ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2013.347.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 347

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

56 tomas
2013m. gruodžio 20d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008

1

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa (Fiscalis 2020) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB

25

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB ( 1 )

33

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa Erasmus+ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB ( 1 )

50

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1289/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

74

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Horizontas 2020 (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 ( 1 )

81

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa Horizontas 2020 (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB ( 1 )

104

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1292/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo ( 1 )

174

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 ( 1 )

185

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa (Muitinė 2020) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB

209

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa Kūrybiška Europa (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB ( 1 )

221

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę Progress  ( 1 )

238

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1297/2013, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, dėl įsipareigojimų panaikinimo taisyklių tam tikroms valstybėms narėms, dėl galutinio likučio mokėjimo taisyklių iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

253

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1298/2013, kuriuo dėl finansinių asignavimų tam tikroms valstybėms narėms iš Europos socialinio fondo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

256

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų

259

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006

281

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006

289

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veikimo sąlygas

303

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

320

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006

470

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005

487

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008

549

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009

608

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007

671

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006

855

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1310/2013, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013nuostatos dėl išteklių ir jų skirstymo 2014 m. ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl jų taikymo 2014 m.

865

 

*

2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa

884

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1312/2013/ES dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) strateginės inovacijų darbotvarkės: EIT indėlis kuriant inovacinę Europą ( 1 )

892

 

*

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo ( 1 )

924

 

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013 dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa Horizontas 2020

948

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2013/743/ES

 

*

2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa Horizontas 2020 (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB ( 1 )

965

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

REGLAMENTAI

20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1285/2013

2013 m. gruodžio 11 d.

dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Europos palydovinės navigacijos politikos tikslas – aprūpinti Sąjungą dviem palydovinės navigacijos sistemomis – pagal Galileo programą sukurta sistema ir EGNOS sistema (toliau – sistemos). Šios sistemos kuriamos atitinkamai pagal Galileo ir EGNOS programas. Kiekvienos sistemos infrastruktūrą sudaro palydovai ir antžeminių stočių tinklas;

(2)

Galileo programos tikslas – įdiegti ir eksploatuoti pirmąją pasaulinę palydovinės navigacijos ir padėties nustatymo infrastruktūrą, specialiai suprojektuotą naudoti civiliniais tikslais, kurią gali naudoti įvairūs Europos ir pasaulio vieši ir privatūs subjektai. Pagal Galileo programą sukurta sistema veikia nepriklausomai nuo kitų sistemų, kurios yra ar galėtų būti sukurtos, ir taip prisideda, be kita ko, prie strateginės Sąjungos autonomijos, kaip pabrėžė Europos Parlamentas ir Taryba;

(3)

EGNOS programos tikslas – gerinti veikiančių pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų (toliau – GNSS, angl. Global Navigation Satellite Systems) siunčiamų atvirų signalų ir pagal Galileo programą sukurtos sistemos atvirosios paslaugos signalų, kai jie pradės veikti, kokybę. Pagal EGNOS programą teikiamos paslaugos turėtų, teikiant tam prioritetą, apimti tas valstybių narių teritorijas, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje, šiuo tikslu įskaitant Azorų salas, Kanarų salas ir Madeirą;

(4)

Europos Parlamentas, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas nuolat reiškė visapusišką paramą Galileo ir EGNOS programoms;

(5)

Galileo ir EGNOS programų plėtojimui šiuo metu gerokai pažengus į priekį ir prasidėjus sistemų eksploatavimo etapui, būtina joms suteikti konkretų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima tenkinti jų reikmes, visų pirma valdymo ir saugumo reikmes, laikytis patikimo finansų valdymo reikalavimų ir skatinti sistemų naudojimą;

(6)

sistemos yra transeuropinių tinklų infrastruktūros, kurios yra naudojamos gerokai platesniu nei valstybių narių nacionalinės sienos mastu. Be to, šių sistemų siūlomos paslaugos padeda plėtoti įvairiausią ekonominę ir socialinę veiklą, įskaitant transeuropinius tinklus transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūrų srityse;

(7)

Galileo ir EGNOS programos yra pramonės politikos priemonės ir strategijos „Europa 2020“ dalis, kaip nurodyta 2010 m. lapkričio 17 d. Komisijos komunikate „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“. Jos taip pat nurodytos 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikate „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“. Tos programos, kurių bendra vertė siekia maždaug 130 mlrd. EUR laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2034 m. yra labai naudingos Sąjungos ekonomikai ir piliečiams;

(8)

vis daugiau ekonomikos sektorių, ypač transporto, telekomunikacijų, žemės ūkio ir energetikos, vis dažniau naudojasi palydovinėmis navigacijos sistemomis. Šios sistemos įvairiose srityse, pavyzdžiui, greitosios pagalbos, policijos, krizių ar sienų valdymo, gali būti naudingos ir viešosios valdžios institucijoms. Palydovinių navigacijos sistemų naudojimo plėtojimas duoda labai daug naudos ekonomikai, visuomenei ir aplinkai. Tokia socialinė ir ekonominė nauda gali būti suskirstyta į tris pagrindines kategorijas: tiesioginė nauda, susijusi su kosmoso rinkos augimu, tiesioginė nauda, susijusi su GNSS pagrįstų prietaikų ir paslaugų vartotojų rinkos augimu, ir netiesioginė nauda, susijusi su atsiradusiomis naujomis taikomosiomis programomis kituose sektoriuose ar technologijų perdavimu kitiems sektoriams, dėl kurių kuriamos naujos rinkos galimybės kituose sektoriuose, auga našumas visame pramonės sektoriuje ir užtikrinama nauda visuomenei, nes mažėja tarša ar didėja saugumo ir apsaugos lygiai;

(9)

todėl svarbu, kad Sąjunga remtų sistemomis pagrįstų prietaikų ir paslaugų plėtojimą. Tai leis Sąjungos piliečiams pasinaudoti sistemų privalumais ir užtikrinti, kad būtų išsaugotas visuomenės pasitikėjimas Galileo ir EGNOS programomis. Tinkama priemonė su GNSS pagrįstų prietaikų kūrimu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai finansuoti yra Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (toliau – programa „Horizontas 2020“), sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (2). Tačiau labai konkreti parengiamoji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos dalis turėtų būti finansuojama iš Galileo ir EGNOS programoms pagal šį reglamentą skirto biudžeto, kai tokia veikla susijusi su pagrindiniais elementais, kaip antai su Galileo sistemomis suderinamais lustų rinkiniais ir imtuvais, kurie palengvina prietaikų plėtojimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Vis dėlto dėl tokio finansavimo neturėtų kilti rizika pagal programas sukurtų infrastruktūrų įdiegimui ar eksploatavimui;

(10)

kadangi palydovinė navigacija vis plačiau naudojama įvairiose veiklos srityse, nutraukus paslaugų teikimą šiuolaikinė visuomenė ir daug ekonominės veiklos vykdytojų galėtų patirti daug nuostolių. Be to, dėl savo strateginės svarbos palydovinės navigacijos sistemos yra itin pažeidžiamos infrastruktūros, kurias galėtų būti bandoma panaudoti piktavališkai. Šie veiksniai galėtų pakenkti Sąjungos, jos valstybių narių ir piliečių saugumui. Todėl pagal Galileo ir EGNOS programas sukurtų infrastruktūrų projektavimo, plėtojimo, įdiegimo ir eksploatavimo etapais reikėtų atsižvelgti į saugumo reikalavimus laikantis standartinės praktikos;

(11)

Galileo programa sudaryta iš jau baigto nustatymo etapo, plėtojimo ir suderinimo etapo, kuris turėtų baigtis iki 2013 m., įdiegimo etapo, kuris prasidėjo 2008 m. ir turėtų būti baigtas 2020 m., ir eksploatavimo etapo, kuris turėtų laipsniškai prasidėti 2014–2015 m. siekiant, kad sistema visiškai veiktų 2020 m. Pirmieji keturi veikiantys palydovai buvo sukonstruoti ir paleisti plėtojimo ir suderinimo etape, o visa palydovų sistema turėtų būti baigta įdiegimo etapu ir papildoma eksploatavimo etapu. Atitinkamai turėtų būti plėtojama ir eksploatuojama susijusi antžeminė infrastruktūra;

(12)

EGNOS programos eksploatavimo etapas prasidėjo 2009 m. spalio mėn. pradėjus teikti atvirąją paslaugą ir 2011 m. kovo mėn. – žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. Safety of Life). Atsižvelgiant į techninius ir finansinius apribojimus ir remiantis tarptautiniais susitarimais, EGNOS sistemos teikiamų paslaugų geografinė aprėptis galėtų būti išplėsta į kitus pasaulio regionus, visų pirma į šalių kandidačių, trečiųjų šalių, kurios yra Bendro Europos dangaus narės, ir Europos kaimynystės politikos šalių teritorijas. Tačiau toks išplėtimas į kitus pasaulio regionus neturėtų būti finansuojamas iš Galileo ir EGNOS programoms pagal Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (3) skirtų biudžeto asignavimų ir dėl jo neturėtų būti atidedamas šios aprėpties išplėtimas į geografiniu požiūriu Europoje esančias valstybių narių teritorijas;

(13)

pirminis Galileo žmogaus gyvybės apsaugos paslaugos projektas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 683/2008 (4), buvo pertvarkytas, kad būtų užtikrintas jo sąveikumas su kitomis GNSS, veiksmingai reaguojama į žmogaus gyvybės apsaugos paslaugos naudotojų poreikius ir sumažintas reikiamos infrastruktūros sudėtingumas, rizika ir sąnaudos;

(14)

siekiant kuo labiau padidinti susidomėjimą EGNOS žmogaus gyvybės apsaugos paslauga, ji turėtų būti teikiama be tiesioginio naudotojo mokesčių. Kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1104/2011/ES (5), Galileo paslauga valstybinėms institucijoms (toliau - PVI) taip pat turėtų būti teikiama nemokamai šiems PVI užsakovams: valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai (toliau - EIVT) ir Sąjungos agentūroms, jei jos yra gavusios atitinkamą leidimą. Mokesčių nebuvimas nereiškia, kad tai paveiks nuostatas dėl kompetentingos PVI institucijos veikimo išlaidų, kaip nustatyta Sprendime Nr. 1104/2011/ES;

(15)

siekiant veiksmingiau panaudoti teikiamas paslaugas, pagal Galileo ir EGNOS programas sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos turėtų būti suderinti bei sąveikūs tarpusavyje ir, kiek tai įmanoma, su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir su įprastinėmis navigacijos priemonėmis, kai toks suderinamumas ir sąveikumas nustatyti tarptautiniame susitarime nedarant poveikio strateginės autonomijos tikslui;

(16)

kadangi Sąjunga iš esmės užtikrina visą Galileo ir EGNOS programų finansavimą, ji turėtų būti viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant tas programas, savininkė. Siekiant, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, turėtų būti sudaryti tinkami susitarimai su dabartiniais savininkais, visų pirma dėl pagrindinių infrastruktūrų dalių ir jų saugumo. Turėtų būti suprantama, kad nuostatos dėl nematerialiojo turto nuosavybės, įtvirtintos šiame reglamente, neapima teisių į nematerialųjį turtą, kuris pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus nėra perleidžiamas. Tokia Sąjungos nuosavybė neturėtų daryti poveikio Sąjungos galimybei, laikantis šio reglamento ir kai tai laikoma tikslinga atskirai įvertinus kiekvieną atvejį, suteikti tą turtą trečiosioms šalims arba juo disponuoti. Visų pirma Sąjunga turėtų galėti perleisti ar licencijuoti trečiosioms šalims su pagal Galileo ir EGNOS programas atliekamu darbu susijusias intelektinės nuosavybės teises. Siekiant palengvinti palydovinės navigacijos įsisavinimą rinkoje, reikia užtikrinti, kad trečiosios šalys galėtų kuo veiksmingiau pasinaudoti visų pirma su Galileo ir EGNOS programomis susijusiomis Sąjungos intelektinės nuosavybės teisėmis, įskaitant socialiniu ir ekonominiu lygmeniu;

(17)

šio reglamento nuostatos dėl nuosavybės netaikomos ne pagal Galileo ir EGNOS programas sukurtam ar pertvarkytam turtui. Vis dėlto kai kuriais atvejais toks turtas galėtų būti susijęs su programų vykdymo rezultatais. Siekiant skatinti naujų technologijų plėtojimą ne pagal Galileo ir EGNOS programas, Komisija turėtų skatinti trečiąsias šalis atkreipti jų dėmesį į atitinkamą nematerialųjį turtą ir, kai tai būtų naudinga programoms, vesti derybas dėl tinkamo jo panaudojimo sąlygų;

(18)

Sąjunga turėtų visiškai finansuoti Galileo programos įdiegimo ir eksploatavimo etapus ir EGNOS programos eksploatavimo etapą. Vis dėlto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) valstybės narės turėtų galėti remdamosi atitinkamais susitarimais skirti Galileo ir EGNOS programoms papildomų lėšų arba įnašus natūra, siekiant finansuoti papildomas programų dalis, susijusias su galimais konkrečiais atitinkamų valstybių narių tikslais. Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos taip pat turėtų galėti paremti programas;

(19)

siekiant užtikrinti Galileo ir EGNOS programų tęstinumą ir stabilumą ir atsižvelgiant į jų europinį aspektą ir jų teikiamą Europos pridėtinę vertę, finansinio planavimo laikotarpiais reikia pakankamo ir nuoseklaus finansavimo. Taip pat reikia nurodyti sumą, kurios reikia laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Galileo programos įdiegimo etapui pabaigti bei Galileo ir EGNOS programų eksploatavimo etapams finansuoti;

(20)

Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 skiriama ne daugiau kaip 7 071,73 mln. EUR dabartinėmis kainomis su Galileo ir EGNOS programomis susijusiems veiksmams finansuoti laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Siekiant aiškumo ir tam, kad būtų padedama lengviau kontroliuoti sąnaudas, ta bendra suma turėtų būti padalyta į įvairias kategorijas. Vis dėlto, siekiant lankstumo ir sklandaus programų įgyvendinimo, Komisija turėtų galėti perkelti lėšas iš vienos kategorijos į kitą. Programos veikla taip pat turėtų apimti sistemų ir jų veikimo apsaugą, įskaitant palydovų paleidimo metu. Šiuo atžvilgiu dalis išlaidų, skirtų tokią apsaugą užtikrinančioms paslaugoms, galėtų būti finansuojama iš Galileo ir EGNOS programoms skirto biudžeto, jeigu laikantis griežtos sąnaudų valdymo politikos ir neviršijant didžiausios sumos, nustatytos Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, tam dar liktų lėšų. Toks įnašas turėtų būti naudojamas tik duomenims ir paslaugoms teikti, o ne infrastruktūrai pirkti. Šiuo reglamentu siekiant tęsti Galileo ir EGNOS programų įgyvendinimą nustatomas finansinis paketas, kuris per metinę biudžeto tvirtinimo procedūrą Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7) 17 punkte;

(21)

šiame reglamente reikėtų apibrėžti veiklos kryptis, kurioms turi būti skiriami Sąjungos biudžeto asignavimai, skirti Galileo ir EGNOS programoms 2014–2020 m. laikotarpiu. Tokie asignavimai turėtų būti daugiausia skiriami su Galileo programos įdiegimo etapu susijusiai veiklai, įskaitant to etapo valdymo ir stebėsenos veiklai, taip pat veiklai, susijusiai su pagal Galileo programą sukurtos sistemos eksploatavimu, įskaitant išankstinius ar parengiamuosius tos programos eksploatavimo etapo darbus, taip pat veiklai, susijusiai su EGNOS sistemos eksploatavimu. Jie taip pat turėtų būti skiriami tam tikrai kitai veiklai finansuoti, kad būtų valdomi Galileo ir EGNOS programų tikslai ir jų siekiama, visų pirma pagrindinių elementų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai paramai, kaip antai su Galileo sistemomis suderinamiems lustų rinkiniams ir imtuvams, įskaitant atitinkamus padėties nustatymo ir vientisumo stebėjimo programinės įrangos modulius. Tie elementai sudaro infrastruktūrų siūlomų paslaugų ir vartotojams skirtų prietaikų sąsajas ir palengvina prietaikų kūrimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Jų plėtojimas labai prisideda prie kuo didesnės socialinės ir ekonominės naudos užtikrinimo, nes sudaro palankesnes sąlygas siūlomų paslaugų įsisavinimui rinkoje. Komisija turėtų kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti vykdomos išlaidų valdymo strategijos ataskaitą;

(22)

svarbu pažymėti, kad į planuojamas 2014–2020 m. laikotarpio sistemų investicijų ir eksploatavimo sąnaudas nėra įtraukti jokie nenumatyti finansiniai įsipareigojimai, kuriuos Sąjunga gali privalėti prisiimti, visų pirma įsipareigojimai, susiję su atsakomybe, kylančia dėl paslaugų teikimo arba sistemų priklausymo Sąjungai, ypač bet kokio sistemų veikimo sutrikimo atveju. Komisija tų įsipareigojimų atžvilgiu atlieka specifinę analizę;

(23)

taip pat reikėtų pabrėžti, kad šiame reglamente numatyti biudžeto ištekliai nedengia programai „Horizontas 2020“ skirtomis lėšomis finansuotų darbų, pvz., susijusių su sistemai sukurtų prietaikų plėtra. Tokie darbai padės veiksmingiau panaudoti pagal Galileo ir EGNOS programas teikiamas paslaugas, užtikrinti didelę Sąjungos investicijų grąžą, kuri duos socialinės ir ekonominės naudos, ir padidinti praktines Sąjungos verslo subjektų žinias apie palydovinės navigacijos technologiją. Komisija turėtų užtikrinti skirtingiems programų aspektams skirtų finansavimo šaltinių skaidrumą ir aiškumą;

(24)

be to, pajamas iš sistemų, visų pirma gautas už komercinės paslaugos teikimą pasinaudojant pagal Galileo programą sukurta sistema, turėtų gauti Sąjunga, kad būtų iš dalies užtikrintas ankstesnių jos investicijų kompensavimas, ir tos pajamos turėtų būti naudojamos Galileo ir EGNOS programų tikslams paremti. Pajamų paskirstymo sistema taip pat galėtų būti nustatyta sutartyse, sudarytose su privataus sektoriaus subjektais;

(25)

siekiant išvengti didesnių nei numatyta sąnaudų ir vėlavimo, kurie pakenkė Galileo ir EGNOS programų įgyvendinimui praeityje, būtina dėti daugiau pastangų papildomų sąnaudų ir (arba) vėlavimo rizikai valdyti, kaip reikalavo Europos Parlamentas 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl Europos palydovinės navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūros: įgyvendinimo vertinimas, būsimi iššūkiai ir finansavimo perspektyvos (8) ir Taryba 2011 m. kovo 31 d. išvadose, bei kaip nurodyta 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“;

(26)

kad Galileo ir EGNOS programų viešasis valdymas būtų patikimas reikia, pirma, griežtai atskirti Komisijos, Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros (toliau – EKA) atsakomybės sritis ir užduotis ir, antra, laipsniškai pritaikyti valdymą sistemų eksploatavimo reikmėms;

(27)

kadangi Komisija atstovauja Sąjungai, kuri iš esmės vienintelė finansuoja Galileo ir EGNOS programas ir yra sistemų savininkė, Komisija turėtų būti atsakinga už tų programų įgyvendinimą ir užtikrinti jų bendrą priežiūrą. Ji turėtų valdyti pagal šį reglamentą programoms skirtas lėšas ir užtikrinti, kad visi su programomis susiję veiksmai būtų įgyvendinti, o Europos GNSS agentūros ir EKA atsakomybės sritys ir užduotys būtų aiškiai atskirtos. Šiuo tikslu be bendrosios atsakomybės užduočių ir kitų šiuo reglamentu jai pavestų užduočių reikėtų Komisijai paskirti konkrečias užduotis. Siekdama optimaliau panaudoti skirtingų suinteresuotųjų subjektų išteklius ir žinias, Komisija, laikydamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, įgaliojimų delegavimo susitarimais turėtų galėti deleguoti tam tikras užduotis;

(28)

atsižvelgiant į Galileo ir EGNOS programų sistemų antžeminės infrastruktūros svarbą ir šios infrastruktūros poveikį sistemų saugumui, infrastruktūros vietos nustatymas turėtų būti viena iš konkrečių užduočių, kurios priskiriamos Komisijai. Sistemų antžeminės infrastruktūros įdiegimas turėtų toliau vykti laikantis atviro ir skaidraus proceso. Tokios infrastruktūros vieta turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į geografinius ir techninius apribojimus, susijusius su optimaliu antžeminės infrastruktūros geografiniu paskirstymu ir tuo, kad galbūt jau esama įrengimų bei įrangos, kurie yra tinkami atitinkamoms užduotims vykdyti, taip pat užtikrinant, kad tenkinami su kiekviena antžemines stotimi susiję saugumo poreikiai ir įvykdomi nacionaliniai kiekvienos valstybės narės saugumo reikalavimai;

(29)

Europos GNSS agentūra buvo įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 912/2010 (9), kad būtų pasiekti Galileo ir EGNOS programų tikslai ir atliktos tam tikros su tų programų pažanga susijusios užduotys. Ji yra Sąjungos agentūra, kuri priskiriama Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1605/2012 apibrėžtoms įstaigoms ir kuriai taikomi Sąjungos agentūroms nustatyti reikalavimai. Jai turėtų būti pavestos tam tikros užduotys, susijusios su programų saugumu ir su galimu jos paskyrimu kompetentinga PVI institucija. Ji taip pat turėtų prisidėti prie sistemų naudojimo sklaidos ir pardavimo, be kita ko, užmegzdama ryšius su pagal Galileo ir EGNOS programas teikiamų paslaugų naudotojais ir potencialiais naudotojais, ir ji turėtų rinkti informaciją apie jų poreikius ir palydovinės navigacijos rinkos raidą. Be to, ji turėtų atlikti užduotis, kurias Komisija jai patiki vienu ar keliais įgaliojimų delegavimo susitarimais, į kuriuos būtų įtrauktos kitos konkrečios su programomis susijusios įvairios užduotys, visų pirma su sistemų eksploatavimo etapais, įskaitant programų operacinį valdymą, prietaikų bei paslaugų sklaida palydovinės navigacijos rinkoje ir pagrindinių elementų, susijusių su programomis, kūrimo sklaida susijusias užduotis. Kad Sąjungai atstovaujanti Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į tuos įgaliojimų delegavimo susitarimus turėtų būti įtrauktos bendrosios Europos GNSS agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos.

Siekiant užtikrinti Galileo ir EGNOS programų tęstinumą, atsakomybės už užduotis, susijusias su operaciniu tų programų valdymu ir jų eksploatavimu, perdavimas Europos GNSS agentūrai turėtų būti laipsniškas ir vykdomas tik sėkmingai atlikus tinkamą darbų perdavimo peržiūrą ir tik tuo atveju, jei Europos GNSS agentūra yra pasirengusi prisiimti tokias užduotis. EGNOS programos atveju šis darbų perdavimas turėtų vykti 2014 m. sausio 1 d., o Galileo programos atveju – 2016 m.;

(30)

dėl Galileo programos įdiegimo etapo Sąjunga turėtų sudaryti įgaliojimų delegavimo susitarimą, kuriame EKA nustatytų EKA užduotis tuo etapu. Sąjungai atstovaujanti Komisija turėtų dėti visas pastangas, kad tas įgaliojimų delegavimo susitarimas būtų sudarytas per šešis mėnesius nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Kad Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į įgaliojimų delegavimo susitarimą turėtų būti įtrauktos bendrosios EKA patikėtų lėšų administravimo sąlygos. Veiklos, kurią finansuoja vienintelė Sąjunga, atžvilgiu tokios sąlygos turėtų užtikrinti atitinkamą kontrolės lygį, panašų į kontrolės lygį, kurio būtų reikalaujama, jei EKA būtų Sąjungos agentūra;

(31)

dėl Galileo ir EGNOS programų eksploatavimo etapo Europos GNSS agentūra turėtų su EKA sudaryti darbinius susitarimus, kuriuose būtų nustatytos EKA užduotys kuriant ateities kartos sistemas ir teikiant techninę paramą naudojant esamą sistemų kartą. Tie susitarimai turėtų būtų suderinami su Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Jie neturėtų apimti EKA vaidmens, susijusio su veikla mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, taip pat su ankstyvaisiais infrastruktūrų, sukurtų pagal Galileo ir EGNOS programas, raidos ir mokslinių tyrimų veiklos etapais. Tokia veikla turėtų būti finansuojama ne iš programoms skirto biudžeto, o iš programai „Horizontas 2020“ skirtų lėšų;

(32)

atsakomybė už Galileo ir EGNOS programų pažangą apima visų pirma atsakomybę už jų saugumą bei atsakomybę už sistemų ir jų eksploatavimo saugumą. Komisija už saugumą yra atsakinga net jei tam tikros su saugumu susijusios užduotys yra pavestos Europos GNSS agentūrai, išskyrus atvejį, kai taikomi Tarybos bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP (10), kuriuos reikia persvarstyti, kad būtų atsižvelgta į Galileo ir EGNOS programų pokyčius, jų valdymą ir dėl Lisabonos sutarties atliktus Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimus. Komisijai pavesta nustatyti priemones, skirtas užtikrinti tinkamą skirtingų už saugumą atsakingų subjektų veiklos koordinavimą;

(33)

taikant šį reglamentą, su saugumu susijusiais klausimais Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamais valstybių narių saugumo ekspertais;

(34)

atsižvelgiant į specifinę EIVT patirtį ir jos nuolatinį bendradarbiavimą su trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų administracijomis, ji yra tinkama padėti Komisijai vykdyti tam tikras su sistemų bei Galileo ir EGNOS programų saugumu susijusias užduotis išorės santykių srityje pagal Tarybos sprendimą 2010/427/ES (11). Komisija turėtų užtikrinti, kad EIVT visapusiškai dalyvautų jos veikloje įgyvendinant išorės santykių sričiai priskiriamas su saugumu susijusias užduotis. Tuo tikslu EIVT turėtų būti teikiama visa reikalinga techninė pagalba;

(35)

siekiant užtikrinti saugų keitimąsi informacija pagal šio reglamento taikymo sritį, atitinkamuose saugumo nuostatuose turėtų būti užtikrintas toks ES įslaptintos informacijos apsaugos lygis, kuris yra lygiavertis apsaugos lygiui, numatytam saugumo taisyklėse, nustatytose Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (12) priede ir Tarybos saugumo taisyklėse, nustatytose Tarybos sprendimo 2013/488/ES (13) prieduose. Kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad jos nacionaliniai saugumo nuostatai būtų taikomi visiems jos teritorijoje gyvenantiems fiziniams asmenims ir visiems jos teritorijoje įsisteigusiems juridiniams asmenims, kurie tvarko su Galileo ir EGNOS programomis susijusią ES įslaptintą informaciją. EKA saugumo nuostatai ir 2011 m. birželio 15 d. Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendimas (14) turėtų būti laikomi lygiaverčiais saugumo taisyklėms, nustatytoms Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede ir saugumo taisyklėms nustatytoms Tarybos sprendimo 2013/488/ES prieduose;

(36)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis esamoms ir būsimoms taisyklėms dėl teisės susipažinti su dokumentais, priimtoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 15 straipsnio 3 dalį. Be to, šis reglamentas neturėtų būti suprantamas kaip nustatantis valstybėms narėms pareigą nesilaikyti savo konstitucinių reikalavimų dėl teisės susipažinti su dokumentais;

(37)

siekiant paskirstyti Galileo ir EGNOS programoms skirtas Sąjungos lėšas, kurių viršutinės ribos Komisija neturėtų viršyti, turėtų būti taikomos veiksmingos viešųjų pirkimų procedūros ir, visų pirma derantis dėl sutarčių turėtų būti užtikrintas optimalus išteklių naudojimas, geros kokybės paslaugos, nenutrūkstamas programų tęstinumas, tinkamas rizikos valdymas ir nustatyto tvarkaraščio laikymasis. Atitinkama perkančioji organizacija turėtų stengtis laikytis tų reikalavimų;

(38)

kadangi Galileo ir EGNOS programas iš esmės finansuos Sąjunga, pagal tas programas vykdomi viešieji pirkimai turėtų atitikti Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles, o jų svarbiausias tikslas visų pirma turėtų būti užtikrinti optimalų išteklių panaudojimą, kontroliuoti sąnaudas, mažinti riziką, gerinti veiksmingumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Reikėtų užtikrinti atvirą ir sąžiningą konkurenciją visoje tiekimo grandinėje suteikiant lygiavertes galimybes visų pirma naujiems rinkos dalyviams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) dalyvauti visuose pramonės lygmenyse. Turėtų būti vengiama galimo vieno tiekėjo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir ilgalaikės priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Siekiant sumažinti su programomis susijusią riziką, išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo ir užtikrinti geresnę bendrą programų ir jų sąnaudų bei tvarkaraščio laikymosi kontrolę, prireikus turėtų būti naudojami keli tiekimo šaltiniai. Be to, turėtų būti išsaugota ir skatinama Europos pramonės raida visose su palydovine navigacija susijusiose srityse, laikantis tarptautinių susitarimų, kurių šalimi yra Sąjunga. Kiek įmanoma, turėtų būti mažinama prasto sutarties vykdymo arba nevykdymo rizika. Tuo tikslu rangovai turėtų įrodyti sutarties vykdymo tvarumą prisiimtų įsipareigojimų ir sutarties trukmės atžvilgiu. Todėl perkančiosios organizacijos prireikus turėtų nustatyti reikalavimus dėl tiekimo ir paslaugų teikimo patikimumo.

Be to, neskelbtino pobūdžio prekių ir paslaugų pirkimo atveju perkančiosios organizacijos gali nustatyti specialius reikalavimus tokiam pirkimui, visų pirma siekdamos užtikrinti informacijos saugumą. Sąjungos pramonei turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti ne Sąjungos šaltiniais, jeigu įrodoma, kad jų siūlomi tam tikri komponentai ir paslaugos yra gerokai kokybiškesni ir ekonomiškesni; tokiu atveju vis dėlto atsižvelgiama į programų strateginį pobūdį ir Sąjungos saugumo bei eksporto kontrolės reikalavimus. Turėtų būti pasinaudota viešojo sektoriaus investicijomis, pramonės patirtimi ir žiniomis, įskaitant tas, kurios įgytos programų sukūrimo, plėtojimo ir suderinimo etapais, užtikrinant, kad nebūtų pažeistos taisyklės dėl konkursų tvarkos;

(39)

siekiant geriau įvertinti bendras produkto, paslaugos arba darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, sąnaudas, įskaitant jo ilgalaikes veiklos sąnaudas, kai tinkama, viešojo pirkimo procedūros metu reikėtų atsižvelgti į bendras sąnaudas per naudingą produkto, paslaugos arba darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, gyvavimo ciklą, taikant ekonominio efektyvumo metodą, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimą, vykdant viešąjį pirkimą, grindžiamą ekonomiškai naudingiausio konkurso sutarties skyrimo kriterijumi. Tuo tikslu perkančioji organizacija turėtų užtikrinti, kad metodika, kurią taikant ketinama apskaičiuoti produkto, paslaugos ar darbo naudingo gyvavimo ciklo sąnaudas, būtų aiškiai paminėta sutarties dokumentuose arba skelbime apie pirkimą ir kad ji sudarytų galimybę patikrinti, ar konkurso dalyvių pateikta informacija yra tiksli;

(40)

palydovinė navigacija yra sudėtinga ir nuolat besikeičianti technologija. Dėl to pagal Galileo ir EGNOS programas vykdant viešųjų pirkimų sutartis kyla netikrumų ir rizikos, nes tokios sutartys gali būti susijusios su ilgalaikiais įsipareigojimais dėl įrangos arba paslaugų. Tos būdingos savybės reikalauja nustatyti specialias priemones, kurios būtų taikomos kartu su Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytomis taisyklėmis. Todėl perkančioji organizacija turėtų galėti užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas, kai viena ar daugiau bendrovių prieš skelbiant konkursą jau turi konfidencialios informacijos apie su konkursu susijusią veiklą. Ji taip pat turėtų galėti sudaryti sąlyginę dalinę sutartį, laikantis tam tikrų sąlygų padaryti sutarties vykdymo pakeitimą arba net nustatyti mažiausią subrangos lygį. Galiausiai, dėl Galileo ir EGNOS programoms būdingų su technologijomis susijusių netikrumų, viešųjų pirkimų kainos ne visada gali būti tiksliai nustatytos, todėl pageidautina sutartis sudaryti specialia forma, kai nenurodama konkreti ir galutinė kaina, bet įtraukiamos Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygos;

(41)

reikėtų pažymėti, kad pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 4 straipsnio 3 dalį, valstybės narės turėtų nesiimti priemonių, kurios galėtų pakenkti Galileo ir EGNOS programoms arba paslaugoms. Taip pat reikėtų patikslinti, kad atitinkamos valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų teritorijose esančių antžeminių stočių apsaugą. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų dirbti kartu ir bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir reguliavimo institucijomis, kad užtikrintų galimybes saugiai naudotis radijo spektru, kurio reikia pagal Galileo programą sukurtai sistemai, siekiant, kad būtų iki galo išplėtotos ir įdiegtos ta sistema pagrįstos prietaikos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/ES (15);

(42)

kadangi sistemos yra pasaulinio masto, labai svarbu, kad Sąjunga sudarytų susitarimus dėl Galileo ir EGNOS programų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis pagal SESV 218 straipsnį, visų pirma siekdama užtikrinti sklandų jų vykdymą, spręsti tam tikrus su saugumu ir mokesčiais susijusius klausimus, užtikrinti optimalesnes Sąjungos piliečiams teikiamas paslaugas ir patenkinti trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų poreikius. Taip pat naudinga prireikus esamus susitarimus pritaikyti Galileo ir EGNOS programų raidai. Rengdama arba įgyvendindama tuos susitarimus Komisija gali prašyti EIVT, EKA ir Europos GNSS agentūros pagalbos atliekant pagal šį reglamentą joms pavestas užduotis;

(43)

reikėtų patvirtinti, kad Komisija, atlikdama kai kurias nereguliuojamojo pobūdžio užduotis, prireikus ir jei būtina gali prašyti tam tikrų nepriklausomų šalių techninės pagalbos. Kiti Galileo ir EGNOS programų viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai taip pat gali pasinaudoti ta pačia technine pagalba vykdydami jiems pagal šį reglamentą patikėtas užduotis;

(44)

Sąjunga grindžiama pagarbos pagrindinėms teisėms principu ir visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose aiškiai pripažįstama pagrindinė teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Vykdant Galileo ir EGNOS programas reikėtų užtikrinti asmens duomenų ir privataus gyvenimo apsaugą;

(45)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines bei finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(46)

būtina užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba būtų reguliariai informuojami apie Galileo ir EGNOS programų vykdymą, ypač apie rizikos valdymą, sąnaudas, vykdymo terminus ir veiklos rezultatus. Be to, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija rengs susitikimus Galileo tarpinstitucinėje grupėje pagal Bendrą deklaraciją dėl Galileo tarpinstitucinės grupės, skelbiamą kartu su šiuo reglamentu;

(47)

Komisija, remdamasi sutartais rodikliais, turėtų įvertinti priemonių, kurių imtasi Galileo ir EGNOS programų tikslams pasiekti, našumą ir veiksmingumą;

(48)

siekiant užtikrinti sistemų bei jų veikimo saugumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl aukšto lygio tikslų, būtinų sistemų saugumui ir jų veikimui užtikrinti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(49)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (16);

(50)

siekiant užtikrinti patikimą viešąjį valdymą, turi būti užtikrintas vientisas Galileo ir EGNOS programų valdymas, greitesnis sprendimų priėmimas ir vienodos galimybės gauti informaciją, todėl Europos GNSS agentūros ir EKA atstovai stebėtojų teisėmis turėtų galėti dalyvauti Europos GNSS programų komiteto (toliau – komitetas), įsteigto padėti Komisijai, veikloje. Dėl tų pačių priežasčių su Sąjunga tarptautinį susitarimą sudariusių trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai turėtų galėti dalyvauti komiteto veikloje, taikant saugumo apribojimus ir laikantis tokiame susitarime nustatytų sąlygų. Šie Europos GNSS agentūros, EKA, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai neturi teisės dalyvauti komiteto balsavimo procedūroje;

(51)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įdiegti ir eksploatuoti palydovinės navigacijos sistemas, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskira valstybė narė, ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(52)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 876/2002 (17) įsteigta bendra įmonė Galileo nutraukė savo veiklą 2006 m. gruodžio 31 d. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 876/2002 turėtų būti panaikintas;

(53)

atsižvelgiant į būtinybę įvertinti Galileo ir EGNOS programas, į reikalingų Reglamento (EB) Nr. 683/2008 pakeitimų apimtį ir siekiant aiškumo bei teisinio tikrumo, Reglamentas (EB) Nr. 683/2008 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos pagal Europos palydovinės navigacijos programas sukurtų sistemų įdiegimo ir eksploatavimo taisyklės, visų pirma jų valdymo ir Sąjungos finansinio įnašo taisyklės.

2 straipsnis

Europos palydovinės navigacijos sistemos ir programos

1.   Europos palydovinės navigacijos programos Galileo ir EGNOS apima visą veiklą, susijusią su Europos palydovinės navigacijos sistemų, t. y. pagal Galileo programą sukurtos sistemos ir EGNOS sistemos, sukūrimu, plėtojimu, suderinimu, įrengimu, eksploatavimu, atnaujinimu, tobulinimu ir jų saugumo bei sąveikumo užtikrinimu.

Tomis programomis taip pat siekiama užtikrinti kuo didesnę Europos palydovinės navigacijos sistemų socialinę ir ekonominę naudą, visų pirma skatinant tų sistemų naudojimą ir jomis pagrįstų prietaikų ir paslaugų plėtojimą.

2.   Pagal Galileo programą sukurta sistema – civilių administruojama civilinė sistema ir autonominė pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (toliau – GNSS) infrastruktūra, sudaryta iš palydovų sistemos ir pasaulinio antžeminių stočių tinklo.

3.   Sistema EGNOS – regioninės palydovinės navigacijos sistemos infrastruktūra, kuri stebi ir ištaiso atvirus signalus, kuriuos skleidžia veikiančios pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos, ir atvirosios paslaugos signalus, kurie bus skleidžiami iš pagal Galileo programą sukurtos sistemos, kai jie pradės veikti. Ji sudaryta iš antžeminių stočių ir kelių siųstuvų, įrengtų geostacionariuosiuose palydovuose.

4.   Konkretūs Galileo programos tikslai – užtikrinti, kad pagal šią programą sukurtos sistemos skleidžiamus signalus būtų įmanoma panaudoti šioms funkcijoms:

a)

teikti atvirąją paslaugą, kuri vartotojui yra nemokama ir kuria teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, daugiausia skirta masinio naudojimo palydovinės navigacijos prietaikoms;

b)

prisidėti, panaudojant Galileo programos atvirosios paslaugos signalus ir (arba) bendradarbiaujant su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis, prie vientisumo stebėjimo paslaugų, skirtų žmogaus gyvybės apsaugos prietaikų naudotojams, laikantis tarptautinių standartų;

c)

teikti komercinę paslaugą profesinėms ar komercinėms reikmėms skirtoms prietaikoms kurti, nes ji, palyginti su atvirąja paslauga, yra veiksmingesnė ir teikia didesnės papildomos naudos duodančių duomenų;

d)

teikti paslaugą valstybinėms institucijoms (toliau - PVI), skirtą tik valdžios institucijų įgaliotiems vartotojams, naudojantiems neskelbtino pobūdžio prietaikas, kurioms būtina užtikrinti aukšto lygio paslaugos tęstinumą; ši paslauga teikiama nemokamai valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, EIVT ir tam tikrais atvejais tinkamai įgaliotoms Sąjungos agentūroms; teikiant šią paslaugą naudojami labai stiprūs koduoti signalai. Klausimas, ar taikyti mokestį kitiems PVI užsakovams, nurodytiems Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 2 straipsnyje, sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai ir atitinkamos nuostatos nurodomos pagal to sprendimo 3 straipsnio 5 dalį sudarytuose susitarimuose;

e)

prisidėti prie sistemos COSPAS-SARSAT paieškos ir gelbėjimo paslaugos (toliau – SAR), nustatant nelaimės signalus, siunčiamus iš avarinių švyturių, ir persiunčiant jiems transliuojamus signalus.

5.   Konkretūs EGNOS programos tikslai - užtikrinti, kad EGNOS sistemos skleidžiamus signalus būtų įmanoma panaudoti šioms funkcijoms:

a)

teikti atvirąją paslaugą, kuri vartotojui yra nemokama ir kuria teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, daugiausia skirta masinio naudojimo palydovinės navigacijos prietaikoms toje zonoje, kurioje veikia EGNOS sistema;

b)

teikti komercinio pobūdžio duomenų perdavimo paslaugą, t. y. EGNOS Data Access Service (EDAS), skirtą skatinti kurti profesinėms ar komercinėms reikmėms skirtas prietaikas, nes ji, palyginti su atvirąja paslauga, yra veiksmingesnė ir teikia didesnės papildomos naudos duodančių duomenų;

c)

teikti žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. SoL), skirtą vartotojams, kuriems saugumas yra ypač svarbus; ši paslauga, kuriai netaikomi tiesioginio naudotojo mokesčiai, visų pirma atitinka tam tikruose sektoriuose nustatytus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir turi patikimumo funkciją, leidžiančią veikimo zonoje įspėti vartotojus apie bet kokio pobūdžio triktį arba apie signalus „viršijamas leidžiamas nuokrypis“ sistemose, pagerintose naudojant EGNOS sistemą.

Prioritetas teikiamas tų funkcijų vykdymui valstybių narių teritorijose, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje.

EGNOS sistemos geografinė aprėptis gali būti išplėsta taip, kad apimtų kitus pasaulio regionus, ypač šalių kandidačių, trečiųjų šalių, esančių asocijuotomis Bendro Europos Dangaus narėmis, ir Europos kaimynystės politikos šalių teritorijas, jei tai techniškai įmanoma, ir remiantis tarptautiniais susitarimais. Tokio išplėtimo išlaidos, įskaitant susijusias ekploatavimo išlaidas, nedengiamos iš 9 straipsnyje nurodytų išteklių. Dėl tokio išplėtimo neturi vėluoti EGNOS sistemos geografinės aprėpties išplėtimas per visas valstybių narių teritorijas, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje.

3 straipsnis

Galileo programos etapai

Galileo programą sudaro šie etapai:

a)

2001 m. pasibaigęs sukūrimo etapas, kurio metu buvo nustatyta sistemos struktūra ir apibrėžtos jos sudėtinės dalys;

b)

plėtojimo ir suderinimo etapas, kurį planuojama užbaigti ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. ir kuris apima pirmųjų palydovų konstravimą ir paleidimą, pirmosios antžeminės infrastruktūros įrengimą ir visus darbus bei operacijas, būtinus sistemai orbitoje suderinti;

c)

įdiegimo etapas, kurį siekiama užbaigti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. ir kuris apima:

i)

visos kosmoso infrastruktūros, ypač visų palydovų, kurie reikalingi 2 straipsnio 4 dalyje nurodytiems konkretiems tikslams pasiekti, ir reikiamų atsarginių palydovų statymą, įrengimą ir apsaugą, taip pat susijusią plėtojimo techninę priežiūrą ir veiklą;

ii)

visos antžeminės infrastruktūros, ypač infrastruktūros, kuri reikalinga palydovams valdyti ir palydovinės radijo navigacinės sistemos duomenims tvarkyti, paslaugų centrų ir kitų antžeminių centrų, statymą, įrengimą ir apsaugą, taip pat susijusią plėtojimo techninę priežiūrą ir veiklą;

iii)

pasirengimą eksploatavimo etapui, įskaitant parengiamąją veiklą, susijusią su 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų teikimu;

d)

eksploatavimo etapas, kuris apima:

i)

kosmoso infrastruktūros valdymą, priežiūrą, nuolatinį tobulinimą, plėtojimą ir apsaugą, įskaitant papildymo ir nusidėvėjimo valdymą;

ii)

antžeminės infrastruktūros, visų pirma paslaugų centrų ir kitų antžeminių centrų, tinklų ir vietų, valdymą, priežiūrą, nuolatinį tobulinimą, raidą ir apsaugą, įskaitant papildymo ir susidėvėjimo valdymą;

iii)

sistemos būsimų kartų ir 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų plėtojimą;

iv)

su programa susijusias sertifikavimo ir standartizavimo operacijas;

v)

2 straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų teikimą ir pardavimą;

vi)

bendradarbiavimą su kitomis GNSS; ir

vii)

visus kitus sistemai plėtoti ir programos sklandžiam veikimui užtikrinti reikalingus veiksmus.

Eksploatavimo etapas laipsniškai pradedamas 2014–2015 m., pradėjus teikti pirmines paslaugas atvirajai paslaugai, paieškos bei gelbėjimo paslaugai ir paslaugai valstybinėms institucijoms. Tos pirminės paslaugos palaipsniui tobulinamos, o 2 straipsnio 4 dalyje nurodytuose konkrečiuose tiksluose nurodytos kitos funkcijos palaipsniui įgyvendinamos siekiant ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pasiekti visą veikimo pajėgumą.

4 straipsnis

EGNOS eksploatavimo etapas

EGNOS eksploatavimo etapas daugiausia apima:

a)

kosmoso infrastruktūros valdymą, priežiūrą, nuolatinį tobulinimą, plėtojimą ir apsaugą, įskaitant papildymo ir nusidėvėjimo valdymą;

b)

antžeminės infrastruktūros, visų pirma tinklų, aikštelių ir paramos priemonių, valdymą, priežiūrą, nuolatinį tobulinimą, plėtojimą ir apsaugą, įskaitant papildymo ir nusidėvėjimo valdymą;

c)

sistemos būsimų kartų ir 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų paslaugų plėtojimą;

d)

su programa susijusias sertifikavimo ir standartizavimo operacijas;

e)

2 straipsnio 5 dalyje nurodytų paslaugų teikimą ir pardavimą;

f)

visus sistemos ir jos eksploatavimo patikimumą užtikrinančius elementus;

g)

koordinavimo veiklą, susijusią su 2 straipsnio 5 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytų konkrečių tikslų įvykdymu.

5 straipsnis

Sistemų suderinamumas ir sąveikumas

1.   Pagal Galileo ir EGNOS programas sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos turi būti techniniu požiūriu tarpusavyje suderinti ir sąveikūs.

2.   Pagal Galileo ir EGNOS programas sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos yra suderinti ir sąveikūs su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir įprastinėmis navigacijos priemonėmis, jei tokie suderinamumo ir sąveikumo reikalavimai yra nustatyti pagal 29 straipsnį sudarytame tarptautiniame susitarime.

6 straipsnis

Nuosavybė

Sąjunga yra viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant Galileo ir EGNOS programas, savininkė. Tuo tikslu su trečiosiomis šalimis prireikus sudaromi susitarimai dėl esamų nuosavybės teisių.

Komisija pagal tinkamą sistemą užtikrina optimalų šiame straipsnyje nurodyto turto naudojimą; visų pirma ji kuo veiksmingiau valdo su Galileo ir EGNOS programomis susijusias intelektinės nuosavybės teises, atsižvelgdama į poreikį saugoti Sąjungos intelektinės nuosavybės teises ir didinti jų vertę, saugoti visų suinteresuotųjų subjektų interesus ir darnaus rinkų bei naujų technologijų plėtojimo poreikį. Tuo tikslu ji užtikrina, kad į sutartis, sudarytas pagal Galileo ir EGNOS programas, būtų įtraukta galimybė trečiosioms šalims perduoti ar licencijuoti su pagal tas programas atliekamu darbu susijusias intelektinės nuosavybės teises.

II   SKYRIUS

BIUDŽETO ĮNAŠAS IR TVARKA

7 straipsnis

Veikla

1.   Pagal šį reglamentą Galileo ir EGNOS programoms įgyvendinti laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2020 m. skirti Sąjungos biudžeto asignavimai suteikiami siekiant finansuoti veiklą, susijusią su:

a)

Galileo programos įdiegimo etapo užbaigimu, kaip nurodyta 3 straipsnio c punkte;

b)

Galileo programos eksploatavimo etapu, kaip nurodyta 3 straipsnio d punkte;

c)

EGNOS programos eksploatavimo etapu, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

d)

Galileo ir EGNOS programų valdymu ir stebėsena.

2.   Galileo ir EGNOS programoms skirti Sąjungos biudžeto asignavimai pagal 9 straipsnio 2 dalį taip pat teikiami su pagrindinių elementų, kaip antai su Galileo sistemomis suderinamų lustų rinkinių ir imtuvų, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra susijusiai veiklai finansuoti.

3.   Galileo ir EGNOS programoms skirti Sąjungos biudžeto asignavimai taip pat padengia Komisijos išlaidas, susijusias su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, būtina programoms valdyti ir 2 straipsnio 4 ir 5 dalyje nurodytiems konkretiems tikslams įgyvendinti. Tokios išlaidos gali būti išlaidos, patirtos visų pirma dėl:

a)

ekspertų tyrimų ir posėdžių;

b)

informavimo ir komunikacijos veiklos, įskaitant institucijų vykdomą komunikaciją apie prioritetines Sąjungos politikos kryptis, kai jos tiesiogiai susijusios su šio reglamento tikslais ir jomis visų pirma siekiama kurti sąveiką su kitomis atitinkamomis Sąjungos politikos sritimis;

c)

informacinių technologijų (toliau – IT) technologijų tinklų, kuriais siekiama apdoroti informaciją ar ja keistis;

d)

bet kokios kitos Komisijai suteiktos techninės ar administracinės pagalbos programų valdymui.

4.   Galileo ir EGNOS programų ir įvairių tų programų etapų sąnaudas turi būti galima aiškiai nustatyti. Komisija, laikydamasi skaidraus valdymo principo, kasmet praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir 36 straipsnyje nurodytam komitetui (toliau - komitetas) apie Sąjungos lėšų, įskaitant rezervą nenumatytiems atvejams, skyrimą kiekvienai šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytai veiklai ir tų fondų panaudojimą.

8 straipsnis

Galileo ir EGNOS programų finansavimas

1.   Pagal 9 straipsnį Sąjunga finansuoja su Galileo ir EGNOS programomis susijusią veiklą, nurodytą 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, siekdama pasiekti 2 straipsnyje nustatytus tikslus, nedarydama poveikio įnašams iš kitų finansavimo šaltinių, įskaitant nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2.   Valstybės narės gali prašyti Galileo ir EGNOS programoms skirti papildomų lėšų, kuriomis tam tikrais atvejais būtų padengiamos papildomos dalys, su sąlyga, kad dėl tokių papildomų dalių atitinkamai programai nesukuriama finansinės ar techninės naštos arba neuždelsiamas jos įgyvendinimas. Remdamasi valstybės narės prašymu, Komisija pagal 36 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą nusprendžia, ar tos dvi sąlygos yra įvykdytos. Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir komitetui apie galimą šios dalies taikymo poveikį Galileo ir EGNOS programoms.

3.   Galileo ir EGNOS programoms papildomų lėšų taip pat gali skirti trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos. 29 straipsnyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose nustatomos jų dalyvavimo sąlygos ir tvarka.

4.   Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos papildomos lėšos priskiriamos išorinėms asignuotosioms pajamoms pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 2 dalį.

9 straipsnis

Ištekliai

1.   7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos veiklos įgyvendinimui ir su ta veikla susijusiai rizikai padengti laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. skirtas finansinis paketas yra 7 071,73 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

Metinius asignavimus tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, neviršydami daugiametės finansinės programos ribų.

Pirmoje pastraipoje nurodyta suma skirstoma į šias išlaidų kategorijas dabartinėmis kainomis:

a)

7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai veiklai vykdyti – 1 930 mln. EUR;

b)

7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai veiklai vykdyti – 3 000 mln. EUR;

c)

7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai veiklai vykdyti – 1 580 mln. EUR;

d)

7 straipsnio 1 dalies d punkte ir 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai veiklai vykdyti – 561,73 mln. EUR.

2.   Nedarant poveikio sumoms, skirtoms prietaikų plėtojimui remiantis programoje „Horizontas 2020 m.“ numatytomis sistemomis, Galileo ir EGNOS programoms skirtais biudžeto asignavimais, įskaitant asignuotąsias pajamas, finansuojama 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla, jei finansavimo suma neviršija 100 mln. EUR pastoviomis kainomis.

3.   Komisija gali perkelti lėšas iš vienos išlaidų kategorijos į kitą, kaip nustatyta 1 dalies trečios pastraipos a–d punktuose, neviršijant 10 proc. 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos. Kai perkeliamos sumos kartu sudaro daugiau kaip 10 proc. 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos, Komisija konsultuojasi su komitetu, laikydamasi 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie bet kokį lėšų perkėlimą iš vienos išlaidų kategorijos į kitą.

4.   Asignavimai vykdomi laikantis taikytinų šio reglamento ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nuostatų.

5.   Galileo ir EGNOS programų biudžetiniai įsipareigojimai asignuojami kasmetinėmis išmokų dalimis.

6.   Komisija tvarko 1 dalyje nurodytus finansinius išteklius skaidriai ir ekonomiškai efektyviai. Komisija kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia vykdomos išlaidų valdymo strategijos ataskaitą.

10 straipsnis

Pajamos iš Galileo ir EGNOS programų

1.   Pajamas iš sistemų eksploatavimo gauna Sąjunga, jos pervedamos į Sąjungos biudžetą ir priskiriamos Galileo ir EGNOS programoms, visų pirma 2 straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslui. Jeigu paaiškėja, kad pajamos viršija pajamas, reikalingas programų eksploatavimo etapams finansuoti, skyrimo principas pritaikomas gavus Europos Parlamento ir Tarybos pritarimą remiantis Komisijos pasiūlymu.

2.   Pajamų paskirstymo tvarka gali būti nustatyta sutartyse, sudarytose su privataus sektoriaus subjektais.

3.   Palūkanos, gautos iš išankstinio finansavimo, suteikto už netiesioginį biudžeto vykdymą atsakingiems subjektams, skiriamos veiklai, nurodytai Komisijos ir atitinkamo subjekto sudarytame įgaliojimų delegavimo susitarime arba sutartyje. Laikantis patikimo finansų valdymo principo, už netiesioginį biudžeto vykdymą atsakingi subjektai atidaro sąskaitas, kuriose įmanoma identifikuoti lėšas ir jas atitinkančias palūkanas.

III   SKYRIUS

VIEŠASIS GALILEO IR EGNOS PROGRAMŲ VALDYMAS

11 straipsnis

Galileo ir EGNOS programų valdymo principai

Viešasis Galileo ir EGNOS programų valdymas grindžiamas šiais principais:

a)

griežtas įvairių dalyvaujančių subjektų, visų pirma Komisijos, Europos GNSS agentūros ir EKA, užduočių ir atsakomybės paskirstymas, bendrą atsakomybę priskiriant Komisijai;

b)

sąžiningas a punkte nurodytų subjektų ir valstybių narių bendradarbiavimas;

c)

griežta programų kontrolė pagal jose numatytas atsakomybės sritis ir atsižvelgiant į Galileo ir EGNOS programų tikslus, taip pat užtikrinimas, kad visi dalyvaujantys subjektai griežtai laikytųsi nuostatų dėl sąnaudų ir vykdymo terminų;

d)

esamų struktūrų panaudojimo optimizavimas ir racionalizavimas siekiant išvengti techninių ekspertų veiklos dubliavimosi;

e)

geriausia praktika laikomų projektų valdymo sistemų ir metodų naudojimas prižiūrint Galileo ir EGNOS programų įgyvendinimą, atsižvelgiant į konkrečius reikalavimus ir pasitelkiant konkrečios srities ekspertų paramą.

12 straipsnis

Komisijos vaidmuo

1.   Bendra atsakomybė už Galileo ir EGNOS programas tenka Komisijai. Ji valdo pagal šį reglamentą skirtas lėšas ir prižiūri visos su programomis susijusios veiklos įgyvendinimą, ypač sąnaudų, terminų vykdymo ir veiklos rezultatų aspektais.

2.   Be 1 dalyje nurodytos bendros atsakomybės ir konkrečių užduočių, nurodytų šiame reglamente, Komisija:

a)

užtikrina aiškų užduočių paskirstymą tarp skirtingų Galileo ir EGNOS programose dalyvaujančių subjektų ir šiuo tikslu, visų pirma pasitelkdama įgaliojimų delegavimo susitarimus, paskiria atitinkamai 14 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodytas užduotis Europos GNSS agentūrai ir EKA;

b)

užtikrina, kad Galileo ir EGNOS programos būtų įgyvendintos laiku, neviršijant programoms skirtų lėšų ir laikantis 2 straipsnyje nustatytų tikslų.

Tuo tikslu ji nustato ir įgyvendina tinkamas priemones ir imasi struktūrinių veiksmų, kuriais siekiama nustatyti, kontroliuoti, mažinti bei stebėti su programomis susijusią riziką;

c)

Sąjungos vardu ir savo kompetencijos srityje palaiko santykius su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis;

d)

valstybėms narėms ir Europos Parlamentui laiku teikia visą svarbią su Galileo ir EGNOS programomis susijusią informaciją, ypač informaciją apie rizikos valdymą, bendras sąnaudas, kiekvieno reikšmingo Galileo infrastruktūros vieneto metines eksploatavimo sąnaudas, pajamas, vykdymo terminus ir veiklos rezultatus, taip pat 11 straipsnio e punkte nurodytų projektų valdymo sistemų ir metodų įgyvendinimo apžvalgą;

e)

įvertina galimybes skatinti ir užtikrinti Europos palydovinės navigacijos sistemų naudojimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose, be kita ko, analizuodama, kaip pasinaudoti sistemų teikiamais privalumais.

3.   Siekiant sklandžiai įdiegti ir eksploatuoti Galileo programos etapus ir EGNOS programos eksploatavimo etapą, nurodytus atitinkamai 3 ir 4 straipsniuose, Komisija prireikus nustato priemones, skirtas:

a)

valdyti ir sumažinti Galileo ir EGNOS programų įgyvendinimui kylančią riziką;

b)

apibrėžti lemiamus sprendimų priėmimo etapus, reikalingus programų įgyvendinimui stebėti ir vertinti;

c)

nustatyti sistemų antžeminės infrastruktūros vietą laikantis saugumo reikalavimų ir vykdant atvirą ir skaidrų procesą bei užtikrinti jos veikimą;

d)

nustatyti technines ir veikimo specifikacijas, kurių reikia 2 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose nurodytoms funkcijoms atlikti ir užtikrinti sistemų raidą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 36 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Sistemų ir jų veikimo saugumas

1.   Komisija užtikrina Galileo ir EGNOS programų saugumą, įskaitant sistemų ir jų veikimo saugumą. Tuo tikslu Komisija:

a)

atsižvelgia į poreikį užtikrinti, kad visose programose būtų vykdoma su saugumu susijusių reikalavimų ir standartų laikymosi priežiūra ir kad tie reikalavimai ir standartai būtų integruoti į visas programas;

b)

užtikrina, kad bendras tų reikalavimų ir standartų poveikis padėtų sėkmingai siekti programų įgyvendinimo pažangos, visų pirma sąnaudų, rizikos valdymo ir vykdymo terminų požiūriu;

c)

nustato įvairių dalyvaujančių subjektų veiklos koordinavimo priemones;

d)

atsižvelgia į galiojančius saugumo standartus ir reikalavimus, kad nebūtų sumažintas bendras saugumo lygis ir nebūtų daromas poveikis esamų sistemų veikimui remiantis tais standartais ir reikalavimais.

2.   Nedarant poveikio šio reglamento 14 ir 16 straipsniams ir Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 8 straipsniui, Komisija pagal 35 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi aukšto lygio tikslai, būtini 1 dalyje nurodytam Galileo ir EGNOS programų saugumui užtikrinti.

3.   Komisija nustato reikiamas technines specifikacijas ir kitas priemones, kad būtų įgyvendinti 2 dalyje nurodyti aukšto lygio tikslai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 36 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Pagal Sprendimo 2010/427/ES 2 straipsnio 2 dalį EIVT toliau padeda Komisijai vykdyti savo funkcijas išorės santykių srityje.

14 straipsnis

Europos GNSS agentūros vaidmuo

1   Laikydamasi Komisijos nustatytų gairių, Europos GNSS agentūra:

a)

Galileo ir EGNOS programų saugumo srityje, nedarydama poveikio 13 ir 16 straipsniams:

i)

per savo Saugumo akreditavimo valdybą užtikrina saugumo akreditavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 912/2010 III skyrių; atitinkamai ji inicijuoja saugumo procedūras, prižiūri jų laikymąsi ir atlieka sistemos saugumo auditą;

ii)

užtikrina Galileo saugumo stebėsenos centro veikimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 912/2010 6 straipsnio d punkte, laikydamasi šio reglamento 13 straipsnyje nurodytų standartų bei reikalavimų ir nurodymų pagal Bendruosius veiksmus 2004/552/BUSP;

b)

atlieka Sprendimo Nr. 1104/2011/ES 5 straipsnyje numatytas užduotis ir padeda Komisijai, kaip nurodyta to sprendimo 8 straipsnio 6 dalyje;

c)

Galileo programos įdiegimo ir eksploatavimo etapais bei EGNOS programos eksploatavimo etapu prisideda prie 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų paslaugų sklaidos ir pardavimo, be kita ko, atlikdama būtiną rinkos analizę – visų pirma kasmet rengdama Europos GNSS agentūros rinkos ataskaitą dėl prietaikų ir paslaugų rinkos, užmegzdama glaudžius ryšius su sistemų naudotojais ir potencialiais naudotojais, kad surinktų informaciją apie jų poreikius, sekdama palydovinės navigacijos vartotojų rinkų raidą ir parengdama 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų paslaugų įsisavinimo naudotojų bendruomenėje veiksmų planą, visų pirma apimantį atitinkamus veiksmus, susijusius su standartizavimu ir sertifikavimu.

2.   Be to, Europos GNSS agentūra vykdo kitas su Galileo ir EGNOS programų įgyvendinimu susijusias užduotis, įskaitant programų valdymo užduotis, ir yra už jas atskaitinga. Tas užduotis Komisija jai paveda įgaliojimų delegavimo susitarimu, priimtu remiantis sprendimu dėl įgaliojimų delegavimo pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punktą, ir jos apima:

a)

operacinę veiklą, įskaitant sistemų infrastruktūros valdymą, sistemų priežiūrą ir nuolatinį tobulinimą, sertifikavimo ir standartizavimo operacijas ir 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų paslaugų teikimą;

b)

plėtojimo ir įdiegimo veiklą tobulinant sistemas ir kuriant jų būsimas kartas bei pagalbą apibrėžiant paslaugų raidą, įskaitant viešuosius pirkimus;

c)

sistemomis pagrįstų prietaikų ir paslaugų plėtojimo sklaidą, taip pat informuotumo apie tokias prietaikas ir paslaugas didinimą, be kita ko, nustatant Europos kompetencijos GNSS prietaikų ir paslaugų srityje centrus, juos sujungiant ir koordinuojant jų tinklą, pasinaudojant viešojo ir privataus sektorių žiniomis ir įvertinant priemones, susijusias su tokia sklaida ir informuotumo didinimu;

d)

pagrindinių elementų, pavyzdžiui, su Galileo sistemomis suderinamų lustų rinkinių ir imtuvų plėtojimo sklaidą.

3.   2 dalyje nurodytu įgaliojimų delegavimo susitarimu Europos GNSS agentūrai suteikiama tinkamo lygmens autonomija ir įgaliojimai, pateikiant atskirą nuorodą į perkančiąją instituciją pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punktą ir 60 straipsnį. Be to, juo nustatomos bendrosios Europos GNSS agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos ir visų pirma įgyvendintini veiksmai, susijęs finansavimas, administravimo tvarka, stebėsenos ir kontrolės priemonės, netinkamo sutarčių sąlygų dėl sąnaudų, vykdymo terminų ir veiklos rezultatų vykdymo atveju taikomos priemonės ir su nuosavybės teise į visą materialųjį ir nematerialųjį turtą susijusios taisyklės.

Stebėsenos ir kontrolės priemonėmis visų pirma numatoma išankstinė išlaidų planavimo sistema, sistemingas Komisijos informavimas apie sąnaudas ir vykdymo terminus, o numatyto biudžeto, veiklos rezultatų ir vykdymo terminų neatitikimo atveju – taisomieji veiksmai, kuriais užtikrinamas infrastruktūros įdiegimas neviršijant skirto biudžeto.

4.   Europos GNSS agentūra sudaro darbinius susitarimus su EKA, būtinus atitinkamoms šių agentūrų užduotims pagal šį reglamentą, susijusioms su Galileo ir EGNOS programų eksploatavimo etapu, vykdyti. Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir komitetui apie tokius Europos GNSS agentūros sudarytus darbinius susitarimus ir jų pokyčius. Tam tikrais atvejais Europos GNSS agentūra taip pat gali apsvarstyti galimybę kreiptis į kitus viešojo ar privataus sektoriaus subjektus.

5.   Be 1 ir 2 dalyse nurodytų užduočių ir savo kompetencijos srityje Europos GNSS agentūra teikia Komisijai technines žinias ir visą informaciją, būtiną atlikti pagal šį reglamentą jai nustatytas užduotis, įskaitant informaciją, kurios reikia norint įvertinti 12 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytą sistemų sklaidos ir naudojimo užtikrinimo galimybę.

6.   Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo dėl įgaliojimų delegavimo konsultuojamasi su komitetu, laikantis 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Europos Parlamentui, Tarybai ir komitetui iš anksto pranešama apie įgaliojimų delegavimo susitarimus, kuriuos turi sudaryti Sąjunga, atstovaujama Komisijos, ir Europos GNSS agentūra.

7.   Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir komitetui apie viešųjų pirkimų konkursų vertinimo tarpinius bei galutinius rezultatus ir apie sutartis su privataus sektoriaus subjektais, įskaitant su subranga susijusią informaciją.

15 straipsnis

Europos kosmoso agentūros vaidmuo

1.   Dėl Galileo programos įdiegimo etapo, nurodyto 3 straipsnio c punkte, Komisija nedelsdama su EKA sudaro įgaliojimų delegavimo susitarimą, kuriame išsamiai nurodomos pastarosios užduotys, visų pirma susijusios su sistemos projektavimu, plėtojimu ir viešaisiais pirkimais. Įgaliojimų delegavimo susitarimas su EKA sudaromas remiantis sprendimu dėl įgaliojimų delegavimo, kurį Komisija priėmė pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punktą.

Įgaliojimų delegavimo susitarime, kiek to reikia deleguotoms užduotims ir biudžetui vykdyti, nustatomos bendrosios EKA patikėtų lėšų administravimo sąlygos, visų pirma įgyvendintini veiksmai, susiję su sistemos projektavimu, plėtojimu ir viešaisiais pirkimais, susijęs finansavimas, administravimo tvarka, stebėsenos ir kontrolės priemonės, netinkamo sutarčių sąlygų dėl sąnaudų, vykdymo terminų ir veiklos rezultatų vykdymo atveju taikytinos priemonės ir su nuosavybe į visą materialųjį ir nematerialųjį turtą susijusios taisyklės.

Stebėsenos ir kontrolės priemonėmis visų pirma numatoma išankstinė išlaidų planavimo sistema, sistemingas Komisijos informavimas apie sąnaudas ir vykdymo terminus, o numatyto biudžeto, veiklos rezultatų ir vykdymo terminų neatitikimo atveju – taisomieji veiksmai, kuriais būtų užtikrinamas infrastruktūros įdiegimas neviršijant skirto biudžeto.

2.   Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo dėl įgaliojimų delegavimo konsultuojamasi su komitetu, laikantis 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Europos Parlamentui, Tarybai ir komitetui iš anksto pranešama apie įgaliojimų delegavimo susitarimą, kurį turi sudaryti Sąjunga, atstovaujama Komisijos, ir EKA.

3.   Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir komitetui apie viešųjų pirkimų konkursų vertinimo tarpinius bei galutinius rezultatus ir apie sutartis su privataus sektoriaus subjektais, kurias turi sudaryti EKA, įskaitant su subranga susijusią informaciją.

4.   14 straipsnio 4 dalyje nurodytuose Europos GNSS agentūros ir EKA darbiniuose susitarimuose, susijusiuose su Galileo ir EGNOS programų eksploatavimo etapu, nurodytu 3 straipsnio d dalyje ir 4 straipsnyje, aptariamas EKA vaidmuo tuo etapu ir jos bendradarbiavimas su Europos GNSS agentūra, visų pirma šiose srityse:

a)

sistemų būsimų kartų plėtojimo koncepcija, projektavimas, stebėsena, pirkimas ir derinimas;

b)

techninė pagalba užtikrinant esamos kartos sistemų veikimą ir techninę priežiūrą.

Tais susitarimais laikomasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Komisijos pagal 12 straipsnio 3 dalį nustatytų priemonių.

5.   Nedarant poveikio įgaliojimų delegavimo susitarimui ir atitinkamai 1 bei 4 dalyse nurodytiems darbiniams susitarimams, Komisija gali paprašyti EKA suteikti techninių žinių ir informacijos, būtinų jos užduotims pagal šį reglamentą vykdyti.

IV   SKYRIUS

SĄJUNGOS AR VALSTYBIŲ NARIŲ SAUGUMO ASPEKTAI

16 straipsnis

Bendrieji veiksmai

Tuo atveju, jeigu dėl sistemų veikimo gali kilti pavojus Sąjungos arba jos valstybių narių saugumui, taikomos Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP nustatytos procedūros.

17 straipsnis

Taisyklių dėl įslaptintos informacijos taikymas

Šio reglamento taikymo srityje:

a)

kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionaliniai saugumo nuostatai užtikrintų ES įslaptintos informacijos apsaugos lygį, kuris būtų lygiavertis apsaugos lygiui, kurį garantuoja saugumo taisyklės, nustatytos Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede, ir Tarybos saugumo taisyklės, nustatytos Sprendimo 2013/488/ES prieduose;

b)

valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie a punkte nurodytus nacionalinius saugumo nuostatus;

c)

trečiosiose šalyse gyvenantys fiziniai asmenys ir jose įsteigti juridiniai asmenys gali dirbti su ES įslaptinta ir su Galileo bei EGNOS programomis susijusia informacija, tik jeigu jiems tose šalyse taikomi saugumo nuostatai, kuriais užtikrinamas apsaugos lygis yra bent lygiavertis apsaugos lygiui, kurį numato Komisijos saugumo taisyklės, nustatytos Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede, ir Tarybos saugumo taisyklės, nustatytos Sprendimo 2013/488/ES prieduose. Trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos saugumo nuostatų lygiavertiškumas apibrėžiamas Sąjungos ir tos trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos susitarime dėl informacijos saugumo, laikantis SESV 218 straipsnyje numatytos tvarkos, ir atsižvelgiant į Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsnį;

d)

nedarant poveikio Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsniui ir pramoninio saugumo sritį reglamentuojančioms taisyklėms, nustatytoms Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede, fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai gali būti suteikta teisė naudotis ES įslaptinta informacija, jei tai laikoma būtina sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį ir turinį, gavėjo atitiktį principui „būtina žinoti“ ir įvertinant naudą Sąjungai.

V   SKYRIUS

VIEŠIEJI PIRKIMAI

I   SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos, taikomos viešiesiems pirkimams, vykdomiems galileo programos įdiegimo ir eksploatavimo etapais ir egnos programos eksploatavimo etape

18 straipsnis

Bendrieji principai

Nedarant poveikio priemonėms, kurios būtinos esminiams Sąjungos saugumo interesams arba visuomenės saugumui arba siekiant įvykdyti Sąjungos eksporto kontrolės reikalavimus, Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taikomas Galileo programos įdiegimo ir eksploatavimo etapais bei EGNOS programos eksploatavimo etape. Be to, Galileo programos įdiegimo ir eksploatavimo etapais ir EGNOS programos eksploatavimo etape taip pat taikomi šie bendrieji principai: atvira prieiga ir sąžininga konkurencija visoje pramoninio tiekimo grandinėje, viešųjų pirkimų konkursai rengiami laiku pateikiant skaidrią informaciją, aiški informacija apie taikytinas viešųjų pirkimų taisykles ir atrankos bei skyrimo kriterijus, ir aiškus bet kokios kitos svarbios informacijos, kuria sudaromos vienodos sąlygos visiems potencialiems pasiūlymų teikėjams, pateikimas.

19 straipsnis

Konkretūs tikslai

Viešųjų pirkimų procedūros metu perkančiosios organizacijos, skelbdamos konkursus, siekia šių tikslų:

a)

skatinti visų ekonominės veiklos subjektų, ypač naujų rinkos dalyvių ir MVĮ, be kita ko, raginant konkurso dalyvius naudoti subrangos veiklą, kiek įmanoma platesnio masto ir atviresnį dalyvavimą visoje Sąjungoje;

b)

vengti vieno tiekėjo galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo;

c)

pasinaudoti ankstesnėmis viešojo sektoriaus investicijomis ir įgyta patirtimi, taip pat pramonės patirtimi ir žiniomis, įskaitant tas, kurios įgytos Galileo ir EGNOS programų nustatymo, plėtojimo, suderinimo ir įdiegimo etapais, užtikrinant taisyklių dėl konkursų tvarkos laikymąsi;

d)

kai tinkama, naudotis keliais tiekimo šaltiniais, siekiant užtikrinti geresnę bendrą Galileo ir EGNOS programų, jų sąnaudų bei vykdymo terminų kontrolę;

e)

kai tinkama, atsižvelgti į bendras sąnaudas per naudingą produkto, paslaugos ar darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, gyvavimo ciklą.

2   SKIRSNIS

Konkrečios nuostatos, taikomos viešiesiems pirkimams, vykdomiems galileo programos įdiegimo ir eksploatavimo etapais ir egnos programos eksploatavimo etape

20 straipsnis

Sąžiningos konkurencijos sąlygų nustatymas

Perkančioji organizacija imasi tinkamų priemonių, kad būtų nustatytos sąžiningos sąlygos, kai ankstesnis bendrovės dalyvavimas su konkurso tema susijusioje veikloje:

a)

dėl jai žinomos įslaptintos informacijos gali jai suteikti daug privalumų, o tai gali sukelti abejonių dėl vienodo požiūrio principo laikymosi; arba

b)

daro poveikį įprastinėms konkurencijos sąlygoms arba sutarčių skyrimo arba vykdymo nešališkumui ir objektyvumui.

Šios priemonės neturi iškraipyti konkurencijos ar pažeisti vienodo požiūrio principą ar informacijos apie įmones, jų verslo santykius ir sąnaudų struktūrą konfidencialumą. Tokiomis aplinkybėmis, tomis priemonėmis atsižvelgiama į numatytos sutarties pobūdį ir sąlygas.

21 straipsnis

Informacijos saugumas

Kai sudarant sutartis naudojama, reikalaujama pateikti ir (arba) jose pateikiama įslaptinta informacija, perkančioji organizacija konkurso dokumentuose nurodo būtinas priemones ir reikalavimus tos informacijos saugumui užtikrinti reikiamu lygiu.

22 straipsnis

Tiekimo patikimumas

Perkančioji organizacija konkurso dokumentuose nurodo reikalavimus dėl tiekimo ir paslaugų teikimo patikimumo vykdant sutartį.

23 straipsnis

Sąlyginės dalinės sutartys

1.   Perkančioji organizacija gali sudaryti sąlyginę dalinę sutartį.

2.   Sąlyginėje dalinėje sutartyje įtraukiama nekintama dalis, prie kurios pridėtas biudžetinis įsipareigojimas, kuriuo tvirtai įsipareigojama atlikti darbus ir tiekti prekes arba teikti paslaugas, dėl kurių susitarta pagal tą dalį, ir viena ar keletas tiek biudžeto, tiek vykdymo požiūriu sąlyginių dalių. Konkurso dokumentuose nurodomi sąlyginėms dalinėms sutartims būdingi elementai. Juose visų pirma apibrėžiamas sutarties dalykas, kaina arba jos nustatymo taisyklės ir pagal kiekvieną dalį numatyto darbų, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sąlygos.

3.   Kiekvienos nekintamos dalies įsipareigojimai turi sudaryti nuoseklią visumą, kaip ir kiekvienos sąlyginės dalies įsipareigojimai, atsižvelgiant į visų ankstesnių dalių įsipareigojimus.

4.   Kiekvienos sąlyginės dalies vykdymas pradedamas gavus perkančiosios organizacijos sprendimą, apie kurį pranešta rangovui pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Kai sąlyginė dalis patvirtinama pavėluotai arba nepatvirtinama, rangovas gali gauti laukimo išmoką arba įsipareigojimų netesėjimo išmoką, jei tai numatyta sutartyje ir joje nustatytomis sąlygomis.

5.   Jei perkančioji organizacija pastebi, kad neužbaigti sutartyje numatyti kurios nors dalies darbai, netiektos prekės ar neteiktos paslaugos, ji gali pareikalauti atlyginti nuostolius ir nutraukti sutartį, jei tai numatyta sutartyje ir joje nustatytomis sąlygomis.

24 straipsnis

Išlaidų apmokėjimo sutartys

1.   Perkančioji organizacija gali sudaryti visiško arba dalinio išlaidų apmokėjimo sutartį neviršijant aukščiausios kainos 2 dalyje nustatytomis sąlygomis.

Pagal tokias sutartis mokėtiną kainą sudaro visų tiesioginių išlaidų, kurias patyrė rangovas vykdydamas sutartį, pavyzdžiui, darbo jėgos, medžiagų, vartojimo prekių ir sutarties vykdymui reikalingos įrangos bei infrastruktūros naudojimo išlaidų, apmokėjimas. Prie šių išlaidų pridedama nustatyto dydžio suma, kuria apmokamos netiesioginės išlaidos ir pelnas, arba suma, kuria padengiamos netiesioginės išlaidos ir skatinamoji premija, apskaičiuota atsižvelgiant į tikslų įgyvendinimo rezultatus ir vykdymo terminus.

2.   Perkančioji organizacija gali sudaryti visiško arba dalinio išlaidų apmokėjimo sutartį, kai neįmanoma objektyviai ir tiksliai nustatyti fiksuotos kainos ir jei gali būti pagrįstai įrodyta, kad tokia fiksuota kaina būtų pernelyg didelė dėl su sutarties vykdymu susijusio netikrumo, nes:

a)

sutartyje nurodyti labai sudėtingi elementai arba elementai, kuriems reikia naudoti naują technologiją, ir dėl to gali kilti daug įvairios techninio pobūdžio rizikos; arba

b)

sutartyje nurodyti veiksmai dėl su veikla susijusių priežasčių turi būti pradėti nedelsiant, net jei dar neįmanoma tvirtai nustatyti visos fiksuotos galutinės kainos dėl didelės rizikos arba dėl to, kad sutarties vykdymas iš dalies priklauso nuo kitų sutarčių vykdymo.

3.   Visiško arba dalinio išlaidų apmokėjimo sutarties aukščiausia kaina yra didžiausia mokėtina kaina. Ji gali būti viršyta tik išskirtiniais tinkamai pagrįstais atvejais ir gavus išankstinį perkančiosios organizacijos sutikimą.

4.   Visiško arba dalinio išlaidų apmokėjimo viešojo pirkimo procedūros sutarties dokumentuose nurodoma:

a)

sutarties rūšis, t. y., ar tai yra visiško, ar dalinio išlaidų apmokėjimo sutartis neviršijant aukščiausios kainos;

b)

dalinio išlaidų apmokėjimo sutarties atveju – sutarties elementai, kuriems taikomos išlaidų apmokėjimo nuostatos;

c)

bendra aukščiausia kaina;

d)

sutarčių skyrimo kriterijai, kuriais remiantis turi būti galima įvertinti bendro preliminaraus biudžeto, apmokėtinų išlaidų, tų išlaidų nustatymo tvarkos ir pasiūlyme nurodyto pelno patikimumą;

e)

1 dalyje nurodyto tiesioginėms išlaidoms taikytino padidinimo metodika;

f)

taisyklės ir procedūros, pagal kurias nustatomos konkurso dalyvio numatytos tinkamos finansuoti sutarties vykdymo išlaidos, laikantis 5 dalyje nustatytų principų;

g)

apskaitos taisyklės, kurių turi laikytis konkurso dalyviai;

h)

tuo atveju, kai dalinio išlaidų apmokėjimo sutartis keičiama sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina, tokio pakeitimo parametrai.

5.   Rangovo nurodytos išlaidos vykdant visiško arba dalinio išlaidų apmokėjimo sutartį atitinka finansavimo reikalavimus tik tuo atveju, jei jos:

a)

faktiškai susidariusios sutarties vykdymo metu, išskyrus sutarčiai vykdyti būtinas įrangos, infrastruktūros ir nematerialaus turto sąnaudas, kurios gali būti laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus iki visos jų pirkimo vertės;

b)

nurodytos preliminariame bendrame biudžete, kuris gali būti patikslintas pradinės sutarties pakeitimais;

c)

yra būtinos sutarčiai vykdyti;

d)

yra susijusios su sutarties vykdymu ir yra jai priskiriamos;

e)

yra lengvai nustatomos, patikrinamos, įtrauktos į rangovo apskaitą ir apibrėžtos laikantis apskaitos standartų, nurodytų konkurso sąlygose ir sutartyje;

f)

atitinka taikytinų mokesčių ir socialinės srities teisės aktus;

g)

nepažeidžia sutarties sąlygų;

h)

yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo reikalavimus, visų pirma dėl taupumo ir veiksmingumo.

Rangovas yra atsakingas už savo išlaidų apskaitą, už tinkamus apskaitos įrašus arba bet kurį kitą dokumentą, būtiną siekiant įrodyti, kad išlaidos, kurias jis prašo apmokėti, patirtos laikantis šiame straipsnyje nustatytų principų. Išlaidos, kurių rangovas negali pagrįsti, laikomos neatitinkančiomis finansavimo reikalavimus ir jas apmokėti atsisakoma.

6.   Perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą išlaidų apmokėjimo sutarčių vykdymą, atlieka šias užduotis:

a)

nustato realiausią galimą aukščiausią kainą, tuo pačiu užtikrindama būtiną lankstumą techninio pobūdžio sunkumams įvertinti;

b)

keičia dalinio išlaidų apmokėjimo sutartį sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina, kai tik vykdant sutartį įmanoma nustatyti tokią fiksuotą galutinę kainą. Dėl tos priežasties ji nustato keitimo parametrus, kad būtų galima pakeisti patvirtintų išlaidų apmokėjimo sutartį sutartimi, kurioje nurodyta fiksuota galutinė kaina;

c)

įgyvendina stebėsenos ir kontrolės priemones, į kurias visų pirma įtraukta preliminari išankstinio išlaidų planavimo sistema;

d)

nustato sutarčiai vykdyti tinkamus principus, priemones ir procedūras, visų pirma, kad būtų nustatytos ir patikrintos tinkamos finansuoti išlaidos, nurodytos rangovo ar jo subrangovų ir patirtos vykdant sutartį, ir kad būtų įvesti sutarties pakeitimai;

e)

tikrina, ar rangovas ir jo subrangovai atitinka sutartyje nurodytus apskaitos standartus ir ar laikosi prievolės pateikti apskaitos dokumentus, kuriuose būtų teisingai ir sąžiningai atspindėta apskaita;

f)

vykdant sutartį nuolat užtikrina d punkte nurodytų principų, priemonių ir procedūrų veiksmingumą.

25 straipsnis

Pakeitimai

Perkančioji organizacija ir rangovai gali pakeisti sutartį įtraukdami pakeitimą, jei pakeitimas atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a)

nekeičia sutarties dalyko;

b)

nepažeidžia ekonominės sutarties pusiausvyros;

c)

juo nenustatomos sąlygos, kurios, jei būtų iš pradžių nurodytos sutarties dokumentuose, būtų suteikusios galimybę konkurse dalyvauti kitiems nei dalyvavusiems dalyviams arba pasirinkti kitą nei pasirinktasis pasiūlymą.

26 straipsnis

Subranga

1.   Perkančioji organizacija reikalauja, kad konkurso dalyvis atitinkamų lygių subrangos pagrindais sutarties dalį konkurso tvarka pavestų vykdyti bendrovėms, nepriklausančioms konkurso dalyvio grupei, visų pirma naujiems rinkos dalyviams ir MVĮ.

2.   Perkančioji organizacija reikiamą sutarties dalį, kuri būtų pavedama vykdyti subrangovams, išreiškia intervalu nuo mažiausios iki didžiausios procentinės dalies. Ji užtikrina, kad tokios procentinės dalys būtų proporcingos sutarties dalykui ir vertei, atsižvelgdama į atitinkamo veiklos sektoriaus pobūdį ir visų pirma konkurencines sąlygas ir nustatytą pramonės potencialą.

3.   Jei konkurso dalyvis savo pasiūlyme nurodo, kad jis neketina pavesti subrangovams vykdyti jokios sutarties dalies arba ketina pavesti subrangovams vykdyti sutarties dalį, kuri būtų mažesnė nei 2 dalyje nurodyta mažiausia intervalo procentinė dalis, perkančiajai organizacijai jis pateikia tą pagrindžiančius motyvus. Perkančioji organizacija pateikia tą informaciją Komisijai.

4.   Perkančioji organizacija per pagrindinės sutarties skyrimo procedūrą gali atmesti kandidato atrinktus subrangovus arba per sutarties vykdymo laikotarpį – atrinkto konkurso dalyvio subrangovus. Ji raštu pateikia savo atmetimo priežastis, kurios turi būti pagrįstos tik konkurso dalyvių, su kuriais sudaroma pagrindinė sutartis, atrankai taikytais kriterijais.

VI   SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

27 straipsnis

Programavimas

Komisija priima metinę darbo programą, kurią sudaro veiksmų, kurių reikia imtis siekiant 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų konkrečių Galileo programos tikslų pagal 3 straipsnyje nustatytus etapus ir 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų konkrečių programos EGNOS tikslų, įgyvendinimo planas. Metinėje darbo programoje taip pat numatomas tų veiksmų finansavimas.

Tos įgyvendinimo priemonės priimamos laikantis 36 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

28 straipsnis

Valstybių narių veiksmai

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas geras Galileo ir EGNOS programų veikimas, įskaitant priemones, skirtas jų teritorijose įsteigtų antžeminių stočių apsaugai užtikrinti; šios priemonės turėtų būti bent lygiavertės priemonėms, kurių reikalaujama Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 2008/114/EB (18). Valstybės narės nesiima jokių priemonių, kurios galėtų pakenkti programoms arba paslaugoms, teikiamoms jas eksploatuojant, visų pirma susijusioms su infrastruktūrų veikimo tęstinumu.

29 straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

Sąjunga gali sudaryti susitarimus dėl Galileo ir EGNOS programų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, laikydamasi SESV 218 straipsnyje nustatytos procedūros.

30 straipsnis

Techninė pagalba

12 straipsnio 2 dalyje nurodytoms techninio pobūdžio užduotims įvykdyti Komisija gali prašyti reikiamos techninės pagalbos, visų pirma kompetentingų kosmoso srities nacionalinių agentūrų pajėgumų bei žinių arba nepriklausomų ekspertų ir subjektų, galinčių atlikti objektyvią analizę ir pateikti nešališką nuomonę apie Galileo ir EGNOS programų vykdymą, pagalbos.

Programų viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai, išskyrus Komisiją, visų pirma, Europos GNSS agentūra ir EKA, taip pat gali pasinaudoti ta pačia technine pagalba vykdydamos joms pagal šį reglamentą pavestas užduotis.

31 straipsnis

Asmens duomenų ir privatumo apsauga

1.   Komisija užtikrina asmens duomenų bei privatumo apsaugą sistemų projektavimo, įdiegimo ir eksploatavimo etapais ir atitinkamų apsaugos priemonių įtraukimą į tas sistemas.

2.   Visi asmens duomenys, gauti įgyvendinant šiame reglamente numatytas užduotis ir veiksmus, tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos srities taikomos teisės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (19) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (20).

32 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, auditą remiantis dokumentų patikrinimais ir patikrinimais vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (21) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (22) nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti su tokiu finansavimu tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių ekonominės veiklos vykdytojų tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje siekdama nustatyti, ar vykdant susitarimą dėl dotacijos skyrimo, sprendimą dėl dotacijos skyrimo ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.

Nedarant poveikio pirmai ir antrai pastraipoms, tarptautiniuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, susitarimuose bei sprendimuose dėl dotacijos ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

33 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos informavimas

1.   Komisija užtikrina šio reglamento įgyvendinimą. Pateikdama preliminarų biudžeto projektą, kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia Galileo ir EGNOS programų įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama visa su programomis susijusi informacija, visų pirma informacija apie rizikos valdymą, bendrąsias išlaidas, metines veiklos išlaidas, įplaukas, vykdymo terminus ir veiklos rezultatus, kaip nurodyta 12 straipsnio 2 dalies d punkte, ir apie įgaliojimų delegavimo susitarimų, sudarytų pagal 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį, veikimą. Ataskaitoje pateikiama:

a)

programoms skirtų lėšų skyrimo ir panaudojimo apžvalga, kaip nurodyta 7 straipsnio 4 dalyje;

b)

informacija apie Komisijos taikomą išlaidų valdymo strategiją, kaip nurodyta 9 straipsnio 6 dalyje;

c)

intelektinės nuosavybės teisių valdymo vertinimas;

d)

projektų valdymo sistemų ir metodų, įskaitant rizikos valdymo sistemas ir metodus, kaip nurodyta 12 straipsnio 2 dalies d punkte, įgyvendinimo apžvalga;

e)

priemonių, kurių imtasi siekiant didinti programų socialinę ir ekonominę naudą, vertinimas.

2.   Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie viešųjų pirkimų konkursų vertinimo tarpinius bei galutinius rezultatus ir apie sutartis su privataus sektoriaus subjektais, kurias sudarė Europos GNSS agentūra ir EKA pagal atitinkamai 14 straipsnio 7 dalį ir 15 straipsnio 3 dalį.

Ji taip pat Europos Parlamentui ir Tarybai praneša apie:

a)

bet kokį lėšų perkėlimą iš vienos išlaidų kategorijos į kitą, atliekamą pagal 9 straipsnio 3 dalį;

b)

8 straipsnio 2 dalies taikymo poveikį Galileo ir EGNOS programoms.

34 straipsnis

Šio reglamento taikymo peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d. Komisija, siekdama priimti sprendimą dėl taikant šį reglamentą patvirtintų priemonių pratęsimo, pakeitimo ar taikymo sustabdymo, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo vertinimo ataskaitą, kurioje vertinami:

a)

tų priemonių tikslų įgyvendinimo rezultatai ir poveikis;

b)

išteklių naudojimo veiksmingumas;

c)

Europos pridėtinė vertė.

Be to, vertinime aptariami su sistemomis susiję technologiniai pokyčiai, supaprastinimo galimybės, vidinis ir išorinis suderinamumas, visų tikslų aktualumas ir priemonių indėlis siekiant Sąjungos prioritetų, skirtų pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui. Joje atsižvelgiama į ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus.

2.   Vertinant atsižvelgiama į pažangą, padarytą įgyvendinant konkrečius Galileo ir EGNOS programų tikslus, nustatytus atitinkamai 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir remiamasi veiklos rodikliais, pavyzdžiui:

a)

dėl Galileo ir:

i)

jos infrastruktūros įdiegimo:

veikiančių palydovų skaičius ir galimybės juos naudoti bei ant žemės turimų atsarginių palydovų skaičius, palyginti su įgaliojimų delegavimo susitarime nurodytų planuojamų palydovų skaičiumi;

faktiškai turimi antžeminės infrastruktūros elementai (kaip antai, antžeminės stotys ir kontrolės centrai), palyginti su numatomais;

ii)

paslaugų lygio:

esamų paslaugų žemėlapis pagal kiekvieną paslaugą, palyginti su dokumentu, kuriame apibrėžiamos paslaugų specifikacijos;

iii)

sąnaudų:

sąnaudų atitikties biudžetui indeksas, taikytinas dideliam programos sąnaudų punktui, grindžiamas santykiu, kuriuo faktinės sąnaudos palyginamos su biudžete numatytomis sąnaudomis;

iv)

terminų vykdymo:

terminų vykdymo indeksas, taikytinas dideliam programos punktui, grindžiamas iki tam tikro termino atliktam darbui biudžete numatytų sąnaudų ir iki to termino suplanuotam darbui biudžete numatytų sąnaudų palyginimu;

v)

rinkos lygio:

rinkos tendencija, pagrįsta tuo, kokį bendro imtuvų modelių skaičiaus, įtraukto į 14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą Europos GNSS agentūros rinkos ataskaitą, procentą sudaro Galileo ir EGNOS imtuvai;

b)

dėl EGNOS ir:

i)

jos aprėpties išplėtimo:

aprėpties išplėtimo pažanga palyginti su susitartu aprėpties išplėtimo planu;

ii)

paslaugų lygio:

paslaugų prieinamumo indeksas, grindžiamas oro uostų, taikančių EGNOS grindžiamą artėjimo tūpti procedūrą, turinčią veikiančios statusą, skaičiumi, palyginti su bendru oro uostų, taikančių EGNOS grindžiamą artėjimo tūpti procedūrą, skaičiumi;

iii)

sąnaudų:

sąnaudų atitikties biudžetui indeksas, grindžiamas santykiu, kuriuo faktinės sąnaudos palyginamos su biudžete numatytomis sąnaudomis;

iv)

terminų vykdymo:

terminų vykdymo indeksas, grindžiamas iki tam tikro termino atliktam darbui biudžete numatytų sąnaudų ir iki to termino suplanuotam darbui biudžete numatytų sąnaudų palyginimu.

3.   Su šio reglamento vykdymu susijusios įstaigos teikia Komisijai duomenis ir informaciją, būtinus atitinkamų veiksmų stebėsenai ir įvertinimui atlikti.

VII   SKYRIUS

DELEGAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

35 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   13 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 13 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

36 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Europos GNSS agentūros ir EKA atstovai stebėtojų teisėmis dalyvauja komiteto darbe, laikydamiesi jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

5.   Pagal 29 straipsnį Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose prireikus gali būti numatytas trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimas komiteto darbe, laikantis jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

6.   Komitetas posėdžius rengia reguliariai, pageidautina keturis kartus per metus, kas ketvirtį. Komisija kiekviename posėdyje pateikia ataskaitą apie pažangą, padarytą įgyvendinant programas. Tose ataskaitose pateikiama bendra programų būklės ir pokyčių apžvalga, visų pirma rizikos valdymo, sąnaudų, terminų vykdymo ir veiklos rezultatų požiūriu. Bent kartą per metus į tas ataskaitas įtraukiami 34 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiklos rodikliai.

VIII   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentai (EB) Nr. 876/2002 ir (EB) Nr. 683/2008 panaikinami nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.   Visos priemonės, patvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 876/2002 arba Reglamentą (EB) Nr. 683/2008, lieka galioti.

3.   Nuorodos į panaikintą Reglamentą (EB) Nr. 683/2008 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

38 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  OL C 181, 2012 6 21, p. 179.

(2)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 104)

(3)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 884).

(4)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo (OL L 196, 2008 7 24, p. 1).

(5)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos (OL L 287, 2011 11 4, p. 1).

(6)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(7)  OL C 420 20.12.2013, p. 1

(8)  OL C 380 E, 2012 12 11, p. 84.

(9)  2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 276, 2010 10 20, p. 11).

(10)  2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų (OL L 246, 2004 7 20, p. 30).

(11)  2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

(12)  2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantis jos darbo tvarkos taisykles (OL L 317, 2001 12 3, p. 1).

(13)  2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

(14)  OL C 304, 2011 10 15, p. 7.

(15)  2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (OL L 81, 2012 3 21, p. 7).

(16)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17)  2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 dėl bendros įmonės Galileo įsteigimo (OL L 138, 2002 5 28, p. 1).

(18)  2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (OL L 345, 2008 12 23, p. 75).

(19)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(20)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(21)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(22)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).


PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 683/2008

Šis reglamentas

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

1 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

8 straipsnis

5 straipsnis

4 straipsnis

6 straipsnis

8 straipsnis

7 straipsnis

5 straipsnis

8 straipsnis

6 straipsnis

9 straipsnis

7 straipsnis

10 straipsnis

9 straipsnis

11 straipsnis

10 straipsnis

12 straipsnio 1 dalis

11 straipsnis

12 straipsnio 2 ir 3 dalys

12 straipsnis

13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

13 straipsnis

13 straipsnio 4 dalis

16 straipsnis

14 straipsnis

17 straipsnis

15 straipsnis

27 straipsnis

16 straipsnis

14 straipsnis

17 straipsnis

18-26 straipsniai

18 straipsnis

15 straipsnis

19 straipsnio 1–4 dalys

36 straipsnis

19 straipsnio 5 dalis

35 straipsnis

20 straipsnis

31 straipsnis

21 straipsnis

32 straipsnis

22 straipsnis

33 straipsnis

23 straipsnis

 

24 straipsnis

38 straipsnis

Priedas

1 straipsnis


Europos Parlamento,

Tarybos ir Europos Komisijos bendra deklaracija dėl GALILEO TARPINSTITUCINĖS GRUPĖS (GTP)

1.

Atsižvelgiant į Europos GNSS programų svarbą, unikalumą ir sudėtingumą, į tai, kad pagal šias programas sukurtos sistemos yra Sąjungos nuosavybė, į tai, kad programos visiškai finansuojamos iš Sąjungos biudžeto 2014–2020 m. laikotarpiu, Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija pripažįsta, kad visos trys institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti.

2.

GALILEO tarpinstitucinė grupė (GTP) sieks sudaryti palankesnes sąlygas kiekvienai institucijai vykdyti atitinkamas pareigas. Šiuo tikslu bus įsteigta GTP siekiant atidžiai stebėti:

a)

Europos GNSS programų įgyvendinimo pažangą, visų pirma dėl susitarimų dėl viešųjų pirkimų ir sutarčių įgyvendinimo, pirmiausia susijusių su EKA;

b)

tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, nepažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio nuostatų;

c)

palydovinės navigacijos rinkų kūrimą;

d)

valdymo tvarkos efektyvumą ir

e)

darbo programos metinę peržiūrą.

3.

Vadovaudamasi galiojančiomis taisyklėmis GTP laikysis konfidencialumo, visų pirma atsižvelgiant į tam tikrų duomenų konfidencialų ir „jautrų“ pobūdį.

4.

Komisija atsižvelgs į GTP išsakytą nuomonę.

5.

GTP sudarys septyni atstovai, iš kurių:

trys iš Tarybos,

trys iš Europos Parlamento,

vienas iš Komisijos

ir kurie reguliariai rengs posėdžius (iš esmės 4 kartus per metus).

6.

GTP nedaro įtakos nustatytai atsakomybei ar tarpinstituciniams santykiams.


20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/25


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1286/2013

2013 m. gruodžio 11 d.

kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 197 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

anksčiau nei 2014 m. taikyta daugiamete mokesčių srities veiksmų programa labai palengvino ir sustiprino mokesčių administratorių bendradarbiavimas Sąjungoje. Dalyvaujančių šalių mokesčių administratoriai pripažino, kad ta programa suteikė pridėtinės vertės, įskaitant Sąjungos valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinių interesų apsaugai. Nustatytų ateinančio dešimtmečio iššūkių nepavyks įveikti, jei valstybės narės apsiribos tik savo administracinėmis teritorijomis ar aktyviai nebendradarbiaus su kitomis valstybėmis narėmis. Komisijos, bendradarbiaujant su dalyvaujančiomis šalimis, įgyvendinama programa „Fiscalis“ valstybėms narėms siūloma tos bendradarbiavimo veiklos Sąjungos sistema, ir kuri yra ekonomiškai naudingesnė nei kiekvienai valstybei narei kurti atskiras bendradarbiavimo sistemas dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu. Todėl reikėtų užtikrinti tos programos tęstinumą nustatant naują tos pačios srities programą;

(2)

pagal šį reglamentą įsteigta programa „Fiscalis 2020“ ir jos sėkmė yra itin svarbios esant dabartinei ekonominei padėčiai ir turėtų remti bendradarbiavimą mokesčių klausimais;

(3)

pagal „Fiscalis 2020“ vykdoma veikla, t. y. Europos informacinėmis sistemomis, kaip apibrėžta šiame reglamente (toliau – Europos informacinės sistemos), bendrais mokesčių administratorių pareigūnų veiksmais ir bendromis mokymo iniciatyvomis tikimasi prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, stiprinant vidaus rinkos veikimą, sukuriant sistemą, pagal kurią būtų remiama mokesčių administratorių administravimo gebėjimų stiprinimo veikla, ir skatinant techninę pažangą bei inovacijas. Sukūrus veiklos sistemą, kuria bus siekiama didinti mokesčių administratorių darbo veiksmingumą, verslo konkurencingumą, skatinti užimtumą ir padėti apsaugoti Sąjungos valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinius bei ekonominius interesus, pagal „Fiscalis 2020“ bus aktyviai gerinamas mokesčių sistemų veikimas vidaus rinkoje ir kartu prisidedama prie laipsniško esamų vidaus rinkos kliūčių ir iškraipymų panaikinimo;

(4)

„Fiscalis 2020“ taikymo sritį reikėtų suderinti su esamais poreikiais sutelkiant dėmesį į visus Sąjungos lygiu harmonizuotus mokesčius ir į kitus mokesčius, jeigu jie svarbūs vidaus rinkai ir valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui;

(5)

siekiant remti trečiųjų šalių prisijungimo ir asociacijos procesą, „Fiscalis 2020“ turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms bei potencialioms šalims kandidatėms ir šalims partnerėms pagal Europos kaimynystės politiką, jeigu įvykdytos tam tikros sąlygos ir jeigu jų dalyvavimu remiama tik pagal „Fiscalis 2020“ vykdoma veikla, skirta kovoti su mokestiniu sukčiavimu bei mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Atsižvelgiant į vis didesnį pasaulio ekonomikos tarpusavio ryšių lygį, „Fiscalis 2020“ turėtų būti toliau numatyta galimybė pagal „Fiscalis 2020“ vykdomoje veikloje kviesti dalyvauti išorės ekspertus. Išorės ekspertai, kaip antai vyriausybinių institucijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojai ir jų organizacijos arba tarptautinių organizacijų atstovai turėtų būti kviečiami tik tuo atveju, kai jų įnašas laikomas esminiu siekiant pasiekti „Fiscalis 2020“ tikslus;

(6)

nustatant „Fiscalis 2020“ tikslus ir prioritetus atsižvelgta į problemas ir iššūkius, kuriuos mokesčių srityje reikės spręsti per ateinantį dešimtmetį. „Fiscalis 2020“ ir toliau turėtų tekti reikšmingas vaidmuo svarbiausiose srityse, tokiose kaip darnus mokesčių srities Sąjungos teisės įgyvendinimas, keitimosi informacija saugumo užtikrinimas ir administracinio bendradarbiavimo rėmimas ir mokesčių administratorių administracinių gebėjimų stiprinimas. Atsižvelgiant į nustatytų naujų iššūkių dinamiškumą, daugiau dėmesio reikėtų skirti kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu rėmimui. Reikėtų atkreipti dėmesį taip pat į mokesčių administratorių administracinės naštos mažinimą, mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo išlaidų mažinimą ir dvigubo apmokestinimo atvejų išvengimą;

(7)

veiklos lygiu pagal „Fiscalis 2020“ turėtų būti įgyvendinamos, ja remiantis turėtų veikti ir ja turėtų būti remiamos Europos informacinės sistemos ir administracinio bendradarbiavimo veikla, gerinami mokesčių pareigūnų gebėjimai ir kompetencija, gerinamas supratimas apie mokesčių srities Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimas bei remiamas administracinių procedūrų tobulinimas, keitimasis geros administracinės praktikos pavyzdžiais ir jų platinimas. Tų tikslų turėtų būti siekiama daug dėmesio skiriant kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu rėmimui;

(8)

anksčiau taikytos „Fiscalis 2020“ programos priemonės turėtų būti papildytos, siekiant tinkamai atsižvelgti į iššūkius, su kuriais kitą dešimtmetį susidurs mokesčių administratoriai, ir užtikrinti, kad jos būtų suderintos su Sąjungos teisės pakeitimais. „Fiscalis 2020“ turėtų apimti: dvišalę arba daugiašalę kontrolę ir kitas administracinio bendradarbiavimo formas, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose administracinio bendradarbiavimo srityje, ekspertų grupes, viešojo administravimo darbuotojų gebėjimų stiprinimo veiksmus, teikiant konkretų ir specializuotą ugdomąjį vadovavimą mokesčių srityje valstybėms narėms, kurios susiduria su konkrečiomis ir išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis pateisinami tokie tiksliniai veiksmai, ir atitinkamais atvejais tyrimus bei bendrą komunikacinę veiklą, siekiant remti mokesčių srities Sąjungos teisės įgyvendinimą;

(9)

Europos informacinės sistemos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant mokesčių administratorių tarpusavio ryšius ir taip stiprinant mokesčių sistemas Sąjungoje, todėl jas reikėtų ir toliau finansuoti bei tobulinti pagal „Fiscalis 2020“. Be to, turėtų būti įmanoma į „Fiscalis 2020“ įtraukti naujas pagal Sąjungos teisę nustatytas su mokesčiais susijusias informacines sistemas. Europos informacinės sistemos, kai tinkama, turėtų būti pagrįstos bendro plėtojimo modeliais ir IT struktūra;

(10)

gerinant administracinį bendradarbiavimą platesniu mastu ir remiant kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu Sąjungai gali būti naudinga sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, kad būtų sudarytos sąlygos toms šalims naudotis Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentais, siekiant remti saugų keitimąsi informacija tarpusavyje ir su valstybėmis narėmis dvišalių susitarimų mokesčių klausimais pagrindu;

(11)

pagal „Fiscalis 2020“ taip pat turėtų būti vykdoma bendra mokymo veikla. Įgyvendinant „Fiscalis 2020“ turėtų būti toliau remiami dalyvaujančių šalių veiksmai, kuriais stiprinami su mokesčiais susiję profesiniai gebėjimai ir žinios, gerinant bendrai kuriamą mokymo turinį, skirtą mokesčių pareigūnams ir ekonominės veiklos vykdytojams. Tuo tikslu dabartinį „Fiscalis 2020“ bendro mokymo metodą, kuris buvo daugiausia pagrįstas centrinės e. mokymosi programos plėtra, reikėtų plėtoti toliau, kad būtų galima parengti daugialypę Sąjungos paramos mokymui programą;

(12)

siekiant suderinti „Fiscalis 2020“ trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 (2) nustatytos daugiametės finansinės programos trukme, programą reikėtų įgyvendinti septynerius metus;

(13)

šiuo reglamentu nustatomas finansinis paketas visam „Fiscalis 2020“ laikotarpiui, kuris per metinę biudžeto tvirtinimo procedūrą Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) 17 punkte;

(14)

atsižvelgiant į 2010 m. Komisijos komunikate dėl biudžeto peržiūros nustatytą jos įsipareigojimą derinti ir paprastinti finansavimo programas, išteklius reikėtų padalyti ir kitoms Sąjungos finansavimo priemonėms, jei numatyta pagal „Fiscalis 2020“ vykdoma veikla siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę;

(15)

finansiniam šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4) ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (5);

(16)

dalyvaujančios šalys turėtų padengti „Fiscalis 2020“ nacionalinių elementų išlaidas, kurios apimtų, inter alia, Europos informacinių sistemų ne Sąjungos komponentus ir bet kokį mokymą, kuris nėra bendrų mokymo iniciatyvų dalis;

(17)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu, jog bendruose veiksmuose visapusiškai dalyvautų dalyvaujančios šalys, gali būti numatyta 100 % tinkamų finansuoti išlaidų bendro finansavimo norma, kai tai yra kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, su renginių organizavimu ir dienpinigiais susijusios išlaidos, kai tai būtina siekiant visiškai įgyvendinti „Fiscalis 2020“ tikslus;

(18)

Sąjungos finansinius interesus reikėtų apsaugoti tinkamomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisėtai išmokėtų arba neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, sankcijas;

(19)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti metines darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(20)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti daugiametę programą siekiant gerinti mokesčių sistemų veikimą vidaus rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes jos negali veiksmingai bendradarbiauti ir vykdyti koordinavimo, būtino tam tikslui pasiekti, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)

įgyvendinti „Fiscalis 2020“ Komisijai turėtų padėti programos „Fiscalis 2020“ komitetas;

(22)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas „Fiscalis 2020“ vertinti, iš pat pradžių turėtų būti nustatyta tinkama „Fiscalis 2020“ pasiektų rezultatų stebėsenos sistema. Komisija kartu su dalyvaujančiomis šalimis turėtų nustatyti koreguojamus rodiklius ir iš anksto nustatomus bazinius lygius pagal „Fiscalis 2020“ vykdomos veiklos rezultatams stebėti. Turėtų būti atliekamas vidurio laikotarpio vertinimas, kaip įgyvendinami „Fiscalis 2020“ tikslai, vertinamas jos efektyvumas ir jos pridėtinė vertė Europos lygiu. Be to, galutiniame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis „Fiscalis 2020“ poveikis ir tvarumo rezultatai. Turėtų būti užtikrintas visiškas skaidrumas reguliariai teikiant stebėsenos ataskaitas ir teikiant vertinimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai;

(23)

asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms valdžios institucijoms, reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (7). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (8) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka Komisija pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Kompetentingos valdžios institucijos turėtų keistis visa informacija arba ją perduoti laikydamosi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Direktyvoje 95/46/EB, o Komisija visa informacija turėtų keistis arba ją perduoti laikydamasi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 45/2001;

(24)

šis reglamentas pakeičia Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1482/2007/EB (9). Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1.   Siekiant gerinti mokesčių sistemų veikimą vidaus rinkoje ir remti su juo susijusį bendradarbiavimą nustatoma daugiametė veiksmų programa „Fiscalis 2020“ (toliau – programa).

2.   Programa apima laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

    mokesčių administratorius – dalyvaujančių šalių valdžios institucijos ir kitos įstaigos, kurios atsako už mokesčių ar su mokesčiais susijusios veiklos administravimą;

2)

   išorės ekspertai:

a)

vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant, atstovus iš programoje nedalyvaujančių šalių, pagal 3 straipsnio 2 dalį;

b)

ekonominės veiklos vykdytojai ir organizacijos, atstovaujančios ekonominės veiklos vykdytojus;

c)

tarptautinių ir kitų atitinkamų organizacijų atstovai;

3)

   mokesčiai:

a)

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (10) numatytas pridėtinės vertės mokestis;

b)

Tarybos direktyvoje 92/83/EEB (11) numatytas akcizas alkoholiui;

c)

Tarybos direktyvoje 2011/64/ES (12) numatytas akcizas tabako produktams;

d)

Tarybos direktyvoje 2003/96/EB (13) numatyti energetikos produktų ir elektros energijos mokesčiai;

e)

kiti mokesčiai, kuriems taikomas Tarybos direktyvos 2010/24/ES (14) 2 straipsnio 1 dalies a punktas, tiek, kiek jie svarbūs vidaus rinkai ir valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui;

4)

    dvišalė arba daugiašalė kontrolė – suderintas vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinių prievolių patikrinimas, kurį organizuoja dvi ar daugiau bendrų ar vienas kitą papildančių interesų turinčios dalyvaujančios šalys, iš kurių bent dvi yra valstybės narės.

3 straipsnis

Dalyvavimas programoje

1.   Dalyvaujančios šalys – valstybės narės ir 2 dalyje nurodytos šalys su sąlyga, kad įvykdytos toje dalyje nustatytos sąlygos.

2.   Programoje gali dalyvauti bet kuri iš šių šalių:

a)

stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, bendrąsias nuostatas ir sąlygas, nustatytas atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;

b)

šalys partnerės pagal Europos kaimynystės politiką, su sąlyga, kad jos yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir administraciniais metodais.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytos šalys partnerės dalyvauja programoje pagal nuostatas, kurios kartu su tomis šalimis nustatomos sudarius bendruosius susitarimus dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose. Jų dalyvavimu remiama tik pagal programą vykdoma veikla, skirta kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu.

4 straipsnis

Dalyvavimas pagal programą vykdomoje veikloje

Išorės ekspertai gali būti kviečiami prisidėti prie atrinktos pagal programą organizuojamos veiklos, kai būtina siekti 5 ir 6 straipsniuose nurodytų tikslų. Išorės ekspertus pasirenka Komisija ir dalyvaujančios šalys, atsižvelgdamos į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurių reikia vykdyti konkrečią veiklą, bet kokį galimą interesų konfliktą ir užtikrindamos verslo atstovų ir kitų pilietinės visuomenės ekspertų atstovavimo pusiausvyrą. Pasirinktų išorės ekspertų sąrašas skelbiamas viešai ir nuolat atnaujinamas.

5 straipsnis

Bendrasis tikslas ir konkretus tikslas

1.   Bendrasis programos tikslas – gerinti tinkamą mokesčių sistemų veikimą vidaus rinkoje, stiprinant dalyvaujančių šalių, jų mokesčių administratorių ir jų pareigūnų bendradarbiavimą.

2.   Konkretus programos tikslas – remti kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu bei Sąjungos mokesčių srities teisės įgyvendinimą užtikrinant keitimąsi informacija, remiant administracinį bendradarbiavimą bei prireikus ir kai tinkama stiprinant dalyvaujančių šalių administracinius gebėjimus, siekiant padėti mažinti mokesčių administratorių administracinę naštą ir mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo išlaidas.

3.   Šiame straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimas vertinamas remiantis visų pirma atsižvelgiant į:

a)

bendrojo ryšių tinklo prieinamumą Europos informacinėms sistemoms ir visapusišką prieigą prie jo;

b)

dalyvaujančių šalių atsiliepimus apie pagal programą vykdomos veiklos rezultatus.

6 straipsnis

Programos veiklos tikslai ir prioritetai

1.   Programos veiklos tikslai ir prioritetai yra:

a)

įgyvendinti, tobulinti, eksploatuoti ir remti mokesčiams skirtą Europos informacinę sistemą;

b)

remti administracinio bendradarbiavimo veiklą;

c)

gerinti mokesčių pareigūnų gebėjimus ir kompetenciją;

d)

didinti supratimą apie mokesčių srities Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimą;

e)

remti administracinių procedūrų tobulinimą ir keitimąsi geriausiais administracinės praktikos pavyzdžiais.

2.   1 dalyje nurodytų tikslų ir prioritetų siekiama ypač daug dėmesio skiriant kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu rėmimui.

II   SKYRIUS

Finansavimo reikalavimus atitinkantys veiksmai

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.   14 straipsnyje nurodytoje metinėje darbo programoje nustatytomis sąlygomis pagal programą teikiama finansinė parama šių rūšių veiksmams:

a)

bendriems veiksmams:

i)

seminarams ir praktiniam mokymui;

ii)

projektų grupėms, kurias paprastai sudaro ribotas šalių skaičius ir kurios veikia ribotą laikotarpį, siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai aprašyto rezultato;

iii)

dvišalei arba daugiašalei ų kontrolei ir kitai pagal Sąjungos teisės aktus dėl administracinio bendradarbiavimo numatytai veiklai, kurią organizuoja dvi arba daugiau dalyvaujančių šalių, į kurias įeina bent dvi valstybės narės;

iv)

darbo vizitams, kuriuos rengia dalyvaujančios šalys arba kita šalis, siekdamos sudaryti sąlygas pareigūnams įgyti praktinės patirties ar žinių mokesčių klausimais, arba jas praplėsti;

v)

ekspertų grupėms, būtent struktūrinio bendradarbiavimo formoms, kurios yra nenuolatinės, jose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse, visų pirma Europos informacinių sistemų srityje, galimai naudojantis bendradarbiavimo internetu paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;

vi)

viešojo administravimo gebėjimų stiprinimui ir paramos veiksmams;

vii)

tyrimams;

viii)

ryšių projektams;

ix)

visiems kitiems veiksmams, kuriais remiami 5 ir 6 straipsniuose nustatyti bendrieji, konkretūs ir veiklos tikslai bei prioritetai, su sąlyga, kad tokių kitų veiksmų būtinumas yra tinkamai pateisinamas;

b)

Europos informacinių sistemų kūrimui: priedo A punkte nustatytų Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentų ir Sąjungos teisėje nustatytų naujų Europos informacinių sistemų kūrimui, techninei priežiūrai, veikimui ir kokybės kontrolei, siekiant užtikrinti efektyvius mokesčių administratorių tarpusavio ryšius;

c)

bendrai mokymo veiklai: bendrai rengiamiems mokymo veiksmams, kuriais remiamas reikiamų su mokesčiais susijusių profesinių gebėjimų ir žinių tobulinimas.

Pirmos pastraipos a punkto iv papunktyje nurodyti darbo vizitai neturi trukti ilgiau nei vieną mėnesį. Trečiosiose šalyse rengiamų darbo vizitų atveju programos finansavimo reikalavimus atitinka tik kelionės ir pragyvenimo (apgyvendinimo ir dienpinigių) išlaidos.

Pirmos pastraipos a punkto v papunktyje nurodytas ekspertų grupes organizuoja Komisija, bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis ir, nesant tinkamai pagrįstų priežasčių, jų darbo trukmė neviršija vienerių metų.

2.   Ištekliai šiame straipsnyje nurodytiems finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams skiriami išlaikant pusiausvyrą ir proporcingai realiems tų veiksmų poreikiams.

3.   Vertindama programą Komisija įvertina, ar reikia nustatyti biudžeto viršutines ribas įvairiems finansavimo reikalavimus atitinkantiems veiksmams.

8 straipsnis

Konkrečios bendrų veiksmų įgyvendinimo nuostatos

1.   Dalyvavimas 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytuose bendruose veiksmuose yra savanoriškas.

2.   Dalyvaujančios šalys užtikrina, kad dalyvauti bendruose veiksmuose būtų skiriami tinkamo profilio ir kvalifikacijos, įskaitant kalbų mokėjimą, pareigūnai.

3.   Dalyvaujančios šalys atitinkamais atvejais imasi būtinų priemonių informuotumui apie bendrus veiksmus didinti ir užtikrinti, kad būtų naudojamasi pasiektais rezultatais.

9 straipsnis

Konkrečios Europos informacinių sistemų įgyvendinimo nuostatos

1.   Komisija ir dalyvaujančios šalys užtikrina priedo A punkte nurodytų Europos informacinių sistemų kūrimą, veikimą ir tinkamą techninę priežiūrą.

2.   Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis Komisija koordinuoja priedo A punkte nurodytų Europos informacinių sistemų Sąjungos ir ne Sąjungos komponentų kūrimo ir veikimo aspektus, būtinus siekiant užtikrinti jų tinkamumą naudoti, tarpusavio sujungiamumą ir nuolatinį tobulinimą.

3.   Priedo A punkte nurodytais Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentais nedalyvaujančios šalys gali naudotis su tomis šalimis sudariusios susitarimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį.

10 straipsnis

Konkrečios bendro mokymo veiklos įgyvendinimo nuostatos

1.   Dalyvavimas 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytoje bendroje mokymo veikloje yra savanoriškas.

2.   Dalyvaujančios šalys užtikrina, kad dalyvauti bendroje mokymo veikloje būtų skiriami tinkamo profilio ir kvalifikacijos, įskaitant kalbų mokėjimą, pareigūnai.

3.   Dalyvaujančios šalys atitinkamais atvejais į savo nacionalines mokymo programas įtraukia bendrai parengtą mokymo turinį, įskaitant e. mokymosi modulius, mokymo programas ir bendrai patvirtintus mokymo standartus.

III   SKYRIUS

Finansinė programa

11 straipsnis

Finansinė programa

1.   Programos įgyvendinimo finansinis paketas yra 223 366 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2.   Iš programai skirtų finansinių asignavimų taip pat gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, patikrinimo, audito ir vertinimo veikla, kurią reikia nuolat vykdyti valdant programą ir siekiant jos tikslų; visų pirma tyrimų, ekspertų susitikimų, informavimo ir komunikacinės veiklos, susijusios su šiame reglamente nustatytais tikslais, išlaidos, susijusios su IT tinklais, daugiausia dėmesio skiriant informacijos tvarkymui ir keitimuisi ja, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą.

Administracinių išlaidų dalis paprastai neturi viršyti 5 % bendrų programos išlaidų.

12 straipsnis

Intervencijos rūšys

1.   Komisija įgyvendina programą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

2.   Sąjungos finansinė parama 7 straipsnyje numatytai veiklai yra:

a)

dotacijos;

b)

viešojo pirkimo sutartys;

c)

4 straipsnyje nurodytų išorės ekspertų patirtų išlaidų kompensavimas.

3.   Dotacijoms taikoma iki 100 proc. finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų bendro finansavimo norma, kai tai yra kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, su renginių organizavimu ir dienpinigiais susijusios išlaidos.

Ta norma taikoma visiems finansavimo reikalavimus atitinkamiems veiksmams, išskyrus ekspertų grupes, nurodytas 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto v papunktyje. Ekspertų grupėms taikytina bendro finansavimo norma, kai tiems veiksmams reikia skirti dotacijas, nustatoma metinėse darbo programose.

4.   Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentų išlaidos finansuojamos pagal programą. Dalyvaujančios šalys visų pirma padengia Europos informacinių sistemų ne Sąjungos komponentų įsigijimo, kūrimo, įdiegimo, techninės priežiūros ir kasdieninio veikimo išlaidas.

13 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad, kai įgyvendinami pagal šį reglamentą finansuojami veiksmai, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir tuo tikslu taikomos sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos prevencijos priemonės, atliekamos veiksmingos patikros bei, nustačius pažeidimų, susigrąžinamos neteisėtai išmokėtos sumos ir, jei reikia, taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios administracinės ir finansinės sankcijos.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.   Siekdama nustatyti, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba kitos Sąjungos finansiniams interesams poveikį darančios neteisėtos veikos, susijusios su dotacijos susitarimu, sprendimu dėl dotacijos skyrimo arba sutartimi dėl finansavimo pagal šį reglamentą, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 (15) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (16) nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

IV   SKYRIUS

Įgyvendinimo įgaliojimai

14 straipsnis

Darbo programa

Siekdama įgyvendinti programą Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, priima metines darbo programas, kuriose nustatomi siekiami tikslai, numatomi rezultatai, įgyvendinimo būdas ir jų bendra suma. Jose taip pat aprašomi numatomi finansuoti veiksmai, nurodoma kiekvienos rūšies veiklai skirta orientacinė lėšų suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Metinėse darbo programose nurodomi dotacijų prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo norma. Tie įgyvendinimo aktai grindžiami ankstesnių metų rezultatais ir priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

V   SKYRIUS

Stebėsena ir vertinimas

16 straipsnis

Pagal programą vykdomų veiksmų stebėsena

1.   Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis Komisija atlieka programos ir pagal ją vykdomų veiksmų stebėseną.

2.   Komisija ir dalyvaujančios šalys nustato kokybinius ir kiekybinius rodiklius ir kai to prireikia programos metu juos papildo naujais rodikliais. Rodikliai naudojami siekiant įvertinti programos rezultatus pagal iš anksto nustatytus bazinius lygius.

3.   Komisija 1 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatus ir 2 dalyje nurodytus rodiklius skelbia viešai.

4.   Stebėsenos rezultatai naudojami programos vertinimui pagal 17 straipsnį.

17 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.   Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vidurio laikotarpio ir galutinio 2 ir 3 dalyse nurodytų klausimų vertinimo ataskaitas. Tų vertinimų rezultatai įtraukiami į sprendimus dėl galimo šios programos atnaujinimo, keitimo arba sustabdymo tolesniems laikotarpiams. Tuos vertinimus atlieka nepriklausomas išorės vertintojas.

2.   Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. Komisija parengia vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitą apie pasiektus pagal programą vykdomų veiksmų tikslus, išteklių naudojimo veiksmingumą ir programos pridėtinę vertę Europos lygiu. Toje ataskaitoje papildomai vertinamas supaprastinimas ir tolesnis tikslų aktualumas bei programos įnašas įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetus.

3.   Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia galutinę 2 dalyje nurodytų klausimų ir ilgalaikio programos poveikio bei rezultatų tvarumo vertinimo ataskaitą.

4.   Komisijos prašymu dalyvaujančios šalys jai pateikia visus turimus duomenis ir informaciją, kurių reikia rengiant jos laikotarpio vidurio ir galutinę vertinimo ataskaitas.

VI   SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

18 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1482/2007/EB panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tačiau finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su veiksmais, vykdomais pagal tą sprendimą, jis toliau taikomas tol, kol minėti įsipareigojimai įvykdomi.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  OL C 143, 2012 5 22, p. 48 ir OL C 11, 2013 1 15, p. 84.

(2)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 884).

(3)  OL C 37, 20.12.2013, p. 1.

(4)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(5)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(6)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(7)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(8)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(9)  2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1482/2007/EB, nustatantis Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje gerinti („Fiscalis 2013“) ir panaikinantis Sprendimą Nr. 2235/2002/EB (OL L 330, 2007 12 15, p. 1).

(10)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(11)  1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21).

(12)  2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, 2011 7 5, p. 24).

(13)  2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(14)  2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).

(15)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).

(16)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ((OL L 292, 1996 11 15, p. 2).


PRIEDAS

EUROPOS INFORMACINĖS SISTEMOS IR JŲ SĄJUNGOS KOMPONENTAI

A.

Europos informacinės sistemos yra šios:

1)

bendrasis ryšių tinklas / bendroji sistemų sąsaja (angl. common communications network/common systems interface, CCN/CSI – CCN2), CCN mail3, CSI bridge, http bridge, CCN LDAP ir susijusios priemonės, CCN saityno portalas, CCN stebėsena;

2)

pagalbinės sistemos, visų pirma CCN taikomosios programos sąrankos priemonė, veiklos ataskaitų priemonė (angl. activity reporting tool, ART2), Mokesčių ir muitų sąjungos GD elektroninio projektų valdymo internetu priemonė (angl. Taxud electronic management of project online, TEMPO), paslaugų valdymo priemonė (angl. service management tool, SMT), vartotojų valdymo sistema (angl. user management system, UM), sistema BPM, prieinamumo prietaisų skydelis ir AvDB, IT paslaugų valdymo portalas, katalogų ir naudotojų prieigos valdymas;

3)

programų informacinė ir ryšių erdvė (angl. Programmes information and communication space, PICS);

4)

su PVM susijusios sistemos, visų pirma PVM informacijos mainų sistema (VIES) ir VAT refund, įskaitant pirminę taikomąją VIES programą, VIES stebėsenos priemonę, mokesčių statistikos sistemą, VIES-on-the-web, VIES-on-the-web sąrankos priemonę, VIES ir VAT refund testavimo priemones, PVM skaičių algoritmus, PVM elektroninių formų mainus, PVM e. paslaugoms (VoeS); VoeS testavimo priemonę, PVM elektroninių formų testavimo priemonę, mini „vieno langelio“ principu pagrįstą programą (angl. mini one-stop-shop (MoSS);

5)

su išieškojimu susijusios sistemos, visų pirma reikalavimų išieškojimo elektroninės formos, suvienodinto dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą (angl. uniform instrument permitting enforcement, UIPE), elektroninės formos ir suvienodinta pranešimo forma (angl. uniform notification form, UNF);

6)

su tiesioginiu apmokestinimu susijusios sistemos, visų pirma santaupų apmokestinimo sistema, santaupų apmokestinimo testavimo priemonė, tiesioginio apmokestinimo elektroninės formos, mokesčių identifikacinių numerių sistema TIN-on-the-web, mainai, susiję su Tarybos direktyvos 2011/16/ES (1) 8 straipsniu, ir susijusios testavimo priemonės;

7)

kitos su apmokestinimu susijusios sistemos, visų pirma Europos mokesčių duomenų bazė (TEDB);

8)

akcizo sistemos, ypač akcizo duomenų mainų sistema (angl. system for exchange of excise data, SEED), akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema (angl. Excise Movement and Control System, EMCS), judėjimo tikrinimo sistemos (angl. Movement Verification System, MVS) elektroninės formos, testavimo taikomoji programa (TA);

9)

kitos centrinės sistemos, ypač valstybių narių Mokesčių informacinė ir ryšių sistema (angl. Taxation Information and Communication system, TIC), savitarnos testavimo sistema (angl. self-service testing system, SSTS), su apmokestinimu susijusi statistikos sistema, centrinė taikomoji saityno formų programa, centrinė akcizo paslaugų ir valdymo informacinė sistema (angl. central services / management information system for excise, CS/MISE).

B.

Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentai yra šie:

1)

IT ištekliai, pvz., aparatinė įranga, programinė įranga ir sistemų tinklo ryšiai, įskaitant susijusią duomenų infrastruktūrą;

2)

IT paslaugos, kurių reikia remiant sistemų plėtrą, techninę priežiūrą, gerinimą ir veikimą; ir

3)

visi kiti elementai, kuriuos dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo Komisija nustatė kaip bendrus dalyvaujančioms šalims.


(1)  2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).


20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/33


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1287/2013

2013 m. gruodžio 11 d.

kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 ir 195 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

2010 m. kovo mėn. Komisija priėmė komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“). 2010 m. birželio mėn. komunikatą patvirtino Europos Vadovų Taryba. Strategija „Europa 2020“ yra atsakas į ekonomikos krizę, ja siekiama parengti Sąjungą kitam dešimtmečiui. Joje nustatyti penki plataus užmojo tikslai klimato ir energijos, užimtumo, inovacijų, švietimo ir socialinės įtraukties srityse, kurie turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip 2020 m., ir pagrindiniai ekonomikos augimo skatinimo veiksniai, kad Sąjunga taptų dinamiškesnė ir konkurencingesnė. Joje taip pat akcentuojama, kad svarbu padidinti Europos ekonomikos augimą ir tuo pačiu užtikrinti aukštą užimtumo lygį, mažo anglies dioksido kiekio, efektyviai išteklius ir energiją naudojančių technologijų ekonomiką ir socialinę sanglaudą. Mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) turėtų vaidinti svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Jų vaidmenį parodo tai, kad MVĮ minimos šešiose iš septynių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų;

(2)

kad įmonėms, visų pirma MVĮ, tektų vienas iš svarbiausių vaidmenų užtikrinant Sąjungos ekonomikos augimą (o tai yra pagrindinis prioritetas), 2010 m. spalio mėn. Komisija priėmė komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“, kurį 2010 m. gruodžio mėn. patvirtino Taryba. Tai yra strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva. Komunikate išdėstyta strategija, kuria siekiama skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą išlaikant ir remiant tvirtą, diversifikuotą ir konkurencingą Europos pramonės pagrindą, visų pirma gerinant pagrindines įmonių sąlygas ir stiprinant kelis vidaus rinkos aspektus, įskaitant su verslu susijusias paslaugas;

(3)

2008 m. birželio mėn. Komisija priėmė komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business Act“, kurį 2008 m. gruodžio mėn. palankiai įvertino Taryba. Smulkiojo verslo akte (toliau – SVA) nustatyta visapusiška MVĮ politikos sistema, skatinamas verslumas ir įtvirtinamas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“, taikomas nustatant teisinį reguliavimą bei formuojant politiką, siekiant didesnio MVĮ konkurencingumo. SVA nustatyta dešimt principų ir politiniai bei teisėkūros veiksmai, kuriais siekiama skatinti MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes. Įgyvendinant SVA padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Kai kurie su MVĮ susiję veiksmai jau nustatyti pavyzdinėse iniciatyvose;

(4)

per tą laiką buvo atlikta SVA peržiūra, kurios rezultatai paskelbti 2011 m. vasario mėn.; remdamasi šia peržiūra Taryba 2011 m. gegužės 30 ir 31 d. priėmė išvadas. Toje peržiūroje apžvelgiamas SVA įgyvendinimas ir vertinami MVĮ, veikiančių dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, kuriomis joms vis sunkiau gauti finansavimą ir patekti į rinkas, poreikiai. Peržiūroje bendrai aptariama per pirmuosius dvejus SVA įgyvendinimo metus padaryta pažanga, nustatomi nauji veiksmai, kuriais siekiama spręsti dėl ekonomikos krizės kilusius sunkumus, apie kuriuos pranešė suinteresuotieji subjektai, ir siūlomi būdai, kaip geriau suprasti ir įgyvendinti SVA, nustatant aiškų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį ir pagrindinį vaidmenį skiriant verslo organizacijoms. Konkretūs Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programos tikslai turėtų atspindėti toje peržiūroje nustatytus prioritetus. Svarbu užtikrinti, kad tokios programos įgyvendinimas būtų derinamas su SVA įgyvendinimu.

Visų pirma veiksmais pagal konkrečius tikslus turėtų būti prisidėta prie pirmiau minėtų dešimties principų laikymosi ir naujų veiksmų, nustatytų atliekant SVA peržiūrą, įgyvendinimo;

(5)

Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (3) nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa. Toje daugiametėje finansinėje programoje paaiškinta, kaip bus siekiama politikos tikslų, susijusių su ekonomikos augimo skatinimu ir darbo vietų kūrimu Europoje, mažo anglies dioksido kiekio ir labiau aplinką tausojančių technologijų ekonomikos kūrimu ir svarbiu pasaulyje Sąjungos vaidmeniu;

(6)

siekiant padėti didinti Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą ir tvarumą, remti veikiančias MVĮ, skatinti verslumo kultūrą ir MVĮ augimą, žinių visuomenės pažangą ir subalansuotu ekonomikos augimu grindžiamą vystymąsi, reikėtų sukurti įmonių ir MVĮ konkurencingumo programą (toliau – COSME programa);

(7)

įgyvendinant COSME programą pirmaeilis prioritetas turėtų būti teikiamas paprastinimo darbotvarkei pagal 2012 m. vasario 8 d. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) paprastinimo darbotvarkė“.Sąjungos ir valstybių narių lėšų panaudojimą įmonių ir MVĮ konkurencingumui skatinti reikėtų geriau koordinuoti, kad būtų užtikrintas papildomumas, didesnis efektyvumas ir matomumas, taip pat didesnė biudžeto išlaidų sąveika;

(8)

Komisija įsipareigojo į Sąjungos išlaidų programas įtraukti klimato politiką ir su klimatu susijusiems tikslams skirti bent 20 proc. Sąjungos biudžeto lėšų. Svarbu užtikrinti, kad rengiant, planuojant ir įgyvendinant COSME programą būtų skatinamas klimato kaitos poveikio švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos, taip pat rizikos prevencija. Šiame reglamente nustatytomis priemonėmis turėtų būti padedama skatinti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir visuomenės, atsparių klimato kaitai;

(9)

Iš Tarybos sprendimo 2001/822/EB (4) darytina išvada, kad užjūrio šalių ir teritorijų subjektai bei institucijos turi teisę dalyvauti COSME programoje;

(10)

Sąjungos konkurencingumo politika siekiama nustatyti institucines ir politines priemones, kuriomis būtų sukurtos tvaraus įmonių, visų pirma MVĮ, augimo sąlygos. Konkurencingumo ir tvarumo užtikrinimas yra susijęs su galimybe pasiekti ir išlaikyti ekonominį įmonių konkurencingumą ir augimą laikantis tvaraus vystymosi tikslų. Didesnis našumas, įskaitant išteklių ir energijos našumą, yra pagrindinis tvaraus pajamų augimo šaltinis. Konkurencingumas taip pat priklauso nuo bendrovių gebėjimo visapusiškai išnaudoti galimybes, pavyzdžiui, vidaus rinkos teikiamas galimybes. Tai ypač svarbu MVĮ, kurios sudaro 99 proc. Sąjungos įmonių, kurioms tenka dvi iš trijų esamų darbo vietų privačiame sektoriuje ir kurios sukuria 80 proc. naujų darbo vietų ir daugiau kaip pusę bendros Sąjungos įmonių sukuriamos pridėtinės vertės. MVĮ yra labai svarbus ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės integracijos skatinimo veiksnys;

(11)

2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikate „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ vertinama, kad politika, kuria skatinamas perėjimas prie ekologiškos ekonomikos, pavyzdžiui, efektyvus išteklių naudojimas, energijos vartojimo efektyvumas, ir klimato kaitos politika galėtų padėti ne vėliau kaip 2020 m. sukurti daugiau kaip 5 mln. darbo vietų, visų pirma MVĮ sektoriuje. Turint tai mintyje, konkrečius veiksmus pagal COSME programą galėtų sudaryti tvarių produktų, paslaugų, technologijų ir procesų kūrimo, taip pat veiksmingo išteklių ir energijos vartojimo ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimas;

(12)

dėl rinkos, politinių ir institucinių trūkumų, mažinančių Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą, pastaruosius kelerius metus konkurencingumui buvo skiriama daug dėmesio formuojant Sąjungos politiką;

(13)

todėl COSME programa turėtų būti siekiama spręsti rinkos nepakankamumo problemą, dėl kurios mažėja Sąjungos ekonomikos konkurencingumas pasaulyje ir įmonių, visų pirma MVĮ, pajėgumas konkuruoti su kitų pasaulio šalių įmonėmis;

(14)

COSME programa visų pirma turėtų būti skirta MVĮ, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (5). Taikydama šį reglamentą, Komisija turėtų konsultuotis su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant organizacijas, kurios atstovauja MVĮ. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama labai mažoms įmonėms, su amatais susijusioms įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims, laisvųjų profesijų atstovams ir socialinėms įmonėms. Dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas potencialiems, naujiems ir jauniesiems verslininkams ir moterims verslininkėms, taip pat kitoms konkrečioms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, migrantams ir verslininkams, priklausantiems socialiai remtinoms ar pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems, ir įmonių perkėlimo, atskyrimo ar naujų įmonių steigimo bei galimybių sudarymo verslininkams iš naujo pradėti veiklą skatinimui;

(15)

daugelis Sąjungos konkurencingumo problemų yra susijusios su MVĮ sunkumais gauti finansavimą, nes joms sunku įrodyti kreditingumą ir gauti rizikos kapitalo. Tie sunkumai turi neigiamos įtakos naujų įmonių lygiui bei kokybei ir įmonių augimui bei jų išsilaikymo lygiui, taip pat naujų verslininkų pasiruošimui perimti perspektyvias bendroves jų perdavimo arba paveldėjimo atveju. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1639/2006/EB (6) įdiegtos Sąjungos finansinės priemonės pasitvirtino turinčios pridėtinės vertės ir jų teikiamą naudą patyrė ne mažiau kaip 220 000 MVĮ. Siūlomų finansinių priemonių didesnė pridėtinė vertė Sąjungai, inter alia, yra susijusi su vidaus rizikos kapitalo rinkos stiprinimu ir visos Europos MVĮ finansų rinkos plėtojimu, taip pat klausimų, susijusių su rinkos problemomis, kurių negali išspręsti valstybės narės, sprendimu. Sąjungos veiksmai turėtų būti nuoseklūs ir suderinti ir jais turėtų būti papildomos MVĮ taikomos valstybių narių finansinės priemonės; jie turėtų turėti sverto poveikį ir užtikrinti, kad būtų išvengta rinkos iškraipymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (7). Subjektai, kuriems patikėtas veiksmų įgyvendinimas, turėtų užtikrinti papildomumą ir vengti dvigubo finansavimo Sąjungos lėšomis;

(16)

Komisija turėtų skirti dėmesio finansavimo, suteikto pasitelkus šio reglamento finansines priemones, matomumui, siekdama užtikrinti, kad būtų žinoma apie galimybę gauti Sąjungos paramą, ir kad suteikta parama būtų pripažįstama rinkoje. Be to, tuo tikslu finansų tarpininkams turėtų būti nustatyta prievolė aiškiai nurodyti galutiniams paramos gavėjams, kad tas finansavimas suteiktas pasitelkus finansines priemones pagal šį reglamentą. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis tinkamų informacijos apie esamas finansines priemones sklaidos MVĮ ir tarpininkams priemonių, įskaitant pasitelkiant patogias vartotojui interneto sistemas. Tomis sistemomis, kurios galėtų apimti vieną bendrą portalą, neturėtų būti dubliuojamos veikiančios sistemos;

(17)

Europos įmonių tinklo (toliau – tinklas) pridėtinė vertė Europos MVĮ susijusi su „vieno langelio“ sistema, skirta verslui remti padedant įmonėms didinti jų konkurencingumą ir ieškoti verslo galimybių vidaus rinkoje ir už jos ribų. Metodikos, darbo metodų ir Europos masto nuostatų integravimas į paramos verslui paslaugų sritį įmanomas tik Sąjungos lygiu. Visų pirma tinklas padėjo MVĮ rasti bendradarbiavimo ar technologijų perdavimo partnerių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, gauti patarimų dėl Sąjungos finansavimo šaltinių, dėl Sąjungos teisės bei intelektinės nuosavybės ir dėl Sąjungos programų, kuriomis skatinamos ekologinės inovacijos ir tvari gamyba. Be to, per jį buvo teikiami atsiliepimai apie Sąjungos teisę ir standartus. Jo unikalus vaidmuo yra itin svarbus sprendžiant su informacijos asimetriškumu susijusias problemas ir mažinant su tarpvalstybiniais sandoriais susijusias išlaidas;

(18)

reikia nuolat dėti pastangas, kad toliau gerėtų tinklo paslaugų kokybė ir veiksmingumas, visų pirma MVĮ informuotumo didinimo ir su tuo susijusio naudojimosi siūlomomis paslaugomis srityje – reikia toliau integruoti internacionalizavimo ir inovacijų paslaugas, stiprinti tinklo ir regioninių bei vietos MVĮ suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, konsultuotis su priimančiosiomis organizacijomis ir aktyviau jas įtraukti, mažinti biurokratizmą, gerinti IT paramą ir didinti tinklo bei jo paslaugų matomumą tuose geografiniuose regionuose, kuriuos jis apima;

(19)

ribota tarptautinė MVĮ veiklos aprėptis tiek Europoje, tiek už jos ribų mažina konkurencingumą. Remiantis kai kuriais apskaičiavimais, šiuo metu eksportuoja arba per trejus pastaruosius metus tam tikrą laiką eksportavo 25 proc. Sąjungos MVĮ, kai tuo tarpu tik 13 proc. Sąjungos MVĮ reguliariai eksportuoja už Sąjungos ribų ir tik 2 proc. investavo už savo šalies ribų. Be to, 2012 m. atlikta Eurobarometro apklausa rodo neišnaudotą MVĮ augimo ekologinėse rinkose Sąjungoje ir už jos ribų potencialą, turint mintyje tarptautinę veiklą ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Atsižvelgdama į SVA, kuriuo Sąjunga ir valstybės narės raginamos remti MVĮ ir skatinti jas pasinaudoti už Sąjungos ribų augančiomis rinkomis, Sąjunga teikia finansinę paramą kelioms iniciatyvoms, pavyzdžiui, ES ir Japonijos bendradarbiavimo pramonės srityje centrui ir Kinijos MVĮ intelektinės nuosavybės teisių pagalbos tarnybai. Sąjungos pridėtinė vertė kuriama skatinant bendradarbiavimą ir teikiant paslaugas Europos lygmeniu, kuriomis papildomos, bet ne dubliuojamos valstybių narių pagrindinės prekybos skatinimo paslaugos ir kuriomis stiprinamos bendros viešųjų ir privačiųjų paslaugų teikėjų šioje srityje pastangos. Tokios paslaugos turėtų apimti informaciją apie intelektinės nuosavybės teises, standartus ir viešųjų pirkimų taisykles ir galimybes. Reikėtų visapusiškai atsižvelgti į 2011 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadų „Pramonės politikos įgyvendinimo stiprinimas visoje ES“ dėl Komisijos komunikato „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ II dalį. Tuo atžvilgiu gerai apibrėžta Europos klasterių strategija turėtų papildyti nacionalines ir regionines pastangas skatinti klasterius siekti pažangumo ir tarptautinio bendradarbiavimo, atsižvelgiant į tai, kad MVĮ telkimasis į klasterius gali būti itin svarbi priemonė, didinanti jų gebėjimą diegti naujoves ir pradėti veiklą užsienio rinkose;

(20)

siekdamos padidinti Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą, valstybės narės ir Komisija turi sukurti palankią verslo aplinką. Itin daug dėmesio turi būti skiriama MVĮ interesams ir sektoriams, kuriuose jos veikia aktyviausiai. Taip pat reikia Sąjungos lygmens iniciatyvų siekiant keistis informacija bei žiniomis Europos lygiu, o skaitmeninės paslaugos šioje srityje gali būti ypač ekonomiškai efektyvios. Tokiais veiksmais gali būti padedama plėtoti vienodas veiklos sąlygas MVĮ;

(21)

vidaus rinkos spragos, susiskaidymas ir bereikalinga biurokratinė našta neleidžia piliečiams, vartotojams ir įmonėms, visų pirma MVĮ, pasinaudoti visais šios rinkos teikiamais privalumais. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija imtųsi suderintų veiksmų, kad pašalintų su įgyvendinimu, teisėkūra ir informavimu susijusius trūkumus. Laikydamiesi subsidiarumo ir proporcingumo principų, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija taip pat turėtų bendradarbiauti ir vengti bereikalingos MVĮ tenkančios administracinės ir reglamentavimo naštos bei ją sumažinti. Veiksmais pagal COSME programą, kuri yra vienintelė specialiai MVĮ skirta Sąjungos programa, turėtų būti prisidedama prie tų tikslų įgyvendinimo, visų pirma padedant gerinti pagrindines sąlygas įmonėms. Dedant šias pastangas svarbus vaidmuo turėtų tekti pagal COSME programą finansuojamoms tinkamumo patikroms ir poveikio vertinimams;

(22)

kitas konkurencingumui neigiamos įtakos turintis veiksnys yra gana menkas verslumas Sąjungoje. Tik 45 proc. Sąjungos piliečių (ir mažiau nei 40 proc. moterų) norėtų būti savarankiškai dirbančiais asmenimis, palyginti su 55 proc. gyventojų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir 71 proc. Kinijoje (remiantis 2009 m. Eurobarometro apklausa verslumo klausimais). Remiantis SVA, dėmesys turėtų būti skiriamas visoms situacijoms, su kuriomis susiduria verslininkai, įskaitant steigimąsi, augimą, perkėlimą ir bankrotą (antra galimybė). Verslumo ugdymo skatinimas, taip pat tokios suderinamumo ir nuoseklumo didinimo priemonės, kaip lyginamieji standartai ir keitimasis gerąja praktika, sukuria didelę Sąjungos pridėtinę vertę;

(23)

programa „Erasmus jauniesiems verslininkams“ buvo pradėta siekiant suteikti naujiems verslininkams ar asmenims, norintiems tapti verslininkais, galimybę įgyti verslo patirties ne savo valstybėje narėje ir tokiu būdu sudaryti jiems sąlygas sustiprinti savo verslumo gebėjimus. Siekdama tikslo pagerinti pagrindines verslumo ir verslo kultūros skatinimo sąlygas, Komisija turėtų galėti imtis priemonių, skirtų padėti naujiems verslininkams gerinti gebėjimą plėtoti verslumo praktinę patirtį, gebėjimus bei požiūrį ir didinti jų technologinius pajėgumus bei gerinti įmonės valdymą;

(24)

įvairiems su pasaulinio masto sunkumais susiduriantiems sektoriams, kuriuose didelę dalį įmonių sudaro MVĮ, sunkumų sukelia ir galimybių suteikia pasaulinė konkurencija, demografiniai pokyčiai, riboti ištekliai ir naujos socialinės tendencijos. Pavyzdžiui, kad pasinaudotų neišnaudotomis didelės individualiems poreikiams pritaikytų, kūrybinių ir įtraukių produktų paklausos galimybėmis, prisitaikyti turi dizainu grindžiami sektoriai. Kadangi šių sunkumų patiria visos šių sektorių Sąjungos MVĮ, būtina imtis Sąjungos lygiu suderintų veiksmų, siekiant skatinti didesnį augimą pasitelkiant iniciatyvas, kuriomis spartinamas naujų produktų ir paslaugų atsiradimas;

(25)

papildant veiksmus, kurių imamasi valstybėse narėse, COSME programa galima remti iniciatyvas tiek atskirus, tiek kelis sektorius apimančiose srityse, turinčiose didelio potencialo augti ir užtikrinti verslininkystę (ypač sektoriuose, kuriuose didelę dalį įmonių sudaro MVĮ), kuriomis spartinamas konkurencingų ir tvarių pramonės šakų, grindžiamų konkurencingiausiais verslo modeliais, patobulintais produktais ir procesais, organizacinėmis struktūromis arba pakeistomis vertės grandinėmis, atsiradimas. Kaip nurodyta 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikate „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“, kurį 2010 m. spalio mėn. palankiai įvertino Taryba, turizmas yra svarbus Sąjungos ekonomikos sektorius. Šio sektoriaus įmonės tiesiogiai sukuria 5 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pripažįstama turizmo svarba ir nurodoma Sąjungos kompetencija šioje srityje. Europos turizmo iniciatyvos gali papildyti valstybių narių veiksmus skatinant palankios aplinkos kūrimą ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, visų pirma keičiantis gerąja praktika. Veiksmai gali apimti turizmo žinių bazės gerinimą teikiant duomenis ir analizę bei tarpvalstybinių bendradarbiavimo projektų glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir tuo pačiu netaikant privalomų reikalavimų Sąjungos įmonėms plėtojimą;

(26)

COSME programoje nurodomi veiksmai tikslams siekti, bendras tiems tikslams įgyvendinti skirtas finansinis paketas, minimalus finansinėms priemonėms skirtas finansinis paketas, įvairių rūšių įgyvendinimo priemonės ir stebėsenos, vertinimo bei Sąjungos finansinių interesų apsaugos skaidrios priemonės;

(27)

COSME programa papildo kitas Sąjungos programas, pripažįstant, kad kiekviena priemonė turėtų būti taikoma pagal jai nustatytas konkrečias procedūras. Taigi tos pačios reikalavimus atitinkančios išlaidos neturėtų būti finansuojamos du kartus. Siekiant pridėtinės vertės ir didelio Sąjungos teikiamo finansavimo poveikio, reikėtų plėtoti glaudžią COSME programos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1291/2013 (8) (programa „Horizontas 2020“), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (9) (struktūriniai fondai) ir kitų Sąjungos programų sinergiją;

(28)

visose COSME programoje numatytose atitinkamose iniciatyvose ir veiksmuose turėtų būti atsižvelgta į skaidrumo ir lyčių lygių galimybių principus. Be to, tose iniciatyvose ir veiksmuose turėtų būti numatyta pagarba visų piliečių žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

(29)

dotacijos MVĮ turėtų būti teikiamos atlikus skaidrų procesą. Dotacijų skyrimas ir jų mokėjimas turėtų būti skaidrus, nebiurokratinis ir atitikti bendras taisykles;

(30)

šiame reglamente visam COSME programos įgyvendinimo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris bus svarbiausias orientacinis dydis Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant metinę biudžetinę procedūrą, kaip apibrėžta Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (10) 17 punkte;

(31)

siekiant užtikrinti, kad finansavimas būtų naudojamas tik rinkos, politiniams ir instituciniams trūkumams šalinti, ir siekiant išvengti rinkos iškraipymų, pagal COSME programą teikiamas finansavimas turėtų atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles;

(32)

Europos ekonominės erdvės susitarime ir asociacijos susitarimų protokoluose numatomas atitinkamų šalių dalyvavimas Sąjungos programose. Kitos trečiosios šalys programose turėtų turėti galimybę dalyvauti, kai tai numatyta pagal susitarimus ir procedūras;

(33)

svarbu užtikrinti patikimą COSME programos finansų valdymą ir kiek galima veiksmingesnį ir vartotojui patogiausią jos įgyvendinimą, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir COSME programos prieinamumą visiems dalyviams;

(34)

turėtų būti vykdoma COSME programos įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas, kad būtų galima ją koreguoti. Turėtų būti rengiama metinė jos įgyvendinimo ataskaita, kurioje būtų pristatoma padaryta pažanga ir planuojami veiksmai;

(35)

COSME programos įgyvendinimas turėtų būti stebimas kasmet, naudojant pagrindinius rodiklius, padedančius įvertinti rezultatus ir daromą poveikį. Šie rodikliai, įskaitant atitinkamas bazines vertes, turėtų būti minimalus COSME programos tikslų įgyvendinimo masto įvertinimo pagrindas;

(36)

Komisijos parengtoje tarpinėje ataskaitoje dėl to, ar pasiektas visų pagal COSME programą remiamų veiksmų tikslas, taip pat turėtų būti įvertinta, kodėl dalyvauja nedidelis MVĮ skaičius, kai tai nustatoma daugelyje valstybių narių. Atitinkamais atvejais valstybės narės galėtų atsižvelgti į tarpinės ataskaitos rezultatus formuodamos savo atitinkamą politiką;

(37)

Sąjungos finansiniai interesai viso išlaidų ciklo metu turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracines ir finansines sankcijas, remiantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(38)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti metines COSME programos įgyvendinimo darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (11). Kai kurie į metinę darbo programą įtraukti veiksmai apima veiksmų koordinavimą nacionaliniu lygiu. Tokiu atveju turėtų būti taikoma to reglamento 5 straipsnio 4 dalis;

(39)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl rodiklių papildymų, tam tikros konkrečios su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pakeitimo ir orientacinių sumų pakeitimų, kurie kiekvienu atveju būtų didesni už tas sumas daugiau kaip 5 proc. finansinio paketo vertės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(40)

dėl teisinio tikrumo ir aiškumo Sprendimas Nr. 1639/2006/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

Dalykas

1 straipsnis

Sukūrimas

Sukuriama 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio Sąjungos veiksmų, kuriais siekiama didinti įmonių konkurencingumą, programa, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) (toliau – COSME programa).

2 straipsnis

Termino apibrėžtis

Šiame reglamente MVĮ reiškia labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB.

3 straipsnis

Bendrieji tikslai

1.   COSME programa prisidedama prie toliau nurodytų bendrųjų tikslų, ypač daug dėmesio skiriant konkretiems Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, dalyvaujančiose COSME programoje pagal 6 straipsnį, įsisteigusių MVĮ poreikiams:

a)

didinti Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą ir tvarumą;

b)

skatinti verslumo kultūrą ir MVĮ steigimą bei augimą.

2.   1 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimas vertinamas pagal šiuos rodiklius:

a)

MVĮ veiklos rezultatai tvarumo požiūriu;

b)

pokyčiai, susiję su naujoms ir veikiančioms MVĮ tenkančia bereikalinga administracine ir reguliavimo našta;

c)

MVĮ, eksportuojančių Sąjungoje ar už Sąjungos ribų, dalies pokyčiai;

d)

MVĮ augimo pokyčiai;

e)

Sąjungos piliečių, norinčių būti savarankiškai dirbančiais asmenimis, dalies pokyčiai.

3.   Išsamus COSME programos rodiklių ir tikslų sąrašas išdėstytas priede.

4.   COSME programa remiamas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas ir padedama siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslo. Visų pirma COSME programa padedama siekti pagrindinio tikslo, susijusio su užimtumu.

II   SKYRIUS

Konkretūs tikslai ir veiklos sritys

4 straipsnis

Konkretūs tikslai

1.   Konkretūs COSME programos tikslai:

a)

didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą nuosavo kapitalo ir skolos forma;

b)

didinti galimybes patekti į rinkas, visų pirma Sąjungos viduje, bet taip pat pasaulio lygiu;

c)

gerinti pagrindines Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, įskaitant turizmo sektoriaus įmones, konkurencingumo ir tvarumo sąlygas;

d)

propaguoti verslumą ir verslumo kultūrą.

2.   Įgyvendinant COSME programą remiamas įmonių poreikis prisitaikyti prie mažataršės, klimato kaitos poveikiui atsparios, efektyviai išteklius ir energiją naudojančios ekonomikos.

3.   COSME programos poveikis siekiant 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų vertinamas pagal rodiklius, nustatytus priede.

4.   13 straipsnyje nurodytose metinėse darbo programose išsamiai apibūdinami visi veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti pagal COSME programą.

5 straipsnis

Biudžetas

1.   COSME programos įgyvendinimo finansinis paketas – 2 298,243 mln. EUR dabartinėmis kainomis, iš kurių ne mažiau kaip 60 proc. skiriama finansinėms priemonėms.

Metiniai asignavimai nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos daugiametės finansinės programos ribose.

2.   Pagal šį reglamentą nustatyto finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su COSME programos valdymui ir jos tikslų įgyvendinimui reikalinga parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla. Visų pirma juo ekonomiškai efektyviai dengiamos tyrimų, ekspertų susitikimų, informavimo ir ryšių veiklos, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, kiek jie susiję su bendraisiais COSME programos tikslais, išlaidos bei išlaidos, susijusias su IT tinklais, kurie daugiausia skirti informacijos apdorojimui ir keitimuisi ja, kartu su visomis kitomis techninės ir administracinės pagalbos išlaidomis, kurias Komisija patiria valdydama COSME programą.

Tos išlaidos neviršija 5 proc. visos finansinio paketo vertės.

3.   COSME programos finansiniame pakete orientacinė 21,5 proc. finansinio paketo vertės dydžio suma skiriama konkrečiam tikslui, nurodytam 4 straipsnio 1 dalies b punkte, 11 proc. – konkrečiam tikslui, nurodytam 4 straipsnio 1 dalies c punkte ir 2,5 proc. – konkrečiam tikslui, nurodytam 4 straipsnio 1 dalies d punkte. Komisija gali nukrypti nuo šių orientacinių sumų, tačiau kiekvienu atveju ne daugiau kaip 5 proc. finansinio paketo vertės. Jei paaiškėtų, kad tą ribą reikia viršyti, Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų pakeistos tos orientacinės sumos.

4.   Skirtos finansinės lėšos taip pat gali būti naudojamos techninės ir administracinės pagalbos, būtinos perėjimui nuo pagal Sprendimą Nr. 1639/2006/EB patvirtintų priemonių prie COSME programos užtikrinti, išlaidoms padengti. Jei reikia, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. ir skirti panašioms išlaidoms padengti, kad būtų sudarytos galimybės administruoti veiksmus, nebaigtus ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

6 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1.   COSME programoje gali dalyvauti:

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas ir kitos Europos šalys, kai tai numatyta pagal susitarimus ir procedūras;

b)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;

c)

Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančios šalys, kai tai numatyta pagal susitarimus ir procedūras, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, asociacijos susitarimų protokoluose ir Asociacijos tarybos sprendimuose.

2.   1 dalyje nurodytoje šalyje įsisteigęs subjektas gali dalyvauti COSME programos dalyse, kuriose ta šalis dalyvauja pagal 1 dalyje apibūdintuose atitinkamuose susitarimuose nustatytas sąlygas.

7 straipsnis

Nedalyvaujančių šalių subjektų dalyvavimas

1.   COSME programos dalyse, kuriose 6 straipsnyje nurodyta trečioji šalis nedalyvauja, gali dalyvauti toje šalyje įsisteigę subjektai. Kitose trečiosiose šalyse įsisteigę subjektai taip pat gali dalyvauti veiksmuose pagal COSME programą.

2.   1 dalyje nurodyti subjektai negali gauti Sąjungos finansinės paramos, išskyrus atvejus, kai tai svarbu COSME programai įgyvendinti, visų pirma Sąjungos įmonių konkurencingumo ir patekimo į rinką požiūriu. Ta išimtis netaikoma pelno siekiantiems subjektams.

8 straipsnis

Veiksmai, kuriais siekiama didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą

1.   Komisija remia veiksmus, kuriais siekiama didinti ir užtikrinti geresnes MVĮ galimybes gauti finansavimą jų steigimo, augimo ir perkėlimo etapais ir kurie papildo valstybių narių nacionalinio ir regioninio lygių MVĮ finansavimo priemones. Siekiant užtikrinti papildomumą tokie veiksmai glaudžiai derinami su veiksmais, vykdomais pagal sanglaudos politiką, programą „Horizontas 2020“ ir nacionaliniu ar regioniniu lygiu. Tokiais veiksmais siekiama skatinti tiek nuosavo kapitalo, tiek skolų finansavimo, kuris gali apimti pradinį finansavimą, finansavimą iš neformalių investuotojų ir kvazinuosavo kapitalo finansavimą, atsižvelgiant į rinkos paklausą ir atsisakant turto išpardavimo dalimis, panaudojimą ir pasiūlą.

2.   Be 1 dalyje nurodytų veiksmų Sąjungos parama taip pat gali būti teikiama veiksmams, kuriais siekiama gerinti tarpvalstybinį ir daugiašalį finansavimą, atsižvelgiant į rinkos paklausą, taip padedant MVĮ internacionalizuoti savo veiklą laikantis Sąjungos teisės.

Komisija taip pat gali apsvarstyti galimybę kurti novatoriškas finansines priemones, pavyzdžiui, visuomenės finansavimo (angl. crowdfunding) priemonę, atsižvelgdama į rinkos paklausą.

3.   1 dalyje nurodyti veiksmai išsamiai išdėstyti 17 straipsnyje.

9 straipsnis

Veiksmai, kuriais siekiama didinti galimybes patekti į rinkas

1.   Siekiant didinti Sąjungos įmonių konkurencingumą ir galimybes patekti į rinkas, Komisija gali remti veiksmus, kuriais siekiama didinti MVĮ galimybes patekti į vidaus rinką, pavyzdžiui, informacijos teikimą (be kita ko, teikiant skaitmenines paslaugas) ir informuotumo apie, be kita ko, Sąjungos programas, teisę ir standartus didinimą.

2.   Konkrečiomis priemonėmis siekiama padėti MVĮ patekti į rinkas už Sąjungos ribų. Tokias priemones gali sudaryti informacijos apie esamas patekimo į rinkas kliūtis ir verslo galimybes, viešuosius pirkimus ir muitinės procedūras teikimas ir paramos paslaugų standartų ir intelektinės nuosavybės teisių prioritetinėse trečiosiose šalyse klausimais gerinimas. Tomis priemonėmis papildoma, tačiau nedubliuojama pagrindinė valstybių narių vykdoma prekybos skatinimo veikla.

3.   Veiksmais pagal COSME programą gali būti siekiama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant dialogus su trečiosiomis šalimis pramonės ir reglamentavimo klausimais. Konkrečiomis priemonėmis gali būti siekiama mažinti Sąjungos ir kitų šalių produktams taikomų reguliavimo sistemų skirtumus, siekiant prisidėti prie įmonių bei pramonės politikos plėtojimo ir prisidėti prie verslo aplinkos gerinimo.

10 straipsnis

Europos įmonių tinklas

1.   Komisija remia Europos įmonių tinklą (toliau – tinklas) siekiant teikti integruotas paramos verslui paslaugas Sąjungos MVĮ, kurios siekia išnaudoti galimybes vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse. Per tinklą gali būti įgyvendinami šie veiksmai:

a)

informavimo ir konsultavimo apie Sąjungos iniciatyvas ir teisę paslaugų teikimas; parama valdymo gebėjimams stiprinti siekiant didinti MVĮ konkurencingumą; parama siekiant gerinti MVĮ finansines žinias, įskaitant informavimo apie finansavimo galimybes, prieigą prie finansavimo ir atitinkamas konsultavimo bei kuravimo sistemas ir konsultavimo šiais klausimais paslaugas; priemonės MVĮ galimybėms gauti praktinių žinių energijos vartojimo efektyvumo, klimato ir aplinkos srityse didinti; ir Sąjungos finansavimo programų ir finansinių priemonių (įskaitant programą „Horizontas 2020“ bendradarbiaujant su nacionaliniais ryšių palaikymo centrais ir struktūriniais fondais) propagavimas;

b)

palankesnių sąlygų tarpvalstybiniam verslo bendradarbiavimui, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, technologijų ir žinių perdavimui ir technologijų bei inovacijų partnerystėms sudarymas;

c)

ryšių kanalo tarp MVĮ ir Komisijos suteikimas.

2.   Tinklas taip pat gali būti naudojamas siekiant teikti paslaugas kitų Sąjungos programų, pavyzdžiui, programos „Horizontas 2020“, vardu, įskaitant ir tikslines konsultavimo paslaugas, kuriomis MVĮ skatinamos dalyvauti kitose Sąjungos programose. Komisija užtikrina, kad įvairūs tinklui skirti finansiniai ištekliai būtų efektyviai koordinuojami ir kad tinklo kitų Sąjungos programų vardu teikiamos paslaugos būtų finansuojamos tų programų lėšomis.

3.   Tinklo įgyvendinimas glaudžiai koordinuojamas su valstybėmis narėmis, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo laikantis subsidiarumo principo.

Komisija vertina tinklą efektyvumo, valdymo ir kokybiškų paslaugų teikimo visoje Sąjungoje teikimo požiūriu.

11 straipsnis

Veiksmai, kuriais siekiama gerinti pagrindines Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo ir tvarumo sąlygas

1.   Komisija remia veiksmus, kuriais siekiama gerinti pagrindines Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo ir tvarumo sąlygas, kad būtų galima padidinti nacionalinės ir regioninės politikos priemonių, kuriomis skatinamas Sąjungos įmonių konkurencingumas, tvarumas ir augimas, veiksmingumą, suderinamumą, koordinavimą ir nuoseklumą.

2.   Komisija gali remti konkrečius veiksmus, kuriais siekiama gerinti pagrindines įmonių, visų pirma MVĮ, sąlygas mažinant bereikalingą administracinę ir reguliavimo naštą bei jos išvengiant. Tokius veiksmus gali sudaryti reguliariai atliekamas atitinkamų Sąjungos teisės poveikio MVĮ vertinimas (atitinkamais atvejais sudarant rezultatų suvestinę), parama nepriklausomų ekspertų grupėms ir keitimasis informacija bei gerąja praktika, be kita ko, sistemingai atliekamo MVĮ testo Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu srityje.

3.   Komisija gali remti veiksmus, kuriais siekiama plėtoti naujas konkurencingumo ir verslo plėtros strategijas. Tokius veiksmus gali sudaryti:

a)

priemonės, kuriomis būtų geriau rengiamos, įgyvendinamos ir vertinamos politikos priemonės, turinčios įtakos įmonių konkurencingumui ir tvarumui, be kita ko, keičiantis gerąja praktika pagrindinių sąlygų ir pasaulinio lygio klasterių bei verslo tinklų valdymo srityse; ir skatinant tarpvalstybinį klasterių ir verslo tinklų tarpusavio bendradarbiavimą, tvarių produktų, paslaugų, technologijų ir procesų plėtojimą, taip pat efektyvų išteklių bei energijos naudojimą ir įmonių socialinę atsakomybę;

b)

priemonės, kuriomis nagrinėjami konkurencingumo politikos tarptautiniai aspektai, ir kuriose daugiausia dėmesio skiriama valstybių narių, COSME programoje dalyvaujančių kitų šalių ir Sąjungos pasaulinių prekybos partnerių politiniam bendradarbiavimui;

c)

priemonės, kuriomis siekiama gerinti MVĮ politikos plėtojimą, sprendimus priimančių subjektų bendradarbiavimą, tarpusavio vertinimą ir valstybių narių tarpusavio keitimąsi gerąja praktika, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į turimus įrodymus ir suinteresuotųjų subjektų nuomones, visų pirma siekiant sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ pasinaudoti Sąjungos programomis ir priemonėmis pagal SVA veiksmų planą.

4.   Komisija gali, pasitelkdama veiksmų koordinavimą, remti valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama paspartinti konkurencingų rinkos potencialą turinčių pramonės sektorių atsiradimą. Tokia parama gali apimti veiksmus, kuriais skatinama keistis gerąja praktika ir kuriais nustatomi pramonės sektorių, visų pirma MVĮ, gebėjimų bei mokymo, visų pirma e. gebėjimų, poreikiai. Be to, ji gali apimti veiksmus, kuriais siekiama skatinti naujų verslo modelių diegimą ir MVĮ bendradarbiavimą naujose vertės grandinėse, taip pat atitinkamų naujų produktų ir paslaugų idėjų panaudojimą komerciniais tikslais.

5.   Komisija gali papildyti valstybių narių veiksmus, kad padidintų Sąjungos MVĮ konkurencingumą ir tvarumą srityse, kurios pasižymi dideliu augimo potencialu, visų pirma tose, kuriose didelę dalį įmonių sudaro MVĮ, pavyzdžiui, turizmo sektoriuje. Tokia veikla gali apimti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo skatinimą, visų pirma pasitelkiant keitimąsi gerąja praktika.

12 straipsnis

Veiksmai, kuriais siekiama skatinti verslumą

1.   Komisija padeda skatinti verslumą ir verslumo kultūrą gerindama pagrindines sąlygas, turinčias įtakos verslumo plėtojimui, ir, be kita ko, mažindama kliūtis steigti įmones. Komisija remia tvarioms įmonėms, naujai įsteigtoms įmonėms, augimui, įmonių perkėlimui, antrai galimybei (veiklos pradėjimui iš naujo), taip pat veiklos atskyrimui ir naujų įmonių steigimui palankią verslo aplinką ir kultūrą.

2.   Itin daug dėmesio skiriama potencialiems, naujiems, jauniesiems verslininkams bei moterims verslininkėms, taip pat kitoms konkrečioms tikslinėms grupėms.

3.   Komisija gali imtis tokių veiksmų kaip judumo programos naujiems verslininkams, kad būtų pagerintas jų gebėjimas plėtoti verslumo praktinę patirtį, gebėjimus bei požiūrį ir didinti jų technologinius pajėgumus bei gerinti įmonės valdymą.

4.   Komisija gali remti valstybių narių priemones, kuriomis sudaromos verslumo ugdymo, mokymo, gebėjimų ir požiūrio lavinimo galimybės ir padedama jomis pasinaudoti, visų pirma potencialiems ir naujiems verslininkams.

III   SKYRIUS

COSME programos įgyvendinimas

13 straipsnis

Metinės darbo programos

1.   Siekdama įgyvendinti COSME programą Komisija priima metines darbo programas pagal 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikrinimo procedūrą. Kiekviena metine darbo programa įgyvendinami šiame reglamente nustatyti tikslai ir jose išsamiai pateikiama ši informacija:

a)

finansuotinų veiksmų aprašymas, kiekvienu veiksmu siekiami tikslai, kurie atitinka 3 ir 4 straipsniuose išdėstytus bendruosius ir konkrečius tikslus, numatomi rezultatai, įgyvendinimo metodas, kiekvienam veiksmui skirta suma, bendra visiems veiksmams skirta suma ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis bei mokėjimų struktūra;

b)

atitinkami kokybiniai ir kiekybiniai kiekvienam veiksmui skirti rodikliai veiksmingumo siekiant rezultatų ir įgyvendinant atitinkamo veiksmo tikslus analizės ir stebėsenos tikslu;

c)

esminiai dotacijų ir susijusių priemonių vertinimo kriterijai, kurie nustatomi siekiant užtikrinti kuo geresnį COSME programa siektinų tikslų įgyvendinimą, ir didžiausia bendro finansavimo norma;

d)

atskiras išsamus skyrius dėl finansinių priemonių, kuriame pagal šio reglamento 14 straipsnį atsižvelgiama į informavimo prievoles pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, įskaitant tai, kaip numatoma paskirstyti finansinį paketą augimui skatinti skirtai nuosavo kapitalo priemonei ir paskolų garantijų priemonei, nurodytoms atitinkamai šio reglamento 14a ir 14b straipsniuose, ir pateikiama tokia informacija kaip garantijų dydis ir santykis su programa „Horizontas 2020“.

2.   Komisija įgyvendina COSME programą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

3.   COSME programa įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta, kad remiamais veiksmais būtų atsižvelgta į būsimus pokyčius ir poreikius, visų pirma atlikus 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą tarpinį vertinimą, ir kad jie būtų aktualūs besivystančioms rinkoms, ekonomikai ir atitiktų visuomenės pokyčius.

14 straipsnis

Paramos priemonės

1.   Be priemonių pagal 13 straipsnyje nurodytas metines darbo programas, Komisija reguliariai įgyvendina paramos priemones, be kita ko:

a)

gerina atskirų sektorių ir tarpsektorinių problemų konkurencingumo srityje analizę ir stebėseną;

b)

nustato ir skleidžia gerąją praktiką bei politikos metodus ir toliau juos plėtoja;

c)

atlieka galiojančios teisės tinkamumo patikras ir įmonių konkurencingumui itin svarbių naujų Sąjungos priemonių poveikio vertinimą, siekdama nustatyti galiojančios teisės sritis, kurios turi būti supaprastintos, ir užtikrinti, kad MVĮ tenkanti našta būtų kuo labiau sumažinta tose srityse, kuriose siūlomos naujos teisėkūros priemonės;

d)

atlieka įmonėms, visų pirma MVĮ, įtakos turinčių teisės aktų, pramonės politikos ir su konkurencingumu susijusių priemonių vertinimą;

e)

skatina integruotas ir patogias vartotojui interneto sistemas, kuriose pateikiama informacija apie MVĮ svarbias programas, taip pat užtikrindama, kad jos nedubliuotų esamų portalų.

2.   Bendros tų paramos priemonių išlaidos neviršija 2,5 proc. COSME programos finansinio paketo.

15 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.   Komisija vykdo COSME programos įgyvendinimo ir valdymo stebėseną.

2.   Komisija rengia metinę stebėsenos ataskaitą, kurioje nagrinėjamas remiamų veiksmų veiksmingumas ir efektyvumas finansinio įgyvendinimo, rezultatų, išlaidų ir, jei įmanoma, poveikio požiūriu. Ataskaitoje pateikiama informacija apie naudos gavėjus, jei įmanoma, kiekvieno kvietimo teikti paraiškas atveju, informacija apie su klimato kaita susijusių išlaidų sumą ir paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų poveikį, svarbūs duomenys apie didesnes arba mažesnes nei 150 000 EUR paskolas, išduotas pagal paskolų garantijų priemonę tokiu mastu, kad renkant tokią informaciją įmonėms, visų pirma MVĮ, nebūtų sukurta nepagrįsta administracinė našta. Stebėsenos ataskaitoje pateikiama metinė ataskaita dėl kiekvienos finansinės priemonės, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 140 straipsnio 8 dalį.

3.   Ne vėliau kaip 2018 m. Komisija parengia tarpinę vertinimo ataskaitą dėl visų pagal COSME programą remiamų veiksmų tikslų įgyvendinimo (rezultatų ir poveikio lygiu), išteklių naudojimo efektyvumo ir jo europinės pridėtinės vertės, kad būtų galima priimti sprendimą dėl priemonių atnaujinimo, keitimo ar taikymo sustabdymo. Tarpinėje vertinimo ataskaitoje taip pat nagrinėjamos paprastinimo galimybės, jų vidaus ir išorės suderinamumas, tolesnis visų tikslų aktualumas ir tai, kaip šiomis priemonėmis prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų. Joje atsižvelgiama į ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus ir ja remiamasi priimant sprendimą dėl galimo tolesnių priemonių atnaujinimo, keitimo ar taikymo sustabdymo.

4.   Komisija parengia galutinę vertinimo ataskaitą dėl priemonių ilgalaikio poveikio ir poveikio tvarumo.

5.   Visi dotacijų gavėjai ir kitos susijusios šalys, gavusios Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, pateikia Komisijai visus atitinkamų priemonių stebėsenai ir vertinimui atlikti tinkamus ir reikiamus duomenis bei informaciją.

6.   Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas ataskaitas ir paskelbia jas viešai.

IV   SKYRIUS

Finansinės nuostatos ir finansinės paramos formos

16 straipsnis

Finansinės paramos formos

Sąjungos finansinė parama pagal COSME programą gali būti netiesiogiai įgyvendinama Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytiems subjektams perduodant biudžeto vykdymo užduotis.

17 straipsnis

Finansinės priemonės

1.   Finansinės priemonės pagal COSME programą, nustatytos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 VIII antraštinę dalį, taikomos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą jų steigimo, augimo ir perkėlimo etapuose. Finansines priemones sudaro nuosavo kapitalo priemonė ir paskolų garantijų priemonė. Skiriant lėšas toms priemonėms atsižvelgiama į finansinių tarpininkų rodomą paklausą.

2.   MVĮ skirtos finansinės priemonės atitinkamais atvejais gali būti taikomos kartu su toliau nurodytomis priemonėmis ir gali jas papildyti:

a)

kitos valstybių narių ir jų valdymo institucijų nustatytos finansinės priemonės, kurios finansuojamos nacionalinėmis ar regioninėmis lėšomis arba vykdant su struktūriniais fondais susijusią veiklą pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies a punktą;

b)

kitos valstybių narių ir jų valdymo institucijų nustatytos finansinės priemonės, kurios finansuojamos pagal nacionalines arba regionines programas vykdant su struktūriniais fondais nesusijusią veiklą;

c)

Sąjungos finansuojamos dotacijos, įskaitant pagal šį reglamentą.

3.   Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė ir paskolų garantijų priemonė, nurodytos atitinkamai 18 ir 19 straipsniuose, gali papildyti MVĮ skirtas finansines priemones, kurias valstybės narės taiko įgyvendindamos Sąjungos sanglaudos politiką.

4.   Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemone ir paskolų garantijų priemone galima atitinkamais atvejais sudaryti sąlygas sutelkti valstybių narių ir (arba) regionų, norinčių skirti dalį jiems skirtų struktūrinių fondų lėšų pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies a punktą, finansinius išteklius.

5.   Finansinės priemonės gali duoti priimtinas pajamas kitų partnerių ar investuotojų tikslams pasiekti. Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė gali veikti subordinaciniu pagrindu, bet ja turi būti siekiama išsaugoti iš Sąjungos biudžeto teikiamų lėšų vertę.

6.   Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė ir paskolų garantijų priemonė įgyvendinamos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 VIII antraštinę dalį ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1268/2012 (12).

7.   Finansinės priemonės pagal COSME programą plėtojamos ir įgyvendinamos papildant finansines priemones, nustatytas MVĮ pagal programą „Horizontas 2020“, ir derinant jas tarpusavyje.

8.   Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 1 dalį subjektai, kuriems pavesta įgyvendinti finansines priemones, valdydami Sąjungos lėšas užtikrina Sąjungos veiksmų matomumą. Šiuo tikslu subjektas, kuriam patikėta ši veikla, užtikrina, kad finansų tarpininkai aiškiai informuotų galutinius paramos gavėjus, kad tas finansavimas suteiktas pasitelkus finansinių priemonių pagal COSME programą paramą. Komisija užtikrina, kad ex post paskelbta informacija paramos gavėjams pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 2 dalies e punktą būtų lengvai prieinama potencialiems galutiniams paramos gavėjams.

9.   Grąžinamos sumos, susidariusios pagal Sprendimu Nr. 1639/2006/EB nustatytą MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonės antrąją dalį ir gautos po 2013 m. gruodžio 31 d., pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalį priskiriamos šio reglamento 18 straipsnyje nurodytai augimui skatinti skirtai nuosavo kapitalo priemonei.

10.   Finansinės priemonės įgyvendinamos pagal atitinkamas Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.

18 straipsnis

Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė

1.   Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė įgyvendinama kaip viena bendros Sąjungos nuosavo kapitalo finansinės priemonės dalis, kuria nuo ankstyvojo etapo, įskaitant parengiamąjį etapą, iki augimo etapo remiamas Sąjungos įmonių augimas ir moksliniai tyrimai ir inovacijos. Bendra Sąjungos nuosavo kapitalo finansinė priemonė finansiškai remiama pagal programą „Horizontas 2020“ ir COSME programą.

2.   Augimui skatinti skirtoje nuosavo kapitalo priemonėje didžiausias dėmesys skiriamas fondams, kurie teikia rizikos kapitalo ir mišrųjį finansavimą, visų pirma subordinuotąsias ir dalyvavimo paskolas įmonėms plėtros ir augimo etapuose, visų pirma toms, kurios veikia tarpvalstybiniu mastu, ir ja sudaroma galimybė investuoti į neseniai įsteigtus fondus, kartu taikant moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę pagal programą „Horizontas 2020“, ir teikti bendro investavimo priemones neformaliems investuotojams. Finansavimo ankstyvajame etape atveju su augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemone susijusios investicijos neviršija 20 proc. visų Sąjungos investicijų, išskyrus kelių etapų fondų ir fondų fondų atveju, kai finansavimas pagal augimui skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę ir moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę pagal programą „Horizontas 2020“ teikiamas proporcingai, remiantis fondų investavimo politika. Komisija gali nuspręsti pakeisti 20 proc. ribą, atsižvelgdama į kintančias rinkos sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Augimui skatinti skirtai nuosavo kapitalo priemonei taikoma ta pati įgyvendinimo sistema kaip ir moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms skatinti skirtai nuosavo kapitalo priemonei pagal programą „Horizontas 2020“.

4.   Paramą pagal augimui skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę sudaro vienos iš šių rūšių investicijos:

a)

tiesioginės Europos investicijų fondo ar kitų subjektų, kuriems patikėtas augimui skatinti skirtos nuosavo kapitalo priemonės įgyvendinimas Komisijos vardu, investicijos; arba

b)

Europos investicijų fondo ar kitų subjektų (įskaitant privačiojo ar viešojo sektorių valdytojus), kuriems Komisijos vardu patikėtas augimui skatinti skirtos nuosavo kapitalo priemonės įgyvendinimas, drauge su privačių ir (arba) viešųjų finansų įstaigų investuotojais nustatytos tarpvalstybiniu mastu investuojančių fondų fondų ar investicinių priemonių investicijos.

5.   Augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemone investuojama į tarpininkų rizikos kapitalo fondus, įskaitant fondų fondus, investuojančius į MVĮ paprastai jų plėtros ir augimo etapuose. Investicijos pagal augimui skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę yra ilgalaikės, t. y. rizikos kapitalo fonduose paprastai užimančios 5–15 metų pozicijas. Bet kokiu atveju investavimas pagal augimui skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę trunka ne ilgiau kaip 20 metų nuo susitarimo tarp Komisijos ir subjekto, kuriam patikėtas jų įgyvendinimas, pasirašymo.

19 straipsnis

Paskolų garantijų priemonė

1.   Paskolų garantijų priemone užtikrinama:

a)

garantijų sistemų priešinės garantijos ir kiti rizikos pasidalijimo susitarimai, atitinkamais atvejais įskaitant bendras garantijas;

b)

tiesioginės garantijos ir kiti rizikos pasidalijimo susitarimai visiems kitiems finansų tarpininkams, kurie tenkina atitikties reikalavimams kriterijus, nurodytus 5 dalyje.

2.   Paskolų garantijų priemonė įgyvendinama kaip Sąjungos įmonių augimui ir moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms skatinti skirtos bendros Sąjungos skolų finansinės priemonės dalis taikant tą pačią įgyvendinimo sistemą kaip skolos priemonės, skirtos moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti pagal programą „Horizontas 2020“ MVĮ paklausa pagrįsta sistema (RSI II).

3.   Paskolų garantijų priemonę sudaro:

a)

skolų finansavimo garantijos (įskaitant subordinuotąsias ir dalyvavimo paskolas, išperkamąją nuomą arba banko garantijas); taip mažinami tam tikri finansavimą gauti siekiančių finansiškai pajėgių MVĮ sunkumai, atsirandantys dėl tariamos didelės jų rizikos arba pakankamo užstato neturėjimo;

b)

MVĮ skolų finansinių portfelių pakeitimas vertybiniais popieriais; taip pagal atitinkamus rizikos pasidalijimo susitarimus su tikslinėmis įstaigomis sutelkiamas papildomas MVĮ skolų finansavimas. Tie pakeitimo sandoriai remiami su sąlyga, kad paramą teikiančios įstaigos didelę gaunamo likvidumo arba sutelkto kapitalo dalį per priimtiną laikotarpį panaudos naujoms MVĮ paskoloms. Šio naujo skolų finansavimo dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į garantuotos portfelio rizikos dydį. Dėl šio dydžio ir laikotarpio deramasi atskirai su kiekviena paramą teikiančia įstaiga.

4.   Paskolų garantijų priemonę įgyvendina Europos investicijų fondas ar kiti subjektai, kuriems patikėtas paskolų garantijų priemonės įgyvendinimas Komisijos vardu. Atskirų garantijų pagal paskolų garantijų priemonę terminas gali būti iki 10 metų.

5.   Atitiktis reikalavimams pagal paskolų garantijų priemonę kiekvienam tarpininkui nustatoma remiantis jų veikla ir tuo, ar veiksmingai jie padeda MVĮ gauti finansavimą perspektyviems projektams. Paskolų garantijų priemone gali naudotis tarpininkai, kurie remia verslą finansuodami, inter alia, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimą, apyvartines lėšas, ir ja gali būti naudojamasi perkeliant įmonę. Su MVĮ skolų finansavimo portfelio pakeitimu vertybiniais popieriais susiję kriterijai apima atskirus ir daugelio pardavėjų bei daugelio šalių sandorius. Atitiktis reikalavimams grindžiama gerąja rinkos praktika, ypač susijusia su kredito kokybe ir vertybiniais popieriais pakeisto portfelio rizikos diversifikavimu.

6.   Paskolų garantijų priemonė taikoma paskoloms, išskyrus vertybinių popierių portfelio paskolas, iki 150 000 EUR, kurių mokėjimo terminas – ne mažiau kaip 12 mėnesių. Paskolų garantijų priemonė taip pat taikoma didesnėms nei 150 000 EUR paskoloms tais atvejais, kai MVĮ, kurios tenkina atitikties reikalavimams kriterijus pagal COSME programą, netenkina atitikties reikalavimams kriterijų pagal programos „Horizontas 2020“ skolos priemonės MVĮ liniją, ir kurių mokėjimo terminas – ne mažiau kaip 12 mėnesių.

Viršijus tą ribą finansų tarpininkų atsakomybė yra įrodyti, ar MVĮ atitinka reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ skolos priemonės MVĮ liniją.

7.   Paskolų garantijų priemonė parengiama taip, kad remiamų MVĮ ataskaitas būtų galima teikti pagal suteiktų paskolų skaičių ir dydį.

20 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir tuo tikslu taikomos sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos prevencijos priemonės, atliekamos veiksmingos patikros, nustačius pažeidimų susigrąžinamos neteisėtai išmokėtos sumos ir, jei reikia, taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios administracinės bei finansinės sankcijos.

2.   Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus remdamiesi dokumentais ir patikrinimais vietoje atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų, subrangovų ir kitų trečiųjų šalių, kurie yra gavę Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, auditą.

3.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimą vietoje, laikydamasi nuostatų ir procedūrų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (13) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (14), siekdama nustatyti, ar būta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, turinčių neigiamos įtakos Sąjungos finansiniams interesams, susijusiems su dotacijos susitarimu arba sprendimu ar sutartimi, finansuojamais pagal šį reglamentą.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus bei dotacijų sprendimus, sudaromus ir priimamus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti tokį auditą ir tyrimus atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

V   SKYRIUS

Komitetas ir baigiamosios nuostatos

21 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

22 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.   Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priede nustatytų rodiklių papildymų, jeigu tie rodikliai galėtų padėti vertinti pažangą, padarytą įgyvendinant COSME programos bendruosius ir konkrečius tikslus.

2.   Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikros konkrečios su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pakeitimų. Ta informacija yra susijusi su augimui skatinti skirtos nuosavo kapitalo priemonės investicijų dalimi palyginti su visomis Sąjungos investicijomis į rizikos kapitalo fondus ankstyvajame etape ir vertybiniais popieriais pakeisto portfelio sudėtimi.

3.   Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų orientacinių sumų pakeitimų, kurie kiekvienu atveju būtų didesni už tas sumas daugiau kaip 5 proc. finansinio paketo vertės, jei paaiškėtų, kad tą ribą reikia viršyti.

23 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   22 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 23 d..

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 22 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 22 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

24 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Sprendimas Nr. 1639/2006/EB panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.   Tačiau pagal Sprendimą Nr. 1639/2006/EB inicijuoti veiksmai ir su tais veiksmais susiję finansiniai įsipareigojimai toliau reglamentuojami tuo sprendimu tol, kol jie bus įgyvendinti.

3.   5 straipsnyje nurodytos skirtos finansinės lėšos taip pat gali būti naudojamos techninės ir administracinės pagalbos, būtinos perėjimui nuo pagal Sprendimą Nr. 1639/2006/EB patvirtintų priemonių prie COSME programos užtikrinti, išlaidoms padengti.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  OL C 181, 2012 6 21, p. 125.

(2)  OL C 391, 2012 12 18, p. 37.

(3)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma

2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 884).

(4)  2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos („Užjūrio asociacijos sprendimas“) (OL L 314, 2001 11 30, p. 1).

(5)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(6)  2006 m. spalio 24 d. Europos Parlameno ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

(7)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(8)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas sprendimas Nr. 1982/2006/EB (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 104).

(9)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 320).

(10)  OL C 373, 2012 12 20, p. 1.

(11)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(12)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(13)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(14)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).


PRIEDAS

BENDRŲJŲ IR KONKREČIŲ TIKSLŲ RODIKLIAI IR TIKSLAI

Bendrasis tikslas

1.

Didinti Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą ir tvarumą

A.

Poveikio rodiklis (1)

Dabartinė padėtis

Ilgalaikis tikslas ir orientyras (2020 m.)

A.1.

MVĮ veiklos rezultatai tvarumo požiūriu

Bus reguliariai vertinama, pavyzdžiui, pasitelkus Eurobarometro apklausas

Didesnė Sąjungos MVĮ, gaminančių ekologiškus, t. y. aplinką tausojančius, produktus (2), dalis palyginti su baziniu lygiu (pradinis vertinimas)

A.2.

Pokyčiai, susiję su naujoms ir veikiančioms MVĮ tenkančia bereikalinga administracine ir reguliavimo našta (3)

Naujos MVĮ įsteigimo dienų skaičius 2012 m.: 5,4 darbo dienos

Aiškiai mažesnis naujos MVĮ įsteigimo dienų skaičius

Įsteigimo išlaidos 2012 m.: 372 EUR

Aiškiai mažesnės vidutinės įsteigimo išlaidos Sąjungoje palyginti su baziniu lygiu

Valstybių narių, kuriose laikotarpis, reikalingas norint gauti licencijas ir leidimus (įskaitant aplinkosaugos leidimus) pradėti ir vykdyti konkrečią įmonės veiklą, yra vienas mėnuo, skaičius: 2

Aiškiai didesnis valstybių narių, kuriose laikotarpis, reikalingas norint gauti licencijas ir leidimus (įskaitant aplinkosaugos leidimus) pradėti ir vykdyti konkrečią įmonės veiklą, yra vienas mėnuo, skaičius

Valstybių narių, 2009 m. taikančių vieno langelio principą naujai steigiamoms įmonėms, kad verslininkai galėtų atlikti visas reikiamas procedūras (pvz., registracija, mokesčiai, PVM ir socialinė apsauga) per vieną administracinę fizinę (biuras) arba virtualią (internetas) įstaigą (arba per abi), skaičius: 18

Aiškiai didesnis valstybių narių, taikančių vieno langelio principą naujai steigiamoms įmonėms, skaičius

A.3.

MVĮ, eksportuojančių Sąjungoje ar už Sąjungos ribų, dalies pokyčiai

25 proc. MVĮ eksportuoja ir 13 proc. MVĮ eksportuoja už Sąjungos ribų (2009 m.) (4)

Didesnė eksportuojančių MVĮ dalis ir didesnė MVĮ, eksportuojančių už Sąjungos ribų, dalis palyginti su baziniu lygiu


Bendrasis tikslas

2.

Skatinti verslumo kultūrą ir MVĮ steigimą bei augimą

Poveikio rodiklis

Dabartinė padėtis

Ilgalaikis tikslas ir orientyras (2020 m.)

B.1.

MVĮ augimo pokyčiai

2010 m. MVĮ sukūrė daugiau kaip 58 proc. visos Sąjungos bendrosios pridėtinės vertės

Didesnė MVĮ produkcijos (turinčios pridėtinės vertės) apimtis ir didesnis darbuotojų skaičius palyginti su baziniu lygiu

Bendras MVĮ darbuotojų skaičius 2010 m.: 87,5 mln. (67 proc. Sąjungos privataus sektoriaus darbo jėgos)

B.2.

Sąjungos piliečių, kurie norėtų dirbti savarankiškai, dalies pokyčiai

Šis skaičius nustatomas atliekant Eurobarometro apklausą kas dvejus ar trejus metus. Naujausiais turimais duomenimis šis skaičius yra 37 proc. 2012 m. (45 proc. 2007 m. ir 2009 m.).

Didesnė Sąjungos piliečių, kurie norėtų dirbti savarankiškai, dalis palyginti su baziniu lygiu


Konkretus tikslas

Didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą nuosavo kapitalo ir skolos forma

C.

Finansinės augimo skatinimo priemonės

Naujausias žinomas rezultatas (bazinis lygis)

Ilgalaikis tikslas (2020 m.)

C.1.

Įmonių, gaunančių skolos finansavimą, skaičius

2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 219 000 MVĮ paskoloms paskirta 13,4 mlrd. EUR (MVĮ garantijų priemonė)

Skirto finansavimo vertė nuo 14,3 mlrd. EUR iki 21,5 mlrd. EUR; finansavimą gaunančių įmonių, kurios naudojasi COSME programos garantijomis, skaičius nuo 220 000 iki 330 000

C.2.

Rizikos kapitalo investicijų iš COSME programos skaičius ir bendra investicijų suma

2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 289 MVĮ paskirta 2,3 mlrd. EUR rizikos kapitalui finansuoti (MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė)

Rizikos kapitalo investicijų bendra vertė nuo 2,6 mlrd. EUR iki 3,9 mlrd. EUR; įmonių, kurios gauna rizikos kapitalo investicijas iš COSME programos, skaičius nuo 360 iki 540

C.3.

Finansinis svertas

MVĮ garantijų priemonės finansinio sverto koeficientas: 1:32

MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonės finansinio sverto koeficientas: 1:6,7

Skolos priemonė: 1:20–1:30

Nuosavo kapitalo priemonė: 1:4–1:6 (5)

C.4.

Augimui skatinti skirtos nuosavo kapitalo priemonės ir paskolų garantijų priemonės papildomumas

MVĮ garantijų priemonės papildomumas: 64 proc. galutinių paramos gavėjų nurodė, kad parama buvo itin svarbi ieškant jiems reikiamo finansavimo

MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonės papildomumas: 62 proc. galutinių paramos pagal MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonę gavėjų nurodė, kad parama buvo itin svarbi ieškant jiems reikiamo finansavimo

Didesnė galutinių paramos gavėjų, kurie mano, kad gavo finansavimą pagal augimui skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę ir paskolų garantijų priemonę, kurio jie nebūtų galėję gauti kitais būdais, dalis palyginti su baziniu lygiu


Konkretus tikslas

Didinti galimybes patekti į rinkas, visų pirma Sąjungos viduje, bet taip pat pasaulio lygiu

D.

Tarptautinis bendradarbiavimas pramonės srityje

Naujausias žinomas rezultatas (bazinis lygis)

Ilgalaikis tikslas (2020 m.)

D.1.

Geresnio Sąjungos ir trečiųjų šalių taisyklių dėl pramonės produktų suderinimo atvejų skaičius

Vertinama, kad vykdant bendradarbiavimą reglamentavimo klausimais su pagrindiniais prekybos partneriais (JAV, Japonija, Kinija, Brazilija, Rusija, Kanada ir Indija) techninės taisyklės iš esmės suderintos vidutiniškai 2 atitinkamose srityse

Iš esmės suderintos techninės taisyklės su pagrindiniais prekybos partneriais (JAV, Japonija, Kinija, Brazilija, Rusija, Kanada ir Indija) 4 atitinkamose srityse

E.

Europos įmonių tinklas

Naujausias žinomas rezultatas (bazinis lygis)

Ilgalaikis tikslas (2020 m.)

E.1.

Pasirašytų partnerystės susitarimų skaičius

Pasirašyti partnerystės susitarimai: 2 475 (2012 m.)

Pasirašyti partnerystės susitarimai: 2 500 per metus

E.2.

Tinklo pripažinimas tarp MVĮ

Tinklo pripažinimas tarp MVĮ bus įvertintas 2015 m.

Didesnis tinklo pripažinimas tarp MVĮ palyginti su baziniu lygiu

E.3.

Klientų pasitenkinimo rodiklis (MVĮ, išreiškiančių pasitenkinimą ir nurodančių tam tikros tinklo suteiktos paslaugos pridėtinę vertę, procentinė dalis)

Klientų pasitenkinimo rodiklis (MVĮ, išreiškiančių pasitenkinimą ir nurodančių tam tikros paslaugos pridėtinę vertę, procentinė dalis): 78 proc.

Klientų pasitenkinimo rodiklis (MVĮ, išreiškiančių pasitenkinimą ir nurodančių tam tikros paslaugos pridėtinę vertę, procentinė dalis): > 82 proc.

E.4.

MVĮ, kurioms teikiamos paramos paslaugos, skaičius

MVĮ, kurioms teikiamos paramos paslaugos, skaičius: 435 000 (2011 m.)

MVĮ, kurioms teikiamos paramos paslaugos, skaičius: 500 000 per metus

E.5.

MVĮ, kurios naudojasi tinklo teikiamomis skaitmeninėmis paslaugomis (įskaitant elektronines informacijos paslaugas), skaičius

Skaitmeninėmis paslaugomis naudojasi 2 mln. MVĮ per metus

Skaitmeninėmis paslaugomis naudojasi 2,3 mln. MVĮ per metus


Konkretus tikslas

Gerinti pagrindines Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, įskaitant turizmo sektoriaus įmones, konkurencingumo ir tvarumo sąlygas

F.

Konkurencingumui didinti skirta veikla

Naujausias žinomas rezultatas (bazinis lygis)

Ilgalaikis tikslas (2020 m.)

F.1.

Priimtų paprastinimo priemonių skaičius

5 paprastinimo priemonės per metus (2010 m.)

Ne mažiau kaip 7 paprastinimo priemonės per metus

F.2.

Tinkamai pritaikyta reguliavimo sistema

Tinkamumo patikros pradėtos 2010 m. Vienintelė aktuali tinkamumo patikra iki šiol yra vykstantis bandomasis projektas, susijęs su transporto priemonių tipo patvirtinimu

COSME programos vykdymo metu turi būti pradėta iki 5 tinkamumo patikrų

F.3.

Konkurencingumo patikrinimo tyrimus atliekančių valstybių narių skaičius

Konkurencingumo patikrinimo tyrimus atliekančių valstybių narių skaičius: 0

Aiškiai didesnis konkurencingumo patikrinimo tyrimus atliekančių valstybių narių skaičius

F.4.

Veiksmai, kurių MVĮ ėmėsi efektyvaus išteklių naudojimo srityje (gali apimti energetiką, medžiagas ar vandenį, perdirbimą ir kt.)

Bus reguliariai vertinama, pavyzdžiui, pasitelkus Eurobarometro apklausas

Didesnė Sąjungos MVĮ, kurios ėmėsi bent vieno veiksmo, kad efektyviau naudotų išteklius (gali apimti energetiką, medžiagas ar vandenį, perdirbimą ir kt.), dalis palyginti su baziniu lygiu (pradinis vertinimas)

Kas dvejus metus didesnė Sąjungos MVĮ, kurios planuoja įgyvendinti papildomus veiksmus efektyvaus išteklių naudojimo srityje (gali apimti energetiką, medžiagas ar vandenį, perdirbimą ir kt.), dalis palyginti su baziniu lygiu (pradinis vertinimas)

G.

MVĮ politikos plėtojimas

Naujausias žinomas rezultatas (bazinis lygis)

Ilgalaikis tikslas (2020 m.)

G.1.

MVĮ testą taikančių valstybių narių skaičius

MVĮ testą atliekančių valstybių narių skaičius: 15

Aiškiai didesnis MVĮ testą atliekančių valstybių narių skaičius


Konkretus tikslas

Gerinti pagrindines Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, įskaitant turizmo sektoriaus įmones, konkurencingumo ir tvarumo sąlygas

H.

Turizmas

Naujausias žinomas rezultatas (bazinis lygis)

Ilgalaikis tikslas (2020 m.)

H.1.

Dalyvavimas tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose

Po tris šalis viename projekte 2011 m.

Didesnis COSME programos finansuojamuose tarptautinio bendradarbiavimo projektuose dalyvaujančių valstybių narių skaičius palyginti su baziniu lygiu

H.2.

Vietovių, kuriose taikomi pagal projektą „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ skatinami tvaraus turizmo plėtros modeliai

Iš viso skirti 98 patraukliausios Europos turizmo vietovės apdovanojimai (vidutiniškai po 20 apdovanojimų per metus: 2007 m. – 10, 2008 m. – 20, 2009 m. – 22, 2010 m. – 25, 2011 m. – 21)

Daugiau kaip 200 vietovių, kuriose taikomi pagal projektą „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ skatinami tvaraus turizmo plėtros modeliai (apie 20 kasmet)

I.

Naujos verslo koncepcijos

Naujausias žinomas rezultatas (bazinis lygis)

Ilgalaikis tikslas (2020 m.)

I.1.

Naujų produktų / paslaugų skaičius rinkoje

Bus reguliariai vertinama

(iki šiol ši veikla buvo susijusi tik su riboto masto analitiniu darbu)

Didesnis bendras naujų produktų / paslaugų skaičius palyginti su baziniu lygiu (pradinis vertinimas)


Konkretus tikslas

Propaguoti verslumą ir verslumo kultūrą

J.

Verslumo rėmimas

Naujausias žinomas rezultatas (bazinis lygis)

Ilgalaikis tikslas (2020 m.)

J.1.

Valstybių narių, įgyvendinančių sprendimus verslumo klausimais, grindžiamus pasitelkus programą nustatyta gerąja praktika, skaičius

Valstybių narių, įgyvendinančių sprendimus verslumo klausimais, skaičius: 22 (2010 m.)

Aiškiai didesnis valstybių narių, įgyvendinančių sprendimus verslumo klausimais, skaičius

J.2.

Valstybių narių, įgyvendinančių sprendimus verslumo klausimais, skirtus potencialiems, jauniesiems, naujiems verslininkams ir moterims verslininkėms, taip pat kitoms konkrečioms tikslinėms grupėms, skaičius

Šiuo metu Moterų verslininkių kuravimo Europos tinkle dalyvauja 12 valstybių narių. Šiuo metu 6 valstybės narės ir 2 regionai turi konkrečią verslumo ugdymo strategiją, 10 valstybių narių yra integravusios su verslumo ugdymu susijusius nacionalinius tikslus į platesnę mokymosi visą gyvenimą strategiją, o 8 valstybėse narėse verslumo strategijos yra šiuo metu svarstomos

Aiškiai didesnis valstybių narių, įgyvendinančių sprendimus verslumo klausimais, skirtus potencialiems, jauniesiems, naujiems verslininkams ir moterims verslininkėms, taip pat kitoms konkrečioms tikslinėms grupėms, skaičius palyginti su baziniu lygiu


(1)  Šie rodikliai rodo įmonių ir pramonės politikos raidą. Už tikslų įgyvendinimą nėra atsakinga vien Komisija. Šios srities rezultatams įtakos taip pat turi įvairūs kiti nuo Komisijos kontrolės nepriklausantys veiksniai.

(2)  Ekologiški produktai ir paslaugos yra tokie produktai ir paslaugos, kuriuos gaminant ir teikiant vyrauja siekis mažinti riziką aplinkai ir užterštumą bei sunaudojamus išteklius. Taip pat įtraukti produktai, turintys aplinkosauginių savybių (ekologiškai suprojektuoti, ekologiškai paženklinti, ekologiškai pagaminti ir kuriuos sudaro didelė perdirbtų medžiagų dalis). Šaltinis – Flash Eurobarometer 342, „MVĮ, efektyvus išteklių naudojimas ir ekologiškos rinkos“.

(3)  2011 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadose valstybės narės paragintos atitinkamais atvejais iki 2012 m. sutrumpinti naujų įmonių steigimo laiką iki 3 darbo dienų, o išlaidas sumažinti iki 100 EUR, taip pat iki 2013 m. pabaigos sutrumpinti laiką, per kurį būtų išduoti konkrečiai įmonės veiklai pradėti ir vykdyti reikalingi licencijos ir leidimai, iki trijų mėnesių.

(4)  „Europos MVĮ internacionalizavimas“, EIM, 2010 m., http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/market-access/files/internationalisation_of_european_smes_final_en.pdf

(5)  1 EUR iš Sąjungos biudžeto COSME programos vykdymo metu taps 20–30 EUR finansavimo ir 4–6 EUR nuosavo kapitalo investicijų.


20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/50


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1288/2013

2013 m. gruodžio 11 d.

kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ raginama parengti vieną švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą, kuria būtų reglamentuojami tarptautiniai aukštojo mokslo aspektai ir sujungiamos tokios veiksmų programos kaip Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB (4) nustatyta Mokymosi visą gyvenimą veiksmų programa (Mokymasis visą gyvenimą), Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1719/2006/EB (5) nustatyta programa „Veiklus jaunimas“ (Veiklus jaunimas), Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1298/2008/EB (6) nustatyta programa „Erasmus Mundus“ (Erasmus Mundus), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1905/2006 (7) nustatyta programa ALFA III, taip pat TEMPUS ir EDULINK programos, ir taip užtikrinti didesnį veiksmingumą, didesnį dėmesį strateginiams prioritetams ir įvairių bendros programos aspektų sinergijai. Be to, siūloma dar viena tos bendros programos (toliau – Programa) dalis, skirta sportui;

(2)

iš dabartinių Mokymosi visą gyvenimą, Veiklaus jaunimo ir Erasmus Mundus programų tarpinio vertinimo ataskaitų ir viešų konsultacijų dėl būsimų Sąjungos veiksmų, susijusių su švietimu, įskaitant aukštąjį mokslą, mokymu ir jaunimu, matyti, kad tų sričių Europos lygmens bendradarbiavimo ir judumo poreikis išlieka didelis, o kai kuriais atvejais netgi auga. Vertinimo ataskaitose pabrėžta, kad labai svarbu užtikrinti glaudesnes Sąjungos programų ir švietimo, mokymo bei jaunimo politikos raidos sąsajas, išreikštas siekis Sąjungos veiklą struktūruoti labiau atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą principą ir raginama laikytis paprastesnio, vartotojui palankesnio ir lankstesnio požiūrio į tokių veiksmų įgyvendinimą bei pašalinti tarptautinių aukštojo mokslo bendradarbiavimo programų fragmentaciją;

(3)

Programoje dėmesys turėtų būti sutelkiamas į galimybes pasinaudoti finansavimu ir į administracinių bei finansinių procedūrų skaidrumą, taip pat panaudojant informacines ir ryšių technologijas (toliau – IRT) ir skaitmeninimą. Programos sėkmei taip pat labai svarbu užtikrinti organizavimo ir valdymo racionalizavimą ir supaprastinimą ir nuolat koncentruoti dėmesį į administracinių sąnaudų sumažinimą;

(4)

viešos konsultacijos dėl Sąjungos strateginių galimybių įgyvendinti naują Sąjungos kompetenciją sporto srityje ir Komisijos sporto parengiamųjų veiksmų vertinimo ataskaita parodė, kokios sritys galėtų būti laikomos prioritetinėmis Sąjungos veiklos sritimis ir kokios pridėtinės vertės duotų Sąjungos remiama veikla, padedanti Europos lygmeniu kaupti, dalytis ir skleisti patirtį ir žinias apie sporto srityje patiriamas problemas, su sąlyga, kad dėmesys visų pirma bus telkiamas į paprastus žmones;

(5)

pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ apibrėžia ateinančio dešimtmečio Sąjungos ekonomikos tokio augimo strategiją, kurioje nustatyti penki didelio užmojo tikslai, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip 2020 m., visų pirma švietimo srityje, kurioje siekiama mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, kad jų būtų mažiau kaip 10 proc., ir padidinti tretinį arba lygiavertį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų amžiaus asmenų dalį bent iki 40 proc. Šioje strategijoje taip pat nustatyta pavyzdinių iniciatyvų, kaip antai „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“;

(6)

savo 2009 m. gegužės 12 d. išvadose Taryba paskelbė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“), kurioje nustatyti keturi strateginiai tikslai, kad būtų įveiktos likusios kliūtys žiniomis grindžiamos Europos kūrimui, o mokymasis visą gyvenimą taptų realybe;

(7)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 8 ir 10 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius Programa skatina, be kita ko, moterų ir vyrų lygybę ir priemones kovai su diskriminacija dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Įgyvendinant Programą reikia padidinti palankių sąlygų neturinčių ir pažeidžiamų grupių narių prieigos galimybes ir aktyviai spręsti klausimus, susijusius su specialiais neįgaliųjų mokymosi poreikiais;

(8)

tarptautinis Programos matmuo turėtų būti itin stiprus aukštojo mokslo srityje, siekiant ne tik didinti Europos aukštojo mokslo kokybę, siekiant platesnių „ET 2020“ tikslų ir užtikrinant Europos kaip studijų vietos patrauklumą, bet ir skatinti tarpusavio supratimą ir prisidėti prie tvaraus šalių partnerių aukštojo mokslo sistemų vystymosi bei platesnio masto jų socialinio ir ekonominio vystymosi, be kita ko, skatinant protų apykaitą, kai su šalių partnerių piliečiais vykdoma judumo veikla. Tuo tikslu turėtų būti skirtas finansavimas panaudojant vystomojo bendradarbiavimo priemonę (toliau – VBP), Europos kaimynystės priemonę (toliau – EKP), Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (angl. IPA) ir Partnerystės priemonę bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis (toliau – PP). Taip pat galėtų būti skiriamos lėšos iš Europos plėtros fondo (toliau – EPF) laikantis fondo valdymo procedūrų. Tų lėšų naudojimui turėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos užtikrinant atitiktį atitinkamiems reglamentams, sukuriantiems tas priemones ir tą fondą;

(9)

savo 2009 m. lapkričio 27 d. rezoliucijoje dėl 2010–2018 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos Taryba pabrėžė poreikį, kad visi jaunuoliai būtų laikomi visuomenės ištekliais, ir siekė palengvinti jų dalyvavimą jiems poveikį darančių politikos sričių plėtotės veikloje – to siekiama tęstiniu struktūriniu politikų, jaunimo ir visų lygmenų jaunimo organizacijų dialogu;

(10)

vienoje programoje sujungiant formalųjį mokymąsi, neformalųjį ugdymą ir savišvietą turėtų būti kuriama sąveika ir stiprinamas įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sektorių atstovų bendradarbiavimas. Įgyvendinant Programą reikėtų tinkamai atsižvelgti į specialius įvairių sektorių poreikius ir prireikus vietos ir regioninių valdžios institucijų vaidmenį;

(11)

siekdama remti judumą, lygias galimybes ir studijų meistriškumą, Sąjunga turėtų nustatyti bandomąją studentų paskolų garantijų sistemą, kuri padėtų studentams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, studijuoti magistrantūroje kitoje šalyje, kurioje galima dalyvauti Programoje (toliau – Programos šalis). Sistema turėtų būti prieinama finansų institucijoms, teikiančioms paskolas studentams palankiomis sąlygomis magistrantūros studijoms kitose Programos šalyse finansuoti. Ši papildoma ir novatoriška besimokančiųjų judumo priemonė neturėtų nei pakeisti jokios dabartinės dotacijų ar paskolų sistemos, kuria remiamas studentų judumas vietos, nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, nei kliudyti sukurti bet kokią sistemą ateityje. Studentų paskolų garantijų sistema turėtų būti atidžiai stebima ir vertinama, ypač atsižvelgiant į jos diegimą įvairių šalių rinkose. Pagal 21 straipsnio 2 ir 3 dalis ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateikta laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita siekiant nustatyti politines tolesnio Studentų paskolų garantijų sistemos taikymo gaires;

(12)

valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos tinkamos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas. Tai apima, kai įmanoma, administracinių klausimų, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas ir leidimus gyventi, sprendimą. Pagal Tarybos direktyvą 2004/114/EB (8) valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą priėmimo tvarką;

(13)

2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ nustatyta sistema, pagal kurią Sąjunga, valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos gali bendradarbiauti, kad padidintų absolventų skaičių, švietimo kokybę ir kuo labiau padidintų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų indėlį padedant valstybių narių ekonomikai ir visuomenei išbristi iš pasaulinės ekonomikos krizės;

(14)

norint geriau išspręsti jaunimo nedarbo problemą Sąjungoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautiniam aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimui, kad būtų padidintos studentų įsidarbinimo galimybės ir ugdomi verslo įgūdžiai;

(15)

1999 m. birželio 19 d. 29 Europos šalių švietimo ministrų pasirašytoje Bolonijos deklaracijoje nustatytas tarpvyriausybinis procesas, kuriuo siekiama sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę ir kuris turėtų būti nuolat remiamas Sąjungos lygmeniu;

(16)

atnaujintame Kopenhagos procese (2011–2020 m.) apibrėžiamas ir plačiai pripažįstamas lemiamas profesinio rengimo ir mokymo vaidmuo siekiant daugelio strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač atsižvelgiant į jo teikiamas galimybes sprendžiant didelio nedarbo, ypač jaunimo nedarbo ir ilgalaikio nedarbo, Europoje problemą, skatinant mokymosi visą gyvenimą kultūrą, kovojant su socialine atskirtimi ir skatinant aktyvų pilietiškumą. Siekiant panaikinti švietimo ir mokymo metu įgytų žinių ir darbo srityje reikalingų įgūdžių ir gebėjimų neatitikimą ir padidinti jaunimo galimybes įsidarbinti, reikalingos kokybiškos stažuotės ir gamybinės praktikos, įskaitant ir labai mažose įmonėse bei mažosiose ir vidutinėse įmonėse;

(17)

būtina sustiprinti Europos mokyklų bendradarbiavimo, mokyklų darbuotojų ir besimokančių asmenų judumo intensyvumą ir mastą, kad būtų įgyvendinami komunikato „Gebėjimų ugdymas XXI amžiuje: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“ prioritetai, visų pirma didinama Sąjungos mokyklinio ugdymo kokybė, ypač tokie aspektai kaip kompetencijos plėtotė, skatinamos vienodos galimybės ir įtrauktis švietimo sistemose ir institucijose bei stiprinama mokytojo profesija ir vadovavimas mokykloms bei jiems teikiama parama. Tokiomis aplinkybėmis tokiems strateginiams tikslams kaip mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimas, pagrindinių įgūdžių ugdymo gerinimas bei ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės didinimas ir populiarinimas turėtų būti teikiama pirmenybė, kartu ir mokytojų ir mokyklų vadovų profesinės kompetencijos didinimui, vaikų iš migrantų arba nepalankioje socialinėje ar ekonominėje padėtyje esančių šeimų galimybių mokytis gerinimui;

(18)

atnaujinta Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarke, įtraukta į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliuciją, siekiama suteikti visiems suaugusiesiems galimybių visą gyvenimą įgyti įgūdžių ir kompetencijų ir juos gerinti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas daugelio nekvalifikuotų europiečių mokymosi galimybių gerinimui, ypač didinant raštingumą ir mokėjimą skaičiuoti ir skatinant taikyti lanksčius mokymosi būdus ir antros galimybės mokytis priemones;

(19)

Europos jaunimo forumas, nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos centrai (angl. – NARIC), „Eurydice“, „Euroguidance“ ir „Eurodesk“ tinklai, taip pat nacionaliniai iniciatyvos „eTwinning“ įgyvendinimo centrai, nacionaliniai Europass centrai ir kaimynystės šalių Nacionaliniai informacijos centrai yra būtini dalyviai siekiant Programos tikslų, visų pirma reguliariai teikiantys Komisijai naujausią informaciją, susijusią su savo veiklos sritimis ir padedantys skleisti Programos rezultatus Sąjungoje ir šalyse partnerėse;

(20)

reikėtų stiprinti bendradarbiavimą pagal Programą su švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Europos Taryba;

(21)

norint prisidėti prie aukšto Europos integracijos studijų lygio vystymo visame pasaulyje ir reaguoti į didėjantį žinių apie Europos integracijos procesą ir jo raidą ir dialogo apie šį procesą ir jo raidą poreikį, svarbu skatinti šios srities mokymo, mokslinių tyrimų ir svarstymų kompetenciją remiant akademines institucijas, asociacijas, kurios veikia Europos integracijos srityje, ir asociacijas, siekiančias su Europos interesais susijusių tikslų, pasinaudojant „Jean Monnet“ programa;

(22)

siekiant aiškiai nustatyti atsakomybės už mokymosi visą gyvenimą strategijas ir politikos kryptis lygmenį ir atsižvelgti į visų lygių suinteresuotųjų subjektų idėjas ir susirūpinimą keliančius klausimus, labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą pagal Programą su švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

(23)

2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikate „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ išdėstyta Komisijos siūloma Sąjungos lygmens veikla sporto srityje įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir nurodoma, kokių konkrečių veiksmų Komisija ir valstybės narės galėtų imtis, siekdamos padidinti sporto europinę tapatybę, tokiose trijose srityse kaip visuomeninio sporto vaidmens stiprinimas, sporto ekonominio aspekto plėtotė ir sporto organizavimas. Taip pat būtina atsižvelgti į pridėtinę sporto, taip pat vietos sporto vertę ir į sporto įnašą į Sąjungos kultūrinį ir istorinį paveldą;

(24)

ypač didelį dėmesį reikia skirti mėgėjiškam sportui ir savanoriškai veiklai sporto srityje, atsižvelgiant į tai, kad jie itin svarbūs skatinant socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir sveikatą gerinantį fizinį aktyvumą;

(25)

didesnis kvalifikacijų ir kompetencijos skaidrumas ir pripažinimas ir plačiau naudojamos Sąjungos skaidrumo užtikrinimo ir kvalifikacijos pripažinimo priemonės turėtų padėti didinti švietimo ir mokymo kokybę ir lengvinti su mokymusi visą gyvenimą susijusį judumą ir profesinį judumą visoje Europoje, tiek tarp šalių, tiek tarp sektorių. Suteikus galimybių susipažinti su kitose šalyse taikomais metodais, praktika ir technologijomis, išaugs galimybės įsidarbinti;

(26)

tuo tikslu rekomenduojama išplėsti vienos Sąjungos kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo užtikrinimo priemonės (Europass), nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB (9), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registro (EQAR) ir Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos (ENQA), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/143/EB (10), Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), kaip nustatyta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (11), Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemos (ECVET), kaip nustatyta 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (12), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET), kaip nustatyta 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (13), ir Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) naudojimą;

(27)

siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės informavimo ir tvirtesnio ryšio tarp Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų, šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat turėtų būti naudojami koordinuotai komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu ji susijusi su bendruoju šio reglamento tikslu;

(28)

būtina užtikrinti, kad visa pagal Programą vykdoma veikla sukurtų Europos pridėtinę vertę, papildytų valstybių narių pagal SESV 167 straipsnio 4 dalį vykdomą veiklą bei derėtų su kita Sąjungos veikla, visų pirma tokiose srityse kaip kultūra ir žiniasklaida, užimtumas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, pramonė ir įmonės, sanglaudos ir vystymosi politika, taip pat plėtros politika ir iniciatyvos, priemonės ir strategijos regioninės politikos ir išorės santykių srityje;

(29)

Programa siekiama užtikrinti teigiamą ir tvarų poveikį švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių politikai ir praktikai. Tas sisteminis poveikis turėtų būti užtikrintas vykdant įvairius Programoje numatytus veiksmus ir veiklą, kuriais siekiama skatinti pokyčius instituciniu lygmeniu ir, prireikus, inovacijas sistemos lygmeniu. Nereikalaujama, kad atskiri projektai, kuriuos siekiama finansuoti pagal Programą, turėtų sisteminį poveikį. Sisteminio poveikio turėtų padėti siekti bendras tų projektų rezultatas;

(30)

norint efektyviai valdyti veiklą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia nustatyti specialius, išmatuojamus ir realistiškus veiklos rodiklius, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie atspindėtų intervencijos logiką;

(31)

Komisija ir valstybės narės turėtų gerinti IRT ir naujų technologijų naudojimą siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto veikloje. Šie veiksmai galėtų apimti virtualų judumą, kuris turėtų papildyti, bet ne pakeisti besimokančiųjų judumą;

(32)

šiuo reglamentu nustatomas viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (14) 17 punkte;

(33)

siekiant užtikrinti pagal Programą numatytos subjektų veiklai skirtos finansavimo paramos tęstinumą, Komisija pradiniu Programos etapu turėtų galėti su remiamų veiksmų įgyvendinimu tiesiogiai susijusias išlaidas laikyti atitinkančiomis finansavimo reikalavimus, net jei naudos gavėjas patyrė jas prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos;

(34)

būtina nustatyti veiklos kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi valstybėms narėms skiriant biudžeto lėšas nacionalinių agentūrų valdomai veiklai įgyvendinti;

(35)

šalys kandidatės, besirengiančios narystei Sąjungoje, ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) šalys, kurios priklauso Europos ekonominės erdvei (toliau – EEE), Sąjungos programose gali dalyvauti remdamosi bendraisiais susitarimais, Asociacijos tarybos sprendimais ar panašiais dokumentais;

(36)

Šveicarijos Konfederacija Sąjungos programose gali dalyvauti pagal su Sąjunga pasirašytus susitarimus;

(37)

užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) gyventojai ir kompetentingos UŠT viešosios ir (arba) privačiosios įstaigos ir institucijos gali dalyvauti programose pagal Tarybos sprendimą 2001/822/EB (15). Įgyvendinant Programą reikėtų atsižvelgti į su atokiausių Sąjungos regionų ir UŠT nutolimu susijusius apribojimus;

(38)

Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai 2011 m. gegužės 25 d. bendrame komunikate „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“, be kita ko, iškėlė tikslą toliau gerinti kaimynystės šalių dalyvavimą Sąjungos aukštojo mokslo srities judumo ir pajėgumų didinimo veikloje ir suteikti galimybę kaimynystės šalims dalyvauti būsimose švietimo programose;

(39)

Sąjungos finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijas. Nors Sąjungos išorės pagalbos finansavimo poreikis nuolat stiprėja, dėl Sąjungos ekonominės ir biudžeto padėties ištekliai tokiai pagalbai yra riboti. Todėl Komisija turėtų siekti esamus išteklius naudoti kuo veiksmingiau ir tvariau, visų pirma nustatydama tokias finansines priemones, kurios pritrauktų papildomo finansavimo;

(40)

siekiant padidinti galimybes pasinaudoti Programa, pavienių asmenų judumui remti numatytos dotacijos turėtų būti pritaikytos prie gyvenimo lygio ir pragyvenimo išlaidų priimančioje šalyje. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti jokių mokesčių, įskaitant socialinius. Nuo tokių mokesčių turėtų būti atleidžiamos viešosios arba privačiosios įstaigos, teikiančios tokią finansinę paramą atitinkamiems asmenims;

(41)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (16) savanoriškas darbas gali būti pripažintas kaip bendras finansavimas įnašais natūra;

(42)

savo 2011 m. birželio 29 d. komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ Komisija įsipareigojo supaprastinti Sąjungos finansavimą. Sukūrus bendrą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą, Programos valdymas turėtų tapti gerokai paprastesnis, racionalesnis, turėtų atsirasti didesnė sinergija. Programos įgyvendinimas turėtų dar labiau supaprastėti nustačius vienkartinių, vieneto sąnaudomis grindžiamų arba fiksuoto dydžio išmokų finansavimą ir sumažinus formalius ir biurokratinius reikalavimus, keliamus naudos gavėjams ir valstybėms narėms;

(43)

išlaidų panaudojimo ir kokybės gerinimas turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis būtų siekiama Programos tikslų, kartu užtikrinant geriausią finansinių išteklių panaudojimą;

(44)

svarbu, kad būtų užtikrintas patikimas Programos finansų valdymas ir ji būtų įgyvendinama kuo veiksmingiau ir naudotojui palankiausiu būdu, taip pat užtikrinant teisinį tikrumą ir Programos prieinamumą visiems dalyviams;

(45)

siekiant, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu būtų nedelsiant reaguojama į kintančias reikmes, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl nacionalinių agentūrų valdomos papildomos veiklos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(46)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(47)

Programa turėtų apimti tris skirtingas sritis, o pagal šį reglamentą įsteigtas komitetas turėtų spręsti tiek horizontaliuosius, tiek su sektoriais susijusius klausimus. Valstybės narės turi užtikrinti, kad atsižvelgiant į komiteto darbotvarkės klausimus į jo posėdžius būtų siunčiami atitinkami atstovai, o komiteto pirmininkas turi užtikrinti, kad posėdžių darbotvarkėse būtų aiškiai nurodytas atitinkamas sektorius ar sektoriai ir temos pagal kiekvieną sektorių, kurios bus nagrinėjamos kiekviename posėdyje. Prireikus ir laikantis komiteto darbo tvarkos taisyklių į komiteto posėdžius ad hoc kaip stebėtojus turėtų būti galima pakviesti dalyvauti išorės ekspertus, įskaitant socialinių partnerių atstovus;

(48)

reikėtų užtikrinti tinkamą Programos užbaigimą, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. pagal ankstesnes programas vykdytai ir iki 2013 m. pabaigos neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;

(49)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Programą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(50)

todėl sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB turėtų būti panaikinti;

(51)

siekiant užtikrinti pagal Programą numatytos finansavimo paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti kaip įmanoma greičiau po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Programos taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu sukuriama Sąjungos veiksmų švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse programa „Erasmus+“ (toliau – Programa).

2.   Programa įgyvendinama laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3.   Programa apima toliau nurodytas sritis, atsižvelgiant į įvairių sektorių valstybėse narėse struktūrą ir specialius poreikius:

a)

visų lygmenų švietimą ir mokymą atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, įskaitant bendrąjį lavinimą („Comenius“), aukštąjį mokslą („Erasmus“), tarptautinį aukštąjį mokslą („Erasmus Mundus“), profesinį rengimą ir mokymą („Leonardo da Vinci“) ir suaugusiųjų mokymąsi („Grundtvig“);

b)

jaunimo („Veiklus jaunimas“) mokymąsi, ypač atsižvelgiant į neformalųjį ugdymą ir savišvietą;

c)

sportą, visų pirma mėgėjišką sportą.

4.   Programa apima tarptautinę veiklą, kuria siekiama remti Sąjungos išorės veiksmus, įskaitant jos vystymosi tikslus, pasitelkiant Sąjungos ir šalių partnerių bendradarbiavimą.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   mokymasis visą gyvenimą– bendrasis lavinimas, profesinis rengimas ir mokymas, neformalusis ugdymas ir savišvieta visais gyvenimo etapais, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugas, padedantys tobulinti asmeninius, pilietinius, kultūrinius, socialinius ir (arba) su užimtumu susijusius žinias, įgūdžius ir kompetencijas arba pagerinti dalyvavimą visuomenės veikloje;

2)   neformalusis ugdymas– mokymasis vykdant planuojamą veiklą (nustatant mokymosi tikslus ir laiką), kai mokantis teikiama tam tikra parama (pvz., studentų ir mokytojų ryšiai), tačiau neįtrauktas į formaliojo švietimo ir mokymo sistemą;

3)   savišvieta– mokymasis vykdant kasdienę su darbu, šeima ar laisvalaikiu susijusią veiklą, kuris nėra organizuojamas arba struktūruotas tikslų, laiko arba paramos mokantis požiūriu; besimokančiojo požiūriu jis gali būti atsitiktinis;

4)   struktūrinis dialogas– dialogas su jaunimu ir jaunimo organizacijomis, kurio metu nuolat būtų bendrai apžvelgiami prioritetai, Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje įgyvendinimas ir tolesnė veikla;

5)   tarpvalstybinis– jei kitaip nenurodyta – kiekvienas veiksmas, kuriame dalyvauja bent dvi Programos šalys, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalyje;

6)   tarptautinis– kiekvienas veiksmas, kuriame dalyvauja bent viena Programos šalis ir bent viena trečioji šalis (toliau – šalis partnerė);

7)   judumas mokymosi tikslais– fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, studijuoti, mokytis ar gauti žinių neformaliojo ugdymo ir savišvietos būdu; tai gali būti stažuotės, gamybinės praktikos, jaunimo mainai, savanoriška veikla, dėstymas ar mokymas arba dalyvavimas profesinio tobulinimosi veikloje ir jis gali apimti parengiamuosius veiksmus, pvz., priimančiosios šalies kalbos kursus, taip pat siuntimą, priėmimą ir tolesnę susijusią veiklą;

8)   bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais– tarpvalstybiniai ir tarptautiniai bendradarbiavimo projektai, kuriuose dalyvauja švietimo, mokymo ir (arba) jaunimo reikalų ir kitos organizacijos;

9)   politinių reformų rėmimas– bet kokia veikla, kuria remiamas ir skatinamas švietimo ir mokymo sistemų modernizavimas, taip pat parama Europos jaunimo politikos plėtojimui valstybėms narėms bendradarbiaujant politiniu lygmeniu, visų pirma naudojantis atviruoju koordinavimo metodu ir struktūriniu dialogu su jaunimu;

10)   virtualus judumas– įvairi informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiama organizacinio lygmens veikla, įskaitant e. mokymąsi, kuria padedama ar skatinama bendradarbiauti tarpvalstybiniu ir (arba) tarptautiniu mastu mokymo(si) tikslais;

11)   darbuotojai– asmenys, kurie kaip specialistai arba kaip savanoriai dalyvauja švietimo, mokymo ar jaunimo neformaliojo ugdymo veikloje; tai gali būti profesoriai, dėstytojai, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai, mokyklų vadovai, su jaunimu dirbantys asmenys ir neakademiniai darbuotojai;

12)   su jaunimu dirbantis asmuo– specialistas ar savanoris, dalyvaujantis neformaliojo ugdymo(si) veikloje ir teikiantis paramą jauniems žmonėms jų asmeninės socialinės ir profesinės raidos metu;

13)   jaunimas– 13–30 m. amžiaus asmenys;

14)   aukštojo mokslo institucija

a)

bet kokia aukštojo mokslo institucija, kuri, nepriklausomai nuo jos pavadinimo, pagal nacionalinę teisę ar praktiką teikia pripažįstamus kvalifikacinius ar mokslo laipsnius arba kitas pripažįstamas aukštojo mokslo kvalifikacijas;

b)

bet kuri įstaiga, kuri pagal nacionalinę teisę arba praktiką įgyvendina profesinio rengimo ar mokymo programas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas;

15)   jungtinis laipsnis– laipsnis, suteikiamas baigus integruotą ne mažiau kaip dviejų aukštojo mokslo institucijų programą ir patvirtinamas vienu diplomu, kurį drauge išduoda ir parašais patvirtina visos programoje dalyvaujančios institucijos ir kuris oficialiai pripažįstamas tose šalyse, kuriose įsikūrusios dalyvaujančios institucijos;

16)   dvigubas laipsnis arba dauginis laipsnis– laipsnis, kurį studentas gauna baigęs dviejų (dvigubas laipsnis) ar daugiau (dauginis laipsnis) aukštojo mokslo institucijų studijų programas ir kuris patvirtinamas atskirais kiekvienos dalyvaujančios institucijos diplomais;

17)   jaunimo veikla– jaunų žmonių savarankiškai ar su grupe, visų pirma per jaunimo organizacijas, vykdoma nemokyklinė veikla (pavyzdžiui, jaunimo mainai, savanoriška veikla ar jaunimo mokymas), kuriai būdingas neformalusis ugdymas;

18)   partnerystė– kelių skirtingose Programos šalyse įsikūrusių institucijų ir (arba) organizacijų susitarimas drauge vykdyti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto reikalų europinę veiklą arba suburti formalų ar neformalų atitinkamos srities tinklą, pvz., įgyvendinti bendrus mokinių ir jų mokytojų mokymosi projektus vykdant klasių mainus ir užtikrinant ilgalaikį individualų judumą, kurti intensyvias aukštojo mokslo programas ir užtikrinti regionų ir vietos institucijų bendradarbiavimą siekiant stiprinti regionų bendradarbiavimą, taip pat tarpvalstybinį; siekiant kokybiškesnės partnerystės tokiame susitarime taip pat gali dalyvauti institucijos ir (arba) organizacijos iš šalių partnerių;

19)   svarbiausi gebėjimai– bazinis žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys, kurio reikia norint užtikrinti asmens saviraišką ir tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir užimtumą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/962/EB (18);

20)   atvirasis koordinavimo metodas (toliau – AKM)– tarpvyriausybinis bendradarbiavimo metodas, kurį taikydamos valstybės narės gali plėtoti nacionalinę politiką, padedančią siekti bendrų tikslų; Programoje AKM taikomas švietimui, mokymui ir jaunimo reikalams;

21)   Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonės– priemonės, padedančios suinteresuotiesiems subjektams suprasti, įvertinti ir atitinkamai pripažinti mokymosi rezultatus ir kvalifikacijas visoje Sąjungoje;

22)   kaimynystės šalys– šalys ir teritorijos, kurias apima Europos kaimynystės politika;

23)   dvikryptė karjera– aukšto lygio sportinio pasirengimo ir bendrojo išsilavinimo ar profesinės veiklos derinys;

24)   mėgėjiškas sportas– organizuotas sportas, kuriuo vietos lygmeniu užsiima sportininkai mėgėjai, ir sportas visiems.

3 straipsnis

Europos pridėtinė vertė

1.   Pagal Programą remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali sukurti Europos pridėtinę vertę ir padėti pasiekti 4 straipsnyje nurodytą bendrąjį tikslą.

2.   Europos pridėtinė vertė iš Programos veiksmų ir veiklos visų pirma užtikrinama dėl jų:

a)

tarpvalstybinio pobūdžio, ypač dėl judumo ir bendradarbiavimo, kuriais siekiama tvaraus sisteminio poveikio;

b)

papildomumo ir sinergijos su kitomis nacionalinio, Sąjungos ir tarptautinio lygmens programomis ir politikos veikla;

c)

prisidėjimo prie veiksmingo Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo priemonių naudojimo.

4 straipsnis

Bendrasis Programos tikslas

Programa prisidedama siekiant:

a)

strategijos „Europa 2020“ tikslų, įskaitant pagrindinį tikslą švietimo srityje;

b)

Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos „ET 2020“ tikslų, įskaitant atitinkamus lyginamuosius standartus;

c)

tvaraus šalių partnerių aukštojo mokslo sistemų vystymosi;

d)

Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) bendrųjų tikslų;

e)

sporto, ypač mėgėjiško sporto, europinio matmens plėtotės laikantis Sąjungos darbo plano sporto srityje; ir

f)

europinių vertybių propagavimo pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį.

II   SKYRIUS

Švietimas ir mokymas

5 straipsnis

Konkretieji tikslai

1.   Vadovaujantis bendraisiais Programos tikslais, kaip nurodyta 4 straipsnyje, visų pirma „ET 2020“ tikslais, taip pat remiant šalių partnerių tvarų vystymąsi aukštojo mokslo srityje, Programa siekiama šių konkrečiųjų tikslų:

a)

kelti svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, ypač atsižvelgiant į jų aktualumą darbo rinkai ir jų įnašą užtikrinant visuomenės sanglaudą, visų pirma teikiant daugiau judumo mokymosi tikslais galimybių ir užtikrinant geresnį švietimo ir mokymo sektorių ir darbo aplinkos bendradarbiavimą;

b)

skatinti kokybę, inovacijas, meistriškumą ir internacionalizavimą švietimo ir mokymo įstaigų lygiu, visų pirma plėtojant sustiprintą tarpvalstybinį švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

c)

remti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės, skirtos papildyti nacionalinio lygio politines reformas ir remti švietimo ir mokymo sistemų modernizaciją, kūrimą ir didinti informuotumą apie ją,visų pirma stiprinant politinį bendradarbiavimą, geriau naudojant Sąjungos skaidrumo bei pripažinimo priemones ir skleidžiant gerąją patirtį;

d)

didinti švietimo ir mokymo tarptautinį matmenį, visų pirma užtikrinant Sąjungos ir šalių partnerių įstaigų bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje ir aukštojo mokslo lygmeniu didinant Europos aukštojo mokslo institucijų patrauklumą ir remiant Sąjungos ir šalių partnerių švietimo įstaigų judumo ir bendradarbiavimo tarp jų skatinimą ir tikslingai didinant šalių partnerių pajėgumus remiant Sąjungos išorės veiksmus, įskaitant vystymosi tikslus;

e)

gerinti kalbų mokymą(si) ir skatinti didelę Sąjungos kalbų įvairovę ir įvairių kultūrų supratimą;

f)

skatinti Europos integracijos studijų ir mokslinių tyrimų meistriškumą, visame pasaulyje vykdant „Jean Monnet“ veiklą, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

2.   Programos vertinimo tikslais I priede nustatomi 1 dalyje nurodyti su konkrečiaisiais tikslais susiję išmatuojami ir tinkami rodikliai.

6 straipsnis

Programos veiksmai

1.   Švietimo ir mokymo srityje Programos tikslų siekiama šių tipų veikla:

a)

pavienių besimokančiųjų asmenų judumas;

b)

bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais; ir

c)

politinių reformų rėmimas.

2.   Specialioji „Jean Monnet“ veikla aprašyta 10 straipsnyje.

7 straipsnis

Pavienių asmenų judumas mokymosi tikslais

1.   Pavienių asmenų judumu mokymosi tikslais siekiama šios veiklos Programos šalyse, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalyje:

a)

visų aukštojo mokslo pakopų studentų, profesinio rengimo ir lavinimo studentų ir moksleivių bei gamybinę praktiką atliekančių asmenų judumo. Judumo tikslas gali būti studijos institucijoje partnerėje arba stažuotės ar patirties kaupimas atliekant gamybinę praktiką, vykdant padėjėjo arba stažuotojo užduotis užsienyje. Judumas, kurio tikslas – užsienyje baigti magistrantūros studijas, gali būti remiamas pagal studentų paskolų garantijų sistemą, nurodytą 20 straipsnyje;

b)

darbuotojų judumas Programos šalyse nurodytas 24 straipsnio 1 dalyje. Tai judumas mokymo, padėjėjams skirtos praktikos arba dalyvavimo kvalifikacijos kėlime užsienyje tikslais.

2.   Šia veikla taip pat remiamas tarptautinis studentų ir aukštojo mokslo srities darbuotojų judumas į šalis partneres ir iš jų, įskaitant judumą, kuriuo siekiama kokybiškų programų, kurias baigus gaunamas jungtinis, dvigubas ar dauginis kvalifikacinis ar mokslo laipsnis, arba kuris organizuojamas paskelbus bendrą kvietimą teikti paraiškas.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais

1.   Bendradarbiavimu inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais siekiama:

a)

švietimo ir mokymo ar kituose susijusiuose sektoriuose veikiančių organizacijų ir (arba) įstaigų strateginės partnerystės, kuria siekiama plėtoti ir įgyvendinti bendras iniciatyvas ir skatinamas tarpusavio mokymasis bei dalijimasis patirtimi;

b)

darbo aplinkos bei švietimo ir mokymo institucijų partnerystės:

visų pirma aukštojo mokslo institucijų ir darbo aplinkos žinių sąjungų, kuriomis siekiama suteikti reikiamų mokymosi galimybių ir taip skatinti kūrybiškumą, inovacijas, mokymąsi darbo vietoje ir verslumą, įskaitant naujų mokymo programų rengimą ir pedagogikos metodus;

sektorių įgūdžių sąjungų, kuriose dalyvauja švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai ir darbo aplinka, kuriomis siekiama didinti įsidarbinimo galimybes, prisidėti rengiant naujas tam tikram sektoriui aktualias ar tarpsektorines mokymo programas, plėtoti naujoviškus profesinio rengimo metodus ir diegti Sąjungos lygmens skaidrumo ir pripažinimo priemones;

c)

visiems švietimo ir mokymo sektoriams skirtų IT rėmimo platformų, įskaitant, visų pirma, „eTwinning“, padedančių mokytis vieniems iš kitų, skatinančių virtualų judumą ir dalijimąsi gerąja patirtimi, kuriomis galėtų naudotis dalyviai iš kaimynystės šalių.

2.   Šia veikla taip pat remiama plėtra, pajėgumų didinimas, regioninė integracija, dalijimasis žiniomis ir modernizavimo veikla plėtojant Sąjungos ir šalių partnerių aukštojo mokslo institucijų tarptautinę partnerystę, visų pirma tam, kad būtų galima vykdyti tarpusavio mokymąsi ir bendrus švietimo projektus, taip pat skatinant regioninį bendradarbiavimą, visų pirma su kaimynystės šalimis, ir nacionalinių informacijos centrų veiklą.

9 straipsnis

Politinių reformų rėmimas

1.   Politinių reformų rėmimas – tai Sąjungos lygmens veikla, susijusi su:

a)

Sąjungos švietimo ir mokymo politinės darbotvarkės įgyvendinimu taikant AKM bei Bolonijos ir Kopenhagos procesų plėtote;

b)

Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių, visų pirma Sąjungos kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo užtikrinimo priemonės (Europass), Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS), Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registro (EQAR) ir Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos (ENQA) įgyvendinimu Programos šalyse partnerėse ir Sąjungos masto tinklų bei Europos nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO), veikiančių švietimo ir mokymo srityje, rėmimu;

c)

politiniu dialogu švietimo ir mokymo srityse su atitinkamais Europos suinteresuotaisiais subjektais;

d)

NARIC, „Eurydice“ ir „Euroguidance“ tinklais, ir su nacionaliniais Europass centrais.

2.   Šia veikla taip pat remiamas politinis dialogas su šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

10 straipsnis

„Jean Monnet“ veikla

„Jean Monnet“ veikla siekiama:

a)

populiarinti Europos integracijos studijas ir mokslinius tyrimus tarp viso pasaulio specialistų, mokslininkų, besimokančių asmenų ir piliečių, visų pirma suburiant „Jean Monnet“ profesūros narius ir plėtojant akademinę veiklą bei prisidedant prie kitos žinių kūrimo veiklos aukštojo mokslo institucijose;

b)

remti akademinių institucijų ar asociacijų, susijusių su Europos integracijos studijomis, veiklą ir „Jean Monnet“ kokybės ženklą;

c)

remti šias įstaigas, siekiančias europinės svarbos tikslo:

i)

Florencijoje įsikūrusį Europos universitetinį institutą;

ii)

Briugėje ir Natoline įsikūrusią Europos kolegiją;

iii)

Mastrichte įsikūrusį Europos viešojo administravimo institutą (angl. EIPA);

iv)

Tryre įsikūrusią Europos teisės akademiją;

v)

Odensėje įsikūrusią Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūrą;

vi)

Nicoje įsikūrusį Tarptautinį Europos mokymo centrą (CIFE);

d)

skatinti akademinio pasaulio ir politikų politines diskusijas ir keitimąsi nuomonėmis apie Sąjungos politinius prioritetus.

III   SKYRIUS

Jaunimas

11 straipsnis

Konkretieji tikslai

1.   Vadovaujantis 4 straipsnyje apibrėžtos programos bendruoju tikslu, visų pirma Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) tikslais, Programa siekiama šių konkrečiųjų tikslų:

a)

kelti jaunimo, be kita ko, turinčio mažiau galimybių, svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, taip pat skatinti juos dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime ir darbo rinkoje, skatinti aktyvų pilietiškumą, kultūrų dialogą, socialinę įtrauktį ir solidarumą, visų pirma jaunimui, su jaunimu ar jaunimo organizacijose dirbantiems asmenims bei jaunimo lyderiams teikiant daugiau judumo mokymosi tikslais galimybių ir užtikrinant geresnį jaunimo sektoriaus ir darbo rinkos ryšį;

b)

gerinti su jaunimu susijusios veiklos kokybę, visų pirma skatinant jaunimo srityje dirbančių organizacijų ir (arba) kitų suinteresuotųjų subjektų sustiprintą bendradarbiavimą;

c)

papildyti vietos, regionų ir nacionalinio lygmenų politines reformas ir remti žiniomis ir duomenimis grindžiamos jaunimo politikos plėtojimą ir neformaliojo ugdymo bei savišvietos pripažinimą, visų pirma stiprinant politinį bendradarbiavimą, geriau naudojant Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemones ir skleidžiant gerąją patirtį;

d)

stiprinti jaunimo veiklos tarptautinį aspektą ir su jaunimu dirbančių asmenų ir organizacijų, kaip paramos jaunimui struktūrų, vaidmenį papildant Sąjungos išorės veiksmus, visų pirma skatinant Sąjungos ir šalių partnerių suinteresuotųjų subjektų ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą ir judumą tarp jų ir užtikrinant tikslingą šalių partnerių pajėgumų didinimą.

2.   Programos vertinimo tikslais I priede nustatomi 1 dalyje nurodyti su konkrečiaisiais tikslais susiję išmatuojami ir tinkami rodikliai.

12 straipsnis

Programos veiksmai

Programos tikslų siekiama šių rūšių veikla:

a)

pavienių besimokančiųjų asmenų judumas;

b)

bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais;

c)

politinių reformų rėmimas.

13 straipsnis

Pavienių besimokančiųjų asmenų judumas

1.   Pavienių besimokančiųjų asmenų judumo veiksmais remiamas:

a)

jaunimo, dalyvaujančio neformaliojo ugdymo ir savišvietos veikloje, judumas Programos šalyse; toks judumas gali vykti pasitelkiant jaunimo mainus ir savanorišką veiklą, vykdomą per Europos savanorių tarnybą, taip pat inovacinę veiklą remiantis galiojančiomis nuostatomis dėl judumo;

b)

su jaunimu ar jaunimo organizacijomis dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių judumas; toks judumas gali vykti pasinaudojant mokymų ir tinklų kūrimo veikla.

2.   Šiais veiksmais taip pat remiamas jaunuolių, su jaunimu susijusioje veikloje dalyvaujančių arba jaunimo organizacijose dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių judumas į šalis partneres, visų pirma kaimynystės šalis, ir iš jų.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais

1.   Bendradarbiavimu inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais siekiama:

a)

strateginių partnerysčių, kuriomis siekiama kurti ir įgyvendinti bendras iniciatyvas, be kita ko, jaunimo iniciatyvas ir pilietiškumo projektus, kuriomis siekiama skatinti aktyvų pilietiškumą, socialines inovacijas, dalyvavimą demokratiniame gyvenime ir verslumą, pasitelkiant tarpusavio mokymąsi ir dalijimąsi patirtimi;

b)

kurti IT rėmimo platformas, sudarančias sąlygas tarpusavio mokymuisi, žiniomis grindžiamam darbui su jaunimu, virtualiam judumui ir dalijimuisi gerąja patirtimi.

2.   Šia veikla taip pat remiamas vystymasis, gebėjimų ugdymas ir žinių mainai plėtojant Programos šalių ir šalių partnerių organizacijų partnerystę, visų pirma pasitelkiant tarpusavio mokymąsi.

15 straipsnis

Politinių reformų rėmimas

1.   Paramos politinėms reformoms veiksmai apima veiklą, susijusią su:

a)

Sąjungos jaunimo politinės darbotvarkės įgyvendinimu naudojantis AKM;

b)

Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių, visų pirma „Youthpass“, įgyvendinimu Programos šalyse ir Sąjungos masto tinklų bei Europos jaunimo NVO rėmimu;

c)

politiniu dialogu su atitinkamais Europos suinteresuotaisiais subjektais ir struktūriniu dialogu su jaunuoliais;

d)

Europos jaunimo forumu, darbo su jaunimu plėtojimo išteklių centrais ir tinklu „Eurodesk“.

2.   Šia veikla taip pat remiamas politinis dialogas su šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

IV   SKYRIUS

Sportas

16 straipsnis

Konkretieji tikslai

1.   Vadovaujantis 4 straipsnyje apibrėžtos Programos bendruoju tikslu ir Sąjungos darbo planu sporto srityje, Programoje daugiausia dėmesio skiriama mėgėjiškam sportui ir siekiama šių konkrečiųjų tikslų:

a)

įveikti tokias tarpvalstybines grėsmes, kylančias sporto sąžiningumui, kaip dopingas, susitarimai dėl varžybų baigties, smurtas ir įvairaus pobūdžio netolerancija ir diskriminacija;

b)

skatinti ir remti gerą sporto valdymą ir dvikryptę sportininkų karjerą;

c)

skatinant visuomenę sportuoti ir užtikrinant vienodas galimybes sportuoti visiems, remti savanorišką veiklą sporto srityje ir socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir informuotumą apie sveikatinamosios fizinės veiklos svarbą;

2.   Programos vertinimo tikslais I priede nustatomi 1 dalyje nurodyti su konkrečiaisiais tikslais susiję išmatuojami ir tinkami rodikliai.

17 straipsnis

Veiksmai

1.   Bendradarbiavimo tikslų siekiama tarpvalstybine veikla, kuria daugiausia dėmesio skiriama mėgėjiškam sportui ir kuria remiama:

a)

bendradarbiavimo partnerystės projektai;

b)

Europos ne pelno siekiantys sporto renginiai, kuriuose dalyvauja kelios Programos šalys ir kuriais prisidedama prie 16 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų tikslų siekimo;

c)

politikos formavimo duomenų bazės stiprinimas;

d)

dialogas su Europos suinteresuotaisiais subjektais.

2.   1 dalyje nurodyta veikla gali pritraukti papildomas lėšas iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, privačių įmonių.

V   SKYRIUS

Finansinės nuostatos

18 straipsnis

Biudžetas

1.   Programos įgyvendinimui nuo 2014 m. sausio 1 d. skirtas finansinis paketas yra 14 774 524 000 EUR dabartinėmis kainomis.

Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina metinius asignavimus atsižvelgdami į daugiametės finansinės programos nustatytas ribas.

2.   1 dalyje nurodyta suma skiriama toliau nurodytiems Programos veiksmams numatant ne didesnę nei 5 proc. kiekvienos skirtos sumos lankstumo ribą:

a)

77,5 proc. skiriama švietimo ir mokymo veiklai, iš jų skiriami šie minimalūs asignavimai:

i)

43 proc., t. y. 33,3 proc. viso biudžeto, aukštajam mokslui;

ii)

22 proc., t. y. 17 proc. viso biudžeto, profesiniam rengimui ir mokymui;

iii)

15 proc., t. y. 11,6 proc. viso biudžeto, mokykliniam ugdymui;

iv)

5 proc., t. y. 3,9 proc. viso biudžeto, suaugusiųjų mokymuisi;

b)

10 proc. skiriama su jaunimu susijusiai veiklai;

c)

3,5 proc. skiriama studentų paskolų garantijų sistemai;

d)

1,9 proc. skiriama „Jean Monnet“ veiklai;

e)

1,8 proc. skiriama sporto veiklai, iš kurių ne daugiau kaip 10 proc. – 17 straipsnio 1 dalies b punkte minėtai veiklai;

f)

3,4 proc. skiriama nacionalinių agentūrų veiklos dotacijoms; ir

g)

1,9 proc. skiriama administracinėms išlaidoms padengti.

3.   Bent 63 proc. 2 dalies a ir b punktuose nurodytų asignavimų skiriama pavienių besimokančiųjų asmenų judumui, bent 28 proc. – bendradarbiavimui inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais ir 4,2 proc. – politinėms reformoms remti.

4.   Šalia 1 dalyje nurodyto finansinio paketo, siekiant skatinti tarptautinį aukštojo mokslo matmenį, papildomas finansavimas, kaip numatyta pagal įvairias išorės veiksmų priemones (Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), Europos kaimynystės priemonę (EKP), Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonę (PP) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA)), skiriamas veiklai, susijusiai su besimokančiųjų judumu iš šalių partnerių arba į jas, ir bendradarbiavimui bei politiniam dialogui su tų šalių valdžios institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis. Tų lėšų naudojimas reglamentuojamas šio reglamento nuostatomis kartu užtikrinant suderinimą su reglamentais, atitinkamai reguliuojančiais tas išorės veiksmų priemones, o VBP atveju ir atitikimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto nustatytiems oficialios paramos vystymuisi kriterijams.

Lėšos skiriamos dviem daugiamečiais asignavimais: atitinkamai pirmiesiems ketveriems metams ir likusiems trejiems metams. Tų lėšų skyrimas nustatomas daugiamečiame orientaciniame pirmoje pastraipoje nurodytų išorės veiksmų priemonių programavimo dokumente, atsižvelgiant į atitinkamų šalių poreikius ir prioritetus. Bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis prireikus gali būti finansuojamas bendrai su tomis šalimis pagal drauge su jomis nustatytą tvarką.

Vykdant Programos šalių ir šalių partnerių studentų ir personalo judumo veiksmus, finansuojamus panaudojant VBP asignavimus, dėmesys sutelkiamas į sritis, kurios svarbios besivystančių šalių įtraukiam ir tvariam vystymuisi.

5.   Iš Programai skirtų lėšų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Programos valdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais bei informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant organizacinės komunikacijos veiklą, susijusią su Sąjungos politiniais prioritetais ir juos atitinkančiu šio reglamento bendruoju tikslu, taip pat išlaidos, susijusios su IT ir ypač su informacijos apdorojimu ir mainais, bei visos kitos techninės ir administracinės pagalbos, kurios Komisijai gali prireikti valdant Programą, išlaidos.

6.   Iš finansinių asignavimų taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos užtikrinti sklandų perėjimą nuo sprendimais Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB patvirtintų priemonių prie Programos. Prireikus į biudžetą po 2020 m. galima įtraukti asignavimus analogiškoms išlaidoms padengti, kad būtų galima toliau vykdyti veiksmus ir veiklą, dar nebaigtus ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

7.   Pavienių besimokančiųjų asmenų judumui, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte ir 12 straipsnio a punkte, skirtos lėšos, kurias turi valdyti nacionalinė agentūra ar agentūros (toliau – nacionalinė agentūra), skirstomos remiantis tokiais kriterijais, kaip gyventojų skaičius, pragyvenimo išlaidos valstybėje narėje, atstumai tarp valstybių narių sostinių ir veiklos rezultatai. Pagal veiklos rezultatus, atsižvelgiant į 8 ir 9 dalyse nurodytus kriterijus, skiriama 25 proc. visų lėšų. 8 straipsnio 1 dalies a punkte ir 14 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų strateginių partnerysčių lėšos, kurias turi paskirstyti ir valdyti nacionalinė agentūra, skiriamos remiantis kriterijais, kuriuos turi nustatyti Komisija, laikydamasi 36 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tie kriterijų nustatymo metodai turi būti kiek įmanoma neutralūs valstybių narių skirtingų švietimo ir mokymo sistemų atžvilgiu, juos taikant turi būti vengiama didelių valstybėms narėms skirtų metinio biudžeto sumų sumažinimų skirtingais metais ir turi būti kuo labiau sumažinti pernelyg dideli skirtų lėšų lygio skirtumai.

8.   Lėšos skirstomos remiantis veiklos rezultatais tokiu būdu, kad būtų siekiama skatinti veiksmingai ir efektyviai naudoti išteklius. Veiklos rezultatai vertinami remiantis kriterijais, kurie grindžiami naujausiais turimais duomenimis, ir daugiausia dėmesio skiriama visų pirma:

a)

per metus įgyvendintų veiksmų rezultatams; ir

b)

atliktų metinių išmokų lygiui.

9.   Lėšos 2014 m. veiklai skiriamos remiantis naujausiais turimais duomenimis, susijusiais su pagal Mokymosi visą gyvenimą, Veiklaus jaunimo ir Erasmus Mundus programas vykdomais veiksmais ir iki 2013 m. gruodžio 31 d. imtinai panaudoto biudžeto lygiu.

10.   Programos parama gali būti teikiama pagal specifines novatoriškas finansavimo sąlygas, visų pirma pagal nustatytąsias 20 straipsnyje.

19 straipsnis

Specialiosios finansavimo sąlygos

1.   Komisija įgyvendina Sąjungos finansinę paramą vadovaudamasi Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

2.   Komisija kartu su šalimis partnerėmis ar jų organizacijomis ir agentūromis gali skelbti bendrus kvietimus teikti paraiškas dėl projektų, finansuojamų atitinkamais partnerių įnašais. Projektai gali būti vertinami ir atrenkami pagal bendrą vertinimo ir atrankos tvarką, dėl kurios susitaria atitinkamos finansuojančios agentūros, vadovaudamosi Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytais principais.

3.   Viešieji subjektai, taip pat mokyklos, aukštojo mokslo institucijos ir švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto organizacijos, per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų gavusios iš valstybės, laikomi turinčiais reikalingus finansinius, profesinius ir administracinius pajėgumus Programos veiklai vykdyti. Iš jų nereikalaujama pateikti jokių papildomų tuos pajėgumus patvirtinančių dokumentų.

4.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 130 straipsnio 2 dalies ir tinkamai pagrįstais atvejais, Komisija gali išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų įgyvendinimu ir kurios buvo patirtos per 2014 m. pirmuosius šešis mėnesius, laikyti atitinkančiomis finansavimo reikalavimus nuo 2014 m. sausio 1 d., net jei naudos gavėjas patyrė jas prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos.

5.   Suma, nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 137 straipsnio 1 dalies c punkte, nelaikoma pavieniams asmenims teikiama besimokančiųjų judumo tikslais finansine parama.

20 straipsnis

Studentų paskolų garantijų sistema

1.   Pagal studentų paskolų garantijų sistemą finansų tarpininkams suteikiamos dalinės paskolų garantijos palankiausiomis sąlygomis siekiant finansuoti studentus, kurie studijuoja antrojoje studijų pakopoje, pvz., magistrantūroje, Programos šalies, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalyje, kuri nėra jų gyvenamoji šalis arba šalis, kurioje jie įgijo kvalifikaciją, leidžiančią dalyvauti magistro programoje, pripažintoje aukštojo mokslo institucijoje.

2.   Pagal studentų paskolų garantijų sistemą suteiktos garantijos teikiamos naujoms reikalavimus atitinkančioms studentų paskoloms, kurios yra ne didesnės kaip 12 000 EUR vienų metų programai ir ne didesnės kaip 18 000 EUR dvejų metų programai, arba atitinkama suma vietos valiuta.

3.   Studentų paskolų garantijų sistemos valdymas Sąjungos lygmeniu pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 pavedamas Europos investicijų fondui (toliau – EIF), remiantis įgaliojimo susitarimu su Komisija, kuriame išdėstytos išsamios taisyklės ir reikalavimai, susiję su studentų paskolų garantijų sistemos įgyvendinimu ir su atitinkamais šalių įsipareigojimais. Remdamasis šiuo pagrindu EIF sudaro sutartis su finansiniais tarpininkais, pvz., bankais, nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis studentams paskolas teikiančiomis įstaigomis arba kitomis pripažintomis finansų įstaigomis, ir stengiasi atrinkti finansinį tarpininką iš kiekvienos Programos šalies, kad studentams iš visų Programos šalių būtų užtikrinta nuosekli ir nediskriminacinė galimybė pasinaudoti studentų paskolų garantijų sistema.

4.   Techninė informacija apie studentų paskolų garantijų sistemos veikimą pateikta II priede.

VI   SKYRIUS

Veikla, rezultatai ir sklaida

21 straipsnis

Veiklos ir rezultatų stebėsena ir vertinimas

1.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai stebi Programos įgyvendinimą ir rezultatus bei teikia apie juos ataskaitą siekiant iškeltų tikslų, visų pirma susijusių su:

a)

nauda Europai, nurodyta 3 straipsnyje;

b)

lėšų paskirstymu švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų sektoriams, siekiant užtikrinti, kad iki Programos pabaigos būtų skirta pakankamai lėšų tvariam sisteminiam poveikiui užtikrinti;

c)

pagal išorės veiksmų priemones, kaip nurodyta 18 straipsnio 4 dalyje, skiriamų lėšų panaudojimu ir jų įnašu siekiant atitinkamų tų veiksmų priemonių tikslų ir užtikrinant jų principų laikymąsi.

2.   Komisija šalia savo nuolatinės stebėsenos veiklos, ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pateikia laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą, kad galėtų įvertinti priemonių, kurių buvo imtasi Programos tikslams pasiekti, veiksmingumą, Programos efektyvumą ir jos Europos pridėtinę vertę, taip pat prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento dalinio keitimo. Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje atsižvelgiama į Programos supaprastinimo mastą, jos vidaus ir išorės veiksmų suderinamumą, visų jos tikslų aktualumą ir priemonių, kurių buvo imtasi, indėlį įgyvendinant Strategiją „Europa 2020“. Joje taip pat atsižvelgiama į ankstesnių programų – Mokymosi visą gyvenimą, Veiklaus jaunimo, Erasmus Mundus ir kitų tarptautinių aukštojo mokslo programų – ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus.

3.   Komisija pateikia 2 dalyje nurodytą laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

4.   Nedarant poveikio VIII skyriuje nustatytiems reikalavimams ir 28 straipsnyje nurodytiems nacionalinių agentūrų įsipareigojimams, valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai Programos įgyvendinimo ir poveikio jų atitinkamose teritorijose ataskaitą.

5.   Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui galutinį Programos įvertinimą.

22 straipsnis

Informacijos perdavimas ir sklaida

1.   Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija užtikrina informacijos perdavimą, viešinimą ir tolesnius veiksmus, susijusius su visais pagal Programą remiamais veiksmais ir veikla, bei ankstesnių Mokymosi visą gyvenimą, Veiklaus jaunimo ir Erasmus Mundus programų rezultatų sklaidą.

2.   Veiksmais ir veikla remiamų projektų naudos gavėjai, kaip nurodyta 6, 10, 12, 17 ir 20 straipsniuose, turėtų užtikrinti tinkamą informacijos apie gautus rezultatus ir padarytą poveikį perdavimą ir sklaidą. Į ją gali įeiti tarpusavio informavimo apie judumo galimybes veikla.

3.   28 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros parengia nuoseklią pagal Programą remiamos veiklos rezultatų veiksmingos sklaidos ir panaudojimo politiką ir padeda Komisijai skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir veiklą, ir apie jos rezultatus bei informuoja atitinkamas tikslines grupes apie jų šalyje vykdomus veiksmus.

4.   Sektoriuose, kuriuose įgyvendinama Programa, veikiantys viešieji ir privatūs subjektai informacijos perdavimo ir sklaidos tikslu vartoja pavadinimą „Erasmus+“. Skirtingiems Programos sektoriams naudojami šie pavadinimai:

„Comenius“ siejama su mokykliniu ugdymu;

„Erasmus“ siejama su visų rūšių aukštuoju mokslu Programos šalyse;

„Erasmus Mundus“ siejama su visų rūšių aukštojo mokslo veikla Programos šalyse ir šalyse partnerėse;

„Leonardo da Vinci“ siejama su profesiniu rengimu ir mokymu;

„Grundtvig“ siejama su suaugusiųjų mokymusi;

„Veiklus jaunimas“ siejama su neformaliuoju ugdymu ir savišvieta jaunimo reikalų srityje;

„Sportas“ siejama su veikla sporto srityje.

5.   Informacijos perdavimo veikla taip pat prisidedama prie organizacinės komunikacijos veiklos, susijusios su Sąjungos politiniais prioritetais, jei jie yra susiję su šio reglamento bendruoju tikslu.

VII   SKYRIUS

Galimybė dalyvauti Programoje

23 straipsnis

Prieiga

1.   Bet kokios viešosios ar privačios įstaigos veikiančios švietimo, mokymo, jaunimo reikalų ir mėgėjiško sporto srityse gali kreiptis dėl finansavimo pagal Programą. 13 straipsnio 1 dalies a punkte ir 14 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos veiklos atvejais Programa skirta su jaunimu dirbančių jaunimo grupių, nors nebūtinai jaunimo organizacijų, dalyvavimui remti.

2.   Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos Programą, be kita ko, atrenkant dalyvius ir skiriant stipendijas, užtikrina, kad būtų dedamos pastangos siekiant propaguoti socialinę įtrauktį ir paskatinti dalyvauti specialiųjų poreikių ar mažiau galimybių turinčius žmones.

24 straipsnis

Šalių dalyvavimas

1.   Programoje gali dalyvauti šios šalys (toliau – Programos šalys):

a)

valstybės narės;

b)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, sąlygas ir tvarką, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose dokumentuose;

c)

EEE susitarimą pasirašiusios ELPA šalys pagal to susitarimo sąlygas;

d)

Šveicarijos Konfederacija pagal dvišalį susitarimą, kuris bus sudarytas su šia šalimi;

e)

tos šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika ir kurios yra sudariusios susitarimus su Sąjunga, pagal kuriuos numatyta galimybė joms dalyvauti Sąjungos programose, su sąlyga, kad su Sąjunga sudaromi dvišaliai susitarimai dėl jų dalyvavimo Programoje sąlygų.

2.   Programos šalys vykdo tokius pačius įsipareigojimus ir atlieka uždavinius, nustatytus šiame reglamente, kaip ir valstybės narės.

3.   Pagal Programą remiamas bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis, visų pirma kaimynystės šalimis, vykdant 6, 10 ir 12 straipsniuose nurodytą veiklą.

VIII   SKYRIUS

Valdymo ir audito sistema

25 straipsnis

Papildomumas

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą Programos suderinamumą ir papildomumą su:

a)

atitinkamų sričių, visų pirma kultūros ir žiniasklaidos, užimtumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, pramonės ir įmonių, sanglaudos ir vystymosi politika ir programomis, taip pat plėtros politika ir iniciatyvomis, priemonėmis ir strategijomis regioninės politikos ir išorės santykių srityje;

b)

kitais svarbiais švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių Sąjungos finansavimo šaltiniais, visų pirma Europos socialiniu fondu ir kitomis finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su užimtumu ir socialine įtrauktimi, Europos regioninės plėtros fondu bei Mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindų programa „Horizontas 2020“, taip pat su finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su teisingumu ir pilietiškumu, sveikata, išorės bendradarbiavimo programomis ir pasirengimo narystei pagalba.

26 straipsnis

Įgyvendinimo institucijos

Programą nuosekliai įgyvendina šios institucijos:

a)

Sąjungos lygmeniu – Komisija;

b)

nacionaliniu lygmeniu Programos šalyse – nacionalinės agentūros.

27 straipsnis

Nacionalinė institucija

1.   Sąvoka „nacionalinė institucija“ reiškia vieną ar daugiau nacionalinių institucijų pagal nacionalinę teisę ir praktiką.

2.   Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 22 d. valstybės narės per savo nuolatinę atstovybę oficialiu pranešimu praneša Komisijai apie asmenį (-is), teisiškai įgaliotą (-us) veikti jų vardu kaip nacionalinė institucija šio reglamento tikslais. Jeigu nacionalinė institucija Programos įgyvendinimo laikotarpiu pakeičiama, atitinkama valstybė narė nedelsdama ir laikydamasi tokios pačios tvarkos praneša apie tai Komisijai.

3.   Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys, trukdančios tinkamai įgyvendinti Programą, įskaitant, kai įmanoma, priemones, skirtas klausimams, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas, spręsti.

4.   Ne vėliau kaip 2014 m. kovo 22 d. nacionalinė institucija paskiria nacionalinę agentūrą arba nacionalines agentūras. Tais atvejais, kai yra daugiau nei viena nacionalinė agentūra, valstybės narės nustato nacionaliniu lygmeniu taikomą tinkamą Programos įgyvendinimo koordinuoto valdymo mechanizmą, visų pirma siekiant užtikrinti nuoseklų ir ekonomiškai efektyvų Programos įgyvendinimą ir veiksmingus kontaktus su Komisija šioje srityje ir sudaryti palankesnes sąlygas galimam lėšų perdavimui iš vienos agentūros į kitą, tokiu būdu sudarant sąlygas lanksčiai veikti ir geriau panaudoti valstybėms narėms skirtas lėšas. Nedarant poveikio 29 straipsnio 3 daliai kiekviena valstybė narė nustato savo nacionalinės institucijos ir nacionalinės agentūros santykių organizavimą, taip pat užduotis, pavyzdžiui, nacionalinės agentūros metinės darbo programos sukūrimą.

Nacionalinė institucija pateikia Komisijai tinkamą ex ante atitikties vertinimą, kuriame nurodoma, ar nacionalinė agentūra atitinka Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto v ir vi papunkčius ir 60 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, taip pat Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (19) 38 straipsnį bei Sąjungos reikalavimus, taikomus nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartams, ir dotacijoms skirtų Programos lėšų valdymo taisykles.

5.   Nacionalinė institucija skiria nepriklausomą audito įstaigą, kaip nurodyta 30 straipsnyje.

6.   Nacionalinė institucija ex ante atitikties vertinimą grindžia savo ir (arba) nepriklausomos audito įstaigos, kaip nurodyta 30 straipsnyje, kontrolės ir audito rezultatais.

7.   Jeigu paskirtoji Programos nacionalinė agentūra yra ta pati, kaip ankstesnių programų – Mokymosi visą gyvenimą ar Veiklaus jaunimo – nacionalinė agentūra, atliekant ex ante atitikties vertinimo kontrolę ir auditą galima vertinti tik tuos aspektus, kurie yra nauji ir būdingi Programai.

8.   Nacionalinė institucija stebi ir prižiūri Programos valdymą nacionaliniu lygmeniu. Ji laiku informuoja Komisiją ir konsultuojasi su ja prieš priimdama bet kokius Programos valdymui didelį poveikį padaryti galinčius sprendimus, ypač susijusius su jos nacionaline agentūra.

9.   Nacionalinė institucija teikia pakankamą bendrą savo nacionalinės agentūros veiklos finansavimą, kad būtų užtikrintas Programos valdymas vadovaujantis taikytinomis Sąjungos taisyklėmis.

10.   Jeigu Komisija, atsižvelgdama į ex ante atitikties vertinimą, nepritaria siūlomai nacionalinei agentūrai, nacionalinė institucija užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų taisomųjų veiksmų, kad nacionalinė agentūra atitiktų minimalius Komisijos nustatytus reikalavimus, arba paskiria kitą nacionalinę agentūrą.

11.   Remdamasi metine nacionalinės agentūros valdymo deklaracija, nepriklausomos audito įstaigos nuomone ir Komisijos atlikta nacionalinės agentūros atitikties ir veiklos analize, nacionalinė institucija kiekvienais metais ne vėliau kaip spalio 31 d. pateikia Komisijai informaciją apie Programos veiklos stebėsenos ir priežiūros rezultatus.

12.   Nacionalinė institucija atsako už tinkamą Sąjungos lėšų, kurias Komisija perveda nacionalinei agentūrai ir kurios skirtos veiklos pagal Programą dotacijoms, valdymą.

13.   Nacionalinės agentūros įvykdytų pažeidimų, aplaidumo ar sukčiavimo arba rimtų nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju, dėl kurio Komisija gali reikšti pretenzijas nacionalinei agentūrai, nacionalinė institucija atsakinga už neišieškotų lėšų kompensavimą Komisijai.

14.   13 dalyje aprašytomis aplinkybėmis nacionalinė institucija savo iniciatyva arba Komisijos prašymu gali atšaukti nacionalinės agentūros įgaliojimus. Jei nacionalinė institucija norėtų atšaukti tuos įgaliojimus dėl kitų pateisinamų priežasčių, ji praneša apie tai Komisijai likus bent šešiems mėnesiams iki numatytos nacionalinės agentūros įgaliojimų pabaigos datos. Tokiais atvejais nacionalinė institucija ir Komisija oficialiai susitaria dėl specifinių ir savalaikių pereinamojo laikotarpio priemonių.

15.   Atšaukus įgaliojimus, nacionalinė institucija įgyvendina reikiamas kontrolės priemones, susijusias su nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, perduotomis Sąjungos lėšomis, ir užtikrina, kad tos lėšos ir visi su Programos valdymu susiję dokumentai bei valdymo priemonės būtų tinkamai perduoti naujai nacionalinei agentūrai. Nacionalinė institucija teikia nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, reikiamą finansinę pagalbą, kad ši galėtų toliau įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu, kol tie įgaliojimai bus perduoti naujai nacionalinei agentūrai.

16.   Komisijos prašymu nacionalinė institucija nustato įstaigas ar organizacijas, kurios galėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus dalyvauti konkrečioje Programos veikloje savo šalies teritorijoje, arba tokių įstaigų ar organizacijų rūšis.

28 straipsnis

Nacionalinė agentūra

1.   Terminas „nacionalinė agentūra“ reiškia vieną ar daugiau nacionalinių agentūrų pagal nacionalinę teisę ir praktiką.

2.   Nacionalinė agentūra:

a)

yra juridinis asmuo arba juridinio asmens statusą turinčio subjekto dalis, o jos veiklą reglamentuoja atitinkamos valstybės narės teisė; ministerija negali būti paskirta nacionaline agentūra;

b)

turi pakankamus valdymo pajėgumus, darbuotojus ir infrastruktūrą, kad galėtų tinkamai atlikti savo uždavinius, užtikrinti veiksmingą Programos ir patikimą Sąjungos lėšų valdymą;

c)

turi veiklos ir teisines priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutartinio ir finansinio valdymo taisykles;

d)

teikia tinkamas finansines garantijas, už kurias, pageidautina, laiduoja valdžios institucija, atitinkančias Sąjungos lėšų, kurias ji turės valdyti, dydį;

e)

skiriama visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui.

3.   Nacionalinė agentūra atsako už pagal toliau nurodytus Programos veiksmus įgyvendinamų projektų valdymą visais jų įgyvendinimo etapais, vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto v ir vi papunkčiais ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 44 straipsniu:

a)

pavienių besimokančiųjų asmenų judumą, išskyrus judumą, organizuojamą remiantis programomis, kurias baigus gaunamas jungtinis, dvigubas ar dauginis kvalifikacinis ar mokslo laipsnis, plataus masto savanoriškos veiklos projektus ir judumą taikant studentų paskolų garantijų sistemą;

b)

strateginių partnerysčių veiklą, susijusią su bendradarbiavimu inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais;

c)

mažos apimties veiklos, kuria remiamas struktūrinis dialogas jaunimo srityje pagal politinių reformų rėmimo veiklą, valdymą.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, 3 dalies b punkte nurodytų strateginių partnerysčių atranka ir sprendimų priėmimas gali būti vykdomi Sąjungos lygmeniu, jeigu sprendimas tuo tikslu priimamas laikantis 36 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, tačiau tik konkrečiais atvejais, kai yra aiškių priežasčių tokiam centralizavimui.

5.   Nacionalinė agentūra perduoda dotacijas naudos gavėjams pasirašius dotacijos susitarimą arba priėmus dotacijos sprendimą, kaip nustatyta Komisijos atitinkamai Programos veiklai.

6.   Nacionalinė agentūra kasmet Komisijai ir savo nacionalinei institucijai teikia ataskaitą, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje. Nacionalinė agentūra atsako už Komisijos pastabų, pateiktų išanalizavus metinę valdymo deklaraciją ir nepriklausomą audito įstaigos nuomonę apie ją, įgyvendinimą.

7.   Nacionalinė agentūra, negavusi išankstinio rašytinio nacionalinės institucijos ir Komisijos sutikimo, negali perduoti trečiajai šaliai jokių jai pavestų Programos ar biudžeto įgyvendinimo uždavinių. Nacionalinė agentūra – vienintelė institucija, atsakanti už trečiajai šaliai perduotus uždavinius.

8.   Jeigu nacionalinės agentūros įgaliojimai atšaukiami, ta nacionalinė agentūra lieka teisiškai atsakinga už jos sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu, kol tie įgaliojimai bus perduoti naujai nacionalinei agentūrai.

9.   Nacionalinė agentūra atsako už finansinių susitarimų, susijusių su ankstesnėmis Mokymosi visą gyvenimą ir Veiklaus jaunimo programomis ir tebegaliosiančių prasidėjus Programai, valdymą ir užbaigimą.

29 straipsnis

Europos Komisija

1.   Komisija, gavusi iš nacionalinės institucijos ex ante atitikties vertinimą, nurodytą 27 straipsnio 4 dalyje, per du mėnesius priima, su tam tikromis išlygomis priima arba atmeta siūlomą nacionalinę agentūrą. Komisija neužmezga sutartinių santykių su nacionaline agentūra, kol ji nepriėmė ex ante atitikties vertinimo. Jeigu nacionalinė agentūra priimama su tam tikromis išlygomis, Komisija sutartyje su agentūra gali nustatyti proporcingas prevencines priemones.

2.   Komisija, gavusi siūlomos Programos nacionalinės agentūros ex ante atitikties vertinimą, įformina teisinius įsipareigojimus, prisiimtus finansiniais susitarimais, susijusiais su ankstesnėmis Mokymosi visą gyvenimą ir Veiklaus jaunimo programomis ir dar tebegaliosiančiais prasidėjus Programai.

3.   Pagal 27 straipsnio 4 dalį dokumente, kuriuo reglamentuojami sutartiniai Komisijos ir nacionalinės agentūros santykiai:

a)

nustatomi nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartai ir dotacijoms skirtų Sąjungos lėšų, už kurias atsako nacionalinės agentūros, valdymo taisyklės;

b)

nustatoma nacionalinės agentūros darbo programa, kurioje išdėstomi Sąjungos remiami nacionalinės agentūros valdymo uždaviniai;

c)

nustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, kurių turi laikytis nacionalinė agentūra.

4.   Komisija nacionalinei agentūrai kasmet skiria šias Programai įgyvendinti skirtas lėšas:

a)

atitinkamos valstybės narės dotacijoms skirtas lėšas Programos veiklai, už kurios valdymą atsako nacionalinė agentūra, įgyvendinti;

b)

finansinę paramą, skirtą nacionalinei agentūrai nustatytiems Programos valdymo uždaviniams įgyvendinti. Ji teikiama sumokant nustatyto dydžio išmoką nacionalinės agentūros veiklos išlaidoms padengti ir nustatoma remiantis Sąjungos dotacijoms skirtų lėšų, už kurias atsako nacionalinė agentūra, suma.

5.   Komisija nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Programai įgyvendinti, skiria tik tuomet, kai oficialiai patvirtina nacionalinės agentūros darbo programą.

6.   Remdamasi nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, nurodytais 27 straipsnio 4 dalyje, Komisija įvertina nacionalines valdymo ir kontrolės sistemas, visų pirma remdamasi nacionalinės institucijos jai pateiktu ex ante atitikties vertinimu, metinės nacionalinės agentūros valdymo deklaracijos įvertinimu ir nepriklausomos audito įstaigos nuomone apie ją, atsižvelgdama į nacionalinės agentūros kasmet pateikiamą informaciją apie Programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.

7.   Įvertinusi metinę nacionalinės valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai pateikia savo nuomonę ir pastabas.

8.   Jeigu Komisija metinę valdymo deklaraciją ar nepriklausomų auditorių nuomonę laiko nepriimtinomis arba jeigu nacionalinė agentūra netinkamai įgyvendina Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis bet kokių prevencinių ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 4 dalyje.

9.   Komisija, siekdama užtikrinti nuoseklų Programos įgyvendinimą visose Programos šalyse, rengia reguliarius nacionalinių agentūrų tinklo narių posėdžius.

30 straipsnis

Nepriklausoma audito įstaiga

1.   Nepriklausoma audito įstaiga pateikia auditoriaus nuomonę apie metinę valdymo deklaraciją, nurodytą Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje.

2.   Nepriklausoma audito įstaiga:

a)

turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą;

b)

užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniais audito standartais;

c)

užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto su juridiniu asmeniu, kuriam nacionalinė agentūra priklauso. Visų pirma, ji yra funkciškai nepriklausoma nuo juridinio asmens, kuriam nacionalinė agentūra priklauso.

3.   Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie visų dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia auditoriaus nuomonei apie metinę nacionalinės agentūros valdymo deklaraciją parengti.

IX   SKYRIUS

Kontrolės sistema

31 straipsnis

Kontrolės sistemos principai

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir kitokiai neteisėta veiklai, atliekant veiksmingą kontrolę ir, jei nustatoma pažeidimų, išieškant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.   Komisija atsako už nacionalinių agentūrų vykdomų Programos veiksmų ir veiklos priežiūrą. Ji nustato minimalius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdoma kontrole.

3.   Nacionalinė agentūra atsako už pirminę dotacijos gavėjų vykdomų Programos veiksmų ir veiklos kontrolę, kaip nurodyta 28 straipsnio 3 dalyje. Tos kontrolės tikslas – pagrįstai patvirtinti, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių.

4.   Nacionalinėms agentūroms pervedus Programos įgyvendinimui skirtas lėšas, Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize. Ši nuostata netaikoma Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliekamiems tyrimams.

32 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų, subrangovų ir kitų trečiųjų šalių, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje. Jie taip pat gali atlikti nacionalinių agentūrų auditą ir jas kontroliuoti.

2.   OLAF gali, laikydamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (20) nustatytos procedūros, atlikti ekonominės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, kontrolę ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų.

3.   Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą bei vykdyti kontrolę ir inspektavimą vietoje.

X   SKYRIUS

Įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo nuostatos

33 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas Komisijai

Siekiant, kad užduotys būtų valdomos tinkamiausiu lygmeniu, Komisijai pagal 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 28 straipsnio 3 dalies dalinių pakeitimų tik dėl papildomų veiksmų, už kurių valdymą atsako nacionalinės agentūros, nustatymo.

34 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   33 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami Programos įgyvendinimo laikotarpiui.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 33 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 33 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

35 straipsnis

Programos įgyvendinimas

Komisija, siekdama įgyvendinti Programą, pagal 36 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines darbo programas. Kiekvienoje metinėje darbo programoje užtikrinama, kad 4, 5, 11 ir 16 straipsniuose nustatyti bendrieji ir konkretieji tikslai kasmet būtų nuosekliai įgyvendinami ir nurodoma, kokių rezultatų tikimasi, taip pat nustatomi įgyvendinimo metodai ir bendra jos suma. Metinėse darbo programose taip pat aprašomi finansuotini veiksmai, nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdytinai veiklai įgyvendinti, paskirstymas valstybėms narėms ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Be kita ko, dotacijų atveju nustatoma didžiausia bendro finansavimo dalis, atsižvelgiant į tikslinių grupių ypatumus, visų pirma jų gebėjimus užtikrinti bendrą finansavimą ir galimybes pritraukti trečiųjų šalių finansavimą. Visų pirma veiksmų, kurie skirti organizacijoms, turinčioms ribotus finansavimo pajėgumus, nustatyta bendro finansavimo dalis turi būti mažiausiai 50 proc.

36 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Gali būti rengiami konkrečių sudėčių komiteto posėdžiai, kuriuose sprendžiami su atitinkamu sektoriumi susiję klausimai. Prireikus ir laikantis komiteto darbo tvarkos į posėdžius ad hoc kaip stebėtojai gali būti pakviesti dalyvauti išorės ekspertai, įskaitant socialinių partnerių atstovus.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

XI   SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

37 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB panaikinami nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.   Veiksmai, 2013 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau nei tą dieną pradėti remiantis sprendimais Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, prireikus administruojami vadovaujantis šio reglamento nuostatomis.

3.   Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu užtikrina sklandų perėjimą nuo veiklos, vykdomos pagal ankstesnes mokymosi visą gyvenimą, jaunimo ir tarptautinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje programas, prie dabartinės Programos įgyvendinimo veiklos.

38 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  OL C 181, 2012 6 21, p. 154.

(2)  OL C 225, 2012 7 27, p. 200.

(3)  2013 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1720/2006/EB, nustatantis veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje (OL L 327, 2006 11 24, p. 45).

(5)  2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1719/2006/EB, nustatantis 2007–2013 m. programą „Veiklus jaunimas“ (OL L 327, 2006 11 24, p. 30).

(6)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1298/2008/EB, įkuriantis programą Erasmus Mundus (2009–2013 m.), skirtą gerinti aukštojo mokslo kokybę ir skatinti kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis (OL L 340, 2008 12 19, p. 83).

(7)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41).

(8)  2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL L 375, 2004 12 23, p. 12).

(9)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (OL L 390, 2004 12 31, p. 6).

(10)  2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2006/143/EB dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę (OL L 64, 2006 3 4, p. 60).

(11)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (OL C 111, 2008 5 6, p. 1).

(12)  2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (OL C 155, 2009 7 8, p. 11).

(13)  2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo (OL C 155, 2009 7 8, p. 1).

(14)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1

(15)  2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 314, 2001 11 30, p. 1).

(16)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(17)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(18)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (OL L 394, 2006 12 30, p. 10).

(19)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(20)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).


I PRIEDAS

PROGRAMOS VERTINIMO RODIKLIAI

Programa bus atidžiai stebima remiantis rodiklių, kuriais siekiama nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekta Programos bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų, ir sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas, rinkiniu. Tuo tikslu bus renkami duomenys atsižvelgiant į šį pagrindinių rodiklių rinkinį:

Strategijos „Europa 2020“pagrindinis tikslas švietimo srityje

Mažesnio lygio nei vidurinį išsilavinimą įgijusių ir niekur nesimokančių 18–24 metų amžiaus asmenų procentinė dalis

30–34 metų amžiaus asmenų, įgijusių tretinį arba lygiavertį išsilavinimą, procentinė dalis

Judumo lyginamasis standartas, vadovaujantis Tarybos išvadomis dėl besimokančiųjų judumo lyginamojo standarto

Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų, kurie su aukštojo mokslo studijomis ar mokymais susijusį laikotarpį (įskaitant stažuočių laikotarpius) yra praleidę užsienyje, procentinė dalis

18–34 metų amžiaus pirminio profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų, kurie su pirminiu profesiniu rengimu ir mokymu susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį (įskaitant mokomosios praktikos laikotarpius) yra praleidę užsienyje, procentinė dalis

Kiekybinis (bendras)

Darbuotojų, kuriems pagal Programą teikiama parama, skaičius pagal šalis ir sektorius

Specialiųjų poreikių ar mažiau galimybių turinčių dalyvių skaičius

Organizacijų ir projektų skaičius ir tipas pagal šalis ir veiksmus

Švietimas ir mokymas

Mokinių, studentų ir stažuotojų, dalyvaujančių Programoje, skaičius, suskirstytas pagal šalis, sektorius, veiksmus ir lytį

Aukštųjų mokyklų studentų, gaunančių paramą studijoms šalyje partnerėje, skaičius ir studentų iš šalių partnerių, atvykstančių studijuoti Programos šalyje, skaičius

Šalių partnerių aukštojo mokslo institucijų, dalyvaujančių judumo ir bendradarbiavimo veikloje, skaičius

„Euroguidance“ naudotojų skaičius

Dalyvių, kurie už savo dalyvavimą Programoje gavo sertifikatą, diplomą ar kitos rūšies oficialų pripažinimo dokumentą, procentinė dalis

Dalyvių, kurie teigia, kad pagerino savo svarbiausius gebėjimus, procentinė dalis

Ilgalaikio judumo dalyvių, kurie teigia, kad pagerino savo kalbinius įgūdžius, procentinė dalis

„Jean Monnet“

Studentų, dalyvaujančių mokymuose pagal „Jean Monnet“ veiklą, skaičius

Jaunimas

Pagal Programą remiamuose judumo veiksmuose dalyvaujančių jaunuolių skaičius pagal šalis, veiksmus ir lytį

Jaunimo organizacijų iš Programos šalių ir šalių partnerių, kurios dalyvauja tarptautinėje judumo ir bendradarbiavimo veikloje, skaičius

Tinklo „Eurodesk“ naudotojų skaičius

Dalyvių, kurie už savo dalyvavimą Programoje gavo sertifikatą, pvz., Youthpass, diplomą ar kitos rūšies oficialų pripažinimo dokumentą, procentinė dalis

Dalyvių, kurie teigia, kad jie pagerino savo svarbiausius gebėjimus, procentinė dalis

Savanoriška veikla užsiimančių dalyvių, kurie teigia, kad jie pagerino savo kalbinius įgūdžius, procentinė dalis

Sportas

Sporto organizacijų, kurios teikia prašymus dėl dalyvavimo Programoje ir joje dalyvauja, narių skaičius pagal šalis

Procentinė dalis dalyvių, kurie pasinaudojo tarpvalstybinių projektų rezultatais siekdami:

a)

kovoti su grėsmėmis sportui;

b)

stiprinti gerą valdymą ir dvikryptę karjerą;

c)

didinti socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir dalyvių skaičių.


II PRIEDAS

TECHNINĖ INFORMACIJA, SUSIJUSI SU STUDENTŲ PASKOLŲ GARANTIJŲ SISTEMA

1.   Finansų tarpininkų atranka

Paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą finansų tarpininkai atrenkami laikantis geriausios rinkos praktikos, be kita ko, atsižvelgiant į:

a)

lėšų, kurias reikia skirti studentams finansuoti, dydį;

b)

laikantis minimalių skolinimo standartų, kaip nustatyta 2 dalyje, studentams siūlomas palankiausias sąlygas;

c)

visų Programos šalių gyventojų galimybę pasinaudoti finansavimu, kaip apibrėžta 24 straipsnio 1 dalyje;

d)

sukčiavimo prevencijos priemones; ir

e)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB (1) laikymąsi.

2.   Paskolų gavėjų apsauga

Toliau nurodomos apsaugos priemonės yra būtinos sąlygos ir finansų tarpininkai, norintys teikti pagal studentų paskolų garantijų sistemą garantuojamas paskolas studentams, privalo jas užtikrinti:

a)

nereikalaujama jokio užstato ar garantijos iš tėvų;

b)

paskolos teikiamos laikantis nediskriminavimo principo;

c)

per vertinimo procesą finansų tarpininkas, be kita ko, įvertina studento per didelio įsiskolinimo riziką, atsižvelgdamas į susikaupusios skolos dydį ir į visus teisminius sprendimus, susijusius su negrąžinta skola; ir

d)

paskola grąžinama taikant mišrųjį modelį, jungiantį standartizuotus mokėjimus hipotekos pagrindu ir socialinės apsaugos priemones, visų pirma:

i)

palūkanų normą, kuri yra daug mažesnė už rinkos normą;

ii)

pradinį lengvatinį laikotarpį iki paskolos grąžinimo pradžios, kuris trunka mažiausiai 12 mėnesių po studijų programos baigimo, arba, jei nacionalinėje teisėje toks laikotarpis nenumatytas, nuostatą, pagal kurią nominalus paskolos grąžinimas turi būti atliktas tuo 12 mėnesių laikotarpiu;

iii)

nuostatą dėl laikino paskolos grąžinimo sustabdymo bent 12 mėnesių laikotarpiui per visą paskolos laikotarpį, kurio gali prašyti studijas baigęs studentas, arba, jei nacionalinėje teisėje toks laikotarpis nenumatytas, nuostatą, pagal kurią nominalus paskolos grąžinimas turi būti atliktas tuo 12 mėnesių laikotarpiu;

iv)

palūkanų atidėjimo galimybę studijų laikotarpiu;

v)

draudimą mirties ar negalios atveju; ir

vi)

baudų už išankstinį visą ar dalinį paskolos grąžinimą netaikymą.

Finansų tarpininkai gali pasiūlyti paskolos grąžinimą, priklausantį nuo pajamų, taip pat geresnes sąlygas, pvz., ilgesnius lengvatinius laikotarpius, ilgesnius paskolos grąžinimo sustabdymo laikotarpius arba vėlesnius mokėjimo terminus, kad būtų atsižvelgiama į specialius absolventų, pvz., tų, kurie toliau studijuoja doktorantūroje, poreikius arba suteikiama absolventams daugiau laiko susirasti darbą. Finansų tarpininkų atrankos procedūroje atsižvelgiama į tai, kad siūlomos tokios geresnės sąlygos.

3.   Stebėsena ir vertinimas

Remiantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 140 straipsnio 8 dalimi vykdoma studentų paskolų garantijų sistemos stebėsena ir atliekamas vertinimas, kaip nurodyta šio reglamento 21 straipsnyje.

Šio proceso metu Komisija pateikia ataskaitą apie studentų paskolų garantijų sistemos poveikį paramos gavėjams ir aukštojo mokslo sistemoms. Komisija į savo ataskaitą įtraukia, inter alia, šiuos duomenis ir siūlomas susirūpinimą keliančių sričių valdymo priemones:

a)

studentų, gavusių paskolas, finansuojamas pagal studentų paskolų garantijų sistemą, skaičių, įskaitant duomenis apie jų mokslo užbaigimo lygį;

b)

finansų tarpininkų pagal sutartis įsipareigotų suteikti paskolų dydį;

c)

palūkanų normas;

d)

nesumokėtų skolų dydį ir įsipareigojimų nevykdymo lygį, įskaitant visas priemones, kurių finansų tarpininkai ėmėsi prieš tuos asmenis, kurie negrąžina savo paskolų;

e)

sukčiavimo prevencijos priemones, kurių ėmėsi finansų tarpininkai;

f)

remiamų studentų profilį, įskaitant jų socialinę ir ekonominę padėtį, studijuojamą dalyką, kilmės šalį ir šalį, į kurią jie vyksta, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais dėl duomenų apsaugos;

g)

geografinę priemonės taikymo pusiausvyrą; ir

h)

geografinį finansų tarpininkų pasiskirstymą.

Jei prognozuotas diegimas rinkose arba finansų tarpininkų dalyvavimas nėra patenkinami, Komisija svarsto galimybę pasiūlyti tinkamus reglamentavimo pakeitimus, įskaitant teisėkūros pakeitimus, nepaisant pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 140 straipsnio 9 dalį Europos Parlamentui ir Tarybai suteiktų įgaliojimų.

4.   Biudžetas

Biudžeto asignavimais padengiamos visos studentų paskolų garantijų sistemos sąnaudos, įskaitant mokėjimų įsipareigojimus dalyvaujantiems finansų tarpininkams, suteikiant dalines garantijas, ir valdymo mokesčius EIF.

Studentų paskolų garantijų sistemai skirtas biudžetas, kaip nurodyta 18 straipsnio 2 dalies c punkte, neturi viršyti 3,5 proc. viso Programos biudžeto.

5.   Viešinimas ir informuotumo didinimas

Kiekvienas dalyvaujantis finansų tarpininkas, teikdamas informaciją galimybių turintiems studentams, prisideda prie studentų paskolų garantijų sistemos propagavimo. Tuo tikslu Komisija, be kita ko, nacionalinėms agentūroms Programos šalyse teikia reikiamą informaciją, kad sudarytų joms sąlygas veikti kaip informacijos apie studentų paskolų garantijų sistemą centrams.


(1)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).


20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/74


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1289/2013

2013 m. gruodžio 11 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

abipusiškumo mechanizmas, kuris turi būti įgyvendintas, jeigu trečioji šalis, įtraukta į Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 (2) II priede numatytą sąrašą, taiko vizos reikalavimą bent vienos valstybės narės piliečiams, turi būti patikslintas atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis, ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su antriniais teisiniais pagrindais. Be to, tą mechanizmą reikia patikslinti, kad Sąjunga galėtų solidariai pateikti atsaką, jei trečioji šalis, įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedo sąrašą, taiko vizos reikalavimą bent vienos valstybės narės piliečiams;

(2)

gavusios pranešimą iš valstybės narės, kad į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedo sąrašą įtraukta trečioji šalis taiko vizos reikalavimą tos valstybės narės piliečiams, visos valstybės narės turėtų reaguoti bendrai, tokiu būdu pateikdamos Sąjungos atsaką į situaciją, kuri daro poveikį visai Sąjungai ir sudaro galimybę jos piliečiams taikyti skirtingas sąlygas;

(3)

visiškas vizos reikalavimo abipusiškumas yra tikslas, kurio Sąjunga turėtų aktyviai siekti, plėtodama savo santykius su trečiosiomis šalimis, tokiu būdu prisidėdama prie Sąjungos išorės politikos patikimumo ir nuoseklumo didinimo;

(4)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas mechanizmas, kurį taikant būtų galima laikinai sustabdyti vizos reikalavimo netaikymą į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede pateiktą sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai (sustabdymo mechanizmas) ekstremaliosios situacijos atveju, kai reikia skubiai reaguoti siekiant išspręsti bent vienos valstybės narės patiriamus sunkumus, ir atsižvelgiant į bendrą ekstremaliosios situacijos poveikį visai Sąjungai;

(5)

sustabdymo mechanizmo tikslais žymus ir staigus padaugėjimas reiškia, kad viršijama 50 procentų riba. Jis taip pat gali reikšti žemesnį padaugėjimą, jeigu Komisija jį laiko taikytinu konkrečiu atveju, apie kurį praneša atitinkama valstybė narė;

(6)

sustabdymo mechanizmo tikslais mažas patenkinimo procentas reiškia, kad patenkinama maždaug 3 arba 4 procentai prašymų suteikti prieglobstį. Jis taip pat gali reikšti aukštesnį patenkinimo procentą, jeigu Komisija jį laiko taikytinu konkrečiu atveju, apie kurį praneša atitinkama valstybė narė;

(7)

būtina vengti piktnaudžiavimo, kylančio dėl vizos reikalavimo netaikymo trečiosios šalies piliečių trumpalaikio buvimo atvejais, kai jie kelia grėsmę atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai (ordre public) ir vidaus saugumui, ir su tuo piktnaudžiavimu kovoti;

(8)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas teisinis pagrindas vizos reikalavimui arba to reikalavimo netaikymui subjektų, kuriuos atitinkamos valstybės narės pripažįsta tarptautinės teisės subjektais ir kurie nėra tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos, išduotų kelionės dokumentų turėtojams;

(9)

kadangi Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1932/2006 (3) nustatytos pabėgėliams ir asmenims be pilietybės taikytinos taisyklės tokiems asmenims netaikomos, kai jie gyvena Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje, būtina išaiškinti padėtį, susijusią su vizos reikalavimu tam tikrų Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje gyvenančių pabėgėlių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu. Šis reglamentas turėtų palikti galimybę valstybėms narėms savo nuožiūra priimti sprendimą dėl vizos reikalavimo netaikymo tos kategorijos asmenims, laikantis jų tarptautinių įsipareigojimų. Valstybės narės apie tokius sprendimus turėtų pranešti Komisijai;

(10)

Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 neturėtų būti daromas poveikis prieš to reglamento įsigaliojimo dieną Europos bendrijos sudarytų tarptautinių susitarimų, dėl kurių reikia nukrypti nuo bendrų vizų taisyklių, taikymui, kartu atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(11)

siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba tinkamai dalyvautų antrame abipusiškumo mechanizmo taikymo etape, atsižvelgiant į tai, kad vizos reikalavimo netaikymo sustabdymas visiems trečiosios šalies, įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede pateiktą sąrašą, piliečiams yra ypač opus politinis klausimas ir į jo horizontalaus pobūdžio pasekmes valstybėms narėms, asocijuotosioms Šengeno šalims ir pačiai Sąjungai, visų pirma jų išorės santykiams ir bendram Šengeno erdvės veikimui, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų abipusiškumo mechanizmo elementų. Suteikiant tokius įgaliojimus Komisijai atsižvelgiama į politinių diskusijų dėl Sąjungos politikos dėl vizų Šengeno erdvėje poreikį. Be to, tai atspindi poreikį užtikrinti tinkamą skaidrumą ir teisinį tikrumą taikant abipusiškumo mechanizmą visiems atitinkamos trečiosios šalies piliečiams, visų pirma atliekant atitinkamą laikiną Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedo dalinį pakeitimą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(12)

siekiant užtikrinti veiksmingą sustabdymo mechanizmo ir tam tikrų abipusiškumo mechanizmo nuostatų taikymą, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas tinkamai atsižvelgti į visus atitinkamus veiksnius ir galimą tų mechanizmų taikymo poveikį, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su atitinkamos trečiosios šalies piliečių kategorijų, kuriems turėtų būti taikomas vizos reikalavimo netaikymo laikinas sustabdymas pagal abipusiškumo mechanizmą, nustatymu ir su įgaliojimais nustatyti to sustabdymo atitinkamą trukmę, taip pat įgaliojimai įgyvendinti sustabdymo mechanizmą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (4). Tokiems įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(13)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (5), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (6) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(14)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (8) 3 straipsniu;

(15)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (9), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (10) 3 straipsniu;

(16)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (11), plėtojimas. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(17)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (12), plėtojimas. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(18)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Jeigu trečioji šalis, įtraukta į II priede pateiktą sąrašą, taiko vizos reikalavimą bent vienos valstybės narės piliečiams, taikomos šios nuostatos:

a)

per 30 dienų laikotarpį nuo dienos, kai trečioji šalis įgyvendina vizos reikalavimą, arba tais atvejais, kai vizos reikalavimas, galiojantis 2014 m. sausio 9 d. toliau taikomas, per 30 dienų laikotarpį nuo tos dienos atitinkama valstybė narė apie tai raštu informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.

Tame pranešime:

i)

nurodoma vizos reikalavimo įgyvendinimo data ir atitinkamų kelionės dokumentų ir vizų tipai;

ii)

išsamiai paaiškinamos preliminarios priemonės, kurių atitinkama valstybė narė ėmėsi, siekdama užtikrinti bevizį režimą su atitinkama trečiąja šalimi, ir pateikiama visa susijusi informacija.

Informaciją apie tą pranešimą Komisija nedelsdama paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įskaitant informaciją apie vizos reikalavimo įgyvendinimo datą ir atitinkamų kelionės dokumentų ir vizų tipus.

Jei prieš pasibaigiant šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytam terminui trečioji šalis nusprendžia panaikinti vizos reikalavimą, pranešimas neteikiamas arba atšaukiamas, o informacija neskelbiama;

b)

Komisija iš karto po a punkto trečioje pastraipoje nurodyto paskelbimo ir konsultuodamasi su atitinkama valstybe nare, imasi veiksmų su atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijomis, visų pirma politikos, ekonomikos ir prekybos srityse, kad vėl būtų vėl taikomas arba įvestas bevizis režimas, ir nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tuos veiksmus;

c)

jei per 90 dienų laikotarpį po a punkto trečioje pastraipoje nurodyto paskelbimo dienos ir nepaisant visų pagal b punktą atliktų veiksmų trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, atitinkama valstybė narė gali prašyti Komisijos sustabdyti vizos reikalavimo netaikymą tos trečiosios šalies tam tikrų kategorijų piliečiams. Kai valstybė narė pateikia tokį prašymą, ji apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą;

d)

Komisija, svarstydama, kokių tolesnių veiksmų imtis laikantis e, f arba h punkto, atsižvelgia į priemonių, kurių ėmėsi atitinkama valstybė narė, siekdama užtikrinti bevizį režimą susijusios trečiosios šalies atžvilgiu, rezultatus, į veiksmus, kurių imtasi laikantis b punkto, ir vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo pasekmes Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiams su atitinkama trečiąja šalimi;

e)

jei atitinkama trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, Komisija ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo a punkto trečioje pastraipoje nurodytos paskelbimo dienos ir vėliau kas laikotarpį, ne ilgesnį nei šeši mėnesiai per bendrą laikotarpį, kuris negali trukti ilgiau nei iki dienos, kurią įsigalioja f punkte nurodytas deleguotasis aktas arba dėl jo pateikiamas prieštaravimas:

i)

atitinkamos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva priima įgyvendinimo aktą, kuriuo laikinai sustabdomas vizos reikalavimo netaikymas tam tikrų kategorijų atitinkamos trečiosios šalies piliečiams ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Tame įgyvendinimo akte nustatoma data, ne vėliau kaip praėjus 90 dienų po jo įsigaliojimo, nuo kurios turi įsigalioti vizos reikalavimo netaikymo sustabdymas, atsižvelgiant į valstybių narių konsulatų turimus išteklius. Priimdama vėlesnius įgyvendinimo aktus, Komisija gali pratęsti to sustabdymo laikotarpį papildomiems ne ilgesniems kaip šešių mėnesių laikotarpiams ir gali keisti atitinkamos trečiosios šalies piliečių, kurių atžvilgiu sustabdytas vizos reikalavimo netaikymas, kategorijas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 4a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Nedarant poveikio 4 straipsnio taikymui, sustabdymo laikotarpiais visi įgyvendinimo akte nurodytų atitinkamos trečiosios šalies kategorijų piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą; arba

ii)

4a straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama padėtis ir nurodomos priežastys, dėl kurių ji nusprendė nesustabdyti vizos reikalavimo netaikymo, ir apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

Toje ataskaitoje atsižvelgiama į visus susijusius veiksnius – tokius, kaip nurodyti d punkte. Remdamiesi ta ataskaita, Taryba ir Europos Parlamentas gali rengti politines diskusijas;

f)

jei per 24 mėnesių laikotarpį nuo a punkto trečioje pastraipoje nurodytos paskelbimo dienos atitinkama trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, Komisija pagal 4b straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo laikinai 12 mėnesių laikotarpiui sustabdomas II priedo taikymas tos trečiosios šalies piliečiams. Deleguotajame akte nustatoma data, ne vėliau kaip praėjus 90 dienų po jo įsigaliojimo, kurią įsigalioja II priedo taikymo sustabdymas, atsižvelgiant į valstybių narių konsulatų turimus išteklius, ir juo atitinkamai iš dalies keičiamas II priedas. Tas dalinis pakeitimas turi būti daromas prie atitinkamos trečiosios šalies pavadinimo įterpiant išnašą, kurioje nurodoma, kad vizos reikalavimo netaikymas sustabdomas tos trečiosios šalies atžvilgiu, ir nurodomas to sustabdymo laikotarpis.

Nuo II priedo taikymo atitinkamos trečiosios šalies piliečiams sustabdymo įsigaliojimo dienos arba tuo atveju, kai pagal 4b straipsnio 5 dalį pareiškiamas prieštaravimas dėl deleguotojo akto, bet kuris įgyvendinimo aktas, priimtas pagal e punktą dėl tos trečiosios šalies, nustoja galioti.

Tuo atveju, jei Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip nurodyta h punkte, šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytas sustabdymo laikotarpis pratęsiamas šešiais mėnesiais. Toje pastraipoje nurodyta išnaša atitinkamai iš dalies pakeičiama.

Nedarant poveikio 4 straipsnio taikymui, to sustabdymo laikotarpiais atitinkamos trečiosios šalies piliečiai, kurių atžvilgiu taikomas deleguotasis aktas, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą;

g)

į kitos valstybės narės pagal a punktą pateiktą paskesnį pranešimą dėl tos pačios trečiosios šalies pagal e arba f punktą priimtų priemonių tos trečiosios šalies atžvilgiu taikymo laikotarpiu vykdomose procedūrose atsižvelgiama nepratęsiant tuose punktuose nustatytų terminų ar laikotarpių;

h)

jei per šešių mėnesių laikotarpį nuo f punkte nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos atitinkama trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto iš dalies pakeisti šį reglamentą, kad nuoroda į trečiąją šalį iš II priedo būtų perkelta į I priedą;

i)

procedūros, nurodytos e, f ir h punktuose, nedaro poveikio Komisijos teisei bet kada pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant perkelti nuorodą į atitinkamą trečiąją šalį iš II priedo į I priedą;

j)

kai atitinkama trečioji šalis panaikina vizos reikalavimą, atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. Komisija nedelsdama paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pagal e arba f punktą priimtas įgyvendinimo arba deleguotasis aktas priimtas dėl atitinkamos trečiosios šalies nustoja galioti praėjus septynioms dienoms po šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyto paskelbimo. Jei atitinkama trečioji šalis yra nustačiusi vizos reikalavimą dviejų ar daugiau valstybių narių piliečiams, įgyvendinimo ar deleguotasis aktas dėl tos trečiosios šalies nustoja galioti praėjus septynioms dienoms po pranešimo dėl paskutinės valstybės narės, kurios piliečiams buvo taikomas tos trečiosios šalies vizos reikalavimas, paskelbimo. F punkto pirmoje pastraipoje nurodyta išnaša išbraukiama, nustojus galioti atitinkamam deleguotajam aktui. Komisija nedelsdama paskelbia informaciją apie tą galiojimo pabaigą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jei atitinkama trečioji šalis panaikina vizos reikalavimą, bet atitinkama valstybė narė apie tai nepraneša pagal šio punkto pirmą pastraipą, Komisija savo iniciatyva nedelsdama paskelbia toje pastraipoje nurodytą pranešimą, ir taikoma šio punkto antra pastraipa.“;

b)

5 dalis išbraukiama;

2.

Įterpiami šie straipsniai:

„1a straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 1 straipsnio 2 dalies, susidarius ekstremaliajai situacijai vizos reikalavimo netaikymas trečiosios šalies, įtrauktos į II priede pateiktą sąrašą, piliečiams laikinai sustabdomas kaip kraštutinė priemonė pagal šį straipsnį.

2.   Valstybė narė gali pranešti Komisijai, jei per šešių mėnesių laikotarpį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu arba su paskutiniais šešiais mėnesiais iki vizos reikalavimo netaikymo trečiosios šalies, įtrauktos į II priede pateiktą sąrašą, piliečiams įgyvendinimo dienos, ji susiduria su viena ar daugiau toliau nurodytų aplinkybių, dėl kurių susidaro ekstremalioji situacija, kurios ji pati negali ištaisyti, būtent kai žymiai ir staiga padaugėja:

a)

tos trečiosios šalies piliečių, esančių valstybės narės teritorijoje, bet neturinčių teisės joje būti;

b)

tos trečiosios šalies piliečių prašymų suteikti prieglobstį, kurių patenkinimo procentas yra mažas, ir dėl to padaugėjimo valstybės narės prieglobsčio sistema patiria ypatingų sunkumų;

c)

tos trečiosios šalies atmestų readmisijos prašymų dėl jos piliečių, kuriuos jai pateikė valstybė narė.

Su šešių mėnesių laikotarpio iki vizos reikalavimo netaikymo įgyvendinimo dienos, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, duomenimis lyginama tik septynerių metų laikotarpį nuo vizos reikalavimo netaikymo tos trečiosios šalies piliečiams įgyvendinimo dienos.

Pirmoje pastraipoje nurodytame pranešime pateikiamos priežastys, kuriuo pranešimas paremtas, jame pateikiami atitinkami duomenys bei statistika ir išsamiai paaiškinama, kokių preliminarių priemonių atitinkama valstybė narė ėmėsi situacijai ištaisyti. Komisija apie tokį pranešimą nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

3.   Komisija pagal 2 dalį pateiktus pranešimus nagrinėja atsižvelgdama į:

a)

tai, ar esama 2 dalyje apibūdintų aplinkybių;

b)

valstybių narių, kurios patiria 2 dalyje aprašytos situacijos poveikį, skaičių;

c)

bendrą padaugėjimo, nurodyto 2 dalyje, poveikį migracijos padėčiai Sąjungoje, kaip matyti iš valstybių narių pateiktų duomenų;

d)

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros, Europos prieglobsčio paramos biuro ar Europos policijos biuro (Europolas) parengtas ataskaitas, jei to reikia atsižvelgiant į aplinkybes konkrečiu pranešamu atveju;

e)

bendrą viešosios tvarkos ir vidaus saugumo klausimą, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare.

Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie savo nagrinėjimo rezultatus.

4.   Jei Komisija, remdamasi 3 dalyje nurodytu nagrinėjimu ir atsižvelgdama į vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo pasekmes Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiams su atitinkama trečiąja šalimi ir glaudžiai bendradarbiaudama su ta trečiąja šalimi, siekdama rasti alternatyvių ilgalaikių sprendimų, nusprendžia, kad reikia imtis veiksmų, ji per tris mėnesius nuo pranešimo, nurodyto 2 dalyje, gavimo priima įgyvendinimo aktą dėl vizos reikalavimo netaikymo atitinkamos trečiosios šalies piliečiams laikino sustabdymo šešių mėnesių laikotarpiui. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 4a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Įgyvendinimo akte nustatoma data, nuo kurios įsigalioja vizos reikalavimo netaikymo sustabdymas.

Nedarant poveikio 4 straipsnio taikymui, to sustabdymo laikotarpiais atitinkamos trečiosios šalies piliečiai, kurių atžvilgiu taikomas deleguotasis aktas, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą.

5.   Iki įgyvendinimo akto, priimto pagal 4 dalį, galiojimo laikotarpio pabaigos Komisija, bendradarbiaudama su atitinkama valstybe nare, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Kartu su ataskaita gali būti teikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, siekiant nuorodą į atitinkamą trečiąją šalį iš II priedo perkelti į I priedą.

6.   Pateikusi pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pagal 5 dalį, Komisija gali pratęsti pagal 4 dalį priimto įgyvendinimo akto galiojimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Sprendimas pratęsti įgyvendinimo akto galiojimą priimamas laikantis 4a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1b straipsnis

Ne vėliau kaip 2018 m. sausio 10 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas 1 straipsnio 4 dalyje numatyto abipusiškumo mechanizmo ir 1a straipsnyje numatyto vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo mechanizmo, veiksmingumas, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas. Dėl tokio pasiūlymo Europos Parlamentas ir Taryba priima sprendimą, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros.“;

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybė narė gali numatyti 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto vizos reikalavimo išimtis arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto vizos reikalavimo netaikymo išimtis šiems asmenims:

a)

diplomatinių, tarnybinių ir (arba) pareiginių ar specialių pasų turėtojams;

b)

civiliams orlaivių ir laivų įgulų nariams, atliekantiems savo pareigas;

c)

į krantą išlipantiems civiliams laivų įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentą, išduotą remiantis Tarptautinės darbo organizacijos 1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr. 108 arba 2003 m. birželio 16 d. Konvencija Nr. 185 arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo;

d)

nelaimės arba avarijos atveju – įguloms ir pagalbos ar gelbėjimo misijų nariams;

e)

laivų, plaukiojančių tarptautiniuose vidaus vandenyse, civiliams įgulos nariams;

f)

tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų, kurių nare yra bent viena valstybė narė, ar kitų subjektų, kuriuos atitinkama valstybė narė pripažįsta tarptautinės teisės subjektais tų organizacijų ar subjektų pareigūnams išduotų kelionės dokumentų turėtojams.“;

b)

2 dalis papildoma šiuo punktu:

„d)

nedarant poveikio 1959 m. balandžio 20 d. Strasbūre pasirašytame Europos susitarime dėl vizų panaikinimo pabėgėliams nustatytiems reikalavimams, asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, ir asmenims be pilietybės, taip pat kitiems jokios šalies pilietybės neturintiems asmenims, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje ir turi Jungtinės Karalystės arba Airijos išduotus kelionės dokumentus, kuriuos pripažįsta atitinkama valstybė narė.“;

4.

Įterpiami šie straipsniai:

„4a straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (13)

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

4b straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   1 straipsnio 4 dalies f punkte nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 4 dalies f punkte nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 1 straipsnio 4 dalies f punktą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per keturis mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(13)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“."

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1a straipsnis, iš dalies pakeistas šiuo reglamentu, ir visų pirma jo 2 dalies antros pastraipos nuostatos taikomos taip pat ir trečiosioms šalims, kurių piliečių atžvilgiu vizos reikalavimo netaikymas buvo nustatytas anksčiau nei 2014 m. sausio 9 d.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos sprendimas.

(2)  2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(3)  2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1932/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 405, 2006 12 30, p. 23).

(4)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(5)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(6)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(7)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(8)  2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(9)  OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(10)  2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(11)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(12)  2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).


20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/81


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1290/2013

2013 m. gruodžio 11 d.

kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 ir 183 straipsnius bei 188 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (4), sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“).Tą reglamentą reikėtų papildyti dalyvavimo pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomuose netiesioginiuose veiksmuose ir tų veiksmų rezultatų naudojimo ir sklaidos taisyklėmis;

(2)

programa „Horizontas 2020“ turėtų būti įgyvendinama siekiant tiesiogiai prisidėti prie pirmaujančios pramonės kūrimo, ūkio ir užimtumo augimo, taip pat piliečių gerovės Europoje, ir ji turėtų išreikšti 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikato „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ strateginę viziją, kurioje Komisija įsipareigoja iš esmės supaprastinti dalyvavimo taisykles;

(3)

programa „Horizontas 2020“ turėtų palaikyti Europos mokslinių tyrimų erdvės, kurioje laisvai vyksta mokslininkų tyrėjų, mokslinių žinių ir technologijų apykaita, kūrimą ir veikimą stiprindama tiek Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimą, tiek valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, visų pirma taikant suderintą taisyklių rinkinį;

(4)

šiame reglamente nustatytos dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ ir jos naudojimo bei sklaidos taisyklės (toliau – taisyklės) turėtų adekvačiai išreikšti Europos Parlamento rekomendacijas jo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo (5), ir Tarybos rekomendacijas dėl administracinių ir finansinių reikalavimų supaprastinimo bendrosiose mokslinių tyrimų programose. Taisyklėmis turėtų būti tęsiamos supaprastinimo priemonės, kurios jau yra įgyvendinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB (6). Jomis turėtų būti atsižvelgta į 2010 m. lapkričio 12 d. ekspertų grupės galutinėje septintosios bendrosios programos tarpinio vertinimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir jomis turėtų būti toliau galima mažinti dalyvių administracinę naštą ir finansinių nuostatų sudėtingumą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos dalyvauti ir sumažintas finansinių klaidų skaičius. Taisyklėse taip pat reikėtų tinkamai atspindėt mokslininkų tyrėjų bendruomenės susirūpinimą ir pateiktas rekomendacijas, pareikštas diskusijose, inicijuotose 2010 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatu „Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimas“ ir vėliau, 2011 m. vasario 9 d., paskelbta žaliąja knyga „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“;

(5)

programos „Horizontas 2020“ tarpinis įvertinimas turėtų apimti naujo finansavimo modelio įvertinimą, įskaitant jo poveikį finansavimo lygiams, dalyvavimui programoje „Horizontas 2020“ ir programos „Horizontas 2020“ patrauklumui;

(6)

Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga turėtų užtikrinti, kad visiems potencialiems dalyviams kvietimo teikti pasiūlymus skelbimo metu būtų pateikiamos gairės ir informacija;

(7)

siekiant užtikrinti nuoseklumą kitų Sąjungos finansavimo programų atžvilgiu programa „Horizontas 2020“ turėtų būti įgyvendinama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 d (7) ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (8), deramai atsižvelgiant į specifinį mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos pobūdį;

(8)

reikėtų laikytis integruoto požiūrio: sujungti veiklą, kurią apima Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa (2007–2013 m.), priimta Sprendimu Nr. 1982/2006/EB, Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1639/2006/EB (9), ir Europos inovacijos ir technologijos institutas (toliau – EIT), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 294/2008 (10), siekiant palengvinti dalyvavimo sąlygas, sukurti nuoseklesnį priemonių kompleksą, padidinti mokslinį ir ekonominį poveikį drauge išvengiant dubliavimosi ir išsiskaidymo. Siekiant užtikrinti nuoseklią sistemą, kuri turėtų palengvinti dalyvavimą iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto Sąjungos finansavimą gaunančiose programose, įskaitant dalyvavimą EIT, bendrųjų įmonių ar kitų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 187 straipsnį veikiančių struktūrų valdomose programose ir valstybių narių pagal SESV 185 straipsnį vykdomose programose, turėtų būti taikomos bendros taisyklės.

Tačiau reikėtų užtikrinti lanksčią galimybę priimti specialiąsias taisykles, kai tą pateisina specialieji atitinkamų veiksmų poreikiai. Siekiant atsižvelgti į specialiuosius veiklos poreikius, nustatytus atitinkamame pagrindiniame įstaigų, įkurtų pagal SESV 187 straipsnį, akte, įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguojami Komisijai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(9)

veiksmuose, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tokie veiksmai turėtų atitikti visus teisinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, ir atitinkamus Komisijos sprendimus, kaip antai 2013 m. birželio 28 d. Komisijos pranešimą (11), taip pat etinius principus, kurie apima bet kokio nesąžiningumo moksliniuose tyrimuose vengimą;

(10)

laikantis tarptautinio bendradarbiavimo tikslų, kaip išdėstyta SESV 180 ir 186 straipsniuose, turėtų būti skatinamas trečiosiose šalyse įsisteigusių teisės subjektų ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas. Taisyklių įgyvendinimas turėtų atitikti pagal SESV 75 ir 215 straipsnius priimtas priemones ir tarptautinę teisę. Be to, įgyvendinant taisykles reikėtų tinkamai atsižvelgti į Sąjungos subjektų dalyvavimo atitinkamose trečiųjų šalių programose sąlygas;

(11)

taisyklės turėtų sukurti nuoseklią, visapusišką ir skaidrią sistemą, kuri supaprastinant procedūras užtikrintų kuo veiksmingesnį įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad visiems dalyviams, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), reikia sudaryti galimybę lengvai įsitraukti į dalyvavimą. Finansinė Sąjungos pagalba galėtų būti teikiama įvairiomis formomis;

(12)

laikydamasi skaidrumo principo ir papildant Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Reglamente (ES) Nr. 1268/2012 nustatytą informavimo reikalavimą, Komisija turėtų skelbti atvirus kvietimus teikti pasiūlymus programos „Horizontas 2020“ interneto puslapiuose, naudodamasi specialiais informavimo kanalais, ir turėtų užtikrinti plačią jų sklaidą, be kita ko, per nacionalinius kontaktinius centrus, o jei pateikiamas prašymas, informaciją teikti prieinamu formatu, jeigu tai praktiniu požiūriui taikytina;

(13)

šiame reglamente nustatyti atrankos ir dotacijų skyrimo kriterijai turėtų būti taikomi skaidriai, remiantis objektyviais ir pamatuojamais parametrais, atsižvelgiant į bendrą programos „Horizontas 2020“ tikslą sukurti gerai veikiančią Europos mokslinių tyrimų erdvę

(14)

apskritai, laikotarpis nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo dienos iki susitarimų dėl dotacijų su pareiškėjais pasirašymo ar pranešimo jiems apie sprendimus dėl dotacijų pateikimo turėtų būti trumpesnis, nei numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 numatytas laikotarpis. Tinkamai pagrįstais atvejais ir tais atvejais, kai veiksmus vykdo Europos mokslinių tyrimų taryba, turėtų būti leidžiamas ilgesnis laikotarpis;

(15)

Komisija turėtų ir toliau siekti supaprastinti procedūras pasinaudodama tobulesnių IT sistemų teikiamomis galimybėmis, pvz., toliau plėtoti dalyvių portalą, kuris turėtų veikti kaip centralizuota priemonė nuo kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo ir pasiūlymų pateikimo iki veiksmo įgyvendinimo, siekiant nustatyti vieno langelio tvarką. Sistema taip pat gali teikti informaciją pareiškėjams apie jų paraiškų tvarkymo eigą ir tvarkaraštį;

(16)

slaptų duomenų ir įslaptintos informacijos tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas visa atitinkama Sąjungos teise, įskaitant institucijų vidaus taisykles, pavyzdžiui, Komisijos sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (12), kuriame išdėstytos Europos Sąjungos įslaptintos informacijos saugumo nuostatos;

(17)

reikia nustatyti būtiniausius dalyvavimo reikalavimus, kurie būtų taikomi tiek kaip bendra taisyklė, tiek atsižvelgiant į veiksmų, vykdomų pagal programą „Horizontas 2020“, ypatumus. Visų pirma, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl dalyvių skaičiaus ir jų įsisteigimo vietų. Kai veiksme nedalyvauja valstybėje narėje įsisteigęs subjektas, turėtų būti siekiama SESV 173 ir 179 straipsniuose nustatytų tikslų;

(18)

pagal Tarybos sprendimą 2001/822/EB (13) užjūrio šalių bei teritorijų teisiniai subjektai atitinka reikalavimus, kad dalyvautų programoje „Horizontas 2020“, jeigu laikomasi joje nustatytų specialiųjų sąlygų;

(19)

Komisija turėtų svarstyti, kuriuo metu teikti kvietimus dėl pasiūlymų ir prašymus pateikti informaciją, atsižvelgdama, kai tai įmanoma, į įprastinius atostogų laikotarpius;

(20)

nepatenkintų pasiūlymų atveju Komisija turėtų informuoti atitinkamus pareiškėjus;

(21)

aiškūs ir skaidrūs konkrečiose srityse teikiamų kvietimų dėl pasiūlymų rengimo mechanizmai turėtų sudaryti vienodas sąlygas, didinti programos „Horizontas 2020“ patrauklumą ir didinti dalyvavimą;

(22)

Komisija visose programos „Horizontas 2020“ srityse turėtų vadovautis Europos gero administracinio elgesio kodekse nustatytais principais, nustatytais 2000 m. spalio 17 d. Komisijos sprendimo 2000/633/EB, EAPB, Euratomas (14) priede;

(23)

reikėtų nustatyti sąlygas, kuriomis Sąjungos finansavimas būtų teikiamas pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomų veiksmų dalyviams. Siekiant sumažinti esamų finansavimo taisyklių sudėtingumą reikėtų nustatyti supaprastintą išlaidų kompensavimo sistemą intensyviau naudojant vienkartines išmokas, nustatyto dydžio sumas ir vieneto įkainius;

(24)

šiame reglamente nustatytos kompensavimo normos nurodytos kaip maksimalios, kad būtų laikomasi reikalavimo negauti pelno ir bendro finansavimo principo ir kad dalyviai galėtų prašyti mažesnės normos. Tačiau iš esmės kompensavimo normos turėtų būti 100 % ar 70 %;

(25)

klasifikuojant technologinius mokslinius tyrimus, produktų kūrimą ir demonstracinę veiklą, turėtų būti atsižvelgta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateiktus technologinio pasirengimo lygio apibrėžimus;

(26)

specifiniai mokslinių tyrimų ir inovacijų srities uždaviniai turėtų būti sprendžiami naujomis finansavimo formomis (pavyzdžiui, prizais, ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais, inovacinių sprendimų viešaisiais pirkimais, MVĮ priemone ir spartaus inovacijų diegimo veiksmais), kurioms reikia specialiųjų taisyklių;

(27)

siekiant visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms sudaryti vienodas sąlygas, pagal programą „Horizontas 2020“ skiriamas finansavimas turėtų būti suderintas su valstybės pagalbos taisyklėmis, kad būtų užtikrintas efektyvus viešųjų lėšų panaudojimas ir būtų išvengta rinkos iškraipymų, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neefektyvių rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo. Reikėtų būti atidiems siekiant užtikrinti, kad inovacijų veiksmų finansavimas neiškreiptų konkurencijos ir nesudarytų galimybių kištis į rinką be pakankamos priežasties;

(28)

finansiniai Sąjungos interesai turėtų būti ginami proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą užtikrinant tinkamą pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyrą;

(29)

pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taisyklėmis turėtų būti užtikrintas pagrindas plačiau taikyti gavėjų naudojamą įprastą sąnaudų apskaitos praktiką;

(30)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1906/2006 (15) įsteigtas ir Komisijos valdomas dalyvio garantijų fondas pasirodė esanti svarbi apsaugos priemonė, sumažinanti su įsipareigojimų nevykdančių dalyvių mokėtinomis, bet negrąžinamomis sumomis susijusią riziką. Todėl reikėtų įsteigti naują dalyvio garantijų fondą (toliau – fondas). Siekiant užtikrinti veiksmingesnį valdymą ir geresnį dalyvių rizikos padengimą, fondas turėtų apimti veiksmus, vykdomus pagal Sprendimu Nr. 1982/2006/EB įsteigtą programą, pagal Tarybos sprendimu 2006/970/Euratomas (16) įsteigtą programą, pagal Tarybos sprendimu 2012/93/Euratomas (17) įsteigtą programą, taip pat pagal veiksmus, vykdomus pagal programa „Horizontas 2020“ ir Tarybos reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013 (18). Fondas neturėtų apimti programų, kurias valdo subjektai, kurie nėra Sąjungos finansavimo įstaigos;

(31)

siekiant užtikrinti skaidrumą, Komisijai ar atitinkamoms finansavimo įstaigoms taikant šį reglamentą padėjusių ekspertų pavardės turėtų būti skelbiamos. Kai pavardės skelbimas galėtų kelti pavojų eksperto saugumui ar neliečiamumui arba neleistų tinkamai užtikrinti jo privatumo, Komisijai ar finansavimo įstaigoms reikėtų suteikti galimybę neskelbti tokios pavardės;

(32)

ekspertų asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (19);

(33)

kad dalyviai tinkamai saugotų, panaudotų ir skleistų rezultatus, reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas tų rezultatų panaudojimas ir sklaida, ir numatyti galimybę nustatyti papildomo panaudojimo sąlygas Europos strateginiais interesais. Dalyviai, kurie yra gavę Sąjungos finansavimą ir kurie planuoja naudojant tokį finansavimą sukurtus rezultatus panaudoti pirmiausia trečiosiose šalyse, kurios nėra susijusios su programa „Horizontas 2020“, turėtų nurodyti, kuo Sąjungos finansavimas bus naudingas bendram Europos konkurencingumui (abipusiškumo principas), kaip nustatyta susitarime dėl dotacijos;

(34)

jeigu esama galimybių mokslinius tyrimus plėtoti kuriant naujoviškas medicinos technologijas (kaip antai vaistus, vakcinas ir medicinos diagnostikos priemones), kai tinkama, reikėtų imtis priemonių užtikrinant neatidėliojamą rezultatų panaudojimą ir sklaidą;

(35)

nors esamos Sąjungos paskolų ir akcinio kapitalo finansinės priemonės buvo sėkmingos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje bei ekonomikos augimo požiūriu, galimybė gauti rizikos finansavimą tebėra viena svarbiausių problemų, visų pirma novatoriškoms MVĮ. Kad šias priemones būtų galima naudoti kuo efektyviau, turėtų būti leidžiama paskolų ir akcinio kapitalo finansines priemones derinti tarpusavyje ir su dotacijomis, finansuojamomis iš Sąjungos biudžeto, įskaitant pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, Komisija pirmiausia turėtų užtikrinti Sprendimu Nr. 1982/2006/EB nustatytos rizikos pasidalijimo finansinės priemonės tęstinumą ir pagal Sprendimą Nr. 1639/2006/EB nustatytos MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonės ankstyvosios investicijų dalies tęstinumą pasitelkiant šias priemones pakeičiančias paskolų ir akcinio kapitalo finansines priemones, nustatytas programa „Horizontas 2020“, atitinkamai, priemonę „Sąjungos paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms“ ir priemonę „Moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtos Sąjungos nuosavo kapitalo priemonės“. Šiuo požiūriu pajamos ir grąžinamos sumos, sukuriamos pagal vieną iš tų finansinių priemonių, turėtų duoti tiesioginės naudos finansinėms priemonėms, nustatytoms pagal programą „Horizontas 2020“;

(36)

Komisija turėtų užtikrinti pakankamą MVĮ priemonės pagal programą „Horizontas 2020“ ir finansinių priemonių pagal programą „Horizontas 2020“ ir COSME programą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1287/2013 (20), taip pat bendrai su valstybėmis narėmis sukurtų programų ir priemonių, pavyzdžiui, bendros programos „Eurostars“ (21), tarpusavio papildomumą;

(37)

dėl teisinio tikrumo ir aiškumo Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatomos dalyvavimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013 vykdomuose netiesioginiuose veiksmuose, įskaitant dalyvavimą pagal to reglamento 9 straipsnio 2 dalį finansavimo įstaigų finansuojamuose netiesioginiuose veiksmuose, specialiosios taisyklės.

Šiuo reglamentu taip pat nustatomos rezultatų panaudojimo ir sklaidos taisyklės.

2.   Laikantis šiame reglamente nustatytų specialiųjų taisyklių, taikomos atitinkamos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Reglamento (ES) Nr. 1268/2012 taisyklės.

3.   Reglamentu (EB) Nr. 294/2008 arba bet kuriuo pagrindiniu aktu, kuriuo biudžeto vykdymo užduotys pavedamos finansavimo įstaigai pagal SESV 185 straipsnį, gali būti nustatomos taisyklės, kuriomis nukrypstama nuo šiame reglamente nustatytų taisyklių. Siekiant atsižvelgti į finansavimo įstaigų, įkurtų pagal SESV 187 straipsnį, specialiuosius veiklos poreikius ir taisykles, nustatytas atitinkamame pagrindiniame akte, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal -56 straipsnį dėl:

a)

dalyvavimo kvietimuose teikti pasiūlymus, kuriuos paskelbė finansavimo įstaigos, įkurtos aeronautikos srityje, sąlygų, siekiant sumažinti minimalų dalyvių skaičių, nustatytą 9 straipsnio 1 dalyje;

b)

tinkamumo gauti finansavimą, kaip nustatyta 10 straipsnyje, suteikiant finansavimo įstaigoms, įkurtoms biologinės pramonės sektorių ir naujoviškų vaistų srityje, galimybę riboti tinkamumą gauti finansavimą nustatant tam tikrus finansuoti tinkamų dalyvių tipus;

c)

taisyklių, reglamentuojančių rezultatų panaudojimą ir sklaidą, kuriomis finansavimo įstaigoms, įkurtoms naujoviškų vaistų srityje, sudaroma galimybė:

i)

išplėsti galimybes perduoti rezultatus ir pirminę informaciją bei išduoti licencijas susijusiems subjektams, pirkėjams ir visiems veiklą pratęsiantiems subjektams, laikantis susitarimo dėl dotacijos ir be 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų kitų dalyvių sutikimo;

ii)

leisti sudaryti konkrečius susitarimus dėl prieigos prie pirminės informacijos teisių siekiant vystyti rezultatus pardavimo tikslais ar parduoti pačius tyrimų rezultatus (tiesioginis panaudojimas), kaip nurodyta 48 straipsnio 2–4 dalyse;

iii)

papildyti taisykles nustatant nuostatas dėl nuosavybės ir prieigos prie duomenų, žinių ir informacijos, kurių nereikia norint pasiekti veiksmo tikslus ir kurie nebūtini veiksmui įgyvendinti ar jį panaudoti (antrinė informacija), kaip nurodyta 41 straipsnio 2 dalyje ir 45– 48 straipsniuose;

iv)

išplėsti panaudojimo taisyklių taikymą jas taikant kitiems tikslams, nei veiksmo įgyvendinimui (mokslinių tyrimų naudojimas) ar siekiant vystyti rezultatus pardavimo tikslais ar parduoti pačius tyrimų rezultatus (tiesioginis panaudojimas), kaip nurodyta 48 straipsnyje;

v)

nustatyti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos leidžiama vienam dalyviui teikti sublicencijas kitam dalyviui tame pačiame veiksme, kaip nurodyta 46 straipsnio 2 dalyje;

vi)

24 straipsnio 2 dalyje nurodytoje konsorciumo sutartyje apibrėžtomis sąlygomis išplėsti tinkamomis sąlygomis, įskaitant finansines sąlygas, dalyvių, su jais susijusių subjektų ir trečiųjų šalių kaip licencijų turėtojų prieigos prie rezultatų ar antrinės informacijos teises kitais tikslais, nei veiksmui įgyvendinti (mokslinių tyrimų panaudojimas) arba siekiant vystyti rezultatus pardavimo tikslais ar parduoti pačius tyrimų rezultatus (tiesioginis panaudojimas), kaip nurodyta 46–48 straipsniuose;

vii)

nustatyti, kad tiesioginiam panaudojimui skirtos prieigos teisės priklauso nuo atitinkamų dalyvių tarpusavio susitarimo, kaip nurodyta 48 straipsnyje;

viii)

nustatyti, kad 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta sklaida per mokslinius leidinius atviros prieigos teisės būdu yra neprivaloma;

d)

veiksmų finansavimo, sudarant finansavimo įstaigoms elektroninių komponentų ir sistemų srityje galimybę taikyti kompensavimo normas, skirtingas nei normos, nustatytos 28 straipsnio 3 dalyje, tais atvejais, kai viena ar daugiau valstybių narių bendrai finansuoja dalyvį ar veiksmą.

Finansavimo įstaiga, kuriai pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto i arba ii papunktį pavestos biudžeto vykdymo užduotys, Komisijai sutikus gali taikyti taisykles, kurios nukrypsta nuo šiame reglamente nustatytų taisyklių, jeigu tai būtina dėl specialiųjų veiklos poreikių. Komisija tokiais atvejais duoda sutikimą tik jeigu tos taisyklės atitinka šiame reglamente nustatytus bendruosius principus.

4.   Šis reglamentas netaikomas Jungtinio tyrimų centro (toliau – JTC) vykdomiems tiesioginiams veiksmams.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   prieigos teisės– teisės naudotis rezultatais ar pirmine informacija šiame reglamente nustatytomis sąlygomis;

2)   susijęs subjektas– teisės subjektas, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja dalyvis arba kurį taip pat kaip ir dalyvį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tas pats subjektas, arba kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja dalyvį. Kontrolė gali būti vykdoma bet kokia forma, nustatyta 8 straipsnio 2 dalyje;

3)   asocijuotoji šalis– trečioji šalis, kuri yra tarptautinio susitarimo su Sąjunga šalis, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 7 straipsnyje;

4)   pirminė informacija– bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialūs ar nematerialūs duomenys, praktinės žinios arba informacija, įskaitant teises, kaip antai intelektinės nuosavybės teises, kurios: i) priklauso dalyviams iki jų įsijungimo į veiksmą; ii) reikalingos veiksmui atlikti arba panaudoti veiksmo rezultatus; ir iii) dalyvių nurodomos pagal 45 straipsnį;

5)   pagrindinis aktas– SESV 288 straipsnyje apibrėžta reglamento, direktyvos ar sprendimo forma Sąjungos institucijų priimtas teisės aktas, kuriuo sukuriamas veiksmo teisinis pagrindas;

6)   inovacinis veiksmas– veiksmas, kurį visų pirma sudaro veikla, kuria tiesiogiai siekiama sukurti naujų, pakeistų ar patobulintų produktų, procesų ar paslaugų planus ir sąlygas arba projektus. Šiuo tikslu ši veikla gali apimti prototipų kūrimą, testavimą, demonstravimą, bandomuosius projektus, didelio masto produktų patvirtinimą ir pakartotinį pateikimą rinkai;

7)   koordinavimo ir paramos veiksmas– veiksmas, kurį didžiąja dalimi sudaro lydimosios priemonės, kaip antai standartizavimas, sklaida, informuotumo didinimas ir komunikacija, tinklų kūrimas, koordinavimo ar paramos paslaugos, dialogai dėl politikos ir savitarpio mokymosi veikla bei tyrimai, įskaitant naujos infrastruktūros projektavimo tyrimus, ir kuris taip pat gali apimti papildomą tinklų kūrimo ir programų koordinavimo skirtingose šalyse veiklą;

8)   sklaida– viešas rezultatų atskleidimas bet kuriomis tinkamomis priemonėmis (išskyrus tas, kuriomis rezultatai apsaugomi arba panaudojami), įskaitant mokslines publikacijas bet kuria forma;

9)   panaudojimas– rezultatų naudojimas tolesnėje mokslinių tyrimų veikloje, kuri skiriasi nuo veiklos, kurią apima atitinkamas veiksmas, arba rezultatų panaudojimas tobulinant, kuriant ir parduodant produktą ar procesą, arba kuriant ir teikiant paslaugą, arba vykdant standartizavimo veiklą;

10)   teisingos ir pagrįstos sąlygos– tinkamos sąlygos, įskaitant galimas finansines sąlygas ar autorinio honoraro netaikymą, atsižvelgiant į konkrečias prašymo suteikti prieigos teises aplinkybes, pavyzdžiui, rezultatų ar pirminės informacijos, dėl kurių prašoma prieigos teisės, realią ar potencialią vertę ir (arba) numatomo panaudojimo mastą, trukmę ar kitas charakteristikas;

11)   finansavimo įstaiga– įstaiga ar institucija, išskyrus Komisiją, kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte, kuriai Komisija paveda biudžeto vykdymo užduotis pagal Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 9 straipsnio 2 dalį;

12)   tarptautinė Europos intereso organizacija– – tarptautinė organizacija, kurios narių daugumą sudaro valstybės narės ar asocijuotosios šalys ir kurios pagrindinis tikslas – skatinti mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą Europoje;

13)   teisės subjektas– bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris įsteigtas ir atitinkamai pripažintas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę bei kuris turi teisinį subjektiškumą ir veikdamas savo vardu gali naudotis teisėmis ir turėti pareigas;

14)   ne pelno teisės subjektas– teisės subjektas, kuris pagal savo teisinę formą yra ne pelno siekiantis arba kuriam nustatyta teisinė ar įstatymų numatyta pareiga neskirstyti pelno savo akcininkams ar atskiriems nariams;

15)   dalyvis– teisės subjektas, kuris vykdo veiksmą ar veiksmo dalį pagal Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013 ir pagal šį reglamentą Sąjungos ar kitos finansavimo įstaigos atžvilgiu turi teises ir pareigas;

16)   programos bendrai finansuojamas veiksmas– veiksmas, finansuojamas dotacija, kurios pagrindinis tikslas yra papildyti atskirus kvietimus ar programas, finansuojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų programas valdančių subjektų, kurie nėra Sąjungos finansavimo įstaigos. Programos bendrai finansuojamas veiksmas taip pat gali apimti papildomą tinklų kūrimo ir programų derinimo skirtingose šalyse veiklą;

17)   ikiprekybiniai viešieji pirkimai– viešieji pirkimai, kurių objektas yra mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos, dalijantis rizika ir nauda rinkos sąlygomis ir konkurencingai kuriant naujoves etapais, kuriuose nupirktos mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos aiškiai atskirtos nuo galutinių produktų naudojimo komerciniais kiekiais;

18)   inovacinių sprendimų viešieji pirkimai– viešieji pirkimai, kuriuose perkančiosios organizacijos veikia kaip masiniu būdu prekybai dar netiekiamų inovatyvių prekių ar paslaugų pirmieji klientai ir kurie gali apimti tinkamumo testavimą;

19)   rezultatai– vykdant veiksmą sukurti bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialūs ar nematerialūs veiksmo rezultatai, pavyzdžiui, duomenys, žinios ar informacija, kuriuos galima saugoti arba ne, taip pat visos su jais susijusios teisės, įskaitant intelektinės nuosavybės teises;

20)   MVĮ– labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (22);

21)   darbo programa– specialiajai programai įgyvendinti Komisijos priimtas dokumentas pagal Tarybos sprendimo 2013/743/ES (23) 5 straipsnį;

22)   darbo planas– finansavimo įstaigų, kurioms pavesta dalis programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 9 straipsnio 2 dalį, priimtas dokumentas, panašus į Komisijos darbo programą.

2.   Šiame reglamente subjektas, kuris neturi teisinio subjektiškumo pagal taikomą nacionalinę teisę, laikomas prilyginamu teisės subjektui, jei laikomasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 131 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1268/2012 198 straipsnyje nustatytų sąlygų.

3.   Šiame reglamente dotacijų gavėjai nelaikomi finansavimo įstaigomis.

3 straipsnis

Konfidencialumas

Laikantis įgyvendinimo susitarimuose, sprendimuose ar sutartyse nustatytų sąlygų ir deramai atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus dėl įslaptintos informacijos apsaugos ir prieigos prie jos, duomenys, žinios ir informacija, kuri vykdant veiksmą perduota kaip konfidenciali, laikomi konfidencialiais.

4 straipsnis

Teiktina informacija

1.   Nedarant poveikio 3 straipsniui, Komisija, gavusi prašymą, teikia Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, valstybėms narėms ar asocijuotosioms šalims turimą naudingą informaciją apie Sąjungos finansavimą gavusio dalyvio veiksme sukurtus rezultatus, jeigu įvykdytos abi šios sąlygos:

a)

atitinkama informacija svarbi viešajai politikai;

b)

dalyviai nepateikia pagrįstų ir pakankamų priežasčių atitinkamos informacijos nesuteikti.

Veiksmų pagal konkretų tikslą „Saugi visuomenė. Europos ir jos piliečių laisvės ir saugumo apsauga“ atveju Komisija, gavusi prašymą, teikia Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms arba valstybių narių nacionalinėms institucijoms turimą naudingą informaciją apie Sąjungos finansavimą gavusiame dalyvio veiksme sukurtus rezultatus. Komisija apie tokį teikimą praneša dalyviui. Valstybei narei ar Sąjungos institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai paprašius teikti informaciją, Komisija apie tokį teikimą taip pat praneša visoms valstybėms narėms.

2.   1 dalyje numatytas informacijos teikimas nelaikomas Komisijos ar dalyvių teisių ar pareigų perdavimu gavėjui. Tačiau gavėjas tokią informaciją laiko konfidencialia, išskyrus atvejus, kai ji paskelbiama viešai arba ją paviešina dalyviai, arba kai ji buvo suteikta Komisijai be slaptumo apribojimų. Įslaptintos informacijos atžvilgiu taikomos Komisijos saugumo taisyklės.

5 straipsnis

Gairės ir informacija potencialiems dalyviams

Remiantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Reglamentu (ES) Nr. 1268/2012 Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga užtikrina, kad skelbiant kvietimą teikti pasiūlymus visiems potencialiems dalyviams būtų pateikta pakankamai gairių ir informacijos, visų pirma taikytinas susitarimo dėl dotacijos pavyzdys.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYVAVIMO TAISYKLĖS

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

6 straipsnis

Finansavimo formos

Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 10 straipsnio finansavimas gali būti vienos ar kelių Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 numatytų formų, visų pirma dotacijų, prizų, viešųjų pirkimų ar finansinių priemonių formos.

7 straipsnis

Teisės subjektai, kurie gali dalyvauti veiksmuose

1.   Veiksmuose gali dalyvauti visi teisės subjektai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, arba tarptautinės organizacijos, jei atitinkamos šiame reglamente ir atitinkamoje darbo programoje arba darbo plane nustatytos sąlygos.

2.   Atitinkamoje darbo programoje gali būti apribotas trečiosiose šalyse įsisteigusių teisės subjektų dalyvavimas programoje „Horizontas 2020“ arba jos dalyse, kai valstybių narių teisės subjektų arba jų susijusių subjektų, įsisteigusių trečiojoje šalyje, dalyvavimą trečiosios šalies mokslinių tyrimų ir inovacijų programose Komisija laiko žalingu Sąjungos interesams.

3.   Atitinkamoje darbo programoje arba darbo plane galima neleisti dalyvauti subjektams, kurie negali pateikti patenkinamų saugumo garantijų, įskaitant dėl darbuotojų patikimumo patikrinimo, kai jo reikia saugumo sumetimais.

4.   JTC gali dalyvauti veiksmuose su tokiomis pat teisėmis ir pareigomis kaip ir valstybėje narėje įsisteigęs teisės subjektas.

8 straipsnis

Nepriklausomumas

1.   Du teisės subjektai laikomi nepriklausomais vienas nuo kito, kai nei vienas iš jų nėra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas kito arba kai trečias subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai nekontroliuoja jų abiejų.

2.   1 dalies tikslais kontrolė konkrečiai gali pasireikšti viena iš šių dviejų formų:

a)

kai tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma daugiau kaip 50 % atitinkamo teisės subjekto išleistojo kapitalo nominaliosios vertės arba to subjekto akcininkų ar partnerių balsavimo teisių dauguma;

b)

kai tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai arba teisiškai naudojamasi atitinkamo teisės subjekto valdymo sprendžiamoji galia.

3.   1 dalies tikslais teisės subjektų kontroliuojamojo pobūdžio santykiais nelaikomi tokie santykiai:

a)

tai pačiai viešajai investicinei korporacijai, instituciniam investuotojui arba rizikos kapitalo bendrovei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 % išleistojo kapitalo nominaliosios vertės arba akcininkų ar partnerių balsavimo teisių dauguma;

b)

atitinkami teisės subjektai priklauso tai pačiai viešajai įstaigai arba yra jos prižiūrimi.

II   SKYRIUS

Dotacijos

I   Skirsnis

Dotacijų skyrimo procedūra

9 straipsnis

Dalyvavimo sąlygos

1.   Taikomos tokios būtiniausios sąlygos:

a)

veiksme dalyvauja ne mažiau kaip trys teisės subjektai;

b)

kiekvienas iš trijų teisės subjektų yra įsisteigęs skirtingoje valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje; ir

c)

trys teisės subjektai, nurodyti b punkte, yra nepriklausomi vienas nuo kito, kaip apibrėžta 8 straipsnyje.

2.   Kai vienas iš dalyvių yra JTC, tarptautinė Europos intereso organizacija arba pagal Sąjungos teisę įsteigtas subjektas, 1 dalies tikslais laikoma, kad jis yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje nei kiti to paties veiksmo dalyviai.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, minimali sąlyga yra vieno teisės subjekto, įsisteigusio valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, dalyvavimas šiais atvejais:

a)

Europos mokslinių tyrimų tarybos mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmų;

b)

MVĮ priemonės, kai veiksmas turi aiškios Europos pridėtinės vertės;

c)

programos bendrai finansuojamų veiksmų; ir

d)

darbo programoje ar darbo plane numatytais pagrįstais atvejais.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, koordinavimo ir paramos veiksmų bei mokymo ir mobilumo veiksmų atveju minimali sąlyga – vieno teisės subjekto dalyvavimas.

5.   Kai tai tinkama ir deramai pagrįsta, darbo programose ar darbo planuose gali būti numatyta papildomų sąlygų pagal specialius politikos reikalavimus arba pagal veiksmo pobūdį ar tikslus, įskaitant, inter alia, dalyvių skaičiaus, dalyvių tipo ir įsisteigimo vietos sąlygas.

10 straipsnis

Tinkamumas gauti finansavimą

1.   Šie dalyviai laikomi atitinkančiais reikalavimus gauti Sąjungos finansavimą:

a)

valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje įsisteigęs arba pagal Sąjungos teisę įsisteigęs teisės subjektas;

b)

tarptautinė Europos intereso organizacija;

c)

darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje įsisteigęs teisės subjektas.

2.   Kai dalyvauja tarptautinė organizacija arba trečiojoje šalyje įsisteigęs teisės subjektas, kurių nė vienas neatitinka reikalavimų gauti finansavimą pagal 1 dalį, Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas, kai patenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a)

Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga dalyvavimą laiko būtinu veiksmui įgyvendinti;

b)

toks finansavimas teikiamas pagal dvišalį mokslo ir technologijų susitarimą arba kitus Sąjungos ir tarptautinės organizacijos arba – trečiosiose šalyse įsisteigusių subjektų atveju – šalies, kurioje įsisteigęs teisės subjektas, susitarimus.

11 straipsnis

Kvietimai teikti pasiūlymus

1.   Kvietimai teikti pasiūlymus skelbiami pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Reglamentą (ES) Nr. 1268/2012, visų pirma atsižvelgiant į skaidrumo, nediskriminavimo ir lankstumo poreikius, atitinkančius įvairialypį mokslinių tyrimų ir inovacijų sektorių pobūdį.

2.   Išimties tvarka ir nedarant poveikio kitiems Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Reglamente (ES) Nr. 1268/2012 numatytiems atvejams, jei veiksmui nėra taikomos kvietimo teikti pasiūlymus taisyklės, kvietimai teikti pasiūlymus neskelbiami dėl koordinavimo ir paramos veiksmų ir dėl programos bendrai finansuojamų veiksmų, kuriuos turi vykdyti darbo programose ar darbo planuose nurodyti teisės subjektai.

3.   Pagal atitinkamas Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Reglamente (ES) Nr. 1268/2012 nustatytas taisykles skiriama pakankamai laiko pasiūlymams parengti, skelbiamoje darbo programoje pakankamai iš anksto nurodomi būsimi kvietimai teikti pasiūlymus ir nustatomas pagrįstas laikotarpis nuo kvietimo teikti pasiūlymus skelbimo iki pasiūlymo pateikimo galutinio termino.

12 straipsnis

Jungtiniai kvietimai su trečiosiomis šalimis arba su tarptautinėmis organizacijomis

1.   Siekiant drauge finansuoti veiksmus bendro intereso ir numatomos abipusės naudos prioritetinėse srityse, kai akivaizdi Sąjungos pridėtinė vertė, gali būti skelbiami jungtiniai kvietimai teikti pasiūlymus su trečiosiomis šalimis ar jų mokslinėmis ir technologinėmis organizacijomis ir agentūromis arba su tarptautinėmis organizacijomis. Pasiūlymai įvertinami ir atrenkami laikantis sutartinų bendrų vertinimo ir atrankos procedūrų. Tokiose vertinimo ir atrankos procedūrose laikomasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 VI antraštinėje dalyje nustatytų principų ir dalyvauja suderinta kiekvienos šalies paskirtų nepriklausomų ekspertų grupė.

2.   Sąjungos finansavimą gaunantys teisės subjektai su Sąjunga ar atitinkama finansavimo įstaiga sudaro susitarimą dėl dotacijos. Tame susitarime dėl dotacijos aprašomas tų dalyvių ir dalyvaujančių teisės subjektų iš atitinkamų trečiųjų šalių atliktinas darbas.

3.   Sąjungos finansavimą gaunantys teisės subjektai su dalyvaujančiais teisės subjektais, gaunančiais finansavimą iš atitinkamų trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų, sudaro koordinavimo susitarimą.

13 straipsnis

Pasiūlymai

1.   Pasiūlymuose pateikiamas rezultatų panaudojimo ir sklaidos plano projektas, jei tai numatyta darbo programoje arba darbo plane.

2.   Kai tinka, pasiūlyme dėl žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų pateikiama išsami informacija apie licencijavimo ir kontrolės priemones, kurių imsis atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat išsami informacija apie etikos patvirtinimus, kurie bus pateikti. Žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių gavimo klausimais institucijoms, organizacijoms ir mokslininkams tyrėjams taikoma griežta licencijavimo ir kontrolės tvarka pagal atitinkamų valstybių narių teisinę sistemą.

3.   Pasiūlymas, kuriuo pažeidžiami etikos principai ar taikytini teisės aktai arba kuris neatitinka Sprendime Nr. 743/2013/ES, darbo programoje, darbo plane ar kvietime teikti pasiūlymus nustatytų sąlygų, gali būti bet kuriuo metu pašalintas iš vertinimo, atrankos ir dotacijų skyrimo procedūrų.

4.   Kai taikytina ir nurodyta darbo programoje ar darbo plane, pasiūlymuose paaiškinama, kaip ir kokia apimtimi lyčių aspekto analizė yra aktuali numatyto projekto turiniui.

14 straipsnis

Etikos aspektų vertinimas

1.   Komisija reguliariai vertina pasiūlymų, kurie kelia etikos klausimų, etikos aspektus. Tame vertinime tikrinama, kaip laikomasi etikos principų ir teisės aktų, o jei moksliniai tyrimai vykdomi ne Sąjungoje – ar tokie tyrimai būtų leidžiami valstybėje narėje.

2.   Komisija užtikrina, kad etikos aspektų vertinimo procesas būtų kiek įmanoma skaidresnis ir vykdomas laiku išvengiant, kai tai įmanoma, pakartotinio dokumentų teikimo.

15 straipsnis

Atrankos ir dotacijų skyrimo kriterijai

1.   Pateikti pasiūlymai vertinami remiantis šiais dotacijų skyrimo kriterijais:

a)

pažangumo;

b)

poveikio;

c)

įgyvendinimo kokybės ir veiksmingumo.

2.   Europos mokslinių tyrimų tarybos mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmų pasiūlymams taikomas tik 1 dalies a punkte nurodytas kriterijus.

3.   Pasiūlymų dėl inovacinių veiksmų atveju 1 dalies b punkte nurodytam kriterijui gali būti taikomas aukštesnis vertinimo koeficientas.

4.   Darbo programoje ar darbo plane nustatomos išsamesnės 1 dalyje nurodytų dotacijų skyrimo kriterijų taikymo taisyklės ir sukonkretinami vertinimo koeficientai ir ribinės vertės.

5.   Prireikus ir kai tai atitinka kvietimo teikti pasiūlymus tikslus, Komisija apsvarsto galimybę taikyti dviejų etapų teikimo procedūrą, numatytą Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Reglamente (ES) Nr. 1268/2012.

6.   Pasiūlymai suskirstomi pagal vertinimo rezultatus. Atranka vykdoma remiantis tuo suskirstymu.

7.   Vertinimą atlieka nepriklausomi ekspertai.

8.   Teisinio subjekto, nurodyto 11 straipsnio 2 dalyje, atveju ar kitomis tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis vertinimą galima vykdyti ir tokiu būdu, kuris nukrypsta nuo 7 dalies. Kiekvienu tokio vertinimo atveju Komisija pateikia valstybėms narėms išsamią informaciją apie naudotą vertinimo procedūrą ir jos rezultatus.

9.   Kai veiksmui prašoma 500 000 EUR ar didesnio Sąjungos finansavimo, Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga nacionalinę teisę atitinkančiomis priemonėmis iš anksto patikrina tik koordinatorių finansinį pajėgumą. Be to, kai, remiantis turima informacija, esama priežasčių abejoti koordinatoriaus ar kitų dalyvių finansiniu pajėgumu, Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga patikrina jų finansinį pajėgumą.

10.   Teisės subjektų, kurių tęstinumą garantuoja valstybė narė ar asocijuotoji šalis, arba aukštųjų bei vidurinių mokyklų finansinis pajėgumas netikrinamas.

11.   Finansinį pajėgumą gali garantuoti bet kuris kitas teisės subjektas, kurio finansinis pajėgumas tuomet turi būti patikrintas pagal 9 dalį.

16 straipsnis

Vertinimo persvarstymo procedūra

1.   Pareiškėjams, manantiems, kad jų pasiūlymas įvertintas ne pagal tvarką, nustatytą šiuo reglamentu, ne pagal atitinkamą darbo programą, darbo planą ar kvietimu teikti pasiūlymus nustatytą tvarką, Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga taiko skaidrią vertinimo persvarstymo procedūrą.

2.   Persvarstymo prašymas siejamas su konkrečiu pasiūlymu ir pasiūlymo koordinatoriaus pateikiamas per 30 dienų nuo dienos, kurią Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga informuoja koordinatorių apie vertinimo rezultatus.

3.   Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga yra atsakinga už 2 dalyje nurodyto prašymo nagrinėjimą. Nagrinėjami tik procedūriniai vertinimo aspektai, bet ne pasiūlymo pranašumas.

4.   Iš Komisijos darbuotojų ar atitinkamos finansavimo įstaigos darbuotojų sudarytas vertinimo persvarstymo komitetas pateikia nuomonę dėl vertinimo eigos procedūrinių aspektų. Komitetui pirmininkauja Komisijos arba atitinkamos finansavimo įstaigos pareigūnas, dirbantis kitame padalinyje nei tas, kuris atsakingas už kvietimą teikti pasiūlymus. Komitetas gali rekomenduoti:

a)

kad pasiūlymą iš naujo įvertintų pirmiausia ankstesniame vertinime nedalyvavę vertintojai;

b)

patvirtinti pirminį vertinimą.

5.   Remdamasi 4 dalyje nurodyta rekomendacija Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga priima sprendimą ir apie jį praneša pasiūlymo koordinatoriui. Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga tokį sprendimą priima nepagrįstai nedelsdama.

6.   Persvarstymo procedūra nestabdo pasiūlymų, kurių persvarstymo neprašyta, atrankos eigos.

7.   Persvarstymo procedūra neužkerta kelio kitiems veiksmams, kurių dalyvis gali imtis pagal Sąjungos teisę.

17 straipsnis

Klausimai ir skundai

1.   Komisija užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, pagal kurią dalyviai gali pateikti klausimus ar skundus, susijusius su jų dalyvavimu programoje „Horizontas 2020“.

2.   Komisija užtikrina, kad informacija apie tai, kaip registruoti pastabas, klausimus ar skundus, būtų pateikta visiems dalyviams ir būtų skelbiama internete.

18 straipsnis

Susitarimas dėl dotacijos

1.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pagal šį reglamentą parengia pavyzdinius Komisijos ar atitinkamos finansavimo įstaigos ir dalyvių susitarimus dėl dotacijos. Jeigu reikia padaryti svarbių pavyzdinio susitarimo dėl dotacijos pakeitimų, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atitinkamai jį patikslina.

2.   Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga su dalyviais sudaro susitarimą dėl dotacijos. Kurio nors subjekto pašalinimas ar pakeitimas prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos yra tinkamai motyvuojamas.

3.   Susitarimu dėl dotacijos nustatomos dalyvių ir Komisijos arba atitinkamos finansavimo įstaigos teisės ir pareigos pagal šį reglamentą. Susitarimu taip pat nustatomos teisės subjektų, kurie tampa dalyviais įgyvendinant veiksmą, teisės ir pareigos, taip pat konsorciumo koordinatoriaus vaidmuo ir užduotys.

4.   Remiantis darbo programos ar darbo plano reikalavimais, susitarimu dėl dotacijos gali būti nustatytos su prieigos teisėmis, panaudojimu ir sklaida susijusios dalyvių teisės ir pareigos, kuriomis būtų papildytos išdėstytosios šiame reglamente.

5.   Susitarimas dėl dotacijos, kai tinka ir kiek įmanoma, parengiamas remiantis bendraisiais principais, nustatytais Komisijos rekomendacijoje dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso, mokslinių tyrimų sąžiningumo principais, Komisijos rekomendacija dėl intelektinės nuosavybės valdymo vykdant žinių perdavimo veikloje ir universitetų bei kitų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų praktikos kodekso, taip pat Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 16 straipsnyje nustatytu lyčių lygybės principu.

6.   Susitarime dėl dotacijos, kai tinka, įrašomos nuostatos, kuriomis užtikrinamas etikos principų laikymasis, įskaitant nuostatas dėl nepriklausomos etikos tarybos įsteigimo ir dėl Komisijos teisės pasitelkiant nepriklausomus ekspertus atlikti etikos auditą.

7.   Tinkamai pagrįstais atvejais pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 specifinės veiksmų dotacijos gali sudaryti pagrindų partnerystės dalį.

19 straipsnis

Sprendimai dėl dotacijų

Kai tinka ir tinkamai pagrįstais atvejais, Komisija pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 121 straipsnio 1 dalį arba atitinkama finansavimo įstaiga vietoj susitarimų dėl dotacijų sudarymo gali pranešti apie sprendimus dėl dotacijų. Mutatis mutandis taikomos šio reglamento nuostatos dėl susitarimų dėl dotacijų.

20 straipsnis

Laikas iki dotacijos suteikimo

1.   Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 128 straipsnio 2 dalį kvietimuose teikti pasiūlymus nurodoma planuojama data, iki kurios visi pareiškėjai informuojami apie jų paraiškų vertinimo rezultatus, ir orientacinė susitarimų dėl dotacijų pasirašymo ar pranešimo apie sprendimus dėl dotacijų data.

2.   1 dalyje nurodytos datos nustatomos remiantis šiais laikotarpiais:

a)

visų pareiškėjų informavimas apie jų paraiškų mokslinio vertinimo rezultatus – ne daugiau kaip per penkių mėnesių laikotarpį nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo datos;

b)

susitarimų dėl dotacijos su pareiškėjais pasirašymas arba pranešimas jiems apie sprendimus dėl dotacijos – ne daugiau kaip per trijų mėnesių laikotarpį nuo pareiškėjų, kuriems suteikta dotacija, informavimo datos.

3.   2 dalyje nurodyti laikotarpiai gali būti pratęsti EMTR veiksmų atveju ir išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais, visų pirma sudėtingų veiksmų, kai pateikta daug pasiūlymų arba kai to prašo pareiškėjai, atveju.

4.   Dalyviams suteikiama pakankamai laiko, kad jie galėtų pateikti susitarimo dėl dotacijos pasirašymui reikalingą informaciją ir dokumentus. Komisija kuo skubiau priima sprendimus ir pateikia prašymus dėl informacijos. Kai tai įmanoma, vengiama pakartotinai teikti dokumentus.

21 straipsnis

Laikas iki išmokėjimo

Dalyviams mokama laiku pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Atlikus mokėjimą koordinatoriui, Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga apie tai praneša dalyviams.

22 straipsnis

Saugi elektroninė sistema

Visas keitimasis informacija su dalyviais, įskaitant susitarimų dėl dotacijų sudarymą, pranešimą apie sprendimus dėl dotacijų ir visus jų pakeitimus, gali vykti pasitelkus elektroninę keitimosi informacija sistemą, kurią sukūrė Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1268/2012 179 straipsnyje.

II   Skirsnis

Įgyvendinimas

23 straipsnis

Veiksmų įgyvendinimas

1.   Dalyviai įgyvendina veiksmus laikydamiesi visų šiame reglamente, Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, Reglamente (ES) Nr. 1268/2012, Sprendime 2013/743/ES, darbo programoje ar darbo plane, kvietime teikti pasiūlymus ir susitarime dėl dotacijos nustatytų sąlygų ir įsipareigojimų.

2.   Dalyviai neprisiima su šiuo reglamentu arba susitarimu dėl dotacijos nesuderinamų įsipareigojimų. Jei dalyvis nesilaiko veiksmo techninio įgyvendinimo įsipareigojimų, kiti dalyviai laikosi įsipareigojimų be papildomo Sąjungos finansavimo, išskyrus atvejus, kai Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga aiškiai juos atleidžia nuo to įsipareigojimo. Įsipareigojimų nevykdančio dalyvio atveju Komisija pagal 39 straipsnio 3 dalies a punktą gali veiksmo koordinatoriui pervesti mokėtiną sumą iš Dalyvio garantijų fondo, nurodyto 38 straipsnyje. Laikantis su Dalyvių garantijų fondu susijusių nuostatų, kiekvienas dalyvis finansiškai atsakingas tik už savo paties skolą. Dalyviai užtikrina, kad Komisijai ar atitinkamai finansavimo įstaigai būtų tinkamu laiku pranešta apie visus įvykius, kurie galėtų smarkiai paveikti veiksmo įgyvendinimą arba Sąjungos interesus.

3.   Dalyviai įgyvendina veiksmą ir tuo tikslu imasi visų būtinų ir pagrįstų priemonių. Jie reikiamu laiku disponuoja veiksmui įgyvendinti reikalingais ištekliais. Laikydamiesi susitarime dėl dotacijos nustatytų sąlygų jie gali kreiptis į trečiąsias šalis, įskaitant subrangovus, kad pastarieji atliktų veiksme numatytą darbą, arba gali pasinaudoti trečiųjų šalių nepiniginio įnašo forma suteiktais ištekliais, kai to reikia veiksmui įgyvendinti. Už atliktą darbą dalyviai atsako Komisijai ar atitinkamai finansavimo įstaigai ir kitiems dalyviams.

4.   Subrangos sutartys dėl tam tikrų veiksmo elementų atlikimo sudaromos tik susitarime dėl dotacijos numatytais atvejais ir deramai pagrįstais atvejais, kurie negalėjo būti aiškiai numatyti susitarimo dėl dotacijos įsigaliojimo momentu.

5.   Trečiosios šalys, kurios nėra subrangovai, veiksme numatytą darbą gali atlikti susitarime dėl dotacijos nustatytomis sąlygomis. Trečioji šalis ir darbas, kurį ji turi atlikti, nustatomi susitarime dėl dotacijos.

Tų trečiųjų šalių patirtos sąnaudos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu trečioji šalis atitinka visas šias sąlygas:

a)

jei būtų dalyviu, ji atitiktų finansavimo reikalavimus;

b)

ji yra susijęs subjektas arba su dalyviu turi teisinę sąsają, iš kurios aišku, kad bendradarbiavimas aprėpia daugiau nei šį veiksmą;

c)

ji nurodyta susitarime dėl dotacijos;

d)

ji laikosi dalyviui pagal susitarimą dėl dotacijos taikomų taisyklių dėl finansuoti tinkamų sąnaudų ir išlaidų kontrolės;

e)

ji kartu su dalyviu prisiima solidariąją atsakomybę už Sąjungos įnašo sumą, atitinkančią trečiosios šalies deklaruotą sumą, jeigu to reikalauja Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga.

6.   Trečiosios šalys taip pat gali dalyviui suteikti išteklių prisidėdamos prie veiksmo nepiniginiais įnašais. Dėl tokio nemokamai suteikto įnašo trečiųjų šalių patirtos sąnaudos yra tinkamos finansuoti, jeigu jos atitinka susitarime dėl dotacijos nustatytas sąlygas.

7.   Vykdant veiksmą gali būti teikiama finansinė parama trečiosioms šalims Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Reglamente (ES) Nr. 1268/2012 nustatytomis sąlygomis. Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 137 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos sumos gali būti viršytos, jei to reikia veiksmo tikslams pasiekti.

8.   Dalyvių, kurios yra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB (24), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB (25) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/81/EB (26), vykdomi veiksmai gali apimti arba jų pirminis tikslas gali būti ikiprekybiniai viešieji pirkimai ir inovacinių sprendimų viešieji pirkimai, jei tai numatyta darbo programoje arba darbo plane ir reikalinga jam įgyvendinti. Tokiais atvejais dalyvių vykdomoms viešųjų pirkimų procedūroms taikomos šio reglamento 51 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nustatytos taisyklės.

9.   Dalyviai laikosi šalių, kuriose bus įgyvendinamas veiksmas, nacionalinės teisės aktų, reguliavimo ir etikos nuostatų. Tam tikrais atvejais dalyviai, prieš pradėdami veiksmą, prašo atitinkamų nacionalinių ar vietinių etikos komitetų patvirtinimo.

10.   Bandymai su gyvūnais atliekami laikantis SESV 13 straipsnio ir atitinka reikalavimą pakeisti gyvūnų naudojimą mokslo tikslais, jį mažinti ir gerinti jo sąlygas laikantis Sąjungos teisės ir ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/63/ES (27).

24 straipsnis

Konsorciumas

1.   Dalyvauti veiksme norinčio konsorciumo nariai iš savo tarpo paskiria vieną koordinatorių, kuris nurodomas susitarime dėl dotacijos. Koordinatorius yra pagrindinis kontaktinis asmuo konsorciumo narių santykiuose su Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga, išskyrus atvejus, kai susitarime dėl dotacijos nurodyta kitaip, arba įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal susitarimą dėl dotacijos.

2.   Veiksme dalyvaujančio konsorciumo nariai sudaro vidinį susitarimą (toliau – konsorciumo susitarimas), kuriuo nustatomos jų teisės ir įsipareigojimai veiksmo vykdymo metu, laikantis susitarimo dėl dotacijos, išskyrus tinkamai pagrįstais atvejais, kurie numatyti darbo programoje, darbo plane arba kvietime teikti pasiūlymus, Komisija paskelbia gaires dėl pagrindinių klausimų, kuriuos dalyviai gali aptarti konsorciumo susitarime.

3.   Konsorciumo susitarime, be kita ko, gali būti nustatyta:

a)

konsorciumo vidaus darbo organizavimas;

b)

Sąjungos finansavimo paskirstymas;

c)

sklaidos, panaudojimo ir prieigos taisyklės, papildančios šio reglamento III antraštinės dalies I skyriuje nustatytas taisykles ir susitarimo dėl dotacijos nuostatas;

d)

vidaus ginčų sprendimo tvarka;

e)

dalyvių susitarimai dėl atsakomybės, žalos atlyginimo ir konfidencialumo.

Konsorciumo nariai konsorciume gali sudaryti bet kokius susitarimus, kurie, jų manymu, būtų tikslingi, jeigu jie neprieštarauja susitarimui dėl dotacijos ar šiam reglamentui.

4.   Konsorciumas gali pasiūlyti priimti ar pašalinti dalyvį arba pakeisti koordinatorių pagal atitinkamas susitarimo dėl dotacijos nuostatas, jei pokytis atitinka dalyvavimo sąlygas, nedaro neigiamo poveikio veiksmo įgyvendinimui ir nepažeidžia lygių galimybių principo.

III   Skirsnis

Dotacijų formos ir finansavimo taisyklės

25 straipsnis

Dotacijų formos

Dotacijos gali būti teikiamos visomis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 123 straipsnyje numatytomis formomis, atsižvelgiant į veiksmo tikslus.

26 straipsnis

Sąnaudų tinkamumas finansuoti

1.   Sąlygos, kuriomis sąnaudos tinkamos finansuoti, apibrėžtos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 126 straipsnyje. Pagal šio reglamento ir susitarimo dėl dotacijos nuostatas sąnaudos, kurias įgyvendinant veiksmą patyrė trečiosios šalys, gali būti tinkamos finansuoti.

2.   Netinkamos finansuoti sąnaudos neatitinka 1 dalies sąlygų, įskaitant visų pirma nuostatas dėl galimų būsimų nuostolių ar mokesčių, valiutos keitimo nuostolių, su kapitalo grąža susijusių sąnaudų, pagal kitą Sąjungos veiksmą ar programą kompensuojamų sąnaudų, skolos ir skolos aptarnavimo mokesčių bei per didelių ar neapgalvotų išlaidų.

27 straipsnis

Tiesioginės finansuoti tinkamos personalo sąnaudos

1.   Nedarant poveikio 26 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, tiesioginės finansuoti tinkamos personalo sąnaudos apima tik atlyginimus kartu su socialinio draudimo įmokomis ir kitas pagal nacionalinę teisę ar darbo sutartį numatytas išlaidas, įskaitomas į veiksmui vykdyti paskirto personalo atlyginimą.

2.   Nedarant poveikio 26 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, papildomas veiksmui vykdyti paskirtų dalyvių, kurie yra ne pelno teisės subjektai, personalo atlyginimas, įskaitant mokėjimus pagal papildomas sutartis (neatsižvelgiant į jų pobūdį), neviršijantis 3 dalyje nustatytos sumos, gali būti taip pat laikomas tiesioginėmis finansuoti tinkamomis personalo sąnaudomis, jei jis atitinka šias papildomas sąlygas:

a)

jis mokamas laikantis įprastos dalyvio atlyginimo mokėjimo praktikos ir nuosekliai mokamas tais atvejais, kai reikalingas tos pačios rūšies darbas ar tos pačios rūšies ekspertinės žinios;

b)

papildomų mokėjimų apskaičiavimo kriterijai yra objektyvūs ir dalyvis juos taiko bendrai, nepriklausomai nuo naudojamo finansavimo šaltinio.

3.   Papildomas atlyginimas gali būti tinkamas finansuoti iki 8 000 EUR per metus vienam asmeniui. Asmeniui, kurio veikla nėra vien tik atitinkamo veiksmo vykdymas, taikomas valandinis limitas. Valandinis limitas apskaičiuojamas 8 000 EUR padalijant iš darbo valandų per metus skaičiaus, apskaičiuoto pagal 31 straipsnį.

28 straipsnis

Veiksmo finansavimas

1.   Veiksmo finansavimas neviršija visos finansuoti tinkamų sąnaudų sumos, atėmus veiksmo pajamų sumą.

2.   Veiksmo pajamomis laikomi:

a)

ištekliai, kuriuos dalyviams suteikia trečiosios šalys atlikdamos nemokamus finansinius pervedimus ar nepiniginius įnašus, kurių vertę dalyvis deklaravo kaip finansuoti tinkamas sąnaudas, jeigu trečioji šalis juos skyrė konkrečiai veiksmui įgyvendinti;

b)

iš veiksmo gautos įplaukos, išskyrus įplaukas, gautas naudojant veiksmo rezultatus;

c)

įplaukos, gautos pardavus pagal susitarimą dėl dotacijos įgytą turtą, neviršijant sąnaudų sumos, kurią dalyvis iš pradžių pateikė padengti pagal veiksmą.

3.   Visoms finansuojamoms veiksmo veikloms taikoma vienoda finansuoti tinkamų sąnaudų kompensavimo norma. Didžiausia norma nustatoma darbo programoje arba darbo plane.

4.   Programos „Horizontas 2020“ dotacija gali siekti iki 100 % visų finansuoti tinkamų veiksmo sąnaudų, nedarant poveikio bendro finansavimo principui.

5.   Programos „Horizontas 2020“ dotacija neviršija 70 % visų finansuoti tinkamų veiksmo sąnaudų, kai įgyvendinami inovaciniai veiksmai ir pagal programą bendrai finansuojami veiksmai.

Nukrypstant nuo 3 dalies, inovacinių veiksmų atveju programos „Horizontas 2020“ dotacija ne pelno teisės subjektams gali siekti iki 100 % visos finansuoti tinkamų sąnaudų sumos, nedarant poveikio bendro finansavimo principui.

6.   Šiame straipsnyje nustatytos kompensavimo normos taip pat taikomos veiksmams, kuriuose visas veiksmas ar jo dalis finansuojama nustatyto dydžio sumomis, taikant vieneto įkainius ar vienkartinėmis išmokomis.

29 straipsnis

Netiesioginės sąnaudos

1.   Netiesioginės tinkamos finansuoti sąnaudos nustatomos visoms tiesioginėms tinkamoms finansuoti sąnaudoms pritaikant 25 % nustatyto dydžio normą, neįskaičiuojant tiesioginių finansuoti tinkamų subrangos sąnaudų ir trečiųjų šalių suteiktų išteklių, kurie nenaudojami gavėjo patalpose, taip pat finansinės paramos trečiosioms šalims.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kai numatyta darbo programoje ar darbo plane, netiesioginės sąnaudos gali būti deklaruotos kaip vienkartinė išmoka ar vieneto įkainis.

30 straipsnis

Finansavimo dydžių vertinimas

Programos „Horizontas 2020“ tarpiniame vertinime, be kita ko, pateikiamas įvairių elementų, kurie įdiegti naujais šio reglamento 27, 28 ir 29 straipsniuose nustatytais finansavimo dydžiais, poveikio vertinimas siekiant įvertinti, ar laikantis naujo požiūrio iškilo nepageidaujamų aplinkybių, dėl kurių kyla neigiamas poveikis programos „Horizontas 2020“ patrauklumui.

31 straipsnis

Metinės darbo valandos

1.   Finansuoti tinkamos personalo sąnaudos apima tik asmenų, tiesiogiai atliekančių veiksme numatytą darbą, faktiškai dirbtas valandas. Dalyvis pateikia faktinių darbo valandų įrodymą, paprastai per laiko registravimo sistemą.

2.   Asmenų, kurių veikla yra tik veiksmo vykdymas, darbo laiko registruoti nereikalaujama. Tokiais atvejais dalyvis pasirašo deklaraciją, kuria patvirtina, kad to asmens veikla yra tik veiksmo vykdymas.

3.   Susitarime dėl dotacijos nurodomi:

a)

minimalūs laiko registravimo sistemos reikalavimai;

b)

galimybė pasirinkti nustatytą metinių darbo valandų skaičių ir metinių darbo valandų skaičiaus nustatymo metodą, naudotiną darbuotojų valandiniams įkainiams apskaičiuoti, atsižvelgiant į įprastinę dalyvio apskaitos praktiką.

32 straipsnis

Atlyginimo negaunantys MVĮ savininkai ir fiziniai asmenys

Be atlyginimo dirbantys MVĮ savininkai ir kiti be atlyginimo dirbantys fiziniai asmenys gali nustatyti personalo sąnaudas remdamiesi vieneto įkainiais.

33 straipsnis

Vieneto įkainiai

1.   Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 124 straipsnį Komisija gali nustatyti vieneto įkainių nustatymo metodiką, pagrįstą:

a)

statistiniais duomenimis ar panašiomis objektyviomis priemonėmis;

b)

audituoti tinkamais dalyvio ankstesniais duomenimis.

2.   Tiesioginės finansuoti tinkamos personalo sąnaudos gali būti padengtos remiantis vieneto įkainiais, nustatytais pagal įprastinę dalyvio sąnaudų apskaičiavimo praktiką, jeigu jos atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

jos apskaičiuojamos remiantis dalyvio bendrosiose sąskaitose užregistruotomis visomis faktinėmis personalo sąnaudomis, kurias dalyvis gali patikslinti, remdamasis į biudžetą įtrauktais ar numatomais elementais pagal Komisijos apibrėžtas sąlygas;

b)

jos atitinka 26 ir 27 straipsnius;

c)

jos užtikrina, kad laikomasi reikalavimo negauti pelno ir išvengti dvigubo sąnaudų finansavimo;

d)

jos apskaičiuojamos tinkamai atsižvelgiant į 31 straipsnį.

34 straipsnis

Finansinės atskaitomybės pažyma

Finansinės atskaitomybės pažyma apima visą dotacijos sumą, kurios dalyvis prašo kaip faktinių sąnaudų kompensavimo ir pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytus vieneto įkainius, išskyrus sumas, deklaruotas remiantis vienkartinėmis išmokomis, nustatyto dydžio sumomis ir vieneto įkainiais, kurios nėra sumos, nustatytos remiantis dalyvio įprastine sąnaudų apskaitos praktika. Pažyma pateikiama tik tuo atveju, kai prašant sumokėti dotacijos likutį suma yra lygi ar didesnė nei 325 000 EUR.

35 straipsnis

Metodikos pažyma

1.   Dalyviai, kurie apskaičiuoja ir prašo kompensuoti tiesiogines personalo sąnaudas pagal vieneto įkainius pagal 33 straipsnio 2 dalį, Komisijai gali pateikti metodikos pažymą. Ta metodika atitinka 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir susitarimo dėl dotacijos reikalavimus.

2.   Kai Komisija metodikos pažymą priima, ji galioja visiems pagal Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013 finansuojamiems veiksmams; ja remdamasis dalyvis apskaičiuoja ir prašo kompensuoti sąnaudas. Priėmusi metodikos pažymą, Komisija priimtai metodikai nepriskiria jokių sisteminių ar pasikartojančių klaidų.

36 straipsnis

Pažymas suteikiantys auditoriai

1.   34 ir 35 straipsniuose nurodytas finansinės atskaitomybės pažymas ir metodikos pažymas išduoda nepriklausomas auditorius, kuris turi kvalifikaciją atlikti teisės aktuose nustatytą apskaitos dokumentų auditą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB (28) ar panašius nacionalinius reguliavimo aktus, arba kompetentingas nepriklausomas valstybės tarnautojas, kurio teisinį veiksnumą atlikti dalyvio auditą patvirtino atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos ir kuris nedalyvavo rengiant finansines ataskaitas.

2.   Komisijos, Audito Rūmų ar Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) prašymu finansinės atskaitomybės ir metodikos pažymas išdavęs auditorius leidžia susipažinti su patvirtinamaisiais dokumentais ir audito darbiniais dokumentais, kuriais remiantis buvo išduota finansinės atskaitomybės arba metodikos pažyma.

37 straipsnis

Sudėtinis finansavimas

Veiksmui, kuriam skirta Sąjungos biudžeto dotacija, gali būti skiriama dotacija ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, jeigu dotacijomis nekompensuojami tie patys sąnaudų elementai.

IV   Skirsnis

Garantijos

38 straipsnis

Dalyvio garantijų fondas

1.   Įsteigiamas Dalyvio garantijų fondas (toliau – Fondas), kurio lėšomis pagal šiame reglamente nustatytas taisykles dengiama Sąjungai priklausančių lėšų nesugrąžinimo rizika, susijusi su veiksmais, finansuojamais Komisijos dotacijomis pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB ir Komisijos ar Sąjungos finansavimo įstaigų dotacijomis pagal programą „Horizontas 2020“. Fondas pakeičia ir perima pagal Reglamentą (EB) Nr. 1906/2006 įsteigtą Dalyvio garantijų fondą.

2.   Fondas veikia pagal 39 straipsnį. Fonde susikaupusios palūkanos įtraukiamos į Fondą ir skiriamos išimtinai 39 straipsnio 3 dalyje nustatytiems tikslams.

3.   Kai palūkanų neužtenka padengti 39 straipsnio 3 dalyje aprašytoms operacijoms, Fondas nenaudojamas, ir Komisija ar atitinkama Sąjungos finansavimo įstaiga tiesiogiai iš dalyvių ar trečiųjų šalių susigrąžina skolos sumą.

4.   Fondas laikomas pakankama garantija pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Iš dalyvių negali būti priimama ar reikalaujama papildomos garantijos ar užstato, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje aprašytu atveju.

5.   Pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomų veiksmų dalyviai, kurių riziką dengia Fondas, įneša veiksmui skiriamo Sąjungos finansavimo 5 % dydžio įnašą. Pabaigus veiksmą, į Fondą įnešta suma per koordinatorių grąžinama dalyviams.

6.   Dalyvių 5 dalyje nustatyto įnašo į Fondą dydis gali būti sumažintas, remiantis tarpiniu programos „Horizontas 2020“ vertinimu.

39 straipsnis

Fondo veikimas

1.   Fondą valdo Sąjunga, atstovaujama Komisijos, kuri dalyvių vardu atlieka vykdomojo atstovo funkcijas susitarime dėl dotacijos nustatytomis sąlygomis.

Komisija gali valdyti Fondą tiesiogiai arba pavesti finansinį Fondo valdymą Europos investiciniam bankui arba atitinkamai finansų įstaigai (toliau – bankas-depozitorius). Bankas-depozitorius valdo Fondą pagal Komisijos nurodymus.

2.   Dalyvių įnašas į Fondą gali būti išskaičiuotas iš pradinės išankstinio finansavimo sumos ir sumokėtas į Fondą dalyvių vardu.

3.   Kai dalyvis privalo sumokėti Sąjungai priklausančias sumas, Komisija, nedarydama poveikio sankcijoms, kurios gali būti taikomos įsipareigojimų nevykdančiam dalyviui, gali imtis vieno iš šių veiksmų:

a)

pervesti ar nurodyti bankui-depozitoriui tiesiogiai pervesti iš Fondo mokėtiną sumą veiksmo koordinatoriui. Tas pervedimas atliekamas po to, kai įsipareigojimo nevykdęs dalyvis baigia dalyvavimą ar jo dalyvavimas nutraukiamas, jei veiksmas tebevykdomas, o likusieji dalyviai sutinka veiksmą įgyvendinti laikydamiesi tų pačių tikslų. Iš Fondo pervestos sumos laikomos Sąjungos finansiniu įnašu;

b)

faktiškai susigrąžinti tą sumą iš Fondo.

Komisija Fondo naudai išduoda vykdomąjį raštą sumoms iš to dalyvio ar trečiosios šalies susigrąžinti. Laikydamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, Komisija tuo tikslu gali priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo.

4.   Susigrąžintos sumos yra Fondui priskirtos įplaukos, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalyje. Įsisavinus visas dotacijas, kurių riziką dengia Fondas, visas Fonde likusias sumas Komisija susigrąžina ir įtraukia jas į Sąjungos biudžetą, laikydamasi teisėkūros institucijos sprendimų.

III   SKYRIUS

Ekspertai

40 straipsnis

Nepriklausomų ekspertų skyrimas

1.   Komisija ir, kai tinka, finansavimo įstaigos gali paskirti nepriklausomus ekspertus, kurie vertintų pasiūlymus pagal 15 straipsnį arba konsultuotų ar padėtų:

a)

vertinant pasiūlymus;

b)

vykdant pagal Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, taip pat pagal ankstesnes mokslinių tyrimų ir (arba) inovacijų programas vykdomų veiksmų įgyvendinimo stebėseną;

c)

įgyvendinant Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ar programas, įskaitant programą „Horizontas 2020“, taip pat kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užtikrinant jos veikimą;

d)

vertinant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas;

e)

formuojant Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, įskaitant būsimų programų rengimą.

2.   Nepriklausomi ekspertai parenkami remiantis jų gebėjimais, patirtimi ir žiniomis, tinkamomis jiems paskirtoms užduotims atlikti. Jei nepriklausomi ekspertai turi dirbti su įslaptinta informacija, prieš juos skiriant reikia atlikti atitinkamą patikimumo patikrinimą.

Siekiant sudaryti kandidatų duomenų bazę, nepriklausomi ekspertai nustatomi ir atrenkami pagal kandidatūrų teikimo kvietimus, skirtus fiziniams asmenims arba atitinkamoms organizacijoms, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų agentūroms, mokslinių tyrimų įstaigoms, universitetams, standartizavimo organizacijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms ar įmonėms.

Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga gali atrinkti bet kurį tinkamą kvalifikaciją turintį asmenį, neįtrauktą į duomenų bazę, kai mano, kad tai reikalinga, tinkamai pagrįstais atvejais ir taikydama skaidrumo principą.

Skirdama nepriklausomus ekspertus Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga imasi atitinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad ekspertų ir vertinimo grupių sudėtis būtų subalansuota įvairios kvalifikacijos, patirties, žinių, geografinės įvairovės ir lyties požiūriu, ir atsižvelgiant į padėtį veiksmo srityje. Atitinkamais atvejais taip pat turi būti siekiama išlaikyti privačiojo ir viešojo sektorių pusiausvyrą.

Skirdama nepriklausomus ekspertus Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga gali paprašyti patariamųjų organų konsultacijos. Europos mokslinių tyrimų tarybos mažai tirtų sričių veiksmams Komisija skiria ekspertus remdamasi Europos mokslinių tyrimų tarybos mokslo komiteto pasiūlymu.

3.   Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga užtikrina, kad ekspertas, kuriam kilo interesų konfliktas, susijęs su klausimu, kuriuo jis prašomas pateikti nuomonę, nevertintų to konkretaus klausimo, nekonsultuotų ar nepadėtų jį sprendžiant.

4.   Visas keitimasis informacija su nepriklausomais ekspertais, įskaitant susitarimų dėl jų skyrimo sudarymą ir visus jų pakeitimus, gali vykti pasitelkus elektronines keitimosi informacija sistemas, kurias sukūrė Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1268/2012 287 straipsnio 4 dalyje.

5.   Bent kartą per metus Komisijos ar atitinkamos finansavimo įstaigos interneto svetainėje skelbiami individualiai paskirtų ekspertų, kurie padėjo Komisijai ar finansavimo įstaigoms įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013 ir Sprendimą 2013/743/ES, vardai ir pavardės bei jų kompetencijos sritys. Tokia informacija renkama, tvarkoma ir skelbiama vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 45/2001.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

REZULTATŲ PANAUDOJIMO IR SKLAIDOS TAISYKLĖS

I   SKYRIUS

Dotacijos

I   Skirsnis

Rezultatai

41 straipsnis

Rezultatų nuosavybė

1.   Rezultatai priklauso juos sukūrusiam dalyviui.

2.   Kai rezultatus kartu sukuria keli veiksmo dalyviai ir kai jų atitinkamas įnašas į bendrus rezultatus negali būti tiksliai nustatytas arba kai tokių bendrų rezultatų neįmanoma atskirti atitinkamų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos prašymo, įgijimo ar išsaugojimo tikslais, tokių rezultatų nuosavybė yra bendra. Laikydamiesi įsipareigojimų pagal susitarimą dėl dotacijos bendrasavininkiai sudaro susitarimą dėl tos bendros nuosavybės paskirstymo ir naudojimosi ja sąlygų. Bendrasavininkiai gali susitarti nebesinaudoti bendros nuosavybės teisėmis; jie gali nuspręsti pasirinkti alternatyvią tvarką, inter alia, perduoti savo nuosavybės teises vienam savininkui, suteikiant kitiems dalyviams prieigos teises, kai rezultatai sukuriami.

Jeigu bendros nuosavybės susitarime nenustatyta kitaip, kiekvienas iš bendrasavininkių turi teisę suteikti trečiosioms šalims neišimtines licencijas naudotis bendrai turimais rezultatais be teisės į sublicenciją, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)

kitiems bendrasavininkiams pranešama iš anksto;

b)

kitiems bendrasavininkiams suteikiama teisinga ir pagrįsta kompensacija.

3.   Jeigu darbuotojai ar kita dalyviui dirbanti šalis turi teisę pareikalauti teisių į sukurtus rezultatus, atitinkamas dalyvis užtikrina, kad tomis teisėmis būtų galima naudotis nepažeidžiant dalyvio įsipareigojimų pagal susitarimą dėl dotacijos.

42 straipsnis

Rezultatų apsauga

1.   Jeigu rezultatai gali būti (arba pagrįstai manoma, kad jie gali būti) panaudojami komercinėje ar pramoninėje veikloje, dalyvis, kuriam tie rezultatai priklauso, ištiria jų apsaugos galimybes. Jei pagal aplinkybes tai įmanoma, tikslinga ir pagrįsta, dalyvis deramai apsaugo juos tinkamą laikotarpį tinkamoje teritorijoje deramai atsižvelgdamas į savo teisėtus interesus ir į teisėtus kitų veiksmo dalyvių interesus, ypač komercinius interesus.

2.   Kai Sąjungos finansavimą gavęs dalyvis neketina apsaugoti savo sukurtų rezultatų ne dėl to, kad tai neįmanoma pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę arba kad jis neturi komercinio ar pramoninio panaudojimo potencialo, ir išskyrus atvejus, kai siekdamas apsaugoti rezultatus dalyvis ketina juos perduoti kitam valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje įsisteigusiam teisės subjektui, tas dalyvis informuoja Komisiją arba atitinkamą finansavimo įstaigą prieš pradedant tų rezultatų sklaidą. Komisija Sąjungos vardu arba atitinkama finansavimo įstaiga, gavusi atitinkamo dalyvio sutikimą, gali perimti tų rezultatų nuosavybę ir imtis reikiamų veiksmų, kad užtikrintų adekvačią jų apsaugą.

Dalyvis gali atsisakyti duoti sutikimą, tik jei įrodo, kad jo teisėtiems interesams būtų padaryta reikšminga žala. Su tais rezultatais susijusi sklaida negali būti vykdoma, kol Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga nepriėmė sprendimo neperimti rezultatų nuosavybės arba kol nenusprendė pati perimti nuosavybę ir kol nesiėmė reikiamų veiksmų jų apsaugai užtikrinti. Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga priima tokį sprendimą nepagrįstai nedelsdama. Susitarime dėl dotacijos tam nustatomos laiko ribos.

3.   Kai Sąjungos finansavimą gavęs dalyvis ketina atsisakyti rezultatų apsaugos arba ketina nebesiekti tokios apsaugos pratęsimo ne dėl komercinio ar pramoninio panaudojimo potencialo stokos laikotarpiu, kuris neviršija penkerių metų po likučio apmokėjimo, jis informuoja Komisiją arba atitinkamą finansavimo įstaigą, kuri gali tęsti ar plėsti apsaugą perimdama tų rezultatų nuosavybę. Dalyvis gali atsisakyti duoti sutikimą tik tuo atveju, jei įrodo, kad jo teisėtiems interesams būtų padaryta reikšminga žala. Susitarime dėl dotacijos tam nustatomos laiko ribos.

43 straipsnis

Rezultatų panaudojimas ir sklaida

1.   Kiekvienas Sąjungos finansavimą gavęs dalyvis deda visas pastangas, kad panaudotų turimus rezultatus arba kad tuos rezultatus panaudotų kitas teisės subjektas, visų pirma perduodamas ir licencijuodamas rezultatus pagal 44 straipsnį.

Susitarime dėl dotacijos nustatomi visi papildomi naudojimo įsipareigojimai. Mokslinio tyrimo, kuriuo potencialiai sprendžiami svarbūs visuomenės uždaviniai, atveju papildomi panaudojimo įsipareigojimai gali apimti licencijavimą neišimtinėmis sąlygomis. Visi tokie papildomi įsipareigojimai nurodomi darbo programoje ar darbo plane.

2.   Laikydamasis su intelektinės nuosavybės apsauga, saugumo taisyklėmis ar teisėtais interesais susijusių apribojimų kiekvienas dalyvis tinkamomis priemonėmis kuo greičiau vykdo jam priklausančių rezultatų sklaidą. Susitarime dėl dotacijos tam gali būti nustatomos laiko ribos.

Susitarime dėl dotacijos nustatomi visi papildomi sklaidos įsipareigojimai ir jie nurodomi darbo programoje ar darbo plane.

Kalbant apie rezultatų sklaidą per mokslinius leidinius, atvira prieiga taikoma laikantis susitarime dėl dotacijos nustatytų sąlygų. Su atvira prieiga prie mokslinių leidinių, parengtų remiantis pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamais moksliniais tyrimais, susijusios išlaidos, patirtos veiksmo vykdymo metu, yra tinkamos finansuoti pagal susitarimo dėl dotacijos sąlygas. Deramai atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 18 straipsnį, susitarime dėl dotacijos nenumatomos sąlygos dėl atviros prieigos prie leidinių; dėl to pasibaigus veiksmui atsirastų papildomų leidybos sąnaudų.

Kalbant apie mokslinių tyrimų duomenų sklaidą, susitarime dėl dotacijos, atsižvelgiant į atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų ir jų apsaugą, gali būti nustatytos sąlygos, kuriomis suteikiama atvira prieiga prie tokių rezultatų, ypač Europos mokslinių tyrimų tarybos mažai tirtų sričių mokslinių tyrimuose ir ateities ir besiformuojančių technologijų (toliau – ABT) mokslinių tyrimuose ar kitose atitinkamose srityse, atsižvelgiant į teisėtus dalyvių interesus ir visus apribojimus, kylančius dėl duomenų apsaugos taisyklių, saugumo taisyklių ar intelektinės nuosavybės teisių. Tokiais atvejais darbo programoje arba darbo plane nurodoma, ar reikia vykdyti mokslinių tyrimų duomenų sklaidą taikant atvirą prieigą.

Kitiems dalyviams iš anksto pranešama apie sklaidos veiklą. Gavęs pranešimą dalyvis gali prieštarauti tik įrodęs, kad numatoma sklaida būtų padaryta reikšminga žala su jo rezultatais ar pirmine informacija susijusiems jo interesams. Tokiais atvejais sklaida gali būti vykdoma tik ėmusis atitinkamų veiksmų tems teisėtiems interesams apsaugoti. Susitarime dėl dotacijos tam nustatomos laiko ribos.

3.   Kad Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga galėtų vykdyti stebėseną ir sklaidą, dalyviai pateikia visą informaciją apie su panaudojimu ir sklaida susijusią savo veiklą ir pateikia reikiamą dokumentaciją susitarime dėl dotacijos nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į teisėtus informaciją pateikusių dalyvių interesus, tokia informacija skelbiama viešai. Susitarime dėl dotacijos, inter alia, nustatomos su tokiais ataskaitų teikimo įsipareigojimais susijusios laiko ribos.

4.   Visose patento paraiškose, standartuose, publikacijose ar kitaip skleidžiant rezultatus, taip pat ir elektroniniu pavidalu, jei įmanoma, nurodoma (gali būti naudojamos vaizdinės priemonės), kad veiksmą finansiškai parėmė Sąjunga. Tos nuorodos sąlygos nustatomos susitarime dėl dotacijos.

44 straipsnis

Rezultatų perdavimas ir licencijavimas

1.   Dalyvis, perduodamas rezultatų nuosavybę, jų perėmėjui perduoda su rezultatais susijusius susitarime dėl dotacijos nustatytus įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą perduoti tuos įsipareigojimus vėlesniam teisių perėmėjui.

Nedarant poveikio susijungimams ir įsigijimams taikomais įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytiems konfidencialumo įsipareigojimams, kai dalyvis ketina perduoti rezultatus, kol kiti dalyviai dar turi prieigos prie rezultatų teises arba vis dar gali prašyti suteikti šias teises, jis turi kitus dalyvius iš anksto įspėti, taip pat suteikti pakankamai informacijos apie naująjį rezultatų savininką, kad kiti dalyviai galėtų išsinagrinėti, kaip numatomas perdavimas paveiks galimybę pasinaudoti prieigos prie rezultatų teisėmis.

Po pranešimo dalyvis gali prieštarauti nuosavybės perdavimui, jei įrodo, kad ketinamas perdavimas neigiamai paveiktų jo galimybę naudotis prieigos teisėmis. Tokiu atveju perdavimas negali įvykti tol, kol atitinkami dalyviai nepasiekė susitarimo. Susitarime dėl dotacijos tam nustatomos laiko ribos.

Kiti dalyviai iš anksto raštu susitarę gali atsisakyti savo teisės į išankstinį pranešimą ir į prieštaravimą vieno dalyvio nuosavybės teisės perdavimui konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai.

2.   Jei galima naudotis prieigos prie rezultatų teisėmis, o dalyvis, kuriam priklauso rezultatai, vykdo visus papildomus naudojimosi įsipareigojimus, jis bet kokiam teisės subjektui gali suteikti licencijas ar kitaip suteikti teisę jais naudotis, įskaitant išimtinę teisę. Išimtinės naudojimosi rezultatais licencijos gali būti suteikiamos, jeigu visi kiti atitinkami dalyviai sutinka atsisakyti naudojimosi teisių.

3.   Susitarime dėl dotacijos gali būti numatyta, kad Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga gali prieštarauti rezultatų, kuriuos sukūrė Sąjungos finansavimą gavę dalyviai, nuosavybės perdavimui arba išimtinės licencijos suteikimui trečiosioms šalims, įsisteigusioms su programa „Horizontas 2020“ nesusijusioje trečiojoje šalyje, jeigu mano, kad išimtinės licencijos suteikimas ar nuosavybės perdavimas neatitinka Sąjungos ekonomikos konkurencingumo didinimo interesų arba yra nesuderinamas su etikos principais ar saugumo nuostatomis.

Tokiais atvejais, kol Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga nėra įsitikinusi, kad bus imtasi atitinkamų apsaugos priemonių, nuosavybės teisės neperduodamos ir išimtinė licencija neišduodama.

Tam tikrais atvejais susitarime dėl dotacijos numatoma, kad Komisijai ar atitinkama finansavimo įstaigai turi būti iš anksto pranešama apie kiekvieną tokį nuosavybės perdavimą ar išimtinės licencijos suteikimą. Susitarime dėl dotacijos tam nustatomos laiko ribos.

II   Skirsnis

Prieigos prie pirminės informacijos ir rezultatų teisės

45 straipsnis

Pirminė informacija

Dalyviai bet kuriuo būdu raštiškame susitarime nurodo su savo veiksmu susijusią pirminę informaciją.

46 straipsnis

Prieigos teisių principai

1.   Visi prašymai pasinaudoti prieigos teisėmis arba prieigos teisių atsisakymai pateikiami raštu.

2.   Jei rezultatų ar pirminės informacijos, prie kurių prašoma prieigos, savininkas nėra susitaręs kitaip, prieigos teisės neapima teisės į sublicenciją.

3.   Iki susitarimo dėl dotacijos sudarymo to paties veiksmo dalyviai vienas kitą informuoja apie visus teisinius apribojimus ar ribas, kuriomis ribojama prieigos prie jų pirminės informacijos teisė. Susitarimuose dėl pirminės informacijos, kuriuos vėliau sudaro dalyvis, užtikrinama, kad galima būtų naudotis visomis prieigos teisėmis.

4.   Dalyvavimo veiksme pabaiga nedaro poveikio tokio dalyvio įsipareigojimui suteikti prieigą pagal susitarime dėl dotacijos nustatytas sąlygas.

5.   Konsorciumo susitarime gali būti numatyta, kad dalyviui, kuris nevykdo įsipareigojimų ir jų nepradeda vėl vykdyti, atimamos prieigos teisės.

47 straipsnis

Įgyvendinimui skirtos prieigos teisės

1.   Dalyvis naudojasi prieigos prie kito dalyvio rezultatų tame pačiame veiksme teisėmis, jeigu tų rezultatų jam reikia veiksme numatytam jo darbui atlikti.

Tokia prieiga suteikiama be autorinio honoraro.

2.   Dalyvis naudojasi prieigos prie kito dalyvio pirminės informacijos tame pačiame veiksme teisėmis, jeigu tos pirminės informacijos jam reikia jo veiksme numatytam darbui atlikti ir laikydamasis apribojimų ar ribų pagal 46 straipsnio 3 dalį.

Tokia prieiga suteikiama be autorinio honoraro, nebent prieš prisijungdami prie susitarimo dėl dotacijos dalyviai susitarė kitaip.

48 straipsnis

Panaudojimui skirtos prieigos teisės

1.   Dalyvis naudojasi prieigos prie kito dalyvio rezultatų tame pačiame veiksme teisėmis, jeigu tų rezultatų jam reikia tam, kad pasinaudotų savo rezultatais.

Laikantis susitarimo, tokia prieiga suteikiama teisingomis ir pagrįstomis sąlygomis.

2.   Dalyvis naudojasi prieigos prie kito dalyvio pirminės informacijos tame pačiame veiksme teisėmis, jeigu tos pirminės informacijos jam reikia tam, kad pasinaudotų savo rezultatais, ir laikydamasis apribojimų ar ribų pagal 46 straipsnio 3 dalį.

Laikantis susitarimo, tokia prieiga suteikiama teisingomis ir pagrįstomis sąlygomis.

3.   Jei konsorciumo susitarime nenurodyta kitaip, valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje įsisteigęs susijęs subjektas taip pat turi prieigos prie rezultatų teises ir, laikantis visų apribojimų ar ribų pagal 46 straipsnio 3 dalį, prieigos prie pirminės informacijos teises teisingomis ir pagrįstomis sąlygomis, jei tų rezultatų ir pirminės informacijos reikia tam, kad būtų galima pasinaudoti dalyvio, su kuriuo jis susijęs, sukurtais rezultatais. Jei nesusitarta kitaip pagal 46 straipsnio 2 dalį, prašymas dėl tokių prieigos teisių pateikiamas tiesiogiai dalyviui, kuriam priklauso rezultatai ar pirminė informacija, ir jis tiesiogiai suteikia tokias teises.

4.   Prašymas dėl prieigos pagal 1, 2 ar 3 dalis gali būti teikiamas per vienus metus nuo veiksmo pabaigos, nebent dalyviai susitaria dėl skirtingo laikotarpio.

49 straipsnis

Sąjungos ir valstybių narių prieigos teisės

1.   Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros tinkamai pagrįstu Sąjungos politikos ar programų plėtojimo, įgyvendinimo ir stebėsenos tikslu turi prieigos tik prie Sąjungos finansavimą gavusio dalyvio rezultatų teises. Tokios prieigos teisės suteikiamos tik nekomerciniam ir nekonkurenciniam naudojimui.

Tokia prieiga suteikiama be autorinio honoraro.

2.   Veiksmų įgyvendinant konkretų tikslą „Saugi visuomenė. Europos ir jos piliečių laisvės ir saugumo apsauga“, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 I priedo III dalyje, atveju, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, taip pat valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos šios srities politikos ar programų plėtojimo, įgyvendinimo ir stebėsenos tikslais turi reikalingas prieigos prie Sąjungos finansavimą gavusio dalyvio rezultatų teises. Tokios prieigos teisės suteikiamos tik nekomerciniam ir nekonkurenciniam naudojimui. Tokios prieigos teisės suteikiamos be autorinio honoraro ir pagal dvišalį susitarimą, kuriuo apibrėžiamos konkrečios sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tos teisės bus naudojamos tik numatytu tikslu ir kad bus nustatyti atitinkami konfidencialumo įsipareigojimai. Tokios prieigos teisės netaikomos dalyvio pirminei informacijai. Prašančioji valstybė narė, Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra apie tokius prašymus praneša visoms valstybėms narėms. Įslaptintos informacijos atžvilgiu taikomos Komisijos saugumo taisyklės.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOS NUOSTATOS

50 straipsnis

Prizai

1.   Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas kaip prizai, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 VII antraštinėje dalyje ir Reglamente (ES) Nr. 1268/2012.

2.   Prizai teikiami su sąlyga, kad prisiimami atitinkami viešinimo įsipareigojimai. Rezultatų sklaidai taikoma šio reglamento III antraštinė dalis. Darbo programoje ar darbo plane gali būti nustatyti specialūs įsipareigojimai dėl panaudojimo ir sklaidos.

51 straipsnis

Viešieji pirkimai, ikiprekybiniai viešieji pirkimai ir inovacinių sprendimų viešieji pirkimai

1.   Viešiesiems pirkimams, kuriuos savo vardu ar kartu su valstybėmis narėmis vykdo Komisija, taikomos viešųjų pirkimų taisyklės, nustatytos Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Reglamente (ES) Nr. 1268/2012.

2.   Sąjungos finansavimas gali vykti kaip Komisijos ar atitinkamos finansavimo įstaigos savo vardu arba kartu su valstybių narių ir asocijuotųjų šalių perkančiosiomis organizacijomis vykdomi ikiprekybiniai viešieji pirkimai ar inovacinių sprendimų viešieji pirkimai.

Viešųjų pirkimų procedūros:

a)

atitinka skaidrumo, nediskriminavimo, vienodų galimybių, patikimo finansų valdymo, proporcingumo principus, konkurencijos taisykles ir, kai taikoma, direktyvas 2004/17/EB, 2004/18/EB ir 2009/81/EB arba, kai Komisija veikia savo vardu, Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

b)

gali numatyti specialias sąlygas, pavyzdžiui, kad vieta, kur turėtų būti įgyvendinama ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais užsakoma veikla, gali būti tik valstybių narių ir su programa „Horizontas 2020“ susijusių šalių teritorijoje, kai tai galima tinkamai pagrįsti veiksmų tikslais;

<

c)

gali leisti pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis („kelių sutarčių skyrimas“);