15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/1

Pranešimas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo įsigaliojimo

2003 m. gruodžio 15 d. Romoje pasirašytas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas įsigalios 2014 m. gegužės 1 d.

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/2

TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. balandžio 14 d.

dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, kiek tai susiję su jo 49 straipsnio 3 dalimi, sudarymo Europos Sąjungos vardu

(2014/210/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 79 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – Susitarimas) buvo pasirašytas 2003 m. gruodžio 15 d., su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(2)	pagal Susitarimo 54 straipsnio 1 dalį Susitarimas įsigalios pirmą mėnesio dieną po to mėnesio, kurį Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui reikalingų procedūrų užbaigimą;

(3)	savo ratifikavimo dokumentus jau deponavo visos Susitarimo Susitariančiosios Šalys, įskaitant visas valstybes, Susitarimo pasirašymo metu buvusias Sąjungos valstybėmis narėmis, išskyrus Sąjungą;

(4)	Susitarimo 49 straipsnio 3 dalyje nustatytos su nelegalių migrantų readmisija susijusios Susitariančiųjų Šalių prievolės. Todėl ta nuostata patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) trečiosios dalies V antraštinės dalies, ypač jos 79 straipsnio 3 dalies, taikymo sritį;

(5)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra joms privalomas ar taikomas;

(6)	pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(7)	2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises ir pareigas;

(8)	Susitarimas turėtų būti patvirtintas, kiek tai susiję su jo 49 straipsnio 3 dalimi. Todėl kartu su šiuo sprendimu bus priimtas atskiras sprendimas dėl Susitarimo, išskyrus jo 49 straipsnio 3 dalį, sudarymo (1),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas, kiek tai susiję su jo 49 straipsnio 3 dalimi (2).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 54 straipsnyje (3) numatytus pranešimus ir šiuos pranešimus:

—

„2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises bei pareigas, ir nuo tos datos naudojasi visomis Europos bendrijos teisėmis ir prisiima visas jos pareigas. Todėl nuorodos į „Europos bendriją“ arba „Bendriją“ Susitarimo tekste atitinkamai skaitomos kaip nuorodos į „Europos Sąjungą“ arba „Sąjungą“.“,

—

„Susitarimo nuostatos, kurios patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį, Jungtinei Karalystei ir Airijai yra privalomos kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, o ne kaip Europos Sąjungos narėms, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija praneša Centrinės Amerikos Susitariančiajai Šaliai, kad Susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai yra privalomos kaip Europos Sąjungos narėms pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei pagal Protokolo (Nr. 21) 4a straipsnį Susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai tampa nebeprivalomos kaip Europos Sąjungos narėms, Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Centrinės Amerikos Susitariančiajai Šaliai apie visus savo padėties pokyčius; tokiu atveju Susitarimo nuostatos joms privalomos kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims. Tas pats taikoma ir Danijai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos.“

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2014 m. balandžio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ASHTON

(1) Tarybos sprendimas 2014/211/ES.

(2) Susitarimas buvo paskelbtas OL L 111, 2014 4 15, p. 6 kartu su Sprendimu 2014/211/ES (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 4).

(3) Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/4

TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. balandžio 14 d.

dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, išskyrus jo 49 straipsnio 3 dalį, sudarymo Europos Sąjungos vardu

(2014/211/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

(2)	pagal Susitarimo 54 straipsnio 1 dalį Susitarimas įsigalios pirmą mėnesio dieną po to mėnesio, kurį Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui reikalingų procedūrų užbaigimą;

(3)	savo ratifikavimo dokumentus jau deponavo visos Susitarimo Susitariančiosios Šalys, įskaitant visas valstybes, Susitarimo pasirašymo metu buvusias Sąjungos valstybėmis narėmis, išskyrus Sąjungą;

(4)

Susitarimo 49 straipsnio 3 dalyje nustatytos su nelegalių migrantų readmisija susijusios Susitariančiųjų Šalių prievolės. Todėl ta nuostata patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) trečiosios dalies V antraštinės dalies, ypač jos 79 straipsnio 3 dalies, taikymo sritį ir yra taikomi prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėti Protokolas (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės bei Protokolas (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos;

(5)	2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises ir pareigas;

(6)	Susitarimas turėtų būti patvirtintas, išskyrus jo 49 straipsnio 3 dalį. Kartu su šiuo sprendimu bus priimtas atskiras sprendimas (1) dėl Susitarimo 49 straipsnio 3 dalies sudarymo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 54 straipsnyje (2) numatytus pranešimus ir šiuos pranešimus:

„Susitarimo nuostatos, kurios patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį, Jungtinei Karalystei ir Airijai yra privalomos kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, o ne kaip Sąjungos narėms, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija praneša Centrinės Amerikos Susitariančiajai Šaliai, kad Susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai yra privalomos kaip Europos Sąjungos narėms pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei pagal Protokolo (Nr. 21) 4a straipsnį Susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai kaip Europos Sąjungos narėms tampa nebeprivalomos, Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Centrinės Amerikos Susitariančiajai Šaliai apie visus savo padėties pokyčius; tokiu atveju Susitarimo nuostatos joms privalomos kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims. Tas pats taikoma ir Danijai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos.“

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2014 m. balandžio14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ASHTON

(1) Tarybos sprendimas 2014/210/ES (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 2).

(2) Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/6

VERTIMAS

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos IR Panamos Respublikos

POLITINIO DIALOGO IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS

BELGIJOS KARALYSTĖ,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties Susitariančiosios Šalys,

toliau – valstybės narės, ir

EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija,

KOSTA RIKOS RESPUBLIKA,

SALVADORO RESPUBLIKA,

GVATEMALOS RESPUBLIKA,

HONDŪRO RESPUBLIKA,

NIKARAGVOS RESPUBLIKA,

PANAMOS RESPUBLIKA,

ATSIŽVELGDAMOS į tradicines istorines ir kultūrines Šalių sąsajas ir siekį sustiprinti jų tarpusavio ryšius, remiantis esamais Šalių ryšius grindžiančiais mechanizmais;

ATSIŽVELGDAMOS į abiejų regionų pažangą per paskutinį dešimtmetį ir dėl to atsiradusią galimybę skatinti siekti bendrų tikslų ir interesų remiantis aukštesnės kokybės – glaudesniais, modernesniais ir nuolatiniais – tarpusavio ryšiais, kad būtų galima tinkamai reaguoti į esamus vidaus sunkumus ir tarptautinius įvykius;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo pagarbą demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, nurodytoms Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

PRISIMINDAMOS savo įsipareigojimą laikytis teisinės valstybės ir gero valdymo principų;

VEIKDAMOS pagal bendros atsakomybės principus ir įsitikinusios neteisėtų narkotikų prevencijos ir jų žalingo poveikio mažinimo bei neteisėto narkotikų ir jų prekursorių auginimo, gamybos, perdirbimo ir prekybos jais sustabdymo svarba;

PABRĖŽDAMOS savo įsipareigojimą bendradarbiauti, kad pasiektų skurdo panaikinimo ir teisingo bei tvaraus vystymosi tikslus, drauge atsižvelgdamos į tokius klausimus kaip pažeidžiamumas gaivalinėms nelaimėms, aplinkos tausojimas, apsauga ir biologinė įvairovė, ir paskatintų aktyvią Centrinės Amerikos šalių integraciją į pasaulio ekonomiką;

AKCENTUODAMOS, kaip svarbu Šalims stiprinti politinį dialogą ir ekonominio bendradarbiavimo procesą, kurį Šalys įtvirtino San Chosė dialogu, pradėtu 1984 m. ir atnaujintu 1996 m. Florencijoje bei 2002 m. Madride;

PABRĖŽDAMOS poreikį stiprinti bendradarbiavimo programą, kuriai taikomos 1993 m. pasirašyto Europos ekonominės bendrijos ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos pamatinio bendradarbiavimo susitarimo (toliau – 1993 m. Pamatinis bendradarbiavimo susitarimas) nuostatos;

PRIPAŽINDAMOS Centrinės Amerikos ekonominės integracijos proceso pažangą, kaip antai pastangas netrukus sukurti Centrinės Amerikos muitų sąjungą, Prekybinių ginčų sprendimo mechanizmo įsigaliojimą, Centrinės Amerikos sutarties dėl investicijų ir prekybos paslaugomis pasirašymą, taip pat poreikį stiprinti regioninės integracijos procesą, regioninės prekybos liberalizavimą ir ekonomikos reformą Centrinės Amerikos regione;

SUVOKDAMOS poreikį skatinti tvarų vystymąsi abiejuose regionuose, palaikant vystymosi partnerystę, į kurią būtų įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių, laikantis Monterėjaus konsensuse ir Johanesburgo deklaracijoje bei jos įgyvendinimo plane nurodytų principų;

ATSIMINDAMOS, kad reikia pradėti bendradarbiauti migracijos srityje;

PRIPAŽINDAMOS, kad nė viena šio Susitarimo nuostata nėra niekaip minima, interpretuojama ar aiškinama kaip nuostata, kuria nurodoma Šalių pozicija dėl vykstančių arba būsimų dvišalių ar daugiašalių prekybos derybų;

AKCENTUODAMOS norą bendradarbiauti tarptautiniuose forumuose abiem pusėms svarbiais klausimais;

PRISIMINDAMOS Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių strateginę partnerystę, dėl kurios susitarta 1999 m. Rio de Žaneiro aukščiausiojo lygio susitikime ir kuri pakartotinai patvirtinta 2002 m. Madrido aukščiausiojo lygio susitikime; ir

ATSIŽVELGDAMOS į 2002 m. gegužės mėn. Madrido deklaraciją,

NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

SUSITARIMO PRINCIPAI, TIKSLAI IR TAIKYMO SRITIS

I STRAIPSNIS

Principai

1. Pagarba Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytiems demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, taip pat teisinės valstybės principui yra Šalių vidaus ir užsienio politikos pagrindas ir esminis šio Susitarimo elementas.

2. Šalys patvirtina savo įsipareigojimą skatinti tvarų vystymąsi ir padėti pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

3. Šalys dar kartą patvirtina, kad laikosi gero valdymo ir kovos su korupcija principų.

2 straipsnis

Tikslai ir taikymo sritis

1. Šalys patvirtina bendrą tikslą stiprinti tarpusavio ryšius palaikant politinį dialogą ir stiprinant bendradarbiavimą.

2. Šalys dar kartą patvirtina savo sprendimą stiprinti bendradarbiavimą prekybos, investicijų ir ekonominių ryšių srityse.

3. Šalys patvirtina bendrą tikslą sudaryti sąlygas, kuriomis remiantis ir kuriomis, atsižvelgiant į Dohos darbo programos, kurią Šalys įsipareigojo įgyvendinti iki 2004 m. pabaigos, rezultatus, būtų galima derėtis dėl įvykdomo ir abiem pusėms naudingo Asociacijos susitarimo, įskaitant Laisvosios prekybos susitarimą.

4. Šios sąlygos turėtų būti sukurtos įgyvendinant šį Susitarimą, t. y. pagal tvaraus vystymosi programą siekiant politinio ir socialinio stabilumo, gilinant regioninės integracijos procesą ir mažinant skurdą Centrinėje Amerikoje.

5. Šiame Susitarime nustatomas Šalių politinis dialogas ir bendradarbiavimas bei numatomi jo taikymui būtini instituciniai susitarimai. Nė vienoje šio Susitarimo nuostatoje nėra nurodoma Šalių pozicija dėl vykstančių arba būsimų dvišalių ar daugiašalių prekybos derybų.

6. Šalys įsipareigoja reguliariai vertinti pažangą, atsižvelgdamos į pažangą, pasiektą prieš įsigaliojant Susitarimui.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINIS DIALOGAS

3 straipsnis

Tikslai

1. Šalys susitaria stiprinti reguliarų politinį dialogą, remdamosi principais, nustatytais bendrose San Chosė dialogo proceso deklaracijose, pirmiausia San Chosė (1984 m. rugsėjo 28–29 d.), Florencijos (1996 m. kovo 21 d.) ir Madrido (2002 m. gegužės 18 d.) deklaracijose.

2. Šalys susitaria, kad politinis dialogas apima visus abiem pusėms svarbius aspektus ir bet kuriuos kitus tarptautinius klausimus. Juo atveriamas kelias naujoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama bendrų tikslų ir kuriomis nustatomas bendras pagrindas tokiose srityse kaip regioninė integracija, skurdo mažinimas ir socialinė sanglauda, tvarus vystymasis, regionų saugumas ir stabilumas, konfliktų prevencija ir sprendimas, žmogaus teisės, demokratija, geras valdymas, migracija, kova su korupcija, kova su terorizmu, narkotikai bei šaulių ir lengvieji ginklai. Juo taip pat suteikiamas pagrindas imtis iniciatyvų ir remti pastangas vystyti tas iniciatyvas, įskaitant bendradarbiavimą, ir veiksmus visame Lotynų Amerikos regione.

3. Šalys susitaria, kad sustiprintas politinis dialogas turėtų padėti visapusiškai keistis informacija ir leisti iškelti bendras iniciatyvas tarptautiniu lygiu.

4 straipsnis

Mechanizmai

Šalys susitaria, kad jų politinis dialogas vykdomas:

a)	kai įmanoma ir kai tam pritaria abi Šalys, valstybių ir Vyriausybių vadovų lygiu,

b)	ministrų lygiu, pirmiausia San Chosė dialogo ministrų susitikimuose,

c)	vyresniųjų pareigūnų lygiu,

d)	darbo grupių lygiu,

taip pat visais diplomatiniais kanalais.

5 straipsnis

Bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityje

Šalys kuo labiau ir atsižvelgdamos į savo interesus derina pozicijas, imasi bendrų iniciatyvų atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir bendradarbiauja užsienio ir saugumo politikos srityje.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS

6 straipsnis

Tikslai

1. Šalys susitaria stiprinti 1993 m. Pamatiniame bendradarbiavimo susitarime nustatytą bendradarbiavimą ir jį išplėsti kitose srityse. Juo pirmiausia siekiama tokių tikslų:

a)	skatinti politinį ir socialinį stabilumą, stiprinant demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms ir gerą valdymą;

b)	stiprinti Centrinės Amerikos šalių regioninės integracijos procesą, prisidedant prie spartesnio jų ekonomikos augimo ir laipsniško jų tautų gyvenimo kokybės gerinimo;

c)	siekiant tvaraus vystymosi, užtikrinti tinkamą ekonominių, socialinių ir aplinkos elementų pusiausvyrą ir taip mažinti skurdą, siekti sukurti vienodesnes sąlygas naudotis socialinėmis paslaugomis ir ekonominio augimo rezultatais.

2. Šalys susitaria bendradarbiaudamos atsižvelgti į kelias sritis apimančius ir su ekonominiu bei socialiniu vystymusi susijusius aspektus, įskaitant tokius klausimus kaip lyčių lygybė, pagarba čiabuvių tautoms ir kitoms Centrinės Amerikos etninėms grupėms, gaivalinių nelaimių prevencija ir reagavimas į jas, aplinkos tausojimas ir apsauga, biologinė įvairovė, kultūrų įvairovė, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. Regioninė integracija taip pat laikoma kelias sritis apimančia tema, todėl nacionaliniu lygiu vykdomi bendradarbiavimo veiksmai turėtų derėti su regioninės integracijos procesu.

3. Šalys susitaria skatinti priemones, kuriomis būtų siekiama Centrinės Amerikos regioninės integracijos ir stiprinami tarpregioniniai Šalių ryšiai.

7 straipsnis

Metodai

Šalys susitaria vykdyti bendradarbiavimą remdamosi technine ir finansine parama, studijomis, mokymais, informacijos ir žinių mainais, susitikimais, seminarais, mokslinių tyrimų projektais ar kitomis priemonėmis, dėl kurių Šalys susitarė atsižvelgdamos į bendradarbiavimą, siekiamus tikslus ir prieinamas priemones, ir laikydamosi šiam bendradarbiavimui taikomų normų ir teisės aktų. Visi bendradarbiavime dalyvaujantys subjektai turės užtikrinti skaidrų ir atskaitingą išteklių valdymą.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas žmogaus teisių, demokratijos ir gero valdymo srityje

Šalys susitaria, kad bendradarbiaudamos šioje srityje aktyviai remia Vyriausybes ir pilietinės visuomenės atstovus ir tam visų pirma vykdo šių sričių veiksmus, siekdamos:

a)	propaguoti ir saugoti žmogaus teises ir stiprinti demokratinį procesą, įskaitant rinkimų procesų valdymą;

b)	stiprinti teisinę valstybę ir gerą bei skaidrų viešųjų reikalų valdymą, įskaitant kovą su korupcija vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiais; ir

c)	stiprinti teismų sistemų nepriklausomumą ir veiksmingumą.

9 straipsnis

Bendradarbiavimas konfliktų prevencijos srityje

1. Šalys susitaria, kad bendradarbiavimu šioje srityje skatinama ir palaikoma visapusiška taikos politika, kuria skatinamas demokratinių tautų dialogas reaguojant į esamus sunkumus, įskaitant konfliktų prevenciją ir jų sprendimą, taikos atkūrimą ir teisingumą žmogaus teisių srityje. Ši politika pagrįsta atsakomybės principu ir pirmiausia skirta regioniniams, subregioniniams ir nacionaliniams pajėgumams stiprinti. Siekiant išvengti konfliktų ir prireikus ja užtikrinamos lygios politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės visų visuomenės grupių galimybės, stiprinamas demokratinis teisėtumas, skatinama socialinė sanglauda ir veiksmingas viešųjų reikalų valdymas, kuriami veiksmingi taikaus skirtingų grupių interesų suderinimo mechanizmai ir skatinama aktyvi ir organizuota pilietinė visuomenė, visų pirma naudojantis esamomis regioninėmis institucijomis.

2. Bendradarbiavimo veiklą, be visų kitų veiksmų, gali sudaryti, kai tai įmanoma, parama konkrečios šalies tarpininkavimo, derybų ir susitaikymo procesams, pastangoms padėti vaikams, moterims ir pagyvenusiems žmonėms bei parama veiksmams kovoti su priešpėstinėmis minomis.

3. Šalys taip pat bendradarbiauja kovodamos su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais ir vykdydamos jos prevenciją, kad, be kita ko, galėtų koordinuoti veiksmus ir taip stiprinti teisinį, institucijų bei policijos bendradarbiavimą ir galėtų surinkti ir sunaikinti civilių gyventojų neteisėtai laikomus šaulių ir lengvuosius ginklus.

10 straipsnis

Bendradarbiavimas stiprinant valstybės ir viešojo administravimo modernizavimą

1. Šalys susitaria, kad bendradarbiavimo šioje srityje tikslas – modernizuoti viešąjį administravimą ir padaryti jį profesionalesnį Centrinės Amerikos šalyse, taip pat remti decentralizacijos procesą ir dėl Centrinės Amerikos integracijos proceso vykstančius organizacinius pokyčius. Iš esmės siekiama padidinti organizacinį veiksmingumą, užtikrinti skaidrų viešųjų išteklių valdymą bei atskaitomybę ir pagerinti teisinę bei institucinę sistemą, pagrįstą, be kitų dalykų, Šalių gerąja patirtimi, taip pat pasinaudojant patirtimi, įgyta formuojant politiką ir priemones Europos Sąjungoje.

2. Šį bendradarbiavimą, be kita ko, gali sudaryti programos, kuriomis siekiama stiprinti politikos formavimo ir įgyvendinimo pajėgumus abiem pusėms svarbiose srityse, inter alia, viešųjų paslaugų teikimo, biudžeto formavimo ir vykdymo, korupcijos prevencijos ir kovos su ja bei teismų sistemų stiprinimo srityse.

11 straipsnis

Bendradarbiavimas regioninės integracijos srityje

1. Šalys susitaria bendradarbiaudamos šioje srityje stiprinti regioninės integracijos Centrinės Amerikos regione procesą, ypač bendros rinkos kūrimą ir įgyvendinimą.

2. Bendradarbiavimas skirtas bendroms Centrinės Amerikos regiono institucijoms kurti bei stiprinti ir glaudesniam atitinkamų institucijų bendradarbiavimui skatinti.

3. Bendradarbiavimu taip pat skatinamas bendrų sričių politikos formavimas ir teisinės sistemos derinimas, tik tiek, kiek tai numatyta Centrinės Amerikos integracijos priemonėse ir kiek Šalys dėl to susitarė, įskaitant sektorių politiką tokiose srityse kaip prekyba, muitai, energetika, transportas, ryšiai, aplinka ir konkurencija, taip pat makroekonominės politikos koordinavimas tokiose srityse kaip pinigų politika, fiskalinė politika ir viešieji finansai.

4. Tiksliau, bendradarbiaujant, be kitų dalykų, galima teikti su prekyba susijusią techninę pagalbą, siekiant:

a)	teikti paramą Centrinės Amerikos muitų sąjungos kūrimo ir įgyvendinimo procesui stiprinti;

b)	teikti paramą regiono vidaus prekybos vystymosi kliūtims sumažinti ir panaikinti;

c)	bendradarbiauti supaprastinant, modernizuojant, derinant ir integruojant muitus bei tranzito režimus ir teikti paramą kuriant teisės aktus, normas ir rengiant specialistams skirtus mokymus; ir

d)	teikti paramą bendros regiono vidaus rinkos vienijimo ir veikimo procesui stiprinti.

12 straipsnis

Regioninis bendradarbiavimas

Šalys susitaria naudoti visas esamas bendradarbiavimo priemones, kad paskatintų veiklą, kuria siekiama vystyti aktyvų ir abipusį Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos bei, nekenkiant Šalių bendradarbiavimui, Centrinės Amerikos ir kitų Lotynų Amerikos ir Karibų šalių (regionų) bendradarbiavimą tokiose srityse (be visų kitų) kaip prekyba ir investicijų skatinimas, aplinka, gaivalinių nelaimių prevencija ir reagavimas į jas, moksliniai, techniniai ir technologijų tyrimai, energetika, transportas, ryšių infrastruktūra, kultūra, regionų vystymasis ir žemės naudojimo planavimas.

13 straipsnis

Bendradarbiavimas prekybos srityje

1. Šalys susitaria bendradarbiaudamos prekybos srityje skatinti Centrinės Amerikos šalių integraciją į pasaulio ekonomiką. Teikdamos su prekyba susijusią techninę pagalbą, jos taip pat siekia skatinti kuo didesnį regionų vidaus prekybos ir prekybos su Europos Sąjunga vystymąsi ir diversifikaciją.

2. Šalys susitaria įgyvendinti integruotą bendradarbiavimo prekybos srityje darbotvarkę, kad kuo geriau nustatytų prekybos teikiamas galimybes, išplėsdamos gaminių, kuriais bus prekiaujama, kiekį, įskaitant mechanizmų, skirtų įveikti su didele konkurencija rinkoje susijusius sunkumus, kūrimą ir įgūdžių, priemonių bei būdų, būtinų norint greičiau pasinaudoti visais prekybos teikiamais privalumais, kūrimą.

3. Siekdamos įgyvendinti bendradarbiavimo darbotvarkę ir padidinti dvišalių, regioninių ar daugiašalių prekybos derybų ir susitarimų galimybes, Šalys susitaria stiprinti techninius pajėgumus regionų lygiu.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas paslaugų srityje

1. Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą paslaugų srityje, laikydamosi Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) taisyklių ir atsižvelgdamos į didėjančią paslaugų svarbą jų ekonomikos vystymuisi ir diversifikacijai. Glaudesniu bendradarbiavimu siekiama didinti Centrinės Amerikos paslaugų sektoriaus konkurencingumą, laikantis tvaraus vystymosi principų.

2. Šalys nustato paslaugų sektorius, kuriuose bus bendradarbiaujama daugiausia. Vykdant veiksmus reikia atsižvelgti, be kitų dalykų, į reguliavimo aplinką, pirmiausia vidaus teisės aktus, taip pat kapitalo ir technologijų šaltinių prieinamumą.

15 straipsnis

Bendradarbiavimas intelektinės nuosavybės srityje

Šalys susitaria, kad bendradarbiaudamos šioje srityje jos siekia skatinti investicijas, technologijų perdavimą, informacijos sklaidą, kultūrinę ir kūrybinę veiklą ir susijusią ekonominę veiklą bei prieinamumą ir dalijimąsi nauda Šalių nustatytose srityse. Bendradarbiavimu siekiama tobulinti įstatymus, kitus teisės aktus ir politiką, kad būtų pasiektas aukštesnis intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo lygis, atsižvelgiant į aukščiausius tarptautinius standartus.

16 straipsnis

Bendradarbiavimas viešųjų pirkimų srityje

Šalys susitaria, kad bendradarbiavimu šioje srityje siekiama skatinti abipuses, nediskriminuojančias, skaidrias ir, jei Šalys dėl to susitars, viešas (1) atitinkamų viešųjų pirkimų ir viešojo sektoriaus pirkimų visuose lygmenyse (kai tai įmanoma) procedūras.

17 straipsnis

Bendradarbiavimas konkurencijos politikos srityje

Šalys susitaria, kad bendradarbiavimu konkurencijos politikos srityje skatinamas veiksmingas konkurencijos taisyklių nustatymas ir taikymas bei informacijos sklaida, siekiant sustiprinti Centrinės Amerikos ir Europos Sąjungos rinkoje veikiančių įmonių skaidrumą ir teisinį tikrumą.

18 straipsnis

Muitinių bendradarbiavimas

1. Šalys susitaria bendradarbiaudamos šioje srityje siekti vystyti muitų ir prekybos supaprastinimo priemones ir skatinti keitimąsi informacija apie Šalių muitų sistemas, kad būtų galima supaprastinti Šalių tarpusavio prekybą.

2. Remiantis Šalių susitarimu, bendradarbiavimo veiklą, be visų kitų veiksmų, gali sudaryti:

a)	importo ir eksporto dokumentų supaprastinimas ir suderinimas, pagrįstas tarptautiniais standartais, įskaitant supaprastintų deklaracijų naudojimą;

b)	muitinės procedūrų gerinimas, taikant tokius metodus kaip rizikos vertinimas, supaprastintos prekių įvežimo ir išleidimo procedūros, teisėto prekiautojo statuso suteikimas, elektroninio keitimosi duomenimis (EDI) ir automatizuotų sistemų naudojimas;

c)	skaidrumo ir apeliacinių procedūrų, skundžiant muitinių sprendimus ir nurodymus, gerinimo priemonės;

d)	reguliarių konsultacijų su prekybos bendrija dėl importo ir eksporto teisės aktų ir procedūrų skatinimo mechanizmai.

3. Naudojantis šiuo Susitarimu sukurta institucijų sistema, galima apsvarstyti galimybę sudaryti abipusės pagalbos protokolą muitinių klausimais.

19 straipsnis

Bendradarbiavimas techninių reglamentų ir atitikties vertinimo srityje

1. Šalys susitaria, kad bendradarbiavimas standartų, techninių reglamentų ir atitikties vertinimo srityje yra svarbiausia užduotis, siekiant prekybos, ypač regiono vidaus prekybos, vystymosi.

2. Remiantis Šalių susitarimu, bendradarbiavimu skatinamas:

techninės pagalbos programų kūrimas Centrinėje Amerikoje, užtikrinant, kad standartų, akreditavimo, sertifikavimo ir metrologijos sistemos ir struktūros atitiktų:

—	tarptautinius standartus,

—	esminius sveikatos ir saugumo, augalų ir gyvūnų tausojimo, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimus;

b)	tikslas bendradarbiaujant supaprastinti patekimą į rinką.

3. Praktiškai bendradarbiaujant:

a)	teikiama organizacinė ir techninė parama, kuria užtikrinamas regioninių tinklų ir institucijų kūrimas, didinamas politikos koordinavimas, siekiant paskatinti bendrą požiūrį į tarptautinių ir regioninių standartų naudojimą ir atsižvelgti į techninius reglamentus bei atitikties vertinimo procedūras;

b)	skatinamos bet kokios priemonės, kuriomis siekiama panaikinti Šalių skirtumus atitikties vertinimo ir standartizacijos srityse; ir

c)	skatinamos bet kokios priemonės, kuriomis didinamas skaidrumas ir skatinama remtis gerąja reguliavimo patirtimi ir produktų bei verslo praktikos kokybės standartais.

20 straipsnis

Bendradarbiavimas pramonės srityje

1. Šalys susitaria bendradarbiavimu pramonės srityje skatinti Centrinės Amerikos pramonės ir atskirų jos sektorių modernizavimą bei restruktūrizavimą ir ekonominės veiklos vykdytojų pramoninį bendradarbiavimą, kad privatus sektorius būtų stiprinamas, laikantis aplinkosaugą užtikrinančių sąlygų.

2. Bendradarbiavimo pramonės srityje iniciatyvos rengiamos remiantis Šalių nustatytais prioritetais. Jomis atsižvelgiama į regioninius pramonės vystymosi aspektus, prireikus skatinant tarpvalstybinę partnerystę. Iniciatyvomis pirmiausia siekiama sukurti tinkamą sistemą, skirtą valdymo praktinei patirčiai gerinti, ir skatinti rinkų bei sąlygų verslo įmonėms skaidrumą.

21 straipsnis

Bendradarbiavimas mažųjų ir vidutinių bei labai mažų įmonių vystymosi srityje

Šalys susitaria skatinti tinkamą aplinką mažųjų ir vidutinių bei labai mažų įmonių vystymuisi, įskaitant įmones kaimo vietovėse, pirmiausia:

a)	skatindamos ekonominės veiklos vykdytojų ryšius, bendras investicijas ir bendras įmones bei informacijos tinklus ir tam naudodamos esamas horizontaliąsias programas;

b)	sudarydamos palankesnes sąlygas gauti finansavimą, teikdamos informaciją ir skatindamos inovacijas.

22 straipsnis

Bendradarbiavimas žemės ūkio ir kaimo sektoriaus, miškininkystės bei sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityse

1. Šalys susitaria skatinti abipusį bendradarbiavimą žemės ūkio srityje, kad paskatintų tvarų žemės ūkį, žemės ūkio ir kaimo vystymąsi, miškininkystę, tvarų socialinį ir ekonominį vystymąsi bei maisto saugą Centrinės Amerikos šalyse.

2. Bendradarbiaujant didžiausias dėmesys skiriamas pajėgumų kūrimo, infrastruktūros ir technologijų perdavimo skatinimui ir sprendžiami tokie klausimai kaip:

a)	sanitarijos ir fitosanitarijos, aplinkos ir maisto kokybės priemonės, atsižvelgiant į galiojančius abiejų Šalių teisės aktus, laikantis PPO taisyklių ir derinant su kitomis kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis;

b)	žemės ūkio sektorių įvairinimas ir restruktūrizavimas;

c)	abiejų Šalių keitimasis informacija, įskaitant informaciją apie Šalių formuojamą žemės ūkio politiką;

d)	techninė pagalba produktyvumui gerinti ir keitimasis alternatyviosiomis pasėlių technologijomis;

e)	moksliniai ir technologiniai eksperimentai;

f)	priemonės, skirtos žemės ūkio produktų kokybei gerinti, gamintojų asociacijoms skirtos pajėgumų stiprinimo priemonės ir prekybos skatinimo veiklos rėmimas;

g)	pajėgumų įgyvendinti sanitarijos ir fitosanitarijos priemones stiprinimas, kad būtų lengviau patekti į rinką, taip pat tinkamo sveikatos apsaugos lygio, laikantis PPO SFS susitarimo nuostatų, užtikrinimas.

23 straipsnis

Bendradarbiavimas žuvininkystės ir akvakultūros srityse

Šalys susitaria vystyti ekonominį ir techninį bendradarbiavimą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, ypač tokiose srityse kaip tvarus žuvininkystės išteklių naudojimas, valdymas ir tausojimas, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą. Taip pat turėtų būti bendradarbiaujama tokiose srityse kaip perdirbimo pramonė ir prekybos supaprastinimas. Bendradarbiaujant žuvininkystės sektoriuje galėtų būti sudaromi dvišaliai Šalių ar Europos bendrijos ir vienos ar daugiau Centrinės Amerikos šalių žuvininkystės susitarimai ir (arba) sudaromi daugiašaliai Šalių žuvininkystės susitarimai.

24 straipsnis

Bendradarbiavimas kasybos srityje

Šalys susitaria, kad, bendradarbiaudamos kasybos srityje ir atsižvelgdamos į aplinkos tausojimo aspektus, didžiausią dėmesį skiria šiems dalykams:

a)	Šalių įmonių dalyvavimo, vykdant žvalgybą, eksploatavimą ir tvarų mineralų naudojimą, laikantis jų teisės aktų, skatinimui;

b)	keitimosi informacija, patirtimi ir technologijomis, susijusiomis su išteklių žvalgymu ir kasyklų eksploatavimu, skatinimui;

c)	ekspertų mainų ir bendrų mokslinių tyrimų vykdymo skatinimui, siekiant padidinti technologijų vystymosi galimybes;

d)	priemonių, kurios padėtų skatinti investicijas šioje srityje, kūrimui, laikantis kiekvienos iš Centrinės Amerikos šalių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių teisės aktų;

e)	priemonių, kuriomis būtų skatinamas aplinkosauginis naudingumas ir atsakingas šio sektoriaus bendrovių požiūris į aplinką, kūrimui.

25 straipsnis

Bendradarbiavimas energetikos srityje

1. Šalys susitaria, kad jų bendras tikslas bus stiprinti bendradarbiavimą svarbiausiuose energetikos sektoriuose, kaip antai hidroenergijos, elektros energijos, naftos ir dujų, atsinaujinančios energijos, energiją taupančių technologijų, kaimo vietovių elektrifikacijos ir energetikos rinkų regioninės integracijos sektoriai ir visi kiti sektoriai, kuriuos Šalys nustatė, kartu atsižvelgdamos į vidaus teisės aktus.

2. Bendradarbiavimo veiklą, be kitų dalykų, gali sudaryti:

a)	energetikos politikos formavimas ir planavimas, įskaitant regioninės svarbos sujungtą infrastruktūrą, energijos tiekimo gerinimą ir diversifikaciją ir energijos rinkų gerinimą, įskaitant tranzito, perdavimo ir paskirstymo Centrinės Amerikos šalyse supaprastinimą;

b)	valdymas ir mokymas energetikos sektoriuje ir technologijų bei praktinės patirties perdavimas;

c)	energijos taupymo, energijos efektyvumo, atsinaujinančios energijos naudojimo skatinimas ir energijos gamybos bei vartojimo poveikio aplinkai tyrimas;

d)	skatinimas naudoti švarios plėtros mechanizmą, taip remiant su klimato kaita susijusias iniciatyvas ir jų įvairovę;

e)	ekologiško ir taikaus branduolinės energijos vartojimo klausimas.

26 straipsnis

Bendradarbiavimas transporto srityje

1. Šalys susitaria, kad bendradarbiaudamos šioje srityje didžiausią dėmesį skiria transporto ir susijusių infrastruktūros sistemų restruktūrizacijai ir modernizavimui, geresniam keleivių ir prekių judėjimui ir didesniam miesto, oro, jūrų, geležinkelių ir kelių transporto rinkų prieinamumui, tobulinant transporto valdymą veiklos ir administraciniu atžvilgiais ir skatinant aukštus veiklos standartus.

2. Bendradarbiavimą, be kitų dalykų, gali sudaryti:

a)	keitimasis informacija apie Šalių politiką, ypač apie miesto transportą ir daugiarūšio vežimo tinklų sujungimą ir sąveiką bei kitus abiem pusėms svarbius klausimus;

b)	geležinkelių, uostų ir oro uostų valdymas, įskaitant deramą atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimą;

c)	Europos technologijų įtraukimo į Pasaulinę navigacijos palydovų sistemą ir miesto viešojo transporto centrų bendradarbiavimo projektai;

d)	saugos ir taršos prevencijos standartų tobulinimas, įskaitant bendradarbiavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekiant užtikrinti geresnį tarptautinių standartų laikymąsi.

27 straipsnis

Bendradarbiavimas informacinės visuomenės, informacinių ir ryšių technologijų srityse

1. Šalys susitaria, kad informacinės ir ryšių technologijos yra svarbiausi modernios visuomenės sektoriai, ypač svarbūs ekonominiam ir socialiniam vystymuisi bei sklandžiam perėjimui prie informacinės visuomenės. Bendradarbiavimu šioje srityje siekiama sumažinti skaitmeninę atskirtį ir vystyti žmogiškuosius išteklius.

2. Bendradarbiavimu šioje srityje siekiama skatinti:

a)	dialogą visais informacinės visuomenės aspektais;

b)	dialogą informacinių ir ryšių technologijų reguliavimo ir politikos aspektais, įskaitant standartus, laikantis Šalių vidaus teisės aktų;

c)	keitimąsi informacija apie standartų atitikties vertinimą ir tipo patvirtinimą;

d)	naujų informacinių ir ryšių technologijų sklaidą;

e)	bendrus informacinių ir ryšių technologijų mokslinių tyrimų projektus ir bandomuosius projektus informacinės visuomenės sistemų srityse;

f)	telematinių tinklų ir paslaugų sujungimą ir sąveiką;

g)	specialistų mainus ir jų mokymus;

h)	e. valdžios programų kūrimą.

28 straipsnis

Bendradarbiavimas audiovizualinėje srityje

Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą audiovizualiniame sektoriuje ir bendrai žiniasklaidos sektoriuje, vykdydamos bendras mokymų iniciatyvas, taip pat audiovizualinio vystymosi, gamybos ir platinimo veiklą, įskaitant švietimo ir kultūros sritis. Bendradarbiavimas vykdomas laikantis atitinkamų nacionalinių autorių teises užtikrinančių nuostatų ir galiojančių tarptautinių susitarimų.

29 straipsnis

Bendradarbiavimas turizmo srityje

Šalys susitaria bendradarbiavimu šioje srityje įtvirtinti gerąją patirtį, kad užtikrintų subalansuotą ir tvarų turizmo vystymąsi Centrinės Amerikos regione. Bendradarbiavimu turėtų būti siekiama kurti strategijas, kaip Europą paversti konkurencinga daugelio turistų traukos vieta ir ją populiarinti.

30 straipsnis

Finansų įstaigų bendradarbiavimas

Šalys susitaria, atsižvelgdamos į savo poreikius ir pagal jų atitinkamas programas bei teisės aktus, skatinti finansų įstaigų bendradarbiavimą.

31 straipsnis

Bendradarbiavimas investicijų skatinimo srityje

1. Šalys, atsižvelgdamos į atitinkamas savo kompetencijos sritis, susitaria skatinti patrauklias ir stabilias sąlygas abipusėms investicijoms.

2. Bendradarbiavimą gali sudaryti:

a)	mechanizmų, skirtų keistis informacija apie investicijų teisės aktus bei investicijų galimybes ir tą informaciją platinti, skatinimas;

b)	kai įmanoma, investicijoms abiejuose regionuose palankios teisinės sistemos kūrimas, sudarant dvišalius susitarimus, kuriais skatinamos ir saugomos valstybių narių ir Centrinės Amerikos šalių tarpusavio investicijos;

c)	supaprastintų administracinių procedūrų skatinimas;

d)	bendrų įmonių mechanizmų kūrimas.

32 straipsnis

Makroekonominis dialogas

1. Šalys susitaria, kad bendradarbiavimu siekiama skatinti keitimąsi informacija apie atitinkamas makroekonomines tendencijas ir politiką, taip pat dalytis patirtimi koordinuojant bendros rinkos makroekonominę politiką.

2. Šalys taip pat siekia plėsti savo institucijų dialogą makroekonominiais klausimais, kuris Šalims susitarus gali apimti tokias sritis kaip pinigų politika, fiskalinė politika, viešieji finansai, makroekonominis stabilizavimas ir užsienio skola.

33 straipsnis

Bendradarbiavimas statistikos srityje

1. Šalys susitaria, kad pagrindinis tikslas – sukurti geresnius statistinius metodus ir programas, įskaitant statistikos rinkimą ir platinimą, kad būtų lengviau nustatyti abiem Šalims vienodus rodiklius, taip leidžiant joms naudotis viena kitos prekybos prekėmis ir paslaugomis statistika ir apskritai bet kurios šiame Susitarime numatytos srities statistika, kai tik ją įmanoma rinkti.

2. Šis bendradarbiavimas, be kitų dalykų, galėtų apimti Centrinės Amerikos ir Europos Sąjungos valstybių narių bei Eurostato statistikos institutų techninius mainus, geresnių ir, kai to reikia, suderinamų duomenų rinkimo, analizės ir aiškinimo metodų kūrimą, taip pat seminarų, darbo grupių ar statistikos mokymo programų rengimą.

34 straipsnis

Bendradarbiavimas vartotojų apsaugos srityje

Šalys susitaria, kad bendradarbiavimą šioje srityje, be visų kitų dalykų, gali sudaryti, kiek tai įmanoma:

a)	vartotojams skirtų teisės aktų abipusio supratimo gerinimas, siekiant išvengti prekybos kliūčių ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

b)	skatinimas keistis informacija apie vartotojų apsaugos sistemas.

35 straipsnis

Bendradarbiavimas duomenų apsaugos srityje

1. Šalys susitaria bendradarbiauti asmens duomenų ir kitų duomenų tvarkymo apsaugos srityje, kad paskatintų laikytis aukščiausių tarptautinių standartų.

2. Šalys taip pat susitaria bendradarbiauti asmens duomenų apsaugos srityje, kad pagerintų apsaugos lygį ir kad kartu siektų laisvo asmens duomenų judėjimo tarp Šalių, tinkamai atsižvelgdamos į Šalių vidaus teisės aktus.

36 straipsnis

Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityse

1. Šalys susitaria, kad bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityse vykdomas abiem pusėms svarbiais klausimais ir atsižvelgiant į jų politiką, ir juo siekiama:

a)	keistis mokslo ir technologijų srities informacija ir patirtimi regioniniu lygiu, ypač informacija apie politikos ir programų įgyvendinimą;

b)	skatinti žmogiškųjų išteklių vystymąsi;

c)	stiprinti Šalių mokslinių bendruomenių ryšius;

d)	remti Šalių verslo sektoriaus dalyvavimą mokslo ir technologijų sričių bendradarbiavime, ypač skatinant inovacijas;

e)	skatinti inovacijas ir technologijų perdavimą iš vienos Šalies į kitą, įskaitant e. valdžią ir ekologiškesnes technologijas.

2. Šalys susitaria skatinti ir stiprinti mokslinę, tyrimų ir technologinę plėtrą bei inovacijų procesus, įtraukdamos aukštojo mokslo institucijas, mokslinių tyrimų centrus; gamybos sektoriai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, skatinami abiejuose regionuose.

3. Šalys susitaria stiprinti abiejų regionų universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir gamybos sektorių bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityse, įskaitant stipendijas bei studentų ir specialistų mainų programas.

4. Šalys susitaria stiprinti mokslo, technologijų ir inovacijų subjektų bendradarbiavimo ryšius, kad būtų skatinamos, skleidžiamos ir perduodamos technologijos.

37 straipsnis

Bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje

1. Šalys susitaria, kad bendradarbiavimu šioje srityje siekiama nuspręsti, kaip gerinti švietimą ir profesinį mokymą. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas siekiant jaunimui, moterims, pagyvenusiems piliečiams, čiabuvių tautoms ir kitoms Centrinės Amerikos etninėms grupėms sudaryti palankesnes sąlygas naudotis švietimo, įskaitant techninius kursus, aukštąjį išsilavinimą ir profesinį mokymą, paslaugomis, taip pat siekti šios srities Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

2. Šalys susitaria glaudžiau bendradarbiauti švietimo ir profesinio mokymo srityse ir skatinti universitetų ir įmonių bendradarbiavimą, kad keltų vyresniųjų tarnautojų kompetencijos lygį.

3. Šalys taip pat susitaria ypatingą dėmesį skirti decentralizuotiems veiksmams ir programoms (ALFA, ALBAN, URB-AL ir kt.), užtikrindamos nuolatinius abiejų Šalių specializuotų institucijų ryšius, kuriais bus skatinamas patirties ir techninių išteklių kaupimas bei mainai. Todėl bendradarbiavimu taip pat gali būti remiami su švietimu ir mokymais susiję veiksmai ir programos, siekiant patenkinti specialius Centrinės Amerikos šalių poreikius.

4. Šalys skatins čiabuvių tautų mokymą, taip pat jų gimtosiomis kalbomis.

38 straipsnis

Bendradarbiavimas aplinkos ir biologinės įvairovės srityse

1. Šalys susitaria, kad bendradarbiavimu šioje srityje skatinama saugoti aplinką, siekiant tvaraus vystymosi. Todėl atsižvelgiama į skurdo ir aplinkos ryšio bei ekonominės veiklos poveikio aplinkai svarbą. Bendradarbiavimu taip pat turėtų būti skatinamas veiksmingas dalyvavimas tarptautiniuose aplinkos susitarimuose, sudaromuose tokiose srityse kaip klimato kaita, biologinė įvairovė, dykumėjimas ir cheminių medžiagų valdymas.

2. Bendradarbiaujant, be kitų dalykų, didžiausias dėmesys gali būti skiriamas:

a)	klausimui, kaip išvengti aplinkos būklės blogėjimo; tam į bendradarbiavimą turėtų būti įtrauktas perėjimo prie ekologiškai tvarių ir (arba) švarių technologijų klausimas;

b)	gamtos išteklių (įskaitant biologinę įvairovę ir genetinius išteklius) tausojimo ir tvaraus valdymo skatinimui;

c)	raginimui nacionaliniu ir regionų lygmeniu stebėti biologinę įvairovę;

d)	keitimuisi informacija ir patirtimi aplinkos teisės aktų srityje ir dėl bendrų, abiem pusėms kylančių aplinkos problemų;

e)	skatinimui suderinti Centrinės Amerikos aplinkos teisės aktus;

f)	aplinkos valdymo stiprinimui visuose sektoriuose visuose valstybės valdymo lygiuose;

g)	švietimo aplinkos srityje skatinimui, pajėgumų kūrimui ir piliečių dalyvavimo stiprinimui;

h)	bendrų regioninių mokslinių programų skatinimui.

39 straipsnis

Bendradarbiavimas gaivalinių nelaimių srityje

Šalys susitaria, kad bendradarbiaudamos šioje srityje siekia mažinti Centrinės Amerikos regiono neatsparumą gaivalinėms nelaimėms ir tai daro stiprindamos regioninius mokslinius tyrimus, planavimą, prevencijos stebėseną, reagavimo ir atstatymo pajėgumus, derindamos teisinę sistemą ir gerindamos institucinį koordinavimą ir Vyriausybių paramą.

40 straipsnis

Kultūrinis bendradarbiavimas

1. Šalys susitaria, kad reikia plėsti šios srities bendradarbiavimą ir kultūros veikėjų abiejuose regionuose kultūrines sąsajas ir ryšius.

2. Siekiama skatinti Šalių kultūrinį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių dvišales schemas ir skatinant tų schemų sąsajas.

3. Bendradarbiavimas vykdomas laikantis atitinkamų nacionalinių autorių teises užtikrinančių nuostatų ir tarptautinių susitarimų.

4. Šis bendradarbiavimas gali vykti visose kultūros srityse, įskaitant, be visų kitų, šias:

a)	literatūros kūrinių vertimą;

b)	kultūrinio paveldo tausojimą, atkūrimą, atgavimą ir atgaivinimą;

c)	kultūros renginius ir susijusius veiksmus, taip pat artistų ir kultūros srities profesionalų mainus;

d)	kultūrų, ypač čiabuvių tautų ir kitų Centrinės Amerikos etninių grupių, įvairovės skatinimą;

e)	jaunimo mainus;

f)	kovą su neteisėta prekyba kultūros paveldu ir tokios prekybos prevenciją;

g)	amatų ir kultūros pramonės skatinimą.

41 straipsnis

Bendradarbiavimas sveikatos priežiūros srityje

1. Šalys susitaria bendradarbiauti sveikatos priežiūros sektoriuje, kad paremtų sektoriaus reformas, siekdamos, kad neturtingieji galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir turėtų vienodas teises į jas, taip pat paskatintų sąžiningus finansavimo mechanizmus, dėl kurių pagerėtų sveikatos priežiūros ir maisto prieinamumas neturtingiesiems.

2. Šalys susitaria, kad vykdydamos pirminę sveikatos prevenciją, turi įtraukti ir tokius sektorius kaip švietimas, vandens tiekimas ir sanitarijos paslaugos. Todėl Šalys siekia stiprinti ir vystyti daugiau nei sveikatos sektorių apimančius partnerystės ryšius, kad pasiektų Tūkstantmečio vystymosi tikslus, tokius kaip kova su AIDS, maliarija, tuberkulioze ir kitomis epidemijomis. Norint išspręsti su seksualine sveikata susijusias problemas ir jautrius lyčių teisių klausimus, reikia užmegzti partnerystės ryšius su pilietine visuomene, NVO ir privačiuoju sektoriumi bei dirbti su jaunimu, kad būtų išvengta lytiniu būdu plintančių ligų ir nepageidaujamų nėštumų, kai šiais tikslais neprieštaraujama šalių teisinei sistemai ir kultūros ypatumams.

42 straipsnis

Bendradarbiavimas socialinėje srityje

1. Šalys susitaria bendradarbiauti, kad sustiprintų socialinių partnerių dalyvavimą dialoge, skirtame gyvenimo ir darbo sąlygų, socialinės apsaugos ir integravimo į visuomenę klausimams. Ypatingas dėmesys skiriamas poreikiui išvengti diskriminacijos ir taikyti vienodas sąlygas bet kurios Šalies piliečiams, kurie teisėtai gyvena kitos Šalies teritorijoje.

2. Šalys pabrėžia socialinio vystymosi svarbą, kuris turi vykti kartu su ekonominiu vystymusi, ir susitaria daugiausia dėmesio skirti užimtumui, aprūpinimui būstu ir gyvenvietėms, atsižvelgdamos į savo atitinkamos srities politiką ir Konstitucijos nuostatas, taip pat Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose nustatytų esminių principų ir teisių darbe, vadinamųjų pagrindinių darbo standartų, viešinimui.

3. Šalys gali bendradarbiauti bet kurioje iš pirmiau nurodytų joms abiem svarbių sričių.

4. Tinkamais atvejais ir laikydamosi savo atitinkamų procedūrų, Šalys gali šį dialogą derinti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir jį atitinkančia Centrinės Amerikos institucija.

43 straipsnis

Pilietinės visuomenės dalyvavimas vykdant bendradarbiavimą

1. Šalys pripažįsta, kad pilietinė visuomenė yra svarbi ir gali prisidėti prie bendradarbiavimo proceso, ir susitaria skatinti veiksmingą dialogą su ja.

2. Atsižvelgiant į kiekvienos Šalies teisines ir administracines nuostatas, pilietinė visuomenė gali:

a)	pagal demokratijos principus dalyvauti konsultacijose vykstant politikos formavimo procesui šalies lygiu;

b)	būti informuojama apie konsultacijas dėl vystymosi ir bendradarbiavimo strategijų ir sektorinės politikos, ypač tose srityse, kurios svarbios pilietinei visuomenei, įskaitant visus vystymosi proceso etapus, ir dalyvauti tokiose konsultacijose;

c)	gauti finansinius išteklius, jei tai leidžia kiekvienos Šalies vidaus taisyklės, o ypač svarbiose srityse – gauti paramą pajėgumams stiprinti;

d)	dalyvauti įgyvendinant bendradarbiavimo programas su jos veikla susijusiose srityse.

44 straipsnis

Bendradarbiavimas lyčių lygybės srityje

Šalys susitaria, kad bendradarbiaudamos šioje srityje stiprina politiką, programas ir mechanizmus, skirtus lygiam vyrų ir moterų dalyvavimui ir lygioms galimybėms visose politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse užtikrinti, gerinti ir plėsti, įskaitant, jeigu to reikia, tinkamų priemonių moterims remti priėmimą. Bendradarbiaujant taip pat sudaromos palankesnės sąlygos moterims naudotis visais ištekliais, būtinais norint iki galo pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis.

45 straipsnis

Su čiabuvių tautomis ir kitomis Centrinės Amerikos etninėmis grupėmis susijęs bendradarbiavimas

1. Šalys susitaria, kad bendradarbiavimu šioje srityje skatinamas čiabuvių tautoms ir kitoms Centrinės Amerikos etninėms grupėms skirtų organizacijų kūrimas ir esamų stiprinimas, kartu skatinant skurdo panaikinimo tikslus, tvarų gamtos išteklių valdymą, pagarbą žmogaus teisėms, demokratiją ir kultūrų įvairovę.

2. Šalys ne tik nuosekliai atsižvelgia į čiabuvių tautų ir kitų Centrinės Amerikos etninių grupių padėtį visuose vystomojo bendradarbiavimo lygiuose, bet ir įtraukia ypatingos jų padėties klausimą į savo formuojamą politiką ir stiprina jų organizacijų pajėgumus, kad padidintų vystomojo bendradarbiavimo teigiamą poveikį šioms grupėms, kartu laikydamosi nacionalinių ir tarptautinių Šalių įsipareigojimų.

46 straipsnis

Su iškeldintomis tautomis ir demobilizuotais kovotojais susijęs bendradarbiavimas

1. Šalys susitaria bendradarbiauti remdamos iškeldintas tautas ir demobilizuotus kovotojus ir padėti patenkinti jų esminius reikalavimus, kai teikiant humanitarinę pagalbą nepavyksta rasti ilgalaikio sprendimo dėl jų padėties.

2. Šią bendradarbiavimo veiklą, be visų kitų veiksmų, gali sudaryti:

a)	iškeldintų tautų ir demobilizuotų kovotojų savarankiškumo atstatymas ir reintegracija į socialinę ir ekonominę struktūrą;

b)	pagalba priimančioms vietos bendruomenėms ir perkėlimo vietovėms, siekiant gerinti iškeldintų tautų ir demobilizuotų kovotojų priėmimą ir integraciją;

c)	pagalba žmonėms, kurie savo noru grįžta ir įsikuria savo kilmės šalyse ar trečiosiose šalyse, kai tam yra tinkamos sąlygos;

d)	veiksmai, kuriais padedama asmenims atgauti savo turtą ar atkurti nuosavybės teises ir išspręsti su minėtais asmenimis susijusius žmogaus teisių pažeidimo atvejus;

e)	su šiomis problemomis susiduriančių šalių institucijų pajėgumų stiprinimas;

f)	parama įsitraukimui į politinį, socialinį ir visapusiškai produktyvų gyvenimą, įskaitant, kai taikoma, paramą kaip susitaikymo proceso dalį.

47 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su nelegaliais narkotikais ir susijusiais nusikaltimais

1. Remdamosi bendros atsakomybės principu, Šalys susitaria, kad bendradarbiaudamos šioje srityje jos koordinuoja ir stiprina bendras pastangas užkirsti kelią neteisėtų narkotikų gamybai, jų prekybai bei vartojimui ir tai sumažinti. Šalys taip pat susitaria stengtis kovoti su nusikaltimais, susijusiais su šia prekyba, naudodamosi, be kitų būdų, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis kaip tarpininkėmis. Šalys susitaria, kad, be kitų bendradarbiavimo mechanizmų, šiam tikslui pasiekti taip pat naudojamasi Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių kovos su narkotikais koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmu.

2. Šalys bendradarbiauja šioje srityje, kad visų pirma įgyvendintų:

a)	narkotikų vartojimo prevencijos programas, pirmiausia skirtas pažeidžiamoms ir didelės rizikos grupėms;

b)	narkomanų mokymo, švietimo, gydymo ir reabilitacijos ir jų reintegracijos į visuomenę projektus;

c)	projektus, kuriais skatinamas šios srities teisės aktų derinimas ir veiksmai Centrinėje Amerikoje;

d)	bendras mokslinių tyrimų programas;

e)	priemones ir bendradarbiavimo veiklą, kuriomis skatinamas alternatyvus vystymasis, pirmiausia skatinant įteisinti smulkių gamintojų pasėlius;

f)	priemones, kuriomis būtų kontroliuojama prekyba narkotinių medžiagų prekursoriais ir narkotikų gamybai naudojamais produktais, panašias į tas, kurias priėmė Europos bendrija ir kompetentingos tarptautinės institucijos;

g)	priemones, kuriomis būtų sumažinta neteisėtų narkotikų pasiūla, įskaitant mokymus administracinės kontrolės sistemų srityje, siekiant išvengti narkotinių medžiagų prekursorių naudojimo, ir susijusių nusikaltimų kontrolę.

48 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su pinigų plovimu ir susijusiais nusikaltimais

1. Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią naudojimuisi jų finansų sistemomis plaunant pinigus, gautus vykdant bet kokią nusikalstamą veiką ir ypač prekybą narkotikais.

2. Šis bendradarbiavimas gali apimti administracinę ir techninę pagalbą, kuria siekiama patobulinti ir įgyvendinti teisės aktus bei užtikrinti veiksmingą tinkamų standartų ir mechanizmų veikimą. Pirmiausia bendradarbiavimu siekiama leisti keistis atitinkama informacija ir priimti tinkamus kovos su pinigų plovimu standartus, panašius į Europos bendrijos ir šioje srityje veikiančių tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), bei Jungtinių Tautų priimtus standartus. Skatinamas bendradarbiavimas regionų lygiu.

49 straipsnis

Bendradarbiavimas migracijos srityje

1. Šalys dar kartą patvirtina, kaip svarbu bendrai valdyti tarp jų teritorijų vykstančios migracijos srautus. Siekdamos stiprinti bendradarbiavimą, Šalys užmezga visapusišką dialogą visais su migracija susijusiais klausimais, įskaitant neteisėtą migraciją, neteisėtą migrantų gabenimą ir prekybą žmonėmis bei pabėgėlių srautus. Migracijos klausimai turėtų būti įtraukti į migrantų kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalių ekonominio ir socialinio vystymosi nacionalines strategijas.

2. Bendradarbiaujant suvokiama, kad migracija yra ypatingas reiškinys ir kad norint išspręsti su ja susijusius klausimus reikia išanalizuoti ir apsvarstyti skirtingas perspektyvas, kartu laikantis tos srities atitinkamų galiojančių tarptautinių, Bendrijos ir nacionalinės teisės aktų. Bendradarbiaujant didžiausias dėmesys bus skiriamas:

a)	esminėms migracijos priežastims;

nacionalinės teisės aktų ir praktikos tarptautinės apsaugos srityje tobulinimui ir įgyvendinimui, kad būtų įvykdytos 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo bei kitų atitinkamų regioninių ir tarptautinių dokumentų nuostatos ir užtikrinta, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo;

taisyklėms dėl leidimo įvažiuoti į šalį, į šalį įleistų asmenų teisėms ir statusui, vienodam požiūriui į visus teisėtai šalyje gyvenančius asmenis, kurie nėra tos šalies piliečiai, ir jų integracijos politikai, švietimui ir mokymui, taip pat priemonėms, skirtoms kovai su rasizmu ir ksenofobija bei visoms taikytinoms su migrantų žmogaus teisėmis susijusioms nuostatoms;

veiksmingos nelegalios imigracijos ir jos prevencijos politikos parengimui. Didelis dėmesys taip pat skiriamas neteisėtam migrantų gabenimui ir prekybai žmonėmis, įskaitant kovos su kontrabandininkų ir prekiautojų žmonėmis tinklais ir nusikalstamomis organizacijomis būdus ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus;

e)	neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų grąžinimui žmoniškomis ir oriomis sąlygomis ir jų readmisijai, kaip nurodyta 3 dalyje;

f)	vizų sričiai, ypač bendro intereso klausimams;

g)	sienų kontrolės sričiai, ypač klausimams, susijusiems su organizavimu, mokymais, gerąja patirtimi ir kitomis šioje srityje taikomomis priemonėmis bei, jei reikia, įrangai, kartu suvokiant galimus dvejopus tokios įrangos panaudojimo būdus.

3. Bendradarbiaudamos nelegalios imigracijos prevencijos ir kontrolės srityje, Šalys taip pat susitaria priimti savo nelegalius migrantus. Šiuo tikslu:

—

kiekviena Centrinės Amerikos šalis paprašyta, be jokių formalumų priima atgal visus savo piliečius, neteisėtai esančius Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, suteikia savo piliečiams reikalingus tapatybės dokumentus ir pasirūpina būtinomis administracinėmis priemonėmis tokiems tikslams pasiekti;

—

kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė paprašyta, be jokių formalumų priima atgal visus savo piliečius, neteisėtai esančius Centrinės Amerikos šalies teritorijoje, suteikia savo piliečiams reikalingus tapatybės dokumentus ir pasirūpina būtinomis administracinėmis priemonėmis tokiems tikslams pasiekti.

Šalys susitaria, kad paprašytos kuo greičiau sudarys susitarimą, kuriame bus numatyti konkretūs Europos Sąjungos valstybių narių ir Centrinės Amerikos šalių įsipareigojimai dėl readmisijos. Tame susitarime bus sprendžiamas ir kitų šalių piliečių bei asmenų be pilietybės readmisijos klausimas.

Šiuo tikslu terminas „Šalys“ – tai Bendrija, bet kuri jos valstybė narė ir bet kuri Centrinės Amerikos šalis.

50 straipsnis

Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje

Šalys dar kartą patvirtina kovos su terorizmu svarbą ir, atsižvelgdamos į tarptautines konvencijas, atitinkamas JT rezoliucijas ir savo teisės aktus bei kitas nuostatas, susitaria bendradarbiauti teroro aktų prevencijos ir sustabdymo srityje. Visų pirma Šalys bendradarbiauja:

a)	visapusiškai įgyvendindamos JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1373 ir kitas atitinkamas JT rezoliucijas, tarptautines konvencijas bei priemones;

b)	pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę keisdamosi informacija apie teroristų grupes ir jų paramos tinklus; ir

c)	keisdamosi nuomonėmis dėl kovos su terorizmu priemonių ir metodų, įskaitant techninių sričių ir mokymo priemones, ir keisdamosi patirtimi terorizmo prevencijos srityje.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis

Ištekliai

1. Siekdamos įgyvendinti šiame Susitarime nustatytus bendradarbiavimo tikslus, Šalys pagal savo galimybes ir per savo atitinkamus kanalus pasirūpina reikiamais ištekliais, įskaitant finansinius išteklius. Tam Šalys patvirtina kuo konkretesnę daugiametę programą ir nustato prioritetus, atsižvelgdamos į Centrinės Amerikos šalių poreikius ir išsivystymo lygį.

2. Šalys imasi visų tinkamų priemonių, kad paskatintų ir supaprastintų Europos investicijų banko veiklą Centrinėje Amerikoje, atsižvelgdamos į savo procedūras ir finansavimo kriterijus bei įstatymus ir kitus teisės aktus ir nedarydamos poveikio savo kompetentingų valdžios institucijų galioms.

3. Centrinės Amerikos šalys suteikia priemones ir garantijas Europos bendrijos ekspertams ir atleidžia nuo mokesčių už prekes, importuotas vykdant bendradarbiavimo veiksmus, laikydamosi Europos bendrijos ir kiekvienos iš Centrinės Amerikos šalių pasirašytų bendrųjų konvencijų.

52 straipsnis

Institucijų struktūra

1. Šalys susitaria palikti veikti Jungtinį komitetą, įsteigtą pagal 1985 m. Centrinės Amerikos ir EB bendradarbiavimo susitarimą ir paliktą veikti pagal 1993 m. Pamatinį bendradarbiavimo susitarimą.

2. Jungtinis komitetas yra atsakingas už bendrą šio Susitarimo įgyvendinimą. Jis taip pat nagrinėja visus Šalių ekonominiams ryšiams įtakos turinčius klausimus, įskaitant su kiekviena Centrinės Amerikos šalimi atskirai.

3. Jungtinio komiteto posėdžių darbotvarkės sudaromos abipusiu susitarimu. Komitetas nustato nuostatas, susijusias su jo posėdžių dažnumu ir vieta, pirmininkavimu bei kitais galinčiais iškilti klausimais, ir, jei būtina, įsteigia pakomitečius.

4. Įsteigiamas Jungtinis konsultacinis komitetas, kurį sudaro Centrinės Amerikos integracijos sistemos konsultacinio komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovai, kad padėtų Jungtiniam komitetui skatinti dialogą su ekonominėmis ir socialinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis.

5. Šalys ragina Europos Parlamentą ir Centrinės Amerikos Parlamentą (Parlacen) pagal šį Susitarimą ir atsižvelgus į Šalių konstitucinius įstatymus įkurti Tarpparlamentinį komitetą.

53 straipsnis

Šalių termino apibrėžtis

Šiame Susitarime „Šalys“ – tai Bendrija, jos valstybės narės arba Bendrija ir jos valstybės narės atitinkamose jų kompetencijai priskiriamose srityse, kaip numatyta Europos bendrijos steigimo sutartyje, ir Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos Respublikos, atsižvelgiant į atitinkamas jų kompetencijos sritis. Susitarimas taip pat taikomas bet kokių valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų veiksmams Šalių teritorijose.

54 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po mėnesio, kurį Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui reikalingų procedūrų užbaigimą, dieną.

2. Pranešimai siunčiami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriui, kuris yra šio Susitarimo depozitaras.

3. Šiuo Susitarimu nuo jo įsigaliojimo dienos, kaip numatyta 1 dalyje, pakeičiamas 1993 m. Pamatinis bendradarbiavimo susitarimas.

55 straipsnis

Galiojimo trukmė

1. Šis Susitarimas galioja neribotą laiką. Todėl, kaip nurodyta šio Susitarimo 2 straipsnio 3 dalyje, Šalys atšaukia 2002 m. gegužės 17 d. Madrido deklaraciją.

2. Bet kuri Šalis gali raštiškai pranešti kitai Šaliai apie savo ketinimą denonsuoti šį Susitarimą. Susitarimas denonsuojamas praėjus šešiems mėnesiams po pranešimo kitai Šaliai.

56 straipsnis

Įsipareigojimų vykdymas

1. Šalys priima bet kokias bendras ar konkrečias priemones, būtinas jų įsipareigojimams pagal šį Susitarimą vykdyti, ir užtikrina šiame Susitarime nustatytų tikslų laikymąsi.

2. Jeigu viena iš Šalių mano, kad kita Šalis neįvykdė savo įsipareigojimo pagal šį Susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių. Prieš tai per 30 dienų ji privalo pateikti Jungtiniam komitetui visą atitinkamą informaciją, reikalingą padėčiai nuodugniai įvertinti, kad būtų rastas Šalims priimtinas sprendimas.

Renkantis šias priemones pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, dėl kurių būtų mažiausiai sutrikdytas šio Susitarimo veikimas. Apie šias priemones nedelsiant pranešama Jungtiniam komitetui ir, jei kita Šalis to prašo, dėl jų konsultuojamasi Jungtiniame komitete.

3. Nukrypdama nuo 2 dalies, bet kuri Šalis gali pagal tarptautinę teisę nedelsdama imtis atitinkamų priemonių, jei:

a)	šis Susitarimas denonsuojamas pažeidžiant bendrąsias tarptautinės teisės taisykles;

b)	kita Šalis pažeidžia pagrindinius šio Susitarimo elementus, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje.

Kita Šalis gali paprašyti, kad per 15 dienų būtų sušauktas skubus Šalių susitikimas, kurio metu būtų išsamiai įvertinta padėtis ir priimtas Šalims priimtinas sprendimas.

57 straipsnis

Būsimos permainos

1. Šalys, siekdamos praplėsti ir papildyti šio Susitarimo taikymo sritį, gali susitarti jį išplėsti, laikydamosi atitinkamų savo teisės aktų ir tuo tikslu sudarydamos susitarimus dėl konkrečių sektorių ar veiklos, pasinaudojant šį Susitarimą įgyvendinant įgyta patirtimi.

2. Iš anksto neatmetamos jokios bendradarbiavimo galimybės. Šalys gali naudotis Jungtiniu komitetu, kad išnagrinėtų praktines bendradarbiavimo galimybes joms abiem svarbiose srityse.

3. Įgyvendindamos šį Susitarimą, abi Šalys gali teikti pasiūlymus, skirtus bendradarbiavimui visose srityse plėsti, atsižvelgdamos į patirtį, įgytą įgyvendinant šį Susitarimą.

58 straipsnis

Duomenų apsauga

Šiame Susitarime Šalys susitaria laikytis aukšto asmens duomenų ir kitų duomenų tvarkymo apsaugos lygio, atitinkančio aukščiausius tarptautinius standartus.

59 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis Susitarimas taikomas teritorijai, kurioje galioja Europos bendrijos steigimo sutartis, laikantis toje Sutartyje nustatytų sąlygų, ir Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos Respublikų teritorijoms.

60 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

Hecho en Roma, el quince de diciembre del dos mil tres.

Udfærdiget i Rom den femtende december to tusind og tre.

Geschehen zu Rom am fünfzehnten Dezember zweitausendunddrei.

'Εγινε στη Ρώμη, στις δέκα πέντε Δεκεμβρίου dύο χιλιάδες τρία.

Done in Rome on the fifteenth day of December in the year two thousand and three.

Fait à Rome, le quinze décembre deux mille trois.

Fatto a Roma, addi' quindici dicembre duemilatre.

Gedaan te Rome, de vijftiende december tweeduizenddrie.

Feito em Roma, em quinze de Dezembro de dois mil e três.

Tehty Roomassa viidentenätoista päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattakolme.

Som skedde i Rom den femtonde december tjugohundratre.

Pour le Royaume de Belgique

Voor het Koninkrijk België

Für das Königreich Belgien

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

På Kongeriget Danmarks vegne

Für die Bundesrepublik Deutschland

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Por el Reino de España

Pour la République française

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Per la Repubblica italiana

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Für die Republik Österreich

Pela República Portuguesa

Suomen tasavallan puolesta

För Konungariket Sverige

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Por la Comunidad Europea

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Voor de Europese Gemeenschap

Pela Comunidade Europeia

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Por la República de Costa Rica

Por la República de El Salvador

Por la República de Guatemala

Por la República de Honduras

Por la República de Nicaragua

Por la República de Panamá

(1) Kaip numatyta 2 straipsnio 5 dalies antrame sakinyje, „viešas“ neturi būti suprantamas kaip „prieinamas“.

PRIEDAS

ES VIENAŠALĖS DEKLARACIJOS

Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos deklaracija dėl nelegalių migrantų grąžinimo ir readmisijos sąlygos (49 straipsnis)

49 straipsnis nedaro poveikio Europos bendrijos ir jos valstybių narių vidiniam kompetencijų pasidalijimui sudarant readmisijos susitarimus.

Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos deklaracija dėl Šalių termino apibrėžties sąlygos (53 straipsnis)

Šio Susitarimo nuostatos, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties III dalies IV antraštinė dalis, įpareigoja Jungtinę Karalystę ir Airiją kaip atskiras Susitariančiąsias Šalis, o ne kaip Europos bendrijos dalį tol, kol Jungtinė Karalystė arba Airija (nelygu atvejis) Centrinei Amerikai praneša, kad yra įpareigota kaip Europos bendrijos dalis pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėtą Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos. Ta pati nuostata taikoma Danijai pagal prie tų Sutarčių pridėtą Protokolą dėl Danijos pozicijos.

Bendra deklaracija dėl II antraštinės dalies, susijusios su politiniu dialogu

Šalys susitaria, kad Belizas, kaip visateisis Centrinės Amerikos integracijos sistemos narys, dalyvauja politiniame dialoge.

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/29

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 380/2014

2014 m. balandžio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1284/2009, kuriuo Gvinėjos Respublikai nustatomos tam tikros specialios ribojančios priemonės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimą 2010/638/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Gvinėjos Respublikai (1),

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1284/2009 (2) Gvinėjos Respublikai nustatytos tam tikros ribojamosios priemonės, remiantis Tarybos bendrąja pozicija 2009/788/BUSP (3) (pakeista Sprendimu 2010/638/BUSP). Tos priemonės apima draudimą teikti su karine įranga susijusią techninę pagalbą ir finansinę paramą bei kitas paslaugas ir įrangos, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, pardavimo, tiekimo, perdavimo ar eksporto embargą;

(2)	2014 m. kovo 14 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/213/BUSP (4), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/638/BUSP ir panaikinamas ginklų ir įrangos, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, embargas;

(3)	kai kuriems tų priemonių panaikinimo aspektams taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, todėl siekiant visų pirma užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai visose valstybėse narėse jas taikytų vienodai, toms priemonėms įgyvendinti būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(4)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 1284/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 1284/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)	1 straipsnio a, b ir c punktai išbraukiami.

2)	2, 3, 4 ir 5 straipsniai išbraukiami.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Fiziniams arba juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms,kurie leido naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, neužtraukiama jokia atsakomybė už 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų nesilaikymą, jei jie nežinojo ir neturėjo pagrindo įtarti, kad jie savo veiksmais šiuos draudimus pažeis.“

4)	I priedas išbraukiamas.

5)	III priedas pakeičiamas tekstu, pateiktu šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2014 m. balandžio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

(1) OL L 280, 2010 10 26, p. 10.

(2) 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1284/2009, kuriuo Gvinėjos Respublikai nustatomos tam tikros specialios ribojančios priemonės (OL L 346, 2009 12 23, p. 26).

(3) 2009 m. spalio 27 d. Tarybos bendroji pozicija 2009/788/BUSP dėl ribojančių priemonių Gvinėjos Respublikai (OL L 281, 2009 10 28, p. 7).

(4) 2014 m. balandžio 14 d. Sprendimas 2014/213/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/638/BUSP dėl ribojančių priemonių Gvinėjos Respublikai, žr. šio Oficialiojo leidinio p. 83.

PRIEDAS

„III PRIEDAS

Tinklavietės, kuriose pateikiama informacija apie kompetentingas institucijas, ir adresas, kuriuo siunčiami pranešimai Europos Komisijai

BELGIJA

http://www.diplomatie.be/eusanctions

BULGARIJA

http://www.mfa.bg/en/pages/135/index.html

ČEKIJOS RESPUBLIKA

http://www.mfcr.cz/mezinarodnisankce

DANIJA

http://um.dk/da/politik-og-diplomati/retsorden/sanktioner/

VOKIETIJA

http://www.bmwi.de/DE/Themen/Aussenwirtschaft/aussenwirtschaftsrecht,did=404888.html

ESTIJA

http://www.vm.ee/est/kat_622/

AIRIJA

http://www.dfa.ie/home/index.aspx?id=28519

GRAIKIJA

http://www.mfa.gr/en/foreign-policy/global-issues/international-sanctions.html

ISPANIJA

http://www.exteriores.gob.es/Portal/es/PoliticaExteriorCooperacion/GlobalizacionOportunidadesRiesgos/Documents/ORGANISMOS%20COMPETENTES%20SANCIONES%20INTERNACIONALES.pdf

PRANCŪZIJA

http://www.diplomatie.gouv.fr/autorites-sanctions/

KROATIJA

http://www.mvep.hr/sankcije

ITALIJA

http://www.esteri.it/MAE/IT/Politica_Europea/Deroghe.htm

KIPRAS

http://www.mfa.gov.cy/sanctions

LATVIJA

http://www.mfa.gov.lv/en/security/4539

LIETUVA

http://www.urm.lt/sanctions

LIUKSEMBURGAS

http://www.mae.lu/sanctions

VENGRIJA

http://www.kulugyminiszterium.hu/kum/hu/bal/Kulpolitikank/nemzetkozi_szankciok/

MALTA

https://www.gov.mt/en/Government/Government%20of%20Malta/Ministries%20and%20Entities/Officially%20Appointed%20Bodies/Pages/Boards/Sanctions-Monitoring-Board-.aspx

NYDERLANDAI

www.rijksoverheid.nl/onderwerpen/internationale-vrede-en-veiligheid/sancties

AUSTRIJA

http://www.bmeia.gv.at/view.php3?f_id=12750&LNG=en&version=

LENKIJA

http://www.msz.gov.pl

PORTUGALIJA

http://www.portugal.gov.pt/pt/os-ministerios/ministerio-dos-negocios-estrangeiros/quero-saber-mais/sobre-o-ministerio/medidas-restritivas/medidas-restritivas.aspx

RUMUNIJA

http://www.mae.ro/node/1548

SLOVĖNIJA

http://www.mzz.gov.si/si/zunanja_politika_in_mednarodno_pravo/zunanja_politika/mednarodna_varnost/omejevalni_ukrepi/

SLOVAKIJA

http://www.mzv.sk/sk/europske_zalezitosti/europske_politiky-sankcie_eu

SUOMIJA

http://formin.finland.fi/kvyhteistyo/pakotteet

ŠVEDIJA

http://www.ud.se/sanktioner

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

https://www.gov.uk/sanctions-embargoes-and-restrictions

Adresas, kuriuo pranešimai siunčiami Europos Komisijai:

Europos Komisija

Service for Foreign Policy Instruments (FPI) (Užsienio politikos priemonių tarnyba (FPI))

EEAS 02/309

B-1049 Brussels

Belgija

E. paštas relex-sanctions@ec.europa.eu“.

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/33

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 381/2014

2014 m. balandžio 14 d.

kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 5 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (1), ypač į jo 14 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	2014 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 208/2014;

(2)	į Reglamento (ES) Nr. 208/2014 I priede pateiktą asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą turėtų būti įtraukta papildomų asmenų;

(3)	be to, turėtų būti iš dalies pakeista į Reglamento (ES) Nr. 208/2014 I priede pateiktą sąrašą įtrauktų trijų asmenų identifikuojamoji informacija;

(4)	todėl Reglamento (ES) Nr. 208/2014 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento I priede išvardyti asmenys įtraukiami į Reglamento (ES) Nr. 208/2014 I priede pateiktą sąrašą.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 208/2014 I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2014 m. balandžio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

(1) OL L 66, 2014 3 6, p. 1.

I PRIEDAS

1 straipsnyje nurodyti asmenys

	Vardas, pavardė	Identifikuojamoji informacija	Motyvų pareiškimas	Įtraukimo į sąrašą data
19.	Serhiy Arbuzov	gimęs 1976 m. kovo 24 d., buvęs Ukrainos ministras pirmininkas	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje vykdomas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	15 4 2014
20.	Yuriy Ivanyushchenko	gimęs 1959 m. vasario 21 d., Regionų partijai priklausantis parlamento narys	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje vykdomas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	15 4 2014
21.	Oleksandr Klymenko	gimęs 1980 m. lapkričio 16 d., buvęs pajamų ir mokesčių ministras	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje vykdomas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	15 4 2014
22.	Edward Stavytskyi	gimęs 1972 m. spalio 4 d., buvęs Ukrainos kuro ir energetikos ministras	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje vykdomas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	15 4 2014

II PRIEDAS

Su šiais į Reglamento (ES) Nr. 208/2014 I priedą įtrauktais asmenimis susiję įrašai pakeičiami toliau nurodytais įrašais:

	Vardas, pavardė	Identifikuojamoji informacija	Motyvų pareiškimas	Įtraukimo į sąrašą data
9.	Oleksandr Viktorovych Yanukovych	gimęs 1973 m. liepos 10 d., buvusio Prezidento sūnus, verslininkas	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje atliekamas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	2014 3 6
12.	Serhii Petrovych Kliuiev	gimęs 1969 m. rugpjūčio 19 d., Andrei K1iuiev brolis, verslininkas	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje atliekamas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	2014 3 6
14.	Oleksii Mykolayovych Azarov	gimęs 1971 m. liepos 13 d., buvusio Ministro Pirmininko Azarov sūnus, verslininkas	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje atliekamas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	2014 3 6

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/36

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 382/2014

2014 m. kovo 7 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatos dėl prospekto priedų skelbimo techninių reguliavimo standartų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2001/34/EB (1), ypač į jos 16 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Direktyva 2003/71/EB suderinami prospekto, kurį privaloma paskelbti, kai vertybiniai popieriai yra siūlomi visuomenei arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje, esančioje arba veikiančioje valstybėje narėje, sąrašą, sudarymo, tvirtinimo ir platinimo reikalavimai;

(2)

Direktyvoje 2003/71/EB taip pat reikalaujama skelbti prospekto priedus, kuriuose nurodomas kiekvienas svarbus naujas veiksnys, svarbi klaida ar netikslumas, susiję su prospekte nurodyta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių įvertinimui, atsirandantys ar pastebėti po to, kai prospektas patvirtinamas, ir prieš galutinį pasiūlymo visuomenei uždarymą arba laiką, kai pradedama prekyba reguliuojamoje rinkoje, atsižvelgiant į tai, kas įvyks vėliau;

(3)

teikiant visą informaciją apie vertybinius popierius ir jų emitentus didinama investuotojų apsauga. Todėl į priedą reikėtų įtraukti visą su konkrečiais atvejais susijusią reikšmingą informaciją, dėl kurios reikia priedo ir kurią būtina įtraukti į prospektą pagal Direktyvą 2003/71/EB ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 809/2004 (2);

(4)	siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą, patikslinti Direktyvoje 2003/71/EB išdėstytus reikalavimus ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, būtina nurodyti atvejus, kai būtina skelbti prospekto priedus;

(5)	visų atvejų, kai būtinas prospekto priedas, neįmanoma įvardyti, nes tai gali priklausyti nuo atitinkamo emitento ir vertybinių popierių. Todėl tikslinga nurodyti būtiniausius atvejus, kai priedas yra būtinas;

(6)

esminį vaidmenį investuotojams priimant investicinius sprendimus atlieka metinės audituotos finansinės ataskaitos. Siekiant užtikrinti, kad investuotojai savo investicinius sprendimus galėtų pagrįsti naujausia finansine informacija, būtina skelbti priedą, į kurį įtraukiamos kapitalo vertybinių popierių emitentų ir pagrindinių akcijų emitentų (depozitoriumo pakvitavimų atveju) naujos metinės audituotos finansinės ataskaitos, paskelbtos po prospekto patvirtinimo;

(7)

siekiant atsižvelgti į galimybę, kad pelno prognozės bei preliminarus pelnas turės įtakos investiciniam sprendimui, kapitalo vertybinių popierių emitentai ir pagrindinių akcijų emitentai depozitoriumo pakvitavimų atveju turėtų skelbti priedą, kuriame pateikiami bet kokie numanomų arba aiškių duomenų, kurie yra į prospektą jau įtrauktos pelno prognozės arba preliminarus pelnas, pakeitimai;

(8)

kad būtų galima motyvuotai įvertinti bet kurios rūšies vertybinių popierių emitentą, būtina turėti su emitento pagrindinių akcininkų arba kontroliuojančiojo subjekto tapatybe susijusios informacijos. Tačiau emitento kontrolės pasikeitimas ypač svarbus tuomet, kai pasiūlymas yra susijęs su kapitalo vertybiniais popieriais arba depozitoriumo pakvitavimais, nes šių rūšių vertybinių popierių kaina apskritai labiau priklauso nuo tokios situacijos. Todėl, pasikeitus kapitalo vertybinių popierių emitento arba pagrindinių akcijų emitento (depozitoriumo pakvitavimų atveju) kontrolei, reikėtų skelbti priedą;

(9)

labai svarbu, kad potencialūs investuotojai, vertinantys pateiktą kapitalo vertybinių popierių arba depozitoriumo pakvitavimų pasiūlymą, turėtų galimybę palyginti tokio pasiūlymo sąlygas su kaina arba pakeitimo sąlygomis, susijusiomis su to pasiūlymo laikotarpiu paskelbtu viešu perėmimo pasiūlymu. Be to, priimant investicinį sprendimą taip pat svarbus viešo perėmimo pasiūlymo rezultatas, nes investuotojai turi žinoti, ar dėl jo keisis emitento kontrolė. Todėl tais atvejais būtina skelbti priedą;

(10)

jeigu nebegalioja pareiškimas dėl apyvartinio kapitalo, investuotojai negali priimti visiškai motyvuoto investicinio sprendimo dėl emitento finansinės būklės artimiausioje ateityje. Investuotojai turėtų turėti galimybę iš naujo įvertinti savo investicinius sprendimus atsižvelgdami į naują informaciją apie emitento galimybę gauti pinigų arba kitų turimų likvidžių išteklių savo įsipareigojimams padengti. Todėl tais atvejais būtina skelbti priedą;

(11)

yra atvejų, kai po prospekto patvirtinimo emitentas arba siūlytojas nusprendžia vertybinius popierius siūlyti kitose valstybėse narėse, nei nurodyta prospekte, arba prašyti vertybinius popierius įtraukti į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašą kitose papildomose valstybėse narėse, nei numatyta prospekte. Informacija apie tokius pasiūlymus kitose valstybėse narėse arba įtraukimą į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašą jose yra svarbi investuotojui vertinant tam tikrus emitento vertybinių popierių aspektus, todėl būtina skelbti priedą;

(12)	tikėtina, kad svarbus finansinis įsipareigojimas paveiks subjekto finansinę būklę arba verslą. Todėl investuotojai turėtų turėti teisę gauti papildomos informacijos apie to įsipareigojimo pasekmes prospekto priede;

(13)	pasiūlymo programos bendros nominalios sumos padidinimas suteikia informacijos apie emitento finansavimo būtinybę arba jo vertybinių popierių paklausos padidėjimą. Todėl, jei didinama bendra nominali į prospektą įtrauktos pasiūlymo programos suma, turėtų būti skelbiamas prospekto priedas;

(14)	šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(15)

EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi techniniai reguliavimo standartai, kuriuose nurodomi atvejai, kai privaloma skelbti prospekto priedą.

2 straipsnis

Prievolė skelbti priedą

Prospekto priedas skelbiamas šiais atvejais:

kai bet kuris iš toliau išvardytų subjektų paskelbia naujas metines audituotas finansines ataskaitas:

1)	emitentas, jei prospektas susijęs su akcijomis ir kitais akcijoms lygiaverčiais perleidžiamais vertybiniais popieriais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 809/2004 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte;

2)	pagrindinių akcijų arba kitų akcijoms lygiaverčių perleidžiamų vertybinių popierių emitentas kapitalo vertybinių popierių atveju, laikantis Reglamento (EB) Nr. 809/2004 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų;

3)	pagrindinių akcijų emitentas, jei prospektas rengiamas pagal depozitoriumo pakvitavimų aprašą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 809/2004 X arba XXVIII priede;

jei bet kuris iš toliau nurodytų subjektų skelbia į prospektą jau įtrauktos pelno prognozės arba preliminaraus pelno pakeitimą:

1)	emitentas, jei prospektas susijęs su akcijomis ir kitais akcijoms lygiaverčiais perleidžiamais vertybiniais popieriais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 809/2004 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte;

2)	pagrindinių akcijų arba kitų akcijoms lygiaverčių perleidžiamų vertybinių popierių emitentas, jei prospektas susijęs su kapitalo vertybiniais popieriais, laikantis Reglamento (EB) Nr. 809/2004 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų;

3)	pagrindinių akcijų emitentas, jei prospektas rengiamas pagal depozitoriumo pakvitavimų aprašą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 809/2004 X arba XXVIII priede;

jei keičiasi bet kurio iš toliau nurodytų subjektų kontrolė:

1)	emitento, jei prospektas susijęs su akcijomis ir kitais akcijoms lygiaverčiais perleidžiamais vertybiniais popieriais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 809/2004 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte;

2)	pagrindinių akcijų arba kitų akcijoms lygiaverčių perleidžiamų vertybinių popierių emitento, jei prospektas susijęs su kapitalo vertybiniais popieriais, laikantis Reglamento (EB) Nr. 809/2004 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų;

3)	pagrindinių akcijų emitento, jei prospektas rengiamas pagal depozitoriumo pakvitavimų aprašą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 809/2004 X arba XXVIII priede;

jei yra trečiųjų šalių pateiktas naujas viešas perėmimo pasiūlymas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB (4) 2 straipsnio 1 dalies a punkte, ir viešo perėmimo pasiūlymo rezultatas dėl bet kurio iš šių aspektų:

1)	emitento, jei prospektas susijęs su akcijomis ir kitais akcijoms lygiaverčiais perleidžiamais vertybiniais popieriais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 809/2004 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nuosavo kapitalo;

2)	pagrindinių akcijų arba kitų akcijoms lygiaverčių perleidžiamų vertybinių popierių emitento, jei prospektas susijęs su kapitalo vertybiniais popieriais, laikantis Reglamento (EB) Nr. 809/2004 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, nuosavo kapitalo;

3)	pagrindinių akcijų emitento, jei prospektas rengiamas pagal depozitoriumo pakvitavimų aprašą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 809/2004 X arba XXVIII priede, nuosavo kapitalo;

jei dėl akcijų ir kitų akcijoms lygiaverčių perleidžiamų vertybinių popierių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 809/2004 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir skolos vertybinių popierių, kuriuos galima konvertuoti ar mainyti į kitus ir kurie yra kapitalo vertybiniai popieriai, laikantis to reglamento 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, keičiasi į prospektą įtrauktas pareiškimas dėl apyvartinio kapitalo, kai apyvartinis kapitalas tampa pakankamas arba nepakankamas esamiems emitento reikalavimams tenkinti;

f)	jei emitentas siekia vertybinių popierių įtraukimo į prekybos papildomoje (-se) reguliuojamoje (-se) rinkoje (-se) papildomoje (-se) valstybėje (-se) narėje (-se) arba ketina juos siūlyti visuomenei kitoje papildomoje (-se) valstybėje (-se) narėje (-se), nei numatyta prospekte;

jei prisiimamas naujas svarbus finansinis įsipareigojimas, dėl kurio tikėtini dideli bendri pokyčiai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 809/2004 4a straipsnio 6 dalyje, ir prospektas yra susijęs su akcijomis ir kitais akcijoms lygiaverčiais perleidžiamais vertybiniais popieriais, nurodytais to reglamento 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir kitais kapitalo vertybiniais popieriais, laikantis to reglamento 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų;

h)	jei didinama bendra nominali pasiūlymo programos suma.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

(2) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL L 149, 2004 4 30, p. 1).

(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(4) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12).

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/40

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 383/2014

2014 m. balandžio 2 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Beurre de Bresse (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Prancūzijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Beurre de Bresse“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Beurre de Bresse“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL C 335, 2013 11 16, p. 22.

PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.5 klasė. Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

PRANCŪZIJA

Beurre de Bresse (SKVN)

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/42

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 384/2014

2014 m. balandžio 3 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Crème de Bresse (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Prancūzijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Crème de Bresse“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Crème de Bresse“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 3 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL C 335, 2013 11 16, p. 16.

PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.4 klasė. Kiti gyvūninės kilmės produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs pieno produktai, išskyrus sviestą, ir kt.)

PRANCŪZIJA

Crème de Bresse (SKVN)

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/44

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 385/2014

2014 m. balandžio 3 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Elbe-Saale Hopfen (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Vokietijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Elbe-Saale Hopfen“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Elbe-Saale Hopfen“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 3 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL C 345, 2013 11 26, p. 24.

PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai (prieskoniai ir kt.)

VOKIETIJA

Elbe-Saale Hopfen (SGN)

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/46

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 386/2014

2014 m. balandžio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (1), ypač į jo 13 straipsnio 1 dalies d ir e punktus,

kadangi:

(1)	remiantis JT Saugumo Tarybos Sankcijų komiteto sprendimais Reglamento (EB) Nr. 329/2007 IV priede išvardyti asmenys, subjektai ir organizacijos;

(2)	Reglamento (EB) Nr. 329/2007 V priede nurodyti asmenys, subjektai ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą yra įšaldomi;

(3)

remdamasi JT Saugumo Tarybos Sankcijų komiteto sprendimu, 2014 m. balandžio 14 d. Taryba nusprendė (2) iš dalies pakeisti informaciją, susijusią su vienu subjektu, nurodytu asmenų, subjektų ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąraše, ir išbraukti vieną subjektą iš IV priedo. Todėl IV priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)	2014 m. balandžio 14 d. Taryba taip pat nusprendė išbraukti vieną asmenį iš V priedo. Todėl V priedas turėtų būti iš dalies pakeistas;

(5)	siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turi įsigalioti nedelsiant,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)	IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

2)	V priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Užsienio politikos priemonių tarnybos vadovas

(1) OL L 88, 2007 3 29, p. 1.

(2) 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas 2014/212/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/183/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 79).

I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 329/2007 IV priedo dalies, kurios antraštė „B. Juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos“, Korea Ryonha Machinery Joint Venture Corporation skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„16)

Korea Ryonha Machinery Joint Venture Corporation (dar žinoma kaip a) Chosun Yunha Machinery Joint Operation Company; b) Korea Ryenha Machinery J/V Corporation; c) Ryonha Machinery Joint Venture Corporation; d) Ryonha Machinery Corporation; e) Ryonha Machinery; f) Ryonha Machine Tool; g) Ryonha Machine Tool Corporation; h) Ryonha Machinery Corp; i) Ryonhwa Machinery Joint Venture Corporation; j) Ryonhwa Machinery JV; k) Huichon Ryonha Machinery General Plant; l) Unsan; m) Unsan Solid Tools; ir n) Millim Technology Company). Adresas: a) Tongan-dong, Central District, Pchenjanas, KLDR; b) Mangungdae- gu, Pchenjanas, KLDR; c) Mangyongdae District, Pchenjanas, KLDR. Kita informacija: E. paštas: a) ryonha@silibank.com; sjc-117@hotmail.com; ir b) millim@silibank.com. Tel.: a) 850 218111; b) 850 218111-8642; ir c) 850 218111381-8642. Faks.: 850 2381-4410. Įtraukimo į sąrašą data: 2013 1 22.“

II PRIEDAS

Iš Reglamento (EB) Nr. 329/2007 V priedo dalies, kurios antraštė „A. 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti fiziniai asmenys“, išbraukiamas šis įrašas:

Vardas, pavardė (ir galimi slapyvardžiai)

Identifikuojamoji informacija

Priežastys

„1.

CHANG Song-taek (dar vadinamas JANG Song–Taek)

Gimimo data:

1946 m. vasario 2 d. arba 1946 m. vasario 6 d., arba 1946 m. vasario 23 d. (Šiaurės Hamgiongo provincija)

Paso Nr. (2006 m. duomenimis): PS 736420617

Nacionalinės gynybos komisijos narys. Korėjos darbininkų partijos Administravimo departamento direktorius.“

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/48

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 387/2014

2014 m. balandžio 14 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	64,0
	TN	117,5
	TR	93,7
	ZZ	91,7
0707 00 05	MK	58,5
	TR	124,3
	ZZ	91,4
0709 93 10	MA	44,0
	TR	96,8
	ZZ	70,4
0805 10 20	EG	47,3
	IL	67,5
	MA	40,7
	TN	46,6
	TR	62,2
	ZZ	52,9
0805 50 10	MA	35,6
	TR	65,8
	ZZ	50,7
0808 10 80	AR	96,5
	BR	88,0
	CL	101,3
	CN	98,6
	MK	26,7
	NZ	138,0
	US	175,3
	ZA	130,1
	ZZ	106,8
0808 30 90	AR	98,5
	CL	147,3
	CN	82,0
	ZA	98,5
	ZZ	106,6

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/50

TARYBOS DIREKTYVA 2014/48/ES

2014 m. kovo 24 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 115 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Tarybos direktyva 2003/48/EB (3) valstybėse narėse taikoma nuo 2005 m. liepos 1 d. ir per pirmus trejus taikymo metus jos veiksmingumas nustatytose direktyvos taikymo srityse pasitvirtino. Tačiau, iš pirmosios 2008 m. rugsėjo 15 d. Komisijos parengtos jos taikymo ataskaitos galima spręsti, kad ji nevisiškai atitinka plačius užmojus, išdėstytus 2000 m. lapkričio 26–27 d. posėdyje Tarybos vieningai priimtose išvadose. Visų pirma ji neapima tam tikrų finansinių priemonių, lygiaverčių vertybiniams popieriams su palūkanomis, ir tam tikrų netiesioginių vertybinių popierių su palūkanomis turėjimo būdų;

(2)

norint geriau pasiekti Direktyvos 2003/48/EB tikslą, būtina visų pirma gerinti faktiškųjų savininkų tapatybei ir gyvenamajai vietai nustatyti naudojamos informacijos kokybę. Šiuo tikslu mokėjimų tarpininkas naudoja ir gimimo datą bei vietą, ir valstybių narių suteiktus mokesčių mokėtojo identifikacinius ar lygiaverčius numerius, jei jie yra. Direktyva 2003/48/EB valstybės narės neįpareigojamos taikyti mokesčių mokėtojo identifikacinių numerių. Šiuo tikslu taip pat turėtų būti gerinama informacija apie bendras sąskaitas ir kitus bendros faktiškosios nuosavybės teisės atvejus;

(3)

Direktyva 2003/48/EB taikoma tik palūkanoms, kurios mokamos tiesioginei Sąjungoje gyvenančių fizinių asmenų naudai. Šie fiziniai asmenys gali išvengti Direktyvos 2003/48/EB taikymo pasinaudodami tarpiniu subjektu arba juridine struktūra, ypač įsisteigusiu jurisdikcijoje, kurioje tokiam subjektui arba struktūrai sumokėtų pajamų apmokestinimas neužtikrinamas. Be to, atsižvelgiant į kovos su pinigų plovimu priemones, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB (4), tikslinga reikalauti, kad mokėjimų tarpininkai taikytų „skaidrumo metodą“ mokėjimams, skirtiems tam tikriems subjektams arba juridinėms struktūroms, kurios yra įsisteigusios arba kurių pagrindinis administracijos centras yra tam tikrose šalyse arba teritorijose, kuriose netaikoma Direktyva 2003/48/EB arba tokio paties ar lygiaverčio poveikio priemonės. Tie mokėjimų tarpininkai turėtų naudotis jau turima informacija apie tokių subjektų arba juridinių struktūrų faktiškąjį (-uosius) savininką (-us), kad užtikrintų Direktyvos 2003/48/EB taikymą tais atvejais, kai nustatytas faktiškasis savininkas yra valstybės narės, kitos nei valstybė narė, kurioje yra įsisteigęs mokėjimų tarpininkas, rezidentas. Siekiant sumažinti mokėjimų tarpininkams tenkančią administracinę naštą, reikėtų parengti trečiųjų šalių ir jurisdikcijų subjektų bei juridinių struktūrų, kuriems taikoma ši priemonė, orientacinį sąrašą;

(4)

taip pat turėtų užtikrinti, kad nebūtų vengiama Direktyvos 2003/48/EB taikymo palūkanų mokėjimą dirbtinai nukreipiant per ekonominės veiklos vykdytoją, įsisteigusį už Sąjungos ribų. Todėl būtina aiškiai nurodyti ekonominės veiklos vykdytojų atsakomybę tais atvejais, kai jie žino, kad ekonominės veiklos vykdytojui, įsisteigusiam teritorijoje, kuriai netaikoma Direktyva 2003/48/EB, sumokėtos palūkanos yra sumokėtos fizinio asmens, kuris jų žiniomis yra kitos valstybės narės rezidentas ir kurį galima laikyti jų klientu, naudai. Tokiomis aplinkybėmis tuos ekonominės veiklos vykdytojus reikėtų laikyti vykdančiais mokėjimų tarpininkų funkciją. Tai visų pirma taip pat padėtų išvengti galimo netinkamo pasinaudojimo tarptautiniu finansų įstaigų, t. y. skyrių, dukterinių įmonių, asocijuotų arba holdingo bendrovių, tinklu siekiant išvengti Direktyvos 2003/48/EB taikymo;

(5)

patirtis parodė, kad reikia aiškiau apibrėžti prievolę vykdyti mokėjimų tarpininko funkciją gaunamų palūkanų mokėjimo atžvilgiu. Visų pirma reikėtų aiškiai nustatyti tarpines struktūras, kurioms taikoma tokia prievolė. Subjektai ir juridinės struktūros, kurie nėra veiksmingai apmokestinami, gavę palūkanas iš bet kurio pirmesnio ekonominės veiklos vykdytojo turėtų taikyti Direktyvos 2003/48/EB nuostatas. Tokių subjektų ir juridinių struktūrų orientacinis sąrašas kiekvienoje valstybėje narėje sudarys palankesnes sąlygas naujoms nuostatoms įgyvendinti;

(6)

kaip nurodyta pirmoje Direktyvos 2003/48/EB taikymo ataskaitoje, jos taikymo galima išvengti naudojant finansines priemones, kurios, atsižvelgiant į rizikos lygį, lankstumą ir sutartinį pelną, yra lygiavertės skoliniams reikalavimams. Todėl būtina užtikrinti, kad ji būtų taikoma ne tik palūkanoms, bet ir kitoms iš esmės lygiavertėms pajamoms;

(7)	atitinkamai gyvybės draudimo sutartys, kuriose numatyta pajamų grąžos garantija arba kurios daugiau kaip 40 % yra susijusios su pajamomis iš skolinių reikalavimų arba lygiavertėmis pajamomis, kurioms taikoma Direktyva 2003/48/EB, turėtų būti įtrauktos į tos direktyvos taikymo sritį;

(8)

Europos Sąjungoje įsteigtų investavimo fondų atveju Direktyva 2003/48/EB dabar taikoma tik pajamoms, gautoms per kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), kuriems išduotas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (5), kuri, inter alia, panaikino ir pakeitė Tarybos direktyvą 85/611/EEB (6). Lygiavertėms pajamoms iš ne KIPVPS Direktyva 2003/48/EB taikoma tik tais atvejais, kai ne KIPVPS yra subjektai, neturintys juridinio asmens statuso ir dėl to gaunamų palūkanų mokėjimo atžvilgiu veikia kaip mokėjimų tarpininkai. Siekiant užtikrinti, kad visiems investavimo fondams ar schemoms, neatsižvelgiant į jų teisinę formą, būtų taikomos vienodos taisyklės, Direktyvoje 2003/48/EB pateikta nuoroda į Direktyvą 85/611/EEB turėtų būti pakeista nuoroda į jų registraciją pagal valstybės narės teisę arba tai, kad jų fondų taisykles arba steigimo dokumentus reglamentuoja vienos iš valstybių narių teisė. Be to, turėtų būti užtikrintas vienodų sąlygų taikymas, atsižvelgiant į Europos ekonominės erdvės sutartį;

(9)	investavimo fondų, įsteigtų ne Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, atžvilgiu būtina aiškiai nurodyti, kad ši direktyva taikoma palūkanoms ir lygiavertėms pajamoms iš visų tų fondų, neatsižvelgiant į jų teisinę formą arba santykį su investuotojais;

(10)

reikėtų patikslinti palūkanų mokėjimo apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama ne tik į tiesiogines, bet ir į netiesiogines investicijas į skolinius reikalavimus, skaičiuojant į tokias priemones investuoto turto procentinį dydį. Be to, kad mokėjimų tarpininkams būtų paprasčiau Direktyvą 2003/48/EB taikyti pajamoms, gaunamoms iš kolektyvinio investavimo subjektų, įsisteigusių kitose šalyse, reikėtų aiškiai nustatyti, kad apskaičiuojant turto sudėtį kai kurių tokių subjektų pajamų atveju yra taikomos Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę, taisyklės;

(11)

tiek „pažymos“ procedūra, pagal kurią faktiškieji savininkai, kurių gyvenamoji vieta mokesčių tikslais yra vienoje valstybėje narėje, gali išvengti palūkanų, gautų kitoje valstybėje narėje, nurodytoje Direktyvos 2003/48/EB 10 straipsnio 1 dalyje, apmokestinimo išskaičiuojamuoju mokesčiu, tiek alternatyvi savanoriško informacijos pateikimo faktiškojo savininko gyvenamosios vietos valstybei procedūra turi privalumų. Nepaisant to, savanoriško informacijos pateikimo procedūra mažiau apsunkina faktiškąjį savininką, todėl tikslinga leisti faktiškiesiems savininkams pasirinkti procedūrą;

(12)	valstybės narės turėtų pateikti atitinkamus statistinius duomenis apie Direktyvos 2003/48/EB taikymą, kad pagerintų Komisijos turimos informacijos, naudojamos rengiant tos direktyvos taikymo ataskaitą, kuri kas trejus metus pateikiama Tarybai, kokybę;

(13)	pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (7) 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Europos Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti;

(14)	siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2003/48/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(15)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti veiksmingą taupymo pajamų iš kitose valstybėse gautų palūkanų, kurios paprastai įtraukiamos į reziduojančių asmenų apmokestinamąsias pajamas visose valstybėse narėse, apmokestinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau tų tikslų dėl veiksmo masto būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(16)	Direktyva 2003/48/EB turėtų būti iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2003/48/EB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad šiai direktyvai įgyvendinti reikalingas užduotis vykdytų mokėjimų tarpininkai ir kiti ekonominės veiklos vykdytojai, kurie įsisteigę arba, kai tinka, kurių pagrindinis administracijos centras yra jų teritorijoje, nepriklausomai nuo reikalavimų, už kuriuos gaunamos palūkanos, skolininko įsisteigimo vietos.“;

ekonominės veiklos vykdytojas – kredito ar finansų įstaiga arba bet kuris kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris, vykdydamas savo profesinę veiklą, reguliariai arba kartais moka palūkanas arba garantuoja jų mokėjimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

subjekto (turinčio juridinio asmens statusą arba jo neturinčio) „pagrindinis administracijos centras“ – adresas, kuriuo priimami pagrindiniai valdymo sprendimai, susiję su visa subjekto vykdoma veikla. Jei tokie sprendimai priimami keliose šalyse ar jurisdikcijose, pagrindinis administracijos centras nustatomas pagal adresą, kuriuo priimama dauguma pagrindinių valdymo sprendimų, susijusių su turtu, už kurį mokamos palūkanos, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

patikos fondo ar kitos juridinės struktūros „pagrindinis administracijos centras“:

įterpiamas šis straipsnis:

„1a straipsnis

Tam tikrų sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

fizinio asmens, kuriam tenka pagrindinė atsakomybė už pagrindinius valdymo sprendimus, susijusius su juridinės struktūros turto valdymu, o patikos fondo atveju – valdytojo, nuolatinis adresas. Jei tokia pagrindinė atsakomybė tenka keliems fiziniams asmenims, pagrindinis administracijos centras nustatomas pagal asmens, kuriam tenka pagrindinė atsakomybė už daugumą pagrindinių valdymo sprendimų, susijusių su turtu, už kurį mokamos palūkanos, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, nuolatinį adresą, arba

ii)

adresas, kuriuo juridinis asmuo, kuriam tenka pagrindinė atsakomybė už juridinės struktūros turto valdymą, o patikos fondo atveju – valdytojas, priima pagrindinius valdymo sprendimus, susijusius su šiuo turtu. Jei pagrindiniai valdymo sprendimai priimami keliose šalyse arba priklauso kelioms jurisdikcijoms, pagrindinis administracijos centras nustatomas pagal adresą, kuriuo priimama dauguma pagrindinių valdymo sprendimų, susijusių su turtu, už kurį mokamos palūkanos, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

„veiksmingai apmokestinamas“ – subjektui arba juridinei struktūrai tenka prievolė mokėti mokestį už visas savo pajamas arba dalį savo pajamų, priskiriamų gavėjams ne rezidentams, įskaitant už palūkanas.“;

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Faktiškojo savininko sąvokos apibrėžtis

1. Šioje direktyvoje ir nedarant poveikio 2–4 dalims, terminas „faktiškasis savininkas“ reiškia fizinį asmenį, kuriam mokamos palūkanos, arba kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, nebent jis įrodo, kad mokėjimas nebuvo gautas ar garantuotas jo paties naudai, tai yra:

a)	jis veikia kaip mokėjimų tarpininkas, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalyje;

jis veikia juridinio asmens statusą turinčio arba jo neturinčio subjekto vardu ir atskleidžia ekonominės veiklos vykdytojui, kuris moka palūkanas arba garantuoja jų sumokėjimą, subjekto pavadinimą, teisinę formą ir įsisteigimo vietos adresą, o tuo atveju, jei jis yra kitoje šalyje ar jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, – subjekto pagrindinio administracijos centro adresą;

jis veikia juridinės struktūros vardu ir atskleidžia ekonominės veiklos vykdytojui, kuris moka palūkanas arba garantuoja jų sumokėjimą, juridinės struktūros pavadinimą (jei yra), teisinę formą ir pagrindinio administracijos centro adresą ir 1a straipsnio c punkte nurodyto juridinio ar fizinio asmens pavadinimą ar vardą ir pavardę arba

d)	jis veikia kito fizinio asmens, kuris yra faktiškasis savininkas, vardu ir atskleidžia mokėjimų tarpininkui to faktiškojo savininko tapatybę pagal 3 straipsnio 2 dalį.

2. Jei mokėjimų tarpininkas turi informacijos, iš kurios galima spręsti, kad fizinis asmuo, kuriam mokamos palūkanos arba kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, galbūt nėra faktiškasis savininkas, ir tam fiziniam asmeniui netaikomas 1 dalies a, b arba c punktas, jis imasi pagrįstų priemonių faktiškojo savininko tapatybei nustatyti pagal 3 straipsnio 2 dalį. Jei mokėjimų tarpininkas negali nustatyti faktiškojo savininko tapatybės, tokį asmenį jis laiko faktiškuoju savininku.

3. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam taip pat taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB (*1) 2 straipsnis, moka palūkanas arba garantuoja jų sumokėjimą subjektui arba juridinei struktūrai, kuris (-i) nėra veiksmingai apmokestinamas (-a) ir kuris (-i) yra įsisteigęs (-usi) arba kurio (-os) pagrindinis administracijos centras yra šalyje arba jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, esančioje už šios direktyvos 7 straipsnyje nurodytos teritorijos ribų ir nepatenkančioje į susitarimų, kuriuose numatytos tos pačios priemonės, kurios numatytos toje direktyvoje, arba joms lygiavertės priemonės, teritorinio taikymo sritį, taikomos šios dalies antra–penkta pastraipos.

Mokėjimas laikomas atliktu arba garantuotu tiesioginei fizinio asmens, kurio gyvenamoji vieta yra ne toje valstybėje narėje, kurioje yra ekonominės veiklos vykdytojas, ir kuris pagal Direktyvos 2005/60/EB 3 straipsnio 6 dalį yra apibrėžiamas kaip subjekto arba juridinės struktūros tikrasis savininkas, naudai. To asmens tapatybė nustatoma laikantis tos direktyvos 7 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatytų deramo klientų patikrinimo priemonių. Tas fizinis asmuo taip pat laikomas faktiškuoju savininku šios direktyvos tikslais.

Pirmoje pastraipoje nurodytais tikslais laikoma, kad I priede pateiktame orientaciniame sąraše nurodytų kategorijų subjektai ir juridinės struktūros nėra veiksmingai apmokestinami.

Pirmoje pastraipoje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas nustato subjekto ar juridinės struktūros teisinę formą ir įsisteigimo vietą ar, kai tinka, pagrindinį administracijos centrą naudodamasis informacija, kurią yra nurodę fiziniai asmenys, veikiantys subjekto arba juridinės struktūros vardu, visų pirma pagal 1 dalies b ir c punktus, išskyrus atvejus, kai ekonominės veiklos vykdytojas turi patikimesnės informacijos, įrodančios, kad gauta informacija yra neteisinga arba neišsami šios dalies taikymo tikslais.

Tais atvejais, kai subjektas ar juridinė struktūra nepriskiriami jokiai iš I priede nurodytų kategorijų arba tais atvejais, kai jis (ji) priskiriamas (-a) toms kategorijoms, tačiau teigia esąs (-anti) veiksmingai apmokestinamas (-a), pirmoje pastraipoje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas, remdamasis paprastai pripažįstamais faktais arba oficialiais dokumentais, pateiktais subjekto ar juridinės struktūros arba gautais taikant deramo klientų patikrinimo priemones pagal Direktyvą 2005/60/EB, nustato, ar jis (ji) yra veiksmingai apmokestinamas (-a).

4. Jei subjektas arba juridinė struktūra pagal 4 straipsnio 2 dalį laikomi mokėjimų tarpininkais gaunamų palūkanų mokėjimo arba mokėjimo garantavimo atžvilgiu, laikoma, kad palūkanos yra priskaičiuotos toliau nurodytiems asmenims, kurie šioje direktyvoje laikomi faktiškaisiais savininkais:

bet kuris fizinis asmuo, kuris turi teisę į pajamas, gaunamas už turtą, už kurį mokamos tokios palūkanos, arba kuris turi teisę į kitą turtą, kuris laikomas tokiomis palūkanomis, kai subjektas arba juridinė struktūra gauna mokėjimą arba kai mokėjimas jam (jai) garantuojamas proporcingai jo teisei į tokias pajamas;

jei nėra a punkte nurodytų asmenų, kurie turi teisę į bet kurią dalį pajamų, gaunamų už turtą, už kurį mokamos tokios palūkanos, arba į kitą turtą, kuris laikomas tokiomis palūkanomis, kai subjektas arba juridinė struktūra gauna mokėjimą arba kai mokėjimas jam (jai) garantuojamas, – bet kuris fizinis asmuo, kuris yra tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjęs prie atitinkamo subjekto arba juridinės struktūros turto, neatsižvelgiant į tai, ar toks fizinis asmuo turi teisę į subjekto arba juridinės struktūros turtą ar pajamas;

jei mokamų palūkanų gavimo arba jų mokėjimo garantavimo metu nėra a arba b punkte nurodytų asmenų, kurie visi kartu arba kiekvienas atskirai turi teisę į visas pajamas, gaunamas už turtą, už kurį mokamos tokios palūkanos, arba į visą kitą turtą, kuris laikomas tokiomis palūkanomis, – bet kuris fizinis asmuo, proporcingai jo teisei į tokias pajamas, kuris vėliau įgyja teisę į visą turtą arba į dalį turto, už kurį mokamos tokios palūkanos, arba į kitą turtą, kuris laikomas tokiomis palūkanomis. Bendra suma, kuri laikoma priskaičiuota tokiam asmeniui, negali viršyti palūkanų sumos, kuri buvo sumokėta subjektui ar juridinei struktūrai arba kuri jam (jai) buvo garantuota, atėmus dalį, kuri pagal šią dalį priskirta a arba b punkte nurodytam asmeniui.

(*1) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).“;"

3 ir 4 straipsniai pakeičiami taip:

„3 straipsnis

Faktiškųjų savininkų tapatybė ir gyvenamoji vieta

1. Kiekviena valstybė narė savo teritorijoje priima reikalingas procedūras, leidžiančias mokėjimų tarpininkui nustatyti faktiškųjų savininkų tapatybę ir jų gyvenamąją vietą 8–12 straipsnių tikslais, ir užtikrina jų taikymą.

Tokios procedūros turi atitikti 2 ir 3 straipsnio dalyse nustatytus būtiniausius reikalavimus.

2. Mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko tapatybę pagal būtiniausius reikalavimus, kurie skiriasi pagal mokėjimų tarpininko ir faktiškojo savininko santykių pradžios laiką, tai yra:

a)	jei sutartiniai santykiai prasidėjo iki 2004 m. sausio 1 d., mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko tapatybę, t. y. vardą, pavardę ir adresą, naudodamasis savo turima informacija, ypač remdamasis jo įsisteigimo valstybėje galiojančiais teisės aktais ir Direktyva 2005/60/EB;

jei sutartiniai santykiai prasidėjo arba sandoriai buvo įvykdyti nesant sutartinių santykių 2004 m. sausio 1 d. arba vėliau, mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko tapatybę, t. y. jo vardą, pavardę ir adresą, gimimo datą bei vietą ir, pagal 4 dalyje nurodytą sąrašą, valstybės narės, kurioje yra faktiškojo savininko gyvenamoji vieta mokesčių tikslais, suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį arba lygiavertį numerį. Jei sutartiniai santykiai prasidėjo arba sandoriai buvo įvykdyti nesant sutartinių santykių, iki 2015 m. liepos 1 d. informaciją apie gimimo datą ir vietą reikalaujama nurodyti tik tuo atveju, jei nėra tokio mokesčių mokėtojo identifikacinio arba lygiaverčio numerio.

Duomenys, nurodyti pirmos pastraipos b punkte, nustatomi pagal faktiškojo savininko pateiktą pasą, oficialią asmens tapatybės kortelę ar bet kurį kitą oficialų tapatybės dokumentą atitinkamais atvejais, kaip nustatyta 4 dalyje nurodytame sąraše. Jei tokie duomenys tuose dokumentuose nenurodyti, jie nustatomi pagal kitą faktiškojo savininko pateiktą tapatybę patvirtinantį dokumentą.

3. Jeigu faktiškasis savininkas savanoriškai pateikia gyvenamosios vietos mokesčių tikslais pažymą, išduotą šalies kompetentingos institucijos per trejus metus iki mokėjimo datos arba vėliau, kai laikoma, kad mokėjimas priskaičiuotas faktiškajam savininkui, laikoma, kad jo gyvenamoji vieta yra toje šalyje. Nepateikus tokios pažymos laikoma, kad faktiškojo savininko gyvenamoji vieta yra šalyje, kurioje jis turi nuolatinį adresą. Mokėjimų tarpininkas faktiškojo savininko nuolatinį adresą nustato laikydamasis šių būtiniausių reikalavimų:

a)	jei sutartiniai santykiai prasidėjo iki 2004 m. sausio 1 d., mokėjimų tarpininkas nustato esamą faktiškojo savininko nuolatinį adresą, naudodamasis geriausia savo turima informacija, visų pirma remdamasis jo įsisteigimo valstybėje galiojančiais teisės aktais ir Direktyva 2005/60/EB;

jei sutartiniai santykiai prasidėjo arba sandoriai buvo įvykdyti nesant sutartinių santykių 2004 m. sausio 1 d. arba vėliau, mokėjimų tarpininkas nustato esamą faktiškojo savininko nuolatinį adresą remdamasis adresu, nustatytu atlikus 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas tapatybės nustatymo procedūras, kuris turi būti patikslintas pagal naujausią mokėjimų tarpininko turimą informaciją.

Jeigu pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju faktiškieji savininkai pateikia pasą, oficialią asmens tapatybės kortelę ar bet kurį kitą oficialų tapatybės dokumentą, išduotą valstybėje narėje, ir teigia esą trečiosios šalies rezidentai, jų gyvenamoji vieta nustatoma pagal gyvenamosios vietos mokesčių tikslais pažymą, išduotą trečiosios šalies, kurios rezidentas faktiškasis savininkas teigia esąs, kompetentingos institucijos per trejus metus iki mokėjimo datos arba vėliau, kai laikoma, kad mokėjimas priskaičiuotas faktiškajam savininkui. Nepateikus tokios pažymos, gyvenamosios vietos šalimi laikoma valstybė narė, išdavusi pasą, oficialią asmens tapatybės kortelę arba kitą oficialų asmens tapatybės dokumentą. Faktiškųjų savininkų, apie kuriuos mokėjimų tarpininkas turi oficialių dokumentų, įrodančių, kad dėl privilegijų, susijusių su jų diplomatiniu statusu arba kitų tarptautiniu lygiu nustatytų taisyklių, jų gyvenamoji vieta mokesčių tikslais yra ne toje šalyje, kurioje jie turi nuolatinį adresą, gyvenamoji vieta nustatoma tokių mokėjimų tarpininko turimų oficialių dokumentų pagrindu.

4. Ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. kiekviena valstybė narė, suteikianti mokesčių mokėtojo identifikacinius arba lygiaverčius numerius, informuoja Komisiją apie šių numerių struktūrą ir formą, taip pat apie oficialius dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie suteiktus identifikacinius numerius. Kiekviena valstybė narė taip pat informuoja Komisiją apie su tuo susijusius pokyčius. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia iš gautos informacijos sudarytą sąrašą.

4 straipsnis

Mokėjimų tarpininkai

1. Šioje direktyvoje mokėjimų tarpininkas yra valstybėje narėje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, kuris moka palūkanas arba garantuoja jų mokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko naudai.

Šios dalies taikymo tikslais nesvarbu, ar atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas yra reikalavimo ar vertybinio popieriaus, už kurį gaunamos pajamos, skolininkas arba emitentas ar ekonominės veiklos vykdytojas, kurį skolininkas, emitentas ar faktiškasis savininkas yra įpareigojęs mokėti pajamas arba garantuoti jų mokėjimą.

Šios direktyvos tikslais ekonominės veiklos vykdytojas, įsisteigęs valstybėje narėje, taip pat laikomas mokėjimų tarpininku, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

jis sumoka palūkanas arba garantuoja jų sumokėjimą kitam ekonominės veiklos vykdytojui, įskaitant pirmojo ekonominės veiklos vykdytojo nuolatinę buveinę ar dukterinę įmonę, įsisteigusiam kitoje nei 7 straipsnyje nurodytoje teritorijoje ir teritorijoje, kuriai netaikomi susitarimai, kuriuose numatytos tos pačios priemonės, kurios numatytos šioje direktyvoje, arba joms lygiavertės priemonės, ir

pirmasis ekonominės veiklos vykdytojas, remdamasis turima informacija, turi pagrindo manyti, kad antrasis ekonominės veiklos vykdytojas sumokės pajamas arba užtikrins jų sumokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko, kuris pirmojo ekonominės veiklos vykdytojo turimomis žiniomis yra kitos valstybės narės rezidentas, atsižvelgiant į 3 straipsnį, naudai.

Jeigu įvykdomos pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos sąlygos, pirmojo ekonominės veiklos vykdytojo atliktas arba garantuotas mokėjimas laikomas atliktu arba garantuotu tiesioginei tos pastraipos b punkte nurodyto faktiškojo savininko naudai.

2. Subjektas arba juridinė struktūra, kurio (-os) pagrindinis administracijos centras yra valstybėje narėje ir kuris (-i) nėra veiksmingai apmokestinamas (-a) pagal bendrąsias tiesioginio apmokestinimo taisykles, taikomas arba toje valstybėje narėje, arba valstybėje narėje, kurioje jis (ji) yra įsisteigęs (-usi), arba bet kurioje valstybėje ar jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, kurioje yra jo (-os) gyvenamoji vieta mokesčių tikslais, laikomi mokėjimų tarpininkais gaunamų palūkanų mokėjimo arba mokėjimo garantavimo atžvilgiu.

Šioje dalyje nurodytais tikslais laikoma, kad II priede pateiktame orientaciniame sąraše nurodytų kategorijų subjektai ir juridinės struktūros nėra veiksmingai apmokestinami.

Tais atvejais, kai subjektas ar juridinė struktūra nepriskiriami jokiai iš II priede pateiktame orientaciniame sąraše nurodytų kategorijų arba tais atvejais, kai tas priedas jam (jai) taikomas, tačiau jis (ji) teigia esąs veiksmingai apmokestinamas (-a), ekonominės veiklos vykdytojas, remdamasis paprastai pripažįstamais faktais arba oficialiais dokumentais, pateiktais subjekto ar juridinės struktūros arba gautais taikant deramo klientų patikrinimo priemones pagal Direktyvą 2005/60/EB, nustato, ar jis (ji) yra veiksmingai apmokestinamas (-a).

Bet kuris valstybėje narėje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, mokantis palūkanas arba garantuojantis jų mokėjimą šioje dalyje nurodytam subjektui arba juridinei struktūrai, kurio (-os) pagrindinis administracijos centras yra ne toje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, naudodamasis 2 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyta informacija arba kita turima informacija savo įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia toliau išvardytą informaciją:

i)	subjekto ar juridinės struktūros pavadinimą, jei yra;

ii)	jo (jos) teisinę formą;

iii)	jo (jos) pagrindinį administracijos centrą;

iv)	bendrą subjektui arba juridinei struktūrai sumokėtų arba garantuotų palūkanų sumą, nurodytą pagal 8 straipsnį;

v)	paskutinio palūkanų mokėjimo datą.

Fiziniai asmenys, laikomi palūkanų, sumokėtų arba garantuotų šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytiems subjektams arba juridinėms struktūroms, faktiškaisiais savininkais nustatomi laikantis 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų taisyklių. Kai taikomas 2 straipsnio 4 dalies c punktas, subjektas arba juridinė struktūra, kai tik fizinis asmuo vėliau įgyja teisę į turtą, už kurį mokamos tokios palūkanos, arba į kitą turtą, kuris laikomas palūkanomis, pateikia valstybės narės, kurioje yra jo(s) pagrindinis administracijos centras, kompetentingai institucijai 8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją. Subjektas arba juridinė struktūra taip pat informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją apie pagrindinio administracijos centro pasikeitimą.

Penktoje pastraipoje nurodytos prievolės galioja 10 metų nuo tos dienos, kai subjektui arba juridinei struktūrai buvo paskutinį kartą sumokėtos palūkanos arba buvo garantuotas jų sumokėjimas, arba nuo paskutinės datos, kurią fizinis asmuo įgijo teisę į turtą, už kurį mokamos tokios palūkanos, arba į kitą turtą, kuris laikomas palūkanomis, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

Subjektui arba juridinei struktūrai, tuo atveju, kai taikomas 2 straipsnio 4 dalies c punktas, perkėlus savo pagrindinio administracijos centro vietą į kitą valstybę narę, pirmosios valstybės narės kompetentinga institucija pateikia tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai šią informaciją:

i)	palūkanų, kurias gavo subjektas arba juridinė struktūra, arba kurios buvo jam (jai) garantuotos, sumą, kuri dar nėra įtraukta į ankstesnes teises į atitinkamą turtą;

ii)

datą, kai subjektui arba juridinei struktūrai buvo paskutinį kartą sumokėtos palūkanos arba garantuotas jų sumokėjimas, arba paskutinę datą, kurią fizinis asmuo įgijo teisę į visą turtą arba į dalį turto, už kurį mokamos tokios palūkanos, arba į kitą turtą, kuris laikomas palūkanomis, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

Ši dalis netaikoma tuo atveju, jei subjektas arba juridinė struktūra pateikia įrodymų, kad jis (ji) tenkina vieną iš toliau išvardytų sąlygų:

a)	yra kolektyvinio investavimo subjektas arba kitas kolektyvinio investavimo fondas ar schema, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies d punkto i ir iii papunkčiuose arba e punkto i ir iii papunkčiuose;

b)	yra institucija, teikianti pensijų ar draudimo paslaugas arba įmonė, tokios institucijos įgaliota valdyti jos turtą;

pagal valstybėje narėje, kurios rezidentai jie yra mokesčių tikslais arba kurioje yra jų pagrindinis administracijos centras, taikomas procedūras pripažįstama, kad jam (jai) neturi būti taikomas veiksmingas apmokestinimas pagal bendrąsias tiesioginio apmokestinimo taisykles dėl to, kad jie visuomenės naudai vykdo išimtinai labdaros veiklą;

d)	yra bendra faktiškoji nuosavybė, kurios visų faktiškųjų savininkų tapatybę ir gyvenamąją vietą ekonominės veiklos vykdytojas, atliekantis arba garantuojantis mokėjimą, yra nustatęs pagal 3 straipsnį, ir dėl to ekonominės veiklos vykdytojas laikomas mokėjimų tarpininku pagal šio straipsnio 1 dalį.

3. 2 dalyje nurodytas subjektas, kuris yra panašus į kolektyvinio investavimo subjektą arba kolektyvinio investavimo fondą ar schemą, nurodytą 2 dalies aštuntos pastraipos a punkte, gali pasirinkti šios direktyvos tikslais būti laikomu tokiu subjektu, fondu ar schema.

Subjektui pasinaudojus šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras, išduoda pažymėjimą šiuo tikslu. Subjektas pateikia šį pažymėjimą ekonominės veiklos vykdytojui, mokančiam palūkanas arba garantuojančiam jų mokėjimą. Ekonominės veiklos vykdytojas šiuo atveju atleidžiamas nuo 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatytų prievolių.

Siekiant užtikrinti veiksmingą šios direktyvos taikymą, valstybės narės nustato išsamias taisykles dėl šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos galimybės taikymo subjektams, kurių pagrindinis administracijos centras yra jų teritorijoje.“;

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Palūkanų mokėjimo apibrėžtis

1. Šioje direktyvoje terminas „palūkanos“ reiškia:

sumokėtas arba į sąskaitą įskaitytas palūkanas, susijusias su visų rūšių skoliniais reikalavimais, garantuotas arba negarantuotas įkeistu turtu ir suteikiančias arba nesuteikiančias teisę dalyvauti skolininko pelne, ir visų pirma pajamas iš Vyriausybės vertybinių popierių bei obligacijų arba skolinių įsipareigojimų, įskaitant priemokas ir premijas, susijusias su tokiais vertybiniais popieriais, obligacijomis arba skoliniais įsipareigojimais; delspinigiai už pavėluotus mokėjimus palūkanomis nelaikomi;

visas sumokėtas ar gautas arba į sąskaitą įskaitytas pajamas, susijusias su visų rūšių vertybiniais popieriais, išskyrus atvejus, kai pajamos tiesiogiai laikomos palūkanomis pagal a, c, d arba e punktą, ir kai:

i)	išleidimo dieną apibrėžtose kapitalo grąžos sąlygose nustatytas įsipareigojimas investuotojo atžvilgiu, kad jis galiojimo termino pabaigoje gaus ne mažiau kaip 95 % investuoto kapitalo, arba

ii)	išleidimo dieną apibrėžtose sąlygose nustatyta, kad bent 95 % iš vertybinių popierių gautų pajamų yra susijusios su a, c, d arba e punkte nurodytų rūšių palūkanomis arba pajamomis;

c)	palūkanas, sukauptas arba kapitalizuotas parduodant, padengiant arba išperkant a punkte minimus skolinius reikalavimus, ir visas pajamas, sukauptas arba kapitalizuotas parduodant, padengiant arba išperkant b punkte minimus vertybinius popierius;

pajamas, gautas iš šios dalies a, b arba c punkte nurodytų mokėjimų tiesiogiai arba netiesiogiai, be kita ko, per 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą subjektą arba juridinę struktūrą, jei jas paskirsto kuris nors iš toliau išvardytų subjektų:

kolektyvinio investavimo subjektai ar kiti kolektyvinio investavimo fondai ar schemos, kurie yra registruoti kaip tokie pagal bet kurios iš valstybių narių ar Sąjungai nepriklausančių Europos ekonominės erdvės šalių teisę arba turi fondų taisykles ar steigimo dokumentus, kuriuos reglamentuoja vienos iš šių valstybių ar šalių teisės aktai, susiję su kolektyvinio investavimo fondais ar schemomis. Tai taikoma neatsižvelgiant į tokių kolektyvinio investavimo subjektų, fondų ar schemų teisinę formą ir neatsižvelgiant į tai, kad jų veikla apribota nedidele investuotojų, perkančių, parduodančių arba išperkančių jų akcijas arba vienetus, grupe;

ii)	subjektai, pasinaudoję 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybe;

iii)

kolektyvinio investavimo fondai arba schemos, įsteigti kitoje nei 7 straipsnyje nurodytoje teritorijoje ir už Europos ekonominės erdvės ribų. Tai taikoma neatsižvelgiant į to fondo ar schemos teisinę formą ir neatsižvelgiant į tai, kad jų veikla apribota nedidele investuotojų, perkančių, parduodančių arba išperkančių jų akcijas arba vienetus, grupe;

pajamas, gautas pardavus, padengus arba išpirkus akcijas arba vienetus toliau nurodytuose kolektyvinio investavimo subjektuose, subjektuose, investavimo fonduose arba schemose, jeigu jie tiesiogiai arba netiesiogiai per kitus tokius subjektus, fondus arba schemas arba per 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus arba juridines struktūras investuoja daugiau nei 40 % savo turto į skolinius reikalavimus, nurodytus šios dalies a punkte, arba į vertybinius popierius, nurodytus šios dalies b punkte:

kolektyvinio investavimo subjektai ar kiti kolektyvinio investavimo fondai ar schemos, kurie yra registruoti kaip tokie pagal bet kurios iš valstybių narių ar Bendrijai nepriklausančių Europos ekonominės erdvės šalių teisę arba turi fondų taisykles ar steigimo dokumentus, kuriuos reglamentuoja vienos iš šių valstybių ar šalių teisės aktai, susiję su kolektyvinio investavimo fondais ar schemomis. Tai taikoma neatsižvelgiant į tokių kolektyvinio investavimo subjektų, fondų ar schemų teisinę formą ir neatsižvelgiant į tai, kad jų veikla apribota nedidele investuotojų, perkančių, parduodančių arba išperkančių jų akcijas arba vienetus, grupe;

ii)	subjektai, pasinaudoję 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybe;

iii)

Šio punkto tikslais turtas, kurį kolektyvinio investavimo subjektai ar subjektai arba investavimo fondai arba schemos privalo įkeisti pagal savo susitarimų, sutarčių ar kitų teisinių dokumentų sąlygas, kad jie galėtų įvykdyti savo investavimo tikslus, ir kuris nepriklauso investuotojui bei į kurį pastarasis neturi jokių teisėtų teisių, nelaikomas a punkte nurodytais skoliniais reikalavimais ar b punkte nurodytais vertybiniais popieriais;

išmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, jei:

i)	sutartyje nustatyta pajamų grąžos garantija arba

ii)	sutarties faktinis vykdymas daugiau kaip 40 % susijęs su a, b, c, d ir e punktuose nurodytomis palūkanomis arba pajamomis.

Šio punkto tikslais gyvybės draudimo įmonės iki gyvybės draudimo sutarties termino sugrąžintos arba iš dalies sugrąžintos sumos, taip pat gyvybės draudimo įmonės išmokėtos sumos, viršijančios visas gyvybės draudimo įmonei pagal tą pačią gyvybės draudimo sutartį sumokėtas sumas, laikomos išmokomis pagal gyvybės draudimo sutartį. Visų arba dalies teisių pagal gyvybės draudimo sutartį perleidimo trečiajai šaliai atveju perleistų teisių vertė, kuria viršijama visų mokėjimų gyvybės draudimo įmonei suma, taip pat laikoma išmokomis pagal gyvybės draudimo sutartį. Išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatytas tik pensijos arba nustatyto dydžio anuiteto mokėjimas bent penkerius metus, laikoma tokia išmoka, jei toks grąžinimas arba teisių pagal gyvybės draudimo sutartį perleidimas trečiajai šaliai įvyksta nepasibaigus penkerių metų laikotarpiui. Tik dėl mirties, negalios ar ligos išmokėta suma nelaikoma išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį.

Tačiau kolektyvinio investavimo subjektų arba kitų kolektyvinio investavimo fondų ar schemų, kurie yra registruoti pagal jų taisykles arba turi fondų taisykles arba steigimo dokumentus, kuriuos reglamentuoja jų teisė, atveju valstybės narės gali pasirinkti pirmos pastraipos e punkte minimas pajamas įtraukti į palūkanų apibrėžtį tik tokia apimtimi, kuria tokios pajamos atitinka pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai gautas iš palūkanų, kaip apibrėžta tos pastraipos a, b arba c punkte.

Šios pastraipos f punkto ii papunkčio atveju valstybė narė turi galimybę į palūkanų sąvokos apibrėžtį įtraukti išmokas, neatsižvelgdama į sutarties vykdymo sudėtį, jei jas moka toje valstybėje narėje įsisteigusi gyvybės draudimo įmonė arba jos gaunamos iš tokios įmonės.

Valstybė narė, pasirinkusi vieną arba abi antroje ir trečioje pastraipose numatytas galimybes, apie tai praneša Komisijai. Apie tokį pasirinkimą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir nuo tokio paskelbimo dienos šio pasirinkimo vykdymas tampa privalomas kitoms valstybėms narėms.

2. 1 dalies pirmos pastraipos b punkto atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie sumokėtų, gautų arba į sąskaitą įskaitytų pajamų sumą, palūkanomis laikoma bendra mokėjimo suma.

1 dalies pirmos pastraipos c punkto atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie palūkanų ar pajamų, priskaičiuotų ar kapitalizuotų pardavimo, padengimo arba išpirkimo metu, sumą, palūkanomis laikoma bendra mokėjimo suma.

1 dalies pirmos pastraipos d ir e punktų atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie pajamų, gautų iš palūkanų, kaip apibrėžta tos pastraipos a, b arba c punkte, dalies dydį, palūkanomis laikoma bendra pajamų suma.

1 dalies pirmos pastraipos f punkto atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį sumą, palūkanomis laikoma bendra mokėjimo suma.

3. 1 dalies pirmos pastraipos e punkto atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie turto, investuoto į skolinius reikalavimus arba atitinkamus vertybinius popierius arba į tame punkte apibrėžtas akcijas ar vienetus, procentinį dydį, laikoma, kad jis yra didesnis nei 40 %. Jeigu mokėjimų tarpininkas negali nustatyti faktiškojo savininko gautų pajamų sumos, pajamos prilyginamos pajamoms iš akcijų arba vienetų pardavimo, padengimo arba išpirkimo.

1 dalies pirmos pastraipos f punkto ii papunkčio atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie vykdymo, susijusio su palūkanomis, kaip apibrėžta tos pastraipos a, b, c, d arba e punkte, procentinį dydį, laikoma, kad jis yra didesnis nei 40 %.

4. Jeigu palūkanos, kaip apibrėžta 1 dalyje, sumokamos 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui arba juridinei struktūrai ar įskaitomos į tokio subjekto ar juridinės struktūros sąskaitą, laikoma, kad jos priskaičiuotos 2 straipsnio 4 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui. Subjekto atveju ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei subjektas nėra pasinaudojęs 4 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe.

5. 1 dalies pirmos pastraipos c ir e punktų atveju valstybės narės gali reikalauti, kad jų teritorijoje esantys mokėjimų tarpininkai kasmet apskaičiuotų palūkanas arba kitas atitinkamas pajamas, apimančias tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei vieneri metai, ir tokias kasmet apskaičiuotas palūkanas arba kitas atitinkamas pajamas prilygintų palūkanoms, net jei per tą laikotarpį joks pardavimas, padengimas arba išpirkimas neįvyksta.

6. Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos d ir e punktų, valstybės narės gali neįtraukti į palūkanų apibrėžtį tose nuostatose nurodytų pajamų, kurias paskirsto kolektyvinio investavimo subjektai ar subjektai arba investavimo fondai ar schemos, turintys fondų taisykles ar steigimo dokumentus, kuriuos reglamentuoja jų teisė, kai tokių kolektyvinio investavimo subjektų, subjektų, fondų ar schemų tiesioginė arba netiesioginė investicija į tos pastraipos a punkte nurodytus skolinius reikalavimus arba į tos pastraipos b punkte nurodytus vertybinius popierius sudaro ne daugiau kaip 15 % jų turto.

Nukrypstant nuo 4 dalies, valstybės narės gali neįtraukti į 1 dalyje pateiktą palūkanų apibrėžtį tų palūkanų, kurios sumokamos 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui arba juridinei struktūrai, kurio (-os) pagrindinis administracijos centras yra jų teritorijoje, ar įskaitomos į jo(s) sąskaitą, jeigu tokio subjekto arba juridinės struktūros tiesioginė arba netiesioginė investicija į 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytus skolinius reikalavimus arba į tos pastraipos b punkte nurodytus vertybinius popierius sudaro ne daugiau kaip 15 % jo (-s) turto. Subjekto atveju ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei subjektas nėra pasinaudojęs 4 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe.

Valstybė narė, pasirinkusi vieną arba abi pirmoje ir antroje pastraipose numatytas galimybes, apie tai praneša Komisijai. Apie tokį pasirinkimą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir nuo tokio paskelbimo dienos šio pasirinkimo vykdymas tampa privalomas kitoms valstybėms narėms.

7. 1 dalies pirmos pastraipos e punkte bei f punkto ii papunktyje ir 3 dalyje nurodytos 40 % ribos nuo 2016 m. sausio 1 d. yra 25 %.

8. 1 dalies pirmos pastraipos e punkte ir 6 dalyje nurodyti procentiniai dydžiai nustatomi pagal investicinę politiką arba pagal investavimo strategiją ir tikslus, nustatytus dokumentuose, kurie reglamentuoja atitinkamų kolektyvinio investavimo subjektų, subjektų, investavimo fondų arba schemų veiklą.

Šios dalies tikslais dokumentai – tai:

a)	atitinkamų kolektyvinio investavimo subjektų, subjektų, investavimo fondų arba schemų fondų taisyklės arba steigimo dokumentai;

b)	susitarimas, sutartis ar kitas teisinis dokumentas, kurį sudarė atitinkami kolektyvinio investavimo subjektai, subjektai, investavimo fondai arba schemos ir kurie pateikti ekonominės veiklos vykdytojui, ir

c)	brošiūra ar panašus dokumentas, kurį išleido atitinkami kolektyvinio investavimo subjektai, subjektai, investavimo fondai arba schemos arba kuris buvo išleistas jų vardu ir buvo pateiktas jų investuotojams.

Jeigu dokumentuose investicinė politika ar investavimo strategija ir tikslai nenustatyti, minėti procentiniai dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atitinkamų kolektyvinio investavimo subjektų, subjektų, investavimo fondų arba schemų faktinę turto sudėtį, nustatytą pagal jų turto vidurkį paskutinio ataskaitinio laikotarpio, einančio iki dienos, kurią mokėjimų tarpininkas sumoka palūkanas arba garantuoja jų sumokėjimą faktiškajam savininkui, pradžioje arba pirmosios pusmečio ataskaitos dieną ir minėto laikotarpio pabaigoje. Naujų įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, subjektų, investavimo fondų arba schemų atveju tokia faktinė turto sudėtis nustatoma pagal turto vidurkį pradžios dieną ir pirmojo turto vertinimo metu, kaip nustatyta atitinkamų kolektyvinio investavimo subjektų, subjektų, fondų arba schemų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose.

Turto sudėtis nustatoma pagal valstybės narės arba Sąjungai nepriklausiančios Europos ekonominės erdvės šalies, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas arba kitas kolektyvinio investavimo fondas ar schema yra registruoti kaip tokie, taisykles arba pagal teisę, reglamentuojančią jų taisykles ar steigimo dokumentus. Taip nustatyta turto sudėtis yra privaloma visoms kitoms valstybėms narėms.

9. 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos pajamos palūkanomis laikomos tik tuo atveju, jeigu vertybiniai popieriai, duodantys tokias pajamas, buvo pirmą kartą išleisti 2014 m. liepos 1 d. arba vėliau. Iki tos datos išleisti vertybiniai popieriai neįtraukiami apskaičiuojant tos pastraipos e punkte ir 6 dalyje nurodytus procentinius dydžius.

10. Išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį palūkanomis pagal 1 dalies pirmos pastraipos f punktą laikomos tik tuo atveju, jeigu gyvybės draudimo sutartis, numatanti tokias išmokas, pirmą kartą buvo pasirašyta 2014 m. liepos 1 d. arba vėliau.

11. Valstybės narės turi galimybę 1 dalies pirmos pastraipos e punkto i papunktyje nurodytas pajamas, gautas pardavus, padengus arba išpirkus akcijas arba vienetus inkorporuotuose kolektyvinio investavimo subjektuose, kurie nėra KIPVPS, kuriems išduotas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (*2), laikyti palūkanomis tik tuo atveju, jeigu jos tiems kolektyvinio investavimo subjektams priskaičiuotos 2014 m. liepos 1 d. arba vėliau.

(*2) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).“;"

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Mokėjimų tarpininko teikiama informacija

1. Jei faktiškasis savininkas gyvena kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra įsisteigęs mokėjimų tarpininkas, kaip būtiniausia informacija, kurią mokėjimų tarpininkas turi pateikti savo įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai, turi būti nurodyta:

a)	faktiškojo savininko tapatybė ir gyvenamoji vieta, nustatyta pagal 3 straipsnį, arba bendros faktiškosios nuosavybės atvejais – visų faktiškųjų savininkų, kuriems taikoma 1 straipsnio 1 dalis, tapatybė ir gyvenamoji vieta;

b)	mokėjimų tarpininko pavadinimas ir adresas;

c)	faktiškojo savininko sąskaitos numeris arba, jeigu jo nėra, – nurodomas skolinis reikalavimas, už kurį mokamos palūkanos, arba gyvybės draudimo sutartis, vertybinis popierius, akcija arba vienetas, už kuriuos mokamos tokios palūkanos;

d)	informacija apie palūkanų mokėjimą remiantis 2 dalimi.

Jei faktiškasis savininkas yra kitos valstybės narės nei ta, kurioje yra mokėjimų tarpininko pagrindinis administracijos centras pagal 4 straipsnio 2 dalį, rezidentas, toks mokėjimų tarpininkas pateikia valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras, kompetentingai institucijai šios dalies pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytą informaciją. Be to, tas mokėjimų tarpininkas praneša:

i)	gautų ar garantuotų palūkanų bendrą sumą, kuri laikoma priskaičiuota jos faktiškiesiems savininkams;

ii)	kai fizinis asmuo tampa faktiškuoju savininku pagal 2 straipsnio 4 dalies c punktą – sumą, kuri laikoma priskaičiuota tam fiziniam asmeniui, ir tokio priskaičiavimo datą.

2. Būtinoje informacijoje apie palūkanų mokėjimą, kurią turi pateikti mokėjimų tarpininkas, išskiriamos tokios palūkanų kategorijos ir nurodoma:

a)	jeigu mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte: sumokėtų ar įskaitytų į sąskaitą palūkanų suma;

b)	jeigu mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte: visų sumokėtų, gautų arba į sąskaitą įskaitytų pajamų suma arba mokėjimo bendra suma;

c)	jei mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c arba e punkte: tuose punktuose nurodytų palūkanų ar pajamų suma arba bendra iš pardavimo, išpirkimo ar padengimo gautų pajamų suma;

d)	jeigu mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte: tame punkte nurodyta pajamų suma arba bendra paskirstymo suma;

e)	jeigu mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 4 dalyje: kiekvienam faktiškajam savininkui, nurodytam 1 straipsnio 1 dalyje, priskiriama palūkanų suma;

f)	jei valstybė narė pasirenka 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą galimybę: kasmet apskaičiuota palūkanų arba kitų atitinkamų pajamų suma;

jeigu mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte: išmoka, apskaičiuota pagal tą nuostatą, arba bendra mokėjimo suma. Jei perleidimo trečiajai šaliai atveju mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie perleistą vertę: visos gyvybės draudimo įmonei pagal gyvybės draudimo sutartį sumokėtos sumos.

Mokėjimų tarpininkas informuoja valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs kompetentingą instituciją, arba, 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto mokėjimų tarpininko atveju, – valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras, kompetentingą instituciją, kai jis praneša bendras sumas pagal šios dalies pirmos pastraipos b, c, d ir g punktus.

3. Bendros faktiškosios nuosavybės atveju mokėjimų tarpininkas praneša savo įsisteigimo valstybės narės kompetentingais institucijai arba, 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto mokėjimų tarpininko atveju, – valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras, kompetentingai institucijai apie tai, ar kiekvienam faktiškajam savininkui nurodyta suma yra visa suma, bendrai priskiriama faktiškiesiems savininkams, faktinė tokios sumos dalis, susijusi su atitinkamu faktiškuoju savininku, ar lygi dalis.

4. Nepaisant 2 dalies, valstybės narės gali leisti mokėjimų tarpininkams pateikti tik šią informaciją:

a)	jei mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b arba d punkte: bendrą palūkanų ar pajamų sumą;

b)	jei mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c arba e punkte: bendrą iš pardavimo, išpirkimo arba padengimo gautų pajamų, susijusių su tokiais mokėjimais, sumą;

jeigu mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte: išmokas, apie kurias mokėjimų tarpininkas tiesiogiai arba per savo fiskalinį agentą, arba kitos valstybės narės kompetentingą instituciją kitaip neinformavo faktiškojo savininko gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos pagal teisines nuostatas, kurios skiriasi nuo tų, kurios būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, arba bendrą sumą, išmokėtą pagal gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias atliekami tokie mokėjimai.

Mokėjimų tarpininkas informuoja, ar jis praneša bendras sumas pagal šios dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktus.“;

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

pridedamos šios dalys:

„1a. Valstybės narės, kurioje ekonominės veiklos vykdytojas yra įsisteigęs, kompetentinga institucija kitos valstybės narės, kurioje yra subjekto arba juridinės struktūros pagrindinis administracijos centras, kompetentingai institucijai praneša 4 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytą informaciją.

1b. Jeigu mokėjimų tarpininkas, kaip apibrėžta 4 straipsnio 2 dalyje, perkelia savo pagrindinį administracijos centrą į kitą valstybę narę, ankstesnės valstybės narės kompetentinga institucija naujosios valstybės narės kompetentingai institucijai praneša 4 straipsnio 2 dalies septintoje pastraipoje nurodytą informaciją.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Informacijos perdavimas yra automatinis ir vyksta mažiausiai kartą per metus, per šešis mėnesius nuo mokėjimų tarpininko ar ekonominės veiklos vykdytojo valstybės narės mokestinių metų pabaigos, ir perduodama informacija apima šiuos tais metais įvykusius įvykius:

i)	visus palūkanų mokėjimus;

ii)	visus atvejus, kai fiziniai asmenys tapo faktiškaisiais savininkais pagal 2 straipsnio 4 dalį;

iii)	visus 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto mokėjimų tarpininko pagrindinio administracijos centro pasikeitimus.“;

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Pereinamuoju laikotarpiu, prasidedančiu 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą dieną ir laikantis 13 straipsnio 1 dalies, Liuksemburgas ir Austrija neprivalo taikyti II skyriaus nuostatų.

Tačiau šioms šalims kitos valstybės narės teikia informaciją pagal II skyrių.

Pereinamuoju laikotarpiu šios direktyvos tikslas yra užtikrinti minimalų veiksmingą palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, vienoje valstybėje narėje mokamų faktiškiesiems savininkams, kurie mokesčių tikslais yra kitos valstybės narės rezidentai, apmokestinimą.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Pereinamojo laikotarpio pabaigoje Liuksemburgas ir Austrija turi taikyti II skyriaus nuostatas ir nebetaiko 11 ir 12 straipsniuose numatytų išskaičiuojamojo mokesčio ir pajamų pasidalijimo. Jei Liuksemburgas arba Austrija nutaria taikyti II skyriaus nuostatas pereinamuoju laikotarpiu, jos nebetaiko 11 ir 12 straipsniuose numatytų išskaičiuojamojo mokesčio ir pajamų pasidalijimo.“;

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. 10 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu, jei faktiškasis savininkas gyvena kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra įsisteigęs mokėjimų tarpininkas arba, 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto mokėjimų tarpininko atveju, kurioje yra tokio mokėjimų tarpininko pagrindinis administracijos centras, Liuksemburgas ir Austrija taiko 15 % dydžio išskaičiuojamąjį mokestį pirmus trejus pereinamojo laikotarpio metus, 20 % vėlesnius trejus metus ir 35 % vėliau.

2. Mokėjimų tarpininkas išskaičiuojamąjį mokestį taiko laikydamasis tokios tvarkos:

a)	jeigu mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte: nuo sumokėtų ar įskaitytų į sąskaitą palūkanų sumos;

b)	jeigu mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte: nuo visų sumokėtų, gautų arba į sąskaitą įskaitytų pajamų sumos;

c)	jei mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c arba e punkte: nuo tuose punktuose nurodytų palūkanų ar pajamų sumos arba taikant lygiavertį mokestį visai iš pardavimo, išpirkimo arba padengimo gautų pajamų sumai, kurį turi sumokėti faktiškasis savininkas;

d)	jeigu mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte: nuo tame punkte nurodytų pajamų sumos;

e)	jeigu mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 4 dalyje: nuo kiekvienam faktiškajam savininkui, nurodytam 1 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos palūkanų sumos. Bendra suma, kuriai taikomas mokestis, negali viršyti subjekto arba juridinės struktūros gautų ar jam (jai) garantuotų palūkanų sumos;

f)	jei valstybė narė pasirenka 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą galimybę: nuo kasmet apskaičiuojamų palūkanų arba kitų atitinkamų pajamų sumos;

jeigu mokamos palūkanos, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punkte: nuo išmokos, apskaičiuotos pagal minėto punkto nuostatą, sumos. Valstybės narės gali leisti mokėjimų tarpininkams taikyti išskaičiuojamąjį mokestį tik išmokoms, apie kurias mokėjimų tarpininkas arba jo fiskaliniai agentai dar neinformavo faktiškojo savininko gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos institucijos pagal teisinę nuostatą, kuri skiriasi nuo tų, kurios būtinos šiai direktyvai įgyvendinti.

Pervesdamas išskaičiuojamojo mokesčio pajamas kompetentingai institucijai mokėjimų tarpininkas jai praneša faktiškųjų savininkų, susijusių su taikomu išskaičiuojamuoju mokesčiu, skaičių, suskirstydamas juos pagal atitinkamas valstybes nares, kurių rezidentai jie yra.“;

b)	3 dalyje frazė „2 dalies a ir b punktų“ pakeičiama į frazę „2 dalies a, b ir c punktų“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Pereinamuoju laikotarpiu išskaičiuojamąjį mokestį taikančios valstybės narės gali nustatyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas, mokantis arba garantuojantis palūkanas 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui arba juridinei struktūrai, kurio pagrindinis administracijos centras yra kitoje valstybėje narėje, yra laikomas mokėjimų tarpininku vietoj subjekto arba juridinės struktūros, ir taiko išskaičiuojamąjį mokestį toms palūkanoms, nebent tas subjektas arba juridinė struktūra oficialiai sutiko, kad informacija apie jo pavadinimą, jei yra, teisinę formą, pagrindinio administracinio centro vietą ir bendrą jam sumokėtų arba garantuotų palūkanų sumą būtų perduota 4 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyta tvarka.“;

10.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Išskaičiuojamojo mokesčio tvarkos taikymo išimtys

1. Valstybės narės, taikančios išskaičiuojamąjį mokestį pagal 11 straipsnį, siekdamos užtikrinti, kad faktiškieji savininkai galėtų prašyti, kad mokestis nebūtų išskaičiuojamas, numato šias procedūras:

a)	procedūrą, kuri leidžia faktiškajam savininkui aiškiai įgalioti mokėjimų tarpininką teikti informaciją pagal II skyrių, kai toks įgaliojimas apima visas to mokėjimų tarpininko faktiškajam savininkui priskiriamas palūkanas; tokiu atveju taikomas 9 straipsnis;

b)	procedūrą, kuri užtikrina, kad išskaičiuojamuoju mokesčiu nebūtų apmokestinama, jei faktiškasis savininkas savo mokėjimų tarpininkui pateikia pažymą, kurią jo vardu pagal 2 dalį išduoda jo gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybės narės kompetentinga institucija.

2. Faktiškojo savininko prašymu jo gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybės narės kompetentinga institucija išduoda pažymą, kurioje pateikiama ši informacija:

a)	faktiškojo savininko vardas, pavardė, adresas, mokesčių mokėtojo identifikacinis arba lygiavertis numeris ir gimimo data bei vieta;

b)	mokėjimų tarpininko pavadinimas ir adresas;

c)	faktiškojo savininko sąskaitos numeris arba, jei tokio nėra, garantijos identifikacija.

Tokia pažyma galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Ji išduodama visiems to prašantiems faktiškiesiems savininkams per du mėnesius nuo prašymo pateikimo.“;

11.

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Jeigu faktiškajam savininkui priskirtos palūkanos mokėjimų tarpininko valstybėje narėje buvo apmokestintos išskaičiuojamuoju mokesčiu, faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybė narė pagal savo nacionalinius įstatymus suteikia jam mokesčių kreditą, kurio suma lygi išskaičiuotam mokesčiui.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Jeigu be 11 straipsnyje nurodyto išskaičiuojamojo mokesčio faktiškajam savininkui priskirtos palūkanos buvo papildomai apmokestintos kitos rūšies išskaičiuojamuoju mokesčiu, o faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybė narė tokiam išskaičiuojamajam mokesčiui pagal savo nacionalinius įstatymus arba konvencijas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo suteikia mokesčių kreditą, toks kitos rūšies išskaičiuojamasis mokestis turi būti kredituojamas prieš pradedant taikyti 2 dalyje nustatytą procedūrą.“;

12.	15 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje žodis „priede“ pakeičiamas fraze „III priede“;

13.	18 straipsnio pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Komisija kas trejus metus praneša Tarybai apie šios direktyvos veikimą pagal IV priede išvardytus statistinius duomenis, kuriuos kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai.“;

14.

įterpiami šie straipsniai:

„18a straipsnis

Įgyvendinamosios priemonės

1. Komisija, laikydamasi 18b straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones dėl:

a)	duomenų teikėjų, kurių paslaugomis gali naudotis mokėjimų tarpininkai norėdami gauti informaciją, kurios reikia norint tinkamai pagal 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b, d ir e punktus tvarkyti pajamas, nustatymo;

b)	9 straipsnyje nurodytam elektroniniam keitimuisi informacija būtinų bendrų formų ir praktinės tvarkos nustatymo;

c)	pažymų ir kitų dokumentų, sudarančių palankesnes sąlygas šios direktyvos taikymui, ypač išskaičiuojamąjį mokestį taikančiose valstybėse narėse išduodamų dokumentų, naudojamų 14 straipsnio tikslais faktiškojo savininko gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybėje narėje, bendrų formų nustatymo.

2. Komisija atnaujina III priede nustatytą sąrašą tiesiogiai susijusių valstybių narių prašymu.

18b straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje komitetas (toliau – Komitetas).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“;

15.	priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės iki 2016 m. sausio 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo trečių kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais įsigalioja ši direktyva, pirmos dienos.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. TSAFTARIS

(1) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 488.

(2) OL C 277, 2009 11 17, p. 109.

(3) 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (OL L 157, 2003 6 26, p. 38).

(4) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).

(5) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(6) 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), derinimo (OL L 375, 1985 12 31, p. 3).

(7) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(8) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

PRIEDAS

Direktyvos 2003/48/EB priedas iš dalies keičiamas taip:

1.	Priedas tampa III priedu.

Įterpiamas šis priedas kaip „I priedas“:

„I PRIEDAS

Subjektų ir juridinių struktūrų, kurie 2 straipsnio 3 dalies tikslais laikomi veiksmingai neapmokestinamais, kategorijų orientacinis sąrašas

Subjektai ir juridinės struktūros, kurių įsisteigimo vieta arba pagrindinis administracijos centras yra 7 straipsnyje apibrėžtai šios direktyvos teritorinio taikymo sričiai nepriklausančioje šalyje ar jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir kurie nenurodyti 17 straipsnio 2 dalyje:

Šalys ir jurisdikcijai priklausančios teritorijos	Subjektų ir juridinių struktūrų kategorijos
Antigva ir Barbuda	International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Anžuanas (Komorai)	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Bahamos	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Foundation (Fondas) International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Bahreinas	Finansinis patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė
Barbadosas	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė) International Society with Restricted Liability (Ribotos atsakomybės tarptautinė bendrovė)
Belizas	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Bermuda	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Neapmokestinama bendrovė
Brunėjus	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė) International trust (Tarptautinis patikos fondas) International Limited Partnership (Tarptautinė komanditinė ūkinė bendrija)
Kuko Salos	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International trust (Tarptautinis patikos fondas) International company (Tarptautinė bendrovė) International partnership (Tarptautinė bendrija)
Kosta Rika	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Bendrovė
Džibutis	Neapmokestinama bendrovė Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Dominika	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Fidžis	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė
Prancūzijos Polinezija	Société (Bendrovė) Société de personnes (Bendrija) Société en participation (Bendra įmonė) Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Grenada	International business company (Tarptautinė verslo bendrovė) Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė
Guamas	Bendrovė Individuali įmonė Partnership (Bendrija) Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Gvatemala	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Fundación (Fondas)
Honkongas	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Private Limited Company (Ribotos atsakomybės bendrovė)
Kiribatis	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė
Labuanas (Malaizija)	Offshore company (Ofšorinė bendrovė) Malaysian offshore bank (Malaizijos ofšorinis bankas) Offshore limited partnership (Komanditinė ofšorinė bendrija) Offshore trust (Ofšorinis patikos fondas)
Libanas	Bendrovės, kurioms taikoma ofšorinių bendrovių veiklą reglamentuojanti tvarka Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Liberija	Bendrovė ne rezidentė Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė
Makao	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Fundação (Fondas)
Maldyvai	Bendrovė Partnership (Bendrija) Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Marianos Šiaurinės Salos	Foreign sales corporation (Užsienio pardavimo korporacija) Offshore banking corporation (Ofšorinė bankų korporacija) Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Maršalo Salos	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Mauricijus	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Global business company categories 1 and 2 (1 ir 2 kategorijų pasaulio verslo bendrovė)
Mikronezija	Bendrovė Partnership (Bendrija) Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Nauru	Trusts/nominee company (Patikos fondai/patikėtinė bendrovė) Bendrovė Partnership (Bendrija) Individuali įmonė Užsienyje paveldimas turtas Užsienyje esantis turtas Kitos verslo formos pagal susitarimą su Vyriausybe
Naujoji Kaledonija	Société (Bendrovė) Société civile (Bendrovė – civilinės teisės subjektas) Société de personnes (Bendrija) Bendra įmonė Mirusių asmenų turto paveldėjimo bendrovė Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Naujoji Zelandija	Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Niujė	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Panama	Fideicomiso (Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos teisė) ir patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė Fundación de interés privado (Fondas) International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Palau	Bendrovė Partnership (Bendrija) Individuali įmonė Atstovybė Credit union (Kredito unija) Cooperative (Kooperatyvas) Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Filipinai	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė
Puerto Rikas	Estate (Valda) Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International banking entity (Tarptautinė bankininkystės įmonė)
Sent Kitsas ir Nevis	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Fondas Neapmokestinama bendrovė Neapmokestinama ribotos atsakomybės bendrija
Sent Lusija	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Sent Vinsentas ir Grenadinai	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Sant Tomė ir Prinsipė	International business company (Tarptautinė verslo bendrovė) Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Samoa	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International trust (Tarptautinis patikos fondas) International company (Tarptautinė bendrovė) Offshore bank (Ofšorinis bankas) Offshore insurance company (Ofšorinė draudimo bendrovė) International partnership (Tarptautinė bendrija) Limited partnership (Komanditinė ūkinė bendrija)
Seišeliai	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Singapūras	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė
Saliamono Salos	Bendrovė Partnership (Bendrija) Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė
Pietų Afrika	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė
Tonga	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė
Tuvalu	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Provident fund (Kaupiamasis fondas)
Jungtiniai Arabų Emyratai	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Offshore company (Ofšorinė bendrovė)
Delavaro valstija (JAV)	Ribotos atsakomybės bendrovė
Vajomingo valstija (JAV)	Ribotos atsakomybės bendrovė
JAV Mergelių Salos	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Neapmokestinama bendrovė
Urugvajus	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Sociedad Anónima Financiera de Inversión (Investicinė finansų akcinė bendrovė)
Vanuatu	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Neapmokestinama bendrovė International company (Tarptautinė bendrovė)

Subjektai ir juridinės struktūros, kurių įsisteigimo vieta arba pagrindinis administracijos centras yra 17 straipsnio 2 dalyje nurodytoje šalyje arba jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir kuriems 2 straipsnio 3 dalis taikoma tol, kol atitinkama šalis arba jurisdikcijai priklausanti teritorija priims nuostatas, lygiavertes nurodytosioms 4 straipsnio 2 dalyje:

Šalys ir jurisdikcijai priklausančios teritorijos	Subjektų ir juridinių struktūrų kategorijos
Andora	Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė
Angilija	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Aruba	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Stichting Particulier Fonds (Privatus fondas)
Britanijos Mergelių Salos	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Bendrovė
Kaimanų Salos	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Neapmokestinama bendrovė
Gernsis	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Bendrovė Fondas
Meno Sala	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Bendrovė
Džersis	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Bendrovė Fondas
Lichtenšteinas	Anstalt (Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos teisė) ir patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė Stiftung (Fondas)
Monakas	Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė Fondation (Fondas)
Montseratas	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė International business company (Tarptautinė verslo bendrovė)
Olandijos Antilai	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Stichting Particulier Fonds (Privatus fondas)
San Marinas	Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė Fondazione (Fondas)
Šveicarija	Patikos fondas, kurį reglamentuoja užsienio teisė Fondas
Terkso ir Kaikoso Salos	Neapmokestinama bendrovė Limited partnership (Komanditinė ūkinė bendrija) Patikos fondas, kurį reglamentuoja vietos ar užsienio teisė“.

Įterpiamas šis priedas kaip „II priedas“:

„II PRIEDAS

Subjektų ir juridinių struktūrų, kurie 4 straipsnio 2 dalies tikslais laikomi veiksmingai neapmokestinamais, kategorijų orientacinis sąrašas

Šalys

Subjektų ir juridinių struktūrų kategorijos

Pastabos

Visos ES valstybės narės

Europos ekonominių interesų grupė (EEIG)

Belgija

—	Société de droit commun/maatschap (Civilinės teisės reglamentuojama arba prekybos bendrovė be juridinio asmens statuso)

—	Société momentanée/tijdelijke handelsvennootschap (Bendrovė, neturinti juridinio asmens statuso, kurios pagrindinę veiklą sudaro viena arba kelios specifinės komercinės operacijos)

—	Société interne/stille handelsvennootschap (Bendrovė, neturinti juridinio asmens statuso, kuriose vienam arba daugiau asmenų priklauso dalis operacijų, kurias vienas arba daugiau kitų asmenų valdo pirmiau nurodyto (-ų) asmens (-ų) vardu)

Įtraukiama tik tuo atveju, jei pirmesnis ekonominės veiklos vykdytojas, mokantis jai palūkanas ar garantuojantis jai jų mokėjimą, nėra nustatęs visų jos faktiškųjų savininkų tapatybės ir gyvenamosios vietos; kitu atveju jai taikomas 4 straipsnio 2 dalies d punktas.

Šios „bendrovės“ (kurių pavadinimas nurodytas prancūziškai ir olandiškai) neturi juridinio asmens statuso ir joms apmokestinimo požiūriu taikomas skaidrumo metodas.

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Bulgarija

—	Дружество със специална инвестиционна цел (Specialios paskirties investicinė bendrovė)

—	Инвестиционно дружество (Investicinė bendrovė, kuriai netaikomas 6 straipsnis)

Subjektas, kuriam netaikomas įmonių pajamų mokestis.

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Išskyrus atvejus, kai valdytojas gali įrodyti, kad patikos fondui faktiškai taikomi Bulgarijos pajamų mokesčiai.

Čekija

—	Veřejná obchodní společnost (veř. obch. spol. arba v.o.s.) (Bendrija)

—	Sdružení (Asociacija)

—	Komanditní společnost

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Danija

—	Interessentskab (Tikroji ūkinė bendrija)

—	Kommanditselskab (Komanditinė ūkinė bendrija)

—	Kommanditaktieselskab/Partnerselskab

—	Partrederi

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Vokietija

—	Gesellschaft bürgerlichen Rechts (Įmonė – civilinės teisės subjektas)

—	Kommanditgesellschaft – KG, offene Handelsgesellschaft – OHG (Komercinė bendrija)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Estija

—	Seltsing (Bendrija)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Airija

—	Bendrija ir investicijų klubas

Airijos patikos fondų valdytojai paprastai moka mokestį, kuris taikomas fondo gaunamoms pajamoms. Tačiau kai naudos gavėjas arba valdytojas nėra Airijos rezidentas, apmokestinamas tik tokiais atvejais iš Airijos šaltinio gautas pelnas.

Graikija

—	Ομόρρυθμος εταιρεία (OE) (Tikroji ūkinė bendrija)

—	Ετερόρρυθμος εταιρεία (EE) (Komanditinė ūkinė bendrija)

Bendrijos moka įmonių pajamų mokestį. Tačiau iki 50 % bendrijų pajamų mokesčio moka individualūs partneriai pagal jiems taikomą individualų mokesčio tarifą.

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Ispanija

—

Subjektai, kuriems taikoma pelno paskirstymo mokesčių sistema:

—	Sociedad civil con o sin personalidad jurídica (Bendrija – civilinės teisės subjektas, neturintis juridinio asmens statuso arba jį turintis)

—	Herencias yacentes (mirusių asmenų turto paveldėjimo bendrovė)

—	Comunidad de bienes (bendroji nuosavybė)

—	Kiti subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, kurie sudaro atskirą ekonominį vienetą arba atskirą turto grupę (Ley General Tributaria 35 straipsnio 4 dalis)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Prancūzija

—	Société en participation (bendra įmonė)

—	Société ou association de fait (de facto bendrovė)

—	Indivision (Bendroji nuosavybė)

—

Fiducie

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Italija

—	Visos bendrijos – civilinės teisės subjektai ir asocijuotos įmonės

Bendrijų – civilinės teisės subjektų kategorijai priskiriamos: „società in accomandita semplice“, „società semplici“, associazioni (asociacijos), menininkų ar specialistų asociacijos, sukurtos verstis menu arba profesija, neturinčios juridinio asmens statuso,„società in nome collettivo“, „società di fatto“(nereglamentuotos arba „de facto“ bendrijos) ir „società di armamento“

—	Bendrovės, kuriose akcininkų skaičius ribotas, pasirenkančios fiskalinį skaidrumą

„Mokesčių skaidrumo“ tvarką gali taikyti ribotos atsakomybės bendrovės arba kooperatyvai, kurių nariai yra asmenys (TUIR 116 straipsnis)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Išskyrus atvejus, kai valdytojas gali pateikti dokumentus, įrodančius, kad patikos fondas yra Italijos rezidentas mokesčių tikslais ir yra veiksmingai apmokestinamas pelno mokesčiu.

Kipras

—	Συνεταιρισμός (Bendrija)

—	Σύνδεσμος arba σωματείο (Asociacija)

—	Συνεργατικές (Kooperatyvas)

Tik sandoriai su nariais.

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja vietos ar užsienio teisė

Patikos fondai, priklausantys Kipro jurisdikcijai, pagal nacionalinius įstatymus laikomi skaidriais subjektais.

Latvija

—	Pilnsabiedrība (Tikroji ūkinė bendrija)

—	Komandītsabiedrība (Komanditinė ūkinė bendrija)

—	Biedrības un nodibinājumi (Asociacija ir fondas)

—	Lauksaimniecības kooperatīvs (Žemės ūkio kooperatyvas)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Lietuva

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Liuksemburgas

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Vengrija

—	„Patikos fondas“arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Vengrijoje patikos fondai pagal nacionalines taisykles laikomi „subjektais“

Malta

—	Soċjetà In Akomandita (komanditinė bendrija), kurios kapitalas nėra padalytas į akcijas

—	Arrangement in participation (bendra asociacija)

—	Soċjetà Kooperattiva (Kooperatyvas)

Komanditinėms bendrijoms, kurių kapitalas yra padalytas į akcijas, taikomas bendras įmonių pajamų mokestis.

Nyderlandai

—	Vennootschap onder firma (Tikroji ūkinė bendrija)

—	Commanditaire vennootschap (uždaroji komanditinė ūkinė bendrija)

Tikrosios ūkinės bendrijos, uždarosios bendrijos ir EEIG mokesčių tikslais laikomos skaidriomis.

—	Vereniging (Asociacija)

—	Stichting (Fondas)

Verenigingen (Asociacijos) ir stichtingen (fondai) yra neapmokestinami, išskyrus atvejus, kai jų veikla yra susijusi su prekyba arba verslu.

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Austrija

—	Offene Gesellschaft (OG) (Tikroji ūkinė bendrija)

—	Offene Handelsgesellschaft (OHG) (Komercinė bendrija)

—	Kommanditgesellschaft (KG) (Komanditinė ūkinė bendrija)

—	Gesellschaft nach bürgerlichem Recht (Bendrija – civilinės teisės subjektas)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Lenkija

—	Spólka jawna (Sp. j.) (Tikroji ūkinė bendrija)

—	Spólka komandytowa (Sp. k.) (Komanditinė ūkinė bendrija)

—	Spólka komandytowo-akcyjna (S.K.A.) (Akcinė komanditinė ūkinė bendrija)

—	Spólka partnerska (Sp. p.) (Profesinė bendrija)

—	Spolka cywilna (s.c.) (Įmonė – civilinės teisės subjektas)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Portugalija

—	Bendrijos – civilinės teisės subjektai, įsteigtos ne komerciniais tikslais

—	Inkorporuotos įmonės, vykdančios profesinę veiklą, kurių visi partneriai yra tos pačios profesijos atstovai

—	Bendrovės, kurių turtą kontroliuoja iš šeimos narių sudaryta grupė arba kurią visiškai valdo ne daugiau kaip penki asmenys

—	Bendrovės, turinčios licenciją vykdyti veiklą Tarptautiniame Madeiros verslo centre, kuris yra atleistas nuo įmonių pajamų mokesčio (EBF 33 straipsnis)

EBF 33 straipsnyje, kuris taikomas iki 2000 m. gruodžio 31 d. licencijuotoms bendrovėms, numatyta nuostata dėl atleidimo nuo įmonių pajamų mokesčio iki 2011 m. gruodžio 31 d.

—	Neinkorporuotos asociacijos

—	„Patikos fondas“arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Pagal Portugalijos įstatymus pripažįstami tik tie patikos fondai, kurie juridinių asmenų pagal užsienio įstatymus yra įsteigti Madeiros tarptautiniame verslo centre.

Rumunija

—	Asociacija (Bendrija)

—	Cooperative (Kooperatyvas)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Slovėnija

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Slovakija

—	Verejná obchodná spoločnosť (Tikroji ūkinė bendrija)

—	Komanditná spoločnosť (Komanditinė ūkinė bendrija)

—	Združenie (Asociacija)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Suomija

—	avoin yhtiö/öppet bolag (Bendrija)

—	kommandiittiyhtiö/kommanditbolag (Komanditinė ūkinė bendrija)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Švedija

—	handelsbolag (Tikroji ūkinė bendrija)

—	kommanditbolag (Komanditinė ūkinė bendrija)

—	enkelt bolag (Paprastoji bendrija)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja užsienio teisė

Jungtinė Karalystė

—	Tikroji ūkinė bendrija

—	Komanditinė ūkinė bendrija

—	Ribotos turtinės atsakomybės bendrija

Tikrosios ūkinės bendrijos; komanditinės ūkinės bendrijos; ribotos turtinės atsakomybės bendrijos mokesčių tikslais laikomos skaidriomis.

—	Investicijų klubas (kurio nariai turi teisę gauti tam tikrą turto dalį)

Gibraltaras (1)

—	„Patikos fondas“ arba kita panaši juridinė struktūra, kurią reglamentuoja vietos ar užsienio teisė

Patikos fondų pajamos pagal 1992 m. pajamų mokesčio taisykles neapmokestinamos, jei:

a)	patikos fondą sukuria asmuo, kuris nėra rezidentas, arba jis sukuriamas tokio asmens vardu ir

pajamos

—	priskaičiuojamos arba gaunamos už Gibraltaro ribų arba

—	jas gauna patikos fondas, o jei jas gauna tiesiogiai naudos gavėjas, jos būtų neapmokestinamos pagal Pajamų mokesčio potvarkį.

Tai netaikoma, jei patikos fondas sukurtas iki 1983 m. liepos 1 d., o patikos fondo sąlygose aiškiai nurodyta, kad Gibraltaro rezidentai negali būti naudos gavėjais.

Pridedamas šis priedas kaip „IV priedas“:

„IV PRIEDAS

DUOMENŲ, KURIUOS STATISTIKOS TIKSLAIS VALSTYBĖS NARĖS TURI KASMET PATEIKTI KOMISIJAI, SĄRAŠAS

1. Ekonominiai duomenys

1.1. Išskaičiuojamasis mokestis:

Austrijai ir Liuksemburgui (tol, kol šios šalys taiko III skyriuje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas) – bendra metinė pajamų iš išskaičiuojamojo mokesčio suma, išskaidant pagal faktiškųjų savininkų gyvenamosios vietos valstybę narę.

Austrijai ir Liuksemburgui (tol, kol šios šalys taiko III skyriuje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas) – su kitomis valstybėmis narėmis pasidalyta bendra metinė pajamų iš išskaičiuojamojo mokesčio, kuriuo apmokestinama pagal 11 straipsnio 5 dalį, suma.

Duomenys apie bendras sumas, surinktas iš išskaičiuojamojo mokesčio, išskaidyti pagal faktiškųjų savininkų gyvenamosios vietos valstybę narę, taip pat turėtų būti siunčiami nacionalinei institucijai, atsakingai už mokėjimų balanso statistinių duomenų rinkimą.

1.2. Palūkanų ir (arba) pardavimo pajamų suma:

Valstybėms narėms, kurios keičiasi informacija arba ją teikia savanoriškai pagal 13 straipsnį – duomenys apie palūkanų jų teritorijoje sumą, apie kurią turi būti keičiamasi informacija pagal 9 straipsnį, išskaidant pagal faktiškųjų savininkų gyvenamosios vietos valstybę narę arba priklausomą ir asocijuotąją teritoriją.

Valstybėms narėms, kurios keičiasi informacija arba ją teikia savanoriškai pagal 13 straipsnį – duomenys apie jų teritorijoje gautą pajamų iš pardavimo sumą, apie kurią turi būti keičiamasi informacija pagal 9 straipsnį, išskaidant pagal faktiškųjų savininkų gyvenamosios vietos valstybę narę ir priklausomą ar asocijuotąją teritoriją.

Valstybėms narėms, kurios keičiasi informacija arba ją teikia savanoriško informacijos teikimo tvarka, – duomenys apie palūkanų sumą, apie kurią turi būti keičiamasi informacija, išskaidant pagal palūkanų kategorijas, nurodytas 8 straipsnio 2 dalyje.

Duomenys, susiję su palūkanų ir pajamų iš pardavimo bendromis sumomis, išskaidant pagal faktiškųjų savininkų gyvenamosios vietos valstybę narę, taip pat turėtų būti perduoti nacionalinei institucijai, atsakingai už mokėjimų balanso statistinių duomenų rinkimą.

1.3. Faktiškasis savininkas:

Visoms valstybėms narėms – faktiškųjų savininkų, gyvenančių kitose valstybėse narėse ir priklausomose bei asocijuotose teritorijose, skaičius, išskaidant pagal gyvenamosios vietos valstybę narę arba priklausomą ir asocijuotąją teritoriją.

1.4. Mokėjimų tarpininkai:

Visoms valstybėms narėms – duomenys apie mokėjimų tarpininkų (pagal siunčiančias valstybes nares), dalyvaujančių keičiantis informacija ar susijusių su išskaičiuojamuoju mokesčiu šios direktyvos tikslais, skaičių.

1.5. Mokėjimų tarpininkas gautų palūkanų mokėjimo atžvilgiu:

Visoms valstybėms narėms – duomenys apie mokėjimų tarpininkų gautų palūkanų mokėjimo atžvilgiu, kaip apibrėžta 6 straipsnio 4 dalyje, skaičių. Tai skirta siunčiančioms valstybėms narėms, kuriose palūkanos buvo sumokėtos mokėjimų tarpininkams mokėjimo atžvilgiu, kurių pagrindinis administracijos centras yra kitose valstybėse narėse, ir gaunančioms valstybėms narėms, kurių teritorijoje yra tokių subjektų arba juridinių struktūrų.

2. Techniniai duomenys

2.1. Įrašai:

Valstybėms narėms, kurios keičiasi informacija arba ją teikia savanoriško informacijos teikimo tvarka pagal 13 straipsnį – duomenys apie išsiųstų ir gautų įrašų skaičių. Vienas įrašas reiškia vieną mokėjimą vienam faktiškajam savininkui.

2.2. Apdoroti ir (arba) ištaisyti įrašai:

sintaksiniu požiūriu negaliojančių įrašų, kurie gali būti apdoroti, skaičius ir procentinė dalis;

sintaksiniu požiūriu negaliojančių įrašų, kurie negali būti apdoroti, skaičius ir procentinė dalis;

neapdorotų įrašų skaičius ir procentinė dalis;

pateikus prašymą ištaisytų įrašų skaičius ir procentinė dalis;

savaime ištaisytų įrašų skaičius ir procentinė dalis;

sėkmingai apdorotų įrašų skaičius ir procentinė dalis.

3. Neprivalomi punktai:

3.1.

Valstybėms narėms – duomenys apie palūkanų, sumokėtų subjektams arba juridinėms struktūroms, sumą, apie kurią turi būti keičiamasi informacija pagal 4 straipsnio 2 dalį, išskaidyti pagal valstybes nares, kuriose yra subjekto pagrindinis administracijos centras.

3.2.

Valstybėms narėms – duomenys apie pajamų iš pardavimo subjektų arba juridinių struktūrų naudai sumą, apie kurią turi būti keičiamasi informacija pagal 4 straipsnio 2 dalį, išskaidyti pagal subjekto įsisteigimo valstybes nares.

3.3.

Duomenys apie atitinkamas viso metinio mokesčio, surinkto iš mokesčių mokėtojų rezidentų už jiems sumokėtas palūkanas, dalis, kurios išskaidomos pagal vietinius ir užsienio mokėjimų tarpininkus.“

(1) Jungtinė Karalystė yra valstybė narė, atsakinga už išorės santykius su Gibraltaru Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.“

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/79

TARYBOS SPRENDIMAS 2014/212/BUSP

2014 m. balandžio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/183/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

atsižvelgdama į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimą 2013/183/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (1), ypač į jo 19 straipsnį,

kadangi:

(1)	2013 m. balandžio 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/183/BUSP;

(2)

remdamasi Sprendimo 2013/183/BUSP 22 straipsnio 2 dalimi Taryba atliko Sprendimo 2013/183/BUSP II ir III prieduose pateikto asmenų ir subjektų, kuriems taikomi to sprendimo 13 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir 15 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, sąrašo peržiūrą. Taryba padarė išvadą, kad atitinkamiems asmenims ir subjektams, išskyrus į II priedo sąrašą įtrauktus vieną asmenį ir vieną subjektą, toliau turėtų būti taikomos tame sprendime numatytos priemonės;

(3)	be to, su vienu į I priedo sąrašą įtrauktu subjektu susijęs įrašas turėtų būti išbrauktas iš II priedo;

(4)	be to, reikėtų iš dalies pakeisti 22 straipsnį;

(5)	be to, 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1718 (2006) dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos įsteigtas Sankcijų komitetas atnaujino asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(6)	todėl Sprendimo 2013/183/BUSP I ir II prieduose pateikti asmenų ir subjektų sąrašai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2013/183/BUSP iš dalies keičiamas taip:

(1)

22 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. 13 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 15 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytos priemonės peržiūrimos reguliariai ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių. Jas nustojama taikyti atitinkamiems asmenims ir subjektams, jeigu 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Taryba nustato, kad sąlygos, dėl kurių jos taikomos, nebeegzistuoja.“.

(2)	Sprendimo 2013/183/BUSP I ir II priedai iš dalies keičiami taip, kaip išdėstyta šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Liuksemburge 2014 m. balandžio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

(1) OL L 111, 2013 4 23, p. 52.

PRIEDAS

Sprendimo 2013/183/BUSP I priede įterpiama toliau nurodyta antraštinė dalis:

„13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų asmenų ir 15 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų asmenų ir subjektų sąrašas.“.

Sprendimo 2013/183/BUSP I priedo paantraštinė dalis „A. 13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų asmenų sąrašas“ pakeičiama toliau pateikta paantraštine dalimi:

„A.

Asmenys“.

Sprendimo 2013/183/BUSP I priede pateikti įrašai apie toliau išvardytus asmenis pakeičiami toliau pateiktais įrašais:

	Vardas, pavardė	Alias	Gimimo data	Įtraukimo į sąrašą data	Kita informacija
„1.	Chang Myong- Chin	Jang Myong-Jin	Gim. data: 1968 m. vasario 19 d.; Kita gim. data: 1965 m. arba 1966 m.	2013 1 22	Sohae palydovų paleidimo stoties generalinis direktorius ir paleidimo centro, iš kurio 2012 m. balandžio 13 d. ir gruodžio 12 d. buvo paleistos raketos, vadovas.
2.	Ra Ky'ong-Su	Ra Kyung-Su	Gim. data: 1954 m. birželio 4 d.; Paso Nr.: 645120196	2013 1 22	Ra Ky'ong-Su yra Tanchon Commercial Bank (TCB, Tančono komercinis bankas) pareigūnas. Vykdydamas šias pareigas jis TCB padėdavo sudaryti sandorius. 2009 m. balandžio mėn. Sankcijų komitetas įtraukė Tanchon į sąrašą kaip pagrindinį KLDR finansinį subjektą, atsakingą už įprastinės ginkluotės, balistinių raketų ir su tokių ginklų surinkimu ir gamyba susijusių prekių pardavimą.
3.	Kim Kwang-il		Gim. data: 1969 m. rugsėjo 1 d.; Paso Nr.: PS381420397	2013 1 22	Kim Kwang-il yra Tanchon Commercial Bank (TCB, Tančono komercinis bankas) pareigūnas. Vykdydamas šias pareigas jis TCB ir įmonei Korea Mining Development Trading Corporation (KOMID) padėdavo sudaryti sandorius. 2009 m. balandžio mėn. Sankcijų komitetas įtraukė Tanchon į sąrašą kaip pagrindinį KLDR finansinį subjektą, atsakingą už įprastinės ginkluotės, balistinių raketų ir su tokių ginklų surinkimu ir gamyba susijusių prekių pardavimą. Sankcijų komitetas įmonę KOMID į sąrašą įtraukė 2009 m. balandžio mėn.; KOMID yra pagrindinė KLDR prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė.“

Sprendimo 2013/183/BUSP I priedo paantraštinė dalis „B. 13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų asmenų sąrašas“ pakeičiama toliau pateikta paantraštine dalimi:

„B.	Subjektai“.

Sprendimo 2013/183/BUSP I priede pateikti įrašai apie toliau išvardytus subjektus pakeičiami toliau pateiktais įrašais:

Pavadinimas

Alias

Vieta

Įtraukimo į sąrašą data

Kita informacija

„1.

Korea Ryonha Machinery Joint Venture Corporation

Chosun Yunha Machinery Joint Operation Company; Korea Ryenha Machinery J/V Corporation; Ryonha Machinery Joint Venture Corporation; Ryonha Machinery Corporation; Ryonha Machinery; Ryonha Machine Tool; Ryonha Machine Tool Corporation; Ryonha Machinery Corp; Ryonhwa Machinery Joint Venture Corporation; Ryonhwa Machinery JV; Huichon Ryonha Machinery General Plant; Unsan; Unsan Solid Tools ir Millim Technology Company

Tongan-dong, Centrinis rajonas, Pchenjanas, KLDR; Mangungdae- gu, Pchenjanas, KLDR; Mangyongdae rajonas, Pchenjanas, KLDR.

El. pašto adresai: ryonha@silibank.com, sjc-117@hotmail.com, ir millim@silibank.com

Telefono numeriai: 850-2-18111, 850-2-18111-8642 ir 850 2 18111-3818642

Faks. numeris: 850-2-381-4410

2013 1 22

Įmonė Korea Ryonbong General Corporation yra įmonės Korea Ryonha Machinery Joint Venture Corporation patronuojančioji įmonė. Sankcijų komitetas įtraukė įmonę Korea Ryonbong General Corporation į sąrašą 2009 m. balandžio mėn.; tai gynybos pramonės konglomeratas, kurio specializacija – KLDR gynybos pramonei skirtų prekių įsigijimas ir minėtos šalies karinės prekybos rėmimas.“

Toliau nurodytas asmuo ir subjektas išbraukiamas iš Sprendimo 2013/183/BUSP II priede pateikto sąrašo:

Asmenys

1.	Chang Song-taek

Subjektai

1.	Korea Complex Equipment Import Corporation.

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/83

TARYBOS SPRENDIMAS 2014/213/BUSP

2014 m. balandžio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/638/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Gvinėjos Respublikai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)	2010 m. spalio 25 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/638/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Gvinėjos Respublikai (1);

(2)	atsižvelgiant į įvykius Gvinėjos Respublikoje, ginklų embargas ir įrangos, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms, embargas turėtų būti panaikintas;

(3)	todėl Sprendimas 2010/638/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2010/638/BUSP 1 ir 2 straipsniai išbraukiami.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Liuksemburge 2014 m. balandžio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ASHTON

(1) OL L 280, 2010 10 26, p. 10.

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/84

TARYBOS SPRENDIMAS 2014/214/BUSP

2014 m. balandžio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/184/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Mianmarui/Birmai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)	2013 m. balandžio 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/184/BUSP (1);

(2)	remiantis Sprendimo 2013/184/BUSP peržiūros rezultatais, ribojamųjų priemonių taikymas turėtų būti pratęstas iki 2015 m. balandžio 30 d.;

(3)	Sprendimas 2013/184/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2013/184/BUSP iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Šis sprendimas taikomas iki 2015 m. balandžio 30 d. Jis nuolat peržiūrimas. Prireikus jis atnaujinamas arba iš dalies keičiamas, jei Taryba mano, kad jame numatyti tikslai nebuvo pasiekti.“.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Liuksemburge 2014 m. balandžio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

(1) 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas 2013/184/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Mianmarui/Birmai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/232/BUSP (OL L 111, 2013 4 23, p. 75).

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/85

TARYBOS SPRENDIMAS

2014 m. balandžio 14 d.

dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai

(2014/215/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 213 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos ir Ukrainos santykių pagrindas – Europos kaimynystės politika (EKP) ir Rytų partnerystė. Sąjungos ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas įsigaliojo 1998 m. kovo 1 d. Dvišalis politinis dialogas ir ekonominis bendradarbiavimas toliau plėtojami pagal 2009 m. lapkričio 23 d. patvirtintą ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkę. 2007–2011 m. buvo deramasi dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo (toliau – Asociacijos susitarimas), apimančio išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, o 2012 m. jis buvo parafuotas. 2013 m. lapkričio 21 d. Ukrainos ministrų kabinetas nusprendė sustabdyti Asociacijos susitarimo pasirašymą. Tačiau, 2014 m. vasario mėn. atsistatydinus Ukrainos vyriausybei, dabartinė vyriausybė pareiškė norą pasirašyti Asociacijos susitarimą artimiausioje ateityje. 2014 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Taryba pareiškime dėl Ukrainos įsipareigojo labai greitai pasirašyti visus Asociacijos susitarimo politinius skyrius ir vienašališkai imtis priemonių, kurias taikant Ukraina galėtų iš esmės pasinaudoti išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės privalumais.

Tuo tikslu 2014 m. kovo 11 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymą;

(2)

dabartinė politinė krizė daro labai žalingą poveikį ir taip trapiam Ukrainos ekonominiam ir finansiniam stabilumui. Ukrainos mokėjimų balanso ir fiskalinė būklė labai silpna ir sparčiai prastėja, o ekonomika vėl klimpsta į recesiją. Situacija dar labiau pablogės dėl Rusijos pagalbos pagal 15 mlrd. USD vertės paketą de facto nutraukimo ir sprendimo nuo 2014 m. balandžio mėn. netiekti dujų mažesnėmis kainomis, kurias anksčiau buvo suteikusi bendrovė Gazprom. Tokiomis aplinkybėmis artimiausiose ateityje Ukrainai gresia didelė įsipareigojimų neįvykdymo rizika;

(3)

atsistatydinus ankstesnei vyriausybei, atitinkamai 2014 m. vasario 22 d. ir 27 d. Ukrainos Parlamentas paskyrė naują laikinąjį prezidentą ir naują vyriausybę. Nepaisant to, kad buvo sugrąžinta 2004 m. Ukrainos Konstitucija, o 2014 m. gegužės 25 d. numatyti prezidento rinkimai, Rusijos Federacijai neseniai pažeidus Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, Ukraina negalėjo atkurti politinio stabilumo;

(4)

šiomis aplinkybėmis Ukrainai reikia skubios tarptautinių kreditorių ir pagalbos teikėjų finansinės pagalbos. Jeigu Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą suteikti tokią finansinę pagalbą priimtų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 212 straipsnį laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, Sąjungos makrofinansinės pagalbos Ukrainai (toliau – Sąjungos makrofinansinė pagalba) pirmosios dalies nebūtų galima skubiai išmokėti pirmąjį 2014 m. pusmetį ir ji nepadėtų patenkinti skubių Ukrainos finansavimo poreikių. Todėl pagrįsta Sąjungos makrofinansinę pagalbą suteikti remiantis Tarybos sprendimu, priimtu pagal SESV 213 straipsnį;

(5)

pagalbą būtina suteikti skubiai, nes Ukrainai nedelsiant reikia papildomų lėšų be tų, kurias suteiks kitos tarptautinės finansų institucijos ir kiti dvišaliai pagalbos teikėjai, taip pat makrofinansinės pagalbos, numatytos Tarybos sprendimu 2002/639/EB (1) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 646/2010/ES (2);

(6)	dabartinė krizė Ukrainoje yra tinkamas pagrindas šiuo išskirtiniu atveju taikyti skubos tvarką pagal SESV 213 straipsnį. Šis sprendimas suteikti makrofinansinę pagalbą Ukrainai neturi poveikio kitoms makrofinansinės pagalbos operacijoms ateityje;

(7)

nuo Ukrainos vyriausybės atsistatydinimo Sąjunga įvairiomis progomis yra pareiškusi įsipareigojimą remti naujosios Ukrainos vyriausybės pastangas siekiant stabilizuoti padėtį ir laikytis reformų kurso. Sąjunga taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi visiškai paremti tarptautinės bendruomenės ir tarptautinių finansų institucijų, visų pirma Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pastangas, susijusias su tarptautiniu pagalbos paketu, kuriuo siekiama patenkinti neatidėliotinus Ukrainos poreikius, su sąlyga, kad Ukraina aiškiai įsipareigos vykdyti reformas. Sąjungos finansinė parama Ukrainai atitinka Sąjungos politiką, kaip nustatyta EKP ir Rytų partnerystėje;

(8)

Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti išskirtinė nesusietos ir netikslinės paramos mokėjimų balansui koreguoti finansinė priemonė, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus pagalbos gavėjo išorės finansavimo poreikius ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas skubias koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas mokėjimų balanso būklei gerinti artimiausiu metu;

(9)	Ukrainos valdžios institucijos ir TVF artimiausiu metu turėtų susitarti dėl ekonominės programos, kuriai paremti su TVF bus sudarytas finansavimo susitarimas;

(10)

2014 m. kovo 5 d. Komisija, atsižvelgdama į sparčiai prastėjančią Ukrainos mokėjimų balanso būklę, paskelbė apie paramos priemonių paketą, į kurį įtraukta ir siūloma Sąjungos makrofinansinė pagalba. 2014 m. kovo 6 d. neeiliniame susitikime tą paketą patvirtino Europos Vadovų Taryba. Tą paketą sudaro 11 mlrd. EUR finansinė pagalba 2014–2020 m. laikotarpiu, įskaitant iš viso ne daugiau kaip 1,565 mlrd. EUR vertės dotacijas tuo pačiu laikotarpiu, teikiamas pagal Europos kaimynystės priemonę, Kaimynystės investicinę priemonę, priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir biudžeto eilutę, skirtą bendrai užsienio ir saugumo politikai.

Makrofinansinę pagalbą, numatytą Sprendimu 2002/639/EB ir Sprendimu Nr. 646/2010/ES, galima išmokėti, kai tik bus parengta TVF programa;

(11)	kadangi Ukraina yra šalis, kuriai taikoma EKP, ji turi teisę gauti Sąjungos makrofinansinę pagalbą;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad sparčiai didėjantys Ukrainos išorės finansavimo poreikiai, kaip numatoma, gerokai viršys TVF ir kitų daugiašalių institucijų suteiksimus išteklius, skubi Sąjungos makrofinansinė pagalba Ukrainai dabar susiklosčiusiomis išskirtinėmis aplinkybėmis yra laikoma tinkamu atsaku į Ukrainos prašymą paremti finansinės padėties stabilizavimą. Sąjungos makrofinansinė pagalba papildytų lėšas, gaunamas pagal finansinį susitarimą su TVF, ir taip padėtų stabilizuoti Ukrainos ekonomiką ir įgyvendinti struktūrinių reformų darbotvarkę;

(13)	Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti siekiama padėti Ukrainai atkurti tvarią išorės finansavimo būklę ir tokiu būdu remti jos ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(14)

nustatant Sąjungos makrofinansinės pagalbos sumą remiamasi preliminariu Ukrainos likusių išorės finansavimo poreikių įvertinimu ir atsižvelgiama į jos pajėgumą užsitikrinti finansavimą nuosavais ištekliais, visų pirma panaudojant turimas tarptautines atsargas. Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir teikiamus išteklius. Nustatant pagalbos sumą taip pat atsižvelgiama į poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų pagalbos teikėjų naštos pasidalijimą, taip pat į Ukrainoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones bei viso Sąjungos dalyvavimo pridėtinę vertę;

(15)	Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų pagrindinius principus, tikslus ir priemones įvairiose išorės veiksmų srityse ir kitą susijusią Sąjungos politiką;

(16)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiama Sąjungos išorės politika Ukrainos atžvilgiu. Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės pagalbos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(17)

Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiamas Ukrainos įsipareigojimas laikytis Sąjungos pripažįstamų vertybių, tokių kaip demokratija, teisinė valstybė, geras valdymas, pagarba žmogaus teisėms, darnus vystymasis ir skurdo mažinimas, taip pat atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principų;

(18)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Ukraina sudarytų sąlygas veiksmingiems demokratiniams mechanizmams, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą ir teisinę valstybę, veikti ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslai turėtų būti didinti Ukrainos viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę už jas ir skatinti struktūrines reformas, skirtas tvariam augimui ir fiskalinei konsolidacijai remti. Komisija turėtų nuolat stebėti, kaip vykdomos išankstinės sąlygos ir kaip siekiama tų tikslų;

(19)

siekiant užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine pagalba susiję Sąjungos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, Ukraina turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, o Audito Rūmai – auditą;

(20)	Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos galioms;

(21)	atidėjinio, reikalingo makrofinansinei pagalbai, sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(22)	Sąjungos makrofinansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su pagalba susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(23)	siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (3),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Siekdama paremti Ukrainos ekonomikos stabilizaciją ir reformas, Sąjunga suteikia Ukrainai makrofinansinę pagalbą, kurios suma neviršija 1 mlrd. EUR (toliau – Sąjungos makrofinansinė pagalba). Pagalba padės patenkinti skubius Ukrainos mokėjimų balanso poreikius, kaip nustatyta vyriausybės ekonominėje programoje, kurią remia TVF.

2. Visa Sąjungos makrofinansinės pagalbos suma Ukrainai suteikiama paskolų forma. Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų pasiskolinti reikalingų lėšų ir jas perskolinti Ukrainai. Paskolų grąžinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 metų.

3. Sąjungos makrofinansinės pagalbos mokėjimą administruoja Komisija, laikydamasi TVF ir Ukrainos sudarytų susitarimų ar susitarimo memorandumų ir pagrindinių ekonomikos reformų principų ir tikslų, išdėstytų ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkėje, dėl kurios susitarta pagal EKP.

4. Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pokyčius, susijusius su Sąjungos makrofinansine pagalba, įskaitant jos išmokas, ir laiku pateikia toms institucijoms atitinkamus dokumentus.

5. Sąjungos makrofinansinė pagalba teikiama vienus metus nuo pirmos šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo memorandumo įsigaliojimo dienos. Pagalbos teikimo laikotarpį galima pratęsti Tarybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu.

6. Jei Sąjungos makrofinansinės pagalbos mokėjimo laikotarpiu Ukrainos finansavimo poreikiai gerokai sumažėja, palyginti su pradinėmis projekcijomis, Komisija, laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, sumažina pagalbos sumą, laikinai sustabdo arba atšaukia jos teikimą.

2 straipsnis

Išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga yra ta, kad Ukraina sudarytų sąlygas veiksmingiems demokratiniams mechanizmams, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą ir teisinę valstybę, veikti ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms.

Komisija stebi, kaip šios išankstinės sąlygos laikomasi visu Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu.

Šis straipsnis taikomas laikantis Tarybos sprendimo 2010/427/ES (4).

3 straipsnis

1. Laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, Komisija susitaria su Ukrainos valdžios institucijomis dėl Sąjungos makrofinansinei pagalbai taikytinų aiškiai apibrėžtų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų, daugiausia dėmesio skiriant struktūrinėms reformoms ir patikimiems viešiesiems finansams, kurios turi būti išdėstytos susitarimo memorandume, apimančiame tų sąlygų įgyvendinimo tvarkaraštį.

Susitarimo memorandume išdėstyta ekonominė politika ir finansinės sąlygos turi atitikti 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus susitarimus ar susitarimo memorandumus, įskaitant makroekonominio koregavimo ir struktūrinių reformų programas, kurias Ukraina įgyvendina remiama TVF.

2. Tomis sąlygomis siekiama visų pirma didinti Ukrainos viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę, be kita ko, naudojant Sąjungos makrofinansinę pagalbą. Rengiant politikos priemones deramai atsižvelgiama ir į pažangą, padarytą abipusio rinkos atvėrimo, taisyklėmis grindžiamos sąžiningos prekybos plėtojimo ir kitų Sąjungos išorės politikos prioritetų srityse. Komisija nuolat stebi pažangą siekiant tų tikslų.

3. Sąjungos makrofinansinės pagalbos finansinės sąlygos išsamiai išdėstomos paskolos susitarime, dėl kurio susitaria Komisija ir Ukrainos valdžios institucijos.

4. Komisija reguliariai tikrina, ar toliau laikomasi 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, įskaitant tai, ar Ukrainos ekonominė politika atitinka Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslus. Tai darydama Komisija glaudžiai koordinuoja veiksmus su TVF ir Pasaulio banku, o prireikus – su Europos Parlamentu ir Taryba.

4 straipsnis

1. Jei laikomasi 3 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija Sąjungos makrofinansinę pagalbą teikia viena arba dviem paskolos dalimis. Kiekvienos dalies dydis nustatomas susitarimo memorandume. Išimtiniu atveju, Sąjungos makrofinansinė pagalba gali būti suteikta vienkartiniu paskolos mokėjimu, jei to reikalauja aplinkybės.

2. Sąjungos makrofinansinės pagalbos sumos prireikus atidedamos laikantis Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (5).

3. Komisija priima sprendimą dėl paskolos dalių mokėjimo atsižvelgdama į tai, ar įvykdytos visos šios sąlygos:

a)	2 straipsnyje nustatyta išankstinė sąlyga;

b)	toliau sėkmingai tęsiamas politikos programos, kuri apima koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, įgyvendinimas, kartu laikantis TVF neprevencinio susitarimo dėl kredito suteikimo;

c)	susitarimo memorandume sutartų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų vykdymas laikantis konkretaus tvarkaraščio.

Jei numatyta antroji dalis, ji išmokama ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po pirmosios dalies išmokėjimo.

4. Jei 3 dalyje nurodytos sąlygos neįvykdytos, Komisija laikinai sustabdo arba atšaukia Sąjungos makrofinansinės pagalbos išmokėjimą. Tokiais atvejais Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie to sustabdymo ar atšaukimo priežastis.

5. Sąjungos makrofinansinė pagalba išmokama Ukrainos nacionaliniam bankui.

6. Lėšos išmokamos nedelsiant, kai tik nustatoma TVF programa.

5 straipsnis

1. Su Sąjungos makrofinansine pagalba susijusios skolinimosi ir skolinimo operacijos atliekamos eurais, taikant tą pačią lėšų įskaitymo dieną, ir dėl tų operacijų Sąjungai nereikia spręsti su terminų keitimu susijusių klausimų ir ji nepatiria jokios valiutos kurso ar palūkanų normos rizikos arba kokios nors kitos komercinės rizikos.

2. Esant palankioms aplinkybėms ir jei Ukraina to prašo, Komisija gali imtis būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad į paskolos sąlygas būtų įtraukta išankstinio grąžinimo sąlyga ir kad atitinkama sąlyga būtų įtraukta į skolinimosi operacijų sąlygas.

3. Jei esant palankioms aplinkybėms galima sumažinti paskolos palūkanų normą ir, jei Ukraina to prašo, Komisija gali nuspręsti refinansuoti visą ar dalį savo pradinio skolinimosi arba gali restruktūrizuoti atitinkamas finansines sąlygas. Refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos atliekamos laikantis 1 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų, ir dėl jų neturi būti pratęstas susijusių pasiskolintų lėšų grąžinimo terminas arba padidėti refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos dieną likusi mokėtina pagrindinė suma.

4. Visas Sąjungos išlaidas, susijusias su skolinimusi ir skolinimu pagal šį sprendimą, padengia Ukraina.

5. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie 2 ir 3 dalyse nurodytų operacijų pokyčius.

6 straipsnis

1. Sąjungos makrofinansinė pagalba įgyvendinama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (7).

2. Įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę pagalbą taikomas tiesioginis valdymas.

3. Susitarimo memorandume ir paskolos susitarime, dėl kurių turi būti susitarta su Ukrainos valdžios institucijomis, pateikiamos nuostatos, kuriomis:

a)	užtikrinama, kad Ukraina reguliariai tikrintų, ar tinkamai panaudotas iš Sąjungos biudžeto suteiktas finansavimas, imtųsi atitinkamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir prireikus imtųsi teisinių veiksmų neteisėtai pasisavintoms lėšoms, suteiktoms pagal šį sprendimą, išieškoti;

užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, visų pirma numatant konkrečias priemones, skirtas sukčiavimo, korupcijos ir kitų pažeidimų, darančių poveikį Sąjungos makrofinansinei pagalbai, prevencijai ir kovai su jais, pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (8), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (10);

c)	Komisijai, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, arba jos atstovams aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti patikrinimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje;

d)	Komisijai ir Audito Rūmams aiškiai suteikiami įgaliojimai Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu ir jam pasibaigus atlikti auditus, įskaitant dokumentų auditus ir auditus vietoje, pavyzdžiui, veiklos vertinimus, ir

e)	užtikrinama, kad nustačius, jog Sąjungos makrofinansinės pagalbos valdymo atžvilgiu Ukraina sukčiavo, ėmėsi korupcinių veiksmų arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, darančios neigiamą poveikį Sąjungos finansiniams interesams, Sąjunga turi teisę anksčiau laiko susigrąžinti paskolą.

4. Sąjungos makrofinansinės pagalbos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija atlieka veiklos vertinimus ir taip stebi, ar su tokia pagalba susijusios Ukrainos finansinės priemonės, administracinės procedūros ir vidaus bei išorės kontrolės mechanizmai yra patikimi.

7 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

8 straipsnis

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio sprendimo įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą, įskaitant to įgyvendinimo vertinimą. Toje ataskaitoje:

a)	išnagrinėjama pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę pagalbą;

b)	įvertinama Ukrainos ekonominė padėtis ir perspektyvos, taip pat pažanga, padaryta įgyvendinant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos priemones;

c)	nurodomas susitarimo memorandume nustatytų ekonominės politikos sąlygų, Ukrainos einamųjų ekonominių ir fiskalinių rezultatų ir Komisijos sprendimų išmokėti Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis ryšys.

2. Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo 1 straipsnio 5 dalyje nurodyto pagalbos teikimo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ex post vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinami suteiktos Sąjungos makrofinansinės pagalbos rezultatai bei veiksmingumas ir tai, kokiu mastu ja buvo prisidėta prie pagalbos tikslų.

9 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2014 m. balandžio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ASHTON

(1) 2002 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2002/639/EB dėl papildomos makrofinansinės pagalbos suteikimo Ukrainai (OL L 209, 2002 8 6, p. 22).

(2) 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 646/2010/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 179, 2010 7 14, p. 1).

(3) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(4) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

(5) 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).

(6) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(7) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(8) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(9) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(10) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/91

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2014/216/BUSP

2014 m. balandžio 14 d.

kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (1), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	2014 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/119/BUSP;

(2)	į Sprendimo 2014/119/BUSP priede pateiktą asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą turėtų būti įtraukta papildomų asmenų;

(3)	be to, turėtų būti iš dalies pakeista į Sprendimo 2014/119/BUSP priede pateiktą sąrašą įtrauktų trijų asmenų identifikuojamoji informacija;

(4)	todėl Sprendimo 2014/119/BUSP priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo I priede išvardyti asmenys įtraukiami į Sprendimo 2014/119/BUSP priede pateiktą sąrašą.

2 straipsnis

Sprendimo 2014/119/BUSP priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nustatyta šio sprendimo II priede.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Liuksemburge 2014 m. balandžio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

(1) OL L 66, 2014 3 6, p. 26.

I PRIEDAS

1 straipsnyje nurodyti asmenys

	Vardas, pavardė	Identifikuojamoji informacija	Motyvų pareiškimas	Įtraukimo į sąrašą data
19.	Serhiy Arbuzov	gimęs 1976 m. kovo 24 d., buvęs Ukrainos ministras pirmininkas	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje vykdomas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	2014 4 15
20.	Yuriy Ivanyushchenko	gimęs 1959 m. vasario 21 d., Regionų partijai priklausantis parlamento narys	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje vykdomas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	2014 4 15
21.	Oleksandr Klymenko	gimęs 1980 m. lapkričio 16 d., buvęs pajamų ir mokesčių ministras	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje vykdomas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	2014 4 15
22.	Edward Stavytskyi	gimęs 1972 m. spalio 4 d., buvęs Ukrainos kuro ir energetikos ministras	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje vykdomas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	2014 4 15

II PRIEDAS

Su šiais į Sprendimo 2014/119/BUSP priedą įtrauktais asmenimis susiję įrašai pakeičiami toliau nurodytais įrašais:

	Vardas, pavardė	Identifikuojamoji informacija	Motyvų pareiškimas	Įtraukimo į sąrašą data
9.	Oleksandr Viktorovych Yanukovych	gimęs 1973 m. liepos 10 d., buvusio Prezidento sūnus, verslininkas	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje atliekamas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	2014 3 6
12.	Serhii Petrovych Kliuiev	gimęs 1969 m. rugpjūčio 19 d., Andrei K1iuiev brolis, verslininkas	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje atliekamas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	2014 3 6
14.	Oleksii Mykolayovych Azarov	gimęs 1971 m. liepos 13 d., buvusio Ministro Pirmininko Azarov sūnus, verslininkas	Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje atliekamas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.	2014 3 6

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/94

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. balandžio 11 d.

dėl Sąjungos finansinio įnašo atlyginti išlaidoms, patirtoms 2013 m. Bulgarijoje ir 2013 ir 2014 m. Graikijoje taikant skubias kovos su avių raupais priemones

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 2334)

(Tik tekstai bulgarų ir graikų kalbomis yra autentiški)

(2014/217/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimą 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje (1), ypač į jo 3 straipsnį,

kadangi:

(1)	avių raupai yra užkrečiamoji virusinė avių ir ožkų liga, kuri turi didelį poveikį avių auginimo pelningumui ir dėl kurios galėtų būti sutrikdyta Sąjungos vidaus prekyba ir eksportas į trečiąsias šalis;

(2)	kilus avių raupų protrūkiui, yra pavojus, kad prekiaujant gyvomis avimis ar jų produktais ligos sukėlėjas pasklis ne tik kituose tos valstybės narės avių ūkiuose, bet ir kitose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse;

(3)	Tarybos direktyvoje 92/119/EEB (2) nustatytos kontrolės priemonės, kurių valstybės narės turi nedelsdamos imtis kilus avių raupų protrūkiui, kad skubos tvarka būtų neleista virusui plisti ir siekiant likviduoti ligą;

(4)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3) 84 straipsnį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(5)	Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių, įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Pagal to sprendimo 3 straipsnį valstybės narės gauna finansinį įnašą tam tikroms avių raupų likvidavimo išlaidoms padengti;

(6)	Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 6 dalyje nustatytos taisyklės, kuriomis numatoma, kokia procentinė dalis valstybės narės patirtų išlaidų gali būti dengiama iš Sąjungos finansinio įnašo;

(7)	skubių avių raupų likvidavimo priemonių išlaidoms padengti Sąjungos finansinis įnašas skiriamas pagal taisykles, nustatytas Komisijos reglamente (EB) Nr. 349/2005 (4);

(8)	avių raupų protrūkiai įvyko 2013 m. Bulgarijoje ir 2013 ir 2014 m. Graikijoje. Bulgarija ir Graikija ėmėsi kovos su šiais ligos protrūkiais priemonių pagal Direktyvą 92/119/EEB;

(9)	Bulgarijos ir Graikijos valdžios institucijos informavo Komisiją ir kitas valstybes nares Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete apie priemones, taikytas pagal Sąjungos teisės aktus dėl pranešimo ir ligos likvidavimo, ir jų rezultatus;

(10)	todėl Bulgarijos ir Graikijos valdžios institucijos įvykdė visus su priemonėmis susijusius techninius ir administracinius reikalavimus, nustatytus Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 6 straipsnyje;

(11)	šiame etape tiksli Sąjungos finansinio įnašo suma negali būti nustatyta. Remiantis paskutine susijusių valstybių narių pateikta informacija numatytos kompensacijų ir veiklos išlaidos yra 79 186,33 EUR ir 1 484 304,16 EUR atitinkamai Bulgarijai ir Graikijai;

(12)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas Bulgarijai ir Graikijai

1. Sąjungos finansinis įnašas neviršijant 40 000 EUR gali būti skirtas Bulgarijai išlaidoms, kurias ši valstybė narė patyrė 2013 m. taikydama kovos su avių raupais priemones pagal Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 2 ir 6 dalis, atlyginti.

2. Sąjungos finansinis įnašas neviršijant 700 000 EUR gali būti skirtas Graikijai išlaidoms, kurias ši valstybė narė patyrė 2013 m. ir 2014 m. taikydama kovos su avių raupais priemones pagal Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 2 ir 6 dalis, atlyginti.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyto finansinio įnašo galutinė suma nustatoma tolesniu sprendimu, kuris bus priimtas Sprendimo 2009/470/EB 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2 straipsnis

Mokėjimo tvarka

Pirmoji 310 000,00 EUR suma, finansuotina pagal 17 04 04 biudžeto eilutę iš 2014 m. ES biudžeto, sumokama Graikijai kaip 1 straipsnio 2 dalyje nustatyto Sąjungos finansinio įnašo dalis.

3 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas Bulgarijos Respublikai ir Graikijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 11 d.

Komisijos vardu

Tonio BORG

Komisijos narys

(1) OL L 155, 2009 6 18, p. 30.

(2) 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/119/EEB, nustatanti Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos (OL L 62, 1993 3 15, p. 69).

(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(4) 2005 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 349/2005, nustatantis Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (OL L 55, 2005 3 1, p. 12).

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/96

2014 m. balandžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 368/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 474/2006, sudarantis oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 108, 2014 m. balandžio 11 d. )

33 puslapyje parašas:

yra:

„Joaquín ALMUNIA“,

turi būti:

„Siim KALLAS“.

15.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/96

2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto galutinio patvirtinimo klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 51, 2014 m. vasario 20 d. )

I/171 – I/173 puslapiai:

yra:

„Diferencijuoti asignavimai“,

turi būti:

„Nediferencijuoti asignavimai“.

I/267 puslapis, 1 2 skyrius, „Paaiškinimai“:

yra:

„<…> pritaikytas 3,7 % standartinis sumažinimas.“,

turi būti:

„<…> pritaikytas 3 % standartinis sumažinimas.“,

I/484 – I/493 puslapiai:

yra:

„Diferencijuoti asignavimai“,

turi būti:

„Nediferencijuoti asignavimai“.

I/528 – I/530 puslapiai, išskyrus 2 2 3 8 ir 2 2 3 9 punktus:

yra:

„Diferencijuoti asignavimai“,

turi būti:

„Nediferencijuoti asignavimai“.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 111

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 metai 2014m. balandžio 15d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	Pranešimas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo įsigaliojimo	1
		2014/210/ES
	*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, kiek tai susiję su jo 49 straipsnio 3 dalimi, sudarymo Europos Sąjungos vardu	2
		2014/211/ES
	*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, išskyrus jo 49 straipsnio 3 dalį, sudarymo Europos Sąjungos vardu	4
		Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos Respublikos, Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos, Hondūro Respublikos, Nikaragvos Respublikos IR Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas	6
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 380/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1284/2009, kuriuo Gvinėjos Respublikai nustatomos tam tikros specialios ribojančios priemonės	29
	*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 381/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje	33
	*	2014 m. kovo 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 382/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatos dėl prospekto priedų skelbimo techninių reguliavimo standartų ( 1 )	36
	*	2014 m. balandžio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 383/2014, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Beurre de Bresse (SKVN)]	40
	*	2014 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 384/2014, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Crème de Bresse (SKVN)]	42
	*	2014 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 385/2014, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Elbe-Saale Hopfen (SGN)]	44
	*	2014 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 386/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai	46
		2014 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 387/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	48
		DIREKTYVOS
	*	2014 m. kovo 24 d. Tarybos direktyva 2014/48/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo	50
		SPRENDIMAI
	*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas 2014/212/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/183/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai	79
	*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas 2014/213/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/638/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Gvinėjos Respublikai	83
	*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas 2014/214/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/184/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Mianmarui/Birmai	84
		2014/215/ES
	*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai	85
	*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/216/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje	91
		2014/217/ES
	*	2014 m. balandžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl Sąjungos finansinio įnašo atlyginti išlaidoms, patirtoms 2013 m. Bulgarijoje ir 2013 ir 2014 m. Graikijoje taikant skubias kovos su avių raupais priemones (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 2334)	94

	Klaidų ištaisymas
*	2014 m. balandžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 368/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 474/2006, sudarantis oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą, klaidų ištaisymas ( OL L 108, 2014 4 11 )	96
*	2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto galutinio patvirtinimo klaidų ištaisymas ( OL L 51, 2014 2 20 )	96


	(1) Tekstas svarbus EEE