31.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 31/1

I.

II.

III.

IV.

(1)

2012 m. rugsėjo 25 d. Teisingumo Teismas priėmė, Tarybai patvirtinus, naują Procedūros reglamentą, kuriuo panaikintas 1991 m. birželio 19 d. Procedūros reglamentas, iš dalies paskutinį kartą pakeistas 2011 m. gegužės 24 d. Šiuo tekstu, įsigaliojusiu 2012 m. lapkričio 1 d., siekta, be kita ko, Teisingumo Teismo procedūros reglamento struktūrą ir turinį pritaikyti prie šio teismo nagrinėjamų pasikeitusių ginčų ir ypač atsižvelgti į didėjantį Sąjungos valstybių narių teismų pateikiamų prašymų priimti prejudicinį sprendimą skaičių; juo taip pat papildytos ir kai kuriais svarbiais aspektais išsamiau apibrėžtos proceso Teisingumo Teisme eigai taikytinos taisyklės;

(2)

todėl, siekiant užtikrinti gerą teisingumo vykdymą ir aiškumą, reikia atitinkamai pakeisti ankstesniu Procedūros reglamentu pagrįstus Praktinius nurodymus dėl tiesioginių ieškinių ir apeliacinių skundų ir pateikti šalims bei joms atstovaujantiems asmenims nauju Procedūros reglamentu pagrįstus praktinius nurodymus, kuriais būtų atsižvelgta, be kita ko, į taikant šį reglamentą įgytą patirtį;

(3)

šiais naujais nurodymais, taikytinais Teisingumo Teisme nagrinėjamoms visų kategorijų byloms, nesiekiama pakeisti atitinkamų Statuto ir Procedūros reglamento nuostatų. Jie skirti padėti šalims ir joms atstovaujantiems asmenims geriau suprasti šių nuostatų turinį ir aiškiau suvokti proceso Teisingumo Teisme eigą, taip pat pastarajam kylančius sunkumus, ypač susijusius su procesinių dokumentų tvarkymu ar jų vertimu ir sinchroniniu per teismo posėdį pateikiamų pastabų vertimu. Kadangi bylų skaičius teisme nuolat didėja, o nagrinėjami klausimai vis sudėtingėja, šių nurodymų laikymasis ir jų paisymas tiek šalims, tiek pačiam Teisingumo Teismui iš esmės yra geriausia garantija, jog bylas Teismas išnagrinės optimaliai;

(4)

siekiant aiškumo, į šiuos naujus nurodymus tikslinga įtraukti ir tam tikras labiau praktinio pobūdžio nuostatas, kurios anksčiau buvo numatytos Patarimuose šalių atstovams, Nurodymuose Teisingumo Teismo kancleriui ar kvietimuose į teismo posėdžius ir kurios susijusios su procesinių dokumentų pateikimu ir įteikimu bei konkrečia žodinės proceso dalies eiga,

1.

Išskyrus specialiosiose Protokolo dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Statuto (toliau – Statutas) ir Procedūros reglamento nuostatose numatytus atvejus, Teisingumo Teismo procesą paprastai sudaro rašytinė ir žodinė dalys. Rašytinės proceso dalies paskirtis – pristatyti Teisingumo Teismui bylos šalių nurodomus kaltinimus, pagrindus ir argumentus, o prejudicinio sprendimo priėmimo bylose – pastabas, kurias Statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys pateikia dėl Sąjungos valstybių narių teismų pateiktų klausimų. Žodine proceso dalimi, kuri pradedama užbaigus rašytinę, savo ruožtu siekiama sudaryti galimybę Teisingumo Teismui išsamiau susipažinti su byla, prireikus išklausant šias šalis ar suinteresuotuosius asmenis teismo posėdyje ir tam tikrais atvejais susipažįstant su generalinio advokato išvada.

2.

Pagal Statuto 19 straipsnio nuostatas bylos šalims Teisingumo Teisme turi atstovauti tam tinkamai įgaliotas asmuo. Išskyrus valstybes nares, kitas valstybes Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas) šalis, Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) priežiūros instituciją ir Sąjungos institucijas, kurioms atstovauja konkrečiai bylai paskirtas atstovas, kitoms bylos šalims turi atstovauti advokatas, turintis teisę verstis advokato praktika valstybės narės ar kitos valstybės EEE susitarimo šalies teisme. Turi būti pasirengta šios teisės įrodymą paprašius pateikti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Pagal Statuto 19 straipsnio septintą pastraipą advokatams prilyginami universiteto dėstytojai vienos iš valstybių narių piliečiai, kuriems jų valstybės narės teisės aktai suteikia teisę atstovauti teisme.

3.

Tačiau prejudicinio sprendimo priėmimo bylose Teisingumo Teismas, kiek tai susiję su pagrindinės bylos šalių atstovavimu, atsižvelgia į procesines normas, taikytinas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Todėl asmuo, turintis teisę būti šalies atstovu tame teisme, išsaugo šią teisę ir Teisingumo Teisme, o kai pagal taikomas nacionalines procesines normas nereikalaujama veikti per atstovą, pagrindinės bylos šalys turi teisę pačios pateikti Teisingumo Teismui pastabas raštu ar žodžiu. Jeigu Teisingumo Teismui šiuo klausimu kyla abejonių, jis bet kuriuo momentu gali prašyti, kad tos šalys, joms atstovaujantys asmenys ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateiktų atitinkamą informaciją.

4.

Šalims Teisingumo Teismo posėdyje atstovaujantys asmenys, nesvarbu jų pareigos ir statusas, turi vilkėti mantiją. Jeigu rengiamas teismo posėdis, jame dalyvaujantys atstovai ir advokatai turi turėti savo mantijas. Teisingumo Teismas turi kelias mantijas ir jomis gali pasinaudoti jų neturinčios šalys ar joms atstovaujantys asmenys.

5.

Išskyrus Procedūros reglamento 143 straipsnyje numatytus atvejus, procesas Teisingumo Teisme yra nemokamas, dėl to reiškiant ieškinį ar pateikiant procesinį dokumentą jokios rinkliavos ar mokesčio mokėti nereikia. Procedūros reglamento 137 ir paskesniuose straipsniuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas sudaro tik vadinamosios atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. sumos, kurias gali tekti mokėti liudytojams ir ekspertams, ir dėl proceso Teisingumo Teisme šalių neišvengiamai patirtos išlaidos, susijusios su atlyginimu joms atstovaujančiam asmeniui ir kelionės bei gyvenimo Liuksemburge išlaidomis, jeigu rengiamas teismo posėdis. Sprendimą dėl šalies, kuriai priteisiama atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ir dėl šių išlaidų dydžio Teisingumo Teismas priima sprendimu ar nutartimi, kuriais užbaigiamas procesas, tačiau prejudicinio sprendimo priėmimo bylose bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

6.

Šalis arba – prejudicinio sprendimo priėmimo byloje – pagrindinės bylos šalis, kuri negali sumokėti visų ar dalies su procesu susijusių išlaidų, bet kuriuo metu gali prašyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą, jeigu tenkinamos atitinkamai Procedūros reglamento 115–118 ir 185–189 straipsniuose numatytos sąlygos. Kad tokie prašymai būtų nagrinėjami, jie turi būti pateikiami kartu su visa informacija ir reikiamais patvirtinančiais dokumentais, kuriais remdamasis Teisingumo Teismas galėtų įvertinti realią prašymą pateikusio asmens ekonominę situaciją. Kadangi prejudicinio sprendimo priėmimo bylose Teisingumo Teismas priima sprendimą pagal valstybės narės teismo prašymą, pagrindinės bylos šalys teisinės pagalbos visų pirma turi prašyti šio teismo arba kompetentingų atitinkamos valstybės narės institucijų, nes Teisingumo Teismo suteikiama pagalba yra tik papildoma, palyginti su pagal nacionalinę tvarką suteikiama pagalba.

7.

Naudinga priminti, kad jei Teisingumo Teismas patenkina prašymą suteikti teisinę pagalbą, jis, prireikus laikydamasis prašymą išnagrinėjusio konkrečios sudėties teismo nustatytų ribų, padengia tik prašymą pateikusio asmens išlaidas, susijusias su pagalba ir atstovavimu jam Teisingumo Teisme. Atsižvelgiant į Procedūros reglamente įtvirtintas normas, šias išlaidas vėliau Teisingumo Teismas gali susigrąžinti, kai priimdamas sprendimą, kuriuo užbaigiamas procesas, sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą; be to, sprendimą dėl nemokamos teisinės pagalbos prašymo priėmęs konkrečios sudėties teismas gali bet kuriuo metu nutraukti tokios pagalbos teikimą, jeigu vykstant procesui pasikeičia aplinkybės, dėl kurių ji buvo suteikta.

8.

Jeigu šaliai svarbu, kad Teisingumo Teismui nagrinėjant bylą nebūtų atskleista jos tapatybė ar kai kurie su ja susiję duomenys, ji gali kreiptis į šį teismą, kad šis prireikus užtikrintų visišką arba dalinį nagrinėjamos bylos anonimiškumą. Kad toks prašymas būtų įvykdytas, jis turi būti pateiktas kaip galima greičiau. Kadangi vis daugiau naudojamasi naujomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, yra kur kas sunkiau užtikrinti anonimiškumą, kai pranešimas apie atitinkamą bylą jau paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba – prejudicinio sprendimo priėmimo bylų atveju – kai prašymas priimti prejudicinį sprendimą buvo įteiktas Statuto 23 straipsnyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims, t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo prašymo pateikimo Teisingumo Teismui.

9.

Rašytinė proceso dalis ypač svarbi Teisingumo Teismui gilinantis į bylą, nes susipažinęs su per ją pateiktais pareiškimais arba pastabomis jis gali aiškiau suprasti jo nagrinėjamos bylos dalyką ir problematiką. Nors šio tikslo siekiama Teisingumo Teismui nagrinėjant visas bylas, rašytinės proceso dalies eiga ir tam tikri šios dalies aspektai vis dėlto skiriasi, atsižvelgiant į ieškinio rūšį. Nors pagal tiesioginį ieškinį ar apeliacinį skundą pradėtose bylose šalys gali pareikšti nuomonę dėl kitų bylos šalių pateiktų pareiškimų, prejudicinio sprendimo priėmimo rašytinė proceso dalis išsiskiria tuo, kad jai nebūdingas rungimasis, nes Statuto 23 straipsnyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims prireikus pasiūloma pateikti savo pastabas dėl nacionalinio teismo klausimų, iš esmės jiems nežinant kitų suinteresuotųjų asmenų nuomonės tais pačiais klausimais. Dėl to šių pastabų formai ir apimčiai bei tolesnei proceso eigai keliami kitokie reikalavimai.

10.

Kadangi procesas prejudicinio sprendimo priėmimo bylose yra ne ginčo procesas, Statuto 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų asmenų teikiamoms rašytinėms pastaboms nekeliamas joks specialus formalus reikalavimas. Kai Teisingumo Teismas šiems asmenims įteikia prašymą priimti prejudicinį sprendimą, jie gali, jei nori, pateikti pareiškimą, kuriame išdėsto nuomonę dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo. Šio pareiškimo, kuris turi būti pateiktas per pratęsti negalimą dviejų mėnesių nuo prašymo priimti prejudicinį sprendimą įteikimo dienos terminą (dėl nuotolių jis pailgėja 10 dienų), paskirtis – padėti Teisingumo Teismui geriau išsiaiškinti šio prašymo turinį, visų pirma tai, kaip reikėtų atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotus klausimus.

11.

Nors pareiškimo tekstas turi būti išsamus ir apimti argumentus, kuriais būtų galima pagrįsti Teisingumo Teismo atsakymą į pateiktus klausimus, jame nereikia dar kartą aptarti sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytų ginčo teisinių ar faktinių aplinkybių, nebent dėl jų būtina pateikti papildomų pastabų. Išskyrus ypatingas aplinkybes arba specialiosiose Procedūros reglamento nuostatose numatytus rašytinių dokumentų apimties apribojimus dėl su byla susijusios skubos, prejudicinio sprendimo priėmimo byloje pateikiamos rašytinės pastabos neturėtų viršyti 20 puslapių.

12.

Kadangi rašytinė pagal tiesioginius ieškinius pradėto proceso dalis pagrįsta rungimosi principu, jai numatytos griežtesnės normos. Jos įtvirtintos Procedūros reglamento 119 ir paskesniuose straipsniuose (IV antraštinė dalis) ir numato tiek pareigą šalims būti atstovaujamoms atstovo arba advokato, tiek formalius turinio ir pateikimo tvarkos reikalavimus. Konkrečiai iš Procedūros reglamento 120 straipsnio matyti, kad ieškinyje, be ieškovo pavardės arba pavadinimo ir adreso bei šalies, prieš kurią ieškinys yra nukreiptas, taip pat būtina aiškiai nurodyti ginčo dalyką, pagrindus ir argumentus, kuriais remiamasi, prireikus pagrįstus įrodymais ar pasiūlymais pateikti įrodymų, ir ieškovo reikalavimus. Šių reikalavimų nesilaikymas lemia ieškinio, kuris, išskyrus ypatingas aplinkybes, neturėtų viršyti 30 puslapių, nepriimtinumą.

13.

Kaip matyti iš Procedūros reglamento 120 straipsnio c punkto, prie ieškinio taip pat privaloma pridėti pagrindų, kuriais remiamasi, santrauką. Šios santraukos, kuri neturi viršyti dviejų puslapių, paskirtis – palengvinti pagal Procedūros reglamento 21 straipsnio 4 dalį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbtino pranešimo apie kiekvieną Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą parengimą.

14.

Procedūros reglamento 124 straipsnyje nurodytam atsiliepimui į ieškinį numatyti iš esmės tie patys formalūs reikalavimai kaip ir ieškiniui ir jis turi būti pateiktas per du mėnesius nuo ieškinio įteikimo. Šis terminas, kuris dėl nuotolių pailgėja dešimt dienų, gali būti pratęstas tik išimties tvarka, jeigu per protingą terminą pateikiamas tinkamai motyvuotas prašymas, kuriame nurodomos tokį pratęsimą galinčios pateisinti aplinkybės.

15.

Kadangi ginčo teisinis pagrindas nurodomas ieškinyje, atsiliepimo į ieškinį argumentai turi būti dėstomi kuo labiau paisant ieškinyje nurodytų pagrindų ar kaltinimų struktūros. Teisminio nagrinėjimo etape negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Be to, atsiliepime į ieškinį nurodomos tik tos faktinės ir teisinės aplinkybės, kurių pateikimas ieškinyje ginčijamas arba tikslinamas. Išskyrus ypatingas aplinkybes, atsiliepimas į ieškinį, kaip ir ieškinys, neturėtų viršyti 30 puslapių.

16.

Jei ieškovas ir atsakovas mano, jog tai būtina, savo argumentus gali papildyti pateikdami atitinkamai dubliką ir tripliką. Šiems pareiškimams taikomi tokie patys formalieji reikalavimai kaip ir ieškiniui bei atsiliepimui į ieškinį, tačiau jie neišvengiamai turi būti trumpesni nei pastarieji, atsižvelgiant į fakultatyvų ir papildomąjį jų pobūdį. Kadangi bylos esmę sudarančios aplinkybės, pagrindai ir kaltinimai išsamiai išdėstyti (arba užginčyti) ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį, dublikas ir triplikas skirti tik sudaryti galimybę ieškovui ir atsakovui patikslinti savo poziciją arba pateikti išsamesnius argumentus dėl svarbaus klausimo; be to, pagal Procedūros reglamento 126 straipsnį teismo pirmininkas taip pat gali nurodyti klausimus, kurie turėtų būti aptarti šiuose dokumentuose. Išskyrus ypatingas aplinkybes, dublikas ir triplikas neturėtų viršyti dešimties puslapių. Šie dokumentai teismo kanceliarijai turi būti pateikti per Teisingumo Teismo nustatytus terminus, kuriuos pirmininkas gali pratęsti tik išimties tvarka, gavęs tinkamai motyvuotą prašymą.

17.

Jeigu dėl bylos pobūdžio ją būtina išnagrinėti greitai, ieškovas arba atsakovas gali prašyti Teisingumo Teismo taikyti pagreitintą procedūrą, nukrypstant nuo Procedūros reglamento nuostatų. Tačiau ši minėto reglamento 133 straipsnyje numatyta galimybė siejama su atskiru dokumentu paduodamo aiškaus prašymo, kuriame išsamiai nurodytos aplinkybės, galinčios pateisinti tokios procedūros taikymą, pateikimu ir, patenkinus tokį prašymą, lemia rašytinės proceso dalies pokyčius. Įprasti pareiškimų pateikimo terminai sutrumpinami, jų apimtis turi būti mažesnė, o pagal Procedūros reglamento 134 straipsnį dublikas, triplikas arba įstojimo į bylą paaiškinimas gali būti pateikiami, tik jei pirmininkas nusprendžia, kad tai būtina.

18.

Kartu su tiesioginiu ieškiniu gali būti pateikiamas ir prašymas sustabdyti taikymą arba taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas atitinkamai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 278 ir 279 straipsniuose. Tačiau, remiantis Procedūros reglamento 160 straipsniu, toks prašymas yra priimtinas tik tuo atveju, kai jį pateikia asmuo, kuris ginčija atitinkamą aktą Teisingumo Teisme, arba kita Teisingumo Teisme nagrinėjamos bylos šalis; jis turi būti pateikiamas atskiru dokumentu, kuriame reikia nurodyti bylos dalyką ir aplinkybes, patvirtinančias sprendimo priėmimo skubą, taip pat faktinius ir teisinius pagrindus, prima facie pateisinančius prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymą. Paprastai toks prašymas įteikiamas kitai bylos šaliai ir pirmininkas nustato trumpą terminą pastaboms raštu arba žodžiu pateikti. Ypatingos skubos atvejais pirmininkas gali laikinai patenkinti prašymą, nelaukdamas, kol bus pateiktos tokios pastabos. Tačiau tokiu atveju nutartis, kuria užbaigiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, galės būti priimta tik išklausius šią šalį.

19.

Rašytinė apeliacinio proceso dalis labai panaši į rašytinę pagal tiesioginį ieškinį pradėto proceso dalį. Procedūros reglamento 167 ir paskesniuose straipsniuose (V antraštinė dalis) įtvirtintos atitinkamos normos, kuriose aiškiai numatyta, koks turi būti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinys ir ko galima juose reikalauti.

20.

Kaip matyti iš Procedūros reglamento 168 ir 169 straipsnių, kuriais šiuo klausimu papildomi Statuto 56–58 straipsniai, apeliacinis skundas paduodamas ne dėl Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo akto, bet dėl Bendrojo Teismo sprendimo ar nutarties, pirmąja instancija priimtų pagal pareikštą ieškinį. Iš šio paaiškinimo matyti, kad apeliaciniu skundu turi būti reikalaujama visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, esantį rezoliucinėje dalyje, o ne Bendrajame Teisme ginčytą teisės aktą. Kad apeliacinis skundas, kuris, išskyrus ypatingas aplinkybes, neturėtų būti ilgesnis kaip 25 puslapių, nebūtų pripažintas nepriimtinu, jo pagrinduose ir teisiniuose argumentuose, turi būti tiksliai nurodyti ginčijami Bendrojo Teismo sprendimo ar nutarties motyvuojamosios dalies punktai ir išdėstyti konkretūs argumentai, patvirtinantys šiame sprendime ar nutartyje padarytą teisės klaidą.

21.

Kad būtų lengviau rengti Procedūros reglamento 21 straipsnio 4 dalyje numatytą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbtiną pranešimą, apeliantas prie apeliacinio skundo turi pridėti minėtų pagrindų santrauką, kuri neturi viršyti dviejų puslapių, ir pateikti teismo kanceliarijai reikiamus įrodymus ir dokumentus, patvirtinančius, kad buvo įvykdyti Statuto 19 straipsnyje nurodyti ir Procedūros reglamento 119 straipsnyje pakartoti reikalavimai.

22.

Bet kuri Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalis gali pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą per pratęsti negalimą dviejų mėnesių nuo apeliacinio skundo įteikimo jai dienos terminą (dėl nuotolių jis pailgėja dešimt dienų). Šio atsiliepimo turiniui taikomi Procedūros reglamento 173 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, o pagal to paties reglamento 174 straipsnį juo turi būti siekiama visiškai arba iš dalies patenkinti ar atmesti apeliacinį skundą. Teisiniai argumentai turi būti išdėstyti kuo labiau paisant apelianto nurodytų apeliacinio skundo pagrindų, ir atsiliepime nurodomos tik tos teisinės ir faktinės ginčo aplinkybės, kurių pateikimas apeliaciniame skunde ginčijamas arba tikslinamas. Tačiau visišku ar daliniu šio apeliacinio skundo nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas turi būti nurodytas pačiame atsiliepime į apeliacinį skundą, nes Procedūros reglamento 151 straipsnyje numatyta galimybė ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pateikti atskiru dokumentu apeliacinių skundų atveju netaikoma. Išskyrus ypatingas aplinkybes, atsiliepimas į apeliacinį skundą, kaip ir apeliacinis skundas, neturėtų viršyti 25 puslapių.

23.

Jei Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalis, kuriai buvo įteiktas apeliacinis skundas, ketina ginčyti šio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nenurodytu aspektu, ji dėl šio Bendrojo Teismo sprendimo turi paduoti priešpriešinį apeliacinį skundą. Šis priešpriešinis apeliacinis skundas turi būti paduotas atskiru dokumentu per tokį patį pratęsti negalimą terminą, kaip numatytasis atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, ir atitikti Procedūros reglamento 177 ir 178 straipsniuose nurodytus reikalavimus. Priešpriešiniame apeliaciniame skunde nurodyti pagrindai ir teisiniai argumentai bet kuriuo atveju turi skirtis nuo tų, kuriais remiamasi atsiliepime į apeliacinį skundą.

24.

Kai paduodamas toks priešpriešinis apeliacinis skundas, apeliantas ar bet kuri kita Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalis, turinti suinteresuotumą, kad priešpriešinis apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas, gali pateikti atsiliepimą į tokį skundą; jame gali būti aptarti tik šio priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindai. Remiantis Procedūros reglamento 179 straipsniu, šis atsiliepimas turi būti pateiktas per pratęsti negalimą dviejų mėnesių nuo priešpriešinio apeliacinio skundo įteikimo terminą (dėl nuotolių jis pailgėja dešimčia dienų).

25.

Tiek pradinio, tiek priešpriešinio apeliacinio skundo atvejais pats skundas ir atsiliepimas į jį gali būti papildyti pateikiant dubliką ar tripliką siekiant, pavyzdžiui, kad šalys galėtų pareikšti nuomonę dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ar naujų argumentų, kuriais remiamasi atsiliepime į atitinkamą skundą. Kitaip, nei numatyta tiesioginiams ieškiniams taikytinose taisyklėse, šiai galimybei vis dėlto turi aiškiai pritarti Teisingumo Teismo pirmininkas. Šiuo tikslu apeliacinį skundą (ar priešpriešinį apeliacinį skundą) pateikusi šalis per septynias dienas nuo atsiliepimo į apeliacinį skundą (ar priešpriešinį apeliacinį skundą) įteikimo (šis terminas dėl nuotolių pailgėja dešimčia dienų) gali pateikti tinkamai motyvuotą prašymą, kuriame būtų nurodytos priežastys, dėl kurių, jos manymu, būtina pateikti dubliką. Šis prašymas, kuris neturėtų viršyti trijų puslapių, turi būti suformuluotas taip, kad jį skaitant nereikėtų žiūrėti į apeliacinį skundą ar atsiliepimą į jį.

26.

Dėl apeliacinių skundų specifikos, t. y. jų apribojimo tik teisės klausimais, teismo pirmininkas, patenkindamas prašymą leisti pateikti dubliką, gali apriboti tokio pareiškimo ir atitinkamai po jo pateikiamo tripliko objektą ir puslapių skaičių. Šių nurodymų laikymasis yra esminė sklandžios proceso eigos sąlyga, todėl viršijus leidžiamą puslapių skaičių arba dublike ar triplike iškėlus kitus klausimus toks pareiškimas gali būti grąžintas jo autoriui.

27.

Apeliaciniams skundams dėl Bendrojo Teismo sprendimo ar nutarties, kuriais atmetamas prašymas įstoti į bylą arba kurie priimti dėl pagal SESV 278 ar 279 straipsnį pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taikomos ne visos šių nurodymų 19–26 punktuose nurodytos taisyklės. Remiantis Statuto 57 straipsnio trečia pastraipa, tokie apeliaciniai skundai nagrinėjami tokia pačia tvarka kaip ir tiesiogiai Teisingumo Teismui pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl šalims nustatytas trumpas terminas galimoms pastaboms dėl tokio apeliacinio skundo pateikti, o Teisingumo Teismas priima dėl jo sprendimą nevykdydamas papildomos rašytinės ar net žodinės proceso dalies.

28.

Pagal Statuto 40 straipsnį valstybės narės ir Sąjungos institucijos, o šio straipsnio antroje ir trečioje pastraipose nurodytomis sąlygomis ir valstybės, kurios nėra narės, tačiau yra EEE susitarimo šalys, ELPA priežiūros institucija, Sąjungos įstaigos ir organai bei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, gali įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas palaikyti vienos iš šalių reikalavimus ar jų dalį. Kad prašymas įstoti į bylą galėtų būti nagrinėjamas, jis turi būti pateiktas per Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalyje (tiesioginiai ieškiniai) arba 190 straipsnio 2 dalyje (apeliaciniai skundai) nustatytą terminą ir atitikti to paties reglamento 130 straipsnio 2–4 dalyse numatytus reikalavimus.

29.

Jeigu prašymas įstoti į bylą patenkinamas, įstojusi į bylą šalis gauna visų šalims įteiktų procesinių dokumentų kopijas, išskyrus slaptus arba konfidencialius įrodymus ar dokumentus, ir per vieną mėnesį nuo šių dokumentų gavimo dienos gali pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą. Šis paaiškinimas turi atitikti Procedūros reglamento 132 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau turi būti glaustesnis nei šalies, kurios reikalavimai palaikomi, pareiškimas ir neturėtų viršyti 10 puslapių. Kadangi pagrindinės bylos atžvilgiu įstojimas į bylą yra papildomas, įstojusi į bylą šalis savo paaiškinime turi ne kartoti šalies, kurios reikalavimai palaikomi, rašytiniuose dokumentuose nurodytus pagrindus ir argumentus, o išdėstyti tik papildomus šios šalies poziciją pagrindžiančius pagrindus ar argumentus. Teisinių ir faktinių aplinkybių kartojimas yra perteklinis, nebent ginčijamas jų pateikimas pagrindinės bylos šalių pareiškimuose arba reikia papildomų patikslinimų.

30.

Po to, kai pateikiamas įstojimo į bylą paaiškinimas, pirmininkas gali, jei mano esant būtina, nustatyti terminą trumpoms pastaboms dėl šio paaiškinimo pateikti. Tačiau tokių pastabų, kurios neturėtų viršyti 5 puslapių, pateikti neprivaloma. Vienintelė tokių pastabų paskirtis – sudaryti pagrindinėms šalims galimybę reaguoti į netikslius tvirtinimus arba pareikšti nuomonę dėl įstojusios į bylą šalies nurodytų naujų pagrindų ar argumentų. Jeigu tokių aplinkybių nėra, rekomenduojama neteikti tokių pastabų, kad nenaudingai nepailgėtų rašytinės proceso dalies trukmė.

31.

Jeigu prašymas įstoti į bylą atitinka Procedūros reglamento 130 straipsnio 2–4 dalyse numatytus reikalavimus, Teisingumo Teismas gali jį nagrinėti, net jeigu jis pateiktas pasibaigus Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalyje arba 190 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui; Teisingumo Teismas turi šį prašymą gauti iki sprendimo pradėti šio reglamento 60 straipsnio 4 dalyje numatytą žodinę proceso dalį priėmimo. Tokiu atveju įstojusi į bylą šalis gali pateikti savo pastabas per teismo posėdį, jeigu toks posėdis yra rengiamas.

32.

Pirma nurodytos taisyklės iš esmės taikomos ir įstojimui į bylą, kurioje nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių prašymas arba taikoma pagreitinta procedūra. Išskyrus ypatingas aplinkybes, pateisinančias pastabų raštu pateikimą, asmuo ar subjektas, kuriam leista įstoti į tokią bylą, savo pastabas gali pateikti tik žodžiu, jeigu rengiamas teismo posėdis.

33.

Pirma nurodytos įstojimo į bylą taisyklės netaikomos prejudicinio sprendimo priėmimo bylose. Atsižvelgiant į tai, kad procesas šios kategorijos bylose yra ne ginčo procesas ir kad Teisingumo Teismas atlieka ypatingą funkciją priimdamas prejudicinį sprendimą dėl Sąjungos teisės išaiškinimo ar galiojimo, pastabas raštu ar žodžiu dėl valstybių narių teismų Teisingumo Teismui pateiktų klausimų gali pateikti tik Statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys.

34.

Teisingumo Teismui pateikiami rašytiniai pareiškimai ir pastabos turi atitikti ne tik pirma nurodytus procesinių dokumentų turinio reikalavimus, kylančius iš Statuto bei Procedūros reglamento nuostatų, bet ir tam tikrus papildomus reikalavimus, skirtus šio teismo galimybei su jais susipažinti ir juos tvarkyti, be kita ko, elektroniniu būdu, palengvinti. Šie reikalavimai taikomi tiek procesinių dokumentų formai ir pateikimui, tiek jų struktūrai ir apimčiai.

35.

Dėl formos visų pirma reikia pažymėti, kad šalių pateikiami pareiškimai ar pastabos privalo būti pateikti taip, kad Teisingumo Teismas juos galėtų tvarkyti elektroniniu būdu, visų pirma nuskenuoti ir taikyti optinio simbolių atpažinimo priemonę. Tam reikia laikytis šių reikalavimų:

36.

Be atitikties šiems formaliesiems reikalavimams, Teisingumo Teismui teikiami dokumentai turi būti surašyti taip, kad iš pirmųjų puslapių būtų galima suprasti jų struktūrą ir turinį. Atitinkamo pareiškimo ar pastabų pirmajame puslapyje turi būti nurodytas šio dokumento pavadinimas, bylos numeris (jeigu jį jau suteikė teismo kanceliarija) ir su ja susijusios šalys (pagrindinės bylos šalys, ieškovas ir atsakovas arba Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalys), jų pradžioje turi būti trumpai paaiškinta autoriaus pasirinktas planas arba pateiktas turinys. Šio pareiškimo ar pastabų pabaigoje autorius privalo nurodyti savo reikalavimus, o prejudicinio sprendimo priėmimo bylose – siūlomus atsakymus į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus.

37.

Nors Teisingumo Teismui pateikiamų dokumentų turiniui taikomi tik Statute ir Procedūros reglamente numatyti reikalavimai, reikia turėti omenyje, kad tokie dokumentai yra Teisingumo Teismo nagrinėjamos bylos medžiagos pagrindas ir kad paprastai Teisingumo Teismas arba juos pateikusi institucija turės tai išversti. Kad procesas vyktų sklandžiai, taip pat atsižvelgiant į pačių šalių interesus, pateikti pareiškimai ar pastabos turi būti surašyti paprasta ir aiškia kalba, nenaudojant nacionalinei teisės sistemai būdingų techninių terminų. Reikėtų vengti kartojimosi ir, jei įmanoma, teikti pirmenybę trumpiems, o ne ilgiems ir sudėtingiems sakiniams su įterpiniais.

38.

Kai savo pareiškime ar pastabose šalys remiasi atitinkamu konkrečiu nacionalinės ar Sąjungos teisės tekstu ar teisės aktu, jos turi pateikti tikslias nuorodas į šį tekstą ar teisės aktą, apimančias jo priėmimo datą ir, jei įmanoma, šio dokumento paskelbimo datą, kuri yra svarbi jį taikant laiko atžvilgiu. Be to, cituodamos teismo sprendimą ar generalinio advokato išvadą šalys turėtų nurodyti atitinkamos bylos pavadinimą ir numerį bei pateikti tikslias nuorodas į cituojamą teksto dalį.

39.

Galiausiai reikia priminti, kad šalių ar Statuto 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų asmenų teisiniai argumentai turi būti nurodyti pareiškimuose ar pastabose raštu, o ne jų prieduose, kurie gali būti pridėti ir kurie paprastai neverčiami. Kaip šių pareiškimų ar pastabų priedai, gali būti pateikiami tik tie dokumentai, kurie paminėti pačiame pareiškimo ar pastabų tekste ir būtini iliustruoti ar paaiškinti jų turinį. Pagal Procedūros reglamento 57 straipsnio 4 dalį priedai priimami tik tuomet, jeigu jie pateikiami kartu su priedų sąrašu. Šiame sąraše prie kiekvieno pridedamo dokumento nurodomas jo priedo numeris, trumpas apibūdinimas, taip pat pareiškimo ar pastabų puslapio ir punkto, kuriame minimas pridedamas dokumentas ir kuriuo pateisinamas jo pateikimas, numeris.

40.

Kanceliarijai gali būti pateikiami tik procesinėse normose aiškiai numatyti dokumentai. Šie dokumentai turi būti pateikti per nustatytus terminus, pagal Procedūros reglamento 57 straipsnyje numatytus reikalavimus. Juos galima pateikti elektroniniu būdu ar paštu arba fiziškai pristatant atitinkamą dokumentą Teisingumo Teismo kanceliarijai, o kanceliarijos ne darbo valandomis – įėjimo į Teisingumo Teismo pastatus poste (rue du Fort Niedergrünewald), kur posto darbuotojas priims šį dokumentą ir ant jo užrašys gavimo datą ir laiką.

41.

Saugiausias ir greičiausias procesinio dokumento pateikimo būdas yra per e-Curia taikomąją programą. Ši bendra visiems trims Europos Sąjungos Teisingumo Teismą sudarantiems teismams programa pradėjo veikti 2011 metais. Ji leidžia pateikti ir įteikti procesinius dokumentus vien elektroniniu būdu, todėl nebūtina pateikti Teisingumo Teismui perduoto dokumento patvirtintų kopijų ar pakartotinai išsiųsti dokumentus paštu. Prieigos prie taikomosios programos e-Curia tvarka ir naudojimosi ja sąlygos detaliai aprašytos 2011 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendime dėl procesinių dokumentų pateikimo ir įteikimo per taikomąją programą e-Curia bei šiame sprendime minimose naudojimo sąlygose. Šie dokumentai prieinami per Teisingumo Teismo tinklalapį (rubrika „Teisingumo Teismas – Procedūra“).

42.

Nusprendus procesinį dokumentą Teisingumo Teismui teikti ne per šią programą, jį galima siųsti paštu. Ant voko, kuriame įdėtas šis dokumentas, kaip adresatas turi būti nurodyta Teisingumo Teismo kanceliarija (Greffe de la Cour), kurios adresas: Rue du Fort Niedergrünewald – 2925 Luxembourg. Šiuo atžvilgiu svarbu priminti, kad pagal Procedūros reglamento 57 straipsnio 7 dalį skaičiuojant procesinius terminus bus atsižvelgiama tik į dokumento originalo pateikimo kanceliarijai datą ir laiką. Norint nepraleisti termino, primygtinai rekomenduojama atitinkamus dokumentus siųsti registruotu laišku arba per kurjerį ir tai padaryti likus kelioms dienoms iki dokumento pateikimo termino pabaigos.

43.

Pasirašyto procesinio dokumento originalo kopija taip pat gali būti perduota kanceliarijai telefaksu (+ 352 433766) arba persiųsta elektroniniu paštu (ecj.registry@curia.europa.eu). Procesinis dokumentas, pateiktas vienu iš šių būdų, laikomas pateiktu iki atitinkamo termino pabaigos tik tuomet, jeigu kanceliarija gauna jo pasirašytą originalą kartu su Procedūros reglamento 57 straipsnio 2 dalyje nurodytais priedais ir kopijomis per dešimt dienų nuo tokio jo pateikimo telefaksu ar elektroniniu paštu. Taigi šis originalas turi būti išsiųstas nedelsiant, iškart išsiuntus kopiją, be jokių, net nesvarbių, dokumento pataisymų ar pakeitimų. Jeigu pasirašytas originalas ir anksčiau pateikta kopija nors kiek skiriasi, bus atsižvelgiama tik į pasirašyto originalo pateikimo datą.

44.

Kaip matyti iš Statuto 20 straipsnio ketvirtos pastraipos, žodinę proceso dalį sudaro iš esmės du skirtingi etapai: šalių ar Statuto 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų asmenų išklausymas ir generalinio advokato išvados pateikimas. Remiantis Statuto 20 straipsnio penkta pastraipa, kai Teisingumo Teismas mano, kad byloje nekyla naujas teisės klausimas, jis gali, išklausęs generalinį advokatą, nuspręsti bylą spręsti be generalinio advokato išvados. Kita vertus, teismo posėdis rengiamas ne visada.

45.

Atsižvelgiant į rašytinės proceso dalies svarbą Teisingumo Teismo nagrinėjamose bylose ir, išskyrus tuos atvejus, kuriems taikoma Procedūros reglamento 76 straipsnio 3 dalis, lemiamas veiksnys posėdžiui rengti yra ne tuo tikslu pateiktas aiškus prašymas, bet paties Teisingumo Teismo vertinimas, kiek šis posėdis gali būti naudingas sprendžiant ginčą arba ieškant atsakymų, kuriuos jis galėtų pateikti į valstybės narės teismo užduotus klausimus. Taigi Teisingumo Teismas posėdį rengia tik tuo atveju, jeigu jis galėtų padėti geriau suprasti bylą ir jos problematiką, nepaisant to, ar šalys ar Statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys pateikė prašymą jį surengti.

46.

Jei šios šalys ar suinteresuotieji asmenys mano, kad būtina surengti teismo posėdį, iškart po pranešimo apie rašytinės proceso dalies pabaigą jie turi Teisingumo Teismui laišku nurodyti motyvus, kodėl pageidauja būti išklausyti. Šiuos motyvus – kurie neturi būti painiojami su pareiškimu ar pastabomis raštu ir kurių apimtis neturi viršyti trijų puslapių – reikia pagrįsti konkrečiu posėdžio naudos atitinkamai šaliai įvertinimu ir juose būtina nurodyti bylos medžiagos aspektus arba argumentus, kuriuos, šios šalies manymu, būtina plačiau išdėstyti arba paneigti per posėdį. Nepakanka bendrai nurodyti, pavyzdžiui, Teisingumo Teismo nagrinėtinos bylos ar spręstinų klausimų svarbą.

47.

Kai Teisingumo Teismas nusprendžia surengti konkrečioje byloje posėdį, jis nustato tikslią datą ir laiką, ir netrukus kanceliarija bylos šalims ar 23 straipsnyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims išsiunčia kvietimus, taip pat juos informuoja apie tai, kokios sudėties teismui perduota nagrinėti byla, Teisingumo Teismo skirtas proceso organizavimo priemones ir prireikus apie tai, kad generalinis advokatas išvados neteiks. Kad Teisingumo Teismas šį posėdį galėtų surengti optimaliausiomis sąlygomis, šalių ir minėtų suinteresuotųjų asmenų prašoma nedelsiant atsakyti į kanceliarijos laišką, visų pirma nurodyti, ar jie ketina iš tikrųjų dalyvauti posėdyje, taip pat jiems šiame posėdyje atstovausiančio advokato ar atstovo vardą ir pavardę. Uždelstas atsakymas į kvietimus gali sutrikdyti sklandų posėdžio organizavimą, turint omenyje, kad Teisingumo Teismui reikia numatyti laiko atitinkamos bylos šalies kalboms, taip pat su vertimo žodžiu užtikrinimu susijusius reikalavimus.

48.

Tiek dėl kartais sudėtingų eismo Liuksemburge sąlygų, tiek dėl saugumo priemonių, susijusių su patekimu į Teisingumo Teismo pastatus, rekomenduojama į salę, kur vyks teismo posėdis, atvykti gerokai anksčiau iki nustatyto jo pradžios laiko. Pagal nusistovėjusią praktiką prieš prasidedant teismo posėdžiui bylą nagrinėjantys teisėjai susitinka su šalių ar Statuto 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų asmenų atstovais trumpai aptarti posėdžio organizavimo klausimų. Per šį pokalbį teisėjas pranešėjas ir generalinis advokatas gali paprašyti minėtų atstovų teismo posėdyje papildomai paaiškinti tam tikrus klausimus arba detaliau aptarti vieną ar kitą nagrinėjamos bylos aspektą.

49.

Nors Teisingumo Teismo posėdžio eiga gali skirtis, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, paprastai jį sudaro trys atskiros dalys: šalių kalbos, Teisingumo Teismo narių klausimai ir replikos.

50.

Išskyrus ypatingas aplinkybes, teismo posėdis paprastai pradedamas šalių arba 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų asmenų kalbomis. Šiomis kalbomis siekiama atsakyti į galimus prašymus skirti daugiau dėmesio konkretiems klausimams ir į klausimus, kuriuos Teisingumo Teismas pagal Procedūros reglamento 61 ar 62 straipsnius galėjo pateikti šalims ar suinteresuotiesiems asmenims prieš teismo posėdį, o prireikus – atskleisti aspektus, kurie, kalbėtojo nuomone, yra ypač svarbūs Teisingumo Teismo priimamam sprendimui arba – prejudicinio sprendimo priėmimo bylose – susiję su kitų proceso dalyvių pateiktomis pastabomis raštu.

51.

Atsižvelgiant į per rašytinę proceso dalį Teisingumo Teismo gautą informaciją, teismo posėdyje netikslinga priminti pateiktų pareiškimų ar pastabų raštu turinio, ypač bylos teisinių ir faktinių aplinkybių. Teisingumo Teismo dėmesį reikia atkreipti tik į tuos aspektus, kurie yra lemiami jo priimamam sprendimui. Tačiau būtina pažymėti, kad jeigu prieš teismo posėdį Teisingumo Teismas šalių ar minėtų suinteresuotųjų asmenų prašė skirti daugiau dėmesio tam tikram klausimui ar bylos aspektui, šiame teismo posėdyje iš esmės turėtų būti aptariamas tik tas klausimas ar aspektas. Teismo posėdžio dalyviai, pritariantys tam tikram teiginiui ar kurių nuomonės sutampa, turėtų kiek įmanoma suderinti savo poziciją prieš teismo posėdį, kad nebūtų dėstomi jau pateikti argumentai.

52.

Kalbų trukmę nustato bylą nagrinėjančio teismo pirmininkas, prieš tai pasikonsultavęs su teisėju pranešėju ir prireikus su generaliniu advokatu, atsakingu už bylą. Paprastai šių kalbų trukmė, neatsižvelgiant į bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, yra penkiolika minučių, tačiau ji gali būti ilgesnė ar trumpesnė, atsižvelgiant į bylos pobūdį ar ypatingą jos sudėtingumą, teismo posėdžio dalyvių skaičių ir procesinį statusą bei taikytas proceso organizavimo priemones. Ilgesnę kalbų trukmę išimties tvarka šalies ar Statuto 23 straipsnyje nurodyto suinteresuotojo asmens tinkamai motyvuotu prašymu gali nustatyti bylą nagrinėjančio teismo pirmininkas. Kad į tokį prašymą būtų atsižvelgta, šalis ar atitinkamas suinteresuotasis asmuo turi jį pateikti savo atsakyme į kvietimą į teismo posėdį; bet kuriuo atveju šį prašymą Teisingumo Teismas turi gauti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki nustatytos teismo posėdžio datos.

53.

Siekiant teismo posėdžio sklandumo, jame dalyvaujančių šalių ar suinteresuotųjų asmenų vardu turi kalbėti tik vienas asmuo. Vis dėlto išimties tvarka gali būti leidžiama kalbėti ir antram asmeniui, jei tai pateisinama dėl bylos pobūdžio ar ypatingo jos sudėtingumo ir jei šalies ar atitinkamo suinteresuotojo asmens atsakyme į kvietimą į posėdį, bet ne vėliau kaip dvi savaitės iki nustatytos posėdžio datos, pateiktas tinkamai motyvuotas prašymas. Tokio leidimo suteikimas nereiškia, kad bus nustatyta ilgesnė kalbų trukmė, todėl abu kalbėtojai turi pasidalyti atitinkamai šaliai skirtu laiku.

54.

Turint omenyje tai, kad vykstant posėdžiui Teisingumo Teismo nariai gali užduoti klausimus ar prašyti paaiškinimų, šio posėdžio pabaigoje kalbėtojų gali būti paprašyta atsakyti į papildomus Teisingumo Teismo narių klausimus. Šie klausimai skirti tam, kad šie nariai galėtų geriau susipažinti su bylos medžiaga, o kalbėtojai – paaiškinti ar išsamiau išdėstyti tam tikrus aspektus, dėl kurių kartais būtini papildomi paaiškinimai, kai rašytinė proceso dalis ir kalbos jau baigtos.

55.

Pasikeitus nuomonėms, šalių ar Statuto 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų asmenų atstovai, jei mano, kad tai yra būtina, gali trumpai replikuoti. Šios replikos, kurių kiekviena negali viršyti penkių minučių, nėra antras kalbų turas. Vienintelis jų tikslas yra leisti kalbėtojams trumpai atsakyti į per teismo posėdį kitų jo dalyvių ar Teisingumo Teismo narių pateiktas pastabas ar klausimus. Jei vienos šalies vardu leista kalbėti dviem asmenims, replikuoti gali tik vienas iš jų.

56.

Kalbėdami, replikuodami ar atsakydami į Teisingumo Teismo klausimus kalbėtojai turi turėti omenyje, kad labai dažnai bylą nagrinėjančio teismo teisėjai klausosi sinchroninio diskusijos vertimo. Siekiant posėdžio sklandumo ir kokybiško vertimo žodžiu, šalių ar Statuto 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų asmenų atstovų prašoma, jeigu jie turi, iš anksto nusiųsti nors ir glaustą savo kalbų tekstą ar planą vertimų žodžiu direktoratui telefaksu (+ 352 43033697) arba elektroniniu paštu (interpret@curia.europa.eu). Šis tekstas ar planas skirti tik vertėjams žodžiu, todėl jie neperduodami nei bylą nagrinėjančio teismo teisėjams, nei už bylą atsakingam generaliniam advokatui ir prie bylos medžiagos nepridedami.

57.

Vis dėlto pačiame teismo posėdyje skaityti teksto nepatartina. Siekiant palengvinti vertimą žodžiu, rekomenduojama kalbėti laisvai, remiantis tinkamai struktūrizuotais užrašais. Bet kuriuo atveju būtina kalbėti į mikrofoną natūraliai ir ne per greitai, visų pirma pristatyti kalbos planą ir stengtis kalbėti trumpais ir paprastais sakiniais.

58.

Šalių ar Statuto 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų asmenų aktyvus dalyvavimas baigiasi kartu su teismo posėdžiu. Išskyrus Procedūros reglamento 83 straipsnyje numatytą išimtinį posėdžio atnaujinimo atvejį, šalys ar minėti suinteresuotieji asmenys nebegali pateikti pastabų raštu ar žodžiu reaguodami, pavyzdžiui, į generalinio advokato išvadą, po to, kai bylą nagrinėjančio teismo pirmininkas paskelbė teismo posėdžio pabaigą.

59.

Šiais praktiniais nurodymais panaikinami ir pakeičiami 2004 m. spalio 15 d. Praktiniai nurodymai dėl tiesioginių ieškinių ir apeliacinių skundų (OL L 361, p. 15), iš dalies pakeisti 2009 m. sausio 27 d. (OL L 29, p. 51).

60.

Šie praktiniai nurodymai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jie įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo.