ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2013.328.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 328

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

56 tomas
2013m. gruodžio 7d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

 

2013/720/ES

 

*

2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu

1

 

 

Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolas, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

2

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1270/2013 dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolą, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

40

 

*

2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje

42

 

*

2013 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1272/2013, kuriuo dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas ( 1 )

69

 

*

2013 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1273/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos ( 1 )

72

 

*

2013 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1274/2013, kuriuo dėl tam tikrų maisto priedų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedai ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas ( 1 )

79

 

*

2013 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1275/2013, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios arseno, kadmio, švino, nitritų, lakiojo garstyčių aliejaus ir žalingų botaninių priemaišų koncentracijos iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedas ( 1 )

86

 

 

2013 m. gruodžio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1276/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

93

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2013/721/ES

 

*

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2011 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba

95

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2011 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba

97

 

 

2013/722/ES

 

*

2013 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo patvirtinamos metinės ir daugiametės 2014 m. ir vėlesniems metams valstybių narių pateiktos tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos ir nustatomas Europos Sąjungos finansinis įnašas (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 8417)

101

 

 

2013/723/ES

 

*

2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl 2013 m. Europos Sąjungos finansinio įnašo į trijų valstybių narių (Kroatijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės) duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žuvininkystės sektoriuje nacionalines programas (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 8498)

118

 

 

2013/724/ES

 

*

2013 m. gruodžio 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl Sąjungos finansinės paramos skubių kovos su Niukaslo liga priemonių Kipre 2013 m. išlaidoms atlyginti (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 8560)

121

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

7.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/1


TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. lapkričio 15 d.

dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu

(2013/720/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2006 m. gegužės 22 d. Taryba patvirtino Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimą žuvininkystės sektoriuje (1) (toliau – Partnerystės susitarimas), priimdama Reglamentą (EB) Nr. 764/2006 (2);

(2)

paskutiniojo Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (3), taikymas baigėsi galioti 2011 m. gruodžio 20 d.;

(3)

Taryba leido Komisijai derėtis dėl naujojo protokolo, kuriuo Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, kurie priklauso Maroko Karalystės suverenitetui ar jurisdikcijai žuvininkystės srityje. Šioms deryboms pasibaigus, 2013 m. liepos 24 d. buvo parafuotas naujasis protokolas;

(4)

reikėtų pasirašyti šį naująjį protokolą su sąlyga, kad jis bus sudarytas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu leidžiama pasirašyti Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolą, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (toliau – protokolas), su sąlyga, kad minėtas protokolas bus sudarytas.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotus Sąjungos vardu pasirašyti protokolą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. ŠADŽIUS


(1)  OL L 141, 2006 5 29, p. 4.

(2)  2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2006 dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimo žuvininkystės sektoriuje sudarymo (OL L 141, 2006 5 29, p. 1).

(3)  Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolas, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Maroko žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 202, 2011 8 5, p. 3).


7.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/2


Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės

PROTOKOLAS,

kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas


1 straipsnis

Bendrieji principai

Protokolas ir priedai su priedėliais yra neatskiriama 2007 m. vasario 28 d. Europos bendrijos ir Maroko žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo (toliau – „susitarimas“), esančio 1996 m. vasario 26 d. Europos ir Viduržemio jūros valstybių susitarimo, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės asociacija (toliau – „asociacijos susitarimas“) dalimi, dalis. Juo prisidedama prie bendrųjų asociacijos susitarimo tikslų įgyvendinimo ir siekiama užtikrinti žuvininkystės išteklių gyvybingumą ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu aspektais.

Šis protokolas įgyvendinamas pagal asociacijos susitarimo 1 straipsnį dėl dialogo ir bendradarbiavimo plėtros ir to paties susitarimo 2 straipsnį dėl demokratinių principų ir pamatinių žmogaus teisių nepažeidimo.

2 straipsnis

Taikymo laikotarpis, trukmė ir žvejybos galimybės

Susitarimo 5 straipsnyje numatytos žvejybos galimybės 4 metų laikotarpiui nuo taikymo pradžios yra nustatytos prie šio protokolo pridėtoje lentelėje.

1 dalis yra taikoma nepažeidžiant šio protokolo 4 ir 5 straipsnių nuostatų.

Taikant susitarimo 6 straipsnį, su Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai gali žvejoti Maroko žvejybos zonose tik turėdami žvejybos licenciją, išduotą laikantis šio protokolo ir sąlygų, nustatytų šio protokolo priede.

3 straipsnis

Finansinis įnašas

1.   Bendra numatoma metinė protokolo vertė yra 40 000 000 EUR už 2 straipsnyje numatytą laikotarpį. Iš šios bendros sumos:

a)

Susitarimo 7 straipsnyje numatytas finansinis įnašas 30 000 000 EUR paskirstomas taip:

i)

16 000 000 EUR – finansinei kompensacijai už naudojimąsi ištekliais;

ii)

14 000 000 EUR – Maroko žuvininkystės sektoriaus politikos paramai;

b)

10 000 000 atitinka laivų savininkų mokamus mokesčius už žvejybos licencijas, išduotas taikant susitarimo 6 straipsnį ir laikantis šio protokolo priedo I skyriaus D ir E punkto sąlygų.

2.   1 dalis yra taikoma, atsižvelgiant į šio protokolo 4, 5, 6 ir 8 straipsnių nuostatas.

3.   Nepažeidžiant 6 straipsnio 9 dalies nuostatų, 1 dalies a punkte numatytą finansinį įnašą pirmaisiais metais ES sumoka ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio protokolo taikymo dienos, o vėlesniais metais – ne vėliau kaip protokolo įsigaliojimo metinių dieną.

4.   1 dalies a punkte numatytas finansinis įnašas pervedamas vyriausiajam Maroko Karalystės iždininkui į atidarytą Maroko Karalystės iždo sąskaitą, kurios rekvizitus praneša Maroko valdžios institucijos.

5.   Nepažeidžiant šio protokolo 6 straipsnio nuostatų, šio įnašo paskirstymas yra išskirtinė Maroko kompetencija.

4 straipsnis

Mokslinės srities ir eksperimentinės žvejybos koordinavimas

1.   Pagal susitarimo 4 straipsnio 1 dalį šalys įsipareigoja užtikrinti reguliariai ir esant reikalui rengti mokslinius susitikimus, siekdamos išnagrinėti šio protokolo valdymu ir technine priežiūra besirūpinančio jungtinio komiteto iškeltus mokslinio pobūdžio klausimus. Mokslinių susitikimų įgaliojimus, sudėtį ir veikimą nustato susitarimo 10 straipsnyje numatytas jungtinis komitetas.

2.   Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žuvininkystę Maroko žvejybos zonose, remdamosi tuose vandenyse žvejojančių įvairių laivynų laivų tarpusavio nediskriminavimo principu.

3.   Pagal susitarimo 4 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdamos į mokslinio komiteto susitikimų išvadas, abi šalys tariasi susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete ir, jei reikia, abipusiu susitarimu imasi priemonių, užtikrinančių tvarų žuvininkystės išteklių valdymą.

4.   Siekiant tyrinėti ir tobulinti mokslines žinias, jungtinio komiteto prašymu Maroko žvejybos zonoje gali būti vykdoma eksperimentinė žvejyba. Eksperimentinės žvejybos taisyklės bus nustatytos remiantis šio protokolo priedo IV skyriaus nuostatomis.

5 straipsnis

Žvejybos galimybių persvarstymas

1.   2 straipsnyje numatytos žvejybos galimybės gali būti persvarstomos bendru sutarimu jungtiniame komitete, jei tokiu persvarstymu siekiama tvaraus Maroko žuvininkystės išteklių valdymo.

2.   Padidinus žvejybos galimybes, proporcingai ir pro rata temporis padidinamas 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje numatytas finansinis įnašas. Tačiau po padidinimo bendra ES mokamo finansinio įnašo suma negali būti daugiau nei du kartus didesnė už 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytąją. Jei šalys susitaria sumažinti 2 straipsnyje nustatytas žvejybos galimybes, proporcingai ir pro rata temporis sumažinamas ir finansinis įnašas.

3.   Šalių sutarimu žvejybos galimybių paskirstymas įvairių kategorijų laivams gali taip pat būti persvarstytas iš naujo, laikantis išteklių, kuriuos toks persvarstymas paveiktų, tvarumo sąlygų. Šalys susitaria dėl finansinio įnašo koregavimo, jei perskirsčius žvejybos galimybes jo reikia.

6 straipsnis

Parama Maroko žuvininkystės sektoriaus politikai

1.   Šio protokolo 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje numatytas finansinis įnašas skirtas Maroko žuvininkystės sektoriaus politikai plėtoti ir įgyvendinti pagal žuvininkystės sektoriaus plėtros „Halieutis“ strategiją.

2.   Marokas paskirsto ir administruoja šį įnašą remdamasis abiejų šalių jungtiniame komitete bendrai nustatytais siektinais tikslais ir su jais susijusiomis metinėmis ir daugiametėmis programomis ir laikydamasis žuvininkystės sektoriaus plėtros strategijos „Halieutis“ bei vertindamas laukiamą vykdytinų projektų poveikį.

3.   Pirmaisiais protokolo taikymo metais Marokas Sąjungai praneša apie 1 dalyje numatyto įnašo paskirstymą, kai jungtiniame komitete patvirtinamos gairės, tikslai, vertinimo kriterijai ir rodikliai. Kiekvienais paskesniais metais Marokas Sąjungai apie tokį paskirstymą praneša ne vėliau kaip prieš tai einančių metų rugsėjo 30 d.

4.   Bet kokį šių gairių, tikslų ir šių vertinimo kriterijų ir rodiklių pakeitimą abi šalys tvirtina jungtiniame komitete.

5.   Marokas jungtiniam komitetui nagrinėti pateiks naudojant šiame protokole numatytą paramą sektoriui įgyvendinamų projektų įgyvendinimo būklės ataskaitą.

6.   Atsižvelgdamas į projektų pobūdį ir įgyvendinimo trukmę Marokas jungtiniam komitetui pateiks naudojant šiame protokole numatytą paramą sektoriui jau įgyvendintų projektų įgyvendinimo ataskaitą kartu su laukiamu tokių projektų ekonominiu ir socialiniu poveikiu, ypač susijusiu su darbo vietomis ir investicijomis; taip pat su bet kokiu kiekybišku atliktos veiklos poveikiu bei jos geografiniu pasiskirstymu. Tokie duomenys bus parengti vadovaujantis jungtiniame komitete išsamiau nustatytinais rodikliais.

7.   Be to, Marokas prieš pasibaigiant protokolo galiojimui pateiks galutinę šiame protokole numatytos paramos sektoriui panaudojimo ataskaitą, į kurią bus įtraukta ankstesnėse dalyse minima informacija.

8.   Jei reikės, pasibaigus protokolo galiojimui ir, jei taikoma, jo galiojimo sustabdymo laikotarpiu abi šalys, remdamosi šiame protokole numatytomis sąlygomis, toliau stebės, kaip panaudojama parama sektoriui.

9.   Finansinis protokolo 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje numatytas paramos sektoriui įnašas mokamas dalimis remiantis pagrįstomis paramos sektoriui įgyvendinimo rezultatų analizėmis ir programose nustatytais poreikiais.

10.   Jungtiniame komitete bus nustatyta operacinė įgyvendinimo sistema.

7 straipsnis

Ekonominė ES ūkinės veiklos vykdytojų integracija į Maroko žuvininkystės sektorių

Remdamosi galiojančiais teisės aktais ir reglamentais, abi šalys skatina ekonominės veiklos vykdytojus užmegzti ryšius ir remia jų bendradarbiavimą šiose srityse:

pramonės, susijusios su žuvininkyste, visų pirma laivų statyba ir taisymu, žvejybos įrangos ir įrankių gamyba, plėtra,

mainų apie profesines žinias intensyvinimas ir kadrų ruošimas jūrinei žuvininkystei,

prekyba žuvininkystės produktais,

rinkodara,

akvakultūra.

8 straipsnis

Protokolo taikymo sustabdymas dėl aiškinimo ar taikymo ginčų

1.   Šalių ginčai dėl šio protokolo nuostatų aiškinimo ir atitinkamo taikymo sprendžiami šalims konsultuojantis susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete; jei būtina, šaukiamas neeilinis posėdis.

2.   Protokolo taikymas gali būti sustabdytas bet kurios šalies iniciatyva, kai tarp šalių yra kilęs rimtas ginčas, o konsultuojantis jungtiniame komitete pagal 1 dalį nebuvo pasiekta jo draugiško sprendimo.

3.   Norėdama sustabdyti protokolo taikymą, suinteresuotoji šalis raštu praneša apie savo ketinimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki dienos, kurią šis sustabdymas turėtų įsigalioti.

4.   Jei įgyvendinimas sustabdomas, šalys ir toliau tariasi siekdamos draugiškai išspręsti ginčą. Kai ginčas išsprendžiamas, protokolas taikomas toliau. Finansinio įnašo dalis sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

9 straipsnis

Techninio pobūdžio prievolių nesilaikymas

Remdamasis protokolo ir galiojančių teisės aktų nuostatomis Marokas pasilieka teisę taikyti prieduose numatytas nuobaudas už protokolo nuostatų ir prievolių nesilaikymą.

10 straipsnis

Elektroniniai duomenų mainai

Marokas ir ES įsipareigoja artimiausiu metu įdiegti informacines sistemas, skirtas elektroniniu būdu keistis su protokolo techniniu administravimu susijusiais duomenimis ir dokumentais – duomenimis apie sužvejotą kiekį, laivų VMS pozicija ir pranešimais apie įplaukimą ir išplaukimą.

11 straipsnis

Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

Laivų, kuriems taikomas šis protokolas ir jo priedas, veiklą, ypač perkrovimą, naudojimąsi uosto paslaugomis, atsargų pirkimą ir kt. reglamentuoja Maroke galiojantys įstatymai.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis protokolas ir jo priedas įsigalioja nuo šalių pranešimo viena kitai apie šiam tikslui skirtų atitinkamų vidaus procedūrų baigimą dienos.

Žvejybos galimybės

Smulkioji žvejyba

Priedugnio žvejyba

Pramoninė pelaginė žvejyba

Pramoninė pelaginė žvejyba ne šaldikliais

Pelaginė žvejyba šiaurėje: gaubiamieji tinklai

Smulkioji žvejyba pietuose: meškerės ir ūdos

Smulkioji žvejyba šiaurėje: dugninės ūdos

Smulkioji tunų žvejyba: ūdos

Dugninės ūdos ir dugniniai tralai

Pelaginiai ar pusiau pelaginiai tralai

Pelaginiai ar pusiau pelaginiai tralai

 

 

 

 

 

Ištekliai C

Kvota:

80 000 tonų

20 laivų

10 laivų

35 laivai

27 laivai

16 laivų

18 laivų

Съставено в Брюксел на осемнадесети ноември две хиляди и тринадесета година.

Hecho en Bruselas, el dieciocho de noviembre de dos mil trece.

V Bruselu dne osmnáctého listopadu dva tisíce třináct.

Udfærdiget i Bruxelles den attende november to tusind og tretten.

Geschehen zu Brüssel am achtzehnten November zweitausenddreizehn.

Kahe tuhande kolmeteistkümnenda aasta novembrikuu kaheksateistkümnendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις δέκα οκτώ Νοεμβρίου δύο χιλιάδες δεκατρία.

Done at Brussels on the eighteenth day of November in the year two thousand and thirteen.

Fait à Bruxelles, le dix-huit novembre deux mille treize.

Sastavljeno u Bruxellesu osamnaestog studenoga dvije tisuće trinaeste.

Fatto a Bruxelles, addì diciotto novembre duemilatredici.

Briselē, divi tūkstoši trīspadsmitā gada astoņpadsmitajā novembrī.

Priimta du tūkstančiai tryliktų metų lapkričio aštuonioliktą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenharmadik év november havának tizennyolcadik napján.

Magħmul fi Brussell, fit-tmintax-il jum ta’ Novembru tas-sena elfejn u tlettax.

Gedaan te Brussel, de achttiende november tweeduizend dertien.

Sporządzono w Brukseli dnia osiemnastego listopada roku dwa tysiące trzynastego.

Feito em Bruxelas, em dezoito de novembro de dois mil e treze.

Întocmit la Bruxelles la optsprezece noiembrie două mii treisprezece.

V Bruseli osemnásteho novembra dvetisíctrinásť.

V Bruslju, dne osemnajstega novembra leta dva tisoč trinajst.

Tehty Brysselissä kahdeksantenatoista päivänä marraskuuta vuonna kaksituhattakolmetoista.

Som skedde i Bryssel den artonde november tjugohundratretton.

Image

За Европейския съюз

Por la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

Image

За Кралство Мароко

Por el Reino de Marruecos

Za Marocké království

For Kongeriget Marokko

Für das Königreich Marokko

Maroko Kuningriigi nimel

Για τo Βασιλείου του Μαρόκου

For the Kingdom of Marocco

Pour le Royaume du Maroc

Za Kraljevinu Maroko

Per il Regno de Marocco

Marokas Karalistes vārdā –

Maroko Karalystės vardu

A Marokkói Királyság részéről

Għar-Renju tal-Marokk

Voor het Koninkrijk Marokko

W imieniu Królestwa Marokańskiego

Pelo Reino de Marrocos

Pentru Regatul Maroc

Za Marocké král'ovstvo

Za Kraljevino Maroko

Marokon kuningaskunnan puolesta

För Konungariket Marocko

Image

Image


PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLĄ MAROKO ŽVEJYBOS ZONOJE REGLAMENTUOJANČIOS SĄLYGOS

I   SKYRIUS

LICENCIJŲ PARAIŠKOMS IR LICENCIJŲ IŠDAVIMUI TAIKOMA TVARKA

A.   Licencijų paraiškos

1.

Žvejybos Maroko žvejybos zonoje licencija gali būti išduota tik reikalavimus atitinkantiems laivams.

2.

Laivas atitinka reikalavimus, jei laivo savininkui, jo kapitonui arba pačiam laivui Maroke nėra uždrausta žvejoti; laivas neturi būti teisiškai įtrauktas į NNN žvejybos laivų registrą.

3.

Jie neturi būti padarę pažeidimų Maroko institucijų atžvilgiu, t. y. turi būti atlikę visas ankstesnes savo prievoles, susijusias su žvejyba Maroke pagal susitarimus, sudarytus su ES.

4.

Ne vėliau kaip likus 20 dienų iki prašomų licencijų galiojimo pradžios, kompetentingos ES institucijos (Komisija) pateikia Žemės ūkio ir jūrų žuvininkystės ministerijai – Jūrų žuvinininkystės departamentui (Departamentui) laivų, kurie prašo vykdyti žvejybą laikantis prie protokolo pridedamose techninėse bylose numatytų apribojimų, sąrašą. Sąrašas perduodamas elektroniniu būdu ir taikant formatą, derantį su Departamente naudojama programine įranga.

Šiuose sąrašuose nurodoma, atskirai pagal žvejybos kategoriją ir zoną, laivų skaičius ir pagrindiniai kiekvieno laivo duomenys bei įmokų suma, suskirstyta antraštinėmis dalimis bei žvejybos įrankis (-iai), kurie bus naudojami aptariamu laikotarpiu.

Kategorijos „pramoninė pelaginė žvejyba“ atveju sąraše taip pat bus nurodyta kiekvieno laivo prašoma kvota tonomis naudojant mėnesines prognozes. Jei einamuoju mėnesiu sužvejotas kiekis pasieks mėnesinių prognozių kvotą prieš pasibaigiant tam mėnesiui, laivo savininkas, Komisijai tarpininkaujant, Departamentui galės pateikti mėnesinių sužvejojimo prognozių koregavimą ir prašymą padidinti tokią mėnesinę sužvejojimo prognozę.

Jei einamuoju mėnesiu sužvejotas kiekis nesiekia laivo mėnesinės prognozės kvotos, atitinkama kvotos ar įmokos dalis bus skirta ateinančiam mėnesiui.

5.

Individualios licencijų paraiškos, suskirstytos pagal žvejybos kategorijas, pateikamos Departamentui kartu su 4 ir 5 punktuose minimais sąrašais ir naudojant 1 priedėlyje esančią formą.

6.

Prie licencijos paraiškos pridedami tokie dokumentai:

valstybės narės, su kurios vėliava plaukiojama, tinkamai patvirtintos laivo talpos pažymos kopija,

patvirtinta, spalvota neseniai daryta šoninė laivo nuotrauka, kuriame matyti jo dabartinė būklė. Nuotraukos formatas yra ne mažesnis kaip 15 cm × 10 cm,

įrodymas, kad sumokėti mokesčiai už žvejybos licencijas, kiti mokesčiai ir su stebėtojais susijusios išlaidos. Kategorijos „pramoninė pelaginė žvejyba“ atveju mokesčių sumokėjimo įrodymas pateikiamas iki mėnesio, kurį leistinoje žvejybos zonoje bus vykdoma veikla, kaip numatyta atitinkamoje techninių duomenų lentelėje, 1 dienos,

kiti dokumentai arba pažymėjimai, kurių reikalaujama remiantis specialiomis nuostatomis, pagal šį protokolą taikytinomis atitinkamo tipo laivams.

7.

Atnaujinant licencijos pagal šį protokolą galiojimą vėlesniais metais laivams, kurių techninės savybės nepasikeitė, pateikiama atnaujinimo paraiška ir įrodymas, kad sumokėti mokesčiai už žvejybos licencijas, kiti mokesčiai ir su stebėtojais susijusios išlaidos.

8.

Licencijos paraiškos formos bei visi 6 punkte minimi dokumentai su nurodyta informacija, reikalinga žvejybos licencijai išduoti, gali būti perduodami elektroniniu būdu ir taikant formatą, derantį su Departamente naudojama programine įranga.

B.   Licencijų išdavimas

1.

Žvejybos licencijas Departamentas Komisijai išduoda tarpininkaujant Europos Sąjungos delegacijai (Delegacijai) Maroke visiems laivams per 15 dienų nuo tos dienos, kai gauna visus 6 punkte nurodytus dokumentus. Esant reikalui, Departamentas Komisijai nurodo priežastis, dėl kurių licenciją išduoti atsisakyta.

2.

Žvejybos licencijos rengiamos pagal prie protokolo pridėtose techninėse bylose esančią informaciją, visų pirma pažymint žvejybos zoną, atstumą nuo kranto, duomenis apie buvimo vietą ir jos nuolatinį nustatymą naudojant pranešimus per palydovą (VMS švyturio koordinatės), leidžiamus naudoti įrankius, pagrindines rūšis, leidžiamus tinklo akučių dydžius, leidžiamą sužvejoti priegaudą, o kategorijos „pramoninė pelaginė žvejyba“ atveju – laivo mėnesinės prognozės kvotas. Mėnesinė sužvejojimo prognozės kvota gali būti padidinta, neviršijant atitinkamoje techninių duomenų byloje nustatytų ribų.

3.

Žvejybos licencijos išduodamos tik laivams, atlikusiems visus atitinkamus administracinius formalumus.

4.

Šalys susitaria skatinti elektroninės licencijų sistemos įdiegimą.

C.   Licencijų galiojimas ir panaudojimas

1.

Licencijos galiojimo laikotarpiai atitinka kalendorinius metus, išskyrus pirmąjį laikotarpį, prasidedantį taikymo dieną ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., ir paskutinįjį laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį pasibaigus protokolo galiojimui.

2.

Žvejybos licencija galioja tik tuo laikotarpiu, už kurį sumokėtas mokestis, tik toje žvejybos zonoje ir tik tiems žvejybos įrankiams bei kategorijai, kurie nurodyti licencijoje.

3.

Žvejybos licencija išduodama konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiama. Tačiau įrodytu force majeure atveju (pvz., laivo praradimas ar ilgalaikis nenaudojimas dėl rimto techninio gedimo, kurį tinkamai konstatuoja vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos) ir Europos Sąjungos prašant, laivo licencija kuo skubiau pakeičiama licencija kitam laivui, priklausančiam tai pačiai žvejybos kategorijai, neviršijant sugedusio laivo talpos.

4.

Sugedusio laivo savininkas arba jo atstovas grąžina nebegaliojančią licenciją Departamentui.

5.

Žvejybos licencija turi būti laive ir kontrolės atveju pateikta įgaliotiems valdžios atstovams.

6.

Žvejybos licencijos galioja vienerius kalendorinius metus, pusmetį arba ketvirtį. Pusmetis reiškia vieną šešių mėnesių laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. arba liepos 1 d., išskyrus pirmąjį ir paskutinįjį protokolo laikotarpius. Ketvirtis reiškia vieną trijų mėnesių laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d., balandžio 1 d., liepos 1 d. arba spalio 1 d., išskyrus pirmąjį ir paskutinįjį protokolo laikotarpius.

D.   Mokesčiai už žvejybos licencijas ir kiti mokesčiai

1.

Metiniai mokesčiai už žvejybos licencijas nustatomi galiojančiais Maroko įstatymais.

2.

Mokesčiai už licencijas apima kalendorinius metus, kuriais išduodama licencija, ir sumokami pateikiant pirmąjį licencijos einamiesiems metams prašymą. Į šių licencijų mokesčių sumas yra įtraukti visi susiję mokesčiai, išskyrus uosto mokesčius ar mokesčius už paslaugas.

3.

Be žvejybos licencijų mokesčių, dar yra priskaičiuojami mokesčiai kiekvienam laivui remiantis prie protokolo pridėtose techninėse bylose nustatytais mokesčiais.

4.

Mokestis apskaičiuojamas proporcingai pagal faktinį žvejybos licencijos galiojimo laikotarpį, atsižvelgiant į galimus biologinio atsikūrimo laikotarpius.

5.

Apie bet kokį su žvejybos licencijomis susijusių įstatymų pakeitimą Komisijai pranešama ne vėliau kaip likus dviems mėnesiams iki pakeitimo įsigaliojimo.

E.   Mokėjimo taisyklės

Mokesčiai už žvejybos licencijas, kiti mokesčiai ir su stebėtojais susijusios išlaidos mokamos Žemės ūkio ir jūrų žuvininkystės ministerijos iždininkui prieš išduodant licencijas į banko sąskaitą, atidarytą Bank Al Maghrib Maroke. Sąskaitos numeris – 0018100078000 20110750201.

Mokesčių mokėjimas už paskirtas kvotas kategorijos „pramoninė pelaginė žvejyba“ tralerių atveju:

mokestis už laivo savininko prašomą mėnesinę sužvejojimo prognozės kvotą mokamas prieš pradedant žvejybos veiklą, t. y. kiekvieno mėnesio 1 dieną,

padidinus mėnesinę sužvejojimo prognozės kvotą, kaip numatyta I skyriaus A dalies 4 punkte, padidinimą atitinkantis mokestis Maroko valdžios institucijoms turi būti sumokėtas prieš tęsiant žvejybos veiklą,

viršijus mėnesinę sužvejojimo prognozės kvotą ir jos galimą padidinimą, tokį viršijimą atitinkanti mokesčio suma bus dauginama iš 3. Mėnesinis likutis, apskaičiuotas pagal faktinį sužvejotą kiekį, mokamas per du mėnesius po mėnesio, kurį tas kiekis buvo sužvejotas.

II   SKYRIUS

NUOSTATOS, TAIKOMOS TUNŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS

1.

Mokestis už Maroko žvejybos rajone sugautų žuvų toną yra 35 EUR.

2.

Licencijos išduodamos vieneriems kalendoriniams metams, sumokėjus 7 000 EUR dydžio avansą už vieną laivą.

3.

Avansas apskaičiuojamas proporcingai licencijos galiojimui.

4.

Laivų, turinčių licencijas toli migruojančių rūšių žuvims žvejoti, kapitonai privalo pildyti laivo žurnalą pagal šio priedo 6 priedėlyje nustatytą modelį.

5.

Jie taip pat turi pateikti minėto žurnalo kopiją savo kompetentingoms institucijoms ne vėliau, kaip praėjus 15 dienų po iškrovimo. Šios institucijos kopijas nedelsdamos perduoda Komisijai, kuri jas perduoda Departamentui.

6.

Komisija, remdamasi laivų savininkų parengtomis ir valstybių narių bei Maroko kompetentingų mokslo institutų IRD (Institut de Recherche pour le Développement), IEO (Instituto Español de Oceanografía), IPMA (Instituto Português do Mar e da Atmosfera) ir INRH (Institut National de Recherche Halieutique) patikrintomis sužvejotų žuvų kiekio deklaracijomis, iki balandžio 30 d. Departamentui pateikia už praėjusius prekybos metus mokėtinų sumų ataskaitą.

7.

Paskutiniaisiais protokolo galiojimo metais mokėtinų sumų ataskaita už praėjusius metus pranešama per 4 mėnesius po protokolo galiojimo pabaigos.

8.

Galutinė ataskaita perduodama atitinkamiems laivų savininkams, kurie po pranešimo apie Departamento patvirtintas sumas gavimo turi per 30 dienų atsiskaityti. Vyriausiajam Maroko iždininkui skirto pavedimo, atlikto laivo savininko eurais į sąskaitą, nurodytą I skyriaus E dalyje, įrodymą Komisija nusiunčia Departamentui ne vėliau kaip per pusantro mėnesio nuo minėto pranešimo gavimo.

9.

Jeigu ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už prieš tai nurodytą avansą, likutis negrąžinamas.

10.

Laivų savininkai imasi visų priemonių užtikrinti, kad laivo žurnalo kopijos būtų perduotos ir galimi papildomi mokėjimai atlikti per 5 ir 8 punktuose nurodytus terminus.

11.

Nesilaikant 5 ir 8 punktuose nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles.

III   SKYRIUS

ŽVEJYBOS ZONOS

Marokas, prieš imant taikyti protokolą, Europos Sąjungai perduoda savo bazinių linijų ir žvejybos zonų bei visų jose esančių zonų, kuriose žvejoti draudžiama, išskyrus Maroko Viduržemio jūros zoną, esančią į rytus nuo 35°47′18″N – 5°55′33″W (Spartelio kyšulys), kuriai šis protokolas netaikomas, geografines koordinates.

Žvejybos zonos kiekvienai žvejybos kategorijai Maroko Atlanto vandenyno rajone yra nustatytos techninėse bylose (2 priedėlis).

IV   SKYRIUS

IŠSAMIOS EKSPERIMENTINĖS ŽVEJYBOS TAISYKLĖS

Abi šalys bendrai nusprendžia: i) kurie Europos ūkinės veiklos vykdytojai vykdys eksperimentinę žvejybą; ii) koks laikotarpis yra labiausiai tinkamas ir iii) kokios yra taikytinos sąlygos. Siekiant palengvinti tiriamąjį laivų darbą, Departamentas perduoda turimą mokslinę informaciją ir kitus pagrindinius duomenis. Abi šalys susitaria dėl mokslinio protokolo, kuris bus taikomas eksperimentinei žvejybai ir perduotas atitinkamiems ūkinės veiklos vykdytojams.

Į veiklą (koordinavimą ir dialogą dėl eksperimentinės žvejybos įgyvendinimo sąlygų) intensyviai įtraukiamas Maroko žvejybos sektorius.

Tokios žvejybos laikotarpis yra ne daugiau kaip šeši mėnesiai ir ne mažiau kaip trys mėnesiai, nebent abi šalys bendru susitarimu nustato kitaip.

Komisija perduoda Maroko valdžios institucijoms eksperimentinės žvejybos licencijų paraiškas. Ji taip pat pateikia techninę bylą, kurioje nurodoma:

techninės laivo charakteristikos,

laivo pareigūnų kompetencijos lygis žvejybos srityje,

pasiūlymas dėl reiso techninių detalių (trukmė, žvejybos įrankiai, tyrinėjimo rajonas, ir pan.);

finansavimo forma.

Jei mano esant reikalinga, Departamentas organizuoja dialogą su Komisija ir atitinkamais laivų savininkais techninėms ir finansinėms detalėms aptarti.

Prieš pradėdamas eksperimentinės žvejybos reisą, Europos Sąjungos laivas turi atplaukti į Maroko uostą ir būti patikrintas, kaip numatyta šio priedo IX skyriaus 1.1 ir 1.2 punktuose.

Prieš prasidedant reisui, laivų savininkai Departamentui ir Komisijai pateikia:

laive jau esančių sužvejotų žuvų kiekio deklaraciją,

žvejybos įrankių, kurie bus naudojami reiso metu, technines charakteristikas,

garantiją, kad jie atitinka žvejybą reglamentuojančių Maroko teisės aktų reikalavimus.

Reiso jūroje metu atitinkami laivų savininkai:

perduoda Departamentui ir Komisijai savaitinę žuvų, sužvejotų kiekvieną dieną ir per kiekvieną tinklo užmetimą, kiekio ataskaitą, nurodydami techninius reiso duomenis (padėtis, gylis, diena ir valanda, kiekis, kitos pastabos ar komentarai),

naudodamiesi VMS nurodo laivo padėtį, greitį, kursą,

rūpinasi, kad laive būtų Maroko pilietybę turintis mokslinis stebėtojas arba Maroko valdžios institucijų paskirtas stebėtojas. Stebėtojo užduotis – rinkti mokslinę informaciją apie sužvejotų žuvų kiekį ir imti jo mėginius. Stebėtojas prilyginamas laivo pareigūnui, laivo savininkas padengia jo buvimo laive išlaidas. Sprendimas dėl stebėtojo buvimo laive trukmės, įlaipinimo į laivą uosto ir išlaipinimo iš laivo uosto priimamas kartu su Maroko valdžios institucijomis. Jei šalys nesusitaria kitaip, laivas neprivalo grįžti į uostą dažniau kaip vieną kartą per du mėnesius,

pristato laivą patikrinimui prieš jam išplaukiant iš Maroko žvejybos zonos, jei to reikalauja Maroko valdžios atstovai,

laikosi žvejybą reglamentuojančių Maroko teisės aktų.

Žuvys, sužvejotos mokslinio reiso metu (įskaitant priegaudą), yra laivo savininko nuosavybė, jei tai neprieštarauja atitinkamiems jungtinio komiteto sprendimams ir mokslinio protokolo nuostatoms.

Departamentas paskiria kontaktinį asmenį, atsakingą už visų nenumatytų problemų, galinčių būti kliūtimi eksperimentinei žvejybai, sprendimą.

V   SKYRIUS

ES ŽVEJYBOS LAIVŲ, PAGAL ŠĮ SUSITARIMĄ ŽVEJOJANČIŲ MAROKO ŽVEJYBOS ZONOSE, STEBĖJIMO NAUDOJANT PALYDOVINĮ RYŠĮ NUOSTATOS

Bendrosios nuostatos

1.

Europos Sąjungos laivams, vykdantiems ar ketinantiems vykdyti žvejybos veiklą pagal šį protokolą Maroko žvejybos zonose, taikomi Maroko teisės aktai, reglamentuojantys buvimo vietos ir jos nustatymo per palydovą įrenginių veikimą. Vėliavos valstybė narė prižiūrės, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai tokių teisės aktų laikytųsi.

2.

Tam, kad būtų galima stebėti laivus per palydovą, Maroko valdžios institucijos ES perduoda Maroko žvejybos zonų bei visų kitų zonų, kuriose žvejoti draudžiama, koordinates (platumų ir ilgumų):

i)

Departamentas tokią informaciją Komisijai perduos prieš pradedant šį protokolą taikyti;

ii)

Ši informacija perduofdama skaitmeniniu formatu, naudojant dešimtainį Š/P DD.ddd formatą (WGS84);

iii)

Jei vėliau šie duomenys pasikeičia, apie pakeitimus nedelsiant pranešama.

3.

Vėliavos valstybė ir Marokas paskiria savo VMS korespondentus, per juos palaikomas ryšys:

i)

Valstybės narės ir Maroko žvejybos stebėsenos centrai (ŽSC) prieš pradedant taikyti protokolą pasikeičia atitinkamų VMS korespondentų duomenimis (pavardėmis, adresais, telefonais, teleksais, el. pašto adresais);

ii)

Jei vėliau VMS korespondento duomenys pasikeičia, apie pakeitimus nedelsiant pranešama.

VMS duomenys

4.

Laivo buvimo vieta nustatoma ne didesne kaip 100 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu.

5.

Jei laivas, kuris žvejoja pagal susitarimą ir kuris pagal šį protokolą yra stebimas per palydovų sistemą, įplaukia į Maroko žvejybos zonas, valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, ŽSC Maroko ŽSC iš karto perduoda atitinkamas jo buvimo vietos ataskaitas. Šie pranešimai perduodami taip:

i)

elektroniniu būdu, naudojant saugų protokolą;

ii)

kas 2 val. ar dažniau;

iii)

3 priedėlyje nurodytu formatu;

iv)

kaip buvimo vietos ataskaitos.

6.

Be to, VMS buvimo vietos žymimos taip:

i)

pirmoji buvimo vieta, užregistruota įplaukus į Maroko žvejybos zoną, žymima kodu „ENT“;

ii)

visos vėlesnės buvimo vietos žimimos kodu „POS“;

iii)

pirmoji buvimo vieta, užregistruota išplaukus iš Maroko žvejybos zonos, žymima kodu „EXI“;

iv)

rankiniu būdu pagal 13 punktą perduotos buvimo vietos žymimos kodu „MAN“.

7.

Palydovinės stebėsenos sistemos įranga ir programinė įranga turi būti:

i)

patikimos, t. y. jos turi būti apsaugotos nuo buvimo vietos koordinačių klastojimo ir manipuliacijų rankiniu būdu;

ii)

visiškai automatizuotos ir nuolat veikiančios, nepriklausomai nuo aplinkos ar klimato sąlygų;

8.

Draudžiama laive esančią ir duomenims perduoti skirtą nuolatinio vietos nustatymo sistemos palydovinę įrangą perkelti, išjungti, sunaikinti, sugadinti, padaryti neveikiančią ar tyčia pakeisti, pakoreguoti ar suklastoti sistemos perduodamus ar užregistruotus duomenis.

9.

Laivų kapitonai nuolat užtikrina, kad:

i)

duomenys nebūtų pakeisti,

ii)

palydovinės stebėsenos sistemos antenos (-ų) niekas neužstoja;

iii)

nenutrūkęs palydovinės stebėsenos sistemos elektros maitinimas;

iv)

palydovinės stebėsenos sistema neišmontuota.

10.

Šalys susitaria gavusios prašymą keistis informacija apie stebėsenai naudojant palydovines sistemas skirtą įrangą, siekdamos patikrinti, kad visa įranga visiškai atitinka kitos šalies šių nuostatų tikslais keliamus reikalavimus ir siekdamos nustatyti galimus mainų protokolus tuo atveju, jei integruojamos funkcijos, leidžiančios perduoti sužvejojimų duomenis.

Techniniai trukdžiai arba laive esančios stebėsenai naudojant palydovų sistemą skirtos įrangos gedimas

11.

Jei kyla techninių trukdžių arba įvyksta žvejybos laive esančios stebėsenai naudojant palydovų sistemą skirtos įrangos gedimas, valstybė narė, su kurios vėliava laivas plaukioja, nedelsdama apie tai praneša Departamentui ir Komisijai.

12.

Sugedusi įranga turi būti pakeista kita ne vėliau kaip per 10 dienų nuo patvirtinimo apie gedimą. Šiam laikotarpiui praėjus, toks laivas turi palikti Maroko žvejybos zonas arba sugrįžti į vieną Maroko uostų remontui.

13.

Kol įranga nepakeista, laivo kapitonas kas 4 valandas bendrąją buvimo vietos ataskaitą siunčia rankiniu būdu naudodamas elektronines priemones, radiją ar faksą; į tokią ataskaitą įtraukiamos kapitono užregistruotos buvimo vietos ataskaitos, kaip nurodyta 5 punkte.

14.

Šie rankniu būdu siunčiami pranešimai perduodami vėliavos valstybės ŽSC, kuris nedelsdamas juos siunčia Maroko ŽSC.

VMS duomenų negavimas Maroko ŽSC

15.

Jei Maroko ŽSC nustato, kad valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, neteikia 5 punkte nurodytos informacijos, jis apie tai nedelsdamas praneša Komisijai ir vėliavos valstybei.

16.

Problemų turintis vėliavos valstybės ŽSC ir (arba) Maroko ŽSC turi nedelsdami pranešti apie bet kokius nesklandumus, susijusius su buvimo vietos pranešimų perdavimu ir priėmimu tarp ŽSC tam, kad būtų kuo greičiau rastas techninis sprendimas. Abu ŽSC apie tokį sprendimą praneša Komisijai.

17.

Visi per gedimo laiką neperduoti pranešimai turi būti perduoti, kai atstatomas atitinkamos vėliavos valstybės ŽSC ir Maroko ŽSC ryšys.

18.

Vėliavos valstybės ŽSC ir Maroko ŽSC prieš protokolui įsigaliojant susitaria dėl alternatyvių elektroninės komunikacijos priemonių, naudotinų VMS duomenims perduoti ŽSC gedimo atveju ir vienas kitam nedelsdami praneša apie bet kokį pasikeitimą.

19.

Vėliavos valstybių ŽSC ir Maroko ŽSC komunikacijos trikdžiai neturi daryti įtakos įprastai laivų žvejybos veiklai. Tačiau iškart turi būti naudojamas pagal 18 punktą nuspręstas perdavimo būdas.

20.

Marokas praneša savo kompetentingoms kontrolės institucijoms, kad ES laivai nebūtų laikomi pažeidėjais dėl VMS duomenų neperdavimo dėl vieno iš ŽSC gedimo. Marokas taip pat joms praneša apie pagal 18 punktą nuspręstą perdavimo būdą.

VMS duomenų apsauga

21.

Laikantis šių nuostatų kitai šaliai perduoti stebėsenos duomenys turi būti skirti išskirtinai Maroko institucijų atliekamai ES laivų, žvejojančių pagal šį susitarimą, kontrolei ir stebėsenai bei Maroko vykdomiems žvejybos valdymo ir planavimo tiriamiesiems darbams.

22.

Šie duomenys jokiu būdu negali būti perduoti trečiosioms šalims, nesvarbu, kokia būtų priežastis.

23.

Bet koks dėl šių nuostatų aiškinimo ar taikymo kylantis ginčas sprendžiamas šalims konsultuojantis tarpusavyje susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete, kuris priima sprendimą.

24.

Šalys susitaria, kad, esant reikalui, šios nuostatos gali būti persvarstytos susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete.

VI   SKYRIUS

SUŽVEJOTO KIEKIO DEKLARAVIMAS

1.   Laivo žurnalas

1.

Laivų kapitonai privalo naudoti specialiai Maroko žvejybos zonoje vykdomai žvejybai sukurtą laivo žurnalą, kurio modelis pateikiamas priedo 7 priedėlyje, ir jį pildyti remdamiesi to žurnalo pastabose esančiomis nuostatomis.

2.

Laivų savininkai turi pateikti minėto žurnalo kopiją savo kompetentingoms institucijoms ne vėliau, kaip praėjus 15 dienų po iškrovimo. Šios institucijos kopijas nedelsdamos perduoda Komisijai, kuri jas perduoda Departamentui.

3.

Jei laivų savininkai nesilaiko 1 ir 2 punktuose nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles. Apie tokį sprendimą nedelsiant pranešama Komisijai.

2.   Ketvirtinės sužvejoto kiekio deklaracijos

1.

Iki pasibaigiant trečiajam kiekvieno ketvirčio mėnesiui Komisija Departamentui praneša apie visų ES laivų per praėjusį ketvirtį sužvejotą kiekį; naudojami modeliai, pateikti šio priedo 8 ir 9 priedėliuose.

2.

Ši informacija teikiama atskirai apie kiekvieną mėnesį, žvejybos kategoriją, kiekvieną laivą ir pagal visas laivo žurnale pažymėtas rūšis.

3.

Ši informacija Departamentui teikiama kompiuterinės rinkmenos pavidalu, kurios formatas suderinamas su ministerijoje naudojama programine įranga.

3.   Duomenų patikimumas

1 ir 2 punktuose nurodytuose dokumentuose esanti informacija turi atspindėti faktinį sužvejotą kiekį, kad ja būtų galima remtis kaip vienu iš rodiklių, kuriais grindžiamas išteklių įvertinimas.

4.   Perėjimas prie elektroninės sistemos

Abi šalys nustatė protokolą, skirtą elektroniniams visų su kiekiu ir deklaracijomis susijusių duomenų mainams („Electronic Reporting System“), tai yra vadinamieji „ERS duomenys“. protokolas pateikiamas 11 priedėlyje. Abi šalys numato tokį protokolą taikyti ir pakeisti popierinę sužvejojimų kiekio deklaracijos versiją ERS duomenimis, kai tik Marokas įdiegs reikiamą įrangą ir programinę įrangą.

5.   Iškrovimas ne Maroke

Laivų savininkai turi pateikti pagal šį protokolą sužvejoto ir iškrauto kiekio deklaraciją savo kompetentingoms institucijoms ne vėliau, kaip praėjus 15 dienų po iškrovimo. Šios institucijos kopijas nedelsdamos perduoda Delegacijai, kuri užtikrina jų tolesnį perdavimą.

VII   SKYRIUS

MAROKO JŪREIVIŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

1.

Pagal šį susitarimą žvejybos licencijas gavę laivų savininkai visam jų buvimo Maroko žvejybos zonoje laikotarpiui darbui į laivą priima Maroko jūreivius, vadovaudamiesi 2 priedėlio techninėse bylose esančiomis nuostatomis.

2.

Laivų savininkai samdomus jūreivius renkasi iš oficialaus Jūreivystės mokyklos absolventų sąrašo, kurį Departamentas perduoda Komisijai, o pastaroji – atitinkamoms vėliavų valstybėms. Sąrašas atnaujinamas kiekvienų metų vasario 1 dieną. Iš minėtų absolventų laivų savininkai savo nuožiūra renkasi geriausias žinias ir tinkamiausią patirtį turinčius kandidatus.

3.

Maroko jūreivių darbo sutartys, kurių viena kopija perduodama sutarties šalims, sudaromos tarp laivo savininko atstovo (-ų) ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų ar jų atstovų, derinant su Maroko kompetentingomis valdžios institucijomis. Šios sutartys garantuoja jūrininkams socialinę apsaugą, įskaitant gyvybės draudimą ir draudimą nuo ligų bei nelaimingų atsitikimų.

4.

Laivo savininkas ar jo atstovas tarpininkaujant Delegacijai turi perduoti sutarties kopiją Departamentui, kai tik atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos minėtą sutartį patvirtina.

5.

Laivo savininkas ar jo atstovas tarpininkaujant Delegacijai Departamentui praneša į kiekvieną laivą priimtų Maroko jūreivių pavardes ir įguloje užimamas pareigas.

6.

Delegacija vasario 1 d. ir rugpjūčio 1 d. Departamentui perduoda pusmetinę suvestinę, kurioje nurodytas kiekvienas laivas ir į jį priimti Maroko jūreiviai bei jų duomenys.

7.

Į ES žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas ir realiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu bei diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

8.

Atlyginimą Maroko jūreiviams moka laivo savininkas. Atlyginimas yra nustatomas prieš išduodant licenciją laivo savininko arba jo atstovo ir atitinkamų Maroko jūreivių ar jų atstovų sutarimu. Tačiau Maroko jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės, nei Maroko laivų jūreiviams taikomos sąlygos, turi atitikti TDO standartus ir bet kokiu atveju būti ne žemesnės už TDO standartus.

9.

Jei vienas ar daugiau įdarbintų jūreivių neatvyksta į laivą nustatytą laivo išplaukimo valandą, laivui leidžiama išplaukti, prieš tai pranešus už įlaipinimą atsakingoms kompetentingoms uosto institucijoms apie nepakankamą jūreivių skaičių laive ir pataisius įgulos sąrašą. Minėtos institucijos informuoja Departamentą.

10.

Laivo savininkas privalo pasirūpinti, kad ne vėliau, kaip iki kito reiso pradžios jo laive būtų pagal šį susitarimą reikalaujamas jūreivių skaičius.

11.

Jei į laivą Maroko jūreiviai nepriimami dėl kokių nors kitų priežasčių, nei nurodytoji prieš tai esančiame punkte, atitinkamų Europos Sąjungos laivų savininkai privalo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius, mokėti nustatytą vienodo 20 EUR dydžio mokestį už vieną nepriimtą į darbą Maroko jūreivį ir už vieną dieną Maroko žvejybos zonoje.

12.

Šios lėšos yra skiriamos Maroko žvejams jūreiviams apmokyti ir yra pervedamos į banko sąskaitą Nr. 0018100078000 20110750201, atidarytą Bank Al Maghrib, Maroke.

13.

Išskyrus 9 punkte nurodytąjį atvejį, jei laivų savininkai sistemingai nesilaiko reikalavimo įdarbinti nustatytą Maroko jūreivių skaičių, žvejybos licencija automatiškai panaikinama, kol minėtasis reikalavimas yra įvykdomas. Apie tokį sprendimą nedelsiant pranešama Delegacijai.

VIII   SKYRIUS

ŽVEJYBOS PRIEŽIŪRA IR STEBĖSENA

A.   Žvejybos stebėsena

1.

Laivai, kuriems pagal šį protokolą leidžiama žvejoti Maroko žvejybos zonose, toliau nurodytomis sąlygomis į laivą priima Maroko stebėtojus.

1.1.

25 % didesnio nei 100 GT talpos leidimus turinčių laivų priima stebėtojus kiekvieną ketvirtį.

1.2.

Pramoninės pelaginės žvejybos laivai nuolat priima mokslinį stebėtoją visam jų veiklos Maroko žvejybos zonoje laikotarpiui.

1.3.

Kiti ES žvejybos laivai, kurių talpa yra mažesnė ar lygi 100 GT, bus stebimi ne daugiau kaip 10 reisų per metus ir pagal žvejybos kategoriją.

1.4.

Departamentas sudaro laivų, kuriems paskirtas stebėtojas, sąrašą ir paskirtų stebėtojų sąrašą. Šie sąrašai juos sudarius perduodami Delegacijai.

1.5.

Departamentas, išduodamas licenciją arba ne vėliau kaip likus 15 dienų iki stebėtojo atvykimo į laivą, atitinkamiems laivų savininkams per Delegaciją praneša paskirto stebėtojo laive pavardę.

2.

Stebėtojas pelaginės žvejybos traleriuose būna nuolat. Kitos žvejybos kategorijos laivuose stebėtojas būna vieno reiso metu.

3.

Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygos yra nustatomos bendru laivo savininko arba jo atstovo ir Maroko valdžios institucijų sutarimu.

4.

Stebėtojas į laivą įlipa laivo savininko pasirinktame uoste pirmojo reiso Maroko žvejybos zonoje pradžioje, po to, kai yra praneštas paskirtų laivų sąrašas.

5.

Ne vėliau kaip likus dviems savaitėms iki numatyto stebėtojų įlaipinimo, atitinkami laivų savininkai praneša apie Maroko uostus ir datas, kuriomis stebėtojai bus priimti į laivą.

6.

Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra Maroko stebėtojas, išplaukia iš Maroko žvejybos rajono, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau galėtų sugrįžti; jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas.

7.

Kai laivų savininkai nesilaiko savo įsipareigojimų ir dėl to stebėtojo kelionė tampa bereikalinga, laivo savininkas padengia tokios stebėtojo kelionės išlaidas ir už tas dienas, kai stebėtojas nedirba, moka jam tokio pat dydžio dienpinigius, kokie yra mokami jo laipsnio Maroko nacionaliniams valdininkams. Jei dėl laivo savininko kaltės stebėtoją vėluojama įsodinti į laivą, savininkas stebėtojui irgi moka prieš tai nurodytus dienpinigius.

Apie bet kokį su dienpinigiais susijusių taisyklių pakeitimą Delegacijai pranešama ne vėliau kaip likus dviems mėnesiams iki pakeitimo įsigaliojimo.

8.

Jei stebėtojas sutartu laiku neatvyksta į sutartą vietą ir nepasirodo dar 12 valandų nuo nustatyto laiko, laivo savininkas automatiškai atleidžiamas nuo įsipareigojimo paimti jį į laivą.

9.

Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Jis atlieka tokias užduotis:

9.1.

stebi laivo žvejybos veiklą;

9.2.

tikrina žvejybos operacijas vykdančio laivo buvimo vietą;

9.3.

atlieka biologinių bandinių ėmimo operacijas pagal mokslo programas;

9.4.

registruoja naudojamą žvejybos įrangą;

9.5.

tikrina į laivo žurnalą įrašytus Maroko žvejybos zonoje sužvejoto kiekio duomenis;

9.6.

tikrina priegaudos procentinę dalį ir įvertina išmetamą pardavimui tinkamų žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų kiekį;

9.7.

radijo bangomis arba faksu praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančio pagrindinio sužvejoto kiekio ir priegaudos dydį.

10.

Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

11.

Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis jo užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejyba, visų pirma, laivo žurnalu ir navigacijos knyga, leidžia patekti į laivo dalis, kurios galėtų jam palengvinti vykdyti savo užduotis.

12.

Būdamas laive, stebėtojas:

1.

privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog dėl jo priėmimo į laivą sąlygų ir buvimo laive nenutrūktų žvejybos operacijos ir nebūtų trukdoma jų vykdyti;

2.

privalo tausoti laive esantį turtą ir įrangą bei paisyti visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo.

13.

Stebėjimo laikotarpio pabaigoje ir prieš palikdami laivą stebėtojai rengia veiklos ataskaitą, kuri perduodama kompetentingoms Maroko valdžios institucijoms, o jos kopija – Delegacijai. Ataskaitą jis pasirašo stebint kapitonui, kuris gali pridėti jo manymu naudingų pastabų, arba pasirūpinti, kad tokios pastabos būtų pridėtos, ir po jomis pasirašo. Kai stebėtojas palieka laivą, jis palieka kapitonui ataskaitos kopiją.

14.

Laivo savininkas savo sąskaita užtikrina stebėtojų apgyvendinimo ir maitinimo laive sąlygas, kurios atitinka pareigūnams taikomas sąlygas, atsižvelgiant į laivo galimybes.

15.

Stebėtojo atlyginimą ir socialines įmokas moka kompetentingos Maroko institucijos.

16.

Siekiant atlyginti Maroko patirtas išlaidas dėl stebėtojų buvimo laive, numatoma mokėti vadinamą „stebėtojų mokestį“, kurio dydis yra 5,5 EUR per ketvirtį už kiekvieno Maroko žvejybos zonoje žvejojančio laivo vieną GT.

Šis mokestis mokamas vadovaujantis šio priedo I skyriaus E dalies taisyklėmis.

17.

Nesilaikant prieš tai esančiame 4 punkte nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles. Apie tokį sprendima nedelsiant pranešama Delegacijai.

B.   Bendros žvejybos priežiūros sistema

1.

Susitariančiosios šalys įgyvendina bendros žuvų iškrovimo kontrolės priežiūros ir stebėsenos sistemą, kad, siekiant užtikrinti šio protokolo nuostatų laikymąsi, būtų pagerintas kontrolės efektyvumas.

2.

Šalys parengia metinį bendrą priežiūros planą, apimantį visas šiame protokole numatytas žvejybos galimybes.

3.

Tam tikslui kiekvienos susitariančiosios šalies kompetentingos institucijos paskiria savo atstovą (pranešdamos jo vardą, pavardę kitai susitariančiajai šaliai), kuris dalyvauja vykdant iškrovimo kontrolę ir stebi kontrolės vykdymo aplinkybes.

4.

Maroko valdžios atstovas dalyvauja kaip stebėtojas, kai laivų, vykdžiusių veiklą Maroko žvejybos rajone, iškrovimą tikrina valstybių narių nacionalinės kontrolės institucijos.

5.

Jis lydi nacionalinius kontrolės valdininkus uoste ir laivuose, krantinėse, pirminio pardavimo vietose, žuvies pardavėjų parduotuvėse, sandėliuose šaldytuvuose ir kitose patalpose, kur žuvis patalpinama prieš jos pirminį pardavimą, ir turi teisę susipažinti su šių tikrinimų dokumentais.

6.

Maroko valdžios atstovas rengia ir pateikia ataskaitą apie kontrolę (-es), kuriose jis dalyvavo. Ataskaitos kopija pateikiama Delegacijai.

7.

Departamentas dėl dalyvavimo suplanuotose tikrinimo misijose iškrovimo uostuose susisiekia su Delegacija likus mėnesiui iki jų pradžios.

8.

Komisijai prašant, ES žuvininkystės inspektoriai kaip stebėtojai gali dalyvauti Maroko valdžios atstovų atliekamų ES laivų iškrovimo operacijų kontrolės Maroko uostuose metu.

9.

Praktinės šių operacijų taisyklės bus nustatytos bendru šalių kompetentingų valdžios institucijų sutarimu.

IX   SKYRIUS

KONTROLĖ

1.   Techniniai patikrinimai

1.1.

Vieną kartą per metus, taip pat pakeitus technines savybes ar paprašius pakeisti žvejybos kategoriją, kai imama naudoti kitokius žvejybos įrankius, turintys licenciją pagal šio protokolo nuostatas ES žvejybos laivai turi atvykti į Maroko uostą, kad būtų atliktas galiojančiuose įstatymuose numatytas patikrinimas. Toks patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip per 48 valandas po laivo atvykimo į uostą.

1.2.

Jei nustatoma, kad laivas atitinka reikalavimus, laivo kapitonui išduodamas pažymėjimas, galiojantis visą licencijos galiojimo laikotarpį ir pratęsiamas de facto, jei laivas per metus atnaujina savo licenciją. Tačiau ilgiausia galiojimo trukmė neviršija vienerių metų. Šis pažymėjimas turi būti nuolat laikomas laive.

1.3.

Techniniu patikrinimu siekiama patikrinti, ar techninės savybės ir laive esanti įranga atitinka reikalavimus, kaip veikia laive esantys buvimo vietos ir jos nustatymo per palydovą įrenginiai ir ar laikomasi su Maroko jūreivių įgula susijusių nuostatų.

1.4.

Su patikrinimu susijusias išlaidas apmoka laivo savininkas, jų dydis nustatomas pagal Maroko įstatymuose numatytus įkainius. Išlaidos negali viršyti sumos, kurią paprastai už tokias paslaugas moka kiti laivai.

1.5.

Nesilaikant prieš tai esančiuose 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles. Apie tokį sprendima nedelsiant pranešama Delegacijai.

2.   Įplaukimas į zoną ir išplaukimas iš jos

2.1.

Turintys licenciją pagal šio protokolo nuostatas ES žvejybos laivai ne vėliau kaip likus 6 valandoms Departamentui praneša apie ketinimą įplaukti į Maroko žvejybos zoną arba išplaukti iš jos, taip pat perduoda tokią informaciją:

2.1.1.

pranešimo perdavimo datą ir laiką;

2.1.2.

laivo buvimo vietą pagal V skyriaus 5 punktą;

2.1.3.

laive esančio sužvejoto kiekio svorį kilogramais pagal rūšis, žymimas alfa-3 kodu;

2.1.4.

pranešimo rūšį „kiekis įplaukiant“ (COE) ir „kiekis išplaukiant“ (COX).

2.2.

Pageidautina, kad šie pranešimai būtų siunčiami faksu, o jei laive jo nėra, tada perduodami radijo bangomis – detalės pateiktos 10 priedėlyje.

2.3.

„Pramoninės pelaginės žvejybos“ kategorijos laivų atveju galutinis išplaukimas iš Maroko žvejybos zonos galimas tik gavus išankstinį Departamento leidimą. Toks leidimas bus suteiktas per 24 val. po kapitono ar agento pateikto prašymo, išskyrus savaitgalio išvakarėse pateiktą prašymą, kai leidimas bus išduotas pirmadienį. Jei leidimą išduoti atsisakoma, Departamentas laivo savininkui ir Europos Komisijai nedelsdamas praneša apie atsisakymo priežastis.

2.4.

Jeigu nustatoma, kad laivas žvejoja apie tai nepranešęs Departamentui, jis laikomas neturinčiu licencijos.

2.5.

Laivų fakso, telefono numerius ir kapitono elektroninio pašto adresą laivo savininkas nurodo žvejybos licencijos paraiškoje.

3.   Kontrolės procedūros

3.1.

Europos Sąjungos laivų, kuriems laikantis šio protokolo yra išduotos licencijos, kapitonai sudaro galimybę ir padeda Maroko pareigūnams, įgaliotiems atlikti žvejybos veiklos patikrinimus ir kontrolę, patekti į laivą ir atlikti savo užduotis.

3.2.

Pareigūnai laive praleidžia ne daugiau laiko nei yra būtina užduotims atlikti.

3.3.

Atlikus patikrinimą ir kontrolę, kapitonui išduodamas pažymėjimas.

4.   Laivo sulaikymas patikrinimui

4.1.

Departamentas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 48 valandas informuoja Delegaciją apie bet kokį ES laivo sulaikymą arba nuobaudų laivui taikymą Maroko žvejybos zonoje.

4.2.

Komisijai tuo pat metu pateikiamas trumpas pranešimas apie tokio sulaikymo aplinkybes ir priežastis.

5.   Laivo sulaikymo apžiūrai protokolas

5.1.

Laivo kapitonas turi pasirašyti už tikrinimą atsakingų Maroko institucijų surašytą pažeidimo protokolą.

5.2.

Dokumento pasirašymas neatima iš kapitono gynimosi teisių, kuriomis jis gali pasinaudoti ginčydamas pažeidimą, dėl kurio jis kaltinamas.

5.3.

Kapitonas turi nuplukdyti savo laivą į uostą, nurodytą už tikrinimą atsakingų Maroko institucijų. Maroko jūros žvejybos taisykles pažeidęs laivas sulaikomas uoste, kol bus atlikti įprasti administraciniai sulaikymo formalumai.

6.   Pažeidimo sureguliavimas

6.1.

Prieš pradedant teismo procedūrą, dėl įtariamo pažeidimo siekiama susitarti taikant kompromiso procedūrą. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laivo sulaikymo patikrinimui.

6.2.

Kompromiso atveju mokėtina baudos suma nustatoma remiantis Maroko jūrų žvejybos teisės aktais.

6.3.

Jei nepavykta susitarti taikant kompromiso procedūrą ir dėl to bylą ima nagrinėti kompetentingas teismas, laivo savininkas turi įnešti banko užstatą, nustatytą atsižvelgiant į išlaidas, kurias sukelia laivo sulaikymas, o taip pat sumokėti už pažeidimą atsakingiems asmenims skiriamas baudas ir kompensacijas už sukeltą žalą, pervesdamas lėšas į Maroko kompetentingų institucijų nurodytą banką.

6.4.

Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teismo procedūra. Jis grąžinamas, jei procedūra baigiama be nuteisimo. Jei teismas nusprendžia skirti baudą, kuri yra mažesnė už pateiktą užstatą, Maroko kompetentinga institucija grąžina jo likutį.

6.5.

Laivui leidžiama išplaukti iš uosto:

jei įvykdomi kompromiso procedūros metu nustatyti įpareigojimai arba

pateikus 5.6 punkte minėtą banko užstatą ir jį Maroko kompetentingoms institucijoms priėmus, kol bus užbaigta teismo procedūra.

7.   Perkrovimas

7.1.

Bet koks sužvejoto kiekio perkrovimas jūroje Maroko žvejybos zonoje yra draudžiamas. Tačiau licenciją pagal šio protokolo nuostatas turintys ES pelaginės pramoninės žvejybos traleriai, norintys perkrauti sužvejotas žuvis Maroko vandenyse, gavę Departamento leidimą gali atlikti šią operaciją kuriame nors Maroko uoste arba kitoje Maroko kompetentingų institucijų nurodytoje vietoje. Tokį perkrovimą stebi Jūrų žvejybos delegacijos ir kontrolės institucijų stebėtojas arba atstovas. Šios nuostatos pažeidimas užtraukia sankcijas, numatytas galiojančiuose Maroko teisės aktuose.

7.2.

Prieš bet kokį perkrovimą laivų savininkai ne vėliau kaip prieš 24 valandas Departamentui turi pateikti tokią informaciją:

perkrovime dalyvaujančių žvejybos laivų pavadinimus,

krovininio laivo pavadinimą, jo vėliavos valstybę, registracijos numerį ir šaukinį,

perkraunamų žuvų kiekį (tonomis pagal rūšis),

kur sužvejotos žuvys bus vežamos,

perkrovimo datą ir dieną.

7.3.

Marokas pasilieka teisę neleisti perkrauti sužvejoto kiekio, jei Maroko žvejybos zonose ar už jų ribų krovininis laivas vykdė neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuotą žvejybą.

7.4.

Perkrovimas laikomas išvykimu iš Maroko žvejybos rajono. Todėl laivai Departamentui turi įteikti sužvejoto kiekio deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimus tęsti žvejybą arba išplaukti iš Maroko žvejybos zonos.

7.5.

Pagal šio protokolo nuostatas licenciją turintys ES pelaginės pramoninės žvejybos tralerių, atliekančių iškrovimo ar perkrovimo operacijas Maroko uostuose, kapitonai sudaro galimybę ir padeda Maroko inspektoriams atlikti šių operacijų kontrolę. Atlikus patikrinimą ir kontrolę uoste, laivo kapitonui išduodama pažyma.

X   SKYRIUS

SUŽVEJOTŲ ŽUVŲ KIEKIO IŠKROVIMAS

Susitariančiosios šalys, suprasdamos geresnės integracijos naudą siekiant jų žuvininkystės sektorių bendros plėtros, susitarė priimti toliau išdėstytas nuostatas dėl Maroko žvejybos zonose pagal šio protokolo nuostatas licenciją turinčių ES laivų sužvejotų žuvų dalies iškrovimo Maroko uostuose.

Privalomasis iškrovimas vyks remiantis prie šio protokolo pridedamose techninėse bylose nurodytomis nuostatomis.

Finansinės paskatos:

1.

Iškrovimas

Turintiems licenciją pagal šio protokolo nuostatas ES tunų žvejybos laivams ir RSW laivams (žvejojantiems C išteklių smulkiąsias pelagines žuvis), Maroko uoste iškraunantiems daugiau nei nustatytą 25 % privalomą kiekį, kaip numatyta 5 ir 6 techninėse bylose, suteikiama 5 % nuolaida mokesčiams už kiekvieną toną, iškrautą viršijant šią privalomą ribą.

2.

Įgyvendinimo taisyklės

Iškrovimo metu žuvų turgaus administracija užpildo svėrimo pažymą, kuria remiamasi produktų atsekamumo tikslais.

Iškrovimo metu žuvų turgaus administracija užpildo „pardavimų ir išskaitymų ataskaitos“ pažymą (PIA).

Svėrimo pažymos ir PIA kopijos perduodamos iškrovimo uosto Jūrų žvejybos delegacijai. Departamentui patvirtinus, atitinkamiems laivų savininkams pranešama apie sumas, kurios bus grąžintos. Šios sumos išskaičiuojamos iš mokesčių, mokėtinų už vėliau prašomas žvejybos licencijas.

3.

Vertinimas

Finansinių paskatų lygis bus galutinai suderintas jungtiniame komitete, priklausomai nuo iškrauto kiekio socialinio ekonominio poveikio.

4.

Nuobaudos už iškrovimo prievolės nesilaikymą.

Tų kategorijų laivams, kuriems taikomas privalomasis iškrovimas ir kurie nesilaiko šios prievolės, kaip numatyta atitinkamose techninėse bylose, vėlesnis mokestis padidinamas 5 %. Esant pakartotiniam pažeidimui minėtos nuobaudos bus persvarstomos jungtiniame komitete.

Priedėliai

1.

Licencijos paraiškos forma.

2.

Techninės bylos

3.

VMS pranešimų perdavimas Marokui. Laivo buvimo vietos ataskaita

4.

Žvejybos zonų koordinatės

5.

Maroko ŽSC adresas

6.

ICCAT tunų žvejybos laivo žurnalas

7.

Laivo žurnalas (kitos kategorijos)

8.

Sužvejoto kiekio deklaracijos forma (pramoninė pelaginė žvejyba)

9.

Sužvejoto kiekio deklaracijos forma (išskyrus pramoninę pelaginę žvejybą ir tunų žvejybą)

10.

Maroko jūrų žuvininkystės departamento radijo stoties charakteristikos

11.

ERS protokolas

1 priedėlis

MAROKO IR EUROPOS SĄJUNGOS ŽUVININKYSTĖS SUSITARIMAS

LICENCIJOS PARAIŠKOS FORMA

ŽVEJYBOS KATEGORIJOS NUMERIS

Image

2 priedėlis

Kiekvienos kategorijos žvejybos sąlygos bus nustatomos kiekvienais metais bendru sutarimu prieš išduodant licencijas.

Žvejybos techninė byla Nr. 1

Smulkioji žvejyba šiaurėje: pelaginės rūšys

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius

20

Leidžiami žvejybos įrankiai

Gaubiamieji tinklai

Didžiausi leidžiami išmatavimai, atitinkantys sąlygas zonoje: 500 m × 90 m.

Draudžiama žvejyba su gaubiamaisiais tinklais be lyno gaubiamojo tinklo apačiai sutraukti (gaubiamasis tinklas, sudarytas iš vidurinės plačios pusapvalės dalies ir dviejų siaurų sparnų) (lampara)

Laivo tipas:

< 100 GT

Mokestis

75 EUR už GT per ketvirtį

Geografinė zonos, kurioje žvejoti leidžiama, riba

Į šiaurę nuo 34°18′00″

Vienu metu 5 laivams, kurie veiks rotacijos principu ir kuriems taikomas mokslinis stebėjimas, leidžiama nutolti iki 33°25′00″ lygiagretės.

Už 2 jūrmylių

Tikslinės rūšys

Sardinės, ančiuviai ir kitos smulkiosios pelaginės žuvys

Iškrovimo prievolė Maroke

30 % deklaruoto kiekio

Biologinis atsikūrimas

Du mėnesiai: vasaris ir kovas

Įdarbinimo prievolė

3 Maroko jūreiviai vienam laivui

Pastabos

Dėl 5 seinerių veiklos išplėtimo į pietus nuo 34°18′00 N lygiagretės bus sprendžiama praėjus metams, kad būtų galima įvertinti galimų bendrų veiksmų su nacionaliniu laivynu poveikį ir poveikį ištekliams.

Žvejybos techninė byla Nr. 2

Smulkioji žvejyba šiaurėje

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius

35

Leidžiami žvejybos įrankiai

Dugninės ūdos.

Kategorija a): < 40 GT didžiausias leidžiamas vienos ūdos kabliukų skaičius: 10 000 armuotų, uždėtų ir paruoštų naudoti kabliukų kartu su ne daugiau kaip 5 dugninėmis ūdomis.

Kategorija b): ≥ 40 GT ir < 150 GT – 15 000 armuotų, uždėtų ir paruoštų naudoti kabliukų kartu su ne daugiau kaip 8 dugninėmis ūdomis.

Laivo tipas:

a)

< 40 GT: 32 licencijos

b)

≥ 40 GT ir < 150 GT: 3 licencijos

Mokestis

67 EUR už GT per ketvirtį

Geografinė zonos, kurioje žvejoti leidžiama, riba

Į šiaurę nuo 34°18′00″ N.

Vienu metu 4 laivams, kurie veiks rotacijos principu ir kuriems taikomas mokslinis stebėjimas (1), leidžiama nutolti iki 33°25′00″ lygiagretės.

Už 6 jūrmylių.

Tikslinės rūšys

Juodoji kalavija, jūriniai karosai ir kitos giliavandenės žuvys

Iškrovimo prievolė Maroke

Savanoriškas iškrovimas

Biologinis atsikūrimas

nuo kovo 15 d. iki gegužės 15 d.

