14.3.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 74/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 240/2014

2014 m. sausio 7 d.

dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (1), visų pirma į jo 5 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

šiuo reglamentu siekiama nustatyti Europos elgesio kodeksą, skirtą padėti valstybėms narėms ir sudaryti joms geresnes sąlygas užmegzti partnerystės ryšius dėl partnerystės sutarčių ir programų, remiamų iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF). Šių fondų veikla dabar reglamentuojama bendru teisiniu pagrindu ir jie vadinami Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (toliau – ESI fondai);

(2)

darbas su partneriais – jau seniai nusistovėjęs ESI fondų paramos įgyvendinimo principas. Partnerystė reiškia glaudų valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu pilietinei visuomenei atstovaujančių subjektų bendradarbiavimą per visą programos ciklą – ją rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant;

(3)	atrinkti partneriai turėtų geriausiai atstovauti atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Atrankos procedūros turėtų būti skaidrios ir jomis turi būti paisoma įvairių valstybių narių institucinių ir teisinių sistemų, taip pat nacionalinės ir regioninės kompetencijos;

(4)

partneriais turėtų būti valdžios institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir pilietinei visuomenei atstovaujantys subjektai, taip pat aplinkosaugos partneriai, bendruomeninės ir savanorių organizacijos, kurios gali daryti didelę įtaką įgyvendinant partnerystės sutartį ir programas arba kurioms jos gali turėti didelę įtaką. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad būtų įtrauktos tos grupės, kurioms programos gali daryti įtaką, bet kurioms atrodo sunku daryti įtaką programoms, visų pirma labiausiai pažeidžiamos arba marginalios bendruomenės, kurios patiria didžiausią diskriminavimo arba socialinės atskirties riziką, pvz., neįgaliesiems asmenims, migrantams ir romams;

(5)

atrenkant partnerius būtina atsižvelgti į skirtumą tarp partnerystės sutarčių ir programų. Partnerystės sutartys taikomos visai ESI fondų paramai kiekvienai valstybei narei, o programos susiejamos tik su tais ESI fondais, iš kurių joms teikiama parama. Partnerystės sutartims sudaryti atrenkami atitinkami, su planuojamu visų ESI fondų paramos naudojimu susiję partneriai, o programoms atrenkami atitinkami, su planuojamu ESI fondų paramos naudojimu konkrečiai programai susiję partneriai;

(6)

partneriai turėtų dalyvauti rengiant ir įgyvendinant partnerystės sutartis ir programas. Todėl būtina nustatyti pagrindinius principus ir gerąją praktiką, padėsiančius laiku, turiningai ir skaidriai konsultuotis su partneriais dėl spręstinų uždavinių ir poreikių analizės, siektinų tikslų ir prioritetų atrankos, taip pat koordinavimo struktūrų ir daugiapakopio valdymo tvarkos, siekiant politiką vykdyti veiksmingai;

(7)

partneriams turėtų būti atstovaujama programų stebėsenos komitetuose. Narystę komitete ir jo darbo tvarką nustatančiomis taisyklėmis turėtų būti skatinamas programavimo ir įgyvendinimo tęstinumas ir suinteresuotumas juo įgyvendinti, taip pat aiški ir skaidri darbo tvarka, punktualumas ir nediskriminavimas;

(8)	aktyviai dalyvaudami stebėsenos komitetų darbe, partneriai turėtų būti įtraukti vertinant veiklos pagal įvairius prioritetus rezultatus, atitinkamas programų ataskaitas ir prireikus kvietimus teikti pasiūlymus;

(9)	geresnės sąlygos veiksmingai partnerystei turėtų būti sudaromos padedant atitinkamiems partneriams stiprinti jų institucinius gebėjimus, reikalingus programoms rengti ir įgyvendinti;

(10)	Komisija turėtų sudaryti geresnes sąlygas dalytis gerąja praktika, stiprinti institucinius gebėjimus ir valstybėms narėms, vadovaujančiosioms institucijoms ir partnerių atstovams pranešti apie atitinkamus rezultatus, įsteigdama visų ESI fondų srities partnerystės praktikos bendruomenę;

(11)	valstybės narės turėtų įvertinti partnerių vaidmenį įgyvendinant partnerystės sutartis ir partnerystės rezultatus ir našumą programavimo laikotarpiu;

(12)	siekdama padėti valstybėms narėms ir sudaryti joms geresnes sąlygas užmegzti partnerystės ryšius, Komisija turėtų paskelbti valstybių narių geriausios praktikos pavyzdžius,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomas Europos partnerystės elgesio kodeksas, taikomas partnerystės sutartims ir programoms, remiamoms iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų.

II SKYRIUS

PAGRINDINIAI SKAIDRIŲ PROCEDŪRŲ ATITINKAMIEMS PARTNERIAMS NUSTATYTI PRINCIPAI

2 straipsnis

Reprezentatyviausi partneriai

Valstybės narės užtikrina, kad Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti partneriai geriausiai reprezentuotų atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir būtų paskirti kaip tinkamai įgalioti atstovai, atsižvelgiant į jų kompetenciją, galimybes aktyviai dalyvauti ir tinkamą atstovavimo lygį.

3 straipsnis

Partnerių, su kuriais tinkama rengti partnerystės sutartį, nustatymas

1. Siekdamos sudaryti partnerystės sutartį, valstybės narės atitinkamus partnerius pasirenka bent iš:

kompetentingų regioninių, vietos, miesto ir kitų valdžios institucijų, įskaitant:

i)	regionines valdžios institucijas, vietos valdžios institucijų nacionalinius atstovus ir vietos valdžios institucijas, atstovaujančias didžiausiems miestams ar miesto teritorijoms, į kurių kompetencijos sritį patenka planuojamas ESI fondų paramos naudojimas;

ii)	aukštojo mokslo institucijų nacionalinius atstovus, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus ir tyrimų centrus, atsižvelgdamos į planuojamą ESI fondų paramos naudojimą;

iii)

kitas nacionalines valdžios institucijas, atsakingas už Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4–8 straipsniuose nurodytų horizontaliųjų principų taikymą, atsižvelgdamos į planuojamą ESI fondų paramos naudojimą, o ypač į vienodą požiūrį skatinančius subjektus, įsteigtus laikantis Tarybos direktyvos 2000/43/EB (2), Tarybos direktyvos 2004/113/EB (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB (4);

ekonominių ir socialinių partnerių, įskaitant:

i)	nacionaliniu mastu pripažintas socialinių partnerių organizacijas, visų pirma bendras įvairių pramonės šakų ir sektorių organizacijas, kurių sektoriai susiję su planuojamu ESI fondų paramos naudojimu;

ii)

nacionalinius prekybos rūmus ir verslo asociacijas, atstovaujančias bendriesiems pramonės ir jos šakų interesams, atsižvelgdamos į planuojamą ESI fondų paramos naudojimą ir siekdamos užtikrinti subalansuotą atstovavimą didelėms, vidutinėms, mažoms ir labai mažoms įmonėms ir socialinės ekonomikos atstovams;

pilietinei visuomenei atstovaujančių subjektų, kaip antai aplinkosaugos partneriai, nevyriausybinės organizacijos, ir už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą atsakingų subjektų, įskaitant:

subjektus, veikiančius su planuojamu ESI fondų paramos naudojimu ir su Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4–8 straipsniuose nurodytų horizontaliųjų principų taikymu susijusiose srityse, remdamosi jų reprezentatyvumu ir atsižvelgdamos į geografinę ir teminę aprėptį, valdymo pajėgumus, kompetenciją ir inovacinius metodus;

ii)	kitas organizacijas ar grupes, kurioms ESI fondų paramos įgyvendinimas turės arba manoma, kad turės, didelę įtaką, visų pirma grupes, kurios, kaip manoma, gali patirti diskriminavimo ir socialinės atskirties riziką.

2. Jei valdžios institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir pilietinei visuomenei atstovaujantys subjektai, siekdami sudaryti sau geresnes sąlygas dalyvauti partnerystės projektuose, yra įsteigę jų interesus ginančią organizaciją (jungtinė organizacija), jie gali paskirti vieną jungtinės organizacijos atstovą nuomonei partnerystės projekte reikšti.

4 straipsnis

Partnerių, su kuriais tinkama rengti programas, nustatymas

1. Siekdamos parengti programą, valstybės narės atitinkamus partnerius pasirenka bent iš:

kompetentingų regioninių, vietos, miesto ir kitų valdžios institucijų, įskaitant:

i)	regionines valdžios institucijas, vietos valdžios institucijų nacionalinius atstovus ir vietos valdžios institucijas, atstovaujančias didžiausiems miestams ar miesto teritorijoms, į kurių kompetencijos sritį patenka planuojamas ESI fondų paramos naudojimas programai įgyvendinti;

ii)	aukštojo mokslo institucijų nacionalinius ar regioninius atstovus, švietimo, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikėjus ir tyrimų centrus, atsižvelgdamos į planuojamą ESI fondų paramos naudojimą programai įgyvendinti;

iii)

kitas valdžios institucijas, atsakingas už Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4–8 straipsniuose nurodytų horizontaliųjų principų taikymą, atsižvelgdamos į planuojamą ESI fondų paramos naudojimą programai įgyvendinti, o ypač vienodą požiūrį skatinančius subjektus, įsteigtus laikantis Direktyvos 2000/43/EB, Direktyvos 2004/113/EB ir Direktyvos 2006/54/EB;

iv)	kitas nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens įstaigas ir valdžios institucijas, atstovaujančias teritorijoms, kuriose programos lėšomis teikiamos integruotos teritorinės investicijos ir įgyvendinamos vietos plėtros strategijos;

ekonominių ir socialinių partnerių, įskaitant:

i)	nacionaliniu ar regioniniu mastu pripažintas socialinių partnerių organizacijas, visų pirma bendras įvairių pramonės šakų ir sektorių organizacijas, kurių sektoriai susiję su planuojamu ESI fondų paramos naudojimu programai įgyvendinti;

ii)	nacionalinius ar regioninius prekybos rūmus ir verslo asociacijas, atstovaujančias bendriesiems pramonės ar jos šakų interesams, siekdamos užtikrinti subalansuotą atstovavimą didelėms, vidutinėms, mažosioms ir labai mažoms įmonėms ir socialinės ekonomikos atstovams;

iii)	kitus panašius nacionalinio ar regioninio lygmens subjektus;

subjektus, veikiančius su planuojamu ESI fondų paramos naudojimu programai įgyvendinti ir su Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4–8 straipsniuose nurodytų horizontaliųjų principų taikymu susijusiose srityse, remdamosi jų reprezentatyvumu ir atsižvelgdamos į geografinę ir teminę aprėptį, valdymo pajėgumus, kompetenciją ir inovacinius metodus;

ii)	subjektus, atstovaujančius vietos veiklos grupėms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 34 straipsnio 1 dalyje;

iii)	kitas organizacijas ar grupes, kurioms ESI fondų paramos įgyvendinimas turės arba manoma, kad turės, didelę įtaką, visų pirma grupes, kurios, kaip manoma, gali patirti diskriminavimo ir socialinės atskirties riziką.

2. Įgyvendindamos Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, valstybės narės į partnerystės sutartį gali įtraukti:

i)	Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes, veikiančias atitinkamoje tarpvalstybinės ar tarptautinės programos teritorijoje;

ii)	valdžios institucijas arba subjektus, dalyvaujančius rengiant arba įgyvendinant makroregionines arba jūros baseino strategijas programos teritorijoje, įskaitant makroregioninių strategijų prioritetinių sričių koordinatorius.

3. Jei valdžios institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir pilietinei visuomenei atstovaujantys subjektai, siekdami sudaryti sau geresnes sąlygas dalyvauti partnerystės projektuose, yra įsteigę jų interesus ginančią organizaciją (jungtinė organizacija), jie gali paskirti vieną jungtinės organizacijos atstovą nuomonei partnerystės projekte reikšti.

III SKYRIUS

ATITINKAMŲ PARTNERIŲ ĮTRAUKIMO RENGIANT PARTNERYSTĖS SUTARTĮ IR PROGRAMAS PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR GEROJI PRAKTIKA

5 straipsnis

Konsultacijos su atitinkamais partneriais rengiant partnerystės sutartį ir programas

1. Siekdamos užtikrinti skaidrų ir veiksmingą atitinkamų partnerių dalyvavimą, valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos su jais tariasi dėl partnerystės sutarties ir programų rengimo proceso ir tvarkaraščio. Tardamosi valstybės narės partnerius išsamiai informuoja apie jų turinį ir pakeitimus.

2. Konsultuodamosi su atitinkamais partneriais, valstybės narės atsižvelgia į šiuos dalykus:

a)	laiku suteikia reikalingą informaciją ir galimybes lengvai su ja susipažinti;

b)	suteikia partneriams pakankamai laiko išanalizuoti svarbiausius parengiamuosius dokumentus, partnerystės sutarties projektą ir programų projektus ir dėl jų pateikti pastabas;

c)	numato kanalus, per kuriuos partneriai galėtų teikti klausimus ir pastabas ir jiems būtų pranešta apie tai, kaip į jų pasiūlymus atsižvelgta;

d)	skelbia konsultacijų rezultatus.

3. Įgyvendindamos kaimo plėtros programas, valstybės narės atsižvelgia į vaidmenį, kurį valstybių narių kaimo plėtros tinklai, įsteigti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (5) 54 straipsnį, gali atlikti įtraukiant atitinkamus partnerius.

4. Jeigu buvo sudaryti oficialūs įvairių žemesnių nei nacionalinio lygmens pakopų valdžios susitarimai, valstybė narė atsižvelgia į šiuos daugiapakopio valdymo susitarimus, paisydama savo institucinės ir teisinės sistemos.

6 straipsnis

Partnerystės sutarties rengimas

Valstybės narės, paisydamos savo institucinės ir teisinės sistemos, įtraukia atitinkamus partnerius rengiant partnerystės sutartį, o ypač:

a)	analizuojant netolygumus, vystymosi poreikius ir augimo potencialą, atsižvelgiant į teminius tikslus, įskaitant nurodytuosius atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose;

b)	rengiant programų sąlygų ex ante santraukas ir partnerystės sutarties ex ante vertinimo, atlikto valstybės narės iniciatyva, pagrindines išvadas;

c)	atrenkant teminius tikslus, preliminariai paskirstant ESI fondų paramą ir nurodant pagrindinius laukiamus rezultatus;

d)	sudarant sąrašą nacionalinio ir regioninio lygmens programų ir mechanizmų, kuriais siekiama užtikrinti ESI fondų tarpusavio koordinavimą arba jų koordinavimą su kitomis Sąjungos ir nacionalinėmis finansavimo priemonėmis ir su Europos investicijų banku;

e)	rengiant tvarką, kuria užtikrinamas integruotas požiūris į ESI fondų paramos naudojimą miestų, kaimų, pakrančių ir žuvininkystės teritorijų, taip pat teritorijų, kurioms būdingi specifiniai teritoriniai ypatumai, teritoriniam vystymuisi;

rengiant tvarką, kuria užtikrinamas integruotas požiūris tenkinant specialiuosius geografinių teritorijų, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, ir tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią diskriminavimo ar socialinės atskirties riziką, poreikius, ypač daug dėmesio skiriant marginalioms bendruomenėms;

g)	įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5, 7 ir 8 straipsniuose nurodytus horizontaliuosius principus.

7 straipsnis

Informacija apie atitinkamų partnerių įtraukimą rengiant partnerystės sutartį

Valstybės narės apie partnerystės sutartį pateikia bent šią informaciją:

a)	partnerių, dalyvaujančių rengiant partnerystės sutartį, sąrašą;

b)	veiksmus, kurių imtasi, siekiant užtikrinti aktyvų partnerių dalyvavimą, įskaitant veiksmus, kurių imtasi, siekiant sudaryti galimybes dalyvauti, visų pirma neįgaliems asmenims;

c)	partnerių vaidmenį rengiant partnerystės sutartį;

d)	konsultacijų su partneriais rezultatus ir jų papildomos naudos rengiant partnerystės sutartį aprašymą.

8 straipsnis

Programų rengimas

Valstybės narės, paisydamos savo institucinės ir teisinės sistemos, įtraukia atitinkamus partnerius rengiant programas, o ypač:

a)	analizuojant ir nustatant poreikius;

b)	apibrėžiant ar atrenkant prioritetus ir konkrečius susijusius tikslus;

c)	paskirstant lėšas;

d)	nustatant konkrečios programos rodiklius;

e)	įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 ir 8 straipsniuose apibrėžtus horizontaliuosius principus;

f)	tvirtinant stebėsenos komiteto sudėtį.

9 straipsnis

Informacija apie atitinkamų partnerių įtraukimą rengiant programas

Valstybės narės apie programas pateikia bent šią informaciją:

a)	veiksmus, kurių imtasi siekiant įtraukti atitinkamus partnerius rengiant programas ir jas keičiant;

b)	planuojamus veiksmus, kuriais užtikrinamas partnerių dalyvavimas įgyvendinant programas.

IV SKYRIUS

NARYSTĖS STEBĖSENOS KOMITETUOSE IR JŲ VIDINĖS TVARKOS TAISYKLIŲ RENGIMO GEROJI PRAKTIKA

10 straipsnis

Narystės stebėsenos komitete taisyklės

1. Rengdamos narystės stebėsenos komitete taisykles, valstybės narės atsižvelgia į tai, kiek įtraukti partneriai dalyvavo rengiant programas, ir siekia užtikrinti vienodą moterų ir vyrų skaičių ir skatinti nediskriminavimą.

2. Europos teritorinio bendradarbiavimo programų stebėsenos komitetuose tarpregioninių ir tarptautinių bendradarbiavimo programų partneriams Sąjungos ar tarptautiniu mastu gali atstovauti jungtinės organizacijos. Valstybės narės gali įtraukti partnerius rengiant stebėsenos komiteto darbą, visų pirma leisdamos jiems dalyvauti nacionalinio lygmens koordinavimo komitetų posėdžiuose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

11 straipsnis

Stebėsenos komiteto vidinės tvarkos taisyklės

Rengdami vidinės tvarkos taisykles, stebėsenos komitetai atsižvelgia į šiuos dalykus:

a)	narių balsavimo teises;

b)	pranešimą apie posėdžius ir dokumentų perdavimą, kuriems paprastai reikia numatyti ne mažiau kaip 10 darbo dienų;

c)	stebėsenos komitetams pateiktų parengiamųjų dokumentų paskelbimo ir galimybės su jais susipažinti tvarką;

d)	protokolo patvirtinimo, paskelbimo ir galimybės su juo susipažinti tvarką;

e)	stebėsenos komitetų darbo grupių steigimo ir darbo tvarką;

f)	nuostatas dėl stebint, vertinant ir kviečiant teikti pasiūlymus dalyvaujančių partnerių interesų konfliktų;

g)	kompensavimo taisyklių, gebėjimų stiprinimo galimybių ir techninės paramos naudojimo sąlygas, principus ir tvarką.

V SKYRIUS

ATITINKAMŲ PARTNERIŲ ĮTRAUKIMO RENGIANT KVIETIMUS TEIKTI PASIŪLYMUS IR PAŽANGOS ATASKAITAS IR ATLIEKANT PROGRAMŲ STEBĖSENĄ IR VERTINIMĄ PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR GEROJI PRAKTIKA

12 straipsnis

Duomenų apsaugos, konfidencialumo ir interesų konflikto vengimo prievolės

Valstybės narės užtikrina, kad rengiant kvietimus teikti pasiūlymus, pažangos ataskaitas ir atliekant programų stebėseną ir vertinimą įtraukti partneriai žino savo prievoles, susijusias su duomenų apsauga, konfidencialumu ir interesų konfliktu.

13 straipsnis

Atitinkamų partnerių įtraukimas rengiant kvietimus teikti pasiūlymus

Vadovaujančiosios institucijos imasi tinkamų priemonių, kad išvengtų galimo interesų konflikto, kai rengdamos kvietimus teikti pasiūlymus arba juos vertinant įtraukia atitinkamus partnerius.

14 straipsnis

Atitinkamų partnerių įtraukimas rengiant pažangos ataskaitas

Valstybės narės, rengdamos partnerystės sutarties įgyvendinimo pažangos ataskaitas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 52 straipsnyje, įtraukia atitinkamus partnerius, ypač rengdamos partnerių vaidmens įgyvendinant partnerystės sutartį vertinimą ir apžvelgdamos per konsultacijas partnerių išsakytas nuomones, įskaitant, kai tinkama, kaip į partnerių nuomones buvo atsižvelgta.

15 straipsnis

Atitinkamų partnerių įtraukimas atliekant programų stebėseną

Vadovaujančiosios institucijos įtraukia partnerius į stebėsenos komiteto ir jo darbo grupių posėdžius, kuriuose vertinami programos įgyvendinimo rezultatai ir rengiamos veiklos rezultatų peržiūros išvados bei metinės programų įgyvendinimo ataskaitos.

16 straipsnis

Partnerių įtraukimas atliekant programų vertinimą

1. Vadovaujančiosios institucijos įtraukia partnerius į stebėsenos komitetų ir, kai tinkama, tuo tikslu jų įsteigtų specifinių darbo grupių posėdžius, kuriuose atliekamas programų vertinimas.

2. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo programų vadovaujančiosios institucijos konsultuojasi su partneriais dėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 114 straipsnio 2 dalies programavimo laikotarpiu atliktų vertinimų išvadas apibendrinančių ataskaitų.

VI SKYRIUS

ORIENTACINĖS SRITYS, TEMOS IR GEROJI PRAKTIKA, SUSIJUSIOS SU ESI FONDŲ PARAMOS NAUDOJIMU ATITINKAMŲ PARTNERIŲ INSTITUCINIAMS GEBĖJIMAMS STIPRINTI, IR KOMISIJOS VAIDMUO SKLEIDŽIANT GERĄJĄ PRAKTIKĄ

17 straipsnis

Atitinkamų partnerių institucinių gebėjimų stiprinimas

1. Vadovaujančiosios institucijos išnagrinėja, ar reikia suteikti techninę paramą partnerių, visų pirma mažų vietos valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų, instituciniams gebėjimams stiprinti, siekiant jiems padėti veiksmingai dalyvauti rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant programas.

2. 1 dalyje nurodyta parama gali būti panaudota, inter alia, specialiems praktiniams užsiėmimams, mokymo sesijoms, koordinavimo ir tinklų kūrimo struktūroms arba dalyvavimo posėdžiuose, skirtuose programai rengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti, išlaidoms iš dalies padengti.

3. Įgyvendinant kaimo plėtros programas, 1 dalyje nurodyta parama gali būti teikiama per valstybių narių kaimo plėtros tinklus, įsteigtus pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 54 straipsnį.

4. Įgyvendinant ESF programas, mažiau išsivysčiusių arba pereinamojo laikotarpio regionų arba Sanglaudos fondo paramą tinkamų gauti valstybių narių vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad esant poreikiui atitinkami ESF ištekliai būtų skiriami į programas įtrauktų socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimo veiklai.

5. Įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, 1 ir 2 dalyse nurodyta parama taip pat gali apimti paramą, skirtą partnerių instituciniams gebėjimams, kurių reikia norint dalyvauti tarptautinėje bendradarbiavimo veikloje, stiprinti.

18 straipsnis

Komisijos vaidmuo skleidžiant gerąją praktiką

1. Komisija įsteigia visiems ESI fondams bendrą bendradarbiavimo mechanizmą, vadinamą Europos partnerystės praktikos bendruomene, kuriuo galės naudotis suinteresuotosios valstybės narės, vadovaujančiosios institucijos ir Sąjungos mastu partneriams atstovaujančios organizacijos.

Europos partnerystės praktikos bendruomenė suteikia galimybę keistis patirtimi, stiprinti gebėjimus ir pranešti apie atitinkamus rezultatus.

2. Komisija pateikia gerosios praktikos užmezgant partnerystės ryšius pavyzdžių.

3. Dalijantis patirtimi, kaip nustatyti, perduoti ir skleisti gerąją praktiką ir inovacinius metodus, įgyvendinant tarpregionines bendradarbiavimo programas ir veiksmus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1299/2013 (6) 2 straipsnio 3 dalies c punktą, taip pat dalijamasi partnerystės rengiant bendradarbiavimo programas patirtimi.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. sausio 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).

(3) 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).

(4) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

(5) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(6) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 259).

