17.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1601/2001 (2) Taryba nustatė galutinį muitą tam tikriems importuojamiems Rusijos Federacijos, Turkijos, Tailando ir Čekijos Respublikos kilmės geležies arba plieniniams lynams ir kabeliams (toliau – PLK). Šios priemonės toliau vadinamos pradinėmis priemonėmis, o tyrimas, kurį atlikus buvo nustatytos tos priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

2001 m. rugpjūčio mėn. Komisija priėmė Rusijos gamintojo (JSC Severstal-Metiz) įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą. 2007 m. spalio mėn. (3) tas įsipareigojimo susitarimas panaikintas, nes atsižvelgiant į tai, kad daugelį bendrovės eksportuojamų produktų rūšių sunku priskirti tinkamai klasei, jis laikytas netinkamu.

(3)

Atlikus dalinę tarpinę ir priemonių galiojimo termino peržiūras Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1279/2007 (4) nustatė, kad Rusijos Federacijai toliau turėtų būtų taikomos pradinės priemonės pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Toliau šios priemonės vadinamos galiojančiomis priemonėmis, o priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas – paskutiniu tyrimu. Reglamentu (EB) Nr. 1279/2007 nutrauktas priemonių taikymas importuojamiems Turkijos ir Tailando kilmės plieniniams lynams ir kabeliams.

(4)

Šiuo metu (5) taip pat taikomos priemonės Ukrainos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės PLK, jų taikymas buvo išplėstas iš Maroko, Moldavijos ir Korėjos Respublikos siunčiamiems importuojamiems PLK.

(5)

2012 m. spalio 27 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, paskelbė apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Rusijos Federacijos kilmės PLK, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (6).

(6)

Peržiūra inicijuota gavus pagrįstą Europos Sąjungos vielinių lynų pramonės ryšių palaikymo komiteto (toliau – EWRIS arba pareiškėjas) Sąjungos gamintojų, pagaminančių didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų tam tikrų Sąjungoje pagaminamų PLK, vardu pateiktą prašymą. Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai būtų vykdomas toliau, o Sąjungos pramonei būtų vėl daroma žala.

(7)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2011 m. spalio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – PTL). Tiriant žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, Sąjungos gamintojams, žinomiems importuotojams ir naudotojams, taip pat pareiškėjui ir eksportuojančios šalies valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(9)

Atsižvelgiant į galimą didelį su tyrimu susijusių eksportuojančių Rusijos Federacijos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą iš pradžių buvo numatyta taikyti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka tikrai būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) eksportuojančių Rusijos Federacijos gamintojų prašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(10)

Atsižvelgiant į tai, kad tik du eksportuojantys Rusijos Federacijos gamintojai pateikė pranešime apie tyrimo inicijavimą prašytą informaciją ir išreiškė norą toliau bendradarbiauti su Komisija, nuspręsta eksportuojančių gamintojų atrankos netaikyti.

(11)

Komisija pranešime apie inicijavimą paskelbė, kad laikinai atrinko Sąjungos gamintojus ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl atrankos iki pranešime apie inicijavimą nustatyto termino. Laikinai atrinkti penki Sąjungos gamintojai, kurie, kaip nustatyta, yra tipiški Sąjungos gamintojai atsižvelgiant į panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtį.

(12)

Negavus jokių pastabų siūlomos bendrovės buvo galutinai atrinktos ir apie tai pranešta suinteresuotosioms šalims. Tačiau viena galutinai atrinkta bendrovė vėliau pasitraukė iš atrinktų bendrovių. Todėl Komisija nusprendė atrinkti keturis kitus Sąjungos gamintojus, kurie, kaip nustatyta, yra tipiški Sąjungos gamintojai atsižvelgiant į panašaus produkto gamybos (29,3 %) ir pardavimo (20,9 %) Sąjungoje apimtį.

(13)

Nors pranešime apie inicijavimą numatyta nesusijusių importuotojų atranka, apie save nepranešė nė vienas nesusijęs importuotojas ar naudotojas. Todėl nesusijusių importuotojų atranka nebuvo taikoma.

(14)

Klausimynai buvo nusiųsti keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, dviem eksportuojantiems Rusijos Federacijos gamintojams ir susijusiam importuotojui.

(15)

Klausimyno atsakymus pateikė keturi atrinkti Sąjungos gamintojai, susijęs importuotojas ir vienas eksportuojantis Rusijos Federacijos gamintojas.

(16)

Nors iš pradžių apie save pranešė du eksportuojantys Rusijos Federacijos gamintojai, tik vienas iš jų pateikė klausimyno atsakymus ir yra laikomas bendradarbiaujančiu atliekant tyrimą. Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui visiškai priklauso Italijoje įsteigta patronuojamoji bendrovė, kuri taip pat gamina PLK ir importuoja nagrinėjamąjį produktą iš Rusijos Federacijos. Kitas eksportuojantis gamintojas tyrimo inicijavimo etapu pateikė pastabų, bet paprašytas užpildyti klausimyną to nepadarė. Todėl laikoma, kad antrasis eksportuojantis gamintojas atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti šių bendrovių patalpose:

(18)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas kaip ir pradiniame bei paskutiniame tyrimuose, kuriuos atlikus nustatytos šiuo metu galiojančios priemonės, t. y. geležiniai ir plieniniai lynai ir kabeliai, įskaitant uždaros konstrukcijos lyno rites, išskyrus lynus ir kabelius iš nerūdijančio plieno, kurių didžiausias skerspjūvis didesnis kaip 3 mm, su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis arba be (pramonės terminologijoje dažnai vadinami PLK (angl. SWR)), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7312 10 81, ex 7312 10 83, ex 7312 10 85, ex 7312 10 89 ir ex 7312 10 98 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(19)

Atlikus šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad Rusijos Federacijoje gaminamų ir į Sąjungą eksportuojamų PLK ir Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminamų ir parduodamų PLK fizinės bei techninės savybės ir galutinio naudojimo paskirtis yra tokios pačios, todėl šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(20)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu vykdytas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(21)

Kaip paaiškinta 10 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti eksportuojančių Rusijos Federacijos gamintojų nebuvo būtina. Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportavo apie 99 % per PTL iš Rusijos Federacijos į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto. Tuo remiantis padaryta išvada, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas.

(22)

Atsižvelgiant į tai, kad du kiti žinomi Rusijos Federacijos gamintojai nebendradarbiavo atliekant tyrimą, toliau pateikiami nustatyti faktai dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiami geriausiais turimais faktais, įskaitant Eurostato duomenis, oficialią Rusijos statistiką ir antrojo gamintojo pateiktus ribotus duomenis.

(23)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą eksportas iš Rusijos Federacijos į Sąjungą vykdytas tariamai dempingo kainomis, o vidutinis dempingo skirtumas sudarė 130,8 %. Kaip minėta pranešime apie inicijavimą (4.1 punktas), pareiškėjas palygino eksporto iš Rusijos Federacijos į Sąjungą kainas (remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis) su Rusijos Federacijos vidaus rinkos kainomis.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nustatyta, ar bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas nepriklausomiems pirkėjams Rusijos vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos atitinkamo pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Nustatyta, kad apskritai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(25)

Po to Komisija nustatė eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduodamo panašaus produkto rūšis, kurios yra tokios pačios, kaip ir eksportui į Sąjungą parduodamo produkto rūšys, arba tiesiogiai su jomis palyginamos.

(26)

Toliau nagrinėta, ar bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % tos pačios rūšies produkto pardavimo Sąjungai apimties. Toliau pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį nagrinėta, ar tipiškais kiekiais parduotų tam tikrų rūšių produktų pardavimas vykdytas įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(27)

Nustatant atitinkamos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį nagrinėta, ar kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis. Visais atvejais, kai vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis parduotas pakankamas kiekis tam tikros rūšies produkto, normalioji vertė buvo grindžiama faktinėmis vidaus rinkos kainomis, apskaičiuotomis kaip svertinis viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per PTL vidurkis.

(28)

Kitų rūšių produktų, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas arba kurie nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotų tam tikros rūšies produktų gamybos sąnaudų, prireikus pakoreguotų, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų procentinę dalį ir pagrįstą pelno dydį, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį remiantis faktiniais duomenimis, susijusiais su panašaus produkto gamyba ir pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis.

(29)

Kadangi bendradarbiaujantis eksportuojantis Rusijos gamintojas visus produktus eksportavo į Sąjungą pardavimui tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(30)

Kalbant apie eksporto sandorį, kai eksportas į Sąjungą vykdytas per susijusią prekybos bendrovę, eksporto kaina nustatyta remiantis pirmąja susijusio prekiautojo perpardavimo nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Patikimai eksporto kainai nustatyti atlikti koregavimai pagal visas išlaidas, patirtas nuo importavimo iki perpardavimo, ir pelną. Negavus nepriklausomų importuotojų informacijos dėl pelno dydžio per PTL taikytas vidutinis 5 % pelno dydis.

(31)

Vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygmeniu.

(32)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie, kaip buvo įrodinėjama, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Todėl koreguojant prireikus ir pateisinamais atvejais deramai atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų išlaidų, finansinių, pakavimo sąnaudų, komisinių ir lengvatų skirtumus.

(33)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Palyginus nustatyta, kad vykdytas dempingas; eksportuojančio gamintojo dempingas sudarė 4,7 %.

(34)

Atlikus analizę dėl dempingo vykdymo per PTL taip pat nagrinėta dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos. Šiuo atžvilgiu nagrinėti tokie aspektai: importo dempingo kaina iš Rusijos Federacijos apimtis ir kainos, Sąjungos rinkos ir kitų trečiųjų šalių rinkų patrauklumas, Rusijos Federacijos gamybos pajėgumai ir pertekliniai pajėgumai, skirti eksportui.

(35)

Remiantis Eurostato duomenimis, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Rusijos Federacijos padidėjo – nuo 2 005 tonų 2009 m. iki 2 343 tonų per PTL ir sudarė apie 1 % Sąjungos suvartojamo kiekio per PTL ir nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kaip minėta pirmiau 33 konstatuojamojoje dalyje, importas iš bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vykdytas dempingo kaina (4,7 %) nepaisant galiojančių antidempingo muitų.

(36)

Eksportas į Sąjungą sudarė 3 % bendradarbiaujančio gamintojo pardavimo, o didžioji dalis (85 %) parduota Rusijos vidaus rinkoje. Nagrinėjamuoju laikotarpiu (7) vidaus rinka išaugo 38 % ir, kaip prognozuojama viešuose ekonominę analizę pateikiančiuose šaltiniuose, didėjant Rusijos Federacijos BVP vidaus rinka taip pat galimai augs. Be to, pagal tyrimo metu surinktą informaciją nustatyta, kad bendradarbiaujantis gamintojas negamina visų rūšių nagrinėjamojo produkto, todėl jo konkurencinis spaudimas Sąjungos gamintojams yra ribotas. Taip gali būti ir kitų dviejų gamintojų atveju, nes negauta informacijos apie investicijas į naują įrangą, kuri galėtų būti naudojama, pavyzdžiui, didesnio skersmens nagrinėjamajam produktui gaminti. Be to, ribotą eksportuojančių Rusijos Federacijos gamintojų konkurencinį spaudimą taip pat galima patvirtinti tuo, kad Sąjungos gamintojai vykdo veiklą Rusijos rinkoje. Oficialiais Rusijos muitinės statistiniais duomenimis Sąjungos gamintojų panašaus produkto eksportas į Rusijos Federaciją sudarė 30 % viso panašaus produkto importo į Rusijos rinką per PTL; taigi, Sąjungos gamintojai buvo didžiausi eksportuotojai į Rusijos rinką.

(37)

Atsakydamas dėl galutinio faktų atskleidimo pareiškėjas tvirtino, kad prognozuojamas Rusijos BVP augimas (apie 3 %) yra palyginti nedidelis ir dėl to Rusijos PLK rinka negalės toliau plėstis. Todėl Rusijos rinka negalės absorbuoti papildomo panašaus produkto kiekio. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Rusijos BVP nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. iki TL pabaigos, augo lėčiau nei prognozuota 2014 metams ir nepaisant to Rusijos PLK rinka išaugo 38 %. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(38)

Ta pati šalis taip pat nurodė dviejų rūšių produktus, kuriuos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas neseniai sukūrė (bendradarbiaudamas su Sąjungoje įsikūrusia savo patronuojamąja bendrove) ir tvirtino, kad tai rodo, jog šis gamintojas nagrinėjamuoju laikotarpiu investavo. Tačiau tai neprieštarauja išvadai, kad bendradarbiaujantis gamintojas negali gaminti visų rūšių lynų (visų pirma PLK, skirtų aukščiausios kategorijos produktų rinkai). Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(39)

Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad tam tikri Sąjungos gamintojai priklauso Rusijos eksportuojantiems gamintojams. Iš tiesų, šiuo metu du Rusijos gamintojai turi patronuojamąsias bendroves, įsikūrusias Europos Sąjungoje. Surengus tikrinamąjį vizitą ES įsikūrusioje bendradarbiaujančio eksportuotojo patronuojamojoje bendrovėje nustatyta, kad jos pardavimo sandoriai buvo daugiausiai sudaromi Europos rinkoje, o susijęs bendradarbiaujančio gamintojo ir šios patronuojamosios bendrovės pardavimas per PTL buvo nedidelis.

(40)

Remiantis bendradarbiaujančio eksportuotojo duomenimis, reikia pažymėti, kad Rusijos nagrinėjamojo produkto eksporto į trečiąsias šalis apimtis keturis kartus viršijo eksporto į Sąjungą per PTL apimtį. Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo vidutiniškai mažesnės už jo vidaus pardavimo Rusijos Federacijoje kainą, bet vidutiniškai didesnės už eksporto į Sąjungos rinką kainas. Tai leidžia daryti išvadą, kad eksportas į trečiųjų šalių rinkas yra patrauklesnis už pardavimą į Sąjungos rinką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes taip pat primenama apie nusistovėjusius pardavimo kanalus su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinkomis.

(41)

Atsakydamas dėl galutinio faktų atskleidimo pareiškėjas tvirtino, kad Rusijos gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainos yra iš tiesų mažesnės nei eksporto į Sąjungą kainos. Priminta, kad eksporto į Sąjungą ir kitas Europos šalis kainos buvo lyginamos tariamai remiantis Rusijos muitinės statistiniais duomenimis. Pirminių duomenų, pagrindžiančių šį palyginimą, nepateikta. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad, tyrimo metu palyginus Rusijos eksporto į Sąjungą ir į trečiąsias šalis kainas, kainų skirtumas buvo nustatytas remiantis patikrintais bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo klausimyno duomenimis. Kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, atsižvelgiant į produkto rūšių ir prekybos lygio skirtumus. Pareiškėjo pateiktos vidutinės kainos neatspindi kainos elementų sudėtingumo ir PLK rinkos įvairovės, atsiradusios dėl labai daug skirtingų produkto rūšių ir skirtingų prekybos lygių. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(42)

Ta pati šalis teigė, kad šiuo atveju Sąjungos pramonės eksporto į Rusijos Federaciją yra nereikšminga ir nurodė, kad didėja importas į Rusijos Federaciją iš Kinijos Liaudies Respublikos; į tai atliekant analizę reikėtų atsižvelgti, nes dėl tokio importo kyla konkurencijos grėsmė Rusijos ir NVS rinkose veikiantiems Rusijos gamintojams. Šiuo atžvilgiu teiginys, kad Sąjungos gamintojai išlieka eksporto lyderiai Rusijos rinkoje, yra tinkamas, nes juo, inter alia, patvirtinama, kad Rusijos gamintojai negali gaminti visų rūšių PLK, kurie yra paklausūs Rusijos rinkoje. Dėl Kinijos eksporto į Rusijos Federaciją pažymima, kad jis augo kartu su sparčiai augančia paklausa Rusijos rinkoje. Tolesnei analizei atlikti nebuvo pateikta jokios informacijos, pavyzdžiui, apie Kinijos eksporto į Rusijos Federaciją arba NVS šalis kainų lygius, ar importuojamo tiriamojo produkto charakteristikas. Galiausiai pažymima, kad remiantis Rusijos muitinės statistiniais duomenimis per PTL Rusijos nagrinėjamojo produkto gamintojai išlaikė pagrindinę poziciją jų PLK vidaus rinkoje, o visas importas į šią rinką sudarė tik 15 % Rusijos PLK rinkos. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(43)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą visų eksportuojančių Rusijos gamintojų gamybos pajėgumai buvo 115 tūkst. tonų. Atliekant tyrimą pareiškėjas perskaičiavo, kad Rusijos gamybos pajėgumai turėtų būti 220–250 tūkst. tonų, bet tai nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais. Remiantis patikrintais bendradarbiaujančio eksportuotojo duomenimis, antrojo žinomo gamintojo pateiktais duomenimis ir prašyme pateiktais duomenimis apie trečiąjį gamintoją, visų Rusijos nagrinėjamojo produkto gamintojų gamybos pajėgumai sudarė maždaug 158 tūkst. tonų. Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu struktūriškai pakito ir buvo uždaryta viena gamybos įmonė.

(44)

Atsakydama dėl galutinio faktų atskleidimo viena šalis teigė, kad tam tikra įranga iš uždarytos gamybos įmonės buvo perkelta į kitą bendradarbiaujančio gamintojo gamybos vietą. Tačiau šiam teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikta. Šiuo atžvilgiu patvirtinama, kad per tyrimą surinkti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantis gamintojas atliko struktūrinius pakeitimus, įskaitant visų trijų gamybos vietų tam tikros įrangos atidavimą į metalo laužą ir vienos gamybos įmonės uždarymą. Tuo pačiu metu negalima paneigti prielaidos, kad tam tikra įranga iš uždarytos gamybos įmonės buvo perkelta į likusias įmones. Bet kuriu atveju tai nekeičia šio gamintojo ir Rusijos gamybos pajėgumo apskaičiavimo, kurį šalis užginčijo. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(45)

Dėl pajėgumų panaudojimo ir perteklinių pajėgumų, remiantis dviejų gamintojų duomenimis ir negavus jokios tikslios informacijos apie trečiojo gamintojo pajėgumų panaudojimą daryta prielaida, kad jo pajėgumų panaudojimas buvo panašus į kitų dviejų gamintojų t. y. 90 % per PTL. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad bendri nepanaudoti pajėgumai Rusijos Federacijoje sudarė 17 tūkst. tonų. Tai atitiko maždaug 8 % Sąjungos suvartojamo kiekio per PTL.

(46)

Atsižvelgiant į išvadas, kad eksportas iš Rusijos Federacijos per PTL vykdytas dempingo kainomis, yra tikimybė, kad jei galiojančios antidempingo priemonės būtų panaikintos, dempingas Sąjungos rinkoje tęsis.

(47)

Tačiau reikėtų pabrėžti šiuos dalykus. Pirma, nepanaudotų pajėgumų Rusijos Federacijoje apimtis yra nedidelė; sparčiai augant paklausai vidaus rinkoje šie pajėgumai gali būti absorbuoti. Antra, Rusijos gamintojai neturi pajėgumų tiekti visų rūšių lynus, todėl jų konkurencinis spaudimas Sąjungos rinkoje yra ribotas. Trečia, dviem iš trijų žinomų eksportuojančių gamintojų visiškai priklausė patronuojamosios bendrovės Sąjungoje, gaminančios panašų produktą. Remiantis informacija, gauta iš bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patronuojamosios bendrovės, matyti, kad patronuojamosios bendrovės gaminamas panašus produktas daugiausia parduodamas Sąjungos rinkoje, o eksportuojantis gamintojas gamina ir parduoda panašų produktą daugiausia Rusijos rinkoje. Be to, eksportuojantys Rusijos gamintojai užmezgę stiprius komercinius ryšius su trečiųjų šalių rinkomis, visų pirma NVS rinkomis, kurios Rusijos eksportuotojams yra patrauklesnės, nes tose rinkose vidutinės kainos yra didesnės už Sąjungoje taikomas kainas. Šiuo pagrindu buvo padaryta išvada, kad mažai tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms nagrinėjamojo produkto importas iš Rusijos Federacijos gerokai padidėtų.

(48)

Per PTL PLK gamino daugiau kaip 30 Sąjungos gamintojų. Todėl laikoma, kad šių gamintojų produkcija (apskaičiuota remiantis iš bendradarbiaujančių gamintojų gauta informacija, o kitų Sąjungos gamintoju atveju – remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis) sudaro Sąjungos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(49)

Kaip paaiškinta 12 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių buvo atlikta atranka. Siekiant išnagrinėti žalą, toliau nurodytais dviem lygmenimis buvo nustatyti žalos rodikliai:

(50)

Sąjungos suvartojimas nuo 2009 m. iki PTL padidėjo 8 %, nuo 195 426 tonų iki 211 380 tonų.

(51)

Remiantis Eurostato duomenimis, Rusijos Federacijos kilmės nagrinėjamojo produkto importo apimtis nuo 2009 m. iki PTL padidėjo nuo 2 005 tonų iki 2 343 tonų. Nepaisant šio padidėjimo, šios apimtys yra mažesnės už paskutiniame tyrime nustatytą importą iš Rusijos Federacijos – 2005 m. importuotos 2 908 tonos, o nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. (t. y. per paskutinį PTL) 3 323 tonos. Be to, po PTL importas iš Rusijos pradėjo mažėti (sumažėjo – 20 %).

(52)

Rusijos importui tenkanti rinkos dalis 2009 m. buvo 1,03 %, o per PTL – 1,11 %.

(53)

Importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu nuosekliai padidėjo 12 %.

(54)

Priverstinis kainų mažinimas nustatytas taikant bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo eksporto kainas, netaikant antidempingo muito; nustatyta, kad jis sudarė 54,7–69,0 %, priklausomai nuo produkto rūšių, o vidutinis svertinis priverstinai mažinamų kainų skirtumas buvo 63,4 %. Tačiau, atsižvelgiant į mažas importo iš Rusijos Federacijos apimtis ir įvairių rūšių PLK, priverstinis kainos sumažinimas galėtų būti nustatytas tik remiantis labai nedideliu kiekiu tokių pačių rūšių produktų, kurių apimtis buvo nedidelė (19,9 tonos). Todėl priverstinio kainų mažinimo skirtumas laikomas tik orientaciniu.

(55)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kitų šalių, išskyrus Rusijos Federaciją, padidėjo 10,6 %, o tai yra daugiau nei suvartojimo padidėjimas Sąjungos rinkoje (+ 8 %). Nepaisant to, kad importui iš kitų šalių, išskyrus Rusijos Federaciją, tenkanti Sąjungos rinkos dalis padidėjo, atitinkamos rinkos dalys gali būti laikomos nepakitusiomis.

(56)

Pagrindinės eksportuojančios šalys per PTL buvo Pietų Korėja, kuriai teko 16 % rinkos dalis, mažesnę dalį užimanti KLR (1,78 %), Tailandas (apie 1,65 %) bei Rusijos Federacija (žr. pirmiau, 1,11 % rinkos dalis); Sąjungos pramonės rinkos dalis buvo beveik 60 %.

(57)

Apskritai vidutinės iš kitų šalių importuoto panašaus produkto kainos išliko stabilios ir per nagrinėjamąjį laikotarpį nepakito; dėl jų Sąjungos pramonės kainos priverstinai mažintos vidutiniškai 57 %.

(58)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius Sąjungos pramonės padėčiai įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(59)

Kadangi Sąjungos pramonei taikyta atranka, žala buvo vertinama remiantis informacija, gauta visos Sąjungos pramonės lygmeniu (makroekonominiai duomenys kaip apibrėžta 49 konstatuojamojoje dalyje), ir informacija, gauta atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu (mikroekonominiai duomenys kaip apibrėžta 49 konstatuojamojoje dalyje).

(60)

Sąjungos pramonės gamyba nuo 2009 m. iki PTL padidėjo 6 %, t. y. nuo 214 475 tonų iki 228 368 tonų. Didėjant suvartojimui (+ 8 %), kaip minėta 52 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė padidino savo gamybos apimtis 6 %.

(61)

Dėl padidėjusio Sąjungos suvartojimo (+ 8 %) Sąjungos pramonės gamyba taip pat išaugo 6 %.

(62)

Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje nuo 2009 m. iki PTL sumažėjo 7 %.

(63)

Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį sugebėjo išsaugoti palyginti stabilią rinkos dalį, t. y. 60 % 2009 m. ir 59 % per PTL.

(64)

Nuo 2009 m. iki PTL, kai Sąjungos suvartojimas padidėjo 8 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis taip pat padidėjo 7 %. Todėl galima laikyti, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis nepakito, nors ji šiek tiek sumažėjo, o importui iš Rusijos Federacijos tenkanti dalis šiek tiek padidėjo.

(65)

Nors atrinktų Sąjungos gamintojų užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 %, pareiškėjo apskaičiuotas visos Sąjungos pramonės užimtumo lygis skiriasi ir jis kito neigiamai, t. y. nuo 2009 m. iki PTL sumažėjo 6 %.

(66)

Atsižvelgiant į bendrą nedidelę importo iš Rusijos Federacijos apimtį ir santykinai nedidelį dempingo skirtumą, faktinio dempingo skirtumo dydžio (4,7 %) poveikis Sąjungos pramonei negali būti laikomas reikšmingu.

(67)

Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargos nuo 2009 m. iki PTL sumažėjo.

(68)

Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos nuo 2009 m. iki PTL padidėjo 8 %. Ši kainų raida susijusi su faktu, kad Sąjungos pramonė sugebėjo padidėjusias gamybos sąnaudas (8 %) perkelti naudotojams. Ji taip pat susijusi su nuosekliu Sąjungos pramonės perėjimu prie didesnio skersmens PLK gamybos ir persiorientavimo link specialiosios paskirties lynų gamybos.

(69)

Nuo 2009 m. iki PTL vidutinis darbo užmokestis pagal visos darbo dienos ekvivalentą nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 20 %. Po kai kurių atrinktų bendrovių restruktūrizacijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo administracinį darbą atliekančių darbuotojų dalis (darbininkų atžvilgiu) – tai atspindi ir padidėję vidutinės darbo užmokesčio sąnaudos vienam darbuotojui.

(70)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, skaičiuojamas pagal metinį visos darbo dienos ekvivalentą, nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nepastovus – 2010 m. jis sumažėjo, o 2011 m. ir PTL vėl padidėjo.

(71)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos į PLK padidėjo 271 %; jos buvo didelės ir per PTL sudarė beveik 16 mln. EUR. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinkti gamintojai nepatyrė sunkumų didinti kapitalą. Be to, didelė dalis investicijų galėjo būti finansuojama iš nuosavų grynųjų pinigų srautų.

(72)

Atrinkti gamintojai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sugebėjo gauti pelno. Nuo 2009 m. iki PTL (nepaisant nuosmukio palyginti su 2009 m.) gautas pelnas buvo gerokai didesnis nei atliekant pradinį tyrimą nustatytas tikslinis 5 % pelno dydis.

(73)

Investicijų grąža (IG), išreikšta iš veiklos, susijusios su PLK, gautu bendru grynosios buhalterinės turto vertės procentiniu pelnu, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusiu su PLK gamyba, iš esmės atitiko pirmiau aprašytas pelningumo tendencijas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Nepaisant nuosmukio šis rodiklis išlieka pakankamai aukštas.

(74)

Bendra su grynuoju pinigų srautu susijusi padėtis išlieka labai gera, nepaisant nedidelio nuosmukio nuo 2009 m. iki PTL; tai tam tikru mastu atitiko pelningumo raidą visu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(75)

Dauguma rodiklių rodo, kad Sąjungos pramonė pritaikė savo gamybos įrangą siekdama geriau prisitaikyti prie naujų ekonominių sąlygų ir pasinaudoti galimybėmis Sąjungos ir ne Sąjungos rinkų segmentuose, kuriuose galima gauti didelį pelną. Dėl 2001 m. nustatytų antidempingo priemonių pagerėjusi Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis įrodo, kad priemonės yra veiksmingos ir kad Sąjungos pramonė atsigavo po ankstesnio dempingo.

(76)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė sugebėjo daugiau ar mažiau išlaikyti rinkos dalį, jos kainos padidėjo 8 %, atsargų kiekis išliko tinkamo lygio, o gamybos apimtis ir vartojimas išaugo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė veikė pelningai, nors per PTL pelnas buvo žemesnio lygio nei 2009 m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė materialinės žalos nagrinėjamuoju laikotarpiu nepatyrė.

(77)

Taip pat išnagrinėta, ar materialinė žala būtų tikėtina, jei priemonės būtų panaikintos. Nustatyta, kad tai nėra tikėtina dėl toliau pateiktų priežasčių.

(78)

Kaip pabrėžta 54 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad dėl importo iš Rusijos Federacijos kainų priverstinai mažintos ES kainos. Tačiau atsižvelgiant į nedideles sutampančių rūšių produkto apimtis, šis priverstinis kainų mažinimo skirtumas gali būti laikomas tik orientaciniu.

(79)

Kaip paaiškinta 51 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos Federacijos kilmės nagrinėjamojo produkto importo apimtis 2009 m. sudarė 2 005 tonas, o per PTL – 2 343 tonas; atitinkamos rinkos dalys buvo 1,03 % ir 1,11 %.

(80)

Kaip paaiškinta 43 ir 45 konstatuojamosiose dalyse, bendri Rusijos pajėgumai yra maždaug 158 000 tonų, o per paskutinį tyrimą buvo apskaičiuota, kad jie beveik atitiko ES suvartojimo apimtį, t. y. 220 tūkst. tonų. Be to, šiuo metu nepanaudotų pajėgumų apimtis nedidelė.

(81)

Atliekant paskutinį tyrimą apskaičiuota, kad Rusijos rinka negali absorbuoti viso pasiūlos lygio. Šiuo metu, kaip paaiškinta 36 konstatuojamojoje dalyje, PLK suvartojimas Rusijos vidaus rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu labai išaugo (38 %). Be to, viešuose ekonominę analizę pateikiančiuose šaltiniuose prognozuojama, kad Rusijos Federacijos BVP ateinančiais metais smarkiai išaugs. Todėl tikėtina, kad nepanaudotus Rusijos pajėgumus, kaip minėta 45 konstatuojamojoje dalyje, absorbuos auganti Rusijos rinka, nes Rusijos kainos yra apie 11 % didesnės už eksporto į ES kainas. Be to, Rusijos eksporto į kitas, ypač NVS šalių, rinkas kainos yra vidutiniškai 5,6 % didesnės už eksporto į ES kainas. Todėl mažai tikėtina, kad didelis kiekis nepanaudotų pajėgumų arba šiuo metu palankesnėmis sąlygomis vidaus rinkoje ir (arba) į NVS šalių rinkose parduodamo kiekio dalis būtų nukreipta į Sąjungos rinką.

(82)

Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad panaikinus Rusijos Federacijos kilmės importui taikomas priemones žala visai Sąjungos pramonei greičiausiai nepasikartotų.

(83)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš Rusijos Federacijos importuojamiems PLK taikomos antidempingo priemonės turėtų būti panaikintos, o šis tyrimas nutrauktas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį.

(84)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti nutraukti galiojančių priemonių taikymą importuojamam Rusijos Federacijos kilmės produktui. Be to, buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Pastabas pateikė viena suinteresuotoji šalis, kuri taip pat prašė išklausyti ir buvo išklausyta dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui,

17.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/11

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1184/2007 (2) nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (KLR), Taivano ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės persulfatams (toliau – pradinis tyrimas ir pradinės priemonės). KLR nustatytos priemonės – 71,8 % ad valorem muitas visoms bendrovėms, išskyrus du eksportuojančius Kinijos gamintojus, kuriems taikyti individualūs muitai.

(2)

2012 m. spalio 10 d. pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (3) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems KLR kilmės persulfatams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą.

(3)

Peržiūra inicijuota gavus pagrįstą dviejų Europos gamintojų (RheinPerChemie GmbH&Co. KG ir United Initiators GmbH&Co. KG) (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina 100 % visų Sąjungoje pagaminamų persulfatų, prašymą.

(4)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei greičiausiai pasikartotų.

(5)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2011 m. spalio 1 d.–2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(6)

Komisija pareiškėjams, eksportuojantiems KLR gamintojams, nesusijusiems importuotojams ir žinomiems susijusiems naudotojams, galimų panašių šalių gamintojams ir KLR atstovams oficialiai pranešė apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(7)

Atsižvelgiant į galimą didelį eksportuojančių KLR gamintojų ir tyrime dalyvaujančių nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(8)

Apie save nepranešė nė vienas importuotojas.

(9)

Klausimyno atsakymus pateikė tik vienas eksportuojantis KLR gamintojas. Todėl eksportuojančių KLR gamintojų atrinkti nebuvo būtina.

(10)

Komisija nusiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir toms šalims, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymus pateikė du Sąjungos gamintojai, vienas eksportuojantis KLR gamintojas ir vienas Turkijos, kuri laikyta galima panašia šalimi, gamintojas.

(11)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti šių bendrovių patalpose:

United Initiators (Shanghai) Co. Ltd., Šanchajus (4).

(12)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats produktas, kuris buvo tirtas per pradinį tyrimą, t. y. – peroksosulfatai (persulfatai), įskaitant kalio peroksimonosulfato sulfatą (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra 2833 40 00 ir ex 2842 90 80.

(13)

Nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairioms paskirtims kaip iniciatorius arba oksidatorius. Jis, pavyzdžiui, gali būti naudojamas kaip polimerizavimo iniciatorius polimerų gamyboje, kaip ėdiklis spausdintinių plokščių gamyboje, plaukų kosmetikai, glito šalinimui iš tekstilinių medžiagų, popieriaus gamyboje, kaip dantų valiklis ir kaip dezinfekcijos priemonė.

(14)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad, kaip ir pradiniame tyrime, nagrinėjamojo produkto, KLR vidaus rinkoje pagamintų ir parduotų produktų ir Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje pagamintų ir parduotų produktų pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios, todėl šie produktai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(15)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu vykdytas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus tam tikriems iš KLR importuojamiems produktams taikomų priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(16)

Kaip paaiškinta 9 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, ir jis per PTL nagrinėjamojo produkto į Sąjungą neeksportavo. Kaip nurodyta toliau 22 konstatuojamojoje dalyje ir išsamiai paaiškinta 51 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL iš esmės visus produktus iš KLR importavo vienas eksportuotojas, kuris, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, dempingo nevykdė ir į šią peržiūrą neįtrauktas. Todėl šiuo atveju dempingo analizės atlikti nebuvo galima.

(17)

Dempingo pasikartojimo tikimybei nustatyti atsižvelgta į informaciją, kurią pateikė bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas, informaciją, surinktą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, ir turimus faktus apie nebendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus. Turimi faktai buvo surinkti remiantis prašymu atlikti peržiūrą, informacija, kuri buvo paskelbta atliekant 2013 m. kovo mėn. Jungtinių Amerikos Valstijų inicijuotą priemonių galiojimo termino peržiūrą (5), Komisijos turimais statistiniais duomenimis, t. y. duomenimis, kuriuos kas mėnesį pateikia valstybės narės pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (toliau – 14.6 duomenys) ir Eurostato importo duomenimis.

(18)

Iš tyrimo metu turėtų duomenų matyti, kad per PTL iš esmės visus produktus iš KLR importavo vienas Kinijos eksportuotojas, kuris, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, dempingo nevykdė (6). Todėl tiems importuojamiems produktams antidempingo priemonės netaikomos. Minėto importo kainos tuo laikotarpiu buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos.

(19)

Nepaisant fakto, kad Kinijos importo į Sąjungą kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 29 %, per PTL jos tebebuvo žemos ir dėl jų buvo priverstinai mažinama Sąjungos pramonės kaina. Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos taip pat išaugo, tik ne taip smarkiai – 7 %.

(20)

Vienintelis bendradarbiaujantis Kinijos eksportuotojas, kuriam šiuo metu taikomos antidempingo priemonės, per PTL neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad jis dempingo kainomis eksportavo produktus į trečiųjų šalių rinkas ir kad jo kainos buvo dar mažesnės nei dabartinio importo iš KLR į Sąjungos rinką. Tai yra ženklas, kad eksportuotojai Kinijoje tęsia dempingą ir kad jų kainos yra mažos.

(21)

Sąjungos rinką daugiausiai sudaro importas iš trijų šalių: Kinijos, Turkijos ir JAV, kurių kiekvienai tenka 8–10 % rinkos dalies, ir dviejų Sąjungos gamintojų produkcija, t. y. maždaug 65–75 % rinkos dalies. Atlikus tyrimą nustatyta, kad JAV išliko Sąjungos rinkoje, o importas iš JAV per PTL sudarė maždaug trečdalį viso importo kiekio. Importo iš JAV kainos buvo vidutiniškai 10 % didesnės nei importo iš KLR kainos. Šie faktai ir pastebėtas priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas rodo, kad dėl importo iš Kinijos buvo daromas spaudimas Sąjungoje mažinti pardavimo kainas.

(22)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, per PTL importas iš Kinijos buvo iš vieno eksportuotojo, kuris, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, dempingo nevykdė. Nuo 2009 m. iki PTL to importo apimtis padidėjo 24 %, o atitinkama rinkos dalis per tą patį laikotarpį išaugo nuo 8 % iki 9,6 % viso Sąjungoje suvartoto kiekio.

(23)

Primintina, kad 1995–2001 m. iš KLR importuojamiems persulfatams buvo taikomos antidempingo priemonės. Panaikinus šias priemones importo iš KLR apimtis išaugo nuo mažiau nei 200 tonų 2001 m. iki daugiau kaip 4 000 tonų 2003 m., o 2006 m. daugiau nei padvigubėjo ir sudarė beveik 9 000 tonų. Kitaip tariant, importas iš Kinijos per penkerius metus užėmė daugiau nei 20 % Sąjungos rinkos. 2003–2006 m. suvartojamas kiekis padidėjo 7 %, o Kinijos rinkos dalis padvigubėjo. Tai rodo, kad netaikant antidempingo priemonių Kinijos eksportuotojai yra pajėgūs užimti Sąjungoje didelę rinkos dalį.

(24)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus ir aplinkybes, visų pirma į Kinijos veiksmus po to, kai 2001 m. Sąjungos rinkoje buvo panaikintos priemonės, į Kinijos kainų lygį per PTL ir besitęsiantį dempingą trečiųjų šalių rinkose, manoma, kad panaikinus šiuo metu taikomas priemones į Sąjungą iš Kinijos veikiausiai netrukus vėl būtų importuojami dideli kiekiai mažomis kainomis.

(25)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujanti Kinijos bendrovė per PTL į Sąjungą neeksportavo, todėl nebuvo įmanoma palyginti jos normaliųjų verčių vidaus rinkoje su eksporto į Sąjungą kainomis. Tačiau, kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, buvo įvertinta, ar per PTL bendrovė į trečiąsias šalis eksportavo dempingo kainomis. Bendrovei pradiniame tyrime taikytas RER, todėl normaliosios vertės nustatytos remiantis jos duomenis.

(26)

Trijų rūšių nagrinėjamojo produkto, kurio pardavimo vidaus rinkoje apimtis įprastomis prekybos sąlygomis buvo tipiška, vidutinės normaliosios vertės buvo nustatytos remiantis nepriklausomų pirkėjų vidaus rinkoje sumokėtomis kainomis. Laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies, vienos rūšies produkto normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis gamybos sąnaudomis. Tos rūšies produkto normalioji vertė nustatyta remiantis bendrovės gamybos sąnaudomis, pardavimo sąnaudomis, bendrosiomis ir administracinėmis išlaidomis (PBA) ir pelnu, gautu pardavus produktą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį.

(27)

Palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę ir vidutinę svertinę eksporto kainą remiantis kainomis trečiosioms šalims EXW sąlygomis, apskaičiuotomis remiantis pateiktais ir patikrintais duomenimis, nustatytas 9,4 % dempingo skirtumų svertinis vidurkis.

(28)

Kalbant apie kainodaros politiką, atsižvelgiant į tai, kad Indijoje ir JAV taikomos antidempingo priemonės, aiškiai matyti, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai kitose rinkose vykdo dempingą.

(29)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujanti Kinijos bendrovė eksportavo į įvairias trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Braziliją, Indoneziją, Malaiziją, Pietų Afriką, Pietų Korėją, Taivaną, Tailandą ir Jungtinius Arabų Emyratus. Todėl bendradarbiaujančios Kinijos bendrovės eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo palygintos su Sąjungos pramonės pardavimo kainų lygiu ir importo iš KLR į Sąjungos rinką kaina per PTL. Šis palyginimas parodė, kad dėl šio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuotojo Sąjungos pramonės kainos per PTL buvo stipriai priverstinai mažinamos – iki 40 %.

(30)

Ši analizė rodo, kad, viena vertus, kainos Sąjungos rinkoje yra didesnės ir todėl labai patrauklios, kita vertus, kito Kinijos eksportuotojo siūlytos kainos yra mažesnės nei dabartinė Kinijos importo į Sąjungos rinką kaina.

(31)

Taip pat pabrėžtina, kad bendradarbiaujančios bendrovės normaliosios vertės per PTL apskritai buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Tai patvirtina Sąjungos rinkos patrauklumą, nes Kinijos gamintojai tokiu būdu aiškiai gautų didesnį pelną. Atrodo, kad Kinijos kainos lygis yra žemas dėl vienintelės priežasties – didelių pajėgumų ir nagrinėjamojo produkto pasiūlos.

(32)

Kaip minėta 28 konstatuojamojoje dalyje, tam tikros trečiųjų šalių, kaip antai JAV ir Indijos rinkos dėl jose taikomų antidempingo priemonių tapo mažiau patrauklios Kinijos eksportuotojams. Be to, nustatyta, kad kitose trečiųjų šalių rinkose kainų lygis yra santykinai mažesnis nei Sąjungos rinkoje. Produktus į kitų trečiųjų šalių, kuriose netaikomos priemonės, rinkas tiekia tose rinkose esančios bendrovės, taigi tikėtina, kad bet kokie nepanaudoti pajėgumai KLR būtų panaudoti eksportui į Sąjungos rinką.

(33)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, tikimasi, kad panaikinus šiuo metu taikomas priemones iš Kinijos veikiausiai vėl būtų importuojami dideli kiekiai ir būtų daromas dar didesnis spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje.

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, nesant kitos informacijos nepanaudotų pajėgumų KLR tyrimas buvo atliekamas remiantis turimais faktais, t. y. negausia informacija apie rinkos situaciją KLR, kurią pateikė bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas, Sąjungos pramonė, taip pat viešai prieinama informacija apie penkis pagrindinius KLR nustatytus gamintojus ir inicijavimo etapu sukauptais duomenimis. Nustatyta, kad minėtų šaltinių pateikta informacija yra tinkama.

(35)

Remiantis šia informacija daroma prielaida, kad KLR yra daugiau kaip 100 tūkst. tonų gamybos pajėgumų – maždaug tris kartus daugiau nei Sąjungoje per PTL suvartotas kiekis.

(36)

Remiantis bendradarbiaujančio gamintojo pajėgumų naudojimo koeficientu padaryta išvada, kad KLR gali būti didelių pajėgumų, kurie, nustojus galioti priemonėms, galėtų būti panaudoti gamybai padidinti ir jai nukreipti į Sąjungos rinką.

(37)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad nustojus galioti šiuo metu taikomoms priemonėms, dempingas veikiausiai pasikartotų. Visų pirma Kinijoje nustatytų normaliųjų verčių lygis, bendradarbiaujančio gamintojo trečiųjų šalių rinkose vykdomas dempingas, antidempingo priemonių taikymas Kinijos eksportuotojams Indijoje ir JAV, Sąjungos rinkos patrauklumas palyginti su kitomis rinkomis ir dideli nepanaudoti gamybos pajėgumai KLR rodo, kad panaikinus šiuo metu taikomas priemones dempingas veikiausiai pasikartotų.

(38)

Šiame tyrime patvirtinta, kad persulfatus Sąjungoje gamina tik du gamintojai. Per PTL jie pagamino 100 % visos Sąjungos produkcijos. Abu gamintojai pritarė prašymui atlikti peržiūrą ir bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(39)

Abi šios bendrovės sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(40)

Siekiant pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį užtikrinti konfidencialumą duomenys apie abu Sąjungos gamintojus bus pateikti indeksuota forma arba nurodant intervalus.

(41)

Nagrinėti trijų pagrindinių rūšių panašaus produkto (amonio persulfato, natrio persulfato ir kalio persulfato) KN kodų lygmens importo duomenys ir ketvirtos rūšies produkto (kalio peroksimonosulfato) TARIC kodų lygmens duomenys. Importo analizė buvo papildyta pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktais duomenimis.

(42)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir KN kodų bei TARIC kodų lygmens Eurostato importo duomenimis.

(43)

Sąjungos suvartojimas per PTL buvo šiek tiek didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. 2009–2010 m. pastebėtas 22 % padidėjimas, bet vėliau vartojimas sumažėjo maždaug 18 %.

1   lentelė

Suvartojimas

(44)

Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalys išanalizuotos remiantis Eurostato informacija ir duomenimis, gautais pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį.

(45)

Palyginus pirmiau minėtus duomenis matyti, kad visą kiekį iš KLR importavo viena bendrovė, kuri, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, dempingo nevykdė. Todėl importo iš KLR dempingo kainomis rinkos dalies ir jo kainų raidos išanalizuoti nebuvo galima.

(46)

Be to, Kinijos eksportuojantys gamintojai, kuriems buvo taikomos antidempingo priemonės, per PTL nagrinėjamojo produkto į Sąjungą neeksportavo, todėl nebuvo įmanoma apskaičiuoti KLR kainų sumažinimo.

(47)

Toliau lentelėje pateikiami duomenys apie importo iš kitų šalių apimtį, kainas ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tie duomenys nustatyti remiantis KN ir TARIC kodų lygmens statistine informacija. Kaip paaiškinta 40 konstatuojamojoje dalyje, dėl konfidencialumo su rinkos dalimis susiję skaičiai pateikiami indeksuota forma.

2   lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(48)

Importo iš kitų trečiųjų šalių į Sąjungos rinką apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo maždaug 12 %, o vidutinė kaina tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 6 %. Rinkos dalį, kurios neteko trečiosios šalys, užėmė Kinijos importas ir Sąjungos pramonė. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonė padidino savo kainas vidutiniškai 7 %, kaip nurodyta toliau 64 konstatuojamojoje dalyje.

(49)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(50)

Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo. Didžiausias padidėjimas užfiksuotas 2009 ir 2010 m. – tais metais gamyba padidėjo 32 procentiniais punktais. Po to gamyba nekito, o nuo 2011 m. iki PTL ji šiek tiek sumažėjo.

3   lentelė

Sąjungos gamyba (iš viso)

(51)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai nesikeitė. Kadangi 2009–2011 m. gamyba išaugo, pajėgumų naudojimas bendrai padidėjo 34 %. Per PTL ši tendencija pakito, nes sumažėjus gamybai, šešiais procentiniais punktais sumažėjo ir pajėgumų naudojimas, kaip parodyta toliau:

4   lentelė

Gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(52)

Nors nuo 2009 m. iki PTL Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis žymiai padidėjo, jis tebėra pakankamai žemas gamybos lygio atžvilgiu.

5   lentelė

Laikotarpio pabaigos atsargos

(53)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams apimtis atitiko suvartojimo tendenciją – 2010 m. pasiekė aukščiausią lygį, o vėlesniais metais iki PTL pabaigos mažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis padidėjo 6 %.

6   lentelė

Pardavimas nesusijusiems pirkėjams

(54)

Kadangi pardavimo į Sąjungą apimtis atitiko suvartojimo tendenciją, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis liko iš esmės nepakitusi.

7   lentelė

Sąjungos rinkos dalis

(55)

Kaip paaiškinta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas išaugo tik 3 procentiniais punktais. Sąjungos pramonei per tą patį laikotarpį pavyko šiek tiek padidinti savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį.

(56)

Nuo 2009 m. iki PTL Sąjungos pramonės užimtumo lygis išliko nepakitęs. Tačiau vieno darbuotojo našumas, matuojamas kaip vienam darbuotojui tenkantis pagamintas kiekis (tonomis), šiuo laikotarpiu labai padidėjo ir atitiko gamybos tendenciją. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

8   lentelė

Bendras Sąjungos užimtumas ir našumas

(57)

Nuo 2009 m. iki PTL Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje padidėjo 7 %. Šį Sąjungos pramonės vidutinės pardavimo kainos padidėjimą 7 % galima paaiškinti tuo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ji prekiavo kitokiu produktų asortimentu. NET atsižvelgiant į galimą skirtingą produktų asortimentą ši kaina buvo žymiai didesnė nei bendradarbiaujančio Kinijos gamintojo nustatyta eksporto į trečiąsias šalis kaina.

9   lentelė

Sąjungos vieneto pardavimo kaina

(58)

2009 m. Sąjungos pramonės pelningumas buvo beveik subalansuotas. Vėliau, nuo 2010 m. iki PTL pelningumas buvo didesnis nei 10 %. Toks staigus pelningumo indekso šoktelėjimas 2009–2010 m. paaiškinamas tuo, kad 2009 m., kurie buvo itin sunkūs Sąjungos pramonei, bazinis lygis buvo labai mažas. 2011 m. pelningumas labai padidėjo dėl ypatingo įvykio, leidusio sutaupyti daug sąnaudų ir ateityje nepasikartosiančio. Tai jau buvo matyti iš to, kad per PTL pelningumas sumažėjo, ir ši tendencija dar tęsiasi.

10   lentelė

Pelningumas

(59)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė pajėgė išlaikyti aukštą investicijų lygį.

(60)

Investicijų grąža atitiko pelningumo tendenciją 2009 m. ir 2011 m. tačiau, kaip paaiškinta 58 konstatuojamojoje dalyje, ji nebuvo tipiška.

11   lentelė

Investicijos ir investicijų grąža

(61)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srauto, veikiančio pramonės gebėjimą pačiai finansuoti savo veiklą, išreikšto nagrinėjamojo produkto apyvartos procentine dalimi, vystymosi tendencija buvo panaši į pelningumo. Šis srautas itin pagerėjo 2011 m., o per PTL – sumažėjo.

12   lentelė

Grynųjų pinigų srautas

(62)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonėje dirbančių darbuotojų skaičius išliko nepakitęs, tačiau jų darbo užmokestis išaugo 12 %.

(63)

Kaip paaiškinta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš KLR nebuvo importuojama dempingo kainomis, todėl dempingo skirtumo dydžio apskaičiuoti nebuvo galima.

(64)

Atsižvelgiant į tai, kad iš KLR nebuvo importuojama mažomis dempingo kainomis, Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas ir rinkos dalis buvo santykiai dideli, į jos pelningumo lygį ir į palankią tam tikrų finansinių rodiklių raidą, daroma išvada, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu atsigavo nuo praeityje vykdyto dempingo poveikio. Tačiau Sąjungos pramonė atsigavo tik neseniai, ir per PTL pastebėta, kad Sąjungos rinkoje pablogėjo įvairūs žalos rodikliai, pavyzdžiui, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža ir investicijos.

(65)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2007 m. nustačius pradines priemones importas iš KLR mažomis dempingo kainomis iš karto nutrūko ir nebuvo vykdomas nagrinėjamuoju laikotarpiu arba per PTL. Šiuo metu į Sąjungos rinką iš KLR importuoja vienintelis Kinijos gamintojas, kuris, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, dempingo nevykdė. Tai leido Sąjungos pramonei padidinti savo gamybos lygį, pardavimo apimtį, vidutinę pardavimo kainą, rinkos dalį bei pelningumą ir pagerinti savo bendrą finansinę padėtį.

(66)

Todėl daroma išvada, kad Sąjungos pramonė per PTL nepatyrė materialinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip aprašyta pirmiau, per PTL sumažėjo suvartojimas ir pablogėjo tam tikri žalos rodikliai, Sąjungos pramonės padėtis tebėra pažeidžiama.

(67)

Siekiant įvertinti, ar žala pasikartotų, jei priemonės nustotų galioti, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį analizuotas galimas Kinijos importo poveikis Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei.

(68)

Atliekant analizę daugiausia dėmesio skirta KLR nepanaudotiems pajėgumams ir Kinijos eksportuotojų veiksmams trečiųjų šalių bei Sąjungos rinkose.

(69)

Remiantis atliekant tyrimus gauta ir patikrinta informacija, Kinijoje turėtų būti apytikriai 100 tūkst. tonų nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumų. Be to, šalyje yra įvairių mažų gamintojų, dėl kurių šis skaičius yra dar didesnis.

(70)

Kadangi Kinijos eksportuotojai nebendradarbiavo, neturima duomenų, rodančių tikslią šių nepanaudotų pajėgumų, kurie galėtų būti panaudoti nagrinėjamam produktui į Sąjungą eksportuoti, procentinę dalį. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad vienintelio Kinijos bendradarbiaujančio gamintojo nepanaudoti pajėgumai sudarė apie 30 %. Ekstrapoliavus šią informaciją visoms Kinijos bendrovėms reikštų, kad šiuo metu KLR yra daugiau kaip 30 tūkst. tonų nepanaudotų pajėgumų.

(71)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, KLR galėtų eksportuoti 20–25 tūkst. tonų nagrinėjamojo produkto, net jeigu Kinijos bendrovės negalėtų dirbti visu pajėgumu. Atsižvelgiant į 22–44 konstatuojamosiose dalyse nustatytus faktus ir padarytas išvadas tampa aišku, kad nepratęsus priemonių taikymo turimi nepanaudoti Kinijos pajėgumai būtų numatyti eksportuoti į Sąjungos rinką. Šią galimą papildomą eksporto apimtį reikėtų vertinti atsižvelgiant į Sąjungos vartojimą, kuris per PTL siekė 25–35 tūkst. tonų.

(72)

Kaip minėta 20 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinija į trečiąsias šalis eksportavo dempingo kainomis. Be to, atsižvelgus į JAV ir Indijos atitinkamų institucijų atliktų priemonių galiojimo termino peržiūrų rezultatus rekomenduota, kad reikėtų pratęsti galiojančių antidempingo priemonių taikymą persulfatui iš KLR. Šiuo atveju tikimasi, kad priemonėms nustojus galioti nepanaudoti Kinijos eksportuotojų pajėgumai daugiausiai būtų naudojami gaminti eksportui į Sąjungos rinką. Kaip paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad kitoms trečiųjų šalių, kuriose netaikomos priemonės, rinkoms tiekia tose rinkose esančios bendrovės, tikėtina, kad visi nepanaudoti KLR pajėgumai būtų panaudoti nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungos rinką.

(73)

Atsižvelgiant į Kinijos eksportuotojų praeityje vykdytą dempingą, dėl kurio buvo nustatytos šiuo metu taikomos priemonės, ir į šiuo metu trečiosiose šalyse jų vykdomą dempingą, galima daryti išvadą, kad tokia apimtis į Sąjungą būtų eksportuojama dempingo kainomis.

(74)

Be to, kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, primintina, kad 1995–2001 m. iš KLR eksportuojamiems persulfatams buvo nustatytos antidempingo priemonės. Kadangi priemonių taikymas nebuvo pratęstas, importas iš KLR išaugo nuo mažiau nei 200 tonų 2001 m. iki beveik 10 tūkst. tonų 2006 m. ir užėmė daugiau nei 20 % Sąjungos rinkos.

(75)

Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytus faktus, t. y. į tai, kad KLR yra nepanaudotų pajėgumų, trečiosiose šalyse Kinija tęsia dempingą, Kinijos eksportuotojai gali parduoti tik nedidelį kiekį kitoms pagrindinėms trečiųjų šalių rinkoms ir kad jie įrodė esą pajėgūs nukreipti eksporto apimtis į Sąjungos rinką, manoma, kad panaikinus priemones Sąjungos pramonės padėtis jos pagrindinėje rinkoje susilpnėtų, o patirta žala pasikartotų, jei iš Kinijos būtų importuojama dempingo kainomis. Nėra priežasčių manyti, kad, panaikinus priemones, dėl taikomų priemonių pagerėjusi Sąjungos pramonės veikla išliktų tokia pat gera ar dar labiau sustiprėtų. Priešingai, sąlygos yra palankios tam, kad Kinijos importas būtų nukreiptas į Sąjungos rinką ir būtų vykdomas dempingo kainomis ir didelėmis apimtimis, tai veikiausiai padarytų žalos nagrinėjamuoju laikotarpiu įvykusiems teigiamiems pokyčiams Sąjungos rinkoje. Dėl tikėtino Kinijos importo dempingo kainomis Sąjungos pramonė būtų priversta sumažinti pardavimo kainas ir netektų rinkos dalies, taip būtų padarytas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės finansinei padėčiai, kuri, kaip paaiškinta 66 konstatuojamojoje dalyje, tebėra pažeidžiama.

(76)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu išnagrinėta, ar toliau taikant galiojančias priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(77)

Kadangi šis tyrimas yra galiojančių priemonių peržiūra, jį atliekant buvo galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro suinteresuotosioms šalims.

(78)

70 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad nustojus galioti antidempingo priemonėms Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai labai pablogėtų. Todėl tolesnis priemonių taikymas būtų naudingas Sąjungos pramonei, nes Sąjungos gamintojai galėtų išsaugoti savo pardavimo apimtis, rinkos dalį, pelningumą ir apskritai teigiamą ekonominę padėtį. Priešingu atveju, nutraukus priemonių taikymą Sąjungos pramonės pajėgumui kiltų rimta grėsmė, nes yra priežasčių manyti, kad Kinijos importas būtų perkeltas į Sąjungos rinką ir vykdomas dempingo kainomis ir didelėmis apimtimis, ir dėl to būtų pakartotinai padaryta žala.

(79)

Nė vienas iš 44 naudotojų, į kuriuos buvo kreiptasi, neatsakė į klausimyną ir nebendradarbiavo. Pradiniame tyrime naudotojai taip pat nebendradarbiavo. Naudotojams neparodžius susidomėjimo daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarautų naudotojų interesams. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto poveikis naudotojams skirtų produktų sąnaudoms yra nedidelis ir tolesnis priemonių taikymas nepadarytų neigiamo poveikio naudotojų pramonei. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad dėl produkto pobūdžio ir rinkoje esančio ne vieno tiekimo šaltinio naudotojai gali lengvai keisti tiekėjus.

(80)

Nė vienas iš 14 importuotojų, į kuriuos buvo kreiptasi, neatsakė į klausimyną ir nebendradarbiavo. Pradiniame tyrime importuotojai taip pat nebendradarbiavo. Importuotojams neparodžius susidomėjimo daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarautų jų interesams. Atlikus tyrimą nustatyta, kad importuotojai gali naudotis įvairiais šiuo metu rinkoje esančiais, visų pirma Sąjungos pramonės, JAV eksportuotojų ir Kinijos eksportuotojų, prekiaujančių ne dempingo kainomis, šaltiniais.

(81)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(82)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(83)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Reglamentu (EB) Nr. 1184/2007 tam tikriems importuojamiems KLR kilmės peroksosulfatams (persulfatams) nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti taikomos toliau.

(84)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Šios specialios priemonės, taikomos tik toms KLR bendrovėms, kurioms nustatyta individuali muito norma, yra šios: valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems gamintojams nustatytas antidempingo muitas,

17.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/23

(1)

2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 40/2013, kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatomos kvotos 2013 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

17.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/25

(1)

2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 39/2013, kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (2), nustatomos kvotos 2013 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

17.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/27

(1)

2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 40/2013, kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatomos kvotos 2013 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

17.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/29

(1)

2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 40/2013, kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatomos kvotos 2013 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

17.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/31

(1)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2568/91 (2) apibrėžiamos cheminės ir organoleptinės alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus savybės ir nustatomi tų savybių vertinimo metodai. Tie metodai ir aliejų savybėms taikomos ribinės vertės turėtų būti atnaujinami remiantis chemijos ekspertų nuomone ir atsižvelgiant į Tarptautinėje alyvuogių aliejaus taryboje (TAAT) atliktus darbus;

(2)

siekiant užtikrinti naujausių TAAT nustatytų tarptautinių standartų įgyvendinimą Sąjungos lygmeniu, tam tikrus analizės metodus, taip pat tam tikras aliejų savybių ribines vertes, nustatytas Reglamente (EEB) Nr. 2568/91, reikėtų atnaujinti;

(3)

todėl ribines stigmastadienų, vaškų, miristo rūgšties ir riebalų rūgščių alkilesterių vertes reikėtų suderinti, o tam tikras sprendimų priėmimo schemas, pagal kurias tikrinama, ar alyvuogių aliejaus mėginys atitinka deklaruojamą kategoriją, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. Siekiant palengvinti prekybą ir vartotojų apsaugos tikslais garantuoti alyvuogių aliejaus autentiškumą, reikėtų nustatyti su kampesteroliu ir delta-7-stigmastenoliu susijusias sprendimų priėmimo schemas ir griežtesnius parametrus. Analizės metodą, susijusį su sterolių sudėtimi ir kiekiu, taip pat su eritrodiolio ir uvaolio nustatymu, reikėtų pakeisti patikimesniu metodu, kuris apimtų ir triterpeno dialkoholius. Taip pat derėtų peržiūrėti alyvuogių aliejaus organoleptinį vertinimą ir įtraukti metodą, kuriuo alyvuogių aliejų sudėtyje būtų galima nustatyti pašalinius augalinius aliejus;

(4)

atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su aliejų atitikties patikrų procedūromis, alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus mėginių ėmimo metodą reikėtų atitinkamai suderinti;

(5)

todėl Reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

kad būtų laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių ir įdiegti joms taikyti reikalingas priemones ir kad nebūtų trikdomos prekybos operacijos, šiuo reglamentu padaryti pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2014 m. kovo 1 d. Dėl tų pačių priežasčių reikėtų nustatyti, kad iki minėtos datos Sąjungoje teisėtai pagamintais ir paženklintais etiketėmis arba į Sąjungą teisėtai importuotais ir išleistais į laisvą apyvartą alyvuogių ir alyvuogių išspaudų aliejais būtų galima prekiauti tol, kol baigsis visos jų atsargos;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

(1)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1.   I priede nustatytos aliejų savybės nustatomos šiais analizės metodais:

Pašalinių augalinių aliejų kiekiams alyvuogių aliejuose aptikti taikomas XXa priede nustatytas analizės metodas.

2.   Organoleptinių pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų savybių tikrinimą, pavestą nacionalinėms institucijoms ar jų atstovams, atlieka valstybių narių patvirtintos degustuotojų grupės.

Pirmoje pastraipoje nurodytos organoleptinės aliejaus savybės laikomos derančiomis su deklaruota kategorija, jeigu valstybės narės patvirtinta degustuotojų grupė patvirtina nustatytą rūšį.

Jeigu degustuotojų grupė, įvertinusi organoleptines savybes, nepatvirtina deklaruotos kategorijos, suinteresuotosios šalies prašymu nacionalinės institucijos arba jų atstovai nedelsdami organizuoja du priešpriešinius vertinimus, kuriuos atliktų kitos patvirtintos degustuotojų grupės, įskaitant bent vieną vertinimą, kurį atliktų susijusios valstybės narės gamintojos patvirtinta degustuotojų grupė. Atitinkamos savybės laikomos derančiomis su deklaruotomis savybėmis, jeigu deklaruota rūšis patvirtinama atlikus bent du iš šių priešpriešinių vertinimų. Priešingu atveju priešpriešinių vertinimų išlaidas padengia suinteresuotoji šalis.

3.   Nacionalinėms institucijoms arba jų atstovams tikrinant aliejaus savybes, kaip nustatyta 1 dalyje, mėginiai imami pagal tarptautinius standartus EN ISO 661 dėl tiriamųjų mėginių paruošimo ir EN ISO 5555 dėl mėginių ėmimo. Tačiau, neatsižvelgiant į standarto EN ISO 5555 6.8 punktą, jeigu tokių aliejų partijos tikrinamos pirminėje pakuotėje, mėginys imamas pagal šio reglamento Ia priedą. Jeigu tikrinami neišpilstyti aliejai, kurių mėginių pagal EN ISO 5555 negalima paimti, mėginiai imami pagal valstybės narės kompetentingos institucijos pateiktus nurodymus.

Nepažeidžiant standarto EN ISO 5555 ir standarto EN ISO 661 6 skyriaus, paimti mėginiai kuo greičiau perkeliami į tamsią vietą atokiau nuo didelio karščio šaltinių ir ne vėliau kaip penktą darbo dieną nuo jų paėmimo nusiunčiami į laboratoriją analizei, priešingu atveju mėginiai saugomi taip, kad juos vežant ar saugant prieš išsiunčiant į laboratoriją nesuprastėtų jų kokybė arba jie nebūtų pažeisti.

4.   Atliekant 3 dalyje nustatytą tikrinimą, analizės, nurodytos II, III, IX, XII ir XX prieduose, ir, jei daromos, bet kokios pagal nacionalinės teisės aktus reikalaujamos kontraanalizės atliekamos prieš pasibaigiant minimaliam supakuotų produktų galiojimo laikui. Jeigu imami neišpilstyto aliejaus mėginiai, tos analizės atliekamos ne vėliau kaip šeštąjį mėnesį nuo atitinkamo mėginio paėmimo mėnesio.

Kitoms šiame reglamente numatytoms analizėms netaikomi jokie laiko apribojimai.

Išskyrus atvejus, kai mėginys buvo paimtas likus mažiau nei dviem mėnesiams iki minimalaus galiojimo laiko pabaigos, jeigu analizių rezultatai neatitinka deklaruotos alyvuogių ar alyvuogių išspaudų aliejaus kategorijos savybių, susijusiai šaliai apie tai pranešama ne vėliau kaip likus mėnesiui iki pirmoje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos.

5.   Alyvuogių aliejų savybes nustatant 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais metodais, analizės rezultatai tiesiogiai lyginami su šiame reglamente nustatytomis ribomis.“

(2)

I priedas pakeičiamas šio reglamento I priede pateikiamu tekstu.

(3)

Ia priedas pakeičiamas šio reglamento II priede pateikiamu tekstu.

(4)

Ib priedas pakeičiamas šio reglamento III priede pateikiamu tekstu.

(5)

V priedas pakeičiamas šio reglamento IV priede pateikiamu tekstu.

(6)

VI priedas išbraukiamas.

(7)

XII priedas pakeičiamas šio reglamento V priede pateikiamu tekstu.

(8)

Po XX priedo įterpiamas XXa priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento VI priede.