24.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/1

(1)

solidarumas yra viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių, ir yra galimybių toliau plėtoti priemones, kuriomis išreiškiamas Sąjungos piliečių solidarumas su trečiųjų šalių žmonėmis, kurie yra pažeidžiami dėl žmogaus sukeltų krizių ar stichinių nelaimių arba nuo jų nukentėjo. Be to, visa Sąjunga yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje, ji teikia beveik 50 % visos pasaulio humanitarinės pagalbos;

(2)

savanoriška veikla yra konkreti ir matoma solidarumo išraiška, kai asmenys gali skirti savo žinias, gebėjimus ir laiką kitiems žmonėms, nesiekdami piniginės naudos;

(3)

reikia toliau plėtoti solidarumą su krizių ir nelaimių aukomis trečiosiose šalyse, taip pat apskritai didinti Sąjungos piliečių informuotumą apie humanitarinę pagalbą ir savanorišką veiklą ir užtikrinti jų didesnį matomumą;

(4)

Sąjungos humanitarinės pagalbos vizija, įskaitant bendrą tikslą, principus, gerąją patirtį ir bendrą sistemą, siekiant teikti Sąjungos humanitarinę pagalbą, yra išdėstyta Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrame pareiškime „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ (2). Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos pabrėžiama, kad Sąjunga tvirtai įsipareigojusi laikytis poreikiais grindžiamo požiūrio, taip pat remti ir skatinti pagrindinius humanitarinius humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus. Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusui (toliau — ES pagalbos savanorių iniciatyva) vykdant veiksmus turėtų būti vadovaujamasi Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos;

(5)

Sąjungos humanitarinė pagalba teikiama tais atvejais, kai gali būti taikomos kitos priemonės, susijusios su vystomuoju bendradarbiavimu, krizių valdymu ir civiline sauga. Siekiant koordinuoti Sąjungos reagavimo į humanitarines krizes trečiosiose šalyse veiksmus, ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis suderinamumo ir papildomumo principais, ir turėtų būti vengiama sutapimo su atitinkama Sąjungos politika ir priemonėmis, ypač su Sąjungos humanitarinės pagalbos politika, vystomojo bendradarbiavimo politika ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES (3), Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro, įsteigto tuo sprendimu, ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bei ES delegacijų veikla;

(6)

ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti prisidedama prie veiksmų siekiant stiprinti Sąjungos gebėjimą teikti poreikiais grindžiamą humanitarinę pagalbą ir stiprinti pažeidžiamų ar nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių trečiosiose šalyse gebėjimus ir atsparumą. Be to, svarbu skatinti bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir kitais humanitariniais partneriais bei vietos ir regioniniais subjektais. Siekiant remti centrinį ir bendrą koordinavimo vaidmenį, kurį atlieka Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (angl. UN-OCHA), tas bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į veiksmus, kurių ėmėsi Jungtinės Tautos;

(7)

per pastaruosius metus visame pasaulyje labai padaugėjo tiek stichinių, tiek žmogaus sukeltų humanitarinių krizių, jų mastas išaugo ir jos tapo sudėtingesnės, ir tikėtina, kad ši tendencija išliks, todėl humanitarinės pagalbos teikėjų vis labiau reikalaujama nedelsiant, veiksmingai, efektyviai ir suderintai reaguoti ir remti trečiųjų šalių vietos bendruomenes, kad jos būtų mažiau pažeidžiamos, ir didinti jų atsparumą nelaimėms;

(8)

savanoriai gali prisidėti stiprinant Sąjungos gebėjimą teikti poreikiais ir moraliniais principais grindžiamą humanitarinę pagalbą ir prisidėti prie humanitarinio sektoriaus veiksmingumo didinimo, kai yra tinkamai atrinkti, apmokyti ir parengti dislokavimui taip, kad būtų užtikrinta, jog jie turi reikiamų įgūdžių ir gebėjimų, kad kuo veiksmingiau padėtų žmonėms, kuriems reikia pagalbos, su sąlyga, kad jiems užtikrinta pakankama parama ir priežiūra toje vietoje, kur vykdoma savanoriška veikla;

(9)

Europoje ir visame pasaulyje yra savanoriškos veiklos programų, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama dislokavimui trečiosiose šalyse. Tai dažnai nacionalinės programos, kurias vykdant daugiausia dėmesio skiriama vystymosi projektams arba išimtinai tik jiems. Todėl ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti suteikiama pridėtinės vertės, sudarant galimybes savanoriams bendrai prisidėti prie humanitarinės pagalbos operacijų ir taip sustiprinti aktyvų Europos pilietiškumą. ES pagalbos savanorių iniciatyva taip pat gali būti sukurta pridėtinė vertė skatinant organizacijų, dalyvaujančių įgyvendinant veiksmus pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą, taip gerinant tarptautinius santykius, kuriant teigiamą Sąjungos įvaizdį pasaulyje ir skatinant susidomėjimą visos Europos humanitariniais projektais;

(10)

ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti ekonomiškai efektyvi, turėtų papildyti esamas nacionalines ir tarptautines savanorystės sistemas jų nedubliuodama, ir dėmesys turėtų būti skiriamas konkrečių poreikių tenkinimui ir spragų šalinimui humanitarinėje srityje;

(11)

kaip pabrėžiama 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikate „Savanoriška veikla reiškiamas Europos piliečių solidarumas. Pirmieji svarstymai apie Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą“, kiek tai susiję su dabartine humanitarinės savanoriškos veiklos būkle, yra trūkumų, kuriuos galima panaikinti įgyvendinant ES pagalbos savanorių iniciatyvą, tinkamu laiku tinkamoje vietoje dislokuojant reikiamos kompetencijos savanorius. Tai būtų galima pasiekti visų pirma humanitarinės pagalbos savanorių nustatymo ir atrankos Europos standartais bei procedūromis, bendrai sutartais humanitarinės pagalbos savanorių mokymo ir rengimo dislokavimui lyginamaisiais standartais, potencialių savanorių, kurie nustatomi pagal šios srities poreikius, duomenų baze ir galimybėmis savanoriams prisidėti prie humanitarinių operacijų ne tik dislokavimu, bet taip pat administracine parama ir savanoriška veikla internetu;

(12)

tinkamas savanorių mokymas, taip pat jų saugumas ir sauga turėtų ir toliau būti patys svarbiausi klausimai, kuriais nuolat būtų keičiamasi informacija, taip pat su valstybėmis narėmis. ES pagalbos savanoriai neturėtų būti dislokuojami operacijoms, kurios vykdomos per tarptautinius ir netarptautinius ginkluotus konfliktus, vykdyti;

(13)

Sąjunga vykdo savo poreikiais grindžiamas humanitarinės pagalbos operacijas, bendradarbiaudama su įgyvendinančiomis organizacijomis. Tos organizacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant ES pagalbos savanorių iniciatyvą, kad būtų užtikrinta šios srities subjektų atsakomybė ir įgyvendinta kuo daugiau galimų veiksmų pagal tą iniciatyvą. Sąjunga turėtų patikėti tokioms organizacijoms ES pagalbos savanorių nustatymą, atranką, parengimą ir dislokavimą, taip pat priežiūrą atliekant misiją ir po jos pagal Komisijos nustatytus standartus ir procedūras. Kai tikslinga, Komisija turėtų galėti pasitelkti sėkmingai apmokytus ir dislokavimui parengtus savanorius pagalbinei veiklai vietos biuruose vykdyti;

(14)

2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikate „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ nustatyta, kad privačios bendrovės gali atlikti svarbų vaidmenį ir prisidėti prie Sąjungos humanitarinių operacijų, visų pirma per darbuotojų savanorišką veiklą;

(15)

ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų padėti įvairaus amžiaus europiečiams pademonstruoti aktyvų Europos pilietiškumą. Taigi, iniciatyva turėtų būti prisidedama prie savanoriškos veiklos skatinimo visoje Sąjungoje ir prie dalyvaujančių savanorių asmeninio tobulėjimo ir įvairių kultūrų supratimo, taip gerinant jų gebėjimus ir galimybes įsidarbinti pasaulio ekonomikos sąlygomis;

(16)

atsižvelgiant į Sąjungos lygių galimybių ir nediskriminavimo principus galima teigti, kad visų visuomenės sluoksnių ir amžiaus Sąjungos piliečiai ir ilgalaikiai Sąjungos gyventojai turėtų galėti dalyvauti kaip aktyvūs piliečiai. Atsižvelgiant į konkrečius uždavinius, susijusius su humanitarinėmis aplinkybėmis, ES pagalbos savanoriai turėtų būti bent 18 metų ir galėtų atspindėti didelę kompetencijos ir kartų įvairovę, be kita ko, tarp jų turėtų būti ekspertų ir kvalifikuotų pensininkų;

(17)

aiškus teisinis statusas yra būtina išankstinė savanorių dislokacijos šalyse už Sąjungos ribų sąlyga. Savanorių dislokacijos sąlygos turėtų būti apibrėžtos sutartyje, įskaitant savanorių apsaugos ir saugos standartus, siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų atsakomybę, draudimą, pragyvenimo, apgyvendinimo ir kitų susijusių išlaidų padengimą. Savanoriai dislokuojami trečiosiose šalyse, su sąlyga, kad esama atitinkamų saugos ir saugumo susitarimų;

(18)

jeigu taikytina, vykdant veiksmus pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą turėtų būti atsižvelgiama į rekomendacijas, pateiktas Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkėje, ir Europos ir tarptautinės savanoriškos veiklos organizacijų bei Jungtinių Tautų savanorių programos veiksmus;

(19)

ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti remiami poreikiais grindžiami veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti humanitarinės pagalbos priimančiųjų organizacijų trečiosiose šalyse gebėjimus, kad būtų padidintas pasirengimas humanitarinėms krizėms ir reagavimas į jas vietos lygiu ir užtikrintas veiksmingas ir tvarus ES pagalbos savanorių darbo poveikis vietoje vykdant nelaimių rizikos valdymą, pasirengimo ir reagavimo veiksmus, ugdomąjį vadovavimą, mokymą apie savanorių valdymą bei kitą atitinkamą veiklą;

(20)

jeigu taikytina, ES pagalbos savanorių iniciatyva turėtų būti siekiama prisidėti prie lyčių aspekto Sąjungos humanitarinės pagalbos politikoje stiprinimo ir skatinti tinkamą humanitarinį reagavimą į konkrečius įvairaus amžiaus moterų ir vyrų poreikius. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendradarbiavimui su moterų grupėmis ir tinklais, kad moterys būtų skatinamos dalyvauti ir imtis vadovaujančio vaidmens humanitarinės pagalbos srityje ir kad būtų pasinaudota jų gebėjimais ir patirtimi siekiant prisidėti prie atkūrimo, taikos kūrimo, nelaimių rizikos mažinimo ir nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių atsparumo didinimo veiksmų;

(21)

šiuo reglamentu visu finansinio laikotarpio metu nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausia orientacinė suma, kuria kasmetinės biudžeto procedūros metu vadovaujasi Europos Parlamentas ir Taryba, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto tvarkos, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4) 17 punkte;

(22)

Finansinės pagalbos skyrimas turėtų būti vykdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (5). Dėl veiksmų pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą specifinio pobūdžio tikslinga numatyti, kad finansinė pagalba gali būti skiriama fiziniams asmenims ir pagal viešąją ar privatinę teisę veikiantiems juridiniams asmenims. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi to reglamento taisyklių, visų pirma jame nustatytų ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principų;

(23)

įgyvendinimo gerinimas ir išlaidų kokybė turėtų būti pagrindiniai ES pagalbos savanorių iniciatyvos tikslų siekimo principai užtikrinant geriausią finansinių išteklių panaudojimą;

(24)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinka, sankcijas. Reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų prarastoms, neteisingai išmokėtoms arba netinkamai panaudotoms lėšoms susigrąžinti pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (6), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (8);

(25)

trečiosios šalys, visų pirma stojančiosios šalys, šalys kandidatės, potencialios kandidatės, šalys partnerės pagal Europos kaimynystės politiką ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys turėtų galėti dalyvauti bendradarbiavimo susitarimų pagrindu;

(26)

bendradarbiaujančių šalių dalyvaujantys savanoriai ir veiksmus pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą įgyvendinančios organizacijos taip pat turėtų laikytis Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos nustatytų principų ir skatinti pagarbą jiems, pabrėždami humanitarinės erdvės apsaugą;

(27)

siekiant užtikrinti nuolatinę grįžtamąją informaciją ir pažangą, taip pat lankstesnį ir efektyvesnį aktų priėmimo procesą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl nuostatų dėl ES pagalbos savanorių atrankos, valdymo ir dislokavimo standartų, veiklos rodiklių ir teminių prioritetų pakeitimo ir procentinių dydžių patikslinimo numatant finansinį paketą šiam reglamentui įgyvendinti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(28)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (9). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma tvirtinant ES pagalbos savanorių atrankos, valdymo ir dislokavimo procedūras, patvirtinimo mechanizmą, mokymo programą ir metinę ES pagalbos savanorių iniciatyvos darbo programą;

(29)

šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(30)

tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą, neviršijama to, kas yra būtina ir proporcinga, siekiant užtikrinti sklandų ES pagalbos savanorių iniciatyvos vykdymą. Bet koks Komisijos vykdomas asmens duomenų tvarkymas bus reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (10). Bet koks Sąjungoje teisėtai įsisteigusių veiksmus pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą įgyvendinančių organizacijų vykdomas asmens duomenų tvarkymas bus reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (11);

(31)

buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos pareigūnu pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį, ir jis pateikė nuomonę 2012 m. lapkričio 23 d. (12);

(32)

tikslinga suderinti šio reglamento taikymo trukmę su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (13) taikymo trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

1)

ES pagalbos savanorių atrankai, mokymui ir dislokavimui siekiant remti ir papildyti humanitarinę pagalbą trečiosiose šalyse;

2)

veiksmams, kuriais remiamas ir skatinamas ES pagalbos savanorių dislokavimas siekiant remti ir papildyti humanitarinę pagalbą trečiosiose šalyse ir kuriais rengiamasi šiam dislokavimui;

3)

veiksmams Sąjungoje ir už jos ribų, kurių tikslas — stiprinti priimančių organizacijų gebėjimus humanitarinės pagalbos srityje trečiosiose šalyse.

a)

Prisidėti siekiant didinti ir gerinti Sąjungos gebėjimą teikti humanitarinę pagalbą.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

b)

Gerinti humanitarinės pagalbos savanorių įgūdžius, žinias ir kompetencijas bei jų įsipareigojimo nuostatas ir sąlygas.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

c)

Stiprinti priimančiųjų organizacijų gebėjimus ir skatinti savanorišką veiklą trečiosiose šalyse.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

d)

Informuoti apie Sąjungos humanitarinės pagalbos principus, dėl kurių susitarta Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

e)

Didinti savanoriškos veiklos valstybėse narėse suderinamumą ir nuoseklumą, siekiant pagerinti Sąjungos piliečių galimybes dalyvauti humanitarinės pagalbos veikloje ir operacijose.

Pažanga siekiant šio veiklos tikslo vertinama remiantis tokiais rodikliais, kaip:

—

kuriant ir palaikant standartus ir procedūras, susijusius su savanoriais kandidatais ir ES pagalbos savanoriais,

—

kuriant ir prižiūrint patvirtinimo mechanizmą, skirtą siunčiančiosioms ir priimančiosioms organizacijoms,

—

nustatant ir atrenkant savanorius kandidatus,

—

nustatant mokymo programą ir remiant mokymo ir praktikos galimybes,

—

sukuriant, prižiūrint ir atnaujinant ES pagalbos savanorių duomenų bazę,

—

dislokuojant ES pagalbos savanorius siekiant remti ir papildyti humanitarinę pagalbą trečiosiose šalyse,

—

stiprinant priimančiųjų organizacijų gebėjimus,

—

įsteigiant ir valdant ES pagalbos savanorių iniciatyvos tinklą,

—

palaikant ryšius ir didinant informuotumą,

—

vykdant pagalbinę veiklą, kuri padeda užtikrinti ES pagalbos savanorių iniciatyvos atskaitomybę, skaidrumą ir veiksmingumą.

—

kompetencijos sistema, kuri taikoma siekiant nustatyti, atrinkti ir parengti savanorius kaip jaunesniuosius ar vyresniuosius specialistus,

—

nuostatos, kuriomis užtikrinamos lygios galimybės ir nediskriminavimas per nustatymo ir atrankos procesą,

—

nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos laikytųsi atitinkamos nacionalinės ir Sąjungos ir priimančiosios šalies teisės,

—

siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų partnerystę reglamentuojantys standartai,

—

ES pagalbos savanorių įgytų įgūdžių ir kompetencijos pripažinimo nuostatos pagal esamas atitinkamas Sąjungos iniciatyvas.

—

procedūros, kurių reikia laikytis siekiant nustatyti ir atrinkti savanorius kandidatus ir suteikti jiems būtiną parengimą iki dislokavimo, įskaitant, jeigu reikia, praktikos galimybes,

—

ES pagalbos savanorių dislokavimo ir valdymo trečiosiose šalyse nuostatos, įskaitant, be kita ko, priežiūrą vietoje, nuolatinę paramą suteikiant ugdomąjį vadovavimą, mokymą ir papildomą mokymą, reikiamas darbo sąlygas ir paramą po dislokavimo,

—

savanorių draudimo ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas, įskaitant pragyvenimo, apgyvendinimo, kelionės ir kitų atitinkamų išlaidų padengimą,

—

procedūros, kurių reikia laikytis prieš, per dislokavimą ir po jo, kad būtų užtikrinta pareiga rūpintis ir tinkamos saugos ir saugumo priemonės, įskaitant medicininės evakuacijos protokolą bei saugumo planus, kurie apimtų evakuaciją iš trečiųjų šalių ekstremaliosios situacijos atveju, taip pat būtinos ryšių su nacionalinėmis valdžios institucijomis palaikymo procedūros,

—

atskirų ES pagalbos savanorių veiklos stebėsenos ir vertinimo procedūros.

a)

jos laikosi 9 straipsnyje nurodytų standartų ir procedūrų;

b)

jos veikia humanitarinės pagalbos srityje, kaip apibrėžta 3 straipsnio d punkte, ir

c)

priklauso bet kuriai iš šių kategorijų:

a)

jos laikosi 9 straipsnyje nurodytų standartų ir procedūrų;

b)

jos veikia humanitarinės pagalbos srityje, kaip nustatyta 3 straipsnio d punkte;

c)

jos priklauso bet kuriai iš šių kategorijų:

a)

Sąjungos piliečiai;

b)

trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra ilgalaikiai Sąjungos valstybės narės gyventojai; ir

c)

piliečiai iš šalių, nurodytų 23 straipsnio 1 dalyje, laikantis tame straipsnyje nurodytų sąlygų.

a)

patvirtintos siunčiančiosios organizacijos priimančiosioms organizacijoms trečiosiose šalyse arba

b)

atitinkamais atvejais Komisija jos humanitarinės pagalbos biurams pagalbinei veiklai vykdyti.

a)

nelaimių rizikos valdymą, pasirengimą ir reagavimą, ugdomąjį vadovavimą, savanorių valdymo ir kitų svarbių sričių mokymą, skirtą priimančiųjų organizacijų darbuotojams ir savanoriams;

b)

keitimąsi geriausia praktika, techninę pagalbą, porines programas ir personalo bei savanorių mainus, tinklų kūrimą ir kitus susijusius veiksmus.

a)

savanoriai kandidatai ir ES pagalbos savanoriai, dalyvaujantys ar dalyvavę iniciatyvoje;

b)

siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos;

c)

valstybių narių ir Europos Parlamento atstovai.

a)

sudaro palankesnes sąlygas sąveikai ir veikia kaip platforma, kuria naudojantis keičiamasi žiniomis, konsultuojamasi ir skleidžiama informacija, keičiamasi geros praktikos pavyzdžiais, taip pat ji naudojama 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto poreikių vertinimo tikslais;

b)

sudaro palankesnes sąlygas partnerystės stiprinimui ir bendrų dislokavimo projektų kūrimui, taip pat gebėjimų stiprinimo veiklai, kurioje dalyvauja siunčiančiosios organizacijos iš visos Sąjungos ir trečiųjų šalių priimančiosios organizacijos;

c)

suteikia pagrindą, kuriuo remiantis gali būti plėtojami veiksmai pagal ES pagalbos savanorių iniciatyvą siekiant užtikrinti nuolatinį tobulinimą ir veiksmingą stebėseną bei vertinimą;

d)

suteikia galimybių imtis savanoriškos veiklos internetu įgyvendinant su ES pagalbos savanorių iniciatyva susijusius projektus.

a)

stojančiųjų šalių, šalių kandidačių, potencialių kandidačių ir šalių partnerių pagal Europos kaimynystės politiką piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos, vadovaujantis tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendraisiais principais ir bendrosiomis nuostatomis bei sąlygomis, nustatytais atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

b)

Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas;

c)

kitų Europos šalių piliečiai ir siunčiančiosios organizacijos, jeigu su šiomis šalimis sudaryti dvišaliai susitarimai.

a)

metines ataskaitas, kuriose nagrinėjama įgyvendinant šį reglamentą padaryta pažanga, įskaitant rezultatus ir, kiek įmanoma, pagrindines išdavas;

b)

ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. — tarpinę vertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šio reglamento įgyvendinimo aspektus, įskaitant ES pagalbos savanorių iniciatyvos poveikį humanitariniame sektoriuje ir programos išlaidų efektyvumą, per pirmuosius trejus įgyvendinimo metus;

c)

ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. — komunikatą dėl šio reglamento tolesnio įgyvendinimo, kuris būtų grindžiamas šios dalies b punkte nurodyta tarpine vertinimo ataskaita;

d)

ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. — septynerių metų finansinio įgyvendinimo laikotarpio ex post vertinimo ataskaitą.

24.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/18

(1)

reikėtų užtikrinti aukštą bendrą Sąjungos civilinės aviacijos saugos lygį ir dėti visas pastangas, kad sumažėtų avarijų bei incidentų ir taip būtų užtikrintas visuomenės pasitikėjimas oro transportu;

(2)

per pastarąjį dešimtmetį civilinės aviacijos avarijų, kuriose žuvo žmonės, skaičius iš esmės nepakito. Vis dėlto, manoma, kad dėl oro eismo intensyvėjimo ir didėjančio orlaivių techninio sudėtingumo avarijų skaičius per artimiausius dešimtmečius gali padidėti;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 996/2010 (3) siekiama užkirsti kelią avarijoms, sudarant palankesnes sąlygas sparčiai, veiksmingai ir kokybiškai atlikti saugos tyrimus. Taikant šį reglamentą neturėtų būti trukdoma avarijų ir incidentų tyrimo procesui, kurį, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 996/2010, vykdo nacionalinės saugos tyrimų institucijos. Avarijos arba pavojingo incidento atveju pranešimui apie įvykį taip pat taikomas Reglamentas (ES) Nr. 996/2010;

(4)

galiojančiais Sąjungos teisėkūros procedūra priimamais aktais, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 216/2008 (4) ir jo įgyvendinimo reglamentais, tam tikroms organizacijoms nustatomi reikalavimai jų saugos valdymo sistemose įdiegti pranešimų apie įvykius sistemas. Atitiktis Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo reglamentams neturėtų būti pagrindas nereikalauti organizacijų atitikties šiam reglamentui. Panašiai atitiktis šiam reglamentui neturėtų būti pagrindas nereikalauti organizacijų atitikties Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo reglamentams. Tačiau tai neturėtų būti pagrindu sukurti dvi lygiagrečias pranešimų sistemas, o Reglamentas (EB) Nr. 216/2008, jo įgyvendinimo reglamentai ir šis reglamentas turėtų būti laikomi vienas kitą papildantys;

(5)

patirtis rodo, kad dažnai prieš įvykstant avarijai yra su sauga susijusių incidentų ir trūkumų, perspėjančių apie saugos pavojų egzistavimą. Todėl su sauga susijusi informacija yra svarbus šaltinis nustatant esamus ar potencialius su sauga susijusius pavojus. Be to, nors gebėjimas pasinaudoti per avarijas įgyta patirtimi yra ypač svarbus, išimtinai reagavimu grindžiamos sistemos pasirodė esančios ribotomis toliau užtikrinant patobulinimus. Todėl reagavimu grindžiamos sistemos turėtų būti papildytos aktyviais veiksmais grindžiamomis sistemomis, kuriose naudojama kitų rūšių saugos informacija siekiant atlikti veiksmingus aviacijos saugumo patobulinimus. Sąjunga, jos valstybės narės, Europos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra) ir organizacijos turėtų prisidėti prie aviacijos saugumo didinimo įdiegiant aktyviais veiksmais ir įrodymais grindžiamas saugos sistemas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama avarijų prevencijai, grindžiamai visos svarbios saugos informacijos, įskaitant informaciją apie civilinės aviacijos įvykius, analize;

(6)

siekiant gerinti aviacijos saugą reikėtų, kad svarbi informacija apie civilinės aviacijos saugą būtų pranešama, renkama, saugoma, apsaugoma, ja būtų keičiamasi, ji būtų platinama ir analizuojama, ir kad remiantis surinkta informacija būtų imamasi tinkamų saugos veiksmų. Šį aktyviais veiksmais ir įrodymais grindžiamą metodą turėtų taikyti atitinkamos valstybių narių aviacijos saugos valdžios institucijos, organizacijos, įgyvendindamos savo saugos valdymo sistemą, taip pat Agentūra;

(7)

pranešimų apie įvykius reikalavimų nustatymas organizacijoms turėtų būti proporcingas atitinkamos organizacijos dydžiui ir jos veiklos mastui. Todėl turėtų būti suteikta galimybė, visų pirma mažesnėms organizacijoms, nuspręsti organizacijos darbuotojų funkcijas, susijusias su įvykių tvarkymu, sujungti ar prijungti vienas prie kitų, dalytis pranešimų apie įvykius užduotimis su kitomis to paties pobūdžio organizacijomis arba duomenų apie įvykius rinkimo, vertinimo, tvarkymo, analizės ir saugojimo paslaugų teikimą perduoti valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų patvirtintiems specializuotiems subjektams. Tokie subjektai turėtų laikytis šiame reglamente nustatytų apsaugos ir konfidencialumo principų. Perduodanti organizacija turėtų taikyti tinkamą pavestų užduočių vykdymo kontrolę ir ji turėtų būti galiausiai atskaitinga ir atsakinga už šiame reglamente nustatytų reikalavimų vykdymą;

(8)

būtina užtikrinti, kad šioje srityje dirbantys aviacijos specialistai praneštų apie įvykius, dėl kurių kyla didelė aviacijos saugos rizika. Savanoriškos pranešimų sistemos turėtų papildyti privalomas pranešimų sistemas, ir abiejų rūšių sistemomis turėtų būti sudarytos sąlygos asmenims pranešti duomenis apie įvykius, susijusius su aviacijos sauga. Organizacijose, Agentūroje ir valstybių narių kompetentingose valdžios institucijose turėtų būti sukurtos privalomos ir savanoriškos pranešimų sistemos. Surinkta informacija turėtų būti perduodama valdžios institucijai, kompetentingai atlikti tinkamą stebėseną, kad būtų padidinta aviacijos sauga. Organizacijos turėtų analizuoti įvykius, kurie galėtų daryti poveikį saugai, kad būtų nustatyti saugos pavojai ir imtasi atitinkamų taisomųjų ar prevencinių veiksmų. Organizacijos pirminius savo analizės rezultatus turėtų nusiųsti valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms arba Agentūrai, o galutinius rezultatus jos taip pat turėtų nusiųsti tuo atveju, jei tie rezultatai rodo esamą arba galimą aviacijos saugos riziką. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir Agentūra turėtų įdiegti panašią procedūrą, skirtą tai informacijai apie įvykius, kuri buvo joms tiesiogiai pateikta, ir turėtų atitinkamai stebėti organizacijos atliekamą vertinimą ir taisomuosius ar prevencinius veiksmus, kurių imtasi;

(9)

įvairių kategorijų darbuotojai, dirbantys civilinės aviacijos srityje ar kitaip su ja susiję, stebi avarijų prevencijai svarbius įvykius. Todėl jie turėtų būti aprūpinti priemonėmis, kurios jiems leistų pranešti apie tokius įvykius, ir turėtų būti užtikrinta jų apsauga. Siekiant skatinti darbuotojus pranešti apie įvykius ir leisti jiems geriau įvertinti teigiamą pranešimų apie įvykius poveikį aviacijos saugai, reikėtų juos nuolat informuoti apie veiksmus, kurių buvo imtasi taikant pranešimų apie įvykius sistemas;

(10)

su sudėtingais varikliu varomais orlaiviais susiję pavojai ir rizika labai skiriasi nuo pavojų ir rizikos, susijusių su kitokių tipų orlaiviais. Todėl, nors šis reglamentas turėtų būti taikomas visam aviacijos sektoriui, jame nustatyti įpareigojimai turėtų būti proporcingi veiklos sričiai ir skirtingų tipų orlaivių sudėtingumui. Todėl surinktai informacijai apie įvykius, susijusius su orlaiviais, kurie nėra varomi sudėtingu varikliu, turėtų būti taikomi supaprastinti pranešimo įpareigojimai, kurie geriau pritaikyti tai aviacijos šakai;

(11)

siekiant surinkti papildomos informacijos, kuri gali padėti didinti aviacijos saugą, kartu su šiame reglamente reikalaujamomis sistemomis, reikėtų skatinti diegti kitas priemones informacijai apie saugą rinkti. Jei organizacijose jau egzistuoja ir gerai veikia saugos informacijos rinkimo sistemos, turėtų būti leista tas sistemas toliau taikyti greta sistemų, kurios turi būti įdiegtos taikant šį reglamentą;

(12)

saugos tyrimų valdžios institucijoms ir visiems subjektams, kuriems patikėtas civilinės aviacijos saugos reguliavimas Sąjungoje, turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su visais surinktais duomenimis apie įvykius bei jų valstybių narių saugomais pranešimais apie įvykius, kad jie galėtų nuspręsti, kuriems incidentams reikia saugos tyrimo, taip pat galėtų parengti išvadas aviacijos saugos didinimo tikslais ir vykdyti savo pareigas priežiūros srityje;

(13)

labai svarbu turėti geros kokybės ir išsamius duomenis, nes netiksliais duomenimis pagrįsta analizė ir tendencijos gali lemti klaidingus rezultatus ir paskatinti nukreipti pastangas netinkamų veiksmų linkme. Be to, dėl tokių netikslių duomenų gali būti prarastas pasitikėjimas informacija, gaunama naudojantis pranešimų apie įvykius sistemomis. Siekiant užtikrinti pranešimų apie įvykius kokybę ir sudaryti palankesnes sąlygas jų išsamumo užtikrinimui, juose turėtų būti pateikiama tam tikra būtiniausia informacija, kuri gali skirtis, atsižvelgiant į įvykio kategoriją. Be to, reikėtų įdiegti procedūras, kuriomis būtų tikrinama informacijos kokybė ir išvengiama pranešimo apie įvykį ir surinktų pirminių duomenų apie įvykį neatitikties. Padedant Komisijai, reikėtų taip pat parengti tinkamą rekomendacinę medžiagą, visų pirma siekiant užtikrinti duomenų kokybę ir sudaryti palankesnes sąlygas jų išsamumo užtikrinimui, taip pat nuoseklų ir vienodą duomenų integravimą duomenų bazėse. Be to, reikėtų rengti seminarus būtinai paramai suteikti; juos turėtų rengti, visų pirma, Komisija;

(14)

Komisija turėtų parengti bendrą Europos rizikos klasifikacijos sistemą, skirtą nustatyti, kokių skubių veiksmų būtina imtis, nagrinėjant didelės rizikos atskirus su sauga susijusius įvykius. Ta sistema taip pat turėtų sudaryti sąlygas nustatyti pagrindines rizikos sritis remiantis apibendrinta informacija. Tokia sistema turėtų padėti atitinkamiems subjektams vertinti įvykius ir nustatyti, kur tikslingiausia nukreipti jų pastangas. Bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos integruotam ir darniam požiūriui į rizikos valdymą visoje Europos aviacijos sistemoje ir taip sudaryti sąlygas organizacijoms, valstybėms narėms, Komisijai ir Agentūrai darniai sutelkti dėmesį į saugos gerinimo pastangas;

(15)

be to, remiantis apibendrinta informacija iš europinės perspektyvos, bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema turėtų padėti tiek nustatyti pagrindines rizikos sritis Sąjungoje, tiek remti veiklą, vykdomą pagal Europos aviacijos saugos programą ir Europos aviacijos saugos planą. Komisija turėtų deramai remti pastangas užtikrinti nuoseklią ir vienodą rizikos klasifikaciją visose valstybėse narėse;

(16)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija, pranešimai apie įvykius turėtų būti saugomi duomenų bazėse, kurios turėtų būti suderinamos su Europos pranešimo apie aviacijos incidentus sistemų koordinavimo centro (Eccairs) programine įranga (įranga, kurią naudoja visos valstybės narės ir kuri naudojama Europos centrinėje saugykloje pranešimams apie įvykius saugoti) ir atitiktų ADREP taksonomiją (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taksonomija, taip pat naudojama Eccairs programinėje įrangoje). Agentūra ir Komisija turėtų teikti techninę paramą sistemų sąveikumui užtikrinti;

(17)

organizacijos turėtų vienoje duomenų bazėje arba keliose duomenų bazėse saugoti pranešimus apie įvykius, parengtus pagal privalomas ir, kai taikytina, pagal savanoriškas pranešimų sistemas. Reikėtų numatyti, kad duomenų bazės sudėtingumas būtų proporcingas atitinkamos organizacijos dydžiui ir (arba) jos svarbai atsižvelgiant į šio reglamento tikslus; duomenų bazę turėtų sudaryti bent duomenų rinkmena, kurioje yra bendri privalomi duomenų laukeliai ir, kai taikytina, specialūs privalomi duomenų laukeliai;

(18)

kai įvykis susijęs su valstybėje narėje registruotu arba valstybėje narėje įsisteigusios organizacijos naudojamu orlaiviu, apie tokį įvykį turėtų būti pranešama, net jei jis įvyko ne tos valstybės narės teritorijoje;

(19)

informacija apie įvykius turėtų būti keičiamasi Sąjungoje, siekiant padidinti galimybę nustatyti esamus arba galimus pavojus. Toks keitimasis informacija taip pat turėtų sudaryti galimybę valstybėms narėms susipažinti su visa informacija apie įvykius, įvykusius jų teritorijoje arba jų oro erdvėje, bet praneštus kitai valstybei narei. Tai taip pat turėtų sudaryti galimybę Agentūrai gauti tikslią informaciją apie įvykius ir susipažinti su visais Sąjungoje surinktais pranešimais apie įvykius, kad prireikus būtų galima imtis taisomųjų veiksmų, kuriais būtų pašalinta Sąjungoje nustatyta rizika. Toks keitimasis informacija turėtų sudaryti sąlygas valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms gauti tikslią informaciją apie jų oro erdvėje įvykusius įvykius, ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų, kuriais būtų pašalinta jų teritorijoje nustatyta rizika;

(20)

informacijos apie įvykius keitimosi tikslas turėtų būti aviacijos avarijų ir incidentų prevencija. Jis neturėtų būti naudojamas kaltei ar atsakomybei nustatyti arba saugos veiksmingumui lyginti;

(21)

veiksmingiausias būdas užtikrinti valstybių narių, Komisijos ir Agentūros keitimąsi dideliais saugos informacijos kiekiais yra Europos centrinė saugykla, su sąlyga, kad valstybės narės, Komisija ir Agentūra galėtų visapusiškai ja naudotis;

(22)

visa su sauga susijusi informacija, gauta iš Sąjungoje surinktų pranešimų apie įvykius, turėtų būti laiku perkeliama į Europos centrinę saugyklą. Tai turėtų apimti informaciją apie incidentus ir informaciją apie avarijas ir pavojingus incidentus, tiriamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 996/2010;

(23)

šis reglamentas turėtų būti taikomas informacijai apie įvykius, saugomai organizacijų, valstybių narių ir Agentūros duomenų bazėse;

(24)

civilinės aviacijos saugą Sąjungoje reguliuojantys subjektai, įskaitant Agentūrą, ir valdžios institucijos, atsakingos už avarijų bei incidentų Sąjungoje tyrimą, turėtų turėti galimybę susipažinti su visa su sauga susijusia informacija, laikoma Europos centrinėje saugykloje;

(25)

suinteresuotosios šalys turėtų turėti galimybę paprašyti susipažinti su tam tikra informacija, laikoma Europos centrinėje saugykloje, laikantis tokios informacijos konfidencialumą ir susijusių asmenų anonimiškumą reglamentuojančių taisyklių;

(26)

daugiausia žinių apie suinteresuotąsias šalis, įsisteigusias tam tikroje valstybėje narėje, turi nacionalinė ryšių palaikymo institucija, todėl būtent kiekviena nacionalinė ryšių palaikymo institucija turėtų nagrinėti jos valstybės narės teritorijoje įsisteigusių suinteresuotųjų šalių prašymus. Prašymus, pateiktus suinteresuotųjų šalių iš trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų, turėtų nagrinėti Komisija;

(27)

pranešimuose apie įvykius pateikta informacija turėtų būti analizuojama ir turėtų būti nustatoma saugos rizika. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatyti ir laiku įgyvendinami tinkami veiksmai, jei jų reikia, aviacijos saugai gerinti. Informacija apie analizę ir tolesnę veiklą, susijusią su įvykiais, turėtų būti išplatinta organizacijoms, valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms bei Agentūrai, nes grįžtamosios informacijos apie praneštus įvykius teikimas yra paskata asmenims pranešti apie įvykius. Kai taikytina ir įmanoma, informacija apie analizę ir tolesnę veiklą, susijusią su įvykiais, turėtų būti taip pat teikiama asmenims, kurie apie įvykius pranešė tiesiogiai valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms arba Agentūrai. Tokia grįžtamoji informacija turėtų būti teikiama laikantis pagal šį reglamentą nustatytų konfidencialumo ir pranešėjo bei pranešime apie įvykį minimų asmenų apsaugos taisyklių;

(28)

šiuo reglamentu turėtų būti padedama valstybėms narėms, Agentūrai ir organizacijoms valdyti aviacijos saugos riziką. Organizacijų saugos valdymo sistemos papildomos valstybių narių ir Agentūros saugos valdymo sistemomis. Nors organizacijos valdo saugos riziką, susijusią su jų konkrečia veikla, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir Agentūra valdo atitinkamai valstybių narių ir visos Sąjungos aviacijos sistemų saugos riziką, spręsdamos bendras aviacijos saugos rizikos problemas atitinkamoje valstybėje narėje arba Sąjungos lygiu. Agentūros ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų atsakomybė neturėtų atleisti organizacijų nuo jų tiesioginės atsakomybės už saugos, kuri būdinga jų tiekiamiems produktams ir teikiamoms paslaugoms, valdymą. Tuo tikslu organizacijos turėtų rinkti ir analizuoti informaciją apie įvykius, kad nustatytų ir sušvelnintų su savo veikla susijusius pavojus Jos taip pat turėtų įvertinti susijusią saugos riziką ir paskirstyti išteklius, siekdamos imtis skubių ir tinkamų saugos rizikos švelninimo priemonių. Visą procesą turėtų prižiūrėti atitinkama kompetentinga valdžios institucija, kuri prireikus turėtų pareikalauti imtis papildomų veiksmų tinkamam saugos trūkumų pašalinimui užtikrinti. Kita vertus, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir Agentūra turėtų papildyti organizacijų saugos valdymo sistemas atitinkamai valstybių narių ir Europos lygiais;

(29)

nustatydamos veiksmus, įtrauktinus į jų valstybinę saugos programą ir valstybinį saugos planą, ir siekdamos užtikrinti, kad tie veiksmai būtų grindžiami įrodymais, valstybės narės turėtų naudoti informaciją, surinktą iš gautų pranešimų apie įvykius, ir šių įvykių analizę. Valstybines saugos programas ir valstybinius saugos planus Europos lygiu papildo Europos aviacijos saugos programa ir Europos aviacijos saugos planas;

(30)

kadangi aviacijos saugos gerinimo tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, nes valstybių narių atskirai naudojamos pranešimų sistemos nėra tokios veiksmingos kaip koordinuojamas tinklas, kuriame keičiantis informacija galima nustatyti galimas saugos problemas ir pagrindines rizikos sritis Sąjungos lygiu, nacionaliniu lygiu atliekamą analizę turėtų papildyti analizė ir tolesnė veikla Sąjungos lygiu, kad būtų užtikrinta geresnė aviacijos avarijų ir incidentų prevencija. Šią užduotį Sąjungos lygiu turėtų vykdyti Aviacijos saugos analitikų tinklas, derindamas veiksmus su Agentūra ir Komisija. Tam tinklui turėtų būti suteikta galimybė bendru sutarimu nuspręsti į savo posėdžius pakviesti stebėtojus, įskaitant pramonės darbuotojus arba jų atstovus;

(31)

Aviacijos saugos analitikų tinklo veikla turėtų būti naudinga visų pirma rengiant Europos aviacijos saugos programą ir Europos aviacijos saugos planą, siekiant nustatyti Sąjungos lygiu įgyvendintinus veiksmus, laikantis įrodymais grindžiamo požiūrio;

(32)

plačiajai visuomenei turėtų būti teikiama bendro pobūdžio apibendrinta informacija apie aviacijos saugos lygį valstybėse narėse ir Sąjungoje. Ta informacija visų pirma turėtų apimti informaciją apie tendencijas ir analizę, gautą šį reglamentą įgyvendinant valstybėse narėse, taip pat apibendrintą informaciją apie Europos centrinėje saugykloje sukauptos medžiagos turinį, ir gali būti pateikiama skelbiant saugos veiksmingumo rodiklius;

(33)

civilinės aviacijos saugos sistema yra sukurta remiantis grįžtamąja informacija ir patirtimi, įgyta per avarijas ir incidentus. Pranešimai apie įvykius ir informacijos apie įvykius naudojimas saugai gerinti yra grindžiami pranešėjo ir už tokios informacijos surinkimą bei vertinimą atsakingo subjekto tarpusavio pasitikėjimo santykiais. Tam būtina griežtai taikyti konfidencialumo taisykles. Apsaugant saugos informaciją nuo netinkamo naudojimo ir suteikiant ribotą prieigą prie Europos centrinės saugyklos tik suinteresuotosioms šalims, dalyvaujančioms civilinės aviacijos saugos gerinimo veikloje, turėtų būti siekiama užtikrinti galimybę nuolat gauti saugos informaciją, kad būtų galima laiku imtis tinkamų prevencinių veiksmų ir gerinti aviacijos saugą. Atsižvelgiant į tai, neskelbtina saugos informacija turėtų būti deramai apsaugoma, o jos surinkimas turėtų būti užtikrinamas garantuojant jos konfidencialumą, šaltinio apsaugą ir civilinės aviacijos srityje dirbančio personalo pasitikėjimą pranešimų apie įvykius sistemose. Reikėtų nustatyti tinkamas priemones, užtikrinančias informacijos, surinktos naudojantis pranešimų apie įvykius sistemomis, konfidencialumą, o prieiga prie Europos centrinės saugyklos turėtų būti apribota. Nacionalinėse taisyklėse dėl informacijos laisvės reikėtų atsižvelgti į būtiną tokios informacijos konfidencialumą. Surinkta informacija turėtų būti tinkamai apsaugota nuo neteisėto panaudojimo ar atskleidimo. Ją reikėtų naudoti griežtai tik aviacijos saugos palaikymo arba gerinimo tikslais, o ne kaltei ar atsakomybei nustatyti;

(34)

siekiant užtikrinti darbuotojų arba pagal rangos sutartis dirbančių darbuotojų pasitikėjimą organizacijos pranešimų apie įvykius sistema, pranešimuose apie įvykius esanti informacija turėtų būti tinkamai apsaugota ir naudojama tik aviacijos saugos palaikymo arba gerinimo tikslais. Organizacijų pagal šį reglamentą priimtos vidaus teisingumo kultūros taisyklės turėtų ypač padėti siekti šio tikslo. Be to, asmens duomenų arba informacijos, pagal kurią galima nustatyti pranešėjo arba kitų pranešime apie įvykį minimų asmenų tapatybę, perdavimo apribojimas aiškiai atskiriant pranešimus nagrinėjančius skyrius nuo kitų organizacijos skyrių, gali būti veiksmingu būdu padėti siekti šio tikslo;

(35)

pranešėjas arba pranešime apie įvykį minimas asmuo turėtų būti deramai apsaugotas. Todėl iš pranešimų apie įvykius turėtų būti pašalinti tapatybės duomenys, o su pranešėjo ir pranešime apie įvykį minimų asmenų tapatybe susiję duomenys neturėtų būti talpinami duomenų bazėse;

(36)

be to, civilinės aviacijos sistema turėtų būti skatinama saugos kultūra, sudarant palankesnes sąlygas savanoriškai pranešti apie įvykius, taip siekiant labiau įtvirtinti teisingumo kultūros principą. Teisingumo kultūra yra viena iš svarbiausių platesnės reikšmės sąvokos „saugos kultūra“, kuri yra patikimos saugos valdymo sistemos pagrindas, sudėtinių dalių. Saugos kultūros principais grindžiama aplinka neturėtų užkirsti kelio veiksmų, būtinų siekiant palaikyti ar didinti aviacijos saugos lygį, patvirtinimui;

(37)

teisingumo kultūra turėtų skatinti asmenis pranešti su sauga susijusią informaciją. Tačiau ji neturėtų atitraukti asmenų nuo jų įprastinių pareigų. Todėl darbuotojams ir pagal rangos sutartis dirbantiems darbuotojams neturėtų būti taikomos jokios nuobaudos, remiantis pagal šį reglamentą pateikta informacija, išskyrus tyčinio nusižengimo atvejais arba kai yra aiškus, sunkus ir rimtas akivaizdžios rizikos nepaisymas ir ypač sunkus profesinės pareigos imtis tokių atsargumo priemonių, kurių akivaizdžiai reikia tomis aplinkybėmis, nevykdymas, dėl ko padaroma iš anksto numatytina žala asmeniui arba turtui, arba smarkiai sumažėja aviacijos saugos lygis;

(38)

siekiant skatinti pranešti apie įvykius, būtų tikslinga apsaugoti ne tik pranešėjus, bet ir atitinkamuose pranešimuose apie įvykius minimus asmenis. Tačiau tokia apsauga neturėtų trukdyti tokiems asmenims vykdyti pranešimo įpareigojimo pagal šį reglamentą. Ypač tokiais atvejais, kai asmuo yra minimas pranešime apie įvykį ir pats yra įpareigotas pranešti apie tą įvykį, tačiau tyčia apie tai nepraneša, tuomet tas asmuo turėtų prarasti savo apsaugą ir jam turėtų būti taikomos sankcijos pagal šį reglamentą;

(39)

nedarant poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei ir tinkamam teisingumo vykdymui, svarbu aiškiai atskirti pranešėjo ir kitų pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugos lygį nuo nuobaudų ar teisminio persekiojimo;

(40)

siekiant didinti asmenų pasitikėjimą sistema, pranešimų apie įvykius nagrinėjimas turėtų būti organizuotas taip, kad būtų tinkamai apsaugotas pranešėjo ir kitų pranešimuose apie įvykius minimų asmenų tapatybės konfidencialumas, puoselėjant teisingumo kultūrą. Tuo turėtų būti siekiama, jei tik galima, sudaryti sąlygas sukurti nepriklausomą pranešimų apie įvykius nagrinėjimo sistemą;

(41)

įvykių vertinimo, tvarkymo ar analizės veikloje dalyvaujantis organizacijų, valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų ir Agentūros personalas atlieka svarbų vaidmenį nustatant saugos pavojus ir saugos trūkumus. Patirtis rodo, kad kai įvykiai nagrinėjami padėtį vertinant iš laiko perspektyvos po avarijos, atlikus analizę nustatoma rizika ir trūkumai, kurie kitu atveju negalėjo būti nustatyti. Todėl yra tikimybė, kad įvykių vertinimo, tvarkymo ar analizės veikloje dalyvaujantys asmenys gali bijoti galimų pasekmių, susijusių su persekiojimu teisminėse institucijose. Nedarant poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei ir tinkamam teisingumo vykdymui, valstybės narės neturėtų pradėti procesų prieš asmenis, kurie valstybių narių kompetentingose valdžios institucijose yra susiję su įvykių vertinimu, tvarkymu ar analize, dėl jų priimtų sprendimų, einant savo pareigas, kurie vėliau, padėtį vertinant iš laiko perspektyvos, pasirodė esą klaidingi arba neveiksmingi, bet jų priėmimo metu, remiantis tuo metu turėta informacija, buvo proporcingi ir tinkami;

(42)

darbuotojams ir pagal rangos sutartį dirbantiems darbuotojams turėtų būti suteikta galimybė pranešti apie jų apsaugos užtikrinimo principų, nustatytų šiuo reglamentu, pažeidimus ir jiems už tai neturėtų būti taikomos sankcijos. Valstybės narės turėtų apibrėžti pasekmes, kurias patirs pranešėjo ir kitų pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugos principus pažeidę asmenys, ir atitinkamais atvejais patvirtinti teisių gynimo priemones arba taikyti sankcijas;

(43)

baimė patiems būti inkriminuotiems ir sulaukti galimų pasekmių, susijusių su persekiojimu teisminėse institucijose, gali atgrasyti asmenis nuo pranešimo apie įvykius. Šio reglamento tikslus galima pasiekti be nederamo kišimosi į valstybių narių teisingumo sistemas. Todėl tikslinga numatyti, kad dėl neapgalvotų ar netyčia padarytų teisės pažeidimų, apie kuriuos valstybių narių valdžios institucijos sužino tik iš pagal šį reglamentą pateiktų pranešimų, neturėtų būti vykdomi drausminiai, administraciniai ar teisminiai procesai, išskyrus tuos atvejus, kai tai numatyta taikytinoje nacionalinėje baudžiamojoje teisėje. Tačiau trečiųjų šalių teisėms pradėti civilinį procesą šis draudimas neturėtų būti taikomas ir joms turėtų būti taikoma tik nacionalinė teisė;

(44)

tačiau plėtojant teisingumo kultūrą, valstybės narės turėtų išsaugoti galimybę taikyti draudimą naudoti pranešimus apie įvykius kaip įrodymus prieš pranešėjus ne tik administraciniame ir drausminiame procesuose, bet ir civiliniame ar baudžiamajame procese;

(45)

be to, saugos institucijų ir teisminių institucijų bendradarbiavimas turėtų būti sustiprintas ir įformintas išankstiniais jų susitarimais, kuriuose reikėtų išlaikyti įvairių susijusių viešųjų interesų pusiausvyrą ir kuriuose, visų pirma, reikėtų nustatyti, pavyzdžiui, prieigos prie nacionalinėse duomenų bazėse laikomų pranešimų apie įvykius bei jų naudojimo sąlygas;

(46)

siekiant remti šiuo reglamentu Agentūrai suteiktą didesnę atsakomybę, Agentūrai turėtų būti suteikta pakankamai išteklių, kad ji galėtų vykdyti jai priskirtas papildomas užduotis;

(47)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(48)

taikydama šį reglamentą Komisija turėtų konsultuotis su Agentūra ir šiame reglamente nurodytu Aviacijos saugos analitikų tinklu;

(49)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(50)

taikant šį reglamentą turėtų būti laikomasi visų duomenų tvarkymo ir asmenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (7). Taikant šį reglamentą, išskyrus kai tai susiję su Europos centrinėje saugykloje laikomų duomenų ir informacijos, apsaugotų griežtesnėmis šiuo reglamentu nustatytomis taisyklėmis, sklaida, turėtų būti laikomasi visų galimybę susipažinti su duomenimis reglamentuojančių taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (8);

(51)

sankcijos visų pirma turėtų būti taikomos asmeniui arba subjektui, kuris, nesilaikydamas šio reglamento, netinkamai naudoja pagal šį reglamentą apsaugotą informaciją, taiko pranešėjui arba kitiems pranešimuose apie įvykius minimiems asmenims nuobaudą, išskyrus atvejus, kai taikomos šiame reglamente nustatytos išimtys, nesudaro tinkamų sąlygų duomenims apie įvykius rinkti, neanalizuoja surinktos informacijos, nesiima veiksmų nustatytiems esamiems ar galimiems saugos trūkumams šalinti, arba nesidalija surinkta informacija taikant šį reglamentą;

(52)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendras pranešimų apie civilinės aviacijos įvykius taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo Sąjungos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(53)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 996/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(54)

todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB (9), Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007 (10) ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007 (11) turėtų būti panaikinti;

(55)

pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2013 m. balandžio 10 d. pateikė nuomonę (12),

a)

kad atitinkamais atvejais, remiantis surinktos informacijos analize, būtų laiku imamasi su sauga susijusių veiksmų;

b)

galimybė nuolat gauti saugos informaciją nustatant informacijos konfidencialumo ir tinkamo naudojimo, taip pat suderintos ir sustiprintos pranešėjų ir pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugos taisykles ir

c)

kad aviacijos saugos rizika būtų vertinama ir nagrinėjama Sąjungos bei nacionaliniu lygmenimis.

a)

kai Sąjungoje įsisteigusi suinteresuotoji šalis paprašo informacijos – kompetentinga valdžios institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal 6 straipsnio 3 dalį;

b)

kai prašymą dėl informacijos pateikia ne Sąjungoje įsisteigusi suinteresuotoji šalis – Komisija;

a)

pranešimo apie įvykius, kurie kelia pavojų arba kurie, nesiėmus taisomųjų veiksmų arba į juos nereaguojant, keltų pavojų orlaiviui, jame esantiems asmenims, bet kuriam kitam asmeniui, įrangai ar įrenginiui, turintiems įtakos orlaivio naudojimui, taip pat kitos su sauga susijusios informacijos perdavimo;

b)

įvykių, apie kuriuos pranešta, ir kitos su sauga susijusios informacijos analizės ir tolesnės veiklos;

c)

aviacijos sektoriaus specialistų apsaugos;

d)

tinkamo surinktos su sauga susijusios informacijos naudojimo;

e)

informacijos integravimo į Europos centrinę saugyklą ir

f)

anonimizuotos informacijos perdavimo suinteresuotosioms šalims, siekiant suteikti joms informacijos, kurios joms reikia aviacijos saugai gerinti.

a)

įvykiai, susiję su orlaivio naudojimu, pavyzdžiui:

b)

įvykiai, susiję su techninėmis sąlygomis, orlaivio technine priežiūra ir remontu, pavyzdžiui:

c)

įvykiai, susiję su oro navigacijos paslaugomis ir įranga, pavyzdžiui:

d)

įvykiai, susiję su aerodromais ir antžeminėmis paslaugomis, pavyzdžiui:

a)

Sąjungoje registruoto orlaivio arba ne Sąjungoje registruoto orlaivio, kurio naudotojo vykdomos naudojimo veiklos priežiūrą atlieka valstybė narė arba kurio naudotojas registruotas Sąjungoje, vadas arba, tais atvejais, kai vadas negali pranešti apie įvykį, bet kuris pagal pavaldumo tvarką kitas įgulos narys;

b)

asmuo, kuris, prižiūrint valstybei narei arba Agentūrai, dalyvauja projektuojant, gaminant orlaivį arba bet kurią jo įrangą ar dalį, vykdant nuolatinę jo skrydžių patikimumo stebėseną, atliekant jo techninę priežiūrą ar jį modifikuojant;

c)

asmuo, kuris, prižiūrint valstybei narei arba Agentūrai, pasirašo orlaivio arba bet kurios jo įrangos ar dalies tinkamumo skraidyti patikros pažymėjimą arba išleidimo naudoti pažymėjimą;

d)

asmuo, kuris vykdo funkciją, dėl kurios jam valstybė narė turi suteikti oro eismo paslaugų teikėjo darbuotojo, kuriam patikėtos su oro navigacijos paslaugomis susijusios pareigos, arba skrydžių informacijos paslaugų pareigūno įgaliojimus;

e)

asmuo, kuris vykdo funkciją, susijusią su oro uosto, kuriam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 (13), saugos valdymu;

f)

asmuo, kuris vykdo funkciją, susijusią su oro navigacijos įrangos, kurios priežiūrą užtikrina valstybė narė, įrengimu, modifikavimu, technine priežiūra, remontu, kapitaliniu remontu, tikrinimu skrendant ar patikromis;

g)

asmuo, kuris vykdo funkciją, susijusią su antžeminėmis orlaiviui teikiamomis paslaugomis, įskaitant degalų pripylimą, krovinio važtaraščio parengimą, pakrovimą, ledo šalinimą ir vilkimą oro uoste pagal Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008.

a)

informaciją apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešama per privalomą pranešimų sistemą;

b)

kitą su sauga susijusią informaciją, kuri, pranešėjo vertinimu, susijusi su esamu arba galimu aviacijos saugos pavojumi.

a)

informaciją apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešama per privalomą pranešimų sistemą;

b)

kitą su sauga susijusią informaciją, kuri, pranešėjo vertinimu, susijusi su esamu arba galimu aviacijos saugos pavojumi.

a)

informaciją apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešama per privalomą pranešimų sistemą;

b)

kitą su sauga susijusią informaciją, kuri, pranešėjo vertinimu, susijusi su esamu arba galimu aviacijos saugos pavojumi.

a)

informacijai, kurios pagal 4 straipsnio 1 dalį neprivaloma pranešti;

b)

informacijai, kurią perduoda 4 straipsnio 6 dalyje nenurodyti asmenys.

a)

aviacijos sektoriaus atstovai;

b)

aviacijos sektoriaus darbuotojų profesinių organizacijų atstovai.

a)

nacionalinė civilinės aviacijos valdžios institucija; ir (arba)

b)

saugos tyrimų valdžios institucija; ir (arba)

c)

kita Sąjungoje įsikūrusi nepriklausoma įstaiga ar subjektas, kuriam pavedama tokia funkcija.

a)

standartizuoti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija, ir

b)

suderinami su Eccairs programine įranga ir ADREP taksonomija.

a)

integruoti 1 dalyje nurodytą būtiniausią informaciją;

b)

atlikti 2 dalyje nurodytą įvykių rizikos klasifikaciją ir

c)

nustatyti 3 dalyje nurodytus duomenų kokybės tikrinimo procesus.

a)

teikiant rekomendacinę medžiagą;

b)

vedant seminarus ir

c)

organizuojant atitinkamą mokymą.

a)

tyrimo metu – preliminarią faktinę informaciją apie avarijas ir pavojingus incidentus;

b)

tyrimą baigus:

a)

gali sudominti kitas valstybes nares arba Agentūrą arba

b)

gali pareikalauti, kad kitos valstybės narės arba Agentūra imtųsi saugos veiksmų.

a)

jį pateikė suinteresuotoji šalis;

b)

ji įgaliota tą prašymą nagrinėti.

a)

prašoma informacija yra susijusi su suinteresuotosios šalies nuosava įranga, naudojimo veikla ar veiklos sritimi;

b)

bendro pobūdžio sprendimu nesuteikiama galimybė susipažinti su visu duomenų bazės turiniu;

c)

bendro pobūdžio sprendimas taikomas tik galimybei susipažinti su anonimizuota informacija.

a)

suinteresuotoji šalis naudoja informaciją tik prašymo formoje nurodytu tikslu, kuris turėtų atitikti šio reglamento 1 straipsnyje nustatytą tikslą, ir

b)

suinteresuotoji šalis negali atskleisti gautos informacijos be raštiško informacijos teikėjo leidimo ir imasi būtinų priemonių gautos informacijos tinkamam konfidencialumui užtikrinti.

a)

laiku įgyvendina tą veiksmą ir

b)

nustato veiksmo įgyvendinimo ir efektyvumo stebėsenos procesą.

a)

pateikia pagal 1 dalį atliktos, jei buvo atlikta, analizės pirminius rezultatus ir

b)

informuoja ją apie veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal 2 dalį.

a)

pirminius pagal 1 dalį atliktos analizės, jei tokia atlikta, rezultatus ir

b)

informuoja ją apie visus veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal 2 dalį.

a)

laiku įgyvendina atitinkamą veiksmą ir

b)

nustato to veiksmo įgyvendinimo ir efektyvumo stebėsenos procesą.

a)

pateikiama apibendrinta ir anonimizuota informacija apie įvykius ir kita su sauga susijusi informacija, kuri pateikta naudojantis jos nacionalinėmis privalomomis ir savanoriškomis pranešimų sistemomis;

b)

nustatomos tendencijos;

c)

identifikuojami veiksmai, kurių ji ėmėsi.

a)

kaltei ar atsakomybei nustatyti arba

b)

kitu tikslu nei aviacijos saugos palaikymas ar gerinimas.

a)

užtikrina tos informacijos konfidencialumą ir

b)

ta informacija naudojasi tik tokia apimtimi, kiek tikrai būtina su sauga susijusiems savo įpareigojimams vykdyti, nenustatydamos kaltės ar atsakomybės. Tuo atžvilgiu informacija visų pirma naudojama rizikos valdymui ir saugos tendencijų analizei, kuria remiantis gali būti parengtos saugos rekomendacijos arba imtasi veiksmų, kuriais siekiama pašalinti esamus ar galimus saugos trūkumus.

a)

pranešėjus arba

b)

pranešimuose apie įvykius minimus asmenis.

a)

tyčinio nusižengimo atvejais;

b)

tais atvejais, kai yra aiškus, sunkus ir rimtas akivaizdžios rizikos nepaisymas ir ypač sunkus profesinės pareigos imtis tokių atsargumo priemonių, kurių akivaizdžiai reikia tomis aplinkybėmis, nevykdymas, dėl ko padaroma iš anksto numatytina žala asmeniui arba turtui arba smarkiai sumažėja aviacijos saugos lygis.

a)

atnaujinti I priede nustatytą privalomų duomenų laukelių pranešimuose apie įvykius sąrašą, kai, atsižvelgiant į taikant šį reglamentą įgytą patirtį, paaiškėja, kad būtini pakeitimai aviacijos saugai pagerinti;

b)

atnaujinti III priede nustatytą Europos centrinės saugyklos informacijos prašymo formą, kad būtų atsižvelgta į įgytą patirtį ir naujus pokyčius;

c)

suderinti visus priedus su Eccairs programine įranga ir ADREP taksonomija, taip pat su Sąjungos priimtais teisės aktais bei tarptautiniais susitarimais.

24.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/44

(1)

globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (toliau – GMES) buvo Žemės stebėsenos iniciatyva, kuriai vadovavo Sąjunga ir kuri buvo įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Europos kosmoso agentūra (toliau – EKA). GMES idėja kilo 1998 m. gegužės mėn., kai institucijos, susijusios su kosmoso veiklos plėtra Europoje, paskelbė bendrą pareiškimą – Baveno manifestą. Manifeste pasinaudojant Europos gebėjimais bei technologijomis ir toliau juos plėtojant. 2005 m. Sąjunga padarė strateginį pasirinkimą plėtoti kartu su EKA nepriklausomus Europos Žemės stebėjimo pajėgumus, siekiant teikti paslaugas aplinkos ir saugumo srityse;

(2)

remiantis ta iniciatyva, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 911/2010 (3) buvo patvirtinta Europos Žemės stebėsenos programa (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos įgyvendinimo taisyklės;

(3)

nors Reglamentu (ES) Nr. 911/2010 nustatyta programa turėtų būti tęsiama ir vykdant 2014-2020 m. daugiametę finansinę programą, nustatytą Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (4), vis dėlto santrumpa GMES turėtų būti pakeista pavadinimu „Copernicus“, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas komunikuoti su plačiąja visuomene. Komisija įregistravo prekės ženklą, kad jį galėtų naudoti Sąjungos institucijos, taip pat kad teisę juo naudotis turėtų licenciją tam turintys kiti suinteresuotieji naudotojai, visų pirma pagrindinių paslaugų teikėjai;

(4)

programa „Copernicus“ yra grindžiama Sąjungos, EKA ir valstybių narių partneryste. Todėl ji turėtų būti grindžiama esamais Europos ir nacionaliniais pajėgumais ir juos papildyti bendrai sukurtomis naujomis priemonėmis. Siekiant įgyvendinti šį požiūrį, Komisija turėtų stengtis palaikyti dialogą su EKA ir valstybėmis narėmis, turinčiomis atitinkamų kosmoso ir in situ priemonių;

(5)

tam, kad būtų pasiekti programos „Copernicus“ tikslai, ją vykdant turėtų būti užtikrinti nepriklausomi Sąjungos pajėgumai vykdyti stebėjimą iš kosmoso ir teikti praktines paslaugas aplinkos, civilinės saugos ir civilinio saugumo srityse, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinius įgaliojimus dėl oficialių perspėjimų. Ją įgyvendinant taip pat turėtų būti naudojamasi esamomis dalyvavimo misijomis ir in situ duomenimis, visų pirma teikiamais valstybių narių. Įgyvendinant programą „Copernicus“ reikėtų kiek įmanoma labiau naudotis valstybių narių stebėjimo iš kosmoso pajėgumais ir paslaugomis. Programai „Copernicus“ taip pat reikėtų naudoti Europoje įgyvendinamų komercinių iniciatyvų pajėgumus, tokiu būdu taip pat padedant Europoje plėtoti perspektyvų komercinį kosmoso sektorių. Be to, turėtų būti propaguojamos duomenų perdavimo optimizavimo sistemos siekiant dar labiau padidinti pajėgumus reaguojant į augantį naudotojų poreikį gauti duomenis realiu laiku;

(6)

siekiant skatinti ir lengvinti vietos valdžios institucijų bei mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) naudojimąsi Žemės stebėjimo technologijomis, turėtų būti propaguojami specializuoti programos „Copernicus“ duomenų paskirstymo tinklai, įskaitant nacionalines ir regionines institucijas;

(7)

programos „Copernicus“ tikslas turėtų būti teikti tikslią ir patikimą informaciją, susijusią su aplinka ir saugumu, kuri būtų pritaikyta prie naudotojų poreikių ir kuria būtų grindžiamos kitos Sąjungos politikos sritys, visų pirma susijusios su vidaus rinka, transportu, aplinka, energetika, civiline sauga ir civiliniu saugumu, bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis ir humanitarine pagalba;

(8)

programa „Copernicus“ turėtų būti laikoma Europos įnašu kuriant Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemų sistemą (toliau – GEOSS), kurią rengia Žemės stebėjimo grupė (toliau – GEO);

(9)

programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama derinant ją su kitomis atitinkamomis Sąjungos priemonėmis ir veikla, visų pirma su veikla aplinkos ir kovos su klimato kaita srityse, saugumo, asmens duomenų apsaugos, konkurencingumo ir inovacijų, sanglaudos, mokslinių tyrimų, transporto, konkurencijos ir tarptautinio bendradarbiavimo sričių priemonėmis ir su Europos palydovinės navigacijos sistemomis (Galileo ir EGNOS). Programos „Copernicus“ duomenys turėtų atitikti valstybių narių erdvinės informacijos duomenis, taip pat Sąjungos erdvinės informacijos infrastruktūros, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (5), įgyvendinimo taisykles ir technines gaires. Programa „Copernicus“ taip pat turėtų papildyti Bendrą informacijos apie aplinką sistemą (BIAS), kaip nurodyta 2008 m. vasario 1 d. Komisijos komunikate „Bendros informacijos apie aplinką sistemos (BIAS) link“, ir Sąjungos veiklą reagavimo į ekstremalias situacijas srityje. Programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB (6) dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo tikslus, visų pirma skaidrumo, paslaugų plėtojimui palankių sąlygų nustatymo tikslus ir prisidedant prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Turėtų būti sudarytos galimybės nemokamai ir laisvai naudotis programos „Copernicus“ duomenimis ir informacija, kad būtų remiama Europos skaitmeninė darbotvarkė, kaip nurodyta 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“;

(10)

programa „Copernicus“ yra programa, kuri turi būti įgyvendinama pagal pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ (toliau – strategija „Europa 2020“). Ji turėtų būti naudinga įvairių sričių Sąjungos politikai ir prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo, visų pirma plėtojant veiksmingą kosmoso politiką, kad būtų sukurta priemonių kai kuriems pagrindiniams pasaulinio masto uždaviniams spręsti ir kovos su klimato kaita bei energijos tvarumo tikslams siekti. Programa „Copernicus“ taip pat turėtų būti prisidėta prie Europos kosmoso politikos įgyvendinimo ir prie iš kosmoso gautų duomenų ir kosmosu grindžiamų paslaugų Europos rinkų augimo;

(11)

programai „Copernicus“ taip pat turėtų būti naudingi rezultatai, gauti įgyvendinant 2014–2020 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (7), visų pirma vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities veiklą būsimoms Žemės stebėjimo technologijoms ir prietaikoms kurti naudojant nuotolinę patikrą, oro bei in situ technologijas ir duomenis, kad būtų galima spręsti dideles visuomenei kylančias problemas. Komisija turėtų užtikrinti reikiamą sinergiją, skaidrumą ir aiškumą skirtingų programos „Copernicus“ aspektų atžvilgiu;

(12)

programos „Copernicus“ kosmoso komponento plėtojimas turėtų būti grindžiamas galimybių patenkinti kintančius naudotojų poreikius analize, įskaitant viešuosius pirkimus iš nacionalinių ir (arba) viešųjų misijų ir komercinių paslaugų teikėjų Europoje, naujų specializuotų misijų specifikacijų nustatymą, tarptautinius susitarimus, kuriais užtikrinama prieiga prie ne Europos misijų, ir Europos Žemės stebėjimo rinką;

(13)

siekiant aiškumo ir tam, kad būtų padedama lengviau kontroliuoti sąnaudas, Sąjungos skirta maksimali suma veiklai pagal programą „Copernicus“ įgyvendinti turėtų būti padalyta į įvairias kategorijas. Vis dėlto, siekiant lankstumo ir sklandaus programos „Copernicus“ įgyvendinimo, Komisija turėtų galėti perkelti lėšas iš vienos kategorijos į kitą;

(14)

praktinių paslaugų teikimas priklauso nuo gerai veikiančio, nuolat prieinamo ir saugaus programos „Copernicus“ kosmoso komponento. Didelę grėsmę programos „Copernicus“ kosmoso komponentui kelia didėjanti susidūrimo su kitais palydovais ir kosminėmis šiukšlėmis rizika. Todėl programos „Copernicus“ veikla turėtų apimti turėtų apimti programos „Copernicus“ kosmoso komponento ir jo veiklos apsaugą, įskaitant palydovų paleidimo metu. Šiuo atžvilgiu proporcinga dalis išlaidų, skirtų tokią apsaugą galinčioms užtikrinti paslaugoms, galėtų būti finansuojama iš programai „Copernicus“ skirto biudžeto tiek, kiek tai galima laikantis griežtos sąnaudų valdymo politikos ir neviršijant didžiausios 26,5 mln. EUR dabartinėmis kainomis sumos, nustatytos šiame reglamente. Ta įnašo dalis turėtų būti naudojama ne infrastruktūrai įsigyti, o tik duomenims ir paslaugoms pagal programą „Copernicus“ teikti;

(15)

siekdama pagerinti programos „Copernicus“ įgyvendinimą ir su ja susijusį ilgalaikį planavimą Komisija turėtų priimti metinę darbo programą, kuri apimtų veiksmų, reikalingų programos „Copernicus“ tikslams pasiekti, įgyvendinimo planą. Tas įgyvendinimo planas turėtų būti orientuotas į ateitį ir jame turėtų būti apibūdinti veiksmai, kurių reikia programai „Copernicus“ įgyvendinti, atsižvelgiant į kintančius naudotojų poreikius ir technologinę plėtrą;

(16)

programos „Copernicus“ paslaugų komponento įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas techninėmis specifikacijomis atsižvelgiant į sudėtingumą ir programai „Copernicus“ skirtus išteklius. Tai taip pat sudarytų palankesnes sąlygas visuomenei naudotis paslaugomis, kadangi naudotojai galėtų numatyti, kokios paslaugos teikiamos ir jų raidą, ir bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis. Todėl Komisija turėtų priimti ir prireikus atnaujinti visų programos „Copernicus“ paslaugų technines specifikacijas, išnagrinėdama tokius aspektus kaip taikymo sritis, struktūra, techninio aptarnavimo paketai, orientacinis sąnaudų paskirstymas ir planavimas, veiklos rezultatų lygiai, prieigos prie iš kosmoso gautų ir in situ duomenų poreikiai, raida, standartai, duomenų archyvavimas ir sklaida;

(17)

programos „Copernicus“ kosmoso komponento įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas techninėmis specifikacijomis atsižvelgiant į sudėtingumą ir programai „Copernicus“ skirtus išteklius. Todėl Komisija turėtų priimti ir prireikus atnaujinti technines specifikacijas, kuriose išsamiai nurodoma veikla, kuri turi būti remiama pagal programos „Copernicus“ kosmoso komponentą, ir jos orientacinis sąnaudų paskirstymas bei planavimas. Kadangi programa „Copernicus“ turėtų būti finansuojama Sąjungos, EKA ir valstybių narių investicijomis įgyvendinant Globalią aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą, vykdant veiklą pagal programos „Copernicus“ kosmoso komponentą turėtų būti atitinkamais atvejais atsižvelgiama į EKA ilgalaikio veiksmų plano (IVP) – EKA parengto ir atnaujinamo dokumento, kuriame nustatoma bendra programos „Copernicus“ kosmoso komponento sistema, elementus;

(18)

programa „Copernicus“ turėtų būti orientuota į naudotojus, taigi būtinas nuolatinis ir veiksmingas naudotojų dalyvavimas, ypač nustatant ir patvirtinant paslaugų reikalavimus;

(19)

tarptautinė programos „Copernicus“ dimensija yra itin svarbi keičiantis duomenimis bei informacija ir naudojantis stebėjimo infrastruktūra. Tokia keitimosi sistema yra ekonomiškai efektyvesnė nei duomenų pirkimo sistemos ir sustiprina pasaulinę programos „Copernicus“ dimensiją;

(20)

Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime ir bendruosiuose susitarimuose su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis kandidatėmis numatyta galimybė šioms šalims dalyvauti Sąjungos programose. Kitoms trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tuo tikslu sudarius tarptautinius susitarimus;

(21)

valstybės narės, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos turėtų turėti galimybę savo nuožiūra prisidėti prie programų pagal atitinkamus susitarimus;

(22)

bendrą atsakomybę už programą „Copernicus“ turėtų prisiimti Komisija. Ji turėtų apibrėžti prioritetus ir užtikrinti bendrą programos „Copernicus“ koordinavimą ir priežiūrą. Tai taip pat turėtų apimti specialias pastangas didinti visuomenės informuotumą apie kosmoso programų svarbą Europos piliečiams. Be to, Komisija turėtų laiku suteikti Europos Parlamentui ir Tarybai visą svarbią informaciją apie programą „Copernicus“;

(23)

programai „Copernicus“ įgyvendinti Komisija prireikus turėtų pasitelkti Europos tarpvyriausybines organizacijas, su kuriomis ji jau yra nustačiusi partnerystes, visų pirma EKA, pastarajai pavedant vykdyti programos „Copernicus“ kosmoso komponento techninį koordinavimą, apibrėžti jo struktūrą, kurti kosmoso priemones ir vykdyti jų viešuosius pirkimus, užtikrinti prieigą prie duomenų ir vykdyti specializuotas misijas. Be to, Komisija taip pat turėtų pavesti Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (EUMETSAT) pagal jos kompetenciją ir įgaliojimus vykdyti specializuotas misijas;

(24)

atsižvelgiant į programos „Copernicus“ partnerystės dimensiją ir siekiant išvengti techninių žinių dubliavimo, programos „Copernicus“ įgyvendinimo užduotys turėtų būti perduodamos subjektams, turintiems tinkamų techninių pajėgumų ir profesinių gebėjimų. Tokie subjektai turėtų būti raginami skelbti atitinkamo lygio konkursą toms užduotims vykdyti laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (8) (toliau – Finansinis reglamentas);

(25)

programa „Copernicus“ turėtų apimti paslaugų komponentą, kuriuo užtikrinamas informacijos teikimas atmosferos stebėsenos, jūrų aplinkos stebėsenos, žemės paviršiaus stebėsenos, klimato kaitos, ekstremaliųjų situacijų valdymo ir saugumo srityse. Visų pirma pagal programą „Copernicus“ turėtų būti teikiama informacija apie atmosferos būklę, įskaitant vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu; informacija apie vandenynų būklę, be kita ko, įsteigus specializuotą Europos jūrų aplinkos stebėsenos grupę; informacija, kuria remiamasi vykdant žemės paviršiaus stebėseną, naudinga vietos, nacionalinės ir Europos politikos įgyvendinimui; informacija, kuria remiamasi taikant prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo priemones; geoerdvinė informacija, kuria remiamasi ekstremalių situacijų valdymo, be kita ko, vykdant prevencinę veiklą, ir civilinės saugos srityse, įskaitant paramą Sąjungos išorės veiksmams. Komisija turėtų nustatyti atitinkamas sutartines sąlygas, skatinančias paslaugų teikimo tvarumą;

(26)

tinkamai pagrįstais atvejais, atsižvelgdama į ypatingą veiksmo pobūdį ir kai veiksmui įgyvendinti reikia specifinių ekspertinių žinių, įgyvendinti programos „Copernicus“ paslaugų komponentą Komisija gali pavesti kompetentingiems subjektams, pavyzdžiui, Europos aplinkos agentūrai (EEA), Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai (FRONTEX), Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA) ir Europos Sąjungos palydovų centrui (SATCEN), Europos vidutinės trukmės orų prognozės centrui (ECMWF), kitomis atitinkamoms Sąjungos agentūroms, nacionalinių įstaigų grupėms ar konsorciumams, ar bet kuriai kitai atitinkamai įstaigai, potencialiai atitinkančiai įgaliojimų perdavimo reikalavimus pagal Finansinį reglamentą. Renkantis subjektą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į su tų užduočių pavedimu susijusių išlaidų veiksmingumą ir poveikį įstaigos valdymo struktūrai bei jos finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams;

(27)

Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) aktyviai dalyvavo įgyvendinant GMES iniciatyvą ir vykdant pagal Reglamentą (ES) Nr. 911/2010 nustatytą GMES pradinę praktinę veiklą. Komisija turėtų toliau remtis JRC moksline ir technine parama įgyvendinant programą „Copernicus“;

(28)

subjektų, kuriems patikėtas programos „Copernicus“ įgyvendinimas, vykdomi viešieji pirkimai turėtų atitikti Sąjungos taisykles arba lygiaverčius tarptautinius standartus, kiek tai leidžiama Finansinio reglamento nuostatomis dėl viešojo pirkimo sutarčių. Atitinkamuose įgaliojimo susitarimuose turėtų būti apibrėžti konkretūs būtini šių taisyklių patikslinimai ir nustatyta galiojančių sutarčių pratęsimo tvarka. Jos svarbiausias tikslas visų pirma turėtų būti užtikrinti optimalų išteklių panaudojimą, kontroliuoti sąnaudas, mažinti riziką, gerinti veiksmingumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Reikėtų užtikrinti atvirą ir sąžiningą konkurenciją visoje tiekimo grandinėje suteikiant lygiavertes galimybes visų pirma naujiems rinkos dalyviams bei MVĮ dalyvauti visuose pramonės lygmenyse. Turėtų būti vengiama galimo vieno tiekėjo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir ilgalaikės priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Siekiant sumažinti su programomis susijusią riziką, išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo ir užtikrinti geresnę bendrą programos „Copernicus“ ir jos sąnaudų bei tvarkaraščio laikymosi kontrolę, prireikus turėtų būti naudojami keli tiekimo šaltiniai. Be to, turėtų būti išsaugota ir skatinama Europos pramonės raida visose su palydovine navigacija susijusiose srityse, laikantis tarptautinių susitarimų, kurių šalimi yra Sąjunga;

(29)

Kiek įmanoma, turėtų būti mažinama prasto sutarties vykdymo arba nevykdymo rizika. Tuo tikslu rangovai turėtų įrodyti sutarties vykdymo tvarumą prisiimtų įsipareigojimų ir sutarties trukmės atžvilgiu. Todėl perkančiosios organizacijos prireikus turėtų nustatyti reikalavimus dėl tiekimo ir paslaugų teikimo patikimumo. Be to, neskelbtino pobūdžio prekių ir paslaugų pirkimo atveju perkančiosios organizacijos gali nustatyti specialius reikalavimus tokiam pirkimui, visų pirma siekdamos užtikrinti informacijos saugumą. Sąjungos pramonei turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti ne Sąjungos šaltiniais, jeigu įrodoma, kad jų siūlomi tam tikri komponentai ir paslaugos yra gerokai kokybiškesni ir ekonomiškesni; tokiu atveju vis dėlto atsižvelgiama į programų strateginį pobūdį ir Sąjungos saugumo bei eksporto kontrolės reikalavimus. Turėtų būti pasinaudota viešojo sektoriaus investicijomis, pramonės patirtimi ir žiniomis, įskaitant tas, kurios įgytos programų sukūrimo, plėtojimo ir suderinimo etapais, užtikrinant, kad nebūtų pažeistos taisyklės dėl konkursų tvarkos;

(30)

siekiant geriau įvertinti bendras produkto, paslaugos arba darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, sąnaudas, įskaitant jo ilgalaikes veiklos sąnaudas, kai tinkama, viešojo pirkimo procedūros metu reikėtų atsižvelgti į bendras sąnaudas per naudingą produkto, paslaugos arba darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, gyvavimo ciklą, taikant ekonominio efektyvumo metodą, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimą, vykdant viešąjį pirkimą, grindžiamą ekonomiškai naudingiausio konkurso sutarties skyrimo kriterijumi. Tuo tikslu perkančioji organizacija turėtų užtikrinti, kad metodika, kurią taikant ketinama apskaičiuoti produkto, paslaugos ar darbo naudingo gyvavimo ciklo sąnaudas, būtų aiškiai paminėta sutarties dokumentuose arba skelbime apie pirkimą ir kad ji sudarytų galimybę patikrinti, ar konkurso dalyvių pateikta informacija yra tiksli;

(31)

Todėl perkančioji organizacija turėtų galėti užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas, kai viena ar daugiau bendrovių prieš skelbiant konkursą jau turi konfidencialios informacijos apie su konkursu susijusią veiklą. Ji taip pat turėtų galėti sudaryti sąlyginę dalinę sutartį, laikantis tam tikrų sąlygų padaryti sutarties vykdymo pakeitimą arba net nustatyti mažiausią subrangos lygį. Galiausiai, dėl programos „Copernicus“ būdingų su technologijomis susijusių netikrumų, viešųjų pirkimų kainos ne visada gali būti tiksliai nustatytos, todėl pageidautina sutartis sudaryti specialia forma, kai nenurodama konkreti ir galutinė kaina, bet įtraukiamos Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygos;

(32)

kad programos „Copernicus“ lėšos būtų maksimalaus dydžio kuo labiau mažinant techninę riziką ir su tvarkaraščiu susijusią riziką bei susijusias sąnaudas ir užtikrinant ilgalaikį tiekimo patikimumą, programoje „Copernicus“ turėtų būti maksimaliai išnaudojamos ankstesnės viešojo sektoriaus finansinės investicijos ir investicijos į infrastruktūrą, taip pat pramonės patirtis ir kompetencija, įgytos darant tokias investicijas į GMES. Tai visų pirma turėtų būti taikytina sritims, susijusioms su kartotiniais kosmoso ir antžeminio segmento komponentais, sukurtais EKA ir joje dalyvaujančių valstybių, vykdant GMES kosmoso komponento pasirenkamąją programą, prie jos finansiškai prisidedant Sąjungai. Pastaruoju atveju perkančioji organizacija turėtų deramai apsvarstyti galimybę taikyti derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus pranešimo apie pirkimus arba jai lygiavertę procedūrą;

(33)

tvariai siekiant programos „Copernicus“ tikslo būtina koordinuoti įvairių su programa „Copernicus“ susijusių partnerių veiklą ir parengti, įdiegti ir eksploatuoti naudotojų poreikius tenkinančius paslaugų ir stebėjimo pajėgumus. Šiuo atžvilgiu komitetas (toliau – programos „Copernicus“ komitetas) turėtų padėti Komisijai užtikrinti Sąjungos, valstybių narių ir tarpvyriausybinių organizacijų, taip pat privačiojo sektoriaus indėlio į programą „Copernicus“ koordinavimą, kuo geriau panaudojant esamus pajėgumus ir nustatant trūkumus, kuriuos reikėtų pašalinti Sąjungos lygiu. Jis taip pat turėtų padėti Komisijai stebėti, kad programa „Copernicus“ būtų įgyvendinama suderintai. Siekiant patikimo viešojo valdymo reikia, kad programos „Copernicus“ valdymas būtų vientisas, sprendimai būtų priimami greičiau ir būtų sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją, o subjektų, kuriems patikėta vykdyti biudžeto įgyvendinimo užduotis, atstovai stebėtojų teisėmis turėtų turėti galimybę dalyvauti programos „Copernicus“ komiteto darbe. Dėl tų pačių priežasčių su Sąjunga tarptautinį susitarimą sudariusių trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai turėtų galėti dalyvauti programos „Copernicus“ komiteto darbe, taikant saugumo apribojimus ir laikantis tokiame susitarime nustatytų sąlygų. Tokie atstovai neturėtų turėti teisės dalyvauti programos „Copernicus“ komiteto balsavimo procedūrose;

(34)

subjektų, kuriems Komisija suteikė įgaliojimus atlikti įgyvendinimo užduotis, darbas taip pat turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į veiklos rezultatus. Tai suteiktų Europos Parlamentui ir Tarybai informacijos apie programos „Copernicus“ operacijų ir programos „Copernicus“ įgyvendinimo pažangą;

(35)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1159/2013 (9) nustatomos GMES naudotojų registracijos ir licencijų išdavimo sąlygos ir apibrėžiami prieigos prie GMES duomenų bei GMES paslaugų informacijos apribojimo kriterijai;

(36)

taikant atitinkamas sąlygas ir apribojimus, turėtų būti suteikta galimybė visapusiškai, laisvai ir nemokamai naudotis pagal programą „Copernicus“ gautais duomenimis ir informacija, siekiant skatinti naudojimąsi ir keitimąsi jais ir stiprinti Europos žemės stebėjimo rinkas, visų pirma tolesnių naudotojų grandies sektorių, taip skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

(37)

Komisija turėtų dirbti su duomenų teikėjais, kad susitartų dėl trečiųjų šalių duomenims taikomų licencijavimo sąlygų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas juos naudoti įgyvendinant programa „Copernicus“, laikantis šio reglamento ir nepažeidžiant taikytinų trečiosios jų šalies teisių;

(38)

turėtų būti atsižvelgta į prieigos prie programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenų teises, suteikiamas pagal GMES kosmoso komponento programą, kaip 2013 m. rugsėjo 24 d. patvirtino EKA Žemės stebėjimo programos valdyba;

(39)

kadangi programa „Copernicus“ yra civilinių institucijų kontroliuojama civilinė programa, pirmenybė turėtų būti teikiama duomenų įsigijimui ir informacijos rengimui, įskaitant didelės skiriamosios gebos vaizdus, kurie nekelia pavojaus ar grėsmės Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui. Tačiau, kadangi tam tikriems programos „Copernicus“ duomenims ir programos „Copernicus“ informacijai gali būti reikalinga apsauga, siekiant užtikrinti saugų keitimąsi tokia informacija pagal šio reglamento taikymo sritį visi programos „Copernicus“ dalyviai turėtų užtikrinti tokį ES įslaptintos informacijos apsaugos lygį, kuris yra lygiavertis apsaugos lygiui, numatytam saugumo taisyklėse, nustatytose Komisijos sprendimo 2001/844/EB (10), EAPB, Euratomas, priede, ir Tarybos saugumo taisyklėmis, nustatytose Tarybos sprendimo 2013/488/ES (11) prieduose;

(40)

kadangi tam tikri programos „Copernicus“ duomenys ir programos „Copernicus“ informacija, įskaitant didelės skiriamosios gebos vaizdus, gali turėti poveikio Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui, tinkamai pagrįstais atvejais Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti priemones siekiant spręsti su rizika ir grėsme Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui susijusius klausimus;

(41)

Sąjunga turėtų būti viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar išvystyto vykdant programą „Copernicus“, savininkė. Siekiant, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, turėtų būti sudaryti tinkami susitarimai su dabartiniais savininkais, visų pirma dėl pagrindinių infrastruktūrų dalių ir jų saugumo. Turėtų būti suprantama, kad nuostatos dėl nematerialiojo turto nuosavybės, įtvirtintos šiame reglamente, neapima teisių į nematerialųjį turtą, kuris pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus nėra perleidžiamas. Tokia Sąjungos nuosavybė neturėtų daryti poveikio Sąjungos galimybei, laikantis šio reglamento ir kai tai laikoma tikslinga atskirai įvertinus kiekvieną atvejį, suteikti tą turtą trečiosioms šalims arba juo disponuoti. Visų pirma Sąjunga turėtų turėti galimybę perleisti ar licencijuoti su pagal programą „Copernicus“ atliekamu darbu susijusias intelektinės nuosavybės teises arba tuo tikslu išduoti licencijas vadovaudamasi interesu, kad tolesni naudotojai aktyviai įsisavintų programos „Copernicus“ paslaugas;

(42)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines bei finansines sankcijas pagal Finansinį reglamentą;

(43)

kadangi programa „Copernicus“ yra sudėtinga programa, Komisijai turėtų talkinti nepriklausomi ekspertai, atstovaujantys plačiam suinteresuotųjų subjektų ratui, įskaitant visų pirma valstybių narių paskirtus saugumo klausimų ekspertus, atitinkamų už kosmoso ir programos „Copernicus“ naudotojų reikalus atsakingų nacionalinių subjektų atstovus, kad jai būtų teikiamos būtinos techninės ir mokslinės ekspertinės žinios, taip pat užtikrinama tarpdalykinė ir tarpsektorinė perspektyva, atsižvelgiant į atitinkamas esamas iniciatyvas Sąjungos, nacionaliniu ir regionų lygiais;

(44)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su metinės darbo programos priėmimu, paslaugų ir kosmoso komponentų techninių specifikacijų priėmimu, saugumo aspektų nustatymu ir priemonių, kuriomis skatinama valstybių narių konvergencija joms naudojantis programos „Copernicus“ duomenimis bei programos „Copernicus“ informacija ir prieiga prie žemės stebėjimo technologijų ir plėtros, patvirtinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(45)

kadangi programa „Copernicus“ yra orientuota į naudotojus, jai būtinas nuolatinis ir veiksmingas naudotojų dalyvavimas, visų pirma apibrėžiant ir tvirtinant paslaugų reikalavimus. Siekiant padidinti naudotojų teikiamą vertę, jų indėlis turėtų būti aktyviai skatinamas nuolat konsultuojantis su galutiniais viešojo ir privataus sektoriaus naudotojais. Tuo tikslu turėtų būti įsteigta darbo grupė („Naudotojų forumas“), kad ji padėtų programos „Copernicus“ komitetui nustatyti naudotojų reikalavimus, patikrinti paslaugos atitiktį reikalavimams ir koordinuoti su viešojo sektoriaus naudotojais susijusią veiklą;

(46)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomi praktinėms paslaugoms vystyti būtini duomenų reikalavimai, prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos, konkretūs techniniai kriterijai, kurie yra būtini siekiant užkirsti kelią su „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija susijusiems sutrikimams, programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos sklaidos apribojimo dėl nesuderinamų teisių kriterijai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(47)

pagal šį reglamentą finansuojami veiksmai turėtų būti stebimi ir vertinami, kad juos būtų galima patikslinti ir numatyti naujas tobulinimo galimybes. Vertinime visų pirma turėtų būti įvertinamas programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos politikos poveikis suinteresuotiesiems subjektams, tolesniems naudotojams, įtaka verslui ir nacionalinėms bei privačiosioms investicijoms į žemės stebėjimo infrastruktūras. Be to, vertinime turėtų būti įvertinta būsimo atitinkamų Europos agentūrų, kaip antai Europos GNSS agentūros (GSA), dalyvavimo galimybė. Kad būtų pasiekti maksimalūs rezultatai ir būtų pasinaudota programos „Copernicus“ įgyvendinimo etapuose įgytomis žiniomis ir ekspertinėmis žiniomis, būsimo planavimo tikslais turėtų būti nagrinėjami nauji organizavimo modeliai, užtikrinant ekonominį įsipareigojimą ilgam laikui;

(48)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti programą „Copernicus“, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes programa taip pat apims pajėgumus visos Europos lygiu ir priklausys nuo koordinuoto paslaugų teikimo visose valstybėse narėse, jos įgyvendinimas turi būti koordinuojamas Sąjungos lygiu, o dėl veiksmo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(49)

šiuo reglamentu nustatytas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (13) 17 punkte;

(50)

tikslinga finansavimo pagal šį reglamentą trukmę suderinti su Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 numatyta trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.;

(51)

siekiant sukurti tinkamą valdymo ir finansavimo sistemą ir užtikrinti, kad programa „Copernicus“ veiktų visu pajėgumu, reikia panaikinti Reglamentą (ES) Nr. 911/2010. Visos priemonės, priimtos remiantis Reglamentu (ES) Nr. 911/2010, turėtų toliau galioti siekiant užtikrinti jų tęstinumą,

a)

paslaugų komponentas, kuriuo užtikrinamas informacijos teikimas šiose srityse: atmosferos stebėsena, jūrų aplinkos stebėsena, žemės paviršiaus stebėsena, klimato kaita, ekstremaliųjų situacijų valdymas ir saugumas;

b)

kosmoso komponentas, kuriuo užtikrinamas tvarus stebėjimas iš kosmoso a punkte nurodytose paslaugų srityse;

c)

in situ komponentas, kuriuo užtikrinama koordinuojama prieiga prie stebėjimo oro, jūros ir antžeminiais įrenginiais a punkte nurodytose paslaugų srityse.

a)

pagrindiniai programos „Copernicus“ naudotojai: Sąjungos institucijos ir įstaigos, Europos, nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios įstaigos, kurioms pavesta nustatyti ir įgyvendinti viešąsias paslaugas ar politiką 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytose srityse, užtikrinti tų paslaugų teikimą ir politikos vykdymą arba vykdyti jų stebėseną;

b)

su moksliniais tyrimais susiję naudotojai: universitetai arba kitos mokslinių tyrimų ir švietimo organizacijos;

c)

komerciniai ir privatūs naudotojai;

d)

labdaros organizacijos, nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos.

a)

stebėti Žemę, siekiant remti aplinkos apsaugą ir civilinės saugos bei civilinio saugumo užtikrinimo pastangas;

b)

maksimaliai didinti socialinę ir ekonominę naudą, tuo būdu remiant strategijos „Europa 2020“ ir jos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, skatinant naudoti Žemės stebėjimo funkciją prietaikose ir teikiant paslaugas;

c)

skatinti konkurencingos Europos kosmoso ir paslaugų pramonės plėtojimą ir maksimaliai didinti galimybes Europos įmonėms kurti ir teikti novatoriškas Žemės stebėjimo sistemas ir paslaugas;

d)

užtikrinti nepriklausomą prieigą prie aplinkos žinių ir pagrindinių Žemės stebėjimo ir geoinformacinių paslaugų technologijų, taip sudarant sąlygas Europai priimti nepriklausomus sprendimus ir nepriklausomai veikti;

e)

remti Europos politiką bei prisidėti prie jos ir skatinti tokias pasaulines iniciatyvas kaip GEOSS.

a)

ilguoju laikotarpiu ir nuolat programos „Copernicus“ naudotojams teikti tikslius ir patikimus duomenis ir informaciją, kurie sudaro sąlygas teikti 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas ir tenkinti pagrindinių programos „Copernicus“ naudotojų poreikius;

b)

suteikti nuolatinę ir patikimą prieigą prie kosmoso duomenų ir informacijos, kuri gaunama naudojantis nepriklausomais Europos Žemės stebėjimo pajėgumais, grindžiamais nuosekliomis techninėmis specifikacijomis ir esamais Europos ir nacionaliniais įrenginiais bei pajėgumais, prireikus juos papildant;

c)

suteikti nuolatinę ir patikimą prieigą prie in situ duomenų, visų pirma pagrįstų esamais pajėgumais, kurie valdomi Europos ir nacionaliniu lygiu, ir pasaulinėmis stebėjimo sistemomis ir tinklais.

a)

prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos laikantis atitinkamų paslaugų lygio užtikrinimo reikalavimų, taikomų aplinkos, civilinės saugos ir civilinio saugumo srityse;

b)

padidėjusią programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos paklausą, matuojamą atsižvelgiant į naudotojų skaičiaus didėjimą, duomenų ir pridėtinės vertės turinčios informacijos, kuriais pasinaudota, kiekį, padidėjusį naudotojų grandies paslaugų skaičių ir sklaidos valstybėse narėse ir Sąjungoje plėtrą;

c)

programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos naudojimą Sąjungos institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose, taip pat Europos, nacionalinėse, regioninėse arba vietos valdžios institucijose, įskaitant naudotojų įsisavinimo ir pasitenkinimo lygį, ir Europos bendruomenėms suteikiamą naudą;

d)

Europos naudotojų grandies veiklos vykdytojų skverbimąsi į rinką, įskaitant esamų rinkų didinimą bei naujų rinkų kūrimą, ir konkurencingumą;

e)

nuolatinį programos „Copernicus“ duomenų, kuriais remiamos programos „Copernicus“ paslaugos, užtikrinimą.

a)

atmosferos stebėsenos paslauga, kuria teikiama informacija apie Europos oro kokybę bei atmosferos cheminę sudėtį pasaulio mastu. Visų pirma ta paslauga teikiama informacija vietos ir nacionalinėms oro kokybės stebėsenos sistemoms ir prisidedama prie atmosferos sudėties su klimatu susijusių kintamųjų duomenų, įskaitant, jei įmanoma, sąveiką su miškų plotais, stebėsenos;

b)

jūros aplinkos stebėsenos paslauga, kuria teikiama informacija apie pasaulinio vandenyno ir Europos regioninių sričių vandenynų ir jūrų ekosistemų fizinę būklę ir dinamiką siekiant remti jūrų saugą, indėlį į atliekų srautų, jūros aplinkos, pakrančių ir poliarinių regionų stebėseną, jūrų išteklius, meteorologinę prognozę ir klimato stebėseną;

c)

žemės paviršiaus stebėsenos paslauga, kuria teikiama informacija apie žemės naudojimą ir žemės dangą, kriosferą, klimato kaitą ir biologinius bei geofizinius kintamuosius, įskaitant jų dinamiką, siekiant remti pasaulio ir vietos aplinkos – biologinės įvairovės, dirvožemio, vidaus ir pakrančių vandens, miškų, augalijos ir nacionalinių išteklių – stebėseną, taip pat bendrą aplinkos, žemės ūkio, vystymosi, energetikos, miestų planavimo, infrastruktūros ir transporto politikos įgyvendinimą;

d)

klimato kaitos paslauga, kuria teikiama informacija, skirta žinių bazei didinti siekiant remti prisitaikymo ir poveikio švelninimo politiką. Visų pirma ji padeda teikiant esminius su klimatu susijusių kintamųjų duomenis, klimato analizę, prognozes ir rodiklius laiko ir vietos mastais, kiek tai susiję su prisitaikymo ir poveikio švelninimo strategijomis, skirtomis įvairioms sritims, kuriose teikiama nauda Sąjungos sektoriams ir visuomenei;

e)

ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga, kuria teikiama informacija, skirta reaguoti į ekstremaliąsias situacijas kilus įvairių rūšių nelaimėms, įskaitant, meteorologinius pavojus, geofizinius pavojus, žmogaus sąmoningai ir atsitiktinai sukeltas nelaimes ir kitas humanitarines nelaimes, ir vykdyti prevencijos, parengties, reagavimo ar atstatymo veiksmus;

f)

saugumo paslauga, kuria teikiama informacija, skirta padėti įveikti Europai iškilusias civilinės saugos problemas, gerinti krizių prevenciją, pasirengimą ir reagavimo gebėjimus, visų pirma vykdant sienų kontrolę ir jūrų stebėjimą, taip pat skirta Sąjungos išorės veiksmams remti, nedarant poveikio bendradarbiavimo susitarimams, kuriuos Komisija gali būti sudariusi su įvairiomis bendros užsienio ir saugumo politikos įstaigomis, visų pirma Europos Sąjungos palydovų centrui.

a)

vystomoji veikla, kuria siekiama gerinti paslaugų kokybę ir rezultatus, įskaitant jų tobulinimą ir pritaikymą, vengti veiklos rizikos ar ją mažinti ir išnaudoti sinergiją su susijusia veikla, pavyzdžiui, vykdoma pagal „Horizontas 2020“;

b)

paramos veikla, kurią sudaro priemonės, kuriomis skatinama, kad programos „Copernicus“ duomenis ir programos „Copernicus“ informaciją naudotų ir įsisavintų:

a)

stebėsenos iš kosmoso užtikrinimą, įskaitant:

b)

veiklą, kuria reaguojama į besikeičiančius naudotojų poreikius, įskaitant:

c)

palydovų apsaugą nuo susidūrimo rizikos, atsižvelgiant į Sąjungos kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos sistemą;

d)

saugų palydovų eksploatavimo nutraukimą jų gyvavimo ciklo pabaigoje.

a)

in situ duomenų, skirtų praktinėms paslaugoms, teikimą, įskaitant trečiųjų šalių in situ duomenis tarptautiniu lygiu, remiantis esamais pajėgumais;

b)

in situ duomenų rinkimo ir teikimo koordinavimą ir derinimą;

c)

techninės pagalbos teikimą Komisijai, kiek tai susiję su in situ stebėsenos duomenims taikomais paslaugų reikalavimais;

d)

bendradarbiavimą su in situ veiklos vykdytojais, siekiant skatinti vystomosios veiklos, susijusios su in situ stebėjimo infrastruktūra ir tinklais, suderinamumą;

e)

in situ stebėjimo trūkumų, kurių negali ištaisyti esama infrastruktūra ir tinklai, nustatymą, be kita ko, pasauliniu lygiu, ir tų trūkumų pašalinimą, laikantis subsidiarumo principo.

a)

5 ir 7 straipsniuose nurodytai veiklai – 897,415 mln. EUR;

b)

6 straipsnyje nurodyta veikla – 3 394,065 mln. EUR, įskaitant didžiausią 26,5 mln. EUR sumą, skirtą 6 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytai veiklai.

a)

programos „Copernicus“ paslaugų komponento, nurodyto 5 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo techninių specifikacijų;

b)

programos „Copernicus“ kosmoso komponento, nurodyto 6 straipsnyje, įgyvendinimo ir raidos remiantis naudotojų reikalavimais techninių specifikacijų.

a)

užtikrinti techninį programos „Copernicus“ kosmoso komponento koordinavimą;

b)

apibrėžti bendrą programos „Copernicus“ kosmoso komponento sistemos struktūrą ir jos raidą remiantis naudotojų reikalavimais, koordinuojant Komisijai;

c)

valdyti skirtas lėšas;

d)

užtikrinti, kad taikomos stebėsenos ir kontrolės procedūros;

e)

rengti naujas specializuotas misijas;

f)

vykdyti su kartotinėmis specializuotomis misijomis susijusius viešuosius pirkimus;

g)

eksploatuoti specializuotas misijas, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalį EUMETSAT eksploatuojamas misijas;

h)

koordinuoti prieigos sistemą, kad teikiant programos „Copernicus“ paslaugas būtų galima naudotis dalyvavimo misijos duomenimis;

i)

vykdyti prieigos teisių viešuosius pirkimus ir derėtis dėl komercinių palydovų duomenų, reikalingų 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms programos „Copernicus“ paslaugoms teikti, naudojimo sąlygų.

a)

Europos aplinkos agentūrai (EAA);

b)

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai (FRONTEX);

c)

Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA);

d)

Europos Sąjungos palydovų centrui (SATCEN);

e)

Europos vidutinės trukmės orų prognozės centrui (ECMWF);

f)

kitoms atitinkamoms Europos agentūroms, nacionalinių įstaigų grupėms ar konsorciumams.

a)

skatinti visų ekonominės veiklos subjektų, ypač naujų rinkos dalyvių ir MVĮ, be kita ko, raginant konkurso dalyvius naudoti subrangos veiklą, kiek įmanoma platesnio masto ir atviresnį dalyvavimą visoje Sąjungoje;

b)

vengti vieno tiekėjo galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo;

c)

pasinaudoti ankstesnėmis viešojo sektoriaus investicijomis ir įgyta patirtimi, taip pat pramonės patirtimi ir žiniomis, užtikrinant taisyklių dėl konkursų tvarkos laikymąsi;

d)

kai tinkama, naudotis keliais tiekimo šaltiniais, siekiant užtikrinti geresnę bendrą programos „Copernicus“, jos sąnaudų bei vykdymo terminų kontrolę;

e)

kai tinkama, atsižvelgti į bendras sąnaudas per naudingą produkto, paslaugos ar darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, gyvavimo ciklą.

a)

dėl tam ekonominės veiklos vykdytojui žinomos įslaptintos informacijos gali jam suteikti daug privalumų, o tai gali sukelti abejonių dėl vienodo požiūrio principo laikymosi; arba

b)

daro poveikį įprastinėms konkurencijos sąlygoms arba sutarčių skyrimo arba vykdymo nešališkumui ir objektyvumui.

a)

sutartyje nurodyti labai sudėtingi elementai arba elementai, kuriems reikia naudoti naują technologiją, ir dėl to gali kilti daug įvairios techninio pobūdžio rizikos; arba

b)

sutartyje nurodyti veiksmai dėl su veikla susijusių priežasčių turi būti pradėti nedelsiant, net jei dar neįmanoma tvirtai nustatyti visos fiksuotos galutinės kainos dėl didelės rizikos arba dėl to, kad sutarties vykdymas iš dalies priklauso nuo kitų sutarčių vykdymo.

a)

sutarties rūšis, t. y., ar tai yra visiško, ar dalinio išlaidų apmokėjimo sutartis neviršijant aukščiausios kainos;

b)

dalinio išlaidų apmokėjimo sutarties atveju – sutarties elementai, kuriems taikomos išlaidų apmokėjimo nuostatos;

c)

bendra aukščiausia kaina;

d)

sutarčių skyrimo kriterijai, kuriais remiantis turi būti galima įvertinti bendro preliminaraus biudžeto, apmokėtinų išlaidų, tų išlaidų nustatymo tvarkos ir pasiūlyme nurodyto pelno patikimumą;

e)

1 dalyje nurodyto tiesioginėms išlaidoms taikytino padidinimo metodika;

f)

taisyklės ir procedūros, pagal kurias nustatomos konkurso dalyvio numatytos tinkamos finansuoti sutarties vykdymo išlaidos, laikantis 5 dalyje nustatytų principų;

g)

apskaitos taisyklės, kurių turi laikytis konkurso dalyviai;

h)

tuo atveju, kai dalinio išlaidų apmokėjimo sutartis keičiama sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina, tokio pakeitimo parametrai.

a)

faktiškai susidariusios sutarties vykdymo metu, išskyrus sutarčiai vykdyti būtinas įrangos, infrastruktūros ir nematerialaus turto sąnaudas, kurios gali būti laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus iki visos jų pirkimo vertės;

b)

nurodytos preliminariame bendrame biudžete, kuris gali būti patikslintas pradinės sutarties pakeitimais;

c)

yra būtinos sutarčiai vykdyti;

d)

yra susijusios su sutarties vykdymu ir yra jai priskiriamos;

e)

yra lengvai nustatomos, patikrinamos, įtrauktos į rangovo apskaitą ir apibrėžtos laikantis apskaitos standartų, nurodytų konkurso sąlygose ir sutartyje;

f)

atitinka taikytinus mokesčių ir socialinės srities teisės reikalavimus;

g)

nepažeidžia sutarties sąlygų;

h)

yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo reikalavimus, visų pirma dėl taupumo ir veiksmingumo.

a)

nustato realiausią galimą aukščiausią kainą, tuo pačiu užtikrindama būtiną lankstumą techninio pobūdžio sunkumams įvertinti;

b)

keičia dalinio išlaidų apmokėjimo sutartį sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina, kai tik vykdant sutartį įmanoma nustatyti tokią fiksuotą galutinę kainą. Dėl tos priežasties ji nustato keitimo parametrus, kad būtų galima pakeisti patvirtintų išlaidų apmokėjimo sutartį sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina;

c)

įgyvendina stebėsenos ir kontrolės priemones, į kurias visų pirma įtraukta preliminari išankstinio išlaidų planavimo sistema;

d)

nustato sutarčiai vykdyti tinkamus principus, priemones ir procedūras, visų pirma, kad būtų nustatytos ir patikrintos tinkamos finansuoti išlaidos, nurodytos rangovo ar jo subrangovų ir patirtos vykdant sutartį, ir kad būtų įvesti sutarties pakeitimai;

e)

tikrina, ar rangovas ir jo subrangovai atitinka sutartyje nurodytus apskaitos standartus ir ar laikosi prievolės pateikti apskaitos dokumentus, kuriuose būtų teisingai ir sąžiningai atspindėta apskaita;

f)

vykdant sutartį nuolat užtikrina d punkte nurodytų principų, priemonių ir procedūrų veiksmingumą.

a)

nekeičia sutarties dalyko;

b)

nepažeidžia ekonominės sutarties pusiausvyros;

c)

juo nenustatomos sąlygos, kurios, jei būtų iš pradžių nurodytos sutarties dokumentuose, būtų suteikusios galimybę konkurse dalyvauti kitiems nei dalyvavusiems dalyviams arba pasirinkti kitą nei pasirinktasis pasiūlymą.

a)

skatinti naudotis ir dalytis programos „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija;

b)

stiprinti Europos žemės stebėjimo rinkas (ypač naudotojų grandies sektoriaus) siekiant sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

c)

prisidėti siekiant, kad tvariai ir nuolat būtų teikiami programos „Copernicus“ duomenys ir programos „Copernicus“ informacija;

d)

remti Europos mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų bendruomenes.

a)

licencijų išdavimo sąlygos, taikomas trečiųjų šalių duomenims ir informacijai;

b)

formatai, charakteristikos ir sklaidos priemonės;

c)

Sąjungos ar jos valstybių narių saugumo interesai ir išorės santykiai;

d)

programos „Copernicus“ duomenis ir programos „Copernicus“ informaciją teikiančios sistemos veiklos sutrikimo dėl saugos ar techninių priežasčių rizika;

e)

patikimos prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos Europos naudotojams užtikrinimas.

a)

prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos, jų registravimo ir naudojimo, įskaitant sklaidos priemones, sąlygų ir tvarkos;

b)

konkrečių techninių kriterijų, kurie yra būtini siekiant užkirsti kelią su programos „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija susijusiam sutrikimui, įskaitant prieigos pirmenybę;

c)

programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos įsigijimo ar sklaidos apribojimo dėl nesuderinamų teisių kriterijų ir procedūrų.

a)

specializuotų misijų duomenų, perduodamų priėmimo stotims arba skirtinėmis didelio pralaidumo linijomis, kurios nėra programos „Copernicus“ dalis, perdavimo ir naudojimo techninių specifikacijų;

b)

programos „Copernicus“ duomenų ir programos „Copernicus“ informacijos archyvavimo techninių specifikacijų.

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) Susitariančiosios Šalys pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas;

b)

šalys kandidatės, taip pat potencialios kandidatės pagal atitinkamus bendruosius susitarimus ar asociacijos susitarimo protokolą, kuriuose įtvirtinti tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai ir sąlygos;

c)

Šveicarijos Konfederacija, kitos a ir b punktuose nenurodytos trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos pagal Sąjungos su tokiomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis sudarytus susitarimus, laikantis SESV 218 straipsnio, kuriuose nustatomos jų dalyvavimo sąlygos ir išsamios taisyklės.

24.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/67

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1166/2008 (2) nustatyta, kad 2010, 2013 ir 2016 m. valstybės narės turi vykdyti ūkių struktūros tyrimus. Valstybės narės turi gauti daugiausia 75 % Sąjungos finansinį įnašą tų tyrimų sąnaudoms padengti, laikantis nustatytų didžiausių sumų;

(2)

ūkių struktūros tyrimams vykdyti ir Sąjungos informacijos poreikiams patenkinti valstybės narės ir Sąjunga turi skirti nemažą finansavimą;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1166/2008 nustatytas tyrimų programos įgyvendinimo finansinis paketas, be kita ko, skirtas duomenų bazių sistemoms, Komisijos naudojamoms valstybių narių pateiktiems duomenims apdoroti, valdyti, prižiūrėti ir plėtoti, o paketo suma nustatyta 2008–2013 m. laikotarpiui;

(4)

Reglamente (EB) Nr. 1166/2008 nurodyta, kad sumą 2014–2018 m. laikotarpiui turėtų nustatyti biudžeto valdymo ir teisės aktų leidybos institucija, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ir remdamasi nauja 2014 m. prasidedančio laikotarpio finansine programa;

(5)

iš siūlomo finansinio paketo turėtų būti finansuojamas tik 2016 m. ūkių struktūros tyrimas ir susijusių duomenų bazių sistemų, Komisijos naudojamų valstybių narių pateiktiems duomenims apdoroti, valdymo, priežiūros ir plėtojimo išlaidos;

(6)

atsižvelgiant į Kroatijos įstojimą ir poreikį 2016 m. toje valstybėje narėje taip pat vykdyti žemės ūkio valdų struktūros tyrimus, Kroatijai turėtų būti nustatytas didžiausias Sąjungos įnašas, skirtas tyrimui atlikti, nes Stojimo akte joks įnašas nebuvo numatytas;

(7)

konsultuotasi su Žemės ūkio statistikos nuolatiniu komitetu;

(8)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1166/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

13 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4a.   2016 m. ūkių struktūros tyrimui Kroatijai skiriama didžiausia suma yra 500 000 EUR.“;

2.

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

įterpiamas šis straipsnis:

„14a straipsnis

Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas nuobaudas.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal programą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (4) nustatytų procedūrų, atlikti ūkinės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą arba sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veikos atvejų.

Nedarant poveikio pirmai ir antrai pastraipoms, bendradarbiavimo susitarimais su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, taip pat dotacijos susitarimais, dotacijos sprendimais bei sutartimis, sudarytais įgyvendinant šį reglamentą, Komisija, Audito Rūmai ir OLAF tiesiogiai įgaliojami atlikti tokius auditus, patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

(4)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).“"