21.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/1

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 168 straipsnį nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turi būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga. Sąjunga turi papildyti ir remti nacionalinę sveikatos politiką, skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir jų programų koordinavimą, visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos nustatymą ir sveikatos paslaugų bei sveikatos priežiūros organizavimą ir teikimą;

(2)

SESV 168 straipsnio reikalavimams įgyvendinti būtinos nuolatinės pastangos. Be to, sveikatingumo skatinimas Sąjungos lygiu yra strategijos „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“) neatsiejama dalis. Jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės bendrą teigiamą poveikį sveikatai, įskaitant sveikatos priežiūros skirtumų mažinimą, ir teigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei, našumui bei konkurencingumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Remiant inovacijas ir pripažįstant, kad inovacijos daro poveikį sveikatai, padedama spręsti tvarumo problemą sveikatos sektoriuje atsižvelgiant į demografinius pokyčius, o sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo veiksmai yra svarbūs siekiant „integracinio augimo“ tikslo. Tomis aplinkybėmis tikslinga nustatyti trečiąją Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą (2014–2020 m.) (toliau – Programa);

(3)

remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) apibrėžtimi „sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas.“ Siekiant gerinti Sąjungos gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos priežiūros skirtumus, labai svarbu akcentuoti ne tik fizinę sveikatą. PSO duomenimis psichikos sveikatos problemų patiriama beveik per 40 % turint negalią pragyventų metų. Be to, psichikos sveikatos problemos yra labai įvairios, ilgalaikės ir yra diskriminacijos šaltinis, taip pat jos labai prisideda prie sveikatos priežiūros skirtumų. Be to, ekonomikos krizė daro poveikį psichikos sveikatą lemiantiems veiksniams, nes apsaugos veiksniai susilpnėjo, o rizikos veiksniai sustiprėjo;

(4)

ankstesnės Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos (2003–2008 m.) ir sveikatos (2008–2013 m.) srityje, patvirtintos atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais Nr. 1786/2002/EB (4) ir 1350/2007/EB (5) (toliau – ankstesnės sveikatos programos), buvo teigiamai įvertintos, todėl jas įgyvendinant padaryta svarbių pakeitimų ir patobulinimų. Programa turėtų būti grindžiama ankstesnių sveikatos programų pasiekimais. Joje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atliktų išorės auditų ir įvertinimų rekomendacijas, visų pirma į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2009 išdėstytas rekomendacijas, pagal kurias „laikotarpiui po 2013 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų persvarstyti Sąjungos visuomenės sveikatos veiksmų mastą ir Sąjungos finansavimo toje srityje tvarką. Tai galėtų būti padaryta atsižvelgiant į turimas biudžeto lėšas ir tai, kad egzistuoja kiti bendradarbiavimo mechanizmai, leidžiantys palengvinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija tarp suinteresuotųjų šalių visoje Europoje“;

(5)

atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus, Programoje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas aiškiai apibrėžtiems tikslams ir veiksmams, kurie pasižymi aiškiai įrodyta Sąjungos pridėtine verte, o parama turėtų būti sutelkta mažesniam veiksmų prioritetinėse srityse skaičiui. Laikantis subsidiarumo principo turėtų būti akcentuojamos sritys, kuriose yra akivaizdžių spręstinų tarpvalstybinių ar vidaus rinkos problemų arba kuriose bendradarbiaujant Sąjungos lygiu yra pasiekta didelių pranašumų ir geresnio efektyvumo;

(6)

Programa turėtų būti priemonė, skatinanti veiksmus tose srityse, kuriose būtų gauta Sąjungos pridėtinės vertės, kurią galima įrodyti remiantis šiais aspektais: valstybių narių keitimusi gerosios praktikos pavyzdžiais; žinių mainams ar savitarpio mokymuisi skirtų tinklų rėmimu; tarpvalstybinių grėsmių sveikatai problemų sprendimu siekiant mažinti jų riziką ir jų pasekmes; tam tikrų su vidaus rinka susijusių klausimų sprendimu, kai Sąjunga turi didelių teisinių įgaliojimų užtikrinti kokybiškus sprendimus visose valstybėse narėse; inovacijų sveikatos srityje potencialo atskleidimu; veiksmais, kurie galėtų padėti suformuoti lyginamosios analizės sistemą, kad būtų galima užtikrinti informacija grindžiamą sprendimų priėmimą Sąjungos lygiu; efektyvumo gerinimu vengiant išteklių švaistymo dėl veiklos dubliavimo ir optimizuojant finansinių išteklių naudojimą;

(7)

Programos įgyvendinimas turėtų būti toks, kad būtų atsižvelgiama į valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos nustatymą ir už sveikatos paslaugų bei sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą;

(8)

2009 m. PSO pranešime apie sveikatą Europoje nurodoma, jog tam tikru mastu reikia didinti investicijas į visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūros sistemas. Tuo požiūriu valstybės narės skatinamos nacionalinėse programose sveikatos stiprinimui teikti prioritetą ir pasinaudoti geresniu informuotumu apie Sąjungos lėšų skyrimo sveikatos sričiai galimybes. Todėl Programa turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos jos rezultatų įsisavinimui nacionalinėje sveikatos politikoje;

(9)

inovacijas sveikatos srityje reikėtų suprasti kaip visuomenės sveikatos strategiją, kurioje neapsiribojama technologine pažanga tik produktų ir paslaugų srityje. Skatinant inovacijas visuomenės sveikatos intervencinių priemonių, prevencijos strategijų, sveikatos priežiūros sistemų valdymo srityje ir sveikatos paslaugų bei sveikatos priežiūros organizavimo bei teikimo srityje, įskaitant sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos intervencines priemones, gali būti padedama gerinti visuomenės sveikatos rezultatus, pacientų sveikatos priežiūros kokybę ir patenkinti nepatenkintus poreikius, taip pat skatinti suinteresuotųjų subjektų konkurencingumą ir gerinti sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros išlaidų veiksmingumą ir tvarumą. Todėl Programa turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos savanoriškai įsisavinti inovacijas sveikatos srityje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sistemų bendras vertybes ir principus, išdėstytus 2006 m. birželio 2 d. Tarybos išvadose (6);

(10)

Programa turėtų būti, ypač ekonomikos krizės sąlygomis, prisidedama prie sveikatos priežiūros skirtumų šalinimo ir lygybės bei solidarumo skatinimo pasitelkiant pagal įvairius tikslus numatytus veiksmus ir skatinant keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais bei sudarant tam palankesnes sąlygas;

(11)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius Sąjunga skatina vyrų ir moterų lygybę ir siekia kovoti su diskriminacija Todėl Programa turėtų būti remiamas lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija tikslų integravimas į visus pagal ją vykdomus veiksmus;

(12)

pacientams turi būti suteikta galimybių, inter alia, gerinant sveikatos raštingumą, aktyviau kontroliuoti savo sveikatą ir sveikatos priežiūrą, užkirsti kelią prastai sveikatai ir priimti informacija grindžiamus sprendimus. Turėtų būti pagerintas sveikatos priežiūros veiklos ir sistemų skaidrumas ir patikimos, nepriklausomos bei patogios vartotojui informacijos prieinamumas pacientams. Sveikatos priežiūros praktikoje turėtų būti remiamasi pacientų teikiama grįžtamąja informacija ir bendravimu su jais. Parama valstybėms narėms, pacientų organizacijoms ir suinteresuotiesiems subjektams yra labai svarbi ir turėtų būti koordinuojama Sąjungos lygiu, kad būtų galima veiksmingai padėti pacientams, visų pirma sergantiems retosiomis ligomis, pasinaudoti tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis;

(13)

atsparių ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų keliamos naštos mažinimas ir aprūpinimo veiksmingomis antimikrobinėmis medžiagomis užtikrinimas yra itin svarbūs sveikatos priežiūros sistemų efektyvumui ir pacientų saugai. Programa turėtų būti remiamos tvarios pastangos gerinti tyrimo metodus, kuriais nustatomas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir užkertamas kelias tokiam atsparumui, ir gerinamas visų sveikatos priežiūros sistemos subjektų, įskaitant veterinarijos sektorių, bendradarbiavimas tinkle, susijęs su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms;

(14)

atsižvelgiant į visuomenės senėjimą tinkamai nukreiptomis investicijomis į sveikatingumo skatinimą ir ligų prevenciją gali būti padidintas „sveikų gyvenimo metų“ skaičius ir taip sudaryta galimybių vyresnio amžiaus žmonėms mėgautis sveiku ir aktyviu gyvenimu jiems senstant. Dėl lėtinių ligų Sąjungoje įvyksta daugiau kaip 80 % priešlaikinių mirčių. Programoje turėtų būti nustatytas, skleidžiamas ir skatinamas įrodymais grindžiamos gerosios praktikos įsisavinimas taikant ekonomiškai efektyvias sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos priemones, kuriose daugiausia dėmesio skiriama visų pirma pagrindiniams rizikos veiksniams, pavyzdžiui, tabako vartojimui, narkotikų vartojimui, žalingam alkoholio vartojimui ir nesveikos mitybos įpročiams, nutukimui ir fizinio aktyvumo trūkumui, taip pat ŽIV/AIDS, tuberkuliozei ir hepatitui. Veiksminga prevencija būtų prisidėta prie didesnio sveikatos priežiūros sistemų finansinio tvarumo. Programa, vykdoma laikantis su lyčių aspektu susijusių principų, turėtų būti prisidedama prie ligų prevencijos visais jos aspektais (pirminės, antrinės ir tretinės prevencijos) visuose Sąjungos piliečių gyvenimo etapuose ir prie sveikatingumo skatinimo bei sveikos gyvensenos skatinimo aplinkos propagavimo, atsižvelgiant į esminius socialinio bei aplinkos pobūdžio veiksnius, taip pat į tam tikrų negalių poveikį sveikatai;

(15)

siekiant sumažinti tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, pradedant cheminių incidentų sukeltu masiniu užterštumu ir baigiant pandemijomis, pavyzdžiui, neseniai sukeltomis E. coli,. H1N1 štamo gripo viruso ar SŪRS (sunkaus ūmaus respiracinio sindromo), pasekmes visuomenės sveikatai, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1082/2013/ES (7), arba poveikį sveikatai dėl intensyvėjančio gyventojų judėjimo, įgyvendinant Programą turėtų būti padedama kurti ir išlaikyti tvirtus mechanizmus ir priemones, skirtus didelėms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai nustatyti, įvertinti ir valdyti. Dėl tokių grėsmių pobūdžio Programa turėtų būti remiamos suderintos visuomenės sveikatos priemonės Sąjungos lygiu, kad būtų galima nagrinėti įvairius tarpvalstybinių grėsmių sveikatai aspektus remiantis parengties ir atsakomųjų priemonių planavimu, griežtu bei patikimu rizikos vertinimu ir stipria rizikos bei krizių valdymo sistema. Tomis aplinkybėmis svarbu, kad įgyvendinant Programą būtų pasinaudota Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004 (8), darbo programa kovos su užkrečiamosiomis ligomis srityje ir veikla, remiama pagal Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programas. Turėtų būti imtasi ypatingų pastangų siekiant užtikrinti Programos ir pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, kuriomis visų pirma kovojama su gripu, ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir kitomis tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai trečiosiose šalyse, pasaulio mastu vykdomos veiklos sveikatos srityje suderinamumą ir sinergiją;

(16)

turėtų būti galima, kad pagal Programą vykdomi veiksmai apimtų ir kitas tarpvalstybines grėsmes sveikatai, sukeltas biologinių ir cheminių incidentų, aplinkos ir klimato kaitos. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, Komisija įsipareigojo klimato kaitos klausimą integruoti į bendrąsias Sąjungos finansuojamas programas ir bent 20 % Sąjungos biudžeto lėšų skirti su klimato kaita susijusiems tikslams. Finansavimu pagal Programos konkretų tikslą, susijusį su didelėmis tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai, iš esmės turėtų būti prisidedama prie tų tikslų įgyvendinimo sprendžiant su klimato kaita susijusių grėsmių sveikatai keliamas problemas. Komisija turėtų teikti informaciją apie su klimato kaita susijusias išlaidas pagal Programą;

(17)

pagal SESV 114 straipsnį aukštas sveikatos apsaugos lygis turėtų būti užtikrintas Sąjungos priimamais teisės aktais, skirtais vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui. Siekiant šio tikslo Programoje turėtų būti numatyta speciali veikla, kuria būtų remiami Sąjungos teisės aktų dėl užkrečiamųjų ligų ir kitų grėsmių sveikatai, žmogaus audinių ir ląstelių, kraujo, žmogaus organų, vaistų, medicinos prietaisų, pacientų teisių gauti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir tabako produktų bei jų reklamos tikslams įgyvendinti arba prie jų įgyvendinimo prisidėti reikalingi veiksmai;

(18)

Programa turėtų būti prisidedama prie įrodymais grindžiamų sprendimų priėmimo tobulinant sveikatos srities informacijos ir žinių sistemą, atsižvelgiant į atitinkamą veiklą, kurią vykdo tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, PSO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO). Tą sistemą turėtų sudaryti, inter alia, esamų priemonių naudojimas ir prireikus tolesnis standartizuotos su sveikata susijusios informacijos ir sveikatos stebėsenos priemonių plėtojimas, sveikatos duomenų rinkimas ir analizė, parama moksliniams komitetams, įsteigtiems Komisijos sprendimu 2008/721/EB (9), ir platus Programos įgyvendinimo rezultatų skleidimas;

(19)

Sąjungos politika sveikatos srityje siekiama papildyti ir remti nacionalinę sveikatos politiką, skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir jų programų koordinavimą. Keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais yra pagrindinė tos politikos priemonė. Tokiu keitimusi nacionalinėms valdžios institucijoms turėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti kitose valstybėse narėse parengtais veiksmingais sprendimais, mažinti pastangų dubliavimą ir didinti investicijų grąžą skatinant novatoriškus sprendimus sveikatos srityje. Todėl Programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendradarbiavimui su už sveikatą atsakingomis valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis ir numatomos paskatos aktyvesniam visų valstybių narių dalyvavimui, kaip rekomenduojama ankstesnių sveikatos programų įvertinimuose. Visų pirma valstybės narės, kuriose vienam gyventojui tenkančios bendros nacionalinės pajamos (BNP) yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio, turėtų būti aktyviai skatinamos dalyvauti valstybių narių už sveikatą atsakingų kompetentingų valdžios institucijų arba tų kompetentingų valdžios institucijų įgaliotų įstaigų bendrai finansuojamuose veiksmuose. Tokie veiksmai turėtų būti laikomi ypač naudingais ir jais pirmiausia turėtų būti siekiama aktyvesnio tų valstybių narių, kuriose vienam gyventojui tenkančios BNP yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio, dalyvavimo ir kad tas dalyvavimas taptų platesnis. Be to, turėtų būti apsvarstyta galimybė teikti papildomą atitinkamą nefinansinę paramą tų valstybių narių dalyvavimui tokiuose veiksmuose, pavyzdžiui, taikymo proceso, žinių perdavimo ir ekspertinės patirties įsisavinimo srityse;

(20)

nevyriausybinės įstaigos ir sveikatos srities suinteresuotieji subjektai, visų pirma pacientų organizacijos ir sveikatos priežiūros specialistų asociacijos, atlieka svarbų vaidmenį teikiant Komisijai Programai įgyvendinti būtiną informaciją ir rekomendacijas. Tą darant turėtų būti galimybė jiems reikalautų įnašų iš Programos, kurių reikia jų veikimui. Todėl Programa turėtų būti prieinama nevyriausybinėms įstaigoms ir visuomenės sveikatos srityje dirbančioms pacientų organizacijoms, kurios iš tikrųjų atlieka vaidmenį pilietinio dialogo procesuose Sąjungos lygiu, pavyzdžiui, dalyvauja konsultacinėse grupėse, ir tokiu būdu prisideda prie konkrečių Programos tikslų įgyvendinimo;

(21)

vykdant Programą turėtų būti skatinama sinergija kartu vengiant šios ir kitų atitinkamų Sąjungos programų ir veiksmų dubliavimo, atitinkamais atvejais skatinant iš mokslinių tyrimų sveikatos priežiūros sektoriuje atsirandančių novatoriškų atradimų įsisavinimą. Turėtų būti tinkamai naudojamasi ir kitais Sąjungos fondais bei programomis, visų pirma Bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa 2014–2020 m. („Horizontas 2020“), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (10), ir jos rezultatais, struktūriniais fondais, Užimtumo ir socialinių inovacijų programa, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013 (11), Europos Sąjungos solidarumo fondu, įsteigtu Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 (12),

Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija (2007–2012 m.), Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1287/2013 (13), Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1293/2013 (14), Vartotojų programa, Teisingumo programa, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1382/2013 (15), „Kasdienį gyvenimą palengvinančia bendrąja programa“, Švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa („Erasmus+“), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (16), Europos statistikos programa, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 99/2013 (17), ir Europos inovacijų partneryste vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, atsižvelgiant į jų atitinkamą veiksmų sritį;

(22)

remiantis SESV 168 straipsnio 3 dalimi, Sąjunga ir valstybės narės turi skatinti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. Todėl Programoje turėtų būti leidžiama dalyvauti trečiosioms šalims, ypač stojančiosioms šalims, šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, gaunančioms paramą iš pasirengimo narystei strategijos lėšų, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) / Europos ekonominės erdvės (EEE) šalims, kaimyninėms šalims ir šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika (EKP), ir kitoms šalims atitinkamuose dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis;

(23)

reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamiems ryšiams su Programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis, kad būtų galima padėti siekti Programos tikslų, atsižvelgiant į visus atitinkamus tų šalių ir Sąjungos susitarimus. Tuo tikslu Sąjunga galėtų organizuoti sveikatos srities renginius arba trečiosios šalys galėtų imtis veiklos, kuria būtų papildomi pagal Programą finansuojami veiksmai bendro intereso srityse, tačiau finansinė parama pagal Programą neturėtų būti teikiama;

(24)

siekiant kuo labiau padidinti veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygiu rezultatyvumą bei efektyvumą ir siekiant įgyvendinti Programą, turėtų būti plėtojamas bendradarbiavimas su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir jų specializuotomis agentūromis, visų pirma PSO, taip pat su Europos Taryba ir EBPO;

(25)

Programa turėtų būti vykdoma septynerių metų laikotarpiu siekiant suvienodinti jos ir daugiametės finansinės programos trukmę, kaip nustatyta Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (18). Šiame reglamente visam Programos laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris turi būti svarbiausias orientacinis dydis Europos Parlamentui ir Tarybai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (19) 17 punkte;

(26)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (20) 54 straipsnį šiuo reglamentu nustatomas Programos veiksmų ir įgyvendinimo teisinis pagrindas;

(27)

siekiant užtikrinti pagal Programą teikiamos įstaigų veikimui skirtos finansinės paramos tęstinumą Komisija turėtų turėti galimybę 2014 m. metinėje darbo programoje nuspręsti, kad išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų įgyvendinimu, atitinka finansavimo reikalavimus, net jei šių išlaidų paramos gavėjas turėjo prieš pateikdamas finansavimo paraišką;

(28)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas nustatant metines darbo programas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (21);

(29)

Programa turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis skaidrumo principo. Visu Programos įgyvendinimo laikotarpiu biudžeto ištekliai turėtų būti subalansuotai paskirstyti įvairiems Programos tikslams, atsižvelgiant į galimą naudą sveikatingumo skatinimui. Turėtų būti atrinkti ir pagal Programą finansuojami atitinkami veiksmai, kuriais būtų siekiama konkrečių Programos tikslų ir kurie turėtų aiškios Sąjungos pridėtinės vertės. Laikantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, metinėse darbo programose visų pirma turėtų būti nustatyti potencialiems paramos gavėjams taikomi pagrindiniai atrankos kriterijai siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjai turėtų finansinių ir veiklos pajėgumų imtis pagal Programą finansuojamų veiksmų ir prireikus pateiktų būtinų savo nepriklausomumo įrodymų;

(30)

Programos vertė ir poveikis turėtų būti reguliariai stebimi ir vertinami. Vertinant Programą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jos tikslams įvykdyti gali prireikti daugiau laiko, nei trunka pati Programa. Programos įgyvendinimo laikotarpio viduryje, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d., turėtų būti parengta laikotarpio vidurio įvertinimo ataskaita, kurioje būtų įvertinta Programos teminių prioritetų įgyvendinimo dabartinė padėtis;

(31)

siekiant, kad įgyvendinant Programą būtų visiškai pasinaudota laikotarpio vidurio įvertinimo ataskaitoje dėl jos įgyvendinimo nustatytais faktais ir sudarytos sąlygos padaryti jos tikslams pasiekti būtinus galimus patikslinimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šiame reglamente nustatytų teminių prioritetų išbraukimo arba naujų teminių prioritetų įrašymo į šį reglamentą; Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(32)

nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas yra būtinas dalijantis informacija su galimais pareiškėjais, kad būtų užtikrintas lygiateisis dalyvavimas Programoje, ir žiniomis, įgytomis bendradarbiaujant pagal Programą su įvairiais nacionaliniais sveikatos priežiūros sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais. Todėl valstybės narės turėtų paskirti nacionalinius ryšių punktus, kad ta veikla būtų remiama;

(33)

taikydama šį reglamentą Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamais ekspertais, įskaitant nacionalinius ryšių punktus;

(34)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti saugomi per visą išlaidų ciklą taikant proporcingas priemones, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą, o atitinkamais atvejais – sankcijas;

(35)

turėtų būti užtikrintas perėjimo nuo ankstesnės programos prie Programos procesas, visų pirma tęsiamas daugiamečių jos valdymo priemonių, pavyzdžiui, techninės ir administracinės pagalbos finansavimo, taikymas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. techninei ir administracinei pagalbai skirti asignavimai prireikus turėtų apimti išlaidas, susijusias su veiksmų, kurie iki 2020 m. pabaigos dar nebuvo užbaigti įgyvendinti, valdymu;

(36)

kadangi šio reglamento bendrųjų tikslų, t. y. papildyti ir remti valstybių narių politiką bei suteikti joms papildomos vertės, gerinti Sąjungos gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos priežiūros skirtumus skatinant sveikatingumą, inovacijas sveikatos srityje, didinant sveikatos priežiūros sistemų tvarumą ir saugant Sąjungos piliečius nuo didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(37)

šiuo reglamentu pakeičiamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB. Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas;

(38)

tikslinga užtikrinti, kad būtų sklandžiai ir nenutrūkstamai pereita nuo ankstesnės programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) prie Programos įgyvendinimo, ir Programos trukmę suderinti su Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013. Todėl Programa turėtų būti pradėta įgyvendinti nuo 2014 m. sausio 1 d.,

1)

siekiant skatinti sveikatingumą, užkirsti kelią ligoms ir propaguoti sveikos gyvensenos skatinimo aplinką – nustatyti, skleisti ir skatinti įrodymais grindžiamos gerosios praktikos įsisavinimą taikant ekonomiškai efektyvias sveikatingumo ir ligų prevencijos skatinimo priemones, visų pirma atkreipiant dėmesį į pagrindinius su gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius, daug dėmesio skiriant Sąjungos pridėtinei vertei.

Šio tikslo įgyvendinimas vertinamas visų pirma atsižvelgiant į tai, kiek išaugo valstybių narių, kurios dalyvauja skatinant sveikatingumą ir vykdant ligų prevenciją naudodamosi įrodymais grindžiama gerąja praktika ir pasitelkdamos priemones ir veiksmus, kurių imamasi atitinkamu valstybių narių lygiu, skaičius.

2)

Siekiant apsaugoti Sąjungos piliečius nuo didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai – nustatyti ir parengti geresnės parengties ekstremaliosioms sveikatos srities situacijoms ir veiksmų koordinavimo esant tokioms situacijoms nuoseklius metodus ir skatinti juos įgyvendinti.

Šio tikslo įgyvendinimas vertinamas visų pirma atsižvelgiant į tai, kiek išaugo valstybių narių, kurios tuos nuoseklius metodus naudoja projektuodamos savo parengties planus, skaičius.

3)

Siekiant remti gebėjimų stiprinimą visuomenės sveikatos srityje ir prisidėti prie novatoriškų, veiksmingų bei tvarių sveikatos priežiūros sistemų kūrimo – nustatyti ir parengti priemones ir mechanizmus Sąjungos lygiu, kad būtų galima spręsti žmogiškųjų bei finansinių išteklių trūkumo problemą ir sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškai įsisavinti inovacijas visuomenės sveikatos srities intervencinių priemonių ir prevencijos strategijų srityje.

Šio tikslo įgyvendinimas vertinamas visų pirma atsižvelgiant į tai, kiek išaugo pateiktų rekomendacijų ir valstybių narių, naudojančių priemones ir mechanizmus, kurie buvo nustatyti siekiant prisidėti prie veiksmingų jų sveikatos priežiūros sistemų taikymo rezultatų, skaičius.

4)

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos piliečiams naudotis geresne ir saugesne sveikatos priežiūra – gerinti galimybes gauti medicininių žinių ir informacijos, susijusių su specialiomis būklėmis ne tik savo šalyse, sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais ir parengti sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų saugos gerinimo priemones, pasitelkiant, inter alia, veiksmus, kuriais būtų prisidedama prie sveikatos raštingumo gerinimo.

Šio tikslo įgyvendinimas vertinamas visų pirma atsižvelgiant į tai, kiek išaugo Europos referencijos centrų tinklų, įsteigtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES (22) (toliau – Europos referencijos centrų tinklai), sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir specializuotų centrų, kurie prisijungia prie Europos referencijos centrų tinklų, ir valstybių narių, kurios naudojasi parengtomis priemonėmis, skaičius.

a)

stojančiosioms šalims, šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms, gaunančioms paramą iš pasirengimo narystei strategijos lėšų, laikantis jų dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir bendrųjų sąlygų, nustatytų atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

b)

ELPA/EEE šalims, laikantis EEE susitarime nustatytų sąlygų;

c)

kaimyninėms šalims ir šalims, kurioms taikoma EKP, laikantis atitinkamame dvišaliame ar daugiašaliame susitarime nustatytų sąlygų;

d)

kitoms šalims, laikantis atitinkamame dvišaliame ar daugiašaliame susitarime nustatytų sąlygų.

a)

aiškios Sąjungos pridėtinės vertės turinčius veiksmus, kuriuos bendrai finansuoja kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už sveikatos sritį valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse, dalyvaujančiose Programoje pagal 6 straipsnį, arba tų kompetentingų valdžios institucijų įgaliotos pavieniui veikiančios arba į tinklus susijungusios viešojo sektoriaus įstaigos ir nevyriausybinės įstaigos, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje;

b)

aiškios Sąjungos pridėtinės vertės turinčius veiksmus, kurie yra aiškiai numatyti ir tinkamai pagrįsti daugiametėse darbo programose, kurias bendrai finansuoja kitos viešojo sektoriaus, nevyriausybinės ar privačios įstaigos, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje, įskaitant sveikatos srityje veikiančias tarptautines organizacijas; pastaruoju atveju atitinkamais atvejais netaikomas išankstinis kvietimas teikti pasiūlymus;

c)

8 straipsnio 2 dalyje nurodytų nevyriausybinių įstaigų veiklą, kai siekiant vieno ar kelių konkrečių Programos tikslų būtina finansinė parama.

a)

bent 30 % siūlomam veiksmui skirtų biudžeto lėšų skiriama valstybėms narėms, kurių vienam gyventojui tenkančios BNP yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio; ir

b)

vykdant veiksmą dalyvauja bent keturiolikos dalyvaujančių šalių įstaigos, tarp kurių yra bent keturios šalys, kuriose vienam gyventojui tenkančios BNP yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio.

a)

jos yra nevyriausybinės, pelno nesiekiančios ir nepriklausomos nuo pramonės, komercinių, verslo ar kitų konfliktinių interesų;

b)

jos dirba visuomenės sveikatos srityje, atlieka faktinį vaidmenį dialogo su visuomene procesuose Sąjungos lygiu ir siekia bent vieno iš Programos konkrečių tikslų;

c)

jos veikia Sąjungos lygiu bent pusėje valstybių narių ir jų geografinė aprėptis Sąjungos mastu yra subalansuota.

a)

jei neįmanoma įvykdyti ar pasiekti vieno arba kelių I priede išvardytų teminių prioritetų laikantis Programos tikslų ir per likusį jos įgyvendinimo laikotarpį;

b)

tai, ar atliekant įvertinimą buvo nustatytas vienas arba keli konkretūs ir svarbūs teminiai prioritetai, kurie nėra išvardyti I priede, bet kurių prireikė, kad būtų pasiekti Programos bendrieji ir konkretūs tikslai;

c)

a ir b punktuose nurodytų išvadų priežastis.

21.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/14

(1)

telekomunikacijų tinklai ir paslaugos vis labiau tampa internetine infrastruktūra, kurioje plačiajuosčio ryšio tinklai ir skaitmeninės paslaugos yra glaudžiai susiję. Internetas tampa vis svarbesne ryšio, paslaugų, švietimo, dalyvavimo socialiniame ir politiniame gyvenime, kultūrinio turinio ir verslo platforma. Todėl galimybė visoje Europoje naudotis plačiai paplitusia didelės spartos saugia ir prieiga prie interneto ir viešojo intereso skaitmeninių paslaugų yra labai svarbi socialiniam ir ekonomikos augimui, konkurencingumui, socialinei įtraukčiai ir vidaus rinkai;

(2)

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, kuria siekiama nustatyti kryptį, kuri užtikrintų galimybę geriausiai išnaudoti informacinių ir ryšio technologijų socialinį ir ekonominį potencialą. Ja siekiama skatinti konkurencingos didelės spartos interneto infrastruktūros ir internetinių skaitmeninių paslaugų pasiūlą ir paklausą, kad būtų sukurta pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui būtina tikra bendroji skaitmeninė rinka;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 (4) nustatomos Sąjungos finansinės paramos teikimo transeuropiniams tinklams transporto, telekomunikacijos ir energetikos sektoriuose sąlygos, metodai ir procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad sektoriuose, kuriems taikoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), kyla panašių uždavinių ir turima panašių galimybių, svarbu pasinaudoti sinergija, įskaitant finansavimo pagal EITP derinimą su finansavimu iš kitų šaltinių;

(4)

iš tiesų teikiama daug tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų, kuriomis naudodamosi Europos viešojo administravimo institucijos, prisidėdamos prie Sąjungos politikos įgyvendinimo, gali keistis informacija. Siūlant naujus sprendimus svarbu remtis turimais pagal kitas Europos iniciatyvas įgyvendintais sprendimais, vengti darbo dubliavimo ir užtikrinti įgyvendinant įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, ISA programą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 922/2009/EB (5), programą „Fiscalis“, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1286/2013 (6), ir programą „Horizontas 2020“, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (7), bei politiką taikomų požiūrių ir sprendimų koordinavimą bei derinimą. Lygiai taip pat svarbu, kad sprendimai atitiktų sutartus tarptautinius ir (arba) europinius sąveikumo standartus arba atvirąsias specifikacijas, visų pirma Komisijos nustatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 (8), ir kitas atitinkamas specifikacijas bei gaires, pavyzdžiui, Europos viešosioms paslaugoms skirtą Europos sąveikumo sistemą (ESS);

(5)

plėtojant didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklus bus atsižvelgiama į Europos techninius standartus. Jei Sąjunga nori atlikti pagrindinį vaidmenį telekomunikacijų sektoriuje, reikia Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų ir intensyvesnės standartizavimo procedūrų stebėsenos;

(6)

vykdant kelias valstybes nares apimančius ir pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (9) bendrai finansuojamus didelio masto bandomuosius projektus, kaip antai, PEPPOL, STORK, epSOS, eCODEX arba SPOCS, vidaus rinkoje įtvirtintos bendromis sudedamosiomis dalimis grindžiamos pagrindinės tarpvalstybinės skaitmeninės paslaugos, kurias konsoliduoja projektas eSENS. Tie bandomieji projektai jau pasiekė arba artimiausiu laiku pasieks joms diegti reikiamą brandos lygį. Įgyvendinami bendros svarbos projektai jau aiškiai parodė Europos lygmens veiksmų, pavyzdžiui, vykdomų kultūros paveldo srityje (EUROPEANA), vaikų apsaugos srityje („Saugesnis internetas“) ir socialinės apsaugos srityje (EESSI), pridėtinę vertę; pasiūlyta ir kitų projektų, kaip antai, ODR projektas vartotojų apsaugos srityje;

(7)

skaitmeninių paslaugų infrastruktūros atveju sudedamosios dalys turėtų būti svarbesnės nei kita skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, nes jos yra išankstinė pastarosios plėtojimo sąlyga. Skaitmeninių paslaugų infrastruktūra turėtų, inter alia, padėti sukurti europinę pridėtinę vertę ir atitikti pagrįstus poreikius. Ji turėtų būti pakankamai brandi techniniu ir veiklos atžvilgiais, kad ją būtų galima diegti, o tokią brandą įrodo sėkmingai įgyvendinami bandomieji projektai. Ji turėtų būti grindžiama konkrečiu tvarumo planu, kad būtų užtikrintas vidutinės trukmės ir ilgalaikis pagrindinių paslaugų platformų veikimas po to, kai EITP nebebus taikoma. Todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama, jei įmanoma, ilgainiui turėtų būti palaipsniui nutraukta, o finansavimas atitinkamais atvejais turėtų būti teikiamas iš kitų nei EITP šaltinių;

(8)

siekiant remti daugialypę skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą ir ilgainiui palaipsniui sukurti Europos sąveikumo ekosistemą, svarbu finansuoti skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, kurios reikia pagal Sąjungos teisę nustatytiems teisiniams įpareigojimams vykdyti ir (arba) kuria naudojantis kuriamos sudedamosios dalys arba kurios sudedamosiomis dalimis naudojamasi (tos sudedamosios dalys gali turėti didelį poveikį visos Europos viešųjų paslaugų plėtojimui). Šiuo atveju teisiniai įpareigojimai reiškia konkrečias nuostatas, pagal kurias reikalaujama kurti arba naudoti skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą arba reikalaujama teikti rezultatus, kuriuos galima gauti tik naudojant Europos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą;

(9)

skiriant finansavimą pirmenybė turėtų būti teikiama Skaitmeninių paslaugų infrastruktūrai, EUROPEANA ir programai „Vaikams saugesnis internetas“. Pirmiausia turėtų būti užtikrinta, kad Sąjunga toliau finansuotų EITP iš kitų Sąjungos programų pirmaisiais 2014 iki 2020 m. daugiametės finansavimo programos, nustatytos Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (10), metais, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas ir sėkmingas paslaugos teikimas tuo pačiu lygiu, koks buvo pagal dabartinę finansavimo programą. 2012 m. gegužės 10 d. Taryba pabrėžė, kad itin svarbu užtikrinti ilgalaikį EUROPEANA gyvybingumą, be kita ko, valdymo ir finansavimo požiūriu (11);

(10)

turėtų būti užtikrinta saugi, įtrauki ir pozityvi internetinė aplinka vaikams ir jaunimui. Turėtų būti užtikrintas Saugesnio interneto programos veikimas po 2014 m., nes tai yra labai svarbi vaikų teisių gynimo ir skatinimo internetinėje erdvėje priemonė. Įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti finansiškai remiamas Sąjungos strategijos dėl vaikams geresnio interneto įgyvendinimas tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygiu, visų pirma kiek tai susiję su Saugesnio interneto centrais (SIC) valstybėse narėse. SIC veikla, įskaitant informuotumo mazgus ir kitą informuotumo didinimo veiklą, pagalbos linijos vaikams, tėvams ir globėjams dėl to, kaip vaikams geriausia naudotis internetu, taip pat karštosios pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo turinį internete linijos yra svarbus elementas ir būtina sąlyga tam, kad ta strategija būtų sėkmingai įgyvendinta;

(11)

būsimame Sąjungos teisės akte dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje) bus nustatyti išsamūs pagrindinių priemonių, toliau vadinamų skaitmeninių paslaugų infrastruktūros sudedamosiomis dalimis, abipusio pripažinimo reikalavimai ir sąlygos. Tas aktas apims keletą svarbiausių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, elektroninę atpažintį ir elektroninį parašą, kurie yra bendros svarbos projektų, išdėstytų šio reglamento priede, dalis;

(12)

pagal Sprendimą Nr. 922/2009/EB sukurta skaitmeninių paslaugų infrastruktūra palengvins elektroninį įvairių valstybių ir įvairių sektorių Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumą. Taip bus atitinkamai sudarytos sąlygos teikti pagrindines paslaugas tokiose srityse, kaip, pavyzdžiui, elektroninės atpažinties bei tapatumo nustatymo ir viešųjų pirkimų, tarpvalstybinio verslo registrų sujungimo, sąveikiųjų tarpvalstybinių elektroninių sveikatos paslaugų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo elektroninio saugumo klausimais, ir kartu bus prisidedama prie bendrosios skaitmeninės rinkos plėtojimo. Toks administravimo institucijų sąveikumas bus pasiektas sukūrus ir (arba) sustiprinus pagrindinių paslaugų platformas, kurios grindžiamos esamomis bendromis sudedamosiomis dalimis ir (arba) kurių sudedamosios dalys gali būti papildomai panaudotos kitoms pagrindinių paslaugų platformoms kurti, ir susijusias bendrąsias paslaugas, kuriomis tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų teikimo tikslais nacionalinė infrastruktūra susiejama su pagrindinių paslaugų platformomis;

(13)

valstybės narės turėtų skatinti vietos ir regionines valdžios institucijas visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti skaitmeninių paslaugų infrastruktūros valdyme ir užtikrinti, kad įgyvendinant bendros svarbos projektus, susijusius su tarpvalstybiniu e. valdžios paslaugų teikimu, būtų atsižvelgiama į EIF rekomendacijas;

(14)

2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Plačiajuostis ryšys Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą“ (12) pabrėžiama, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos labai svarbios Sąjungos pramonės konkurencingumui ir labai prisideda prie Sąjungos ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir kokybiško užimtumo kūrimo. Itin svarbu investuoti į pažangiausias ir perspektyviausias technologijas, jei norima, kad Sąjungoje klestėtų inovacijos, žinios ir paslaugos;

(15)

beveik 500 mln. didelės spartos plačiajuosčio ryšio prieigą turinčių žmonių Europos rinka paskatintų vidaus rinkos plėtrą, sukurtų pasaulyje unikalią didelę vartotojų masę, visiems regionams atvertų naujų galimybių, kiekvienam vartotojui suteiktų papildomą vertę, o Sąjungai – pajėgumo būti pasaulyje pirmaujančia žinių ekonomika. Greitas didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas būtinas siekiant didinti Sąjungos produktyvumą ir kurti naujas ir mažas įmones, galinčias tapti lyderėmis įvairiuose sektoriuose, tokiuose kaip sveikatos priežiūra, gamyba ir paslaugos;

(16)

naujų infrastruktūros galimybių ir naujų, novatoriškų bei sąveikių paslaugų derinys turėtų paskatinti savaiminį ratą, nes būtų skatinama didėjanti didelės spartos plačiajuosčio ryšio paklausa, į kurią, komerciniu požiūriu, būtų patartina reaguoti;

(17)

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyta, kad ne vėliau kaip 2020 m. visi europiečiai turėtų turėti galimybę naudotis didesnės kaip 30 Mbps spartos internetu, o ne mažiau kaip 50 % Europos namų ūkių turėtų naudotis didesnės kaip 100 Mbps spartos internetu;

(18)

atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninės paslaugos ir programos, kurioms reikia vis spartesnio interneto ryšio, greitai plėtojamos, o dėl pažangiausių technologijų greito vystymosi tai tampa įmanoma, atliekant Europos skaitmeninės darbotvarkės įvertinimą reikia numatyti galimybę peržiūrėti 2020 metams nustatytus su plačiajuosčiu ryšiu susijusius tikslus, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, turėtų konkurencingos spartos plačiajuostį ryšį;

(19)

dalis plačiajuosčio ryšio srities projektų turėtų turėti platesnį užmojį, siekti didesnės spartos ir tokiu būdu tapti greitesnio ryšio bandomaisiais projektais bei modeliais, kuriuos būtų galima pakartotinai pritaikyti;

(20)

2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijoje Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau Europos Parlamentas pabrėžė, kad atnaujintos į ateitį nukreiptos Europos skaitmeninės darbotvarkės 2020 m. tikslas turėtų būti pasiekti, kad visi namų ūkiai Sąjungoje būtų prijungti prie 100 Mbps spartos plačiajuosčio ryšio jungčių ir 50 % namų ūkių naudotųsi 1 Gbps ar didesnės spartos plačiajuosčiu ryšiu;

(21)

pagrindinis vaidmuo plečiant ir modernizuojant plačiajuosčio ryšio tinklus turėtų tekti privačiajam sektoriui; šioje veikloje jam turėtų padėti konkurencijai ir investicijoms palanki reguliavimo sistema. Esant privačiųjų investicijų trūkumui, valstybės narės turėtų dėti reikiamas pastangas, kad būtų pasiekti Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslai. Plačiajuosčiam ryšiui skirta valstybės finansinė parama turėtų būti teikiama tik toms programoms ar iniciatyvoms, kurios skirtos projektams, kurių vien tik privatusis sektorius finansuoti negali; tai turi būti patvirtinama atlikus ex-ante vertinimą ir nustačius, kad esama rinkos trikčių arba kad investavimo aplinka nėra optimali, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (13);

(22)

plačiajuosčio ryšio tinklams skirtos finansinės priemonės neturi netinkamai iškreipti konkurencijos, išstumti privačių investicijų ar trukdyti privatiems ūkio subjektams investuoti. Visų pirma jos atitiks Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101, 102, 106 ir 107 straipsnius, taip pat, jei tinkama, Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui ES gaires;

(23)

viešasis finansavimas plačiajuosčio ryšio tinklams skiriamas tik tai infrastruktūrai, kuri atitinka taikomus teisės aktus, visų pirma konkurencijos teisės aktus, ir prieigos įpareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB (14);

(24)

kadangi pagal EITP turimi finansiniai ištekliai riboti, finansinė parama daugiausia turėtų būti skiriama Sąjungos lygmens finansavimo mechanizmams kurti, siekiant pritraukti papildomų investicijų, skatinti dauginamąjį poveikį ir taip sudaryti sąlygas veiksmingai naudoti investicijoms privačias ir kitas viešąsias lėšas. Taikant šį požiūrį įmonėms ir institucijų subjektams suteikiamos galimybės skirti įnašus, gerokai viršijančius pagal EITP tiesiogiai galimo skirti finansavimo lygį;

(25)

atsižvelgiant į tai, kad finansiniai ištekliai pagal EITP yra riboti, ir siekiant užtikrinti tinkamą skaitmeninių paslaugų infrastruktūros finansavimą, bendra plačiajuosčiam ryšiui numatyta biudžeto suma neturėtų viršyti minimalios sumos, būtinos ekonomiškai efektyviems veiksmams nustatyti, kurie turėtų būti nustatomi remiantis ex-ante vertinimu, atsižvelgiant į, inter alia, numatomų finansinių priemonių rūšį, galimą sverto poveikį mažiausiai veiksmingų projektų paketui ir rinkos sąlygas;

(26)

jei atlikus ex-ante vertinimą nustatoma, kad esama rinkos trikčių arba kad investavimo aplinka nėra optimali, ir vadovaujančiosios institucijos priima atitinkamą sprendimą, plačiajuosčiam ryšiui diegti pagal EITP skiriama parama turėtų papildyti pagal kitas Sąjungos programas ir iniciatyvas, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (toliau – ESI fondai), teikiamą paramą. Finansinė parama pagal EITP plačiajuosčiam ryšiui diegti turėtų sustiprinti valstybių narių pastangas – ši parama turėtų daryti ne tik tiesioginį poveikį, bet ir būti naudojama kaip investavimo priemonė savanoriškiems tiksliniams įnašams iš kitų šaltinių, įskaitant ESI fondus; todėl siekdamos padidinti viešųjų išlaidų efektyvumą valstybės narės galėtų pasinaudoti įgyvendinant Sąjungos valdomas priemones sukauptomis žiniomis ir tų priemonių masto poveikiu;

(27)

siekiant užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį ir atsižvelgiant į ribotus išteklius, EITP lėšomis turėtų būti finansuojami projektai, kurie grindžiami geriausiai konkrečiam projektui tinkančiomis technologijomis, gali padėti skatinti novatoriškus verslo modelius ir turi didelį daugkartinio pritaikymo potencialą. Kai projektai finansuojami savanoriškais įnašais pagal EITP, pavyzdžiui, iš ESI fondų, arba nacionalinėmis ar regioninėmis lėšomis, atitikties reikalavimams kriterijai turėtų būti lankstesni ir jais turėtų būti atsižvelgiama į vietovių, kurioms tuo finansavimu numatyta padėti, konkrečią padėtį ir sąlygas;

(28)

Sąjunga gali remti plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą, kuriuo prisidedama prie Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų, įvairių rūšių vietovėse. Skaitmeninės atskirties mažinimas ir skaitmeninės įtraukties padidėjimas yra svarbus Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslas. Todėl visais Sąjungos veiksmais plačiajuosčio ryšio srityje turėtų būti atsižvelgiama į priemiesčių, kaimo ir visų pirma retai apgyvendintų vietovių, taip pat mažiau išsivysčiusių regionų, kuriems reikalingas ryšys, konkrečius poreikius. Tai apima plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą siekiant sujungti salas, sunkiai prieinamus, kalnų, atokius ir periferinius regionus, įskaitant salose esančias valstybes nares, su centriniais Sąjungos regionais ir (arba) veiksmus, kuriais siekiama pagerinti jungčių tarp tokių regionų ir centrinių Sąjungos regionų patikimumą ar veikimą;

(29)

siekiant baigti kurti skaitmeninę bendrąją rinką turėtų būti skatinamas EITP ir nacionalinių bei regioninių plačiajuosčio ryšio srities veiksmų suderinamumas;

(30)

įgyvendinant šį reglamentą finansinės pagalbos formos turėtų atitikti pasirinktą aptariamų veiksmų pobūdį. Todėl skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityje pagrindinių paslaugų platformos, kurios negali būti finansuojamos iš kitų šaltinių, pirmumo tvarka turėtų būti finansuojamos taikant viešųjų pirkimų procedūrą arba, išskirtiniais atvejais, teikiant dotacijas, o bendroms paslaugoms turėtų būti teikiama tik ribota finansinė parama pagal EITP. Be to, teikiant bet kokią finansinę parama pagal EITP turėtų būti siekiama veiksmingai naudoti Sąjungos lėšas, todėl plačiajuosčio ryšio tinklai turėtų būti remiami finansinėmis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrintas didesnis sverto poveikis nei dotacijomis;

(31)

intervenciniais veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti siekiama užtikrinti įvairių priede aprašytų bendros svarbos projektų sinergiją ir sąveikumą, taip pat jų sinergiją ir sąveikumą su kita infrastruktūra, įskaitant pagal EITP remiamą transporto ir energetikos infrastruktūrą, atitinkamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, inter alia, remiamą pagal programą „Horizontas 2020“, ir atitinkamus ESI fondus lėšomis remiamą infrastruktūrą, vengiant dubliavimo ir bereikalingos administracinės naštos;

(32)

finansinę paramą bendros svarbos projektams turėtų papildyti horizontalieji veiksmai, įskaitant techninę pagalbą, paklausos didinimo priemones ir koordinavimą, kuriais būtų siekiama padidinti Sąjungos intervencinių veiksmų poveikį;

(33)

skirdama lėšas intervenciniams veiksmams plačiajuosčio ryšio tinklų sektoriuje, Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į turimų Sąjungos finansinių priemonių vertinimo rezultatus;

(34)

Komisijai turėtų padėti ekspertų grupė, sudaryta iš visų valstybių narių atstovų: su ja turėtų būti konsultuojamasi ir ji turėtų dalyvauti, inter alia, vykdant šio reglamento įgyvendinimo stebėseną, planuojant, vertinant ir sprendžiant įgyvendinimo problemas;

(35)

ekspertų grupė taip pat turėtų bendradarbiauti su subjektais, kurie dalyvauja įgyvendinant šį reglamentą, pavyzdžiui, vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, interneto prieigos tiekėjais, viešųjų tinklų administratoriais ir komponentų gamintojais, taip pat nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1211/2009 (15);

(36)

Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 įsteigiamas EITP koordinavimo komitetas, kuris taip pat yra komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (16). Be to, Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis nagrinėjimo procedūros priimti metines ir daugiametes darbo programas, be kita ko, telekomunikacijų sektoriuje, kuriam taikomas šis reglamentas. Šiuo požiūriu svarbu paaiškinti, kad svarstant su šiuo reglamentu susijusius klausimus, visų pirma metinių ir daugiamečių darbo programų projektus, valstybėms narėms EITP koordinavimo komitete turėtų atstovauti telekomunikacijų infrastruktūros sektoriaus ekspertai;

(37)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, ypač transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūroje koordinuoto vystymo, o dėl tarpvalstybinio remiamų infrastruktūrų pobūdžio ir poveikio visai Sąjungos teritorijai tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(38)

siekiant remti bendro intereso projektus transporto, telekomunikacijų ir energijos infrastruktūros sektoriuose, Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 nustatomi sąlygas, metodus ir procedūras Sąjungos finansinei pagalbai teikti transeuropiniams tinklams. Juo taip pat nustatomas šaltinių paskirstymas, prieinamas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 visuose trejuose sektoriuose. Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 taikomas nuo 2014 sausio 1 d. Todėl reikėtų šio reglamento taikymą suderinti su Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 taikymu ir su Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.;

(39)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1336/97/EB (17) turėtų būti panaikintas,

a)

bendros svarbos projektų tikslai ir veiklos prioritetai;

b)

bendros svarbos projektų nustatymas;

c)

Sąjungos finansinės paramos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 skyrimo veiksmams, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų kūrimo, įgyvendinimo, diegimo, sujungimo ir sąveikumo etapais, kriterijai;

d)

bendros svarbos projektų finansavimo prioritetai.

a)

užtikrinti ekonomikos augimą ir prisidėti prie vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo, kad būtų skatinamas Europos ekonomikos, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), konkurencingumas;

b)

gerinti kasdienį piliečių gyvenimą ir kasdienę verslo įmonių bei viešosios valdžios institucijų veiklą visais lygiais, tuo tikslu skatinant plačiajuosčio ryšio tinklus, nacionalinių, regioninių ir vietos plačiajuosčio ryšio tinklų sujungimą ir sąveikumą, taip pat nediskriminacinę prieigą prie tokių tinklų ir skaitmeninę įtrauktį.

a)

transeuropinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros sąveikumo, ryšio, darnaus diegimo, naudojimo ir modernizavimo, taip pat koordinavimo Europos lygmeniu užtikrinimas;

b)

veiksmingo privačių ir viešų investicijų, kuriomis būtų skatinamas plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas ir modernizavimas, srauto užtikrinimas, siekiant prisidėti prie Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytų plačiajuosčio ryšio diegimo uždavinių įgyvenimo.

a)

siekiama sukurti ir (arba) patobulinti sąveikias ir, jei įmanoma, tarptautiniu mastu suderinamas pagrindinių paslaugų platformas, kartu teikiant bendrąsias skaitmeninių paslaugų infrastruktūros paslaugas;

b)

sudaroma galimybė naudotis veiksmingomis investavimo į plačiajuosčio ryšio tinklus priemonėmis, pritraukiama naujų kategorijų investuotojų ir projektų rengėjų ir skatinama užtikrinti, kad novatoriškus projektus ir verslo modelius būtų galima pakartotinai pritaikyti.

a)

taikant viešųjų pirkimų procedūrą; ir (arba)

b)

dotacijomis.

a)

pagal Reglamente (ES) Nr. 1316/2013 nustatytas finansines priemones, kurias galima papildyti įnašais, teikiamais pagal kitus EITP sektorius, kitas priemones, programas ir Sąjungos biudžeto eilutes, taip pat valstybių narių, įskaitant regionines bei vietos valdžios institucijas, ir bet kurių kitų investuotojų, įskaitant privačiuosius investuotojus, įnašais pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 15 straipsnio 2 dalį; ir (arba)

b)

derinant finansines priemones ir dotacijas iš kitų nei EITP viešųjų – kai jie yra Sąjungos arba nacionaliniai viešieji šaltiniai – šaltinių;

a)

taikant viešųjų pirkimų procedūrą; ir (arba)

b)

dotacijomis.

a)

yra pakankamai brandūs, kad galėtų būti vykdomi, o tokią brandą visų pirma įrodo pagal tokias programas kaip Sąjungos programos, susijusios su inovacijomis ir moksliniais tyrimais, sėkmingai vykdomi bandomieji projektai;

b)

prisidedama prie Sąjungos politikos ir veiklos, kuriomis remiama vidaus rinka;

c)

sukuriama europinė pridėtinė vertė ir parengiama strategija, kuri patikslinama, kai tinkama, ir kurios kokybė turi būti įrodoma atliekant galimybių ir sąnaudų bei naudos vertinimą, bei planavimas, kad būtų užtikrintas ilgalaikis tvarumas, kai reikia naudojant kitus nei EITP finansavimo šaltinius. Tokia strategija prireikus atnaujinama;

d)

laikomasi tarptautinių ir (arba) europinių sąveikumo standartų arba atvirųjų specifikacijų ir gairių, pavyzdžiui, Europos sąveikumo sistemos, ir naudojamasi turimais sprendimais.

a)

yra labai naudingi įgyvendinant Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslus;

b)

yra pasiekę pakankamą brandą projektų vystymo ir parengimo etapuose, grindžiamuose veiksmingais įgyvendinimo mechanizmais;

c)

padeda šalinti rinkos triktis arba spręsti su neoptimalia investavimo aplinka susijusius klausimus;

d)

nesukelia rinkos iškraipymų ar neišstumia privačiojo sektoriaus investicijų;

e)

juos vykdant naudojamos technologijos, kurios laikomos tinkamiausiomis konkrečios geografinės srities poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į objektyviais kriterijais grindžiamus geografinius, socialinius ir ekonominius veiksnius ir laikantis technologijų neutralumo principo;

f)

juos vykdant diegiamos konkrečiam projektui tinkamiausios technologijos ir tuo pačiu metu siūlomas geriausias pažangiausių technologijų (duomenų srauto pajėgumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo požiūriu) ir išlaidų efektyvumo santykis;

g)

turi dideles daugkartinio taikymo galimybes ir (arba) yra grindžiami novatoriškais verslo modeliais.

a)

juos vykdant rengiami arba remiami įgyvendinimo veiksmai jų vykdymo, valdymo ir esamų ar naujai kylančių įgyvendinimo problemų sprendimo etapais;

b)

juos vykdant sukuriama nauja skaitmeninių paslaugų infrastruktūros paklausa.

a)

stebėti, kaip įgyvendinamas šis reglamentas;

b)

jei taikoma, atsižvelgti į nacionalinius planus arba nacionalines strategijas;

c)

imtis priemonių įvertinti darbo programų įgyvendinimą finansiniu ir techniniu lygiu;

d)

spręsti esamas ar naujai kylančias projektų įgyvendinimo problemas;

e)

nustatyti strategines gaires prieš parengiant metines ir daugiametes darbo programas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 17 straipsnyje, visų pirma atsižvelgiant į veiksmų, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų įgyvendinimo ir biudžeto paskirstymo, pasirinkimą bei panaikinimą ir tų darbo programų peržiūrą.

a)

galimybę naudotis skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, kuri vertinama atsižvelgiant į valstybių narių, prisijungusių prie kiekvienos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros, skaičių;

b)

piliečių ir įmonių, kurie naudojasi skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, procentinę dalį ir galimybę tokiomis paslaugomis naudotis tarpvalstybiniu mastu;

c)

investicijų, kurias pavyko pritraukti plačiajuosčio ryšio srityje, dydį ir sverto poveikį projektų, finansuojamų iš įnašų, gautų iš viešųjų šaltinių, nurodytų 5 straipsnio 5 dalies b punkte, atveju.

21.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/27

(1)

2014 m. kovo 17 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 269/2014;

(2)

atsižvelgdama į padėties sunkumą, Taryba mano, kad į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priede pateiktą fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą turėtų būti įtraukti papildomi asmenys;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

21.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/30

(1)

2014 m. kovo 17 d. Taryba priėmė sprendimą 2014/145/BUSP;

(2)

atsižvelgdama į padėties sunkumą, Taryba mano, kad į Sprendimo 2014/145/BUSP priede pateiktą asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą turėtų būti įtraukti papildomi asmenys;

(3)

todėl Sprendimo 2014/145/BUSP priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,