7.12.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/1

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. lapkričio 15 d.

dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu

(2013/720/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2006 m. gegužės 22 d. Taryba patvirtino Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimą žuvininkystės sektoriuje (1) (toliau – Partnerystės susitarimas), priimdama Reglamentą (EB) Nr. 764/2006 (2);

(2)	paskutiniojo Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (3), taikymas baigėsi galioti 2011 m. gruodžio 20 d.;

(3)	Taryba leido Komisijai derėtis dėl naujojo protokolo, kuriuo Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, kurie priklauso Maroko Karalystės suverenitetui ar jurisdikcijai žuvininkystės srityje. Šioms deryboms pasibaigus, 2013 m. liepos 24 d. buvo parafuotas naujasis protokolas;

(4)	reikėtų pasirašyti šį naująjį protokolą su sąlyga, kad jis bus sudarytas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu leidžiama pasirašyti Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolą, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (toliau – protokolas), su sąlyga, kad minėtas protokolas bus sudarytas.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotus Sąjungos vardu pasirašyti protokolą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  OL L 141, 2006 5 29, p. 4.

(2)  2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2006 dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimo žuvininkystės sektoriuje sudarymo (OL L 141, 2006 5 29, p. 1).

(3)  Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolas, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Maroko žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 202, 2011 8 5, p. 3).

---

7.12.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/2

---

Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės

PROTOKOLAS,

kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

1 straipsnis

Bendrieji principai

Protokolas ir priedai su priedėliais yra neatskiriama 2007 m. vasario 28 d. Europos bendrijos ir Maroko žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo (toliau – „susitarimas“), esančio 1996 m. vasario 26 d. Europos ir Viduržemio jūros valstybių susitarimo, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės asociacija (toliau – „asociacijos susitarimas“) dalimi, dalis. Juo prisidedama prie bendrųjų asociacijos susitarimo tikslų įgyvendinimo ir siekiama užtikrinti žuvininkystės išteklių gyvybingumą ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu aspektais.

Šis protokolas įgyvendinamas pagal asociacijos susitarimo 1 straipsnį dėl dialogo ir bendradarbiavimo plėtros ir to paties susitarimo 2 straipsnį dėl demokratinių principų ir pamatinių žmogaus teisių nepažeidimo.

2 straipsnis

Taikymo laikotarpis, trukmė ir žvejybos galimybės

Susitarimo 5 straipsnyje numatytos žvejybos galimybės 4 metų laikotarpiui nuo taikymo pradžios yra nustatytos prie šio protokolo pridėtoje lentelėje.

1 dalis yra taikoma nepažeidžiant šio protokolo 4 ir 5 straipsnių nuostatų.

Taikant susitarimo 6 straipsnį, su Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai gali žvejoti Maroko žvejybos zonose tik turėdami žvejybos licenciją, išduotą laikantis šio protokolo ir sąlygų, nustatytų šio protokolo priede.

3 straipsnis

Finansinis įnašas

1.   Bendra numatoma metinė protokolo vertė yra 40 000 000 EUR už 2 straipsnyje numatytą laikotarpį. Iš šios bendros sumos:

a)	Susitarimo 7 straipsnyje numatytas finansinis įnašas 30 000 000 EUR paskirstomas taip: i) 16 000 000 EUR – finansinei kompensacijai už naudojimąsi ištekliais; ii) 14 000 000 EUR – Maroko žuvininkystės sektoriaus politikos paramai;

b)	10 000 000 atitinka laivų savininkų mokamus mokesčius už žvejybos licencijas, išduotas taikant susitarimo 6 straipsnį ir laikantis šio protokolo priedo I skyriaus D ir E punkto sąlygų.

2.   1 dalis yra taikoma, atsižvelgiant į šio protokolo 4, 5, 6 ir 8 straipsnių nuostatas.

3.   Nepažeidžiant 6 straipsnio 9 dalies nuostatų, 1 dalies a punkte numatytą finansinį įnašą pirmaisiais metais ES sumoka ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio protokolo taikymo dienos, o vėlesniais metais – ne vėliau kaip protokolo įsigaliojimo metinių dieną.

4.   1 dalies a punkte numatytas finansinis įnašas pervedamas vyriausiajam Maroko Karalystės iždininkui į atidarytą Maroko Karalystės iždo sąskaitą, kurios rekvizitus praneša Maroko valdžios institucijos.

5.   Nepažeidžiant šio protokolo 6 straipsnio nuostatų, šio įnašo paskirstymas yra išskirtinė Maroko kompetencija.

4 straipsnis

Mokslinės srities ir eksperimentinės žvejybos koordinavimas

1.   Pagal susitarimo 4 straipsnio 1 dalį šalys įsipareigoja užtikrinti reguliariai ir esant reikalui rengti mokslinius susitikimus, siekdamos išnagrinėti šio protokolo valdymu ir technine priežiūra besirūpinančio jungtinio komiteto iškeltus mokslinio pobūdžio klausimus. Mokslinių susitikimų įgaliojimus, sudėtį ir veikimą nustato susitarimo 10 straipsnyje numatytas jungtinis komitetas.

2.   Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žuvininkystę Maroko žvejybos zonose, remdamosi tuose vandenyse žvejojančių įvairių laivynų laivų tarpusavio nediskriminavimo principu.

3.   Pagal susitarimo 4 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdamos į mokslinio komiteto susitikimų išvadas, abi šalys tariasi susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete ir, jei reikia, abipusiu susitarimu imasi priemonių, užtikrinančių tvarų žuvininkystės išteklių valdymą.

4.   Siekiant tyrinėti ir tobulinti mokslines žinias, jungtinio komiteto prašymu Maroko žvejybos zonoje gali būti vykdoma eksperimentinė žvejyba. Eksperimentinės žvejybos taisyklės bus nustatytos remiantis šio protokolo priedo IV skyriaus nuostatomis.

5 straipsnis

Žvejybos galimybių persvarstymas

1.   2 straipsnyje numatytos žvejybos galimybės gali būti persvarstomos bendru sutarimu jungtiniame komitete, jei tokiu persvarstymu siekiama tvaraus Maroko žuvininkystės išteklių valdymo.

2.   Padidinus žvejybos galimybes, proporcingai ir pro rata temporis padidinamas 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje numatytas finansinis įnašas. Tačiau po padidinimo bendra ES mokamo finansinio įnašo suma negali būti daugiau nei du kartus didesnė už 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytąją. Jei šalys susitaria sumažinti 2 straipsnyje nustatytas žvejybos galimybes, proporcingai ir pro rata temporis sumažinamas ir finansinis įnašas.

3.   Šalių sutarimu žvejybos galimybių paskirstymas įvairių kategorijų laivams gali taip pat būti persvarstytas iš naujo, laikantis išteklių, kuriuos toks persvarstymas paveiktų, tvarumo sąlygų. Šalys susitaria dėl finansinio įnašo koregavimo, jei perskirsčius žvejybos galimybes jo reikia.

6 straipsnis

Parama Maroko žuvininkystės sektoriaus politikai

1.   Šio protokolo 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje numatytas finansinis įnašas skirtas Maroko žuvininkystės sektoriaus politikai plėtoti ir įgyvendinti pagal žuvininkystės sektoriaus plėtros „Halieutis“ strategiją.

2.   Marokas paskirsto ir administruoja šį įnašą remdamasis abiejų šalių jungtiniame komitete bendrai nustatytais siektinais tikslais ir su jais susijusiomis metinėmis ir daugiametėmis programomis ir laikydamasis žuvininkystės sektoriaus plėtros strategijos „Halieutis“ bei vertindamas laukiamą vykdytinų projektų poveikį.

3.   Pirmaisiais protokolo taikymo metais Marokas Sąjungai praneša apie 1 dalyje numatyto įnašo paskirstymą, kai jungtiniame komitete patvirtinamos gairės, tikslai, vertinimo kriterijai ir rodikliai. Kiekvienais paskesniais metais Marokas Sąjungai apie tokį paskirstymą praneša ne vėliau kaip prieš tai einančių metų rugsėjo 30 d.

4.   Bet kokį šių gairių, tikslų ir šių vertinimo kriterijų ir rodiklių pakeitimą abi šalys tvirtina jungtiniame komitete.

5.   Marokas jungtiniam komitetui nagrinėti pateiks naudojant šiame protokole numatytą paramą sektoriui įgyvendinamų projektų įgyvendinimo būklės ataskaitą.

6.   Atsižvelgdamas į projektų pobūdį ir įgyvendinimo trukmę Marokas jungtiniam komitetui pateiks naudojant šiame protokole numatytą paramą sektoriui jau įgyvendintų projektų įgyvendinimo ataskaitą kartu su laukiamu tokių projektų ekonominiu ir socialiniu poveikiu, ypač susijusiu su darbo vietomis ir investicijomis; taip pat su bet kokiu kiekybišku atliktos veiklos poveikiu bei jos geografiniu pasiskirstymu. Tokie duomenys bus parengti vadovaujantis jungtiniame komitete išsamiau nustatytinais rodikliais.

7.   Be to, Marokas prieš pasibaigiant protokolo galiojimui pateiks galutinę šiame protokole numatytos paramos sektoriui panaudojimo ataskaitą, į kurią bus įtraukta ankstesnėse dalyse minima informacija.

8.   Jei reikės, pasibaigus protokolo galiojimui ir, jei taikoma, jo galiojimo sustabdymo laikotarpiu abi šalys, remdamosi šiame protokole numatytomis sąlygomis, toliau stebės, kaip panaudojama parama sektoriui.

9.   Finansinis protokolo 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje numatytas paramos sektoriui įnašas mokamas dalimis remiantis pagrįstomis paramos sektoriui įgyvendinimo rezultatų analizėmis ir programose nustatytais poreikiais.

10.   Jungtiniame komitete bus nustatyta operacinė įgyvendinimo sistema.

7 straipsnis

Ekonominė ES ūkinės veiklos vykdytojų integracija į Maroko žuvininkystės sektorių

Remdamosi galiojančiais teisės aktais ir reglamentais, abi šalys skatina ekonominės veiklos vykdytojus užmegzti ryšius ir remia jų bendradarbiavimą šiose srityse:

—	pramonės, susijusios su žuvininkyste, visų pirma laivų statyba ir taisymu, žvejybos įrangos ir įrankių gamyba, plėtra,

—	mainų apie profesines žinias intensyvinimas ir kadrų ruošimas jūrinei žuvininkystei,

—	prekyba žuvininkystės produktais,

—	rinkodara,

—	akvakultūra.

8 straipsnis

Protokolo taikymo sustabdymas dėl aiškinimo ar taikymo ginčų

1.   Šalių ginčai dėl šio protokolo nuostatų aiškinimo ir atitinkamo taikymo sprendžiami šalims konsultuojantis susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete; jei būtina, šaukiamas neeilinis posėdis.

2.   Protokolo taikymas gali būti sustabdytas bet kurios šalies iniciatyva, kai tarp šalių yra kilęs rimtas ginčas, o konsultuojantis jungtiniame komitete pagal 1 dalį nebuvo pasiekta jo draugiško sprendimo.

3.   Norėdama sustabdyti protokolo taikymą, suinteresuotoji šalis raštu praneša apie savo ketinimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki dienos, kurią šis sustabdymas turėtų įsigalioti.

4.   Jei įgyvendinimas sustabdomas, šalys ir toliau tariasi siekdamos draugiškai išspręsti ginčą. Kai ginčas išsprendžiamas, protokolas taikomas toliau. Finansinio įnašo dalis sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

9 straipsnis

Techninio pobūdžio prievolių nesilaikymas

Remdamasis protokolo ir galiojančių teisės aktų nuostatomis Marokas pasilieka teisę taikyti prieduose numatytas nuobaudas už protokolo nuostatų ir prievolių nesilaikymą.

10 straipsnis

Elektroniniai duomenų mainai

Marokas ir ES įsipareigoja artimiausiu metu įdiegti informacines sistemas, skirtas elektroniniu būdu keistis su protokolo techniniu administravimu susijusiais duomenimis ir dokumentais – duomenimis apie sužvejotą kiekį, laivų VMS pozicija ir pranešimais apie įplaukimą ir išplaukimą.

11 straipsnis

Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

Laivų, kuriems taikomas šis protokolas ir jo priedas, veiklą, ypač perkrovimą, naudojimąsi uosto paslaugomis, atsargų pirkimą ir kt. reglamentuoja Maroke galiojantys įstatymai.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis protokolas ir jo priedas įsigalioja nuo šalių pranešimo viena kitai apie šiam tikslui skirtų atitinkamų vidaus procedūrų baigimą dienos.

Žvejybos galimybės

Smulkioji žvejyba				Priedugnio žvejyba	Pramoninė pelaginė žvejyba	Pramoninė pelaginė žvejyba ne šaldikliais
Pelaginė žvejyba šiaurėje: gaubiamieji tinklai	Smulkioji žvejyba pietuose: meškerės ir ūdos	Smulkioji žvejyba šiaurėje: dugninės ūdos	Smulkioji tunų žvejyba: ūdos	Dugninės ūdos ir dugniniai tralai	Pelaginiai ar pusiau pelaginiai tralai	Pelaginiai ar pusiau pelaginiai tralai
					Ištekliai C Kvota: 80 000 tonų
20 laivų	10 laivų	35 laivai	27 laivai	16 laivų	18 laivų

---

---

7.12.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/40

---

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1270/2013

2013 m. lapkričio 15 d.

dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolą, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2006 m. gegužės 22 d. Taryba patvirtino Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimą žuvininkystės sektoriuje (1) (toliau – Partnerystės susitarimas), priimdama Reglamentą (EB) Nr. 764/2006 (2);

(2)

Sąjunga baigė derybas su Maroko Karalyste dėl Partnerystės susitarimas naujojo protokolo, kuriuo Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos vandenyse, kurie priklauso Maroko Karalystės suverenitetui ir jurisdikcijai žuvininkystės srityje, galimybės. Naujasis partnerystės protokolas buvo parafuotas 2013 m. liepos 24 d.;

(3)	2013 m. lapkričio 15 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/1270/ES (3) dėl naujojo protokolo pasirašymo;

(4)	turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms naujojo protokolo taikymo laikotarpiu būdas;

(5)

jei pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 (4) 10 straipsnio 1 dalį paaiškėja, kad Sąjungai pagal susitarimą skirtos žvejybos galimybės nėra visiškai išnaudojamos, Komisija apie tai informuoja atitinkamas valstybes nares. Jei iki termino, kurį turi nustatyti Taryba, atsakymas nepateikiamas, tai turėtų būti laikoma patvirtinimu, kad atitinkamos valstybės narės laivai nevisiškai išnaudoja savo žvejybos galimybes tuo laikotarpiu. Taryba turėtų nustatyti minėtą terminą;

(6)	šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo naujojo protokolo įsigaliojimo pradžios datos;

(7)	atsižvelgiant į klausimo skubumą, būtina taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių termino, nurodyto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Žvejybos galimybės pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolą, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (toliau – protokolas), valstybėms narėms paskirstomos taip:

Žvejybos kategorija	Laivo tipas	Valstybė narė	Licencijos arba kvota
Smulkioji žvejyba šiaurėje, pelaginės rūšys	Seineriai, < 100 GT	Ispanija	20
Smulkioji žvejyba šiaurėje	Dugninėmis ūdomis žvejojantys laivai, < 40 GT	Ispanija	25
		Portugalija	7
	Dugninėmis ūdomis žvejojantys laivai, > 40 GT < 150 GT	Portugalija	3
Smulkioji žvejyba pietuose	Meškerės ir ūdos, < 80 GT	Ispanija	10
Priedugnio žvejyba	Laivai, žvejojantys dugninėmis ūdomis	Ispanija	7
		Portugalija	4
	Traleriai	Ispanija	5
		Italija	0
Tunų žvejyba	Ūdomis žvejojantys laivai	Ispanija	23
		Prancūzija	4
Pramoninė pelaginė žvejyba	80 000 tonų per metus, ne daugiau kaip 10 000 t per mėnesį visam laivynui, išskyrus rugpjūčio–spalio mėnesius, kai mėnesinė riba padidinama iki 15 000 tonų. Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašas:   10 laivų, kurių talpa didesnė, nei 3 000 GT   3 laivai, kurių talpa nuo 150 iki 3 000 GT   5 laivai, kurių talpa mažesnė, nei 150 GT.	Vokietija	6 467 t
		Lietuva	20 693 t
		Latvija	11 640 t
		Nyderlandai	24 567 t
		Airija	2 917 t
		Lenkija	4 525 t
		Jungtinė Karalystė	4 525 t
		Ispanija	467 t
		Portugalija	1 555 t
		Prancūzija	2 644 t

2.   Reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 taikomas nedarant poveikio Partnerystės susitarimui.

3.   Jei 1 dalyje nurodytos valstybės narės pateikia nepakankamai žvejybos leidimų paraiškų, kad būtų išnaudotos protokole numatytos žvejybos galimybės, Komisija svarsto bet kurios kitos valstybės narės pateiktas žvejybos leidimų paraiškas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnyje.

4.   Terminas, iki kurio valstybės narės turi patvirtinti, kad jos nevisiškai išnaudoja pagal susitarimą joms skirtas žvejybos galimybes, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 1 dalyje, yra dešimt darbo dienų nuo tos dienos, kurią Komisija jas informuoja, kad žvejybos galimybės nėra visiškai išnaudotos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo protokolo įsigaliojimo dienos.

---

(1)  OL L 141, 2006 5 29, p. 4.

(2)  2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2006 dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimo žuvininkystės sektoriuje sudarymo (OL L 141, 2006 5 29, p. 1).

(3)  Žr. šio Oficialiojo ledinio p. 40.

