5.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/1

(1)

Sutarties 153 straipsnyje numatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba direktyvomis gali nustatyti būtiniausius reikalavimus, skatinančius sąlygų, pirmiausia darbo aplinkos, gerinimą, kad būtų užtikrinta geresnė darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga. Tokios direktyvos neturėtų varžyti mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimo ir plėtojimo bei jų darbo vietų kūrimo potencialo. Geros sveikatos apsaugos ir saugos standartai neturėtų būti laikomi suvaržymais, kadangi jie yra pagrindinės teisės ir turi būti be išimčių taikomi visiems darbo rinkos sektoriams ir visų tipų įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio;

(2)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 (3) nustatyta nauja medžiagų ir mišinių klasifikavimo ir ženklinimo Sąjungoje sistema, grindžiama tarptautine Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Visuotinai suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (GHS);

(4)

Tarybos direktyvose 92/58/EEB (4), 92/85/EEB (5), 94/33/EB (6), 98/24/EB (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/37/EB (8) yra nuorodos į ankstesnę klasifikavimo ir ženklinimo sistemą. Todėl tos direktyvos turėtų būti iš dalies pakeistos, siekiant jas suderinti su Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatyta naująja sistema;

(5)

daliniai pakeitimai būtini, kad tos direktyvos ir toliau būtų veiksmingos. Šia direktyva nesiekiama keisti tų direktyvų taikymo srities. Šios direktyvos tikslas – išlaikyti apsaugos, kurią tos direktyvos suteikia darbuotojams, lygį, bet jo nesumažinti. Vis dėlto, atsižvelgiant į nuolatinę technologinę pažangą, tos direktyvos turėtų būti periodiškai persvarstomos pagal Tarybos direktyvos 89/391/EEB (9) 17a straipsnį siekiant užtikrinti teisės aktų nuoseklumą ir tinkamą sveikatos apsaugos ir saugos lygį tais atvejais, kai darbo aplinkoje yra pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tam tikrų profesijų darbuotojams, kurie dažnai dirba aplinkoje, kurioje esama pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių;

(6)

Direktyvos 92/85/EEB daliniuose pakeitimuose nenagrinėjamas klausimas dėl pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių, kurie gali turėti neigiamą poveikį nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų vaisingumui, nes šios direktyvos tikslas – tik atnaujinti šios direktyvos nuorodas ir terminus. Tačiau, atsižvelgdama į naujausius mokslinius įrodymus šiuo klausimu ir vis sudėtingesnį šio poveikio klasifikavimą, Komisija turėtų apsvarstyti tinkamiausias su tokiu poveikiu susijusių problemų sprendimo priemones;

(7)

Direktyvų 92/85/EEB ir 94/33/EB daliniais pakeitimais turėtų būti suderinamas tose direktyvose išdėstytas požiūris su Direktyvoje 98/24/EB jau patvirtinta formuluote, kai Direktyvos 92/85/EEB I priedo A skirsnio 3 punkto a papunktyje esantys žodžiai „medžiagos, (…) pažymėtos“ ir Direktyvos 94/33/EB priedo I skirsnio 3 punkto a papunktyje esantys žodžiai „medžiagos ir preparatai, (…) priskiriami“ keičiami formuluote: „cheminės medžiagos ir mišiniai, atitinkantys klasifikavimo kriterijus“. Pagal šią direktyvą darbdaviams nenustatoma prievolių dėl cheminių medžiagų ir mišinių, reglamentuojamų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo. Nepaisant to, ar medžiagos ar mišiniai pateikiami į rinką, darbdaviai turi atlikti visų pavojingų cheminių veiksnių rizikos vertinimą pagal Direktyvą 98/24/EB;

(8)

Direktyvos 94/33/EB priedo I skirsnio 2 punkte ir II skirsnio 1 punkte yra nuorodos į panaikintas Tarybos direktyvas 90/679/EEB (10) ir 90/394/EEB (11). Todėl tos nuorodos turėtų būti pakeistos nuorodomis į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/54/EB (12) ir Direktyvos 2004/37/EB atitinkamas nuostatas;

(9)

pagal Sutarties 154 straipsnį, Komisija konsultavosi su socialiniais partneriais dėl galimos Sąjungos veiksmų krypties šioje srityje, o jie savo ruožtu nurodė, kad būtų naudinga parengti aiškinamąsias gaires, ypač skirtas mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

(10)

pasibaigus konsultacijoms Komisija nusprendė, kad tikslinga imtis Sąjungos veiksmų ir pagal Sutarties 154 straipsnį konsultavosi su socialiniais partneriais dėl numatomo pasiūlymo turinio;

(11)

pasibaigus šiam antrajam konsultacijų etapui socialiniai partneriai nepageidavo inicijuoti Sutarties 155 straipsnyje numatyto proceso, po kurio būtų galima sudaryti susitarimą,

1.

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Ši direktyva netaikoma ženklams, kai rinkai pateikiamos pavojingos medžiagos ir mišiniai, taip pat gaminiai ir (arba) įrenginiai, nebent kitos Sąjungos nuostatos daro konkrečią nuorodą į ją.“

2.

I priedo 12 punktas pakeičiamas taip:

12.   Vietos, patalpos arba aptvarai, naudojami dideliems pavojingų medžiagų arba mišinių kiekiams sandėliuoti, turi būti pažymėti tinkamais įspėjimo ženklais pagal II priedo 3.2 punktą, arba kaip nustatyta III priedo 1 punkte, nebent atskirų pakuočių arba talpyklų ženklinimas tinka šiam tikslui.

Jei nėra II priedo 3.2 punkte nurodyto lygiaverčio įspėjimo apie pavojingas chemines medžiagas arba mišinius, turi būti naudojama atitinkama pavojaus piktograma, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (13) V priede.

3.

II priedo 3.2 punktas iš dalies keičiamas taip:

4.

III priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

A skirsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

B skirsnis pakeičiamas taip:

„B.   Procesai

Direktyvos 2004/37/EB I priede išvardyti gamybos procesai.“

1.

I skirsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

II skirsnio 1 punktas pakeičiamas taip:

1.

2 straipsnio b punktas iš dalies keičiamas taip:

2.

4 straipsnio 1 dalies antroji įtrauka pakeičiama taip:

3.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Asbestui, kuris reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB (22), šios direktyvos nuostatos taikomos tada, kai tik jos yra palankesnės sveikatos ir saugos darbe požiūriu.

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

4 straipsnio 1 dalyje žodis „preparatu“ pakeičiamas žodžiu „mišiniu“;

4.

5 straipsnio 2 dalyje žodis „preparatu“ pakeičiamas žodžiu „mišiniu“;

5.

6 straipsnio b punkte žodis „preparatų“ pakeičiamas žodžiu „mišinių“;

6.

I priedo pavadinime žodis „preparatų“ pakeičiamas žodžiu „mišinių“.