Priegauda

0 % durklažuvių ir negiliavandenių ryklių

Įdarbinimo prievolė

< 100 GT: savanoriškai

≥ 100 GT: 1 Maroko jūreivis

Pastabos

Dėl 4 ūdomis žvejojančių laivų veiklos išplėtimo į pietus nuo 34°18′00 N lygiagretės bus sprendžiama praėjus metams, kad būtų galima įvertinti galimų bendrų veiksmų su nacionaliniu laivynu poveikį ir poveikį ištekliams.

Žvejybos techninė byla Nr. 3

Smulkioji žvejyba pietuose

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius

10

Leidžiami žvejybos įrankiai

Meškerės ir ūdos

Laivo tipas:

< 80 GT

Mokestis

67 EUR už GT per ketvirtį

Geografinė zonos, kurioje žvejoti leidžiama, riba

Į pietus nuo 30°40′00″N

Už 3 jūrmylių

Tikslinės rūšys

Krokeriai ir jūriniai karosai

Iškrovimo prievolė Maroke

Savanoriškas iškrovimas

Biologinis atsikūrimas

Leidžiamas naudoti gaubiamasis tinklas gyvam jaukui žvejoti

8 mm tinklo akių dydis gyvam jaukui žvejoti

Tinklas naudojamas už 3 jūrmylių.

Priegauda

0 % galvakojų ir 0 % vėžiagyvių

5 % kitų giliavandenių žuvų

Įdarbinimo prievolė

2 Maroko jūreiviai vienam laivui

Žvejybos techninė byla Nr. 4

Priedugnio žvejyba

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius

16 laivų: 5 traleriai ir 11 ūdomis žvejojančių laivų

Leidžiami žvejybos įrankiai

Traleriams:

dugninis tralas:

maišo akių dydis – 70 mm;

draudžiama naudoti dvigubus tralo maišus;

tralo maišą gaminti iš sudvigubintos gijos draudžiama.

Ūdomis žvejojantiems laivams:

dugninės ūdos:

ne daugiau kaip 20 000 kabliukų vienam laivui.

Laivo tipas:

 

Traleriai:

didžiausia talpa – 600 GT laivui;

 

Ūdomis žvejojantys laivai:

didžiausia talpa – 150 GT laivui.

Mokestis

60 EUR už GT per ketvirtį

Geografinė zonos, kurioje žvejoti leidžiama, riba

Į pietus nuo 29°N

Už 200 m izobato traleriams;

Už 12 jūrmylių ūdomis žvejojantiems laivams.

Tikslinės rūšys

Senegalinė jūrinė lydeka, juodoji kalavija, paprastoji lichija/pelamidės

Iškrovimo prievolė Maroke

30 % vieno reiso kiekio

Biologinis atsikūrimas

Priegauda

0 % galvakojų, vėžiagyvių ir 5 % giliavandenių ryklių.

Įdarbinimo prievolė

4 Maroko jūreiviai ūdomis žvejojantiems laivams

7 Maroko jūreiviai traleriams

Žvejybos techninė byla Nr. 5

Tunų žvejyba

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius

27

Leidžiami žvejybos įrankiai

Meškerės ir ūdos

Geografinė zonos, kurioje žvejoti leidžiama, riba

Už 3 mylių

Visa atlantinė Maroko zona, išskyrus apsauginį perimetrą, esantį į rytus nuo linijos, jungiančios 33°30′N/7°35′ W ir 35°48′N/6°20′ W koordinates

Žvejojamos rūšys

Tunai

Iškrovimo prievolė Maroke

25 % vieno reiso deklaruoto kiekio, sudaryto iš dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis), atlantinių pelamidžių (Sarda sarda) ir paprastųjų skumbrinių tunų (Auxis thazard).

Biologinis atsikūrimas

Leidžiamas naudoti gaubiamasis tinklas gyvam jaukui žvejoti

8 mm tinklas gyvo jauko gaudymui, tinklą naudoti už 3 jūrmylių.

Mokesčiai

35 EUR už sužvejotų žuvų toną

Avansas

Nustatyto dydžio 7 000 EUR avansas, mokamas prašant metinės licencijos

Įdarbinimo prievolė

3 Maroko jūreiviai vienam laivui

Žvejybos techninė byla Nr. 6

Pramoninė pelaginė žvejyba

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius

18

Leidžiami žvejybos įrankiai

Pelaginiai arba pusiau pelaginiai tralai

Leidžiama kvota

80 000 tonų per metus,

ne daugiau kaip 10 000 t per mėnesį visam laivynui,

išskyrus rugpjūčio–spalio mėnesius, kai mėnesinė riba padidinama iki 15 000 tonų.

Laivo tipas

Pramoninė pelaginės žvejybos traleris

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašas:

10 laivų, kurių talpa didesnė nei 3 000 GT

3 laivai, kurių talpa nuo 150 iki 3 000 GT

5 laivai, kurių talpa mažesnė, nei 150 GT

Didžiausias laivo talpa

7 765 GT, atsižvelgiant į Europos Sąjungos žvejybos laivyno struktūrą.

Geografinė zonos, kurioje žvejoti leidžiama, riba

Į pietus nuo 29°N.

Už 15 jūrmylių traleriams šaldikliams;

Už 8 jūrmylių RSW traleriams.

Tikslinės rūšys

Sardinės, sardinelės, skumbrės, stauridės ir ančiuviai.

Sužvejoto kiekio sudėtis (rūšių grupėmis)

Stauridės, skumbrės, ančiuviai: 65 %

Sardinės, sardinelės: 33 %

priegauda: 2 %

Tokia sudėtis gali būti persvarstyta jungtiniame komitete.

Iškrovimo prievolė Maroke

25 % vieno reiso kiekio

Biologinis atsikūrimas

Žvejybos laivai, kuriems leidžiama žvejoti, privalo laikytis Departamento nustatyto išteklių atsinaujinimo laikotarpio žvejybos zonoje, kurioje leidžiama žvejoti, ir nutraukti bet kokią žvejybą (2).

Leidžiamas naudoti tinklas

Mažiausias pelaginio ar pusiau pelaginio tralo nesutrauktos akies kraštinės ilgis yra 40 mm.

Pelaginio ar pusiau pelaginio tralo maišas gali būti sutvirtintas tinkleliu, kurio nesutrauktos akies kraštinės ilgis neviršija 400 mm, o sąvaržos viena nuo kitos yra ne arčiau kaip 1,5 m, išskyrus sąvaržą, esančią tralo gale, kuri negali būti arčiau nei 2 metrai nuo maišo angos.

Maišo sutvirtinimas arba dvigubinimas kitais tikslais draudžiamas; tralu jokiu būdu negalima žvejoti kitų žuvų rūšių, išskyrus leistinas smulkiąsias pelagines žuvis.

Priegauda

Ne daugiau kaip 2 % kitų rūšių.

Kaip priegauda leidžiamų rūšių sąrašas yra nustatytas Maroko teisės aktuose, susijusiuose su „smulkiųjų pelaginių žuvų žvejyba Pietų Atlante“.

Pramoninis perdirbimas

Pramoninis sužvejoto kiekio perdirbimas į miltus ir (arba) žuvų taukus griežtai draudžiamas.

Tačiau sužalotos ar sugedusios žuvys ir dėl sužvejoto kiekio tvarkymo atsiradusios atliekos gali būti perdirbtos į miltus ar žuvų taukus neviršijant 5 % viso leidžiamo sugauti kiekio.

Mokesčiai

Pelaginės pramoninės žvejybos traleriai šaldikliai:

100 EUR už toną; mokama kaip avansas kas mėnesį.

Pelaginės pramoninės žvejybos traleriai ne šaldikliai:

35 EUR už toną; mokama kaip avansas kas mėnesį.

Viršijus leidžiamą sužvejoti kiekį mokesčiai didinami 3 kartus.

Įdarbinimo prievolė

Laivo talpa < 150 GT:

2 Maroko jūreiviai

150 GT ≤ Laivo talpa < 1 500 GT:

4 Maroko jūreiviai

500 GT ≤ Laivo talpa < 15 000 GT:

8 Maroko jūreiviai

5 000 GT ≤ Laivo talpa < 7 765 GT:

16 Maroko jūreivių


(1)  Metams praėjus, jei padėtis pasirodytų palanki ir jungtiniam komitetui pareiškus nuomonę, išplėstoje zonoje žvejojančių laivų skaičius galės būti persvarstytas.

(2)  Departamentas iš anksto praneša Komisijai apie tokį sprendimą ir nurodo vietas, kuriose žvejoti draudžiama bei draudimo žvejoti laikotarpį (-ius).

3 priedėlis

VMS PRANEŠIMŲ PERDAVIMAS MAROKUI

LAIVO BUVIMO VIETOS ATASKAITA

Duomenys

Kodas

Privaloma/Neprivaloma

Turinys

Įrašo pradžia

SR

P

Su sistema susiję duomenys – nurodoma įrašo pradžia.

Gavėjas

AD

P

Pranešimo detalės – gavėjas – triraidis šalies kodas (ISO-3166)

Siuntėjas

FR

P

Pranešimo detalės – siuntėjas – triraidis šalies kodas (ISO-3166)

Vėliavos valstybė

FS

P

Pranešimo detalės – vėliavos valstybė – triraidis šalies kodas (ISO-3166)

Pranešimo tipas

TM

P

Duomenys, susiję su pranešimu – pranešimo tipas (ENT, POS, EXI)

Radijo šaukinys (RŠ)

RC

P

Duomenys, susiję su laivu – laivo tarptautinis radijo šaukinys (IRCS)

Susitariančiosios Šalies vidaus kodo numeris

IR

N

Duomenys, susiję su laivu – susitarimo Šalies unikalus numeris (triraidis vėliavos valstybės ISO3166 kodas ir numeris)

Išorės registravimo numeris

XR

P

Duomenys, susiję su laivu – numeris, esantis ant laivo borto (ISO 8859.1)

Platuma

LT

P

Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis N/S DD.ddd (WGS84)

Ilguma

LG

P

Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis E/W DD.ddd (WGS84)

CO

CO

P

Laivo kursas 360° skalėje

Greitis

SP

P

Laivo greitis 0,1 mazgo tikslumu

Data

DA

P

Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo data UTC (MMMMMMDD)

Valanda

TI

P

Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo data UTC (MMMMMMDD)

Pranešimo perdavimo pabaiga

ER

P

Su sistema susiję duomenys – nurodoma pranešimo perdavimo pabaiga

Kad Maroko ŽSC galėtų nustatyti ŽSC siuntėją, perduodant duomenis reikalinga išvardyta informacija:

ŽSC serverio IP adresas ir (arba) DNS duomenys,

SSL sertifikatas (visa sertifikavimo grandinė).

Pateikiami duomenys išdėstomi taip:

1.

naudojami rašmenys turi atitikti ISO 8859.1 standartą;

2.

dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) ir srities kodas SR žymi pranešimo pradžią;

3.

visi duomenys žymimi jiems skirtu kodu ir nuo kitų duomenų atskiriami dvigubu pasviruoju brūkšniu (//);

4.

viengubu pasviru brūkšniu (/) yra atskiriami kodai ir duomenys;

5.

kodas ER ir dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) žymi pranešimo pabaigą;

6.

neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

4 priedėlis

ŽVEJYBOS RAJONŲ KOORDINATĖS

Techninė byla

Kategorija

Žvejybos zona (platuma)

Atstumas nuo kranto

1

Smulkioji žvejyba šiaurėje – pelaginė

34°18′00″N— 35°48′00″N (išplėtimas iki 33°25′00″N, pagal 1 techninėje byloje numatytas sąlygas)

Už 2 mylių

2

Smulkioji žvejyba šiaurėje – ūdomis

34°18′00″N— 35°48′00″N (išplėtimas iki 33°25′00″N, pagal 2 techninėje byloje numatytas sąlygas)

Už 6 mylių

3

Smulkioji žvejyba pietuose

Į pietus nuo 30°40′00″

Už 3 mylių

4

Priedugnio žvejyba

Į pietus nuo 29°00′00″

Ūdomis žvejojantys laivai: už 12 mylių

Traleriai: už 200 m izobato

5

Tunų žvejyba

Visa atlantinė zona, išskyrus perimetrą, kurio ribos yra: 35°48′N; 6°20′W/33°30′N; 7°35′W

Už 3 mylių; jauko žvejyba – už 3 mylių

6

Pramoninė pelaginė žvejyba

Į pietus nuo 29°00′00″ N

laivai šaldikliai – už 15 mylių

RSW laivai – už 8 mylių

Prieš įsigaliojant, Departamentas perduoda Komisijai geografines Maroko bazinių linijų, Marokos žvejybos zonos ir zonų, kuriose žvejoti ir plaukioti draudžiama, koordinates. Departamentas praneša apie bet kokį tokių duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui.

5 priedėlis

MAROKO ŽSC ADRESAS

Maroko ŽSC pavadinimas: CNSNP (Centre National de Surveillance des Navires de Pêche)

CNSNP telefonas: +212 5 37 68 81 45/46

CNSNP faksas: +212 5 37 68 83 29/82

CNSNP el. adresas:

 

cnsnp@mpm.gov.ma

 

cnsnp.radio@mpm.gov.ma

Radijo stoties duomenys:

Radijo šaukinys: CNM

Diapazonai

Laivo perdavimo dažnis

Laivo priėmimo dažnis

8

8 285 khz

8 809 khz

12

12 245 khz

13 092 khz

16

16 393 khz

17 275 khz

Už VMS duomenų perdavimo protokolą atsakingi asmenys, el. paštas:

 

boukhanfra@mpm.gov.ma

 

belhad@mpm.gov.ma

 

abida@mpm.gov.ma

6 priedėlis

ICCAT TUNŲ ŽVEJYBOS LAIVO ŽURNALAS

Image

7 priedėlis

LAIVO ŽURNALAS (IŠSKYRUS TUNŲ ŽVEJYBĄ)

Ne su tunų žvejyba susijusio laivo žurnalo forma bus nustatyta bendru sutarimu prieš protokolui įsigaliojant.

Image

8 priedėlis

Image

9 priedėlis

Image

10 priedėlis

MAROKO JŪRŲ ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO RADIJO STOTIES CHARAKTERISTIKOS

MMSI

242 069 000

Radijo šaukinys

CNM

Vieta

Rabatas

Dažnių diapazonas

1,6–30 MHz

Siuntimo klasė

SSB-AIA-J2B

Siuntimo galia

800 W


Darbiniai dažniai

Diapazonai

Kanalai

Siuntimas

Priėmimas

8 diapazonas

831

8 285 kHz

8 809 kHz

12 diapazonas

1206

12 245 kHz

13 092 kHz

16 diapazonas

1612

16 393 kHz

17 275 kHz


Stoties darbo laikas

Laikotarpis

Grafikas

Darbo dienomis

8:30–16:30 val.

Šešt., sekm. ir švenčių dienomis

9:30–14:00 val.


VHF:

16 kanalas

70 ASN kanalas

Radio teleksas

 

 

 

Tipas

DP-5

 

Siuntimo klasė

ARQ-FEC

 

Numeris

31356

Faksas

 

 

 

Numeris

212 5 37 68 8329

11 priedėlis

ELEKTRONINĖS SU ŽVEJYBOS VEIKLA SUSIJUSIŲ DUOMENŲ PERDAVIMO SISTEMOS (ERS) NUSTATYMO IR VEIKIMO PROTOKOLAS

Bendrosios nuostatos

1.

Visi ES laivai turi būti aprūpinti veikiančia elektronine sistema, toliau vadinama ERS, kuria galima visu laivo buvimo Maroko žvejybos zonoje laikotarpiu registruoti ir perduoti su laivo žvejybos veikla susijusius duomenis, toliau vadinamus ERS duomenimis.

2.

ES laivui, kuris neturi ERS arba kurio ERS neveikia, į Maroko žvejybos zoną žvejojimo tikslais įplaukti neleidžiama.

3.

ERS duomenys perduodami laikantis laivo vėliavos valstybės tvarkos į laivo vėliavos valstybės Žuvininkystės stebėjimo centrą (ŽSC).

4.

Laivo vėliavos valstybės ŽSC automatiškai ir nedelsdamas tiesioginius laivo pranešimus (COE, COX, PNO) perduoda Maroko ŽSC. Kiekvienos dienos sužvejoto kiekio deklaracijos (FAR) automatiškai ir nedelsiant perduodamos Maroko ŽSC.

5.

Vėliavos valstybė ir Marokas įsitikina, kad jų ŽSC aprūpinti reikiama informatikos ir programine įranga, kad automatiškai perduotų ERS duomenis XML formatu, esančiu Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės svetainėje ir turi saugojimo procedūrą, kai galima įrašyti ir saugoti ERS duomenis kompiuteriu įskaitoma forma bent trejus metus.

6.

Bet koks formato pakeitimas ar atnaujinimas turi būti pažymimas, datuojamas ir turi veikti 6 mėnesius po jo taikymo.

7.

ERS duomenų perdavimui naudojamos elektroninės ryšio priemonės, kurias ES vardu administruoja Europos Komisija, identifikuojamos kaip DEH (Data Exchange Highway).

8.

Vėliavos valstybė ir Marokas paskiria savo ERS korespondentus, per juos palaikomas ryšys.

9.

ERS korespondentai paskiriami ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

10.

Kai tik ERS sistema ims veikti, valstybės narės ir Maroko ŽSC pasikeičia atitinkamų ERS korespondentų duomenimis (pavardėmis, adresais, telefonais, teleksais, el. pašto adresais). Jei vėliau šie duomenys pasikeičia, apie pakeitimus nedelsiant pranešama.

ERS duomenų perdavimas

11.

ES žvejybos laivas privalo:

a)

kasdien perduoti ERS duomenis už kiekvieną Maroko žvejybos zonoje praleistą dieną;

b)

registruoti kiekvieno tinklo, tralo ar ūdos panaudojimo metu sužvejotą ir laive laikomą kiekį kaip pagrindinę žvejojamą rūšį, priegaudą ar į jūrą išmestą kiekį;

c)

kiekvienai Maroko išduotame žvejybos leidime nurodytai rūšiai nurodyti ir kiekį, kurio nebuvo sužvejota (nulinis kiekis);

d)

prie kiekvienos rūšies nurododyti jos FAO triraidį kodą;

e)

nurodyti gyvojo svorio kilogramus, arba, jei reikia, sužvejotų egzempliorių kiekį;

f)

užregistruoti ERS kiekvienos rūšies duomenis, perkrautus ar iškrautus kiekius;

g)

į kiekvieno įplaukimo (COE) Maroko žvejybos zoną ir išplaukimo iš jos (COX) ERS duomenis įtraukti specialų pranešimą apie kiekvieną Maroko išduotame žvejybos leidime nurodytą rūšį: jos kiekius laikomus laive įplaukiant ir išplaukiant;

h)

kasdien ERS duomenis elektroniniu būdu perduoti laivo valstybės narės ŽSC naudojant 5 punkte nurodytą XML formatą ne vėliau kaip iki 23:59 val. UTC.

12.

Kapitonas yra atsakingas už užregistruotų ir perduotų ERS duomenų tikslumą.

13.

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai ir kuo greičiau ERS duomenis perduoda Maroko ŽSC 5 punkte nurodytu XML formatu.

14.

Maroko ŽSC turi patvirtinti visų ERS pranešimų priėmimą ir tuo tikslu atsiųsti atgalinį pranešimą (RET).

15.

Visus ERS duomenis Maroko ŽSC tvarko konfidencialiai.

ERS sistemos ir (arba) duomenų perdavimo tarp laivo ir vėliavos valstybės ŽSC sutrikimai

16.

Vėliavos valstybė nedelsdama praneša laivo kapitonui/savininkui ar atstovui apie bet kokį laivo ERS sistemos gedimą ar ERS duomenų perdavimo tarp laivo ir vėliavos valstybės ŽSC neveikimą.

17.

Vėliavos valstybė Marokui praneša apie aptiktą gedimą ir priemones, kurių imtasi jam pašalinti.

18.

Esant ERS sistemos gedimui, kapitonas ir (arba) savininkas rūpinasi, kad ji būtų pataisyta ar pakeista per 10 darbo dienų. Jei per tas 10 dienų laivas įplaukia į uostą, Maroko žvejybos zonoje žvejybos veiklą jis galės toliau tęsti tik jei ERS sistema bus veikianti, nebent Marokas išduoda leidimą.

19.

Žvejybos laivas negali išplaukti iš uosto sugedus jo ERS jei:

a)

sistema neveikia, kaip reikalauja vėliavos valstybė, arba

b)

jei išplaukti neleidžia valstybė narė. Pastaruoju atveju vėliavos valstybė Marokui apie savo sprendimą praneša iki laivui išplaukiant.

20.

Kiekvienas ES laivas, vykdantis veiklą Maroko žvejybos zonoje su sugedusia ERS sistema, savo vėliavos valstybės ŽSP ERS duomenis perduoda kasdien iki 23:59 val. (UTC laiku) naudodamas bet kokias kitas elektronines ryšio priemones.

21.

11 punkte aprašomus ERS duomenis, kurių perduoti Marokui buvo neįmanoma dėl gedimo, vėliavos valstybės ŽSC Maroko ŽSC perduoda kita elektronine forma, dėl kurios abipusiai susitariama. Toks alternatyvus perdavimas bus laikomas prioritetiniu, turint omenyje, kad perdavimo tempas gali būti kitoks, nei įprastai taikomas.

22.

Jei Maroko ŽSC laivo ERS duomenų negauna tris dienas iš eilės, Marokas gali nedelsdamas nurodyti tokiam laivui atvykti į Maroko nurodytą uostą tyrimui.

ŽSC gedimai. ERS duomenų negavimas Maroko ŽSC

23.

Kai vienas iš ŽSC negauna ERS duomenų, jo ERS korespondentas nedelsdamas apie tai praneša kito ŽSC ERS korespondentui ir, jei reikia, bendradarbiauja spręsdamas problemą.

24.

Vėliavos valstybės ŽSC ir Maroko ŽSC susitaria dėl alternatyvių elektroninių priemonių, naudotinų ERS duomenims perduoti ŽSC gedimo atveju, ir vienas kitam nedelsdami praneša apie bet kokį pasikeitimą.

25.

Kai Maroko ŽSC praneša apie negautus ERS duomenis, vėliavos valstybės ŽSC nustato problemos priežastis ir imasi atitinkamų veiksmų jai spręsti. Vėliavos valstybės ŽSC praneša Maroko ŽSC ir ES apie tyrimo rezultatus ir priimtas priemones per 24 val.

26.

Jei problemai pašalinti reikia daugiau nei 24 val., vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas perduoda trūkstamus ERS duomenis Maroko ŽSC naudodamas 24 punkte numatytą alternatyvų būdą.

27.

Marokas praneša savo kompetentingoms kontrolės institucijoms, kad ES laivai nebūtų laikomi pažeidėjais dėl ERS duomenų neperdavimo dėl vieno iš ŽSC gedimo.

ŽSC eksploatacinė priežiūra

28.

Apie planinę eksploatacinę ŽSC priežiūrą, dėl kurios gali būti paveikti ERS duomenų mainai, vienas ŽSC kitam ŽSC praneša ne vėliau kaip prieš 72 val.; jei įmanoma, nurodo eksploatacinės priežiūros datą ir trukmę. Apie neplanuotą eksploatacinę priežiūrą kitam ŽSC pranešama, kai tik įmanoma.

29.

Per eksploatacinę priežiūrą ERS duomenų pateikimas gali užtrukti, kol sistema vėl ims veikti. Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

30.

Jei eksploatacinė priežiūra trunka ilgiau nei 24 val., ERS duomenys kitam ŽSC perduodami 24 punkte numatytomis alternatyviomis priemonėmis.

31.

Marokas praneša savo kompetentingoms kontrolės institucijoms, kad ES laivai nebūtų laikomi pažeidėjais dėl ERS duomenų neperdavimo dėl vieno iš ŽSC eksploatacinės priežiūros.


REGLAMENTAI

7.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/40


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1270/2013

2013 m. lapkričio 15 d.

dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolą, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2006 m. gegužės 22 d. Taryba patvirtino Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimą žuvininkystės sektoriuje (1) (toliau – Partnerystės susitarimas), priimdama Reglamentą (EB) Nr. 764/2006 (2);

(2)

Sąjunga baigė derybas su Maroko Karalyste dėl Partnerystės susitarimas naujojo protokolo, kuriuo Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos vandenyse, kurie priklauso Maroko Karalystės suverenitetui ir jurisdikcijai žuvininkystės srityje, galimybės. Naujasis partnerystės protokolas buvo parafuotas 2013 m. liepos 24 d.;

(3)

2013 m. lapkričio 15 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/1270/ES (3) dėl naujojo protokolo pasirašymo;

(4)

turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms naujojo protokolo taikymo laikotarpiu būdas;

(5)

jei pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 (4) 10 straipsnio 1 dalį paaiškėja, kad Sąjungai pagal susitarimą skirtos žvejybos galimybės nėra visiškai išnaudojamos, Komisija apie tai informuoja atitinkamas valstybes nares. Jei iki termino, kurį turi nustatyti Taryba, atsakymas nepateikiamas, tai turėtų būti laikoma patvirtinimu, kad atitinkamos valstybės narės laivai nevisiškai išnaudoja savo žvejybos galimybes tuo laikotarpiu. Taryba turėtų nustatyti minėtą terminą;

(6)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo naujojo protokolo įsigaliojimo pradžios datos;

(7)

atsižvelgiant į klausimo skubumą, būtina taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių termino, nurodyto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Žvejybos galimybės pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolą, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (toliau – protokolas), valstybėms narėms paskirstomos taip:

Žvejybos kategorija

Laivo tipas

Valstybė narė

Licencijos arba kvota

Smulkioji žvejyba šiaurėje, pelaginės rūšys

Seineriai, < 100 GT

Ispanija

20

Smulkioji žvejyba šiaurėje

Dugninėmis ūdomis žvejojantys laivai, < 40 GT

Ispanija

25

Portugalija

7

Dugninėmis ūdomis žvejojantys laivai, > 40 GT < 150 GT

Portugalija

3

Smulkioji žvejyba pietuose

Meškerės ir ūdos, < 80 GT

Ispanija

10

Priedugnio žvejyba

Laivai, žvejojantys dugninėmis ūdomis

Ispanija

7

Portugalija

4

Traleriai

Ispanija

5

Italija

0

Tunų žvejyba

Ūdomis žvejojantys laivai

Ispanija

23

Prancūzija

4

Pramoninė pelaginė žvejyba

80 000 tonų per metus,

ne daugiau kaip 10 000 t per mėnesį visam laivynui,

išskyrus rugpjūčio–spalio mėnesius, kai mėnesinė riba padidinama iki 15 000 tonų.

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašas:

 

10 laivų, kurių talpa didesnė, nei 3 000 GT

 

3 laivai, kurių talpa nuo 150 iki 3 000 GT

 

5 laivai, kurių talpa mažesnė, nei 150 GT.

Vokietija

6 467 t

Lietuva

20 693 t

Latvija

11 640 t

Nyderlandai

24 567 t

Airija

2 917 t

Lenkija

4 525 t

Jungtinė Karalystė

4 525 t

Ispanija

467 t

Portugalija

1 555 t

Prancūzija

2 644 t

2.   Reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 taikomas nedarant poveikio Partnerystės susitarimui.

3.   Jei 1 dalyje nurodytos valstybės narės pateikia nepakankamai žvejybos leidimų paraiškų, kad būtų išnaudotos protokole numatytos žvejybos galimybės, Komisija svarsto bet kurios kitos valstybės narės pateiktas žvejybos leidimų paraiškas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnyje.

4.   Terminas, iki kurio valstybės narės turi patvirtinti, kad jos nevisiškai išnaudoja pagal susitarimą joms skirtas žvejybos galimybes, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 1 dalyje, yra dešimt darbo dienų nuo tos dienos, kurią Komisija jas informuoja, kad žvejybos galimybės nėra visiškai išnaudotos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo protokolo įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. ŠADŽIUS


(1)  OL L 141, 2006 5 29, p. 4.

(2)  2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2006 dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimo žuvininkystės sektoriuje sudarymo (OL L 141, 2006 5 29, p. 1).

(3)  Žr. šio Oficialiojo ledinio p. 40.

(4)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, ir iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).


7.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/42


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1271/2013

2013 m. rugsėjo 30 d.

dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1), ypač į jo 208 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 (2) dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto Bendrijų įsteigtoms įstaigoms, buvo pagrįstas Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3). Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 buvo pakeistas Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Todėl būtina peržiūrėti Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002. Dėl aiškumo Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 būtina pakeisti;

(2)

būtina atsižvelgti į 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų;

(3)

tam tikras Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 nuostatas būtina peržiūrėti, kad būtų atsižvelgta į įgytą jų taikymo patirtį;

(4)

šiame reglamente, nedarant poveikio steigiamajam aktui, turėtų būti nustatyti pagal SESV ir Euratomo sutartį įsteigtoms įstaigoms, kurios gauna iš biudžeto mokamas išmokas, taikomi bendri principai ir pagrindinės taisyklės. Remdamosi šiuo reglamentu Sąjungos įstaigos turėtų priimti savo finansines taisykles, kurios negali nukrypti nuo šio reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių reikalavimų ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą;

(5)

vis dėlto Sąjungos įstaigos, kurios savo veiklą finansuoja vien savo lėšomis ir kurioms šis reglamentas netaikomas, jeigu įmanoma, dėl nuoseklumo turėtų nustatyti panašias taisykles. Pagal 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą įstaigos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai turėtų teikti savo biudžeto vykdymo ataskaitą ir tinkamai atsižvelgti į jų prašymus ir rekomendacijas;

(6)

Sąjungos įstaigos turėtų nustatyti ir vykdyti savo biudžetą pagal penkis pagrindinius biudžeto teisės principus: vieningumo, tikslumo, universalumo, konkretumo ir metinio periodiškumo, taip pat subalansuotumo, apskaitos vieneto, patikimo finansų valdymo ir skaidrumo;

(7)

reikėtų pabrėžti Sąjungos išmokos balansuojamąjį pobūdį. Sąjungos įstaigos teigiamo biudžeto vykdymo rezultato dalis, kuri viršija per metus išmokėtą Sąjungos išmoką, turėtų būti grąžinta į Sąjungos biudžetą;

(8)

jeigu steigiamajame akte numatyta, kad įplaukas be Sąjungos išmokos sudaro mokesčiai ir rinkliavos ir kad įplaukos iš mokesčių ir rinkliavų skiriamos specialioms išlaidoms, Sąjungos įstaigos turėtų turėti galimybę biudžetą iš anksto subalansuoti asignuotųjų įplaukų pavidalu;

(9)

būtina užtikrinti, kad būtų nustatyti tinkamo dydžio mokesčiai, kad paslaugų teikimo sąnaudos būtų padengtos ir nesusidarytų didelis perviršis;

(10)

biudžeto vykdymo užduočių pavedimas Sąjungos įstaigoms turi būti tinkamai pagrįstas Sąjungos įstaigos užduočių ir konkrečių ekspertinių žinių ypatybėmis, kartu užtikrinant patikimą finansų valdymą ir išlaidų veiksmingumą. Pavestos užduotys turėtų būti suderinamos su steigiamuoju aktu;

(11)

Sąjungos įstaigoms turėtų būti leidžiama gauti ad hoc dotacijas tik tuo atveju, kai tai aiškiai numatyta atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose ir leidžiama pagal steigiamąjį aktą;

(12)

pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 50 straipsnį Sąjungos įstaiga turi dalyvauti atliekant lyginamąją analizę su kitomis Sąjungos įstaigomis ir institucijomis;

(13)

būtina nustatyti veiksmų plano taisykles, kad būtų galima stebėti tolesnį bendro periodinio vertinimo išvadų įgyvendinimą siekiant užtikrinti jų veiksmingą vykdymą;

(14)

siekiant užtikrinti nuoseklų programavimą, Sąjungos įstaiga, atsižvelgdama į Komisijos gaires, turėtų parengti dokumentą, kuriame nustatytas metinis ir daugiametis programavimas;

(15)

Sąjungos įstaiga turėtų suderinti metinio ir daugiamečio programavimo tvarkaraštį su biudžeto procedūra, kad užtikrintų jo veiksmingumą ir visų programavimo dokumentų nuoseklumą;

(16)

būtina paaiškinti dabartinę vidaus audito ir vidaus kontrolės funkcijų struktūrą ir suderinti ataskaitų teikimo reikalavimus. Vidaus audito funkciją Sąjungos įstaigoje turėtų atlikti Komisijos vidaus auditorius, kuris esant pagrįstai rizikai turėtų atlikti auditą. Reikia numatyti vidaus audito struktūrų steigimo ir veiklos taisykles;

(17)

ataskaitų teikimo įpareigojimai turėtų būti suderinti. Sąjungos įstaigos turėtų pateikti konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama išsami informacija apie jų darbo programos įgyvendinimą, biudžetą, personalo politikos planą, valdymo ir vidaus kontrolės sistemas;

(18)

siekiant pagerinti Sąjungos įstaigų išlaidų veiksmingumą, būtina numatyti galimybę dalytis tarnybomis arba jų funkcijas perduoti kitai Sąjungos įstaigai arba Komisijai. Leidžiant Komisijos apskaitos pareigūnui atlikti visas Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūno užduotis arba jų dalį, galima ypač pagerinti išlaidų veiksmingumą;

(19)

kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, galimybė išskaidyti kelerių metų įsipareigojimus į metines dalis turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, kai taip yra numatyta steigiamajame akte arba pagrindiniame teisės akte, arba kai jos susijusios su administracinėmis išlaidomis;

(20)

siekiant taisykles dėl asignuotųjų įplaukų suderinti su Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taisyklėmis, būtina numatyti (vidaus ir išorės) asignuotųjų įplaukų diferencijavimą ir jų perkėlimą į kitą laikotarpį;

(21)

siekiant suderinti taisykles dėl Sąjungos išmokos Sąjungos įstaigai susikaupusių palūkanų traktavimo su Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taisyklėmis, būtina numatyti, kad palūkanos nėra mokėtinos į biudžetą;

(22)

Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 numatyta galimybė konkrečiais atvejais teisinį įsipareigojimą prisiimti prieš biudžetinį įsipareigojimą. Sąjungos įstaigos taip pat turėtų turėti tokią galimybę;

(23)

siekiant užtikrinti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2343/2002 ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nuoseklumą, neturėtų būti leidžiama numatyti konkrečių nuostatų dėl viešųjų pirkimų ir dotacijų. Vieno taisyklių rinkinio taikymas užtikrina Sąjungos įstaigos darbo paprastinimą ir leidžia naudotis Komisijos parengtomis gairėmis ir modeliais;

(24)

siekiant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2343/2002 nuostatas suderinti su Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nuostatomis, turėtų būti nustatyta galimybė Sąjungos įstaigai skirti apdovanojimus;

(25)

siekiant nustatyti ir tinkamai valdyti faktinę arba numanomą interesų konflikto riziką, turėtų būti reikalaujama, kad Sąjungos įstaigos priimtų interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles. Tokiose taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į Komisijos po 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendro pareiškimo parengtas gaires;

(26)

nuostatos dėl pastatų politikos, įskaitant galimybės ir sąlygų, pagal kurias Sąjungos įstaigoms būtų leidžiama imti paskolas, sudarymą, turėtų būti suderintos su Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 siekiant užtikrinti, kad visos Sąjungos įstaigos ir institucijos nuosekliai taikytų naujas taisykles;

(27)

būtina programavimui ir ataskaitų teikimui nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, kurių Komisijai reikia, kad bendradarbiaudama su Sąjungos įstaigomis galėtų parengti atitinkamas gaires;

(28)

šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad būtų sudarytos sąlygos laiku priimti peržiūrėtus Sąjungos įstaigų finansinius reglamentus nuo 2014 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti, kad kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu taisyklės būtų suderintos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos esminės finansinės taisyklės, kurių pagrindu Sąjungos įstaigos priima savo finansines taisykles. Sąjungos įstaigos finansinės taisyklės nenukrypsta nuo šio reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių poreikių ir gavus išankstinį Komisijos sutikimą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

—   steigiamasis aktas– Sąjungos teisės priemonė, kuria reglamentuojami pagrindiniai Sąjungos įstaigos steigimo ir veiklos aspektai;

—   Sąjungos įstaigos biudžetas– priemonė, kuria numatomos ir leidžiamos naudoti kiekvienų finansinių metų įplaukos ir išlaidos, kurios laikomos reikalingomis Sąjungos įstaigai;

—   Sąjungos įstaiga– Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodyta įstaiga;

—   valdyba– pagrindinis Sąjungos įstaigos vidaus organas, atsakingas už sprendimų finansų ir biudžeto klausimais priėmimą, neatsižvelgiant į jam duotą pavadinimą steigiamajame akte;

—   direktorius– asmuo, atsakingas už valdybos sprendimų ir Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymą kaip leidimus suteikiantis pareigūnas, neatsižvelgiant į tai, kaip jis įvardytas steigiamajame akte;

—   vykdomoji valdyba– Sąjungos įstaigos vidaus organas, kuris padeda valdybai ir kurios atsakomybė bei darbo tvarkos taisyklės nustatytos steigiamajame akte;

3 straipsnis

Laikotarpiai, datos ir terminai

Jeigu nenustatyta kitaip, terminų, nustatytų šiame reglamente, apskaičiavimui taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (4).

