27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/1

(1)

2012 m. kovo 23 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui;

(2)

2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu byloje T-489/10 (2) Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Tarybos sprendimus įtraukti „Islamic Republic of Iran Shipping Lines“, „Bushehr Shipping Co. Ltd“, „Hafize Darya Shipping Lines“ (HDSL), „Irano – Misr Shipping Co.“, „Irinvestship Ltd“, „IRISL (Malta) Ltd“, „IRISL Club“, „IRISL Europe GmbH“, „IRISL Marine Services and Engineering Co.“, „ISI Maritime Ltd“, „Khazar Shipping Lines“, „Leadmarine“, „Marble Shipping Ltd“, „Safiran Payam Darya Shipping Lines“ (SAPID), „Shipping Computer Services Co.“, „Soroush Saramin Asatir Ship Management“, „South Way Shipping Agency Co. Ltd“ ir „Valfajr 8th Shipping Line Co.“ į Reglamento (ES) Nr. 267/2012 IX priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

„Islamic Republic of Iran Shipping Lines“, „Bushehr Shipping Co. Ltd“, „Hafize Darya Shipping Lines“ (HDSL), „Irano – Misr Shipping Co.“, „Irinvestship Ltd“, „IRISL (Malta) Ltd“, „IRISL Europe GmbH“, „IRISL Marine Services and Engineering Co.“, „ISI Maritime Ltd“, „Khazar Shipping Lines“, „Marble Shipping Ltd“, „Safiran Payam Darya Shipping Lines“ (SAPID), „Shipping Computer Services Co.“, „Soroush Saramin Asatir Ship Management“, „South Way Shipping Agency Co. Ltd“ ir „Valfajr 8th Shipping Line Co.“, remiantis naujais motyvų pareiškimais dėl kiekvienos iš tų subjektų, turėtų būti vėl įtrauktos į Reglamento (ES) Nr. 267/2012 IX priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(4)

su vienu subjektu, esančiu Reglamento (ES) Nr. 267/2012 IX priede pateiktame asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše, susijusi identifikuojamoji informacija turėtų būti iš dalies pakeista;

(5)

trys subjektai turėtų būti išbraukti iš Reglamento (ES) Nr. 267/2012 IX priede pateikto asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo;

(6)

siekiant užtikrinti šiame reglamente numatytų priemonių veiksmingumą, jis turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/6

(1)

Direktyvoje 2002/99/EB nustatytos bendrosios gyvūnų sveikatos taisyklės, reglamentuojančios žmonėms skirtų gyvūninių produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą Sąjungoje ir įvežimą iš trečiųjų šalių, be to, numatyta nustatyti konkrečias taisykles ir sertifikavimo reikalavimus, taikytinus vežant tas prekes;

(2)

2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (3), nustatyta, kad tam tikras prekes importuoti į Sąjungą ir vežti tranzitu per Sąjungą galima tik iš to reglamento I priedo 1 dalyje nurodytų trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių. Tame reglamente taip pat nustatyti tokių prekių veterinarijos sertifikatų reikalavimai. Nustatant reikalavimus taip pat atsižvelgiama į tai, ar dėl tam tikrų ligų tose trečiosiose šalyse, teritorijose, zonose ar skyriuose reikalaujama pateikti papildomų garantijų. Papildomos garantijos, kurios turi būti pateiktos dėl tų prekių, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 2 dalyje;

(3)

Moldovos Respublika yra įtraukta į 2011 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimą 2011/163/ES dėl trečiųjų šalių pagal Tarybos direktyvos 96/23/EB 29 straipsnį pateiktų planų patvirtinimo (4) ir turi patvirtintą likučių kiaušiniuose monitoringo planą;

(4)

Moldovos Respublika Komisijos paprašė leisti įvežti į Sąjungą kiaušinių gaminius ir pateikė atitinkamą informaciją. Kiaušinių produktams taikomas terminis apdorojimas iki nereikšmingo lygio sumažina galimus šių produktų pavojus gyvūnų sveikatai. Todėl tikslinga įtraukti šią trečiąją šalį į Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalyje pateiktą sąrašą;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 798/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/8

(1)

2013 m. vasario 28 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės soliarinio stiklo inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas gavus skundą, kurį 2013 m. sausio 15 d. gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 proc. viso soliarinio stiklo Sąjungoje, vardu pateikė ES „ProSun Glass“ (toliau – skundo pateikėjas). Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo pradžiai pagrįsti.

(3)

Paskelbus pranešimą apie inicijavimą Komisijai pranešta, kad pranešimo apie inicijavimą 2 punkte produktas apibrėžtas neteisingai. Todėl Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbtas pranešimo apie inicijavimą klaidų ištaisymas, kuriame ta maža klaida buvo ištaisyta.

(4)

2013 m. balandžio 27 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbė apie lygiagretaus antisubsidijų tyrimo dėl į Sąjungą importuojamo KLR kilmės soliarinio stiklo inicijavimą ir pradėjo atskirą tyrimą.

(5)

Su skundu buvo gautas prašymas registruoti iš nagrinėjamosios šalies importuojamą soliarinį stiklą, tačiau tas prašymas 2013 m. spalio 2 d. atsiimtas.

(6)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekiautojams, naudotojams, tiekėjams ir KLR valdžios institucijoms. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. Komisija apie tyrimo inicijavimą taip pat pranešė galimų panašių šalių gamintojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(7)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonę šiuo metu sudaro septyni aktyvūs gamintojai, iš kurių du – MVĮ. Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kurie iki tyrimo inicijavimo Komisijai buvo žinomi kaip soliarinio stiklo gamintojai. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška panašaus produkto pardavimo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki–2012 m. gruodžio 31 d. apimtimi. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau nei 50 proc. visos Sąjungos produkcijos. Apie siūlomus atrinktus Sąjungos gamintojus Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė pateikdama pastabą byloje, skirtoje suinteresuotosioms šalims susipažinti. Komisija taip pat nusiuntė raštą Sąjungos gamintojams ir pranešė jiems apie siūlomas atrinktas bendroves. Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys taip pat ragintos pareikšti savo nuomonę dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(8)

Viena MVĮ pareiškė pageidavimą taip pat būti atrinkta. Komisija nusprendė atrinkti šią ir kitą MVĮ, nes pastarosios pardavimo apimtis buvo didesnė, ir iš atrinktų bendrovių sąrašo išbraukti bendrovę, kurios pardavimo apimtis buvo mažiausia. Dėl preliminariai atrinktų bendrovių daugiau pastabų negauta. Taigi, Komisija į siūlomų atrinktų bendrovių sąrašą įtraukė dvi bendroves, o vieną bendrovę iš to sąrašo išbraukė.

(9)

Galiausiai, atlikusi tikrinamuosius vizitus, Komisija nusprendė iš atrinktų bendrovių sąrašo išbraukti vieną iš penkių atrinktų bendrovių, nes nustatyta, kad ji nėra tipiška Sąjungos pramonės bendrovė. Ši bendrovė buvo ką tik pradėjusi savo veiklą (to nebuvo galima pasakyti apie visos Sąjungos pramonę), todėl jos pelningumo raida nebūtų atspindėjusi tikrosios Sąjungos pramonės padėties.

(10)

Todėl galiausiai ji atrinko keturis Sąjungos gamintojus. Galutinai atrinktos bendrovės pardavė 79 proc. viso Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduoto kiekio. Todėl laikoma, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(11)

Trys iš septynių Sąjungos gamintojų, remdamiesi pagrindinio reglamento 19 straipsniu, paprašė jų tapatybę laikyti konfidencialia. Jie teigė, kad atskleidus jų tapatybę kiltų pavojus, kad jų verslo veiklai būtų padarytas neigiamas poveikis. Išnagrinėjus jų prašymą nustatyta, kad jis pagrįstas. Atsižvelgiant į nedidelį Sąjungos gamintojų skaičių nuspręsta neatskleisti ir to neprašiusių Sąjungos gamintojų pavadinimų, nes neapdairiai atskleidus jų duomenis būtų galima nustatyti ir kitų bendrovių tapatybę. Tačiau bendrovės Interfloat Corporation/GMB Glasmanufaktur Brandenburg GmbH (toliau – GMB/IF) tapatybė jau žinoma, nes ji viešai paskelbė esanti viena iš skundo pateikėjų.

(12)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(13)

Keturi nesusiję importuotojai pateikė prie pranešimo apie inicijavimą pridėtos atrankos formos atsakymus, ir tik du importuotojai pateikė specialių klausimynų atsakymus. Todėl atsižvelgiant į nedidelį bendradarbiaujančių importuotojų skaičių laikyta, kad atranka nereikalinga.

(14)

Atsižvelgiant į didelį eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad, siekiant nustatyti dempingą, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti atliekama atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), eksportuojančių gamintojų paprašyta pranešti apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

(15)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti dvylika Kinijos eksportuojančių gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių), tuo laikotarpiu eksportavusių daugiau kaip 95 proc. viso Kinijos į Sąjungą eksportuoto kiekio.

(16)

Remdamasi gauta informacija, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Komisija preliminariai atrinko penkis eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausiu tipišku soliarinio stiklo eksporto į Sąjungą kiekiu, kurį pagrįstai būtų galima išnagrinėti per turimą laikotarpį.

(17)

Apie siūlomas atrinktas bendroves pranešta visoms suinteresuotosioms šalims ir KLR valdžios institucijoms ir paraginta teikti pastabų. Išnagrinėjusi gautas pastabas Komisija nusprendė patvirtinti siūlomas penkias atrinktas bendroves ir apie galutinai atrinktas bendroves atitinkamai pranešė visoms suinteresuotosioms šalims.

(18)

Vėliau atliekant tyrimą paaiškėjo, kad du atrinkti eksportuojantys gamintojai nurodė per didelį eksportui į Sąjungą parduotą kiekį, vadinasi, jie buvo atrinkti nepagrįstai. Todėl suteikus joms galimybę pateikti pastabų abi bendrovės buvo išbrauktos iš atrinktų bendrovių sąrašo. Deramai išnagrinėjusi tų bendrovių pateiktas pastabas Komisija padarė išvadą, kad neteisingus skaičius jos pateikė nesąmoningai, ir nusprendė, kad jos ir toliau turėtų būti laikomos bendradarbiaujančiomis šalimis pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(19)

Išbraukus minėtas bendroves nagrinėta, ar reikia atrinkti kitų eksportuojančių gamintojų. Tačiau atsižvelgiant į faktą, kad abi bendrovės iš atrinktų bendrovių sąrašo išbrauktos vėlyvu tyrimo etapu, to padaryti nebebuvo galima, nes būtų kilęs pavojus, kad tyrimas nebus užbaigtas per teisės aktuose nustatytą terminą.

(20)

Todėl pakeistas atrinktų soliarinį stiklą eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių sąrašas yra toks:

(21)

Gavusi informaciją apie nurodytą per didelį dviejų eksportuojančių gamintojų pardavimą eksportui (žr. 18 konstatuojamąją dalį) Komisija pakoregavo viso nagrinėjamojo produkto iš KLR pardavimo eksportui apimtį. Kaip nurodė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, galutinai atrinktos bendrovės nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. į Sąjungą eksportavo daugiau kaip 50 proc. visos nagrinėjamojo produkto to laikotarpio eksporto į Sąjungą apimties. Todėl ši apimtis laikyta tipiška soliarinio stiklo eksporto iš KLR į Sąjungą apimtimi.

(22)

Komisija klausimynus nusiuntė visiems to prašiusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams, jų asociacijoms ir per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą apie save pranešusiems naudotojams.

(23)

Klausimyno atsakymus pateikė keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai, visi atrinkti Sąjungos gamintojai, du nesusiję Sąjungos importuotojai ir 12 naudotojų.

(24)

Komisija rinko ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją, reikalingą norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių arba jų grupių patalpose.

(25)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(26)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – soliarinis stiklas, kurį sudaro grūdintas silikatinis lakštinis stiklas, kurio sudėtyje esančios geležies kiekis mažesnis kaip 300 ppm, laidumas saulės energijai didesnis nei 88 proc. (matuojant pagal AM1,5 300–2 500 nm), atsparumas karščiui yra iki 250 °C temperatūros (matuojant pagal EN 12150), atsparumas terminiam šokui yra Δ 150K (matuojant pagal EN 12150), o mechaninis atsparumas ne mažesnis kaip 90 N/mm2 (matuojant pagal EN 1288-3) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(27)

Šiuo metu nagrinėjamojo produkto KN kodai yra ex 7007 19 80.

(28)

Soliarinis stiklas yra viena iš sudedamųjų dalių, naudojamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio, elektros energiją gaminančių plonasluoksnių fotovoltinių modulių ir karštą vandenį gaminančių šilumos kolektorių gamybai.

(29)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto, KLR gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto, Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamo ir parduodamo produkto, taip pat Turkijos, kuri nagrinėta kaip panaši šalis, gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės bei techninės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tos pačios. Todėl jie preliminariai laikomi panašiais produktais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(30)

Vienas importuotojas prašė į tyrimo aprėptį neįtraukti šiltnamių statybai naudojamo sodininkystei skirto stiklo ir tvirtino, kad šiltnamiams naudojamas labai įvairaus dydžio stiklas, o soliarinis stiklas gaminamas tik tam tikro nustatyto dydžio. Importuotojas taip pat pateikė sertifikatą, iš kurio matyti, kad importo dalį sudaro stiklas, kurio sudėtyje esančios geležies kiekis yra didesnis kaip 300 ppm. Vadinasi, ta importuojama stiklo sodininkystei dalis akivaizdžiai nepatenka į šio tyrimo aprėptį.

(31)

Kitas importuotojas teigė, kad jo importuojamo stiklo baldams (naudojamo stiklinėms lentynoms, plokščių užpildymui, stalų paviršiams, stumdomųjų durų plokštėms, paviršių plokštėms ir kt.) techninės savybės yra tos pačios arba labai panašios į soliarinio stiklo, tačiau jis prašė šio produkto į tyrimo aprėptį neįtraukti dėl skirtingos galutinio naudojimo paskirties. Tačiau iš pateiktų įrodymų galima manyti, kad didžiosios jo importuojamo stiklo dalies techninės savybės nėra visai tokios pačios kaip soliarinio stiklo, kaip aprašyta 26 konstatuojamojoje dalyje. Visų pirma, šešių rūšių importuojamo stiklo sudėtyje esančios geležies kiekis yra žymiai didesnis kaip 300 ppm, o vienos rūšies importuojamo stiklo sudėtyje esančios geležies kiekis yra mažesnis nei 300 ppm, tačiau laidumas saulės energijai yra žymiai mažesnis nei 88 proc. – to reikia, kad stiklas būtų apibrėžiamas kaip soliarinis stiklas. Importuotojas tvirtino, kad net jeigu tų rūšių stiklui nėra būdinga viena iš soliarinio stiklo techninių savybių, kaip aprašyta 26 konstatuojamojoje dalyje, jis atitinka pirminį soliarinio stiklo klasifikavimo kriterijų, t. y. „grūdintas silikatinis lakštinis stiklas“. Komisija laikosi preliminarios nuomonės, kad į tyrimo aprėptį patenka tik tų rūšių stiklas, kuris pasižymi visomis soliarinio stiklo techninėmis savybėmis. Todėl daroma preliminari išvada, kad pirmiau nurodytų rūšių stiklas, kurį importuoja minėtas konkretus importuotojas, nepatenka į tyrimo aprėptį.

(32)

Tačiau šiuo etapu bet kurios rūšies stiklas sodininkystei ir baldams, galintis pasižymėti panašiomis į soliarinio stiklo savybėmis, vis dar priskiriamas nagrinėjamojo produkto apibrėžtajai sričiai, nes gali būti naudojamas kaip soliarinis stiklas.

(33)

Importuotojas taip pat tvirtino, kad į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį nereikėtų įtraukti flotacinio stiklo, nes jo gamybos procesas yra kitoks nei valcuotojo stiklo (pastarąjį importuotojas laiko vienintele soliarinio stiklo rūšimi). Be to, teigta, kad patalpų įrengimui skirtų flotacinio stiklo produktų negalima, kaip manoma, laikyti soliarinio stiklo produktų pakaitalais, todėl flotacinis stiklas neturėtų būti laikomas panašiu produktu ir neturėtų būti įtrauktas į tyrimo aprėptį. Komisija laikosi preliminarios nuomonės, kad flotacinio stiklo negalima neįtraukti į tyrimo aprėptį, nes jis pasižymi visomis 26 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis techninėmis savybėmis. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad flotacinį stiklą galima naudoti kaip soliarinį stiklą ir jį gamina tiek Sąjungos pramonė, tiek Kinijos eksportuotojai. Todėl daroma preliminari išvada, kad flotacinis stiklas lieka įtrauktas į tyrimo aprėptį.

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, atliekant su importu iš KLR susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(35)

Trumpai ir tik dėl aiškumo toliau pateikiami šie kriterijai:

(36)

Dešimt bendradarbiaujančių bendrovių kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą RER formą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies d punktą atrinktos bendrovės ir individualiai nagrinėta bendrovė (žr. toliau 48 konstatuojamąją dalį) buvo patikrintos dėl RER taikymo.

(37)

Po to priimtas sprendimas dėl RER taikymo šioms bendrovėms ar bendrovių grupėms:

(38)

Komisija rinko visą, jos nuomone, būtiną informaciją ir tiriamų bendrovių patalpose patikrino visą RER prašymuose pateiktą informaciją.

(39)

Dėl susijusiųjų šalių Komisija turi išnagrinėti, ar visa susijusių bendrovių grupė atitinka sąlygas dėl RER. Todėl tais atvejais, kai filialas ar kita su pareiškėju susijusi KLR bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja gaminant arba parduodant nagrinėjamąjį produktą, atskirai atliekamas kiekvienos bendrovės ir visos bendrovių grupės RER tyrimas.

(40)

Atitinkamai buvo išnagrinėti keturių eksportuojančių gamintojų (bendrovių grupių), t. y. vienuolikos juridinių asmenų prašymai taikyti RER.

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi keturi RER prašantys eksportuojantys gamintojai (bendrovių grupės) neįrodė, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(42)

Tiksliau, trys eksportuojantys gamintojai, nei atskirai, nei kartu grupėje, neįrodė, kad turi vieną aiškų apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus, rinkinį, todėl jie neatitinka 2 RER taikymo kriterijaus.

(43)

Be to, visi keturi eksportuojantys gamintojai, nei atskirai, nei kartu grupėje, neįrodė, kad iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos nėra likusių didelių iškraipymų. Todėl šios bendrovės arba bendrovių grupės neatitinka 3 RER taikymo kriterijaus. Tiksliau, visi keturi eksportuojantys gamintojai ar eksportuojančių gamintojų grupės naudojosi lengvatinių mokesčių sistemomis.

(44)

Be to, vienas iš šių eksportuojančių gamintojų neatitinka 3 kriterijaus, nes kelioms tai grupei priklausančioms bendrovėms, nepaisant jų prastos finansinės padėties, iki TL ir per TL buvo skirtos didelės finansavimo sumos, taikant tokias normas, kurios įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis būtų taikomos tik toms bendrovėms, kurių finansinė padėtis gera. Dar viena eksportuojančių gamintojų grupė taip pat neatitinka 3 kriterijaus, nes tai grupei priklausančios bendrovės gamtines dujas pirko iš valstybei priklausančio tiekėjo mažesne kaina.

(45)

RER tyrimo rezultatus Komisija atskleidė atitinkamoms bendrovėms, KLR valdžios institucijoms ir skundo pateikėjui ir paragino juos pateikti pastabų.

(46)

Gautos pastabos neturėjo įtakos Komisijos preliminariems nustatytiems faktams. Pasikonsultavus su valstybėmis narėmis pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą 2013 m. rugsėjo 13 d. visiems pareiškėjams atskirai ir oficialiai pranešta apie Komisijos galutinį sprendimą dėl jų atitinkamų prašymų taikyti RER.

(47)

Atitinkamai nė vienas iš keturių bendradarbiaujančių KLR eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių, kurie prašė taikyti RER, negalėjo įrodyti, kad jie atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, todėl jų prašymai taikyti RER atmesti.

(48)

Vienas iš dviejų eksportuojančių gamintojų, kurie iš pradžių buvo atrinkti, bet vėliau buvo išbraukti iš atrinktų bendrovių sąrašo (žr. 18 konstatuojamąja dalį), paprašė, tuo atveju, jei nebūtų atrinktas, jam taikyti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Išbraukus šią bendrovę iš atrinktų bendrovių sąrašo ir atsižvelgiant į faktą, kad tikrinamasis vizitas dėl RER jau įvyko (žr. 37 konstatuojamąją dalį), laikoma, kad šiai bendrovei suteikus individualų nagrinėjimą (toliau – IN) tyrimas nebūtų pernelyg apsunkintas. IN daugiau neprašė nė vienas neatrinktas eksportuojantis gamintojas.

(49)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą Komisija pranešime apie inicijavimą numatė, kad normalioji vertė turėtų būti nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje arba, nenustačius tinkamos trečiosios rinkos ekonomikos šalies, normalioji vertė turėtų būti nustatoma remiantis Sąjungos kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą. Prieš panaudodama Sąjungos kainas Komisija turėjo išnagrinėti visas tinkamos panašios šalies parinkimo galimybes.

(50)

Suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabų dėl panašios šalies pasirinkimo ir Sąjungos kainų.

(51)

Pastabų gauta iš Kinijos lengvosios pramonės ir amatų importo ir eksporto prekybos rūmų (toliau – CCCLA), vieno nesusijusio importuotojo ir dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų, – jie visi prieštaravo tam, kad normaliajai vertei nustatyti būtų naudojamos Sąjungos kainos. Tinkamomis panašiomis šalimis pasiūlytos Turkija ir Indija.

(52)

Komisija, savo ruožtu, siekdama išnagrinėti visas galimybes atrinkti tinkamą panašią šalį, nustatė vienuolika trečiųjų rinkos ekonomikos šalių, kurios gali gaminti soliarinį stiklą, ir, remdamasi viešai prieinama informacija, paragino 24 bendroves tose šalyse bendradarbiauti su Komisija. Tos šalys: Australija, Indija, Indonezija, Japonija, Saudo Arabija, Pietų Afrika, Pietų Korėja, Taivanas, Tailandas, Turkija ir JAV.

(53)

Remiantis Komisijos turima informacija, panašų produktą be KLR ir Sąjungos gamina tik Indija ir Turkija. Kad galėtų deramai įvertinti, ar Turkija ir Indija yra tinkamos panašios šalys, Komisija išnagrinėjo informaciją apie panašų produktą, ypač apie gamintojų skaičių, vidaus rinkos dydį, importo lygį ir prekybos bei ne prekybos kliūčių reikšmę abiejose šalyse. Tačiau tik viena Turkijos bendrovė pranešė apie save ir pareiškė norą bendradarbiauti su Komisija, nepaisant Komisijos pastangų skatinti bendradarbiauti ir Indijos gamintojus.

(54)

Turkija yra trečioji rinkos ekonomikos šalis. Panašiam produktui taikomi 3 proc. importo muitai (didžiausio palankumo statusas). Dėl Turkijos ir ES muitų sąjungos abipusiai taikomi 0 proc. importo muitai. Kitų su panašiu produktu susijusių muitų ar didelių ne prekybos kliūčių, atrodo, nėra.

(55)

Pasak Turkijos gamintojo, pareiškusio norą bendradarbiauti atliekant tyrimą, jis yra vienintelė bendrovė, Turkijoje gaminanti panašų produktą. Bendrovės produkcija yra reikšminga, jos gaminamas panašus produktas parduodamas tiek eksportui, tiek vidaus rinkoje, o eksportuojamas kiekis yra didesnis nei parduodamas vidaus rinkoje.

(56)

Nepaisant to, kad nėra nei prekybos, nei ne prekybos kliūčių, per TL į Turkijos rinką soliarinio stiklo beveik visai neimportuota. Tuo pačiu metu, Komisijai atlikus tyrimą patvirtinta, kad bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo pelnas per TL buvo pagrįstas ir ne pernelyg didelis.

(57)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir atsižvelgiant į šiuo tyrimo etapu turimą informaciją, Turkija preliminariai pasirinkta panašia šalimi, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(58)

Atsižvelgiant į tai, kad visi prašymai taikyti RER atmesti, normalioji vertė visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams nustatyta remiantis iš panašios šalies gamintojo gauta informacija, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(59)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar Turkijoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Nustatyta, kad Turkijos bendradarbiaujančio gamintojo Turkijos vidaus rinkoje parduodamas panašaus produkto kiekis yra tipiškas, palyginti su atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamo nagrinėjamojo produkto kiekiu.

(60)

Komisija vėliau patikrino, ar toks pardavimas gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia nepriklausomiems pirkėjams parduoto kiekio dalis buvo parduota pelningai. Pelningais buvo laikomi pardavimo sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Todėl buvo nustatytos Turkijos gamintojo gamybos sąnaudos per TL.

(61)

Tų rūšių produkto, kurio kiekis, parduotas tos rūšies produkto vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 proc, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo ne mažesnė nei tos rūšies produkto vieneto gamybos sąnaudos, normalioji vertė kiekvienai produkto rūšiai apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinių vidaus rinkos kainų svertinį vidurkį, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar ne.

(62)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 proc. visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė nustatyta pagal faktinę vidaus rinkos kainą, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinę svertinę kainą.

(63)

Produkto rūšių, kurios nebuvo parduodamos pelningai, normalioji vertė apskaičiuota remiantis Turkijos gamintojo gamybos sąnaudomis, pridėjus pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (PBA) ir Turkijos gamintojo gautą pelną už pelningus produktus.

(64)

Kadangi Turkijoje per TL gaminant soliarinį stiklą nebuvo taikoma nei dengimo technologija, nei flotavimo gamybos procesas, Turkijos vidaus rinkoje nebuvo parduodama įvairių rūšių produktų. Todėl tų rūšių produktų, kurie per TL nebuvo parduodami Turkijoje, bet buvo eksportuojami iš KLR į Sąjungą, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, remiantis Turkijos panašaus gamintojo gamybos sąnaudomis pridėjus pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (PBA) išlaidas ir pelną. Dengimo ir flotavimo gamybos proceso sąnaudos nustatytos remiantis Sąjungos pramonės pateiktais duomenimis.

(65)

Nustatant eksporto kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo atsižvelgiama į faktiškai sumokėtas arba mokėtinas kainas už nagrinėjamąjį produktą.

(66)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Dempingo skirtumai nustatyti lyginant individualias atrinktų eksportuotojų kainas EXW sąlygomis ir panašios šalies gamintojo pardavimo vidaus rinkoje kainas arba, atitinkamai, apskaičiuotąją normaliąją vertę.

(67)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(68)

Todėl koreguota siekiant atsižvelgti į transporto, jūrų frachto ir draudimo išlaidas, tvarkymo, krovos darbų ir papildomas išlaidas, eksporto muitus ir komisinius visais atvejais, kai buvo aišku, kad jie turėjo poveikio kainų palyginamumui.

(69)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, kiekvienos rūšies Turkijos panašiam produktui apskaičiuota vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atrinktų eksportuojančių gamintojų atitinkamos rūšies produkto vidutine svertine eksporto kaina.

(70)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, atrinktų eksportuojančių gamintojų ir vieno gamintojo, kuriam suteiktas IN, dempingo skirtumai buvo nustatyti kiekvienos rūšies Turkijoje gaminamo panašaus produkto vidutinę svertinę apskaičiuotą normaliąją vertę palyginus su kiekvienos bendrovės atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina ir išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi.

(71)

Vidutinis svertinis neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas apskaičiuotas pagal atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotus skirtumus.

(72)

visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais. Tam Komisija nustatė KLR bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – tai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimties dalis palyginti su visa skunde nurodyta nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjungą apimtimi (žr. 15 konstatuojamąją dalį).

(73)

Kadangi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas į Sąjungą per TL sudarė daugiau nei 80 proc. viso eksporto į Sąjungą, bendradarbiavimo lygis yra aukštas. Tuo remiantis visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas atitinka atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumą.

(74)

Nustatyti tokie, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, laikinieji dempingo skirtumai:

(75)

Per TL panašų produktą Sąjungoje gamino aštuoni gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ir toliau vadinami Sąjungos pramone.

(76)

Norint nustatyti visą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje pagamintą produkto kiekį, naudota visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant skundo pateikėjo pateiktą informaciją, Sąjungos pramonės asociacijos („Glass for Europe“) pateiktus makroekonominius duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus. Kadangi soliarinis stiklas į Sąjungą importuojamas pagal muitų poziciją 7007 19 80–(Kiti. Sluoksniuotasis beskeveldris stiklas), kuri taikoma ir kitiems, šiame tyrime nenagrinėjamiems produktams, importo apimčiai ir vertei nustatyti nebuvo galima naudoti Eurostato duomenų. Importo apimtis ir vertė nustatytos remiantis skundo pateikėjo ir Sąjungos pramonės asociacijos pateiktais duomenimis. Kai tai buvo įmanoma, duomenys buvo sutikrinti su klausimyno atsakymais. Tuo remiantis nustatyta, kad per TL Sąjungoje iš viso pagaminta apie 21 734 000 m2 produkcijos.

(77)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 79 proc. viso Sąjungoje parduoto panašaus produkto kiekio.

(78)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad nė vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų produkcija nebuvo skirta uždarajam naudojimui.

(79)

Todėl atliekant šį tyrimą uždarajam pardavimui skirti produktai atskirai nenagrinėti.

(80)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis visų Sąjungos gamintojų visu Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, atėmus jų eksportą ir pridėjus importą iš KLR bei importą iš kitų trečiųjų šalių. Kaip paaiškinta 76 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis skundo pateikėjo ir Sąjungos pramonės asociacijos „Glass for Europe“ pateiktais duomenimis ir, kai tai buvo įmanoma, duomenys buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais

(81)

Sąjungos suvartojimo raida:

1   lentelė

Sąjungos suvartojimas (1 000 m2)

(82)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nuo 2009 m. iki TL bendras suvartojimas Sąjungoje padidėjo 49 proc., tačiau per TL sumažėjo, palyginti su 2011 m. Apskritai soliarinio stiklo suvartojimas Sąjungoje gerokai padidėjo, palyginti su 2009 m. lygiu. Taip buvo daugiausia dėl to, kad padidėjo galutinio produkto, ypač saulės energijos modulių, suvartojimas (žr. toliau pateiktą 142 konstatuojamąją dalį).

(83)

Importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą raida:

2   lentelė

Importo apimtis (1 000 m2) ir rinkos dalis

(84)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina į Sąjungą apimtis išaugo net 596 proc. Dėl to labai padidėjo nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina į Sąjungą rinkos dalis. Pirmiausia, šio importo rinkos dalis padidėjo nuo 6,1 iki 28,7 proc. Apskritai nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina apimtis ir rinkos dalis nuo 2009 m. iki TL gerokai padidėjo.

(85)

Importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies labai padidėjo ir žymiai viršijo Sąjungos nagrinėjamojo produkto ir panašių produktų suvartojimo padidėjimą. Todėl eksportuojantys gamintojai galėjo daug geriau pasinaudoti išaugusiu Sąjungos suvartojimu ir labai sustiprinti savo padėtį rinkoje.

(86)

Importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą vidutinės kainos raida:

3   lentelė

Importo kainos (EUR/m2)

(87)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto vidutinė kaina sumažėjo. Vidutinė importo kaina sumažėjo 27,2 proc. nuo 6,02 EUR/kW 2009 m. iki 4,38 EUR/m2 per TL.

(88)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis atrinktų bendradarbiaujančių Kinijos gamintojų importuojamo kiekvienos rūšies produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF kaina ir pakoreguotomis jas padidinant, t. y. atsižvelgiant į muitinio įforminimo, tvarkymo ir krovos išlaidas. Atlikus šiuos koregavimus kaina padidėjo 7–15 proc., atsižvelgiant į produkto kontrolės numerį.

(89)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies kiekvieno numerio produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos, kaip išdėstyta 88 konstatuojamojoje dalyje, ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatytas 10,6–26,7 proc. vidutinis svertinis atrinktų Sąjungos gamintojų priverstinis kainų mažinimo skirtumas dėl nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei, buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(91)

Kaip paaiškinta 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse, tiriant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(92)

Žalai analizuoti Komisija atskyrė makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius nagrinėjamojo laikotarpio rodiklius Komisija analizavo remdamasi Sąjungos pramonės pateiktais visų Sąjungos gamintojų duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija analizavo remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(93)

Šiame tyrime įvertinti šie makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(94)

Įvertinti šie mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(95)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4   lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(96)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo ir Sąjungos pramonės gamyba, ir suvartojimas. Daugiausia gaminta 2011 m., vėliau gamyba per TL sumažėjo 30 proc. Kadangi suvartojimas labai išaugo, Sąjungos pramonė savo gamybos pajėgumus nagrinėjamuoju laikotarpiu padidino 40 proc. Reaguodama į didelę paklausą Sąjungos pramonė padidino savo gamybos pajėgumus, todėl, net esant didesniam gamybos lygiui, Sąjungos gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo 5 procentiniais punktais ir TL siekė 40 proc.

(97)

Nors Sąjungos pramonė, reaguodama į išaugusį suvartojimą, padidino savo pajėgumus, Sąjungos pramonės gamybos lygis padidėjo mažiau nei suvartojimas, o pajėgumų naudojimas, žymiai išaugęs per pirmus trejus nagrinėjamojo laikotarpio metus, tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo, – tuo pačiu metu padidėjo importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis.

(98)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5   lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(99)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 12 proc. Tačiau 49 proc. padidėjus Sąjungos suvartojimui Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 90,2 proc. 2009 m. iki 67,7 proc. per TL, vadinasi nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 25 proc. Sąjungos pramonės pardavimas išaugo žymiai mažiau nei importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies. Todėl Sąjungos gamintojai negalėjo visapusiškai pasinaudoti didėjančiu suvartojimu ir jų rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo.

(100)

Sąjungos pramonės augimą rodo gamybos, pardavimo ir ypač rinkos dalies apimties rodikliai. Nors per nagrinėjamą laikotarpį suvartojimas padidėjo, Sąjungos gamintojų rinkos dalis kartu su juo neaugo. Sąjungos pramonės rinkos dalis per šį laikotarpį sumažėjo, o importo apimtis padidėjo. Per tą patį laikotarpį importo iš KLR rinkos dalis išaugo 366 proc. Tai, kad Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti augančia rinka, apskritai turėjo neigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai.

(101)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6   lentelė

Užimtumas ir našumas

(102)

Apskritai nuo 2009 m. iki TL užimtumas išaugo 52 proc. Tačiau jis labiausiai išaugo laikotarpiu iki 2011 m., t. y. siekė 932 visos darbo dienos ekvivalentus (VDDE), ir vėliau per TL sumažėjo iki 857 VDDE. 2009–2011 m. laikotarpiu našumas beveik nepakito. Taip iš dalies buvo dėl to, kad panašaus produkto gamyba yra itin automatizuota ir reikalauja nedaug darbuotojų. Tačiau per TL našumas sumažėjo 24,4 proc. palyginti su 2011 m. Taip atsitiko dėl tuo pačiu laikotarpiu maždaug 30 proc. sumažėjusios gamybos.

(103)

Taigi, dėl Sąjungos panašaus produkto gamybos tendencijos per TL šiuo laikotarpiu sumažėjo ir užimtumas.

(104)

Visi dempingo skirtumai yra gerokai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikį Sąjungos pramonei galima laikyti reikšmingu.

(105)

Kadangi tai pirmas antidempingo tyrimas, susijęs su nagrinėjamuoju produktu, atsigavimas po buvusio dempingo nevertinamas.

(106)

Kaip nurodyta 92 konstatuojamojoje dalyje, mikroekonominiai rodikliai analizuoti remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimynų atsakymais. Daugumai atrinktų Sąjungos gamintojų 2009-tieji buvo jų pirmųjų investicijų ir panašaus produkto gamybos pradžios metai. Todėl šis pradinis etapas 2009 m. turėjo įtakos visiems toliau nagrinėjamiems rodikliams. Kad būtų galima pateikti tendenciją be atrinktų bendrovių pradinio etapo iškreipto poveikio, pateikiami ir 2010 m. indeksai.

(107)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7   lentelė

Vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje

(108)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieneto pardavimo kainos nuolat mažėjo, tačiau per TL kainos sumažėjo net 7,9 proc. palyginti su 2011 m., 9,5 proc. – palyginti su 2010 m., ir 23 proc. – palyginti su 2009 m.

(109)

Nepaisant didelio skirtumo tarp Sąjungos pramonės vidutinės vieneto pardavimo kainos ir Kinijos importo kainos, kaip paaiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje, tiriamuoju laikotarpiu faktinis priverstinis kainos mažinimas, nustatytas palyginus kiekvienos rūšies produktus, buvo žymiai mažesnis, t. y. 10,6–26,7 proc.

(110)

Vieneto gamybos sąnaudos nuo 2011 m. iki TL išaugo daugiau nei 10 proc., o 2010–2011 m. nekito. Gamybos sąnaudos apskritai atitiko 2009 m. – TL pardavimo kainų tendenciją. Vieneto gamybos sąnaudos padidėjo dėl sumažėjusios gamybos apimties, o visos gamybos sąnaudos nuo 2011 m. iki TL faktiškai sumažėjo.

(111)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8   lentelė

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui

(112)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui nuo 2009 m. iki TL nuolat didėjo – iš viso jos padidėjo 12 proc. Tačiau jos labiausiai padidėjo nuo 2011 m. iki TL – 4,8 proc. Bendrą darbo sąnaudų padidėjimą galima iš dalies paaiškinti infliacija ir kai kurių Sąjungos gamintojų darbuotojų atleidimo iš darbo sąnaudomis, susijusiomis su pramonės veiklos sumažėjimu nuo 2011 m. iki TL.

(113)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9   lentelė

Atsargos

(114)

Nuo 2011 m. iki TL atsargos padidėjo7,3 proc., nuo 2009 m. iki TL – 15 proc., o 2010–2011 m. jos sumažėjo 11,6 proc.

(115)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad sumažėjus pardavimo apimčiai ir vertei Sąjungos gamintojai linkę turėti nedaug panašaus produkto atsargų. Todėl panašaus produkto atsargų padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį yra svarbus rodiklis nustatant, ar Sąjungos pramonei daryta materialinė žala.

(116)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10   lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(117)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(118)

2009 m. dauguma atrinktų Sąjungos gamintojų dėl, kaip paaiškinta pirmiau, tuo metu pradėtos panašaus produkto gamybos patyrė nuostolių. 2010 m. vidutinis pelnas jau siekė 8,31 proc. Vėliau 2011 m. pradėjus augti importui dempingo kaina pelningumas šiek tiek sumažėjo. Galiausiai per TL pramonė patyrė reikšmingų nuostolių – 276,6 proc. nuosmūkį palyginti su 2011 m.

(119)

Grynųjų pinigų srauto, kuris parodo atrinktų Sąjungos gamintojų gebėjimą finansuoti savo veiklą, tendencija blogėjo – nuo 2011 m. iki TL jis sumažėjo 81 proc. Nuo 2010 m. grynųjų pinigų srautas laipsniškai didėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai išaugo.

(120)

Investicijų grąža išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu.

(121)

Iš pirmiau pateiktos lentelės matyti, kad po pradinio etapo 2009 m., kuriuo pramonė labai daug investavo į panašų produktą, 2009–2011 m. investicijos nuolat mažėjo, o per TL vėl padidėjo. Tačiau per TL investicijų lygis palyginti su 2009 m. lygiu išliko žemas. Investicijos per TL daugiausia buvo susijusios su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra ir gamybos technologijų bei procesų gerinimu ir priežiūra veiksmingumui didinti. Pramonė visų pirma investavo į naujų rūšių produktus, kurie tuo pačiu laikotarpiu nebuvo importuojami iš KLR ir kuriems reikia daug mokslinių tyrimų bei inovacijų.

(122)

Priešingai nei investicijos, investicijų grąža 2009–2012 m. sumažėjo 34 proc. Iki TL ji nuolat didėjo, t. y. 2009–2011 m. ji padidėjo 293 proc., tačiau per TL ji sumažėjo 186 proc. palyginti su 2011 m.

(123)

Išanalizavus pajėgumą padidinti kapitalą nustatyta, kad Sąjungos pramonės pajėgumas užtikrinti su panašiu produktu susijusį grynųjų pinigų srautą nuolat mažėja ir atitinkamai prastėja finansinė Sąjungos pramonės padėtis.

(124)

Išanalizavus Sąjungos pramonės padėtį nustatyta, kad daugumos žalos rodiklių pokyčiai buvo aiškiai neigiami. Apskritai didėjant suvartojimui bendra gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Nors pardavimo apimtis padidėjo, Sąjungos pramonės rinkos dalis per TL sumažėjo dėl to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu kur kas labiau padidėjo suvartojimas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo vidutinė pardavimo kaina, o tai turėjo neigiamo poveikio visiems finansinės veiklos rodikliams, kaip antai pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą rodikliams.

(125)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visa Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimties padidėjimas sutapo su ypač dideliu vidutinės pardavimo kainos ir Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimu.

(126)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, atlikus tyrimą visų pirma patvirtinta tai, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos yra gerokai mažesnės už gamybos sąnaudas, todėl daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui, kuris per TL tapo neigiamu.

(127)

Tačiau nuo 2009 m. iki TL pelningumo raida buvo teigiama. Be to, nors investicijos nuo 2009 m. iki TL sumažėjo, laikotarpiu nuo 2011 m. iki TL jos išaugo. Taip atsitiko dėl to, kad, kaip paaiškinta 121 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos bendrovės tęsė investicijas į panašų produktą ir, be kita ko, daugiausia investicijų skyrė produktų rūšims, esančioms rinkų nišose, kuriose tų konkrečių rūšių produktai dar neeksportuojami iš nagrinėjamosios šalies, ir toms rūšims, kurioms reikia daug mokslinių tyrimų bei inovacijų. Tačiau akivaizdu, kad, norėdama sumažinti pastoviąsias išlaidas ir užtikrinti masto ekonomiją, Sąjungos pramonė taip pat turi sugebėti gaminti ir parduoti didelę apimtį pagrindinių rūšių produktų, kurie šiuo metu konkuruoja su iš KLR dempingo kaina importuojamais produktais.

(128)

Todėl galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė per TL ne tik patyrė materialinės žalos, bet ir aktyviai ieškojo būdų, kaip sumažinti nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina jai daromą poveikį, ir kūrė inovacinius produktus, kurie iš nagrinėjamosios šalies dar neimportuojami.

(129)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalies prasme.

(130)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis nagrinėta, ar dėl; importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(131)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas dempingo kaina labai padidėjo, t. y. jo apimtis išaugo net 596 proc., o rinkos dalis – 366 proc. Taigi patvirtinama, kad nagrinėjamojo produkto importo apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu ypač padidėjo. Importas dempingo kaina akivaizdžiai išaugo tuo pačiu metu, kai Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį. Be to, per tyrimą nustatyta, kad, kaip minėta 89 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo dempingo kaina per TL buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(132)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo dempingo kaina kainos sumažėjo 27,2 proc, todėl priverstinio kainų mažinimo skirtumai padidėjo. Kai buvo daromas toks didelis spaudimas kainoms, Sąjungos pramonė dėjo labai daug pastangų gamybos sąnaudoms mažinti. Nepaisant šių pastangų, dėl išskirtinai mažų importo iš Kinijos kainų Sąjungos pramonė buvo priversta toliau mažinti pardavimo kainas, kol pardavimas tapo nepelningu. Taigi Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį ypač sumažėjo, o per TL Sąjungos pramonė patyrė nuostolių.

(133)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina ir ypatingai išaugusi jo rinkos dalis taikant kainas, dėl kurių buvo nuolat priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, turėjo lemiamo poveikio Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai.

(134)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11   lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių (1 000 m2)

(135)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 46 proc., tuo pačiu metu išaugo ir Sąjungos suvartojimas. Jų rinkos dalis per TL šiek tiek sumažėjo palyginti su 2011 m. (3,5 proc.), tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu pernelyg nekito. Turkija yra antras didžiausias eksportuotojas po KLR, o po jos – Indija.

(136)

Remiantis turima informacija apie importą iš visų trečiųjų šalių, vidutinė importo kaina buvo didesnė nei vidutinė Kinijos importo kaina. Tas pats pasakytina ir apie konkrečių nagrinėjamojo produkto rūšių vieneto kainą. Kita vertus, trečiųjų šalių vidutinė importo kaina buvo tokia pati kaip Sąjungos pramonės vidutinė kaina arba už ją didesnė.

(137)

Tuo remiantis ir ypač atsižvelgiant į importo iš trečiųjų šalių apimtį ir rinkos dalis, taip pat į šio importo kainą, galima daryti preliminarią išvadą, kad dėl importo iš trečiųjų šalių nenutrūksta importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(138)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12   lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai

(139)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui 2009–2011 m. padidėjo, tačiau per TL staiga 74 proc. sumažėjo jo vertė ir 71,9 proc. – apimtis. Remiantis atrinktų Kinijos eksportuotojų atsakymais, tai galima būtų paaiškinti labai mažomis Kinijos eksporto į pagrindines Sąjungos pramonės eksporto paskirties šalis (pvz., JAV, Kanadą) kainomis.

(140)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui 2009 m. (pradiniu etapu) sudarė 20 proc. visos jų pardavimo apimties, 2010 m. – 11 proc., o didžiausio pakilimo 2011-aisiais metais – tik 14 proc. 2012 m., pradėjus konkuruoti su Kinijos eksportu mažomis kainomis į pagrindines trečiąsias paskirties šalis, pardavimas eksportui sumažėjo dar 5 proc. Vadinasi, kadangi Sąjungos rinka yra pagrindinė Sąjungos pramonės rinka, soliarinis stiklas yra palyginti sunkus ir dužus ir jį vežant dideliais atstumais dėl dužimo arba korozijos susidaro papildomų sąnaudų, šiuo etapu negalima daryti išvados, kad dėl pablogėjusių atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatų nutrūksta importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(141)

Kaip minėta pirmiau, Sąjungos suvartojimas nuo 2009 m. iki TL padidėjo 49 proc. 2011 m. jis buvo didžiausias – padidėjo 81 proc. palyginti su 2009 m. Tačiau Sąjungos pramonė padidėjusiu suvartojimu pasinaudoti negalėjo. Jos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo ir per TL sumažėjo 25 proc. palyginti su 2009 m. (– 14,1 proc. palyginti su 2011 m.). Kinijos rinkos dalis – priešingai – itin stipriai padidėjo: net sumažėjus suvartojimui nuo 2011 m. iki TL, tuo laikotarpiu ji padidėjo 64,8 proc., o apskritai per visą laikotarpį – 366 proc. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos importo padidėjimas buvo milžiniškas – 596 proc.

(142)

Kadangi Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, jo raida sustiprina augančio importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau pats suvartojimas nėra Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis. Be to, net per TL, suvartojimui sumažėjus, Kinijos importas dempingo kaina pajėgė padidinti savo rinkos dalį ir darė žalos Sąjungos pramonei. Todėl galima daryti preliminarią išvadą, kad per TL suvartojimas sumažėjo ne tiek, kad nutrūktų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(143)

Remiantis Komisijos turima informacija, apie 80–85 proc. soliarinio stiklo parduodama saulės energijos modulių (fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir plonasluoksnių fotovoltinių modulių) gamintojams, o apie 15–20 proc. parduodama karštą vandenį gaminančių saulės šilumos plokštinių kolektorių gamintojams. Taigi, su saulės energijos moduliais susijusios tendencijos turi reikšmingos įtakos soliarinio stiklo suvartojimui. Tuo pačiu laikotarpiu (2009–2012 m.) saulės energijos modulių suvartojimas nuolat didėjo, ir nors 2012 m. jis sumažėjo, suvartojimo lygis tebebuvo 221 proc. didesnis nei 2009 m. ir 44 proc. didesnis nei 2010 m. (5). Taip pat nustatyta, kad nors iš pradžių modulių paklausa Sąjungoje atsirado dėl tiekimo tarifų, nebuvo galima padaryti išvados, kad dėl sumažintų tiekimo tarifų (2011 m. pabaigoje, 2012 m. pradžioje) nutrūktų importo dempingo kaina ir žalos priežastinis ryšys (6). Taip yra dėl to, kad tuo pačiu 2009–2012 m. laikotarpiu saulės energijos modulių paklausa buvo palyginti didelė.

(144)

Taigi, saulės energijos modulių suvartojimo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo didelis, tad ir soliarinio stiklo paklausa buvo didelė. Jos sumažėjimo 2012 m. negalima laikyti tokiu veiksniu, dėl kurio nutrūktų nustatytas importo iš KLR dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(145)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tarp Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš KLR yra priežastinis ryšys. Analizuotos kitos galimos žalos priežastys, kaip antai importas iš kitų trečiųjų šalių, suvartojimas ir kai kurių naudotojų (pvz., saulės energijos modulių gamintojų) rinkos padėtis, tačiau nustatyta, kad dėl nė vienos iš jų, tiek atskirai, tiek ir bendrai, nenutrūksta nustatytas importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(146)

Remiantis pateikta analize, kurią atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(147)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Sąjungos interesų nagrinėjimas buvo pagrįstas visų susijusių subjektų interesų, taip pat Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų bei žaliavų tiekėjų interesų, vertinimu.

(148)

Sąjungos pramonė panašaus produkto gamybai ir pardavimui per TL buvo tiesiogiai įdarbinusi apie 860 darbuotojų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies per tiriamąjį laikotarpį padaryta materialinės žalos. Kai kurie Sąjungos gamintojai jau buvo priversti uždaryti gamybos įmones, o kai kurie kiti tapo nemokūs. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogėtų.

(149)

Tikimasi, kad nustačius antidempingo muitus bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos Sąjungos rinkoje, kuriomis pasinaudojusi Sąjungos pramonė galės panašaus produkto kainas priderinti prie gamybos sąnaudų ir padidinti pelningumą. Taip pat galima tikėtis, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai turėtų teigiamo poveikio jos bendrai finansinei padėčiai. Be to, Sąjungos pramonė galėtų lengviau didinti kapitalą ir toliau investuoti į MTTP ir inovacijas soliarinio stiklo rinkoje. Galiausiai tikėtina, kad Sąjungos gamintojai, kurie dėl importo dempingo kaina iš Kinijos daromo spaudimo buvo priversti nutraukti gamybą, galėtų atnaujinti veiklą. Apskritai pagal šį scenarijų būtų išsaugota ne tik esamų darbo vietų, bet ir būtų pagrįstų perspektyvų gamybai ir užimtumui toliau didinti.

(150)

Manoma, kad nenustačius priemonių dar būtų prarasta rinkos dalis ir toliau blogėtų Sąjungos pramonės pelningumas. Trumpu ar vidutiniu laikotarpiu šie rodikliai nebūtų stabilūs. Todėl be daugelio Sąjungos gamintojų, kurie jau buvo priversti pasitraukti iš rinkos, kiti gamintojai taptų nemokiais ir trumpu ar vidutiniu laikotarpiu veikiausiai pranyktų iš Sąjungos pramonės, o tai turėtų neigiamų padarinių esamoms darbo vietoms.

(151)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(152)

Dviejų bendradarbiaujančių importuotojų pagrindinis verslas buvo prekyba nagrinėjamuoju produktu. Nagrinėjamąjį produktą jie abu importavo iš įvairių šaltinių, t. y. ne tik iš KLR, bet ir iš Sąjungos bei kitų trečiųjų šalių.

(153)

Buvo pateiktas argumentas, kad nagrinėjamajam produktui nustačius priemones importuotojų verslui būtų padarytas neigiamas poveikis. Pirma, nustačius muitus nebūtų panaikintas visas importas iš KLR. Antra, galima tikėtis, kad priemonių nustatymas gali turėti neigiamo poveikio importuotojų, kurie importuoja tik arba daugiausia iš KLR, finansinei padėčiai, tačiau atsižvelgiant į galimybę importuoti iš kitų trečiųjų šalių galima tikėtis, kad importuotojai bus lankstūs ir prireikus pakeis savo tiekimo šaltinius.

(154)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustačius siūlomo dydžio priemones nesusijusių nagrinėjamojo produkto importuotojų padėčiai būtų padarytas tam tikras neigiamas poveikis, tačiau šį poveikį sumažina tai, kad importuotojai ir prekiautojai gali naudoti ir kitus tiekimo šaltinius, tiek iš trečiųjų šalių, tie iš Sąjungos pramonės, kuri gali padidinti savo gamybą, ir tas poveikis jokiu būdu nebus didesnis nei teigiamas poveikis kitoms suinteresuotosioms šalims.

(155)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas žaliavų tiekėjas. Kadangi duomenų iš tiekėjų negauta, nebuvo įrodymų, kad priemonės prieštarautų šių šalių interesams.

(156)

Visi atsakymus pateikę naudotojai yra saulės energijos modulių ir (arba) šilumos kolektorių gamintojai. Trys naudotojai tvirtai pritaria antidempingo muitų nustatymui ir teigia, kad Sąjungos pramonė gamina geresnės kokybės soliarinį stiklą, kokį ne visada gali tiekti Kinijos bendrovės. Kiti trys naudotojai nepritarė antidempingo priemonių nustatymui. Minėti naudotojai mano, kad nustačius antidempingo priemones jų verslui būtų padarytas neigiamas poveikis. Jie mano dėl prastos saulės energijos modulių pramonės padėties negalėsią padidėjusių kainų perkelti galutiniams vartotojams.

(157)

Remiantis naudotojų pateikta informacija, soliariniam stiklui tenka tik apie 6–8 proc. visų saulės energijos modulių sąnaudų. Vadinasi, soliariniam stiklui tenka tik nedidelė dalis fotovoltinių modulių sąnaudų ir galutinės vertės. Be to, galima apytikriai apskaičiuoti, kad iš KLR importuojamam soliariniam stiklui nustačius antidempingo priemones poveikis bendroms saulės energijos modulių sąnaudoms būtų mažesnis nei 1 proc. Taip yra iš esmės dėl to, kad bendradarbiaujantys naudotojai didelį kiekį soliarinio stiklo perka iš Sąjungos gamintojų. Taigi, nors nustačius antidempingo muitus saulės energijos modulių žaliavų kainos greičiausiai šiek tiek padidės, tačiau muitai neturėtų padaryti didelio neigiamo poveikio Sąjungos saulės energijos modulių pramonės sąnaudoms ir galutinėms kainoms.

(158)

Be to, kai kurie naudotojai jau naudojasi kitais tiekimo šaltiniais, pvz., Turkija ir Indija, kurioms antidempingo muitų nustatymas neigiamo poveikio nepadarytų. Kiti naudotojai taip pat gali pradėti naudotis kitais tiekimo šaltiniais – trečiųjų šalių arba Sąjungos pramonės.

(159)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, kai kurių priemonių nustatymui prieštaraujančių naudotojų pateikti argumentai preliminariai atmetami.

(160)

Vienas importuotojas teigė, kad kai kurie Sąjungos gamintojai dalyvavo pasaulinio lakštinio stiklo (soliarinis stiklas – jo dalis) kartelio veikloje ir 2007 m. jiems buvo skirta Europos Komisijos bauda, todėl jie naudoja antidempingo priemonę kaip būdą nuostoliams, patirtiems gavus baudą už dalyvavimą kartelio veikloje ir netekus rinkos dalies Sąjungoje, kompensuoti. Be to, antidempingo muitais apribojus galimybes patekti į Sąjungos rinką Sąjungos gamintojai turėtų daugiau paskatų įsitraukti į kartelių veiklą arba imtis kitokių antikonkurencinių veiksmų gaminant produktus, kurių svertinis poveikis Sąjungoje mažas, pvz., patalpų įrengimui skirtus produktus.

(161)

Šie argumentai preliminariai atmetami. Pirma, kartelis nutraukė savo veiklą dar 2007 m. Todėl kartelio veikla praeityje neturėjo poveikio pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu. Antra, su kartelio veikla nebuvo susijęs nė vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų ir dabartinių didžiausią pardavimo kiekį gaminančių Sąjungos gamintojų. Trečia, manoma, kad nustačius bet kokius antidempingo muitus nebus padaryta jokio poveikio Sąjungos pramonės konkurenciniam elgesiui, nes, viena vertus, dėl to nepakis Sąjungos rinkos struktūra, ir, antra vertus, bendrovės yra bendrai įsipareigojusios laikytis taikomų Sąjungos ir nacionalinių konkurencijos taisyklių, nepaisant to, ar muitai nustatyti, ar ne.

(162)

Vienas importuotojas taip pat teigė, kad nustačius muitus būtų padarytas neigiamas poveikis Sąjungos soliarinio stiklo skaidrintosios dangos rinkai. Tvirtinama, kad šioje rinkoje, kurią importuotojas laiko susijusia rinka, svarbiausią vietą užima Sąjungos gamintojai ir kad nustačius priemones jų padėtis dar labiau sustiprėtų, o konkuruojančių skaidrintosios dangos tiekėjų padėtis pablogėtų. Be to, teigta, kad importuotojams buvo sunku gauti užsakymų iš Sąjungos gamintojų arba įvykdyti tokius užsakymus per pagrįstą laikotarpį pagrįstomis kainomis.

(163)

Pirma, skaidrintosios dangos rinka yra nagrinėjama tyrime ir nėra susijusi rinka. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai, nepaisant jų palyginti didelių kainų, iš tiesų vis dar yra konkurencingi šioje nišinėje rinkoje, nes iš KLR importuojamas padengtas soliarinis stiklas yra lyg ir prastesnės kokybės. Tačiau nebuvo pateikta įrodymų, kad Sąjungos pramonė nepajėgtų patenkinti galimos padidėjusios skaidrintąja danga padengto soliarinio stiklo paklausos. Todėl šis argumentas šiuo etapu atmetamas. Dėl teiginių, kad Sąjungos gamintojai atsisakė suteikti užsakymų arba kad buvo sunku užsakymus įvykdyti laiku pagrįstomis kainomis, pasakytina, kad kiekvienas gamintojas pats renkasi savo komercinę strategiją ir vykdo ją taip, kad toks gamintojas vienas ar gamintojai visi kartu neužimtų vyraujančios padėties susijusioje rinkoje. Sąjungos rinkoje yra pakankamai konkurencijos, kad būtų galima pakeisti tiekėją ir (arba) rinktis iš įvairių tiekėjų. Todėl šis argumentas preliminariai atmetamas.

(164)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad atsižvelgus į visų šalių, taip pat Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam KLR kilmės soliariniam stiklui nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(165)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(166)

Nustatant šių priemonių lygį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti, neviršijant nustatytų dempingo skirtumų.

(167)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad dėl taikomų priemonių Sąjungos pramonė turėtų padengti savo gamybos sąnaudas ir pardavusi panašų produktą Sąjungoje gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokio tipo pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų uždirbti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jei nebūtų importo dempingo kaina. 8,3 proc. apyvartos pelno dydis laikomas tinkamu mažiausiu dydžiu, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis gauti, jei nebūtų žalingo dempingo. Šis pelno dydis nustatytas remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų vidutiniu pelnu, gautu 2010 m., kuriais nagrinėjamojo produkto dar buvo importuojama nedaug, todėl įprastos konkurencijos sąlygos dar nebuvo sutrikdytos.

(168)

Tuo remiantis buvo apskaičiuota Sąjungos pramonei nežalinga panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina nustatyta pirmiau minėtą 8,3 proc. pelno dydį pridėjus prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų per TL.

(169)

Tuomet, remiantis KLR atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų per TL Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentu.

(170)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamam KLR kilmės soliariniam stiklui turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(171)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, antidempingo muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus palyginus su dempingo skirtumais. Taigi, laikinųjų antidempingo muitų normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

(172)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkrečios bendrovės, t. y. nurodyti juridiniai asmenys. Šios normos negali būti taikomos importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su tomis konkrečiomis bendrovėmis, – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Kadangi bendradarbiavo daug eksportuojančių gamintojų (daugiau nei 80 proc., žr. 15 konstatuojamąją dalį), ši muito norma apskaičiuota pagal atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą didžiausią individualų žalos skirtumą Kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikomas muitas nustatytas remiantis atrinktų eksportuotojų svertiniu vidurkiu ir taikomas visoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, išskyrus Henan Yuhua, kuriai taikomas individualus muitas, nustatytas šiai bendrovei pateikus prašymą taikyti individualų nagrinėjimą (žr. 48 konstatuojamąją dalį).

(173)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti siunčiami Komisijai (7), pateikiant visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir pardavimas eksportui, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(174)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Šiame reglamente išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/29

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/31

(1)

raštu, kurį Komisijos generalinis sekretoriatas užregistravo 2013 m. kovo 13 d., Rumunija paprašė pratęsti nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio nukrypti leidžiančios specialios priemonės taikymą medienos gaminiams;

(2)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Komisija 2013 m. birželio 17 d. raštu pranešė kitoms valstybėms narėms apie Rumunijos prašymą. 2013 m. birželio 18 d. raštu Komisija pranešė Rumunijai turinti visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti;

(3)

Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnyje numatyta, kad pridėtinės vertės mokestį (PVM) mokesčių administratoriui paprastai moka apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes ar teikiantis paslaugas;

(4)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2010/583/ES (2) Rumunijai buvo leista pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnį taikyti nukrypstančią priemonę, pagal kurią, apmokestinamiems asmenims tiekiant medienos gaminius, tų gaminių gavėjas būtų laikomas asmeniu, kuris turi sumokėti PVM;

(5)

kol nebuvo gavusi ankstesnio leidimo taikyti atvirkštinį apmokestinimą, Rumunija susidurdavo su problemomis medienos rinkoje dėl šios rinkos pobūdžio ir joje dalyvaujančių įmonių. Šiame sektoriuje veikia daug smulkių įmonių, kurias Rumunijos institucijoms sunku kontroliuoti. Rumunijos valdžios institucijų nuomone, nustačius, kad asmuo, kuris turi sumokėti PVM, yra gavėjas, šiame sektoriuje buvo užkirstas kelias mokesčių slėpimui ir vengimui; todėl pagrįsta toliau taikyti šią nuostatą;

(6)

priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, nes ją numatoma taikyti ne bendrai, o tik labai konkretiems sandoriams ir sektoriui, kuris kelia nemažai problemų, susijusių su PVM surinkimu arba slėpimu ar vengimu;

(7)

Komisijos nuomone, priemonės taikymas neturėtų jokio neigiamo poveikio sukčiavimo mažmeninės prekybos lygmenyje ar kituose sektoriuose arba kitose valstybėse narėse prevencijai;

(8)

leidimas turėtų būti ribotos trukmės – iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

(9)

jeigu Rumunijai reikėtų priemonės taikymo laikotarpį dar pratęsti po 2016 m., ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 1 d. Komisijai turėtų būti pateikta ataskaita ir prašymas pratęsti galiojimą. Atsižvelgiant į iki tos dienos įgytą patirtį, turėtų būti atliktas vertinimas, ar nukrypti leidžiančios nuostatos tolesnis taikymas yra pagrįstas;

(10)

nukrypti leidžianti nuostata neturi neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, sukauptiems iš PVM,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/33

(1)

raštu, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2012 m. spalio 24 d., Liuksemburgas paprašė leidimo taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 285 straipsnio ir kuria Liuksemburgui leidžiama nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta yra ne didesnė kaip 25 000 EUR. Pagal šią priemonę tie apmokestinamieji asmenys būtų atleidžiami nuo visų arba kai kurių su PVM susijusių prievolių, nurodytų Direktyvos 2006/112/EB XI antraštinės dalies 2–6 skyriuose;

(2)

remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, 2012 m. lapkričio 9 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Liuksemburgo prašymą. 2012 m. lapkričio 12 d. raštu Komisija pranešė Liuksemburgui, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(3)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 285 straipsnį valstybės narės, kurios nepasinaudojo galimybe pagal Antrosios Tarybos direktyvos 67/228/EEB (2) 14 straipsnį, gali nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 5 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta ir taip pat gali suteikti laipsnišką mokesčio lengvatą apmokestinamiesiems asmenims, kurių metinė apyvarta viršija valstybių narių nustatytą ir taikomą atleidimui nuo mokesčio aukščiausią ribą;

(4)

Liuksemburgas pranešė Komisijai, kad šiuo metu nuo PVM atleidžia apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 10 000 EUR, ir kad naudojasi galimybe suteikti laipsnišką mokesčio lengvatą apmokestinamiesiems asmenims, kurių metinė apyvarta sudaro nuo 10 000 iki 25 000 EUR. Kaip nukrypti leidžiančios priemonės, Liuksemburgas paprašė leidimo nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 25 000 EUR;

(5)

didesnė riba taikant specialiąją schemą yra paprastinimo priemonė, kadangi ja galima smarkiai sumažinti mažųjų įmonių PVM prievoles ir Liuksemburgas galėtų nebetaikyti verslą apsunkinančios laipsniškos mokesčio lengvatos schemos. Apmokestinamiesiems asmenims turėtų būti ir toliau leista rinktis įprastines PVM procedūras;

(6)

Komisija 2004 m. spalio 29 d. priėmė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 77/388/EEB (3), siekdama supaprastinti su PVM susijusias prievoles; jame įtrauktos nuostatos, kuriomis pagal atleidimo nuo PVM schemą valstybėms narėms leidžiama nustatyti viršutinę metinės apyvartos ribą neviršijant 100 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta ir suteikiama galimybė šią sumą kasmet atnaujinti. Šis sprendimas atitinka tą pasiūlymą;

(7)

nukrypti leidžianti priemonė turi tik nežymų poveikį bendrai galutinio vartojimo etapu surenkamų mokesčių sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/35

(1)

raštu, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2013 m. rugpjūčio 8 d., Italija paprašė leidimo taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 285 straipsnio, kad galėtų toliau atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tam tikrus apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta yra mažesnė už tam tikrą ribą, ir padidinti šią ribą nuo 30 000 iki 65 000 EUR. Pagal šią priemonę tie apmokestinamieji asmenys būtų atleidžiami nuo tam tikrų ar visų su PVM susijusių prievolių, nurodytų Direktyvos 2006/112/EB XI antraštinės dalies 2–6 skyriuose;

(2)

2013 m. birželio 10 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Italijos prašymą. 2013 m. birželio 14 d. raštu Komisija pranešė Italijai, kad turi visą prašymui apsvarstyti būtiną informaciją;

(3)

valstybėms narėms jau suteikta galimybė taikyti specialią mažosioms įmonėms skirtą schemą pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinę dalį. Italijai taikant šią pratęsto galiojimo priemonę nuo PVM direktyvos 285 straipsnio nukrypstama tik tada, kai taikant schemą metinės apyvartos riba yra didesnė nei 5 000 EUR;

(4)

Tarybos sprendimu 2008/737/EB (2) Italijai iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo leista taikyti nukrypti leidžiančią priemonę ir nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 30 000 EUR. Tos nukrypti leidžiančios priemonės taikymas vėliau pratęstas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2010/688/ES (3) iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad dėl tos ribos sumažėjo mažesniųjų įmonių PVM prievolės, Italijai turėtų būti leista taikyti tą priemonę tolesnį ribotą laikotarpį ir padidinti ribą iki 65 000 EUR. Apmokestinamieji asmenys turėtų ir toliau turėti galimybę rinktis įprastines PVM procedūras;

(5)

siekiant suteikti galimybę priemone naudotis didesniam mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaičiui ir taip atsižvelgiant į Komisijos komunikato „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ tikslus, Italijai turėtų būti leista nuo 30 000 iki 65 000 EUR padidinti metinės apyvartos ribą, kurios nesiekiančius tam tikrus apmokestinamuosius asmenis būtų galima atleisti nuo PVM;

(6)

Komisija 2004 m. spalio 29 d. priėmė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 77/388/EEB (4), siekdama supaprastinti su PVM susijusias prievoles; jame įtrauktos nuostatos, kuriomis pagal atleidimo nuo PVM schemą valstybėms narėms leidžiama nustatyti viršutinę metinės apyvartos ribą neviršijant 100 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta ir suteikiama galimybė šią sumą kasmet persvarstyti. Italijos pateiktas prašymas pratęsti priemonės galiojimą atitinka tą pasiūlymą, dėl kurio Taryba dar nepasiekė susitarimo;

(7)

remiantis Italijos pateikta informacija, nukrypti leidžianti priemonė turi tik nedidelį poveikį bendrai galutinio vartojimo etape surenkamų mokesčių pajamų sumai, ir neturi poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas PVM,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/37

(1)

2013 m. balandžio 2 d. Komisijos Generalinio sekretoriato užregistruotame rašte Italija paprašė leidimo pratęsti priemonės, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio, taikymą, kad su tam tikromis variklinėmis kelių transporto priemonėmis, kurios naudojamos ne vien verslo tikslais, susijusioms išlaidoms būtų galima toliau taikyti teisės į PVM atskaitą apribojimą;

(2)

2013 m. birželio 10 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Italijos prašymą. 2013 m. birželio 14 d. raštu Komisija pranešė Italijai, kad turi visą prašymui apsvarstyti būtiną informaciją;

(3)

Tarybos sprendimu 2007/441/EB (2) Italijai suteiktas leidimas iki 40 % apriboti teisę į atskaitą įtraukti pridėtinės vertės mokestį (PVM), apskaičiuotą už išlaidas, susijusias su variklinėmis kelių transporto priemonėmis, kurios naudojamos ne vien verslo tikslais. Be to, Sprendime 2007/441/EB nustatyta, kad transporto priemonių, kurioms pagal tą sprendimą taikomas teisės į PVM atskaitą apribojimas, naudojimas privačiais tikslais neturi būti laikomas paslaugų teikimu už atlygį. Sprendime 2007/441/EB taip pat pateiktos transporto priemonių ir išlaidų, kurioms taikomas tas sprendimas, apibrėžtys ir transporto priemonių, kurioms jis specialiai netaikomas, sąrašas. Sprendimas 2007/441/EB iš dalies pakeistas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2010/748/ES (3), kuriame nustatyta galiojimo pabaigos data – 2013 m. gruodžio 31 d.;

(4)

remdamasi Sprendimo 2007/441/EB 6 straipsniu, Italija Komisijai pateikė to sprendimo taikymo ataskaitą, įskaitant procentinio apribojimo peržiūrą. Iš Italijos pateiktos informacijos vis dar matyti, kad teisės į PVM atskaitą apribojimas iki 40 % atitinka esamas susijusių transporto priemonių naudojimo verslo ir ne verslo tikslais, aplinkybes. Todėl Italijai turėtų būti leidžiama toliau ribotą laikotarpį (iki 2016 m. gruodžio 31 d.) taikyti priemonę;

(5)

jeigu Italija prašytų priemonės taikymo laikotarpį dar pratęsti po 2016 m., ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 1 d. Komisijai turėtų būti pateikta ataskaita ir pratęsimo prašymas;

(6)

Komisija 2004 m. spalio 29 d. priėmė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 77/388/EEB (4), siekdama supaprastinti su PVM susijusias prievoles. Šiame įgyvendinimo sprendime numatyta leidžianti nukrypti priemonė turėtų nustoti galioti tos direktyvos, kuria iš dalies keičiama ankstesnė direktyva, įsigaliojimo dieną, jei ta data bus ankstesnė nei šiame įgyvendinimo sprendime numatyta jo galiojimo pabaigos data;

(7)

leidžianti nukrypti priemonė neturi poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas PVM;

(8)

todėl Sprendimas 2007/441/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Bet koks prašymas dėl šiame sprendime numatytų priemonių taikymo laikotarpio pratęsimo pateikiamas Komisijai ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 1 d.

Su bet kokiu prašymu dėl šių priemonių taikymo laikotarpio pratęsimo pateikiama ataskaita, įskaitant teisei į atskaitą įtraukti PVM, apskaičiuotą už išlaidas, susijusias su variklinėmis kelių transporto priemonėmis, kurios naudojamos ne vien verslo tikslais, taikomą procentinio apribojimo peržiūrą.“;

2)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Šis sprendimas nustoja galioti tą dieną, kai įsigalioja Sąjungos taisyklės, kuriomis nustatomos su variklinėmis kelių transporto priemonėmis susijusios išlaidos, kurioms negali būti taikoma visa PVM atskaita, ir ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.“

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/39

(1)

Danija ir Švedija raštais, kuriuos Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo atitinkamai 2013 m. balandžio 3 ir 4 d., paprašė leidimo pratęsti nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168, 169, 170 ir 171 straipsnių, pagal kuriuos apmokestinamieji asmenys įpareigojami naudotis savo teise pridėtinės vertės mokestį (PVM) išskaičiuoti arba susigrąžinti toje valstybėje narėje, kurioje jis sumokėtas, leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpį;

(2)

2013 m. birželio 12 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Danijos ir Švedijos prašymus. 2013 m. birželio 14 d. raštu Komisija pranešė Danijai ir Švedijai, kad turi visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina prašymams įvertinti;

(3)

tie prašymai dėl nukrypti leidžiančios nuostatos susiję su PVM, sumokėto už rinkliavą naudojantis Zundo tilto linija tarp Danijos ir Švedijos, grąžinimu. Pagal PVM taisykles, taikomas paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teikimo vietai, dalis PVM nuo rinkliavų už naudojimąsi Zundo tilto linija mokėtina Danijai, kita dalis – Švedijai;

(4)

nukrypstant nuo reikalavimo, pagal kurį apmokestinamieji asmenys turi naudotis savo teise PVM išskaičiuoti arba susigrąžinti toje valstybėje narėje, kurioje jis sumokėtas, Danijai ir Švedijai leista taikyti specialią priemonę, pagal kurią mokesčių mokėtojai gali susigrąžinti PVM iš vienos administracijos. Pirmą sykį leidimas suteiktas Tarybos sprendimu 2000/91/EB (2); vėliau leidimas pratęstas Tarybos sprendimais 2003/65/EB (3) ir 2007/132/EB (4);

(5)

teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiama nukrypti leidžianti nuostata, nepakito ir toliau egzistuoja. Todėl Danijai ir Švedijai reikėtų leisti taikyti specialią priemonę tolesnį ribotą laikotarpį;

(6)

nukrypti leidžianti nuostata neturi neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas PVM,

a)

Danijoje įsisteigę apmokestinamieji asmenys gali pasinaudoti savo teise išskaičiuoti PVM, sumokėtą naudojantis tilto linijos dalimi, esančia Švedijos teritorijoje, jį įtraukdami į periodines PVM deklaracijas, teikiamas Danijoje;

b)

Švedijoje įsisteigę apmokestinamieji asmenys gali pasinaudoti savo teise išskaičiuoti PVM, sumokėtą naudojantis tilto linijos dalimi, esančia Danijos teritorijoje, jį įtraukdami į periodines PVM deklaracijas, teikiamas Švedijoje;

c)

nė vienoje iš šių valstybių narių neįsisteigę apmokestinamieji asmenys dėl PVM, sumokėto už rinkliavą naudojantis Zundo tilto linija, įskaitant PVM sumokėtą už naudojimąsi tilto linijos dalimi, esančia Danijos teritorijoje, susigrąžinimo turi kreiptis į Švedijos valdžios institucijas pagal tvarką, nustatytą Tarybos direktyva 2008/9/EB (5) arba Tarybos direktyva 86/560/EEB (6).

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/41

(1)

Komisijos Generalinio sekretoriato 2013 m. balandžio 2 d. užregistruotu raštu Jungtinė Karalystė paprašė leidimo pratęsti nukrypti leidžiančios priemonės taikymą, kad būtų ir toliau ribojama automobilių nuomininkų ar išperkamosios nuomos būdu automobilius įsigijusių asmenų teisė į pridėtinės vertės mokesčio (PVM), taikomo nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidoms, atskaitą, kai tie automobiliai naudojami ne vien verslo tikslais;

(2)

2013 m. birželio 19 d. raštu Komisija informavo kitas valstybes nares apie Jungtinės Karalystės pateiktą prašymą. 2013 m. birželio 20 d. raštu Komisija pranešė Jungtinei Karalystei turinti visą prašymui apsvarstyti reikalingą informaciją;

(3)

Tarybos sprendimu 2007/884/EB (2), iš dalies pakeistu Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/37/ES (3), Taryba leido Jungtinei Karalystei iki 50 % apriboti automobilių nuomininkų arba išperkamosios nuomos būdu automobilius įsigijusių asmenų teisę į pirkimo PVM, taikomo automobilių nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidoms, atskaitą, jeigu automobiliai naudojami ne vien verslo tikslais. Jungtinei Karalystei taip pat leista apmokestinamojo asmens verslui išsinuomoto ar išperkamosios nuomos būdu įsigyto automobilio naudojimo asmeniniais tikslais nepripažinti paslaugų teikimu už atlygį. Ši supaprastinimo priemonė panaikino būtinybę automobilio nuomininkui ar išperkamosios nuomos būdu automobilį įsigijusiam asmeniui įtraukti į apskaitą verslui išsinuomotų automobilių asmeniniais tikslais nuvažiuotą atstumą ir apskaičiuoti mokestį, mokėtiną už asmeniniais tikslais kiekvienu automobiliu faktiškai nuvažiuotą atstumą;

(4)

pagal Jungtinės Karalystės pateiktą ataskaitą apribojimas iki 50 % vis dar atitinka esamas aplinkybes, susijusias su automobilio nuomininko ar išperkamosios nuomos būdu automobilį įsigijusio asmens atitinkamų transporto priemonių naudojimu verslo ir kitais tikslais. Todėl Jungtinei Karalystei turėtų būti leidžiama taikyti priemonę iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

(5)

jeigu Jungtinė Karalystė manytų, kad priemonės taikymą būtina pratęsti po 2016 m., ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 1 d. ji Komisijai turėtų pateikti ataskaitą, į kurią būtų įtraukta taikomos procentinės dalies peržiūra, ir prašymą dėl pratęsimo;

(6)

2004 m. spalio 29 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 77/388/EEB (4) ir kuria, be kita ko, suvienodinamos išlaidų kategorijos, kurioms galima taikyti teisės į atskaitą išimtis. Direktyva 77/388/EEB buvo pakeista Direktyva 2006/112/EB. Pagal tą pasiūlymą teisės į atskaitą išimtys gali būti taikomos variklinėms kelių transporto priemonėms. Šiame sprendime numatytų nukrypti leidžiančių priemonių galiojimas turėtų baigtis tą dieną, kai įsigalios minėta keičiančioji direktyva, jeigu tai bus anksčiau nei 2016 m. gruodžio 31 d.;

(7)

nukrypti leidžianti nuostata turi tik nežymų poveikį bendrai mokestinių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturi neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas PVM;

(8)

todėl Sprendimas 2007/884/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/43

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 79 straipsnyje numatyta, kad Taryba Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos (toliau – Valdančioji taryba) nariais turi skirti po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės;

(2)

Taryba savo 2011 m. gegužės 17 d. Sprendimu (2) paskyrė 15 Valdančiosios tarybos narių;

(3)

Rumunijos Vyriausybė informavo Tarybą ketinanti pakeisti Rumunijos atstovą Valdančiojoje taryboje ir pateikė naujo atstovo kandidatūrą, kuris turėtų būti paskirtas laikotarpiui iki 2015 m. gegužės 31 d.,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/44

(1)

2010 m. rugsėjo 13 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/570/ES, Euratomas, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. (1);

(2)

pasibaigus Gilbert BROS kadencijai tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/45

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Gabriele BURGSTALLER kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

—

Brigitta PALLAUF, Landtagspräsidentin Salzburger Landtag.

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/46

(1)

2010 m. liepos 26 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui;

(2)

2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu (T-489/10) (2) Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Tarybos sprendimus įtraukti „Islamic Republic of Iran Shipping Lines“, „Bushehr Shipping Co. Ltd“, „Hafize Darya Shipping Lines (HDSL)“, „Irano – Misr Shipping Co.“, „Irinvestship Ltd“, „IRISL (Malta) Ltd“, „IRISL Club“, „IRISL Europe GmbH“, „IRISL Marine Services and Engineering Co.“, „ISI Maritime Ltd“, „Khazar Shipping Lines“, „Leadmarine“, „Marble Shipping Ltd“, „Safiran Payam Darya Shipping Lines (SAPID)“, „Shipping Computer Services Co.“, „Soroush Saramin Asatir Ship Management“, „South Way Shipping Agency Co. Ltd“ ir „Valfajr 8th Shipping Line Co.“ į Sprendimo 2010/413/BUSP II priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

„Islamic Republic of Iran Shipping Lines“, „Bushehr Shipping Co. Ltd“, „Hafize Darya Shipping Lines (HDSL)“, „Irano – Misr Shipping Co.“, „Irinvestship Ltd“, „IRISL (Malta) Ltd“, „IRISL Europe GmbH“, „IRISL Marine Services and Engineering Co.“, „ISI Maritime Ltd“, „Khazar Shipping Lines“, „Marble Shipping Ltd“, „Safiran Payam Darya Shipping Lines (SAPID)“, „Shipping Computer Services Co.“, „Soroush Saramin Asatir Ship Management“, „South Way Shipping Agency Co. Ltd“ ir „Valfajr 8th Shipping Line Co.“, remiantis naujais motyvų pareiškimais dėl kiekvieno iš tų subjektų, turėtų būti vėl įtrauktos į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(4)

su vienu subjektu, esančiu Sprendimo 2010/413/BUSP II priede pateiktu asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše, susijusi identifikuojamoji informacija turėtų būti iš dalies pakeista;

(5)

atsižvelgiant į Bendrojo Teismo sprendimus T-392/11 (3), T-404/11 (4) ir T-63/2012 (5)„Iran Transfo“, „Sakhte Turbopomp va Kompressor“ (SATAK) (dar žinoma kaip „Turbo Compressor Manufacturer“ (TCMFG)) ir „Oil Turbo Compressor Co.“ neįtraukiamos į Sprendimo 2010/413/BUSP II priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/50

(1)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 maisto tvarkymo subjektams nustatyti konkretūs gyvūninių maisto produktų higienos reikalavimai. Jie apima žalio pieno ir pieno gaminių higienos reikalavimus;

(2)

Komisijos sprendime 2009/861/EB (2) numatytos tam tikros nuostatos, leidžiančios tame sprendime išvardytoms pieno perdirbimo įmonėms nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus II ir III poskyriuose nustatytų reikalavimų. Tas sprendimas taikomas iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(3)

todėl tam tikros Sprendimo 2009/861/EB I priede išvardytos pieno perdirbimo įmonės, nukrypdamos nuo atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatų, gali perdirbti reikalavimus atitinkantį ir jų neatitinkantį pieną, jei reikalavimus atitinkantis ir jų neatitinkantis pienas perdirbami atskirose gamybos linijose. Be to, tam tikros to sprendimo II priede išvardytos pieno perdirbimo įmonės gali perdirbti reikalavimų neatitinkantį pieną be atskirų gamybos linijų;

(4)

2013 m. rugpjūčio 12 d. Bulgarija išsiuntė Komisijai peržiūrėtą ir atnaujintą tokių pieno perdirbimo įmonių sąrašą;

(5)

iš šio sąrašo išbrauktos įmonės, kurių pozicijos Sprendimo 2009/861/EB I priedo lentelėje yra Nr. 1 (BG 0412010 „Bi Si Si Handel“ OOD), Nr. 4 (BG 2012020 „Yotovi“ OOD) ir Nr. 5 (BG 2512020 „Mizia-Milk“ OOD), nes šiuo metu joms leidžiama perdirbti tik reikalavimus atitinkantį pieną, tiekiamą Sąjungos vidaus rinkai;

(6)

be to, šiuo metu Sprendimo 2009/861/EB III priede nurodytos 4 įmonės buvo išbrauktos, nes joms leista pateikti pieno produktus Sąjungos vidaus rinkai, kadangi jos naudoja tik reikalavimus atitinkantį pieną. Šių įmonių pozicijos Sprendimo 2009/861/EB II priedo lentelėje yra Nr. 8 (1312023 „Inter-D“ OOD), Nr. 71 (BG 2512001 „Mladost -2002“ OOD), Nr. 91 (BG 2012019 „Hemus-Milk komers“ OOD) ir Nr. 95 (2712005 „Nadezhda“ OOD);

(7)

be to, Bulgarija pranešė Komisijai, kad įsigaliojus Sprendimui 2009/861/EB gerokai padidėjo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus atitinkančio žalio pieno, pristatyto į tos valstybės narės pieno perdirbimo įmones, dalis. Bulgarija taip pat parengė veiksmų planą, kuriuo siekiama, kad visa pieno gamybos grandinė toje valstybėje narėje atitiktų Sąjungos taisykles;

(8)

tačiau pagal Bulgarijos ataskaitas, pateiktas remiantis Sprendimo 2009/861/EB 5 straipsniu ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. šios valstybės narės Komisijai pateikta informacija, Bulgarijos pieno sektoriaus padėtis vis dar nevisiškai atitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus;

(9)

atsižvelgiant į Bulgarijos pastangas, kad jos pieno sektorius atitiktų Sąjungos taisykles, ir į tai, kad nuo 2009 m. nuolat mažėja ūkių, kuriuose gaminamas reikalavimų neatitinkantis pienas, tikslinga Sprendime 2009/861/EB numatytų priemonių taikymą pratęsti iki 2015 m. gruodžio 31 d.;

(10)

Bulgarija turėtų Komisijai reguliariai teikti naujausią informaciją apie pasiektą pažangą kaip įrodymą, kad atitiktį Sąjungos kriterijams ji galės pasiekti prieš pasibaigiant šiuo sprendimu pratęstam Sprendimo 2009/861/EB taikymo laikotarpiui;

(11)

todėl Sprendimas 2009/861/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1.

2 straipsnyje data „2013 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2015 m. gruodžio 31 d.“

2.

3 straipsnyje data „2013 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2015 m. gruodžio 31 d.“

3.

įterpiamas šis 4a straipsnis:

„4a straipsnis

1.   Bulgarija imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad ūkių, gaminančių reikalavimų neatitinkantį pieną, skaičius sumažėtų taip:

2.   Bulgarijai nepasiekus 1 dalyje nurodytų ūkių skaičiaus sumažinimo tikslų, Komisija imasi reikiamų priemonių.“

4.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.   Bulgarija teikia Komisijai ataskaitas apie priemones, kurių imtasi pagal 4a straipsnio 1 dalį, ir apie pažangą, padarytą užtikrinant, kad Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 atitiktų:

2014 m. ataskaitos Komisijai pateikiamos ne vėliau kaip 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d., o 2015 m. ataskaitos – ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 31 d. ir 2015 m. spalio 31 d.

Ataskaitos teikiamos III priede nurodyta forma.

2.   Komisija atidžiai stebi pažangą, daromą įgyvendinant I ir II prieduose išvardytų įmonių perdirbtam žaliam pienui taikomus Reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus.“

5.

6 straipsnyje data „2013 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2015 m. gruodžio 31 d.“

6.

I ir II priedai pakeičiami šio sprendimo priede pateikiamu tekstu.