5.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/8

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Ispanijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Aceituna de Mallorca“ / „Aceituna Mallorquina“ / „Oliva de Mallorca“ / „Oliva Mallorquina“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Aceituna de Mallorca“ / „Aceituna Mallorquina“ / „Oliva de Mallorca“ / „Oliva Mallorquina“ turi būti įregistruotas,

5.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/10

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1260/2013 nustatoma bendra teisinė sistemingo Europos gyventojų ir natūralios gyventojų kaitos įvykių statistikos plėtros, rengimo ir sklaidos sistema;

(2)

norint užtikrinti, kad gyventojų ir natūralios gyventojų kaitos įvykių statistiniai duomenys, kuriuos valstybės narės teikia pagal Reglamentą (ES) Nr. 1260/2013, būtų aukštos kokybės, palyginami ir nuoseklūs, ir kad būtų galima rengti patikimas Sąjungos masto apžvalgas, šie duomenys turėtų būti suskirstyti;

(3)

todėl Komisijai turėtų būti teikiami pagal teritorinius vienetus, nustatytus 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (2), suskirstyti duomenys;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

5.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/27

(1)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 (2) VI priede nustatomas kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų visuotinio atšilimo potencialas;

(2)

siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairės dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje priimtame Sprendime 15/CP.17 (3) nustatoma, kad nuo 2015 m. iki tol, kol bus priimtas kitas JTBKKK šalių konferencijos sprendimas, iš taršos šaltinių išmetamų ir absorbentais šalinamų antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų anglies dioksido ekvivalentui apskaičiuoti šalys naudoja Sprendimo 15/CP.17 III priede nustatytas visuotinio atšilimo potencialo vertes;

(3)

kad būtų užtikrinta atitinkamų Sąjungos teisės aktų atitiktis pagal JTBKKK procesą taikomoms metodikoms, Reglamentas (ES) Nr. 601/2012 turėtų būti iš dalies pakeistas;

(4)

pagal Direktyvos 2003/87/EB 13 straipsnio 1 dalį nuo 2013 m. sausio 1 d. išduodami apyvartiniai taršos leidimai turi galioti aštuonerių metų prekybos laikotarpį, prasidedantį minėtą dieną. Nuo 2013 m. sausio 1 d. išduotinų apyvartinių taršos leidimų kiekio koregavimas pagal tos direktyvos 9a straipsnio 1 dalį atliekamas atsižvelgiant į JTBKKK šalių konferencijos sprendimo 15/CP.17 III priede nustatytas visuotinio atšilimo potencialo vertes. Reglamentas (ES) Nr. 601/2012 taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d., todėl, kad būtų užtikrintas per visą aštuonerių metų prekybos laikotarpį pranešamų duomenų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nuoseklumas, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas nuo minėtos dienos;

(5)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Klimato kaitos komiteto nuomonę,

5.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/29

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

5.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/31

(1)

gamintojų organizacijos savo kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms turi pateikti gamybos ir prekybos planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (1) (toliau – BRO reglamentas) 28 straipsnį, kad padėtų siekti bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslų;

(2)

gamybos ir prekybos planai gamintojų organizacijoms yra privaloma priemonė;

(3)

siekiant skatinti vienodą gamybos ir prekybos planų įgyvendinimą būtina, kad Komisija pateiktų išsamesnes rekomendacijas dėl Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1418/2013 (2) bendrais bruožais nusakytų formos, struktūros ir terminų, kad valstybėms narėms ir gamintojų organizacijoms būtų pateiktos aiškios ir išsamios gairės;

(4)

siekiant padėti gamintojų organizacijoms prisidėti prie bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslų, Komisija gamintojų organizacijoms turėtų pateikti rekomendacijas, kaip pateikti savo norimą gamybos ir rinkos reikalavimų suderinimo strategiją, visų pirma nurodant sukursimą gamybos programą ir prekybos strategiją;

(5)

Komisija taip pat turėtų pateikti įvairių priemonių, kurias gamintojų organizacijos galėtų įgyvendinti, pavyzdžių, iliustruojančių, kokiu konkrečiu būdu jos galėtų padėti siekti įvairių Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 7 straipsnyje nurodytų gamintojų organizacijų tikslų, kurie bus numatyti gamybos ir prekybos planuose;

(6)

turėtų būti rekomenduota naudoti atitinkamus rodiklius, kurie gamintojų organizacijoms palengvintų gamybos ir prekybos planų įgyvendinimo stebėseną ir leistų kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms įvertinti įvairių gamybos ir prekybos planų priemonių indėlį siekiant bendro rinkos organizavimo tikslų ir įgalintų jas patikrinti, ar gamintojų organizacijos laikosi įpareigojimų, susijusių su tų planų įgyvendinimu;

(7)

turėtų būti rekomenduojama į gamybos ir prekybos planus įtraukti finansinį grafiką, kad gamintojų organizacijoms ir kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms būtų lengviau apskaičiuoti finansinius poreikius, susijusius su priemonių, įtrauktų į gamybos ir prekybos planus, įgyvendinimu;

(8)

kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos galėtų įvertinti, kaip gamintojų organizacijos įgyvendina gamybos ir prekybos planus, Komisija turėtų rekomenduoti į gamintojų organizacijų teikiamą metinę ataskaitą įtraukti atitinkamus rodiklius, kurių pagrindu būtų vertinamas suplanuotų priemonių įgyvendinimas ir nustatomas jų indėlis siekiant gamintojų organizacijų tikslų;

(9)

ši rekomendacija prireikus bus iš dalies pakeista arba peržiūrėta, visų pirma atsižvelgiant į būsimo Sąjungos teisės akto, kuriuo nustatomos finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014–2020 m. laikotarpiu sąlygos, priėmimą,

a)

šios rekomendacijos dėl gamybos ir prekybos planų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnio 1 dalyje (toliau – planai), A dalyje nustatytos formos ir struktūros;

b)

šios rekomendacijos B dalyje pateiktų išsamių nurodymų dėl terminų ir metinės ataskaitos procedūros, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnio 5 dalyje (toliau – metinė ataskaita).

—

gamybos veiklos planavimą,

—

veiklos koordinavimą su kitais gamintojais;

—

gamintojų organizacijos narių žvejybos teisių ir prieigos valdymą remiantis gamybos planavimu,

—

įpareigojimo iškrauti visą laimikį įgyvendinimą ir valdymą;

—

tausių akvakultūros metodų plėtojimą.

—

rinkos poreikių (kokybės, kiekio ir pateikimo) nustatymą,

—

naujų rinkų ir kitų komercinių galimybių nustatymą,

—

koordinavimą ir dialogą su kitais tiekimo grandinės veiklos vykdytojais.

—

vykdyti kolektyvinį gamintojų organizacijos narių žvejybos teisių ir prieigos valdymą, pagrįstą galiojančiomis įvairių išteklių, jų žvejybos ir žvejybos zonų valdymo taisyklėmis,

—

koordinuoti dialogą ir bendradarbiavimą su susijusiomis mokslo organizacijomis žuvininkystės srityje ir bendradarbiauti rengiant mokslines rekomendacijas, skirtas žuvų išteklių valdymo sprendimams paremti,

—

rengti ir valdyti mokslines ir technines kampanijas, kurių tikslas – pagerinti žinias resursų, poveikio ekosistemai ir tausių žvejybos metodų plėtros klausimais,

—

atlikti poveikio tyrimus, susijusius su naujų valdymo priemonių taikymu,

—

nustatyti pavojus, susijusius su sauga darbe ir sauga jūroje, ir imtis kolektyvinės prevencijos priemonių,

—

gamintojų organizacijoms teikti pagalbą ir mokymus, susijusius su žuvininkystės reglamentavimu, tausių žvejybos metodų propagavimu ar saugumu laive,

—

veiksmingai dalyvauti įvairių atitinkamų žuvininkystės valdymo įstaigų veikloje nacionaliniu, regioniniu, europiniu ir tarptautiniu lygmenimis,

—

koordinuoti gamintojų organizacijų, įskaitant organizacijas iš skirtingų valstybių narių, dialogą.