4 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Šis reglamentas neturi poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimams (6).

5 straipsnis

Biudžeto principų laikymasis

Sąjungos įstaigos biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo, kuriam užtikrinti būtina efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė, ir skaidrumo principų, kaip nustatyta šiame reglamente.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO PRINCIPAI

1   SKYRIUS

Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai

6 straipsnis

Sąjungos įstaigos biudžeto mastas

1.   Sąjungos įstaigos biudžetą sudaro:

a)

nuosavos įplaukos, kurias sudaro visi mokesčiai ir rinkliavos, kuriuos Sąjungos įstaigai leidžiama rinkti dėl jai pavestų užduočių vykdymo, ir visos kitos įplaukos;

b)

įplaukos, kurias sudaro priimančiųjų valstybių narių finansiniai įnašai;

c)

Sąjungos suteikta išmoka;

d)

įplaukos, skirtos specialioms išlaidoms pagal 23 straipsnio 1 dalį;

e)

Sąjungos įstaigos išlaidos, įskaitant administracines išlaidas.

2.   Įplaukos iš mokesčių ir rinkliavų skiriamos tik steigiamajame akte numatytais išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais.

3.   Kai viename arba keliuose steigiamuosiuose aktuose numatyta, kad aiškiai apibrėžtos užduotys finansuojamos atskirai arba kai Sąjungos įstaiga įgyvendina jai pagal įgaliojimų perdavimo susitarimą pavestas užduotis, ji tvarko atskiras įplaukų ir išlaidų operacijų sąskaitas. Sąjungos įstaiga aiškiai nurodo kiekvieną užduočių grupę savo žmogiškųjų išteklių programavimo dokumente, įtrauktame į 32 straipsnyje nurodytą metinį ir daugiametį programavimo dokumentą.

7 straipsnis

Ad hoc dotacijos

1.   Sąjungos įstaigos negali gauti ad hoc dotacijų iš biudžeto, nebent tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą ir aiškiai numatyta atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

2.   Jeigu Sąjungos įstaigai leidžiama gauti ad hoc dotacijų, šiomis dotacijomis finansuojamos užduotys įtraukiamos į 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą metinę darbo programą.

8 straipsnis

Įgaliojimų perdavimo susitarimai

1.   Sąjungos įstaigai Komisija neperduoda biudžeto vykdymo užduočių, išskyrus tinkamai ypatingu veiksmų pobūdžiu ir konkrečiomis Sąjungos įstaigos ekspertinėmis žiniomis pagrįstus atvejus.

2.   Pasirenkant Sąjungos įstaigą tinkamai atsižvelgiama į:

a)

išlaidų veiksmingumą vykdant tas pavestas užduotis;

b)

poveikį įstaigos valdymo struktūrai bei jos finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams.

3.   Jeigu Komisija išimties tvarka Sąjungos įstaigai paveda užduotis:

a)

Sąjungos įstaigai, kiek tai susiję su toms užduotims skirtomis lėšomis, taikomas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnis, o šio reglamento 108 ir 109 straipsniai netaikomi;

b)

pavestos užduotys tik informacijos tikslais turėtų būti nurodomos Sąjungos įstaigos metinėje darbo programoje, nurodytoje 32 straipsnio 3 dalyje.

4.   Nedarydamas poveikio 2 daliai, prieš pasirašydamas įgaliojimų perdavimo susitarimą leidimus suteikiantis pareigūnas tariasi su valdyba.

9 straipsnis

Konkrečios vieningumo ir biudžeto tikslumo principų taisyklės

1.   Jokios įplaukos nerenkamos ir jokios išlaidos nevykdomos, jei jos nėra įrašytos į tam tikrą Sąjungos įstaigos biudžeto eilutę.

2.   Negalima prisiimti įsipareigojimų ir duoti leidimų jokioms išlaidoms, kurios viršija Sąjungos įstaigos biudžeto leidžiamus asignavimus.

3.   Asignavimas negali būti įrašytas į Sąjungos įstaigos biudžetą, jei jis nėra skirtas išlaidoms, kurios laikomos būtinomis.

4.   Palūkanos, sukauptos už išankstinio finansavimo iš Sąjungos įstaigos biudžeto mokėjimus, nėra mokėtinos Sąjungos įstaigai.

2   SKYRIUS

Metinio periodiškumo principas

10 straipsnis

Apibrėžtis

Į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašytus asignavimus leidžiama naudoti finansinius metus, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

11 straipsnis

Asignavimų rūšis

1.   Sąjungos įstaigos biudžetą sudaro nediferencijuotieji asignavimai ir, veiklos poreikiais pateisinamais atvejais, diferencijuotieji asignavimai. Diferencijuotuosius asignavimus sudaro įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai.

2.   Įsipareigojimų asignavimus sudaro visų finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų suma.

3.   Mokėjimų asignavimai apima mokėjimus, atliekamus vykdant finansiniais metais arba ankstesniais finansiniais metais prisiimtus teisinius įsipareigojimus.

12 straipsnis

Įplaukų ir asignavimų apskaita

1.   Sąjungos įstaigos įplaukos, minėtos 6 straipsnyje, įrašomos į finansinių metų sąskaitas, remiantis tais finansiniais metais surinktomis sumomis.

2.   Dėl Sąjungos įstaigos įplaukų susidaro lygiavertė mokėjimų asignavimų suma.

3.   Finansiniais metais leidžiami asignavimai turi būti naudojami tik tais finansiniais metais įsipareigotoms ir apmokėtoms išlaidoms padengti ir mokėtinoms sumoms, kurios yra reikalingos ankstesniųjų finansinių metų įsipareigojimams įvykdyti, padengti.

4.   Įsipareigojimai įrašomi į sąskaitas, remiantis teisiniais įsipareigojimais, įrašytais iki gruodžio 31 d.

5.   Finansinių metų mokėjimai įrašomi į sąskaitas remiantis apskaitos pareigūno iki tų metų gruodžio 31 d. atliktais mokėjimais.

13 straipsnis

Asignavimų paskyrimas įsipareigojimams

Į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašyti asignavimai gali būti paskiriami įsipareigojimams nuo sausio 1 d., kai tik galutinai priimamas Sąjungos įstaigos biudžetas.

14 straipsnis

Asignavimų panaikinimas ir perkėlimas į kitą laikotarpį

1.   Asignavimai, nepanaudoti iki finansinių metų, į kuriuos jie buvo įrašyti, pabaigos, panaikinami. Jie gali būti perkelti, tačiau tik į kitus finansinius metus valdybos arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomosios valdybos, sprendimu, priimtu ne vėliau kaip iki vasario 15 d., pagal 3 ir 4 dalis arba jie gali būti automatiškai perkelti pagal 5 dalį.

2.   Asignavimų, susijusių su personalo išlaidomis, perkelti negalima.

3.   Iki finansinių metų pabaigos dar nepaskirti diferencijuotieji įsipareigojimų asignavimai ir nediferencijuotieji asignavimai gali būti perkelti kaip:

a)

sumos, atitinkančios įsipareigojimų asignavimus;

b)

sumos, atitinkančios nediferencijuotuosius asignavimus, susijusius su statybos projektais, kurių panaudojimo procedūros parengiamųjų etapų didžioji dalis yra užbaigta iki gruodžio 31 d. Panaudojimo procedūros parengiamasis etapas apibūdintas kiekvienos Sąjungos įstaigos finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėse.

Kai tokios sumos yra susijusios su statybų projektais, jos gali būti panaudotos iki kitų metų kovo 31 d. arba kitų metų gruodžio 31 d.

4.   Į kitą laikotarpį gali būti perkelti tokios sumos mokėjimų asignavimai, kurių reikia egzistuojantiems įsipareigojimams arba įsipareigojimams, susijusiems su į kitą laikotarpį perkeltais įsipareigojimų asignavimų mokėjimais, padengti, kai atitinkamose kitų finansinių metų biudžeto eilutėse numatytų asignavimų toms reikmėms nepakanka.

Atitinkama Sąjungos įstaiga pirma panaudoja einamiesiems metams nustatytus asignavimus, o perkeltų asignavimų nenaudoja tol, kol neišnaudoja pirmųjų.

5.   Nediferencijuotieji asignavimai, atitinkantys iki finansinių metų pabaigos tinkamai prisiimtus įsipareigojimus, automatiškai perkeliami tik į kitus finansinius metus.

6.   Asignavimai, perkelti į kitą laikotarpį, kurie nebuvo priskirti iki N + 1 metų kovo 31 d. panaikinami automatiškai arba išskiriami sąskaitose.

15 straipsnis

Asignuotųjų įplaukų perkėlimo taisyklės

23 straipsnyje nurodytų asignuotųjų įplaukų bei nepanaudotų ir gruodžio 31 d. turimų asignavimų, susidariusių iš tokių įplaukų, perkėlimas atliekamas laikantis šių taisyklių:

a)

išorės asignuotosios įplaukos perkeliamos automatiškai ir visiškai panaudojamos iki tol, kol įvykdomos visos su programa arba veiksmu, kuriems jos skirtos, susijusios operacijos; išorės asignuotosios įplaukos, gautos praėjusiais programos arba veiksmo metais, gali būti panaudotos pirmaisiais tolesnės programos arba veiksmo metais;

b)

vidaus asignuotąsias įplaukas galima perkelti į kitą laikotarpį tik vieniems metams, išskyrus vidaus asignuotąsias įplaukas, apibrėžtas 23 straipsnio 3 dalies f punkte, kurios perkeliamos automatiškai.

Ne vėliau kaip iki N + 1 metų birželio 1 d. Sąjungos įstaiga praneša Komisijai apie perkeltų asignuotųjų įplaukų vykdymą.

16 straipsnis

Asignavimų panaikinimas

Tais atvejais, kai įsipareigojimai panaikinami bet kuriais kitais finansiniais metais, einančiais po finansinių metų, kuriais asignavimai buvo įrašyti į Sąjungos įstaigos biudžetą, dėl tos priežasties, kad veiksmai, kuriems jie buvo numatyti, nebuvo visiškai arba iš dalies įgyvendinti, atitinkami asignavimai atšaukiami.

17 straipsnis

Įsipareigojimai

1.   Nuo kiekvienų metų spalio 15 d. įprastos administracinės išlaidos gali būti paskirstytos iš anksto pagal kitiems finansiniams metams numatytus asignavimus. Tačiau tokie įsipareigojimai neviršija vieno ketvirtadalio asignavimų, valdybos nustatytų pagal atitinkamą biudžeto eilutę einamiesiems finansiniams metams. Jie netaikomi tokioms naujoms išlaidų rūšims, kurios dar nėra iš esmės patvirtintos paskutiniame tinkamai priimtame Sąjungos įstaigos biudžete.

2.   Išlaidos, kurios apmokamos iš anksto, pavyzdžiui, nuompinigiai, gali būti išmokamos nuo gruodžio 1 d. iš kitiems finansiniams metams skirtų asignavimų. Tokiu atveju 1 dalyje minima riba netaikoma.

18 straipsnis

Taisyklės, taikytinos pavėluotai priėmus Sąjungos įstaigos biudžetą

1.   Jei finansinių metų pradžioje Sąjungos įstaigos biudžetas dar nėra galutinai priimtas, taikomos 2–6 dalyse nustatytos taisyklės.

2.   Įsipareigojimai ir mokėjimai gali būti atliekami laikantis 3 dalyje nurodytų apribojimų.

3.   Galima nustatyti kiekvieno skyriaus įsipareigojimus, neviršijančius ankstesnių finansinių metų atitinkamo skyriaus visų asignavimų, kurie buvo patvirtinti, vieno ketvirtadalio, pridedant vieną dvyliktąją už kiekvieną praėjusį mėnesį.

Įplaukų ir išlaidų sąmatoje numatyta asignavimų riba neviršijama.

Mokėjimus galima atlikti kas mėnesį pagal kiekvieną skyrių, neviršijant ankstesnių finansinių metų atitinkamo skyriaus patvirtintų asignavimų vienos dvyliktosios dalies. Tačiau ta suma neviršija įplaukų ir išlaidų sąmatoje tame pačiame skyriuje numatytų asignavimų vienos dvyliktosios dalies.

4.   Ankstesnių finansinių metų atitinkamo skyriaus patvirtinti asignavimai, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse, suprantami kaip Sąjungos įstaigos biudžete, įskaitant taisomuosius biudžetus, pripažinti asignavimai ir patikslinti pagal tais finansiniais metais atliktus perkėlimus.

5.   Direktoriaus prašymu, jei to reikia Sąjungos įstaigos veiksmui tęsti ir valdymo poreikiams tenkinti, valdyba gali leisti viršyti įsipareigojimus ir mokėjimus, kuriuos automatiškai galima naudoti pagal 2 ir 3 dalis, viršijant vieną laikinąją dvyliktąją dalį, bet neviršijant keturių laikinųjų dvyliktųjų dalių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus.

Papildomos dvyliktosios dalys skiriamos visos ir nedalijamos.

6.   Jei konkrečiam skyriui pagal 5 dalį skirtų keturių laikinų dvyliktųjų dalių nepakanka išlaidoms, kurios yra būtinos siekiant išvengti Sąjungos įstaigos veiksmo, kuriam taikomas atitinkamas skyrius, tęstinumo pertrūkio, padengti, išimties tvarka gali būti duotas leidimas viršyti asignavimų sumą, įrašytą į buvusių finansinių metų Sąjungos įstaigos biudžeto atitinkamą skyrių. Valdyba imasi veiksmų 5 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau jokiu atveju negalima viršyti bendros visų asignavimų sumos, numatytos ankstesnių finansinių metų Sąjungos įstaigos biudžete arba pasiūlytame Sąjungos įstaigos biudžeto projekte.

3   SKYRIUS

Subalansuotumo principas

19 straipsnis

Apibrėžtis ir taikymo sritis

1.   Įplaukos ir mokėjimų asignavimai turi būti subalansuoti.

2.   Mokėjimų asignavimai negali viršyti Sąjungos išmokos sumos, pridėjus nuosavas įplaukas ir visas kitas įplaukas, nurodytas 6 straipsnyje.

3.   Įstaigų, kurių įplaukas, be Sąjungos išmokos, sudaro mokesčiai ir rinkliavos, mokesčiai turėtų būtų nustatyti tokio dydžio, kad nesusikauptų didelis perviršis. Jeigu pakartotinai susidaro didelis teigiamas arba neigiamas biudžeto vykdymo rezultatas, kaip numatyta 97 straipsnyje, mokesčių ir rinkliavų dydis peržiūrimas.

4.   Sąjungos įstaiga negali imti paskolų pagal Sąjungos įstaigos biudžeto struktūrą.

5.   Sąjungos išmoka Sąjungos įstaigai Sąjungos įstaigos biudžetui yra išlyginamoji išmoka ir gali būti padalyta į kelis mokėjimus.

6.   Sąjungos įstaiga vykdo griežtą grynųjų pinigų valdymą, tinkamai įvertindama asignuotąsias įplaukas, kad užtikrintų, jog jos grynųjų pinigų likutis ribojamas tinkamai pagrįstais reikalavimais. Kartu su prašymu apmokėti ji pateikia išsamią ir naujausią savo realaus grynųjų pinigų poreikio per metus prognozę, įskaitant informaciją apie asignuotąsias įplaukas.

20 straipsnis

Finansinių metų biudžeto vykdymo rezultatas

1.   Jeigu biudžeto vykdymo rezultatas, kaip numatyta 97 straipsnyje, yra teigiamas, Komisijai grąžinama suma, neviršijanti per metus išmokėtų lėšų sumos. Biudžeto vykdymo rezultato dalis, kuri viršija per metus išmokėtą Sąjungos išmoką, kitais finansiniais metais į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašoma kaip įplaukos.

Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai Sąjungos įstaigos įplaukas, be Sąjungos išmokos, sudaro mokesčiai ir rinkliavos.

Į biudžetą įrašytos išmokos ir faktiškai Sąjungos įstaigai išmokėtų lėšų skirtumas atšaukiamas.

Sąjungos įstaigos ne vėliau kaip iki N metų sausio 31 d. pateikia numatomą N - 1 metų biudžeto vykdymo rezultato sąmatą, kurios suma vėliau N metais turi būti grąžinta į biudžetą, siekiant papildyti jau turimą informaciją apie N - 2 metų biudžeto vykdymo rezultatą. Komisija tinkamai atsižvelgia į šią informaciją, vertindama Sąjungos įstaigos N + 1 metų finansinius poreikius.

2.   Išimtiniais atvejais, kai steigiamajame akte numatyta, kad įplaukos iš mokesčių ir rinkliavų priskiriamos specialioms išlaidoms, Sąjungos įstaiga gali perkelti mokesčių ir rinkliavų likutį kaip asignuotąsias įplaukas veiklai, susijusiai su paslaugų, už kurias mokėtinas mokestis, teikimu.

3.   Jeigu biudžeto vykdymo rezultatas, kaip numatyta 97 straipsnyje, yra neigiamas, jo suma kitais finansiniais metais į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašoma kaip mokėjimų asignavimai arba prireikus kitais finansiniais metais kompensuojama teigiamo biudžeto vykdymo rezultato suma.

4.   Įplaukos arba mokėjimų asignavimai į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašomi vykstant biudžeto procedūrai, pasinaudojant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 39 straipsnyje nustatyta taisomojo rašto procedūra, arba vykdant Sąjungos įstaigos biudžetą – taisomuoju biudžetu.

4   SKYRIUS

Apskaitos vieneto principas

21 straipsnis

Euro naudojimas

Sąjungos įstaigos biudžetas sudaromas ir vykdomas eurais, sąskaitos pateikiamos eurais. Tačiau pinigų srautų tikslais apskaitos pareigūnas, o avansinių sąskaitų atveju – avansinių lėšų administratoriai, įgaliojami vykdyti operacijas kitomis valiutomis, kaip nustatyta kiekvienos Sąjungos įstaigos finansinėse taisyklėse.

5   SKYRIUS

Universalumo principas

22 straipsnis

Apibrėžtis ir taikymo sritis

Nedarant poveikio 23 straipsniui, visos įplaukos padengia visus mokėjimų asignavimus. Nedarant poveikio 25 straipsniui, visos įplaukos ir išlaidos įrašomos, netikslinant jų viena kitos atžvilgiu.

23 straipsnis

Asignuotosios įplaukos

1.   Išorės asignuotosios įplaukos ir vidaus asignuotosios įplaukos naudojamos specialioms išlaidoms padengti.

2.   Išorės asignuotąsias įplaukas sudaro:

a)

valstybių narių ir trečiųjų šalių, įskaitant abiem atvejais valstybines agentūras, subjektus arba fizinius asmenis, finansiniai įnašai tam tikrai Sąjungos įstaigų veiklai, kiek tai numatyta Sąjungos įstaigos ir atitinkamos valstybės narės, trečiųjų šalių arba valstybinių agentūrų, subjektų arba fizinių asmenų sudarytame susitarime;

b)

konkretiems tikslams skirtos įplaukos, pvz., fondų pajamos, subsidijos, dovanojamas turtas ir testamentu paliekamas turtas;

c)

a punkte nenumatyti trečiųjų šalių arba įvairių Sąjungai nepriklausančių įstaigų finansiniai įnašai į Sąjungos įstaigų veiklą;

įplaukos iš ad hoc dotacijų, nurodytų 7 straipsnyje;

įplaukos iš įgaliojimų perdavimo susitarimų, nurodytų 8 straipsnyje;

d)

3 dalyje nurodytos vidaus asignuotosios įplaukos, papildančios šios dalies a–c punktuose nurodytas kitas įplaukas;

e)

įplaukos iš mokesčių ir rinkliavų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje.

3.   Vidaus asignuotąsias įplaukas sudaro:

a)

iš trečiųjų šalių už jų prašymu pateiktas prekes, suteiktas paslaugas arba atliktą darbą gautos įplaukos, išskyrus 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus mokesčius ir rinkliavas;

b)

įplaukos, gautos už parduotas transporto priemones, įrangą, prietaisus, medžiagas ir mokslinius bei techninius aparatus, kurie keičiami kitais arba šalinami iš apyvartos visiškai nurašius jų buhalterinę vertę;

c)

įplaukos iš pagal 62 straipsnį grąžinamų neteisingai išmokėtų sumų;

d)

įplaukos už Sąjungos institucijoms arba kitoms Sąjungos įstaigoms pateiktas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktą darbą;

e)

gautos draudimo išmokos;

f)

nuomojant patalpas gautos įplaukos;

g)

įplaukos iš leidinių ir filmų, įskaitant leidinius elektronine forma, pardavimo;

h)

įplaukos iš tolesnio mokesčių kompensavimo pagal 25 straipsnio 3 dalies b punktą.

4.   Nedarant poveikio 23 straipsnio 2 dalies e punktui, atitinkamu steigiamuoju aktu taip pat galima skirti įplaukas specialioms išlaidoms padengti. Jeigu atitinkamame steigiamajame akte nenumatyta kitaip, tokios įplaukos yra vidaus asignuotosios įplaukos.

5.   Visos įplaukos, kaip numatyta 2 dalies a–c punktuose ir 3 dalies a ir d punktuose, apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susidariusias dėl atitinkamos veiklos arba tikslo.

6.   Sąjungos įstaigos biudžete yra įrašytos eilutės, skirtos išorės asignuotosioms įplaukoms ir vidaus asignuotosioms įplaukoms, ir visais įmanomais atvejais nurodoma suma.

Į įplaukų ir išlaidų sąmatą gali būti įtraukta tik tokio dydžio asignuotųjų įplaukų suma, dėl kurios neabejojama sąmatos sudarymo dieną.

24 straipsnis

Dovanojamas turtas

1.   Direktorius gali priimti bet kokį Sąjungos įstaigai dovanojamą turtą, tokį kaip fondai, subsidijos, dovanojamas turtas ir testamentu paliekamas turtas.

2.   Priimant dovanojamą turtą, su kuriuo yra susijusios finansinės išlaidos, būtina gauti valdybos arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomosios valdybos leidimą, dėl kurio sprendimas priimamas per du mėnesius nuo prašymo gavimo datos. Jei per tą laiką valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji vadyba tokio sprendimo nepriima, laikoma, kad dovanojamas turtas priimamas.

25 straipsnis

Atskaitymų ir valiutos keitimo kursų tikslinimo taisyklės

1.   Iš mokėjimo prašymų, kurie paskui perduodami grynajai sumai apmokėti, gali būti atskaitoma:

a)

baudos, paskirtos viešųjų pirkimų sutarčių šalims arba naudos gavėjams;

b)

nuolaidos, grąžinimai ir kompensacijos pagal atskiras sąskaitas ir išlaidų ataskaitas;

c)

skirtumas, susidaręs dėl netinkamai išmokėtų sumų.

Pirmos pastraipos c punkte nurodytas skirtumas, susidaręs dėl netinkamai išmokėtų sumų, gali būti tiesiogiai atskaitomas iš naujo tarpinio mokėjimo arba likučių išmokėjimo tam pačiam gavėjui pagal tą patį skyrių, straipsnį ir už tuos pačius finansinius metus, kuriais buvo išmokėta per didelė suma.

Pirmos pastraipos c punkte nurodytiems atskaitymams taikomos Sąjungos apskaitos taisyklės.

2.   Sąjungos įstaigai suteiktų produktų arba paslaugų kaina, į kurią įeina mokesčiai, kuriuos pagal Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų grąžina valstybės narės, įskaitoma į Sąjungos įstaigos biudžetą kaip suma be mokesčių, jeigu tai taikoma Sąjungos įstaigai.

3.   Sąjungos įstaigai suteiktų produktų arba paslaugų kaina, į kurią įeina mokesčiai, kuriuos grąžina trečiosios šalys, remdamosi atitinkamais susitarimais, gali būti įskaitoma į Sąjungos įstaigos biudžetą vienu iš šių būdų, kaip:

a)

suma be mokesčių;

b)

suma su mokesčiais. Tokiu atveju vėliau kompensuoti mokesčiai traktuojami kaip vidaus asignuotosios įplaukos.

4.   Visi nacionaliniai mokesčiai, kuriuos Sąjungos įstaiga laikinai apmoka pagal 2 ir 3 dalis, įrašomi į laikinąją sąskaitą ir lieka ten įrašyti tol, kol atitinkama valstybė narė juos grąžina.

5.   Bet kuris neigiamas biudžeto vykdymo rezultatas į Sąjungos įstaigos biudžetą įrašomas kaip išlaidos.

6.   Galima daryti patikslinimus dėl valiutų santykio skirtumų Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymo metu. Galutinis teigiamas arba neigiamas rezultatas įrašomas į metų biudžeto vykdymo rezultatą.

6   SKYRIUS

Konkretumo principas

26 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Asignavimai paskiriami konkretiems tikslams pagal antraštinę dalį ir skyrių. Skyriai toliau dalijami į straipsnius ir punktus.

27 straipsnis

Perkėlimai

1.   Direktorius asignavimus gali perkelti:

a)

iš vienos antraštinės dalies į kitą ne daugiau kaip 10 % asignavimų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai;

b)

iš vieno skyriaus į kitą ir iš vieno straipsnio į kitą be apribojimų.

2.   Dėl perkėlimų, viršijančių 1 dalyje nurodytas ribas, direktorius gali pasiūlyti valdybai arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomajai valdybai asignavimus perkelti iš vienos antraštinės dalies į kitą. Valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba per tris savaites gali pareikšti nepritarianti tokiems perkėlimams. Po šio termino perkėlimai laikomi priimtais.

3.   Pasiūlymai dėl perkėlimų ir atlikti perkėlimai pagal 1 ir 2 dalis pagrindžiami atitinkamais ir išsamiais patvirtinamaisiais dokumentais, iš kurių matyti kredituotinose eilutėse ir eilutėse, iš kurių asignavimai perkeliami, įrašytų asignavimų vykdymas ir reikalingų sumų sąmata iki finansinių metų pabaigos.

4.   Apie visus atliktus perkėlimus direktorius kuo greičiau praneša valdybai. Direktorius praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie visus pagal 2 dalį atliktus perkėlimus.

28 straipsnis

Specialios perkėlimo taisyklės

1.   Asignavimai gali būti perkelti tik į Sąjungos įstaigos biudžeto eilutes, į kurias Sąjungos įstaigos biudžete leidžiama įrašyti asignavimus arba kuriose yra simbolinis įrašas „pro memoria“.

2.   Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias įplaukas, gali būti perkelti tik tuo atveju, jei tokios įplaukos naudojamos tai paskirčiai, kuriai jos yra numatytos.

7   SKYRIUS

Patikimo finansų valdymo principas

29 straipsnis

Ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principai / Patikimo finansų valdymo principas

1.   Asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo, tai yra laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų.

2.   Ekonomiškumo principu reikalaujama, kad Sąjungos įstaigos veiklos vykdymui reikalingi ištekliai būtų prieinami reikiamu laiku, pakankamo dydžio ir kokybės bei geriausia kaina.

Veiksmingumo principas reiškia siekti geriausio panaudotų išteklių ir pasiektų rezultatų santykio.

Efektyvumo principas – tai konkrečių nustatytų tikslų įvykdymas ir planuotų rezultatų pasiekimas.

3.   Sąjungos įstaiga dalyvauja atliekant lyginamąją analizę, nurodytą Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 50 straipsnyje.

Lyginamoji analizė apima:

Sąjungos įstaigos horizontaliųjų tarnybų veiksmingumo peržiūrą;

dalijimosi tarnybomis arba visiško jų funkcijų perdavimo kitai Sąjungos įstaigai arba Komisijai sąnaudų ir naudos santykiu grindžiamą analizę.

Atlikdama šio straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą lyginamąją analizę, Sąjungos įstaiga imasi būtinų priemonių, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto.

4.   Visiems Sąjungos įstaigos biudžete numatytiems veiklos sektoriams nustatomi konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir nurodyto laikotarpio tikslai. Tų tikslų pasiekimas stebimas pagal kiekvienos veiklos rodiklius, o direktorius valdybai teikia informaciją. Ta formacija teikiama kasmet ne vėliau kaip kartu su dokumentais, pridedamais prie Sąjungos įstaigos biudžeto projekto.

5.   Siekdama tobulinti sprendimų priėmimą, Sąjungos įstaiga atlieka ex ante ir ex post vertinimus, laikydamasi Komisijos pateiktų nurodymų. Tokie vertinimai taikomi visoms programoms ir veiklai, susijusioms su didelėmis išlaidomis, o vertinimo rezultatai pateikiami valdybai.

6.   Direktorius parengia vertinimo, nurodyto 5 dalyje, išvadų tolesnio įgyvendinimo priemonių veiksmų planą ir du kartus per metus Komisijai ir reguliariai valdybai teikia jo pažangos ataskaitą.

7.   Valdyba vykdo 6 dalyje nurodyto veiksmų plano įgyvendinimo priežiūrą.

30 straipsnis

Biudžeto vykdymo vidaus kontrolė

1.   Sąjungos įstaigos biudžetas vykdomas taikant efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolę.

2.   Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymo tikslais vidaus kontrolė apibrėžiama kaip procesas, taikomas visais valdymo lygiais, kurio paskirtis – patikimai užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą:

a)

operacijų efektyvumo, veiksmingumo ir ekonomiškumo;

b)

ataskaitų teikimo patikimumo;

c)

turto ir informacijos apsaugos;

d)

sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos, nustatymo, ištaisymo ir tolesnių su tokiu sukčiavimu ir pažeidimais susijusių veiksmų vykdymo;

e)

tinkamo rizikos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, valdymo atsižvelgiant į daugiametį programų ir atitinkamų mokėjimų pobūdį.

3.   Veiksminga vidaus kontrolė grindžiama geriausia tarptautine praktika ir visų pirma apima:

a)

užduočių atskyrimą;

b)

tinkamą rizikos valdymą ir kontrolės strategiją, įskaitant kontrolę gavėjo lygmeniu;

c)

interesų konfliktų vengimą;

d)

tinkamą audito seką ir duomenų vientisumą duomenų sistemose;

e)

veiklos stebėsenos ir tolesnių priemonių nustačius vidaus kontrolės trūkumus ir išimtis taikymo procedūras;

f)

periodinį patikimo vidaus kontrolės sistemos veikimo vertinimą.

4.   Veiksminga vidaus kontrolė grindžiama šiais elementais:

a)

tinkamo rizikos valdymo ir kontrolės strategijos, koordinuojamos tarp atitinkamų kontrolės grandinės dalyvių, įgyvendinimu;

b)

atliktos kontrolės rezultatų prieinamumu visiems atitinkamiems kontrolės grandinės dalyviams;

c)

kai tinkama, rėmimusi nepriklausomomis audito nuomonėmis, jei susijusios veiklos kokybė yra tinkama ir priimtina ir jei ji buvo vykdoma vadovaujantis standartais, dėl kurių buvo susitarta;

d)

savalaikiu taisomųjų priemonių, įskaitant, jei tinkama, atgrasomąsias nuobaudas, taikymu;

e)

kartotinės kontrolės panaikinimu;

f)

kontrolės ekonominės naudos gerinimu.

8   SKYRIUS

Skaidrumo principas

31 straipsnis

Ataskaitų rinkinio, biudžeto ir kitų ataskaitų paskelbimas

1.   Sąjungos įstaigos biudžetas sudaromas ir vykdomas ir ataskaitos pateikiamos laikantis skaidrumo principo.

2.   Sąjungos įstaigos biudžeto santrauka ir visi galutinai priimti Sąjungos įstaigos biudžeto pakeitimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje per tris mėnesius nuo jų priėmimo.

Santraukoje nurodomos penkios pagrindinės Sąjungos įstaigos įplaukų biudžeto eilutės, penkios pagrindinės biudžeto administracinių ir veiklos išlaidų eilutės, etatų planas ir numatytas pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais, kuriam biudžete yra numatyti asignavimai, bei komandiruoti nacionaliniai ekspertai. Joje taip pat nurodomi praėjusių metų duomenys.

3.   Sąjungos įstaigos biudžetas, įskaitant etatų planą ir Sąjungos įstaigos taisomuosius biudžetus, kai jie yra galutinai priimti, taip pat numatytą pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentais, kuriam biudžete yra numatyti asignavimai, ir komandiruotus nacionalinius ekspertus, pateikiamas susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai, Audito Rūmams ir Komisijai bei paskelbiami atitinkamos Sąjungos įstaigos interneto svetainėje per keturias savaites nuo jų priėmimo.

4.   Sąjungos įstaiga ne vėliau kaip kitų finansinių metų birželio 30 d. savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie Sąjungos įstaigos biudžeto lėšų gavėjus, įskaitant ekspertus, su kuriais sudarytos sutartys pagal 89 straipsnį, naudojant standartinę pateikimo procedūrą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (7) 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis. Paskelbta informacija yra lengvai prieinama, skaidri ir visapusiška. Informacija pateikiama deramai laikantis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, visų pirma asmens duomenų apsaugos reikalavimo, nustatyto Reglamente (EB) Nr. 45/2001.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA

1   SKYRIUS

Sąjungos įstaigos biudžeto sudarymas

32 straipsnis

Metinis ir daugiametis programavimas

1.   Sąjungos įstaiga parengia programavimo dokumentą, kuriame nurodomas daugiametis ir metinis programavimas, atsižvelgiant į Komisijos nustatytas gaires.

2.   Daugiametėje programoje nustatoma:

bendras strateginis programavimas, įskaitant tikslus, laukiamus rezultatus ir veiklos rodiklius;

išteklių programavimas, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojus.

Išteklių programavimas apima kokybinę ir kiekybinę informaciją apie žmogiškuosius išteklius ir biudžeto klausimus ataskaitų rengimo tikslais, visų pirma:

apie N - 1 ir n metus – informacija apie pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų skaičių, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatuose, taip pat komandiruotų nacionalinių ekspertų skaičių;

apie N - 1 metus – biudžeto operacijų pagal 97 straipsnį sąmata ir informacija apie Sąjungos įstaigos priimančiosios valstybės narės įnašą natūra;

apie N + 1 metus – pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų skaičiaus įvertis, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatuose;

vėlesniais metais, numatomas biudžetas ir darbuotojų išteklių programavimas.

Komisija Sąjungos įstaigai pateikia savo atitinkamų tarnybų nuomonę apie žmogiškųjų išteklių programavimo projektą.

Jeigu Sąjungos įstaiga visiškai neatsižvelgia į Komisijos tarnybų nuomonę, ji Komisijai pateikia atitinkamus paaiškinimus.