14.3.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 74/8

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 241/2014

2014 m. sausio 7 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, 27 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 28 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, 29 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą, 32 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 36 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 41 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 52 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 76 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, 78 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, 79 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 83 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 481 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą ir 487 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, nes siejasi su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų sudedamosiomis dalimis ir su atskaitymais iš tų pačių sudedamųjų nuosavų lėšų dalių taikant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Siekiant užtikrinti tų nuostatų, kurios turėtų įsigalioti tuo pat metu, nuoseklumą ir asmenims, kuriems tie įpareigojimai taikomi, sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai juos apžvelgti ir su jais susipažinti vienoje vietoje, pageidautina visus techninius nuosavų lėšų reguliavimo standartus, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, įtraukti į vieną reglamentą;

(2)

siekiant visoje Sąjungoje labiau suderinti tai, kaip numatomi dividendai turi būti atskaitomi iš tarpinio arba metų pabaigos pelno, būtina nustatyti atskaitymo vertinimo būdų hierarchiją: visų pirma, atitinkamo organo sprendimas dėl paskirstymo, antra, dividendų politika ir, trečia, anksčiau taikytas mokėjimo koeficientas;

(3)

be bendrųjų nuosavoms lėšoms taikomų reikalavimų, prie kurių pridedami specialieji tam tikrų rūšių įstaigoms nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai ar kurie iš dalies tais specialiaisiais reikalavimais keičiami, būtina išsamiau apibrėžti sąlygas, pagal kurias kompetentingos institucijos galėtų nustatyti, kad tam tikros pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamos rūšies įmonė nuosavų lėšų tikslais laikoma savidraudos įmone, kooperatine bendrove, taupymo ar panašia įstaiga, taip siekiant sumažinti riziką, kad kokia nors įstaiga galėtų veikti naudodamasi specialiu savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės, taupymo ar panašios įstaigos, kuriai gali būti taikomi specialūs nuosavų lėšų reikalavimai, statusu, jeigu ta įstaiga neturi Sąjungos kooperatinės bankininkystės sektoriaus įstaigoms būdingų savybių;

(4)

tam tikrais atvejais tikslinga pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus savidraudos įmone, kooperatine bendrove, taupymo ar panašia įstaiga pripažintos įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojus skirti nuo tos įstaigos narių, nes nariams paprastai reikia turėti kapitalo priemonių, kad jie turėtų teisę į dividendus, taip pat teisę į pelno ir rezervų dalį;

(5)

apskritai kiekvienai kooperatinei bendrovei, taupymo įstaigai, savidraudos įmonei ar panašiai įstaigai bendrai būdinga tai, kad jos savo veiklą vykdo savo klientų ir narių naudai ir kaip paslaugą visuomenei. Sukaupti ir sumokėti finansinę grąžą išorės kapitalo teikėjams, kaip antai akcinių bendrovių akcininkams, nėra jos pagrindinis tikslas. Dėl šios priežasties tokių įstaigų naudojamos kapitalo priemonės skiriasi nuo kapitalo priemonių, kurias išleidžia akcinės bendrovės ir kurios turėtojams veiklos tęstinumo sąlygomis ir likvidavimo atvejais paprastai suteikia visišką prieigą prie rezervų ir pelno ir gali būti perleistos trečiajai šaliai;

(6)

apskritai kooperatinėms įstaigoms bendrai būdinga tai, kad nariai gali atsisakyti narystės, taigi gali pareikalauti, kad jų turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės būtų išpirktos. Tai netrukdo kooperatinei bendrovei išleisti kvalifikuotųjų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, pagal kurių nuostatas turėtojams nesuteikiama galimybės grąžinti priemones įstaigai, jeigu šios priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio nuostatas. Jeigu įstaiga pagal to reglamento 29 straipsnį išleidžia įvairių rūšių priemonių, be privilegijų, nustatytų to reglamento 29 straipsnio 4 dalyje, neturėtų būti taikoma jokių kitų privilegijų, kurios būtų skiriamos tik kai kurių šių rūšių priemonėms;

(7)

taupymo įstaigos paprastai turi fondo organizacinę struktūrą, kurioje nėra kapitalo savininko, o tai reiškia, kad nėra nieko, kas dalyvautų įstaigos kapitale ir galėtų gauti naudos iš jos pelno. Viena pagrindinių savidraudos įmonių savybių susijusi su tuo, kad nariai į įstaigos kapitalą paprastai neįneša jokių įnašų ir įprastinėmis veiklos sąlygomis negauna naudos iš tiesioginio rezervų paskirstymo. Tai neturėtų trukdyti šioms įstaigoms savo veiklos plėtros tikslais išleisti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių investuotojams ar nariams, kurie gali dalyvauti kapitale ir tam tikru mastu gauti naudos iš rezervų veiklos tęstinumo sąlygomis ir likvidavimo atveju;

(8)

visos esamos įstaigos, kurios pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus kaip savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės, taupymo ar panašios įstaigos buvo įsteigtos ir pripažintos dar iki 2012 m. gruodžio 31 d., taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrą dalį, prie tokių kategorijų, neatsižvelgiant į jų teisinę formą, bus toliau priskiriamos tol, kol tebeatitinka kriterijus, kurie pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus lėmė tokį jų pripažinimą vienu iš tų subjektų;

(9)	atvejus, kurie būtų laikomi netiesioginiu visų rūšių kapitalo priemonių finansavimu, yra labiau praktiška ir visapusiška apibrėžti nustatant priešingos sąvokos, t. y. tiesioginio finansavimo, charakteristikas;

(10)

siekiant taikyti nuosavų lėšų taisykles savidraudos įmonėms, kooperatinėms bendrovėms, taupymo ir panašioms įstaigoms, reikia tinkamai atsižvelgti į tokių įstaigų ypatumus. Reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis, be kita ko, būtų užtikrinta, kad tokios įstaigos atitinkamais atvejais galėtų apriboti savo kapitalo priemonių išpirkimą. Todėl jeigu atsisakyti išpirkti priemones šių rūšių įstaigoms pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus yra draudžiama, būtina šias priemones reglamentuojančiomis nuostatomis įstaigai suteikti galimybę atidėti jų išpirkimą ir apriboti išpirktiną sumą. Be to, atsižvelgiant į galimybės apriboti išpirkimą ar jį atidėti svarbą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai apriboti kooperatyvų akcijų išpirkimą, o įstaigos kiekvieną sprendimą apriboti išpirkimą turėtų patvirtinti dokumentais;

(11)

būtina apibrėžti pelno iš pardavimų, siejamo su būsimomis dėl pakeitimo vertybiniais popieriais atsirandančiomis pajamomis iš maržos, sąvokos sampratą, suderinti ją su tarptautine praktika, pvz., Bazelio bankų priežiūros komiteto apibrėžta praktika, ir užtikrinti, kad į įstaigos nuosavas lėšas nebūtų įtraukiamas joks pelnas iš pardavimų, kuris galėtų būti anuliuotas, nes toks pelnas yra nepastovus;

(12)

siekiant vengti reguliuojamojo arbitražo ir užtikrinti suderintą kapitalo reikalavimų taisyklių taikymą Sąjungoje, svarbu užtikrinti, kad tam tikrų straipsnių, kaip antai einamųjų finansinių metų nuostolių, atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, ir nustatytų išmokų pensijų fondo turto, atskaitymui iš nuosavų lėšų būtų taikomas vienodas metodas;

(13)

siekiant užtikrinti, kad paskatos išpirkti būtų visoje Sąjungoje nuosekliai vertinamos, būtina apibūdinti atvejus, kuriais sukuriami lūkesčiai, kad priemonė tikriausiai bus išpirkta. Taip pat reikia numatyti taisykles, kurios leistų laiku taikyti nuostolių padengimo mišriomis priemonėmis mechanizmus, kad ateityje šių priemonių gebėjimą padengti nuostolius būtų galima pagerinti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad specialiosios paskirties subjektų išleidžiamos priemonės rizikos ribojimo požiūriu užtikrina mažesnį tikrumą negu tiesiogiai išleidžiamos priemonės, specialiosios paskirties subjektų naudojimas netiesioginei nuosavų lėšų emisijai turi būti apribotas ir griežtai apibrėžtas;

(14)	privaloma tinkamai suderinti būtinybę užtikrinti, kad įstaigų netiesiogiai turimų kapitalo dalių, susidarančių dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių, pozicijos rizikos ribojimo požiūriu būtų tinkamai apskaičiuojamos, ir būtinybę užtikrinti, kad tai toms įstaigoms netaptų per daug sudėtinga;

(15)

manoma, jog būtina nustatyti išsamią ir visapusę tvarką, pagal kurią kompetentingos institucijos galėtų duoti leidimą mažinti nuosavas lėšas. Apie nuosavų lėšų priemonių išpirkimą, mažinimą ir atpirkimą šių priemonių turėtojams neturėtų būti pranešama anksčiau, nei įstaiga gauna išankstinį atitinkamos kompetentingos institucijos leidimą. Įstaigos turėtų pateikti išsamų sudedamųjų dalių sąrašą, kad kompetentingai institucijai, prieš jai nusprendžiant, ar duoti leidimą, būtų suteikta visa susijusi informacija;

(16)	laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų straipsnių netaikymas numatomas siekiant, jei taikoma, suderinti finansinės paramos teikimo planus ir sudaryti galimybes juos taikyti. Todėl tokios išimtys neturėtų būti taikomos ilgiau, nei įgyvendinami finansinės paramos teikimo planai;

(17)

kad specialiosios paskirties subjektų priemones būtų galima įtraukti į papildomo 1 lygio ir 2 lygio nuosavų lėšų straipsnius, šių specialiosios paskirties subjektų turtas, neinvestuotas į įstaigų išleistas nuosavų lėšų priemones, turėtų likti minimalus ir nereikšmingas. Kad tai būtų pasiekta, ta turto suma turėtų būti apribota nustatant ribą, išreikštą santykiu su vidutiniu bendru tokio specialiosios paskirties subjekto turtu;

(18)

pereinamojo laikotarpio nuostatomis siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos reguliavimo sistemos, todėl taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl filtrų ir atskaitymų svarbu užtikrinti, kad ši Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka būtų taikoma nuosekliai, bet taip, kad būtų atsižvelgta į pradinį tašką, kuris nuo pradžių nustatytas nacionalinėmis taisyklėmis, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkelta ankstesnė Sąjungos reguliavimo tvarka, kurią sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB (2) ir 2006/49/EB (3);

(19)

perteklines bendro 1 lygio nuosavo kapitalo arba papildomo 1 lygio kapitalo priemones, kurios lieka galioti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pereinamojo laikotarpio nuostatas, remiantis šiomis nuostatomis leidžiama įtraukti į žemesnių kapitalo lygių priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatytas ribas. Tačiau dėl to žemesnių kapitalo lygių priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatytos ribos negali būti keičiamos, todėl įtraukti į žemesnio lygio kapitalo tęstinumo ribas turėtų būti galima tik tuo atveju, jeigu tame žemesniame lygyje yra pakankama atsarga, kol bus pasiekta viršutinė riba. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad to perteklinės priemonės yra aukštesnio kapitalo lygio, turėtų būti įmanoma tas priemones vėliau perklasifikuoti ir priskirti prie aukštesnio lygio kapitalo;

(20)	šis reglamentas pagrįstas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(21)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

(22)	Europos bankininkystės institucija turėtų atlikti šio reglamento ir visų pirma leidimo išpirkti savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų ar panašių įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones taisyklių taikymo peržiūrą ir prireikus pasiūlyti pakeitimų;

(23)

Europos bankininkystės institucija su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija konsultavosi dėl trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir įmonių, kurios taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 3 dalį nepatenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB (5) taikymo sritį, kapitalo priemonėms taikomos tvarkos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl:

a)	sąvokos „numatomas“ reikšmės nustatant, ar numatomi mokesčiai arba dividendai buvo atskaityti iš nuosavų lėšų, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 4 dalį;

b)	sąlygų, pagal kurias kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad tam tikros pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamos rūšies įmonė pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnio 2 dalį laikoma savidraudos įmone, kooperatine bendrove, taupymo įstaiga ar panašia įstaiga;

c)	taikomų netiesioginio kapitalo priemonių finansavimo formų ir pobūdžio pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 5 dalį;

d)	išpirkimo apribojimų, būtinų tuo atveju, kai pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti nuosavų lėšų priemones, pobūdžio pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio 6 dalį;

e)	pelno iš pardavimų sąvokos nustatymo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 32 straipsnio 2 dalį;

f)	atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių ir kitų atskaitymų, susijusių su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsniais, taikymo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 2 dalį;

g)	kriterijų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 41 straipsnio 2 dalį įstaigoms leidžia mažinti nustatytų išmokų pensijų fondo turto sumą;

paskatų išpirkti formos ir pobūdžio, įrašymo, susijusio su papildomo 1 lygio kapitalo priemone ir atliekamo po laikino pagrindinės sumos nurašymo, pobūdžio, su tam tikrais įvykiais susijusios tvarkos ir terminų, priemonių požymių, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias rekapitalizavimui, ir specialiosios paskirties subjektų naudojimo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 2 dalį;

i)	konservatyvumo lygio, kurį būtina taikyti įvertinimuose (sąmatose), pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 76 straipsnio 4 dalį naudojamuose kaip alternatyva netiesiogiai turimų kapitalo dalių, susidarančių dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių, pagrindinėms pozicijoms apskaičiuoti;

j)	tam tikrų išsamių sąlygų, kurios turi būti įvykdytos, kad priežiūros institucija galėtų duoti leidimą mažinti nuosavas lėšas, ir susijusios tvarkos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnio 5 dalį;

k)	sąlygų, kuriomis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 79 straipsnio 2 dalį gali būti laikinai netaikomos atskaitymo iš nuosavų lėšų nuostatos;

l)	turto, kuris gali būti susijęs su specialiosios paskirties subjekto veikimu, rūšių ir sąvokų „minimalus“ ir „nereikšmingas“ nustatant specialiosios paskirties subjekto išleistą kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio ir 2 lygio kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 83 straipsnio 2 dalį;

m)	išsamių nuosavų lėšų koregavimo sąlygų pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 481 straipsnio 6 dalyje;

n)	sąlygų, pagal kurias straipsnių, kuriems netaikomas tęstinumo principas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ar papildomo 1 lygio kapitalo straipsniuose, tęstinumas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 487 straipsnio 3 dalį užtikrinamas kitose sudedamosiose nuosavų lėšų dalyse.

II SKYRIUS

NUOSAVŲ LĖŠŲ SUDEDAMOSIOS DALYS

1 SKIRSNIS

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas ir priemonės

1 poskirsnis

Numatomi dividendai ir mokesčiai

2 straipsnis

Sąvokos „numatomas“ reikšmė kalbant apie numatomus dividendus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies b punktą

1. Numatomų dividendų suma, kurią įstaigos turi atskaityti iš tarpinio arba metų pabaigos pelno, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalyje, nustatoma pagal 2–4 dalis.

2. Jeigu įstaigos valdymo organas oficialiai priėmė sprendimą dėl paskirstytinos dividendų sumos arba pasiūlė atitinkamam įstaigos organui priimti tokį sprendimą, ši suma atskaitoma iš atitinkamo tarpinio arba metų pabaigos pelno.

3. Jeigu mokami tarpiniai dividendai, tarpinio pelno sumos likutis, kuris susidaro atlikus 2 dalyje nustatytą apskaičiavimą ir turi būti pridėtas prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, atsižvelgiant į 2 ir 4 dalyse nustatytas taisykles sumažinamas visų numatomų dividendų, kurie, kaip galima tikėtis, bus išmokėti iš to tarpinio pelno likučio kartu su galutiniais visų finansinių metų dividendais, suma.

4. Prieš valdymo organui oficialiai priimant sprendimą dėl dividendų paskirstymo arba pasiūlant atitinkamam organui priimti tokį sprendimą, numatomų dividendų suma, kurią įstaigos turi atskaityti iš tarpinio arba metų pabaigos pelno, yra lygi tarpinio arba metų pabaigos pelno sumai, padaugintai iš dividendų išmokėjimo koeficiento.

5. Dividendų išmokėjimo koeficientas nustatomas remiantis valdymo organo arba kito atitinkamo organo atitinkamam laikotarpiui patvirtinta dividendų politika.

6. Jeigu pagal dividendų politiką taikomos išmokėjimo ribos, o ne nustatyto dydžio vertė, taikant 2 dalį turi būti naudojama viršutinė riba.

7. Nesant patvirtintos dividendų politikos arba jeigu, kompetentingos institucijos nuomone, tikėtina, kad įstaiga savo dividendų politikos netaikys arba ši politika nėra rizikos ribojimu pagrįstas pagrindas atskaitymo sumai nustatyti, dividendų išmokėjimo koeficientas grindžiamas didžiausia iš šių verčių:

a)	vidutinis dividendų išmokėjimo koeficientas trejais metais iki aptariamų metų;

b)	prieš aptariamus metus buvusių metų dividendų išmokėjimo koeficientas.

8. Kompetentinga institucija gali leisti įstaigai pakoreguoti 7 dalies a ir b punktuose apibūdintą dividendų išmokėjimo koeficiento apskaičiavimą neįtraukiant tuo laikotarpiu išmokėtų išskirtinių dividendų.

9. Atskaitytina numatomų dividendų suma nustatoma atsižvelgiant į visus paskirstymui taikomus reguliavimo apribojimus, visų pirma apribojimus, nustatytus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (6) 141 straipsnį. Jeigu įvykdoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta sąlyga, pelno suma atskaičius numatomus mokesčius, kuriems taikomi tokie apribojimai, gali būti visa įtraukta į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius. Jeigu tokie apribojimai taikomi, numatomi dividendai, kurie turi būti atskaityti, yra grindžiami kapitalo apsaugos planu, kurį kompetentinga institucija patvirtina pagal Direktyvos 2013/36/ES 142 straipsnį.

10. Numatomų dividendų, dėl kurių mokėjimo formos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių suma nesumažėja, pvz., dividendinių akcijų, suma iš tarpinio arba metų pabaigos pelno, įtrauktino į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, nėra atskaitoma.

11. Prieš leisdama įstaigai įtraukti tarpinį arba metų pabaigos pelną į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, kompetentinga institucija įsitikina, kad pagal taikytiną apskaitos sistemą arba bet kokius kitus koregavimus buvo atlikti visi būtini atskaitymai iš tarpinio arba metų pabaigos pelno ir visi atskaitymai, susiję su numatomais dividendais.

3 straipsnis

Sąvokos „numatomas“ reikšmė kalbant apie numatomus mokesčius pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies b punktą

1. Numatomų mokesčių sumą, į kurią turi būti atsižvelgta, sudaro:

a)	taikomų mokesčių suma;

suma, susijusi su bet kokiais įpareigojimais ar aplinkybėmis, kurie atsiranda susijusiu ataskaitiniu laikotarpiu ir dėl kurių įstaigos pelnas gali sumažėti, jeigu kompetentinga institucija nėra įsitikinusi, kad buvo atlikti visi būtini su tuo susiję vertės koregavimai, kaip antai papildomi vertės koregavimai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 34 straipsnį, ar suformuoti visi būtini atidėjiniai.

2. Numatomi mokesčiai, į kuriuos pelno (nuostolių) ataskaitoje dar nebuvo atsižvelgta, priskiriami tam tarpiniam laikotarpiui, kuriuo jie taikyti, kad pagrįsta numatomų mokesčių suma būtų įtraukta į kiekvieną tarpinį laikotarpį. Į esminius ar vienkartinius įvykius visapusiškai nedelsiant atsižvelgiama tuo tarpiniu laikotarpiu, kuriuo jie įvyksta.

3. Prieš leisdama įstaigai įtraukti tarpinį arba metų pabaigos pelną į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, kompetentinga institucija įsitikina, kad pagal taikytiną apskaitos sistemą arba bet kokius kitus koregavimus buvo atlikti visi būtini atskaitymai iš tarpinio arba metų pabaigos pelno ir visi atskaitymai, susiję su numatomais mokesčiais.

2 poskirsnis

Savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės, taupymo ir panašios įstaigos

4 straipsnis

Įmonių, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatytomis kooperatinėmis bendrovėmis, rūšys

1. Kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrą dalį tam tikros rūšies įmonė, pripažįstama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, laikoma kooperatine bendrove, jeigu yra įvykdomos visos 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos.

2. Kad taikant 1 dalį įstaiga būtų laikoma kooperatine bendrove, jos teisinis statusas patenka į vieną iš šių kategorijų:

a)	Austrijoje: įstaigos, pagal Gesetz über Erwerbs- und Wirtschaftsgenossenschaften (GenG) įregistruotos kaip eingetragene Genossenschaft (e.Gen.) arba registrierte Genossenschaft;

b)	Belgijoje: įstaigos, įregistruotos kaip société coopérative/coöperatieve vennootschap ir patvirtintos taikant 1962 m. sausio 8 d. karališkąjį dekretą, kuriuo nustatomos nacionalinių kooperatinių bendrovių grupių ir kooperatinių bendrovių patvirtinimo sąlygos;

c)	Kipre: įstaigos, įregistruotos kaip Συνεργατικό Πιστωτικό Ίδρυμα ή ΣΠΙ ir įsteigtos pagal 1985 m. kooperatinių bendrovių teisės aktus;

d)	Čekijoje: įstaigos, pagal zákon upravující činnost spořitelních a úvěrních družstev turinčios leidimą veikti kaip spořitelní a úvěrní družstvo;

e)	Danijoje: įstaigos, pagal Danijos finansų įmonių įstatymą įregistruotos kaip andelskasser arba sammenslutninger af andelskasser;

Suomijoje: įstaigos, įregistruotos kaip vienos iš šių kategorijų:

1)	Osuuspankki arba andelsbank pagal laki osuuspankeista ja muista osuuskuntamuotoisista luottolaitoksista arba lag om andelsbanker och andra kreditinstitut i andelslagsform;

2)	Muu osuuskuntamuotoinen luottolaitos arba annat kreditinstitut i andelslagsform pagal laki osuuspankeista ja muista osuuskuntamuotoisista luottolaitoksista arba lag om andelsbanker och andra kreditinstitut i andelslagsform;

3)	Keskusyhteisö arba centralinstitutet pagal laki talletuspankkien yhteenliittymästä arba lag om en sammanslutning av inlåningsbanker;

g)	Prancūzijoje: įstaigos, pagal Loi no47–1775 du 10 septembre 1947 portant statut de la coopération įregistruotos kaip sociétés coopératives ir pagal Code monétaire et financier, partie législative, Livre V, titre Ier, chapitre II turinčios leidimą veikti kaip banques mutualistes ou coopératives;

h)	Vokietijoje: įstaigos, įregistruotos kaip eingetragene Genossenschaft (eG) pagal Gesetz betreffend die Erwerbs- und Wirtschaftsgenossenschaften (Genossenschaftsgesetz – GenG);

i)	Graikijoje: įstaigos, pagal Kooperatinių bendrovių įstatymą Nr. 1667/1986 įregistruotos kaip Πιστωτικοί Συνεταιρισμοί ir veikiančios kaip kredito įstaigos; pagal Bankininkystės įstatymą Nr. 3601/2007 jos gali būti žymimos kaip Συνεταιριστική Τράπεζα;

j)	Vengrijoje: įstaigos, pagal 1996 m. įstatymą Nr. CXII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių įregistruotos kaip Szövetkezeti hitelintézet;

Italijoje: įstaigos, įregistruotos kaip vienos iš šių kategorijų:

1)	Banche popolari, nurodyti 1993 m. rugsėjo 1 d. įstatyminiame dekrete Nr. 385;

2)	Banche di credito cooperativo, nurodyti 1993 m. rugsėjo 1 d. įstatyminiame dekrete Nr. 385;

3)	Banche di garanzia collettiva dei fidi, nurodyti 2003 m. rugsėjo 30 d. įstatyminio nutarimo Nr. 269, pertvarkyto į 2003 m. lapkričio 24 d. įstatymą Nr. 326, 13 straipsnyje;

l)	Liuksemburge: įstaigos, įregistruotos kaip Sociétés coopératives, kaip apibrėžta 1915 m. rugpjūčio 10 d. komercinių įmonių įstatymo VI skirsnyje;

m)	Nyderlanduose: įstaigos, pagal Title 3 of Book 2 Rechtspersonen of the Burgerlijk wetboek įregistruotos kaip coöperaties arba onderlinge waarborgmaatschappijen;

n)	Lenkijoje: įstaigos, įregistruotos kaip bank spółdzielczy pagal Prawo bankowe nuostatas;

o)	Portugalijoje: įstaigos, pagal Regime Jurídico do Crédito Agrícola Mútuo e das Cooperativas de Crédito Agrícola, patvirtintą Decreto-Lei n.o 24/91, de 11 de Janeiro, įregistruotos kaip Caixa de Crédito Agrícola Mútuo arba kaip Caixa Central de Crédito Agrícola Mútuo;

p)	Rumunijoje: įstaigos, pagal Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 99/2006 dėl kredito įstaigų ir kapitalo pakankamumo, patvirtinto su pakeitimais ir papildymais Įstatymu Nr. 227/2007, nuostatas įregistruotos kaip Organizații cooperatiste de credit;

q)	Ispanijoje: įstaigos, įregistruotos kaip Cooperativas de Crédito pagal Ley 13/1989, de 26 de mayo, de Cooperativas de Crédito;

r)	Švedijoje: įstaigos, pagal Lag (1995:1570) om medlemsbanker įregistruotos kaip Medlemsbank arba pagal Lag (2004:297) om bank- och finansieringsrörelse įregistruotos kaip Kreditmarknadsförening;

s)	Jungtinėje Karalystėje: įstaigos, pagal 1965 m. Industrial and Provident Societies Act ir pagal 1969 m. Industrial and Provident Societies Act (Northern Ireland) įregistruotos kaip cooperative societies.

3. Kiek tai susiję su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma kooperatine bendrove, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus arba įmonės įstatus juridinio asmens lygmeniu ji gali išleisti tik Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones.

4. Kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma kooperatine bendrove, kai 3 dalyje nurodytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojai, kurie gali būti įstaigos nariai arba gali jais nebūti, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus turi galimybę pasitraukti, jie taip pat gali turėti teisę grąžinti kapitalo priemonę įstaigai, tačiau tik atsižvelgiant į taikytinuose nacionalinės teisės aktuose, įmonės įstatuose, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir šiame reglamente nustatytus apribojimus. Tai netrukdo įstaigai pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus išleisti nariams ir ne nariams Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnį atitinkančias bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias teisė grąžinti kapitalo priemonę įstaigai nesuteikiama.

5 straipsnis

Įmonių, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nustatytomis taupymo įstaigomis, rūšys

1. Kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrą dalį tam tikros rūšies įmonė, pripažįstama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, laikoma taupymo įstaiga, jeigu yra įvykdomos visos 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos.

2. Kad taikant 1 dalį įstaiga būtų laikoma taupymo įstaiga, jos teisinis statusas patenka į vieną iš šių kategorijų:

a)	Austrijoje: įstaigos, pagal Bundesgesetz über die Ordnung des Sparkassenwesens (Sparkassengesetz – SpG) 1 punkto 1 papunktį įregistruotos kaip Sparkasse;

b)	Danijoje: įstaigos, pagal Danijos finansų įmonių įstatymą įregistruotos kaip Sparekasser;

c)	Suomijoje: įstaigos, pagal Säästöpankkilaki arba Sparbankslag įregistruotos kaip Säästöpankki arba Sparbank;

Vokietijoje: įstaigos, įregistruotos kaip Sparkasse taip:

1)	Sparkassengesetz für Baden-Württemberg (SpG);

2)	Gesetz über die öffentlichen Sparkassen (Sparkassengesetz – SpkG) in Bayern;

3)	Gesetz über die Berliner Sparkasse und die Umwandlung der Landesbank Berlin – Girozentrale – in eine Aktiengesellschaft (Berliner Sparkassengesetz – SpkG);

4)	Brandenburgisches Sparkassengesetz (BbgSpkG);

5)	Sparkassengesetz für öffentlich-rechtliche Sparkassen im Lande Bremen (Bremisches Sparkassengesetz);

6)	Hessisches Sparkassengesetz;

7)	Sparkassengesetz des Landes Mecklenburg-Vorpommern (SpkG);

8)	Niedersächsisches Sparkassengesetz (NSpG);

9)	Sparkassengesetz Nordrhein-Westfalen (Sparkassengesetz – SpkG);

10)	Sparkassengesetz (SpkG) für Rheinland-Pfalz;

11)	Saarländisches Sparkassengesetz (SSpG);

12)	Gesetz über die öffentlich-rechtlichen Kreditinstitute im Freistaat Sachsen und die Sachsen-Finanzgruppe;

13)	Sparkassengesetz des Landes Sachsen-Anhalt (SpkG-LSA);

14)	Sparkassengesetz für das Land Schleswig-Holstein (Sparkassengesetz – SpkG);

15)	Thüringer Sparkassengesetz (ThürSpkG);

e)	Ispanijoje: įstaigos, pagal Real Decreto-Ley 2532/1929, de 21 de noviembre, sobre Régimen del Ahorro Popular įregistruotos kaip Cajas de Ahorros;

f)	Švedijoje: įstaigos, pagal Sparbankslag (1987:619) įregistruotos kaip Sparbank.

3. Kiek tai susiję su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma taupymo įstaiga, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus arba įmonės įstatus juridinio asmens lygmeniu ji turi galėti išleisti tik Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones.

4. Kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma taupymo įstaiga, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus kapitalo, rezervų ir tarpinio arba metų pabaigos pelno sumos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams paskirstyti neleidžiama. Tokia sąlyga laikoma įvykdyta net ir tuo atveju, jeigu įstaiga išleidžia bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias jų turėtojams laikantis veiklos tęstinumo principo suteikiama teisė į pelno ir rezervų dalį, jeigu tai leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus ir jeigu ši dalis yra proporcinga jų įnašui į kapitalą ir rezervus arba, jeigu leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, pagal alternatyvią tvarką. Įstaiga gali išleisti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias jų turėtojams įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, jeigu įvykdomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio 4 ir 5 dalių sąlygos, suteikiama teisė į rezervus, kurie neturi būti proporcingi įnašui į kapitalą ir rezervus.

6 straipsnis

Įmonių, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nustatytomis savidraudos įmonėmis, rūšys

1. Kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrą dalį tam tikros rūšies įmonė, pripažįstama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, laikoma savidraudos įmone, jeigu yra įvykdomos visos 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos.

2. Kad taikant 1 dalį įstaiga būtų laikoma savidraudos įmone, jos teisinis statusas patenka į vieną iš šių kategorijų:

Danijoje: asociacijos (dan. Foreninger) arba fondai (dan. Fonde), suformuoti draudimo bendroves (dan. Forsikringsselskaber), hipotekos kredito įstaigas (dan. Realkreditinstitutter), taupomuosius bankus (dan. Sparekasser), kooperatinius taupomuosius bankus (dan. Andelskasser) ir kooperatinių taupomųjų bankų kontroliuojamas įstaigas (dan. Sammenslutninger af andelskasser) pertvarkius į ribotos turtinės atsakomybės akcines bendroves, kaip apibrėžta pagal Danijos finansų įmonių įstatymą;

b)	Airijoje: įstaigos, pagal 1989 m. Building Societies Act įregistruotos kaip building societies;

c)	Jungtinėje Karalystėje: įstaigos, pagal 1986 m. Building Societies Act įregistruotos kaip building societies; įstaigos, pagal 1819 m. Savings Bank (Scotland) Act įregistruotos kaip savings bank.

3. Kiek tai susiję su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma savidraudos įmone, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus arba įmonės įstatus juridinio asmens lygmeniu ji gali išleisti tik Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones.

4. Kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma savidraudos įmone, visa kapitalo ir rezervų suma arba jos dalis priklauso įstaigos nariams, kurie įprastinėmis veiklos sąlygomis negauna tiesiogiai paskirstomų, visų pirma mokant dividendus, rezervų sumų. Tokios sąlygos laikomos įvykdytomis net ir tuo atveju, jeigu įstaiga išleidžia bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias suteikiama teisė į pelną ir rezervus, jeigu tai leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus.

7 straipsnis

Įmonių, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nustatytomis panašiomis įstaigomis, rūšys

1. Kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrą dalį tam tikros rūšies įmonė, pripažįstama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, laikoma įstaiga, panašia į kooperatines bendroves, savidraudos įmones ir taupymo įstaigas, jeigu yra įvykdomos visos 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos.

2. Kad taikant 1 dalį įstaiga būtų laikoma įstaiga, panašia į kooperatines bendroves, savidraudos įmones ir taupymo įstaigas, jos teisinis statusas patenka į vieną iš šių kategorijų:

a)	Austrijoje: Pfandbriefstelle der österreichischen Landes-Hypothekenbanken pagal Bundesgesetz über die Pfandbriefstelle der österreichischen Landes-Hypothekenbanken (Pfandbriefstelle-Gesetz – PfBrStG);

b)	Suomijoje: įstaigos, pagal Laki hypoteekkiyhdistyksistä arba Lag om hypoteksföreningar įregistruotos kaip Hypoteekkiyhdistys arba Hypoteksförening.

3. Kiek tai susiję su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma įstaiga, panašia į kooperatines bendroves, savidraudos įmones ir taupymo įstaigas, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus arba įmonės įstatus juridinio asmens lygmeniu ji gali išleisti tik Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones.

4. Kad taikant 1 dalį įstaiga būtų laikoma įstaiga, panašia į kooperatines bendroves, savidraudos įmones ir taupymo įstaigas, taip pat įvykdomos viena ar daugiau iš šių sąlygų:

kai 3 dalyje nurodytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojai, kurie gali būti įstaigos nariai arba gali jais nebūti, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus turi galimybę pasitraukti, jie taip pat gali turėti teisę, bet tik atsižvelgiant į taikytinuose nacionalinės teisės aktuose, įmonės įstatuose, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir šiame reglamente nustatytus apribojimus, grąžinti kapitalo priemonę įstaigai. Tai netrukdo įstaigai pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus išleisti nariams ir ne nariams Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnį atitinkančias bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias teisė grąžinti kapitalo priemonę įstaigai nesuteikiama;

pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus kapitalo, rezervų ir tarpinio arba metų pabaigos pelno sumos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams paskirstyti neleidžiama. Tokia sąlyga laikoma įvykdyta net ir tuo atveju, jeigu įstaiga išleidžia bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias jų turėtojams laikantis veiklos tęstinumo principo suteikiama teisė į pelno ir rezervų dalį, jeigu tai leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus ir jeigu ta dalis yra proporcinga jų įnašui į kapitalą ir rezervus arba, jeigu leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, pagal alternatyvią tvarką. Įstaiga gali išleisti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias jų turėtojams įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, jeigu įvykdomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio 4 ir 5 dalių sąlygos, suteikiama teisė į rezervus, kurie neturi būti proporcingi įnašui į kapitalą ir rezervus;

c)	visa kapitalo ir rezervų suma arba jos dalis priklauso įstaigos nariams, kurie įprastinėmis veiklos sąlygomis negauna tiesiogiai paskirstomų, visų pirma mokant dividendus, atsargų sumų.

3 poskirsnis

Netiesioginis finansavimas

8 straipsnis

Netiesioginis kapitalo priemonių finansavimas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 1 dalies b punktą, 52 straipsnio 1 dalies c punktą ir 63 straipsnio c punktą

1. Netiesioginiu kapitalo priemonių finansavimu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 1 dalies b punktą, 52 straipsnio 1 dalies c punktą ir 63 straipsnio c punktą laikomas finansavimas, kuris nėra tiesioginis.

2. Taikant 1 dalį, tiesioginis finansavimas būna tais atvejais, kai įstaiga yra suteikusi investuotojui paskolą ar kitokį bet kokios formos finansavimą, kuris naudojamas jos kapitalo priemonėms įsigyti.

3. Tiesioginis finansavimas taip pat apima finansavimą, kuris kitokiais nei įstaigos kapitalo priemonių įsigijimas tikslais suteikiamas bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris turi kvalifikuotąją kredito įstaigos akcijų paketo dalį, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 36 dalyje, arba kuris laikomas susijusia šalimi, kaip apibrėžta 24-ojo tarptautinio apskaitos standarto dėl susijusių šalių atskleidimo, Sąjungoje taikomo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (7), 9 straipsnyje, atsižvelgiant į visas papildomas kompetentingos institucijos apibrėžtas gaires, jeigu įstaiga negali įrodyti visų šių aplinkybių:

a)	sandoris vykdomas panašiomis sąlygomis, kaip kiti sandoriai su trečiosiomis šalimis;

b)	fiziniam arba juridiniam asmeniui, arba susijusiai šaliai nereikia kliautis paskirstomomis sumomis ar turimų kapitalo priemonių pardavimu palūkanų mokėjimui ir finansavimo grąžinimui užtikrinti.

9 straipsnis

Taikomos netiesioginio kapitalo priemonių finansavimo formos ir pobūdis taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 1 dalies b punktą, 52 straipsnio 1 dalies c punktą ir 63 straipsnio c punktą

1. Netiesioginis įstaigos kapitalo priemonių įsigijimo finansavimas, be kita ko, yra tokių taikytinų formų ir pobūdžio:

finansavimas, kurį investuotojui įstaigos kapitalo priemonėms – jas išleidžiant ar paskiau – įsigyti skiria įstaigos tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami subjektai arba subjektai, įtraukti į:

1)	įstaigos apskaitos arba rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo taikymo sritį;

3)	papildomos įstaigos priežiūros, vykdomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/87/EB (8) dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, taikymo sritį;

finansavimas, kurį investuotojui įstaigos kapitalo priemonėms – jas išleidžiant ar paskiau – įsigyti skiria išorės subjektai, turintys garantijos arba kredito išvestinės finansinės priemonės teikiamą apsaugą arba kokį nors kitokį užtikrinimą, kad kredito rizika būtų perduota įstaigai arba bet kuriems įstaigos tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamiems subjektams, arba bet kuriems subjektams, kurie įtraukti į:

(1)	įstaigos apskaitos arba rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo taikymo sritį;

(2)

(3)	papildomos įstaigos priežiūros taikymo sritį pagal Direktyvą 2002/87/EB;

c)	finansavimas, skiriamas skolininkui, kuris tą finansavimą perduoda galutiniam investuotojui, kad šis galėtų įsigyti įstaigos kapitalo priemonių – jas išleidžiant arba paskiau.

2. Kad taikant 1 dalį finansavimas būtų laikomas netiesioginiu finansavimu, jeigu taikoma, taip pat įvykdomos šios sąlygos

investuotojas nėra įtrauktas į:

1)	įstaigos apskaitos arba rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo taikymo sritį;

institucinės užtikrinimo sistemos arba centrinės įstaigos kontroliuojamų įstaigų, kurios nėra organizuotos kaip grupė, kuriai priklauso įstaiga, tinklo parengto konsoliduoto balanso arba atlikto apibendrinto skaičiavimo, jeigu jis yra lygiavertis konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalies a punkto iv papunktyje, taikymo sritį. Šiuo tikslu investuotojas laikomas įtrauktu į išplėsto apibendrinto skaičiavimo taikymo sritį, jei atitinkamai kapitalo priemonei yra taikomas konsolidavimas arba išplėstas apibendrintas skaičiavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalies a punkto iv papunktį taip, kad nebūtų pakartotinai naudojami nuosavų lėšų straipsniai ir nebūtų kaupiamos nuosavos lėšos tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių. Jeigu Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalyje nurodytas kompetentingų institucijų leidimas nebuvo suteiktas, ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu ir 1 dalies a punkte nurodyti subjektai, ir įstaiga yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos nariai ir įstaigos kapitalo priemonėms įsigyti skirtą finansavimą subjektai atskaito pagal taikomus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies f–i punktus, 56 straipsnio a–d punktus ir 66 straipsnio a–d punktus;

3)	papildomos įstaigos priežiūros taikymo sritį pagal Direktyvą 2002/87/EB;

išorės subjektas nėra įtrauktas į:

1)	įstaigos apskaitos arba rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo taikymo sritį;

3)	papildomos įstaigos priežiūros taikymo sritį pagal Direktyvą 2002/87/EB.

3. Pagal 8 straipsnį nustatant, ar kapitalo priemonėms įsigyti naudojamas tiesioginis, ar netiesioginis finansavimas, į sumą, į kurią reikia atsižvelgti, nėra įtraukiamas individualiai įvertintas vertės sumažėjimo atidėjinys.

4. Kad išvengtų tiesioginio arba netiesioginio finansavimo apribojimų pagal 8 straipsnį ir tais atvejais, kai paskola arba kitokios formos finansavimas, arba garantijos suteikiamos bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris turi kvalifikuotąją kredito įstaigos akcijų paketo dalį arba laikomas 3 dalyje nurodyta susijusia šalimi, įstaiga nuolat užtikrina, kad ji nebūtų suteikusi paskolos arba kitokios formos finansavimo, arba garantijų įstaigos kapitalo priemonėms tiesiogiai arba netiesiogiai pasirašyti. Jeigu paskola arba kitokios formos finansavimas, arba garantijos suteikiamos kitų rūšių šalims, įstaiga šią kontrolę vykdo dėdama visas įmanomas pastangas.

5. Kai pagal nacionalinės teisės aktus arba savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių ir panašių įstaigų įstatus klientui taikoma prievolė pasirašyti kapitalo priemones paskolai gauti, ta paskola nelaikoma tiesioginiu arba netiesioginiu finansavimu, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	kompetentinga institucija mano, kad pasirašymo suma yra nereikšminga;

b)	paskolos tikslas nėra susijęs su paskolą teikiančios įstaigos kapitalo priemonių įsigijimu;

c)	pasirašyti vieną ar daugiau įstaigos kapitalo priemonių yra būtina, kad paskolos gavėjas taptų savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės ar panašios įstaigos nariu.

4 poskirsnis

Kapitalo priemonių išpirkimo apribojimai

10 straipsnis

Savidraudos įmonių, taupymo įstaigų, kooperatinių bendrovių ir panašių įstaigų išleistų kapitalo priemonių išpirkimo apribojimai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio 2 dalies b punktą ir 78 straipsnio 3 dalį

1. Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kurios gali būti išpirktos, įstaiga gali išleisti tik tuo atveju, jeigu tokia galimybė numatyta taikytinuose nacionalinės teisės aktuose.

2. Galimybė įstaigai pagal kapitalo priemones reglamentuojančias nuostatas apriboti išpirkimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio 2 dalies b punkte ir 78 straipsnio 3 dalyje, apima ir teisę atidėti išpirkimą, ir teisę apriboti išpirktiną sumą. Pagal 3 dalį įstaiga išpirkimą gali atidėti arba išpirktiną sumą gali apriboti neribotam laikui.

3. Į priemones reglamentuojančias nuostatas įtrauktų išpirkimo apribojimų mastą įstaiga nustato pagal įstaigos padėtį, bet kuriuo metu įvertintą rizikos ribojimo požiūriu, visų pirma, be kita ko, atsižvelgdama į:

a)	bendrą finansinę įstaigos padėtį bei jos padėtį likvidumo ir mokumo požiūriu;

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, 1 lygio kapitalo ir viso kapitalo sumą, palyginti su bendra rizikos pozicijų suma, apskaičiuota pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus reikalavimus, specialius nuosavų lėšų reikalavimus, nurodytus Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punkte, ir jungtinio rezervo reikalavimą, apibrėžtą tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte.

11 straipsnis

1. Išpirkimo apribojimai, įtraukti į priemones reglamentuojančias sutartines arba teisines nuostatas, netrukdo kompetentingai institucijai tinkamu pagrindu dar apriboti priemonių išpirkimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnyje.

2. Kompetentingos institucijos vertina išpirkimo apribojimų pagrindus, įtrauktus į priemonę reglamentuojančias sutartines ir teisines nuostatas. Jos reikalauja, kad įstaigos pakeistų atitinkamas sutartines nuostatas, jeigu nėra įsitikinusios, kad šie apribojimų pagrindai yra tinkami. Jeigu, nesant sutartinių nuostatų, priemonės reglamentuojamos nacionalinės teisės aktais, tais teisės aktais įstaigai suteikiama galimybė apriboti išpirkimą, kaip nurodyta 10 straipsnio 1–3 dalyse, kad priemonės būtų priskiriamos bendram 1 lygio nuosavam kapitalui.

3. Bet kokį sprendimą apriboti išpirkimą įstaiga patvirtina vidaus dokumentais ir raštu praneša apie tai kompetentingai institucijai, be kita ko, nurodydama priežastis, dėl kurių, atsižvelgiant į 3 dalyje išdėstytus kriterijus, buvo atsisakyta išpirkti priemones ar jų dalį, arba išpirkimas buvo atidėtas.

4. Jeigu tuo pat laikotarpiu priimami keli sprendimai apriboti išpirkimą, įstaigos šiuos sprendimus gali patvirtinti vienu dokumentų rinkiniu.

2 SKIRSNIS

Riziką ribojantys filtrai

12 straipsnis

Pelno iš pardavimų sąvoka taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 32 straipsnio 1 dalies a punktą

1. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 32 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto pelno iš pardavimų sąvoka reiškia bet kokį pripažintą įstaigos pelną iš pardavimų, kuris fiksuojamas kaip bet kokios nuosavų lėšų sudedamosios dalies padidėjimas ir yra siejamas su būsimomis pajamomis iš maržos, atsirandančiomis iš vertybiniais popieriais pakeisto turto pardavimo, kai tas turtas vykstant pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriui pašalinamas iš įstaigos balanso.

2. Pripažintas pelnas iš pardavimų nustatomas kaip toliau pateikiamų a ir b punktų skirtumas, kaip nustatyta taikant atitinkamą apskaitos sistemą:

a)	grynoji gauto turto vertė, įskaitant kiekvieną įgytą naują turto vienetą ir atėmus kiekvieną kitą perduotą turto vienetą ar kiekvieną prisiimtą naują įsipareigojimą;

b)	vertybiniais popieriais pakeisto turto arba dalies, kurios pripažinimas nutrauktas, balansinė vertė.

3. Pripažintas pelnas iš pardavimų, kuris yra siejamas su būsimomis pajamomis iš maržos, šiomis sąlygomis reiškia tikėtiną būsimą kainų skirtumo perviršį, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 242 straipsnyje.

3 SKIRSNIS

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

13 straipsnis

Einamųjų finansinių metų nuostolių atskaitymas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies a punktą

1. Per metus apskaičiuodama savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, įstaiga, neatsižvelgdama į tai, ar ji kiekvieno tarpinio laikotarpio pabaigoje uždaro savo finansines sąskaitas, ar ne, rengia savo pelno (nuostolių) ataskaitas ir atskaito atsirandančius nuostolius iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, kai tie nuostoliai atsiranda.

2. Siekiant parengti įstaigos pelno (nuostolių) ataskaitas pagal 1 dalį, pajamos ir išlaidos nustatomos tokia pat tvarka ir remiantis tais pačiais apskaitos standartais, kurių laikomasi rengiant metų pabaigos finansinę ataskaitą. Pajamos ir išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis rizikos ribojimo principu ir priskiriamos tam tarpiniam laikotarpiui, kuriuo gaunamos arba patiriamos, kad pagrįsta numatomų metinių pajamų ir išlaidų suma būtų įtraukta į kiekvieną tarpinį laikotarpį. Į esminius ar vienkartinius įvykius visapusiškai nedelsiant atsižvelgiama tuo tarpiniu laikotarpiu, kuriuo jie įvyksta.

3. Jeigu einamųjų finansinių metų nuostoliai jau yra įtraukti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius dėl tarpinės arba metų pabaigos finansinės ataskaitos, atskaitymo atlikti nereikia. Taikant šį straipsnį, finansinė ataskaita reiškia, kad pelnas ir nuostoliai buvo nustatyti pagal apskaitos sistemą, kuri įstaigai taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo ir Tarybos direktyvą 86/635/EEB (9) dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės, uždarius tarpines arba metines sąskaitas.

4. 1–3 dalys tokia pat tvarka taikoma pelnui ir nuostoliams, įtrauktiems į sukauptas kitas bendrąsias pajamas.

14 straipsnis

Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, atskaitymai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies c punktą

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies c punktą atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, atskaitymai atliekami pagal 2 ir 3 dalis.

2. Kiekvieno apmokestinamojo subjekto atidėtųjų mokesčių turto ir susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų užskaita atliekama atskirai. Apskaičiuojant susijusius atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus atsižvelgiama tik į įsipareigojimus, atsirandančius dėl tos pačios jurisdikcijos mokesčių teisės aktų, kurie taikomi ir atidėtųjų mokesčių turtui. Apskaičiuodamas atidėtųjų mokesčių turtą ir įsipareigojimus konsoliduotu lygmeniu, apmokestinamasis subjektas įtraukia bet kokį skaičių subjektų, kurie pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus priklauso tai pačiai apmokestinamajai grupei, yra įtraukti į tą patį fiskalinį konsolidavimą, fiskalinį vienetą ar konsoliduotą mokesčių deklaraciją.

3. Susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, kurie gali būti naudojami užskaitai nuo būsimo pelningumo priklausančio atidėtųjų mokesčių turto atžvilgiu, suma yra lygi a punkte nurodytos sumos ir b punkte nurodytos sumos skirtumui:

a)	pagal taikytiną apskaitos sistemą pripažinta atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma;

b)	susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, atsirandančių dėl nematerialiojo turto ir dėl nustatytų išmokų pensijų fondo turto, suma.

15 straipsnis

Nustatytų išmokų pensijų fondo turto atskaitymas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies e punktą ir 41 straipsnio 1 dalies b punktą

1. Kompetentinga institucija Reglamento (ES) Nr. 575/2013 41 straipsnio 1 dalies b punkte minėtą išankstinį leidimą suteikia tik tuo atveju, jeigu neribojama galimybė naudoti atitinkamą nustatytų išmokų pensijų fondo turtą reiškia tiesioginę ir nevaržomą galimybę naudoti šį turtą, kaip antai kai tokio turto naudojimui netaikomi jokio pobūdžio apribojimai ir kai trečiosios šalys dėl šio turto nėra pareiškusios jokių bet kokio pobūdžio reikalavimų.

2. Nevaržoma galimybė naudoti šį turtą gali būti tais atvejais, kai įstaiga neprivalo kiekvieną kartą, kai norėtų pasinaudoti plano lėšų pertekliumi, prašyti ir gauti specialų pensijų fondų valdytojo ar pensijų gavėjų leidimą.

16 straipsnis

Numatomų mokesčių atskaitymai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies l punktą ir 56 straipsnio f punktą

1. Jeigu įstaigos taikomoje apskaitos sistemoje ir apskaitos politikoje numatomas visiškas su balanse arba pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintais sandoriais ir kitais įvykiais susijusių ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų pripažinimas, įstaiga gali manyti, kad į numatomus mokesčius jau buvo atsižvelgta. Kompetentinga institucija mano, kad visi būtini atskaitymai buvo atlikti pagal taikytinus apskaitos standartus arba bet kokius kitus koregavimus.

2. Jeigu įstaiga savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą apskaičiuoja remdamasi finansinėmis ataskaitomis, rengiamomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, 1 dalyje nustatyta sąlyga laikoma įvykdyta.

3. Jeigu 1 dalyje nustatyta sąlyga neįvykdyta, įstaiga sumažina savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius apskaičiuotąja ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių, kurie dar nepripažinti balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje ir susiję su sandoriais ir kitais įvykiais, pripažintais balanse arba pelno (nuostolių) ataskaitoje, suma. Apskaičiuotoji ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių suma nustatoma taikant metodą, lygiavertį nustatytajam Reglamentu (EB) Nr. 1606/2002. Apskaičiuotoji atidėtųjų mokesčių suma negali būti tarpusavyje užskaitoma su finansinėse ataskaitose nepripažintu atidėtųjų mokesčių turtu.

4 SKIRSNIS

Kiti atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsnių

17 straipsnis

Kiti atskaitymai, susiję su finansų įstaigų kapitalo priemonėmis, taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 3 dalį

1. Turimos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 26 dalyje apibrėžtų finansų įstaigų kapitalo priemonės atskaitomos atlikus šiuos skaičiavimus:

visos priemonės, kurios pagal jas išleidusiai finansų įstaigai taikomą bendrovių teisę priskiriamos kapitalui ir, jeigu tai finansų įstaigai taikomi mokumo reikalavimai, kurios be jokių apribojimų yra įtrauktos į reguliuojamųjų nuosavų lėšų aukščiausios kokybės lygį, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

visos priemonės, kurios pagal emitentui taikomą bendrovių teisę priskiriamos kapitalui ir, jeigu mokumo reikalavimai finansų įstaigai netaikomi, kurios yra nuolatinės, jomis padengiama pirmiausia ir proporcingai didžiausia patiriamų nuostolių dalis, nemokumo ar likvidavimo atveju reikalavimai dėl šių priemonių yra mažesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai ir joms nenumatyta jokių paskirstomų sumų, mokamų taikant pirmumo teises, ar iš anksto nustatytų paskirstomų sumų, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

visos subordinuotosios priemonės, kuriomis laikantis veiklos tęstinumo principo padengiami nuostoliai, įskaitant veiksmų laisvę anuliuoti atkarpos mokėjimus, atskaitomos iš papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu šių subordinuotųjų priemonių suma viršija papildomo 1 lygio kapitalo sumą, perviršio suma atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo;

visos kitos subordinuotosios priemonės atskaitomos iš 2 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu šių subordinuotųjų priemonių suma viršija 2 lygio kapitalo sumą, perviršio suma atskaitoma iš papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu papildomo 1 lygio kapitalo sumos nepakanka, likusio perviršio suma atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

visos kitos priemonės, į finansų įstaigos nuosavas lėšas įtrauktos pagal atitinkamą taikytiną rizikos ribojimu pagrįstą sistemą, arba visos kitos priemonės, kurių atžvilgiu įstaiga negali įrodyti, kad yra taikoma a, b, c arba d punkte nustatyta sąlyga, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.

2. 3 dalyje numatytais atvejais Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 numatytus atskaitymus įstaigos turimoms kapitalo priemonėms taiko remdamosi atitinkamo atskaitymo metodu. Taikant šią dalį, pagal atitinkamo atskaitymo metodą atskaitymas taikomas tai pačiai sudedamajai kapitalo daliai, kuriai kapitalo priemonė būtų priskirta, jeigu ją būtų išleidusi pati įstaiga.

3. 1 dalyje nurodyti atskaitymai netaikomi tokiais atvejais:

jeigu veiklos leidimą finansų įstaigai išdavė ir ją prižiūri kompetentinga institucija ir tai įstaigai taikomi rizikos ribojimo reikalavimai yra lygiaverčiai reikalavimams, įstaigoms taikomiems pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Trečiosios valstybės finansų įstaigoms šis metodas taikomas tik tuo atveju, jeigu pagal tą reglamentą buvo atliktas atitinkamos trečiosios valstybės rizikos ribojimo tvarkos lygiavertiškumo įvertinimas ir jeigu buvo padaryta išvada, kad atitinkamos trečiosios valstybės rizikos ribojimo tvarka yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai;

b)	jeigu finansų įstaiga yra elektroninių pinigų įstaiga, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB (10) 2 straipsnyje, ir jeigu ji nesinaudoja tos direktyvos 9 straipsnyje nustatytomis pasirinktinomis išimtimis;

c)	jeigu finansų įstaiga yra mokėjimo įstaiga, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB (11) 4 straipsnyje, ir jeigu ji nesinaudoja tos direktyvos 26 straipsnyje nustatyta išimtimi;

d)	jeigu finansų įstaiga yra alternatyvaus investavimo fondų valdytoja, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (12) 4 straipsnyje, arba valdymo įmonė, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (13) 2 straipsnio 1 dalyje.

18 straipsnis

Trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių kapitalo priemonės taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 3 dalį

1. Turimos trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių, kurioms taikoma mokumo tvarka yra nelygiavertė nustatytajai Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriuje, kaip nustatyta atlikus vertinimą pagal tos direktyvos 227 straipsnyje nustatytą procedūrą, arba ji nebuvo įvertinta, kapitalo priemonės atskaitomos tokia tvarka:

visos priemonės, kurios pagal jas išleidusioms trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomą bendrovių teisę priskiriamos prie kapitalo ir kurios pagal trečiosios valstybės tvarką be jokių apribojimų yra įtrauktos į reguliuojamųjų nuosavų lėšų aukščiausios kokybės lygį, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

visos kitos subordinuotosios priemonės atskaitomos iš 2 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu šių subordinuotųjų priemonių suma viršija 2 lygio kapitalo sumą, perviršio suma atskaitoma iš papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu ši perviršio suma viršija papildomo 1 lygio kapitalo sumą, likusi perviršio suma atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

jeigu trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomi rizikos ribojimu pagrįsti mokumo reikalavimai, visos kitos priemonės, į trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavas lėšas įtrauktos pagal atitinkamą taikytiną mokumo tvarką, arba visos kitos priemonės, kurių atžvilgiu įstaiga negali įrodyti, kad yra taikoma a, b arba c sąlyga, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.

2. Jeigu trečiosios valstybės mokumo tvarka, įskaitant nuosavoms lėšoms taikomas taisykles, yra lygiavertė Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai mokumo tvarkai, kaip nustatyta atlikus vertinimą pagal tos direktyvos 227 straipsnyje nustatytą procedūrą, turimos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonių kapitalo priemonės yra vertinamos kaip turimos draudimo ar perdraudimo įmonių, kurioms išduotas leidimas pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, kapitalo priemonės.

3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais įstaigos turimiems draudimo nuosavų lėšų straipsniams atskaitymus taiko, kai taikoma, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 44 straipsnio b punkte, 58 straipsnio b punkte ir 68 straipsnio b punkte numatyta tvarka.

19 straipsnis

Į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį nepatenkančių įmonių kapitalo priemonės taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 3 dalį

Turimos įmonių, pagal Direktyvos 2009/138/EB 4 straipsnį nepatenkančių į tos direktyvos taikymo sritį, kapitalo priemonės atskaitomos tokia tvarka:

a)	visos priemonės, kurios pagal jas išleidusiai įmonei taikomą bendrovių teisę priskiriamos prie kapitalo ir kurios be jokių apribojimų yra įtrauktos į reguliuojamųjų nuosavų lėšų aukščiausios kokybės lygį, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo;

visos kitos subordinuotosios priemonės atskaitomos iš 2 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu šių subordinuotųjų priemonių suma viršija 2 lygio kapitalo sumą, perviršio suma atskaitoma iš papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu ši suma viršija papildomo 1 lygio kapitalo sumą, likusi perviršio suma atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

d)	visos kitos priemonės, į įmonės nuosavas lėšas įtrauktos pagal atitinkamą taikytiną mokumo tvarką, arba visos kitos priemonės, kurių atžvilgiu įmonė negali įrodyti, kad yra taikoma a, b arba c sąlyga, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo.

III SKYRIUS

PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS

1 SKIRSNIS

Paskatų išpirkti forma ir pobūdis

20 straipsnis

Paskatų išpirkti forma ir pobūdis taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies g punktą ir 63 straipsnio h punktą

1. Paskatos išpirkti – tai visi požymiai, dėl kurių kapitalo priemonės išleidimo dieną galima tikėtis, kad ši priemonė gali būti išpirkta.

2. 1 dalyje nurodytos paskatos, be kita ko, yra tokių formų:

a)	pasirinkimo pirkti sandoris ir kartu nustatomas priemonės kredito maržos padidinimas, jeigu pasirinkimo pirkti sandoriu nepasinaudojama;

b)	pasirinkimo pirkti sandoris ir kartu nustatomas reikalavimas arba galimybė investuotojui konvertuoti priemonę į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę, jeigu pasirinkimo pirkti sandoriu nepasinaudojama;

c)	pasirinkimo pirkti sandoris ir kartu numatomas orientacinės normos pakeitimas, jeigu kredito marža taikant antrąją orientacinę normą yra didesnė negu pradinė mokėjimo norma atėmus apsikeitimo sandorio normą;

d)	pasirinkimo pirkti sandoris ir kartu nustatomas išpirkimo sumos padidinimas ateityje;

e)	pasirinkimo perparduoti sandoris ir kartu nustatomas priemonės kredito maržos padidinimas arba orientacinės normos pakeitimas, jeigu kredito marža taikant antrąją orientacinę normą, yra didesnė negu pradinė mokėjimo norma atėmus apsikeitimo sandorio normą, kai priemonė nėra perparduodama;

f)	priemonės parduodamos tokiu būdu, kuris investuotojams rodytų, kad priemonės bus pareikalauta.

2 SKIRSNIS

Konvertavimas arba pagrindinės sumos nurašymas

21 straipsnis

Pagrindinės sumos įrašymo po nurašymo pobūdis taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies n punktą ir 52 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktį

1. Pagrindinės sumos nurašymas proporcingai taikomas visiems papildomo 1 lygio kapitalo priemonių, kurioms nustatytas panašus nurašymo mechanizmas ir tapatus kritinis lygis, turėtojams.

2. Nurašymas laikomas laikinu, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	bet kokios po nurašymo mokėtinos paskirstomos sumos yra grindžiamos sumažinta pagrindine suma;

b)	įrašymai grindžiami pelnu, gautu įstaigai priėmus oficialų sprendimą, kuriuo patvirtinamas galutinis pelnas;

c)	bet kokį su priemone susijusį įrašymą ar atkarpų už sumažintą pagrindinę sumą mokėjimą įstaiga vykdo naudodamasi visiška veiksmų laisve ir atsižvelgdama į apribojimus, nustatytus pagal d–f punktus; įstaigai nenustatoma jokios prievolės tam tikromis aplinkybėmis atlikti įrašymą ar jį paspartinti;

d)	atliekamas įrašymas panašioms papildomo 1 lygio kapitalo priemonėms, kurioms buvo taikytas nurašymas, yra taikomas proporcingai;

didžiausia su priemone susijusio įrašymo sumai priskirtina suma kartu su atkarpų už sumažintą pagrindinę sumą mokėjimu yra lygi įstaigos pelnui, padaugintam iš sumos, apskaičiuotos 1 punkte nustatytą sumą padalijus iš 2 punkte nustatytos sumos:

1)	visų įstaigos papildomo 1 lygio kapitalo priemonių, kurioms buvo taikytas nurašymas, bendra nominalioji suma prieš nurašymą;

2)	visas įstaigos 1 lygio kapitalas;

visų įrašymo sumų ir atkarpų už sumažintą pagrindinę sumą mokėjimų suma laikoma mokėjimu, dėl kurio sumažėja bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, ir jai, kaip ir kitoms su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis susijusioms paskirstomoms sumoms, taikomi Direktyvos 2013/36/ES, perkeltos į nacionalinę teisę ar taisykles, 141 straipsnio 2 dalyje nurodyti su didžiausia galima paskirstyti suma susiję apribojimai.

3. Taikant 2 dalies e punktą, apskaičiavimai atliekami tuo metu, kai atliekamas įrašymas.

22 straipsnis

Nustatymo, ar įvyko tam tikras įvykis, tvarka ir laikas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies n punktą

1. Įstaigai nustačius, kad bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas sumažėjo iki žemesnio lygio nei lygis, kurį pasiekus taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinėje dalyje pateiktus reikalavimus priemonė turi būti konvertuota arba nurašyta, įstaigos valdymo organas arba bet koks kitas atitinkamas organas nedelsdamas nustato, jog yra įvykęs tam tikras įvykis, ir taikoma neatšaukiama prievolė nurašyti priemonę ar ją konvertuoti.

2. Nurašytina arba konvertuotina suma nustatoma kuo greičiau ir per ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo to laiko, kai pagal 1 dalį nustatoma, kad yra įvykęs tam tikras įvykis.

3. Tais atvejais, kai kompetentinga institucija nustato, kad konvertuotina arba nurašytina suma nustatyta pakankamai tiksliai, arba tais atvejais, kai ji nustato, kad konvertavimą ar nurašymą reikia atlikti nedelsiant, ta kompetentinga institucija gali pareikalauti 2 dalyje nurodytą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį sutrumpinti.

4. Jeigu pagal papildomo 1 lygio kapitalo priemonę reglamentuojančias nuostatas reikalaujama atlikti nepriklausomą nurašytinos arba konvertuotinos sumos patikrinimą arba jeigu kompetentinga institucija reikalauja atlikti nepriklausomą patikrinimą nurašytinai ar konvertuotinai sumai nustatyti, įstaigos valdymo organas arba bet koks kitas atitinkamas organas pasirūpina, kad tai būtų nedelsiant atlikta. Toks nepriklausomas patikrinimas kuo greičiau užbaigiamas ir nekliudo įstaigai nurašyti papildomo 1 lygio kapitalo priemonės ar jos konvertuoti ir įvykdyti 2 ir 3 dalių reikalavimų.

3 SKIRSNIS

Priemonių požymiai, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias rekapitalizavimui

23 straipsnis

Priemonių požymiai, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias rekapitalizavimui, taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies o punktą

Požymiai, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias įstaigos rekapitalizavimui, yra susiję su nuostatomis, pagal kurias reikalaujama, kad įstaiga esamiems kapitalo priemonių turėtojams išmokėtų kompensaciją, jeigu išleidžiama nauja kapitalo priemonė.

4 SKIRSNIS

Specialiosios paskirties subjektų naudojimas netiesioginei nuosavų lėšų priemonių emisijai

24 straipsnis

Specialiosios paskirties subjektų naudojimas netiesioginei nuosavų lėšų priemonių emisijai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies p punktą ir 63 straipsnio n punktą

1. Jeigu įstaiga arba subjektas, kuris konsoliduojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, išleidžia kapitalo priemonę, kurią pasirašo specialiosios paskirties subjektas, ši kapitalo priemonė įstaigos arba minėto subjekto lygmeniu nepripažįstama aukštesnės kokybės kapitalu nei žemiausios kokybės kapitalas, išleistas tam specialiosios paskirties subjektui, ir to specialiosios paskirties subjekto trečiosioms šalims išleistas kapitalas. Toks reikalavimas taikomas konsoliduotu, iš dalies konsoliduotu ir individualiu rizikos ribojimo reikalavimų taikymo lygmenimis.

2. Specialiosios paskirties subjektų išleistų priemonių turėtojų teisės nėra palankesnės nei tuo atveju, jeigu įstaiga ar subjektas, konsoliduojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, priemonę būtų išleidęs tiesiogiai.

IV SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1 SKIRSNIS

Netiesiogiai turimos kapitalo dalys, susidarančios dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių

25 straipsnis

Konservatyvumo lygis, kurį būtina taikyti pozicijų apskaičiavimo įvertinimuose, taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 76 straipsnio 2 dalį naudojamuose kaip alternatyva pagrindinėms pozicijoms apskaičiuoti

1. Įvertinimas yra pakankamai konservatyvus, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

jeigu su indeksu susijusiuose investiciniuose įgaliojimuose nurodyta, kad į indeksą įtraukta finansų sektoriaus subjekto kapitalo priemonė negali viršyti didžiausios šio indekso procentinės dalies, tą procentinę dalį įstaiga naudoja kaip turimų kapitalo dalių, kurios atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo straipsnių, kai taikoma laikantis 17 straipsnio 2 dalies, arba iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo tais atvejais, kai įstaiga negali nustatyti tikslaus turimos kapitalo dalies pobūdžio, vertės įvertinimą;

jeigu įstaiga negali nustatyti a punkte nurodytos didžiausios procentinės dalies ir jeigu indeksas, kaip matyti iš su juo susijusių investicinių įgaliojimų arba kitos atitinkamos informacijos, apima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemones, įstaiga atskaito visą indeksui priskiriamų kapitalo dalių sumą iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo straipsnių, kai taikoma laikantis 17 straipsnio 2 dalies, arba iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo tais atvejais, kai įstaiga negali nustatyti tikslaus turimos kapitalo dalies pobūdžio.

2. Taikant 1 dalį taikomos šios nuostatos:

a)	netiesiogiai turima kapitalo dalis, susidaranti dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių, apima indekso dalį, susijusią su investicijomis į finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo priemones, įtrauktas į šį indeksą;

b)	indeksas, be kita ko, apima indeksų fondus, nuosavybės vertybinių popierių ar obligacijų indeksus arba bet kokią kitą schemą, jeigu pagrindinė priemonė yra finansų sektoriaus subjekto išleista kapitalo priemonė.

26 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 76 straipsnio 3 dalyje nurodyto sudėtingumo veiklos požiūriu reikšmė

1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 76 straipsnio 3 dalį, sudėtingais veiklos požiūriu laikomi atvejai, kuriais, kaip nustatyta kompetentingų institucijų, turimoms finansų sektoriaus subjektų kapitalo dalims nuolat taikyti skaidrumo metodus būtų nepagrįsta. Vertindamos veiklos požiūriu sudėtingų atvejų pobūdį, kompetentingos institucijos atsižvelgia į nedidelį tokių pozicijų reikšmingumą ir trumpą jų laikymo laikotarpį. Jeigu laikymo laikotarpis trumpas, būtina pateikti įstaigos turimus didelio indekso likvidumo įrodymus.

2. Taikant 1 dalį, pozicija laikoma mažai reikšminga, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	prieš atliekant bet kokią peržiūrą įvertinta atskira grynoji pozicija, susidaranti dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių, neviršija 2 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumos, kaip apskaičiuota Reglamento (ES) Nr. 575/2013 46 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)	prieš atliekant bet kokią peržiūrą įvertinta bendroji grynoji pozicija, susidaranti dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių, neviršija 5 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumos, kaip apskaičiuota Reglamento (ES) Nr. 575/2013 46 straipsnio 1 dalies a punkte;

prieš atliekant bet kokią peržiūrą įvertintos dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių susidarančios bendrosios grynosios pozicijos ir visų kitų turimų kapitalo dalių, kurios pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies h punktą yra atskaitomos, suma neviršija 10 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumos, kaip apskaičiuota Reglamento (ES) Nr. 575/2013 46 straipsnio 1 dalies a punkte.

2 SKIRSNIS

Priežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas

27 straipsnis

Įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimo reikšmė taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnio 1 dalies a punktą

Įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnio 1 dalies a punktą reiškia tai, kad kompetentingos institucijos vertinamas įstaigos pelningumas pakeitus priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis tą dieną tebėra ir artimoje ateityje tebebus patikimas arba nepablogėja ir nepablogės artimoje ateityje. Atlikdama vertinimą, kompetentinga institucija atsižvelgia į įstaigos pelningumą susiklosčius nepalankiausioms aplinkybėms.

28 straipsnis

Tvarka ir duomenų teikimo reikalavimai, susiję su įstaigos prašymu dėl išpirkimo, sumažinimo ir atpirkimo taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnį

1. Apie nuosavų lėšų priemonių išpirkimą, sumažinimą ir atpirkimą šių priemonių turėtojams nepranešama tol, kol įstaiga gaus atitinkamą išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

2. Jeigu manoma, kad išpirkimo, sumažinimo ir atpirkimo galimybė yra pakankamai užtikrinta, gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, įstaiga prieš įvykdydama išpirkimą, sumažinimą ar atpirkimą atskaito atitinkamas išpirktinas, sumažintinas arba atpirktinas sumas iš atitinkamų sudedamųjų nuosavų lėšų dalių. Tokia galimybė pakankamai užtikrinta laikoma visų pirma tuo atveju, jeigu įstaiga viešai paskelbė apie savo planą išpirkti nuosavų lėšų priemonę, ją sumažinti arba atpirkti.

3. 1 ir 2 dalys, kai taikoma, taikomos konsoliduotu, iš dalies konsoliduotu ir individualiu rizikos ribojimo reikalavimų taikymo lygmenimis.

29 straipsnis

Įstaigos prašymo dėl išpirkimo, sumažinimo ir atpirkimo pateikimas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 ir 78 straipsnius ir tinkami išpirkimo apribojimo pagrindai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnio 3 dalį

1. Prieš sumažindama ar atpirkdama bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones arba pareikalaudama, išpirkdama ar atpirkdama papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo priemones įstaiga pateikia kompetentingai institucijai prašymą.

2. Į prašymą gali būti įtrauktas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnyje išvardytų veiksmų, kuriuos per ribotą laikotarpį ketinama atlikti su keliomis kapitalo priemonėmis, planas.

3. Jeigu bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, papildomo 1 lygio kapitalo priemonės arba 2 lygio kapitalo priemonės atperkamos rinkos formavimo tikslais, kompetentingos institucijos, laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnyje nustatytų kriterijų, gali iš anksto duoti leidimą to reglamento 77 straipsnyje išvardytus veiksmus atlikti su tam tikra iš anksto nustatyta suma.

Ta suma neviršija mažesnės iš šių sumų, jeigu priemonės yra bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės:

1)	3 % atitinkamos emisijos sumos;

10 % sumos, kuria bendras 1 lygio nuosavas kapitalas viršija Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnyje nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimų, specialiųjų nuosavų lėšų reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punkte, ir jungtinio rezervo reikalavimo, apibrėžto tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte, sumą.

Ta iš anksto nustatyta suma neviršija mažesnės iš šių sumų, jeigu priemonės yra papildomo 1 lygio kapitalo priemonės arba 2 lygio kapitalo priemonės:

1)	10 % atitinkamos emisijos sumos

2)	arba 3 % visos neišpirktų papildomo 1 lygio kapitalo priemonių arba, jeigu taikoma, 2 lygio kapitalo priemonių sumos.

4. Kompetentingos institucijos leidimą atlikti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnyje išvardytus veiksmus iš anksto taip pat gali duoti tuo atveju, jeigu susijusios nuosavų lėšų priemonės perduodamos įstaigos darbuotojams kaip jų atlygio dalis. Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie atvejus, kai nuosavų lėšų priemonės perkamos šiais tikslais, ir tam laikui, kuriuo tas priemones turi įstaiga, atskaito jas iš nuosavų lėšų taikydamos atitinkamo atskaitymo metodą. Atskaityti atitinkamu pagrindu nebereikalaujama, jeigu išlaidos, susijusios su kokiu nors pagal šią dalį atliekamu veiksmu, jau buvo įtrauktos į nuosavas lėšas remiantis tarpine arba metų pabaigos finansine ataskaita.

5. Kompetentinga institucija, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnyje nustatytų kriterijų, iš anksto duoti leidimą su tam tikra iš anksto nustatyta suma atlikti kurį nors iš to reglamento 77 straipsnyje išvardytų veiksmų gali tuo atveju, jeigu nuosavų lėšų priemonių, kurių ketinama pareikalauti ar kurias ketinama išpirkti arba atpirkti, suma yra nereikšminga, palyginti su neišpirkta atitinkamos emisijos suma, kuri lieka pareikalavus minėtų priemonių, jas išpirkus arba atpirkus.

6. 1–5 dalys, kai taikoma, taikomos konsoliduotu, iš dalies konsoliduotu ir individualiu rizikos ribojimo reikalavimų taikymo lygmenimis.

30 straipsnis

Prašymo, kurį įstaiga turi pateikti taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnį, turinys

1. Prie 29 straipsnyje nurodyto prašymo pridedama ši informacija:

a)	tinkamai pagrįstas pagrindo atlikti vieną iš 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų paaiškinimas;

b)	informacija apie kapitalo reikalavimus ir kapitalo rezervus, apimanti bent 3 metų laikotarpį, įskaitant nuosavų lėšų lygį ir sudėtį prieš atliekant veiksmą ir jį atlikus ir to veiksmo poveikį reguliavimo reikalavimams;

c)	Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto kapitalo priemonės pakeitimo poveikis įstaigos pelningumui;

d)	rizikos, su kuria įstaiga susiduria ar gali susidurti, įvertinimas ir informacija apie tai, ar nuosavų lėšų lygis užtikrina tinkamą tokios rizikos padengimą, įskaitant pagrindinės rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuris parodo galimus nuostolius įvairių scenarijų atvejais;

e)	visa kita informacija, kurią kompetentinga institucija laiko būtina, kad galėtų įvertinti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnį duodamo leidimo tinkamumą.

2. Kompetentinga institucija tam tikros 2 dalyje išvardytos informacijos leidžia neteikti, jeigu yra tikra, kad ši informacija jai jau yra prieinama.

3. 1 ir 2 dalys, kai taikoma, taikomos individualiu, konsoliduotu ir iš dalies konsoliduotu rizikos ribojimo reikalavimų taikymo lygmenimis.

31 straipsnis

Įstaigos prašymo pateikimo ir jo nagrinėjimo kompetentingoje įstaigoje terminai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnį

1. Išsamų prašymą ir 29 bei 30 straipsniuose nurodytą informaciją įstaiga kompetentingai institucijai persiunčia likus bent 3 mėnesiams iki tos dienos, kurią priemonių turėtojams bus pranešta apie vieną iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnyje išvardytų veiksmų.

2. Kompetentingos institucijos tam tikrais atvejais ir išimtinėmis aplinkybėmis gali leisti įstaigoms 1 dalyje nurodytą prašymą persiųsti per trumpesnį nei 3 mėnesių laikotarpį.

3. Kompetentinga institucija prašymą išnagrinėja 1 dalyje nurodytu laikotarpiu arba 2 dalyje nurodytu laikotarpiu. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į naują šiuo laikotarpiu gautą informaciją, jeigu ji yra ir jeigu jos mano, kad ši informacija reikšminga. Kompetentingos institucijos prašymą nagrinėti pradeda tik įsitikinusios, kad pagal 28 straipsnį iš įstaigos reikalaujama informacija buvo gauta.

32 straipsnis

Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų ar panašių įstaigų prašymai dėl išpirkimo, sumažinimo ar atpirkimo taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnį

1. Jeigu išperkamos savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigos ar panašių įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, 29 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nurodytas prašymas ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija kompetentingai institucijai teikiami tokiu pat dažnumu, kokį įstaigos kompetentingas organas taiko tokių priemonių išpirkimui nagrinėti.

2. Kompetentingos institucijos gali iš anksto duoti leidimą atlikti vieną iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnyje išvardytų veiksmų su tam tikra iš anksto nustatyta suma, kuri turi būti išpirkta, neįskaitant naujų įmokėtojo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pasirašymo sumos, laikotarpiu iki vienų metų. Jei jos mano, kad šis veiksmas nesukels pavojaus dabartiniam arba būsimam įstaigos mokumui, ta iš anksto nustatyta suma gali sudaryti iki 2 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo.

3 SKIRSNIS

Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų netaikymas

33 straipsnis

Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų netaikymas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 79 straipsnio 1 dalį

1. Laikinas netaikymas trunka laikotarpį, kuris nėra ilgesnis negu laikotarpis, numatytas pagal finansinės paramos teikimo planą. Ta išimtis nesuteikiama ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui.

2. Ši išimtis taikoma tik naujai įsigytoms finansų sektoriaus subjekto, kuriam taikoma finansinė parama, kapitalo priemonėms.

3. Kad galėtų leisti laikinai netaikyti atskaitymo iš nuosavų lėšų nuostatų, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 79 straipsnio 1 dalyje nurodytos laikinai turimos kapitalo dalys yra laikomos finansinės paramos, skirtos finansų sektoriaus subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais, jeigu tokia finansinė parama teikiama pagal planą ir yra patvirtinta kompetentingos institucijos ir jeigu plane aiškiai nustatyti etapai, terminai ir tikslai bei nurodyta laikinai turimų kapitalo dalių ir finansinės paramos sąsaja.

V SKYRIUS

MAŽUMOS DALIS IR PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ IŠLEISTOS PAPILDOMO 1 LYGIO IR 2 LYGIO KAPITALO PRIEMONĖS

34 straipsnis

Turto, kuris gali būti susijęs su specialiosios paskirties subjektų veikimu, rūšis ir sąvokų „minimalus“ ir „nereikšmingas“, vartojamų apibūdinant specialiosios paskirties subjektų išleistą kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio ir 2 lygio kapitalą, reikšmė taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 83 straipsnio 1 dalį

1. Specialiosios paskirties subjekto turtas laikomas minimaliu ir nereikšmingu, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

a)	specialiosios paskirties subjekto turtas, kurio nesudaro investicijos į susijusios patronuojamosios įmonės nuosavas lėšas, apsiriboja piniginiu turtu, skirtu atkarpų mokėjimui ir nuosavų lėšų priemonių išpirkimui suėjus jų terminui;

b)	specialiosios paskirties subjekto turto, išskyrus minėtąjį a punkte, suma nėra didesnė nei 0,5 % vidutinės bendros šio specialiosios paskirties subjekto turto sumos per paskutinius trejus metus.

2. Taikant 1 dalies b punktą, kompetentinga institucija gali leisti įstaigai taikyti didesnę procentinę dalį, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

a)	didesnė procentinė dalis yra būtina, kad būtų galima išimtinai dengti šio specialiosios paskirties subjekto einamąsias išlaidas;

b)	atitinkama nominalioji suma neviršija 500 000 EUR.

VI SKYRIUS

IŠSAMESNIS SU NUOSAVOMIS LĖŠOMIS SUSIJUSIŲ REGLAMENTO (ES) NR. 575/2013 PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATŲ APIBRĖŽIMAS

35 straipsnis

Papildomi filtrai ir atskaitymai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 481 straipsnio 1 dalį

1. Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių ir 2 lygio kapitalo straipsnių koregavimai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 481 straipsnį taikomi pagal 2–7 dalis.

2. Jeigu pagal priemones, kuriomis direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB perkeliamos į nacionalinę teisę, tie atskaitymai ir filtrai atsiranda dėl nuosavų lėšų straipsnių, nurodytų Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a, b ir c punktuose, koreguojami bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai.

3. Kitais nei aptariamieji 1 dalyje atvejais, jeigu pagal priemones, kuriomis direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB perkeliamos į nacionalinę teisę, šie atskaitymai ir filtrai atsižvelgiant į Direktyvos 2006/48/EB 154 straipsnį buvo taikyti bendrai tos direktyvos 57 straipsnio a–ca punktuose nurodytų straipsnių sumai, koreguojami papildomo 1 lygio kapitalo straipsniai.

4. Jeigu papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių suma mažesnė negu susijęs koregavimas, likučio suma koreguojami bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai.

5. Kitais nei aptariamieji 1 ir 2 dalyse atvejais, jeigu pagal priemones, kuriomis direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB perkeliamos į nacionalinę teisę, šie atskaitymai ir filtrai buvo taikyti nuosavų lėšų straipsniams, kaip nurodyta 57 straipsnio d–h punktuose, arba bendroms nuosavoms lėšoms, nustatytoms direktyvose 2006/48/EB ir 2006/49/EB, koreguojami 2 lygio kapitalo straipsniai.

6. Jeigu 2 lygio kapitalo straipsnių suma mažesnė negu susijęs koregavimas, likučio suma koreguojami papildomo 1 lygio kapitalo straipsniai.

7. Jeigu 2 lygio kapitalo ir papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių suma mažesnė negu susijęs koregavimas, likučio suma koreguojami bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai.

36 straipsnis

Straipsnių, kuriems netaikomas su valstybės pagalba nesusijusių kapitalo priemonių tęstinumo principas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo arba papildomo 1 lygio kapitalo straipsniuose, tęstinumas kitose sudedamosiose nuosavų lėšų dalyse taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 487 straipsnio 1 ir 2 dalis

1. Jeigu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nuosavų lėšų priemonėms taikoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 487 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, ta tvarka gali būti taikoma visoms priemonėms arba jų daliai. Bet kokia tokia tvarka nedaro jokio poveikio Reglamento (ES) Nr. 575/2013 486 straipsnio 4 dalyje nustatytos ribos apskaičiavimui.

2. 1 dalyje nurodytos nuosavų lėšų priemonės taip pat gali būti vertinamos kaip Reglamento (ES) Nr. 575/2013 484 straipsnio 3 dalyje nurodyti straipsniai, jeigu jos yra to reglamento 484 straipsnio 3 dalyje nurodyti straipsniai ir jeigu jų suma nebeviršija taikytinų procentinių dalių, nurodytų to reglamento 486 straipsnio 2 dalyje.

3. 1 dalyje nurodytos nuosavų lėšų priemonės taip pat gali būti vertinamos kaip Reglamento (ES) Nr. 575/2013 484 straipsnio 4 dalyje nurodyti straipsniai, jeigu jos yra to reglamento 484 straipsnio 3 arba 4 dalyje nurodyti straipsniai ir jeigu jų suma nebeviršija taikytinų procentinių dalių, nurodytų to reglamento 486 straipsnio 3 dalyje.

37 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. sausio 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).

(3) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL L 177, 2006 6 30, p. 201).

(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(5) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(7) 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).

(8) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

(9) 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

(10) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(11) 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (OL L 319, 2007 12 5, p. 1).

(12) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(13) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

14.3.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 74/33

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 245/2014

2014 m. kovo 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamas 2011 m. lapkričio 3 d. Reglamentas (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantį Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (1), ypač jo 7 straipsnio 5 dalį ir 7 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1178/2011 (2) nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros;

(2)

kai kurios valstybės narės nustatė, kad dėl tam tikrų Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 reikalavimų jos arba suinteresuotosios šalys patiria bereikalingą ir neproporcingą administracinę ar ekonominę naštą, ir todėl paprašė pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 14 straipsnio 6 dalį priimti nuo tam tikrų reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas;

(3)	Europos aviacijos saugos agentūra išnagrinėjo tokius prašymus ir, jais remdamasi, pateikė Komisijai rekomendaciją priimti tam tikras nukrypti leidžiančias nuostatas;

(4)	be to, valstybės narės Reglamente (ES) Nr. 1178/2011 pastebėjo įvairių redakcinio pobūdžio klaidų, dėl kurių kilo nenumatytų jo įgyvendinimo sunkumų;

(5)	todėl, norint įtraukti aiškų reglamentuojamąjį poveikį turinčias nukrypti leidžiančias nuostatas ir ištaisyti redakcinio pobūdžio klaidas, reikėtų iš dalies pakeisti dabartinius reikalavimus;

(6)	be to, Komisijos reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priede (FCL dalyje) nustatyti skrydžio pagal prietaisus kvalifikacijai (IR) gauti būtino mokymo ir žinių patikrinimo reikalavimai. Nustatyta, kad šiuos ankstesniais JAR-FCL reikalavimais pagrįstus IR reikalavimus reikėtų persvarstyti;

(7)	todėl reikėtų numatyti papildomus skrydžio meteorologinėmis sąlygomis pagal prietaisus kvalifikacijos reikalavimus ir specialiuosius skrydžių sklandytuvais per debesis reikalavimus;

(8)

siekiant užtikrinti, kad suteikiant minėtas kvalifikacijas būtų galima atsižvelgti į prieš pradedant taikyti šį reglamentą išklausytą skrydžio pagal prietaisus mokymą arba įgytą atitinkamą patirtį, turėtų būti nustatytos tokio mokymo arba įgytos skrydžio pagal prietaisus patirties pripažinimo sąlygos;

(9)

valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pripažinti trečiosios šalies suteiktos kvalifikacijos turėtojo įgytą skrydžio pagal prietaisus patirtį, jeigu gali būti užtikrinamas Reglamentu (EB) Nr. 216/2008 nustatytą saugos lygį atitinkantis saugos lygis. Taip pat turėtų būti nustatytos tokios patirties pripažinimo sąlygos;

(10)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą ir vienodai aukštą civilinės aviacijos saugos lygį Europos Sąjungoje, įgyvendinimo priemonės turėtų atitikti naujausius laimėjimus, įskaitant geriausią patirtį, ir su pilotų mokymu susijusią mokslo bei technikos pažangą. Todėl rengiant šį konkrečius Europos bendrosios aviacijos pilotų poreikius atitinkantį taisyklių rinkinį reikėtų apsvarstyti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) suderintus techninius reikalavimus ir administracines procedūras, jau priimtus Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priede (FCL dalyje) nustatytus reikalavimus ir su konkrečia nacionaline aplinka susijusius esamus nacionalinės teisės aktus bei į juos atsižvelgti;

(11)	agentūra parengė įgyvendinimo taisyklių projektą ir pateikė jį Komisijai kaip nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 19 straipsnio 1 dalį;

(12)

valstybėms narėms, įdiegusioms nacionalines sistemas, pagal kurias pilotams leidžiama ribotomis teisėmis tik jų nacionalinėje oro erdvėje vykdyti skrydžius meteorologinėmis sąlygomis pagal prietaisus (IMC), ir galinčioms pateikti įrodymų, kad tokios sistemos yra saugios ir pagrįstos konkrečiais vietos poreikiais, turėtų būti leidžiama ir toliau išduoti tokius ribotos trukmės leidimus, jei laikomasi tam tikrų sąlygų;

(13)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 965/2012 (3) leidžiama tam tikrų kategorijų skrydžius (pvz., skrydžius, kurių išlaidos pasidalijamos, ir įvadinius skrydžius) vykdyti pagal nekomercinių skrydžių nesudėtingais orlaiviais taisykles. Todėl reikėtų užtikrinti, kad Reglamentu (ES) Nr. 1178/2011 nustatytos pilotų teisės atitiktų šį požiūrį;

(14)	todėl turėtų būti leidžiama šių Reglamente (ES) Nr. 965/2012 nustatytų kategorijų skrydžius vykdyti PPL, SPL, BPL arba LAPL turėtojams;

(15)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsniu įsteigto Europos aviacijos saugos agentūros komiteto nuomonę;

(16)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 1178/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1178/2011 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Piloto licencijų ir sveikatos pažymėjimų išdavimas

1. Nepažeidžiant šio reglamento 8 straipsnio nuostatų, Reglamento (EB) Nr. 216/2008 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 4 straipsnio 5 dalyje nurodytų orlaivių pilotai laikosi šio reglamento I ir IV prieduose nustatytų techninių reikalavimų ir administracinių procedūrų.

2. Nepaisant šio reglamento I priede apibrėžtų licencijų turėtojų teisių, pagal šio reglamento I priedo B arba C skyrių išduotų piloto licencijų turėtojai gali vykdyti Reglamento (ES) Nr. 965/2012 6 straipsnio 4a dalyje nurodytus skrydžius. Tai nepažeidžia atitikties bet kokiems papildomiems keleivių vežimo arba šio reglamento I priedo B arba C skyriuose apibrėžtų komercinių skrydžių plėtros reikalavimams.“

4 straipsnis papildomas šia 8 dalimi:

„8. Iki 2019 m. balandžio 8 d. valstybė narė gali išduoti pilotui leidimą pasinaudoti konkrečiomis ribotomis teisėmis vykdyti skrydžius lėktuvais pagal skrydžių pagal prietaisus taisykles, kai pilotas atitinka dar ne visus skrydžių pagal prietaisus kvalifikacijai gauti būtinus reikalavimus pagal šį reglamentą, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	valstybė narė išduoda tokius leidimus tik jei jie pagrįsti konkrečiais vietos poreikiais, kurių negalima patenkinti pagal šį reglamentą nustatytomis kvalifikacijomis;

b)	leidimu suteiktų teisių aprėptis grindžiama valstybės narės atliktu saugos rizikos vertinimu, atsižvelgiant į mokymo, kuris būtinas norimo lygio piloto kompetencijai įgyti, mastą;

c)	leidimu suteikiamomis teisėmis naudojamasi tik valstybės narės nacionalinei teritorijai priklausančioje oro erdvėje arba jos dalyse;

d)	leidimas išduodamas jo prašantiems asmenims, išklausiusiems atitinkamą kvalifikuotų instruktorių rengiamą mokymą ir įrodžiusiems reikiamą kompetenciją kvalifikuotam egzaminuotojui laikantis valstybės narės nustatytų sąlygų;

e)	valstybė narė informuoja Komisiją, EASA ir kitas valstybes nares apie šio leidimo ypatumus, nurodydama, be kitų dalykų, pagrindžiamuosius faktus ir pateikdama saugos rizikos vertinimą;

f)	valstybė narė stebi su leidimu susijusią veiklą, kad užtikrintų priimtino lygio saugą, o nustačiusi padidėjusią riziką ar saugos problemas imasi atitinkamų veiksmų;

g)	valstybė narė persvarsto su leidimo įgyvendinimu susijusius saugos aspektus ir ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 8 d. Komisijai pateikia ataskaitą.“

12 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti iki 2015 m. balandžio 8 d. netaikyti šio reglamento nuostatų trečiosios šalies išduotą licenciją ir susijusį sveikatos pažymėjimą turintiems pilotams, vykdantiems nekomercinius skrydžius Reglamento (EB) Nr. 216/2008 4 straipsnio 1 dalies b arba c punktuose nurodytais orlaiviais.“

4)	I, II,III ir VI priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedus.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 143, 2004 4 30, p. 76.

(2) OL L 311, 2011 11 25, p. 1.

(3) 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 296, 2012 10 25, p. 1).

I PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priedas (FCL dalis) iš dalies keičiamas taip:

1)	FCL.015 dalies pavadinimas pakeičiamas taip: „FCL.015 Prašymų teikimas, licencijų bei pažymėjimų išdavimas, pratęsimas bei atnaujinimas ir kvalifikacijų suteikimas, pratęsimas bei atnaujinimas“

FCL.020 dalis pakeičiama taip:

„FCL.020 Pilotas mokinys

a)	Pilotas mokinys neskraido savarankiškai, išskyrus atvejus, kai tai daryti leidžia ir skrydį prižiūri skrydžio instruktorius.

Kad galėtų vykdyti pirmąjį savarankišką skrydį, pilotas mokinys turi būti ne jaunesnis kaip:

1)	jei pilotuojamas lėktuvas, sraigtasparnis ir dirižablis – 16 metų;

2)	jei pilotuojamas sklandytuvas ir oro balionas – 14 metų.“

FCL.025 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	pavadinimas pakeičiamas taip: „FCL.025 Teorijos egzaminai, kuriuos išlaikius išduodamos licencijos ir suteikiamos kvalifikacijos“

a punkto 1 ir 2 papunkčiai pakeičiami taip:

„1)	Prašymo teikėjas, norintis gauti konkrečią licenciją ar kvalifikaciją, laiko visą ciklą teorijos egzaminų, už kuriuos atsakinga viena valstybė narė.

2)	Prašymo teikėjas laiko teorijos egzaminą tik tuo atveju, jei už jo mokymą atsakinga patvirtinta mokymo organizacija (ATO) rekomenduoja jį laikyti ir jei jis pakankamai gerai baigia atitinkamas teorijos mokymo kurso dalis.“

b punktas iš dalies keičiamas taip:

1 papunktis pakeičiamas taip:

„1)	Teorijos egzaminas laikomas išlaikytu, jei prašymo teikėjas gauna bent 75 % konkrečiam egzaminui nustatytų balų. Klaidos nėra vertinamos.“

ii)

3 papunktis ir b punkto antroji pastraipa pakeičiami taip:

„3)

Jei prašymo teikėjas neišlaiko vieno iš teorijos egzaminų per 4 bandymus arba neišlaiko visų egzaminų per 6 sesijas ar per 2 papunktyje nurodytą laikotarpį, jis pakartotinai laiko visą egzaminų ciklą.

Prieš pakartotinai laikydamas teorijos egzaminus prašymo teikėjas toliau mokosi ATO. Mokymo apimtį ir sritį nustato ATO, atsižvelgdama į prašymo teikėjo poreikius.“

c punkto 1 papunkčio ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)	egzaminai, laikomi komercinės aviacijos piloto licencijai, skrydžio pagal prietaisus kvalifikacijai (IR) arba maršrutinio skrydžio pagal prietaisus kvalifikacijai (EIR) gauti, galioja 36 mėn.;“

FCL.035 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas iš dalies keičiamas taip:

1 papunktis ir 2 papunkčio pirmas sakinys pakeičiami taip:

„1)	Jei šioje dalyje nenustatyta kitaip, skrydžio laikas, įskaitomas išduodant licenciją ar pažymėjimą arba suteikiant kvalifikaciją, turi būti išskraidytas tos pačios kategorijos orlaiviu, kurio valdymo licenciją, pažymėjimą ar kvalifikaciją siekiama gauti.

2)	Įskaitomas toliau nurodytas įgulos vado arba piloto mokinio įgulos vado skrydžio laikas.“

ii)

3 papunktis pakeičiamas taip:

„3)

Skrydžio laikas vykdant antrojo piloto arba PICUS funkcijas. Jei šioje dalyje nenustatyta kitaip, piloto licencijos turėtojui, vykdančiam antrojo piloto ar PICUS funkcijas, į bendrą skrydžio laiką, kurį reikia būti išskraidžius norint gauti aukštesnio lygio piloto licenciją, leidžiama įskaityti visą laiką, išskraidytą vykdant antrojo piloto funkcijas.“

b punktas iš dalies keičiamas taip:

1 papunktis pakeičiamas taip:

„1)

Jei prašymo teikėjas išlaiko teorijos egzaminą avialinijų transporto piloto licencijai gauti, laikoma, kad jis įvykdė teorijos žinių reikalavimus tos pačios orlaivių kategorijos lengvojo orlaivio piloto, piloto mėgėjo, komercinės aviacijos piloto licencijai ir IR bei EIR kvalifikacijoms (išskyrus sraigtasparnio IR bei EIR) gauti.“

ii)

punktas papildomas šiuo 5 papunkčiu:

„5)

Nepaisant b punkto 3 papunkčio laikoma, kad gebėjimais pagrįstą modulinį IR(A) kursą baigęs IR(A) turėtojas arba EIR turėtojas visiškai įvykdė kitos kategorijos orlaivio IR teorijos mokymo ir egzaminų reikalavimus tik jei jis taip pat yra baigęs kurso IFR dalies teorijos mokymą ir yra išlaikęs egzaminą IFR kvalifikacijai gauti pagal FCL.720.A. dalies b punkto 2 papunkčio i papunktį.“

FCL.055 dalis iš dalies keičiama taip:

d punkto įvadinė dalis pakeičiama taip:

„d)	Specialieji reikalavimai skrydžio pagal prietaisus kvalifikacijos (IR) arba maršrutinio skrydžio pagal prietaisus kvalifikacijos (EIR) turėtojui. Nepažeidžiant pirmesnių papunkčių, IR arba EIR kvalifikacijos turėtojas įrodo mokąs anglų kalbą taip, kad:“

e punktas pakeičiamas taip:

„e)	IR arba EIR kvalifikacijos turėtojo kalbos mokėjimas ir anglų kalbos vartojimo įgūdžiai įrodomi taikant kompetentingos institucijos nustatytą vertinimo metodą.“

FCL.060 dalies b punkto 3 papunktis pakeičiamas taip:

„3)

kaip kreiserinio skrydžio rezervinis antrasis pilotas, jei jis:

i)	neįvykdė b punkto 1 papunktyje nurodytų reikalavimų; arba

ii)	per paskutines 90 dienų to paties tipo ar klasės orlaiviu kaip kreiserinio skrydžio rezervinis pilotas neperskrido bent 3 sektorių; arba

iii)	nedalyvavo skrydžio įgūdžių atnaujinimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyme FFS ne rečiau kaip kas 90 dienų. Šį kvalifikacijos kėlimo mokymą galima derinti su atitinkamuose ORO dalies reikalavimuose nurodytu operatoriaus kvalifikacijos kėlimo mokymu.“

FCL.105.A dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	LAPL(A) turėtojas keleivius skraidina tik tuo atveju, jei gavęs licenciją jis, kaip įgulos vadas, lėktuvu ar TMG išskraidė 10 valandų skrydžio laiko.“

FCL.105.S dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	LAPL(S) turėtojas keleivius skraidina tik tuo atveju, jei gavęs licenciją jis, kaip įgulos vadas, sklandytuvu ar motorizuotuoju sklandytuvu išskraidė 10 valandų skrydžio laiko arba pakilo 30 kartų.“

FCL.105.B dalis pakeičiama taip:

„FCL.105.B LAPL(B). Teisės

Oro baliono LAPL turėtojui suteikiama teisė būti karšto oro baliono arba karšto oro dirižablio, kurių kupolo didžiausias leistinas tūris – 3 400 m3, arba dujų baliono, kurio didžiausias leistinas kupolo tūris – 1 260 m3, kuriais skraidinami ne daugiau kaip 3 keleiviai (orlaivyje niekada negali būti daugiau kaip 4 asmenys), įgulos vadu.“

10)	FCL.110.B dalies pavadinimas pakeičiamas taip:

11)

FCL.235 dalies c punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:

„2)	Jei neišlaikomas kuris nors egzamino dalies elementas, neišlaikoma visa egzamino dalis. Jei prašymo teikėjas neišlaiko tik vienos egzamino dalies, jis perlaiko tik tą dalį. Jei neišlaikoma daugiau kaip 1 egzamino dalis, neišlaikomas visas egzaminas.“

12)

FCL.205.A dalies b punkto 3 papunktis pakeičiamas taip:

„3)	su šiomis licencijomis susijusioms kvalifikacijoms ir pažymėjimams gauti reikiamą mokymą, egzaminus ir patikrinimus.“

13)

FCL.205.H dalies b punkto 3 papunktis pakeičiamas taip:

„3)	su šiomis licencijomis susijusioms kvalifikacijoms ir pažymėjimams gauti reikiamą mokymą, egzaminus ir patikrinimus.“

14)

FCL.205.As dalies b punkto 3 papunktis pakeičiamas taip:

„3)	su šiomis licencijomis susijusioms kvalifikacijoms ir pažymėjimams gauti reikiamą mokymą, egzaminus ir patikrinimus.“

15)

FCL.205.S dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Nepaisant b punkto 2 papunkčio, SPL turėtojas, kuriam suteikta teisė mokyti ar egzaminuoti, gali gauti atlyginimą už:

1)	vykdomą skrydžio mokymą, kurį baigus išduodama LAPL(S) ar SPL;

2)	įgūdžių patikrinimo ir kvalifikacijos patikrinimo egzaminus, kuriuos išlaikius išduodamos šios licencijos;

3)	su šiomis licencijomis susijusioms kvalifikacijoms ir pažymėjimams gauti reikiamą mokymą, egzaminus ir patikrinimus.“

16)

FCL.205.B dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)	BPL turėtojui suteikiama teisė būti oro baliono įgulos vadu.“

c punkto 3 papunktis pakeičiamas taip:

„3)	su šiomis licencijomis susijusioms kvalifikacijoms ir pažymėjimams gauti reikiamą mokymą, egzaminus ir patikrinimus.“

17)

FCL.230.B dalies a punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:

„2)	įvykdė bent 1 mokomąjį skrydį su instruktoriumi atitinkamos klasės oro balionu, priklausančiu didžiausiai grupei, kurios balionais skraidyti jam suteiktos teisės;“

18)

FCL.510.A dalies c punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:

„2)

skraidančiojo inžinieriaus licencijos, išduotos pagal galiojančias nacionalines taisykles, turėtojui įskaitoma 50 % (ne daugiau kaip 250 valandų) vykdant skraidančiojo inžinieriaus pareigas išskraidyto laiko. Šios 250 valandų gali būti įskaitomos į b punkte nurodytas 1 500 valandų ir b punkto 1 papunktyje nurodytas 500 valandų; visas laikas, įskaitomas taikant bet kurį iš šių papunkčių, negali viršyti 250 valandų.“

19)

FCL.600 dalis pakeičiama taip:

„FCL.600 IR Bendrosios nuostatos

Išskyrus FCL.825 dalyje nurodytus atvejus, PPL, CPL, MPL ir ATPL turėtojas skrydžius lėktuvu, sraigtasparniu, dirižabliu ar jėgainės keliamu orlaiviu pagal IFR vykdo tik tuo atveju, jei jis turi atitinkamos orlaivių kategorijos IR, arba laikydamas įgūdžių patikrinimo egzaminą ar vykdydamas skrydį su instruktoriumi.“

20)

FCL.610 dalis iš dalies keičiama taip:

a punkto 1 papunkčio i papunktis pakeičiamas taip:

„i)	teisę skraidyti naktį pagal FCL.810 dalį, jei IR teisėmis bus naudojamasi naktį; arba“

b punktas pakeičiamas taip:

„b)	kaip lėktuvo, TMG, sraigtasparnio ar dirižablio įgulos vadas būti išskraidęs bent 50 valandų maršrutinio skrydžio laiko, iš kurių bent 10 valandų (dirižablio atveju – 20 valandų) turi būti išskraidytos atitinkamos kategorijos orlaiviu.“

21)

FCL.615 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

Egzaminai. Prašymo teikėjas privalo įrodyti turįs suteikiamas teises atitinkančias toliau nurodytų sričių teorijos žinias:

—	oro teisės;

—	bendrųjų žinių apie orlaivius (prietaisai);

—	skrydžio planavimo ir stebėsenos;

—	žmogaus galimybių;

—	meteorologijos,

—	radijo navigacijos,

—	ryšio priemonių pagal IFR.“

22)

FCL.625.H dalies a punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:

„2)

teikiantis šį prašymą ne kartu su prašymu pratęsti atitinkamo sraigtasparnio tipo kvalifikaciją, privalo išlaikyti tik atitinkamo tipo sraigtasparnio valdymo kvalifikacijos patikrinimo egzaminą pagal šios dalies 9 priedėlio 5 dalį ir atitinkamas 1 dalies dalis. Šiuo atveju gali būti naudojami atitinkamo tipo sraigtasparnį atitinkantys FTD 2/3 ar FFS, tačiau kas antrą kartą kvalifikacijos patikrinimo egzaminas IR(H) pratęsti laikomas sraigtasparniu.“

23)

FCL.710 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

Jei po skirtumų mokymo atitinkamo varianto orlaiviu nebuvo skraidyta 2 metus, norėdamas išlaikyti savo teises, pilotas privalo baigti papildomą skirtumų mokymą arba išlaikyti atitinkamo varianto orlaivio valdymo kvalifikacijos patikrinimo egzaminą, išskyrus tuo atveju, kai orlaivio tipas ar variantas atitinka vieno stūmoklinio variklio orlaivio ar TMG klasės kvalifikaciją.“

24)

FCL.725 dalies b punkto 4 papunktis pakeičiamas taip:

„4)	Vienpiločio aukštos klasės lėktuvo teorijos egzaminas laikomas raštu, jį sudaro ne mažiau kaip 100 klausimų (kiekvienas su keliais atsakymo variantais), tinkamai paskirstytų pagal kurso programos temas.“

25)

FCL.720.A dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

Nepaisant d punkto, valstybė narė gali suteikti lėktuvo tipo kvalifikaciją su ribotomis daugiapiločių lėktuvų valdymo teisėmis, kuria suteikiama teisė jos turėtojui vykdyti kreiserinio skrydžio rezervinio antrojo piloto funkcijas, kai skrendama aukščiau nei FL 200, jei dviems kitiems įgulos nariams pagal d punktą suteikta lėktuvo tipo kvalifikacija.“

26)

FCL.740.A dalies a punkto 4 papunktis pakeičiamas taip:

„4)	Maršrutinio skrydžio kvalifikacijos (EIR) arba IR(A), jei suteikta, pratęsimas gali būti derinamas su kvalifikacijos patikrinimo egzaminu atitinkamos orlaivių klasės ar tipo kvalifikacijai pratęsti.“

27)

FCL.735.As dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

MCC mokymo kursą sudaro bent:

1)	12 valandų teorijos mokymas ir pratimai; ir

2)	5 valandų praktinis MCC mokymas;

mokymas FNPT II ar III, tinkamu MCC, FTD 2/3 ar FFS.“

28)

FCL.810 dalies a punkto 1 papunktis iš dalies keičiamas taip:

1 papunkčio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1)	Jei lėktuvo, TMG ar dirižablio LAPL, SPL ar PPL turėtojas teikia prašymą leisti šia licencija suteikiamomis teisėmis naudotis naktį pagal VFR, jis privalo būti baigęs ATO rengiamą mokymo kursą. Kursą sudaro:“

ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)

bent 5 valandos skrydžio atitinkamos kategorijos orlaiviu naktį laiko, įskaitant bent 3 valandas skrydžio su instruktoriumi laiko, įskaitant bent 1 valandą navigacijos vykdant maršrutinį skrydį laiko ir bent vieną ne trumpesnį kaip 50 km (27 jūrmylių) maršrutinį skrydį su instruktoriumi bei 5 savarankiškus kilimus ir 5 savarankiškus tūpimus visiškai sustojant.“

29)

Įterpiamos šios naujos FCL.825 ir FLC.830 dalys:

„FCL.825 Maršrutinio skrydžio pagal prietaisus kvalifikacija (EIR)

Teisės ir sąlygos

Maršrutinio skrydžio pagal prietaisus kvalifikacijos (EIR) turėtojui suteikiama teisė turimą klasės arba tipo kvalifikaciją atitinkančiu lėktuvu vykdyti skrydžius dieną pagal IFR maršrutiniame skrydžio etape. Ši teisė gali būti papildoma teise vykdyti skrydžius naktį pagal IFR maršrutiniame skrydžio etape, jei pilotas turi skrydžio naktį kvalifikaciją pagal FCL.810 dalį.

EIR turėtojas pradeda arba tęsia skrydį, per kurį jis ketina naudotis kvalifikacija suteikiamomis teisėmis, tik jei iš naujausios meteorologinės informacijos matyti, kad:

i)	meteorologinės sąlygos išvykstant yra tokios, kad skrydžio segmentą nuo kilimo iki planuojamo perėjimo iš VFR į IFR galima skristi pagal VFR; ir

ii)	numatomu atvykimo į planuojamą paskirties aerodromą laiku oro sąlygos bus tokios, kad skrydžio segmentą nuo perėjimo iš IFR į VFR iki tūpimo būtų galima skristi pagal VFR.

b)	Išankstinės sąlygos. Prašymo suteikti EIR teikėjas privalo turėti bent PPL(A) ir būti kaip lėktuvo įgulos vadas išskraidęs bent 20 valandų maršrutinio skrydžio laiko.

Mokymo kursas. Prašymo suteikti EIR teikėjas per 36 mėnesių laikotarpį ATO privalo būti baigęs:

1)	bent 80 valandų teorijos mokymą pagal FCL.615 dalį; ir

skrydžio pagal prietaisus mokymą, per kurį:

i)	į skrydžio mokymą vieno variklio EIR gauti įtraukiamas bent 15 valandų skrydžio pagal prietaisus su instruktoriumi laiko; ir

ii)	į skrydžio mokymą kelių variklių EIR gauti įtraukiama bent 16 valandų skrydžio pagal prietaisus su instruktoriumi laiko, iš kurių bent 4 valandos turi būti išskraidytos kelių variklių lėktuvais.

d)	Teorijos žinios. Prieš dalyvaudamas įgūdžių patikrinimo egzamine prašymo teikėjas įrodo turįs suteikiamas teises atitinkančio lygio FCL.615 dalies b punkte nurodytų dalykų teorijos žinias.

Įgūdžių patikrinimas. Baigęs mokymą prašymo teikėjas privalo išlaikyti įgūdžių patikrinimo egzaminą lėktuve dalyvaujant IRE. Įgūdžių patikrinimo egzaminas kelių variklių EIR gauti laikomas kelių variklių lėktuve. Įgūdžių patikrinimo egzaminas vieno variklio EIR gauti laikomas vieno variklio lėktuve.

Nukrypstant nuo c ir d punktų, vieno variklio EIR turėtojas, turintis ir kelių variklių lėktuvo klasės ar tipo kvalifikaciją ir norintis gauti pirmąją kelių variklių lėktuvo EIR, ATO privalo baigti kursą, kurį sudaro bent 2 valandos skrydžio pagal prietaisus maršrutiniu skrydžio etapu kelių variklių lėktuvais su instruktoriumi laiko, ir išlaikyti e punkte nurodytą įgūdžių patikrinimo egzaminą.

Galiojimas, pratęsimas ir atnaujinimas.

1)	EIR galioja 1 metus.

Prašymo pratęsti EIR teikėjas privalo:

i)	per 3 mėnesius iki kvalifikacijos galiojimo pabaigos išlaikyti kvalifikacijos patikrinimo egzaminą lėktuve; arba

ii)	per 12 mėnesių iki kvalifikacijos galiojimo pabaigos išskraidyti 6 valandas pagal IFR kaip įgulos vadas ir atlikti bent 1 valandos mokomąjį skrydį su instruktoriumi, turinčiu teisę rengti mokymą IR(A) arba EIR gauti.

3)	Kas antrą kartą siekdamas pratęsti kvalifikaciją EIR turėtojas privalo išlaikyti kvalifikacijos patikrinimo egzaminą pagal g punkto 2 papunkčio i papunktį.

Jei EIR baigia galioti, prašymo teikėjas, norėdamas atnaujinti savo teises, privalo:

i)	baigti instruktoriaus, turinčio teisę rengti mokymą IR(A) arba EIR gauti, surengtą kvalifikacijos kėlimo mokymą, kad pasiektų reikiamą kvalifikacijos lygį; ir

ii)	išlaikyti kvalifikacijos patikrinimo egzaminą.

5)	Jei EIR nebuvo pratęsta ar atnaujinta per 7 metus nuo galutinės galiojimo datos, jos turėtojas taip pat privalo perlaikyti EIR teorijos žinių egzaminus pagal FCL.615 dalies b punktą.

Kvalifikacijos patikrinimas siekiant kelių variklių lėktuvo EIR pratęsimo ar atnaujinimo ir g punkto 2 papunkčio ii papunktyje reikalaujamas mokomasis skrydis turi būti atliekami kelių variklių lėktuvu. Jei pilotas taip pat turi vieno variklio lėktuvo EIR, atliekant šį kvalifikacijos patikrinimą taip pat pratęsiama arba atnaujinama vieno variklio lėktuvo EIR.

Jei prašymo suteikti EIR teikėjas yra išskraidęs skrydžio pagal prietaisus su instruktoriumi laiką prižiūrimas IRI(A) arba FI(A), turinčio teisę rengti mokymą IR arba EIR gauti, šios valandos gali būti įskaitomos kaip pagal c punkto 2 papunkčio i ir ii papunkčius reikalaujamos valandos (bet ne daugiau kaip atitinkamai 5 arba 6 valandos). Šis įskaitymas netaikomas c punkto 2 papunkčio ii papunktyje reikalaujamoms 4 skrydžio pagal prietaisus mokymo kelių variklių lėktuvuose valandoms.

1)	Kad būtų galima nustatyti įskaitytinų valandų skaičių ir mokymo poreikius, prašymo teikėjas ATO dalyvauja parengiamajame vertinime.

2)	Tai, kad baigtas IRI(A) arba FI(A) surengtas skrydžio pagal prietaisus mokymas, pagrindžiama dokumentais specialiuose mokymo įrašuose ir šį faktą savo parašu patvirtina instruktorius.

Gali būti laikoma, kad prašymo suteikti EIR teikėjas, turintis trečiosios šalies pagal Čikagos konvencijos 1 priedo reikalavimus išduotą FCL dalies PPL arba CPL ir galiojančią IR(A), įvykdė visus c punkte nurodytus mokymo kursų reikalavimus. Siekdamas gauti EIR, prašymo teikėjas privalo:

1)	sėkmingai išlaikyti įgūdžių patikrinimo egzaminą EIR gauti;

2)	nukrypstant nuo d punkto, per įgūdžių patikrinimo egzaminą egzaminuotojui įrodyti, kad įgijo tinkamo lygio teorijos žinių apie oro teisę, meteorologiją ir skrydžio planavimą bei vykdymą (IR);

3)	kaip lėktuvo įgulos vadas būti išskraidęs bent 25 valandas skrydžio pagal IFR laiko.“

„FCL.830 Skraidymo per debesis sklandytuvais kvalifikacija

a)	Piloto licencijos, pagal kurią suteikiama teisė skraidyti sklandytuvais, turėtojai gali skraidyti per debesis sklandytuvu arba motorizuotuoju sklandytuvu (išskyrus TMG) tik jei turi skraidymo per debesis sklandytuvais kvalifikaciją.

Prašymo suteikti skraidymo per debesis sklandytuvais kvalifikaciją teikėjas turi būti:

1)	po licencijos išdavimo kaip sklandytuvo arba motorizuotojo sklandytuvo įgulos vadas išskraidęs bent 30 valandų;

baigęs ATO rengiamą mokymo kursą, įskaitant:

i)	teorijos mokymą; ir

ii)	bent 2 valandas skrydžio su instruktoriumi sklandytuvais arba motorizuotaisiais sklandytuvais, sklandytuvą valdant tik pagal prietaisus; ne daugiau kaip viena valanda gali būti išskraidyta TMG; ir

3)	išlaikęs įgūdžių patikrinimo egzaminą dalyvaujant šiuo tikslu kvalifikuotam FE.

Laikoma, kad EIR arba IR(A) turėtojas yra įvykdęs b punkto 2 papunkčio i papunkčio reikalavimą. Nukrypstant nuo b punkto 2 papunkčio ii papunkčio, privaloma išskraidyti bent vieną valandą su instruktoriumi sklandytuvu arba motorizuotuoju sklandytuvu (išskyrus TMG), sklandytuvą valdant tik pagal prietaisus.

Skraidymo per debesis kvalifikacijos turėtojas šia kvalifikacija suteikiamomis teisėmis gali naudotis tik tuo atveju, jei per paskutinius 24 mėnesius jis yra išskraidęs bent 1 valandą skrydžio laiko arba įvykdęs 5 skrydžius kaip sklandytuvo arba motorizuotojo sklandytuvo (išskyrus TMG) įgulos vadas, naudodamasis skraidymo per debesis kvalifikacijos teisėmis.

Kad d punkte nurodytų reikalavimų neįvykdęs skraidymo per debesis kvalifikacijos turėtojas vėl galėtų naudotis šia kvalifikacija suteikiamomis teisėmis, jis privalo:

1)	dalyvaujant šiuo tikslu kvalifikuotam FE laikyti kvalifikacijos patikrinimo egzaminą; arba

2)	dalyvaujant kvalifikuotam instruktoriui išskraidyti papildomą skrydžio laiką arba papildomai įvykdyti d punkte reikalaujamus skrydžius.

f)	Laikoma, kad galiojančios EIR arba IR(A) turėtojas visiškai įvykdė d punkto reikalavimus.“

30)

FCL.915 dalies b punkto 2 papunkčio i papunktis pakeičiamas taip:

„i)	kaip atitinkamos klasės ar tipo orlaivio, kuriuo jis ketina mokyti skrydžio, pilotas privalo būti išskraidęs bent 15 valandų skrydžio laiko, iš kurių, jei taikoma, ne daugiau kaip 7 valandas gali sudaryti mokymasis tos klasės ar tipo orlaivį atitinkančiu FSTD; arba“

31)

FCL.905.FI dalis iš dalies keičiama taip:

f punktas pakeičiamas taip:

„f)	suteikiama, pratęsiama ar atnaujinama vilkimo, akrobatinio skraidymo arba, FI(S) atveju, skraidymo per debesis kvalifikacija, jei turimos tokios teisės ir jei FI įrodė kitam FI, kurio kvalifikacija atitinka i punkto reikalavimus, gebąs vykdyti atitinkamai kvalifikacijai suteikti būtiną mokymą;“

g punkto įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„g)	suteikiama, pratęsiama ar atnaujinama atitinkamos kategorijos orlaivio EIR arba IR, jei FI:“

g punkto 3 papunkčio i papunktis pakeičiamas taip:

„i)	jei tai taikoma kelių variklių lėktuvui – įvykdė reikalavimus kelių variklių lėktuvo CRI pažymėjimui gauti;“

h punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:

„2)	jei tai taikoma sraigtasparniui – įvykdė FCL.910.TRI dalies c punkto 1 papunkčio reikalavimus ir išankstines sąlygas mokytis pagal TRI(H) mokymo kursą, nustatytas FCL.915.TRI dalies d punkto 2 papunktyje;“

32)

FCL.910.FI dalies a punkto 3 papunktis pakeičiamas taip:

„3)	siekiant suteikti vienpiločių vieno variklio orlaivių, išskyrus vienpiločius aukštos klasės sudėtingus lėktuvus, klasės ir tipo kvalifikaciją, taip pat papildomas su oro balionų klase bei grupe ir sklandytuvo klase susijusias teises;“

33)

FCL.915.FI dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

siekiantis gauti FI(S) pažymėjimą, privalo būti išskraidęs 100 valandų skrydžio laiko ir 200 kartų pakilęs kaip sklandytuvo įgulos vadas. Be to, jei prašymo teikėjas nori mokyti skrydžio TMG, jis privalo būti išskraidęs 30 valandų skrydžio laiko kaip TMG įgulos vadas ir TMG išlaikęs papildomą gebėjimų vertinimo egzaminą pagal FCL.935 dalį, dalyvaujant FI, kurio kvalifikacija atitinka FCL.905.FI dalies i punkto reikalavimus;“

34)

FCL.930.FI dalies b punkto 3 papunktis pakeičiamas taip:

v punktas pakeičiamas taip:

„v)	kai siekiama gauti FI(B) pažymėjimą, bent 3 valandų skrydžio mokymas, įskaitant 3 kilimus.“

3 papunkčio antra pastraipa pakeičiama taip:

„4)	Kai siekiama gauti kitos kategorijos orlaivio FI pažymėjimą, pilotui, kuris turi ar turėjo FI(A), FI(H) ar FI(As) pažymėjimą, taikant b punkto 2 papunkčio i papunkčio reikalavimą, įskaitomos 55 valandos, o taikant b punkto 2 papunkčio ii papunkčio reikalavimus, įskaitoma 18 valandų.“

35)

FCL.905.TRI dalies a punktas (po įvadinių žodžių) pakeičiamas taip:

„a)	kurį baigus pratęsiama ir atnaujinama EIR arba IR, jei TRI turi galiojančią IR;“

36)

FCL.905.CRI dalis iš dalies keičiama taip:

FCL.905.CRI dalies a punkto 1 papunktis pakeičiamas taip:

„1)	kurį baigus suteikiama, pratęsiama ar atnaujinama vienpiločių lėktuvų, išskyrus vienpiločius aukštos klasės sudėtingus lėktuvus, klasės ar tipo kvalifikacija, jei prašymo teikėjas siekia teisės vykdyti vienpiločius skrydžius;“

įterpiamas šis naujas c punktas:

„c)	Prašymo teikėjas, siekiantis gauti kelių variklių lėktuvų CRI ir turintis vienpiločių lėktuvų CRI pažymėjimą, turi būti įvykdęs išankstines sąlygas gauti CRI, nustatytas FCL.915.CRI dalies a punkte, ir FCL.930.CRI dalies a punkto 3 papunkčio bei FCL935 dalies reikalavimus;“

37)

FCL.905.IRI dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	IRI suteikiama teisė vykdyti mokymą, kurį baigus suteikiama, pratęsiama ir atnaujinama atitinkamos kategorijos orlaivio EIR arba IR.“

38)

FCL.915.IRI dalies a punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:

„2)	jei prašymo teikėjas siekia gauti kelių variklių lėktuvo IRI(A) pažymėjimą, jis privalo įvykdyti FCL.915.CRI dalies a punkto ir FCL.930.CRI bei FCL.935 dalių reikalavimus;“

39)

FCL.905.SFI dalies d punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:

„2)	jis turi teisę vykdyti MCC mokymą, jei SFI turi teisę mokyti skrydžio daugiapiločiu sraigtasparniu.“

40)

FCL.915.MCCI dalies b punkto 1 papunktis pakeičiamas taip:

„1)	kaip lėktuvo, dirižablio ar jėgainės keliamo orlaivio pilotas – bent 1 500 valandų daugiapiločio skrydžio laiko;“

41)	FCL.940.MI dalis pakeičiama taip: „FCL.940.MI MI pažymėjimo galiojimas MI pažymėjimas galioja tol, kol galioja FI, TRI ar CRI pažymėjimas.“

42)

FCL.1015 dalis iš dalies keičiama taip:

b punktas papildomas šiomis 4 ir 5 dalimis:

„4)	informavimas apie poreikį peržiūrėti ir taikyti 3 papunktyje nurodytus elementus vykdant prašymo teikėjo, kurio kompetentinga institucija nėra ta pati, kuri išdavė egzaminuotojo pažymėjimą, įgūdžių patikrinimo, kvalifikacijos patikrinimo ar gebėjimų vertinimo egzaminus; ir

5)	mokymas apie tai, kaip prireikus gauti informacijos apie šias nacionalines procedūras ir kitų kompetentingų institucijų reikalavimus;“

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

Egzaminuotojo pažymėjimo turėtojas neturi teisės vykdyti prašymo teikėjo, kurio kompetentinga institucija nėra ta pati, kuri išdavė egzaminuotojo pažymėjimą, įgūdžių patikrinimo, kvalifikacijos patikrinimo ar gebėjimų vertinimo egzamino, išskyrus tuo atveju, jei jis peržiūrėjo naujausią turimą informaciją, kurioje yra duomenų apie atitinkamas paraiškos teikėjo kompetentingos institucijos nacionalines procedūras.“

43)

FCL.1030 dalies b punkto 3 papunktis iš dalies keičiamas taip:

papunktis papildomas nauju iv papunkčiu:

„iv)	pareiškimas, kad egzaminuotojas peržiūrėjo ir taikė nacionalines procedūras ir prašymo teikėjo kompetentingos institucijos reikalavimus, jei už prašymo teikėjo licenciją atsakinga kompetentinga institucija yra ne ta pati, kaip egzaminuotojo pažymėjimą išdavusi kompetentinga institucija;“

papunktis papildomas nauju v papunkčiu:

„v)	egzaminuotojo pažymėjimo kopija, kurioje nurodyta egzaminuotojo teisių aprėptis vykdant prašymo teikėjo, kurio kompetentinga institucija nėra ta pati, kuri išdavė egzaminuotojo pažymėjimą, įgūdžių patikrinimo, kvalifikacijos patikrinimo ar gebėjimų vertinimo egzaminus.“

44)

FCL.1005.FE dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas papildomas 5 papunkčiu:

„5)	EIR pratęsti ir atnaujinti būtiną kvalifikacijos patikrinimą, jei FE kaip lėktuvo pilotas išskraidė bent 1 500 valandų ir įvykdė FCL.1010.IRE dalies a punkto 2 papunkčio reikalavimus.“

d punkto 3 papunktis pakeičiamas taip:

„3)	kvalifikacijos patikrinimo egzaminą, kurį išlaikius SPL ar LAPL(S) teisės papildomos teise valdyti TMG, jei egzaminuotojas kaip sklandytuvo ar motorizuotojo sklandytuvo pilotas išskraidė 300 valandų skrydžio laiko, įskaitant 50 valandų, išskraidytų vykdant skrydžio TMG mokymą;

skraidymo per debesis kvalifikacijai įgyti būtinus įgūdžių patikrinimo ir kvalifikacijos patikrinimo egzaminus, jei egzaminuotojas kaip sklandytuvo arba motorizuotojo sklandytuvo pilotas išskraidė bent 200 valandų skrydžio laiko, įskaitant bent 5 valandas arba 25 skrydžius vykdant skraidymo per debesis kvalifikacijai gauti būtiną skrydžio mokymą arba bent 10 valandų EIR arba IR(A) gauti būtino skrydžio mokymo.“

45)

FCL.1005.TRE dalies a punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:

„2)	atitinkamo orlaivio tipo kvalifikacijoms, EIR ir IR pratęsti ar atnaujinti būtiną kvalifikacijos patikrinimo egzaminą;“

46)

FCL.1010.TRE dalies b punkto 5 papunkčio ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)	privalo turėti CPL(H) arba ATPL(H).“

47)

FCL.1005.CRE dalies b punktas papildomas šiuo 3 papunkčiu:

„3)	EIR pratęsti ir atnaujinti, jei CRE kaip lėktuvo pilotas išskraidė bent 1 500 valandų ir įvykdė FCL.1010.IRE dalies a punkto 2 papunkčio reikalavimus.“

48)	FCL.1005.IRE dalis pakeičiama taip: „FCL.1005.IRE IRE. Teisės IRE pažymėjimo turėtojui suteikiama teisė vykdyti EIR arba IR gauti būtiną įgūdžių patikrinimo egzaminą ir EIR arba IR pratęsti ar atnaujinti būtiną kvalifikacijos patikrinimo egzaminą.“

49)

I priedo (FCL dalies) 1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

3.2 dalis pakeičiama taip:

„3.2.

Prašymo teikėjas privalo išlaikyti šiuos šioje dalyje nustatytus atitinkamos kategorijos orlaivio teorijos egzaminus:

021	Bendrosios žinios apie orlaivius. Sklandmuo ir sistemos, elektros įranga, jėgainė, avarinė įranga;

022	Bendrosios žinios apie orlaivius. Prietaisai;

032/034

Lėktuvo arba sraigtasparnio (priklausomai nuo atvejo) charakteristikos;

070	Skrydžio procedūros; ir

080	Skrydžio principai.“

4.1 dalis pakeičiama taip:

„4.1.

Laikoma, kad prašymo išduoti IR arba EIR teikėjas, išlaikęs atitinkamus tos pačios kategorijos orlaivio CPL teorijos egzaminus, yra įvykdęs šių dalykų teorijos žinių reikalavimus:

—	žmogaus galimybių;

—	meteorologijos.“

50)

I priedo (FCL dalies) 3 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

E skirsnio „BENDRŲJŲ NUOSTATŲ“ 12 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)	6 valandos skrydžio laiko turi būti išskraidytos kelių variklių lėktuvu, jei kelių variklių lėktuvas naudojamas per įgūdžių patikrinimo egzaminą.“

K skirsnio „BENDRŲJŲ NUOSTATŲ“ 3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

būti išskraidęs 155 valandas skrydžio laiko, įskaitant 50 valandų vykdant sraigtasparnio įgulos vado funkcijas, iš kurių 10 valandų turi būti maršrutinio skrydžio laikas. Vykdant kitos kategorijos orlaivio įgulos vado funkcijas išskraidytos valandos gali būti įskaitytos į 155 valandų skrydžio laiką, kaip nurodyta K skirsnio 11 dalyje;“

51)

I priedo (FCL dalies) 5 priedėlio „BENDRŲJŲ NUOSTATŲ“ 2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Patvirtinamas tik komercinio oro transporto operatoriui, sertifikuotam pagal ORO dalį, priklausančios ATO ar ATO, kuri su tokiu operatoriumi yra sudariusi specialų susitarimą, parengtas MPL mokymo kursas. Licencija galioja tik tam konkrečiam operatoriui, kol prašymo teikėjas baigs avialinijų operatoriaus keitimo kursą.“

52)

FCL dalies 6 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

A skirsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2.	Prašymo baigti modulinį IR(A) kursą teikėjas privalo turėti PPL(A) arba CPL(A). CPL(A) neturintis prašymo baigti procedūrinį skrydžio pagal prietaisus modulį teikėjas privalo turėti pagrindinio skrydžio pagal prietaisus modulio baigimo pažymėjimą.

ATO užtikrina, kad prašymo baigti kelių variklių lėktuvo IR(A) kursą teikėjas, neturintis kelių variklių lėktuvo klasės ar tipo kvalifikacijos, prieš pradėdamas mokytis skrydžio pagal IR(A) mokymo kursą, baigtų H skyriuje nurodytą skrydžio kelių variklių lėktuvu mokymą.“

ii)

10.2 dalis pakeičiama taip:

„10.2.

IR(H) turėtojui bendra 7 arba 8 dalyje reikalaujama mokymo trukmė gali būti sumažinta iki 10 valandų.“

priedėlis papildomas nauju Aa skirsniu:

„A.2. IR(A). Gebėjimais pagrįstas modulinis skrydžio mokymo kursas

BENDROSIOS NUOSTATOS

Gebėjimais pagrįsto modulinio skrydžio mokymo kurso paskirtis – mokyti PPL arba CPL turėtojus, kad jie įgytų skrydžio pagal prietaisus kvalifikaciją, atsižvelgiant į ankstesnį skrydžio pagal prietaisus mokymą ir patirtį. Jis parengtas taip, kad būtų pasiektas toks kvalifikacijos lygis, kurio reikia skraidyti lėktuvais pagal IFR ir esant IMC. Kursą sudaro IRI(A) arba FI(A), turinčių teisę rengti IR gauti būtiną mokymą, rengiamo skrydžio pagal prietaisus mokymo ir ATO rengiamo skrydžio mokymo derinys.

2.	Prašymo baigti tokį gebėjimais pagrįstą modulinį IR(A) teikėjas privalo turėti PPL(A) arba CPL(A).

3.	Teorijos kursas baigiamas per 18 mėnesių. Skrydžio pagal prietaisus mokymas baigiamas ir įgūdžių patikrinimo egzaminas išlaikomas per išlaikytų teorijos egzaminų rezultatų galiojimo laikotarpį.

Kursą sudaro:

a)	teorijos mokymas, atitinkantis IR(A) gauti reikalingą žinių lygį;

b)	skrydžio pagal prietaisus mokymas.

TEORIJOS ŽINIOS

5.	Patvirtintą gebėjimais pagrįstą IR(A) modulinį kursą sudaro bent 80 valandų teorijos mokymas. Į teorijos kursą gali būti įtraukti mokymo naudojant kompiuterius ir e. mokymosi elementai. Mokymo klasėje laikas turi atitikti ORA.ATO.305 dalies reikalavimus.

SKRYDŽIO MOKYMAS

IR(A) įgijimo išklausius šį modulinį kursą metodas grindžiamas gebėjimais. Vis dėlto prašymo teikėjas turi atitikti būtiniausius toliau pateiktus reikalavimus. Siekiant įgyti reikiamus gebėjimus gali prireikti papildomo mokymo.

Gebėjimais pagrįstą modulinį vieno variklio lėktuvo IR(A) kursą sudaro bent 40 valandų skrydžio pagal prietaisus su instruktoriumi laiko, iš kurių iki 10 valandų gali būti treniruokliu FNPT I imituojamo skrydžio pagal prietaisus laikas arba iki 25 valandų – treniruokliu FFS arba FNPT II imituojamo skrydžio pagal prietaisus laikas. Ne daugiau kaip 5 valandos mokymuisi skrydžio pagal prietaisus treniruokliu FNPT II ar FFS skirto laiko gali būti mokymosi FNPT I laikas.

Jei prašymo teikėjas:

A)	yra baigęs IRI(A) arba FI(A), turinčio teisę rengti IR gauti būtiną mokymą, surengtą skrydžio pagal prietaisus mokymą; arba

B)	anksčiau kaip lėktuvo įgulos vadas yra išskraidęs skrydžio laiką pagal IFR naudodamasis kvalifikacija, kuria suteikiama teisė skraidyti pagal IFR ir esant IMC; šios valandos gali būti įskaitomos į pirmiau nurodytas 40 valandų (bet ne daugiau kaip 30 valandų).

ii)	Jei prašymo teikėjas anksčiau yra išskraidęs kitą nei a punkto i papunktyje nurodytą skrydžio pagal prietaisus laiką su instruktoriumi, šios valandos gali būti įskaitomos į privalomas 40 valandų (bet ne daugiau kaip 15 valandų).

iii)	Bet kuriuo atveju skrydžio mokymą sudaro bent 10 valandų skrydžio pagal prietaisus lėktuvu su instruktoriumi ATO laiko.

iv)	Bendras skrydžio su instruktoriumi pagal prietaisus laikas sudaro ne mažiau kaip 25 valandas.

Gebėjimais pagrįstą modulinį kelių variklių lėktuvo IR(A) kursą sudaro bent 45 valandų skrydžio pagal prietaisus su instruktoriumi laiko, iš kurių iki 10 valandų gali būti treniruokliu FNPT I imituojamo skrydžio pagal prietaisus laiko arba iki 30 valandų – treniruokliu FFS arba FNPT II imituojamo skrydžio pagal prietaisus laiko. Ne daugiau kaip 5 valandos mokymuisi skrydžio pagal prietaisus treniruokliu FNPT II ar FFS skirto laiko gali būti mokymosi FNPT I laikas.

Jei prašymo teikėjas:

A)	yra baigęs IRI(A) arba FI(A), turinčio teisę rengti IR gauti būtiną mokymą, surengtą skrydžio pagal prietaisus mokymą; arba

B)	anksčiau kaip lėktuvo įgulos vadas yra išskraidęs skrydžio laiką pagal IFR naudodamasis kvalifikacija, kuria suteikiama teisė skraidyti pagal IFR ir esant IMC; šios valandos gali būti įskaitomos į pirmiau nurodytas 45 valandas (bet ne daugiau kaip 35 valandų).

ii)	Jei prašymo teikėjas anksčiau yra išskraidęs kitą nei b punkto i papunktyje nurodytą skrydžio pagal prietaisus su instruktoriumi laiką, šios valandos gali būti įskaitomos į privalomas 45 valandas (bet ne daugiau kaip 15 valandų).

iii)	Bet kuriuo atveju skrydžio mokymą sudaro bent 10 valandų skrydžio pagal prietaisus su instruktoriumi kelių variklių lėktuvu ATO laiko.

iv)	Bendras skrydžio pagal prietaisus mokymo laikas sudaro ne mažiau kaip 25 valandas, iš kurių bent 15 valandų išskraidomos kelių variklių lėktuvu.

c)	Kad būtų galima nustatyti įskaitytinų valandų skaičių ir mokymo poreikius, prašymo teikėjas ATO dalyvauja parengiamajame vertinime.

d)	Tai, kad baigtas pagal a punkto i papunktį arba b punkto i papunktį IRI(A) arba FI(A) surengtas skrydžio pagal prietaisus mokymas, pagrindžiama dokumentais specialiuose mokymo įrašuose ir šį faktą savo parašu patvirtina instruktorius.

Gebėjimais pagrįstą modulinį IR(A) skrydžio mokymą sudaro:

bent šios bazinio skrydžio pagal prietaisus procedūros ir manevrai:

i)	bazinis skrydis pagal prietaisus be išorinių vizualiųjų orientyrų;

ii)	horizontalusis skrydis;

iii)	aukštėjimas;

iv)	žemėjimas;

v)	posūkiai atliekant horizontalųjį skrydį, aukštėjant, žemėjant;

vi)	skrydžio pagal prietaisus mokomoji trajektorija;

vii)	status posūkis;

viii)

radijo navigacija;

ix)	grįžimas iš neįprastos padėties erdvėje į įprastą padėtį;

x)	ribotas valdymo skydo prietaisų skaičius; ir

xi)	pradinės ir visiškos smukos atpažinimas ir grįžimas į įprastą padėtį iš smukos;

b)	skrydžio pagal IFR priešskrydinės procedūros, įskaitant orlaivio naudojimo vadovo ir atitinkamų oro eismo paslaugų dokumentų naudojimą rengiant skrydžio pagal IFR planą;

skrydžio pagal IFR esant įprastinėms, ypatingosioms ir avarinėms sąlygoms procedūros ir manevrai, kuriuos sudaro bent:

i)	perėjimas iš vizualiojo skrydžio į skrydį pagal prietaisus kylant;

ii)	standartinis išskridimas ir atvykimas pagal prietaisus;

iii)	maršrutinio skrydžio pagal IFR procedūros;

iv)	išlaikymo procedūros;

v)	artėjimas tūpti pagal prietaisus iki nurodyto žemiausio taško;

vi)	praleisto artėjimo tūpti procedūros; ir

vii)	tūpimai po artėjimo tūpti pagal prietaisus, įskaitant skrydį ratu;

d)	skrydžio manevrai ir konkrečios skrydžio charakteristikos;

jei reikia, kelių variklių lėktuvo valdymas atliekant pirmiau nurodytus pratimus, įskaitant:

i)	lėktuvo valdymą tik pagal prietaisus, imituojant vieno variklio neveikimą;

ii)	variklio išjungimą ir įjungimą iš naujo (pastarasis pratimas turi būti atliekamas saugioje altitudėje, nebent atliekama FFS ar FNPT II).

Gali būti laikoma, kad prašymo baigti gebėjimais pagrįstą modulinį IR(A) mokymo kursą teikėjas, turintis FCL dalies PPL arba CPL ir trečiosios šalies pagal Čikagos konvencijos 1 priedo reikalavimus suteiktą galiojančią IR(A), išklausė visą 4 dalyje nurodytą mokymo kursą. Kad galėtų gauti IR(A), prašymo teikėjas privalo:

a)	sėkmingai išlaikyti IR(A) gauti būtiną įgūdžių patikrinimo egzaminą pagal 7 priedėlį;

b)	per įgūdžių patikrinimo egzaminą egzaminuotojui įrodyti, kad įgijo tinkamo lygio teorijos žinių apie oro teisę, meteorologiją ir skrydžio planavimą bei vykdymą (IR); ir

c)	kaip lėktuvo įgulos vadas būti išskraidęs bent 50 skrydžio pagal IFR laiko.

PARENGIAMASIS VERTINIMAS

9.	Parengiamojo vertinimo turinį ir trukmę nustato ATO, atsižvelgdama į ankstesnę prašymo teikėjo skrydžio pagal prietaisus patirtį.

KELI VARIKLIAI

10.

Vieno variklio IR(A) turėtojas, turintis ir kelių variklių lėktuvo klasės arba tipo kvalifikaciją, norėdamas pirmą kartą gauti kelių variklių lėktuvo IR(A), privalo ATO išklausyti kursą, kurį sudaro bent 5 valandos skrydžio pagal prietaisus kelių variklių lėktuvuose su instruktoriumi laiko, iš kurių 3 valandos gali būti išskraidytos FFS arba FNPT II, ir privalo išlaikyti įgūdžių patikrinimo egzaminą.“

B skirsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2.

Prašymo baigti modulinį IR(H) kursą teikėjas privalo turėti PPL(H) arba CPL(H), arba ATPL(H). Prieš pradėdamas IR(H) kurso mokymo orlaiviu etapą prašymo teikėjas privalo turėti per IR(H) įgūdžių patikrinimo egzaminą naudojamo sraigtasparnio tipo kvalifikaciją arba būti baigęs patvirtintą mokymo kursą tokio tipo sraigtasparnio kvalifikacijai gauti. Prašymo teikėjas privalo turėti sėkmingo MCC kurso baigimo pažymėjimą, jei įgūdžių patikrinimo egzaminas bus vykdomas daugianarės įgulos sąlygomis.“

ii)

9.2 dalis pakeičiama taip:

„9.2.

IR(A) turėtojui bendra reikalaujamo mokymo trukmė gali būti sumažinta iki 10 valandų.“

iii)

įterpiama ši 9.3 dalis:

„9.3.

PPL(H) ir skrydžio sraigtasparniu naktį kvalifikacijos ar CPL(H) turėtojui bendra reikalaujamo skrydžio pagal prietaisus su instruktoriumi trukmė gali būti sumažinta 5 valandomis.“

53)

I priedo (FCL dalies) 9 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

B skirsnio 5 dalies f punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)	FFS ar FNPT II kategoriją, kaip nustatyta atitinkamuose ARA ir ORA dalių reikalavimuose;“

C skirsnis iš dalies keičiamas taip:

4 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„4.	Taikomos toliau nurodytos ribos, pakoreguotos pagal oro sūkurių sąlygas, sraigtasparnio valdomumą ir jo eksploatacines charakteristikas.“

ii)

10 dalies i punktas pakeičiamas taip:

„i)	FSTD kategoriją, kaip nustatyta atitinkamuose ARA ir ORA dalių reikalavimuose;“

iii)

D skirsnio 8 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	imituojamo skrydžio treniruoklių kategoriją, kaip nustatyta atitinkamuose ARA ir ORA dalių reikalavimuose;“

iv)

E skirsnio 8 dalies įvadinis sakinys ir a punktas pakeičiami taip:

„8.

Jei imituojamo skrydžio treniruokliai įtraukti į orlaivio tipo kvalifikacijos kursą, jie naudojami per praktinį mokymą ir egzaminą. Rengiant kursą atsižvelgiama į šiuos aspektus:

a)	imituojamo skrydžio treniruoklių kategoriją, kaip nustatyta atitinkamuose ARA ir ORA dalių reikalavimuose;“

II PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 II priedas iš dalies keičiamas taip:

A skirsnio „Lėktuvai“ 1 dalis iš dalies keičiama taip:

b punktas pakeičiamas taip:

„b)	įrodo turįs skrydžio reikalavimų ir FCL dalies atitinkamų dalių žinias;“

d punktas pakeičiamas taip:

„d)

atitinka šioje lentelėje nustatytus reikalavimus:

Turima nacionalinė licencija

Bendras išskraidytų valandų skaičius

Kiti reikalavimai

Nauja licencija pagal FCL dalį ir sąlygos (jei taikoma)

Sąlygų panaikinimas

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

ATPL(A)

> 1 500 valandų daugiapiločiu lėktuvu vykdant įgulos vado funkcijas

Nėra

ATPL(A)

Netaikoma

ATPL(A)

> 1 500 valandų daugiapiločiu lėktuvu

Nėra

Kaip 4 stulpelio c eilutėje

Kaip 5 stulpelio c eilutėje

ATPL(A)

> 500 valandų daugiapiločiu lėktuvu

Parodyti skrydžio planavimo ir vykdymo žinias, kaip reikalaujama FCL.515 dalyje

ATPL(A), tipo kvalifikacija suteikiama teisė vykdyti tik antrojo piloto funkcijas

Parodyti gebėjimą vykdyti įgulos vado funkcijas, kaip reikalaujama FCL dalies 9 priedėlyje

CPL/IR(A) ir licenciją išdavusioje valstybėje narėje išlaikytas ICAO ATPL teorijos egzaminas

i)	Parodyti skrydžio planavimo ir vykdymo žinias, kaip reikalaujama FCL.310 dalyje ir FCL.615 dalies b punkte.

ii)	Įvykdyti kitus FCL.720.A dalies c punkto reikalavimus

CPL/IR(A), įskaitomos ATPL teorijos žinios

Netaikoma

CPL/IR(A)

> 500 valandų daugiapiločiu lėktuvu arba vykdant daugiapiločius skrydžius vienpiločiu CS-23 vietinio susisiekimo kategorijos arba lygiaverčiu lėktuvu pagal komerciniam oro transportui taikomus CAT ir ORO dalių reikalavimus

i)	Licenciją išdavusioje valstybėje narėje (1) išlaikyti ATPL(A) gauti būtinų žinių egzaminą

ii)	Įvykdyti kitus FCL.720.A dalies c punkto reikalavimus

CPL/IR(A), įskaitomos ATPL teorijos žinios

Netaikoma

CPL/IR(A)

< 500 valandų vienpiločiu lėktuvu vykdant įgulos vado funkcijas

Parodyti skrydžio planavimo ir vykdymo CPL/IR lygio žinias

Kaip 4 stulpelio f eilutėje

Gauti daugiapiločio lėktuvo tipo kvalifikaciją pagal FCL dalį

CPL(A)

> 500 valandų vienpiločiu lėktuvu vykdant įgulos vado funkcijas

Skrydžio naktį kvalifikacija, jei taikoma

CPL/(A), tipo/klasės kvalifikacija suteikiama teisė skraidyti tik vienpiločiu lėktuvu

CPL(A)

< 500 valandų vienpiločiu lėktuvu vykdant įgulos vado funkcijas

i)	Skrydžio naktį kvalifikacija, jei taikoma.

ii)	Parodyti skrydžio vykdymo ir planavimo žinias, kaip reikalaujama FCL.310 dalyje

Kaip 4 stulpelio h eilutėje

PPL/IR(A)

≥ 75 valandų pagal IFR

PPL/IR(A) (IR kvalifikacija galioja tik PPL)

Parodyti skrydžio vykdymo ir planavimo žinias, kaip reikalaujama FCL.615 dalies b punkte

PPL(A)

≥ 70 valandų lėktuvais

Parodyti mokėjimą naudotis radijo navigacijos prietaisais

PPL(A)

B skirsnio „Sraigtasparniai“ 1 dalis iš dalies keičiama taip:

b punktas pakeičiamas taip:

„b)	įrodo turįs skrydžio reikalavimų ir FCL dalies atitinkamų dalių žinias;“

d punktas pakeičiamas taip:

„d)

atitinka šioje lentelėje nurodytus reikalavimus:

Turima nacionalinė licencija

Bendras išskraidytų valandų skaičius

Kiti reikalavimai

Nauja licencija pagal FCL dalį ir sąlygos (jei taikoma)

Sąlygų panaikinimas

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

ATPL(H) ir galiojanti IR(H)

> 1 000 valandų daugiapiločiu sraigtasparniu vykdant įgulos vado funkcijas

Nėra

ATPL(H) ir IR

Netaikoma

ATPL(H) be IR(H) teisių

> 1 000 valandų daugiapiločiu sraigtasparniu vykdant įgulos vado funkcijas

Nėra

ATPL(H)

ATPL(H) ir galiojanti IR(H)

> 1 000 valandų daugiapiločiu sraigtasparniu

Nėra

ATPL(H) ir IR, tipo kvalifikacija suteikiama teisė vykdyti tik antrojo piloto funkcijas

Parodyti gebėjimą vykdyti įgulos vado funkcijas, kaip reikalaujama FCL dalies 9 priedėlyje

ATPL(H) be IR(H) teisių

> 1 000 valandų daugiapiločiu sraigtasparniu

Nėra

ATPL(H), tipo kvalifikacija suteikiama teisė vykdyti tik antrojo piloto funkcijas

Parodyti gebėjimą vykdyti įgulos vado funkcijas, kaip reikalaujama FCL dalies 9 priedėlyje

ATPL(H) ir galiojanti IR(H)

> 500 valandų daugiapiločiu sraigtasparniu

Parodyti skrydžio planavimo ir vykdymo žinias, kaip reikalaujama FCL.515 dalyje ir FCL.615 dalies b punkte

Kaip 4 stulpelio c eilutėje

Kaip 5 stulpelio c eilutėje

ATPL(H) be IR(H) teisių

> 500 valandų daugiapiločiu sraigtasparniu

Kaip 3 stulpelio e eilutėje

Kaip 4 stulpelio d eilutėje

Kaip 5 stulpelio d eilutėje

CPL/IR(H) ir licenciją išdavusioje valstybėje narėje išlaikytas ICAO ATPL(H) teorijos egzaminas

i)	Parodyti skrydžio planavimo ir vykdymo žinias, kaip reikalaujama FCL.310 dalyje ir FCL.615 dalies b punkte.

ii)	Įvykdyti kitus FCL.720.H dalies b punkto reikalavimus

CPL/IR(H), įskaitomos ATPL(H) teorijos žinios, jei laikoma, kad ICAO ATPL(H) teorijos egzaminas atitinka FCL dalies ATPL lygį

Netaikoma

CPL/IR(H)

> 500 valandų daugiapiločiu sraigtasparniu

i)	Licenciją išdavusioje valstybėje narėje (2) išlaikyti FCL dalies ATPL(H) teorijos egzaminą

ii)	Įvykdyti kitus FCL.720.H dalies b punkto reikalavimus

CPL/IR(H), įskaitomos FCL dalies ATPL(H) teorijos žinios

Netaikoma

CPL/IR(H)

> 500 valandų vienpiločiu sraigtasparniu vykdant įgulos vado funkcijas

Nėra

CPL/IR(H), tipo kvalifikacija suteikiama teisė skraidyti tik vienpiločiu sraigtasparniu

Gauti daugiapiločio sraigtasparnio tipo kvalifikaciją, kaip reikalaujama FCL dalyje

CPL/IR(H)

< 500 valandų vienpiločiu sraigtasparniu vykdant įgulos vado funkcijas

Parodyti skrydžio planavimo ir vykdymo žinias, kaip reikalaujama FCL.310 dalyje ir FCL.615 dalies b punkte

Kaip 4 stulpelio i eilutėje

CPL(H)

> 500 valandų vienpiločiu sraigtasparniu vykdant įgulos vado funkcijas

Skrydžio naktį kvalifikacija

CPL(H), tipo kvalifikacija suteikiama teisė skraidyti tik vienpiločiu sraigtasparniu

CPL(H)

< 500 valandų vienpiločiu sraigtasparniu vykdant įgulos vado funkcijas

Skrydžio naktį kvalifikacija, parodyti skrydžio planavimo ir vykdymo žinias, kaip reikalaujama FCL.310 dalyje

Kaip 4 stulpelio k eilutėje

CPL(H) be skrydžio naktį kvalifikacijos

> 500 valandų vienpiločiu sraigtasparniu vykdant įgulos vado funkcijas

Kaip 4 stulpelio k eilutėje, suteikiama teisė vykdyti skrydžius tik dieną pagal VFR

Gauti daugiapiločio sraigtasparnio tipo kvalifikaciją, kaip reikalaujama FCL dalyje, ir skrydžio naktį kvalifikaciją

CPL(H) be skrydžio naktį kvalifikacijos

< 500 valandų vienpiločiu sraigtasparniu vykdant įgulos vado funkcijas

Parodyti skrydžio planavimo ir vykdymo žinias, kaip reikalaujama FCL.310 dalyje

Kaip 4 stulpelio k eilutėje, suteikiama teisė vykdyti skrydžius tik dieną pagal VFR

PPL/IR(H)

≥ 75 valandos pagal IFR

PPL/IR(H) (IR kvalifikacija galioja tik PPL)

Parodyti skrydžio planavimo ir vykdymo žinias, kaip reikalaujama FCL.615 dalies b punkte

PPL(H)

≥ 75 valandos sraigtasparniais

Parodyti mokėjimą naudotis radijo navigacijos prietaisais

PPL(H)

(1) Nereikalaujama, kad daugiapiločio lėktuvo tipo kvalifikaciją turintys CPL turėtojai būtų išlaikę ATPL(A) teorijos egzaminą, jei jie toliau skraido to paties tipo lėktuvu, tačiau išduodant licenciją pagal FCL dalį ATPL(A) teorijos žinios neįskaitomos. Jei prašymo teikėjas nori gauti kito daugiapiločio lėktuvo tipo kvalifikaciją, jis turi įvykdyti pirmiau pateiktos lentelės 3 stulpelio e eilutės i punkto reikalavimus.“

(2) Nereikalaujama, kad daugiapiločio sraigtasparnio tipo kvalifikaciją turintys CPL turėtojai būtų išlaikę ATPL(H) teorijos egzaminą, jei jie toliau skraido to paties tipo sraigtasparniu, tačiau išduodant licenciją pagal FCL dalį ATPL(H) teorijos žinios neįskaitomos. Jei prašymo teikėjas nori gauti kito daugiapiločio sraigtasparnio tipo kvalifikaciją, jis turi įvykdyti lentelės 3 stulpelio h eilutės i punkto reikalavimus.“

III PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 III priedas iš dalies keičiamas taip:

A skirsnis „Licencijų patvirtinimas“ iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Piloto licenciją, kurią pagal Čikagos konvencijos 1 priedo reikalavimus išdavė trečioji šalis, gali patvirtinti valstybės narės kompetentinga institucija.

Pilotas teikia prašymą valstybės narės, kurioje gyvena ar turi būstinę, kompetentingai institucijai. Jei pilotai gyvena ne valstybės narės teritorijoje, jie teikia prašymą valstybės narės, kurioje yra operatoriaus, kuriam jie dirba ar ketina dirbti vykdydami skrydžius, pagrindinė verslo vieta, arba kurioje registruotas orlaivis, kuriuo jie vykdo arba ketina vykdyti skrydžius, kompetentingą instituciją.“

3 dalis iš dalies keičiama taip:

b ir c punktai pakeičiami taip:

„b)	įrodo turįs skrydžio reikalavimų ir FCL dalies atitinkamų dalių žinias;

c)	įrodo mokąs kalbą pagal FCL.055 dalį;“

ii)

e punktas pakeičiamas taip:

„e)

lėktuvo pilotas turi atitikti šioje lentelėje nurodytus patirties reikalavimus:

Turima licencija	Bendras išskraidytų valandų skaičius	Teisės
(1)	(2)	(3)
ATPL(A)	> 1 500 valandų daugiapiločiu lėktuvu vykdant įgulos vado funkcijas	Komercinio oro transporto skrydžiai vykdant daugiapiločio lėktuvo įgulos vado funkcijas	a)
ATPL(A) arba CPL(A)/IR (1)	> 1 500 valandų daugiapiločiu lėktuvu vykdant įgulos vado arba antrojo piloto funkcijas pagal skrydžio reikalavimus	Komercinio oro transporto skrydžiai vykdant daugiapiločio lėktuvo antrojo piloto funkcijas	b)
CPL(A)/IR	> 1 000 valandų vykdant komercinio oro transporto orlaivio įgulos vado funkcijas gavus IR	Komercinio oro transporto skrydžiai vykdant vienpiločio lėktuvo įgulos vado funkcijas	c)
CPL(A)/IR	> 1 000 valandų vienpiločiu lėktuvu vykdant įgulos vado arba antrojo piloto funkcijas pagal skrydžio reikalavimus	Komercinio oro transporto skrydžiai vykdant vienpiločio lėktuvo antrojo piloto funkcijas pagal skrydžio reikalavimus	d)
ATPL(A), CPL(A)/IR, CPL(A)	> 700 valandų lėktuvu (išskyrus TMG), iš kurių 200 valandų vykdant funkcijas, kurių pripažinimo siekiama; 50 valandų vykdant tas funkcijas turi būti išskraidytos per paskutinius 12 mėnesių	Teisė vykdyti ne komercinio oro transporto skrydžius lėktuvu	e)
CPL(A)	> 1 500 valandų komercinio oro transporto lėktuvu vykdant įgulos vado funkcijas, įskaitant 500 valandų vandens lėktuvu	Komercinio oro transporto skrydžiai vykdant vienpiločio lėktuvo įgulos vado funkcijas	f)

4 dalis iš dalies keičiama taip:

c punktas pakeičiamas taip:

„c)	įrodo mokąs kalbą pagal FCL.055 dalį;“

ii)

e punktas pakeičiamas taip:

„e)	kaip atitinkamos kategorijos orlaivio įgulos vadas yra išskraidęs bent 100 valandų skrydžio pagal prietaisus laiko.“

6 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	tiesiogiai arba netiesiogiai dirba orlaivio gamintojui.“

B skirsnio „LICENCIJŲ KEITIMAS“ 1 dalis pakeičiama taip:

„1.	PPL/BPL/SPL, CPL ar ATPL licenciją, kurią pagal Čikagos konvencijos 1 priedo reikalavimus išdavė trečioji šalis, valstybės narės kompetentinga institucija gali pakeisti FCL dalies PPL/BPL/SPL licencija su vienpiločių orlaivių klasės ar tipo kvalifikacija.“

(1) Prieš pripažįstant daugiapiločio lėktuvo CPL(A)/IR licenciją, jos turėtojas privalo įrodyti turįs ICAO ATPL(A) lygio žinias.“

IV PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 VI priedas iš dalies keičiamas taip:

FCL dalies II skirsnio ARA.FCL.205 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	Kompetentinga institucija tvarko savo sertifikuotų egzaminuotojų sąrašą. Šiame sąraše nurodomos egzaminuotojų teisės; kompetentinga institucija jį skelbia ir atnaujina.“

FCL dalies II skirsnio ARA.FCL.210 dalis pakeičiama taip:

„ARA.FCL.210 Egzaminuotojams teikiama informacija

Kompetentinga institucija informuoja agentūrą apie nacionalines administracines procedūras, asmens duomenų apsaugos reikalavimus, atsakomybę, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir mokesčius, taikomus jos teritorijoje, kuriuos taiko egzaminuotojai rengdami prašymo teikėjo, kurio kompetentinga institucija nėra ta pati, kuri išdavė egzaminuotojo pažymėjimą, įgūdžių patikrinimo, kvalifikacijos patikrinimo ar gebėjimų vertinimo egzaminus.

b)	Kad palengvintų kompetentingų institucijų pagal a punktą pateiktos informacijos sklaidą ir sudarytų geresnes galimybes su ja susipažinti, agentūra tą informaciją paskelbia savo nustatyta forma.

Kompetentinga institucija savo sertifikuotiems egzaminuotojams ir jos teritorijoje savo teisėmis besinaudojančių kitų kompetentingų institucijų sertifikuotiems egzaminuotojams gali nurodyti saugos kriterijus, kurių reikia laikytis orlaivyje vykdant įgūdžių patikrinimo ir kvalifikacijos patikrinimo egzaminus.“

MED DALIS iš dalies keičiama taip:

I skirsnio ARA.MED.130 dalis pakeičiama taip:

„ARA.MED.130 Sveikatos pažymėjimo forma

Sveikatos pažymėjimas turi atitikti toliau nurodytas specifikacijas.

Turinys

1)	Valstybė, kurioje išduota piloto licencija arba kurioje pateiktas prašymas ją išduoti (I),

2)	sveikatos pažymėjimo klasė (II),

3)	pažymėjimo numeris, prasidedantis licenciją išdavusios valstybės arba valstybės, kurioje pateiktas prašymas išduoti licenciją, JT kodu, po kurio nurodomas kodas, sudarytas iš arabiškųjų skaitmenų ir (arba) lotyniškųjų raidžių (III),

4)	turėtojo vardas ir pavardė (IV),

5)	turėtojo pilietybė (VI),

6)	turėtojo gimimo data (mmmm mm dd) (XIV),

7)	turėtojo parašas (VII),

8)	apribojimas (-ai) (XIII),

sveikatos pažymėjimo galiojimo pabaigos data (IX):

i)	1 klasės vienpiločių keleivinių komercinių skrydžių,

ii)	kitų 1 klasės komercinių skrydžių,

iii)

2 klasės,

iv)

LAPL,

10)	medicininės apžiūros data,

11)	paskutinės elektrokardiogramos data,

12)	paskutinės audiogramos data,

13)	išdavimo data ir pažymėjimą išdavusio AME ar sveikatos būklės vertintojo parašas. Šiame laukelyje galima įrašyti GMP, jei jie yra kompetentingi išduoti sveikatos pažymėjimus pagal nacionalinius valstybės narės, kurioje išduodama licencija, teisės aktus,

14)	antspaudas arba spaudas (XI).

b)	Medžiaga. Išskyrus tuo atveju, kai LAPL išduoda GMP, naudojamas toks popierius arba kita medžiaga, kuriuose negalima nieko keisti ar trinti arba tai lengvai matyti. Norint ką nors į formą įrašyti arba iš jos išbraukti, reikia aiškaus licencijas išduodančios institucijos leidimo.

c)	Kalba. Pažymėjimai parengiami nacionaline (-ėmis) kalba (-omis) ir anglų kalba bei kitomis kalbomis, kurias licencijas išduodanti institucija laiko tinkamomis.

d)	Visos datos sveikatos pažymėjime rašomos formatu „mmmm mm dd“.“

II skirsnio ARA.MED.200 dalies „Aviacijos medicinos gydytojai (AME)“ b punktas pakeičiamas taip:

„b)	Įsitikinusi, kad AME atitinka taikomus reikalavimus, kompetentinga institucija, naudodamasi šios dalies VII priedėlyje nustatyta forma, ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui išduoda, pratęsia, atnaujina arba pakeičia AME pažymėjimą.“

II priedėlio„Standartinė EASA keleivių salono įgulos narių atestacijos pažymėjimų forma“ dalis „Nurodymai“ iš dalies keičiama taip:

a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)	Į keleivių salono įgulos nario atestacijos pažymėjimą įtraukiami visi EASA 142 formoje nurodyti punktai pagal toliau pateiktus 1–12 punktus.

b)	Pažymėjimo dydis yra 105 mm x 74 mm (viena aštuntoji A4 formato puslapio) arba 85 mm x 54 mm, ir naudojama tokia medžiaga, kurioje negalima nieko keisti ar trinti arba tai lengvai matyti.“

b)	8 punktas pakeičiamas taip: „8 punktas.: Įrašomi valstybės narės, kurioje išduotas pažymėjimas, kompetentingos institucijos atpažinties duomenys ir pateikiamas visas kompetentingos institucijos pavadinimas, pašto adresas, oficialus antspaudas, spaudas ir, jei taikoma, logotipas.“

c)	9 punkto pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Jei kompetentinga institucija yra pažymėjimą išdavusi įstaiga, įrašomi žodžiai „kompetentinga institucija“ ir uždedamas oficialus antspaudas, spaudas arba logotipas.“

5)	V priedėlis „AVIACIJOS MEDICINOS CENTRŲ (AeMC) PAŽYMĖJIMAS“ pakeičiamas taip: „ARA DALIES VI PRIEDO V priedėlis

6)	VI priedėlio turinys išbraukiamas ir pakeičiamas taip: „(TUŠČIAS PUSLAPIS)“

14.3.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 74/65

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2014 m. kovo 12 d.

dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/135/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

šios rekomendacijos tikslas yra užtikrinti, kad finansinių sunkumų patiriančios perspektyvios įmonės, nesvarbu, kurioje Sąjungos šalyje veikia, galėtų pasinaudoti nacionalinėmis nemokumo teisės priemonėmis, kurios leistų kuo anksčiau atlikti restruktūrizavimą ir taip išvengti bankroto – galiausiai tai būtų naudingiau kreditoriams, darbuotojams, įmonių savininkams ir apskritai visai ekonomikai. Rekomendacija taip pat siekiama visoje Sąjungoje suteikti sąžiningiems bankrutavusiems verslininkams dar vieną galimybę;

(2)

nacionalinės nemokumo teisės nuostatos dėl procedūrų, pagal kurias finansinių sunkumų patiriantys skolininkai gali restruktūrizuoti savo veiklą, labai skiriasi. Kai kuriose valstybėse narėse numatytos vos kelios procedūros, todėl įmonės gali būti restruktūrizuojamos tik palyginti vėlai, jau iškėlus oficialią nemokumo bylą. Kitose valstybėse narėse restruktūrizavimas galimas ir anksčiau, bet taikomos procedūros nepakankamai veiksmingos arba yra daugiau ar mažiau formalios, visų pirma kalbant apie galimybę rinktis neteismines procedūras;

(3)	skiriasi ir nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis verslininkams suteikiama dar viena galimybė, visų pirma panaikinant susikaupusius jų įmonių skolinius įsipareigojimus – taikomi skirtingi skolinių įsipareigojimų panaikinimo laikotarpiai ir skolos panaikinimo sąlygos;

(4)

dėl skirtingų nacionalinių restruktūrizavimo sistemų ir nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias sąžiningiems verslininkams suteikiama dar viena galimybė, didėja išlaidos ir netikrumas vertinant investicijų kitoje valstybėje narėje riziką, taikomos nevienodos kreditavimo sąlygos, o dėl to skiriasi ir kreditorių skolų susigrąžinimo sėkmė. Todėl yra sunkiau parengti ir priimti nuoseklius tarpvalstybinių įmonių grupių restruktūrizavimo planus. Apskritai šie skirtumai gali mažinti įmonių motyvaciją steigti padalinius įvairiose valstybėse narėse;

(5)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 (1) reguliuojami tik jurisdikcijos, pripažinimo ir vykdymo, taikytinos teisės ir bendradarbiavimo tarpvalstybinėse bylose klausimai. Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti tą reglamentą (2) jo taikymo sritis turėtų būti išplėsta, įtraukiant į ją prevencines procedūras, kuriomis skatinama gelbėti ekonomiškai perspektyvias skolininkų įmones ir suteikti verslininkams dar vieną galimybę. Tačiau siūlomi pakeitimai nesprendžia nacionalinių procedūrų skirtingumo problemos;

(6)	2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (3) dėl bankroto bylų. Joje rekomenduojama suderinti tam tikrus nacionalinės nemokumo teisės aspektus, kaip antai nuostatas dėl restruktūrizavimo planų rengimo sąlygų, jų poveikio ir turinio;

(7)

2012 m. spalio 3 d. Komunikate dėl II bendrosios rinkos akto (4) Komisijos numatyta pagrindinė priemonė – modernizuoti Sąjungos nemokumo teisės nuostatas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įmonių išlikimui ir suteikti verslininkams dar vieną galimybę. Todėl Komisija pranešė išnagrinėsianti, kaip būtų galima toliau didinti nacionalinių nemokumo teisės nuostatų veiksmingumą, kad įmonės, verslininkai ir privatūs asmenys vidaus rinkoje turėtų vienodas sąlygas;

(8)

2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikate dėl naujo europinio požiūrio į verslo žlugimą ir bankrotą (5) nurodomos konkrečios sritys, kuriose nacionalinių nemokumo įstatymų skirtumai gali trukdyti kurti veiksmingą vidaus rinką. Komunikate teigiama, kad šiose srityse visiems sudarius vienodas sąlygas, išaugtų įmonių, verslininkų ir privačių asmenų pasitikėjimas kitų valstybių narių sistemomis, pagerėtų kreditavimo sąlygos ir būtų skatinamos investicijos;

(9)

2013 m. sausio 9 d. Komisija priėmė veiksmų planą „Verslumas 2020“ (6), kuriame valstybės narės raginamos, be kita ko, esant galimybei iki 2013 m. sumažinti nemokiems sąžiningiems verslininkams taikytiną skolinių įsipareigojimų ir skolos grąžinimo laikotarpį iki ne daugiau kaip trejų metų, taip pat teikti įmonėms paramos paslaugas ankstyvuoju restruktūrizavimo etapu, patarti joms, kaip išvengti nemokumo, ir remti mažųjų ir vidutinių įmonių restruktūrizavimą ir jų veiklos atnaujinimą;

(10)

keletas valstybių narių šiuo metu peržiūri savo nacionalinius nemokumo įstatymus, siekdamos pagerinti įmonių gelbėjimo sistemą ir sudaryti verslininkams geresnes galimybes pradėti iš naujo. Todėl, siekiant geresnio vidaus rinkos veikimo, būtų tikslinga skatinti šių ir panašių būsimų iniciatyvų nuoseklumą;

(11)

būtina siekti kuo didesnio nacionalinių nemokumo sistemų panašumo – tai sumažins skirtumus ir panaikins kliūtis, dėl kurių sunku ankstyvuoju etapu restruktūrizuoti finansinių sunkumų patiriančias perspektyvias įmones ir suteikti sąžiningiems verslininkams dar vieną galimybę, kartu sumažinant tiek skolininkų, tiek kreditorių patiriamas restruktūrizavimo išlaidas. Jeigu šios nacionalinės nemokumo teisės nuostatos būtų labiau suderintos ir veiksmingesnės, visų tipų kreditoriai ir investuotojai gautų maksimalią naudą ir būtų skatinamos tarpvalstybinės investicijos. Nuoseklesnis reglamentavimas taip pat leistų lengviau restruktūrizuoti įmonių grupes, nesvarbu kokiose Sąjungos šalyje veikia tos grupės narės;

(12)

be to, panaikinus kliūtis, trukdančias veiksmingai restruktūrizuoti perspektyvias finansinių sunkumų patiriančias įmones, būtų išsaugota darbo vietų ir paskatinta visa ekonomika. Verslininkams sudarius geresnes galimybes pradėti dar kartą, valstybėse narėse pagerėtų savarankiško užimtumo rodikliai. Be to, veiksminga nemokumo sistema leistų geriau įvertinti skolinimo ir skolinimosi sprendimų riziką, sklandžiau prisitaikyti per daug įsiskolinusioms įmonėms ir labai sumažinti ekonomines ir socialines sąnaudas, susijusias su jų finansinio įsiskolinimo mažinimo procedūromis;

(13)	nuoseklesnis Sąjungos lygmens požiūris būtų naudingas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes jos neturi pakankamai išteklių padengti dideles restruktūrizavimo išlaidas ir pasinaudoti veiksmingesnėmis restruktūrizavimo procedūromis, taikomomis kai kuriose valstybėse narėse;

(14)

mokesčių institucijos taip pat suinteresuotos, kad perspektyvių įmonių restruktūrizavimo sistema būtų veiksminga. Įgyvendindamos šią rekomendaciją valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų mokestinių pajamų surinkimą ir išieškojimą pagal bendruosius mokesčių teisingumo principus, ir veiksmingai kovoti su sukčiavimu, mokesčių slėpimu bei piktnaudžiavimu;

(15)

į šios rekomendacijos taikymo sritį neturėtų būti įtrauktos draudimo įmonės, kredito įstaigos, investicinės įmonės bei kolektyvinio investavimo subjektai, tarpinės sandorio šalys, centriniai vertybinių popierių depozitoriumai ir kitos finansų įstaigos, kurioms taikomos specialios gaivinimo ir sureguliavimo priemonės, pagal kurias nacionalinės priežiūros institucijos turi plačius įsikišimo įgaliojimus. Nors per didelis vartotojų įsiskolinimas ir vartotojų nemokumas taip pat nepatenka į šios rekomendacijos taikymo sritį, valstybės narės raginamos paieškoti galimybių rekomendacijas taikyti ir vartotojams, nes kai kurie kai kurios šioje rekomendacijoje taikomi principai gali būti svarbūs ir jiems;

(16)

restruktūrizavimo sistema turėtų suteikti skolininkams galimybę finansinius sunkumus išspręsti jau ankstyvuoju etapu, kai dar galima išvengti nemokumo ir užtikrinti jų verslo tęstinumą. Tačiau siekiant išvengti galimos rizikos, kad procedūra bus piktnaudžiaujama, nustatyta, kad skolininko finansiniai sunkumai turi kelti nemokumo grėsmę, o restruktūrizavimo planu turi būti galima užkirsti kelią skolininko nemokumui ir užtikrinti įmonės gyvybingumą;

(17)

kad didėtų veiksmingumas, trumpėtų terminai ir mažėtų išlaidos, nacionaliniuose prevencinio restruktūrizavimo mechanizmuose turėtų būti numatyta lanksčių procedūrų, pagal kurias teisminės priemonės būtų taikomos tik tada, kai tai būtina ir proporcinga kreditorių ir kitų suinteresuotųjų šalių, kurios gali būti paveiktos, interesų apsaugai. Pavyzdžiui, siekiant išvengti nereikalingų išlaidų ir atsižvelgiant į tai, kad procedūra taikoma ankstyvuoju etapu, iš esmės skolininkams turėtų būti leista patiems kontroliuoti savo turtą, o tarpininko ar priežiūros institucijos skyrimas neturėtų būti privalomas – dėl to turėtų būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju;

(18)

skolininkui turėtų būti leidžiama prašyti teismo sustabdyti atskiras vykdymo užtikrinimo priemones ir nemokumo bylas, kurios buvo iškeltos kreditorių prašymu, jei tokie veiksmai gali pakenkti deryboms ir menkina galimybes restruktūrizuoti skolininko verslą; tačiau tam, kad būtų pasiekta skolininko ir kreditorių teisių pusiausvyros, ir atsižvelgiant į pastarųjų metų reformų valstybėse narėse patirtį, pirminis procedūros sustabdymo laikotarpis neturėtų viršyti keturių mėnesių;

(19)

restruktūrizavimo planą turi patvirtinti teismas – taip užtikrinama, kad kreditorių teisių susilpninimas būtų proporcingas restruktūrizavimo naudos požiūriu ir kad kreditoriai galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, visapusiškai užtikrinant laisvę užsiimti verslu ir teisę į nuosavybę, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl teismas turėtų atmesti planą, jei tikėtina, kad jam prieštaraujančių kreditorių teisės bus susilpnintos tiek, kad tikimybė, jog jų reikalavimai bus patenkinti, palyginti su tuo, ko jie tikėtųsi nerestruktūrizuojant skolininko įmonės, sumažės;

(20)

nemokumo padariniai, visų pirma socialinė stigma, teisinės pasekmės ir ilgalaikis skolininko statusas, labai atgraso verslininkus nuo įmonės steigimo ar dar vieno bandymo, nors ir įrodyta, kad nemokumą patyrę verslininkai antrą kartą turi daugiau sėkmės galimybių. Todėl reikia imtis priemonių neigiamam nemokumo poveikiui verslininkams mažinti, numatant, kad praėjus ilgiausiam nustatytam laikotarpiui nurašomos visos skolos,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

I. TIKSLAS IR DALYKAS

Šios rekomendacijos tikslas – skatinti valstybes nares sukurti sistemą, leidžiančią veiksmingai restruktūrizuoti finansinių sunkumų patiriančias perspektyvias įmones ir suteikti sąžiningiems verslininkams dar vieną galimybę, taip skatinant verslumą, investicijas, užimtumą ir padedant mažinti kliūtis, trukdančias sklandžiai vidaus rinkos veiklai.

Mažinant šias kliūtis, rekomendacija visų pirma siekiama:

a)	sumažinti investavimo kitoje valstybėje narėje rizikos įvertinimo išlaidas;

b)	pagerinti kreditorių skolų susigrąžinimą ir

c)	šalinti tarpvalstybinių įmonių grupių restruktūrizavimo sunkumus.

Šioje rekomendacijoje nustatomi būtiniausi standartai, taikytini:

a)	prevenciniams restruktūrizavimo mechanizmams ir

b)	bankrutavusių verslininkų skolų panaikinimui.

4.	Įgyvendindamos šią rekomendaciją valstybės narės turėtų tinkamomis ir veiksmingomis priemonėmis pasiekti, kad būtų užtikrinamas mokestinių įsipareigojimų vykdymas, visų pirma sukčiavimo, mokesčių slėpimo ar piktnaudžiavimo atvejais.

II. APIBRĖŽTYS

Šioje rekomendacijoje:

a) skolininkas– bet kuris finansinių sunkumų patiriantis fizinis ar juridinis asmuo, kuriam kyla nemokumo grėsmė;

b) restruktūrizavimas– skolininko turto ir įsipareigojimų turinio, sąlygų ar struktūros arba kelių šių elementų pakeitimas, kurio tikslas yra sudaryti sąlygas tolesnei (visiškai ar dalinei) skolininko veiklai;

c) atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas– teisės vykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininkui sustabdymas teismo nurodymu;

d) teismai– ši sąvoka apima visas kitas įstaigas, kompetentingas vykdyti prevencijos procedūras, kurioms valstybės narės pavedė atlikti teismo funkcijas ir kurių sprendimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka arba peržiūrimi teisme.

III. PREVENCINIS RESTRUKTŪRIZAVIMO MECHANIZMAS

A. Ar prevencinis restruktūrizavimo mechanizmas egzistuoja

Skolininkai turėtų galėti pasinaudoti mechanizmu, leidžiančiu restruktūrizuoti jų įmonę siekiant išvengti nemokumo. Šį mechanizmą turėtų sudaryti tokie elementai:

a)	skolininkui turėtų būti sudaryta galimybė restruktūrizuoti įmonę ankstyvuoju etapu, vos tik atsiradus nemokumo tikimybei;

b)	skolininkas turėtų išsaugoti kasdienių įmonės veiklos operacijų kontrolę;

c)	skolininkui turėtų būti sudaryta galimybė prašyti laikinai sustabdyti atskiras vykdymo užtikrinimo priemones;

d)	restruktūrizavimo planas, priimamas nacionalinėje teisėje nustatyta balsų dauguma, turėtų būti privalomas visiems kreditoriams su sąlyga, kad yra patvirtintas teismo;

e)	naujos finansavimo priemonės, reikalingos restruktūrizavimo planui įgyvendinti, neturėtų būti skelbiamos negaliojančiomis, niekinėmis ar nevykdytinomis, nes tai kenktų visiems kreditoriams.

Restruktūrizavimo procedūra neturėtų būti ilga ir brangi, taip pat ji turėtų būti lanksti, kad kuo daugiau veiksmų būtų galima atlikti nesikreipiant į teismą. Teismas turėtų būti pasitelkiamas tik tais atvejais, kai tai būtina ir proporcinga siekiant apginti kreditorių teises ir kitų suinteresuotųjų šalių, kurias paveiktų restruktūrizavimo planas, interesus.

B. Derybų dėl restruktūrizavimo planų palengvinimas

Tarpininko arba priežiūros institucijos paskyrimas

8.	Skolininkams turėtų būti sudaryta galimybė pradėti įmonės restruktūrizavimo procedūrą be formalaus teismo proceso.

Teismo skiriamas tarpininkas arba priežiūros institucija neturėtų būti privalomi – kiekvienu konkrečiu atveju teismas turėtų spręsti, ar tai būtina:

a)	tarpininkas skiriamas, kai skolininkui ir kreditoriams reikia padėti surengti sėkmingas derybas dėl restruktūrizavimo plano;

b)	priežiūros institucija skiriama, kad stebėtų skolininko ir kreditorių veiklą ir imtųsi priemonių, reikalingų teisėtiems vieno ar kelių kreditorių arba kitos suinteresuotosios šalies interesams apginti.

Atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių arba nemokumo bylos sustabdymas

10.

Skolininkams turėtų būti suteikta teisė prašyti teismo laikinai sustabdyti atskiras vykdymo užtikrinimo priemones (toliau – sustabdymas), kurių paprašė kreditoriai, įskaitant kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka) ar pirmenybę turinčius kreditorius, kurie kitu atveju galėtų trukdyti sėkmingai įgyvendinti restruktūrizavimo planą. Sustabdymas neturėtų paveikti galiojančių sutarčių vykdymo.

11.

Tose valstybėse narėse, kuriose toks sustabdymas galimas tik su tam tikromis sąlygomis, skolininkams turėtų būti užtikrinama, kad priemonė bus tikrai sustabdyta, jei:

a)	kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro reikšmingą dalį visų reikalavimų, kuriuos, tikėtina, paveiks restruktūrizavimo planas, palaiko derybas dėl restruktūrizavimo plano priėmimo ir

b)	yra realu, kad restruktūrizavimo planas bus įgyvendintas ir pavyks išvengti skolininko nemokumo.

12.	Jei tai numatyta valstybių narių teisėje, skolininko prievolė pateikti pareiškimą dėl bankroto ir kreditorių po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo pateikti prašymai iškelti skolininkui bankroto bylą taip pat turėtų būti sustabdyti tam pačiam laikotarpiui.

13.

Sustabdymo laikotarpis turėtų deramai atitikti ir skolininko, ir kreditorių, ypač tų, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), interesus. Todėl sustabdymo laikotarpis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į numatomo restruktūrizavimo sudėtingumą ir neturėtų viršyti keturių mėnesių. Valstybės narės gali numatyti, kad šis laikotarpis gali būti pratęstas, jei derantis dėl restruktūrizavimo plano daroma akivaizdi pažanga. Bendras sustabdymo laikotarpis neturėtų viršyti 12 mėnesių.

14.	Jeigu tam, kad priimti restruktūrizavimo planą būtų lengviau, sustabdymas nebereikalingas, jis turėtų būti panaikintas.

C. Restruktūrizavimo planai

Restruktūrizavimo planų turinys

15.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad restruktūrizavimo planus teismai tvirtintų vadovaudamiesi tikslingumo ir rašytinio proceso principais. Jos turėtų nustatyti aiškias ir konkrečias nuostatas dėl restruktūrizavimo planų turinio. Restruktūrizavimo planuose turėtų būti išsamiai aprašomi šie elementai:

a)	aiškus ir išsamus kreditorių, kuriuos paveiktų restruktūrizavimo planas, sąrašas;

b)	siūlomo restruktūrizavimo plano poveikis atskiroms skoloms ar tam tikrų kategorijų skoloms;

c)	susijusių kreditorių pozicija dėl restruktūrizavimo plano;

d)	jei taikytina, naujo finansavimo sąlygos ir

e)	tikimybė, kad planas leis išvengti skolininko nemokumo ir užtikrins įmonės gyvybingumą.

Restruktūrizavimo planų priėmimas kreditorių vardu

16.	Kad pagerėtų sėkmingo restruktūrizavimo tikimybė ir atitinkamai padidėtų gelbėjamų perspektyvių įmonių skaičius, turėtų būti numatyta, kad restruktūrizavimo planą gali priimti susiję kreditoriai, tiek turintys užtikrinimą, tiek jo neturintys.

17.	Kreditoriai, kurių interesai skiriasi, turėtų būti išrikiuoti į eilę pagal atitinkamus interesus. Mažų mažiausiai turėtų būti numatytos skirtingas kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), ir tokio užtikrinimo neturinčių kreditorių eiliškumas.

18.

Restruktūrizavimo planą turėtų priimti kreditoriai, kurių reikalavimų suma kiekvienoje eilėje sudaro daugumą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje. Kai yra daugiau kaip dvi kreditorių eilės, valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė toliau taikyti ar priimti nuostatas, kuriomis teismai įgaliojami patvirtinti restruktūrizavimo planus, remiamus daugumos tos eilės kreditorių, visų pirma atsižvelgiant į santykinę atitinkamos eilės kreditorių reikalavimų vertę.

19.

Kreditoriams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos, nesvarbu, kur yra jų buveinė. Todėl tais atvejais, kai pagal valstybių narių teisę reikalinga formali balsavimo procedūra, iš esmės kreditoriams turėtų būti leidžiama balsuoti nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip antai registruotu laišku arba naudojantis saugiomis elektroninėmis technologijomis.

20.	Kad restruktūrizavimo planai būtų priimami veiksmingiau, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad restruktūrizavimo planus galėtų priimti tik tam tikri kreditoriai arba tam tikrų rūšių arba eilės kreditoriai, su sąlyga, kad dėl to nenukentės kiti kreditoriai.

Restruktūrizavimo plano tvirtinimas teisme

21.	Siekiant užtikrinti, kad restruktūrizavimo planas neleistinai nepaveiktų kreditorių teisių, ir teisinio tikrumo sumetimais restruktūrizavimo planai, kurie turi poveikį jiems prieštaraujantiems kreditoriams arba kuriuose numatomas naujas finansavimas, turėtų įsigalioti tik patvirtinti teismo.

22.

Sąlygos, kuriomis restruktūrizavimo planas gali būti patvirtintas teismo, turėtų būti aiškiai nurodytos valstybių narių teisės aktuose – mažų mažiausiai turėtų būti nustatyta, kad:

a)	restruktūrizavimo planas priimtas taikant sąlygas, kurios užtikrina teisėtų kreditorių interesų apsaugą;

b)	restruktūrizavimo planas buvo pateiktas visiems kreditoriams, kuriuos jis gali paveikti;

dėl restruktūrizavimo plano jam prieštaraujančių kreditorių teisės nesusilpninamos tiek, kad tikimybė, jog jų reikalavimai bus patenkinti, sumažės palyginti su tuo, ką jie tikėtųsi gauti nerestruktūrizuojant skolininko įmonės, t. y. jei skolininko įmonė būtų likviduota arba parduota užtikrinant tolesnę jos veiklą;

d)	visos restruktūrizavimo plane numatyto naujo finansavimo priemonės yra būtinos planui įgyvendinti ir nepagrįstai nepažeidžia planui prieštaraujančių kreditorių interesų.

23.	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teismams būtų suteikta teisė netvirtinti restruktūrizavimo planų, kurie akivaizdžiai nepadės išvengti skolininko nemokumo ir neužtikrins įmonės gyvybingumo, pavyzdžiui, dėl to, kad nenumatytas naujas finansavimas, reikalingas veiklai tęsti.

Kreditorių teisės

24.

Visi kreditoriai, kuriuos gali paveikti restruktūrizavimo planas, turi būti supažindinami su jo turiniu ir turėti galimybę pareikšti prieštaravimą bei apskųsti restruktūrizavimo planą. Tačiau ginant planą palaikančių kreditorių interesus, restruktūrizavimo plano įgyvendinimas dėl tokio skundo iš esmės neturėtų būti stabdomas.

Restruktūrizavimo plano poveikis

25.	Restruktūrizavimo planai, priimti susijusių kreditorių vienbalsiai, turėtų būti privalomi visiems tiems susijusiems kreditoriams.

26.	Teismo patvirtinti restruktūrizavimo planai turėtų būti privalomi visiems kreditoriams, kuriuos tas planas veikia ir kurie jame nurodyti.

D. Naujo finansavimo apsauga

27.

Naujo finansavimo priemonės, įskaitant naujas paskolas, skolininko parduodamą tam tikrą turtą ir skolos konvertavimo į nuosavybę sandorius, dėl kurių susitarta teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane, neturėtų būti skelbiamos negaliojančiomis, niekinėmis ar nevykdytinomis, nes tai kenktų visiems kreditoriams.

28.	Naujo finansavimo teikėjai, numatyti teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane, turėtų būti atleisti nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės, susijusios su restruktūrizavimo procedūra.

29.	Naujo finansavimo apsaugos nuostatų išimtys turėtų būti daromos tais atvejais, kai vykdant naują finansavimą nustatomas sukčiavimas.

IV. DAR VIENA GALIMYBĖ VERSLININKAMS

Skolinių įsipareigojimų panaikinimo laikotarpiai

30.

Neigiamas nemokumo poveikis verslininkams turėtų būti mažinamas, kad jie turėtų dar vieną galimybę pradėti iš naujo. Nemokumą patyrusių verslininkų skolos turėtų būti visiškai panaikintos ne vėliau kaip po trejų metų nuo:

a)	tada, kai teismas priėmė sprendimą dėl pareiškimo iškelti nemokumo bylą, jei po procedūros skolininko turtas buvo likviduotas;

b)	tada, kaip buvo pradėtas grąžinimo plano įgyvendinimas, jei procedūroje numatytas grąžinimo planas.

31.	Pasibaigus skolinių įsipareigojimų panaikinimo laikotarpiui verslininkų skolos turėtų būti panaikinamos be atskiro kreipimosi į teismą.

32.

Visiškas skolinių įsipareigojimų panaikinimas po trumpo laiko nėra pateisinamas jokiais atvejais. Todėl valstybės narės turėtų galėti toliau taikyti arba priimti griežtesnes nuostatas, kurios reikalingos tam, kad:

a)	būtų atgrasomi verslininkai, kurie prieš iškeliant nemokumo bylą arba po to veikė nesąžiningai arba piktnaudžiaudami;

b)	būtų atgrasomi verslininkai, nesilaikantys grąžinimo plano ar bet kurios kitos teisinės prievolės, kuria siekiama ginti kreditorių interesus, arba

c)	būtų užtikrintas verslininko ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, paliekant jam tam tikrą turtą.

33.	Valstybės narės gali nustatyti, kad visiškas skolų panaikinimas netaikomas tam tikrų kategorijų skoloms, kaip antai skolos, susikaupusios dėl deliktinės atsakomybės.

V. PRIEŽIŪRA IR ATSKAITOMYBĖ

34.	Valstybės narės raginamos įgyvendinti šioje rekomendacijoje išdėstytus principus iki 2015 m. kovo 14 d.

35.

Valstybės narės raginamos rinkti patikimą metinę statistiką apie pradėtas prevencinio restruktūrizavimo procedūras, procedūrų trukmę ir informaciją apie jose dalyvaujančių skolininkų įmonių dydį ir pradėtų procedūrų baigtį, ir kasmet pateikti šią informaciją Komisijai, pirmą kartą iki 2015 m. kovo 14 d.

36.

Komisija įvertins šios rekomendacijos įgyvendinimą valstybėse narėse iki 2015 m. rugsėjo 14 d. Atsižvelgdama į tai, Komisija įvertins rekomendacijos poveikį sunkumų patiriančių įmonių gelbėjimo ir dar vienos galimybės verslininkams suteikimo srityse, jos sąveiką su kitose srityse taikomomis kitomis nemokumo procedūromis, pavyzdžiui, atsižvelgdama į skolinių įsipareigojimų panaikinimo laikotarpį, taikytiną fiziniams asmenims, nesiverčiantiems prekyba, verslu, amatu ar profesine veikla, jos poveikį vidaus rinkos veikimui, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumui. Komisija taip pat įvertins, ar reikėtų pasiūlyti papildomų priemonių, kuriomis būtų konsoliduojamas ir sustiprinamas rekomendacijoje numatytas metodas.

Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 12 d.

Komisijos vardu

Viviane REDING

Pirmininko pavaduotoja

(1) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, 2000 6 30, p. 1).

(2) COM(2012) 744 final.

(3) 2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija, kurioje Komisijai pateikiama rekomendacijų dėl bankroto bylų atsižvelgiant į ES įmonių teisę, P7_TA (2011) 0484.

(4) COM(2012) 573 final.

(5) COM(2012) 742 final.

(6) COM(2012) 795 final.

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2014.074.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 74

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. kovo 14d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso	1
	*	2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais ( 1 )	8
	*	2014 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 242/2014, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Lammefjordskartofler (SGN)]	27
	*	2014 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 243/2014, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Bornheimer Spargel / Spargel aus dem Anbaugebiet Bornheim (SGN)]	29
	*	2014 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 244/2014, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Strachitunt (SKVN)]	31
	*	2014 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 245/2014, kuriuo iš dalies keičiamas 2011 m. lapkričio 3 d. Reglamentas (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros ( 1 )	33
	*	2014 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 246/2014, kuriuo dėl keleto kvapiųjų medžiagų pašalinimo iš Sąjungos sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 I priedas ( 1 )	58
		2014 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 247/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	61
		SPRENDIMAI
		2014/134/ES
	*	2014 m. kovo 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru Lenkijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 1657) ( 1 )	63
		REKOMENDACIJOS
		2014/135/ES
	*	2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą ( 1 )	65

„01.015	Vinilbenzenas	100–42–5		11022	1	EFSA
02.122	p-menta-1,8(10)-dien-9-olis	3269–90–7			2	EFSA
09.809	p-menta-1,8(10)-dien-9-ilacetatas	15111–97–4		10743	2	EFSA
12.114	Dietiltrisulfidas	3600–24–6	1701	11451	4	EFSA
12.120	2,8-epitio-p-mentanas	68398–18–5	1685		4	EFSA
12.159	Metilmetantiosulfonatas	2949–92–0		11520	3	EFSA
12.256	Etilpropiltrisulfidas	31499–70–4	1695		4	EFSA
12.272	Propilpropanetiosulfonatas	1113–13–9	1702		3	EFSA
13.029	2,5-dimetilfuranas	625–86–5	1488	2208	3	EFSA
13.030	2-metilfuranas	534–22–5	1487	2209	3	EFSA
13.092	2-etilfuranas	3208–16–0	1489	11706	3	EFSA
14.145	Pirol-2-karbaldehidas	1003–29–8		11393	4	EFSA
14.163	1-metilpirol-2-karboksaldehidas	1192–58–1			4	EFSA
14.169	1-etil-2-pirolekarboksaldehidas	2167–14–8			4	EFSA
15.064	2,5-dimetiltiofenas	638–02–8			4	EFSA
15.072	2-etiltiofenas	872–55–9		11614	4	EFSA
15.091	2-metiltiofenas	554–14–3		11631	4	EFSA
15.092	3-metiltiofenas	616–44–4		11632	4	EFSA
16.124	(1R,2S,5R)-N-ciklopropil-5-metil- 2- izopropilcikloheksankarboksamidas	73435–61–7			1	EFSA“

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	73,3
	TN	108,4
	TR	104,7
	ZZ	95,5
0707 00 05	EG	182,1
	MA	182,1
	TR	152,6
	ZZ	172,3
0709 91 00	EG	45,1
0709 91 00	ZZ	45,1
0709 93 10	MA	40,6
	TR	87,7
	ZZ	64,2
0805 10 20	EG	49,2
	IL	66,9
	MA	46,5
	TN	51,1
	TR	56,3
	ZA	62,4
	ZZ	55,4
0805 50 10	TR	69,1
0805 50 10	ZZ	69,1
0808 10 80	CL	132,6
	CN	58,1
	MK	32,3
	US	189,7
	ZZ	103,2
0808 30 90	AR	101,7
	CL	144,6
	TR	158,2
	US	211,0
	ZA	98,1
	ZZ	142,7


	(1) Tekstas svarbus EEE