—

nustatyti ir skatinti žvejybos metodus, padedančius išvengti nepageidaujamos priegaudos arba ją sumažinti,

—

kurti ir įgyvendinti planus ir kolektyvinius veiksmus, kurių tikslas – išvengti nepageidaujamos priegaudos arba ją sumažinti,

—

nustatyti geriausius tokios priegaudos panaudojimo būdus (6).

—

gerinti atsekamumo metodus,

—

įvertinti komunikacijos poreikius ir vartotojų informavimo veiklą,

—

pagerinti produktų ženklinimą, įskaitant sertifikavimo procesų vykdymą, siekiant pagrįsti privalomą ir papildomą savanoriškai teikiamą informaciją, kaip nurodyta BRO reglamento 38 ir 39 straipsniuose,

—

parengti ir įgyvendinti komunikacijos ir vartotojų informavimo veiklą.

—

mokyti ir šviesti gamintojus,

—

vykdyti stebėsenos programas ir gamintojų organizacijų narių veiklos kontrolę.

—

nustatyti rinkas produkcijos pardavimui ir tarpininkauti tiekiant savo narių produkciją,

—

nustatyti strategijas, kaip geriau parduoti produkciją, įskaitant produktų sertifikavimą,

—

plėtoti sertifikavimo procesus, tarp jų mitybos ir kokybės srityse,

—

remti papildomą savanoriškai teikiamą informaciją pagal BRO reglamento 39 straipsnį,

—

kurti ir plėtoti naujus metodus ir naujas prekybos priemones,

—

gamintojų organizacijos nariams teikti pagalbą ir mokymus, susijusius su rinkodaros metodais,

—

dalyvauti prekybos mugėse nacionaliniu, europiniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant propaguoti gamintojų organizacijos narių produkciją.

—

rengti ir stebėti mokslines ir technines kampanijas, kurių tikslas – sumažinti veiklos sąnaudas,

—

gamintojų organizacijos nariams teikti pagalbą ir mokymus, susijusius su žvejybos verslo valdymu,

—

gamintojų organizacijos nariams kurti paslaugas, susijusias su sąnaudų apskaita.

—

padėti gerinti sektoriaus rinkos informacinę bazę,

—

gerinti gamintojų organizacijų narių žinias apie pagrindinius ekonominius veiksnius tiekimo grandinėje,

—

teikti praktinę paramą gamintojams siekiant geriau koordinuoti informacijos mainus su klientais ir kitais dalyviais (visų pirma perdirbėjais, mažmenininkais ir aukcionų dalyviais).

—

rengti ir vykdyti kampanijas, kuriomis siekiama skatinti su prekybos standartais (kokybe, dydžiu ar svoriu, pakavimu, pateikimu ir ženklinimu) susijusias iniciatyvas,

—

rengti ir vykdyti kampanijas siekiant propaguoti naujas rūšis, kurios gali būti tausiai naudojamos,

—

rengti ir vykdyti kampanijas, kuriomis siekiama kurti naujus procesus ir produktus,

—

rengti ir vykdyti kampanijas, kuriomis siekiama propaguoti žvejybos produktus,

—

rengti ir vykdyti kampanijas, kuriomis siekiama skatinti užimtumą žuvininkystės sektoriuje.

—

rengti ir vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentines programas, kuriomis siekiama įvertinti ir sumažinti žvejybos veiklos poveikį aplinkai,

—

rengti ir vykdyti eksperimentines programas, kuriomis siekiama kurti žvejybos įrankius, mažinančius poveikį aplinkai,

—

teikti mokymus ir paramą gamintojams siekiant sudaryti palankesnes sąlygas taikyti tokius žvejybos metodus ir naudoti tokius įrankius, kurie mažina poveikį aplinkai.

—

rengti ir valdyti mokslines ir technines kampanijas siekiant pagerinti žinias rūšių ir akvakultūros veiklos poveikio aplinkai srityse ir skatinti tausių akvakultūros metodų plėtrą,

—

koordinuoti dialogą ir bendradarbiavimą su susijusiomis mokslo organizacijomis akvakultūros srityje ir bendradarbiauti rengiant mokslines rekomendacijas, skirtas akvakultūros valdymo sprendimams paremti,

—

gamintojų organizacijos nariams teikti pagalbą ir mokymus, susijusius su tausiais akvakultūros metodais,

—

nustatyti pavojus, susijusius su sauga darbe, ir imtis kolektyvinės prevencijos priemonių,

—

veiksmingai dalyvauti įvairių atitinkamų akvakultūros įstaigų veikloje nacionaliniu, regioniniu, europiniu ir tarptautiniu lygmenimis,

—

koordinuoti gamintojų organizacijų, įskaitant organizacijas iš skirtingų valstybių narių, dialogą.

—

dalyvauti rengiant nacionalinius strateginius planus,

—

rengti tausiu būdu pagamintų pašarų sertifikavimo schemas.

—

dalyvauti kuriant atsekamumo procedūras,

—

rengti tausiu būdu pagamintų pašarų sertifikavimo schemas.

—

nustatyti pardavimo rinkas ir (arba) tarpininkauti tiekiant savo narių produkciją,

—

nustatyti strategijas, kaip geriau parduoti produkciją, įskaitant produktų sertifikavimą,

—

remti papildomą savanoriškai teikiamą informaciją pagal BRO reglamento 39 straipsnį,

—

plėtoti sertifikavimo procesus, tarp jų mitybos ir kokybės srityse,

—

kurti ir plėtoti naujus metodus ir naujas prekybos priemones,

—

gamintojų organizacijos nariams teikti pagalbą ir mokymus, susijusius su rinkodaros metodais,

—

dalyvauti prekybos mugėse nacionaliniu, europiniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant propaguoti gamintojų organizacijos narių produkciją.

—

rengti ir stebėti mokslines ir technines kampanijas, kurių tikslas – sumažinti veiklos sąnaudas,

—

gamintojų organizacijos nariams teikti pagalbą ir mokymus, susijusius su akvakultūros verslo valdymu,

—

gamintojų organizacijos nariams kurti paslaugas, susijusias su sąnaudų apskaita.

—

koordinuoti skirtingų gamintojų organizacijų ekonominės informacijos, susijusios su gamintojų organizacijų narių gamyba, įskaitant įveisimo informaciją ir pirmojo pardavimo kainas, rinkimą, tvarkymą, mainus ir naudojimą,

—

padėti gerinti sektoriaus rinkos informacinę bazę,

—

gerinti gamintojų organizacijos narių žinias apie pagrindinius ekonominius veiksnius tiekimo grandinėje,

—

teikti praktinę paramą gamintojams siekiant geriau koordinuoti informacijos mainus su perdirbėjais.

—

rengti ir vykdyti kampanijas, kuriomis siekiama vystyti su prekybos standartais (kokybe, dydžiu ar svoriu, pakavimu, pateikimu ir ženklinimu) susijusias iniciatyvas,

—

rengti ir vykdyti kampanijas, kuriomis siekiama skatinti užimtumą akvakultūros sektoriuje,

—

rengti ir vykdyti kampanijas, kuriomis siekiama propaguoti akvakultūros produktus.

—

nustatyti žvejybos produktus, kurių pardavimo sunkumų patiriama tam tikrais metų laikotarpiais,

—

parengti specialias gamybos bei pardavimo strategijas ir priemones.

—

parengti sankcijų, proporcingų gamintojų organizacijų narių padarytiems pažeidimams, sistemą,

—

parengti strategijas ir programas, užtikrinančias gamintojų organizacijos priimtų taisyklių vykdymą,

—

vykdyti rizikos vertinimus, susijusius su gamintojų organizacijos priimtų taisyklių įgyvendinimu,

—

parengti ir vykdyti kontrolės operacijas, užtikrinančias gamintojų organizacijos priimtų taisyklių vykdymą,

—

mokyti stebėtojus ir tikrintojus,

—

sukurti ir išplatinti gaires, pagal kurias įgyvendinami:

a)

pasirengimo, stebėsenos ir iniciatyvinę veiklą, susijusią su planuojamomis priemonėmis („projekto savininko veiklą“), ir

b)

veiklą, susijusią su kiekvienos planuojamos konkrečios priemonės realizavimu („projekto valdymo veiklą“).

—

numatytai laivų veiklai, kuri išreikšta, inter alia, dienų jūroje skaičiumi, sužvejotų tikslinių rūšių kiekiais,

—

preliminariam grafikui, kuris skirtas produktų prekybai pagal rūšis ir pateikimą,

—

numatytų veiksmų planui, kuriuo siekiama nustatyti rinkos galimybes,

—

numatytų veiksmų planui, kuris skirtas produktų sertifikavimui ir (arba) ženklinimui,

—

preliminariam grafikui, kuris skirtas žvejybos pastangoms ir (arba) pajėgumui pagal žvejybos zonas valdyti,

—

numatytų priemonių planui, kuriuo siekiama sumažinti nepageidaujamą priegaudą,

—

mokymų apie atitiktį, taisykles, informavimą ir gamintojų kontrolę grafikui.

—

nustatytas produktų pardavimo ciklų prognozes,

—

gamintojų vidutinių mėnesio pajamų atitiktį numatomam pajamų lygiui.

—

numatytam auginamų rūšių įveisimui ir surinkimui,

—

preliminariam grafikui, kuris skirtas produktų prekybai pagal rūšis ir pateikimą,

—

numatytų veiksmų planui, kuriuo siekiama nustatyti rinkos galimybes,

—

numatytų veiksmų planui, kuris skirtas produktų sertifikavimui ir (arba) ženklinimui,

—

planui, kuriuo siekiama mažinti ekosistemų, susijusių su akvakultūros veikla, taršą,

—

planui, kuris skirtas įdiegti auginamų žuvų šėrimo tausios gamybos pašarais metodus,

—

mokymų apie atitiktį, taisykles, informavimą ir kontrolę grafikui.

—

nustatytas produktų pardavimo ciklų prognozes,

—

gamintojų vidutinių mėnesio pajamų atitiktį numatomam pajamų lygiui.

—

sužvejotų arba parduotų žuvų kiekis ir (arba) vertė,

—

sužvejotų arba parduotų žuvų vidutinis dydis,

—

pardavimo augimas pagal rūšis ir (arba) produktą palyginti su ex ante padėtimi,

—

parduotų naujų produktų skaičius ir kiekis ir (arba) vertė palyginti su praėjusiais metais,

—

žvejybos pastangų ir (arba) pajėgumo pokyčiai,

—

iškrautų žuvų kiekių pagal rūšis ir (arba) nepageidaujamos priegaudos kiekio pokyčiai,

—

iškrautos ar surinktos produkcijos įvertinimo „vienam gyventojui“ pokyčiai,

—

gamybos sąnaudų vienam produkcijos vienetui pokyčiai,

—

pardavimo sąnaudų vienam produkcijos vienetui pokyčiai,

—

gamintojų vidutinių mėnesio pajamų pokyčiai,

—

neparduotų produktų kiekio pokyčiai palyginti su ex ante padėtimi,

—

„jautrių“ produktų vertės pokyčiai palyginti su ex ante padėtimi,

—

nelaimingų atsitikimų (su sužalojimais ir žūtimis) skaičius,

—

gamintojų organizacijos taisyklių registruotų pažeidimų skaičiaus pokyčiai.

—

surinktų arba parduotų žuvų kiekis ir (arba) vertė,

—

pardavimo augimas pagal rūšis ir (arba) produktą palyginti su ex ante padėtimi,

—

parduotų naujų produktų skaičius ir kiekis ir (arba) vertė palyginti su praėjusiais metais,

—

surinktos produkcijos įvertinimo „vienam gyventojui“ pokyčiai,

—

auginamoms žuvims naudojamų pašarų, gautų iš tvarių arba atsinaujinančių išteklių, dalies pokyčiai,

—

užterštų atliekų ir nuotekų kiekių pokyčiai,

—

gamybos sąnaudų vienam produkcijos vienetui pokyčiai,

—

pardavimo sąnaudų vienam produkcijos vienetui pokyčiai,

—

gamintojų vidutinių mėnesio pajamų pokyčiai,

—

neparduotų produktų kiekio pokyčiai palyginti su ex ante padėtimi,

—

„jautrių“ produktų vertės pokyčiai palyginti su ex ante padėtimi,

—

nelaimingų atsitikimų (su sužalojimais ir žūtimis) skaičius,

—

gamintojų organizacijos taisyklių registruotų pažeidimų skaičiaus pokyčiai.

5.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/39

(1)

brominti antipirenai yra organiniai bromo junginiai, kuriais veikiami produktai, kad kilus gaisrui būtų sustabdytas arba sulėtintas degių medžiagų užsidegimas. Jie įprastai naudojami įvairiose vartojimo prekėse, pvz., elektronikoje, automobiliuose, balduose ir statybinėse medžiagose, kad sumažėtų šių prekių degumas. Brominti antipirenai gali išsiskirti arba išgaruoti iš produktų, kuriuose jie yra naudojami. Kadangi panaudotos vartojimo prekės vėliau yra išmetamos, ilgainiui šios medžiagos užteršė aplinką ir maisto grandinę;

(2)

tačiau daugelis bromintų antipirenų yra patvarios, bioakumuliacinės ir tiek žmonėms, tiek aplinkai toksiškos medžiagos. Manoma, kad jie turi poveikio nervų sistemai ir elgsenai, trikdo endokrininės sistemos veiklą ir jų buvo aptikta aplinkos biotoje;

(3)

todėl Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) parengti mokslinę nuomonę dėl maisto produktuose esančių bromintų antipirenų keliamos rizikos visuomenės sveikatai;

(4)

2010 m. rugsėjo–2012 m. rugsėjo mėn. EFSA mokslininkų grupė maisto teršalų klausimais patvirtino šešias mokslines nuomones (1) dėl skirtingoms klasėms priskiriamų bromintų antipirenų;

(5)

daugeliu atvejų EFSA rekomendavo, kad turėtų būti toliau renkami duomenys apie maisto produktuose ir žmonių organizmuose esančią koncentraciją;

(6)

gyvūniniame maiste esančių bromintų antipirenų koncentracija galėtų būti siejama su pašaruose esančiomis šiomis medžiagomis, todėl, remiantis 2014 m. maisto produktų stebėsenos pirmaisiais rezultatais, 2015 m. galėtų būti parengta kita rekomendacija dėl pašarų stebėsenos,

1.

2014 ir 2015 m. valstybės narės turėtų atlikti stebėseną dėl maiste esančių bromintų antipirenų. Stebėsena turėtų aprėpti įvairius atskirus maisto produktus, atspindinčius vartojimo įpročius, kad būtų galima tiksliai įvertinti poveikį, ir skirtingi maisto produktai turėtų būti vertinami pagal skirtingoms klasėms priskiriamus bromintus antipirenus.

2.

Valstybės narės turėtų laikytis ėminių ėmimo procedūrų, nustatytų Komisijos reglamento (ES) Nr. 252/2012 (2) II priede, siekiant užtikrinti, kad iš partijų imami ėminiai būtų reprezentatyvūs.

3.

Valstybės narės turėtų atlikti skirtingoms klasėms priskiriamų bromintų antipirenų analizę siekiant nustatyti, ar atitinkamuose maisto produktuose yra šių medžiagų:

4.

Valstybės narės turėtų atlikti neseniai pasirodžiusių ir naujų bromintų antipirenų analizę vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (3) III priedu ir taikydamos analizės metodą, kuris, kaip buvo įrodyta, leidžia gauti patikimus rezultatus.

5.

Valstybės narės turėtų reguliariai teikti EFSA stebėsenos duomenis, išreikštus pagal bendrą masę arba pagal riebalų kiekį, kartu su informacija EFSA nustatyto formato elektronine forma, kad duomenis būtų galima įvesti į vieną duomenų bazę. Kad būtų galima stebėti poveikio tendencijas, jos taip pat turėtų pateikti turimus ankstesnių metų duomenis, naudojant analizės metodą, kuris, kaip buvo įrodyta, leidžia gauti patikimus rezultatus.

5.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/41

1.

Narys ar pakaitinis narys įgaliojimus įgyja nuo tos dienos, kai įsigalioja Tarybos sprendimas, kuriuo jis buvo paskirtas.

2.

Nario ar pakaitinio nario įgaliojimai nutrūksta jam atsistatydinus, pasibaigus mandato, kuriuo remiantis jis buvo paskirtas, laikui arba nariui mirus.

3.

Atsistatydinantis narys apie savo atsistatydinimą raštu praneša Komiteto pirmininkui nurodydamas atsistatydinimo datą. Pirmininkas apie tai praneša Tarybai, kuri patvirtina laisvą vietą ir pradeda naujo nario skyrimo procedūrą.

4.

Narys ar pakaitinis narys, kurio mandato, kuriuo remiantis jis buvo paskirtas, laikas baigiasi, nedelsdamas apie tai raštu praneša Komiteto pirmininkui.

5.

3 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Taryba likusiam kadencijos laikotarpiui paskiria naują narį.

1.

Kiekvienam nariui, kuris negali dalyvauti plenarinėje sesijoje, gali atstovauti pakaitinis narys iš nario nacionalinės delegacijos, net jei nariui atstovauti reikėtų tik tam tikromis plenarinės sesijos dienomis. Visi nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai privalo pasirašyti dalyvių sąraše.

2.

Kiekvienam nariui, kuris negali dalyvauti komisijos ar bet kuriame kitame biuro patvirtintame posėdyje, gali atstovauti kitas narys arba pakaitinis narys iš jo nacionalinės delegacijos, politinės frakcijos ar tarpregioninės grupės. Visi nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai privalo pasirašyti dalyvių sąraše.

3.

Narys arba į darbo grupės, sudarytos pagal 37 ar 62 straipsnius, pavaduojančiųjų narių sąrašą įtrauktas pakaitinis narys gali pakeisti bet kurį savo politinės frakcijos narį.

4.

Pakaitinam arba pavaduojančiajam nariui gali būti perduoti tik vieno nario įgaliojimai. Toks pakaitinis arba pavaduojantysis narys atitinkamo posėdžio metu įgyja visas jį įgaliojusio nario teises ir įgaliojimus. Apie balsavimo teisės perdavimą pagal pranešimams taikomus reikalavimus turi būti pranešta generaliniam sekretoriatui, kuris pranešimą turi gauti ne vėliau kaip paskutinę dieną prieš posėdį.

5.

Išlaidos už dalyvavimą plenarinėje sesijoje atlyginamos tik vienam asmeniui – nariui arba jo pakaitiniam nariui. Biuras šią nuostatą patikslina taisyklėse dėl kelionės išlaidų ir dienpinigių.

6.

Pranešėju paskirtas pakaitinis narys gali dalyvauti plenarinės sesijos posėdyje, į kurio darbotvarkę įtrauktas nuomonės projektas, už kurį jis yra atsakingas, ir gali jį pristatyti, net jeigu tame posėdyje dalyvauja narys, kurį jis pakeičia. Narys balsavimo teisę pakaitiniam nariui gali perduoti visam nuomonės projekto svarstymo laikotarpiui. Apie balsavimo teisės perdavimą prieš sesiją turi būti raštu pranešta generaliniam sekretoriui.

7.

Nepažeidžiant 23 straipsnio 1 dalies, balsavimo teisės perdavimas netenka galios, kai posėdyje negalintis dalyvauti narys nustoja būti Regionų komiteto nariu.

1.

Vienos valstybės narės nariai ir pakaitiniai nariai sudaro nacionalinę delegaciją. Kiekviena nacionalinė delegacija nustato savo vidaus taisykles ir išsirenka pirmininką, kurio vardas ir pavardė oficialiai pranešami Komiteto pirmininkui.

2.

Generalinis sekretorius Komiteto administracijos struktūroje imasi priemonių, kad nacionalinės delegacijos gautų pagalbą. Šios priemonės kiekvienam nacionalinės delegacijos nariui taip pat užtikrina galimybę asmeniškai gauti informaciją ir pagalbą savo oficialia kalba. Šių priemonių imasi atskira iš Regionų komiteto pareigūnų ir kitų tarnautojų sudaryta tarnyba, kuri rūpinasi, kad nacionalinėms delegacijoms būtų sudarytos tinkamos sąlygos naudotis Komiteto materialine baze. Generaliniam sekretoriui taip pat pavesta nacionalinėms delegacijoms sudaryti tinkamas sąlygas rengti posėdžius prieš pat plenarinę sesiją arba jos metu.

3.

Nacionalinėms delegacijoms talkina ir nacionaliniai koordinatoriai, kurie nėra generalinio sekretoriato darbuotojai. Jie padeda nariams eiti savo pareigas Komitete.

4.

Generalinis sekretorius teikia nacionaliniams koordinatoriams reikalingą pagalbą ir visų pirma sudaro jiems sąlygas visapusiškai naudotis Komiteto materialine baze.

1.

Nariai ir pakaitiniai nariai gali jungtis į politines frakcijas pagal savo politines pažiūras. Priėmimo kriterijus nustato kiekvienos politinės frakcijos vidaus taisyklės.

2.

Politinei frakcijai sudaryti reikia ne mažiau kaip aštuoniolikos narių ar pakaitinių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip penktadaliui valstybių narių ir ne mažiau kaip pusė jų turi būti Komiteto nariai. Narys ar pakaitinis narys gali priklausyti tik vienai politinei frakcijai. Politinė frakcija paleidžiama, kai neturi tiek narių, kiek reikia jai sudaryti.

3.

Apie politinės frakcijos sudarymą, paleidimą ir bet kokį kitą jos pasikeitimą pareiškimu pranešama Komiteto pirmininkui. Pareiškime apie politinės frakcijos sudarymą nurodomas jos pavadinimas, nariai ir biuro sudėtis.

4.

Kiekviena politinė frakcija turi savo sekretoriatą, kurio darbuotojai priklauso generalinio sekretoriato personalui. Politinė frakcija gali teikti pasiūlymus pareigūnus skiriančiai institucijai dėl frakcijos sekretoriato darbuotojų atrankos, įdarbinimo, perkėlimo į aukštesnes pareigas ar sutarčių su jais pratęsimo. Pareigūnus skirianti institucija savo sprendimą priima išklausiusi atitinkamos politinės frakcijos pirmininką.

5.

Generalinis sekretorius politinėms frakcijoms ir jų organams skiria reikiamas lėšas posėdžiams rengti, taip pat jų veiklai, publikacijoms ir sekretoriatų darbui užtikrinti. Kiekvienos politinės frakcijos lėšos numatomos biudžete. Politinės frakcijos ir jų sekretoriatai gali pagal savo poreikius naudotis Komiteto materialine baze.

6.

Politinės frakcijos ir jų biurai gali rengti posėdžius prieš pat plenarinę sesiją arba jos metu. Du kartus per metus politinės frakcijos gali surengti neeilinį posėdį. Šiuose posėdžiuose dalyvaujančio pakaitinio nario kelionės išlaidos atlyginamos ir dienpinigiai mokami tik tuo atveju, jeigu jis atstovauja savo politinės frakcijos nariui.

7.

Politinėms frakcijoms nepriklausantiems nariams teikiama administracinio pobūdžio pagalba. Jos teikimo tvarką nustato biuras remdamasis generalinio sekretoriaus siūlymu.

1.

Per pirmąjį naujai paskirto Komiteto posėdį laikinai einantis pirmininko pareigas narys supažindina Komitetą su Tarybos pranešimu apie narių paskyrimą ir atsiskaito, kaip jis atstovavo Regionų komitetui ir rūpinosi einamaisiais reikalais. Jeigu paprašoma, laikinai einantis pirmininko pareigas narys, prieš paskelbdamas naujos Komiteto kadencijos pradžią, gali atlikti narių paskyrimo ir įgaliojimų patikrinimo procedūrą.

2.

Laikinasis biuras tęsia savo darbą, kol paskelbiami biuro narių rinkimų rezultatai.

a)

priimti nuomones, pranešimus ir rezoliucijas;

b)

priimti Komiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

c)

kiekvienos kadencijos pradžioje priimti Komiteto politinę programą;

d)

išrinkti pirmininką, pirmąjį pirmininko pavaduotoją ir kitus biuro narius;

e)

sudaryti komisijas;

f)

priimti Komiteto darbo tvarkos taisykles ir jas persvarstyti;

g)

remiantis Komiteto pirmininko arba kompetentingos komisijos, veikiančios pagal 58 ir 59 straipsnius, pasiūlymu, priimti sprendimą pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui arba prašymą įstoti į bylą, jei atsižvelgiant į 21 straipsnio 1 dalies 1 sakinį nustatyta, kad kvorumas yra ir „už“ balsuoja dauguma balsavusiųjų. Priėmus tokį sprendimą, Komiteto pirmininkas Komiteto vardu pateikia ieškinį.

1.

Komiteto pirmininkas sušaukia plenarinę asamblėją ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Biuras plenarinių sesijų tvarkaraštį turi sudaryti trečiąjį prieš tai einančių metų ketvirtį. Plenarinės sesijos posėdžiai gali trukti vieną ar keletą dienų.

2.

Ne mažiau kaip ketvirtadaliui narių pateikus raštišką prašymą, pirmininkas privalo sušaukti neeilinę plenarinę sesiją, kuri turi įvykti ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip po mėnesio nuo prašymo pateikimo dienos. Prašyme nurodomas klausimas, kuris bus svarstomas neeilinės plenarinės sesijos metu. Į jos darbotvarkę negali būti įtraukiamas joks kitas klausimas.

1.

Biuras parengia preliminarų darbotvarkės projektą, į kurį įtraukiamas preliminarus nuomonių, pranešimų ar rezoliucijų projektų, numatomų svarstyti plenarinėje sesijoje, kuri bus rengiama po artimiausios plenarinės sesijos, sąrašas, taip pat visi kiti dokumentai, skirti sprendimui priimti.

2.

Ne vėliau kaip prieš dvidešimt vieną darbo dieną iki plenarinės sesijos pradžios nariams ir jų pakaitiniams nariams elektroninėmis priemonėmis kiekvieno jų oficialia kalba pateikiamas darbotvarkės projektas ir jame nurodyti dokumentai sprendimui priimti.

3.

Nuomonių, pranešimų ir rezoliucijų projektai paprastai įtraukiami į darbotvarkę ta tvarka, kuria juos priėmė komisijos arba kuria jie buvo pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių reikalavimus ir atsižvelgiant į darbotvarkės punktus, susijusius su atitinkama tema.

4.

Tinkamai pagrįstais išskirtiniais atvejais, kai neįmanoma laikytis 2 dalyje nustatyto termino, pirmininkas į darbotvarkės projektą sprendimui priimti skirtą dokumentą gali įtraukti tik tuo atveju, jeigu jis nariams ir pakaitiniams nariams buvo pateiktas jų oficialia kalba ne vėliau kaip prieš savaitę iki plenarinės sesijos pradžios. Dokumento antraštiniame puslapyje pirmininkas nurodo, dėl kokių priežasčių jis laikosi šios tvarkos.

5.

Rašytiniai darbotvarkės projekto pakeitimai generaliniam sekretoriui turi būti pateikti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki plenarinės sesijos pradžios.

6.

Biuras paskutiniame posėdyje prieš plenarinę sesiją patvirtina galutinį darbotvarkės projektą. Šio posėdžio metu biuras dviejų trečdalių balsavusiųjų dauguma gali į darbotvarkę įtraukti ypač skubius ar aktualius klausimus, kurių svarstymas negali būti atidėtas vėlesnei plenarinei sesijai.

7.

Komiteto pirmininko, politinės frakcijos arba 32 narių siūlymu prieš pradedant balsuoti dėl pakeitimų biuras arba plenarinė asamblėja gali nuspręsti:

Ši nuostata netaikoma, jei dėl Tarybos, Komisijos ar Europos Parlamento nustatyto termino sprendimui priimti skirto dokumento priėmimo negalima atidėti.

Į kitą plenarinės asamblėjos posėdį perkeltas sprendimui priimti skirtas dokumentas perkeliamas kartu su jam pagal nustatytus reikalavimus pateiktais pakeitimais. Nepažeidžiant 24 straipsnio 2 dalies a punkto, balsavimo atidėjimas nereiškia, kad nustatomas naujas pakeitimų pateikimo terminas.

Dokumentą grąžinus kompetentingai komisijai, visi dokumento pakeitimai atšaukiami, o pranešėjas, atsižvelgdamas į jų turinį, nusprendžia, kad:

Dokumentas įtraukiamas į komisijos darbotvarkę sprendimui priimti.

1.

Plenarinės asamblėjos sesijos yra viešos, išskyrus tuos atvejus, kai ji dėl visos sesijos arba konkretaus darbotvarkės punkto priima kitokį sprendimą.

2.

Plenarinėje sesijoje gali dalyvauti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai. Jie gali būti kviečiami į sesiją sakyti kalbą.

3.

Savo iniciatyva arba biuro prašymu pirmininkas gali kviesti svečius dalyvauti ir kalbėti plenarinėje sesijoje. Kalboms pasibaigus, gali vykti bendra diskusija, kuriai taikomos nuostatos dėl kalbėjimo laiko.

4.

Pagal 15 straipsnio 1 ir 6 dalis biuras gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai surengti bendro pobūdžio diskusiją aktualiais politikos klausimais, kurie daro poveikį regionų ir vietos gyvenimui („aktualijų valanda“). Rengiant šią diskusiją, taikomos bendrosios nuostatos dėl kalbėjimo laiko.

1.

Nepažeidžiant žodžio laisvės narių elgesys paremtas abipuse pagarba ir pagrindiniuose Europos Sąjungos dokumentuose apibrėžtomis vertybėmis bei principais, pagarba Komitetui ir neturi trukdyti sklandžiam Komiteto ir jo organų darbui ar trikdyti ramybės visose Komiteto patalpose.

2.

Plenarinės sesijos pradžioje plenarinė asamblėja biuro siūlymu kiekvienam darbotvarkės punktui svarstyti nustato kalbėjimo laiką. Plenarinės sesijos metu pirmininkas savo iniciatyva ar nario prašymu gali nuspręsti apriboti kalbėjimo laiko trukmę.

3.

Biuro siūlymu pirmininkas gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai, diskutuojant bendro pobūdžio klausimais ar konkrečiomis temomis, paskirstyti numatomą kalbėjimo laiką politinėms frakcijoms ir nacionalinėms delegacijoms.

4.

Laikas, skirtas pastaboms dėl posėdžio protokolo, procedūrų, galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų ar darbotvarkės pakeitimų, paprastai neviršija vienos minutės.

5.

Jei kalbėtojas viršija jam skirtą laiką, pirmininkas, įspėjęs, gali nutraukti jo kalbą.

6.

Narys gali pateikti prašymą nutraukti diskusijas; šį pasiūlymą pirmininkas teikia balsuoti.

1.

Norintys kalbėti nariai į kalbėtojų sąrašą įrašomi prašymo pateikimo eilės tvarka. Pirmininkas žodį suteikia pagal šį sąrašą. Jis, kiek įmanoma, rūpinasi, kad vienas po kito kalbėtų skirtingų politinių pažiūrų ir skirtingų nacionalinių delegacijų atstovai.

2.

Tačiau kompetentingos komisijos pranešėjo, politinių frakcijų ir nacionalinių delegacijų atstovų prašymu, žodis jiems gali būti suteikiamas pirmumo tvarka, jei jie pageidauja išsakyti visos frakcijos ar delegacijos nuomonę.

3.

Be pirmininko leidimo nė vienas kalbėtojas tuo pačiu klausimu negali kalbėti daugiau kaip du kartus. Tačiau atitinkamų komisijų pirmininkai ir pranešėjai, paprašę, gali kalbėti tiek, kiek leidžia pirmininkas.

1.

Nariui, norinčiam pareikšti nuomonę dėl procedūros arba atkreipti pirmininko dėmesį į Darbo tvarkos taisyklių nepaisymą, žodį suteikti privaloma. Siūlymas dėl procedūros turi būti susijęs su svarstomu klausimu arba su darbotvarke.

2.

Prašymui pateikti siūlymą dėl procedūros teikiama pirmenybė visų kitų prašymų suteikti žodį atžvilgiu.

3.

Pirmininkas dėl procedūros siūlymų nedelsdamas priima sprendimą pagal Darbo tvarkos taisyklių nuostatas ir savo sprendimą paskelbia iš karto po to, kai iškeliamas Darbo tvarkos taisyklių klausimas. Dėl pirmininko sprendimo nebalsuojama.

1.

Plenarinės asamblėjos kvorumas yra tada, kai dalyvauja dauguma jos narių. Kvorumas tikrinamas nario prašymu, jei ne mažiau kaip penkiolika narių balsuoja už prašymą patikrinti kvorumą. Jei kvorumo patikrinti neprašoma, visi balsavimo rezultatai galioja nepaisant dalyvaujančiųjų skaičiaus. Prieš pradėdamas tikrinti kvorumą, pirmininkas gali nuspręsti sustabdyti sesiją ne ilgiau kaip dešimt minučių. Šio patikrinimo paprašę nariai yra įtraukiami į dalyvaujančių narių skaičių, net jeigu tuo metu jų jau nėra salėje. Jei dalyvaujančių narių yra mažiau kaip penkiolika, pirmininkas gali priimti sprendimą, kad kvorumo nėra.

2.

Nustačius, kad kvorumo nėra, visi darbotvarkės klausimai, dėl kurių reikia balsuoti, perkeliami į kitos dienos posėdį, kurio metu plenarinė asamblėja gali balsuoti dėl perkeltųjų punktų, ir šis balsavimo rezultatas galioja nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus. Galioja visi prieš kvorumo patikrinimą posėdyje priimti sprendimai ar balsavimai.

1.

Plenarinė asamblėja sprendimus priima balsavusiųjų balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta kitaip.

2.

Balsai yra išreiškiami taip: už, prieš, susilaikau. Daugumai nustatyti skaičiuojami tik balsai „už“ ir „prieš“. Jei balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad balsuoti pateiktas dokumentas ar pasiūlymas atmestas.

3.

Balsavimo teisė yra asmens teisė. Nariai balsuoja tik individualiai ir asmeniškai.

4.

Jei balsavimo rezultatas apskundžiamas, pirmininkas gali nurodyti balsuoti pakartotinai arba to gali paprašyti narys, jei už prašymą balsuoti pakartotinai balsavo ne mažiau kaip penkiolika narių.

5.

Pirmininkui, politinei frakcijai arba 32 nariams prieš galutinės darbotvarkės tvirtinimą pateikus pasiūlymą, plenarinė asamblėja gali nuspręsti dėl vieno ar keleto darbotvarkės punktų balsuoti vardiniu būdu, o balsavimo rezultatai bus įtraukti į plenarinės sesijos protokolą. Jei plenarinė asamblėja nenusprendžia kitaip, vardinis balsavimas netaikomas balsuojant dėl pakeitimų.

6.

Pirmininko, politinės frakcijos arba 32 narių siūlymu, gali būti nuspręsta dėl sprendimų, susijusių su asmenimis, balsuoti slaptu balsavimu.

7.

Pirmininkas bet kuriuo metu gali nuspręsti, kad balsavimas vyks elektroninėmis balsavimo priemonėmis.

Po plenarinės sesijos elektroninio balsavimo rezultatų protokolas skelbiamas viešai.

1.

Tik nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai - ir nuomonės pranešėju paskirtas neįgaliotas pakaitinis narys, pristatydamas savo parengtą pranešimą - laikydamiesi nustatytos pakeitimų teikimo tvarkos, gali teikti dokumentų, dėl kurių reikia priimti sprendimą, pakeitimus.

Teisę teikti pakeitimus plenarinei sesijai turi narys arba jo tinkamai įgaliotas pakaitinis narys. Tinkamai pateikti pakeitimai, kuriuos narys ar pakaitinis narys pateikė prieš tai, kai neteko Komiteto nario mandato, suteikė įgaliojimus ar juos atsiėmė, lieka galioti.

2.

Nepažeidžiant 27 straipsnio 1 dalies, dokumento, dėl kurio reikia priimti sprendimą, pakeitimą turi teikti politinė frakcija arba ne mažiau kaip šeši nariai, nurodydami savo pavardę, ar tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai. Nacionalinė delegacija, kurią sudaro mažiau kaip šeši nariai, gali teikti pakeitimus, jei juos teikia visi delegacijos nariai ar tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai, nurodydami savo pavardes.

3.

Pakeitimai turi būti pateikti iki vienuoliktos darbo dienos iki plenarinės sesijos pradžios 15.00 val. Kai tik pakeitimai išverčiami, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip likus keturioms darbo dienoms iki plenarinės sesijos pradžios, turi būti sudaryta galimybė su jais susipažinti elektroninėmis priemonėmis.

Pakeitimai pirmumo tvarka išverčiami ir perduodami pranešėjui, kad jis galėtų pateikti pranešėjo pakeitimus generaliniam sekretoriatui mažiausiai prieš tris darbo dienas iki plenarinės sesijos pradžios. Šie pranešėjo pakeitimai turi būti aiškiai susiję su vienu ar keletu 1 dalyje nurodytų pakeitimų ir juos pranešėjas turi nurodyti. Su pranešėjo pakeitimais galima susipažinti likus vienai dienai iki pirmosios plenarinės sesijos dienos.

Kai taikomos 15 straipsnio 4 dalies nuostatos, pirmininkas gali nuspręsti sutrumpinti galutinį pakeitimų pateikimo terminą iki mažiausiai trijų darbo dienų iki plenarinės sesijos pradžios. Terminas taip pat netaikomas pagal 15 straipsnio 6 dalį teikiamiems skubos tvarka svarstomų klausimų pakeitimams.

4.

Nariai su visais pakeitimais supažindinami iki plenarinės sesijos pradžios.

1.

Taikoma ši balsavimo procedūra:

2.

Balsavimui taikomi principai:

3.

Balsavimas dėl pakeitimų:

Pakeitimai teikiami balsuoti tokia tvarka, kokia visame tekste išdėstyti siūlomi keisti punktai, ir laikantis šios sekos:

Priėmus pranešėjo ir kompromisinius pakeitimus, atšaukiami visi pirminiai pakeitimai, kuriuos jie pakeičia.

Kai skirtingi autoriai pateikia du ar daugiau vienodų pakeitimų, dėl jų balsuojama kaip dėl vieno pakeitimo.

4.

Jei pateikiama du ar daugiau vienas kitam prieštaraujančių tos pačios teksto dalies pakeitimų, pirmenybė teikiama tam pakeitimui, kuris yra labiausiai nutolęs nuo pirminio teksto, ir dėl jo turi būti balsuojama pirmumo tvarka.

5.

Jei pakeitimas, dėl kurio bus balsuojama, paneigia vieną ar keletą kitų tą patį tekstą keičiančių pakeitimų arba jiems prieštarauja, pirmininkas prieš balsavimą praneša, kad priėmus tokį pakeitimą panaikinami kiti pakeitimai. Pakeitimas laikomas negaliojančiu, jeigu jis prieštarauja ankstesnio balsavimo dėl tos pačios nuomonės rezultatams. Jei pakeitimą pateikę autoriai užginčytų pirmininko sprendimą šiuo klausimu, plenarinė asamblėja turi nuspręsti, ar balsuoti dėl šio pakeitimo.

6.

Jeigu visas tekstas nesurenka balsų daugumos per galutinį balsavimą, plenarinė asamblėja sprendžia, ar nuomonės projektą grąžinti kompetentingai komisijai, ar jo atsisakyti. Nuomonė laikoma negaliojančia, jei institucijų darbotvarkėje nebėra laiko tolesniam svarstymui. Komiteto pirmininkas apie tai praneša prašymą pateikusiai institucijai.

Jei nuomonės projektas grąžinamas kompetentingai komisijai, ji privalo nuspręsti, ar:

1.

Nuomonės ar pranešimų projektai, kuriuos vieningai priėmė komisija, teikiami plenarinei asamblėjai priimti be pakeitimų, išskyrus atvejus, kai ne mažiau kaip trisdešimt du nariai arba tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai, arba politinė frakcija pateikia pakeitimus pagal 23 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostatas. Tuo atveju plenarinė asamblėja pakeitimus svarsto. Plenariniame posėdyje pranešėjas pristato nuomonės arba pranešimo projektą, kuris gali būti svarstomas. Projektas perduodamas nariams kartu su darbotvarkės projektu.

2.

Jeigu komisija, kuriai biuras pavedė parengti dokumentą, mano, kad priežasčių, dėl kurių Komitetas galėtų dėl jo pateikti pastabų ar pakeitimų, nėra, ji gali siūlyti dėl to dokumento nepareikšti jokių prieštaravimų. Siūlymas teikiamas plenarinei asamblėjai priimti be svarstymo.

1.

Regionų komitetas pripažįsta ir naudoja šiuos Sąjungos simbolius:

2.

Gegužės 9 dieną Regionų komitetas mini Europos dieną.

3.

Vėliava iškeliama visuose Regionų komiteto pastatuose ir kai vyksta oficialūs renginiai.

4.

Himnas atliekamas naujos kadencijos pirmojo posėdžio pradžioje ir per kitus iškilmingus posėdžius, pavyzdžiui, priimant valstybių ar vyriausybių vadovus arba sveikinant naujus Komiteto narius į Europos Sąjungą įstojus naujai valstybei narei.

a)

pirmininkas;

b)

pirmasis pirmininko pavaduotojas;

c)

po vieną pirmininko pavaduotoją iš kiekvienos valstybės narės;

d)

dvidešimt aštuoni kiti nariai;

e)

politinių frakcijų pirmininkai.

—

trys vietos: Vokietijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei,

—

dvi vietos: Belgijai, Bulgarijai, Kroatijai, Čekijai, Danijai, Graikijai, Airijai, Lietuvai, Vengrijai, Nyderlandams, Austrijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai, Švedijai,

—

viena vieta: Estijai, Kiprui, Latvijai, Liuksemburgui, Maltai, Slovėnijai.

1.

Kiekviena nacionalinė delegacija iš savo narių paskiria narį arba pakaitinį narį, kuris atstovauja jai priklausančiam biuro nariui, išskyrus pirmininką ir pirmąjį pirmininko pavaduotoją, ad personam.

2.

Kiekviena politinė frakcija iš savo narių paskiria narį arba pakaitinį narį, kuris atstovauja jos pirmininkui ad personam.

3.

Atstovas ad personam turi teisę dalyvauti posėdžiuose, kalbėti ir balsuoti tik tuo atveju, kai atstovauja minėtajam biuro nariui. Apie balso teisės perdavimą generaliniam sekretoriui turi būti pranešta prieš konkretų posėdį laikantis nustatytos informavimo tvarkos.