Išteklių programavimas kasmet atnaujinamas. Prireikus strateginis programavimas atnaujinamas, visų pirma siekiant atsižvelgti į bendro vertinimo, nurodyto steigiamajame akte, rezultatus.

3.   Sąjungos įstaigos metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant rezultatų rodiklius. Į jį taip pat įtraukiamas veiksmo (-ų), kurį (kuriuos) ketinama finansuoti, aprašymas, nurodoma kiekvienam veiksmui skirta finansinių ir žmogiškųjų išteklių suma. Metinė darbo programa dera su 1 dalyje nurodyta daugiamete programa.

Joje aiškiai nurodoma, kurios Sąjungos įstaigos užduotys buvo papildomai paskirtos, pakeistos ar panaikintos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais.

4.   Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami pagal tą pačią procedūrą kaip ir pradinė darbo programa pagal steigiamojo akto ir šio reglamento 33 straipsnio nuostatas.

Valdyba Sąjungos įstaigos leidimus suteikiančiam pareigūnui gali suteikti įgaliojimus priimti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

33 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.   Biudžetas sudaromas laikantis steigiamojo akto nuostatų.

2.   Sąjungos įstaiga ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. Komisijai perduoda savo įplaukų ir išlaidų sąmatos preliminarų projektą ir bendrąsias gaires, kuriomis grindžiama sąmata.

3.   Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 37 straipsnį kiekvienais metais Sąjungos įstaiga, vadovaudamasi savo steigiamuoju dokumentu, Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda savo įplaukų ir išlaidų sąmatą.

4.   Sąjungos įstaigos įplaukų ir išlaidų sąmatą sudaro:

a)

etatų planas, kuriuo nustatomas nuolatinių ir laikinų etatų skaičius, neviršijantis biudžeto asignavimų ribų, pagal lygį ir kategoriją;

b)

tuo atveju, jei etatų skaičius pasikeičia, aiškinamasis raštas, kuriuo pagrindžiamas prašymas leisti sukurti naujų etatų;

c)

išmokų ir įplaukų ketvirčio sąmata;

d)

informacija apie visų įvairioms veiklos sritims anksčiau nustatytų tikslų įgyvendinimą. Į vertinimo rezultatus atsižvelgiama ir jie nurodomi kaip Sąjungos įstaigos siūlomo biudžeto padidinimo ar sumažinimo, palyginti su jos biudžetu N metais, galimos naudos įrodymas.

5.   Sąjungos įstaiga ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda savo programavimo dokumento projektą, nurodytą 32 straipsnyje, ir visas vėliau atnaujintas to dokumento versijas.

6.   Laikydamasi biudžeto priėmimo procedūros, Komisija Sąjungos įstaigos sąmatą siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai ir siūlo Sąjungos įstaigai skirtinos išmokos sumą bei darbuotojų skaičių, kurio, jos nuomone, įstaigai reikia. Komisija parengia Sąjungos įstaigos etatų plano projektą ir numatytą sutartininkų bei komandiruotų nacionalinių ekspertų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentais, kuriam siūloma numatyti asignavimus, kai tik Komisija sudarys biudžeto projektą.

7.   Europos Parlamentas ir Taryba priima Sąjungos įstaigos etatų planą ir visus vėlesnius jo pakeitimus pagal 38 straipsnio 1 dalį. Etatų planas skelbiamas bendrojo biudžeto III skirsnio priede „Komisija“.

8.   Sąjungos įstaigos biudžetą ir etatų planą kartu su programavimo dokumentu, nurodytu 32 straipsnyje, priima valdyba. Jie tampa galutiniais, kai yra galutinai priimamas biudžetas, kuriame nustatomas išmokos dydis ir etatų planas, ir prireikus Sąjungos įstaigos biudžetas bei etatų planas yra atitinkamai tikslinami.

9.   Sąjungos įstaigai pavesdama naujas užduotis Komisija, nedarydama poveikio steigiamojo akto keitimo teisėkūros procedūrai, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia reikiamą informaciją, kad būtų galima įvertinti naujų užduočių poveikį Sąjungos įstaigos ištekliams ir prireikus peržiūrėti jos finansavimą.

34 straipsnis

Taisomieji biudžetai

Visi Sąjungos įstaigos biudžeto, įskaitant etatų planą, pakeitimai priimami taisomuoju biudžetu pagal tą pačią procedūrą kaip ir pradinis Sąjungos įstaigos biudžetas pagal steigiamojo akto ir šio reglamento 33 straipsnio nuostatas.

2   SKYRIUS

Sąjungos įstaigos biudžeto struktūra ir pateikimas

35 straipsnis

Sąjungos įstaigos biudžeto struktūra ir pateikimas

Sąjungos įstaigos biudžetas susideda iš įplaukų suvestinės ir išlaidų suvestinės.

36 straipsnis

Biudžeto nomenklatūra

Jei tai pagrindžiama Sąjungos įstaigos veiklos pobūdžiu, išlaidų suvestinė turi būti sudaroma pagal nomenklatūrą ir yra suklasifikuota pagal paskirtį. Šią nomenklatūrą nustato Sąjungos įstaiga, ir joje aiškiai skiriami administraciniai asignavimai ir veiklos asignavimai.

37 straipsnis

Sąjungos įstaigos biudžeto pateikimas

Sąjungos įstaigos biudžete pateikiama:

1.

įplaukų suvestinėje:

a)

atitinkamų finansinių metų Sąjungos įstaigos įplaukų sąmata (N metai);

b)

praėjusių finansinių metų įplaukų sąmata ir N – 2 metų įplaukos;

c)

atitinkamos pastabos kiekvienoje įplaukų eilutėje;

2.

išlaidų suvestinėje:

a)

N metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;

b)

praėjusių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai ir N – 2 metų įsipareigotos išlaidos ir apmokėtos išlaidos, pastarosios išreiškiamos kaip Sąjungos įstaigos N metų biudžeto procentinė dalis;

c)

ateinančių metų privalomų vykdant biudžetinius įsipareigojimus, prisiimtus ankstesniais finansiniais metais, mokėjimo terminų suvestinė;

d)

atitinkamos pastabos kiekvienoje padaloje.

38 straipsnis

Etatų plano taisyklės

1.   33 straipsnyje minimame etatų plane šalia finansiniais metais leistino etatų skaičiaus nurodomas leistinas skaičius ankstesniais metais, taip pat realiai užpildytų etatų skaičius. Tai yra nekeičiamas Sąjungos įstaigai nustatytas limitas. Negali būti jokių šį limitą viršijančių paskyrimų.

Tačiau, išskyrus AD 16, AD 15, AD 14 ir AD 13 lygius, valdyba gali keisti jų etatų planą iki 10 % nustatytų etatų skaičiaus, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

nedaromas poveikis personalo asignavimų dydžiui per visus finansinius metus;

b)

neviršijamas bendras etatų plane nustatytas etatų skaičius;

c)

Sąjungos įstaiga dalyvavo atliekant lyginamąją analizę su kitomis Sąjungos įstaigomis, vykdant Komisijos inicijuotą darbuotojų vertinimą.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos, ne visą darbo dieną, kurią vadovaudamasi Tarnybos nuostatais, leidžia paskyrimų tarnyba, tikslai gali būti pasiekti kitais paskyrimais. Jeigu darbuotojas prašo panaikinti leidimą iki laikotarpio, kuriam jis duotas, pabaigos, Sąjungos įstaiga kuo greičiau imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalies antros pastraipos b punkte nurodyto limito.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ĮSTAIGOS BIUDŽETO VYKDYMAS

1   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

39 straipsnis

Biudžeto vykdymas pagal patikimo finansų valdymo principą

1.   Leidimus suteikiančio pareigūno pareigas atlieka direktorius. Jis biudžeto įplaukas ir išlaidas vykdo pagal Sąjungos įstaigos finansines taisykles ir patikimo finansų valdymo principą savo atsakomybe ir neviršydamas leistinų asignavimų.

2.   Nedarant poveikio leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybės sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos ir nustatymo srityje, Sąjungos įstaiga dalyvauja Europos kovos su sukčiavimu tarnybos sukčiavimo prevencijos veikloje.

40 straipsnis

Biudžeto vykdymo įgaliojimų perdavimas

1.   Direktorius gali perduoti biudžeto vykdymo įgaliojimus Sąjungos įstaigos darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, pagal valdybos priimtose Sąjungos įstaigos finansinėse taisyklėse nustatytas sąlygas. Taip įgalioti asmenys gali veikti tik jeigu jie neperžengia aiškiai jiems suteiktų įgaliojimų.

2.   Asmuo, kuriam tie įgaliojimai yra perduoti, gali perįgalioti kitus asmenis, kaip numatyta šio reglamento įgyvendinimo taisyklėse, nurodytose 114 straipsnyje. Kiekvienam perįgaliojimo veiksmui turi aiškiai pritarti direktorius.

41 straipsnis

Interesų konfliktas

1.   Finansų pareigūnai, kaip numatyta šios antraštinės dalies 2 skyriuje, ir visi kiti su biudžeto vykdymu ir valdymu, įskaitant susijusius parengiamuosius aktus, auditu arba kontrole susiję asmenys nesiima veiksmų, dėl kurių gali kilti jų ir Sąjungos įstaigos interesų konfliktas.

Jei toks pavojus kyla, atitinkamas asmuo susilaiko nuo tokių veiksmų ir praneša apie tai kompetentingai institucijai, kuri raštu patvirtina, ar interesų konfliktas egzistuoja. Jei nustatyta, kad interesų konfliktas egzistuoja, atitinkamas asmuo nutraukia bet kokią susijusią veiklą. Kompetentinga institucija imasi visų tolesnių tinkamų veiksmų.

2.   1 dalyje minimas interesų konfliktas konstatuojamas tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politine arba pilietine priklausomybe, ekonominiais interesais arba kitais su gavėju turimais bendrais interesais, kyla pavojus, kad 1 dalyje nurodytas finansų pareigūnas arba kitas asmuo nebegalės nešališkai ir objektyviai atlikti savo pareigų.

3.   1 dalyje minėta kompetentinga institucija – tai atitinkamo darbuotojo tiesioginis viršininkas. Jeigu darbuotojas yra direktorius, kompetentinga institucija yra valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba.

4.   Sąjungos įstaiga priima interesų konflikto prevencijos ir valdymo taisykles.

42 straipsnis

Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymo metodas

1.   Sąjungos įstaigos biudžetą vykdo direktorius per savo departamentus, kuriems jis vadovauja.

2.   Išoriniams privataus sektoriaus subjektams arba institucijoms, neteikiančioms viešųjų paslaugų, sutarčių pagrindu galima pavesti techninės ekspertizės užduotis ir administracinius, parengiamuosius arba pagalbinius darbus, kuriuos atliekant nesinaudojama viešosios valdžios įgaliojimais ar neveikiama savo nuožiūra, kai tai yra tikrai būtina.

2   SKYRIUS

Finansų pareigūnai

1   skirsnis

Pareigų atskyrimo principai

43 straipsnis

Pareigų atskyrimas

Leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos yra atskirtos ir nesidubliuoja.

2   skirsnis

Leidimus suteikiantis pareigūnas

44 straipsnis

Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai ir pareigos

1.   Leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už įplaukų ir išlaidų vykdymą, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, ir už tai, kad būtų laikomasi teisėtumo bei tvarkingumo reikalavimų.

2.   1 dalies tikslais įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas, pagal valdybos arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomosios valdybos būtiniausius standartus, priimtus pagal lygiaverčius standartus, kuriuos Komisija nustatyto savo pačios departamentams, ir atsižvelgdamas į riziką, susijusią su valdymo aplinka ir finansuojamų veiksmų pobūdžiu, nustato organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemas, tinkančias leidimus suteikiančio pareigūno pareigoms atlikti.

Tokia struktūra ir sistemos sukuriamos remiantis visapusiška rizikos analize, kurioje atsižvelgiama į jų ekonominį efektyvumą.

Leidimus suteikiantis pareigūnas savo departamentuose gali sukurti ekspertizės ir konsultacijų funkciją, skirtą jam padėti kontroliuoti su jo veikla susijusią riziką.

3.   Vykdydamas išlaidas, leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima biudžeto ar teisinius įsipareigojimus, tvirtina išlaidas, suteikia įgaliojimus vykdyti mokėjimus ir imasi preliminarių priemonių asignavimams vykdyti.

4.   Į įplaukų vykdymą įeina gautinų sumų sąmatų rengimas, susigrąžintinų sumų nustatymas ir vykdomųjų raštų sumoms išieškoti išdavimas. Kai tinkama, įtraukiamas teisės į grąžintinas sumas atsisakymas.

5.   Leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su atliktomis operacijomis, saugo penkerius metus nuo Sąjungos įstaigos biudžeto įvykdymo sprendimo priėmimo dienos. Kai įmanoma, patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys ištrinami, kai šių duomenų nereikia biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kontrolės ir audito tikslais. Bet kokiu atveju srauto duomenys saugomi pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 37 straipsnio 2 dalį.

45 straipsnis

Ex ante kontrolė

1.   Kiekvienai operacijai, nurodytai 44 straipsnyje, taikoma bent ex ante kontrolė, pagrįsta dokumentų tikrinimu ir turimais jau atliktos kontrolės, susijusios su operacijos veiklos ir finansiniais aspektais, rezultatais.

Ex ante kontrolė apima operacijos pradėjimą ir patikrinimą.

2.   Operacijos pradėjimas suprantamas kaip visos operacijos, kurios sudaro parengiamąjį etapą priimant teisės aktus, kuriais remdamiesi leidimus suteikiantys pareigūnai, nurodyti 33 ir 34 straipsniuose, vykdo biudžetą.

3.   Operacijos ex ante patikrinimas suprantamas kaip visos ex ante patikros, kurias organizuoja leidimus suteikiantis pareigūnas, norėdamas patikrinti veiklos ir finansinius aspektus.

4.   Vykdant ex ante kontrolę, tikrinamas reikalaujamų patvirtinamųjų dokumentų ir kitos turimos informacijos ryšys. Ex ante kontrolės dažnumą ir intensyvumą nustato atsakingasis leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į rizikos ir ekonominio veiksmingumo kriterijus. Iškilus abejonių, už atitinkamo mokėjimo tvirtinimą atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prašo papildomos informacijos arba vykdo kontrolę vietoje, kad gautų pakankamą užtikrinimą, kuris yra ex ante kontrolės dalis.

Ex ante kontrolės tikslas – įsitikinti, kad:

a)

išlaidos yra tvarkingos ir atitinka taikomas nuostatas;

b)

taikomas 29 straipsnyje nustatytas patikimo finansų valdymo principas.

Vykdant kontrolę, keli atskiri panašūs sandoriai, susiję su įprastomis išlaidomis, skirtomis atlyginimams, pensijoms, komandiruočių išlaidoms ir medicininėms išlaidoms grąžinti, leidimus suteikiančio pareigūno gali būti vertinami kaip viena operacija.

5.   Konkrečios operacijos atveju patikrą atlieka kiti darbuotojai, nei tie, kurie operaciją pradėjo. Patikrą atliekantys darbuotojai nėra pavaldūs operaciją pradėjusiems darbuotojams.

46 straipsnis

Ex post kontrolė

1.   Leidimus suteikiantis pareigūnas gali įvesti ex post kontrolę, kad patikrintų operacijas, kurios jau buvo patvirtintos atlikus ex ante kontrolę. Tokia kontrolė gali būti organizuojama atrankos būdu atsižvelgiant į riziką.

2.   Ex post kontrolė gali būti vykdoma remiantis dokumentais ir prireikus vietoje.

Vykdant ex post kontrolę tikrinama, ar iš Sąjungos įstaigos biudžeto finansuojamos operacijos teisingai vykdomos, visų pirma, ar laikomasi 45 straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų.

Bent kartą per metus ex post kontrolės rezultatus peržiūri leidimus suteikiantis pareigūnas, kad nustatytų bet kokias galimas sistemines problemas. Leidimus suteikiantis pareigūnas imasi priemonių toms problemoms spręsti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta rizikos analizė peržiūrima, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus ir kitą svarbią informaciją.

Daugiamečių programų atveju leidimus suteikiantis pareigūnas nustato daugiametę kontrolės strategiją, išsamiau išdėstydamas kontrolės pobūdį ir mastą per tą laikotarpį ir tai, kaip kasmet turi būti vertinami rezultatai vykstant metiniam užtikrinimo procesui.

3.   Ex ante kontrolę atlieka kiti darbuotojai nei tie, kurie atsakingi už ex post kontrolę. Už ex post kontrolę atsakingi darbuotojai nėra pavaldūs darbuotojams, atsakingiems už ex ante kontrolę.

Kai leidimus suteikiantis pareigūnas kaip ex post kontrolę atlieka gavėjų finansinį auditą, susijusios audito taisyklės turi būti aiškios, nuoseklios ir skaidrios ir turi būti gerbiamos ir Sąjungos įstaigos, ir audituojamų subjektų teisės.

4.   Darbuotojai, atsakingi už finansinių operacijų, nurodytų 3 dalyje, valdymo kontrolę, turi turėti būtinus profesinius įgūdžius. Jie turi laikytis specialaus profesinių standartų kodekso, kurį yra priėmusi Sąjungos įstaiga, ir kuris grindžiamas standartais, Komisijos nustatytais savo pačios departamentams.

47 straipsnis

Konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita

1.   Leidimus suteikiantis pareigūnas valdybai už savo pareigų vykdymą atsiskaito parengdamas konsoliduotąją metinės veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama:

a)

informacija apie:

įstaigos metinės darbo programos įgyvendinimą, biudžetą ir darbuotojų išteklius, nurodytus 38 straipsnyje;

valdymą ir vidaus kontrolės sistemas, įskaitant vidaus auditoriaus atliktų vidaus auditų skaičiaus ir rūšies santrauką, vidaus audito struktūras, pateiktų rekomendacijų ir veiksmų, kurių imtasi dėl tų rekomendacijų, taip pat ankstesniais metais pateiktų rekomendacijų santrauką, kaip nurodyta 82 ir 83 straipsniuose;

visas Audito Rūmų pastabas ir veiksmus, kurių dėl jų imtasi;

ataskaitas ir biudžeto ir finansų valdymo ataskaitas, nedarant poveikio 92, 96 ir 97 straipsniams.

b)

leidimus suteikiančio pareigūno deklaraciją, kurioje konstatuojama, ar jis turi pagrįstą užtikrinimą, išskyrus atvejus, kai su apibrėžtomis įplaukų ir išlaidų sritimis susijusiose išlygose nurodyta kitaip:

ataskaitoje pateikta informacija yra tikra ir teisinga;

ataskaitoje nurodytai veiklai skirti ištekliai panaudoti numatytu tikslu laikantis patikimo finansų valdymo principo;

nustatytomis kontrolės procedūromis užtikrinamos būtinos garantijos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu.

Konsoliduotoje metinėje veiklos ataskaitoje nurodomi veiklos rezultatai remiantis nustatytais tikslais, su ta veikla susijusi rizika, suteiktų išteklių panaudojimas ir vidaus kontrolės sistemų veiksmingumas bei efektyvumas, įskaitant su kontrole susijusių išlaidų ir naudos bendrą įvertinimą.

Konsoliduota metinė veiklos ataskaita pateikiama valdybai įvertinti.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos 1 d. konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita kartu su vertinimu valdybos teikiami Audito Rūmams, Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Papildomi ataskaitų teikimo reikalavimai gali būti numatyti steigiamajame akte tinkamai pagrįstais atvejais, visų pirma kai to reikalaujama dėl srities, kurioje veikia įstaiga, pobūdžio.

48 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Jei finansų valdymo ir sandorių kontrolės veikloje dalyvaujantis darbuotojas mano, kad sprendimas, kurį jo viršininkas reikalauja vykdyti arba jam pritarti, yra klaidingas arba neatitinka patikimo finansų valdymo principų arba profesinių taisyklių, kurių iš to darbuotojo reikalaujama laikytis, jis apie tai raštu praneša direktoriui, kuris taip pat atsako raštu. Jei direktorius nesiima veiksmų arba patvirtina pradinį sprendimą arba nurodymą ir darbuotojas mano, kad toks patvirtinimas nėra pagrįstas atsakymas į jam rūpimą klausimą, darbuotojas raštu informuoja 54 straipsnio 5 dalyje nurodytą atitinkamą komisiją ir valdybą.

2.   Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos, kuri gali pakenkti Sąjungos interesams, atveju darbuotojas praneša institucijoms arba įstaigoms, nurodytoms taikytinuose teisės aktuose. Sutartyse su išorės auditoriais, vykdančiais Sąjungos įstaigos finansinio valdymo auditą, turi būti numatyta išorės auditorių pareiga informuoti leidimus suteikiantį pareigūną apie visus įtariamus neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atvejus, kuriais gali būti pakenkta Sąjungos interesams.

49 straipsnis

Biudžeto vykdymo įgaliojimų perdavimas

Kai biudžeto vykdymo įgaliojimai yra perduoti arba perįgalioti, vadovaujantis 40 straipsniu, įgaliotiems ir perįgaliotiems leidimus suteikiantiems pareigūnams mutatis mutandis taikomos 44 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

3   skirsnis

Apskaitos pareigūnas

50 straipsnis

Apskaitos pareigūno įgaliojimai ir pareigos

1.   Valdyba paskiria apskaitos pareigūną, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai ir kuris yra visiškai nepriklausomas vykdydamas savo pareigas. Apskaitos pareigūnas Sąjungos įstaigoje yra atsakingas už:

a)

tinkamą mokėjimų vykdymą, įplaukų surinkimą ir nustatytų gautinų sumų susigrąžinimą;

b)

sąskaitų parengimą ir pateikimą pagal IX antraštinę dalį;

c)

sąskaitų tvarkymą pagal IX antraštinę dalį;

d)

apskaitos taisyklių taikymą pagal IX antraštinę dalį bei sąskaitų plano nustatymą pagal Komisijos apskaitos pareigūno priimtas nuostatas;

e)

apskaitos sistemų nustatymą bei tvirtinimą ir, jei reikia, sistemų, kurias leidimus suteikiantis pareigūnas yra nustatęs apskaitos informacijos teikimui arba pagrindimui, tvirtinimą; šiuo atžvilgiu, apskaitos pareigūnas įgaliojamas bet kuriuo metu patikrinti, kaip laikomasi patvirtinimo kriterijų;

f)

iždo valdymą.

2.   Dvi ar daugiau Sąjungos įstaigų gali paskirti tą patį apskaitos pareigūną.

Sąjungos įstaigos gali susitarti su Komisija, kad Komisijos apskaitos pareigūnas taip pat veikia kaip Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas.

Sąjungos įstaigos taip pat gali pavesti Komisijos apskaitos pareigūnui dalį Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūno užduočių, atsižvelgdamos į 29 straipsnyje nurodytą sąnaudų ir naudos santykiu grindžiamą analizę.

Šioje pastraipoje nurodytais atvejais jos imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio interesų konflikto.

3.   Apskaitos pareigūnas iš leidimus suteikiančio pareigūno gauna visą informaciją, kuri yra būtina ataskaitoms, iš kurių matyti teisinga ir objektyvi Sąjungos įstaigos finansinė padėtis ir biudžeto vykdymas, parengti. Leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina šios informacijos patikimumą.

4.   Prieš direktoriui priimant sąskaitas, apskaitos pareigūnas jas pasirašo, taip patvirtindamas, kad apskaitos pareigūnas turi pagrįstą užtikrinimą, kad sąskaitose pateikta tikra ir teisinga Sąjungos įstaigos finansinė padėtis.

Pirmos pastraipos tikslais apskaitos pareigūnas patvirtina, kad ataskaitos yra parengtos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles ir kad visos įplaukos ir išlaidos yra įrašytos į sąskaitas.

Leidimus suteikiantis pareigūnas apskaitos pareigūnui perduoda visą jo pareigoms vykdyti reikalingą informaciją.

Leidimus suteikiantys pareigūnai lieka visiškai atsakingi už tinkamą jų valdomų lėšų panaudojimą, jų kontroliuojamų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą ir apskaitos pareigūnui perduodamos informacijos išsamumą ir tikslumą.

5.   Apskaitos pareigūnas įgaliojamas patikrinti gautą informaciją ir atlikti tolesnius patikrinimus, kurie, jo nuomone, yra reikalingi norint pasirašyti ataskaitas.

Apskaitos pareigūnas prireikus pareiškia išlygas, tiksliai paaiškindamas tokių išlygų pobūdį ir taikymo sritį.

6.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 7 dalį ir 51 straipsnį, tik apskaitos pareigūnas yra įgaliotas valdyti grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus. Apskaitos pareigūnas atsakingas už jų saugojimą.

7.   Apskaitos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali tam tikras užduotis perduoti jam pavaldiems darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, kai tai yra būtina jo pareigoms atlikti.

8.   Pavedimo dokumente nurodomos užduotys, kurios yra pavedamos pavedimą gaunančiam asmeniui, jo teisės ir pareigos.

4   skirsnis

Avansinių lėšų administratorius

51 straipsnis

Avansinės sąskaitos

Kai tai yra tikrai būtina, mažoms sumoms išmokėti ir įplaukoms, išskyrus nuosavus išteklius, nurodytoms 6 straipsnyje, surinkti galima atidaryti avansines sąskaitas. Į avansines sąskaitas pinigus perveda apskaitos pareigūnas ir už jas yra atsakingi institucijos apskaitos pareigūno paskirti avansinių lėšų administratoriai.

Didžiausia kiekvieno išlaidų ar įplaukų straipsnio suma, kurią avansinių lėšų administratorius gali išmokėti trečiosioms šalims, negali viršyti 60 000 EUR sumos, kurią nustato Sąjungos įstaiga kiekvienam išlaidų ar įplaukų straipsniui. Mokėjimai iš avansinių sąskaitų gali būti atliekami kreditiniu banko pavedimu, įskaitant 74 straipsnio 1 dalyje nurodytą tiesioginio debeto sistemą, čekiais ar kitokiomis mokėjimo priemonėmis, laikantis apskaitos pareigūno išdėstytų nurodymų.

3   SKYRIUS

Finansų pareigūnų atsakomybė

1   skirsnis

Bendrosios taisyklės

52 straipsnis

Finansų pareigūnams suteiktų įgaliojimų atšaukimas ir sustabdymas

1.   Institucija, paskyrusi įgaliotus ir perįgaliotus leidimus suteikiančius pareigūnus, gali bet kuriuo metu jų įgaliojimą arba perįgaliojimą laikinai ar visam laikui atšaukti. Leidimus suteikiantis pareigūnas bet kuriuo metu gali atšaukti savo sutikimą, duotą tam tikram perįgaliojimui.

2.   Valdyba gali bet kuriuo metu apskaitos pareigūno arba avansinių lėšų administratoriaus, arba abiejų paskyrimą eiti pareigas laikinai arba visam laikui sustabdyti. Tokiu atveju valdyba paskiria laikinąjį apskaitos pareigūną.

3.   1 ir 2 dalys neturi poveikio jokioms drausminėms priemonėms, kurių buvo imtasi tose dalyse nurodytų finansų pareigūnų atžvilgiu.

53 straipsnis

Finansų pareigūnų atsakomybė už neteisėtą veiklą, sukčiavimą arba korupciją

1.   52–56 straipsniai neturi poveikio bet kokiai galimai 52 straipsnyje nurodytų finansų pareigūnų baudžiamajai atsakomybei, kaip numatyta taikomoje nacionalinėje teisėje ir galiojančiose nuostatose dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir dėl kovos su Sąjungos arba valstybių narių pareigūnų korupcija.

2.   Nedarant poveikio 54, 55 ir 56 straipsniams, kiekvienas leidimus suteikiantis pareigūnas, apskaitos pareigūnas ir avansinių lėšų administratorius gali būti baudžiamas drausminėmis priemonėmis ir iš jo gali būti reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose. Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju, kuris gali pakenkti Sąjungos interesams, klausimas perduodamas taikytinų teisės aktų paskirtoms institucijoms ir įstaigoms, visų pirma Europos kovos su sukčiavimu tarnybai.

2   skirsnis

Leidimus suteikiantiems pareigūnams taikomos taisyklės

54 straipsnis

Leidimus suteikiantiems pareigūnams taikomos taisyklės

1.   Leidimus suteikiantis pareigūnas privalo sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose.

2.   Pareiga sumokėti kompensaciją visų pirma taikoma, jeigu leidimus suteikiantis pareigūnas tyčia arba dėl savo didelio aplaidumo:

a)

nustato teisę į grąžintinas sumas arba išduoda vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, paskirsto išlaidas arba pasirašo mokėjimo pavedimą nesilaikydamas šio reglamento arba, jeigu taikytina, Sąjungos įstaigos finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių;

b)

neparengia dokumento, kuriuo nustatoma gautina suma, neišduoda vykdomojo rašto sumoms išieškoti arba vėluoja tą padaryti, arba vėluoja išduoti mokėjimo pavedimą, ir dėl to trečiosios šalys pareiškia Sąjungos įstaigai civilinį ieškinį.

3.   Įgaliotas arba perįgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas, kuris mano, kad sprendimas, už kurio priėmimą jis yra atsakingas, yra neteisingas arba prieštarauja patikimam finansų valdymui, apie tai raštu praneša jį įgaliojusiai institucijai. Jei po to įgaliojusi institucija įgaliotam arba perįgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui raštu pateikia pagrįstą nurodymą priimti tą sprendimą, atsakomybė leidimus suteikiančiam pareigūnui netaikoma.

4.   Įgaliojimo atveju leidimus suteikiantis pareigūnas ir toliau lieka atsakingas už vidaus valdymo bei kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, ir už įgalioto leidimus suteikiančio pareigūno parinkimą.

5.   Komisijos sudaryta speciali finansinių pažeidimų komisija arba speciali finansinių pažeidimų komisija, kurioje Komisija dalyvauja pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 73 straipsnio 6 dalį, Sąjungos įstaigos atžvilgiu turi tokias pačias teises kaip ir Komisijos departamentų atžvilgiu, nebent valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba nusprendžia sudaryti funkciniu požiūriu nepriklausomą komisiją arba dalyvauti kelių įstaigų sudarytoje bendroje komisijoje. Nagrinėjant Sąjungos įstaigos pateiktas bylas specialioje Komisijos sudarytoje finansinių pažeidimų komisijoje arba specialioje finansinių pažeidimų komisijoje, kurioje Komisija dalyvauja, yra vienas Sąjungos įstaigos darbuotojas.

Remdamasi pirmoje pastraipoje nurodytos komisijos nuomone, direktorius nusprendžia, ar pradėti procesą dėl nubaudimo drausmine priemone arba dėl kompensacijos sumokėjimo. Jei komisija nustato problemas pačioje sistemoje, ji nusiunčia pranešimą su rekomendacijomis leidimus suteikiančiam pareigūnui ir Komisijos vidaus auditoriui. Jei nuomonėje kaltinamas direktorius, komisija nusiunčia pranešimą valdybai ir Komisijos vidaus auditoriui. Direktorius savo metinėje veiklos ataskaitoje anonimiškai nurodo komisijos narių nuomonę ir priemones, kurių toliau imtasi.

6.   Iš bet kurio darbuotojo galima pareikalauti atlyginti žalą, visą ar tam tikrą jos dalį, padarytą Sąjungos įstaigai dėl svarbaus prasižengimo, atliekant savo pareigas ar susijusio su jomis. Paskyrimų tarnyba, atlikusi Tarnybos nuostatuose nustatytus formalumus dėl drausminių klausimų, priima pagrįstą sprendimą.

3   skirsnis

Apskaitos pareigūnams ir avansinių lėšų administratoriams taikomos taisyklės

55 straipsnis

Apskaitos pareigūnams taikomos taisyklės

Apskaitos pareigūnui taikoma drausminė priemonė ir reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, taikant juose numatytas procedūras. Tokios priemonės apskaitos pareigūnui ypač gali būti taikomos dėl bet kurio iš šių prasižengimų:

a)

saugomų lėšų, turto ar dokumentų praradimo arba sugadinimo, arba jų praradimo dėl jo kaltės, arba jiems padaromos žalos dėl jo aplaidumo;

b)

klaidingo banko sąskaitų arba pašto žiro sąskaitų pakeitimo;

c)

sumų, kurios neatitinka vykdomųjų raštų sumoms išieškoti arba mokėjimų pavedimų, susigrąžinimo arba sumokėjimo;

d)

gautinų įplaukų nesurinkimo.

56 straipsnis

Avansinių lėšų administratoriams taikomos taisyklės

Avansinių lėšų administratoriui taikoma drausminė priemonė ir reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, taikant juose numatytas procedūras. Tokios priemonės avansinių lėšų administratoriui ypač gali būti taikomos dėl bet kurio iš šių prasižengimų:

a)

saugomų lėšų, turto ir dokumentų praradimo arba sugadinimo, arba jų praradimo dėl jo kaltės, arba jiems padaromos žalos dėl jo aplaidumo;

b)

tinkamų savo atliktų mokėjimų patvirtinamųjų dokumentų nepateikimo;

c)

pinigų išmokėjimo asmenims, neturintiems teisės į tokias išmokas;

d)

gautinų įplaukų nesurinkimo.

4   SKYRIUS

Įplaukų operacijos

57 straipsnis

Mokėjimo prašymas

Vadovaudamasi su Komisija sutartais terminais ir laiko tarpais, Sąjungos įstaiga Komisijai teikia prašymus išmokėti visą Sąjungos išmoką ar jos dalį pagal 19 straipsnio 6 dalį.

58 straipsnis

Palūkanų traktavimas

Palūkanos, susikaupusios iš lėšų, kurias Europos įstaigai kaip išmoką išmokėjo Komisija, nėra grąžintinos į biudžetą.

59 straipsnis

Gautinų sumų apskaičiavimas

1.   Kai leidimus suteikiantis pareigūnas turi pakankamos ir patikimos informacijos apie bet kurią priemonę arba padėtį, dėl kurios gali atsirasti skola Sąjungos įstaigai, leidimus suteikiantis pareigūnas apskaičiuoja gautiną sumą.

2.   Leidimus suteikiantis pareigūnas tikslina apskaičiuotą gautiną sumą, kai tik sužino apie įvykį, dėl kurio pasikeičia priemonė arba padėtis, kurios lemia apskaičiavimą.

Rengiant vykdomąjį raštą sumoms išieškoti dėl priemonės arba padėties, dėl kurių pirmiau apskaičiuotos gautinos sumos, leidimus duodantis pareigūnas atitinkamai tikslina tą apskaičiavimą.

Jeigu parengiamas vykdomasis raštas sumoms išieškoti, kuriame nurodoma ta pati suma kaip pradinė apskaičiuota gautina suma, tos apskaičiuotos sumos sumažinamos iki nulio.

60 straipsnis

Gautinų sumų nustatymas

1.   Gautinų sumų nustatymas – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas:

a)

patikrina, ar skola yra;

b)

nustato arba patikrina skolos tikrumą ir jos sumą;

c)

patikrina sąlygas, kuriomis skola turi būti sumokėta.

2.   Bet kuri tikrai patvirtinta tiksli gautina suma nustatoma apskaitos pareigūnui siunčiamame vykdomajame rašte sumoms išieškoti, o po to skolininkui siunčiamame debetiniame dokumente; abu dokumentus parengia leidimus suteikiantis pareigūnas.

3.   Klaidingai išmokėtos sumos turi būti atgautos.

4.   Nuo bet kokios debetiniame dokumente nustatytu laiku negrąžintos skolos skaičiuojamos palūkanos pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012.

5.   Tinkamai nustatytas atvejais tam tikri reguliarių įplaukų straipsniai gali būti nustatyti preliminariai. Kelios susigrąžintinos sumos nustatomos preliminariai, todėl jų nereikia nustatinėti atskirai. Iki finansinių metų pabaigos leidimus suteikiantis pareigūnas patikslina preliminariai nustatytas sumas, kad jos atitiktų nustatytas faktiškai gautinas sumas.

61 straipsnis

Leidimas išieškoti sumas

Leidimas išieškoti sumas – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis atsakingas pareigūnas, išduodamas vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, nurodo apskaitos pareigūnui išieškoti gautiną sumą, kurią leidimus suteikiantis pareigūnas yra nustatęs.

62 straipsnis

Susigrąžinimo taisyklės

1.   Apskaitos pareigūnas veikia pagal vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, kuriuos tinkamai išdavė leidimus suteikiantis pareigūnas. Apskaitos pareigūnas tai daro tinkamai, siekdamas užtikrinti, kad Sąjungos įstaiga gautų savo įplaukas, ir užtikrina jos teisių apsaugą.

2.   Jei iki termino, nurodyto debetiniame dokumente, faktiškai negrąžinama suma, apskaitos pareigūnas praneša leidimus suteikiančiam pareigūnui ir nedelsdamas pradeda išieškojimo procedūrą teisinėmis priemonėmis, įskaitant atitinkamais atvejais išieškojimą tarpuskaitos būdu, o jei tai neįmanoma, priverstiniu būdu.

3.   Apskaitos pareigūnas susigrąžina sumas, į Sąjungos įstaigos reikalavimus skolininkui įskaitydamas tolygią sumą, kurią pačiam skolininkui turi grąžinti Sąjungos įstaiga. Tokios sumos yra tiksliai nustatytos, fiksuoto dydžio ir mokėtinos sumos.

4.   Kai leidimus suteikiantis pareigūnas ketina visiškai arba iš dalies atsisakyti teisės susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jis užtikrina, kad toks atsisakymas galimas ir atitinka patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principus. Sprendimas atsisakyti išieškoti sumas pagrindžiamas. Leidimus suteikiantis pareigūnas gali pavesti priimti sprendimą atsisakyti išieškoti sumas tik tada, kai gautinos sumos mažesnės nei 5 000 EUR.

Sprendime atsisakyti išieškoti sumas nurodoma, kokių veiksmų buvo imtasi užtikrinti išieškojimą bei teisės straipsniai ir faktai, kuriais remiasi atsisakymas.

5.   Leidimus suteikiantis pareigūnas gali visiškai arba iš dalies panaikinti nustatytą gautiną sumą, kai aptikus klaidą atskleidžiama, kad suma nebuvo teisingai nustatyta. Toks panaikinimas grindžiamas leidimus suteikiančio pareigūno motyvuotu sprendimu.

63 straipsnis

Surinkimo formalumai

1.   Faktiškai susigrąžinus gautiną sumą, apskaitos pareigūnas sąskaitose padaro įrašą ir praneša leidimus suteikiančiam pareigūnui.

2.   Už visas grynaisiais pinigais apskaitos pareigūnui sumokėtas sumas išduodamas kvitas.

3.   Daline skolininko sugrąžinta suma, dėl kurios išduoti keli vykdomieji raštai sumoms išieškoti, visų pirma padengiama seniausia įsiskolinimo dalis, nebent skolininkas nurodo kitaip.

Bet kokiais daliniais mokėjimais visų pirma padengiamos palūkanos.

64 straipsnis

Papildomas sumokėjimo terminas

1.   Apskaitos pareigūnas, bendradarbiaudamas su leidimus suteikiančiu pareigūnu, gali skirti papildomą sumokėjimo terminą, tik skolininkui raštu paprašius, tinkamai nurodžius priežastis ir jei yra tenkinamos šios sąlygos:

a)

skolininkas įsipareigoja visą numatytą papildomą laikotarpį, pradedant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 80 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytu terminu, mokėti palūkanas, taikant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 83 straipsnyje nurodytą palūkanų normą;

b)

siekiant apsaugoti Sąjungos įstaigos teises, skolininkas pateikia Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnui priimtiną finansinę garantiją, kuri padengia negrąžintą skolą, kurią sudaro pagrindinė skolos suma ir palūkanos.

Pirmosios pastraipos b punkte minėta garantija gali būti pakeista solidariąja trečiosios šalies garantija, su kuria sutinka Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas.

2.   Išimtinėmis aplinkybėmis skolininko prašymu apskaitos pareigūnas gali atsisakyti reikalavimo pateikti 1 dalies pirmosios pastraipos b punkte nurodytą garantiją, kai, remdamasis savo vertinimu, skolininkas nori ir gali atlikti mokėjimą per papildomą laikotarpį, tačiau negali pateikti tokios garantijos ir yra atsidūręs sunkioje padėtyje.

65 straipsnis

Teisių į grąžintinas sumas sąrašas

1.   Apskaitos pareigūnas sudaro grąžintinų sumų sąrašą. Sąjungos įstaigos teisių į grąžintinas sumas sąraše sugrupuojamos pagal jų vykdomojo rašto sumoms išieškoti išdavimo datą. Apskaitos pareigūnas taip pat nurodo sprendimus atsisakyti teisės į nustatytą grąžintiną sumą ar jos dalį. Sąrašas pridedamas prie Sąjungos įstaigos biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos.

2.   Komisija sudaro Sąjungos įstaigos teisių į grąžintinas sumas sąrašą, kuriame nurodomi skolininkų pavadinimai ir skolos suma, kai skolininkas ją turi sugrąžinti teismo sprendimu, turinčiu res judicata galią, ir kai per metus nuo sprendimo paskelbimo mokėjimas visai nebuvo atliktas arba nesugrąžinta reikšminga suma. Sąrašas skelbiamas tinkamai atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimus.

Kiek tai susiję su fizinių asmenų asmens duomenimis, paskelbta informacija pašalinama tuomet, kai skola yra visiškai sugrąžinama. Tas pats taikoma juridinių asmenų, kurių oficialus pavadinimas nurodo vieną ar daugiau fizinių asmenų, asmens duomenims.

Sprendimas įtraukti skolininką į Sąjungos įstaigos teisių į grąžintinas sumas sąrašą priimamas laikantis proporcingumo principo ir visų pirma atsižvelgiant į sumos dydį.

66 straipsnis

Senaties terminas

Sąjungos įstaigos teisėms į grąžintinas sumas trečiųjų šalių atžvilgiu ir trečiųjų šalių teisėms į grąžintinas sumas Sąjungos įstaigos atžvilgiu taikomas penkerių metų senaties terminas.

67 straipsnis

Specialios mokesčiams ir rinkliavoms taikomos nuostatos

Jeigu Sąjungos įstaiga renka mokesčius ir rinkliavas, minėtus 6 straipsnio 1 dalies a punkte, kiekvienų finansinių metų pradžioje sudaroma tokių mokesčių ir rinkliavų bendra preliminari sąmata.

Jeigu mokesčiai ir rinkliavos nustatomi teisės aktu arba valdybos sprendimais, leidimus suteikiantis pareigūnas gali neišduoti vykdomojo rašto sumoms išieškoti ir, nustatęs gautinas sumas, išrašyti debetinius dokumentus. Tokiu atveju Sąjungos įstaigos teisė į gautinas sumas yra registruojama. Apskaitos pareigūnas sudaro visų debetinių dokumentų sąrašą ir nurodo jų skaičių bei bendrą sumą Sąjungos įstaigos biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje.

Jeigu Sąjungos įstaiga naudoja atskirą sąskaitų pateikimo sistemą, apskaitos pareigūnas reguliariai ir ne rečiau nei kas mėnesį į sąskaitas įrašo gautas mokesčių ir rinkliavų sumas.

Sąjungos įstaiga teikia paslaugas, susijusias su jai pavestomis užduotimis, tik po to, kai yra sumokėtas visas atitinkamas mokestis arba rinkliava. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis paslauga gali būti suteikta iš anksto nesumokėjus atitinkamo mokesčio ar rinkliavos. Tais atvejais, kai paslauga buvo suteikta iš anksto nesumokėjus atitinkamo mokesčio ar rinkliavos, taikomi 60–66 straipsniai.

5   SKYRIUS

Išlaidų operacijos

68 straipsnis

Finansavimo sprendimai

1.   Kiekvienas išlaidų punktas turi turėti nustatytą paskirtį, būti patvirtintas, jam turi būti išduotas leidimas ir jis turi būti išmokėtas.

2.   Prieš išlaidų paskirties nustatymą turi būti priimtas finansavimo sprendimas.

3.   Sąjungos įstaigos metinė darbo programa yra lygiavertė veiklos, kurią ji vykdo, finansavimo sprendimui, jeigu aiškiai nustatomi 32 straipsnio 3 dalyje išdėstyti elementai.

4.   Administraciniai asignavimai gali būti vykdomi be išankstinio finansavimo sprendimo.

69 straipsnis

Įsipareigojimų rūšys

1.   Biudžetinis įsipareigojimas – tai operacija, kuria rezervuojamas asignavimas, būtinas būsimiems mokėjimams vykdant teisinius įsipareigojimus padengti.

2.   Teisinis įsipareigojimas – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima arba nustato įsipareigojimą, dėl kurio yra mokamos lėšos.

3.   Biudžetiniai įsipareigojimai priklauso vienai iš šių trijų kategorijų:

a)

individualus – biudžetinis įsipareigojimas yra individualus, kai yra žinomas gavėjas ir išlaidų suma;

b)

bendras – biudžetinis įsipareigojimas yra bendras, kai bent vienas iš elementų, būtinų individualiam įsipareigojimui nustatyti, dar yra nežinomas;

c)

preliminarus – biudžetinis įsipareigojimas yra preliminarus, kai jis yra skirtas įprastoms administracinėms išlaidoms padengti ir kai jo suma arba galutiniai gavėjai nėra konkrečiai žinomi.

Preliminarus biudžetinis įsipareigojimas vykdomas prisiimant vieną ar kelis individualius teisinius įsipareigojimus, dėl kurių atsiranda teisė į būsimus mokėjimus, arba išimtiniais atvejais, susijusiais su išlaidomis personalo valdymui, tiesioginiais mokėjimais.

4.   Biudžetiniai įsipareigojimai veiksmams, kurie tęsiasi daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis tik tuo atveju, kai taip yra numatyta steigiamajame akte arba pagrindiniame teisės akte, arba kai jie yra susiję su administracinėmis išlaidomis.

70 straipsnis

Įsipareigojimams taikomos taisyklės

1.   Kiekvienai priemonei, dėl kurios gali atsirasti iš Sąjungos įstaigos biudžeto padengiamų išlaidų, leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš prisiimdamas teisinį įsipareigojimą trečiosioms šalims, prisiima biudžetinį įsipareigojimą.

2.   Pareiga prisiimti biudžetinį įsipareigojimą prieš prisiimant teisinį įsipareigojimą, kaip numatyta 1 dalyje, netaikoma teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems po krizės paskelbimo, vykdant veiklos tęstinumo planą laikantis tvarkos, kurią priėmė Sąjungos įstaiga.

3.   Bendrieji biudžetiniai įsipareigojimai turi apima visą atitinkamų individualių teisinių įsipareigojimų, prisiimtų iki N + 1 metų gruodžio 31 d., sumą.

Atsižvelgiant į 69 straipsnio 4 dalį ir 87 straipsnio 2 dalį, individualūs teisiniai įsipareigojimai, susiję su individualiais arba preliminariais biudžetiniais įsipareigojimais, sudaromi iki N metų gruodžio 31 d.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų laikotarpių pabaigoje leidimus suteikiantis pareigūnas panaikina visus su nepanaudotu tokių biudžetinių įsipareigojimų likučiu susijusius įsipareigojimus.

Prieš pasirašydamas kiekvieną individualaus teisinio įsipareigojimo sumą, priimtą pagal bendrąjį biudžetinį įsipareigojimą, leidimus suteikiantis pareigūnas ją įregistruoja biudžetinėse sąskaitose ir priskiria bendrajam biudžetiniam įsipareigojimui.

4.   Biudžetiniams ir teisiniams įsipareigojimams, kurie tęsiasi ilgiau kaip vienus finansinius metus, išskyrus personalo išlaidoms, nustatoma galutinė įvykdymo data, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu.

Visos tokių įsipareigojimų dalys, kurios nėra įvykdytos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos datos, nurodytos šios dalies pirmoje pastraipoje, panaikinamos, vadovaujantis 16 straipsniu.

Biudžetinio įsipareigojimo suma, atitinkanti teisinį įsipareigojimą, pagal kurį, kaip nurodyta 75 straipsnyje, nebuvo atliktas mokėjimas per dvejus metus po teisinio įsipareigojimo pasirašymo, yra panaikinama, išskyrus, kai ta suma susijusi su atveju, kai vyksta bylinėjimasis teisme arba arbitraže, arba kai egzistuoja specialios sąlygos, nustatytos pagrindiniuose aktuose.

71 straipsnis

Įsipareigojimams taikomi patikrinimai

1.   Priimdamas biudžetinį įsipareigojimą, leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad:

a)

išlaidos būtų priskirtos teisingam Sąjungos įstaigos biudžeto punktui;

b)

asignavimai egzistuotų;

c)

išlaidos atitiktų taikytinas nuostatas, visų pirma steigiamojo akto nuostatas, kiekvienos Sąjungos įstaigos finansines taisykles ir visus pagal jas priimtus aktus;

d)

būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo.

2.   Registruodamas teisinį įsipareigojimą fiziniu arba elektroniniu parašu, leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad:

a)

įsipareigojimas būtų paremtas atitinkamu biudžetiniu įsipareigojimu;

b)

išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos bei atitiktų taikytinas nuostatas, visų pirma steigiamojo akto nuostatas, kiekvienos Sąjungos įstaigos finansines taisykles ir visus pagal jas priimtus aktus;

c)

būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo.

72 straipsnis

Išlaidų patvirtinimas

Išlaidų patvirtinimas yra veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas:

a)

patikrina kreditoriaus teisės buvimą;

b)

nustato arba patikrina reikalavimo tikrumą ir jo sumą;

c)

patikrina sąlygas, kuriomis turi būti atliktas mokėjimas.

73 straipsnis

Patvirtinimas ir materiali patvirtinimo „patvirtinta išmokėti“ forma

1.   Išlaidos patvirtinamos pagal patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius kreditoriaus teisę remiantis faktiškai suteiktų paslaugų, faktiškai pristatytų prekių arba faktiškai atliktų darbų sąskaita arba remiantis kitais išmokamas lėšas pateisinančiais dokumentais, įskaitant prenumeratos arba mokymo kursų pasikartojančius mokėjimus.

2.   Leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš priimdamas sprendimą patvirtinti išlaidas, asmeniškai patikrina patvirtinamuosius dokumentus arba savo atsakomybe įsitikina, kad tai yra padaryta.

3.   Patvirtinimo sprendimas išreiškiamas leidimus suteikiančio pareigūno parašu ir užrašu „patvirtinta išmokėti“.

4.   Nekompiuterizuotoje sistemoje, viza „patvirtinta išmokėti“ uždedama antspaudu, patvirtinant leidimus suteikiančio pareigūno parašu.

Kompiuterizuotoje sistemoje „patvirtinta išmokėti“ – tai leidimus suteikiančio pareigūno patvirtinimas, naudojant asmeninį slaptažodį.

74 straipsnis

Leidimas išlaidoms

1.   Leidimas išlaidoms – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas, patikrinęs, kad asignavimai egzistuoja, ir išdavęs mokėjimo pavedimą, nurodo apskaitos pareigūnui apmokėti išlaidų sumą, kurią leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtino.

Jeigu periodiniai mokėjimai yra susiję su teikiamomis paslaugomis, įskaitant nuomos paslaugas, arba su pristatomomis prekėmis, leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į savo rizikos analizę, gali duoti nurodymą taikyti tiesioginio debeto sistemą.

2.   Mokėjimo pavedime nurodoma data, jį pasirašo leidimus suteikiantis pareigūnas, po to jis siunčiamas apskaitos pareigūnui. Leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtinamuosius dokumentus saugo, vadovaudamasis 44 straipsnio 5 dalimi.

3.   Atitinkamais atvejais kartu su mokėjimo pavedimu, siunčiamu apskaitos pareigūnui, kartu siunčiamas ir dokumentas, liudijantis, kad prekės yra įrašytos į 106 straipsnio 1 dalyje minėtą inventorinį sąrašą.

75 straipsnis

Mokėjimų rūšys

1.   Mokėjimas atliekamas, pateikus įrodymus, kad atitinkamas veiksmas atliktas pagal pagrindinio teisės akto arba sutarties ar susitarimo dėl dotacijos nuostatas, ir susideda iš vienos ar kelių šių operacijų:

a)

visos mokėtinos sumos apmokėjimo;

b)

mokėtinos sumos apmokėjimo vienu iš šių būdų:

1)

iš anksto finansuojant, kai sumą galima padalyti į kelias išmokas, pasirašius sutartį arba susitarimą dėl dotacijos arba pranešus apie sprendimą dėl dotacijos;

2)

vienu arba keliais tarpiniais mokėjimais, kaip veiksmo dalinio įvykdymo atitikmenį;

3)

mokėtinos sumos likučio išmokėjimu, kai veiksmas visiškai įvykdytas.

Išankstiniu finansavimu suteikiamos avansinės lėšos. Jis gali būti suskirstytas į keletą mokėjimų pagal patikimo finansų valdymo principą.

Tarpiniu mokėjimu, kuris gali būti atliekamas kelis kartus, galima padengti išlaidas, patirtas vykdant sprendimą arba susitarimą, arba siekiant apmokėti už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir (arba) užbaigtus darbus tarpiniais sutarties vykdymo etapais. Jis gali būti lygus visai išankstinio finansavimo sumai ar jos daliai, nedarant poveikio pagrindinio teisės akto nuostatoms.

Išlaidų uždarymas – tai likučio išmokėjimas; jis negali būti pakartotas ir yra taikomas visoms ankstesnėms išlaidoms arba vykdomajam raštui sumoms išieškoti.

2.   Biudžeto apskaitoje, įrašant skirtingų rūšių mokėjimus, nurodytus 1 dalyje, būtina kiekvieną mokėjimą atskirti.

76 straipsnis

Turimų lėšų neviršijantys mokėjimai

Apskaitos pareigūnas išlaidų mokėjimus atlieka neviršydamas turimų lėšų.

77 straipsnis

Terminai

Mokėjimai išlaidoms padengti atliekami pagal terminus, nurodytus Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 ir jais vadovaujantis.

6   SKYRIUS

IT sistemos

78 straipsnis

Operacijų elektroninis valdymas

Kai įplaukos ir išlaidos valdomos kompiuterių sistemomis, dokumentai gali būti pasirašyti taikant kompiuterinę arba elektroninę procedūrą.

79 straipsnis

E. valdžia

Sąjungos įstaiga nustato ir taiko bendrus keitimosi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų ir dotacijų procedūrose, standartus. Visų pirma jos kuo aktyviau kuria ir taiko bendrus duomenų, perduotų vykdant dotacijų ir viešųjų pirkimų procedūras, perdavimo, saugojimo ir tvarkymo standartus ir šiuo tikslu nustato bendrą keitimosi elektroniniais duomenimis vietą pareiškėjams, kandidatams ir konkurso dalyviams.

80 straipsnis

Geras administravimas

1.   Leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas praneša apie būtinybę pateikti įrodymus ir (arba) dokumentus, jų formą ir informaciją, kurią būtina įtraukti, taip pat prireikus preliminarų sutarties sudarymo procedūros užbaigimo tvarkaraštį.

2.   Jei dėl akivaizdžios kanceliarinės klaidos, kurią padarė pareiškėjas ar konkurso dalyvis, pareiškėjas ar konkurso dalyvis nepateikia įrodymų arba netinkamai suformuluoja pareiškimą, vertinimo komitetas arba, prireikus, leidimus suteikiantis pareigūnas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, prašo, kad pareiškėjas arba konkurso dalyvis pateiktų trūkstamą informaciją arba paaiškintų patvirtinamuosius dokumentus. Tokia informacija arba paaiškinimai nekeičia iš esmės pasiūlymo arba konkurso sąlygų.

81 straipsnis

Teisių gynimo priemonių nurodymas

Jei leidimus suteikiančio pareigūno sudarytas procedūrinis aktas neigiamai veikia pareiškėjo ar konkurso dalyvio, naudos gavėjo ar rangovo teises, jame nurodoma, kokiomis administracinėmis ir (arba) teisinėmis teisių gynimo priemonėmis galima užginčyti tą aktą.

Visų pirma nurodoma, kokių teisių gynimo priemonių yra, kokiai institucijai ar institucijoms galima teikti prašymą dėl užginčijimo ir per kiek laiko tai reikia padaryti.

7   SKYRIUS

Vidaus auditorius

82 straipsnis

Vidaus auditoriaus skyrimas bei įgaliojimai ir pareigos

1.   Sąjungos įstaiga turi vidaus audito funkciją, kuri vykdoma pagal atitinkamus tarptautinius standartus.

2.   Vidaus audito funkciją vykdo Komisijos vidaus auditorius. Vidaus auditorius negali būti nei Sąjungos įstaigos, nei Komisijos leidimus suteikiantis pareigūnas, nei apskaitos pareigūnas.

3.   Vidaus auditorius pataria Sąjungos įstaigai dėl rizikos valdymo, pareikšdamas nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės bei teikdamas rekomendacijas, kaip patobulinti operacijų vykdymo sąlygas ir skatinti patikimą finansų valdymą.

Vidaus auditorius visų pirma yra atsakingas už:

a)

vidaus valdymo sistemų tinkamumo ir efektyvumo bei departamentų veiklos įgyvendinant programas ir veiksmus, įvertinimą atsižvelgiant į su jais susijusią riziką;

b)

vidaus kontrolės ir audito sistemų, taikomų kiekvienai Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymo operacijai, veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą.

4.   Vykdydamas savo pareigas, vidaus auditorius atlieka visos Sąjungos įstaigos veiklos ir visų departamentų auditą. Vidaus auditoriui prieinama visa be jokių apribojimų informacija, kurios jam reikia savo pareigoms atlikti.

5.   Vidaus auditorius atsižvelgia į leidimus suteikiančių pareigūnų konsoliduotą metinę veiklos ataskaitą ir visą kitą nurodytą informaciją.

6.   Vidaus auditorius praneša valdybai ir direktoriui savo nustatytus faktus ir rekomendacijas.

Vidaus auditorius taip pat praneša apie visus šiuos atvejus:

pagrindinę riziką ir rekomendacijas, kaip ją šalinti,

didelį vėlavimą įgyvendint ankstesniais metais pateiktas rekomendacijas.

Valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba ir direktorius užtikrina audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba nagrinėja 47 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją ir tai, ar rekomendacijos buvo visiškai ir laiku įgyvendintos.

7.   Sąjungos įstaiga sudaro galimybę susipažinti su vidaus auditoriaus kontaktiniais duomenimis bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, dalyvaujančiam išlaidų operacijose, kad būtų galima konfidencialiai kreiptis į vidaus auditorių.

8.   Vidaus auditoriaus ataskaitos ir išvados prieinami visuomenei tik po to, kai vidaus auditorius patvirtina veiksmus, kurių imtasi dėl rekomendacijų.

83 straipsnis

Vidaus auditoriaus nepriklausomumas

Vidaus auditoriaus nepriklausomumas, jo atsakomybė už veiksmus atliekant savo pareigas ir teisė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nustatoma pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 100 straipsnį.

84 straipsnis

Vidaus audito struktūros sukūrimas

1.   Valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba, tinkamai atsižvelgusios į sąnaudų veiksmingumą ir pridėtinę vertę, gali nustatyti vidaus audito struktūrą, kuri veikia pagal atitinkamus tarptautinius standartus.

Vidaus audito struktūros tikslas, įgaliojimai ir atsakomybė nustatoma vidaus audito chartijoje ir ją tvirtina valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba.

Vidaus audito struktūros metinį audito planą parengia vidaus audito struktūros vadovas, atsižvelgdamas, inter alia, į Sąjungos įstaigos direktoriaus rizikos vertinimą

Jį peržiūri ir tvirtina valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba.

Vidaus audito struktūra teikia ataskaitas valdybai ir direktoriui apie nustatytus faktus ir rekomendacijas.

2.   Jeigu Sąjungos įstaigos vidaus audito struktūra nėra ekonomiškai veiksminga arba negali atitikti tarptautinių standartų, Sąjungos įstaiga gali nuspręsti dalytis vidaus audito struktūra su kitomis toje pačioje politikos srityje veikiančiomis Sąjungos įstaigomis.

Tokiais atvejais susijusių Sąjungos įstaigų valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba susitaria dėl praktinių dalijimosi vidaus audito struktūra aspektų.

3.   Vidaus auditoriai sėkmingai bendradarbiauja keisdamiesi informacija ir audito ataskaitomis bei prireikus rengia bendrus rizikos vertinimus ir vykdo bendrus auditus.

Valdyba arba, jeigu tai leidžiama pagal steigiamąjį aktą, vykdomoji valdyba ir direktorius užtikrina reguliarią vidaus audito struktūros rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

VIEŠIEJI PIRKIMAI

85 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Viešųjų pirkimų klausimu, atsižvelgiant į 86 straipsnį, taikoma Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 V antraštinė dalis ir Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012.

2.   Sąjungos įstaiga jos prašymu gali būti pripažinta perkančiaja organizacija, kai sudaromos Komisijos arba tarpinstitucines sutartis ir sutartis su kitomis Sąjungos įstaigomis.

3.   Sąjungos įstaiga dalyvauja Komisijos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 108 straipsnį sukurtoje ir administruojamoje draudimo dalyvauti centrinėje duomenų bazėje.

86 straipsnis

Viešųjų pirkimų procedūros

1.   Sąjungos įstaiga, netaikydama viešųjų pirkimų procedūros, gali sudaryti sutartį su Komisija, tarpinstitucinėmis įstaigomis ir pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2695/94 (8) įsteigtu Europos Sąjungos įstaigų vertimo centru dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar pastarųjų atliekamo darbo.

2.   Kad būtų patenkinti administraciniai poreikiai, Sąjungos įstaiga gali taikyti bendro viešojo pirkimo procedūras kartu su priimančiosios valstybės narės perkančiosiomis organizacijomis. Tokiu atveju Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 133 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL ADMINISTRACINIŲ ASIGNAVIMŲ

87 straipsnis

Administraciniai asignavimai

1.   Administraciniai asignavimai yra nediferencijuotieji asignavimai.

2.   Administracinės išlaidos pagal sutartis, kurios dėl susiklosčiusios vietinės praktikos arba dėl to, kad yra susijusios su įrangos tiekimu, turi būti apmokėtos pasibaigus finansiniams metams, įskaitomos į tų finansinių metų, kuriais jos yra padarytos, Sąjungos įstaigos biudžetą.

3.   Sąjungos įstaiga Europos Parlamentui ir Tarybai iki kiekvienų metų liepos 1 d. pateikia pastatų politikos darbinį dokumentą, kuriame nurodoma ši informacija:

a)

kiekvieno pastato išlaidos ir plotas, kuriam skiriami asignavimai pagal atitinkamas Sąjungos įstaigos biudžeto eilutes;

b)

tikėtina ploto ir vietovių visuotinio programavimo raida per artimiausius metus, kartu pridedant pastatų, kuriuos planuojama statyti, projektų aprašymus, jei jie jau numatyti;

c)

galutinės sąlygos ir sąnaudos, taip pat atitinkama informacija, susijusi su naujų pastatų projektų, kurie anksčiau buvo pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai laikantis 88 straipsnyje nustatytos procedūros ir neįtraukti į praėjusių metų darbinius dokumentus, įgyvendinimu.

88 straipsnis

Pastatų projektai

1.   Visų pastatų projektų, kurie gali turėti reikšmingos įtakos Sąjungos įstaigos biudžetui, atveju Sąjungos įstaiga kuo anksčiau, prieš vykdant vietos rinkos tyrimą sutarčių dėl pastatų atveju ar prieš paskelbiant konkursą arba jį vykdant statybos darbų atveju, informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pastatams statyti reikalingą plotą ir preliminarų planavimą.

2.   Visų pastatų projektų, kurie gali turėti reikšmingos įtakos Sąjungos įstaigos biudžetui, atveju Sąjungos įstaiga pateikia pastatų projektą, įskaitant jo išsamią sąnaudų sąmatą ir finansavimo planą, taip pat sutarčių projektų, kuriuos planuojama naudoti, sąrašą ir prieš sudarydama sutartis prašo Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinimo. Sąjungos įstaigos prašymu su pastatų projektu susiję pateikti dokumentai naudojami konfidencialiai.

Išskyrus nenugalimos jėgos atvejus, Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl pastatų projekto priima per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos projektą gavo.

Laikoma, kad pasibaigus šiam keturių savaičių laikotarpiui pastatų projektas patvirtintas, jei Europos Parlamentas arba Taryba per tą laikotarpį nepriima sprendimo, kuriuo prieštaraujama pasiūlymui.

Jei Europos Parlamentas ir (arba) Taryba per keturių savaičių laikotarpį išreiškia tinkamai pagrįstą susirūpinimą, tas laikotarpis vieną kartą pratęsiamas dviem savaitėmis.

Jei Europos Parlamentas arba Taryba priima sprendimą, kuriuo prieštaraujama pastatų projektui, Sąjungos įstaiga atsiima savo pasiūlymą ir gali pateikti naują pasiūlymą.

3.   Nenugalimos jėgos atvejais 4 dalyje numatyta informacija gali būti pateikta kartu su pastatų projektu. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl pastatų projekto priima per dvi savaites nuo tada, kai abi institucijos projektą gavo. Laikoma, kad pasibaigus šiam dviejų savaičių laikotarpiui pastatų projektas patvirtintas, jei Europos Parlamentas ir (arba) Taryba per tą laikotarpį nepriima sprendimo, kuriuo prieštaraujama pasiūlymui.

4.   Pastatų projektais, kurie gali turėti didelį finansinį poveikį Sąjungos įstaigos biudžetui, laikoma:

a)

bet koks žemės įsigijimas;

b)

daugiau negu 3 000 000 EUR kainuojantis pastatų įsigijimas, pardavimas, struktūrinė renovacija ar statyba arba bet koks projektas, kuriuo derinami šie elementai, įgyvendinami tuo pačiu laikotarpiu;

c)

visos naujos sutartys dėl pastatų (įskaitant uzufruktą, ilgalaikę nuomą ir esamų sutarčių dėl pastatų mažiau palankiomis sąlygomis atnaujinimą), nenurodytos b punkte, kai metiniai mokesčiai ne mažesni negu 750 000 EUR;

d)

esamų sutarčių dėl pastatų pratęsimas arba atnaujinimas (įskaitant uzufruktą ir ilgalaikę nuomą) tomis pačiomis arba mažiau palankiomis sąlygomis, kai metiniai mokesčiai ne mažesni negu 3 000 000 EUR.

5.   Nedarant poveikio 19 straipsnio 4 daliai, pastatų įsigijimo projektas gali būti finansuojamas paskola, jei prieš tai gaunamas Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinimas.

Paskola paimama ir grąžinama atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamai siekiant geriausių Sąjungos finansinių interesų.

Jei Sąjungos įstaiga siūlo įsigijimą finansuoti paskola, finansiniame plane, kurį atitinkama institucija turi pateikti su prašymu dėl išankstinio Sąjungos įstaigos patvirtinimo, visų pirma nurodomas didžiausias finansavimo mastas, finansavimo laikotarpis, finansavimo rūšis, finansavimo sąlygos ir, palyginti su kitomis sutartinių priemonių rūšimis, sutaupomos lėšos.

Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl prašymo dėl išankstinio patvirtinimo priima per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos prašymą gavo. Šis laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas dviem savaitėmis. Jei Europos Parlamentas ir Taryba per tą laikotarpį aiškiai nepatvirtino įsigijimo finansavimo paskola, laikoma, kad prašymas atmestas.

VII   ANTRAŠTINĖ DALIS

EKSPERTAI

89 straipsnis

Išorės ekspertų apmokėjimas

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 287 straipsnis ekspertų atrankai taikomas mutatis mutandis. Tokiems ekspertams sumokama iš anksto paskelbta fiksuota suma ir jie pasirenkami remiantis jų profesiniais gebėjimais. Atranka atliekama remiantis atrankos kriterijais, laikantis nediskriminavimo, vienodų sąlygų ir interesų konflikto nebuvimo principų.

VIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ĮSTAIGOS SKIRIAMOS DOTACIJOS IR APDOVANOJIMAI

90 straipsnis

Dotacijos

Jeigu Sąjungos įstaiga gali skirti dotaciją remdamasi steigiamuoju aktu arba Komisijos įgaliojimu pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunktį, taikomos atitinkamos to reglamento ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 nuostatos.

91 straipsnis

Apdovanojimai

Jeigu Sąjungos įstaiga gali skirti apdovanojimą remdamasi steigiamuoju aktu arba Komisijos įgaliojimu pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunktį, taikomos atitinkamos to reglamento ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 nuostatos.

IX   ANTRAŠTINĖ DALIS

ATASKAITŲ PATEIKIMAS IR APSKAITA

1   SKYRIUS

Ataskaitų pateikimas

92 straipsnis

Ataskaitų struktūra

Sąjungos įstaigos ataskaitas sudaro:

a)

Sąjungos įstaigos finansinės ataskaitos;

b)

Sąjungos įstaigos biudžeto vykdymo ataskaitos.

93 straipsnis

Biudžeto ir finansų valdymo ataskaita

1.   Kiekviena Sąjungos įstaiga rengia tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

2.   Iki kitų finansinių metų kovo 31 d. direktorius siunčia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

3.   2 dalyje nurodytoje ataskaitoje atsižvelgiama (ir absoliučiais skaičiais, ir procentais) bent į asignavimų vykdymo normą ir į suvestinę informaciją apie asignavimų perkėlimus iš vieno biudžeto punkto į kitą.

94 straipsnis

Ataskaitoms taikomos taisyklės

1.   Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas taiko Komisijos apskaitos pareigūno priimtas taisykles, pagrįstas tarptautiniu mastu pripažintais apskaitos standartais, taikomais viešajam sektoriui.

2.   92 straipsnyje nurodytos Sąjungos įstaigos ataskaitos atitinka 5–31 straipsniuose nustatytus biudžeto principus. Jose pateikiama tikra ir teisinga informacija apie biudžeto įplaukas ir išlaidų operacijas.

95 straipsnis

Apskaitos principai

92 straipsnyje nurodytose finansinėse ataskaitose informacija, įskaitant informaciją apie apskaitos politiką, pateikiama tokiu būdu, kad būtų užtikrinama, jog ji yra susijusi, patikima, palyginama ir suprantama. Finansinės ataskaitos parengiamos laikantis visuotinai priimtų apskaitos principų, nustatytų Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytose apskaitos taisyklėse.

96 straipsnis

Finansinės ataskaitos

1.   Finansinės ataskaitos pateikiamos milijonais eurų, jas sudaro:

a)

balansas ir finansinės veiklos ataskaita, kuriuose parodytas visas turtas ir įsipareigojimai, finansinė padėtis ir ekonominiai rezultatai praėjusių metų gruodžio 31 d.; jie pateikiami pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 143 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles;

b)

grynųjų pinigų srautų ataskaita, kurioje parodytos gautos ir išmokėtos sumos per metus ir galutinė iždo padėtis;

c)

grynojo turto pokyčių ataskaita, kuri yra rezervų ir sukauptų rezultatų judėjimo per metus apžvalga.

2.   Finansinių ataskaitų pastabose papildoma ir komentuojama informacija, pateikta 1 dalyje nurodytose ataskaitose, ir pateikiama visa papildoma informacija, kurios reikalaujama pagal tarptautiniu mastu pripažintą apskaitos praktiką, kai tokia informacija yra svarbi Sąjungos įstaigos veiklai.

97 straipsnis

Biudžeto vykdymo ataskaitos

1.   Biudžeto vykdymo ataskaitos pateikiamos milijonais eurų. Jas sudaro:

a)

ataskaitos, kuriose sujungiamos visos biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijos per metus;

b)

aiškinamosios pastabos, kurios papildo ir komentuoja informaciją, pateiktą tose ataskaitose.

2.   Biudžeto vykdymo rezultatas susideda iš:

visų įplaukų, surinktų tais finansiniais metais,

mokėjimų, atliktų pagal tų finansinių metų asignavimus, padidintų į tuos pačius finansinius metus iš ankstesnių finansinių metų perkeltų asignavimų suma, skirtumo.

Pirmoje pastraipoje nurodytas skirtumas, viena vertus, padidinamas grynąja iš ankstesnių finansinių metų perkeltų asignavimų, kurie buvo panaikinti, suma ir, kita vertus,

sumažinamas mokėjimų suma, kuri yra didesnė už nediferencijuotuosius asignavimus, perkeltus iš ankstesnių finansinių metų dėl euro kurso pasikeitimo,

valiutų keitimo pelno ir nuostolių per finansinius metus skirtumu, tiek realizuotojo, tiek nerealizuotojo.

3.   Biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimo struktūra yra tokia pat kaip ir Sąjungos įstaigos biudžeto.

98 straipsnis

Preliminarios ataskaitos

1.   Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams preliminarias ataskaitas.

2.   Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. taip pat siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ataskaitų rinkinį, parengtą standartine forma, kurią konsolidavimo tikslais nustato Komisijos apskaitos pareigūnas.

99 straipsnis

Galutinių ataskaitų patvirtinimas

1.   Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 148 straipsnio 1 dalį ne vėliau kaip iki birželio 1 d. Audito Rūmai pateikia savo pastabas dėl Sąjungos įstaigos preliminarių ataskaitų.

2.   Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Sąjungos įstaigos preliminarių ataskaitų, apskaitos pareigūnas pagal 50 straipsnį parengia Sąjungos įstaigos galutines ataskaitas. Direktorius jas siunčia valdybai, kuri dėl šių ataskaitų pateikia nuomonę.

3.   Galutines ataskaitas kartu su valdybos nuomone apskaitos pareigūnas siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui, Audito Rūmams, Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų liepos 1 d.

Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas taip pat iki liepos 1 d. siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ataskaitų rinkinį, parengtą standartine forma, kurią konsolidavimo tikslais nustato Komisijos apskaitos pareigūnas.

4.   Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas tą pačią dieną, kurią siunčiamos jo galutinės ataskaitos, taip pat siunčia Audito Rūmams (ir kopiją Komisijos apskaitos pareigūnui) vadovybės pareiškimo raštą, kuriame apžvelgiamos tos galutinės ataskaitos.

Galutinės ataskaitos pateikiamos kartu su apskaitos pareigūno parengta aiškinamąja pastaba, kurioje jis pareiškia, kad galutinės ataskaitos parengtos pagal šią antraštinę dalį ir taikytinus apskaitos principus, taisykles ir metodus.

Galutinės Sąjungos įstaigos ataskaitos iki kitų metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Ne vėliau kaip iki kitų metų rugsėjo 30 d. direktorius Audito Rūmams atsiunčia atsakymą į jų metinės ataskaitos pastabas. Tuo pat metu Komisijai siunčiami Sąjungos įstaigos atsakymai.

2   SKYRIUS

Apskaita ir turto inventorius

1   skirsnis

Bendrosios nuostatos

100 straipsnis

Apskaitos sistema

1.   Sąjungos įstaigos apskaitos sistema padeda organizuoti biudžeto ir finansinę informaciją taip, kad skaičius būtų galima įrašyti, susisteminti ir užregistruoti.

2.   Apskaitos sistemą sudaro bendrosios sąskaitos ir biudžeto sąskaitos. Sąskaitos rengiamos eurais pagal kalendorinius metus.

3.   Leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat gali sudaryti ir tvarkyti analitines sąskaitas.

101 straipsnis

Institucijų apskaitos sistemos bendrieji reikalavimai

Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 152 straipsnį Komisijos apskaitos pareigūnas patvirtina apskaitos taisykles ir suderintą sąskaitų planą, kurį Sąjungos įstaiga turi taikyti.

2   skirsnis

Bendrosios ir biudžeto sąskaitos

102 straipsnis

Bendrosios sąskaitos

Bendrosiose sąskaitose chronologine tvarka dvejybiniu principu registruojami visi įvykiai ir operacijos, kurios turi įtakos Sąjungos įstaigos ekonominei ir finansinei padėčiai, turtui ir įsipareigojimams.

103 straipsnis

Įrašai bendrosiose sąskaitose

1.   Likučiai ir bendrųjų sąskaitų pokyčiai įrašomi į apskaitos žurnalus.

2.   Visi apskaitos įrašai, įskaitant sąskaitų tikslinimą, turi būti paremti patvirtinamaisiais dokumentais, su kuriais įrašai yra susiję.

3.   Apskaitos sistemoje turi būti galima vykdant auditą aiškiai atsekti visus apskaitos įrašus.

104 straipsnis

Apskaitos patikslinimai

Laikotarpiu nuo finansinių metų pabaigos iki galutinių sąskaitų pateikimo dienos Sąjungos įstaigos apskaitos pareigūnas atlieka patikslinimus, nesusijusius su tų metų išmokomis ir įplaukomis, kurie yra būtini, kad sąskaitose pateikta informacija būtų teisinga ir tikra. Tokie patikslinimai atitinka 101 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles.

105 straipsnis

Biudžeto apskaita

1.   Sąjungos įstaigos biudžeto sąskaitose pateikiama išsami biudžeto vykdymo informacija.

2.   1 dalies tikslais, biudžeto sąskaitose registruojamos visos biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijos, numatytos IV antraštinėje dalyje.

106 straipsnis

Turto inventorius

1.   Sąjungos įstaiga sudaro inventorinius sąrašus, kuriuose nurodomas viso Sąjungos materialaus, nematerialaus ir finansinio turto kiekis ir vertė pagal Komisijos apskaitos pareigūno parengtą modelį.

Sąjungos įstaiga tikrina, kad inventorinio sąrašo įrašai atitiktų tikrą padėtį.

2.   Sąjungos įstaigos materialaus turto pardavimas turi būti tinkamai reklamuojamas.

X   ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠORĖS AUDITAS, BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS IR KOVA SU SUKČIAVIMU

107 straipsnis

Išorės auditas

1.   Nepriklausomas išorės auditorius patikrina, ar metinėse Sąjungos įstaigos ataskaitose tinkamai nurodytos jos pajamos, išlaidos ir tos Sąjungos įstaigos finansinė būklė, iki tol, kol jos ataskaitos konsoliduojamos su galutinėmis Sąjungos įstaigos ataskaitomis.

Jeigu steigiamajame akte nenumatyta kitaip, Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnio 1 dalies reikalavimus parengia specialiąją metinę Sąjungos įstaigos ataskaitą.

Rengdami antroje pastraipoje nurodytą ataskaitą Audito Rūmai atsižvelgia į pirmoje pastraipoje nurodyto nepriklausomo išorės auditoriaus audito rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi dėl auditoriaus nustatytų faktų.

2.   Sąjungos įstaiga Audito Rūmams siunčia galutinai priimtą Sąjungos įstaigos biudžetą. Ji kuo greičiau Audito Rūmams praneša apie visus sprendimus ir aktus, kuriuos ji priima pagal 10, 14, 19 ir 23 straipsnius.

3.   Audito Rūmų atliekama analitinė priežiūra reglamentuojama Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 158–163 straipsniais.

108 straipsnis

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tvarkaraštis

1.   Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, iki N + 2 metų gegužės 15 d., jeigu steigiamajame akte nenumatyta kitaip, priima sprendimą, kad direktorius N metų biudžetą įvykdė. Direktorius praneša valdybai apie Europos Parlamento pastabas, pateiktas kartu rezoliucija, pridedama prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo.

2.   Jei šio straipsnio 1 dalyje nustatytą dieną sprendimo priimti negalima, Europos Parlamentas arba Taryba Komisijai praneša sprendimo atidėjimo priežastis.

3.   Jei Europos Parlamentas atideda biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimą, direktorius, bendradarbiaudamas su valdyba, deda visas pastangas kuo skubiau imtis priemonių sprendimo priėmimo kliūtims pašalinti arba padėti jas pašalinti.

109 straipsnis

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra

1.   Sprendimas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priimamas dėl visų Sąjungos įstaigos įplaukų ir išlaidų sąskaitų, biudžeto vykdymo rezultato ir Sąjungos įstaigos turto bei įsipareigojimų, parodytų finansinėje ataskaitoje.

2.   Prieš priimdamas sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Europos Parlamentas, Tarybai tą jau atlikus, išanalizuoja Sąjungos įstaigos sąskaitas ir finansines ataskaitas. Jis taip pat išnagrinėja Audito Rūmų metinę ataskaitą kartu su Sąjungos įstaigos direktoriaus atsakymais, visomis atitinkamų finansinių metų specialiomis Audito Rūmų ataskaitomis, ir Audito Rūmų patikinimo pareiškimą dėl sąskaitų patikimumo ir operacijų, kuriomis jos paremtos, teisėtumo ir tvarkingumo.

3.   Direktorius Europos Parlamento prašymu, kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 165 straipsnio 3 dalyje, jam pateikia bet kurią informaciją, kurios reikia sklandžiai atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai.

110 straipsnis

Tolesnės priemonės

1.   Direktorius imasi deramų priemonių, atsižvelgdamas į pastabas, pateiktas kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo, ir į komentarus, pateiktus kartu su Tarybos priimta rekomendacija priimti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo.

2.   Europos Parlamento arba Tarybos prašymu direktorius praneša apie priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į tas pastabas ir komentarus. Tokio pranešimo kopiją direktorius siunčia Komisijai ir Audito Rūmams.

111 straipsnis

Komisijos, Audito Rūmų ir OLAF vykdomos patikros vietoje

1.   ES įstaiga suteikia Komisijos darbuotojams ir kitiems jos ir Audito Rūmų įgaliotiems asmenims galimybę patekti į jos vietas ir patalpas ir susipažinti su visas duomenimis ir informacija, įskaitant duomenis ir informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia auditui atlikti.

2.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras vietoje ir tikrinimus, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2013 (9) ir Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (10), kad nustatytų, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veikos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su pagal šį reglamentą skiriamomis dotacijomis ir sudaromomis sutartimis.

3.   Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, ES įstaigos susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, susitarimuose dėl dotacijos ir viešųjų pirkimų yra nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmams ir OLAF aiškiai numatomi įgaliojimai atlikti auditą, patikras vietoje ir tikrinimus pagal atitinkamas jų kompetencijos sritis.

XI   ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR GALUTINĖS NUOSTATOS

112 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos informacijos prašymai

Europos Parlamentas, Tarybas ir Komisija turi teisę iš Sąjungos įstaigos gauti visą būtiną informaciją arba paaiškinimus, susijusius su biudžeto reikalais, jų kompetencijos ribose.

113 straipsnis

Sąjungos įstaigos naujojo finansinio reglamento priėmimas

Kiekviena Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodyta įstaiga priima naująjį finansinį reglamentą, kuris įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. arba, bet kuriuo atveju, per šešis mėnesius nuo dienos, kurią įstaigai taikomas to reglamento 208 straipsnis, po išmokos iš biudžeto išmokėjimo.

114 straipsnis

Sąjungos įstaigos finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės

Prireikus ir gavus išankstinį Komisijos sutikimą, direktoriaus siūlymu valdyba priima išsamias Sąjungos įstaigos finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles.

115 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2343/2002 panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d. Tačiau 40 straipsnis toliau taikomas iki 2014 m. gruodžio 31 d., o 27 straipsnio 4 ir 7 dalys toliau taikomos iki 2015 m. gruodžio 31 d.

116 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Tačiau 47 straipsnis ir 82 straipsnio 5 dalis taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d., o 32 straipsnis ir 33 straipsnio 5 ir 8 dalys taikomos nuo 2016 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. rugsėjo 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(2)  2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(3)  2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).

(4)  1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).

(5)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(6)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(7)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(8)  1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (OL L 314, 1994 12 7, p. 1).

(9)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(10)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).


7.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/69


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1272/2013

2013 m. gruodžio 6 d.

kuriuo dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (1), ypač į jo 68 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

benzo[a]pirenas, benzo[e]pirenas, benzo[a]antracenas, krizenas, benzo[b]fluorantenas, benzo[j]fluorantenas, benzo[k]fluorantenas ir dibenzo[a, h]antracenas (toliau – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, PAA) pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (2), VI priedą klasifikuojami kaip 1B kategorijos kancerogenai;

(2)

šių PAA galima aptikti įvairių vartojimo gaminių plastikinėse ir guminėse dalyse. Jų, kaip priemaišų, yra kai kuriose tokiems gaminiams gaminti naudojamose žaliavose, visų pirma minkštikliuose ir suodžiuose. Jų į gaminius sąmoningai nededama ir jie neatlieka jokios specialios funkcijos kaip plastikinių ar guminių dalių sudedamosios dalys;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 28 įrašą draudžiama PAA kaip atskiras chemines medžiagas ar mišiniuose parduoti plačiajai visuomenei. Be to, pagal to reglamento XVII priedo 50 įrašą PAA ribojami padangų gamybai naudojamuose minkštikliuose;

(4)

iš Vokietijos Komisijai pateiktos informacijos matyti, kad gaminiai, kuriuose yra PAA, gali kelti pavojų vartotojų sveikatai, nurijimo ir adsorbcijos per odą atvejais ir kai kuriais atvejais įkvėpus;

(5)

išvada dėl rizikos vartotojams buvo grindžiama nustatymu, kad naudojant tam tikrus vartojimo gaminius realiomis blogiausiomis naudojimo sąlygomis PAA liečiasi su oda. Nustatyta, kad sąlytis viršijo išvestines minimalaus poveikio vertes (3) benzo[a]pireno, kuris naudotas kaip kitų PAA toksiškumo surogatas, atveju;

(6)

Komisija įvertino Vokietijos pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad gaminiai, kuriuose yra PAA, kelia riziką vartotojams, ir nurodė, kad apribojimas padėtų sumažinti riziką. Komisija taip pat konsultavosi su pramonės atstovais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais dėl PAA ribojimo gaminiuose, kuriuos galėtų naudoti vartotojai, poveikio;

(7)

siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą nuo sąlyčio su gaminiuose esančiais PAA keliamos rizikos, reikėtų apriboti PAA kiekį prieinamose plastikinėse ir guminėse gaminių dalyse, taip pat reikėtų uždrausti teikti rinkai gaminius, kurių prieinamose dalyse bet kurio PAA koncentracija yra didesnė negu 1 mg/kg;

(8)

atsižvelgiant į vaikų pažeidžiamumą, turėtų būti nustatyta mažesnė ribinė vertė. Todėl reikėtų uždrausti teikti rinkai žaislus ir vaikų priežiūros gaminius, kurių prieinamose plastikinėse ir guminėse dalyse bet kurio PAA koncentracija yra didesnė negu 0,5 mg/kg;

(9)

šis apribojimas turėtų būti taikomas tik toms gaminių dalims, kurios įprastinėmis arba pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis tiesiogiai ir ilgai arba trumpai pakartotinai liečiasi su žmogaus oda ar burnos ertme. Gaminiai arba jų dalys, kurie su žmogaus oda ar burnos ertme liečiasi tik trumpai ir retai, neturėtų būti įtraukti į apribojimo taikymo sritį, nes sąlytis su PAA nežymus. Šiuo klausimu turėtų būti parengta papildomų gairių;

(10)

Sąjungos rinkoje nustatytos alternatyvios žaliavos, kuriose mažas PAA lygis. Tarp jų – suodžiai ir aliejai, kurie atitinka 2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (4), reikalavimus;

(11)

Komisija, atsižvelgdama į naują mokslinę informaciją, įskaitant informaciją apie PAA migraciją iš gaminių, kurie patenka į šio apribojimo taikymo sritį, plastikinių ir guminių dalių, taip pat apie galimas alternatyvias žaliavas, turėtų peržiūrėti minėtu apribojimu nustatytas šiuo metu taikomas ribines vertes. Atliekant šią naujos mokslinės informacijos peržiūrą taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti bandymo metodus ir jų patikimumą;

(12)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

tikslinga nustatyti tinkamą laikotarpį suinteresuotiesiems subjektams imtis priemonių, kurių gali reikėti, kad jie galėtų paisyti šiame reglamente nustatytų priemonių;

(14)

naudotų gaminių ir gaminių, kurie šio reglamento taikymo pradžios dieną yra tiekimo grandinėje, teikimo rinkai ribojimas galėtų apsunkinti vykdymą. Todėl ribojimas neturėtų būti taikomas gaminiams, kurie rinkai pirmą kartą pateikti iki tos dienos;

(15)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. gruodžio 27 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(3)  http://www.echa.europa.eu/documents/10162/13643/information_requirements_part_b_lt.pdf.

(4)  OL L 12, 2011 1 15, p. 1.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 50 įrašo 2 stulpelis papildomas 5, 6, 7 ir 8 dalimis:

 

„5.

Gaminiai neteikiami rinkai siekiant juos tiekti plačiajai visuomenei, jeigu bet kurioje jų guminių ar plastikinių dalių, kurios tiesiogiai ir ilgai arba trumpai pakartotinai liečiasi su žmogaus oda ar burnos ertme, įprastinėmis arba pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis yra daugiau negu 1 mg/kg (0,0001 % šios dalies masės) bet kurio iš išvardytų PAA.

Tokie gaminiai, be kita ko, apima:

sporto įrangą, kaip antai dviračius, golfo lazdas, raketes,

namų apyvokos reikmenis, vežimėlius, vaikštynes,

buitinio naudojimo įrankius,

aprangą, avalynę, pirštines ir sportinius drabužius,

laikrodžių dirželius, apyrankes, kaukes, galvos raiščius.

6.

Žaislai, įskaitant judrumo žaislus, ir vaikų priežiūros gaminiai neteikiami rinkai, jeigu bet kurioje jų guminių ar plastikinių dalių, kurios tiesiogiai ir ilgai arba trumpai pakartotinai liečiasi su žmogaus oda ar burnos ertme, įprastinėmis arba pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis yra daugiau negu 0,5 mg/kg (0,00005 % šios dalies masės) bet kurio iš išvardytų PAA.

7.

Nukrypstant nuo 5 ir 6 dalių, šios dalys netaikomos gaminiams, pirmą kartą pateiktiems rinkai iki 2015 m. gruodžio 27 d.

8.

Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 27 d. Komisija peržiūri 5 ir 6 dalyse nustatytas ribines vertes ir tinkamais atvejais tas dalis atitinkamai iš dalies pakeičia, atsižvelgdama į naują mokslinę informaciją, įskaitant informaciją apie PAA migraciją iš tose dalyse nurodytų gaminių, bei informaciją apie galimas alternatyvias žaliavas.“


7.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/72


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1273/2013

2013 m. gruodžio 6 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2011 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos (2) (toliau – TAP TSS) 7 straipsnyje reikalaujama, kad reglamentas būtų iš dalies keičiamas atsižvelgiant į TAP TSS I priedo 7.2 skirsnyje nustatyto pirmojo etapo rezultatus;

(2)

TAP TSS I priedo 7.2.2.2 skirsnyje nustatyta, kad Europos geležinkelio agentūra (toliau – agentūra) turi vertinti suinteresuotųjų šalių veiklos rezultatus, t. y. IT specifikacijų, valdymo ir bendrojo planų rengimą, siekdama nustatyti, ar pasiekti 1 etapo tikslai;

(3)

Komisija gavo 2012 m. spalio 31 d. Europos geležinkelio agentūros rekomendaciją ERA/REC/09-2012/INT, į kurią įtrauktas TAP TSS pakeitimų projektas;

(4)

agentūros rekomendacija (ypač pirmojo etapo rezultatų teisinis statusas) aptarta pagal TAP TSS 7.2.1 skirsnį įsteigtame valdymo komitete. Komitetas nusprendė pakeisti kai kurias IT specifikacijas į taikymo vadovus;

(5)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 454/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 454/2011 keičiamas taip:

a)

4 straipsnis pakeičiamas šia nuostata:

„4 straipsnis

Geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai, stočių valdytojai, bilietų pardavėjai ir agentūra remia I priedo 7.3 skirsnyje nurodytus antruoju etapu vykdomus darbus – teikia funkcinę ir techninę informaciją bei specialiąsias žinias.“

b)

5 straipsnis pakeičiamas šia nuostata:

„5 straipsnis

Geležinkelio sektoriui atstovaujantys organai, veikiantys Europos mastu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2004 (3) 3 straipsnio 2 dalyje, kartu su bilietų pardavėjų atstovu ir Europos keleivių atstovu toliau kuria telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemį, kaip aprašyta I priedo 7.3 skirsnyje. Pirmojo etapo rezultatus (taikymo vadovus, architektūrą, valdymo ir bendrąjį planus) Europos geležinkelio agentūra viešai paskelbia savo interneto svetainėje.

(3)  OL L 164, 2004 4 30, p. 1.“"

c)

6 straipsnis pakeičiamas šia nuostata:

„6 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai, stočių valdytojai ir bilietų pardavėjai būtų informuoti apie šį reglamentą, ir paskiria nacionalinę ryšių palaikymo instituciją (NRPI), atsakingą už jo įgyvendinimo pažangos stebėjimą. NRPI vaidmuo aprašytas VI priede.“

d)

7 straipsnis pakeičiamas šia nuostata:

„7 straipsnis

1.   Reglamentas iš dalies keičiamas atsižvelgiant į I priedo 7.3 skirsnyje nurodyto antrojo etapo rezultatus.

2.   Europos geležinkelio agentūra iš dalies pakeičia techninį dokumentą B.60 (Architektūra), atsižvelgdama į pirmojo etapo rezultatus 3 straipsnyje nustatyta tvarka.“

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 454/2011 priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

(2)  OL L 123, 2011 5 12, p. 11.


PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 454/2011 priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

4.2.1 skirsnio tekstas pakeičiamas taip:

„4.2.1.   Keitimasis tvarkaraščio duomenimis

Šiuo pagrindiniu parametru nustatoma, kaip geležinkelio įmonė keičiasi tvarkaraščio duomenimis.

Šiuo pagrindiniu parametru užtikrinama, kad būtų teikiami tvarkaraščiai, sudaryti iš toliau apibrėžtų duomenų elementų.

Taip pat šiuo pagrindiniu parametru užtikrinama, kad kiekviena geležinkelio įmonė teiktų tikslius ir aktualius tvarkaraščio duomenis.

Šio pagrindinio parametro nuostatos taikomos geležinkelio įmonės teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms.

Šiam pagrindiniam parametrui taikomas šis procesas:“.

b)

4.2.2 skirsnio tekstas pakeičiamas taip:

„4.2.2.   Keitimasis tarifų duomenimis

Šiuo pagrindiniu parametru nustatoma, kaip geležinkelio įmonė keičiasi tarifų duomenimis.

Šiuo pagrindiniu parametru užtikrinama, kad būtų teikiami toliau apibrėžto formato tarifų duomenys.

Šio pagrindinio parametro nuostatos taikomos visiems geležinkelio įmonės taikomiems keleivių vežimo tarifams, vykdant vidaus, tarptautinį ir užsienio pardavimą.

Šiam pagrindiniam parametrui taikomas šis procesas:“.

c)

4.2.2.1 skirsnio tekstas pakeičiamas taip:

„4.2.2.1.   Geležinkelio įmonė kitoms geležinkelio įmonėms, įgaliotosioms valstybės institucijoms ir įgaliotoms parduoti trečiosioms šalims suteikia galimybę gauti savo tarifų duomenis

Nepažeisdama keleivių teisių ir pagal platinimo susitarimus kiekviena geležinkelio įmonė suteikia galimybę gauti savo tarifų (įskaitant bilietų kainų lenteles) duomenis, garantuodama prieigą geležinkelio įmonėms, kurias ji įgaliojo parduoti bilietus, trečiosioms šalims, kurias ji įgaliojo parduoti bilietus, taip pat įgaliotosioms valstybės institucijoms. Geležinkelio įmonė užtikrina, kad tarifų duomenys būtų tikslūs ir aktualūs. Kai geležinkelio įmonė teikia transporto paslaugą kaip vienas iš bendravežėjų, ji kartu su kitais bendravežėjais užtikrina, kad tarifų duomenys būtų tikslūs ir aktualūs.

Pagrindinis tarptautiniam arba užsienio pardavimui teikiamų tarifų duomenų turinys apibrėžtas IV priede.

Tarptautinio ir užsienio pardavimo tarifų duomenys pateikiami iš anksto bent prieš tiek laiko, kiek nustatyta IV priede.

Minėtas procesas ir jame naudojama informacija atitinka tarptautinio ar užsienio pardavimo tarifų duomenų reikalavimus, nustatytus šiame (šiuose) techniniame (-iuose) dokumente (-uose):

B.1 (žr. III priedą),

B.2 (žr. III priedą),

B.3 (žr. III priedą).

Minėtas procesas ir jame naudojami vidaus pardavimui taikomų tarifų duomenys atitinka techninius dokumentus, kuriuos parengs agentūra (žr. II priedą).“

d)

Išbraukiamas šis 4.2.6 skirsnio įvado sakinys:

„Šio pagrindinio parametro nuostatos dėl elektroninės užklausos ir (arba) patvirtinimo taikomos tuo atveju, jei yra susitarimas tarp užklausas teikiančiosios šalies ir užklausų adresato.“

e)

4.2.6.1 skirsnio sakinys

„Interneto svetainė atitinka žiniatinklio turinio prieigos gaires, kuriose atsižvelgta į žmonių, turinčių klausos ir (arba) regos sutrikimų, poreikius.“

pakeičiamas taip:

„Ši interneto svetainė turi būti prieinama neįgaliesiems.“

f)

4.2.6.2 skirsnio tekstas pakeičiamas taip:

„4.2.6.2.   Jei geležinkelio įmonė arba bilietų pardavėjas galimybės aptarnauti RJA ir (arba) tokios paslaugos rezervavimo užklausą pateikia IT priemonėmis, tokia užklausa turi atitikti jai taikomas nuostatas

Prašymą teikianti paskirstymo sistema siunčia sistemai nurodytos rūšies aptarnavimo paslaugos teikimo ir (arba) rezervavimo tam tikrame traukinyje užklausas.

Pagrindiniai užklausų tipai:

paslaugos teikimo užklausa,

rezervavimo užklausa,

dalinio panaikinimo užklausa,

visiško panaikinimo užklausa.

Šis procesas vykdomas gavus kliento užklausą, pateiktą geležinkelio įmonės arba bilietų pardavėjo sistemai.

Pranešimo, kuriuo vykdomas įpareigojimas, duomenų elementai ir informacijos turinys atitinka šiuos reikalavimus:

techniniame dokumente B.10 (žr. III priedą) apibrėžtus elementus (tuo atveju visos sistemos, kurioms adresuojamas pranešimas, turi gebėti interpretuoti užklausą ir į ją atsakyti)

arba kitaip nustatytus standartus (tuo atveju sistema, kuriai adresuojamas pranešimas, turi gebėti interpretuoti užklausą ir į ją atsakyti).“

g)

I priedo 7.2.3 skirsnio tekstas pakeičiamas taip:

„7.2.3.   Rezultatai

Pirmojo etapo rezultatai apima:

1.

taikymo vadovus, kuriuose aprašomos funkcinės, techninės ir veikimo specifikacijos, susiję duomenys, sąsajų reikalavimai, saugumo ir kokybės reikalavimai;

2.

bendros sistemos architektūros metmenis;

3.

bendrąjį planą, kurį sudaro:

sistemos įgyvendinimo veiksmų nustatymas,

perėjimo nuo dabartinės suinteresuotųjų šalių informacijos ir ryšių sistemų struktūros prie naujos sistemos konkrečiais etapais planas, kurį įgyvendinant būtų gaunami konkretūs tarpiniai patikrinami rezultatai,

detalus tarpinių tikslų planas,

svarbiausių bendrojo plano etapų rizikos vertinimas,

visų naudojimo laikotarpio sąnaudų, susijusių su sistemos diegimu ir eksploatacija, vertinimas, taip pat vėlesnių investicijų planas ir susijusių sąnaudų ir naudos analizė;

4.

valdymo planą, kuriame nustatoma tinkama valdymo struktūra, metodai ir tvarka, kuriais būtų skatinamas sistemos kūrimas ir patvirtinimas, o vėliau – jos diegimas, eksploatavimas ir valdymas (įskaitant pagal šios TSS nuostatas dalyvaujančių šalių ginčų sprendimą) per visą jos naudojimo laiką.“

h)

I priedo 7.3 skirsnio tekstas pakeičiamas taip:

„7.3.   Antras etapas – kūrimas

Visi susiję dalyviai sukuria sistemą pagal nuostatas, parengtas remiantis pirmojo etapo rezultatais, kaip aprašyta toliau.

a)

Projekto valdymas

Siekdami užtikrinti, kad sistema būtų kuriama tinkamai, visi dalyviai laipsniškai įgyvendina valdymo struktūrą, kaip aprašyta techniniame dokumente B.61 (žr. V priedą).

Įgyvendinant naują valdymo struktūrą, visų dalyvių vaidmenys ir pareigos tikslinami, kaip aprašyta techniniame dokumente B.61.

Pirmajame etape įsteigtas valdymo komitetas tęsia veiklą antruoju etapu, kol pradės visapusiškai veikti techniniame dokumente B.61 aprašyta valdymo struktūra. Jo darbo tvarkos taisyklės bus atnaujintos siekiant atsižvelgti ir į naują jo vaidmenį, t. y. stebėti, kaip įgyvendinamos nauja valdymo struktūra ir pirmuoju etapu sukurta architektūra ir kaip atskiros bendrovės kuria sistemą, visų pirma ar laikomasi agentūros paskelbtų ir nuolat atnaujinamų taikymo vadovų. Prieš pripažindamas 2 etapo pabaigą valdymo komitetas pareikš nuomonę dėl taikymo vadovų teisinio statuso ir nuosavybės teisių.

Visiška atitiktis techniniam dokumentui B.61 bus laikoma naujos valdymo struktūros atitikties šio reglamento reikalavimams prielaida. Tačiau dėl dokumento pobūdžio ir poreikio valdymo struktūrą nuolat priderinti prie realių rinkos poreikių, apie bet kokį nukrypimą nuo jo nuostatų turėtų būti nedelsiant pranešama valdymo komitetui, kuris tą nukrypimą įvertins ir nuspręs, ar 2 etapo pabaigoje turėtų būti patikslintas techninis dokumentas ir (arba) keistis jo teisinis statusas.

b)

Bendrasis planas

Kad būtų garantuota, jog sistema bus kuriama tinkamai, visi susiję dalyviai bendradarbiauja ir įgyvendina sistemą visiškai laikydamiesi bendrojo plano, kaip nurodyta agentūros techniniame dokumente B.62 (žr. V priedą).

c)

Sistemos kūrimas

Visi susiję dalyviai bendradarbiauja ir sukuria mažmeninės prekybos sistemos struktūrą pagal architektūros nuostatas, kaip aprašyta agentūros techniniame dokumente B.60 (žr. V priedą).

Visi susiję dalyviai bendradarbiauja ir sukuria sistemą ir jos dalis taip, kad jos kuo tiksliau atitiktų taikymo vadovus, kaip aprašyta techniniuose dokumentuose:

 

B.50 (žr. III priedą),

 

B.51 (žr. III priedą),

 

B.52 (žr. III priedą),

 

B.53 (žr. III priedą),

 

B.54 (žr. III priedą),

 

B.55 (žr. III priedą),

 

B.56 (žr. III priedą).

Visiška atitiktis šiems techniniams dokumentams bus laikoma sistemos atitikties šio reglamento techniniams reikalavimams prielaida. Apie bet kokį nukrypimą nuo taikymo vadovų pranešama valdymo komitetui, kuris tokį nukrypimą įvertins atsižvelgdamas į a punkte aprašytą savo vaidmenį. Kadangi III priede nurodyti taikymo vadovai B50–B56 nėra privalomos specifikacijos, pakeitimų valdymo tvarka jiems netaikoma.“

2.

III priedas pakeičiamas šiuo III priedu:

„III PRIEDAS

Techninių dokumentų sąrašas

Nuoroda

Pavadinimas

B.1 (V1.1.1)

Computer generation and exchange of tariff data meant for international or foreign sales - NRT tickets (Tarifų duomenų, taikomų tarptautiniam ir užsienio pardavimui, generavimas kompiuteriu ir keitimasis tais duomenimis. NRB bilietai)

B.2 (V1.1)

Computer generation and exchange of tariff data meant for international and foreign sales - Integrated Reservation Tickets (IRT) (Tarifų duomenų, taikomų tarptautiniam ir užsienio pardavimui, generavimas kompiuteriu ir keitimasis tais duomenimis. Integruoto rezervavimo bilietai (IRB))

B.3 (V1.1)

Computer generation and exchange of data meant for international or foreign sales - Special offers (Tarifų duomenų, taikomų tarptautiniam ir užsienio pardavimui, generavimas kompiuteriu ir keitimasis tais duomenimis. Ypatingi pasiūlymai)

B.4 (V1.1.1)

Implementation guide for EDIFACT messages covering timetable data exchange (EDIFACT pranešimų, naudojamų keičiantis tvarkaraščių duomenimis, diegimo vadovas)

B.5 (V1.1)

Electronic reservation of seats/berths and electronic production of travel documents - Exchange of messages (Elektroninis sėdimųjų vietų ir (arba) gultų rezervavimas ir kelionės dokumentų gamyba elektroniniu būdu. Keitimasis pranešimais)

B.6. (V1.1)

Electronic seat/berth reservation and electronic production of transport documents (RCT2 standards) (Elektroninis sėdimųjų vietų ir (arba) gultų rezervavimas ir transporto dokumentų gamyba elektroniniu būdu (RCT2 standartai))

B.7 (V1.1.1)

International Rail ticket for Home Printing (Tarptautinis geležinkelio bilietas, spausdinamas namuose)

B.8 (V1.1)

Standard numerical coding for railway undertakings, infrastructure managers and other companies involved in rail-transport chains (Geležinkelių transporto paslaugų grandinėje dalyvaujančių geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir kitų įmonių žymėjimas standartiniais skaitiniais kodais)

B.9. (V1.1)

Standard numerical coding of locations (Vietovių žymėjimas standartiniais skaitiniais kodais)

B.10 (v1.1)

Electronic reservation of assistance for persons with reduced mobility - Exchange of messages (Elektroninis riboto judumo asmenų aptarnavimo paslaugų rezervavimas. Keitimasis pranešimais)

B.30. (V1.1)

Schema - messages/datasets catalogue needed for the RU/IM communication of TAP TSI (Pranešimų ir duomenų rinkinių, reikalingų geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų ryšiui pagal TAP TSS, katalogas)

B.50. (V1.0)

Timetable Application Guide (Tvarkaraščio taikymo vadovas)

B.51. (V1.0)

Tariff Application Guide (Tarifų taikymo vadovas)

B.52. (V1.0)

Reservation Application Guide (Rezervavimo taikymo vadovas)

B.53. (V1.0)

Direct Fulfilment Application Guide (Tiesioginio vykdymo taikymo vadovas)

B.54. (V1.0)

Indirect Fulfilment Application Guide (Netiesioginio vykdymo taikymo vadovas)

B.55. (V1.0)

PRM Assistance Application Guide (RJA aptarnavimo taikymo vadovas)

B.56. (V1.0)

RU/IM communication Application Guide (Geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų keitimosi informacija taikymo vadovas)“

3.

IV priedo C.1 skirsnio tekstas pakeičiamas taip:

„C.1.   NRB tarifai:

serija,

produktai,

paslaugos,

vežėjų kodai,

mokesčio už važiavimą lentelės,

stočių sąrašas.

NRB tarifų duomenys teikiami iš anksto pagal jų pardavimo sąlygas.“

4.

Įterpiamas šis V priedas:

„V PRIEDAS

Mažmeninės prekybos sistemos architektūros, valdymo plano ir bendrojo plano techninių dokumentų sąrašas

Nuoroda

Pavadinimas

B.60 (V1.0)

TAP mažmeninės prekybos sistemos architektūra

B.61 (V1.0)

TAP valdymas

B.62 (V1.0)

TAP bendrasis planas“

5.

Įterpiamas šis VI priedas:

„VI PRIEDAS

TAF ir (arba) TAP nacionalinės ryšių palaikymo institucijos (NRPI) užduotys

1.

Palaikyti Europos geležinkelio agentūros, TAF ir (arba) TAP valdymo komiteto ir geležinkelių sektoriaus subjektų (infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių, vagonų valdytojų, stočių valdytojų, bilietų pardavėjų ir atitinkamų asociacijų) ryšius valstybėje narėje, siekiant užtikrinti, kad geležinkelių sektoriaus subjektai dalyvautų rengiant TAF ir TAP ir žinotų bendrą įvykių raidą ir valdymo komiteto sprendimus.

2.

Informuoti TAF ir (arba) TAP valdymo komitetą apie valstybės narės geležinkelių sektoriaus subjektų problemas ir spręstinus klausimus tiek, kiek apie juos yra žinoma ir kiek norima juos kelti.

3.

Palaikyti ryšius su valstybės narės Geležinkelių sąveikos ir saugos komiteto (GSSK) nariu siekiant užtikrinti, kad GSSK narys prieš kiekvieną GSSK posėdį būtų informuotas apie nacionalinius su TAF ir (arba) TAP susijusius klausimus ir kad apie GSSK sprendimus, susijusius su TAF ir (arba) TAP, būtų tinkamai informuoti geležinkelių sektoriaus subjektai, kuriems tais sprendimais daromas poveikis.

4.

Valstybė narė užtikrina, kad būtų susisiekta su visomis licenciją turinčiomis geležinkelio įmonėmis ir kitais geležinkelių sektoriaus subjektais (infrastruktūros valdytojais, geležinkelio įmonėmis, vagonų valdytojais, stočių valdytojais, bilietų pardavėjais) ir jiems pateikta informacija apie NRPI bei patarta užmegzti ryšį su NRPI, jei tokio ryšio jie dar neužmezgė.

5.

Jei geležinkelio sektoriaus subjektai valstybėje narėje yra žinomi, informuoti juos apie jų prievoles pagal TAF ir TAP reglamentus ir kad jie privalo laikytis reikalavimų.

6.

Bendradarbiauti su valstybės narės valdžios institucijomis siekiant užtikrinti, kad būtų paskirtas subjektas, atsakingas už centrinio informacijos domeno pildymą pagrindiniais vietovių kodais. Paskirto subjekto tapatybė pranešama Mobilumo ir transporto generaliniam direktoratui, kad informacija būtų tinkamai išplatinta.

7.

Užtikrinti, kad valstybės narės geležinkelių sektoriaus subjektams (infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms, vagonų valdytojams, stočių valdytojams, bilietų pardavėjams ir atitinkamoms asociacijoms) būtų lengviau keistis informacija valstybėje narėje.“


7.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/79


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1274/2013

2013 m. gruodžio 6 d.

kuriuo dėl tam tikrų maisto priedų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedai ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (1), ypač į jo 10 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnį ir 30 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1331/2008, nustatantį maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (2), ypač į jo 7 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede pateiktas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 III priede pateiktas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto prieduose, maisto fermentuose, kvapiosiose medžiagose, maistingosiose medžiagose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(3)

2012 m. kovo 9 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 231/2012 (3) nustatytos maisto priedų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose, specifikacijos;

(4)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą procedūrą šie sąrašai gali būti atnaujinami Komisijos iniciatyva arba gavus prašymą;

(5)

atnaujinant specifikacijas būtina atsižvelgti į maisto priedų specifikacijas ir analizės metodus, išdėstytus Jungtinio FAO/PSO maisto priedų ekspertų komiteto specifikacijose, kurias patvirtinto Maisto kodekso komisija, ir į Tarptautinę maisto priedų numeracijos sistemą (INS pavadinimas (4));

(6)

šiuo metu leidžiamo naudoti maisto dažiklio pavadinimas „Briliantinis juodasis BN, juodasis PN“ (E 151) turėtų būti pakeistas pavadinimu „Briliantinis juodasis PN“ Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąraše, jų naudojimo sąlygose ir šio maisto priedo specifikacijose, siekiant aiškumo ir siekiant jo pavadinimą suderinti su jo registruotu pavadinimu, esančiu INS;

(7)

šiuo metu specifikacijose pateiktoje maisto priedo (dumblių karotenai (E 160 a (iv))) apibrėžtyje nurodyta: „Karotinų mišinys taip pat gali būti gaunamas iš dumblių veislių Dunaliella salina, augančių dideliuose druskinguose Whyalla ežeruose Pietų Australijoje. (…)“ paminint konkrečią vietovę (Whyalla), kurioje auginami dumbliai. Tačiau pastaraisiais metais padidėjo pasaulinė dumblių karotenų paklausa ir Australijoje bei kitose šalyse buvo suformuoti nauji druskingi ežerai. Jungtinio FAO/PSO maisto priedų ekspertų komiteto specifikacijose dėl dumblių karotenų (5) ir Europos maisto saugos tarnybos nuomonėje dėl karotenų (E 160a (i)) ir beta-karoteno (E 160a (ii)) kaip maisto priedo mišinių (6) pakartotinio vertinimo nepateikta informacijos apie vietovę (-es), kurioje (-se) auginama Dunaliella salina arba apie tokiai (-oms) vietovei (-ėms) taikomus apribojimus. Todėl siekiant išvengti rinkos trikdžių, turėtų būti iš dalies pakeistas specifikacijose pateiktas dumblių karotenų (E 160 a (iv)) aprašas;

(8)

Reglamente (ES) Nr. 231/2012 pateiktose kalcio bisulfito (E 227) ir kalio bisulfito (E 228) specifikacijose yra padaryta klaidų. Šios klaidos turėtų būti ištaisytos;

(9)

Reglamente (ES) Nr. 231/2012 taip pat nustatytos mikrokristalinės celiuliozės (E 460(i)) specifikacijos, kuriose nurodyta, kad celiuliozės gelis yra šio maisto priedo sinonimas. Kadangi Maisto kodekse vartojamas dvejopas mikrokristalinės celiuliozės (E 460(i)) pavadinimas, jos paskirtasis INS pavadinimas yra „mikrokristalinė celiuliozė (celiuliozės gelis)“. Atsižvelgiant į ankstesnę praktiką (7) ir siekiant užtikrinti nuoseklumą bei išvengti prekybos trikdžių, turėtų būti nustatytas dvejopas maisto priedo (E 460 (i)) pavadinimas (mikrokristalinė celiuliozė, celiuliozės gelis). Todėl to maisto priedo specifikacijose pavadinimas „celiuliozės gelis“ turėtų būti pašalintas iš sinonimams skirto įrašo ir jo pavadinimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede;

(10)

maisto priedo pavadinimas „karboksimetilceliuliozė, natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva“, nurodytas Sąjungos maisto priedų sąraše, kuris pateiktas Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose ir šio maisto priedo specifikacijose, turėtų būti pakeistas pavadinimu „natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva“ siekiant aiškumo ir siekiant jį suderinti su jo registruotu pavadinimu, esančiu INS;

(11)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 2 dalį Komisija, siekdama atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose pateiktą Sąjungos maisto priedų sąrašą, turi prašyti Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pateikti nuomonę, išskyrus tuos atvejus, kai toks atnaujinimas neturi poveikio žmonių sveikatai. Kadangi minėtas Sąjungos sąrašų atnaujinimas negali turėti poveikio žmonių sveikatai, nebūtina kreiptis į Tarnybą, kad ši pateiktų nuomonę;

(12)

todėl reglamentai (EB) Nr. 1333/2008 ir (ES) Nr. 231/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(13)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Maisto priedais „Briliantiniu juoduoju BN, juoduoju PN“ (E 151) ir „karboksimetilceliulioze, natrio karboksimetilceliulioze, celiuliozės derva“ (E 466) ir šių priedų turinčiais maisto produktais, kurie buvo paženklinti arba pateikti rinkai per 24 mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo arba kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, gali būti prekiaujama, kol baigiasi turimos atsargos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 354, 2008 12 31, p. 16.

(2)  OL L 354, 2008 12 31, p. 1.

(3)  OL L 83, 2012 3 22, p. 1.

(4)  Tarptautinė maisto priedų numeracijos sistema (INS).

(5)  Monografija Nr. 4 (2007) apie KAROTENUS (dumblių), pateikta internete: http://www.fao.org/ag/agn/jecfa-additives/specs/Monograph1/Additive-114.pdf

(6)  EMST maisto priedų ir į maistą dedamų maistinių medžiagų specialistų grupė; Scientific Opinion on the re-evaluation of Mixed Carotenes (E 160a (i)) and beta-Carotene (E 160a (ii)) as a food additive. EFSA Journal 2012; 10(3):2593.

(7)  Siūlomas dalinis pakeitimas atitinka kitus panašius atvejus, kai buvo suteikti dvejopi pavadinimai, pvz., natrio karboksimetilceliuliozės (E 466), skersinio ryšio natrio karboksimetilceliuliozės (E 468) ir fermentais hidrolizuotos karboksimetilceliuliozės (E 469) atvejai.


I PRIEDAS

A.

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

A dalies 3 lentelės maisto priedui E 151 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 151

Briliantinis juodasis BN“

2)

B dalyje:

a)

1 punkte „Dažikliai“ maisto priedui E 151 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 151

Briliantinis juodasis BN“

b)

3 punkte „Maisto priedai, išskyrus dažiklius ir saldiklius“ maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva“

3)

C dalyje:

a)

III grupėje „Maisto dažikliai, kurių didžiausias leidžiamas kiekis gali būti bendras“ maisto priedui E 151 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 151

Briliantinis juodasis BN“

b)

1 grupėje maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva

quantum satis

4)

E dalyje:

a)

maisto produktų kategorijos 09.2 „Perdirbtos žuvys ir žuvininkystės produktai, įskaitant moliuskus ir vėžiagyvius“ maisto priedui E 151 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 151

Briliantinis juodasis BN

100

(35)

Tik žuvies paštetas ir vėžiagyvių paštetas“

b)

maisto produktų kategorijos 09.2 „Perdirbtos žuvys ir žuvininkystės produktai, įskaitant moliuskus ir vėžiagyvius“ maisto priedui E 151 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 151

Briliantinis juodasis BN

250

(36)

Tik apvirti vėžiagyviai“

c)

maisto produktų kategorijos 09.2 „Perdirbtos žuvys ir žuvininkystės produktai, įskaitant moliuskus ir vėžiagyvius“ maisto priedui E 151 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 151

Briliantinis juodasis BN

100

(37)

Tik rūkyta žuvis“

d)

maisto produktų kategorijos 11.4.1 „Skysti saldikliai, skirti pasaldinti maistą valgant“ maisto priedui E 460 (i) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 460 (i)

Mikrokristalinė celiuliozė, celiuliozės gelis

quantum satis

 

 

e)

maisto produktų kategorijos 11.4.3 „Skysti saldikliai, skirti pasaldinti maistą valgant“ maisto priedui E 460 (i) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 460 (i)

Mikrokristalinė celiuliozė, celiuliozės gelis

quantum satis

 

 

f)

maisto produktų kategorijos 01.6.1 „Nearomatizuota pasterizuota grietinėlė (išskyrus mažesnio riebumo grietinėlę)“ maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva

quantum satis

 

 

g)

maisto produktų kategorijos 01.6.2 „Nearomatizuoti rauginti grietinės gaminiai ir pakaitalai, kuriuose riebalų yra ne daugiau kaip 20 %“ maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva

quantum satis

 

 

h)

maisto produktų kategorijos 11.4.1 „Skysti saldikliai, skirti pasaldinti maistą valgant“ maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva

quantum satis

 

 

i)

maisto produktų kategorijos 11.4.2 „Miltelių pavidalo saldikliai, skirti pasaldinti maistą valgant“ maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva

quantum satis

 

 

j)

maisto produktų kategorijos 11.4.3 „Skysti saldikliai, skirti pasaldinti maistą valgant“ maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva

quantum satis

 

 

k)

maisto produktų kategorijos 13.1.5.1 „Specialios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai kūdikiams ir specialūs mišiniai kūdikiams“ maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva

10 000

 

Nuo gimimo – produktuose, skirtuose medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti taikomoms dietoms“

l)

maisto produktų kategorijos 13.1.5.2 „Specialios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams, kaip apibrėžta Direktyvoje 1999/21/EB“ maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva

10 000

 

Nuo gimimo – produktuose, skirtuose medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti taikomoms dietoms“

m)

maisto produktų kategorijos 14.1.3 „Vaisių nektarai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/112/EB, taip pat daržovių nektarai ir panašūs produktai“ maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva

quantum satis

 

Tik tradiciniai švediški ir suomiški citrusinių vaisių sirupai“

B.

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

1 dalyje maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva

quantum satis

Visi maisto priedai“

2)

3 dalyje maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė,

celiuliozės derva

quantum satis

quantum satis

quantum satis

Taip“

3)

5 dalies A skirsnyje maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė,

celiuliozės derva

quantum satis

Visos maistingosios medžiagos

Taip“

4)

5 dalies B skirsnyje maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė,

celiuliozės derva

Skirtos naudoti maistingųjų medžiagų preparatuose neviršijant didžiausio kiekio II priedo E dalies 13.1 punkte nurodytuose maisto produktuose

Visos maistingosios medžiagos

Specialios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams, kaip apibrėžta Direktyvoje 1999/21/EB“

5)

6 dalies 1 lentelės maisto priedui E 466 skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 466

Natrio karboksimetilceliuliozė, celiuliozės derva“


II PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

Dumblių karotenams (E 160 a (iv)) skirto įrašo specifikacijos apibrėžtis pakeičiama taip:

Apibrėžtis

Karotenų mišiniai taip pat gali būti gaminami iš Dunaliella salina dumblių padermių. Beta karotenas ekstrahuojamas naudojant eterinį aliejų. Preparatas yra 20–30 % suspensija valgomajame aliejuje. Trans- ir cis-izomerų santykis yra 50/50–71/29 intervale.

Pagrindinis dažantis komponentas yra karotenoidai, kurių didžiausią dalį sudaro beta karotenas. Gali būti alfa karoteno, liuteino, zeaksantino ir beta kriptoksantino. Be dažančių pigmentų šioje medžiagoje gali būti aliejų, riebalų ir vaškų, natūraliai esančių žaliavinėje medžiagoje.“

2)

Briliantiniam juodajam BN, juodajam PN (E 151) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

a)

antraštė pakeičiama taip:

„E 151 BRILIANTINIS JUODASIS PN“

b)

specifikacijoje apibrėžtis pakeičiamas taip:

Apibrėžtis

Briliantinį juodąjį PN iš esmės sudaro tetranatrio-4-acetamido-5-hidroksi-6-[7-sulfonato-4-(4-sulfonatofenilazo)-1-naftilazo] naftalen-1,7-disulfonatas ir papildomi dažikliai, taip pat pagrindiniai nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Briliantinis juodasis PN yra aprašytas kaip natrio druska.

Taip pat leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.“

3)

Kalcio bisulfitui (E 227) skirto įrašo antraštė pakeičiama taip:

„E 227 KALCIO VANDENILIO SULFITAS“

4)

Kalio bisulfitui (E 228) skirto įrašo antraštė pakeičiama taip:

„E 228 KALIO VANDENILIO SULFITAS“

5)

Mikrokristalinei celiuliozei (E 460 (i)) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

a)

antraštė pakeičiama taip:

„E 460 (i) MIKROKRISTALINĖ CELIULIOZĖ, CELIULIOZĖS GELIS“

b)

specifikacijų dalis (sinonimai) pakeičiama taip:

„Sinonimai“

 

6)

Natrio karboksimetilceliuliozei, karboksimetilceliuliozei, celiuliozės dervai (E 466) skirtas įrašas iš dalies keičiamas taip:

a)

antraštė pakeičiama taip:

„E 466 NATRIO KARBOKSIMETILCELIULIOZĖ, CELIULIOZĖS DERVA“

b)

specifikacijų dalis (sinonimai) pakeičiama taip:

Sinonimai

NaCMC, natrio CMC“

c)

specifikacijoje apibrėžtis pakeičiama taip:

Apibrėžtis

Natrio karboksimetilceliuliozė yra celiuliozės karboksimetileterio dalinė natrio druska, celiuliozę gaunant tiesiogiai iš pluoštinių veislių augalinių medžiagų“


7.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/86


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1275/2013

2013 m. gruodžio 6 d.

kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios arseno, kadmio, švino, nitritų, lakiojo garstyčių aliejaus ir žalingų botaninių priemaišų koncentracijos iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (1), ypač į jos 8 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2002/32/EB nustatyta, kad draudžiama naudoti gyvūnų pašarams skirtus produktus, kuriuose esančių nepageidaujamų medžiagų koncentracija viršija tos direktyvos I priede nustatytą didžiausią leidžiamąją koncentraciją;

(2)

tam tikruose pašarų papildų ilgalaikio tiekimo mišiniuose specialios mitybos reikmėms, kuriuose mikroelementų koncentracija yra didelė, arseno, kadmio arba švino kiekiai neišvengiamai viršija nustatytą didžiausią leidžiamąją šių sunkiųjų metalų koncentraciją pašarų papilduose. Tačiau didesnė leidžiamoji šių sunkiųjų metalų koncentracija ilgalaikio tiekimo mišiniuose nekelia pavojaus gyvūnų ar visuomenės sveikatai ar aplinkai, kadangi sunkiųjų metalų poveikis gyvūnams naudojant šiuos specialius ilgalaikio tiekimo mišinius yra gerokai mažesnis nei kitų pašarų papildų, kuriuose yra mikroelementų, atveju. Todėl tikslinga nustatyti didžiausią leidžiamąją tokių sunkiųjų metalų tokiuose ilgalaikio tiekimo mišiniuose, kuriuose yra dideli mikroelementų kiekiai, koncentraciją;

(3)

gauta duomenų, kad pasikeitus gamybos vietai arseno koncentracija pašarų papilde geležies karbonate tam tikrais atvejais viršija nustatytą didžiausią leidžiamąją koncentraciją. Siekiant užtikrinti geležies karbonato tiekimą Europos rinkai tikslinga padidinti didžiausią leidžiamąją arseno koncentraciją geležies karbonate. Šis padidinimas nedaro neigiamo poveikio gyvūnų ir visuomenės sveikatai arba aplinkai, kadangi didžiausia leidžiamoji arseno koncentracija pašarų papilduose ir visaverčiuose pašaruose išlieka nepakitusi;

(4)

neseniai Europos Sąjungos etaloninė laboratorija nustatė, kad sunkiųjų metalų pašare ir maiste (EURL–HM) kiekis labai skiriasi nuo analitinių rezultatų, gautų taikant skirtingus ekstrahavimo metodus, kurie šiuo metu naudojami siekiant nustatyti švino kiekį kaolinitiniame molyje ir pašaruose, kurių sudėtyje yra kolinitinio molio (2). Anksčiau nebuvo pastebėta didelių sunkiųjų metalų koncentracijos mineraliniuose papilduose skirtumų taikant skirtingus ekstrahavimo metodus (3). Didžiausia leidžiamoji sunkiųjų metalų koncentracija pašare yra gaunama „atliekant kadmio analizinį nustatymą – 30 minučių ekstrahuojant azoto rūgštyje (5 % w/w) virimo temperatūroje“. Todėl tikslinga numatyti to ekstrahavimo metodo naudojimą švino kiekiui kaolinitiniame molyje nustatyti;

(5)

cukrinių runkelių ir cukrinių nendrių ir krakmolo gamybos produktams ir šalutiniams produktams šiuo metu netaikoma didžiausia leidžiamoji nitrito koncentracija. Atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą, tas pats turėtų galioti alkoholinių gėrimų gamybos produktams ir šalutiniams produktams;

(6)

atsižvelgiant į mokslo ir žinių raidą, tikslinga nustatyti tokią pačią didžiausią leidžiamąją lakiojo garstyčių aliejaus koncentraciją Camelina sativa ir antriniuose produktuose kaip ir didžiausia leidžiamoji koncentracija rapsų sėklų išspaudose;

(7)

Brassica rūšys buvo nurodytos kaip turinčios žalingų botaninių priemaišų dėl itin didelio lakiojo garstyčių aliejaus (išreikšto kaip alilizotiocianatas) kiekio. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) savo nuomonėje dėl gliukozinolatų (alilizotiocianatų), kaip nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašare (4), padarė išvadą, kad neigiamas poveikis gyvūnams paprastai buvo susijęs su bendru gliukozinolatų kiekiu jų dietoje. Apskaičiuojant bendrą gliukozinolatų kiekį, taip pat būtų nustatytos priemaišos, kurios atsiranda dėl produktų iš Brassica juncea ssp., Brassica nigra ir Brassica carinata. Todėl tikslinga išbraukti šių rūšių produktus, išskyrus sėklas, iš I priedo VI skyriaus, skirto žalingoms botaninėms priemaišoms, ir nustatyti tokią pačią didžiausią leidžiamąją lakiojo garstyčių aliejaus koncentraciją iš Brassica rūšių gautose pašarų žaliavose, kaip ir didžiausia leidžiamoji koncentracija rapsų sėklų išspaudose;

(8)

tikslinga naudoti pašarų medžiagų pavadinimus, nustatytus 2013 m. sausio 16 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 68/2013 dėl pašarinių žaliavų katalogo (5);

(9)

todėl Direktyva 2002/32/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2002/32/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 140, 2002 5 30, p. 10.

(2)  Ekstrahuojamo ir bendro švino kiekio kaolinitiniame molyje nustatymas. EURL-HM techninė parama Sveikatos ir vartotojų reikalų generaliniam direktoratui, JRC 69122, Jungtinio tyrimų centro Etaloninių medžiagų ir matavimų institutas.

(3)  IMEP-111. Bendras kadmio, švino, arseno, gyvsidabrio, vario, ekstrahuojamo kadmio ir švino mineraliniuose papilduose kiekis. Vienuolikto tarplaboratorinio palyginimo, kurį surengė Europos Sąjungos etaloninė sunkiųjų metalų pašare ir maiste laboratorija, ataskaita. EUR 24758 EN, Jungtinio tyrimų centro Etaloninių medžiagų ir matavimų institutas.

(4)  Mokslininkų grupės teršalų maisto grandinėje klausimais Europos Komisijos prašymu priimta nuomonė dėl gliukozinolatų kaip nepageidaujamos medžiagos pašaruose, EMST leidinys (2008 m.) 590, p. 1–76.

(5)  OL L 29, 2013 1 30, p. 1.


PRIEDAS

Direktyvos 2002/32/EB I priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

I skirsnio 1 eilutė, skirta arsenui, pakeičiama taip:

Nepageidaujama medžiaga

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

„1.

Arsenas (1)

Pašarinės žaliavos

2

išskyrus:

 

žolės, džiovintos liucernos ir džiovintų dobilų miltus, džiovintų cukrinių runkelių išspaudas ir džiovintos cukrinių runkelių melasos išspaudas,

4

presuotus palmių riešutų branduolius,

4 (2)

fosfatus ir karbonatinguosius jūrinius dumblius,

10

kalcio karbonatą, kalcio ir magnio karbonatą (10),

15

magnio oksidą, magnio karbonatą,

20

žuvis, kitus vandens gyvūnus ir iš jų gautus produktus,

25 (2)

jūrinių dumblių miltus ir iš jūrinių dumblių gautas pašarines žaliavas.

40 (2)

Geležies dalelės, naudojamos kaip izotopinis žymeklis.

50

Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys pašarų priedai

30

išskyrus:

 

vario sulfatą pentahidratą, vario karbonatą, divario trihidroksichloridą, geležies karbonatą,

50

cinko oksidą, mangano oksidą, vario oksidą.

100

Pašarų papildai

4

išskyrus:

 

mineralinius pašarus,

12

pašarų papildus, skirtus gyvūnams augintiniams, kuriuose yra žuvies, kitų vandens gyvūnų ir iš jų gautų produktų ir (arba) jūrinių dumblių miltų,

10 (2)

ilgalaikio tiekimo pašarų mišinius specialios mitybos reikmėms, kuriuose mikroelementų koncentracija 100 kartų viršija nustatytą didžiausią visaverčiuose pašaruose leistiną kiekį.

30

Visaverčiai pašarai

2

išskyrus:

 

visaverčius pašarus, skirtus žuvims ir kailiniams žvėreliams,

10 (2)

gyvūnams augintiniams skirtus visaverčius pašarus, kuriuose yra žuvų, kitų vandens gyvūnų ir iš jų gautų produktų ir (arba) jūrinių dumblių miltų.

10 (2)“

2.

I skirsnio 2 eilutė, skirta kadmiui, pakeičiama taip:

Nepageidaujama medžiaga

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

„2.

Kadmis

Augalinės kilmės pašarinės žaliavos

1

Gyvūninės kilmės pašarinės žaliavos

2

Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos

2

išskyrus:

 

fosfatus.

10

Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys pašarų priedai

10

išskyrus:

 

vario oksidą, mangano oksidą, cinko oksidą ir mangano sulfatą monohidratą.

30

Rišiklių ir lipnumą mažinančių medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys pašarų priedai

2

Premiksai (6)

15

Pašarų papildai

0,5

išskyrus:

 

mineralinius pašarus

 

– –

kuriuose yra < 7 % fosforo (8),

5

– –

kuriuose yra ≥ 7 % fosforo (8),

0,75 vienai procentinei daliai fosforo (8), didžiausia leidžiamoji koncentracija 7,5

pašarų papildai, skirti gyvūnams augintiniams,

2

ilgalaikio tiekimo pašarų mišinius specialios mitybos reikmėms, kuriuose mikroelementų koncentracija 100 kartų viršija nustatytą didžiausią visaverčiuose pašaruose leistiną kiekį.

15

Visaverčiai pašarai

0,5

išskyrus:

 

visaverčius pašarus, skirtus galvijams (išskyrus veršiukus), avims (išskyrus ėriukus), ožkoms (išskyrus ožiukus) ir žuvims,

1

visaverčius pašarus, skirtus gyvūnams augintiniams.

2“

3.

I skirsnio 4 eilutė, skirta švinui, pakeičiama taip:

Nepageidaujama medžiaga

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

„4.

Švinas (1)

Pašarinės žaliavos

10

išskyrus:

 

žaliąjį pašarą (3),

30

fosfatus ir karbonatinguosius jūrinius dumblius,

15

kalcio karbonatą, kalcio ir magnio karbonatą (10),

20

mieles.

5

Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys pašarų priedai

100

išskyrus:

 

cinko oksidą,

400

mangano oksidą, geležies karbonatą, vario karbonatą.

200

Rišiklių ir lipnumą mažinančių medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys pašarų priedai

30

išskyrus:

 

vulkaninės kilmės klinoptilolitą, natrolitą-fonolitą.

60

Premiksai (6)

200

Pašarų papildai

10

išskyrus:

 

mineralinius pašarus,

15

ilgalaikio tiekimo pašarų mišinius specialios mitybos reikmėms, kuriuose mikroelementų koncentracija 100 kartų viršija nustatytą didžiausią visaverčiuose pašaruose leistiną kiekį.

60

Visaverčiai pašarai

5

4.

I skirsnio 6 eilutė, skirta nitritams, pakeičiama taip:

Nepageidaujama medžiaga

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

„6.

Nitritai (5)

Pašarinės žaliavos

15

išskyrus:

 

žuvų miltus,

30

silosą,

cukrinių runkelių ir cukrinių nendrių produktus ir šalutinius produktus.

Visaverčiai pašarai

15

išskyrus:

 

visaverčius pašarus, skirtus šunims ir katėms, kurių drėgnis didesnis nei 20 %.

—“

5.

III skirsnio 5 eilutė, skirta lakiajam garstyčių aliejui, pakeičiama taip:

Nepageidaujama medžiaga

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

„5.

Lakusis garstyčių aliejus (1)

Pašarinės žaliavos

100

išskyrus:

 

Camelina sėklas ir jų produktus (2), garstyčių sėklų (2) produktus, rapsų sėklas ir jų produktus.

4 000

Visaverčiai pašarai

150

išskyrus:

 

visaverčius pašarus, skirtus galvijams (išskyrus veršelius), avims (išskyrus ėriukus) ir ožkoms (išskyrus ožiukus),

1 000

visaverčius pašarus, skirtus kiaulėms (išskyrus paršelius) ir naminiams paukščiams.

500

6.

VI skirsnis „Žalingos botaninės priemaišos“ pakeičiamas taip:

„VI SKIRSNIS. ŽALINGOS BOTANINĖS PRIEMAIŠOS

Nepageidaujama medžiaga

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausia leidžiamoji koncentracija mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

1.

Piktžolių sėklos ir nemalti bei nesmulkinti vaisiai, kuriuose yra alkaloidų, glikozidų ir kitų toksinių medžiagų, pavienių arba mišinyje, įskaitant:

Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai

3 000

Datura sp.

 

1 000

2.

Crotalaria spp.

Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai

100

3.

Ricinus communis L., Croton tiglium L. ir Abrus precatorius L. sėklos ir lukštai, taip pat perdirbti dariniai (3), pavieniai arba mišinyje

Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai

10 (4)

4.

Neišlukštenti buko riešutai, Fagus sylvatica L.

Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai

Pašaruose gali būti tik pirmame stulpelyje išvardytų rūšių augalų sėklų, vaisių ir jų perdirbtų darinių pėdsakų, kurių kiekybiškai neįmanoma nustatyti

5.

Dažinis braivėlis, Jatropha curcas L.

Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai

Pašaruose gali būti tik pirmame stulpelyje išvardytų rūšių augalų sėklų, vaisių ir jų perdirbtų darinių pėdsakų, kurių kiekybiškai neįmanoma nustatyti

6.

Ambrosia spp. sėklos

Pašarinės žaliavos

50

išskyrus:

 

sorų kruopas (Panicum miliaceum L. grūdus) ir sorgų kruopas (Sorghum bicolor (L) Moench s.l. grūdus), neskirtas tiesiogiai šerti gyvūnus.

200

Kombinuotieji pašarai, kuriuose yra nesumaltų grūdų ir sėklų.

50

7.

Šių augalų sėklos:

Sareptinio bastučio, Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. ssp. integrifolia (West.) Thell.

Sareptinio bastučio, Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. ssp. juncea

Kininio bastučio, Brassica juncea (L.) Czern. and Coss. ssp. juncea var. lutea Batalin

Juodojo bastučio, Brassica nigra (L.) Koch

Abisininio bastučio, Brassica carinata A. Braun

Pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai

Pašaruose gali būti tik sėklų pėdsakų, kurių kiekybiškai neįmanoma nustatyti


(1)  Siekiant nustatyti švino kiekį koalinitiniame molyje ir pašaruose, kurių sudėtyje yra koalinitinio molio, didžiausias leidžiamas sunkiųjų metalų kiekis pašare yra gaunamas atliekant kadmio analizinį nustatymą – 30 minučių ekstrahuojant azoto rūgštyje (5 % w/w) virimo temperatūroje. Gali būti taikomos lygiavertės ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.“

(2)  Kompetentingų institucijų prašymu atsakingas operatorius turi atlikti analizę, kuria būtų įrodyta, kad bendras gliukozinolatų kiekis yra mažesnis nei 30 mmol/kg. Etaloninis analizės metodas yra EN-ISO 9167-1:1995.“

(3)  Jeigu įmanoma nustatyti analiziniu mikroskopu.

(4)  Įskaitant ir sėklų lukštų dalis.“


7.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/93


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1276/2013

2013 m. gruodžio 6 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 6 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

45,1

MA

75,2

TN

78,7

TR

84,0

ZZ

70,8

0707 00 05

AL

59,9

MA

154,0

TR

118,1

ZZ

110,7

0709 93 10

MA

147,0

TR

94,4

ZZ

120,7

0805 10 20

AR

28,0

AU

88,3

MA

36,7

TR

54,5

UY

36,0

ZA

56,9

ZW

22,6

ZZ

46,1

0805 20 10

AU

135,6

MA

57,8

ZZ

96,7

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

TR

58,3

ZZ

58,3

0805 50 10

TR

68,2

ZZ

68,2

0808 10 80

BA

42,7

MK

32,3

NZ

160,5

US

165,4

ZA

199,9

ZZ

120,2

0808 30 90

TR

130,4

US

211,2

ZZ

170,8


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


SPRENDIMAI

7.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/95


EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS

2013 m. spalio 9 d.

dėl Europos Sąjungos 2011 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba

(2013/721/ES)

EUROPOS PARLAMENTAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2011 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2011 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2012) 436 – C7-0226/2012) (2),

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2011 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais (3),

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2011 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

atsižvelgdamas į savo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą (5), kuriuo atidedamas sprendimas dėl 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir prie jo pridedamą rezoliuciją,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (7), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (8),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,

atsižvelgdamas į antrąjį Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0310/2013),

1.

Nepatvirtina Tarybos Generaliniam sekretoriui, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2011 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.

išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

Pirmininkas

Martin SCHULZ

Generalinis sekretorius

Klaus WELLE


(1)  OL L 68, 2011 3 15, p. 1.

(2)  OL C 348, 2012 11 14, p. 1.

(3)  OL C 344, 2012 11 12, p. 1.

(4)  OL C 348, 2012 11 14, p. 130.

(5)  OL L 308, 2013 11 16, p. 20.

(6)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(7)  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(8)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.


EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA

2013 m. spalio 9 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2011 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba

EUROPOS PARLAMENTAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2011 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2011 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2012) 436 – C7-0226/2012) (2),

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2011 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais (3),

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2011 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

atsižvelgdamas į savo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą (5), kuriuo atidedamas sprendimas dėl 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir prie jo pridedamą rezoliuciją,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (7), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (8),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,

atsižvelgdamas į antrąjį Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0310/2013),

A.

kadangi demokratinėje visuomenėje mokesčių mokėtojai ir apskritai visuomenė turi teisę būti informuoti apie valstybės lėšų panaudojimą (9);

B.

kadangi piliečiai turi teisę žinoti, kaip leidžiamos lėšos, gautos iš jų sumokėtų mokesčių, ir kaip naudojamasi politiniams organams suteiktais įgaliojimais;

C.

kadangi Taryba, kuri yra Sąjungos institucija, turėtų būti demokratiškai atskaitinga Sąjungos piliečiams, kadangi ji naudojasi Europos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis;

D.

kadangi Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai renkama Sąjungos institucija ir yra atsakingas už Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

1.

pabrėžia Parlamento vaidmenį, nurodytą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), tvirtinant biudžeto įvykdymą;

2.

pažymi, kad pagal SESV 335 straipsnį „Sąjungai atstovauja institucijos, remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susiję su jų atitinkama veikla“ ir tai reiškia, kad atsižvelgiant į Finansinio reglamento 55 straipsnį institucijos yra individualiai atsakingos už savo biudžeto įgyvendinimą;

3.

pažymi, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį „nuostatos, reglamentuojančios procedūrą dėl patvirtinimo, kad Komisija biudžetą įvykdė, taip pat taikomos […] procedūrai patvirtinti biudžeto įvykdymą asmenims, atsakingiems už kitų Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų, tokių kaip Taryba (dėl jos vykdomosios veiklos), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, biudžeto įvykdymą“;

Audito Rūmų nuomonė dėl Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos, pareikšta jų 2011 finansinių metų patikinimo pareiškime

4.

pabrėžia, kad Audito Rūmai į 2011 finansinių metų metinę ataskaitą įtraukė pastabas dėl Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos viešųjų pirkimų procedūrų, susijusių su valymo paslaugomis ir tarnybinės aprangos bei batų pirkimu, kuriose nustatyta tam tikrų trūkumų taikant atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijus;