ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2014.094.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 94

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

57 tomas
2014m. kovo 28d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo ( 1 )

1

 

*

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB ( 1 )

65

 

*

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB ( 1 )

243

 

*

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų

375

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

DIREKTYVOS

28.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/23/ES

2014 m. vasario 26 d.

dėl koncesijos sutarčių suteikimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį ir 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

nesant aiškių Sąjungos lygiu nustatytų taisyklių, reglamentuojančių koncesijos sutarčių suteikimą, atsiranda teisinis netikrumas, kyla kliūčių laisvai teikti paslaugas ir iškraipomas vidaus rinkos veikimas. Dėl to ekonominės veiklos vykdytojai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), netenka savo teisių vidaus rinkoje ir negali pasinaudoti didelėmis verslo galimybėmis, o viešosios institucijos gali neįstengti optimaliai panaudoti viešųjų lėšų taip, kad Sąjungos piliečiai gautų kokybiškas paslaugas už geriausią kainą. Esant tinkamai, subalansuotai ir lanksčiai koncesijos sutarčių suteikimo teisinei sistemai, visiems Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams būtų užtikrintos veiksmingos ir nediskriminacinės galimybės patekti į rinką ir teisinis tikrumas; taip būtų sudarytos palankios sąlygos viešosioms investicijoms į infrastruktūrą ir strateginių paslaugų teikimui piliečiams. Tokia teisine sistema taip pat būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas ekonominės veiklos vykdytojams ir ji galėtų būti tarptautinių viešųjų pirkimų rinkų tolesnio atvėrimo ir pasaulio prekybos skatinimo pagrindas ir priemonė. Itin daug dėmesio reikėtų skirti tam, kad būtų pagerintos MVĮ galimybės patekti į koncesijų rinkas visoje Sąjungoje;

(2)

koncesijų suteikimui taikytinos teisinės sistemos taisyklės turėtų būti aiškios ir paprastos. Jomis turėtų būti deramai atsižvelgta į koncesijų savitumą, palyginti su viešosiomis sutartimis, ir neturėtų būti sukurta pernelyg daug biurokratijos;

(3)

strategijoje „Europa 2020“, nustatytoje 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“) viešieji pirkimai, kaip viena iš rinkos priemonių, naudojamų siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, kartu užtikrinant efektyviausią viešųjų lėšų naudojimą, atlieka svarbų vaidmenį. Šiame kontekste koncesijų sutartys yra svarbios priemonės vystant ilgalaikę struktūrinę infrastruktūrą ir strategines paslaugas, jos prisideda prie konkurencijos vidaus rinkoje raidos, sudaro galimybes pasinaudoti privačiojo sektoriaus ekspertize ir padeda užtikrinti veiksmingumą bei diegti inovacijas;

(4)

viešųjų darbų koncesijų suteikimui šiuo metu taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB (4) nustatytos pagrindinės taisyklės, tuo tarpu suteikiant tarpvalstybinės svarbos paslaugų koncesijas taikomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) principai, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principai, taip pat iš jų kylantys principai, kaip antai lygiateisiškumo, nediskriminavimo, tarpusavio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo. Yra teisinio netikrumo atsiradimo rizikos dėl to, kad Sutarties principus nacionalinės teisės aktų leidėjai aiškina skirtingai ir labai skiriasi įvairių valstybių narių teisės aktai. Kad yra tokia rizika, patvirtinta išsamioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, tačiau joje tam tikri koncesijos sutarčių suteikimo aspektai nagrinėti tik iš dalies.

Siekiant pašalinti nuolat pasitaikančius vidaus rinkos iškraipymus, Sąjungos lygiu visose valstybėse narėse būtina vienodai taikyti SESV principus ir pašalinti tų principų supratimo neatitikimus. Tai taip pat palankiai veiktų viešųjų išlaidų efektyvumą, sudarytų palankesnes galimybes MVĮ vienodomis sąlygomis ir sąžiningai dalyvauti koncesijos sutarčių suteikimo procese tiek vietos, tiek Sąjungos lygiu ir padėtų siekti tvarios viešosios politikos tikslų;

(5)

šia direktyva pripažįstama ir dar kartą patvirtinama valstybių narių ir viešųjų institucijų teisė pasirinkti tas administracines priemones, kurias jos laiko tinkamiausiomis darbams atlikti ir paslaugoms teikti. Visų pirma šia direktyva neturėtų būti jokiu būdu daromas poveikis valstybių narių ir viešųjų institucijų laisvei tiesiogiai atlikti darbus arba teikti paslaugas visuomenei arba tokių darbų atlikimą ar paslaugų teikimą pavesti trečiosioms šalims. Kad galėtų siekti savo viešosios politikos tikslų, valstybės narės ar viešosios institucijos turėtų ir toliau turėti galimybę savo nuožiūra apibrėžti ir patikslinti teiktinų paslaugų charakteristikas pagal Sąjungos teisę, įskaitant bet kurias su paslaugų kokybe ar kaina susijusias sąlygas;

(6)

reikėtų priminti, kad valstybės narės, laikydamosi SESV numatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir laisvo asmenų judėjimo principų, gali savo nuožiūra spręsti, kaip organizuoti paslaugų teikimą – kaip bendrojo ekonominio intereso paslaugų ar kaip bendrojo intereso neekonominių paslaugų, ar derinant šių dviejų rūšių paslaugas. Taip pat reikėtų priminti, kad šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų teisei laisvai, laikantis Sąjungos teisės, apibrėžti bendrojo ekonominio intereso paslaugas, nustatyti jų apimtį ir teiktinos paslaugos charakteristikas, įskaitant visas su paslaugos kokybe susijusias sąlygas, kad būtų galima siekti savo viešosios politikos tikslų. Taip pat šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų įgaliojimams pagal SESV 14 straipsnį ir prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) pridėtą Protokolą Nr. 26 teikti, pavesti teikti ir finansuoti tokias bendrojo ekonominio intereso paslaugas. Be to, šioje direktyvoje nenagrinėjami bendrojo ekonominio intereso paslaugų finansavimo klausimai ir valstybių narių pagal Sąjungos konkurencijos taisykles suteikiamos paramos, visų pirma socialinėje srityje, pagalbos schemos. Tikslinga paaiškinti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma bendrojo intereso neekonominėms paslaugoms;

(7)

taip pat tikslinga priminti, kad šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams. Taip pat joje neturėtų būti nagrinėjamas bendrojo ekonominio intereso paslaugų, kurias patikėta teikti viešiesiems ar privatiesiems subjektams, liberalizavimo ir paslaugas teikiančių viešųjų subjektų privatizavimo klausimas;

(8)

siekiant užtikrinti koncesijų atvėrimą konkurencijai ir pakankamą teisinį tikrumą, tikslinga tam tikros vertės arba tam tikrą vertę viršijančioms koncesijoms nustatyti minimalų sutarčių suteikimo nacionalinių procedūrų koordinavimą, grindžiamą SESV principais. Tokiomis koordinavimo nuostatomis neturėtų būti viršijama tai, kas būtina pirmiau nurodytiems tikslams pasiekti ir tam tikram lankstumui užtikrinti. Valstybėms narėms turėtų būti leista tokias nuostatas pildyti ir plėtoti, jei, jų nuomone, tai tikslinga visų pirma siekiant geriau užtikrinti pirmiau nurodytų principų laikymąsi;

(9)

turėtų būti paaiškinta, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės, įskaitant susibūrusias į laikinas asociacijas, gali dalyvauti suteikimo procedūrose, nereikalaujant iš šių grupių, kad jos turėtų specialią teisinę formą. Tiek, kiek tai būtina, pavyzdžiui, kai reikalinga bendroji ir individuali atsakomybė, suteikiant tokioms grupėms koncesiją iš jų gali būti reikalaujama, kad jos turėtų specialią formą. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai turėtų gebėti aiškiai nustatyti, kaip ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi laikytis ekonominės ir finansinės būklės reikalavimų arba techninių ir profesinių pajėgumų kriterijų, kurių laikytis privalo savarankiškai dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai. Koncesijų sutartyse, kurias vykdo ekonominės veiklos vykdytojų grupės, gali tekti nustatyti sąlygas, kurios atskiriems dalyviams nekeliamos. Tokios sąlygos, kurios turėtų būti pateisinamos objektyviomis priežastimis ir būti proporcingos, galėtų, pavyzdžiui, apimti reikalavimą paskirti bendrą atstovą arba pagrindinį partnerį koncesijos suteikimo procedūros tikslais, arba reikalavimą pateikti informaciją apie grupės sudėtį;

(10)

tam tikros koordinavimo nuostatos taip pat turėtų būti įdiegtos suteikiant darbų ir paslaugų koncesijas energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės valdžios institucijos gali daryti įtaką tuose sektoriuose veiklą vykdančių subjektų elgsenai, ir atsižvelgiant į rinkų, kuriose jie vykdo veiklą, uždarumą dėl valstybių narių suteikiamų specialiųjų ar išimtinių teisių, susijusių su tinklų, naudojamų atitinkamoms paslaugoms teikti, aprūpinimu, suteikimu ar eksploatavimu;

(11)

koncesijos yra piniginės naudos sutartys, kurių pagrindu viena ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų paveda vykdyti darbus arba teikti ir valdyti paslaugas vienam ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų. Tokių sutarčių dalykas yra darbų arba paslaugų pirkimas koncesijos pagrindu, kai atlygį pagal jas sudaro teisė eksploatuoti darbus ar paslaugas arba tokia teisė kartu su mokėjimu. Pagal tokias sutartis perkančiosioms organizacijoms ar perkantiesiems subjektams gali būti, bet nebūtinai, perduodama nuosavybės teisė, tačiau perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai visada gauna naudą iš atitinkamų darbų arba paslaugų;

(12)

šios direktyvos tikslais turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva netaikoma vien veiklos finansavimui, visų pirma teikiant dotacijas, dažnai susijusiam su pareiga grąžinti gautas sumas, jeigu jos nepanaudojamos numatytiems tikslams;

(13)

be to, koncesijomis neturėtų būti laikomi susitarimai, kai visi tam tikras sąlygas atitinkantys subjektai, netaikant jokios atrankos, turi teisę atlikti tam tikrą užduotį, kaip antai vartotojo pasirinkimo ir paslaugų kuponų sistemų susitarimai, įskaitant tuos atvejus, kai šie susitarimai pagrįsti viešųjų institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojų teisiniais susitarimais. Tokios sistemos tipiniais atvejais būna pagrįstos viešosios institucijos sprendimu, kuriuo nustatomos skaidrios ir nediskriminacinės sąlygos, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojai gali nuolat teikti specialias paslaugas, kaip antai socialines paslaugas, sudarant vartotojams galimybę pasirinkti tokius subjektus;

(14)

be to, koncesijomis neturėtų būti laikomi tam tikri valstybės narės aktai, kaip antai leidimai arba licencijos, kuriais ta valstybė narė arba jos viešoji institucija nustato ekonominės veiklos vykdymo sąlygas, įskaitant sąlygą dėl tam tikros operacijos vykdymo, kuri dažniausiai nustatoma ekonominės veiklos vykdytojo prašymu, o ne perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto iniciatyva, ir kai ekonominės veiklos vykdytojas išsaugo teisę pasitraukti iš darbų vykdymo ar paslaugų teikimo veiklos. Tų valstybių narių aktų atvejais taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB (5) specialios nuostatos. Priešingai nei tokiuose valstybės narės aktuose, koncesijos sutartyse numatomos tarpusavyje privalomos pareigos, pagal kurias šių darbų vykdymui ar paslaugų teikimui taikomi specialūs perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto nustatyti reikalavimai, kurių įgyvendinimas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis.

(15)

be to, pagal šią direktyvą koncesijomis neturėtų būti laikomi tam tikri susitarimai, kurių dalykas yra ekonominės veiklos vykdytojo teisė eksploatuoti tam tikras valstybines valdas ar išteklius pagal privatinę arba viešąją teisę, kaip antai žemę ar valstybinę nuosavybę, visų pirma jūrų ar vidaus vandenų uostų ar oro uostų sektoriuje, kai valstybė arba perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas nustato tik bendrąsias naudojimosi pirmiau nurodytais ištekliais sąlygas, bet konkrečių darbų ar paslaugų neperka. Paprastai tai taikoma viešųjų valdų ar žemės nuomos sutartims, kuriose paprastai nustatomos sąlygos, susijusios su turto perdavimu nuomininkui, jo naudojimo paskirtimi, su turto technine priežiūra susijusiomis savininko ir nuomininko pareigomis, nuomos trukme ir turto perdavimu savininkui bei nuomininko mokėtina nuoma ir papildomomis išlaidomis;

(16)

be to, pagal šią direktyvą koncesijomis neturėtų būti laikomi susitarimai, kuriais suteikiamos teisės naudotis valstybiniu nekilnojamuoju turtu siekiant teikti ar eksploatuoti fiksuotas linijas ar tinklus, skirtus teikti paslaugą visuomenei tiek, kiek tais susitarimais neįpareigojama teikti paslaugas ir jais nenustatomas perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vykdomas paslaugų įsigijimas savo ar galutinių naudotojų naudai;

(17)

ši direktyva neturėtų būti taikoma sutartims, pagal kurias nenumatomi mokėjimai rangovui, ir kai rangovui atlyginama pagal reguliuojamus tarifus, apskaičiuotus taip, kad būtų padengtos visos rangovo sąnaudos ir investicijos, patirtos teikiant paslaugą;

(18)

dėl sunkumų, susijusių su koncesijos ir viešosios sutarties sąvokų aiškinimu, suinteresuotieji subjektai nuolat susidurdavo su teisiniu netikrumu, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė nemažai sprendimų. Todėl koncesijos apibrėžtis turėtų būti paaiškinta, visų pirma nurodant vykdymo rizikos sąvoką. Pagrindinė koncesijos ypatybė – teisė eksploatuoti darbus ar paslaugas – visada reiškia, kad koncesininkui perkeliama ekonominio pobūdžio vykdymo rizika, įskaitant tai, kad jis gali nesusigrąžinti įdėtų investicijų ir darbų ar paslaugų, kurie yra sutarties objektas, vykdymo sąnaudų įprastomis eksploatavimo sąlygomis, net jei rizikos dalis ir tektų perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui. Taikyti koncesijos sutarčių suteikimą reglamentuojančias specialias taisykles būtų nepagrįsta, jeigu perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas apsaugotų ekonominės veiklos vykdytoją nuo galimų nuostolių užtikrindamas minimalias pajamas, prilygstančias įdėtoms investicijoms ir sąnaudoms, kurias ekonominės veiklos vykdytojas patirtų arba jas viršytų vykdant sutartį. Kartu turėtų būti aiškiai nustatyta, kad tam tikri susitarimai, pagal kuriuos išimtinai atlygina perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, turėtų būti laikomi koncesijomis, kai subjektui tenkančių investicijų ir sąnaudų už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas susigrąžinimas priklauso nuo paslaugos ar turto faktinės paklausos ar pasiūlos;

(19)

kai pagal konkretaus sektoriaus taisykles rizika pašalinama koncesininkui suteikiant garantiją, kad investicijų ir sutarties vykdymo sąnaudų atžvilgiu jis nepatirs tų nuostolių, pagal šią direktyvą tokia sutartis neturėtų būti laikoma koncesija. Tai, kad rizika iš pat pradžių yra ribota, neturėtų trukdyti laikyti, kad sutartis yra koncesija. Toks atvejis gali būti pavyzdžiui, sektoriuose, kuriuose taikomi reguliuojami tarifai, arba kai vykdymo rizika yra apribota sutartinėmis nuostatomis, pagal kurias numatomas dalinis kompensavimas, įskaitant kompensavimą dėl koncesijos nutraukimo anksčiau laiko dėl nuo perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto priklausančių priežasčių, ar dėl force majeure;

(20)

vykdymo rizika turėtų atsirasti dėl veiksnių, kurių šalys nekontroliuoja. Rizika, susijusi su blogu valdymu, ekonominės veiklos vykdytojo sutarties nevykdymu arba force majeure nėra lemiamas priskyrimo koncesijai veiksnys, nes tokia rizika būdinga kiekvienai sutarčiai, nesvarbu, ar tai viešojo pirkimo sutartis, ar koncesijos sutartis. Vykdymo rizika turėtų būti suprantama kaip atvirumo rinkos pokyčių poveikiui rizika, o tai gali būti pasiūlos rizika arba paklausos rizika, arba kartu ir pasiūlos, ir paklausos rizika. Paklausos rizika suprantama kaip faktinės darbų ar paslaugų, kurie yra sutarties dalykas, paklausos rizika. Pasiūlos rizika suprantama kaip darbų ar paslaugų, kurie yra sutarties dalykas, teikimo rizika, visų pirma rizika, kad teikiamos paslaugos neatitiks paklausos. Vykdymo rizikos įvertinimo tikslais laikantis nuoseklaus ir vienodo požiūrio turėtų būti atsižvelgta į visų koncesininko investicijų, sąnaudų ir pajamų grynąją esamąją vertę;

(21)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą nagrinėta „viešosios teisės reglamentuojamų subjektų“ sąvoka. Keli paaiškinimai yra iš esmės svarbūs siekiant visapusiškai suprasti šią koncepciją. Tuo tikslu reikėtų paaiškinti, kad subjektas, kuris vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą patiria nuostolių, neturėtų būti laikomas „viešosios teisės reglamentuojamu subjektu“, nes gali būti manoma, kad bendrojo intereso poreikiai, kuriems patenkinti jis įsteigtas arba kuriuos patenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio. Panašiai, su atitinkamo subjekto finansavimo kilme susijusi sąlyga taip pat buvo nagrinėjama Teisme, kuris išaiškino, kad finansuota „didžiąja dalimi“ reiškia daugiau nei pusę sumos ir kad toks finansavimas gali apimti naudotojų mokėjimus, kurie nustatomi, apskaičiuojami ir surenkami pagal viešosios teisės taisykles;

(22)

tikslinga apibrėžti „išimtines teises“ arba „specialiąsias teises“, nes tos sąvokos yra labai svarbios šios direktyvos taikymo sričiai ir perkančiųjų subjektų sąvokai. Turėtų būti paaiškinta, kad subjektams, kurie nėra nei perkantieji subjektai pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą, nei viešosios įmonės, šios direktyvos nuostatos taikomos tik jeigu jie vykdo vieną iš nurodytų veiklos rūšių tokių teisių pagrindu. Vis dėlto jie nebus laikomi perkančiaisiais subjektais, jei tokios teisės buvo suteiktos taikant objektyviais kriterijais grindžiamą procedūrą, visų pirma vadovaujantis Sąjungos teisės aktais, kurios atveju užtikrintas pakankamas viešumas. Tie teisės aktai turėtų apimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB (6), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB (7), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB (8), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 (10). Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad tas teisės aktų sąrašas nėra išsamus ir kad bet kurios rūšies teisėmis, kurios buvo suteiktos taikant kitas objektyviais kriterijais grindžiamas procedūras, ir kurių atveju užtikrintas pakankamas viešumas, neturi būti remiamasi siekiant nustatyti perkančiuosius subjektus, kuriems taikoma ši direktyva;

(23)

ši direktyva turėtų būti taikoma tik toms koncesijos sutartims, kurių vertė yra lygi tam tikrai ribai arba viršija tam tikrą ribą, kuri turėtų atspindėti aiškią koncesijų tarpvalstybinę svarbą kitose nei perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto valstybėse narėse esantiems ekonominės veiklos vykdytojams. Todėl reikia nustatyti koncesijos numatomos vertės apskaičiavimo metodą, kuris turėtų būti toks pat tiek darbų, tiek paslaugų koncesijų atveju, nes abi sutartys dažnai apima ir darbų, ir paslaugų elementus. Apskaičiavimas turėtų apimti koncesininko bendrąsias pajamas per sutarties galiojimo laikotarpį už darbus ir paslaugas, kurie yra koncesijos dalykas, kurias apskaičiuotų perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas, be PVM;

(24)

siekiant užtikrinti tikrą rinkos atvėrimą ir tinkamą koncesijos suteikimo taisyklių taikymo energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose pusiausvyrą, būtina, kad subjektai, kuriems taikoma ši direktyva, būtų nustatomi pagal kitus požymius, o ne pagal jų teisinį statusą. Todėl reikėtų užtikrinti, kad būtų išlaikytas viešajame ir privačiajame sektoriuose veiklą vykdančių perkančiųjų subjektų lygiateisiškumas. Taip pat pagal SESV 345 straipsnį reikia užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis turto nuosavybės sistemą reglamentuojančioms taisyklėms valstybėse narėse. Todėl koncesijoms, kurias suteikia vieną iš pirmiau nurodytų rūšių veiklą vykdantys subjektai tokių rūšių veiklai vykdyti, turėtų būti taikomos specialios ir vienodos taisyklės, nepriklausomai nuo to, ar jie yra valstybės, vietos ar regionų valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojami subjektai, viešosios įmonės ar kiti subjektai, kurie naudojasi specialiomis ar išimtinėmis teisėmis. Turėtų būti daroma prielaida, kad subjektai, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už paslaugų, susijusių su viena iš II priede nurodytų veiklos rūšių, teikimą, vykdo tokią veiklą;

(25)

turėtų būti paaiškinta, kad atitinkama veikla oro uostų srityje taip pat apima keleiviams teikiamas paslaugas, kuriomis prisidedama prie sklandaus oro uosto įrenginių veikimo ir kurių tikimasi iš gerai veikiančio, modernaus oro uosto, kaip antai mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo ir automobilių stovėjimo aikštelių paslaugos;

(26)

tam tikri subjektai vykdo veiklą tiek šilumos, tiek vėsinimo energijos gamybos, perdavimo arba paskirstymo srityse. Gali atsirasti tam tikro netikrumo dėl to, kurios taisyklės taikomos su šiluma ir kurios su vėsinimu susijusiai veiklai. Todėl reikėtų paaiškinti, kad šilumos perdavimas ir (arba) paskirstymas yra II priede nurodyta veikla, todėl šildymo sektoriuje veiklą vykdantiems subjektams taikomos šios direktyvos taisyklės, taikytinos perkantiesiems subjektams tiek, kiek jie tokiais laikomi. Kita vertus, vėsinimo srityje veiklą vykdantiems subjektams taikomos šios direktyvos taisyklės, taikytinos perkančiosioms organizacijoms, jei jos tokiomis laikomos. Galiausiai turėtų būti paaiškinta, kad ir šildymo, ir vėsinimo sutartims vykdyti suteiktos koncesijos turėtų būti išnagrinėtos pagal kelių rūšių veiklos vykdymo sutarčių nuostatas, kad būtų nustatyta, kuriomis viešųjų pirkimų taisyklėmis (jei būtų tinkama) bus reglamentuojamas jų suteikimas;

(27)

prieš numatant bet kokį šios direktyvos taikymo srities pakeitimą dėl vėsinimo sektoriaus, reikėtų išnagrinėti to sektoriaus padėtį, siekiant gauti pakankamai informacijos, visų pirma apie konkurencingumą, tarpvalstybinių pirkimų mastą ir suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Atsižvelgiant į tai, kad šios direktyvos taikymas sektoriui galėtų turėti didelį poveikį rinkos atvėrimui, tas nagrinėjimas turėtų būti atliekamas vertinant šios direktyvos poveikį;

(28)

turėtų būti paaiškinta, kad II priedo 1 ir 2 dalių tikslais „tiekimas“ apima gamybą, didmeninę prekybą ir mažmeninę prekybą. Tačiau dujų gamyba kaip gavyba patenka į to priedo 6 dalies taikymo sritį;

(29)

mišriųjų sutarčių atveju taikytinos taisyklės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į pagrindinį sutarties dalyką, jeigu objektyviai negalima atskirti sutartį sudarančių skirtingų dalių. Todėl reikėtų paaiškinti, kaip perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų nustatyti, ar skirtingas dalis galima atskirti, ar negalima. Toks paaiškinimas turėtų būti pagrįstas susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Tai turėtų būti nusprendžiama kiekvienu atskiru atveju, laikantis nuostatos, kad išreikštų ar numanomų perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto ketinimų laikyti tam tikrus mišriosios sutarties aspektus neatskiriamais neturėtų pakakti, nes jie turėtų būti paremti objektyviais įrodymais, kuriais galima pagrįsti šiuos ketinimus ir nustatyti, kad reikia sudaryti vieną sutartį. Pavyzdžiui, toks pagrįstas poreikis sudaryti vieną sutartį galėtų būti vieno pastato statybos atveju, jeigu viena to pastato dalis būtų numatyta tiesioginiam atitinkamos perkančiosios organizacijos naudojimui, o kita dalis būtų numatyta valdyti koncesijos pagrindu, pavyzdžiui, siekiant įrengti visuomenei skirtą automobilių stovėjimo aikštelę. Turėtų būti paaiškinta, kad poreikis sudaryti vieną sutartį gali kilti tiek dėl techninio, tiek dėl ekonominio pobūdžio priežasčių;

(30)

mišriųjų sutarčių, kurios gali būti atskirtos, atveju perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai visada turi teisę suteikti atskiras sutartis dėl atskirų mišriosios sutarties dalių, tokiu atveju kiekvienai atskirai daliai taikytinos nuostatos turėtų būti nustatomos tik atsižvelgiant į tos konkrečios sutarties charakteristikas. Kita vertus, kai perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai nusprendžia suteikti sutartį, kuri apima tiek koncesijos, tiek kitus elementus, nepriklausomai nuo jų vertės ir nuo to, kokia teisinė tvarka kitu atveju būtų taikoma tiems elementams, turėtų būti nurodomos tokiais atvejais taikytinos taisyklės. Reikėtų nustatyti specialią nuostatą mišriosioms sutartims, apimančioms gynybos ar saugumo aspektus, arba tam tikras dalis, kurioms SESV netaikoma;

(31)

perkantieji subjektai galėtų suteikti koncesijas kelių rūšių veiklų, kurioms gali būti taikoma skirtinga teisinė tvarka, reikalavimams vykdyti. Reikėtų paaiškinti, kad vienai koncesijai, kuria siekiama apimti keletą veiklos rūšių, taikytina teisinė tvarka turėtų būti taikoma atsižvelgiant į taisykles, taikomas tai veiklos rūšiai, kuriai vykdyti visų pirma suteikta koncesija. Veikla, kuriai koncesija visų pirma suteikta, gali būti nustatyta remiantis reikalavimų, kuriuos turi atitikti konkreti koncesija, analize, kurią atlieka perkantysis subjektas siekdamas apskaičiuoti koncesijos vertę ir parengti koncesijos suteikimo dokumentus. Tam tikrais atvejais gali būti neįmanoma objektyviai nustatyti, kuriai veiklos rūšiai visų pirma suteikta koncesija. Reikėtų nurodyti tokiais atvejais taikytinas taisykles;

(32)

tam tikrais atvejais gali būti taip, kad tam tikra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kuri yra valstybė, regionų ar vietos valdžios institucija, ar viešosios teisės reglamentuojama įstaiga ar tam tikra jų asociacija, galėtų būti vienintelis tam tikros paslaugos, kurią teikti jis turi išimtinę teisę pagal SESV atitinkančius nacionalinius įstatymus ar kitus paskelbtus teisės aktus, teikėjas. Reikėtų paaiškinti, kad tokiais atvejais šioje konstatuojamojoje dalyje nurodyta perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba jų asociacija tokiems subjektams gali suteikti koncesijas netaikydami šios direktyvos;

(33)

taip pat tikslinga šios direktyvos netaikyti tam tikroms paslaugų koncesijoms, suteiktoms ekonominės veiklos vykdytojams, kai jos suteikiamos remiantis išimtine teise, kuria tas subjektas naudojasi pagal nacionalinius įstatymus ar kitus paskelbtus teisės aktus ir kuri suteikta pagal SESV ir Sąjungos aktus, kuriais nustatomos patekimo į rinką bendros taisyklės, taikytinos II priede nurodytoms veiklos rūšims, nes dėl tokios išimtinės teisės neįmanoma koncesijos suteikti taikant konkurso procedūrą. Nukrypstant nuo šios direktyvos ir nedarant poveikio bendrojo jos netaikymo teisinėms pasekmėms, koncesijų, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, atveju turėtų būti taikomos pareigos skelbti skelbimą apie koncesijos suteikimą, kad būtų užtikrintas įprastas skaidrumas, nebent tokio skaidrumo sąlygos yra numatytos sektorių teisės aktais. Siekiant daugiau skaidrumo, kai valstybė narė ekonominės veiklos vykdytojui suteikia išimtinę teisę vykdyti vieną iš II priede nurodytų rūšių veiklą, apie tai ji turėtų informuoti Komisiją;

(34)

šioje direktyvoje esminių saugumo interesų, karinės įrangos, jautrios įrangos, jautrių darbų ir jautrių paslaugų sąvokos turėtų būti suprantamos taip, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/81/EB (11);

(35)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių laisvei pagal Sąjungos teisę pasirinkti azartinių lošimų ir lažybų veiklos organizavimo ir kontrolės būdus, įskaitant leidimų išdavimą. Tikslinga šios direktyvos netaikyti su loterijų veikla susijusioms koncesijoms, kurias valstybė narė suteikia ekonominės veiklos vykdytojui remdamasi išimtine teise, suteikta pagal neviešą procedūrą vadovaujantis taikytinais nacionaliniais įstatymais arba kitais paskelbtais teisės aktais pagal SESV. Tas direktyvos netaikymas grindžiamas tuo, kad ekonominės veiklos vykdytojui suteikiama išimtinė teisė, konkurso procedūra tampa netaikytina ir reikia, kad valstybės narės tebeturėtų galimybę reguliuoti azartinių lošimų sektorių nacionaliniu lygiu siekdamos vykdyti savo pareigas saugoti viešąją ir socialinę tvarką;

(36)

ši direktyva neturėtų būti taikoma tam tikroms ne pelno organizacijų ar asociacijų vykdomoms skubiosios pagalbos paslaugoms, nes būtų sunku išsaugoti ypatingą tų organizacijų pobūdį, jeigu paslaugos teikėjus reikėtų pasirinkti pagal šioje direktyvoje nustatytas procedūras. Tačiau tokia išimtis turėtų galioti tik tose srityse, kuriose ji griežtai būtina. Todėl reikėtų aiškiai nustatyti, kad ši išimtis neturėtų būti taikoma pacientų pervežimui skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms. Atsižvelgiant į tas aplinkybes taip pat būtina paaiškinti, kad Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) grupė 601 „Sausumos transporto paslaugos“ neapima greitosios pagalbos paslaugų, kurių BVPŽ kodas yra 8514. Todėl reikėtų pabrėžti, kad paslaugų, kurių BVPŽ kodas yra 85143000–3, kurios apima tik pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas, teikimui turėtų būti taikomas socialinėms ir specifinėms paslaugoms nustatytas specialusis režimas (toliau – paprastesnis režimas). Todėl apskritai mišriosioms koncesijos sutartims dėl greitosios pagalbos paslaugų teikimo taip pat turėtų būti taikomas paprastesnis režimas, jei pacientų pervežimui skirtų greitosios pagalbos paslaugų vertė būtų didesnė už kitų greitosios pagalbos paslaugų vertę;

(37)

tikslinga priminti, kad ši direktyva taikoma tik valstybių narių perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams. Todėl politinėms partijoms, kadangi jos nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, jos nuostatos netaikomos. Vis dėlto kai kuriose valstybėse narėse gali būti politinių partijų, kurios galėtų atitikti viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sąvoką. Vis dėlto tam tikros paslaugos (kaip antai propagandinių filmų gamyba ir propagandinių vaizdajuosčių gamyba), kurios yra teikiamos rinkiminės kampanijos metu, yra taip neatsiejamai susijusios su paslaugų teikėjo politinėmis pažiūromis, kad paslaugų teikėjai paprastai yra atrenkami tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas koncesijos taisyklėmis. Galiausiai turėtų būti priminta, kad Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatams ir finansavimui yra taikomos kitos nei šioje direktyvoje nustatytos taisyklės;

(38)

daugelis perkančiųjų subjektų yra sudaryti kaip ekonominė grupė, kuri gali apimti kelias atskiras įmones; dažnai kiekviena iš tų įmonių atlieka specializuotą vaidmenį bendroje ekonominės grupės veikloje. Todėl tikslinga netaikyti direktyvos tam tikroms paslaugų ir darbų koncesijoms, suteikiamoms susijusiai įmonei, kurios pagrindinė veikla yra tokių paslaugų teikimas ar darbų vykdymas grupei, kuriai ji priklauso, o ne jų siūlymas rinkai. Taip pat direktyvos tikslinga netaikyti tam tikroms paslaugų ar darbų koncesijoms, kurias perkantysis subjektas suteikia bendrajai įmonei, jei tą bendrąją įmonę šioje direktyvoje reguliuojamai veiklai vykdyti sudaro keli perkantieji subjektai ir pirmiau minėtas ekonominės veiklos vykdytojas yra vienas iš jų. Vis dėlto taip pat tikslinga užtikrinti, kad dėl tokio netaikymo nebūtų iškraipoma konkurencija su perkančiaisiais subjektais susijusių įmonių ar bendrųjų įmonių naudai. Tikslinga nustatyti tinkamą taisyklių rinkinį, visų pirma dėl didžiausių leistinų ribų, kurių neperžengdamos įmonės gali gauti savo apyvartos dalį iš rinkos ir kurias viršijus jos prarastų galimybę, kad joms būtų suteiktos koncesijos, neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse, taip pat dėl bendrųjų įmonių sudėties ir tų bendrųjų įmonių ir perkančiųjų subjektų, iš kurių tos įmonės yra sudarytos, ryšių stabilumo;

(39)

įmonės turėtų būti laikomos susijusiomis, kai perkantysis subjektas ir atitinkama įmonė yra susieti tiesiogine ar netiesiogine lemiama įtaka arba jei jiems abiems lemiamą įtaką daro kita įmonė; šiuo atveju per se neturėtų būti atsižvelgiama į privatų dalyvavimą. Turėtų būti galima kuo paprasčiau patikrinti, ar įmonė yra susijusi su atitinkamu perkančiuoju subjektu. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad galimas tokios tiesioginės ar netiesioginės lemiamos įtakos buvimas jau turėjo būti patikrintas siekiant nuspręsti, ar atitinkamų įmonių ir subjektų metinės finansinės ataskaitos turėtų būti konsoliduojamos, visais atvejais, kai jų metinės finansinės ataskaitos yra konsoliduotos, turėtų būti laikoma, kad įmonės yra susijusios. Tačiau Sąjungos taisyklės dėl konsoliduotųjų metinių ataskaitų nėra taikomos tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dėl atitinkamų įmonių dydžio arba dėl to, kad neįvykdytos tam tikros sąlygos, susijusios su jų teisine forma. Tokiais atvejais, kai netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES (12), reikės išnagrinėti, ar egzistuoja tiesioginė ar netiesioginė lemiama įtaka, atsižvelgiant į nuosavybę, finansinį dalyvavimą ar įmones reglamentuojančias taisykles;

(40)

koncesijoms vandens sektoriuje dažnai taikoma speciali, sudėtinga tvarka, kuriai turi būti skiriama itin daug dėmesio atsižvelgiant į vandens, kaip neįkainojamos vertės viešosios gėrybės, svarbą visiems Sąjungos piliečiams. Specialiomis tokios tvarkos ypatybėmis grindžiamas šios direktyvos netaikymas vandens sektoriuje. Ši direktyva netaikoma darbų ir paslaugų koncesijoms dėl fiksuotų tinklų, skirtų paslaugai visuomenei teikti, teikimo ar eksploatavimo, susijusioms su geriamojo vandens gamyba, transportavimu ar paskirstymu arba geriamojo vandens tiekimu į tokius tinklus. Ši direktyva taip pat neturėtų būti taikoma koncesijoms, susijusioms su nuotekų šalinimu arba valymu ir hidraulinės inžinerijos projektais, drėkinimu arba žemės sausinimu (su sąlyga, kad vandens kiekis, skirtas geriamajam vandeniui tiekti, sudaro daugiau nei 20 % viso vandens kiekio, gaunamo vykdant tokius projektus arba naudojant drėkinimo ar sausinimo įrenginius) tiek, kiek jos susijusios su veikla, kuriai ši direktyva netaikoma;

(41)

ši direktyva neturėtų būti taikoma perkančiųjų subjektų suteikiamoms koncesijoms, kuriomis suteikiama teisė vykdyti vieną iš II priede nurodytų veiklų rūšių, jeigu valstybėje narėje, kurioje ta veikla vykdoma, ji vykdoma tiesioginės konkurencijos sąlygomis rinkose, į kurias patekimas neribojamas, kaip tai nustatyta taikant procedūrą, kuri šiuo tikslu numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES (13). Todėl tikslinga išlaikyti visiems šios direktyvos taikymo sričiai priklausantiems sektoriams arba jų dalims taikytiną procedūrą, kuria bus suteikta galimybė atsižvelgti į esamo ar būsimo atvėrimo konkurencijai poveikį. Tokia procedūra turėtų būti suteikta atitinkamiems subjektams teisinio tikrumo, taip pat užtikrintas tinkamas sprendimų priėmimas ir per trumpą laiką – vienodas Sąjungos teisės taikymas šioje srityje. Siekiant teisinio tikrumo, reikėtų paaiškinti, kad bus toliau taikomi visi sprendimai, priimti iki šios direktyvos įsigaliojimo remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB (14) 30 straipsniu;

(42)

ši direktyva skirta valstybėms narėms ir netaikoma tarptautinių organizacijų jų vardu ir sąskaita vykdomam koncesijų suteikimui. Tačiau reikia paaiškinti, kokiu mastu ši direktyva turėtų būti taikoma koncesijų suteikimams, kurie reglamentuojami specialiomis tarptautinėmis taisyklėmis;

(43)

žiniasklaidos paslaugų teikėjų suteikiamų tam tikrų audiovizualinių ir radijo paslaugų koncesijos sutarčių atveju turėtų būti leidžiama atsižvelgti į tam tikrus kultūrinės ar socialinės svarbos aspektus, dėl kurių koncesijos sutarčių suteikimo taisykles taikyti būtų netikslinga. Dėl tų priežasčių turėtų būti taikoma išimtis paslaugų koncesijoms, kurias suteikia patys žiniasklaidos paslaugų teikėjai, paruoštų naudoti programų ir kitų parengiamųjų paslaugų, kaip antai susijusių su programos gamybai būtinais scenarijais ar meniniais pasirodymais, įsigijimui, kūrimui, gamybai ar bendrai gamybai. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad ta nuostata dėl išimties lygiai taip pat turėtų būti taikoma transliuojamosios žiniasklaidos paslaugų ir užsakomųjų paslaugų (nelinijinių paslaugų) atveju. Vis dėlto ta išimtis neturėtų būti taikoma techninės įrangos, būtinos tokių programų gamybai, bendrai gamybai ir transliavimui, tiekimo atveju;

(44)

šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai numatyti finansavimą transliavimui kaip viešajai paslaugai tiek, kiek šis finansavimas teikiamas transliavimo organizacijoms, kad šios vykdytų joms pavestas viešųjų paslaugų teikimo pareigas, kurias kiekviena valstybė narė apibrėžia ir organizuoja remdamasi prie SESV ir ES sutarties pridėtu Protokolu Nr. 29 dėl viešojo transliavimo sistemos valstybėse narėse;

(45)

kyla didelio teisinio netikrumo dėl to, kiek plačiai koncesijų taisyklės turėtų būti taikomos viešojo sektoriaus subjektų tarpusavyje sudaromoms sutartims. Susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės ir netgi pačios perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai aiškina skirtingai. Todėl reikia paaiškinti, kokiais atvejais viešajame sektoriuje sudaromoms sutartims šioje direktyvoje nustatytos taisyklės netaikomos. Aiškinant reikėtų vadovautis susijusioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatytais principais. Vien tai, kad abi susitarimo šalys yra viešosios institucijos, savaime nereiškia, kad šioje direktyvoje išdėstytos taisyklės netaikomos. Vis dėlto šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymas neturėtų riboti viešųjų institucijų laisvės vykdyti joms pavestas viešųjų paslaugų teikimo užduotis naudojantis savo ištekliais, įskaitant galimybę bendradarbiauti su kitomis viešosiomis institucijomis. Reikėtų užtikrinti, kad dėl viešojo sektoriaus institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, kuriam koncesijos sutarčių suteikimo taisyklės netaikomos, nebūtų iškreipta konkurencija privačių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu, tiek, kiek taip bendradarbiaujant privatus paslaugų teikėjas atsidurtų palankesnėje padėtyje savo konkurentų atžvilgiu;

(46)

koncesijoms, suteikiamoms kontroliuojamiesiems juridiniams asmenims, šioje direktyvoje numatytos procedūros neturėtų būti taikomos, jei 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius, su sąlyga, kad kontroliuojamasis juridinis asmuo daugiau nei 80 % savo veiklos vykdo atlikdamas užduotis, kurias jam patikėjo kontroliuojančioji perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, arba kiti tos pačios perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto kontroliuojami juridiniai asmenys, neatsižvelgiant į tai, kas yra sutarties vykdymo naudos gavėjas. Ši išimtis neturėtų būti taikoma atvejams, kai privatus ekonominės veiklos vykdytojas tiesiogiai dalyvauja kontroliuojamojo juridinio asmens kapitale, nes tokiomis aplinkybėmis, suteikus koncesiją nesurengus konkurso procedūros, privačiam ekonominės veiklos vykdytojui, turinčiam kapitalo dalyvavimą kontroliuojamajame juridiniame asmenyje, būtų užtikrintas nepagrįstas pranašumas jo konkurentų atžvilgiu. Vis dėlto, atsižvelgiant į specifines privalomos narystės pagrindu veikiančių viešųjų subjektų, pavyzdžiui, organizacijų, atsakingų už tam tikrų viešųjų paslaugų valdymą ar vykdymą, charakteristikas, tai neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai konkrečių privačių ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimas kontroliuojamojo juridinio asmens kapitale yra privalomas pagal Sutartis atitinkančias nacionalinės teisės nuostatas, su sąlyga, kad toks dalyvavimas nesuteikia kontrolės, teisės blokuoti ir nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams. Be to, turėtų būti paaiškinta, kad lemiamas elementas – tik tiesioginis dalyvavimas privačiomis lėšomis kontroliuojamajame juridiniame asmenyje.

Todėl, kai kontroliuojančiosiose perkančiosiose organizacijose ar kontroliuojančiuosiuose perkančiuosiuose subjektuose yra privataus kapitalo dalyvavimo, tai nekliudo suteikti viešąsias sutartis kontroliuojamajam juridiniam asmeniui netaikant šioje direktyvoje numatytų procedūrų, nes tokios dalys neturi neigiamo poveikio privačių ekonominės veiklos vykdytojų konkurencijai. Taip pat reikėtų paaiškinti, kad perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, kaip antai viešosios teisės reglamentuojami subjektai, kuriuose gali būti privataus kapitalo dalyvavimo, turėtų turėti galimybę pasinaudoti horizontaliajam bendradarbiavimui numatyta išimtimi. Todėl, įvykdžius visas kitas horizontaliojo bendradarbiavimo sąlygas, horizontaliajam bendradarbiavimui numatyta išimtis turėtų būti taikoma ir minėtoms perkančiosioms organizacijoms ar perkantiesiems subjektams, kai sutartis yra sudaroma tik tarp perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų;

(47)

7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai turėtų turėti apsisprendimo galimybę bendrai teikti jiems pavestas viešąsias paslaugas bendradarbiaujant ir nesilaikant kokios nors konkrečios teisinės formos. Toks bendradarbiavimas galėtų apimti visų rūšių veiklą, susijusią su paslaugų teikimu ir pareigomis, kurios yra nustatytos dalyvaujančioms organizacijoms arba kurias jos yra prisiėmusios; kaip antai, vietos ar regionų valdžios institucijų privalomos ar savanoriškos užduotys arba konkrečioms įstaigoms pagal viešąją teisę nustatytos paslaugos. Įvairių dalyvaujančių organizacijų ar subjektų teikiamos paslaugos nebūtinai turi būti identiškos; jos taip pat gali vienos kitas papildyti. Sutartims dėl bendro viešųjų paslaugų teikimo ši direktyva neturėtų būti taikoma, su sąlyga, kad tokios sutartys yra sudarytos tik tarp perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, jeigu taip bendradarbiaujant vadovaujamasi vien su viešojo intereso tikslų pasiekimu susijusiais motyvais ir jeigu užtikrinama, kad nė vienas privatus paslaugų teikėjas neatsidurtų palankesnėje padėtyje savo konkurentų atžvilgiu.

Siekiant įvykdyti tas sąlygas, bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas bendros veiklos koncepcija. Taip bendradarbiaujant nereikalaujama, kad visos dalyvaujančios organizacijos prisiimtų atsakomybę vykdyti pagrindinius sutartinius įsipareigojimus, su sąlyga, kad įsipareigojama prisidėti prie konkrečios viešosios paslaugos teikimo bendradarbiaujant. Be to, bendradarbiavimas, įskaitant visus finansinius pervedimus tarp dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų, turėtų būti vykdomas vadovaujantis vien su viešojo intereso tikslų pasiekimu susijusiais motyvais;

(48)

yra tokių atvejų, kai juridinis asmuo pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas veikia kaip nustatytų perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų įrankis ar techninė tarnyba ir privalo vykdyti jam tų perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų pavestus nurodymus ir neturi įtakos sprendžiant dėl atlygio už savo veiklos rezultatus. Atsižvelgiant į šių santykių nesutartinį pobūdį, tokiems išimtinai administracinio pobūdžio santykiams koncesijos sutarčių suteikimo procedūros neturėtų būti taikomos;

(49)

turėtų būti paaiškinta, kad sąvoka „ekonominės veiklos vykdytojai“ turėtų būti aiškinama plačiai, įtraukiant visus asmenis ir (arba) subjektus, kurie rinkoje siūlosi vykdyti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas, neatsižvelgiant į teisinę formą, kurią jie pasirinko savo veiklai vykdyti. Taigi, įmonės, filialai, patronuojamosios įmonės, partnerystės, kooperatinės bendrovės, ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės, universitetai (tiek valstybiniai, tiek privatūs), taip pat kitų rūšių subjektai turėtų visais atvejais visi patekti į ekonominės veiklos vykdytojo sąvoką, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra „juridiniai asmenys“;

(50)

siekiant užtikrinti tinkamą perkančiųjų subjektų ir perkančiųjų organizacijų suteiktų darbų ir paslaugų koncesijų, kurių vertė yra lygi tam tikrai ribai arba ją viršija, viešinimą, prieš suteikiant tokias koncesijas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje turėtų būti privalomai paskelbiamas koncesijos skelbimas;

(51)

atsižvelgiant į neigiamą poveikį konkurencijai, koncesijų suteikimas be išankstinio skelbimo turėtų būti leidžiamas tik išimtinėmis aplinkybėmis. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik tuomet, kai nuo pat pradžių aišku, kad skelbimas nepadidins konkurencijos, visų pirma todėl, kad faktiškai yra tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas, kuris gali įvykdyti koncesiją. Pati perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į būsimą koncesijos suteikimo procedūrą, neturėtų būti sukūręs sąlygų, kuriomis būtų neįmanoma suteikti koncesijos jokiam kitam ekonominės veiklos vykdytojui. Be to, reikėtų nuodugniai įvertinti, ar yra tinkamų alternatyvų;

(52)

koncesijos trukmė turėtų būti ribojama siekiant išvengti rinkos ir konkurencijos ribojimo. Be to, tikėtina, kad dėl labai ilgos trukmės koncesijų atsiras kliūčių patekti į rinką, ir todėl gali būti ribojamas laisvas paslaugų judėjimas ir įsisteigimo laisvė. Vis dėlto tokia trukmė gali būti pagrįsta, jeigu ji būtina, kad koncesininkas galėtų atgauti koncesijai įvykdyti numatytas investicijas ir gauti pelną už investuotą kapitalą. Todėl koncesijų, kurių trukmė yra ilgesnė nei penkeri metai, atveju jų trukmė turėtų būti ne ilgesnė už laikotarpį, per kurį koncesininkas galėtų pagrįstai tikėtis atgauti atliekant darbus ir teikiant paslaugas įdėtas investicijas ir gauti pelną už investuotą kapitalą įprastomis veiklos vykdymo sąlygomis, atsižvelgiant į konkrečius sutartinius tikslus, kurių koncesininkas įsipareigojo siekti, kad įvykdytų reikalavimus, susijusius, pavyzdžiui, su kokybe ir kaina naudotojams. Apskaičiavimas turėtų galioti koncesijos suteikimo metu. Turėtų būti galima apimti pradines bei vėlesnes investicijas, laikomas reikalingomis koncesijai vykdyti, visų pirma infrastruktūros, autoriaus teisių, patentų, įrangos, logistikos, personalo samdymo ir mokymo išlaidas bei pradines išlaidas. Didžiausia koncesijos trukmė turėtų būti nurodyta koncesijos dokumentuose, nebent trukmė naudojama kaip sutarties suteikimo kriterijus. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai visada turėtų galėti suteikti koncesiją laikotarpiui, trumpesniam už laikotarpį, reikalingą investicijoms atgauti, su sąlyga, kad susijusia kompensacija nepanaikinama vykdymo rizika;

(53)

tikslinga iš dalies taikyti šią direktyvą tik toms paslaugoms, kurių tarpvalstybinis aspektas yra ribotas, kaip antai tam tikroms socialinėms, sveikatos ar švietimo paslaugoms. Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi. Todėl reikėtų sukurti specialią tokių paslaugų koncesijų tvarką, kurioje būtų atsižvelgta į tai, kad jos bus naujai reguliuojamos. Pareiga skelbti išankstinį informacinį skelbimą ir skelbimą apie koncesijos suteikimą dėl visų koncesijų, kurių vertė lygi ar viršija šioje direktyvoje nustatytą ribą, yra tinkamas būdas galimiems konkurso dalyviams suteikti informacijos apie verslo galimybes, o visoms suinteresuotosioms šalims – suteikti informacijos apie suteikiamų sutarčių skaičių ir rūšį. Be to, valstybės narės turėtų nustatyti atitinkamas tų paslaugų koncesijos sutarčių suteikimo priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti skaidrumo ir ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiškumo principų laikymąsi, kartu sudarant galimybę perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams atsižvelgti į atitinkamų paslaugų specifiškumą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams būtų leista atsižvelgti į būtinybę užtikrinti inovacijas ir, atsižvelgiant į SESV 14 straipsnį bei Protokolą Nr. 26, aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygiateisiškumą ir visuotinio prieinamumo bei naudotojų teisių propagavimą;

(54)

atsižvelgiant į kultūrinio konteksto svarbą ir tų paslaugų su didesne rizika pobūdį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta plati diskrecija organizuoti paslaugų teikėjų pasirinkimą taip, kaip joms atrodo tinkamiausia. Šia direktyva valstybėms narėms netrukdoma renkantis paslaugų teikėjus taikyti specialius kokybės kriterijus, pvz., Europos Sąjungos socialinės apsaugos komiteto Europos savanoriškoje socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemoje nustatytus kriterijus. Valstybės narės ir (arba) viešosios institucijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti koncesijos sutarčių, pvz., vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas arba leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, jeigu tokiomis sistemomis užtikrinama pakankama reklama ir skaidrumo bei nediskriminavimo principų laikymasis;

(55)

siekiant į koncesijos suteikimo procedūras tinkamai įtraukti aplinkos, socialinės ir darbo teisės reikalavimus, labai svarbu, kad valstybės narės ir perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytų pareigų, kurios taikomos darbų vykdymo ar paslaugų teikimo vietoje ir yra nustatyti įstatymais ar kitais teisės aktais nacionaliniu ir Sąjungos lygiu, taip pat kolektyvinėmis sutartimis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymo būdas atitinka Sąjungos teisę. Lygiai taip pat, vykdant koncesiją turi būti laikomasi šioje direktyvoje išvardytuose tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos yra ratifikavusios visos valstybės narės, nustatytų pareigų. Vis dėlto tai jokiu būdu nekliudo taikyti darbuotojams palankesnių įdarbinimo sąlygų. Susijusios priemonės turėtų būti taikomos laikantis pagrindinių Sąjungos teisės principų, visų pirma siekiant užtikrinti lygiateisiškumą. Tokios susijusios priemonės turėtų būti taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB (15) ir tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrintas lygiateisiškumas ir tai, kad kitų valstybių narių ekonominės veiklos vykdytojai ir darbuotojai nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami;

(56)

turėtų būti laikoma, kad paslaugos yra teikiamos toje vietoje, kurioje iš esmės įvykdoma sutartis. Kai paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, skambučių centrų teikiamos paslaugos, turėtų būti laikoma, kad tos paslaugos teikiamos jų atlikimo vietoje, neatsižvelgiant į vietas ir valstybes nares, į kurias paslaugos yra nukreipiamos;

(57)

susijusios pareigos galėtų būti įtrauktos į koncesijos sąlygas. Taip pat į koncesijų sutartis turėtų būti galima įtraukti nuostatas dėl kolektyvinių sutarčių laikymosi užtikrinimo pagal Sąjungos teisę. Susijusių pareigų nevykdymas galėtų būti laikomas šiurkščiu atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo nusižengimu ir dėl to jis gali būti pašalintas iš koncesijos suteikimo procedūros;

(58)

aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatų laikymosi kontrolė turėtų būti vykdoma atitinkamais koncesijos suteikimo procedūros etapais, taikant bendruosius principus, kuriais reglamentuojamas dalyvių pasirinkimas ir sutarčių suteikimas bei taikant pašalinimo kriterijus;

