ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2013.325.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 325

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

56 tomas
2013m. gruodžio 5d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1238/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas

1

 

*

2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1239/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis kompensacinis muitas

66

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2013/707/ES

 

*

2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui

214

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

5.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/1


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1238/2013

2013 m. gruodžio 2 d.

kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Laikinosios priemonės

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 513/2013 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Europos Komisija (toliau – Komisija) nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės arba iš jos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams ir plokštelėms).

(2)

Tyrimas inicijuotas 2012 m. liepos 25 d. gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių Sąjungoje, vardu EU ProSun (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

2.   Registracija

(3)

Kaip minėta laikinojo reglamento 3 konstatuojamojoje dalyje, gavusi skundo pateikėjo tinkamais įrodymais pagrįstą prašymą 2013 m. kovo 1 d. Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 182/2013 (3), kuriuo nustatomas reikalavimas nuo 2013 m. kovo 6 d. registruoti importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamus fotovoltinius modulius iš kristalinio silicio ir jų pagrindines sudėtines dalis (t. y. elementus ir plokšteles). Laikinuoju reglamentu nutraukta importuojamo produkto registracija, kuri pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį vykdyta dėl antidempingo tyrimo, kadangi nustačius laikinąjį antidempingo muitą buvo užtikrinama apsauga nuo importo dempingo kaina.

(4)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad sprendimas nustatyti reikalavimą registruoti importuojamą produktą buvo nepagrįstas, kadangi neįvykdytos sąlygos pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį. Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti faktiniais įrodymais. Priimdama sprendimą nustatyti reikalavimą registruoti importuojamą produktą Komisija turėjo pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių būtinybę registruoti importuojamą produktą, visų pirma dėl staiga padidėjusių bendros importo apimties ir rinkos dalies. Todėl tvirtinimai šiuo klausimu turėjo būti atmesti.

3.   Su laikinaisiais muitais susijusio įsipareigojimo priėmimas

(5)

Komisijos sprendimu 2013/423/ES (4) Komisija priėmė eksportuojančių gamintojų ir Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (toliau – CCCME) įsipareigojimo pasiūlymą.

4.   Tolesnė tvarka

(6)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), Kinijos vyriausybė ir kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Nebrangios saulės energijos asociacijos (Association for Affordable Solar Energy, toliau – AFASE), atstovaujančios importuotojams ir gamintojų bei vartotojų grandžių veiklos vykdytojams, ir vieno importuotojo prašymu jie buvo išklausyti dalyvaujant Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(7)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus preliminarios išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(8)

Be to, toliau nurodytų bendrovių patalpose buvo surengti tikrinamieji vizitai:

i)

vartotojų grandies veiklos vykdytojai

Jayme de la Costa, Pedrozas, Portugalija

Sunedison Spain Construction, Madridas, Ispanija

ii)

nepriklausomas konsultantas

Europressedienst, Bona, Vokietija

(9)

AFASE suabejojo Europressedienst patalpose surengto vizito teisiniu pagrindu, kadangi ši bendrovė nėra šio tyrimo suinteresuotoji šalis ir todėl jai netaikomas pagrindinio reglamento 16 straipsnis. Kaip minėta laikinojo reglamento 99 ir 120 konstatuojamosiose dalyse, Europressedienst pateikė informacijos apie makroekonominius rodiklius. Paaiškinama, kad Komisija Europressedienst patalpose atliko patikrinimą vietoje laikydamasi gero administravimo principo ir siekdama patikrinti, ar duomenys, kuriais pagrįstos Komisijos išvados, buvo patikimi ir teisingi.

(10)

Kinijos vyriausybė pakartojo teiginį, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą, kiek tai susiję su prieiga prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtų bylų, nes i) nekonfidencialiose bylose nepateikta visa informacija, nenurodant pagrįstos priežasties arba nepateikiant pakankamai išsamių santraukų arba, išskirtiniais atvejais, nenurodant nekonfidencialios santraukos nepateikimo priežasčių, ii) nepateikta nekonfidenciali viso vieno Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymo versija ir iii) pernelyg ilgai vėluota pateikti nekonfidencialias Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymų versijas suinteresuotosioms šalims susipažinti.

(11)

i) Kalbant apie teiginį, kad nekonfidencialioje byloje nebuvo pateikta visa informacija, suinteresuotoji šalis konkrečiai nenurodė, kokią trūkstamą informaciją ji turėjo omenyje. ii) Teiginys, kad nebuvo pateikta nekonfidenciali viso vieno Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymo versija, yra neteisingas. iii) Dėl vėlavimo pateikti nekonfidencialias atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymų versijas suinteresuotajai šaliai buvo paaiškinta, kad klausimynai į nekonfidencialią bylą įtraukti tik patikrinus, ar informacijos santraukos buvo išsamios ir pagrįstos. Siekiant užtikrinti Sąjungos gamintojų teisę į anonimiškumą, taip pat buvo įsitikinta, kad nekonfidencialiose klausimynų versijose tikrai nebūtų atskleista susijusio Sąjungos gamintojo tapatybė. Kai kuriais atvejais nekonfidencialias versijas pateikiančioms šalims reikėjo jas atitinkamai pataisyti prieš pateikiant šias versijas kitoms suinteresuotosioms šalims susipažinti.

(12)

Bet kokiu atveju laikoma, kad suinteresuotųjų šalių teisei į gynybą tai nepadarė jokio poveikio. Komisija suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę laiku reaguoti į suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateiktą informaciją, kad prieš darant bet kokias šio tyrimo išvadas būtų galima atsižvelgti į šalių pastabas, jei šios būtų svarbios ir pagrįstos. Suinteresuotoji šalis turėjo daug galimybių pateikti pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų klausimynų, įskaitant po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo. Todėl netgi jei atskleidus faktus ir suteikiant prieigą prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtų bylų remtasi skirtingomis teisinėmis nuostatomis, reikėtų pažymėti, kad suinteresuotosios šalys turėjo daug galimybių pateikti pastabų dėl bet kokios tyrime dalyvaujančios šalies pateiktos informacijos. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(13)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio atskleidimo.

(14)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

5.   Su galutiniais muitais susijusio įsipareigojimo priėmimas

(15)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantys gamintojai ir CCCME Komisijai pateikė iš dalies pakeistą įsipareigojimo pasiūlymą, kuris taip pat apima gretutinį antisubsidijų tyrimą. 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES (5), kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui Komisija patvirtino, kad priima šį įsipareigojimą.

6.   Su tyrimu susijusios šalys

a)   Sąjungos gamintojų atranka

(16)

Nustačius laikinąsias priemones kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo teiginį, kad dėl pernelyg didelio konfidencialumo jos negalėjo pateikti pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų ir todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą. Komisija jau išnagrinėjo šį klausimą laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi naujos informacijos šiuo klausimu nepateikta, laikinojo reglamento 9 konstatuojamosios dalies išvados patvirtinamos.

(17)

Kinijos vyriausybė pakartojo savo teiginį, kad skundo pateikėjų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pavadinimų slaptumas yra nepagrįstas. Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojai prašė laikyti jų pavadinimus konfidencialiais dėl atsakomųjų veiksmų pavojaus. Komisijos nuomone, šie prašymai buvo pakankamai pagrįsti, kad juos būtų galima patenkinti. Informacija, kuri Komisijai buvo pateikta siekiant pagrįsti atsakomųjų veiksmų pavojų, negali būti atskleista trečiosioms šalims, kadangi tuomet prašymas laikyti informaciją konfidencialia netektų prasmės. Be to, tokiu atveju, jei, kaip teigia Kinijos vyriausybė, Sąjungos gamintojas pakartotinai įvertino savo padėtį ir atskleidė savo tapatybę pateikdamas prašymą iškelti teismo bylą prieš laikinąjį reglamentą, nebelieka priežasčių atskleisti informaciją, kuria remiantis suteiktas anonimiškumas, kadangi tapatybė jau atskleista.

(18)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis pakartojo, kad informacija, kuria remtasi atrenkant bendroves, buvo nepatikima, tačiau nepateikė jokių naujų įrodymų šiuo atžvilgiu. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(19)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo savo argumentus dėl metodo, taikyto laikinai atrenkant Sąjungos gamintojus. CCCME visų pirma teigia, kad institucijos neatsižvelgė į 120 gamintojų. Komisija jau išnagrinėjo šį klausimą laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje. Be to, institucijos patikrino tame sąraše išvardytų bendrovių veiklą. Paaiškėjo, kad į tą sąrašą daugiausia įtraukti Kinijos, Taivano ir Indijos montuotojai, platintojai, susiję importuotojai ir eksportuojantis gamintojas. Todėl nebuvo galima įrodyti, kad institucijos neatsižvelgė į didelę Sąjungos gamintojų dalį. Be to, užginčiję visos Sąjungos gamybos apimtį CCCME nepateikė alternatyvių duomenų, jie taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad tai būtų galėję turėti įtakos atrinktų bendrovių tipiškumui, kadangi nė vienas iš tariamų papildomų Sąjungos gamintojų nebūtų buvęs atrinktas, jei Komisija būtų apie tai žinojusi.

(20)

Išbraukus plokšteles iš nagrinėjamojo produkto apibrėžties, taigi, ir šio tyrimo apibrėžtosios srities, kaip nurodyta 32 konstatuojamojoje dalyje, galutinai atrinkti aštuoni Sąjungos gamintojai. Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos gamintojų atrankos negauta, laikinojo reglamento 7–10 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados su pirmiau nurodytais pakeitimais patvirtinamos.

b)   Nesusijusių importuotojų atranka

(21)

Kaip minėta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, nustačiusi laikinąsias priemones Komisija susisiekė su papildomais importuotojais, kurie jau bendradarbiavo pradiniame tyrimo etape pateikdami pagrindinės informacijos apie savo veiklą tiriamuoju laikotarpiu, susijusią su tiriamuoju produktu, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą. Buvo siekiama nustatyti, ar galima padidinti atrinktų nesusijusių importuotojų skaičių. Šešios bendrovės, kurios gali būti laikomos nesusijusiais importuotojais, prekiaujančiais nagrinėjamuoju produktu (t. y. jį perkančiais ir perparduodančiais) pranešė apie save ir sutiko toliau bendradarbiauti atliekant tyrimą. Iš šių šešių bendrovių penkios pateikė atsakymus iki nustatyto termino. Iš penkių pateiktų atsakymų tik trys buvo pakankamai išsamūs ir jais remiantis buvo galima atlikti pagrįstą vertinimą. Taigi, atrinktų nesusijusių importuotojų padaugėjo – iš viso atrinkti keturi modulių importuotojai, kuriems teko apie 2–5 % visos importo iš nagrinėjamosios šalies apimties. Atsižvelgiant į nesusijusių importuotojų struktūrą (tai daugiausia buvo mažos ir vidutinio dydžio bendrovės) ir į ribotus institucijų išteklius, buvo neįmanoma atrinkti didesnei daliai atstovaujančių bendrovių.

(22)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl nesusijusių importuotojų atrankos negauta, laikinojo reglamento 11 ir 12 konstatuojamosios dalys su pirmiau nurodytais pakeitimais patvirtinamos.

c)   Eksportuojančių gamintojų atranka

(23)

Po pirminio faktų atskleidimo kelios neatrinktos bendrovės teigė, kad jų padėtis yra kitokia nei atrinktų bendrovių. Jos tvirtino, kad dėl šios priežasties joms turėtų būti taikoma individuali muito norma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau dėl didelio bendradarbiaujančių bendrovių (dažnai bendrovių grupių) skaičiaus buvo neįmanoma atlikti atskirą kiekvienos bendrovės tyrimą. Todėl pagal 9 straipsnio 6 dalį šioms bendrovėms taikomas atrinktoms bendrovėms nustatytas svertinis vidutinis muitas.

(24)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksportuojančių gamintojų atrankos negauta, laikinojo reglamento 13 ir 14 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

7.   Tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai

(25)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d. – 2012 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2009 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Įžanga

(26)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 20–49 konstatuojamosiose dalyse, laikinai apibrėžtas nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės arba iš jos siunčiami fotovoltiniai moduliai arba plokštės iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementai ir plokštelės, naudojami fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio. Elementų ir plokštelių storis neviršija 400 mikrometrų. Šio produkto KN kodai šiuo metu yra ex 3818 00 10, ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(27)

Nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai nepriskiriami šių rūšių produktai:

iš mažiau kaip šešių elementų sudaryti nešiojami saulės įkrovikliai, kurių paskirtis tiekti elektrą prietaisams arba įkrauti elementus;

fotovoltiniai produktai plona plėvele;

fotovoltiniai produktai iš kristalinio silicio, visam laikui įmontuoti į elektros prietaisus, kurių paskirtis nėra energijos gamyba ir kurie naudoja integruoto (-ų) fotovoltinio (-ių) elemento (-ų) iš kristalinio silicio gaminamą elektrą.

2.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

2.1.   Plokštelių nepriskyrimas

(28)

Po pirminio faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad plokštelės neturėtų būti priskirtos produkto apibrėžtajai sričiai, nes jų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės skiriasi nuo elementų ir modulių. Be laikinajame etape pateiktų argumentų, po pirminio faktų atskleidimo šiuo atžvilgiu pateikti du papildomi argumentai.

(29)

Pirma, suinteresuotosios šalys tvirtino, kad plokštelės gali būti naudojamos ne vien tik elementų gamybai – jos visų pirma gali būti naudojamos integriniams grandynams ir kitiems mikroprietaisams gaminti. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ne visos plokštelės priskiriamos šiame tyrime nagrinėjamo produkto apibrėžtajai sričiai – į ją įtrauktos tik „plokštelės, naudojamos fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio“, kurių „storis neviršija 400 mikrometrų“. Nors plokšteles neabejotinai galima naudoti kitoms paskirtims, atliekant tyrimą nenagrinėtos kitų produktų, kaip antai integrinių grandynų, gamybai naudojamos plokštelės. Be to, apie save nepranešė jokie su šiomis kitų rūšių plokštelėmis susijusioje rinkoje dalyvaujantys gamintojai, importuotojai ar naudotojai, kurie būtų teigę, kad jų plokšteles reikėtų registruoti ar joms taikyti laikinuosius antidempingo muitus. Todėl patvirtinama, kad šios kitų rūšių plokštelės nepriskiriamos šio tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai. Tai taip pat rodo, kad plokštelių galutinė paskirtis nebūtinai yra tokia pati kaip elementų ir modulių.

(30)

Antra, suinteresuotosios šalys teigė, kad neapdirbtos plokštelės neturi jokių esminių elektrinių savybių, kuriomis pasižymi saulės elementai ir moduliai ir kurios juos skiria nuo kitų produktų. Visų pirma, plokštelės negali iš saulės šviesos gaminti elektros energijos, o tai yra pagrindinė fotovoltinių elementų ir modulių iš kristalinio silicio funkcija.

(31)

Šį tvirtinimą galima priimti. Iš tiesų, papildomai patikrinus nustatyta, kad, priešingai, nei teigiama laikinojo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje („moduliai, elementai ir plokštelės naudojami tai pačiai galutinio naudojimo paskirčiai – jais saulės šviesa verčiama elektros energija“), plokštelė gali iš saulės šviesos gaminti elektros energiją tik ją pavertus į elementą.

(32)

Dėl skirtingų esminių fizinių ir techninių savybių, kurios atliekant tyrimą, inter alia, apibrėžtos kaip gebėjimas iš saulės šviesos gaminti elektros energiją, daroma bendra išvada, kad plokštelės neturėtų būti įtrauktos į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, taigi, ir į šio tyrimo apibrėžtąją sritį.

2.2.   Atskiri elementų ir modulių tyrimai

(33)

Suinteresuotosios šalys priminė, kad elementai ir moduliai nėra vienas produktas, todėl jie turėtų būti vertinami atskirai, ir iš esmės pakartojo argumentus, į kuriuos jau atsižvelgta laikinojo reglamento 27–39 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau, priešingai nei plokštelių, pagrindinė elementų ir modulių savybė yra tokia pati – jie gali iš saulės šviesos gaminti elektros energiją. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(34)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuotojas teigė, kad elementai patys negali gaminti elektros energijos. Kad įgytų šią funkciją, jie tariamai turi būti integruoti į modulius. Tačiau kiekvienas elementas paprastai gali iš saulės šviesos pagaminti apie 4W elektros energijos. Nors daugumai paskirčių, kurioms būtina kelis elementus sumontuoti į modulius, šio elektros energijos kiekio gali nepakakti, tai nereiškia, kad elementas negali pats gaminti elektros energijos.

(35)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuotojas tvirtino, kad tai, jog modulių normaliosios vertės neįmanoma nustatyti remiantis elementų normaliąja verte, kaip aprašyta 100 konstatuojamojoje dalyje, reiškia, kad moduliai ir elementai neturėtų būti laikomi vienu produktu.

(36)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad atliekant daugumą antidempingo tyrimų, įskaitant šį tyrimą, normaliosios vertės ir eksporto kainos lyginamos pagal konkrečių rūšių produktus. Taip daroma todėl, kad dažnai labai įvairių rūšių produktai turi tas pačias pagrindines fizines, technines ir (arba) chemines savybes, dėl to nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai dažnai priskiriami produktai, kurių sąnaudos ir kainos iš esmės skiriasi. Vien tai, kad tam tikros rūšies produkto normaliosios vertės negalima nustatyti remiantis kitos rūšies produkto normaliąja verte, nereiškia, kad šių rūšių produktai negali būti laikomi vienu produktu. Kaip aprašyta 32 konstatuojamojoje dalyje, elementų ir modulių pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios – inter alia, gebėjimas iš saulės šviesos gaminti elektros energiją.

(37)

Taip pat tvirtinta, kad jei elementai ir moduliai būtų vienas produktas su nedideliais skirtumais, neturėtų būti sudėtinga nustatyti modulių kainą pakoregavus elementų kainą. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad nenustatytas reikalavimas, kad skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto skirtumai būtų tik nedideli. Priešingai, pakanka, kad skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto pagrindinės fizinės, techninės ir (arba) cheminės savybės būtų tokios pačios. Šiuo atveju, kalbant apie modulius ir elementus, tai yra, inter alia, gebėjimas iš saulės šviesos gaminti elektros energiją.

(38)

Ta pati šalis taip pat teigė, kad elementai nėra kitos rūšies moduliai, o visiškai skirtingas produktas. Elementas iš tiesų yra pagrindinė sudėtinė modulio dalis. Kaip pagrindinė sudėtinė dalis elementas tikrai nėra „visiškai skirtingas produktas“, kadangi, kaip nurodyta 32 konstatuojamojoje dalyje, modulių ir elementų pagrindinės savybės yra tokios pačios – jie iš saulės šviesos gamina elektros energiją.

(39)

Ta pati šalis papildomai teigė, kad atrenkant Sąjungos gamintojus ir Kinijos eksportuotojus atsižvelgta į elementų ir modulių skirtumą. Todėl moduliams ir elementams turėjo būti nustatytos skirtingos muito normos. Šiuo atžvilgiu patvirtinama, kad atrenkant Sąjungos gamintojus ir Kinijos eksportuotojus iš tiesų atsižvelgta į elementų ir modulių skirtumą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 10 ir 14 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau tai padaryta tik siekiant užtikrinti, kad atrinktos bendrovės būtų tipiškos, ir nereiškia, kad elementai ir moduliai neturėtų būti laikomi vienu nagrinėjamuoju produktu arba kad jiems reikėtų nustatyti skirtingas muito normas. Iš tiesų, siekiant užtikrinti, kad atrinktos bendrovės būtų tipiškos visų rūšių produktų atžvilgiu, atrenkant bendroves buvo svarbu atskirti elementus ir modulius. Be to, kadangi nebuvo visiškai aišku, ar elementai ir moduliai turėjo būti laikomi vienu produktu ar dviem skirtingais produktais, reikėjo užtikrinti tipiškumą abiem galimais atvejais.

(40)

Be to, tvirtinama, kad 100 konstatuojamoji dalis, kurioje teigiama, kad modulių perdirbimo išlaidos yra didelės, prieštarauja laikinojo reglamento 32 konstatuojamajai daliai, kurioje nurodyta, kad pridėtinė vertė nesukuriama tik vienu konkrečiu gamybos etapu. Šiuo atžvilgiu primenama, kad 100 konstatuojamojoje dalyje taip pat paaiškinama, kad elementų ir modulių sąnaudos skiriasi 34 %, o tai reiškia, kad 66 % modulio vertės sudaro elementas. Todėl daroma išvada, kad pridėtinė vertė nesukuriama tik vienu konkrečiu gamybos etapu.

(41)

Eksportuojantys gamintojai teigė, kad tai, jog pagal įsipareigojimą nustatomos trys skirtingos minimalios elementų ir modulių importo kainos ir apimtys, tariamai patvirtina, kad moduliai ir elementai yra skirtingi produktai ir turi būti nagrinėjami atliekant du atskirus tyrimus. Tačiau skirtingos minimalios importo kainos rodo tik tai, kad elementai ir moduliai yra skirtingų grupių rūšių produktai, kurie parduodami skirtingomis kainomis. Todėl siekiant pagrįsti minimalias importo kainas nebūtina nustatyti skirtingas produktų kainas.

(42)

Tai, kad elementai ir moduliai yra skirtingų grupių rūšių produktai, nėra svarbu nustatant nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Nustatant nagrinėjamojo produkto apibrėžtį pakanka to, kad modulių ir elementų pagrindinės savybės ir galutinio naudojimo paskirtis yra tos pačios, kaip atitinkamai aprašyta 32 ir 48 konstatuojamosiose dalyse.

(43)

Kinijos vyriausybė teigė, kad vertinant, ar elementai ir moduliai yra vienas nagrinėjamasis produktas, neatsižvelgta į tam tikrus kriterijus, kuriuos Apeliacinė taryba apibrėžė EB byloje dėl asbesto (6). Tačiau šie kriterijai naudojami panašiam, o ne nagrinėjamajam produktui apibrėžti. Kitaip tariant, šie kriterijai turi būti naudojami apibrėžiant panašų produktą, pvz., Sąjungos pramonės gaminamą panašų produktą, kuris tuomet palyginamas su eksportuojančių Kinijos gamintojų eksportuojamu nagrinėjamuoju produktu. Nustatant nagrinėjamojo produkto apibrėžtį šie kriterijai nėra svarbūs. Bet kokiu atveju institucijos užtikrina, kad šio tyrimo nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai taikant EB byloje dėl asbesto naudotus kriterijus nebūtų padaryta kitokia išvada. Pirmasis ir antrasis kriterijai (produkto savybės, pobūdis ir kokybė bei galutinio naudojimo paskirtys) yra tokie patys kaip ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstyti kriterijai (fizinės, cheminės ir techninės savybės ir galutinio naudojimo paskirtys). Trečiasis kriterijus (vartotojų pomėgiai ir įpročiai) atliekant šį tyrimą nėra labai naudingas, nes elementai yra pagrindinė sudėtinė modulių dalis; Kalbant apie ketvirtąjį kriterijų (tarifinį klasifikavimą) pastebėta, kad tiek elementai, tiek moduliai gali būti deklaruojami pagal muitų poziciją 8541 40 90, o muitų pozicija 8501 taikoma apskritai elektros generatoriams, o ne būtent saulės energijos produktams.

(44)

Kitos suinteresuotosios šalys teigė, kad objektyviai taikant kriterijus, kuriuos Teisingumo Teismas nustatė ankstesnėse bylose (7), tariamai galima padaryti išvadą, kad moduliai ir elementai yra skirtingi produktai. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Teismas tik nurodė tam tikrus kriterijus, į kuriuos galima atsižvelgti, tačiau nebūtina visais atvejais taikyti visus kriterijus, kadangi ne visi jie gali būti svarbūs. Įvertinus šiuos kriterijus laikinojo reglamento 27–39 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad šiam tyrimui svarbūs ne visi kriterijai. Brosmann byloje vertinant, kurių rūšių batai priklausė nagrinėjamajam produktui, taip pat remtasi tik tais trimis kriterijais, kurie laikyti svarbiais. Kadangi suinteresuotosios šalys nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių objektyviai taikant kriterijus būtų galima padaryti išvadą, kad moduliai ir elementai yra skirtingi produktai, šio argumento priimti negalima.

(45)

Be to, primenama, kad elementų ir modulių pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, t. y. jie parduodami integravimui į fotovoltines saulės energijos sistemas. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, modulių veikimas yra tiesiogiai susijęs su elementų veikimu.

(46)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad neįtraukus plokštelių į produkto apibrėžtąją sritį ir dėl sudėtingo elementų perdirbimo į modulius proceso taip pat paneigiamas argumentas, kad elementų ir modulių pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati. Ji taip pat tvirtino, jog išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, yra pagrįsta prielaida, kad plokštelių, modulių ir elementų gamybos procesas yra toks pats.

(47)

Visų pirma, neteisinga teigti, jog išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, padaryta remiantis gamybos procesu. Nors abu teiginiai iš tiesų išdėstyti toje pačioje laikinojo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje, tai nereiškia, kad viena išvada pagrįsta kita prielaida. Abu teiginius skiria žodis „be to“, todėl aišku, kad antras teiginys nėra pagrįstas pirmuoju. Be to, šie du teiginiai susiję su dviem skirtingais klausimais, išdėstytais skirsnyje „Galutinio naudojimo paskirtis ir pakeičiamumas“. Pirmasis teiginys dėl gamybos proceso susijęs su pakeičiamumu, o antrasis – su galutinio naudojimo paskirtimi. Todėl daryti prielaidą, jog išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, yra pagrįsta prielaida, kad plokštelių, modulių ir elementų gamybos procesas yra toks pats, yra neteisinga.

(48)

Kalbant apie faktinę elementų ir modulių galutinio naudojimo paskirtį, suinteresuotosios šalys neginčija to, kad moduliai ir elementai parduodami integravimui į fotovoltines saulės energijos sistemas. Todėl išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, patvirtinama.

2.3.   Monokristaliniai ir polikristaliniai elementai

(49)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad monokristaliniai elementai Sąjungoje negaminami ir kad jos eksportuojami monokristaliniai elementai nekonkuruoja su Sąjungos pramone. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad iš tiesų monokristaliniai elementai Sąjungoje gaminami. Todėl teiginys buvo atmestas. Bet kokiu atveju, Brosmann byloje Bendrasis Teismas nusprendė, kad konkrečios rūšies produkto negaminimas Bendrijoje nėra lemiamas veiksnys.

2.4.   Nuostata „siunčiami iš“

(50)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad tyrimo apibrėžtosios srities išplėtimas įtraukiant produktus, „siunčiamus iš“ KLR, buvo nepagrįstas, nes tyrimas inicijuotas tik dėl KLR kilmės produktų.

(51)

Tačiau iš KLR siunčiamos prekės buvo įtrauktos jau inicijavimo etape. Pranešimo apie inicijavimą (8) 5 punkte nurodyta, kad „bendrovės, kurios nagrinėjamąjį produktą siunčia iš Kinijos Liaudies Respublikos, tačiau mano, kad dalis šio eksportuojamo produkto arba jie visi nėra Kinijos Liaudies Respublikos muitinės kilmės, raginamos pranešti apie save per šį tyrimą ir pateikti visą reikalingą informaciją“. Todėl aišku, kad visos bendrovės, kurios siunčia prekes iš KLR, turėjo galimybę bendradarbiauti atliekant šį tyrimą. Be to, kadangi tiriamojo produkto sudėtyje dažnai būna sudėtinių dalių ir detalių iš skirtingų šalių, pranešimo apie inicijavimą 5 punkte taip pat nurodyta, kad siekiant spręsti šį klausimą „galima nustatyti specifines nuostatas“.

(52)

Todėl laikoma, kad visiems susijusiems ekonominės veiklos vykdytojams buvo tinkamai pranešta apie galimybę prireikus nustatyti specifines nuostatas dėl iš KLR siunčiamų prekių ir jie buvo pakviesti bendradarbiauti atliekant tyrimą. Taigi tyrimo apibrėžtoji sritis nebuvo išplėsta įtraukiant produktus, „siunčiamus iš“ KLR, kadangi šie produktai į apibrėžtąją sritį buvo įtraukti nuo pat pradžios.

(53)

Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad, nepaisant 51 konstatuojamojoje dalyje nurodytų pranešimo apie inicijavimą nuostatų, atliekant tyrimą nagrinėtos tik KLR kilmės prekės ir neįvertintas iš KLR siunčiamų prekių daromas poveikis.

(54)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad siekiant užtikrinti, kad atliekant tyrimą būtų įvertintos ne tik KLR kilmės, bet visos iš KLR siunčiamos prekės, imtasi toliau išvardytų priemonių.

Atliekant tyrimą visos bendrovės, siunčiančios nagrinėjamąjį produktą iš KLR, nepaisant to, kokia prekių kilmė, buvo paragintos pranešti apie save.

Pranešimo apie inicijavimą A priede eksportuotojų paprašyta pateikti informacijos apie visus bendrovės gaminamus produktus. Ši informacija apėmė ne tik KLR kilmės prekes.

Remiantis šia informacija, kuri pateikta apie visą eksportą į ES, neatsižvelgiant į tai, kokia prekių kilmė, atrinktos tipiškos bendrovės.

Atrinktiems gamintojams nusiųstas klausimynas, skirtas „į Europos Sąjungą eksportuojantiems gamintojams“, kuriame KLR vadinama „nagrinėjamąja šalimi“, o ne kilmės šalimi. Todėl akivaizdu, kad atliekant tyrimą nagrinėtos visos prekės, neatsižvelgiant į jų kilmę.

(55)

Šiuo atžvilgiu daroma išvada, kad atliekant tyrimą nagrinėtos visos KLR kilmės arba iš jos siunčiamos prekės, ir tyrimo išvados, įskaitant dėl dempingo ir žalos, apima visas KLR kilmės ar iš jos siunčiamas prekes.

(56)

Po galutinio atskleidimo suinteresuotosios šalys tvirtino, kad skunde pateikti tik su importuojamomis KLR kilmės saulės baterijų plokštėmis, o ne iš KLR siunčiamomis prekėmis susiję prima facie įrodymai. Šiuo atžvilgiu reikia paaiškinti, kad skundas iš tiesų apėmė prekes „iš KLR“ – tai matyti iš pareiškėjo pateikto dokumento pirmo puslapio, ant kurio uždėtas antspaudas. Prieš šį puslapį byloje yra kitas puslapis, kuriame iš tiesų vartojama formuluotė „Kinijos Liaudies Respublikos kilmės“. Tačiau šiuo atveju tai ne skundo pateikėjo pateiktas dokumentas, o Komisijos tarnybų pridėtas titulinis puslapis, kuriame įrašytas tyrimo pavadinimas, o ne pakartotas skundo pavadinimas. Todėl laikoma, kad skundas apėmė visas prekes iš KLR – tiek KLR, tiek kitų šalių kilmės.

(57)

Eksportuojantys Kinijos gamintojai taip pat tvirtino, kad negalima pagrįstai tikėtis, kad eksportuojantys trečiųjų šalių gamintojai turėjo žinoti, kad jų produktai taip pat gali būti nagrinėjami atliekant tyrimą. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad priemonės netaikomos tranzitu vežamoms prekėms, kaip apibrėžta GATT V straipsnyje. Todėl eksportuojantiems gamintojams, kurie nevykdo veiklos KLR, priemonės poveikio nedaro. Be to, apie save nepranešė jokie trečiųjų šalių eksportuojantys gamintojai, kurie būtų nurodę, kad jų eksportuojamiems produktams taikomas antidempingo muitas.

(58)

Tie patys eksportuojantys gamintojai teigė, kad trečiųjų šalių eksportuojantys gamintojai nebuvo paraginti pranešti apie save ir jiems nesuteikta galimybė įrodyti, kad jų produktai nėra importuojami dempingo kaina. Institucijos mano, kad nustačius priemones nedaromas poveikis KLR jokios veiklos nevykdantiems eksportuojantiems gamintojams, nes jų prekės, jei jos siunčiamos iš KLR, bus vežamos tranzitu. Visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams pranešimu apie inicijavimą pranešta, kad jų vykdoma veikla tikrinama atliekant tyrimą.

(59)

Kinijos vyriausybė tvirtino, kad, nors pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalimi leidžiama nukrypti nuo principo, kad eksportuojanti šalis yra kilmės šalis, šiuo atveju šiuo straipsniu remtis negalima. Patvirtindama šį teiginį Kinijos vyriausybė teigia, kad nebuvo atliktas išsamus tyrimas, ar eksportuojanti šalis gali būti tarpine šalimi. Institucijos nesutinka su šiuo pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalies aiškinimu. Jokia šalis neginčija, kad KLR vykdoma didelė gamybos dalis. Ar KLR yra gatavų prekių kilmės šalis, priklauso nuo keleto veiksnių. Institucijoms atliekant dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizę ši gamyba nagrinėta neatsižvelgiant į tai, ar eksportuotos gatavos prekės yra KLR muitinės kilmės. Kadangi yra aiškių požymių, kad ne visų produktų, kurie buvo bent iš dalies pagaminti KLR, muitinės kilmės šalimi būtų galima laikyti KLR, institucijos nusprendė, kad atliekant tyrimą taip pat buvo būtina įtraukti produktus, kurių atžvilgiu KLR yra tik tarpinė šalis.

(60)

Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad todėl, kad jokiam Kinijos eksportuotojui netaikytas RER, nėra galimybės palyginti saulės baterijų plokščių kainų KLR, ir dėl šios priežasties KLR negali būti laikoma tarpine šalimi. Tačiau šiuo atžvilgiu pažymima, kad visos trys pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalies sąlygos nurodomos tik kaip pavyzdžiai ir ne visais atvejais visos sąlygos gali būti svarbios. Šiuo atveju, kadangi jokiam Kinijos eksportuotojui netaikytas RER, palyginamoji kaina turėjo būti nustatyta panašioje šalyje ir, nesvarbu, ar KLR laikoma kilmės ar tarpine šalimi, ši kaina išlieka tokia pati. Todėl klausimas, ar „toje valstybėje“ yra palyginamoji kaina, yra neaktualus, kadangi šiuo atveju palyginamoji kaina nustatyta ne „toje valstybėje“, o panašioje šalyje.

2.5.   Saulės įkrovikliai

(61)

Po pirminio faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad apibrėžtis „iš mažiau kaip šešių elementų sudaryti nešiojami saulės įkrovikliai“ yra per siaura ir į ją reikėtų įtraukti produktus, kurių funkcija panaši ir kurie neįtraukti į šią apibrėžtį, kaip antai panašaus dydžio produktus, kuriuose naudojama daugiau mažesnių elementų.

(62)

Be to, suinteresuotosios šalys teigė, kad apibrėžtis „fotovoltiniai produktai iš kristalinio silicio, visam laikui įmontuoti į elektros prietaisus“ yra per siaura, kadangi į ją neįtraukiami tik surinkti elektros prietaisai, o saulės energijos sistemų sudėtinės dalys, skirtos integravimui į elektros prietaisus, gali būti į ją įtrauktos.

(63)

Iš tiesų, išnagrinėjus pirmiau pateiktus argumentus, paaiškėjo, kad nusprendus neįtraukti tokių produktų į apibrėžtį būtų tikslingiau nustatyti techniniu standartu pagrįstą kriterijų. Visų pirma nustatyta, kad produktai, kurie neturėtų būti priskirti prie priemonių apibrėžtosios srities, šio standarto apibrėžtyse apibūdinami tinkamiau: tarptautinis standartas IEC 61730-1, taikymo klasės, C klasė: ribota įtampa, ribotas elektros energijos naudojimas (p. 13) (9).

(64)

Po galutinio faktų atskleidimo gauta pastabų dėl produktų nepriskyrimo remiantis minėtu tarptautiniu standartu. Teigta, kad būtų tikslingiau apibrėžti nepriskirtinus produktus remiantis išėjimo įtampa ir atiduodamąja galia („moduliai ar plokštės, kurių išėjimo galia neviršija 50 V nuolatinės srovės, o atiduodamoji galia neviršija 50 W, ir kurie skirti tik tiesiogiai naudoti kaip baterijų įkrovikliai tokios pačios įtampos ir galios sistemose“), o ne remtis standartu. Ši teiginį būtų galima priimti, o pagal šią apibrėžtį galiausiai nuspręsta neįtraukti tokių produktų į apibrėžtį.

2.6.   Stoge įmontuoti saulės moduliai

(65)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad stoge įmontuoti saulės moduliai neturėtų būti priskirti prie tyrime nagrinėjamo produkto apibrėžtosios srities, kadangi jie atlieka tiek saulės modulio, tiek stogo čerpių ar šiferio funkciją. Todėl jų negalima tiesiogiai pakeisti standartiniu saulės moduliu.

(66)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad tiek standartiniai, tiek stoge įmontuoti saulės moduliai turi atitikti tuos pačius elektros standartus. Be to, nors stoge įmontuoto saulės modulio negalima paprasčiausiai pakeisti standartiniu moduliu, jį galima pakeisti standartiniu moduliu ir stogo čerpėmis ar šiferiu. Taigi iš esmės šių produktų techninė savybė yra ta pati – jie gamina elektrą iš saulės šviesos. Ši papildoma funkcija (kurią kitu atveju turi stogo danga) nelaikyta svarbia ir ja negalima pagrįsti stoge įmontuotų saulės modulių nepriskyrimo prie produkto apibrėžtosios srities.

(67)

Po galutinio faktų atskleidimo ta pati suinteresuotoji šalis, remdamasi su avalyne (10), o konkrečiai – atletikai skirta specialios technologijos avalyne „STAF“, susijusiu atveju, teigė, jog tai, kad stoge įmontuotų saulės modulių negalima pakeisti standartiniais saulės moduliais ir atvirkščiai, rodo, kad stoge įmontuotų saulės modulių nereikėtų įtraukti į priemonių apibrėžtąją sritį. Tačiau „STAF“ avalynė į priemonių apibrėžtąją sritį neįtraukta dėl daugelio priežasčių ir, kaip nusprendė Bendrasis Teismas Brosmann  (11) byloje, abipusio pakeičiamumo nebuvimas nėra pakankama priežastis; tai patvirtino, kad visiškai skirtingi produktai, kaip antai bateliai ir pasivaikščiojimams skirta avalynė, nepaisant jų skirtumų, tame pačiame antidempingo tyrime gali iš tiesų būti laikomi nagrinėjamuoju produktu.

(68)

Be to, suinteresuotoji šalis tvirtino, kad tai, jog produktas Sąjungoje negaminamas ir tai, kad intelektinės nuosavybės teisės priklauso suinteresuotajai šaliai, tariamai patvirtina, kad stoge įmontuoti saulės moduliai yra novatoriškas produktas, kuris skiriasi nuo kitų. Tačiau, kalbant apie suinteresuotosios šalies paminėtą su avalyne susijusį atvejį, Bendrasis Teismas Brosmann byloje nusprendė, kad „dėl argumentų, susijusių su […] šios rūšies avalynės negaminimu Bendrijoje ir su patentu, reikia konstatuoti, kad jie nėra lemiami“ (12). Taigi, patentuotos technologijos avalynė toje byloje laikyta nagrinėjamuoju produktu.

(69)

Suinteresuotoji šalis taip pat tvirtino, kad stoge įmontuoti saulės moduliai neturėtų būti įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, nes jie parduodami už gerokai didesnę kainą nei standartiniai moduliai. Taip pat su avalyne susijusiu atveju „STAF“ avalynė, kurios kaina viršijo tam tikrą nustatytą kainą, buvo neįtraukta į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad stoge įmontuoti saulės moduliai turi dvejopą – saulės modulio ir stogo čerpės ar šiferio – funkciją, kaip nurodyta 66 konstatuojamojoje dalyje. Tiesiogiai lyginti kainas nėra prasmės, nes savaime suprantama, kad produktas su papildoma funkcija kainuoja brangiau.

(70)

Atsakydama į šį teiginį, suinteresuotoji šalis tvirtino, kad pagal šiuos argumentus niekada nebūtų galima remtis kainų skirtumu kaip papildomu rodikliu, kuriuo būtų galima pagrįsti nepriskyrimą prie produkto apibrėžtosios srities. Tačiau šis aiškinimas yra pernelyg platus. Ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje tiesiog teigiama, kad šiuo konkrečiu atveju, kai stoge įmontuoti saulės moduliai turi nagrinėjamojo produkto ir kito produkto (šiuo atveju stogo čerpės ar šiferio) funkciją, kaina savaime suprantama nėra reikšminga. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kitais atvejais kainos skirtumas negali būti naudingas rodiklis nustatant, ar produktas turėtų būti neįtrauktas į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(71)

Galiausiai, suinteresuotoji šalis teigė, kad jos stoge įmontuotų saulės modulių tiekėjui turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti įsipareigojime dėl minimalios kainos. Tačiau pasirodo, kad susijęs Kinijos eksportuotojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą, todėl kaip nebendradarbiaujanti šalis ji neturi teisės dalyvauti įsipareigojime. Todėl šio prašymo nebuvo galima priimti.

3.   Išvada

(72)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, produktas galutinai apibrėžiamas kaip KLR kilmės arba iš jos siunčiami fotovoltiniai moduliai arba plokštės iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementai, išskyrus vežamus tranzitu, kaip apibrėžta GATT V straipsnyje, naudojami fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio. Elementų storis neviršija 400 mikrometrų. Šio produkto KN kodai šiuo metu yra ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90.

(73)

Nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai nepriskiriami šių rūšių produktai:

iš mažiau kaip šešių elementų sudaryti nešiojami saulės įkrovikliai, kurių paskirtis tiekti elektrą prietaisams arba įkrauti elementus;

fotovoltiniai produktai plona plėvele;

fotovoltiniai produktai iš kristalinio silicio, visam laikui įmontuoti į elektros prietaisus, kurių paskirtis nėra energijos gamyba ir kurie naudoja integruoto (-ų) fotovoltinio (-ių) elemento (-ų) iš kristalinio silicio gaminamą elektrą;

moduliai ar plokštės, kurių išėjimo galia neviršija 50 V nuolatinės srovės, o atiduodamoji galia neviršija 50 W, ir kurie skirti tik tiesiogiai naudoti kaip baterijų įkrovikliai tokios pačios įtampos ir galios sistemose.

(74)

Nusprendus nepriskirti plokštelių prie produkto apibrėžtosios srities, analizė peržiūrėta atmetus su plokštelėmis susijusius duomenis ir analizę, jei nenurodyta kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad plokštelės sudarė tik labai mažą nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą per TL apimties dalį (apie 2 % vertės), laikoma, kad jų nepriskyrimas prie produkto apibrėžtosios srities išvadoms neturės jokio poveikio arba jis bus nežymus. Atsižvelgta į visas suinteresuotųjų šalių pastabas, tačiau bet kokia nuoroda į plokšteles, jei jos būta, buvo atmesta. Todėl visos laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse pateiktos su plokštelėmis susijusios nuorodos ir duomenys nebegalioja, net jei atitinkamos konstatuojamosios dalys patvirtinamos šiuo reglamentu.

(75)

Taigi 26–74 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos pataisytos preliminarios išvados galutinai patvirtinamos. Šio tyrimo tikslais ir remiantis nuoseklia praktika manoma, kad visos nagrinėjamojo produkto rūšys turėtų būti laikomos vienu produktu.

C.   DEMPINGAS

1.   KLR

1.1.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(76)

Po pirminio faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad sprendimas dėl RER priimtas ne laiku, t. y. praėjus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytam trijų mėnesių laikotarpiui, dėl to tyrimas turėtų būti nedelsiant nutrauktas.

(77)

Šiuo atžvilgiu šios šalys tvirtino, kad pagrindinio reglamento (13) dalinis pakeitimas, kuriuo tariamai siekta atidėti terminą, kad sprendimas dėl RER būtų priimamas per aštuonis mėnesius, įsigaliojo tik baigus galioti anksčiau galiojusiam trijų mėnesių terminui. Dalinis pakeitimas būtų taikomas tik būsimiems ir dar nebaigtiems tyrimams, jei sprendimo dėl RER terminas tuo metu dar nebūtų pasibaigęs.

(78)

Tačiau pagrindinio reglamento dalinio pakeitimo 2 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad „šis reglamentas taikomas visiems naujai pradedamiems ir visiems dar nebaigtiems tyrimams nuo 2012 m. gruodžio 15 d.“. Šiame straipsnyje ar netgi visame Reglamente nėra nuorodos į apribojimą „jei sprendimo dėl RER terminas tuo metu dar nebūtų pasibaigęs“, kurį nurodo suinteresuotosios šalys. Todėl negalima priimti šio argumento.

(79)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys pakartojo savo argumentus, kad sprendimas dėl RER buvo priimtas terminui pasibaigus, tačiau neužginčijo to, kad 78 konstatuojamojoje dalyje nurodytas pagrindinio reglamento dalinis pakeitimas taikomas„visiems dar nebaigtiems tyrimams“, t. y. ir šiam tyrimui. Todėl daroma galutinė išvada, kad sprendimas dėl RER nebuvo priimtas terminui pasibaigus.

(80)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuotojas teigė, kad neturėjo būti nuspręsta netaikyti RER dėl to, kad trys 2011 m. veiklą nutraukusios bendrovės neturėjo vieno aiškaus pagrindinių apskaitos įrašų rinkinio. Visų pirma abejota dėl to, pagal kokį apskaitos standartą nutraukusi veiklą bendrovė turėtų parengti tokius apskaitos įrašus.

(81)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad apskaitos standartuose neapibrėžta, kurios bendrovės privalo parengti finansines ataskaitas, o nurodyta, kaip reikia tas ataskaitas parengti. KLR atveju tai „Verslo įmonių apskaitos standartas. Pagrindinis standartas“, kurio 4 straipsnyje nustatyta, kad „įmonė parengia finansines ataskaitas“. Tai yra privalomas įpareigojimas ir veiklą nutraukusioms bendrovėms išimtys netaikomos.

(82)

Be to, netgi jei tos bendrovės nutraukė veiklą, jos vis dar turėjo turto (įskaitant žemę, pastatus, įrenginius ir atsargas) bei įsipareigojimų ir bent iki 2013 m. pradžios dar egzistavo kaip juridiniai asmenys. Todėl laikoma, kad tos bendrovės privalėjo paskelbti 2011 m. apskaitos įrašus, o šių įrašų nepateikus pažeidžiamas 2 kriterijus.

(83)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuotojai taip pat tvirtino, kad nauda, kurią jie gavo naudodamiesi lengvatinių mokesčių sistema (-omis) ir dotacijomis, nesudarė didelės jų apyvartos dalies ir tai tariamai patvirtinta atlikus gretutinį antisubsidijų tyrimą.

(84)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad šis argumentas jau išnagrinėtas laikinojo reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje. Pabrėžta, kad visų pirma dėl šios lengvatos pobūdžio per tiriamąjį laikotarpį gauta bendra nauda yra neaktuali vertinant, ar iškraipymai yra dideli. Todėl šis teiginys atmetamas.

(85)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl rinkos ekonomikos režimo negauta, visos laikinojo reglamento 50–69 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados patvirtinamos.

1.2.   Individualus nagrinėjimas

(86)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 70 konstatuojamojoje dalyje, 18 neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ar eksportuojančių gamintojų grupių pateikė individualaus nagrinėjimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju jau buvo atrinktos septynios bendrovių grupės, kurias paprastai sudaro eksportuojantys gamintojai, susiję Sąjungos ir trečiųjų šalių prekiautojai ir importuotojai. Be atrinktų septynių bendrovių grupių individualus 18 papildomų eksportuojančių gamintojų (grupių) nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti.

(87)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl individualaus nagrinėjimo negauta, visos laikinojo reglamento 70 ir 71 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados patvirtinamos.

1.3.   Panaši šalis

(88)

Suinteresuotosios šalys pastebėjo, kad Indija nėra tinkama panaši šalis dėl su šalies viduje pagaminama produkto dalimi susijusiomis nuostatomis, kurios taikomos Jawaharlal Nehru National Solar Mission (toliau – JNNSM) projektams. Viena šalis teigė, kad šalies viduje turi būti pagaminama 75 % produkto, o kita šalis teigė, kad Indijos gamintojai gali nustatyti aukštesnes kainas už modulius, kurių 100 % pagaminama šalies viduje. Jie taip pat tvirtino, kad dėl tokių reikalavimų gerokai padidėja vietos produktų kainos. Šiam teiginiui paremti pateiktas Indijos spaudos straipsnis (14). Tačiau šis straipsnis paskelbtas praėjus beveik metams po TL pabaigos ir nepateikta jokių jo poveikio per TL įrodymų.

(89)

Tačiau tame pačiame spaudos straipsnyje teigiama, kad Indijos saulės energijos pramonė susiduria su „didele Vakarų šalių ir Kinijos gamintojų konkurencija“. Padėtis dar labiau blogėja dėl nuolat didėjančio importo į Indiją, kaip toliau nurodyta 92 konstatuojamojoje dalyje. Nors reikalavimai dėl šalies viduje pagaminamos produkto dalies gali iš tiesų daryti poveikį Indijos vidaus rinkai, vis dėlto galima daryti aiškią išvadą, kad Indijos rinka yra konkurencinga ir joje veiksmingai konkuruoja daug Indijos ir užsienio bendrovių.

(90)

Be to, pagal Jungtinio tyrimų centro (toliau – JRC) paskelbtą informaciją (15) dauguma JNNSM projektų bus pradėti įgyvendinti nuo 2015 m. Iš tiesų, pagal JNNSM 2012 m. prie tinklų jungiamų fotovoltinių sistemų tikslas buvo tik 50 MW, palyginti su bendru Indijos prie tinklų jungiamų įrenginių pajėgumu, kuris jau 2012 m. birželio mėn. viršijo 1 GW. Tai rodo, kad per TL JNNSM poveikis visiems Indijos saulės energijos įrenginiams neviršijo 5 %, todėl JNNSM ir pagal ją nustatytų reikalavimų dėl šalies viduje pagaminamos produkto dalies, jei per TL jie jau galiojo (nors suinteresuotosios šalys to nepatvirtino), poveikis galėjo būti tik labai nedidelis. Vykdant valstybės paramos politiką per TL daugiausia įrenginių pastatyta Gudžarato valstijoje (apie 65 %).

(91)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad Indijos rinka per TL buvo de facto apsaugota nuo importo iš įvairių šalių, įskaitant KLR, nes antidempingo tyrimo inicijavimo buvo galima laukti jau nuo 2012 m. pradžios. 2012 m. lapkričio 23 d., t. y. praėjus tik beveik penkiems mėnesiams po TL pabaigos, Indija iš tiesų inicijavo antidempingo tyrimą dėl iš KLR, Malaizijos, Taivano ir JAV importuojamų saulės elementų ir modulių.

(92)

Tačiau Indijos prekybos statistiniai duomenys apie importuojamų saulės elementų ir modulių pokyčius (16) šio teiginio nepatvirtina:

Vertė mln. USD

2010 m. balandžio mėn. – 2011 m. kovo mėn.

2011 m. balandžio mėn. – 2012 m. kovo mėn.

2012 m. balandžio mėn. – 2013 m. kovo mėn.

KLR

77,33

577,24

371,72

Indeksas

100

746

481

Iš viso

252,63

1 348,48

827,07

Indeksas

100

534

327

(93)

Iš šios lentelės matyti, kad saulės elementų ir modulių importas iš KLR padidėjo daugiau nei 600 % (nuo 2010–2011 m. iki 2011–2012 m. daugiau nei 400 %). Vėliau importo vertės truputį sumažėjo, tačiau taip pat sumažėjo saulės elementų ir modulių kainos. Iš tiesų, importo verčių sumažėjimas nuo 2011–2012 m. iki 2012–2013 m. atitinka kainų sumažėjimą tuo pačiu laikotarpiu, apie kurį pranešė specializuotos konsultacinės bendrovės (pvz., pvXchange), todėl galima daryti išvadą, kad importo apimtis nuo 2011–2012 m. iki 2012–2013 m. išliko gana stabili. Todėl daroma išvada, kad Indijos rinka per TL nebuvo de facto apsaugota nuo importo iš įvairių šalių, įskaitant KLR.

(94)

Po galutinio atskleidimo Kinijos vyriausybė teigė, kad 2013 m. vasario 6 d. JAV paprašė, kad pagal PPO ginčų sprendimo procedūras būtų surengtos konsultacijos su Indija dėl JNNSM reikalavimų dėl šalies viduje pagaminamos produkto dalies. Dėl šių reikalavimų dėl šalies viduje pagaminamos produkto dalies ir 91 konstatuojamojoje dalyje minėto antidempingo tyrimo 2012 m. balandžio mėn. – 2013 m. kovo mėn. vertė tariamai sumažėjo 38 %, palyginti su praėjusiais metais, nors ankstesniais metais ji didėjo.

(95)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad vertės sumažėjimą lemia sumažėjusios kainos, o ne sumažėjusi importo apimtis. Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotoji šalis pateikė informacijos apie saulės elementų ir modulių importo apimties raidą Indijos rinkoje 2010–2013 m. kovo mėn. Šie duomenys rodo, kad saulės modulių ir elementų importo į Indijos rinką apimtis nuolat didėja. Todėl daroma išvada, kad Indijos rinka nebuvo de facto apsaugota dėl gresiančio antidempingo tyrimo, o dėl 90 konstatuojamojoje dalyje minėtų JNNSM reikalavimų dėl šalies viduje pagaminamos produkto dalies poveikio, apie kurį tvirtinta, tačiau neįrodyta, ir kuris bet kokiu atveju yra labai mažas, nuolatinis importo apimties augimas nesustojo.

(96)

Be to, nurodoma, kad didžioji 2012 m. balandžio mėn. – 2013 m. kovo mėn. laikotarpio, kuriuo pasireiškė tariamas JNNSM poveikis importui į Indiją, dalis yra jau po TL pabaigos. Todėl bet koks galimas ši tariamo sumažėjimo poveikis TL gali būti tik labai nedidelis.

(97)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad bendrovė Tata Power Solar (toliau – Tata) tik neseniai pateko į rinką ir todėl nėra tinkama panašios šalies gamintoja. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad bendrovė, kurios pavadinimas anksčiau buvo Tata BP Solar, gamina saulės modulius nuo 1989 m. ir todėl negalima teigti, kad ji tik neseniai pateko į rinką. Iš tiesų, remiantis kitos suinteresuotosios šalies pateikta informacija, Tata rinkoje atsirado daug anksčiau nei atrinkti penki didžiausi Kinijos eksportuotojai.

(98)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Taivanas būtų tinkamesnė panaši šalis, nei Indija, kadangi Taivano bendrovių dydis panašesnis į Kinijos eksportuotojų dydį, be to, Taivano gamintojai bendradarbiauja atliekant tyrimą. Kitos suinteresuotosios šalys taip pat suabejojo, ar Indija būtų tinkama panaši šalis dėl palyginti mažo Tata dydžio, tačiau nepasiūlė tinkamesnio varianto.

(99)

Taivano bendrovės iš tiesų bendradarbiavo atliekant tyrimą. Viena bendrovė bendradarbiavo visapusiškai, o kita – tik iš dalies. Tačiau vienintelė visapusiškai bendradarbiaujanti Taivano bendrovė yra mažesnė už Tata, ypač pagal modulių, kurie sudaro 90 % nagrinėjamojo produkto pardavimo, pardavimo ir gamybos apimtis; be to, Tata parduoda gerokai daugiau nei Taivano bendrovė, kurios modulių pardavimo apimtis yra labai nedidelė, kaip minėta laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje. Po galutinio atskleidimo vienas eksportuotojas paklausė, ar susisiekta su iš dalies bendradarbiaujančia Taivano bendrove, kad ši pateiktų trūkstamą informaciją. Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į laikinojo reglamento 76 konstatuojamąją dalį, kurioje paaiškinta, kad Taivanas negalėjo būti laikomas panašia šalimi, kadangi Taivano bendrovės gamino beveik išskirtinai tik elementus, o iš Kinijos daugiausia eksportuota modulių. Tai taip pat taikoma iš dalies bendradarbiaujančiam Taivano gamintojui. Kadangi šis gamintojas dėl šios priežasties jau laikytas netinkamu, manyta, kad prašyti papildomos informacijos iš šios bendrovės būtų netinkama.

(100)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad nors Taivanas beveik neparduoda modulių, tai per se nereiškia, kad jis negali būti laikomas panašia šalimi, kadangi elementų montavimo į modulius išlaidas galima nesunkiai apskaičiuoti. Tačiau tyrimo faktai šio teiginio nepatvirtina. Moduliui iš elementų pagaminti reikia daug gamybos etapų, per kuriuos sukuriama didelė pridėtinės modulio vertės dalis. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 137 konstatuojamojoje dalyje, vidutinės elementų ir modulių kainos skirtumas per TL buvo 555,92 EUR arba 54 %, o vidutinės sąnaudos skyrėsi 377,99 EUR arba 34 %. Tai reikštų, kad didelė galimos Taivano modulių normaliosios vertės dalis turėtų būti pagrįsta koregavimu atsižvelgiant į perdirbimo sąnaudas, o šiuo atžvilgiu negali būti tinkamesnės šalies, nei šalis, kurioje normalioji vertė gali būti nustatoma remiantis didžiosios nagrinėjamojo produkto dalies pardavimo vidaus rinkoje kainomis. Todėl laikoma, kad Indija panašia šalimi buvo pasirinkta pagrįstai, atsižvelgiant į turėtą patikimą informaciją.

(101)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad nenurodyta, kodėl tinkama panašia šalimi nelaikyta JAV. Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į laikinojo reglamento 74 konstatuojamąją dalį, kurioje aiškiai išdėstyta, kad „JAV nėra tinkama panaši šalis daugiausia dėl to, kad JAV rinka dalį tiriamojo laikotarpio antidempingo ir antisubsidijų priemonėmis buvo apsaugota nuo importo iš Kinijos“. Kadangi dėl JAV rinkos apsaugos pastabų negauta, nuomonė šiuo atžvilgiu nesikeičia.

(102)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad dėl Kinijos gamintojų ir Indijos gamintojo masto ekonomijos skirtumų dempingo apskaičiavimo rezultatas yra iškreiptas. Todėl patikrinta, ar iš tiesų egzistuoja bendrovės gamybos apimties ir jos dempingo skirtumo sąsaja.

(103)

Iš septynių atrinktų bendrovių grupių dvi bendrovių grupės yra vidutinio dydžio (Jinzhou Yangguang ir Delsolar), o likusios penkios bendrovių grupės yra didelės (JingAo, LDK, Suntech, Trina ir Yingli). Iš vidutinio dydžio bendrovių Jinzhou Yangguang nustatytas mažiausias dempingo skirtumas, o Delsolar – didžiausias. Penkios didesnės bendrovės patenka tarp šių minėtų bendrovių. Taigi akivaizdu, kad masto ekonomijos ir dempingo skirtumų sąsajos nėra. Todėl laikoma, kad dėl Kinijos gamintojų ir Indijos gamintojo masto ekonomijos skirtumų dempingo apskaičiavimo rezultatas nėra iškreiptas.

(104)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad tai, kad nėra masto ekonomijos ir dempingo skirtumų sąsajų, nereiškia, kad masto ekonomija nedaro poveikio kainų palyginamumui. Kai dempingo skirtumas yra pagrįstas tokia pačia normaliąja verte visiems eksportuotojams, kaip šiuo atveju, dempingo skirtumą daugiausia lemia eksporto kainos. Taigi, jei nėra jokių masto ekonomijos ir dempingo skirtumų sąsajų, tai taip pat reiškia, kad nėra jokių masto ekonomijos ir pardavimo kainų sąsajų. Todėl daroma išvada, kad šiuo atveju masto ekonomijos skirtumai nedaro poveikio kainų palyginamumui.

(105)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad panašios šalies gamintojas buvo nustatęs itin aukštas pardavimo vidaus rinkoje kainas, kurios tariamai yra gerokai didesnės nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos, kadangi dempingo skirtumas yra daug didesnis už priverstinio kainų mažinimo skirtumą. Šis argumentas pateiktas palyginus Indijos normaliąją vertę su Sąjungos pramonės pardavimo kainomis. Tačiau toks palyginimas yra klaidingas, nes Indijos normalioji vertė nustatyta remiantis tik pelningu pardavimu. Nenuostabu, kad pelningos kainos Indijoje yra didesnės už vidutinę Sąjungos pramonės kainą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės padėtis yra nuostolinga. Todėl tai, kad Indijos normalioji vertė viršija vidutines Sąjungos pramonės pardavimo kainas, neįrodo, kad Indija panašia šalimi pasirinkta nepagrįstai.

(106)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Tata kainos yra iškreiptos, nes ji yra susijusi su komunalines paslaugas teikiančia bendrove Tata Power. Todėl Tata tariamai gali nustatyti didesnes kainas tose vietovėse, kuriose Tata Power teikia paslaugas. Tačiau nepateikta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, taip pat nenurodytas šio tariamo poveikio mastas. Todėl šio teiginio nebuvo galima priimti.

(107)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuotojas teigė, kad Tata yra nekonkurencinga bendrovė, kurios gamybos sąnaudos ir pardavimo kainos yra didelės, ir tariamai dėl to 2011 m. gruodžio mėn. bendrovė BP Solar pasitraukė iš bendrosios įmonės. Siekiant pagrįsti šį teiginį pateikiama spaudos straipsnio citata, kurioje teigiama, kad „tai, kad po keturių dešimtmečių BP pasitraukė iš saulės energijos pramonės, rodo, kokia konkurencinga ir perpildyta tapo saulės energijos rinka“. Tačiau šiame straipsnyje Tata neišskiriama kaip nekonkurencinga bendrovė, jame aprašoma bendra saulės baterijų plokščių rinkos padėtis, kalbama apie „nuožmią konkurenciją, kuri būdinga šiai rinkai“ ir teigiama, kad „daug bendrovių uždarė gamyklas visame pasaulyje, atleido šimtus darbuotojų ir paskelbė bankrotą“. Todėl šis spaudos straipsnis neįrodo, kad Tata yra nekonkurencinga bendrovė, kurios gamybos sąnaudos ir pardavimo kainos yra didelės.

(108)

Atskleidus faktus vienas eksportuotojas teigė, kad dėl didelės jos vykdomo elementų importo apimties Tata neįtraukta į 91 konstatuojamojoje dalyje minėtą šiuo metu atliekamą Indijos antidempingo tyrimą kaip Indijos pramonės dalis. Nors patvirtinama, kad šiuo metu atliekamame Indijos antidempingo tyrime Tata iš tiesų nėra Indijos pramonės dalis, tai savaime nereiškia, kad ši bendrovė nėra tinkama panašios šalies gamintoja. Normalioji vertė nustatyta remiantis tik Indijoje Tata gaminamais elementais ir moduliais, o ne importuojamomis prekėmis. Tai, kad importuotos sudėtinės dalys panaudotos gaminant tam tikrus produktus, nereiškia, kad jais remiantis nustatyta normalioji vertė nėra tipiška Indijai, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji daugiausia pagrįsta ne sąnaudomis, o pardavimo kainomis.

(109)

Kinijos vyriausybė teigė, kad Tata modulių pardavimas tariamai sudaro tik 0,3 % Kinijos eksporto į ES ir negali būti laikomas tipišku, remiantis Teismo sprendimu Detlef Nölle  (17) byloje. Toje byloje Teismas nusprendė, kad jei visa šalies gamybos apimtis sudaro tik 1,25 % eksporto į ES apimties, tai rodo, kad susijusi rinka nėra labai tipiška. Šiuo atveju Kinijos vyriausybė nelygino visos Indijos gamybos apimties ir visos Kinijos eksporto apimties, o tik vienos Indijos bendrovės gamybos apimtį su visų Kinijos eksportuotojų visa eksporto apimtimi. Tačiau toks palyginimas yra klaidingas, nes konkurencingoje rinkoje, kurioje veikia daug rinkos dalyvių, negalima daryti išvadų apie visos rinkos tipiškumą remiantis tik su vienu gamintoju susijusiais kiekiais. Be to, palyginimas Detlef Nölle byloje buvo kitokio pobūdžio – visa šalies gamybos apimtis lyginta su visa eksporto apimtimi. Pagal CCCME pateiktą informaciją planuota, kad iki 2012 m. pabaigos, t. y. netrukus po TL pabaigos, Indijos gamyba turėjo viršyti 2 GW. Tokia gamybos apimtis sudarytų 14 % Kinijos eksporto į ES, o tai gerokai viršija Detlef Nölle byloje paminėtą 5 % orientacinę ribą.

(110)

Atskleidus faktus viena suinteresuotoji šalis atkreipė dėmesį į tai, kad Tata yra nepakankamai integruota gamintojų grandies atžvilgiu ir turi tiekti plokšteles iš trečiųjų šalių. Dėl šio nepakankamo vertikalaus integravimo gamintojų grandies atžvilgiu sąnaudos didėja, palyginti su vertikaliai integruotais Kinijos gamintojais. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas. Visų pirma, bendros Tata sąnaudos būtų didesnės tik jei jų mokama plokštelių pirkimo kaina viršytų plokštelės gamybos sąnaudas, o to užtikrinti negalima, kadangi daug saulės energijos verslu užsiimančiu bendrovių per TL patyrė nuostolių. Be to, netgi dideli vertikaliai integruoti Kinijos gamintojai dažnai pirko didelius plokštelių kiekius iš nepriklausomų tiekėjų ir tuo remiantis galima daryti išvadą, kad nepakankamas vertikalus integravimas plokštelių atžvilgiu nebūtinai lemia didesnes modulių ir elementų kainas.

(111)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad panaši šalis yra nekonkurencinga. Šis teiginys pagrįstas tuo, kad 2013 m. saulės elementų Indijoje pagaminta mažiausiai per pastaruosius penkerius metus. Tačiau tos suinteresuotosios šalies cituojamoje ataskaitoje nurodyta, kad per TL Indijoje elementų vis dar buvo gaminama daug ir gamybos apimtis beveik siekė minėtą didžiausią ribą. Gamyba labai sumažėjo po TL, todėl tyrimo rezultatams tai neturėjo jokio poveikio.

(112)

Kitas argumentas, kuriuos siekiama pagrįsti teiginį, kad panaši šalis yra nekonkurencinga, yra susijęs su 91 konstatuojamojoje dalyje minėtu antidempingo tyrimu. Institucijos pabrėžia, kad tas tyrimas dar nebaigtas, todėl juo remiantis jokių išvadų daryti negalima. Apskritai antidempingo tyrimai nėra konkurencingumo trūkumo rodiklis, jie rodo, kad šalies pramonė mano, kad ji susiduria su nesąžininga konkurentų trečiosiose šalyse prekybos praktika.

(113)

Komisija daro bendrą išvadą, kad Indija panašia šalimi pasirinkta pagrįstai.

(114)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl panašios šalies negauta, visos laikinojo reglamento 72–77 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados patvirtinamos.

1.4.   Normalioji Vertė

(115)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis pateikė pastabą, kad Indijos bendrovės daugiausia pardavinėjo prie tinklų nejungiamus modulius, kurių kainos ir gamybos sąnaudos didesnės nei Kinijos eksportuotojų parduodamų prie tinklų jungiamų modulių. Taip pat tvirtinta, kad prie tinklų nejungiamų modulių atiduodamoji galia paprastai yra mažesnė nei prie tinklų jungiamų modulių.

(116)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad standartinio dydžio moduliams, kuriuos sudaro daugiau kaip 36 elementai ir kurie paprastai jungiami prie tinklo, ir mažesniems moduliams, kuriuos sudaro ne daugiau kaip 36 elementai ir kurie paprastai naudojami jų nejungiant prie tinklo, nustatytos skirtingos normaliosios vertės. Todėl manoma, kad visų rūšių produktams, įskaitant tiek prie tinklų nejungiamus, tiek jungiamus modulius, nustatyta tinkama normalioji vertė.

(117)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad Tata taip pat vykdo projekto vystytojo veiklą, todėl šios bendrovės pardavimo negalima lyginti tik su eksportuojančių Kinijos gamintojų vykdomu modulių pardavimu. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Indijos vidaus rinkos kainos ir Kinijos eksporto kainos lygintos tik modulių pardavimo atžvilgiu ir nustatant normaliąją vertę nesiremta viso projekto ar integruotų sprendimų pardavimo duomenimis, kadangi jie nelaikyti panašiais.

(118)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės negauta, visos laikinojo reglamento 78–86 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados patvirtinamos.

1.5.   Eksporto kaina

(119)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurie atrinkti eksportuotojai pateikė pastabų dėl neesminių klausimų, susijusių su eksporto kaina, kuri naudota dempingo skirtumui nustatyti. Į pagrįstas pastabas atsižvelgta ir susijusių bendrovių dempingo skirtumas šiek tiek pakoreguotas.

(120)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainos negauta, visos laikinojo reglamento 87–89 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados patvirtinamos.

1.6.   Palyginimas

(121)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurie atrinkti eksportuotojai pateikė pastabų dėl neesminių klausimų, susijusių su koregavimais, kurie naudoti eksporto kainoms palyginti. Į pagrįstas pastabas atsižvelgta ir susijusių bendrovių dempingo skirtumas šiek tiek pakoreguotas.

(122)

Po pirminio faktų atskleidimo nustatyta, kad padaryta korektūros klaida, dėl kurios neteisingai pakoreguota normalioji vertė atsižvelgiant į vežimą vidaus transportu. Ši klaida ištaisyta ir todėl šiek tiek sumažinti dempingo skirtumai.

(123)

Atskleidus faktus viena suinteresuotoji šalis teigė, kad prekybos lygio koregavimas gali būti pagrįstas, nes šalis parduoda ne tiesiogiai montuotojams, o perpardavėjams ir platintojams. Šalis paprašė pateikti išsamios informacijos apie panašios šalies gamintojo pardavimo kanalus, tačiau siekiant apsaugoti slaptą informaciją to nebuvo galima padaryti. Kaip alternatyva, panašios šalies gamintojo klientų bazė suskirstyta į skirtingas kategorijas pagal pardavimo apimtį, ir pagal tai nustatyta, kad prekybos lygio koregavimas buvo nepagrįstas.

(124)

Atsakydama į šią analizę suinteresuotoji šalis sutiko, kad parduodamo kiekio skirtumas lemia kainų skirtumą, tačiau toliau teigė, kad montuotojams tariamai nustatomos didesnės kainos nei platintojams ir (arba) perpardavėjams, net jei montuotojas perka tokį patį kiekį kaip platintojas ir (arba) perpardavėjas. Tačiau šis teiginys buvo nepagrįstas, todėl į jį atsižvelgti negalima.

(125)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainos negauta, visos laikinojo reglamento 90–92 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados patvirtinamos.

1.7.   Dempingo skirtumai

(126)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas paprašė visiškai atskleisti jo dempingo apskaičiavimą, teigdamas, kad kitaip jis negali pateikti pastabų dėl jo tikslumo. Kadangi šiai bendrovei netaikytas RER, jos normalioji vertė buvo pagrįsta Indijos kaip panašios šalies duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad tik vienas panašios šalies gamintojas visiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą, siekiant apsaugoti slaptą informaciją su produkto rūšimi susijusios panašios šalies informacijos atskleisti negalima. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(127)

Atrinktų bendrovių atveju panašiai šaliai nustatyta kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(128)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų svertinis vidutinis dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Tas skirtumas atitinkamai apskaičiuotas pagal atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotus skirtumus.

(129)

Tuo remiantis neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytas 88,1 % galutinis dempingo skirtumas.

(130)

Visiems kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams dempingo skirtumai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais. Tam pirmiausia nustatytas bendradarbiavimo lygis palyginus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytą eksporto į Sąjungą apimtį ir Kinijos eksporto apimtį, kaip nustatyta 167 konstatuojamojoje dalyje.

(131)

Kadangi bendradarbiavimas sudarė daugiau nei 80 % visos Kinijos eksporto į Sąjungą apimties, bendradarbiavimo lygį galima laikyti aukštu. Kadangi nebuvo pagrindo manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas sąmoningai nebendradarbiautų, kitoms bendrovėms taikomas dempingo skirtumas nustatytas tokio dydžio kaip didžiausias atrinktai bendrovei nustatytas dempingo skirtumas. Manyta, kad taip daryti tikslinga, nes nėra požymių, kad nebendradarbiaujančios bendrovės būtų nustačiusios mažesnes dempingo kainas, ir siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą.

(132)

Todėl galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Changzhou Trina Solar Energy Co. Ltd

Trina Solar (Changzhou) Science & Technology Co. Ltd

Changzhou Youze Technology Co. Ltd

Trina Solar Energy (Shanghai) Co. Ltd

Yancheng Trina Solar Energy Technology Co. Ltd

90,3 %

Delsolar (Wujiang) Ltd,

111,5 %

Jiangxi LDK Solar Hi-Tech Co. Ltd

LDK Solar Hi-Tech (Hefei) Co. Ltd

LDK Solar Hi-Tech (Nanchang) Co. Ltd

LDK Solar Hi-Tech (Suzhou) Co. Ltd

91,9 %

JingAo Solar Co. Ltd

Shanghai JA Solar Technology Co. Ltd

JA Solar Technology Yangzhou Co. Ltd

Hefei JA Solar Technology Co. Ltd

Shanghai JA Solar PV Technology Co. Ltd

97,5 %

Jinzhou Yangguang Energy Co. Ltd

Jinzhou Huachang Photovoltaic Technology Co. Ltd

Jinzhou Jinmao Photovoltaic Technology Co. Ltd

Jinzhou Rixin Silicon Materials Co. Ltd

Jinzhou Youhua Silicon Materials Co. Ltd

53,8 %

Wuxi Suntech Power Co. Ltd

Suntech Power Co. Ltd

Wuxi Sunshine Power Co. Ltd

Luoyang Suntech Power Co. Ltd

Zhenjiang Ren De New Energy Science Technology Co. Ltd

Zhenjiang Rietech New Energy Science Technology Co. Ltd

73,2 %

Yingli Energy (China) Co. Ltd

Baoding Tianwei Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Hainan Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Hengshui Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Tianjin Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Lixian Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Baoding Jiasheng Photovoltaic Technology Co. Ltd

Beijing Tianneng Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Yingli Energy (Beijing) Co. Ltd

93,3 %

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės (I priedas, II priedas)

88,1 %

Visos kitos bendrovės

111,5 %

D.   ŽALA

1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(133)

Panašų produktą Sąjungoje gamino apie 215 gamintojų. Institucijos patikrino suinteresuotųjų šalių teiginius, kad gamintojų buvo daugiau, ir nustatė, kad tariami papildomi gamintojai iš tiesų daugiausia buvo eksportuojantys gamintojai, su jais susiję importuotojai, platintojai ir montuotojai.

(134)

Po pirminio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys nesutiko su faktu, kad nepriklausomos konsultacinės bendrovės Europressedienst (toliau – konsultantas) pateikti duomenys naudoti, inter alia, Sąjungos gamybai, Sąjungos gamybos pajėgumams ir kitiems su Sąjungos pramone susijusiems makroekonominiams žalos rodikliams ir importo duomenims nustatyti. Šios šalys suabejojo konsultanto nepriklausomumu ir teigė, kad jis buvo susijęs su skundo pateikėju. Jos taip pat paprašė paaiškinti, kuo remdamasi Komisija pasirinko konsultantą ir suabejojo jo kompetencija renkant su fotovoltinių produktų sektoriumi susijusius ekonominius duomenis. Šiuo atžvilgiu tvirtinta, kad Komisijos išvados turėjo būti paremtos kitų esamų šaltinių, visų pirma žinomų mokslinių tyrimų institutų, duomenimis. Galiausiai, užginčydama konsultanto pateiktų duomenų patikimumą, AFASE paminėjo geriausią ekonominių įrodymų teikimo ir duomenų rinkimo bylose, susijusiose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 ir 102 straipsnių taikymu, ir susijungimų bylose patirtį.

(135)

Susijusios suinteresuotosios šalys nepateikė jokių tariamų konsultanto ir skundo pateikėjo ryšių įrodymų. Atlikus tyrimą taip pat nenustatyta jokių įrodymų, kad jų ryšiai nebuvo vien tik komercinio pobūdžio. Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad būta požymių, jog skundą pateikiančio Sąjungos pramonės atstovo skunde pateikti prima facie įrodymai buvo pagrįsti to paties konsultanto pateiktais duomenimis. Net jei pripažįstama, kad kai kurie rodikliai iš tiesų buvo tokie patys kaip skunde pateikti įrodymai, tai nebūtinai reiškia, kad jie buvo nustatyti remiantis tik vienu šaltiniu. Šiuo atžvilgiu skunde nurodomi įvairūs šaltiniai, kuriais naudotasi.

(136)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė esant tikslinga šiame tyrime pasinaudoti šia konsultacine bendrove, nes kiti viešieji šaltiniai, iš kurių būtų buvę galima gauti būtinų visą Sąjungos rinką apimančių makroekonominių duomenų ir importo duomenų, jų pateikti negalėjo. Prieš pasirinkdama Europressedienst Komisija įvertino konsultanto naudojamą metodą atitinkamiems duomenims rinkti ir jo gebėjimą pateikti reikiamus tiek atskirai visų rūšių produktų, tiek viso nagrinėjamojo laikotarpio duomenis.

(137)

Be to, atliekant tyrimą, konsultanto pateikti duomenys buvo, jei įmanoma, patikrinti remiantis kitais esamais šaltiniais ir patvirtinti. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad rinkoje veikia kelios mokslinių tyrimų bendrovės, kurių specializacija – su fotovoltiniais produktais susijusių statistinių duomenų rinkimas, tačiau jų pranešami duomenys beveik niekada nesutampa. Taip yra todėl, kad mokslinių tyrimų institutams sunku gauti tikslius duomenis, taigi jų pranešami fotovoltinių produktų rinkos rodikliai visuomet bus pagrįsti prognozėmis, nesvarbu, kas juos pateikia. Šiuo atžvilgiu Komisija duomenis sutikrino lygindama konsultanto pateiktų duomenų tendencijas su tų pačių duomenų, susijusių su tomis pačiomis temomis, kuriuos paskelbė kitos mokslinių tyrimų bendrovės, JRC ir Europos fotovoltinės pramonės asociacija (toliau – EPIA), jei tokie duomenys buvo paskelbti, tendencijomis. Tikrinant didelių skirtumų nepastebėta – sutikrintų rodiklių tendencijos buvo panašios. Taigi preliminarios išvados padarytos remiantis ne vien tik konsultanto pateiktais duomenimis, tačiau taip pat pačios Komisijos analize ir tų duomenų vertinimu. Be to, kaip minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, nustačius laikinąsias priemones konsultanto patalpose surengtas tikrinamasis vizitas. Siekdama patikrinti metodų ir pateiktų duomenų patikimumą Komisija konsultanto patalpose atliko tikrinimą vietoje. Šis tikrinimas atliktas tęsiant Komisijos vykdomą duomenų sutikrinimą ir siekiant papildomai įsitikinti, kad duomenys ir susiję metodai yra patikimi ir kokybiški.

Laikyta, kad tikrinimas vietoje atliktas taikant gero administravimo principą, net jei tuos duomenis pateikė konsultantas, o ne suinteresuotoji šalis. Taigi Komisija papildomai įsitikino, kad konsultanto pateikti duomenys buvo patikimi.

(138)

Viena šalis tvirtino, kad Komisijos naudotas sutikrinimo metodas nebuvo pakankamai išsamiai paaiškintas, ir paprašė atskleisti kitus šaltinius, kuriais naudotasi atliekant sutikrinimą. Ši šalis taip pat teigė, kad naudotas metodas bet kokiu atveju buvo netinkamas, nes lygintos tik įvairių šaltinių nurodytos tendencijos, o ne absoliučiosios vertės.

(139)

Kiti šaltiniai, kuriais naudotasi sutikrinant konsultanto pateiktus duomenis, buvo JRC ir EPIA paskelbtos ataskaitos, susijusios su tomis pačiomis temomis. Dėl duomenų palyginimo su kitais šaltiniais pažymima, kad juose nurodytos ne tik panašios tendencijos, bet ir panašūs dydžiai. Todėl padaryta išvada, kad naudotas metodas buvo tinkamas ir tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(140)

Dėl konsultanto kompetencijos pažymėtina, kad jo pagrindinė veiklos sritis – su fotovoltinių produktų sektoriumi susijusių duomenų rinkimas ir nuolat atnaujinamos bendrovių, vykdančių veiklą fotovoltinių produktų rinkoje, duomenų bazės priežiūra. Šie duomenys skelbiami specializuotuose fotovoltiniams produktams skirtuose leidiniuose, jais taip pat naudojasi atskiros bendrovės, kurių užsakymu konsultantas atlieka specializuotus mokslinius tyrimus. Europressedienst prižiūrima duomenų bazė nuolat atnaujinama ir skelbiama. Be to, konsultantas šiame sektoriuje turi kelerių metų patirtį. Tiksliau, konsultanto taikomas metodas yra rinkti, sutikrinti ir kaupti informaciją naudojantis įvairiais rinkoje esamais šaltiniais. Sąjungos gamintojų duomenys visų pirma renkami naudojantis standartiniais klausimynais, kurie siunčiami duomenų bazėje esančioms bendrovėms, arba telefonu, o trečiųjų šalių gamintojų duomenis konsultantas paprastai renka per specializuotas parodas. Jei minėtais būdais informacijos gauti nepavyksta, Europressedienst peržiūri fotovoltinių produktų sektoriaus bendrovių finansines ataskaitas arba laisvai bendradarbiauja su kitais mokslinių tyrimų institutais, kad gautų ar sutikrintų duomenis. Patikrinta ir iš tiesų patvirtinta, kad vykdydamas įprastą veiklą konsultantas naudojosi šiais šaltiniais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikyta, kad šiame tyrime buvo tikslinga pasinaudoti Europressedienst paslaugomis, ir su tuo susiję šalių argumentai buvo atmesti.

(141)

Dėl kompetentingos Komisijos tarnybos pateiktos geriausios ekonominių įrodymų teikimo patirties (toliau – geriausia patirtis) reikėtų pateikti toliau nurodytas pastabas. Pirma, šis dokumentas nėra įpareigojantis Komisijos atžvilgiu, nes jį priėmė ne Kolegija, o kompetentinga tarnyba, siekdama parengti rekomendacijas šalims, kaip teikti ekonominius įrodymus. Antra, geriausia patirtis yra susijusi su ekonominių tyrimų ir duomenų, naudojamų tam tikruose su konkurencija susijusiuose tyrimuose, kuriems taikomi SESV 101 ir 102 straipsniai, ir susijungimų bylose, teikimu. Tose konkurencijos bylose taikomų taisyklių, įrodymų standartų ir Komisijos įgaliojimų atlikti tyrimą negalima lyginti su prekybos apsaugos tyrimais, kuriuose taikomos visiškai skirtingos taisyklės.

(142)

Po pirminio faktų atskleidimo kelios šalys nesutiko su konsultanto naudotu metodu, teigdamos, kad jis neatitinka pripažintų mokslinių standartų. Tačiau, kaip minėta 137 konstatuojamojoje dalyje, įvertinus metodą ir sutikrinus gautus duomenis nustatyta, kad jie atitinka kitus paskelbtus duomenis ir todėl yra pakankamai patikimi. Patikslinti konkretūs suinteresuotųjų šalių, daugiausia AFASE, iškelti klausimai; jie paskelbti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje šio tyrimo byloje.

(143)

CCCME tvirtino, kad duomenų kaupimo metodas buvo neaiškus. Šis teiginys atmestas, kadangi susijusi informacija buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje tyrimo byloje ir buvo prieinama visoms suinteresuotosioms šalims.

(144)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios šalys pakartotinai išreiškė savo susirūpinimą dėl Komisijos pasirinkto konsultanto ir pateiktų duomenų kokybės. Šiuo atžvilgiu teigta, kad konsultanto duomenis galima užsisakyti ir įsigyti ad hoc pagrindu siekiant patenkinti konkrečius galimų klientų prašymus, todėl jie gali būti neobjektyvūs. Be to, CCCME suabejojo, ar konsultanto surinkti duomenys gali būti laikomi patvirtinančiais įrodymais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, kadangi duomenys buvo daugiausia pagrįsti prielaidomis ir apskaičiavimais. Taip pat tvirtinta, kad pateikti duomenys nebuvo pakankamai pagrįsti byloje pateiktais įrodymais ir jie nebuvo vienareikšmiai, objektyvūs ir patikrinami.

(145)

Atsižvelgiant į šiuos teiginius daroma nuoroda į 136–137 konstatuojamąsias dalis, kuriose pateikta papildomos informacijos apie konsultanto atranką. Be to, pažymima, kad Komisija pasamdė konsultantą remdamasi patikimiausia tuo metu turėta informacija ir griežtai laikydamasi šiai procedūrai taikomo Komisijos finansinio reglamento. Be to, primenama, kad itin svarbus buvo konsultanto pajėgumas laiku teikti visus reikalingus duomenis, kadangi Komisija turėjo laikytis teisės aktuose nustatytų terminų, per kuriuos ji privalėjo paskelbti preliminarias atliekamo tyrimo išvadas.

(146)

Kiek tai susiję su pateiktų duomenų kokybe ir klausimu, ar šie duomenys gali būti laikomi patvirtinančiais įrodymais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, 137 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad konsultanto naudotas duomenų rinkimo metodas buvo patikrintas ir nustatyta, kad jo kokybė buvo pakankama. Be to, kaip paminėta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, konsultanto pateikti duomenys buvo, jei įmanoma, sutikrinti su kitais šaltiniais ir nustatyta, kad jie yra pakankamai tikslūs. Galiausiai pažymima, kad konsultantas turi duomenų bazę, kuri atnaujinama nuolat ir nepriklausomai nuo klientų poreikių ir prašymų. Ta pati duomenų bazė naudota renkant ir pateikiant fotovoltinių produktų sektoriaus statistinius duomenis įvairiems klientams, todėl teiginys, kad duomenys buvo neobjektyvūs, turėjo būti atmestas.

(147)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija neatskleidė šaltinių, naudoto metodo ir bendrovių, su kuriomis konsultantas bendradarbiavo, rinkdamas pateiktus makroekonominius duomenis. Kita suinteresuotoji šalis pakartojo, kad dėl konsultanto taikyto metodo rezultatai galėjo būti netikslūs. Kelios suinteresuotosios šalys paprašė pateikti išsamesnės informacijos apie konsultanto naudotą metodą, pvz., vidutinę atsakymų į klausimynus ir apklausas procentinę dalį, per kiekvieną kanalą surinktų duomenų procentinę dalį, jų tikrinimo būdus, prielaidas ir artinius, kuriais naudotasi rengiant duomenis, bendrovių, kurių atžvilgiu nustatyti artiniai, skaičių ir bent apytikslį konsultanto darbuotojų skaičių.

(148)

Atsižvelgiant į šiuos teiginius pažymima, kad nustačiusi laikinas priemones Komisija suinteresuotosioms šalims atskleidė metodą ir šaltinius, kuriais konsultantas naudojosi kaupdamas duomenis, ir po pirminio faktų atskleidimo atsakė į konkrečius su šia tema susijusius suinteresuotųjų šalių klausimus. Laikoma, kad po galutinio faktų atskleidimo pateiktas suinteresuotųjų šalių prašymas pateikti papildomos informacijos buvo patenkintas, kai nustačius laikinuosius muitus buvo pateikta informacija, kurią buvo galima pateikti laikantis konfidencialumo apribojimų. Be to, pabrėžta, kad Komisija vietoje patikrino konsultanto naudotą duomenų rinkimo bei kaupimo būdą ir susijusias pagrindines duomenų kaupimo prielaidas. Tikrinimo rezultatai buvo patenkinami ir Komisija įsitikino, kad pagrindinės prielaidos buvo pagrįstos, o konsultanto pateikti duomenys – kokybiški. Be to, pačių duomenų šalys neužginčijo.

(149)

Po galutinio faktų atskleidimo kita šalis paprašė paaiškinti Sąjungos gamintojų, į kuriuos konsultantas atsižvelgė rinkdamas duomenis, skaičių ir tų gamintojų ir apie 215 Komisijai žinomų Sąjungos gamintojų sutapimą. Šiuo atžvilgiu paaiškinama, kad Sąjungos gamintojai, į kuriuos atsižvelgė konsultantas, daugiausia yra tie patys, kurie, kaip žinoma, sudaro Sąjungos pramonę 133 konstatuojamojoje dalyje minėtame tyrime.

(150)

Po galutinio faktų atskleidimo viena šalis teigė, kad Komisija nenuosekliai atliko žalos analizę, kadangi moduliai ir elementai nagrinėti atskirai, o žalos ir dempingo skirtumo svertiniai vidurkiai apskaičiuoti moduliams ir elementams kartu. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad nors rodikliai nurodyti atskirai kiekvienos rūšies produktui, su kiekvienu rodikliu susijusios išvados taikomos visam tiriamajam produktui. Taip pat primenama, kad moduliai ir elementai yra vienas produktas, todėl dempingo skirtumai ir žalos pašalinimo lygis nustatyti remiantis šiuo pagrindu. Todėl teiginys atmestas.

(151)

Galiausiai kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad apskaičiuojant makroekonominių rodiklių per TL vertes klaidingai remtasi paprastu 2011 m. ir 2012 m. vidurkiu, kadangi toks metodas būtų neobjektyvus ir iš gautų rezultatų nebūtų matyti tikra padėtis per TL. Paaiškinta, kad paprastas duomenų vidurkis naudotas tik tuo atveju, jei atitinkamais laikotarpiais nustatytos vienodos tendencijos. Jei tendencijos skyrėsi, metodas buvo atitinkamai pritaikytas atsižvelgiant į padėtį rinkoje. Susijusi šalis išsamiau nepaaiškino, kaip iš rezultatų, gautų naudojant šį metodą, nebūtų matyti tikra padėtis rinkoje. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(152)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 98–101 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

2.   Susijusios Sąjungos rinkos nustatymas

(153)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad uždarajai rinkai ir laisvajai rinkai padaryta žala turėjo būti įvertinta atskirai. Viena šalis teigė, kad vertinant žalą neturėjo būti atsižvelgta į duomenis, susijusius su uždarajam naudojimui skirtais elementais, nes šiems elementams importas dempingo kaina poveikio neturėjo.

(154)

Kaip minėta laikinojo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje, suvartojimas, pardavimo apimtis, gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, augimas, investicijos, atsargos, užimtumas, našumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir dempingo skirtumo dydis turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į visą Sąjungos pramonės veiklą, t. y. įskaitant uždarąjį naudojimą, kadangi uždarajam naudojimui skirtai produkcijai konkurencija su importu iš nagrinėjamosios šalies darė tokį patį poveikį.

(155)

Taigi, atlikus tyrimą nustatyta, kad vertikaliai integruoti Sąjungos gamintojai buvo priversti importuoti produktus (elementus) dempingo kaina ir dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms nutraukti šių produktų, kurių gamybos sąnaudos buvo didesnės nei importo kaina, gamybą. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad laisvosios ir uždarosios rinkų kainos tendencijos buvo panašios, o tai taip pat įrodo, kad nagrinėjamojo produkto importas joms darė vienodą poveikį.

(156)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios šalys pakartojo teiginį, kad Komisija nepateikė tinkamos ir pagrįstos uždarosios rinkos analizės ir nepaaiškino, kodėl neatlikta atskira analizė. Viena šalis teigė, kad nepateikta informacijos apie uždarajam naudojimui skirtos Sąjungos gamybos reikšmę. Be to, teigta, kad laikinojo reglamento 106 konstatuojamoji dalis, kurioje nustatyta, kad uždarosios rinkos kainos ne visuomet atitiko rinkos kainas, prieštarauja 155 konstatuojamojoje dalyje pateiktoms išvadoms, kad laisvosios ir uždarosios rinkų kainos tendencijos buvo panašios.

(157)

Pirmiausia pažymima, kad laikinojo reglamento 105 konstatuojamojoje dalyje išdėstomos priežastys, dėl kurių manyta, kad žalos rodiklius (išskyrus pelningumą) yra tinkama išnagrinėti atsižvelgiant į visą Sąjungos pramonės veiklą, įskaitant uždarąjį naudojimą. Šiuo atžvilgiu primenama, kad, kaip nurodyta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nustatyta, kad uždarajam naudojimui skirtai gamybai konkurencija su importu iš KLR turėjo tokį patį poveikį, o šio fakto susijusios suinteresuotosios šalys neužginčijo. Todėl teiginys, kad nepaaiškinta, kodėl neatlikta atskira analizė, turėjo būti atmestas. Remiantis šia išvada teiginys, kad reikėjo atlikti atskirą uždarosios rinkos analizę, taip pat turėjo būti atmestas.

(158)

Antra, nors remiantis tuo, kas išdėstyta, uždarajam naudojimui skirtos Sąjungos gamybos reikšmė nelaikyta pagrindiniu veiksniu, pažymima, kad uždarajam naudojimui skirti Sąjungoje pagaminti elementai sudarė apie pusę visos gamybos apimties per TL. Galiausiai paaiškinama, jog tai, kad uždarosios rinkos kainos neatitinka laisvosios rinkos kainų, nebūtinai prieštarauja faktui, kad abiejų rinkų kainų tendencijos buvo panašios, kadangi jų lygiai vis tiek galėjo būti nevienodi arba kainų pokyčiai galėjo būti didesni ar mažesni, todėl būtų sudaromas skirtingas vaizdas. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, argumentas dėl uždarosios rinkos buvo atmestas.

(159)

Susijusios šalys nepateikė jokios informacijos, paneigiančios su Sąjungos rinkos nustatymu susijusius faktus. Tuo remiantis tvirtinimai šiuo klausimu atmesti ir laikinojo reglamento 102–106 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

3.   Sąjungos suvartojimas

(160)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad, priklausomai nuo naudoto šaltinio, su tiriamojo produkto suvartojimu Sąjungoje susiję duomenys labai skiriasi. Ši šalis tvirtino, kad patikimi duomenys gali būti nustatomi tik remiantis iš specializuotų įstaigų ar tyrimų centrų surinkta informacija. Atsižvelgiant į 134–152 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus paaiškinimus ir išvadas dėl šiame tyrime naudotų konsultanto pateiktų duomenų patikimumo, šis argumentas atmestas.

(161)

Ta pati šalis teigė, kad Sąjungos suvartojimas neturėtų būti nustatomas paprasčiausiai susumuojant esamus Sąjungos modulių gamybos pajėgumus ir kad į jį nereikėtų įtraukti pačios Sąjungos pramonės projektams skirtų modulių suvartojimo. Šis argumentas atmestas, nes modulių suvartojimas buvo apskaičiuotas remiantis naujai įrengtais Sąjungos pajėgumais. Tai yra įprastas modulių suvartojimo nustatymo metodas. Elementų suvartojimas apskaičiuotas pagal Sąjungos modulių gamybą.

(162)

Kita šalis teigė, kad pagal konsultanto aprašytą metodą turėjo būti sudėtinga nustatyti patikimus suvartojimo duomenis. Taip pat tvirtinta, kad Sąjungos pramonės importo ir eksporto pardavimo duomenys buvo pagrįsti nepatikrintais skaičiavimais arba neišsamiais duomenimis, o norint padaryti išvadą, kad tie duomenys iš tiesų buvo patikimi ir išsamūs, Komisijos duomenų sutikrinimo nepakako.

(163)

Kaip jau minėta 136 ir 137 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atliko patikrinimą vietoje, per kurį patikrinta duomenų ir jų rinkimo metodo kokybė, ir tuo remiantis nuspręsta, kad naudotas metodas buvo tinkamas, o gauti rezultatai buvo tikslūs ir pakankamai patikimi. Todėl šis teiginys atmestas.

(164)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 107–109 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

4.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(165)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad, priklausomai nuo naudoto šaltinio, su tiriamojo produkto importo apimtimi susiję duomenys labai skiriasi. Ši šalis tvirtino, kad patikimi duomenys gali būti nustatomi tik remiantis iš specializuotų įstaigų ar tyrimų centrų surinkta informacija. Atsižvelgiant į 134–152 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus paaiškinimus ir išvadas dėl šiame tyrime naudotų konsultanto pateiktų duomenų patikimumo, šis argumentas atmestas.

(166)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis nesutiko su metodu, kuris naudotas bendrai importo iš KLR vertei nustatyti, ir teigė, kad jis buvo pagrįstas sandoriais, sudarytais CIF lygiu prieš sumokant muitą, todėl abejotina, ar šie sandoriai buvo skirti Sąjungos suvartojimui. Atsižvelgiant į šį teiginį paaiškinama, kad konsultanto pateikta bendra importo iš KLR vertė nenaudota nustatant preliminarias ir galutines išvadas ir, kaip matyti iš laikinojo reglamento 110–113 konstatuojamųjų dalių, atliekant tyrimą nustatyta tik importo apimtis ir importo kainos. Kadangi susijusi suinteresuotoji šalis neužginčijo metodo, kuris naudotas nustatant importo kainas, daroma nuoroda į susijusias laikinojo reglamento 113–117 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 168–176 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. Todėl pirmiau pateiktas teiginys atmestas.

(167)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kadangi jokių kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimties negauta, laikinojo reglamento 110–112 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

4.2.   Importo kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(168)

Vienas bendradarbiaujantis nesusijęs importuotojas teigė, kad importo kainos turėjo būti nustatytos remiantis jo vykdomu nagrinėjamojo produkto importu į Sąjungą. Tačiau šio importuotojo per tyrimą pateikti duomenys sudarė tik viso importo į Sąjungą dalį ir nebuvo galima padaryti reikšmingų išvadų dėl vidutinės viso eksporto iš KLR kainos per visą nagrinėjamąjį kelerių metų laikotarpį. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(169)

Kita šalis teigė, kad nepaaiškintas kainų nustatymo metodas, visų pirma, kaip buvo sujungti ir suderinti įvairių šaltinių duomenys. Be to, tvirtinta, kad importo sąnaudos turėjo būti nustatytos remiantis patikrinta, atliekant tyrimą surinkta informacija, o ne apytiksliais skaičiavimais.

(170)

Laikoma, kad suinteresuotosioms šalims atskleistas metodas yra pakankamai išsamus, kad būtų galima suprasti, kaip duomenys nustatyti. Kalbant apie importo sąnaudas paaiškinta, kad vietoje nustatytos kainos buvo pakoreguotos, kad atitiktų CIF kainas. Šis skaičiavimas patvirtintas duomenimis, kurie surinkti atliekant tyrimą.

(171)

Po pirminio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys paprašė pateikti daugiau duomenų apie priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą nei pateikta laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į šios informacijos konfidencialumą ir į tai, kad būtų išsaugotas Sąjungos gamintojams suteiktas anonimiškumas, papildomos informacijos pateikta atskleidus faktus dvišaliu pagrindu.

(172)

Atsižvelgiant į sprendimą neįtraukti plokštelių į produkto apibrėžtąją sritį (žr. 28–32 konstatuojamąsias dalis), į šiuos produktus taip pat neatsižvelgta apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą. Be to, suinteresuotųjų šalių prašymu CIF kainos taip pat buvo šiek tiek pakoreguotos. Kadangi atrinkti nesusiję importuotojai persvarstyti dėl 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių, naudotos vidutinės naujai atrinktų importuotojų išlaidos po importo, kai duomenimis buvo galima pasinaudoti ir jie buvo išsamūs.

(173)

Lygintos peržiūrėtos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Remiantis palyginimo rezultatais, kurie buvo išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatyta, kad svertiniai vidutiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai modulių atveju buvo 19,8–32,1 %, elementų atveju – 4–28,5 %, o apskritai kalbant apie visą nagrinėjamąjį produktą – 8–29 %.

(174)

Reikėtų pažymėti, kad vienam atrinktam eksportuojančiam gamintojui nustatytas neigiamas priverstinis elementų kainų mažinimas. Tačiau eksporto kiekis nebuvo didelis, todėl jo negalima laikyti tipišku.

(175)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas užginčijo šaltinį, kuriuo remiantis monokristalinių elementų duomenys pakoreguoti atsižvelgiant į polikristalinių elementų duomenis, tačiau savo teiginio nepagrindė. Iš tiesų nepateikta jokios naujos informacijos ar įrodymų, todėl šis teiginys atmestas.

(176)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto iš KLR kainų ir priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo negauta, laikinojo reglamento 113–117 konstatuojamosios dalys su pirmiau nurodytais pakeitimais patvirtinamos.

5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

5.1.   Bendrosios nuostatos

(177)

Kai kurios šalys abejojo, ar Komisijos šiame tyrime naudojami makroekonominiai žalos rodikliai apskritai yra patikimi. Jos tvirtino, kad pagal daugelį šių rodiklių nustatytos tendencijos neatitiko atrinktiems Sąjungos gamintojams pagal tuos pačius rodiklius nustatytų tendencijų. Ypač didelis dėmesys skirtas Sąjungos gamybai, našumui, pardavimui, vidutinėms darbo sąnaudoms ir užimtumui.

(178)

Kaip minėta laikinojo reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje, nustatyti su visais Sąjungos gamintojais susiję makroekonominiai rodikliai. Jei tie patys surinkti duomenys yra susiję su pavieniais Sąjungos gamintojais arba Sąjungos gamintojų grupe (t. y. atrinktais Sąjungos gamintojais), tendencijos gali skirtis, nes taip lyginant neatsižvelgiama į, pvz., kiekvienos nagrinėjamosios bendrovės svorį. Todėl palyginus visų Sąjungos gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų makroekonominius rodiklius gauti rezultatai nebūtinai yra reikšmingi ir jais remiantis negalima daryti išvados, kad viena ar kita duomenų grupė yra nepatikima. Bet kokiu atveju, lyginant makroekonominių Sąjungos pramonės rodiklių tendencijas su tais pačiais konsoliduotais atrinktų Sąjungos gamintojų rodikliais, nuo 2011 m. iki TL galima pastebėti su keliais rodikliais (kaip antai gamyba, gamybos pajėgumais, pardavimo apimtimi, užimtumu ir Sąjungos pramonės našumu) susijusių tendencijų skirtumus. Visų šių rodiklių atžvilgiu atrinktų Sąjungos gamintojų rezultatai buvo geresni nei visos Sąjungos pramonės. Taip yra todėl, kad per TL daug neatrinktų Sąjungos gamintojų nutraukė savo gamybą arba tapo nemokūs, o tai neigiamai paveikė Sąjungos lygmeniu apskaičiuotą makroekonominį rodiklį. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(179)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinojo reglamento 153 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada, kad išanalizavus Sąjungos pramonės padėtį nustatyta, kad visų pagrindinių žalos rodiklių pokyčiai buvo akivaizdžiai neigiami, buvo pagrįsta konsultanto pateiktais duomenimis. Šiuo atžvilgiu patikslinama, kad, viena vertus, lentelėse 4-a–6-c išvardyti makroekonominiai rodikliai nustatyti remiantis konsultanto pateiktais duomenimis ir, jei įmanoma, sutikrinti su kitais esamais šaltiniais. Kita vertus, laikinojo reglamento lentelėse 7-a–11-c išvardyti mikroekonominiai rodikliai buvo pagrįsti iš atrinktų Sąjungos gamintojų surinktais duomenimis ir vietoje patikrinti Komisijos. Taip pat reikėtų pažymėti, kad svarbiausi veiksniai, kuriais remiantis nustatyta, kad Sąjungos pramonei buvo daroma žala, kaip antai Sąjungos pramonės pelningumo lygis, vidutinė pardavimo kaina Sąjungoje ir priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas, buvo pagrįsti iš atrinktų Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių gamintojų surinktais duomenimis ir vietoje patikrinti Komisijos. Todėl pirmiau pateiktas tvirtinimas atmestas.

(180)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl bendro Sąjungos pramonės ekonominės padėties vertinimo metodo negauta, laikinojo reglamento 118–123 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.2.   Makroekonominiai rodikliai

5.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(181)

AFASE teigė, kad laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje nurodyta modulių gamybos apimtis ir toje pačioje konstatuojamojoje dalyje nurodyti Sąjungos pramonės modulių ir elementų gamybos pajėgumai buvo pervertinti, ir pateikė kitų šaltinių (t. y. EPIA, IMS ir BNEF) duomenis, pagal kuriuos apimtys yra mažesnės.

(182)

Laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje nurodyta gamybos apimtis pagrįsta informacija, kuri apima tiek biržines, tiek į biržos sąrašus neįtrauktas bendroves. Laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje nurodyti Sąjungos gamybos pokyčiai atitinka laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje nurodytus Sąjungos suvartojimo pokyčius. Tačiau pagal AFASE pateiktus gamybos apimties duomenis Sąjungos suvartojimo, nurodyto laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje, tendencijos skiriasi nuo EPIA paskelbtų Sąjungos suvartojimo statistinių duomenų.

(183)

Kalbant apie gamybos pajėgumus, atlikus tyrimą nustatyta, kad laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti rezultatai apėmė gamybos pajėgumus bendrovių, kurios pateikė prašymą paskelbti jas nemokiomis arba nutraukė gamybą per TL, tačiau nepardavė savo gamyklų bei įrenginių ir todėl galėjo gamybą labai greitai atnaujinti. Taip pat, kaip minėta 182 konstatuojamojoje dalyje, laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje pateikti duomenys apėmė į biržos sąrašus neįtrauktų bendrovių duomenis.

(184)

Galiausiai, kaip minėta 137 konstatuojamojoje dalyje, nepriklausomo konsultanto pateikti duomenys buvo patikrinti ir nustatyta, kad jie yra pakankamai tikslūs. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nenustatyta, kad kitais esamais šaltiniais pagrįsti AFASE pateikti duomenys prieštarautų preliminarioms išvadoms.

(185)

Bet kokiu atveju, priėmus AFASE pateiktus duomenis nebūtų daromas poveikis bendrai išvadai, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kadangi šių rodiklių (t. y. Sąjungos gamybos ir Sąjungos gamybos pajėgumų) neigiama tendencija dar labiau pablogėtų.

(186)

Vienas bendradarbiaujantis nesusijęs importuotojas teigė, kad gamybos apimtis, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas turėjo būti nustatyti remiantis tik atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis. Tačiau, kadangi tai yra makroekonominiai rodikliai, jie turėtų būti nustatomi visų Sąjungos gamintojų lygiu, siekiant tikroviškai ir išsamiai apibūdinti Sąjungos pramonės padėtį. Todėl teiginys buvo atmestas.

(187)

Po galutinio faktų atskleidimo viena šalis paprašė Komisijos paaiškinti, kaip konsultantas apskaičiavo metinę Sąjungos gamybos apimtį. Kita šalis paprašė Komisijos paaiškinti, kaip buvo suderinti skirtingi duomenys, susiję su visais Sąjungos gamybos pajėgumais. Dar kita šalis pasiūlė, kad visa Sąjungos gamybos apimtis ir gamybos pajėgumai turėjo būti apskaičiuoti remiantis atrinktais Sąjungos gamintojais, kadangi taip gauti rezultatai būtų buvę patikimesni. Šiuo atžvilgiu tvirtinta, kad dėl konfidencialaus jų pobūdžio vieši duomenys buvo netikslūs ir mokslinių tyrimų centras ar konsultantas, atlikdamas analizę, turėjo remtis įvairiomis prielaidomis ir apskaičiavimais.

(188)

Paaiškinta, kad metinė Sąjungos gamybos apimtis apskaičiuojama remiantis duomenimis, kuriuos Sąjungos gamintojai pateikia konsultantui. Jei tam tikro Sąjungos gamintojo konkrečių metų duomenų apie metinę gamybos apimtį nebuvo galima gauti, jie buvo apskaičiuoti taikant ankstesnių metų pajėgumų naudojimo koeficientą naujiems tų metų gamybos pajėgumams. Institucijos taip pat palygino konsultanto gautus duomenis su duomenimis, kuriuos prieš inicijuojant tyrimą Sąjungos pramonės atstovai pateikė klausimynų dėl esamos padėties atsakymuose. Tiek vieni, tiek kiti duomenys sutampa.

(189)

Dėl prašymo išsamiau paaiškinti, kaip derinti skirtingi turimi Sąjungos gamybos pajėgumų duomenys, pažymima, kad ši informacija jau buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje nekonfidencialioje byloje. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(190)

Galiausiai, Sąjungos gamyba ir gamybos pajėgumai yra makroekonominiai rodikliai, todėl juos reikia nustatyti ne atrinktų Sąjungos gamintojų, o visos Sąjungos pramonės lygiu.

(191)

Po galutinio faktų atskleidimo viena šalis tvirtino, kad naudojant gamybos duomenų surinkimo metodą (daugiausia tai buvo apklausos ir apsilankymai gamybos vietose) nebuvo galima gauti patikimų rezultatų dėl to, kad duomenys buvo konfidencialūs ir todėl bendrovės nebuvo linkusios jų atskleisti. Todėl toks metodas negali būti laikomas tinkamu. Tai tariamai patvirtino faktas, kad nors konsultantas atsižvelgė į daug daugiau Sąjungos gamintojų nei Komisija, kuri, nagrinėdama esamą padėtį, inicijavimo etape atsižvelgė tik į vieną gamintoją, konsultanto nustatyta visa gamybos apimtis yra mažesnė nei esamos padėties nagrinėjimo tikslais Komisijos nustatyta visa gamybos apimtis. Šalis taip pat teigė, kad dėl šios priežasties su šiuo žalos rodikliu susijusios informacijos negalima laikyti patvirtinamaisiais įrodymais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(192)

Pirmiausia paaiškinama, kad tiek gamintojai, į kuriuos atsižvelgė konsultantas, tiek gamintojai, į kuriuos atsižvelgė Komisija, daugiausia yra tos pačios bendrovės, todėl argumentas, kad rezultatai buvo nenuoseklūs, turėjo būti atmestas. Taip pat primenama, kad konsultanto surinkti duomenys buvo, jei įmanoma, sutikrinti su kitais šaltiniais ir nustatyta, kad skaičiavimai buvo pakankamai patikimi. Todėl patvirtinama, kad informacija apie konsultanto pateiktus gamybos duomenis laikoma patvirtinančiais įrodymais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(193)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, laikinojo reglamento 124–128 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(194)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos modulių pramonės rinkos dalis jau 2009 m. sudarė tik 19 %, todėl tai, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo 6 procentiniais punktais, negali būti laikoma žala.

(195)

Rinkos dalies sumažėjimą 6 procentiniais punktais per nagrinėjamąjį laikotarpį reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos modulių suvartojimas padidėjo daugiau nei 200 %. Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti padidėjusiu suvartojimu, priešingai, netgi didėjant suvartojimui ji negalėjo atitinkamai padidinti savo pardavimo apimties ir prarado rinkos dalį. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(196)

Viena šalis tvirtino, kad naudojant pardavimo duomenų surinkimo metodą (daugiausia tai buvo apklausos ir apsilankymai gamybos vietose) nebuvo galima gauti patikimų rezultatų dėl to, kad duomenys buvo konfidencialūs ir todėl bendrovės nebuvo linkusios juos atskleisti. Todėl toks metodas negali būti laikomas tinkamu. Taigi, šių duomenų taip pat negalima laikyti patvirtinamaisiais įrodymais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Kaip minėta 137 konstatuojamojoje dalyje, konsultanto surinkti duomenys buvo, jei įmanoma, sutikrinti su kitais šaltiniais ir nustatyta, kad skaičiavimai buvo pakankamai patikimi. Todėl patvirtinama, kad informacija apie konsultanto pateiktus pardavimo duomenis laikoma patvirtinančiais įrodymais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(197)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir jos rinkos dalies negauta, laikinojo reglamento 129–131 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.2.3.   Užimtumas ir našumas

(198)

Po galutinio faktų atskleidimo viena šalis teigė, kad metodas, naudotas visam Sąjungos užimtumui per nagrinėjamąjį laikotarpį nustatyti, buvo neteisingas. Ši šalis teigė, kad neturint duomenų apie konkretaus Sąjungos gamintojo užimtumo lygį vietoje to atsižvelgta į vidutinį tų Sąjungos gamintojų, kurių duomenys turėti, užimtumo lygį. Šis teiginys turėjo būti atmestas, kadangi visam užimtumui nustatyti naudotas metodas buvo ne toks, t. y. neturint duomenų apie konkretaus Sąjungos gamintojo užimtumą šie duomenys buvo apskaičiuoti remiantis tos pačios bendrovės ankstesnių metų duomenimis. Kaip minėta 137 konstatuojamojoje dalyje, šis metodas buvo patikrintas ir nustatyta, kad jis tinkamas. Todėl teiginys atmestas.

(199)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo lygio negauta, laikinojo reglamento 132–134 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.2.4.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo

(200)

Kadangi šiuo klausimu jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 135–136 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.3.   Mikroekonominiai rodikliai

5.3.1.   Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(201)

Viena suinteresuotoji šalis nesutiko su išvadomis, kad sumažėjus vidutinėms pardavimo kainoms padarytas itin neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui. Ji teigė, kad vidutinės Sąjungos pramonės sąnaudos taip pat atitinkamai sumažėjo, todėl kainų sumažėjimas buvo savaime suprantamas. Tačiau, kaip aprašyta laikinojo reglamento 138 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos sumažėjo dar labiau nei vidutinės jos gamybos sąnaudos, todėl Sąjungos pramonės pelningumo atžvilgiu toks sąnaudų sumažėjimas nebuvo pastebimas. Todėl patvirtinama, kad sumažėjus pardavimo kainoms padarytas itin neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui, ir tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(202)

Kita šalis nesutiko su laikinojo reglamento 138 konstatuojamosios dalies išvada, kad kainos per TL tapo visiškai nestabilios, ir teigė, kad tai priklauso nuo rinkos sąlygų. Ta pati šalis taip pat paprieštaravo toje pačioje konstatuojamojoje dalyje pateiktai išvadai, kad dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti sąnaudų sumažėjimu. Šiuo atžvilgiu institucijos pažymi toliau išdėstytus dalykus. „Visiškai nestabilios kainos“ reiškia, kad Sąjungos pramonė produktą pardavė nuostolingai, todėl ilgainiui nebūtų galėjusi išsilaikyti. Kainų stabilumo klausimas priklauso tik nuo gamybos sąnaudų ir kainų santykio. Teigiant, kad Sąjungos pramonė „negalėjo pasinaudoti sąnaudų sumažėjimu“, turima omenyje tai, kad sąnaudos mažėjo lėčiau nei kainos. Laikinojo reglamento 138 konstatuojamojoje dalyje abu šie teiginiai pagrįsti įrodymais. Todėl šį argumentą teko atmesti.

(203)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl vidutinių Sąjungos pramonės pardavimo kainų negauta, laikinojo reglamento 137 ir 138 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.3.2.   Darbo sąnaudos

(204)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad priešingai, nei teigiama laikinojo reglamento 140 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu infliacijos nebuvo, todėl dėl jos nebūtų galėję bendrai padidėti darbo sąnaudos.

(205)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad priešingai, nei teigia suinteresuotoji šalis, nagrinėjamuoju laikotarpiu infliacija pasireiškė, o su moduliais susijusių darbo sąnaudų padidėjimą galima paaiškinti infliacija ir padidėjusiu našumu.

(206)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad žalingą Sąjungos pramonės padėtį lėmė padidėjusios darbo sąnaudos ir tuo pačiu metu sumažėjęs našumas. Tačiau pirmiausia reikia pažymėti, kad elementų atžvilgiu darbo sąnaudos išliko stabilios, o našumas padidėjo tiek elementų, tiek modulių atžvilgiu. Todėl tai, kad padaugėjo modulių, galima paaiškinti padidėjusiu našumu. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad darbo sąnaudos nesudaro didelės gamybos sąnaudų dalies, kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 203 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šį argumentą reikėjo atmesti.

(207)

Tuo remiantis laikinojo reglamento 139 ir 140 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

5.3.3.   Atsargos

(208)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad procentine visos gamybos apimties dalimi išreikštas atsargų kiekio padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų nereikšmingas ir todėl negali būti laikomas žalos įrodymu. Ši šalis taip pat teigė, kad laikinojo reglamento 141 konstatuojamojoje dalyje pateiktos atsargų vertės nurodytos klaidinančiai, nes atsargos buvo išreikštos kilovatais (kW), o ne megavatais (MW), skirtingai nei Sąjungos pramonės gamybos apimtis.

(209)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad laikinojo reglamento 143 konstatuojamoji dalis iš dalies pakeičiama ir turėtų būti išdėstyta taip: „… panašaus produkto atsargų padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį yra nesvarbus veiksnys nustatant, ar Sąjungos pramonei daryta materialinė žala“. Tai, kad padaryta korektūros klaida, aišku iš ankstesnio sakinio, kuriame daroma išvada, kad Sąjungos gamintojai paprastai turi nedaug atsargų, nes jų gamyba vykdoma pagal užsakymus.

(210)

Galiausiai laikyta, jog tai, ar atsargos išreikštos kilovatais ar megavatais, buvo nesvarbus veiksnys nustatant, ar Sąjungos pramonei daryta materialinė žala.

(211)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios šalys teigė, kad atsargos turėjo būti nustatytos visai Sąjungos pramonei ir kad tik dešimties Sąjungos gamintojų duomenys nebuvo tipiški. Paaiškinama, kad atsargos laikytos mikroekonominiu rodikliu, todėl jos turėtų būti nustatytos remiantis informacija, surinkta iš kiekvienos bendrovės atskirai, šiuo atveju iš atrinktų Sąjungos gamintojų, kurie laikyti tipiškais visai Sąjungos pramonei. Todėl pirmiau pateiktas tvirtinimas atmestas.

(212)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl atsargų negauta, laikinojo reglamento 141–143 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.3.4.   Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą

(213)

Atsižvelgiant į suinteresuotosios šalies pastabą paaiškinta, kad laikinojo reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas teiginys, jog grynųjų pinigų srauto tendencija nuo 2009 m. iki TL „palaipsniui blogėjo“, yra neteisingas, kadangi nors su moduliais susijęs grynųjų pinigų srautas 2009–2010 m. iš tiesų mažėjo, 2011 m. jis padidėjo, o per TL vėl sumažėjo.

(214)

Ta pati šalis tvirtino, kad laikinojo reglamento 149 konstatuojamojoje dalyje nurodytos investicijos buvo per mažos, palyginti su laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje nurodytais Sąjungos pramonės gamybos pajėgumais. Pagrįsdama šį teiginį šalis teigė žinanti, kad vienas Sąjungos gamintojas kur kas daugiau investavo į pajėgumų didinimą. Todėl atitinkama šalis padarė išvadą, kad nustatyti Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai greičiausiai buvo pervertinti. Pažymima, kad šis teiginys nebuvo pagrįstas įrodymais, ypač dėl susijusio Sąjungos gamintojo investicijų. Priešingai, laikinajame reglamente nurodyti investicijų rodikliai buvo pagrįsti atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta faktine ir patikrinta informacija. Reikėtų pažymėti, kad šis teiginys taip pat pagrįstas atrinktų Sąjungos gamintojų visų investicijų ir visos Sąjungos pramonės turimų visų gamybos pajėgumų palyginimu, o tai negali būti laikoma tinkamu palyginimo pagrindu, kadangi atsižvelgta į ne visas visos Sąjungos pramonės investicijas. Todėl šį argumentą reikėjo atmesti.

(215)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos bei pajėgumo padidinti kapitalą negauta, laikinojo reglamento 144–152 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.4.   Išvados

(216)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 153–158 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados, t. y. kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, patvirtinamos.

E.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Įžanga

(217)

Po pirminio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad atliekant priežastinio ryšio analizę žalingas importo dempingo kaina poveikis ir kitų žinomų veiksnių, kurie tuo pačiu metu daro žalą Sąjungos pramonei, poveikis nebuvo atsieti, išskirti ir kiekybiškai įvertinti. Be to, teigta, kad Komisija neatliko kolektyvinės tų kitų žinomų veiksnių analizės.

(218)

Atsakant į šį teiginį reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal nustatytą praktiką Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar yra priežastinis importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos ryšys, o po to tyrė, ar priežastinis Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina ryšys nutrūko dėl kitų žinomų veiksnių. Atliekant šią analizę kitų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai buvo įvertintas, išskirtas ir atsietas nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, siekiant užtikrinti, kad dėl šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Buvo nustatyta, kad nė vieno iš jų poveikis, jei jis buvo daromas, nebuvo toks reikšmingas pramonės padėčiai, kad juo remiantis būtų galima paneigti faktą, kad įvertinta materialinė žala turi būti susieta su importu dempingo kaina. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(219)

Po galutinio faktų atskleidimo keletas suinteresuotųjų šalių pakartojo pirmiau išdėstytus argumentus. Šiuo atžvilgiu teigta, kad Komisija turėtų aiškiai nustatyti ir pagrįstai bei tinkamai paaiškinti, kad žala, kuri padaryta ne dėl importo dempingo kainomis, o dėl kitų veiksnių, šiam importui nepriskiriama.

(220)

Šiame tyrime išnagrinėjus visus faktus padaryta išvada, kad importas dempingo kaina, vertinant jį atskirai, padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Šiuo atžvilgiu buvo neįmanoma kiekybiškai įvertinti kitų žinomų veiksnių poveikio, todėl buvo atliktas kokybinis vertinimas, kaip nustatyta laikinojo reglamento 164–222 konstatuojamosiose dalyse. Galiausiai buvo patvirtinta, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo dempingo kaina. Iš tiesų kitų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės neigiamai raidai buvo laikomas ribotu. Reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis nenustatyta privaloma priskyrimo ir nepriskyrimo analizių, kurias reikėtų atlikti, forma. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis šios analizės turi būti atliekamos taip, kad būtų galima atsieti ir išskirti žalingą importo dempingo kaina poveikį nuo kitų veiksnių sukelto žalingo poveikio. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad priežastinis importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ryšys nutrūko dėl visų kitų žinomų veiksnių, kurie visi kartu ar pavieniui galėjo padidinti daromą žalą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą analizę patvirtinta, kad kiti žinomi veiksniai nebuvo tokio pobūdžio, kad jais remiantis būtų galima paneigti išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala turi būti susieta su importu dempingo kaina. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(221)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys nesutiko su laikinojo reglamento 160 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada. Jos pakartojo, kad tiriamojo produkto rinkos sąlygos valstybėse narėse skyrėsi ir kad dėl to priežastinio ryšio analizė turėtų būti atliekama kiekvienai valstybei narei atskirai. Be to, šios šalys teigė, kad nacionalinės paramos sistemos, saulės šviesos kiekis ir elektros energijos kainos (įskaitant reguliavimo mokesčius) valstybėse narėse skiriasi, be to, kiekvieną rinką sudaro skirtingi rinkos segmentai (gyventojams skirti įrenginiai, kurių galia neviršija 40 kW, komerciniai ir pramoniniai įrenginiai, kurių galia 40 kW–1 MW ir paslaugoms teikti skirti įrenginiai, kurių galia 1 MW–10 MW). Todėl jie teigė, kad atskira priežastinio ryšio analizė turėtų būti atliekama kiekvienos valstybės narės atžvilgiu bei didelio masto segmento ir gyventojų rinkos segmentų atžvilgiu.

(222)

Po galutinio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo savo teiginį, kad priežastinio ryšio analizė turėtų būti atliekama kiekvienos valstybės narės atžvilgiu, tačiau nepateikė papildomų argumentų ar naujų įrodymų šiuo klausimu.

(223)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pardavimo ir importo kainos visoje Sąjungoje yra panašios. Todėl galima laikyti, kad tiriamojo produkto rinka iš tiesų yra viena. Atlikus tyrimą taip pat nenustatyta, kad kiekvienos valstybės narės ar regiono gamintojų veikla buvo sutelkta šioje konkrečioje rinkoje, arba kad importas dempingo kaina buvo daugiausia vykdomas vienoje valstybėje narėje ar regione. Be to, nė viena suinteresuotoji šalis netvirtino, kad dempingas ir žala turėtų būti išnagrinėti kiekvienos valstybės narės atžvilgiu, nors tai būtų būtina išankstinė sąlyga siekiant atlikti atskirą kiekvienos valstybės narės priežastinio ryšio analizę. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad tai būtų buvęs tinkamas požiūris, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos lygmeniu nagrinėjamojo produkto kainos visoje Sąjungoje buvo panašios. Be to, pažymima, kad saulės šviesos kiekis skirtinguose tų pačių valstybių narių regionuose gali skirtis, pvz., Pietų Prancūzijoje saulės šviesos yra daugiau nei Šiaurės Prancūzijoje, arba skirtinguose tų pačių valstybių narių regionuose paramos sistemos gali skirtis (pvz., Belgijoje), todėl šių veiksnių poveikis paklausai skirtinguose tos pačios valstybės narės regionuose gali būti nevienodas. Tačiau remiantis kiekvienos valstybės narės ir (arba) regiono reglamentavimo sistemų ir sąlygų, kaip antai saulės šviesos kiekis, skirtumais negalima pagrįsti būtinybės atlikti atskirą priežastinio ryšio analizę, taigi ir atskiros žalos ir dempingo analizę. Todėl šie argumentai turėjo būti atmesti.

(224)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad nors kiti veiksniai irgi yra svarbūs, pagrindinis veiksnys nustatant paklausą yra nacionalinės paramos sistemos. Ta pati šalis taip pat nesutiko, kad kai kuriose vietovėse saulės energijos pagaminimo sąnaudos jau yra tokios pačios, kaip ir kitų rūšių energijos, ir teigė, kad po TL modulių kainos augo, o elektros energijos kainos mažėjo. Taip pat tvirtinta, kad bet kokiu atveju, bent jau tam tikrose valstybėse narėse, dėl reglamentavimo, ekonominių ir techninių sąlygų nėra galimybės prisijungti prie tinklo, todėl toms valstybėms narėms buvo neaktualu, ar saulės energijos pagaminimo sąnaudos yra tokios pačios, kaip ir kitų rūšių energijos. Tačiau ši šalis nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Bet kokiu atveju pirmiau minėti argumentai patvirtina, kad su nacionalinėmis paramos sistemomis susijusi padėtis ir tai, ar saulės energijos pagaminimo sąnaudos yra tokios pačios, kaip ir kitų rūšių energijos, skirtingose valstybėse narėse gali šiek tiek skirtis. Tačiau nepateikta jokios atitinkamo pobūdžio informacijos, kuria remiantis būtų galima pagrįsti būtinybę atlikti atskirą analizę kiekvienos valstybės narės atžvilgiu.

(225)

Po galutinio faktų atskleidimo ta pati suinteresuotoji šalis pakartojo savo teiginį ir pateikė informacijos, iš kurios tariamai matyti skirtingos rinkos sąlygos pagal valstybes nares ir segmentus. Tačiau pateiktos informacijos negalima laikyti įtikinama, nes tai buvo PowerPoint formato pateiktis be jokių patvirtinančių įrodymų, todėl ja nebuvo galima remtis siekiant pagrįsti būtinybę atlikti atskirą analizę kiekvienos valstybės narės atžvilgiu. Todėl šios šalies teiginys buvo atmestas.

(226)

Tuo remiantis buvo padaryta išvada, kad atskira priežastinio ryšio analizė kiekvienos valstybės narės ir (arba) regiono bei segmento atžvilgiu neatitiktų tikros padėties rinkoje. Kadangi jokių kitų pastabų šiuo atžvilgiu negauta, laikinojo reglamento 159 ir 160 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

(227)

Kinijos vyriausybė teigė, kad Komisija nenuosekliai atliko priežastinio ryšio analizę, kadangi žalos analizė buvo atskirai atlikta tiek modulių, tiek elementų atžvilgiu, o atliekant priežastinio ryšio analizę į produktų rūšis neatsižvelgta. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad nors žalos rodikliai nurodomi atskirai kiekvienos rūšies produktui, su kiekvienu rodikliu susijusios išvados taikomos visam tiriamajam produktui. Taip pat primenama, kad moduliai ir elementai yra vienas produktas, todėl priežastinio ryšio analizė atlikta remiantis šiuo pagrindu. Todėl teiginys atmestas.

2.   Importo dempingo kaina poveikis

(228)

Viena suinteresuotoji šalis nesutiko, kad tarp nagrinėjamojo produkto importo iš KLR dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos buvo pakankamai sąsajų. Tvirtinta, kad tai būtų galima pagrįsti, viena vertus, tuo, kad 2009–2010 m. su elementais susijęs Sąjungos pramonės pelno dydis gerokai padidėjo (nuo nuostolingo lygio iki 12 % pelno), o importo iš Kinijos kaina buvo 36 % mažesnė nei Sąjungos pramonės kainos ir jo rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo dvigubai. Kita vertus, 2010–2011 m. Kinijos importo rinkos dalis padidėjo tik 6 procentiniais rinkos, nors suvartojimas tuo pačiu laikotarpiu padidėjo daug labiau, o Sąjungos pramonė patyrė 36 % nuostolius. Ši šalis taip pat teigė, kad per TL elementų importas iš kitų trečiųjų šalių buvo vykdomas tokiomis pačiomis kainomis kaip Kinijos importas, tačiau jų rinkos dalis padidėjo, nes Sąjungos pramonės rinkos dalis atitinkamai sumažėjo.

(229)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu visų rūšių produktų Kinijos rinkos dalis nuolat didėjo (modulių ir elementų rinkos dalys atitinkamai po 17 procentinių punktų). Modulių importas iš KLR dempingo kaina padidėjo daugiau nei 300 %, o elementų – 482 %. Tuo pat metu gerokai ir nuolat mažėjo Kinijos importo kainos (per nagrinėjamąjį laikotarpį modulių importo kainos sumažėjo 64 %, o elementų – 42 %), o per TL Sąjungos pramonės kainos dėl to buvo priverstinai labai mažinamos. Tuo pat metu per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį, ir kaip nustatyta laikinojo reglamento 153 ir 154 konstatuojamosiose dalyse, visų pagrindinių žalos rodiklių tendencija buvo neigiama. Todėl patvirtinama, kad importas dempingo kaina akivaizdžiai išaugo tuo pačiu metu, kai Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį.

(230)

Kaip nustatyta 1aikinojo reglamento 161 ir 162 konstatuojamosiose dalyse, tokia sąsaja laiko atžvilgiu buvo nustatyta atskirai visų rūšių produktui. Be to, analizės, kurią atliekant nagrinėtas importo poveikis Sąjungos pramonės pelno dydžiui atskirai kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais, rezultatai nebuvo reikšmingi, nes dempingo ir materialinės žalos bei jų priežastinio ryšio nereikia atskirai nustatyti kiekvieniems metams. Importo dempingo kaina ir materialinės žalos sąsaja pakankamai įrodyta išnagrinėjus pokyčius per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(231)

Taip pat pažymima, kad Sąjungos pramonės pelningumas yra vienas iš veiksnių, minimų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, kurį reikėtų ištirti nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Vien tai, kad Sąjungos pramonės veikla tam tikrais metais buvo pelninga, nebūtinai reiškia, kad jai nepadaryta jokios materialinės žalos. Be to, siekiant nustatyti žalos ir importo dempingo kaina priežastinį ryšį Sąjungos pramonės rinkos dalies praradimas nebūtinai turi tiksliai sutapti su importo dempingo kaina rinkos dalies padidėjimu. Galiausiai buvo išnagrinėti ir laikinojo reglamento 164–224 konstatuojamosiose dalyse atskirai aptarti kiti veiksniai (pvz., importas iš kitų trečiųjų šalių arba suvartojimo raida), kurie būtų galėję turėti poveikio žalingai Sąjungos pramonės padėčiai.

(232)

Tai, kad importas dempingo kaina, dėl kurio buvo priverstinai mažintos Sąjungos pramonės kainos, labai išaugo tuo pačiu metu, kai labai pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis, šiuo atveju yra akivaizdus priežastinio ryšio rodiklis, kaip nustatyta laikinojo reglamento 161–163 konstatuojamosiose dalyse. Todėl tvirtinimai, kad importas dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala yra nesusiję, buvo atmesti.

(233)

Po galutinio faktų atskleidimo ta pati suinteresuotoji šalis toliau nesutiko su priežastinio ryšio analize, kadangi Sąjungos pramonės pelningumas analizuotas ne tam tikrų metų (ypač 2010 m.), o viso nagrinėjamojo laikotarpio atžvilgiu.

(234)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad išskiriant vienus konkrečius nagrinėjamojo laikotarpio metus ir neatsižvelgiant nei į Sąjungos pramonės raidą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, nei į jos sąsajas su importo dempingo kaina raida, negalima padaryti pagrįstų išvadų dėl priežastinio ryšio. Iš tokios analizės galima susidaryti tik dalinį vaizdą, todėl ja remiantis negalima daryti patikimų išvadų. Taigi pelningumo lygis, kuris taip pat nulėmė kitus 2010 m. Sąjungos pramonės finansinius rodiklius, išaugo dėl staigaus Sąjungos suvartojimo padidėjimo – tai lėmė labai palankios paramos sistemos, dėl kurių Sąjungos pramonės pardavimas pasiekė aukščiausią lygį tais metais, nors tai buvo tik laikino pobūdžio pagerėjimas, kurio šio tipo pramonė bet kokiu atveju nebūtų galėjusi išlaikyti. Todėl šį argumentą teko atmesti.

(235)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, laikinojo reglamento 159–163 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

3.   Kitų veiksnių poveikis

3.1.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

(236)

Po pirminio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl išvadų, susijusių su importu iš kitų trečiųjų šalių, ir po galutinio faktų atskleidimo jas vėl pakartojo. Tačiau šios šalys nepateikė jokios naujos informacijos ar patvirtinančių įrodymų, dėl kurių būtų reikėję pakeisti susijusias preliminarias išvadas.

(237)

Tos šalys ypač pabrėžė elementų importo iš Taivano apimties klausimą. Tačiau visa nagrinėjamojo produkto importo iš Taivano (1 132 MW) apimtis sudaro tik labai nedidelę (mažiau nei 5 %) bendro Sąjungos suvartojimo (21 559 MW) dalį, palyginti su importu iš KLR (15 005 MW). Todėl dėl importo iš Taivano daroma žala Sąjungos pramonei buvo labai nedidelė, jei ji iš viso buvo daroma, ir dėl to priežastinis ryšys nenutrūko.

(238)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš trečiųjų šalių negauta, laikinojo reglamento 164–167 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

3.2.   Sąjungos suvartojimo raida

(239)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija neatliko suvartojimo raidos poveikio analizės. Šiuo atžvilgiu teigta, kad importas iš KLR nepatenkino viso padidėjusio suvartojimo ir kad, nors 2009–2010 m. Sąjungos pramonė prarado modulių rinkos dalį, jos pelningumas per tą patį laikotarpį vis tiek padidėjo. Be to, tvirtinta, kad 2009 m., kai elementų importui iš KLR teko tik 8 % rinkos dalis, Sąjungos pramonė vis tiek patyrė 8 % nuostolių.

(240)

Kaip minėta laikinojo reglamento 168 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant sumažėjusio Sąjungos suvartojimo per TL, importo iš KLR dempingo kaina rinkos dalis išliko tokia pati (modulių atveju) arba padidėjo (elementų atveju), dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo daroma žala Sąjungos pramonei. Todėl negalima daryti išvados, kad suvartojimas sumažėjo tiek, kad nutrūktų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys. Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mažėjantis suvartojimas per TL nebūtų galėjęs daryti poveikio žalingai Sąjungos pramonės padėčiai, nes Sąjungos pramonės pajėgumai bet kokiu atveju buvo daug mažesni nei suvartojimo lygis. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(241)

Kita suinteresuotoji šalis nesutiko, kad paklausa Sąjungoje išliks net ir tuo atveju, jei nebebus taikomos nacionalinės paramos sistemos. Ši šalis teigė, kad paklausa ir paramos sistemos yra susijusios ir nebetaikant šių sistemų fotovoltinių produktų sektoriaus projektai nebebūtų pelningi, todėl saulės baterijų plokščių paklausa išnyktų.

(242)

Kaip minėta laikinojo reglamento 169 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nustatyti tam tikri rodikliai, kad netgi netaikant paramos sistemų paklausa Sąjungoje vis tiek egzistavo ir egzistuos. Susijusios šalys nepateikė jokių šias išvadas paneigiančių įrodymų. Kadangi šiuo klausimu naujos informacijos negauta, laikinojo reglamento 169 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos, o tvirtinimai šiuo klausimu buvo atmesti.

(243)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė teigė, kad faktas, jog Sąjungos pramonės pajėgumai bet kokiu atveju neatitiko Sąjungos paklausos, yra nesvarbus, nes Sąjungos pramonės modulių pardavimo apimtis sumažėjo atitinkamai sumažėjus suvartojimui, ir pakartojo, kad suvartojimo sumažėjimas nuo 2011 m. iki TL padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Nors nuo 2011 m. iki TL Sąjungos suvartojimas ir modulių pardavimo apimtis iš tiesų sumažėjo panašiai, tai turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, kaip kito Kinijos dempingo kainos, dėl kurių priverstinai labai mažintos Sąjungos pramonės kainos, todėl Sąjungos pramonė buvo priversta parduoti nuostolingai. Šiuo atžvilgiu primenama, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 111 konstatuojamojoje dalyje, mažėjant suvartojimui importo iš KLR dempingo kaina rinkos dalis išliko tokia pati (modulių atveju) arba padidėjo (elementų atveju). Tuo pačiu metu Kinijos importo kainos labai sumažėjo ir todėl priverstinai labai sumažintos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(244)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos suvartojimo raidos negauta, laikinojo reglamento 168 ir 169 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

3.3.   Supirkimo tarifai – pagrindinis paramos sistemų pavyzdys

(245)

Po pirminio faktų atskleidimo kelios šalys pakartojo, kad žala Sąjungos pramonei padaryta dėl supirkimo tarifų pokyčių. Jos teigė, kad dėl supirkimo tarifų pokyčių buvo daromas didelis spaudimas mažinti kainas, taigi ir Sąjungos pramonės pelningumą. Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad išnagrinėtas tik supirkimo kainų pokyčių poveikis paklausai, nors taip pat būtų reikėję išnagrinėti ir poveikį kainoms. Tuo pačiu klausimu kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad jau 2010 m. dauguma valstybių narių iš esmės sumažino supirkimo tarifus ir taip darė spaudimą mažinti modulių kainas.

(246)

Dėl šio teiginio reikėtų pažymėti, kad valstybės narės supirkimo tarifus sumažino nevienodu laiku ir skirtingu greičiu, todėl bendrai apibūdinti visos Sąjungos padėtį yra gana sunku. Neatsižvelgiant į tai, kada labai sumažintas supirkimo tarifų dydis, didelio Sąjungos kainų ir pelningumo sumažėjimo per nagrinėjamąjį laikotarpį negalima paaiškinti vien tik ar daugiausia supirkimo tarifų sumažinimu. Pirma, remiantis surinkta informacija apie Vokietiją ir Italiją, kurios 2011 m. kartu sudarė apie 75 % Sąjungos rinkos, vidutinės pardavimo kainos sumažėjo labiau, nei per TL sumažėjo supirkimo tarifų dydis. Antra, iš surinktų įrodymų matyti, kad kai kuriose šalyse, kaip antai Italijoje, net ir nustačius labai palankius supirkimo tarifus, Sąjungos pramonė turėjo labai sumažinti savo kainas. Galiausiai, Sąjungos gamintojai per TL turėjo parduoti už mažesnes nei jų gamybos sąnaudos kainas daugiausia todėl, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai turėjo 80 % Sąjungos rinkos, taigi jie galėjo daryti poveikį kainų nustatymo mechanizmui.

(247)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad iki 2011 m. investicijos į saulės energiją buvo labai patrauklios dėl didelių supirkimo tarifų ir sumažėjusių Sąjungos modulių kainų, nes investuotojai gaudavo labai didelę investicijų grąžą. Todėl buvo daug investuojama ir tai lėmė didelę saulės baterijų plokščių paklausą. Dėl padidėjusios paklausos supirkimo tarifai labai išaugo ir dauguma valstybių narių, siekdamos išvengti, inter alia, elektros energijos sąnaudų padidėjimo, sumažino galiojančius supirkimo tarifus. Tai rodo, kad kainos taip pat galėjo sumažėti dėl sumažintų supirkimo tarifų, o ne atvirkščiai.

(248)

Po galutinio faktų atskleidimo viena šalis tvirtino, kad 246 konstatuojamoji dalis, kurioje teigiama, kad paklausos poreikį visoje Sąjungoje įvertinti sudėtinga, prieštarauja 223 konstatuojamajai daliai, kurioje išdėstyta, kad atliekant priežastinio ryšio analizę pagal valstybes nares gauti rezultatai nebūtų reikšmingi. Šiuo atžvilgiu paaiškinama, kad 246 konstatuojamojoje dalyje minint vertinimą kalbama apie tai, kad sunku bendrai apibūdinti supirkimo tarifų pokyčius visos Sąjungos atžvilgiu, o ne Sąjungos paklausą, kaip teigia suinteresuotoji šalis. Todėl tai reiškia, kad šios dvi konstatuojamosios dalys viena kitai neprieštarauja, todėl argumentas buvo atmestas.

(249)

Po galutinio faktų atskleidimo viena šalis teigė, kad netgi nustačius didelius supirkimo tarifus, modulių kaina gali labai sumažėti dėl technologijų plėtros, masto ekonomijos, sumažėjusių sąnaudų ir didėjančių pasaulinių gamybos pajėgumų. Dėl šio teiginio pažymima, kad iš surinktų įrodymų matyti, kad net tais atvejais, kai supirkimo tarifai buvo dideli, Italijos gamintojai turėjo taip sumažinti savo kainas, kad jos tapo mažesnės už gamybos sąnaudas. Nors minėti veiksniai iš tiesų galėjo padaryti poveikį vidutinėms sąnaudoms, jais negalima paaiškinti, kodėl Sąjungos gamintojai turėjo taip sumažinti savo kainas, kad jos tapo mažesnės už jų gamybos sąnaudas. Taigi daroma išvada, kad kainos tapo visiškai nestabilios daugiausia dėl importo iš KLR dempingo kaina, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(250)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad 247 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad supirkimo tarifai taip pat galėjo būti sumažinti dėl mažėjančių kainų, o ne atvirkščiai, nėra pagrįsta jokiais įrodymais.

(251)

Pažymima, kad 247 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados padarytos remiantis atliekant tyrimą turėta informacija, o aprašytas scenarijus iš tiesų laikytas pagrįstu atsižvelgiant į šios konkrečios rinkos aplinkybes. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(252)

Po galutinio faktų atskleidimo viena šalis pakartojo, kad ji nesutiko su išvada, kad spaudimas mažinti kainas Sąjungos gamintojams daugiausia buvo daromas dėl importo dempingo kainomis, ir tvirtino, kad, priešingai, Sąjungos gamintojai buvo priversti mažinti savo kainas dėl sumažintų supirkimo tarifų. Ta pati šalis pakartojo, kad sumažinus supirkimo tarifus fotovoltinių sistemų kainos sumažėjo tiek pat, kiek supirkimo tarifai, todėl projektų vystytojų išlaidos nepadidėjo, o tai galiausiai lėmė Sąjungos gamintojų kainoms daromą spaudimą.

(253)

Kadangi nepateikta jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, Komisija patvirtino savo analizę ir išvadas, išdėstytas 246–247 konstatuojamosiose dalyse.

(254)

Ta pati šalis teigė, kad dėl supirkimo tarifų pokyčių rinkoms yra daromas poveikis ir pateikė informacijos apie fotovoltinių įrenginių Jungtinėje Karalystėje 2012 ir 2013 m. skaičių. Šios šalies pateikta informacija buvo Jungtinės Karalystės vyriausybės leidinys, kuris rėmėsi savaitiniais registracijos Jungtinės Karalystės centriniame supirkimo tarifų registre (Central FiT Register (CFR)) duomenimis. Pažymima, kad ši informacija daugiausia susijusi su į TL nepatenkančiu laikotarpiu ir tik su viena valstybe nare, o atliekant šį tyrimą atsižvelgta į visos Sąjungos rinkos padėtį. Bet kokiu atveju neginčijama, kad supirkimo tarifų dydžiai daro poveikį paklausai, kadangi investicijų vietovėse, kuriose yra mažiau saulės šviesos, pelningumas priklauso nuo supirkimo tarifų dydžių. Tačiau tam, kad įrodytų, jog dėl TL nustatytų supirkimo tarifų dydžių padaryta žala, suinteresuotosios šalys būtų turėjusios įrodyti, kad Sąjungos gamintojų kainų padidėjimas iki nežalingo lygio būtų reiškęs, kad Sąjungos gamintojai nebūtų galėję parduoti nagrinėjamojo produkto, nes esant tokioms kainoms investicijos į fotovoltines sistemas nebūtų buvę įmanomos. Tokių įrodymų nepateikta. Todėl teiginys buvo atmestas.

(255)

Taigi argumentas, kad dėl sumažintų supirkimo tarifų nutrūko importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys, buvo atmestas.

(256)

Po pirminio faktų atskleidimo viena šalis pakartojo, kad dėl supirkimo tarifų pokyčių investuotojams tapo nepatrauklu investuoti į saulės energiją, todėl sumažėjo produkto paklausa. Kita šalis tvirtino, kad laikinojo reglamento 173 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados, kad, nepaisant supirkimo tarifų sistemos sustabdymo, Ispanijoje toliau investuojama, buvo neteisingos.

(257)

Supirkimo tarifų poveikis paklausai išnagrinėtas laikinojo reglamento 173 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi šiuo atžvilgiu nepateikta jokių naujų argumentų, minėtas teiginys, kad paklausa sumažėjo dėl supirkimo tarifų pokyčių, buvo atmestas. Dėl investicijų Ispanijoje paaiškinama, kad laikinojo reglamento 177 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados yra pagrįstos informacija, kuri buvo gauta atliekant tyrimą ir patikrinta atlikus tikrinimą vietoje. Kadangi susijusi šalis šiuo atžvilgiu nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų, šis teiginys turėjo būti atmestas.

(258)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios šalys teigė, kad atsižvelgiant į mažus supirkimo tarifus investicijos į fotovoltinių produktų sektoriaus projektus buvo ekonomiškai perspektyvios tik naudojant pigesnes iš KLR importuotas saulės baterijų plokštes. Todėl teigta, kad sumažinus supirkimo tarifus padaryta materialinė žala Sąjungos pramonei. Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad supirkimo tarifų dydis turi įtakos modulių kainų nustatymo mechanizmui.

(259)

Reikėtų pažymėti, kad modulio sąnaudos, kurioms esant projektas dar būtų ekonomiškai perspektyvus, įvairiose valstybėse narėse arba regionuose yra skirtingos ir priklauso nuo daug veiksnių, kaip antai supirkimo tarifų, kitų reguliavimo paskatų, saulės šviesos kiekio, įprastos elektros energijos kainų ir kt.

(260)

Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dabartiniai įrenginiai vis mažiau priklauso nuo supirkimo tarifų, kadangi keliuose Europos regionuose, kaip antai didelėje Italijos dalyje, Ispanijoje, Portugalijoje, Pietų Prancūzijoje ir Graikijoje, tam tikrų rūšių įrenginių saulės energijos pagaminimo sąnaudos yra tokios pačios, kaip ir kitų rūšių energijos.

(261)

Tuo remiantis teiginiai šiuo klausimu buvo atmesti.

(262)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija netyrė, ar Sąjungos pramonė nenumatė, kad valstybės paramos sistemos bus staiga panaikintos arba sumažintos. Jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų nepateikta. Tačiau reikėtų pažymėti, kad remiantis surinktais įrodymais nėra informacijos, iš kurios būtų galima matyti, kad Sąjungos pramonė netinkamai reagavo į rinkos ženklus (t. y. suvartojimo raidą) ir kitą turimą informaciją (t. y. paramos sistemų sumažinimą). Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(263)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad sumažinus supirkimo tarifus Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo, nes investicijos būtų buvusios perspektyvios tik pigesnėmis Kinijos kainomis. Iš surinktų įrodymų iš tiesų matyti, kad Sąjungos pramonės pardavimas per TL tik šiek tiek sumažėjo, priešingai nei būtų galima tikėtis, jei fotovoltinių produktų sektoriaus projektai būtų buvę perspektyvūs tik naudojant modulius iš Kinijos. Atvirkščiai, Sąjungos pramonės modulių pardavimas didėjo iki 2011 m., o per TL šiek tiek sumažėjo, taip pat kaip suvartojimas. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(264)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinojo reglamento 174 ir 175 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados, kad dėl supirkimo tarifų pokyčių priežastinis ryšys nenutrūko, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir neatitinka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalies, nes Komisija neįvertino žalos, kuri padaryta sumažinus supirkimo tarifus, lygio, ir kadangi ji manė, kad vienintelė priežastis, dėl kurios labai sumažėjo Sąjungos pramonės kaina, buvo importas iš Kinijos dempingo kaina. Ta pati šalis teigė, kad modulių, elementų ir plokštelių kainos sumažėjo ne dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo, o tai buvo pasaulinio masto reiškinys.

(265)

Dėl tvirtinimo, kad Komisija neatliko žalos, kuri padaryta sumažinus supirkimo tarifus, lygio tyrimo, daroma nuoroda į laikinojo reglamento 174, 175 ir 182 konstatuojamąsias dalis ir šio reglamento 245–263 konstatuojamąsias dalis, kuriose Komisija nusprendė, kad nei sumažėjusi paklausa, nei supirkimo tarifų poveikis Sąjungos kainoms nebuvo tokio masto, kad dėl jų būtų galėjęs nutrūkti Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo iš KLR dempingo kaina priežastinis ryšys, neatsižvelgiant į tai, ar ir jei taip, kokiu mastu, šiuos veiksnius galėjo nulemti supirkimo tarifų sumažinimas. Todėl teiginys, kad Komisijos išvados nepatvirtintos faktais, buvo atmestas. Dėl teiginio, kad modulių ir elementų kainų sumažėjimas buvo visuotinis reiškinys, daroma nuoroda į laikinojo reglamento 164–167 konstatuojamąsias dalis, kuriose įvertintos importo iš kitų šalių, išskyrus KLR, į Sąjungą apimtys ir kainos. Nors modulių ir elementų kainos iš tiesų mažėjo visame pasaulyje, dėl importo iš KLR dempingo kaina ši tendencija dar labiau pablogėjo ir pasiekė nuostolingą lygį. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, šis teiginys buvo atmestas.

3.4.   Kita Sąjungos pramonei teikiama finansinė parama

(266)

Kadangi jokių pastabų dėl kitų Sąjungos pramonei teikiamos finansinės paramos sistemų negauta, laikinojo reglamento 184 ir 185 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

3.5.   Pajėgumų perteklius

(267)

Viena suinteresuotoji šalis pakartojo teiginį, kad materialinė žala padaryta dėl pajėgumų pertekliaus visame pasaulyje ir Sąjungos rinkoje, o ne dėl importo iš KLR. Šiuo atžvilgiu teigta, kad Sąjungos pramonė per daug padidino savo pajėgumus, kaip matyti iš mažo pajėgumų naudojimo koeficiento, todėl buvo daroma žala sau. Tariamas pajėgumų pertekliaus Sąjungoje ir visame pasaulyje poveikis jau išnagrinėtas laikinojo reglamento 185–190 konstatuojamosiose dalyse, todėl nepateikus jokios naujos informacijos šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(268)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad pajėgumų perteklius nulėmė kainų racionalizavimą. Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti, kad, viena vertus, dėl pajėgumų pertekliaus iš tiesų vyko varžybos mažinant Sąjungos pramonės kainas, kurios vidutiniškai mažėjo labiau nei gamybos sąnaudos. Kita vertus, kaip nustatyta laikinojo reglamento 186 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės pajėgumai padidėjo dėl rinkos pokyčių ir buvo laikomi pagrįstais. Be to, elementų gamybos pajėgumai padidėjo mažiau nei modulių. Susijusi šalis šiuo klausimu nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų, todėl šie teiginiai turėjo būti atmesti.

(269)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl to, kad Sąjungos pramonė sutelkė dėmesį tik į specializuotas investicijas ir neskyrė reikiamų investicijų pajėgumams didinti ir sąnaudoms mažinti. Be to, šio teiginio nebuvo galima patvirtinti remiantis tyrimo išvadomis, iš kurių matyti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė padidino savo gamybos pajėgumus ir veiksmingumą (laikinojo reglamento 124 ir 187 konstatuojamosios dalys). Todėl šis teiginys atmestas.

(270)

Be to, suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonė padidino savo gamybos pajėgumus, nors pajėgumų naudojimo koeficientas jau buvo mažas, todėl buvo daroma žala sau. Šiam teiginiui pagrįsti palyginta atrinktų Sąjungos gamintojų investicijų tendencija ir visos Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo tendencija, tačiau tai nėra tinkamas palyginimo pagrindas. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė neišplėtė savo gamybos pajėgumų tiek, kad viršytų Sąjungos suvartojimo raidą, todėl šis argumentas buvo atmestas.

(271)

Iš surinktų įrodymų taip pat matyti, kad investuodama į naujus įrenginius Sąjungos pramonė galėjo sumažinti savo gamybos sąnaudas ir išlikti konkurencinga. Todėl šį argumentą reikėjo atmesti.

(272)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinojo reglamento 189 konstatuojamosios dalies išvados prieštaravo laikinojo reglamento 124 ir 186 konstatuojamosiose dalyse pateiktoms išvadoms, tačiau nepateikė jokių papildomų paaiškinimų ir nenurodė tariamo prieštaravimo pobūdžio ar masto. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(273)

Po galutinio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys nesutiko, kad Sąjungos pramonės pajėgumai buvo padidinti pagrįstai ir remiantis rinkos pokyčiais, visų pirma Sąjungos suvartojimo raida. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį modulių gamybos pajėgumai padidėjo 106 %, o Sąjungos suvartojimas padidėjo 221 %, t. y. daugiau nei dvigubai. Taip pat per nagrinėjamąjį laikotarpį elementų gamybos pajėgumai padidėjo 39 %, o Sąjungos suvartojimas padidėjo 87 %. Tai rodo, kad pajėgumai padidėjo gerokai mažiau nei suvartojimas, todėl tokio padidėjimo negalima laikyti netinkamu atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje niekuomet nebuvo pajėgumų pertekliaus. Be to, analizė, ar pajėgumų padidinimas buvo pagrįstas, neturėtų būti atliekama atskirai kiekvieniems metams, tačiau reikėtų atsižvelgti į viso nagrinėjamojo laikotarpio tendenciją. Padidinti pajėgumai paprastai pradės visapusiškai veikti tik praėjus tam tikram laikui po investicijų, todėl atlikus tik vienerių metų analizę gali būti gauti tikrovės neatitinkantys rezultatai. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(274)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės pajėgumų pertekliaus negauta, laikinojo reglamento 185–190 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

3.6.   Žaliavų kainų poveikis

(275)

Kelios suinteresuotosios šalys pakartotinai teigė, kad dėl ilgalaikių sutarčių dėl žaliavų Sąjungos pramonė ar bent jos dalis negalėjo pasinaudoti per TL sumažėjusiomis polikristalinio silicio kainomis. Nurodydamos laikinojo reglamento 193 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, kad Sąjungos pramonė turėjo galimybę iš naujo derėtis dėl savo ilgalaikių sutarčių su tiekėjais (įskaitant plokštelių gamintojus) ir todėl galėjo pasinaudoti mažesnėmis kainomis, šios šalys teigė, kad persvarsčius arba nutraukus ilgalaikes sutartis dėl polikristalinio silicio ir (arba) plokštelių buvo taikomos sankcijos. Pagrįsdamos šį argumentą šios šalys pateikė spaudos straipsnių, kuriuose pranešama, kad kai kuriems Sąjungos gamintojams grėsė bylinėjimasis arba jie nutraukė savo sutartis. Kai kurios šalys pateikė informacijos, kuria tariamai patvirtinama, kad dėl ilgalaikių sutarčių nebuvo galima iš naujo derėtis.

(276)

Polikristalinis silicis yra pagrindinė plokštelių gamintojų žaliava. Atlikus tyrimą nustatyta, kad polikristalinio silicio kainos išaugo 2008 m., kai jų didžiausia kaina siekė maždaug 500 USD/kg, tačiau 2009 m. vėl sumažėjo (2009 m. pabaigoje buvo maždaug 50–55 USD/kg), o 2010 m. ir 2011 m. pradžioje padidėjo tik šiek tiek. Per TL kainos labai sumažėjo ir siekė tik 30 USD/kg (JRC Mokslo ir politikos ataskaita, 2012 m. fotovoltinių produktų sektoriaus padėties ataskaita (JRC Scientific and Policy Report, PV Status Report 2012)). Reikėtų pažymėti, kad polikristalinio silicio kainų poveikis Sąjungos pramonei galėjo būti tik gana nedidelis, nes bet koks poveikis elementų ir modulių gamybos sąnaudoms būtų išsisklaidęs vertės grandinėje. Be to, pirmiau nurodytuose spaudos straipsniuose kalbama apie pokyčius po TL, kurie neturėjo poveikio susijusių Sąjungos gamintojų padėčiai per TL, todėl į juos negali būti atsižvelgta. Nustačius laikinąsias priemones šis klausimas buvo toliau svarstomas, todėl galima patvirtinti, kad Sąjungos pramonė iš tiesų galėjo iš naujo derėtis ne tik dėl ilgalaikėse sutartyse nustatytų kainų, bet ir dėl su šiomis ilgalaikėmis sutartimis susijusių sutartinių netesybų.

(277)

Viena iš minėtų suinteresuotųjų šalių toliau teigė, kad pakanka to, kad poveikis dėl ilgalaikių sutarčių būtų darytas tik kai kuriems Sąjungos gamintojams, ir kad visos Sąjungos pramonės padėtis yra nereikšminga. Ji teigė, kad didesnių sąnaudų poveikis nebūtinai turi būti vienodas visiems veiklos vykdytojams. Šiame argumente neatsižvelgiama į išvadą, kad apskritai Sąjungos pramonės vidutinės polikristalinio silicio kainos daugeliu atvejų nebuvo didesnės už rinkos arba momentines kainas, todėl klausimas, ar dėl didesnių sąnaudų poveikis darytas visiems ar tik keliems veiklos vykdytojams nelaikytas tinkamu. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(278)

Kita suinteresuotoji šalis paprašė, kad Komisija atsietų, išskirtų ir kiekybiškai įvertintų kiekvieno veiksnio, turinčio įtakos Sąjungos pramonės padėčiai, poveikį; visų pirma reikėtų atskirai įvertinti labai sumažėjusių polikristalinio silicio kainų poveikį. Šiuo atžvilgiu teigta, kad pardavimo kainos sumažėjo dėl sumažėjusių polikristalinio silicio kainų, o ne dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo kainoms. Kalbant apie Sąjungos pramonę reikėtų pažymėti, kad vidutinės pardavimo kainos sumažėjo daug daugiau nei vidutinės gamybos sąnaudos, kurioms įtakos galėjo turėti sumažėjusios žaliavų kainos. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(279)

Po galutinio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo, kad sumažėjusių polikristalinio silicio kainų poveikis Sąjungos pramonės sąnaudoms nebuvo ribotas ar išsisklaidė vertės grandinėje, kaip nuspręsta atlikus tyrimą. Tačiau, kaip minėta 276 konstatuojamojoje dalyje, polikristalinis silicis yra pagrindinė plokštelių gamintojų žaliava, taigi nustatyta, kad bet koks poveikis elementų ar modulių gamybos sąnaudoms išsisklaidė vertės grandinėje. Suinteresuotosios šalys nepateikė jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjusios polikristalinio silicio kainos atsispindėjo vidutinėse atrinktų Sąjungos gamintojų elementų ir modulių gamybos sąnaudose, kurios sumažėjo panašiai kaip polikristalinio silicio kainos. Viena suinteresuotoji šalis suabejojo tariamų sutartinių netesybų, kurias Sąjungos pramonė turėjo mokėti iš naujo derėdamasi dėl tiekėjų sutarčių, poveikiu. Šiuo atžvilgiu negalima atmesti galimybės, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį tam tikri gamintojai galbūt turėjo mokėti netesybas dėl plokštelių tiekimo sutarčių nutraukimo.

Tačiau Komisija nerado jokių įrodymų, kad šios netesybos būtų galėjusios turėti įtakos visai Sąjungos pramonės padėčiai arba kad jos būtų buvusios tipiškos. Susijusi suinteresuotoji šalis tokių įrodymų taip pat nepateikė. Nors negalima visiškai atmesti galimybės, kad netesybos galėjo padaryti tam tikrą neigiamą poveikį tam tikriems Sąjungos gamintojams, bendras poveikis Sąjungos pramonei galėjo būti tik labai nedidelis, todėl importo dempingo kaina ir visai Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys dėl jo negalėjo nutrūkti. Todėl šie argumentai turėjo būti atmesti.

(280)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad tiriamojo produkto pardavimo kainos Sąjungoje iš dalies sumažėjo dėl sumažėjusių polikristalinio silicio kainų. Tačiau šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad atliekant tyrimą nustatyta, kad importas iš KLR buvo vykdomas dempingo kaina ir dėl jo buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Todėl kainos sumažėjo labiau nei gamybos sąnaudos, kurių sumažėjimą galima paaiškinti sumažėjusiomis žaliavų kainomis. Jei kainos sumažėjo tik dėl sumažėjusių žaliavų kainų, Sąjungos pramonė nebūtų buvusi priversta mažinti savo pardavimo kainų tiek, kad šios taptų mažesnės už jos gamybos sąnaudas. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(281)

Kita suinteresuotoji šalis pakartojo, kad vieno Sąjungos gamintojo bylinėjimasis po TL galėjo turėti įtakos bent jau šio Sąjungos gamintojo padėčiai dar per TL. Tačiau ši šalis nepaaiškino, kaip ir kokiu mastu toks įvykis, kuris įvyko po TL, būtų iš tiesų galėjęs turėti įtakos šio gamintojo padėčiai per TL. Be to, atlikus tyrimą nenustatyta jokių tokio poveikio įrodymų. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(282)

Be to, ta pati suinteresuotoji šalis suabejojo pirmiau išdėstytais rezultatais, kadangi tariamai nepateikta jokių įrodymų. Tačiau tyrimo išvados buvo pagrįstos faktais ir patvirtinamaisiais įrodymais, kurių nekonfidencialios versijos buvo pateiktos visoms suinteresuotosioms šalims susipažinti.

(283)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žaliavų kainų poveikio negauta, laikinojo reglamento 191–194 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

3.7.   Sau padaryta žala: automatizacijos, dydžio, masto ekonomijos, konsolidacijos, inovacijų, išlaidų veiksmingumo ir Sąjungos pramonės importo poveikis

(284)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo teiginį, kad žala Sąjungos pramonei padaryta dėl nepakankamos Sąjungos pramonės masto ekonomijos. Pakartota, kad mažieji gamintojai šiuo požiūriu buvo nepalankioje padėtyje, palyginti su dideliais vertikaliai integruotais gamintojais, todėl mažųjų gamintojų patirta žala negali būti susieta su importu dempingo kaina. Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad gamybos proceso automatizacija yra brangi, todėl siekiant mažinti gamybos sąnaudas masto ekonomija yra dar svarbesnė.

(285)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė, net ir didesni ir vertikaliai integruoti Sąjungos gamintojai dėl importo dempingo kaina negalėjo visapusiškai pasinaudoti dideliais pajėgumų naudojimo koeficientais masto ekonomijai užtikrinti. Bet kokiu atveju per tyrimą nebuvo atskleista jokios sąsajos tarp dydžio, vertikalios integracijos ir didesnio pelningumo, nes dėl didelio importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms ši sąsaja buvo pakeista. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad rinkoje, kurioje pajėgumų naudojimas buvo mažas, masto ekonomija tapo nebenaudinga, tai taip pat pasakytina apie Kinijos gamintojus. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(286)

Viena suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad investuotojai ir bankai nefinansuoja projektų, jei modulio gamintojas yra per mažas, nes stambūs gamintojai suteikia geresnes garantijas ir yra patrauklesni bankams. Kitaip tariant, investuotojai ir bankai nelinkę finansuoti su fotovoltinių produktų sektoriumi susijusių projektų, kuriuose naudojami Sąjungoje pagaminti moduliai. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad jei investuotojai ir bankai galbūt renkasi verčiau finansuoti Kinijos gamintojus, kurių gamybos pajėgumai yra didesni, taip yra dėl iškraipymo, kuris Sąjungos rinkoje atsirado dėl importo dempingo kaina. Kaip minėta 285 konstatuojamojoje dalyje gamybos linijų dydis yra nesvarbus, jei pajėgumų naudojimo koeficientas išlieka mažas. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(287)

Viena suinteresuotoji šalis pakartojo, kad Sąjungos pramonės sąnaudų struktūra buvo nepalanki, palyginti su Kinijos konkurentais, nes pastarųjų darbo, elektros energijos ir nusidėvėjimo sąnaudos buvo mažesnės, be to, jie turėjo naujausią įrangą. Tačiau suinteresuotoji šalis negalėjo pateikti naujos informacijos ar įrodymų, kuriais būtų galima paneigti šio tyrimo išvadas šiuo klausimu. Visų pirma, tvirtinimas, kad Kinijos gamintojai naudojo naujausią įrangą, aptartas laikinojo reglamento 203 konstatuojamojoje dalyje, kuriame teigiama, kad eksportuojantys KLR gamintojai neturėjo jokio lyginamojo pranašumo, ypač todėl, kad įrenginiai ir įranga buvo importuoti iš Europos Sąjungos. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(288)

Kita šalis tvirtino, kad Kinija turėjo lyginamąjį pranašumą polikristalinio silicio kainų ir masto ekonomijos atžvilgiu, o tai lėmė mažesnes įrenginių sąnaudas. Ši šalis šiuo atžvilgiu nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų, kuriais būtų galima paneigti laikinojo reglamento 195, 196 ir 203 konstatuojamosiose dalyse padarytas išvadas. Todėl šios šalies tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(289)

Primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 203 konstatuojamojoje dalyje ir taip pat minėta šio reglamento 287 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojantys KLR gamintojai neturi jokio lyginamojo pranašumo naudotų žaliavų ir įrenginių atžvilgiu, nes jie daugiausia importuoti iš Sąjungos. Viena suinteresuotoji šalis nesutiko su šiomis išvadomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Darbo ir pridėtinės sąnaudos, įskaitant nusidėvėjimo sąnaudas, sudarė vidutiniškai mažiau nei 10 % visų modulio sąnaudų per TL ir nelaikoma, kad jos būtų turėjusios didelio poveikio. Elektros energijos sąnaudos sudarė vidutiniškai mažiau nei 1 % visų modulio sąnaudų per TL ir nelaikoma, kad jos būtų turėjusios didelio poveikio. Be to, tvirtinimas, kad Kinija naudojo naujausią įrangą, buvo nepagrįstas.

(290)

Be to, viena suinteresuotoji šalis pakartojo, kad kai kurie Sąjungos gamintojai plokšteles, elementus ir (arba) modulius tiekė iš nagrinėjamosios šalies ir šiuos produktus Sąjungos rinkoje perpardavė kaip nuosavus. Ji paprašė dėl šių sandorių padarytos žalos nepriskirti importui dempingo kaina. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės nagrinėjamojo produkto importas pagal pobūdį buvo papildomas, o jo apimtis nedidelė, palyginti su visa Sąjungos gamybos apimtimi, todėl jo poveikis, jei jis būtų padarytas, būtų mažas ir todėl negalima laikyti, kad dėl jo nutrūktų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(291)

Vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad laikinajame reglamente nepakankamai atsižvelgta į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo darbuotojų skaičius. Dėl šio teiginio pažymima, kad 2009–2011 m. užimtumas modulių atžvilgiu padidėjo, o per TL sumažėjo. Elementų atžvilgiu užimtumas didėjo iki 2010 m., 2011 m. sumažėjo, o per TL mažėjo dar labiau. Pabrėžiama, kad modulių atžvilgiu užimtumas kito panašiai kaip Sąjungos gamyba. Kadangi Kinijos importo rinkos dalis per visą laikotarpį padidėjo, elementų atžvilgiu Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti didėjančiu suvartojimu taip, kaip tikėtasi. Todėl užimtumas 2011 m. ir per TL sumažėjo dėl bendrovių, kurios tapo nemokios arba nutraukė elementų gamybą.

(292)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis pakartojo teiginį, kad žala Sąjungos pramonei padaryta dėl nepakankamos masto ekonomijos. Kaip jau paaiškinta šio reglamento 285 konstatuojamojoje dalyje ir laikinojo reglamento 195 ir 196 konstatuojamosiose dalyse, net pasaulinėje rinkoje masto ekonomija sumažėja, taigi ir tampa nebenaudinga, jei naudojimo koeficientas iš esmės yra mažas, nors visame pasaulyje pajėgumų perteklius buvo labai didelis. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(293)

Be to, ta pati šalis pabrėžė, kad žala Sąjungos pramonei padaryta todėl, kad Sąjungos pramonė nesugebėjo pasinaudoti jokiu su sąnaudomis susijusiu pranašumu. Ši šalis teigė, kad visų pirma taip buvo todėl, kad dauguma Sąjungos gamintojų buvo vertikaliai integruoti. Tačiau ši šalis nepateikė jokios papildomos informacijos apie tai, kokio masto neigiamą poveikį jų sąnaudų struktūrai galėjo padaryti tai, kad gamintojai yra vertikaliai integruoti. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(294)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 195–206 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.8.   Konkurencija su fotovoltiniais produktais plona plėvele ir kitomis fotovoltinėmis technologijomis

(295)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis pakartojo teiginį, kad žala Sąjungos pramonei padaryta dėl konkurencijos su fotovoltiniais produktais plona plėvele ir kitomis fotovoltinėmis technologijomis, nes šios technologijos konkuravo su tiriamuoju produktu, ypač skirtu antžeminėms ir komercinėms ir (arba) pramoninėms stoge montuojamoms sistemoms, kurios sudaro didelę visos Sąjungos fotovoltinių produktų rinkos dalį.

(296)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, nors fotovoltiniai produktai plona plėvele yra pigesni nei tiriamasis produktas, jiems tenka tik ribota visos Sąjungos saulės energijos rinkos dalis, nes jų energijos konversijos naudingumo koeficientas yra gerokai žemesnis, be to, jų galios vatais atidavimas yra mažesnis nei modulių iš kristalinio silicio. Remiantis turima informacija produktų plona plėvele rinkos dalis buvo nedidelė, palyginti su visa Sąjungos saulės energijos rinka per TL. Todėl laikinojo reglamento 208 konstatuojamosios dalies išvados, kad nors produktai plona plėvele gali iš dalies konkuruoti su nagrinėjamuoju produktu, ši konkurencija laikoma nežymia, patvirtinamos. Dėl šių priežasčių argumentai šiuo klausimu turėjo būti atmesti.

(297)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis pakartojo, kad materialinė žala Sąjungos pramonei greičiausiai padaryta dėl konkurencijos su produktais plona plėvele. Šiuo atžvilgiu šalis teigė, kad Vokietijoje beveik per visą TL produktų plona plėvele rinkos dalis visoje saulės energijos rinkoje buvo gana didelė ir sumažėjo tik 2012 m. pradžioje.

(298)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutinės produktų plona plėvele kainos iš tiesų buvo mažesnės nei vidutinės tiriamojo produkto kainos.

(299)

Tačiau, kaip nustatyta 296 konstatuojamojoje dalyje, produktų plona plėvele energijos konversijos naudingumo koeficientas yra gerokai žemesnis ir jų galios vatais atidavimas yra mažesnis nei modulių iš kristalinio silicio, todėl dėl konkurencijos tarp šių produktų, jei ji ir buvo, negalėjo būti daroma žala Sąjungos pramonei, kadangi kristalinio silicio moduliai yra pagrindinė technologija Sąjungos saulės energijos rinkoje. JRC 2012 m. fotovoltinių produktų sektoriaus padėties ataskaitoje teigiama, kad sumažėjus polikristalinio silicio kainoms produktų plona plėvele rinkos dalis per pastaruosius metus atiteko kristalinio silicio moduliams.

(300)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo atžvilgiu negauta, laikinojo reglamento 207–210 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

3.9.   Finansų krizė ir jos poveikis galimybėms gauti finansavimą

(301)

Po pirminio faktų atskleidimo teigta, kad reikėtų atsieti ir išskirti finansų krizės ir jos padarinių žalingą poveikį galimybėms gauti finansavimą, be to, jo nereikėtų priskirti importui dempingo kaina.

(302)

Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į laikinojo reglamento 212 konstatuojamąją dalį, kurioje išnagrinėtas būtent finansų krizės ir ekonomikos nuosmukio poveikis Sąjungos pramonės padėčiai. Šioje konstatuojamojoje dalyje išsamiai pagrįsta išvada, kad dėl finansų krizės, nors ji ir turėjo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, nenutrūko importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys. Suinteresuotosios šalys neužginčijo šio pagrindimo ir nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų, kuriais būtų galima paneigti šioje konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas. Todėl teiginiai šiuo klausimu buvo atmesti.

(303)

Be to, tvirtinta, kad žala Sąjungos pramonei padaryta dėl Sąjungos pramonės nesugebėjimo užtikrinti tinkamą finansavimą, ir kad Komisija turėtų ištirti, ar Sąjungos pramonė prašė finansavimo, kol jos veikla dar buvo pelninga. Atlikus tyrimą iš tiesų paaiškėjo, kad 2010 m., kai Sąjungos pramonės veikla vis dar buvo pelninga, investicijų lygis modulių ir elementų atžvilgiu išaugo atitinkamai 315 % ir 10 %, palyginti su 2009 m. Kadangi fotovoltinių produktų pramonė yra imli kapitalui, laikoma, kad Sąjungos pramonė nuolat ieško tinkamo finansavimo, siekdama didinti sąnaudų veiksmingumą ir konkuruoti su nesąžiningu importu dempingo kaina. Todėl daroma išvada, kad nepakankamos galimybės gauti finansavimą buvo dėl importo dempingo kaina iškreiptos padėties rezultatas, o ne priežastis. Todėl pirmiau pateiktas tvirtinimas buvo atmestas.

(304)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis pakartojo, kad finansų krizės žalingą poveikį reikėtų atsieti bei išskirti ir jo nereikėtų priskirti importui dempingo kaina. Ši šalis nurodė viešą informaciją, pagal kurią bent vienas Sąjungos gamintojas manė, kad finansų krizė buvo pagrindinė jo žalingos padėties priežastis. Šio tyrimo išvados buvo pagrįstos konkrečiais bendrovių duomenimis, kuriais aprėpiama gerokai daugiau informacijos nei viešose konkrečių bendrovių ataskaitose. Todėl remiantis paminėta vieša ataskaita negalima paneigti laikinojo reglamento 212 konstatuojamojoje dalyje pateiktų išvadų, kad dėl finansų krizės, nors ji ir turėjo tam tikro poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, negalėjo nutrūkti importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(305)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad reikėtų atsižvelgti į skirtingas Sąjungos pramonės ir eksportuojančių Kinijos gamintojų galimybes gauti finansavimą. Ši šalis teigė, kad būtent tai, o ne importas dempingo kaina, buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, dėl kurių padaryta materialinė žala Sąjungos pramonei. Tačiau nustatyta, kad dėl tam tikriems Kinijos gamintojams teikiamos pirmenybės gauti finansavimą rinka buvo iškreipta, ir tai gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių eksportuojantys Kinijos gamintojai galėjo eksportuoti nagrinėjamąjį produktą dempingo kainomis. Taigi dėl šio veiksnio importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys nutrūkti negalėjo. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(306)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl finansų krizės poveikio negauta, laikinojo reglamento 211 ir 212 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

3.10.   Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai

(307)

Kadangi jokių pastabų, dėl kurių reikėtų persvarstyti laikinojo reglamento 213 ir 215 konstatuojamųjų dalių išvadas, negauta, šios išvados patvirtinamos.

3.11.   Skalūnų dujų telkinių atradimas Europos Sąjungoje

(308)

Kadangi jokių pastabų, dėl kurių reikėtų persvarstyti laikinojo reglamento 215–217 konstatuojamųjų dalių išvadas, negauta, šios išvados patvirtinamos.

3.12.   Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

(309)

Kadangi jokių pastabų, dėl kurių reikėtų persvarstyti laikinojo reglamento 218 ir 219 konstatuojamųjų dalių išvadas, negauta, šios išvados patvirtinamos.

3.13.   Valdymo sprendimai

(310)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo teiginį, pateiktą laikinojo reglamento 220 konstatuojamojoje dalyje, kad bent vienam Sąjungos gamintojui materialinė žala padaryta dėl netinkamų valdymo sprendimų. Šios šalys pateikė papildomos informacijos – spaudos straipsnį. Tačiau pateiktos informacijos nebuvo galima patikrinti ir ja remiantis nebūtų paneigtos šio tyrimo išvados, kad susijusios bendrovės valdymo sprendimai buvo įprasti ir apgalvoti arba neturėjo poveikio visai Sąjungos pramonei. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(311)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo atžvilgiu negauta, laikinojo reglamento 220 ir 221 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

3.14.   Kita vyriausybės politika

(312)

Kadangi jokių pastabų, dėl kurių reikėtų persvarstyti laikinojo reglamento 222 konstatuojamosios dalies išvadas, negauta, šios išvados patvirtinamos.

3.15.   Kiti argumentai

(313)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad žala Sąjungos pramonei padaryta dėl nepalankios jos, kaip pirmtakės, padėties ir nepakankamos politinės Europos Komisijos paramos ankstesniais metais. Ši šalis taip pat teigė, kad kiekvienoje rinkoje svarbūs veiksniai yra ne tik nacionalinės paramos sistemos, taip pat gyventojų skaičius, BVP, elektros energijos suvartojimas, finansavimo galimybės ir prisijungimo prie tinklo galimybės. Tačiau minėta šalis negalėjo pagrįsti savo teiginių, todėl jie buvo atmesti.

(314)

Po galutinio faktų atskleidimo ta pati suinteresuotoji šalis pakartojo, kad žala Sąjungos pramonei padaryta dėl nepalankios jos, kaip pirmtakės, padėties. Tačiau šis teiginys nebuvo nei išnagrinėtas, nei pagrįstas, todėl jį reikėjo atmesti.

4.   Suvestinis kitų veiksnių, dėl kurių, kaip nustatyta, padaryta žala, vertinimas

(315)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad žala galėjo būti padaryta dėl šių kitų veiksnių: nagrinėjamojo produkto importo iš Taivano, sumažinto supirkimo tarifų dydžio, tam tikrų Sąjungos gamintojų sudarytų ilgalaikių sutarčių dėl polikristalinio silicio, finansų ir ekonomikos krizės.

(316)

Kaip išdėstyta atitinkamai 3.1 ir 3.6 skirsniuose, dėl importo iš Taivano ir tam tikrų Sąjungos gamintojų sudarytų ilgalaikių sutarčių dėl polikristalinio silicio poveikis galėjo būti tik labai nedidelis, nes bet koks poveikis išsisklaidė vertės grandinėje.

(317)

Kalbant apie ekonomikos ir finansų krizę, atlikus tyrimą nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios Sąjungos pramonė patyrė sunkumų ieškodama investicijoms reikalingo kapitalo, buvo importas dempingo kaina, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo parduoti savo produktų už pelningą kainą, nors Sąjungos rinka sparčiai augo (2009–2011 m.).

(318)

Kiek tai susiję su supirkimo tarifais, trečiosios šalys negalėjo įrodyti, kad supirkimo tarifų dydžiai per TL buvo tokie maži, kad dėl jų Sąjungos gamintojai negalėjo parduoti nagrinėjamojo produkto už nežalingą kainą. Institucijos mano, kad paklausa galėjo sumažėti dėl sumažinto supirkimo tarifų dydžio, nes investicijos tam tikrose vietovėse tapo nebeperspektyvios. Tačiau priežastinis ryšys dėl to nutrūkti negali, netgi kartu sudėjus visus kitus veiksnius, dėl kurių, kaip nustatyta, padaryta žala, nes jų dydis vis dar buvo toks, kad nesant importo dempingo kaina Sąjungos gamintojai galėjo parduoti savo produktus už nežalingą kainą.

(319)

Todėl netgi įvertinus visų keturių kitų veiksnių, dėl kurių galėjo būti padaryta žala, poveikį dempingo ir žalos priežastinis ryšys nenutrūksta.

5.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(320)

Visų veiksnių, dėl kurių padaryta žala, išskyrus importą dempingo kaina, poveikis buvo išnagrinėtas atskirai ir kartu. Todėl daroma išvada, kad bendrai įvertinus visų veiksnių, dėl kurių galėjo būti padaryta žala Sąjungos pramonei (t. y. importo iš trečiųjų šalių, supirkimo tarifų, žaliavų kainų poveikio, finansų krizės), poveikį negalima paaiškinti Sąjungos pramonei padarytos žalos, ypač kiek tai susiję su mažomis kainomis ir finansiniais nuostoliais, patirtais dėl į rinką besiskverbiančio dideliais kiekiais ir mažomis kainomis iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 223–224 konstatuojamosiose dalyse pateiktos preliminarios išvados, kad dėl importo dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje, patvirtinamos.

F.   SĄJUNGOS INTERESAI

1.   Pirminės pastabos

(321)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad vertinant Sąjungos interesus nebuvo remtasi tipišku veiklos vykdytojų skaičiumi.

(322)

Komisija su įvairiais veiklos vykdytojais susisiekė toliau nurodytais būdais.

(323)

Nesusiję importuotojai: kaip minėta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, Komisija susisiekė su visais 250 nesusijusių importuotojų, apie kuriuos paskelbė skundo pateikėjas, ir pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį laikinai atrinko bendroves, kurioms tenka didžiausia tipiška importo apimtis ir kurias būtų galima tinkamai ištirti per turimą laikotarpį. Tačiau, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 12 ir 232 konstatuojamosiose dalyse, patikrinus patvirtinta, kad tik viena iš laikinai atrinktų bendrovių iš tiesų buvo nesusijęs importuotojas. Paskelbus laikinąjį reglamentą dar penkiolika nesusijusių importuotojų, kurie iš pradžių inicijavimo etape pateikė atrankos formos atsakymus, tačiau nebuvo atrinkti, buvo pakviesti toliau bendradarbiauti atliekant tyrimą. Šeši iš jų sutiko, jiems nusiųstas klausimynas ir penki pateikė atsakymus, iš kurių trys laikyti pakankamai išsamiais. Taigi, galiausiai atrinkti nesusiję importuotojai – keturi nesusiję importuotojai, kuriems teko 2–5 proc. nagrinėjamojo produkto importo apimties. Procentinė dalis yra tokia maža, nes reikia atsižvelgti į tai, kad didžioji nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą dalis nevykdoma per nesusijusius importuotojus, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 12 konstatuojamoje dalyje.

(324)

Veiklos vykdytojai, išskyrus nesusijusius importuotojus (gamintojų bei vartotojų grandžių veiklos vykdytojai): kaip minėta laikinojo reglamento 226 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat nusiuntė specialius klausimynus maždaug 150 veiklos vykdytojų, įskaitant tuos nesusijusius importuotojus, kurie pranešė apie save inicijavus tyrimą ir todėl turėjo galimybę Komisijai pateikti atitinkamus duomenis. Be to, atsižvelgta ne tik į klausimyno atsakymus, bet ir į patikrinamas ir tinkamai pagrįstas pastabas ir informaciją, kuriuos per nustatytą laikotarpį pateikė suinteresuotosios šalys, neatsižvelgiant į tai, ar šios šalys atsakė į klausimyną. Visų pirma, AFASE Komisijai pateikė pastabas savo narių – fotovoltinių produktų sektoriaus veiklos vykdytojų, kurie taip pat nagrinėti, vardu.

(325)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, surinkta pakankamai informacijos, kuria remiantis galima pagrįstai įvertinti Sąjungos interesus. Tuo remiantis argumentas buvo atmestas.

(326)

Viena suinteresuotoji šalis prašė Komisijos paaiškinti, kaip ji išnagrinėjo importuotojų klausimynus, kuriuos, jos nuomone, pateikė vartotojų grandies veiklos vykdytojai.

(327)

Atsakant į šį prašymą paaiškinta, kad laikinojo reglamento 241 konstatuojamojoje dalyje nurodyti 36 atsakymai – tai atsakymai į Pranešimo apie inicijavimą B priedą, kuriuo siekta prireikus atrinkti nesusijusius importuotojus.

(328)

Dėl dviejų laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytų veiklos vykdytojų pateiktų atsakymų, į vieną iš jų buvo atsižvelgta atliekant atitinkamą vartotojų grandies veiklos vykdytojų analizę. Antrasis veiklos vykdytojas pateikė papildomos informacijos, iš kurios paaiškėjo, kad, priešingai nei nurodyta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, jis iš tiesų buvo ne elementų, o modulių importuotojas. Tačiau informacija, kurią jis pateikė klausimyno atsakymuose, buvo nepakankama, kad ją būtų galima įtraukti į nesusijusių importuotojų analizę, nes pateikti atsakymai buvo neišsamūs.

(329)

Nustačius laikinąsias priemones dviejų projektų vystytojų patalpose surengti papildomi tikrinamieji vizitai (žr. 8 konstatuojamąją dalį). Be to, šeši atsakymai į specialius klausimynus (žr. 324 konstatuojamąją dalį), kuriuos pateikė fotovoltinių produktų sektoriuje veiklą vykdantys paslaugų teikėjai (logistikos, transporto, viešųjų ryšių ir t. t.) ir kurie iš pradžių laikyti nepakankamai išsamiais (žr. laikinojo reglamento 241 konstatuojamąją dalį), buvo išnagrinėti ir į juos atsižvelgta atliekant šį tyrimą (žr. 369–371 konstatuojamąsias dalis).

(330)

Galima apibendrinti, kad nagrinėjant Sąjungos interesus remtasi šia informacija:

aštuonių atrinktų Sąjungos gamintojų ir keturių atrinktų nesusijusių importuotojų pateiktais klausimyno atsakymais, taip pat aštuonių gamintojų grandies veiklos vykdytojų ir trylikos vartotojų grandies veiklos vykdytojų (septynių projektų vystytojų ir (arba) montuotojų, šešių paslaugų teikėjų, taip pat vykdančių veiklą fotovoltinių produktų sektoriuje) iš 150 veiklos vykdytojų, kurie pranešė apie save inicijavus tyrimą ir kuriems nusiųsti specialūs klausimynai, pateiktais specialių klausimynų atsakymais;

duomenimis, kurie patikrinti atlikus patikrinimą vietoje aštuonių Sąjungos gamintojų, vieno nesusijusio importuotojo, dviejų gamintojų grandies veiklos vykdytojų, keturių vartotojų grandies veiklos vykdytojų (projektų vystytojų ir (arba) montuotojų) ir vienos asociacijos patalpose (žr. laikinojo reglamento 17 konstatuojamąją dalį ir šio reglamento 8 konstatuojamąją dalį).

duomenimis apie Sąjungos interesus, kuriuos pateikė kitos suinteresuotosios šalys, įskaitant asociacijas, ir viešais duomenimis apie fotovoltinių produktų rinkos raidą Europoje, visų pirma, EPIA 2013–2017 m. pasaulinės fotovoltinių produktų rinkos perspektyva (Global Market Outlook for Photovoltaics 2013-2017).

2.   Sąjungos pramonės interesai

(331)

Kai kurios suinteresuotosios šalys nesutiko, kad Sąjungos pramonė galėtų pasinaudoti priemonėmis, ir teigė, kad i) nustačius priemones sumažės fotovoltinių produktų paklausa Sąjungoje, todėl Sąjungos pramonė negalės parduoti daugiau, ii) Sąjungos pramonės gamybos įrenginiai yra per maži, kad būtų galima patenkinti tam tikrų rūšių įrenginių, kaip antai komercinių stoge montuojamų ir didelių antžeminių sistemų, paklausą, iii) Sąjungos gamintojai nėra patrauklūs bankams, iv) nustačius muitus elementams de facto padidės Sąjungos gamintojų modulių gamybos kaina, todėl jie taps nebe tokie patrauklūs vartotojams, v) jei labai sumažės importas iš Kinijos, tuo, kad iš KLR importuojama mažiau, greičiausiai pasinaudos kitų trečiųjų šalių gamintojai.

(332)

Dėl tvirtinimo, kad nustačius priemones sumažės fotovoltinių produktų paklausa Sąjungoje, todėl Sąjungos pramonė negalės parduoti daugiau, pažymima, kad šalys negalėjo pateikti jokių patikrinamų įrodymų, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp priemonių nustatymo ir sumažėjusios fotovoltinių produktų paklausos, kuriai pastaraisiais metais įtakos turėjo keli veiksniai.

(333)

Atsakant į teiginį, kad Sąjungos pramonės gamybos įrenginiai yra per maži, kad būtų galima patenkinti tam tikrų rūšių įrenginių, kaip antai komercinių stoge montuojamų ir didelių antžeminių sistemų, paklausą, reikėtų pažymėti, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė yra pajėgi tiekti tiek komercinius ir pramoninius įrenginius (40 kW–1 MW), tiek paslaugoms teikti skirtus įrenginius (1–10 MW). Be to, atliekant tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad tame pačiame projekte nebuvo galima naudoti skirtingų gamintojų tiekiamų produktų. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(334)

Argumentas, kad Sąjungos pramonė negalėtų pasinaudoti priemonėmis, nes Sąjungos gamintojai nėra patrauklūs bankams, ir investiciniai fondai nesutiktų finansuoti projektų, kuriuose naudojami ES pagaminti moduliai, nebuvo pagrįstas. Bet kokiu atveju tikimasi, kad nustačius priemones bus atkurtos sąžiningos rinkos sąlygos, o tai turėtų užtikrinti investuotojus, įskaitant bankų sektoriaus, kad Sąjungos gamintojai gali vystyti perspektyvius projektus. Tuo remiantis šis argumentas buvo atmestas.

(335)

Dėl tvirtinimo, kad nustačius muitus elementams de facto padidės Sąjungos gamintojų modulių gamybos kaina, todėl jie taps nebe tokie patrauklūs vartotojams, neatmetama, kad nustačius muitus ilgainiui kainos gali šiek tiek padidėti, tačiau taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad viešuose šaltiniuose nurodoma modulių ir elementų kainų mažėjimo tendencija. Taigi, net jei nustačius priemones elementų sąnaudos gali padidėti, modulių sąnaudos turėtų mažėti dėl bendros kainų mažėjimo tendencijos. Susiję gamintojai taip pat gali nuspręsti tiekti elementus iš Sąjungos, o nebe iš KLR. Galiausiai manoma, kad nustačius priemones padidės Sąjungos elementų gamintojų pajėgumų naudojimas, taigi padidės jų masto ekonomija ir todėl sumažės sąnaudos. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(336)

Argumentas, kad labai sumažėjus importui iš Kinijos tuo greičiausiai pasinaudos kitų trečiųjų šalių gamintojai, o ne Sąjungos pramonė, atliekant tyrimą nepatvirtintas. Atliekant tyrimą nenustatyta jokių aiškių požymių, kad kitos trečiosios šalys masiškai nukreips savo eksportą į Sąjungos rinką, ypač atsižvelgiant į tai, kad vieši šaltiniai prognozuoja galimą kitų trečiųjų šalių rinkų, ypač Azijoje, plėtrą. Galiausiai nėra požymių, kad net jei sumažėjus importui iš Kinijos padidėtų importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonė negalės konkuruoti su importu iš šių šalių.

(337)

Atsakydamos dėl galutinio faktų atskleidimo kai kurios šalys tvirtino, kad nerealu tikėtis tvarios Sąjungos pramonės, kuri gamintų modulius ir elementus, atsiradimo, nes nėra racionalaus investuotojo, kuris investuotų į Sąjungos gamintojus, kurių sąnaudų struktūra tariamai yra nepalanki, ir todėl jie negali gaminti konkurencingomis kainomis. Atlikus tyrimą nepatvirtinta, kad Sąjungos pramonės sąnaudų struktūra yra nepalanki, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 202 ir 203 konstatuojamosiose dalyse. Todėl, jei nebūtų importo dempingo kaina ir būtų veiksmingiau panaudojami gamybos pajėgumai, turėtų būti pasiekta masto ekonomija ir galėtų atsirasti tvari Sąjungos pramonė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis argumentas buvo atmestas.

(338)

Viena šalis tvirtino, kad supirkimo tarifų pokyčiai daro poveikį paklausai Sąjungoje, o investuotojų numatoma investicijų grąža yra susijusi su šiais pokyčiais. Visų pirma, ji tvirtino, kad jei nustačius muitus Sąjungoje kainos padidėja, o supirkimo tarifai atitinkamai nepadidėja, paklausa sumažės ir Sąjungos pramonė nustatytais muitais nepasinaudos.

(339)

Atsakant į minėtą teiginį pažymima, kad, nepaisant supirkimo tarifų dydžio ir fotovoltinių įrenginių paklausos sąsajos, iš atliekant tyrimą surinktų įrodymų matyti, kad ateityje paklausa vis mažiau priklausys nuo supirkimo tarifų ir kitų paramos sistemų, nes keliose Sąjungos vietovėse tam tikrų rūšių įrenginių saulės energijos pagaminimo sąnaudos jau yra tokios pačios, kaip ir kitų rūšių energijos (žr. 260 konstatuojamąją dalį). Be to, numatoma investicijų grąža turėtų būti grindžiama sąžiningomis rinkos kainomis. Galiausiai, kaip nurodyta 335 konstatuojamojoje dalyje, neatmetama, kad nustačius muitus ilgainiui kainos gali šiek tiek padidėti, tačiau taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad viešuose šaltiniuose nurodoma bendra kainų mažėjimo tendencija. Todėl šis argumentas atmestas.

(340)

Suinteresuotosios šalys nurodė, kad todėl, kad saulės baterijų plokščių paklausa yra susijusi su paramos sistemomis, ypač supirkimo tarifais, ir elektros energijos kainomis galutiniams vartotojams (pagal kuriuos nustatoma, ar saulės energijos pagaminimo sąnaudos yra tokios pačios, kaip ir kitų rūšių energijos), paklausos kainų elastingumas gali būti labai didelis. Nors dėl ypatingo rinkos pobūdžio, kurį nurodė suinteresuotosios šalys, labai padidėjus kainoms paklausa iš tiesų gali gerokai sumažėti, argumentas turi būti atmestas, kadangi labai mažai tikėtina, kad kainų padidėjimas nustačius priemones bus svarbus dėl toliau nurodytų priežasčių. Visų pirma, visi turimi šaltiniai patvirtina, kad nagrinėjamojo produkto kainos labai mažėjo per visą TL ir nuo TL pabaigos iki šiol mažėja toliau.

Antra, ekonominis įsipareigojimo, kurį priėmė Komisija, poveikis yra tai, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai tieks tokį nagrinėjamojo produkto kiekį, kuris apytiksliai atitinka dabartinę jų rinkos dalį, už minimalią importo kainą, kuri neviršys 60 c/W, o tai yra daug mažiau nei per TL nustatyta kaina. Esant tokiam kainų lygiui labai mažai tikėtina, kad paklausa labai sumažės, kadangi tokiu kainų lygiu užtikrinama pakankama paklausa tiek pagal dabartinį paramos, teikiamos pagal paramos sistemas, lygį, tiek pagal dabartinį lygiaverčių saulės energijos ir kitų rūšių energijos pagaminimo sąnaudų lygį. Be to, manoma, kad elektros energijos kaina galutiniams vartotojams padidės, o nagrinėjamojo produkto kainos turėtų sumažėti. Taikant indeksavimo formulę pagal įsipareigojimą užtikrinama, kad nustatant minimalią importo kainą būtų atsižvelgta į tolesnį nagrinėjamojo produkto kainų mažėjimą. Todėl tie argumentai turi būti atmesti.

(341)

Keletas suinteresuotųjų šalių pakartojo teiginį, kad Sąjungos pramonės interesai nėra reikšmingi, nes gamintojų bei vartotojų grandžių pramonės atstovų sukurta pridėtinė vertė yra kur kas didesnė nei Sąjungos pramonės fotovoltinių produktų vertės grandinėje sukurta pridėtinė vertė. Argumentas, kad įvairių fotovoltinių produktų sektoriaus segmentų pridėtinė vertė yra skirtinga, neužginčytas. Kaip minėta laikinojo reglamento 228 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala dėl nesąžiningos prekybos praktikos. Kai kurie Sąjungos gamintojai iš tiesų buvo priversti užsidaryti ir panašu, kad nenustačius priemonių padėtis toliau tik blogėtų. Kadangi visi fotovoltinių produktų sektoriaus segmentai tarpusavyje yra glaudžiai susiję, nutraukus gamybą Sąjungoje būtų pakenkta visam fotovoltinių produktų sektoriui, kuris taptų visiškai priklausomas nuo trečiųjų šalių tiekimo. Todėl, taip pat dėl tiekimo saugumo priežasčių, šis argumentas buvo atmestas.

(342)

Atsakydama dėl galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis pakartojo teiginį, kad didesnė gamintojų bei vartotojų grandžių pramonės atstovų sukurta pridėtinė vertė, palyginti su nagrinėjamąjį produktą gaminančia Sąjungos pramone, yra aktuali vertinant, ar reikėtų nustatyti antidempingo muitus. Šiuo atžvilgiu patvirtinama, kad vertindamos Sąjungos interesus institucijos palygino teigiamas ir neigiamas pasekmes, kurias dėl muitų gali patirti įvairūs ekonominės veiklos vykdytojai. Kadangi poveikis gamintojų bei vartotojų grandžių pramonei yra ribotas, nustačius priemones Sąjungos pramonei bus suteikta galimybė atsigauti nuo žalingo dempingo.

(343)

Viena šalis nesutiko su darbo vietų, kurios būtų užtikrintos nustačius priemones, skaičiumi. Ji teigė, kad Sąjungos pramonėje dirba apie 6 000, o ne 25 000 asmenų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 229 konstatuojamojoje dalyje.

(344)

Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, nepateikta, todėl jis buvo atmestas. Paaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, kad plokštelės neįtrauktos į produkto apibrėžtąją sritį, Sąjungos pramonėje per TL dirbo apie 21 000 darbuotojų. Suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius po TL būtų labai pasikeitęs.

(345)

Apibendrinant, atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl importo iš KLR dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, nes ji negalėjo vykdyti pelningo pardavimo ir taip susigrąžinti investicijas. Tikimasi, kad nustačius priemones bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos Sąjungos rinkoje ir Sąjungos pramonė galės konkuruoti vienodomis sąlygomis. Dėl greičiausiai sumažėsiančio importo iš KLR Sąjungos pramonė turėtų turėti galimybę padidinti savo pardavimą Sąjungoje ir tokiu būdu trumpuoju laikotarpiu geriau panaudoti turimus gamybos pajėgumus. Dėl to savo ruožtu galėtų būti pasiekta masto ekonomija. Nors nustačius priemones panašaus produkto kainos trumpuoju laikotarpiu gali padidėti, apskritai kainos turėtų ilgainiui mažėti dėl, viena vertus, dar labiau sumažėsiančių tiriamojo produkto gamybos sąnaudų ir, kita vertus, trečiųjų šalių gamintojų, kurie taip pat konkuruotų Sąjungos rinkoje, daromo konkurencinio spaudimo.

(346)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 227 ir 231 konstatuojamosios dalys, išskyrus šio reglamento 344 konstatuojamojoje dalyje nurodytą užimtumo rodiklį, patvirtinamos.

3.   Nesusijusių importuotojų interesai

(347)

Po pirminio faktų atskleidimo nesusijęs importuotojas, kuris prieš nustatant laikinąsias priemones pateikė klausimyno atsakymus ir laikytas laikinai atrinktu, teigė, kad išvados dėl priemonių poveikio nesusijusiems importuotojams buvo pagrįstas tik jo klausimyno atsakymais, kurie negalėjo būti laikomi tipiškais.

(348)

Laikinojo reglamento išvados dėl nesusijusių importuotojų buvo pagrįstos viena bendrove, atsižvelgiant į tai, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 232 konstatuojamojoje dalyje, tik vieno iš trijų laikinai atrinktų importuotojų pagrindinė veikla buvo prekyba nagrinėjamuoju produktu. Kaip išdėstyta 21 konstatuojamojoje dalyje, nustačius laikinąsias priemones atrinkta daugiau bendrovių – susisiekta su daugiau nesusijusių importuotojų ir iš penkių gautų atsakymų tik trys buvo pakankamai išsamūs ir jais remiantis buvo galima atlikti pagrįstą vertinimą. Taigi galutiniame tyrimo etape nesusijusių importuotojų padaugėjo – iš viso atrinkti keturi importuotojai. Keturių atrinktų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų veikla, susijusi su nagrinėjamuoju produktu, per TL apskritai sudarė 60–100 % visos jų veiklos. Be to, keturi bendradarbiaujantys nesusiję importuotojai tiekė 16–100 % visos jų modulių importo apimties iš KLR ir tik vienas tiekė išskirtinai tik iš nagrinėjamosios šalies. Keturių atrinktų bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pelningumas, susijęs su nagrinėjamuoju produktu, per TL vidutiniškai siekė 2,3 %.

(349)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad muitų poveikis nesusijusiems importuotojams buvo įvertintas nepakankamai, kadangi tiesioginių alternatyvių tiekimo šaltinių, kuriais būtų galima pakeisti iš Kinijos importuojamą nagrinėjamąjį produktą, jei būtų nustatyti muitai, nėra, be to, pakeisti tiekimo šaltinį sunku, nes pagrindinė gamyba vykdoma KLR, o tai reikštų dideles papildomas sąnaudas.

(350)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad nustačius priemones nagrinėjamojo produkto importas iš KLR neturėtų būti nutrauktas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad galimai sumažėjus importui iš KLR poveikis visų pirma bus padarytas tiems importuotojams, kurie nagrinėjamąjį produktą tiekia išskirtinai tik iš KLR, t. y. tik vienam iš keturių bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų. Kalbant apie priemonių poveikį nesusijusių importuotojų finansinei padėčiai neatmesta galimybė, kad šis poveikis gali būti neigiamas, tačiau padaryta išvada, kad tai labai priklausys nuo jų gebėjimo keisti tiekimo šaltinius arba perkelti bent dalį galimai padidėsiančios kainos pirkėjams. Neigiamas poveikis veiklos vykdytojams, kurie importuoja produktą ne vien tik iš KLR, bet ir iš kitų šaltinių, arba importuoja ne vien tik nagrinėjamąjį produktą, bet ir kitus produktus, bus nedidelis. Todėl Komisija mano, kad, nors tikėtina, kad nagrinėjamojo produkto importuotojams bus padarytas neigiamas poveikis, jis vidutiniškai bus nedidelis.

(351)

Vienas nesusijęs importuotojas teigė, kad prieš priimant naujo tiekėjo produktus tam reikia skirti nemažai darbo laiko ir finansinių investicijų. Šiuo atžvilgiu argumentas pateiktas atsakant dėl galutinio faktų atskleidimo, kad atliekant tikrinimą vietoje patikrinimo grupei pateikti svarbūs įrodymai, susiję su ilgalaikio bandymo reikalavimu, kurį importuotojas privalo įvykdyti prieš nuspręsdamas tiekti iš tam tikro eksportuotojo.

(352)

Pripažįstama, kad užmezgant naujus ryšius tarp importuotojo ir tiekėjo gali prireikti skirti papildomų išlaidų ir laiko (pvz., bandant produktą). Tačiau tiekėjų keitimas yra įprastinė rizika, kuri yra profesinės importuotojų veiklos dalis, be to, ji yra susijusi su tuo, kad fotovoltinių produktų rinka stiprėja bei nuolat kinta (pvz., bankrotai, konsolidacijos), todėl atsiranda būtinybė pereiti prie naujų tiekėjų. Be to, galima daryti prielaidą, kad nuolat rinkoje atsirandančius naujų rūšių modulius (kurie pasižymi pvz., naujomis našumo savybėmis), taip pat būtina išbandyti. Šiuo atžvilgiu manoma, kad naujo (netgi to paties tiekėjo tiekiamo) produkto bandymas yra įprastinė veikla, o ne išskirtinis atvejis. Todėl šis argumentas atmestas.

(353)

Atsakydamos dėl galutinio faktų atskleidimo dvi šalys pakartojo teiginį, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į nesusijusių importuotojų interesus. Viena šalis teigė, kad nebuvo pateiktos nekonfidencialios papildomų bendradarbiaujančių importuotojų klausimyno atsakymų versijos, todėl šalys negalėjo jų tinkamai įvertinti. Ji suabejojo Komisijos atliktu vertinimu, kuriame nagrinėta galimybė, kad išaugus importui iš kitų trečiųjų šalių į Sąjungą importuotojai galės pakeisti savo tiekėjus, remdamasi teiginiu, kad kitos trečiųjų šalių rinkos klesti. Šiuo klausimu šalis tvirtino, kad tokia prielaida prieštarauja 336 konstatuojamojoje dalyje pateiktoms išvadoms, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nebūtų didelio masto. Kita šalis suabejojo, ar Komisija laikėsi nediskriminavimo principo, kadangi Komisijos vertinime Sąjungos gamintojams buvo skirta daugiau dėmesio nei kitiems veiklos vykdytojams.

(354)

Pirma, patvirtinama, kad nekonfidencialios klausimyno atsakymų, kuriuos paskelbus laikinąjį reglamentą pateikė papildomi bendradarbiaujantys importuotojai, versijos buvo įtrauktos į suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtą bylą. Antra, prielaida, kad sumažėjus importui iš KLR gali išaugti importas iš kitų trečiųjų šalių, neprieštarauja išvadoms, kad toks padidėjimas neturėtų būti didelis, atsižvelgiant į visame pasaulyje didėjančią fotovoltinių įrenginių paklausą. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad nesusiję importuotojai patirs tam tikrus verslo nuostolius, nes Sąjungos pramonės atstovai greičiausiai perims tam tikrą rinkos dalį, kuri prieš tai buvo užimta produktų iš KLR. Tačiau pažymėtina, kad bendras fotovoltinių produktų rinkos dydis ilgainiui, tikėtina, toliau augs, nes vis daugiau vietovių saulės energijos pagaminimo sąnaudos yra tokios pačios, kaip ir kitų rūšių energijos. Galiausiai paaiškinta, kad, kaip ir visuose prekybos apsaugos tyrimuose, nors Sąjungos pramonės padėtis įvertinta siekiant nustatyti, ar jai padaryta materialinė žala dėl importo dempingo kainomis, nagrinėjant Sąjungos interesus jie įvertinti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitų ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant nesusijusius importuotojus. Taip pat paaiškinta, kad tyrimas, ar Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, atliktas visų pirma pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyti minimalūs tokio tyrimo standartai. Sąjungos interesai nagrinėti tik tada, kai pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnyje nustatytus standartus priimtas teigiamas sprendimas dėl žalingo dempingo. Todėl laikyta, kad galimas neigiamas priemonių poveikis tam tikriems importuotojams, visų pirma tiems, kurie produktus tiekia išskirtinai tik iš KLR, nėra didesnis nei nustačius priemones gaunama nauda Sąjungos pramonei ir nauda Sąjungos fotovoltinių produktų rinkai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, susijusi su sąžininga konkurencija.

(355)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 233 ir 234 konstatuojamosios dalys patvirtinamos remiantis informacija apie keturis atrinktus importuotojus.

4.   Gamintojų grandies veiklos vykdytojų interesai

(356)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios šalys pakartojo teiginį, kad dauguma žaliavų fotovoltinių produktų vertės grandinėje gaunamos iš Sąjungos, tačiau nustačius muitus ši palanki padėtis gali baigtis, kadangi nagrinėjamojo produkto gamyba KLR sumažės dėl muitų. Atsakydama dėl galutinio faktų atskleidimo viena šalis pabrėžė, kad šiuo atveju priemonės gali paskatinti kitas priemones, kurias KLR gali nustatyti Sąjungos produktams.

(357)

Šiuo atžvilgiu, kaip nurodyta laikinojo reglamento 239 konstatuojamojoje dalyje, manoma, kad net ir nustačius muitus į Sąjungos rinką bus toliau importuojamas produktas iš Kinijos. Be to, įvairiuose viešuose fotovoltinių produktų sektoriaus šaltiniuose, kaip antai EPIA 2013–2017 m. pasaulinės fotovoltinių produktų rinkos perspektyvoje (Global Market Outlook for Photovoltaics 2013-2017), prognozuojama, kad galimas paklausos sumažėjimas Sąjungoje turėtų būti tik trumpalaikis (2013 ir 2014 m.), nes ateinančiais metais suvartojimas Sąjungoje dar labiau padidės. Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 239 konstatuojamojoje dalyje, išsprendus nesąžiningos prekybos praktikos klausimą greičiausiai atsirastų galimybė sukurti tvarų fotovoltinių produktų rinkos augimą Sąjungoje vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, o tai turėtų būti naudinga visiems veiklos vykdytojams Sąjungoje. Galiausiai, kalbant apie argumentą dėl galimų atsakomųjų KLR veiksmų į priemones, nustatytas po šio tyrimo, primenama, kad KLR, kaip bet kuri kita PPO narė, gali pasitelkti prekybos apsaugos tyrimus tik esant pagrįstoms aplinkybėms ir visi tokie tyrimai turi būti atliekami griežtai laikantis PPO taisyklių. Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi PPO taisyklių, Komisija stebi visus tokius tyrimus. Todėl šis argumentas atmestas.

(358)

Kai kurios šalys nesutiko su laikinojo reglamento 239 konstatuojamosios dalies išvada, kad sumažėjusį Sąjungos gamintojų grandies veiklos vykdytojų fotovoltinių produktų eksportą į KLR būtų galima kompensuoti eksportu į kitas rinkas, ir teigė, kad nustačius muitus sumažės produkto paklausa visame pasaulyje.

(359)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia pabrėžti, kad nemanoma, jog nustačius muitus importas iš Kinijos bus visiškai nutrauktas. Be to, išnagrinėjus atliekant tyrimą surinktą informaciją nenustatyta jokios tiesioginės sąsajos tarp importo iš KLR į Sąjungos rinką pokyčių ir eksporto iš KLR į kitas rinkas. Be to, viešuose šaltiniuose, kaip antai EPIA 2013–2017 m. pasaulinės fotovoltinių produktų rinkos perspektyvoje (Global Market Outlook for Photovoltaics 2013-2017), prognozuojama, kad ateinančiais metais fotovoltinių produktų rinka visame pasaulyje augs. Kalbant apie Kinijos rinką, yra požymių, kad KLR vidaus suvartojimas gerokai išaugs (pvz., kaip nurodė EPIA). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nemanoma, kad nustačius priemones Sąjungos gamintojų grandies veiklos vykdytojų eksportas į KLR labai sumažės.

(360)

Taip pat reikėtų pažymėti, kad 357 konstatuojamojoje dalyje minėtas paklausos sumažėjimas Sąjungoje 2013 ir 2014 m. gali turėti neigiamos įtakos gamintojų grandies veiklos vykdytojams. Tačiau šio poveikio, bent jau ne didžiosios jo dalies, negalima susieti su muitais, kadangi tai buvo numatyta gerokai anksčiau nei nustatytos laikinosios priemonės. Be to, kalbant apie fotovoltinių produktų pramonei skirtų įrenginių Sąjungos gamintojus, kaip nurodyta laikinojo reglamento 239 konstatuojamojoje dalyje, dėl esamų didelių nepanaudotų pajėgumų KLR mažai tikėtina, kad jų eksportas į KLR gali labai išaugti, netgi tuo atveju, jei Kinijos gamintojai padidintų savo gamybos apimtį. Be to, iš informacijos, kuri surinkta atliekant tyrimą, matyti, kad įrenginių gamintojai taip pat galėjo turėti įtakos 12-ajam saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės penkmečio planui, pagal kurį ne vėliau kaip 2015 m. 80 % elementų gamybos įrangos turėtų būti iš KLR. Net jei šis pokytis bus įgyvendintas laikantis PPO taisyklių, tai taip pat gali dar labiau sumažinti įrenginių gamintojų galimybę konkuruoti Kinijos rinkoje. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(361)

Atsakydama dėl galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad 12-ajame saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės penkmečio plane išdėstytos tik tam tikros bendro pobūdžio gairės, kurios nėra privalomos, nes nenumatyti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, ir todėl šis planas neturėtų būti laikomas požymiu, kad Sąjungos įrenginių gamintojų galimybė konkuruoti Kinijos rinkoje bus ribota. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad 12-ajame penkmečio plane Kinijos vyriausybė įtraukė fotovoltinių produktų pramonę į strateginių pramonės šakų sąrašą ir taip pat paskelbė specialų saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės planą.. Šiame plane vyriausybė nurodė remianti „pažangias įmones“ ir „pagrindines įmones“, įsipareigojo „padėti įgyvendinti fotovoltinių produktų pramonės skatinimo politiką“ ir „formuoti bendrą parengtį pramonės, finansų ir mokesčių srities politikai remti…“. Be to, kadangi plane išdėstyti esminiai tikslai, kuriuos Kinijos pramonė turi pasiekti per penkerius metus, jis daro didelį poveikį verslo aplinkai tiek pačioje KLR, tiek šalyse, vykdančiose verslą su KLR. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra aiškių požymių, kad planu ribojama Kinijos elementų gamintojų galimybė rinktis ir gamybos įrangą gaminančių Sąjungos gamintojų, kurie eksportuoja į Kinijos rinką, daromas konkurencinis spaudimas. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(362)

Vienas bendradarbiaujantis žaliavų gamintojas nesutiko su perspektyva, kad sumažėjusią gamybos apimtį Kinijos rinkoje bus galima kompensuoti kitomis rinkomis, nes KLR įrengti dideli gamybos pajėgumai, kuriuos pastatyti kitur nebūtų lengva.

(363)

Atsižvelgiant į 359 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas šis argumentas atmetamas, nes nėra jokių tariamai sumažėjusios gamybos Kinijos rinkoje apimties požymių.

(364)

Viena suinteresuotoji šalis nesutiko su laikinojo reglamento 236 konstatuojamojoje dalyje nurodytu gamintojų grandies sektoriaus darbuotojų skaičiumi.

(365)

Paaiškinta, kad į laikinajame reglamente nurodytą darbuotojų skaičių (4 200) remiantis pateiktais klausimyno atsakymais įtraukti tik bendradarbiaujančių gamintojų grandies veiklos vykdytojų, kaip antai įrangos gamintojų ir polikristalinio silicio tiekėjų, o ne viso sektoriaus darbuotojai.

(366)

Nors plokštelių nuspręsta neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, šio produkto Sąjungos gamintojams muitų nustatymas vis tiek turėtų būti naudingas, nes tikimasi, kad Sąjungos pramonės elementų ir modulių gamyba padidės.

(367)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 235 ir 240 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.   Vartotojų grandies veiklos vykdytojų interesai

(368)

Kaip minėta 329 konstatuojamojoje dalyje, nustačius laikinąsias priemones dviejų projektų vystytojų patalpose buvo surengti papildomi tikrinamieji vizitai.

(369)

Be septynių klausimyno atsakymų, pateiktų vartotojų grandies veiklos vykdytojų, kurių veikla tiesiogiai susijusi su panašiu produktu (kaip antai projektų vystytojų ir montuotojų), kurio analize remtasi laikinajame reglamente vertinant vartotojų grandies veiklos vykdytojus, šeši papildomi laikinajame etape pateikti klausimyno atsakymai, kurie laikyti nepakankamai išsamiais (žr. laikinojo reglamento 241 konstatuojamąją dalį), išnagrinėti papildomai, kadangi juose pateikta informacijos apie santykinę jų veiklos, susijusios su fotovoltiniais produktais, svarbą, palyginti su visa jų veikla.

(370)

Susiję šeši papildomi veiklos vykdytojai buvo fotovoltinių produktų sektoriaus paslaugų teikėjai (logistikos, transporto, viešųjų ryšių ir t. t.), t. y. veiklos vykdytojai, kurių veikla nėra tiesiogiai susijusi su tiriamuoju produktu. Nepaisant to, kad atsakymai buvo ne visiškai išsamūs, iš klausimynų duomenų matyti, kad su fotovoltiniais produktais susijusi šių veiklos vykdytojų veiklos dalis, palyginti su visa jų veikla, buvo nedidelė. Iš tiesų, su fotovoltiniais produktais susijusi veikla per TL vidutiniškai sudarė tik apie 5 % visos jų apyvartos ir 8 % viso jų užimtumo. Pelningumas vidutiniškai sudarė apie 7 %. Tačiau pažymima, kad duomenys apie pelningumą buvo neišsamūs, nes ne visi veiklos vykdytojai pateikė informacijos šiuo klausimu.

(371)

Atlikus papildomą analizę padaryta išvada, kad atsižvelgiant į pateiktus duomenis bet koks galimas priemonių poveikis fotovoltinių produktų sektoriaus paslaugų teikėjams neturėtų būti didelis.

(372)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo kelios šalys nesutiko, kad duomenys apie vartotojų grandies veiklos vykdytojų apyvartą, pelningumą ir užimtumą, kuriuos Komisija gavo iš septynių vartotojų grandies veiklos vykdytojų pateiktų klausimyno atsakymų, buvo tipiški. AFASE pateikė apklausos, per kurią apklausti jos nariai (montuotojai), duomenis, kuriais ji siekė parodyti, kad daugumai montuotojų fotovoltinių produktų verslas yra pagrindinis pajamų šaltinis. AFASE taip pat tvirtino, kad, priešingai nei teigiama laikinojo reglamento 242 konstatuojamojoje dalyje išdėstytose išvadose, vartotojų grandies veiklos vykdytojų, ypač montuotojų, gaunamas pelnas būtų tik vienaženklis skaičius, iš kurio neįmanoma amortizuoti jokių muitų.

(373)

Kalbant apie laikinajame reglamente panaudotų duomenų tipiškumą, Komisija naudojosi visais duomenimis, kuriuos pateikė specialius klausimynus užpildę vartotojų grandies veiklos vykdytojai, taip pat AFASE pateiktais duomenimis, kaip paaiškinta 330 konstatuojamojoje dalyje.

(374)

Dėl teiginio, kad fotovoltinių produktų verslas yra pagrindinis montuotojų pajamų šaltinis, papildomai išnagrinėjus septynių vartotojų grandies veiklos vykdytojų (montuotojų ir projektų vystytojų) pateiktus klausimyno atsakymus, patvirtinta, kad tiesiogiai su panašiu tiriamuoju produktu susijusi veikla vidutiniškai sudarė apie 42 % visų šių veiklos vykdytojų veiklos, o jų pelningumas vidutiniškai siekė 11 %. Tačiau jei taip pat atsižvelgiama į jų veiklą (kuri nėra tiesiogiai susijusi su tiriamuoju produktu), trijų iš septynių veiklos vykdytojų atžvilgiu jų bendra svarba gerokai padidėja. Todėl atitinkamas santykis per TL svyruoja nuo maždaug 45 % iki 100 %. Be to, septynių veiklos vykdytojų (montuotojų ir projektų vystytojų) su fotovoltiniais produktais susijusios veiklos pelningumas, įskaitant su tiriamuoju produktu tiesiogiai nesusijusią veiklą, vidutiniškai būtų 9 %. Kalbant apie užimtumą, visų septynių veiklos vykdytojų su fotovoltiniais produktais susijusiai veiklai, įskaitant su tiriamuoju produktu tiesiogiai nesusijusią veiklą, atlikti per TL reikėtų maždaug 660 visą darbo dieną dirbančių darbuotojų. Šių veiklos vykdytojų veikla buvo susijusi ne tik su fotovoltinių produktų sektoriaus projektais ir įrenginiais, bet ir su vėjo energijos įrenginiais ir elektros įrangos gamyba.

(375)

Manoma, kad bet koks priemonių poveikis vartotojų grandies veiklos vykdytojams turi pirmiausia būti vertinamas jų veiklos, kuri yra tiesiogiai susijusi su tiriamuoju produktu ir kurios pelningumas per TL vidutiniškai siekė 11 %, atžvilgiu. Tačiau net jei jis būtų vertinamas pagal visą su fotovoltiniais produktais susijusią veiklą, kuri nėra tiesiogiai susijusi su tiriamuoju produktu, išvados būtų panašios į tas, kurios padarytos pradiniame etape, kadangi įvairūs veiksniai, į kuriuos atsižvelgta, t. y. pelningumas ir galimybė padengti dalį muito, labai nesiskiria (vidutinis pelningumas sumažėjo nuo 11 % iki 9 %). Atsakydama dėl galutinio faktų atskleidimo viena šalis, kurios patalpose Komisija surengė tikrinamąjį vizitą, nesutiko, kad išvada dėl montuotojų ir projektų vystytojų pelningumo yra tipiška, nes ji tariamai būtų pagrįsta tik vienu sandoriu. Šis argumentas atmetamas, nes Komisija vartotojų grandies veiklos vykdytojų pelningumą apskaičiavo remdamasi visais vartotojų grandies veiklos vykdytojų pateiktuose klausimyno atsakymuose nurodytais duomenimis.

(376)

Dėl AFASE atliktos jos narių apklausos pirmiausia pažymima, kad inicijavus tyrimą visi veiklos vykdytojai turėjo galimybę pranešti apie save ir atsakyti į vartotojų grandies veiklos vykdytojams skirtą specialų klausimyną, kuriame prašoma pateikti informaciją, kurios reikia siekiant įvertinti muitų poveikį šiems veiklos vykdytojams. Antra, apklausoje neatskleista montuotojų tapatybė, todėl nebuvo galima patikrinti, pvz., ar pateikti duomenys buvo aktualūs ir patikimi. Trečia, nors nemažai šioje apklausoje užduotų klausimų buvo susiję su montuotojų galimybe amortizuoti galimus muitus, joje nepateikta jokios informacijos apie šių montuotojų per TL gautą pelną, taigi trūksta svarbaus elemento vertinant priemonių poveikį. Todėl remiantis pateikta ataskaita nebuvo galima padaryti jokių reikšmingų išvadų.

(377)

Keletas šalių nesutiko su laikinojo reglamento 247 ir 250 konstatuojamosiose dalyse pateiktomis išvadomis, kad trumpuoju laikotarpiu bus padarytas neigiamas poveikis darbo vietoms vartotojų grandies segmente, o bendras poveikis bus neigiamas, bet nedidelis, atsižvelgiant į prognozuojamą fotovoltinių produktų rinkos augimą Sąjungoje vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Kai kurios šalys taip pat teigė, kad sumažėjus paklausai visų pirma nukentės nuo fotovoltinių įrenginių priklausantys montuotojai.

(378)

Papildomai nagrinėta galimybė, kad nustačius muitus bus prarasta darbo vietų. Apskritai remiantis atliekant tyrimą surinkta informacija patvirtinta, kad vartotojų grandies sektoriuje prarasta darbo vietų, nes 2011–2012 m. fotovoltinių įrenginių paklausa Sąjungoje sumažėjo maždaug 5 GW, kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 246 konstatuojamojoje dalyje. Šių darbo vietų praradimas negali būti siejamas su priemonėmis, nes taip įvyko dėl rinkos raidos. Taip pat numatoma, kad 2013 ir 2014 m. paklausa dar labiau sumažės ir fotovoltinių produktų sektoriuje greičiausiai bus prarasta dar daugiau darbo vietų. Be to, pagrindiniai mokslinių tyrimų centrai, kaip antai EPIA, prognozavo tokias paklausos tendencijas dar prieš pradedant tyrimą, todėl negalima teigti, kad šios darbo vietos prarastos nustačius priemones.

(379)

Sąjungos pramonė pateikė konsultanto PriceWaterHouseCoopers (toliau – PWC) atliktą tyrimą dėl galimo priemonių poveikio su fotovoltiniais produktais susijusioms darbo vietoms. PWC tyrime minimas ankstesnis kito konsultanto Prognos atliktas tyrimas, kuriame numatyta, kad nustačius priemones fotovoltinių produktų rinkoje bus prarasta labai daug darbo vietų; prieš nustatant laikinąsias priemones apie tai pranešė AFASE ir tai išnagrinėta laikinojo reglamento 243–246 konstatuojamosiose dalyse. PWC tyrime kritikuotas Prognos tyrimas ir teigta, kad Prognos numatytas visų prarastų darbo vietų skaičius iš tiesų viršijo visų Sąjungoje esamų fotovoltinių produktų sektoriaus darbo vietų skaičių. Dėl muitų poveikio Sąjungos rinkoje PWC išvados prieštaravo Prognos išvadoms – PWC prognozavo, kad darbo vietoms Sąjungoje bus daromas grynasis teigiamas poveikis ir kad nauda bus didesnė nei galimas neigiamas muitų poveikis (pvz., paklausai). Kadangi naujų pagrįstų argumentų dėl priemonių poveikio užimtumui vartotojų grandies sektoriuje negauta, laikinojo reglamento 247–250 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(380)

AFASE teigė, kad Komisija neatskleidė, iš kur atsirado laikinojo reglamento 245 konstatuojamojoje dalyje minėta 20 % paklaida, kuri padaryta apskaičiuojant 2011 m. tiesiogines darbo vietas, susijusias su fotovoltiniais produktais.

(381)

Ši 20 % paklaida, dėl kurios rezultatas gali būti didesnis arba mažesnis, paaiškėjo atlikus tikrinamąjį vizitą EPIA patalpose, Tai rodo, kad sudėtinga įvertinti tikslius duomenis apie užimtumą vartotojų grandies sektoriuje, kadangi duomenų rinkimo šaltinių yra nedaug ir jie dažnai yra prieštaringi.

(382)

Atsakydamos dėl galutinio faktų atskleidimo kelios šalys teigė, kad Komisijos tyrime nenurodyta, kad nustačius muitus bus prarasta dar daugiau darbo vietų, nes po 2011 m. sumažės fotovoltinių įrenginių skaičius. Teigta, kad toks darbo vietų praradimas, ypač vartotojų grandies sektoriuje, yra glaudžiai susijęs su tuo, kad fotovoltinių produktų montuotojai priklauso nuo saulės energijos įrenginių. Be to, AFASE kritikavo Komisiją, kad ši tinkamai neatsižvelgė į AFASE narių apklausą ir kitą panašią apklausą, kurią atliko Jungtinės Karalystės saulės energijos verslo asociacija (Solar Trade Association) ir iš kurios tariamai matyti tokia priklausomybė.

(383)

Dėl teiginio, kad Komisija tariamai nutylėjo apie mokesčių poveikį darbo vietoms, daroma nuoroda į 377 ir 379 konstatuojamąsias dalis, kuriose išnagrinėti teiginiai dėl priemonių poveikio darbo vietoms fotovoltinių produktų sektoriuje ir kuriose pripažįstama, kad nustačius priemones darbo vietoms vartotojų grandies sektoriuje trumpuoju laikotarpiu iš tiesų gali būti padarytas poveikis.

(384)

Dėl AFASE ir Jungtinės Karalystės saulės energijos verslo asociacijos atliktų apklausų, atsakant dėl galutinio faktų atskleidimo, nurodyta apklausose dalyvavusių bendrovių tapatybė. Tačiau apklausos vis dėlto turėjo trūkumų, kadangi, pvz., kai kurie atsakymai buvo neišsamūs. Išnagrinėjus apklausas nustatyti toliau išdėstyti faktai. Dėl AFASE apklausos pirmiausia pažymima, kad dauguma iš 50 apklausoje dalyvavusių montuotojų pareiškė, kad jie vykdė veiklą išskirtinai tik fotovoltinių produktų rinkoje. 15 iš 50 montuotojų pareiškė, kad jie taip pat vykdė ir kitokią, su fotovoltiniais produktais nesusijusią veiklą, pvz., su šildymu, elektros įrenginiais ir tam tikru mastu su vėjo energija susijusią veiklą. 21 iš 31 apklausoje dalyvavusių Jungtinės Karalystės bendrovių vykdė ne vien tik su fotovoltiniais produktais susijusią veiklą. Iš šio rezultato matyti, kad laikinojo reglamento 247 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada dėl gebėjimo vykdyti kitą veiklą, pvz., susijusią su elektros ir šildymo įrenginiais, vandentiekiu ir kitos ekologiškos energijos įrenginiais, yra teisinga beveik pusės projektų vystytojų ir montuotojų atžvilgiu. Vis dėlto pripažįstama, kad šis gebėjimas gali būti šiek tiek mažesnis, nei manyta laikinajame reglamente. Todėl jo poveikis mažinant prarandamų darbo vietų skaičių gali būti mažesnis, negu manyta iš pradžių. Antra, kai kurie AFASE ir Jungtinės Karalystės saulės energijos verslo asociacijos apklausti veiklos vykdytojai naudojo Sąjungos produktus ir nustačius priemones kai kurie planuoja pirkti ne Kinijos produktus, kad išvengtų kainų padidėjimo. Taigi tikėtina, kad jų priklausomybė nuo importo iš Kinijos ir priemonių poveikis sumažės, nes jie gali įsigyti produktų iš Europos.

Trečia, visiems apklaustiems veiklos vykdytojams įvertinus priemonių poveikį verslui tvirtų išvadų daryti nebuvo galima, kadangi vertinta labai skirtingai. Kai kurios bendrovės minėto poveikio netgi negalėjo įvertinti. Ketvirta, Jungtinės Karalystės saulės energijos verslo asociacijos apklausoje atsakymai į klausimą, kiek fotovoltinių produktų sektoriaus projektų gali būti atšaukta nustačius muitus, buvo labai įvairūs – nuo „nedaug“ iki „visi projektai“. Kai kurie veiklos vykdytojai negalėjo to įvertinti. Galiausiai, nei vienoje apklausoje nepateiktas klausimas apie apklaustų ekonominės veiklos vykdytojų pelningumą, o tai yra svarbu siekiant įvertinti galimą nustačius muitus padidėsiančių kainų, jei jos padidės, amortizavimą.

(385)

Kitos šalys teigė, kad montuotojai negali lengvai pakeisti savo veiklos pobūdžio arba pereiti prie kitų ekologiškos energijos įrenginių dėl labai skirtingų technologijų ir susijusios praktinės patirties. Todėl nustačius muitus jos būtų priverstos nutraukti veiklą. Po galutinio faktų atskleidimo šį teiginį pakartojo viena suinteresuotoji šalis, kuri tvirtino, kad montuotojai investavo daug lėšų į fotovoltinių produktų sektoriaus specializaciją, kaip antai specialų mokymą, pagal kurią būtų matyti, kad pagrindinis jų dėmesys skiriamas fotovoltinių produktų sektoriui, ir kad jie negalėtų lengvai pereiti prie kitos veiklos.

(386)

Šis argumentas nebuvo pakankamai pagrįstas, kadangi neįrodyta, kokias konkrečias žinias montuotojas turėtų įgyti ir kiek pastangų bei lėšų tam reikėtų skirti. Nepaisant to, institucijos pripažįsta, kad montuotojai įgijo praktinės patirties, susijusios būtent su fotovoltinių modulių montavimu. Tačiau šią praktinę patirtį jie įgijo palyginti neseniai ir ja tik papildyta pirminė montuotojų kompetencija – elektros ir šildymo įrenginiai, vandentiekis ir t. t. Ši patirtis taip pat įgyta dėl nesąžiningos praktikos, būtent dėl smarkiai išaugusio importo iš KLR dempingo kaina. Nepriklausomai nuo specialių montuotojų darbuotojų įgūdžių, šį argumentą reikia svarstyti kartu su 378 ir 382 konstatuojamosiose dalyse pateikta analize, susijusia su užimtumu vartotojų grandies sektoriuje, kuriam trumpuoju laikotarpiu gali būti padarytas poveikis, tačiau vidutiniu – ilguoju laikotarpiu dėl tvarios prekybos montuotojų užimtumas galiausiai padidėtų. Todėl argumentas buvo atmestas.

(387)

Kelios šalys nesutiko su argumentu dėl vartotojų grandies veiklos vykdytojų galimybės iš dalies amortizuoti galimą kainų padidėjimą, kaip minėta laikinojo reglamento 247 konstatuojamojoje dalyje. Šis argumentas taip pat nebuvo pakankamai pagrįstas, todėl nebuvo galima įvertinti, kokiu mastu šis teiginys buvo tikslus. Kaip minėta 374 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuota, kad tiesiogiai su nagrinėjamuoju produktu susijęs vartotojų grandies veiklos vykdytojų pelningumas buvo maždaug 11 %, taigi susiję veiklos vykdytojai turėtų galimybę bent iš dalies amortizuoti tam tikrą kainų padidėjimą, jei jos padidės. Šiuo atžvilgiu primenama, kad, kaip minėta 335 konstatuojamojoje dalyje, bendra kainų tendencija yra mažėjanti. Todėl šis argumentas atmestas.

(388)

Atsakydamos dėl galutinio faktų atskleidimo kai kurios šalys pakartojo teiginį, kad nustačius priemones Sąjungoje gali labai sumažėti saulės energijos produktų paklausa, todėl, šių šalių teigimu, priemonių nustatyti nereikėtų. Viena šalis tvirtino, kad saulės energijos paklausos kainų elastingumas šiuo metu yra labai didelis, todėl net tik šiek tiek padidėjus saulės energijos produktų kainai paklausa labai sumažėtų. Ši šalis apskaičiavo, kad nustačius maždaug 30 % antidempingo muitą paklausa gali sumažėti 8 GW, o nustačius 50 % muitą paklausa sumažėtų 10 GW. Dėl to paties klausimo AFASE nurodė rinkos analitiko atliktą tyrimą, kuriame taip pat numatoma, kad nustačius 50 % muitą paklausa 2013 m. sumažės ne daugiau kaip 2 GW, taigi daug mažiau.

(389)

Nors atliekant tyrimą be minėtų pavyzdžių šalys pateikė ir daugiau skirtingų paklausos sumažėjimo scenarijų, jų rezultatų negalima palyginti. Nors negalima atmesti, kad nustačius muitus fotovoltinių įrenginių paklausa gali sumažėti, tokį poveikį sunku kiekybiškai įvertinti atsižvelgiant į įvairius veiksnius, kurie turi įtakos fotovoltinių įrenginių patrauklumui Sąjungoje (žr., pvz., laikinojo reglamento 258 konstatuojamąją dalį). Be to, net jei paklausa trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais sumažėtų, dėl sąžiningos prekybos gauta nauda vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais turėtų būti didesnė už trumpalaikį neigiamą poveikį. Galiausiai AFASE pripažino, kad tiesioginį paklausos ir muitų ryšį bus galima įvertinti tik nustačius muitus. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(390)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 243 ir 250 konstatuojamosios dalys patvirtinamos. Nei išvados dėl šešių paslaugų teikėjų, kurių veikla, susijusi su fotovoltiniais produktais, sudaro tik mažą platesnės jų veiklos dalį (žr. 370 konstatuojamąją dalį), nei septynių projektų vystytojų ir (arba) montuotojų vykdomos fotovoltinių produktų srities veiklos, kuri tiesiogiai nesusijusi su nagrinėjamuoju produktu, kaip minėta 374 konstatuojamojoje dalyje, išskyrimas nekeičia laikinojo reglamento 250 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

6.   Galutinių naudotojų ir (arba) vartotojų interesai

(391)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios šalys pakartojo argumentą, kad nustačius muitus padidėtų nagrinėjamojo produkto kaina. Todėl sumažėtų fotovoltinių įrenginių paklausa, nes vartotojams jie būtų per brangūs, o kitiems investuotojams – nepakankamai patrauklūs.

(392)

Kaip jau minėta 335 konstatuojamojoje dalyje, net jei nustačius priemones kaina laikinai padidėtų, keli vieši šaltiniai patvirtino, kad bendra kainų tendencija yra mažėjanti. Nors sunku tiksliai kiekybiškai įvertinti galimą kainų padidėjimą nustačius priemones ir galbūt dėl to sumažėsiančią paklausą, primenami keli faktai. Pirma, tiriamasis produktas sudaro iki 50 % visų fotovoltinių įrenginių sąnaudų, todėl muitas gali būti bent iš dalies amortizuojamas. Antra, tikėtina, kad Sąjungos pramonės konkurencija su trečiųjų šalių gamintojais, kurie jau vykdo veiklą Sąjungos rinkoje, neleis kainoms augti. Sąjungos pramonė taip pat turėtų būti pajėgi pasiekti geresnių finansinių rezultatų dėl masto ekonomijos, kurią galima sukurti geriau panaudojus gamyklas ir sumažinus gamybos sąnaudas. Trečia, fotovoltiniai įrenginiai yra susiję ne tik su tiriamojo produkto kainų, bet ir su supirkimo tarifų dydžiu. Kadangi dabar paklausa yra nedidelė, palyginti su 2011 m. ir TL, tikimasi, kad supirkimo tarifai neturėtų sumažėti taip greitai, kaip nagrinėjamuoju laikotarpiu, ir taip būtų sudarytos galimybės nuolat investuoti į fotovoltinių produktų sektoriaus projektus. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(393)

Atsakydama dėl galutinio faktų atskleidimo viena šalis nesutiko su pirmiau išdėstytais argumentais. Ji teigė, kad nustačius priemones kainos negali toliau mažėti. Šalis priminė, kad dėl priemonių labai padidėja sąnaudos, o to negalima visiškai kompensuoti sumažinus sąnaudas ir (arba) importuojant iš trečiųjų šalių. Be to, pakartota, kad Sąjungos pramonė negalės vykdyti naujų investicijų į gamyklas ir įrenginius, o vartotojų grandies veiklos vykdytojai gali amortizuoti tik nedidelę padidėjusių sąnaudų dalį, jei jų pelnas yra 11 %. Galiausiai nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad supirkimo tarifais galima kompensuoti kainų padidėjimą.

(394)

Primenama, kad, priešingai, nei nurodyta šiame teiginyje, nemanoma, kad dėl priemonių padidėjusias kainas galima visiškai kompensuoti, tačiau nustačius priemones kainos gali laikinai padidėti (žr. laikinojo reglamento 247 konstatuojamąją dalį). Iš tiesų kainos gali padidėti dėl Kinijos dempingo kainų ir ne Kinijos produktų kainų dydžių skirtumo. Tačiau remiantis per tyrimą surinkta informacija galima teigti, kad atsižvelgiant į vartotojų grandies sektoriaus 11 % pelną galimas kainų padidėjimas gali būti iš dalies amortizuotas kelių veiksnių. Galiausiai dėl teiginio, kad nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad supirkimo tarifais būtų galima kompensuoti padidėjusias kainas, pagrįstai manoma, kad ilgainiui supirkimo tarifai bus pakoreguoti atsižvelgiant į projektų kainų raidą.

(395)

Viena šalis tvirtino, kad nuo 2013 m. kovo mėn. modulių kainos Europoje padidėjo 20 % ir nuo 2013 m. labai trūksta atsargų. Šis argumentas nebuvo pagrįstas, priešingai, vieši informacijos šaltiniai patvirtina, kad antrąjį 2013 m. ketvirtį kainos yra santykinai stabilios. Net jei ši informacija būtų teisinga, ja būtų įrodyta tik tai, kad registruojant importuojamą produktą į kainą buvo įtraukta galimo antidempingo muito rizika. Todėl argumentas buvo atmestas.

(396)

Kita šalis tvirtino, kad investuotojas negautų grąžos iš investicijų į fotovoltinių produktų sektoriaus projektus, jei supirkimo tarifų sumažėjimas nebūtų susietas su mažėjančiomis projekto sąnaudomis, įskaitant modulių kainą, nes jie sudaro didelę konkretaus projekto sąnaudų dalį. Todėl teigta, kad dėl muitų kiltų grėsmė daugelio fotovoltinių produktų sektoriaus projektų įgyvendinimui, nes nustačius muitus didėja kainos.

(397)

Kaip minėta 335 konstatuojamojoje dalyje, bendra elementų ir modulių kainų tendencija yra mažėjanti. Be to, supirkimo tarifų svarba rinkos atžvilgiu mažėja, nes tikėtina, kad keliuose regionuose saulės energijos pagaminimo sąnaudos bus tokios pačios, kaip ir kitų rūšių energijos. Dėl šių priežasčių argumentas, kad fotovoltinių modulių kaina galėtų turėti neigiamą poveikį fotovoltinių produktų sektoriaus projektams, įskaitant jų įgyvendinimo klausimą, buvo atmestas.

(398)

Viena suinteresuotoji šalis pateikė vidaus modelį, skirtą įrodyti, kad nustačius muitus daugumos fotovoltinių produktų sektoriaus projektų įgyvendinimui kiltų grėsmė.

(399)

Remiantis šiuo modeliu nebuvo galima tinkamai kiekybiškai nustatyti, kokiu mastu galėtų sumažėti investicijų į fotovoltinius įrenginius patrauklumas (pvz., investicijų grąža), jei padidėtų elementų ir modulių kainos. Nepaisant to, minėtame modelyje naudota prielaida, kad visos su muitu susijusios išlaidos būtų perkeltos galutiniams naudotojams ar vartotojams, nėra tikėtina atsižvelgiant į dabartinį vartotojų grandies veiklos vykdytojų pelno dydį. Be to, sprendimas investuoti priimamas atsižvelgiant ne tik į modulių kainą, bet taip pat priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, įskaitant, inter alia, palankių bendrų sąlygų fotovoltiniams įrenginiams tam tikroje šalyje, paramos lygio ir atitinkamai elektros energijos kainos (siekiant, kad saulės energijos pagaminimo sąnaudos būtų tokios pačios, kaip ir kitų rūšių energijos). Todėl šį argumentą reikia atmesti.

(400)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 252 ir 254 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

7.   Kiti argumentai

(401)

Po pirminio faktų atskleidimo pakartotas argumentas, kad Sąjungos pramonė neturi galimybių Sąjungos rinkai tiekti reikiamo produkto kiekio ir tik KLR turi pajėgumų patenkinti Sąjungos rinkos poreikius.

(402)

Šis klausimas jau išnagrinėtas laikinojo reglamento 256 konstatuojamojoje dalyje. Netgi darant nuosaikesnę prielaidą dėl Sąjungos gamybos pajėgumų (žr. 183 konstatuojamąją dalį), bendrų Sąjungos ir trečiųjų šalių nepanaudotų pajėgumų pakaktų trumpuoju laikotarpiu papildyti galimai sumažėsiantį importą iš Kinijos. Taip pat pagrįstai manoma, kad per vidutinį laikotarpį Sąjungos pramonė padidins savo gamybos pajėgumus, kad patenkintų paklausą, o tai jai suteiks galimybę pasiekti masto ekonomiją ir toliau mažinti kainas. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(403)

Kai kurios šalys pakartojo argumentą, kad nustačius muitus būtų sunku pasiekti Komisijos nustatytus 2020 m. ekologiškos energetikos tikslus. Šis argumentas jau išnagrinėtas laikinojo reglamento 257–259 konstatuojamosiose dalyse, todėl, kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 257 ir 259 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

8.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(404)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 260–261 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas vertinimas patvirtinamas.

(405)

Todėl nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nereikėtų nustatyti galutinių priemonių.

G.   GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(406)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

1.   Žalos pašalinimo lygis

(407)

Nustatant šių priemonių lygį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos gamintojų patiriamai žalai pašalinti, neviršijant nustatytų dempingo skirtumų.

(408)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis nesutiko su 10 % pelno dydžiu, kuris naudotas žalos pašalinimo lygiui apskaičiuoti, ir teigė, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis jis buvo per didelis šiam pramonės sektoriui ir panaudotas tiek moduliams, tiek elementams. Pažymima, kad teisinis kriterijus, pagal kurį nustatomas ikimokestinis pelnas apskaičiuojant žalos pašalinimo lygį, yra tai, ar pramonė galėtų pagrįstai gauti tokį pelną įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina. Pagal Bendrojo Teismo praktiką toks pelnas gaunamas nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, t. y. prieš importo dempingo kaina padidėjimą. Todėl tikslinis pelno dydis buvo pakoreguotas iki 8 % pagal svertinį vidutinį pelną, kurį Sąjungos pramonė gavo 2009 ir 2010 m. iš modulių ir elementų, kai vykdoma veikla buvo pelninga.

(409)

Po galutinio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė teigė, kad 2010 m. pelningumas turėtų būti naudojamas kaip pelningumo lygis, kurį Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai pasiekti nesant importo dempingo kainomis, o ne kaip vidutinis pelno dydis 2009 ir 2010 m. Šiuo atžvilgiu teigta, kad pelningumas 2009 m. buvo nepakankamas ir aplinkybės abiem metais buvo labai skirtingos, ypač atsižvelgiant į suvartojimo raidą 2010 m., dėl kurios tais metais sumažėjo dempingo poveikis. Dėl šio teiginio reikėtų pažymėti, kad nėra svarbu, ar vidutinis pelno, kurį gavo Sąjungos pramonė, dydis buvo pakankamas nustatant žalos pašalinimo lygį. Kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 264 konstatuojamojoje dalyje, žalos pašalinimo lygis turėtų būti nustatytas remiantis pelno, kurį galima pagrįstai gauti nesant importo dempingo kaina, dydžiu. Tyrimą atliekančios institucijos paprastai laiko, kad toks pelno dydis pasiekiamas nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Kadangi šiuo atveju nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (2009 m.) Sąjungos pramonė patyrė nuostolių parduodama elementus, šis metodas buvo netinkamas ir nuspręsta, kad nustatant žalos pašalinimo lygį patikimiau remtis vidutiniu pelno dydžiu pirmais ir antrais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Šiuo atžvilgiu taip pat laikyta, kad nesvarbu, jog aplinkybės abiem minėtais metais buvo skirtingos.

(410)

Kita šalis pakartojo, kad moduliams ir elementams reikėtų nustatyti skirtingus tikslinius pelno dydžius, nes šių dviejų rūšių produktų pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį kito skirtingai. Nors rodikliai nurodyti atskirai kiekvienos rūšies produktui, su kiekvienu rodikliu susijusios išvados taikomos visam tiriamajam produktui. Taip pat primenama, kad moduliai ir elementai yra vienas produktas, todėl dempingo skirtumai ir žalos pašalinimo lygis nustatyti remiantis šiuo pagrindu.

(411)

Be to, iš naujo atrinktų nesusijusių importuotojų išlaidos po importo (kurios pakeistos dėl 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių) turėjo įtakos apskaičiuotiems žalos skirtumams. Galiausiai visiems priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumams įtakos turėjo CIF kainų koregavimas, plokštelių neįtraukimas į produkto apibrėžtąją sritį ir naujas tikslinis pelno dydis.

(412)

Viena šalis tvirtino, kad atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas buvo daugiausia orientuotas į aukščiausios klasės rinką, kaip antai gyventojų ir (arba) smulkios prekybos sektorius, kuriuose buvo taikomi didesni supirkimo tarifai, ir teigė, kad dėl šios priežasties Sąjungos pramonės pardavimo kaina turėtų būti atitinkamai pakoreguota. Reikėtų pabrėžti, kad šis teiginys neturėtų būti reikšmingas apskaičiuojant žalos skirtumą, kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojų vykdoma veikla nebuvo pelninga.

(413)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, laikinojo reglamento 263–266 konstatuojamosiose dalyse aprašytas metodas patvirtinamas.

2.   Galutinės priemonės

(414)

Atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, importuojamiems KLR kilmės arba iš KLR siunčiamiems fotovoltiniams moduliams arba plokštėms iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementams, naudojamiems fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš nustatytų dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta muito norma, kuri prilygtų nustatytam žalos skirtumų dydžiui.

(415)

Pabrėžiama, kad antisubsidijų tyrimas atliktas kartu su antidempingo tyrimu. Atsižvelgiant į mažesniojo muito taisyklę ir tai, kad galutinis subsidijų skirtumas yra mažesnis už žalos pašalinimo lygį, manoma, kad tikslinga nustatyti apskaičiuoto galutinio subsidijų skirtumo dydžio galutinį kompensacinį muitą ir tada nustatyti galutinį antidempingo muitą iki atitinkamo žalos pašalinimo lygio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatoma tokia norma, pagal kurią šie muitai bus nustatyti:

Bendrovė

Subsidijų skirtumas

Dempingo skirtumas

Žalos pašalinimo lygis

Kompensacinis muitas

Antidempingo muitas

Changzhou Trina Solar Energy Co. Ltd;

Trina Solar (Changzhou) Science & Technology Co. Ltd;

Changzhou Youze Technology Co. Ltd;

Trina Solar Energy (Shanghai) Co. Ltd;

Yancheng Trina Solar Energy Technology Co. Ltd

3,5 %

90,3 %

48,2 %

3,5 %

44,7 %

Delsolar (Wujiang) Ltd

de minimis

111,5 %

64,9 %

0,0 %

64,9 %

Jiangxi LDK Solar Hi-Tech Co. Ltd

LDK Solar Hi-Tech (Hefei) Co. Ltd

LDK Solar Hi-Tech (Nanchang) Co. Ltd

LDK Solar Hi-Tech (Suzhou) Co. Ltd

11,5 %

91,9 %

58,2 %

11,5 %

46,7 %

JingAo Solar Co. Ltd

Shanghai JA Solar Technology Co. Ltd

JA Solar Technology Yangzhou Co. Ltd

Hefei JA Solar Technology Co. Ltd

Shanghai JA Solar PV Technology Co. Ltd

5,0 %

97,5 %

56,5 %

5,0 %

51,5 %

Jinko Solar Co. Ltd

Jinko Solar Import and Export Co. Ltd

ZHEJIANG JINKO SOLAR CO. LTD

ZHEJIANG JINKO SOLAR TRADING CO. LTD

6,5 %

88,1 %

47,7 %

6,5 %

41,2 %

Jinzhou Yangguang Energy Co. Ltd

Jinzhou Huachang Photovoltaic Technology Co. Ltd

Jinzhou Jinmao Photovoltaic Technology Co. Ltd

Jinzhou Rixin Silicon Materials Co. Ltd

Jinzhou Youhua Silicon Materials Co. Ltd

6,4 %

53,8 %

33,7 %

6,4 %

27,3 %

RENESOLA ZHEJIANG LTD

RENESOLA JIANGSU LTD

4,6 %

88,1 %

47,7 %

4,6 %

43,1 %

Wuxi Suntech Power Co. Ltd

Suntech Power Co. Ltd

Wuxi Sunshine Power Co. Ltd

Luoyang Suntech Power Co. Ltd

Zhenjiang Ren De New Energy Science Technology Co. Ltd

Zhenjiang Rietech New Energy Science Technology Co. Ltd

4,9 %

73,2 %

46,3 %

4,9 %

41,4 %

Yingli Energy (China) Co. Ltd

Baoding Tianwei Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Hainan Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Hengshui Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Tianjin Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Lixian Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Baoding Jiasheng Photovoltaic Technology Co. Ltd

Beijing Tianneng Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Yingli Energy (Beijing) Co. Ltd

6,3 %

93,3 %

41,8 %

6,3 %

35,5 %

Kitos antidempingo tyrime bendradarbiaujančios bendrovės (išskyrus bendroves, kurioms pagal gretutinį antisubsidijų Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1239/2013 (18) taikomas muitas kitiems eksportuotojams) (I priedas)

6,4 %

88,1 %

47,7 %

6,4 %

41,3 %

Kitos antidempingo tyrime bendradarbiaujančios bendrovės kurioms pagal gretutinį antisubsidijų Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1239/2013 taikomas muitas kitiems eksportuotojams (II priedas)

11,5 %

88,1 %

47,7 %

11,5 %

36,2 %

Visos kitos bendrovės

11,5 %

111,5 %

64,9 %

11,5 %

53,4 %

(416)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tą tyrimą. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik importuojamiems KLR kilmės produktams, pagamintiems šių bendrovių, taigi nurodytų konkrečių juridinių asmenų. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtas, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos – jam taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(417)

Po faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad svertinė vidutinė muito norma, taikoma I ir II prieduose išvardytoms bendrovėms, pažeidžia PPO antidempingo susitarimą, nes ji tariamai yra pagrįsta svertiniais vidutiniais muitais, kurie atskirai apskaičiuoti atrinktiems eksportuojantiems elementų ir modulių gamintojams. Tačiau šis vertinimas yra neteisingas. Visam atrinktų eksportuojančių gamintojų vykdomam nagrinėjamojo produkto eksportui apskaičiuota vienoda muito norma – dauguma eksportuojančių gamintojų iš tiesų eksportavo ir elementus, ir modulius. Taigi tvirtinimas, kad muitai apskaičiuoti atskirai eksportuojantiems elementų ir modulių gamintojams, yra neteisingas, todėl argumento priimti negalima.

(418)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(419)

Visus prašymus taikyti individualią antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos ar pardavimo subjektus) reikėtų siųsti Komisijai kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kurie yra susiję, pavyzdžiui, su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Prireikus šis reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios antidempingo muito normos, sąrašą.

(420)

Siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą naujiems eksportuotojams ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, minimoms šio reglamento I ir II prieduose, reikėtų priimti nuostatą, pagal kurią svertinis vidutinis muitas, nustatomas pastarosioms bendrovėms, turi būti taikomas naujiems eksportuotojams, kurie priešingu atveju turėtų teisę į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.

(421)

Priemonės nustatomos tam, kad Sąjungos gamintojai galėtų atsigauti nuo žalingo dempingo poveikio. Jei iš pradžių galima nauda Sąjungos gamintojams neprilygtų kitų ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudoms, šį skirtumą galėtų kompensuoti didesnė ir (arba) atnaujinta gamyba Sąjungoje.

(422)

Tačiau numatomas padidėjusios gamybos Sąjungoje scenarijus gali neatitikti šios nepastovios rinkos pokyčių. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje, 2009–2011 m. Sąjungos modulių suvartojimas padidėjo 264 %, o per šešis mėnesius nuo 2011 m. iki TL sumažėjo 43 procentiniais punktais. Dar įspūdingesnis rinkos kintamumas matomas 2006–2011 m. laikotarpiu, kai Sąjungos modulių suvartojimas nuo mažiau kaip 1 GW padidėjo iki beveik 20 GW arba apie 2 000 % vos per penkerius metus. Toks kintamumas greičiausiai tęsis – verslo asociacijos prognozuoja 100 % ir didesnius skirtumus pagal skirtingus scenarijus netgi vidutinės trukmės laikotarpiu (2014–2015 m.).

(423)

Todėl manoma, kad tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis būtų tikslinga nustatyti priemones tik dvejiems metams.

(424)

Šio laikotarpio turėtų pakakti, kad Sąjungos gamintojai padidintų ir (arba) atnaujintų gamybą, nesukeldami didelės grėsmės kitų ekonominės veiklos vykdytojų Sąjungoje padėčiai. Manoma, kad dvejų metų laikotarpis bus tinkamiausias siekiant išnagrinėti, ar dėl nustatytų priemonių tikrai padidės gamyba Europoje, ir taip bus išlygintas neigiamas poveikis kitiems ekonominės veiklos vykdytojams Sąjungoje.

(425)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Sąjungos gamintojas pateikė argumentą, kad ribotas dvejų metų laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima atsigauti nuo padarytos žalos. Be to, teigta, kad per dvejus metus Sąjungos gamintojai nespėtų pateikti einamųjų ir ateinančių finansinių metų verslo planų. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad priemonės bus taikomos iki 2015 m. gruodžio mėn., ir šio laikotarpio turėtų užtekti, kad Sąjungos gamintojai galėtų pateikti verslo planus iki 2015 m.

(426)

Be to, Sąjungos gamintojas neužginčijo priežasčių, dėl kurių priemonės nustatytos tik dvejiems metams, visų pirma rinkos kintamumo. Gamintojas netgi palankiai įvertino galimybę atlikti peržiūrą, jei priemones reikėtų pakeisti dėl pasikeitusių rinkos sąlygų. Kadangi tikimybė, kad per dvejus metus šios nepastovios rinkos sąlygos pasikeis, yra tikrai didelė, manoma, kad yra tikslinga nuo pat pradžių nustatyti priemones tik dvejiems metams.

(427)

Po galutinio faktų atskleidimo, darydamas nuorodą į 424 konstatuojamąją dalį, skundo pateikėjas teigė, kad dvejų metų laikotarpio nepakanka investuoti į gamybą. Tačiau dėl didelių nepanaudotų Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų gamybą galima padidinti geriau išnaudojant turimus gamybos pajėgumus, o tai turėtų būti įmanoma padaryti be didelių papildomų investicijų.

(428)

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad nustačius galutinius antidempingo muitus dvejų metų laikotarpiui Sąjungos pramonė neturės pakankamai laiko atsigauti nuo žalingo ankstesnio dempingo poveikio. Tačiau nustatant antidempingo muitus negalima atsižvelgti tik į Sąjungos pramonės interesus, bet reikia išlaikyti galimos naudos Sąjungos gamintojams ir kitų ekonominės veiklos vykdytojų Sąjungoje sąnaudų pusiausvyrą. Tuo remiantis sprendimas nustatyti priemones tik dvejiems metams patvirtinamas.

(429)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems KLR kilmės arba iš KLR siunčiamiems fotovoltiniams moduliams arba plokštėms iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementams, naudojamiems fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio, ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio atskleidimo.

(430)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

3.   Taikymas atgaline data

(431)

Dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data reikia įvertinti pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje išdėstytus kriterijus. Pagal 10 straipsnio 4 dalies b punktą vienas esminis kriterijus, kuris turi būti įvykdytas „greta tyrimo laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio“, būtų „žymus importo augimas“.

(432)

Palyginus vidutinį mėnesinį modulių ir elementų importą (19) ir vidutinį mėnesinį importą registracijos laikotarpiu (2013 m. kovo – 2013 m. birželio mėn.), matyti, kad po TL importo apimtis labai sumažėjo. Iš tiesų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje, vidutinis mėnesinis modulių ir elementų iš Kinijos importo kiekis per TL siekė 1 250 MW (20). Pavyzdžiui, per registracijos laikotarpį vidutinė mėnesinis modulių ir elementų iš Kinijos importo apimtis buvo beveik perpus mažesnė.

(433)

Arba, atsižvelgiant į kintantį rinkos pobūdį, tolesnį didelį importo augimą būtų galima vertinti santykiniais, o ne absoliučiais dydžiais. Siekiant įvertinti, ar importas toliau santykinai labai didės, būtina palyginti importo apimtis ir suvartojimą Sąjungos rinkoje, t. y. suvartojimas turėtų mažėti gerokai sparčiau nei importas iš Kinijos. Kadangi modulių ir elementų importo iš Kinijos apimtis per registracijos laikotarpį buvo net perpus mažesnė nei per TL, suvartojimas turėtų sumažėti gerokai daugiau nei 50 %. Nors tikslios informacijos apie suvartojimą per registracijos laikotarpį neturima, nėra jokių požymių, kad suvartojimas būtų sumažėjęs daugiau nei 50 %.

(434)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių žymaus importo augimo kriterijus neįvykdytas. Todėl daroma išvada, kad galutinis antidempingo muitas netaikomas atgaline data iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios.

H.   PRIEMONIŲ FORMA

(435)

Po to, kai buvo priimtos laikinosios antidempingo priemonės, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupė, įskaitant su jais susijusias bendroves KLR ir Europos Sąjungoje, kartu su CCCME pasiūlė bendrą įsipareigojimą dėl kainos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje. Kinijos valdžios institucijos taip pat parėmė šį įsipareigojimo pasiūlymą.

(436)

Komisija jį išnagrinėjo ir Sprendimu 2013/423/ES priėmė šį įsipareigojimo pasiūlymą. Kaip jau nurodyta šio sprendimo 3, 4 ir 7 konstatuojamosiose dalyse, siekiant įvertinti, ar įsipareigojimu dėl kainos pašalinamas žalingas dempingo poveikis, Komisija išanalizavo visas pasikeitusias ilgalaikio pobūdžio rinkos aplinkybes, susijusias su, inter alia, dabartinėmis eksporto kainomis ir žalos pašalinimo lygiu, kuris, kaip nustatyta, buvo mažesnis už dempingo lygį.

(437)

Priėmus Sprendimą 2013/423/ES eksportuojantys gamintojai kartu su CCCME pateikė pranešimą dėl pradinio įsipareigojimo pasiūlymo dalinio pakeitimo. Jie paprašė persvarstyti įsipareigojimą atsižvelgiant į tai, kad plokštelės neįtrauktos į produkto apibrėžtąją sritį, kaip aprašyta 31 ir 72 konstatuojamosiose dalyse. Be to, keli papildomi eksportuotojai, laikydamiesi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, paprašė juos įtraukti į įsipareigojimą.

(438)

Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES Komisija patvirtino priimanti to sprendimo priede išvardytų eksportuotojų pasiūlytą įsipareigojimą dėl galutinių muitų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams arba plokštėms iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementams, naudojamiems fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio (elementų storis neviršija 400 mikrometrų), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8501310081, 8501310089, 8501320041, 8501320049, 8501330061, 8501330069, 8501340041, 8501340049, 8501612041, 8501612049, 8501618041, 8501618049, 8501620061, 8501620069, 8501630041, 8501630049, 8501640041, 8501640049, 8541409021, 8541409029, 8541409031 ir 8541409039), nustatomas galutinis antidempingo muitas, išskyrus atvejus, kai šie produktai vežami tranzitu, kaip apibrėžta GATT V straipsnyje.

Nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai nepriskiriami šių rūšių produktai:

iš mažiau kaip šešių elementų sudaryti nešiojami saulės įkrovikliai, kurių paskirtis tiekti elektrą prietaisams arba įkrauti elementus;

fotovoltiniai produktai plona plėvele;

fotovoltiniai produktai iš kristalinio silicio, visam laikui įmontuoti į elektros prietaisus, kurių paskirtis nėra energijos gamyba ir kurie naudoja integruoto (-ų) fotovoltinio (-ių) elemento (-ų) iš kristalinio silicio gaminamą elektrą;

moduliai ar plokštės, kurių išėjimo galia neviršija 50 V nuolatinės srovės, o atiduodamoji galia neviršija 50 W, ir kurie skirti tik tiesiogiai naudoti kaip baterijų įkrovikliai tokios pačios įtampos ir galios sistemose.

2.   Galutinio antidempingo muito, taikomo 1 dalyje aprašytiems produktams, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, norma yra tokia:

Bendrovė

Muito norma

Papildomas TARIC kodas

Changzhou Trina Solar Energy Co. Ltd;

Trina Solar (Changzhou) Science & Technology Co. Ltd;

Changzhou Youze Technology Co. Ltd;

Trina Solar Energy (Shanghai) Co. Ltd;

Yancheng Trina Solar Energy Technology Co. Ltd

44,7 %

B791

Delsolar (Wujiang) Ltd

64,9 %

B792

Jiangxi LDK Solar Hi-Tech Co. Ltd

LDK Solar Hi-Tech (Nanchang) Co. Ltd

LDK Solar Hi-Tech (Suzhou) Co. Ltd

46,7 %

B793

LDK Solar Hi-Tech (Hefei) Co. Ltd

46,7 %

B927

JingAo Solar Co. Ltd

Shanghai JA Solar Technology Co. Ltd

JA Solar Technology Yangzhou Co. Ltd

Hefei JA Solar Technology Co. Ltd

Shanghai JA Solar PV Technology Co. Ltd

51,5 %

B794

Jinko Solar Co.Ltd

Jinko Solar Import and Export Co. Ltd

ZHEJIANG JINKO SOLAR CO. LTD

ZHEJIANG JINKO SOLAR TRADING CO. LTD

41,2 %

B845

Jinzhou Yangguang Energy Co. Ltd

Jinzhou Huachang Photovoltaic Technology Co. Ltd

Jinzhou Jinmao Photovoltaic Technology Co. Ltd

Jinzhou Rixin Silicon Materials Co. Ltd

Jinzhou Youhua Silicon Materials Co. Ltd

27,3 %

B795

RENESOLA ZHEJIANG LTD

RENESOLA JIANGSU LTD

43,1 %

B921

Wuxi Suntech Power Co. Ltd

Suntech Power Co. Ltd

Wuxi Sunshine Power Co. Ltd

Luoyang Suntech Power Co. Ltd

Zhenjiang Ren De New Energy Science Technology Co. Ltd

Zhenjiang Rietech New Energy Science Technology Co. Ltd

41,4 %

B796

Yingli Energy (China) Co. Ltd

Baoding Tianwei Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Hainan Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Hengshui Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Tianjin Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Lixian Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Baoding Jiasheng Photovoltaic Technology Co. Ltd

Beijing Tianneng Yingli New Energy Resources Co. Ltd

Yingli Energy (Beijing) Co. Ltd

35,5 %

B797

Kitos antidempingo tyrime bendradarbiaujančios bendrovės (išskyrus bendroves, kurioms pagal gretutinį antisubsidijų Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1239/2013 taikomas muitas kitiems eksportuotojams) (I priedas)

41,3 %

 

Kitos antidempingo tyrime bendradarbiaujančios bendrovės kurioms pagal gretutinį antisubsidijų Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1239/2013 taikomas muitas kitiems eksportuotojams (II priedas)

36,2 %

 

Visos kitos bendrovės

53,4 %

B999

3.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

4.   Jeigu naujas eksportuojantis Kinijos Liaudies Respublikos gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad jis:

nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. (tiriamuoju laikotarpiu) neeksportavo į Sąjungą produkto, aprašyto 1 dalyje,

nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos antidempingo priemonės,

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį,

2 dalis gali būti iš dalies keičiama, naują eksportuojantį gamintoją įtraukiant į neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių, kurioms taikomas 41,3 % svertinis vidutinis muitas, sąrašą.

2 straipsnis

1.   Garantijomis užtikrintos laikinojo antidempingo muito, kuris pagal Reglamentą (ES) Nr. 513/2013 nustatytas importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamoms plokštelėms (plokštelių storis neviršija 400 mikrometrų) ir moduliams ar plokštėms, kurių išėjimo galia neviršija 50 V nuolatinės srovės, o atiduodamoji galia neviršija 50 W, ir kurie skirti tik tiesiogiai naudoti kaip baterijų įkrovikliai tokios pačios įtampos ir galios sistemose, sumos nerenkamos.

2.   Garantijomis užtikrintos laikinojo antidempingo muito, kuris pagal Reglamentą (ES) Nr. 513/2013 nustatytas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams arba plokštėms iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementams, naudojamiems fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio (elementų storis neviršija 400 mikrometrų), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8501310081, 8501310089, 8501320041, 8501320049, 8501330061, 8501330069, 8501340041, 8501340049, 8501612041, 8501612049, 8501618041, 8501618049, 8501620061, 8501620069, 8501630041, 8501630049, 8501640041, 8501640049, 8541409021, 8541409029, 8541409031 ir 8541409039, išskyrus atvejus, kai šie produktai vežami tranzitu, kaip apibrėžta GATT V straipsnyje, sumos galutinai surenkamos. Sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos.

3 straipsnis

1.   Importuotiems ir į laisvą apyvartą išleistiems produktams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8541409021, 8541409029, 8541409031 ir 8541409039), ir kurių sąskaitas faktūras išdavusios bendrovės, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija ir kurių pavadinimai įtraukti į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priedą, 1 straipsniu nustatytas antidempingo muitas netaikomas, jeigu:

a)

bendrovė, kurios pavadinimas įtrauktas į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede pateikiamą sąrašą, pirmiau nurodytus produktus pati arba per susijusią bendrovę, irgi įtrauktą į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede pateikiamą sąrašą, gamino, vežė ir išrašė sąskaitas faktūras su ja susijusioms Sąjungos bendrovėms importuotojoms, atliekančioms prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras, arba pirmam nepriklausomam klientui, kuris veikia kaip importuotojas ir atlieka prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras,

b)

kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiami bent šio reglamento III priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija,

c)

kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiamas eksporto įsipareigojimo sertifikatas, kaip nurodyta šio reglamento IV priede, ir

d)

deklaruotos ir muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą.

2.   Skola muitinei nustatoma priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą:

a)

nustačius, kad dėl 1 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, arba

b)

jeigu Komisija atšaukia pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 8 straipsnio 9 dalį priimtą įsipareigojimą reglamentu arba sprendimu, kuriame nurodomi konkretūs sandoriai, ir susijusias įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis.

4 straipsnis

Bendrovės, kurių įsipareigojimus Komisija priėmė ir kurios yra išvardytos Sprendimo 2013/707/ES priede ir atitinka tam tikras jame nurodytas sąlygas, irgi išduos sandorių, kuriems taikomas antidempingo muitas, sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi būti prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodomi bent šio reglamento V priede išvardyti rekvizitai.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis nustoja galioti 2015 m. gruodžio 7 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 2 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. GUSTAS


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  2013 m. birželio 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 513/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams ir plokštelėms) nustatomas laikinasis antidempingo muitas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2013, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti šiuos importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamus produktus (OL L 152, 2013 6 5, p. 5).

(3)  2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 182/2013, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamus fotovoltinius modulius iš kristalinio silicio ir jų pagrindines sudėtines dalis (t. y. elementus ir plokšteles) (OL L 61, 2013 3 5, p. 2).

(4)  2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos sprendimas 2013/423/ES, kuriuo priimamas pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo tyrimu dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų ir plokštelių) (OL L 209, 2013 8 3, p. 26).

(5)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 214.

(6)  Apeliacinės tarybos pranešimas Europos BendrijosPriemonės, turinčios įtakos asbestui ir produktams, kurių sudėtyje yra asbesto, WT/DS135/AB/R, priimtas 2001 m. balandžio 5 d.

(7)  Byla Brosmann Footware (HK) Ltd ir kiti prieš Tarybą (T-401/06); Byla Whirlpool Europe prieš Tarybą (T-314/06).

(8)  OL C 269, 2012 9 6, p. 5.

(9)  Standarto numeris CEI/IEC 61730-1:2004.

(10)  Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės avalynė su batviršiais iš odos, 2006 m. kovo 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 553/2006 (laikinasis); 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1472/2006 (galutinis).

(11)  Byla Brosmann Footware (HK) Ltd ir kiti prieš Europos Sąjungos Tarybą (T-401/06), 133 punktas.

(12)  Byla Brosmann Footware (HK) Ltd ir kiti prieš Europos Sąjungos Tarybą (T-401/06), 135 punktas.

(13)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1168/2012, OL L 344, 2012 12 14, p. 1.

(14)  Firstpost, 2013 m. birželio 12 d.

(15)  JRC Mokslo ir politikos ataskaita, 2012 m. fotovoltinių produktų sektoriaus padėties ataskaita (JRC Scientific and Policy Report, PV Status Report 2012), p. 14.

(16)  Indijos prekybos statistiniai duomenys, prekės kodas 8541 40 11, saulės elementai ir (arba) fotovoltiniai elementai, surenkami į modulius ir (arba) plokštes arba ne. Nurodytos vertės apima Indijos finansinius metus, t. y. balandžio – kovo mėn. Informacija apie apimtį pateikiama atskirai, tačiau duomenys apie elementus ir modulius nurodomi kartu. Kadangi modulio vertė paprastai yra 100 kartų didesnė už elemento vertę, informacija apie apimtį nelaikoma patikima.

(17)  Byla C-16/90 Detlef Nölle prieš Hauptzollamt Bremen-Freihafen, Rink. p. I-5163.

(18)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1239/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis kompensacinis muitas (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 66).

(19)  Kadangi registracijos laikotarpis yra gerokai trumpesnis nei TL, naudingiau lyginti vidutines mėnesines vertes, o ne bendrą importo per šiuos du atitinkamus laikotarpius apimtį.

(20)  13 986 MW (modulių kiekis) + 1 019 MW (elementų kiekis), paskirstytas 12 mėnesių.


I PRIEDAS

Bendrovės pavadinimas

Papildomas TARIC kodas

Anhui Schutten Solar Energy Co. Ltd

Quanjiao Jingkun Trade Co. Ltd

B801

Anji DaSol Solar Energy Science & Technology Co. Ltd

B802

Canadian Solar Manufacturing (Changshu) Inc.

Canadian Solar Manufacturing (Luoyang) Inc.

CSI Cells Co. Ltd

CSI Solar Power (China) Inc.

B805

Changzhou Shangyou Lianyi Electronic Co. Ltd

B807

CHINALAND SOLAR ENERGY CO. LTD

B808

CEEG Nanjing Renewable Energy Co. Ltd

CEEG (Shanghai) Solar Science Technology Co. Ltd

China Sunergy (Nanjing) Co. Ltd

China Sunergy (Shanghai) Co. Ltd

China Sunergy (Yangzhou) Co. Ltd

B809

Chint Solar (Zhejiang) Co. Ltd

B810

ChangZhou EGing Photovoltaic Technology Co. Ltd

B811

ANHUI RINENG ZHONGTIAN SEMICONDUCTOR DEVELOPMENT CO. LTD.

CIXI CITY RIXING ELECTRONICS CO. LTD.

HUOSHAN KEBO ENERGY & TECHNOLOGY CO. LTD.

B812

CNPV Dongying Solar Power Co. Ltd

B813

CSG PVtech Co. Ltd

B814

DCWATT POWER Co. Ltd

B815

Dongfang Electric (Yixing) MAGI Solar Power Technology Co. Ltd

B816

EOPLLY New Energy Technology Co. Ltd

SHANGHAI EBEST SOLAR ENERGY TECHNOLOGY CO. LTD

JIANGSU EOPLLY IMPORT & EXPORT CO. LTD

B817

Era Solar Co. Ltd

B818

ET Energy Co. Ltd

ET Solar Industry Limited

B819

GD Solar Co. Ltd

B820

Guodian Jintech Solar Energy Co. Ltd

B822

Hangzhou Bluesun New Material Co. Ltd

B824

Hangzhou Zhejiang University Sunny Energy Science and Technology Co. Ltd

Zhejiang Jinbest Energy Science and Technology Co. Ltd

B825

Hanwha SolarOne Co. Ltd

B929

Hanwha SolarOne (Qidong) Co. Ltd

B826

Hengdian Group DMEGC Magnetics Co. Ltd

B827

HENGJI PV-TECH ENERGY CO. LTD.

B828

Himin Clean Energy Holdings Co. Ltd

B829

Jetion Solar (China) Co. Ltd

Junfeng Solar (Jiangsu) Co. Ltd

Jetion Solar (Jiangyin) Co. Ltd

B830

Jiangsu Green Power PV Co. Ltd

B831

Jiangsu Hosun Solar Power Co. Ltd

B832

Jiangsu Jiasheng Photovoltaic Technology Co. Ltd

B833

Jiangsu Runda PV Co. Ltd

B834

Jiangsu Sainty Machinery Imp. And Exp. Corp. Ltd

Jiangsu Sainty Photovoltaic Systems Co. Ltd

B835

Jiangsu Seraphim Solar System Co. Ltd

B836

Changzhou Shunfeng Photovoltaic Materials Co. Ltd

Jiangsu Shunfeng Photovoltaic Electronic Power Co. Ltd

Jiangsu Shunfeng Photovoltaic Technology Co. Ltd

B837

Jiangsu Sinski PV Co. Ltd

B838

Jiangsu Sunlink PV Technology Co. Ltd

B839

Jiangsu Zhongchao Solar Technology Co. Ltd

B840

Jiangxi Risun Solar Energy Co. Ltd

B841

Jiangyin Hareon Power Co. Ltd

Taicang Hareon Solar Co. Ltd

Hareon Solar Technology Co. Ltd

Hefei Hareon Solar Technology Co. Ltd

Jiangyin Xinhui Solar Energy Co. Ltd

Altusvia Energy (Taicang) Co, Ltd

B842

Jinggong P-D Shaoxing Solar Energy Tech Co. Ltd

B844

Juli New Energy Co. Ltd

B846

Jumao Photonic (Xiamen) Co. Ltd

B847

Kinve Solar Power Co. Ltd (Maanshan)

B849

GCL SOLAR POWER (SUZHOU) LIMITED

GCL-Poly Solar Power System Integration (Taicang) Co. Ltd

GCL Solar System (Suzhou) Limited

GCL-Poly (Suzhou) Energy Limited

Jiangsu GCL Silicon Material Technology Development Co. Ltd

Jiangsu Zhongneng Polysilicon Technology Development Co. Ltd

Konca Solar Cell Co. Ltd

Suzhou GCL Photovoltaic Technology Co. Ltd

B850 

Lightway Green New Energy Co. Ltd

Lightway Green New Energy (Zhuozhou) Co. Ltd

B851

Motech (Suzhou) Renewable Energy Co. Ltd

B852

Nanjing Daqo New Energy Co. Ltd

B853

LEVO SOLAR TECHNOLOGY CO. LTD

NICE SUN PV CO. LTD

B854

Ningbo Jinshi Solar Electrical Science & Technology Co. Ltd

B857

Ningbo Komaes Solar Technology Co. Ltd

B858

Ningbo Osda Solar Co. Ltd

B859

Ningbo Qixin Solar Electrical Appliance Co. Ltd

B860

Ningbo South New Energy Technology Co. Ltd

B861

Ningbo Sunbe Electric Ind Co. Ltd

B862

Ningbo Ulica Solar Science & Technology Co. Ltd

B863

Perfectenergy (Shanghai) Co. Ltd

B864

Perlight Solar Co. Ltd

B865

Phono Solar Technology Co. Ltd

Sumec Hardware & Tools Co. Ltd

B866

RISEN ENERGY CO. LTD

B868

SHANDONG LINUO PHOTOVOLTAIC HI-TECH CO. LTD

B869

SHANGHAI ALEX NEW ENERGY CO. LTD

SHANGHAI ALEX SOLAR ENERGY SCIENCE & TECHNOLOGY CO. LTD

B870

BYD(Shangluo)Industrial Co.Ltd

Shanghai BYD Co. Ltd

B871

Shanghai Chaori International Trading Co. Ltd

Shanghai Chaori Solar Energy Science & Technology Co. Ltd

B872

Propsolar (Zhejiang) New Energy Technology Co. Ltd

Shanghai Propsolar New Energy Co. Ltd

B873

Lianyungang Shenzhou New Energy Co. Ltd

Shanghai Shenzhou New Energy Development Co. Ltd

SHANGHAI SOLAR ENERGY S&T CO. LTD

B875

Jiangsu ST-Solar Co. Ltd

Shanghai ST-Solar Co. Ltd

B876

Shanghai Topsolar Green Energy Co. Ltd

B877

Shenzhen Sacred Industry Co. Ltd

B878

Leshan Topray Cell Co. Ltd

Shanxi Topray Solar Co. Ltd

Shenzhen Topray Solar Co. Ltd

B880

Shanghai Sopray New Energy Co. Ltd

Sopray Energy Co. Ltd

B881

Ningbo Sun Earth Solar Energy Co. Ltd

NINGBO SUN EARTH SOLAR POWER CO. LTD

SUN EARTH SOLAR POWER CO. LTD

B882

TDG Holding Co. Ltd

B884

Tianwei New Energy (Chengdu) PV Module Co. Ltd

Tianwei New Energy Holdings Co. Ltd

Tianwei New Energy (Yangzhou) Co. Ltd

B885

Wenzhou Jingri Electrical and Mechanical Co. Ltd

B886

Winsun New Energy Co. Ltd

B887

Wuhu Zhongfu PV Co. Ltd

B889

Wuxi Saijing Solar Co. Ltd

B890

Wuxi Solar Innova PV Co. Ltd

B892

Wuxi Machinery & Equipment Import & Export Co. Ltd

Wuxi Taichang Electronic Co. Ltd

Wuxi Taichen Machinery & Equipment Co. Ltd

B893

Shanghai Huanghe Fengjia Photovoltaic Technology Co. Ltd

State-run Huanghe Machine-Building Factory Import and Export Corporation

Xi'an Huanghe Photovoltaic Technology Co. Ltd

B896

Wuxi LONGi Silicon Materials Co. Ltd

Xi'an LONGi Silicon Materials Corp.

B897

Years Solar Co. Ltd

B898

Yuhuan BLD Solar Technology Co. Ltd

Zhejiang BLD Solar Technology Co. Ltd

B899

Yuhuan Sinosola Science & Technology Co. Ltd

B900

Yunnan Tianda Photovoltaic Co. Ltd

B901

Zhangjiagang City SEG PV Co. Ltd

B902

Zhejiang Global Photovoltaic Technology Co. Ltd

B904

Zhejiang Heda Solar Technology Co. Ltd

B905

Zhejiang Jiutai New Energy Co. Ltd

Zhejiang Topoint Photovoltaic Co. Ltd

B906

Zhejiang Kingdom Solar Energy Technic Co. Ltd

B907

Zhejiang Koly Energy Co. Ltd

B908

Zhejiang Longbai Photovoltaic Tech Co. Ltd

B909

Zhejiang Mega Solar Energy Co. Ltd

Zhejiang Fortune Photovoltaic Co. Ltd

B910

Zhejiang Shuqimeng Photovoltaic Technology Co. Ltd

B911

Zhejiang Shinew Photoelectronic Technology Co. Ltd

B912

Zhejiang SOCO Technology Co. Ltd

B913

Zhejiang Sunflower Light Energy Science & Technology Limited Liability Company

Zhejiang Yauchong Light Energy Science & Technology Co. Ltd

B914

Zhejiang Tianming Solar Technology Co. Ltd

B916

Zhejiang Trunsun Solar Co. Ltd

Zhejiang Beyondsun PV Co. Ltd

B917

Zhejiang Wanxiang Solar Co. Ltd

WANXIANG IMPORT & EXPORT CO LTD

B918

Zhejiang Xiongtai Photovoltaic Technology Co. Ltd

B919

ZHEJIANG YUANZHONG SOLAR CO. LTD

B920

Zhongli Talesun Solar Co. Ltd

B922

ZNSHINE PV-TECH CO. LTD

B923

Zytech Engineering Technology Co. Ltd

B924


II PRIEDAS

Bendrovės pavadinimas

Papildomas TARIC kodas

Jiangsu Aide Solar Energy Technology Co. Ltd

B798

Alternative Energy (AE) Solar Co. Ltd

B799

Anhui Chaoqun Power Co. Ltd

B800

Anhui Titan PV Co. Ltd

B803

TBEA SOLAR CO. LTD

Xi'an SunOasis (Prime) Company Limited

XINJIANG SANG'O SOLAR EQUIPMENT

B804

Changzhou NESL Solartech Co. Ltd

B806

Dotec Electric Co. Ltd

B928

Greenway Solar-Tech (Shanghai) Co. Ltd

Greenway Solar-Tech (Huaian) Co. Ltd.

B821

GS PV Holdings Group

B823

Jiangyin Shine Science and Technology Co. Ltd

B843

King-PV Technology Co. Ltd

B848

Ningbo Best Solar Energy Technology Co. Ltd

B855

Ningbo Huashun Solar Energy Technology Co. Ltd

B856

Qingdao Jiao Yang Lamping Co. Ltd

B867

SHANGHAI SHANGHONG ENERGY TECHNOLOGY CO. LTD

B874

Shenzhen Sungold Solar Co. Ltd

B879

SUZHOU SHENGLONG PV-TECH CO. LTD

B883

Worldwide Energy and Manufacturing USA Co. Ltd

B888

Wuxi Shangpin Solar Energy Science and Technology Co. Ltd

B891

Wuxi UT Solar Technology Co. Ltd

B894

Xiamen Sona Energy Co. Ltd

B895

Zhejiang Fengsheng Electrical Co. Ltd

B903

Zhejiang Yutai Photovoltaic Material Co. Ltd

B930

Zhejiang Sunrupu New Energy Co. Ltd

B915


III PRIEDAS

Prekybinėje sąskaitoje faktūroje, pridedamoje bendrovei parduodant į Europos Sąjungą prekes, kurioms taikomas įsipareigojimas, nurodomi šie rekvizitai:

1.

Antraštė „PREKYBINĖ SĄSKAITA FAKTŪRA, PRIDEDAMA PRIE PREKIŲ, KURIOMS TAIKOMAS ĮSIPAREIGOJIMAS“.

2.

Bendrovės, kuri išduoda prekybinę sąskaitą faktūrą, pavadinimas.

3.

Prekybinės sąskaitos faktūros numeris.

4.

Prekybinės sąskaitos faktūros išdavimo data.

5.

Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės turi būti išmuitintos Europos Sąjungos pasienyje.

6.

Tikslus ir suprantamas prekių aprašymas ir:

produkto kodo numeris (PKN),

PKN techninės specifikacijos,

bendrovės produkto kodo numeris (BPKN),

KN kodas,

kiekis (išreikštas vatais).

7.

Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

vieneto (išreikšto vatais) kainą,

taikomas atsiskaitymo sąlygas,

taikomas pristatymo sąlygas,

bendrą nuolaidų ir lengvatų sumą.

8.

Bendrovės, kuri veikia kaip importuotoja ir kuriai bendrovė tiesiogiai išduoda sąskaitą faktūrą, pavadinimas.

9.

Prekybinę sąskaitą faktūrą išdavusio bendrovės darbuotojo vardas ir pavardė ir tokia jo pasirašyta deklaracija:

„Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės parduodamos tiesioginiam eksportui į Europos Sąjungą pagal įsipareigojimo, kurį pasiūlė [BENDROVĖS PAVADINIMAS] ir priėmė Europos Komisija Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES, taikymo sritį ir sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“


IV PRIEDAS

EKSPORTO ĮSIPAREIGOJIMO SERTIFIKATAS

Eksporto įsipareigojimo sertifikate, CCCME pridedamame prie kiekvienos prekybinės sąskaitos faktūros, išduodamos bendrovei parduodant į Europos Sąjungą prekes, kurioms taikomas įsipareigojimas, nurodomi šie rekvizitai:

1.

Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (CCCME) pavadinimas, adresas, fakso numeris ir telefono numeris.

2.

Komisijos Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede nurodytos bendrovės, išduodančios prekybinę sąskaitą faktūrą, pavadinimas.

3.

Prekybinės sąskaitos faktūros numeris.

4.

Prekybinės sąskaitos faktūros išdavimo data.

5.

Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės turi būti išmuitintos Europos Sąjungos pasienyje.

6.

Tikslus prekių aprašymas, įskaitant:

produkto kodo numerį (PKN),

produkto technines specifikacijas, bendrovės produkto kodo numerį (BPKN) (jei taikoma),

KN kodą.

7.

Tikslus eksportuojamų vienetų, išreikštų vatais, kiekis.

8.

Sertifikato numeris ir galiojimo pabaigos data (trys mėnesiai po išdavimo).

9.

Sertifikatą išdavusių CCCME darbuotojo vardas ir pavardė ir tokia jo pasirašyta deklaracija:

„Patvirtinu, kad šis sertifikatas išduotas dėl tiesiogiai į Europos Sąjungą eksportuojamų prekių, nurodytų parduodant pateikiamoje prekybinėje sąskaitoje faktūroje, kurioms taikomas įsipareigojimas, ir kad šis sertifikatas išduotas pagal įsipareigojimo, kurį pasiūlė [BENDROVĖS PAVADINIMAS] ir priėmė Europos Komisija Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES, taikymo sritį ir sąlygas. Patvirtinu, kad šiame sertifikate pateikta informacija yra teisinga ir nurodytas kiekis neviršija įsipareigojimo ribos.“

10.

Data.

11.

Parašas ir CCCME spaudas.


V PRIEDAS

Prekybinėje sąskaitoje faktūroje, pridedamoje bendrovei parduodant į Europos Sąjungą prekes, kurioms taikomi antidempingo muitai, nurodomi šie rekvizitai:

1.

Antraštė „PREKYBINĖ SĄSKAITA FAKTŪRA, PRIDEDAMA PRIE PREKIŲ, KURIOMS TAIKOMI ANTIDEMPINGO IR KOMPENSACINIAI MUITAI“.

2.

Bendrovės, kuri išduoda prekybinę sąskaitą faktūrą, pavadinimas.

3.

Prekybinės sąskaitos faktūros numeris.

4.

Prekybinės sąskaitos faktūros išdavimo data.

5.

Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės turi būti išmuitintos Europos Sąjungos pasienyje.

6.

Tikslus ir suprantamas prekių aprašymas ir:

produkto kodo numeris (PKN),

PKN techninės specifikacijos,

bendrovės produkto kodo numeris (BPKN),

KN kodas,

kiekis (išreikštas vatais).

7.

Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

vieneto (išreikšto vatais) kainą,

taikomas atsiskaitymo sąlygas,

taikomas pristatymo sąlygas,

bendrą nuolaidų ir lengvatų sumą.

8.

Prekybinę sąskaitą faktūrą išdavusio bendrovės darbuotojo vardas, pavardė ir parašas.


5.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/66


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1239/2013

2013 m. gruodžio 2 d.

kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis kompensacinis muitas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 15 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2012 m. lapkričio 8 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų ir plokštelių) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antisubsidijų tyrimas inicijuotas 2012 m. rugsėjo 26 d. gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 proc. visų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių Sąjungoje, vardu EU ProSun (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 597/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas) 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė KLR vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl KLR kilmės fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių subsidijuoto importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. KLR vyriausybė buvo pakviesta dalyvauti konsultacijose, kuriose siekiama išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. KLR vyriausybė šį pasiūlymą priėmė ir buvo surengtos konsultacijos. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau deramai atsižvelgta į KLR vyriausybės pateiktas pastabas, kad skunde nurodytos schemos nėra kompensuotinos. Po konsultacijų KLR vyriausybė pateikė pastabų.

1.2.   Gretutinis antidempingo tyrimas

(4)

2012 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų KLR kilmės fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų ir plokštelių) inicijavimą.

(5)

2013 m. birželio 6 d. Komisija Komisijos reglamentu (ES) Nr. 513/2013 (4) importuojamiems KLR kilmės arba iš jos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams ir plokštelėms) nustatė laikinąjį antidempingo muitą (toliau – laikinasis antidempingo reglamentas).

(6)

Per šį antisubsidijų ir gretutinį antidempingo tyrimą atlikta žalos analizė pagrįsta tokia pačia Sąjungos pramonės apibrėžtimi, tipiškais Sąjungos gamintojais ir tiriamuoju laikotarpiu; jei nenurodyta kitaip, šių tyrimų išvados sutapo. Manyta, kad toks metodas tinkamas siekiant supaprastinti žalos analizę ir gauti nuoseklias abiejų tyrimų išvadas. Dėl šios priežasties atliekant abu tyrimus buvo atsižvelgta į bet kuriame iš šių tyrimų pateiktas pastabas dėl žalos.

1.3.   Registracija

(7)

Gavusi skundo pateikėjo tinkamais įrodymais pagrįstą prašymą 2013 m. kovo 1 d. Komisija priėmė Komisijos reglamentą (ES) Nr. 182/2013 (5), kuriuo nustatomas reikalavimas nuo 2013 m. kovo 6 d. registruoti importuojamus KLR kilmės arba iš KLR siunčiamus fotovoltinius modulius iš kristalinio silicio ir jų pagrindines sudėtines dalis (t. y. elementus ir plokšteles).

(8)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad sprendimas dėl importo registravimo buvo nepagrįstas, nes nebuvo įvykdytos pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalies sąlygos. Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti faktiniais įrodymais. Priimdama sprendimą registruoti importą Komisija turėjo pakankamai poreikį registruoti importą pagrindžiančių prima facie įrodymų, visų pirma smarkiai išaugusį importą (atsižvelgiant tiek į absoliučius dydžius, tiek į rinkos dalį). Todėl tvirtinimai šiuo klausimu turėjo būti atmesti.

1.4.   Su tyrimu susijusios šalys

(9)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams, KLR valdžios institucijoms ir žinomiems importuotojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikti nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti.

(10)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų skaičių, visų žinomų eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų paprašyta pranešti Komisijai apie save ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą tiriamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje. Šią informaciją prašyta pateikti pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves. Be to, konsultuotasi su KLR valdžios institucijomis.

a)   Eksportuojančių gamintojų atranka

(11)

Pradžioje 121 eksportuojantis Kinijos gamintojas (grupė) pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Bendradarbiaujančioms bendrovėms teko daugiau nei 80 proc. visos Kinijos eksporto apimties. Remdamasi iš eksportuojančių gamintojų gauta informacija ir pagrindinio reglamento 27 straipsniu Komisija pradžioje siūlė atrinkti septynis eksportuojančius gamintojus (eksportuojančių gamintojų grupes).

(12)

Atrinktos septynios bendrovių grupės, kurias sudaro trys bendradarbiaujantys eksportuotojai, kuriems tenka didžiausias eksportuojamų modulių kiekis, du bendradarbiaujantys eksportuotojai, kuriems tenka didžiausias eksportuojamų elementų kiekis, ir du bendradarbiaujantys eksportuotojai, kuriems tenka didžiausias eksportuojamų plokštelių kiekis. Remiantis šiomis atrinktomis septyniomis eksportuojančių gamintojų grupėmis nustatytas šių grupių subsidijavimo lygis ir visų neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų subsidijavimo lygis, kaip to reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 2 ir 3 dalis. Kaip paaiškinta 46 konstatuojamojoje dalyje, galutiniame tyrimo etape Komisija neįtraukė plokštelių į produkto apibrėžtąją sritį. Remiantis didžiausia plokštelių eksporto apimtimi buvo atrinktos tam tikros bendrovės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Komisija jau išnagrinėjo šias bendroves ir patikrino jų pateiktus duomenis bei tai, kad visos šios bendrovės eksportavo didelį kiekį modulių ir (arba) elementų, nuspręsta, kad nėra būtina pakeisti atrinktų bendrovių.

(13)

Galiausiai atrinkti aštuoni eksportuojantys gamintojai (bendrovės arba grupės). Taip buvo todėl, kad iš pradžių buvo nurodyta, jog Jinko Solar Co. Ltd ir Renesola Jiangsu Ltd buvo susijusios, bet vėliau nustatyta, kad taip nėra.

b)   Sąjungos gamintojų atranka

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Visiems Sąjungos gamintojams ir žinomai gamintojų asociacijai pranešta apie laikinai atrinktus Sąjungos gamintojus. Iš apytikriai 215 Sąjungos gamintojų, kurie prieš inicijuojant tyrimą buvo žinomi kaip panašaus produkto gamintojai, remiantis didžiausiu tipišku pagamintu kiekiu ir atsižvelgiant į pardavimo apimtį bei geografinę vietovę laikinai atrinkti devyni Sąjungos gamintojai, kuriuos galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį. Užtikrinta, kad atrinkta tiek vertikaliai integruotų, tiek neintegruotų Sąjungos gamintojų. Suinteresuotosios šalys taip pat ragintos pareikšti nuomonę dėl laikinai atrinktų bendrovių.

(15)

Kelios suinteresuotosios šalys dėl laikinai atrinktų Sąjungos gamintojų pareiškė toliau pateiktų prieštaravimų.

i)

Kai kurios šalys tvirtino, kad apie laikinai atrinktas bendroves pateikta nedaug informacijos, kurios nepakako, kad jos galėtų pateikti reikšmingų pastabų dėl pasiūlytų bendrovių. Tiksliau jos kritikavo tai, kad Sąjungos gamintojų tapatybė buvo laikoma konfidencialia, ir prašė atskleisti valstybes nares, kuriose įsikūrę Sąjungos gamintojai, taip pat atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimties dalį, palyginti su visa fotovoltinių modulių ir elementų gamybos apimtimi, ir atrinktų bendrovių gamybos ir pardavimo apimtį, nurodant kiekvienos bendrovės gamybos ir pardavimo apimtį atskirai ir visų atrinktų bendrovių kartu.

ii)

Naudotam atrankos metodui prieštarauta remiantis tuo, kad pagal tą metodą „supainiojami trys skirtingi etapai“, tiksliau pritarimas tyrimo inicijavimui, Sąjungos pramonės apibrėžtis ir atranka. Teigta, kad buvo neaišku, ar atrenkant bendroves Sąjungos pramonės apibrėžtis jau buvo nustatyta ir ar dėl to atrinktas bendroves galima laikyti tipiškomis. Atrankos etapu nenustačius Sąjungos pramonės apibrėžties suinteresuotosios šalys negalėjo patikrinti, ar atrinktos bendrovės buvo tipiškos ir ar remiantis atrinktomis bendrovėmis buvo galima tinkamai įvertinti Sąjungos pramonės padėtį per tiriamąjį laikotarpį, kaip apibrėžta 38 konstatuojamojoje dalyje. Be to, teigta, kad nederėjo bendrovių laikinai atrinkti remiantis Sąjungos gamintojų atsakymais, gautais nagrinėjant, ar pritariama tyrimo inicijavimui.

iii)

Taip pat teigta, kad bendrovės laikinai atrinktos remiantis tik tomis bendrovėmis, kurios pareiškė pritariančios šiam tyrimui.

iv)

Viena šalis teigė, kad, atrinkus ir vertikaliai integruotas bendroves, elementų gamybos apimtis gali būti du ar tris kartus padidinta, dėl to iškyla abejonių dėl viso atrinktų bendrovių tipiškumo. Prašyta, kad vertikaliai integruotų gamintojų atveju būtų skaičiuojama tik modulių gamybos apimtis, į ją neįtraukiant elementų.

v)

Ta pati šalis teigė, kad duomenys, kuriais remtasi atrenkant bendroves, buvo bent iš dalies nepatikimi, todėl galėjo būti paveiktas visų atrinktų bendrovių tipiškumas.

vi)

Viena šalis pateikė sąrašą, kuriame tariamai buvo išvardyta apie 150 papildomų Sąjungos panašaus produkto gamintojų, ir teigė, kad atrenkant Sąjungos gamintojus į juos turėjo būti atsižvelgta.

(16)

Toliau pateikti atsakymai į šalių pateiktus argumentus. Sąjungos gamintojai prašė jų pavadinimus laikyti konfidencialiais dėl atsakomųjų veiksmų pavojaus. Iš tiesų būta realių grasinimų Sąjungos gamintojams pakenkti jų verslui tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Komisijos nuomone šie prašymai buvo pakankamai pagrįsti, kad juos būtų galima patenkinti. Atskleidus individualių atrinktų Sąjungos gamintojų geografinę vietą ar gamybos ir pardavimo apimties dalį būtų lengva sužinoti susijusio gamintojo tapatybę, todėl šiuos prašymus teko atmesti.

(17)

Komisija „nesupainiojo“ pritarimo tyrimo inicijavimui nustatymo, Sąjungos pramonės apibrėžties nustatymo ir laikino bendrovių atrinkimo, nes šie etapai nepriklausė vienas nuo kito ir dėl kiekvieno iš jų buvo sprendžiama atskirai. Neįrodyta, kokį poveikį atrinktų bendrovių tipiškumui turėjo per pritarimo tyrimo inicijavimui nagrinėjimą Sąjungos gamintojų pateiktų gamybos ir pardavimo duomenų naudojimas. Sąjungos pramonės apibrėžtis iš tiesų buvo laikinai nustatyta inicijavimo etapu. Norint preliminariai nustatyti visą 38 konstatuojamojoje dalyje apibrėžto tiriamojo laikotarpio Sąjungos gamybos apimtį, naudotasi visa turima informacija, susijusia su Sąjungos gamintojais, įskaitant skunde pateiktą informaciją ir iš Sąjungos gamintojų ir kitų šalių prieš inicijuojant tyrimą gautus duomenis.

(18)

Renkant bendroves svarstyti visi į klausimus, susijusius su pritarimu tyrimo inicijavimui, atsakę Sąjungos gamintojai, nepaisant to, ar jie tyrimui pritarė, prieštaravo ar nepareiškė jokios nuomonės dėl tyrimo. Todėl teiginys buvo atmestas.

(19)

Gamybos apimties padidinimas du ar tris kartus svarstytas laikinai atrenkant bendroves. Paaiškėjo, kad neskaičiuojant vertikaliai integruotų Sąjungos gamintojų elementų gamybos ir pardavimo apimties būtų neatsižvelgta į laisvoje rinkoje parduotų elementų gamybos apimties dalį. Todėl manyta, kad iš bendros gamybos apimties išbraukus elementų pardavimo apimtį nebūtinai būtų gauti tipiškesni atrinktų bendrovių duomenys. Be to, atrinktų bendrovių tipiškumas nustatytas ne tik remiantis gamybos apimtimi, bet ir geografiniu pasiskirstymu ir stengiantis atrinkti tiek vertikaliai integruotų, tiek neintegruotų gamintojų. Santykinis gamybos apimties tipiškumas apskaičiuotas kiekvienos rūšies panašaus produkto lygiu. Tuo remiantis manyta, kad metodika, taikyta laikinai atrenkant bendroves, buvo pagrįsta, todėl atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis visos Sąjungos pramonės tiriamojo produkto bendrovėmis. Todėl šis teiginys buvo atmestas. Kalbant apie duomenų patikimumą, bendrovės atrinktos remiantis atrankos metu turėta informacija, kaip numatyta pagrindinio reglamento 27 straipsnyje. Dėl duomenų, naudotų išreiškiant pritarimą tyrimo inicijavimui, patikimumo: atliekant tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad prieš inicijuojant tyrimą surinkti duomenys būtų labai nepakankami. Todėl galima pagrįstai manyti, kad pagrindas, kuriuo remtasi laikinai atrenkant bendroves, buvo pakankamai patikimas. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(20)

Dėl apytikriai 150 papildomų Sąjungos gamintojų sąrašo reikėtų pažymėti, kad ši informacija buvo pateikta gerokai vėliau po termino, nustatyto suinteresuotosioms šalims pastaboms dėl laikinai atrinktų bendrovių pateikti ir Sąjungos gamintojams apie save pranešti ir prašyti būti atrinktais. Be to, apie 30 šiame sąraše nurodytų Sąjungos gamintojų atrenkant bendroves Komisijai iš tiesų buvo žinomi. Taip pat atrenkant bendroves atsižvelgta į visus Sąjungos gamintojus, kurie pranešė apie save paskelbus pranešimą apie inicijavimą. Tuo remiantis atrinktų bendrovių tipiškumui poveikio nepadaryta. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(21)

Gavus pastabas atrinktos bendrovės persvarstytos remiantis tuo, kad buvo požymių, kad viena atrinkta bendrovė nebūtų galėjusi visapusiškai bendradarbiauti. Atrinktų bendrovių tipiškumo lygiui užtikrinti atrinktas papildomas Sąjungos gamintojas. Taigi, persvarsčius atrinktas bendroves, remiantis didžiausia tipiška gamybos kiekvienu etapu apimtimi ir atsižvelgiant į pardavimo apimtį Sąjungos rinkoje ir geografinę vietą galiausiai atrinkta dešimt bendrovių, kurias būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį. Išbraukus plokšteles iš nagrinėjamojo produkto apibrėžties ir šio tyrimo apibrėžtosios srities (žr. 42–46 ir 349 konstatuojamąsias dalis), atrinktos aštuonios bendrovės. Po persvarstymo atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 18–21 proc. modulių ir 17–24 proc. elementų gamybos apimties, išreiškus visos Sąjungos gamybos apimties procentine dalimi, be to, atrinkta tiek vertikaliai integruoti, tiek neintegruoti gamintojai. Kadangi tikslūs procentiniai duomenys leistų apskaičiuoti pirmiau minėto papildomo Sąjungos gamintojo gamybos apimtį ir taip nustatyti jo tapatybę, nebuvo galima atskleisti šių tikslių procentinių duomenų.

(22)

Sąjungos gamintojai, pateikę Komisijai informaciją, reikalingą atrankai šiame antisubsidijų tyrime atlikti, sutampa su Sąjungos gamintojais, pateikusiais reikiamą informaciją gretutiniame antidempingo tyrime. Be to, visi antidempingo tyrime galutinai atrinkti Sąjungos gamintojai šiame antisubsidijų tyrime pateikė atitinkamą informaciją, pagal kurią Komisija atliko atranką. Todėl buvo manoma, kad tikslinga abiems tyrimams galutiniai atrinkti tuos pačius Sąjungos gamintojus.

(23)

Kinijos vyriausybė pakartojo savo teiginį, kad skundo pateikėjų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pavadinimų slaptumas yra nepagrįstas. Kaip jau išdėstyta laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojai prašė laikyti jų pavadinimus konfidencialiais dėl atsakomųjų veiksmų pavojaus. Komisijos nuomone šie prašymai buvo pakankamai pagrįsti, kad juos būtų galima patenkinti. Informacija, kuri Komisijai buvo pateikta siekiant pagrįsti atsakomųjų veiksmų pavojų, negali būti atskleista trečiosioms šalims, kadangi tuomet prašymas laikyti informaciją konfidencialia netektų prasmės. Be to, tokiu atveju, jei, kaip teigia Kinijos vyriausybė, Sąjungos gamintojas pakartotinai įvertino savo padėtį ir atskleidė savo tapatybę pateikdamas prašymą iškelti teismo bylą prieš laikinąjį reglamentą, nebelieka priežasčių atskleisti informaciją, kuria remiantis suteiktas anonimiškumas, kadangi tapatybė jau atskleista.

(24)

Po galutinio atskleidimo Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME) pakartojo argumentus dėl metodo, taikyto laikinai atrinkti Sąjungos gamintojus. CCCME visų pirma teigia, kad institucijos neatsižvelgė į 120 gamintojų. Komisija jau išnagrinėjo šį klausimą laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje. Be to, institucijos patikrino tame sąraše išvardytų bendrovių veiklą. Paaiškėjo, kad į tą sąrašą daugiausia įtraukti Kinijos, Taivano ir Indijos montuotojai, platintojai, susiję importuotojai ir eksportuojantis gamintojas. Todėl nebuvo galima įrodyti, kad institucijos neatsižvelgė į didelę Sąjungos gamintojų dalį. Be to, užginčiję visos Sąjungos gamybos apimtį CCCME nepateikė alternatyvių duomenų, jie taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad tai būtų galėję turėti įtakos atrinktų bendrovių tipiškumui, kadangi nė vienas iš tariamų papildomų Sąjungos gamintojų nebūtų buvęs atrinktas, jei Komisija būtų apie tai žinojusi.

c)   Nesusijusių importuotojų atranka

(25)

Iš apytikriai 250 nesusijusių importuotojų, apie kuriuos pranešė skundo pateikėjas ir su kuriais susisiekė Komisija, dvidešimt šalių pateikė prie pranešimo apie inicijavimą pridėtos atrankos formos atsakymus – dvylika nurodė modulius, viena – elementus. Be to, apie save pranešė septynios kitos šalys, tačiau nenurodė jokio nagrinėjamojo produkto importo arba perpardavimo. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį atrinktos bendrovės, kurioms tenka didžiausia tipiška importo apimtis ir kurias būtų galima tinkamai ištirti per turimą laikotarpį. Taigi, atrinkti nesusiję importuotojai – du modulių importuotojai ir vienas elementų importuotojas, kuriems teko apie 2–5 proc. visos importo iš nagrinėjamosios šalies apimties. Tačiau gavus klausimyno atsakymus paaiškėjo, kad vieno iš trijų importuotojų pagrindinė veikla iš tiesų buvo susijusi su saulės energijos įrenginių montavimu, o ne su prekyba nagrinėjamuoju produktu. Kalbant apie antrojo importuotojo veiklą, jis importavo modelius, o ne elementus. Nepaisant to, šio importuotojo klausimyno atsakyme pateikta informacija buvo nepakankamai kokybiška, kad ją būtų galima įtraukti į nesusijusių importuotojų padėties analizę. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji importuojamo nagrinėjamojo produkto dalis į Sąjungos rinką pateko per bendroves, kurios yra susijusios su eksportuojančiais KLR gamintojais, per montuotojus arba projektų vystytojus.

(26)

Nustačius laikinąsias antidempingo priemones gretutiniame antidempingo tyrime Komisija susisiekė su papildomais importuotojais, kurie jau bendradarbiavo tyrimo inicijavimo etape ir pateikė pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su tiriamuoju produktu tiriamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą. Taip buvo siekiama nustatyti, ar galima padidinti atrinktų nesusijusių importuotojų skaičių. Šešios bendrovės, priskiriamos nesusijusiems importuotojams, prekiaujantiems nagrinėjamuoju produktu (t. y. jį perkantiems ir perparduodantiems), pranešė apie save ir pareiškė norą toliau bendradarbiauti atliekant tyrimą. Penkios iš šešių bendrovių pateikė atsakymus per nustatytą terminą. Iš penkių gautų atsakymų tik trys buvo pakankamai išsamūs ir pagal juos buvo galima atlikti tinkamą vertinimą. Taigi, atrinktų nesusijusių importuotojų skaičius padidėjo – atrinkti keturi modulių importuotojai, kuriems teko apie 2–5 proc. visos importo iš nagrinėjamosios šalies apimties. Atsižvelgiant į nesusijusių importuotojų struktūrą (tai daugiausia buvo mažosios ir vidutinės bendrovės) ir į ribotus institucijų išteklius, buvo neįmanoma atrinkti didesnei daliai atstovaujančių bendrovių.

d)   Klausimyno atsakymai ir tikrinimai

(27)

Komisija išsiuntė klausimynus KLR atstovams (įskaitant specialius klausimynus Kinijos plėtros bankui (China Develpoment Bank), Kinijos eksporto ir importo bankui (Export Import Bank of China), Kinijos bankui (Bank of China), Šanchajaus bankui (Bank of Shanghai), Sinosure, kitoms susijusioms finansų įstaigoms ir valstybiniams polikristalinio silicio, stiklo ir aliuminio gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu tiekė šias žaliavas nagrinėjamajai pramonei), aštuoniems atrinktiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams, kurie to paprašė, taip pat atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems nesusijusiems importuotojams bei gamintojų ir vartotojų grandžių veiklos vykdytojams ir jų asociacijoms, kurie apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį. Komisija taip pat susisiekė su vartotojams atstovaujančia asociacija.

(28)

Atsakymus pateikė KLR vyriausybė, visi atrinkti eksportuojantys KLR gamintojai ir su jais susijusios bendrovės, penki eksportuojantys gamintojai, prašę individualaus nagrinėjimo, visi atrinkti Sąjungos gamintojai, visi atrinkti nesusiję Sąjungos importuotojai ir 21 gamintojų ir vartotojų grandžių veiklos vykdytojas bei trys jų asociacijos.

(29)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų valstybinių institucijų ir finansų įstaigų, atrinktų bendrovių, vieno nesusijusio importuotojo, dviejų gamintojų grandies veiklos vykdytojų ir keturių vartotojų grandies veiklos vykdytojų, asociacijų ir nepriklausomo konsultanto patalpose:

a)

Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė:

Kinijos prekybos ministerija, Pekinas, Kinija;

Huaxia Bank, Pekinas, Kinija;

China Development Bank, Pekinas, Kinija;

Export Import Bank of China, Pekinas, Kinija;

China Export & Credit Insurance Corporation (SINOSURE), Pekinas, Kinija;

b)

Sąjungos gamintojai:

aštuoni atrinkti Sąjungos gamintojai;

c)

Eksportuojančių KLR gamintojų grupės (ir susijusios bendrovės):

Changzhou Trina Solar Energy Co Ltd, Kinija;

Delsolar (Wujiang) Co. Ltd. (Wujiang) Ltd., Kinija;

Jiangxi LDK Solar Hi-tech Co. Ltd., Kinija;

JingAo Group, Kinija;

Wuxi Suntech Power Co. Ltd, PRC Power Co. Ltd, Kinija;

Yingli Green Energy Holding Company, Kinija;

Zhejiang Yuhui Solar Energy Source Co. Ltd ir Renesola Jiangsu Ltd, Kinija;

Jinko Solar Co Ltd, Kinija;

d)

Nesusijęs Sąjungos importuotojas:

IBC SOLAR AG, Bad Štafelšteinas, Vokietija;

e)

Gamintojų grandies veiklos vykdytojai:

Roth & Rau AG, Hohenšteinas-Ernstalis, Vokietija;

WACKER Chemie AG, Burghauzenas, Vokietija;

f)

Vartotojų grandies veiklos vykdytojai:

Juwi Solar GmbH, Vorštatas, Vokietija;

ValSolar SL, Badachosas, Ispanija;

Jayme de la Costa, Pedrozas, Portugalija;

Sunedison, Spain Construction, Madridas, Ispanija;

g)

Asociacija:

Europos fotovoltinių produktų pramonės asociacija (EPIA), Briuselis, Belgija;

h)

Nepriklausoma konsultantė:

Europressedienst, Bona, Vokietija.

(30)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(31)

Nebrangios saulės energijos asociacija (The Association for Affordable Solar Energy, toliau – AFASE), atstovaujanti importuotojams, vartotojų ir gamintojų grandžių veiklos vykdytojams, išreiškė abejones dėl Europressedienst patalpose atlikto tikrinamojo vizito teisinio pagrindo, teigdama, kad remiantis pagrindinio reglamento 26 straipsniu nepriklausomas konsultantas nėra suinteresuotoji šalis. Tačiau, kiek įmanoma, išvados turėtų būti grindžiamos patikimais ir patikrinamais duomenimis. Europressedienst pateikė informaciją apie makroekonominius rodiklius pagal sutartį. Komisija jos patalpose atliko patikrinimą vietoje, siekdama pagal gero administravimo principą patikrinti duomenų, kuriais Komisija grindžia savo išvadas, patikimumą ir teisingumą.

(32)

Kinijos vyriausybė pakartojo teiginį, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą, kiek tai susiję su prieiga prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtų bylų, nes i) nekonfidencialiose bylose nepateikta visos informacijos, nenurodant pagrįstos priežasties arba nepateikiant pakankamai išsamių santraukų arba, išskirtiniais atvejais, nenurodant nekonfidencialios santraukos nepateikimo priežasčių, ii) nepateikta nekonfidenciali visų vieno Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymų versija ir iii) pernelyg ilgai vėluota pateikti nekonfidencialias Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymų versijas suinteresuotosioms šalims susipažinti.

(33)

i) Kalbant apie teiginį, kad nekonfidencialioje byloje nebuvo pateikta visa informacija, suinteresuotoji šalis konkrečiai nenurodė, kokią trūkstamą informaciją ji turėjo omenyje. ii) Teiginys, kad nebuvo pateikta nekonfidenciali visų vieno Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymų versija, yra neteisingas. iii) Dėl vėlavimo pateikti nekonfidencialias atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymų versijas suinteresuotajai šaliai buvo paaiškinta, kad klausimynai į nekonfidencialią bylą įtraukti tik patikrinus, ar informacijos santraukos buvo išsamios ir pagrįstos. Siekiant užtikrinti Sąjungos gamintojų teisę į anonimiškumą, taip pat buvo įsitikinta, kad nekonfidencialiose klausimynų versijose tikrai nebūtų atskleista susijusio Sąjungos gamintojo tapatybė. Kai kuriais atvejais nekonfidencialias versijas pateikiančioms šalims reikėjo jas atitinkamai pataisyti prieš pateikiant šias versijas kitoms suinteresuotosioms šalims susipažinti.

(34)

Bet kokiu atveju laikoma, kad suinteresuotųjų šalių teisei į gynybą tai nepadarė jokio poveikio. Komisija suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę laiku reaguoti į suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateiktą informaciją, kad prieš darant bet kokias šio tyrimo išvadas būtų galima atsižvelgti į šalių pastabas, jei šios būtų svarbios ir pagrįstos. Suinteresuotoji šalis turėjo daug galimybių pateikti pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų klausimynų, įskaitant po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo. Todėl netgi jei atskleidus faktus ir suteikiant prieigą prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtų bylų remtasi skirtingomis teisinėmis nuostatomis, reikėtų pažymėti, kad suinteresuotosios šalys turėjo daug galimybių pateikti pastabų dėl bet kokios tyrime dalyvaujančios šalies pateiktos informacijos. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(35)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio atskleidimo.

(36)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

1.5.   Su galutiniais muitais susijusio įsipareigojimo priėmimas

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantys gamintojai ir Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai Komisijai pateikė iš dalies pakeistą įsipareigojimo pasiūlymą, kuris taip pat apima gretutinį antidempingo tyrimą. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES 2013 m. gruodžio 4 d. kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui (6) Komisija šį įsipareigojimą priėmė.

1.6.   Tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai

(38)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d.–2012 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(39)

Nagrinėjamasis produktas apibrėžtas inicijavimo etape kaip KLR kilmės arba iš jos siunčiami fotovoltiniai moduliai arba plokštės iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementai ir plokštelės, naudojami fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio. Elementų ir plokštelių storis neviršija 400 mikrometrų. Šio produkto KN kodai šiuo metu: ex 3818 00 10, ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90.

(40)

Nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai nepriskiriami šių rūšių produktai:

iš mažiau kaip šešių elementų sudaryti nešiojami saulės įkrovikliai, kurių paskirtis tiekti elektrą prietaisams arba įkrauti elementus;

fotovoltiniai produktai plona plėvele;

fotovoltiniai produktai iš kristalinio silicio, visam laikui įmontuoti į elektros prietaisus, kurių paskirtis nėra energijos gamyba ir kurie naudoja integruoto (-ų) fotovoltinio (-ių) elemento (-ų) iš kristalinio silicio gaminamą elektrą.

2.2.   Panašus produktas

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamas ir parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir jų galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalyje.

2.3.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

2.3.1.   Plokštelių nepriskyrimas

(42)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad plokštelės neturėtų būti priskirtos produkto apibrėžtajai sričiai, nes plokštelių pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės skiriasi nuo elementų ir modulių savybių. Be argumentų, kurie pateikti prieš paskelbiant laikinąjį antidempingo reglamentą, šiuo atžvilgiu pateikti du papildomi argumentai.

(43)

Pirma, suinteresuotosios šalys teigė, kad plokštelės gali būti naudojamos kitiems tikslams nei elementams gaminti, visų pirma integriniams grandynams ir kitiems mikro įtaisams gaminti. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ne visos plokštelės priskiriamos šiame tyrime nagrinėjamo produkto apibrėžtajai sričiai – į ją įtrauktos tik „plokštelės, naudojamos fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio“, kurių „storis neviršija 400 mikrometrų“. Nors plokštelės iš tiesų naudojamos ir kitoms paskirtims, bet į tyrimą niekada nebuvo įtrauktos plokštelės, naudojamos kitiems produktams, pvz., integriniams grandynams, gaminti. Be to, apie save nepranešė nė vienas su tokių skirtingų rūšių plokštelių rinka susijęs gamintojas, importuotojas arba naudotojas, kuris teigtų, kad jo plokšteles būtų privaloma registruoti arba joms taikyti laikinuosius antidempingo muitus. Todėl daroma išvada, kad šių kitų rūšių plokštelės nepriskiriamos šio tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai. Tai taip pat rodo, kad plokštelių galutinė paskirtis nebūtinai yra tokia pati kaip elementų ir modulių.

(44)

Antra, teigiama, kad neapdorotos plokštelės nepasižymi nė viena iš pagrindinių elektros gamybos savybių, pagal kurias saulės elementai ir moduliai atskiriami nuo kitų produktų. Visų pirma, plokštelės negali iš saulės šviesos gaminti elektros energijos, o tai yra pagrindinė fotovoltinių elementų ir modulių iš kristalinio silicio funkcija.

(45)

Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad tik tada, kai plokštelės perdirbamos į elementus jos įgyja elektros gamybos iš saulės šviesos funkciją. Tai vyksta elementuose, kurie sugeria šviesą ir per kristalinį silicį ją paverčia elektros energija. Elementuose yra teigiamų ir neigiamų sluoksnių sandūra elementų pagaminamai elektros energijai surinkti ir perduoti. Kad būtų galima modulius surinkti, elementai sulituojami plokščia viela arba metalinėmis juostomis elementų grandinei suformuoti. Elementai tarp lakštų laminuojami. Ant viršaus dažniausia dedamas stiklas, o iš apačios – polimerinė pagrindo plokštė. Karkasas paprastai padaromas tam, kad modulį būtų galima surinkti vietoje (pvz., ant stogo). Modulis gali turėti inverterį arba ne.

(46)

Dėl skirtingų esminių fizinių ir techninių savybių, kurios atliekant tyrimą, inter alia, apibrėžtos kaip gebėjimas iš saulės šviesos gaminti elektros energiją, daroma bendra išvada, kad plokštelės neturėtų būti įtrauktos į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, taigi, ir į šio tyrimo apibrėžtąją sritį.

2.3.2.   Fizinės, cheminės ir techninės savybės bei galutinis naudojimas

(47)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad tyrime negalima nagrinėti dviejų produktų, kurių fizinės, cheminės ir techninės savybės skiriasi, todėl moduliai ir elementai turėtų būti nagrinėjami atliekant du atskirus tyrimus. Be to, jos teigė, kad neaišku, ar tyrime nagrinėjamas vienas produktas, ar du atskiri produktai, todėl jos negali visapusiškai ginti savo interesų.

(48)

Elementų ir modulių gamyba yra vienas gamybos procesas, kurį sudaro skirtingi gamybos etapai. Elementai lemia gatavo gaminio (t. y. modulių) savybes. Atlikus tyrimą nustatyta, kad elementų gamyba yra tiesiogiai ir išskirtinai susijusi su modulių gamyba; modulių ir elementų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios (dėl naudojamos žaliavos), jų galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, t. y. jie parduodami įmontavimui į fotovoltines saulės energijos sistemas. Modulių veikimas tiesiogiai susijęs su elementų veikimu.

(49)

Pranešime apie inicijavimą aiškiai nurodyta, kad tiriamasis produktas – moduliai ir elementai. Taigi, suinteresuotosios šalys galėjo visapusiškai ginti savo interesus, remdamosi apibrėžtu nagrinėjamuoju produktu. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

2.3.3.   Skirtingos nomenklatūros

(50)

Be to, teigta, kad modulių ir elementų negalima laikyti vienu produktu, nes jie priskiriami keliems skirtingiems aštuonių skaičių KN kodams, šešių skaičių subpozicijoms ir keturių skaičių SS pozicijoms. Taip pat pastebėta, kad tiek elementai, tiek moduliai gali būti deklaruojami pagal muitų poziciją 8541 40 90, o muitų pozicija 8501 taikoma apskritai elektros generatoriams, o ne būtent saulės energijos produktams. Tuo remiantis argumentas buvo atmestas.

2.3.4.   Elementų pridėtinė vertė

(51)

Kelios šalys teigė, kad elementų konversijos procesu sukuriama pridėtinė vertė sudaro didžiausią modulio pridėtinės vertės dalį, todėl elementus reikia laikyti atskiru produktu.

(52)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad technologiniu požiūriu sudėtingiausia gamybos dalis yra elementų gamyba. Tačiau taip pat nustatyta, kad abu perdirbimo etapai yra susiję, o pridėtinė vertė nesukuriama tik vienu konkrečiu gamybos etapu, bet yra paskirstyta per visą gamybos procesą. Tuo remiantis tvirtinimas buvo atmestas.

2.3.5.   Atskiros prekybos rinkos

(53)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad modulių ir elementų prekybos rinkos skiriasi, be to, didelė dalis gamintojų nėra vertikaliai integruoti, todėl modulius ir elementus reikėtų vertinti kaip skirtingus produktus.

(54)

Moduliai ir elementai negali būti laikomi skirtingais produktais, kurių kainos svyruoja tik dėl rinkos veiksnių. Iš tiesų jų kainos labai susijusios ir jas lemia polikristalinio silicio kaina. Panašiai, kaip paaiškinta 49 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas gaminamas naudojant vieną gamybos procesą, kurį sudaro skirtingi etapai. Tai, kad kai kurie gamintojai nėra vertikaliai integruoti, yra susiję tik su verslo sprendimais ir masto ekonomija, todėl šios išvados nepakeičia. Tuo remiantis šį argumentą teko atmesti.

2.3.6.   Galutinio naudojimo paskirtis ir pakeičiamumas

(55)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad modulius ir elementus reikia laikyti skirtingais produktais, nes jų galutinio naudojimo paskirtis skiriasi, be to, jų negalima pakeisti vienas kitu.

(56)

Kaip minėta pirmiau, per tyrimą nustatyta, kad elementų ir modulių gamybos procesas yra vienas bendras gamybos procesas, todėl pakeičiamumo veiksnys vieno gamybos proceso skirtingais etapais netaikomas. Be to, moduliai ir elementai naudojami tai pačiai galutinio naudojimo paskirčiai – jais saulės šviesa verčiama elektros energija, todėl jų negalima naudoti kitai paskirčiai.

2.3.7.   Platinimo kanalai

(57)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad skiriasi modulių ir elementų platinimo kanalai, todėl jų negalima laikyti vienu produktu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad modulius ir elementus galima platinti skirtingais arba tais pačiais platinimo kanalais. Tačiau pagrindiniai kriterijai vienam produktui apibrėžti – tos pačios fizinės, cheminės ir techninės savybės ir ta pati galutinio naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į 47–49 konstatuojamąsias dalis daroma išvada, kad skirtingi platinimo kanalai nelaikomi lemiamu veiksniu. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

2.3.8.   Vartotojų vertinimas

(58)

Teigta, kad vartotojai skirtingai vertina modulius ir elementus, todėl jie neturėtų būti laikomi vienu produktu.

(59)

Tačiau, kaip teigta pirmiau, pagrindiniai kriterijai vienam produktui apibrėžti – tos pačios fizinės, cheminės ir techninės savybės ir ta pati galutinio naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į 47–49 konstatuojamąsias dalis daroma išvada, kad skirtingas vartotojų vertinimas nelaikomas lemiamu veiksniu. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

2.3.9.   Atskiri elementų ir modulių tyrimai

(60)

Suinteresuotosios šalys pakartojo, kad elementai ir moduliai nėra vienas produktas, todėl juos reikėtų vertinti atskirai. Tačiau, priešingai nei plokštelių, pagrindinė elementų ir modulių savybė yra tokia pati – jie gali iš saulės šviesos gaminti elektros energiją. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(61)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas eksportuotojas teigė, kad elementai patys negali gaminti elektros energijos. Tariamai jie turi būti įmontuoti į modulius. Tačiau kiekvienas elementas paprastai gali pats generuoti maždaug 4W elektros energiją iš saulės šviesos. Nors daugumai paskirčių, kurioms būtina kelis elementus sumontuoti į modulius, šio elektros energijos kiekio gali nepakakti, tai nereiškia, kad elementas negali pats gaminti elektros energijos.

(62)

Po atskleidimo vienas eksportuotojas taip pat teigė, kad elementai nėra kitos rūšies moduliai, o visiškai skirtingas produktas. Elementas iš tiesų yra pagrindinė sudėtinė modulio dalis. Kaip pagrindinė sudėtinė dalis elementas tikrai nėra „visiškai skirtingas produktas“, kadangi, kaip nurodyta 60 konstatuojamojoje dalyje, modulių ir elementų pagrindinės savybės yra tokios pačios – jie iš saulės šviesos gamina elektros energiją.

(63)

Ta pati šalis papildomai teigė, kad atrenkant Sąjungos gamintojus ir Kinijos eksportuotojus atsižvelgta į elementų ir modulių skirtumą. Todėl moduliams ir elementams turėjo būti nustatytos skirtingos muito normos. Šiuo atžvilgiu patvirtinama, kad atrenkant Sąjungos gamintojus ir Kinijos eksportuotojus iš tiesų atsižvelgta į elementų ir modulių skirtumą, kaip išdėstyta laikinojo antidempingo reglamento 10 ir 14 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau tai padaryta tik siekiant užtikrinti, kad atrinktos bendrovės būtų tipiškos, ir nereiškia, kad elementai ir moduliai neturėtų būti laikomi vienu nagrinėjamuoju produktu arba kad jiems reikėtų nustatyti skirtingas muito normas. Iš tiesų, siekiant užtikrinti, kad atrinktos bendrovės būtų tipiškos visų rūšių produktų atžvilgiu, atrenkant bendroves buvo svarbu atskirti elementus ir modulius. Be to, kadangi nebuvo visiškai aišku, ar elementai ir moduliai turėjo būti laikomi vienu produktu ar dviem skirtingais produktais, reikėjo užtikrinti tipiškumą abiem galimais atvejais.

(64)

Eksportuojantys gamintojai teigė, kad tai, jog pagal įsipareigojimą nustatomos trys skirtingos minimalios elementų ir modulių importo kainos ir apimtys, tariamai patvirtina, kad moduliai ir elementai yra skirtingi produktai ir turi būti nagrinėjami atliekant du atskirus tyrimus. Tačiau skirtingos minimalios importo kainos rodo tik tai, kad elementai ir moduliai yra skirtingų grupių rūšių produktai, kurie parduodami skirtingomis kainomis. Todėl siekiant pagrįsti minimalias importo kainas nebūtina nustatyti skirtingų produktų kainų.

(65)

Tai, kad elementai ir moduliai yra skirtingų grupių rūšių produktai, nėra svarbu nustatant nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Nustatant nagrinėjamojo produkto apibrėžtį pakanka to, kad modulių ir elementų pagrindinės savybės ir galutinio naudojimo paskirtis yra tos pačios, kaip atitinkamai išdėstyta 46 ir 71 konstatuojamosiose dalyse.

(66)

KLR vyriausybė teigė, kad vertinant, ar elementai ir moduliai yra vienas nagrinėjamasis produktas, neatsižvelgta į tam tikrus kriterijus, kuriuos Apeliacinė taryba apibrėžė EB byloje dėl asbesto  (7). Tačiau šie kriterijai naudojami panašiam, o ne nagrinėjamajam produktui apibrėžti. Kitaip tariant, šie kriterijai turi būti naudojami apibrėžiant panašų produktą, pvz., Sąjungos pramonės gaminamą panašų produktą, kuris tuomet palyginamas su eksportuojančių Kinijos gamintojų eksportuojamu nagrinėjamuoju produktu. Nustatant nagrinėjamojo produkto apibrėžtį šie kriterijai nėra svarbūs. Bet kokiu atveju institucijos užtikrina, kad šio tyrimo nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai taikant EB byloje dėl asbesto naudotus kriterijus nebūtų padaryta kitokia išvada. Pirmasis ir antrasis kriterijai (produkto savybės, pobūdis ir kokybė bei galutinio naudojimo paskirtys) yra tokie patys kaip ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse išdėstyti kriterijai (fizinės, cheminės ir techninės savybės ir galutinio naudojimo paskirtys). Trečiasis kriterijus (vartotojų pomėgiai ir įpročiai) šiuo atveju nėra naudingas, nes elementai yra pagrindinė modulių sudėtinė dalis; kalbant apie ketvirtąjį kriterijų (tarifinį klasifikavimą) pastebėta, kad tiek elementai, tiek moduliai gali būti deklaruojami pagal muitų poziciją 8541 40 90, o muitų pozicija 8501 taikoma apskritai elektros generatoriams, o ne būtent saulės energijos produktams.

(67)

Kitos suinteresuotosios šalys teigė, kad objektyviai taikant kriterijus, kuriuos Teisingumo Teismas nustatė ankstesnėse bylose (8), tariamai galima padaryti išvadą, kad moduliai ir elementai yra skirtingi produktai. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Teismas tik nurodė tam tikrus kriterijus, į kuriuos galima atsižvelgti, tačiau nebūtina visais atvejais taikyti visų kriterijų, kadangi ne visi jie gali būti svarbūs. Įvertinus šiuos kriterijus laikinojo antidempingo reglamento 27–39 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad šiam tyrimui svarbūs ne visi kriterijai. Brosmann byloje vertinant, kurių rūšių batai priklausė nagrinėjamajam produktui, taip pat remtasi tik tais trimis kriterijais, kurie laikyti svarbiais. Kadangi suinteresuotosios šalys nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių objektyviai taikant kriterijus būtų galima padaryti išvadą, kad moduliai ir elementai yra skirtingi produktai, šio argumento priimti negalima.

(68)

Be to, primenama, kad elementų ir modulių pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, t. y. jie parduodami integravimui į fotovoltines saulės energijos sistemas. Kaip nurodyta laikinojo antidempingo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, modulių veikimas yra tiesiogiai susijęs su elementų veikimu.

(69)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad neįtraukus plokštelių į produkto apibrėžtąją sritį ir dėl sudėtingo elementų perdirbimo į modulius proceso taip pat paneigiamas argumentas, kad elementų ir modulių pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati. Ji taip pat tvirtino, jog išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, yra pagrįsta prielaida, kad plokštelių, modulių ir elementų gamybos procesas yra toks pats.

(70)

Visų pirma, neteisinga teigti, jog išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, padaryta remiantis gamybos procesu. Nors abu teiginiai iš tiesų išdėstyti toje pačioje laikinojo antidempingo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje, tai nereiškia, kad viena išvada pagrįsta kita prielaida. Abu teiginius skiria žodis „be to“, todėl aišku, kad antras teiginys nėra pagrįstas pirmuoju. Be to, šie du teiginiai susiję su dviem skirtingais klausimais, išdėstytais skirsnyje „Galutinio naudojimo paskirtis ir pakeičiamumas“. Pirmasis teiginys dėl gamybos proceso susijęs su pakeičiamumu, o antrasis – su galutinio naudojimo paskirtimi. Todėl daryti prielaidą, jog išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, yra pagrįsta prielaida, kad plokštelių, modulių ir elementų gamybos procesas yra toks pats, yra neteisinga.

(71)

Kalbant apie faktinę elementų ir modulių galutinio naudojimo paskirtį, suinteresuotosios šalys neginčija to, kad moduliai ir elementai parduodami integravimui į fotovoltines saulės energijos sistemas. Todėl išvada, kad modulių ir elementų pagrindinė galutinio naudojimo paskirtis yra ta pati, patvirtinama.

2.3.10.   Produktai plona plėvele

(72)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai derėtų priskirti fotovoltinius produktus plona plėvele, nes jų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės ir galutinio naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(73)

Fotovoltiniai produktai plona plėvele aiškiai nepriskirti produkto apibrėžčiai – žr. 40 konstatuojamąją dalį. Iš tiesų fotovoltinių produktų plona plėvele fizinės, cheminės ir techninės savybės skiriasi nuo nagrinėjamojo produkto savybių. Jie gaminami naudojant kitą gamybos procesą, be to, jie gaminami ne iš kristalinio silicio, kuris yra pagrindinė modulių ir elementų gamybos žaliava. Jų energijos konversijos naudingumo koeficientas yra žemesnis, be to, jų galios vatais atidavimas yra mažesnis, todėl jie netinka tai pačiai paskirčiai kaip nagrinėjamasis produktas. Tuo remiantis argumentus teko atmesti.

2.3.11.   Pusgaminiai

(74)

Taip pat teigta, kad elementus derėtų laikyti maitinimo linijos pusgaminiais, o moduliai yra galutinis produktas, todėl jų nederėtų laikyti vienu produktu.

(75)

Kaip minėta pirmiau, pagrindiniai kriterijai vienam produktui apibrėžti – tos pačios fizinės, cheminės ir techninės savybės ir ta pati galutinio naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į 47–49 konstatuojamąsias dalis daroma išvada, kad skirtumas tarp pusgaminių ar gatavų produktų nelaikomas lemiamu veiksniu. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

2.3.12.   Saulės įkrovikliai

(76)

Viena suinteresuotoji šalis prašė produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti saulės baterijų plokščių, skirtų tik 12V elementams įkrauti, remdamasi tuo, kad šių plokščių galutinio naudojimo paskirtis skiriasi nuo modulių, skirtų prisijungimui prie tinklų, nes jos generuoja daug mažesnę įtampą ir todėl nėra skirtos jungtis prie tinklų.

(77)

Pranešime apie inicijavimą nurodyta, kad tiriamajam produktui nepriskiriami iš mažiau kaip šešių elementų sudaryti nešiojami saulės įkrovikliai, kurių paskirtis tiekti elektrą prietaisams arba įkrauti elementus. Iš daugiau kaip šešių elementų sudaryti moduliai, skirti tik elementams įkrauti, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis ir veiksmingumu, kaip moduliai, kurie skirti jungtis prie tinklų. Jie naudoja atviros grandinės įtampą, kurios įtampa yra mažesnė nei jungimuisi prie tinklų skirtuose moduliuose naudojamos grandinės įtampa. Nepaisant šio skirtumo, atlikus tyrimą nustatyta, kad šios rūšies moduliai gali būti jungiami prie tinklo. Mažesnę įtampą galima lengvai kompensuoti didesniais matmenimis ir (arba) didesniu elementų skaičiumi. Todėl elementams įkrauti skirti moduliai, sudaryti iš daugiau kaip šešių elementų priskiriami nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai.

(78)

Suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad „iš mažiau kaip šešių elementų sudarytų saulės įkroviklių“ apibrėžtis yra per siaura ir turėtų būti išplėsta įtraukiant į šią apibrėžtį neįtrauktus produktus, kurių funkcija panaši, pvz., panašaus dydžio produktus, kuriuose naudojama daugiau mažesnių elementų.

(79)

Be to, suinteresuotosios šalys teigė, kad apibrėžtis „fotovoltiniai produktai iš kristalinio silicio, visam laikui įmontuoti į elektros prietaisus“ yra per siaura, kadangi į ją neįtraukiami tik surinkti elektros prietaisai, o saulės energijos sistemų sudėtinės dalys, parduodamos integravimui į elektros prietaisus, gali būti į ją įtrauktos.

(80)

Iš tiesų, išnagrinėjus įvairių suinteresuotųjų šalių pateiktus teiginius paaiškėjo, kad tinkamiau tokių produktų nepriskyrimą produkto apibrėžtajai sričiai pagrįsti techniniais standartais, o ne elementų skaičiumi. Konkrečiai nustatyta, kad standarto „IEC 61730-1 Taikymo klasė C“ apibrėžtyse geriau apibrėžiami produktai, kurie neturėti būti įtraukti į priemonių taikymo sritį.

(81)

Po galutinio faktų atskleidimo gauta pastabų dėl produktų nepriskyrimo remiantis minėtu tarptautiniu standartu. Teigta, kad būtų tikslingiau apibrėžti nepriskirtinus produktus remiantis išėjimo įtampa ir atiduodamąja galia („moduliai ar plokštės, kurių išėjimo galia neviršija 50 V nuolatinės srovės, o atiduodamoji galia neviršija 50 W, ir kurie skirti tik tiesiogiai naudoti kaip baterijų įkrovikliai tokios pačios įtampos ir galios sistemose“), o ne remtis standartu. Ši teiginį būtų galima priimti, o pagal šią apibrėžtį galiausiai nuspręsta nepriskirti nagrinėjamajam produktui.

2.3.13.   Stoge įmontuoti saulės energijos moduliai

(82)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad stoge įmontuoti saulės moduliai neturėtų būti įtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, nes jie atlieka ne tik saulės energijos modulio, bet ir stogo čerpių arba šiferio funkciją. Todėl jie negali tiesiogiai pakeisti standartinių saulės energijos modulių.

(83)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad tiek standartiniai moduliai, tiek stoge įmontuoti saulės energijos moduliai turi atitikti tuos pačius elektros standartus. Ir nors stoge įmontuoto saulės energijos modulio negalima paprasčiausiai pakeisti standartiniu moduliu, jį galima pakeisti standartiniu moduliu ir stogo čerpėmis ar šiferiu. Todėl šie produktai pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis techninėmis elektros energijos gamybos iš saulės šviesos savybėmis. Papildoma funkcija (kurią kitu atveju turi stogo danga) nelaikyta svarbia ir ja negalima pagrįsti stoge įmontuotų saulės energijos modulių nepriskyrimo prie produkto apibrėžtosios srities.

(84)

Po galutinio faktų atskleidimo ta pati suinteresuotoji šalis, remdamasi su avalyne  (9), o konkrečiai – atletikai skirta specialios technologijos avalyne „STAF“, susijusiu atveju, teigė, jog tai, kad stoge įmontuotų saulės energijos modulių negalima pakeisti standartiniais saulės energijos moduliais ir atvirkščiai, rodo, kad stoge įmontuotų saulės energijos modulių nereikėtų įtraukti į priemonių apibrėžtąją sritį. Tačiau „STAF“ avalynė į priemonių apibrėžtąją sritį neįtraukta dėl daugelio priežasčių ir, kaip nusprendė Bendrasis Teismas Brosmann  (10) byloje, abipusio pakeičiamumo nebuvimas nėra pakankama priežastis; tai patvirtino, kad visiškai skirtingi produktai, kaip antai bateliai ir pasivaikščiojimams skirta avalynė, nepaisant jų skirtumų, tame pačiame antidempingo tyrime gali iš tiesų būti laikomi nagrinėjamuoju produktu.

(85)

Be to, suinteresuotoji šalis tvirtino, kad tai, jog produktas ES negaminamas ir tai, kad intelektinės nuosavybės teisės priklauso suinteresuotajai šaliai, tariamai patvirtina, kad stoge įmontuoti saulės energijos moduliai yra novatoriškas produktas, kuris skiriasi nuo kitų. Tačiau, kalbant apie suinteresuotosios šalies paminėtą su avalyne susijusį atvejį, Bendrasis Teismas Brosmann byloje nusprendė, kad „dėl argumentų, susijusių su […] šios rūšies avalynės negaminimu Bendrijoje ir su patentu, reikia konstatuoti, kad jie nėra lemiami (11). Taigi, patentuotos technologijos avalynė toje byloje laikyta nagrinėjamuoju produktu.

(86)

Suinteresuotoji šalis taip pat tvirtino, kad stoge įmontuoti saulės energijos moduliai neturėtų būti įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, nes jie parduodami už gerokai didesnę kainą nei standartiniai moduliai. Taip pat su avalyne susijusiu atveju „STAF“ avalynė, kurios kaina viršijo tam tikrą nustatytą kainą, buvo neįtraukta į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad stoge įmontuoti saulės energijos moduliai turi dvejopą – saulės energijos modulio ir stogo čerpės ar šiferio – funkciją, kaip nurodyta 83 konstatuojamojoje dalyje. Tiesiogiai lyginti kainas nėra prasmės, nes savaime suprantama, kad produktas su papildoma funkcija kainuoja brangiau.

(87)

Atsakydama į šį teiginį, suinteresuotoji šalis tvirtino, kad remiantis šiais argumentais niekada nebūtų įmanoma remtis kainų skirtumu kaip papildomu rodikliu, kuriuo būtų galima pagrįsti nepriskyrimą prie produkto apibrėžtosios srities. Tačiau šis aiškinimas yra pernelyg platus. Ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje tiesiog teigiama, kad šiuo konkrečiu atveju, kai stoge įmontuoti saulės energijos moduliai turi nagrinėjamojo produkto ir kito produkto (šiuo atveju stogo čerpės ar šiferio) funkciją, kaina savaime suprantama nėra reikšminga. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kitais atvejais kainos skirtumas negali būti naudingas rodiklis nustatant, ar produktas turėtų būti neįtrauktas į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(88)

Galiausiai, suinteresuotoji šalis teigė, kad stoge įmontuotų saulės energijos modulių tiekėjui turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti minimalios kainos įsipareigojime. Tačiau pasirodo, kad susijęs Kinijos eksportuotojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą, todėl kaip nebendradarbiaujanti šalis jis neturi teisės dalyvauti įsipareigojime. Todėl šio prašymo nebuvo galima priimti.

2.3.14.   Monokristalinio ir polikristalinio silicio elementai

(89)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungoje nebuvo gaminami monokristalinio silicio elementai ir jos eksportuojami monokristalinio silicio elementai nekonkuravo su ES pramone. Tačiau tyrime atskleista, kad Sąjungoje monokristalinio silicio elementai buvo iš tiesų gaminami. Todėl šis teiginys atmestas. Bet kokiu atveju, Brosmann byloje Bendrasis Teismas nusprendė, kad konkrečios rūšies produkto negaminimas Bendrijoje nėra lemiamas veiksnys.

2.3.15.   Išlyga dėl siunčiamų produktų

(90)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad tyrimo apibrėžtosios srities išplėstimas į ją įtraukiant iš KLR siunčiamus produktus buvo nepagrįstas, nes tyrime iš pradžių nagrinėti tik KLR kilmės produktai.

(91)

Tačiau iš KLR siunčiamos prekės buvo įtrauktos jau inicijavimo etapu. Pranešimo apie inicijavimą 5 punkte nurodyta, kad „bendrovės, kuriuos nagrinėjamąjį produktą siunčia iš Kinijos Liaudies Respublikos, tačiau mano, kad dalis eksportuojamų produktų arba jie visi nėra Kinijos Liaudies Respublikos muitinės kilmės, raginamos pranešti apie save per šį tyrimą ir pateikti visą reikalingą informaciją“. Todėl aišku, kad visos iš KLR produktą siunčiančios bendrovės turėjo galimybę bendradarbiauti atliekant šį tyrimą. Be to, kadangi tiriamojo produkto sudėtyje dažnai būna sudėtinų dalių ir detalių iš skirtingų šalių, pranešimo apie inicijavimą 5 punkte taip pat nurodyta, kad siekiant spręsti šį klausimą „galima nustatyti specifines nuostatas“.

(92)

Todėl laikoma, kad visiems susijusiems ekonominės veiklos vykdytojams buvo tinkamai pranešta, kad prireikus gali būti nustatytos specifinės nuostatos dėl iš KLR siunčiamų produktų, ir jie buvo paraginti bendradarbiauti atliekant tyrimą. Taigi, tyrimo apibrėžtoji sritis nebuvo išplėsta į ją įtraukiant iš KLR siunčiamus produktus, nes jie buvo įtraukti nuo tyrimo pradžios.

(93)

Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad, nepaisant 91 konstatuojamojoje dalyje nurodytų pranešimo apie inicijavimą nuostatų, atliekant tyrimą nagrinėtos tik KLR kilmės prekės ir neįvertintas iš KLR siunčiamų prekių daromas poveikis.

(94)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad siekiant užtikrinti, kad atliekant tyrimą būtų įvertintos ne tik KLR kilmės, bet visos iš KLR siunčiamos prekės, imtasi toliau išvardytų priemonių.

Atliekant tyrimą visos bendrovės, siunčiančios nagrinėjamąjį produktą iš KLR, nepaisant to, kokia prekių kilmė, buvo paragintos pranešti apie save.

Pranešimo apie inicijavimą A priede eksportuotojų paprašyta pateikti informacijos apie visus bendrovės gaminamus produktus. Ši informacija apėmė ne tik KLR kilmės prekes.

Remiantis šia informacija, kuri pateikta apie visą eksportą į ES, neatsižvelgiant į tai, kokia prekių kilmė, atrinktos tipiškos bendrovės.

Atrinktiems gamintojams nusiųstas klausimynas, skirtas „į Europos Sąjungą eksportuojantiems gamintojams“, kuriame KLR vadinama „nagrinėjamąja šalimi“, o ne kilmės šalimi. Todėl akivaizdu, kad atliekant tyrimą nagrinėtos visos prekės, neatsižvelgiant į jų kilmę.

(95)

Tuo remiantis daroma išvada, kad atliekant tyrimą nagrinėtos visos KLR kilmės arba iš jos siunčiamos prekės, ir tyrimo išvados, įskaitant dėl dempingo ir žalos, apima visas KLR kilmės ar iš jos siunčiamas prekes.

(96)

Po galutinio atskleidimo suinteresuotosios šalys tvirtino, kad skunde pateikti tik su importuojamomis KLR kilmės saulės baterijų plokštėmis, o ne iš KLR siunčiamomis prekėmis susiję prima facie įrodymai. Šiuo atžvilgiu reikia paaiškinti, kad skundas iš tiesų apėmė prekes „iš KLR“ – tai matyti iš pareiškėjo pateikto dokumento pirmo puslapio, ant kurio uždėtas antspaudas. Prieš šį puslapį byloje yra kitas puslapis, kuriame iš tiesų vartojama formuluotė „Kinijos Liaudies Respublikos kilmės“. Tačiau šiuo atveju tai ne skundo pateikėjo pateiktas dokumentas, o Komisijos tarnybų pridėtas titulinis puslapis, kuriame įrašytas tyrimo pavadinimas, o ne pakartotas skundo pavadinimas. Todėl laikoma, kad skundas apėmė visas prekes iš KLR – tiek KLR, tiek kitų šalių kilmės.

(97)

Eksportuojantys Kinijos gamintojai taip pat tvirtino, kad negalima pagrįstai tikėtis, kad eksportuojantys trečiųjų šalių gamintojai turėjo žinoti, kad jų produktai taip pat gali būti nagrinėjami atliekant tyrimą. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad priemonės netaikomos tranzitu vežamoms prekėms, kaip apibrėžta GATT V straipsnyje. Todėl eksportuojantiems gamintojams, kurie nevykdo veiklos KLR, priemonės poveikio nedaro. Be to, apie save nepranešė jokie trečiųjų šalių eksportuojantys gamintojai, kurie būtų nurodę, kad jų eksportuojamiems produktams taikomos priemonės.

(98)

Tie patys eksportuojantys gamintojai teigė, kad trečiųjų šalių eksportuojantys gamintojai nebuvo paraginti pranešti apie save ir jiems nesuteikta galimybė įrodyti, kad jų produktai nėra subsidijuojami. Institucijos mano, kad nustačius priemones nedaromas poveikis KLR jokios veiklos nevykdantiems eksportuojantiems gamintojams, nes jų prekės, jei jos siunčiamos iš KLR, bus vežamos tranzitu. Visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams pranešimu apie inicijavimą pranešta, kad jų vykdoma veikla tikrinama atliekant tyrimą.

2.3.16.   Išvada

(99)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, produktas galutinai apibrėžiamas kaip Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba jos siunčiami fotovoltiniai moduliai arba plokštės iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementai, naudojami fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio, išskyrus vežamus tranzitu, kaip apibrėžta GATT V straipsnyje. Elementų storis neviršija 400 mikrometrų. Šio produkto KN kodai šiuo metu: ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90.

(100)

Nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai nepriskiriami šių rūšių produktai:

iš mažiau kaip šešių elementų sudaryti nešiojami saulės įkrovikliai, kurių paskirtis tiekti elektrą prietaisams arba įkrauti elementus;

fotovoltiniai produktai plona plėvele;

fotovoltiniai produktai iš kristalinio silicio, visam laikui įmontuoti į elektros prietaisus, kurių paskirtis nėra energijos gamyba ir kurie naudoja integruoto (-ų) fotovoltinio (-ių) elemento (-ų) iš kristalinio silicio gaminamą elektrą.

moduliai ar plokštės, kurių išėjimo galia neviršija 50 V nuolatinės srovės, o atiduodamoji galia neviršija 50 W, ir kurie skirti tik tiesiogiai naudoti kaip baterijų įkrovikliai tokios pačios įtampos ir galios sistemose.

3.   SUBSIDIJAVIMAS

(101)

Skundo pateikėjas teigė, kad KLR labai subsidijuoja savo fotovoltinių produktų pramonę ir nurodė keletą politinių ir planavimo dokumentų bei teisės aktų, kuriais grindžiama valstybės parama sektoriui. Komisija peržiūrėjo ir išnagrinėjo skunde minėtus dokumentus ir papildomus atliekant tyrimą KLR vyriausybės ir atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktus dokumentus bei nustatė, kad remiantis dauguma šių dokumentų KLR fotovoltinių produktų pramonei sudarytos įvairių sričių lengvatinės sąlygos.

(102)

12-tajame penkmečio plane (12) KLR vyriausybė fotovoltinių produktų pramonę įtraukė į strateginių pramonės šakų sąrašą. KLR vyriausybė taip pat paskelbė specialų saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės planą (pridedamą prie pagrindinio 12-tojo penkmečio plano), t. y. 12-tąjį saulės energijos fotovoltinių produktų pramonės penkmečio planą. Šiame plane KLR vyriausybė nurodė remianti „pažangias įmones (13)ir „pagrindines įmones (14), įsipareigojo „padėti įgyvendinti fotovoltinių produktų pramonės skatinimo politiką (15) ir „plėtoti pramonės, finansų ir mokesčių sritims remti skirtas politikos kryptis… (16).

Valstybės tarybos sprendime Nr. 40 nurodyta, kad KLR vyriausybė aktyviai rems naujos energetikos pramonės vystymą ir spartins saulės energijos srities vystymą (17), visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą tik skatinamiems projektams (šiai kategorijai priskiriami fotovoltinių produktų projektai) ir žadama įgyvendinti „kitus politinius veiksmus, kuriais teikiamos lengvatos skatinamiems projektams (18). Kitame 2010 m. spalio 10 d. Valstybės tarybos sprendime kalbama apie „mokesčių ir finansų politikos paramos intensyvumo“ išplėtimą, finansų įstaigos raginamos „išplėsti kreditų paramą“ ir įsipareigojama naujoms strateginėms pramonės šakoms, kurioms priskiriama saulės energijos fotovoltinių produktų pramonė, „taikyti lengvatines mokesčių politikos priemones, pavyzdžiui, rizikos kompensavimą (19). Nacionalinėse vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo gairėse (2006–2020 m.) žadama „daugiausia dėmesio skirti politikos finansavimui“, „raginti finansų įstaigas suteikti lengvatinę kreditinę paramą pagrindiniams nacionaliniams mokslo ir technologijų industrializacijos projektams“, „skatinti finansų įstaigas gerinti ir stiprinti finansų paslaugas aukštųjų technologijų įmonėms“ ir „įgyvendinti lengvatinę mokesčių politiką aukštųjų technologijų įmonių vystymui skatinti (20).

KLR mokslo ir technologijų pažangos įstatyme taip pat nurodyta daug priemonių, skirtų strateginėms pramonės šakoms, įskaitant saulės energijos fotovoltinių produktų pramonę, remti. Be kita ko, jame taip pat nurodoma, kad valstybė skatins finansų įstaigas ir joms nurodys remti aukštųjų ir naujų technologijų pramonės šakas suteikiant paskolas (21), su politikos sritimi susijusioms finansų įstaigoms nurodoma pirmenybę teikti aukštųjų ir naujų technologijų pramonės šakoms siūlant joms finansų paslaugas (22), nurodoma tam tikroms įmonėms „taikyti mažesnes palūkanas ir suteikti paskolas“, o su politikos sritimi susijusioms finansų įstaigoms nurodyta teikti „specialią pagalbą“ valstybės skatinamiems projektams (23). Toliau nurodoma, kaip šios priemonės taikomos praktiškai.

3.1.   Pirminės pastabos

(103)

KLR vyriausybė ir atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai pateikė klausimyno atsakymus ir sutiko, kad būtų atliktas jų pateiktų atsakymų patikrinimas vietoje (24).

(104)

Dėl KLR vyriausybės, išnagrinėjus klausimyno atsakymus Komisija nusiuntė raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo ir raštą prieš patikrinimą vietoje bei pateikė informaciją apie tikrinamojo vizito darbotvarkę. Komisija KLR vyriausybei suteikė pakankamai laiko, kai to pagrįstai prašoma, pastaboms parengti ir pateikti. Iš tiesų, KLR vyriausybei skyrus net 30 dienų pratęsimą klausimyno atsakymams pateikti ji iš viso turėjo 69 dienas klausimyno atsakymams pateikti; Komisija KLR vyriausybei suteikė 25 dienų laikotarpį atsakymui į raštą dėl informacijos neišsamumo pateikti. Todėl iš viso KLR vyriausybė turėjo daugiau nei tris mėnesius Komisijos prašomai informacijai pateikti.

(105)

Per patikrinimo vietoje vizitą Kinijos prekybos ministerijoje Pekine ir keturiose finansų įstaigose (Kinijos plėtros banke, Kinijos eksporto ir importo banke, Huaxia banke ir SINOSURE) Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 ir 26 straipsnių nuostatas stengėsi patikrinti informaciją, pateiktą remiantis patvirtinamaisiais dokumentais, kurie naudoti KLR vyriausybės atsakymams rengti. Tai darydama Komisija padarė preliminarią išvadą, kad neturėdama pakankamai informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų ji negalėjo tinkamai patikrinti KLR vyriausybės klausimyno atsakymų. Be to, kai kurios informacijos iš viso nepateikta, nors būtent tos informacijos prašyta, o į kai kuriuos klausimus paprasčiausiai neatsakyta. Todėl KLR vyriausybei pranešta apie nebendradarbiavimo pasekmes pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 ir 6 dalis.

(106)

KLR vyriausybė taip pat nurodė, kad Komisija KLR vyriausybę nepagrįstai apsunkino ir kad klausimyne bei vėliau pateiktame rašte dėl informacijos neišsamumo ji prašė nesusijusios ir nereikalingos informacijos.

(107)

Dėl prašomos informacijos Komisija pažymi, kad ji prašė pateikti tik informacijos apie skunde nurodytus įtarimus, kuri laikoma būtina tinkamoms išvadoms padaryti, be to, per tyrimą nuosekliai prašė pateikti tuos pačius duomenis bei informaciją ir pageidavo, kad KLR vyriausybė paaiškintų pateiktą informaciją ir kaip ji susijusi su tiriamosiomis schemomis. Kitaip tariant, Komisija tik prašė pateikti informacijos, kuri buvo reikalinga nagrinėjamojo produkto subsidijavimui taikant skunde nurodytas subsidijavimo schemas ir jo lygiui nustatyti.

3.2.   Nebendradarbiavimas

(108)

Kaip jau nurodyta 105 konstatuojamojoje dalyje, surengus patikrinimą vietoje 2013 m. gegužės 23 d. Komisija pranešė KLR vyriausybei, kad ji ketina remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Komisija išsiuntė šį raštą, nes ji padarė preliminarią išvadą, kad dėl nepakankamos KLR vyriausybės pateiktos informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų nebuvo galima tinkamai patikrinti antisubsidijų klausimyno, rašto dėl informacijos neišsamumo atsakymų ir kitos vykstančiame tyrime KLR vyriausybės pateiktos informacijos. Be to, atliekant tikrinamąjį vizitą nustatyta, kad klausimyno atsakymuose ir vėlesnėse KLR vyriausybės pateiktose pastabose nepateikta tam tikros informacijos, kurios specialiai paprašė Komisija. Be to, į kai kuriuos klausimus paprasčiausiai neatsakyta. Turimais faktais ketinta remtis pagal vyriausybės planus, projektus, įvairius teisės aktus ir kitus dokumentus; lengvatines paskolas, kitą finansavimą, garantijas ir draudimą; PBOC aplinkraščius; tikrinimus bankuose; eksporto kredito draudimą ir tikrinimą Sinosure; programą „Golden Sun Demonstration“; tiesioginio atleidimo nuo mokesčių ir mokesčių mažinimo programas; netiesioginio mokesčio ir importo tarifo programas; žaliavų po (polikristalinio silicio, aliuminio ekstruzijų ir stiklo) tiekimą už mažesnį nei tinkamas atlygį; žemėnaudos teisių nuostatas.

(109)

2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė prieštaravo preliminariam Komisijos ketinimui taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatas ir teigė, kad šiuo atveju nesilaikyta sąlygų, kurių privaloma laikytis jei neatsižvelgiama į pateiktą informaciją arba jei „užpildomos informacijos spragos“.

(110)

KLR vyriausybė teigė, kad dėl abejonių, kurios kilo tik todėl, kad Komisija negalėjo visiškai patenkinamai patikrinti pateiktos informacijos, negalėjo būti neatsižvelgiama į informaciją. Komisija su šiuo argumentu nesutinka, nes jis neatspindi tikrovės. Netiesa, kad Komisija neatsižvelgė į pateiktą informaciją tik dėl to, kad ji negalėjo patikrinti šios informacijos atlikdama patikrinimą vietoje. Tačiau nustačius, kad KLR vyriausybės pateikta informacija ir paaiškinimas buvo prieštaringi ir (arba) nepakankami, palyginti su kita Komisijos turima informacija, ir tuo pat metu jų buvo neįmanoma patikrinti atliekant patikrinimą vietoje, Komisija negalėjo remtis tokia gauta informacija. Atskiri duomenys yra vertinami atsižvelgiant į tai, koks buvo KLR vyriausybės bendradarbiavimo lygis. Taip pat pažymima, kad Komisija prieštaravo ne dėl pateiktos informacijos formato, kaip teigė KLR vyriausybė, o dėl informacijos netikslumo ir (arba) neišsamumo.

(111)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad pateikti kai kurios informacijos, kurios prašė Komisija, buvo taip sudėtinga, kad KLR vyriausybė neturėjo galimybės ją pateikti. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija prašė tik informacijos, kuri buvo būtina skundo pateikėjo teiginiams patikrinti (pagrįstiems prima facie įrodymais), ir suteikė KLR vyriausybei pakankamai laiko ir galimybių tokiai informacijai pateikti. Be to, Komisija gerai žino, kad dėl gausių ir išsamių skundo pateikėjo teiginių šiuo atveju ji turėjo prašyti KLR vyriausybės pateikti daug informacijos. Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau (104–107 konstatuojamosiose dalyse), prašomos informacijos apimtis nebuvo per didelė ir suteikta pakankamai laiko jai pateikti.

(112)

Be to, KLR vyriausybė nurodė, kad yra skirtumas, ar į pateiktą informaciją neatsižvelgiama, ar gauta informacija papildoma įrašuose esančiais duomenimis. Nors Komisija visiškai supranta šį skirtumą ir vadovaujasi atitinkamomis pagrindinio reglamento 28 straipsnio nuostatomis, ji nurodo, kad tuo atveju, kai pateikta informacija prieštarauja kitai Komisijos turimai informacijai tuo pačiu klausimu, tokios informacijos papildyti negalima. Tokiais atvejais (pvz., pateikta informacija apie bankų nuosavybės teises) Komisija turėjo nuspręsti, kuri informacija patikimesnė. Taip Komisija užtikrino, kad turimų faktų naudojimas nėra mažiau palankus ir pagrįstas iš tiesų turimais faktais.

(113)

KLR vyriausybė teigė, kad šiuo atveju Komisija neturėjo pagrindo laikyti KLR vyriausybę nebendradarbiaujančia, nes ji neatsižvelgė arba neteisingai suprato savo prievolę atsižvelgti į KLR vyriausybės praktines galimybes įvykdyti jos prašymą. KLR vyriausybės teigimu, tyrimas iš esmės buvo pernelyg didelė našta ir bendradarbiauti apskritai buvo neįmanoma, o Komisija, kaip tyrimą atliekanti institucija, nuolat atsisakė bendradarbiauti su KLR vyriausybe ir sumažinti tokią naštą. Šiuo teiginiu akivaizdžiai iškreipiami faktai. Komisija, siekdama vykdyti savo teisinius įsipareigojimus gavus reikiamais dokumentais pagrįstą skundą ir tuo pat metu laikydamasi atitinkamų PPO sprendimų, KLR vyriausybės prašė tik informacijos, būtinos skunde pateiktiems teiginiams, pagrįstiems pakankamais įrodymais, patikrinti ir įvertinti. Prie klausimyno pridėtame rašte ir pačiame klausimyne Komisija siūlėsi padėti KLR vyriausybei. Rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo KLR vyriausybė taip pat paraginta susisiekti su Komisija kilus klausimų dėl prašomos informacijos. Komisija taip pat išimtinai ilgam pratęsė terminą informacijai pateikti (žr. 104 konstatuojamąją dalį). Be to, atlikdama šį tyrimą, Komisija KLR vyriausybės paprašė informacijos apie sandorius, susijusios tik su atrinktais eksportuotojais, o ne visais Kinijos saulės baterijų plokščių gamintojais, taigi prašomos informacijos apimtis buvo kiek įmanoma sumažinta. Todėl Komisija pažymi, kad panašu, jog KLR vyriausybė sudeda argumentus dėl praktinių galimybių pateikti duomenis su kitais klausimais.

Pavyzdžiui, aptariant tariamai nepagrįstą Komisijos prašymą pateikti daug informacijos apie bankus ir finansų įstaigas, ji argumentus grindžia daugiausia tariamai nepakankamai pagrįstu skundu ir tvirtina, kad skundas pagrįstas „neteisėtomis išvadomis“ byloje dėl plono kreidinio popieriaus. Todėl KLR vyriausybės skundas yra veikiau susijęs su inicijavimą pagrindžiančių įrodymų kokybe, o ne praktinėmis galimybėmis pateikti informaciją. Iš tiesų, 2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė pakartojo ankstesniuose raštuose pateiktą teiginį, kad tyrimo inicijavimas dėl daugelio programų neatitiko PPO SSKP 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrodymų ribos ir kad inicijuodama tyrimą dėl šių programų Komisija pažeidė PPO SSKP 11 straipsnio 3 dalį. Komisija rašte ir memorandume KLR vyriausybė jau atsakė į šiuos teiginius ir kadangi 2013 m. birželio 3 d. rašte nepateikta naujų teiginių, šiame reglamente nebereikia iš naujo svarstyti tų pačių teiginių.

(114)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija nepateikė KLR vyriausybei pakankamai laiko atsakyti į klausimyną. Tai netiesa. Kaip paaiškinta 104 konstatuojamojoje dalyje, Komisija KLR vyriausybei ilgam pratęsė terminą ir suteikė KLR vyriausybei ilgiausią įmanomą laikotarpį, kurį taikant nebūtų kliudoma laiku užbaigti bylą. Klausimyno ir rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakymų terminai buvo gerokai ilgesni nei pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas laikotarpis.

(115)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisija nereagavo į jos prašymą padėti nustatyti santykinę klausimyno atsakymų svarbą siekiant išvengti išvadų pagrindimo turimais faktais. Savo pareiškime ji nurodė prašymą, kad Komisija paaiškintų, kokiu tikslu prašoma konkrečios informacijos ir kokios faktinės išvados bus ja grindžiamos, siekiant „užtikrinti, kad vyriausybė pagal turimas galimybes galėtų kuo geriau bendradarbiauti ir suteikti būtiniausią informaciją“. Savaime suprantama, Komisija, negavusi faktinės informacijos, negalėjo žinoti, kokios išvados bus padarytos remiantis šia informacija. KLR vyriausybė taip pat tvirtina, kad dėl Komisijos klausimyno struktūros buvo „funkciškai neįmanoma“ jo užbaigti, o Komisija siekė gauti informacijos, nesusijusios su šiuo tyrimu. Komisija kategoriškai atmeta šiuos teiginius. Kaip paaiškinta, klausimyne prašyta tik informacijos, kuri buvo būtina išvadoms padaryti.

(116)

KLR vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija reikalavo pateikti dokumentus, kurių KLR vyriausybė teisiškai negalėjo parengti arba įpareigoti parengti, ir atsižvelgdama į tai nurodė susijusius ES ir PPO teisės aktus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad turėtų būti neatsižvelgiama tik į melagingą ar klaidinančią informaciją, bei nurodė, kad ji neturėjo „praktinių galimybių“ pateikti tam tikrą informaciją, kurią griežtai uždrausta platinti dėl valstybės paslapties arba kitais vidaus teisės aktais. Be to, ji tvirtino, kad atitinkamos PPO antidempingo susitarimo ir SSKP nuostatos, kuriomis nustatoma, kaip konfidenciali informacija gali būti pateikta tyrimą atliekančiomis institucijomis ir laikoma konfidencialia, ne visada taikomos tuo atveju, kai informaciją turi pateikti trečiosios šalies institucija, šiuo atveju KLR vyriausybė. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija pažeistų SSKP nuostatas, jei atsisakytų pripažinti teisinį skirtumą vyriausybės praktinės galimybės teikti informaciją, kurią jai teisiškai uždrausta atskleisti, ir kitokio pobūdžio konfidencialios informacijos, kurią vyriausybė gali paprašyti laikyti konfidencialia vykdant įprastą tyrimą.

(117)

Netiesa, kad Komisija neatsižvelgė į informaciją, kurios KLR vyriausybė nepateikė, kad ir kokia būtų priežastis, nes paprasčiausiai neįmanoma neatsižvelgti į tai, kas nebuvo pateikta. Kita vertus, jei KLR vyriausybė nepateikė tam tikros informacijos arba tikrinant neleido su ja susipažinti, o panašaus pobūdžio informaciją Komisija gavo iš kitų šaltinių (dažniausiai viešai prieinamą, pateiktą bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų arba pateiktą tam tikrų bankų atliekant tikrinimą vietoje); Komisija įtraukė šią informaciją į bylos dokumentus ir ja rėmėsi darydama išvadas. Komisija nesutinka su teiginiu, kad PPO antidempingo susitarimo ir SSKP nuostatos, kuriomis numatoma, kaip konfidenciali informacija gali būti pateikta tyrimą atliekančioms institucijoms ir laikoma konfidencialia, netaikomos KLR vyriausybei. Šiuo atžvilgiu KLR vyriausybė teigia, kad vyriausybėms turėtų būti taikomi kiti bendradarbiavimo standartai nei eksportuotojams ir kad dėl vyriausybių padėties joms daromos šiokios tokios nuolaidos, kurios netaikomos eksportuotojams. Dėl kompensacinių muitų tyrimų vykdymo, Komisija šiam teiginiui negali pritarti. Vadovaujantis pagrindiniu reglamentu KLR vyriausybė yra viena iš tyrimo suinteresuotųjų šalių ir tuo pat metu, kaip „suinteresuota valstybė“, KLR privalo laikytis PPO nuostatų ir praktikos.

Pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Tais atvejais, kai bet kuri suinteresuota šalis atsisako sudaryti galimybių gauti informaciją, kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per šiame reglamente nurodytą laiką arba žymiai trukdo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti padarytos pagal turimus faktus.“ PPO SSKP 12 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyti vyriausybių („suinteresuota valstybė“) nebendradarbiavimo padariniai: „Tais atvejais, kai bet kuri suinteresuota valstybė arba suinteresuota šalis atsisako sudaryti galimybių gauti informaciją, kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per pagrįstą laiką arba žymiai trukdo atlikti tyrimą, preliminarios ir galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti padarytos pagal turimus faktus.“ Tais atvejais kai tyrimą atliekanti valstybė, šiuo atveju ES, naudojasi savo PPO teisėmis atlikti kompensacinio muito tyrimą ir prašo informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui atlikti, vyriausybėms ir eksportuotojams taikoma ta pati prievolė bendradarbiauti. Atliekant tyrimą KLR vyriausybė dažnai rėmėsi konfidencialumo taisyklėmis pagrįsdama tikrinimui prašomos informacijos, pvz., PBOC aplinkraščių, nepateikimą. Pastebima, kad net jei KLR vyriausybė, kaip ji teigia, „teisiškai negalėjo atskleisti tokios informacijos“, ji vis tiek privalo laikytis PPO prievolės pateikti tyrimui atlikti reikalingą informaciją. Šiuo požiūriu dėl PPO narės savivaldos teisės aktų ar vidaus taisyklių ji nėra atleidžiama nuo PPO prievolių bendradarbiauti atliekant tyrimus; tokio nesutarimo atveju būtent KLR vyriausybė turi pasiūlyti būdus, kaip sudaryti galimybę susipažinti su informacija ir ją tinkamai patikrinti. Neprieštaraujant tam, kas išdėstyta, KLR vyriausybė iš tiesų niekada nepaaiškino šio teiginio ir šiuo atžvilgiu niekada nepateikė jokių įrodymų (pvz., teisinių nuostatų, kuriomis jai „teisiškai draudžiama“ pateikti tokią informaciją).

(118)

Be to, KLR vyriausybė teigė, kad 2013 m. kovo 25 d. raštas prieš patikrinimą vietoje buvo nepakankamai išsamus ir jame nepateikta konkrečių klausimų, kurie bus nagrinėjami per patikrinimą vietoje. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad nors nėra reikalavimo, kad Komisija siųstų visų klausimų, kurie bus užduodami per patikrinimą vietoje, sąrašą (ir Komisija mano, kad tai netinkama), 2013 m. kovo 25 d. rašte prieš patikrinimą vietoje pateiktas sąrašas labai konkrečių ir išsamių klausimų ir dokumentų, kurie bus nagrinėjami pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnio 3 dalį ir PPO reikalavimus. Tačiau rašte aiškiai nurodyta, kad sąrašas neišsamus ir kad prireikus gali būti nagrinėjami kiti klausimai ir įrodymai. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų pažymėti, kad KLR vyriausybė neprieštaravo šio rašto turiniui prieš patikrinimą, nors, kita vertus, ji atsisakė aptarti tam tikrus klausimus, kurie nebuvo aiškiai nurodyti rašte, kaip antai informaciją apie didžiausius KLR bankus, Kinijos komunistų partijos (KKP) dalyvavimą tam tikrų bankų valdyme arba kai kurių bankų prieigą prie valstybės užsienio valiutos administracijos užsienio valiutos atsargų, tvirtindama, kad ji nepasiruošusi atsakyti į šiuos klausimus.

(119)

KLR vyriausybė taip pat tvirtino, kad atlikdama patikrinimą vietoje Komisija veikė nelanksčiai ir iš tikrųjų „nustatė galutinį terminą visiems KLR vyriausybės pakeitimų prašymams“. Be to, ji tvirtino, kad Komisija nepriėmė jokių „tinkamų“ KLR vyriausybės sprendimų dėl Nacionalinio statistikos biuro (NSB) tikrinimo ir atsisakė pratęsti NSB tikrinimą iki pirmadienio, 2013 m. balandžio 22 d. Be to, KLR vyriausybės nuomone, Komisijos pareigūnai beveik kiekvieną darbo dieną atvykdavo vėlai ir todėl per vėlai pradėjo tikrinimą.

(120)

Atsižvelgdama į minėtus teiginius, Komisija pabrėžia, kad jos pareigūnų lankstumas atliekant tikrinimus buvo visiškas ir besąlygiškas. Komisijos pareigūnai išimties tvarka pasiūlė patikrinti dokumentus ir įrodymus, kuriuos KLR vyriausybė siekė įtraukti baigus nagrinėti tam tikrą klausimą, daugeliu atvejų ne tik įprastomis darbo valandomis. Tai padaryta keletą kartų, net jei dėl to teko labai vėlai vykti į kitas tikrinamas patalpas ir (arba) grįžti į tas patalpas, kuriose Komisijos pareigūnai jau buvo ir jau turėjo galimybę patikrinti dokumentus. Deja, tačiau KLR vyriausybė minėtais atvejais šiuos pasiūlymus atmetė, taigi veikiausiai, kad ji Komisijos prašomų dokumentų nepateikė įprastomis darbo valandomis ne dėl laiko stokos ar Komisijos nenoro juos patikrinti. Dėl vėlavimo pradėti tikrinamąjį vizitą, Komisija pažymi, kad pareigūnai buvo laiku kiekvieną dieną, tačiau, deja, kai kada buvo vėluojama dėl KLR vyriausybės reikalaujamų registracijos procedūrų norint patekti į tikrinamas patalpas arba tiesiog dėl KLR vyriausybės atstovų nebuvimo pareigūnams atvykus į tikrinamas patalpas, todėl pareigūnai buvo priversti ilgai laukti prieš tikrinimą. Komisija taip pat pažymi, kad tikrinamieji vizitai kasdien užsitęsdavo po įprastų darbo valandų ir kad tikrinamojo vizito pirmą dieną pati KLR vyriausybė atšaukė popietinę sesiją, nes Technologijų ministerijos atstovai nusprendė nedalyvauti (žr. 122 konstatuojamąją dalį). Iš tiesų, jei KLR vyriausybė būtų sutikusi su visais pakartotinais Komisijos pareigūnų siūlymais patikrinti dokumentus pasibaigus darbo valandoms, vizitai būtų buvę ilgesni; taip neįvyko būtent dėl KLR vyriausybės nenoro visapusiškai bendradarbiauti.

(121)

KLR vyriausybė toliau nesutiko Komisijos praktikai pasibaigus tikrinimo sesijai nepriimti su ta sesija susijusių naujų dokumentų ir įrodymų, kuriuos būtina patikrinti. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Komisija niekada iš karto neatmeta ir neketino atmesti tokiu būdu pateiktos informacijos. Komisija atsižvelgė į visą pateiktą informaciją, išnagrinėjo jos kokybę (pvz., ištrauka iš auditorių patikrintos finansinės ataskaitos vertinama kitaip nei paprasta Excel lentelė arba Word dokumentas, kuriame skaičiai nėra pagrįsti jokiais oficialiais šaltiniais) ir, atsižvelgdama į tai, kad ji negalėjo patikrinti šios informacijos atlikdama patikrinimą vietoje, atitinkamai ją įvertino.

(122)

Dėl šešių atliekant tyrimą KLR vyriausybės pateiktų dokumentų (25), kurių turinį KLR vyriausybė atsisakė aptarti atliekant patikrinimą vietoje, KLR vyriausybė teigė, kad Komisija neturi jokio pagrindo remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Be to, teigta, kad Komisijai nepadėjo KLR vyriausybei suprasti reikalavimo pateikti šiuos dokumentus ir įrodyti, kad visi nagrinėjami dokumentai buvo susiję, nepaisant to, kad KLR vyriausybė „prieš prasidedant tikrinimui konkrečiai paragino Komisiją padėti KLR vyriausybei suprasti reikalavimą pateikti šiuos dokumentus ir įrodyti, kad visi nagrinėjami dokumentai buvo susiję“. Atsižvelgiant į tai, visų pirma pažymima, kad visi dokumentai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama pramone (26) ir todėl jų įtraukimas į tikrinimo apibrėžtąją sritį buvo labai susijęs.

Antra, KLR vyriausybės 2013 m. balandžio 11 d. rašte Komisijai naudota formuluotė buvo kitokia nei nurodyta 2013 m. birželio 3 d. rašte. Iš tikrųjų, KLR vyriausybė 2013 m. balandžio 11 d. rašte nurodė, kad minėtų dokumentų tikrinimas „sustabdomas, nebent Komisija galės įtikinamai įrodyti, kiek šie dokumentai laikomi susijusiais su šiuo tyrimu, ypač tariamomis subsidijomis“. Kadangi visi šie dokumentai tiesiogiai susiję su nagrinėjama pramone ir net konkrečiomis subsidijų schemomis, kaip antai lengvatinio skolinimo ar mokesčių lengvatų schemomis, kaip akivaizdu iš jų formuluotės, Komisija nesuprato, kas dar gali būti įrodyta, kad jos yra susijusios. Komisija nustebo, kad KLR vyriausybė suabejojo, ar šie dokumentai yra susiję, ne tuomet, kai jie buvo pateikti, o tik tada, kai Komisija paprašė paaiškinimų.

(123)

2013 m. gegužės 23 d. rašte Komisija nurodė, kad ji negalėjo patikrinti didžiosios dalies pateiktos informacijos pagal dokumentų originalus ir sutikrinti su šaltinio duomenimis, naudotais KLR vyriausybės atsakymams parengti dėl informacijos, susijusios su KLR finansų rinka ir finansų įstaigomis. KLR vyriausybė pareiškė, kad, atsižvelgiant į „visiškai bendro pobūdžio ir nekonkrečią pastabą“, Komisija nesuteikė KLR vyriausybei galimybės pateikti reikšmingų pastabų ir todėl neleido KLR vyriausybei tinkamai pasinaudoti gynybos teise. Šis teiginys neteisingas. Klausimyne Komisija pateikė labai konkrečius klausimus ir, remdamasi įprasta daugelio tyrimą atliekančių institucijų praktika, ji bandė patikrinti KLR vyriausybės atsakymus atliekant patikrinimą vietoje.

(124)

Konkrečiai, KLR vyriausybė klausimyno atsakymuose nurodė, kad „nagrinėjamai pramonei suteiktos paskolos sudaro labai nedidelę visų suteiktų paskolų dalį. Pavyzdžiui, kai kurie bankai papildomame klausimyne nurodė, kad nagrinėjamai pramonei suteiktos paskolos sudarė mažiau nei 1 proc. visų paskolų“. Atliekant tikrinimą KLR vyriausybė negalėjo pagrįsti šio teiginio jokiais įrodymais ir paprasčiausiai nurodė Komisijai kreiptis į bankus.

(125)

Komisija taip pat paprašė statistinių duomenų apie paskolas nagrinėjamai pramonei. KLR vyriausybė teigė, kad ji tokių apskaitos dokumentų neturi. Komisijai pasiteiravus, ar KLR vyriausybės bandė rinkti tokią statistiką, ir paprašius šios informacijos iš bankų, dalyvavęs CBRC (KLR bankų reguliavimo institucijos) pareigūnas tikrinimo metu atsakė, kad jis apie tai nežino, nes už šiuos statistinius duomenis atsakingas kitas CBRC padalinys. KLR vyriausybė statistinių duomenų nepateikė nei klausimyno atsakymuose, nei vėlesnėse procedūrose, susijusiose su informacijos neišsamumu. Komisija rašte prieš patikrinimą vietoje dar kartą nurodė, kad šis klausimas bus nagrinėjamas.

(126)

Dėl bankų, Komisija per tikrinamąjį vizitą taip pat pasiteiravo apie rizikos ir kreditingumo vertinimą, bendrą veiklos padėtį, valdymo padėtį, kredito lygį, finansų naudojimą, grąžinimo galimybes, garantijų modelį bei bankų ir paskolų gavėjų bendradarbiavimą, nes KLR vyriausybė pateikė su šiais klausimais susijusius teiginius klausimyno atsakymuose. Be to, nepaisant to, kad šie klausimai buvo nurodyti rašte prieš patikrinimą vietoje, KLR vyriausybė negalėjo pateikti jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų ir nurodė Komisijai kreiptis į bankus.

(127)

Rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakymuose KLR vyriausybė pateikė tam tikros informacijos apie procentinę vyriausybės akcijų dalį kai kuriuose bankuose. Pažymima, kad iš pradžių KLR vyriausybė klausimyno atsakymuose nurodė nuturinti tokios informacijos ir kad ji pateikė informaciją šiuo klausimu tik po to, kai Komisija nurodė, kad pagal Komercinės bankininkystės įstatymo 24 straipsnį reikalaujama, kad bankai teiktų šią informaciją CBRC. Kai Komisija per tikrinamąjį vizitą pasiteiravo apie šios informacijos šaltinį, dalyvavęs CBRC pareigūnas teigė, kad jis nežinojo, nes už šių duomenų rinkimą atsakingas kitas CBRC padalinys. Pagal laikinųjų reglamentų dėl stebėtojų tarybų pagrindinėse valstybės finansų įstaigose (kurį pateikė EXIM bankas savo atsakyme į raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo) 2 straipsnį, „valstybės finansų įstaigų, į kurias Valstybės taryba skiria stebėtojų tarybas, sąrašą rekomenduoja valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų administravimo organas“. Kadangi ši teisinė nuostata susijusi su valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų administravimo organu, panašu, jog KLR vyriausybė žino, kurios finansų įstaigos jai priklauso. Tačiau dėl KLR vyriausybės nebendradarbiavimo Komisija negalėjo patikrinti šios informacijos arba bent nustatyti informacijos šaltinio. Remiantis viešai prieinama informacija, be KLR vyriausybės rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakyme (27) nurodytų bankų yra ir kitų valstybės bankų (kurie teikė paskolas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams).

(128)

2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė teigė, kad Komisija nei klausimyne, nei rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo „neprašė pagrindžiančių įrodymų arba duomenų šaltinio“ ir „šiuo metu netikėtai tvirtina, kad nepateikta pagrindžiančių įrodymų arba duomenų šaltinio“. Siekdama išsiaiškinti padėtį Komisija, kaip ir bet kuri kita tyrimą atliekanti institucija, patikrina visų šalių pateiktus duomenis, ir KLR vyriausybė apie tai žinojo, nes Komisija jau klausimyne ir prie jo pridėtame rašte nurodė, kad atsakymai gali būti tikrinami. Be to, rašte prieš patikrinimą vietoje Komisija taip pat įtraukė šį konkretų klausimą į tikrinimo metu nagrinėtinus klausimus (28). Todėl tai, kad Komisija parašo KLR vyriausybės pateiktus teiginius pagrindžiančių įrodymų tikrai nebuvo netikėta KLR vyriausybei; tai standartinė procedūra, kurią Komisiją taiko kiekviename tyrime.

(129)

Kai per tikrinimą Komisija paprašė KLR vyriausybės pateikti dešimties didžiausių KLR bankų sąrašą ir nurodyti jų rinkos dalis, CBRC atsakė, kad ji gali pateikti tokią informaciją, tačiau ji galės atsakyti į šį klausimą tik tada, kai jis bus pateiktas raštu. Komisija paaiškino, kad per tikrinamąjį vizitą žodžiu užduotas klausimas yra tokios pačios svarbos kaip ir pateikiamas raštu, ir atkreipė dėmesį į tai, kad gavus kitus žodžiu pateiktus klausimus KLR vyriausybė prieš atsakydama neprašė jų pateikti raštu. Nepaisant šio paaiškinimo, KLR vyriausybė vis tiek informacijos nepateikė.

(130)

Klausimyne Komisija paprašė dokumentų, kuriais buvo grindžiamas CBRC steigimas ir jai suteikti įgaliojimai. KLR vyriausybė pateikė Nacionalinio liaudies kongreso dokumentą, kuriame paprasčiausiai teigiama, kad bus įsteigta CBRC. Komisijai pasiteiravus, ar yra kokių nors kitų dokumentų, kuriuose nurodomi CBRC įgaliojimai ir tikslas, dalyvaujantis CBRC pareigūnas pareiškė, kad yra daug kitų įstatymų dėl CBRC, tačiau, jei Komisija norėjo gauti šiuos dokumentus, ji turėjo paprašyti prieš tikrinimą. Pažymima, kad klausimyne Komisija prašė KLR vyriausybės „pateikti dokumentus, kuriais remtasi steigiant šią instituciją ir jai suteikiant įgaliojimus“, taigi ji paprašė šių dokumentų prieš tikrinimą.

(131)

Kai Komisija paprašė bankų, TL suteikusių paskolas atrinktiems eksportuotojams, statistinių duomenų ir ataskaitų, ji nurodė KLR bankų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros įstatymo 33 straipsnį (29), kuriame nurodyta, kad tokius statistinius duomenis renka CBRC. Dalyvavęs CBRC pareigūnas nurodė, kad jis visų pirma turi gauti teisės departamento leidimą, tačiau iki tikrinimo pabaigos jis apie tai nepateikė jokios informacijos. Dar kartą reikia pabrėžti, kad Komisija paprašė šios informacijos klausimyne ir rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo bei rašte prieš patikrinimą vietoje nurodė, kad atliekant tikrinimą bus nagrinėjami statistiniai duomenys.

(132)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad skunde pateikti pareiškimai dėl to, kad Kinijos bankai yra valstybinės įstaigos, yra pagrįsti vien tik paprastais teiginiais, kad valstybei priklauso akcijų paketas, kurie savo ruožtu pagrįsti „neteisėtomis“ išvadomis Plono kreidinio popieriaus byloje. Šis teiginys iškreipia skunde pateiktus faktus. Skunde skundo pateikėjas nurodo ne tik tai, kad valstybei priklauso akcijų paketas, bet ir, inter alia, paskolas, kurias bankai suteikė pagal politinius nurodymus, vyriausybės agentūras, kurios finansų įstaigoms nurodo didinti kreditą ir skolinimą įmonėms, naujoms technologijoms ir produktams skatinti (įskaitant fotovoltinių produktų pramonę). Plono kreidinio popieriaus bylos išvados, kad Kinijos bankai yra valstybinės įstaigos, buvo pagrįsti ne vien tik nuosavybės teisėmis, bet ir kitais elementais (pvz., vyriausybės intervencija ir nurodymu bankams suteikti lengvatines paskolas popieriaus pramonei pagal vyriausybės planus) ir šios išvados visiškai atitinka ES ir PPO teisę. Be to, išvados apie valstybės bankų kaip valstybinių įstaigų statusą taip pat patvirtintos Organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų byloje.

(133)

KLR vyriausybė taip pat teigė, kad ji neturėjo praktinių galimybių pateikti informacijos apie 3 800 KLR bankų ir finansų įstaigų ir kad bet kuriuo atveju CBRC nesaugo įrašų apie procentinę vyriausybės akcijų dalį bankuose. Komisija negali suprasti, kodėl KLR vyriausybė pakartotinai mini visus KLR bankus, susijusius su KLR vyriausybės nuosavybe juose, kai prašoma informacija yra aiškiai susijusi tik su bankais, „kuriuose KLR vyriausybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso akcijų paketas“ (30). Kaip paaiškinta 127 konstatuojamojoje dalyje, KLR vyriausybės teiginys, kad CBRC (ar kitos valstybės institucijos) nesaugo įrašų apie nuosavybės dalis bankuose, prieštarauja kelių Kinijos teisės aktų nuostatoms.

(134)

2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė pakartojo savo tvirtinimą, kad ji neturi įgaliojimų reikalauti, kad „nepriklausomi bankai“ pateiktų konfidencialią informaciją, ir nurodė raštą, kuris tariamai buvo nusiųstas bankams šiuo klausimu. Atliekant tikrinimą KLR vyriausybė iš tiesų parodė bankams skirto rašto originalą, bet Komisijai paprašius KLR vyriausybės pateikti įrodymų, į kuriuos bankus ir finansų įstaigas šis raštas buvo išsiųstas, KLR vyriausybė tokių įrodymų negalėjo pateikti. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad kai kurios rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo 7 priede nurodytos institucijos nebuvo bankai. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai nurodė Komisijai, kad šios institucijos joms suteikė paskolas.

(135)

KLR vyriausybė teigė, kad Komisija klausimyne arba rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo niekada neminėjo PBOC aplinkraščių YinFa [2003 m. ir 2004 m.]. Pažymima, kad rašte prieš patikrinimą vietoje Komisija nurodė, kad atliekant tikrinimą taip pat bus nagrinėjami „PBOC taisyklės, aplinkraščiai ir (arba) vidaus dokumentai, susiję su KLR palūkanų normos reguliavimu“. Akivaizdu, kad šiai kategorijai priskiriami abu aplinkraščiai. Atsakyme į raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo KLR vyriausybė netgi nurodė PBOC svetainės straipsnį, kuriame nurodytas vienas iš aplinkraščių. Tačiau KLR vyriausybė nepateikė jokių PBOC aplinkraščių ir pateikė tik PBOC svetainėje pateiktą informaciją, kurios, palyginti su internete pateiktais aplinkraščiais YinFa [2003 m. ir 2004 m.], duomenys apie paskolų ir indėlių palūkanų normų valdymą Kinijoje buvo neišsamūs. Taip pat pažymima, kad KLR vyriausybė atsisakė pateikti šiuos dokumentus grįsdama ne tuo, kad ji buvo nepasirengusi atsakyti į tokį klausimą, bet dėl tariamo aplinkraščių konfidencialumo. Šiuo atžvilgiu reikia paminėti, kad KLR vyriausybės teiginys dėl PBOC aplinkraščių konfidencialumo neatitinka jos pačios praktikos atliekant šį tyrimą. Pastabose po galutinio atskleidimo KLR pateikė išsamią kito PBOC aplinkraščio versiją, pagrįsdama teiginį, kad KLR valstybės komercinių bankų (toliau – VKB) suteiktos specialios paskolos buvo panaikintos ir šiuo atveju minėtas teiginys dėl konfidencialumo nebuvo kliūtimi. Dėl PBOC interneto svetainės duomenų ištraukų, Komisija atsižvelgė į juos ir jų turinį. Tačiau siekiant gauti visą informaciją šiuo klausimu taip pat buvo reikalinga abiejuose aplinkraščiuose pateikta informacija, papildanti KLR vyriausybės pateiktą informaciją.

3.3.   Individualus nagrinėjimas (IN)

(136)

IN prašymus pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį pateikė 6 bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, t. y. bendrovės CNPV Dongying Solar Power Co. Ltd., Jiangsu Runda PV Co., Ltd., Kinve Solar Power Co., Ltd (Maanshan), Phono Solar Technology Co. Ltd., Shandong Linuo Photovoltaic Hi-Tech Co. Ltd. ir Shandong Linuo Solar Power Holdings Co. Ltd. Nė vienai šių bendrovių nebuvo galima taikyti individualaus nagrinėjimo, nes dėl didelio tariamų subsidijavimo schemų skaičiaus ir dėl to, kad tyrimas ilgai trunka, būtų pernelyg apsunkintas tyrimas ir būtų trukdoma jį laiku baigti.

3.4.   Konkrečiai taikomos schemos

(137)

Remdamasi skunde pateikta informacija Komisija rinko informaciją, susijusią su toliau nurodytomis schemomis, kurias taikydama vyriausybės institucija, kaip įtariama, teikė subsidijas:

i)

Lengvatinės paskolos, kitas finansavimas, garantijos ir draudimas

lengvatinės paskolos;

kredito linijų teikimas;

eksporto kredito subsidijų programos;

eksporto garantijos ir ekologiškų technologijų draudimas;

nauda, teikiama suteikiant prieigą prie lengvatinio apmokestinimo patronuojančiųjų bendrovių ir vyriausybės lėšomis apmokamų paskolų;

ii)

Dotacijų programos

eksportuojamo produkto mokslinių tyrimų plėtros fondas;

subsidijos programoms „Žinomiausi prekių ženklai“ ir „Kinijos prekių ženklai pasaulyje“;

Guangdongo provincijos pramonės internacionalizavimo fondas;

programa „Golden Sun Demonstration“;

iii)

Tiesioginio atleidimo nuo mokesčių ir mokesčių mažinimo programos

užsienio kapitalo įmonėms taikoma programa, pagal kurią pirmus dvejus metus atleidžiama nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę;

pajamų mokesčio sumažinimas eksportuojančioms užsienio kapitalo įmonėms;

pajamų mokesčio lengvata užsienio kapitalo įmonėms pagal geografinę vietovę;

mokesčio lengvata užsienio kapitalo įmonėms, įsigijusioms Kinijoje pagamintos įrangos;

mokesčių atskaita už užsienio kapitalo įmonių vykdomus tyrimus ir technologinę plėtrą;

mokesčio grąžinimas už užsienio kapitalo įmonių pelno reinvestavimą į eksportuojančias bendroves;

lengvatinių mokesčių programos užsienio kapitalo įmonėms, pripažintoms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėmis;

mokesčio lengvata aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, vykdančioms tam tikrus projektus;

lengvatinė pajamų mokesčio politika šiaurės rytų regiono įmonėms;

Guandong provincijos mokesčių programos;

iv)

Netiesioginio mokesčio ir importo tarifo programos

atleidimas nuo PVM ir importo tarifo lengvatos už naudojimąsi importuojama įranga;

PVM lengvatos užsienio kapitalo įmonėms, įsigijusioms Kinijoje pagamintos įrangos;

atleidimas nuo PVM, jei įsigyjama ilgalaikio turto pagal užsienio prekybos plėtros fondų programą;

v)

Vyriausybės tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos už mažesnį nei tinkamas atlygį

vyriausybės polikristalinio silicio tiekimas už mažesnį nei tinkamas atlygį;

vyriausybės aliuminio ekstruzijų tiekimas už mažesnį nei tinkamas atlygį;

vyriausybės stiklo tiekimas už mažesnį nei tinkamas atlygį;

vyriausybės energijos tiekimas;

vyriausybės žemės ir žemėnaudos teisių suteikimas už mažesnį nei tinkamas atlygį.

3.4.1.   Lengvatinės paskolos, kitas finansavimas, garantijos ir draudimas

a)   Nebendradarbiavimas ir turimų faktų naudojimas

—   Kinijos finansų rinkos ir institucijos

(138)

Komisija prašė KLR vyriausybės pateikti informacijos apie tai, kokią paskolų dalį tiek visai pramonei, tiek su šiuo tyrimu susijusiai pramonės šakai suteikė bankai, kurių didžiausia arba vienintelė akcininkė yra KLR vyriausybė, bankai, kurių akcininkas (bet ne didžiausias) yra KLR vyriausybė, bankai, kurių akcininku nėra KLR vyriausybė, ir užsienio kapitalo bankai. KLR vyriausybė atsakė, kad ji nesaugo įrašų apie valstybės bankų suteiktų paskolų sumas ir procentus ir kad KLR vyriausybė nesaugo įrašų apie paskolas fotovoltinių produktų pramonei. KLR vyriausybė nenurodė kito tokios informacijos šaltinio.

(139)

Komisija prie pradinio antisubsidijų klausimyno pridėjo specialų klausimyną (A priedėlis), skirtą bankams ir finansų įstaigoms, ir paprašė KLR vyriausybės perduoti jį bankams ir (arba) finansų įstaigoms, kurios teikė paskolas nagrinėjamai pramonei. A priedėlio tikslas – patikrinti skunde pateiktus teiginius, kad Kinijos valstybės bankai yra valstybinės įstaigos. Inter alia, Komisija taip pat prašė pateikti informacijos apie vyriausybės kontrolės tuose Kinijos bankuose struktūrą ir vyriausybės politikos įgyvendinimą ar interesų tenkinimą fotovoltinių produktų pramonės sektoriuje (t. y. direktorių valdyba, akcininkų valdyba, akcininkų ir (arba) direktorių susirinkimų protokolai, akcininkų ir (arba) direktorių pilietybė, skolinimo politika ir rizikos vertinimas, susijęs su bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis). Klausimyno atsakymuose KLR vyriausybės pateikti atsakymai į A priedėlio klausimus buvo susiję tik su penkiais bankais (Kinijos plėtros banku (CDB), EXIM banku, Šanchajaus banku, Kinijos banku (31) ir Huaxia banku). Rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo Komisija pakartojo pradinį prašymą pateikti informacijos. Siekdama sudaryti geresnes sąlygas KLR vyriausybei bendradarbiauti Komisija pateikė atrinktoms bendrovėms paskolas teikusių bankų ir (arba) finansų įstaigų sąrašą ir dar kartą paprašė KLR vyriausybės perduoti šioms įstaigoms A priedėlį. Rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakyme nepateikta jokių papildomų A priedėlio atsakymų.

(140)

Be to, Komisija siekė gauti informacijos apie valstybės bankus ir finansų įstaigas. Atsakydama į klausimyną KLR vyriausybė nurodė, kad ji nesaugo jokių įrašų dėl akcijų nuosavybės ir nepateikė jokių pasiūlymų, kaip gauti šią informaciją. Kai Komisija rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo nurodė, kad šią informaciją privaloma įtraukti į bankų įstatus ir KLR vyriausybė, kaip akcininkė, gali su ja susipažinti, KLR vyriausybė pateikė informaciją apie 16 bankų akcijų nuosavybę. Tačiau, išskyrus penkis bankus, kurių metines ataskaitas KLR vyriausybė nurodė kaip šaltinį, ji nepateikė jokių informaciją patvirtinančių įrodymų ir neatskleidė šios informacijos šaltinio. Dėl kitų bankų, kurie teikė paskolas nagrinėjamai pramonei, KLR vyriausybė nepateikė visiškai jokios informacijos apie savo nuosavybės dalį. Todėl Komisija negalėjo patikrinti pateiktų duomenų apie valstybei priklausančias bankų ir finansų įstaigų akcijas tikslumo ir teisingumo.

(141)

KLR vyriausybė teigė, kad atrinktiems eksportuojantiems gamintojams taikomas BB reitingas (pagal kurį nustatoma paskolos riba) yra „ypač nepalankus“ ir Komisija, „atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis nepaaiškino, kodėl ji padarė išvadą, kad ši išvada yra teisinga arba pagrįsta“. KLR vyriausybė taip pat teigė, kad dėl šio metodo prieita prie „neleistinos neigiamos išvados“. Nors šis teiginys susietas su tokiu pačiu teiginiu, padarytu viename iš ankstesnių tyrimų (t. y. Plono kreidinio popieriaus byloje) ir pateiktas prieš atskleidžiant informaciją, susijusią su tyrime atrinktiems eksportuojantiems gamintojams taikomu reitingu, reikia paminėti, kad Komisija šiuo ar kitais atvejais, kuriuos nurodė KLR vyriausybė, netaikė „turimų neigiamų faktų“. Komisija tik padarė atitinkamas išvadas pagal turimus faktus, pagal kuriuos trūko tinkamo kredito rizikos vertinimo, žr. 175–178 konstatuojamąsias dalis. Reikėtų paminėti, kad per TL Kinijos fotovoltinių produktų pramonė veikė labai nuostolingai ir buvo akivaizdu, kad jos finansinė padėtis buvo labai sudėtinga. Remiantis keliais atrinktų bendrovių pateiktais kredito rizikos vertinimais BB vertinimas visam TL laikotarpiui nebuvo nepagrįstas. Iš tiesų, kai kuriuose kredito rizikos vertinimuose aiškiai nurodyta, kad kai kurios grupės iš tiesų buvo daugiau ar mažiau nemokios.

—   Tikrinimas bankuose

(142)

Rašte prieš patikrinimą vietoje Komisija numatė patikrinti bankus, kurie pateikė klausimyno A priedėlio atsakymus ir suteikė didelę dalį paskolų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, t. y. Kinijos plėtros banką, Kinijos eksporto ir importo banką, Šanchajaus banką ir Huaxia banką; šiame rašte pateiktas išsamus klausimų, kurie bus nagrinėjami atliekant tikrinimą, sąrašas. Pradiniame KLR vyriausybei skirtame klausimyne Komisija jau paaiškino, kad klausimyno atsakymuose pateikta informacija gali būti tikrinama vietoje. Komisija rašte prieš patikrinimą vietoje taip pat nurodė, kad KLR vyriausybė paprašyta „pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus, kurie buvo naudojami pagrindiniams atsakymams parengti, įskaitant pradinio šaltinio dokumentus ir praktines priemones“. Du kiti pagrindiniai lengvatinio finansavimo paslaugų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams teikėjai prašomos informacijos nepateikė visiškai (Kinijos žemės ūkio bankas) arba ši informacija pateikta jų vardu, be galimybės ją patikrinti (Kinijos bankas).

—   Šanchajaus bankas

(143)

2013 m. kovo 25 d. rašte prieš patikrinimą vietoje Komisija pranešė KLR vyriausybei apie ketinimą patikrinti Šanchajaus banką (toliau – BoS) ir siekdama KLR vyriausybei sudaryti geresnes tikrinamojo vizito sąlygas pasiūlė, jei reikia, pratęsti tikrinamąjį vizitą iki 2013 m. balandžio 22 d. (32) Balandžio 5 d. pradiniame atsakyme į rašte prieš patikrinimą vietoje KLR vyriausybė nepatvirtino, ar bus surengtas BoS tikrinimas, bet pasiteiravo, ar Komisija norėtų atlikti tikrinimą Šanchajaus banko patalpose kitoje vietoje nei atliekamas visas tikrinimas (t. y. Šanchajuje vietoj Pekino). Siekdama sudaryti geresnes sąlygas surengti tikrinamąjį vizitą, Komisija išimties tvarka sutiko; tačiau ji paragino KLR vyriausybę patvirtinti tikrinimą Šanchajuje vėliausiai balandžio 9 d. (t. y. trys darbo dienos iki tikrinimo Pekine pradžios), kad grupė galėtų praktiškai pasirengti tokiam pakeistam tikrinimo planui. KLR vyriausybė tik balandžio 11 d. (viena darbo diena prieš pradedant tikrinimą) patvirtino, kad BoS buvo įmanoma patikrinti 2013 m. balandžio 23 arba 24 d. Tą pačią dieną Komisija pranešė KLR vyriausybei, kad dėl tokio pavėluoto patvirtinimo buvo neįmanoma pakeisti tvarkaraščio. Be to, KLR vyriausybės siūlomos datos (balandžio 23 arba 24 d.) buvo vėlesnės už KLR vyriausybės ir Komisijos sutartą tikrinimo laikotarpį ir netgi vėlesnės už Komisijos pasiūlytą pratęstą terminą. Todėl Komisija negalėjo patikrinti BoS A priedėlio atsakymų ir informacijos apie atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktas šio banko paskolas. Todėl Komisija 2013 m. gegužės 23 d. rašte pranešė KLR vyriausybei, kad ji ketina taikyti Reglamento (EB) Nr. 597/2009 28 straipsnį dėl to, kad buvo nepatikrinta BoS pateikta informacija.

(144)

2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė teigė, kad BoS tikrinimas nebuvo surengtas dėl Komisijos nelankstumo, nes Komisija nepasiūlė alternatyvios tikrinimo datos ir tiesiog „atsisakė svarstyti Šanchajaus banko tikrinimą“. Šie teiginiai yra paprasčiausiai klaidingi. Komisija savo rašte prieš patikrinimą vietoje aiškiai nurodė, kad iš pradžių siūlyta bankus patikrinti 2013 m. balandžio 17 ir 18 d. ir galimą papildomą dieną – balandžio 22 d., bet leido KLR vyriausybei per visą tikrinimo laikotarpį pasiūlyti tinkamą laiką tikrinimui bankuose surengti (t. y. visą darbo savaitę ir papildomą dieną). Tačiau KLR vyriausybės siūlomos BoS tikrinimo datos neatitinka šiuo laikotarpio ir pasiūlytos tik vieną darbo dieną prieš pradedant tikrinamąjį vizitą. Komisijos nuomone, pasiūlymas buvo pakankamai lankstus ir iš viso BoS tikrinimui pasiūlytos šešios galimos dienos, priešingai nei teigė KLR vyriausybė.

—   Hua Xia bankas

(145)

2013 m. gegužės 23 d. rašte Komisija paaiškino KLR vyriausybei, kad ji negalėjo patikrinti tam tikrų Huaxia banko (toliau – Huaxia) A priedėlio atsakymų, t. y. nuosavybės struktūros, atrinktų eksportuojančių gamintojų kreditingumo vertinimo ir rizikos priedų, taikomų įvairioms pramonės šakoms, ypač nagrinėjamai pramonei.

(146)

2013 m. birželio 3 d. atsakyme KLR vyriausybė teigė, kad Huaxia paaiškino nuosavybės struktūrą ir pateikė Komisijai išsamesnės informacijos ir paaiškinimų dėl jos akcininkų, o klientų kreditingumo vertinimui taikomi banko informacijos slaptumo įstatymai bei bankų ir klientų sutartys.

(147)

Dėl nuosavybės struktūros pažymima, kad A priedėlio atsakyme Huaxia teigė, kad bankas įsteigtas „be jokių vyriausybės akcijų“ ir jis neatskleidė jokios informacijos apie vyriausybei priklausančią akcijų dalį, nors Komisija A priedėlyje to konkrečiai klausė. Komisija nurodė, kad tai prieštarauja kitai KLR vyriausybės pateiktai informacijai ir jog Huaxia pripažino, kad kai kurie akcininkai priklauso valstybei, bei pateikė raštą kinų kalba apie kai kuriuos iš jų. Vis dėlto pagal Huaxia pateiktą informaciją neaišku, kokia banko akcijų dalis priklauso valstybei.

(148)

Dėl kreditingumo vertinimo, Komisija pažymi, kad bankas pateikė tokį dokumentą dėl vienos iš bendrovių (apsaugojęs bendrovės konfidencialumą tam tikromis pataisomis dokumente), o dėl kitų prašomų dokumentų jis teigė, kad jiems taikomi banko informacijos slaptumo įstatymai bei bankų ir klientų sutartys. Šį neatitikimą sunku suprasti.

—   Kinijos eksporto ir importo bankas (Export Import Bank of China)

(149)

2013 m. gegužės 23 d. rašte Komisija pranešė KLR vyriausybei, kad Kinijos eksporto ir importo banko (toliau – EXIM) A priedėlio ir raštų dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakymai buvo neišsamūs ir kad EXIM nepateikė tam tikrų dokumentų, kurių buvo konkrečiai paprašyta, t. y. įstatų, Valstybės tarybos išduoto pranešimo apie Kinijos eksporto ir importo banko steigimą arba Kinijos eksporto ir importo banko eksportuojantiems aukštųjų technologijų produktų pardavėjams skirtų kreditų valdymo priemonių. Dėl įstatų, KLR vyriausybė 2013 m. birželio 3 d. rašte teigė, kad dėl savo vidaus politikos EXIM negalėjo pateikti įstatų (kurie yra vidaus valdymo dokumentas), bet nurodė internete pateiktą versiją, su kuria tariamai siūlyta susipažinti naudojantis EXIM nešiojamuoju kompiuteriu atliekant tikrinimą. Komisijai šis paaiškinimas yra nesuprantamas. Jei atliekant tikrinimą dokumentą buvo galima rasti internete, Komisija nemato priežasčių, dėl kurių jo nebuvo galima pateikti, kaip jau ne kartą prašyta klausimyne, rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo ir dar kartą atliekant tikrinimą. Iš tiesų, tvirtinimas, kad EXIM leido su šiuo dokumentu susipažinti nešiojamajame kompiuteryje atliekant tikrinimą yra neteisingas. EXIM pareiškė, kad Komisija turėtų peržiūrėti dokumentą internete, bet Komisijos pareigūnas paaiškino, kad tikrinimo patalpose jis neturi galimybės naudotis internetu. Be to, EXIM net nepateikė nuorodos į įstatų versiją internete.

(150)

Dėl kitų dviejų dokumentų, EXIM tvirtino, kad jų nebuvo galima pateikti dėl konfidencialumo ir vidaus taisyklių. Atsakyme į raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo pats EXIM nurodė, kad „EXIM bankas buvo įsteigtas ir veikia pagal Valstybės tarybos išduotą pranešimą apie Kinijos eksporto ir importo banko steigimą ir Kinijos eksporto ir importo banko įstatus“. Todėl manyta, kad tai labai svarbus dokumentas siekiant patikrinti skunde nurodytus teiginius, kad EXIM yra valstybinė įstaiga, tačiau Komisija neturėjo prieigos prie šio dokumento. Šiomis aplinkybėmis pažymima, kad kitas politiką vykdantis bankas, t. y. CDB, pateikė panašų dokumentą dėl jo steigimo; atliekant šį tyrimą taip pat pateikti keli kiti Valstybės tarybos pranešimai. EXIM savo teiginių dėl konfidencialumo taip pat nepatvirtino jokiais įrodymais. Be to, kaip paaiškinta 117 konstatuojamojoje dalyje, vyriausybės negali paprasčiausiai remtis vidaus taisyklėmis siekdamos išvengti įsipareigojimų pagal SSKP ir pagrindinį reglamentą. Tas pats pasakytina apie Kinijos eksporto ir importo banko eksportuojantiems aukštųjų technologijų produktų pardavėjams skirtas kreditų valdymo priemones, dėl kurių konfidencialumo EXIM nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų ir net atsisakė aptarti šio dokumento tikslą.

(151)

EXIM taip pat nepateikė informacijos apie direktorių valdybos ir stebėtojų tarybos sudėtis, kurių buvo jau ne kartą prašyta, ir paaiškino, kad „direktorių valdybos sudėtis kinta“, o Komisijos klausimai dėl KKP ryšių su valdybos nariais „yra netinkami intervenciniai klausimai atliekant antisubsidijų tyrimą.“ Tai, kad direktorių valdybos sudėtis kinta, yra nesusiję su šiuo tyrimu. Svarbu yra tai, kaip valstybė dalyvauja EXIM valdybose; tačiau KLR vyriausybė ir EXIM atsisakė pateikti šią informaciją. Komisija taip pat mano, kad aukštesnio lygio EXIM (ir visų kitų bankų) vadovų narystė KKP yra svarbi nustatant valstybės įtaką bankų valdyme. Pagal KKP konstituciją „partija privalo saugoti ir gerinti pagrindinę ekonomikos sistemą, kurioje valstybinė nuosavybė užima svarbiausią padėtį, o įvairūs ekonomikos sektoriai vystomi labai glaudžiai… (33), todėl atliekant šį tyrimą buvo svarbu nagrinėti KKP įtaką EXIM, visų pirma siekiant įvertinti valstybės kontrolės bankuose lygį.

(152)

Dėl statistinių duomenų apie įvairių kategorijų produktų eksportą, kurių jau prašyta klausimyne ir kuriuos EXIM yra teisiškai įsipareigojusi pateikti CBRC, 2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė teigė, kad jai reikia daugiau laiko tokiai informacijai parengti. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija tokios informacijos jau prašė pradiniame klausimyne, KLR vyriausybė turėjo daugiau nei tris su puse mėnesio šiai informacijai parengti, bet to neatliko. EXIM teigė, kad „tokio pobūdžio informacija pateikiama metinėse ataskaitose“, tačiau tai netiesa. KLR vyriausybės nurodyta metinių ataskaitų informacija apima skirtingus laikotarpius, palyginti su informacija, kurios Komisija paprašė klausimyne bei per tikrinamąjį vizitą.

(153)

KLR vyriausybė pagrįstai teigė, kad klausimyno atsakymuose ji pateikė, inter alia, mechaninių ir elektros produktų ir naujų aukštųjų technologijų produktų eksportui taikytų eksporto kredito sumas. Pažymima, kad Komisija niekada neginčijo šių sumų pateikimo. Komisija prieštaravo dėl to, kad, kai ji bandė patikrinti šiuos skaičius per tikrinamąjį vizitą, EXIM negalėjo pateikti jokių patvirtinamųjų įrodymų ar bent paaiškinti iš kur šie duomenys gauti. Be to, Komisijai nebuvo leista patikrinti duomenų apie eksporto kredito fotovoltinių produktų pramonei santykinę dalį, kuriuos KLR vyriausybė pateikė klausimyno atsakymuose. Stebėtina, kad EXIM nelaikė šių skaičių konfidencialiais, bet Komisija paprašius duomenų šaltinio, kad galėtų juos patikrinti, EXIM dėl konfidencialumo priežasčių atsisakė leisti su jais susipažinti. EXIM pateikė tuos pačius argumentus dėl eksporto kredito atrinktiems gamintojams ir bendradarbiaujantiems gamintojams sumų. Atsakyme į raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo jis pateikė duomenis, tačiau dėl konfidencialumo priežasčių neleido Komisijai jų patikrinti. Todėl didžiosios dalies EXIM pateiktų statistinių duomenų nebuvo įmanoma patikrinti.

(154)

EXIM taip pat atsisakė paaiškinti ir pagrįsti atitinkamais įrodymais atrinktų eksportuojančių gamintojų kredito reitingus ir tyrimus, pagal kuriuos šie reitingai nustatyti.

—   Kinijos plėtros bankas (China Development Bank) (CDB)

(155)

2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė nurodė, kad jai kelia susirūpinimą, jog Komisija klausė „asmeninių klausimų, susijusių su valdybos narių ir aukštesnio lygmens vadovybės naryste politinėje partijoje“. Šis tvirtinimas neteisingas. Klausimai dėl valdybos narių ir aukštesniojo lygmens vadovų ryšių su KKP buvo tik techninio pobūdžio ir, kaip paaiškinta 151 konstatuojamojoje dalyje, jie užduoti siekiant nustatyti KKP vaidmenį Kinijos ekonomikoje.

(156)

Atlikdama tikrinimą Komisija bandė patikrinti atrinktų eksportuojančių gamintojų kreditingumo vertinimą. CDB pateikė tam tikros bendro pobūdžio informacijos, tačiau atsisakė atskleisti informaciją, susijusią su atrinktų eksportuojančių gamintojų kreditingumo vertinimu ar bent fotovoltinių produktų pramonės rizikos vertinimu ir vertinimo ataskaita.

(157)

Atsakyme į raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo CDB pateikė rizikos priedo nagrinėjamai pramonei duomenis. Atliekant patikrinimą CDB ištaisė savo atsakymą šiuo atžvilgiu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pateiktus duomenis, arba paaiškinimo, kaip šie duomenys gauti, nepaisant pakartotinių Komisijos prašymų tikrinamojo vizito metu.

b)   Kinijos valstybės bankai yra valstybinės įstaigos.

(158)

Skundo pateikėjas teigia, kad KLR VKB yra valstybinės įstaigos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b dalyje.

(159)

PPO apeliacinė taryba pranešime „Jungtinės Valstijos – galutiniai tam tikrų produktų iš Kinijos antidempingo ir kompensaciniai muitai“ (34) (Apeliacinės tarybos pranešimas) valstybinę įstaigą apibrėžė kaip subjektą, kuris „turi vyriausybės galių, jam tokios galios suteiktos arba jis tokiomis galiomis naudojasi“. Apeliacinės tarnybos teigimu, įrodymai, kad vyriausybė vykdo reikšmingą subjekto arba jo veiklos kontrolę, gali būti naudojami kaip įrodymas, kad atitinkamas subjektas turi vyriausybės galių ir tokiomis galiomis naudojasi vyriausybės funkcijoms atlikti. Jei įrodymai rodo, kad yra daug oficialių vyriausybės kontrolės požymių, bei yra įrodymų, kad tokia kontrolė buvo taikoma, remiantis tokiais įrodymais galima daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas naudojasi vyriausybės galiomis (35). Be to, Apeliacinės tarybos manymu valstybinėms įstaigoms taip pat būdinga „vykdyti vyriausybės funkcijas“ (36), kurios „paprastai pagal teisinę susijusios valstybės narės sistemą laikomos vyriausybės veiklos dalimi“ (37).

(160)

Toliau nagrinėjama, ar susiję KLR VKB vykdo funkcijas, kurios paprastai laikomos vyriausybės veiklos dalimi Kinijoje, ir jei taip, ar taip darydamos jos veikia kaip vyriausybės valdžios institucija. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Kinijos finansų rinkai būdinga, kad į ją kišasi vyriausybė, nes dauguma didžiųjų bankų yra valstybės bankai. Kinijos valdžios institucijos pateikė labai nedaug informacijos apie KLR bankų akcijų paketus ir (arba) nuosavybės teises. Tačiau, kaip nurodyta toliau, Komisija surinko esamą informaciją, kad galėtų padaryti tinkamą išvadą. Analizuodama, ar bankai yra subjektai, turintys vyriausybės galių, kuriems tokios galios suteiktos arba kurie tokiomis galiomis naudojasi (valstybinės įstaigos), Komisija taip pat rinko informaciją ne tik apie vyriausybės turimas bankų nuosavybės teises, bet ir apie kitus veiksnius, pvz., vyriausybės dalyvavimą direktorių valdybos darbe, vyriausybės vykdomą jų veiklos kontrolę, vyriausybės politikos vykdymą ar interesų tenkinimą, taip pat apie tai, ar subjektai įsteigti pagal įstatymus.

(161)

Remiantis turima informacija padaryta išvada, kad KLR valstybės bankams tenka didžiausia rinkos dalis ir kad šie bankai yra dominuojantys Kinijos finansų rinkos veikėjai. Pagal 2006 m. Deutsche Bank atliktą KLR bankų sektoriaus tyrimą (38), valstybės bankams gali tekti daugiau nei du trečdaliai Kinijos rinkos. Tuo pačiu klausimu atliktoje PPO Kinijos prekybos politikos apžvalgoje teigiama, kad „kitas pastebimas Kinijos finansų sektoriaus bruožasvalstybei nuosavybės teise priklauso didelė šio sektorius subjektų dalis (39) ir „Kinijos bankų sektoriaus, kuriame dominuoja valstybės bankai, rinkos struktūra mažai keitėsi (40). Būtina pažymėti, kad penki didžiausi valstybės komerciniai bankai (Agricultural Bank, Bank of China, Construction Bank of China, Bank of Communications ir Industrial and Commercial Bank) užima daugiau nei pusę Kinijos bankų sektoriaus (41). Tai, kad vyriausybei priklauso penki didžiausi valstybės bankai KLR vyriausybė taip pat patvirtino rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakyme.

(162)

Komisija taip pat prašė pateikti informacijos apie vyriausybės kontrolės tuose Kinijos bankuose struktūrą ir vyriausybės politikos įgyvendinimą ar interesų tenkinimą fotovoltinių produktų pramonės sektoriuje (t. y. direktorių valdyba, akcininkų valdyba, akcininkų ir (arba) direktorių susirinkimų protokolai, akcininkų ir (arba) direktorių pilietybė, skolinimo politika ir rizikos vertinimas, susijęs su bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis paskolomis). Tačiau, kaip nurodyta 139 konstatuojamojoje dalyje, KLR vyriausybė pateikė labai nedaug informacijos šiuo klausimu ir didžiosios dalies pateiktos informacijos neleido patikrinti. Todėl Komisija turėjo naudotis turimais faktais. Komisija padarė išvadą, kad remiantis turimais duomenimis minėtus bankus kontroliuoja vyriausybė – bankai priklauso vyriausybei, ji atlieka bankų komercinės veiklos administracinę kontrolę, įskaitant indėlių ir paskolų palūkanų normų ribas (žr. 164–167 konstatuojamąsias dalis), o kai kuriais atvejais bankai kontroliuojami teisės aktais (42).

Pirmiau minėtoms išvadoms padaryti naudoti susiję duomenys gauti remiantis KLR vyriausybės pateikta informacija, metinėmis Kinijos bankų ataskaitomis, kurias pateikė KLR vyriausybė arba kurios buvo viešos, iš 2006 m. Deutsche Bank atlikto Kinijos bankų sektoriaus tyrimo gauta informacija (43), PPO Kinijos politikos apžvalga (2012 m.) (44), Pasaulio banko ataskaita „Kinija 2030 m.“ (45) arba 2010 m. EBPO ekonomine apžvalga dėl Kinijos (46), bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir skunde pateikta informacija. Nepriklausomų šaltinių vertinimu užsienio bankai sudaro mažą Kinijos bankų sektoriaus dalį, taigi jų vaidmuo, susijęs su skolinimo politika, yra nereikšmingas; iš susijusios informacijos matyti, kad užsienio bankai gali sudaryti tik 2 proc. Kinijos rinkos (47). Remiantis vieša informacija taip pat patvirtinama, kad Kinijos bankai, ypač dideli komerciniai bankai, vis dar priklauso nuo valstybės akcininkų ir vyriausybės, kai reikia papildomo kapitalo dėl kreditų padidėjimo atsiradus kapitalo trūkumui (48).

(163)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams paskolas daugiausia teikė valstybės bankai. Iš tiesų, remiantis turima informacija (49) nustatyta, kad valstybės bankai ir kiti valstybės subjektai suteikė didžiąją dalį paskolų bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Tai buvo pagrindiniai KLR komerciniai ir politikos bankai, pvz., Kinijos plėtros bankas, EXIM bankas, Kinijos žemės ūkio bankas, Kinijos bankas, China Construction bankas ir Kinijos pramonės ir prekybos bankas. Dėl likusių susijusių valstybės bankų Komisija taip pat paprašė pateikti tokios pačios informacijos, kaip minėta pirmiau – apie vyriausybės vykdomą kontrolę ir vyriausybės politikos įgyvendinimą ar interesų tenkinimą fotovoltinių produktų pramonės sektoriuje. Šios išsamios informacijos nepateikta. Todėl daroma išvada, kad bankus kontroliuoja vyriausybė. Tokią reikšmingą kontrolę parodo, inter alia, ir vyriausybės politika remti šį pramonės sektorių, kuria nurodoma bankams teikti konkrečią paramą (žr. 102 konstatuojamąją dalį). Todėl KLR valstybės komercinius ir politikos bankus reikėtų laikyti valstybinėmis įstaigomis.

(164)

Kitas KLR vyriausybės kišimosi į Kinijos finansų rinką požymis – PBOC vaidmuo nustatant konkrečius apribojimus palūkanų normoms nustatyti ir tokių normų svyravimo apribojimus. Iš tikrųjų, atlikus tyrimą nustatyta, kad PBOC nustatęs konkrečias taisykles palūkanų normų svyravimui KLR reguliuoti. Remiantis turima informacija, šios taisyklės nustatytos PBOC aplinkraštyje dėl indėlių ir paskolų palūkanų normų koregavimo aspektų, Yinfa (2004) Nr. 251 (toliau – Aplinkraštis 251). Finansų įstaigų prašoma nustatyti tokias paskolų palūkanų normas, kurios atitiktų tam tikras PBOC lyginamąsias paskolų palūkanų normas. Komercinių bankų paskolų ir politikos bankų paskolų, kurios tvarkomos komerciniu pagrindu, atveju nėra viršutinės, o tik apatinė riba. Miesto kreditų kooperatyvams ir kaimo kreditų kooperatyvams taikomos tiek viršutinė, tiek apatinė ribos. Lengvatinių paskolų ir Valstybės tarybos konkrečiai reguliuojamų paskolų palūkanų normos negali kilti. Komisija prašė KLR vyriausybės paaiškinti Aplinkraštyje 251, taip pat ankstesniuose teisės aktuose (PBOC aplinkraštis dėl finansų įstaigos paskolų palūkanų normos svyravimo normos išplėtimo, YinFa [2003] Nr. 250) pateiktą apibrėžtį ir formuluotę. Tačiau, kaip aprašyta 135 konstatuojamojoje dalyje, KLR vyriausybė atsisakė pateikti šiuos aplinkraščius, todėl Komisija negalėjo jų patikrinti ir gauti paaiškinimų. Kadangi KLR vyriausybė šiuo klausimu nepateikė jokios susijusios informacijos, iš kurios būtų matyti, kad padėtis nuo 2013 m. kovo mėn., kai Komisija baigė antisubsidijų tyrimą dėl organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų (50), pasikeitė, daroma išvada, kad PBOC yra susijęs su valstybės komercinių bankų palūkanų normų nustatymu ir turi tam poveikio. KLR vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kad padėtis, kaip nustatyta Plono kreidinio popieriaus ir Organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų bylose, pasikeitė. Todėl, remiantis turimais faktais ir kitais nurodytais įrodymais, padaryta išvada, kad per visą TL padėtis, susijusi su palūkanų normų nustatymo metodika, nepasikeitė.

(165)

Dėl paskolų palūkanų normų ribojimo ir indėlių palūkanų viršutinių normų kai kurie bankai teikia pigų kapitalą (dėl indėlių palūkanų normų reguliavimo), ir gali skolinti tam tikrai pramonei palankiomis normomis.

(166)

Bankams taip pat taikomos teisinės taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad jie, inter alia, teiktų paskolas pagal nacionalinės ekonomikos poreikius (51), teikti kreditinę paramą skatinamiems projektams (52) arba teiktų pirmenybę aukštųjų ir naujų technologijų pramonės vystymui (53). Bankai privalo laikytis šių taisyklių. Atrinkti eksportuojantys gamintojai priklauso skatinamųjų projektų kategorijai bei aukštųjų ir naujų technologijų pramonei.

(167)

Remiantis įvairiais nepriklausomais informacijos šaltiniais, valstybės dalyvavimas Kinijos finansų sektoriuje yra didelis ir tebevykstantis. Pavyzdžiui, i) 2006 m. TVF darbiniame dokumente pateikta išvada, kad bankų liberalizavimo procesas KLR nėra baigtas ir kad kredito rizika nėra tinkamai vertinama (54); ii) 2009 m. TVF ataskaitoje pabrėžiama, kad palūkanų normos Kinijoje nėra liberalizuojamos (55); iii) 2010 m. TVF šalies ataskaitoje nurodyta, kad kapitalo sąnaudos Kinijoje yra palyginti mažos, kreditai kartais suteikiami neatsižvelgiant į kainas, o didelės įmonių santaupos iš dalies susijusios su mažomis įvairių veiksnių ir žaliavų (įskaitant kapitalą ir žemę) sąnaudomis (56); iv) 2010 m. EBPO Kinijos ekonomikos apžvalgoje (57) ir EBPO ekonomikos departamento darbiniame dokumente Nr. 747 dėl Kinijos finansų sektoriaus reformų (58) teigiama, kad finansų įstaigos daugiausia yra valstybinės ir dėl to kyla klausimas, ar bankų sprendimai dėl skolinimo yra pagrįsti tik komercinėmis aplinkybėmis, nes panašu, kad tradicinis bankų vaidmuo – vyriausybinių agentūrų veikla, susijusi su vyriausybe.

(168)

Remiantis pateiktais įrodymais daroma išvada, kad valstybės komerciniai ir politikos bankai vykdo vyriausybės funkcijas, t. y. privalomai skatina tam tikrus ekonomikos sektorius pagal valstybės planavimo ir politikos dokumentus. Tai, kad vyriausybei priklauso didelė valstybės bankų dalis, bei kita informacija apie valstybės bankų ir vyriausybės sąsajas (įskaitant KLR vyriausybė nebendradarbiavimą šiuo atžvilgiu) patvirtina, kad vyriausybė kontroliuoja bankų vykdomą viešąją veiklą. KLR vyriausybė reikšmingai kontroliuoja valstybės komercinius ir politikos bankus vis daugiau dalyvaudama finansų sektoriuje ir reikalaudama, kad valstybės bankai laikytųsi vyriausybės politikos. Todėl valstybės komerciniai ir politikos bankai laikomi valstybinėmis įstaigomis, nes jie turi vyriausybės galių, jiems tokios galios suteiktos arba jie tokiomis galiomis naudojasi.

c)   Privatūs KLR bankai veikia vyriausybės pavedimu ir nurodymu.

(169)

Komisija taip pat tyrė, ar KLR vyriausybė privatiems komerciniams KLR bankams paveda arba nurodo teikti lengvatines (subsidijuojamas) paskolas fotovoltinių produktų gamintojams, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

—   KLR vyriausybės politikos egzistavimas

(170)

Remiantis pirmesniu skirsniu dėl valstybės kišimosi į fotovoltinių produktų sektorių (101 konstatuojamoji dalis) bei toliau pateiktomis išvadomis akivaizdu, kad KLR vyriausybė taiko lengvatinį skolinimą fotovoltinių produktų sektoriuje, nes valstybinės įstaigos (valstybės komerciniai bankai) (59) dalyvauja teikiant tokias paskolas, be to, jie dominuoja rinkoje, o tai jiems leidžia siūlyti mažesnes nei rinkos palūkanų normas.

—   Politikos taikymas privatiems bankams

(171)

Komercinės bankininkystės įstatymas [2003] vienodai taikomas valstybės komerciniams bankams ir privatiems komerciniams bankams. Pvz., šio įstatymo 38 straipsnyje visiems komerciniams bankams (t. y. ir privatiems bankams) nurodoma „paskolos normą nustatyti pagal PBOC nustatytą viršutinę ir apatinę paskolos palūkanų normos ribą“, o Komercinės bankininkystės įstatymo 34 straipsnyje komerciniams bankams nurodoma „teikti paskolas atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos ir socialinės plėtros poreikius, taip pat vadovaujantis valstybės pramonės politika“.

(172)

Valdžios sektoriaus planavimo politikos dokumentuose ir teisės aktuose nurodytos lengvatinis skolinimas fotovoltinių produktų pramonei. Pavyzdžiui, 2010 m. spalio 10 d. Valstybės tarybos sprendime dėl 7 naujų strateginių pramonės šakų vystymo žadama plėsti fiskalinės ir finansų politikos paramą strateginėms pramonės šakoms (60) (įskaitant fotovoltinių produktų pramonę), finansų įstaigos raginamos „išplėsti kreditinę paramą“ šioms pramonės šakoms ir „taikyti mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, rizikos kompensavimą“. Nacionalinėse vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo gairėse (2006–2020 m.) saulės energija ir fotovoltiniai elementai nurodomi kaip pagrindinės prioritetinės sritys (61) ir žadama „raginti finansų įstaigas suteikti lengvatinę kreditinę paramą pagrindiniams nacionaliniams mokslo ir technologijų industrializacijos projektams“ bei nurodoma vyriausybei „skatinti finansų institucijas ir privataus kapitalo įstaigas dalyvauti mokslo ir technologijų vystyme“. KLR įstatyme dėl mokslo ir technologijų pažangos (KLR prezidento įsakymas Nr. 82) nurodoma, kad valstybė skatina ir teikia rekomendacijas finansų įstaigoms remti aukštųjų ir naujų technologijų pramonės vystymą teikiant paskolas ir kad į politiką orientuotos finansų įstaigos teikia pirmenybę aukštųjų ir naujų technologijų pramonės vystymui (62). Pagal tą patį įstatymą į politiką orientuotos finansų įstaigos, pagal savo veiklą, įmonių nepriklausomų inovacijų projektams, kuriuos remia valstybė, teikia specialią pagalbą (63).

(173)

Be to, nurodytas PBOC ribojimas dėl palūkanų normų nustatymo (164 ir 165 konstatuojamosios dalys) taip pat yra privalomas privatiems komerciniams bankams.

(174)

Iš pirmiau pateiktų bankų sektoriaus įstatymų ir reglamentų citatų matyti, kad KLR vyriausybės politiką taikyti lengvatinį skolinimą fotovoltinių modulių gamintojams vykdo ir privatūs komerciniai bankai – iš tiesų KLR vyriausybė jiems nurodo „skolinti atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos ir socialinės plėtros poreikius, taip pat vadovaujantis valstybės pramonės politika (64).

—   Kredito rizikos vertinimas

(175)

Komisija prašė KLR vyriausybės pateikti susijusios informacijos, kad galėtų įvertinti, kaip KLR bankai, prieš nuspręsdami dėl paskolos suteikimo ir dėl suteiktų paskolų sąlygų, vykdo fotovoltinių produktų įmonių kredito rizikos vertinimą. Klausimyno A priedėlyje Komisija prašė pateikti informacijos apie tai, kaip teikdami paskolas bankai atsižvelgia į riziką, kaip įvertinamas paskolos gavėjo kreditingumas, kokias priemokas už riziką bankas taiko skirtingoms Kinijos bendrovėms ir (arba) pramonės sektoriams, į kokius veiksnius bankas atsižvelgia, vertindamas paraišką paskolai suteikti, tokios paraiškos aprašymą ir tvirtinimo procedūrą ir pan. Tačiau nei KLR vyriausybė, nei klausimyne nurodyti pavieniai bankai šiuo klausimu jokių įrodymų nepateikė (išskyrus 176 konstatuojamojoje dalyje nurodytą išimtį). KLR vyriausybė tik pateikė bendro pobūdžio atsakymus, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, kad iš tiesų atliekamas bet koks kredito rizikos vertinimas.

(176)

Atlikdama vieno iš bankų tikrinimą Komisija galėjo ištirti vieną rizikos vertinimą. Dalis to kredito rizikos vertinimo buvo susijusi su vyriausybės parama saulės energijos bendrovėms ir valstybės planais apskritai skatinti fotovoltinių produktų pramonę; tai teigiamai atsispindėjo bendrovei suteiktame kredito reitinge. Šis pavyzdys rodo, kaip vyriausybės politika (ir tam tikrų sektoriui skirtos subsidijos ) turi įtakos bankų sprendimų priėmimui sprendžiant dėl finansavimo sąlygų saulės energijos bendrovėms.

(177)

Be to, Komisija bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų prašė pateikti tą pačią informaciją ir bandė ją patikrinti per atrinktų eksportuojančių gamintojų patikrinimo vietoje vizitą. Dauguma eksportuojančių gamintojų atsakė, kad bankai prašo pateikti tam tikrus dokumentus ir prieš suteikdami paskolas atlieka tam tikrą kredito rizikos vertinimą. Tačiau šių teiginių jie negalėjo patvirtinti jokiais įrodymais. Per patikrinimą vietoje Komisija prašė pateikti įrodymų, kad bankai prašė tokių dokumentų, kad bendrovės tokius dokumentus pateikė bankams ar kokią nors bankų parengtą ataskaitą, įrodančią, kad tokie kredito rizikos vertinimai buvo atliekami. Tačiau atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės negalėjo pateikti tokių įrodymų, kaip ir jokių kitų įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

(178)

Suinteresuotųjų šalių pakartotinai prašyta pateikti informacijos apie kredito rizikos vertinimą, nes manyta, kad ji yra ypač svarbi, inter alia, atsižvelgiant į 167 konstatuojamojoje dalyje nurodytą informaciją.

(179)

Atsižvelgiant į tai, išvados dėl KLR kredito rizikos vertinimo taikomos valstybės komerciniams bankams, privatiems komerciniams bankams ir politikos bankams. Iš tiesų remiantis pateikta informacija galima daryti išvadą, kad privatūs bankai KLR turi vykdyti vyriausybės politiką dėl skolinimo, visų pirma fotovoltinių produktų pramonei, ir veikti taip pat kaip valstybės bankai, kurie, kaip nustatyta 168 konstatuojamojoje dalyje, yra valstybinės įstaigos. Todėl daroma išvada, kad privatūs bankai KLR vyriausybės pavedimu ir nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(180)

Be to, remiantis minėtais faktais net jei valstybės bankai nebūtų laikomi valstybinėmis įstaigomis, būtų laikoma, kad jie KLR vyriausybės pavedimu ir nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

d)   Kinijos finansų rinkos iškraipymai

(181)

Remiantis šiame tyrime surinkta informacija galima daryti išvadą, kad valstybės bankams tenka daugiau nei du trečdaliai Kinijos rinkos. Penki didžiausi valstybės komerciniai bankai (Agricultural Bank, Bank of China, Construction Bank of China, Bank of Communications ir Industrial and Commercial Bank) užima daugiau nei pusę Kinijos bankų sektoriaus (65). Be to, Kinijos plėtros bankas ir Kinijos eksporto ir importo bankas visiškai priklauso valstybei. Šie septyni bankai suteikė didžiąją dalį paskolų aštuoniems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams saulės baterijų plokščių tyrime. Valstybės nuosavybės dalis vis didėja, Kinijos finansų rinkoje yra iškraipymų, o Kinijos vyriausybės politika siekiama tiesiogiai teikti pigias paskolas pasirinktoms pramonės šakoms, todėl trukdoma sudaryti vienodas tarptautinės prekybos sąlygas ir sukuriami neteisėti pranašumai Kinijos gamintojams.

(182)

KLR bankai negali visiškai laisvai spręsti dėl paskolų teikimo sąlygų. Dėl palūkanų normų, jos privalo neviršyti Kinijos liaudies banko (PBOC) nustatytų ribų. Dėl šių ribų ir indėlių palūkanų viršutinių normų ribojimo kai kurie bankai gali gauti pigaus kapitalo (dėl indėlių palūkanų normų reguliavimo) ir gali jį skolinti pasirinktoms pramonės šakoms palankiomis sąlygomis.

(183)

Bankams taip pat taikomos taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad jie, inter alia, teiktų paskolas pagal nacionalinės ekonomikos poreikius (66), tiektų kreditinę paramą skatinamiems projektams (67) arba teiktų pirmenybę aukštųjų ir naujų technologijų pramonės vystymui (68). Bankai privalo laikytis šių taisyklių.

(184)

Pagal naujausius faktus, kai kuriems dideliems KLR komerciniams bankams sudaryta galimybė naudotis prieiga prie valstybės užsienio valiutos atsargų (69). Tai labai mažina jų kapitalo sąnaudas ir šie „pigiai pasiskolinti pinigai“ naudojami USD ir EUR paskoloms, suteikiamoms atrinktoms bendrovėms ir projektams pagal investavimo užsienyje politiką. Taigi, jie gali taikyti sąlygas, kurių komerciniai bankai negali pasiūlyti.

(185)

Kitas svarbus fotovoltinių produktų pramonės finansavimo iškraipymas – Kinijos plėtros banko (toliau – CDB), kuris yra pagrindinis šios pramonės šakos skolintojas ir atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteikė didelę dalį paskolų arba kredito linijų, privilegijuota padėtis. Beveik visos CDB lėšos yra iš obligacijų pardavimo, o ne indėlių; po Finansų ministerijos, jis yra antras didžiausias obligacijų emitentas šalyje. Taikant šį specialų mechanizmą CDB gali pats pigiai gauti lėšų ir vėliau siūlyti paskolas lengvatinėmis sąlygomis tam tikriems pramonės sektoriams (70).

3.4.1.1.   Lengvatinės paskolos

a)   Įvadas

(186)

Skundo pateikėjas teigė, kad KLR vyriausybė subsidijuoja fotovoltinių produktų pramonę teikdama lengvatines paskolas ir kreditus.

b)   Teisinis pagrindas

(187)

Lengvatinis skolinimas Kinijoje nustatytas toliau nurodytų teisės aktų nuostatomis: KLR komercinės bankininkystės įstatymo, Bendrųjų paskolų taisyklių (kurias įgyvendina Kinijos Liaudies bankas), Valstybės tarybos sprendimo Nr. 40 dėl pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinųjų priemonių skelbimo ir įgyvendinimo.

c)   Tyrimo išvados

(188)

Atsižvelgiant į visus įrodymus daroma išvada, kad didžiąją dalį paskolų atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms teikia valstybės bankai, kurie pripažinti valstybinėmis įstaigomis 168 konstatuojamojoje dalyje, nes jiems suteiktos vyriausybės galios ir jie vykdo vyriausybės funkcijas. Esama papildomų įrodymų, kad šie bankai veiksmingai naudojasi vyriausybės galiomis, nes, kaip paaiškinta 164 konstatuojamojoje dalyje, valstybė (t. y. PBOC) akivaizdžiai kišasi į komercinių bankų sprendimų dėl Kinijos bendrovėms teikiamų paskolų palūkanų normų priėmimo procesą. Tokiomis aplinkybėmis šių subjektų skolinimo praktika tiesiogiai priskirtina vyriausybei. Tai, kad bankai naudojasi vyriausybės galiomis, patvirtina ir tai, kad Bendrųjų skolinimo taisyklių (kurias įgyvendina PBOC) 7 ir 15 straipsniai, Sprendimas Nr. 40 ir Komercinės bankininkystės įstatymo 34 straipsnis taikomi vykdant vyriausybės pramonės politiką. Daug išsamių įrodymų, kurie pagrįsti objektyviais tyrimais ir ataskaitomis, patvirtina, kad vyriausybė vis dar labai kišasi į Kinijos finansų sistemą, kaip jau paaiškinta 172 ir 178 konstatuojamosiose dalyse. Pagaliau KLR vyriausybė nepateikė informacijos, kuri būtų padėjusi geriau suprasti valstybės bankų sąsają su vyriausybe, kaip paaiškinta 139 ir 140 konstatuojamosiose dalyse. Taigi, dėl KLR valstybės komercinių bankų teikiamų paskolų Komisija priėjo prie išvados, kad fotovoltinių modulių gamintojai gauna finansinį indėlį vyriausybės tiesioginio lėšų pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Be to, iš tų pačių įrodymų matyti, kad VKB (ir privatiems bankams) vyriausybė paveda arba nurodo atlikti tam tikras funkcijas, o tai reiškia, kad skiriamas finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(189)

Atsižvelgiant į 169–178 konstatuojamosiose dalyse aprašytą analizę, taip pat nustatyta, kad privatiems bankams KLR vyriausybė nurodo arba paveda teikti paskolas fotovoltinių produktų gamintojams ir kad skiriamas finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i ir iv papunkčiuose.

(190)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio b punkte, nauda suteikiama, jei vyriausybės paskolos arba vyriausybės pavedimu arba nurodymu privačių subjektų paskolos suteikiamos palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų gauti rinkoje. Pagal nevyriausybines paskolas KLR negalima nustatyti tinkamo rinkos lyginamojo dydžio, nes nustatyta, kad privatūs bankai atlieka veiklą vyriausybės pavedimu arba nurodymu, todėl galima daryti prielaidą, kad jie vadovaujasi valstybės bankų skolinimo praktika. Todėl lyginamieji dydžiai buvo apskaičiuotai remiantis 198–200 konstatuojamosiose dalyse aprašytu metodu. Pagal šį lyginamąjį dydį matyti, kad fotovoltinių produktų pramonės sektoriui paskolos suteikiamos palankesnėmis nei rinkos sąlygomis.

(191)

Fotovoltinių produktų pramonė pagal Sprendimą Nr. 40 priklauso skatinamųjų kategorijai. Sprendimas Nr. 40 – aukščiausio KLR administracinio organo Valstybės tarybos nurodymas, todėl sprendimas kitoms valstybinėms įstaigoms ir ekonominės veiklos vykdytojams yra teisiškai privalomas. Sprendime pramonės sektoriai skirstomi į skatinamuosius, ribojamuosius ir likviduotuosius projektus. Šis teisės aktas – pramonės politikos gairės, kuriose kartu su žinynu parodoma, kaip KLR vyriausybė vykdo politiką skatinti ir remti įmonių grupes ar pramonės sektorius, kaip antai fotovoltinių produktų ir naujų energijos šaltinių pramonės, kurie žinyne įvardijami skatinamaisiais pramonės sektoriais. Pažymima, kad skatinamiesiems sektoriams priskiriami pramonės sektoriai sudaro tik dalį Kinijos ekonomikos. Be to, tik tam tikra šių skatinamųjų sektorių veikla įvardijama skatinamąja. Be to, Sprendimo Nr. 40 17 straipsnyje nurodoma, kad skatinamiesiems investicijų projektams suteikiama konkreti nauda ir paskatos, inter alia, finansinė parama. Kita vertus, dėl ribojamųjų ir likviduotųjų projektų, pagal Sprendimą Nr. 40 valstybės valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai tiesiogiai kištis ir reguliuoti rinką. Iš tikrųjų pagal 18 ir 19 straipsnius atitinkamai valdžios institucijai nurodoma neleisti finansų įstaigoms teikti paskolų tokiems ribojamiesiems ir likviduotiesiems projektams. Todėl akivaizdu, kad Sprendime Nr. 40 nustatomos privalomosios taisyklės visoms ekonominėms institucijoms, t. y. nurodymai skatinti ir remti skatinamuosius pramonės sektorius, vienas kurių – fotovoltinių produktų pramonė.

(192)

Kaip paaiškinta 172 konstatuojamojoje dalyje, KLR vyriausybė lengvatinį skolinimą nurodo taikyti kai kurioms pramonės šakoms; fotovoltinių produktų pramonė yra viena iš jų. Į visa tai atsižvelgus akivaizdu, kad valdžios institucijos leidžia finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas tik tam tikriems KLR vyriausybės politiką atitinkantiems pramonės sektoriams ir (arba) bendrovėms. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir šiuo klausimu nebendradarbiaujant KLR vyriausybei daroma išvada, kad subsidijos lengvatinio skolinimo forma įprastai neteikiamos, todėl jos yra konkrečiai taikomos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad subsidijos būtų skiriamos remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

d)   Išvada

(193)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės tiriamuoju laikotarpiu naudojosi lengvatiniu skolinimu.

(194)

Atitinkamai fotovoltinių produktų pramonės sektoriaus finansavimas turėtų būti laikomas subsidija.

(195)

Atsižvelgiant į tai, kad skiriamas finansinis indėlis, eksportuojantiems gamintojams teikiama nauda ir tai, kad subsidija yra konkrečiai taikoma, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

e)   Subsidijos sumos skaičiavimas

(196)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda laikomas sumos, kurią bendrovė moka už vyriausybės paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(197)

Kaip paaiškinta 190 konstatuojamojoje dalyje, iš Kinijos bankų teikiamų paskolų matyti, kad vyriausybė labai kišasi į bankininkystės sektorių, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų taikomos veikiančioje rinkoje, todėl naudojant toliau aprašytą metodą apskaičiuotas atitinkamas rinkos lyginamasis dydis. Be to, KLR vyriausybei nebendradarbiaujant Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą lyginamąją palūkanų normą.

(198)

Apskaičiuojant tinkamą lyginamąjį dydį RMB išduotoms paskoloms manoma, kad būtų tikslinga taikyti Kinijos palūkanų normas, pakoreguotas atsižvelgiant į įprastą rinkos riziką. Iš tikrųjų, tokiomis aplinkybėmis, kai eksportuotojų dabartinė finansinė būklė nustatyta iškraipytoje rinkoje ir nėra patikimos Kinijos bankų informacijos apie rizikos vertinimą ir kredito reitingų nustatymą, manoma, kad reikia atsižvelgti ne į Kinijos eksportuotojų kreditingumą nominaliąja verte, o pritaikyti skirtumą, kad būtų matyti galimas Kinijos iškraipytos rinkos poveikis šių eksportuotojų finansinei padėčiai.

(199)

Padėtis tokia pati ir kalbant apie užsienio valiutomis suteiktas paskolas. Lyginamuoju dydžiu laikytos BB reitingo atitinkamo nominalo įmonių obligacijos, išleistos per TL.

(200)

Dėl to, kaip paaiškinta 138–140 konstatuojamosiose dalyse, tiek KLR vyriausybės, tiek bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų paprašyta pateikti informacijos apie Kinijos bankų skolinimo politiką ir apie tai, kaip paskolos paskirtos eksportuojantiems gamintojams. Nors buvo ne kartą prašyta, tokios informacijos negauta. Kadangi šiuo klausimu nebendradarbiauta, be to, atsižvelgiant į visus turimus faktus ir laikantis pagrindinio reglamento 28 straipsnio 6 dalies nuostatų, manoma, kad būtų tikslinga laikyti, kad visoms bendrovėms Kinijoje būtų suteiktas tik aukščiausias neinvesticinio reitingo obligacijų laipsnis (agentūros Bloomberg suteiktas BB reitingas) ir įprastinei Kinijos liaudies banko skolinimo normai taikoma atitinkama priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą, išleistų obligacijų atveju. Nauda eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota atsižvelgiant į palūkanų normos diferencinį tarifą, išreikštą procentiniu dydžiu ir padaugintą iš likutinės paskolos sumos, t. y. per TL nesumokėtų palūkanų. Tada ši suma paskirstyta visai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų apyvartai.

(201)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

Lengvatinės paskolos

Bendrovė arba grupė

Subsidijų norma

Wuxi Suntech Power Co. Ltd, KLR ir susijusios bendrovės

1,14 %

Yingli Green Energy Holding Company ir susijusios bendrovės

0,61 %

Changzhou Trina Solar Energy Co. Ltd ir susijusios bendrovės

0,25 %

JingAo Group ir susijusios bendrovės

0,92 %

Jiangxi LDK Solar Hi-tech Co. Ltd ir susijusios bendrovės

1,80 %

Delsolar (Wujiang) Ltd. ir susijusios bendrovės

0,02 %

Renesola Zhejiang Ltd

Renesola Jiangsu Ltd

0,84 %

Jinko Solar Co Ltd ir susijusios bendrovės

0,85 %

3.4.1.2.   Kredito linijų teikimas

a)   Įvadas

(202)

Skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos bankai eksportuojantiems Kinijos nagrinėjamojo produkto gamintojams neproporcingai padidino kredito linijas. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad, iš tiesų, visos nagrinėtos bendrovės gavo didelės apimties kredito linijas iš Kinijos bankų, kurios, daugeliu atvejų buvo teikiamos nemokamai arba už labai mažą mokestį. Įprastomis rinkos sąlygomis tokioms kredito linijoms taikomi dideli įsipareigojimai ir administravimo mokesčiai, kuriais bankai kompensuoja išlaidas ir riziką.

b)   Tyrimo išvados

(203)

EBOrlaiviai Apeliacinės tarybos ataskaitoje patvirtinta, kad tokios kredito linijos, kurių poveikis viršija individualias paskolas, gali būti tiesioginis lėšų pervedimas pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir todėl yra finansiniai indėliai. Ekspertų grupė nustatė, kad galimo lėšų pervedimo nauda gaunama vien dėl prievolės tiesiogiai pervesti lėšas. Grupė taip pat nustatė, kad kredito linija savaime suteikiama nauda gaunančiai įmonei, taigi buvo galimas lėšų pervedimas, nesusijęs su tiesioginiu lėšų pervedimu suteikiant individualias paskolas (71).

(204)

Kredito linijas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteikė tie patys bankai, suteikę minėtas lengvatines paskolas. Kaip minėta, šie bankai yra valstybinės įstaigos (158–166 konstatuojamosios dalys) arba KLR vyriausybės pavedimu ir nurodymu teikia lengvatinį finansavimą fotovoltinių produktų pramonei (169–178 konstatuojamosios dalys).

(205)

Kaip jau paaiškinta (158–185 konstatuojamosiose dalyse) Kinijos rinka yra iškreipta dėl teisės aktų ir valstybės bankų praktikos; taip pat nustatyta, kad daugeliu atvejų kredito linijos buvo teikiamos nemokamai arba už labai nedidelį mokestį. Įprastomis rinkos sąlygomis tokioms kredito linijoms taikomi dideli įsipareigojimai ir administravimo mokesčiai, kuriais bankai kompensuoja išlaidas ir riziką.

(206)

Naudos sumą sudaro bendrovėms teikiamoms komercinėms kredito linijoms paprastai taikomi mokesčiai, nuo kurių atrinkti eksportuojantys gamintojai daugeliu atveju buvo atleisti. Komisija taikė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų užsienio komercinio banko suteiktos kredito linijos mokesčius.

(207)

Fotovoltinių produktų pramonė pagal Sprendimą Nr. 40 priklauso skatinamųjų kategorijai. Sprendimas Nr. 40 – aukščiausio KLR administracinio organo Valstybės tarybos nurodymas, todėl sprendimas kitoms valstybinėms įstaigoms ir ekonominės veiklos vykdytojams yra teisiškai privalomas. Sprendime pramonės sektoriai skirstomi į skatinamuosius, ribojamuosius ir likviduotuosius projektus. Šis teisės aktas – pramonės politikos gairės, kuriose kartu su žinynu parodoma, kaip KLR vyriausybė vykdo politiką skatinti ir remti įmonių grupes ar pramonės sektorius, kaip antai fotovoltinių produktų ir naujų energijos šaltinių pramonės, kurie žinyne įvardijami skatinamaisiais pramonės sektoriais. Pažymima, kad skatinamiesiems sektoriams priskiriami pramonės sektoriai sudaro tik dalį Kinijos ekonomikos. Be to, tik tam tikra šių skatinamųjų sektorių veikla įvardijama skatinamąja. Be to, Sprendimo Nr. 40 17 straipsnyje nurodoma, kad skatinamiesiems investicijų projektams suteikiama konkreti nauda ir paskatos, inter alia, finansinė parama. Kita vertus, dėl ribojamųjų ir likviduotųjų projektų, pagal Sprendimą Nr. 40 valstybės valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai tiesiogiai kištis ir reguliuoti rinką. Iš tikrųjų pagal 18 ir 19 straipsnius atitinkamai valdžios institucijai nurodoma neleisti finansų įstaigoms teikti paskolų tokiems ribojamiesiems ir likviduotiesiems projektams. Todėl akivaizdu, kad Sprendime Nr. 40 nustatomos privalomosios taisyklės visoms ekonominėms institucijoms, t. y. nurodymai skatinti ir remti skatinamuosius pramonės sektorius, vienas kurių – fotovoltinių produktų pramonės dalis.

(208)

Kaip paaiškinta 172 ir 192 konstatuojamosiose dalyse KLR vyriausybė nurodo taikyti lengvatinį skolinimą; kai kurioms pramonės šakoms kredito linijų teikimas yra svarbiausia tokių lėšų dalis. Fotovoltinių produktų pramonė priskiriama tokių pramonės šakų grupei ir gauna naudos dėl diskriminacinio lengvatinio skolinimo.

(209)

Į visa tai atsižvelgus akivaizdu, kad valdžios institucijos leidžia finansų įstaigoms teikti lengvatines kredito linijas tik tam tikriems KLR vyriausybės politiką atitinkantiems pramonės sektoriams ir (arba) bendrovėms. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir šiuo klausimu nebendradarbiaujant KLR vyriausybei daroma išvada, kad subsidijų neproporcingų kredito linijų teikimo forma apskritai neteikiama, todėl jos yra konkrečiai taikomos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad subsidijos būtų skiriamos remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

c)   Išvada

(210)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu visos atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės pasinaudojo kredito linijomis, teikiamomis nemokamai arba už mažesnį nei rinkos mokestį.

(211)

Atitinkamai tokių kredito linijų teikimas fotovoltinių produktų pramonei turėtų būti laikomas subsidija.

(212)

Atsižvelgiant į tai, kad skiriamas finansinis indėlis, eksportuojantiems gamintojams teikiama nauda ir tai, kad subsidija yra konkrečiai taikoma, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

d)   Subsidijos sumos skaičiavimas

(213)

Kredito linijų teikimas nemokamai arba už mažesnį negu rinkos mokestį yra finansinių paslaugų teikimas (pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis) už mažesnį nei tinkamą atlygį. Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Dėl 158–185 konstatuojamosiose dalyse aprašytų rinkos iškraipymų ir atsižvelgiant į KLR vyraujančias rinkos sąlygas nebuvo galima nustatyti atlygio už finansines paslaugas (šiuo atveju kredito linijas). Todėl pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunktį gavėjams suteikta nauda laikomas sumos, kurią bendrovė moka už Kinijos bankų teikiamas kredito linijas, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią komercinę kredito liniją rinkoje, skirtumas. Kredito linijos taip pat galėtų būti vienas iš lėšų pervedimo būdų pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

(214)

Vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų gavo kredito liniją iš banko, kurio būstinė yra ne KLR finansinėje jurisdikcijoje ir šiai kredito linijai buvo taikomi pasaulio finansų rinkose įprasti įsipareigojimai ir tvarkymo mokesčiai. Nors kredito liniją teikė minėto banko patronuojamoji Kinijos bendrovė, ji laikyta tinkama lyginamajam dydžiui nustatyti. Šiai kredito linijai taikomus mokesčius nutarta taikyti kaip lyginamąjį dydį pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktą.

(215)

Subsidijai apskaičiuoti lyginamasis mokesčių lygis taikytas proporcingai kiekvienai kredito linijos sumai (atėmus faktiškai sumokėtus mokesčius). Tais atvejais, kai kredito linija teikta daugiau kaip vienerius metus, visa subsidijos suma buvo paskirstyta pagal kredito linijos teikimo trukmę ir atitinkamą sumą, priskiriamą TL.

(216)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per TL nustatyta subsidijų norma:

Kredito linijų teikimas

Bendrovė arba grupė

Subsidijų norma

Wuxi Suntech Power Co. Ltd ir susijusios bendrovės

1,97 %

Yingli Green Energy Holding Company ir susijusios bendrovės

2,14 %

Changzhou Trina Solar Energy Co. Ltd ir susijusios bendrovės

1,09 %

JingAo Group ir susijusios bendrovės

1,28 %

Jiangxi LDK Solar Hi-tech Co. Ltd ir susijusios bendrovės

0,92 %

Delsolar (Wujiang) Ltd. ir susijusios bendrovės

0,24 %

Renesola Zhejiang Ltd

Renesola Jiangsu Ltd

0,50 %

Jinko Solar Co Ltd ir susijusios bendrovės

2,59 %

3.4.1.3.   Eksporto kredito subsidijų programos

(217)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal šią programą per TL atrinktos bendrovės naudos negavo.

3.4.1.4.   Eksporto garantijos ir ekologiškų technologijų draudimas

a)   Įvadas

(218)

Skunde tvirtinta, kad China Export & Credit Insurance Corporation (Sinosure) teikia eksporto kredito draudimą lengvatinėmis sąlygomis nagrinėjamojo produkto gamintojams, inter alia, pagal programą „Green Express“. Skunde nurodyta, kad Sinosure eksporto kredito draudimo nepakanka net šios programos ilgalaikėms veiklos sąnaudoms ir nuostoliams tinkamai padengti.

b)   Nebendradarbiavimas ir turimų faktų naudojimas

(219)

Kaip minėta 104 ir 105 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paprašė pateikti informacijos klausimyne, rašte dėl pateiktos informacijos neišsamumo ir per tikrinamąjį vizitą KLR vyriausybėje ir Sinosure, kurios nei KLR vyriausybė, nei Sinosure nepateikė.

(220)

Komisija paprašė Sinosure, kaip oficialaus valstybės eksporto kredito draudiko, institucinės struktūros ir susijusių veiklos dokumentų. KLR vyriausybė pateikė tik 2004 m. bendrą Prekybos ministerijos (MOFCOM) ir Sinosure paskelbtą pranešimą, bet nepateikė kelių kitų atitinkamų dokumentų, įskaitant, pavyzdžiui, vadinamąjį 840-ąjį planą, įtrauktą į 2009 m. gegužės 27 d. Valstybės tarybos pranešimą (72).

(221)

Dėl klausimyno ir 1 priedo atsakymų dėl Sinosure patikimumo, Komisija negalėjo gauti tam tikrų dokumentų ir patikrinti nemažai informacijos, kurios paprašyta vietoje. Visų pirma, Sinosure nepateikė tokios Komisijos prašomos informacijos ir reikalaujamų įrodymų: a) 2012 m. finansinių ataskaitų, kurių, kaip pranešta, dar nebuvo Sinosure interneto svetainėje; b) atitinkamų dokumentų dėl eksporto kredito draudimo dviem atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams, įskaitant sutartis, rizikos vertinimo, korespondencijos ir priemokų mokėjimų įrodymų; c) konkrečios informacijos apie Valstybės tarybos paskirtą aukštesnio lygio vadovybę; d) įrodymų dėl 2004 m. bendrame Prekybos ministerijos (MOFCOM) ir Sinosure paskelbtame pranešime nurodytos informacijos ir lengvatų, įskaitant patvirtinimą dėl ribojimo, dėl normų lankstumo ir nuolaidos priemokų kitimo ribose; e) įrodymų, dėl ilgalaikių veiklos sąnaudų ir eksporto kredito draudimo veiklos pelno; f) įrodymų dėl fotovoltinių produktų rinkos padėties vertinimo.

(222)

Komisija taip pat negalėjo patikrinti kai kurios klausimyno atsakymų informacijos dėl Sinosure veiklos, įskaitant, visų pirma, atsakymų dėl rizikos vertinimo, faktinio priemokų nustatymo ir taikymo bei patvirtinimo procedūros, nes Sinosure atsisakė aptarti konkrečias sutartis su atrinktais bendradarbiaujančiais eksportuotojais. Sinosure taip pat negalėjo paaiškinti arba pateikti patvirtinamųjų dokumentų dėl skaičių neatitikimų ir kitos Komisijos nurodytos informacijos, pateiktos klausimyno ir rašto dėl pateiktos informacijos neišsamumo atsakymuose.

(223)

Atliekant tikrinamąjį vizitą ir KLR vyriausybės 2013 m. birželio 3 d. rašte KLR vyriausybė ir Sinosure siekė pagrįsti nebendradarbiavimą konfidencialumo priežastimis. Šiuo atžvilgiu rašte prieš patikrinimą vietoje ir vėlesnėje korespondencijoje e. paštu labai aiškiai išdėstyta, kad Komisija siekia, jog tikrinimas būtų prasmingas, todėl akivaizdžiai imsis visų būtinų atsargumo priemonių pateiktos konfidencialios informacijos arba tiesiog patikrinimui pateiktos informacijos konfidencialumui užtikrinti, atsižvelgdama į savo teisinius įsipareigojimus apsaugoti šią informaciją pagal atitinkamas griežtas ES taisykles. Dėl dokumentų, kuriuos Sinosure bandė pateikti pasibaigus tikrinamajam vizitui, ir kurių Komisija negalėjo tinkamai patikrinti, į juos negali būti atsižvelgta, nes jie buvo specialiai parengti tyrimui ir Komisija negalėjo patikrinti pirminių dokumentų.

(224)

Atsižvelgiant į nepakankamą KLR vyriausybės ir Sinosure bendradarbiavimą, Komisija negalėjo patikrinti tam tikros informacijos dėl Sinosure eksporto kredito draudimo atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems nagrinėjamojo produkto gamintojams padengimo. Todėl kai kurios Komisijos išvados pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį pagrįstos byloje surinkta informacija.

c)   Sinosure yra valstybinė įstaiga

(225)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sinosure yra valstybinė įstaiga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b dalyje ir atitinkamoje PPO teismo praktikoje (73), nes ji turi vyriausybės galių, jai tokios galios suteiktos arba ji tokiomis galiomis naudojasi. Visų pirma, KLR vyriausybė reikšmingai kontroliuoja Sinosure  (74), o Sinosure vykdo vyriausybės pavestas funkcijas ir turi vyriausybės galių.

(226)

Komisija pastebi, kad Sinosure eksporto kredito draudimo veikla yra neatsiejama platesnio masto finansų sektoriaus, į kurį, kaip nustatyta, vyriausybė tiesiogiai kišasi ir iškraipo normalią finansų rinkos veiklą KLR, dalis (žr. 185 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis).

(227)

Sinosure atlieka vyriausybės pavestas funkcijas veikdama kaip vienintelė oficiali eksporto kredito draudimo KLR įstaiga. Todėl eksporto kredito draudimo rinkoje jos padėtis yra monopolinė. Bendrovė patvirtino, kad ši rinka nėra atvira, nors yra keletas konkuruojančių tarptautinių bendrovių, netiesiogiai vykdančių veiklą KLR.

(228)

Sinosure visiškai priklauso vyriausybei; vyriausybė atlieka visišką jos finansų kontrolę. Sinosure priklauso tik valstybei (ji 100 proc. priklauso Valstybės tarybai). Registruotas 4 mlrd. RMB kapitalas gautas iš eksporto kredito draudimo rizikos kapitalo fondo pagal valstybės finansų biudžetą. Be to, 2011 m. valstybė suteikė 20 mlrd. RMB per China Investment Corporation, nepriklausomą Kinijos turto fondą (75). Įstatuose nurodyta, kad bendrovės kompetentinga verslo įstaiga yra finansų ministerija, ir reikalaujama, kad bendrovė pateiktų finansų ir apskaitos ataskaitas ir mokestinio biudžeto ataskaitą finansų ministerijai išnagrinėti ir patvirtinti.

(229)

Dėl vyriausybės kontrolės, Sinosure priklauso tik valstybei, todėl direktorių valdybos nėra. Kalbant apie stebėtojų tarybą, visus stebėtojus skiria Valstybės taryba; jie vykdo savo pareigas pagal „svarbių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybos laikinąjį reglamentą“. Aukštesniojo lygmens Sinosure vadovybę taip pat skiria vyriausybė. Remiantis bendrovės 2011 m. metine ataskaita Sinosure pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius, o didžioji aukštesniojo lygmens vadovybės dalis taip pat yra partijos komiteto nariai. Atsižvelgiant į Sinosure atsisakymą pateikti daugiau informacijos apie aukštesniojo lygmens vadovybę, galima daryti išvadą, kad vadovybė tiesiogiai atstovauja vyriausybei, kuri tiesiogiai skiria stebėtojų tarybos narius ir aukštesniojo lygmens vadovus. Todėl vyriausybė reikšmingai kontroliuoja Sinosure.

(230)

Sinosure vykdomos vyriausybės funkcijos ir politika yra tokios akivaizdžios, kad galima daryti išvadą, jog bendrovė tiesiogiai atstovauja pačiai vyriausybei. Sinosure 2011 m. metinėje ataskaitoje yra keletas su šiuo klausimu susijusių teiginių, t. y.: Sinosure„aktyviai atliko eksporto kredito agentūros politikos funkcijas (…) ir pasiekė gerų pradinių rezultatų pirmaisiais 12-tojo penkmečio plano metais“ (2011 m. metinės ataskaitos 4 p.); „tolesnė korporacijų reformos plėtra sustiprino Sinosure kaip eksporto kredito agentūros vaidmenį. KKPCK ekonomikos konferencijoje pabrėžta tokios funkcijos svarba ir nustatyti aiškūs kredito draudimo reikalavimai, kuriais grindžiama mūsų plėtra.“ (2011 m. metinės ataskaitos 5 p.) „Per 2011 m. metus Sinosure įgyvendino KKP centrinio komiteto ir Valstybės tarybos strategijas, sprendimus ir priemones bei valstybės politiką diplomatijos, užsienio prekybos, pramonės ir finansų srityse, visiškai panaudojo savo politikos funkcijas ir sparčiai vystėsi“ (2011 m. metinės ataskaitos 11 p.); „Sinosure visiškai įvykdė valstybinės politikos „specialiąją priemonę, skirtą didelių įrangos rinkinių eksporto draudimo finansavimui“ ir įvykdė valstybės įsipareigojimus“ (2011 m. metinės ataskaitos 11 p.).

(231)

KLR vyriausybės paskelbta institucinė struktūra bei kiti dokumentai, kuriais vadovaudamasi veikia Sinosure, dar geriau įrodo, kad ji atlieka valstybinės įstaigos funkcijas ir kad jai suteiktas įgaliojimas atlikti vyriausybės politiką. 2004 m. MOFCOM ir Sinosure bendrai paskelbė pranešimą dėl strategijos, susijusios su prekybos skatinimu taikant mokslą ir technologijas bei naudojant eksporto kredito draudimą, įgyvendinimo (Shang Ji Fa (2004 m.) Nr. 368, 2004 m. liepos 26 d.); Sinosure veikla iki šiol reglamentuojama šiuo dokumentu. Šio pranešimo tikslai – remti aukštųjų ir naujų technologijų bei didelės pridėtinės vertės produktų eksportą toliau taikant eksporto kredito draudimą. Pranešime Sinosure aiškiai suteikiami įgaliojimai remti pagrindines eksporto pramonės šakas, nurodytas 2006 m. Kinijos aukštųjų ir naujų technologijų produktų kataloge. Šiame kataloge taip pat be kitų produktų, kuriems tai taikoma, įtraukti ir „saulės energijos elementai ir moduliai“, todėl galima laikyti, kad Sinosure juos tiesiogiai remia. Pranešime nurodytos tokios lengvatos: „žaliasis kanalas“, t. y. speciali parama į katalogą įtrauktiems produktams, kuri turėtų būti patvirtinama per penkias dienas, jei laikomasi garantijų sąlygų ir ribojimo patvirtinimo prioritetiniam draudimui; prašymo greitis – parengiama per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pateikiami prašymo dokumentai; normų lankstumas, kurį sudaro didžiausios nuolaidos Sinosure priemokos kitimo ribose. Pranešime taip pat numatyta, kad regionų ir vietos prekybos institucijos imasi tolesnių priemonių kataloge nenurodytiems produktams remti. Pranešime reikalaujama, kad Sinosure pritaikytų garantijų modelį, pagrįstą nacionaline pramonės politika ir aukštųjų ir naujų technologijų produktų eksporto ypatybėmis, ir remtų inovacijas bei mokslo ir tyrimų plėtros pramonę, ypač remiamą valstybės.

(232)

Komisija žino apie kitus dokumentus, įrodančius, kad Sinosure tiesiogiai vykdo vyriausybės politiką, kuria, inter alia, teikiama nauda eksportuojantiems gamintojams. Vadinamasis 840-asis planas išsamiai išdėstytas 2009 m. gegužės 27 d. Valstybės tarybos pranešime (76). Jo pavadinimas siejamas su 84 mlrd. USD naudojimu eksporto draudimui ir tai yra viena iš šešių priemonių, kurias Valstybės taryba pradėjo 2009 m. eksporto paklausai stabilizuoti vykstant pasaulinei krizei ir vis didėjant eksporto kredito draudimo paklausai. Šešios priemonės apima visų pirma platesnę eksporto kredito draudimo aprėptį, trumpalaikio eksporto kredito draudimo (84 mlrd. USD 2009 m.) teikimą ir priemokos normos sumažinimą. Sinosure yra vienintelė politinė institucija garantuojanti eksporto kredito draudimą, todėl nurodyta kaip plano vykdytoja. Dėl draudimo priemokos sumažinimo, Sinosure turėjo užtikrinti, kad vidutinė trumpalaikio eksporto kredito draudimo norma būtų sumažinta 30 %, remiantis bendra vidutine 2008 m. norma.

(233)

Vadinamasis 421-asis planas buvo įtrauktas į 2009 m. birželio 22 d. Prekybos ministerijos ir Finansų ministerijos bendrai paskelbtą pranešimą dėl didelių įrangos rinkinių eksporto draudimo specialių finansavimo nuostatų įgyvendinimo klausimų. Ši politikos sritis buvo taip pat svarbi, nes pagal ją buvo remiama Kinijos investavimo užsienyje politika, parengta reaguoti į 2009 m. pasaulinę finansų krizę; taikant šią politiką suteikta 42,1 mlrd. USD lėšų draudimui, skirtam didelių įrangos rinkinių eksportui remti. Lėšas valdytų ir teiktų Sinosure ir kai kurios kitos finansų įstaigos. Įmonėms, kurioms taikomas šis dokumentas, galėtų būtų taikomos lengvatinės finansinės priemonės, įskaitant eksporto kredito draudimą. Dėl Kinijos vyriausybės nebendradarbiavimo Komisija negalėjo prašyti papildomos informacijos apie šį pranešimą. Nesant priešingų įrodymų, Komisija turi pagrindo manyti, kad į šį dokumentą taip pat įtraukta fotovoltinė įranga ir fotovoltinių produktų sektorius.

(234)

Kiti dokumentai, įrodantys vyriausybės paramą teikiant trumpalaikį eksporto kredito draudimą, apima du dokumentus dėl finansinės paramos strateginėms besivystančioms pramonės šakoms didinimo. Valstybės tarybos pranešimo dėl vystymo ir plėtros, susijusio su strateginiu sprendimu dėl spartesnio besivystančių pramonės šakų plėtojimo (Guo Fa (2010 m.), Nr. 32, 2010 10 18) 7 dalies C punkte finansų įstaigos raginamos padidinti finansinę paramą. Strateginių naujų pramonės šakų vystymo įgyvendinimo gairėse, kurias bendrai paskelbė visos atsakingos ministerijos (t. y. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija, Prekybos ministerija, Mokslo ministerija, Pramonės ir informacinių technologijų ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Generalinė muitinės administracija, Generalinė kokybės priežiūros administracija, Intelektinės nuosavybės teisių tikrinimo biuras) (Guo Fa (2011 m.), Nr. 310, 2011 m. spalio 21 d.), taip pat konkrečiai nurodyta XXVII dalis dėl aktyvios paramos, inter alia, teikiant eksporto kredito draudimą strateginėms besivystančioms pramonės šakoms. Šios strateginės besivystančios pramonės šakos daugiausia dėmesio skiria produktams, technologijoms ir paslaugoms, skirtiems tarptautinei rinkai vystyti, kosmosui, aukščiausios klasės įrangos gamybai, didelės apimties arba skatinamai vietos patentuotai technologijai ir standartiniams strateginės naujos pramonės eksporto produktams. Todėl, nesant priešingų įrodymų, pagrįstai manoma, kad nagrinėjamasis produktas ir atrinkti eksportuotojai priklauso „strateginėms besivystančioms pramonės šakoms“ ir jiems gali būti teikiama susijusi nauda.

(235)

Remdamasi tuo, kas minėta, Komisija daro išvadą, kad Sinosure yra valstybinė įstaiga, kuriai suteikti įgaliojimai vykdyti vyriausybės politiką, ją reikšmingai kontroliuoja vyriausybė ir ji atlieka vyriausybės funkcijas.

d)   Teisinis pagrindas

(236)

Šios programos teisinis pagrindas: MOFCOM ir Sinosure bendrai paskelbtas pranešimas dėl strategijos, susijusios su prekybos skatinimu taikant mokslą ir technologijas bei naudojant eksporto kredito draudimą, įgyvendinimo (Shang Ji Fa (2004 m.) Nr. 368,); 2006 m. Kinijos aukštųjų ir naujų technologijų produktų eksporto katalogas; vadinamasis 840-asis planas, įtrauktas į 2009 m. gegužės 27 d. Valstybės tarybos pranešimą; vadinamasis 421-asis planas, įtrauktas į 2009 m. birželio 22 d. Prekybos ministerijos ir Finansų ministerijos bendrai paskelbtą pranešimą dėl didelių įrangos rinkinių eksporto draudimo specialių finansavimo nuostatų įgyvendinimo klausimų; Valstybės tarybos pranešimas dėl vystymo ir plėtros, susijęs su strateginiu sprendimu dėl spartesnio besivystančių pramonės šakų plėtojimo (Guo Fa (2010 m.), Nr. 32, 2010 m. spalio 18 d.) ir jo įgyvendinimo gairės (Guo Fa (2011 m.), Nr. 310, 2011 m. spalio 21 d.).

e)   Tyrimo išvados

(237)

Sinosure yra valstybinė įstaiga, kuriai suteiktos vyriausybės galios ir ji vykdo valstybės teisės aktus ir planus; eksporto kredito draudimo teikimas nagrinėjamojo produkto gamintojams yra finansinis indėlis galimo vyriausybės tiesioginio lėšų pervedimo forma, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje.

(238)

Dėl priemokos, kurią mokėjo eksportuojantys gamintojai, vietos valdžios institucijų sumokėtos dalies atskaitos, tai taip pat yra tiesioginis lėšų pervedimas dotacijos forma pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

(239)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio c dalį nauda yra tokia, kad Sinosure teikia eksporto kredito draudimą palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų įprastai gauti rinkoje, arba ji teikia tokį draudimą, kurio būtų neįmanoma gauti rinkoje. Papildoma eksportuojančio gamintojo gauta nauda, kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje, yra tų vietovių, kuriose veikia kai kurie eksportuojantys gamintojai, vietos institucijų grynaisiais pinigais grąžinama Sinosure sumokėtos draudimo įmokos dalis.

(240)

2004 m. pranešime nurodyta visa Sinosure ir (arba) vietos institucijų suteikta nauda 2006 m. kataloge nurodytoms įmonėms, atitinkančioms nacionalinės politikos kryptis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sinosure ir atrinktų eksportuojančių gamintojų draudimo sutartys ir vietos institucijų taikytas draudimo įmokos grąžinimas visiškai atitinka tokią naudą. Pagal programą „Green Express“ supaprastinamas ir pagreitinamas draudimo suteikimas ir ieškinių sprendimas skubiai įvertinant patirtą žalą ir sumokant išmokas klientui.

(241)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad pagal priemones, kurių buvo imtasi po 2009 m. finansų krizės ir išsamiai aprašytos 840-ajame ir 421-ajame planuose, o vėliau aprašytos 2011 m. priemonėse strateginėms besivystančioms pramonės šakoms, suteikta didelė nauda eksportuojantiems gamintojams. Šios priemonės padidino galimybes gauti draudimą ir dar labiau sumažinti Sinosure mokamą draudimo įmoką, nepaisant sunkios ekonominės padėties ir labai išaugusios Sinosure rizikos, kurią ji patiria suteikdama rizikos draudimą; šiose priemonėse visiškai atsižvelgta į Sinosure taikomą draudimą, suteikiamą eksportuojantiems gamintojams. Visų pirma atlikus tyrimą nustatyta, kad atitinkamais TL metais draudimo sąlygos ir taikomos įmokos iš esmės nepakito arba pagerėjo, nepaisant didesnio ieškinių, kuriuos kompensavo Sinosure skaičiaus ir iš esmės pablogėjusios fotovoltinių produktų pramonės sektoriaus padėties.

(242)

Dėl naudos, Komisija pirmiausia išnagrinėjo, kokiu mastu Sinosure įmokomis padengė trumpalaikio eksporto kredito draudimo sąnaudas. Sinosure pateikė teiginį, pagrįstą PPO susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SSKP) j punktu, kuriame teigiama, kad draudžiama teikti eksporto subsidijas, kaip apibrėžta to susitarimo 3 straipsnio 1 dalies a punkte, taikant eksporto kredito draudimo programas, kuriose nustatytos įmokos yra nepakankamos ilgalaikėms veiklos sąnaudoms ir programų nuostoliams padengti. Klausimyno atsakyme Sinosure paprasčiausiai nurodė pastarųjų penkių metų pelną ir nuostolius ir padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog apskritai per šį laikotarpį ji veikė pelningai, eksportuojantiems gamintojams suteiktas trumpalaikis eksporto kredito draudimas nebuvo subsidija pagal PPO SSKP. Kaip paaiškinta pirmiau (žr. 221 ir 222 konstatuojamąsias dalis), Komisija paprašė Sinosure pateikti konkrečią informaciją ir įrodymus dėl jos ilgalaikio eksporto kredito draudimo veiklos pelningumo, įskaitant pajamas iš įmokų ir veiklos sąnaudas bei programos nuostolius pagal PPO SSKP. Tačiau Sinosure nepateikė per tikrinamąjį vizitą prašytų dokumentų ir įrodymų, primygtinai nurodydama audituotose metinėse ataskaitose pateiktus duomenis apie bendrą pelningumą.

(243)

Komisija pažymi, kad, net jei ji paprasčiausiai remtųsi Sinosure metinės ataskaitos duomenimis negalėdama patikrinti šiose ataskaitose nurodytų skaičių ir duomenų, ji negalėtų daryti išvados, kad Sinosure eksporto kredito draudimo padalinys, atitinkantis j punkte nurodytą programą, gavo ilgalaikį pelną. Be eksporto kredito draudimo Sinosure vykdo įvairią veiklą, o metiniame pranešime pateikti skaičiai ir duomenys yra konsoliduoti visos šios veiklos duomenys, tiksliai neatskirti pagal veiklos rūšis. Pagal kai kurias metines ataskaitas (išskyrus naujausią ataskaitą) trumpalaikis eksporto kredito draudimas yra svarbiausia Sinosure veikla, bet tiksli procentinė dalis nėra nurodyta. Sinosure atsisakė pateikti tik su pastarąja veikla susijusią prašomą informaciją ir įrodymus, reikalingus PPO SSKP 1 priedo j punkte nurodytai programai ištirti, todėl Komisija turi padaryti išvadas pagal turimus įrodymus.

(244)

Komisija visų pirma pažymi, kad Sinosure įstatų 11 straipsnyje nustatyta, jog bendrovės veikla nėra nei nuostolinga, nei pelninga. Kitaip tariant, pagal įstatus Sinosure nesiekia gauti kuo didesnio pelno ir pakanka, kad kaip vienintelis oficialus KLR eksporto kredito draudikas ji dirba nenuostolingai. Kaip paaiškinta pirmiau, remiantis turimais duomenimis, Sinosure veikia teisinėje ir politinėje aplinkoje, pagal kurią bendrovė privalo vykdyti vyriausybės politiką ir planus pagal viešosios politikos įgaliojimus. Iš visų atrinktų valstybės konkrečiai remiamų pramonės sektorių ir įmonių, eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę nevaržomai gauti Sinosure eksporto kredito draudimą lengvatinėmis įmokų normomis net po 2009 m. pasaulinės krizės ir net kuomet per TL fotovoltinių produktų pramonės sektorius patyrė precedento neturinčią krizę. Todėl Sinosure fotovoltinių produktų pramonės sektoriui teikia neribotas galimybes gauti draudimą, o jos taikoma ypač maža draudimo įmoka neatspindi faktinės rizikos, patiriamos apdraudžiant šio sektoriaus eksportą. Atsižvelgiant į visus šiuos elementus galima daryti išvadą, kad negalima atmesti galimybės, jog tikėtina, kad Sinosure taikomos įmokos būtų nepakankamos bendrovės ilgalaikei veiklai padengti; iš tiesų tai būtų tikėtina.

(245)

Nebendradarbiaujant Sinosure Komisija svarstė net ir papildomą informaciją, pagrindžiančią šią išvadą. Iš viešai pateiktų įrodymų aiškiai matyti, kad iš tikrųjų ilgalaikė Sinosure veikla yra nuostolinga (77). Komisija taip pat išanalizavo atitinkamus 2006–2011 metinių ataskaitų, kurias Sinosure pateikė klausimyno atsakymuose pateiktiems pelningumo rodikliams pagrįsti, pajamų ataskaitose pateiktus skaičius. Šie skaičiai rodo, kad Sinosure įtraukė didelius ilgalaikės bendro draudimo veiklos nuostolius, kuriems nepriskyrė investicinių pajamų ir kitų pajamų. Tiksliau tariant, kiekvienais metais nuo 2006 m. iki 2011 m. (išskyrus tik 2010 m.) išmokėtos draudimo išmokos jau (beveik) arba (gerokai) viršija Sinosure grynąsias gautas įmokas. Iš grynųjų įmokų atskaičius veiklos sąnaudas ir komisinių sąnaudas gaunamas nuostolis dar didesnis. Iš šių duomenų matyti, kad, nepaisant nedidelio pelno 2010 m., visą laikotarpį patirti dideli bendros draudimo veiklos nuostoliai. Remiantis metine ataskaita, didelė dalis bendrų Sinosure pajamų yra investicinės pajamos ir kitos pajamos, kurios nėra svarbios eksporto kredito draudimo programos įgyvendinamumui įvertinti. Trumpalaikis eksporto kredito draudimas sudaro didžiausią Sinosure verslo veiklos dalį, todėl nesant priešingų įrodymų daroma išvada, kad pagal eksporto kredito draudimo programą Sinosure patyrė didelius ilgalaikius nuostolius.

Atsižvelgiant į tai, kad Sinosure patiria nuostolių dėl eksporto kredito draudimo programos, tai, ar buvo gauta naudos, nustatoma palyginant eksportuojančių gamintojų sumokėtas įmokas su rinkos įmokomis. Sinosure yra vienintelis oficialus eksporto kredito draudikas ir todėl visiškai kontroliuoja vidaus rinką. KLR nėra tokių priemonių komercinių lyginamųjų dydžių, todėl turint omenyje tai, kad KLR finansų rinka iškraipoma dėl valstybės kišimosi, lyginamasis ne KLR rinkos dydis, t. y. įprastomis rinkos sąlygomis mokamos įmokos, taikomas pagrįstai. Todėl, kaip aprašyta skirsnyje dėl subsidijų sumos skaičiavimo, įmokos yra mažesnės nei rinkos normos ir yra teikiama nauda.

(246)

Minėtos subsidijos priklauso nuo eksporto veiklos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte, nes jos teikiamos tik jei vykdomas eksportas. Be to, jos taip pat yra konkrečiai taikomos pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, nes jomis naudotis gali tik tam tikros įmonės. Saulės elementai ir moduliai yra išskirtinai nurodyti 2006 m. aukštųjų ir naujų technologijų produktų kataloge, o tai yra būtina sąlyga pasinaudoti 2004 m. pranešime nurodytu lengvatiniu režimu. Be to, vienas iš pagrindinių Sinosure tikslų – įgyvendinti nacionalinę politiką ir planus, įskaitant 12-ąjį penkmečio planą dėl fotovoltinių produktų pramonės sektoriaus. Fotovoltinių produktų pramonės sektorius taip pat gauna naudos pagal 840-ąjį ir 421-ąjį planus; šie planai taip pat taikomi ir keliems kitiems sektoriams, nurodytiems minėtuose planuose (žr. 232 ir 233 konstatuojamąsias dalis). Fotovoltinių produktų pramonės sektorius taip pat laikomas vienas iš skatinamųjų pramonės sektorių pagal Sprendimą Nr. 40 ir kitus planavimo dokumentus ir teisės aktus (žr. 207 ir 208 konstatuojamąsias dalis). Ši pramonė taip pat priskiriama „strateginėms ir besivystančioms pramonės šakoms“, kurioms pagal vyriausybės politiką suteikiama tam tikra nauda (žr. 102 konstatuojamąją dalį). Dauguma eksportuojančių gamintojų taip pat turi oficialų aukštųjų ir naujų technologijų įmonių statusą, pagal kurį taikant palankią vyriausybės politiką joms suteikiama tam tikrų pranašumų.

(247)

Todėl akivaizdu, kad Sinosure teikiama nauda arba vietos valdžios institucijų atlyginama draudimo įmokos dalis netaikoma visiems pramonės sektoriams ir visoms įmonėms, o taikoma tik sektoriams ir įmonėms, konkrečiai atitinkantiems tam tikrą vyriausybės paramos politiką ir ją pagrindžiančius dokumentus. Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamojo produkto gamintojams Sinosure ir (arba) vietos valdžios institucijų teikiama nauda yra konkreti, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Be to, kadangi nebuvo įrodymų, kad subsidija yra pagrįsta objektyviais kriterijais arba sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, nauda yra konkreti taip pat ir šiuo atžvilgiu.

f)   Išvada

(248)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šešios atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės tiriamuoju laikotarpiu naudojosi Sinosure teikiamu eksporto kredito draudimu.

(249)

Sinosure eksporto kredito draudimas, taikomas fotovoltinių produktų pramonei, turi būti laikomas subsidija, jeigu įmokos mažesnės už rinkos normas.

(250)

Atsižvelgiant į tai, kad skiriamas finansinis indėlis, eksportuojantiems gamintojams teikiama nauda ir tai, kad subsidija yra konkrečiai taikoma, ši subsidija turėtų būti laikoma kompensuotina.

g)   Subsidijos sumos skaičiavimas

(251)

Kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjams, kaip nustatyta, per TL suteiktą naudą. Nauda skaičiuojama panašiai kaip ir paskolų garantijoms. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio c punktą gavėjams suteikta nauda laikomas įmokos sumos, kurią bendrovė moka už Sinosure teikiamą trumpalaikį draudimą, ir įmokos sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašų rinkoje gautą eksporto kredito draudimą, skirtumas.

(252)

Sinosure teikiamas trumpalaikis eksporto kredito draudimas pagrįstas valstybės politikos tikslais, o Sinosure užima monopolinę padėtį vidaus rinkoje ir veikia kaip vienintelė oficiali eksporto kredito agentūra, todėl atitinkamas rinkos lyginamasis dydis apskaičiuotas taikant toliau aprašytą metodą. Be to, KLR vyriausybė ir Sinosure nebendradarbiaujant Komisija turėjo naudotis turimais faktais, kad galėtų nustatyti tinkamą rinkos draudimo įmoką, taikomą fotovoltinių produktų gamintojams.

(253)

Komisija mano, kad tinkamiausias lyginamasis dydis, kurį galima nustatyti pagal turimą informaciją, yra įmokos normos, kurias taiko Jungtinių Amerikos Valstijų eksporto ir importo bankas (toliau – Ex-Im bankas). Remiantis viešai prieinama informacija, (78) Ex-Im bankas yra oficiali JAV federalinės vyriausybės eksporto kredito agentūra ir pats save išlaiko. Ex-Im banko veikla apima eksporto kredito draudimą ir kitą veiklą, kaip antai apyvartinių lėšų garantijas ir paskolų garantijas (pirkėjo finansavimą). Banko misija – kurti ir remti JAV darbo vietas remiant tarptautiniams pirkėjams skirtą JAV eksportą. Ex-Im bankas veikia kaip vyriausybės įstaiga Jungtinių Amerikos Valstijų kongreso nurodymu. Todėl jo veikla panaši į Sinosure ir bankas laikomas palyginimui tinkama įstaiga.

(254)

Lyginamoji įmoka buvo apskaičiuota pagal faktinius eksportui į EBPO šalis taikytus mokesčius pagal bendrą apyvartą, taikant 90 proc. sumos draudimą 120 dienų laikotarpiui. Faktinės įmokos apskaičiuotos kaip penkių skirtingų kategorijų užsienio pirkėjų, atsižvelgiant į jų mokumą ir įsipareigojimų nevykdymo riziką, vidurkis. Tai yra artimiausias lyginamasis dydis siekiant apskaičiuoti įmoką, kurią nagrinėjamojo produkto gamintojai turėtų mokėti rinkoje.

(255)

Naudos dydis apskaičiuotas naudojant KLR vyriausybės pateiktą informaciją ir atspindi sumas, kurioms Sinosure taikė eksporto kredito draudimą, ir per TL už tokį draudimą sumokėtus mokesčius. Informacija, kurią bendradarbiaujančios bendrovės pateikė Sinosure, nesinaudota, nes buvo aišku, kad KLR vyriausybės pateikta informacija buvo išsamesnė (pvz., ne visos bendrovės klausimyno atsakymuose nurodė Sinosure draudimo liudijimus arba apie juos pranešė tikrinamojo vizito metu).

(256)

Dėl vietos valdžios institucijų mokamos draudimo įmokos dalies, nauda apskaičiuojama pagal lengvatų lygį ir subsidijas atrinktoms bendrovėms TL laikotarpiu.