(1)

Europos palydovinės navigacijos politikos tikslas – aprūpinti Sąjungą dviem palydovinės navigacijos sistemomis – pagal Galileo programą sukurta sistema ir EGNOS sistema (toliau – sistemos). Šios sistemos kuriamos atitinkamai pagal Galileo ir EGNOS programas. Kiekvienos sistemos infrastruktūrą sudaro palydovai ir antžeminių stočių tinklas;

(2)

Galileo programos tikslas – įdiegti ir eksploatuoti pirmąją pasaulinę palydovinės navigacijos ir padėties nustatymo infrastruktūrą, specialiai suprojektuotą naudoti civiliniais tikslais, kurią gali naudoti įvairūs Europos ir pasaulio vieši ir privatūs subjektai. Pagal Galileo programą sukurta sistema veikia nepriklausomai nuo kitų sistemų, kurios yra ar galėtų būti sukurtos, ir taip prisideda, be kita ko, prie strateginės Sąjungos autonomijos, kaip pabrėžė Europos Parlamentas ir Taryba;

(3)

EGNOS programos tikslas – gerinti veikiančių pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų (toliau – GNSS, angl. Global Navigation Satellite Systems) siunčiamų atvirų signalų ir pagal Galileo programą sukurtos sistemos atvirosios paslaugos signalų, kai jie pradės veikti, kokybę. Pagal EGNOS programą teikiamos paslaugos turėtų, teikiant tam prioritetą, apimti tas valstybių narių teritorijas, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje, šiuo tikslu įskaitant Azorų salas, Kanarų salas ir Madeirą;

(4)

Europos Parlamentas, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas nuolat reiškė visapusišką paramą Galileo ir EGNOS programoms;

(5)

Galileo ir EGNOS programų plėtojimui šiuo metu gerokai pažengus į priekį ir prasidėjus sistemų eksploatavimo etapui, būtina joms suteikti konkretų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima tenkinti jų reikmes, visų pirma valdymo ir saugumo reikmes, laikytis patikimo finansų valdymo reikalavimų ir skatinti sistemų naudojimą;

(6)

sistemos yra transeuropinių tinklų infrastruktūros, kurios yra naudojamos gerokai platesniu nei valstybių narių nacionalinės sienos mastu. Be to, šių sistemų siūlomos paslaugos padeda plėtoti įvairiausią ekonominę ir socialinę veiklą, įskaitant transeuropinius tinklus transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūrų srityse;

(7)

Galileo ir EGNOS programos yra pramonės politikos priemonės ir strategijos „Europa 2020“ dalis, kaip nurodyta 2010 m. lapkričio 17 d. Komisijos komunikate „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“. Jos taip pat nurodytos 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikate „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“. Tos programos, kurių bendra vertė siekia maždaug 130 mlrd. EUR laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2034 m. yra labai naudingos Sąjungos ekonomikai ir piliečiams;

(8)

vis daugiau ekonomikos sektorių, ypač transporto, telekomunikacijų, žemės ūkio ir energetikos, vis dažniau naudojasi palydovinėmis navigacijos sistemomis. Šios sistemos įvairiose srityse, pavyzdžiui, greitosios pagalbos, policijos, krizių ar sienų valdymo, gali būti naudingos ir viešosios valdžios institucijoms. Palydovinių navigacijos sistemų naudojimo plėtojimas duoda labai daug naudos ekonomikai, visuomenei ir aplinkai. Tokia socialinė ir ekonominė nauda gali būti suskirstyta į tris pagrindines kategorijas: tiesioginė nauda, susijusi su kosmoso rinkos augimu, tiesioginė nauda, susijusi su GNSS pagrįstų prietaikų ir paslaugų vartotojų rinkos augimu, ir netiesioginė nauda, susijusi su atsiradusiomis naujomis taikomosiomis programomis kituose sektoriuose ar technologijų perdavimu kitiems sektoriams, dėl kurių kuriamos naujos rinkos galimybės kituose sektoriuose, auga našumas visame pramonės sektoriuje ir užtikrinama nauda visuomenei, nes mažėja tarša ar didėja saugumo ir apsaugos lygiai;

(9)

todėl svarbu, kad Sąjunga remtų sistemomis pagrįstų prietaikų ir paslaugų plėtojimą. Tai leis Sąjungos piliečiams pasinaudoti sistemų privalumais ir užtikrinti, kad būtų išsaugotas visuomenės pasitikėjimas Galileo ir EGNOS programomis. Tinkama priemonė su GNSS pagrįstų prietaikų kūrimu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai finansuoti yra Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (toliau – programa „Horizontas 2020“), sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (2). Tačiau labai konkreti parengiamoji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos dalis turėtų būti finansuojama iš Galileo ir EGNOS programoms pagal šį reglamentą skirto biudžeto, kai tokia veikla susijusi su pagrindiniais elementais, kaip antai su Galileo sistemomis suderinamais lustų rinkiniais ir imtuvais, kurie palengvina prietaikų plėtojimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Vis dėlto dėl tokio finansavimo neturėtų kilti rizika pagal programas sukurtų infrastruktūrų įdiegimui ar eksploatavimui;

(10)

kadangi palydovinė navigacija vis plačiau naudojama įvairiose veiklos srityse, nutraukus paslaugų teikimą šiuolaikinė visuomenė ir daug ekonominės veiklos vykdytojų galėtų patirti daug nuostolių. Be to, dėl savo strateginės svarbos palydovinės navigacijos sistemos yra itin pažeidžiamos infrastruktūros, kurias galėtų būti bandoma panaudoti piktavališkai. Šie veiksniai galėtų pakenkti Sąjungos, jos valstybių narių ir piliečių saugumui. Todėl pagal Galileo ir EGNOS programas sukurtų infrastruktūrų projektavimo, plėtojimo, įdiegimo ir eksploatavimo etapais reikėtų atsižvelgti į saugumo reikalavimus laikantis standartinės praktikos;

(11)

Galileo programa sudaryta iš jau baigto nustatymo etapo, plėtojimo ir suderinimo etapo, kuris turėtų baigtis iki 2013 m., įdiegimo etapo, kuris prasidėjo 2008 m. ir turėtų būti baigtas 2020 m., ir eksploatavimo etapo, kuris turėtų laipsniškai prasidėti 2014–2015 m. siekiant, kad sistema visiškai veiktų 2020 m. Pirmieji keturi veikiantys palydovai buvo sukonstruoti ir paleisti plėtojimo ir suderinimo etape, o visa palydovų sistema turėtų būti baigta įdiegimo etapu ir papildoma eksploatavimo etapu. Atitinkamai turėtų būti plėtojama ir eksploatuojama susijusi antžeminė infrastruktūra;

(12)

EGNOS programos eksploatavimo etapas prasidėjo 2009 m. spalio mėn. pradėjus teikti atvirąją paslaugą ir 2011 m. kovo mėn. – žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. Safety of Life). Atsižvelgiant į techninius ir finansinius apribojimus ir remiantis tarptautiniais susitarimais, EGNOS sistemos teikiamų paslaugų geografinė aprėptis galėtų būti išplėsta į kitus pasaulio regionus, visų pirma į šalių kandidačių, trečiųjų šalių, kurios yra Bendro Europos dangaus narės, ir Europos kaimynystės politikos šalių teritorijas. Tačiau toks išplėtimas į kitus pasaulio regionus neturėtų būti finansuojamas iš Galileo ir EGNOS programoms pagal Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (3) skirtų biudžeto asignavimų ir dėl jo neturėtų būti atidedamas šios aprėpties išplėtimas į geografiniu požiūriu Europoje esančias valstybių narių teritorijas;

(13)

pirminis Galileo žmogaus gyvybės apsaugos paslaugos projektas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 683/2008 (4), buvo pertvarkytas, kad būtų užtikrintas jo sąveikumas su kitomis GNSS, veiksmingai reaguojama į žmogaus gyvybės apsaugos paslaugos naudotojų poreikius ir sumažintas reikiamos infrastruktūros sudėtingumas, rizika ir sąnaudos;

(14)

siekiant kuo labiau padidinti susidomėjimą EGNOS žmogaus gyvybės apsaugos paslauga, ji turėtų būti teikiama be tiesioginio naudotojo mokesčių. Kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1104/2011/ES (5), Galileo paslauga valstybinėms institucijoms (toliau - PVI) taip pat turėtų būti teikiama nemokamai šiems PVI užsakovams: valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai (toliau - EIVT) ir Sąjungos agentūroms, jei jos yra gavusios atitinkamą leidimą. Mokesčių nebuvimas nereiškia, kad tai paveiks nuostatas dėl kompetentingos PVI institucijos veikimo išlaidų, kaip nustatyta Sprendime Nr. 1104/2011/ES;

(15)

siekiant veiksmingiau panaudoti teikiamas paslaugas, pagal Galileo ir EGNOS programas sukurtos sistemos, tinklai ir paslaugos turėtų būti suderinti bei sąveikūs tarpusavyje ir, kiek tai įmanoma, su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir su įprastinėmis navigacijos priemonėmis, kai toks suderinamumas ir sąveikumas nustatyti tarptautiniame susitarime nedarant poveikio strateginės autonomijos tikslui;

(16)

kadangi Sąjunga iš esmės užtikrina visą Galileo ir EGNOS programų finansavimą, ji turėtų būti viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pertvarkyto vykdant tas programas, savininkė. Siekiant, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, turėtų būti sudaryti tinkami susitarimai su dabartiniais savininkais, visų pirma dėl pagrindinių infrastruktūrų dalių ir jų saugumo. Turėtų būti suprantama, kad nuostatos dėl nematerialiojo turto nuosavybės, įtvirtintos šiame reglamente, neapima teisių į nematerialųjį turtą, kuris pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus nėra perleidžiamas. Tokia Sąjungos nuosavybė neturėtų daryti poveikio Sąjungos galimybei, laikantis šio reglamento ir kai tai laikoma tikslinga atskirai įvertinus kiekvieną atvejį, suteikti tą turtą trečiosioms šalims arba juo disponuoti. Visų pirma Sąjunga turėtų galėti perleisti ar licencijuoti trečiosioms šalims su pagal Galileo ir EGNOS programas atliekamu darbu susijusias intelektinės nuosavybės teises. Siekiant palengvinti palydovinės navigacijos įsisavinimą rinkoje, reikia užtikrinti, kad trečiosios šalys galėtų kuo veiksmingiau pasinaudoti visų pirma su Galileo ir EGNOS programomis susijusiomis Sąjungos intelektinės nuosavybės teisėmis, įskaitant socialiniu ir ekonominiu lygmeniu;

(17)

šio reglamento nuostatos dėl nuosavybės netaikomos ne pagal Galileo ir EGNOS programas sukurtam ar pertvarkytam turtui. Vis dėlto kai kuriais atvejais toks turtas galėtų būti susijęs su programų vykdymo rezultatais. Siekiant skatinti naujų technologijų plėtojimą ne pagal Galileo ir EGNOS programas, Komisija turėtų skatinti trečiąsias šalis atkreipti jų dėmesį į atitinkamą nematerialųjį turtą ir, kai tai būtų naudinga programoms, vesti derybas dėl tinkamo jo panaudojimo sąlygų;

(18)

Sąjunga turėtų visiškai finansuoti Galileo programos įdiegimo ir eksploatavimo etapus ir EGNOS programos eksploatavimo etapą. Vis dėlto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) valstybės narės turėtų galėti remdamosi atitinkamais susitarimais skirti Galileo ir EGNOS programoms papildomų lėšų arba įnašus natūra, siekiant finansuoti papildomas programų dalis, susijusias su galimais konkrečiais atitinkamų valstybių narių tikslais. Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos taip pat turėtų galėti paremti programas;

(19)

siekiant užtikrinti Galileo ir EGNOS programų tęstinumą ir stabilumą ir atsižvelgiant į jų europinį aspektą ir jų teikiamą Europos pridėtinę vertę, finansinio planavimo laikotarpiais reikia pakankamo ir nuoseklaus finansavimo. Taip pat reikia nurodyti sumą, kurios reikia laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Galileo programos įdiegimo etapui pabaigti bei Galileo ir EGNOS programų eksploatavimo etapams finansuoti;

(20)

Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 skiriama ne daugiau kaip 7 071,73 mln. EUR dabartinėmis kainomis su Galileo ir EGNOS programomis susijusiems veiksmams finansuoti laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Siekiant aiškumo ir tam, kad būtų padedama lengviau kontroliuoti sąnaudas, ta bendra suma turėtų būti padalyta į įvairias kategorijas. Vis dėlto, siekiant lankstumo ir sklandaus programų įgyvendinimo, Komisija turėtų galėti perkelti lėšas iš vienos kategorijos į kitą. Programos veikla taip pat turėtų apimti sistemų ir jų veikimo apsaugą, įskaitant palydovų paleidimo metu. Šiuo atžvilgiu dalis išlaidų, skirtų tokią apsaugą užtikrinančioms paslaugoms, galėtų būti finansuojama iš Galileo ir EGNOS programoms skirto biudžeto, jeigu laikantis griežtos sąnaudų valdymo politikos ir neviršijant didžiausios sumos, nustatytos Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, tam dar liktų lėšų. Toks įnašas turėtų būti naudojamas tik duomenims ir paslaugoms teikti, o ne infrastruktūrai pirkti. Šiuo reglamentu siekiant tęsti Galileo ir EGNOS programų įgyvendinimą nustatomas finansinis paketas, kuris per metinę biudžeto tvirtinimo procedūrą Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7) 17 punkte;

(21)

šiame reglamente reikėtų apibrėžti veiklos kryptis, kurioms turi būti skiriami Sąjungos biudžeto asignavimai, skirti Galileo ir EGNOS programoms 2014–2020 m. laikotarpiu. Tokie asignavimai turėtų būti daugiausia skiriami su Galileo programos įdiegimo etapu susijusiai veiklai, įskaitant to etapo valdymo ir stebėsenos veiklai, taip pat veiklai, susijusiai su pagal Galileo programą sukurtos sistemos eksploatavimu, įskaitant išankstinius ar parengiamuosius tos programos eksploatavimo etapo darbus, taip pat veiklai, susijusiai su EGNOS sistemos eksploatavimu. Jie taip pat turėtų būti skiriami tam tikrai kitai veiklai finansuoti, kad būtų valdomi Galileo ir EGNOS programų tikslai ir jų siekiama, visų pirma pagrindinių elementų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai paramai, kaip antai su Galileo sistemomis suderinamiems lustų rinkiniams ir imtuvams, įskaitant atitinkamus padėties nustatymo ir vientisumo stebėjimo programinės įrangos modulius. Tie elementai sudaro infrastruktūrų siūlomų paslaugų ir vartotojams skirtų prietaikų sąsajas ir palengvina prietaikų kūrimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Jų plėtojimas labai prisideda prie kuo didesnės socialinės ir ekonominės naudos užtikrinimo, nes sudaro palankesnes sąlygas siūlomų paslaugų įsisavinimui rinkoje. Komisija turėtų kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti vykdomos išlaidų valdymo strategijos ataskaitą;

(22)

svarbu pažymėti, kad į planuojamas 2014–2020 m. laikotarpio sistemų investicijų ir eksploatavimo sąnaudas nėra įtraukti jokie nenumatyti finansiniai įsipareigojimai, kuriuos Sąjunga gali privalėti prisiimti, visų pirma įsipareigojimai, susiję su atsakomybe, kylančia dėl paslaugų teikimo arba sistemų priklausymo Sąjungai, ypač bet kokio sistemų veikimo sutrikimo atveju. Komisija tų įsipareigojimų atžvilgiu atlieka specifinę analizę;

(23)

taip pat reikėtų pabrėžti, kad šiame reglamente numatyti biudžeto ištekliai nedengia programai „Horizontas 2020“ skirtomis lėšomis finansuotų darbų, pvz., susijusių su sistemai sukurtų prietaikų plėtra. Tokie darbai padės veiksmingiau panaudoti pagal Galileo ir EGNOS programas teikiamas paslaugas, užtikrinti didelę Sąjungos investicijų grąžą, kuri duos socialinės ir ekonominės naudos, ir padidinti praktines Sąjungos verslo subjektų žinias apie palydovinės navigacijos technologiją. Komisija turėtų užtikrinti skirtingiems programų aspektams skirtų finansavimo šaltinių skaidrumą ir aiškumą;

(24)

be to, pajamas iš sistemų, visų pirma gautas už komercinės paslaugos teikimą pasinaudojant pagal Galileo programą sukurta sistema, turėtų gauti Sąjunga, kad būtų iš dalies užtikrintas ankstesnių jos investicijų kompensavimas, ir tos pajamos turėtų būti naudojamos Galileo ir EGNOS programų tikslams paremti. Pajamų paskirstymo sistema taip pat galėtų būti nustatyta sutartyse, sudarytose su privataus sektoriaus subjektais;

(25)

siekiant išvengti didesnių nei numatyta sąnaudų ir vėlavimo, kurie pakenkė Galileo ir EGNOS programų įgyvendinimui praeityje, būtina dėti daugiau pastangų papildomų sąnaudų ir (arba) vėlavimo rizikai valdyti, kaip reikalavo Europos Parlamentas 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl Europos palydovinės navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūros: įgyvendinimo vertinimas, būsimi iššūkiai ir finansavimo perspektyvos (8) ir Taryba 2011 m. kovo 31 d. išvadose, bei kaip nurodyta 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“;

(26)

kad Galileo ir EGNOS programų viešasis valdymas būtų patikimas reikia, pirma, griežtai atskirti Komisijos, Europos GNSS agentūros ir Europos kosmoso agentūros (toliau – EKA) atsakomybės sritis ir užduotis ir, antra, laipsniškai pritaikyti valdymą sistemų eksploatavimo reikmėms;

(27)

kadangi Komisija atstovauja Sąjungai, kuri iš esmės vienintelė finansuoja Galileo ir EGNOS programas ir yra sistemų savininkė, Komisija turėtų būti atsakinga už tų programų įgyvendinimą ir užtikrinti jų bendrą priežiūrą. Ji turėtų valdyti pagal šį reglamentą programoms skirtas lėšas ir užtikrinti, kad visi su programomis susiję veiksmai būtų įgyvendinti, o Europos GNSS agentūros ir EKA atsakomybės sritys ir užduotys būtų aiškiai atskirtos. Šiuo tikslu be bendrosios atsakomybės užduočių ir kitų šiuo reglamentu jai pavestų užduočių reikėtų Komisijai paskirti konkrečias užduotis. Siekdama optimaliau panaudoti skirtingų suinteresuotųjų subjektų išteklius ir žinias, Komisija, laikydamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, įgaliojimų delegavimo susitarimais turėtų galėti deleguoti tam tikras užduotis;

(28)

atsižvelgiant į Galileo ir EGNOS programų sistemų antžeminės infrastruktūros svarbą ir šios infrastruktūros poveikį sistemų saugumui, infrastruktūros vietos nustatymas turėtų būti viena iš konkrečių užduočių, kurios priskiriamos Komisijai. Sistemų antžeminės infrastruktūros įdiegimas turėtų toliau vykti laikantis atviro ir skaidraus proceso. Tokios infrastruktūros vieta turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į geografinius ir techninius apribojimus, susijusius su optimaliu antžeminės infrastruktūros geografiniu paskirstymu ir tuo, kad galbūt jau esama įrengimų bei įrangos, kurie yra tinkami atitinkamoms užduotims vykdyti, taip pat užtikrinant, kad tenkinami su kiekviena antžemines stotimi susiję saugumo poreikiai ir įvykdomi nacionaliniai kiekvienos valstybės narės saugumo reikalavimai;

(29)

Europos GNSS agentūra buvo įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 912/2010 (9), kad būtų pasiekti Galileo ir EGNOS programų tikslai ir atliktos tam tikros su tų programų pažanga susijusios užduotys. Ji yra Sąjungos agentūra, kuri priskiriama Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1605/2012 apibrėžtoms įstaigoms ir kuriai taikomi Sąjungos agentūroms nustatyti reikalavimai. Jai turėtų būti pavestos tam tikros užduotys, susijusios su programų saugumu ir su galimu jos paskyrimu kompetentinga PVI institucija. Ji taip pat turėtų prisidėti prie sistemų naudojimo sklaidos ir pardavimo, be kita ko, užmegzdama ryšius su pagal Galileo ir EGNOS programas teikiamų paslaugų naudotojais ir potencialiais naudotojais, ir ji turėtų rinkti informaciją apie jų poreikius ir palydovinės navigacijos rinkos raidą. Be to, ji turėtų atlikti užduotis, kurias Komisija jai patiki vienu ar keliais įgaliojimų delegavimo susitarimais, į kuriuos būtų įtrauktos kitos konkrečios su programomis susijusios įvairios užduotys, visų pirma su sistemų eksploatavimo etapais, įskaitant programų operacinį valdymą, prietaikų bei paslaugų sklaida palydovinės navigacijos rinkoje ir pagrindinių elementų, susijusių su programomis, kūrimo sklaida susijusias užduotis. Kad Sąjungai atstovaujanti Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į tuos įgaliojimų delegavimo susitarimus turėtų būti įtrauktos bendrosios Europos GNSS agentūrai patikėtų lėšų administravimo sąlygos.

Siekiant užtikrinti Galileo ir EGNOS programų tęstinumą, atsakomybės už užduotis, susijusias su operaciniu tų programų valdymu ir jų eksploatavimu, perdavimas Europos GNSS agentūrai turėtų būti laipsniškas ir vykdomas tik sėkmingai atlikus tinkamą darbų perdavimo peržiūrą ir tik tuo atveju, jei Europos GNSS agentūra yra pasirengusi prisiimti tokias užduotis. EGNOS programos atveju šis darbų perdavimas turėtų vykti 2014 m. sausio 1 d., o Galileo programos atveju – 2016 m.;

(30)

dėl Galileo programos įdiegimo etapo Sąjunga turėtų sudaryti įgaliojimų delegavimo susitarimą, kuriame EKA nustatytų EKA užduotis tuo etapu. Sąjungai atstovaujanti Komisija turėtų dėti visas pastangas, kad tas įgaliojimų delegavimo susitarimas būtų sudarytas per šešis mėnesius nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Kad Komisija galėtų visapusiškai naudotis kontrolės įgaliojimais, į įgaliojimų delegavimo susitarimą turėtų būti įtrauktos bendrosios EKA patikėtų lėšų administravimo sąlygos. Veiklos, kurią finansuoja vienintelė Sąjunga, atžvilgiu tokios sąlygos turėtų užtikrinti atitinkamą kontrolės lygį, panašų į kontrolės lygį, kurio būtų reikalaujama, jei EKA būtų Sąjungos agentūra;

(31)

dėl Galileo ir EGNOS programų eksploatavimo etapo Europos GNSS agentūra turėtų su EKA sudaryti darbinius susitarimus, kuriuose būtų nustatytos EKA užduotys kuriant ateities kartos sistemas ir teikiant techninę paramą naudojant esamą sistemų kartą. Tie susitarimai turėtų būtų suderinami su Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Jie neturėtų apimti EKA vaidmens, susijusio su veikla mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, taip pat su ankstyvaisiais infrastruktūrų, sukurtų pagal Galileo ir EGNOS programas, raidos ir mokslinių tyrimų veiklos etapais. Tokia veikla turėtų būti finansuojama ne iš programoms skirto biudžeto, o iš programai „Horizontas 2020“ skirtų lėšų;

(32)

atsakomybė už Galileo ir EGNOS programų pažangą apima visų pirma atsakomybę už jų saugumą bei atsakomybę už sistemų ir jų eksploatavimo saugumą. Komisija už saugumą yra atsakinga net jei tam tikros su saugumu susijusios užduotys yra pavestos Europos GNSS agentūrai, išskyrus atvejį, kai taikomi Tarybos bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP (10), kuriuos reikia persvarstyti, kad būtų atsižvelgta į Galileo ir EGNOS programų pokyčius, jų valdymą ir dėl Lisabonos sutarties atliktus Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimus. Komisijai pavesta nustatyti priemones, skirtas užtikrinti tinkamą skirtingų už saugumą atsakingų subjektų veiklos koordinavimą;

(33)

taikant šį reglamentą, su saugumu susijusiais klausimais Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamais valstybių narių saugumo ekspertais;

(34)

atsižvelgiant į specifinę EIVT patirtį ir jos nuolatinį bendradarbiavimą su trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų administracijomis, ji yra tinkama padėti Komisijai vykdyti tam tikras su sistemų bei Galileo ir EGNOS programų saugumu susijusias užduotis išorės santykių srityje pagal Tarybos sprendimą 2010/427/ES (11). Komisija turėtų užtikrinti, kad EIVT visapusiškai dalyvautų jos veikloje įgyvendinant išorės santykių sričiai priskiriamas su saugumu susijusias užduotis. Tuo tikslu EIVT turėtų būti teikiama visa reikalinga techninė pagalba;

(35)

siekiant užtikrinti saugų keitimąsi informacija pagal šio reglamento taikymo sritį, atitinkamuose saugumo nuostatuose turėtų būti užtikrintas toks ES įslaptintos informacijos apsaugos lygis, kuris yra lygiavertis apsaugos lygiui, numatytam saugumo taisyklėse, nustatytose Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (12) priede ir Tarybos saugumo taisyklėse, nustatytose Tarybos sprendimo 2013/488/ES (13) prieduose. Kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad jos nacionaliniai saugumo nuostatai būtų taikomi visiems jos teritorijoje gyvenantiems fiziniams asmenims ir visiems jos teritorijoje įsisteigusiems juridiniams asmenims, kurie tvarko su Galileo ir EGNOS programomis susijusią ES įslaptintą informaciją. EKA saugumo nuostatai ir 2011 m. birželio 15 d. Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendimas (14) turėtų būti laikomi lygiaverčiais saugumo taisyklėms, nustatytoms Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede ir saugumo taisyklėms nustatytoms Tarybos sprendimo 2013/488/ES prieduose;

(36)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis esamoms ir būsimoms taisyklėms dėl teisės susipažinti su dokumentais, priimtoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 15 straipsnio 3 dalį. Be to, šis reglamentas neturėtų būti suprantamas kaip nustatantis valstybėms narėms pareigą nesilaikyti savo konstitucinių reikalavimų dėl teisės susipažinti su dokumentais;

(37)

siekiant paskirstyti Galileo ir EGNOS programoms skirtas Sąjungos lėšas, kurių viršutinės ribos Komisija neturėtų viršyti, turėtų būti taikomos veiksmingos viešųjų pirkimų procedūros ir, visų pirma derantis dėl sutarčių turėtų būti užtikrintas optimalus išteklių naudojimas, geros kokybės paslaugos, nenutrūkstamas programų tęstinumas, tinkamas rizikos valdymas ir nustatyto tvarkaraščio laikymasis. Atitinkama perkančioji organizacija turėtų stengtis laikytis tų reikalavimų;

(38)

kadangi Galileo ir EGNOS programas iš esmės finansuos Sąjunga, pagal tas programas vykdomi viešieji pirkimai turėtų atitikti Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles, o jų svarbiausias tikslas visų pirma turėtų būti užtikrinti optimalų išteklių panaudojimą, kontroliuoti sąnaudas, mažinti riziką, gerinti veiksmingumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Reikėtų užtikrinti atvirą ir sąžiningą konkurenciją visoje tiekimo grandinėje suteikiant lygiavertes galimybes visų pirma naujiems rinkos dalyviams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) dalyvauti visuose pramonės lygmenyse. Turėtų būti vengiama galimo vieno tiekėjo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir ilgalaikės priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Siekiant sumažinti su programomis susijusią riziką, išvengti priklausomybės nuo vieno tiekėjo ir užtikrinti geresnę bendrą programų ir jų sąnaudų bei tvarkaraščio laikymosi kontrolę, prireikus turėtų būti naudojami keli tiekimo šaltiniai. Be to, turėtų būti išsaugota ir skatinama Europos pramonės raida visose su palydovine navigacija susijusiose srityse, laikantis tarptautinių susitarimų, kurių šalimi yra Sąjunga. Kiek įmanoma, turėtų būti mažinama prasto sutarties vykdymo arba nevykdymo rizika. Tuo tikslu rangovai turėtų įrodyti sutarties vykdymo tvarumą prisiimtų įsipareigojimų ir sutarties trukmės atžvilgiu. Todėl perkančiosios organizacijos prireikus turėtų nustatyti reikalavimus dėl tiekimo ir paslaugų teikimo patikimumo.

Be to, neskelbtino pobūdžio prekių ir paslaugų pirkimo atveju perkančiosios organizacijos gali nustatyti specialius reikalavimus tokiam pirkimui, visų pirma siekdamos užtikrinti informacijos saugumą. Sąjungos pramonei turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti ne Sąjungos šaltiniais, jeigu įrodoma, kad jų siūlomi tam tikri komponentai ir paslaugos yra gerokai kokybiškesni ir ekonomiškesni; tokiu atveju vis dėlto atsižvelgiama į programų strateginį pobūdį ir Sąjungos saugumo bei eksporto kontrolės reikalavimus. Turėtų būti pasinaudota viešojo sektoriaus investicijomis, pramonės patirtimi ir žiniomis, įskaitant tas, kurios įgytos programų sukūrimo, plėtojimo ir suderinimo etapais, užtikrinant, kad nebūtų pažeistos taisyklės dėl konkursų tvarkos;

(39)

siekiant geriau įvertinti bendras produkto, paslaugos arba darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, sąnaudas, įskaitant jo ilgalaikes veiklos sąnaudas, kai tinkama, viešojo pirkimo procedūros metu reikėtų atsižvelgti į bendras sąnaudas per naudingą produkto, paslaugos arba darbo, dėl kurio rengiamas konkursas, gyvavimo ciklą, taikant ekonominio efektyvumo metodą, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimą, vykdant viešąjį pirkimą, grindžiamą ekonomiškai naudingiausio konkurso sutarties skyrimo kriterijumi. Tuo tikslu perkančioji organizacija turėtų užtikrinti, kad metodika, kurią taikant ketinama apskaičiuoti produkto, paslaugos ar darbo naudingo gyvavimo ciklo sąnaudas, būtų aiškiai paminėta sutarties dokumentuose arba skelbime apie pirkimą ir kad ji sudarytų galimybę patikrinti, ar konkurso dalyvių pateikta informacija yra tiksli;

(40)

palydovinė navigacija yra sudėtinga ir nuolat besikeičianti technologija. Dėl to pagal Galileo ir EGNOS programas vykdant viešųjų pirkimų sutartis kyla netikrumų ir rizikos, nes tokios sutartys gali būti susijusios su ilgalaikiais įsipareigojimais dėl įrangos arba paslaugų. Tos būdingos savybės reikalauja nustatyti specialias priemones, kurios būtų taikomos kartu su Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytomis taisyklėmis. Todėl perkančioji organizacija turėtų galėti užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas, kai viena ar daugiau bendrovių prieš skelbiant konkursą jau turi konfidencialios informacijos apie su konkursu susijusią veiklą. Ji taip pat turėtų galėti sudaryti sąlyginę dalinę sutartį, laikantis tam tikrų sąlygų padaryti sutarties vykdymo pakeitimą arba net nustatyti mažiausią subrangos lygį. Galiausiai, dėl Galileo ir EGNOS programoms būdingų su technologijomis susijusių netikrumų, viešųjų pirkimų kainos ne visada gali būti tiksliai nustatytos, todėl pageidautina sutartis sudaryti specialia forma, kai nenurodama konkreti ir galutinė kaina, bet įtraukiamos Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygos;

(41)

reikėtų pažymėti, kad pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 4 straipsnio 3 dalį, valstybės narės turėtų nesiimti priemonių, kurios galėtų pakenkti Galileo ir EGNOS programoms arba paslaugoms. Taip pat reikėtų patikslinti, kad atitinkamos valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų teritorijose esančių antžeminių stočių apsaugą. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų dirbti kartu ir bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir reguliavimo institucijomis, kad užtikrintų galimybes saugiai naudotis radijo spektru, kurio reikia pagal Galileo programą sukurtai sistemai, siekiant, kad būtų iki galo išplėtotos ir įdiegtos ta sistema pagrįstos prietaikos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/ES (15);

(42)

kadangi sistemos yra pasaulinio masto, labai svarbu, kad Sąjunga sudarytų susitarimus dėl Galileo ir EGNOS programų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis pagal SESV 218 straipsnį, visų pirma siekdama užtikrinti sklandų jų vykdymą, spręsti tam tikrus su saugumu ir mokesčiais susijusius klausimus, užtikrinti optimalesnes Sąjungos piliečiams teikiamas paslaugas ir patenkinti trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų poreikius. Taip pat naudinga prireikus esamus susitarimus pritaikyti Galileo ir EGNOS programų raidai. Rengdama arba įgyvendindama tuos susitarimus Komisija gali prašyti EIVT, EKA ir Europos GNSS agentūros pagalbos atliekant pagal šį reglamentą joms pavestas užduotis;

(43)

reikėtų patvirtinti, kad Komisija, atlikdama kai kurias nereguliuojamojo pobūdžio užduotis, prireikus ir jei būtina gali prašyti tam tikrų nepriklausomų šalių techninės pagalbos. Kiti Galileo ir EGNOS programų viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai taip pat gali pasinaudoti ta pačia technine pagalba vykdydami jiems pagal šį reglamentą patikėtas užduotis;

(44)

Sąjunga grindžiama pagarbos pagrindinėms teisėms principu ir visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose aiškiai pripažįstama pagrindinė teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Vykdant Galileo ir EGNOS programas reikėtų užtikrinti asmens duomenų ir privataus gyvenimo apsaugą;

(45)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines bei finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(46)

būtina užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba būtų reguliariai informuojami apie Galileo ir EGNOS programų vykdymą, ypač apie rizikos valdymą, sąnaudas, vykdymo terminus ir veiklos rezultatus. Be to, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija rengs susitikimus Galileo tarpinstitucinėje grupėje pagal Bendrą deklaraciją dėl Galileo tarpinstitucinės grupės, skelbiamą kartu su šiuo reglamentu;

(47)

Komisija, remdamasi sutartais rodikliais, turėtų įvertinti priemonių, kurių imtasi Galileo ir EGNOS programų tikslams pasiekti, našumą ir veiksmingumą;

(48)

siekiant užtikrinti sistemų bei jų veikimo saugumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl aukšto lygio tikslų, būtinų sistemų saugumui ir jų veikimui užtikrinti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(49)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (16);

(50)

siekiant užtikrinti patikimą viešąjį valdymą, turi būti užtikrintas vientisas Galileo ir EGNOS programų valdymas, greitesnis sprendimų priėmimas ir vienodos galimybės gauti informaciją, todėl Europos GNSS agentūros ir EKA atstovai stebėtojų teisėmis turėtų galėti dalyvauti Europos GNSS programų komiteto (toliau – komitetas), įsteigto padėti Komisijai, veikloje. Dėl tų pačių priežasčių su Sąjunga tarptautinį susitarimą sudariusių trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai turėtų galėti dalyvauti komiteto veikloje, taikant saugumo apribojimus ir laikantis tokiame susitarime nustatytų sąlygų. Šie Europos GNSS agentūros, EKA, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai neturi teisės dalyvauti komiteto balsavimo procedūroje;

(51)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įdiegti ir eksploatuoti palydovinės navigacijos sistemas, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskira valstybė narė, ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(52)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 876/2002 (17) įsteigta bendra įmonė Galileo nutraukė savo veiklą 2006 m. gruodžio 31 d. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 876/2002 turėtų būti panaikintas;

(53)

atsižvelgiant į būtinybę įvertinti Galileo ir EGNOS programas, į reikalingų Reglamento (EB) Nr. 683/2008 pakeitimų apimtį ir siekiant aiškumo bei teisinio tikrumo, Reglamentas (EB) Nr. 683/2008 turėtų būti panaikintas,

(1)

anksčiau nei 2014 m. taikyta daugiamete mokesčių srities veiksmų programa labai palengvino ir sustiprino mokesčių administratorių bendradarbiavimas Sąjungoje. Dalyvaujančių šalių mokesčių administratoriai pripažino, kad ta programa suteikė pridėtinės vertės, įskaitant Sąjungos valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinių interesų apsaugai. Nustatytų ateinančio dešimtmečio iššūkių nepavyks įveikti, jei valstybės narės apsiribos tik savo administracinėmis teritorijomis ar aktyviai nebendradarbiaus su kitomis valstybėmis narėmis. Komisijos, bendradarbiaujant su dalyvaujančiomis šalimis, įgyvendinama programa „Fiscalis“ valstybėms narėms siūloma tos bendradarbiavimo veiklos Sąjungos sistema, ir kuri yra ekonomiškai naudingesnė nei kiekvienai valstybei narei kurti atskiras bendradarbiavimo sistemas dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu. Todėl reikėtų užtikrinti tos programos tęstinumą nustatant naują tos pačios srities programą;

(2)

pagal šį reglamentą įsteigta programa „Fiscalis 2020“ ir jos sėkmė yra itin svarbios esant dabartinei ekonominei padėčiai ir turėtų remti bendradarbiavimą mokesčių klausimais;

(3)

pagal „Fiscalis 2020“ vykdoma veikla, t. y. Europos informacinėmis sistemomis, kaip apibrėžta šiame reglamente (toliau – Europos informacinės sistemos), bendrais mokesčių administratorių pareigūnų veiksmais ir bendromis mokymo iniciatyvomis tikimasi prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, stiprinant vidaus rinkos veikimą, sukuriant sistemą, pagal kurią būtų remiama mokesčių administratorių administravimo gebėjimų stiprinimo veikla, ir skatinant techninę pažangą bei inovacijas. Sukūrus veiklos sistemą, kuria bus siekiama didinti mokesčių administratorių darbo veiksmingumą, verslo konkurencingumą, skatinti užimtumą ir padėti apsaugoti Sąjungos valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinius bei ekonominius interesus, pagal „Fiscalis 2020“ bus aktyviai gerinamas mokesčių sistemų veikimas vidaus rinkoje ir kartu prisidedama prie laipsniško esamų vidaus rinkos kliūčių ir iškraipymų panaikinimo;

(4)

„Fiscalis 2020“ taikymo sritį reikėtų suderinti su esamais poreikiais sutelkiant dėmesį į visus Sąjungos lygiu harmonizuotus mokesčius ir į kitus mokesčius, jeigu jie svarbūs vidaus rinkai ir valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui;

(5)

siekiant remti trečiųjų šalių prisijungimo ir asociacijos procesą, „Fiscalis 2020“ turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms bei potencialioms šalims kandidatėms ir šalims partnerėms pagal Europos kaimynystės politiką, jeigu įvykdytos tam tikros sąlygos ir jeigu jų dalyvavimu remiama tik pagal „Fiscalis 2020“ vykdoma veikla, skirta kovoti su mokestiniu sukčiavimu bei mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Atsižvelgiant į vis didesnį pasaulio ekonomikos tarpusavio ryšių lygį, „Fiscalis 2020“ turėtų būti toliau numatyta galimybė pagal „Fiscalis 2020“ vykdomoje veikloje kviesti dalyvauti išorės ekspertus. Išorės ekspertai, kaip antai vyriausybinių institucijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojai ir jų organizacijos arba tarptautinių organizacijų atstovai turėtų būti kviečiami tik tuo atveju, kai jų įnašas laikomas esminiu siekiant pasiekti „Fiscalis 2020“ tikslus;

(6)

nustatant „Fiscalis 2020“ tikslus ir prioritetus atsižvelgta į problemas ir iššūkius, kuriuos mokesčių srityje reikės spręsti per ateinantį dešimtmetį. „Fiscalis 2020“ ir toliau turėtų tekti reikšmingas vaidmuo svarbiausiose srityse, tokiose kaip darnus mokesčių srities Sąjungos teisės įgyvendinimas, keitimosi informacija saugumo užtikrinimas ir administracinio bendradarbiavimo rėmimas ir mokesčių administratorių administracinių gebėjimų stiprinimas. Atsižvelgiant į nustatytų naujų iššūkių dinamiškumą, daugiau dėmesio reikėtų skirti kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu rėmimui. Reikėtų atkreipti dėmesį taip pat į mokesčių administratorių administracinės naštos mažinimą, mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo išlaidų mažinimą ir dvigubo apmokestinimo atvejų išvengimą;

(7)

veiklos lygiu pagal „Fiscalis 2020“ turėtų būti įgyvendinamos, ja remiantis turėtų veikti ir ja turėtų būti remiamos Europos informacinės sistemos ir administracinio bendradarbiavimo veikla, gerinami mokesčių pareigūnų gebėjimai ir kompetencija, gerinamas supratimas apie mokesčių srities Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimas bei remiamas administracinių procedūrų tobulinimas, keitimasis geros administracinės praktikos pavyzdžiais ir jų platinimas. Tų tikslų turėtų būti siekiama daug dėmesio skiriant kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu rėmimui;

(8)

anksčiau taikytos „Fiscalis 2020“ programos priemonės turėtų būti papildytos, siekiant tinkamai atsižvelgti į iššūkius, su kuriais kitą dešimtmetį susidurs mokesčių administratoriai, ir užtikrinti, kad jos būtų suderintos su Sąjungos teisės pakeitimais. „Fiscalis 2020“ turėtų apimti: dvišalę arba daugiašalę kontrolę ir kitas administracinio bendradarbiavimo formas, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose administracinio bendradarbiavimo srityje, ekspertų grupes, viešojo administravimo darbuotojų gebėjimų stiprinimo veiksmus, teikiant konkretų ir specializuotą ugdomąjį vadovavimą mokesčių srityje valstybėms narėms, kurios susiduria su konkrečiomis ir išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis pateisinami tokie tiksliniai veiksmai, ir atitinkamais atvejais tyrimus bei bendrą komunikacinę veiklą, siekiant remti mokesčių srities Sąjungos teisės įgyvendinimą;

(9)

Europos informacinės sistemos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant mokesčių administratorių tarpusavio ryšius ir taip stiprinant mokesčių sistemas Sąjungoje, todėl jas reikėtų ir toliau finansuoti bei tobulinti pagal „Fiscalis 2020“. Be to, turėtų būti įmanoma į „Fiscalis 2020“ įtraukti naujas pagal Sąjungos teisę nustatytas su mokesčiais susijusias informacines sistemas. Europos informacinės sistemos, kai tinkama, turėtų būti pagrįstos bendro plėtojimo modeliais ir IT struktūra;

(10)

gerinant administracinį bendradarbiavimą platesniu mastu ir remiant kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu Sąjungai gali būti naudinga sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, kad būtų sudarytos sąlygos toms šalims naudotis Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentais, siekiant remti saugų keitimąsi informacija tarpusavyje ir su valstybėmis narėmis dvišalių susitarimų mokesčių klausimais pagrindu;

(11)

pagal „Fiscalis 2020“ taip pat turėtų būti vykdoma bendra mokymo veikla. Įgyvendinant „Fiscalis 2020“ turėtų būti toliau remiami dalyvaujančių šalių veiksmai, kuriais stiprinami su mokesčiais susiję profesiniai gebėjimai ir žinios, gerinant bendrai kuriamą mokymo turinį, skirtą mokesčių pareigūnams ir ekonominės veiklos vykdytojams. Tuo tikslu dabartinį „Fiscalis 2020“ bendro mokymo metodą, kuris buvo daugiausia pagrįstas centrinės e. mokymosi programos plėtra, reikėtų plėtoti toliau, kad būtų galima parengti daugialypę Sąjungos paramos mokymui programą;

(12)

siekiant suderinti „Fiscalis 2020“ trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 (2) nustatytos daugiametės finansinės programos trukme, programą reikėtų įgyvendinti septynerius metus;

(13)

šiuo reglamentu nustatomas finansinis paketas visam „Fiscalis 2020“ laikotarpiui, kuris per metinę biudžeto tvirtinimo procedūrą Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) 17 punkte;

(14)

atsižvelgiant į 2010 m. Komisijos komunikate dėl biudžeto peržiūros nustatytą jos įsipareigojimą derinti ir paprastinti finansavimo programas, išteklius reikėtų padalyti ir kitoms Sąjungos finansavimo priemonėms, jei numatyta pagal „Fiscalis 2020“ vykdoma veikla siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę;

(15)

finansiniam šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4) ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (5);

(16)

dalyvaujančios šalys turėtų padengti „Fiscalis 2020“ nacionalinių elementų išlaidas, kurios apimtų, inter alia, Europos informacinių sistemų ne Sąjungos komponentus ir bet kokį mokymą, kuris nėra bendrų mokymo iniciatyvų dalis;

(17)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu, jog bendruose veiksmuose visapusiškai dalyvautų dalyvaujančios šalys, gali būti numatyta 100 % tinkamų finansuoti išlaidų bendro finansavimo norma, kai tai yra kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, su renginių organizavimu ir dienpinigiais susijusios išlaidos, kai tai būtina siekiant visiškai įgyvendinti „Fiscalis 2020“ tikslus;

(18)

Sąjungos finansinius interesus reikėtų apsaugoti tinkamomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisėtai išmokėtų arba neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, sankcijas;

(19)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti metines darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(20)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti daugiametę programą siekiant gerinti mokesčių sistemų veikimą vidaus rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes jos negali veiksmingai bendradarbiauti ir vykdyti koordinavimo, būtino tam tikslui pasiekti, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)

įgyvendinti „Fiscalis 2020“ Komisijai turėtų padėti programos „Fiscalis 2020“ komitetas;

(22)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas „Fiscalis 2020“ vertinti, iš pat pradžių turėtų būti nustatyta tinkama „Fiscalis 2020“ pasiektų rezultatų stebėsenos sistema. Komisija kartu su dalyvaujančiomis šalimis turėtų nustatyti koreguojamus rodiklius ir iš anksto nustatomus bazinius lygius pagal „Fiscalis 2020“ vykdomos veiklos rezultatams stebėti. Turėtų būti atliekamas vidurio laikotarpio vertinimas, kaip įgyvendinami „Fiscalis 2020“ tikslai, vertinamas jos efektyvumas ir jos pridėtinė vertė Europos lygiu. Be to, galutiniame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis „Fiscalis 2020“ poveikis ir tvarumo rezultatai. Turėtų būti užtikrintas visiškas skaidrumas reguliariai teikiant stebėsenos ataskaitas ir teikiant vertinimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai;

(23)

asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms valdžios institucijoms, reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (7). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (8) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka Komisija pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Kompetentingos valdžios institucijos turėtų keistis visa informacija arba ją perduoti laikydamosi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Direktyvoje 95/46/EB, o Komisija visa informacija turėtų keistis arba ją perduoti laikydamasi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 45/2001;

(24)

šis reglamentas pakeičia Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1482/2007/EB (9). Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas,

(1)

2010 m. kovo mėn. Komisija priėmė komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“). 2010 m. birželio mėn. komunikatą patvirtino Europos Vadovų Taryba. Strategija „Europa 2020“ yra atsakas į ekonomikos krizę, ja siekiama parengti Sąjungą kitam dešimtmečiui. Joje nustatyti penki plataus užmojo tikslai klimato ir energijos, užimtumo, inovacijų, švietimo ir socialinės įtraukties srityse, kurie turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip 2020 m., ir pagrindiniai ekonomikos augimo skatinimo veiksniai, kad Sąjunga taptų dinamiškesnė ir konkurencingesnė. Joje taip pat akcentuojama, kad svarbu padidinti Europos ekonomikos augimą ir tuo pačiu užtikrinti aukštą užimtumo lygį, mažo anglies dioksido kiekio, efektyviai išteklius ir energiją naudojančių technologijų ekonomiką ir socialinę sanglaudą. Mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) turėtų vaidinti svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Jų vaidmenį parodo tai, kad MVĮ minimos šešiose iš septynių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų;

(2)

kad įmonėms, visų pirma MVĮ, tektų vienas iš svarbiausių vaidmenų užtikrinant Sąjungos ekonomikos augimą (o tai yra pagrindinis prioritetas), 2010 m. spalio mėn. Komisija priėmė komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“, kurį 2010 m. gruodžio mėn. patvirtino Taryba. Tai yra strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva. Komunikate išdėstyta strategija, kuria siekiama skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą išlaikant ir remiant tvirtą, diversifikuotą ir konkurencingą Europos pramonės pagrindą, visų pirma gerinant pagrindines įmonių sąlygas ir stiprinant kelis vidaus rinkos aspektus, įskaitant su verslu susijusias paslaugas;

(3)

2008 m. birželio mėn. Komisija priėmė komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business Act“, kurį 2008 m. gruodžio mėn. palankiai įvertino Taryba. Smulkiojo verslo akte (toliau – SVA) nustatyta visapusiška MVĮ politikos sistema, skatinamas verslumas ir įtvirtinamas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“, taikomas nustatant teisinį reguliavimą bei formuojant politiką, siekiant didesnio MVĮ konkurencingumo. SVA nustatyta dešimt principų ir politiniai bei teisėkūros veiksmai, kuriais siekiama skatinti MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes. Įgyvendinant SVA padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Kai kurie su MVĮ susiję veiksmai jau nustatyti pavyzdinėse iniciatyvose;

(4)

per tą laiką buvo atlikta SVA peržiūra, kurios rezultatai paskelbti 2011 m. vasario mėn.; remdamasi šia peržiūra Taryba 2011 m. gegužės 30 ir 31 d. priėmė išvadas. Toje peržiūroje apžvelgiamas SVA įgyvendinimas ir vertinami MVĮ, veikiančių dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, kuriomis joms vis sunkiau gauti finansavimą ir patekti į rinkas, poreikiai. Peržiūroje bendrai aptariama per pirmuosius dvejus SVA įgyvendinimo metus padaryta pažanga, nustatomi nauji veiksmai, kuriais siekiama spręsti dėl ekonomikos krizės kilusius sunkumus, apie kuriuos pranešė suinteresuotieji subjektai, ir siūlomi būdai, kaip geriau suprasti ir įgyvendinti SVA, nustatant aiškų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį ir pagrindinį vaidmenį skiriant verslo organizacijoms. Konkretūs Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programos tikslai turėtų atspindėti toje peržiūroje nustatytus prioritetus. Svarbu užtikrinti, kad tokios programos įgyvendinimas būtų derinamas su SVA įgyvendinimu.

Visų pirma veiksmais pagal konkrečius tikslus turėtų būti prisidėta prie pirmiau minėtų dešimties principų laikymosi ir naujų veiksmų, nustatytų atliekant SVA peržiūrą, įgyvendinimo;

(5)

Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (3) nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa. Toje daugiametėje finansinėje programoje paaiškinta, kaip bus siekiama politikos tikslų, susijusių su ekonomikos augimo skatinimu ir darbo vietų kūrimu Europoje, mažo anglies dioksido kiekio ir labiau aplinką tausojančių technologijų ekonomikos kūrimu ir svarbiu pasaulyje Sąjungos vaidmeniu;

(6)

siekiant padėti didinti Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą ir tvarumą, remti veikiančias MVĮ, skatinti verslumo kultūrą ir MVĮ augimą, žinių visuomenės pažangą ir subalansuotu ekonomikos augimu grindžiamą vystymąsi, reikėtų sukurti įmonių ir MVĮ konkurencingumo programą (toliau – COSME programa);

(7)

įgyvendinant COSME programą pirmaeilis prioritetas turėtų būti teikiamas paprastinimo darbotvarkei pagal 2012 m. vasario 8 d. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) paprastinimo darbotvarkė“.Sąjungos ir valstybių narių lėšų panaudojimą įmonių ir MVĮ konkurencingumui skatinti reikėtų geriau koordinuoti, kad būtų užtikrintas papildomumas, didesnis efektyvumas ir matomumas, taip pat didesnė biudžeto išlaidų sąveika;

(8)

Komisija įsipareigojo į Sąjungos išlaidų programas įtraukti klimato politiką ir su klimatu susijusiems tikslams skirti bent 20 proc. Sąjungos biudžeto lėšų. Svarbu užtikrinti, kad rengiant, planuojant ir įgyvendinant COSME programą būtų skatinamas klimato kaitos poveikio švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos, taip pat rizikos prevencija. Šiame reglamente nustatytomis priemonėmis turėtų būti padedama skatinti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir visuomenės, atsparių klimato kaitai;

(9)

Iš Tarybos sprendimo 2001/822/EB (4) darytina išvada, kad užjūrio šalių ir teritorijų subjektai bei institucijos turi teisę dalyvauti COSME programoje;

(10)

Sąjungos konkurencingumo politika siekiama nustatyti institucines ir politines priemones, kuriomis būtų sukurtos tvaraus įmonių, visų pirma MVĮ, augimo sąlygos. Konkurencingumo ir tvarumo užtikrinimas yra susijęs su galimybe pasiekti ir išlaikyti ekonominį įmonių konkurencingumą ir augimą laikantis tvaraus vystymosi tikslų. Didesnis našumas, įskaitant išteklių ir energijos našumą, yra pagrindinis tvaraus pajamų augimo šaltinis. Konkurencingumas taip pat priklauso nuo bendrovių gebėjimo visapusiškai išnaudoti galimybes, pavyzdžiui, vidaus rinkos teikiamas galimybes. Tai ypač svarbu MVĮ, kurios sudaro 99 proc. Sąjungos įmonių, kurioms tenka dvi iš trijų esamų darbo vietų privačiame sektoriuje ir kurios sukuria 80 proc. naujų darbo vietų ir daugiau kaip pusę bendros Sąjungos įmonių sukuriamos pridėtinės vertės. MVĮ yra labai svarbus ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės integracijos skatinimo veiksnys;

(11)

2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikate „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ vertinama, kad politika, kuria skatinamas perėjimas prie ekologiškos ekonomikos, pavyzdžiui, efektyvus išteklių naudojimas, energijos vartojimo efektyvumas, ir klimato kaitos politika galėtų padėti ne vėliau kaip 2020 m. sukurti daugiau kaip 5 mln. darbo vietų, visų pirma MVĮ sektoriuje. Turint tai mintyje, konkrečius veiksmus pagal COSME programą galėtų sudaryti tvarių produktų, paslaugų, technologijų ir procesų kūrimo, taip pat veiksmingo išteklių ir energijos vartojimo ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimas;

(12)

dėl rinkos, politinių ir institucinių trūkumų, mažinančių Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą, pastaruosius kelerius metus konkurencingumui buvo skiriama daug dėmesio formuojant Sąjungos politiką;

(13)

todėl COSME programa turėtų būti siekiama spręsti rinkos nepakankamumo problemą, dėl kurios mažėja Sąjungos ekonomikos konkurencingumas pasaulyje ir įmonių, visų pirma MVĮ, pajėgumas konkuruoti su kitų pasaulio šalių įmonėmis;

(14)

COSME programa visų pirma turėtų būti skirta MVĮ, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (5). Taikydama šį reglamentą, Komisija turėtų konsultuotis su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant organizacijas, kurios atstovauja MVĮ. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama labai mažoms įmonėms, su amatais susijusioms įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims, laisvųjų profesijų atstovams ir socialinėms įmonėms. Dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas potencialiems, naujiems ir jauniesiems verslininkams ir moterims verslininkėms, taip pat kitoms konkrečioms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, migrantams ir verslininkams, priklausantiems socialiai remtinoms ar pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems, ir įmonių perkėlimo, atskyrimo ar naujų įmonių steigimo bei galimybių sudarymo verslininkams iš naujo pradėti veiklą skatinimui;

(15)

daugelis Sąjungos konkurencingumo problemų yra susijusios su MVĮ sunkumais gauti finansavimą, nes joms sunku įrodyti kreditingumą ir gauti rizikos kapitalo. Tie sunkumai turi neigiamos įtakos naujų įmonių lygiui bei kokybei ir įmonių augimui bei jų išsilaikymo lygiui, taip pat naujų verslininkų pasiruošimui perimti perspektyvias bendroves jų perdavimo arba paveldėjimo atveju. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1639/2006/EB (6) įdiegtos Sąjungos finansinės priemonės pasitvirtino turinčios pridėtinės vertės ir jų teikiamą naudą patyrė ne mažiau kaip 220 000 MVĮ. Siūlomų finansinių priemonių didesnė pridėtinė vertė Sąjungai, inter alia, yra susijusi su vidaus rizikos kapitalo rinkos stiprinimu ir visos Europos MVĮ finansų rinkos plėtojimu, taip pat klausimų, susijusių su rinkos problemomis, kurių negali išspręsti valstybės narės, sprendimu. Sąjungos veiksmai turėtų būti nuoseklūs ir suderinti ir jais turėtų būti papildomos MVĮ taikomos valstybių narių finansinės priemonės; jie turėtų turėti sverto poveikį ir užtikrinti, kad būtų išvengta rinkos iškraipymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (7). Subjektai, kuriems patikėtas veiksmų įgyvendinimas, turėtų užtikrinti papildomumą ir vengti dvigubo finansavimo Sąjungos lėšomis;

(16)

Komisija turėtų skirti dėmesio finansavimo, suteikto pasitelkus šio reglamento finansines priemones, matomumui, siekdama užtikrinti, kad būtų žinoma apie galimybę gauti Sąjungos paramą, ir kad suteikta parama būtų pripažįstama rinkoje. Be to, tuo tikslu finansų tarpininkams turėtų būti nustatyta prievolė aiškiai nurodyti galutiniams paramos gavėjams, kad tas finansavimas suteiktas pasitelkus finansines priemones pagal šį reglamentą. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis tinkamų informacijos apie esamas finansines priemones sklaidos MVĮ ir tarpininkams priemonių, įskaitant pasitelkiant patogias vartotojui interneto sistemas. Tomis sistemomis, kurios galėtų apimti vieną bendrą portalą, neturėtų būti dubliuojamos veikiančios sistemos;

(17)

Europos įmonių tinklo (toliau – tinklas) pridėtinė vertė Europos MVĮ susijusi su „vieno langelio“ sistema, skirta verslui remti padedant įmonėms didinti jų konkurencingumą ir ieškoti verslo galimybių vidaus rinkoje ir už jos ribų. Metodikos, darbo metodų ir Europos masto nuostatų integravimas į paramos verslui paslaugų sritį įmanomas tik Sąjungos lygiu. Visų pirma tinklas padėjo MVĮ rasti bendradarbiavimo ar technologijų perdavimo partnerių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, gauti patarimų dėl Sąjungos finansavimo šaltinių, dėl Sąjungos teisės bei intelektinės nuosavybės ir dėl Sąjungos programų, kuriomis skatinamos ekologinės inovacijos ir tvari gamyba. Be to, per jį buvo teikiami atsiliepimai apie Sąjungos teisę ir standartus. Jo unikalus vaidmuo yra itin svarbus sprendžiant su informacijos asimetriškumu susijusias problemas ir mažinant su tarpvalstybiniais sandoriais susijusias išlaidas;

(18)

reikia nuolat dėti pastangas, kad toliau gerėtų tinklo paslaugų kokybė ir veiksmingumas, visų pirma MVĮ informuotumo didinimo ir su tuo susijusio naudojimosi siūlomomis paslaugomis srityje – reikia toliau integruoti internacionalizavimo ir inovacijų paslaugas, stiprinti tinklo ir regioninių bei vietos MVĮ suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, konsultuotis su priimančiosiomis organizacijomis ir aktyviau jas įtraukti, mažinti biurokratizmą, gerinti IT paramą ir didinti tinklo bei jo paslaugų matomumą tuose geografiniuose regionuose, kuriuos jis apima;

(19)

ribota tarptautinė MVĮ veiklos aprėptis tiek Europoje, tiek už jos ribų mažina konkurencingumą. Remiantis kai kuriais apskaičiavimais, šiuo metu eksportuoja arba per trejus pastaruosius metus tam tikrą laiką eksportavo 25 proc. Sąjungos MVĮ, kai tuo tarpu tik 13 proc. Sąjungos MVĮ reguliariai eksportuoja už Sąjungos ribų ir tik 2 proc. investavo už savo šalies ribų. Be to, 2012 m. atlikta Eurobarometro apklausa rodo neišnaudotą MVĮ augimo ekologinėse rinkose Sąjungoje ir už jos ribų potencialą, turint mintyje tarptautinę veiklą ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Atsižvelgdama į SVA, kuriuo Sąjunga ir valstybės narės raginamos remti MVĮ ir skatinti jas pasinaudoti už Sąjungos ribų augančiomis rinkomis, Sąjunga teikia finansinę paramą kelioms iniciatyvoms, pavyzdžiui, ES ir Japonijos bendradarbiavimo pramonės srityje centrui ir Kinijos MVĮ intelektinės nuosavybės teisių pagalbos tarnybai. Sąjungos pridėtinė vertė kuriama skatinant bendradarbiavimą ir teikiant paslaugas Europos lygmeniu, kuriomis papildomos, bet ne dubliuojamos valstybių narių pagrindinės prekybos skatinimo paslaugos ir kuriomis stiprinamos bendros viešųjų ir privačiųjų paslaugų teikėjų šioje srityje pastangos. Tokios paslaugos turėtų apimti informaciją apie intelektinės nuosavybės teises, standartus ir viešųjų pirkimų taisykles ir galimybes. Reikėtų visapusiškai atsižvelgti į 2011 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadų „Pramonės politikos įgyvendinimo stiprinimas visoje ES“ dėl Komisijos komunikato „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ II dalį. Tuo atžvilgiu gerai apibrėžta Europos klasterių strategija turėtų papildyti nacionalines ir regionines pastangas skatinti klasterius siekti pažangumo ir tarptautinio bendradarbiavimo, atsižvelgiant į tai, kad MVĮ telkimasis į klasterius gali būti itin svarbi priemonė, didinanti jų gebėjimą diegti naujoves ir pradėti veiklą užsienio rinkose;

(20)

siekdamos padidinti Sąjungos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą, valstybės narės ir Komisija turi sukurti palankią verslo aplinką. Itin daug dėmesio turi būti skiriama MVĮ interesams ir sektoriams, kuriuose jos veikia aktyviausiai. Taip pat reikia Sąjungos lygmens iniciatyvų siekiant keistis informacija bei žiniomis Europos lygiu, o skaitmeninės paslaugos šioje srityje gali būti ypač ekonomiškai efektyvios. Tokiais veiksmais gali būti padedama plėtoti vienodas veiklos sąlygas MVĮ;

(21)

vidaus rinkos spragos, susiskaidymas ir bereikalinga biurokratinė našta neleidžia piliečiams, vartotojams ir įmonėms, visų pirma MVĮ, pasinaudoti visais šios rinkos teikiamais privalumais. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija imtųsi suderintų veiksmų, kad pašalintų su įgyvendinimu, teisėkūra ir informavimu susijusius trūkumus. Laikydamiesi subsidiarumo ir proporcingumo principų, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija taip pat turėtų bendradarbiauti ir vengti bereikalingos MVĮ tenkančios administracinės ir reglamentavimo naštos bei ją sumažinti. Veiksmais pagal COSME programą, kuri yra vienintelė specialiai MVĮ skirta Sąjungos programa, turėtų būti prisidedama prie tų tikslų įgyvendinimo, visų pirma padedant gerinti pagrindines sąlygas įmonėms. Dedant šias pastangas svarbus vaidmuo turėtų tekti pagal COSME programą finansuojamoms tinkamumo patikroms ir poveikio vertinimams;

(22)

kitas konkurencingumui neigiamos įtakos turintis veiksnys yra gana menkas verslumas Sąjungoje. Tik 45 proc. Sąjungos piliečių (ir mažiau nei 40 proc. moterų) norėtų būti savarankiškai dirbančiais asmenimis, palyginti su 55 proc. gyventojų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir 71 proc. Kinijoje (remiantis 2009 m. Eurobarometro apklausa verslumo klausimais). Remiantis SVA, dėmesys turėtų būti skiriamas visoms situacijoms, su kuriomis susiduria verslininkai, įskaitant steigimąsi, augimą, perkėlimą ir bankrotą (antra galimybė). Verslumo ugdymo skatinimas, taip pat tokios suderinamumo ir nuoseklumo didinimo priemonės, kaip lyginamieji standartai ir keitimasis gerąja praktika, sukuria didelę Sąjungos pridėtinę vertę;

(23)

programa „Erasmus jauniesiems verslininkams“ buvo pradėta siekiant suteikti naujiems verslininkams ar asmenims, norintiems tapti verslininkais, galimybę įgyti verslo patirties ne savo valstybėje narėje ir tokiu būdu sudaryti jiems sąlygas sustiprinti savo verslumo gebėjimus. Siekdama tikslo pagerinti pagrindines verslumo ir verslo kultūros skatinimo sąlygas, Komisija turėtų galėti imtis priemonių, skirtų padėti naujiems verslininkams gerinti gebėjimą plėtoti verslumo praktinę patirtį, gebėjimus bei požiūrį ir didinti jų technologinius pajėgumus bei gerinti įmonės valdymą;

(24)

įvairiems su pasaulinio masto sunkumais susiduriantiems sektoriams, kuriuose didelę dalį įmonių sudaro MVĮ, sunkumų sukelia ir galimybių suteikia pasaulinė konkurencija, demografiniai pokyčiai, riboti ištekliai ir naujos socialinės tendencijos. Pavyzdžiui, kad pasinaudotų neišnaudotomis didelės individualiems poreikiams pritaikytų, kūrybinių ir įtraukių produktų paklausos galimybėmis, prisitaikyti turi dizainu grindžiami sektoriai. Kadangi šių sunkumų patiria visos šių sektorių Sąjungos MVĮ, būtina imtis Sąjungos lygiu suderintų veiksmų, siekiant skatinti didesnį augimą pasitelkiant iniciatyvas, kuriomis spartinamas naujų produktų ir paslaugų atsiradimas;

(25)

papildant veiksmus, kurių imamasi valstybėse narėse, COSME programa galima remti iniciatyvas tiek atskirus, tiek kelis sektorius apimančiose srityse, turinčiose didelio potencialo augti ir užtikrinti verslininkystę (ypač sektoriuose, kuriuose didelę dalį įmonių sudaro MVĮ), kuriomis spartinamas konkurencingų ir tvarių pramonės šakų, grindžiamų konkurencingiausiais verslo modeliais, patobulintais produktais ir procesais, organizacinėmis struktūromis arba pakeistomis vertės grandinėmis, atsiradimas. Kaip nurodyta 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikate „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“, kurį 2010 m. spalio mėn. palankiai įvertino Taryba, turizmas yra svarbus Sąjungos ekonomikos sektorius. Šio sektoriaus įmonės tiesiogiai sukuria 5 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pripažįstama turizmo svarba ir nurodoma Sąjungos kompetencija šioje srityje. Europos turizmo iniciatyvos gali papildyti valstybių narių veiksmus skatinant palankios aplinkos kūrimą ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, visų pirma keičiantis gerąja praktika. Veiksmai gali apimti turizmo žinių bazės gerinimą teikiant duomenis ir analizę bei tarpvalstybinių bendradarbiavimo projektų glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir tuo pačiu netaikant privalomų reikalavimų Sąjungos įmonėms plėtojimą;

(26)

COSME programoje nurodomi veiksmai tikslams siekti, bendras tiems tikslams įgyvendinti skirtas finansinis paketas, minimalus finansinėms priemonėms skirtas finansinis paketas, įvairių rūšių įgyvendinimo priemonės ir stebėsenos, vertinimo bei Sąjungos finansinių interesų apsaugos skaidrios priemonės;

(27)

COSME programa papildo kitas Sąjungos programas, pripažįstant, kad kiekviena priemonė turėtų būti taikoma pagal jai nustatytas konkrečias procedūras. Taigi tos pačios reikalavimus atitinkančios išlaidos neturėtų būti finansuojamos du kartus. Siekiant pridėtinės vertės ir didelio Sąjungos teikiamo finansavimo poveikio, reikėtų plėtoti glaudžią COSME programos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1291/2013 (8) (programa „Horizontas 2020“), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (9) (struktūriniai fondai) ir kitų Sąjungos programų sinergiją;

(28)

visose COSME programoje numatytose atitinkamose iniciatyvose ir veiksmuose turėtų būti atsižvelgta į skaidrumo ir lyčių lygių galimybių principus. Be to, tose iniciatyvose ir veiksmuose turėtų būti numatyta pagarba visų piliečių žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

(29)

dotacijos MVĮ turėtų būti teikiamos atlikus skaidrų procesą. Dotacijų skyrimas ir jų mokėjimas turėtų būti skaidrus, nebiurokratinis ir atitikti bendras taisykles;

(30)

šiame reglamente visam COSME programos įgyvendinimo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris bus svarbiausias orientacinis dydis Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant metinę biudžetinę procedūrą, kaip apibrėžta Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (10) 17 punkte;

(31)

siekiant užtikrinti, kad finansavimas būtų naudojamas tik rinkos, politiniams ir instituciniams trūkumams šalinti, ir siekiant išvengti rinkos iškraipymų, pagal COSME programą teikiamas finansavimas turėtų atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles;

(32)

Europos ekonominės erdvės susitarime ir asociacijos susitarimų protokoluose numatomas atitinkamų šalių dalyvavimas Sąjungos programose. Kitos trečiosios šalys programose turėtų turėti galimybę dalyvauti, kai tai numatyta pagal susitarimus ir procedūras;

(33)

svarbu užtikrinti patikimą COSME programos finansų valdymą ir kiek galima veiksmingesnį ir vartotojui patogiausią jos įgyvendinimą, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir COSME programos prieinamumą visiems dalyviams;

(34)

turėtų būti vykdoma COSME programos įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas, kad būtų galima ją koreguoti. Turėtų būti rengiama metinė jos įgyvendinimo ataskaita, kurioje būtų pristatoma padaryta pažanga ir planuojami veiksmai;

(35)

COSME programos įgyvendinimas turėtų būti stebimas kasmet, naudojant pagrindinius rodiklius, padedančius įvertinti rezultatus ir daromą poveikį. Šie rodikliai, įskaitant atitinkamas bazines vertes, turėtų būti minimalus COSME programos tikslų įgyvendinimo masto įvertinimo pagrindas;

(36)

Komisijos parengtoje tarpinėje ataskaitoje dėl to, ar pasiektas visų pagal COSME programą remiamų veiksmų tikslas, taip pat turėtų būti įvertinta, kodėl dalyvauja nedidelis MVĮ skaičius, kai tai nustatoma daugelyje valstybių narių. Atitinkamais atvejais valstybės narės galėtų atsižvelgti į tarpinės ataskaitos rezultatus formuodamos savo atitinkamą politiką;

(37)

Sąjungos finansiniai interesai viso išlaidų ciklo metu turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracines ir finansines sankcijas, remiantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(38)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti metines COSME programos įgyvendinimo darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (11). Kai kurie į metinę darbo programą įtraukti veiksmai apima veiksmų koordinavimą nacionaliniu lygiu. Tokiu atveju turėtų būti taikoma to reglamento 5 straipsnio 4 dalis;

(39)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl rodiklių papildymų, tam tikros konkrečios su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pakeitimo ir orientacinių sumų pakeitimų, kurie kiekvienu atveju būtų didesni už tas sumas daugiau kaip 5 proc. finansinio paketo vertės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(40)

dėl teisinio tikrumo ir aiškumo Sprendimas Nr. 1639/2006/EB turėtų būti panaikintas,

(1)

2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ raginama parengti vieną švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą, kuria būtų reglamentuojami tarptautiniai aukštojo mokslo aspektai ir sujungiamos tokios veiksmų programos kaip Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB (4) nustatyta Mokymosi visą gyvenimą veiksmų programa (Mokymasis visą gyvenimą), Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1719/2006/EB (5) nustatyta programa „Veiklus jaunimas“ (Veiklus jaunimas), Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1298/2008/EB (6) nustatyta programa „Erasmus Mundus“ (Erasmus Mundus), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1905/2006 (7) nustatyta programa ALFA III, taip pat TEMPUS ir EDULINK programos, ir taip užtikrinti didesnį veiksmingumą, didesnį dėmesį strateginiams prioritetams ir įvairių bendros programos aspektų sinergijai. Be to, siūloma dar viena tos bendros programos (toliau – Programa) dalis, skirta sportui;

(2)

iš dabartinių Mokymosi visą gyvenimą, Veiklaus jaunimo ir Erasmus Mundus programų tarpinio vertinimo ataskaitų ir viešų konsultacijų dėl būsimų Sąjungos veiksmų, susijusių su švietimu, įskaitant aukštąjį mokslą, mokymu ir jaunimu, matyti, kad tų sričių Europos lygmens bendradarbiavimo ir judumo poreikis išlieka didelis, o kai kuriais atvejais netgi auga. Vertinimo ataskaitose pabrėžta, kad labai svarbu užtikrinti glaudesnes Sąjungos programų ir švietimo, mokymo bei jaunimo politikos raidos sąsajas, išreikštas siekis Sąjungos veiklą struktūruoti labiau atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą principą ir raginama laikytis paprastesnio, vartotojui palankesnio ir lankstesnio požiūrio į tokių veiksmų įgyvendinimą bei pašalinti tarptautinių aukštojo mokslo bendradarbiavimo programų fragmentaciją;

(3)

Programoje dėmesys turėtų būti sutelkiamas į galimybes pasinaudoti finansavimu ir į administracinių bei finansinių procedūrų skaidrumą, taip pat panaudojant informacines ir ryšių technologijas (toliau – IRT) ir skaitmeninimą. Programos sėkmei taip pat labai svarbu užtikrinti organizavimo ir valdymo racionalizavimą ir supaprastinimą ir nuolat koncentruoti dėmesį į administracinių sąnaudų sumažinimą;

(4)

viešos konsultacijos dėl Sąjungos strateginių galimybių įgyvendinti naują Sąjungos kompetenciją sporto srityje ir Komisijos sporto parengiamųjų veiksmų vertinimo ataskaita parodė, kokios sritys galėtų būti laikomos prioritetinėmis Sąjungos veiklos sritimis ir kokios pridėtinės vertės duotų Sąjungos remiama veikla, padedanti Europos lygmeniu kaupti, dalytis ir skleisti patirtį ir žinias apie sporto srityje patiriamas problemas, su sąlyga, kad dėmesys visų pirma bus telkiamas į paprastus žmones;

(5)

pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ apibrėžia ateinančio dešimtmečio Sąjungos ekonomikos tokio augimo strategiją, kurioje nustatyti penki didelio užmojo tikslai, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip 2020 m., visų pirma švietimo srityje, kurioje siekiama mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, kad jų būtų mažiau kaip 10 proc., ir padidinti tretinį arba lygiavertį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų amžiaus asmenų dalį bent iki 40 proc. Šioje strategijoje taip pat nustatyta pavyzdinių iniciatyvų, kaip antai „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“;

(6)

savo 2009 m. gegužės 12 d. išvadose Taryba paskelbė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“), kurioje nustatyti keturi strateginiai tikslai, kad būtų įveiktos likusios kliūtys žiniomis grindžiamos Europos kūrimui, o mokymasis visą gyvenimą taptų realybe;

(7)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 8 ir 10 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius Programa skatina, be kita ko, moterų ir vyrų lygybę ir priemones kovai su diskriminacija dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Įgyvendinant Programą reikia padidinti palankių sąlygų neturinčių ir pažeidžiamų grupių narių prieigos galimybes ir aktyviai spręsti klausimus, susijusius su specialiais neįgaliųjų mokymosi poreikiais;

(8)

tarptautinis Programos matmuo turėtų būti itin stiprus aukštojo mokslo srityje, siekiant ne tik didinti Europos aukštojo mokslo kokybę, siekiant platesnių „ET 2020“ tikslų ir užtikrinant Europos kaip studijų vietos patrauklumą, bet ir skatinti tarpusavio supratimą ir prisidėti prie tvaraus šalių partnerių aukštojo mokslo sistemų vystymosi bei platesnio masto jų socialinio ir ekonominio vystymosi, be kita ko, skatinant protų apykaitą, kai su šalių partnerių piliečiais vykdoma judumo veikla. Tuo tikslu turėtų būti skirtas finansavimas panaudojant vystomojo bendradarbiavimo priemonę (toliau – VBP), Europos kaimynystės priemonę (toliau – EKP), Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (angl. IPA) ir Partnerystės priemonę bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis (toliau – PP). Taip pat galėtų būti skiriamos lėšos iš Europos plėtros fondo (toliau – EPF) laikantis fondo valdymo procedūrų. Tų lėšų naudojimui turėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos užtikrinant atitiktį atitinkamiems reglamentams, sukuriantiems tas priemones ir tą fondą;

(9)

savo 2009 m. lapkričio 27 d. rezoliucijoje dėl 2010–2018 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos Taryba pabrėžė poreikį, kad visi jaunuoliai būtų laikomi visuomenės ištekliais, ir siekė palengvinti jų dalyvavimą jiems poveikį darančių politikos sričių plėtotės veikloje – to siekiama tęstiniu struktūriniu politikų, jaunimo ir visų lygmenų jaunimo organizacijų dialogu;

(10)

vienoje programoje sujungiant formalųjį mokymąsi, neformalųjį ugdymą ir savišvietą turėtų būti kuriama sąveika ir stiprinamas įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sektorių atstovų bendradarbiavimas. Įgyvendinant Programą reikėtų tinkamai atsižvelgti į specialius įvairių sektorių poreikius ir prireikus vietos ir regioninių valdžios institucijų vaidmenį;

(11)

siekdama remti judumą, lygias galimybes ir studijų meistriškumą, Sąjunga turėtų nustatyti bandomąją studentų paskolų garantijų sistemą, kuri padėtų studentams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, studijuoti magistrantūroje kitoje šalyje, kurioje galima dalyvauti Programoje (toliau – Programos šalis). Sistema turėtų būti prieinama finansų institucijoms, teikiančioms paskolas studentams palankiomis sąlygomis magistrantūros studijoms kitose Programos šalyse finansuoti. Ši papildoma ir novatoriška besimokančiųjų judumo priemonė neturėtų nei pakeisti jokios dabartinės dotacijų ar paskolų sistemos, kuria remiamas studentų judumas vietos, nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, nei kliudyti sukurti bet kokią sistemą ateityje. Studentų paskolų garantijų sistema turėtų būti atidžiai stebima ir vertinama, ypač atsižvelgiant į jos diegimą įvairių šalių rinkose. Pagal 21 straipsnio 2 ir 3 dalis ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateikta laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita siekiant nustatyti politines tolesnio Studentų paskolų garantijų sistemos taikymo gaires;

(12)

valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos tinkamos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas. Tai apima, kai įmanoma, administracinių klausimų, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas ir leidimus gyventi, sprendimą. Pagal Tarybos direktyvą 2004/114/EB (8) valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą priėmimo tvarką;

(13)

2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ nustatyta sistema, pagal kurią Sąjunga, valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos gali bendradarbiauti, kad padidintų absolventų skaičių, švietimo kokybę ir kuo labiau padidintų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų indėlį padedant valstybių narių ekonomikai ir visuomenei išbristi iš pasaulinės ekonomikos krizės;

(14)

norint geriau išspręsti jaunimo nedarbo problemą Sąjungoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautiniam aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimui, kad būtų padidintos studentų įsidarbinimo galimybės ir ugdomi verslo įgūdžiai;

(15)

1999 m. birželio 19 d. 29 Europos šalių švietimo ministrų pasirašytoje Bolonijos deklaracijoje nustatytas tarpvyriausybinis procesas, kuriuo siekiama sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę ir kuris turėtų būti nuolat remiamas Sąjungos lygmeniu;

(16)

atnaujintame Kopenhagos procese (2011–2020 m.) apibrėžiamas ir plačiai pripažįstamas lemiamas profesinio rengimo ir mokymo vaidmuo siekiant daugelio strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač atsižvelgiant į jo teikiamas galimybes sprendžiant didelio nedarbo, ypač jaunimo nedarbo ir ilgalaikio nedarbo, Europoje problemą, skatinant mokymosi visą gyvenimą kultūrą, kovojant su socialine atskirtimi ir skatinant aktyvų pilietiškumą. Siekiant panaikinti švietimo ir mokymo metu įgytų žinių ir darbo srityje reikalingų įgūdžių ir gebėjimų neatitikimą ir padidinti jaunimo galimybes įsidarbinti, reikalingos kokybiškos stažuotės ir gamybinės praktikos, įskaitant ir labai mažose įmonėse bei mažosiose ir vidutinėse įmonėse;

(17)

būtina sustiprinti Europos mokyklų bendradarbiavimo, mokyklų darbuotojų ir besimokančių asmenų judumo intensyvumą ir mastą, kad būtų įgyvendinami komunikato „Gebėjimų ugdymas XXI amžiuje: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“ prioritetai, visų pirma didinama Sąjungos mokyklinio ugdymo kokybė, ypač tokie aspektai kaip kompetencijos plėtotė, skatinamos vienodos galimybės ir įtrauktis švietimo sistemose ir institucijose bei stiprinama mokytojo profesija ir vadovavimas mokykloms bei jiems teikiama parama. Tokiomis aplinkybėmis tokiems strateginiams tikslams kaip mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimas, pagrindinių įgūdžių ugdymo gerinimas bei ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės didinimas ir populiarinimas turėtų būti teikiama pirmenybė, kartu ir mokytojų ir mokyklų vadovų profesinės kompetencijos didinimui, vaikų iš migrantų arba nepalankioje socialinėje ar ekonominėje padėtyje esančių šeimų galimybių mokytis gerinimui;

(18)

atnaujinta Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarke, įtraukta į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliuciją, siekiama suteikti visiems suaugusiesiems galimybių visą gyvenimą įgyti įgūdžių ir kompetencijų ir juos gerinti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas daugelio nekvalifikuotų europiečių mokymosi galimybių gerinimui, ypač didinant raštingumą ir mokėjimą skaičiuoti ir skatinant taikyti lanksčius mokymosi būdus ir antros galimybės mokytis priemones;

(19)

Europos jaunimo forumas, nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos centrai (angl. – NARIC), „Eurydice“, „Euroguidance“ ir „Eurodesk“ tinklai, taip pat nacionaliniai iniciatyvos „eTwinning“ įgyvendinimo centrai, nacionaliniai Europass centrai ir kaimynystės šalių Nacionaliniai informacijos centrai yra būtini dalyviai siekiant Programos tikslų, visų pirma reguliariai teikiantys Komisijai naujausią informaciją, susijusią su savo veiklos sritimis ir padedantys skleisti Programos rezultatus Sąjungoje ir šalyse partnerėse;

(20)

reikėtų stiprinti bendradarbiavimą pagal Programą su švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Europos Taryba;

(21)

norint prisidėti prie aukšto Europos integracijos studijų lygio vystymo visame pasaulyje ir reaguoti į didėjantį žinių apie Europos integracijos procesą ir jo raidą ir dialogo apie šį procesą ir jo raidą poreikį, svarbu skatinti šios srities mokymo, mokslinių tyrimų ir svarstymų kompetenciją remiant akademines institucijas, asociacijas, kurios veikia Europos integracijos srityje, ir asociacijas, siekiančias su Europos interesais susijusių tikslų, pasinaudojant „Jean Monnet“ programa;

(22)

siekiant aiškiai nustatyti atsakomybės už mokymosi visą gyvenimą strategijas ir politikos kryptis lygmenį ir atsižvelgti į visų lygių suinteresuotųjų subjektų idėjas ir susirūpinimą keliančius klausimus, labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą pagal Programą su švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

(23)

2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikate „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ išdėstyta Komisijos siūloma Sąjungos lygmens veikla sporto srityje įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir nurodoma, kokių konkrečių veiksmų Komisija ir valstybės narės galėtų imtis, siekdamos padidinti sporto europinę tapatybę, tokiose trijose srityse kaip visuomeninio sporto vaidmens stiprinimas, sporto ekonominio aspekto plėtotė ir sporto organizavimas. Taip pat būtina atsižvelgti į pridėtinę sporto, taip pat vietos sporto vertę ir į sporto įnašą į Sąjungos kultūrinį ir istorinį paveldą;

(24)

ypač didelį dėmesį reikia skirti mėgėjiškam sportui ir savanoriškai veiklai sporto srityje, atsižvelgiant į tai, kad jie itin svarbūs skatinant socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir sveikatą gerinantį fizinį aktyvumą;

(25)

didesnis kvalifikacijų ir kompetencijos skaidrumas ir pripažinimas ir plačiau naudojamos Sąjungos skaidrumo užtikrinimo ir kvalifikacijos pripažinimo priemonės turėtų padėti didinti švietimo ir mokymo kokybę ir lengvinti su mokymusi visą gyvenimą susijusį judumą ir profesinį judumą visoje Europoje, tiek tarp šalių, tiek tarp sektorių. Suteikus galimybių susipažinti su kitose šalyse taikomais metodais, praktika ir technologijomis, išaugs galimybės įsidarbinti;

(26)

tuo tikslu rekomenduojama išplėsti vienos Sąjungos kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo užtikrinimo priemonės (Europass), nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB (9), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registro (EQAR) ir Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos (ENQA), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/143/EB (10), Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), kaip nustatyta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (11), Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemos (ECVET), kaip nustatyta 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (12), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET), kaip nustatyta 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (13), ir Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) naudojimą;

(27)

siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės informavimo ir tvirtesnio ryšio tarp Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų, šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat turėtų būti naudojami koordinuotai komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu ji susijusi su bendruoju šio reglamento tikslu;

(28)

būtina užtikrinti, kad visa pagal Programą vykdoma veikla sukurtų Europos pridėtinę vertę, papildytų valstybių narių pagal SESV 167 straipsnio 4 dalį vykdomą veiklą bei derėtų su kita Sąjungos veikla, visų pirma tokiose srityse kaip kultūra ir žiniasklaida, užimtumas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, pramonė ir įmonės, sanglaudos ir vystymosi politika, taip pat plėtros politika ir iniciatyvos, priemonės ir strategijos regioninės politikos ir išorės santykių srityje;

(29)

Programa siekiama užtikrinti teigiamą ir tvarų poveikį švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių politikai ir praktikai. Tas sisteminis poveikis turėtų būti užtikrintas vykdant įvairius Programoje numatytus veiksmus ir veiklą, kuriais siekiama skatinti pokyčius instituciniu lygmeniu ir, prireikus, inovacijas sistemos lygmeniu. Nereikalaujama, kad atskiri projektai, kuriuos siekiama finansuoti pagal Programą, turėtų sisteminį poveikį. Sisteminio poveikio turėtų padėti siekti bendras tų projektų rezultatas;

(30)

norint efektyviai valdyti veiklą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia nustatyti specialius, išmatuojamus ir realistiškus veiklos rodiklius, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie atspindėtų intervencijos logiką;

(31)

Komisija ir valstybės narės turėtų gerinti IRT ir naujų technologijų naudojimą siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto veikloje. Šie veiksmai galėtų apimti virtualų judumą, kuris turėtų papildyti, bet ne pakeisti besimokančiųjų judumą;

(32)

šiuo reglamentu nustatomas viso Programos įgyvendinimo laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai vykdant kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą turi būti svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (14) 17 punkte;

(33)

siekiant užtikrinti pagal Programą numatytos subjektų veiklai skirtos finansavimo paramos tęstinumą, Komisija pradiniu Programos etapu turėtų galėti su remiamų veiksmų įgyvendinimu tiesiogiai susijusias išlaidas laikyti atitinkančiomis finansavimo reikalavimus, net jei naudos gavėjas patyrė jas prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos;

(34)

būtina nustatyti veiklos kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi valstybėms narėms skiriant biudžeto lėšas nacionalinių agentūrų valdomai veiklai įgyvendinti;

(35)

šalys kandidatės, besirengiančios narystei Sąjungoje, ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) šalys, kurios priklauso Europos ekonominės erdvei (toliau – EEE), Sąjungos programose gali dalyvauti remdamosi bendraisiais susitarimais, Asociacijos tarybos sprendimais ar panašiais dokumentais;

(36)

Šveicarijos Konfederacija Sąjungos programose gali dalyvauti pagal su Sąjunga pasirašytus susitarimus;

(37)

užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) gyventojai ir kompetentingos UŠT viešosios ir (arba) privačiosios įstaigos ir institucijos gali dalyvauti programose pagal Tarybos sprendimą 2001/822/EB (15). Įgyvendinant Programą reikėtų atsižvelgti į su atokiausių Sąjungos regionų ir UŠT nutolimu susijusius apribojimus;

(38)

Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai 2011 m. gegužės 25 d. bendrame komunikate „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“, be kita ko, iškėlė tikslą toliau gerinti kaimynystės šalių dalyvavimą Sąjungos aukštojo mokslo srities judumo ir pajėgumų didinimo veikloje ir suteikti galimybę kaimynystės šalims dalyvauti būsimose švietimo programose;

(39)

Sąjungos finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus sankcijas. Nors Sąjungos išorės pagalbos finansavimo poreikis nuolat stiprėja, dėl Sąjungos ekonominės ir biudžeto padėties ištekliai tokiai pagalbai yra riboti. Todėl Komisija turėtų siekti esamus išteklius naudoti kuo veiksmingiau ir tvariau, visų pirma nustatydama tokias finansines priemones, kurios pritrauktų papildomo finansavimo;

(40)

siekiant padidinti galimybes pasinaudoti Programa, pavienių asmenų judumui remti numatytos dotacijos turėtų būti pritaikytos prie gyvenimo lygio ir pragyvenimo išlaidų priimančioje šalyje. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti jokių mokesčių, įskaitant socialinius. Nuo tokių mokesčių turėtų būti atleidžiamos viešosios arba privačiosios įstaigos, teikiančios tokią finansinę paramą atitinkamiems asmenims;

(41)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (16) savanoriškas darbas gali būti pripažintas kaip bendras finansavimas įnašais natūra;

(42)

savo 2011 m. birželio 29 d. komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ Komisija įsipareigojo supaprastinti Sąjungos finansavimą. Sukūrus bendrą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą, Programos valdymas turėtų tapti gerokai paprastesnis, racionalesnis, turėtų atsirasti didesnė sinergija. Programos įgyvendinimas turėtų dar labiau supaprastėti nustačius vienkartinių, vieneto sąnaudomis grindžiamų arba fiksuoto dydžio išmokų finansavimą ir sumažinus formalius ir biurokratinius reikalavimus, keliamus naudos gavėjams ir valstybėms narėms;

(43)

išlaidų panaudojimo ir kokybės gerinimas turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis būtų siekiama Programos tikslų, kartu užtikrinant geriausią finansinių išteklių panaudojimą;

(44)

svarbu, kad būtų užtikrintas patikimas Programos finansų valdymas ir ji būtų įgyvendinama kuo veiksmingiau ir naudotojui palankiausiu būdu, taip pat užtikrinant teisinį tikrumą ir Programos prieinamumą visiems dalyviams;

(45)

siekiant, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu būtų nedelsiant reaguojama į kintančias reikmes, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl nacionalinių agentūrų valdomos papildomos veiklos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(46)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(47)

Programa turėtų apimti tris skirtingas sritis, o pagal šį reglamentą įsteigtas komitetas turėtų spręsti tiek horizontaliuosius, tiek su sektoriais susijusius klausimus. Valstybės narės turi užtikrinti, kad atsižvelgiant į komiteto darbotvarkės klausimus į jo posėdžius būtų siunčiami atitinkami atstovai, o komiteto pirmininkas turi užtikrinti, kad posėdžių darbotvarkėse būtų aiškiai nurodytas atitinkamas sektorius ar sektoriai ir temos pagal kiekvieną sektorių, kurios bus nagrinėjamos kiekviename posėdyje. Prireikus ir laikantis komiteto darbo tvarkos taisyklių į komiteto posėdžius ad hoc kaip stebėtojus turėtų būti galima pakviesti dalyvauti išorės ekspertus, įskaitant socialinių partnerių atstovus;

(48)

reikėtų užtikrinti tinkamą Programos užbaigimą, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. pagal ankstesnes programas vykdytai ir iki 2013 m. pabaigos neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;

(49)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Programą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(50)

todėl sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB turėtų būti panaikinti;

(51)

siekiant užtikrinti pagal Programą numatytos finansavimo paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti kaip įmanoma greičiau po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,