(59)

jokios šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti nustatyti priemones, būtinas siekiant apsaugoti viešąją tvarką, visuomenės moralę, visuomenės saugumą, sveikatą, žmonių ir gyvūnų gyvybę, išsaugoti augmeniją, ar imtis kitų aplinkos apsaugos priemonių, ypač siekiant tvaraus vystymosi, su sąlyga, kad tos priemonės atitinka SESV, arba užtikrinti jų vykdymą;

(60)

procedūros metu siekiant užtikrinti konfidencialumą, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, taip pat ekonominės veiklos vykdytojai neturėtų atskleisti informacijos, kuri priskirta konfidencialiai. Nesilaikant šios pareigos turėtų būti taikomos tinkamos sankcijos, numatytos (kai numatytos) pagal valstybių narių civilinę ar administracinę teisę;

(61)

siekiant kovoti su sukčiavimu, favoritizmu ir korupcija bei užkirsti kelią interesų konfliktams, valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų suteikimo procedūros skaidrumą ir visų kandidatų ir konkurso dalyvių lygiateisiškumą. Tokiomis priemonėmis turėtų būti visų pirma siekiama pašalinti interesų konfliktą ir kitus rimtus pažeidimus;

(62)

siekiant, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų pateikti paraiškas ir pasiūlymus, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų būti įpareigoti taikyti minimalų šių paraiškų ir pasiūlymų priėmimo laikotarpį;

(63)

proporcingų, nediskriminacinių ir teisingų atrankos kriterijų pasirinkimas ir jų taikymas ekonominės veiklos vykdytojams yra itin svarbus dalykas, siekiant užtikrinti veiklos vykdytojams galimybę veiksmingai pasinaudoti koncesijų teikiamomis ekonominėmis galimybėmis. Visų pirma kandidato galimybė naudotis kitų subjektų pajėgumu gali būti lemiamas veiksnys, sudarantis galimybes dalyvauti MVĮ. Todėl tikslinga nustatyti, kad atrankos kriterijai būtų susiję tik su profesinėmis ir techninėmis subjektų galimybėmis ir jų finansine ir ekonomine būkle, su sutarties dalyku, būtų skelbiami koncesijos skelbime ir negalėtų apriboti ekonominės veiklos vykdytojo galimybių, išskyrus išimtinėmis aplinkybėmis, naudotis kitų subjektų pajėgumu, neatsižvelgiant į jo ryšių su šiais subjektais teisinį pobūdį, jei pastarieji įrodo perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui, kad turės būtinų išteklių;

(64)

be to, siekiant į koncesijos suteikimo procedūras geriau įtraukti socialinius ir aplinkos aspektus, perkančiosioms organizacijoms ar perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama naudoti suteikimo kriterijus arba koncesijos įvykdymo sąlygas, susijusias su darbais, vykdytinais pagal koncesijos sutartį arba paslaugomis, teiktinomis pagal koncesijos sutartį visais jų gyvavimo ciklo aspektais ir etapais, nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto pašalinimo etapo, įskaitant veiksnius, susijusius su konkrečiu tų darbų ar paslaugų gamybos, teikimo ar prekybos jais procesu arba konkrečiu procesu, vykdomu vėlesniame jų gyvavimo ciklo etape, net tais atvejais, kai šie veiksniai nėra susiję su esminiais jų aspektais. Su tokiu gamybos ar teikimo procesu susiję kriterijai ir sąlygos gali būti, pavyzdžiui, nuostata, kad paslaugos, kurios yra koncesijos dalykas, teikiamos naudojant efektyvaus energijos vartojimo įrengimus. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką tokie kriterijai ir sąlygos taip pat apima suteikimo kriterijus arba koncesijos įvykdymo sąlygas, susijusias su sąžiningos prekybos produktų naudojimu vykdant koncesijos sutartį, kurią rengiamasi suteikti. Su prekyba ir jos sąlygomis susiję kriterijai ir sąlygos gali būti, pavyzdžiui, reikalavimas mokėti minimalią kainą ir priemoką subrangovams. Su aplinkos aspektais susijusios koncesijos įvykdymo sąlygos galėtų apimti, pavyzdžiui, išmetamų atliekų mažinimą ir efektyvų išteklių naudojimą;

(65)

su gamybos proceso socialiniais aspektais susiję suteikimo kriterijai ar koncesijos įvykdymo sąlygos turėtų būti taikomi laikantis Direktyvos 96/71/EB, kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir jie neturėtų būti pasirenkami arba taikomi tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojant ekonominės veiklos vykdytojus iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių – Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP) ar laisvosios prekybos susitarimų, kurių šalis yra Sąjunga, šalių. Todėl reikalavimai, susiję su Direktyva 96/71/EB reglamentuojamomis pagrindinėmis darbo sąlygomis, kaip antai minimaliomis darbo užmokesčio normomis, turėtų toliau atitikti nacionalinės teisės aktų arba kolektyvinių sutarčių, taikomų pagal Sąjungos teisę tos direktyvos kontekste, normas. Koncesijos įvykdymo sąlygomis taip pat galėtų būti siekiama pirmenybę teikti priemonių, kuriomis skatinama moterų ir vyrų lygybė darbe, aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimas, užtikrinama aplinkos apsauga ar gyvūnų gerovė, įgyvendinimui ir faktiškai įgyvendinti pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijas, taip pat pasamdyti daugiau asmenų, esančių nepalankioje padėtyje, nei reikalaujama pagal nacionalinę teisę;

(66)

į suteikimo kriterijus ar koncesijos įvykdymo sąlygas taip pat gali būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti koncesijos vykdymo procese dalyvaujančių personalo narių sveikatą, tarp asmenų, kuriems pavesta vykdyti koncesiją, pirmenybę teikti nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių socialinei integracijai ar mokymui, siekiant suteikti atitinkamai koncesijai įgyvendinti reikiamų gebėjimų, su sąlyga, kad visa tai būtų susiję su pagal koncesiją atliktinais darbais ar teiktinomis paslaugomis. Pavyzdžiui, tokie kriterijai ar sąlygos galėtų, be kita ko, apimti ilgą laiką darbo nerandančių asmenų įdarbinimą, mokymo priemonių, skirtų bedarbiams arba jaunimui, įgyvendinimą suteiktinos koncesijos vykdymo metu. Perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose gali pateikti tokius socialinius reikalavimus, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamam produktui ar paslaugai, pavyzdžiui, prieinamumo neįgaliesiems arba tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus;

(67)

perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų parengtais techniniais ir funkciniais reikalavimais turi būti suteikta galimybė atverti koncesijos suteikimą konkurencijai. Tuose reikalavimuose turėtų būti apibrėžtos charakteristikos, kuriomis turi pasižymėti darbai ir (arba) paslaugos, kuriems taikoma koncesija, ir jie galėtų būti susiję su konkrečiu gamybos arba prašomų darbų vykdymo ar paslaugų teikimo procesu, jei jie yra susiję su koncesijos dalyku ir atitinka jos vertę bei tikslus. Konkretus gamybos procesas galėtų apimti reikalavimus, susijusius su prieinamumu neįgaliesiems arba aplinkosauginio veiksmingumo lygiais. Tie techniniai ir funkciniai reikalavimai turėtų būti įtraukti į koncesijos dokumentus ir turėtų atitikti lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Juos reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtino konkurencijos susiaurinimo, visų pirma tokio, kuris atsiranda taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, atspindinčius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas. Perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai visais atvejais turėtų svarstyti pasiūlymus, apimančius darbus ir (arba) paslaugas, įskaitant su tokiais darbais arba paslaugomis susijusias prekes, kurie lygiaverčiu būdu atitinka nustatytas charakteristikas;

(68)

koncesijos paprastai yra ilgalaikiai kompleksiniai susitarimai, kai koncesininkas prisiima pareigas ir riziką, kuri tradiciškai tenka perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams ir paprastai priskiriama jų kompetencijai. Dėl tos priežasties, laikantis šios direktyvos ir skaidrumo bei lygiateisiškumo principų, perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams turėtų būti leista lanksčiai apibrėžti ir organizuoti procedūrą, kurios metu pasirenkamas koncesininkas. Tačiau, siekiant užtikrinti lygiateisiškumą ir skaidrumą visame suteikimo procese, tikslinga numatyti esmines koncesijos suteikimo proceso garantijas, įskaitant informavimą apie koncesijos pobūdį ir apimtį, kandidatų skaičiaus apribojimą, informacijos platinimą kandidatams ir konkurso dalyviams bei galimybę gauti atitinkamus dokumentus. Taip pat būtina nustatyti, kad siekiant išvengti nesąžiningo požiūrio į bet kurį potencialų kandidatą nebūtų galima nukrypti nuo pradinių koncesijos skelbimo sąlygų;

(69)

koncesijos neturėtų būti suteikiamos ekonominės veiklos vykdytojams, dalyvavusiems nusikalstamoje organizacijoje ar pripažintiems kaltais dėl korupcijos, sukčiavimo, dėl kurio padaryta žala Sąjungos finansiniams interesams, dėl teroristinių nusikaltimų, pinigų plovimo, teroristų finansavimo ar prekybos žmonėmis. Tačiau valstybės narės turėtų galėti išskirtiniais atvejais numatyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo šių privalomo pašalinimo pagrindų, kai dėl privalomų bendrojo intereso reikalavimų yra būtina suteikti sutartį. Už mokesčių ar socialinio draudimo įmokų nemokėjimą irgi turėtų būti baudžiama privaloma tvarka pašalinant Sąjungos lygiu;

(70)

be to, perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams reikėtų suteikti galimybę pašalinti ekonominės veiklos vykdytojus, kurie pasirodė esą nepatikimi, pavyzdžiui, dėl rimtų ar pakartotinių aplinkos ar socialinės srities įsipareigojimų pažeidimų, įskaitant prieinamumo neįgaliesiems taisyklių pažeidimus ar kitų rūšių šiurkščius profesinius nusižengimus, pavyzdžiui, konkurencijos taisyklių ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus. Turėtų būti paaiškinta, kad dėl šiurkščių profesinių nusižengimų gali būti suabejota ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumu, ir dėl to ekonominės veiklos vykdytojui negalėtų būti suteikiama koncesijos sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar ekonominės veiklos vykdytojas kitu atveju turėtų techninių ir ekonominių pajėgumų įvykdyti sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas yra atsakingi už savo galimų klaidingų sprendimų pasekmes, perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams taip pat turėtų būti leidžiama atsižvelgti į tai, kad buvo sunkių profesinių nusižengimų, kai prieš priimdami galutinį ir privalomą sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad yra privalomų pašalinimo pagrindų, jie gali kuriuo nors tinkamu būdu įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pažeidė jam skirtas pareigas, įskaitant pareigas, susijusias su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu, išskyrus atvejus, jei pagal nacionalinę teisę nustatyta kitaip. Perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams taip pat turėtų būti leidžiama pašalinti kandidatus ar konkurso dalyvius, kurių darbe pagal ankstesnes koncesijas ar kitas sutartis su perkančiosiomis organizacijomis ar perkančiaisiais subjektais buvo nustatyta didelių trūkumų, susijusių su esminiais reikalavimais, pavyzdžiui, sutartis buvo neįvykdyta, pateiktas produktas ar suteikta paslauga turėjo didelių trūkumų, dėl kurių jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, arba buvo padaryta pažeidimų ir dėl to kyla rimtų abejonių dėl to ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo. Nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta maksimali tokio pašalinimo trukmė;

(71)

tačiau turėtų būti suteikta galimybė ekonominės veiklos vykdytojams patvirtinti atitikties priemones, kuriomis būtų siekiama ištaisyti nusikalstamos veikos ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą tolesnių galimų pažeidimų prevenciją. Tos priemonės visų pirma galėtų būti personalo ir organizavimo priemonės, kaip antai visų ryšių su asmenimis ar organizacijomis, dalyvavusiais darant pažeidimą, nutraukimas, atitinkamos personalo reorganizavimo priemonės, pranešimo ir kontrolės sistemų įgyvendinimas, vidaus audito struktūros sukūrimas reikalavimų vykdymui stebėti ir vidaus atsakomybės bei kompensavimo taisyklių patvirtinimas. Jeigu tokiomis priemonėmis užtikrinamos pakankamos garantijos, atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nebeturėtų būti pašalintas remiantis vien tais pagrindais. Ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė prašyti, kad būtų išnagrinėtos atitikties priemonės, kurių imtasi, kad galbūt jiems būtų suteikta galimybė dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje. Vis dėlto valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nustatyti tikslias tokiais atvejais taikomas procedūrines ir esmines sąlygas. Visų pirma jos turėtų galėti savo nuožiūra nuspręsti, ar leisti atskiroms perkančiosioms organizacijoms ar perkantiesiems subjektams atlikti atitinkamus įvertinimus, ar tą užduotį patikėti kitoms centrinio lygio ar decentralizuoto lygio institucijoms;

(72)

svarbu, kad nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos, kaip antai darbo inspekcijos agentūros arba aplinkos apsaugos agentūros, veikdamos pagal savo atsakomybę ir kompetenciją, imdamosi tinkamų veiksmų užtikrintų, kad subrangovai laikytųsi aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse taikytinų pareigų, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba šioje direktyvoje išvardytomis tarptautinės aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitinka Sąjungos teisę. Taip pat būtina užtikrinti tam tikrą skaidrumą subrangos grandinėje, nes tai suteikia perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams informaciją apie tai, kokie subjektai yra statybvietėse, kuriose vykdomi jiems skirti darbai, arba kurios įmonės teikia paslaugas pastatuose, infrastruktūros objektuose ar vietovėse, pavyzdžiui, rotušėse, savivaldybių mokyklose, sportui skirtuose objektuose, uostuose ar greitkeliuose, už kuriuos perkančiosios organizacijos yra atsakingos arba kuriuos jos prižiūri. Turėtų būti paaiškinta, kad reikalaujamą informaciją bet kuriuo atveju privalo teikti koncesininkas – remiantis konkrečiomis nuostatomis, kurias kiekviena perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas turės įtraukti į visas koncesijos suteikimo procedūras, arba remiantis pareigomis, kurias valstybės narės nustatys koncesininkui bendrai taikytinomis nuostatomis.

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad sąlygos, susijusios su aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse taikytinų pareigų, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba šioje direktyvoje išvardytomis tarptautinės aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitinka Sąjungos teisę, vykdymo užtikrinimu, turėtų būti taikomos, kai valstybės narės nacionalinėje teisėje yra numatytas subrangovų ir koncesininko bendrosios atsakomybės mechanizmas. Be to, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės turėtų galimybę nustatyti papildomas nuostatas, pavyzdžiui, išplėsti skaidrumo pareigas, sudaryti galimybes perkančiosioms organizacijoms ar perkantiesiems subjektams tikrinti, arba reikalauti, kad perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai patikrintų, ar subrangovų padėtis nėra tokia, kokiai esant atsirastų pagrindas ekonominės veiklos vykdytoją pašalinti. Kai subrangovams taikomos tokios priemonės, turėtų būti užtikrintas jų suderinamumas su koncesininkui taikytinomis nuostatomis ir nustačius, jog yra privalomų pašalinimo pagrindų, būtų reikalaujama, kad koncesininkas pakeistų atitinkamą subrangovą. Vis dėlto turėtų būti paaiškinta, kad kai atlikus tokį patikrinimą paaiškėja, kad yra neprivalomų pašalinimo pagrindų, perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai gali reikalauti pakeitimo. Vis dėlto taip pat turėtų būti aiškiai nustatyta, kad perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai gali būti įpareigoti reikalauti pakeisti atitinkamą subrangovą, kai tokiais atvejais pašalinti koncesininką būtų privaloma. Taip pat turėtų būti aiškiai nustatyta, kad valstybės narės nacionalinėje teisėje gali numatyti griežtesnes atsakomybės taisykles;

(73)

perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai vertina pasiūlymus remdamiesi vienu ar keliais suteikimo kriterijais. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir lygiateisiškumą, koncesijos suteikimo kriterijai visada turėtų atitikti tam tikrus bendruosius standartus. Tie standartai gali būti susiję su veiksniais, kurie nėra vien ekonominiai, tačiau kurie daro poveikį pasiūlymo vertei perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto požiūriu ir sudaro jiems sąlygas nustatyti bendrą ekonominę naudą perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui. Tie kriterijai turėtų būti iš anksto paskelbti visiems galimiems kandidatams ar konkurso dalyviams, turėtų būti susiję su sutarties dalyku ir neturėtų suteikti perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui neribotos pasirinkimo laisvės. Tais kriterijais turėtų būti sudaromos sąlygos veiksmingai konkurencijai ir jie turėtų būti pateikiami kartu su reikalavimais, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją. Turėtų būti galima į suteikimo kriterijus įtraukti, inter alia, aplinkos, socialinius arba su inovacijomis susijusius kriterijus. Be to, perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai suteikimo kriterijus turėtų nurodyti mažėjančia svarbumo tvarka, kad būtų užtikrintas galimų konkurso dalyvių lygiateisiškumas sudarant jiems sąlygas žinoti visus aspektus, į kuriuos jie turi atsižvelgti rengdami savo pasiūlymus.

Išimtiniais atvejais, kai perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gauna pasiūlymą, kuriame siūlomas naujoviškas sprendimas ir išimtinio lygio funkcinis veiksmingumas, kurio negalėjo numatyti pareiginga perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas išimties tvarka turėtų galėti pakeisti suteikimo kriterijų eiliškumą, kad būtų atsižvelgta į naujas galimybes, kurių atsirado dėl to naujoviško sprendimo, su sąlyga, kad toks pakeitimas užtikrina visų esamų ir galimų konkurso dalyvių lygiateisiškumą, paskelbdami naują kvietimą pateikti pasiūlymus arba atitinkamais atvejais paskelbdami naują koncesijos skelbimą;

(74)

elektroninėmis informavimo ir ryšių priemonėmis gali būti labai supaprastintas koncesijų paskelbimas ir padidintas koncesijos suteikimo procesų efektyvumas, spartumas ir skaidrumas. Jos galėtų tapti standartinėmis ryšių ir keitimosi informacija priemonėmis koncesijos suteikimo procedūrose, nes jomis labai padidinamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti visoje vidaus rinkoje vykstančiose koncesijos suteikimo procedūrose;

(75)

koncesijos sutartys paprastai apima ilgalaikius ir kompleksinius techninius ir finansinius susitarimus, kurie dažnai priklauso nuo kintančių aplinkybių. Todėl būtina paaiškinti sąlygas, kuriomis dėl koncesijos pakeitimų jos vykdymo laikotarpiu būtina nauja koncesijos suteikimo procedūra, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Nauja koncesijos procedūra būtina, kai daromi esminiai pradinės koncesijos pakeitimai, visų pirma susiję su šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtimi ir turiniu, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos koncesijos sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos, jei jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros rezultatams. Visada ir neorganizuojant naujos koncesijos procedūros turėtų būti galima daryti koncesijos pakeitimus, dėl kurių nežymiai iki tam tikros vertės padidėtų sutarties vertė. Tuo tikslu ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą šioje direktyvoje turėtų būti numatytos „de minimis“ ribos, kurių nepasiekus naujos suteikimo procedūros nėra reikalaujama daryti koncesijos pakeitimus, kurių vertė viršija šias ribas, neorganizuojant naujos suteikimo procedūros turėtų būti galima, tiek, kiek šie pakeitimai atitinka tam tikras sąlygas. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, pakeitimai, kuriuos prireikė padaryti siekiant atsižvelgti į perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų prašymus, susijusius su saugumo reikalavimais, ir siekiant atsižvelgti į veiklos, pavyzdžiui, kalnų sportui ir turizmui skirtų objektų eksploatavimo, ypatybes, kai gali būti parengti teisės aktai, kuriai siekiama spręsti susijusių pavojų problemą, jei tokie pakeitimai atitinka atitinkamas šioje direktyvoje nustatytas sąlygas;

(76)

perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai gali susidurti su išorinėmis aplinkybėmis, kurių jie negalėjo numatyti suteikdami koncesiją, visų pirma, kai koncesija vykdoma ilgą laikotarpį. Tais atvejais reikia tam tikro lankstumo, kad koncesiją būtų galima pritaikyti prie tų aplinkybių nepradedant naujos suteikimo procedūros. Nenumatytos aplinkybės reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas pareigingai rengėsi pradiniam suteikimui, atsižvelgdami į visas jų turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties suteikimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį. Tačiau tai negali būti taikoma tais atvejais, kai dėl pakeitimo pasikeičia visos koncesijos pobūdis, pavyzdžiui, jeigu vykdytini darbai arba teiktinos paslaugos pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iš esmės pakeičiama koncesijos rūšis, nes tokiu atveju galima daryti prielaidą dėl numanomo poveikio rezultatams. Koncesijų, suteiktų kitų rūšių veiklai, nei nurodyta II priede, vykdyti, atveju bet kuris vertės padidinimas, dėl kurio nereikia naujos suteikimo procedūros, neturėtų viršyti 50 % pradinės koncesijos vertės. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, ta riba turėtų būti taikoma kiekvieno pakeitimo vertei. Tokiais iš eilės daromais pakeitimais neturėtų būti siekiama išvengti šios direktyvos taikymo;

(77)

laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, konkurso laimėtojas neturėtų būti keičiamas kitu ekonominės veiklos vykdytoju, pavyzdžiui, jei koncesija nutraukiama dėl vykdymo trūkumų, iš naujo nepaskelbus konkurso dėl koncesijos. Tačiau koncesijos vykdymo laikotarpiu turėtų galėti įvykti tam tikrų koncesiją vykdančių konkurso laimėtojų (ypač kai koncesijos sutartis buvo suteikta ekonominės veiklos vykdytojų grupei) struktūrinių pokyčių, pavyzdžiui, jie gali būti vien vidaus lygiu reorganizuoti, būti perimti, susijungti, įsigyti ar tapti nemokūs. Dėl tokių struktūrinių pakeitimų neturėtų automatiškai reikėti naujų suteikimo procedūrų to konkurso dalyvio vykdomoms koncesijoms;

(78)

perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų turėti galimybę numatyti koncesijos pakeitimus dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės nuostatų, tačiau tokiomis nuostatomis jiems neturėtų būti suteikiama neribota diskrecija. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta, kokia apimtimi galima numatyti pakeitimus pradinėje koncesijoje. Atitinkamai turėtų būti paaiškinta, kad pakankamai aiškiai suformuluotose nuostatose dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybių gali būti numatyti, pavyzdžiui, kainų indeksavimai arba užtikrinta, kad, pavyzdžiui, ryšių įranga, kuri turi būti tiekiama nustatytą laikotarpį, būtų ir toliau tinkama taip pat tuo atveju, kai pakeičiami ryšių protokolai arba atliekami kiti technologiniai pakeitimai. Taip pat pagal pakankamai aiškias nuostatas turėtų būti galima numatyti galimybę pritaikyti koncesiją, kai tai reikalinga dėl eksploatacijos ar techninės priežiūros metu iškilusių techninių sunkumų. Taip pat reikėtų priminti, kad į koncesijas galėtų būti įtraukta, pavyzdžiui, tiek įprasta, tiek speciali techninė priežiūra, kurios galėtų prireikti siekiant užtikrinti viešosios paslaugos teikimo tęstinumą;

(79)

perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai galėtų susidurti su atvejais, kai prireikia papildomų darbų ar paslaugų. Tokiais atvejais, jei laikomasi šioje direktyvoje nustatytų sąlygų, pradinės koncesijos pakeitimas nepradedant naujos koncesijos suteikimo procedūros turėtų būti laikomas pagrįstu;

(80)

perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai kartais susiduria su aplinkybėmis, kai reikia pirmiau laiko nutraukti koncesijos sutartį siekiant įvykdyti koncesijas reglamentuojančioje Sąjungos teisėje nustatytas pareigas. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti koncesijos sutartį jos galiojimo laikotarpiu, jei to reikalaujama pagal Sąjungos teisę;

(81)

siekiant užtikrinti tinkamą kandidatų ir konkurso dalyvių teisminę apsaugą koncesijos suteikimo procedūrose ir šios direktyvos bei SESV principų vykdymą, paslaugų koncesijoms ir darbų koncesijoms, kurias suteikia tiek perkančiosios organizacijos, tiek perkantieji subjektai, turėtų būti taip pat taikoma Tarybos direktyva 89/665/EEB (16) ir Tarybos direktyva 92/13/EEB (17). Todėl direktyvos 89/665/EEB ir 92/13/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(82)

asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą turėtų būti reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (18);

(83)

reikalaujama, kad valstybės narės nuolat ir sistemingai stebėtų koncesijos sutarčių suteikimą reglamentuojančių taisyklių įgyvendinimą ir veikimą siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą Sąjungos teisės taikymą;

(84)

Komisija turėtų įvertinti ekonominį poveikį vidaus rinkai, atsiradusį dėl šioje direktyvoje nustatytų ribų ir dėl 12 straipsnyje nustatytų išimčių taikymo ypatingų vandens sektoriaus struktūrų atžvilgiu, visų pirma atsižvelgdama į tokius veiksnius kaip antai tarpvalstybinis sutarčių suteikimas, MVĮ dalyvavimas ir sandorių sąnaudos. Komisija turėtų apie tai pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 18 d. Laikantis SVP XXIV straipsnio 7 dalimi, praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo, dėl SVP rengiamos tolesnės derybos, o vėliau derybos vyksta reguliariai. Todėl vedant derybas pagal SVP turėtų būti išnagrinėjamas ribų lygio tinkamumas atsižvelgiant į infliacijos poveikį ir sandorių išlaidas. Komisija, jei įmanoma ir tinkama, turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti kitame derybų raunde padidinti pagal SVP taikytinas ribas. Jei būtų padaryta kokių nors šių ribų pakeitimų, prie Komisijos parengtos ataskaitos prireikus turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos šioje direktyvoje nustatytos ribos;

(85)

siekiant prisitaikyti prie sparčių techninių, ekonominių ir reglamentavimo pokyčių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl III priede nustatyto aktų sąrašo peržiūros, vertės ribų apskaičiavimo metodų techninių procedūrų peržiūros, taip pat periodiškos vertės ribų peržiūros, nuorodų į BVPŽ nomenklatūrą keitimo ir X priede nustatyto aktų sąrašo pritaikymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(86)

siekiant užtikrinti skelbimų parengimo ir perdavimo procedūros, taip pat V, VII ir VIII prieduose nurodytų duomenų siuntimo ir skelbimo procedūros vienodas sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (19). Patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, neturintiems poveikio nei finansinei situacijai, nei iš šios direktyvos kylančių pareigų pobūdžiui ar apimčiai, priimti. Priešingai, tiems aktams būdingas vien administracinis tikslas ir jais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas šios direktyvos taikymui;

(87)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. tam tikroms koncesijų procedūroms taikomų valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų koordinavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(88)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS.

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS, PRINCIPAI IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

I SKYRIUS.

Taikymo sritis, bendrieji principai ir terminų apibrėžtys

I SKIRSNIS.

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS, BENDRIEJI PRINCIPAI, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR VERTĖS RIBA

1 straipsnis.

Dalykas ir taikymo sritis

2 straipsnis.

Laisvo viešųjų institucijų vykdomo administravimo principas

3 straipsnis.

Lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai

4 straipsnis.

Laisvė apibrėžti bendrojo ekonominio intereso paslaugas

5 straipsnis.

Terminų apibrėžtys

6 straipsnis.

Perkančiosios organizacijos

7 straipsnis.

Perkantieji subjektai

8 straipsnis.

Vertės riba ir numatomos koncesijų vertės apskaičiavimo metodai

9 straipsnis.

Ribos peržiūra

II SKIRSNIS.

IŠIMTYS

10 straipsnis.

Išimtys, taikomos perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų suteiktoms koncesijoms

11 straipsnis.

Specialios išimtys elektroninių ryšių srityje

12 straipsnis.

Specialios išimtys vandens srityje

13 straipsnis.

Koncesijos, suteikiamos susijusioms įmonėms

14 straipsnis.

Bendrajai įmonei arba bendrajai įmonei priklausančiam perkančiajam subjektui suteikiamos koncesijos

15 straipsnis.

Perkančiųjų subjektų vykdomas informacijos pateikimas

16 straipsnis.

Išimtys, taikomos tiesioginės konkurencijos veikiamoms veiklos rūšims

17 straipsnis.

Koncesijos tarp viešojo sektoriaus subjektų

III SKIRSNIS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis.

Koncesijos trukmė

19 straipsnis.

Socialinės ir kitos specialios paslaugos

20 straipsnis.

Mišriosios sutartys

21 straipsnis.

Mišriosios pirkimo sutartys, apimančios gynybos ir saugumo aspektus

22 straipsnis.

Sutartys, apimančios II priede nurodytų rūšių ir kitų rūšių veiklą

23 straipsnis.

Koncesijos, apimančios II priede nurodytų rūšių veiklą ir veiklą, susijusią su gynybos arba saugumo aspektais

IV SKIRSNIS.

YPATINGI ATVEJAI

24 straipsnis.

Rezervuotos koncesijos

25 straipsnis.

Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos

II SKYRIUS.

Principai

26 straipsnis.

Ekonominės veiklos vykdytojai

27 straipsnis.

Nomenklatūros

28 straipsnis.

Konfidencialumas

29 straipsnis.

Komunikavimui taikomos taisyklės

II ANTRAŠTINĖ DALIS.

KONCESIJŲ SUTEIKIMO TAISYKLĖS. BENDRIEJI PRINCIPAI IR PROCEDŪRINĖS GARANTIJOS

I SKYRIUS.

Bendrieji principai

30 straipsnis.

Bendrieji principai

31 straipsnis.

Koncesijos skelbimai

32 straipsnis.

Skelbimai apie koncesijos suteikimą

33 straipsnis.

Skelbimų paskelbimo forma ir būdas

34 straipsnis.

Galimybė gauti koncesijos dokumentus elektronine forma

35 straipsnis.

Kova su korupcija ir interesų konfliktų prevencija

II SKYRIUS.

Procedūrinės garantijos

36 straipsnis.

Techniniai ir funkciniai reikalavimai

37 straipsnis.

Procedūrinės garantijos

38 straipsnis.

Kandidatų atranka ir kokybinis vertinimas

39 straipsnis.

Paraiškų ir pasiūlymų dėl koncesijos gavimo terminai

40 straipsnis.

Informacijos teikimas kandidatams ir konkurso dalyviams

41 straipsnis.

Suteikimo kriterijai

III ANTRAŠTINĖ DALIS.

KONCESIJŲ VYKDYMO TAISYKLĖS

42 straipsnis.

Subranga

43 straipsnis.

Sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu

44 straipsnis.

Koncesijų nutraukimas

45 straipsnis.

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

IV ANTRAŠTINĖ DALIS.

DIREKTYVŲ 89/665/EEB IR 92/13/EEB DALINIAI PAKEITIMAI

46 straipsnis.

Direktyvos 89/665/EEB daliniai pakeitimai

47 straipsnis.

Direktyvos 92/13/EEB daliniai pakeitimai

V ANTRAŠTINĖ DALIS.

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

48 straipsnis.

Įgaliojimų delegavimas

49 straipsnis.

Skubos procedūra

50 straipsnis.

Komiteto procedūra

51 straipsnis.

Perkėlimas į nacionalinę teisę

52 straipsnis.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

53 straipsnis.

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

54 straipsnis.

Įsigaliojimas

55 straipsnis.

Adresatai

I PRIEDAS.

5 STRAIPSNIO 7 PUNKTE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

II PRIEDAS.

PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ VYKDOMA VEIKLA, KAIP NURODYTA 7 STRAIPSNYJE

III PRIEDAS.

SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ, NURODYTŲ 7 STRAIPSNIO 2 DALIES B PUNKTE, SĄRAŠAS

IV PRIEDAS.

19 STRAIPSNYJE NURODYTOS PASLAUGOS

V PRIEDAS.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA KONCESIJOS SKELBIMUOSE, NURODYTUOSE 31 STRAIPSNYJE

VI PRIEDAS.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA IŠANKSTINIUOSE INFORMACINIUOSE SKELBIMUOSE DĖL KONCESIJŲ SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIALIŲ PASLAUGŲ ATVEJU, KAIP NURODYTA 31 STRAIPSNIO 3 DALYJE

VII PRIEDAS.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE DĖL KONCESIJOS SUTEIKIMO, KAIP NURODYTA 32 STRAIPSNYJE

VIII PRIEDAS.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE DĖL KONCESIJOS SUTEIKIMO SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIALIŲ PASLAUGŲ KONCESIJŲ ATVEJU, KAIP NURODYTA 32 STRAIPSNYJE

IX PRIEDAS.

PASKELBIMO YPATUMAI

X PRIEDAS.

30 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SOCIALINIŲ IR APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJŲ SĄRAŠAS

XI PRIEDAS.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE DĖL KONCESIJOS PAKEITIMO JOS GALIOJIMO LAIKOTARPIU PAGAL 43 STRAIPSNĮ

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS, PRINCIPAI IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

I   SKYRIUS

Taikymo sritis, bendrieji principai ir terminų apibrėžtys

I   skirsnis

Dalykas, taikymo sritis, bendrieji principai, terminų apibrėžtys ir riba

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų pirkimų sudarant koncesiją, kurios vertė, kaip numatoma, yra ne mažesnė nei 8 straipsnyje nustatyta riba, procedūros.

2.   Ši direktyva taikoma darbų arba paslaugų koncesijų suteikimui ekonominės veiklos vykdytojams, kurį atlieka:

a)

perkančiosios organizacijos arba

b)

perkantieji subjektai, su sąlyga, kad darbai ar paslaugos skirti vienai iš II priede nurodytų rūšių veiklai vykdyti.

3.   Ši direktyva taikoma laikantis SESV 346 straipsnio.

4.   Susitarimai, sprendimai ar kitos teisinės priemonės, kuriais organizuojamas įgaliojimų ir pareigų viešųjų užduočių vykdymo srityje perdavimas tarp perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų arba perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų grupių, ir kuriais nenumatomas atlygis už sutartinių prievolių vykdymą, laikomi atitinkamos valstybės narės vidaus organizavimo klausimu, todėl jiems ši direktyva neturi jokio poveikio.

2 straipsnis

Laisvo viešųjų institucijų vykdomo administravimo principas

1.   Šia direktyva pripažįstamas laisvo nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų vykdomo administravimo pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę principas. Tos valdžios institucijos gali nekliudomos spręsti, kaip geriausiai administruoti darbų vykdymą ar paslaugų teikimą, visų pirma siekiant užtikrinti aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygiateisiškumą ir visuotinio prieinamumo bei naudotojų teisių propagavimą viešųjų paslaugų srityje.

Tos valdžios institucijos gali pasirinkti vykdyti savo viešojo intereso užduotis naudodamos nuosavus išteklius arba bendradarbiaudamos su kitomis valdžios institucijomis, arba šias užduotis pavesti ekonominės veiklos vykdytojams.

2.   Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių turto nuosavybės sistemoms. Visų pirma ja nereikalaujama privatizuoti viešąsias įmones, kurios teikia paslaugas visuomenei.

3 straipsnis

Lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai

1.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jie veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.

Koncesijos suteikimo procedūra, įskaitant numatomą vertę, negali būti parengta ketinant išvengti šios direktyvos taikymo jai arba ketinant netinkamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams arba tam tikrų darbų, prekių ar paslaugų atžvilgiu.

2.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai siekia užtikrinti suteikimo procedūros ir sutarties vykdymo skaidrumą laikydamiesi 28 straipsnio.

4 straipsnis

Laisvė apibrėžti bendrojo ekonominio intereso paslaugas

1.   Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių teisei laisvai spręsti, laikantis Sąjungos teisės, kokias paslaugas jos laiko bendrojo ekonominio intereso paslaugomis, kaip tos paslaugos turėtų būti organizuojamos ir finansuojamos laikantis valstybės pagalbos taisyklių ir kokios konkrečios pareigos joms turėtų būti taikomos. Be to, šia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės organizuoja savo socialinės apsaugos sistemas.

2.   Ši direktyva netaikoma bendrojo intereso neekonominėms paslaugoms.

5 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   koncesijos– darbų arba paslaugų koncesijos, kaip apibrėžta a ir b punktuose:

a)   darbų koncesija– raštu sudaryta piniginės naudos sutartis, kurios pagrindu viena ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų paveda vykdyti darbus vienam arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, kai atlygį pagal ją sudaro tik teisė eksploatuoti darbus, kurie yra sutarties dalykas, arba ta teisė kartu su mokėjimu;

b)   paslaugų koncesija– raštu sudaryta piniginės naudos sutartis, kurios pagrindu viena ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų paveda teikti ir valdyti paslaugas (išskyrus a punkte nurodytų darbų vykdymą) vienam arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, kai atlygį pagal ją sudaro tik teisė eksploatuoti paslaugas, kurios yra sutarties dalykas, arba ta teisė kartu su mokėjimu.

Suteikiant darbų arba paslaugų koncesiją koncesininkui perduodama veiklos rizika, susijusi su tų darbų arba paslaugų naudojimu, apimanti paklausos ar pasiūlos riziką arba abiejų šių rūšių riziką. Laikoma, kad koncesininkas prisiima veiklos riziką, kai įprastomis veiklos sąlygomis nesuteikiama garantijų, kad bus atgautos vykdant darbus ar teikiant paslaugas, kurie yra koncesijos dalykas, įdėtos investicijos ar patirtos išlaidos. Koncesininkui perduota rizikos dalis turi apimti realią atvirumo rinkos pokyčiams riziką, kaip antai, kad bet koks nuostolis, kurį gali patirti koncesininkas, nebūtų tik nominalus ar nedidelis;

2)   ekonominės veiklos vykdytojas– bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba viešasis subjektas, arba tokių asmenų arba subjektų grupė, įskaitant laikinas įmonių asociacijas, kurie rinkoje siūlo vykdyti darbus ir (arba) darbą, tiekti prekes ar teikti paslaugas;

3)   kandidatas– ekonominės veiklos vykdytojas, siekiantis būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje;

4)   konkurso dalyvis– pasiūlymą pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas;

5)   koncesininkas– ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam suteikta koncesija;

6)   rašytinis arba raštu– bet kokia išraiška žodžiais ar skaičiais, kuriuos galima perskaityti, atgaminti, o paskui perduoti, įskaitant elektroninėmis priemonėmis perduodamą ir saugomą informaciją;

7)   darbų vykdymas– darbų, susijusių su viena iš I priede nurodytų veiklos rūšių, arba darbo vykdymas arba projektavimas ir vykdymas, arba darbo, atitinkančio reikalavimus, nustatytus perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto, turinčių lemiamą įtaką darbo pobūdžiui ar projektavimui, vykdymas bet kokiomis priemonėmis;

8)   darbas– statybos arba civilinės inžinerijos darbų visumos rezultatas, kurio savaime pakanka ekonominei ar techninei funkcijai atlikti;

9)   elektroninės priemonės– elektroninė įranga, naudojama duomenims, perduodamiems, siunčiamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis priemonėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, tvarkyti (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir saugoti;

10)   išimtinė teisė– teisė, kurią valstybės narės kompetentinga valdžios institucija suteikė įstatymais ar kitais paskelbtais teisės aktais, kurie atitinka Sutartis, kuria siekiama tam tikrą veiklą leisti vykdyti vieninteliam ekonominės veiklos vykdytojui, ir kuria daromas esminis poveikis kitų ekonominės veiklos vykdytojų galimybėms vykdyti tokią veiklą;

11)   specialioji teisė– teisė, kurią valstybės narės kompetentinga valdžios institucija suteikė įstatymais ar kitais paskelbtais teisės aktais, kurie atitinka Sutartis, kuria siekiama tam tikrą veiklą leisti vykdyti dviem ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, ir kuria daromas esminis poveikis kitų ekonominės veiklos vykdytojų galimybėms vykdyti tokią veiklą;

12)   koncesijos dokumentas– bet kuris dokumentas, kurį pateikė arba nurodė perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kuriame apibūdinami arba nustatomi koncesijos ar procedūros elementai, įskaitant koncesijos skelbimą, techninius ir funkcinius reikalavimus, siūlomas koncesijos sąlygas, kandidatų ir konkurso dalyvių dokumentų pateikimo formas, informaciją apie bendrai taikytinas pareigas ir kitus papildomus dokumentus;

13)   inovacija– naujo arba iš esmės pagerinto produkto, paslaugos ar proceso, įskaitant gamybos, statymo ar statybos procesus, bet jais neapsiribojant, naujo rinkodaros metodo arba naujo organizacinio metodo verslo praktikos, darbo vietų organizavimo arba išorės santykių srityse įgyvendinimas, inter alia, siekiant padėti spręsti visuomenės uždavinius ar remti strategiją „Europa 2020“.

6 straipsnis

Perkančiosios organizacijos

1.   Šioje direktyvoje „perkančiosios organizacijos“ – valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojami subjektai arba iš vienos ar daugiau tokių valdžios institucijų arba vienos ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sudarytos asociacijos, išskyrus tas valdžios institucijas, įstaigas ar asociacijas, kurios vykdo vieną iš II priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją vienos iš tų rūšių veiklos vykdymui.

2.   Regionų valdžios institucijos – visos administracinių vienetų, išvardytų nebaigtiniame NUTS 1 ir 2 klasifikatorių sąraše, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (20), valdžios institucijos.

3.   Vietos valdžios institucijos – visos administracinių vienetų, klasifikuojamų NUTS 3 klasifikatoriuje, ir mažesnių administracinių vienetų, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, valdžios institucijos.

4.   Viešosios teisės reglamentuojami subjektai – subjektai, pasižymintys visomis toliau išvardytomis charakteristikomis:

a)

jie įsteigti siekiant konkretaus tikslo – patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio;

b)

jie turi teisinį subjektiškumą ir

c)

jie didžiąja dalimi finansuojami valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų, lėšomis arba jų valdymas yra prižiūrimas tų įstaigų arba valdžios institucijų, arba jie turi administracinį, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos arba kiti viešosios teisės reglamentuojami subjektai.

7 straipsnis

Perkantieji subjektai

1.   Šioje direktyvoje „perkantieji subjektai“ – subjektai, kurie vykdo vienos iš II priede nurodytų rūšių veiklą ir suteikia koncesiją vienos iš tų rūšių veiklos vykdymui, ir kurie yra vienas iš šių subjektų:

a)

valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba iš vienos ar daugiau tokių valdžios institucijų arba vienos ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų sudarytos asociacijos;

b)

viešosios įmonės, kaip apibrėžta šio straipsnio 4 dalyje;

c)

subjektai, išskyrus šios dalies a ir b punktuose nurodytus subjektus, kurie veikia remdamiesi specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurios buvo suteiktos vienos iš II priede nurodytų rūšių veiklos vykdymui.

2.   Subjektai, kuriems specialiosios arba išimtinės teisės buvo suteiktos laikantis procedūros, kuria užtikrinamas pakankamas viešumas, ir jei tos teisės buvo suteiktos remiantis objektyviais kriterijais, nelaikomi perkančiaisiais subjektais, kaip apibrėžta 1 dalies c punkte. Tokios procedūros apima:

a)

pirkimų procedūras skelbiant išankstinį kvietimą dalyvauti konkurse pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES (21) ir Direktyvą 2014/25/ES, Direktyvą 2009/81/EB arba šią direktyvą;

b)

procedūras, vykdomas laikantis kitų Sąjungos teisės aktų, kurie išvardyti III priede, kuriomis iš anksto užtikrinamas skaidrus, objektyviais kriterijais grindžiamas leidimų išdavimas.

3.   Komisijai pagal 48 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl III priede pateikto Sąjungos teisės aktų sąrašo pakeitimų, kai tokie pakeitimai būtini dėl tų teisės aktų panaikinimo arba pakeitimo arba dėl naujų aktų priėmimo.

4.   Viešoji įmonė – bet kokia įmonė, kuriai perkančiosios organizacijos gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką, nes įmonė joms priklauso, jos dalyvauja valdant įmonės kapitalą arba tą reglamentuoja įmonės taisyklės.

Preziumuojama, kad perkančiosios organizacijos turi lemiamą įtaką, bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, kai tos organizacijos tiesiogiai ar netiesiogiai:

a)

valdo didžiąją įmonės pasirašytojo kapitalo dalį;

b)

kontroliuoja daugumą balsų, kurie suteikiami įmonės išleistomis akcijomis;

c)

gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių.

8 straipsnis

Vertės riba ir numatomos koncesijų vertės apskaičiavimo metodai

1.   Ši direktyva taikoma koncesijoms, kurių vertė yra 5 186 000 EUR ar didesnė.

2.   Koncesijos vertę sudaro perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto sutarties vykdymo laikotarpiu apskaičiuotos koncesininko pajamos, neįskaitant PVM, kurios bus gautos kaip atlygis už darbus ir paslaugas, kurie yra koncesijos dalykas, taip pat už prekes, susijusias su tokiais darbais ir paslaugomis.

Tas apskaičiavimas galioja koncesijos skelbimo išsiuntimo momentu, o tais atvejais, kai toks skelbimas nenumatytas – tuo momentu, kai perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas pradeda koncesijos suteikimo procedūrą, pavyzdžiui, kai tinkama, susisiekdami su ekonominės veiklos vykdytojais koncesijų klausimu.

Taikant 1 dalį, jei koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė yra daugiau nei 20 % didesnė už jos numatomą vertę, galiojanti apskaičiuota vertė yra koncesijos vertė koncesijos suteikimo metu.

3.   Koncesijos numatoma vertė apskaičiuojama taikant koncesijos dokumentuose nurodytą objektyvų metodą. Apskaičiuodami koncesijos numatomą vertę perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai prireikus visų pirma atsižvelgia į:

a)

visų rūšių pasirinkimo galimybių vertę ir koncesijos trukmės pratęsimą;

b)

pajamas iš darbų ar paslaugų vartotojų sumokėtų mokesčių ar baudų, išskyrus mokesčius ir baudas, surinktus perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vardu;

c)

mokėjimus arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą, kurią koncesininkas gauna iš perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba bet kurios kitos viešosios institucijos, įskaitant kompensaciją už su viešosiomis paslaugomis susijusių pareigų laikymąsi ir viešojo sektoriaus investicijų subsidijas;

d)

bet kokios formos dotacijų arba bet kurios kitos finansinės naudos, gaunamos iš trečiųjų šalių už koncesijos vykdymą, vertę;

e)

pajamas iš turto, kuris yra koncesijos dalis, pardavimo;

f)

visų prekių ir paslaugų, kurias koncesininkui suteikia perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, su sąlyga, kad tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti, vertę;

g)

prizus ar mokėjimus kandidatams ar konkurso dalyviams.

4.   Numatomos koncesijos vertės apskaičiavimo metodas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų siekiama išvengti šios direktyvos taikymo jai. Koncesija neskaidoma į dalis siekiant išvengti šios direktyvos taikymo jai, nebent tai yra pateisinama dėl objektyvių priežasčių.

5.   Kai dėl siūlomo darbo ar siūlomos paslaugos koncesijos gali būti suteikiamos pagal atskiras pirkimo dalis, atsižvelgiama į bendrą numatomą visų tokių pirkimo dalių vertę.

6.   Kai bendra pirkimo dalių vertė yra lygi šiame straipsnyje nustatytai vertės ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma suteikiant kiekvieną pirkimo dalį.

9 straipsnis

Vertės ribos peržiūra

1.   Komisija kas dvejus metus, pradedant nuo 2013 m. birželio 30 d., patikrina, ar 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta riba atitinka vertės ribą, nustatytą Pasaulio prekybos organizacijos Sutartyje dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP) darbų koncesijoms, ir prireikus tą ribą peržiūri pagal šį straipsnį.

Laikydamasi SVP nustatyto apskaičiavimo metodo, Komisija šios vertės ribos vertę apskaičiuoja pagal vidutinę euro dienos vertę, išreikštą specialiosiomis skolinimosi teisėmis (toliau – SST), per 24 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi rugpjūčio mėn., einančio prieš peržiūrą, 31 d., ir ji įsigalioja sausio 1 d. Taip peržiūrėta ribos vertė prireikus suapvalinama tūkstančio eurų tikslumu, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma galiojančios SVP numatytos ribos, išreikštos SST.

2.   Kas dvejus metus, pradedant nuo 2014 m. sausio 1 d., Komisija nustato 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos vertės ribos, peržiūrėtos pagal šio straipsnio 1 dalį, vertes valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, nacionaline valiuta.

Laikantis SVP nustatyto apskaičiavimo metodo, tokios vertės nustatomos pagal tų valiutų vidutinę dienos vertę, atitinkančią taikytiną ribą, išreikštą eurais, per 24 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi rugpjūčio, einančio prieš peržiūrą, 31 dieną, ir įsigalioja sausio 1 d.

3.   Komisija 1 dalyje nurodytą peržiūrėtą ribą, 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą atitinkamą jos vertę nacionaline valiuta ir pagal 2 dalies antrą pastraipą nustatytą vertę paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje lapkričio mėn., einančio po jų peržiūros, pradžioje.

4.   Komisijai pagal 48 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyto metodo suderinimo su SVP numatytų metodų, taikomų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos vertės ribos peržiūrai ir atitinkamų verčių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, nacionaline valiuta nustatymui, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, pakeitimais.

Komisijai taip pat pagal 48 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos vertės ribos peržiūros pagal šio straipsnio 1 dalį.

5.   Kai būtina peržiūrėti tą ribą ir dėl laiko stokos negalima pasinaudoti 48 straipsnyje nustatyta procedūra ir todėl yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, 49 straipsnyje numatyta procedūra taikoma pagal šio straipsnio 4 dalies antrą pastraipą priimtiems deleguotiesiems aktams.

II   skirsnis

Išimtys

10 straipsnis

Išimtys, taikomos perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų suteiktoms koncesijoms

1.   Ši direktyva netaikoma paslaugų koncesijoms, kurios suteikiamos perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui, kaip apibrėžta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, arba jų asociacijai, remiantis išimtine teise.

Ši direktyva netaikoma paslaugų koncesijoms, kurios suteikiamos ekonominės veiklos vykdytojui remiantis išimtine teise, kuri buvo suteikta pagal SESV ir Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomos bendrosios patekimo į rinką taisyklės, taikytinos II priede nurodytų rūšių veiklai.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos, kai toje pastraipoje nurodytuose Sąjungos sektorių teisės aktuose nenumatyta konkretiems sektoriams taikomų skaidrumo pareigų, taikomas 32 straipsnis.

Tais atvejais, kai valstybė narė ekonominės veiklos vykdytojui suteikia išimtinę teisę vykdyti vienos iš II priede nurodytų rūšių veiklą, per vieną mėnesį po tos išimtinės teisės suteikimo apie tai ji informuoja Komisiją.

3.   Ši direktyva netaikoma koncesijoms, susijusioms su oro susisiekimo paslaugomis, grindžiamomis licencijos oro susisiekimui vykdyti išdavimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1008/2008 (22), arba koncesijoms, susijusioms su keleivinio transporto viešosiomis paslaugomis, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1370/2007.

4.   Ši direktyva netaikoma koncesijoms, kurias perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo suteikti arba organizuoti pagal procedūras, kurios skiriasi nuo šioje direktyvoje nustatytų procedūrų ir yra nustatytos kuriuo nors toliau nurodytu būdu:

a)

teisiniu instrumentu, kuriuo sukuriamos tarptautinės teisės pareigos, kaip antai tarptautiniu susitarimu, kurį laikydamasi SESV yra sudariusi valstybė narė ir viena ar daugiau trečiųjų šalių, ar jo dalimis, ir kuris taikomas darbams, prekėms ar paslaugoms, skirtoms tam, kad juos pasirašiusiosios valstybės galėtų bendrai įgyvendinti arba naudoti projektą;

b)

tarptautinės organizacijos.

Ši direktyva netaikoma koncesijoms, kurias perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas suteikia pagal tarptautinės organizacijos arba tarptautinės finansų įstaigos numatytas pirkimų taisykles, jeigu atitinkamas koncesijas visiškai finansuoja ta organizacija arba įstaiga. Tais atvejais, kai koncesijas didžiąja dalimi bendrai finansuoja tarptautinė organizacija arba tarptautinė finansų įstaiga, šalys susitaria dėl taikytinų pirkimų procedūrų.

Valstybės narės apie visus šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytus teisinius instrumentus praneša Komisijai, kuri gali konsultuotis su 50 straipsnyje nurodytu Viešųjų pirkimų patariamuoju komitetu.

Ši dalis netaikoma koncesijoms gynybos ir saugumo srityje, kaip nurodyta Direktyvoje 2009/81/EB.

5.   Ši direktyva netaikoma koncesijoms gynybos ir saugumo srityse, kaip nurodyta Direktyvoje 2009/81/EB, kurias reglamentuoja:

a)

specialios procedūrinės taisyklės pagal vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių sudarytą tarptautinį susitarimą ar sutartį;

b)

specialios procedūrinės taisyklės pagal sudarytą tarptautinį susitarimą ar sutartį dėl karinių dalinių dislokavimo, susijusios su valstybės narės ar trečiosios šalies įsipareigojimais;

c)

savo reikmėms perkančios tarptautinės organizacijos specialios procedūrinės taisyklės, taip pat pirkimams, kuriuos valstybė narė turi vykdyti pagal tas taisykles.

6.   Ši direktyva taikoma gynybos ir saugumo srityse suteikiamoms koncesijoms, kaip nurodyta Direktyvoje 2009/81/EB, išskyrus:

a)

koncesijas, kurių atveju taikant šią direktyvą valstybė narė būtų įpareigota teikti informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams; arba kai koncesijas, kurių atveju pirkimas ir koncesijos vykdymas yra pripažįstami slaptais arba jų metu reikia imtis specialių apsaugos priemonių pagal valstybėje narėje galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, ši direktyva netaikoma, su sąlyga, kad valstybė narė yra nustačiusi, kad atitinkamų esminių interesų nebūtų įmanoma apsaugoti mažiau intervencinėmis priemonėmis, kaip antai nurodytomis 7 dalyje;

b)

koncesijas, suteiktas pagal Direktyvos 2009/81/EB 13 straipsnio c punkte nurodytą bendradarbiavimo programą;

c)

koncesijas, kurias viena Vyriausybė suteikia kitai Vyriausybei, susijusias su darbais ir paslaugomis, kurie yra tiesiogiai susiję su karine įranga ar įslaptinta įranga, arba darbais ir paslaugomis, kurie yra specialiai skirti kariniams tikslams, arba įslaptintais darbais ir įslaptintomis paslaugomis;

d)

koncesijas, suteikiamas trečiojoje šalyje, vykdomas dislokavus pajėgas už Sąjungos teritorijos ribų, kai dėl operacinių poreikių tas koncesijas būtina sudaryti su operacijų rajone esančiais ekonominės veiklos vykdytojais, ir

e)

koncesijas, kurioms kitu atveju taikomos išimtys pagal šią direktyvą.

7.   Ši direktyva netaikoma koncesijoms, kurioms kitu atveju netaikomos išimtys pagal 6 dalį, tiek, kiek valstybės narės esminių saugumo interesų apsaugos negalima užtikrinti mažiau intervencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nustačius reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, kurią šioje direktyvoje numatytos koncesijos suteikimo procedūros metu teikia perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, konfidencialų pobūdį.

8.   Ši direktyva netaikoma paslaugų koncesijoms dėl:

a)

žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimo arba nuomos bet kokiomis finansinėmis priemonėmis arba koncesijoms, susijusioms su teisėmis į juos;

b)

audiovizualinės arba radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjų suteikiamoms koncesijoms dėl programų medžiagos, skirtos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms arba radijo žiniasklaidos paslaugoms teikti, įsigijimo, kūrimo, gaminimo ar bendro gaminimo arba koncesijoms dėl transliacijos laiko ar programų transliavimo, suteikiamoms audiovizualinės ar radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Taikant šį punktą terminai „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos“ ir „žiniasklaidos paslaugų teikėjai“ turi tokią pačią reikšmę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (23) atitinkamai 1 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose. Terminas „programa“ turi tokią pačią reikšmę, kaip apibrėžta tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b punkte, tačiau jis taip pat apima radijo programas ir radijo programų medžiagą. Be to, taikant šią nuostatą, termino „programų medžiaga“ ir termino „programa“ reikšmės yra tokios pačios;

c)

arbitražo ir taikinimo paslaugų;

d)

bet kurios iš šių teisinių paslaugų:

i)

teisininko vykdomo kliento teisinio atstovavimo, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB (24) 1 straipsnyje:

arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinio arbitražo ar taikinimo instancijoje, arba

teismo procesuose, vykstančiuose valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose ar viešosiose institucijose, arba tarptautiniuose teismuose ar institucijose;

ii)

teisinių konsultacijų, teikiamų rengiantis šio punkto i papunktyje nurodytiems procesams arba jei yra konkreti nuoroda ir didelė tikimybė, kad klausimas, dėl kurio teiktos konsultacijos, bus nagrinėjamas tokiuose procesuose, su sąlyga, kad konsultaciją teikia teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje;

iii)

dokumentų sertifikavimo ir tvirtinimo paslaugų, kurias turi teikti notarai;

iv)

patikėtinių ar paskirtų globėjų teikiamų teisinių paslaugų arba kitų teisinių paslaugų, kurių teikėjus yra paskyręs atitinkamos valstybės narės teismas arba kurie yra paskirti pagal įstatymą tam, kad atliktų specialias užduotis prižiūrint tokiems teismams;

v)

kitų teisinių paslaugų, kurios atitinkamoje valstybėje narėje yra susijusios (net jei retai) su viešosios valdžios funkcijų vykdymu;

e)

finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB (25), dėl centrinio banko paslaugų ir dėl operacijų, atliekamų su Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu;

f)

paskolų, susijusių ar nesusijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu;

g)

civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugų, kurias teikia ne pelno organizacijos ar asociacijos ir kurių BVPŽ kodai yra 75250000–3, 75251000–0, 75251100–1, 75251110–4, 75251120–7, 75252000–7, 75222000–8, 98113100–9 ir 85143000–3, išskyrus pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas;

h)

politinių kampanijų paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra 79341400–0, 92111230–3 ir 92111240–6, jei tokias koncesijas suteikia politinė partija rinkimų kampanijos metu.

9.   Ši direktyva netaikoma paslaugų koncesijoms dėl loterijos paslaugų, kurių BVPŽ kodas yra 92351100–7, kurias valstybė narė suteikia ekonominės veiklos vykdytojui remdamasi išimtine teise. Šioje dalyje sąvoka „išimtinė teisė“ neapima išimtinių teisių, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje.

Apie tokios išimtinės teisės suteikimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

10.   Ši direktyva netaikoma koncesijoms, kurias perkantieji subjektai suteikia savo veiklai trečiojoje šalyje vykdyti tokiomis sąlygomis, kai fiziškai nenaudojamas Sąjungoje esantis tinklas arba geografinė vietovė.

11 straipsnis

Specialios išimtys elektroninių ryšių srityje

Ši direktyva netaikoma koncesijoms, kurių pagrindinis tikslas – leisti perkančiosioms organizacijoms teikti arba naudoti viešuosius ryšių tinklus, arba teikti visuomenei vieną ar daugiau elektroninių ryšių paslaugų.

Šiame straipsnyje „viešasis ryšių tinklas“ ir elektroninių ryšių paslauga“ reiškia tą patį kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB (26).

12 straipsnis

Specialios išimtys vandens srityje

1.   Ši direktyva netaikoma koncesijoms, kurios suteikiamos:

a)

fiksuotų tinklų, skirtų teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ar eksploatavimui, kiek tai susiję su geriamojo vandens gamyba, transportavimu ar paskirstymu;

b)

geriamojo vandens tiekimui tokiems tinklams.

2.   Ši direktyva taip pat netaikoma koncesijoms, kurios pasižymi vienu ar abiem iš toliau nurodytų dalykų, kai jos yra susijusios su 1 dalyje nurodyta veikla:

a)

hidraulinės inžinerijos projektų, drėkinimo arba žemės sausinimo, su sąlyga, kad vandens kiekis, kuris bus naudojamas geriamajam vandeniui tiekti, sudaro daugiau nei 20 % viso vandens kiekio, gaunamo vykdant tokius projektus arba naudojant drėkinimo ar sausinimo įrenginius, arba

b)

nuotekų šalinimo arba valymo.

13 straipsnis

Koncesijos, suteikiamos susijusioms įmonėms

1.   Šiame straipsnyje susijusi įmonė – įmonė, kurios metinės finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos su perkančiojo subjekto metinėmis finansinėmis ataskaitomis laikantis Direktyvoje 2013/34/ES nustatytų reikalavimų.

2.   Subjektų, kuriems Direktyva 2013/34/ES netaikoma, atveju, susijusi įmonė – bet kuri įmonė:

a)

kuriai perkantysis subjektas gali turėti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką;

b)

kuri gali turėti lemiamą įtaką perkančiajam subjektui arba

c)

kuriai, kartu su perkančiuoju subjektu, lemiamą įtaką daro kita įmonė dėl to, kad ji priklauso pastarajai įmonei, pastaroji dalyvauja valdant jos kapitalą arba dėl jos veiklą reglamentuojančių taisyklių.

Šioje dalyje „lemiama įtaka“ reiškia tai, kas apibrėžta 7 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje.

3.   Nepaisant 17 straipsnio ir jei yra tenkinamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, ši direktyva netaikoma koncesijoms, kurias suteikia:

a)

perkantysis subjektas susijusiai įmonei arba

b)

bendroji įmonė, sudaryta išimtinai tik iš kelių perkančiųjų subjektų, kad būtų vykdoma veika, aprašyta II priede, įmonei, susijusiai su vienu iš tų perkančiųjų subjektų.

4.   3 dalis taikoma:

a)

paslaugų koncesijoms, su sąlyga, kad bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos per ankstesnius trejus metus, atsižvelgiant į visas tos įmonės suteiktas paslaugas, susidarė dėl paslaugų teikimų perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;

b)

darbų koncesijoms, su sąlyga, kad bent 80 % susijusios įmonės vidutinės bendrosios apyvartos, atsižvelgiant į visus tos įmonės atliktus darbus, per ankstesnius trejus metus susidarė dėl darbų vykdymo perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi skirtų.

5.   Kai atsižvelgiant į datą, kurią susijusi įmonė buvo įsteigta arba pradėjo veiklą, duomenų apie trejų ankstesnių metų apyvartą nėra, tai įmonei pakanka įrodyti, visų pirma remiantis verslo planais, kad 4 dalies a arba b punkte nurodyta apyvarta yra tikėtina.

6.   Kai tas pačias ar panašias paslaugas teikia arba tuos pačius ar panašius darbus atlieka daugiau nei viena įmonė, susijusi su perkančiuoju subjektu, su kuriuo jos sudaro ekonominę grupę, 4 dalyje nurodyti procentiniai dydžiai apskaičiuojami atsižvelgiant į bendrąją apyvartą, kurią susidarė dėl tų susijusių įmonių vykdomo atitinkamai paslaugų teikimo arba darbų atlikimo.

14 straipsnis

Bendrajai įmonei arba bendrajai įmonei priklausančiam perkančiajam subjektui suteikiamos koncesijos

Nepaisant 17 straipsnio ir su sąlyga, kad bendroji įmonė yra įsteigta atitinkamai veiklai vykdyti bent trejų metų laikotarpiu ir jos steigimo dokumentuose nurodyta, jog perkantieji subjektai, kurie tą įmonę sudaro, bus jos dalis bent jau tokios pačios trukmės laikotarpiu, ši direktyva netaikoma koncesijoms, kurias suteikia:

a)

bendroji įmonė, sudaryta išimtinai iš kelių perkančiųjų subjektų, kad būtų vykdoma veikla, kaip apibrėžta II priede, vienam iš tų perkančiųjų subjektų arba

b)

perkantysis subjektas tokiai bendrajai įmonei, kuriai jis priklauso.

15 straipsnis

Perkančiųjų subjektų vykdomas informacijos pateikimas

Gavę prašymą, perkantieji subjektai Komisijai pateikia toliau nurodytą informaciją dėl 13 straipsnio 2 bei 3 dalių ir 14 straipsnio taikymo:

a)

atitinkamų įmonių ar bendrųjų įmonių pavadinimus;

b)

atitinkamų koncesijų pobūdį ir vertę;

c)

Komisijos nuomone būtinus įrodymus, kad įmonės ar bendrosios įmonės, kuriai suteiktos koncesijos, santykis su perkančiuoju subjektu atitinka 13 straipsnio arba 14 straipsnio reikalavimus.

16 straipsnis

Išimtys, taikomos tiesioginės konkurencijos veikiamoms veiklos rūšims

Ši direktyva netaikoma perkančiųjų subjektų suteikiamoms koncesijoms, kai pagal Direktyvos 2014/25/ES 35 straipsnį nustatyta, kad valstybėje narėje, kurioje tokios koncesijos turi būti vykdomos, ta veikla yra tiesiogiai veikiama konkurencijos pagal tos direktyvos 34 straipsnį.

17 straipsnis

Koncesijos tarp viešojo sektoriaus subjektų

1.   Ši direktyva netaikoma koncesijai, kurią perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip apibrėžta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, suteikia juridiniam asmeniui, kurio veikla reglamentuojama privačiosios ar viešosios teisės, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius;

b)

daugiau kaip 80 % kontroliuojamojo juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusi kontroliuojančioji perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas arba kiti tos perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto kontroliuojami juridiniai asmenys, ir

c)

kontroliuojamajame juridiniame asmenyje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, laikomi kontroliuojančiais juridinį subjektą panašiai kaip ir savo skyrius kaip apibrėžta šios dalies pirmos pastraipos a punkte, jeigu jie daro lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams. Tą kontrolę gali vykdyti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas.

2.   1 dalis taikoma ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis juridinis asmuo, kuris yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, suteikia koncesiją savo kontroliuojančiajai perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui arba kitam tos pačios perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto kontroliuojamam juridiniam asmeniui, jeigu juridiniame asmenyje, kuriam suteikiama koncesija, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

3.   Vis dėlto perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, nekontroliuojantys juridinio asmens, kurio veikla reglamentuojama privačiosios ar viešosios teisės pagal šio straipsnio 1 dalį, gali tam juridiniam asmeniui suteikti koncesiją netaikydami šios direktyvos, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis ar perkančiaisiais subjektais kontroliuoja tą juridinį asmenį panašiai kaip savo pačių skyrius;

b)

daugiau kaip 80 % to juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusios kontroliuojančiosios perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai arba kiti tų pačių perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų kontroliuojami juridiniai asmenys, ir

c)

kontroliuojamajame juridiniame asmenyje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

Taikant šios dalies pirmos pastraipos a punktą, perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, vykdo bendrą juridinio asmens kontrolę, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

i)

kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimų priėmimo organus sudaro visų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų atstovai. Atskiri atstovai gali atstovauti kelioms arba visoms dalyvaujančioms perkančiosioms organizacijoms ar perkantiesiems subjektams;

ii)

tos perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai gali kartu daryti lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir svarbiems sprendimams ir

iii)

kontroliuojamasis juridinis asmuo nesiekia jokių interesų, kurie būtų priešingi kontroliuojančiųjų perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų interesams.

4.   Ši direktyva netaikoma išimtinai dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, sudarytai sutarčiai, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jie turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų;

b)

tas bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais ir

c)

dalyvaujančios perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai atviroje rinkoje vykdo mažiau kaip 20 % veiklų, kurias apima bendradarbiavimas.

5.   Nustatant procentinę 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, 3 dalies pirmos pastraipos b punkte ir 4 dalies c punkte nurodytos veiklos dalį, atsižvelgiama į trejų metų iki koncesijos suteikimo duomenis apie vidutinę bendrąją apyvartą arba atitinkamą alternatyvų veikla grindžiamą rodiklį, kaip antai atitinkamo juridinio asmens, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto sąnaudas, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, susijusias su paslaugomis, prekėmis ir darbais.

Kai dėl atitinkamo juridinio asmens, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto įsteigimo ar veiklos pradžios datos arba kai dėl jo veiklos reorganizavimo duomenų apie trejų ankstesnių metų apyvartą arba alternatyvų veikla grindžiamą rodiklį, pavyzdžiui, sąnaudas, nėra arba jie nebeaktualūs, pakanka įrodyti, visų pirma remiantis verslo planais, kad duomenys apie veiklą yra patikimi.

III   skirsnis

Bendrosios nuostatos

18 straipsnis

Koncesijos trukmė

1.   Koncesijos trukmė turi būti ribota. Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas nustato jos trukmę atsižvelgdami į reikalaujamus darbus arba paslaugas.

2.   Ilgiau nei penkerius metus trunkančių koncesijų atveju maksimali koncesijos trukmė neturi viršyti laikotarpio, kurio, tikėtina, koncesininkui galėtų pagrįstai prireikti, kad būtų atgautos investicijos, skirtos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti, ir būtų gauta investuoto kapitalo grąža atsižvelgiant į investicijas, būtinas konkretiems sutartiniams tikslams pasiekti.

Investicijos, į kurias atsižvelgiama apskaičiavimo tikslais, apima pradines investicijas ir investicijas, padarytas koncesijos vykdymo metu.

19 straipsnis

Socialinės ir kitos specialios paslaugos

IV priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų koncesijoms, kurioms taikoma ši direktyva, taikomos tik pagal 31 straipsnio 3 dalį ir 32, 46 bei 47 straipsnius kylančios pareigos.

20 straipsnis

Mišriosios sutartys

1.   Koncesijos, kurių dalykas yra tiek darbai, tiek paslaugos, suteikiamos pagal tai koncesijos rūšiai, kuriai priskiriamas pagrindinis atitinkamos sutarties dalykas, taikytinas nuostatas.

Mišriųjų koncesijų, iš dalies apimančių IV priede išvardytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, ir iš dalies kitas paslaugas, atveju pagrindinis dalykas nustatomas atsižvelgiant į tai, kuri iš atitinkamų paslaugų numatomų verčių yra didesnė.

2.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai gali būti atskirtos, taikomos 3 ir 4 dalys Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai negali būti atskirtos, taikoma 5 dalis.

Kai konkrečios sutarties daliai taikomas SESV 346 straipsnis arba Direktyva 2009/81/EB, taikomas šios direktyvos 21 straipsnis.

Sutartims, kuriomis siekiama apimti kelių rūšių veiklą, iš kurių vienai taikomas šios direktyvos II priedas arba Direktyva 2014/25/ES, taikytinos nuostatos nustatomos atitinkamai pagal šios direktyvos 22 straipsnį ir Direktyvos 2014/25/ES 6 straipsnį.

3.   Sutarčių, kurių dalykas apima tiek elementus, kuriems taikoma ši direktyva, tiek ir kitus elementus, atveju perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai gali nuspręsti suteikti atskiras sutartis atskiroms dalims. Kai perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai nusprendžia suteikti atskiras sutartis atskiroms dalims, sprendimas dėl to, kurį teisinį režimą taikyti bet kuriai iš tokių atskirų sutarčių, priimamas atsižvelgiant į atitinkamos atskiros dalies charakteristikas.

Kai perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai nusprendžia suteikti vieną sutartį, tokiai sudaromai mišriajai sutarčiai taikoma ši direktyva, nebent šio straipsnio 4 dalyje arba 21 straipsnyje nustatyta kitaip, neatsižvelgiant į dalių, kurioms kitu atveju būtų taikomas skirtingas teisinis režimas, vertę ir neatsižvelgiant į tai, kuris teisinis režimas antraip būtų taikomas toms dalims.

4.   Mišriųjų sutarčių, kuriose yra tiek su koncesijomis, tiek su viešosiomis sutartimis, kurioms taikoma Direktyva 2014/24/ES, arba sutarčių, kurioms taikoma Direktyva 2014/25/ES, susijusių elementų, atveju mišriosios sutartys suteikiamos laikantis atitinkamai Direktyvos 2014/24/ES arba Direktyvos 2014/25/ES.

5.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys negali būti objektyviai atskirtos, taikytinas teisinis režimas nustatomas atsižvelgiant į pagrindinį tos sutarties dalyką.

Tuo atveju, kai sutartys apima tiek paslaugų koncesijos, tiek tiekimo sutarties elementus, pagrindinis dalykas nustatomas atsižvelgiant į tai, kuri iš atitinkamų paslaugų ar prekių numatomų verčių yra didesnė.

21 straipsnis

Mišriosios pirkimo sutartys, apimančios gynybos arba saugumo aspektus

1.   Šis straipsnis taikomas mišriosioms sutartims, kurių dalykas yra koncesijos elementai, kuriems taikoma ši direktyva, ir pirkimų ar kiti elementai, kuriems taikomas SESV 346 straipsnis arba Direktyva 2009/81/EB.

Sutartims, kuriomis siekiama apimti kelių rūšių veiklą, kurių vienai taikomas šios direktyvos II priedas arba Direktyva 2014/25/ES, o kitai – SESV 346 straipsnis arba Direktyva 2009/81/EB, taikytinos nuostatos nustatomos atitinkamai pagal šios direktyvos 23 straipsnį ir Direktyvos 2014/25/ES 26 straipsnį.

2.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai gali būti atskirtos, perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai gali nuspręsti suteikti atskiras sutartis atskiroms dalims arba suteikti vieną sutartį.

Jei perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai nusprendžia suteikti atskiras sutartis atskiroms dalims, sprendimas dėl to, kurį teisinį režimą taikyti bet kuriai iš tokių atskirų sutarčių, priimamas atsižvelgiant į atitinkamos atskiros dalies charakteristikas.

Kai perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai nusprendžia suteikti vieną sutartį, taikytinam teisiniam režimui nustatyti taikomi tokie kriterijai:

a)

kai konkrečios sutarties daliai taikomas SESV 346 straipsnis arba jei skirtingoms dalims taikomi atitinkamai SESV 346 straipsnis ir Direktyva 2009/81/EB, sutartis gali būti suteikiama netaikant šios direktyvos, su sąlyga, kad vienos sutarties suteikimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių;

b)

kai konkrečios sutarties daliai taikoma Direktyva 2009/81/EB, sutartis gali būti suteikta laikantis šios direktyvos arba Direktyvos 2009/81/EB, su sąlyga, kad vienos sutarties suteikimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių.

Vis dėlto sprendimas suteikti vieną sutartį neturi būti priimtas siekiant, kad sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba Direktyva 2009/81/EB.

3.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai negali būti atskirtos, sutartis, jei ji apima elementus, kuriems taikomas SESV 346 straipsnis, gali būti suteikiama netaikant šios direktyvos. Kitu atveju perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gali nuspręsti tą sutartį suteikti pagal šią direktyvą arba Direktyvą 2009/81/EB.

22 straipsnis

Sutartys, apimančios II priede nurodytų rūšių ir kitų rūšių veiklą

1.   Nukrypstant nuo 20 straipsnio, sutarčių, kuriomis siekiama apimti kelių rūšių veiklą, atveju perkantieji subjektai gali nuspręsti suteikti atskiras sutartis dėl kiekvienos atskiros veiklos rūšies arba suteikti vieną sutartį. Jei perkantieji subjektai nusprendžia suteikti atskirą sutartį, sprendimas dėl to, kurias taisykles taikyti bet kuriai iš tokių atskirų sutarčių, priimamas atsižvelgiant į atitinkamos atskiros veiklos charakteristikas.

Nepaisant 20 straipsnio, jei perkantieji subjektai nusprendžia suteikti vieną sutartį, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalys. Vis dėlto, jei vienai iš atitinkamų veiklos rūšių taikomas SESV 346 straipsnis arba Direktyva 2009/81/EB, taikomas šios direktyvos 23 straipsnis.

Sprendimu suteikti vieną sutartį ar suteikti kelias atskiras sutartis nesiekiama, kad sutarčiai ar sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba atitinkamais atvejais direktyvos 2014/24/ES arba 2014/25/ES.

2.   Sutarčiai, kuria siekiama apimti kelias veiklos rūšis, taikomos taisyklės, taikytinos veiklai, kuriai vykdyti iš esmės suteikta sutartis.

3.   Jeigu neįmanoma objektyviai nustatyti, kuriai veiklos rūšiai iš esmės yra suteikta sutartis, taikytinos taisyklės nustatomos taip:

a)

koncesija suteikiama laikantis šios direktyvos nuostatų, taikytinos koncesijoms, kurias suteikia perkančiosios organizacijos, jei vienai iš veiklos rūšių, kuriai yra suteikta sutartis, taikomos šios direktyvos nuostatos, taikytinos koncesijoms, kurias suteikia perkančiosios organizacijos, o kitai – šios direktyvos nuostatos, taikytinos koncesijoms, kurias suteikia perkantieji subjektai;

b)

sutartis suteikiama laikantis Direktyvos 2014/24/ES, jei vienai iš veiklos rūšių, kuriai yra skirta sutartis, taikoma ši direktyva, o kitai – Direktyva 2014/24/ES;

c)

sutartis suteikiama laikantis šios direktyvos, jei vienai iš veiklos rūšių, kuriai yra skirta sutartis, taikoma ši direktyva, o kitai – netaikoma nei ši direktyva, nei Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/25/ES.

23 straipsnis

Koncesijos, apimančios II priede nurodytų rūšių veiklą ir veiklą, susijusią su gynybos arba saugumo aspektais

1.   Sutarčių, kuriomis siekiama apimti kelių rūšių veiklą, atveju perkantieji subjektai gali nuspręsti suteikti atskiras sutartis dėl kiekvienos atskiros veiklos arba suteikti vieną sutartį. Jei perkantieji subjektai nusprendžia suteikti atskiras sutartis dėl atskirų dalių, sprendimas dėl to, kurį teisinį režimą taikyti bet kuriai iš tokių atskirų sutarčių, priimamas atsižvelgiant į atitinkamas atskiros veiklos charakteristikas.

Nepaisant 21 straipsnio, jei perkantieji subjektai nusprendžia suteikti vieną sutartį, taikoma šio straipsnio 2 dalis.

Vis dėlto sprendimu suteikti vieną sutartį ar suteikti kelias atskiras sutartis neturi būti siekiama, kad sutarčiai ar sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba Direktyva 2009/81/EB.

2.   Sutarčių, kuriomis siekiama apimti tam tikrą veiklą, kuriai taikoma ši direktyva, ir kitos rūšies veiklą, kuriai:

a)

taikomas SESV 346 straipsnis arba

b)

taikoma Direktyva 2009/81/EB,

atveju perkantysis subjektas gali:

i)

a punkte nustatytais atvejais suteikti sutartį nesilaikydamas šios direktyvos arba

ii)

b punkte nustatytais atvejais suteikti sutartį laikydamasis šios direktyvos arba Direktyvos 2009/81/EB.

Šios dalies pirma pastraipa nedaro poveikio Direktyvoje 2009/81/EB numatytoms riboms ir išimtims. Sutartys, nurodytos b punkte, į kurias taip pat įtraukta pirkimų ar kitų elementų, kuriems taikomas SESV 346 straipsnis, gali būti suteikiamos netaikant šios direktyvos.

Vis dėlto nustatoma, kad šią dalį leidžiama taikyti tik tuo atveju, jei vienos sutarties suteikimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių, o sprendimu suteikti vieną sutartį nesiekiama sutartims netaikyti šios direktyvos.

IV   skirsnis

Ypatingi atvejai

24 straipsnis

Rezervuotos koncesijos

Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti koncesijos suteikimo procedūrose globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas yra socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba gali numatyti, kad tokios koncesijos būtų vykdomos pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 30 % tų grupių, ekonominės veiklos vykdytojų ar programų darbuotojų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys. Koncesijos skelbime arba paslaugų koncesijų, kaip apibrėžta 19 straipsnyje, atveju – išankstinės informacijos skelbime pateikiama nuoroda į šį straipsnį.

25 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos

Ši direktyva taikoma tik paslaugų koncesijoms dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000–2 iki 73120000–9, 73300000–5, 73420000–2 ir 73430000–5, su sąlyga, kad įvykdytos abi toliau nurodytos sąlygos:

a)

naudą gauna tik perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas vykdydami savo veiklą ir

b)

už teikiamą paslaugą visiškai atlygina perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas.

II   SKYRIUS

Principai

26 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojai

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai pagal valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, teisę turintys teisę teikti atitinkamą paslaugą, nėra atmetami remiantis vien tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje suteikiama sutartis, teisę reikalaujama, kad jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys.

Iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama pasiūlyme arba prašyme nurodyti darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties vykdymą, vardus, pavardes ir atitinkamą profesinę kvalifikaciją.

2.   Koncesijos suteikimo procedūrose gali dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojų grupės, įskaitant laikinas asociacijas. Perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai iš jų nereikalauja turėti konkrečią teisinę formą tam, kad jos galėtų pateikti pasiūlymą ar prašymą dalyvauti.

Prireikus perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai gali koncesijos dokumentuose paaiškinti, kaip ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi atitikti ekonominės ir finansinės būklės arba techninių ir profesinių pajėgumų reikalavimus, nurodytus 38 straipsnyje, jeigu tai pagrįsta objektyviomis priežastimis ir yra proporcinga. Valstybės narės gali nustatyti standartines sąlygas, kaip ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi atitikti tuos reikalavimus. Bet kokios tokių ekonominės veiklos vykdytojų grupių vykdomų koncesijų sąlygos, kurios skiriasi nuo tų, kurios nustatytos atskiriems dalyviams, taip pat turi būti pagrįstos objektyviomis priežastimis ir turi būti proporcingos.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai gali reikalauti, kad po to, kai ekonominės veiklos vykdytojų grupėms buvo suteikta sutartis, jos įgytų konkrečią teisinę formą, jeigu tas pakeitimas yra būtinas sutarčiai tinkamai įvykdyti.

27 straipsnis

Nomenklatūros

1.   Visos nuorodos į nomenklatūras koncesijų suteikimo srityje pateikiamos naudojant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2195/2002 (27) nustatytą Bendrą viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ).

2.   Komisijai pagal 48 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šioje direktyvoje nurodytų BVPŽ kodų pritaikymo, kai BVPŽ nomenklatūros pakeitimai turi būti atspindėti šioje direktyvoje ir jeigu jie nereiškia, kad turi būti keičiama šios direktyvos taikymo sritis.

28 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Jei šioje direktyvoje arba perkančiajai organizacijai taikomoje nacionalinėje teisėje, visų pirma teisės aktuose dėl teisės gauti informaciją, nenurodyta kitaip, ir nedarant poveikio pareigoms, susijusioms su suteiktų koncesijos sutarčių viešinimu ir informacijos teikimu kandidatams ir konkurso dalyviams, kaip nustatyta 32 ir 40 straipsniuose, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas neatskleidžia ekonominės veiklos vykdytojų perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui perduotos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią, įskaitant technikos ar prekybos paslaptis ir konfidencialius pasiūlymų aspektus, bet jais neapsiribojant.

Šiuo straipsniu nedraudžiama viešai atskleisti nekonfidencialias sudarytų sutarčių dalis, įskaitant visus vėlesnius pakeitimus.

2.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gali nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas teikia vykdydamos koncesijos suteikimo procedūrą, konfidencialų pobūdį.

29 straipsnis

Komunikavimui taikomos taisyklės

1.   Išskyrus atvejus, kai pagal 33 straipsnio 2 dalį ir 34 straipsnį privalomas elektroninių priemonių naudojimas, valstybės narės arba perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai visų tipų komunikavimui ir keitimuisi informacija gali pasirinkti vieną ar daugiau iš toliau nurodytų komunikavimo priemonių:

a)

elektronines priemones;

b)

paštą arba faksą;

c)

komunikavimą žodžiu, įskaitant telefoną, kai bendraujama kitais klausimais nei esminiai koncesijos suteikimo procedūros elementai, ir jeigu komunikavimo žodžiu turinys yra pakankamu mastu užfiksuojamas patvarioje laikmenoje;

d)

dokumentų įteikimą asmeniškai su gavimo patvirtinimu.

Valstybės narės gali nustatyti, kad privaloma vykdyti ne tik 33 straipsnio 2 dalyje ir 34 straipsnyje nustatytus įpareigojimus, bet elektronines ryšių priemones naudoti ir kitose su koncesijomis susijusiose srityse.

2.   Pasirinktos bendravimo priemonės turi būti plačiai prieinamos ir nediskriminacinio pobūdžio, ir jos turi nevaržyti ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje. Priemonės ir prietaisai, naudojami komunikuojant elektroninėmis priemonėmis, taip pat jų techninės charakteristikos, turi būti sąveikūs su visuotinai naudojamais informacinių ir ryšių technologijų produktais.

Visais komunikavimo, keitimosi informacija ir jos saugojimo atvejais perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai užtikrina, kad būtų išsaugotas duomenų vientisumas ir paraiškų bei pasiūlymų konfidencialumas. Jos nagrinėja paraiškų ir pasiūlymų turinį tik pasibaigus galutiniam jų pateikimo laikotarpiui.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

KONCESIJŲ SUTEIKIMO TAISYKLĖS.

BENDRIEJI PRINCIPAI IR PROCEDŪRINĖS GARANTIJOS

I   SKYRIUS

Bendrieji principai

30 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas turi teisę laisvai surengti procedūrą, kurios metu laikantis šios direktyvos pasirenkamas koncesininkas.

2.   Koncesijos suteikimo procedūros tvarka atitinka 3 straipsnyje nustatytus principus. Visų pirma, koncesijos suteikimo procedūros metu perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas neteikia informacijos diskriminuojamai, kad vieniems kandidatams ar konkurso dalyviams nebūtų teikiamas pranašumas kitų atžvilgiu.

3.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami koncesijos sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba X priede išvardytomis aplinkos, socialinės ir darbo tarptautinės teisės nuostatomis.

4.   Komisijai pagal 48 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl X priede pateikto sąrašo dalinio keitimo, kai tai būtina norint į sąrašą įtraukti naujus tarptautinius susitarimus, kuriuos yra ratifikavusios visos valstybės narės, kai sąraše nurodyti esami tarptautiniai susitarimai nebėra ratifikuoti visų valstybių narių arba jei jie buvo kitaip pakeisti, pavyzdžiui, buvo pakeista jų taikymo sritis, turinys arba rūšis.

31 straipsnis

Koncesijos skelbimai

1.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, ketinantys suteikti koncesiją, apie savo ketinimus paskelbia koncesijos skelbime.

2.   Koncesijos skelbimuose pagal standartinę formą pateikiama V priede nurodyta informacija ir atitinkamais atvejais bet kokia kita informacija, kurią perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas laiko reikalinga.

3.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, ketinantys suteikti IV priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų koncesiją, apie ketinimą suteikti planuojamą koncesiją paskelbia išankstiniame informaciniame skelbime. Tuose skelbimuose pateikiama VI priede nustatyta informacija.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai neprivalo skelbti koncesijos skelbimo, jeigu darbus atlikti arba paslaugas suteikti gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių:

a)

koncesijos tikslas yra unikalaus meno kūrinio ar meninio pasirodymo sukūrimas arba įsigijimas;

b)

konkurencijos nebuvimo dėl techninių priežasčių;

c)

išimtinės teisės egzistavimo;

d)

intelektinės nuosavybės teisių ir kitų išimtinių teisių nei apibrėžtosios 5 straipsnio 10 punkte apsaugos.

Išimtys, nustatytos pirmos pastraipos b, c ir d punktuose, taikomos tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtiniu koncesijos suteikimo parametrų susiaurinimu.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kai per ankstesnę koncesijos procedūrą nebuvo pateikta paraiškų ar pasiūlymų arba nebuvo pateikta tinkamų paraiškų ar tinkamų pasiūlymų, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas neprivalo skelbti naujo koncesijos skelbimo, su sąlyga, kad iš esmės nepakeičiamos pradinės koncesijos sutarties sąlygos ir kad Komisijai nusiunčiama ataskaita, kai ji to prašo.

Pirmos pastraipos tikslais pasiūlymas laikomas netinkamu, kai jis yra nereikšmingas koncesijai, nes, nepadarius esminių pakeitimų, jis akivaizdžiai negali patenkinti koncesijos dokumentuose nurodytų perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto poreikių ir reikalavimų.

Pirmos pastraipos tikslais paraiška laikoma netinkama:

a)

kai atitinkamas paraiškos teikėjas pašalinamas arba gali būti pašalintas pagal 38 straipsnio 5–9 dalis, arba kai jis neatitinka atrankos kriterijų, kuriuos perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas yra nustatęs pagal 38 straipsnio 1 dalį;

b)

kai paraiškose pateikti netinkami pasiūlymai, kaip apibrėžta antroje pastraipoje.

32 straipsnis

Skelbimai apie koncesijos suteikimą

1.   Ne vėliau kaip per 48 dienas po koncesijos suteikimo perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, laikydamiesi 33 straipsnyje nustatytų procedūrų, išsiunčia skelbimą apie koncesijos suteikimą, kuriame pateikiami koncesijos suteikimo procedūros rezultatai. Tačiau IV priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų atveju tokie skelbimai gali būti grupuojami kas ketvirtį. Tuo atveju perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai sugrupuotus skelbimus išsiunčia per 48 dienas nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

2.   Skelbimuose dėl koncesijos suteikimo pateikiama VII priede nustatyta informacija, o IV priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų koncesijų atveju – VIII priede nustatyta informacija, ir jie skelbiami pagal 33 straipsnį.

33 straipsnis

Skelbimų paskelbimo forma ir būdas

1.   Koncesijos skelbimuose, skelbimuose apie koncesijos suteikimą ir 43 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytame skelbime pateikiama V, VII ir VIII prieduose nustatyta informacija naudojant standartines formas, įskaitant standartines klaidų ištaisymo formas.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl tų standartinių formų nustatymo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 50 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   1 dalyje nurodyti skelbimai rengiami, perduodami elektroninėmis priemonėmis Europos Sąjungos leidinių biurui ir skelbiami laikantis IX priedo. Europos Sąjungos leidinių biuras pateikia perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui skelbimo gavimo ir atsiųstos informacijos paskelbimo patvirtinimą, nurodydama paskelbimo datą, kuris laikomas paskelbimo įrodymu. Skelbimai skelbiami ne vėliau kaip praėjus penkioms dienoms po jų išsiuntimo. Europos Sąjungos leidinių biuro patiriamas skelbimų paskelbimo išlaidas padengia Sąjunga.

3.   Koncesijos skelbimai skelbiami išsamiai perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto pasirinkta oficialiąja (-iosiomis) Sąjungos institucijų kalba (-omis). Tos kalbos arba tų kalbų redakcija laikoma vieninteliu (-iais) autentišku (-ais) tekstu (-tais). Svarbių kiekvieno skelbimo elementų santrauka skelbiama ir kitomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis.

4.   Koncesijos skelbimai ir skelbimai dėl koncesijos suteikimo nacionaliniu lygiu skelbiami tik po to, kai juos paskelbė Europos Sąjungos leidinių biuras, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos leidinių biurui patvirtinus, kad perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gavo skelbimą, kaip nurodyta 2 dalyje, skelbimas per 48 valandas nepaskelbiamas Sąjungos lygiu. Nacionaliniu lygiu skelbiamuose koncesijos skelbimuose ir skelbimuose dėl koncesijos suteikimo nėra kitos nei Europos Sąjungos leidinių biurui išsiųstuose skelbimuose nurodytos informacijos, bet juose nurodoma skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos leidinių biurui data.

34 straipsnis

Galimybė gauti koncesijos dokumentus elektronine forma

1.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai nuo koncesijos skelbimo paskelbimo dienos arba, jeigu koncesijos skelbime nėra kvietimo pateikti pasiūlymus, nuo tos dienos, kurią buvo išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymus, suteikia neribotą, visapusišką, tiesioginę ir nemokamą prieigą elektroninėmis priemonėmis prie koncesijos dokumentų. Koncesijos skelbimo arba tų kvietimų tekste nurodomas interneto adresas, kuriuo galima gauti koncesijos dokumentus.

2.   Tais atvejais, kai deramai pagrįstomis aplinkybėmis dėl išskirtinių su saugumu susijusių ar techninių priežasčių arba dėl ypač slapto komercinės informacijos pobūdžio, dėl kurio reikalingas labai aukštas apsaugos lygis, negali būti suteikta neribota, visapusiška, tiesioginė ir nemokama prieiga elektroninėmis priemonėmis prie tam tikrų koncesijos dokumentų, perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai skelbime arba kvietime pateikti pasiūlymą nurodo, kad atitinkami koncesijos dokumentai bus perduoti ne elektroninėmis, bet kitomis priemonėmis, o pasiūlymų gavimo terminas yra pratęsiamas.

3.   Su sąlyga, kad papildomos informacijos, susijusios su koncesijos dokumentais, prašoma tinkamu laiku, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai ar kompetentingi padaliniai ją pateikia visiems koncesijos suteikimo procedūroje dalyvaujantiems paraiškų teikėjams ar konkurso dalyviams ne vėliau likus šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

35 straipsnis

Kova su korupcija ir interesų konfliktų prevencija

Valstybės narės reikalauja, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai imtųsi tinkamų priemonių, skirtų kovoti su sukčiavimu, favoritizmu bei korupcija ir veiksmingai užkirstų kelią interesų konfliktams, kylantiems vykdant koncesijos suteikimo procedūras, juos nustatytų ir šalintų, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo ir užtikrinti suteikimo procedūros skaidrumą ir visų kandidatų bei konkurso dalyvių lygiateisiškumą.

Interesų konfliktų koncepcija turi apimti bent jau atvejus, kai perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto darbuotojai, kurie dalyvauja vykdant koncesijos suteikimo procedūrą arba gali daryti poveikį tos procedūros rezultatams, turi tiesioginių arba netiesioginių finansinių, ekonominių ar kitų asmeninių interesų, kurie gali būti laikomi kenkiančiais jų nešališkumui ir nepriklausomumui vykstant koncesijos suteikimo procedūrai.

Dėl interesų konfliktų priimtos priemonės neviršija to, kas griežtai būtina siekiant užkirsti kelią galimam interesų konfliktui arba pašalinti nustatytą interesų konfliktą.

II   SKYRIUS

Procedūrinės garantijos

36 straipsnis

Techniniai ir funkciniai reikalavimai

1.   Techniniais ir funkciniais reikalavimais apibrėžiamos charakteristikos, kurias turi atitikti darbai ar paslaugos, kurie yra koncesijos dalykas. Jie nustatomi koncesijos dokumentuose.

Tos charakteristikos taip pat gali būti susijusios su konkrečiu gamybos arba prašomų darbų atlikimo ar paslaugų teikimo procesu, su sąlyga, kad jos yra susijusios su sutarties dalyku ir yra proporcingos jos vertei bei tikslams. Charakteristikos gali, pavyzdžiui, apimti kokybės lygius, aplinkosauginio ir klimatinio veiksmingumo lygius, visus projektavimo reikalavimus (įskaitant prieinamumą neįgaliesiems) ir atitikties įvertinimą, veikimo rezultatus, saugą ar matmenis, terminiją, simbolius, testavimą ir bandymų metodus, žymėjimą ir ženklinimą arba naudojimo instrukcijas.

2.   Išskyrus atvejus, kai tai pagrįsta atsižvelgiant į sutarties dalyką, techniniuose ir funkciniuose reikalavimuose negalima nurodyti konkretaus modelio ar šaltinio, konkretaus proceso, būdingo konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo produktams ar paslaugoms, arba prekių ženklų, patentų, tipų ar konkretaus gamybos būdo taip, kad tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankios sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, jeigu sutarties dalyko neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti. Toks nurodymas pateikiamas su fraze „arba lygiavertis“.

3.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas neatmeta pasiūlymo remdamiesi tuo, kad siūlomi darbai ir paslaugos neatitinka jame nurodytų techninių ir funkcinių reikalavimų, jei konkurso dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis tinkamomis priemonėmis įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai lygiaverčiu būdu tenkino techninius ir funkcinius reikalavimus.

37 straipsnis

Procedūrinės garantijos

1.   Koncesijos suteikiamos remiantis perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto pagal 41 straipsnį nustatytais suteikimo kriterijais, su sąlyga, kad tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

pasiūlymas atitinka minimalius reikalavimus, kuriuos atitinkamais atvejais nustato perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas;

b)

konkurso dalyvis atitinka dalyvavimo sąlygas, kaip nurodyta 38 straipsnio 1 dalyje, ir

c)

konkurso dalyvis nėra pašalintas iš suteikimo procedūros pagal 38 straipsnio 4–7 dalis, laikantis 38 straipsnio 9 dalies.

a punkte nurodyti minimalūs reikalavimai apima sąlygas ir charakteristikas (visų pirma technines, fizines, funkcines ir teisines), kurias turėtų atitikti ar turėti bet kuris pasiūlymas.

2.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas pateikia:

a)

koncesijos skelbime – koncesijos ir dalyvavimo sąlygų aprašymą;

b)

koncesijos skelbime, kvietime pateikti pasiūlymą arba kituose koncesijos dokumentuose – suteikimo kriterijų aprašymą ir, jei taikytina, minimalius reikalavimus.

3.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gali iki tam tikro lygio apriboti kandidatų ar konkurso dalyvių skaičių, su sąlyga, kad tai daroma skaidriai ir remiantis objektyviais kriterijais. Pakviestų kandidatų ar konkurso dalyvių skaičiaus turi pakakti tikrai konkurencijai užtikrinti.

4.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas visiems dalyviams perduoda numatomos procedūros tvarkos aprašymą ir informuoja juos apie preliminarų procedūros užbaigimo terminą. Apie bet kokius pakeitimus pranešama visiems dalyviams tiek, kiek tie pakeitimai susiję su koncesijos skelbime, paskelbtame visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atskleistais aspektais.

5.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas pasirūpina, kad procedūros etapai būtų tinkamai dokumentuojami, naudojant priemones, kurias jie laiko tinkamomis, laikantis 28 straipsnio 1 dalies.

6.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gali vesti derybas su kandidatais ir konkurso dalyviais. Per derybas negali būti keičiamas koncesijos dalykas, suteikimo kriterijai ir minimalūs reikalavimai.

38 straipsnis

Kandidatų atranka ir kokybinis vertinimas

1.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai patikrina dalyvavimo sąlygas, susijusias su profesinėmis ir techninėmis kandidatų ar konkurso dalyvių galimybėmis ir jų finansine ir ekonomine būkle, remdamosi jų pačių pateiktomis deklaracijomis ir įrodomuoju dokumentu ar dokumentais, kurie turi būti pateikti laikantis koncesijos skelbime nustatytų reikalavimų, kurie turi būti nediskriminacinio pobūdžio ir proporcingi koncesijos dalykui. Dalyvavimo sąlygos turi būti susijusios su būtinybe užtikrinti, kad koncesininkas sugebės įvykdyti koncesiją, atsižvelgiant į koncesijos dalyką ir tikros konkurencijos užtikrinimo tikslą, ir turi būti proporcingos tai būtinybei.

2.   Siekdamas atitikti 1 dalyje nustatytas dalyvavimo sąlygas, ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamais atvejais ir dalyvaudamas konkrečioje koncesijoje gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo savo ryšių su jais teisinio pobūdžio. Kai ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumu, jis perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui įrodo (pavyzdžiui, pateikdamas tų subjektų tuo tikslu prisiimtą įsipareigojimą), kad jis koncesijos vykdymo laikotarpiu turės reikiamus išteklius. Kalbant apie finansinę būklę, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą.

3.   Tomis pačiomis sąlygomis 26 straipsnyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė gali remtis dalyvių grupės arba kitų subjektų pajėgumu.

4.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, ekonominės veiklos vykdytoją pašalina iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jie nustatė, kad tas ekonominės veiklos vykdytojas galutiniu teismo sprendimu yra nuteistas dėl vienos iš toliau išvardytų priežasčių:

a)

dalyvavimo nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR (28) 2 straipsnyje;

b)

korupcijos, kaip apibrėžta Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais (29), 3 straipsnyje ir Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR (30) 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat dėl korupcijos, kaip apibrėžta perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba ekonominės veiklos vykdytojo nacionalinėje teisėje;

c)

sukčiavimo, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (31) 1 straipsnyje;

d)

teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, kaip apibrėžta atitinkamai Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR (32) 1 ir 3 straipsniuose, arba dėl nusikalstamos veikos kurstymo, pagalbos ar bendrininkavimo ją įvykdant arba kėsinimosi ją įvykdyti, kaip nurodyta to pamatinio sprendimo 4 straipsnyje;

e)

pinigų plovimo arba teroristų finansavimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB (33) 1 straipsnyje;

f)

vaikų darbo ir kitų prekybos žmonėmis formų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES (34) 2 straipsnyje.

Pareiga pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją taip pat taikoma, kai galutiniu teismo sprendimu nuteistas asmuo yra to ekonominės veiklos vykdytojo administracijos, valdymo ar priežiūros organo narys arba kuris turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to ekonominės veiklos vykdytojo atžvilgiu.

Perkantieji subjektai, išskyrus nurodytuosius 7 straipsnio 1 dalies a punkte, gali pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš koncesijos suteikimo procedūros, jeigu jie žino, kad tas ekonominės veiklos vykdytojas galutiniu teismo sprendimu yra nuteistas dėl bet kurios iš šios dalies pirmoje pastraipoje išvardytų priežasčių.

5.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, pašalina ekonominės veiklos vykdytoją iš koncesijos suteikimo procedūros, kai jie žino, kad ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko pareigų, susijusių su mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimu, ir kai tai nustatyta galutiniu ir privalomu teismo ar administraciniu sprendimu pagal šalies, kurioje šis ekonominės veiklos vykdytojas yra įsisteigęs, arba perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto valstybės narės teisės nuostatas.

Be to, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigoti pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš koncesijos suteikimo procedūros, kai perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas gali bet kuriuo tinkamu būdu įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko savo pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu.

Ši dalis nebetaikoma, kai ekonominės veiklos vykdytojas įvykdo jam nustatytas pareigas sumokėdamas mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudarydamas privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant prireikus susikaupusias palūkanas ar baudas.

6.   Valstybės narės išimties tvarka gali numatyti nuo 4 ir 5 dalyse numatytų privalomų pašalinimo leidžiančią nukrypti nuostatą, kai to reikia dėl svarbių priežasčių, susijusių su viešuoju interesu, kaip antai visuomenės sveikata ar aplinkos apsauga.

Be to, valstybės narės gali numatyti nukrypti nuo 5 dalyje numatyto privalomo pašalinimo leidžiančią nuostatą, kai pašalinimas būtų aiškiai neproporcingas, visų pirma jei nesumokėtos tik nedidelės mokesčių ar socialinio draudimo įmokų sumos arba kai ekonominės veiklos vykdytojui apie tikslią mokėtiną sumą, pastarajam neįvykdžius pareigos, susijusios su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu, buvo pranešta tokiu metu, kad jis neturėjo galimybės imtis priemonių, kaip numatyta 5 dalies trečioje pastraipoje, prieš baigiantis paraiškos pateikimo terminui.

7.   Perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigoti pašalinti iš koncesijos suteikimo procedūros ekonominės veiklos vykdytoją, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)

kai jie tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad buvo pažeistos 30 straipsnio 3 dalyje nurodytos taikytinos pareigos;

b)

kai ekonominės veiklos vykdytojas yra bankrutavęs arba jam yra taikoma nemokumo arba likvidavimo procedūra, kai jo turtą administruoja likvidatorius arba teismas, kai jis yra sudaręs susitarimą su kreditoriais, kai jis yra sustabdęs savo verslo veiklą arba yra analogiškoje situacijoje, susiklosčiusioje dėl panašios nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos procedūros; tačiau perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gali priimti sprendimą nepašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigoti nepašalinti ekonominės veiklos vykdytojo, kuris yra vienoje iš pirmiau išvardytų situacijų, kai jie nustatė, kad tas ekonominės veiklos vykdytojas sugebės įvykdyti koncesiją, atsižvelgiant į taikytinas nacionalines taisykles ir priemones dėl veiklos tęstinumo tų situacijų atveju;

c)

kai perkančioji organizacija gali tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, dėl kurio galima abejoti jo sąžiningumu;

d)

kai interesų konflikto, kaip apibrėžta 35 straipsnio antroje pastraipoje, negalima veiksmingai pašalinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis;

e)

kai perkančioji organizacija turi pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, kad ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais sudarė susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją;

f)

kai ekonominės veiklos vykdytojas vykdydamas anksčiau jo sudarytą koncesiją arba anksčiau sudarytą t sutartį su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, kaip nurodyta šioje direktyvoje arba Direktyvoje 2014/25/ES, esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos;

g)

kai ekonominės veiklos vykdytojas rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti reikiamų dokumentų tokiai informacijai pagrįsti;

h)

kai ekonominės veiklos vykdytojas pradėjo daryti neteisėtą įtaką perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto sprendimų priėmimo procesui, kad gautų konfidencialią informaciją, dėl kurios koncesijos suteikimo procedūroje įgytų pernelyg didelį pranašumą, arba ėmė aplaidžiai teikti klaidinančią informaciją, kuri gali turėti esminę įtaką sprendimams dėl pašalinimo, atrankos ar koncesijos suteikimo;

i)

gynybos ir saugumo srityse, kaip nurodyta Direktyvoje 2009/81/EB, suteikiamų koncesijų atveju, kai remiantis bet kurios rūšies įrodymais, įskaitant apsaugotus duomenų šaltinius, paaiškėjo, kad ekonominės veiklos vykdytojas nėra patikimas, kaip tai būtina, kad nekiltų pavojus valstybės narės saugumui.

8.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, bet kuriuo procedūros metu pašalina ekonominės veiklos vykdytoją, kai paaiškėja, kad tas ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš šio straipsnio 4 dalyje ir šio straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų padėčių.

Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai bet kuriuo procedūros momentu gali pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją arba būti valstybių narių įpareigoti pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją, jeigu paaiškėja, kad tas ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną 5 dalies antroje pastraipoje ir 7 dalyje nurodytų padėčių.

9.   Ekonominės veiklos vykdytojas, atsidūręs vienoje iš 4 ir 7 dalyse nurodytų padėčių, gali pateikti įrodymus, kad ėmėsi pakankamų priemonių, jog įrodytų savo patikimumą, nepaisant to, kad yra atitinkamas pagrindas jo pašalinimui. Jeigu manoma, kad tokių įrodymų pakanka, atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nepašalinamas iš procedūros.

Šiuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl nusikalstamos veikos ar nusižengimo, išsamiai išaiškino faktines ir kitas aplinkybes, aktyviai bendradarbiaudamas su tyrimą atliekančiomis valdžios institucijomis, ir ėmėsi konkrečių tinkamų techninių, organizacinių ir personalo priemonių, kad užkirstų kelią tolesnei nusikalstamai veikai arba nusižengimams. Priemonės, kurių ėmėsi ekonominės veiklos vykdytojai, vertinamos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos arba nusižengimo sunkumą ir konkrečias aplinkybes. Kai manoma, kad priemonių nepakanka, atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui pateikiamas to sprendimo motyvų paaiškinimas.

Ekonominės veiklos vykdytojui, kuris galutiniu teismo sprendimu pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų, neleidžiama valstybėse narėse, kuriose tas teismo sprendimas galioja, iš to sprendimo išplaukiančiu pašalinimo laikotarpiu naudotis šioje dalyje numatyta galimybe.

10.   Valstybės narės apibrėžia šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas įstatymuose ar kituose teisės aktuose ir atsižvelgdamos į Sąjungos teisę. Visų pirma jos nustato ilgiausią pašalinimo laikotarpį, jei ekonominės veiklos vykdytojas savo patikimumui įrodyti nesiėmė jokių 9 dalyje nurodytų priemonių. Kai pašalinimo laikotarpis nenustatomas galutiniu teismo sprendimu, tas laikotarpis 4 dalyje nurodytais atvejais neviršija penkerių metų nuo galutinio teismo sprendimo dėl nuteisimo dienos, o 7 dalyje nurodytais atvejais – trejų metų nuo atitinkamo įvykio dienos.

39 straipsnis

Paraiškų ir pasiūlymų dėl koncesijos gavimo terminai

1.   Perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, nustatydami paraiškų arba pasiūlymų gavimo terminus, visų pirma atsižvelgia į koncesijos sudėtingumą ir pasiūlymams ar paraiškoms parengti reikalingą laiką, nedarydami poveikio šiame straipsnyje nustatytiems minimaliems terminams.

2.   Kai paraiškos arba pasiūlymai gali būti parengti tik apsilankius vietoje arba vietoje patikrinus dokumentus, kuriais grindžiami koncesijos suteikimo dokumentai, paraiškų dėl koncesijos gavimo arba pasiūlymų gavimo terminai nustatomi taip, kad visi atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai galėtų sužinoti visą paraiškoms arba pasiūlymams parengti reikalingą informaciją, ir bet kuriuo atveju terminai turi būti ilgesni nei 3 ir 4 dalyse nustatyti minimalūs terminai.

3.   Minimalus paraiškų dėl koncesijos (nepriklausomai nuo to, ar su jomis pateikiami pasiūlymai) gavimo terminas yra 30 dienų nuo koncesijos skelbimo išsiuntimo dienos.

4.   Kai procedūra vyksta keliais etapais, minimalus pirminių pasiūlymų gavimo terminas yra 22 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.

5.   Pasiūlymų gavimo terminas gali būti sutrumpintas penkiomis dienomis, kai perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas sutinka, kad pasiūlymai gali būti teikiami elektroninėmis priemonėmis pagal 29 straipsnį.

40 straipsnis

Informacijos teikimas kandidatams ir konkurso dalyviams

1.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas kuo greičiau informuoja kiekvieną kandidatą ir konkurso dalyvį apie priimtus sprendimus dėl koncesijos suteikimo, įskaitant konkurso laimėtojo pavadinimą, sprendimo atmesti jo paraišką ar pasiūlymą priežastis, sprendimo nesuteikti sutarties, dėl kurios buvo paskelbtas koncesijos skelbimas, priežastis arba dėl procedūros pradėjimo iš naujo.

Be to, jeigu to prašo atitinkama šalis, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas kaip įmanoma greičiau ir bet kuriuo atveju per 15 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo praneša konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie pasirinkto pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus.

2.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gali nuspręsti neatskleisti tam tikros 1 dalyje nurodytos su sutartimi susijusios informacijos, kai tokios informacijos atskleidimas trukdytų užtikrinti teisės aktų vykdymą, kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus viešųjų ar privačių ekonominės veiklos vykdytojų komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningai tokių ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio konkurencijai.

41 straipsnis

Suteikimo kriterijai

1.   Koncesijos suteikiamos remiantis objektyviais kriterijais, kurie atitinka 3 straipsnyje nustatytus principus ir kuriais užtikrinamas pasiūlymų vertinimas veiksmingos konkurencijos sąlygomis, kad būtų nustatyta bendra ekonominė nauda perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui.

2.   Suteikimo kriterijai yra susiję su koncesijos sutarties dalyku, ir jais perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesuteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Jie gali apimti, inter alia, aplinkos, socialinius arba su inovacijomis susijusius kriterijus.

Su tais kriterijais pateikiami reikalavimai, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją.

Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas patikrina, ar pasiūlymai tinkamai atitinka suteikimo kriterijus.

3.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas kriterijus išvardija mažėjančios svarbos tvarka.

Nepaisant pirmos pastraipos, kai perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gauna pasiūlymą, kuriame siūlomas inovacinis išimtiniu funkciniu veiksmingumu pasižymintis sprendimas, kurio pareiginga perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas negalėjo numatyti, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas išimtiniais atvejais gali pakoreguoti suteikimo kriterijų eiliškumą, kad būtų atsižvelgta į tą naujovišką sprendimą. Tuo atveju perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas visus konkurso dalyvius informuoja apie pakoreguotą eiliškumą pagal svarbą ir paskelbia naują kvietimą pateikti pasiūlymus, laikydamiesi 39 straipsnio 4 dalyje nurodytų minimalių terminų. Kai koncesijos skelbimo paskelbimo metu buvo paskelbti suteikimo kriterijai, perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas paskelbia naują koncesijos skelbimą, laikydamiesi 39 straipsnio 3 dalyje nurodytų minimalių terminų.

Dėl suteikimo kriterijų eiliškumo pakoregavimo neturi atsirasti diskriminacijos.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

KONCESIJŲ VYKDYMO TAISYKLĖS

42 straipsnis

Subranga

1.   Kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, veikdamos pagal savo atsakomybę ir kompetenciją, imdamosi atitinkamų veiksmų užtikrina, kad subrangovai laikytųsi 30 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų.

2.   Koncesijos dokumentuose perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gali prašyti arba valstybės narės gali būti įpareigoti konkurso dalyvio ar paraiškos teikėjo prašyti pasiūlyme nurodyti visas koncesijos dalis, kurias jis ketina subrangos sutartimi pavesti atlikti trečiosioms šalims, ir visus siūlomus subrangovus. Ši dalis nedaro poveikio pagrindinio koncesininko atsakomybei.

3.   Darbų koncesijų ir paslaugų, kurios turi būti teikiamos objekte prižiūrint perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui, atveju suteikus koncesiją ir ne vėliau kaip nuo tada, kai koncesija pradedama vykdyti, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas reikalauja, kad koncesininkas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nurodytų savo subrangovų, kurie dalyvauja atliekant tokius darbus ar teikiant tokias paslaugas, pavadinimus, kontaktinius duomenis ir teisinius atstovus, tiek, kiek ta informacija tuo metu yra žinoma. Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas reikalauja, kad koncesininkas koncesijos laikotarpiu juos informuotų apie visus tos informacijos pasikeitimus, taip pat praneštų būtiną informaciją apie visus naujus subrangovus, kuriuos jis vėliau įtraukia į tokių darbų atlikimą ar paslaugų teikimą.

Nepaisant pirmos pastraipos, valstybės narės gali tiesiogiai koncesininkui nustatyti pareigą teikti reikiamą informaciją.

Pirma ir antra pastraipos netaikomos tiekėjams.

Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai gali išplėsti arba gali būti valstybių narių įpareigoti išplėsti pirmoje pastraipoje numatytų pareigų taikymą, pavyzdžiui:

a)

paslaugų koncesijoms, nesusijusioms su paslaugomis, kurios turi būti teikiamos objektuose, prižiūrint perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui, arba tiekėjams, įtrauktiems į darbų ar paslaugų koncesijas;

b)

koncesininko subrangovų subrangovams arba dar žemesnėje subrangos grandyje esantiems subrangovams.

4.   Siekiant išvengti 30 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų pažeidimų, gali būti imtasi atitinkamų priemonių, kaip antai:

a)

kai valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytas subrangovų ir koncesininko bendrosios atsakomybės mechanizmas, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad atitinkamos taisyklės būtų taikomos laikantis 30 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų;

b)

perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai gali patikrinti arba gali būti valstybių narių įpareigoti patikrinti, ar yra subrangovams taikytinų pašalinimo pagrindų pagal 38 straipsnio 4–10 dalis. Tokiais atvejais perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą, kurio atžvilgiu atlikto patikrinimo rezultatai rodo, kad esama privalomų pašalinimo pagrindų. Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas gali reikalauti arba gali būti valstybės narės įpareigoti reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą, kurio atžvilgiu atlikto patikrinimo rezultatai rodo, kad esama neprivalomų pašalinimo pagrindų.

5.   Valstybės narės gali nustatyti griežtesnes atsakomybės taisykles pagal nacionalinę teisę.

6.   Valstybės narės, nusprendusios numatyti priemones pagal 1 ir 3 dalis, įstatymais ar kitais teisės aktais ir atsižvelgdamos į Sąjungos teisę, apibrėžia tų priemonių įgyvendinimo sąlygas. Tą darydamos valstybės narės gali apriboti jų taikymą, pavyzdžiui, numatyti, kad jos bus taikomos tik tam tikroms sutarčių rūšims, tam tikroms perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų ar ekonominės veiklos vykdytojų kategorijoms arba pradedant nuo tam tikrų sumų.

43 straipsnis

Sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu

1.   Koncesijos gali būti keičiamos nevykdant naujos koncesijos suteikimo procedūros pagal šią direktyvą bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

kai pakeitimai, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, buvo numatyti pradiniuose koncesijos dokumentuose apibrėžtose aiškiose, tiksliose ir nedviprasmiškose peržiūros nuostatose, kurios, be kita ko, gali apimti nuostatas dėl vertės persvarstymo, arba pasirinkimo galimybėse. Tokiose nuostatose nurodoma galimų pakeitimų arba pasirinkimo galimybių taikymo sritis, pobūdis ir galimos jų taikymo sąlygos. Jose nenumatomi pakeitimai arba pasirinkimo galimybės, dėl kurių pasikeistų bendras koncesijos pobūdis;

b)

perkant iš pradinio koncesininko papildomus darbus ar paslaugas, kurie tapo būtini, tačiau nebuvo įtraukti į pradinę koncesiją, jei:

i)

keisti koncesininko negalima dėl ekonominių ar techninių priežasčių, pavyzdžiui, dėl sukeičiamumo arba sąveikumo su esama įranga, paslaugomis arba įrenginiais, įsigytais vykdant pradinę koncesiją, reikalavimų ir

ii)

pakeitus koncesininką perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui kiltų didelių nepatogumų arba dėl to būtų dubliuojama nemažai jo išlaidų.

Vis dėlto, koncesijų, kurias perkančioji organizacija suteikė kitai nei II priede nurodytai veiklai vykdyti, atveju vertės padidėjimas neturi viršyti 50 % pradinės koncesijos vertės. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, ta riba taikoma kiekvieno pakeitimo vertei. Tokiais iš eilės daromais pakeitimais nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo;

c)

kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

i)

būtinybė daryti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių pareiginga perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas negalėjo numatyti;

ii)

dėl pakeitimo nepasikeičia bendras koncesijos pobūdis;

iii)

koncesijų, kurias perkančioji organizacija suteikė kitų nei II priede nurodytų rūšių veiklai vykdyti, atveju vertės padidėjimas neviršija 50 % pradinės koncesijos vertės. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, ta riba taikoma kiekvieno pakeitimo vertei. Tokiais iš eilės daromais pakeitimais nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo;

d)

kai koncesininkas, kuriam perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas iš pradžių suteikė koncesiją, pakeičiamas nauju koncesininku dėl vienos iš šių priežasčių:

i)

nedviprasmiškos peržiūros nuostatos arba pasirinkimo galimybės, laikantis a punkto;

ii)

jeigu dėl įmonės restruktūrizavimo, įskaitant perėmimą, susijungimą ir įsigijimą, arba dėl nemokumo visas arba dalį pradinio koncesininko teisių perima kitas ekonominės veiklos vykdytojas, atitinkantis pradinius kokybinės atrankos kriterijus, su sąlyga, kad dėl to nereikia daryti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo, arba

iii)

kai pati perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas prisiima pagrindinio koncesininko pareigas jo subrangovų atžvilgiu, jei tokia galimybė numatyta nacionalinės teisės aktuose;

e)

kai pakeitimai, neatsižvelgiant į jų vertę, nėra esminiai, kaip apibrėžta 4 dalyje.

Perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, pakeitę koncesiją šios dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais, tuo tikslu paskelbia skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tokiame skelbime pateikiama XI priede nustatyta informacija ir jis skelbiamas pagal 33 straipsnį.

2.   Be to, koncesijos taip pat gali būti keičiamos nevykdant naujos koncesijos suteikimo procedūros pagal šią direktyvą, nereikalaujant patikrinti, ar įvykdytos 4 dalies a–d punktuose nustatytos sąlygos, kai pakeitimo vertė neviršija šių abiejų verčių:

i)

8 straipsnyje nustatytos ribos ir

ii)

10 % pradinės koncesijos vertės.

Vis dėlto pakeitimu neturi būti keičiamas bendras koncesijos pobūdis. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, vertė nustatoma pagal iš eilės daromų pakeitimų grynąją kumuliacinę vertę.

3.   Tais atvejais, kai į koncesiją įtraukiama indeksavimo sąlyga, siekiant apskaičiuoti 2 dalyje ir 1 dalies b bei c punktuose nurodytą vertę, atnaujinta vertė yra pamatinė vertė. Kai į koncesiją neįtraukiama indeksavimo sąlyga, atnaujinta vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto valstybės narės vidutinę infliaciją.

4.   Koncesijos keitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal 1 dalies e punktą, kai dėl jo koncesijos pobūdis, palyginti su pradine koncesija, iš esmės pasikeičia. Bet kuriuo atveju, nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, pakeitimas laikomas esminiu, kai įvykdoma viena ar daugiau iš šių sąlygų:

a)

pakeitimu nustatomos sąlygos, dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę koncesijos suteikimo procedūrą, būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems paraiškų teikėjams nei iš pradžių atrinktieji arba priimti kitą pasiūlymą nei iš pradžių priimtas, arba koncesijos suteikimo procedūra būtų pritraukusi papildomų dalyvių;

b)

pakeitimu koncesininko naudai pakeičiama koncesijos ekonominė pusiausvyra taip, kaip nebuvo numatyta pradinėje koncesijoje;

c)

pakeitimu labai išplečiama koncesijos taikymo sritis;

d)

kai koncesininkas, kuriam perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas iš pradžių suteikė koncesiją, pakeičiamas nauju koncesininku kitais atvejais, nei numatytieji pagal 1 dalies d punktą.

5.   Koncesijos galiojimo laikotarpiu darant kitus jos nuostatų pakeitimus, nei numatyti 1 ir 2 dalyse, reikalaujama vykdyti naują koncesijos suteikimo procedūrą pagal šią direktyvą.

44 straipsnis

Koncesijų nutraukimas

Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti koncesijos sutartį jos galiojimo laikotarpiu, jeigu įvykdyta viena ar daugiau iš šių sąlygų:

a)

koncesija yra pakeista, ir tuo atveju būtų reikalaujama vykdyti naują koncesijų suteikimo procedūrą pagal 43 straipsnį;

b)

suteikiant sutartį koncesininkas buvo vienoje iš 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų padėčių ir todėl jis turėjo būti pašalintas iš koncesijos suteikimo procedūros;

c)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal SESV 258 straipsnį nustato, kad valstybė narė neįvykdė savo pareigų pagal Sutartis, nes tai valstybei narei priklausanti perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas atitinkamą koncesiją suteikė nesilaikydami jiems pagal Sutartis ir šią direktyvą tenkančių pareigų.

45 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Siekdamos užtikrinti teisingą ir veiksmingą įgyvendinimą, valstybės narės užtikrina, kad viena ar daugiau valdžios institucijų ar struktūrų vykdytų bent šiame straipsnyje nustatytas užduotis. Jos Komisijai nurodo visas valdžios institucijas ar struktūras, kompetentingas vykdyti šias užduotis.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų stebima, kaip taikomos koncesijų sutarčių suteikimo taisyklės. Kai stebėsenos institucijos ar struktūros nustato konkrečius pažeidimus, pavyzdžiui, sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ar kitų rimtų pažeidimų atvejus, ar sistemines problemas, jos yra įgaliotos tuos pažeidimus ar problemas nurodyti nacionalinėms audito institucijoms, teismams arba kitoms atitinkamoms valdžios institucijoms ar struktūroms, pavyzdžiui, ombudsmenui, nacionaliniams parlamentams ar jų komitetams.

3.   Stebėsenos veiklos rezultatai pagal 2 dalį skelbiami viešai, naudojant atitinkamas informacijos priemones.

Komisija gali ne dažniau kaip kas trejus metus paprašyti valstybių narių jai perduoti stebėsenos ataskaitą, apimančią dažniausių netinkamo koncesijos sutarčių suteikimo taisyklių taikymo priežasčių, įskaitant galimas struktūrines arba pasikartojančias taisyklių taikymo problemas, be kita ko, galimus sukčiavimo ir kito neteisėto elgesio atvejus, apžvalgą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų galima nemokamai gauti informaciją ir konsultacijas dėl Sąjungos teisės, reglamentuojančios koncesijos sutarčių suteikimą, aiškinimo ir taikymo, siekiant padėti perkančiosioms organizacijoms, perkantiesiems subjektams ir ekonominės veiklos vykdytojams tinkamai taikyti Sąjungos taisykles.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

DIREKTYVŲ 89/665/EEB IR 92/13/EEB DALINIAI PAKEITIMAI

46 straipsnis

Direktyvos 89/665/EEB daliniai pakeitimai

Direktyva 89/665/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Ši direktyva taikoma sutartims, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES (35), išskyrus atvejus, kai tokios sutartys neįtrauktos į taikymo sritį pagal tos direktyvos 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 17 ir 37 straipsnius.

Ši direktyva taip pat taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES (36) nurodytoms perkančiųjų organizacijų suteiktoms koncesijoms, išskyrus atvejus, kai tokios koncesijos neįtrauktos į taikymo sritį pagal tos direktyvos 10, 11, 12, 17 ir 25 straipsnius.

Sutartys, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, apima viešąsias sutartis, preliminariuosius susitarimus, darbų ir paslaugų koncesijas ir dinamines pirkimo sistemas.

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad su sutartimis, kurioms taikoma Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/23/ES, susiję perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau peržiūrėti laikantis šios direktyvos 2–2f straipsniuose nustatytų sąlygų, remiantis tuo, kad tokiais sprendimais yra pažeisti Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę.

2)

2a straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Sutartis negali būti sudaryta po sprendimo suteikti sutartį, kuriai taikoma Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/23/ES, nepraėjus bent 10 kalendorinių dienų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems konkurso dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, nepraėjus bent 15 kalendorinių dienų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems konkurso dalyviams ir kandidatams išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba bent 10 kalendorinių dienų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties suteikimo.“;

b)

ketvirtos pastraipos pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—

atitinkamų tokio sprendimo priežasčių santrauka, kaip nustatyta Direktyvos 2014/24/ES 55 straipsnio 2 dalyje, laikantis tos direktyvos 55 straipsnio 3 dalies, arba Direktyvos 2014/23/ES 40 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, laikantis tos direktyvos 40 straipsnio 2 dalies, ir“;

3)

2b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmoje pastraipoje:

i)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

jei pagal Direktyvą 2014/24/ES arba, kai tinkama, Direktyvą 2014/23/ES nereikalaujama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje iš anksto paskelbti skelbimo apie pirkimą;“;

ii)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

jei sutartis sudaryta pagal preliminarųjį susitarimą, kaip numatyta Direktyvos 2014/24/ES 33 straipsnyje ir jei specifinė sutartis sudaryta pagal dinaminę pirkimo sistemą, kaip numatyta tos direktyvos 34 straipsnyje.“;

b)

antros pastraipos pirma ir antra įtraukos pakeičiamos taip:

„—

jei pažeistas Direktyvos 2014/24/ES 33 straipsnio 4 dalies c punktas arba 34 straipsnio 6 dalis, ir

jei numatoma sutarties vertė atitinka arba viršija Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnyje nustatytas ribas.“;

4)

2c straipsnyje žodžiai „Direktyvos 2004/18/EB“ pakeičiami žodžiais „Direktyvos 2014/24/ES arba Direktyvos 2014/23/ES“;

5)

2d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje:

i)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

jei perkančioji organizacija sutartį suteikė iš anksto nepaskelbusi skelbimo apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kai tai nėra leidžiama pagal Direktyvą 2014/24/ES arba Direktyvą 2014/23/ES;“;

ii)

b punkte žodžiai „Direktyvos 2004/18/EB“ pakeičiami žodžiais „Direktyvos 2014/24/ES arba Direktyvos 2014/23/ES“;

b)

4 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—

perkančioji organizacija mano, kad suteikti sutartį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje iš anksto nepaskelbus skelbimo apie pirkimą yra leidžiama pagal Direktyvą 2014/24/ES arba Direktyvą 2014/23/ES,“;

c)

5 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—

perkančioji organizacija mano, kad sutartis suteikta laikantis Direktyvos 2014/24/ES 33 straipsnio 4 dalies c punkto arba 34 straipsnio 6 dalies,“;

6)

2f straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

nepasibaigus bent 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai:

perkančioji organizacija paskelbė skelbimą dėl sutarties suteikimo, laikydamasi Direktyvos 2014/24/ES 50 ir 51 straipsnių arba Direktyvos 2014/23/ES 31 ir 32 straipsnių, jeigu tame skelbime pagrindžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas paskirti sutartį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje iš anksto nepaskelbus skelbimo apie pirkimą, arba

perkančioji organizacija informavo atitinkamus konkurso dalyvius ir kandidatus apie sutarties sudarymą, jeigu kartu su ta informacija pateikiama atitinkamų priežasčių santrauka, kaip nustatyta Direktyvos 2014/24/ES 55 straipsnio 2 dalyje, laikantis tos direktyvos 55 straipsnio 3 dalies, arba Direktyvos 2014/23/ES 40 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, laikantis tos direktyvos 40 straipsnio 2 dalies. Ši pasirinkimo galimybė taip pat taikoma šios direktyvos 2b straipsnio pirmos pastraipos c punkte nurodytiems atvejams;“;

7)

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisija gali pradėti 2–5 dalyse numatytą procedūrą, jei prieš sudarant sutartį mano, kad padaryta rimtų Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės aktų pažeidimų vykdant sutarties skyrimo procedūrą, kuriai taikoma Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/23/ES.“

47 straipsnis

Direktyvos 92/13/EEB pakeitimai

Direktyva 92/13/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Ši direktyva taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES (37) nurodytoms sutartims, išskyrus atvejus, kai tokios sutartys neįtrauktos į taikymo sritį pagal tos direktyvos 18–24, 27–30, 34 ar 55 straipsnius.

Sutartys, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, apima prekių tiekimo, darbų ir paslaugų teikimo sutartis, darbų ir paslaugų koncesijas, preliminariuosius susitarimus ir dinamines pirkimo sistemas.

Ši direktyva taip pat taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES (38) nurodytoms perkančiųjų subjektų suteiktoms koncesijoms, išskyrus atvejus, kai tokios sutartys neįtrauktos į taikymo sritį pagal tos direktyvos 10, 12, 13, 14, 16, 17 ir 25 straipsnius.

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad su sutartimis, kurioms taikoma Direktyva 2014/25/ES arba Direktyva 2014/23ES, susiję perkančiųjų subjektų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau peržiūrėti laikantis šios direktyvos 2–2f straipsniuose nustatytų sąlygų, remiantis tuo, kad tokiais sprendimais yra pažeisti Sąjungos pirkimų srities teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę.

2)

2a straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Sutartis negali būti sudaryta po sprendimo paskirti sutartį, kuriai taikoma Direktyva 2014/25/ES arba Direktyva 2014/23/ES nepraėjus bent 10 kalendorinių dienų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems konkurso dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, nepraėjus bent 15 kalendorinių dienų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems konkurso dalyviams ir kandidatams išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba bent 10 kalendorinių dienų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties suteikimo.“;

b)

ketvirtos pastraipos pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—

atitinkamų priežasčių santrauka, kaip nustatyta Direktyvos 2014/25/ES 75 straipsnio 2 dalyje, laikantis tos direktyvos 75 straipsnio 3 dalies nuostatų, arba Direktyvos 2014/23/ES 40 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, laikantis tos direktyvos 40 straipsnio 2 dalies nuostatų, ir“;

3)

2b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmoje pastraipoje:

i)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

jei pagal Direktyvą 2014/25/ES arba, kai tinkama, Direktyvą 2014/23/ES nereikalaujama iš anksto paskelbti skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;“;

ii)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

jei specifinės sutartys sudarytos pagal dinaminę pirkimo sistemą, kaip numatyta Direktyvos 2014/25/ES 52 straipsnyje.“

b)

antros pastraipos pirma ir antra įtraukos pakeičiamos taip:

„—

jei pažeista Direktyvos 2014/25/ES 52 straipsnio 6 dalis ir

jei numatoma sutarties vertė atitinka arba viršija Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnyje nustatytas ribas.“;

4)

2c straipsnyje žodžiai „Direktyvos 2004/17/EB“ pakeičiami žodžiais „Direktyvos 2014/25/ES arba Direktyvos 2014/23/ES“;

5)

2d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje:

i)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

jei perkantysis subjektas sutartį suteikė iš anksto nepaskelbęs skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kai tai nėra leidžiama pagal Direktyvą 2014/25/ES arba Direktyvą 2014/23/ES;“;

ii)

b punkte žodžiai „Direktyvos 2004/17/EB“ pakeičiami žodžiais „Direktyvos 2014/25/ES arba Direktyvos 2014/23/ES“;

b)

4 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—

perkantysis subjektas mano, kad suteikti sutartį iš anksto nepaskelbus skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje leidžiama pagal Direktyvą 2014/25/ES arba Direktyvą 2014/23/ES,“;

c)

5 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—

perkantysis subjektas mano, kad sutartis suteikta laikantis Direktyvos 2014/25/ES 52 straipsnio 6 dalies,“;

6)

2f straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

nepasibaigus bent 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai:

perkantysis subjektas paskelbė skelbimą dėl sutarties suteikimo laikydamasis Direktyvos 2014/25/ES 70 ir 71 straipsnių arba Direktyvos 2014/23/ES 31 ir 32 straipsnių, jeigu tame skelbime pagrindžiamas perkančiojo subjekto sprendimas suteikti sutartį iš anksto nepaskelbus skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba

perkantysis subjektas informavo atitinkamus konkurso dalyvius ir kandidatus apie sutarties sudarymą, jeigu kartu su ta informacija pateikiama atitinkamų priežasčių santrauka, kaip nustatyta Direktyvos 2014/25/ES 75 straipsnio 2 dalyje, laikantis tos direktyvos 75 straipsnio 3 dalies, arba Direktyvos 2014/23/ES 40 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, laikantis tos direktyvos 40 straipsnio 2 dalies. Ši galimybė taip pat taikoma šios direktyvos 2b straipsnio pirmos pastraipos c punkte nurodytiems atvejams;“;

7)

8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisija gali pradėti 2–5 dalyse numatytą procedūrą, jei prieš sudarant sutartį mano, kad padaryta rimtų Bendrijos viešųjų pirkimų srities teisės aktų pažeidimų vykdant sutarties suteikimo procedūrą, kuriai taikoma Direktyva 2014/25/ES arba Direktyva 2014/23/ES, arba susijusią su Direktyvos 2014/25/ES 26 straipsnio 1 dalimi, perkančiųjų subjektų, kuriems ta nuostata taikoma, atveju.“

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

48 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   7 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje ir 30 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neapibrėžtam laikotarpiui nuo 2014 m. balandžio 17 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje ir 30 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 7 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 4 dalį, 27 straipsnio 2 dalį ir 30 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

49 straipsnis

Skubos procedūra

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 48 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

50 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Viešųjų pirkimų patariamasis komitetas, įsteigtas Tarybos sprendimu 71/306/EEB (39). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

51 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

52 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Nuorodos į Direktyvos 2004/17/EB 1 straipsnio 3 dalies a ir b punktus ir Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 3 ir 4 dalis bei III antraštinę dalį laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

53 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

Komisija įvertina ekonominį poveikį vidaus rinkai, visų pirma atsižvelgdama į tokius veiksnius, kaip tarpvalstybinis sutarčių suteikimas ir sandorių sąnaudos, atsiradusį dėl 8 straipsnyje nustatytų ribų taikymo, ir ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 18 d. apie tai pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Vedant derybas pagal SVP, ribų lygio tinkamumas išnagrinėjamas atsižvelgiant į infliacijos poveikį ir sandorių išlaidas. Komisija, jei įmanoma ir tinkama, apsvarsto galimybę kitame derybų raunde pasiūlyti padidinti pagal SVP taikytinas ribas.

Kai yra kokių nors pagal SVP taikytinų ribų pakeitimų, po ataskaitos prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos šioje direktyvoje nustatytos ribos.

Komisija taip pat įvertina 12 straipsnyje nustatytų išimčių ekonominį poveikį vidaus rinkai, atsižvelgdama į ypatingas vandens sektoriaus struktūras, ir ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 18 d. apie tai pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija, remdamasi informacija, kurią valstybės narės teikia pagal 45 straipsnio 3 dalį, atlieka šios direktyvos veikimo peržiūrą ir ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 18 d. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, o vėliau ją teikia kas penkerius metus.

Komisija viešai paskelbia peržiūros, kuri atliekama pagal ketvirtą pastraipą, rezultatus.

54 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ši direktyva netaikoma koncesijų, dėl kurių konkursai vyko arba kurios buvo suteiktos anksčiau nei 2014 m. balandžio 17 d., suteikimui.

55 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2014 m. vasario 26 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 191, 2012 6 29, p. 84.

(2)  OL C 391, 2012 12 18, p. 49.

(3)  2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. vasario 11 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 4 30, p. 114).

(5)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

(6)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).

(7)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).

(8)  1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, 1998 1 21, p. 14).

(9)  1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL L 164, 1994 6 30, p. 3).

(10)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).

(11)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

(12)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(13)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 243).

(14)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 4 30, p. 1).

(15)  1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).

(16)  1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989 12 30, p. 33).

(17)  1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, 1992 3 23, p. 14).

(18)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(19)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(20)  2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

(21)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 65).

(22)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3).

(23)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(24)  1977 m. kovo 22 d. Komisijos direktyva 77/249/EEB skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL L 78, 1977 3 26, p. 17).

(25)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(26)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).

(27)  2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (OL L 340, 2002 12 16, p. 1).

(28)  2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008 11 11, p. 42).

(29)  OL C 195, 1997 6 25, p. 1.

(30)  2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (OL L 192, 2003 7 31, p. 54).

(31)  OL C 316, 1995 11 27, p. 48.

(32)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3).

(33)  2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).

(34)  2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(35)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(36)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).“;

(37)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(38)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).“;

(39)  1971 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 71/306/EEB dėl Viešųjų darbų sutarčių patariamojo komiteto įsteigimo (OL L 185, 1971 8 16, p. 15).


I PRIEDAS

5 STRAIPSNIO 7 PUNKTE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS  (1)

NACE 1 red. (2)

BVPŽ kodas

F SEKCIJA

STATYBA

Skyrius

Grupė

Klasė

Pavadinimas

Pastabos

45

 

 

Statyba

Šis skyrius apima:

— naujų pastatų statybą bei darbus, atnaujinimą ir įprastus remonto darbus.

45000000

 

45,1

 

Statybvietės paruošimas

 

45100000

 

 

45,11

Pastatų nugriovimas, išardymas; žemės darbai

Ši klasė apima:

pastatų ir kitų statinių nugriovimą,

statybviečių valymą,

žemės darbus: iškasimą, užkasimą, statybviečių išlyginimą, griovių kasimą, uolienų šalinimą, sprogdinimą ir t. t.,

aikštelės parengimą kasybai,

nuodangos pašalinimą ir kitokį statybviečių bei kasybos darbų plėtojimą bei ruošimą.

Ši klasė taip pat apima:

statybviečių drenažą,

žemės ir miškų ūkio paskirties naudmenų drenažą.

45110000

 

 

45,12

Žvalgomasis gręžimas

Ši klasė apima:

bandomuosius gręžimo ir gręžinių darbus, kernų pavydžių ėmimą statybinėms, geofizinėms, geologinėms ar panašioms reikmėms.

Ši klasė neapima:

naftos ir gamtinių dujų gavybos gręžinių gręžimo (žr. 11.20),

vandens gręžinių gręžimo (žr. 45.25),

šachtų įrengimo (žr. 45.25),

naftos ir gamtinių dujų telkinių žvalgymo, geofizinių, geologinių ir seisminių matavimų (žr. 74.20).

45120000

 

45,2

 

Pastatų ir jų dalių statyba; inžinerinių statinių statyba

 

45200000

 

 

45,21

Bendroji pastatų statyba ir inžinerinių statinių statyba

Ši klasė apima:

visų rūšių pastatų statybą, inžinerinių statinių statybą,

tiltus, įskaitant skirtus estakadoms, viadukams, tuneliams ir metro,

ilgų nuotolių vamzdynus, komunikacijų ir elektros linijas,

miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros linijas,

papildomus miesto darbus,

surenkamųjų statinių surinkimą ir statymą statybvietėje.

Ši klasė neapima:

paslaugų, susijusių su naftos ir gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20),

surenkamųjų statinių, kurių dalys nėra betoninės ir yra pačių pagamintos, įrengimo (žr. 20, 26 ir 28 skyrius),

stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių, teniso ir golfo aikštelių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų statybos darbus) (žr. 45.23),

pastatų įrengimo (žr. 45.3),

statybos baigimo (žr. 45.4),

architektūrinės ir inžinerinės veiklos (žr. 74.20),

statybos projektų valdymo (žr. 74.20).

45210000

Išskyrus:

– 45213316

45220000

45231000

45232000

 

 

45,22

Laikančių stogo konstrukcijų ir stogo dangų montavimas

Ši klasė apima:

stogų įrengimą,

stogo dangų įrengimą,

hidroizoliacijos įrengimą.

45261000

 

 

45,23

Greitkelių, kelių tiesimas, orlaivių pakilimo aikštelių ir takų bei sporto statinių statyba

Ši klasė apima:

greitkelių, gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statybą,

geležinkelių statybą,

oro uosto pakilimo takų statybą,

stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių, teniso ir golfo aikštelių statybą ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbus (išskyrus pastatų statybos darbus),

kelių ir stovėjimo aikštelių ženklinimą.

Ši klasė neapima:

pirminių žemės darbų (žr. 45.11).

45212212 ir DA03

45230000

išskyrus:

– 45231000

– 45232000

– 45234115

 

 

45,24

Vandens įrenginių statyba

Ši klasė apima:

statybą: — vandens kelių, uostų ir upių darbų, poilsinių prieplaukų (valčių prieplaukų), šliuzų ir t. t.,

užtvankų ir pylimų-užtvankų,

dugno gilinimo darbus,

darbus po vandeniu.

45240000

 

 

45,25

Kiti statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus

Ši klasė apima:

statybos darbus, susijusius su įvairioms konstrukcijoms bendru konkrečiu aspektu, kuriems atlikti reikia specialių žinių arba įrangos,

pamatų įrengimą, įskaitant polių kalimą,

vandens šulinių gręžimą bei statybą, šachtų įrengimą,

ne savos gamybos plieno detalių montavimą,

plieno lenkimą,

mūrijimą ir grindimą,

pastolių ir darbo platformų įrengimą ir išardymą, įskaitant pastolių ir darbo platformų nuomą,

kaminų ir pramoninių krosnių įrengimą.

Ši klasė neapima:

pastolių nuomos be jų įrengimo ir išardymo (žr. 71.32).

45250000

45262000

 

45,3

 

Pastatų ir statinių įrengimas

 

45300000

 

 

45,31

Elektros instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas

Ši klasė apima:

įrengimą pastatuose ar kituose statybos objektuose:

elektros instaliacijos ir įtaisų,

telekomunikacijos sistemų,

elektrinių šildymo sistemų,

radijo ir televizijos antenų (gyvenamiesiems namams),

priešgaisrinės signalizacijos,

apsaugos nuo įsilaužimo signalizacijos sistemų,

liftų ir eskalatorių,

žaibolaidžių ir t. t.

45213316

45310000

Išskyrus:

– 45316000

 

 

45,32

Izoliacijos įrengimas

Ši klasė apima:

šiluminės, garso arba vibracijos izoliacijos įrengimą pastatuose arba kituose statybos objektuose.

Ši klasė neapima:

hidroizoliacijos įrengimo (žr. 45.22).

45320000

 

 

45,33

Vandentiekio ir panašių sistemų įrengimas

Ši klasė apima:

įrengimą pastatuose arba kituose statybos objektuose:

vandentiekio ir sanitarinės įrangos,

dujų įrenginių,

šildymo, vėdinimo, šaldymo ar oro kondicionavimo įrangos bei kanalų,

purškimo sistemų.

Ši klasė neapima:

elektrinių šildymo sistemų įrengimo (žr. 45.31).

45330000

 

 

45,34

Kitokių pastatų ir statinių įrengimas

Ši klasė apima:

kelių, geležinkelių, oro uostų ir jūrų uostų apšvietimo ir signalizacijos sistemų įrengimą,

armatūros ir armatūros reikmenų pastatuose ir kituose statiniuose įrengimą (niekur kitur nepriskirtą)

45234115

45316000

45340000

 

45,4

 

Statybos baigimas

 

45400000

 

 

45,41

Tinkavimas

Ši klasė apima:

vidaus ir išorės tinkavimo, įskaitant susijusias grebėstų medžiagas, darbus pastatuose ir kituose statiniuose.

45410000

 

 

45,42

Staliaus dirbinių įrengimas

Ši klasė apima:

medinių ar iš kitų medžiagų pagamintų ne savos gamybos durų, langų, durų ir langų rėmų, įmontuojamų virtuvės baldų, laiptų, parduotuvių armatūros ir pan. įrengimą,

vidaus apdailos darbus, pavyzdžiui, lubų, medinių sienų dangų, slankiųjų pertvarų ir t. t. įrengimą.

Ši klasė neapima:

parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimo (žr. 45.43).

45420000

 

 

45,43

Grindų ir sienų dengimas

Ši klasė apima:

klojimą, kabinimą, įrengimą ar dengimą jais pastatuose ar kituose statiniuose:

keraminių, betoninių arba tašyto akmens sienų arba grindų plytelių,

parketo ir kitokių medinių grindų dangų, kiliminių ir linoleumo grindų dangų,

įskaitant pagamintas iš gumos arba plastiko grindų dangas,

terrazzo, marmurinių, granitinių arba skalūninių grindų arba sienų dangų,

tapetų.

45430000

 

 

45,44

Dažymas ir stiklinimas

Ši klasė apima:

pastatų išorės ir vidaus dažymą,

inžinerinių konstrukcijų dažymą,

stiklų, veidrodžių ir kt. įrengimą.

Ši klasė neapima:

langų montavimo (žr. 45.42).

45440000

 

 

45,45

Kiti baigiamieji statybos darbai

Ši klasė apima:

privačių baseinų įrengimą,

pastatų valymo garu, smėliasrove ir panašius pastatų išorės darbus,

kitus baigiamųjų statybos darbų ir apdailos darbus (niekur kitur nepriskirtus).

Ši klasė neapima:

pastatų ir kitų statinių vidaus valymo darbų (žr. 74.70).

45212212 ir DA04

45450000

 

45,5

 

Statybos ar griovimo įrenginių nuoma su operatorių samdymu

 

45500000

 

 

45,50

Statybos ar griovimo įrenginių nuoma su operatorių samdymu

Ši klasė neapima:

statybos ar griovimo mašinų ir įrenginių nuomos nesamdant operatorių (žr. 71.32).

45500000


(1)  Jei apibrėžtys Bendrame viešųjų pirkimų žodyne (BVPŽ) ir Europos bendrijos statistiniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (NACE) skiriasi, bus taikomas BVPŽ klasifikatorius.

(2)  1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1).


II PRIEDAS

PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ VYKDOMA VEIKLA, KAIP NURODYTA 7 STRAIPSNYJE

Šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų subjektų suteikiamos koncesijos, taikomos šiai veiklai:

1.

Dujų ir šilumos srityje:

a)

fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ar eksploatavimui, kiek tai susiję su dujų ar šilumos gamyba, transportavimu ar paskirstymu;

b)

dujų arba šilumos tiekimui tokiems fiksuotiems tinklams.

7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyto perkančiojo subjekto vykdomas dujų ar šilumos tiekimas fiksuotiems tinklams, kuriais teikiama paslauga visuomenei, nėra laikomas atitinkama veikla, kaip apibrėžta 1 dalyje, jeigu įvykdytos visos šios sąlygos:

i)

to perkančiojo subjekto vykdoma dujų ar šilumos gamyba yra neišvengiama veiklos, kuri nėra nurodyta šioje dalyje arba šio priedo 2 ir 3 dalyse, vykdymo pasekmė;

ii)

tiekimu viešajam tinklui siekiama tik ekonominiu požiūriu pasinaudoti tokia gamyba ir toks tiekimas sudaro ne daugiau kaip 20 % to perkančiojo subjekto apyvartos, remiantis trejų ankstesnių metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkiu.

Šioje direktyvoje tiekimas apima dujų generavimą ir (arba) gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą jomis. Vis dėlto dujų gamyba gavybos būdu patenka į šio priedo 4 dalies taikymo sritį.

2.

Elektros energijos srityje:

a)

fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ar eksploatavimui, kiek tai susiję su elektros energijos gamyba, transportavimu ar paskirstymu;

b)

elektros energijos tiekimui tokiems fiksuotiems tinklams.

Šioje direktyvoje elektros energijos tiekimas apima elektros energijos generavimą ir (arba) gamybą, taip pat didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija.

7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyto perkančiojo subjekto vykdomas elektros energijos tiekimas tinklams, kuriais teikiama paslauga visuomenei, nėra laikomas atitinkama veikla, kaip apibrėžta 1 dalyje, jeigu įvykdytos visos šios sąlygos:

a)

tas perkantysis subjektas gamina elektros energiją, nes jos vartojimas yra būtinas veiklai, kuri nėra nurodyta šioje dalyje arba šio priedo 1 ir 3 dalyse, vykdyti;

b)

tiekimas viešajam tinklui priklauso tik nuo to perkančiojo subjekto vartojimo ir neviršijo 30 % bendro to perkančiojo subjekto pagamintos energijos kiekio, remiantis trejų ankstesnių metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkiu.

3.

Veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, kuriais teikiama paslauga visuomenei vežimo geležinkeliais, automatinėmis sistemomis, tramvajais, troleibusais, autobusais arba lynų kelio transportu srityje, suteikimu arba eksploatavimu.

Transporto paslaugų srityje laikoma, kad tinklas egzistuoja, kai paslauga yra teikiama laikantis valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nustatytų eksploatavimo sąlygų, pavyzdžiui, sąlygų, susijusių su maršrutais, kurie turi būti aptarnaujami, pajėgumais, kurie turi būti užtikrinti, arba paslaugos teikimo dažnumu.

4.

Veiklos rūšims, susijusioms su geografinės vietovės eksploatavimu siekiant vežėjams oru, jūra arba vidaus vandenų keliais suteikti oro uostus, jūrų ar vidaus vandenų uostus arba kitą terminalų infrastruktūrą.

5.

Veiklos rūšims, susijusioms su:

a)

pašto paslaugų teikimu;

b)

kitų nei pašto paslaugų teikimu, su sąlyga, kad tokias paslaugas teikiantis subjektas taip pat teikia pašto paslaugas, kaip apibrėžta šios dalies antros pastraipos ii punkte, ir kad paslaugų, kurioms taikomas antros pastraipos ii punktas, atžvilgiu nėra įvykdytos Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

Šioje direktyvoje, nedarant poveikio Direktyvai 97/67/EB:

i)

pašto siunta – bet kokio svorio adresuota ir išsiųsti paruošta siunta. Be korespondencijos siuntų, tokiomis siuntomis taip pat laikomos, pavyzdžiui, knygos, katalogai, laikraščiai, periodiniai spaudiniai ir pašto siuntiniai su prekėmis, turinčiomis komercinę vertę ar jos neturinčiomis, nepriklausomai nuo svorio;

ii)

pašto paslaugos – paslaugos, kurias sudaro pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas. Jos apima paslaugas, kurios priklauso universaliosioms paslaugoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 97/67/EB, ir paslaugas, kurios nepriklauso universaliosioms paslaugoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 97/67/EB;

iii)

kitos nei pašto paslaugos – paslaugos, teikiamos šiose srityse:

pašto paslaugų valdymo paslaugos (paslaugos, teikiamos prieš išsiuntimą ir po jo, įskaitant siuntų skyriaus valdymo paslaugas),

paslaugos, susijusios su a punkte nepaminėtomis pašto siuntomis, pavyzdžiui, tiesioginis neadresuotų pašto siuntų pristatymas.

6.

Veiklos rūšims, susijusioms su geografinės vietovės eksploatavimu tokiu tikslu:

a)

naftos arba dujų gavyba;

b)

anglių ar kito kietojo kuro žvalgymas arba gavyba.


III PRIEDAS

SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ, NURODYTŲ 7 STRAIPSNIO 2 DALIES B PUNKTE, SĄRAŠAS

Teisės, suteiktos laikantis procedūros, kurios atveju užtikrintas pakankamas viešumas, jeigu suteikiant tas teises buvo remiamasi objektyviais kriterijais, nėra laikomos specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Toliau pateikiamas procedūrų, kuriomis iš anksto užtikrinamas tinkamas skaidrumas, skirtų kitų Sąjungos teisėkūros procedūra priimamų aktų pagrindu išduoti leidimus, kurie nėra laikomi specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, sąrašas:

a)

leidimų eksploatuoti gamtinių dujų įrengimus išdavimas pagal Direktyvos 2009/73/EB 4 straipsnyje nustatytas procedūras;

b)

leidimų statyti naujus elektros energijos gamybos įrenginius išdavimas arba kvietimas pateikti pasiūlymus dėl naujų elektros energijos gamybos įrenginių statybos pagal Direktyvą 2009/72/EB;

c)

leidimų pašto paslaugoms, kurios yra nerezervuotos arba neturi būti rezervuotos, teikti išdavimas pagal Direktyvos 97/67/EB 9 straipsnyje nustatytas procedūras;

d)

leidimų vykdyti su angliavandenilių eksploatavimu susijusią veiklą išdavimo procedūra pagal Direktyvą 94/22/EB;

e)

viešojo paslaugų pirkimo sutartys, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1370/2007, keleivinio autobusų, tramvajų, geležinkelių ar metro transporto viešosioms paslaugoms teikti, kurios buvo suteiktos konkurso tvarka pagal jo 5 straipsnio 3 dalį, jeigu jo trukmė atitinka to reglamento 4 straipsnio 3 arba 4 dalį.


IV PRIEDAS

19 STRAIPSNYJE NURODYTOS PASLAUGOS

Aprašymas

BVPŽ kodas

79611000–0; 75200000–8; 75231200–6; 75231240–8; 79622000–0 [Namų ūkio pagalbinių darbininkų parūpinimo paslaugos]; 79624000–4 [Slaugos personalo parūpinimo paslaugos] ir 79625000–1 [Medicinos personalo parūpinimo paslaugos] nuo 85000000–9 iki 85323000–9; 85143000–3,

98133100–5, 98133000–4, 98200000–5 ir 98500000–8 [Privatūs namų ūkiai, samdantys namų ūkio darbininkus] ir nuo 98513000–2 iki 98514000–9 [Namų ūkių darbo jėgos paslaugos, namų ūkių agentūrų darbuotojų paslaugos, namų ūkių raštinės darbuotojų paslaugos, namų ūkių laikinųjų darbuotojų paslaugos, pagalbos namuose paslaugos ir namų ūkio paslaugos]

Sveikatos, socialinės ir susijusios paslaugos

85321000–5 ir 85322000–2, 75000000–6 [Administracinės, gynybos ir socialinės apsaugos paslaugos], 75121000–0, 75122000–7, 75124000–1; nuo 79995000–5 iki 79995200–7; nuo 80000000–4 [Švietimo ir mokymo paslaugos] iki 80660000–8; nuo 92000000–1 iki 92342200–2; nuo 92360000–2 iki 92700000–8;

79950000–8 [Parodų, mugių ir kongresų organizavimo paslaugos], 79951000–5 [Seminarų organizavimo paslaugos], 79952000–2 [Su renginiais susijusios paslaugos], 79952100–3 [Kultūrinių renginių organizavimo paslaugos], 79953000–9 [Festivalių organizavimo paslaugos], 79954000–6 [Pobūvių organizavimo paslaugos], 79955000–3 [Madų šou organizavimo paslaugos], 79956000–0 [Mugių ir parodų organizavimo paslaugos]

Administracinės, socialinės, švietimo, sveikatos priežiūros ir kultūros paslaugos

75300000–9

Privalomojo socialinio draudimo paslaugos (1)

75310000–2, 75311000–9, 75312000–6,

75313000–3, 75313100–4, 75314000–0,

75320000–5, 75330000–8, 75340000–1

Išmokų paslaugos

98000000–3; 98120000–0; 98132000–7; 98133110–8 ir 98130000–3

Kitos bendruomenės, socialinės ir asmeninės aptarnavimo paslaugos, įskaitant profesinių organizacijų, politinių organizacijų, jaunimo asociacijų ir kitų narystės organizacijų teikiamas paslaugas

98131000–0

Religinės paslaugos

Nuo 55100000–1 iki 55410000–7; nuo 55521000–8 iki 55521200–0

[55521000–8 Pagaminto valgio tiekimo privatiems namų ūkiams paslaugos, 55521100–9

Skubaus valgių pristatymo į namus paslaugos, 55521200–0 Maisto pristatymo paslaugos]

55520000–1 Pagaminto valgio tiekimo paslaugos, 55522000–5 Pagaminto valgio tiekimo transporto įmonėms paslaugos, 55523000–2 Pagaminto valgio tiekimo kitoms įmonėms ar kitoms institucijoms paslaugos, 55524000–9 Pagaminto valgio tiekimo mokykloms paslaugos

55510000–8 Valgyklų paslaugos, 55511000–5 Valgyklų ir kitų ribotos klientūros užkandinių paslaugos, 55512000–2 Valgyklų valdymo paslaugos, 55523100–3 Maisto mokykloms paslaugos

Viešbučių ir restoranų paslaugos

Nuo 79100000–5 iki 79140000–7; 75231100–5

Teisinės paslaugos, išskyrus tas, kurios nepatenka į taikymo sritį pagal 10 straipsnio 8 dalies d punktą

Nuo 75100000–7 iki 75120000–3; 75123000–4; nuo 75125000–8 iki 75131000–3

Kitos administracinės ir valdžios paslaugos

75200000–8 to 75231000–4

Paslaugų teikimas bendruomenei

Nuo 75231210–9 iki 75231230–5; nuo 75240000–0 iki 75252000–7; 794300000–7; 98113100–9

„Su kalėjimais susijusios paslaugos, visuomenės saugumo ir gelbėjimo paslaugos, išskyrus tas, kurios nepatenka į taikymo sritį pagal 10 straipsnio 8 dalies g punktą“

Nuo 79700000–1 iki 79721000–4 [Tyrimo ir apsaugos paslaugos, apsaugos paslaugos, signalizacijos sistemų stebėsenos paslaugos, apsaugos paslaugos, stebėjimo paslaugos, suradimo sistemų paslaugos, pasislėpusių asmenų radimo paslaugos, patrulių paslaugos, tapatybės kortelių išleidimo paslaugos, tyrimo paslaugos ir detektyvų agentūrų paslaugos]

79722000–1 [Grafologijos paslaugos], 79723000–8 [Atliekų analizės paslaugos]

Tyrimo ir apsaugos paslaugos

64000000–6 [Pašto ir telekomunikacijų paslaugos], 64100000–7 [Pašto ir kurjerių paslaugos], 64110000–0 [Pašto paslaugos], 64111000–7 [Pašto paslaugos, susijusios su laikraščiais ir periodiniais leidiniais], 64112000–4 [Pašto paslaugos, susijusios su laiškais], 64113000–1 [Pašto paslaugos, susijusios su siuntiniais], 64114000–8 [Pašto skyrių langelių paslaugos], 64115000–5 [Pašto dėžučių nuoma], 64116000–2 [Pašto paslaugos „iki pareikalavimo“], 64122000–7 [Vidaus pašto ir kurjerių paslaugos]

Pašto paslaugos

50116510–9 [Padangų restauravimo paslaugos], 71550000–8 [Kalvystės paslaugos]

Įvairios paslaugos

98900000–2 [Ekstrateritorialių organizacijų ir įstaigų paslaugos] ir 98910000–5 [Specifinės tarptautinių organizacijų ir institucijų paslaugos]

Tarptautinės paslaugos


(1)  Ši direktyva šios rūšies paslaugoms netaikoma, jei šios paslaugos yra organizuojamos kaip bendrojo ekonominio intereso paslaugos. Valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų arba kitų paslaugų teikimą – ar jas teikti kaip bendrojo intereso paslaugas ar kaip bendrojo intereso neekonomines paslaugas.


V PRIEDAS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA KONCESIJOS SKELBIMUOSE, NURODYTUOSE 31 STRAIPSNYJE

1.

Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu numatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2.

Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto rūšis ir pagrindinė vykdoma veikla.

3.

Jei paraiškose turi būti pateikti pasiūlymai, el. pašto ar interneto adresas, kuriuo bus suteikta neribota, visapusiška tiesioginė ir nemokama prieiga prie koncesijos dokumentų. Tais atvejais, kai 34 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais neribota, visapusiška tiesioginė ir nemokama prieiga prie dokumentų nesuteikiama, turi būti nurodoma, kokiu būdu galima susipažinti su pirkimo dokumentais.

4.

Koncesijos aprašymas: darbų pobūdis ir apimtis, paslaugų pobūdis ir apimtis, sutarties dydis ar preliminari vertė ir, kai įmanoma, galiojimo trukmė. Jeigu koncesija skaidoma į pirkimo dalis, ši informacija pateikiama apie kiekvieną pirkimo dalį. Atitinkamais atvejais aprašomos visos pasirinkimo galimybės.

5.

BVPŽ kodai. Jeigu koncesija skaidoma į pirkimo dalis, ši informacija pateikiama apie kiekvieną pirkimo dalį.

6.

Pagrindinės darbų vykdymo vietos NUTS kodas, jei tai yra darbų koncesija, arba pagrindinės paslaugų suteikimo vietos NUTS kodas, jei tai yra paslaugų koncesija; jeigu koncesija skaidoma į pirkimo dalis, ši informacija pateikiama apie kiekvieną pirkimo dalį.

7.

Dalyvavimo sąlygos, įskaitant:

a)

atitinkamais atvejais – informaciją, ar koncesija yra suteikta tik globojamoms darbo grupėms arba ar ji vykdoma tik pagal specialias įdarbinimo programas;

b)

atitinkamais atvejais – informaciją apie tai, ar pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paslaugą gali teikti tik tam tikros profesijos atstovai; nuorodą į atitinkamą įstatymą ar kitą teisės aktą;

c)

atitinkamais atvejais – atrankos kriterijų sąrašą ir trumpą jų aprašą; minimalų (-ius) standartą (-us), kurių gali būti reikalaujama; reikalaujamą informaciją (savideklaracijas, dokumentus).

8.

Paraiškų pateikimo arba pasiūlymo gavimo terminas.

9.

Kriterijai, kurie bus taikomi suteikiant koncesiją, jeigu jie nepateikiami kituose koncesijos dokumentuose.

10.

Skelbimo išsiuntimo data.

11.

Įstaigos, atsakingos už apeliacines ir atitinkamais atvejais tarpininkavimo procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su apeliacijų teikimo terminais, arba, jei reikia, šią informaciją galinčios suteikti tarnybos pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

12.

Atitinkamais atvejais – koncesijos vykdymui taikomos konkrečios sąlygos.

13.

Adresas, kuriuo siunčiamos paraiškos ar pasiūlymai.

14.

Atitinkamais atvejais – elektroninių ryšio priemonių naudojimui keliami reikalavimai ir sąlygos.

15.

Informacija, ar koncesija susijusi su projektu ir (arba) programa, finansuojamu (-a) iš Sąjungos lėšų.

16.

Darbų koncesijų atveju, nuoroda dėl to, ar koncesijai taikoma SVP.


VI PRIEDAS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA IŠANKSTINIUOSE INFORMACINIUOSE SKELBIMUOSE DĖL KONCESIJŲ SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIALIŲ PASLAUGŲ ATVEJU, KAIP NURODYTA 31 STRAIPSNIO 3 DALYJE

1.

Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos galinčios suteikti tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2.

Atitinkamais atvejais – el. pašto arba interneto adresas, kuriuo galima gauti specifikacijas ir visus patvirtinamuosius dokumentus.

3.

Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto rūšis ir pagrindinė vykdoma veikla.

4.

BVPŽ kodai; jeigu sutartis skaidoma į pirkimo dalis, ši informacija pateikiama apie kiekvieną pirkimo dalį.

5.

Pagrindinės paslaugų koncesijų vykdymo vietos NUTS kodas.

6.

Paslaugų aprašymas, preliminarus dydis ar vertė.

7.

Dalyvavimo sąlygos.

8.

Atitinkamais atvejais – kreipimosi į perkančiąją organizaciją ar perkantįjį subjektą dėl dalyvavimo terminas (-ai).

9.

Atitinkamais atvejais – trumpas pagrindinių taikytinos koncesijos suteikimo procedūros ypatybių aprašymas.

10.

Kita aktuali informacija.


VII PRIEDAS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE DĖL KONCESIJOS SUTEIKIMO, KAIP NURODYTA 32 STRAIPSNYJE

1.

Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu numatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, ir atitinkamais atvejais telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2.

Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto rūšis ir pagrindinė vykdoma veikla.

3.

BVPŽ kodai.

4.

Pagrindinės darbų vykdymo vietos NUTS kodas, jei tai yra darbų koncesija, arba pagrindinės paslaugų suteikimo vietos NUTS kodas, jei tai yra paslaugų koncesija.

5.

Koncesijos aprašymas: darbų pobūdis ir apimtis, paslaugų pobūdis ir apimtis, sutarties galiojimo trukmė. Jeigu koncesija skaidoma į pirkimo dalis, ši informacija pateikiama apie kiekvieną pirkimo dalį. Atitinkamais atvejais aprašomos visos pasirinkimo galimybės.

6.

Taikomos suteikimo procedūros aprašymas; suteikimo be išankstinio skelbimo atveju – pagrindimas.

7.

41 straipsnyje nurodyti kriterijai, kurie buvo taikomi koncesijos ar koncesijų suteikimui.

8.

Sprendimo ar sprendimų dėl koncesijos suteikimo data.

9.

Kiekvieno suteikimo atveju – gautų pasiūlymų skaičius, įskaitant:

a)

pasiūlymų, gautų iš ekonominės veiklos vykdytojų, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės, skaičių;

b)

iš užsienio gautų pasiūlymų skaičių;

c)

elektroninėmis priemonėmis gautų pasiūlymų skaičių.

10.

Kiekvieno suteikimo atveju – konkurso laimėtojo (-ų) pavadinimas, adresas, įskaitant NUTS kodą, ir atitinkamais atvejais telefono numeris, fakso numeris, el. pašto adresas ir interneto adresas, įskaitant:

a)

informaciją, ar konkurso laimėtojas yra mažoji arba vidutinė įmonė;

b)

informaciją, ar koncesija suteikta konsorciumui.

11.

Suteiktos koncesijos vertė ir pagrindinės finansinės sąlygos, įskaitant:

a)

mokesčių dydį ir baudas (jei numatyti);

b)

premijas ir mokėjimus (jei numatyti);

c)

kitą su koncesijos verte susijusią informaciją, kaip nustatyta 8 straipsnio 3 dalyje.

12.

Informacija, ar koncesija susijusi su projektu ir (arba) programa, finansuojamu (-a) iš Sąjungos lėšų.

13.

Įstaigos, atsakingos už peržiūros ir atitinkamais atvejais tarpininkavimo procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su peržiūros procedūrų terminu, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

14.

Ankstesnių publikacijų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dėl šiame skelbime minimos (-ų) koncesijos (-ų) data (-os) ir nuoroda (-os).

15.

Skelbimo išsiuntimo data.

16.

Koncesijos numatomai vertei apskaičiuoti naudotas metodas, jeigu jis neapibūdintas kituose koncesijos dokumentuose pagal 8 straipsnį.

17.

Kita aktuali informacija.


VIII PRIEDAS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE DĖL KONCESIJOS SUTEIKIMO SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIALIŲ PASLAUGŲ KONCESIJŲ ATVEJU, KAIP NURODYTA 32 STRAIPSNYJE

1.

Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu numatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, ir atitinkamais atvejais telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2.

Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto rūšis ir pagrindinė vykdoma veikla.

3.

BVPŽ kodai; jeigu sutartis skaidoma į pirkimo dalis, ši informacija pateikiama apie kiekvieną pirkimo dalį.

4.

Glaustas koncesijos dalyko aprašymas.

5.

Gautų pasiūlymų skaičius.

6.

Laimėjusio pasiūlymo vertė, įskaitant mokesčius ir kainas.

7.

Laimėjusio (-ių) ekonominės veiklos vykdytojo (-ų) pavadinimas ir adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

8.

Kita aktuali informacija.


IX PRIEDAS

PASKELBIMO YPATUMAI

1.   Skelbimų paskelbimas

31 ir 32 straipsniuose nurodytus skelbimus perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai nusiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui, ir jie turi būti skelbiami pagal šias taisykles:

31 ir 32 straipsniuose nurodytus skelbimus skelbia Europos Sąjungos leidinių biuras;

Europos Sąjungos leidinių biuras pateikia perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui patvirtinimą, nurodytą 33 straipsnio 2 dalyje.

2.   Skelbimų siuntimo elektroninėmis priemonėmis formatas ir procedūros

Informacija apie Komisijos nustatytą skelbimų siuntimo elektroninėmis priemonėmis formatą ir procedūrą pateikta internete adresu http://simap.europa.eu


X PRIEDAS

30 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SOCIALINIŲ IR APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJŲ SĄRAŠAS

 

TDO Konvencija Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo;

 

TDO Konvencija Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo;

 

TDO Konvencija Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo;

 

TDO Konvencija Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo;

 

TDO Konvencija Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus;

 

TDO Konvencija Nr. 111 dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje;

 

TDO Konvencija Nr. 100 dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą;

 

TDO Konvencija Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti;

 

Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos ir jos Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų;

 

Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija);

 

Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų (Stokholmo POT konvencija);

 

Konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (UNEP/FAO) (IAPS, arba PIC konvencija), ir jos 3 regioniniai protokolai.


XI PRIEDAS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE DĖL KONCESIJOS PAKEITIMO JOS GALIOJIMO LAIKOTARPIU PAGAL 43 STRAIPSNĮ

1.

Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu numatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2.

BVPŽ kodai.

3.

Pagrindinės darbų vykdymo vietos NUTS kodas, jei tai yra darbų koncesija, arba pagrindinės paslaugų suteikimo vietos NUTS kodas, jei tai yra paslaugų koncesija.

4.

Koncesijos aprašymas prieš pakeitimą ir po jo: darbų pobūdis ir apimtis, paslaugų pobūdis ir apimtis.

5.

Kai taikoma, koncesijos vertės pakeitimas, įskaitant dėl pakeitimo padidėjusias kainas ar mokesčius.

6.

Aplinkybių, dėl kurių buvo būtina daryti pakeitimus, aprašymas.

7.

Sprendimo dėl koncesijos suteikimo data.

8.

Kai taikoma, naujo ekonominės veiklos vykdytojo ar vykdytojų pavadinimas, adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto adresas ir interneto adresas.

9.

Informacija, ar koncesija susijusi su iš Sąjungos lėšų finansuojamu (-a) projektu ir (arba) programa.

10.

Įstaigos, atsakingos už peržiūros ir atitinkamais atvejais tarpininkavimo procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su peržiūros procedūrų terminu, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

11.

Ankstesnių publikacijų Europos Sąjungos oficialiame leidinyje dėl šiame skelbime minimos (-ų) sutarties (-ių) data (-os) ir nuoroda (-os).

12.

Skelbimo išsiuntimo data.

13.

Kita aktuali informacija.


28.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/65


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/24/ES

2014 m. vasario 26 d.

dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį ir 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

valstybės narės institucijų arba jų vardu vykdomas viešųjų sutarčių skyrimas turi atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) principus, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas srityse, taip pat iš šių laisvių kylančius principus, kaip antai lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Vis dėlto atvejams, kai viešosios sutartys viršija tam tikrą vertę, turėtų būti parengtos nuostatos dėl nacionalinių pirkimo procedūrų koordinavimo, siekiant užtikrinti, kad tie principai būtų įgyvendinti praktiškai, o viešieji pirkimai – atverti konkurencijai;

(2)

strategijoje „Europa 2020“, nustatytoje 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „Europa 2020: Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“), viešiesiems pirkimams tenka svarbus vaidmuo kaip vienai iš rinkos priemonių, naudotinų siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo kartu užtikrinant efektyviausią viešųjų lėšų naudojimą. Tuo tikslu reikėtų persvarstyti ir modernizuoti viešųjų pirkimų taisykles, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB (5), kad būtų padidintas viešųjų išlaidų efektyvumas, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau — MVĮ) dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, ir kad perkantiesiems subjektams būtų suteikta galimybė geriau pasinaudoti viešųjų pirkimų teikiamomis galimybėmis siekiant bendrų visuomenės tikslų. Taip pat reikia išaiškinti svarbiausias sąvokas ir koncepcijas, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir įtraukti tam tikri tvirtai nusistovėjusios susijusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos aspektai;

(3)

įgyvendinant šią direktyvą reikėtų atsižvelgti į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (6), visų pirma pasirenkant ryšio priemones ir nustatant technines specifikacijas, sutarties skyrimo kriterijus ir sutarties įvykdymo sąlygas;

(4)

dėl vis įvairesnių viešųjų veiksmų formų atsirado poreikis aiškiau apibrėžti paties pirkimo sąvoką. Vis dėlto tas aiškesnis apibrėžimas neturėtų išplėsti šios direktyvos taikymo srities, palyginti su Direktyvos 2004/18/EB taikymo sritimi. Sąjungos taisyklėmis viešųjų pirkimų srityje siekiama apimti ne visas viešųjų lėšų išleidimo formas, o tik tas, kuriomis sudarant viešąją sutartį už atlygį įsigyjami darbai, prekės ar paslaugos. Reikėtų paaiškinti, kad ši direktyva tokių darbų, prekių ar paslaugų įsigijimui turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar įsigyjama taikant pirkimo, lizingo ar kitas sutartines formas.

Įsigijimo sąvoką reikėtų suprasti plačiai, kaip naudos iš atitinkamų darbų, prekių ar paslaugų gavimą, ir tuo tikslu nuosavybės teisė nebūtinai turi būti perduota perkančiosioms organizacijoms. Be to, vien veiklos finansavimui, visų pirma kai teikiamos dotacijos, dažnai susijusiam su pareiga grąžinti gautas sumas, kai jos nepanaudojamos numatytiems tikslams, viešojo pirkimo taisyklės paprastai netaikomos. Panašiai, situacijas, kai visi tam tikras sąlygas atitinkantys ekonominės veiklos vykdytojai, netaikant jokios atrankos, kaip antai vartotojo pasirinkimo ir paslaugų čekių sistemų, turi teisę atlikti tam tikrą užduotį, reikėtų laikyti ne viešaisiais pirkimais, o paprastomis leidimų suteikimo sistemomis (pavyzdžiui, vaistų ar medicinos paslaugų licencijos);

(5)

reikėtų priminti, kad nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei sudarant viešąsias sutartis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma įstatymais, kitais teisės aktais ar darbo sutartims grindžiamų paslaugų teikimui. Kai kuriose valstybėse narėse tai galėtų būti, pavyzdžiui, tam tikros administracinės ir valdžios paslaugos, kaip antai vykdomosios ir leidžiamosios valdžios paslaugos, arba tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, užsienio reikalų paslaugų ar teisingumo paslaugų arba privalomojo socialinio draudimo paslaugų, teikimas bendruomenei;

(6)

taip pat tikslinga priminti, kad ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams. Taip pat joje neturėtų būti nagrinėjamas bendrojo ekonominio intereso paslaugų, kurias patikėta teikti tik viešiesiems ar privatiesiems subjektams, liberalizavimo ar paslaugas teikiančių viešųjų subjektų privatizavimo klausimas;

Taip pat turėtų būti priminta, kad valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų arba kitų paslaugų (kaip antai pašto paslaugų) teikimą – ar jas teikti kaip bendrojo ekonominio intereso paslaugas, ar kaip bendrojo intereso neekonomines paslaugas, ar kaip šių dviejų rūšių paslaugų derinį. Tikslinga paaiškinti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma bendrojo intereso neekonominėms paslaugoms;

(7)

galiausiai turėtų būti priminta, kad ši direktyva nedaro poveikio nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų teisei laisvai spręsti, laikantis Sąjungos teisės, kaip apibrėžti bendrojo ekonominio intereso paslaugas, teisei nustatyti jų taikymo sritį ir teiktinos paslaugos ypatybes, įskaitant visas su paslaugos kokybe susijusias sąlygas, kad būtų įvykdyti jų viešosios politikos tikslai, kurių ja siekiama. Taip pat ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimams pagal SESV 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridėtą prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis), teikti, pavesti teikti ir finansuoti bendrojo ekonominio intereso paslaugas. Be to, šioje direktyvoje nenagrinėjami bendrojo ekonominio intereso paslaugų finansavimo klausimai ir valstybių narių pagal Sąjungos konkurencijos taisykles suteiktos paramos, visų pirma socialinėje srityje, sistemos;

(8)

sutartis turėtų būti laikoma viešojo darbų pirkimo sutartimi tik tuomet, kai jos dalykas yra veiklos rūšių, išvardytų II priede, vykdymas, net jei sutartis apima ir kitų paslaugų, kurių reikia norint atlikti tokias veiklas, teikimą. Viešojo paslaugų pirkimo sutartys, ypač susijusios su nuosavybės valdymo paslaugomis, tam tikromis aplinkybėmis gali apimti ir darbus. Vis dėlto jeigu šie darbai nėra esminiai sutarties pagrindinio dalyko atžvilgiu ir yra galimas jo padarinys ar papildymas, tai, kad šie darbai įtraukti į sutartį, nėra pagrindas viešojo paslaugų pirkimo sutartį laikyti viešojo darbų pirkimo sutartimi.

Vis dėlto, atsižvelgiant į viešojo darbų pirkimo sutarčių įvairovę, perkančiosios organizacijos turėtų numatyti galimybę skirti darbų projektavimo ir atlikimo sutartis tiek atskirai, tiek kartu. Šia direktyva nesiekiama nustatyti, kada sutartys turi būti skiriamos atskirai, kada kartu;

(9)

darbui, atitinkančiam perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, atlikti reikia, kad ta organizacija būtų ėmusis priemonių to darbo pobūdžiui apibrėžti arba bent turėjusi lemiamos įtakos jo projektui. Tai, kad rangovas įvykdo visus darbus arba jų dalį savo priemonėmis arba užtikrina, kad jie būtų įvykdyti kitomis priemonėmis, neturėtų tapti priežastimi pakeisti sutarties klasifikacijos kaip viešojo darbų pirkimo sutarties, jeigu tik rangovas prisiima tiesioginę ar netiesioginę teisiškai vykdytiną pareigą užtikrinti, kad darbai bus įvykdyti;

(10)

sąvoka „perkančiosios organizacijos“ ir ypač sąvoka „viešosios teisės reglamentuojami subjektai“ buvo ne kartą nagrinėtos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Siekiant paaiškinti, kad šios direktyvos taikymo sritis ratione personae turėtų likti nepakitusi, tikslinga laikytis apibrėžčių, kuriomis rėmėsi Teismas, ir įtraukti tam tikrus toje teismų praktikoje duotus paaiškinimus pačioms apibrėžtims suprasti nesiekiant keisti teismų praktikoje išplėtotų koncepcijų supratimo. Tuo tikslu reikėtų paaiškinti, kad subjektas, kuris vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą patiria nuostolių, neturėtų būti laikomas „viešosios teisės reglamentuojamu subjektu“, nes gali būti manoma, kad bendrojo intereso poreikiai, kuriems patenkinti jis įsteigtas arba kuriuos patenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio.

Panašiai, su atitinkamo subjekto finansavimo kilme susijusi sąlyga taip pat buvo nagrinėjama teismų praktikoje, kurioje išaiškinta, inter alia, kad būti finansuota „didžiąja dalimi“ reiškia daugiau nei pusę sumos ir kad toks finansavimas gali apimti naudotojų mokėjimus, kurie nustatomi, apskaičiuojami ir surenkami pagal viešosios teisės taisykles;

(11)

mišriųjų sutarčių atveju taikytinos taisyklės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į pagrindinį sutarties dalyką, jeigu objektyviai negalima atskirti sutartį sudarančių skirtingų dalių. Todėl reikėtų paaiškinti, kaip perkančiosios organizacijos turėtų nustatyti, ar skirtingas dalis galima atskirti, ar negalima. Toks paaiškinimas turėtų būti pagrįstas susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.

Turėtų būti nusprendžiama kiekvienu atskiru atveju, laikantis nuostatos, kad išreikštų ar numanomų perkančiosios organizacijos ketinimų laikyti tam tikrus mišriosios sutarties aspektus neatskiriamais neturėtų pakakti, nes jie turėtų būti paremti objektyviais įrodymais, kuriais galima pagrįsti šiuos ketinimus ir nustatyti, kad yra poreikis sudaryti vieną sutartį. Pavyzdžiui, toks pagrįstas poreikis sudaryti vieną sutartį galėtų būti vieno pastato statybos atveju, jeigu viena to pastato dalis būtų numatyta tiesioginiam atitinkamos perkančiosios organizacijos naudojimui, o kita dalis būtų numatyta valdyti koncesijos pagrindu, pavyzdžiui, siekiant įrengti visuomenei skirtą automobilių stovėjimo aikštelę. Turėtų būti paaiškinta, kad poreikis sudaryti vieną sutartį gali iškilti tiek dėl techninio, tiek dėl ekonominio pobūdžio priežasčių;

(12)

mišriųjų sutarčių, kurias galima atskirti, atveju perkančiosios organizacijos visada turi teisę skirti atskiras sutartis atskiroms mišriosios sutarties dalims; tokiu atveju kiekvienai atskirai daliai taikytinos nuostatos turėtų būti nustatomos tik atsižvelgiant į tos konkrečios sutarties charakteristikas. Kita vertus, perkančiosioms organizacijoms nusprendus įtraukti į pirkimą kitus elementus, kad ir kokia būtų jų vertė ir kad ir kokia būtų teisinė tvarka, kuri kitu atveju būtų buvusi taikoma papildomiems elementams, pagrindinis principas turėtų būti toks: tais atvejais, kai sutartis turėtų būti skiriama pagal šios direktyvos nuostatas, jeigu ji skiriama atskirai, tada ši direktyva turėtų ir toliau būti taikoma visai mišriajai sutarčiai;

(13)

vis dėlto speciali nuostata turėtų būti nustatyta mišriosioms sutartims, apimančioms gynybos ar saugumo aspektus arba dalis, kurioms SESV netaikoma. Tokiais atvejais ši direktyva galėtų būti netaikoma su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių ir kad sprendimas skirti vieną sutartį yra priimtas ne tam, kad sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB (7). Turėtų būti paaiškinta, kad perkančiosioms organizacijoms neturėtų būti užkirtas kelias pasirinkti tam tikroms mišriosioms sutartims taikyti ne Direktyvą 2009/81/EB, o šią direktyvą;

(14)

turėtų būti paaiškinta, kad sąvoka „ekonominės veiklos vykdytojai“ turėtų būti aiškinama plačiai, įtraukiant visus asmenis ir (arba) subjektus, kurie rinkoje siūlosi vykdyti darbus, tiekti produktus ar teikti paslaugas, neatsižvelgiant į teisinę formą, kurią jie pasirinko savo veiklai vykdyti. Taigi, įmonės, filialai, patronuojamosios įmonės, partnerystės, kooperatinės bendrovės, ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės, universitetai (tiek valstybiniai, tiek privatūs), taip pat kitų rūšių subjektai nei fiziniai asmenys turėtų visais atvejais visi patekti į ekonominės veiklos vykdytojo sąvoką, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra „juridiniai asmenys“;

(15)

turėtų būti paaiškinta, kad ekonominės veiklos vykdytojų grupės, įskaitant į laikinas asociacijas susibūrusias grupes, gali dalyvauti sutarčių skyrimo procedūrose nebūtinai iš šių grupių reikalaujant turėti specialią teisinę formą. Tiek, kiek būtina, pavyzdžiui, kai keliamas bendrosios ir individualiosios atsakomybės reikalavimas, skyrus tokioms grupėms sutartį iš jų gali būti pareikalauta turėti specialią formą.

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad perkančiosios organizacijos turėtų galėti aiškiai nustatyti, kokiu būdu ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi įvykdyti reikalavimus dėl ekonominės ir finansinės būklės, kaip nustatyta šioje direktyvoje, ar su techniniais ir profesiniais pajėgumais susijusius kriterijus, keliamus savarankiškai dalyvaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams.

Ekonominės veiklos vykdytojų grupėms skirtų sutarčių vykdymui gali tekti nustatyti tokias sąlygas, kokios atskiriems dalyviams nekeliamos. Tokios sąlygos, kurios turėtų būti pateisinamos dėl objektyvių priežasčių ir turėtų būti proporcingos, galėtų, pavyzdžiui, apimti reikalavimą paskirti bendrą atstovą arba pagrindinį partnerį pirkimo procedūros tikslais, arba reikalavimą pateikti informaciją apie grupės sudėtį;

(16)

perkančiosios organizacijos turėtų pasinaudoti visomis pagal nacionalinę teisę turimomis priemonėmis siekdamos užkirsti kelią viešojo pirkimo procedūrų iškraipymams, kylantiems dėl interesų konfliktų. Tai, be kita ko, galėtų būti procedūros, skirtos nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią ir juos šalinti;

(17)

Tarybos sprendimu 94/800/EB (8) visų pirma patvirtinta Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP). SVP tikslas – nustatyti subalansuotų teisių ir pareigų, susijusių su viešosiomis sutartimis, daugiašalę sistemą, siekiant liberalizuoti ir išplėsti pasaulio prekybą. Sutarčių, kurioms taikomi SVP 1, 2, 4 ir 5 priedai ir Europos Sąjungos I priedėlio Bendrosios pastabos, taip pat kiti susiję Sąjungai privalomi tarptautiniai susitarimai, atveju perkančiosios organizacijos turėtų vykdyti pagal tuos susitarimus nustatytas pareigas taikydamos šią direktyvą tokius susitarimus pasirašiusių trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojams;

(18)

SVP taikoma sutartims, kurios viršija tam tikras SVP nustatytas vertės ribas, išreikštas pagal specialiąsias skolinimosi teises. Šioje direktyvoje nustatytos vertės ribos turėtų būti suderintos siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų SVP nustatytų vertės ribų euro ekvivalentus. Be to, reikėtų numatyti eurais išreikštų vertės ribų periodinę peržiūrą, siekiant pagal išimtinai matematinį veiksmą jas pritaikyti prie galimų euro vertės svyravimų tų specialiųjų skolinimosi teisių atžvilgiu. Be tų periodinių matematinių pritaikymų, kitame jo derybų raunde reikėtų apsvarstyti galimybę padidinti SVP nustatytas vertės ribas;

(19)

turėtų būti paaiškinta, kad apskaičiuojant sutarties vertę reikia atsižvelgti į visas įplaukas, tiek gautas iš perkančiosios organizacijos, tiek iš trečiųjų šalių. Be to, reikėtų paaiškinti, kad apskaičiuojant vertės ribas, sąvoką „panašios prekės“ reikėtų suprasti kaip produktus, kurie skirti identiškam ar panašiam naudojimui, kaip antai maisto produktų rūšių ar įvairių biuro baldų atveju. Tipiniu atveju tikėtina, kad atitinkamoje srityje veikiantis ekonominės veiklos vykdytojas tokias prekes turės įprastiniame savo produktų asortimente;

(20)

turėtų būti paaiškinta, kad apskaičiuojant konkretaus pirkimo vertę turėtų būti leidžiama vertės apskaičiavimą pagrįsti pirkimo skaidymu į dalis tik tuo atveju, kai tai pateisinama dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, galėtų būti pateisinama apskaičiuoti sutarčių vertes perkančiosios organizacijos atskiro veiklos padalinio lygiu, kaip antai, mokyklų ar vaikų darželių lygiu, su sąlyga, kad tas padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą. Tokia prielaida galėtų būti daroma, kai atskiras veiklos padalinys savarankiškai vykdo pirkimo procedūras ir priima sprendimus dėl pirkimo, jam yra skirta atskira biudžeto išlaidų kategorija atitinkamiems pirkimams vykdyti, jis savarankiškai sudaro sutartį ir finansuoja ją iš jo turimo biudžeto. Skaidymas į dalis yra nepateisinamas, kai perkančioji organizacija tik organizuoja pirkimą decentralizuotu būdu;

(21)

viešosioms sutartims, kurias skiria veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose vykdančios perkančiosios organizacijos ir kurios apima šią veiklą, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES (9). Tačiau sutartys, skiriamos perkančiųjų organizacijų, vykdančių veiklą jūrų, pakrančių ar upių transporto paslaugų srityse patenka į šios direktyvos taikymo sritį;

(22)

ši direktyva skirta valstybėms narėms ir netaikoma tarptautinių organizacijų vardu ir sąskaita vykdomiems pirkimams. Vis dėlto reikia paaiškinti, kiek ši direktyva turėtų būti taikoma pirkimams, kuriuos reglamentuoja specialios tarptautinės taisyklės;

(23)

žiniasklaidos paslaugų teikėjų skiriamų tam tikrų audiovizualinių ir radijo žiniasklaidos paslaugų viešųjų sutarčių atveju turėtų būti leidžiama atsižvelgti į kultūrinės ar socialinės svarbos aspektus, dėl kurių viešųjų pirkimų taisykles taikyti būtų netikslinga. Dėl tų priežasčių turėtų būti galima taikyti išimtį viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kurias skiria patys žiniasklaidos paslaugų teikėjai paruoštų naudoti programų ir kitų parengiamųjų paslaugų, kaip antai susijusių su programos gamybai būtinais scenarijais ar meniniais pasirodymais, įsigijimui, kūrimui, gamybai ar bendrai gamybai. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad ta išimtis lygiai taip pat turėtų būti taikoma transliuojamosios žiniasklaidos paslaugų ir užsakomųjų paslaugų (nelinijinių paslaugų) atveju. Vis dėlto ta išimtis neturėtų būti taikoma techninės įrangos, būtinos tokių programų gamybai, bendrai gamybai ir transliavimui, tiekimo atveju;

(24)

turėtų būti priminta, kad arbitražo ir taikinimo paslaugas, taip pat kitų panašių alternatyvaus ginčų sprendimo formų paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, patvirtinti ar atrinkti tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis. Turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva netaikoma paslaugų pirkimo sutartims tokių paslaugų teikimo tikslu, neatsižvelgiant į tai, kaip jos vadinamos pagal nacionalinę teisę;

(25)

tam tikras teisines paslaugas teikia paslaugų teikėjai, kuriuos skiria valstybių narių teismai, jos apima teisininkų atstovavimą klientams teismo procesuose, jas privalo teikti notarai arba jos yra susijusios su viešosios valdžios funkcijų vykdymu. Tokias teisines paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, kurie skiriami arba atrenkami tokiu būdu, kuris viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, kaip antai valstybės prokurorų tam tikrose valstybėse narėse skyrimas. Todėl toms teisinėms paslaugoms ši direktyva turėtų būti netaikoma;

(26)

tikslinga nurodyti, kad šioje direktyvoje nurodomų finansinių priemonių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžiama kituose vidaus rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose, o atsižvelgiant į neseniai įsteigtą Europos finansinio stabilumo fondą ir Europos stabilumo mechanizmą, reikėtų nustatyti, kad operacijoms, atliekamoms pasitelkiant tą fondą ir tą mechanizmą, ši direktyva turėtų būti netaikoma. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma paskoloms, nei susijusioms, nei nesusijusioms su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija arba kitomis su tuo susijusiomis operacijomis;

(27)

reikėtų priminti, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 (10) 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad viešojo paslaugų pirkimo sutartims ir viešojo keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų pirkimo sutartims taikomos atitinkamai direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB, o Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 taikomas paslaugų koncesijoms autobusų ar tramvajų viešojo keleivinio transporto srityje. Be to, reikėtų priminti, kad tas reglamentas toliau taikomas viešojo paslaugų pirkimo sutartims ir paslaugų koncesijoms viešojo keleivinio geležinkelių ar metro transporto srityje. Siekiant paaiškinti šios direktyvos ir Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 santykį, reikėtų atitinkamai aiškiai nustatyti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl keleivinio geležinkelių ar metro transporto viešųjų paslaugų teikimo; šių sutarčių skyrimui turėtų būti toliau taikomas tas reglamentas. Tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 leidžia pagal nacionalinę teisę nukrypti nuo tame reglamente nustatytų taisyklių, valstybės narės turėtų galėti toliau savo nacionalinėje teisėje nustatyti, kad viešojo paslaugų pirkimo sutartys dėl keleivinio geležinkelių ar metro transporto viešųjų paslaugų teikimo turi būti skiriamos taikant sutarčių skyrimo procedūrą, vykdomą jų bendrosiomis viešųjų pirkimų taisyklėmis;

(28)

ši direktyva neturėtų būti taikoma tam tikroms ne pelno organizacijų ar asociacijų vykdomoms skubiosios pagalbos paslaugoms, nes tų organizacijų ypatingą pobūdį būtų sunku išsaugoti, jeigu paslaugos teikėjus reikėtų pasirinkti pagal šioje direktyvoje nustatytas procedūras. Vis dėlto tokia išimtis turėtų galioti tik tose srityse, kuriose tai griežtai būtina. Todėl reikėtų aiškiai pabrėžti, kad ši išimtis neturėtų būti taikoma pacientų vežimui skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms. Tokiomis aplinkybėmis taip pat būtina paaiškinti, kad Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) grupė 601 „Sausumos transporto paslaugos“ neapima greitosios pagalbos paslaugų, kurios žymimos BVPŽ kodu 8514. Todėl reikėtų paaiškinti, kad paslaugų, kurių BVPŽ kodas yra 85143000-3 ir kurios apima tik pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas, teikimui turėtų būti taikomas specialus režimas, nustatytas socialinėms ir kitoms specialioms paslaugoms (toliau – paprastesnis režimas). Todėl mišriosioms sutartims dėl bendrųjų greitosios pagalbos paslaugų teikimo taip pat būtų taikomas paprastesnis režimas, jeigu pacientų vežimui skirtų greitosios pagalbos paslaugų vertė būtų didesnė už kitų greitosios pagalbos paslaugų vertę;

(29)

tikslinga priminti, kad ši direktyva taikoma tik valstybių narių perkančiosioms organizacijoms. Todėl jos nuostatos bendrai netaikomos politinėms partijoms, nes jos nėra perkančiosios organizacijos. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse politinės partijos galėtų patekti į viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sąvoką.

Vis dėlto tam tikros rinkiminių kampanijų metu teikiamos paslaugos (pavyzdžiui, propagandinių filmų ir vaizdajuosčių gamyba) yra taip neatsiejamai susijusios su paslaugų teikėjo politinėmis pažiūromis, kad paslaugų teikėjai paprastai yra atrenkami tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis.

Galiausiai turėtų būti priminta, kad Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatams ir finansavimui yra taikomos kitos nei šioje direktyvoje nustatytos taisyklės;

(30)

tam tikrais atvejais gali būti taip, kad perkančioji organizacija arba perkančiųjų organizacijų asociacija yra vienintelis konkrečios paslaugos, kurią teikti ji turi išimtinę teisę pagal SESV atitinkančius įstatymus ir kitus paskelbtus teisės aktus, teikėjas. Turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva nebūtinai turi būti taikoma viešojo paslaugų, kurias teikia ta perkančioji organizacija arba asociacija, pirkimo sutarčių skyrimui;

(31)

kyla didelis teisinis netikrumas dėl to, kiek viešųjų pirkimų taisyklės turėtų būti taikomos tarp viešojo sektoriaus subjektų tarpusavyje sudaromoms sutartims. Susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės ir netgi pačios perkančiosios organizacijos aiškina skirtingai. Todėl reikia paaiškinti, kokiais atvejais viešajame sektoriuje sudaromoms sutartims viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos.

Atliekant tokį aiškinimą reikėtų vadovautis atitinkamoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatytais principais. Vien tai, kad abi susitarimo šalys yra viešosios institucijos, savaime nereiškia, jog viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos. Tačiau viešųjų pirkimų taisyklių taikymas neturėtų riboti viešųjų institucijų laisvės vykdyti joms pavestas viešųjų paslaugų teikimo užduotis naudojantis savo ištekliais, įskaitant galimybę bendradarbiauti su kitomis viešosiomis institucijomis.

Reikėtų užtikrinti, kad dėl viešojo sektoriaus institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, kuriam viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos, nebūtų iškreipta konkurencija privačių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu tiek, kiek taip bendradarbiaujant privatus paslaugų teikėjas atsidurtų privilegijuotoje padėtyje savo konkurentų atžvilgiu;

(32)

viešosioms sutartims, skiriamoms kontroliuojamiesiems juridiniams asmenims, šioje direktyvoje numatytos procedūros neturėtų būti taikomos, jeigu perkančiosios organizacijos vykdoma to juridinio asmens kontrolė yra panaši į tą, kurią ji vykdo savo skyrių atžvilgiu, su sąlyga, kad daugiau kaip 80 % to kontroliuojamojo juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusi kontroliuojančioji perkančioji organizacija arba kiti tos perkančiosios organizacijos kontroliuojami juridiniai asmenys, neatsižvelgiant į tai, kas yra naudos, susijusios su sutarties įvykdymu, gavėjas.

Ši išimtis neturėtų būti taikoma situacijoms, kai privatus ekonominės veiklos vykdytojas tiesiogiai dalyvauja kontroliuojamojo juridinio asmens kapitale, nes tokiomis aplinkybėmis, skyrus viešąją sutartį be konkurso procedūros, privačiam ekonominės veiklos vykdytojui, dalyvaujančiam kontroliuojamojo juridinio asmens kapitale, būtų užtikrintas nepagrįstas pranašumas jo konkurentų atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į specifines privalomos narystės pagrindu veikiančių viešųjų subjektų, pavyzdžiui, organizacijų, atsakingų už tam tikrų viešųjų paslaugų valdymą ar vykdymą, ypatybes, tai neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai konkrečių privačių ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimas kontroliuojamojo juridinio asmens kapitale yra privalomas pagal Sutartis atitinkančią nacionalinės teisės akto nuostatą, su sąlyga, kad toks dalyvavimas nesuteikia kontrolės, teisės blokuoti ir nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams. Be to, turėtų būti paaiškinta, kad lemiamas elementas – tik tiesioginis dalyvavimas privačiomis lėšomis kontroliuojamajame juridiniame asmenyje. Todėl, kai kontroliuojančiosios perkančiosios organizacijos arba kontroliuojančiųjų perkančiųjų organizacijų kapitale yra privataus dalyvavimo, tai nekliudo skirti viešąsias sutartis kontroliuojamajam juridiniam asmeniui netaikant šioje direktyvoje numatytų procedūrų, nes toks dalyvavimas neturi neigiamo poveikio privačių ekonominės veiklos vykdytojų konkurencijai.

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad perkančiosios organizacijos, pavyzdžiui, viešosios teisės reglamentuojami subjektai, kurių kapitale gali būti privataus dalyvavimo, turėtų turėti galimybę pasinaudoti horizontaliajam bendradarbiavimui numatyta išimtimi. Todėl, įvykdžius visas kitas horizontaliojo bendradarbiavimo sąlygas, horizontaliajam bendradarbiavimui numatyta išimtis turėtų būti taikoma ir tokioms perkančiosioms organizacijoms, kai sutartis yra sudaroma tik tarp perkančiųjų organizacijų;

(33)

perkančiosios organizacijos turėtų galėti nuspręsti bendrai teikti joms pavestas viešąsias paslaugas bendradarbiaudamos, neprivalėdamos laikytis kokios nors konkrečios teisinės formos. Toks bendradarbiavimas galėtų apimti visų rūšių veiklą, susijusią su paslaugų teikimu ir pareigomis, kurios yra nustatytos dalyvaujančioms organizacijoms arba kurias jos yra prisiėmusios, kaip antai vietos ar regioninės valdžios institucijų privalomos ar savanoriškos užduotys arba konkrečioms įstaigoms pagal viešąją teisę pavestos teikti paslaugos. Įvairių dalyvaujančių organizacijų teikiamos paslaugos nebūtinai turi būti identiškos; jos taip pat gali vienos kitas papildyti.

Sutartims dėl bendro viešųjų paslaugų teikimo šioje direktyvoje nustatytos taisyklės neturėtų būti taikomos su sąlyga, kad tokios sutartys yra sudarytos tik tarp perkančiųjų organizacijų, jeigu taip bendradarbiaujant vadovaujamasi vien su viešojo intereso tikslų pasiekimu susijusiais motyvais ir jeigu užtikrinama, kad nė vienas privatus paslaugų teikėjas neatsidurtų privilegijuotoje padėtyje savo konkurentų atžvilgiu.

Siekiant įvykdyti tas sąlygas, bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas bendradarbiavimo koncepcija. Taip bendradarbiaujant nereikalaujama, kad visos dalyvaujančios organizacijos prisiimtų atsakomybę vykdyti pagrindines sutartines prievoles, jeigu tik įsipareigojama prisidėti prie konkrečios viešosios paslaugos teikimo bendradarbiaujant. Be to, bendradarbiavimas, įskaitant visus finansinius pervedimus tarp dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų, turėtų būti vykdomas vadovaujantis vien su viešojo intereso tikslų pasiekimu susijusiais motyvais;

(34)

yra tokių atvejų, kai juridinis subjektas pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas veikia kaip nustatytų perkančiųjų organizacijų instrumentas ar techninė tarnyba, privalo vykdyti jam tų perkančiųjų organizacijų pavestus nurodymus ir neturi jokios įtakos sprendžiant dėl atlygio už savo veiklos rezultatus. Atsižvelgiant į santykių nesutartinį pobūdį, tokiems išimtinai administracinio pobūdžio santykiams viešojo pirkimo procedūros neturėtų būti taikomos;

(35)

reikėtų skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – MTTP) programų bendrą finansavimą iš pramonės šaltinių. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad ši direktyva taikoma tik kai nėra tokio bendro finansavimo ir kai su MTTP susijusios veiklos rezultatais naudojasi atitinkama perkančioji organizacija. Nereikėtų atmesti galimybės, kad paslaugų teikėjas, kuris vykdė tą veiklą, galėtų viešai paskelbti tos veiklos ataskaitą, tuo tarpu perkančioji organizacija išlaiko išimtinę teisę naudotis MTTP rezultatais vykdydama savo veiklą. Tačiau fiktyvus keitimasis MTTP rezultatais ar grynai simboliškas dalyvavimas paslaugų teikėjo atlyginime neturėtų užkirsti kelio šios direktyvos taikymui;

(36)

užimtumas ir profesija padeda integruotis į visuomenę ir yra svarbūs elementai, užtikrinantys visiems lygias galimybes. Šiuo požiūriu gali būti svarbus globojamų darbo grupių vaidmuo. Taip pat gali būti svarbios ir kitos socialinės įmonės, kurių pagrindinis tikslas remti socialinę ir profesinę neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų, kaip antai bedarbių, nepalankioje padėtyje esančių mažumų narių ar kitų socialiai marginalizuotų grupių narių integraciją ar reintegraciją. Tačiau tokios globojamos darbo grupės ar socialinės įmonės gali nepajėgti laimėti konkursų įprastinėmis konkurencijos sąlygomis. Todėl tikslinga nustatyti, kad valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad viešųjų sutarčių arba tam tikrų jų pirkimo dalių skyrimo procedūrose galėtų dalyvauti tik tokios globojamos darbo grupės ar socialinės įmonės, arba numatyti, kad tam tikros sutartys bus vykdomos tik pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas;

(37)

siekiant aplinkos, socialinės ir darbo teisės reikalavimus tinkamai įtraukti į viešųjų pirkimų procedūras, labai svarbu, kad valstybės narės ir perkančiosios organizacijos imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytų pareigų, kurios taikomos darbų vykdymo ar paslaugų teikimo vietoje ir yra nustatytos įstatymais, teisės aktais, įsakymais ir sprendimais nacionaliniu ir Sąjungos lygiu, taip pat kolektyvinėmis sutartimis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymo būdas atitinka Sąjungos teisę. Lygiai taip pat, vykdant sutartis turi būti laikomasi X priede išvardytuose tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos yra ratifikavusios visos valstybės narės, nustatytų pareigų. Vis dėlto tai jokiu būdu neturėtų kliudyti taikyti darbuotojams palankesnių įdarbinimo sąlygų.

Atitinkamos priemonės turėtų būti taikomos laikantis pagrindinių Sąjungos teisės principų, visų pirma siekiant užtikrinti lygiateisiškumą. Tokios atitinkamos priemonės turėtų būti taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB (11) ir tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrintas lygiateisiškumas ir tai, kad kitų valstybių narių ekonominės veiklos vykdytojai ir darbuotojai nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami;

(38)

turėtų būti laikoma, kad paslaugos yra teikiamos toje vietoje, kurioje iš esmės įvykdoma sutartis. Kai paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, skambučių centrų teikiamos paslaugos, turėtų būti laikoma, kad tos paslaugos teikiamos jų atlikimo vietoje, neatsižvelgiant į vietas ir valstybes nares, į kurias paslaugos yra nukreipiamos;

(39)

atitinkamos pareigos galėtų būti įtrauktos į sutarties įvykdymo sąlygas. Taip pat į viešąsias sutartis turėtų būti galima įtraukti nuostatas dėl kolektyvinių sutarčių laikymosi užtikrinimo pagal Sąjungos teisę. Atitinkamų pareigų nevykdymas galėtų būti laikomas šiurkščiu atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo nusižengimu ir dėl to jam gali būti neleista dalyvauti viešosios sutarties skyrimo procedūroje;

(40)

aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatų laikymosi kontrolė turėtų būti vykdoma atitinkamais pirkimo procedūros etapais, taikant bendruosius principus, kuriais reglamentuojamas dalyvių pasirinkimas ir sutarčių skyrimas, taikant pašalinimo kriterijus ir taikant nuostatas, susijusias su pasiūlyta neįprastai maža kaina. Būtinas patikrinimas tuo tikslu turėtų būti atliekamas pagal atitinkamas šios direktyvos nuostatas, visų pirma nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių ir savideklaracijų;

(41)

jokios šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti nustatyti priemones, būtinas siekiant apsaugoti viešąją politiką, visuomenės moralę, visuomenės saugumą, sveikatą, žmonių ir gyvūnų gyvybę, išsaugoti augmeniją, ar imtis kitų aplinkos apsaugos priemonių, ypač atsižvelgiant į tvarų vystymąsi, arba užtikrinti jų vykdymą, su sąlyga, kad tos priemonės atitinka SESV;

(42)

labai svarbu, kad perkančiosios organizacijos turėtų papildomo lankstumo, kad galėtų pasirinkti pirkimo procedūrą, kurioje numatomos derybos. Taip pat tikėtina, kad platesnis tų procedūrų taikymas suaktyvins tarptautinę prekybą, nes atlikus vertinimą paaiškėjo, kad sutartys, paskirtos taikant derybas su išankstiniu skelbimu apie pirkimą, labai dažnai būna sudaromos su konkursą laimėjusiais tarptautiniais konkurso dalyviais. Valstybės narės turėtų galėti numatyti konkurso procedūrą su derybomis arba konkurencinį dialogą, taikomus įvairiais atvejais, jeigu tikėtina, kad atviri ar riboti konkursai be derybų neduos tenkinančių pirkimo rezultatų. Reikėtų priminti, kad pastaraisiais metais labai išaugo konkurencinio dialogo naudojimas, vertinant pagal atitinkamą sudaromų sutarčių vertės dalį. Jo naudingumas pasitvirtino tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos nepajėgia apibrėžti, kokiomis priemonėmis galėtų patenkinti savo poreikius, arba įvertinti, kokius techninius, finansinius ar teisinius sprendimus gali pasiūlyti rinka. Ši padėtis visų pirma gali susiklostyti esant inovaciniams projektams, įgyvendinant didelius integruotus transporto infrastruktūros projektus, didelius kompiuterių tinklų projektus ar projektus, susijusius su kompleksiniu ir struktūrizuotu finansavimu. Prireikus perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos paskirti projekto vadovą siekiant užtikrinti tinkamą ekonominės veiklos vykdytojų ir perkančiosios organizacijos bendradarbiavimą sutarties skyrimo procedūros metu;

(43)

darbų pirkimo sutarčių atveju tokia padėtis gali susidaryti, kai darbas susijęs su nestandartiniais pastatais arba kai darbas apima projektavimą arba inovacinius sprendimus. Paslaugų ar prekių pirkimo atveju, kai reikia pritaikymo ar projektavimo pakeitimų, gali būti naudinga naudoti konkurso procedūrą su derybomis arba konkurencinį dialogą. Tokie pritaikymo ar projektavimo darbai ypač svarbūs kompleksinio pirkimo atveju, pavyzdžiui, kai perkami sudėtingi produktai, intelektinės paslaugos, kaip antai konsultavimo paslaugos, architektų paslaugos arba inžinerijos paslaugos, ar vykdomi didelio masto informacinių ir ryšių technologijų (toliau — IRT) projektai. Tais atvejais derybos gali būti būtinos siekiant užtikrinti atitinkamų prekių ar paslaugų atitiktį perkančiosios organizacijos poreikiams. Paruoštų naudoti paslaugų ar prekių, kurias rinkoje gali teikti ar tiekti daug įvairių subjektų, atžvilgiu konkurso procedūra su derybomis ir konkurencinis dialogas neturėtų būti naudojami;

(44)

konkurso procedūra su derybomis taip pat turėtų būti galima tais atvejais, kai pagal atvirą ar ribotą konkursą buvo pateikti tik netaisyklingi arba nepriimtini pasiūlymai. Tokiais atvejais perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama vykdyti derybas siekiant gauti tinkamus ir priimtinus pasiūlymus;

(45)

konkurso procedūra su derybomis turėtų būti vykdoma laikantis adekvačių apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Visų pirma, perkančiosios organizacijos turėtų iš anksto nurodyti minimalius reikalavimus, kuriais apibūdinamas pirkimo pobūdis ir kurie derybų eigoje neturėtų būti keičiami. Sutarčių skyrimo kriterijai ir jų lyginamojo svorio nustatymas turėtų būti stabilūs per visą procedūrą ir jie neturėtų būti derybų dalykas, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ekonominės veiklos vykdytojams. Derybomis turėtų būti siekiama pagerinti pasiūlymus, kad perkančiosios organizacijos galėtų pirkti darbus, prekes ir paslaugas, kurios visiškai atitinka jų konkrečius poreikius. Derybos gali būti vedamos dėl visų perkamų darbų, prekių ar paslaugų charakteristikų, įskaitant, pavyzdžiui, kokybę, kiekį, komercines sąlygas ir socialinius, aplinkosaugos ir inovacinius aspektus, jeigu jie nėra minimalūs reikalavimai.

Reikėtų paaiškinti, kad minimalūs reikalavimai, kuriuos turi nustatyti perkančioji organizacija, yra tos sąlygos ir ypatybės (visų pirma fizinės, funkcinės ir teisinės), kurias turėtų atitikti ar turėti kiekvienas pasiūlymas, kad perkančiajai organizacijai būtų leista skirti sutartį pagal pasirinktus sutarčių skyrimo kriterijus. Siekiant užtikrinti proceso skaidrumą ir atsekamumą, visi etapai turėtų būti tinkamai užfiksuoti dokumentuose. Be to, visi pasiūlymai procedūros metu turėtų būti pateikti raštu;

(46)

perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama sutrumpinti tam tikrus terminus, taikomus atviriems ir ribotiems konkursams ir konkurso procedūroms su derybomis, kai konkretūs terminai būtų netinkami dėl skubos, kurią perkančiosios organizacijos turėtų deramai pagrįsti. Reikėtų paaiškinti, kad tai nebūtinai turi būti ypatinga skuba, kilusi dėl įvykių, kurių atitinkama perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kurie nuo jos nepriklauso;

(47)

moksliniai tyrimai ir inovacijos, įskaitant ekologines ir socialines inovacijas, yra vieni iš svarbiausių būsimo augimo variklių ir jiems strategijoje „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ skiriamas didžiausias dėmesys. Viešosios institucijos turėtų geriausiai strategiškai išnaudoti viešuosius pirkimus inovacijoms skatinti. Inovacinių produktų, darbų ir paslaugų pirkimas atlieka esminį vaidmenį gerinant viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę ir kartu sprendžiant svarbiausius visuomenės uždavinius. Jis padeda pasiekti geriausią viešųjų pinigų ir vertės santykį ir užtikrinti didesnę ekonominę naudą, naudą aplinkai ir visuomenei, nes kuriamos naujos idėjos, jos paverčiamos inovaciniais produktais bei paslaugomis ir taip skatinamas tvarus ekonomikos augimas.

Reikėtų priminti, kad keletas viešųjų pirkimų modelių buvo pateikta 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikate „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“, kuriame aptariamas tų MTTP paslaugų„ kurios nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, pirkimas. Tie modeliai toliau galiotų, bet ši direktyva taip pat turėtų padėti sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti su inovacijomis susijusius viešuosius pirkimus ir padėti valstybėms narėms pasiekti Sąjungos tikslus inovacijų srityje;

(48)

atsižvelgiant į inovacijų svarbą, perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos kuo dažniau leisti teikti alternatyvius pasiūlymus. Todėl tų organizacijų dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad prieš leisdamos teikti alternatyvius pasiūlymus, jos turi nustatyti minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai;

(49)

kai poreikio sukurti inovacinį produktą ar gauti inovacinę paslaugą ar vykdyti inovacinius darbus ir vykdyti vėlesnį susijusių prekių, paslaugų arba darbų pirkimą rinkoje jau esamais sprendimais neįmanoma patenkinti, perkančiosios organizacijos turėtų galėti pasinaudoti specialia pirkimo procedūra sutarčių, kurioms taikoma ši direktyva, atžvilgiu. Ši speciali procedūra turėtų sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms suformuoti ilgalaikę inovacijų partnerystę siekiant sukurti ir paskui nusipirkti naują, inovacinį produktą, paslaugą ar darbus, jeigu užsakymas dėl tokio inovacinio produkto ar paslaugos arba inovacinių darbų gali būti įvykdytas pagal sutartą rezultatų lygį ir kainą, nesant reikalo tokiam pirkimui organizuoti atskiros pirkimo procedūros. Inovacijų partnerystė turėtų būti pagrįsta procedūrinėmis taisyklėmis, kurios taikomos konkurso procedūrai su derybomis, o sutartys turėtų būti skiriamos remiantis vieninteliu pagrindu – geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris yra tinkamiausias lyginant pasiūlymus dėl inovacinių sprendimų. Tiek labai didelių projektų atveju, tiek mažesnių inovacinių projektų atveju inovacijų partnerystės struktūra turėtų būti tokia, kad galėtų užtikrinti būtiną „rinkos paskatą“ kurti inovacinį sprendimą kartu neatimant rinkos teikiamų galimybių.

Todėl perkančiosios organizacijos turėtų nenaudoti inovacijų partnerysčių taip, kad būtų užkertamas kelias konkurencijai, ji būtų ribojama arba iškreipiama. Tam tikrais atvejais tokio poveikio išvengti galėtų padėti inovacijų partnerysčių su keliais partneriais sudarymas;

(50)

atsižvelgiant į žalingus padarinius konkurencijai, derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą turėtų būti naudojamos tik išimtinėmis aplinkybėmis. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai paskelbimas neįmanomas dėl ypatingos skubos priežasčių, atsiradusių dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kurie nuo jo nepriklauso, arba jeigu nuo pat pradžių aišku, kad paskelbimas nesukels didesnės konkurencijos ar neužtikrins geresnių pirkimo rezultatų, ypač jeigu vertinant objektyviai yra tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas, galintis įvykdyti sutartį. Tai būdinga meno kūriniams, nes menininko tapatybė iš principo lemia unikalų meno kūrinio pobūdį ir vertę. Išskirtinumas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, bet derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą naudojimą galima pagrįsti tik objektyvaus išskirtinumo atveju, jeigu išskirtinumo padėtis numatant būsimą pirkimo procedūrą nebuvo sukurta pačios perkančiosios organizacijos.

Šia išimtimi besiremiančios perkančiosios organizacijos turėtų nurodyti priežastis, kodėl nėra pagrįstų alternatyvų ar pakaitalų, pavyzdžiui, naudojant alternatyvius platinimo kanalus, įskaitant už perkančiosios organizacijos valstybės narės ribų, arba renkantis funkcijų atžvilgiu panašius darbus, prekes ir paslaugas.

Kai išskirtinumo padėtis yra susidariusi dėl techninių priežasčių, jos turėtų būti tiksliai apibrėžtos ir kiekvienu atskiru atveju pagrįstos. Minėtosios priežastys galėtų būti, pavyzdžiui, tas faktas, kad kitam ekonominės veiklos vykdytojui techniniu atžvilgiu beveik neįmanoma įvykdyti užduoties, arba būtinybė, kad būtų naudojamasi tam tikra praktine patirtimi, priemonėmis ar metodais, kuriais disponuoja tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas. Techninės priežastys taip pat gali būti susijusios su specialiais sąveikumo reikalavimais, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti perkamų darbų, prekių ar paslaugų funkcinį tinkamumą.

Galiausiai, pirkimo procedūra netikslinga, kai prekės perkamos tiesiogiai prekių rinkoje, įskaitant tokiose biržos prekių prekybos platformose, kaip antai žemės ūkio produktų, žaliavų ir energijos produktų biržos, kai reguliuojama ir prižiūrima daugiašalė prekybos sistema natūraliai užtikrina rinkos kainas;

(51)

turėtų būti paaiškinta, kad nuostatos dėl konfidencialios informacijos apsaugos niekaip neturi trukdyti viešai atskleisti nekonfidencialias sudarytų sutarčių nuostatas, įskaitant visus vėlesnius pakeitimus;

(52)

elektroninės informavimo ir ryšių priemonės gali labai supaprastinti sutarčių paskelbimą ir padidinti pirkimo procesų efektyvumą ir skaidrumą. Jos turėtų tapti standartinėmis ryšio ir keitimosi informacija priemonėmis pirkimo procedūrose, nes jos labai padidina ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti visoje vidaus rinkoje vykdomose pirkimo procedūrose. Tuo tikslu turėtų būti nustatyta, kad yra privalomas skelbimų elektronine forma pateikimas, galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma ir – po 30 mėnesių pereinamojo laikotarpio – pasiekta visiškai elektroninė komunikacija, suprantama kaip ryšių palaikymas elektroninėmis priemonėmis visuose procedūros etapuose, įskaitant prašymų dalyvauti perdavimą ir, visų pirma, pasiūlymų persiuntimą (elektroninių pasiūlymų teikimas). Valstybėms narėms ir perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama numatyti daugiau, jei jos to pageidautų. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad privalomas elektroninių ryšio priemonių naudojimas pagal šią direktyvą vis dėlto neturėtų reikšti, kad perkančiosios organizacijos privalo vykdyti pasiūlymų elektroninį apdorojimą arba kad nustatoma elektroninio vertinimo ar automatinio apdorojimo pareiga. Be to, pagal šią direktyvą po sutarties skyrimo pareiga naudoti elektronines ryšio priemones neturėtų būti taikoma nė vieno iš viešojo pirkimo proceso elementų atžvilgiu, kaip ir vidaus ryšių perkančiojoje organizacijoje atžvilgiu;

(53)

perkančiosios organizacijos turėtų naudoti, išskyrus tam tikromis konkrečiomis situacijomis, elektronines ryšio priemones, kurios būtų nediskriminacinės, plačiai prieinamos ir sąveikios su visuotinai naudojamais IRT produktais, ir jomis neturi būti ribojama ekonominės veiklos vykdytojų galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje. Naudojant tokias ryšio priemones taip pat turėtų būti atsižvelgiama į neįgaliųjų galimybes jomis naudotis. Turėtų būti paaiškinta, kad pareiga visuose viešųjų pirkimų procedūros etapuose naudoti elektronines ryšio priemones nebūtų tikslinga, kai elektroninėms priemonėms naudoti reikėtų specialių priemonių ar rinkmenų formatų, kurie nėra plačiai prieinami, ir kai atitinkami ryšiai galėtų būti palaikomi tik naudojant specializuotą biuro įrangą. Todėl tam tikrais atvejais, kurie turėtų būti išsamiai apibūdinti, perkančiosios organizacijos neturėtų būti įpareigotos reikalauti, kad teikiant pasiūlymus būtų naudojamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šia direktyva nustatoma, kad tokiais atvejais turėtų būti laikomos ir situacijos, kai būtina naudoti specializuotą biuro įrangą, kuri nėra plačiai prieinama perkančiosioms organizacijoms, pavyzdžiui, plačiaformačius spausdintuvus. Kai kurių pirkimo procedūrų atveju pirkimo dokumentuose galėtų būti reikalaujama pateikti fizinį arba tam tikro mastelio modelį, kurio pateikti perkančiosioms organizacijoms elektroninėmis priemonėmis neįmanoma. Tokiais atvejais modelis turėtų būti perkančiosioms organizacijoms siunčiamas paštu ar per kitą tinkamą vežėją.

Vis dėlto turėtų būti paaiškinta, kad kitos ryšio priemonės turėtų būti naudojamos tik tose konkurso dalyse, kur elektroninių ryšių priemonių nereikalaujama.

Tikslinga paaiškinti, kad, kai tai būtina dėl techninių priežasčių, perkančiosios organizacijos turėtų galėti nustatyti maksimalų dokumentų, kuriuos galima pateikti, apimties dydį;

(54)

gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kuriais perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama nesinaudoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai nesinaudojimas tokiomis ryšio priemonėmis būtinas norint užtikrinti ypač slaptos informacijos apsaugą. Turėtų būti paaiškinta, kad kai reikiamą apsaugos lygį galima užtikrinti plačiai nenaudojamomis elektroninėmis priemonėmis, jas vertėtų naudoti. Tokio atvejo pavyzdys galėtų būti tai, kai perkančiosios organizacijos reikalauja naudoti tam tikslui skirtas saugias ryšio priemones, prie kurių jos suteikia prieigą;

(55)

skirtingi techniniai formatai arba procesai ir pranešimų standartai potencialiai galėtų trukdyti sąveikumui ne tik kiekvienoje valstybėje narėje, bet taip pat (ir ypač) tarp valstybių narių. Pavyzdžiui, siekiant dalyvauti pirkimo procedūroje, kurioje leidžiama arba reikalaujama naudoti elektroninį katalogą – tai yra tokį informacijos pateikimo ir organizavimo formatą, kuris prieinamas visiems dalyviams ir kuris gali būti apdorojamas elektroninėmis priemonėmis – ekonominės veiklos vykdytojai, tuo atveju, jeigu tvarka nebūtų standartizuota, turėtų pritaikyti savo katalogus pagal kiekvieną pirkimo procedūrą, o tai reikštų, kad labai panašią informaciją reikėtų teikti skirtingais formatais, priklausomai nuo atitinkamos perkančiosios organizacijos specifikacijų. Todėl katalogo formatų standartizavimas padidintų sąveikumo lygį, sustiprintų veiksmingumą ir taip pat sumažintų ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią pastangų naštą;

(56)

Komisija, svarstydama, ar reikia užtikrinti arba stiprinti sąveikumą tarp skirtingų techninių formatų arba procesų ir pranešimų standartų nustatant pareigą naudoti specialius standartus, ir jei nusprendžiama, kad reikia, spręsdama, kokius standartus nustatyti privalomais, ji turėtų visapusiškai atsižvelgti į susijusių suinteresuotųjų subjektų nuomones. Taip pat ji turėtų atsižvelgti į tai, kokiu mastu atitinkamą standartą ekonominės veiklos vykdytojai ir perkančiosios organizacijos jau yra praktiškai taikę ir kaip sėkmingai jis veikė. Prieš nustatydama pareigą taikyti konkretų techninį standartą Komisija taip pat turėtų atidžiai atsižvelgti į susijusias sąnaudas, galinčias atsirasti visų pirma dėl poreikio pritaikyti esamas elektronines pirkimo priemones, įskaitant infrastruktūrą, procesus ir programinę įrangą. Jeigu atitinkami standartai nėra sukurti tarptautinės, Europos arba nacionalinės standartizacijos organizacijos, jie turėtų atitikti IRT standartams taikomus reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 (12);

(57)

valstybės narės ir perkančiosios organizacijos, prieš nustatydamos saugumo lygį, kurį turi atitikti įvairiais sutarties skyrimo procedūros etapais naudojamos elektroninės ryšio priemonės, turėtų įvertinti proporcingumą tarp, viena vertus, reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti tikslų ir patikimą atitinkamos informacijos siuntėjų tapatybės nustatymą bei siunčiamo turinio apsaugą, ir, kita vertus, problemų tikimybę, kaip antai tais atvejais, kai pranešimus siunčia kitas nei nurodytasis siuntėjas. Tai reikštų, kad nors visos kitos nuostatos būtų visiems elementams vienodos, saugumo lygis, kuris būtų privalomas, pavyzdžiui, el. laiškui, kuriuo prašoma patvirtinti tikslų adresą, kur vyks informacinis posėdis, neprivalėtų būti nustatytas toks pat kaip paties pasiūlymo el. laiškui, kuris laikomas įpareigojamuoju pasiūlymu ekonominės veiklos vykdytojui. Taip pat, įvertinus proporcingumą galėtų būti nustatyti žemesni saugumo lygiai, reikalaujami pakartotinai pateikiant elektroninius katalogus arba pateikiant pasiūlymus pagal preliminariąją sutartį rengiamuose minikonkursuose arba prieigos prie pirkimo dokumentų kontekste;

(58)

nors pagrindiniai pirkimo procedūros dokumentai, kaip antai pirkimo dokumentai, prašymai dalyvauti konkurse, susidomėjimo patvirtinimas ir pasiūlymai, turėtų visada būti teikiami raštu, kitais atvejais ir toliau turėtų būti galima su ekonominės veiklos vykdytojais bendrauti žodžiu, jeigu bendravimo žodžiu turinys pakankamai užfiksuojamas dokumentuose. To reikia siekiant užtikrinti tinkamą skaidrumo lygį, kurį nustačius galima patikrinti, ar laikomasi lygiateisiškumo principo. Visų pirma labai svarbu, kad toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui, būtų pakankamai ir tinkamomis priemonėmis užfiksuojamas dokumentuose, pavyzdžiui, naudojant rašytinius protokolus ar garso įrašus arba parengiant pagrindinių bendravimo elementų santraukas;

(59)

Sąjungos viešojo pirkimo rinkose ryškėja didelė tendencija telkti viešųjų perkančiųjų subjektų poreikius, kad būtų pasiekta masto ekonomija, įskaitant mažesnes kainas ir sandorių sąnaudas, ir pagerėtų bei taptų profesionalesnis pirkimų valdymas. Tai galima pasiekti sutelkus pirkimus arba pagal dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų skaičių, arba pagal apimtį ir vertę per tam tikrą laiką. Vis dėlto pirkimų sutelkimą ir centralizavimą reikėtų atidžiai stebėti, siekiant išvengti per didelio perkamosios galios sutelkimo, slaptų susitarimų ir išsaugoti skaidrumą bei konkurenciją, be to, užtikrinti MVĮ galimybes patekti į rinką;

(60)

preliminariosios sutartys yra visoje Europoje plačiai naudojamas ir veiksmingu laikomas pirkimo būdas. Todėl jų tvarką reikėtų išlaikyti iš esmės nepakeistą. Tačiau reikia paaiškinti tam tikrus aspektus, visų pirma tai, kad perkančiosios organizacijos neturėtų naudoti preliminariųjų sutarčių, jeigu jos nėra įvardytos tokiose sutartyse. Tuo tikslu perkančiosios organizacijos, kurios nuo pat pradžių yra konkrečios preliminariosios sutarties šalys, turėtų būti aiškiai nurodytos, pateikiant pavadinimą arba kitu būdu, kaip antai nurodant tiksliai apibrėžtoje geografinėje vietovėje esančių perkančiųjų organizacijų atitinkamą kategoriją, kad atitinkamas perkančiąsias organizacijas būtų galima lengvai ir nedviprasmiškai atpažinti. Atitinkamai, po to, kai preliminarioji sutartis sudaroma, naujiems ekonominės veiklos vykdytojams neturėtų būti leidžiama prie jos prisijungti. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, tuo atveju, kai centrinė perkančioji organizacija naudoja bendrą perkančiųjų organizacijų ar jų kategorijų, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijų tam tikroje geografinėje vietovėje, registrą ir šios organizacijos turi teisę naudotis jos sudaroma preliminariąja sutartimi, ta centrinė perkančioji organizacija minėtą registrą turėtų naudoti taip, kad būtų galima patikrinti ne tik tai, kuri organizacija yra perkančioji organizacija, bet ir sužinoti datą, nuo kurios ji įgauna teisę naudotis centrinės perkančiosios organizacijos sudaryta preliminariąja sutartimi, nes nuo tos datos priklauso tai, kuriomis konkrečiomis preliminariosiomis sutartimis tai perkančiajai organizacijai turėtų būti leidžiama naudotis;

(61)

preliminariųjų sutarčių, kuriose nustatomos visos sąlygos, kontekste, tarp objektyvių sąlygų, naudojamų nustatant, kurie preliminariosios sutarties šalimis esantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų atlikti atitinkamą užduotį – tiekti prekes ar teikti paslaugas fiziniams asmenims – gali būti tų fizinių asmenų poreikiai ar pasirinkimas.

Perkančiosioms organizacijoms turėtų būti suteikta papildomo lankstumo, kai jos vykdo pirkimą pagal preliminariąsias sutartis, kurios sudaromos su daugiau nei vienu ekonominės veiklos vykdytoju ir kuriose nustatomos visos sąlygos.

Tokiais atvejais perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama gauti konkrečių darbų atlikimo paslaugas, prekes ar paslaugas, kurias apima preliminarioji sutartis, šiais būdais: arba reikalaujant, kad šiuos darbus atliktų, prekes ar paslaugas suteiktų vienas iš ekonominės veiklos vykdytojų, nustatomų remiantis objektyviais kriterijais ir iš anksto nustatytomis sąlygomis, arba surengiant ekonominės veiklos vykdytojų, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, minikonkursą ir jo pagrindu skiriant konkrečią sutartį dėl darbų, prekių ar paslaugų. Kad būtų užtikrintas skaidrumas ir lygiateisiškumas, perkančiosios organizacijos preliminariosios sutarties pirkimo dokumentuose turėtų nurodyti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos bus pasirenkamas vienas iš tų dviejų preliminariosios sutarties vykdymo būdų. Tokie kriterijai galėtų būti susiję, pavyzdžiui, su atitinkamų darbų, prekių ar paslaugų kokybe, verte ar ypatybėmis, įskaitant poreikį turėti aukštesnio laipsnio paslaugą arba didesnį saugumo lygį, arba su kainų lygio pokyčiais lyginant su iš anksto nustatytu kainų indeksu. Preliminariosios sutartys neturėtų būti naudojamos netinkamai arba tokiu būdu, kuris užkirstų kelią konkurencijai, ją suvaržytų ar iškreiptų. Perkančiosios organizacijos neturėtų privalėti pagal šią direktyvą pirkti darbus, prekes ar paslaugas, kurioms taikoma preliminarioji sutartis, pagal tą preliminariąją sutartį;

(62)

taip pat turėtų būti paaiškinta, kad nors preliminariąja sutartimi pagrįstos sutartys turi būti skiriamos nepasibaigus pačios preliminariosios sutarties galiojimo laikui, atskirų preliminariąja sutartimi pagrįstų sutarčių galiojimo laikotarpis neprivalo sutapti su tos preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu; jis prireikus galėtų būti trumpesnis ar ilgesnis. Visų pirma, turėtų būti leidžiama nustatyti preliminariąja sutartimi pagrįstų atskirų sutarčių galiojimo trukmę atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, į laiką, kurio reikia atskiroms sutartims įvykdyti, kai pagal sutartis numatyta vykdyti įrangos, kurios tikėtina naudojimo trukmė yra ilgesnė nei ketveri metai, techninę priežiūrą arba kai sutarčiai įvykdyti reikia surengti išsamius darbuotojams skirtus mokymus.

Taip pat reikėtų paaiškinti, kad galėtų pasitaikyti išimtinių atvejų, kai pačių preliminariųjų sutarčių galiojimo laikotarpį turėtų būti leidžiama nustatyti daugiau kaip ketveriems metams. Tokie atvejai, kurie turėtų būti tinkamai pagrindžiami, visų pirma remiantis preliminariosios sutarties dalyku, galėtų, pavyzdžiui, iškilti, kai ekonominės veiklos vykdytojai turi naudotis įranga, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis kaip ketveri metai ir kuri privalo būti prieinama bet kuriuo preliminariosios sutarties viso galiojimo laikotarpio metu;

(63)

atsižvelgiant į įgytą patirtį taip pat reikia pritaikyti taisykles, kuriomis reglamentuojamos dinaminės pirkimo sistemos, kad perkančiosios organizacijos galėtų visapusiškai pasinaudoti tokios sistemos teikiamomis galimybėmis. Sistemas reikia supaprastinti; visų pirma jas reikėtų organizuoti kaip ribotą konkursą, taip pašalinant poreikį teikti orientacinius pasiūlymus, kurie, kaip nustatyta, yra vienas iš didžiausių dinamines pirkimo sistemas apsunkinančių veiksnių. Todėl pirkimo procedūrose, vykdomose taikant dinaminę pirkimo sistemą, šios sistemos taikymo laikotarpiu turėtų būti leidžiama dalyvauti kiekvienam prašymą dalyvauti pateikusiam ir atrankos kriterijus atitinkančiam ekonominės veiklos vykdytojui. Šis pirkimo būdas sudaro galimybę perkančiajai organizacijai gauti ypač daug įvairių pasiūlymų ir taip didelės konkurencijos pagrindu užtikrinti kuo geresnį viešųjų lėšų panaudojimą perkant įprastai naudojamus ar paruoštus naudoti produktus, darbus ar paslaugas, kurie yra plačiai prieinami rinkoje;

(64)

paprastai tie prašymai dalyvauti turėtų būti išnagrinėjami daugiausia per 10 darbo dienų, atsižvelgiant į tai, kad atrankos kriterijai bus vertinami šioje direktyvoje nustatytų paprastesnių reikalavimų pateikti dokumentus pagrindu. Tačiau kai pirmą kartą parengiama dinaminė pirkimo sistema, perkančiosios organizacijos po pirmo skelbimo apie pirkimą viešo paskelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo pirmą kartą galėtų gauti tiek daug prašymų dalyvauti, kad joms reikėtų daugiau laiko prašymams išnagrinėti. Tai turėtų būti leistina su sąlyga, kad konkretus pirkimas nepradedamas tol, kol neišnagrinėti visi prašymai. Perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama nustatyti būdą, kaip jos ketina nagrinėti prašymus dalyvauti, pavyzdžiui, jos gali nuspręsti tokį nagrinėjimą rengti tik vieną kartą per savaitę su sąlyga, kad laikomasi kiekvieno prašymo dalyvauti išnagrinėjimo terminų;

(65)

bet kuriuo metu per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai per atitinkamą terminą pateiktų atnaujintą ir patikslintą savideklaraciją dėl atitikties kokybinės atrankos kriterijams. Reikėtų priminti, kad konkrečiai ir dinaminių pirkimo sistemų srityje taikoma šios direktyvos bendrosiose nuostatose dėl įrodinėjimo priemonių numatyta galimybė reikalauti ekonominės veiklos vykdytojų pateikti patvirtinimo dokumentus, o konkurso dalyviui, kuriam perkančioji organizacija nusprendė paskirti sutartį, taikoma pareiga juos pateikti;

(66)

siekiant pagerinti MVĮ galimybes dalyvauti didelio masto dinaminio pirkimo sistemoje, pavyzdžiui, sistemoje, kurią valdo centrinė perkančioji organizacija, atitinkamai perkančiajai organizacijai turėtų būti leidžiama skirstyti sistemą pagal objektyviai apibrėžtas produktų, darbų ar paslaugų kategorijas. Tokios kategorijos turėtų būti apibrėžtos remiantis objektyviais veiksniais, kurie, pavyzdžiui, galėtų būti didžiausia leidžiama konkrečių sutarčių, kurias galima skirti tam tikroje kategorijoje ar tam tikroje geografinėje vietovėje, kur bus įgyvendinamos tam tikros sutartys, apimtis. Kai dinaminė pirkimo sistema dalinama į kategorijas, perkančioji organizacija turėtų taikyti atrankos kriterijus, kurie būtų proporcingi atitinkamos kategorijos charakteristikoms;

(67)

turėtų būti paaiškinta, kad elektroniniai aukcionai paprastai netinka tam tikrų viešųjų darbų ir paslaugų pirkimo sutarčių atveju, kai sutarties dalykas yra intelektinis darbas, kaip antai projektavimas, nes elektroniniuose aukcionuose gali būti naudojami tik tokie elementai, kuriuos įmanoma automatiškai įvertinti elektroninėmis priemonėmis, be perkančiosios organizacijos įsikišimo arba patvirtinimo, tai yra tokie elementai, kuriuos įmanoma įvertinti kiekybiškai – išreikšti skaičiais arba procentine dalimi.

Vis dėlto taip pat turėtų būti paaiškinta, kad elektroninius aukcionus galima naudoti pirkimo procedūroje, kai perkama konkreti intelektinės nuosavybės teisė. Taip pat vertėtų priminti, kad nors perkančiosios organizacijos gali, jeigu aukcionas dar neprasidėjęs, sumažinti kandidatų arba konkurso dalyvių skaičių, aukcionui prasidėjus elektroniniame aukcione dalyvaujančių konkurso dalyvių skaičiaus mažinti nebegalima;

(68)

nuolat kuriamos naujos elektroninių pirkimų priemonės, pavyzdžiui, elektroniniai katalogai. Elektroniniai katalogai yra toks informacijos pateikimo ir organizavimo formatas, kuris yra bendras visiems dalyviams ir kurį galima apdoroti elektroninėmis priemonėmis. Jo pavyzdys galėtų būti pasiūlymai, pateikti dinaminės elektroninės lentelės forma. Perkančiosios organizacijos turėtų galėti reikalauti naudoti elektroninius katalogus visose taikomose procedūrose, kai būtina naudoti elektronines ryšio priemones. Elektroniniai katalogai padeda didinti konkurenciją ir supaprastinti viešuosius pirkimus, visų pirma sutaupyti laiko ir pinigų. Vis dėlto reikėtų nustatyti tam tikras taisykles, siekiant užtikrinti, kad naujų būdų naudojimas atitiktų šią direktyvą ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principus. Todėl elektroninių katalogų naudojimas pasiūlymams pateikti neturėtų apimti ekonominės veiklos vykdytojų galimybės apsiriboti tik savo bendro katalogo pateikimu. Ekonominės veiklos vykdytojai vis dėlto turėtų pritaikyti savo bendrus katalogus pagal konkrečią pirkimo procedūrą. Taip pritaikant užtikrinama, kad į katalogą, kuris pateikiamas pagal tam tikrą pirkimo procedūrą, būtų įtraukti tik tie produktai, darbai ar paslaugos, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai, nuodugniai išnagrinėję, laiko atitinkančiais perkančiosios organizacijos reikalavimus. Tuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama kopijuoti informaciją, pateiktą jų bendruose kataloguose, bet jiems neturėtų būti leidžiama persiųsti savo bendro katalogo kaip tokio.

Be to, kai pateikiamos pakankamos garantijos dėl atsekamumo užtikrinimo, lygiateisiškumo ir nuspėjamumo, perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama rengti pasiūlymus dėl konkrečių pirkimų remiantis anksčiau persiųstais elektroniniais katalogais, visų pirma jeigu konkursas iš naujo skelbiamas pagal preliminariąją sutartį arba jeigu naudojama dinaminė pirkimo sistema;

Kai pasiūlymus parengė perkančioji organizacija, atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė patikrinti, ar tuose perkančiosios organizacijos parengtuose pasiūlymuose nėra esminių klaidų. Jeigu esminių klaidų esama, ekonominės veiklos vykdytojui neturėtų būti privalomas perkančiosios organizacijos parengtas pasiūlymas, išskyrus atvejus, kai klaida ištaisoma.

Laikydamosi elektroninių ryšio priemonių taisyklių reikalavimų, perkančiosios organizacijos turėtų vengti nepagrįstai apriboti ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti pirkimo procedūrose, kuriose pasiūlymai turi būti teikiami elektroninių katalogų forma ir kuriomis užtikrinamas bendrųjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų taikymas;

(69)

daugumoje valstybių narių vis dažniau naudojamas centralizuotų pirkimų būdas. Centrinės perkančiosios organizacijos kitų perkančiųjų organizacijų vardu už atlyginimą arba neatlyginamai vykdo įsigijimus, valdo dinamines pirkimo sistemas ar skiria viešąsias sutartis ir (arba) preliminariąsias sutartis. Perkančiosioms organizacijoms, kurių vardu sudaroma preliminarioji sutartis, turėtų būti leidžiama ja naudotis atskiriems ar pakartotiniams pirkimams. Atsižvelgiant į perkamus didelius kiekius, toks būdas gali padėti didinti konkurenciją ir turėtų padėti padidinti viešųjų pirkimų profesionalumą. Todėl reikėtų nustatyti centrinių perkančiųjų organizacijų, skirtų perkančiosioms organizacijoms, Sąjungos apibrėžtį ir reikėtų paaiškinti, kad centrinės perkančiosios organizacijos veikia dviem skirtingais būdais.

Pirma, jos turėtų galėti atlikti didmenininkų vaidmenį pirkdamos, saugodamos ir perparduodamos arba, antra, jos turėtų galėti atlikti tarpininkų vaidmenį skirdamos sutartis, valdydamos dinaminio pirkimo sistemas arba sudarydamos preliminariąsias sutartis, kuriomis naudosis perkančiosios organizacijos. Tokią tarpininko funkciją tam tikrais atvejais galima atlikti atitinkamas sutarties skyrimo procedūras vykdant savarankiškai, be atitinkamų perkančiųjų organizacijų išsamių instrukcijų; kitais atvejais šią funkciją galima atlikti vykdant atitinkamas sutarties skyrimo procedūras atitinkamų perkančiųjų organizacijų vardu ir sąskaita bei laikantis jų instrukcijų.

Be to, reikėtų nustatyti atsakomybės už šioje direktyvoje nustatytų pareigų laikymąsi paskirstymo tarp centrinės perkančiosios organizacijos ir perkančiųjų organizacijų, perkančių iš jos arba jai tarpininkaujant, taisykles. Kai centrinei perkančiajai organizacijai tenka visa atsakomybė už pirkimo procedūrų vykdymą, tik ji viena turėtų būti tiesiogiai atsakinga ir už procedūrų teisėtumą. Kai perkančioji organizacija vykdo tam tikras procedūros dalis, pavyzdžiui, iš naujo paskelbia konkursą pagal preliminariąją sutartį arba skiria atskiras sutartis taikydama dinaminę pirkimo sistemą, ji turėtų ir toliau būti atsakinga už etapus, kuriuos ji vykdo;

(70)

perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama skirti viešojo paslaugų pirkimo sutartį dėl centralizuotos pirkimo veiklos vykdymo centrinei perkančiajai organizacijai, netaikant šioje direktyvoje numatytų procedūrų. Taip pat turėtų būti leidžiama į tokias viešojo paslaugų pirkimo sutartis įtraukti nuostatą dėl papildomos pirkimo veiklos vykdymo. Kai viešojo paslaugų pirkimo sutartys dėl papildomos pirkimo veiklos nėra vykdomos centrinės perkančiosios organizacijos ir nėra viena iš jos atitinkamai perkančiajai organizacijai teikiamų centralizuotos pirkimo veiklos paslaugų, tos sutartys turėtų būti skiriamos laikantis šios direktyvos. Taip pat reikėtų priminti, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma, kai centralizuota arba papildoma pirkimo veikla vykdoma ne atlygintinos sutarties pagrindu, kuri atitinka pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

(71)

griežtesnių nuostatų dėl centrinių perkančiųjų organizacijų nustatymas nė vienu atveju neturėtų užkirsti kelio taikyti dabartinę tam tikrais atvejais taikomą bendrų pirkimų praktiką, t. y. mažiau institucionalizuotą ir sistemingą bendrą pirkimą arba nustatytą praktiką naudotis paslaugų teikėjais, kurie parengia ir valdo pirkimo procedūras perkančiosios organizacijos vardu bei sąskaita ir jai vadovaujant. Priešingai, reikėtų paaiškinti tam tikrus bendro pirkimo aspektus, nes bendras pirkimas gali būti labai svarbus, ypač kai jis naudojamas inovaciniuose projektuose.

Bendras pirkimas gali vykti labai įvairiai, viena vertus, gali vykti suderintas pirkimas, kai parengiamos bendros techninės specifikacijos darbų, prekių ar paslaugų pirkimui, kurį vykdys kelios perkančiosios organizacijos, kiekvienai vykdant atskirą pirkimo procedūrą, kita vertus, galima padėtis, kai atitinkamos perkančiosios organizacijos kartu vykdo vieną pirkimo procedūrą veikdamos kartu arba patikėdamos vienai perkančiajai organizacijai valdyti pirkimo procedūrą visų perkančiųjų organizacijų vardu.

Kai kelios perkančiosios organizacijos kartu vykdo vieną pirkimo procedūrą, jos turėtų būti bendrai atsakingos už savo pareigų pagal šią direktyvą vykdymą. Tačiau tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos kartu vykdo tik tam tikras pirkimo procedūros dalis, bendra atsakomybė turėtų būti taikoma tik kartu vykdomų procedūros dalių atžvilgiu. Kiekviena perkančioji organizacija turėtų būti individualiai atsakinga už procedūras ar procedūrų dalis, kurias ji vykdo savarankiškai, pavyzdžiui, už sutarties skyrimą, preliminariosios sutarties sudarymą, dinaminės pirkimo sistemos valdymą, konkurso paskelbimą iš naujo pagal preliminariąją sutartį arba nustatymą, kuris preliminariosios sutarties šalimi esantis ekonominės veiklos vykdytojas atliks atitinkamą užduotį;

(72)

elektroninės ryšio priemonės ypač tinka centralizuotų pirkimų praktikai ir priemonėms palaikyti, nes suteikia galimybę pakartotinai naudoti ir automatiškai tvarkyti duomenis, taip pat kuo labiau sumažinti informavimo ir sandorių sąnaudas. Todėl tokių elektroninių ryšių priemonių naudojimą pirmiausia reikėtų padaryti privalomą centrinėms perkančiosioms organizacijoms ir kartu padėti derinti praktiką visoje Sąjungoje. Be to, praėjus 30 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, turėtų būti nustatyta bendra pareiga naudoti elektronines ryšio priemones visose pirkimų procedūrose;

(73)

šiuo metu įvairių valstybių narių perkančiųjų organizacijų vykdomam bendram viešųjų sutarčių skyrimui kyla tam tikrų teisinių sunkumų, susijusių su nacionalinių įstatymų kolizija. Nepaisant to, kad Direktyva 2004/18/EB netiesiogiai leidžiama vykdyti tarpvalstybinius bendrus viešuosius pirkimus, perkančiosios organizacijos vis dar susiduria su dideliais teisiniais ir praktiniais sunkumais, kai perka iš centrinių perkančiųjų organizacijų kitose valstybėse narėse arba bendrai skiria viešąsias sutartis. Kad perkančiosios organizacijos galėtų kuo geriau pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis masto ekonomijos ir rizikos bei naudos pasidalijimo požiūriu, ypač inovaciniuose projektuose, susijusiuose su didesne rizika, nei pagrįstai galėtų prisiimti viena perkančioji organizacija, tuos sunkumus reikėtų pašalinti. Todėl reikėtų nustatyti naujas tarpvalstybinio bendro pirkimo taisykles, kad perkančiosioms organizacijoms būtų lengviau bendradarbiauti ir būtų geriau išnaudojami vidaus rinkos privalumai atveriant prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams tarptautines verslo galimybes. Tomis taisyklėmis turėtų būti nustatytos centrinių perkančiųjų organizacijų veikimo tarptautiniu mastu sąlygos ir nurodyti tarpvalstybinių bendrų procedūrų atvejais taikytini viešųjų pirkimų teisės aktai, įskaitant taikytinus teisės aktus dėl teisės gynimo priemonių, papildantys Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 (13) įstatymų kolizijų taisykles. Be to, skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos turėtų galėti pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę kurti bendrus subjektus. Reikėtų nustatyti konkrečias tokios bendro pirkimo formos taisykles.

Vis dėlto perkančiosios organizacijos neturėtų naudotis tarpvalstybinio bendro pirkimo galimybėmis pagal Sąjungos teisę siekdamos išvengti privalomų viešosios teisės taisyklių, kurios joms yra taikomos toje valstybėje narėje, kurioje jos yra. Tokios taisyklės galėtų apimti, pavyzdžiui, nuostatas dėl skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais ar specialius reikalavimus dėl didesnės rizikos prekių atsekamumo;

(74)

viešųjų perkančiųjų subjektų parengtos techninės specifikacijos turi sudaryti galimybę atverti viešuosius pirkimus konkurencijai ir pasiekti tvarumo tikslus. Tuo tikslu turėtų būti galima teikti pasiūlymus, kuriais būtų atspindėta techninių sprendinių, standartų ir techninių specifikacijų įvairovė rinkoje, įskaitant sprendinius, standartus ir technines specifikacijas, parengtus remiantis veiksmingumo kriterijais, susijusiais su gyvavimo ciklu ir darbų vykdymo, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo gamybos proceso tvarumu.

Todėl technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtino konkurencijos susiaurinimo taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas. Paprastai tas tikslas kuo geriausiai pasiekiamas technines specifikacijas parengus pagal funkcinius ir veiksmingumo reikalavimus. Funkciniai ir veiksmingumo reikalavimai taip pat yra tinkamas būdas remti inovacijas viešuosiuose pirkimuose ir turėtų būti kuo plačiau naudojami. Kai daroma nuoroda į Europos standartą arba, jo nesant, nacionalinį standartą, perkančiosios organizacijos turėtų vertinti pasiūlymus, grindžiamus lygiavertėmis priemonėmis. Ekonominės veiklos vykdytojas turėtų būti atsakingas už prašomo ženklinimo lygiavertiškumo įrodymą.

Lygiavertiškumui įrodyti turėtų būti galima iš konkurso dalyvių reikalauti pateikti trečiojo asmens patikrintus įrodymus. Vis dėlto turėtų būti leidžiamos ir kitos tinkamos įrodinėjimo priemonės, kaip antai gamintojo techniniai dokumentai, jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas neturi galimybės gauti tokių pažymėjimų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per atitinkamus terminus, su sąlyga, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas tokiomis priemonėmis įrodo, kad darbai, prekės ar paslaugos atitinka techninėse specifikacijose, sutarties skyrimo kriterijuose ar sutarties įvykdymo sąlygose nustatytus reikalavimus ar kriterijus;

(75)

perkančiosios organizacijos, norinčios pirkti tam tikromis aplinkosaugos, socialinėmis ar kitomis charakteristikomis pasižyminčius darbus, prekes ar paslaugas, turėtų turėti galimybę naudotis konkrečiu ženklinimu, kaip antai Europos ekologiniu ženklu, (keleto) šalių ekologiniais ženklais ar bet kokiu kitu ženklinimu, su sąlyga, kad ženklo reikalavimai, pavyzdžiui, produkto aprašymas ir jo pateikimas, įskaitant pakavimo reikalavimus, būtų susieti su sutarties dalyku. Be to, labai svarbu, kad tie reikalavimai būtų parengti ir patvirtinti pagal objektyviai patikrinamus kriterijus, taikant procedūrą, kurioje galėtų dalyvauti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, valdžios įstaigos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkos organizacijos, ir kad ženklas būtų prieinamas visiems suinteresuotiesiems subjektams. Turėtų būti paaiškinta, kad suinteresuotaisiais subjektais galėtų būti viešieji ar privatieji subjektai, įmonės ar bet kokio pobūdžio nevyriausybinė organizacija (organizacija, kuri nėra valdžios struktūrų dalis ir nėra įprasta įmonė).

Lygiai taip pat turėtų būti paaiškinta, kad nustatant ženklinimo reikalavimus, kuriuos gali naudoti viešosios institucijos vykdydamos pirkimus, gali dalyvauti konkretūs nacionaliniai subjektai, toms valdžios įstaigoms ar organizacijoms neprarandant savo, kaip trečiųjų subjektų, statuso.

Nuorodomis į ženklus neturėtų būti sukeltos inovacijų ribojimo pasekmės;

(76)

visiems asmenims naudoti skirtų pirkimų atveju, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų plačioji visuomenė ar perkančiosios organizacijos darbuotojai, būtina, kad perkančiosios organizacijos nustatytų technines specifikacijas, siekiant atsižvelgti į prieinamumo neįgaliesiems ar visiems naudotojams tinkamos koncepcijos kriterijus, išskyrus deramai pagrįstus atvejus;

(77)

rengdamos technines specifikacijas, perkančiosios organizacijos turėtų atsižvelgti į iš Sąjungos teisės kylančius reikalavimus duomenų apsaugos teisės srityje, visų pirma susijusius su asmens duomenų tvarkymo sistemomis (pritaikytoji duomenų apsauga);

(78)

viešieji pirkimai turėtų būti pritaikyti MVĮ poreikiams. Perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos naudotis Gerosios patirties kodeksu, nustatytu 2008 m. birželio 25 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Europos gerosios patirties kodeksas, kuriuo siekiama suteikti MVĮ daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis“, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip taikant viešųjų pirkimų sistemą suteikti MVĮ daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Siekiant to tikslo ir siekiant skatinti konkurenciją perkančiosios organizacijos turėtų būti visų pirma skatinamos skaidyti stambias sutartis į pirkimo dalis. Taip skaidyti galima kiekybiniu pagrindu, kad atskirų sutarčių apimtis labiau atitiktų MVĮ pajėgumą, arba kokybiniu pagrindu, atsižvelgiant į atitinkamas skirtingas profesijas ir specializacijas, siekiant atskirų sutarčių turinį labiau pritaikyti prie specializuotų MVĮ sektorių arba atsižvelgiant į skirtingus vėlesnius projekto etapus.

Pirkimo dalių apimtį ir dalyką savo nuožiūra turėtų nustatyti perkančioji organizacija, kuriai, laikantis atitinkamų taisyklių dėl pirkimo vertės sąmatos apskaičiavimo, taip pat turėtų būti leidžiama dėl kai kurių atskirų pirkimo dalių skirti sutartis netaikant šioje direktyvoje nustatytų procedūrų. Perkančioji organizacija turėtų būti įpareigota svarstyti, ar tikslinga padalyti sutartis į pirkimo dalis, tačiau jai turėtų būti leidžiama nuspręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į, jos nuomone, susijusias priežastis, netaikant jos atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros. Kai perkančioji organizacija nusprendžia, kad sutartį skaidyti į pirkimo dalis būtų netikslinga, atskiroje ataskaitoje arba pirkimo dokumentuose turėtų būti nurodytos perkančiosios organizacijos pagrindinės pasirinkimo priežastys. Viena tokių priežasčių galėtų būti, pavyzdžiui, tai, kad, perkančiosios organizacijos nuomone, dėl išskaidymo kiltų konkurencijos sumažinimo rizika arba rizika, kad sutarties vykdymas taps techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas ir brangus, arba tai, kad yra rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį.

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama padaryti daugiau, kad MVĮ būtų lengviau dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje, išplečiant pareigos svarstyti sutarties skaidymo į pirkimo dalis, sudarant mažesnes sutartis, tikslingumą, apimtį, nustatant perkančiosioms organizacijoms reikalavimą pagrįsti sprendimą neskaidyti sutarčių į pirkimo dalis arba nustatant, kad skaidymas į pirkimo dalis tam tikromis sąlygomis yra privalomas. Siekdamos to paties tikslo valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę sukurti tiesioginio mokėjimo subrangovams sistemas;

(79)

kai sutartys skaidomos į pirkimo dalis, perkančiosios organizacijos, kad, pavyzdžiui, išlaikytų konkurenciją arba užtikrintų tiekimo patikimumą, turėtų galėti apriboti pirkimo dalių, dėl kurių ekonominės veiklos vykdytojas gali teikti pasiūlymą, skaičių; joms taip pat turėtų būti leidžiama apriboti pirkimo dalių, kurios gali būti paskirtos vienam konkurso dalyviui, skaičių.

Vis dėlto kliūčių siekiant tikslo sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose galėtų atsirasti tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos privalėtų skirti sutartį dėl atskirų pirkimo dalių, net jeigu tai reikštų gerokai mažiau palankių sprendimų patvirtinimą, palyginti su sprendimu skirti sutartį, apimančią kelias arba visas pirkimo dalis. Todėl, kai galimybė taikyti tokį metodą buvo aiškiai iš anksto nurodyta, perkančiosios organizacijos turėtų galėti atlikti pasiūlymų palyginamąjį įvertinimą, kad nustatytų, ar konkretaus konkurso dalyvio pateikti pasiūlymai dėl konkretaus pirkimo dalių rinkinio kaip visuma geriau atitiktų pagal šią direktyvą nustatytus sutarties skyrimo kriterijus tų pirkimo dalių atžvilgiu nei pasiūlymai dėl konkrečių atskirų pirkimo dalių, vertinamų atskirai. Jeigu atsakymas yra teigiamas, perkančiajai organizacijai turėtų būti leidžiama skirti atitinkamam konkurso dalyviui sutartį, apimančią konkrečias pirkimo dalis. Turėtų būti paaiškinta, kad perkančiosios organizacijos turėtų atlikti šį palyginamąjį įvertinimą pirmiausia nustatydamos, kuris pasiūlymas geriausiai atitinka sutarties skyrimo kriterijus, nustatytus kiekvienos atskiros pirkimo dalies atžvilgiu, ir po to palygindamos jį su pasiūlymais, kuriuos konkretus konkurso dalyvis yra pateikęs dėl konkretaus pirkimo dalių rinkinio kaip visumos;

(80)

kad procedūros taptų spartesnės ir efektyvesnės, dalyvavimo pirkimo procedūrose laikotarpiai turėtų būti kuo trumpesni, nesukuriant bereikalingų kliūčių ekonominės veiklos vykdytojų iš visos vidaus rinkos dalyvavimui, ypač MVĮ dalyvavimui. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustatydamos laikotarpį pasiūlymams ir prašymams dalyvauti pateikti, perkančiosios organizacijos turėtų atsižvelgti visų pirma į sutarties sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti, net jei tai reikštų, kad reikia nustatyti ilgesnius laikotarpius, nei šioje direktyvoje numatyti minimalios trukmės laikotarpiai. Elektroninių informacijos ir ryšio priemonių naudojimas, visų pirma galimybės ekonominės veiklos vykdytojams, konkurso dalyviams ir kandidatams gauti visus pirkimo dokumentus elektroninėmis priemonėmis ir elektroninėmis priemonėmis siųsti pranešimus, didina skaidrumą ir padeda sutaupyti laiko. Todėl reikėtų nustatyti, kad minimalūs leidžiami laikotarpiai bus sutrumpinti remiantis SVP nustatytomis taisyklėmis ir laikantis sąlygos, kad jie bus suderinti su konkrečiu Sąjungos lygiu numatytu taikyti perdavimo būdu. Be to, perkančiosios organizacijos turėtų turėti galimybę dar labiau sutrumpinti laikotarpį prašymams dalyvauti ir pasiūlymams pateikti tais atvejais, kai dėl skubos įprastiniai terminai nėra tinkami, tačiau įprastinė procedūra su skelbimu apie pirkimą tebėra įmanoma. Tik išskirtiniais atvejais, kai dėl ypatingos skubos, kilusios dėl įvykių, kurių atitinkama perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kurie nuo jos nepriklauso, įprastinė procedūra tampa neįmanoma net sutrumpinus terminus, perkančiosios organizacijos turėtų turėti galimybę, jei tai tikrai būtina, skirti sutartis vedant derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą. Tokia padėtis galėtų susidaryti po stichinių nelaimių, kai reikia veikti nedelsiant;

(81)

turėtų būti paaiškinta, jog dėl to, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pakankamai laiko tinkamiems pasiūlymams parengti, gali prireikti pratęsti iš pradžių nustatytus laikotarpius. Visų pirma tai būtų atvejis, kai padaroma reikšmingų pakeitimų pirkimo dokumentuose. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad tuo atveju reikšmingi pakeitimai turėtų būti suprantami kaip apimantys pakeitimus, visų pirma techninių specifikacijų pakeitimus, kuriuos suprasti ir į kuriuos tinkamai reaguoti ekonominės veiklos vykdytojams prireiktų papildomo laiko. Vis dėlto turėtų būti paaiškinta, kad tokie pakeitimai neturėtų būti tokie dideli, kad dėl jų būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių. Visų pirma toks atvejis galėtų susidaryti, kai dėl pakeitimų sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, palyginti su tuo, kas iš pradžių išdėstyta pirkimo dokumentuose, iš esmės pasikeistų;

(82)

turėtų būti paaiškinta, kad perkančiosios organizacijos turėtų persiųsti informaciją apie tam tikrus sprendimus, priimtus vykdant pirkimo procedūrą, įskaitant sprendimą neskirti sutarties arba nesudaryti preliminariosios sutarties, be atskiro kandidatų ar konkurso dalyvių prašymo persiųsti tokią informaciją. Taip pat reikėtų priminti, kad Tarybos direktyvoje 89/665/EEB (14) perkančiosioms organizacijoms taip pat numatoma pareiga be atskiro kandidatų ar konkurso dalyvių prašymo atitinkamiems kandidatams ir konkurso dalyviams pateikti kai kurių svarbiausių sprendimų, priimtų pirkimo procedūroje, atitinkamų priežasčių santrauką. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad kandidatai ir konkurso dalyviai turėtų galėti prašyti išsamesnės informacijos, susijusios su tomis priežastimis, o perkančiosios organizacijos turėtų pateikti šią informaciją, išskyrus atvejus, kai yra rimtų priežasčių jos nepateikti. Tos priežastys turėtų būti nustatytos šioje direktyvoje. Siekiant užtikrinti reikiamą skaidrumą pirkimo procedūrose, kuriose naudojamos derybos ir dialogai su konkurso dalyviais, tiems dalyviams, kurie pateikė priimtinus pasiūlymus, turėtų būti leidžiama, išskyrus atvejus, kai būtų rimtų priežasčių to nedaryti, taip pat prašyti informacijos apie procedūros valdymą ir eigą;

(83)

dažnai nepateisinama MVĮ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose kliūtis yra pernelyg griežti reikalavimai dėl ekonominio ir finansinio pajėgumo. Tokie reikalavimai turėtų būti susiję su sutarties dalyku ir proporcingi sutarties dalyko atžvilgiu. Visų pirma perkančiosioms organizacijoms neturėtų būti leidžiama reikalauti iš ekonominės veiklos vykdytojų įvykdyti minimalios apvartos reikalavimus, jei jie būtų neproporcingi sutarties dalyko atžvilgiu; paprastai reikalavimas neturėtų daugiau nei dvigubai viršyti apskaičiuotos sutarties vertės. Tačiau tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis turėtų būti galima taikyti griežtesnius reikalavimus. Tokios aplinkybės galėtų būti susijusios su didele rizika, siejama su sutarties vykdymu ar tuo, kad esminę reikšmę turi tinkamas sutarties įvykdymas laiku, nes tai, pavyzdžiui, yra būtina išankstinė kitų sutarčių įvykdymo sąlyga.

Tokiais tinkamai pagrįstais atvejais perkančiosios organizacijos turėtų turėti teisę nuspręsti savo nuožiūra, ar didesnės minimalios apyvartos reikalavimai būtų tinkami ir reikiami, netaikant jų atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros. Kai turi būti taikomi reikalavimai dėl didesnės minimalios apyvartos, perkančiosios organizacijos turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti jos ribą tiek, kiek tai yra susiję su sutarties dalyku ir yra proporcinga sutarties dalyko atžvilgiu. Kai perkančioji organizacija nusprendžia reikalauti didesnės minimalios apyvartos ribos, kad minimali apyvarta daugiau nei dvigubai viršytų apskaičiuotą sutarties vertę, atskiroje ataskaitoje arba pirkimo dokumentuose turėtų būti nurodytos tokio perkančiosios organizacijos pasirinkim priežastys.

Perkančiosios organizacijos taip pat turėtų galėti pareikalauti informacijos apie, pavyzdžiui, turto ir įsipareigojimų santykį, kuris matyti iš metinių finansinių ataskaitų. Teigiamas santykis, rodantis didesnį turtą nei įsipareigojimus, galėtų būti papildomas įrodymas, kad ekonominės veiklos vykdytojų finansinis pajėgumas yra pakankamo lygio;

(84)

daug ekonominės veiklos vykdytojų, ir ne tik MVĮ, mano, kad didelė kliūtis jų dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose yra administracinė našta, atsirandanti dėl būtinybės pateikti daug pažymų ar kitų dokumentų, susijusių su pašalinimo ir atrankos kriterijais. Apribojus tokius reikalavimus, pavyzdžiui, naudojant Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD), kurį sudaro naujausia savideklaracija, galbūt būtų galima labai supaprastinti tvarką, o tai būtų naudinga ir perkančiosioms organizacijoms, ir ekonominės veiklos vykdytojams.

Vis dėlto iš konkurso dalyvio, kuriam nuspręsta skirti sutartį, turėtų būti reikalaujama pateikti atitinkamus įrodymus, o perkančiosios organizacijos neturėtų sudaryti sutarčių su to negalinčiais padaryti konkurso dalyviais. Perkančiosios organizacijos taip pat turėtų turėti teisę bet kada reikalauti pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus, jei mano tai yra būtina, kad būtų tinkamai laikomasi procedūros. Tai visų pirma galėtų būti dviejų etapų procedūrų atveju – kai organizuojamas ribotas konkursas, konkurso procedūra su derybomis, konkurencinis dialogas ir inovacijų partnerystė – kai perkančiosios organizacijos naudojasi galimybe apriboti kandidatų, pakviestų teikti pasiūlymą, skaičių. Gali būti pagrįsta reikalauti pateikti patvirtinamuosius dokumentus kandidatų atrinkimo metu siekiant išvengti padėties, kai perkančiosios organizacijos pakviečia kandidatus, kurie, kaip vėliau paaiškėja, negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų skyrimo etape, ir taip užkertamas kelias dalyvauti kandidatams, kurie iš esmės atitiktų reikalavimus.

Turėtų būti aiškiai nustatyta, kad EBVPD taip pat turėtų būti pateikiama atitinkama informacija apie subjektus, kurių pajėgumais ekonominės veiklos vykdytojas remiasi, kad informacijos apie tokius subjektus patikrinimą būtų galima atlikti tuo pačiu metu, kai atliekamas pagrindinio ekonominės veiklos vykdytojo patikrinimas, ir tokiomis pačiomis sąlygomis;

(85)

svarbu užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų sprendimai būtų pagrįsti naujausia informacija, visų pirma pašalinimo pagrindų atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad svarbūs pokyčiai gali įvykti gana greitai, pavyzdžiui, kai ekonominės veiklos vykdytojas susiduria su finansiniais sunkumais, dėl kurių jis yra nebetinkamas, arba, priešingai, likęs socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas jau buvo sumokėtas. Todėl pageidautina, kad kai tik įmanoma, perkančiosios organizacijos turėtų patikrinti tokią informaciją prisijungdamos prie atitinkamų duomenų bazių, kurios būtų nacionalinės, t. y. jas administruotų viešosios institucijos. Dabartiniame raidos etape vis dar galėtų būti atvejų, kai to padaryti dar neįmanoma dėl techninių priežasčių. Todėl Komisija turėtų numatyti galimybę skatinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta nesudėtinga elektroninė prieiga prie naujausios informacijos, kaip antai stiprinti priemones, suteikiančias prieigą prie bendrovių virtualių dokumentų rinkinių, arba priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos duomenų bazių ar kitų tokių paramos priemonių sąveikai.

Taip pat turėtų būti numatyta, kad perkančiosios organizacijos neturėtų prašyti naujausių nepasikeitusių dokumentų, kuriuos jos jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. Tačiau taip pat reikėtų užtikrinti, kad šiame kontekste perkančiosios organizacijos nesusidurtų su neproporcinga archyvavimo ir katalogavimo našta. Todėl šią pareigą reikėtų pradėti taikyti tik nuo tada, kai taps privaloma naudoti elektronines ryšio priemones, nes elektroninių dokumentų valdymas labai supaprastins perkančiųjų organizacijų užduotį;

(86)

tiek ekonominės veiklos vykdytojams, tiek perkančiosioms organizacijoms tenkančią naštą būtų galima dar labiau supaprastinti nustačius standartinę savideklaracijų formą, kuri galėtų sumažinti problemas, susijusias su tiksliu oficialių pareiškimų ir deklaracijų dėl sutikimo rengimu, ir sumažinti kalbines problemas;

(87)

Komisija suteikia ir valdo elektroninę sistemą „e-Certis“, kurią šiuo metu savanoriškai atnaujina ir tikrina nacionalinės valdžios institucijos. „e-Certis“ tikslas – padėti keistis pažymomis ir kitais įrodomaisiais dokumentais, kurių dažnai reikalauja perkančiosios organizacijos. Iki šiol įgyta patirtis rodo, jog savanoriško atnaujinimo ir patikros nepakanka siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudotos visos „e-Certis“ teikiamos galimybės supaprastinti keitimąsi rašytiniais įrodymais ir padėti vykti šiam procesui visų pirma MVĮ naudai. Todėl iš pradžių reikėtų numatyti privalomą techninę priežiūrą. Vėliau naudotis „e-Certis“ taps privaloma;

(88)

perkančiosios organizacijos turėtų galėti reikalauti, kad vykdant viešąją sutartį būtų taikomos aplinkosaugos vadybos priemonės arba sistemos. Aplinkosaugos vadybos sistemos, nepaisant to, ar jos yra registruotos pagal Sąjungos instrumentus, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 (15), gali būti įrodymas, kad ekonominės veiklos vykdytojas yra techniškai pajėgus įvykdyti sutartį. Tai, be kita ko, gali būti ekologinio ženklinimo sertifikatai, kurie apima aplinkosaugos vadybos kriterijus. Kai ekonominės veiklos vykdytojas neturi galimybės pasinaudoti tokiomis aplinkosaugos vadybos registracijos sistemomis ar galimybės jas gauti per atitinkamą laikotarpį, turėtų būti leidžiama pateikti įgyvendintų aplinkosaugos vadybos priemonių aprašą su sąlyga, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad tomis priemonėmis užtikrinamas toks pats aplinkosaugos lygis, koks būtų užtikrinamas priemonėmis, būtinomis pagal aplinkosaugos vadybos sistemą;

(89)

viena iš svarbiausių šioje direktyvoje yra skyrimo kriterijų sąvoka. Todėl svarbu, kad atitinkamos nuostatos būtų išdėstytos kuo aiškiau ir paprasčiau. Tai gali būti užtikrinta kaip visa apimančią sąvoką vartojant terminą „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“, nes visi konkursą laimėję pasiūlymai galiausiai turėtų būti atrinkti atsižvelgiant į tai, kurį iš pateiktų pasiūlymų atskira perkančioji organizacija laiko ekonomiškai geriausiu. Siekiant išvengti painiavos su sutarties skyrimo kriterijumi, šiuo metu apibūdinamu kaip „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“ direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB, šiai sąvokai apibūdinti turėtų būti vartojamas kitas terminas – „geriausias kainos ir kokybės santykis“. Todėl jis turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į su tomis direktyvomis susijusią teismų praktiką, išskyrus atvejus, kai esama akivaizdžiai iš esmės skirtingo sprendimo šioje direktyvoje;

(90)

sutartys turėtų būti skiriamos remiantis objektyviais kriterijais, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, siekiant užtikrinti galimybę objektyviai palyginti santykinę pasiūlymų vertę, kad būtų galima veiksmingos konkurencijos sąlygomis nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Turėtų būti aiškiai nustatyta, kad vertinant, kuris pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, turėtų būti remiamasi geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris visada turėtų apimti kainos arba išlaidų aspektą. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymas taip pat galėtų būti atliekamas remiantis tik kaina arba tik išlaidų efektyvumu. Be to, tikslinga priminti, kad perkančiosios organizacijos gali techninėse specifikacijose arba sutarties vykdymo sąlygose nustatyti atitinkamus kokybės standartus.

Siekiant paskatinti, kad viešuosiuose pirkimuose būtų labiau orientuojamasi į kokybę, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama drausti arba riboti taikymą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo remiantis tik kaina arba tik išlaidomis, kai jos mano, kad tai tikslinga.

Siekiant užtikrinti, kad skiriant sutartis būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, perkančiosios organizacijos turėtų būti įpareigotos sukurti reikiamą skaidrumą, kad visi konkurso dalyviai būtų tinkamai informuojami apie kriterijus ir priemones, kurie bus taikomi priimant sprendimą dėl sutarties skyrimo. Todėl perkančiosios organizacijos turėtų būti įpareigotos nurodyti sutarties skyrimo kriterijus ir kiekvieno šių kriterijų santykinį lyginamąjį svorį. Vis dėlto jei kriterijų lyginamojo svorio neįmanoma nustatyti iš anksto, visų pirma dėl sutarties sudėtingumo, tinkamai pateisinamais atvejais, kuriuos perkančiosios organizacijos privalo sugebėti pagrįsti, joms turėtų būti leidžiama nukrypti nuo tos pareigos nurodyti kriterijų lyginamąjį svorį. Tokiais atvejais jos turėtų nurodyti kriterijus mažėjančia pagal svarbą tvarka;

(91)

SESV 11 straipsnyje reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarų vystymąsi, būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus. Šioje direktyvoje paaiškinama, kaip perkančiosios organizacijos gali prisidėti prie aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi skatinimo, kartu užtikrinant, kad jos galėtų gauti geriausią savo sutarčių kainos ir kokybės santykį;

(92)

nustatydamos geriausią kainos ir kokybės santykį, perkančiosios organizacijos turėtų apibrėžti su sutarties dalyku susijusius ekonominius ir kokybinius kriterijus, kuriuos jos naudos tuo tikslu. Todėl remiantis tais kriterijais turėtų būti sudaryta galimybė atlikti kiekvieno pasiūlymo sutarties įvykdymo lygio palyginamąjį įvertinimą, atsižvelgiant į sutarties dalyką, kaip apibrėžta techninėse specifikacijose. Kalbant apie geriausią kainos ir kokybės santykį, šioje direktyvoje pateikiamas nebaigtinis galimų skyrimo kriterijų, kurie, be kita ko, apima aplinkosauginius ir socialinius aspektus, sąrašas. Perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos pasirinkti tokius sutarties skyrimo kriterijus, kurie sudarytų joms galimybes pirkti aukštos kokybės darbus, prekes ir paslaugas, kuo geriau atitinkančius jų poreikius.

Pasirinktais sutarties skyrimo kriterijais perkančiajai organizacijai neturėtų būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jais turėtų būti užtikrinama veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos galimybė ir jie turėtų būti pateikiami kartu su priemonėmis, pagal kurias galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją.

Siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, sprendimas skirti sutartį neturėtų būti grindžiamas vien su sąnaudomis nesusijusiais kriterijais. Todėl kokybiniai kriterijai turėtų būti derinami su sąnaudų kriterijumi, kuris perkančiosios organizacijos nuožiūra galėtų būti pagrįstas kaina arba išlaidų efektyvumu, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudomis. Tačiau sutarties skyrimo kriterijai neturėtų daryti poveikio nacionalinių nuostatų dėl atlyginimo už tam tikras paslaugas arba nuostatų, kuriomis patvirtinamos fiksuotos tam tikrų prekių kainos, taikymui;

(93)

turėtų būti paaiškinta, kad tais atvejais, kai nacionalinėse nuostatose yra apibrėžtas atlygis už tam tikras paslaugas arba yra nustatytos tam tikrų prekių fiksuotos kainos, išlieka galimybė įvertinti kainos ir kokybės santykį remiantis ne vien kaina ar atlygiu, bet ir kitais veiksniais. Atsižvelgiant į atitinkamą paslaugą ar produktą, tokie veiksniai, pavyzdžiui, galėtų būti pristatymo ir mokėjimo sąlygos, aptarnavimo po pardavimo aspektai (pavyzdžiui, patariamųjų ir pakeitimo paslaugų apimtis) arba aplinkosauginiai ar socialiniai aspektai (pavyzdžiui, ar knygos buvo atspausdintos ant perdirbto popieriaus, ar ant popieriaus iš tvarių šaltinių medienos, išlaidos dėl išorinių aplinkos veiksnių, taip pat ar tarp asmenų, kuriems paskirta vykdyti sutartį, buvo skatinama socialinė nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių integracija). Atsižvelgiant į tai, kad yra nemažai galimybių remiantis esminiais kriterijais įvertinti kainos ir kokybės santykį, turėtų būti vengiama skirti sutartį tik traukiant burtus;

(94)

jeigu sutarties vykdymo lygmens atžvilgiu svarbi įdarbinto personalo kompetencija, perkančiosioms organizacijoms taip pat turėtų būti leidžiama kaip sutarties skyrimo kriterijų naudoti atitinkamai sutarčiai vykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, nes šie aspektai gali turėti poveikio sutarties įvykdymui ir, atitinkamai, pasiūlymo ekonominiam naudingumui. Pavyzdžiui, tai galėtų būti sutarčių dėl intelektinių paslaugų atveju, kaip antai dėl konsultavimo arba architektų paslaugų. Perkančiosios organizacijos, kurios naudojasi šia galimybe, turėtų atitinkamomis sutartinėmis priemonėmis užtikrinti, kad sutartį vykdyti paskirtas personalas faktiškai atitiktų nustatytus kokybės standartus ir kad to personalo narius kitais darbuotojais būtų galima pakeisti tik gavus perkančiosios organizacijos, kuri patikrina, ar pakaitinis personalas atitinka tokį patį kokybės lygį, sutikimą;

(95)

labai svarbu iki galo išnaudoti viešųjų pirkimų teikiamas galimybes strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslams pasiekti. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų priminti, kad viešieji pirkimai yra ypač svarbūs skatinant inovacijas, kurios savo ruožtu itin svarbios būsimam Europos augimui. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atskirų sektorių ir rinkų yra didelių skirtumų, vis dėlto būtų netinkama nustatyti bendruosius privalomus reikalavimus pirkimams aplinkosaugos, socialinėje ir inovacijų srityse.

Sąjungos teisės aktuose jau yra nustatyti privalomieji pirkimų reikalavimai, kad būtų pasiekti konkretūs kelių transporto priemonių sektoriaus (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB (16)) ir raštinės įrangos sektoriaus (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 106/2008 (17)) tikslai. Be to, padaryta nemaža pažanga apibrėžiant bendras gyvavimo ciklo sąnaudų metodikas.

Todėl atrodo, kad reikėtų toliau eiti šia kryptimi, paliekant galimybę atskirų sektorių teisės aktuose nustatyti privalomus tikslus ir tikslinius rodiklius, atsižvelgus į konkrečiame sektoriuje vyraujančias politikos kryptis ir sąlygas, taip pat skatinti europinių gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo koncepcijų plėtrą ir naudojimą, kad viešieji pirkimai labiau palaikytų tvarų augimą;

(96)

tas konkretiems sektoriams būdingas priemones reikėtų papildyti, pritaikant direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, kad perkančiosios organizacijos savo pirkimų strategijomis galėtų siekti strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslų. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad, išskyrus atvejus, kai vertinimas atliekamas remiantis tik kaina, perkančiosios organizacijos gali nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir žemiausias sąnaudas vadovaudamosi gyvavimo ciklo sąnaudų požiūriu. Gyvavimo ciklo sąnaudų sąvoka apima visas išlaidas per darbų, prekių ar paslaugų gyvavimo ciklą.

Tai reiškia, kad įtraukiamos vidaus sąnaudos, kaip antai atliktinų mokslinių tyrimų, kūrimo, gamybos, transporto, naudojimo, priežiūros ir šalinimo gyvavimo ciklo pabaigoje sąnaudos, tačiau taip pat gali būti įtrauktos sąnaudos dėl išorinių aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, užterštumo, kurį sukelia produktui skirtų žaliavų gavyba arba pats produktas ar jo gaminimas, jeigu jos gali būti išreikštos pinigine verte ir gali būti vykdoma jų stebėsena. Perkančiųjų organizacijų naudojami metodai sąnaudoms dėl išorinių aplinkos veiksnių apskaičiuoti turėtų būti iš anksto nustatomi objektyviai ir nediskriminuojant, o visi suinteresuotieji subjektai turėtų turėti galimybę su jais susipažinti. Tokie metodai gali būti nustatomi nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu, tačiau siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo naudojant „laimėtojui pritaikyto“ konkurso metodus jie turėtų būti bendri ta prasme, kad jie neturėtų būti specialiai parengiami konkrečiai viešųjų pirkimų procedūrai.

Reikėtų Sąjungos lygiu parengti bendrą gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodiką, taikomą konkrečioms prekių ar paslaugų kategorijoms. Jei tokia bendra metodika bus parengta, jos naudojimas turėtų būti privalomas.

Be to, reikėtų išnagrinėti, ar tikslinga rengti bendrą socialinio gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodiką, atsižvelgiant į esamą metodiką, pavyzdžiui, Produktų socialinio gyvavimo ciklo vertinimo gaires (angl. Guidelines for Social Life Cycle Assessment of Products), priimtas pagal Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programą;

(97)

be to, siekiant pirkimo procedūrose geriau atspindėti socialinius ir aplinkosaugos aspektus, perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama naudoti su visais darbų vykdymo, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pagal viešąją sutartį gyvavimo ciklo aspektais ir etapais – nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto pašalinimo etapo – susijusius skyrimo kriterijus arba sutarties įvykdymo sąlygas, įskaitant veiksnius, susijusius su konkrečiu tų darbų, prekių ar paslaugų gamybos, tiekimo, teikimo ar prekybos ir jos sąlygų procesu arba konkrečiu procesu, vykdomu vėlesniame jų gyvavimo ciklo etape, net tais atvejais, kai šie veiksniai nėra susiję su esminiais jų aspektais. Kriterijai ir sąlygos, susiję su tokiu gamybos arba teikimo procesu, gali būti, pavyzdžiui, nuostata, kad gaminant produktus, kurie perkami, nebuvo naudotos toksinės medžiagos, arba nuostata, kad perkamos paslaugos yra teikiamos naudojant efektyvaus energijos vartojimo įrengimus. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką tokie kriterijai ir sąlygos taip pat apima skyrimo kriterijus arba sutarties įvykdymo sąlygas, susijusias su sąžiningos prekybos produktų tiekimu arba naudojimu vykdant sutartį, kurią rengiamasi skirti. Kriterijai ir sąlygos, susiję su prekyba ir jos sąlygomis, gali, pavyzdžiui, būti tai, kad atitinkamas produktas yra sąžiningos prekybos kilmės, įskaitant reikalavimą mokėti minimalią kainą ir priemoką gamintojams. Su aplinkosaugos aspektais susijusios sutarties įvykdymo sąlygos galėtų apimti, pavyzdžiui, prekių tiekimą, pakavimą ir šalinimą, o darbų ir paslaugų pirkimo sutartyse – išmetamų atliekų sumažinimą ir efektyvų išteklių naudojimą.

Tačiau pagal ryšio su sutarties dalyku sąlygą tai netaikoma kriterijams ir sąlygoms, susijusiems su bendra įmonės politika, nes to negalima laikyti veiksniu, apibūdinančiu perkamų darbų, prekių ar paslaugų vykdymo, tiekimo ar teikimo konkretų procesą. Todėl perkančiosioms organizacijoms neturėtų būti leidžiama reikalauti, kad konkurso dalyviai būtų nustatę tam tikrą įmonės socialinės atsakomybės ar poveikio aplinkai atsakomybės politiką;

(98)

labai svarbu, kad sutarties skyrimo kriterijai arba sutarties įvykdymo sąlygos, susijusios su gamybos proceso socialiniais aspektais, būtų susiję su pagal sutartį perkamais darbais, prekėmis arba paslaugomis. Taip pat jie turėtų būti taikomi laikantis Direktyvos 96/71/EB, kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir jie neturėtų būti pasirenkami arba taikomi tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojant ekonominės veiklos vykdytojus iš kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių – SVP ar laisvosios prekybos susitarimų, kurių šalis yra ir Sąjunga, šalių. Todėl reikalavimai, susiję su Direktyva 96/71/EB reglamentuojamomis pagrindinėmis darbo sąlygomis, kaip antai minimaliomis užmokesčio normomis, turėtų toliau atitikti nacionalinės teisės aktų arba kolektyvinių sutarčių, taikomų pagal Sąjungos teisę minėtos direktyvos kontekste, normas.

Sutarties įvykdymo sąlygomis taip pat galėtų būti siekiama pirmenybę teikti priemonių, kuriomis skatinama moterų ir vyrų lygybė darbe, aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimas, užtikrinama aplinkos apsauga ar gyvūnų gerovė, įgyvendinimui ir faktiškai įgyvendinti pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijas, taip pat pasamdyti daugiau asmenų, esančių nepalankioje padėtyje, nei reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus;

(99)

į skyrimo kriterijus ar sutarties įvykdymo sąlygas taip pat gali būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti gamybos procese dalyvaujančių personalo narių sveikatą, tarp asmenų, kuriems paskirta įgyvendinti sutartį, pirmenybę teikti nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių socialinei integracijai, ar mokymai, kuriais siekiama suteikti atitinkamai sutarčiai įgyvendinti reikiamus gebėjimus, su sąlyga, kad visa tai būtų susiję su pagal sutartį perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis. Pavyzdžiui, tokie kriterijai ar sąlygos galėtų, be kita ko, apimti ilgą laiką darbo nerandančių asmenų įdarbinimą, mokymo priemonių, skirtų bedarbiams arba jaunimui, įgyvendinimą paskirtos sutarties vykdymo metu. Perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose gali pateikti tokius socialinius reikalavimus, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamam produktui ar paslaugai, pavyzdžiui, dėl neįgaliųjų galimybės naudotis preke ar paslauga arba tinkamumo visiems naudotojams;

(100)

viešosios sutartys neturėtų būti skiriamos ekonominės veiklos vykdytojams, dalyvavusiems nusikalstamoje organizacijoje ar pripažintiems kaltais dėl korupcijos, sukčiavimo, dėl kurio padaryta žala Sąjungos finansiniams interesams, dėl teroristinių nusikaltimų, pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. Dėl mokesčių ar socialinio draudimo įmokų nemokėjimo taip pat turėtų būti neleidžiama dalyvauti Sąjungos lygiu. Tačiau valstybės narės turėtų galėti išskirtiniais atvejais numatyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo tų privalomų pašalinimo pagrindų, kai dėl privalomų bendrojo intereso reikalavimų yra būtina skirti sutartį. Pavyzdžiui, tokia padėtis galėtų susidaryti, kai reikėtų skubiai įsigyti vakcinų arba gelbėjimo įrangos, kurią būtų galima pirkti tik iš ekonominės veiklos vykdytojo, kuriam kitaip taikomas vienas iš privalomų pašalinimo pagrindų;

(101)

perkančiosioms organizacijoms reikėtų papildomai suteikti galimybę neleisti dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojams, kurie pasirodė esą nepatikimi, pavyzdžiui, dėl aplinkos apsaugos ar socialinės srities įsipareigojimų pažeidimų, įskaitant prieinamumo neįgaliesiems taisyklių pažeidimus ar kitokius sunkius profesinius nusižengimus, kaip antai konkurencijos taisyklių ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai. Turėtų būti paaiškinta, kad dėl šiurkščių profesinių nusižengimų gali būti suabejota ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumu, ir dėl to ekonominės veiklos vykdytojui negalėtų būti paskirta viešoji sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar ekonominės veiklos vykdytojas kitu atveju turėtų techninių ir ekonominių pajėgumų įvykdyti sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija bus atsakinga už savo galimų klaidingų sprendimų pasekmes, perkančiosioms organizacijoms taip pat turėtų būti leidžiama atsižvelgti į tai, kad buvo šiurkščių profesinių nusižengimų, kai prieš priimdamos galutinį ir privalomą sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad yra privalomų pašalinimo pagrindų, jos gali kuriuo nors tinkamu būdu įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas pažeidė savo pareigas, įskaitant pareigas, susijusias su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu, išskyrus atvejus, jei pagal nacionalinę teisę nustatyta kitaip. Joms taip pat turėtų būti leidžiama pašalinti kandidatus ar konkurso dalyvius, kurių darbe pagal ankstesnes viešąsias sutartis buvo nustatyta didelių trūkumų, susijusių su esminiais reikalavimais, pavyzdžiui, sutartis buvo neįvykdyta, pateikti produktai ar suteiktos paslaugos turėjo didelių trūkumų, dėl kurių jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, arba buvo netinkamai elgiamasi ir dėl to kyla rimtų abejonių dėl to ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo. Nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta maksimali tokio pašalinimo trukmė.

Taikydamos neprivalomus pašalinimo pagrindus, perkančiosios organizacijos turėtų itin daug dėmesio skirti proporcingumo principui. Dėl nedidelių pažeidimų ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti neleidžiama dalyvauti konkurse tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tačiau dėl pasikartojančių nedidelių pažeidimų gali kilti abejonių dėl ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo, o tuo gali būti pagrįstas neleidimas jam dalyvauti konkurse;

(102)

tačiau turėtų būti suteikta galimybė ekonominės veiklos vykdytojams patvirtinti atitikties priemones, kuriomis būtų siekiama ištaisyti nusikalstamos veikos ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą kitų galimų pažeidimų prevenciją. Tos priemonės visų pirma galėtų būti personalo ir organizavimo priemonės, pavyzdžiui, ryšių su visais asmenims ar organizacijomis, dalyvaujančiomis darant pažeidimą, nutraukimas, atitinkamos personalo reorganizavimo priemonės, pranešimo ir kontrolės sistemų įgyvendinimas, vidaus audito struktūros sukūrimas reikalavimų vykdymui stebėti ir vidaus atsakomybės bei kompensavimo taisyklių patvirtinimas. Kai tokiomis priemonėmis užtikrinamos pakankamos garantijos, atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui nebeturėtų būti neleidžiama dalyvauti remiantis vien tais pagrindais. Ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė prašyti, kad būtų išnagrinėtos atitikties priemonės, kurių imtasi, kad galbūt jiems būtų suteiktas leidimas dalyvauti pirkimo procedūroje. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nustatyti tikslias tokiais atvejais taikomas procedūrines ir esmines sąlygas. Visų pirma jos turėtų galėti laisvai nuspręsti, ar leisti atskiroms perkančiosioms organizacijoms atlikti atitinkamus įvertinimus, ar tą užduotį patikėti kitoms centrinio ar decentralizuoto lygio institucijoms;

(103)

gali būti, kad pasiūlymai, kuriuose nurodyta neįprastai maža darbų, prekių ar paslaugų kaina, grindžiami techniškai, ekonomiškai ar teisiškai nepagrįstomis prielaidomis ar praktika. Kai konkurso dalyvis negali pateikti pakankamo paaiškinimo, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta teisė atmesti pasiūlymą. Pasiūlymą atmesti turėtų būti privaloma tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, kad siūloma neįprastai maža kaina ar sąnaudos susijusios su tuo, kad nesilaikoma privalomosios Sąjungos teisės arba ją atitinkančios nacionalinės teisės socialinės, darbo ar aplinkos teisės srityse, arba tarptautinės darbo teisės nuostatų;

(104)

sutarties įvykdymo sąlygose nustatomi specialūs reikalavimai, susiję su sutarties įvykdymu. Kitaip nei sutarties skyrimo kriterijai, kurie yra pasiūlymų kokybės lyginamojo vertinimo pagrindas, sutarties įvykdymo sąlygos – tai nustatyti objektyvūs reikalavimai, kurie neturi poveikio pasiūlymų vertinimui. Sutarties įvykdymo sąlygos turėtų atitikti šią direktyvą, jei jos nėra tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuojančios ir yra susietos su sutarties dalyku, apimančiu visus veiksnius, susijusius su konkrečiu gamybos, tiekimo, teikimo ar komercializacijos procesu. Tai apima sąlygas, susijusias su sutarties įvykdymo procesu, bet neapima reikalavimų, susijusių su bendra įmonės politika.

Sutarties įvykdymo sąlygos turėtų būti nurodytos skelbime apie pirkimą, išankstiniame informaciniame skelbime, kuris naudojamas kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonė, arba pirkimo dokumentuose;

(105)

svarbu, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, kaip antai darbo inspekcijos agentūros arba aplinkos apsaugos agentūros, veikdamos pagal savo atsakomybę ir kompetenciją, imdamosi atitinkamų veiksmų užtikrintų, kad subrangovai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba šioje direktyvoje išvardytomis tarptautinės aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitiktų Sąjungos teisę.

Taip pat būtina užtikrinti tam tikrą skaidrumą subrangos grandinėje, nes tai suteikia perkančiosioms organizacijoms informacijos apie tai, kokie subjektai yra statybvietėse, kuriose vykdomi joms skirti darbai, arba kurios įmonės teikia paslaugas pastatuose, infrastruktūros objektuose ar vietovėse, kaip antai rotušėse, savivaldybių mokyklose, sportui skirtuose objektuose, uostuose ar greitkeliuose, už kuriuos perkančiosios organizacijos yra atsakingos arba kuriuos tiesiogiai prižiūri. Turėtų būti paaiškinta, kad reikalaujamą informaciją bet kuriuo atveju privalo teikti pagrindinis rangovas – arba remiantis konkrečiomis nuostatomis, kurias kiekviena perkančioji organizacija turės įtraukti į visas pirkimo procedūras, arba remiantis pareigomis, kurias valstybės narės nustatys pagrindiniams rangovams bendrai taikytinomis nuostatomis.

Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad sąlygos, susijusios su taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba šioje direktyvoje išvardytomis tarptautinės aplinkos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis, su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitinka Sąjungos teisę, laikymosi užtikrinimu, turėtų būti taikomos, kai valstybės narės nacionalinėje teisėje yra nustatytas subrangovų ir pagrindinio rangovo bendrosios atsakomybės mechanizmas. Be to, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės turėtų galėti nustatyti papildomas nuostatas, pavyzdžiui, išplėsti skaidrumo pareigas, sudaryti tiesioginio mokėjimo subrangovams galimybes arba sudaryti galimybes perkančiosioms organizacijoms tikrinti arba iš jų reikalauti patikrinti, ar subrangovų padėtis nėra tokia, kokiai esant ekonominės veiklos vykdytojui būtų neleista dalyvauti konkurse. Kai tokios priemonės taikomos subrangovams, turėtų būti užtikrintas jų suderinamumas su pagrindiniams rangovams taikytinomis nuostatomis, kad nustačius, jog yra privalomų pašalinimo pagrindų, būtų taikomas reikalavimas, kad pagrindinis rangovas pakeistų atitinkamą subrangovą. Turėtų būti paaiškinta, kad kai atlikus tokį patikrinimą paaiškėja, kad yra neprivalomų pašalinimo priežasčių, perkančiosios organizacijos gali reikalauti pakeitimo. Tačiau taip pat aiškiai turėtų būti nurodyta, kad perkančiosios organizacijos gali privalėti reikalauti pakeisti atitinkamą subrangovą, kai tokiais atvejais būtų privaloma pašalinti pagrindinius rangovus.

Taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės gali nustatyti griežtesnes atsakomybės taisykles pagal nacionalinę teisę arba imtis kitų priemonių dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams pagal nacionalinę teisę;

(106)

reikėtų priminti, kad laikotarpių, nurodytų šioje direktyvoje, apskaičiavimui taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (18);

(107)

reikia paaiškinti sąlygas, kuriomis dėl sutarties keitimo jos vykdymo laikotarpiu reikalinga nauja pirkimo procedūra, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Nauja pirkimo procedūra reikalinga, jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma susiję su šalių tarpusavio teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros baigčiai.

Daryti sutarties pakeitimus, dėl kurių nežymiai iki tam tikros vertės padidėja sutarties vertė, visada turėtų būti galima ir tam nereikia organizuoti naujos pirkimo procedūros. Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šioje direktyvoje turėtų būti numatytos de minimis vertės ribos, kurių neviršijus nauja pirkimo procedūra nėra būtina. Daryti sutarties, kurios vertė viršija šias ribas, pakeitimus turėtų būti galima neorganizuojant naujos pirkimo procedūros tada, kai jie tenkina atitinkamas šioje direktyvoje nustatytas sąlygas;

(108)

gali susiklostyti situacijos, kai perkančiosioms organizacijoms prireiks papildomų darbų, prekių ar paslaugų; tokiais atvejais pradinės sutarties pakeitimas neorganizuojant naujos pirkimo procedūros gali būti pateisinamas, visų pirma tada, kai papildomos prekės ar paslaugos yra skirtos prekėms, paslaugoms ar įrenginiams iš dalies pakeisti arba jos yra esamų paslaugų, prekių arba įrenginių tąsa, jeigu pakeitus tiekėją perkančioji organizacija privalėtų įsigyti medžiagų, darbų ar paslaugų, kurių techninės charakteristikos yra kitokios, ir dėl to atsirastų eksploatacijos ir priežiūros nesuderinamumas arba kiltų neproporcingų techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų;

(109)

perkančiosios organizacijos gali susidurti su išorinėmis aplinkybėmis, kurių jos negalėjo numatyti skirdamos sutartį, visų pirma, kai sutartis vykdoma ilgą laikotarpį. Tokiu atveju reikės tam tikro lankstumo, kad sutartį būtų galima pritaikyti prie tų aplinkybių nevykdant naujos pirkimo procedūros. Sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį. Vis dėlto šios nuostatos negali būti taikomos, kai dėl pakeitimo pasikeistų viso pirkimo pobūdis, pavyzdžiui, jeigu darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis, nes tokiu atveju galima daryti patikimą prielaidą dėl numanomo poveikio rezultatams;

(110)

laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, konkursą laimėjęs dalyvis neturėtų būti keičiamas kitu ekonominės veiklos vykdytoju (pavyzdžiui, jei sutartis nutraukiama dėl vykdymo trūkumų) iš naujo nepaskelbus konkurso dėl sutarties. Tačiau sutarties vykdymo laikotarpiu turėtų galėti įvykti tam tikrų sutartį vykdančių konkursą laimėjusių dalyvių (visų pirma kai sutartis buvo skirta daugiau nei vienai įmonei) struktūrinių pokyčių: jie gali būti vien vidaus lygiu reorganizuoti, būti perėmimo, susijungimo, įsigijimo šalimis ar tapti nemokūs. Dėl tokių struktūrinių pokyčių neturėtų būti automatiškai reikalaujama naujų pirkimo procedūrų visoms to konkurso dalyvio vykdomoms viešosioms sutartims;

(111)

atskirose sutartyse pačios perkančiosios organizacijos turėtų turėti galimybę numatyti sutarties pakeitimus, taikant nuostatas dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės, tačiau pagal jas jiems neturėtų būti suteikiama neribota diskrecija. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta, kokia apimtimi pakeitimus galima numatyti pradinėje sutartyje. Atitinkamai turėtų būti paaiškinta, kad pakankamai aiškiai suformuluotose nuostatose dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės gali būti nurodyti, pavyzdžiui, kainų indeksavimai arba užtikrinta, kad, pavyzdžiui, ryšių įranga, kuri turi būti pristatyta per nustatytą laikotarpį, yra ir toliau tinkama taip pat tuo atveju, kai pakeičiami ryšių protokolai arba atliekami kiti technologiniai pakeitimai. Taip pat pagal pakankamai aiškias nuostatas turėtų būti galima numatyti galimybę pritaikyti sutartį, kai tai reikalinga dėl eksploatacijos ar priežiūros metu iškilusių techninių sunkumų. Taip pat reikėtų priminti, kad sutartyse galėtų būti įtraukta, pavyzdžiui, tiek įprasta priežiūra, tiek speciali priežiūra, kurios galėtų prireikti siekiant užtikrinti viešosios paslaugos teikimo tęstinumą;

(112)

perkančiosios organizacijos kartais gali susidurti su aplinkybėmis, dėl kurių viešąsias sutartis reikia nutraukti anksčiau laiko, kad būtų įvykdytos pareigos viešųjų pirkimų srityje pagal Sąjungos teisę. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu, jeigu tai būtina pagal Sąjungos teisę;

(113)

2011 m. birželio 27 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Vertinimo ataskaita: ES viešojo pirkimo teisės aktų poveikis ir veiksmingumas“ parodė, kad reikėtų persvarstyti kai kurių Direktyvos 2004/18/EB nuostatų visišką netaikymą tam tikroms paslaugoms. Todėl tam tikroms paslaugoms turėtų būti taikomos visos šios direktyvos nuostatos;

(114)

tam tikrų kategorijų paslaugų tarpvalstybinis aspektas dėl jų pobūdžio ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie tokias paslaugas, kurios vadinamos paslaugomis asmeniui, kaip antai tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi. Todėl tų paslaugų atveju sudaromoms viešosioms sutartims turėtų būti nustatyta speciali tvarka ir nustatyta jų aukštesnė vertės riba nei ta, kuri taikoma kitoms paslaugoms.

Jeigu asmeniui teikiamų paslaugų sutarties vertė yra mažesnė už tą vertės ribą, paprastai ji nedomins tiekėjų iš kitų valstybių narių, nebent yra konkrečių priešingą faktą rodančių požymių, kaip antai kai Sąjunga finansuoja tarpvalstybinius projektus.

Sutartims dėl asmeniui teikiamų paslaugų, kurių vertė viršija tą vertės ribą, turėtų būti taikomi visoje Sąjungoje galiojantys skaidrumo reikalavimai. Atsižvelgiant į kultūrinio konteksto svarbą ir šių paslaugų su didesne rizika susijusį pobūdį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta plati diskrecija organizuoti paslaugų teikėjų pasirinkimą taip, kaip joms atrodo tinkamiausia. Šios direktyvos taisyklėse atsižvelgiama į šį principą ir įpareigojama tik laikytis pagrindinių skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, taip pat užtikrinama, kad perkančiosios organizacijos, pasirinkdamos paslaugų teikėjus, galėtų taikyti konkrečius kokybės kriterijus, kaip antai Socialinės apsaugos komiteto paskelbtoje savanoriškoje Europos socialinių paslaugų kokybės sistemoje nustatytus kriterijus. Nustatydamos procedūras, kurios turi būti taikomos skiriant sutartis dėl asmeniui teikiamų paslaugų, valstybės narės turėtų atsižvelgti į SESV 14 straipsnį ir į Protokolą Nr. 26. Tą darydamos valstybės narės taip pat turėtų siekti supaprastinimo ir perkančiosioms organizacijoms bei ekonominės veiklos vykdytojams tenkančios administracinės naštos sumažinimo tikslų; turėtų būti paaiškinta, kad tai darant gali taip pat prireikti remtis taisyklėmis, taikytinomis paslaugų pirkimo sutartims, kurioms speciali tvarka netaikoma.

Valstybės narės ir viešosios institucijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus;

(115)

panašiai, viešbučių ir restoranų paslaugas paprastai siūlo tik subjektai, esantys konkrečioje tų paslaugų teikimo vietoje, todėl tų paslaugų tarpvalstybinis aspektas taip pat yra nedidelis. Todėl šioms paslaugoms turėtų būti taikomas tik paprastesnis režimas nuo 750 000 EUR vertės ribos. Didelės, tą vertės ribą viršijančios viešbučių ir restoranų paslaugų sutartys gali dominti įvairius ekonominės veiklos vykdytojus, kaip antai kelionių agentūras ir kitus tarpininkus, taip pat ir tarpvalstybiniu pagrindu;

(116)

panašiai, tam tikros teisinės paslaugos yra išimtinai susijusios vien su nacionalinės teisės klausimais, todėl jas paprastai siūlo konkrečioje valstybėje narėje esantys subjektai ir todėl šių paslaugų tarpvalstybinis aspektas taip pat yra nedidelis. Todėl šioms paslaugoms turėtų būti taikomas paprastesnis režimas nuo 750 000 EUR vertės ribos. Didelės, tą vertės ribą viršijančios teisinių paslaugų sutartys gali dominti įvairius ekonominės veiklos vykdytojus, kaip antai tarptautines teisines firmas, taip pat ir tarpvalstybiniu pagrindu, ypač jeigu šios sutartys yra susijusios su teisiniais klausimais, kylančiais iš Sąjungos ar kitos tarptautinės teisės arba grindžiamais ta teise, arba susijusiais su daugiau nei viena šalimi;

(117)

patirtis parodė, kad tarpvalstybinis suinteresuotumas tam tikrų rūšių kitomis paslaugomis, kaip antai gelbėjimo paslaugomis, gaisrų gesinimo paslaugomis ir kalėjimų paslaugomis, paprastai atsiranda tik nuo to momento, kai šios paslaugos dėl savo palyginti didelės vertės pasiekia pakankamą kritinę masę. Tiek, kiek ši direktyva šioms paslaugoms taikoma, joms turėtų būti taikomas paprastesnis režimas. Tarpvalstybinis suinteresuotumas kitų kategorijų paslaugomis, pavyzdžiui, valdžios paslaugomis arba bendruomenei teikiamomis paslaugomis, tiek, kiek jų teikimas faktiškai grindžiamas sutartimis, paprastai galbūt atsirastų tik šių sutarčių vertei esant nuo 750 000 EUR ribos, todėl šioms paslaugoms turėtų būti tik tuomet taikomas paprastesnis režimas;

(118)

siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą, šioje direktyvoje reikėtų numatyti, kad tam tikrų paslaugų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų srityse pirkimo procedūrose galėtų dalyvauti tik organizacijos, kurių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisėmis ar aktyviu darbuotojų dalyvavimu jų valdyme, ir esamos organizacijos, pavyzdžiui, kooperatyvai, kurie dalyvautų teikiant tas paslaugas galutiniams naudotojams. Ši nuostata taikoma tik tam tikroms sveikatos, socialinėms ir susijusioms paslaugoms, tam tikroms švietimo ir mokymo paslaugoms, bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitoms kultūros paslaugoms, sporto paslaugoms ir privatiems namų ūkiams teikiamoms paslaugoms ir nėra skirta apimti jokių išimčių, kurios kitais atvejais yra numatytos šioje direktyvoje. Toms paslaugoms turėtų būti taikomas tik paprastesnis režimas;

(119)

tikslinga identifikuoti tas paslaugas, jas nuoroda susiejant su konkrečiomis pozicijomis Bendrame viešųjų pirkimų žodyne (toliau – BVPŽ), priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 (19); šis žodynas – hierarchinės struktūros klasifikatorius, suskirstytas į skyrius, grupes, klases, kategorijas ir pakategores. Siekiant išvengti teisinio netikrumo, reikėtų paaiškinti, kad nuoroda į skyrių nebūtinai reiškia nuorodą į prijungiamuosius poskyrius. Tad toks išsamus išvardijimas turėtų būti pasiektas aiškiai paminint visas atitinkamas pozicijas, prireikus jas nurodant atitinkamais kodais;

(120)

projekto konkursai tradiciškai daugiausia būdavo rengiami miestų ir teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų tvarkymo srityse. Tačiau vertėtų priminti, kad šios lanksčios priemonės galėtų būti naudojamos ir kitais tikslais, pavyzdžiui, siekiant įsigyti projektus finansų inžinerijos srityje, kurie optimizuotų MVĮ skiriamą paramą įgyvendinant Jungtinių Europos išteklių labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau – JEREMIE) finansuoti iniciatyvą arba kitas Sąjungos paramos MVĮ programas konkrečioje valstybėje narėje. Projekto konkurso siekiant įsigyti projektus tokiai finansų inžinerijai sąlygose taip pat galėtų būti numatyta, kad vėlesnės paslaugų pirkimo sutartys šioms finansų inžinerijos priemonėms įgyvendinti būtų skiriamos projekto konkurso laimėtojui arba vienam iš laimėtojų vedant derybas be skelbimo apie pirkimą;

(121)

atlikus įvertinimą buvo nustatyta, kad dar daug ką galima tobulinti Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių taikymo srityje. Siekiant veiksmingiau ir nuosekliau taikyti taisykles, labai svarbu susidaryti bendrą vaizdą apie nacionalinės viešųjų pirkimų politikos galimas struktūrines problemas ir bendrus modelius, kad būtų galima tikslingiau spręsti galimas konkrečias problemas. Tą bendrą vaizdą susidaryti galima tinkamai vykdant stebėseną, kurios rezultatus reikėtų reguliariai skelbti, kad būtų galima turint pakankamai informacijos diskutuoti apie galimą viešųjų pirkimų taisyklių ir praktikos patobulinimą. Toks tinkamas bendras vaizdas taip pat galėtų suteikti svarbios informacijos apie viešųjų pirkimų taisyklių taikymą įgyvendinant Sąjungos bendrai finansuojamus projektus. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nuspręsti, kaip ši stebėsena turėtų būti vykdoma praktiškai ir kas ją turi vykdyti; nuspręsdamos, jos taip pat turėtų galėti priimti sprendimą, ar stebėsena turėtų būti pagrįsta pavyzdžiais grindžiama ex post kontrole, ar sisteminga ex ante viešojo pirkimo procedūrų, kurioms taikoma ši direktyva, kontrole. Turėtų būti galima atitinkamoms įstaigoms pranešti apie potencialias problemas; tai nebūtinai reikštų, kad stebėseną vykdę subjektai turi šalies statusą teismuose.

Veiksmingesnis konsultavimas, informavimas ir parama perkančiosioms organizacijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams taip pat gali labai prisidėti prie viešųjų pirkimų efektyvumo didinimo, pasiekiamo geresniu viešųjų pirkimų praktikos išmanymu, didesniu teisiniu tikrumu ir šios praktikos profesionalizavimu. Taip konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir ekonominės veiklos vykdytojus reikėtų, kai tai būtina siekiant užtikrinti tinkamesnį taisyklių taikymą. Konsultuoti galima visais klausimais, svarbiais viešųjų pirkimų srityje, kaip antai apie įsigijimo planavimą, procedūras, metodų ir priemonių bei gerosios praktikos įgyvendinant procedūras parinkimą. Kalbant apie teisinius klausimus, konsultavimas nebūtinai turėtų apimti išsamią teisinę atitinkamų klausimų analizę; juo galėtų būti tik bendrai nurodomi aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vėliau atliekant išsamią klausimų analizę, pavyzdžiui, nurodant galimai susijusią teismų praktiką arba gairių pastabas ar kitus šaltinius, kuriuose buvo nagrinėjamas tas konkretus klausimas;

(122)

Direktyvoje 89/665/EEB numatytos tam tikros peržiūros procedūros, kurias galima taikyti bent kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris nori arba norėjo, kad su juo būtų sudaryta tam tikra sutartis ir kuris dėl tariamo Sąjungos viešųjų pirkimo srities teisės nuostatų ar nacionalinių taisyklių, kuriomis tos teisės nuostatos perkeliamos, pažeidimo rizikavo ar rizikuoja patirti žalą. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio toms peržiūros procedūroms. Tačiau piliečiai, suinteresuotieji subjektai, tiek organizuoti, tiek neorganizuoti, ir kiti asmenys ar subjektai, kurie negali naudotis peržiūros procedūromis, nustatytomis Direktyvoje 89/665/EEB, vis dėlto kaip mokesčių mokėtojai turi teisėtą interesą tikėtis patikimų pirkimo procedūrų. Todėl jiems turėtų būti suteikta galimybė apie šios direktyvos galimus pažeidimus kompetentingai institucijai ar struktūroms pranešti kitomis priemonėmis, nei naudojantis peržiūros sistema pagal Direktyvą 89/665/EEB, ir nenustatant būtino reikalavimo juos įtraukti kaip šalis į teismo procesus. Kad nebūtų dubliuojamas esamų institucijų ar struktūrų darbas, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti galimybę kreiptis į bendras stebėsenos institucijas ar struktūras, sektorių priežiūros institucijas, savivaldos priežiūros institucijas, konkurencijos institucijas, ombudsmeną arba nacionalines audito institucijas;

(123)

siekiant visapusiškai panaudoti viešųjų pirkimų galimybes, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“ tikslai, taip pat bus svarbus pirkimų aplinkosaugos, socialinėje ir inovacijų srityje vaidmuo. Todėl svarbu apžvelgti pokyčius strateginių viešųjų pirkimų srityje, kad būtų galima susidaryti žiniomis paremtą vaizdą apie bendro lygio visuotines tendencijas toje srityje. Šiame kontekste taip pat galima remtis visais jau parengtais atitinkamais pranešimais;

(124)

atsižvelgiant į MVĮ potencialą darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir inovacijų srityje, svarbu skatinti MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tiek atitinkamomis šios direktyvos nuostatomis, tiek nacionalinio lygio iniciatyvomis. Šioje direktyvoje numatytos naujos nuostatos turėtų prisidėti prie didesnio MVĮ sėkmės lygio, turint omenyje MVĮ laimėtų konkursų vertės dalį visų skirtų sutarčių vertės atžvilgiu. Netikslinga nustatyti, kokia MVĮ laimėtų konkursų dalis turėtų būti privaloma, tačiau atsižvelgiant į MVĮ dalyvavimo svarbą turėtų būti atidžiai stebimos nacionalinės iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti MVĮ dalyvavimo mastą;

(125)

jau nustatyta įvairių procedūrų ir darbo metodų, skirtų Komisijos pranešimams ir ryšiams su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, pranešimams ir ryšiams, susijusiems su SESV 258 ir 260 straipsniuose numatytomis procedūromis, taip pat pranešimams ir ryšiams Vidaus rinkos problemų sprendimo tinkle (toliau – SOLVIT) ir pagal sistemą „ES Pilot“; šios procedūros ir metodai šia direktyva nekeičiami. Tačiau juos reikėtų papildyti kiekvienoje valstybėje narėje bendradarbiavimui su Komisija paskiriant po vieną kontaktinį punktą, kuris būtų vienintelis centras, priimantis klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais atitinkamoje valstybėje narėje. Šią funkciją gali atlikti fiziniai asmenys ar struktūros, kurie jau reguliariai palaiko ryšius su Komisija dėl klausimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, pavyzdžiui, nacionaliniai kontaktiniai punktai, Viešųjų pirkimų patariamojo komiteto nariai, Viešųjų pirkimų tinklo nariai ar nacionalinės koordinavimo įstaigos;

(126)

sprendimų priėmimo pirkimų procedūrose atsekamumas ir skaidrumas yra ypač svarbūs procedūrų patikimumo veiksniai, be to, jais veiksmingai kovojama su korupcija ir sukčiavimu. Todėl perkančiosios organizacijos turėtų saugoti sudarytų didelės vertės sutarčių kopijas, kad suinteresuotieji subjektai galėtų susipažinti su tais dokumentais laikantis taikomų taisyklių dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Be to, pirkimo ataskaitoje turėtų būti užfiksuoti atskirų pirkimo procedūrų esminiai elementai ir sprendimai. Stengiantis kiek įmanoma išvengti administracinės naštos, reikėtų leisti pirkimo ataskaitoje pateikti nuorodą į informaciją, kuri jau yra atitinkamame skelbime apie sutarties skyrimą. Taip pat reikėtų patobulinti Komisijos valdomas tų skelbimų viešo paskelbimo elektronines sistemas, siekiant palengvinti duomenų įvedimą ir kartu palengvinti visuotinių ataskaitų gavimą iš sistemos bei duomenų keitimąsi tarp sistemų;

(127)

administracinio supaprastinimo tikslais ir siekiant palengvinti valstybėms narėms tenkančią naštą Komisija turėtų periodiškai nagrinėti, ar su viešojo pirkimo procedūromis susijusiuose skelbimuose pateikiama informacija yra pakankamai kokybiška ir išsami, kad Komisija galėtų išgauti statistinę informaciją, kurią priešingu atveju turėtų pateikti valstybės narės;

(128)

būtinas veiksmingas administracinis bendradarbiavimas keičiantis informacija, kurios reikia vykdant sutarties skyrimo procedūras pirkimuose su tarpvalstybiniu aspektu, visų pirma dėl pašalinimo pagrindų ir atrankos kriterijų, kokybės ir aplinkos apsaugos standartų taikymo ir patvirtintų ekonominės veiklos vykdytojų sąrašų patikrinimo. Informacija keičiamasi vadovaujantis nacionaliniais konfidencialumo įstatymais. Taigi, šia direktyva nenustatoma įpareigojimų valstybėms narėms keistis kita informacija nei ta, kuri yra prieinama nacionalinėms perkančiosioms organizacijoms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (20) sukurta Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – IMI) galėtų būti naudinga elektroninė priemonė siekiant sudaryti administraciniam bendradarbiavimui palankesnes sąlygas ir jį paskatinti valdant keitimąsi informacija laikantis paprastų ir vienodų procedūrų, kuriomis būtų įveikiami kalbos barjerai. Todėl turėtų būti kuo greičiau pradėtas bandomasis projektas siekiant ištirti, ar verta išplėsti IMI taikymą keitimuisi informacija pagal šią direktyvą;

(129)

siekiant prisitaikyti prie sparčių techninių, ekonominių ir reglamentavimo pokyčių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų neesminių šios direktyvos elementų. Dėl poreikio laikytis tarptautinių susitarimų Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai keisti vertės ribų apskaičiavimo metodų technines procedūras, periodiškai persvarstyti pačias vertės ribas ir patikslinti X priedą; dėl administracinių pokyčių nacionaliniu lygiu gali būti keičiami centrinių valdžios institucijų sąrašai. Apie juos turi būti pranešama Komisijai ir jai turėtų būti suteikti įgaliojimai patikslinti I priedą; Sąjungos lygiu gali būti daromi nuorodų į BVPŽ nomenklatūrą reglamentavimo pakeitimai, jie turi būti atspindėti šios direktyvos tekste; elektroninio gavimo prietaisų techninė informacija ir charakteristikos turėtų būti nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į technologinę raidą; be to, reikia suteikti Komisijai įgaliojimus elektroninių ryšių techninius standartus paskelbti privalomais, siekiant užtikrinti pirkimų procedūrų techninio formato, procesų ir komunikavimo naudojant elektronines ryšio priemones suderinamumą atsižvelgiant į technologinę raidą; siekiant įtraukti atskiruose sektoriuose patvirtintas priemones reikėtų sparčiai pritaikyti Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatoma bendra gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodika, sąrašą. Siekiant patenkinti tuos poreikius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nuolat atnaujinti teisės aktų sąrašą, įskaitant gyvavimo ciklo sąnaudų metodikas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(130)

šios direktyvos taikymo klausimais Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamomis elektroninių pirkimų srities ekspertų grupėmis, užtikrindama pagrindinių suinteresuotųjų subjektų grupių sudėties pusiausvyrą;

(131)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti standartines skelbimo apie konkursą formas ir standartines savideklaracijų formas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (21);

(132)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, susijusiems su standartinėmis skelbimų paskelbimo formomis, priimti, kurie neturi poveikio nei finansiniu požiūriu, nei iš šios direktyvos kylančių įpareigojimų pobūdžiui ir aprėpčiai. Kita vertus, tiems aktams būdingas vien administracinis tikslas ir jais siekiama palengvinti šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymą;

(133)

standartinei savideklaracijų formai priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tų savideklaracijų poveikį pirkimui ir kadangi joms tenka esminis vaidmuo siekiant supaprastinti reikalavimus dėl dokumentų pirkimo procedūrose;

(134)

Komisija turėtų įvertinti poveikį vidaus rinkai dėl vertės ribų taikymo ir pateikti atitinkamą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ataskaitą ji turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip antai tarpvalstybinių pirkimų mastą, MVĮ dalyvavimą, sandorių išlaidas ir sąnaudų ir naudos santykį.

Remiantis SVP XXII straipsnio 7 dalimi, praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo dėl jos rengiamos tolesnės derybos, o vėliau derybos vyksta reguliariai. Atsižvelgiant į infliacijos poveikį, ilgą laikotarpį nekeičiant vertės ribų SVP, tomis pačiomis aplinkybėmis taip pat turėtų būti svarstomas vertės ribų lygio tinkamumas; kai vertės ribų lygis atitinkamai būtų pakeistas, Komisija turėtų tinkamais atvejais priimti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų pakeistos šioje direktyvoje nustatytos vertės ribos;

(135)

atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl horizontaliųjų nuostatų, reglamentuojančių santykius su trečiosiomis valstybėmis viešųjų pirkimų kontekste, Komisija turėtų atidžiai stebėti pasaulines prekybos sąlygas ir vertinti Sąjungos konkurencinę padėtį;

(136)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. tam tikroms viešojo pirkimo procedūroms taikomų valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų koordinavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame pat straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(137)

Direktyva 2004/18/EB turėtų būti panaikinta;

(138)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigoja pagrįstais atvejais prie pranešimo apie taikomas perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar kelis dokumentus, kuriuose būtų paaiškintas direktyvos nuostatų ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS.

TAIKYMO SRITIS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

I SKYRIUS.

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 SKIRSNIS.

DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis.

Dalykas ir taikymo sritis

2 straipsnis.

Terminų apibrėžtys

3 straipsnis.

Mišrieji pirkimai

2 SKIRSNIS.

VERTĖS RIBOS

4 straipsnis.

Vertės ribų dydžiai

5 straipsnis.

Numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodai

6 straipsnis.

Vertės ribų ir centrinių valdžios institucijų sąrašo peržiūra

3 SKIRSNIS.

IŠIMTYS

7 straipsnis.

Sutartys vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose

8 straipsnis.

Specialios išimtys elektroninių ryšių srityje

9 straipsnis.

Pagal tarptautines taisykles skiriamos viešosios sutartys ir organizuojami projekto konkursai

10 straipsnis.

Specialios išimtys paslaugų pirkimo sutarčių atveju

11 straipsnis.

Paslaugų pirkimo sutartys, skiriamos remiantis išimtine teise

12 straipsnis.

Viešosios sutartys tarp viešojo sektoriaus subjektų

4 SKIRSNIS.

YPATINGI ATVEJAI

1 poskirsnis.

Dotuojamos sutartys ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos

13 straipsnis.

Sutartys, kurias dotuoja perkančiosios organizacijos

14 straipsnis.

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos

2 poskirsnis.

Pirkimai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

15 straipsnis.

Gynyba ir saugumas

16 straipsnis.

Mišrieji pirkimai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

17 straipsnis.

Pagal tarptautines taisykles skiriamos viešosios sutartys ir organizuojami projekto konkursai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

II SKYRIUS.

Bendrosios taisyklės

18 straipsnis.

Pirkimų principai

19 straipsnis.

Ekonominės veiklos vykdytojai

20 straipsnis.

Rezervuotos sutartys

21 straipsnis.

Konfidencialumas

22 straipsnis.

Komunikavimui taikomos taisyklės

23 straipsnis.

Nomenklatūros

24 straipsnis.

Interesų konfliktai

II ANTRAŠTINĖ DALIS.

VIEŠŲJŲ SUTARČIŲ TAISYKLĖS

I SKYRIUS.

Procedūros

25 straipsnis.

Sąlygos, susijusios su SVP ir kitais tarptautiniais susitarimais

26 straipsnis.

Procedūrų pasirinkimas

27 straipsnis.

Atviras konkursas

28 straipsnis.

Ribotas konkursas

29 straipsnis.

Konkurso procedūra su derybomis

30 straipsnis.

Konkurencinis dialogas

31 straipsnis.

Inovacijų partnerystė

32 straipsnis.

Derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą naudojimas

II SKYRIUS.

Elektroninių ir grupinių pirkimų metodai ir priemonės

33 straipsnis.

Preliminariosios sutartys

34 straipsnis.

Dinaminės pirkimo sistemos

35 straipsnis.

Elektroniniai aukcionai

36 straipsnis.

Elektroniniai katalogai

37 straipsnis.

Centralizuota pirkimo veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

38 straipsnis.

Tam tikrais atvejais taikomi bendri pirkimai

39 straipsnis.

Pirkimai, kuriuose dalyvauja skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos

III SKYRIUS.

Procedūros vykdymas

1 SKIRSNIS.

PASIRENGIMAS

40 straipsnis.

Pirminės rinkos konsultacijos

41 straipsnis.

Išankstinis kandidatų arba konkurso dalyvių dalyvavimas

42 straipsnis.

Techninės specifikacijos

43 straipsnis.

Ženklinimas

44 straipsnis.

Tyrimų ataskaitos, sertifikavimas ir kitos įrodinėjimo priemonės

45 straipsnis.

Alternatyvūs pasiūlymai

46 straipsnis.

Sutarčių skaidymas į pirkimo dalis

47 straipsnis.

Terminų nustatymas

2 SKIRSNIS.

PASKELBIMAS IR SKAIDRUMAS

48 straipsnis.

Išankstiniai informaciniai skelbimai

49 straipsnis.

Skelbimai apie pirkimą

50 straipsnis.

Skelbimai apie sutarties skyrimą

51 straipsnis.

Skelbimų paskelbimo forma ir būdas

52 straipsnis.

Paskelbimas nacionaliniu lygiu

53 straipsnis.

Galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma

54 straipsnis.

Kvietimai kandidatams

55 straipsnis.

Kandidatų ir konkurso dalyvių informavimas

3 SKIRSNIS.

DALYVIŲ PASIRINKIMAS IR SUTARČIŲ SKYRIMAS

56 straipsnis.

Bendrieji principai

1 poskirsnis.

Kokybinės atrankos kriterijai

57 straipsnis.

Pašalinimo pagrindai

58 straipsnis.

Atrankos kriterijai

59 straipsnis.

Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas

60 straipsnis.

Įrodinėjimo priemonės

61 straipsnis.

Internetinė pažymų saugykla („e-Certis“)

62 straipsnis.

Kokybės užtikrinimo standartai ir aplinkosaugos vadybos standartai

63 straipsnis.

Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu

64 straipsnis.

Oficialūs patvirtintų ekonominės veiklos vykdytojų sąrašai ir įstaigų, įsteigtų pagal privačiąją arba viešąją teisę, atliekamas sertifikavimas

2 poskirsnis.

Kandidatų, pasiūlymų ir sprendimų skaičiaus sumažinimas

65 straipsnis.

Kandidatų, kurių kvalifikacija tinkama pakviesti dalyvauti konkurse, skaičiaus sumažinimas

66 straipsnis.

Pasiūlymų ir sprendimų skaičiaus sumažinimas

3 poskirsnis.

Sutarties skyrimas

67 straipsnis.

Sutarties skyrimo kriterijai

68 straipsnis.

Gyvavimo ciklo sąnaudos

69 straipsnis.

Pasiūlyta neįprastai maža kaina

IV SKYRIUS.

Sutarties įvykdymas

70 straipsnis.

Sutarčių įvykdymo sąlygos

71 straipsnis.

Subranga

72 straipsnis.

Sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu

73 straipsnis.

Sutarčių nutraukimas

III ANTRAŠTINĖ DALIS.

SPECIALIOSIOS PIRKIMO PROCEDŪROS

I SKYRIUS.

Socialinės ir kitos specialios paslaugos

74 straipsnis.

Socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių skyrimas

75 straipsnis.

Skelbimų paskelbimas

76 straipsnis.

Sutarčių skyrimo principai

77 straipsnis.

Rezervuotos sutartys tam tikrų paslaugų atveju

II SKYRIUS.

Projekto konkursams taikomos taisyklės

78 straipsnis.

Taikymo sritis

79 straipsnis.

Skelbimai

80 straipsnis.

Projekto konkursų rengimo ir dalyvių atrankos taisyklės

81 straipsnis.

Vertinimo komisijos sudėtis

82 straipsnis.

Vertinimo komisijos sprendimai

IV ANTRAŠTINĖ DALIS.

VALDYMAS

83 straipsnis.

Vykdymo užtikrinimas

84 straipsnis.

Atskiros sutarčių skyrimo procedūrų ataskaitos

85 straipsnis.

Nacionalinės ataskaitos ir statistinė informacija

86 straipsnis.

Administracinis bendradarbiavimas

V ANTRAŠTINĖ DALIS.

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

87 straipsnis.

Įgaliojimų delegavimas

88 straipsnis.

Skubos procedūra

89 straipsnis.

Komiteto procedūra

90 straipsnis.

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

91 straipsnis.

Panaikinimas

92 straipsnis.

Peržiūra

93 straipsnis.

Įsigaliojimas

PRIEDAS.

94 straipsnis

ADRESATAI

I PRIEDAS.

CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS

II PRIEDAS.

2 STRAIPSNIO 1 DALIES 6 PUNKTO a PAPUNKTYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

III PRIEDAS.

4 STRAIPSNIO B PUNKTE NURODYTŲ PRODUKTŲ, SUSIJUSIŲ SU SUTARTIMIS, KURIAS PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS SKIRIA GYNYBOS SRITYJE, SĄRAŠAS

IV PRIEDAS.

REIKALAVIMAI PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ DALYVAUTI, PROJEKTO KONKURSŲ PLANŲ IR PROJEKTŲ ELEKTRONINĖMS GAVIMO PRIEMONĖMS IR PRIETAISAMS

V PRIEDAS.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE

A dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE IŠANKSTINIO INFORMACINIO SKELBIMO PASKELBIMĄ PIRKĖJO PROFILYJE

B dalis.

IŠANKSTINIUOSE INFORMACINIUOSE SKELBIMUOSE TEIKTINA INFORMACIJA (kaip nurodyta 48 straipsnyje)

C dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE PIRKIMĄ (kaip nurodyta 49 straipsnyje)

D dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE SUTARTIES SKYRIMĄ (kaip nurodyta 50 straipsnyje)

E dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE PROJEKTO KONKURSĄ (kaip nurodyta 79 straipsnio 1 dalyje)

F dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE KONKURSO REZULTATUS (kaip nurodyta 79 straipsnio 2 dalyje)

G dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE SUTARTIES KEITIMĄ JOS GALIOJIMO LAIKOTARPIU (kaip nurodyta 72 straipsnio 1 dalyje)

H dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE PIRKIMĄ SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIALIŲ PASLAUGŲ PIRKIMO SUTARČIŲ ATVEJU (kaip nurodyta 75 straipsnio 1 dalyje)

I dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA IŠANKSTINIUOSE INFORMACINIUOSE SKELBIMUOSE SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIALIŲ PASLAUGŲ ATVEJU (kaip nurodyta 75 straipsnio 1 dalyje)

J dalis.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE SUTARTIES SKYRIMĄ SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIALIŲ PASLAUGŲ PIRKIMO SUTARČIŲ ATVEJU (kaip nurodyta 75 straipsnio 2 dalyje)

VI PRIEDAS.

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA PIRKIMO DOKUMENTUOSE, SUSIJUSIUOSE SU ELEKTRONINIAIS AUKCIONAIS (35 straipsnio 4 dalis)

VII PRIEDAS.

TAM TIKRŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽTIS

VIII PRIEDAS.

PASKELBIMO YPATUMAI

IX PRIEDAS.

54 STRAIPSNYJE NUMATYTŲ KVIETIMŲ PATEIKTI PASIŪLYMUS, DALYVAUTI DIALOGE ARBA PATVIRTINTI SUSIDOMĖJIMĄ TURINYS

X PRIEDAS.

18 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SOCIALINIŲ IR APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJŲ SĄRAŠAS

XI PRIEDAS.

REGISTRAI

XII PRIEDAS.

ATRANKOS KRITERIJŲ ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS

XIII PRIEDAS.

68 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

XIV PRIEDAS.

74 STRAIPSNYJE NURODYTOS PASLAUGOS

XV PRIEDAS.

ATITIKTIES LENTELĖ

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

I   SKYRIUS

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1   skirsnis

Dalykas ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti viešąsias sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 4 straipsnyje nustatytos vertės ribos.

2.   Kaip apibrėžta šioje direktyvoje, pirkimas – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų vykdomas darbų, prekių ar paslaugų įsigijimas pagal viešąją sutartį iš tų perkančiųjų organizacijų pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų, nepaisant to, ar darbai, prekės ar paslaugos yra skirti viešajam tikslui.

3.   Taikant šią direktyvą laikomasi SESV 346 straipsnio.

4.   Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių teisei laisvai spręsti, laikantis Sąjungos teisės, kokias paslaugas jos bendrojo ekonominio intereso paslaugomis, kaip tos paslaugos turėtų būti organizuojamos ir finansuojamos laikantis valstybės pagalbos taisyklių ir kokios konkrečios pareigos joms turėtų būti taikomos. Lygiai taip pat šia direktyva nedaromas poveikis viešųjų institucijų teisei spręsti ar, kaip ir kokiu mastu jos nori pačios atlikti viešąsias funkcijas pagal SESV 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26.

5.   Šia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas.

6.   Susitarimai, sprendimai ar kitos teisinės priemonės, kuriais organizuojamas įgaliojimų ir pareigų viešųjų užduočių vykdymo srityje perdavimas tarp perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų organizacijų grupių ir kuriais nenumatomas atlygis už sutartinių prievolių vykdymą, laikomi atitinkamos valstybės narės vidaus organizavimo klausimu, todėl jiems ši direktyva neturi jokio poveikio.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

perkančiosios organizacijos – valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojami subjektai arba iš vienos ar daugiau tokių institucijų arba vieno ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sudarytos asociacijos;

2)

centrinės valdžios institucijos – I priede išvardytos perkančiosios organizacijos ir, jeigu nacionaliniu lygiu padarytos pataisos ar pakeitimai, šių institucijų funkcijas perėmę subjektai;

3)

subcentrinės perkančiosios organizacijos – visos perkančiosios organizacijos, kurios nėra centrinės valdžios institucijos;

4)

viešosios teisės reglamentuojami subjektai – subjektai, pasižymintys visomis toliau išvardytomis charakteristikomis:

a)

jie įsteigti siekiant konkretaus tikslo – patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio;

b)

jie turi teisinį subjektiškumą ir

c)

jie didžiąja dalimi finansuojami valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų lėšomis arba jų valdymas yra prižiūrimas tų institucijų ar subjektų, arba jie turi administracinį, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos arba kiti viešosios teisės reglamentuojami subjektai.

5)

viešosios sutartys – atlygintinos sutartys, kurios raštu sudaromos tarp vieno ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų, kurių objektas – darbų vykdymas, produktų tiekimas ar paslaugų teikimas;

6)

viešojo darbų pirkimo sutartys – viešosios sutartys, kurių objektas yra vienas iš toliau nurodytų dalykų:

a)

darbų, susijusių su viena iš II priede apibrėžtų veiklos rūšių, vykdymas arba projektavimas kartu su vykdymu;

b)

darbo vykdymas arba projektavimas kartu su vykdymu;

c)

darbo, atitinkančio perkančiosios organizacijos, darančios lemiamą įtaką darbo pobūdžiui ar projektui, reikalavimus, atlikimas bet kokiomis priemonėmis;

7)

darbas – visų statybos arba civilinės inžinerijos darbų, skirtų ekonominei ar techninei funkcijai atlikti, rezultatas;

8)

viešojo prekių pirkimo sutartys – viešosios sutartys, kurių objektas yra produktų pirkimas, lizingas, nuoma arba pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant. Viešojo prekių pirkimo sutartis papildomai gali apimti įrengimo ir montavimo operacijas;

9)

viešojo paslaugų pirkimo sutartys – viešosios sutartys, kurių objektas – paslaugų, išskyrus nurodytąsias 8 punkte, teikimas;

10)

ekonominės veiklos vykdytojas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba viešasis subjektas, arba tokių asmenų ir (arba) subjektų grupė, įskaitant bet kokias laikinas įmonių asociacijas, kurie rinkoje siūlosi vykdyti darbus ir (arba) darbą, tiekti produktus ar teikti paslaugas;

11)

konkurso dalyvis – pasiūlymą pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas;

12)

kandidatas – ekonominės veiklos vykdytojas, siekiantis būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, konkurso procedūroje su derybomis, derybose be išankstinio skelbimo apie pirkimą, konkurenciniame dialoge ar inovacijų partnerystėje;

13)

pirkimo dokumentas – dokumentas, kurį pateikė arba nurodė perkančioji organizacija ir kuriame apibūdinami ar nustatomi pirkimo ar procedūros elementai, įskaitant skelbimą apie pirkimą, išankstinį informacinį skelbimą, naudojamą kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonę, technines specifikacijas, aprašomąjį dokumentą, siūlomas sutarties sąlygas, kandidatų ir konkurso dalyvių dokumentų teikimo formatus, informaciją apie bendrai taikytinas pareigas ir visus kitus papildomus dokumentus.

14)

centralizuota pirkimo veikla – veikla, vykdoma nuolat viena iš toliau nurodytų formų:

a)

perkančiosioms organizacijoms skirtų prekių ir (arba) paslaugų įsigijimas;

b)

viešųjų sutarčių skyrimas arba preliminariųjų sutarčių dėl perkančiosioms organizacijoms skirtų darbų, prekių ar paslaugų sudarymas;

15)

pagalbinė pirkimo veikla – pagalbos vykdant pirkimų veiklą teikimas, visų pirma šiomis formomis:

a)

techninė infrastruktūra, suteikianti perkančiosioms organizacijoms galimybę skirti viešąsias sutartis arba sudaryti preliminariąsias sutartis dėl darbų, prekių ar paslaugų;

b)

konsultacijos dėl viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ar rengimo;

c)

pirkimo procedūrų rengimas ir valdymas atitinkamos perkančiosios organizacijos vardu ir sąskaita;

16)

centrinė perkančioji organizacija – perkančioji organizacija, vykdanti centralizuotą pirkimo veiklą ir, galimai, pagalbinę pirkimo veiklą;

17)

pirkimo paslaugų teikėjas – viešasis arba privatusis subjektas, rinkoje siūlantis pagalbines pirkimo veiklos paslaugas;

18)

rašytinis arba raštu – bet kokia išraiška žodžiais ar skaičiais, kuriuos galima perskaityti, atgaminti, o paskui perduoti, įskaitant elektroninėmis priemonėmis perduodamą ir saugomą informaciją;

19)

elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims, perduodamiems, siunčiamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, tvarkyti (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir saugoti;

20)

gyvavimo ciklas – visi vienas po kito einantys ir (arba) tarpusavyje susiję produktų tiekimo, darbų atlikimo ar paslaugos teikimo etapai, įskaitant atliktinus mokslinius tyrimus ir plėtrą, gamybą, prekybą ir jos sąlygas, gabenimą, naudojimą ir priežiūrą, nuo žaliavų įsigijimo ar išteklių gavimo iki išėmimo iš apyvartos, sunaikinimo ir gyvavimo ciklo pabaigos ar utilizavimo;

21)

projekto konkursai – procedūros, kai perkančiajai organizacijai suteikiama teisė įsigyti konkursui, per kurį gali būti skiriami prizai, pateiktą ir vertinimo komisijos atrinktą planą ar projektą (daugiausia miestų planavimo ir teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų tvarkymo srityse);

22)

inovacija – naujo arba iš esmės pagerinto produkto, paslaugos ar proceso, įskaitant gamybos, statymo ar konstravimo procesus, bet jais neapsiribojant, naujo rinkodaros metodo arba naujo organizacinio metodo verslo praktikos, darbo vietų organizavimo arba išorės santykių srityse įgyvendinimas, inter alia, siekiant padėti spręsti visuomenės uždavinius ar remti strategiją „Europa 2020 pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“;

23)

ženklinimo dokumentas – bet koks dokumentas, sertifikatas ar liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad atitinkami darbai, produktai, paslaugos, procesai ar procedūros atitinka tam tikrus reikalavimus;

24)

ženklinimo reikalavimai – reikalavimai, kuriuos turi atitikti atitinkami darbai, produktai, paslaugos, procesai ar procedūros, kad gautų atitinkamą ženklinimo dokumentą.

2.   Šio straipsnio tikslu regionų valdžios institucijos apima valdžios institucijas, išvardytas neišsamiame NUTS 1 ir 2 klasifikatorių sąraše, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (22), o vietos valdžios institucijos apima visas administracinių vienetų, klasifikuojamų pagal NUTS 3 klasifikatorių, ir mažesnių administracinių vienetų, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, institucijas.

3 straipsnis

Mišrieji pirkimai

1.   2 dalis taikoma mišriosioms sutartims, kurių dalykas yra įvairių rūšių pirkimai, kuriems visiems taikoma ši direktyva.

3–5 dalys taikomos mišriosioms sutartims, kurių dalykas yra pirkimas, kuriam taikoma ši direktyva, ir pirkimas, kuriam taikomi kiti teisiniai režimai.

2.   Sutartys, kurių dalykas yra dviejų ar daugiau rūšių pirkimai (darbų, paslaugų ar prekių), skiriamos pagal tai pirkimų rūšiai, kuriai priskiriamas pagrindinis atitinkamos sutarties dalykas, taikytinas nuostatas.

Mišriųjų sutarčių, iš dalies apimančių paslaugas, kaip apibrėžta III antraštinės dalies I skyriuje, ir iš dalies kitas paslaugas, arba mišriųjų sutarčių, iš dalies apimančių paslaugas ir iš dalies prekes, atveju pagrindinis dalykas nustatomas atsižvelgiant į tai, kuri iš atitinkamų paslaugų ar prekių numatomų verčių yra didžiausia.

3.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai gali būti atskirtos, taikoma 4 dalis. Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai negali būti atskirtos, taikoma 6 dalis.

Kai tam tikrai konkrečios sutarties daliai taikomas SESV 346 straipsnis arba Direktyva 2009/81/EB, taikomas šios direktyvos 16 straipsnis.

4.   Sutarčių, kurių dalykas yra pirkimas, kuriam taikoma ši direktyva, ir pirkimas, kuriam netaikoma ši direktyva, atveju perkančiosios organizacijos gali nuspręsti skirti atskiras sutartis atskiroms dalims arba skirti vieną sutartį. Kai perkančiosios organizacijos nusprendžia skirti atskiras sutartis atskiroms dalims, sprendimas dėl to, kurį teisinį režimą taikyti bet kuriai iš tokių atskirų sutarčių, priimamas atsižvelgiant į atitinkamos atskiros dalies charakteristikas.

Kai perkančiosios organizacijos nusprendžia skirti vieną sutartį, tokiai sudaromai mišriajai sutarčiai taikoma ši direktyva, nebent 16 straipsnyje numatyta kitaip, neatsižvelgiant į dalių, kurioms kitu atveju būtų taikomas skirtingas teisinis režimas, vertę ir neatsižvelgiant į tai, kuris teisinis režimas antraip būtų taikomas toms dalims.

Mišriųjų sutarčių, turinčių prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutarčių ir koncesijų elementų, atveju mišrioji sutartis skiriama pagal šią direktyvą, jeigu sutarties dalies, kuri laikoma sutartimi, kuriai taikoma ši direktyva, numatoma vertė, apskaičiuota pagal 5 straipsnį, yra lygi 4 straipsnyje nustatytai atitinkamai vertės ribai arba yra už ją didesnė.

5.   Sutarčių, kurių dalykas yra tiek pirkimas, kuriam taikoma ši direktyva, tiek pirkimas siekiant vykdyti atitinkamą veiklą, kuriai taikoma Direktyva 2014/25/ES, atveju taikytinos taisyklės, nepaisant šio straipsnio 4 dalies, nustatomos pagal Direktyvos 2014/25/ES 5 ir 6 straipsnius.

6.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys negali būti objektyviai atskirtos, taikytinas teisinis režimas nustatomas atsižvelgiant į pagrindinį tos sutarties dalyką.

2   skirsnis

Vertės ribos

4 straipsnis

Vertės ribų dydžiai

Ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas:

a)

5 186 000 EUR – viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju;

b)

134 000 EUR – viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias skiria centrinės valdžios institucijos, ir tokių institucijų rengiamų projekto konkursų atveju; kai viešojo prekių pirkimo sutartis skiria gynybos srityje veikiančios perkančiosios organizacijos, ta vertės riba taikoma tik sutartims, susijusioms su produktais, kuriems taikomas III priedas;

c)

207 000 EUR – viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias skiria subcentrinės perkančiosios organizacijos, ir tokių organizacijų rengiamų projekto konkursų atveju; ta vertės riba taip pat taikoma viešojo prekių pirkimo sutartims, kurias skiria gynybos srityje veikiančios centrinės valdžios institucijos, kai tos sutartys yra susijusios su produktais, kuriems III priedas netaikomas;

d)

750 000 EUR – XIV priede išvardytų socialinių ir kitų specialių paslaugų viešojo paslaugų pirkimo sutarčių atveju.

5 straipsnis

Numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodai

1.   Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama remiantis visa mokėtina suma be PVM, kurią yra apskaičiavusi perkančioji organizacija, įskaitant visas pasirinkimo ir sutarčių atnaujinimo galimybes, aiškiai nustatytas pirkimo dokumentuose.

Kai perkančioji organizacija numato prizus arba mokėjimus kandidatams ar konkurso dalyviams, ji atsižvelgia į juos apskaičiuodama numatomą pirkimo vertę.

2.   Kai perkančioji organizacija yra sudaryta iš atskirų veiklos padalinių, atsižvelgiama į bendrą numatomą vertę visiems atskiriems veiklos padaliniams.

Nepaisant pirmos pastraipos, kai atskiras veiklos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, vertės gali būti numatomos to veiklos padalinio lygiu.

3.   Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šios direktyvos taikymo pirkimui. Pirkimo skaidyti į dalis siekiant išvengti šios direktyvos taikymo negalima, nebent tai yra pateisinama dėl objektyvių priežasčių.

4.   Ta numatoma vertė galioja kvietimo dalyvauti konkurse išsiuntimo momentu, o tais atvejais, kai kvietimas dalyvauti konkurse nenumatytas – tuo momentu, kai perkančioji organizacija pradeda pirkimo procedūrą, pavyzdžiui, kai tinkama, susisiekdama su ekonominės veiklos vykdytojais pirkimo tikslu.

5.   Preliminariųjų sutarčių ir dinaminių pirkimo sistemų atveju atsižvelgiama į visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką numatytų sutarčių didžiausią numatomą vertę be PVM.

6.   Inovacijų partnerysčių atveju atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos, kurią numatoma vykdyti visais numatomos partnerystės etapais, taip pat prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nupirkti pasibaigus numatomai partnerystei, didžiausią numatomą vertę be PVM.

7.   Viešojo darbų pirkimo sutarčių numatoma vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į darbų kainą ir bendrą numatomą prekių ir paslaugų, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija su sąlyga, kad tokios prekės ir paslaugos yra būtinos darbams atlikti, vertę.

8.   Kai dėl siūlomo darbo ar siūlomo paslaugų teikimo sutartys gali būti skiriamos pagal atskiras pirkimo dalis, atsižvelgiama į bendrą numatomą visų tokių pirkimo dalių vertę.

Kai bendra pirkimo dalių vertė yra lygi 4 straipsnyje nustatytai vertės ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma skiriant kiekvieną pirkimo dalį.

9.   Kai dėl pasiūlymo įsigyti panašias prekes sutartys gali būti skiriamos pagal atskiras pirkimo dalis, taikant 4 straipsnio b ir c punktus atsižvelgiama į bendrą numatomą visų tokių pirkimo dalių vertę.

Kai bendra pirkimo dalių vertė yra lygi 4 straipsnyje nustatytai vertės ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma skiriant kiekvieną pirkimo dalį.

10.   Nepaisant 8 ir 9 dalių, perkančiosios organizacijos gali skirti sutartis pagal atskiras pirkimo dalis, netaikydamos šioje direktyvoje numatytų procedūrų su sąlyga, kad numatoma atitinkamos pirkimo dalies vertė be PVM yra mažesnė kaip 80 000 EUR prekių ar paslaugų atveju arba 1 mln. EUR darbų atveju. Vis dėlto bendra taip, netaikant šios direktyvos, skirtų pirkimo dalių vertė neturi viršyti 20 % visų pirkimo dalių, į kurias yra suskaidytas siūlomas darbas, siūlomas panašių prekių įsigijimas ar siūlomas paslaugų teikimas, bendros vertės.

11.   Viešojo prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių, kurios pagal savo pobūdį yra reguliaraus pobūdžio arba kurias ketinama per nustatytą laikotarpį atnaujinti, atveju numatoma sutarties vertė apskaičiuojama pagal:

a)

bendrą faktinę viena po kitos einančių tos pačios rūšies sutarčių, paskirtų per ankstesnius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertę, pakoreguotą, kai įmanoma, atsižvelgiant į perkamų prekių ar paslaugų kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės sutarties sudarymo;

b)

arba bendrą numatomą viena po kitos einančių sutarčių, paskirtų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę.

12.   Viešojo prekių pirkimo sutarčių, susijusių su produktų lizingu, nuoma ar pirkimu išsimokėtinai, atveju numatoma sutarties vertė apskaičiuojama pagal:

a)

terminuotų viešųjų sutarčių atveju, kai sutarties terminas yra trumpesnis kaip 12 mėnesių ar lygus 12 mėnesių, – bendrą sutarties laikotarpiui numatomą vertę arba, kai sutarties terminas ilgesnis kaip 12 mėnesių, – bendrą vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę;

b)

neterminuotų viešųjų sutarčių atveju arba jeigu sutarties termino nustatyti neįmanoma – sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

13.   Viešojo paslaugų pirkimo sutarčių atveju numatoma sutarties vertė, kai taikytina, apskaičiuojama atsižvelgiant į:

a)

draudimo paslaugų atveju – mokėtiną draudimo įmoką ir kitų formų atlygį;

b)

bankininkystės ir kitų finansinių paslaugų atveju – mokesčius, mokėtinus komisinius, palūkanas ir kitų formų atlygį;

c)

su projektavimu susijusių sutarčių atveju – mokesčius, mokėtinus komisinius ir kitų formų atlygį.

14.   Jeigu viešojo paslaugų pirkimo sutartyje nenurodoma visa kaina, numatoma sutarties vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į:

a)

terminuotų sutarčių atveju, jeigu sutarties terminas yra trumpesnis kaip 48 mėnesiai ar lygus 48 mėnesiams – bendrą vertę per visą sutarties laikotarpį;

b)

neterminuotų sutarčių atveju arba jeigu sutarties terminas ilgesnis kaip 48 mėnesiai – mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

6 straipsnis

Vertės ribų ir centrinių valdžios institucijų sąrašo peržiūra

1.   Komisija kas dvejus metus, pradedant nuo 2013 m. birželio 30 d., patikrina, ar 4 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytos vertės ribos atitinka vertės ribas, nustatytas Pasaulio prekybos organizacijos Sutartyje dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP), ir prireikus jas peržiūri pagal šį straipsnį.

Laikydamasi SVP nustatyto apskaičiavimo metodo, Komisija šių vertės ribų vertes skaičiuoja pagal vidutinę euro dienos vertę, išreikštą specialiosiomis skolinimosi teisėmis (toliau – SST), per 24 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi rugpjūčio mėnesio, einančio prieš peržiūrą, 31 d., ir jos įsigalioja sausio 1 d. Taip peržiūrėtų vertės ribų vertė prireikus suapvalinama tūkstančio eurų tikslumu, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma galiojančių SVP numatytų vertės ribų, išreikštų SST.

2.   Atlikdama šio straipsnio 1 dalyje numatytą persvarstymą, Komisija papildomai peržiūri:

a)

13 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nustatytą vertės ribą ir ją suderina su peržiūrėta vertės riba, taikoma viešojo darbų pirkimo sutartims;

b)

13 straipsnio pirmos pastraipos b punkte nustatytą vertės ribą ir ją suderina su peržiūrėta vertės riba, taikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kurias paskyrė subcentrinės perkančiosios organizacijos.

3.   Kas dvejus metus nuo 2014 m. sausio 1 d. Komisija nustato 4 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytų vertės ribų, peržiūrėtų pagal šio straipsnio 1 dalį, vertes valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, nacionaline valiuta.

Tuo pačiu metu Komisija nustato 4 straipsnio d punkte nurodytos vertės ribos vertę valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, nacionaline valiuta.

Laikantis SVP nustatyto skaičiavimo metodo, tokios vertės nustatomos pagal tų valiutų vidutinę dienos vertę, atitinkančią taikytiną vertės ribą, išreikštą eurais, per 24 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi rugpjūčio, einančio prieš peržiūrą, 31 dieną, ir įsigalioja sausio 1 d.

4.   Komisija paskelbia 1 dalyje nurodytas peržiūrėtas vertės ribas, 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas atitinkamas jų vertes nacionaline valiuta ir pagal 3 dalies antrą pastraipą nustatytą vertę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje lapkričio mėnesio, einančio po jų peržiūros, pradžioje.

5.   Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyto metodo suderinimo su SVP numatytų metodų, taikomų 4 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytų vertės ribų peržiūrai ir valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, atitinkamų verčių nustatymui nacionaline valiuta, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, pakeitimais.

Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 4 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytų vertės ribų peržiūros pagal šio straipsnio 1 dalį ir dėl 13 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų vertės ribų peržiūros pagal šio straipsnio 2 dalį.

6.   Jeigu reikia peržiūrėti 4 straipsnio a, b ir c punktuose ir 13 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas verčių ribas, o dėl laiko apribojimų negalima taikyti 87 straipsnyje nustatytos procedūros it todėl yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šio straipsnio 5 dalies antrą pastraipą priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 88 straipsnyje numatyta procedūra.

7.   Komisija pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo keitimo, siekiant atnaujinti perkančiųjų organizacijų sąrašą, gavus valstybių narių pranešimus, kai tokie pakeitimai reikalingi norint teisingai nustatyti perkančiąsias organizacijas.

3   skirsnis

Išimtys

7 straipsnis

Sutartys vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose

Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kuriuos pagal Direktyvą 2014/25/ES skiria ar organizuoja perkančiosios organizacijos, vykdančios vieną ar daugiau tos direktyvos 8–14 straipsniuose nurodytų veiklos rūšių, ir skiriamiems tai veiklai vykdyti, viešosioms sutartims, kurioms ta direktyva netaikoma pagal jos 18, 23 ir 34 straipsnius, arba tuo atveju, jei sutartis skiria pašto paslaugas, apibrėžtas tos direktyvos 13 straipsnio 2 dalies b punkte, teikianti perkančioji organizacija – sutartims, skiriamoms vykdyti šiai veiklai:

a)

teikti pridėtinės vertės paslaugas, susijusias su elektroninėmis priemonėmis ir teikiamas vien jomis (įskaitant saugų koduotų dokumentų perdavimą elektroninėmis priemonėmis, adresų valdymo paslaugas ir registruoto elektroninio pašto perdavimą);

b)

teikti finansines paslaugas, kurių BVPŽ kodai yra nuo 66100000-1 iki 66720000-3 ir kurios apibrėžtos Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnio d punkte, įskaitant visų pirma pinigų siuntimą pašto perlaidomis ir žiro pašto pervedimus;

c)

teikti filatelines paslaugas arba

d)

teikti logistikos paslaugas (paslaugas, derinančias fizinį pristatymą ir (arba) sandėliavimą su kitomis ne pašto funkcijomis).

8 straipsnis

Specialios išimtys elektroninių ryšių srityje

Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kurių pagrindinis tikslas – leisti perkančiosioms organizacijoms teikti arba naudoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti visuomenei vieną ar daugiau elektroninių ryšių paslaugų.

Šiame straipsnyje „viešasis ryšių tinklas“ ir „elektroninių ryšių tinklas“ reiškia tą patį kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB (23).

9 straipsnis

Pagal tarptautines taisykles skiriamos viešosios sutartys ir organizuojami projekto konkursai

1.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kuriuos perkančioji organizacija privalo skirti arba organizuoti pagal pirkimo procedūras, kurios skiriasi nuo šioje direktyvoje nustatytų procedūrų ir yra nustatytos kuriuo nors toliau nurodytu būdu:

a)

teisine priemone, kuria sukuriamos tarptautinės teisės pareigos, kaip antai tarptautiniu susitarimu, kurį laikydamasi Sutarčių yra sudariusi valstybė narė ir viena ar daugiau trečiųjų šalių, ar jo dalimis, ir kuris taikomas darbams, prekėms ar paslaugoms, skirtoms tam, kad jį pasirašiusiosios valstybės galėtų bendrai įgyvendinti arba naudoti projektą;

b)

tarptautinės organizacijos.

Valstybės narės apie visas šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas teisines priemones praneša Komisijai, kuri gali konsultuotis su 89 straipsnyje nurodytu Viešųjų pirkimų patariamuoju komitetu.

2.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kurias perkančioji organizacija skiria arba kuriuos organizuoja pagal tarptautinės organizacijos arba tarptautinės finansų įstaigos numatytas pirkimų taisykles, kai atitinkamas viešąsias sutartis ir atitinkamus projekto konkursus visiškai finansuoja tos organizacijos arba institucijos; tais atvejais, kai viešąsias sutartis ir projekto konkursus didžiąja dalimi bendrai finansuoja tarptautinė organizacija arba tarptautinė finansų įstaiga, šalys susitaria dėl taikytinų pirkimų procedūrų.

3.   17 straipsnis taikomas gynybos ar saugumo aspektus apimančioms sutartims ir projekto konkursams, kurios yra skiriamos ar kurie yra organizuojami pagal tarptautines taisykles. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos toms sutartims ir projekto konkursams.

10 straipsnis

Specialios išimtys paslaugų pirkimo sutarčių atveju

Ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl:

a)

žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimo arba nuomos bet kokiomis finansinėmis priemonėmis arba sutartims, susijusioms su teisėmis į juos;

b)

audiovizualinės arba radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjų skiriamoms sutartims dėl programų medžiagos, skirtos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms arba radijo žiniasklaidos paslaugoms teikti, įsigijimo, kūrimo, gaminimo ar bendro gaminimo arba sutartims dėl transliacijos laiko ar programų transliavimo, skiriamoms audiovizualinės ar radijo žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Taikant šį punktą terminai „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos“ ir „žiniasklaidos paslaugų teikėjai“ turi tokią pačią reikšmę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (24) atitinkamai 1 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose. Terminas „programa“ turi tokią pačią reikšmę, kaip apibrėžta tos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b punkte, tačiau jis taip pat apima radijo programas ir radijo programų medžiagą. Be to, taikant šią nuostatą, termino „programų medžiaga“ ir termino „programa“ reikšmės yra tokios pačios;

c)

arbitražo ir taikinimo paslaugų;

d)

bet kurios iš šių teisinių paslaugų:

i)

teisininko vykdomo kliento teisinio atstovavimo, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB (25) 1 straipsnyje:

arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinio arbitražo ar taikinimo instancijoje, arba

teismo procesuose, vykstančiuose valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose ar institucijose;

ii)

teisinių konsultacijų, teikiamų rengiantis šio punkto i punkte nurodytiems procesams arba jei yra konkreti nuoroda ir didelė tikimybė, kad klausimas, dėl kurio teiktos konsultacijos, bus nagrinėjamas tokiuose procesuose, su sąlyga, kad konsultaciją teikia teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje;

iii)

dokumentų sertifikavimo ir tvirtinimo paslaugų, kurias turi teikti notarai;

iv)

patikėtinių ar paskirtų globėjų teikiamų teisinių paslaugų arba kitų teisinių paslaugų, kurių teikėjus yra paskyręs atitinkamos valstybės narės teismas arba kurie yra paskirti pagal įstatymą tam, kad atliktų specialias užduotis prižiūrint tokiems teismams;

v)

kitų teisinių paslaugų, kurios atitinkamoje valstybėje narėje yra susijusios (net jei retai) su viešosios valdžios funkcijų vykdymu;

e)

finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB (26), dėl centrinio banko paslaugų ir dėl operacijų, atliekamų su Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu;

f)

paskolų, susijusių ar nesusijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu;

g)

darbo sutartims;

h)

civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugų, kurias teikia ne pelno organizacijos ar asociacijos ir kurių BVPŽ kodai yra 75250000-3, 75251000-0, 75251100-1, 75251110-4, 75251120-7, 75252000-7, 75222000-8, 98113100-9 ir 85143000-3, išskyrus pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas;

i)

viešojo keleivių vežimo geležinkeliais arba metro paslaugų;

j)

su politinėmis kampanijomis susijusių paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra 79341400-0, 92111230-3 ir 92111240-6, jei tokias sutartis skiria politinė partija rinkimų kampanijos metu.

11 straipsnis

Paslaugų pirkimo sutartys, skiriamos remiantis išimtine teise

Ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kurias perkančioji organizacija skiria kitai perkančiajai organizacijai arba perkančiųjų organizacijų asociacijai remdamasi išimtine teise, kuria ji naudojasi pagal įstatymus ar kitus paskelbtus teisės aktus, atitinkančius SESV.

12 straipsnis

Viešosios sutartys tarp viešojo sektoriaus subjektų

1.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims, kurias perkančioji organizacija skiria privačiosios ar viešosios teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

perkančioji organizacija atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius;

b)

daugiau kaip 80 % kontroliuojamojo juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusi kontroliuojančioji perkančioji organizacija arba kiti tos perkančiosios organizacijos kontroliuojami juridiniai asmenys, ir

c)

kontroliuojamajame juridiniame asmenyje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

Perkančioji organizacija laikoma kontroliuojančiąja juridinį asmenį panašiai kaip ir savo skyrius pagal pirmos pastraipos a punktą, kai ji daro lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams. Tokią kontrolę gali vykdyti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija.

2.   1 dalis taikoma ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis juridinis asmuo, kuris yra perkančioji organizacija, skiria sutartį savo kontroliuojančiajai perkančiajai organizacijai arba kitam tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamajam juridiniam asmeniui su sąlyga, kad juridiniame asmenyje, kuriam skiriama viešoji sutartis, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

3.   Vis dėlto perkančioji organizacija, nekontroliuojanti privačiosios ar viešosios teisės reglamentuojamo juridinio asmens taip, kaip apibrėžta 1 dalyje, gali skirti tam juridiniam asmeniui viešąją sutartį netaikydama šios direktyvos, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

perkančioji organizacija kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis tą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai, kaip jos kontroliuoja savo skyrius;

b)

daugiau kaip 80 % to juridinio asmens veiklos vykdoma atliekant užduotis, kurias jam yra pavedusios kontroliuojančiosios perkančiosios organizacijos arba kiti tų pačių perkančiųjų organizacijų kontroliuojamieji juridiniai asmenys, ir

c)

kontroliuojamajame juridiniame asmenyje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai kontrolės ir teisės blokuoti nesuteikiantis privataus kapitalo dalyvavimas yra reikalaujamas pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas laikantis Sutarčių ir jis nesuteikia lemiamos įtakos kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimams.

Taikant pirmos pastraipos a punktą perkančiosios organizacijos vykdo bendrą juridinio asmens kontrolę, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

i)

kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimų priėmimo organus sudaro visų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų atstovai. Atskiri atstovai gali atstovauti kelioms arba visoms dalyvaujančioms perkančiosioms organizacijoms;

ii)

tos perkančiosios organizacijos gali kartu daryti lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir svarbiems sprendimams ir

iii)

kontroliuojamasis juridinis asmuo nesiekia jokių interesų, kurie prieštarautų kontroliuojančiųjų perkančiųjų organizacijų interesams.

4.   Ši direktyva netaikoma išimtinai dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudarytai sutarčiai, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad viešosios paslaugos, kurias jie turi suteikti, būtų teikiamos siekiant bendrų jų tikslų;

b)

toks bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais ir

c)

dalyvaujančios perkančiosios organizacijos atviroje rinkoje vykdo mažiau kaip 20 % veiklų, kurias apima bendradarbiavimas.

5.   Nustatant procentinę 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, 3 dalies pirmos pastraipos b punkte ir 4 dalies c punkte nurodytos veiklos dalį, atsižvelgiama į trejų metų iki sutarties skyrimo duomenis apie vidutinę bendrąją apyvartą arba atitinkamą alternatyvų veikla grindžiamą rodiklį, kaip antai atitinkamo juridinio asmens ar perkančiosios organizacijos sąnaudas, susijusias su paslaugomis, prekėmis ir darbais.

Kai dėl atitinkamo juridinio asmens ar perkančiosios organizacijos įsteigimo ar veiklos pradžios datos arba kai dėl jo veiklos reorganizavimo duomenų apie trejų ankstesnių metų apyvartą arba alternatyvų veikla grindžiamą rodiklį, pavyzdžiui, sąnaudas, nėra arba jie nebeaktualūs, pakanka įrodyti, visų pirma remiantis verslo planais, kad veiklos matavimas yra patikimas.

4   skirsnis

Ypatingi atvejai

1   poskirsnis

Dotuojamos sutartys ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos

13 straipsnis

Sutartys, kurias dotuoja perkančiosios organizacijos

Ši direktyva taikoma skiriant šias sutartis:

a)

darbų pirkimo sutartis, kurias tiesiogiai daugiau nei 50 % dotuoja perkančiosios organizacijos ir kurių numatoma vertė be PVM yra lygi arba viršija 5 186 000 EUR, kai tos sutartys apima vieną iš toliau nurodytų veiklos rūšių:

i)

civilinės inžinerijos darbus, išvardytus II priede;

ii)

ligoninių, pastatų, skirtų sportui, poilsiui ir laisvalaikiui, mokyklų, universitetų pastatų ir pastatų, skirtų administracinėms reikmėms tenkinti, statybos darbus;

b)

paslaugų pirkimo sutartis, kurias tiesiogiai daugiau nei 50 % dotuoja perkančiosios organizacijos, kurių numatoma vertė be PVM yra lygi arba viršija 207 000 EUR ir kurios yra susijusios su darbų pirkimo sutartimi, kaip nurodyta a punkte.

Perkančiosios organizacijos, kurios skiria pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas dotacijas, užtikrina, kad šios direktyvos būtų laikomasi, kai dotuojamą sutartį skiria ne jos pačios arba kai jos tą sutartį skiria kitiems subjektams ir jų vardu.

14 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos

Ši direktyva taikoma tik viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, su sąlyga, kad įvykdytos abi toliau nurodytos sąlygos:

a)

naudą gauna tik perkančioji organizacija vykdydama savo veiklą ir

b)

už teikiamą paslaugą visiškai atlygina perkančioji organizacija.

2   poskirsnis

Pirkimai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

15 straipsnis

Gynyba ir saugumas

1.   Ši direktyva taikoma gynybos ir saugumo srityse skiriamoms viešosioms sutartims ir organizuojamiems projekto konkursams, išskyrus:

a)

sutartis, kurioms taikoma Direktyva 2009/81/EB;

b)

sutartis, kurioms Direktyva 2009/81/EB netaikoma pagal jos 8, 12 ir 13 straipsnius.

2.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kuriems netaikomos išimtys pagal 1 dalį, tiek, kiek valstybės narės esminių saugumo interesų apsaugos negalima užtikrinti mažiau intervencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nustačius reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija teikia vykdydama šioje direktyvoje numatytą sutarties skyrimo procedūrą, konfidencialų pobūdį.

Be to, laikantis SESV 346 straipsnio 1 dalies a punkto ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, kuriems netaikomos išimtys pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek, kiek taikant šią direktyvą valstybė narė būtų įpareigota teikti informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams.

3.   Kai pirkimas ir viešosios sutarties vykdymas arba projekto konkursas yra pripažįstami slaptais arba jų metu reikia imtis specialių apsaugos priemonių pagal valstybėje narėje galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, ši direktyva netaikoma su sąlyga, kad valstybė narė yra nustačiusi, kad atitinkamų esminių interesų nebūtų įmanoma apsaugoti mažiau intervencinėmis priemonėmis, kaip antai nurodytomis 2 dalies pirmoje pastraipoje.

16 straipsnis

Mišrieji pirkimai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

1.   Šis straipsnis taikomas mišriosioms sutartims, kurių dalykas yra pirkimai, kuriems taikoma ši direktyva, ir pirkimai, kuriems taikomas SESV 346 straipsnis arba Direktyva 2009/81/EB.

2.   Kai skirtingos konkrečios viešosios sutarties dalys objektyviai gali būti atskirtos, perkančiosios organizacijos gali nuspręsti skirti atskiras sutartis atskiroms dalims arba skirti vieną sutartį.

Kai perkančiosios organizacijos nusprendžia skirti atskiras sutartis atskiroms dalims, sprendimas dėl to, kurį teisinį režimą taikyti tokioms atskiroms sutartims, priimamas atsižvelgiant į atitinkamos atskiros dalies charakteristikas.

Kai perkančiosios organizacijos nusprendžia skirti vieną sutartį, taikytinam teisiniam režimui nustatyti taikomi šie kriterijai:

a)

kai konkrečios sutarties daliai taikomas SESV 346 straipsnis, sutartis gali būti skiriama netaikant šios direktyvos su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių;

b)

kai konkrečios sutarties daliai yra taikoma Direktyva 2009/81/EB, sutartis gali būti skiriama laikantis tos direktyvos su sąlyga, kad vienos sutarties skyrimas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių. Šis punktas nedaro poveikio toje direktyvoje nustatytoms vertės riboms ir išimtims.

Vis dėlto sprendimas skirti vieną sutartį neturi būti priimtas siekiant, kad sutartims nebūtų taikoma ši direktyva arba Direktyva 2009/81/EB.

3.   2 dalies trečios pastraipos a punktas taikomas mišriosioms sutartims, kurioms kitu atveju galėtų būti taikomi tos pastraipos a ir b punktai.

4.   Kai skirtingos konkrečios sutarties dalys objektyviai negali būti atskirtos, sutartis, jei ji apima elementus, kuriems taikomas SESV 346 straipsnis, gali būti skiriama netaikant šios direktyvos; kitu atveju ji gali būti skiriama laikantis Direktyvos 2009/81/EB.

17 straipsnis

Pagal tarptautines taisykles skiriamos viešosios sutartys arba organizuojami projekto konkursai, apimantys gynybos ar saugumo aspektus

1.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, apimantiems gynybos ar saugumo aspektus, kuriuos perkančioji organizacija privalo skirti arba organizuoti pagal pirkimo procedūras, kurios skiriasi nuo šioje direktyvoje nustatytų procedūrų ir yra nustatytos kuriuo nors toliau nurodytu būdu:

a)

tarptautiniu susitarimu ar susitarimu, kurie laikantis Sutarčių yra sudaryti tarp valstybės narės ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, ar jo dalimis, ir kurie taikomi darbams, prekėms ar paslaugoms, skirtoms tam, kad jį pasirašiusiosios valstybės galėtų bendrai įgyvendinti arba naudoti projektą;

b)

tarptautiniu susitarimu ar susitarimu dėl karinių dalinių dislokavimo ir susijusio su valstybės narės ar trečiosios šalies įmonėmis;

c)

tarptautinės organizacijos.

Apie visus šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytus susitarimus pranešama Komisijai, kuri gali konsultuotis su 89 straipsnyje nurodytu Viešųjų pirkimų patariamuoju komitetu.

2.   Ši direktyva netaikoma viešosioms sutartims ir projekto konkursams, apimantiems gynybos ar saugumo aspektus, kuriuos perkančioji organizacija skiria pagal tarptautinės organizacijos arba tarptautinės finansų institucijos numatytas pirkimų taisykles, kai atitinkamos viešosios sutartys ir atitinkami projekto konkursai yra visiškai finansuojami tos organizacijos arba institucijos. Kai viešąsias sutartis ir projekto konkursus didžiąja dalimi bendrai finansuoja tarptautinė organizacija arba tarptautinė finansų institucija, šalys susitaria dėl taikytinų pirkimo procedūrų.

II   SKYRIUS

Bendrosios taisyklės

18 straipsnis

Pirkimų principai

1.   Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.

Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.

2.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami viešąsias sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba X priede išvardytomis aplinkos, socialinės ir darbo tarptautinės teisės nuostatomis.

19 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojai

1.   Ekonominės veiklos vykdytojai pagal valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, teisę turintys teisę teikti atitinkamą paslaugą, nėra atmetami remiantis vien tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje skiriama sutartis, teisę reikalaujama, kad jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys.

Vis dėlto viešojo paslaugų pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutarčių, taip pat viešojo prekių pirkimo sutarčių, į kurias įeina ir paslaugos arba įrengimo ir montavimo operacijos, atveju iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama pasiūlyme arba prašyme dalyvauti nurodyti darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties vykdymą, vardus, pavardes ir atitinkamą profesinę kvalifikaciją.

2.   Pirkimo procedūrose gali dalyvauti ekonominės veiklos vykdytojų grupės, įskaitant laikinas asociacijas. Perkančiosios organizacijos iš jų nereikalauja turėti konkrečią teisinę formą tam, kad jos galėtų pateikti pasiūlymą ar prašymą dalyvauti.

Prireikus perkančiosios organizacijos gali pirkimo dokumentuose paaiškinti, kaip ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi įvykdyti ekonominės ir finansinės būklės ar techninių ir profesinių pajėgumų reikalavimus, nurodytus 58 straipsnyje su sąlyga, kad tai pagrįsta objektyviomis priežastimis ir yra proporcinga. Valstybės narės gali nustatyti standartines sąlygas, kaip ekonominės veiklos vykdytojų grupės turi įvykdyti tuos reikalavimus.

Bet kokios tokių ekonominės veiklos vykdytojų grupių atliekamo sutarties vykdymo sąlygos, kurios skiriasi nuo tų, kurios nustatytos atskiriems dalyviams, taip pat turi būti pagrįstos objektyviomis priežastimis ir turi būti proporcingos.

3.   Nepaisant 2 dalies, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad po to, kai ekonominės veiklos vykdytojų grupėms buvo paskirta sutartis, jos įgytų konkrečią teisinę formą tiek, kiek toks pakeitimas yra būtinas sutarčiai tinkamai įvykdyti.

20 straipsnis

Rezervuotos sutartys

1.   Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas — socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba gali numatyti, kad tokios sutartys būtų vykdomos pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 30 % tų grupių, ekonominės veiklos vykdytojų ar programų darbuotojų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys.

2.   Kvietime dalyvauti konkurse pateikiama nuoroda į šį straipsnį.

21 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Jei šioje direktyvoje arba perkančiajai organizacijai taikomoje nacionalinėje teisėje, visų