27.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/1

---

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 182/2014

2013 m. gruodžio 17 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema, III priedas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (1), ypač į jo 10 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 978/2012 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti konkretūs muitų tarifų lengvatų teikimo pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS+) kriterijai, kuriuos turi atitikti prašymą pateikusi šalis. Kad atitiktų šiuos kriterijus, šalis turėtų būti laikoma pažeidžiama. Ji turėtų būti ratifikavusi visas to reglamento VIII priede išvardytas konvencijas ir naujausiose turimose atitinkamų stebėsenos institucijų parengtose išvadose nenurodoma rimtų pažeidimų faktiškai įgyvendinant minėtas konvencijas. Dėl nė vienos iš tų konvencijų šalis neturėtų būti pareiškusi išlygų, draudžiamų pagal bet kurią iš tų konvencijų arba taikant Reglamento (ES) Nr. 978/2012 9 straipsnį laikomų nesuderinamomis su tos konvencijos objektu ir tikslu. Ji turėtų be išlygų sutikti vykdyti pagal kiekvieną konvenciją nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus ir prisiimti teisiškai privalomus įsipareigojimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 978/2012 9 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose;

(2)	BLS+ lengvatomis norinti naudotis šalis turi pateikti prašymą ir išsamią informaciją apie atitinkamų konvencijų ratifikavimą, savo išlygas bei kitų konvencijos šalių prieštaravimus toms išlygoms ir savo teisiškai privalomus įsipareigojimus;

(3)	Komisijai suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti ir iš dalies keisti deleguotąjį aktą III priedui nustatyti, kad įtraukus prašymus pateikusias šalis į BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašą joms būtų teikiamos BLS+ lengvatos;

(4)	Komisija gavo Salvadoro Respublikos, Gvatemalos Respublikos ir Panamos Respublikos prašymus;

(5)

Komisija išnagrinėjo pagal Reglamento (ES) Nr. 978/2012 10 straipsnio 1 dalies nuostatas pateiktus prašymus ir nustatė, kad šios šalys atitinka lengvatų taikymo kriterijus. Todėl BLS+ joms turėtų būti taikoma nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, o Reglamento (ES) Nr. 978/2012 III priedas atitinkamai pakeistas;

(6)	vadovaudamasi 13 straipsniu Komisija toliau peržiūrės lengvatomis besinaudojančių šalių susijusių konvencijų ratifikavimo padėtį ir stebės, ar jos veiksmingai įgyvendinamos ir kaip šios šalys bendradarbiauja su atitinkamomis stebėsenos įstaigomis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šios šalys ir atitinkami raidiniai kodai įtraukiami į atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 978/2012 III priedo B ir A skiltis:

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 303, 2012 10 31, p. 1.

---

27.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/3

---

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 183/2014

2013 m. gruodžio 20 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms nuostatos, susijusios su specifinės ir bendrosios kredito rizikos koregavimų apskaičiavimo tvarkos techniniais reguliavimo standartais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 110 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) Nr. 575/2013 kredito rizikos koregavimai apibrėžiami kaip bendrųjų ir specifinių atidėjinių paskolų nuostoliams padengti dėl kredito rizikos suma, kuri yra pripažinta įstaigos finansinėse ataskaitose pagal taikytiną apskaitos sistemą, tačiau jame nepateikta konkrečių taisyklių, kaip nustatyti, kas yra specifiniai ir bendrieji kredito rizikos koregavimai;

(2)

reikėtų numatyti taisykles, susijusias su sumų, kurias reikia įtraukti apskaičiuojant kredito rizikos koregavimus, atspindinčius išimtinai su kredito rizika susijusius nuostolius, nustatymu. Apskaičiuojant kredito rizikos koregavimus nuosavų lėšų poreikiui nustatyti turėtų būti apsiribojama sumomis, dėl kurių sumažėjo bendras įstaigos 1 lygio nuosavas kapitalas (CET1);

(3)

nuostoliai, išimtinai susiję su kredito rizika ir pagal taikytiną apskaitos sistemą pripažįstami einamaisiais finansiniais metais, turėtų būti pripažinti kredito rizikos koregavimais, jeigu įstaiga pripažįsta tokį poveikį CET1. Tai svarbu tais atvejais, kai, nepaisant finansiniais metais arba jų pabaigoje gauto bendro tarpinio pelno, kuris pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalį nebuvo patvirtintas, patiriami tokie su vertės sumažėjimu susiję nuostoliai, užfiksuojami tais metais, ir kai tuos nuostolius pripažinus kredito rizikos koregavimais pozicijų vertei arba 2 lygio kapitalui poveikis būtų padarytas anksčiau nei CET1. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų tarpinių nuostolių taip koreguoti nebūtina, jeigu pagal tą straipsnį einamųjų finansinių metų nuostoliai yra nedelsiant atskaitomi iš CET1;

(4)	tam tikrose su kredito rizikos koregavimais susijusiose Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatose aiškiai kalbama apie nebalansinius straipsnius. Kai toks skirtumas nenurodomas, atitinkamos nuostatos taikomos ir balansiniams, ir nebalansiniams straipsniams;

(5)

reikėtų nustatyti taisykles, kurios apimtų tuos išimtinai su kredito rizika susijusius ir pagal taikytiną apskaitos sistemą pripažįstamus nuostolius, kurių suma buvo sumažintas bendras įstaigos 1 lygio nuosavas kapitalas. Tos taisyklės turėtų apimti finansinio turto vertės sumažėjimą ir vertės koregavimus arba atidėjinius nebalansiniams straipsniams – tiek, kiek jie atspindi nuostolius, išimtinai susijusius su kredito rizika, ir jeigu jie pagal taikytiną apskaitos sistemą pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Kai tie nuostoliai susiję su tikrąja verte vertinamomis finansinėmis priemonėmis, tos taisyklės taip pat turėtų apimti sumas, kurios pagal taikytinas apskaitos sistemas pripažįstamos vertės sumažėjimu, arba panašius atliktus koregavimus, jeigu jie atspindi nuostolius, susijusius su kokio nors turto vieneto arba turto portfelio kredito kokybės blogėjimu. Šiame etape nėra tikslinga reguliuoti kitas sumas, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą nėra laikomos finansinės priemonės vertės sumažėjimu arba neatspindi panašaus pobūdžio dalyko, net jei tie pokyčiai iš dalies galėtų būti susiję su kredito rizika;

(6)

siekiant užtikrinti, kad į skaičiavimus būtų įtrauktos visos sumos, būtina, kad kiekviena suma, susijusi su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 110 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje išvardytais tikslais, būtų įtraukta arba į bendrosios kredito rizikos koregavimų (toliau – bendrosios kredito rizikos koregavimai), arba į specifinės kredito rizikos koregavimų (toliau – specifinės kredito rizikos koregavimai) apskaičiavimą;

(7)

Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytas vienintelis kriterijus, kaip nustatyti sumas, kurias galima įtraukti apskaičiuojant specifinės kredito rizikos koregavimus, – tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 62 straipsnio c punktą specifinės kredito rizikos koregavimai pagal standartizuotą kredito rizikos metodą negali būti įtraukti į 2 lygio kapitalą. Taigi atskiriant sumas, kurios turi būti įtrauktos apskaičiuojant specifinės kredito rizikos koregavimus arba bendrosios kredito rizikos koregavimus, reikia nuolat atsižvelgti į kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ką galima įtraukti į 2 lygio kapitalą;

(8)

Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 įgyvendinami tarptautiniu mastu suderinti Bazelio bankų priežiūros komiteto Trečiosios tarptautinės bankų reguliavimo sistemos (2) (toliau – susitarimas „Bazelis III“) standartai. Todėl atitinkamos taisyklės dėl kredito rizikos koregavimų taip pat turėtų būti suderintos su Bazelio sistema, kuria nustatyta, kad pagal vieną iš kriterijų, pagal kuriuos bendrosios kredito rizikos koregavimai atskiriami nuo specifinės kredito rizikos koregavimų, bendrieji atidėjiniai arba bendrieji rezervai paskolų nuostoliams dengti turi būti „laisvai prieinami vėliau atsirasiantiems nuostoliams padengti“. Pagal susitarimą „Bazelis III“ atidėjiniai arba rezervai paskolų nuostoliams dengti, skirti būsimiems šiuo metu nenustatytiems dėl kredito rizikos atsirandantiems nuostoliams padengti, yra laisvai prieinami vėliau atsirasiantiems nuostoliams kompensuoti, todėl gali būti įtraukti į 2 lygio kapitalą. Be to, į bendrosios kredito rizikos koregavimų skaičiavimą įtraukiamos sumos laiko ir sumos požiūriu turėtų būti visos prieinamos tokiems nuostoliams padengti, bent jau įstaigos likvidavimo atveju, kai kapitalas užtikrina galimybę padengti nuostolius nemokumo atveju, kad indėlininkai neprarastų savo pinigų;

(9)

šios srities taisykles turėtų būti galima taikyti neatsižvelgiant į taikytiną apskaitos sistemą. Tačiau, kad įstaigos galėtų atskirti specifinės kredito rizikos koregavimus ir bendrosios kredito rizikos koregavimus vienodu būdu, reikėtų numatyti kredito rizikos nuostolių vertinimo pagal taikytiną apskaitos sistemą kriterijus, skirtus kiekvienos rūšies kredito rizikos koregavimui. Kokia tvarka bus taikoma nuostoliams, išimtinai susijusiems su kredito rizika ir pripažįstamiems pagal taikytinas apskaitos sistemas, priklauso nuo to, ar tenkinami minėti kriterijai, todėl dėl ribojamojo bendrosios kredito rizikos koregavimų kriterijų pobūdžio didelė dauguma tų sumų paprastai turėtų būti priskiriamos prie specifinės kredito rizikos koregavimų;

(10)

tarptautiniai apskaitos standartai būna tikslinami, ir dėl to gali reikėti pakeisti kriterijus, pagal kuriuos specifinės kredito rizikos koregavimai atskiriami nuo bendrosios kredito rizikos koregavimų. Atsižvelgiant į besitęsiančias diskusijas, visų pirma susijusias su vertės sumažėjimo vertinimo modeliu, būtų pernelyg anksti tikėtis tokio modelio kredito rizikos koregavimo kriterijų srityje;

(11)

Reglamente (ES) Nr. 575/2013 reikalaujama nustatyti vienos pozicijos specifinės kredito rizikos koregavimus. Todėl būtina nuspręsti, kaip vertinti specifinės kredito rizikos koregavimus, kurie atspindi su visos pozicijų grupės kredito rizika susijusius nuostolius. Be to, būtina nuspręsti, kurioms grupės pozicijoms ir kokiu mastu turėtų būti pripažinti specifinės kredito rizikos koregavimai. Dėl tokių specifinės kredito rizikos koregavimų atsirandančios šios sumos dalys grupės pozicijoms turi būti priskiriamos proporcingai pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms. Todėl pozicijų vertės turėtų būti nustatomos neatsižvelgiant į jokius specifinės kredito rizikos koregavimus;

(12)

įsipareigojimų neįvykdymui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 3 dalies b punktą nustatyti būtina atsižvelgti tik į atskirai atliekamus su viena pozicija ar vienu įsipareigojančiuoju asmeniu susijusius specifinės kredito rizikos koregavimus, o į specifinės kredito rizikos koregavimus, susijusius su visa pozicijų grupe, neatsižvelgiama. Visų pozicijų grupių specifinės kredito rizikos koregavimai neatskleidžia įsipareigojančiųjų asmenų ar tokioms grupėms priklausančių pozicijų, su kuriomis, kaip manoma, yra susijęs įvykęs įsipareigojimų neįvykdymo atvejis. Visų pirma to, kad buvo atlikti kokios nors pozicijų grupės specifinės kredito rizikos koregavimai, nepakanka daryti išvadai, kad įvykę įsipareigojimų neįvykdymo įvykiai yra susiję su kiekvienu įsipareigojančiuoju asmeniu ar kiekviena šiai grupei priklausančia pozicija;

(13)	įstaigos privalo gebėti parodyti, kaip specifinės kredito rizikos koregavimų ir bendrosios kredito rizikos koregavimų atskyrimo kriterijai yra naudojami taikytinose apskaitos sistemose. Taigi įstaigos turėtų patvirtinti tą procesą dokumentais;

(14)	šis reglamentas pagrįstas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(15)

Europos bankininkystės institucija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 10 straipsnį dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 37 straipsnį, pateikti nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrosios ir specifinės kredito rizikos koregavimų nustatymas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 111, 159, 166, 167, 168, 178, 246 ir 266 straipsnius

1.   Taikant šį reglamentą, sumos, kurias įstaiga turi įtraukti apskaičiuodama bendrosios ir specifinės kredito rizikos koregavimus, yra lygios visoms sumoms, kuriomis pagal taikytiną apskaitos sistemą buvo sumažintas bendras įstaigos 1 lygio kapitalas, kad būtų atsižvelgta į išimtinai su kredito rizika susijusius nuostolius, ir kurios iš esmės buvo pripažintos pelno (nuostolių) ataskaitoje, neatsižvelgiant į tai, ar jos atsiranda dėl vertės sumažėjimo, vertės koregavimų, ar dėl atidėjinių nebalansiniams straipsniams.

