas yra toksiška medžiaga ir atsižvelgiant į galimą su sveikata ir sauga susijusią riziką, įskaitant tiems asmenims, kuriems gaminys nėra skirtas, skystis, kurio sudėtyje yra nikotino, turėtų būti pateikiamas rinkai tik tokiose elektroninėse cigaretėse arba pildomosiose talpyklose, kurios atitinka tam tikrus saugos ir kokybės reikalavimus. Svarbu užtikrinti, kad vartojant ar pildant elektroninės cigaretės neįskiltų ar netaptų pralaidžios;

(42)

tų gaminių ženklinime ir pakuotėje turėtų būti pateikta pakankamai ir tinkamos informacijos apie jų saugų vartojimą siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti saugą, tinkami įspėjimai apie galimą žalą sveikatai ir juose neturėtų būti jokių klaidinančių elementų ar požymių;

(43)

nacionalinės teisės aktų ir praktikos, reglamentuojančių elektroninių cigarečių reklamą ir rėmimą, skirtumai trukdo laisvam prekių judėjimui bei laisvei teikti paslaugas ir kelia didelę konkurencijos iškraipymų riziką. Jei nebus imtasi tolesnių veiksmų Sąjungos lygiu, tie skirtumai ateinančiais metais gali didėti, taip pat atsižvelgiant į augančią elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų rinką. Todėl būtina suderinti nacionalines nuostatas, kuriomis reglamentuojama tarpvalstybinį poveikį turinčių gaminių reklama ir rėmimas, pagrindu laikant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį. Vartojant elektronines cigaretes gali išsivystyti nikotino priklausomybė ir galiausiai tradicinis tabako vartojimas, nes jomis imituojamas ir įtvirtinamas rūkymo veiksmas. Dėl šios priežasties tikslinga priimti ribojamąjį požiūrį į elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų reklamą;

(44)

kad Komisija ir valstybės narės galėtų vykdyti savo reguliavimo funkcijas, joms reikia išsamios informacijos apie elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų rinkos raidą. Tuo tikslu tų produktų gamintojams ir importuotojams turėtų būti nustatytos prievolės teikti pranešimus apie pardavimo apimtis, įvairių vartotojų grupių teikiamą pirmenybę ir pardavimo būdą. Turėtų būti užtikrintas tos informacijos teikimas plačiajai visuomenei, tinkamai atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti komercines paslaptis;

(45)

siekiant užtikrinti tinkamą rinkos priežiūrą valstybėse narėse, būtina, kad gamintojai, importuotojai ir platintojai turėtų įdiegę tinkamą įtariamo neigiamo poveikio stebėsenos ir registravimo sistemą bei praneštų kompetentingoms valdžios institucijoms apie tokį poveikį, kad būtų galima imtis tinkamų veiksmų. Tikslinga numatyti apsaugos nuostatą, pagal kurią valstybės narės galėtų imtis veiksmų kilus didelei rizikai visuomenės sveikatai;

(46)

formuojantis elektroninių cigarečių rinkai gali būti, kad rinkai pateiktos konkrečios elektroninės cigaretės ar pildomosios talpyklos arba atitinkamos rūšies elektroninės cigaretės ar pildomosios talpyklos, nors jos ir atitinka šią direktyvą, gali kelti nenumatytą riziką žmonių sveikatai. Todėl patartina numatyti šiai rizikai įveikti skirtą procedūrą, kurioje turėtų būti numatyta galimybė valstybei narei patvirtinti tinkamas laikinąsias priemones. Tokios laikinosios priemonės gali būti draudimas pateikti rinkai konkrečias elektronines cigaretes ar pildomąsias talpyklas arba atitinkamos rūšies elektronines cigaretes ar pildomąsias talpyklas. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų uždrausta pateikti rinkai konkrečias elektronines cigaretes ar pildomąsias talpyklas arba atitinkamos rūšies elektronines cigaretes ar pildomąsias talpyklas. Komisijai turėtų būti suteikta teisė tai daryti tuo atveju, kai bent trys valstybės narės yra dėl tinkamai pagrįstų motyvų uždraudusios atitinkamus gaminius ir yra būtina šį draudimą taikyti ir visoms valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas sklandus šios direktyvos reikalavimus atitinkančių gaminių, nekeliančių tokios pat su sveikata susijusios rizikos, vidaus rinkos veikimas. Komisija turėtų ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 20 d. pranešti apie su pildomomis elektroninėmis cigaretėmis susijusią galimą riziką;

(47)

šia direktyva nesuderinami visi elektroninių cigarečių ar pildomųjų talpyklų aspektai. Pavyzdžiui, taisyklių dėl kvapo ar skonio priėmimas paliekamas valstybių narių nuožiūrai. Valstybėms narėms galėtų būti naudinga apsvarstyti galimybę leisti tam tikro kvapo ar skonio gaminių pateikimą rinkai. Tai darydamos, jos turėtų atsižvelgti į galimą tokių gaminių patrauklumą jaunimui ir nerūkantiesiems. Bet koks tokių tam tikro kvapo ar skonio gaminių draudimas turėtų būti pagrįstas ir apie jį turėtų būti pateiktas pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB (10);

(48)

be to, šia direktyva nederinamos taisyklės dėl aplinkos be tabako ar vidaus prekybos, vidaus reklamos ar platesnio prekės ženklo naudojimo tvarkos ir nenustatomas amžiaus apribojimas elektroninėms cigaretėms ar pildomosioms talpykloms. Bet kuriuo atveju tų gaminių pateikimas ir reklama neturėtų skatinti tabako vartojimo ar painiojimo su tabako gaminiais. Valstybės narės gali laisvai reglamentuoti tokius klausimus pagal savo jurisdikciją ir yra raginamos tai daryti;

(49)

žolinių rūkomųjų gaminių reglamentavimas valstybėse narėse skiriasi ir šie produktai dažnai suvokiami kaip nekenksmingi ar mažiau kenksmingi, nepaisant rizikos sveikatai, kurį sukelia jų degimas. Daugeliu atvejų vartotojai nežino tų gaminių sudėties. Siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir teikti geresnę informaciją vartotojams, turėtų būti Sąjungos lygiu nustatytos bendros tokių gaminių ženklinimo taisyklės ir pranešimų apie sudedamąsias dalis teikimas;

(50)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priedų, kuriems taikomi griežtesni pranešimų reikalavimai, prioritetų sąrašo nustatymo ir atnaujinimo, dėl pranešimų apie sudedamąsias dalis ir tos informacijos platinimo formato nustatymo ir atnaujinimo, dėl nustatymo, ar tabako gaminys turi būdingą kvapą ar skonį arba didesnį toksiškumą, didesnę priklausomybės sukėlimo gebą ar CMR savybių, dėl nustatymo, ar tabako gaminys turi būdingą kvapą ar skonį, metodikos, dėl nepriklausomos patariamosios komisijos, kuri nustato, ar tabako gaminiai yra būdingo kvapo ar skonio, sudarymo ir veiklos procedūrų, dėl įspėjimų apie galimą žalą sveikatai tikslios padėties ant cigaretėms sukti skirto tabako maišelių, dėl kombinuotųjų įspėjimų apie galimą žalą sveikatai dizaino, išdėstymo bei formos techninių specifikacijų, dėl stebėjimo ir atsekimo sistemos įdiegimo ir veiklos techninių standartų, dėl techninių standartų, skirtų užtikrinti unikalių identifikatorių sistemų bei saugumo elementų suderinamumą, taip pat dėl pranešimų apie elektronines cigaretes bei pildomąsias talpyklas bendro formato ir dėl tokių gaminių pildymo mechanizmų techninių standartų nustatymo. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (11);

(51)

siekiant užtikrinti, kad ši direktyva būtų visiškai veiksminga ir pritaikyta prie mokslo ir technikos bei tarptautinių pokyčių tabako gamybos, vartojimo ir reglamentavimo srityse, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais nustatomi ir pritaikomi didžiausi leistini išsiskiriančių medžiagų kiekiai ir tų kiekių matavimo metodai, nustatomi didžiausi leistini priedų, kurios suteikia būdingą kvapą ar skonį arba didina toksiškumą ar priklausomybės gebą, kiekiai, panaikinamos tam tikros išimtys, suteiktos kitiems nei cigaretės ir cigaretėms sukti skirtas tabakas tabako gaminiams, pritaikomi įspėjimai apie galimą žalą sveikatai, nustatomas ir pritaikomas vaizdinių įspėjimų sąrašas, nustatomi pagrindiniai sutarčių dėl duomenų saugojimo, kurios turi būti sudarytos dėl stebėjimo ir atsekimo sistemos, elementai ir išplečiamas priemonių, kurių valstybės narės imasi dėl konkrečių elektroninių cigarečių ar pildomųjų talpyklų arba elektroninių cigarečių ar pildomųjų talpyklų rūšių, taikymas visai Sąjungai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(52)

Komisija turėtų stebėti pokyčius, susijusius su šios direktyvos įgyvendinimu ir poveikiu, ir ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 21 d., o vėliau prireikus pateikti ataskaitą siekiant įvertinti, ar šią direktyvą būtina iš dalies keisti. Ataskaitoje turėtų būti pateikta informacija apie tabako gaminių, kurie nereglamentuojami šia direktyva, vienetinių pakelių paviršių, naujoviškų tabako gaminių rinkos pokyčius, rinkos pokyčius, prilygstančius esminiam aplinkybių pasikeitimui, plonų cigarečių, kaljanų tabako ir elektroninių cigarečių bei pildomųjų talpyklų rinkos pokyčius ir tai, kaip vartotojai vertina šiuos gaminius.

Komisija turėtų parengti ataskaitą dėl tabako gaminių sudedamosioms dalims reglamentuoti skirtos europinės sistemos, galimybių, naudos ir poveikio, įskaitant sudedamųjų dalių, kurias tabako gaminiuose galima naudoti arba kurių juose gali būti arba gali būti įdedama, sąrašo (vadinamojo „pozityviojo sąrašo“) sudarymo Sąjungos lygiu galimybes bei naudą. Rengdama tą ataskaitą Komisija turėtų įvertinti, inter alia, turimus mokslinius įrodymus apie sudedamųjų dalių toksinį ir priklausomybę sukeliantį poveikį;

(53)

šios direktyvos reikalavimus atitinkantiems tabako ir susijusiems gaminiams turėtų būti taikomas laisvo prekių judėjimo principas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva pasiekiamas suderinimo lygis skiriasi, valstybėms narėms tam tikromis sąlygomis turėtų būti palikta teisė tam tikrais atžvilgiais taikyti griežtesnius reikalavimus, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą. Tai taikoma tabako gaminių pateikimui ir pakuotei, įskaitant spalvas, išskyrus įspėjimus apie galimą žalą sveikatai, kurių atžvilgiu šioje direktyvoje numatytas pirmasis pagrindinių bendrų taisyklių rinkinys. Todėl valstybės narės galėtų, pavyzdžiui, priimti nuostatas, kuriomis numatoma toliau standartizuoti tabako gaminių pakuotes, su sąlyga, kad tos nuostatos yra suderinamos su SESV, PPO įsipareigojimais ir neturi įtakos visapusiškam šios direktyvos taikymui;

(54)

be to, siekiant atsižvelgti į galimus rinkos pokyčius ateityje, valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama drausti tam tikros kategorijos tabako ar susijusius gaminius, remiantis priežastimis, susijusiomis su atitinkamos valstybės narės ypatinga padėtimi ir su sąlyga, kad nuostatos yra pagrįstos poreikiu apsaugoti visuomenės sveikatą, atsižvelgiant į šia direktyva pasiektą aukštą apsaugos lygį. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie tokias griežtesnes nacionalines nuostatas;

(55)

valstybė narė turėtų turėti galimybę palikti galioti ar priimti nacionalinės teisės aktus, taikomus visiems jos nacionalinei rinkai pateikiamiems gaminiams dėl aspektų, kurie nėra reglamentuojami šia direktyva, su sąlyga, kad jie atitinka SESV ir netrukdo visiškai įgyvendinti šią direktyvą. Atitinkamai ir laikantis tų sąlygų, valstybė narė, inter alia, galėtų reglamentuoti arba uždrausti priemones, naudojamas tabako gaminiams (įskaitant kaljanus) ir žoliniams rūkomiesiems gaminiams, ir reglamentuoti arba uždrausti gaminius, kurie išoriškai primena atitinkamos rūšies tabako ar susijusį gaminį. Dėl nacionalinio techninio reglamentavimo reikia iš anksto pranešti pagal Direktyvą 98/34/EB;

(56)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis taisyklių ir apsaugos priemonių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (12);

(57)

ši direktyva nedaro poveikio Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą ir ženklinimą;

(58)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (13) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(59)

šia direktyva nekeičiama pareiga gerbti pagrindines teises ir laikytis teisės principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šia direktyva daromas poveikis kai kurioms pagrindinėms teisėms. Todėl būtina užtikrinti, kad tabako ir susijusių gaminių gamintojams, importuotojams ir platintojams nustatytomis prievolėmis būtų ne tik užtikrintas aukštas sveikatos ir vartotojų apsaugos lygis, bet ir būtų apsaugotos visos kitos pagrindinės teisės, o tos prievolės būtų proporcingos sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Ši direktyva turėtų būti taikoma laikantis Sąjungos teisės ir atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų;

(60)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus dėl tabako ir susijusių gaminių gamybos, pateikimo ir pardavimo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų apimties ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, remdamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   ANTRAŠTINĖ

DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šios direktyvos tikslas – suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius:

a)

tabako gaminių sudedamąsias dalis bei išsiskiriančias medžiagas ir susijusias prievoles teikti pranešimus, įskaitant didžiausią leistiną dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekį iš cigarečių išsiskiriančiose medžiagose;

b)

tam tikrus tabako gaminių ženklinimo ir pakuočių aspektus, įskaitant įspėjimus apie galimą žalą sveikatai, pateikiamus ant vienetinių tabako gaminių pakelių ir bet kokios išorinės pakuotės, taip pat atsekamumą ir saugumo elementus, kurie taikomi tabako gaminiams, siekiant užtikrinti jų atitiktį šiai direktyvai;

c)

draudimą pateikti rinkai oraliniam vartojimui skirtą tabaką;

d)

tarpvalstybinę nuotolinę prekybą tabako gaminiais;

e)

prievolę pateikti pranešimą apie naujoviškus tabako gaminius;

f)

tam tikrų gaminių, susijusių su tabako gaminiais – elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų, taip pat rūkomųjų žolinių gaminių pateikimą rinkai ir ženklinimą,

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimui, pagrindu laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį, ir laikytis Sąjungos įsipareigojimų pagal PSO tabako kontrolės pagrindų konvenciją (TKPK).

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   tabakas– lapai ir kitos natūralios apdorotos ar neapdorotos tabako augalų dalys, įskaitant išplėstą ir regeneruotą tabaką;

2)   pypkių tabakas– tabakas, kuris gali būti vartojamas pridegant ir išimtinai skirtas vartoti rūkant juo prikimštą pypkę;

3)   cigaretėms sukti skirtas tabakas– tabakas, kuris vartotojų ar mažmeninės prekybos vietose gali būti naudojamas cigaretėms gaminti;

4)   tabako gaminiai– gaminiai, kuriuos galima vartoti ir kurie pagaminti, net jei tik iš dalies, iš genetiškai modifikuoto ar nemodifikuoto tabako;

5)   bedūmis tabako gaminys– tabako gaminys, kuris nėra vartojamas pridegant, įskaitant kramtomąjį tabaką, uostomąjį tabaką ir oraliniam vartojimui skirtą tabaką;

6)   kramtomasis tabakas– bedūmis tabako gaminys, skirtas tik kramtyti;

7)   uostomasis tabakas– bedūmis tabako gaminys, kurį galima vartoti per nosį;

8)   oraliniam vartojimui skirtas tabakas– visi vartoti per burną skirti tabako gaminiai, išskyrus skirtus įkvėpti ar kramtyti, kurie yra pagaminti tik iš tabako arba kuriuose yra tabako ir kurie pateikiami porcijomis dažniausiai supakuoti į paprastus arba akytus maišelius kaip milteliai arba kaip smulkios dalelės arba kaip bet kokie jų mišiniai;

9)   rūkomojo tabako gaminiai– kiti nei bedūmiai tabako gaminiai;

10)   cigaretė– tabako ritinėlis, kurį galima vartoti pridegtą ir kuris išsamiau apibrėžtas Tarybos direktyvos 2011/64/ES 3 straipsnio 1 dalyje (14);

11)   cigaras– tabako ritinėlis, kurį galima vartoti pridegtą ir kuris išsamiau apibrėžtas Direktyvos 2011/64/ES 4 straipsnio 1 dalyje;

12)   cigarilė– nedidelis cigaras, išsamiau apibrėžtas Tarybos direktyvos 2007/74/EB (15) 8 straipsnio 1 dalyje;

13)   kaljanų tabakas– tabako gaminys, kurį galima vartoti naudojant kaljaną. Šioje direktyvoje kaljanų tabakas laikomas rūkomojo tabako gaminiu. Jeigu gaminį galima naudoti ir kaljanuose, ir kaip cigaretėms sukti skirtą tabaką, jis laikomas cigaretėms sukti skirtu tabaku;

14)   naujoviškas tabako gaminys– tabako gaminys, kuris:

a)

nepriklauso jokiai iš šių kategorijų: cigaretės, cigaretėms sukti skirtas tabakas, pypkių tabakas, kaljanų tabakas, cigarai, cigarilės, kramtomasis tabakas, uostomasis tabakas ar oraliniam vartojimui skirtas tabakas, ir

b)

yra pateiktas rinkai po 2014 m. gegužės 19 d.;

15)   žolinis rūkomasis gaminys– augalų, žolių ar vaisių pagrindo gaminys, kuriame nėra tabako ir kurį galima vartoti pridegtą;

16)   elektroninė cigaretė– gaminys, kuris gali būti naudojamas garams, kuriuose yra nikotino, vartoti per kandiklį, arba bet kuri tokio gaminio sudedamoji dalis, įskaitant kapsulę, rezervuarą ir įtaisą be kapsulės ar rezervuaro. Elektroninės cigaretės gali būti vienkartinės arba užpildomos iš pildomosios talpyklos ir rezervuaro, arba daugkartinės su keičiamomis vienkartinėmis kapsulėmis;

17)   pildomoji talpykla– indas, kuriame yra nikotino turinčio skysčio, kuris gali būti naudojamas elektroninei cigaretei pripildyti;

18)   sudedamoji dalis– tabakas, priedas, taip pat bet kuri medžiaga ar elementas, esantis paruoštame vartoti tabako gaminyje ar susijusiuose gaminiuose, įskaitant popierių, filtrą, rašalą, kapsules ir klijus;

19)   nikotinas– nikotino alkaloidai;

20)   derva– grynas bevandenis dūmų kondensatas be nikotino;

21)   išsiskiriančios medžiagos– medžiagos, kurios išsiskiria vartojant tabako ar susijusį gaminį pagal paskirtį, pavyzdžiui, dūmuose esančios medžiagos arba medžiagos, išsiskiriančios vartojant bedūmius tabako gaminius;

22)   didžiausias leistinas kiekis ar išsiskiriančių medžiagų didžiausias leistinas kiekis– didžiausias leistinas medžiagos kiekis tabako gaminyje arba iš jo išsiskiriančiose medžiagose, įskaitant nulį, matuojamas miligramais;

23)   priedas– medžiaga, kita nei tabakas, kurios įdėta į tabako gaminį, vienetinį pakelį ar bet kokią išorinę pakuotę;

24)   kvapioji medžiaga– priedas, suteikiantis kvapą ir (arba) skonį;

25)   būdingas kvapas ar skonis– aiškiai juntamas ne tabako kvapas ar skonis, kurį sukelia priedas ar priedų derinys, įskaitant vaisių, prieskonių, žolių, alkoholio, karamelės, mentolio ar vanilės, bet jais neapsiribojant, ir kuris jaučiamas prieš vartojant arba vartojant tabako gaminį;

26)   priklausomybės sukėlimo geba– farmakologinė medžiagos geba sukelti priklausomybę – būklę, kai suteikiamu pasitenkinimu ar abstinencijos simptomų palengvinimu arba abiem būdais paveikiami individo gebėjimai kontroliuoti elgesį;

27)   toksiškumas– medžiagos savybė sukelti tam tikro lygio žalingą poveikį žmogaus organizmui, įskaitant ilgainiui pasireiškiantį poveikį, paprastai kai ji vartojama arba jos poveikis patiriamas dažnai ar nuolat;

28)   esminis aplinkybių pasikeitimas– tam tikrų kategorijų gaminių pardavimo apimčių padidėjimas ne mažiau kaip 10 % bent penkiose valstybėse narėse, apskaičiuotas pagal pardavimo duomenis, pateiktus pagal 5 straipsnio 6 dalį, arba atitinkamų kategorijų gaminių vartojimo paplitimo lygio padidėjimas ne mažiau kaip penkių procentinių punktų tarp jaunesnių nei 25 metų amžiaus vartotojų bent penkiose valstybėse narėse pagal specialųjį 2012 m. gegužės mėn. Eurobarometro pranešimą Nr. 385 ar lygiaverčių vartojimo paplitimo tyrimų duomenis; bet kuriuo atveju laikoma, kad esminio aplinkybių pasikeitimo nebuvo, jeigu atitinkamos kategorijos gaminių pardavimo apimtis mažmeniniu lygiu neviršija 2,5 % bendro tabako gaminių pardavimo Sąjungos lygiu;

29)   išorinė pakuotė– bet kokia pakuotė, į kurią supakuoti tabako ar susiję gaminiai pateikiami rinkai ir kuri apima vienetinį pakelį ar vienetinių pakelių bloką; skaidrūs vyniojimui skirti maišeliai nėra laikomi išorinėmis pakuotėmis;

30)   vienetinis pakelis– mažiausia atskira rinkai pateikiamo tabako ar susijusio gaminio pakuotė;

31)   maišelis– cigaretėms sukti skirto tabako vienetinis pakelis, kuris gali būti stačiakampio voko su užlenkiamu kraštu arba stovinčio maišelio formos;

32)   įspėjimas apie galimą žalą sveikatai– įspėjimas apie gaminio sukeliamą žalą žmogaus sveikatai arba kitas nepageidautinas pasekmes, kylančias dėl jo vartojimo, įskaitant tekstinius įspėjimus, kombinuotus įspėjimus apie galimą žalą sveikatai, bendro pobūdžio įspėjimus ir informacinius pranešimus, kaip numatyta šioje direktyvoje;

33)   kombinuotas įspėjimas apie galimą žalą sveikatai– įspėjimas apie galimą žalą sveikatai, kurį sudaro tekstinis įspėjimas ir atitinkama nuotrauka ar iliustracija, kaip numatyta šioje direktyvoje;

34)   tarpvalstybinė nuotolinė prekyba– nuotolinis pardavimas vartotojams, kai vartotojas, užsakydamas gaminį mažmeninės prekybos vietoje, yra kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė ar trečioji šalis, kurioje yra įsteigta ta mažmeninės prekybos vieta; mažmeninės prekybos vieta laikoma įsteigta valstybėje narėje:

a)

fizinio asmens atveju – jei jis turi savo verslo vietą toje valstybėje narėje;

b)

kitais atvejais – jei mažmenininkas turi savo oficialią būstinę, centrinę administraciją ar verslo vietą, įskaitant filialą, agentūrą ar bet kokį kitą padalinį toje valstybėje narėje;

35)   vartotojas– bet kuris fizinis asmuo, kurio veikla nesusijusi su jo prekybine veikla, verslu, amatu ar profesija;

36)   amžiaus patikros sistema– kompiuterinė sistema, kuri vienareikšmiškai patvirtina vartotojo amžių elektronine forma pagal nacionalinius reikalavimus;

37)   gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina gaminį arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti gaminį ir kuris parduoda tą gaminį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

38)   tabako ar susijusių gaminių importas– tokių gaminių įvežimas į Sąjungos teritoriją, nebent gaminiams yra taikoma sąlyginio neapmokestinimo procedūra arba tvarka jų įvežimo į Sąjungą metu, taip pat sąlyginio neapmokestinimo procedūros arba tvarkos taikymo nutraukimas;

39)   tabako ar susijusių gaminių importuotojas– į Sąjungos teritoriją įvežtų tabako ar susijusių gaminių savininkas arba asmuo, turintis teisę jais disponuoti;

40)   pateikimas rinkai– gaminių, neatsižvelgiant į jų pagaminimo vietą, teikimas Sąjungoje esantiems vartotojams už mokestį ar nemokamai, įskaitant nuotolinį pardavimą; tarpvalstybinės nuotolinės prekybos atveju gaminys laikomas pateikiamu rinkai valstybėje narėje, kurioje yra vartotojas;

41)   mažmeninės prekybos vieta– bet kuri vieta, kurioje tabako gaminiai pateikiami rinkai, įskaitant, kai tai daro fizinis asmuo.

II   ANTRAŠTINĖ

DALIS TABAKO GAMINIAI

I   SKYRIUS

Sudedamosios dalys ir išsiskiriančios medžiagos

3 straipsnis

Didžiausi leistini dervų, nikotino, anglies monoksido ir kitų medžiagų kiekiai išsiskiriančiose medžiagose

1.   Iš valstybėse narėse pateikiamų rinkai ar gaminamų cigarečių išsiskiriančių medžiagų didžiausi leistini kiekiai (toliau – didžiausi leistini kiekiai) turi neviršyti:

a)

10 mg dervų iš vienos cigaretės;

b)

1 mg nikotino iš vienos cigaretės;

c)

10 mg anglies monoksido iš vienos cigaretės.

2.   Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant sumažinti 1 dalyje nustatytus didžiausius leistinus kiekius, kai tai būtina remiantis tarptautiniu mastu sutartais standartais.

3.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus jų nustatytus didžiausius leistinus iš cigarečių išsiskiriančių medžiagų, nenurodytų 1 dalyje, kiekius ir iš kitų nei cigaretės tabako gaminių išsiskiriančių medžiagų didžiausius leistinus kiekius.

4.   Komisija pagal 27 straipsnį priima deleguotuosius aktus siekiant į Sąjungos teisę integruoti standartus, dėl kurių susitarė TKPK Šalys arba PSO, susijusius su didžiausiais leistinais iš cigarečių išsiskiriančių medžiagų, nenurodytų 1 dalyje, kiekiais ir iš kitų nei cigaretės tabako gaminių išsiskiriančių medžiagų didžiausiais leistinais kiekiais.

4 straipsnis

Nustatymo metodai

1.   Dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekis iš cigarečių išsiskiriančiose medžiagose nustatomas remiantis ISO standartu 4387 – dervoms, ISO standartu 10315 – nikotinui ir ISO standartu 8454 – anglies monoksidui.

Dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekio matavimo tikslumas nustatomas pagal ISO 8243 standartą.

2.   1 dalyje nurodytus nustatytus kiekius patikrina laboratorijos, kurias tvirtina ir stebi valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos.

Tos laboratorijos negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai priklausyti tabako pramonei ar būti jos kontroliuojamos.

Valstybės narės pateikia Komisijai patvirtintų laboratorijų sąrašą, nurodydamos patvirtinimo kriterijus bei taikomus stebėsenos metodus ir kaskart jį atnaujina padarius bet kokių pakeitimų. Komisija viešai paskelbia tuos patvirtintų laboratorijų sąrašus.

3.   Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad pritaikytų dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekio išsiskiriančiose medžiagose nustatymo metodus, jeigu tai būtina atsižvelgiant į mokslo ir technikos pokyčius ar tarptautiniu mastu sutartus standartus.

4.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus matavimo metodus, kuriuos jos naudoja iš cigarečių išsiskiriančioms medžiagoms, nenurodytoms 3 dalyje, ir iš kitų nei cigaretės tabako gaminių išsiskiriančioms medžiagoms nustatyti.

5.   Komisija pagal 27 straipsnį priima deleguotuosius aktus siekiant į Sąjungos teisę integruoti standartus, dėl kurių susitarė TKPK Šalys arba PSO, susijusius su matavimo metodais.

6.   Valstybės narės gali imti iš tabako gaminių gamintojų ir importuotojų proporcingus mokesčius už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kiekių matavimo patikrinimą.

5 straipsnis

Pranešimai apie sudedamąsias dalis ir išsiskiriančias medžiagas

1.   Valstybės narės reikalauja, kad tabako gaminių gamintojai ir importuotojai jų kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktų (pagal prekės ženklą ir rūšį):

a)

tabako gaminių gamybai naudotų visų sudedamųjų dalių ir jų kiekių sąrašą kiekvienos tabako gaminių sudedamosios dalies mažėjančia tvarka pagal svorį;

b)

išsiskiriančių medžiagų kiekius, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 ir 4 dalyse;

c)

jei turima, informaciją apie kitas išsiskiriančias medžiagas ir jų kiekius.

Informacija apie rinkai jau pateiktus gaminius pateikiama ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 20 d.

Gamintojai ar importuotojai taip pat informuoja atitinkamų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas, jeigu gaminio sudėtis pakeičiama taip, kad tai turi įtakos pagal šį straipsnį teikiamai informacijai.

Naujo ar pakeisto tabako gaminio atveju informacija, kurios reikalaujama pagal šį straipsnį, pateikiama prieš pateikiant tuos gaminius rinkai.

2.   Prie 1 dalies a punkte nurodyto sudedamųjų dalių sąrašo pridedamas pareiškimas, kuriame išdėstomos priežastys, kodėl tokių sudedamųjų dalių buvo dėta į atitinkamus tabako gaminius. Tame sąraše taip pat nurodomas sudedamųjų dalių statusas, įskaitant tai, ar jos buvo registruotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (16), taip pat jų klasifikavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (17).

3.   Prie 1 dalies a punkte nurodyto sąrašo taip pat pridedami atitinkami toksikologiniai duomenys, apibūdinantys atitinkamai sudegintas ar nesudegintas šias sudedamąsias dalis, visų pirma nurodant jų poveikį vartotojų sveikatai ir atsižvelgiant, be kita ko, į jų priklausomybę sukeliantį poveikį.

Be to, dėl cigarečių ir cigaretėms sukti skirto tabako gamintojas ar importuotojas pateikia techninį dokumentą, kuriame išdėstomas naudojamų priedų ir jų savybių bendras aprašymas.

Gamintojai ir importuotojai nurodo taikytus kitų medžiagų, nei dervos, nikotinas, anglies monoksidas ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodytos išsiskiriančios medžiagos, išsiskiriančių medžiagų kiekio nustatymo metodus. Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad gamintojai ar importuotojai atliktų tyrimus, kuriuos gali nustatyti kompetentingos valdžios institucijos, kad įvertintų sudedamųjų dalių poveikį sveikatai, atsižvelgiant, be kita ko, į jų priklausomybės sukėlimo gebą ir toksiškumą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalį pateikta informacija būtų viešai prieinama interneto svetainėje. Skelbdamos tą informaciją, valstybės narės tinkamai atsižvelgia į būtinybę apsaugoti komercinę paslaptį. Valstybės narės reikalauja, kad gamintojai ir importuotojai, pateikdami informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį, nurodytų, kurią informaciją jie laiko komercine paslaptimi.

5.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato ir prireikus atnaujina šio straipsnio 1 ir 6 dalyse bei 6 straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo ir skelbimo formatą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Valstybės narės reikalauja, kad gamintojai ir importuotojai pateiktų jų turimų vidinių ir išorinių rinkos tyrimų ir įvairių vartotojų grupių, įskaitant jaunimą ir dabartinius rūkančiuosius, teikiamos pirmenybės tyrimų duomenis, susijusius su sudedamosiomis dalimis ir išsiskiriančiomis medžiagomis, taip pat rinkos tyrimų, kuriuos jie atlieka pradėdami prekiauti naujoviškais gaminiais, santraukas. Valstybės narės taip pat reikalauja, kad gamintojai ir importuotojai kasmet praneštų, pagal prekės ženklą ir rūšį, apie kiekvieno gaminio pardavimo apimtis, išreikštas gaminių vienetais ar kilogramais, kiekvienoje valstybėje narėje, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. sausio 1 d. Valstybės narės pateikia bet kokius kitus jų turimus duomenis apie pardavimo apimtis.

7.   Visi duomenys ir informacija, kurie pagal šį ir 6 straipsnius turi būti teikiami valstybėms narėms ir valstybių narių, pateikiami elektronine forma. Valstybės narės saugo informaciją elektronine forma ir užtikrina, kad Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ta informacija būtų prieinama šios direktyvos taikymo tikslais. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad komercinės paslaptys ir kita konfidenciali informacija būtų saugomos laikantis konfidencialumo reikalavimų.

8.   Valstybės narės gali imti iš tabako gaminių gamintojų ir importuotojų proporcingus mokesčius už joms pagal šį straipsnį pateikiamos informacijos gavimą, saugojimą, tvarkymą, analizę ir skelbimą.

6 straipsnis

Priedų prioritetinis sąrašas ir griežtesnės prievolės teikti pranešimus

1.   Be 5 straipsnyje nustatytų prievolių dėl pranešimo, tam tikriems priedams, esantiems cigaretėse ir cigaretėms sukti skirtame tabake, kurie įtraukti į prioritetinį sąrašą, taikomos griežtesnės prievolės dėl pranešimų teikimo. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato ir vėliau tikslina tokį priedų prioritetinį sąrašą. Į sąrašą įtraukiami priedai:

a)

dėl kurių pirminės indikacijos, tyrimai ar reglamentavimas kitose jurisdikcijose rodo, jog jie turi vieną iš šio straipsnio 2 dalies a–d punktuose nustatytų savybių, ir

b)

kurie, remiantis pranešimais apie sudedamąsias dalis pagal 5 straipsnio 1 ir 3 dalis, pagal svorį ar skaičių yra plačiausiai naudojami iš visų priedų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pirmasis priedų sąrašas patvirtinamas iki 2016 m. gegužės 20 d. ir jame turi būti bent 15 priedų.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad cigarečių ir cigaretėms sukti skirto tabako, kurių sudėtyje yra į 1 dalyje numatytą prioritetinį sąrašą įtraukto priedo, gamintojai ar importuotojai atliktų išsamius tyrimus, kurių metu dėl kiekvieno priedo nagrinėjama, ar tas priedas:

a)

prisideda prie atitinkamų gaminių toksiškumo ar priklausomybės sukėlimo gebos ir ar dėl to žymiai ar išmatuojamai padidėja bet kurio iš atitinkamų gaminių toksiškumas arba priklausomybės sukėlimo geba;

b)

suteikia būdingą kvapą ar skonį;

c)

palengvina įkvėpimą ar nikotino įsisavinimą arba

d)

sąlygoja CMR savybių turinčių medžiagų susidarymą arba jų kiekio padidėjimą, ir ar dėl to žymiai ar išmatuojamai padidėja bet kurio iš atitinkamų gaminių CMR savybės.

3.   Atliekant tyrimus atsižvelgiama į atitinkamų gaminių naudojimą pagal paskirtį ir visų pirma tiriamos išsiskiriančios medžiagos, susidarančios degimo proceso metu ir susijusios su atitinkamu priedu. Tyrimuose taip pat būtina ištirti to priedo sąveiką su kitomis atitinkamų gaminių sudedamosiomis dalimis. Gamintojai ar importuotojai, savo tabako gaminiuose naudojantys tą patį priedą, gali atlikti bendrą tyrimą, kai tas priedas naudojamas produktuose, kurių sudėtis yra panaši.

4.   Gamintojai ar importuotojai pateikia ataskaitą apie tų tyrimų rezultatus. Toje ataskaitoje pateikiama santrauka ir išsami apžvalga, kurioje apibūdinama esama mokslinė literatūra apie tą priedą ir apibendrinami vidaus duomenys apie to priedo poveikį.

Gamintojai ar importuotojai pateikia tas ataskaitas Komisijai, o jų kopiją – valstybių narių, kurių rinkai pateiktas to priedo turintis tabako gaminys, kompetentingoms valdžios institucijoms ne vėliau kaip per 18 mėnesių po to, kai atitinkamas priedas buvo įtrauktas į pagal 1 dalį sudarytą prioritetinį sąrašą. Komisija ir atitinkamos valstybės narės taip pat gali prašyti gamintojų ar importuotojų pateikti papildomos informacijos apie atitinkamą priedą. Ta papildoma informacija įtraukiama į ataskaitą.

Komisija ir atitinkamos valstybės narės gali reikalauti, kad nepriklausoma mokslo įstaiga peržiūrėtų tas ataskaitas, visų pirma dėl jų išsamumo, metodikos ir išvadų. Gauta informacija padeda Komisijai ir valstybėms narėms priimti sprendimus pagal 7 straipsnį. Valstybės narės ir Komisija už tas nepriklausomas peržiūras gali nustatyti mokesčius tabako gaminių gamintojams ir importuotojams.

5.   Mažosioms ir vidutinėms įmonėms, apibrėžtoms Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (18), šiame straipsnyje nustatytos prievolės netaikomos, jei kitas gamintojas ar importuotojas parengia ataskaitą dėl to priedo.

7 straipsnis

Sudedamųjų dalių reglamentavimas

1.   Valstybės narės draudžia pateikti rinkai būdingo kvapo ar skonio tabako gaminius.

Valstybės narės nedraudžia naudoti priedų, kurie yra būtini tabako gaminių gamybai, pavyzdžiui, cukraus, skirto džiovinimo proceso metu prarastam cukrui pakeisti, jeigu tie priedai nesuteikia gaminiui būdingo kvapo ar skonio ir žymiai ar išmatuojamai nepadidina tabako gaminio priklausomybės sukėlimo gebos, toksiškumo arba CMR savybių.

Valstybės narės praneša Komisijai apie priemones, kurių imtasi pagal šią dalį.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais valstybės narės prašymu nustato arba gali savo iniciatyva nustatyti, ar tabako gaminys patenka į 1 dalies taikymo sritį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato vienodas taisykles dėl procedūrų, pagal kurias nustatoma, ar tabako gaminys patenka į 1 dalies taikymo sritį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Sąjungos lygiu sukuriama nepriklausoma patariamoji grupė. Valstybės narės ir Komisija gali konsultuotis su šia grupe prieš imdamosi priemonių pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šios grupės sukūrimo ir veiklos tvarką.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Jeigu dėl tam tikrų priedų ar jų derinio kiekio ar koncentracijos bent trijose valstybėse narėse buvo nustatyti draudimai pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas tų priedų ar priedų derinių, kurie suteikia būdingą kvapą ar skonį, didžiausias leistinas kiekis.

6.   Valstybės narės draudžia pateikti rinkai tabako gaminius, kuriuose yra šių priedų:

a)

vitaminų arba kitų priedų, kurie sudaro įspūdį, kad tabako gaminys yra naudingas ar mažiau kenksmingas sveikatai;

b)

kofeino arba taurino, arba kitų priedų bei stimuliuojančių junginių, kurie yra siejami su energija ir gyvybingumu;

c)

priedų, nudažančių išsiskiriančias medžiagas;

d)

rūkomojo tabako gaminių atveju – priedų, kurie palengvina įkvėpimą ar nikotino įsisavinimą, ir

e)

priedų, kurie nesudegintame pavidale turi CMR savybių.

7.   Valstybės narės draudžia pateikti rinkai tabako gaminius, kurių bet kokiuose komponentuose, pavyzdžiui, filtruose, popieriuje, pakuotėse, kapsulėse ar bet kuriuose techniniuose elementuose, yra kvapiųjų medžiagų, leidžiančių pakeisti atitinkamų tabako gaminių kvapo ar skonio stiprumą ar jų dūmo sodrumą. Filtruose, popieriuje ir kapsulėse negali būti tabako arba nikotino.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytos nuostatos ir sąlygos atitinkamai būtų taikomos tabako gaminiams.

9.   Valstybės narės, remdamosi moksliniais įrodymais, draudžia pateikti rinkai tabako gaminius, kuriuose priedų kiekis yra toks, kad vartojimo metu žymiai ar išmatuojamai padidėja tabako gaminio toksinis ar priklausomybę sukeliantis poveikį arba jo CMR savybės.

Valstybės narės praneša Komisijai apie priemones, kurių jos ėmėsi pagal šią dalį.

10.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės prašymu nustato arba gali savo iniciatyva nustatyti, ar tabako gaminys patenka į 9 dalies taikymo sritį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir grindžiami naujausiais moksliniais įrodymais.

11.   Jeigu įrodyta, kad priedas arba tam tikras jo kiekis padidina tabako gaminio toksiškumą arba priklausomybę sukeliantį poveikį, ir jei dėl to tas gaminys uždraustas pagal šio straipsnio 9 dalį bent trijose valstybėse narėse, Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi didžiausi leistini tų priedų kiekiai. Tokiu atveju didžiausias leistinas kiekis nustatomas taikant mažiausią iš didžiausių leistinų kiekių, dėl kurių buvo nustatyti šioje dalyje nurodyti nacionaliniai draudimai.

12.   Tabako gaminiams, išskyrus cigaretes ir cigaretėms sukti skirtą tabaką, netaikomi 1 ir 7 dalyse nustatyti draudimai. Komisija pagal 27 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais panaikina tą išimtį konkrečiai gaminių kategorijai, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės, kaip nurodyta Komisijos ataskaitoje.

13.   Tabako gaminių gamintojams ir importuotojams valstybės narės ir Komisija gali nustatyti proporcingus mokesčius už įvertinimą, ar tabako gaminys turi būdingą kvapą ar skonį, ar buvo panaudoti draudžiami priedai ar kvapiosios medžiagos ir ar tabako gaminio sudėtyje yra toks priedų kiekis, dėl kurio žymiai ir išmatuojamai padidėja atitinkamo tabako gaminio toksiškumas ar priklausomybę sukeliantis poveikis arba jo CMR savybės.

14.   Būdingo kvapo ar skonio tabako gaminiams, kurių pardavimo apimtys Sąjungos mastu sudaro 3 % arba daugiau konkrečios kategorijos gaminių pardavimo apimčių, šio straipsnio nuostatos pradedamos taikyti nuo 2020 m. gegužės 20 d.

15.   Šis straipsnis netaikomas oraliniam vartojimui skirtam tabakui.

II   SKYRIUS

Ženklinimas ir pakuotės

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Ant kiekvieno vienetinio tabako gaminių pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės pateikiami šiame skyriuje numatyti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai valstybės narės, kurioje gaminys pateikiamas rinkai, valstybine kalba ar kalbomis.

2.   Įspėjimai apie galimą žalą sveikatai užima visą jiems skirtą pakelio ar išorinės pakuotės paviršių ir negali būti komentuojami, perfrazuojami ar pateikiami kokia nors kita forma.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad ant vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės esantys įspėjimai apie galimą žalą sveikatai būtų atspausdinti nenutrinamais aiškiai matomais spaudmenimis ir matomi visi, jie nebūtų iš dalies ar visiškai uždengti ar pertraukti banderolėmis, kainų ženklais, saugumo elementais, vyniojimui skirtais maišeliais, aplankais, dėžutėmis ar kitomis priemonėmis, kai tabako gaminiai pateikiami rinkai. Ant vienetinių tabako gaminių pakelių, išskyrus cigarečių pakelius ir cigaretėms sukti skirto tabako maišelius, įspėjimai apie galimą žalą sveikatai gali būti pateikti lipdukuose su sąlyga, kad tokių lipdukų neįmanoma pašalinti. Įspėjimai apie galimą žalą sveikatai turi išlikti nepaliesti atidarant vienetinį pakelį, išskyrus pakelių su viršutiniu atverčiamu dangteliu atveju, kai įspėjimai apie galimą žalą sveikatai gali būti perplėšiami atidarant pakelį, bet tik taip, kad nebūtų pažeistas teksto, nuotraukų ir informacijos dėl metimo rūkyti grafinis vientisumas ir matomumas.

4.   Įspėjimai apie galimą žalą sveikatai ant vienetinių pakelių jokiu būdu neturi būti uždengti ar pertraukti banderolėmis, kainų ženklais, stebėjimo ir atsekimo ženklais ar saugumo elementais.

5.   Įspėjimų apie galimą žalą sveikatai dydžiai, numatyti 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose, apskaičiuojami pagal atitinkamą uždaryto pakelio plotą.

6.   Įspėjimai apie galimą žalą sveikatai apvedami juoda 1 mm pločio linija vidinėje tų įspėjimų tekstui skirto ploto dalyje, išskyrus įspėjimus apie galimą žalą sveikatai pagal 11 straipsnį.

7.   Kai įspėjimai apie galimą žalą sveikatai pritaikomi pagal 9 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnio 3 dalį, Komisija užtikrina, kad jie būtų faktiniai arba kad valstybės narės galėtų pasirinkti iš dviejų įspėjimų, kurių vienas yra faktinis.

8.   Vartotojams Sąjungoje skirti vienetinių pakelių ir bet kokių išorinių pakuočių atvaizdai turi atitikti šio skyriaus nuostatas.

9 straipsnis

Bendro pobūdžio įspėjimai ir informacinis pranešimas dėl rūkomojo tabako gaminių

1.   Ant kiekvieno vienetinio rūkomojo tabako gaminių pakelio ir ant bet kokios išorinės pakuotės turi būti vienas iš tokių bendro pobūdžio įspėjimų:

„Rūkymas žudo – mesk rūkyti tuojau pat“

arba

„Rūkymas žudo“

Valstybės narės nustato, kuris iš pirmoje pastraipoje nurodytų bendro pobūdžio įspėjimų turi būti naudojamas.

2.   Ant kiekvieno vienetinio rūkomojo tabako gaminių pakelio ir ant bet kokios išorinės pakuotės turi būti toks informacinis pranešimas:

„Tabako dūmuose yra daugiau kaip 70 medžiagų, kurios, kaip žinoma, sukelia vėžį.“

3.   Cigarečių pakeliuose ir cigaretėms sukti skirto tabako stačiakampio gretasienio formos pakeliuose bendro pobūdžio įspėjimas turi būti ant vienetinių pakelių šoninių paviršių apatinės dalies, o informacinis pranešimas – ant kito šoninio paviršiaus apatinės dalies. Šių įspėjimų apie galimą žalą sveikatai plotis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm.

Dėžutės formos pakeliuose su varstomuoju dangteliu, dėl kurio atidarius pakelį šoniniai paviršiai pasidalija į dvi dalis, visas bendro pobūdžio įspėjimas ir informacinis pranešimas turi būti ant didesniosios iš tų dviejų padalintų paviršių pusės. Bendro pobūdžio įspėjimas taip pat pateikiamas ant vidinės viršutinio paviršiaus dalies, kuri matoma atidarius pakelį.

Šios rūšies pakelio šoninės dalys turi būti ne mažiau kaip 16 mm aukščio.

Cigaretėms sukti skirto tabako, parduodamo maišeliuose, atveju bendro pobūdžio įspėjimas ir informacinis pranešimas turi būti ant paviršių, ant kurių užtikrinamas visiškas tų įspėjimų apie galimą žalą sveikatai matomumas. Cigaretėms sukti skirto tabako cilindro formos pakeliuose bendro pobūdžio įspėjimas turi būti išoriniame dangtelio paviršiuje, o informacinis pranešimas – vidiniame dangtelio paviršiuje.

Tiek bendro pobūdžio įspėjimas, tiek informacinis pranešimas turi užimti 50 % paviršių, ant kurių jie spausdinami, ploto.

4.   1 ir 2 dalyse nurodytas bendro pobūdžio įspėjimas ir informacinis pranešimas:

a)

spausdinami baltame fone juodos spalvos Helvetica pusjuodžiu šriftu. Kad įvykdytų kalbos reikalavimus, valstybės narės gali nustatyti šrifto dydį, jei jų nacionalinėje teisėje užtikrinama, kad atitinkamas tekstas užimtų kuo didesnę ploto, skirto įspėjimams apie galimą žalą sveikatai, dalį, ir

b)

pateikiami jiems skirto paviršiaus centre, o stačiakampio gretasienio formos pakeliuose ir bet kokioje išorinėje pakuotėje jie turi būti išdėstyti lygiagrečiai vienetinio pakelio arba išorinės pakuotės šoniniam kraštui.

5.   Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais pagal mokslo ir rinkos pokyčius pritaikoma 2 dalyje nustatyta informacinio pranešimo formuluotė.

6.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato tikslią bendro pobūdžio įspėjimo ir informacinio pranešimo vietą dėl cigaretėms sukti skirto tabako, parduodamo maišeliuose, atsižvelgdama į skirtingą maišelių formą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10 straipsnis

Kombinuoti įspėjimai apie rūkomojo tabako gaminių galimą žalą sveikatai

1.   Ant kiekvieno vienetinio rūkomojo tabako gaminių pakelio ir ant bet kokios išorinės pakuotės pateikiami kombinuoti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai. Kombinuoti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai turi:

a)

būti sudaryti iš tekstinių įspėjimų, nurodytų I priede, ir atitinkamos spalvotos nuotraukos, pateiktos vaizdinių įspėjimų pavyzdžiuose II priede;

b)

apimti informaciją dėl metimo rūkyti, įskaitant telefono numerius, e. pašto adresus arba interneto svetaines, kuriose vartotojams pateikiama informacija apie esamas paramos programas asmenims, kurie nori mesti rūkyti;

c)

padengti vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės tiek priekinio, tiek užpakalinio paviršiaus 65 % išorės ploto. Ant cilindro formos pakelių vienodu atstumu vienas nuo kito pateikiami du kombinuoti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai ir kiekvienas įspėjimas užima 65 % savo išlenkto paviršiaus pusės;

d)

rodyti tą patį tekstinį įspėjimą ir atitinkamą tą pačią spalvotą nuotrauką abiejose vienetinių pakelių ir bet kokios išorinės pakuotės pusėse;

e)

būti ant vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės viršutinio krašto ir ta pačia kryptimi, kaip bet kuri kita ant to pakuotės paviršiaus pateikiama informacija. Valstybėse narėse, kuriuose tebėra privalomos banderolės ar mokesčių tikslais naudojami nacionaliniai identifikavimo ženklai, gali būti taikomos pereinamojo laikotarpio išimtys dėl prievolės, susijusios su kombinuoto įspėjimo apie galimą žalą sveikatai vietos:

i)

tais atvejais, kai banderolė ar mokesčių tikslais naudojamas nacionalinis identifikavimo ženklas prilipdomas ant kartoninio vienetinio pakelio viršutinio krašto, kombinuotas įspėjimas apie galimą žalą sveikatai, kuris turi būti ant užpakalinio paviršiaus, gali būti tiesiai po banderole ar nacionaliniu identifikavimo ženklu;

ii)

jeigu vienetinis pakelis pagamintas iš minkštos medžiagos, valstybės narės gali leisti tarp viršutinio pakelio krašto ir kombinuoto įspėjimo apie galimą žalą sveikatai viršutinio krašto palikti ne didesnį nei 13 mm aukščio stačiakampio formos plotą, skirtą banderolei ar mokesčių tikslais naudojamam nacionaliniam identifikavimo ženklui.

Išimtys, nurodytos i ir ii papunkčiuose, taikomos trejų metų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. Prekės ženklai ar logotipai negali būti išdėstomi virš įspėjimų apie galimą žalą sveikatai;

f)

būti atgaminami pagal formatą, išdėstymą, dizainą ir proporcijas, nurodytus Komisijos pagal 3 dalį;

g)

tuo atveju, jei skirti cigarečių vienetiniams pakeliams, atitikti šiuos matmenis:

i)

aukštis – ne mažesnis kaip 44 mm;

ii)

plotis – ne mažesnis kaip 52 mm.

2.   Kombinuoti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai skirstomi į tris rinkinius, kaip nustatyta II priede, ir kiekvienas rinkinys turi būti naudojamas konkrečiais metais ir kasmet keičiamas rotacijos būdu. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas kombinuotas įspėjimas apie galimą žalą sveikatai, naudojamas atitinkamais metais, ant kiekvieno prekės ženklo tabako gaminio būtų pateiktas kiek įmanoma vienodesnį skaičių kartų.

3.   Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)

pritaikomi I priede nurodyti tekstiniai įspėjimai, atsižvelgiant į mokslo ir rinkos pokyčius;

b)

surenkami ir pritaikomi šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti vaizdinių įspėjimų pavyzdžiai, atsižvelgiant į mokslo ir rinkos pokyčius.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato kombinuotų įspėjimų apie galimą žalą sveikatai išdėstymo, dizaino ir formos technines specifikacijas, atsižvelgiant į skirtingas pakelių formas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

11 straipsnis

Kitų nei cigaretės rūkomojo tabako gaminių, cigaretėms sukti skirto tabako ir kaljanų tabako ženklinimas

1.   Valstybės narės gali taikyti išimtį kitiems nei cigaretės rūkomojo tabako gaminiams, cigaretėms sukti skirtam tabakui ir kaljanų tabakui ir netaikyti prievolės pateikti 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą informacinį pranešimą ir 10 straipsnyje nustatytus kombinuotus įspėjimus apie galimą žalą sveikatai. Tuo atveju kartu su 9 straipsnio 1 dalyje numatytu bendro pobūdžio įspėjimu ant kiekvieno tų gaminių vienetinio pakelio ir ant bet kokios jų išorinės pakuotės turi būti vieno iš I priede nurodytų tekstinių įspėjimų tekstas. 9 straipsnio 1 dalyje nurodytame bendro pobūdžio įspėjime turi būti nuoroda apie metimo rūkyti pagalbos paslaugas, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies b punkte.

Bendro pobūdžio įspėjimas turi būti ant vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės labiausiai matomo paviršiaus.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas tekstinis įspėjimas ant kiekvieno prekės ženklo gaminių būtų pateiktas kuo vienodesnį skaičių kartų. Tekstiniai įspėjimai turi būti ant vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės kito labiausiai matomo paviršiaus.

Vienetinių pakelių su varstomuoju dangteliu atveju kitas labiausiai matomas paviršius yra tas, kuris tampa matomas, kai pakelis yra atidarytas.

2.   1 dalyje nurodytas bendro pobūdžio įspėjimas turi užimti 30 % vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės atitinkamo paviršiaus. Valstybėse narėse, kuriose yra dvi valstybinės kalbos, ta dalis padidinama iki 32 %, o tose, kuriose yra daugiau kaip dvi valstybinės kalbos – iki 35 %.

3.   1 dalyje nurodytas tekstinis įspėjimas turi užimti 40 % vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės atitinkamo paviršiaus. Valstybėse narėse, kuriose yra dvi valstybinės kalbos, ta dalis padidinama iki 45 %, o tose, kuriose yra daugiau kaip dvi valstybinės kalbos – iki 50 %.

4.   Jei 1 dalyje nurodyti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai turi būti didesniame nei 150 cm2 ploto paviršiuje, įspėjimas turi užimti 45 cm2 plotą. Valstybėse narėse, kuriose yra dvi valstybinės kalbos, tas plotas padidinamas iki 48 cm2, o tose, kuriose yra daugiau kaip dvi valstybinės kalbos – iki 52,5 cm2.

5.   1 dalyje nurodyti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai turi atitikti reikalavimus, nurodytus 9 straipsnio 4 dalyje. Įspėjimų apie galimą žalą sveikatai tekstas tiems įspėjimams skirtame paviršiuje turi būti išdėstytas lygiagrečiai pagrindiniam tekstui.

Įspėjimai apie galimą žalą sveikatai apvedami ne siauresne kaip 3 mm pločio ir ne platesne kaip 4 mm pločio juoda linija. Ta linija turi būti įspėjimams apie galimą žalą sveikatai skirto paviršiaus išorėje.

6.   Komisija pagal 27 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais panaikina galimybę suteikti išimtis bet kuriai 1 dalyje nurodytų gaminių kategorijai, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės, kaip nustatyta Komisijos ataskaitoje dėl atitinkamos gaminių kategorijos.

12 straipsnis

Bedūmių tabako gaminių ženklinimas

1.   Ant kiekvieno vienetinio bedūmių tabako gaminių pakelio ir ant bet kokios išorinės pakuotės pateikiamas toks įspėjimas apie galimą žalą sveikatai:

„Šis tabako gaminys kenkia jūsų sveikatai ir sukelia priklausomybę.“

2.   1 dalyje nustatytas įspėjimas apie galimą žalą sveikatai turi atitikti reikalavimus, nurodytus 9 straipsnio 4 dalyje. Įspėjimų apie galimą žalą sveikatai tekstas tiems įspėjimams skirtame paviršiuje turi būti išdėstytas lygiagrečiai pagrindiniam tekstui.

Be to, jis turi būti:

a)

turi būti ant dviejų didžiausių vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės paviršių;

b)

padengti 30 % vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės paviršiaus. Valstybėse narėse, kuriose yra dvi valstybinės kalbos, ta dalis padidinama iki 32 %, o tose, kuriose yra daugiau kaip dvi valstybinės kalbos – iki 35 %.

3.   Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais 1 dalyje nustatyta įspėjimo apie galimą žalą sveikatai formuluotė pritaikoma pagal mokslo pokyčius.

13 straipsnis

Gaminio pateikimas

1.   Vienetinių pakelių ir bet kokios išorinės pakuotės etiketėje ir pačiame tabako gaminyje neturi būti jokių elementų ar požymių, kurie:

a)

skatina pirkti tabako gaminį ar jį vartoti sudarant klaidingą įspūdį apie jo savybes, poveikį sveikatai, riziką ar išsiskiriančias medžiagas; etiketėse nepateikiama jokia informacija apie nikotino, dervų ar anglies monoksido tabako gaminyje kiekį;

b)

sudaro įspūdį, kad tam tikras tabako gaminys yra mažiau kenksmingas nei kiti ar juo siekiama sumažinti tam tikrų kenksmingų dūmų sudedamųjų dalių poveikį arba turi gyvybingumo suteikiančių, energetinių, gydomųjų, atjauninančių, natūralių, ekologinių savybių ar kitokį teigiamą poveikį sveikatai ar gyvenimo būdui;

c)

nurodo skonį, kvapą, bet kokias kvapiąsias medžiagas ar kitus priedus arba jų nebuvimą;

d)

suteikia panašumo į maisto ar kosmetikos produktą;

e)

sudaro įspūdį, kad tam tikro tabako gaminio biologinis skaidumas yra didesnis arba jis turi kitų ekologinių pranašumų.

2.   Vienetiniai pakeliai ir bet kokia išorinė pakuotė neturi sudaryti įspūdžio, kad suteikiama ekonominė nauda, joje pateikiant spausdintus kuponus, siūlant nuolaidas, nemokamą platinimą, du gaminius už vieno kainą ar teikiant kitus panašius pasiūlymus.

3.   Pagal 1 ir 2 dalis draudžiamiems elementams ir požymiams gali būti priskiriami tekstai, simboliai, pavadinimai, prekių ženklai, metaforiniai ar kiti ženklai (tačiau jais neapsiribojant).

14 straipsnis

Vienetinių pakelių išvaizda ir turinys

1.   Vienetiniai cigarečių pakeliai turi būti stačiakampio gretasienio formos. Vienetiniai cigaretėms sukti skirto tabako pakeliai turi būti stačiakampio gretasienio, cilindro arba maišelio formos. Vienetiniame cigarečių pakelyje turi būti ne mažiau kaip 20 cigarečių. Vienetinio cigaretėms sukti skirto tabako pakelyje esančio tabako svoris turi būti ne mažesnis kaip 30 g.

2.   Vienetinis cigarečių pakelis gali būti iš kartono ar minkštos medžiagos ir jame neturi būti dangtelio, kuris gali būti vėl uždarytas ar užsandarintas po pirmo atidarymo, išskyrus viršutinį atverčiamą dangtelį ir dėžutės varstomąjį dangtelį. Pakeliams, atidaromiems atverčiamu dangeliu ir varstomuoju dangteliu, dangtelis varstomas tik vienetinio pakelio gale.

15 straipsnis

Atsekamumas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visi vienetiniai tabako gaminių pakeliai būtų ženklinami unikaliu identifikatoriumi. Siekiant užtikrinti unikalaus identifikatoriaus vientisumą, unikalus identifikatorius turi būti nepašalinamai atspausdintas ar pritvirtintas, nenutrinamas ir nepaslėptas ir nepertrauktas, įskaitant banderoles ar kainų ženklus, ar atidarius vienetinį pakelį. Tabako gaminių, kurie pagaminti ne Sąjungoje, atveju šiame straipsnyje nustatytos prievolės taikomos tik Sąjungos rinkai skirtiems ar jos rinkai pateikiamiems gaminiams.

2.   Unikalus identifikatorius turi leisti nustatyti:

a)

gamybos datą ir vietą;

b)

gamybos įmonę;

c)

įrangą, naudotą tabako gaminiams pagaminti;

d)

gamybos pamainą ar pagaminimo laiką;

e)

gaminio aprašymą;

f)

numatomą mažmeninės prekybos rinką;

g)

numatomą gabenimo maršrutą;

h)

jei taikoma, importuotoją į Sąjungą;

i)

faktinį gabenimo maršrutą nuo gamybos iki pirmos mažmeninės prekybos vietos, įskaitant visus naudojamus sandėlius, taip pat išsiuntimo datą, gabenimo paskirties vietą, išsiuntimo vietą ir gavėją;

j)

visų pirkėjų nuo gamintojo iki pirmos mažmeninės prekybos vietos tapatybę ir

k)

visų pirkėjų nuo gamintojų iki pirmos mažmeninės prekybos vietos sąskaitas faktūras, užsakymo numerį ir mokėjimų įrašus.

3.   Informacija, nurodyta 2 dalies a, b, c, d, e, f, g punktuose ir, jei taikoma, h punkte, yra unikalaus identifikatoriaus dalis.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies i, j ir k punktuose minima informacija būtų prieinama elektroniniu būdu pateikiant nuorodą į unikalų identifikatorių.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad visi prekyboje tabako gaminiais dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai nuo gamintojo iki paskutinio ekonominės veiklos vykdytojo prieš pirmą mažmeninės prekybos vietą registruotų visus jų gaunamus vienetinius pakelius, taip pat visus tarpinius judėjimus ir galutinį vienetinių pakelių perdavimą kitam subjektui. Ta prievolė gali būti įvykdoma žymint ir registruojant didmenines pakuotes, pavyzdžiui, blokus, transportavimo dėžes arba padėklus, su sąlyga, kad tebėra įmanoma nustatyti visų vienetinių pakelių buvimo vietą ir juos atsekti.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad visi tabako gaminių tiekimo grandinėje dalyvaujantys fiziniai ir juridiniai asmenys išsamiai ir tiksliai registruotų visų susijusių sandorių duomenis.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad tabako gaminių gamintojai nurodytų visus ekonominės veiklos vykdytojus, dalyvaujančius prekyboje tabako gaminiais, nuo gamintojo iki paskutinio prieš pirmą mažmeninės prekybos vietą ekonominės veiklos vykdytojo, įskaitant importuotojus, sandėlius ir transporto bendroves, turinčius įrangą, kuri reikalinga registruoti įsigytus, parduotus, saugomus, vežamus ar kitaip tvarkomus tabako gaminius. Ta įranga turi būti įmanoma nuskaityti ir perduoti įrašytus duomenis elektroniniu būdu į duomenų saugyklą pagal 8 dalį.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad tabako gaminių gamintojai ir importuotojai sudarytų duomenų saugojimo sutartis su nepriklausoma trečiąja šalimi, kuri prižiūrėtų duomenų saugyklą visiems susijusiems duomenims saugoti. Duomenų saugyklos fizinė vieta turi būti Sąjungos teritorijoje. Trečiosios šalies tinkamumą, visų pirma jos nepriklausomumą ir techninį pajėgumą, taip pat sutartis dėl duomenų saugojimo patvirtina Komisija.

Trečiosios šalies veiklą stebi išorės auditorius, kurį pasiūlo ir kuriam už darbą moka tabako gamintojas ir kurį patvirtina Komisija. Išorės auditorius kompetentingoms valdžios institucijoms ir Komisijai pateikia kasmetinę ataskaitą, kurioje visų pirma vertinami bet kokie su prieiga susiję pažeidimai.

Valstybės narės užtikrina, kad Komisija, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir išorės auditorius turėtų visišką prieigą prie duomenų saugyklų. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija arba valstybės narės gali suteikti gamintojams ar importuotojams prieigą prie saugomų duomenų su sąlyga, kad neskelbtina komercinė informacija išlieka tinkamai apsaugota laikantis atitinkamų Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų.

9.   Nė vienas prekyboje tabako gaminiais dalyvaujantis ekonominės veiklos vykdytojas negali keisti arba ištrinti duomenų.

10.   Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tik laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų taisyklių ir apsaugos priemonių.

11.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais:

a)

nustato šiame straipsnyje numatytos stebėjimo ir atsekimo sistemos sukūrimo ir veikimo techninius standartus, įskaitant ženklinimą unikaliu identifikatoriumi, duomenų registravimą, perdavimą, apdorojimą ir saugojimą, bei prieigą prie saugomų duomenų;

b)

nustato techninius standartus siekiant užtikrinti, kad unikaliam identifikatoriui naudojamos sistemos ir susijusios funkcijos būtų visiškai suderinamos tarpusavyje visoje Sąjungoje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12.   Komisija pagal 27 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustato šio straipsnio 8 dalyje nurodytų sutarčių dėl duomenų saugojimo pagrindinius elementus, pavyzdžiui, jos trukmę, galimybę pratęsti, reikalaujamą kompetenciją ar konfidencialumą, įskaitant reguliarią tų sutarčių stebėseną ir vertinimą.

13.   1–10 dalys taikomos cigaretėms ir cigaretėms sukti skirtam tabakui nuo 2019 m. gegužės 20 d., o kitiems nei cigaretės ir cigaretėms sukti skirtas tabakas gaminiams nuo 2024 m. gegužės 20 d.

16 straipsnis

Saugumo elementas

1.   Be 15 straipsnyje nurodyto unikalaus identifikatoriaus, valstybės narės reikalauja, kad visose pateikiamuose rinkai vienetiniuose tabako gaminių pakeliuose būtų atsparus klastojimui saugumo elementas, sudarytas iš matomų ir nematomų komponentų. Saugumo elementas turi būti nepašalinamai atspausdintas arba pritvirtintas, nenutrinamas ir negali būti paslėptas ar pertrauktas jokiu būdu, įskaitant banderolėmis ir kainų ženklais ar kitais teisės aktuose nustatytais elementais.

Valstybės narės, kurios mokesčių tikslais reikalauja naudoti banderoles ar nacionalinius identifikavimo ženklus, gali leisti juos panaudoti kaip saugumo elementą, jei banderolės ar nacionaliniai identifikavimo ženklai atitinka visus pagal šį straipsnį reikalaujamus techninius standartus ir funkcijas.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato saugumo elemento techninius standartus ir elementų galimą rotaciją ir pritaiko juos pagal mokslo, rinkos ir technikos pokyčius.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   1 dalis taikoma cigaretėms ir cigaretėms sukti skirtam tabakui nuo 2019 m. gegužės 20 d., o kitiems nei cigaretės ir cigaretėms sukti skirtas tabakas gaminiams – nuo 2024 m. gegužės 20 d.

III   SKYRIUS

Oraliniam vartojimui skirtas tabakas, tarpvalstybinė nuotolinė prekyba tabako gaminiais ir naujoviški tabako gaminiai

17 straipsnis

Oraliniam vartojimui skirtas tabakas

Nedarant poveikio Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 151 straipsniui, valstybės narės draudžia pateikti rinkai oraliniam vartojimui skirtą tabaką.

18 straipsnis

Tarpvalstybinė nuotolinė prekyba tabako gaminiais

1.   Valstybės narės gali uždrausti tarpvalstybinį nuotolinį tabako gaminių pardavimą vartotojams. Valstybės narės bendradarbiauja siekdamos užkirsti kelią tokiai prekybai. Mažmeninės prekybos vietos, kurios užsiima tarpvalstybine nuotoline prekyba tabako gaminiais, negali tiekti tokių gaminių vartotojams valstybėse narėse, kuriose tokia prekyba uždrausta. Valstybės narės, kuriose tokia prekyba nedraudžiama, įpareigoja mažmeninės prekybos vietas, numatančias užsiimti tarpvalstybiniu nuotoliniu gaminių pardavimu Sąjungoje esantiems vartotojams, registruotis valstybės narės, kurioje mažmeninės prekybos vieta yra įsteigta, ir valstybės narės, kurioje yra faktiniai ar potencialūs vartotojai, kompetentingose valdžios institucijose. Mažmeninės prekybos vietos, įsteigtos už Sąjungos ribų, privalo būti registruojamos valstybės narės, kurioje yra faktiniai ar potencialūs vartotojai, kompetentingose valdžios institucijose. Visos mažmeninės prekybos vietos, numatančios užsiimti tarpvalstybine nuotoline prekyba, kompetentingoms valdžios institucijoms registracijos metu pateikia bent šią informaciją:

a)

veiklos vykdymo vietos, iš kurios bus tiekiami tabako gaminiai, pavadinimą ar juridinį pavadinimą ir nuolatinį adresą;

b)

tabako gaminių pateikimo tarpvalstybinei nuotolinei prekybai, siekiant parduoti gaminius vartotojams naudojantis informacinės visuomenės paslaugomis, kaip apibrėžta Direktyvos 98/34/EB 1 straipsnio 2 punkte, pradžios datą;

c)

tuo tikslu naudojamos (-ų) interneto svetainės (-ių) adresą ir visą svarbią informaciją, reikalingą svetainei identifikuoti.

2.   Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad vartotojai turėtų galimybę susipažinti su visų jų įregistruotų mažmeninės prekybos vietų sąrašu. Pateikdamos tą sąrašą, valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi taisyklių ir apsaugos priemonių, nustatytų Direktyvoje 95/46/EB. Mažmeninės prekybos vietos tabako gaminius tarpvalstybinės nuotolinės prekybos būdu rinkai gali pradėti teikti tik tada, kai joms patvirtinama, kad atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos jas įregistravo.

3.   Tabako gaminių, parduodamų tarpvalstybinės nuotolinės prekybos būdu, paskirties valstybės narės gali reikalauti, kad tiekiančioje mažmeninės prekybos vietoje būtų paskirtas fizinis asmuo, atsakingas už patikrą, kad tabako gaminiai prieš jiems pasiekiant vartotoją atitiktų pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas paskirties valstybėje narėje, jei tokia patikra reikalinga siekiant užtikrinti atitiktį ir padėti užtikrinti vykdymą.

4.   Mažmeninės prekybos vietos, užsiimančios tarpvalstybine nuotoline prekyba, turi turėti amžiaus patikros sistemą, kurią naudojant pardavimo metu būtų tikrinama, ar perkantis vartotojas atitinka reikalavimus dėl minimalaus amžiaus pagal paskirties valstybės narės nacionalinę teisę. Mažmeninės prekybos vieta ar pagal 3 dalį paskirtas fizinis asmuo pateikia to valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms amžiaus patikros sistemos ir jos veikimo aprašymą.

5.   Vartotojo asmens duomenis mažmeninės prekybos vietos tvarko tik pagal Direktyvą 95/46/EB ir tie duomenys negali būti atskleidžiami tabako gaminių gamintojui ar bendrovėms, priklausančioms tai pačiai bendrovių grupei, ar kitoms trečiosioms šalims. Asmens duomenys negali būti naudojami ar perduodami jokiu kitu tikslu, išskyrus faktinį pirkimą. Tai taikoma ir tada, jei mažmeninės prekybos vieta priklauso tabako gaminių gamintojui.

19 straipsnis

Pranešimas apie naujoviškus tabako gaminius

1.   Valstybės narės reikalauja, kad naujoviškų tabako gaminių gamintojai ir importuotojai pateiktų pranešimą valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms apie bet kokį naujovišką tabako gaminį, kurį jos numato pateikti atitinkamai nacionalinei rinkai. Pranešimas pateikiamas elektronine forma šešis mėnesius prieš numatytą pateikimą rinkai. Prie jo pridedamas išsamus atitinkamo naujoviško tabako gaminio aprašymas, taip pat jo vartojimo instrukcija ir informacija apie sudedamąsias dalis bei išsiskiriančias medžiagas pagal 5 straipsnį. Gamintojai ir importuotojai, pateikiantys pranešimą apie naujovišką tabako gaminį, kompetentingoms valdžios institucijoms taip pat pateikia:

a)

turimus mokslinių tyrimų dėl naujoviško tabako gaminio toksiškumo, priklausomybės sukėlimo gebos ir patrauklumo duomenis, ypač dėl jo sudedamųjų dalių ir išsiskiriančių medžiagų;

b)

turimus tyrimų, jų santraukų ir rinkos tyrimų dėl įvairių vartotojų grupių, įskaitant jaunimą ir dabartinius rūkančiuosius, teikiamos pirmenybės tyrimų duomenis;

c)

kitą turimą svarbią informaciją, įskaitant gaminio keliamos rizikos ir teikiamos naudos analizę, numatomą jo poveikį tabako vartojimo nutraukimui, numatomą jo poveikį tabako vartojimo pradėjimui ir numatomiems vartotojo sprendimams.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad naujoviškų tabako gaminių gamintojai ir importuotojai suteiktų savo kompetentingoms valdžios institucijoms bet kokią naują ar atnaujintą informaciją apie mokslinius tyrimus, tyrimus ir kitą 1 dalies a–c punktuose nurodytą informaciją. Valstybės narės gali reikalauti, kad naujoviškų tabako gaminių gamintojai ar importuotojai atliktų papildomus tyrimus ar pateiktų papildomos informacijos. Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, gautą pagal šį straipsnį.

3.   Valstybės narės gali nustatyti naujoviškų tabako gaminių licencijavimo sistemą. Valstybės narės gali imti proporcingo dydžio mokesčius iš gamintojų ir importuotojų už tokį licencijavimą.

4.   Rinkai pateikiami naujoviški tabako gaminiai turi atitikti šios direktyvos reikalavimus. Tai, kurios iš šios direktyvos nuostatų taikomos naujoviškiems tabako gaminiams, priklauso nuo to, ar tie gaminiai priskiriami bedūmiams tabako gaminiams, ar rūkomojo tabako gaminiui.

III   ANTRAŠTINĖ

DALIS ELEKTRONINĖS CIGARETĖS IR ŽOLINIAI RŪKOMIEJI GAMINIAI

20 straipsnis

Elektroninės cigaretės

1.   Valstybės narės užtikrina, kad elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos būtų pateikiamos rinkai tik tada, jei jos atitinka šią direktyvą ir visus kitus susijusius Sąjungos teisės aktus.

Ši direktyva netaikoma toms elektroninėms cigaretėms ir pildomosioms talpykloms, kurioms taikomas reikalavimas gauti leidimą pagal Direktyvą 2001/83/EB arba Direktyvoje 93/42/EEB nustatyti reikalavimai.

2.   Elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojai ir importuotojai valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia pranešimą apie atitinkamus gaminius, kuriuos ketinama pateikti rinkai. Pranešimas pateikiamas elektronine forma prieš šešis mėnesius iki numatyto pateikimo rinkai. Pranešimas apie elektronines cigaretes ir pildomąsias talpyklas, jau pateiktus rinkai 2016 m. gegužės 20 d., pateikiamas per šešis mėnesius nuo tos dienos. Naujas pranešimas pateikiamas kiekvienąkart, kai gaminys iš esmės pakeičiamas.

Pranešime, atsižvelgiant į tai, ar gaminys yra elektroninė cigaretė, ar pildomoji talpykla, pateikiama ši informacija:

a)

gamintojo, atsakingo juridinio ar fizinio asmens Sąjungoje ir, jei taikoma, importuotojo į Sąjungą pavadinimas / vardas ir pavardė ir kontaktiniai duomenys;

b)

visų gaminio (pagal gaminio prekės ženklą ir rūšį) sudedamųjų dalių ir jį vartojant susidarančių išsiskiriančių medžiagų, įskaitant jų kiekius, sąrašas;

c)

su tomis gaminio sudedamosiomis dalimis ir jų išsiskiriančiomis medžiagomis susiję toksikologiniai duomenys, be kita ko, degimo metu, visų pirma nurodant poveikį vartotojų sveikatai juos įkvėpus ir atsižvelgiant, inter alia, į priklausomybę sukeliantį poveikį;

d)

informacija apie nikotino dozavimą ir įsisavinimą vartojant jį įprastu ar pagrįstai nuspėjamu būdu;

e)

gaminio sudedamųjų dalių, įskaitant, kai taikoma, elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų atidarymo ir pildymo mechanizmą, aprašymas;

f)

gamybos proceso, įskaitant tai, ar naudojama serijinė gamyba, aprašymas ir pareiškimas, kad gamybos procese užtikrintas šio straipsnio reikalavimų laikymasis;

g)

pareiškimas, kad gamintojas ir importuotojas prisiima visą atsakomybę už gaminio kokybę ir saugą, pateikus jį rinkai ir vartojant jį įprastu ar pagrįstai nuspėjamu būdu.

Tuo atveju, kai valstybės narės mano, kad pateikta informacija nėra išsami, jos turi teisę prašyti papildyti atitinkamą informaciją.

Valstybės narės gali imti iš gamintojų ir importuotojų proporcingus mokesčius už joms pateikiamos informacijos gavimą, saugojimą, tvarkymą ir analizę.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

skystis, kuriame yra nikotino, būtų pateikiamas rinkai tik tam skirtose pildomosiose talpyklose, kurių tūris yra ne didesnis kaip 10 ml, vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba vienkartinėse kapsulėse, o kapsulių ar rezervuarų tūris būtų ne didesnis kaip 2 ml;

b)

nikotino turinčiame skystyje būtų ne daugiau kaip 20 mg/ml nikotino;

c)

nikotino turinčiame skystyje nebūtų 7 straipsnio 6 dalyje išvardytų priedų;

d)

gaminant nikotino turintį skystį būtų naudojamos tik labai grynos sudedamosios dalys. Kitų medžiagų nei šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkte nurodytos sudedamosios dalys nikotino turinčiame skystyje gali būti tik itin mažais kiekiais, jei tokie kiekiai technologiškai neišvengiami gamybos metu;

e)

nikotino turinčiame skystyje būtų naudojamos tik tokios sudedamosios dalys, kurios jas kaitinant arba nekaitinant nėra pavojingos žmogaus sveikatai, išskyrus nikotiną;

f)

elektroninėmis cigaretėmis nikotino kiekis normaliomis vartojimo sąlygomis būtų nuosekliai dozuojamas;

g)

elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos būtų neprieinamos vaikams ir būtų apsaugotos nuo sugadinimo, įskilimo bei pralaidumo ir turėtų mechanizmą, kuris užtikrintų, kad pildant neištekėtų skystis.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų vienetiniuose pakeliuose būtų pateikiamas lapelis, kuriame nurodoma:

i)

informacija apie gaminio vartojimą ir saugojimą, įskaitant nuorodą, kad gaminio nerekomenduojama vartoti jaunimui ir nerūkantiesiems;

ii)

kontraindikacijos;

iii)

įspėjimai konkrečioms rizikos grupėms;

iv)

galimas nepageidaujamas poveikis;

v)

priklausomybės sukėlimo geba bei toksiškumas ir

vi)

gamintojo ar importuotojo bei kontaktinio juridinio ar fizinio asmens Sąjungoje kontaktiniai duomenys;

b)

elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje:

i)

būtų pateikiamas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), nurodytas nikotino kiekis gaminyje ir iš vienos dozės gaunamas nikotino kiekis, gamybos serijos numeris ir rekomendacija laikyti gaminį vaikams nepasiekiamoje vietoje;

ii)

nedarant poveikio šio punkto i papunkčiui, nebūtų 13 straipsnyje nurodytų elementų ar požymių, išskyrus 13 straipsnio 1 dalies a ir c punktus dėl informacijos apie nikotino kiekį bei kvapiąsias medžiagas, ir

iii)

būtų vienas iš šių įspėjimų apie galimą žalą sveikatai:

„Šiame gaminyje yra nikotino, kuris yra itin didelę priklausomybę sukelianti medžiaga. Jo nerekomenduojama vartoti nerūkantiesiems.“

arba

„Šiame gaminyje yra nikotino, kuris yra itin didelę priklausomybę sukelianti medžiaga.“

Valstybės narės nusprendžia, kurį iš tų įspėjimų apie galimą žalą sveikatai naudoti;

c)

įspėjimai apie galimą žalą sveikatai turi atitikti 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

komerciniai pranešimai teikiant informacinės visuomenės paslaugas, spaudoje ir kituose spausdintuose leidiniuose, išskyrus leidinius, kurie skirti išimtinai prekybos elektroninėmis cigaretėmis ir pildomosiomis talpyklomis specialistams, ir leidinius, kurie yra spausdinami ir leidžiami trečiosiose šalyse, kuriose šie leidiniai nėra iš esmės skirti Sąjungos rinkai, tiesioginės ar netiesioginės elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų reklamos tikslais būtų draudžiami;

b)

komerciniai pranešimai per radiją tiesioginės ar netiesioginės elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų reklamos tikslais būtų draudžiami;

c)

būtų draudžiama bet kokio pobūdžio vieša ar privati informacija radijo programose tiesioginės ar netiesioginės elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų reklamos tikslais;

d)

būtų draudžiama renginiuose, vykdant veiklą ar atskiram asmeniui teikiama bet kokio pobūdžio vieša ar privati informacija tiesioginės ar netiesioginės elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų skatinimo tikslais, susijusi su keliomis valstybėmis narėmis ar teikiama keliose valstybėse narėse ar turi kitokį tarpvalstybinį poveikį;

e)

elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų atžvilgiu būtų draudžiami komerciniai audiovizualiniai pranešimai, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES (19).

6.   Šios direktyvos 18 straipsnis taikomas tarpvalstybinei nuotolinei prekybai elektroninėmis cigaretėmis ir pildomosiomis talpyklomis.

7.   Valstybės narės reikalauja, kad elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojai ir importuotojai kompetentingoms valdžios institucijoms kasmet pateiktų:

i)

išsamius duomenis apie pardavimo apimtis (pagal gaminio prekės ženklą ir rūšį);

ii)

informaciją apie įvairių vartotojų grupių, įskaitant jaunimą, nerūkančiuosius ir pagrindinę dabartinių vartotojų grupę;

iii)

gaminių pardavimo būdą ir

iv)

visų rinkos tyrimų, vykdytų siekiant surinkti pirmiau nurodytą informaciją, santraukas, įskaitant jų vertimą į anglų kalbą.

Valstybės narės stebi elektroninių cigarečių bei pildomųjų talpyklų rinkos pokyčius, įskaitant bet kokius įrodymus apie tai, kad jų naudojimas jaunimą ir nerūkančiuosius pripratina prie nikotino ir galiausiai prie tradicinio tabako vartojimo.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal 2 dalį gauta informacija būtų viešai prieinama interneto svetainėje. Skelbdamos tą informaciją, valstybės narės tinkamai atsižvelgia į būtinybę saugoti komercinę paslaptį.

Paprašius valstybės narės suteikia visą pagal šį straipsnį gautą informaciją Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad komercinės paslaptys ir kita konfidenciali informacija būtų saugomos laikantis konfidencialumo reikalavimų.

9.   Valstybės narės reikalauja, kad elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojai, importuotojai ir platintojai sukurtų ir prižiūrėtų informacijos apie bet kokį įtariamą tų gaminių neigiamą poveikį žmonių sveikatai rinkimo sistemą.

Jei bet kuris iš tų ekonominės veiklos vykdytojų mano ar turi priežasčių manyti, kad elektroninės cigaretės ar pildomosios talpyklos, kurias jis turi ir kurios yra skirtos pateikti ar yra pateiktos rinkai, nėra saugios ar kokybiškos ar kokiu nors kitu požiūriu neatitinka šios direktyvos reikalavimų, tas ekonominės veiklos vykdytojas nedelsdamas imasi taisomųjų veiksmų, būtinų, kad atitinkamas gaminys atitiktų šios direktyvos reikalavimus, būtų pašalintas ar atšauktas iš prekybos. Tokiais atvejais taip pat reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojas nedelsdamas informuotų valstybių narių, kuriose tas gaminys yra pateikiamas ar planuojamas pateikti, rinkos priežiūros institucijas ir pateiktų išsamią informaciją, visų pirma, apie pavojų žmonių sveikatai ir saugai, apie visus taisomuosius veiksmus, kurių imtasi, ir tokių taisomųjų veiksmų rezultatus.

Valstybės narės taip pat gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų pateikti papildomos informacijos, pavyzdžiui, apie elektroninių cigarečių ar pildomųjų talpyklų saugos ir kokybės aspektus arba bet kokį neigiamą poveikį.

10.   Komisija ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 20 d. ir prireikus vėliau teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitas apie galimą riziką visuomenės sveikatai, susijusią su pildomų elektroninių cigarečių vartojimu.

11.   Elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų, atitinkančių šio straipsnio reikalavimus, atveju, kai kompetentinga valdžios institucija nustato arba turi pagrįstų priežasčių manyti, kad konkrečios elektroninės cigaretės ar pildomosios talpyklos arba tam tikros rūšies elektroninės cigaretės ar pildomosios talpyklos galėtų kelti didelę riziką žmonių sveikatai, ji gali imtis atitinkamų laikinųjų priemonių. Ji nedelsdama informuoti Komisiją ir kitų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas apie priemones, kurių imtasi, ir pateikti visus patvirtinamuosius duomenis. Komisija, gavusi tokią informaciją, kuo greičiau nustato, ar laikinoji priemonė yra pagrįsta. Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie savo išvadas, kad ta valstybė narė galėtų imtis atitinkamų tolesnių priemonių.

Jei taikant šios dalies pirmą pastraipą konkrečių elektroninių cigarečių ar pildomųjų talpyklų arba tam tikros rūšies elektroninių cigarečių ar pildomųjų talpyklų pateikimas rinkai buvo pagrįstai uždraustas bent trijose valstybėse narėse, Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tokio draudimo taikymo visose valstybėse narėse, jei toks taikymo išplėtimas yra pagrįstas ir proporcingas.

12.   Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir pritaikyti įspėjimo apie galimą žalą sveikatai formuluotę, išdėstytą šio straipsnio 4 dalies b punkte. Pritaikydama įspėjimą apie galimą žalą sveikatai Komisija užtikrina, kad jis yra faktinis.

13.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato bendrą 2 dalyje numatyto pranešimo formatą ir 3 dalies g punkte numatyto pildymo mechanizmo techninius standartus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

21 straipsnis

Žoliniai rūkomieji gaminiai

1.   Ant kiekvieno žolinių rūkomųjų gaminių vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės turi būti toks įspėjimas apie galimą žalą sveikatai:

„Šio gaminio rūkymas kenkia jūsų sveikatai.“

2.   Įspėjimas apie galimą žalą sveikatai spausdinamas priekiniame ir užpakaliniame išoriniame vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės paviršiuje.

3.   Įspėjimas apie galimą žalą sveikatai turi atitikti reikalavimus, nustatytus 9 straipsnio 4 dalyje. Jis turi užimti 30 % atitinkamo vienetinio pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės paviršiaus ploto. Valstybėse narėse, kuriose yra dvi valstybinės kalbos, ši dalis padidinama iki 32 %, o tose, kuriose yra daugiau kaip dvi valstybinės kalbos – iki 35 %.

4.   Žolinių rūkomųjų gaminių vienetiniuose pakeliuose ir bet kokioje išorinėje pakuotėje neturi būti jokių elementų ar požymių, nustatytų 13 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose, bei teiginio, kad gaminyje nėra priedų ar kvapiųjų medžiagų.

22 straipsnis

Pranešimai apie žolinių rūkomųjų gaminių sudedamąsias dalis

1.   Valstybės narės reikalauja, kad žolinių rūkomųjų gaminių gamintojai ir importuotojai jų kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktų tų gaminių (pagal prekės ženklą ir rūšį) gamybai naudotų visų sudedamųjų dalių ir jų kiekių sąrašą. Gamintojai ar importuotojai taip pat informuoja atitinkamų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas, jeigu gaminio sudėtis pakeičiama taip, kad tai turi įtakos pagal šį straipsnį pateiktai informacijai. Prieš pateikiant rinkai naują ar pakeistą žolinį rūkomąjį gaminį, pateikiama pagal šį straipsnį reikalaujama informacija.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal 1 dalį pateikta informacija būtų viešai prieinama interneto svetainėje. Skelbdamos tą informaciją, valstybės narės tinkamai atsižvelgia į būtinumą saugoti komercinę paslaptį. Ekonominės veiklos vykdytojai tiksliai nurodo, kokią informaciją jie laiko komercine paslaptimi.

IV   ANTRAŠTINĖ

DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Bendradarbiavimas ir vykdymo užtikrinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tabako ir susijusių gaminių gamintojai ir importuotojai šioje direktyvoje nustatytu laiku pateiktų Komisijai ir valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms išsamią ir teisingą informaciją, kurios reikalaujama pagal šią direktyvą. Prievolė pateikti prašomą informaciją pirmiausia tenka gamintojui, jeigu gamintojas yra įsisteigęs Sąjungoje. Prievolė pateikti prašomą informaciją pirmiausia tenka importuotojui, jeigu gamintojas yra įsisteigęs už Sąjungos ribų, o importuotojas yra įsisteigęs Sąjungoje. Prievolė pateikti prašomą informaciją tenka bendrai gamintojui ir importuotojui, jeigu jie abu yra įsisteigę už Sąjungos ribų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tabako ir susiję gaminiai, neatitinkantys šios direktyvos, įskaitant joje numatytus įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, nebūtų pateikiami rinkai. Valstybės narės užtikrina, kad, jei nesilaikoma šioje direktyvoje nustatytų prievolių teikti pranešimus, tabako ir susiję gaminiai nebūtų pateikiami rinkai.

3.   Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų tų sankcijų vykdymui užtikrinti būtinų priemonių. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Bet kokios finansinės administracinės sankcijos, kurios gali būti taikomos už tyčinius pažeidimus, gali būti tokios, kad nusvertų ekonominę naudą, kurios siekiama darant pažeidimą.

4.   Siekdamos užtikrinti tinkamą šios direktyvos taikymą ir įgyvendinimą bei siekdamos, kad ši direktyva būtų taikoma vienodai, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos bendradarbiauja tarpusavyje bei su Komisija ir perduoda viena kitai visą būtiną informaciją.

24 straipsnis

Laisvas judėjimas

1.   Valstybės narės negali dėl priežasčių, susijusių su šioje direktyvoje reglamentuojamais klausimais, ir atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalis, drausti ar riboti tabako ar susijusių gaminių, kurie atitinka šios direktyvos reikalavimus, pateikimą rinkai.

2.   Šia direktyva nedaromas poveikis valstybės narės teisei toliau taikyti ar nustatyti papildomus reikalavimus, taikytinus visiems jos rinkai pateikiamiems gaminiams ir susijusius su tabako gaminių pakuočių standartizavimu, kai tai pateisinama visuomenės sveikatos motyvais, atsižvelgiant į aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą, pasiektą įgyvendinant šią direktyvą. Tokios priemonės turi būti proporcingos ir negali būti savavališkos diskriminacijos priemonė ar užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas. Apie tas priemones pranešama Komisijai kartu pateikiant jų tolesnio taikymo ar nustatymo motyvus.

3.   Valstybė narė taip pat gali uždrausti tam tikros kategorijos tabako ar susijusius gaminius, remdamasi su konkrečia tos valstybės narės padėtimi susijusiais motyvais ir su sąlyga, kad nuostatos yra grindžiamos būtinumu apsaugoti visuomenės sveikatą, atsižvelgiant į aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą, pasiektą įgyvendinant šią direktyvą. Apie tokias nacionalines nuostatas pranešama Komisijai kartu pateikiant jų nustatymo motyvus. Komisija per šešis mėnesius nuo šioje dalyje numatyto pranešimo gavimo datos patvirtina arba atmeta nacionalines priemones, patikrinusi, atsižvelgdama į aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą, pasiektą įgyvendinant šią direktyvą, ar priemonės yra pagrįstos, ar jos būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui, taip pat, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė ar užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas. Jeigu Komisija per šešių mėnesių laikotarpį nepriima jokio sprendimo, laikoma, kad nacionalinės priemonės buvo patvirtintos.

25 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

4.   Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

26 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos

Valstybės narės per trijų mėnesių laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 20 d. paskiria kompetentingas valdžios institucijas, atsakingas už šioje direktyvoje nustatytų prievolių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai duomenis apie paskirtąsias valdžios institucijas. Komisija tą informaciją skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 7 straipsnio 5, 11 ir 12 dalyse, 9 straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 6 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 12 dalyje, 20 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 19 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trim mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 7 straipsnio 5, 11 ir 12 dalyse, 9 straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 6 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 12 dalyje, 20 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 3 straipsnio 2 ir 4 dalis, 4 straipsnio 3 ir 5 dalis, 7 straipsnio 5, 11 ir 12 dalis, 9 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 6 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 12 dalį, 20 straipsnio 11 ir 12 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

28 straipsnis

Ataskaita

1.   Komisija ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo 2016 m. gegužės 20 d. ir prireikus vėliau pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui šios direktyvos taikymo ataskaitą.

Komisijai rengti ataskaitą padeda mokslo ir technikos ekspertai, kad būtų atsižvelgta į visą jos turimą būtiną informaciją.

2.   Ataskaitoje Komisija pirmiausia nurodo tuos šios direktyvos aspektus, kuriuos reikėtų peržiūrėti ar patikslinti atsižvelgiant į mokslo ir technikos pokyčius, įskaitant tarptautiniu mastu patvirtintų tabako ir susijusiems gaminiams taikomų taisyklių ir standartų pokyčius. Komisija skiria ypatingą dėmesį:

a)

patirčiai, įgytai dėl pakuočių paviršių, nereglamentuojamų šioje direktyvoje, dizaino atsižvelgiant į nacionalinius, tarptautinius, teisinius, ekonominius ir mokslo pokyčius;

b)

naujoviškų tabako gaminių rinkos pokyčiams, atsižvelgiant, be kita ko, į pagal 19 straipsnį gautus pranešimus;

c)

rinkos pokyčiams, kurie lemia esminį aplinkybių pasikeitimą;

d)

tabako gaminiuose naudojamoms sudedamosioms dalims reglamentuoti skirtos europinės sistemos galimybėms, naudai ir galimam poveikiui, įskaitant sudedamųjų dalių, kurias tabako gaminiuose galima naudoti arba kurių juose gali būti arba būti pridedama, sąrašo sudarymą Sąjungos lygiu, atsižvelgiant į, inter alia, pagal 5 ir 6 straipsnius surinktą informaciją;

e)

cigarečių, kurių skersmuo mažesnis nei 7,5 mm, rinkos pokyčiams ir tam, kaip vartotojai suvokia jų kenksmingumą, bei klaidinantį tokių cigarečių pobūdį;

f)

pagal 5 ir 6 straipsnius surinktos informacijos apie tabako gaminių sudedamąsias dalis ir išsiskiriančias medžiagas Sąjungos duomenų bazės galimybėms, naudai ir galimam poveikiui;

g)

elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų rinkos pokyčiams, atsižvelgiant į, be kita ko, pagal 20 straipsnį surinktą informaciją, įskaitant tai, kiek jaunimo ir nerūkančiųjų pradėjo vartoti tokius produktus ir koks yra tokių produktų poveikis pastangoms mesti rūkyti, taip pat priemonėms, kurių valstybės narės ėmėsi dėl kvapiųjų medžiagų;

h)

kaljanų tabako rinkos pokyčiams ir vartotojų teikiamai pirmenybei, itin daug dėmesio skiriant jo kvapiosioms medžiagoms.

Valstybės narės padeda Komisijai ir teikia vertinimui atlikti ir ataskaitai rengti reikalingą pagalbą bei visą turimą informaciją.

3.   Prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šios direktyvos dalinių pakeitimų, kurie, Komisijos manymu, yra būtini norint pritaikyti ją, kiek tai būtina sklandžiam vidaus rinkos veikimui, pagal pokyčius tabako ir susijusių gaminių srityje, ir atsižvelgti į mokslo faktais pagrįstas naujoves bei tarptautiniu mastu patvirtintų tabako ir susijusių gaminių standartų pokyčius.

29 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 20 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės tas priemones taiko nuo 2016 m. gegužės 20 d., nedarant poveikio 7 straipsnio 14 daliai, 10 straipsnio 1 dalies e punktui, 15 straipsnio 13 daliai ir 16 straipsnio 3 daliai.

2.   Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jose taip pat pateikiamas pareiškimas, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose esančios nuorodos į šia direktyva panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir to pareiškimo formuluotę nustato valstybės narės.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

30 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Valstybės narės gali leisti šiuos gaminius, neatitinkančius šios direktyvos reikalavimų, pateikti rinkai iki 2017 m. gegužės 20 d.:

a)

tabako gaminius, pagamintus arba išleistus į laisvą apyvartą ir paženklintus pagal Direktyvą 2001/37/EB, iki 2016 m. gegužės 20 d.;

b)

elektronines cigaretes ar pildomąsias talpyklas, pagamintas arba išleistas į laisvą apyvartą iki 2016 m. lapkričio 20 d.;

c)

žolinius rūkomuosius gaminius, pagamintus arba išleistus į laisvą apyvartą iki 2016 m. gegužės 20 d.

31 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2001/37/EB panaikinama nuo 2016 m. gegužės 20 d., nedarant poveikio valstybių narių prievolėms, susijusioms su tos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal šios direktyvos III priede pateiktą atitikties lentelę.

32 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

33 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 3 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 327, 2013 11 12, p. 65.

(2)  OL C 280, 2013 9 27, p. 57.

(3)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimas

(4)  2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/37/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo (OL L 194, 2001 7 18, p. 26).

(5)  2002 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija 2003/54/EB dėl rūkymo prevencijos ir paskatų stiprinti tabako kontrolę (OL L 22, 2003 1 25, p. 31).

(6)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(7)  1989 m. lapkričio 13 d. Tarybos direktyva 89/622/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako gaminių ženklinimą ir draudžiančių prekiauti tam tikromis oraliniam vartojimui skirto tabako rūšimis, suderinimo (OL L 359, 1989 12 8, p. 1).

(8)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

(9)  1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 1).

(10)  1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37).

(11)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(12)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(13)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(14)  2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, 2011 7 5, p. 24).

(15)  2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (OL L 346, 2007 12 29, p. 6).

(16)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(17)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(18)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(19)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).


I PRIEDAS

TEKSTINIŲ ĮSPĖJIMŲ SĄRAŠAS

(nurodyti 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalyje)

1.

Rūkymas – 9 iš 10 susirgimų plaučių vėžiu priežasčių

2.

Rūkymas sukelia burnos ir gerklės vėžį

3.

Rūkymas kenkia plaučiams

4.

Rūkymas sukelia širdies priepuolius

5.

Rūkymas sukelia insultą ir negalią

6.

Dėl rūkymo kemšasi arterijos

7.

Rūkymas didina pavojų apakti

8.

Rūkymas kenkia dantims ir dantenoms

9.

Rūkymas gali nužudyti jūsų negimusį kūdikį

10.

Tavo išpučiami dūmai kenkia vaikams, šeimai ir draugams

11.

Rūkai tu – rūkys ir tavo vaikai

12.

Mesk rūkyti dabar – lik gyvas dėl artimųjų

13.

Rūkymas mažina vaisingumą

14.

Rūkymas didina impotencijos riziką


II PRIEDAS

VAIZDINIŲ ĮSPĖJIMŲ PAVYZDŽIAI

(NURODYTI 10 STRAIPSNIO 1 DALYJE)

[Komisija turi patvirtinti pagal 10 straipsnio 3 dalies b punktą]


III PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2001/37/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 ir 3 dalys

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3–5 dalys

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalies a punktas

9 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalies b punktas

10 straipsnio 1 dalies a punktas ir 10 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 4 dalis

12 straipsnis

5 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa

9 straipsnio 3 dalies penkta pastraipa, 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, 12 straipsnio 2 dalies b punktas

5 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

11 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 6 dalies a punktas

9 straipsnio 4 dalies a punktas

5 straipsnio 6 dalies b punktas

5 straipsnio 6 dalies c punktas

9 straipsnio 4 dalies b punktas

5 straipsnio 6 dalies d punktas

8 straipsnio 6 dalis ir 11 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

5 straipsnio 6 dalies e punktas

8 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 7 dalis

8 straipsnio 3 ir 4 dalys

5 straipsnio 8 dalis

5 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa

15 straipsnio 1 ir 2 dalis

5 straipsnio 9 dalies antra pastraipa

15 straipsnio 11 dalis

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

5 straipsnio 2 ir 3 dalys

6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

6 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 3 ir 4 dalys

7 straipsnis

13 straipsnio 1 dalies b punktas

8 straipsnis

17 straipsnis

9 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies a punktas

9 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 1 dalis

25 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 ir 3 dalys

25 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

11 straipsnio trečia pastraipa

28 straipsnio 2 dalis

11 straipsnis ketvirta pastraipa

28 straipsnio 3 dalis

12 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis

24 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 dalis

24 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 3 dalis

 

14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

29 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

14 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

29 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 2 ir 3 dalys

30 straipsnio a punktas

14 straipsnio 4 dalis

29 straipsnio 3 dalis

15 straipsnis

31 straipsnis

16 straipsnis

32 straipsnis

17 straipsnis

33 straipsnis

I priedas (Papildomų įspėjimų apie pavojų sveikatai sąrašas)

I priedas (Tekstinių įspėjimų sąrašas)

II priedas (Panaikintų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo terminai)

III priedas (Atitikties lentelė)

III priedas (Atitikties lentelė)


29.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 127/39


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/42/ES

2014 m. balandžio 3 d.

dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 2 dalį ir 83 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

pagrindinis tarpvalstybinių organizuotų nusikaltimų, įskaitant mafijos pobūdžio nusikalstamas organizacijas, motyvas yra finansinė nauda. Todėl kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų būti suteiktos priemonės pajamoms iš nusikaltimų atsekti, įšaldyti, administruoti ir konfiskuoti. Tačiau veiksminga organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kova su juo turėtų būti pasiekta pajamų iš nusikaltimų paėmimu, o tam tikrais atvejais tai turėtų būti taikoma ir bet kokiam turtui, kuris įgytas vykdant nusikalstamo pobūdžio veiklą;

(2)

organizuotos nusikalstamos grupės veikia nepaisydamos sienų ir vis dažniau įgyja turto kitose nei jos yra įsikūrusios valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse. Vis didėja veiksmingo tarptautinio bendradarbiavimo būtinybė turto susigrąžinimo ir savitarpio teisinės pagalbos srityje;

(3)

viena veiksmingiausių kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių yra griežtų teisinių padarinių įvedimas už tokių nusikaltimų padarymą, taip pat veiksmingas nusikaltimo priemonių bei pajamų atskleidimas, įšaldymas ir konfiskavimas;

(4)

nors yra nedaug statistinių duomenų, atrodo, kad Sąjungoje susigrąžinama nedaug ir nepakankamai pajamų iš nusikaltimų, palyginti su apytikriu pajamų iš nusikaltimų dydžiu. Iš tyrimų matyti, kad konfiskavimo procedūros, nors ir reglamentuojamos Sąjungos bei nacionalinės teisės aktais, taikomos nepakankamai dažnai;

(5)

priėmus būtiniausias taisykles bus suderinta valstybėse narėse taikoma įšaldymo ir konfiskavimo tvarka ir taip bus padėta sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą bei palengvinti bendradarbiavimą tarpvalstybiniu mastu;

(6)

Stokholmo programoje ir 2010 m. birželio mėn. priimtose Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadose dėl konfiskavimo ir turto susigrąžinimo pabrėžiama veiksmingesnio nusikalstamo turto nustatymo, konfiskavimo ir tolesnio panaudojimo svarba;

(7)

šiuo metu Sąjungoje galiojančią turto įšaldymo, arešto ir konfiskavimo teisinę sistemą sudaro Bendrieji veiksmai 98/699/TVR (4), Tarybos pamatinis sprendimas 2001/500/TVR (5), Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR (6), Tarybos pamatinis sprendimas 2005/212/TVR (7) ir Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR (8);

(8)

iš Komisijos ataskaitų apie pamatinių sprendimų 2003/577/TVR, 2005/212/TVR ir 2006/783/TVR įgyvendinimą matyti, kad galiojanti išplėstinio konfiskavimo ir nutarimų įšaldyti bei konfiskuoti tarpusavio pripažinimo tvarka nėra visiškai veiksminga. Konfiskavimui iškyla kliūčių dėl valstybių narių teisės skirtumų;

(9)

šia direktyva siekiama iš dalies pakeisti ir praplėsti pamatinių sprendimų 2001/500/TVR ir 2005/212/TVR nuostatas. Valstybių narių, kurioms ši direktyva yra privaloma, atžvilgiu turėtų būti pakeistos tam tikros tų pamatinių sprendimų dalys;

(10)

valstybės narės gali kreiptis dėl konfiskavimo procedūrų, susijusių su baudžiamąja byla, į bet kurį kompetentingą teismą;

(11)

būtina patikslinti esamą pajamų iš nusikaltimų sąvoką, kad ji apimtų tiesiogines pajamas iš nusikalstamos veiklos ir visą netiesioginę naudą, gautą, be kita ko, iš vėliau reinvestuotų ar transformuotų tiesioginių pajamų. Todėl pajamos gali apimti bet kokį turtą, taip tą, kuris buvo visiškai ar iš dalies transformuotas ar pakeistas į kitą turtą, arba tą, kuris buvo sumaišytas su turtu, gautu iš teisėtų šaltinių, neviršijant sumaišytųjų pajamų nustatytos vertės. Jos taip pat gali apimti pajamas ar kitą naudą, gautą iš pajamų iš nusikaltimų arba iš turto, į kurį arba su kuriuo buvo transformuotos, pakeistos ar sumaišytos tokios pajamos;

(12)

šioje direktyvoje numatoma plati turto, kuriam gali būti taikomas įšaldymas ir konfiskavimas, sąvokos apibrėžtis. Ta apibrėžtis apima teisinius dokumentus ar raštus, patvirtinančius nuosavybės teisę arba teisę į tokį turtą. Tokie dokumentai ar raštai galėtų apimti, pavyzdžiui, finansines priemones ar dokumentus, kurie gali būti pagrindas kreditoriniams reikalavimams ir kuriuos paprastai turi asmuo, kuriam taikomos atitinkamos procedūros. Šia direktyva nedaromas poveikis esamoms nacionalinėms teisinių dokumentų ar raštų, patvirtinančių nuosavybės teisę arba teisę į turtą, saugojimo procedūroms, kaip jas taiko kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos ar viešosios įstaigos, vadovaudamosi nacionaline teise;

(13)

šioje direktyvoje nurodytos įšaldymo ir konfiskavimo sąvokos yra savarankiškos sąvokos, kurios neturėtų kliudyti valstybėms narėms įgyvendinti šią direktyvą pasitelkiant priemones, kurios pagal nacionalinę teisę būtų laikomos sankcijomis ar kitų rūšių priemonėmis;

(14)

nusikaltimo priemonių ir pajamų iš nusikaltimų konfiskavimui, kai yra įsiteisėjęs galutinis teismo nuosprendis, ir tų nusikaltimo priemonių ir pajamų vertę atitinkančio turto konfiskavimui turėtų būti taikoma plati nusikalstamų veikų, kurioms taikoma ši direktyva, sąvoka. Pamatiniu sprendimu 2001/500/TVR valstybės narės įpareigotos užtikrinti galimybę konfiskuoti nusikaltimo priemones ir pajamas iš nusikaltimų įsiteisėjus galutiniam apkaltinamajam nuosprendžiui ir konfiskuoti turtą, kurio vertė atitinka tokių nusikaltimo priemonių ir pajamų vertę. Tokios pareigos turėtų būti taikomos ir į šios direktyvos taikymo sritį nepatenkančių nusikalstamų veikų atveju, o pajamų sąvoka, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, turėtų būti aiškinama panašiu būdu ir į šios direktyvos taikymo sritį nepatenkančių nusikalstamų veikų atveju. Valstybės narės gali atitinkamai pagal nacionalinę teisę savo nuožiūra numatyti, kad tokios pat vertės turto konfiskavimas yra tiesioginiam konfiskavimui subsidiari arba alternatyvi priemonė;

(15)

jeigu yra priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, turėtų būti galima konfiskuoti nusikaltimo priemones ir pajamas iš nusikaltimų arba turtą, kurio vertė atitinka tokių nusikaltimo priemonių ar pajamų vertę. Toks galutinis apkaltinamasis nuosprendis taip pat gali būti priimtas pritaikius in absentia procedūrą. Jeigu remiantis galutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu konfiskavimo atlikti negalima, tam tikromis aplinkybėmis vis dėlto turėtų būti galima konfiskuoti nusikaltimo priemones ir pajamas, bent jau įtariamojo arba kaltinamojo ligos ar slapstymosi atvejais. Tačiau tokiais ligos ar slapstymosi atvejais in absentia procedūros buvimas valstybėse narėse būtų pakankamas šiai pareigai įvykdyti. Įtariamojo ar kaltinamojo slapstymosi atveju valstybės narės turėtų imtis visų pagrįstų priemonių ir gali reikalauti, kad atitinkamas asmuo būtų pakviestas dalyvauti konfiskavimo procese arba būtų apie jį informuotas;

(16)

šios direktyvos tikslais liga turėtų būti suprantama kaip įtariamojo ar kaltinamojo negalėjimas ilgesnį laikotarpį dalyvauti baudžiamajame procese, dėl kurio procesas negali būti tęsiamas normaliomis sąlygomis. Gali būti reikalaujama, kad įtariamieji ar kaltinamieji įrodytų, kad serga, pavyzdžiui, pateikdami medicinos pažymą, į kurią teismas turėtų turėti galimybę neatsižvelgti, jeigu, jo manymu, ji yra nepatenkinama. Neturėtų būti daromas poveikis to asmens teisei teismo proceso metu būti atstovaujamam teisininko;

(17)

įgyvendinant šią direktyvą turto, kurio vertė atitinka nusikaltimo priemonių vertę, konfiskavimo atveju atitinkamos nuostatos galėtų būti taikomos tais atvejais, kai, turint omenyje konkretaus atvejo ypatingas aplinkybes, tokia priemonė yra proporcinga, atsižvelgus visų pirma į atitinkamų nusikaltimo priemonių vertę. Valstybės narės taip pat gali atsižvelgti, ar ir kokiu mastu nuteistasis yra atsakingas už tai, kad taptų neįmanoma konfiskuoti nusikaltimo priemones;

(18)

įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės gali nustatyti, kad išimtinėmis aplinkybėmis konfiskavimas neturėtų būti skiriamas, jei tai pagal nacionalinę teisę atitinkamam asmeniui sukeltų nepagrįstai didelių sunkumų, remiantis atitinkamo konkretaus atvejo aplinkybėmis, kurios turėtų būti lemiamas veiksnys. Valstybės narės turėtų naudotis šia galimybe labai ribotai ir joms turėtų būti leista tik numatyti, kad konfiskavimas neskiriamas tais atvejais, kai dėl jo atitinkamas asmuo atsidurtų padėtyje, kurioje jam būtų labai sunku išgyventi;

(19)

nusikalstamos grupės užsiima labai įvairia nusikalstama veikla. Siekiant sėkmingai kovoti su organizuota nusikalstama veikla, tam tikrais atvejais gali būti tikslinga nubaudus asmenį baudžiamąja tvarka konfiskuoti ne tik su konkrečiu nusikaltimu susijusį turtą, bet ir kitą turtą, kurį teismas pripažįsta pajamomis iš kitų nusikaltimų. Toks požiūris vadinamas išplėstiniu konfiskavimu. Pamatiniame sprendime 2005/212/TVR numatyti trijų kategorijų būtiniausi reikalavimai, iš kurių valstybės narės gali pasirinkti, siekdamos taikyti išplėstinį konfiskavimą. Todėl tą pamatinį sprendimą perkeldamos į nacionalinę teisę valstybės narės pasirinko skirtingas galimybes, o tai lėmė skirtingas išplėstinio konfiskavimo sąvokas jų nacionalinėje jurisdikcijoje. Tie skirtumai trukdo tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, susijusiam su konfiskavimo atvejais. Todėl būtina toliau derinti išplėstinio konfiskavimo nuostatas nustatant vienodą būtiniausią standartą;

(20)

nustatant, ar dėl nusikalstamos veikos galėjo būti gauta ekonominė nauda, valstybės narės gali atsižvelgti į modus operandi, pavyzdžiui, ar nusikalstamos veikos sąlyga yra tai, kad ji buvo padaryta organizuoto nusikalstamumo kontekste arba ketinant gauti nuolatinį pelną iš nusikalstamų veikų. Tačiau apskritai tai neturėtų būti kliūtis taikyti išplėstinį konfiskavimą;

(21)

išplėstinį konfiskavimą turėtų būti galima taikyti tuomet, kai teismas yra įsitikinęs, jog atitinkamas turtas yra įgytas iš nusikalstamos veikos. Tai nereiškia, kad turi būti nustatyta, kad minėtas turtas yra įgytas iš nusikalstamos veikos. Valstybės narės gali numatyti, kad galėtų užtekti, pavyzdžiui, to, jog teismas, įvertinęs tikimybę, mano arba pagrįstai daro prielaidą, kad žymiai labiau tikėtina, jog minėtas turtas įgytas iš nusikalstamos veikos, o ne iš kitos veikos. Tokiomis aplinkybėmis teismas turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, įskaitant faktus ir turimus įrodymus, kuriais remiantis galėtų būti priimtas sprendimas dėl išplėstinio konfiskavimo. Tai, kad asmens turtas yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms, galėtų būti vienu iš faktų, kuriais grindžiama teismo išvada, kad turtas įgytas iš nusikalstamos veikos. Valstybės narės taip pat galėtų nustatyti reikalavimą dėl tam tikro laikotarpio, per kurį galėtų būti laikoma, kad turtas yra įgytas iš nusikalstamos veikos;

(22)

šioje direktyvoje nustatomos būtiniausios taisyklės. Tai nekliudo valstybėms narėms savo nacionalinės teisės aktais suteikti platesnės apimties įgaliojimus, be kita ko, pavyzdžiui, susijusius su jų įrodinėjimo taisyklėmis;

(23)

ši direktyva taikoma nusikalstamoms veikoms, patenkančioms į joje išvardytų teisės aktų taikymo sritį. Tų teisės aktų taikymo srityje valstybės narės išplėstą konfiskavimą turėtų taikyti bent jau tam tikroms nusikalstamoms veikoms, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

(24)

tokia praktika, kai įtariamasis arba kaltinamasis, siekdamas išvengti konfiskavimo, turtą perleidžia apie nusikalstamą veiką žinančiam trečiajam asmeniui, yra įprasta ir vis labiau plinta. Šiuo metu galiojančioje Sąjungos teisinėje sistemoje nėra įtvirtinta privalomų taisyklių dėl tretiesiems asmenims perleisto turto konfiskavimo. Todėl vis labiau didėja būtinybė leisti tretiesiems asmenims perleisto ar trečiųjų asmenų įgyto turto konfiskavimą. Trečiojo asmens įsigijimas – tai atvejai, kai, pavyzdžiui, trečiasis asmuo iš įtariamojo ar kaltinamojo tiesiogiai ar netiesiogiai, pavyzdžiui, per tarpininką, įgijo turtą, įskaitant atvejus, kai nusikalstama veika buvo padaryta jų vardu arba jų naudai, ir kai kaltinamasis neturi turto, kurį būtų galima konfiskuoti. Tokį konfiskavimą turėtų būti galima atlikti bent jau tais atvejais, kai tretieji asmenys žinojo arba turėjo žinoti, kad perleidimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti konfiskavimo, remiantis konkrečiais faktais ar aplinkybėmis, įskaitant tai, kad perleista neatlygintinai arba už gerokai žemesnę nei rinkos kainą. Konfiskavimo iš trečiųjų asmenų taisyklės turėtų būti taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Bet kuriuo atveju neturėtų būti pažeidžiamos bona fide trečiųjų asmenų teisės;

(25)

valstybės narės gali atitinkamai pagal nacionalinę teisę savo nuožiūra apibrėžti, kad konfiskavimas iš trečiųjų asmenų yra tiesioginiam konfiskavimui subsidiari arba alternatyvi priemonė;

(26)

konfiskavimo rezultatas – galutinis turto paėmimas. Vis dėlto turto išsaugojimas gali būti būtina konfiskavimo sąlyga ir gali būti svarbi užtikrinant nutarimo konfiskuoti vykdymą. Turtas išsaugomas pasitelkiant įšaldymą. Kad turtas neišnyktų, iki tol, kol bus priimtas nutarimas įšaldyti turtą, kompetentingoms valstybių narių valdžios institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai nedelsiant imtis veiksmų tokiam turtui apsaugoti;

(27)

kadangi turtas dažnai išsaugomas konfiskavimo tikslais, įšaldymas ir konfiskavimas yra glaudžiai susiję. Kai kuriose teisinėse sistemose turto įšaldymas konfiskavimo tikslais laikomas atskira laikino pobūdžio procesine priemone, po kurios gali būti priimamas nutarimas konfiskuoti. Nedarant poveikio skirtingoms nacionalinėms teisės sistemoms ir Pamatiniam sprendimui 2003/577/TVR, šia direktyva turėtų būti suderinti tam tikri turto įšaldymo konfiskavimo tikslais nacionalinių sistemų aspektai;

(28)

įšaldymo priemonėmis nedaromas poveikis galimybei vykstant procesui tam tikrą turtą laikyti įrodymais, jeigu galiausiai jo atžvilgiu būtų įmanoma veiksmingai įvykdyti nutarimą konfiskuoti;

(29)

turtas gali būti įšaldytas baudžiamojo proceso atveju taip pat tam, kad prireikus vėliau būtų galima atlikti jo restituciją arba siekiant užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą;

(30)

įtariamieji ar kaltinamieji turtą neretai slepia tol, kol vyksta baudžiamasis procesas. Todėl nutarimai konfiskuoti negali būti įvykdyti, o nutarimo adresatai turtu gali naudotis vos tik atlieka savo bausmę. Taigi būtina užtikrinti galimybę tiksliai nustatyti konfiskuotino turto apimtį net ir įsiteisėjus galutiniam apkaltinamajam nuosprendžiui dėl nusikalstamos veikos, kad nutarimai konfiskuoti būtų visiškai įvykdyti tais atvejais, kai iš pradžių nebuvo nustatyta jokio arba pakankamai turto ir nutarimas konfiskuoti lieka neįvykdytas;

(31)

kadangi nutarimais įšaldyti ribojama teisė į nuosavybę, tokios laikinosios priemonės neturėtų būti taikomos ilgiau nei būtina siekiant išsaugoti turtą, kad prireikus vėliau pastarąjį būtų galima konfiskuoti. Tuo tikslu gali būti reikalinga teismo peržiūra siekiant užtikrinti, kad tikslas užkirsti kelią turto išnykimui tebėra aktualus;

(32)

turtas, įšaldytas siekiant jį prireikus vėliau konfiskuoti, turėtų būti tinkamai administruojamas, kad neprarastų savo ekonominės vertės. Valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, įskaitant galimybę parduoti arba perleisti turtą, kad tokie nuostoliai būtų kuo mažesni. Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, įsteigti nacionalines centrines turto administravimo tarnybas, specializuotų tarnybų tinklą arba sukurti panašius mechanizmus, kad veiksmingai administruotų iki konfiskavimo įšaldytą turtą ir išlaikytų jo vertę iki teismo sprendimo priėmimo;

(33)

ši direktyva daro didelį poveikį asmenų teisėms – ne tik įtariamųjų ar kaltinamųjų, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nėra persekiojami. Todėl būtina numatyti specialias garantijas ir teismines teisių gynimo priemones, kad įgyvendinant šią direktyvą būtų užtikrinamos jų pagrindinės teisės. Tai apima trečiųjų asmenų, kurie teigia esantys atitinkamo turto savininkai arba teigia turintys kitų nuosavybės teisių (daiktinių teisių, „ius in re“), pavyzdžiui, uzufrukto teisę, teisę būti išklausytiems. Apie nutarimą įšaldyti turtą atitinkamam asmeniui turėtų būti pranešta kuo greičiau po jo įvykdymo. Vis dėlto kompetentingos valdžios institucijos apie tokius nutarimus atitinkamam asmeniui gali pranešti ir vėliau, kai to reikia tyrimo tikslais;

(34)

pranešimo apie nutarimą įšaldyti turtą tikslas, inter alia, – leisti atitinkamam asmeniui ginčyti nutarimą. Todėl tokiame pranešime turėtų būti bent jau trumpai nurodyta tokio nutarimo priežastis ar priežastys, turint omenyje, kad nurodoma gali būti labai glaustai;

(35)

valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę imtis priemonių, kuriomis būtų leidžiama konfiskuotą turtą naudoti viešaisiais interesais ar socialiniais tikslais. Tokios priemonės galėtų, inter alia, apimti turto paskyrimą teisėsaugos ir nusikaltimų prevencijos projektams įgyvendinti, taip pat kitiems viešojo intereso ir socialinės paskirties projektams. Ta pareiga svarstyti galimybę imtis priemonių reiškia valstybių narių procedūrinę pareigą, pavyzdžiui, atlikti teisinę analizę arba diskutuoti apie priemonių įvedimo privalumus ir trūkumus. Administruodamos įšaldytą turtą ir imdamosi priemonių dėl konfiskuoto turto naudojimo, valstybės narės turėtų imtis atitinkamų veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti nusikalstamo ar neteisėto įsiskverbimo;

(36)

patikimų duomenų apie pajamų iš nusikaltimų įšaldymą ir konfiskavimą nėra daug. Kad šią direktyvą būtų galima įvertinti, būtina surinkti minimalų kiekį palyginamų tinkamų statistinių duomenų apie turto įšaldymą ir konfiskavimą, turto atsekimą, teismų veiklą ir disponavimą turtu;

(37)

valstybės narės turėtų centriniu lygmeniu stengtis rinkti tam tikrus statistinius duomenis, kad galėtų juos išsiųsti Komisijai. Tai reiškia, kad valstybės narės turėtų pagrįstai stengtis rinkti atitinkamus duomenis. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės privalo rinkti duomenis, kai administracinė našta yra neproporcinga arba kai atitinkamai valstybei narei tai brangiai kainuoja;

(38)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) pripažintų principų, kaip išaiškinta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Ši direktyva turėtų būti įgyvendinta laikantis tų teisių ir principų. Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis su teisine pagalba susijusiai nacionalinei teisei ir ja nenustatomos jokios pareigos valstybių narių teisinės pagalbos sistemų, kurios turėtų būti taikomos pagal Chartiją ir EŽTK, atžvilgiu;

(39)

turėtų būti nustatytos specialios garantijos, siekiant užtikrinti, kad paprastai nutarimai konfiskuoti būtų pagrindžiami, išskyrus atvejus, kai vykstant baudžiamajam procesui supaprastinta tvarka dėl nesunkių pažeidimų atitinkamas asmuo atsisakė savo teisės, kad būtų nurodytos priežastys;

(40)

ši direktyva turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES (9), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13/ES (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/48/ES (11) nuostatas dėl procesinių teisių baudžiamajame procese;

(41)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. palengvinti turto konfiskavimą baudžiamosiose bylose, valstybės narės negali deramai pasiekti, o jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(42)

pagal Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie ES sutarties ir SESV, 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį Airija pranešė pageidaujanti dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą. Pagal tą Protokolą ši direktyva yra privaloma Airijai tik nusikalstamų veikų, kurioms taikomi dokumentai, kurie yra jai privalomi, atžvilgiu;

(43)

pagal Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie ES sutarties ir SESV, 1 straipsnį, 2 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį, nedarant poveikio to Protokolo 4 straipsniui, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir ji nėra jai privaloma ar taikoma. Jeigu Jungtinė Karalystė dalyvauja pagal to Protokolo 4 straipsnį, ši direktyva jai yra privaloma tik nusikalstamų veikų, kurioms taikomi dokumentai, kurie yra jai privalomi, atžvilgiu;

(44)

pagal Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos, pridėto prie ES sutarties ir SESV, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir ji nėra jai privaloma ar taikoma,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės, reglamentuojančios turto įšaldymą, siekiant jį prireikus vėliau konfiskuoti, ir turto konfiskavimą baudžiamosiose bylose.

2.   Šia direktyva nedaromas poveikis procedūroms, kurias valstybės narės gali naudoti atitinkamam turtui konfiskuoti.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

pajamos – bet kokia iš nusikalstamos veikos tiesiogiai ar netiesiogiai gauta ekonominė nauda; jas gali sudaryti bet kokios formos turtas ir jos apima visas vėliau reinvestuotas ar transformuotas tiesiogines pajamas ir materialinę naudą;

2)

turtas – bet kokios rūšies materialus arba nematerialus, kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas ir teisiniai dokumentai ar raštai, patvirtinantys nuosavybės teisę arba teisę į tokį turtą;

3)

nusikaltimo priemonės – bet koks turtas, kuris bet kokiu būdu visas arba iš dalies panaudotas arba kurį planuota panaudoti nusikalstamos veikos arba nusikalstamų veikų padarymui;

4)

konfiskavimas – dėl nusikalstamos veikos teismo paskirtas galutinis turto paėmimas;

5)

įšaldymas – laikinas draudimas perleisti, sunaikinti, transformuoti turtą, juo disponuoti arba jį išvežti arba laikinas turto saugojimas ar kontrolė;

6)

nusikalstama veika – veika, kurios atžvilgiu taikomas bet kuris iš 3 straipsnyje išvardytų dokumentų.

3 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma nusikalstamoms veikoms, kurių atžvilgiu taikoma:

a)

Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu (12) (toliau – Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su pareigūnais);

b)

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu (13);

c)

2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/413/TVR, skirtas kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu (14);

d)

2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo (15);

e)

2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (16);

f)

2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (17);

g)

2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/757/TVR, nustatantis būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje (18);

h)

2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (19);

i)

2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (20);

j)

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (21);

k)

2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR (22),

taip pat kiti teisiniai dokumentai, jeigu tuose dokumentuose konkrečiai numatyta taikyti šią direktyvą jais suderintoms nusikalstamoms veikoms.

4 straipsnis

Konfiskavimas

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė visiškai arba iš dalies konfiskuoti nusikaltimo priemones ir pajamas arba turtą, kurio vertė atitinka tokias nusikaltimo priemones arba pajamas, jeigu yra priimtas galutinis apkaltinamais nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, kuris taip pat gali būti priimtas pritaikius in absentia procedūrą.

2.   Jeigu konfiskavimas pagal 1 dalį neįmanomas, bent jau tais atvejais, kai jis neįmanomas dėl įtariamojo arba kaltinamojo ligos arba slapstymosi, valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė konfiskuoti nusikaltimo priemones ir pajamas tais atvejais, kai baudžiamasis procesas pradėtas dėl nusikalstamos veikos, kuri gali tiesiogiai arba netiesiogiai duoti ekonominės naudos, ir pagal tą procesą būtų buvę galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu įtariamasis arba kaltinamasis būtų galėjęs dalyvauti procese.

5 straipsnis

Išplėstas konfiskavimas

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė visiškai ar iš dalies konfiskuoti turtą, priklausantį dėl nusikalstamos veikos nuteistam asmeniui ir galintį tiesiogiai ar netiesiogiai duoti ekonominės naudos, kai teismas, remdamasis bylos aplinkybėmis, įskaitant konkrečius faktus ir turimus įrodymus, pavyzdžiui, tai, kad turto vertė yra neproporcinga nuteistojo teisėtoms pajamoms, yra įsitikinęs, jog tas turtas įgytas iš nusikalstamos veikos.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje „nusikalstamos veikos“ sąvoka apima bent:

a)

aktyviąją ir pasyviąją korupciją privačiajame sektoriuje, kaip nustatyta Pamatinio sprendimo 2003/568/TVR 2 straipsnyje, taip pat su Sąjungos institucijų arba valstybių narių pareigūnais susijusią aktyviąją ir pasyviąją korupciją, kaip nustatyta Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su pareigūnais, atitinkamai 2 ir 3 straipsniuose;

b)

nusikalstamas veikas, susijusias su dalyvavimu nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip nustatyta Pamatinio sprendimo 2008/841/TVR 2 straipsnyje, bent jau tais atvejais, kai nusikalstama veika davė ekonominės naudos;

c)

vaiko vertimą dalyvauti pornografiniame renginyje arba jo verbavimą, pelnymąsi iš vaiko ar kitokį vaiko išnaudojimą tokiais tikslais, jei vaikas yra sulaukęs amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, kaip nustatyta Direktyvos 2011/93/ES 4 straipsnio 2 dalyje; vaikų pornografijos platinimą, sklaidą ar perdavimą, kaip nustatyta tos direktyvos 5 straipsnio 4 dalyje; vaikų pornografijos siūlymą, tiekimą ar galimybės ją gauti sudarymą, kaip nustatyta tos direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje; vaikų pornografijos gamybą, kaip nustatyta tos direktyvos 5 straipsnio 6 dalyje;

d)

neteisėtą įsikišimą į sistemą ir neteisėtą įsikišimą į duomenis, kaip nustatyta Direktyvos 2013/40/ES atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose, kai dėl tos direktyvos 7 straipsnyje nustatytos, būtent tam tikslui skirtos arba pritaikytos priemonės naudojimo nukenčia daug informacinių sistemų; nusikalstamoms veikoms vykdyti naudojamų priemonių tyčinę gamybą, pardavimą, įsigijimą siekiant naudotis, importą, platinimą arba kitu būdu galimybių naudotis jomis sudarymą bent tais atvejais, kurie nėra mažareikšmiai, kaip nustatyta tos direktyvos 7 straipsnyje;

e)

nusikalstamą veiką, už kurią pagal atitinkamą 3 straipsnyje nurodytą dokumentą arba, jei tame dokumente nėra nustatyta sankcijos riba, pagal atitinkamą nacionalinę teisę baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios ilgiausia trukmė yra bent ketveri metai.

6 straipsnis

Konfiskavimas iš trečiųjų asmenų

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų sudaryta galimybė konfiskuoti pajamas arba kitą turtą, kurio vertė atitinka tokias pajamas, kuriuos įtariamasis arba kaltinamasis tiesiogiai arba netiesiogiai perdavė tretiesiems asmenims arba kuriuos tretieji asmenys įsigijo iš įtariamojo arba kaltinamojo, bent tuo atveju, jei, remiantis konkrečiais faktais ir aplinkybėmis, įskaitant tai, kad perleista ar įgyta neatlygintinai arba už gerokai žemesnę nei rinkos kainą, tie tretieji asmenys žinojo arba turėjo žinoti, kad perdavimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti konfiskavimo.

2.   1 dalimi nedaromas poveikis bona fide trečiųjų asmenų teisėms.

7 straipsnis

Įšaldymas

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų sudaryta galimybė įšaldyti turtą siekiant jį prireikus vėliau konfiskuoti. Tos priemonės, kurias skiria kompetentinga valdžios institucija, apima skubius veiksmus, kurių prireikus turi būti imamasi siekiant išsaugoti turtą.

2.   Turtui, kurį turi trečiasis asmuo, kaip nurodyta 6 straipsnyje, gali būti taikomos įšaldymo priemonės galimo vėlesnio konfiskavimo tikslais.

8 straipsnis

Garantijos

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta, kad, siekiant išsaugoti asmenų, kuriems daro poveikį šioje direktyvoje numatytos priemonės, teises, jie turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, kad apie nutarimą įšaldyti turtą atitinkamam asmeniui būtų pranešta kuo greičiau po to nutarimo įvykdymo. Tokiame pranešime bent jau glaustai nurodoma atitinkamo sprendimo priežastis ar priežastys. Kai tai būtina siekiant išvengti trukdymo baudžiamajam tyrimui, kompetentingos valdžios institucijos apie sprendimą įšaldyti turtą atitinkamam asmeniui gali pranešti ir vėliau.

3.   Nutarimas įšaldyti turtą galioja tik tol, kol tai būtina turtui išsaugoti siekiant jį prireikus vėliau konfiskuoti.

4.   Asmeniui, dėl kurio turto priimtas sprendimas, valstybės narės numato veiksmingą galimybę laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų procedūrų teisme užginčyti nutarimą įšaldyti turtą. Tokiose procedūrose gali būti numatyta, kad tuo atveju, jei pradinį nutarimą įšaldyti priėmė kompetentinga valdžios institucija, kuri nėra teisminė institucija, toks nutarimas pirmiausia pateikiamas teisminei institucijai patvirtinti ar peržiūrėti, ir tik po to jis gali būti užginčytas teisme.

5.   Įšaldytas turtas, kuris vėliau nekonfiskuojamas, nedelsiant grąžinamas. Sąlygos, kuriomis grąžinamas toks turtas, arba tokį grąžinimą reglamentuojančios procedūrinės taisyklės nustatomos nacionalinėje teisėje.

6.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, kad kiekvienas nutarimas konfiskuoti būtų pagrįstas ir apie tokį nutarimą būtų pranešta atitinkamam asmeniui. Asmeniui, kurio atžvilgiu taikomas konfiskavimas, valstybės narės numato veiksmingą galimybę teisme užginčyti nutarimą konfiskuoti.

7.   Nedarant poveikio Direktyvai 2012/13/ES ir Direktyvai 2013/48/ES, asmenys, kurių turtui taikomas nutarimas konfiskuoti, viso konfiskavimo proceso, susijusio su pajamų bei nusikaltimo priemonių nustatymu, metu turi teisę naudotis advokato paslaugomis, siekiant užtikrinti, kad tie asmenys galėtų išsaugoti savo teises. Atitinkami asmenys informuojami apie tą teisę.

8.   5 straipsnyje nurodytame procese atitinkamam asmeniui suteikiama veiksminga galimybė užginčyti bylos aplinkybes, įskaitant konkrečius faktus ir turimus įrodymus, kuriais remiantis atitinkamas turtas laikomas iš nusikalstamos veikos įgytu turtu.

9.   Tretieji asmenys turi teisę reikalauti savo nuosavybės teisės ar kitų turtinių teisių, be kita ko, 6 straipsnyje nurodytais atvejais.

10.   Jeigu dėl nusikalstamos veikos nukentėjusieji turi reikalavimų asmens, kuriam taikoma šioje direktyvoje numatyta konfiskavimo priemonė, atžvilgiu, valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, kad konfiskavimo priemone tiems nukentėjusiesiems nebūtų užkirstas kelias reikalauti žalos atlyginimo pagal jų reikalavimus.

9 straipsnis

Veiksmingas konfiskavimas ir vykdymas

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad sudarytų galimybę nustatyti ir atsekti turtą, kuris turi būti įšaldytas ir konfiskuotas, net priėmus galutinį apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos arba po proceso, vykdyto taikant 4 straipsnio 2 dalį, ir kad užtikrintų veiksmingą nutarimo konfiskuoti vykdymą, jeigu toks nutarimas jau priimtas.

10 straipsnis

Įšaldyto ir konfiskuoto turto administravimas

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, pavyzdžiui, įsteigia centralizuotas tarnybas, specializuotų tarnybų tinklą arba sukuria panašius mechanizmus, kad užtikrintų tinkamą įšaldyto turto administravimą siekiant jį prireikus vėliau konfiskuoti.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytose priemonėse būtų numatyta galimybė prireikus parduoti arba perduoti turtą.

3.   Valstybės narės apsvarsto galimybę imtis priemonių, kuriomis būtų leidžiama konfiskuotą turtą naudoti viešaisiais interesais ar socialiniais tikslais.

11 straipsnis

Statistiniai duomenys

1.   Valstybės narės reguliariai renka ir kaupia išsamius iš kompetentingų valdžios institucijų gautus statistinius duomenis. Surinkti statistiniai duomenys kasmet siunčiami Komisijai ir juos sudaro:

a)

įvykdytų nutarimų įšaldyti skaičius;

b)

įvykdytų nutarimų konfiskuoti skaičius;

c)

įšaldyto turto apskaičiuotoji vertė (bent jau turto, įšaldyto siekiant prireikus vėliau konfiskuoti, vertė įšaldymo metu);

d)

susigrąžinto turto apskaičiuotoji vertė konfiskavimo metu.

2.   Valstybės narės Komisijai kasmet siunčia ir šiuos statistinius duomenis, jei jie atitinkamoje valstybėje narėje turimi centriniu lygmeniu:

a)

prašymų kitoje valstybėje narėje įvykdyti nutarimus įšaldyti skaičius;

b)

prašymų kitoje valstybėje narėje įvykdyti nutarimus konfiskuoti skaičius;

c)

turto, susigrąžinto po kitoje valstybėje narėje įvykdyto nutarimo, vertė arba apskaičiuotoji vertė.

3.   Valstybės narės stengiasi centriniu lygmeniu rinkti 2 dalyje nurodytus duomenis.

12 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2015 m. spalio 4 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2.   Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

13 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Komisija ne vėliau kaip 2018 m. spalio 4 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina esamų nacionalinės teisės aktų konfiskavimo ir turto susigrąžinimo srityje poveikį, ir prireikus kartu pateikia atitinkamus pasiūlymus.

Toje ataskaitoje Komisija taip pat įvertina, ar reikia peržiūrėti 5 straipsnio 2 dalyje pateiktą nusikalstamų veikų sąrašą.

14 straipsnis

Bendrųjų veiksmų 98/699/TVR ir tam tikrų pamatinių sprendimų 2001/500/TVR bei 2005/212/TVR nuostatų pakeitimas

1.   Bendrieji veiksmai 98/699/TVR, Pamatinio sprendimo 2001/500/TVR 1 straipsnio a punktas ir 3 bei 4 straipsniai ir Pamatinio sprendimo 2005/212/TVR 1 straipsnio pirmos keturios įtraukos bei 3 straipsnis pakeičiami šia direktyva valstybėms narėms, kurioms ši direktyva yra privaloma, nedarant poveikio tų valstybių narių pareigoms, susijusioms su tų pamatinių sprendimų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

2.   Valstybėms narėms, kurioms ši direktyva yra privaloma, nuorodos į 1 dalyje nurodytus Bendruosius veiksmus 98/699/TVR ir pamatinių sprendimų 2001/500/TVR ir 2005/212/TVR nuostatas laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 3 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 299, 2012 10 4, p. 128.

(2)  OL C 391, 2012 12 18, p. 134.

(3)  2014 m. vasario 25 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimas.

(4)  1998 m. gruodžio 3 d. Bendrieji veiksmai 98/699/TVR, Tarybos priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo (OL L 333, 1998 12 9, p. 1).

(5)  2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo (OL L 182, 2001 7 5, p. 1).

(6)  2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (OL L 196, 2003 8 2, p. 45).

(7)  2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (OL L 68, 2005 3 15, p. 49).

(8)  2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (OL L 328, 2006 11 24, p. 59).

(9)  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010 10 26, p. 1).

(10)  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012 6 1, p. 1).

(11)  2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013 11 6, p. 1).

(12)  OL C 195, 1997 6 25, p. 1.

(13)  OL L 140, 2000 6 14, p. 1.

(14)  OL L 149, 2001 6 2, p. 1.

(15)  OL L 182, 2001 7 5, p. 1.

(16)  OL L 164, 2002 6 22, p. 3.

(17)  OL L 192, 2003 7 31, p. 54.

(18)  OL L 335, 2004 11 11, p. 8.

(19)  OL L 300, 2008 11 11, p. 42.

(20)  OL L 101, 2011 4 15, p. 1.

(21)  OL L 335, 2011 12 17, p. 1.

(22)  OL L 218, 2013 8 14, p. 8.


29.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 127/51


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/45/ES

2014 m. balandžio 3 d.

dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

savo 2011 m. kovo 28 d. baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ Komisija iškėlė „nulinės vizijos“, pagal kurią iki 2050 m. Sąjungos keliuose eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičius taptų artimas nuliui, tikslą. Siekiant to tikslo tikimasi, kad prie kelių eismo saugos rezultatų gerinimo labai prisidės transporto priemonių technologijos;

(2)

Komisija savo komunikate „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ pasiūlė nuo 2010 m. toliau siekti iki 2020 m. Sąjungos keliuose žūstančių žmonių skaičių sumažinti perpus. Kad būtų pasiektas tas tikslas, Komisija nustatė septynis strateginius tikslus ir įvardijo transporto priemonių saugos gerinimo veiksmus, sužalojimų keliuose mažinimo strategiją ir pažeidžiamų eismo dalyvių, visų pirma motociklininkų, saugos gerinimo priemones;

(3)

techninė apžiūra yra platesnio režimo, kuriuo užtikrinama, kad naudojamos transporto priemonės išliktų saugios ir aplinkosaugos požiūriu priimtinos būklės, dalis. Tas režimas turėtų apimti transporto priemonių periodines technines apžiūras ir komercinio kelių transporto veikloje naudojamų transporto priemonių techninius patikrinimus keliuose, taip pat nuostatas dėl transporto priemonių registracijos procedūros siekiant leisti sustabdyti leidimo naudoti transporto priemonę keliuose galiojimą, kai ši transporto priemonė kelia tiesioginį pavojų kelių eismo saugai. Periodinė techninė apžiūra turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti transporto priemonių tinkamumą važinėti keliuose. Komercinių transporto priemonių techniniai patikrinimai keliuose turėtų tik papildyti periodines technines apžiūras;

(4)

valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti griežtesnius apžiūros standartus negu reikalaujama pagal šią direktyvą;

(5)

techninės būklės palaikymo priemonių vykdymo užtikrinimas gali apimti transporto priemonių savininkams skirtas informavimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama plėsti gerąją patirtį ir suformuoti įpročius atlikti būtiniausius savo transporto priemonės patikrinimus;

(6)

transporto priemonės, kurių techninės sistemos neveikia, daro poveikį eismo saugai ir gali prisidėti sukeliant avarijas, kuriose sužeidžiami arba žūsta žmonės. Tą poveikį būtų galima sumažinti, jei techninės apžiūros sistema būtų tinkamai patobulinta. Anksti nustačius su tinkamumu važinėti keliais susijusį motorinės transporto priemonės trūkumą, būtų lengviau jį pašalinti ir taip išvengti eismo įvykių;

(7)

transporto priemonės, kurių teršalų kontrolės sistemos neveikia, daro didesnį poveikį aplinkai negu tinkamai prižiūrėtos transporto priemonės. Todėl nustačius periodinės techninės apžiūros režimą sumažėtų vidutinis transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis ir taip būtų prisidėta prie aplinkos gerinimo;

(8)

valstybės narės turėtų apsvarstyti tinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią nederamam transporto priemonių dalių ir komponentų reguliavimui arba klastojimui, dėl kurio galėtų būti padarytas neigiamas poveikis reikalaujamoms transporto priemonės saugos ir aplinkosaugos charakteristikoms; tai visų pirma gali būti įgyvendinama atliekant periodines technines apžiūras, taip pat taikant veiksmingas, proporcingas, atgrasančias ir nediskriminacines sankcijas;

(9)

per pastaruosius du dešimtmečius buvo nuolat griežtinami transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio reikalavimai taikant tipo patvirtinimo procedūrą. Tačiau oro kokybė nepagerėjo tiek, kiek buvo planuojama griežtinant transporto priemonių išmetamų teršalų standartus, visų pirma azoto oksidų (NOx) ir smulkių kietųjų dalelių aspektais. Reikėtų atidžiai išnagrinėti galimybes patobulinti tikrinimo ciklus, kad jie atitiktų kelio sąlygas, norint ateityje parengti sprendimus, taip pat nustatyti tikrinimo metodus, skirtus NOx lygiui išmatuoti ir išmetamam NOx kiekiui apriboti;

(10)

vertinant transporto priemonių, atitinkančių euro 6 ir euro VI emisijos klases, išmetamus teršalus vidaus diagnostikos sistemos (OBD) tampa vis veiksmingesnės, taigi atliekant techninę apžiūrą išmetamųjų teršalų kiekiui patikrinti leidžiama jas naudoti kaip lygiavertes standartiniam tikrinimui. Norėdamos numatyti OBD sistemų taikymą atliekant transporto priemonių iki euro 5 ir euro V emisijos klasių techninę apžiūrą, valstybės narės turėtų galėti leisti taikyti šį tikrinimo metodą vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis ir kitais reikalavimais tokioms transporto priemonėms, jei atsižvelgiant į bet kuriuos atitinkamus tipo patvirtinimo teisės aktus šio metodo lygiavertiškumas prireikus buvo nepriklausomai patikrintas;

(11)

Sąjungoje priimta techninių standartų ir nustatyta transporto priemonių saugos reikalavimų. Reikia nustatyti periodinės techninės apžiūros režimą ir taip užtikrinti, kad transporto priemonės atitiktų saugos standartus. Tas režimas turėtų būti taikomas tam tikrų kategorijų transporto priemonėms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2002/24/EB (3), 2003/37/EB (4) ir 2007/46/EB (5);

(12)

vietos transporto reikmėms ir komerciniams pervežimams keliais vietoje sunkvežimių vis labiau naudojami ratiniai traktoriai, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/val. Jų keliama rizika yra analogiška su sunkvežimiais susijusiai rizikai, todėl turėtų būti atliekama tos kategorijos daugiausiai viešuosiuose keliuose naudojamų transporto priemonių techninė apžiūra;

(13)

istorinės vertės transporto priemonių paskirtis – išsaugoti laikmečio, kuriuo jos buvo pagamintos, istorinį palikimą, o viešuosiuose keliuose jos, manoma, beveik nenaudojamos. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nustatyti, kas kiek laiko turi būti atliekama tokių transporto priemonių periodinė techninė apžiūra. Taip pat valstybės narės turėtų savo nuožiūra reguliuoti kitų tipų specializuotų transporto priemonių techninę apžiūrą;

(14)

transporto priemonės, naudojamos tik nutolusiose valstybių narių teritorijose, visų pirma mažiau kaip 5 000 gyventojų turinčiose mažose salose arba retai gyvenamose teritorijose, kurių gyventojų tankumas yra mažesnis kaip penki žmonės viename kvadratiniame kilometre, yra naudojamos sąlygomis, dėl kurių gali būti reikalingas specialus techninės apžiūros režimas. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę tokioms transporto priemonėms netaikyti šios direktyvos;

(15)

techninė apžiūra yra valstybės kompetencijos sričiai priklausanti veikla, todėl ją turėtų vykdyti valstybės narės arba jų prižiūrimos valstybinės arba privačiosios įstaigos, įgaliotos atlikti tokią apžiūrą. Bet kuriuo atveju už techninę apžiūrą turėtų išlikti atsakingos valstybės narės, net jei nacionalinėje sistemoje leista privačioms įstaigoms, įskaitant įstaigas, kurios taip pat atlieka transporto priemonių remontą, atlikti techninę apžiūrą;

(16)

valstybės narės turėtų būti įgaliotos paskirti savo teritorijoje nesančius techninės apžiūros centrus atlikti savo teritorijoje registruotų transporto priemonių technines apžiūras, jei tuos techninės apžiūros centrus atlikti transporto priemonių apžiūrą jau įgaliojo valstybė narė, kurioje jie yra;

(17)

tikrinant transporto priemones, ypač jų elektroninius saugos komponentus, labai svarbu turėti prieigą prie kiekvienos transporto priemonės techninių specifikacijų. Todėl transporto priemonių gamintojai turėtų pateikti duomenis, reikalingus su sauga ir aplinka susijusių komponentų funkcionalumui patikrinti. Panašiai tuo tikslu turėtų būti taikomos nuostatos dėl prieigos prie remonto ir techninės priežiūros informacijos, kad techninės apžiūros centrai turėtų prieigą prie techninei apžiūrai atlikti būtinos informacijos. Duomenys turėtų apimti išsamią informaciją, kuria remiantis galėtų būti stebimas transporto priemonės saugos sistemų funkcionalumas, kad tokias sistemas būtų galima patikrinti per periodinę techninę apžiūrą. Tai ypač svarbu elektroniniu būdu valdomų sistemų srityje ir turėtų būti taikoma visiems elementams, kuriuos įrengė gamintojas;

(18)

reikalaujama, kad viešuosiuose keliuose naudojamos transporto priemonės butų geros techninės būklės. Registracijos liudijimo turėtojas ir, atitinkamais atvejais, naudotojas turėtų būti atsakingas už tai, kad transporto priemonė būtų tinkamos naudoti keliuose būklės;

(19)

keliuose naudojamų transporto priemonių tinkama techninė būklė svarbi eismo saugos ir jos poveikio visuomenei aspektais. Todėl valstybėms narėms nereikėtų drausti numatyti galimybės savanoriškai atlikti papildomą techninę apžiūrą;

(20)

kad registracijos liudijimo turėtojams ir naudotojams būtų užtikrintas tam tikras lankstumas, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti kelių savaičių laikotarpį, per kurį turėtų būti atlikta periodinė techninė apžiūra;

(21)

transporto priemonės apžiūra per visą jos naudojimo laiką turėtų būti palyginti paprasta, greita ir nebrangi, tuo pačiu veiksminga užtikrinant šios direktyvos tikslus;

(22)

atliekant techninę apžiūrą turėtų būti tikrinamos visos pozicijos, susijusios su konkrečia tikrinamos transporto priemonės konstrukcija ir įranga. Dalių ir komponentų, pavyzdžiui, ratų ir rato stebulių, suderinamumas turėtų būti laikomas itin svarbiu saugai aspektu ir turėtų būti tikrinamas atliekant techninę apžiūrą. Atsižvelgiant į tas pozicijas ir į dabartinį transporto priemonių technologijų lygį, į tikrintinų pozicijų sąrašą reikėtų įtraukti naujausias elektronines sistemas. Siekiant, kad techninės apžiūros būtų suderintos, turėtų būti nustatyti rekomenduojami kiekvienos tikrinamos pozicijos apžiūros metodai. Tos pozicijos turėtų būti atnaujinamos atsižvelgiant į transporto priemonių saugos mokslinių tyrimų ir techninės pažangos raidą;

(23)

siekiant palengvinti suderinimą ir užtikrinti standartų nuoseklumą, turėtų būti parengtas nebaigtinis visų tikrinamų pozicijų pagrindinių apžiūros nepraėjimo priežasčių sąrašas. Siekiant, kad tikrinamos transporto priemonės būklės vertinimas būtų nuoseklus, nustatytos apžiūros nepraėjimo priežastys turėtų būti vertinamos pagal bendrą standartą;

(24)

siekiant, kad Sąjungoje būtų geriau taikomas laisvo judėjimo principas, norint perregistruoti transporto priemonę valstybės narės turėtų pripažinti kitoje valstybėje narėje išduotą techninės apžiūros pažymą. Tai neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei perregistruojant patikrinti techninės apžiūros pažymą ir transporto priemonės identifikacijos duomenis ir pareikalauti atlikti naują techninę apžiūrą laikantis šioje direktyvoje išdėstytų sąlygų;

(25)

ridos skaitiklio duomenų klastotė turėtų būti laikoma nusižengimu, už kurį skiriama nuobauda, nes dėl neteisėto ridos skaitiklio duomenų reguliavimo gali būti netinkamai vertinama transporto priemonių techninė būklė. Ridos registravimas techninės apžiūros pažymoje ir galimybė kontrolieriams gauti tą informaciją padėtų lengviau nustatyti ridos skaitiklio duomenų klastojimo ar neteisėto jo reguliavimo faktus. Komisija turėtų išnagrinėti valstybių narių kompetentingų institucijų ridos skaitiklio duomenų mainų klausimą;

(26)

po kiekvienos techninės apžiūros turėtų būti išduodama techninės apžiūros pažyma. Joje, inter alia, turėtų būti nurodoma su transporto priemonės identifikavimu susijusi informacija ir techninės apžiūros rezultatai. Techninės apžiūros rezultatus turėtų būti galima gauti elektroniniu būdu. Siekiant užtikrinti tinkamą kontrolę po techninės apžiūros, valstybės narės turėtų rinkti tokią informaciją ir saugoti ją duomenų bazėje, visų pirma siekdamos analizuoti periodinės techninės apžiūros rezultatus;

(27)

transporto priemonės registracijos liudijimo turėtojas ir, atitinkamais atvejais, naudotojas, turėtų nedelsdamas pašalinti visus per techninę apžiūrą nustatytus trūkumus, visų pirma tuos, dėl kurių kyla rizika eismo saugai. Pavojingų trūkumų atveju gali prireikti apriboti transporto priemonės naudojimą, kol tie trūkumai nebus visiškai pašalinti;

(28)

jei transporto priemonė, kurios techninė apžiūra atliekama, priskiriama transporto priemonių kategorijai, kuriai netaikomas reikalavimas registruoti toje valstybėje narėje, kurioje ji pradedama naudoti, ta valstybė narė turėtų galėti reikalauti, kad techninės apžiūros liudijimas būtų pateikiamas matomoje transporto priemonės vietoje;

(29)

kad visoje Sąjungoje būtų pasiektas aukštas techninės apžiūros kokybės lygis, per apžiūrą naudojamos bandymo įrangos, jos techninės priežiūros ir kalibravimo reikalavimai turėtų būti patikrinti pagal valstybės narės arba gamintojo pateiktas specifikacijas;

(30)

turėtų būti įmanoma naudoti kitą įrangą, atitinkančią technikos pažangą ir naujoves, su sąlyga, kad ja užtikrinama tokio pat aukšto lygio apžiūra;

(31)

įgaliodamos techninės apžiūros centrus savo teritorijoje valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, jog Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB (6) numatyta, kad ji netaikoma bendrų interesų paslaugoms transporto srityje;

(32)

techninės apžiūros centrai turėtų užtikrinti transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumą ir aukštą kokybę. Todėl, siekdami atitikti minimalius kokybės valdymo reikalavimus, techninės apžiūros centrai turėtų laikytis įgaliojančios valstybės narės nustatytų reikalavimų;

(33)

siekiant užtikrinti aukštą techninės apžiūros standartą būtinas aukštas apžiūrą atliekančių darbuotojų įgūdžių ir kompetencijos lygis. Turėtų būti nustatyta mokymo sistema, apimanti pradinio mokymo kursą ir periodinius žinių atnaujinimo kursus, arba tinkamas egzaminas. Turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, kad dabartiniai techninės apžiūros darbuotojai galėtų sklandžiai pereiti į periodinio mokymo arba egzaminavimo režimą. Siekiant užtikrinti aukštus mokymo, gebėjimų ir tikrinimo standartus valstybėms narėms turėtų būti leista nurodyti papildomus gebėjimų arba atitinkamo mokymo reikalavimus;

(34)

atlikdami techninę apžiūrą kontrolieriai turi veikti nepriklausomai ir jų sprendimai neturėtų būti paveikti interesų konflikto, įskaitant ekonominę arba asmeninę naudą. Todėl kontrolierių atlyginimas neturėtų būti tiesiogiai susietas su techninės apžiūros rezultatais. Turėtų būti įmanoma valstybėms narėms nustatyti reikalavimus, susijusius su veiklos atskyrimu arba įgalioti privačiąją įstaigą atlikti transporto priemonių technines apžiūras ir remontą, įskaitant tų pačių transporto priemonių, jeigu priežiūros institucija įsitikino, kad užtikrinamas aukštas nešališkumo lygis;

(35)

techninės apžiūros rezultatas neturi būti keičiamas komerciniais tikslais. Tik jei kontrolieriaus atliktos techninės apžiūros išvados yra akivaizdžiai klaidingos, priežiūros institucija turėtų galėti keisti tos apžiūros rezultatus;

(36)

siekiant užtikrinti, kad būtų nuolat išlaikytas aukštas apžiūros kokybės lygis, valstybės narės turėtų nustatyti kokybės užtikrinimo sistemą, kuri apimtų leidimų atlikti techninę apžiūrą išdavimo, priežiūros, atėmimo, galiojimo sustabdymo ar panaikinimo procesus;

(37)

transporto priemonių kontrolės centrų akreditavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (7) neturėtų būti privalomas valstybėms narėms;

(38)

keliose valstybėse narėse techninę apžiūrą atlieka didelis skaičius įgaliotų privačių techninės apžiūros centrų. Kad valstybės narės galėtų veiksmingai keistis informacija, reikėtų paskirti nacionalinius ryšių palaikymo punktus;

(39)

techninė apžiūra yra platesnės visą transporto priemonių gyvavimo ciklą (patvirtinimą, registravimą, patikrinimus ir atidavimą į metalo laužą) reglamentuojančios reguliavimo sistemos dalis. Dalijantis informacija, laikoma nacionalinėse ir gamintojų elektroninėse transporto priemonių duomenų bazėse, iš esmės būtų prisidėta prie visos transporto priemonių administravimo grandinės efektyvumo gerinimo ir išlaidų bei administracinės naštos mažinimo. Todėl Komisija turėtų ištirti elektroninės transporto priemonių informacijos sistemos sukūrimo, naudojantis jau esamais ir įdiegtais IT sprendimais tarptautinio keitimosi duomenimis srityje, kuriais siekiama kiek įmanoma sumažinti išlaidas ir išvengti dubliavimo, galimybes, sąnaudas ir naudą. Atlikdama šio klausimo tyrimą Komisija turėtų apsvarstyti tinkamiausią būdą susieti esamas nacionalines sistemas siekiant užtikrinti už transporto priemonių apžiūrą, registravimą ir patvirtinimą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų, techninės apžiūros centrų, apžiūros įrangos gamintojų ir transporto priemonių gamintojų keitimąsi su technine apžiūra ir ridos skaitiklio rodmenimis susijusia informacija. Komisija taip pat turėtų išnagrinėti turimos informacijos apie sunkių eismo įvykių patyrusių transporto priemonių pagrindinius su sauga susijusius komponentus rinkimo ir saugojimo galimybes, sąnaudas ir naudą, taip pat galimybę anonimine forma perduoti turimą informaciją apie įvykio istoriją ir ridos skaitiklio duomenis kontrolieriams, registracijos liudijimų turėtojui ir įvykio tyrėjams;

(40)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(41)

Komisija neturėtų priimti įgyvendinimo aktų, susijusių su informacija, su kuria transporto priemonių gamintojai turi sudaryti galimybes susipažinti atliekant technines apžiūras, jeigu pagal šią direktyvą įsteigtas komitetas nepateikia nuomonės apie Komisijos pateikto įgyvendinimo akto projektą;

(42)

siekiant atnaujinti transporto priemonių kategorijos nuorodas, pateiktas 2 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 bei 2 dalyse; atnaujinti I priedo 3 punkte numatytus metodus; ir pritaikyti I priedo 3 punkte pateiktą tikrinimo pozicijų sąrašą, metodus ir trūkumų vertinimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(43)

tinkama techninė būklė turi tiesioginį poveikį kelių eismo saugai, todėl ji turėtų būti periodiškai tikrinama. Komisija turėtų pateikti ataskaitą apie šios direktyvos nuostatų veiksmingumą, įskaitant jos taikymo sritį, techninių apžiūrų dažnumą, tolesnį techninės apžiūros sistemos tobulinimą taikant elektroninius informacijos mainus, taip pat galimybes ateityje numatyti techninės apžiūros pažymų tarpusavio pripažinimą;

(44)

techninės apžiūros centrų įrenginiai ir naudojama įranga turėtų atitikti techninės apžiūros atlikimo reikalavimus. Kadangi tai susiję su svarbiomis investicijomis ir pritaikymais, kurių negalima atlikti iškart, tų reikalavimų laikymuisi užtikrinti turėtų būti numatytas penkerių metų laikotarpis. Penkerių metų laikotarpis taip pat turėtų būti numatytas priežiūros institucijoms, per kurį jos turėtų užtikrinti atitiktį visiems su techninės apžiūros centrų leidimais ir priežiūra susijusiems kriterijams ir reikalavimams;

(45)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. pagerinti kelių eismo saugą nustatant Sąjungoje bendrus transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo minimalius reikalavimus ir suderintas taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(46)

šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje;

(47)

į šią direktyvą įtraukiamos ir atnaujinamos taisyklės, pateiktos Komisijos rekomendacijoje 2010/378/ES (9), siekiant užtikrinti geresnį techninės apžiūros rezultatų reguliavimą;

(48)

šia direktyva atnaujinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB (10) nustatyti techniniai reikalavimai ir išplečiama jos taikymo sritis, įtraukiant visų pirma nuostatas dėl techninės apžiūros centrų ir jų priežiūros institucijų steigimo, taip pat kontrolierių, kuriems suteikiami įgaliojimai atlikti techninę apžiūrą, skyrimo. Todėl ta direktyva turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomi viešuosiuose keliuose naudojamų transporto priemonių periodinės techninės apžiūros minimalūs reikalavimai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma šioms Direktyvoje 2002/24/EB, Direktyvoje 2003/37/EB ir Direktyvoje 2007/46/EB nurodytų kategorijų transporto priemonėms, kurių projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/val.:

motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir pagamintoms visų pirma žmonėms ir jų bagažui vežti ir kuriose, be vairuotojo sėdimosios vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos (M1 kategorijos transporto priemonės);

motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir pagamintoms visų pirma žmonėms ir jų bagažui vežti ir kuriose, be vairuotojo sėdimosios vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos (M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės);

motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir pagamintoms visų pirma kroviniams vežti keliais ir kurių didžiausia masė yra ne didesnė kaip 3,5 tonos (N1 kategorijos transporto priemonės);

motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir pagamintoms visų pirma kroviniams vežti ir kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 3,5 tonos (N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės);

priekaboms, suprojektuotoms ir pagamintoms kroviniams arba žmonėms vežti, taip pat žmonėms gyventi, kurių didžiausia masė yra didesnė nei 3,5 tonos (O3 ir O4 kategorijų transporto priemonės);

nuo 2022 m. sausio 1 d. dviratėms ar triratėms transporto priemonėms (L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonės), kurių variklio tūris didesnis kaip 125 cm3;

T5 kategorijos ratiniams traktoriams, kurie daugiausia naudojami viešuosiuose keliuose ir kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/val.

2.   Valstybės narės į šios direktyvos taikymo sritį gali neįtraukti šių jų teritorijoje registruotų transporto priemonių:

transporto priemonių, kurios eksploatuojamos arba naudojamos išskirtinėmis sąlygomis, ir transporto priemonių, kurios niekada arba beveik niekada nenaudojamos viešuosiuose keliuose, pavyzdžiui, istorinės vertės transporto priemonėms arba varžyboms skirtoms transporto priemonėms;

transporto priemonių, kurioms taikomas diplomatinis imunitetas;

transporto priemonių, kurias naudoja ginkluotosios pajėgos, už viešąją tvarką atsakingos pajėgos, ugniagesių tarnybos, civilinės apsaugos, skubios pagalbos ar gelbėjimo tarnybos;

transporto priemonių, kurios naudojamos žemės ūkio, sodininkystės, miškininkystės, ūkininkavimo arba žuvininkystės tikslais tik atitinkamos valstybės narės teritorijoje ir visų pirma tokiai veiklai skirtose vietovėse, įskaitant žemės ūkio kelius, miškų kelius arba žemės ūkio laukus;

transporto priemonių, kurios naudojamos tik mažose salose arba retai gyvenamose teritorijose;

specializuotų transporto priemonių, kuriomis gabenama cirko ir pramogų parko įranga ir kurių didžiausias projektinis greitis yra ne didesnis kaip 40 km/val. ir kurios naudojamos tik valstybės narės teritorijoje;

L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonių, kurių variklio tūris didesnis kaip 125 cm3, jeigu valstybės narės įgyvendino veiksmingas alternatyvias eismo saugos priemones dviratėms ir triratėms transporto priemonėms, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamą eismo saugos statistiką per pastaruosius penkerius metus. Valstybės narės apie tokias išimtis praneša Komisijai.

3.   Valstybės narės gali nustatyti nacionalinius techninės apžiūros reikalavimus jų teritorijoje registruotoms ir į direktyvos taikymo sritį nepatenkančioms ir 2 dalyje išvardytoms transporto priemonėms.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Tik šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   transporto priemonė– bet kokia nebėginė motorinė transporto priemonė arba jos priekaba;

2.   motorinė transporto priemonė– bet kokia ratinė varikliu varoma savaeigė transporto priemonė, kurios didžiausias projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/val.;

3.   priekaba– bet kokia nesavaeigė ratinė transporto priemonė, suprojektuota ir pagaminta vilkti motorine transporto priemone;

4.   puspriekabė– bet kokia priekaba, suprojektuota būti sujungta su motorine transporto priemone taip, kad jos dalis remtųsi į motorinę transporto priemonę ir kad didelę jos ir jame esančio krovinio masės dalį išlaikytų motorinė transporto priemonė;

5.   dviratė arba triratė transporto priemonė– bet kokia motorinė transporto priemonė dviem ratais su šonine priekaba arba be jos, triratis arba keturratis;

6.   valstybėje narėje registruota transporto priemonė– transporto priemonė, kuri užregistruota arba pradėta naudoti valstybėje narėje;

7.   istorinės vertės transporto priemonė– bet kuri transporto priemonė, kurią registravimo valstybė narė arba viena iš jos paskirtų įgaliojimus suteikianti institucija laiko istorine, atitinkanti visas šias sąlygas:

ji pagaminta arba pirmą kartą registruota bent prieš 30 metų,

jos konkretaus tipo, kaip apibrėžta atitinkamuose Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose, transporto priemonės nebegaminamos,

ji istoriškai išsaugota ir išlaikyta jos pirminė būklė, taip pat iš esmės nepakeistos jos pagrindinių komponentų techninės charakteristikos;

8.   registracijos liudijimo turėtojas– fizinis arba juridinis asmuo, kurio vardu užregistruota transporto priemonė;

9.   techninė apžiūra– pagal I priedą atliktas tikrinimas siekiant užtikrinti, kad transporto priemonę saugu naudoti viešuosiuose keliuose ir ji atitinka reikalaujamas ir privalomas saugos ir aplinkosaugos charakteristikas;

10.   patvirtinimas– procedūra, pagal kurią valstybė narė patvirtina, kad transporto priemonė atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus, nurodytus Direktyvoje 2002/24/EB, Direktyvoje 2003/37/EB ir Direktyvoje 2007/46/EB;

11.   trūkumai– per techninę apžiūrą nustatyti techniniai defektai ir kiti neatitikties faktai;

12.   techninės apžiūros pažyma– kompetentingos institucijos arba techninės apžiūros centro išduota techninės apžiūros ataskaita, kurioje nurodytas techninės apžiūros rezultatas;

13.   kontrolierius– asmuo, kurį valstybė narė arba jos kompetentinga institucija įgaliojo atlikti techninę apžiūrą techninės apžiūros centre arba, atitinkamais atvejais, atlikti techninę apžiūrą kompetentingos institucijos vardu;

14.   kompetentinga institucija– valstybės narės įgaliota institucija arba valstybinė įstaiga, atsakinga už techninės apžiūros sistemos valdymą, įskaitant, atitinkamais atvejais, techninės apžiūros atlikimą;

15.   techninės apžiūros centras– valstybinė arba privačioji įstaiga arba įmonė, kurią valstybė narė įgaliojo atlikti techninę apžiūrą;

16.   priežiūros institucija– valstybės narės įsteigta institucija arba institucijos, atsakingos už apžiūros centrų veiklos priežiūrą. Priežiūros institucija gali priklausyti kompetentingai institucijai arba kompetentingos institucijoms;

17.   maža sala– sala, kurios gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 5 000 gyventojų ir kuri kelių tiltais arba kelių tuneliais nėra sujungta su kitomis teritorijos dalimis;

18.   retai gyvenama teritorija– iš anksto numatyta teritorija, kurioje gyventojų tankumas yra mažesnis kaip penki žmonės viename kvadratiniame kilometre;

19.   viešasis kelias– bendroms viešosioms reikmėms naudojamas kelias, pavyzdžiui, vietiniai, regioniniai arba nacionaliniai keliai, magistralės, greitkeliai arba magistraliniai keliai.

II   SKYRIUS

BENDRIEJI ĮPAREIGOJIMAI

4 straipsnis

Pareigos

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje registruotas transporto priemones pagal šią direktyvą periodiškai tikrintų valstybės narės, kurioje tos transporto priemonės yra užregistruotos, įgalioti techninės apžiūros centrai.

2.   Techninę apžiūrą atlieka valstybė narė, kurioje užregistruota transporto priemonė, valstybinė įstaiga, kuriai ta valstybė patikėjo šią užduotį, arba tos valstybės narės paskirtos ir prižiūrimos įstaigos ar įmonės, įskaitant įgaliotas privačiąsias įstaigas.

3.   Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 715/2007 (11) ir (EB) Nr. 595/2009 (12) nustatytus principus Komisija įgyvendinimo aktais ir ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 20 d. priima:

a)

techninės informacijos rinkinį dėl stabdžių sistemos, vairo, matomumo, žibintų, atšvaitų, elektros įrangos, ašies, ratų, padangų, pakabos, važiuoklės, prie važiuoklės tvirtinamų mazgų, kitos įrangos ir neigiamų veiksnių, kurios būtinos tikrinamų pozicijų techninei apžiūrai atlikti, ir dėl rekomenduojamų tikrinimo metodų naudojimo, kaip nurodyta I priedo 3 punkte, ir

b)

išsamias taisykles dėl duomenų formato ir prieigos prie atitinkamos techninės informacijos tvarkos taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Gamintojai sudaro galimybę techninės apžiūros centrams ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms nediskriminuodami ir nemokamai arba už pagrįstą mokestį naudotis pirmos pastraipos a punkte nurodyta technine informacija.

Komisija išnagrinėja vieno bendro tos techninės informacijos teikimo centro steigimo galimybę.

4.   Valstybės narės užtikrina, jog pagal nacionalinę teisę būtų įpareigojama užtikrinti, kad transporto priemonė yra saugi ir tinkamos naudoti keliuose būklės.

III   SKYRIUS

MINIMALŪS TECHNINĖS APŽIŪROS REIKALAVIMAI

5 straipsnis

Techninės apžiūros data ir dažnumas

1.   Transporto priemonės techninė apžiūra, nedarant poveikio valstybėse narėse pagal 3 dalį taikomam lankstumo laikotarpiui, turi būti atliekama bent šiais intervalais:

a)

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės – po ketverių metų nuo tada, kai transporto priemonė pirmą kartą užregistruota, o vėliau kas dvejus metus;

b)

M1 kategorijos transporto priemonės, naudojamos kaip taksi arba greitosios medicinos pagalbos automobiliai, ir M2, M3, N2, N3, O3 bei O4 kategorijų transporto priemonės – po vienų metų nuo tada, kai transporto priemonė pirmą kartą užregistruota, o vėliau kasmet;

c)

T5 kategorijos transporto priemonės, naudojamos daugiausia komerciniams pervežimams viešuosiuose keliuose – po ketverių metų nuo tada, kai transporto priemonė pirmą kartą užregistruota, o vėliau kas dvejus metus.

2.   Valstybės narės nustato atitinkamus intervalus, per kuriuos turi būti atliekama L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonių, kurių variklio tūris didesnis kaip 125 cm3, techninė apžiūra.

3.   Valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali nustatyti pagrįstą laikotarpį, per kurį, neviršijant 1 dalyje apibrėžtų intervalų, atliekama techninė apžiūra.

4.   Nepaisant paskutinės transporto priemonės techninės apžiūros datos, atitinkama valstybė narė arba kompetentinga institucija gali reikalauti, kad transporto priemonės techninė apžiūra būtų atlikta anksčiau nei 1 ir 2 dalyse nurodyta data šiais atvejais:

po eismo įvykio, dėl kurio nukentėjo su sauga susiję pagrindiniai transporto priemonės komponentai, kaip antai ratai, pakaba, deformacijos zonos, oro pagalvių sistemos, vairas arba stabdžiai;

jei buvo pakeistos arba modifikuotos su sauga arba aplinka susijusios transporto priemonės sistemos arba komponentai;

jei pasikeitė transporto priemonės registracijos liudijimo turėtojas;

kai transporto priemonė pasiekia 160 000 km ridą;

tais atvejais, kai daromas didelis neigiamas poveikis kelių eismo saugai.

6 straipsnis

Apžiūros turinys ir metodai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tų kategorijų transporto priemonių, kurioms taikoma ši direktyva, išskyrus L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemones, kurių variklio tūris didesnis nei 125 cm3, techninė apžiūra apimtų bent I priedo 2 punkte nurodytas sritis.

2.   Valstybės narės kompetentinga institucija arba techninės apžiūros centras atlieka kiekvienos 1 dalyje nurodytos srities techninę apžiūrą, per kurią patikrina bent I priedo 3 punkte nurodytas pozicijas, naudodami rekomenduojamus arba lygiaverčius toms pozicijoms taikomus apžiūros metodus, patvirtintus kompetentingos institucijos, kaip nustatyta I priedo 3 punkte. Per apžiūrą taip pat gali būti patikrinta, ar tos transporto priemonės atitinkamos dalys ir komponentai atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios galiojo patvirtinimo metu arba, atitinkamais atvejais, modifikavimo metu.

Techninė apžiūra atliekama taikant šiuolaikinius metodus ir naudojant šiuolaikinę įrangą, nenaudojant įrankių jokioms transporto priemonės dalims išardyti ar išimti.

3.   L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonėms, kurių variklio tūris didesnis nei 125 cm3, valstybės narės nustato tikrinimo sritis, pozicijas ir atitinkamus tikrinimo metodus.

7 straipsnis

Trūkumų vertinimas

1.   I priede pateiktas minimalus kiekvienos tikrinamos pozicijos galimų trūkumų sąrašas ir nurodytas jų svarbos lygis.

2.   Per periodines transporto priemonių apžiūras aptikti trūkumai priskiriami vienai iš šių grupių:

a)

nedideli trūkumai, nedarantys didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir kiti nežymūs neatitikties faktai;

b)

dideli trūkumai, dėl kurių gali pablogėti transporto priemonės sauga, kurie gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurių gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir kiti svarbesni neatitikties faktai;

c)

pavojingi trūkumai, keliantys tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantys poveikį aplinkai, dėl kurių valstybė narė arba jos kompetentingos institucijos gali uždrausti naudoti transporto priemonę viešuosiuose keliuose.

3.   Daugiau nei vienos iš 2 dalyje nurodytų grupių trūkumų turinti transporto priemonė priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančios grupės. Transporto priemonė, turinti kelis trūkumus pagal tą pačią tikrinimo sritį, kaip apibrėžta pagal apžiūros apimtį, nurodytą I priedo 2 punkte, gali būti priskiriama prie kitos didelių trūkumų grupės, jei galima įrodyti, kad dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus kelių saugai.

8 straipsnis

Techninės apžiūros pažyma

1.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros centrai arba, atitinkamais atvejais, kompetentingos institucijos, kurie atliko transporto priemonės techninę apžiūrą, išduotų tos transporto priemonės techninės apžiūros pažymą, kurioje pateikiami bent atitinkamų suderintų Sąjungos kodų standartizuoti elementai, kaip nurodyta II priede.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros centrai arba, atitinkamais atvejais, kompetentingos institucijos transporto priemonę apžiūrai pateikusiam asmeniui išduotų techninės apžiūros pažymą arba, jei techninės apžiūros pažyma yra elektroninė, patvirtintą išspausdintą tokios pažymos kopiją.

3.   Nedarant poveikio 5 straipsniui, transporto priemonės, jau registruotos kitoje valstybėje narėje, perregistravimo atveju valstybė narė pripažįsta tos kitos valstybės narės išduotą techninės apžiūros pažymą, prilygindama ją savo pačios išduotai techninės apžiūros pažymai, jeigu ta pažyma vis dar galioja atsižvelgiant į perregistruojančios valstybės narės nustatytą techninių apžiūrų dažnumą. Jei kyla abejonių, perregistruojanti valstybė narė, prieš pripažindama techninės apžiūros pažymą, gali ją patikrinti. Iki 2018 m. gegužės 20 d. valstybės narės pateikia Komisijai techninės apžiūros pažymos aprašymą. Komisija apie tai informuoja 19 straipsnyje nurodytą komitetą. Ši dalis netaikoma L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonėms.

4.   Nedarant poveikio 5 straipsnio 4 daliai ir šio straipsnio 3 daliai, valstybės narės iš esmės pripažįsta, kad techninės apžiūros pažyma galioja tuo atveju, kai pasikeičia transporto priemonės, kuri turi galiojantį periodinės techninės apžiūros liudijimą, savininkas.

5.   Nuo 2018 m. gegužės 20 d. ir ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 20 d. techninės apžiūros centrai valstybės narės kompetentingai institucijai pradeda perduoti savo išduodamose techninės apžiūros pažymose nurodytą informaciją elektroniniu būdu. Tokia informacija perduodama per pagrįstą laikotarpį po kiekvienos techninės apžiūros pažymos išdavimo. Iki pastarosios datos techninės apžiūros centrai kompetentingai institucijai susijusią informaciją gali pranešti naudodami kitas priemones. Valstybės narės nustato laikotarpį, kurį kompetentinga institucija saugo tą informaciją. Tas laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 36 mėnesiai, nedarant poveikio valstybių narių nacionalinėms mokesčių sistemoms.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad ridos skaitiklio rodmenų patikrinimo tikslu, jei skaitiklis sumontuotas įprastai, kontrolieriams būtų pateikiama ankstesnės techninės apžiūros informacija, kai tik ji tampa prieinama elektroniniu būdu. Jeigu nustatoma, kad ridos skaitiklio duomenys buvo klastojami siekiant sumažinti transporto priemonės ridos įrašo dydį arba jį pateikti neteisingai, toks klastojimas baudžiamas taikant veiksmingas, proporcingas, atgrasančias ir nediskriminacines sankcijas.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros rezultatai būtų pranešami transporto priemonės registracijos institucijai arba kuo greičiau pateikiami elektroniniu būdu. Tame pranešime pateikiama techninės apžiūros pažymoje nurodyta informacija.

9 straipsnis

Vėlesnė trūkumų pašalinimo kontrolė

1.   Jei nustatyta tik nedidelių trūkumų, laikoma, kad techninė apžiūra praeita, tie trūkumai pašalinami ir neatliekama pakartotinė transporto priemonės apžiūra.

2.   Jei nustatoma didelių trūkumų, laikoma, kad techninė apžiūra nepraeita. Valstybė narė arba kompetentinga institucija nusprendžia, kokį laikotarpį tokia transporto priemonė gali būti naudojama, kol bus pareikalauta atlikti kitą jos techninę apžiūrą. Kita apžiūra turi būti atlikta per valstybės narės arba kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pirmosios apžiūros.

3.   Jei nustatoma pavojingų trūkumų, laikoma, kad techninė apžiūra nepraeita. Valstybė narė arba kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad ta transporto priemonė neturi būti naudojama viešuosiuose keliuose ir kad, neįpareigojant iš naujo atlikti registracijos procesą, leidimas naudoti ją kelių eismui laikinai sustabdomas, kol pašalinami trūkumai ir išduodama nauja techninės apžiūros pažyma, kuria patvirtinama, kad transporto priemonė yra tinkamos naudoti keliuose būklės.

10 straipsnis

Techninės apžiūros liudijimas

1.   Techninės apžiūros centras arba, jei taikoma, valstybės narės teritorijoje registruotos transporto priemonės techninę apžiūrą atlikusi kompetentinga institucija kiekvienai techninę apžiūrą praėjusiai transporto priemonei suteikia techninės apžiūros liudijimą, pavyzdžiui, padaro įrašą transporto priemonės registracijos dokumente, išduoda lipduką, pažymėjimą ar pateikia bet kokią kitą lengvai prieinamą informaciją. Techninės apžiūros liudijime nurodoma data, iki kurios turi būti atlikta kita techninė apžiūra.

Iki 2018 m. gegužės 20 d. valstybės narės pateikia Komisijai to liudijimo aprašymą. Komisija apie tai savo ruožtu informuoja 19 straipsnyje nurodytą komitetą.

2.   Jei atliekama transporto priemonės, priskiriamos transporto priemonių kategorijai, kuriai netaikomas reikalavimas registruoti toje valstybėje narėje, kurioje transporto priemonė pradedama naudoti, techninė apžiūra, ta valstybė narė gali reikalauti, kad techninės apžiūros liudijimas būtų pateikiamas matomoje tos transporto priemonės vietoje.

3.   Laisvos apyvartos tikslais visos valstybės narės pripažįsta kitos valstybės narės techninės apžiūros centro ar kompetentingos institucijos pagal 1 dalį išduotą techninės apžiūros liudijimą.

IV   SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

11 straipsnis

Techninės apžiūros įrenginiai ir įranga

1.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros įrenginiai ir techninei apžiūrai atlikti naudojama įranga atitiktų III priede išdėstytus minimalius techninius reikalavimus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros centrai arba, atitinkamais atvejais, kompetentinga institucija naudotųsi techninės apžiūros įrenginiais ir įranga pagal įrangos gamintojų pateiktas specifikacijas.

3.   Matavimo įranga periodiškai kalibruojama laikantis III priedo reikalavimų ir patikrinama pagal atitinkamos valstybės narės arba įrangos gamintojo pateiktas specifikacijas.

12 straipsnis

Techninės apžiūros centrai

1.   Techninės apžiūros centrus, kuriuose kontrolieriai atlieka transporto priemonių technines apžiūras, įgalioja valstybė narė arba jos kompetentinga institucija.

2.   Techninės apžiūros centrai, siekdami atitikti minimalius kokybės valdymo reikalavimus, laikosi įgaliojančios valstybės narės nustatytų reikalavimų. Techninės apžiūros centrai užtikrina transporto priemonių techninių apžiūrų objektyvumą ir aukštą kokybę.

13 straipsnis

Kontrolieriai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad technines apžiūras atliktų kontrolieriai, atitinkantys IV priede išdėstytus minimalius gebėjimų ir mokymo reikalavimus. Valstybės narės gali nustatyti papildomus gebėjimų ir atitinkamo mokymo reikalavimus.

2.   Kompetentingos institucijos arba, atitinkamais atvejais, patvirtinti mokymo centrai minimalius gebėjimų ir mokymo reikalavimus atitinkantiems kontrolieriams išduoda pažymėjimą. Tame pažymėjime pateikiama bent IV priedo 3 punkte nurodyta informacija.

3.   Kontrolieriams, kurie 2018 m. gegužės 20 d. dirba valstybės narės kompetentingoje institucijoje arba techninės apžiūros centre arba yra jų įgalioti, IV priedo 1 punkte išdėstyti reikalavimai netaikomi.

4.   Atlikdamas techninę apžiūrą kontrolierius neturi patekti į jokį interesų konfliktą, kad atitinkama valstybė narė arba kompetentinga institucija galėtų būti užtikrintos, jog garantuojamas aukštas nešališkumo ir objektyvumo lygis.

5.   Transporto priemonę techninei apžiūrai pateikęs asmuo informuojamas apie nustatytus transporto priemonės trūkumus, kurie turi būti pašalinti.

6.   Tik jei techninės apžiūros išvados yra akivaizdžiai klaidingos, prireikus priežiūros institucija gali pakeisti techninės apžiūros rezultatus arba jie gali būti pakeisti taikant kompetentingos institucijos nustatytą procedūrą.

14 straipsnis

Techninės apžiūros centrų priežiūra

1.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros centrai būtų prižiūrimi.

2.   Priežiūros institucija atlieka bent V priedo 1 punkte numatytas užduotis ir atitinka to priedo 2 ir 3 punktuose išdėstytus reikalavimus.

Valstybės narės viešai paskelbia priežiūros institucijų darbo tvarkos taisykles, kuriomis nustatomas jų darbo organizavimas ir jų darbuotojams taikomos užduotys bei reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl nepriklausomumo.

3.   Techninės priežiūros centrams, kuriems tiesiogiai vadovauja kompetentinga institucija, įgaliojimo ir priežiūros reikalavimai netaikomi, kai priežiūros institucija priklauso kompetentingai institucijai.

4.   Gali būti laikoma, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus įvykdė tos valstybės narės, kuriose reikalaujama, kad techninės apžiūros centrai būtų akredituoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.

V   SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS IR KEITIMASIS INFORMACIJA

15 straipsnis

Valstybių narių administracinis bendradarbiavimas

1.   Valstybės narės paskiria nacionalinį ryšių palaikymo punktą, atsakingą už keitimąsi su šios direktyvos taikymu susijusia informacija su kitomis valstybėmis narėmis ir su Komisija.

2.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 20 d. praneša Komisijai savo nacionalinio ryšių palaikymo punkto pavadinimą ir kontaktinę informaciją ir vėliau nedelsdamos informuoja apie visus šios informacijos pasikeitimus. Komisija parengia visų nacionalinių ryšių palaikymo punktų sąrašą ir jį perduoda valstybėms narėms.

16 straipsnis

Elektroninė transporto priemonių informacijos sistema

Komisija ištiria elektroninės transporto priemonių informacijos sistemos sukūrimo, naudojantis jau esamais ir įdiegtais IT sprendimais tarptautinio keitimosi duomenimis srityje, kuriais siekiama kiek įmanoma sumažinti išlaidas ir išvengti dubliavimo, galimybes, sąnaudas ir naudą. Tyrimo metu Komisija išnagrinėja tinkamiausią būdą susieti esamas nacionalines sistemas siekiant užtikrinti už transporto priemonių apžiūrą, registravimą ir patvirtinimą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų, techninės apžiūros centrų, apžiūros įrangos gamintojų ir transporto priemonių gamintojų keitimąsi su technine apžiūra ir ridos skaitiklio rodmenimis susijusia informacija.

Komisija taip pat išnagrinėja turimos informacijos apie sunkius eismo įvykius patyrusių transporto priemonių pagrindinius su sauga susijusius komponentus rinkimo ir saugojimo galimybes, sąnaudas ir naudą, taip pat galimybę anonimine forma perduoti turimą informaciją apie įvykio istoriją ir ridos skaitiklio duomenis kontrolieriams, registracijos liudijimo turėtojams ir įvykio tyrėjams.

VI   SKYRIUS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

17 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant:

atnaujinti tik transporto priemonių kategorijos nuorodą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tais atvejais, kai dėl 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų tipo patvirtinimo teisės aktų pakeitimų pasikeitė transporto priemonių kategorijos, nekeičiant techninės apžiūros taikymo srities ir dažnumo,

atnaujinti I priedo 3 punkte nurodytus metodus, jei atsiranda veiksmingesnių ir efektyvesnių tikrinimo metodų, neplečiant tikrintinų pozicijų sąrašo,

gavus teigiamą sąnaudų ir naudos vertinimą, pritaikyti I priedo 3 punkte pateiktą tikrinimo pozicijų sąrašą, metodus, apžiūros nepraėjimo priežastis ir trūkumų vertinimą tuo atveju, jei Sąjungos saugos ir aplinkosaugos teisės aktuose keičiami privalomi reikalavimai, susiję su tipo patvirtinimu.

18 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 19 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 17 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas (toliau – Techninės apžiūros komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

VII   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Komisija ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir jos poveikį, ypač susijusį su periodinių techninių apžiūrų suderinimo lygiu, nuostatų dėl taikymo apimties, apžiūrų dažnumo, techninės apžiūros pažymų tarpusavio pripažinimo tais atvejais, kai perregistruojamos transporto priemonės iš kitos valstybės narės, veiksmingumu, ir elektroninės transporto priemonių informacijos sistemos, nurodytos 16 straipsnyje, taikymo galimybių tyrimo rezultatus. Ataskaitoje taip pat išanalizuojama, ar, atsižvelgiant į techninę pažangą ir praktiką, reikia atnaujinti priedus. Ataskaita pateikiama pasikonsultavus su 19 straipsnyje nurodytu komitetu. Prireikus kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

2.   Ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, remdamasi nepriklausomų tyrimų duomenimis, dėl lengvasvorių priekabų ir dviračių arba triračių transporto priemonių įtraukimo į šios direktyvos taikymo sritį efektyvumo. Ataskaitoje vertinama visų L kategorijos transporto priemonių pakategorių kelių eismo saugos padėties Sąjungoje raida, lyginami nacionalinių kelių eismo saugos priemonių rezultatai atsižvelgiant į vidutinį tomis transporto priemonėmis nuvažiuotą atstumą. Komisija visų pirma įvertina, ar kiekvienos transporto priemonės kategorijos periodinės techninės apžiūros standartai ir sąnaudos yra proporcingos nustatytiems kelių eismo saugos tikslams. Prie ataskaitos pridedamas išsamus poveikio vertinimas, kuriame analizuojamos sąnaudos ir nauda visoje Sąjungoje, nurodant valstybių narių ypatumus. Ataskaita pateikiama ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio teisėkūros pasiūlymo, kuriuo prireikus siekiama į šios direktyvos taikymo sritį įtraukti naujas kategorijas, pateikimo.

21 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šios direktyvos nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Tos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminacinės.

22 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Valstybės narės gali leisti naudoti ne ilgiau kaip penkerius metus nuo 2018 m. gegužės 20 d. 11 straipsnyje nurodytus techninės apžiūros įrenginius ir įrangą, kurie neatitinka III priede išdėstytų minimalių reikalavimų techninei apžiūrai atlikti.

2.   V priede išdėstytus reikalavimus valstybės narės pradeda taikyti ne vėliau kaip nuo 2023 m. sausio 1 d.

23 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 20 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2018 m. gegužės 20 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

24 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2009/40/EB panaikinama nuo 2018 m. gegužės 20 d.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

26 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimtas Briuselyje 2014 m. balandžio 3 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 44, 2013 2 15, p. 128.

(2)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. kovo 24 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinanti Tarybos direktyvą 92/61/EEB (OL L 124, 2002 5 9, p. 1).

(4)  2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinanti Direktyvą 74/150/EEB (OL L 171, 2003 7 9, p. 1).

(5)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

(6)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

(7)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(8)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(9)  2010 m. liepos 5 d. Komisijos rekomendacija 2010/378/ES dėl defektų vertinimo atliekant techninę apžiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL L 173, 2010 7 8, p. 74).

(10)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL L 141, 2009 6 6, p. 12).

(11)  2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).

(12)  2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (OL L 188, 2009 7 18, p. 1).


I PRIEDAS

MINIMALŪS APŽIŪROS TURINIO IR REKOMENDUOJAMŲ METODŲ REIKALAVIMAI

1.   BENDROJI INFORMACIJA

Šiame priede nustatomos transporto priemonės sistemos ir komponentai, kuriuos reikia patikrinti; jame išsamiai aprašomas rekomenduojamas jų tikrinimo metodas ir kriterijai, taikytini nustatant, ar transporto priemonės būklė yra tinkama.

Atliekant techninę apžiūrą būtina patikrinti bent 3 punkte žemiau nurodytas pozicijas, jeigu jos yra susijusios su atitinkamoje valstybėje narėje tikrinamos transporto priemonės įranga. Per apžiūrą taip pat gali būti patikrinta, ar tos transporto priemonės atitinkamos dalys ir komponentai atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios galiojo patvirtinimo metu arba, atitinkamais atvejais, modifikavimo metu.

Jeigu transporto priemonė suprojektuota taip, kad negalima taikyti šiame priede nurodytų apžiūros metodų, apžiūra atliekama pagal rekomenduojamus apžiūros metodus, patvirtintus kompetentingų valdžios institucijų. Kompetentinga institucija turi būti įsitikinusi, kad bus išlaikyti saugos ir aplinkosaugos standartai.

Atliekant periodinę techninę apžiūrą privaloma patikrinti visas nurodytas pozicijas, išskyrus pažymėtas kryželiu (X); pastarosios pozicijos yra susijusios su transporto priemonės būkle ir jos tinkamumu naudoti kelyje, tačiau nėra labai svarbios atliekant techninę apžiūrą.

Jeigu apžiūros nepraėjimo priežastys susijusios su reikalavimais, kurių nebuvo nustatyta atitinkamuose transporto priemonės patvirtinimo teisės aktuose, galiojusiuose pirmą kartą ją registruojant arba pradedant naudoti, arba su modifikavimo reikalavimais, priimant sprendimą dėl techninės apžiūros rezultato į jas neatsižvelgiama.

Jeigu nurodyta, kad patikros metodas yra vizuali apžiūra, tai reiškia, kad kontrolierius prireikus ne tik apžiūri tikrinamas dalis, bet ir pabando jas valdyti, įvertina triukšmą ar patikrina kitomis priemonėmis nenaudodamas įrangos.

2.   APŽIŪROS APIMTIS

Per apžiūrą patikrinamos bent šios sritys:

0.

transporto priemonės identifikavimo duomenys;

1.

stabdymo įranga;

2.

vairavimo įranga;

3.

matomumas;

4.

apšvietimo įranga ir elektros sistemos sudedamosios dalys;

5.

ašys, ratai, padangos, pakaba;

6.

važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai;

7.

kita įranga;

8.

neigiami veiksniai;

9.

papildomi M2 ir M3 kategorijų keleivinių transporto priemonių patikrinimo elementai.

3.   APŽIŪROS TURINYS IR METODAI; TRANSPORTO PRIEMONIŲ TRŪKUMŲ VERTINIMAS

Atliekant techninę apžiūrą patikrinamos bent šioje lentelėje nurodytos pozicijos ir taikomi joje nurodyti minimalūs standartai bei metodai.

Per techninę apžiūrą tikrinant kiekvieną transporto priemonės sistemą ir komponentus, trūkumų vertinimas atliekamas kiekvienu atskiru atveju vadovaujantis toje lentelėje pateiktais kriterijais.

Šiame priede neišvardyti trūkumai vertinami atsižvelgiant į pavojų kelių saugai.

Pozicija

Metodas

Apžiūros nepraėjimo priežastys

Trūkumų vertinimas

 

Nedideli

Dideli

Pavojingi

0.   

TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

0.1.

Valstybinio numerio ženklai (jei reikia pagal reikalavimus)1

Vizuali apžiūra.

a)

Nėra numerio ženklo (-ų) arba jis (jie) netvirtai pritvirtintas (-i) ir gali nukristi.

 

X

 

b)

Nėra užrašo arba jis neįskaitomas.

 

X

 

c)

Numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų arba duomenų įrašų.

 

X

 

0.2.

Transporto priemonės identifikacinis/važiuoklės/serijos numeris

Vizuali apžiūra.

a)

Numerio nėra arba neįmanoma rasti.

 

X

 

b)

Numeris nevisas, neįskaitomas, akivaizdžiai suklastotas arba neatitinka transporto priemonės dokumentų.

 

X

 

c)

Neįskaitomi transporto priemonės dokumentai arba redakcinės klaidos.

X

 

 

1.   

STABDYMO ĮRANGA

1.1.   

Mechaninė būklė ir veikimas

1.1.1.

Darbinio stabdžio pedalo ir (arba) ranka valdomos svirties įtvaras

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos esant išjungtam varikliui.

a)

Per didelė ašies įvarža.

 

X

 

b)

Ašis nusidėvėjusi arba pernelyg laisva.

 

X

 

1.1.2.

Pedalo ir (arba) ranka valdomos svirties būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos esant išjungtam varikliui.

a)

Pernelyg didelė arba nepakankama laisvos eigos atsarga.

 

X

 

b)

Stabdžių valdiklis į pradinę padėtį grįžta netinkamai.

Jei pablogėjęs jo veikimas.

X

X

 

c)

Nėra stabdžių pedalo paviršiaus slidumą mažinančios priemonės, ji atsilaisvinusi arba jos paviršius lygiai nudilęs.

 

X

 

1.1.3.

Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra esant įprastam darbiniam slėgiui. Patikrinti per kiek laiko pasiekiama saugi darbinio išretėjimo arba oro slėgio vertė ir įspėjamojo įtaiso, kontūrų apsauginio vožtuvo ir slėgio sumažinimo vožtuvo veikimą.

a)

Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo nesaugią vertę) oro slėgio arba išretėjimo nepakanka stabdžiams įjungti bent keturis kartus.

Bent dviem stabdymams po to, kai įsijungė įspėjamasis įtaisas (arba jeigu manometro rodmenys ties pavojinga riba).

 

X

X

b)

Laikas, per kurį pasiekiama saugi darbinio oro slėgio arba išretėjimo vertė per ilgas, palyginti su reikalavimais1.

 

X

 

c)

Neveikia stabdžių kontūrų apsauginis vožtuvas arba slėgio sumažinimo vožtuvas.

 

X

 

d)

Oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis, arba girdimas oro nuotėkis.

 

X

 

e)

Išorinis pažeidimas, dėl kurio gali pablogėti stabdžių sistemos veikimas.

Pagalbinio stabdymo efektyvumas neatitinka reikalavimų.

 

X

X

1.1.4.

Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius

Veikimo patikrinimas.

Manometras arba indikatorius veikia blogai arba yra sugedęs.

Neįmanoma nustatyti, kad slėgis per žemas.

X

X

 

1.1.5.

Rankiniu būdu valdomų stabdžių vožtuvas

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

a)

Valdymo įtaisas įtrūkęs, pažeistas arba pernelyg nusidėvėjęs.

 

X

 

b)

Valdymo įtaisas netvirtai pritvirtintas ant vožtuvo arba netvirtai pritvirtintas vožtuvas.

 

X

 

c)

Atsilaisvinusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos.

 

X

 

d)

Veikimas netinkamas.

 

X

 

1.1.6.

Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas, elektroninis stovėjimo stabdys

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

a)

Reketinis mechanizmas fiksuojamas netinkamai.

 

X

 

b)

Svirties ašies arba reketinio mechanizmo nusidėvėjimas.

Per didelis nusidėvėjimas.

X

X

 

c)

Dėl pernelyg didelės svirties eigos galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai.

 

X

 

d)

Valdymo įtaiso nėra, jis pažeistas arba neveikia.

 

X

 

e)

Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą.

 

X

 

1.1.7.

Stabdymo sistemos čiaupai (atbuliniai vožtuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai)

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

a)

Pažeistas čiaupas arba per didelis oro nuotėkis.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

 

X

X

b)

Iš kompresoriaus išmetama per daug alyvos.

X

 

 

c)

Čiaupas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

 

X

 

d)

Hidraulinių stabdžių skysčio išmetimas arba nuotėkis.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

 

X

X

1.1.8.

Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės)

Atjungti ir prijungti stabdžių sistemos movą, kuria priekaba prijungiama prie transporto priemonės.

a)

Sugedęs čiaupas arba automatinis sandarinimo vožtuvas.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

X

X

 

b)

Čiaupas arba vožtuvas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

X

X

 

c)

Per didelis nuotėkis.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

 

X

X

d)

Netinkamas veikimas.

Pablogėjęs stabdžio veikimas.

 

X

X

1.1.9.

Suspausto oro balionas

Vizuali apžiūra.

a)

Balionas nežymiai pažeistas arba nežymiai paveiktas korozijos.

Balionas labai pažeistas, paveiktas korozijos arba nesandarus.

X

X

 

b)

Pablogėjęs išleidimo čiaupo veikimas.

Neveikia išleidimo čiaupas.

X

X

 

c)

Balionas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

 

X

 

1.1.10.

Stabdžių stiprintuvai, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos)

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Stiprintuvas sugedęs arba neveiksmingas.

Jei neveikia.

 

X

X

b)

Yra pagrindinio cilindro defektų, bet stabdys vis tiek veikia.

Pagrindinis cilindras sugedęs arba nesandarus.

 

X

X

c)

Pagrindinis cilindras nepatikimai pritvirtintas, bet stabdys vis tiek veikia.

Pagrindinis cilindras netvirtai pritvirtintas.

 

X

X

d)

Trūksta stabdžių skysčio (žemiau MIN žymos).

Stabdžių skystis gerokai žemiau MIN žymos.

Stabdžių skysčio nematyti.

X

X

X

e)

Nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio.

X

 

 

f)

Šviečia arba neveikia stabdžių skysčio signalinė lemputė.

X

 

 

g)

Netinkamai veikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas.

X

 

 

1.1.11.

Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus.

 

 

X

b)

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (pneumatinės stabdžių sistemos).

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (hidraulinės stabdžių sistemos).

 

X

X

c)

Vamzdeliai pažeisti arba labai paveikti korozijos.

Poveikis stabdžių veikimui dėl užsiblokavimo arba neišvengiamas nuotėkio pavojus.

 

X

X

d)

Vamzdeliai ne savo vietoje.

Pažeidimo pavojus.

X

X

 

1.1.12.

Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus.

 

 

X

b)

Stabdžių žarnelės pažeistos, nutrintos, susisukusios arba per trumpos.

Žarnelės pažeistos arba nutrintos.

X

X

 

c)

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (pneumatinės stabdžių sistemos).

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (hidraulinės stabdžių sistemos).

 

X

X

d)

Žarnelės išsipučia veikiant slėgiui.

Pažeistas kordas.

 

X

X

e)

Žarnelės akytos.

 

X

 

1.1.13.

Stabdžių antdėklai ir trinkelės

Vizuali apžiūra.

a)

Per didelis antdėklo arba trinkelės nusidėvėjimas (pasiekta minimali žyma)

Per didelis antdėklo arba trinkelės nusidėvėjimas (minimalios žymos nematyti)

 

X

X

b)

Antdėklas arba trinkelė nešvarūs (užteršti alyva, tepalu ir t. t.).

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

c)

Trūksta antdėklo arba trinkelės, arba jie neteisingai pritvirtinti.

 

 

X

1.1.14.

Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

Vizuali apžiūra.

a)

Būgnas arba diskas nusidėvėjęs.

Būgnas arba diskas pernelyg nusidėvėjęs, labai subraižytas, įtrūkęs, netvirtai pritvirtintas arba suskilęs.

 

X

X

b)

Būgnas arba diskas nešvarus (užterštas alyva, tepalu ir t. t.).

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

c)

Trūksta būgno arba disko.

 

 

X

d)

Netvirtai pritvirtintas pagrindas.

 

X

 

1.1.15.

Stabdžių lynai, trauklės, svirtys, jungtys

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Lynas pažeistas arba surištas.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

b)

Sudedamoji dalis labai nusidėvėjusi ar pažeista korozijos.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

c)

Lynas, trauklė arba jungtis netvirtai pritvirtinti.

 

X

 

d)

Lyno kanalas pažeistas.

 

X

 

e)

Ribojamas stabdžių sistemos dalių laisvas judėjimas.

 

X

 

f)

Neįprasta svirčių arba jungčių eiga, iš kurios galima spręsti, kad netinkamai sureguliuota arba kad nusidėvėjimas per didelis.

 

X

 

1.1.16.

Stabdžių cilindrai (įskaitant stabdymo mechanizmą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi ar hidraulinius cilindrus)

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Cilindras įtrūkęs arba pažeistas.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

b)

Cilindras nesandarus (yra nuotėkis).

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

c)

Cilindras netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

d)

Cilindras pernelyg pažeistas korozijos.

Įtrūkimo pavojus.

 

X

X

e)

Nepakankama arba per didelė darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga.

Pablogėjęs stabdymo efektyvumas (nėra judėjimo atsargos).

 

X

X

f)

Pažeistas purvasaugis.

Nėra purvasaugio arba jis pernelyg pažeistas.

X

X

 

1.1.17.

Stabdymo jėgos reguliatorius

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Valdymo mechanizmas (svirčių ir traukių sistema) pažeistas arba sugedęs.

 

X

 

b)

Valdymo mechanizmas netinkamai sureguliuotas.

 

X

 

c)

Reguliatorius užstrigęs arba neveikia (ABS veikia).

Reguliatorius užstrigęs arba neveikia.

 

X

X

d)

Trūksta reguliatoriaus (jei privalomas).

 

 

X

e)

Trūksta informacinės lentelės.

X

 

 

f)

Duomenys neįskaitomi arba neatitinka reikalavimų1.

X

 

 

1.1.18.

Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai

Vizuali apžiūra.

a)

Reguliatorius pažeistas, užstrigęs arba jo eiga neįprasta, pernelyg nusidėvėjęs arba netinkamai sureguliuotas.

 

X

 

b)

Reguliatorius sugedęs.

 

X

 

c)

Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas.

 

X

 

1.1.19.

Dilimui atspari stabdžių sistema (jeigu įrengta arba jeigu turi būti įrengta)

Vizuali apžiūra.

a)

Netvirtai pritvirtintos jungtys arba tvirtinimo detalės.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

X

X

 

b)

Sistema akivaizdžiai sugedusi arba jos trūksta.

 

X

 

1.1.20.

Automatinis priekabos stabdžių veikimas

Atjungti priekabos stabdžių jungtį nuo vilkiko.

Atjungus priekabą, jos stabdžiai automatiškai nesuveikia.

 

 

X

1.1.21.

Visa stabdymo sistema

Vizuali apžiūra.

a)

Kiti sistemos įtaisai (pvz., užšalimo saugiklis, oro džiovintuvas ir t. t.) pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos tiek, kad tai turi neigiamos įtakos stabdymo sistemai.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

b)

Oro arba antifrizo nuotėkis.

Pablogėjęs sistemos veikimas.

X

X

 

c)

Netvirtai arba netinkamai pritvirtinta bet kuri iš sudedamųjų dalių.

 

X

 

d)

Nesaugus sudedamųjų dalių konstrukcijos pakeitimas3.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

1.1.22.

Kontroliniai antgaliai (jeigu yra arba jeigu turi būti)

Vizuali apžiūra.

a)

Nėra.

 

X

 

b)

Pažeistos.

Netinkamos naudoti arba nesandarios.

X

X

 

1.1.23.

Inercinis stabdys

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Nepakankamai veiksmingas.

 

X

 

1.2.   

Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.

Veikimas

Patikra atliekama ant stacionaraus stabdžių bandymo stendo arba, jeigu tai neįmanoma (kai tikrinama kelyje), stabdymo jėga palaipsniui didinama iki didžiausios.

a)

Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

Nestabdomas vienas arba daugiau ratų.

 

X

X

b)

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 50 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos (jei tai vairuojamoji ašis).

 

X

X

c)

Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

 

X

 

d)

Kurio nors rato stabdžių veikimo delsa.

 

X

 

e)

Per dideli stabdymo jėgos svyravimai per vieną rato sūkį.

 

X

 

1.2.2.

Veiksmingumas

Tikrinama ant stabdžių bandymo stendo arba, jei dėl techninių priežasčių negalima naudoti stendo, tikrinama kelyje naudojant įrašomąjį stabdymo pagreičio matuoklį siekiant nustatyti didžiausią leidžiamą masę arba, puspriekabių atveju, ašių leidžiamų apkrovų sumą atitinkantį stabdymo veiksmingumą.

Transporto priemonės arba priekabos, kurių didžiausia leistina masė didesnė kaip 3,5 tonos, turi būti tikrinamos pagal ISO 21069 standartus arba taikant lygiaverčius metodus.

Patikrinimas kelyje turėtų būti atliekamas sausame, lygiame, tiesiame kelyje.

Matavimo prietaisų rodmenys mažesni už toliau nurodytuosius (1).

1.

Po 2012 m. sausio 1 d. pirmą kartą užregistruotos transporto priemonės:

M1 kategorija – 58 %

M2 ir M3 kategorijos – 50 %

N1 kategorija – 50 %

N2 ir N3 kategorijos – 50 %

O2, O3 ir O4 kategorijos:

puspriekabės – 45 % (2)

priekabos su grąžulu – 50 %

 

X

 

2.

Iki 2012 m. sausio 1 d. pirmą kartą užregistruotos transporto priemonės:

M1, M2 ir M3 kategorijos – 50 % (3)

N1 kategorija – 45 %

N2 ir N3 kategorijos – 43 % (4)

O2, O3 ir O4 kategorijos – 40 % (5)

 

X

 

3.

Kitos kategorijos:

L kategorija (abu stabdžiai kartu):

L1e kategorija – 42 %

L2e, L6e kategorijos – 40 %

L3e kategorija – 50 %

L4e kategorija – 46 %

L5e, L7e kategorijos – 44 %

L kategorija (galinių ratų stabdžiai):

visos kategorijos – 25 % bendros transporto priemonės masės

Pasiekta mažiau nei 50 % pirmiau nurodytų verčių.

 

X

X

1.3.   

Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jeigu tai atskira sistema)

1.3.1.

Veikimas

Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinės stabdymo sistemos, taikyti 1.2.1 punkte nurodytą metodą.

a)

Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

Nestabdomas vienas arba daugiau ratų.

 

X

X

b)

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 50 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos (jei tai vairuojamoji ašis).

 

X

X

c)

Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

 

X

 

1.3.2.

Veiksmingumas

Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinės stabdymo sistemos, taikyti 1.2.2 punkte nurodytą metodą.

Stabdymo jėga nesiekia 50 % (6) darbinio stabdžio stabdymo jėgos, nurodytos 1.2.2 punkte, atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą.

Pasiekta mažiau nei 50 % pirmiau nurodytų stabdymo jėgos verčių.

 

X

X

1.4.   

Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.

Veikimas

Stabdoma tikrinant ant stabdžių bandymo stendo.

Neveikia vienos pusės stabdžiai arba, stabdžius tikrinant kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

Pasiekta mažiau kaip 50 % stabdymo jėgos verčių, kaip nurodyta 1.4.2 punkte, atsižvelgiant į transporto priemonės masę tikrinimo metu.

 

X

X

1.4.2.

Veiksmingumas

Tikrinama ant stabdžių bandymo stendo. Jei neįmanoma, tai kelyje naudojant rodomąjį arba įrašomąjį stabdymo pagreičio matuoklį arba transporto priemonei važiuojant nuožulniu paviršiumi.

Stabdyto veiksmingumas atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę mažesnis kaip 16 % (visoms transporto priemonėms) arba atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą bendrą transporto priemonės masę mažesnis kaip 12 % (motorinėms transporto priemonėms), priklausomai nuo to, kuri vertė didesnė.

Pasiekta mažiau nei 50 % pirmiau nurodytų stabdymo jėgos verčių.

 

X

X

1.5.

Dilimui atsparios stabdžių sistemos veikimas

Apžiūrėti ir, jeigu įmanoma, patikrinti, ar sistema veikia.

a)

Stabdymo veiksmingumas kinta netolygiai (netaikoma variklinio stabdžio sistemoms).

 

X

 

b)

Sistema neveikia.

 

X

 

1.6.

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

Vizuali apžiūra ir įspėjamojo įtaiso patikrinimas ir (arba) naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

b)

Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

 

X

 

c)

Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti.

 

X

 

d)

Pažeisti laidai.

 

X

 

e)

Nėra kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos.

 

X

 

f)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

1.7.

Elektroninė stabdymo sistema (EBS)

Vizuali apžiūra ir įspėjamojo įtaiso patikrinimas ir (arba) naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

b)

Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

 

X

 

c)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

1.8.

Stabdžių skystis

Vizuali apžiūra.

Stabdžių skystis užterštas arba jame yra nuosėdų.

Neišvengiama gedimo rizika.

 

X

X

2.   

VAIRAVIMO ĮRENGINIAI

2.1.   

Mechaninė būklė

2.1.1.

Vairo pavaros (reduktoriaus) būklė

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad ratai neliestų žemės arba būtų pastatyti ant sukamųjų stovų, vairaratis sukamas nuo vienos kraštinės padėties iki kitos. Vizuali vairo reduktoriaus veikimo apžiūra.

a)

Netolygus mechanizmo veikimas.

 

X

 

b)

Deformuotas krumplinio sektoriaus velenas arba susidėvėję kaiščiai.

Pablogėjęs veikimas.

 

X

X

c)

Per didelis krumplinio sektoriaus veleno nusidėvėjimas.

Pablogėjęs veikimas.

 

X

X

d)

Per didelis krumplinio sektoriaus veleno laisvumas.

Pablogėjęs veikimas.

 

X

X

e)

Skysčio nuotėkis.

Lašų susidarymas.

X

X

 

2.1.2.

Vairo pavaros (reduktoriaus) korpuso pritvirtinimas

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis arba išilginis vairas sukiojami abiem kryptimis arba naudojamas specialiai pritaikytas ratų laisvumo nustatymo prietaisas. Vizuali vairo reduktoriaus korpuso pritvirtinimo prie važiuoklės apžiūra.

a)

Vairo reduktoriaus korpusas netinkamai pritvirtintas.

Tvirtinimo elementai pavojingai atsilaisvinę arba matyti laisvumas važiuoklės / kėbulo atžvilgiu.

 

X

X

b)

Padidėjusios važiuoklėje esančios tvirtinimo angos.

Tvirtinimo elementai labai pažeisti.

 

X

X

c)

Nėra tvirtinimo varžtų arba jie sutrūkę.

Tvirtinimo elementai labai pažeisti.

 

X

X

d)

Suskilęs vairo reduktoriaus korpusas.

Pablogėjęs stabilumas arba susilpnėjęs reduktoriaus korpuso pritvirtinimas.

 

X

X

2.1.3.

Vairo traukių ir svirčių būklė

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis sukiojamas abiem kryptimis arba naudojamas specialiai pritaikytas ratų laisvumo nustatymo prietaisas. Vizuali vairo mechanizmo sudedamųjų dalių apžiūra, ieškant susidėvėjusių, sutrūkusių arba netvirtai pritvirtintų sudedamųjų dalių.

a)

Sudedamosios dalys, kurios turėtų būti sujungtos nepaslankiai, juda viena kitos atžvilgiu.

Per didelis laisvumas arba gali atsijungti.

 

X

X

b)

Per didelis šarnyrų nusidėvėjimas.

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

 

X

X

c)

Sutrūkusios arba deformuotos sudedamosios dalys.

Pablogėjęs veikimas.

 

X

X

d)

Nėra fiksavimo įtaisų.

 

X

 

e)

Sudedamosios dalys (pvz., skersinė svirtis arba trauklė) nesureguliuotos.

 

X

 

f)

Nesaugus pakeitimas3.

Pablogėjęs veikimas.

 

X

X

g)

Purvasaugiai pažeisti arba labai nusidėvėję.

Trūksta purvasaugio arba jis labai nusidėvėjęs.

X

X

 

2.1.4.

Vairo traukių ir svirčių veikimas

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis sukiojamas abiem kryptimis arba naudojamas specialiai pritaikytas ratų laisvumo nustatymo prietaisas. Vizuali vairo mechanizmo dalių apžiūra, siekiant nustatyti, ar dalys nesusidėvėję, nesutrūkę ir neatsilaisvinusios.

a)

Veikimo metu slankiojanti vairo traukė, svirtis ar kita sudedamoji dalis liečiasi su kita prie važiuoklės pritvirtinta dalimi.

 

X

 

b)

Neveikia vairo mechanizmo ribotuvai arba jų trūksta.

 

X

 

2.1.5.

Vairo stiprintuvas

Tikrinama, ar vairo stiprintuvo sistemoje nėra nuotėkių, tikrinamas hidraulinio stiprintuvo skysčio lygis (jeigu matomas). Ratams remiantis į žemę ir įjungus variklį tikrinama, ar veikia vairo stiprintuvo sistema.

a)

Skysčio nuotėkis arba pablogėjęs veikimas.

 

X

 

b)

Trūksta skysčio (žemiau MIN žymos).

Nepakankamas rezervuaras.

X

X

 

c)

Mechanizmas neveikia.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X

d)

Mechanizmas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X

e)

Sudedamosios dalys nesureguliuotos arba kliudo kitas dalis.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X

f)

Nesaugus pakeitimas3.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X

g)

Lynai ir (arba) žarnelės pažeisti arba labai paveikti korozijos.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X

2.2.   

Vairaratis, vairo kolonėlė ir rankenos

2.2.1.

Vairaračio arba rankenų būklė

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonė remtųsi į žemę, vairaratis stumiamas ir traukiamas išilgai kolonėlės, vairaratis arba išilginis vairas judinamas visomis kryptimis stačiu kampu į kolonėlę ir (arba) šakes. Laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės vizuali apžiūra.

a)

Vairaračio judėjimas kolonėlės atžvilgiu, iš kurio galima spręsti, kad yra laisvumas.

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

 

X

X

b)

Ant vairaračio stebulės nėra tvirtinimo įtaiso.

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

 

X

X

c)

Vairaračio stebulė, ratas arba stipinai sutrūkę arba atsilaisvinę.

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

 

X

X

2.2.2.

Vairo kolonėlė ir (arba) šakutė ir šakės bei vairo stabilizatoriai.

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonė remtųsi į žemę, vairaratis stumiamas ir traukiamas išilgai kolonėlės, vairaratis arba išilginis vairas judinamas visomis kryptimis stačiu kampu į kolonėlę ir (arba) šakes. Laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės vizuali apžiūra.

a)

Per didelė vairaračio vidurinės dalies laisvoji eiga aukštyn arba žemyn.

 

X

 

b)

Per didelis kolonėlės viršutinės dalies ašies laisvumas.

 

X

 

c)

Lanksčiosios movos susidėvėjusios.

 

X

 

d)

Tvirtinimo įtaisų defektai.

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

 

X

X

e)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas3.

 

 

X

2.3.

Vairo mechanizmo laisvumas

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonės svoris tektų ratams, jeigu įmanoma, įjungus variklį, jeigu tai transporto priemonė su vairo stiprintuvu, ir ratus nustačius tiesiai į priekį, vairaratis lengvai sukiojamas abiem kryptimis nepasukant ratų. Vizuali apžiūra siekiant nustatyti laisvumą.

Per didelis vairo mechanizmo laisvumas (pvz., vairaračio laisvoji eiga viršija penktadalį jo skersmens arba neatitinka reikalavimų)1.

Pablogėjusi vairavimo sauga.

 

X

X

2.4.

Ratų sureguliavimas (X)2

Naudojant tinkamą įrangą tikrinamas vairuojamųjų ratų sureguliavimas.

Sureguliavimas neatitinka transporto priemonės gamintojo duomenų arba reikalavimų1.

Pablogėjęs važiavimas tiesiai; pablogėjęs krypties stabilumas.

X

X

 

2.5.

Priekabos vairuojamosios ašies sukamoji platforma

Vizuali apžiūra arba patikra naudojant specialiai pritaikytą ratų laisvumo nustatymo prietaisą.

a)

Nežymiai pažeista sudedamoji dalis.

Labai pažeista arba įtrūkusi sudedamoji dalis.

 

X

X

b)

Per didelis laisvumas.

Pablogėjęs važiavimas tiesiai; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

c)

Tvirtinimo įtaisų defektai.

Tvirtinimo elementai labai pažeisti.

 

X

X

2.6.

Elektroninė vairo stiprintuvo sistema (EPS)

Vizuali apžiūra ir vairaračio kampo bei ratų kampo suderinamumo patikrinimas įjungiant ir išjungiant variklį ir (arba) naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

EPS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

 

X

 

b)

Vairaračio ir ratų kampai nesuderinti.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X

c)

Vairo stiprintuvas neveikia.

 

X

 

d)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

3.   

MATOMUMAS

3.1.

Matymo laukas

Vizuali apžiūra iš vairuotojo sėdynės.

Vairuotojo matymo lauke yra kliūčių, labai trukdančių stebėti vaizdą priekyje arba šonuose (už stiklo valytuvais valomos srities ribų).

X

 

 

Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių.

X

3.2.

Stiklo būklė

Vizuali apžiūra.

a)

Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs arba neskaidrus (už stiklo valytuvais valomos srities ribų).

X

 

 

Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių.

X

b)

Stiklas arba permatomas skydas (įskaitant atspindimąją arba spalvinę plėvelę) neatitinka reikalavimų1 nuostatų (už stiklo valytuvais valomos srities ribų).

X

 

 

Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių.

X

c)

Stiklas arba permatomas skydas netinkamos būklės.

 

X

 

Labai pablogėjęs matomumas stiklo valytuvais valomoje srityje.

X

3.3.

Galinio vaizdo veidrodžiai arba įtaisai

Vizuali apžiūra.

a)

Trūksta veidrodžio arba įtaiso arba jis neatitinka reikalavimų1 (yra bent du galinio vaizdo matymo įtaisai).

 

X

 

Yra mažiau nei du galinio vaizdo matymo įtaisai.

X

b)

Veidrodis arba įtaisas nežymiai pažeistas arba atsilaisvinęs.

X

 

 

Veidrodis arba įtaisas neveikia, labai pažeistas, atsilaisvinęs arba netvirtai pritvirtintas.

X

c)

Neapimamas būtinas matymo laukas.

 

X

 

3.4.

Priekinio stiklo valytuvai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Valytuvai neveikia, jų trūksta arba jie neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

b)

Yra valytuvų šepetėlio defektų.

X

 

 

Nėra valytuvo šepetėlio arba jis turi aiškių defektų.

X

3.5.

Priekinio stiklo apliejikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Apliejikliai veikia netinkamai (nėra ploviklio, bet siurblys veikia, arba nesureguliuota skysčio čiurkšlės kryptis).

X

 

 

Apliejikliai neveikia.

X

3.6.

Apipūtimo sistema (X)2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Sistema neveikia arba turi aiškių defektų.

X

 

 

4.   

ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA

4.1.   

Priekiniai žibintai

4.1.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Trūksta žibinto arba šviesos šaltinio arba yra jo defektų. (daugialypiai žibintai / šviesos šaltiniai; iki 1/3 visų LED neveikia).

Pavieniai žibintai/šviesos šaltiniai: jei naudojama LED, labai pablogėjęs matomumas.

X

X

 

b)

Nedideli projekcijos sistemos (atšvaitas ir sklaidytuvas) defektai.

Yra didelių projekcijos sistemos (atšvaitas ir sklaidytuvas) defektų arba jos trūksta.

X

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

 

X

 

4.1.2.

Sureguliavimas

Naudojant priekinių žibintų reguliavimo įtaisą arba ekraną arba naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają nustatoma kiekvieno artimųjų šviesų priekinio žibinto horizontalioji kryptis.

a)

Priekinio žibinto kryptis neatitinka reikalavimuose1 nustatytų ribų.

 

X

 

b)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

4.1.3.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas arba patikrinimas naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1 (vienu metu šviečiančių žibintų skaičius).

Viršijamas didžiausias leidžiamas šviesos ryškumas į priekį.

X

X

 

b)

Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

c)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

4.1.4.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas arba jo ženklinimas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

b)

Ant šviesos sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra priemonių, kurios aiškiai sumažina šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą.

 

X

 

c)

Žibintas ir šviesos šaltinis nesuderinami.

 

X

 

4.1.5.

Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi)

Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, veikimo patikrinimas arba patikrinimas naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

Įtaisas neveikia.

 

X

 

b)

Rankinio valdymo įtaiso neįmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastinėje vairuotojo padėtyje.

 

X

 

c)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

4.1.6.

Priekinio žibinto valymo įrenginys (jeigu privalomas)

Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, veikimo patikrinimas.

Įtaisas neveikia.

Jei naudojamos dujinio išlydžio lempos.

X

X

 

4.2.   

Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai, skersinio kontūro gabarito žibintai ir dieniniai žibintai

4.2.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų.

 

X

 

b)

Yra šviesos sklaidytuvo defektų.

 

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.2.2.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1.

Galinius gabarito žibintus ir šoninius gabarito žibintus galima išjungti, kai priekiniai žibintai įjungti.

 

X

X

 

b)

Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

4.2.3.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba jo ženklinimas neatitinka reikalavimų1.

Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa sklinda atgal; labai sumažėjęs šviesos ryškumas.

X

X

 

b)

Ant šviesos sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra priemonių, kurios sumažina šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą.

Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa sklinda atgal; labai sumažėjęs šviesos ryškumas.

X

X

 

4.3.   

Stabdymo signalo žibintai

4.3.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų (daugialypis šviesos šaltinis; LED atveju neveikia iki 1/3 visų LED).

Pavieniai šviesos šaltiniai; LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED.

Visi šviesos šaltiniai neveikia.

X

X

X

b)

Yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra).

Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai).

X

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.3.2.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas arba patikrinimas naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1.

Uždelstas veikimas.

Neveikia.

X

X

X

b)

Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

c)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

d)

Avarinio stabdymo žibintai neveikia arba veikia netinkamai.

 

X

 

4.3.3.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba jo ženklinimas neatitinka reikalavimų1.

Balta šviesa sklinda atgal; labai sumažėjęs šviesos ryškumas.

X

X

 

4.4.   

Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai

4.4.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų (daugialypis šviesos šaltinis; LED atveju neveikia mažiau kaip 1/3 visų LED).

Pavieniai šviesos šaltiniai; LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED.

X

X

 

b)

Yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra).

Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai).

X

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.4.2.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1.

Neveikia.

X

X

 

4.4.3.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

4.4.4.

Mirksėjimo dažnis

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Mirksėjimo dažnis neatitinka reikalavimų1 (dažnio nuokrypis didesnis nei 25 %).

X

 

 

4.5.   

Priekiniai ir galiniai rūko žibintai

4.5.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų (daugialypis šviesos šaltinis; LED atveju neveikia iki 1/3 visų LED).

Pavieniai šviesos šaltiniai; LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED.

X

X

 

b)

Yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra).

Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai).

X

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi arba akinti priešpriešine kryptimi važiuojančius eismo dalyvius.

X

X

 

4.5.2.

Sureguliavimas (X)2

Tikrinama įjungiant žibintus ir naudojant žibintų reguliavimo įtaisą.

Priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba per žemai).

Pluošto riba aukščiau nei priekinių žibintų pluošto riba.

X

X

 

4.5.3.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1.

Neveikia.

X

X

 

4.5.4.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba jo ženklinimas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

b)

Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

4.6.   

Atbulinės eigos žibintai

4.6.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų.

X

 

 

b)

Yra šviesos sklaidytuvo defektų.

X

 

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.6.2.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba jo ženklinimas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

b)

Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

4.6.3.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1.

Atbulinės eigos žibintus galima įjungti, kai atbulinė pavara neįjungta.

X

X

 

4.7.   

Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas

4.7.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas šviečia tiesiai arba balta šviesa atgal.

X

 

 

b)

Yra šviesos šaltinio defektų. Daugialypis šviesos šaltinis.

Yra šviesos šaltinio defektų. Pavienis šviesos šaltinis.

X

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.7.2.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų1.

X

 

 

4.8.   

Atšvaitai, matomumo gerinimo (atspindimieji) ženklai ir galiniai ženklinimo skydeliai

4.8.1.

Būklė

Vizuali apžiūra.

a)

Yra atspindėjimo įrangos defektų arba ji pažeista.

Pablogėjęs atspindėjimas.

X

X

 

b)

Atšvaitas netvirtai pritvirtintas.

Gali nukristi.

X

X

 

4.8.2.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra.

Įtaisas, jo atspindimos šviesos spalva arba jo padėtis neatitinka reikalavimų1.

Įtaiso trūksta arba jis atspindi raudoną šviesą į priekį arba baltą šviesą atgal.

X

X

 

4.9.   

Privalomosios apšvietimo įrangos signalinės lemputės

4.9.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Neveikia.

Nerodo įjungtų tolimųjų šviesų arba galinio rūko žibinto.

X

X

 

4.9.2.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Neatitinka reikalavimų1.

X

 

 

4.10.

Velkančiosios transporto priemonės ir priekabos arba puspriekabės elektrinės jungtys

Vizuali apžiūra – jeigu įmanoma, patikrinamas jungties elektros grandinių vientisumas.

a)

Stacionarios sudedamosios dalys netvirtai pritvirtintos.

Atsilaisvinęs lizdas.

X

X

 

b)

Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi.

Gali sukelti trumpąjį sujungimą.

X

X

 

c)

Priekabos arba velkančiosios transporto priemonės elektrinės jungtys veikia netinkamai.

Priekabos stabdymo signalo žibintai neveikia.

 

X

X

4.11.

Elektros instaliacija

Vizuali apžiūra transporto priemonei stovint virš duobės arba ant keltuvo, ir variklio skyriaus apžiūra (jei taikytina).

a)

Laidai netvirtai arba netinkamai pritvirtinti.

Atsilaisvinę tvirtinimo elementai, laidai liečia aštrias briaunas, jungtys gali atsijungti.

Laidai gali liestis su karštomis dalimis, besisukančiomis dalimis ar liesti žemę, atjungtos jungtys (susijusios su stabdžių, vairavimo sistemų dalimis)

X

X

X

b)

Laidai nežymiai nusidėvėję.

Laidai labai nusidėvėję.

Visiškai susidėvėję laidai (susiję su stabdžių, vairavimo sistemų dalimis)

X

X

X

c)

Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi.

Gali sukelti trumpąjį sujungimą.

Didelė gaisro, kibirkščiavimo rizika.

X

X

X

4.12.

Žibintai ir atšvaitai, kuriuos įrengti neprivaloma (X)2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant reikalavimų1.

Raudona šviesa sklinda ir (arba) atspindima į priekį arba balta šviesa – atgal.

X

X

 

b)

Žibinto veikimas neatitinka reikalavimų1.

Kartu veikiančių priekinių žibintų skaičius toks, kad viršijamas leidžiamas šviesos ryškumas; raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa – atgal.

X

X

 

c)

Žibintas arba atšvaitas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.13.

Baterija (-os)

Vizuali apžiūra.

a)

Netvirtai pritvirtinta.

Netinkamai pritvirtinta (-os). Gali sukelti trumpąjį sujungimą.

X

X

 

b)

Skysčio nuotėkis.

Pavojingų medžiagų nuotėkis.

X

X

 

c)

Yra jungiklio (jeigu privalomas) defektų.

 

X

 

d)

Yra saugiklių (jeigu privalomi) defektų.

 

X

 

e)

Netinkamas vėdinimas (jeigu privalomas).

 

X

 

5.   

AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

5.1.   

Ašys

5.1.1.

Ašys

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t.

a)

Ašis sutrūkusi arba deformuota.

 

 

X

b)

Ašis netvirtai privirtinta prie transporto priemonės.

Pablogėjęs stabilumas, pablogėjęs veikimas: didelis judėjimas jos nejudamų dalių atžvilgiu.

 

X

X

c)

Nesaugus pakeitimas3.

Pablogėjęs stabilumas, pablogėjęs veikimas, nepakankamastarpas iki kitų transporto priemonės dalių arba žemės.

 

X

X

5.1.2.

Ašigaliai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t. Kiekvienas ratas veikiamas vertikalia arba šonine jėga ir stebimas laisvumas tarp tilto sijos ir ašigalio.

a)

Sutrūkęs ašigalis.

 

 

X

b)

Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas.

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

c)

Per didelis laisvumas tarp ašigalio ir ašies sijos.

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

d)

Atsilaisvinęs ašigalio kaištis.

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

5.1.3.

Ratų guoliai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t. Kiekvienas ratas judinamas į šonus arba veikiamas šonine jėga ir stebimas rato laisvumas vertikalia kryptimi ašigalio atžvilgiu.

a)

Per didelis rato guolio laisvumas.

Pablogėjęs krypties stabilumas; trūkimo pavojus.

 

X

X

b)

Rato guolis per daug suveržtas, stringa.

Perkaitimo pavojus; trūkimo pavojus.

 

X

X

5.2.   

Ratai ir padangos

5.2.1.

Rato stebulė

Vizuali apžiūra.

a)

Trūksta rato veržlių arba smeigių arba jos atsilaisvinę.

Trūksta tvirtinimo, arba stebulė atsilaisvinusi tokiu mastu, kad kyla labai didelis pavojus kelių saugai.

 

X

X

b)

Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista.

Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista taip, kad tai turi poveikio ratų pritvirtinimo tvirtumui.

 

X

X

5.2.2.

Ratai

Abiejų kiekvieno rato pusių vizuali apžiūra transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo

a)

Yra įtrūkimų arba suvirinimo defektų.

 

 

X

b)

Netinkamai uždėtas padangos borto žiedas.

Gali nusimauti.

 

X

X

c)

Ratas labai deformuotas arba nusidėvėjęs.

Pablogėjęs tvirtinimas prie stebulės; pablogėjęs padangos tvirtinimas.

 

X

X

d)

Rato dydis, techninis projektavimas, suderinamumas arba tipas neatitinka reikalavimų1, todėl daromas poveikis kelių eismo saugai.

 

X

 

5.2.3.

Padangos

Visos padangos vizuali apžiūra sukant virš žemės pakeltą ratą, kai transporto priemonė pastatyta virš duobės arba ant keltuvo, arba stumdant transporto priemonę virš duobės pirmyn ir atgal.

a)

Padangos dydis, leidžiama apkrova, patvirtinimo ženklas arba greičio indeksas neatitinka reikalavimų1, todėl daromas poveikis kelių eismo saugai.

Leidžiama apkrova arba greičio indeksas nepakankamifaktinėmis naudojimo sąlygomis, padanga liečia kitas nejudančias transporto priemonės dalis, todėl važiuoti nesaugu.

 

X

X

b)

Ant tos pačios ašies ratų arba ant dvigubų ratų sumontuotos skirtingo dydžio padangos.

 

X

 

c)

Ant tos pačios ašies ratų sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir paprasta).

 

X

 

d)

Yra didelių padangos pažeidimų arba įpjovimų.

Matyti kordas arba jis yra pažeistas.

 

X

X

e)

Matyti padangos protektoriaus nusidėvėjimo žymeklis.

Padangos protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų1.

 

X

X

f)

Padanga trinasi į kitas sudedamąsias dalis (lanksčius purvasaugius).

Padanga trinasi į kitas sudedamąsias dalis (vairavimo saugai poveikio neturi).

X

X

 

g)

Restauruotos padangos neatitinka reikalavimų1.

Paveiktas kordo apsauginis sluoksnis.

 

X

X

h)

Yra padangos oro slėgio kontrolės sistemos sutrikimų arba padanga akivaizdžiai nepakankamai pripūsta.

Akivaizdžiai neveikia.

X

X

 

5.3.   

Pakabos sistema

5.3.1.

Spyruoklės ir stabilizatorius

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t.

a)

Spyruoklės netvirtai pritvirtintos prie važiuoklės arba ašies.

Matomas dalių judėjimas viena kitos atžvilgiu; labai smarkiai atsilaisvinę tvirtinimo elementai.

 

X

X

b)

Pažeista arba įtrūkusi spyruoklės dalis.

Labai smarkiai pažeista pagrindinė spyruoklė (lingė) arba papildomos lingės.

 

X

X

c)

Trūksta spyruoklės.

Labai smarkiai pažeista pagrindinė spyruoklė (lingė) arba papildomos lingės.

 

X

X

d)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas3.

Nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių; spyruoklių sistema neveikia.

 

X

X

5.3.2.

Amortizatoriai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra arba patikrinimas naudojant specialią įrangą, jeigu ji yra.

a)

Amortizatoriai netvirtai pritvirtinti prie važiuoklės arba ašies.

Atsilaisvinęs amortizatorius.

X

X

 

b)

Pažeistas amortizatorius, yra nuotėkio arba gedimo požymių.

 

X

 

5.3.2.1.

Slopinimo veiksmingumo patikrinimas (X)2

Naudojant specialią įrangą nustatomi kairės ir dešinės pusės skirtumai.

a)

Didelis kairės ir dešinės pusių skirtumas.

 

X

 

b)

Neužtikrinamos nustatytos minimalios vertės.

 

X

 

5.3.3.

Sukimo momento ribotuvai, skersinės trauklės, skersiniai automobilio pakabos strypai ir pakabos svirtys

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t.

a)

Sudedamoji dalis netvirtai pritvirtinta prie važiuoklės arba ašies.

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

b)

Sudedamoji dalis pažeista arba labai paveikta korozijos.

Pablogėjęs dalies stabilumas arba dalis sutrūkusi.

 

X

X

c)

Nesaugus pakeitimas3.

Nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių; sistema neveikia.

 

X

X

5.3.4.

Pakabos šarnyrai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t.

a)

Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas arba per didelis pakabos šarnyrų nusidėvėjimas

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

b)

Labai nusidėvėjęs purvasaugis.

Trūksta purvasaugio arba jis pažeistas.

X

X

 

5.3.5.

Pneumatinė pakaba

Vizuali apžiūra.

a)

Sistema neveikia.

 

 

X

b)

Sudedamoji dalis pažeista, pakeista jos konstrukcija arba ji susidėvėjusi taip, kad tai gali kenkti sistemos veikimui.

Labai pablogėjęs sistemos veikimas.

 

X

X

c)

Girdimas nuotėkis iš sistemos.

 

X

 

6.   

VAŽIUOKLĖ IR PRIE VAŽIUOKLĖS TVIRTINAMI MAZGAI

6.1.   

Važiuoklė arba rėmas ir prie jų tvirtinami mazgai

6.1.1.

Bendra būklė

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą;

a)

Nežymiai įtrūkęs arba deformuotas šoninis lonžeronas arba skersinis.

Labai įtrūkęs arba deformuotas šoninis lonžeronas arba skersinis.

 

X

X

b)

Netvirtai pritvirtintos sustiprinimo plokštės arba tvirtinimo elementai.

Dauguma tvirtinimo elementų atsilaisvinę; dalys nepakankamai tvirtos.

 

X

X

c)

Per didelis korozijos poveikis, turintis įtakos mazgo tvirtumui.

Dalys nepakankamai tvirtos.

 

X

X

6.1.2.

Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą;

a)

Netvirtai pritvirtinta arba nesandari išmetimo sistema.

 

X

 

b)

Išmetamųjų dujų patenka į vairuotojo kabiną arba į keleivių skyrių.

Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.

 

X

X

6.1.3.

Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo kuro baką ir vamzdelius)