(4)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, ir iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

---

7.12.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/42

---

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1271/2013

2013 m. rugsėjo 30 d.

dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1), ypač į jo 208 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 (2) dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto Bendrijų įsteigtoms įstaigoms, buvo pagrįstas Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3). Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 buvo pakeistas Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Todėl būtina peržiūrėti Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002. Dėl aiškumo Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 būtina pakeisti;

(2)	būtina atsižvelgti į 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų;

(3)	tam tikras Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 nuostatas būtina peržiūrėti, kad būtų atsižvelgta į įgytą jų taikymo patirtį;

(4)

šiame reglamente, nedarant poveikio steigiamajam aktui, turėtų būti nustatyti pagal SESV ir Euratomo sutartį įsteigtoms įstaigoms, kurios gauna iš biudžeto mokamas išmokas, taikomi bendri principai ir pagrindinės taisyklės. Remdamosi šiuo reglamentu Sąjungos įstaigos turėtų priimti savo finansines taisykles, kurios negali nukrypti nuo šio reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių reikalavimų ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą;

(5)

vis dėlto Sąjungos įstaigos, kurios savo veiklą finansuoja vien savo lėšomis ir kurioms šis reglamentas netaikomas, jeigu įmanoma, dėl nuoseklumo turėtų nustatyti panašias taisykles. Pagal 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą įstaigos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai turėtų teikti savo biudžeto vykdymo ataskaitą ir tinkamai atsižvelgti į jų prašymus ir rekomendacijas;

(6)	Sąjungos įstaigos turėtų nustatyti ir vykdyti savo biudžetą pagal penkis pagrindinius biudžeto teisės principus: vieningumo, tikslumo, universalumo, konkretumo ir metinio periodiškumo, taip pat subalansuotumo, apskaitos vieneto, patikimo finansų valdymo ir skaidrumo;

(7)	reikėtų pabrėžti Sąjungos išmokos balansuojamąjį pobūdį. Sąjungos įstaigos teigiamo biudžeto vykdymo rezultato dalis, kuri viršija per metus išmokėtą Sąjungos išmoką, turėtų būti grąžinta į Sąjungos biudžetą;

(8)	jeigu steigiamajame akte numatyta, kad įplaukas be Sąjungos išmokos sudaro mokesčiai ir rinkliavos ir kad įplaukos iš mokesčių ir rinkliavų skiriamos specialioms išlaidoms, Sąjungos įstaigos turėtų turėti galimybę biudžetą iš anksto subalansuoti asignuotųjų įplaukų pavidalu;

(9)	būtina užtikrinti, kad būtų nustatyti tinkamo dydžio mokesčiai, kad paslaugų teikimo sąnaudos būtų padengtos ir nesusidarytų didelis perviršis;

(10)	biudžeto vykdymo užduočių pavedimas Sąjungos įstaigoms turi būti tinkamai pagrįstas Sąjungos įstaigos užduočių ir konkrečių ekspertinių žinių ypatybėmis, kartu užtikrinant patikimą finansų valdymą ir išlaidų veiksmingumą. Pavestos užduotys turėtų būti suderinamos su steigiamuoju aktu;

(11)	Sąjungos įstaigoms turėtų būti leidžiama gauti ad hoc dotacijas tik tuo atveju, kai tai aiškiai numatyta atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose ir leidžiama pagal steigiamąjį aktą;

(12)	pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 50 straipsnį Sąjungos įstaiga turi dalyvauti atliekant lyginamąją analizę su kitomis Sąjungos įstaigomis ir institucijomis;

(13)	būtina nustatyti veiksmų plano taisykles, kad būtų galima stebėti tolesnį bendro periodinio vertinimo išvadų įgyvendinimą siekiant užtikrinti jų veiksmingą vykdymą;

(14)	siekiant užtikrinti nuoseklų programavimą, Sąjungos įstaiga, atsižvelgdama į Komisijos gaires, turėtų parengti dokumentą, kuriame nustatytas metinis ir daugiametis programavimas;

(15)	Sąjungos įstaiga turėtų suderinti metinio ir daugiamečio programavimo tvarkaraštį su biudžeto procedūra, kad užtikrintų jo veiksmingumą ir visų programavimo dokumentų nuoseklumą;

(16)

būtina paaiškinti dabartinę vidaus audito ir vidaus kontrolės funkcijų struktūrą ir suderinti ataskaitų teikimo reikalavimus. Vidaus audito funkciją Sąjungos įstaigoje turėtų atlikti Komisijos vidaus auditorius, kuris esant pagrįstai rizikai turėtų atlikti auditą. Reikia numatyti vidaus audito struktūrų steigimo ir veiklos taisykles;

(17)	ataskaitų teikimo įpareigojimai turėtų būti suderinti. Sąjungos įstaigos turėtų pateikti konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama išsami informacija apie jų darbo programos įgyvendinimą, biudžetą, personalo politikos planą, valdymo ir vidaus kontrolės sistemas;

(18)

siekiant pagerinti Sąjungos įstaigų išlaidų veiksmingumą, būtina numatyti galimybę dalytis tarnybomis arba jų funkcijas perduoti kitai Sąjungos įstaigai arba Komisijai. Leidžiant Komisijos apskaitos pareigūnui atlikti visas Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūno užduotis arba jų dalį, galima ypač pagerinti išlaidų veiksmingumą;

(19)	kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, galimybė išskaidyti kelerių metų įsipareigojimus į metines dalis turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, kai taip yra numatyta steigiamajame akte arba pagrindiniame teisės akte, arba kai jos susijusios su administracinėmis išlaidomis;

(20)	siekiant taisykles dėl asignuotųjų įplaukų suderinti su Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taisyklėmis, būtina numatyti (vidaus ir išorės) asignuotųjų įplaukų diferencijavimą ir jų perkėlimą į kitą laikotarpį;

(21)	siekiant suderinti taisykles dėl Sąjungos išmokos Sąjungos įstaigai susikaupusių palūkanų traktavimo su Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taisyklėmis, būtina numatyti, kad palūkanos nėra mokėtinos į biudžetą;

(22)	Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 numatyta galimybė konkrečiais atvejais teisinį įsipareigojimą prisiimti prieš biudžetinį įsipareigojimą. Sąjungos įstaigos taip pat turėtų turėti tokią galimybę;

(23)

siekiant užtikrinti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2343/2002 ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nuoseklumą, neturėtų būti leidžiama numatyti konkrečių nuostatų dėl viešųjų pirkimų ir dotacijų. Vieno taisyklių rinkinio taikymas užtikrina Sąjungos įstaigos darbo paprastinimą ir leidžia naudotis Komisijos parengtomis gairėmis ir modeliais;

(24)	siekiant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2343/2002 nuostatas suderinti su Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nuostatomis, turėtų būti nustatyta galimybė Sąjungos įstaigai skirti apdovanojimus;

(25)

siekiant nustatyti ir tinkamai valdyti faktinę arba numanomą interesų konflikto riziką, turėtų būti reikalaujama, kad Sąjungos įstaigos priimtų interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles. Tokiose taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į Komisijos po 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendro pareiškimo parengtas gaires;

(26)

nuostatos dėl pastatų politikos, įskaitant galimybės ir sąlygų, pagal kurias Sąjungos įstaigoms būtų leidžiama imti paskolas, sudarymą, turėtų būti suderintos su Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 siekiant užtikrinti, kad visos Sąjungos įstaigos ir institucijos nuosekliai taikytų naujas taisykles;

(27)	būtina programavimui ir ataskaitų teikimui nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, kurių Komisijai reikia, kad bendradarbiaudama su Sąjungos įstaigomis galėtų parengti atitinkamas gaires;

(28)

šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad būtų sudarytos sąlygos laiku priimti peržiūrėtus Sąjungos įstaigų finansinius reglamentus nuo 2014 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti, kad kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu taisyklės būtų suderintos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos esminės finansinės taisyklės, kurių pagrindu Sąjungos įstaigos priima savo finansines taisykles. Sąjungos įstaigos finansinės taisyklės nenukrypsta nuo šio reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių poreikių ir gavus išankstinį Komisijos sutikimą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

—   steigiamasis aktas– Sąjungos teisės priemonė, kuria reglamentuojami pagrindiniai Sąjungos įstaigos steigimo ir veiklos aspektai;

—   Sąjungos įstaigos biudžetas– priemonė, kuria numatomos ir leidžiamos naudoti kiekvienų finansinių metų įplaukos ir išlaidos, kurios laikomos reikalingomis Sąjungos įstaigai;

—   Sąjungos įstaiga– Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodyta įstaiga;

—   valdyba– pagrindinis Sąjungos įstaigos vidaus organas, atsakingas už sprendimų finansų ir biudžeto klausimais priėmimą, neatsižvelgiant į jam duotą pavadinimą steigiamajame akte;

—   direktorius– asmuo, atsakingas už valdybos sprendimų ir Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymą kaip leidimus suteikiantis pareigūnas, neatsižvelgiant į tai, kaip jis įvardytas steigiamajame akte;

—   vykdomoji valdyba– Sąjungos įstaigos vidaus organas, kuris padeda valdybai ir kurios atsakomybė bei darbo tvarkos taisyklės nustatytos steigiamajame akte;

3 straipsnis

Laikotarpiai, datos ir terminai

Jeigu nenustatyta kitaip, terminų, nustatytų šiame reglamente, apskaičiavimui taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (4).

4 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Šis reglamentas neturi poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimams (6).

5 straipsnis

Biudžeto principų laikymasis

Sąjungos įstaigos biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo, kuriam užtikrinti būtina efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė, ir skaidrumo principų, kaip nustatyta šiame reglamente.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO PRINCIPAI

1   SKYRIUS

Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai

6 straipsnis

Sąjungos įstaigos biudžeto mastas

1.   Sąjungos įstaigos biudžetą sudaro:

a)	nuosavos įplaukos, kurias sudaro visi mokesčiai ir rinkliavos, kuriuos Sąjungos įstaigai leidžiama rinkti dėl jai pavestų užduočių vykdymo, ir visos kitos įplaukos;

b)	įplaukos, kurias sudaro priimančiųjų valstybių narių finansiniai įnašai;

c)	Sąjungos suteikta išmoka;

d)	įplaukos, skirtos specialioms išlaidoms pagal 23 straipsnio 1 dalį;

e)	Sąjungos įstaigos išlaidos, įskaitant administracines išlaidas.

2.   Įplaukos iš mokesčių ir rinkliavų skiriamos tik steigiamajame akte numatytais išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais.

3.   Kai viename arba keliuose steigiamuosiuose aktuose numatyta, kad aiškiai apibrėžtos užduotys finansuojamos atskirai arba kai Sąjungos įstaiga įgyvendina jai pagal įgaliojimų perdavimo susitarimą pavestas užduotis, ji tvarko atskiras įplaukų ir išlaidų operacijų sąskaitas. Sąjungos įstaiga aiškiai nurodo kiekvieną užduočių grupę savo žmogiškųjų išteklių programavimo dokumente, įtrauktame į 32 straipsnyje nurodytą metinį ir daugiametį programavimo dokumentą.

7 straipsnis

Ad hoc dotacijos

1.   Sąjungos įstaigos negali gauti ad hoc dotacijų iš biudžeto, nebent tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą ir aiškiai numatyta atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

2.   Jeigu Sąjungos įstaigai leidžiama gauti ad hoc dotacijų, šiomis dotacijomis finansuojamos užduotys įtraukiamos į 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą metinę darbo programą.

8 straipsnis

Įgaliojimų perdavimo susitarimai

1.   Sąjungos įstaigai Komisija neperduoda biudžeto vykdymo užduočių, išskyrus tinkamai ypatingu veiksmų pobūdžiu ir konkrečiomis Sąjungos įstaigos ekspertinėmis žiniomis pagrįstus atvejus.

2.   Pasirenkant Sąjungos įstaigą tinkamai atsižvelgiama į:

a)	išlaidų veiksmingumą vykdant tas pavestas užduotis;

b)	poveikį įstaigos valdymo struktūrai bei jos finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams.

3.   Jeigu Komisija išimties tvarka Sąjungos įstaigai paveda užduotis:

a)	Sąjungos įstaigai, kiek tai susiję su toms užduotims skirtomis lėšomis, taikomas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnis, o šio reglamento 108 ir 109 straipsniai netaikomi;

b)	pavestos užduotys tik informacijos tikslais turėtų būti nurodomos Sąjungos įstaigos metinėje darbo programoje, nurodytoje 32 straipsnio 3 dalyje.

4.   Nedarydamas poveikio 2 daliai, prieš pasirašydamas įgaliojimų perdavimo susitarimą leidimus suteikiantis pareigūnas tariasi su valdyba.

9 straipsnis

Konkrečios vieningumo ir biudžeto tikslumo principų taisyklės

1.   Jokios įplaukos nerenkamos ir jokios išlaidos nevykdomos, jei jos nėra įrašytos į tam tikrą Sąjungos įstaigos biudžeto eilutę.

2.   Negalima prisiimti įsipareigojimų ir duoti leidimų jokioms išlaidoms, kurios viršija Sąjungos įstaigos biudžeto leidžiamus asignavimus.

3.   Asignavimas negali būti įrašytas į Sąjungos įstaigos biudžetą, jei jis nėra skirtas išlaidoms, kurios laikomos būtinomis.

4.   Palūkanos, sukauptos už išankstinio finansavimo iš Sąjungos įstaigos biudžeto mokėjimus, nėra mokėtinos Sąjungos įstaigai.

2   SKYRIUS

Metinio periodiškumo principas

10 straipsnis

Apibrėžtis

Į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašytus asignavimus leidžiama naudoti finansinius metus, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

11 straipsnis

Asignavimų rūšis

1.   Sąjungos įstaigos biudžetą sudaro nediferencijuotieji asignavimai ir, veiklos poreikiais pateisinamais atvejais, diferencijuotieji asignavimai. Diferencijuotuosius asignavimus sudaro įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai.

2.   Įsipareigojimų asignavimus sudaro visų finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų suma.

3.   Mokėjimų asignavimai apima mokėjimus, atliekamus vykdant finansiniais metais arba ankstesniais finansiniais metais prisiimtus teisinius įsipareigojimus.

12 straipsnis

Įplaukų ir asignavimų apskaita

1.   Sąjungos įstaigos įplaukos, minėtos 6 straipsnyje, įrašomos į finansinių metų sąskaitas, remiantis tais finansiniais metais surinktomis sumomis.

2.   Dėl Sąjungos įstaigos įplaukų susidaro lygiavertė mokėjimų asignavimų suma.

3.   Finansiniais metais leidžiami asignavimai turi būti naudojami tik tais finansiniais metais įsipareigotoms ir apmokėtoms išlaidoms padengti ir mokėtinoms sumoms, kurios yra reikalingos ankstesniųjų finansinių metų įsipareigojimams įvykdyti, padengti.

4.   Įsipareigojimai įrašomi į sąskaitas, remiantis teisiniais įsipareigojimais, įrašytais iki gruodžio 31 d.

5.   Finansinių metų mokėjimai įrašomi į sąskaitas remiantis apskaitos pareigūno iki tų metų gruodžio 31 d. atliktais mokėjimais.

13 straipsnis

Asignavimų paskyrimas įsipareigojimams

Į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašyti asignavimai gali būti paskiriami įsipareigojimams nuo sausio 1 d., kai tik galutinai priimamas Sąjungos įstaigos biudžetas.

14 straipsnis

Asignavimų panaikinimas ir perkėlimas į kitą laikotarpį

1.   Asignavimai, nepanaudoti iki finansinių metų, į kuriuos jie buvo įrašyti, pabaigos, panaikinami. Jie gali būti perkelti, tačiau tik į kitus finansinius metus valdybos arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomosios valdybos, sprendimu, priimtu ne vėliau kaip iki vasario 15 d., pagal 3 ir 4 dalis arba jie gali būti automatiškai perkelti pagal 5 dalį.

2.   Asignavimų, susijusių su personalo išlaidomis, perkelti negalima.

3.   Iki finansinių metų pabaigos dar nepaskirti diferencijuotieji įsipareigojimų asignavimai ir nediferencijuotieji asignavimai gali būti perkelti kaip:

a)	sumos, atitinkančios įsipareigojimų asignavimus;

b)

sumos, atitinkančios nediferencijuotuosius asignavimus, susijusius su statybos projektais, kurių panaudojimo procedūros parengiamųjų etapų didžioji dalis yra užbaigta iki gruodžio 31 d. Panaudojimo procedūros parengiamasis etapas apibūdintas kiekvienos Sąjungos įstaigos finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėse.

Kai tokios sumos yra susijusios su statybų projektais, jos gali būti panaudotos iki kitų metų kovo 31 d. arba kitų metų gruodžio 31 d.

4.   Į kitą laikotarpį gali būti perkelti tokios sumos mokėjimų asignavimai, kurių reikia egzistuojantiems įsipareigojimams arba įsipareigojimams, susijusiems su į kitą laikotarpį perkeltais įsipareigojimų asignavimų mokėjimais, padengti, kai atitinkamose kitų finansinių metų biudžeto eilutėse numatytų asignavimų toms reikmėms nepakanka.

Atitinkama Sąjungos įstaiga pirma panaudoja einamiesiems metams nustatytus asignavimus, o perkeltų asignavimų nenaudoja tol, kol neišnaudoja pirmųjų.

5.   Nediferencijuotieji asignavimai, atitinkantys iki finansinių metų pabaigos tinkamai prisiimtus įsipareigojimus, automatiškai perkeliami tik į kitus finansinius metus.

6.   Asignavimai, perkelti į kitą laikotarpį, kurie nebuvo priskirti iki N + 1 metų kovo 31 d. panaikinami automatiškai arba išskiriami sąskaitose.

15 straipsnis

Asignuotųjų įplaukų perkėlimo taisyklės

23 straipsnyje nurodytų asignuotųjų įplaukų bei nepanaudotų ir gruodžio 31 d. turimų asignavimų, susidariusių iš tokių įplaukų, perkėlimas atliekamas laikantis šių taisyklių:

a)

išorės asignuotosios įplaukos perkeliamos automatiškai ir visiškai panaudojamos iki tol, kol įvykdomos visos su programa arba veiksmu, kuriems jos skirtos, susijusios operacijos; išorės asignuotosios įplaukos, gautos praėjusiais programos arba veiksmo metais, gali būti panaudotos pirmaisiais tolesnės programos arba veiksmo metais;

b)	vidaus asignuotąsias įplaukas galima perkelti į kitą laikotarpį tik vieniems metams, išskyrus vidaus asignuotąsias įplaukas, apibrėžtas 23 straipsnio 3 dalies f punkte, kurios perkeliamos automatiškai.

Ne vėliau kaip iki N + 1 metų birželio 1 d. Sąjungos įstaiga praneša Komisijai apie perkeltų asignuotųjų įplaukų vykdymą.

16 straipsnis

Asignavimų panaikinimas

Tais atvejais, kai įsipareigojimai panaikinami bet kuriais kitais finansiniais metais, einančiais po finansinių metų, kuriais asignavimai buvo įrašyti į Sąjungos įstaigos biudžetą, dėl tos priežasties, kad veiksmai, kuriems jie buvo numatyti, nebuvo visiškai arba iš dalies įgyvendinti, atitinkami asignavimai atšaukiami.

17 straipsnis

Įsipareigojimai

1.   Nuo kiekvienų metų spalio 15 d. įprastos administracinės išlaidos gali būti paskirstytos iš anksto pagal kitiems finansiniams metams numatytus asignavimus. Tačiau tokie įsipareigojimai neviršija vieno ketvirtadalio asignavimų, valdybos nustatytų pagal atitinkamą biudžeto eilutę einamiesiems finansiniams metams. Jie netaikomi tokioms naujoms išlaidų rūšims, kurios dar nėra iš esmės patvirtintos paskutiniame tinkamai priimtame Sąjungos įstaigos biudžete.

2.   Išlaidos, kurios apmokamos iš anksto, pavyzdžiui, nuompinigiai, gali būti išmokamos nuo gruodžio 1 d. iš kitiems finansiniams metams skirtų asignavimų. Tokiu atveju 1 dalyje minima riba netaikoma.

18 straipsnis

Taisyklės, taikytinos pavėluotai priėmus Sąjungos įstaigos biudžetą

1.   Jei finansinių metų pradžioje Sąjungos įstaigos biudžetas dar nėra galutinai priimtas, taikomos 2–6 dalyse nustatytos taisyklės.

2.   Įsipareigojimai ir mokėjimai gali būti atliekami laikantis 3 dalyje nurodytų apribojimų.

3.   Galima nustatyti kiekvieno skyriaus įsipareigojimus, neviršijančius ankstesnių finansinių metų atitinkamo skyriaus visų asignavimų, kurie buvo patvirtinti, vieno ketvirtadalio, pridedant vieną dvyliktąją už kiekvieną praėjusį mėnesį.

Įplaukų ir išlaidų sąmatoje numatyta asignavimų riba neviršijama.

Mokėjimus galima atlikti kas mėnesį pagal kiekvieną skyrių, neviršijant ankstesnių finansinių metų atitinkamo skyriaus patvirtintų asignavimų vienos dvyliktosios dalies. Tačiau ta suma neviršija įplaukų ir išlaidų sąmatoje tame pačiame skyriuje numatytų asignavimų vienos dvyliktosios dalies.

4.   Ankstesnių finansinių metų atitinkamo skyriaus patvirtinti asignavimai, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse, suprantami kaip Sąjungos įstaigos biudžete, įskaitant taisomuosius biudžetus, pripažinti asignavimai ir patikslinti pagal tais finansiniais metais atliktus perkėlimus.

5.   Direktoriaus prašymu, jei to reikia Sąjungos įstaigos veiksmui tęsti ir valdymo poreikiams tenkinti, valdyba gali leisti viršyti įsipareigojimus ir mokėjimus, kuriuos automatiškai galima naudoti pagal 2 ir 3 dalis, viršijant vieną laikinąją dvyliktąją dalį, bet neviršijant keturių laikinųjų dvyliktųjų dalių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus.

Papildomos dvyliktosios dalys skiriamos visos ir nedalijamos.

6.   Jei konkrečiam skyriui pagal 5 dalį skirtų keturių laikinų dvyliktųjų dalių nepakanka išlaidoms, kurios yra būtinos siekiant išvengti Sąjungos įstaigos veiksmo, kuriam taikomas atitinkamas skyrius, tęstinumo pertrūkio, padengti, išimties tvarka gali būti duotas leidimas viršyti asignavimų sumą, įrašytą į buvusių finansinių metų Sąjungos įstaigos biudžeto atitinkamą skyrių. Valdyba imasi veiksmų 5 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau jokiu atveju negalima viršyti bendros visų asignavimų sumos, numatytos ankstesnių finansinių metų Sąjungos įstaigos biudžete arba pasiūlytame Sąjungos įstaigos biudžeto projekte.

3   SKYRIUS

Subalansuotumo principas

19 straipsnis

Apibrėžtis ir taikymo sritis

1.   Įplaukos ir mokėjimų asignavimai turi būti subalansuoti.

2.   Mokėjimų asignavimai negali viršyti Sąjungos išmokos sumos, pridėjus nuosavas įplaukas ir visas kitas įplaukas, nurodytas 6 straipsnyje.

3.   Įstaigų, kurių įplaukas, be Sąjungos išmokos, sudaro mokesčiai ir rinkliavos, mokesčiai turėtų būtų nustatyti tokio dydžio, kad nesusikauptų didelis perviršis. Jeigu pakartotinai susidaro didelis teigiamas arba neigiamas biudžeto vykdymo rezultatas, kaip numatyta 97 straipsnyje, mokesčių ir rinkliavų dydis peržiūrimas.

4.   Sąjungos įstaiga negali imti paskolų pagal Sąjungos įstaigos biudžeto struktūrą.

5.   Sąjungos išmoka Sąjungos įstaigai Sąjungos įstaigos biudžetui yra išlyginamoji išmoka ir gali būti padalyta į kelis mokėjimus.

6.   Sąjungos įstaiga vykdo griežtą grynųjų pinigų valdymą, tinkamai įvertindama asignuotąsias įplaukas, kad užtikrintų, jog jos grynųjų pinigų likutis ribojamas tinkamai pagrįstais reikalavimais. Kartu su prašymu apmokėti ji pateikia išsamią ir naujausią savo realaus grynųjų pinigų poreikio per metus prognozę, įskaitant informaciją apie asignuotąsias įplaukas.

20 straipsnis

Finansinių metų biudžeto vykdymo rezultatas

1.   Jeigu biudžeto vykdymo rezultatas, kaip numatyta 97 straipsnyje, yra teigiamas, Komisijai grąžinama suma, neviršijanti per metus išmokėtų lėšų sumos. Biudžeto vykdymo rezultato dalis, kuri viršija per metus išmokėtą Sąjungos išmoką, kitais finansiniais metais į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašoma kaip įplaukos.

Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai Sąjungos įstaigos įplaukas, be Sąjungos išmokos, sudaro mokesčiai ir rinkliavos.

Į biudžetą įrašytos išmokos ir faktiškai Sąjungos įstaigai išmokėtų lėšų skirtumas atšaukiamas.

Sąjungos įstaigos ne vėliau kaip iki N metų sausio 31 d. pateikia numatomą N - 1 metų biudžeto vykdymo rezultato sąmatą, kurios suma vėliau N metais turi būti grąžinta į biudžetą, siekiant papildyti jau turimą informaciją apie N - 2 metų biudžeto vykdymo rezultatą. Komisija tinkamai atsižvelgia į šią informaciją, vertindama Sąjungos įstaigos N + 1 metų finansinius poreikius.

2.   Išimtiniais atvejais, kai steigiamajame akte numatyta, kad įplaukos iš mokesčių ir rinkliavų priskiriamos specialioms išlaidoms, Sąjungos įstaiga gali perkelti mokesčių ir rinkliavų likutį kaip asignuotąsias įplaukas veiklai, susijusiai su paslaugų, už kurias mokėtinas mokestis, teikimu.

3.   Jeigu biudžeto vykdymo rezultatas, kaip numatyta 97 straipsnyje, yra neigiamas, jo suma kitais finansiniais metais į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašoma kaip mokėjimų asignavimai arba prireikus kitais finansiniais metais kompensuojama teigiamo biudžeto vykdymo rezultato suma.

4.   Įplaukos arba mokėjimų asignavimai į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašomi vykstant biudžeto procedūrai, pasinaudojant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 39 straipsnyje nustatyta taisomojo rašto procedūra, arba vykdant Sąjungos įstaigos biudžetą – taisomuoju biudžetu.

4   SKYRIUS

Apskaitos vieneto principas

21 straipsnis

Euro naudojimas

Sąjungos įstaigos biudžetas sudaromas ir vykdomas eurais, sąskaitos pateikiamos eurais. Tačiau pinigų srautų tikslais apskaitos pareigūnas, o avansinių sąskaitų atveju – avansinių lėšų administratoriai, įgaliojami vykdyti operacijas kitomis valiutomis, kaip nustatyta kiekvienos Sąjungos įstaigos finansinėse taisyklėse.

5   SKYRIUS

Universalumo principas

22 straipsnis

Apibrėžtis ir taikymo sritis

Nedarant poveikio 23 straipsniui, visos įplaukos padengia visus mokėjimų asignavimus. Nedarant poveikio 25 straipsniui, visos įplaukos ir išlaidos įrašomos, netikslinant jų viena kitos atžvilgiu.

23 straipsnis

Asignuotosios įplaukos

1.   Išorės asignuotosios įplaukos ir vidaus asignuotosios įplaukos naudojamos specialioms išlaidoms padengti.

2.   Išorės asignuotąsias įplaukas sudaro:

a)

valstybių narių ir trečiųjų šalių, įskaitant abiem atvejais valstybines agentūras, subjektus arba fizinius asmenis, finansiniai įnašai tam tikrai Sąjungos įstaigų veiklai, kiek tai numatyta Sąjungos įstaigos ir atitinkamos valstybės narės, trečiųjų šalių arba valstybinių agentūrų, subjektų arba fizinių asmenų sudarytame susitarime;

b)	konkretiems tikslams skirtos įplaukos, pvz., fondų pajamos, subsidijos, dovanojamas turtas ir testamentu paliekamas turtas;

c)	a punkte nenumatyti trečiųjų šalių arba įvairių Sąjungai nepriklausančių įstaigų finansiniai įnašai į Sąjungos įstaigų veiklą; — įplaukos iš ad hoc dotacijų, nurodytų 7 straipsnyje; — įplaukos iš įgaliojimų perdavimo susitarimų, nurodytų 8 straipsnyje;

d)	3 dalyje nurodytos vidaus asignuotosios įplaukos, papildančios šios dalies a–c punktuose nurodytas kitas įplaukas;

e)	įplaukos iš mokesčių ir rinkliavų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje.

3.   Vidaus asignuotąsias įplaukas sudaro:

a)	iš trečiųjų šalių už jų prašymu pateiktas prekes, suteiktas paslaugas arba atliktą darbą gautos įplaukos, išskyrus 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus mokesčius ir rinkliavas;

b)	įplaukos, gautos už parduotas transporto priemones, įrangą, prietaisus, medžiagas ir mokslinius bei techninius aparatus, kurie keičiami kitais arba šalinami iš apyvartos visiškai nurašius jų buhalterinę vertę;

c)	įplaukos iš pagal 62 straipsnį grąžinamų neteisingai išmokėtų sumų;

d)	įplaukos už Sąjungos institucijoms arba kitoms Sąjungos įstaigoms pateiktas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktą darbą;

e)	gautos draudimo išmokos;

f)	nuomojant patalpas gautos įplaukos;

g)	įplaukos iš leidinių ir filmų, įskaitant leidinius elektronine forma, pardavimo;

h)	įplaukos iš tolesnio mokesčių kompensavimo pagal 25 straipsnio 3 dalies b punktą.

4.   Nedarant poveikio 23 straipsnio 2 dalies e punktui, atitinkamu steigiamuoju aktu taip pat galima skirti įplaukas specialioms išlaidoms padengti. Jeigu atitinkamame steigiamajame akte nenumatyta kitaip, tokios įplaukos yra vidaus asignuotosios įplaukos.

5.   Visos įplaukos, kaip numatyta 2 dalies a–c punktuose ir 3 dalies a ir d punktuose, apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susidariusias dėl atitinkamos veiklos arba tikslo.

6.   Sąjungos įstaigos biudžete yra įrašytos eilutės, skirtos išorės asignuotosioms įplaukoms ir vidaus asignuotosioms įplaukoms, ir visais įmanomais atvejais nurodoma suma.

Į įplaukų ir išlaidų sąmatą gali būti įtraukta tik tokio dydžio asignuotųjų įplaukų suma, dėl kurios neabejojama sąmatos sudarymo dieną.

24 straipsnis

Dovanojamas turtas

1.   Direktorius gali priimti bet kokį Sąjungos įstaigai dovanojamą turtą, tokį kaip fondai, subsidijos, dovanojamas turtas ir testamentu paliekamas turtas.

2.   Priimant dovanojamą turtą, su kuriuo yra susijusios finansinės išlaidos, būtina gauti valdybos arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomosios valdybos leidimą, dėl kurio sprendimas priimamas per du mėnesius nuo prašymo gavimo datos. Jei per tą laiką valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji vadyba tokio sprendimo nepriima, laikoma, kad dovanojamas turtas priimamas.

25 straipsnis

Atskaitymų ir valiutos keitimo kursų tikslinimo taisyklės

1.   Iš mokėjimo prašymų, kurie paskui perduodami grynajai sumai apmokėti, gali būti atskaitoma:

a)	baudos, paskirtos viešųjų pirkimų sutarčių šalims arba naudos gavėjams;

b)	nuolaidos, grąžinimai ir kompensacijos pagal atskiras sąskaitas ir išlaidų ataskaitas;

c)	skirtumas, susidaręs dėl netinkamai išmokėtų sumų.

Pirmos pastraipos c punkte nurodytas skirtumas, susidaręs dėl netinkamai išmokėtų sumų, gali būti tiesiogiai atskaitomas iš naujo tarpinio mokėjimo arba likučių išmokėjimo tam pačiam gavėjui pagal tą patį skyrių, straipsnį ir už tuos pačius finansinius metus, kuriais buvo išmokėta per didelė suma.

Pirmos pastraipos c punkte nurodytiems atskaitymams taikomos Sąjungos apskaitos taisyklės.

2.   Sąjungos įstaigai suteiktų produktų arba paslaugų kaina, į kurią įeina mokesčiai, kuriuos pagal Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų grąžina valstybės narės, įskaitoma į Sąjungos įstaigos biudžetą kaip suma be mokesčių, jeigu tai taikoma Sąjungos įstaigai.

3.   Sąjungos įstaigai suteiktų produktų arba paslaugų kaina, į kurią įeina mokesčiai, kuriuos grąžina trečiosios šalys, remdamosi atitinkamais susitarimais, gali būti įskaitoma į Sąjungos įstaigos biudžetą vienu iš šių būdų, kaip:

a)	suma be mokesčių;

b)	suma su mokesčiais. Tokiu atveju vėliau kompensuoti mokesčiai traktuojami kaip vidaus asignuotosios įplaukos.

4.   Visi nacionaliniai mokesčiai, kuriuos Sąjungos įstaiga laikinai apmoka pagal 2 ir 3 dalis, įrašomi į laikinąją sąskaitą ir lieka ten įrašyti tol, kol atitinkama valstybė narė juos grąžina.

5.   Bet kuris neigiamas biudžeto vykdymo rezultatas į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašomas kaip išlaidos.

6.   Galima daryti patikslinimus dėl valiutų santykio skirtumų Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymo metu. Galutinis teigiamas arba neigiamas rezultatas įrašomas į metų biudžeto vykdymo rezultatą.

6   SKYRIUS

Konkretumo principas

26 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Asignavimai paskiriami konkretiems tikslams pagal antraštinę dalį ir skyrių. Skyriai toliau dalijami į straipsnius ir punktus.

27 straipsnis

Perkėlimai

1.   Direktorius asignavimus gali perkelti:

a)	iš vienos antraštinės dalies į kitą ne daugiau kaip 10 % asignavimų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai;

b)	iš vieno skyriaus į kitą ir iš vieno straipsnio į kitą be apribojimų.

2.   Dėl perkėlimų, viršijančių 1 dalyje nurodytas ribas, direktorius gali pasiūlyti valdybai arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomajai valdybai asignavimus perkelti iš vienos antraštinės dalies į kitą. Valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba per tris savaites gali pareikšti nepritarianti tokiems perkėlimams. Po šio termino perkėlimai laikomi priimtais.

3.   Pasiūlymai dėl perkėlimų ir atlikti perkėlimai pagal 1 ir 2 dalis pagrindžiami atitinkamais ir išsamiais patvirtinamaisiais dokumentais, iš kurių matyti kredituotinose eilutėse ir eilutėse, iš kurių asignavimai perkeliami, įrašytų asignavimų vykdymas ir reikalingų sumų sąmata iki finansinių metų pabaigos.

4.   Apie visus atliktus perkėlimus direktorius kuo greičiau praneša valdybai. Direktorius praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie visus pagal 2 dalį atliktus perkėlimus.

28 straipsnis

Specialios perkėlimo taisyklės

1.   Asignavimai gali būti perkelti tik į Sąjungos įstaigos biudžeto eilutes, į kurias Sąjungos įstaigos biudžete leidžiama įrašyti asignavimus arba kuriose yra simbolinis įrašas „pro memoria“.

2.   Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias įplaukas, gali būti perkelti tik tuo atveju, jei tokios įplaukos naudojamos tai paskirčiai, kuriai jos yra numatytos.

7   SKYRIUS

Patikimo finansų valdymo principas

29 straipsnis

Ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principai / Patikimo finansų valdymo principas

1.   Asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo, tai yra laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų.

2.   Ekonomiškumo principu reikalaujama, kad Sąjungos įstaigos veiklos vykdymui reikalingi ištekliai būtų prieinami reikiamu laiku, pakankamo dydžio ir kokybės bei geriausia kaina.

Veiksmingumo principas reiškia siekti geriausio panaudotų išteklių ir pasiektų rezultatų santykio.

Efektyvumo principas – tai konkrečių nustatytų tikslų įvykdymas ir planuotų rezultatų pasiekimas.

3.   Sąjungos įstaiga dalyvauja atliekant lyginamąją analizę, nurodytą Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 50 straipsnyje.

Lyginamoji analizė apima:

—	Sąjungos įstaigos horizontaliųjų tarnybų veiksmingumo peržiūrą;

—	dalijimosi tarnybomis arba visiško jų funkcijų perdavimo kitai Sąjungos įstaigai arba Komisijai sąnaudų ir naudos santykiu grindžiamą analizę.

Atlikdama šio straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą lyginamąją analizę, Sąjungos įstaiga imasi būtinų priemonių, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto.

4.   Visiems Sąjungos įstaigos biudžete numatytiems veiklos sektoriams nustatomi konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir nurodyto laikotarpio tikslai. Tų tikslų pasiekimas stebimas pagal kiekvienos veiklos rodiklius, o direktorius valdybai teikia informaciją. Ta formacija teikiama kasmet ne vėliau kaip kartu su dokumentais, pridedamais prie Sąjungos įstaigos biudžeto projekto.

5.   Siekdama tobulinti sprendimų priėmimą, Sąjungos įstaiga atlieka ex ante ir ex post vertinimus, laikydamasi Komisijos pateiktų nurodymų. Tokie vertinimai taikomi visoms programoms ir veiklai, susijusioms su didelėmis išlaidomis, o vertinimo rezultatai pateikiami valdybai.

6.   Direktorius parengia vertinimo, nurodyto 5 dalyje, išvadų tolesnio įgyvendinimo priemonių veiksmų planą ir du kartus per metus Komisijai ir reguliariai valdybai teikia jo pažangos ataskaitą.

7.   Valdyba vykdo 6 dalyje nurodyto veiksmų plano įgyvendinimo priežiūrą.

30 straipsnis

Biudžeto vykdymo vidaus kontrolė

1.   Sąjungos įstaigos biudžetas vykdomas taikant efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolę.

2.   Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymo tikslais vidaus kontrolė apibrėžiama kaip procesas, taikomas visais valdymo lygiais, kurio paskirtis – patikimai užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą:

a)	operacijų efektyvumo, veiksmingumo ir ekonomiškumo;

b)	ataskaitų teikimo patikimumo;

c)	turto ir informacijos apsaugos;

d)	sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos, nustatymo, ištaisymo ir tolesnių su tokiu sukčiavimu ir pažeidimais susijusių veiksmų vykdymo;

e)	tinkamo rizikos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, valdymo atsižvelgiant į daugiametį programų ir atitinkamų mokėjimų pobūdį.

3.   Veiksminga vidaus kontrolė grindžiama geriausia tarptautine praktika ir visų pirma apima:

a)	užduočių atskyrimą;

b)	tinkamą rizikos valdymą ir kontrolės strategiją, įskaitant kontrolę gavėjo lygmeniu;

c)	interesų konfliktų vengimą;

d)	tinkamą audito seką ir duomenų vientisumą duomenų sistemose;

e)	veiklos stebėsenos ir tolesnių priemonių nustačius vidaus kontrolės trūkumus ir išimtis taikymo procedūras;

f)	periodinį patikimo vidaus kontrolės sistemos veikimo vertinimą.

4.   Veiksminga vidaus kontrolė grindžiama šiais elementais:

a)	tinkamo rizikos valdymo ir kontrolės strategijos, koordinuojamos tarp atitinkamų kontrolės grandinės dalyvių, įgyvendinimu;

b)	atliktos kontrolės rezultatų prieinamumu visiems atitinkamiems kontrolės grandinės dalyviams;

c)	kai tinkama, rėmimusi nepriklausomomis audito nuomonėmis, jei susijusios veiklos kokybė yra tinkama ir priimtina ir jei ji buvo vykdoma vadovaujantis standartais, dėl kurių buvo susitarta;

d)	savalaikiu taisomųjų priemonių, įskaitant, jei tinkama, atgrasomąsias nuobaudas, taikymu;

e)	kartotinės kontrolės panaikinimu;

f)	kontrolės ekonominės naudos gerinimu.

8   SKYRIUS

Skaidrumo principas

31 straipsnis

Ataskaitų rinkinio, biudžeto ir kitų ataskaitų paskelbimas

1.   Sąjungos įstaigos biudžetas sudaromas ir vykdomas ir ataskaitos pateikiamos laikantis skaidrumo principo.

2.   Sąjungos įstaigos biudžeto santrauka ir visi galutinai priimti Sąjungos įstaigos biudžeto pakeitimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje per tris mėnesius nuo jų priėmimo.

Santraukoje nurodomos penkios pagrindinės Sąjungos įstaigos įplaukų biudžeto eilutės, penkios pagrindinės biudžeto administracinių ir veiklos išlaidų eilutės, etatų planas ir numatytas pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais, kuriam biudžete yra numatyti asignavimai, bei komandiruoti nacionaliniai ekspertai. Joje taip pat nurodomi praėjusių metų duomenys.

3.   Sąjungos įstaigos biudžetas, įskaitant etatų planą ir Sąjungos įstaigos taisomuosius biudžetus, kai jie yra galutinai priimti, taip pat numatytą pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentais, kuriam biudžete yra numatyti asignavimai, ir komandiruotus nacionalinius ekspertus, pateikiamas susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai, Audito Rūmams ir Komisijai bei paskelbiami atitinkamos Sąjungos įstaigos interneto svetainėje per keturias savaites nuo jų priėmimo.

4.   Sąjungos įstaiga ne vėliau kaip kitų finansinių metų birželio 30 d. savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie Sąjungos įstaigos biudžeto lėšų gavėjus, įskaitant ekspertus, su kuriais sudarytos sutartys pagal 89 straipsnį, naudojant standartinę pateikimo procedūrą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (7) 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis. Paskelbta informacija yra lengvai prieinama, skaidri ir visapusiška. Informacija pateikiama deramai laikantis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, visų pirma asmens duomenų apsaugos reikalavimo, nustatyto Reglamente (EB) Nr. 45/2001.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA

1   SKYRIUS

Sąjungos įstaigos biudžeto sudarymas

32 straipsnis

Metinis ir daugiametis programavimas

1.   Sąjungos įstaiga parengia programavimo dokumentą, kuriame nurodomas daugiametis ir metinis programavimas, atsižvelgiant į Komisijos nustatytas gaires.

2.   Daugiametėje programoje nustatoma:

—	bendras strateginis programavimas, įskaitant tikslus, laukiamus rezultatus ir veiklos rodiklius;

—	išteklių programavimas, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojus.

Išteklių programavimas apima kokybinę ir kiekybinę informaciją apie žmogiškuosius išteklius ir biudžeto klausimus ataskaitų rengimo tikslais, visų pirma:

—	apie N - 1 ir n metus – informacija apie pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų skaičių, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatuose, taip pat komandiruotų nacionalinių ekspertų skaičių;

—	apie N - 1 metus – biudžeto operacijų pagal 97 straipsnį sąmata ir informacija apie Sąjungos įstaigos priimančiosios valstybės narės įnašą natūra;

—	apie N + 1 metus – pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų skaičiaus įvertis, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatuose;

—	vėlesniais metais, numatomas biudžetas ir darbuotojų išteklių programavimas.

Komisija Sąjungos įstaigai pateikia savo atitinkamų tarnybų nuomonę apie žmogiškųjų išteklių programavimo projektą.

Jeigu Sąjungos įstaiga visiškai neatsižvelgia į Komisijos tarnybų nuomonę, ji Komisijai pateikia atitinkamus paaiškinimus.

Išteklių programavimas kasmet atnaujinamas. Prireikus strateginis programavimas atnaujinamas, visų pirma siekiant atsižvelgti į bendro vertinimo, nurodyto steigiamajame akte, rezultatus.

3.   Sąjungos įstaigos metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant rezultatų rodiklius. Į jį taip pat įtraukiamas veiksmo (-ų), kurį (kuriuos) ketinama finansuoti, aprašymas, nurodoma kiekvienam veiksmui skirta finansinių ir žmogiškųjų išteklių suma. Metinė darbo programa dera su 1 dalyje nurodyta daugiamete programa.

Joje aiškiai nurodoma, kurios Sąjungos įstaigos užduotys buvo papildomai paskirtos, pakeistos ar panaikintos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais.

4.   Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami pagal tą pačią procedūrą kaip ir pradinė darbo programa pagal steigiamojo akto ir šio reglamento 33 straipsnio nuostatas.

Valdyba Sąjungos įstaigos leidimus suteikiančiam pareigūnui gali suteikti įgaliojimus priimti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

33 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.   Biudžetas sudaromas laikantis steigiamojo akto nuostatų.

2.   Sąjungos įstaiga ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. Komisijai perduoda savo įplaukų ir išlaidų sąmatos preliminarų projektą ir bendrąsias gaires, kuriomis grindžiama sąmata.

3.   Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 37 straipsnį kiekvienais metais Sąjungos įstaiga, vadovaudamasi savo steigiamuoju dokumentu, Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda savo įplaukų ir išlaidų sąmatą.

4.   Sąjungos įstaigos įplaukų ir išlaidų sąmatą sudaro:

a)	etatų planas, kuriuo nustatomas nuolatinių ir laikinų etatų skaičius, neviršijantis biudžeto asignavimų ribų, pagal lygį ir kategoriją;

b)	tuo atveju, jei etatų skaičius pasikeičia, aiškinamasis raštas, kuriuo pagrindžiamas prašymas leisti sukurti naujų etatų;

c)	išmokų ir įplaukų ketvirčio sąmata;

d)	informacija apie visų įvairioms veiklos sritims anksčiau nustatytų tikslų įgyvendinimą. Į vertinimo rezultatus atsižvelgiama ir jie nurodomi kaip Sąjungos įstaigos siūlomo biudžeto padidinimo ar sumažinimo, palyginti su jos biudžetu N metais, galimos naudos įrodymas.

5.   Sąjungos įstaiga ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda savo programavimo dokumento projektą, nurodytą 32 straipsnyje, ir visas vėliau atnaujintas to dokumento versijas.

6.   Laikydamasi biudžeto priėmimo procedūros, Komisija Sąjungos įstaigos sąmatą siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai ir siūlo Sąjungos įstaigai skirtinos išmokos sumą bei darbuotojų skaičių, kurio, jos nuomone, įstaigai reikia. Komisija parengia Sąjungos įstaigos etatų plano projektą ir numatytą sutartininkų bei komandiruotų nacionalinių ekspertų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentais, kuriam siūloma numatyti asignavimus, kai tik Komisija sudarys biudžeto projektą.

7.   Europos Parlamentas ir Taryba priima Sąjungos įstaigos etatų planą ir visus vėlesnius jo pakeitimus pagal 38 straipsnio 1 dalį. Etatų planas skelbiamas bendrojo biudžeto III skirsnio priede „Komisija“.

8.   Sąjungos įstaigos biudžetą ir etatų planą kartu su programavimo dokumentu, nurodytu 32 straipsnyje, priima valdyba. Jie tampa galutiniais, kai yra galutinai priimamas biudžetas, kuriame nustatomas išmokos dydis ir etatų planas, ir prireikus Sąjungos įstaigos biudžetas bei etatų planas yra atitinkamai tikslinami.

9.   Sąjungos įstaigai pavesdama naujas užduotis Komisija, nedarydama poveikio steigiamojo akto keitimo teisėkūros procedūrai, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia reikiamą informaciją, kad būtų galima įvertinti naujų užduočių poveikį Sąjungos įstaigos ištekliams ir prireikus peržiūrėti jos finansavimą.

34 straipsnis

Taisomieji biudžetai

Visi Sąjungos įstaigos biudžeto, įskaitant etatų planą, pakeitimai priimami taisomuoju biudžetu pagal tą pačią procedūrą kaip ir pradinis Sąjungos įstaigos biudžetas pagal steigiamojo akto ir šio reglamento 33 straipsnio nuostatas.

2   SKYRIUS

Sąjungos įstaigos biudžeto struktūra ir pateikimas

35 straipsnis

Sąjungos įstaigos biudžeto struktūra ir pateikimas

Sąjungos įstaigos biudžetas susideda iš įplaukų suvestinės ir išlaidų suvestinės.

36 straipsnis

Biudžeto nomenklatūra

Jei tai pagrindžiama Sąjungos įstaigos veiklos pobūdžiu, išlaidų suvestinė turi būti sudaroma pagal nomenklatūrą ir yra suklasifikuota pagal paskirtį. Šią nomenklatūrą nustato Sąjungos įstaiga, ir joje aiškiai skiriami administraciniai asignavimai ir veiklos asignavimai.

37 straipsnis

Sąjungos įstaigos biudžeto pateikimas

Sąjungos įstaigos biudžete pateikiama:

1.	įplaukų suvestinėje: a) atitinkamų finansinių metų Sąjungos įstaigos įplaukų sąmata (N metai); b) praėjusių finansinių metų įplaukų sąmata ir N – 2 metų įplaukos; c) atitinkamos pastabos kiekvienoje įplaukų eilutėje;

2.

išlaidų suvestinėje: a) N metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai; b) praėjusių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai ir N – 2 metų įsipareigotos išlaidos ir apmokėtos išlaidos, pastarosios išreiškiamos kaip Sąjungos įstaigos N metų biudžeto procentinė dalis; c) ateinančių metų privalomų vykdant biudžetinius įsipareigojimus, prisiimtus ankstesniais finansiniais metais, mokėjimo terminų suvestinė; d) atitinkamos pastabos kiekvienoje padaloje.

38 straipsnis

Etatų plano taisyklės

1.   33 straipsnyje minimame etatų plane šalia finansiniais metais leistino etatų skaičiaus nurodomas leistinas skaičius ankstesniais metais, taip pat realiai užpildytų etatų skaičius. Tai yra nekeičiamas Sąjungos įstaigai nustatytas limitas. Negali būti jokių šį limitą viršijančių paskyrimų.

Tačiau, išskyrus AD 16, AD 15, AD 14 ir AD 13 lygius, valdyba gali keisti jų etatų planą iki 10 % nustatytų etatų skaičiaus, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	nedaromas poveikis personalo asignavimų dydžiui per visus finansinius metus;

b)	neviršijamas bendras etatų plane nustatytas etatų skaičius;

c)	Sąjungos įstaiga dalyvavo atliekant lyginamąją analizę su kitomis Sąjungos įstaigomis, vykdant Komisijos inicijuotą darbuotojų vertinimą.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos, ne visą darbo dieną, kurią vadovaudamasi Tarnybos nuostatais, leidžia paskyrimų tarnyba, tikslai gali būti pasiekti kitais paskyrimais. Jeigu darbuotojas prašo panaikinti leidimą iki laikotarpio, kuriam jis duotas, pabaigos, Sąjungos įstaiga kuo greičiau imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalies antros pastraipos b punkte nurodyto limito.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ĮSTAIGOS BIUDŽETO VYKDYMAS

1   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

39 straipsnis

Biudžeto vykdymas pagal patikimo finansų valdymo principą

1.   Leidimus suteikiančio pareigūno pareigas atlieka direktorius. Jis biudžeto įplaukas ir išlaidas vykdo pagal Sąjungos įstaigos finansines taisykles ir patikimo finansų valdymo principą savo atsakomybe ir neviršydamas leistinų asignavimų.

2.   Nedarant poveikio leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybės sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos ir nustatymo srityje, Sąjungos įstaiga dalyvauja Europos kovos su sukčiavimu tarnybos sukčiavimo prevencijos veikloje.

40 straipsnis

Biudžeto vykdymo įgaliojimų perdavimas

1.   Direktorius gali perduoti biudžeto vykdymo įgaliojimus Sąjungos įstaigos darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, pagal valdybos priimtose Sąjungos įstaigos finansinėse taisyklėse nustatytas sąlygas. Taip įgalioti asmenys gali veikti tik jeigu jie neperžengia aiškiai jiems suteiktų įgaliojimų.

2.   Asmuo, kuriam tie įgaliojimai yra perduoti, gali perįgalioti kitus asmenis, kaip numatyta šio reglamento įgyvendinimo taisyklėse, nurodytose 114 straipsnyje. Kiekvienam perįgaliojimo veiksmui turi aiškiai pritarti direktorius.

41 straipsnis

Interesų konfliktas

1.   Finansų pareigūnai, kaip numatyta šios antraštinės dalies 2 skyriuje, ir visi kiti su biudžeto vykdymu ir valdymu, įskaitant susijusius parengiamuosius aktus, auditu arba kontrole susiję asmenys nesiima veiksmų, dėl kurių gali kilti jų ir Sąjungos įstaigos interesų konfliktas.

Jei toks pavojus kyla, atitinkamas asmuo susilaiko nuo tokių veiksmų ir praneša apie tai kompetentingai institucijai, kuri raštu patvirtina, ar interesų konfliktas egzistuoja. Jei nustatyta, kad interesų konfliktas egzistuoja, atitinkamas asmuo nutraukia bet kokią susijusią veiklą. Kompetentinga institucija imasi visų tolesnių tinkamų veiksmų.

2.   1 dalyje minimas interesų konfliktas konstatuojamas tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politine arba pilietine priklausomybe, ekonominiais interesais arba kitais su gavėju turimais bendrais interesais, kyla pavojus, kad 1 dalyje nurodytas finansų pareigūnas arba kitas asmuo nebegalės nešališkai ir objektyviai atlikti savo pareigų.

3.   1 dalyje minėta kompetentinga institucija – tai atitinkamo darbuotojo tiesioginis viršininkas. Jeigu darbuotojas yra direktorius, kompetentinga institucija yra valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba.

4.   Sąjungos įstaiga priima interesų konflikto prevencijos ir valdymo taisykles.

42 straipsnis

Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymo metodas

1.   Sąjungos įstaigos biudžetą vykdo direktorius per savo departamentus, kuriems jis vadovauja.

2.   Išoriniams privataus sektoriaus subjektams arba institucijoms, neteikiančioms viešųjų paslaugų, sutarčių pagrindu galima pavesti techninės ekspertizės užduotis ir administracinius, parengiamuosius arba pagalbinius darbus, kuriuos atliekant nesinaudojama viešosios valdžios įgaliojimais ar neveikiama savo nuožiūra, kai tai yra tikrai būtina.

2   SKYRIUS

Finansų pareigūnai

1   skirsnis

Pareigų atskyrimo principai

43 straipsnis

Pareigų atskyrimas

Leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos yra atskirtos ir nesidubliuoja.

2   skirsnis

Leidimus suteikiantis pareigūnas

44 straipsnis

Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai ir pareigos

1.   Leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už įplaukų ir išlaidų vykdymą, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, ir už tai, kad būtų laikomasi teisėtumo bei tvarkingumo reikalavimų.

2.   1 dalies tikslais įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas, pagal valdybos arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomosios valdybos būtiniausius standartus, priimtus pagal lygiaverčius standartus, kuriuos Komisija nustatyto savo pačios departamentams, ir atsižvelgdamas į riziką, susijusią su valdymo aplinka ir finansuojamų veiksmų pobūdžiu, nustato organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemas, tinkančias leidimus suteikiančio pareigūno pareigoms atlikti.

Tokia struktūra ir sistemos sukuriamos remiantis visapusiška rizikos analize, kurioje atsižvelgiama į jų ekonominį efektyvumą.

Leidimus suteikiantis pareigūnas savo departamentuose gali sukurti ekspertizės ir konsultacijų funkciją, skirtą jam padėti kontroliuoti su jo veikla susijusią riziką.

3.   Vykdydamas išlaidas, leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima biudžeto ar teisinius įsipareigojimus, tvirtina išlaidas, suteikia įgaliojimus vykdyti mokėjimus ir imasi preliminarių priemonių asignavimams vykdyti.

4.   Į įplaukų vykdymą įeina gautinų sumų sąmatų rengimas, susigrąžintinų sumų nustatymas ir vykdomųjų raštų sumoms išieškoti išdavimas. Kai tinkama, įtraukiamas teisės į grąžintinas sumas atsisakymas.

5.   Leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su atliktomis operacijomis, saugo penkerius metus nuo Sąjungos įstaigos biudžeto įvykdymo sprendimo priėmimo dienos. Kai įmanoma, patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys ištrinami, kai šių duomenų nereikia biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kontrolės ir audito tikslais. Bet kokiu atveju srauto duomenys saugomi pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 37 straipsnio 2 dalį.

45 straipsnis

Ex ante kontrolė

1.   Kiekvienai operacijai, nurodytai 44 straipsnyje, taikoma bent ex ante kontrolė, pagrįsta dokumentų tikrinimu ir turimais jau atliktos kontrolės, susijusios su operacijos veiklos ir finansiniais aspektais, rezultatais.

Ex ante kontrolė apima operacijos pradėjimą ir patikrinimą.

2.   Operacijos pradėjimas suprantamas kaip visos operacijos, kurios sudaro parengiamąjį etapą priimant teisės aktus, kuriais remdamiesi leidimus suteikiantys pareigūnai, nurodyti 33 ir 34 straipsniuose, vykdo biudžetą.

3.   Operacijos ex ante patikrinimas suprantamas kaip visos ex ante patikros, kurias organizuoja leidimus suteikiantis pareigūnas, norėdamas patikrinti veiklos ir finansinius aspektus.

4.   Vykdant ex ante kontrolę, tikrinamas reikalaujamų patvirtinamųjų dokumentų ir kitos turimos informacijos ryšys. Ex ante kontrolės dažnumą ir intensyvumą nustato atsakingasis leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į rizikos ir ekonominio veiksmingumo kriterijus. Iškilus abejonių, už atitinkamo mokėjimo tvirtinimą atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prašo papildomos informacijos arba vykdo kontrolę vietoje, kad gautų pakankamą užtikrinimą, kuris yra ex ante kontrolės dalis.

Ex ante kontrolės tikslas – įsitikinti, kad:

a)	išlaidos yra tvarkingos ir atitinka taikomas nuostatas;

b)	taikomas 29 straipsnyje nustatytas patikimo finansų valdymo principas.

Vykdant kontrolę, keli atskiri panašūs sandoriai, susiję su įprastomis išlaidomis, skirtomis atlyginimams, pensijoms, komandiruočių išlaidoms ir medicininėms išlaidoms grąžinti, leidimus suteikiančio pareigūno gali būti vertinami kaip viena operacija.

5.   Konkrečios operacijos atveju patikrą atlieka kiti darbuotojai, nei tie, kurie operaciją pradėjo. Patikrą atliekantys darbuotojai nėra pavaldūs operaciją pradėjusiems darbuotojams.

46 straipsnis

Ex post kontrolė

1.   Leidimus suteikiantis pareigūnas gali įvesti ex post kontrolę, kad patikrintų operacijas, kurios jau buvo patvirtintos atlikus ex ante kontrolę. Tokia kontrolė gali būti organizuojama atrankos būdu atsižvelgiant į riziką.

2.   Ex post kontrolė gali būti vykdoma remiantis dokumentais ir prireikus vietoje.

Vykdant ex post kontrolę tikrinama, ar iš Sąjungos įstaigos biudžeto finansuojamos operacijos teisingai vykdomos, visų pirma, ar laikomasi 45 straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų.

Bent kartą per metus ex post kontrolės rezultatus peržiūri leidimus suteikiantis pareigūnas, kad nustatytų bet kokias galimas sistemines problemas. Leidimus suteikiantis pareigūnas imasi priemonių toms problemoms spręsti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta rizikos analizė peržiūrima, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus ir kitą svarbią informaciją.

Daugiamečių programų atveju leidimus suteikiantis pareigūnas nustato daugiametę kontrolės strategiją, išsamiau išdėstydamas kontrolės pobūdį ir mastą per tą laikotarpį ir tai, kaip kasmet turi būti vertinami rezultatai vykstant metiniam užtikrinimo procesui.

3.   Ex ante kontrolę atlieka kiti darbuotojai nei tie, kurie atsakingi už ex post kontrolę. Už ex post kontrolę atsakingi darbuotojai nėra pavaldūs darbuotojams, atsakingiems už ex ante kontrolę.

Kai leidimus suteikiantis pareigūnas kaip ex post kontrolę atlieka gavėjų finansinį auditą, susijusios audito taisyklės turi būti aiškios, nuoseklios ir skaidrios ir turi būti gerbiamos ir Sąjungos įstaigos, ir audituojamų subjektų teisės.

4.   Darbuotojai, atsakingi už finansinių operacijų, nurodytų 3 dalyje, valdymo kontrolę, turi turėti būtinus profesinius įgūdžius. Jie turi laikytis specialaus profesinių standartų kodekso, kurį yra priėmusi Sąjungos įstaiga, ir kuris grindžiamas standartais, Komisijos nustatytais savo pačios departamentams.

47 straipsnis

Konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita

1.   Leidimus suteikiantis pareigūnas valdybai už savo pareigų vykdymą atsiskaito parengdamas konsoliduotąją metinės veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama:

a)

informacija apie: — įstaigos metinės darbo programos įgyvendinimą, biudžetą ir darbuotojų išteklius, nurodytus 38 straipsnyje; — valdymą ir vidaus kontrolės sistemas, įskaitant vidaus auditoriaus atliktų vidaus auditų skaičiaus ir rūšies santrauką, vidaus audito struktūras, pateiktų rekomendacijų ir veiksmų, kurių imtasi dėl tų rekomendacijų, taip pat ankstesniais metais pateiktų rekomendacijų santrauką, kaip nurodyta 82 ir 83 straipsniuose; — visas Audito Rūmų pastabas ir veiksmus, kurių dėl jų imtasi; — ataskaitas ir biudžeto ir finansų valdymo ataskaitas, nedarant poveikio 92, 96 ir 97 straipsniams.

b)

leidimus suteikiančio pareigūno deklaraciją, kurioje konstatuojama, ar jis turi pagrįstą užtikrinimą, išskyrus atvejus, kai su apibrėžtomis įplaukų ir išlaidų sritimis susijusiose išlygose nurodyta kitaip: — ataskaitoje pateikta informacija yra tikra ir teisinga; — ataskaitoje nurodytai veiklai skirti ištekliai panaudoti numatytu tikslu laikantis patikimo finansų valdymo principo; — nustatytomis kontrolės procedūromis užtikrinamos būtinos garantijos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu.

Konsoliduotoje metinėje veiklos ataskaitoje nurodomi veiklos rezultatai remiantis nustatytais tikslais, su ta veikla susijusi rizika, suteiktų išteklių panaudojimas ir vidaus kontrolės sistemų veiksmingumas bei efektyvumas, įskaitant su kontrole susijusių išlaidų ir naudos bendrą įvertinimą.

Konsoliduota metinė veiklos ataskaita pateikiama valdybai įvertinti.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 1 d. konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita kartu su vertinimu valdybos teikiami Audito Rūmams, Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Papildomi ataskaitų teikimo reikalavimai gali būti numatyti steigiamajame akte tinkamai pagrįstais atvejais, visų pirma kai to reikalaujama dėl srities, kurioje veikia įstaiga, pobūdžio.

48 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Jei finansų valdymo ir sandorių kontrolės veikloje dalyvaujantis darbuotojas mano, kad sprendimas, kurį jo viršininkas reikalauja vykdyti arba jam pritarti, yra klaidingas arba neatitinka patikimo finansų valdymo principų arba profesinių taisyklių, kurių iš to darbuotojo reikalaujama laikytis, jis apie tai raštu praneša direktoriui, kuris taip pat atsako raštu. Jei direktorius nesiima veiksmų arba patvirtina pradinį sprendimą arba nurodymą ir darbuotojas mano, kad toks patvirtinimas nėra pagrįstas atsakymas į jam rūpimą klausimą, darbuotojas raštu informuoja 54 straipsnio 5 dalyje nurodytą atitinkamą komisiją ir valdybą.

2.   Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos, kuri gali pakenkti Sąjungos interesams, atveju darbuotojas praneša institucijoms arba įstaigoms, nurodytoms taikytinuose teisės aktuose. Sutartyse su išorės auditoriais, vykdančiais Sąjungos įstaigos finansinio valdymo auditą, turi būti numatyta išorės auditorių pareiga informuoti leidimus suteikiantį pareigūną apie visus įtariamus neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atvejus, kuriais gali būti pakenkta Sąjungos interesams.

49 straipsnis

Biudžeto vykdymo įgaliojimų perdavimas

Kai biudžeto vykdymo įgaliojimai yra perduoti arba perįgalioti, vadovaujantis 40 straipsniu, įgaliotiems ir perįgaliotiems leidimus suteikiantiems pareigūnams mutatis mutandis taikomos 44 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

3   skirsnis

Apskaitos pareigūnas

50 straipsnis

Apskaitos pareigūno įgaliojimai ir pareigos

1.   Valdyba paskiria apskaitos pareigūną, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai ir kuris yra visiškai nepriklausomas vykdydamas savo pareigas. Apskaitos pareigūnas Sąjungos įstaigoje yra atsakingas už:

a)	tinkamą mokėjimų vykdymą, įplaukų surinkimą ir nustatytų gautinų sumų susigrąžinimą;

b)	sąskaitų parengimą ir pateikimą pagal IX antraštinę dalį;

c)	sąskaitų tvarkymą pagal IX antraštinę dalį;

d)	apskaitos taisyklių taikymą pagal IX antraštinę dalį bei sąskaitų plano nustatymą pagal Komisijos apskaitos pareigūno priimtas nuostatas;

e)	apskaitos sistemų nustatymą bei tvirtinimą ir, jei reikia, sistemų, kurias leidimus suteikiantis pareigūnas yra nustatęs apskaitos informacijos teikimui arba pagrindimui, tvirtinimą; šiuo atžvilgiu, apskaitos pareigūnas įgaliojamas bet kuriuo metu patikrinti, kaip laikomasi patvirtinimo kriterijų;

f)	iždo valdymą.

2.   Dvi ar daugiau Sąjungos įstaigų gali paskirti tą patį apskaitos pareigūną.

Sąjungos įstaigos gali susitarti su Komisija, kad Komisijos apskaitos pareigūnas taip pat veikia kaip Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas.

Sąjungos įstaigos taip pat gali pavesti Komisijos apskaitos pareigūnui dalį Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūno užduočių, atsižvelgdamos į 29 straipsnyje nurodytą sąnaudų ir naudos santykiu grindžiamą analizę.

Šioje pastraipoje nurodytais atvejais jos imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio interesų konflikto.

3.   Apskaitos pareigūnas iš leidimus suteikiančio pareigūno gauna visą informaciją, kuri yra būtina ataskaitoms, iš kurių matyti teisinga ir objektyvi Sąjungos įstaigos finansinė padėtis ir biudžeto vykdymas, parengti. Leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina šios informacijos patikimumą.

4.   Prieš direktoriui priimant sąskaitas, apskaitos pareigūnas jas pasirašo, taip patvirtindamas, kad apskaitos pareigūnas turi pagrįstą užtikrinimą, kad sąskaitose pateikta tikra ir teisinga Sąjungos įstaigos finansinė padėtis.

Pirmos pastraipos tikslais apskaitos pareigūnas patvirtina, kad ataskaitos yra parengtos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles ir kad visos įplaukos ir išlaidos yra įrašytos į sąskaitas.

Leidimus suteikiantis pareigūnas apskaitos pareigūnui perduoda visą jo pareigoms vykdyti reikalingą informaciją.

Leidimus suteikiantys pareigūnai lieka visiškai atsakingi už tinkamą jų valdomų lėšų panaudojimą, jų kontroliuojamų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą ir apskaitos pareigūnui perduodamos informacijos išsamumą ir tikslumą.

5.   Apskaitos pareigūnas įgaliojamas patikrinti gautą informaciją ir atlikti tolesnius patikrinimus, kurie, jo nuomone, yra reikalingi norint pasirašyti ataskaitas.

Apskaitos pareigūnas prireikus pareiškia išlygas, tiksliai paaiškindamas tokių išlygų pobūdį ir taikymo sritį.

6.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 7 dalį ir 51 straipsnį, tik apskaitos pareigūnas yra įgaliotas valdyti grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus. Apskaitos pareigūnas atsakingas už jų saugojimą.

7.   Apskaitos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali tam tikras užduotis perduoti jam pavaldiems darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, kai tai yra būtina jo pareigoms atlikti.

8.   Pavedimo dokumente nurodomos užduotys, kurios yra pavedamos pavedimą gaunančiam asmeniui, jo teisės ir pareigos.

4   skirsnis

Avansinių lėšų administratorius

51 straipsnis

Avansinės sąskaitos

Kai tai yra tikrai būtina, mažoms sumoms išmokėti ir įplaukoms, išskyrus nuosavus išteklius, nurodytoms 6 straipsnyje, surinkti galima atidaryti avansines sąskaitas. Į avansines sąskaitas pinigus perveda apskaitos pareigūnas ir už jas yra atsakingi institucijos apskaitos pareigūno paskirti avansinių lėšų administratoriai.

Didžiausia kiekvieno išlaidų ar įplaukų straipsnio suma, kurią avansinių lėšų administratorius gali išmokėti trečiosioms šalims, negali viršyti 60 000 EUR sumos, kurią nustato Sąjungos įstaiga kiekvienam išlaidų ar įplaukų straipsniui. Mokėjimai iš avansinių sąskaitų gali būti atliekami kreditiniu banko pavedimu, įskaitant 74 straipsnio 1 dalyje nurodytą tiesioginio debeto sistemą, čekiais ar kitokiomis mokėjimo priemonėmis, laikantis apskaitos pareigūno išdėstytų nurodymų.

3   SKYRIUS

Finansų pareigūnų atsakomybė

1   skirsnis

Bendrosios taisyklės

52 straipsnis

Finansų pareigūnams suteiktų įgaliojimų atšaukimas ir sustabdymas

1.   Institucija, paskyrusi įgaliotus ir perįgaliotus leidimus suteikiančius pareigūnus, gali bet kuriuo metu jų įgaliojimą arba perįgaliojimą laikinai ar visam laikui atšaukti. Leidimus suteikiantis pareigūnas bet kuriuo metu gali atšaukti savo sutikimą, duotą tam tikram perįgaliojimui.

2.   Valdyba gali bet kuriuo metu apskaitos pareigūno arba avansinių lėšų administratoriaus, arba abiejų paskyrimą eiti pareigas laikinai arba visam laikui sustabdyti. Tokiu atveju valdyba paskiria laikinąjį apskaitos pareigūną.

3.   1 ir 2 dalys neturi poveikio jokioms drausminėms priemonėms, kurių buvo imtasi tose dalyse nurodytų finansų pareigūnų atžvilgiu.

53 straipsnis

Finansų pareigūnų atsakomybė už neteisėtą veiklą, sukčiavimą arba korupciją

1.   52–56 straipsniai neturi poveikio bet kokiai galimai 52 straipsnyje nurodytų finansų pareigūnų baudžiamajai atsakomybei, kaip numatyta taikomoje nacionalinėje teisėje ir galiojančiose nuostatose dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir dėl kovos su Sąjungos arba valstybių narių pareigūnų korupcija.

2.   Nedarant poveikio 54, 55 ir 56 straipsniams, kiekvienas leidimus suteikiantis pareigūnas, apskaitos pareigūnas ir avansinių lėšų administratorius gali būti baudžiamas drausminėmis priemonėmis ir iš jo gali būti reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose. Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju, kuris gali pakenkti Sąjungos interesams, klausimas perduodamas taikytinų teisės aktų paskirtoms institucijoms ir įstaigoms, visų pirma Europos kovos su sukčiavimu tarnybai.

2   skirsnis

Leidimus suteikiantiems pareigūnams taikomos taisyklės

54 straipsnis

Leidimus suteikiantiems pareigūnams taikomos taisyklės

1.   Leidimus suteikiantis pareigūnas privalo sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose.

2.   Pareiga sumokėti kompensaciją visų pirma taikoma, jeigu leidimus suteikiantis pareigūnas tyčia arba dėl savo didelio aplaidumo:

a)	nustato teisę į grąžintinas sumas arba išduoda vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, paskirsto išlaidas arba pasirašo mokėjimo pavedimą nesilaikydamas šio reglamento arba, jeigu taikytina, Sąjungos įstaigos finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių;

b)	neparengia dokumento, kuriuo nustatoma gautina suma, neišduoda vykdomojo rašto sumoms išieškoti arba vėluoja tą padaryti, arba vėluoja išduoti mokėjimo pavedimą, ir dėl to trečiosios šalys pareiškia Sąjungos įstaigai civilinį ieškinį.

3.   Įgaliotas arba perįgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas, kuris mano, kad sprendimas, už kurio priėmimą jis yra atsakingas, yra neteisingas arba prieštarauja patikimam finansų valdymui, apie tai raštu praneša jį įgaliojusiai institucijai. Jei po to įgaliojusi institucija įgaliotam arba perįgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui raštu pateikia pagrįstą nurodymą priimti tą sprendimą, atsakomybė leidimus suteikiančiam pareigūnui netaikoma.

4.   Įgaliojimo atveju leidimus suteikiantis pareigūnas ir toliau lieka atsakingas už vidaus valdymo bei kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, ir už įgalioto leidimus suteikiančio pareigūno parinkimą.

5.   Komisijos sudaryta speciali finansinių pažeidimų komisija arba speciali finansinių pažeidimų komisija, kurioje Komisija dalyvauja pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 73 straipsnio 6 dalį, Sąjungos įstaigos atžvilgiu turi tokias pačias teises kaip ir Komisijos departamentų atžvilgiu, nebent valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba nusprendžia sudaryti funkciniu požiūriu nepriklausomą komisiją arba dalyvauti kelių įstaigų sudarytoje bendroje komisijoje. Nagrinėjant Sąjungos įstaigos pateiktas bylas specialioje Komisijos sudarytoje finansinių pažeidimų komisijoje arba specialioje finansinių pažeidimų komisijoje, kurioje Komisija dalyvauja, yra vienas Sąjungos įstaigos darbuotojas.

Remdamasi pirmoje pastraipoje nurodytos komisijos nuomone, direktorius nusprendžia, ar pradėti procesą dėl nubaudimo drausmine priemone arba dėl kompensacijos sumokėjimo. Jei komisija nustato problemas pačioje sistemoje, ji nusiunčia pranešimą su rekomendacijomis leidimus suteikiančiam pareigūnui ir Komisijos vidaus auditoriui. Jei nuomonėje kaltinamas direktorius, komisija nusiunčia pranešimą valdybai ir Komisijos vidaus auditoriui. Direktorius savo metinėje veiklos ataskaitoje anonimiškai nurodo komisijos narių nuomonę ir priemones, kurių toliau imtasi.

6.   Iš bet kurio darbuotojo galima pareikalauti atlyginti žalą, visą ar tam tikrą jos dalį, padarytą Sąjungos įstaigai dėl svarbaus prasižengimo, atliekant savo pareigas ar susijusio su jomis. Paskyrimų tarnyba, atlikusi Tarnybos nuostatuose nustatytus formalumus dėl drausminių klausimų, priima pagrįstą sprendimą.

3   skirsnis

Apskaitos pareigūnams ir avansinių lėšų administratoriams taikomos taisyklės

55 straipsnis

Apskaitos pareigūnams taikomos taisyklės

Apskaitos pareigūnui taikoma drausminė priemonė ir reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, taikant juose numatytas procedūras. Tokios priemonės apskaitos pareigūnui ypač gali būti taikomos dėl bet kurio iš šių prasižengimų:

a)	saugomų lėšų, turto ar dokumentų praradimo arba sugadinimo, arba jų praradimo dėl jo kaltės, arba jiems padaromos žalos dėl jo aplaidumo;

b)	klaidingo banko sąskaitų arba pašto žiro sąskaitų pakeitimo;

c)	sumų, kurios neatitinka vykdomųjų raštų sumoms išieškoti arba mokėjimų pavedimų, susigrąžinimo arba sumokėjimo;

d)	gautinų įplaukų nesurinkimo.

56 straipsnis

Avansinių lėšų administratoriams taikomos taisyklės

Avansinių lėšų administratoriui taikoma drausminė priemonė ir reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, taikant juose numatytas procedūras. Tokios priemonės avansinių lėšų administratoriui ypač gali būti taikomos dėl bet kurio iš šių prasižengimų:

a)	saugomų lėšų, turto ir dokumentų praradimo arba sugadinimo, arba jų praradimo dėl jo kaltės, arba jiems padaromos žalos dėl jo aplaidumo;

b)	tinkamų savo atliktų mokėjimų patvirtinamųjų dokumentų nepateikimo;

c)	pinigų išmokėjimo asmenims, neturintiems teisės į tokias išmokas;

d)	gautinų įplaukų nesurinkimo.

4   SKYRIUS

Įplaukų operacijos

57 straipsnis

Mokėjimo prašymas

Vadovaudamasi su Komisija sutartais terminais ir laiko tarpais, Sąjungos įstaiga Komisijai teikia prašymus išmokėti visą Sąjungos išmoką ar jos dalį pagal 19 straipsnio 6 dalį.

58 straipsnis

Palūkanų traktavimas

Palūkanos, susikaupusios iš lėšų, kurias Europos įstaigai kaip išmoką išmokėjo Komisija, nėra grąžintinos į biudžetą.

59 straipsnis

Gautinų sumų apskaičiavimas

1.   Kai leidimus suteikiantis pareigūnas turi pakankamos ir patikimos informacijos apie bet kurią priemonę arba padėtį, dėl kurios gali atsirasti skola Sąjungos įstaigai, leidimus suteikiantis pareigūnas apskaičiuoja gautiną sumą.

2.   Leidimus suteikiantis pareigūnas tikslina apskaičiuotą gautiną sumą, kai tik sužino apie įvykį, dėl kurio pasikeičia priemonė arba padėtis, kurios lemia apskaičiavimą.

Rengiant vykdomąjį raštą sumoms išieškoti dėl priemonės arba padėties, dėl kurių pirmiau apskaičiuotos gautinos sumos, leidimus duodantis pareigūnas atitinkamai tikslina tą apskaičiavimą.

Jeigu parengiamas vykdomasis raštas sumoms išieškoti, kuriame nurodoma ta pati suma kaip pradinė apskaičiuota gautina suma, tos apskaičiuotos sumos sumažinamos iki nulio.

60 straipsnis

Gautinų sumų nustatymas

1.   Gautinų sumų nustatymas – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas:

a)	patikrina, ar skola yra;

b)	nustato arba patikrina skolos tikrumą ir jos sumą;

c)	patikrina sąlygas, kuriomis skola turi būti sumokėta.

2.   Bet kuri tikrai patvirtinta tiksli gautina suma nustatoma apskaitos pareigūnui siunčiamame vykdomajame rašte sumoms išieškoti, o po to skolininkui siunčiamame debetiniame dokumente; abu dokumentus parengia leidimus suteikiantis pareigūnas.

3.   Klaidingai išmokėtos sumos turi būti atgautos.

4.   Nuo bet kokios debetiniame dokumente nustatytu laiku negrąžintos skolos skaičiuojamos palūkanos pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012.

5.   Tinkamai nustatytas atvejais tam tikri reguliarių įplaukų straipsniai gali būti nustatyti preliminariai. Kelios susigrąžintinos sumos nustatomos preliminariai, todėl jų nereikia nustatinėti atskirai. Iki finansinių metų pabaigos leidimus suteikiantis pareigūnas patikslina preliminariai nustatytas sumas, kad jos atitiktų nustatytas faktiškai gautinas sumas.

61 straipsnis

Leidimas išieškoti sumas

Leidimas išieškoti sumas – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis atsakingas pareigūnas, išduodamas vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, nurodo apskaitos pareigūnui išieškoti gautiną sumą, kurią leidimus suteikiantis pareigūnas yra nustatęs.

62 straipsnis

Susigrąžinimo taisyklės

1.   Apskaitos pareigūnas veikia pagal vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, kuriuos tinkamai išdavė leidimus suteikiantis pareigūnas. Apskaitos pareigūnas tai daro tinkamai, siekdamas užtikrinti, kad Sąjungos įstaiga gautų savo įplaukas, ir užtikrina jos teisių apsaugą.

2.   Jei iki termino, nurodyto debetiniame dokumente, faktiškai negrąžinama suma, apskaitos pareigūnas praneša leidimus suteikiančiam pareigūnui ir nedelsdamas pradeda išieškojimo procedūrą teisinėmis priemonėmis, įskaitant atitinkamais atvejais išieškojimą tarpuskaitos būdu, o jei tai neįmanoma, priverstiniu būdu.

3.   Apskaitos pareigūnas susigrąžina sumas, į Sąjungos įstaigos reikalavimus skolininkui įskaitydamas tolygią sumą, kurią pačiam skolininkui turi grąžinti Sąjungos įstaiga. Tokios sumos yra tiksliai nustatytos, fiksuoto dydžio ir mokėtinos sumos.

4.   Kai leidimus suteikiantis pareigūnas ketina visiškai arba iš dalies atsisakyti teisės susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jis užtikrina, kad toks atsisakymas galimas ir atitinka patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principus. Sprendimas atsisakyti išieškoti sumas pagrindžiamas. Leidimus suteikiantis pareigūnas gali pavesti priimti sprendimą atsisakyti išieškoti sumas tik tada, kai gautinos sumos mažesnės nei 5 000 EUR.

Sprendime atsisakyti išieškoti sumas nurodoma, kokių veiksmų buvo imtasi užtikrinti išieškojimą bei teisės straipsniai ir faktai, kuriais remiasi atsisakymas.

5.   Leidimus suteikiantis pareigūnas gali visiškai arba iš dalies panaikinti nustatytą gautiną sumą, kai aptikus klaidą atskleidžiama, kad suma nebuvo teisingai nustatyta. Toks panaikinimas grindžiamas leidimus suteikiančio pareigūno motyvuotu sprendimu.

63 straipsnis

Surinkimo formalumai

1.   Faktiškai susigrąžinus gautiną sumą, apskaitos pareigūnas sąskaitose padaro įrašą ir praneša leidimus suteikiančiam pareigūnui.

2.   Už visas grynaisiais pinigais apskaitos pareigūnui sumokėtas sumas išduodamas kvitas.

3.   Daline skolininko sugrąžinta suma, dėl kurios išduoti keli vykdomieji raštai sumoms išieškoti, visų pirma padengiama seniausia įsiskolinimo dalis, nebent skolininkas nurodo kitaip.

Bet kokiais daliniais mokėjimais visų pirma padengiamos palūkanos.

64 straipsnis

Papildomas sumokėjimo terminas

1.   Apskaitos pareigūnas, bendradarbiaudamas su leidimus suteikiančiu pareigūnu, gali skirti papildomą sumokėjimo terminą, tik skolininkui raštu paprašius, tinkamai nurodžius priežastis ir jei yra tenkinamos šios sąlygos:

a)	skolininkas įsipareigoja visą numatytą papildomą laikotarpį, pradedant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 80 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytu terminu, mokėti palūkanas, taikant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 83 straipsnyje nurodytą palūkanų normą;

b)	siekiant apsaugoti Sąjungos įstaigos teises, skolininkas pateikia Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnui priimtiną finansinę garantiją, kuri padengia negrąžintą skolą, kurią sudaro pagrindinė skolos suma ir palūkanos.

Pirmosios pastraipos b punkte minėta garantija gali būti pakeista solidariąja trečiosios šalies garantija, su kuria sutinka Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas.

2.   Išimtinėmis aplinkybėmis skolininko prašymu apskaitos pareigūnas gali atsisakyti reikalavimo pateikti 1 dalies pirmosios pastraipos b punkte nurodytą garantiją, kai, remdamasis savo vertinimu, skolininkas nori ir gali atlikti mokėjimą per papildomą laikotarpį, tačiau negali pateikti tokios garantijos ir yra atsidūręs sunkioje padėtyje.

65 straipsnis

Teisių į grąžintinas sumas sąrašas

1.   Apskaitos pareigūnas sudaro grąžintinų sumų sąrašą. Sąjungos įstaigos teisių į grąžintinas sumas sąraše sugrupuojamos pagal jų vykdomojo rašto sumoms išieškoti išdavimo datą. Apskaitos pareigūnas taip pat nurodo sprendimus atsisakyti teisės į nustatytą grąžintiną sumą ar jos dalį. Sąrašas pridedamas prie Sąjungos įstaigos biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos.

2.   Komisija sudaro Sąjungos įstaigos teisių į grąžintinas sumas sąrašą, kuriame nurodomi skolininkų pavadinimai ir skolos suma, kai skolininkas ją turi sugrąžinti teismo sprendimu, turinčiu res judicata galią, ir kai per metus nuo sprendimo paskelbimo mokėjimas visai nebuvo atliktas arba nesugrąžinta reikšminga suma. Sąrašas skelbiamas tinkamai atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimus.

Kiek tai susiję su fizinių asmenų asmens duomenimis, paskelbta informacija pašalinama tuomet, kai skola yra visiškai sugrąžinama. Tas pats taikoma juridinių asmenų, kurių oficialus pavadinimas nurodo vieną ar daugiau fizinių asmenų, asmens duomenims.

Sprendimas įtraukti skolininką į Sąjungos įstaigos teisių į grąžintinas sumas sąrašą priimamas laikantis proporcingumo principo ir visų pirma atsižvelgiant į sumos dydį.

66 straipsnis

Senaties terminas

Sąjungos įstaigos teisėms į grąžintinas sumas trečiųjų šalių atžvilgiu ir trečiųjų šalių teisėms į grąžintinas sumas Sąjungos įstaigos atžvilgiu taikomas penkerių metų senaties terminas.

67 straipsnis

Specialios mokesčiams ir rinkliavoms taikomos nuostatos

Jeigu Sąjungos įstaiga renka mokesčius ir rinkliavas, minėtus 6 straipsnio 1 dalies a punkte, kiekvienų finansinių metų pradžioje sudaroma tokių mokesčių ir rinkliavų bendra preliminari sąmata.

Jeigu mokesčiai ir rinkliavos nustatomi teisės aktu arba valdybos sprendimais, leidimus suteikiantis pareigūnas gali neišduoti vykdomojo rašto sumoms išieškoti ir, nustatęs gautinas sumas, išrašyti debetinius dokumentus. Tokiu atveju Sąjungos įstaigos teisė į gautinas sumas yra registruojama. Apskaitos pareigūnas sudaro visų debetinių dokumentų sąrašą ir nurodo jų skaičių bei bendrą sumą Sąjungos įstaigos biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje.

Jeigu Sąjungos įstaiga naudoja atskirą sąskaitų pateikimo sistemą, apskaitos pareigūnas reguliariai ir ne rečiau nei kas mėnesį į sąskaitas įrašo gautas mokesčių ir rinkliavų sumas.

Sąjungos įstaiga teikia paslaugas, susijusias su jai pavestomis užduotimis, tik po to, kai yra sumokėtas visas atitinkamas mokestis arba rinkliava. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis paslauga gali būti suteikta iš anksto nesumokėjus atitinkamo mokesčio ar rinkliavos. Tais atvejais, kai paslauga buvo suteikta iš anksto nesumokėjus atitinkamo mokesčio ar rinkliavos, taikomi 60–66 straipsniai.

5   SKYRIUS

Išlaidų operacijos

68 straipsnis

Finansavimo sprendimai

1.   Kiekvienas išlaidų punktas turi turėti nustatytą paskirtį, būti patvirtintas, jam turi būti išduotas leidimas ir jis turi būti išmokėtas.

2.   Prieš išlaidų paskirties nustatymą turi būti priimtas finansavimo sprendimas.

3.   Sąjungos įstaigos metinė darbo programa yra lygiavertė veiklos, kurią ji vykdo, finansavimo sprendimui, jeigu aiškiai nustatomi 32 straipsnio 3 dalyje išdėstyti elementai.

4.   Administraciniai asignavimai gali būti vykdomi be išankstinio finansavimo sprendimo.

69 straipsnis

Įsipareigojimų rūšys

1.   Biudžetinis įsipareigojimas – tai operacija, kuria rezervuojamas asignavimas, būtinas būsimiems mokėjimams vykdant teisinius įsipareigojimus padengti.

2.   Teisinis įsipareigojimas – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima arba nustato įsipareigojimą, dėl kurio yra mokamos lėšos.

3.   Biudžetiniai įsipareigojimai priklauso vienai iš šių trijų kategorijų:

a)	individualus – biudžetinis įsipareigojimas yra individualus, kai yra žinomas gavėjas ir išlaidų suma;

b)	bendras – biudžetinis įsipareigojimas yra bendras, kai bent vienas iš elementų, būtinų individualiam įsipareigojimui nustatyti, dar yra nežinomas;

c)	preliminarus – biudžetinis įsipareigojimas yra preliminarus, kai jis yra skirtas įprastoms administracinėms išlaidoms padengti ir kai jo suma arba galutiniai gavėjai nėra konkrečiai žinomi.

Preliminarus biudžetinis įsipareigojimas vykdomas prisiimant vieną ar kelis individualius teisinius įsipareigojimus, dėl kurių atsiranda teisė į būsimus mokėjimus, arba išimtiniais atvejais, susijusiais su išlaidomis personalo valdymui, tiesioginiais mokėjimais.

4.   Biudžetiniai įsipareigojimai veiksmams, kurie tęsiasi daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis tik tuo atveju, kai taip yra numatyta steigiamajame akte arba pagrindiniame teisės akte, arba kai jie yra susiję su administracinėmis išlaidomis.

70 straipsnis

Įsipareigojimams taikomos taisyklės

1.   Kiekvienai priemonei, dėl kurios gali atsirasti iš Sąjungos įstaigos biudžeto padengiamų išlaidų, leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš prisiimdamas teisinį įsipareigojimą trečiosioms šalims, prisiima biudžetinį įsipareigojimą.

2.   Pareiga prisiimti biudžetinį įsipareigojimą prieš prisiimant teisinį įsipareigojimą, kaip numatyta 1 dalyje, netaikoma teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems po krizės paskelbimo, vykdant veiklos tęstinumo planą laikantis tvarkos, kurią priėmė Sąjungos įstaiga.

3.   Bendrieji biudžetiniai įsipareigojimai turi apima visą atitinkamų individualių teisinių įsipareigojimų, prisiimtų iki N + 1 metų gruodžio 31 d., sumą.

Atsižvelgiant į 69 straipsnio 4 dalį ir 87 straipsnio 2 dalį, individualūs teisiniai įsipareigojimai, susiję su individualiais arba preliminariais biudžetiniais įsipareigojimais, sudaromi iki N metų gruodžio 31 d.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų laikotarpių pabaigoje leidimus suteikiantis pareigūnas panaikina visus su nepanaudotu tokių biudžetinių įsipareigojimų likučiu susijusius įsipareigojimus.

Prieš pasirašydamas kiekvieną individualaus teisinio įsipareigojimo sumą, priimtą pagal bendrąjį biudžetinį įsipareigojimą, leidimus suteikiantis pareigūnas ją įregistruoja biudžetinėse sąskaitose ir priskiria bendrajam biudžetiniam įsipareigojimui.

4.   Biudžetiniams ir teisiniams įsipareigojimams, kurie tęsiasi ilgiau kaip vienus finansinius metus, išskyrus personalo išlaidoms, nustatoma galutinė įvykdymo data, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu.

Visos tokių įsipareigojimų dalys, kurios nėra įvykdytos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos datos, nurodytos šios dalies pirmoje pastraipoje, panaikinamos, vadovaujantis 16 straipsniu.

Biudžetinio įsipareigojimo suma, atitinkanti teisinį įsipareigojimą, pagal kurį, kaip nurodyta 75 straipsnyje, nebuvo atliktas mokėjimas per dvejus metus po teisinio įsipareigojimo pasirašymo, yra panaikinama, išskyrus, kai ta suma susijusi su atveju, kai vyksta bylinėjimasis teisme arba arbitraže, arba kai egzistuoja specialios sąlygos, nustatytos pagrindiniuose aktuose.

71 straipsnis

Įsipareigojimams taikomi patikrinimai

1.   Priimdamas biudžetinį įsipareigojimą, leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad:

a)	išlaidos būtų priskirtos teisingam Sąjungos įstaigos biudžeto punktui;

b)	asignavimai egzistuotų;

c)	išlaidos atitiktų taikytinas nuostatas, visų pirma steigiamojo akto nuostatas, kiekvienos Sąjungos įstaigos finansines taisykles ir visus pagal jas priimtus aktus;

d)	būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo.

2.   Registruodamas teisinį įsipareigojimą fiziniu arba elektroniniu parašu, leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad:

a)	įsipareigojimas būtų paremtas atitinkamu biudžetiniu įsipareigojimu;

b)	išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos bei atitiktų taikytinas nuostatas, visų pirma steigiamojo akto nuostatas, kiekvienos Sąjungos įstaigos finansines taisykles ir visus pagal jas priimtus aktus;

c)	būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo.

72 straipsnis

Išlaidų patvirtinimas

Išlaidų patvirtinimas yra veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas:

a)	patikrina kreditoriaus teisės buvimą;

b)	nustato arba patikrina reikalavimo tikrumą ir jo sumą;

c)	patikrina sąlygas, kuriomis turi būti atliktas mokėjimas.

73 straipsnis

Patvirtinimas ir materiali patvirtinimo „patvirtinta išmokėti“ forma

1.   Išlaidos patvirtinamos pagal patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius kreditoriaus teisę remiantis faktiškai suteiktų paslaugų, faktiškai pristatytų prekių arba faktiškai atliktų darbų sąskaita arba remiantis kitais išmokamas lėšas pateisinančiais dokumentais, įskaitant prenumeratos arba mokymo kursų pasikartojančius mokėjimus.

2.   Leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš priimdamas sprendimą patvirtinti išlaidas, asmeniškai patikrina patvirtinamuosius dokumentus arba savo atsakomybe įsitikina, kad tai yra padaryta.

3.   Patvirtinimo sprendimas išreiškiamas leidimus suteikiančio pareigūno parašu ir užrašu „patvirtinta išmokėti“.

4.   Nekompiuterizuotoje sistemoje, viza „patvirtinta išmokėti“ uždedama antspaudu, patvirtinant leidimus suteikiančio pareigūno parašu.

Kompiuterizuotoje sistemoje „patvirtinta išmokėti“ – tai leidimus suteikiančio pareigūno patvirtinimas, naudojant asmeninį slaptažodį.

74 straipsnis

Leidimas išlaidoms

1.   Leidimas išlaidoms – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas, patikrinęs, kad asignavimai egzistuoja, ir išdavęs mokėjimo pavedimą, nurodo apskaitos pareigūnui apmokėti išlaidų sumą, kurią leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtino.

Jeigu periodiniai mokėjimai yra susiję su teikiamomis paslaugomis, įskaitant nuomos paslaugas, arba su pristatomomis prekėmis, leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į savo rizikos analizę, gali duoti nurodymą taikyti tiesioginio debeto sistemą.

2.   Mokėjimo pavedime nurodoma data, jį pasirašo leidimus suteikiantis pareigūnas, po to jis siunčiamas apskaitos pareigūnui. Leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtinamuosius dokumentus saugo, vadovaudamasis 44 straipsnio 5 dalimi.

3.   Atitinkamais atvejais kartu su mokėjimo pavedimu, siunčiamu apskaitos pareigūnui, kartu siunčiamas ir dokumentas, liudijantis, kad prekės yra įrašytos į 106 straipsnio 1 dalyje minėtą inventorinį sąrašą.

75 straipsnis

Mokėjimų rūšys

1.   Mokėjimas atliekamas, pateikus įrodymus, kad atitinkamas veiksmas atliktas pagal pagrindinio teisės akto arba sutarties ar susitarimo dėl dotacijos nuostatas, ir susideda iš vienos ar kelių šių operacijų:

a)	visos mokėtinos sumos apmokėjimo;

b)

mokėtinos sumos apmokėjimo vienu iš šių būdų: 1) iš anksto finansuojant, kai sumą galima padalyti į kelias išmokas, pasirašius sutartį arba susitarimą dėl dotacijos arba pranešus apie sprendimą dėl dotacijos; 2) vienu arba keliais tarpiniais mokėjimais, kaip veiksmo dalinio įvykdymo atitikmenį; 3) mokėtinos sumos likučio išmokėjimu, kai veiksmas visiškai įvykdytas.

Išankstiniu finansavimu suteikiamos avansinės lėšos. Jis gali būti suskirstytas į keletą mokėjimų pagal patikimo finansų valdymo principą.

Tarpiniu mokėjimu, kuris gali būti atliekamas kelis kartus, galima padengti išlaidas, patirtas vykdant sprendimą arba susitarimą, arba siekiant apmokėti už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir (arba) užbaigtus darbus tarpiniais sutarties vykdymo etapais. Jis gali būti lygus visai išankstinio finansavimo sumai ar jos daliai, nedarant poveikio pagrindinio teisės akto nuostatoms.

Išlaidų uždarymas – tai likučio išmokėjimas; jis negali būti pakartotas ir yra taikomas visoms ankstesnėms išlaidoms arba vykdomajam raštui sumoms išieškoti.

2.   Biudžeto apskaitoje, įrašant skirtingų rūšių mokėjimus, nurodytus 1 dalyje, būtina kiekvieną mokėjimą atskirti.

76 straipsnis

Turimų lėšų neviršijantys mokėjimai

Apskaitos pareigūnas išlaidų mokėjimus atlieka neviršydamas turimų lėšų.

77 straipsnis

Terminai

Mokėjimai išlaidoms padengti atliekami pagal terminus, nurodytus Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 ir jais vadovaujantis.

6   SKYRIUS

IT sistemos

78 straipsnis

Operacijų elektroninis valdymas

Kai įplaukos ir išlaidos valdomos kompiuterių sistemomis, dokumentai gali būti pasirašyti taikant kompiuterinę arba elektroninę procedūrą.

79 straipsnis

E. valdžia

Sąjungos įstaiga nustato ir taiko bendrus keitimosi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų ir dotacijų procedūrose, standartus. Visų pirma jos kuo aktyviau kuria ir taiko bendrus duomenų, perduotų vykdant dotacijų ir viešųjų pirkimų procedūras, perdavimo, saugojimo ir tvarkymo standartus ir šiuo tikslu nustato bendrą keitimosi elektroniniais duomenimis vietą pareiškėjams, kandidatams ir konkurso dalyviams.

80 straipsnis

Geras administravimas

1.   Leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas praneša apie būtinybę pateikti įrodymus ir (arba) dokumentus, jų formą ir informaciją, kurią būtina įtraukti, taip pat prireikus preliminarų sutarties sudarymo procedūros užbaigimo tvarkaraštį.

2.   Jei dėl akivaizdžios kanceliarinės klaidos, kurią padarė pareiškėjas ar konkurso dalyvis, pareiškėjas ar konkurso dalyvis nepateikia įrodymų arba netinkamai suformuluoja pareiškimą, vertinimo komitetas arba, prireikus, leidimus suteikiantis pareigūnas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, prašo, kad pareiškėjas arba konkurso dalyvis pateiktų trūkstamą informaciją arba paaiškintų patvirtinamuosius dokumentus. Tokia informacija arba paaiškinimai nekeičia iš esmės pasiūlymo arba konkurso sąlygų.

81 straipsnis

Teisių gynimo priemonių nurodymas

Jei leidimus suteikiančio pareigūno sudarytas procedūrinis aktas neigiamai veikia pareiškėjo ar konkurso dalyvio, naudos gavėjo ar rangovo teises, jame nurodoma, kokiomis administracinėmis ir (arba) teisinėmis teisių gynimo priemonėmis galima užginčyti tą aktą.

Visų pirma nurodoma, kokių teisių gynimo priemonių yra, kokiai institucijai ar institucijoms galima teikti prašymą dėl užginčijimo ir per kiek laiko tai reikia padaryti.

7   SKYRIUS

Vidaus auditorius

82 straipsnis

Vidaus auditoriaus skyrimas bei įgaliojimai ir pareigos

1.   Sąjungos įstaiga turi vidaus audito funkciją, kuri vykdoma pagal atitinkamus tarptautinius standartus.

2.   Vidaus audito funkciją vykdo Komisijos vidaus auditorius. Vidaus auditorius negali būti nei Sąjungos įstaigos, nei Komisijos leidimus suteikiantis pareigūnas, nei apskaitos pareigūnas.

3.   Vidaus auditorius pataria Sąjungos įstaigai dėl rizikos valdymo, pareikšdamas nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės bei teikdamas rekomendacijas, kaip patobulinti operacijų vykdymo sąlygas ir skatinti patikimą finansų valdymą.

Vidaus auditorius visų pirma yra atsakingas už:

a)	vidaus valdymo sistemų tinkamumo ir efektyvumo bei departamentų veiklos įgyvendinant programas ir veiksmus, įvertinimą atsižvelgiant į su jais susijusią riziką;

b)	vidaus kontrolės ir audito sistemų, taikomų kiekvienai Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymo operacijai, veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą.

4.   Vykdydamas savo pareigas, vidaus auditorius atlieka visos Sąjungos įstaigos veiklos ir visų departamentų auditą. Vidaus auditoriui prieinama visa be jokių apribojimų informacija, kurios jam reikia savo pareigoms atlikti.

5.   Vidaus auditorius atsižvelgia į leidimus suteikiančių pareigūnų konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą ir visą kitą nurodytą informaciją.

6.   Vidaus auditorius praneša valdybai ir direktoriui savo nustatytus faktus ir rekomendacijas.

Vidaus auditorius taip pat praneša apie visus šiuos atvejus:

—	pagrindinę riziką ir rekomendacijas, kaip ją šalinti,

—	didelį vėlavimą įgyvendint ankstesniais metais pateiktas rekomendacijas.

Valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba ir direktorius užtikrina audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba nagrinėja 47 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją ir tai, ar rekomendacijos buvo visiškai ir laiku įgyvendintos.

7.   Sąjungos įstaiga sudaro galimybę susipažinti su vidaus auditoriaus kontaktiniais duomenimis bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, dalyvaujančiam išlaidų operacijose, kad būtų galima konfidencialiai kreiptis į vidaus auditorių.

8.   Vidaus auditoriaus ataskaitos ir išvados prieinami visuomenei tik po to, kai vidaus auditorius patvirtina veiksmus, kurių imtasi dėl rekomendacijų.

83 straipsnis

Vidaus auditoriaus nepriklausomumas

Vidaus auditoriaus nepriklausomumas, jo atsakomybė už veiksmus atliekant savo pareigas ir teisė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nustatoma pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 100 straipsnį.

84 straipsnis

Vidaus audito struktūros sukūrimas

1.   Valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba, tinkamai atsižvelgusios į sąnaudų veiksmingumą ir pridėtinę vertę, gali nustatyti vidaus audito struktūrą, kuri veikia pagal atitinkamus tarptautinius standartus.

Vidaus audito struktūros tikslas, įgaliojimai ir atsakomybė nustatoma vidaus audito chartijoje ir ją tvirtina valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba.

Vidaus audito struktūros metinį audito planą parengia vidaus audito struktūros vadovas, atsižvelgdamas, inter alia, į Sąjungos įstaigos direktoriaus rizikos vertinimą

Jį peržiūri ir tvirtina valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba.

Vidaus audito struktūra teikia ataskaitas valdybai ir direktoriui apie nustatytus faktus ir rekomendacijas.

2.   Jeigu Sąjungos įstaigos vidaus audito struktūra nėra ekonomiškai veiksminga arba negali atitikti tarptautinių standartų, Sąjungos įstaiga gali nuspręsti dalytis vidaus audito struktūra su kitomis toje pačioje politikos srityje veikiančiomis Sąjungos įstaigomis.

Tokiais atvejais susijusių Sąjungos įstaigų valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba susitaria dėl praktinių dalijimosi vidaus audito struktūra aspektų.

3.   Vidaus auditoriai sėkmingai bendradarbiauja keisdamiesi informacija ir audito ataskaitomis bei prireikus rengia bendrus rizikos vertinimus ir vykdo bendrus auditus.

Valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba ir direktorius užtikrina reguliarią vidaus audito struktūros rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

VIEŠIEJI PIRKIMAI

85 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Viešųjų pirkimų klausimu, atsižvelgiant į 86 straipsnį, taikoma Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 V antraštinė dalis ir Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012.

2.   Sąjungos įstaiga jos prašymu gali būti pripažinta perkančiaja organizacija, kai sudaromos Komisijos arba tarpinstitucines sutartis ir sutartis su kitomis Sąjungos įstaigomis.

3.   Sąjungos įstaiga dalyvauja Komisijos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 108 straipsnį sukurtoje ir administruojamoje draudimo dalyvauti centrinėje duomenų bazėje.

86 straipsnis

Viešųjų pirkimų procedūros

1.   Sąjungos įstaiga, netaikydama viešųjų pirkimų procedūros, gali sudaryti sutartį su Komisija, tarpinstitucinėmis įstaigomis ir pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2695/94 (8) įsteigtu Europos Sąjungos įstaigų vertimo centru dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar pastarųjų atliekamo darbo.

2.   Kad būtų patenkinti administraciniai poreikiai, Sąjungos įstaiga gali taikyti bendro viešojo pirkimo procedūras kartu su priimančiosios valstybės narės perkančiosiomis organizacijomis. Tokiu atveju Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 133 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL ADMINISTRACINIŲ ASIGNAVIMŲ

87 straipsnis

Administraciniai asignavimai

1.   Administraciniai asignavimai yra nediferencijuotieji asignavimai.

2.   Administracinės išlaidos pagal sutartis, kurios dėl susiklosčiusios vietinės praktikos arba dėl to, kad yra susijusios su įrangos tiekimu, turi būti apmokėtos pasibaigus finansiniams metams, įskaitomos į tų finansinių metų, kuriais jos yra padarytos, Sąjungos įstaigos biudžetą.

3.   Sąjungos įstaiga Europos Parlamentui ir Tarybai iki kiekvienų metų liepos 1 d. pateikia pastatų politikos darbinį dokumentą, kuriame nurodoma ši informacija:

a)	kiekvieno pastato išlaidos ir plotas, kuriam skiriami asignavimai pagal atitinkamas Sąjungos įstaigos biudžeto eilutes;

b)	tikėtina ploto ir vietovių visuotinio programavimo raida per artimiausius metus, kartu pridedant pastatų, kuriuos planuojama statyti, projektų aprašymus, jei jie jau numatyti;

c)	galutinės sąlygos ir sąnaudos, taip pat atitinkama informacija, susijusi su naujų pastatų projektų, kurie anksčiau buvo pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai laikantis 88 straipsnyje nustatytos procedūros ir neįtraukti į praėjusių metų darbinius dokumentus, įgyvendinimu.

88 straipsnis

Pastatų projektai

1.   Visų pastatų projektų, kurie gali turėti reikšmingos įtakos Sąjungos įstaigos biudžetui, atveju Sąjungos įstaiga kuo anksčiau, prieš vykdant vietos rinkos tyrimą sutarčių dėl pastatų atveju ar prieš paskelbiant konkursą arba jį vykdant statybos darbų atveju, informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pastatams statyti reikalingą plotą ir preliminarų planavimą.

2.   Visų pastatų projektų, kurie gali turėti reikšmingos įtakos Sąjungos įstaigos biudžetui, atveju Sąjungos įstaiga pateikia pastatų projektą, įskaitant jo išsamią sąnaudų sąmatą ir finansavimo planą, taip pat sutarčių projektų, kuriuos planuojama naudoti, sąrašą ir prieš sudarydama sutartis prašo Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinimo. Sąjungos įstaigos prašymu su pastatų projektu susiję pateikti dokumentai naudojami konfidencialiai.

Išskyrus nenugalimos jėgos atvejus, Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl pastatų projekto priima per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos projektą gavo.

Laikoma, kad pasibaigus šiam keturių savaičių laikotarpiui pastatų projektas patvirtintas, jei Europos Parlamentas arba Taryba per tą laikotarpį nepriima sprendimo, kuriuo prieštaraujama pasiūlymui.

Jei Europos Parlamentas ir (arba) Taryba per keturių savaičių laikotarpį išreiškia tinkamai pagrįstą susirūpinimą, tas laikotarpis vieną kartą pratęsiamas dviem savaitėmis.

Jei Europos Parlamentas arba Taryba priima sprendimą, kuriuo prieštaraujama pastatų projektui, Sąjungos įstaiga atsiima savo pasiūlymą ir gali pateikti naują pasiūlymą.

3.   Nenugalimos jėgos atvejais 4 dalyje numatyta informacija gali būti pateikta kartu su pastatų projektu. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl pastatų projekto priima per dvi savaites nuo tada, kai abi institucijos projektą gavo. Laikoma, kad pasibaigus šiam dviejų savaičių laikotarpiui pastatų projektas patvirtintas, jei Europos Parlamentas ir (arba) Taryba per tą laikotarpį nepriima sprendimo, kuriuo prieštaraujama pasiūlymui.

4.   Pastatų projektais, kurie gali turėti didelį finansinį poveikį Sąjungos įstaigos biudžetui, laikoma:

a)	bet koks žemės įsigijimas;

b)	daugiau negu 3 000 000 EUR kainuojantis pastatų įsigijimas, pardavimas, struktūrinė renovacija ar statyba arba bet koks projektas, kuriuo derinami šie elementai, įgyvendinami tuo pačiu laikotarpiu;

c)	visos naujos sutartys dėl pastatų (įskaitant uzufruktą, ilgalaikę nuomą ir esamų sutarčių dėl pastatų mažiau palankiomis sąlygomis atnaujinimą), nenurodytos b punkte, kai metiniai mokesčiai ne mažesni negu 750 000 EUR;

d)	esamų sutarčių dėl pastatų pratęsimas arba atnaujinimas (įskaitant uzufruktą ir ilgalaikę nuomą) tomis pačiomis arba mažiau palankiomis sąlygomis, kai metiniai mokesčiai ne mažesni negu 3 000 000 EUR.

5.   Nedarant poveikio 19 straipsnio 4 daliai, pastatų įsigijimo projektas gali būti finansuojamas paskola, jei prieš tai gaunamas Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinimas.

Paskola paimama ir grąžinama atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamai siekiant geriausių Sąjungos finansinių interesų.

Jei Sąjungos įstaiga siūlo įsigijimą finansuoti paskola, finansiniame plane, kurį atitinkama institucija turi pateikti su prašymu dėl išankstinio Sąjungos įstaigos patvirtinimo, visų pirma nurodomas didžiausias finansavimo mastas, finansavimo laikotarpis, finansavimo rūšis, finansavimo sąlygos ir, palyginti su kitomis sutartinių priemonių rūšimis, sutaupomos lėšos.

Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl prašymo dėl išankstinio patvirtinimo priima per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos prašymą gavo. Šis laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas dviem savaitėmis. Jei Europos Parlamentas ir Taryba per tą laikotarpį aiškiai nepatvirtino įsigijimo finansavimo paskola, laikoma, kad prašymas atmestas.

VII   ANTRAŠTINĖ DALIS

EKSPERTAI

89 straipsnis

Išorės ekspertų apmokėjimas

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 287 straipsnis ekspertų atrankai taikomas mutatis mutandis. Tokiems ekspertams sumokama iš anksto paskelbta fiksuota suma ir jie pasirenkami remiantis jų profesiniais gebėjimais. Atranka atliekama remiantis atrankos kriterijais, laikantis nediskriminavimo, vienodų sąlygų ir interesų konflikto nebuvimo principų.

VIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ĮSTAIGOS SKIRIAMOS DOTACIJOS IR APDOVANOJIMAI

90 straipsnis

Dotacijos

Jeigu Sąjungos įstaiga gali skirti dotaciją remdamasi steigiamuoju aktu arba Komisijos įgaliojimu pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunktį, taikomos atitinkamos to reglamento ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 nuostatos.

91 straipsnis

Apdovanojimai

Jeigu Sąjungos įstaiga gali skirti apdovanojimą remdamasi steigiamuoju aktu arba Komisijos įgaliojimu pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunktį, taikomos atitinkamos to reglamento ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 nuostatos.

IX   ANTRAŠTINĖ DALIS

ATASKAITŲ PATEIKIMAS IR APSKAITA

1   SKYRIUS

Ataskaitų pateikimas

92 straipsnis

Ataskaitų struktūra

Sąjungos įstaigos ataskaitas sudaro:

a)	Sąjungos įstaigos finansinės ataskaitos;

b)	Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymo ataskaitos.

93 straipsnis

Biudžeto ir finansų valdymo ataskaita

1.   Kiekviena Sąjungos įstaiga rengia tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

2.   Iki kitų finansinių metų kovo 31 d. direktorius siunčia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

3.   2 dalyje nurodytoje ataskaitoje atsižvelgiama (ir absoliučiais skaičiais, ir procentais) bent į asignavimų vykdymo normą ir į suvestinę informaciją apie asignavimų perkėlimus iš vieno biudžeto punkto į kitą.

94 straipsnis

Ataskaitoms taikomos taisyklės

1.   Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas taiko Komisijos apskaitos pareigūno priimtas taisykles, pagrįstas tarptautiniu mastu pripažintais apskaitos standartais, taikomais viešajam sektoriui.

2.   92 straipsnyje nurodytos Sąjungos įstaigos ataskaitos atitinka 5–31 straipsniuose nustatytus biudžeto principus. Jose pateikiama tikra ir teisinga informacija apie biudžeto įplaukas ir išlaidų operacijas.

95 straipsnis

Apskaitos principai

92 straipsnyje nurodytose finansinėse ataskaitose informacija, įskaitant informaciją apie apskaitos politiką, pateikiama tokiu būdu, kad būtų užtikrinama, jog ji yra susijusi, patikima, palyginama ir suprantama. Finansinės ataskaitos parengiamos laikantis visuotinai priimtų apskaitos principų, nustatytų Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytose apskaitos taisyklėse.

96 straipsnis

Finansinės ataskaitos

1.   Finansinės ataskaitos pateikiamos milijonais eurų, jas sudaro:

a)	balansas ir finansinės veiklos ataskaita, kuriuose parodytas visas turtas ir įsipareigojimai, finansinė padėtis ir ekonominiai rezultatai praėjusių metų gruodžio 31 d.; jie pateikiami pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles;

b)	grynųjų pinigų srautų ataskaita, kurioje parodytos gautos ir išmokėtos sumos per metus ir galutinė iždo padėtis;

c)	grynojo turto pokyčių ataskaita, kuri yra rezervų ir sukauptų rezultatų judėjimo per metus apžvalga.

2.   Finansinių ataskaitų pastabose papildoma ir komentuojama informacija, pateikta 1 dalyje nurodytose ataskaitose, ir pateikiama visa papildoma informacija, kurios reikalaujama pagal tarptautiniu mastu pripažintą apskaitos praktiką, kai tokia informacija yra svarbi Sąjungos įstaigos veiklai.

97 straipsnis

Biudžeto vykdymo ataskaitos

1.   Biudžeto vykdymo ataskaitos pateikiamos milijonais eurų. Jas sudaro:

a)	ataskaitos, kuriose sujungiamos visos biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijos per metus;

b)	aiškinamosios pastabos, kurios papildo ir komentuoja informaciją, pateiktą tose ataskaitose.

2.   Biudžeto vykdymo rezultatas susideda iš:

—	visų įplaukų, surinktų tais finansiniais metais,

—	mokėjimų, atliktų pagal tų finansinių metų asignavimus, padidintų į tuos pačius finansinius metus iš ankstesnių finansinių metų perkeltų asignavimų suma, skirtumo.

Pirmoje pastraipoje nurodytas skirtumas, viena vertus, padidinamas grynąja iš ankstesnių finansinių metų perkeltų asignavimų, kurie buvo panaikinti, suma ir, kita vertus,

—	sumažinamas mokėjimų suma, kuri yra didesnė už nediferencijuotuosius asignavimus, perkeltus iš ankstesnių finansinių metų dėl euro kurso pasikeitimo,

—	valiutų keitimo pelno ir nuostolių per finansinius metus skirtumu, tiek realizuotojo, tiek nerealizuotojo.

3.   Biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimo struktūra yra tokia pat kaip ir Sąjungos įstaigos biudžeto.

98 straipsnis

Preliminarios ataskaitos

1.   Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams preliminarias ataskaitas.

2.   Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. taip pat siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ataskaitų rinkinį, parengtą standartine forma, kurią konsolidavimo tikslais nustato Komisijos apskaitos pareigūnas.

99 straipsnis

Galutinių ataskaitų patvirtinimas

1.   Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 148 straipsnio 1 dalį ne vėliau kaip iki birželio 1 d. Audito Rūmai pateikia savo pastabas dėl Sąjungos įstaigos preliminarių ataskaitų.

2.   Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Sąjungos įstaigos preliminarių ataskaitų, apskaitos pareigūnas pagal 50 straipsnį parengia Sąjungos įstaigos galutines ataskaitas. Direktorius jas siunčia valdybai, kuri dėl šių ataskaitų pateikia nuomonę.

3.   Galutines ataskaitas kartu su valdybos nuomone apskaitos pareigūnas siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui, Audito Rūmams, Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų liepos 1 d.

Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas taip pat iki liepos 1 d. siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ataskaitų rinkinį, parengtą standartine forma, kurią konsolidavimo tikslais nustato Komisijos apskaitos pareigūnas.

4.   Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas tą pačią dieną, kurią siunčiamos jo galutinės ataskaitos, taip pat siunčia Audito Rūmams (ir kopiją Komisijos apskaitos pareigūnui) vadovybės pareiškimo raštą, kuriame apžvelgiamos tos galutinės ataskaitos.

Galutinės ataskaitos pateikiamos kartu su apskaitos pareigūno parengta aiškinamąja pastaba, kurioje jis pareiškia, kad galutinės ataskaitos parengtos pagal šią antraštinę dalį ir taikytinus apskaitos principus, taisykles ir metodus.

Galutinės Sąjungos įstaigos ataskaitos iki kitų metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Ne vėliau kaip iki kitų metų rugsėjo 30 d. direktorius Audito Rūmams atsiunčia atsakymą į jų metinės ataskaitos pastabas. Tuo pat metu Komisijai siunčiami Sąjungos įstaigos atsakymai.

2   SKYRIUS

Apskaita ir turto inventorius

1   skirsnis

Bendrosios nuostatos

100 straipsnis

Apskaitos sistema

1.   Sąjungos įstaigos apskaitos sistema padeda organizuoti biudžeto ir finansinę informaciją taip, kad skaičius būtų galima įrašyti, susisteminti ir užregistruoti.

2.   Apskaitos sistemą sudaro bendrosios sąskaitos ir biudžeto sąskaitos. Sąskaitos rengiamos eurais pagal kalendorinius metus.

3.   Leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat gali sudaryti ir tvarkyti analitines sąskaitas.

101 straipsnis

Institucijų apskaitos sistemos bendrieji reikalavimai

Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 152 straipsnį Komisijos apskaitos pareigūnas patvirtina apskaitos taisykles ir suderintą sąskaitų planą, kurį Sąjungos įstaiga turi taikyti.

2   skirsnis

Bendrosios ir biudžeto sąskaitos

102 straipsnis

Bendrosios sąskaitos

Bendrosiose sąskaitose chronologine tvarka dvejybiniu principu registruojami visi įvykiai ir operacijos, kurios turi įtakos Sąjungos įstaigos ekonominei ir finansinei padėčiai, turtui ir įsipareigojimams.

103 straipsnis

Įrašai bendrosiose sąskaitose

1.   Likučiai ir bendrųjų sąskaitų pokyčiai įrašomi į apskaitos žurnalus.

2.   Visi apskaitos įrašai, įskaitant sąskaitų tikslinimą, turi būti paremti patvirtinamaisiais dokumentais, su kuriais įrašai yra susiję.

3.   Apskaitos sistemoje turi būti galima vykdant auditą aiškiai atsekti visus apskaitos įrašus.

104 straipsnis

Apskaitos patikslinimai

Laikotarpiu nuo finansinių metų pabaigos iki galutinių sąskaitų pateikimo dienos Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas atlieka patikslinimus, nesusijusius su tų metų išmokomis ir įplaukomis, kurie yra būtini, kad sąskaitose pateikta informacija būtų teisinga ir tikra. Tokie patikslinimai atitinka 101 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles.

105 straipsnis

Biudžeto apskaita

1.   Sąjungos įstaigos biudžeto sąskaitose pateikiama išsami biudžeto vykdymo informacija.

2.   1 dalies tikslais, biudžeto sąskaitose registruojamos visos biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijos, numatytos IV antraštinėje dalyje.

106 straipsnis

Turto inventorius

1.   Sąjungos įstaiga sudaro inventorinius sąrašus, kuriuose nurodomas viso Sąjungos materialaus, nematerialaus ir finansinio turto kiekis ir vertė pagal Komisijos apskaitos pareigūno parengtą modelį.

Sąjungos įstaiga tikrina, kad inventorinio sąrašo įrašai atitiktų tikrą padėtį.

2.   Sąjungos įstaigos materialaus turto pardavimas turi būti tinkamai reklamuojamas.

X   ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠORĖS AUDITAS, BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS IR KOVA SU SUKČIAVIMU

107 straipsnis

Išorės auditas

1.   Nepriklausomas išorės auditorius patikrina, ar metinėse Sąjungos įstaigos ataskaitose tinkamai nurodytos jos pajamos, išlaidos ir tos Sąjungos įstaigos finansinė būklė, iki tol, kol jos ataskaitos konsoliduojamos su galutinėmis Sąjungos įstaigos ataskaitomis.

Jeigu steigiamajame akte nenumatyta kitaip, Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnio 1 dalies reikalavimus parengia specialiąją metinę Sąjungos įstaigos ataskaitą.

Rengdami antroje pastraipoje nurodytą ataskaitą Audito Rūmai atsižvelgia į pirmoje pastraipoje nurodyto nepriklausomo išorės auditoriaus audito rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi dėl auditoriaus nustatytų faktų.

2.   Sąjungos įstaiga Audito Rūmams siunčia galutinai priimtą Sąjungos įstaigos biudžetą. Ji kuo greičiau Audito Rūmams praneša apie visus sprendimus ir aktus, kuriuos ji priima pagal 10, 14, 19 ir 23 straipsnius.

3.   Audito Rūmų atliekama analitinė priežiūra reglamentuojama Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 158–163 straipsniais.

108 straipsnis

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tvarkaraštis

1.   Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, iki N + 2 metų gegužės 15 d., jeigu steigiamajame akte nenumatyta kitaip, priima sprendimą, kad direktorius N metų biudžetą įvykdė. Direktorius praneša valdybai apie Europos Parlamento pastabas, pateiktas kartu rezoliucija, pridedama prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo.

2.   Jei šio straipsnio 1 dalyje nustatytą dieną sprendimo priimti negalima, Europos Parlamentas arba Taryba Komisijai praneša sprendimo atidėjimo priežastis.

3.   Jei Europos Parlamentas atideda biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimą, direktorius, bendradarbiaudamas su valdyba, deda visas pastangas kuo skubiau imtis priemonių sprendimo priėmimo kliūtims pašalinti arba padėti jas pašalinti.

109 straipsnis

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra

1.   Sprendimas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priimamas dėl visų Sąjungos įstaigos įplaukų ir išlaidų sąskaitų, biudžeto vykdymo rezultato ir Sąjungos įstaigos turto bei įsipareigojimų, parodytų finansinėje ataskaitoje.

2.   Prieš priimdamas sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Europos Parlamentas, Tarybai tą jau atlikus, išanalizuoja Sąjungos įstaigos sąskaitas ir finansines ataskaitas. Jis taip pat išnagrinėja Audito Rūmų metinę ataskaitą kartu su Sąjungos įstaigos direktoriaus atsakymais, visomis atitinkamų finansinių metų specialiomis Audito Rūmų ataskaitomis, ir Audito Rūmų patikinimo pareiškimą dėl sąskaitų patikimumo ir operacijų, kuriomis jos paremtos, teisėtumo ir tvarkingumo.

3.   Direktorius Europos Parlamento prašymu, kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 165 straipsnio 3 dalyje, jam pateikia bet kurią informaciją, kurios reikia sklandžiai atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai.

110 straipsnis

Tolesnės priemonės

1.   Direktorius imasi deramų priemonių, atsižvelgdamas į pastabas, pateiktas kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo, ir į komentarus, pateiktus kartu su Tarybos priimta rekomendacija priimti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo.

2.   Europos Parlamento arba Tarybos prašymu direktorius praneša apie priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į tas pastabas ir komentarus. Tokio pranešimo kopiją direktorius siunčia Komisijai ir Audito Rūmams.

111 straipsnis

Komisijos, Audito Rūmų ir OLAF vykdomos patikros vietoje

1.   ES įstaiga suteikia Komisijos darbuotojams ir kitiems jos ir Audito Rūmų įgaliotiems asmenims galimybę patekti į jos vietas ir patalpas ir susipažinti su visas duomenimis ir informacija, įskaitant duomenis ir informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia auditui atlikti.

2.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras vietoje ir tikrinimus, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2013 (9) ir Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (10), kad nustatytų, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veikos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su pagal šį reglamentą skiriamomis dotacijomis ir sudaromomis sutartimis.

3.   Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, ES įstaigos susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, susitarimuose dėl dotacijos ir viešųjų pirkimų yra nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmams ir OLAF aiškiai numatomi įgaliojimai atlikti auditą, patikras vietoje ir tikrinimus pagal atitinkamas jų kompetencijos sritis.

XI   ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR GALUTINĖS NUOSTATOS

112 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos informacijos prašymai

Europos Parlamentas, Tarybas ir Komisija turi teisę iš Sąjungos įstaigos gauti visą būtiną informaciją arba paaiškinimus, susijusius su biudžeto reikalais, jų kompetencijos ribose.

113 straipsnis

Sąjungos įstaigos naujojo finansinio reglamento priėmimas

Kiekviena Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodyta įstaiga priima naująjį finansinį reglamentą, kuris įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. arba, bet kuriuo atveju, per šešis mėnesius nuo dienos, kurią įstaigai taikomas to reglamento 208 straipsnis, po išmokos iš biudžeto išmokėjimo.

114 straipsnis

Sąjungos įstaigos finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės

Prireikus ir gavus išankstinį Komisijos sutikimą, direktoriaus siūlymu valdyba priima išsamias Sąjungos įstaigos finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles.

115 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2343/2002 panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d. Tačiau 40 straipsnis toliau taikomas iki 2014 m. gruodžio 31 d., o 27 straipsnio 4 ir 7 dalys toliau taikomos iki 2015 m. gruodžio 31 d.

116 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Tačiau 47 straipsnis ir 82 straipsnio 5 dalis taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d., o 32 straipsnis ir 33 straipsnio 5 ir 8 dalys taikomos nuo 2016 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(2)  2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(3)  2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).

(4)  1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).

(5)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(6)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(7)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(8)  1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (OL L 314, 1994 12 7, p. 1).

(9)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(10)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

---