Bet kokios pagal pirmą pastraipą atsiradusios sumos, kurios buvo pripažintos per finansinius metus, į bendrosios ir specifinės kredito rizikos koregavimų apskaičiavimą gali būti įtrauktos tik tuo atveju, jeigu atitinkamos sumos buvo atskaitytos iš bendro įstaigos 1 lygio nuosavo kapitalo arba pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalį, arba, jeigu tarpinis arba metų pabaigos pelnas nebuvo patvirtintas pagal to reglamento 26 straipsnio 2 dalį, atitinkamai nedelsiant sumažinant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą nuosavoms lėšoms nustatyti.

2.   1 dalyje nurodytos sumos į įstaigos bendrosios kredito rizikos koregavimų (toliau – bendrosios kredito rizikos koregavimai) apskaičiavimą įtraukiamos, jeigu atitinka abu šiuos kriterijus:

a)	jos laiko ir sumos požiūriu gali būti visos laisvai panaudotos kredito rizikos nuostoliams, kurie dar neatsirado, padengti;

b)	jos atspindi pozicijų grupės, dėl kurios įstaiga šiuo metu neturi nuostolio įvykio įrodymų, kredito rizikos nuostolius.

3.   Visos kitos 1 dalyje nurodytos sumos įtraukiamos į specifinės kredito rizikos koregavimų (toliau – specifinės kredito rizikos koregavimai) apskaičiavimą.

4.   Jeigu įvykdomi 2 dalyje nustatyti kriterijai, į bendrosios kredito rizikos koregavimų apskaičiavimą įstaiga įtraukia šiuos nuostolius:

a)	nuostoliai, pastaraisiais metais pripažinti patirtiems didesniems vidutiniams portfelio nuostoliams padengti, nors šiuo metu nėra jokių nuostolio įvykių įrodymų, kurie pagrįstų šį praeityje stebėtą nuostolių lygį;

b)	nuostoliai, kai įstaiga nežino apie pozicijų grupės kredito kokybės pablogėjimą, bet, remiantis praeityje įgyta patirtimi, tam tikro laipsnio nemokėjimas statistiškai yra įmanomas.

5.   Į specifinės kredito rizikos koregavimų, nurodytų 3 dalyje, apskaičiavimą įstaiga visada įtraukia šiuos nuostolius:

a)	nuostoliai, pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje ir susiję su tikrąja verte įvertintomis priemonėmis, kurie pagal taikytiną apskaitos sistemą parodo vertės sumažėjimą, susijusį su kredito rizika;

b)	atskirai arba bendrai vertinami nuostoliai, susiję su dabartiniais ar praeities įvykiais, darantys poveikį didelei atskirai pozicijai arba pozicijoms, kurios atskirai nėra reikšmingos;

c)	nuostoliai, su kuriais susiję praeities duomenys, pakoreguoti atsižvelgiant į dabartinius stebimus duomenis, rodo, kad nuostoliai yra atsiradę, bet įstaiga dar nežino, kurioje atskiroje pozicijoje šie nuostoliai buvo patirti.

2 straipsnis

Pozicijų grupės specifinės kredito rizikos koregavimų priskyrimas grupės pozicijoms

1.   Jeigu specifinės kredito rizikos koregavimas atspindi nuostolius, susijusius su pozicijų grupės kredito rizika, įstaigos tą specifinės kredito rizikos koregavimą visoms atskiroms tos grupės pozicijoms proporcingai priskiria pagal pozicijų, įvertintų pagal riziką, sumas. Tuo tikslu pozicijų vertės nustatomos neatsižvelgiant į jokius specifinės kredito rizikos koregavimus.

2.   Vertinant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 159 straipsnyje nurodytas tikėtinų nuostolių sumas, susijusias su pozicijų, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, grupe, iš įstaigų nereikalaujama specifinės kredito rizikos koregavimą priskirti atskiroms grupės pozicijoms.

3.   Jeigu specifinės kredito rizikos koregavimas susijęs su pozicijų grupe, kuriai taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kredito rizikai padengti yra iš dalies apskaičiuojami pagal standartizuotą metodą ir iš dalies – pagal vidaus reitingais pagrįstą metodą, įstaiga, prieš taikydama 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksmus, šį specifinės kredito rizikos koregavimą pozicijų grupei, kuriai taikomas kiekvienas iš šių metodų, proporcingai priskiria pagal grupės pozicijų, įvertintų pagal riziką, sumas. Tuo tikslu pozicijų vertės nustatomos neatsižvelgiant į jokius specifinės kredito rizikos koregavimus.

4.   Priskirdamos specifinės kredito rizikos koregavimus pozicijoms, įstaigos užtikrina, kad ta pati dalis nebūtų du kartus priskirta skirtingoms pozicijoms.

3 straipsnis

Kredito rizikos koregavimų apskaičiavimas pozicijos vertei pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 111, 166, 167, 168, 246 ir 266 straipsnius nustatyti

Pozicijos vertei pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 111, 166–168, 246 ir 266 straipsnius nustatyti su pozicija susijusius specifinės kredito rizikos koregavimus įstaigos apskaičiuoja kaip tos vienos pozicijos specifinės kredito rizikos koregavimų sumas arba kaip specifinės kredito rizikos koregavimų, kuriuos įstaiga pagal 2 straipsnį priskyrė tai pozicijai, sumas.

4 straipsnis

Bendrosios ir specifinės kredito rizikos koregavimų apskaičiavimas tikėtinų nuostolių sumoms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 159 straipsnį įvertinti

1.   Tikėtinų nuostolių sumoms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 159 straipsnį įvertinti bendrosios kredito rizikos koregavimų, susijusių su pozicijomis, kurios yra įtrauktos į tikėtinų nuostolių sumų vertinimą, bendrą sumą įstaiga apskaičiuoja susumuodama sumas, pagal šio reglamento 1 straipsnį nustatytas kaip bendrosios kredito rizikos koregavimai, kuriuos įstaiga yra priskyrusi pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 110 straipsnio 3 dalį.

2.   Tikėtinų nuostolių sumoms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 159 straipsnį įvertinti specifinės kredito rizikos koregavimų, susijusių su pozicijomis, kurios yra įtrauktos į tikėtinų nuostolių sumų vertinimą, bendra suma apskaičiuojama sumuojant a ir b punktuose nustatytas sumas, neįskaitant pozicijų, su kuriomis susiję įsipareigojimai neįvykdyti:

a)	sumos, pagal 1 straipsnį nustatytos kaip specifinės kredito rizikos koregavimai, kurie yra susiję su vienos pozicijos kredito rizika;

b)	sumos, pagal 1 straipsnį nustatytos kaip specifinės kredito rizikos koregavimai, kurie yra susiję su pozicijų grupės kredito rizika ir buvo paskirstyti pagal 2 straipsnį.

3.   Bendra specifinės kredito rizikos koregavimų, susijusių su pozicija, su kuria susiję įsipareigojimai neįvykdyti, suma apskaičiuojama sumuojant visas tos vienos pozicijos specifinės kredito rizikos koregavimų sumas arba kaip specifinės kredito rizikos koregavimų, kuriuos įstaiga pagal 2 straipsnį yra priskyrusi tai pozicijai, sumos.

5 straipsnis

Specifinės kredito rizikos koregavimų, susijusių su nuosavų lėšų reikalavimais, apskaičiavimas įsipareigojimų neįvykdymui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį nustatyti

Įsipareigojimų neįvykdymui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį nustatyti specifinės kredito rizikos koregavimai apskaičiuojami kaip specifinės kredito rizikos koregavimų, susijusių su vienos pozicijos ar vieno įsipareigojančiojo asmens kredito rizika, sumos.

6 straipsnis

Dokumentai

Įstaigos dokumentais patvirtina, kaip nustato bendrosios ir specifinės kredito rizikos koregavimus ir juos apskaičiuoja.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2)  http://www.bis.org/publ/bcbs189_dec2010.pdf

(3)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

---

27.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/7

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 184/2014

2014 m. vasario 25 d.

kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, nustatomos valstybių narių ir Komisijos elektroninio keitimosi duomenimis sistemos nuostatos ir sąlygos ir, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų, patvirtinama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą atitinkančios paramos iš Europos regioninės plėtros fondo intervencinių veiksmų kategorijų nomenklatūra

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (1), visų pirma į jo 74 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (2), visų pirma į jo 8 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

šiame reglamente išdėstytos nuostatos glaudžiai susijusios, nes visos apima aspektus, būtinus rengiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą atitinkančias veiksmų programas. Siekiant užtikrinti tų nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, suderinamumą ir sudaryti geresnes sąlygas visiems ES gyventojams jas rasti vienoje vietoje ir visapusiškai jas apžvelgti, pageidautina nuostatas dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą atitinkančių intervencinių veiksmų kategorijų įtraukti į šį įgyvendinimo aktą, nes konsultavimosi su Europos struktūrinių ir investicijų fondų koordinavimo komitetu, įsteigtu laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 150 straipsnio 1 dalies, procedūra yra tokia pati, kaip ir dėl kitų į šį įgyvendinimo aktą įtrauktų nuostatų, o investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą atitinkančių intervencinių veiksmų kategorijoms taikoma kita procedūra;

(2)	laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 74 straipsnio 4 dalies, visa oficialia informacija valstybė narė ir Komisija keičiasi naudodamosi elektroninio keitimosi duomenimis sistema. Todėl reikia nustatyti nuostatas ir sąlygas, kurias ta elektroninio keitimosi duomenimis sistema turėtų atitikti;

(3)

valstybės narės ir Komisijos keitimosi informacija tvarka turėtų būti atskirta nuo paramos gavėjų ir atitinkamų institucijų keitimuisi informacija pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 122 straipsnio 3 dalį nustatytos tvarkos, kuriai taikomas kitas įgyvendinimo aktas. Siekiant užtikrinti, kad informacija apie veiksmų programų įgyvendinimą būtų kokybiškesnė, sistema taptų naudingesnė, o sąlygos būtų supaprastintos, reikia nustatyti pagrindinius informacijos, kuria turėtų būti keičiamasi, formos ir apimties reikalavimus;

(4)	reikia nustatyti sistemos veikimo principus ir taikytinas taisykles, pagal kurias būtų nustatomas subjektas, atsakingas už dokumentų įkėlimą ir jų atnaujinimą;

(5)	siekiant sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą ir kartu užtikrinti veiksmingą ir efektyvų elektroninį keitimąsi informacija, reikia nustatyti sistemos technines charakteristikas;

(6)

valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų turėti galimybę koduoti ir perduoti duomenis dviem skirtingais nustatytinais būdais. Taip pat reikia numatyti taisykles, taikytinas force majeure aplinkybėms sutrukdžius naudotis elektroninio keitimosi duomenimis sistema, kad ir valstybės narės, ir Komisija galėtų toliau keistis informacija alternatyviais būdais;

(7)	valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad duomenys per elektroninio keitimosi duomenimis sistemą būtų perduodami saugiai, užtikrinant informacijos prieinamumą, vientisumą, autentiškumą, konfidencialumą ir neužginčijamumą. Todėl reikėtų nustatyti saugumo taisykles;

(8)

šiame reglamente turėtų būti laikomasi pagrindinių teisių ir paisoma principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas laikantis šių teisių ir principų. Asmens duomenis tvarkant valstybėms narėms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (3). Asmens duomenis tvarkant Sąjungos institucijoms ir įstaigoms ir užtikrinant laisvą tokių duomenų judėjimą taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (4);

(9)

laikantis Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 8 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, reikia nustatyti bendras Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programoms skirtas intervencinių veiksmų kategorijas, kad valstybės narės galėtų Komisijai teikti nuoseklią informaciją apie planuojamą Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramos panaudojimą, taip pat apie visus ERPF asignavimus ir išlaidas pagal kategoriją ir veiksmų skaičių per visą programos įgyvendinimo laikotarpį. Dėl to Komisija galėtų tinkamai informuoti kitas Sąjungos institucijas ir Sąjungos piliečius apie ERPF paramos panaudojimą;

(10)	siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(11)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 150 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, nes pagal to reglamento 150 straipsnio 1 dalį įsteigtas Europos struktūrinių ir investicijų fondų koordinavimo komitetas pateikė nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų dėl ESI fondų įgyvendinimo nuostatos

ELEKTRONINIO KEITIMOSI DUOMENIMIS SISTEMA

(Įgaliojimas suteiktas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 74 straipsnio 4 dalimi)

1 straipsnis

Elektroninio keitimosi duomenimis sistemos sukūrimas

Komisija sukuria elektroninio keitimosi duomenimis sistemą, skirtą valstybei narei ir Komisijai oficialiai keistis visa informacija.

2 straipsnis

Elektroninio keitimosi duomenimis sistemos turinys

1.   Elektroninio keitimosi duomenimis sistema (toliau – SFC2014) apima bent informaciją, nurodytą modeliuose, formose ir šablonuose, nustatytuose pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, Reglamentą (ES) Nr. 1299/2013, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 (5) ir būsimą Sąjungos teisės aktą, kuriuo nustatomos 2014–2020 m. programavimo laikotarpio jūrų reikalų ir žuvininkystės politikos finansinės paramos sąlygos (EJRŽF reglamentą).

2.   SFC2014 įterptose elektroninėse formose pateiktos informacijos (toliau – struktūriniai duomenys) negalima pakeisti nestruktūriniais duomenimis, įskaitant hipersaitų ar kitų tipų nestruktūrinių duomenų, pvz., dokumentų priedų ar paveikslėlių, naudojimą. Jeigu valstybė narė tą pačią informaciją perduoda struktūrinių duomenų ir nestruktūrinių duomenų pavidalu, esant neatitikimų, naudojami struktūriniai duomenys.

3 straipsnis

SFC2014 veikimas

1.   Komisija, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 59 straipsnio 3 dalį, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 123 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 65 straipsnio 2 dalį valstybės narės paskirtos institucijos, taip pat įstaigos, kurioms patikėtos tų institucijų užduotys, į SFC2014 įveda informaciją, už kurios perdavimą yra atsakingos, ir visus jos atnaujinimus.

2.   Bet kokį informacijos Komisijai perdavimą tikrina ir pateikia ne tas pats asmuo, kuris įvedė to perdavimo duomenis. Šis užduočių atskyrimas užtikrinamas SFC2014 arba su SFC2014 automatiškai sujungiamose valstybės narės valdymo ir kontrolės informacinėse sistemose.

3.   Valstybės narės nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu paskiria už SFC2014 prieigos teisių valdymą atsakingą (-us) asmenį (-is), kuris (-ie) turi atlikti šias užduotis:

(a)	nustatyti prieigos prašančių naudotojų tapatybę ir įsitikinti, kad tie naudotojai dirba organizacijoje;

(b)	informuoti naudotojus apie jų prievoles palaikyti sistemos saugumą;

(c)	tikrinti, ar naudotojai turi teisę naudotis prašomo lygio prieiga atsižvelgiant į jų užduotis ir hierarchinę padėtį;

(d)	prašyti panaikinti prieigos teises, kai jų nebereikia arba jos nebėra pagrįstos;

(e)	skubiai pranešti apie įtartinus įvykius, kurie gali pažeisti sistemos saugumą;

(f)	užtikrinti, kad naudotojų atpažinimo duomenys nuolat būtų tikslūs, ir pranešti apie bet kokius pasikeitimus;

(g)	laikantis Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, imtis reikiamų su duomenų apsauga ir komerciniu konfidencialumu susijusių atsargumo priemonių;

(h)	informuoti Komisiją apie bet kokius pasikeitimus, turinčius poveikio valstybės narės institucijų arba SFC2014 naudotojų galimybėms atlikti 1 dalyje nurodytas pareigas arba jo (jų) paties (-čių) galimybėms atlikti a–g punktuose nurodytas pareigas.

4.   Keičiantis duomenimis ir atliekant veiksmus privaloma naudoti elektroninį parašą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB (7). Valstybės narės ir Komisija pripažįsta SFC2014 naudojamo elektroninio parašo teisinę galią ir jo kaip įrodymo teismo bylose priimtinumą.

SFC2014 apdorojant informaciją, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB (8), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB (9), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1995/46/EB (10) ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 paisoma fizinių asmenų privatumo ir asmens duomenų apsaugos ir juridinių asmenų komercinio konfidencialumo principų.

4 straipsnis

SFC2014 charakteristikos

Kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus elektroninis keitimasis informacija, SFC2014 būdingos šios charakteristikos:

(a)	interaktyviosios formos arba formos, iš anksto užpildytos sistemos pagal sistemoje pirmiau užregistruotus duomenis;

(b)	automatinio skaičiavimo funkcijos, jei jos sumažina naudotojų pastangas atliekant kodavimą;

(c)	automatiniai įtaisytieji valdikliai perduotų duomenų vidiniam nuoseklumui ir šių duomenų atitikčiai taikomoms taisyklėms patikrinti;

(d)	sistemos sukurti SFC2014 naudotojams skirti įspėjimai, kad tam tikrus veiksmus atlikti galima arba ne;

(e)	į sistemą įvestos informacijos apdorojimo būsenos stebėjimas internetu;

(f)	galimybė gauti su visa įvesta veiksmų programos informacija susijusius istorinius duomenis.

5 straipsnis

Duomenų perdavimas naudojantis SFC2014

1.   Valstybės narės ir Komisija SFC2014 gali naudotis tiesiogiai per interaktyvią naudotojo sąsają (t. y. internetinę taikomąją programą) arba per techninę sąsają, kurioje naudojami iš anksto nustatyti protokolai (t. y. internetinės paslaugos), leidžiantys automatiškai sinchronizuoti ir perduoti duomenis tarp valstybių narių informacinių sistemų ir SFC2014.

2.   Atitinkamo dokumento pateikimo data laikoma valstybės narės elektroninio informacijos perdavimo Komisijai (arba Komisijos – valstybei narei) data.

3.   Force majeure aplinkybėmis, kai SFC2014 veikimas sutrikęs arba prie SFC2014 neįmanoma prisijungti ilgiau kaip vieną darbo dieną paskutinę savaitę prieš teisės aktais nustatytą informacijos pateikimo terminą ar gruodžio 23–31 d. laikotarpiu arba penkias darbo dienas kitu metu, valstybė narė ir Komisija informacija gali keistis popieriuje, naudodamos šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus modelius, formas ir šablonus.

Elektroninio keitimosi duomenimis sistemai vėl ėmus tinkamai veikti, atkūrus ryšį su ta sistema arba išnykus force majeure priežasčiai, atitinkamas subjektas nedelsdamas įveda informaciją, kuri buvo išsiųsta popieriuje, ir į SFC2014.

4.   3 dalyje nurodytais atvejais atitinkamo dokumento pateikimo data laikoma pašto antspaudo data.

6 straipsnis

Naudojantis SFC2014 perduodamų duomenų saugumas

1.   Komisija nustato SFC2014 skirtą informacinių technologijų saugumo strategiją (toliau – SFC IT saugumo strategija), laikantis atitinkamų Sąjungos taisyklių, visų pirma Komisijos sprendimo C(2006) 3602 (11) ir jo įgyvendinimo taisyklių, taikomą SFC2014 besinaudojantiems darbuotojams. Komisija paskiria asmenį (-is), atsakingą (-us) už SFC2014 saugumo strategijos nustatymą, tvarkymą ir tinkamo taikymo užtikrinimą.

2.   Valstybės narės ir SFC2014 prieigos teises gavusios kitos Europos institucijos, išskyrus Komisiją, laikosi SFC2014 portale paskelbtų IT saugumo nuostatų bei sąlygų ir priemonių, kurias Komisija įdiegė SFC2014 duomenų perdavimo saugumui užtikrinti, visų pirma susijusių su šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos techninės sąsajos naudojimu.

3.   Valstybės narės ir Komisija įgyvendina saugumo priemones, priimtas duomenims, jų saugomiems ir perduodamiems naudojantis SFC2014, apsaugoti, ir užtikrina tų priemonių veiksmingumą.

4.   Valstybės narės patvirtina nacionalines, regionines ar vietos informacijos saugumo strategijas, apimančias SFC2014 prieigą ir automatinį duomenų įvedimą į šią sistemą ir užtikrinančias būtiniausių saugumo reikalavimų atitikimą. Šios nacionalinės, regioninės ar vietos IT saugumo strategijos gali būti grindžiamos kitais saugumo dokumentais. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad tokios IT saugumo strategijos būtų taikomos visoms SFC2014 besinaudojančioms institucijoms.

5.   Šios nacionalinės, regioninės ar vietos IT saugumo strategijos apima:

(a)	asmens (-enų), atsakingo (-ų) už šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą prieigos teisių valdymą, veiklos IT saugumo aspektus, jei sistema naudojamasi tiesiogiai;

(b)	jei nacionalinės, regioninės ar vietos kompiuterių sistemos prie SFC2014 prijungiamos naudojant šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą techninę sąsają, tų sistemų saugumo užtikrinimo priemones, garantuojančias, kad sistemos atitiktų SFC2014 saugumo reikalavimus.

Taikant pirmos pastraipos b punktą, tinkamai atsižvelgiama į šiuos aspektus:

(a)	fizinio saugumo;

(b)	duomenų laikmenų ir prieigos kontrolės;

(c)	saugojimo kontrolės;

(d)	prieigos ir slaptažodžių kontrolės;

(e)	stebėjimo;

(f)	sujungimo su SFC2014;

(g)	ryšių infrastruktūros;

(h)	žmogiškųjų išteklių valdymo prieš įdarbinant, įdarbinimo metu ir įdarbinus;

(i)	incidentų valdymo.

6.   Šios nacionalinės, regioninės ar vietos IT saugumo strategijos grindžiamos rizikos vertinimu, o apibūdintos priemonės yra proporcingos nustatytai rizikai.

7.   Komisijos prašymu, jai pateikiami dokumentai, kuriuose išdėstytos nacionalinės, regioninės ar vietos IT saugumo strategijos.

8.   Valstybės narės nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu paskiria asmenį (-is), atsakingą (-us) už nacionalinių, regioninių ar vietos IT saugumo strategijų tvarkymą ir taikymo užtikrinimą. Tas (tie) asmuo (-enys) užtikrina ryšių su Komisijos paskirtu (-ais) ir šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu (-ais) asmeniu (-imis) palaikymą.

9.   SFC IT saugumo strategija ir atitinkamos nacionalinės, regioninės ir vietos IT saugumo strategijos atnaujinamos pasikeitus technologijoms, nustačius naujų pavojų ar įvykus kitiems atitinkamiems įvykiams. Bet kuriuo atveju jos peržiūrimos kasmet, siekiant ir toliau užtikrinti jomis grindžiamą tinkamą atsaką.

II   SKYRIUS

Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 įgyvendinimo nuostatos

INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ KATEGORIJŲ NOMENKLATŪRA

(Įgaliojimas suteiktas Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa)

7 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą atitinkančių intervencinių veiksmų kategorijos

Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 8 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyta intervencinių veiksmų kategorijų nomenklatūra nustatoma šio reglamento priede.

III   SKYRIUS

BAIGIAMOJI NUOSTATA

8 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)  OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(3)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(4)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(6)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(7)  1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (OL L 13, 2000 1 19, p. 12).

(8)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(9)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL L 337, 2009 12 18, p. 11).

(10)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1995/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(11)  2006 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos sprendimas C(2006) 3602 dėl Europos Komisijos naudojamų informacinių sistemų saugumo.

---

---

27.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/21

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 185/2014

2014 m. vasario 26 d.

kuriuo ištaisomas Reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą, tekstas bulgarų kalba

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį bei 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 6 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 11 straipsnio 2 dalies b ir c punktus ir 11 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 15 straipsnio 1 dalies b, d, e, h ir i punktus ir 15 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 17 straipsnio 2 dalį ir 18 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 4 dalies a, b, c punktus ir 19 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, 20 straipsnio 10 ir 11 dalis, 21 straipsnio 5 ir 6 dalis, 22 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnio 3 dalį, 27 straipsnio a, b, c ir e–h punktus ir 27 straipsnio antrą pastraipą, 31 straipsnio 2 dalį, 32 straipsnio 3 dalį, 40 straipsnį, 41 straipsnio 3 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 42 straipsnį, 43 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnio 4 dalį, 47 straipsnio 2 dalį, 48 straipsnio 2 dalį, 48 straipsnio 7 dalies a punktą ir 8 dalies a punktą ir 48 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 97/78/EB, nustatančią principus, reglamentuojančius produktų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų organizavimą (2), ypač į jos 16 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (3) tekste bulgarų kalba yra klaida, kurią reikėtų ištaisyti. Tekstų kitomis kalbomis taisyti nereikia;

(2)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 142/2011 turėtų būti atitinkamai ištaisytas;

(3)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštarauja,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikoma tik tekstui bulgarų kalba.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 300, 2009 11 14, p. 1.

(2)  OL L 24, 1998 1 30, p. 9.

(3)  OL L 54, 2011 2 26, p. 1.

---

27.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/22

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 186/2014

2014 m. vasario 26 d.

kuriuo dėl veikliųjų medžiagų etoksisulfurono, oksadiargilo ir varfarino patvirtinimo galiojimo pabaigos datų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 823/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 17 straipsnio antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 823/2012 (2) veikliųjų medžiagų etoksisulfurono, oksadiargilo ir varfarino patvirtinimo galiojimo pabaiga, nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 540/2011 (3), atidėta iki 2016 m. liepos 31 d., kad pareiškėjai galėtų prieš trejus metus pateikti pranešimą, kurio reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 15 straipsnio 1 dalyje;

(2)	paraiškų dėl veikliųjų medžiagų etoksisulfurono, oksadiargilo ir varfarino patvirtinimo galiojimo atnaujinimo, kurios atitiktų pranešimo prieš trejus metus reikalavimą, nepateikta;

(3)	kadangi tokių paraiškų nepateikta, tikslinga nustatyti kuo ankstesnę galiojimo pabaigos datą po pradinės galiojimo pabaigos datos, kuri nustatyta prieš priimant Reglamentą (ES) Nr. 823/2012;

(4)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 823/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 823/2012 pakeitimai

Reglamento (ES) Nr. 823/2012 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 punktas pakeičiamas taip: „1) 2016 m. liepos 31 d. – dėl veikliųjų medžiagų etofumezato (įrašas Nr. 29), imazamokso (įrašas Nr. 41), oksasulfurono (įrašas Nr. 42), foramsulfurono (įrašas Nr. 44), ciazofamido (įrašas Nr. 46), linurono (įrašas Nr. 51), pendimetalino (įrašas Nr. 53), trifloksistrobino (įrašas Nr. 59), etilkarfentrazono (įrašas Nr. 60), mezotriono (įrašas Nr. 61), fenamidono (įrašas Nr. 62) ir izoksaflutolo (įrašas Nr. 63);“

b)	įterpiamas šis 4 punktas: „4) 2014 m. kovo 31 d. – dėl veikliųjų medžiagų etoksisulfurono (įrašas Nr. 43), oksadiargilo (įrašas Nr. 45) ir varfarino (įrašas Nr. 120).“

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  2012 m. rugsėjo 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 823/2012, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 2,4-DB, benzenkarboksirūgšties, beta-ciflutrino, etilkarfentrazono, Coniothyrium minitans (padermė CON/M/91-08 (DSM 9660)), ciazofamido, ciflutrino, deltametrino, p-dimetenamido, etofumezato, etoksisulfurono, fenamidono, flazasulfurono, flufenaceto, flurtamono, foramsulfurono, fostiazato, imazamokso, jodsulfurono, iprodiono, izoksaflutolo, linurono, maleino hidrazido, mekopropo, mekopropo-P, mezosulfurono, mezotriono, oksadiargilo, oksasulfurono, pendimetalino, pikoksistrobino, propikonazolo, propinebo, propoksikarbazono, propizamido, piraklostrobino, siltiofamo, trifloksistrobino, varfarino ir zoksamido patvirtinimo galiojimo pabaigos datų nukrypstama nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (OL L 250, 2012 9 15, p. 13).

(3)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

---

27.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/24

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 187/2014

2014 m. vasario 26 d.

kuriuo dėl veikliosios medžiagos metiokarbo patvirtinimo sąlygų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalyje numatytą antrą galimybę ir 78 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos direktyva 2007/5/EB (2) metiokarbas įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (3) I priedą kaip veiklioji medžiaga su sąlyga, kad susijusios valstybės narės užtikrins, kad pranešėjas, kurio prašymu metiokarbas įtrauktas į minėtą priedą, pateiktų papildomos patvirtinamosios informacijos apie paukščiams, žinduoliams ir netiksliniams nariuotakojams keliamą riziką;

(2)	į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir yra išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (4) priedo A dalyje;

(3)	pranešėjas per tam skirtą laikotarpį valstybei narei ataskaitų rengėjai Jungtinei Karalystei pateikė papildomą informaciją – tyrimus, siekdamas patvirtinti rizikos paukščiams, žinduoliams ir netiksliniams nariuotakojams vertinimą;

(4)	Jungtinė Karalystė įvertino pranešėjo pateiktą papildomą informaciją. Jos vertinimas buvo pridėtas prie vertinimo ataskaitos projekto ir 2011 m. balandžio 5 d. pateiktas kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba);

(5)

Komisija pasikonsultavo su Tarnyba, kuri 2012 m. birželio 1 d. pateikė nuomonę dėl metiokarbo keliamos rizikos vertinimo (5). Vertinimo ataskaitos projektą, jos priedėlį ir Tarnybos nuomonę valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2013 m. gruodžio 13 d. pateikė kaip Komisijos metiokarbo peržiūros ataskaitą;

(6)	atsižvelgdama į pranešėjo pateiktą papildomą informaciją, Komisija nusprendė, kad reikalingos papildomos patvirtinamosios informacijos pateikta nebuvo;

(7)	Komisija pasiūlė pranešėjui pateikti pastabas dėl metiokarbo peržiūros ataskaitos;

(8)	Komisija padarė išvadą, kad didelės rizikos paukščiams, žinduoliams ir netiksliniams nariuotakojams galimybė negali būti atmesta, net jei reikėtų nustatyti papildomas rizikos mažinimo priemones;

(9)

patvirtinta, kad veiklioji medžiaga metiokarbas turi būti laikoma patvirtinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009. Siekiant panaikinti poveikį paukščiams, žinduoliams ir netiksliniams nariuotakojams, tikslinga papildomai apriboti šios veikliosios medžiagos naudojimo atvejus ir nebeleisti jos naudoti kaip moliuskocido;

(10)	todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)	valstybėms narėms turėtų būti skirtas laikotarpis augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra metiokarbo, registracijai iš dalies pakeisti arba panaikinti;

(12)	tais atvejais, kai valstybės narės augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra metiokarbo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį nustato kokį nors lengvatinį laikotarpį, šis laikotarpis turėtų baigtis ne vėliau kaip per aštuoniolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo;

(13)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, valstybės narės prireikus iki 2014 m. rugsėjo 19 d. iš dalies keičia arba panaikina galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos metiokarbo, registraciją.

3 straipsnis

Lengvatinis laikotarpis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį valstybių narių nustatomas lengvatinis laikotarpis yra kuo trumpesnis ir baigiasi ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 19 d.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  2007 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2007/5/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąsias medžiagas kaptaną, folpetą, formetanatą ir metiokarbą (OL L 35, 2007 2 8, p. 11).

(3)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).

(4)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

(5)  European Food SAFEty Authority. Conclusion on the peer review of the pesticide risk assessment of confirmatory data submitted for the active substance methiocarb. EFSA Journal 2012;10(6):2758. [14 pp.] doi:10.2903/j.efsa.2012.2758. Pateikta internete adresu www.efsa.europa.eu/efsajournal.htm

---

---

27.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/27

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 188/2014

2014 m. vasario 26 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

---

---

27.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/29

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 20 d.

dėl akreditacijos procedūrų, taikomų saugotinų eurų elementų ir eurų elementų gamintojams, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2008/3

(ECB/2013/54)

(2014/106/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 128 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį ir 34 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos Centrinio Banko įgaliojimų taikyti sankcijas (1), ypač į jo 2 straipsnį,

kadangi:

(1)

Sutarties 128 straipsnio 1 dalyje ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – Statutas) 16 straipsnyje nustatyta, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) turi išimtinę teisę duoti leidimą Sąjungoje išleisti eurų banknotus. Ši teisė apima įgaliojimus imtis priemonių euro banknotų, kaip mokėjimo priemonių, vientisumui apsaugoti;

(2)

2008 m. gegužės 15 d. ECB priėmė Sprendimą ECB/2008/3 dėl saugumo akreditacijos procedūrų, taikomų eurų banknotų saugotinų eurų elementų gamintojams (2), kuriame nustatė saugumo akreditacijos procedūrą, patvirtinančią, ar gamintojai laikosi ECB nustatytų būtiniausių saugumo reikalavimų eurų banknotų ir jų komponentų ir kitų susijusių elementų ir informacijos, kuriems reikalinga apsauga, gamybai, apdorojimui, saugojimui ir transportavimui, ir kurių praradimas, vagystė arba atskleidimas galėtų pažeisti eurų banknotų vientisumą arba galėtų padėti gaminti padirbtus eurų banknotus arba jų komponentus. Be to, Sprendimu ECB/2008/3 buvo nustatytos procedūros, skirtos užtikrinti nuolatinį nurodytų saugumo reikalavimų laikymąsi;

(3)

2010 m. lapkričio 25 d. ECB priėmė Sprendimą ECB/2010/22 dėl eurų banknotų gamintojams taikomos kokybės akreditacijos procedūros (3), siekdamas užtikrinti, kad tik tie gamintojai, kurie atitinka ECB būtiniausius kokybės reikalavimus eurų banknotų ir eurų banknotų žaliavų gamybai, yra akredituojami eurų banknotams ir eurų banknotų žaliavoms gaminti;

(4)

vadovaudamasis Sutarties 9 ir 11 straipsniais, 2011 m. birželio 21 d. ECB priėmė Sprendimą ECB/2011/8 dėl eurų banknotų gamybai taikomų aplinkos apsaugos bei sveikatos ir saugos akreditacijos procedūrų (4), siekdamas užtikrinti, kad tik tie gamintojai, kurie atitinka ECB būtiniausius aplinkos apsaugos, sveikatos ir saugos reikalavimus, būtų akredituoti vykdyti eurų banknotų gamybos veiklą;

(5)

atsižvelgiant į ECB patirtį taikant sprendimus ECB/2008/3, ECB/2010/22 ir ECB/2011/8, reikia įgyvendinti veiksmingą bendrąją akreditacijos sistemą, kad būtų išvengta bet kokių su šių sprendimų taikymu susijusių materialinių ir procesinių neatitikimų, pavyzdžiui, neproporcingos akreditacijų galiojimo, jų procedūrų ir terminijos įvairovės;

(6)

siekiant išspręsti minėtas problemas ir palengvinti gamintojams tenkančią administracinę naštą, reikia nustatyti bendrąją akreditacijos sistemą, kuri: a) leistų įvertinti, kaip gamintojas laikosi ECB nustatytų atitinkamų saugumo, kokybės, aplinkos apsaugos ir sveikatos bei saugos reikalavimų; b) įvertintų šių reikalavimų laikymąsi pagal suderintą patikrinimo procedūrą; c) numatytų tinkamų ir proporcingų baudų rūšis, įskaitant finansines baudas, už nurodytų reikalavimų nevykdymą, ir d) užtikrintų, kad saugotinus eurų elementus būtų galima pristatyti tik NCB ir, Valdančiosios tarybos sprendimu, būsimiems Eurosistemos NCB, taip pat kitiems akredituotiems gamintojams ir (arba) ECB;

(7)	ši nauja bendroji akreditacijos sistema turėtų būti pagrįsta kelių etapų vertinimo procedūra, kurios metu vertinama, ar akreditacijos prašantis gamintojas visapusiškai atitinka visus šiame sprendime nustatytus atitinkamus akreditacijos reikalavimus;

(8)	siekiant palengvinti šį vertinimą, įskaitant bet kokį vėlesnį akredituoto gamintojo nuolatinės atitikties vertinimą, reikia nustatyti supaprastintą patikrinimo tvarką, kad ECB galėtų vykdyti patikrinimus vietoje ir ne vietoje;

(9)

siekiant išvengti dabartinės atskirų akreditacijų įvairovės, reikėtų numatyti bendrą laikinąją akreditaciją su galimybe ją pakeisti bendrąja akreditacija, jei atitinkamas gamintojas įrodo, kad jis laikosi visų akreditacijos reikalavimų, taip pat ir gamybos metu, gavęs oficialų akredituoto gamintojo, ECB ar NCB užsakymą pagal jo laikinąją akreditaciją;

(10)	siekiant išlaikyti lankstų akreditacijos procesą, ECB suteiktina diskrecija, kaip organizuoti vertinimo etapus gavus laikinosios akreditacijos inicijavimo prašymą;

(11)

siekiant užtikrinti geresnį akreditacijos procedūros administravimą, laikinoji akreditacija ir akreditacija galiotų nuolat, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad gamintojas neatitinka atitinkamų akreditacijos reikalavimų. Tuo pačiu tikslu ECB turi būti įgaliotas pakeisti laikinąją akreditaciją akreditacija, jei atitinkamas gamintojas gamino saugotinus eurų elementus ir (arba) eurų elementus pagal oficialų ECB ar NCB užsakymą nepertraukiamą 36 mėnesių laikotarpį. ECB taip pat galės akreditaciją pakeisti laikinąja akreditacija savo iniciatyva, jei gamintojas negamino saugotinų eurų elementų ir (arba) eurų elementų nepertraukiamą 36 mėnesių laikotarpį;

(12)

todėl sprendimus ECB/2008/3, ECB/2010/22 ir ECB/2011/8 reikia panaikinti ir pakeisti šiuo sprendimu. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo dabartinių akreditacijų taisyklių prie bendrosios akreditacijos sistemos pagal šį sprendimą, reikėtų nustatyti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Tai leis gamintojams, turintiems atskiras saugumo, kokybės, aplinkos apsaugos ir sveikatos bei saugos akreditacijas, imtis visų reikiamų priemonių siekiant įvykdyti atitinkamus šiame sprendime nustatytus akreditacijos reikalavimus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I   SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime:

1.   eurų elementai– eurų banknotai, iš dalies atspausdinti eurų banknotai ir popierius, dažai, folija ir siūleliai, naudojami eurų banknotams ar iš dalies atspausdintiems eurų banknotams gaminti;

2.   eurų elementų veikla– eurų elementų gamyba;

3.   saugotini eurų elementai– elementai, išvardyti pagrindiniuose saugumo reikalavimuose, įskaitant eurų banknotus, kurie yra: a) apyvartoje, b) kuriami apyvartoje esantiems eurų banknotams pakeisti arba c) išimti iš apyvartos, ir jų komponentai bei susijusi informacija, kuriuos reikia apsaugoti, nes jų praradimas, vagystė ar neteisėtas atskleidimas galėtų pakenkti eurų banknotų, kaip mokėjimo priemonių, vientisumui;

4.   saugotina eurų veikla– bet kuri iš išvardytų: saugotinų eurų elementų parengiamasis darbas, gamyba, apdorojimas, sunaikinimas, saugojimas, vidinis judėjimas gamybos vietoje arba transportavimas;

5.   parengiamasis darbas– kuriamų eurų banknotų pagrindinio dizaino perkėlimas į išdėstymą, spalvų atskyrimą, raštą ir spausdinimo plokštes ir šiame pagrindiniame dizaine siūlomų komponentų išdėstymo ir prototipų rengimas;

6.   gamintojas– bet kuris subjektas, kuris dalyvauja arba siekia dalyvauti saugotinoje eurų veikloje ir (arba) eurų elementų veikloje, išskyrus subjektus, kurie dalyvauja arba siekia dalyvauti tik transportuojant saugotinus eurų elementus arba teikia specialią sunaikinimo infrastruktūrą;

7.   gamybos vieta– bet kokios patalpos, kurias gamintojas naudoja arba siekia naudoti saugotinų eurų elementų ir (arba) eurų elementų parengiamajam darbui, gamybai, apdorojimui, sunaikinimui ir saugojimui;

8.   akreditacijos reikalavimai– ECB pagrindiniai reikalavimai, akreditacijos procedūra ir vietos reikalavimai, taip pat tęstinės šiame sprendime nustatytos pareigos, kurių privalo laikytis gamintojas, siekiantis gauti ar išlaikyti laikinąją akreditaciją ar akreditaciją;

9.   akredituotas gamintojas– gamintojas, turintis laikinąją akreditaciją ar akreditaciją;

10.   pagrindiniai reikalavimai– atitinkami ECB atskirai nustatyti saugumo, kokybės, aplinkos apsaugos ir sveikatos bei saugos reikalavimai, kurių privalo laikytis gamintojas, siekiantis vykdyti saugotiną eurų veiklą ir (arba) eurų elementų veiklą;

11.   priemonės– saugumo, kokybės, aplinkos apsaugos ar sveikatos bei saugos priemonės, kurių imasi gamintojas, kad atitiktų atitinkamus pagrindinius reikalavimus;

12.   akreditacijos pagal senąją tvarką– galiojančios laikinosios ar visos akreditacijos, visų pirma saugumo, kokybės, aplinkos apsaugos ar sveikatos bei saugos akreditacijos, kurias ECB suteikė gamintojui saugotinai eurų veiklai ir (arba) eurų elementų veiklai vykdyti pagal sprendimus ECB/2008/3, ECB/2010/22 ir ECB/2011/8;

13.   panaikinti ECB akreditacijos sprendimai– sprendimai ECB/2008/3, ECB/2010/22 ir ECB/2011/8 kartu;

14.   NCB– valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas;

15.   būsimas Eurosistemos NCB– valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, kuri įvykdė sąlygas eurui įvesti ir kurios atžvilgiu pagal Sutarties 140 straipsnio 2 dalį yra priimtas sprendimas dėl išimties panaikinimo, nacionalinis centrinis bankas;

16.   atestuojanti institucija– nepriklausoma atestuojanti institucija, kuri vertina gamintojo kokybės, aplinkos apsaugos ar sveikatos bei saugos vadybos sistemas ir yra įgaliota patvirtinti, kad gamintojas atitinka ISO 9001, ISO 14000 arba OHSAS 18000 standartų serijos reikalavimus;

17.   darbo diena– ECB darbo diena nuo pirmadienio iki penktadienio, išskyrus ECB nedarbo dienas, skelbiamas ECB interneto svetainėje;

18.   patikrinimas– akreditacijos procedūra, vykdoma kaip patikrinimas vietoje arba kaip patikrinimas ne vietoje, kuria siekiama įvertinti, ar gamintojas atitinka akreditacijos reikalavimus, ir kuri užbaigiama atitinkamos patikrinimo ataskaitos patvirtinimu dėl šio vertinimo rezultatų;

19.   patikrinimas vietoje– ECB patikrinimo grupės apsilankymas gamybos vietoje, siekiant įvertinti, ar gamybos vietoje įgyvendinamos priemonės atitinka atitinkamus akreditacijos reikalavimus;

20.   patikrinimas ne vietoje– patikrinimo metu gamintojo pateiktų dokumentų vertinimas, kurį ECB atlieka ne gamintojo gamybos vietoje, siekiant nustatyti, ar gamintojas atitinka atitinkamus akreditacijos reikalavimus;

21.   specialūs NCB saugumo patikrinimai– akredituotoje gamybos vietoje vykdomi užsakymą pateikusio NCB atliekami likučių patikrinimai, sunaikinimo patikrinimai ar transportavimo patikrinimai, susiję su oficialiu akredituotam gamintojui pateiktu gamybos užsakymu pagal 11 straipsnį;

22.   likučių patikrinimas– užsakymą pateikusio NCB vykdomas apsilankymas akredituotoje gamybos vietoje, siekiant įvertinti atitinkamo gamintojų turimų saugotinų eurų elementų likučių atsargų tikslumą;

23.   sunaikinimo patikrinimas– užsakymą pateikusio NCB vykdomas apsilankymas akredituotoje gamybos vietoje, siekiant stebėti saugotinų eurų elementų sunaikinimą ir atlikti likučių patikrinimus naikinant saugotinus eurų elementus pagal 11 straipsnį;

24.   transportavimo patikrinimas– eurų banknotų ir (arba) eurų banknotų popieriaus transportavimo priemonių, kurių ėmėsi akredituotas gamintojas, atitikties atitinkamiems transportavimo saugumo reikalavimams įvertinimas;

25.   gamyba– saugotinų eurų elementų ar eurų elementų gamyba pagal kito akredituoto gamintojo, NCB ar ECB oficialų užsakymą, išskyrus gamybą mokslinių tyrimų ir plėtros ir bandymų tikslais, kurios rezultatai nėra skirti išleidimui į apyvartą, ir išskyrus gamybą vidaus likučiams.

2 straipsnis

Pagrindiniai akreditacijos principai

1.   Gamintojas gali vykdyti saugotiną eurų veiklą ir (arba) eurų elementų veiklą saugotino euro elemento ir (arba) euro elemento atžvilgiu tik toje gamybos vietoje, kuriai ECB jam suteikė akreditaciją ar laikinąją akreditaciją.

2.   Jei gamintojas neturi gamybos patirties, ECB gali suteikti jam laikinąją akreditaciją atitinkamai saugotinai eurų veiklai ir (arba) eurų elementų veiklai 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka.

3.   Laikinoji akreditacija gali būti pakeista akreditacija, gamintojui gavus teigiamą atitinkamų gamybos patikrinimų rezultatą pagal 7 straipsnyje nustatytą procedūrą.

4.   Jei akredituotas gamintojas nevykdo gamybos nepertraukiamu 36 mėnesių laikotarpiu, ECB gali pakeisti jo akreditaciją laikinąja akreditacija 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

5.   Gamintojas, siekiantis iš ECB gauti ir išlaikyti laikinąją akreditaciją ar akreditaciją, privalo, greta šiame sprendime nustatytų reikalavimų, atitikti ir:

a)	atitinkamus pagrindinius reikalavimus, kurie yra būtiniausi reikalavimai. Gamintojai gali priimti ir įgyvendinti griežtesnes saugumo, kokybės, aplinkos apsaugos ir sveikatos bei saugos priemones;

b)	šiuos vietos reikalavimus: i) ne spaustuvių gamybos vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje arba ii) spaustuvių gamybos vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje.

6.   Vykdomoji valdyba, jei tai pateisinama susiklosčiusiomis aplinkybėmis, išimties tvarka gali atleisti nuo 5 dalies b punkte nustatyto vietos reikalavimo. Vykdomoji valdyba, padariusi tokią išimtį, nurodo atitinkamas to priežastis.

7.   Gamintojai, turintys laikinąją akreditaciją arba akreditaciją, turi lygias teises dalyvauti konkursuose.

8.   Akredituotas gamintojas gali gaminti ir (arba) tiekti saugotinus eurų elementus tik pagal oficialų užsakymą, kurį pateikia vienas iš šių subjektų:

a)	kitas akredituotas gamintojas, kuriam saugotini eurų elementai reikalingi saugotinai eurų veiklai vykdyti;

b)

NCB;

c)	Valdančiajai tarybai priėmus atitinkamą sprendimą – būsimas Eurosistemos NCB ir

d)

ECB.

9.   Gamintojas padengia visas sąnaudas ir susijusias išlaidas, patirtas dėl šio sprendimo taikymo.

3 straipsnis

Vykdomosios valdybos priimami sprendimai

1.   Vykdomoji valdyba turi įgaliojimus priimti visus su gamintojo akreditacija susijusius sprendimus pagal 6, 16–18 ir 20 straipsnius.

2.   Vykdomoji valdyba gali nuspręsti deleguoti įgaliojimus suteikti laikinąją akreditaciją pagal 6 straipsnį vienam ar keliems valdybos nariams.

II   SKIRSNIS

AKREDITACIJOS PROCEDŪRA

4 straipsnis

Laikinosios akreditacijos inicijavimo prašymas

1.   Gamintojas, neturintis jokios akreditacijos, kuris siekia vykdyti saugotiną eurų veiklą ir (arba) eurų elementų veiklą, pateikia ECB rašytinį prašymą inicijuoti laikinosios akreditacijos procedūrą.

2.   Inicijavimo prašyme turi būti:

a)	nurodyta saugotina eurų veikla, saugotinas euro (-ų) elementas (-ai) ir (arba) eurų elementų veikla ir euro (-ų) elementas (-ai), taip pat tikslus gamybos vietos, kuriai prašoma laikinoji akreditacija, adresas;

b)	prašymą teikiančio gamintojo deklaracija, kad jis pagrindinių reikalavimų turinį laikys paslaptyje;

c)	rašytinis gamintojo pasižadėjimas laikytis visų taikytinų šio sprendimo nuostatų.

3.   Gamintojas, norintis vykdyti eurų elementų veiklą, pateikia ECB kompetentingų atestuojančių institucijų išduotų ISO 9001, ISO 14001 ir OHSAS 18001 sertifikatų, patvirtinančių, kad jis atitinka atitinkamus standartus atitinkamoje gamybos vietoje planuojamai eurų elementų veiklai, kopijas.

4.   ECB įvertina gamintojo inicijavimo prašyme pateiktą informaciją ir dokumentus ir prireikus gali paprašyti papildomos informacijos ar paaiškinimų.

5.   ECB gali atmesti inicijavimo prašymą, jei šis lieka neišsamus, ir po ECB prašymo suteikti papildomą informaciją ar paaiškinimus pagal 4 dalį, arba jei gamintojas nevykdo 2 straipsnio 5 dalies b punkto.

5 straipsnis

Preliminarus pagrindinių reikalavimų įvertinimas

1.   ECB, priėmęs inicijavimo prašymą, pateikia gamintojui atitinkamų pagrindinių reikalavimų kopiją. ECB taip pat pateikia dokumentus, kuriuose gamintojas nurodo, kaip jo priemonės atitiks atitinkamus pagrindinius reikalavimus. Gamintojas užpildo ir grąžina šiuos dokumentus, kad ECB galėtų preliminariai įvertinti, ar gamintojas gali atitikti atitinkamus pagrindinius reikalavimus.

2.   Jei gamintojas, pateikęs prašymą suteikti laikinąją akreditaciją saugotinai eurų veiklai, pagal nacionalinę teisę privalo naudoti specialią sunaikinimo infrastruktūrą, ir jei nėra galimybės suteikti šios infrastruktūros gamybos vietoje, gamintojas taip pat pateikia informaciją apie jo siūlomą naudoti specialią sunaikinimo infrastruktūrą, įskaitant išsamią informaciją apie:

a)	atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas ir paaiškinimą, kodėl nėra galimybės patalpinti sunaikinimo infrastruktūros gamybos vietoje;

b)	gamintojo siūlomą naudoti specialią sunaikinimo infrastruktūrą;

c)	saugotiną (-us) eurų elementą (-us), kurį (-iuos) gamintojas siūlo naikinti atitinkamoje specialioje sunaikinimo infrastruktūroje;

d)	siūlomas saugumo priemones saugotinam (-iems) eurų elementui (-ams) apsaugoti per visą transportavimo į infrastruktūrą ir iš jos bei sunaikinimo infrastruktūroje procesą.

3.   ECB įvertina gamintojo pateiktą informaciją ir dokumentus, nurodytus 1 ir 2 dalyse, ir gali pareikalauti papildomos informacijos ar paaiškinimų. ECB gali atmesti bet kokį prašymą suteikti laikinąją akreditaciją, jei šis lieka neišsamus, ir po ECB pareikalavimo suteikti papildomą informaciją ar paaiškinimus, arba jei šis neatitinka šio straipsnio.

6 straipsnis

Laikinosios akreditacijos suteikimas

1.   ECB gali suteikti gamintojui laikinąją akreditaciją, jei gamintojas, prieš pradėdamas vykdyti saugotiną eurų veiklą ir (arba) eurų elementų veiklą, sėkmingai įrodo nustatęs procedūras ir infrastruktūrą, reikalingas norint atitikti atitinkamus akreditacijos reikalavimus gamybos vietoje.

2.   Pagal 9 straipsnį ECB atlieka patikrinimus siekdamas įvertinti, ar gamintojas atitinka visus akreditacijos reikalavimus.

3.   Jei gamintojas prašo suteikti laikinąją akreditaciją planuojamai saugotinai eurų veiklai, pirmiausia patikrinama, ar jis laikosi saugumo reikalavimų. Kiti patikrinimai pradedami tik gamintojui gavus teigiamą saugumo patikrinimo rezultatą.

7 straipsnis

Laikinosios akreditacijos pakeitimas akreditacija

ECB gali pakeisti gamintojo laikinąją akreditaciją akreditacija, jei gamintojas gauna teigiamus atitinkamų patikrinimų gamybos metu rezultatus ir taip įrodo, kad jis faktiškai vykdydamas atitinkamą saugotiną eurų veiklą ir (arba) eurų elementų veiklą nustatė reikiamas procedūras ir infrastruktūrą ir veiksmingai vykdo atitinkamus akreditacijos reikalavimus gamybos vietoje.

8 straipsnis

Akreditacijos pakeitimas laikinąja akreditacija

ECB gali pakeisti gamintojo akreditaciją laikinąja akreditacija, jei gamintojas nevykdė gamybos pagal oficialų ECB arba NCB užsakymą per nepertraukiamą 36 mėnesių laikotarpį.

III   SKIRSNIS

PATIKRINIMAI IR SPECIALŪS NCB SAUGUMO PATIKRINIMAI

9 straipsnis

Patikrinimai

1.   ECB vertina, ar gamintojas atitinka atitinkamus akreditacijos reikalavimus; tai daroma atliekant patikrinimus. Patikrinimai gali būti atliekami kaip patikrinimai vietoje ir (arba) patikrinimai ne vietoje.

2.   Patikrinimas (-ai) ne vietoje atliekamas (-i) dėl bet kokių gamintojo pateiktų dokumentų, kurie yra svarbūs vertinant gamintojo atitiktį akreditacijos reikalavimams.

3.   Patikrinimu (-ais) vietoje vertinama gamintojo atitiktis atitinkamiems pagrindiniams reikalavimams gamybos vietoje, visų pirma – saugumo ir kokybės reikalavimams. ECB gali nuspręsti atlikti tokius patikrinimus vietoje, jei, jo manymu, tai reikalinga, tačiau ne rečiau kaip kartą per 36 mėnesius eurų elementų veiklos ir (arba) saugotinos eurų veiklos pagrindinių saugumo ir kokybės reikalavimų atžvilgiu.

4.   Apie patikrinimus vietoje dėl pagrindinių saugumo ir kokybės reikalavimų gali būti pranešta iš anksto. Saugumo ir kokybės patikrinimai vietoje, apie kuriuos buvo pranešta, pradedami gamintojo ir ECB abipusiu sutarimu nustatytą dieną. Gamintojui pradėjus vykdyti saugotiną eurų veiklą ir (arba) eurų elementų veiklą, apie saugumo ir kokybės patikrinimus vietoje gali būti nepranešta.

5.   Likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki dienos, kai turi prasidėti paskelbtas patikrinimas vietoje, ECB gali pateikti gamintojui pildyti išankstinius patikrinimo vietoje dokumentus. Gamintojas grąžina šiuos dokumentus ECB ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki dienos, kai turi prasidėti patikrinimas vietoje.

6.   Jei pagal gamintojo nacionalinę teisę gamintojas privalo naudoti specialią sunaikinimo infrastruktūrą, patikrinimo vietoje grupė gali apsilankyti ir toje infrastruktūroje, kad įvertintų, ar gamintojo siūlomos priemonės yra pakankamos atitinkamų saugotinų eurų elementų vientisumui apsaugoti.

10 straipsnis

Išvados ir patikrinimo ataskaita

1.   Jei patikrinimo metu nustatomas bet koks atitinkamų akreditacijos reikalavimų neatitikties atvejis, per toliau nurodytą laiką ECB išsiunčia gamintojui laišką su išvadomis, kuriame nurodomas (-i) konkretus (-ūs) neatitikties atvejis (-ai):

a)	per 15 darbo dienų nuo atitinkamo patikrinimo vietoje užbaigimo dienos;

b)	per 40 darbo dienų nuo tada, kai ECB gavo su patikrinimu ne vietoje susijusius dokumentus, ypač dėl 12 straipsnyje nustatytų tęstinių pareigų;

c)	per 15 darbo dienų nuo tada, kai ECB gavo NCB ataskaitą, jei pagal 11 straipsnį buvo vykdomi specialūs NCB saugumo patikrinimai.

2.   Gavęs išvadas, gamintojas gali per 15 darbo dienų raštu kreiptis į ECB ir pateikti savo pastabas ir informaciją apie visas priemones arba patobulinimus, kurių jis ketina imtis išvadų turinio atžvilgiu.

3.   ECB parengia patikrinimo ataskaitos projektą per 25 darbo dienas nuo: a) patikrinimo užbaigimo, jei nenustatyta neatitikties atvejų, b) tos dienos, kai ECB gauna rašytines gamintojo pastabas dėl išvadų, arba c) termino tokioms pastaboms pateikti pabaigos, jei pastabų nebuvo gauta. Į šį patikrinimo ataskaitos projektą įtraukiamos patikrinimo išvados ir iš gamintojo gautos atitinkamos pastabos. Patikrinimo ataskaitos projekte taip pat padaromos išvados, ar gamintojas atitinka akreditacijos reikalavimus.

4.   Gavęs patikrinimo ataskaitos projektą, gamintojas gali per 15 darbo dienų raštu kreiptis į ECB ir pateikti savo pastabas ir informaciją apie visas priemones arba patobulinimus, kurių jis ketina imtis patikrinimo ataskaitos projekto turinio atžvilgiu. ECB, gavęs gamintojo pastabas arba šių pastabų pateikimo terminui pasibaigus, per 30 darbo dienų užbaigia patikrinimo ataskaitos projektą ir pateikia jį atitinkamam gamintojui.

5.   Siekiant patikrinti, ar, įgyvendinus tokias priemones arba patobulinimus, gamintojas atitinka atitinkamus akreditacijos reikalavimus, gali būti atliekami papildomi patikrinimai vietoje. Dėl papildomų patikrinimų vietoje patikrinimo ataskaitos projektas gali būti užbaigtas vėliau.

6.   Esminės akreditacijos reikalavimų neatitikties atveju, kai ECB reikia skubiai priimti sprendimą, ir kai tai pagrįstai laikytina pagrindu priimti sustabdymo sprendimą pagal 17 straipsnį arba panaikinimo sprendimą pagal 18 straipsnį, ECB gali nuspręsti sutrumpinti 1, 2 ir 3 dalyse aprašytą procesą, kad gamintojui būtų suteiktos ne daugiau kaip penkios darbo dienos pastaboms dėl atitinkamos neatitikties pateikti. ECB nurodo tokios skubos priežastis.

7.   ECB gali nuspręsti pratęsti šiame straipsnyje nurodytus terminus.

11 straipsnis

Specialūs NCB saugumo patikrinimai

1.   Bet kuris NCB, pateikęs oficialų užsakymą eurų banknotams gaminti, gali, kiek tai susiję su tokiais užsakymais, atlikti likučių patikrinimą ir saugotinų eurų elementų naikinimo patikrinimą gamybos vietoje, kurioje gaminami eurų banknotai arba bet kurioje kitoje gamybos vietoje, kurioje gaminami, apdorojami, saugomi ar naikinami šių eurų banknotų komponentai.

2.   1 dalyje nurodytas NCB taip pat gali atlikti eurų banknotų ir eurų banknotų popieriaus transportavimo patikrinimus.

3.   Per tris darbo dienas nuo patikrinimų pabaigos NCB išsiunčia rašytinę ataskaitą ECB, jei nustatoma, kad gamintojas pažeidė pagrindiniuose reikalavimuose nustatytas ECB transportavimo taisykles arba jei likučių patikrinimo ar sunaikinimo patikrinimo metu nustatoma neatitikimų.

4.   ECB gali paskirti specialią saugumo patikrinimo vietoje grupę, kuriai pavedama atlikti patikrinimus gamybos vietoje, siekiant patikrinti NCB nustatytus pažeidimus ar neatitikimus. Apie bet kokias ECB padarytas išvadas, pagrįstas specialios saugumo patikrinimo grupės patikrinimo rezultatais, pranešama pagal 10 straipsnį.

IV   SKIRSNIS

TĘSTINĖS PAREIGOS

12 straipsnis

Akredituotų gamintojų tęstinės pareigos

1.   Akredituotas gamintojas dėl atitinkamos gamybos vietos pateikia ECB 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto atitinkamo sertifikato kopiją kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas atnaujinamas arba pakeičiamas; kopija pateikiama per tris mėnesius nuo atitinkamos pratęsimo ar pakeitimo dienos.

2.   Akredituotas gamintojas nedelsdamas informuoja ECB apie bet kokių reikalaujamų sertifikatų panaikinimą.

3.   Akredituotas gamintojas nedelsdamas raštu informuoja ECB apie bet kurią iš šių aplinkybių:

a)	pradėtą bet kokią gamintojo likvidavimo arba restruktūrizavimo ar bet kokią analogišką procedūrą;

b)	likvidatoriaus, perėmėjo, administratoriaus arba panašaus pareigūno paskyrimą gamintojo atžvilgiu;

c)	bet kokį ketinimą sudaryti subrangos sutartį arba įtraukti trečiąsias šalis į eurų elementų veiklą ar saugotiną eurų veiklą, kuriai gamintojas turi akreditaciją;

d)	bet kokius priemonių gamybos vietoje pasikeitimus, įvykusius po akreditacijos suteikimo, kurie daro poveikį arba gali daryti poveikį atitikčiai atitinkamiems akreditacijos reikalavimams, įskaitant 5 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos informacijos pasikeitimus;

e)	bet kokius ketinimus pakeisti akredituoto gamintojo kontrolę arba nuosavybės struktūrą;

f)	nepertraukiamo 34 mėnesių laikotarpio nuo jo paskutinės gamybos pasibaigimą.

4.   Akredituotas gamintojas negali perleisti arba perduoti savo akreditacijų trečiajai šaliai, įskaitant savo dukterines bendroves ir asocijuotas bendroves.

5.   Akredituotas gamintojas negali perkelti bet kokios saugotinos eurų veiklos arba eurų elementų veiklos dalies ar bet kokių saugotinų eurų elementų arba eurų elementų į kitą vietą, kuri gamintojui priklauso, kurią jis nuomoja arba kitaip kontroliuoja, išskyrus atvejus, kai tai vietai buvo suteikta atitinkama akreditacija pagal 2 straipsnį ir ECB yra davęs išankstinį rašytinį sutikimą perkelti.

6.   Akredituotas gamintojas negali perduoti ar perleisti bet kokios saugotinos eurų veiklos arba eurų elementų veiklos dalies vykdymo ar bet kokių saugotinų eurų elementų arba eurų elementų jokiai trečiajai šaliai, įskaitant savo dukterines bendroves ir asocijuotas bendroves, išskyrus atvejus, kai tai trečiajai šaliai buvo suteikta atitinkama akreditacija pagal 2 straipsnį ir ECB yra davęs išankstinį rašytinį sutikimą perduoti ar perleisti veiklos vykdymą.

7.   Be išankstinio rašytinio ECB sutikimo akredituotas gamintojas negali perduoti bet kokios saugotinos eurų veiklos arba eurų elementų veiklos dalies vykdymo kitai gamybos vietai.

8.   Laikinąją akreditaciją turintis gamintojas nedelsdamas informuoja ECB apie iš kito akredituoto gamintojo, NCB arba ECB gautą oficialų gamybos užsakymą, kad būtų galima kuo greičiau atlikti atitinkamus patikrinimus. Pranešime pateikiama informacija apie oficialų gamybos užsakymą ir planuojamą gamybos pradžios ir pabaigos dieną.

9.   Laikinąją akreditaciją turintis gamintojas suteikia ECB informaciją apie aplinkos apsaugos ir sveikatos bei saugos aspektus, kaip reikalaujama atitinkamuose pagrindiniuose reikalavimuose.

10.   Jei akredituotas gamintojas yra spaustuvė, jis organizuoja baigtų eurų banknotų cheminių medžiagų analizės vykdymą ir praneša ECB pagal atitinkamus aplinkos apsaugos ir sveikatos bei saugos reikalavimus.

11.   Akredituotas gamintojas laiko pagrindinius reikalavimus paslaptyje.

13 straipsnis

ECB tęstinės pareigos

ECB informuoja akredituotus gamintojus apie visus pagrindinių reikalavimų pakeitimus, kurie yra susiję su saugotina eurų veikla ir (arba) eurų elementų veikla, kuriai jiems yra suteikta akreditacija arba laikinoji akreditacija.

V   SKIRSNIS

NEATITIKTIES PASEKMĖS

14 straipsnis

Neatitikties atvejai

1.   Bet kuris iš toliau nurodytų gamintojo veiksmų reiškia neatitikties atvejį:

a)	atitinkamų akreditacijos reikalavimų nesilaikymas;

b)	su ECB suderintų patobulinimų nevykdymas;

c)	atsisakymas leisti tuoj pat patekti į gamybos vietą patikrinimo vietoje grupei arba darbuotojams, kuriuos NCB paskyrė atsargoms patikrinti, sunaikinimui patikrinti arba transportavimui patikrinti;

d)	neteisingos arba klaidinančios deklaracijos arba suklastoto dokumento pateikimas ECB ir, kai taikytina, NCB pagal bet kurią iš šiame sprendime nustatytų procedūrų;

e)	gamintojo pareigos laikyti pagrindinius reikalavimus paslaptyje pažeidimas.

2.   Apie bet kokį neatitikties atitinkamiems akreditacijos reikalavimams atvejį pranešama reikalavimų neatitinkančiam gamintojui pagal 10 straipsnio 4 dalį arba kitais būdais. Kiekvieną neatitikties atvejį būtina ištaisyti per sutartą laikotarpį. Šis laikotarpis yra proporcingas neatitikties sunkumui.

3.   Esminė neatitiktis – tai atvejis, kuris turi ar turėjo tiesioginį ir didelį neigiamą poveikį saugotinos eurų veiklos saugumui ir (arba) tiesioginį ir didelį neigiamą poveikį eurų elementų veiklos kokybės, aplinkos apsaugos ar sveikatos bei saugos aspektams.

4.   ECB gali pateikti gamintojui rekomendaciją, kuri yra pasiūlymas patobulinti priemonę, kuri atitinka akreditacijos reikalavimus.

15 straipsnis

ECB sprendimai dėl neatitikties

1.   Bet kurį iš 16–18 ir 20 straipsniuose nurodytų sprendimų ECB priima raštu. Šiuose sprendimuose nurodoma:

a)	neatitikties atvejis ir gamintojo pateiktos pastabos, jei taikytina;

b)	gamybos vieta, saugotinas euro elementas ir (arba) euro elementas ir saugotina eurų veikla ir (arba) eurų elementų veikla, su kuria yra susijęs sprendimas;

c)	data, kada įsigalios sprendimas;

d)	neatitikties pašalinimo terminas, jei taikytina;

e)	sprendimo priežastys.

2.   Visais atvejais, kai ECB priima sprendimą pagal 16–18 ir 20 straipsnius, sprendimas yra proporcingas neatitikties sunkumui ir gamintojo veiklos istorijai bet kokių kitų neatitikties atvejų nustatymo ir jų pašalinimo požiūriu.

3.   ECB gali informuoti NCB ir visus akredituotus gamintojus apie pagal šį straipsnį priimtą bet kokį sprendimą, jo taikymo sritį ir galiojimo laiką; tokiu atveju nurodoma, kad NCB bus pranešta, jei pasikeis gamintojo statusas.

16 straipsnis

Įspėjamasis sprendimas

1.   ECB pateikia akredituotam gamintojui įspėjamąjį sprendimą, jei:

a)	nustatomas esminis saugotinos eurų veiklos neatitiktiems saugumo aspektams atvejis arba esminis eurų elementų veiklos neatitikties kokybės, aplinkos apsaugos ar sveikatos bei saugos aspektams atvejis;

b)	neatitikties atvejai kartojasi;

c)	bet koks neatitikties atvejis nėra pašalinamas laiku ir efektyviai.

2.   ECB atsižvelgia į visus to gamintojo pateiktus atitinkamus paaiškinimus.

3.   Įspėjamajame sprendime taip pat gali būti nurodyta, kad jei iki nustatyto termino neatitiktis nebus pašalinta, bus taikomas 17 arba 18 straipsnis.

4.   Jei ECB mano, kad, atsižvelgiant į nustatyto neatitikties atvejo sunkumą, vien įspėjamojo sprendimo nepakanka, ECB gali priimti sprendimą pagal 17 arba 18 straipsnį.

17 straipsnis

Naujų užsakymų sustabdymas

1.   ECB gali priimti sprendimą sustabdyti akredituotą gamintoją; šiuo atveju gamintojas gali baigti visus vykdomus gamybos užsakymus, tačiau negali priimti naujų užsakymų iki sustabdymo sprendimo panaikinimo. Sprendimas sustabdyti gali būti priimtas, jei:

a)

nustatomas esminės neatitikties atvejis, darantis tiesioginį ir didelį neigiamą poveikį saugotinos eurų veiklos saugumui, bet gamintojas įrodė, kad saugotini eurų elementai nedingo ar nebuvo pavogti, arba nebuvo neteisėtai atskleista informacija, galinti pakenkti saugotinų eurų elementų vientisumui;

b)	gamintojas nepašalina įspėjamajame sprendime nurodytos neatitikties.

2.   ECB atsižvelgia į visus to gamintojo pateiktus atitinkamus paaiškinimus.

3.   Sustabdymo sprendime taip pat gali būti nurodyta, kad jei iki nustatyto termino neatitiktis nebus pašalinta, bus taikomas 18 straipsnis.

4.   Jei ECB mano, kad, atsižvelgiant į nustatyto neatitikties atvejo sunkumą, vien sustabdymo sprendimo nepakanka, jis gali priimti panaikinimo sprendimą pagal 18 straipsnį.

5.   Sustabdymo sprendimas gali būti panaikintas tik pašalinus visus atitinkamus neatitikties atvejus ir patikrinimo metu pripažinus, kad jie pašalinti.

18 straipsnis

Akreditacijos panaikinimas

1.   ECB gali priimti panaikinimo sprendimą, jei:

a)	gamintojas nevykdo sustabdymo sprendimo;

b)	gamintojas nevykdo 19 straipsnio;

c)	nevykdomas reikalavimas nedelsiant informuoti ECB apie bet kurią iš 12 straipsnio 3 dalies c–f punktuose nurodytų aplinkybių;

d)	akredituotas gamintojas pateikia prašymą perkelti visą saugotiną eurų veiklą ir (arba) eurų elementų veiklą ar jos dalį į naują gamybos vietą. Toks panaikinimas taikomas ir senai gamybos vietai, iš kurios perkeliama atitinkama veikla;

e)	akredituotas gamintojas pateikia prašymą panaikinti jo laikinąją akreditaciją arba akreditaciją.

2.   ECB gali priimti panaikinimo sprendimą, jei, jo nuomone, toks panaikinimas yra proporcingas:

a)	neatitikties atvejo (-ų) sunkumui;

b)	faktinio ar galimo praradimo ar vagystės dydžiui arba su neteisėtu informacijos apie saugotinus eurų elementus atskleidimu susijusios finansinės žalos ir žalos reputacijai dydžiui;

c)	gamintojo atsako, galimybių ir pajėgumo pašalinti neatitiktį tinkamumui.

3.   ECB atsižvelgia į visus atitinkamo gamintojo pateiktus atitinkamus paaiškinimus.

4.   Jei panaikinus akreditaciją tai, kad gamintojas turi saugotinus eurų elementus, galėtų kelti pavojų eurų banknotų, kaip mokėjimo priemonės, vientisumui, ECB gali pareikalauti, kad gamintojas imtųsi priemonių, pavyzdžiui, pristatytų nurodytus saugotinus eurų elementus į ECB arba NCB arba juos sunaikintų, kad būtų užtikrinta, jog, panaikinimui įsigaliojus, gamintojas neturi jokių tokių saugotinų eurų elementų.

5.   Panaikinimo sprendime nurodoma data, po kurios gamintojas gali vėl prašyti suteikti laikinąją akreditaciją. Tokia data nustatoma atsižvelgiant į panaikinimą nulėmusias aplinkybes; ji negali būti anksčiau kaip po vienerių metų nuo panaikinimo sprendimo datos.

19 straipsnis

Neatidėliotinas saugotinos eurų veiklos sustabdymas

1.   Išimtinėmis aplinkybėmis, nustačius esminės neatitikties atvejį, dėl kurio, tuojau pat nesiėmus taisymo veiksmų, galėtų būti prarasti arba pavogti saugotini eurų elementai arba neteisėtai atskleista informacija, o tai galėtų pakenkti eurų banknotų, kaip mokėjimo priemonių, vientisumui, patikrinimo vietoje grupė gali pareikalauti reikalavimų neatitinkančio gamintojo nedelsiant sustabdyti atitinkamą saugotiną eurų veiklą iki kol bus pašalinta neatitiktis. Tokiu atveju gamintojas negali atnaujinti šios veiklos be išankstinio rašytinio ECB sutikimo.

2.   Toks gamintojas pateikia ECB informaciją apie bet kurį kitą gamintoją, kurį sustabdyta saugotina eurų veikla arba eurų elementų veikla gali netiesiogiai paveikti kaip klientą ar tiekėją. Patikrinimo vietoje grupė taip pat gali reikalauti, kad akredituotas gamintojas imtųsi 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, kad būtų užtikrinta, kad jis neturi nurodytų saugotinų eurų elementų tuo laikotarpiu, kuriuo sustabdyta saugotina eurų veikla.

3.   Jei akredituoto gamintojo saugotina eurų veikla yra sustabdyta pagal 1 dalį, ECB informuoja 2 dalyje nurodytas trečiąsias šalis gamintojas, kurias tai gali paveikti; tokiu atveju nurodoma, kad trečiosioms šalims gamintojoms, kurias tai gali paveikti, bus pranešta apie gamintojo statuso pasikeitimą.

4.   Kaip įmanoma greičiau po to, kai ECB patikrinimo vietoje grupė pareikalavo sustabdyti saugotiną eurų veiklą, ir nedarant poveikio jokiems kitiems pagal 16–18 straipsnius priimtiems sprendimams, ECB nedelsiant panaikina tokį sustabdymą, jei per vėlesnį patikrinimą padaroma išvada, kad atitinkama neatitiktis buvo pašalinta.

20 straipsnis

Finansinės baudos esant eurų banknotų ar banknotų popieriaus kiekio neatitikimų

1.   Gamintojas, vykdantis eurų banknotų popieriaus ar eurų banknotų gamybą, vadovaudamasis pagrindiniais saugumo reikalavimais, praneša ECB apie bet kokius eurų banknotų popieriaus kiekių arba iš dalies ar visiškai atspausdintų eurų banknotų kiekių neatitikimus, nustatytus vykdant bet kokią saugotiną eurų veiklą akredituotoje jo gamybos vietoje.

2.   Jei toks gamintojas nustato eurų banknotų popieriaus kiekio arba iš dalies ar visiškai atspausdintų eurų banknotų kiekių neatitikimus vykdant saugotiną eurų veiklą akredituotoje gamybos vietoje ir nepraneša apie tai, kaip nustatyta pagrindiniuose saugumo reikalavimuose, o apie neatitikimą ECB sužino kitais būdais, ECB skiria gamintojui ne mažesnę kaip 50 000 eurų finansinę baudą. Jei lygiavertė neatitikimo nominalioji vertė viršija 50 000 eurų, ECB skiria gamintojui tos lygiavertės nominaliosios vertės dydžio finansinę baudą, tačiau ne daugiau kaip 500 000 eurų.

3.   Jei gamintojas praneša ECB apie eurų banknotų popieriaus kiekio arba iš dalies ar visiškai atspausdintų eurų banknotų kiekių neatitikimus, nustatytus vykdant saugotiną eurų veiklą akredituotoje gamybos vietoje, tačiau nenustato ir nepraneša ECB neatitikimo priežasčių per pagrindiniuose saugumo reikalavimuose nustatytus terminus, ECB svarsto galimybę skirti mažiausią 50 000 eurų finansinę baudą. Jei lygiavertė neatitikimo nominalioji vertė viršija 50 000 eurų, ECB skiria gamintojui tos lygiavertės nominaliosios vertės dydžio finansinę baudą, tačiau ne daugiau kaip 500 000 eurų.

4.   Jei gamintojas nenustato eurų banknotų popieriaus kiekio arba iš dalies ar visiškai atspausdintų eurų banknotų kiekių neatitikimų vykdant saugotiną eurų veiklą akredituotoje gamybos vietoje ir neatitikimas nustatomas ir apie jį ECB sužino kitais būdais, ECB skiria gamintojui ne mažesnę kaip 50 000 eurų finansinę baudą. Jei lygiavertė neatitikimo nominalioji vertė viršija 50 000 eurų, ECB skiria gamintojui tos lygiavertės nominaliosios vertės dydžio finansinę baudą, tačiau ne daugiau kaip 500 000 eurų.

5.   Neatitikimo sunkumas vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl finansinės baudos dydžio; nuo neatitikimo sunkumo priklauso, ar skiriama finansinė bauda yra mažesnė ar didesnė kaip 50 000 eurų. Neatitikimo sunkumą įrodo lygiavertė atitinkamo neatitikimo nominalioji vertė. Jokiu atveju finansinė bauda negali viršyti 500 000 eurų.

6.   Sprendimai dėl finansinių baudų priimami pagal Reglamente (EB) Nr. 2532/98 ir 1999 m. rugsėjo 23 d. Europos Centrinio Banko reglamente (EB) Nr. 2157/1999 dėl Europos Centrinio Banko teisių taikyti sankcijas (ECB/1999/4) (5) nustatytas procedūras. Greta finansinių baudų ECB gali nuspręsti priimti įspėjamąjį sprendimą arba panaikinti ar sustabdyti laikinąją akreditaciją ar akreditaciją.

21 straipsnis

Persvarstymo procedūra

1.   ECB įvertina kiekvieną gamintojo pateiktą prašymą ir informaciją, susijusius su šiuo sprendimu, ir raštu informuoja gamintoją apie savo sprendimą priimti ar atmesti gautą prašymą ar informacijos galiojimą per 50 darbo dienų nuo:

a)	inicijavimo prašymo gavimo dienos arba

b)	bet kokios ECB pareikalautos papildomos informacijos ar paaiškinimų gavimo dienos.

2.   Jei ECB priėmė sprendimą:

a)	atmesti prašymą inicijuoti bet kokią akreditacijos procedūrą;

b)	atsisakyti: i) suteikti bet kokią laikinąją akreditaciją, ii) pakeisti laikinąją akreditaciją akreditacija arba iii) pakeisti akreditaciją laikinąja akreditacija;

c)	pakeisti pagal seną tvarką išduotą akreditaciją laikinąja akreditacija arba akreditacija;

d)	pagal 16–19 straipsnius,

gamintojas gali per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie tokį sprendimą pateikti Valdančiajai tarybai rašytinį prašymą persvarstyti sprendimą. Gamintojas pateikia tokio prašymo priežastis ir prideda visą pagrindžiančią informaciją.

3.   Persvarstymas nesustabdo sprendimo vykdymo. Jei gamintojas savo persvarstymo prašyme to konkrečiai prašo ir nurodo to priežastis, Valdančioji taryba gali sustabdyti persvarstomo sprendimo taikymą.

4.   Valdančioji taryba, gavusi gamintojo prašymą persvarstyti, persvarsto sprendimą. Jei Valdančioji taryba mano, kad sprendimas pažeidžia šį sprendimą, ji nurodo pakartoti aptariamą procedūrą arba priima galutinį sprendimą. Kitais atvejais gamintojo prašymas persvarstyti atmetamas. Apie persvarstymo rezultatą gamintojui pranešama per 60 darbo dienų prašymo persvarstyti gavimo dienos. Valdančiosios tarybos sprendime nurodomos jį pagrindžiančios priežastys.

5.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi išimtinę jurisdikciją sprendžiant bet kokius su šiuo sprendimu susijusius ECB ir gamintojo ginčus. Jei pagal 2 dalį galima taikyti persvarstymo procedūrą, gamintojas gali kreiptis į Teisingumo Teismą tik sulaukęs ECB sprendimo dėl persvarstymo. Sutartyje nustatyti terminai prasideda nuo persvarstymo sprendimo gavimo dienos.

6.   Nukrypstant nuo 1–4 dalių, sprendimai dėl finansinių baudų pagal 20 straipsnį persvarstomi laikantis Reglamente (EB) Nr. 2532/98 ir Reglamente (EB) Nr. 2157/1999 (ECB/1999/4) nustatytos procedūros.

22 straipsnis

ECB akreditacijų registras

1.   ECB tvarko akreditacijų registrą, kuriame:

a)	įrašomi visi gamintojai, kuriems suteikta laikinoji akreditacija arba akreditacija;

b)	kiekvienos gamybos vietos atžvilgiu nurodoma saugotina eurų veikla ir (arba) eurų elementų veikla, saugotini eurų elementai ir eurų elementai, kuriems suteikta laikinoji akreditacija arba akreditacija.

2.   Informaciją iš akreditacijų registro ECB suteikia visiems NCB, būsimiems Eurosistemos NCB ir akredituotiems gamintojams. ECB reguliariai atnaujina akreditacijų registrą, atsižvelgdamas į pagal šį sprendimą akredituotų gamintojų ir NCB pateiktą informaciją. Siekdamas reguliariai atnaujinti akreditacijų registrą, ECB gali rinkti iš akredituotų gamintojų, NCB ir būsimų Eurosistemos NCB papildomą atitinkamą informaciją, kurią ECB laiko reikalinga akreditacijų registro informacijos tikslumui ir teisingumui išlaikyti.

3.   Jei ECB priima sustabdymo sprendimą pagal 17 straipsnį, jis įrašo priemonės taikymo sritį ir trukmę ir visus gamintojo statuso pokyčius, susijusius su jo pavadinimu, atitinkama gamybos vieta ir atitinkamais saugotinais eurų elementais, eurų elementais, saugotina eurų veikla ir eurų elementų veikla pagal tokio sustabdymo sprendimo sąlygas.

4.   Jei ECB priima panaikinimo sprendimą pagal 18 straipsnį, jis pašalina iš akreditacijų registro gamintoją, gamybos vietą, saugotinus eurų elementus, saugotiną eurų veiklą ir (arba) eurų elementų ir eurų elementų veiklą pagal tokio panaikinimo sprendimo sąlygas.

VI   SKIRSNIS

DALINIS PAKEITIMAS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Dalinis pakeitimas

Sprendimo ECB/2008/3 1 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

24 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimai ECB/2008/3, ECB/2010/22 ir ECB/2011/8 panaikinami 26 straipsnio 3 dalyje nurodytą dieną. Nuorodos į sprendimus ECB/2008/3, ECB/2010/22 ir ECB/2011/8 suprantamos kaip nuorodos į šį sprendimą.

25 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Gamintojai, turintys pagal senąją tvarką suteiktas akreditacijas, turi teisę vykdyti saugotiną eurų veiklą ir (arba) eurų elementų veiklą iki 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos dienos.

2.   Likus dviem mėnesiams iki 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos dienos, gamintojai, turintys pagal senąją tvarką suteiktas akreditacijas, informuoja ECB apie tai, ar per praėjusius 36 mėnesius jie vykdė saugotiną eurų veiklą ir (arba) eurų elementų veiklą.

3.   Akreditacijos, suteiktos pagal senąją tvarką, laikantis panaikintų ECB akreditacijos sprendimų, pakeičiamos pagal 4 ir 5 dalis arba jų galiojimas pasibaigia po 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos dienos, nepaisant likusio jų galiojimo laikotarpio ar nuolatinio statuso.

4.   Gamintojo, turinčio galiojančias saugumo, kokybės, aplinkos apsaugos ir sveikatos bei saugos akreditacijas, kuris per 36 mėnesius iki 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos dienos gamino saugotinus eurų elementus ir (arba) eurų banknotų žaliavas pagal panaikintus ECB akreditacijos sprendimus, akreditacijos pakeičiamos akreditacija pagal šio sprendimo 7 straipsnį ir jame nurodytus atitinkamus akreditacijos reikalavimus.

5.   Gamintojo, turinčio galiojančias saugumo, kokybės, aplinkos apsaugos ir sveikatos bei saugos akreditacijas, kuris per 36 mėnesius iki 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos dienos negamino saugotinų eurų elementų ir (arba) eurų banknotų žaliavų pagal panaikintus ECB akreditacijos sprendimus, akreditacijos pakeičiamos laikinąja akreditacija pagal šio sprendimo 8 straipsnį ir jame nurodytus atitinkamus akreditacijos reikalavimus.

6.   Visos procedūros, inicijuotos arba vykdomos pagal panaikintus ECB akreditacijos sprendimus, susijusios su akreditacijomis pagal senąją tvarką, ypač:

a)	pradinis ar vėlesnis saugumo patikrinimai, įskaitant kokybės auditą ar išankstinį kokybės auditą;

b)	akreditacijos (-ų) suteikimas;

c)	įspėjamojo sprendimo išdavimas, akreditacijos (-ų) sustabdymas arba panaikinimas arba

d)	pagal a–c punktus atliekamų veiksmų ar priimtų sprendimų persvarstymas,

užbaigiamos pagal panaikintų ECB akreditacijos sprendimų nuostatas iki 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos dienos.

7.   Gaminant eurų banknotus nuo 2016 m., NCB netvirtina jokių atspausdintų eurų banknotų, kuriuose esančios cheminės medžiagos viršija aplinkos apsaugos ir sveikatos bei saugos reikalavimuose nustatytus priimtinus dydžius.

26 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1.   Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   23 ir 25 straipsniai taikomi kitą dieną po šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Likusios šio sprendimo nuostatos taikomos praėjus 12 mėnesių po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

27 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas saugotinų eurų elementų ir eurų elementų gamintojams, taip pat NCB, kai pastarieji vykdo likučių patikrinimus, sunaikinimo patikrinimus ar transportavimo patikrinimus.

---

(1)  OL L 318, 1998 11 27, p. 4.

(2)  OL L 140, 2008 5 30, p. 26.

(3)  OL L 330, 2010 12 15, p. 14.

(4)  OL L 176, 2011 7 5, p. 52.

(5)  OL L 264, 1999 10 12, p. 21.

---