ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2013.315.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 315

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

56 tomas
2013m. lapkričio 26d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

Pranešimas dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, IV dalies prekybos nuostatų laikino taikymo (Gvatemala)

1

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2013 m. lapkričio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

2

 

*

2013 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1195/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama veiklioji medžiaga natrio sidabro tiosulfatas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas ( 1 )

27

 

*

2013 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1196/2013, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Stakliškės (SGN)]

32

 

*

2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1197/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių III priedas ( 1 )

34

 

*

2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1198/2013, kuriuo nutraukiamas antisubsidijų tyrimas dėl importuojamo Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 330/2013, kuriuo įpareigojama registruoti importuojamą produktą

67

 

*

2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1199/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama veiklioji medžiaga chlorantraniliprolas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas ( 1 )

69

 

*

2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1200/2013, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Cozza di Scardovari (SKVN)]

74

 

 

2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1201/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

76

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2013/673/ES

 

*

2013 m. spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl Sąjungos finansinės paramos Kroatijos žvejybos kontrolės programai įgyvendinti 2013 metais (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 6606)

78

 

 

2013/674/ES

 

*

2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių I priedo gairių ( 1 )

82

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

 

2013/675/ES

 

*

2013 m. lapkričio 7 d. ES ir ELPA bendrojo tranzito jungtinio komiteto sprendimas Nr. 2/2013, kuriuo iš dalies keičiama 1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros

106

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/1


Pranešimas dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, IV dalies prekybos nuostatų laikino taikymo (Gvatemala)

Kol bus baigtos 2012 m. birželio 29 d. Tegusigalpoje pasirašytam Susitarimui, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, sudaryti būtinos procedūros, vadovaujantis Susitarimo 353 straipsnio 4 dalimi, jo IV dalies prekybos nuostatos nuo 2013 m. gruodžio 1 d. laikinai taikomos tarp Europos Sąjungos ir Gvatemalos. Remiantis Tarybos sprendimo 2012/734/ES (1) dėl susitarimo pasirašymo ir laikino taikymo 3 straipsnio 1 dalimi, 271 straipsnis laikinai netaikomas.


(1)  2012 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 2012/734/ES dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir jo IV dalies prekybos nuostatų laikino taikymo (OL L 346, 2012 12 15, p. 1).


REGLAMENTAI

26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/2


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1194/2013

2013 m. lapkričio 19 d.

kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Laikinosios priemonės

(1)

2013 m. gegužės 27 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Reglamentu (ES) Nr. 490/2013 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nusprendė nustatyti laikinąjį antidempingo muitą importuojamam Argentinos ir Indonezijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės biodyzelinui.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2012 m. rugpjūčio 29 d. (3) gavus Sąjungos gamintojų (toliau – skundo pateikėjai), kurie pagamina daugiau negu 60 % viso biodyzelino Sąjungoje, vardu pateiktą skundą.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d.–2012 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   Tolesnė procedūra

(4)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta nustatyti laikinąjį antidempingo muitą (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie preliminarias išvadas. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus preliminarios išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(6)

Vėliau visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(7)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

B.   ATRANKA

(8)

Kadangi jokių pastabų dėl eksportuojančių Argentinos ir Indonezijos gamintojų atrankos negauta, laikinojo reglamento 10–14 ir 16–20 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(9)

Viena suinteresuotoji šalis paprašė papildomos informacijos apie atrinktų Sąjungos gamintojų reprezentatyvumą tiek vykdant preliminarią atranką, kaip nustatyta laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje, tiek vykdant galutinę atranką, kaip nustatyta laikinojo reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje.

(10)

Preliminariai atrinktų Sąjungos gamintojų biodyzelino produkcija sudarė 32,5 % per TL Sąjungoje pagamintos produkcijos. Padarius laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje paaiškintus pakeitimus, galutinai atrinktos aštuonios bendrovės, pagaminančios 27 % Sąjungos produkcijos. Todėl atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(11)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad du atrinkti Sąjungos gamintojai turėtų būti išbraukti iš atrinktų bendrovių sąrašo dėl jų ryšio su Argentinos eksportuojančiais gamintojais. Tariamas ryšys išnagrinėtas prieš nustatant laikinąsias priemones ir Komisijos išvados jau paskelbtos laikinojo reglamento 82 konstatuojamoje dalyje.

(12)

Visos tariamos Argentinos eksportuojančių gamintojų ir pirmiau minėtų dviejų atrinktų bendrovių sąsajos vėl buvo išnagrinėtos ir tarp jų nenustatytas joks tiesioginis ryšys, dėl kurio vieną ar kitą Sąjungos gamintoją reikėtų išbraukti iš atrinktų bendrovių sąrašo. Todėl atrinktos bendrovės lieka nepakitusios.

(13)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisijos taikyta Sąjungos gamintojų atrankos procedūra turėjo trūkumų, nes Komisija pasiūlė atrinktas bendroves prieš inicijuodama tyrimą.

(14)

Tas teiginys atmetamas. Komisija galutinai atrinko bendroves tik inicijavusi tyrimą ir visiškai laikydamasi pagrindinio reglamento nuostatų.

(15)

Kadangi jokių kitų argumentų ar pastabų negauta, laikinojo reglamento 22–25 konstatuojamųjų dalių teiginiai patvirtinami.

C.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Įžanga

(16)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje, preliminariai apibrėžtas nagrinėjamasis produktas yra Argentinos ir Indonezijos kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, tiek gryni, tiek mišinio pavidalo, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 95, ex 1518 00 99, ex 2710 19 43, ex 2710 19 46, ex 2710 19 47, 2710 20 11, 2710 20 15, 2710 20 17, ex 3824 90 97, 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas, kuris paprastai vadinamas biodyzelinu).

2.   Teiginiai

(17)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad priešingai nei nurodyta laikinojo reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje Indonezijoje gaminamas palmių metilesteris (PME) ir Sąjungoje gaminamas rapsų metilesteris (RME) bei kitų rūšių biodyzelinas arba Argentinoje gaminamas sojų metilesteris (SME) nėra panašūs produktai, nes PME ribinė filtruojamumo temperatūra (RFT) yra daug didesnė, o tai reiškia, kad prieš naudojant PME Sąjungoje jį reikia sumaišyti.

(18)

Šis teiginys atmetamas. Indonezijoje gaminamas PME konkuruoja su Sąjungoje gaminamu biodyzelinu, kuris yra ne tik RME, bet ir iš alyvpalmių aliejaus ir kitų žaliavų gautas biodyzelinas. PME, kaip ir RME bei SME, gali būti naudojami Sąjungoje visus metus, prieš naudojimą maišant juos su kitų rūšių biodyzelinu. Taigi PME galima pakeisti Sąjungos pagamintu biodyzelinu, todėl jis yra panašus produktas.

(19)

Laikinojo reglamento 35 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas vieno Indonezijos gamintojo pageidavimas frakcionuotų metilesterių neįtraukti į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Tas pats gamintojas tą patį prašymą pateikė savo pastabose dėl pirminio faktų atskleidimo, pakartodamas prieš pirminį faktų atskleidimą pateiktą argumentą.

(20)

Tačiau Sąjungos pramonė tam paprieštaravo ir teigė, kad frakcionuoti metilesteriai yra biodyzelinas ir turėtų likti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį.

(21)

Išnagrinėjus po pradinio tyrimo etapo gautas pastabas laikinojo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Komisijos sprendimas patvirtinamas. Nepaisant to, kad įvairūs riebalų rūgščių metilesteriai pažymėti skirtingais Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) numeriais, kad tiems esteriams gaminti taikomi skirtingi procesai ir kad jų naudojimo paskirtis gali skirtis, frakcionuoti metilesteriai vis tiek yra riebalų rūgščių metilesteriai ir gali būti naudojami kaip degalai. Atsižvelgiant į sunkumus atskirti vieną riebalų rūgščių metilesterį nuo kito neatliekant cheminės analizės importavimo metu ir galimą muitų vengimą, jei PME biodyzelinas būtų paskelbtas frakcionuotu iš alyvpalmių aliejaus gautu metilesteriu, teiginys tebelaikomas atmestu.

(22)

Laikinojo reglamento 37 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad vienas Europos importuotojas, importuojantis iš alyvpalmių sėklų aliejaus pagamintus riebalų rūgščių metilesterius (toliau – ASM), pageidavo, kad šiam importuojamam produktui būtų taikoma galutinio naudojimo lengvata arba jis būtų išbrauktas iš šio tyrimo produkto apibrėžtosios srities.

(23)

Po pirminio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė pateikė pastabų dėl galutinio naudojimo lengvatos taikymo importuojamiems ASM ir galimo pasiūlytų muitų vengimo. Ji paprieštaravo Komisijos leidimui taikyti sistemą, pagal kurią dėl pakeičiamojo biodyzelino pobūdžio būtų atleidžiama nuo antidempingo muitų. Teigta, kad ne degalams skirtas biodyzelinas galėtų būti naudojamas degalams, nes jis pasižymi tomis pačiomis fizinėmis savybėmis. ASM gali būti naudojami kaip degalai, o iš ASM gaminamas nesotusis riebalų alkoholis taip pat gali būti toliau perdirbamas į biodyzeliną. Be to, muitinių vykdoma importuojamų produktų, kuriems taikoma galutinio naudojimo lengvata, kontrolė yra nenuodugni, o dėl šios sistemos taikymo sukuriama ekonominė našta išlieka didelė.

(24)

Po konsultacijų šiuo klausimu atsižvelgiant į faktą, kad ne degalams naudojamas biodyzelinas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis savybėmis kaip degalams naudojamas biodyzelinas, šiuo atveju netikslinga leisti taikyti galutinio naudojimo lengvatą importuojamiems ASM.

(25)

Vienas Vokietijos importuotojas pakartojo prašymą dėl produkto išbraukimo ir (arba) galutinio naudojimo lengvatos taikymo konkrečiam iš alyvpalmių sėklų aliejaus pagamintam riebalų rūgščių metilesteriui (ASM), kuris Europos Sąjungoje buvo skirtas naudoti kitoms reikmėms, o ne kaip degalai. Pateiktose pastabose dar kartą išdėstyta pozicija, kuri buvo atmesta pradiniu tyrimo etapu, ir nepateikta jokių naujų įrodymų, dėl kurių būtų pakeista išvada, kad galutinio naudojimo lengvata neturėtų būti taikoma ir kad ASM neturėtų būti išbrauktas iš produkto apibrėžtosios srities.

(26)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas taip pat rėmėsi minėtu prašymu dėl galutinio naudojimo lengvatos taikymo frakcionuotiems metilesteriams ir paprašė galutinio naudojimo lengvatą taikyti tiems importuojamiems produktams, iš kurių gaminamas sotusis riebalų alkoholis. Kaip išdėstyta pirmiau, visi prašymai taikyti galutinio naudojimo lengvatą atmesti ir dėl tos suinteresuotosios šalies pateiktų argumentų ta išvada nepakeista.

3.   Išvada

(27)

Kadangi kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 29–39 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

D.   DEMPINGAS

1.   Įvadinės pastabos

(28)

Laikinojo reglamento 44 ir 64 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, kad Argentinos ir Indonezijos biodyzelino rinkos yra smarkiai reguliuojamos valstybės, todėl pardavimas vidaus rinkoje nebuvo laikomas įprastomis prekybos sąlygomis vykdomu pardavimu. Todėl panašaus produkto normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis. Kadangi tos išvados neužginčijo jokia suinteresuotoji šalis, ji patvirtinama.

(29)

Tiek Argentinos, tiek Indonezijos normalioji vertė pradiniu tyrimo etapu apskaičiuota remiantis pačių bendrovių faktinėmis (ir užregistruotomis) gamybos sąnaudomis per TL, patirtomis pardavimo, bendrosiomis ir administracinėmis (PBA) išlaidomis ir pagrįstu pelno dydžiu. Laikinojo reglamento 45 ir 63 konstatuojamosiose dalyse ypač pabrėžta, kad Komisija toliau nagrinės teiginį, jog dėl Argentinoje ir Indonezijoje taikomų diferencijuoto eksporto apmokestinimo (DEA) sistemų iškreipiamos žaliavų kainos ir todėl užregistruotos gamybos sąnaudos pagrįstai neatspindi nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(30)

Tolesnis tyrimas parodė, kad iš tiesų dėl DEA sistemų tiek Argentinos, tiek Indonezijos pagrindinių žaliavų kainos vidaus rinkose buvo smukdomos iki dirbtinai žemo lygio (Argentinos atvejis paaiškintas 35 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, Indonezijos – 66 konstatuojamojoje dalyje), o tai turėjo poveikio abiejų nagrinėjamųjų šalių biodyzelino gamintojų sąnaudoms. Remiantis šiuo faktu manoma, kad nustatant abiejų šalių normaliąsias vertes tikslinga atsižvelgti į šį pagrindinių žaliavų kainų iškraipymą, kurį nulėmė ypatinga padėtis Argentinos ir Indonezijos rinkose.

(31)

Bendrasis Teismas patvirtino (4), kad kai žaliavų kainos vidaus rinkoje yra reguliuojamos, kad būtų dirbtinai žemos, galima daryti prielaidą, kad toks iškraipymas daro poveikį nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudoms. Bendrasis Teismas teigė, kad susidarius tokioms aplinkybėms Sąjungos institucijos turi teisę daryti išvadą, kad tam tikri įrašų duomenys negali būti laikomi pagrįstais, ir todėl tokie duomenys gali būti koreguojami.

(32)

Bendrasis Teismas taip pat padarė išvadą, kad iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos akivaizdu, jog nagrinėjamosios šalies įrašais nesiremiama apskaičiuojant normaliąją vertę, jei tuose įrašuose pagrįstai neatspindėtos tiriamojo produkto gamybos sąnaudos. Tokiu atveju pirmosios pastraipos antrajame sakinyje numatyta, kad sąnaudos turi būti pakoreguotos arba apskaičiuotos remiantis kitais nei minėti įrašai informacijos šaltiniais. Ta informacija gali būti gauta remiantis kitų gamintojų ar eksportuotojų patirtomis sąnaudomis arba, jei tokios informacijos nėra arba ja negali būti naudojamasi, iš bet kokio kito pagrįsto informacijos šaltinio, įskaitant ir iš kitų tipiškų rinkų gautą informaciją.

(33)

Preliminariai apskaičiuojant Argentinos ir Indonezijos gaminančių eksportuotojų gamybos sąnaudas naudota atitinkamai faktinė sojos pupelių pirkimo vidaus rinkoje kaina ir faktinės nerafinuoto alyvpalmių aliejaus užregistruotos sąnaudos.

(34)

Kadangi nustatyta, kad tam tikros gamybos sąnaudos, būtent pagrindinių žaliavų (sojų aliejaus ir sojos pupelių Argentinoje ir nerafinuoto alyvpalmių aliejaus Indonezijoje) sąnaudos buvo iškreiptos, jos apskaičiuotos remiantis orientacinėmis kainomis, kurias paskelbė susijusios nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijos. Tos kainos atitinka tarptautinių kainų lygį.

2.   Argentina

2.1.   Normalioji vertė

(35)

Kaip minėta pirmiau, Komisija priėjo prie išvados, kad dėl DEA sistemos Argentinoje iškreipiamos tos šalies biodyzelino gamintojų gamybos sąnaudos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad per TL žaliavoms nustatyti eksporto mokesčiai (35 % sojos pupelėms ir 32 % sojų aliejui) buvo gerokai didesni už gatavam produktui nustatytus eksporto mokesčius (biodyzelinui nustatyta 20 % nominalioji norma, tačiau po mokesčių atskaitos faktinė norma sudarė 14,58 %). Iš tiesų, per TL skirtumas tarp sojos pupelėms ir biodyzelinui nustatyto eksporto mokesčio buvo 20,42 procentinių punktų, o tarp sojų aliejui ir biodyzelinui nustatyto eksporto mokesčio – 17,42 procentinių punktų.

(36)

Siekiant nustatyti eksporto mokesčio sojos pupelėms ir sojų aliejui lygį, Argentinos Žemės ūkio ministerijos gyvulininkystės ir žuvininkystės departamentas kasdien skelbia sojos pupelių ir sojų aliejaus FOB kainą – orientacinę kainą (5). Ši orientacinė kaina atitinka tarptautinių kainų lygį (6) ir yra naudojama apskaičiuojant eksporto mokesčio, kuris turi būti sumokėtas mokesčių administratoriui, dydį.

(37)

Vidaus rinkos kainų tendencijos atitinka tarptautinių kainų tendencijas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad skirtumą tarp tarptautinių ir vidaus rinkos sojos pupelių ir sojų aliejus kainų lėmė produktui nustatytas eksporto mokestis ir kitos jį eksportuojant patirtos išlaidos. Argentinos Žemės ūkio ministerija taip pat skelbia orientacinę sojos pupelių ir sojų aliejus vidaus rinkos kainą – teorinę FAS kainą (7). Todėl sojos pupelių ir sojų aliejus gamintojų gauta grynoji kaina yra tokia pati, nesvarbu, ar jie parduoda eksportui ar vidaus rinkoje.

(38)

Taigi nustatyta, kad dėl Argentinos eksporto mokesčių sistemos sukelto iškraipymo biodyzelino gamintojų naudojamos pagrindinės žaliavos kainos Argentinos vidaus rinkoje buvo dirbtinai žemesnės už tarptautines kainas ir todėl pagrindinės žaliavos sąnaudos nebuvo tinkamai atspindėtos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį tiriamų Argentinos gamintojų įrašuose, kaip išaiškino Bendrasis Teismas, kaip paaiškinta pirmiau.

(39)

Todėl Komisija nusprendė peržiūrėti laikinojo reglamento 63 konstatuojamąją dalį ir neatsižvelgti į faktines sojos pupelių (pagrindinės žaliavos, pirktos ir naudotos biodyzelinui gaminti) sąnaudas, nurodytas nagrinėjamųjų bendrovių sąskaitose, ir jas pakeisti kaina, už kurią šios bendrovės būtų įsigijusios sojos pupeles, jei nebūtų buvę tokio iškraipymo.

(40)

Siekdama nustatyti kainą, už kurią nagrinėjamosios bendrovės būtų įsigijusios sojos pupeles, jei nebūtų buvę tokio iškraipymo, Komisija rėmėsi Argentinos Žemės ūkio ministerijos paskelbtų sojos pupelių orientacinių kainų, nustatytų Argentinos FOB eksportui per TL, vidurkiu (8).

(41)

Argentinos eksportuojančių gamintojų asociacija (CARBIO) ir Argentinos valdžios institucijos teigė, kad bendrovių patirtų sąnaudų koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį įmanomas tik tada, kai įrašai, o ne bendrovių patirtos sąnaudos, pagrįstai neatspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių sąnaudų. Jos teigė, kad Komisija iš tikrųjų eksporto mokesčius pridėjo prie kainos, kurią bendrovės sumokėjo pirkdamos sojos pupeles, tokiu būdu į gamybos sąnaudas įtraukdama su nagrinėjamojo produkto gamyba arba pardavimu nesusijusį elementą. Jos pridūrė, kad faktų atskleidimo dokumente cituojamas Bendrojo Teismo sprendimas „Acron“ (9) byloje yra pagrįstas neteisingu PPO antidempingo susitarimo 2.2.1.1 straipsnio aiškinimu, šiuo metu jis apskųstas Teisingumo Teismui ir bet kokiu atveju tos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šio atvejo aplinkybių, nes žaliavų kainos Argentinoje nėra reguliuojamos, kaip dujų kainos Rusijoje, jos neiškreipiamos, bet nustatomos laisvai be valstybės įsikišimo, todėl padėtis Argentinos rinkoje nėra tokia ypatinga, kad Komisija galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Jos pareiškė, kad DEA sistema Argentinoje neprieštarauja jokioms prekybos taisyklėms. Be to, CARBIO teigė, kad, kadangi nustatant eksporto kainą nebuvo atsižvelgta į eksporto mokesčius, Komisija neteisingai palygino normaliąją vertę (kurią apskaičiuojant atsižvelgta į eksporto mokesčius) ir eksporto kainą (kurią apskaičiuojant neatsižvelgta į eksporto mokesčius).

Jos taip pat teigė, kad Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, rėmėsi tarptautinėmis Čikagos prekių biržoje (Chicago Board of Trade, toliau – CBOT) nustatytomis sojos pupelių kainomis, tačiau nustatydama eksporto kainą, ji neatsižvelgė į pelną arba nuostolius, susijusius su rizikos draudimo veikla toje biržoje (žr. toliau), ir dėl šios priežasties Komisija vėl neteisingai palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą. Be to, CARBIO pridūrė, kad paprasčiausiai pakeisdama tiriamųjų bendrovių užregistruotas sąnaudas tarptautine kaina, Komisija neatsižvelgė į savaiminį Argentinos gamintojų konkurencinį pranašumą. Galiausiai CARBIO skundėsi, kad Komisija neatsižvelgė į faktą, jog netaikant DEA sistemos Argentinoje sojos pupelių CBOT kainos būtų buvusios daug žemesnės.

(42)

Šie teiginiai turi būti atmesti. NET jei „Acron“ bylos ir šios bylos faktai nėra tie patys, Bendrasis Teismas vis dėlto nustatė teisės principą, pagal kurį, jei tiriamojo produkto gamybos sąnaudos nėra tinkamai atspindėtos bendrovių įrašuose, jomis nesiremiama apskaičiuojant normaliąją vertę. „Acron“ atveju sąnaudos nebuvo tinkamai atspindėtos nagrinėjamosios bendrovės įrašuose, nes dujų kaina buvo reguliuojama. Šiuo atveju nustatyta, kad su nagrinėjamojo produkto gamyba susijusios sąnaudos nėra tinkamai atspindėtos nagrinėjamųjų bendrovių įrašuose, nes jos yra dirbtinai žemos dėl Argentinoje taikomos DEA sistemos sukelto iškraipymo. Tai taikytina nepaisant to, ar apskritai pačios DEA sistemos prieštarauja ar neprieštarauja PPO susitarimo nuostatoms. Be to, Komisija mano, kad Bendrasis Teismas rėmėsi teisingu Antidempingo susitarimo aiškinimu. Iš tikrųjų, byloje Kinija – broileriai  (10) ekspertų grupė nustatė, kad nors pagal Antidempingo susitarimo 2.2.1.1 straipsnį daroma prielaida, kad respondentų apskaitos knygos ir įrašai paprastai naudojami apskaičiuojant gamybos sąnaudas, tyrimą atliekanti institucija pasilieka teisę atsisakyti naudoti tokias knygas, jei nustato, kad jos i) neatitinka bendrųjų apskaitos standartų arba ii) tinkamai neatspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių sąnaudų. Tačiau nusprendusi nukrypti nuo normos tyrimą atliekanti institucija turi nurodyti tokio veiksmo priežastis. Pagal šį aiškinimą, atsižvelgdama į DEA sistemos sukeltą ypatingą rinkos padėtį nulėmusį iškraipymą, Komisija pakeitė nagrinėjamųjų bendrovių užregistruotas sąnaudas, patirtas šioms įsigyjant pagrindinių žaliavų Argentinoje, kaina, kuri būtų buvusi sumokėta, jei nebūtų buvę tokio iškraipymo. Tai, kad skaičių atžvilgiu rezultatas yra panašus, nereiškia, kad Komisijos taikytas metodas buvo paprasčiausias eksporto mokesčių pridėjimas prie žaliavų sąnaudų. Tarptautinės biržos prekių kainos nustatomos remiantis pasiūla ir paklausa ir nėra jokių įrodymų, kad DEA sistema Argentinoje turi įtakos CBOT kainoms. Todėl visi teiginiai ir tvirtinimai, kad remdamasi tarptautine kaina Komisija neteisingai palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą, yra nepagrįsti. Ta pati išvada daroma ir dėl teiginio, kad Komisija neatsižvelgė į savaiminį Argentinos gamintojų konkurencinį pranašumą, nes bendrovių užregistruotos sąnaudos buvo pakeistos dėl neįprastai žemos žaliavų kainos vidaus rinkoje, o ne dėl lyginamojo pranašumo.

(43)

Laikinojo reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad pardavimas vidaus rinkoje nebuvo laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis, todėl normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą remiantis pagrįsta 15 % pelno suma. Kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad Komisijos naudotas pagrįstas pelnas (15 %) apskaičiuojant normaliąją vertę buvo pernelyg didelis ir kad kituose panašių biržos prekių rinkų tyrimuose nusistovėjusi praktika buvo visiškai skirtinga (t. y. naudotas maždaug 5 % pelno dydis).

(44)

Šis teiginys turi būti atmestas. Visų pirma, teiginys, kad Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, sistemingai naudoja 5 % pelno dydį, yra neteisingas. Kiekvienas atvejis įvertinamas atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pavyzdžiui, 2009 m. su biodyzelinu susijusioje byloje prieš Jungtines Valstijas naudotas įvairus pelno dydis, o svertinis vidutinis pelnas buvo daug didesnis nei 15 %. Antra, Komisija taip pat atsižvelgė į Argentinoje nustatytą trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio palūkanų normą, kuri pagal Pasaulio banko duomenis yra apie 14 %. Be abejo, atrodo pagrįsta tikėtis, kad vykdant veiklą biodyzelino vidaus rinkose pelnas būtų didesnis nei kapitalo skolinimosi išlaidos. Be to, šis pelnas yra netgi mažesnis už pelną, kurį per TL gavo nagrinėjamojo produkto gamintojai, nors tokio pelno dydžio priežastis – DEA sukeltas sąnaudų iškraipymas ir valstybės reguliuojamos biodyzelino kainos vidaus rinkoje. Todėl ir dėl pirmiau nurodytų priežasčių 15 % pelnas ir toliau laikomas pagrįstu dydžiu, kurio galėtų tikėtis palyginti nauja ir kapitalui imli Argentinos pramonė.

(45)

Atskleidus galutinius faktus CARBIO ir Argentinos valdžios institucijos pareiškė, kad: i) nuoroda į pelno lygį su Jungtinėmis Valstijomis susijusiame tyrime buvo nepagrįsta; ii) nuoroda į vidutinės trukmės laikotarpio palūkanų normą yra nelogiška, į šį lyginamąjį standartą niekada nebuvo atsižvelgta anksčiau ir net jei jis yra naudotinas, nederėtų to daryti Argentinos atveju, kadangi investicijos buvo daromos JAV doleriais kartu su užsienio subjektais; iii) į Argentinos gamintojų faktiškai gautą pelną nebuvo galima atsižvelgti dėl ypatingos padėties rinkoje ir iv) palyginimui nustatytas Sąjungos pramonės tikslinis pelnas buvo 11 %.

(46)

Šie teiginiai turi būti atmesti. Komisija mano, kad Argentinos biodyzelino pramonės įmonėms nustatytas 15 % pelno dydis buvo pagrįstas, nes per TL tos šalies pramonė vis dar buvo buvo nauja ir imli kapitalui. Nuoroda į pelno dydį JAV byloje buvo padaryta siekiant paneigti teiginį, kad Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, sistemingai naudoja 5 % pelno dydį. Nuoroda į vidutinės trukmės palūkanų normą taip pat buvo skirta patikrinti naudoto pelno dydžio pagrįstumą, o ne nustatyti lyginamąjį standartą. Ta pati išvada taikoma teiginiui dėl atrinktų bendrovių faktiškai gauto pelno. Kita vertus, normalioji vertė apskaičiuojama kitais tikslais nei Sąjungos pramonės tikslinis pelnas ir nenustačius importo dempingo kainomis bet koks šių dviejų dydžių palyginimas yra netinkamas. Todėl laikinojo reglamento 46 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(47)

Vienas eksportuojantis gamintojas dalį biodyzelino gamina savo gamyklose, o dalį – pagal žaliavų perdirbimo susitarimą su nepriklausomu gamintoju. Šis eksportuojantis gamintojas paprašė, kad jo gamybos sąnaudos būti perskaičiuotos naudojant skirtingą jo gamybos sąnaudų ir subrangovo gamybos sąnaudų svertinį vidurkį, nei Komisijos pradiniame tyrimo etape naudotas vidurkis. Išnagrinėjus šį prašymą nustatyta, kad jis pagrįstas, ir susijusios bendrovės gamybos sąnaudos atitinkamai perskaičiuotos.

(48)

Komisija gavo kitų bendrovių ne tokias svarbias pastabas, tačiau pakeitus normaliosios vertės apskaičiavimo metodą, kaip paaiškinta pirmiau, jos neteko pagrindo. Todėl atlikus minėtus pakeitimus laikinojo reglamento 40–46 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

2.2.   Eksporto kaina

(49)

Laikinojo reglamento 49 konstatuojamoje dalyje paaiškinta, kad kai pardavimas eksportui buvo vykdomas per Sąjungoje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo koreguojama, siekiant atsižvelgti į susijusio prekiautojo gaunamą pelną. Tam skaičiavimui atlikti pagrįstu laikytas Sąjungoje įsikūrusio susijusio prekiautojo 5 % pelno dydis. Du eksportuojantys gamintojai teigė, kad susijusiems Sąjungoje įsikūrusiems prekybos biržos prekėmis veiklą vykdantiems prekiautojams nustatytas 5 % pelno dydis buvo per didelis ir kad turėtų būti naudojama mažesnė procentinė pelno dalis (iki 2 %, priklausomai nuo bendrovių) arba nenustatyta jokio pelno.

(50)

Tačiau šiam teiginiui pagrįsti nebuvo pateikta jokių įrodymų. Šiomis aplinkybėmis susijusiems ES įsikūrusiems prekiautojams nustatytas 5 % pelno dydis yra patvirtinamas.

(51)

Atskleidus galutinius faktus CARBIO toliau tvirtino, kad 5 % pelno dydis, nustatytas prekybą biržos prekėmis vykdančioms bendrovėms, buvo per didelis ir nurodė KPMG specialiai šiam tikslui atliktą tyrimą, kuris Komisijai buvo pateiktas 2013 m. liepos 1 d., jau paskelbus laikinąjį reglamentą. Komisija nusprendė, kad tyrimo išvadomis remtis negalima, nes pačiame tyrime nurodyti analizės trūkumai, dėl kurių atrinktas ribotas skaičius prekybos bendrovių, iš kurių pusė nevykdė žemės ūkio produktų pardavimo. Todėl laikoma, kad pateikti įrodymai yra nepakankami. Todėl susijusiems ES įsikūrusiems prekiautojams nustatytas 5 % pelno dydis patvirtinamas.

(52)

Vienas eksportuojantis gamintojas skundėsi, kad nustatydama eksporto kainą Komisija neatsižvelgė į vadinamuosius rizikos draudimo rezultatus, t. y. gamintojo sudarant sojų aliejaus pardavimo ir pirkimo ateities sandorius Čikagos prekių biržoje gautą pelną arba patirtus nuostolius. Bendrovė tvirtino, kad dėl žaliavų kainų svyravimo rizikos draudimas yra būtinas biodyzelino verslo elementas ir kad biodyzelino pardavėjo grynąsias pajamas sudaro ne tik pirkėjo mokama kaina bet ir iš pagrindinių rizikos draudimo operacijų gautas pelnas (arba patirti nuostoliai).

(53)

Tas argumentas turi būti atmestas, nes pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje aiškiai nustatyta, kad eksporto kaina yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už produktą, jį parduodant eksportui, neatsižvelgiant į atskirą – nors ir susijusį – pelną arba nuostolius, susijusius su rizikos draudimo praktika.

(54)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainų negauta, laikinojo reglamento 47–49 konstatuojamosios dalys su minėtais pakeitimais patvirtinamos.

2.3.   Palyginimas

(55)

Laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad kai pardavimas eksportui buvo vykdomas per ne ES įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, Komisija nagrinėjo, ar tokie susiję prekiautojai turėtų būti laikomi už komisinius veikiančiais tarpininkais, ir tai patvirtinus atliekamas koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą siekiant atsižvelgti į teorinį prekiautojo gautą pelno dydį.

(56)

Viena bendrovė teigė, kad Komisijos nustatytas susijusių ne ES įsikūrusių prekiautojų teorinis pelno dydis buvo per didelis ir kad mažesnis pelno dydis būtų labiau pagrįstas.

(57)

Komisija atidžiai išnagrinėjo eksportuojančio gamintojo pateiktus argumentus ir padarė išvadą, kad atsižvelgiant į susijusių prekiautojų vykdomą plataus masto veiklą, 5 % pelno dydis laikytas pagrįstu. Todėl tas teiginys turi būti atmestas.

(58)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 50–55 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

2.4.   Dempingo skirtumai

(59)

Visi bendradarbiaujantys Argentinos eksportuojantys gamintojai pageidavo, kad tuo atveju, jei iš Argentinos importuojamam biodyzelinui būtų nustatytas antidempingo muitas, visiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų nustatytas vienas muitas, apskaičiuotas remiantis visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytų antidempingo muitų svertiniu vidurkiu. Šį prašymą jie pagrindė teiginiu, kad visi atrinkti gamintojai turi prekybos ar kitokių tarpusavio ryšių, jie gamina, parduoda, skolina biodyzeliną vienas kitam arba keičiasi juo tarpusavyje, ir įvairių bendrovių produktai dažnai pakraunami į tą patį laivą ir kartu gabenami į ES, o muitinėse nebeįmanoma nustatyti ir atskirti skirtingų gamintojų produktų. Teigta, kad dėl šių ypatingų aplinkybių individualių muitų nustatymas yra neįmanomas.

(60)

Nepaisant to, kad prašymas gautas iš visų eksportuojančių gamintojų, įskaitant tuos, kuriems nustatytas individualus dempingo skirtumas yra mažesnis nei vidutinis svertinis dempingo skirtumas, ir nepaisant galimo muitinių procedūrų supaprastinimo, šis prašymas turėtų būti atmestas. Iš tiesų, tariami praktiniai sunkumai neturėtų būti pretekstas taikyti nuo pagrindinio reglamento nuostatų leidžiančias nukrypti nuostatas, nebent tai neišvengiama. Šiuo atveju bendrovių praktika keistis nagrinėjamuoju produktu, jį skolinti ar maišyti savaime netrukdo nustatyti individualių muitų pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(61)

Trys bendrovės paprašė įtraukti jų pavadinimus į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų sąrašą, kad joms būtų nustatyta bendradarbiaujančių neatrinktų bendrovių antidempingo muito norma, o ne visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(62)

Dvi iš trijų bendrovių per TL jau gamino biodyzeliną vidaus rinkai arba pagal žaliavų perdirbimo susitarimus kitiems eksportuojantiems gamintojams, tačiau jos pačios neeksportavo į Sąjungą. Trečioji bendrovė negamino biodyzelino per TL, nes jos gamykla tuo metu vis dar buvo statoma.

(63)

Komisija mano, kad pirmiau minėtų trijų bendrovių atveju sąlygos, kurias įvykdžius jas būtų galima laikyti bendradarbiaujančiais eksportuojančiais gamintojais, netenkinamos. Tai taikoma ne tik bendrovei, kuri per TL visai negamino biodyzelino, bet ir į bendrovėms, kurios bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė atrankos klausimyno atsakymus, nes juose aiškiai nurodė, kad gamino vidaus rinkai arba trečiosioms šalims, tačiau savo vardu biodyzelino į Sąjungą neeksportavo.

(64)

Todėl šis prašymas turi būti atmestas ir trims minėtoms bendrovėms turi būti taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.

(65)

Atsižvelgiant į minėtus atliktus normaliosios vertės ir eksporto kainos koregavimus ir negavus jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 59 konstatuojamosios dalies lentelė pakeičiama toliau nurodyta lentele su galutiniais dempingo skirtumais, išreikštais CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Louis Dreyfus Commodities S.A.

46,7 %

Grupė „Renova“ (Molinos Río de la Plata S.A., Oleaginosa Moreno Hermanos S.A.F.I.C.I. y A. ir Vicentin S.A.I.C.)

49,2 %

Grupė „T6“ (Aceitera General Deheza S.A., Bunge Argentina S.A.)

41,9 %

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

46,8 %

Visos kitos bendrovės

49,2 %

3.   Indonezija

3.1.   Normalioji vertė

(66)

Kaip minėta 28–34 konstatuojamosiose dalyse, Komisija priėjo prie išvados, kad dėl DEA sistemos Indonezijoje iškreipiamos tos šalies biodyzelino gamintojų gamybos sąnaudos ir todėl su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios išlaidos nėra tinkamai atspindėtos tiriamų Indonezijos gamintojų įrašuose.

(67)

Todėl Komisija nusprendė peržiūrėti laikinojo reglamento 63 konstatuojamąją dalį ir neatsižvelgti į faktines nerafinuoto alyvpalmių aliejaus (NAA) (pagrindinės žaliavos, pirktos ir naudotos biodyzelinui gaminti) sąnaudas, nurodytas susijusių bendrovių sąskaitose, o jas pakeisti kaina, už kurią šios bendrovės būtų įsigijusios NAA, jei nebūtų buvę tokio iškraipymo.

(68)

Tyrimas patvirtino, kad nerafinuoto alyvpalmių aliejaus, kuriuo prekiaujama vidaus rinkoje, kainų lygis yra labai žemas, palyginti su tarptautinėmis orientacinėmis kainomis, o kainų skirtumas labai panašus į NAA taikomą eksporto mokestį. Kadangi dėl DEA sistemos yra mažiau galimybių eksportuoti nerafinuotą alyvpalmių aliejų, jo kiekis vidaus rinkoje didėja, o tai daro spaudimą kainoms ir mažina šio produkto kainą vidaus rinkoje. Tokios aplinkybės lemia ypatingą rinkos padėtį.

(69)

Per TL eksportuojamam biodyzelinui taikoma eksporto mokesčio norma buvo 2–5 %. Tuo pačiu laikotarpiu eksportuojamam nerafinuotam alyvpalmių aliejui nustatyta eksporto mokesčio norma svyravo nuo 15 iki 20 %, o rafinuotam, balintam, dezodoruotam alyvpalmių aliejui nustatytas eksporto mokestis buvo 5–18,5 %. Skirtingos muitų tarifų normos taikomos atsižvelgiant į atitinkamą orientacinių kainų lygį (kurios atitinka tarptautinės rinkos tendencijas ir neturi nieko bendro su kokybės skirtumais). Alyvpalmių vaisiams nustatytas vienodas 40 % dydžio eksporto mokestis.

(70)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių laikinojo reglamento 63 konstatuojamoji dalis peržiūrėta, o nagrinėjamųjų bendrovių užregistruotos pagrindinės žaliavos (NAA) sąnaudos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį pakeistos orientacine eksporto NAA kaina (11), kurią skelbia Indonezijos valdžios institucijos ir kuri savo ruožtu yra pagrįsta paskelbtomis tarptautinėmis kainomis (Roterdamo, Malaizijos ir Indonezijos). Šis koregavimas susijęs su nerafinuotu alyvpalmių aliejumi, kuris įsigytas tiek iš susijusių, tiek iš nesusijusių bendrovių. Nerafinuoto alyvpalmių aliejaus, kurį pagamino tas pats juridinis asmuo, sąnaudos buvo priimtos, atsižvelgiant į tai, kad nerasta jokių įrodymų, kad to paties juridinio asmens pagaminto nerafinuoto alyvpalmių aliejaus sąnaudos būtų iškreiptos.

(71)

Visi eksportuojantys Indonezijos gamintojai ir Indonezijos Vyriausybė teigia, kad bendrovių užregistruotų su nerafinuotu alyvpalmių aliejumi susijusių sąnaudų pakeitimas Indonezijos orientacine tam aliejui nustatyta eksporto kaina nėra leidžiamas nei pagal PPO taisykles, nei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, ir todėl yra neteisėtas. Šiuo atžvilgiu Indonezijos Vyriausybė teigė, kad Komisija neteisingai laikė Indoneziją ne rinkos ekonomikos šalimi. Toliau pateikiami apibendrinti bendrovių argumentai. Pirma, Komisija nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių reikėtų nesiremti užregistruotomis faktinėmis sąnaudomis arba nuspręsti, kad šios sąnaudos pagrįstai neatspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba susijusių sąnaudų, bet tiesiog pareiškė, kad užregistruotos sąnaudos yra dirbtinai žemos, palyginti su tarptautinėmis kainomis, ir todėl turėtų būti pakeistos.

Tai prieštarauja PPO taisyklėms, pagal kurias, nustatant, ar konkrečios sąnaudos gali būti naudojamos apskaičiuojant gamybos sąnaudas, nagrinėjama, ar tos sąnaudos yra susijusios su produkto gamyba ir pardavimu, o ne tai, ar tos sąnaudos pagrįstai atspindi rinkos vertę. Antra, net jei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi tariamai leidžiama atlikti koregavimą, to straipsnio taikymas turėtų būti ribojamas tais atvejais, kai valstybė tiesiogiai kišasi į rinką nustatydama arba reguliuodama dirbtinai žemo lygio kainas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju Komisija teigia, kad nerafinuoto alyvpalmių aliejaus kaina vidaus rinkoje yra dirbtinai žema nė dėl valstybės reguliavimo, o paprasčiausiai dėl tam produktui nustatyto eksporto mokesčio. NET jei tai būtų tiesa, bet koks eksporto mokesčių sistemos poveikis vidaus rinkos kainai gali būti laikomas tik atsitiktiniu arba paprasčiausiai šalutiniu poveikiu. Trečia, Komisija neteisingai remiasi Acron sprendimu, siekdama pagrįsti su nerafinuotu alyvpalmių aliejumi susijusio koregavimo teisėtumą. Dėl šio sprendimo šiuo metu pateikta apeliacija, todėl juo remtis kaip precedentu negalima. Bet kuriuo atveju faktinės aplinkybės Acron byloje skyrėsi, nes jos susijusios su atveju, kai dujų kainas reguliuoja valstybė, priešingai nei Indonezijos atveju, kai nerafinuoto alyvpalmių aliejaus kainos rinkoje nustatomos laisvai. Galiausiai Indonezijos Vyriausybė pareiškė, kad koregavimas pagal 2 straipsnio 5 dalį atliktas tik siekiant padidinti dempingo skirtumus dėl apmokestinimo skirtumų.

(72)

Teiginys, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį atliktas koregavimas yra neteisėtas pagal PPO ir (arba) Sąjungos taisykles, turi būti atmestas. Pagrindiniu reglamentu perkeltas PPO antidempingo susitarimas, todėl laikoma, kad visos šio reglamento nuostatos, įskaitant 2 straipsnio 5 dalį, atitinka Sąjungos pagal Antidempingo susitarimą priimtus įsipareigojimus. Šiuo klausimu primenama, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalis vienodai taikoma tiek rinkos, tiek ne rinkos ekonomikos šalims. Kaip minėta pirmiau (42 konstatuojamoji dalis), Bendrasis Teismas Acron byloje nustatė teisės principą, pagal kurį, jei tiriamojo produkto gamybos sąnaudos nėra tinkamai atspindėtos bendrovių įrašuose, jomis nesiremiama apskaičiuojant normaliąją vertę, ir tokios sąnaudos gali būti pakeistos sąnaudomis, atspindinčiomis rinkos jėgų nustatytas kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Tačiau faktas, kad Acron byla susijusi su valstybės reguliuojamomis kainomis, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis tai, kad Komisija negali taikyti 2 straipsnio 5 dalies nustačius kitas valstybės įsikišimo formas, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai iškreipiama konkreti rinka smukdant kainas iki dirbtinai žemo lygio. Byloje Kinija – broileriai ekspertų grupė, aiškindama Antidempingo susitarimo 2.2.1.1 straipsnį, neseniai priėjo prie panašios išvados. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudos nėra tinkamai atspindėtos nagrinėjamųjų bendrovių įrašuose, nes jos yra dirbtinai žemos dėl Indonezijoje taikomos DEA sistemos. Todėl visiškai pagrįsta, kad Komisija koreguotų nerafinuoto alyvpalmių aliejaus sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Dėl Indonezijos Vyriausybės teiginio, pažymima, kad koregavimas pagal 2 straipsnio 5 dalį grindžiamas įrodytu vidaus rinkos kainos ir tarptautinės nerafinuoto alyvpalmių aliejaus kainos skirtumu, o ne apmokestinimo skirtumais.

(73)

Du Indonezijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad Komisijai nepavyko įrodyti, kad Indonezijos nerafinuoto alyvpalmių aliejaus kaina vidaus rinkoje yra iškreipta. Jie teigia, kad pagrindinė Komisijos prielaida, kad dėl DEA sistemos yra mažiau galimybių eksportuoti nerafinuotą alyvpalmių aliejų, todėl jo kiekis vidaus rinkoje didėja, o tai smukdo to produkto vidaus rinkos kainas, yra faktiškai neteisinga, kadangi yra eksportuojamas didelis nerafinuoto alyvpalmių aliejaus kiekis (70 % visos produkcijos). Bet kuriuo atveju, net jei nerafinuoto alyvpalmių aliejaus vidaus rinka būtų laikoma iškreipta dėl DEA sistemos, orientacinė eksporto kaina taip pat būtų iškreipta, nes ji pagrįsta tarptautinėmis eksporto kainomis, į kurias įtrauktas eksporto mokestis. Todėl nerafinuoto alyvpalmių aliejaus orientacinė eksporto kaina negali būti naudojama kaip tinkama lyginamoji kaina to produkto sąnaudoms koreguoti.

(74)

Nepaisant to, kad nerafinuotas alyvpalmių aliejus eksportuojamas iš Indonezijos dideliais kiekiais, atlikus tyrimą nustatyta, kad jo kaina vidaus rinkoje, palyginti su tarptautinėmis kainomis, yra dirbtinai žema. Be to, nustatytas kainų skirtumas yra panašus į eksporto mokestį, taikomą DEA. Todėl galima pagrįstai daryti išvadą, kad žemą vidaus rinkos kainų lygį nulėmė DEA sistemos sukeltas iškraipymas. Be to, tarptautinės biržos prekių, įskaitant nerafinuotą alyvpalmių aliejų, kainos nustatomos remiantis pasiūla ir paklausa ir atspindi rinkos jėgų dinamiką. Nepateikta jokių įrodymų, kad tas rinkos jėgas iškreipė Indonezijos DEA sistema. Todėl teiginys, kad orientacinė eksporto kaina yra netinkama lyginamoji kaina, yra atmetamas.

(75)

Vienas eksportuojantis gamintojas, kurio, kaip nustatyta, pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas (laikinojo reglamento 60 konstatuojamoji dalis), teigė, kad Komisija klaidingai nustatė tipišką pardavimo apimtį, nes rėmėsi atskirų susijusių bendrovių pardavimo apimtimi, o ne bendra visų grupės bendrovių pardavimo apimtimi. Vis dėlto jis pripažįsta, kad ši tariama klaida neturėjo poveikio su tuo susijusiai preliminariai išvadai. Atsižvelgiant į šio eksportuojančio gamintojo pastabas, primenama, kad nė viena susijusi bendrovė atskirai neatitiko tipiškumo reikalavimų. Todėl, net jei šis teiginys buvo pagrįstas, akivaizdu, kad tipiškumo nustatymas remiantis visų susijusių bendrovių bendra pardavimo vidaus rinkoje apimtimi, negalėjo, kaip pripažino pats eksportuojantis gamintojas, turėti įtakos preliminarioms išvadoms. Negavus jokių kitų pastabų laikinojo reglamento 60–62 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(76)

Viena šalis tvirtino, kad laikinojo reglamento 63 konstatuojamojoje dalyje nurodytos per didelės tos šalies PBA išlaidos. Išnagrinėjus šį argumentą, paaiškėjo, kad apskaičiuojant normaliąją vertę buvo įtrauktos tiek su pardavimu vidaus rinkoje, tiek su pardavimu eksportui susijusios PBA išlaidos. Atitinkamai buvo padaryti reikiami pakeitimai, kad būtų naudojamos tik su pardavimu vidaus rinkoje susijusios PBA išlaidos.

(77)

Vienai šaliai kilo abejonių dėl normaliosios vertės apskaičiavimo, ypač dėl pagal 2 straipsnio 6 dalį pasirinkto metodo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje. 2 straipsnio 6 dalyje numatyti trys alternatyvūs metodai PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti tuo atveju, jei faktiniai bendrovės duomenys negali būti naudojami. Ši šalis teigė, kad šie trys metodai turi būti pasirenkami eilės tvarka, kuria jie pateikti, ir todėl turėtų būtų svarstoma pirmiau taikyti 2 straipsnio 6 dalies a punktą ir 2 straipsnio 6 dalies b punktą.

(78)

Kadangi atrodo, kad laikinajame reglamente svarstytas tik metodas pagal 2 straipsnio 6 dalies c punktą, tolesnėse konstatuojamosiose dalyse išsamiau išdėstyta, kodėl 2 straipsnio 6 dalies a punktas ir 2 straipsnio 6 dalies b punktas šiuo atveju netaikytini.

(79)

2 straipsnio 6 dalies a punktas netaikytinas atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta jokių atrinktų Indonezijos (ir Argentinos) bendrovių faktinių sumų, nes jos neprekiavo įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl nėra duomenų apie jokio kito eksportuotojo ar gamintojo (iš atrinktųjų) faktines sumas, kad būtų galima taikyti 2 straipsnio 6 dalies a punktą.

(80)

2 straipsnio 6 dalies b punktas netaikytinas atsižvelgiant į tai, kad nė viena atrinkta Indonezijos (ir Argentinos) bendrovė nevykdo tos pačios bendrosios kategorijos produktų pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis.

(81)

Dėl 2 straipsnio 6 dalies b punkto ši šalis taip pat teigė, kad pagrindinio reglamento nuostatos nesuderinamos su PPO reglamento nuostatomis, nes jo 2 straipsnio 6 dalies b punkte nustatytas reikalavimas, kad pardavimas turėtų būti vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Tačiau, kaip minėta 72 konstatuojamojoje dalyje, pagrindiniu reglamentu perkeltas PPO antidempingo susitarimas, todėl laikoma, kad visos šio reglamento nuostatos, įskaitant 2 straipsnio 6 dalį, atitinka Sąjungos pagal Antidempingo susitarimą priimtus įsipareigojimus ir kad nuostata dėl pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis visiškai perkelta.

(82)

Todėl pasirinkimas taikyti 2 straipsnio 6 dalies c punktą ir bet kurio kito pagrįsto metodo naudojimas pelno dydžiui nustatyti yra patvirtinamas.

(83)

Kelios šalys taip pat laikė 15 % pelno dydį, naudotą apskaičiuojant normaliąją vertę, per dideliu. Jos teigia, kad laikinajame reglamente nepaaiškinama, kaip Komisija apskaičiavo 15 % pelno dydį, ir todėl jos daro prielaidą, kad Komisija panaudojo 15 % atsižvelgdama į pelną, kuriuo remtasi apskaičiuojant žalą. Jos teigė, kad kitose su biržos prekėmis susijusiose bylose regione Komisija naudojo 5 % pelno dydį. Kelios šalys siūlė naudoti Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės bioetanolio byloje nustatytą pelno dydį. Viena šalis taip pat siūlė naudoti mažesnį pelno dydį, susijusį su jos biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišinio pardavimu. Be to, Indonezijos Vyriausybė pareiškė, kad nerafinuoto alyvpalmių aliejaus sąnaudų pakeitimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį ir tuo pačiu metu 15 % pelno dydžio, kuris atspindėtų neiškreiptos rinkos pelno dydį, naudojimas pagal 2 straipsnio 6 dalies c punktą, dubliuojasi.

(84)

Pirma, teiginys, kad Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, sistemingai naudoja 5 % pelno dydį, yra neteisingas. Kiekvienas atvejis įvertinamas atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pavyzdžiui, 2009 m. su biodyzelinu susijusiame procese prieš Jungtines Valstijas naudoti įvairūs pelno lygiai, o svertinis vidutinis pelnas buvo daug didesnis nei 15 %. Antra, atsižvelgiant į tai, kad trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio palūkanų norma Indonezijoje yra apie 12 %, remiantis Pasaulio banko duomenimis, atrodo, pagrįsta tikėtis, kad vykdant veiklą biodyzelino vidaus rinkoje pelnas būtų didesnis nei kapitalo skolinimosi išlaidos. Nuoroda į vidutinės trukmės laikotarpio skolinimąsi reiškia, kad norima nustatyti ne ribą, o patikrinti taikomos pelno normos pagrįstumą. Trečia, neatsižvelgiant į tai, ar biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišinio pardavimas laikomas ar nelaikomas tos pačios bendrosios kategorijos produktų pardavimu, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punkte nustatyta, kaip jau minėta 80 konstatuojamojoje dalyje, kad toks pardavimas turėtų būti vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Kadangi biodyzelino pardavimas vidaus rinkoje vykdomas ne įprastomis prekybos sąlygomis, biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišinio pardavimas, mutatis mutandis, nelaikomas vykdomu įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl ir dėl pirmiau nurodytų priežasčių 15 % pelnas ir toliau laikomas pagrįstu dydžiu, kurio galėtų tikėtis palyginti nauja ir kapitalui imli Indonezijos pramonė. Indonezijos Vyriausybės argumentas dėl dubliuojamojo poveikio negali būti priimtas, kadangi sąnaudų koregavimas pagal 2 straipsnio 5 dalį ir pagrįsto pelno nustatymas pagal 2 straipsnio 6 dalies c punktą yra du aiškiai skirtingi veiksmai. Todėl laikinojo reglamento 65 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(85)

Viena šalis teigė, kad, kadangi į orientacinę nerafinuoto alyvpalmių aliejaus eksporto kainą įtrauktos tarptautinio vežimo sąnaudos ir kadangi NAA vidaus rinkos kainos koregavimo, atsižvelgiant į šio produkto tarptautinės kainos lygį, tikslas – gauti neiškreiptą NAA vidaus rinkos kainą, orientacinė NAA eksporto kaina turėtų būti pakoreguota ir sumažinta, neįtraukiant vežimo sąnaudų.

(86)

Šis teiginys turi būti atmestas. Komisija svarstė kelias alternatyvas siekdama atrinkti tinkamiausią kainą, kuri turėtų būti naudojama kaip tarptautinė orientacinė kaina. Reikėtų priminti, kad pačios Indonezijos valdžios institucijos naudoja orientacinę eksporto kainą, kuria remiantis apskaičiuoja mėnesinį eksporto muitų lygį. Todėl Indonezijos valdžios institucijų nustatyta orientacinė eksporto kaina laikyta tinkamiausia tarptautine orientacine kaina, naudotina kaip lyginamoji kaina nustatant biodyzelino gamybos Indonezijoje sąnaudų iškraipymo lygį.

(87)

Dvi šalys pareiškė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad jos gamina biodyzeliną iš kitų nei nerafinuotas alyvpalmių aliejus žaliavų, t. y. palmių riebalų rūgščių distiliato (PRRD), rafinuoto alyvpalmių aliejaus (RAA) arba rafinuoto palmių stearino (RPS). Neatsižvelgiant tai, kokias faktines žaliavas naudojo šalys biodyzelino gamyboje, su nerafinuotu alyvpalmių aliejumi susijęs koregavimas (kaip aprašyta 70 konstatuojamojoje dalyje) buvo atliktas remiantis neteisinga naudota žaliava ir todėl neteisingai apskaičiuotas normaliosios vertės lygis.

(88)

Šie teiginiai turi būti atmesti. Reikia pabrėžti, kad Komisija pakeitė tik nerafinuoto alyvpalmių aliejaus, įsigyto iš susijusių ir nesusijusių tiekėjų biodyzelinui gaminti, sąnaudas. Kalbant apie šalutinius produktus, kaip antai, PRRD, RAA ir RPS, kurie gaunami perdirbus įsigytą nerafinuotą alyvpalmių aliejų ir kurie toliau perdirbami biodyzelinui gaminti, koregavimų neatlikta.

(89)

Trys šalys teigė, kad Komisija nepripažino, kad jų nerafinuoto alyvpalmių aliejaus įsigijimas iš susijusių bendrovių turėtų būti laikomas vidaus gamyba ir todėl koregavimas pagal 2 straipsnio 5 dalį neturėtų būti atliekamas (kaip paaiškinta 70 konstatuojamojoje dalyje). Šalys teigia, kad sandoriai grupės viduje buvo vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis ir todėl neturėtų būti koreguojami ir pakeičiami tarptautine kaina. Be to, vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad normalioji vertė per TL turėtų būti apskaičiuojama kas mėnesį.

(90)

Kadangi vidaus sandorio kaina negali būti laikoma patikima, Komisija paprastai patikrina, ar sandoriai tarp susijusių šalių yra iš tiesų sudaryti įprastomis rinkos sąlygomis. Siekdama tai patikrinti Komisija lygina susijusių bendrovių nustatytą kainą su pagrindine rinkos kaina. Kadangi pagrindinė vidaus rinkos kaina yra iškreipta, Komisija negali atlikti tokio patikrinimo. Todėl Komisija turėjo pakeisti tokią nepatikimą kainą pagrįsta kaina, kuri būtų buvusi nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis. Šiuo atveju – tarptautine kaina. Atsižvelgiant į teiginį dėl mėnesinio normaliosios vertės skaičiavimo, pateikta ir patikrinta informacija nebuvo pakankamai išsami, kad toks skaičiavimas būtų pagrįstas. Todėl abu teiginiai buvo atmesti.

(91)

Sąjungos pramonė teigė, kad nerafinuoto alyvpalmių aliejaus, kurį pagamino tas pats juridinis asmuo, sąnaudos taip pat turėtų būti pakoreguotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, nes dėl DEA sistemos jos taip pat buvo iškreiptos.

(92)

Tas teiginys turi būti atmestas. Biodyzelino gamybos procesu žaliavos naudojamos skirtingais rafinavimo ir (arba) perdirbimo etapais, o tų gamybos etapų sąnaudos gali būti laikomos patikimomis, nes juos vykdo tas pats juridinis asmuo ir sandorių kainodaros nepatikimumo klausimas, kaip aprašyta pirmiau, nekyla.

(93)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija iš apskaičiuotosios normaliosios vertės turėjo atskaityti vadinamąsias kainų lengvatas. Tas teiginys negali būti priimtas. Apskaičiuota normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis sąnaudomis. Todėl būtų neteisinga atsižvelgti į minėtas kainų lengvatas.

3.2.   Eksporto kaina

(94)

Viena šalis abejojo dėl eksporto kainos nustatymo ir teigė, kad turėtų būti atsižvelgta tiek į dėl rizikos draudimo gautą pelną, tiek į patirtus nuostolius, ir kad su biodyzelinu susijusios rizikos draudimo pelno ir nuostolių apskaita tvarkoma nenuosekliai.

(95)

Teiginys, kad reikėtų atsižvelgti į dėl rizikos draudimo gautą pelną ir patirtus nuostolius turi būti atmestas. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje aiškiai nustatyta, kad eksporto kaina yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už produktą, jį parduodant eksportui, neatsižvelgiant į atskirą – nors ir susijusį – pelną arba nuostolius, susijusius su rizikos draudimo praktika. Todėl laikinojo reglamento 66 ir 67 konstatuojamosiose dalyse nurodyti metodai patvirtinami.

(96)

Komisija pripažįsta, kad pradiniu tyrimo etapu vienos šalies su biodyzelinu susijusios rizikos draudimo pelno ir nuostolių apskaita buvo tvarkoma nenuosekliai. Šis teiginys priimtas ir atlikti reikalingi koregavimai.

(97)

Kiek tai susiję su laikinojo reglamento 68 konstatuojamąja dalimi, viena šalis tvirtino, kad dėl Sąjungoje įsikūrusioms susijusioms prekybos bendrovėms nustatyto 5 % pelno dydžio apskaičiuota per didelė kapitalo grąža ir per didelis nesusijusių prekiautojų parduodant biodyzeliną paprastai gaunamas pelnas. Ji teigia, kad tipiška kapitalo grąža atitinka 1,3–1,8 % pelno dydį.

(98)

Kadangi nesusiję importuotojai nebendradarbiavo ir atsižvelgiant į tai, kad prekybos bendrovės yra paslaugų įmonės, kurios nedaro didelių investicijų į kapitalą, minėtas tvirtinimas apie kapitalo grąžą yra nereikšmingas, todėl Komisija atmeta šį teiginį ir mano, kad 5 % pelno dydis šiuo atveju yra pagrįstas. Todėl laikinojo reglamento 68 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(99)

Dėl laikinojo reglamento 69 konstatuojamosios dalies viena šalis teigė, kad dvejopo biodyzelino vertės skaičiavimo priemoka turėtų būti pridėta prie eksporto kainos, nes tai – paprasčiausias Italijos teisės aktų įgyvendinimas.

(100)

NET jei Komisija pritartų šiam argumentui ir priemokas pridėtų prie eksporto kainos, tos priemokos būtų vėl atskaitomos pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą, siekiant palyginti eksporto kainą su ta pačia normaliąja verte, tinkamai atsižvelgiant į skirtumus, kurie turi įtakos kainų palyginamumui. Kadangi Indonezijoje priemoka už dvejopą biodyzelino vertės skaičiavimą nenustatyta, aukštesnė eksporto kaina Italijoje nėra tiesiogiai palyginama. Todėl tas teiginys atmestas, o laikinojo reglamento 69 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(101)

Galutinai atskleidus faktus ta šalis pakartojo savo prašymą. Tačiau nepateikta jokių papildomų argumentų, kuriais remdamasi Komisija pakeistų savo vertinimą. Todėl laikinojo reglamento 69 konstatuojamoji dalis lieka patvirtinta.

(102)

Po galutinio faktų atskleidimo keli eksportuojantys gamintojai atkreipė Komisijos dėmesį į tariamas korektūros klaidas, padarytas apskaičiuojant dempingą. Tie teiginiai buvo išnagrinėti, ir, jei pagrįsta, skaičiavimai pakoreguoti.

3.3.   Palyginimas

(103)

Kadangi jokių pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 70–75 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.4.   Dempingo skirtumai

(104)

Atsižvelgiant į normaliosios vertės ir eksporto kainos koregavimus, kaip nustatyta pirmiau nurodytose konstatuojamosiose dalyse, ir negavus jokių kitų pastabų, galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

PT. Ciliandra Perkasa, Džakarta

8,8 %

PT. Musim Mas, Medanas

18,3 %

PT. Pelita Agung Agrindustri, Medanas

16,8 %

PT. Wilmar Bioenergi Indonesia, Medan ir PT. Wilmar Nabati Indonesia, Medanas

23,3 %

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

20,1 %

Visos kitos bendrovės

23,3 %

E.   ŽALA

1.   Sąjungos gamyba ir Sąjungos pramonė

(105)

Laikinojo reglamento 80–82 konstatuojamosiose dalyse apibrėžta Sąjungos pramonė ir patvirtina, kad trys bendrovės nebuvo įtrauktos į Sąjungos pramonės apibrėžtį dėl jų priklausymo nuo importo iš nagrinėjamųjų šalių, t. y. jos importavo daug daugiau biodyzelino iš nagrinėjamųjų šalių nei gamino pačios.

(106)

Dar dvi bendrovės buvo išbrauktos iš Sąjungos pramonės apibrėžties, nes per tiriamąjį laikotarpį biodyzelino negamino.

(107)

Paskelbus laikinąjį reglamentą gauta pastabų, kad kitos bendrovės turėtų būti išbrauktos iš Sąjungos pramonės apibrėžties dėl biodyzelino importo iš nagrinėjamųjų šalių, taip pat dėl savo ryšių su eksportuojančiais Argentinos ir Indonezijos gamintojais, tokiu būdu apsisaugant nuo neigiamo dempingo poveikio.

(108)

Tos pastabos atmetamos. Išanalizavus teiginį dėl eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės ryšių nustatyta, kad patronuojančioji bendrovė turėjo ir Argentinos eksportuojančio gamintojo, ir Sąjungos gamintojo akcijų.

(109)

Pirma, nustatyta, kad tos bendrovės atvirai konkuravo tarpusavyje dėl tų pačių klientų Sąjungos rinkoje, todėl jų ryšiai neturėjo jokio poveikio nei Argentinos eksportuojančio gamintojo, nei Sąjungos gamintojo verslo praktikai.

(110)

Atskleidus galutinius faktus viena suinteresuotoji šalis paprašė informacijos, susijusios su Komisijos išvada, kad Argentinos eksportuotojai ir Sąjungos pramonė konkuravo dėl tų pačių klientų Europos rinkoje. Atlikus Sąjungos gamintojų ir Argentinos eksportuotojų tyrimą šis faktas patvirtintas ir nerasta įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad Argentinos eksportuotojai ir Sąjungos gamintojai sutarė nekonkuruoti dėl biodyzelino pardavimo galutiniams vartotojams. Galutinių naudotojų yra palyginti nedaug, tai daugiausia didelės naftos perdirbimo įmonės, kurios perka ir iš Sąjungos gamintojų, ir iš importuotojų.

(111)

Antra, nustatyta, kad pagrindinė 108 konstatuojamojoje dalyje nurodyto Sąjungos gamintojo veikla, visų pirma gamybos ir susijusi pardavimo veikla, taip pat mokslinių tyrimų veikla, yra vykdoma Sąjungoje. Todėl padaryta išvada, kad minėtas ryšys nebuvo priežastis išbraukti šią bendrovę į Sąjungos pramonės apibrėžties pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

(112)

Fakto, kad kai kurios Sąjungos pramonės bendrovės importavo biodyzeliną iš nagrinėjamųjų šalių, savaime nepakanka Sąjungos pramonės apibrėžčiai pakeisti. Kaip paaiškinta laikinajame reglamente, Sąjungos pramonės importas iš nagrinėjamųjų šalių buvo vykdomas savigynai. Be to, nustatyta, kad kai kurie iš nagrinėjamųjų šalių importavę Sąjungos gamintojai pagrindinę veiklą vykdė Sąjungoje – šių bendrovių gamybos apimtis buvo didesnė nei importo apimtis, o mokslinius tyrimus jos atliko Sąjungoje.

(113)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad į Sąjungos pramonės apibrėžtį taip pat turėtų būti įtrauktos bendrovės, kurios pirko biodyzeliną ir jį maišė su mineraliniu dyzelinu, nes tie mišiniai taip pat yra nagrinėjamasis produktas. Šis teiginys atmetamas. Nagrinėjamasis produktas yra biodyzelinas, tiek grynas, tiek mišinio pavidalo. Todėl nagrinėjamojo produkto gamintojai yra biodyzelino gamintojai, o ne bendrovės, kurios maišo biodyzeliną su mineraliniu dyzelinu.

(114)

Todėl Sąjungos pramonės apibrėžtis, nustatyta laikinojo reglamento 80–82 konstatuojamosiose dalyse, ir gamybos per TL apimtis, nustatyta laikinojo reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje, patvirtinamos.

2.   Sąjungos suvartojimas

(115)

Atskleidus pirminius faktus Sąjungos pramonė nežymiai pakoregavo savo 2009 m. pardavimo duomenis, taip pakoreguodama tų metų Sąjungos suvartojimą. Ši pataisa nepakeitė tendencijos ar išvadų, padarytų remiantis laikinajame reglamente nurodytais duomenimis. Pataisyti 1 lentelės duomenys nurodyti toliau. Kadangi negauta jokių pastabų, laikinojo reglamento 84–86 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

Sąjungos suvartojimas

2009 m.

2010 m.

2011 m.

TL

Tonos

11 151 172

11 538 511

11 159 706

11 728 400

Indeksas 2009 m. = 100

100

103

100

105

Šaltinis: Eurostatas, Sąjungos pramonės duomenys.

3.   Bendras importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimas

(116)

Laikinojo reglamento 88–90 konstatuojamosiose dalyse Komisija nustatė, kad importo iš Argentinos ir Indonezijos poveikio bendro vertinimo sąlygos buvo tenkinamos. Tuo suabejojo viena suinteresuotoji šalis, kuri tvirtino, kad PME iš Indonezijos nekonkuravo su Sąjungoje pagamintu biodyzelinu tomis pačiomis sąlygomis, kaip SME iš Argentinos, ir kad PME buvo pigesnis nei Sąjungos gamintojų pagamintas biodyzelinas, nes žaliavos buvo pigesnės nei Sąjungoje turimos žaliavos.

(117)

Tie argumentai atmetami. Tiek SME, tiek PME yra importuojami į Sąjungą, jie taip pat gaminami Sąjungoje ir maišomi su RME ir Sąjungoje gaminamu kitų rūšių biodyzelinu, prieš juos parduodant arba sumaišant su mineraliniu dyzelinu. Mišinio gamintojai gali rinktis, kokias žaliavas įsigyti ir iš kokių šaltinių, kad pagamintų savo galutinį produktą, atsižvelgiant į rinką ir tų metų klimato sąlygas. Didelis PME kiekis parduodamas vasaros mėnesiais, mažiau jo parduodama žiemą, bet jis vis tiek konkuruoja su RME ir Sąjungos pagamintu biodyzelinu, taip pat su SME iš Argentinos.

(118)

Todėl laikinojo reglamento 90 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

4.   Importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina apimtis, kaina ir rinkos dalis

(119)

Viena suinteresuotoji šalis abejojo laikinojo reglamento 2 lentelėje nurodytais importo duomenimis, teigdama, kad importas iš Indonezijos buvo daug mažesnis nei nurodytas lentelėje. 2 lentelėje pateikti importo duomenys pagrįsti Eurostato duomenimis, kurie buvo atidžiai patikrinti, ir nustatyta, kad jie teisingi ir atitinka iš Indonezijos eksportuotojų gautus duomenis. Biodyzelinas yra palyginti naujas produktas ir muitinės kodai, naudojami importuojamam biodyzelinui, pastaraisiais metais keitėsi. Todėl renkant Eurostato duomenis turi būti naudojami tuo metu taikyti kodai, siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų tikslūs. Tai paaiškina, kodėl suinteresuotosios šalies surinkti duomenys yra neišsamūs ir rodo mažesnį importą, nei visi 2 lentelėje pateikti duomenys.

(120)

Atsižvelgiant į nedidelį Sąjungos suvartojimo pakoregavimą 1 lentelėje, 2 lentelėje nurodyta 2009 m. Argentinos rinkos dalis taip pat šiek tiek pakoreguota, o su Indonezija susiję duomenys nepakeisti. Tai nekeičia duomenų tendencijų ar tais duomenimis remiantis padarytų išvadų. Su rinkos dalimi susiję pakoreguoti duomenys nurodyti toliau.

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

TL

Importas iš Argentinos

 

 

 

 

Rinkos dalis

7,7 %

10,2 %

12,7 %

10,8 %

Indeksas 2009 m. = 100

100

135

167

141

Šaltinis: Eurostatas.

5.   Priverstinis kainų mažinimas

(121)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 94–96 konstatuojamosiose dalyse, siekiant nustatyti, ar priverstinai buvo mažinamos kainos, importo iš Argentinos ir Indonezijos kainos palygintos su Sąjungos pramonės pardavimo kainomis, naudojant atrinktų bendrovių duomenis. Lyginant Sąjungos pramonės importuotas biodyzelinas, skirtas perparduoti, buvo neįtrauktas į priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą.

(122)

Suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad naudotas metodas – ribinės filtruojamumo temperatūros (RFT) lyginimas, nebuvo toks pat kaip naudotasis ankstesniame antidempingo tyrime, susijusiame su biodyzelinu iš JAV, kuriame buvo lyginamos žaliavos.

(123)

Priešingai nei eksportuojantys Argentinos ir Indonezijos gamintojai, Sąjungos pramonė neparduoda iš vienos žaliavos pagaminto biodyzelino, bet maišo kelias žaliavas galutiniam produktui – biodyzelinui – pagaminti, kuris yra parduodamas. Galutinis vartotojas nežino arba nesidomi perkamo produkto sudėtimi, jei produkto RFT atitinka privalomą RFT. Vartotojui svarbiausia yra RFT, nepriklausomai nuo to, kokia žaliava naudojama. Tokiomis aplinkybėms nuspręsta, kad šiame tyrime tikslinga kainas lyginti remiantis RFT.

(124)

Iš Indonezijos importuojamo produkto, kurio RFT yra 13 °C arba didesnė, kaina buvo pakoreguota, remiantis skirtumu tarp Sąjungos pramonės parduodamo produkto, kurio RFT yra 13 °C, ir Sąjungos pramonės parduodamo produkto, kurio RFT yra 0 °C, kainų, siekiant palyginti produkto iš Indonezijos, kurio RTF yra 13 °C ir didesnė, ir Sąjungoje pagaminto ir maišyto produkto, kurio RFT yra 0 °C, kainas. Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas pažymėjo, kad Sąjungos pramonės vykdomo produkto, kurio RFT yra 13 °C, pardavimo apimtis vieno sandorio metu buvo nedidelė, ir kad tos kainos turėtų būti palygintos su produkto, kurio RFT yra 0 °C, panašios apimties pardavimo sandoriais. Atlikus produkto, kurio RFT yra 0 °C, panašios apimties pardavimo sandorių patikrinimą, nustatytas kainų skirtumas atitiko kainų skirtumą visuose kituose produkto, kurio RFT yra 0 °C, sandoriuose, o nustatyti kainų skirtumai buvo ir didesni, ir mažesni už vidutinį kainų skirtumą. Todėl priverstinio kainų mažinimo lygis, nustatytas laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje, nepakeistas.

(125)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas paprašė Komisijos nurodyti tikslų Sąjungos pramonės parduodamų mišinių produkto kontrolės numerį (PKN) – Sąjungos pramonės parduotos savo produkcijos kiekvienos žaliavos procentinę dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nustatant žalą atliktas palyginimas buvo pagrįstas tik RFT, šis prašymas buvo atmestas.

(126)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad yra skirtumas tarp biodyzelino, kuris atitinka Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje nustatytus kriterijus (sertifikuota pagal AEID), ir biodyzelino, kuris tų kriterijų neatitinka, kainų. Ji teigė, kad reikėtų pakoreguoti kainas, nes importas iš Indonezijos buvo nesertifikuotas pagal AEID ir kad pagal AEID sertifikuoto biodyzelino kaina buvo didesnė.

(127)

Tas teiginys atmestas. Beveik visas importas iš Indonezijos per TL buvo sertifikuotas pagal AEID. Bet kuriuo atveju valstybės narės Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje nustatytus tvarumo kriterijus perkėlė į savo nacionalinę teisę tik 2012 m., todėl, ar biodyzelinas buvo sertifikuotos pagal tą direktyvą ar nesertifikuotas per didžiąją TL dalį, neturėjo jokio poveikio.

(128)

Atskleidus galutinius faktus vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų dėl priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo ir teigė, kad PME importas iš Indonezijos turėtų būti lyginamas su visu Sąjungos pramonės pardavimu. Iš tiesų apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą PME iš Indonezijos pardavimas palygintas su visu Sąjungos pramonės vykdomu produkto, kurio RFT yra 0 °C, pardavimu didinant Indonezijos PME kainą pagal kainos veiksnį, apskaičiuotą palyginus Sąjungos pramonės vykdytą produkto, kurio RFT yra 0 °C, pardavimą su Sąjungos pramonės vykdytu produkto, kurio RFT yra 13 °C, pardavimu. Todėl teiginys atmetamas. Tos pačios suinteresuotosios šalies teiginys, kad į žalos apskaičiavimą buvo įtrauktas importuotas produktas, yra faktiškai neteisingas ir buvo atmestas. Bet kuriuo atveju importuotas biodyzelinas ir Sąjungoje pagamintas biodyzelinas buvo maišomi ir parduodami už tą pačią kainą, kaip mišiniai, kurių sudėtyje nebuvo jokio importuoto biodyzelino.

(129)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas taip pat abejojo dėl išlaidų po importo apskaičiavimo. Tačiau tos išlaidos buvo patvirtintos kaip faktinės importuojamo biodyzelino išlaidos, atskaičius pristatymo į galutinės paskirties vietą išlaidas, ir jų koreguoti nebūtina.

6.   Makroekonominiai rodikliai

(130)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje, remiantis su visa Sąjungos pramone susijusiais duomenimis nagrinėti šie makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(131)

Po pirminio faktų atskleidimo Sąjungos pramonė pažymėjo, kad laikinojo reglamento 4 lentelėje pateiktuose duomenyse apie pajėgumus įtraukti pajėgumai, kurie buvo neišmontuoti, tačiau nebuvo tokios būklės, kad būtų galima jais naudotis per TL ar ankstesniais metais biodyzelinui gaminti. Ji tuos pajėgumus laikė nepanaudotais pajėgumais, kurie neturėtų būti laikomi skirtais naudoti pajėgumais. Todėl 4 lentelėje pateiktos su pajėgumų naudojimu susijusios vertės buvo pernelyg sumažintos. Atlikus nuodugnią šių iš naujo pateiktų duomenų analizę, jie patvirtinti ir pakartotinai pateikti toliau nurodytoje 4 lentelėje. Laikinajame reglamente nurodytas 43–41 % pajėgumų naudojimo lygis dabar pakeistas į 46–55 %. Sąjungos pramonė taip pat pakoregavo 2009 m. gamybos duomenis toliau pateiktoje lentelėje:

 

2009 m.

2010 m.

2011 m.

TL

Gamybos pajėgumai (tonomis)

18 856 000

18 583 000

16 017 000

16 329 500

Indeksas (2009 m. = 100)

100

99

85

87

Gamybos apimtis (tonomis)

8 729 493

9 367 183

8 536 884

9 052 871

Indeksas (2009 m. = 100)

100

107

98

104

Pajėgumų panaudojimas

46 %

50 %

53 %

55 %

Indeksas (2009 m. = 100)

100

109

115

120

(132)

Laikinojo reglamento 103 konstatuojamojoje dalyje išnagrinėti ankstesni pajėgumų naudojimo duomenys, pažymint, kad gamybos apimtis didėjo, o pajėgumai išliko tokie patys. Pagal patikslintus duomenis gamybos apimtis vis dar didėja, bet tuo pačiu laikotarpiu naudoti pajėgumai sumažėjo. Tai rodo, kad Sąjungos pramonė mažino turimus pajėgumus, nes didėjo importas iš Argentinos ir Indonezijos, ir taip reagavo į rinkos sąlygas. Šie patikslinti duomenys dabar labiau atitinka Sąjungos pramonės ir Sąjungos gamintojų viešus pareiškimus, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu keliose gamyklose buvo sustabdyta gamyba ir kad ne iš karto buvo galima naudotis įrengtais pajėgumais arba jais buvo galima naudotis tik daug pakartotinai investavus.

(133)

Kelios suinteresuotosios šalys suabejojo peržiūrėtais su pajėgumais susijusiais duomenimis ir pajėgumų naudojimo duomenimis. Tačiau nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių alternatyvų. Peržiūra pagrįsta patikslintais su pajėgumais susijusiais duomenimis, kuriuos pateikė skundo pateikėjas ir kurie apima visą Sąjungos pramonę. Patikslintuose duomenyse pateiktos nuorodos į viešai prieinamus duomenis, ypač susijusius su nepanaudotais pajėgumais, taip pat gamintojų, kurie nutraukė veiklą dėl finansinių sunkumų, pajėgumais. Kaip paaiškinta 6 skirsnyje „Makroekonominiai rodikliai“, patikslinti duomenys pateikia tikslesnės bendros informacijos apie nagrinėjamuoju laikotarpiu turimus biodyzelino gamybos pajėgumus, palyginti su iš pradžių pateiktais ir laikinajame reglamente paskelbtais duomenimis.

(134)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonė nepatyrė žalos, nes gamybos apimtis didėjo pagal vartojimą. Šis teiginys atmetamas, nes remiantis kitais svarbiais žalos rodikliais aiškiai nustatyta žala, ypač dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių prarasta rinkos dalis ir sumažėjusio pelningumo tendencija, dėl kurios patirta nuostolių.

(135)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonei žala nepadaryta, jei lyginamos tik nuo 2011 m. iki TL nustatytos tendencijos, o ne nuo 2009 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (nagrinėjamasis laikotarpis) pasireiškusios tendencijos. Atsižvelgiant į tai, kad TL apima 2011 m. pusmetį, 2011 m. ir TL palyginimas nėra tikslus. Be to, siekiant prasmingo palyginimo, reikia išnagrinėti žalos vertinimui svarbias tendencijas per pakankamai ilgą laikotarpį, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju. Taigi šis teiginys atmetamas.

(136)

Ta pati suinteresuotoji šalis pastebėjo, kad Komisija laikinajame reglamente nepaskelbė visos Sąjungos pramonės pardavimo vertės ir paprašė, kad šis skaičius būtų paskelbtas. Vis dėlto visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodyti svarbūs veiksniai buvo išnagrinėti, kad būtų galima visapusiškai įvertinti žalą. Pardavimo vertės duomenys buvo surinkti iš atrinktų bendrovių, kurios atstovavo visai Sąjungos pramonei, ir patikrinti.

(137)

Ta pati šalis taip pat pažymėjo, kad Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti užimtumą ir todėl neigiamo poveikio Sąjungos pramonei tiriamuoju laikotarpiu nepadaryta.

(138)

Tačiau kaip paaiškinta laikinojo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje, šios kapitalui imlios pramonės užimtumo lygis yra palyginti žemas. Todėl atlikus nedidelius su skaičiais susijusius pakeitimus indeksuoti duomenys gali smarkiai pakisti. Bendro užimtumo lygio padidėjimas nereiškia, kad Sąjungos pramonei nepadaryta žalos, kurią rodo kiti rodikliai.

(139)

Negavus jokių kitų pastabų laikinojo reglamento 103–110 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

7.   Mikroekonominiai rodikliai

(140)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje, remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais patikrintais duomenimis, nagrinėti šie mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(141)

Negavus jokių susijusių pastabų, laikinojo reglamento 111–117 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

8.   Išvada dėl žalos

(142)

Kelios šalys paprieštaravo laikinajame reglamente pateiktai išvadai dėl žalos, remdamosi tuo, kad nuo 2011 m. iki TL keli rodikliai, atrodo, pagerėjo. Tiesa, kad nuo 2011 m. iki TL nustatyta kai kurių rodiklių (pvz., gamybos ir pardavimo apimties) augimo tendencija, tačiau pramonė negalėjo perkelti šiuo laikotarpiu padidėjusių sąnaudų, kaip nustatyta laikinojo reglamento 111 konstatuojamojoje dalyje. Dėl to pramonės padėtis dar labiau pablogėjo – 2011 m. jos patirti nuostoliai buvo 0,2 %, o per TL jie išaugo iki 2,5 %. Todėl manoma, kad net jei žalos analizė būtų apėmusi tik laikotarpį nuo 2011 m. iki TL, vis tiek būtų įrodyta, kad pramonė patyrė materialinės žalos.

(143)

Negavus kitų pastabų laikinojo reglamento 118–120 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

F.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   Importo dempingo kaina poveikis

(144)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad importas iš Argentinos negalėjo būti žalos priežastis, kadangi nuo 2010 m. iki TL pabaigos importo apimtis nesikeitė, o nuo 2011 m. iki TL pabaigos – šiek tiek sumažėjo.

(145)

Šie duomenys paimti iš laikinojo reglamento 2 lentelės ir yra tikslūs. Tačiau Komisijos analizė apėmė laikotarpį nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios iki TL pabaigos, o per jį importas padidėjo 48 %, jo užimama rinkos dalis – 41 %. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 90 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgta ne tik į importą iš Argentinos, bet ir į importą iš Indonezijos.

(146)

Atsižvelgdama į kasmetinį kainų palyginimą, ta pati suinteresuotoji šalis pažymėjo, kad importo iš Argentinos kainos didėjo sparčiau nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Tačiau dėl importo iš Argentinos vis dar priverstinai buvo mažinamos Sąjungos pramonės kainos, todėl Sąjungos kainos negalėjo augti taip sparčiai.

(147)

Negavus jokių kitų pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio laikinojo reglamento 123–128 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

2.   Kitų veiksnių poveikis

2.1.   Importas iš kitų nei nagrinėjamosios šalys trečiųjų šalių

(148)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 129 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad importas iš kitų šalių nepadarė žalos, yra patvirtinama.

2.2.   Importas iš nagrinėjamųjų šalių ne dempingo kaina

(149)

Pritaikius 2 straipsnio 5 dalį, kaip minėta 38 ir 70 konstatuojamosiose dalyse, importo iš nagrinėjamųjų šalių ne dempingo kaina nenustatyta. Todėl laikinojo reglamento 130 konstatuojamoji dalis atitinkamai pakeista.

2.3.   Kiti Sąjungos gamintojai

(150)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 131 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

2.4.   Sąjungos pramonės importas

(151)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 132–136 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė iš nagrinėjamųjų šalių importavo didelį biodyzelino kiekį – iki 60 % viso per TL iš tų šalių importuoto kiekio.

(152)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad tas importas toli gražu nebuvo savigynos priemonė, o Sąjungos pramonės „gerai apgalvotos ilgalaikės strategijos“ dalis – investuoti Argentinoje ir toje šalyje įsigyti biodyzelino.

(153)

Ji taip pat tvirtina, kad niekada nebuvo ekonominio pagrindo importuoti sojų aliejų į Sąjungą ir jį perdirbti į biodyzeliną Sąjungoje, ir kad ekonomiškai naudinga perdirbti sojų aliejų Argentinoje ir eksportuoti gautą biodyzeliną.

(154)

Šie teiginiai turėtų būti atmesti. Nepateikta jokių tokios „ilgalaikės strategijos“ įrodymų, o Sąjungos pramonė neigia jos egzistavimą. Jei įgyvendinant minėtą strategiją Sąjungos pramonės biodyzelino gamyba turėjo būti papildyta gamyba Argentinoje ir galutinio produkto importu, būtų neabejotinai beprasmiška ir nelogiška pateikti skundą dėl tokio importo.

(155)

Viena suinteresuotoji šalis pakartojo, kad Sąjungos pramonės vykdytas biodyzelino importas, naudotas kaip savigynos priemonė, iš tiesų buvo ilgalaikės komercinės strategijos dalis. Šis tvirtinimas, kuris nebuvo pagrįstas, atmetamas. Nepateikta jokių tokios strategijos įrodymų, tik tvirtinimai. Be to, atrodytų nelogiška susijusiems Sąjungos gamintojams pritarti skundui, kai kuriais atvejais padidinti savo pajėgumus Sąjungoje ir tuo pačiu metu įgyvendinti strategiją, pagal kurią gamybos poreikiai būtų tenkinami importu.

(156)

Ta pati suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad Sąjungos pramonės užimama rinkos dalis turėtų būti apskaičiuojama įtraukiant jos savigynai naudotą importą. Šis argumentas atmestas, nes rinkos dalies skaičiavimai turi atspindėti Sąjungos pramonės prekių, kurias gamina pati pramonė, pardavimą, o ne su galutiniu produktu susijusią jos prekybos veiklą, vykdytą didėjant importo dempingo kaina apimčiai.

(157)

Sąjungos pramonė taip pat įrodė, kad pastaraisiais metais perdirbti į biodyzeliną skirto sojų aliejaus – ir alyvpalmių aliejaus – importas buvo ekonomiškai naudingas. Suinteresuotoji šalis nepateikė jokių priešingų įrodymų. Tik dėl diferencijuoto eksporto mokesčio iškreipiamojo poveikio, dėl kurio eksportuojamas biodyzelinas yra pigesnis nei žaliavos, galutinio produkto importas tampa ekonomiškai pagrįstas.

(158)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad minėtas importas buvo žalos priežastis, nes tik Sąjungos pramonė turėjo galimybę maišyti SME iš Argentinos ir PME iš Indonezijos su Sąjungoje pagamintu biodyzelinu ir jį perparduoti dyzelino rafinavimo įmonėms. Tas teiginys neteisingas. Maišymas yra paprasta operacija, kurią daugelis prekybos bendrovių gali atlikti savo saugyklų rezervuaruose. Kadangi nepateikta jokių įrodymų, kad tik Sąjungos gamintojai gali atlikti tokį maišymą, toks tvirtinimas atmestas.

(159)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad Sąjungos pramonės importas nebuvo vykdytas savigynai ir palygino 2011 kalendorinių metų duomenis su TL, kuris apima šešis tų pačių metų mėnesius, duomenimis. Kadangi TL negalima padalyti į dvi dalis, tų dviejų laikotarpių duomenų palyginimas nėra tikslus. Todėl šis teiginys atmetamas.

(160)

Negavus jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės eksporto, laikinojo reglamento 132–136 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

2.5.   Sąjungos pramonės pajėgumai

(161)

Laikinojo reglamento 137–140 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygis išliko žemas visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, tačiau atrinktų bendrovių padėtis tuo laikotarpiu pablogėjo, nors jų pajėgumų naudojimas atitinkamai nesumažėjo.

(162)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad žemas pajėgumų naudojimo lygis yra pastovus dydis ir nėra susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala.

(163)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė pastabų dėl laikinajame reglamente pateiktų duomenų ir pažymėjo, kad net jei nebūtų buvę jokio importo, Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygis per TL būtų siekęs tik 53 %. Ji taip pat pabrėžė, kad nuo 2009 m. iki TL pabaigos gamybos pajėgumai padidėjo, todėl pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo.

(164)

Tačiau minėta suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtinta, kad šis žemas pajėgumų naudojimo lygis darė tokio masto žalą, dėl kurios nutrūko importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės padėties pablogėjimo priežastinis ryšys. Pastovios sąnaudos sudaro tik nedidelę dalį (apytikriai 5 %) visų gamybos sąnaudų, o tai reiškia, kad mažas pajėgumų naudojimas buvo tik vienas, bet ne lemiamas, žalos veiksnys. Be to, viena iš šio žemo pajėgumų naudojimo lygio priežasčių yra tai, kad dėl ypatingos padėties rinkoje Sąjungos pramonė pati importavo galutinį produktą.

(165)

Be to, įtraukus patikslintus duomenis apie pajėgumus ir jų naudojimą, paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumai sumažėjo, o pajėgumų naudojimas padidėjo nuo 46 % iki 55 %. Tai rodo, kad Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygis būtų daug aukštesnis nei pirmiau minėti 53 %, jei nebūtų importo dempingo kaina.

(166)

Atskleidus galutinius faktus kelios suinteresuotosios šalys suabejojo išvada, kad žemas pajėgumų naudojimo lygis nebuvo lemiamas žalą sukėlęs veiksnys. Jos tvirtino, kad biodyzelino pramonėje nustatytos pastoviosios sąnaudos buvo daug didesnės, nei pirmiau nurodyta maža procentinė dalis. Tačiau jos nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, todėl jis atmetamas. Bet kuriuo atveju pastoviosios sąnaudos nėra niekaip susijusios su pajėgumų naudojimo lygiu. Patikrinus atrinktų bendrovių duomenis nustatyta, kad pastoviosios sąnaudos per TL sudarė 3–10 % bendrų gamybos sąnaudų.

(167)

Taip pat šiuo klausimu buvo tvirtinama, kad Sąjungos pramonės pertekliniai pajėgumai buvo tokie dideli, kad net jei nebūtų buvę importo, ji nebūtų galėjusi veikti pakankamai pelningai. Nebuvo pateikta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, o tai, kad 2009 m., kai pajėgumų naudojimo lygis buvo žemas, Sąjungos pramonė veikė pelningai, rodo, kad jei nebūtų buvę importo dempingo kaina, jos pelnas būtų buvęs dar didesnis.

(168)

Be to, teigta, kad Sąjungos pramonės pajėgumų mažinimas savaime buvo žalos priežastis dėl gamyklų uždarymo sąnaudų ir tebeveikiančių gamyklų pajėgumų mažinimo sąnaudų. Šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas ir nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pajėgumų mažinimo arba gamyklų ar bendrovių veikos nutraukimo sąnaudos buvo reikšmingos sumos.

(169)

Galiausiai šiuo pajėgumų klausimu teigta, kad bet kuri bendrovė, nusprendusi didinti biodyzelino gamybos pajėgumus nagrinėjamuoju laikotarpiu, veikė neatsakingai. Jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti šį teiginį, nepateikta. Be to, tai, kad kai kurios bendrovės sugebėjo padidinti savo pajėgumus didėjant biodyzelino importui dempingo kainomis iš Argentinos ir Indonezijos, rodo konkrečių jų produktų paklausą rinkoje.

(170)

Iš patikslintų makroekonominių rodiklių taip pat matyti, kad tuo laikotarpiu bendrovės nustojo naudoti kai kuriuos pajėgumus ir TL pabaigoje pradėjo nerentabilių gamyklų uždarymo procesą. Be to, atskirų bendrovių pajėgumai daugiausia didėjo dėl vadinamosios antrosios kartos biodyzelino gamyklų, kuriose gaminama iš naudotų alyvų ar hidrintų aliejų, plėtros. Todėl Sąjungos pramonė vykdė ir tebevykdo savo pajėgumų racionalizavimo procesą, kad patenkintų Sąjungos poreikius.

(171)

Negavus jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės pajėgumų, laikinojo reglamento 137–140 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

2.6.   Žaliavų trūkumas ir vertikalioji integracija

(172)

Negavus jokių naujų pastabų dėl prieigos prie žaliavų laikinojo reglamento 141–142 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

2.7.   Dvejopas vertės skaičiavimas

(173)

Laikinojo reglamento 143–146 konstatuojamosiose dalyse nagrinėjamas teiginys, kad dvejopo vertės skaičiavimo sistema, pagal kurią kai kuriose valstybėse narėse biodyzelino dalis mišiniuose gali būti dvigubai mažesnė, jei biodyzelinas pagamintas iš naudoto aliejaus, padarė žalos Sąjungos pramonei arba bent tiems Sąjungos gamintojams, kurie biodyzeliną gamina iš grynų aliejų.

(174)

Viena suinteresuotoji šalis paminėjo vieno Sąjungos gamintojo pastabą, kad 2011 m. jo pardavimo apimtis sumažėjo kitų gamintojų, kurie gamino dvejopo vertės skaičiavimo reikalavimus atitinkantį biodyzeliną, naudai.

(175)

Vis dėlto, šio gamintojo patirtas neigiamas poveikis buvo ribotas, laikinas ir susijęs ne su visu tiriamuoju laikotarpiu, kadangi dvejopo vertės skaičiavimo sistema toje valstybėje narėje, kurioje bendrovė įsisteigusi, priimta tik 2011 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kad atrinktų bendrovių, tarp kurių buvo ir minėta bendrovė, finansinė padėtis pablogėjo nuo 2011 m. rugsėjo mėn., dvejopas vertės skaičiavimas negali būti laikomas žalos priežastimi.

(176)

Sąjungos pramonę sudaro tiek bendrovės, gaminančios biodyzeliną iš naudotų alyvų ir kai kuriose valstybėse taikančios dvejopo vertės skaičiavimo sistemą, tiek bendrovės, gaminančios biodyzeliną iš grynų aliejų, todėl paklausos kitimas yra Sąjungos pramonės vidaus požymis. Kadangi panaudoto aliejaus, kurio reikia dvigubos vertės biodyzelinui gaminti, tiekimas yra ribotas, sudėtinga žymiai padidinti dvigubos vertės biodyzelino gamybos apimtį. Todėl pirmosios kartos biodyzelino paklausa išlieka didelė. Tiriamuoju laikotarpiu nenustatyta jokio didelės apimties biodyzelino, kuriam galima taikyti dvejopo vertės skaičiavimo sistemą, importo, o tai patvirtina, kad dvejopas vertės skaičiavimas lemia Sąjungos pramonės paklausos pokyčius, bet nekuria importo paklausos. Suinteresuotoji šalis Komisijai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl dvigubos vertės biodyzelino krito iš gryno aliejaus pagaminto biodyzelino kaina. Iš tiesų, iš duomenų matyti, kad dvigubos vertės biodyzelino kaina yra tik šiek tiek patrauklesnė nei gryno aliejaus biodyzelino kaina, kuri susijusi su mineralinio dyzelino kaina.

(177)

Kai kuriose valstybėse narėse galiojanti dvejopo vertės skaičiavimo tvarka negali būti siejama su Sąjungos pramonės, kurią sudaro abiejų tipų gamintojai, veiklos rezultatų pablogėjimu. Visų pirma tai, kad atrinktų dvigubos vertės biodyzeliną gaminančių bendrovių veiklos rezultatai blogėja, kaip minėta laikinojo reglamento 145 konstatuojamojoje dalyje, rodo, kad importo dempingo kaina sukeltą žalą patiria visa pramonė.

(178)

Atskleidus galutinius faktus kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad dvigubos vertės biodyzelino kiekis buvo nepakankamai įvertintas. Tačiau dvigubos vertės biodyzelino kiekis Sąjungos rinkoje buvo ribotas, palyginti su bendru biodyzelino pardavimu tiriamuoju laikotarpiu. Be to, jeigu valstybė narė taiko dvejopo skaičiavimo sistemą, dvigubos vertės reikalavimus atitinkantis biodyzelinas yra gaminamas Sąjungoje, todėl paklausa išlieka sutelkta Sąjungos pramonėje. Nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, galinčių pakeisti šią išvadą.

(179)

Negavus jokių naujų pastabų dėl su reglamentavimu susijusių veiksnių, laikinojo reglamento 143–146 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

2.8.   Kiti su reglamentavimu susiję veiksniai

(180)

Laikinojo reglamento 147–153 konstatuojamosiose dalyse nagrinėjami suinteresuotųjų šalių teiginiai, kad valstybėse narėse nustatyti apribojimai, pavyzdžiui, kvotų sistemos ir mokesčių režimai, buvo skirti riboti importą iš nagrinėjamųjų šalių, o tai reiškia, kad Sąjungos pramonei padaryta žala, ypač kai kuriose valstybėse narėse, negali būti siejama su importu.

(181)

Šie argumentai buvo preliminariai atmesti, be kita ko, dėl to, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių nustatytas daugelyje valstybių narių. Be to, importavus produktus į vieną valstybę narę, jie taip pat galėjo būti vežami į kitas valstybes nares ir jose parduodami.

(182)

Viena suinteresuotoji šalis pabrėžė, kad 2011 m. Prancūzijos muitinėse įformintas biodyzelino iš Argentinos kiekis buvo nedidelis, taip pat mažas buvo to produkto kiekis tuo pačiu laikotarpiu deklaruotas kaip importuojamas į Vokietiją.

(183)

Pirma, kaip paaiškinta pirmiau, vienos valstybės narės muitinėse įformintas biodyzelinas gali būti parduodamas kitoje valstybėje narėje, todėl tokie duomenys nepatikimi. Antra, Prancūzijoje ir Vokietijoje atrinktos bendrovės sugebėjo įrodyti jų produkcijos ir iš nagrinėjamų šalių importuojamų produktų kainų konkurenciją ir dėl to patirtą žalą.

(184)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad panaikinus daugelio valstybių narių biodyzelino pramonei naudingas sistemas, biodyzelino bendrovių pajamos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir jos patyrė žalą. Ji visų pirma atkreipia dėmesį į laipsnišką mokesčių paskatų panaikinimą Prancūzijoje ir į ekologiškam kurui nustatytus mokesčius Vokietijoje.

(185)

Vis dėlto laikotarpis, per kurį padaryti šie pokyčiai ir pasireiškė Sąjungos pramonės finansinės padėties pablogėjimas, akivaizdžiai nesutampa. Daugelis šių paskatų buvo skirtos biodyzelino naudotojams, o ne gamintojams ir per TL dar galiojo. Nepateikta jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtinta, kad politikos pokyčiai valstybėse narėse, kurios pradeda taikyti privalomo maišymo reikalavimus, padarė žalos Sąjungos pramonei.

(186)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas atkreipė dėmesį į šiuo metu Konkurencijos GD atliekamą tyrimą dėl bendradarbiaujančių subjektų tariamo iškraipytų kainų pateikimo agentūrai Platts, vykdančiai naftos ir biodegalų produktų kainų vertinimą, ir paprašė, kad šio tyrimo priežastis būtų laikoma galima žalos priežastimi. Šis teiginys atmestas, nes tyrimas nebaigtas ir išvados dar nepaskelbtos.

(187)

Negavus jokių naujų pastabų dėl valstybių narių vykdomos politikos laikinojo reglamento 147–153 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(188)

Nagrinėjamojo produkto importas iš nagrinėjamųjų šalių per TL buvo vykdomas dempingo kaina ir dėl jo buvo priverstinai mažinama Sąjungos pramonės pardavimo apimtis. Importas dempingo kaina akivaizdžiai išaugo tuo pačiu metu, kai Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo. Dempingo kaina importuojami produktai tiesiogiai konkuravo su Sąjungos pramonės produkcija; dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo ir ji prarado rinkos dalį. Nors gali būti, kad kiti pirmiau minėti veiksniai turėjo tam tikro poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, akivaizdu, kad nagrinėjamųjų šalių kilmės importas dempingo kainomis daro žalą Sąjungos pramonei.

(189)

Nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, dėl kurių būtų galima pakeisti minėtą išvadą, kad kitų atskirai ir bendrai vertintų veiksnių poveikis nebuvo toks, kad dėl jo būtų nutrūkęs importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys. Kadangi kitų pastabų dėl išvados dėl priežastinio ryšio negauta, laikinojo reglamento 154–157 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

G.   SĄJUNGOS INTERESAI

1.   Sąjungos pramonės interesai

(190)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 159–161 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

2.   Nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesai

(191)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad nustačius pasiūlytus muitus būtų daromas neigiamas poveikis importuotojams ir prekiautojams, tačiau nepateikė įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Iš tiesų jo teiginiu teigta priešingai, t. y. kad muito naštą būtų galima perkelti naudotojams ir vartotojams nustačius aukštesnes kainas, todėl iš tiesų importuotojai ir prekiautojai turbūt nepatirtų jokio poveikio.

(192)

Paskelbus laikinąsias priemones negauta jokių biodyzelino importuotojų arba prekiautojų pastabų.

(193)

Negavus jokių papildomų pastabų dėl nesusijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų interesų, laikinojo reglamento 162–163 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.   Naudotojų ir vartotojų interesai

(194)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad nustačius siūlomus muitus pakiltų biodyzelino kaina, todėl sumažėtų vartotojų paskatos pirkti biodegalus naudojančias transporto priemones.

(195)

Tas teiginys atmetamas. Biodyzelinas daugiausia skirtas maišyti su mineraliniu dyzelinu ir parduoti vartotojams, kad jiems nereikėtų pirkti specialios grynais biodegalais varomos transporto priemonės.

(196)

Nors biodyzelino elemento kaina padidėtų, jeigu tas biodyzelinas būtų importuojamas iš Argentinos ir Indonezijos, kaip nurodyta laikinajame reglamente, kadangi vartotojams parduodamame dyzeline biodyzelinas sudaro nedidelę dalį, kainos padidėjimas taip pat būtų nedidelis ir neturėtų būti pastebimas vartotojui.

(197)

Kaip išdėstyta pirmiau, tikimasi, kad galimas priemonių poveikis galutinei dyzelino kainai ir vartotojui bus mažas ir netrukdys siekti Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos (AEID) tikslų.

(198)

Naudotojai arba vartotojai arba naudotojams arba vartotojams atstovaujančios grupės arba asociacijos pastabų dėl laikinojo reglamento nepateikė.

(199)

Negavus jokių papildomų pastabų dėl vartotojų interesų laikinojo reglamento 164–166 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

4.   Žaliavų tiekėjų interesai

(200)

Kadangi jokių pastabų dėl žaliavų tiekėjų interesų negauta, laikinojo reglamento 167–169 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(201)

Nebuvo gauta jokių pastabų, kuriomis remiantis būtų galima pakeisti laikinajame reglamente pateiktą Sąjungos interesų analizę, todėl priemonių nustatymas vis dar atitinka Sąjungos interesus. Todėl laikinojo reglamento 170–171 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

H.   GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1.   Žalos pašalinimo lygis

(202)

Kelios suinteresuotosios šalys prieštaravo, kad būtų taikomas 15 % tikslinis Sąjungos pramonės pelnas, kaip nustatyta laikinojo reglamento 175 konstatuojamojoje dalyje, teigdamos, kad jis gerokai didesnis nei Sąjungos biodyzelino pramonė galėtų tikėtis.

(203)

Tačiau dauguma šių suinteresuotųjų šalių 15 % tikslinį pelną pasiūlė pakeisti kitų laikotarpių arba kitų tyrimų duomenimis, nepaaiškindamos, kodėl pasirinktas laikotarpis arba tyrimas tinkamesni už kitus.

(204)

Kaip paaiškinta laikinajame reglamente, 15 % pelno dydis buvo pelnas, išreikštas procentine apyvartos dalimi, kurį Sąjungos pramonė gavo 2004–2006 m., kai importas dempingo kaina nevykdytas. Tai buvo paskutinis laikotarpis, kuriuo, nevykdant importo dempingo kaina, Sąjungos pramonė gavo pelno, nes nuo 2006 m. Sąjungos rinkoje buvo nuolat prekiaujama dempingo kaina importuotais produktais, visų pirma iš JAV, po to iš Argentinos ir Indonezijos.

(205)

Vis dėlto nuo 2004–2006 m. Sąjungos biodyzelino rinka gerokai patobulėjo daugeliu aspektų. 2004–2006 m. importas dempingo kaina užėmė nereikšmingą rinkos dalį, o kito importo apimtis taip pat buvo nedidelė. Per TL importas dempingo kaina užėmė 19 % rinkos. 2004–2006 m. Sąjungos pramonę sudarė 40 bendrovių, o dabar jų – daugiau nei 200. Todėl konkurencijos lygis pakilo.

(206)

2004–2006 m. suvartojimas itin padidėjo – nuo 2 mln. tonų jis išaugo iki 5 mln. tonų, tuo tarpu nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas padidėjo nežymiai, o pajėgumų naudojimas, kuris 2004–2006 m. buvo 90 %, per TL siekė 55 %.

(207)

Todėl manoma, kad tikslinga atsižvelgti į pirmiau aprašytus rinkos pokyčius ir atitinkamai pakoreguoti tikslinį pelną, kad šis atspindėtų pelną, kurio Sąjungos pramonė galėtų tikėti dabartinėmis rinkos sąlygomis.

(208)

Todėl užuot nustačius procentinę pelno dalį, apskaičiuotas per tuos trejus metus gautas faktinis pelnas eurais už mln. parduotų tonų. Kiekvienų metų pelnas apskaičiuotas taip, kad atspindėtų 2011 m. kainas; po to išvestas vidurkis. Tikslinis Sąjungos pramonės pelnas per TL, išreikštas procentine apyvartos dalimi, yra 11,0 %.

(209)

Tuo remiantis perskaičiuotas žalos pašalinimo skirtumas.

(210)

Galutinai atskleidus faktus dėl žalos skirtumo apskaičiavimo viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad 5,1 % importo muitas, nustatytas į ES importuojamam rafinuotam, balintam, dezodoruotam alyvpalmių aliejui, neturėtų būti įtrauktas į Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudas. Šis argumentas atmestas, nes dėl šio muito alyvpalmių aliejų importuojantys Sąjungos gamintojai patiria išlaidų, todėl būtina į jį atsižvelgti.

(211)

Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas nesutiko su tikslinio Sąjungos pramonės pelno apskaičiavimu ir 2004–2006 m. duomenų naudojimu ir pasiūlė apskaičiuojant tikslinį pelną naudoti tik 2004 m. duomenis. Tačiau ankstesniame importo iš Jungtinių Valstijų tyrime nustatyta, kad trejų metų duomenų vidurkis buvo tikslesnis nei vien tik 2004 m. duomenys. Argumentų, kuriais remiantis būtų galima padaryti kitokią išvadą, nepateikta.

(212)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjai tvirtino, kad pradiniu tyrimo etapu pasiūlytas 15 % pelno dydis turėtų likti nepakeistas. Tačiau skundo pateikėjų argumentai nesusiję su tikslu, dėl kurio nustatomas tikslinis pelnas, t. y. atspindėti pelną, kurį būtų gavusi Sąjungos pramonė, jei nebūtų importo dempingo kaina. Todėl jų argumentas atmestas.

(213)

Negavus kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio laikinojo reglamento 176–177 konstatuojamosiose dalyse aprašytas metodas patvirtinamas.

2.   Galutinės priemonės

(214)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų bei pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, importuojamam nagrinėjamam produktui turėtų būti nustatyti galutiniai antidempingo muitai, kurių dydis prilygtų mažesniam iš nustatytų dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(215)

Antidempingo muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus palyginus su dempingo skirtumais. Taigi, galutinių antidempingo muitų normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Šalis

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Žalos skirtumas

Antidempingo muito norma

Argentina

Aceitera General Deheza S.A., General Deheza, Rosarijas; Bunge Argentina S.A., Buenos Airės

41,9 %

22,0 %

22,0 %

(216,64 EUR)

 

Louis Dreyfus Commodities S.A., Buenos Airės

46,7 %

24,9 %

24,9 %

(239,35 EUR)

 

Molinos Río de la Plata S.A., Buenos Airės; Oleaginosa Moreno Hermanos S.A.F.I.C.I. y A., Bahija Blanka; Vicentin S.A.I.C., Aveljaneda

49,2 %

25,7 %

25,7 %

(245,67 EUR)

 

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

46,8 %

24,6 %

24,6 %

(237,05 EUR)

 

Visos kitos bendrovės

49,2 %

25,7 %

25,7 %

(245,67 EUR)

Indonezija

PT. Ciliandra Perkasa, Džakarta

8,8 %

19,7 %

8,8 %

(76,94 EUR)

 

PT. Musim Mas, Medanas

18,3 %

16,9 %

16,9 %

(151,32 EUR)

 

PT. Pelita Agung Agrindustri, Medanas

16,8 %

20,5 %

16,8 %

(145,14 EUR)

 

PT. Wilmar Bioenergi Indonesia, Medanas; PT. Wilmar Nabati Indonesia, Medanas

23,3 %

20,0 %

20,0 %

(174,91 EUR)

 

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

20,1 %

18,9 %

18,9 %

(166,95 EUR)

 

Visos kitos bendrovės

23,3 %

20,5 %

20,5 %

(178,85 EUR)

(216)

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad antidempingo muitas bus taikomas ir mišiniams, kurių sudėtyje yra biodyzelino (pagal biodyzelino masės dalį mišinyje), ir grynam biodyzelinui, muitas bus taikomas tiksliau ir tinkamiau, jei valstybių narių muitinės jį skaičiuos kaip nustatyto dydžio eurais už neto toną išreikštą sumą ir taikys ją importuojamam grynam biodyzelinui arba sumaišytame produkte esančiai biodyzelino daliai.

(217)

Laikinojo reglamento 183 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad biodyzelino importas iš nagrinėjamųjų šalių turi būti registruojamas, kad prireikus muitus būtų galima surinkti ne ilgiau kaip per 90 dienų iki laikinųjų priemonių nustatymo.

(218)

Registruotiems produktams nustatytus muitus galima surinkti, tik jei įvykdytos pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos. Iš importo statistinių duomenų, susijusių su registruotų produktų importu, matyti, kad nenustatyta jokio didelio importo augimo prieš nustatant laikinąsias priemones, bet priešingai – importas labai sumažėjo. Todėl sąlygos netenkinamos ir muitai už registruotus importuojamus produktus nebus renkami.

(219)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka tų bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkrečios bendrovės, t. y. nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jam taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(220)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiami Komisijai (12), pateikiant visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pavyzdžiui, gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(221)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(222)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

3.   Įsipareigojimai

(223)

Du Indonezijos eksportuojantys gamintojai pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimus dėl panašių kainų. Pažymima, kad atsižvelgiant į labai skirtingas žaliavų kainas, laikoma, kad produktas nėra tinkamas sudaryti fiksuotos kainos įsipareigojimą. Šiomis aplinkybėmis abi bendrovės pasiūlė, kad minimalios importo kainos (toliau – MIK) būtų reguliariai indeksuojamos, atsižvelgiant į nerafinuoto alyvpalmių aliejaus kainų svyravimus, ir taikomas su šios žaliavos sąnaudomis susijęs koeficientas.

(224)

Dėl šių dviejų eksportuojančių gamintojų pasiūlymų pažymima, kad, norint nustatyti tinkamai indeksuotą MIK, reikėtų atsižvelgti į daug papildomų didelę įtaką darančių parametrų ir įrodyti biodyzelino rinkos nepastovumą. Biodyzelino rinka yra labai nepastovi, o biodyzelino verslui įtaką daro įvairūs papildomi veiksniai, pavyzdžiui, biodyzelino prekybos sistemos sudėtingumas, gazolio ir biodyzelino kainų skirtumas, aliejaus rinkų nepastovumas bei raida ir skirtingų rūšių aliejaus tarpusavio priklausomybė, taip pat USD ir EUR kurso svyravimai. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, kad indeksavimas būtų tinkamas, kasdien reikėtų atlikti itin sudėtingus sudėtinius skaičiavimus. Todėl pasiūlytas kas mėnesį atliekamas vien tik nerafinuoto alyvpalmių aliejaus kainų indeksavimas laikomas netinkamu ir juo nebus pasiekta norimų rezultatų.

(225)

Be to, nustatytas svarbus su tais Indonezijos eksportuotojais ir jų klientais susijęs kryžminio kompensavimo pavojus, kylantis dėl į Sąjungą eksportuojamų kitų produktų, ne tik biodyzelino, ir dėl įprastos šio verslo praktikos, pagal kurią bendrovės skolina viena kitai biodyzeliną, nerafinuotą alyvpalmių aliejų ar kitus produktus arba keičiasi jais tarpusavyje.

(226)

Todėl dėl minėtų veiksnių veiksmingas įsipareigojimų įgyvendinimas ir stebėsena yra labai sudėtingi arba netgi neįmanomi. Todėl dėl pirmiau nurodytų priežasčių šie įsipareigojimų pasiūlymai negali būti priimti.

4.   Galutinis laikinųjų antidempingo muitų surinkimas

(227)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad pradiniu tyrimo etapu apskaičiuojant dempingo skirtumus padarytos kelios korektūros klaidos ir kad nepadarius tokių klaidų dempingo skirtumai būtų de minimis. Todėl suinteresuotoji šalis paprašė nerinkti jokių laikinųjų antidempingo muitų. Šis teiginys turi būti atmestas, kadangi galutinis antidempingo muitas yra aiškiai didesnis nei laikinasis muitas.

(228)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Argentinos ir Indonezijos kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, tiek gryniems, tiek mišinio pavidalo, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodai 1516209821, 1516209829 ir 1516209830), ex 1518 00 91 (TARIC kodai 1518009121, 1518009129 ir 1518009130), ex 1518 00 95 (TARIC kodas 1518009510), ex 1518 00 99 (TARIC kodai 1518009921, 1518009929 ir 1518009930), ex 2710 19 43 (TARIC kodai 2710194321, 2710194329 ir 2710194330), ex 2710 19 46 (TARIC kodai 2710194621, 2710194629 ir 2710194630), ex 2710 19 47 (TARIC kodai 2710194721, 2710194729 ir 2710194730), 2710 20 11, 2710 20 15, 2710 20 17, ex 3824 90 97 (TARIC kodai 3824909701, 3824909703 ir 3824909704), 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (TARIC kodai 3826009011, 3826009019 ir 3826009030), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytam produktui, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, yra ši:

Šalis

Bendrovė

Muito norma (EUR/neto tona)

Papildomas TARIC kodas

Argentina

Aceitera General Deheza S.A., General Deheza, Rosarijas; Bunge Argentina S.A., Buenos Airės

216,64

B782

 

Louis Dreyfus Commodities S.A., Buenos Airės

239,35

B783

 

Molinos Río de la Plata S.A., Buenos Airės; Oleaginosa Moreno Hermanos S.A.F.I.C.I. y A., Bahija Blanka; Vicentin S.A.I.C., Aveljaneda

245,67

B784

 

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės:

Cargill S.A.C.I., Buenos Airės; Unitec Bio S.A., Buenos Airės; Viluco S.A., Tukumanas

237,05

B785

 

Visos kitos bendrovės

245,67

B999

Indonezija

PT Ciliandra Perkasa, Džakarta

76,94

B786

 

PT Musim Mas, Medanas

151,32

B787

 

PT Pelita Agung Agrindustri, Medanas

145,14

B788

 

PT. Wilmar Bioenergi Indonesia, Medanas; PT. Wilmar Nabati Indonesia, Medanas

174,91

B789

 

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės:

PT Cermerlang Energi Perkasa, Džakarta

166,95

B790

 

Visos kitos bendrovės

178,85

B999

3.   Antidempingo muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal masę (biodyzelino kiekį) mišinyje.

4.   Jeigu prekės, prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą, buvo sugadintos ir dėl to faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina, siekiant nustatyti muitinę vertę, paskirstoma proporcingai pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (13) 145 straipsnį, antidempingo muito dydis, apskaičiuotas remiantis minėtais dydžiais, yra sumažinamas proporcingai paskirstytai faktiškai sumokėtai arba mokėtinai kainai.

5.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų Komisijos reglamentu (ES) Nr. 490/2013 importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui, sumos galutinai surenkamos.

3 straipsnis

Jeigu naujas Argentinos ar Indonezijos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad jis:

tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto produkto,

nesusijęs su jokiais Argentinos ar Indonezijos eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės,

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį,

1 straipsnio 2 dalis gali būti iš dalies keičiama, naują eksportuojantį gamintoją priskiriant prie neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių, kurioms taikoma nagrinėjamosios šalies svertinė vidutinė muito norma.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. LINKEVIČIUS


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  OL L 141, 2013 5 28, p. 6.

(3)  OL C 260, 2012 8 29, p. 8.

(4)  Žr., pavyzdžiui, 2013 m. vasario 7 d. Sprendimą T-235/08 (Acron OAO ir Dorogobuzh OAO prieš Tarybą).

(5)  Žemės ūkio, gyvulininkystės ir žuvininkystės ministerijos rezoliucija Nr. 331/2001.

(6)  Pagrindinė rinka, kuria remiantis nustatomas tarptautinių sojos pupelių ir sojų aliejaus kainų lygis, yra Čikagos prekių birža (Chicago Board of Trade).

(7)  Teorinė FAS vertė apskaičiuojama iš oficialios FOB vertės atskaitant visas su eksporto procesu susijusias sąnaudas.

(8)  http://64.76.123.202/site/agricultura/precios_fob_-_exportaciones/index.php

(9)  2013 m. vasario 7 d. Sprendimas T-235/08 (Acron OAO ir Dorogobuzh OAO prieš Tarybą).

(10)  2013 m. rugsėjo 25 d. priimta ekspertų ataskaita „Kinija. Antidempingo ir kompensacinio muito priemonės, nustatytos broilerių produktams iš Jungtinių Amerikos Valstijų“ (China – Anti-Dumping and Countervailing Duty Measures on Broiler Products from the United States, WT/DS427/R), 7.164 punktas.

(11)  Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. kiekvieną mėnesį Indonezijos valdžios institucijos nustato orientacinę eksporto kainą ir apskaičiuoja ankstesnių mėnesių kainų vidurkį, remdamosi trimis skirtingais šaltiniais: i) Roterdamo CIF kaina; ii) Malaizijos CIF kaina ir iii) Indonezijos prekių biržos rinka. Orientacinė eksporto kaina nustatoma remiantis tais pačiais šaltiniais, bet pagal FOB principą. Per dalį TL iki 2011 m. rugsėjo mėn. (2011 m. liepos–rugpjūčio mėn.) siekiant nustatyti orientacinę nerafinuoto alyvpalmių aliejaus eksporto kainą kaip orientacinė kaina naudota tik Roterdamo kaina.

(12)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, 1049 Brussels, Belgija.

(13)  1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).


26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/27


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1195/2013

2013 m. lapkričio 22 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama veiklioji medžiaga natrio sidabro tiosulfatas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį ir 78 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punktą Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, dėl kurių sprendimas buvo priimtas pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį iki 2011 m. birželio 14 d., patvirtinimo tvarkai ir sąlygoms. Dėl natrio sidabro tiosulfato, Komisijos sprendime 2003/850/EB (3) nurodyto kaip sidabro tiosulfatas, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos yra įgyvendintos minėtu sprendimu;

(2)

pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį 2003 m. sausio 27 d. Nyderlandai gavo „Enhold B.V“ paraišką įtraukti veikliąją medžiagą natrio sidabro tiosulfatą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Sprendimu 2003/850/EB patvirtinta, kad dokumentų rinkinys yra išsamus ir parengtas taip, kad jį būtų galima laikyti iš esmės atitinkančiu Direktyvos 91/414/EEB II ir III prieduose nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus;

(3)

šios veikliosios medžiagos poveikis žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai pareiškėjo pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas. Paskirta valstybė narė ataskaitos rengėja 2005 m. liepos 4 d. pateikė vertinimo ataskaitos projektą. Vadovaujantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 188/2011 (4) 11 straipsnio 6 dalimi, 2012 m. vasario 1 d. paprašyta pareiškėjo pateikti papildomos informacijos. 2012 m. lapkričio mėn. Nyderlandai pateikė papildomų duomenų vertinimą kaip atnaujintą vertinimo ataskaitos projektą;

(4)

valstybės narės ir Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) peržiūrėjo vertinimo ataskaitos projektą. 2013 m. kovo 1 d. Tarnyba pateikė Komisijai peržiūros išvadas dėl veikliosios medžiagos natrio sidabro tiosulfato keliamos pesticidų rizikos vertinimo (5). Vertinimo ataskaitos projektą ir Tarnybos išvadą valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2013 m. spalio 3 d. pateikė kaip Komisijos natrio sidabro tiosulfato peržiūros ataskaitą;

(5)

atlikus įvairius tyrimus, nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra natrio sidabro tiosulfato, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų ir 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus, visų pirma kai jų naudojimo paskirtys buvo ištirtos ir išsamiai aprašytos Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl natrio sidabro tiosulfatą tikslinga patvirtinti;

(6)

prieš patvirtinant veikliąją medžiagą turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų reikalavimų, atsiradusių patvirtinus veikliąją medžiagą;

(7)

tačiau, nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų įpareigojimų, atsiradusių patvirtinus medžiagą, atsižvelgiant į tam tikrą padėtį, susidariusią dėl perėjimo nuo Direktyvos 91/414/EEB prie Reglamento (EB) Nr. 1107/2009, turėtų būti taikomos toliau pateiktos nuostatos. Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis po medžiagos patvirtinimo augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra natrio sidabro tiosulfato, registracijai peržiūrėti. Valstybės narės turėtų atitinkamai iš dalies keisti, pakeisti arba panaikinti registracijas. Nukrypstant nuo to termino, turėtų būti nustatytas ilgesnis laikotarpis, per kurį, kaip nustatyta Direktyvoje 91/414/EEB ir taikant vienodus principus, turėtų būti pateiktas ir įvertintas III priede nustatytas išsamus kiekvieno augalų apsaugos produkto dokumentų rinkinys, parengtas pagal kiekvieną numatomą naudojimo paskirtį;

(8)

patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukus veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92 (6) nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų aiškinant galiojančios registracijos turėtojų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos turėtojas gali naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu. Tačiau, jas aiškiau apibrėžus, valstybėms narėms ar registracijos turėtojams neatsirastų naujų įpareigojimų, palyginti su nustatytaisiais iki šiol priimtomis direktyvomis, kuriomis iš dalies keičiamas minėtos direktyvos I priedas, arba reglamentais, kuriais patvirtinamos veikliosios medžiagos;

(9)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (7) priedas turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Veikliosios medžiagos patvirtinimas

I priede nurodyta veiklioji medžiaga natrio sidabro tiosulfatas patvirtinama pagal šiame priede nustatytas sąlygas.

2 straipsnis

Pakartotinis augalų apsaugos produktų vertinimas

1.   Vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, valstybės narės, jei būtina, iki 2014 m. spalio 31 d. iš dalies keičia arba panaikina galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos natrio sidabro tiosulfato, registraciją.

Iki tos dienos jos turi patikrinti, ar laikomasi šio reglamento I priede nurodytų reikalavimų, išskyrus to priedo B dalies konkrečių nuostatų skiltyje nurodytus reikalavimus, ir ar registracijos turėtojas turi visą dokumentų rinkinį, atitinkantį Direktyvos 91/414/EEB II priedo reikalavimus, arba gali juo naudotis pagal tos direktyvos 13 straipsnio 1–4 dalyse ir Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 62 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2.   Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų valstybės narės kiekvieną registruotą augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje natrio sidabro tiosulfatas yra vienintelė veiklioji medžiaga arba viena iš keleto veikliųjų medžiagų, kurios visos įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedą ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 30 d., iš naujo įvertina pagal vienodus principus, numatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje, vadovaudamosi Direktyvos 91/414/EEB III priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu ir atsižvelgdamos į šio reglamento I priedo konkrečių nuostatų skilties B dalį. Remdamosi tuo vertinimu valstybės narės nustato, ar produktas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Nustačiusios, ar produktas atitinka minėtas sąlygas, valstybės narės:

a)

jei būtina, ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 31 d. iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje natrio sidabro tiosulfatas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją arba

b)

iki 2015 m. spalio 31 d. ar iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, nurodytos atitinkamame teisės akte ar teisės aktuose, kuriais atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą, prireikus iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje natrio sidabro tiosulfatas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją.

3 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. gegužės 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).

(3)  2003 m. gruodžio 28 d. Komisijos sprendimas 2003/850/EB, kuriuo iš esmės pripažįstamas dokumentų rinkinio, pateikto išsamiai patikrinti dėl galimo BAS 670H ir sidabro tiosulfato įtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką I priedą, išsamumas (OL L 322, 2003 12 9, p. 28).

(4)  2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 188/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos direktyvos 91/414/EEB įgyvendinimo taisyklės dėl veikliųjų medžiagų, kurių rinkoje nebuvo dvejus metus po pranešimo apie tą direktyvą, vertinimo tvarkos (OL L 53, 2011 2 26, p. 51).

(5)  EMST leidinys (2013 m.), 11(3):3136. Galima rasti internete adresu www.efsa.europa.eu.

(6)  1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3600/92, nustatantis išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 366, 1992 12 15, p. 10).

(7)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).


I PRIEDAS

Bendrinis pavadinimas Identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Patvirtinimo data

Patvirtinimo galiojimo pabaiga

Konkrečios nuostatos

Natrio sidabro tiosulfatas

CAS Nr. nepriskirtas

CIPAC Nr. 762

Netaikoma

≥ 10,0 g Ag/kg

Išreikšta sidabru (Ag)

2014 m. gegužės 1 d.

2024 m. balandžio 30 d.

A   DALIS

Leidžiama naudoti patalpose tik nemaistinėms kultūroms.

B   DALIS

Kad būtų įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje nurodyti vienodi principai, atsižvelgiama į natrio sidabro tiosulfato peržiūros ataskaitos, kurią Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas baigė rengti 2013 m. spalio 3 d., išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą valstybės narės turi atkreipti ypatingą dėmesį į:

a)

su medžiaga dirbančių asmenų ir darbuotojų saugą;

b)

galimo sidabro jonų išleidimo ribojimą pašalinant panaudotus tirpalus;

c)

nuotekų dumblo naudojimo žemės ūkyje keliamą riziką sausumos stuburiniams ir dirvožemio bestuburiams.

Naudojimo sąlygose prireikus nurodomos rizikos mažinimo priemonės.


(1)  Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatumą ir specifikaciją pateikta peržiūros ataskaitoje.


II PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo B dalis papildoma šiuo įrašu:

Numeris

Bendrinis pavadinimas Identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Patvirtinimo data

Patvirtinimo galiojimo pabaiga

Konkrečios nuostatos

„63

Natrio sidabro tiosulfatas

CAS Nr. nepriskirtas

CIPAC Nr. 762

Netaikoma

≥ 10,0 g Ag/kg

Išreikšta sidabru (Ag)

2014 m. gegužės 1 d.

2024 m. balandžio 30 d.

A   DALIS

Leidžiama naudoti patalpose tik nemaistinėms kultūroms.

B   DALIS

Kad būtų įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje nurodyti vienodi principai, atsižvelgiama į natrio sidabro tiosulfato peržiūros ataskaitos, kurią Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas baigė rengti 2013 m. spalio 3 d., išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą valstybės narės turi atkreipti ypatingą dėmesį į:

a)

su medžiaga dirbančių asmenų ir darbuotojų saugą;

b)

galimo sidabro jonų išleidimo ribojimą pašalinant panaudotus tirpalus;

c)

nuotekų dumblo naudojimo žemės ūkyje keliamą riziką sausumos stuburiniams ir dirvožemio bestuburiams.

Prireikus, naudojimo sąlygose turėtų būti numatytos rizikos mažinimo priemonės.“


(1)  Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatumą ir specifikaciją pateikta peržiūros ataskaitoje.


26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/32


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1196/2013

2013 m. lapkričio 22 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Stakliškės (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Lietuvos paraiška įregistruoti pavadinimą „Stakliškės“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Stakliškės“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 22 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL C 166, 2013 6 12, p. 8.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.8 klasė.   Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai (prieskoniai ir kt.)

LIETUVA

Stakliškės (SGN)


26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/34


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1197/2013

2013 m. lapkričio 25 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių III priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (1), ypač į jo 31 straipsnio 1 dalį,

pasikonsultavusi su Vartotojų saugos moksliniu komitetu,

kadangi:

(1)

2001 m. paskelbus mokslinę studiją „Ilgalaikių plaukų dažų naudojimas ir šlapimo pūslės vėžio rizika“, Kosmetikos gaminių ir vartotojams skirtų ne maisto produktų mokslinis komitetas, kurį 2004 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimu 2004/210/EB, įsteigiančiu mokslinius komitetus vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos srityje (2), vėliau pakeitė Vartotojų produktų mokslinis komitetas (toliau – VPMK), padarė išvadą, kad galima su plaukų dažų naudojimu susijusi rizika kelia susirūpinimą. VPMK savo nuomonėse rekomendavo Komisijai imtis tolesnių veiksmų, siekiant kontroliuoti, kaip naudojamos plaukų dažų medžiagos;

(2)

VPMK taip pat rekomendavo bendrąją plaukų dažų medžiagų saugos vertinimo strategiją, įskaitant reikalavimus tirti plaukų dažų gaminiuose naudojamas medžiagas, siekiant nustatyti galimą jų genotoksiškumą ir (arba) mutageniškumą;

(3)

atsižvelgdama į VPMK nuomones, Komisija susitarė su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis dėl bendrosios strategijos plaukų dažų gaminiuose naudojamoms medžiagoms reglamentuoti, pagal kurią pramonės įmonės buvo įpareigotos pateikti dokumentus, kuriuose būtų naujausių mokslinių duomenų apie plaukų dažų medžiagų saugą, kad VPMK galėtų atlikti jų rizikos vertinimą;

(4)

VPMK, kurį 2008 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos sprendimu 2008/721/EB, kuriuo įsteigiamas mokslinių komitetų ir vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos ekspertų konsultacinis padalinys ir panaikinamas Sprendimas 2004/210/EB (3), pakeitė Vartotojų saugos mokslinis komitetas (toliau – VSMK), įvertino atskirų medžiagų, apie kurias pramonės įmonės pateikė naujausių mokslinių duomenų, saugą;

(5)

įvertinus, kokią galimą riziką vartotojų sveikatai kelia reakcijos produktai, kurie plaukų dažymo metu susidaro iš oksidacinių plaukų dažų medžiagų, remdamasi turimais duomenimis, 2010 m. rugsėjo 21 d. nuomonėje VSMK neišreiškė didelio susirūpinimo dėl šiuo metu Sąjungoje naudojamų plaukų dažų ir jų reakcijos produktų genotoksiškumo ir kancerogeniškumo;

(6)

siekiant užtikrinti plaukų dažų gaminių saugumą žmonių sveikatai tikslinga apriboti didžiausią 21 įvertintų plaukų dažų medžiagų koncentraciją ir ją išvardyti Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priede, siekiant atsižvelgti į galutines VSMK nuomones dėl jų saugumo;

(7)

remiantis VSMK vertinimu dėl Reglamento (EB) Nr. 1223/2009/EEB III priedo 9a įraše nurodytos medžiagos Toluene-2,5-Diamine, tikslinga pakeisti jos didžiausią leidžiamąją koncentraciją gatavuose kosmetikos gaminiuose;

(8)

Reglamente (EB) Nr. 1223/2009 pateikta plaukų priežiūros gaminio apibrėžtis neapima jo naudojimo blakstienoms. Ši išimtis buvo pagrįsta tuo, kad rizikos lygis skiriasi, kai kosmetikos gaminiai naudojami atitinkamai galvos plaukams ir blakstienoms. Todėl reikėjo specialiai įvertinti saugumą, susijusį su plaukų dažų medžiagų naudojimu blakstienoms;

(9)

VSMK 2012 m. spalio 12 d. nuomonėje dėl oksidacinių plaukų dažų medžiagų ir vandenilio peroksido, naudojamų blakstienoms dažyti skirtuose gaminiuose, padarė išvadą, kad Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priede išvardytas ir pripažintas saugiomis naudoti plaukų dažų gaminiuose oksidacines plaukų dažų medžiagas pp-Phenylenediamine, Resorcinol, 6-Methoxy-2-Methylamino-3-Aminopyridine HCl, m-Aminophenol, 2-Methyl-5-Hydroxyethyl Aminophenol, 4-Amino-2-Hydroxytoluene, 2,4-Diaminophenoxyethanol HCl, 4-Amino-m-Cresol, 2-Amino-4-Hydroxyethylaminoanisole ir 2,6-Diaminopyridine gali saugiai naudoti profesionalai blakstienoms dažyti skirtuose gaminiuose. Be to, VSMK padarė išvadą, kad galima laikyti, kad ne didesnė nei 2 proc. vandenilio peroksido, įtraukto į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedo 12 įrašą, koncentracija yra saugi vartotojams naudoti blakstienoms;

(10)

remiantis tų medžiagų moksliniu vertinimu, jas turėtų būti leidžiama naudoti blakstienoms dažyti skirtuose gaminiuose tokia pačia koncentracija kaip ir plaukų dažų gaminiuose. Tačiau siekiant išvengti rizikos, susijusios su atvejais, kai vartotojai patys naudoja blakstienoms dažyti skirtus gaminius, juos turėtų būti leidžiama naudoti tik profesionalams. Kad profesionalai galėtų informuoti vartotojus apie galimą neigiamą blakstienų dažų poveikį ir sumažinti odos jautrinimo šiems gaminiams riziką, etiketėse turėtų būti nurodyti atitinkami įspėjimai;

(11)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

siekiant išvengti rinkos sutrikdymo dėl perėjimo nuo 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/768/EBB dėl kosmetikos gaminių (4) prie Reglamento (EB) Nr. 1223/2009, šis reglaments turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos kaip Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009;

(13)

reikėtų nustatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį, kad ūkinės veiklos vykdytojai galėtų įvykdyti reikalavimus dėl naujų įspėjimų, susijusių su blakstienoms dažyti skirtais gaminiais;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 11 d.

Tačiau nuo 2014 m. liepos 1 d. taikomos šios priedo nuostatos:

a)

1 punkto i stulpelio ir 3–9 punktų nuostatos, susijusios su medžiagų naudojimu gaminiuose, skirtuose blakstienoms dažyti;

b)

2 ir 10 punktai.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 342, 2009 12 22, p. 59.

(2)  OL L 66, 2004 3 4, p. 45.

(3)  OL L 241, 2008 9 10, p. 21.

(4)  OL L 262, 1976 9 27, p. 169.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

įterpiamas 8b įrašas:

a

b

c

d

e

f

g

h

i

„8b

p-fenilendiaminas ir jo druskos

p-Phenylenediamine;

p-Phenylenediamine HCl;

p-Phenylenediamine Sulphate

106-50-3 / 624-18-0 / 16245-77-5

203-404-7 / 210-834-9 / 240-357-1

Blakstienoms dažyti skirti gaminiai

 

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia blakstienoms naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 2 % perskaičiavus į gryną medžiagą.

Tik profesionalams.

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„Tik profesionalams.

Image„Šis gaminys gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Blakstienų nedažyti, jeigu:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus arba blakstienas esate patyrę kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.

Sudėtyje yra fenilendiaminų.

Mūvėti tinkamas pirštines“ “

2)

9a įrašas pakeičiamas taip:

a

b

c

d

e

f

g

h

i

“9a)

1,4-benzendiaminas, 2-metil-

2,5-diaminotolueno sulfatas

Toluene-2,5-Diamine

Toluene-2,5-Diamine sulfate (1)

95-70-5

615-50-9

202-442-1

210-431-8

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Ne profesionalams

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Sudėtyje yra fenilendiaminų (toluendiaminų).

Nenaudoti blakstienoms arba antakiams dažyti.“

b)

Profesionalams

a ir b punktams: Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 2 % (perskaičiavus į gryną medžiagą) arba 3,6 % (perskaičiavus į sulfato druską).

b)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„Tik profesionalams.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Sudėtyje yra fenilendiaminų (toluendiaminų).

Mūvėti tinkamas pirštines.“ ”

3)

12 įrašas pakeičiamas taip:

a

b

c

d

e

f

g

h

i

„12

Vandenilio peroksidas ir kiti vandenilio peroksidą išskiriantys junginiai ar mišiniai, įskaitant karbamido peroksidą ir cinko peroksidą

Hydrogen peroxide

7722-84-1

231-765-0

a)

Plaukų priežiūros gaminiai

a)

12 % H2O2 (40 % tūrio), esančio arba išskirto

 

a ir f punktams: Mūvėti tinkamas pirštines.

a, b, c ir e punktams:

Sudėtyje yra vandenilio peroksido.

Vengti patekimo į akis.

Patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.

b)

Odos priežiūros gaminiai

b)

4 % H2O2, esančio arba išskirto

c)

Nagų kietinimo gaminiai

c)

2 % H2O2, esančio arba išskirto

d)

Burnos priežiūros gaminiai, įskaitant burnos skalavimo skystį, dantų pastą ir dantų balinimo priemones

d)

≤ 0,1 % H2O2, esančio arba išskirto

e)

Dantų balinimo priemonės

e)

>0,1 % ≤ 6 % H2O2, esančio arba išskirto

e)

Skirtas parduoti tik gydytojams odontologams.

Kiekvieną kartą naudojant priemones, pirmą kartą jas skiria gydytojas odontologas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/36/EB (1), arba, jei atitinkamas saugos lygis yra užtikrintas, jos naudojamos gydytojui odontologui tiesiogiai prižiūrint. Po to teiktinos vartotojui naudoti iki ciklo pabaigos.

Neskirti jaunesniems nei 18 metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams.

e)

Procentais išreikšta esančio arba išskirto H2O2 koncentracija.

Neskirti jaunesniems nei 18 metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams.

Skirtas parduoti tik gydytojams odontologams. Kiekvieną kartą naudojant priemones, pirmą kartą jas skiria tik gydytojas odontologas arba, jei atitinkamas saugos lygis yra užtikrintas, jos naudojamos gydytojui odontologui tiesiogiai prižiūrint. Po to teiktinos vartotojui naudoti iki ciklo pabaigos.

f)

Blakstienoms skirti gaminiai

f)

2 % H2O2, esančio arba išskirto

f)

Tik profesionalams.

f)

Etiketėje nurodyti:

„Tik profesionalams.

Vengti patekimo į akis.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.

Sudėtyje yra vandenilio peroksido.“

4)

22 įrašas pakeičiamas taip:

a

b

c

d

e

f

g

h

i

„22

1,3-benzendiolis

Resorcinol

108-46-3

203-585-2

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a ir b punktams:

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams arba blakstienoms naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,25 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Sudėtyje yra rezorcinolio.

Po naudojimo gerai išplauti plaukus.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.

Nenaudoti blakstienoms arba antakiams dažyti.“

b)

Blakstienoms dažyti skirti gaminiai

b)

Tik profesionalams.

b)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„Tik profesionalams.

Sudėtyje yra rezorcinolio.

ImageŠis gaminys gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Blakstienų nedažyti, jeigu:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus arba blakstienas esate patyrę kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.“

c)

Plaukų losjonai ir šampūnai

c)

0,5 %

 

c)

Sudėtyje yra rezorcinolio.“

5)

203 įrašas pakeičiamas taip:

a

b

c

d

e

f

g

h

i

„203

6-metoksi-N2-metil-2,3-piridindiamino hidrochloridas ir dihidrochlorido druska (17)

6-Methoxy-2-Methylamino-3-Aminopyridine HCl

90817-34-8 / 83732-72-3

– / 280-622-9

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a ir c punktams: Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams arba blakstienoms naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 0,68 % perskaičiavus į gryną medžiagą (1,0 % dihidrochlorido pavidalu).

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

0,68 % kaip gryna medžiaga (1,0 % kaip dihidrochloridas)

a, b ir c punktams:

nenaudoti su nitrozinimo medžiagomis

didžiausias nitrozoamino kiekis: 50 μg/kg

laikyti nitritų neturinčiose talpyklose

b)

Gali sukelti alergiją

c)

Blakstienoms dažyti skirti gaminiai

 

c)

Tik profesionalams.

c)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„Tik profesionalams.

ImageŠis gaminys gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Blakstienų nedažyti, jeigu:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus arba blakstienas esate patyrę kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.“ “

6)

217 įrašas pakeičiamas taip:

a

b

c

d

e

f

g

h

i

„217

m–aminofenolis ir jo druskos

m-Aminophenol

m-Aminophenol HCl

m-Aminophenol sulfate

591-27-5 / 51-81-0 / 68239-81-6 /38171-54-9

209-711-2 / 200-125-2 / 269-475-1

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a ir b punktams: a) Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams arba blakstienoms naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,2 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Blakstienoms dažyti skirti gaminiai

b)

Tik profesionalams.

b)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„Tik profesionalams.

ImageŠis gaminys gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Blakstienų nedažyti, jeigu:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus arba blakstienas esate patyrę kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.“ “

7)

229 įrašas pakeičiamas taip:

a

b

c

d

e

f

g

h

i

„229

5-[(2-hidroksietil)amino]-o-krezolis

2-Methyl-5-Hydroxyethyl Aminophenol

55302-96-0

259-583-7

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a ir b punktams: Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams arba blakstienoms naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,5 %

nenaudoti su nitrozinimo medžiagomis

didžiausias nitrozoamino kiekis: 50 μg/kg

laikyti nitritų neturinčiose talpyklose

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Blakstienoms dažyti skirti gaminiai

b)

Tik profesionalams.

b)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„Tik profesionalams.

ImageŠis gaminys gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Blakstienų nedažyti, jeigu:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus arba blakstienas esate patyrę kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.“ “

8)

241 ir 242 įrašai pakeičiami taip:

a

b

c

d

e

f

g

h

i

„241

5-amino-o-krezolis

4-Amino-2-Hydroxytoluene

2835-95-2

220-618-6

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a ir b punktams: Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams arba blakstienoms naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,5 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Blakstienoms dažyti skirti gaminiai

b)

Tik profesionalams.

b)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„Tik profesionalams.

ImageŠis gaminys gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Blakstienų nedažyti, jeigu:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus arba blakstienas esate patyrę kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.“

242

2,4-diaminofenoksietanolis, jo hidrochloridas ir jo sulfatas

2,4-Diaminophenoxyethanol HCl

2,4-Diaminophenoxyethanol sulfate

70643-19-5/ 66422-95-5 / 70643-20-8

– / 266-357-1 / 274-713-2

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a ir b punktams: Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams arba blakstienoms naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 2,0 % (hidrochlorido pavidalu)

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Blakstienoms dažyti skirti gaminiai

b)

Tik profesionalams.

b)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„Tik profesionalams.

ImageŠis gaminys gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Blakstienų nedažyti, jeigu:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus arba blakstienas esate patyrę kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.“ “

9)

244 ir 245 įrašai pakeičiami taip:

a

b

c

d

e

f

g

h

i

„244

4-amino-m-krezolis

4-Amino-m-Cresol

2835-99-6

220-621-2

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a ir b punktams: Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams arba blakstienoms naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,5 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Blakstienoms dažyti skirti gaminiai

b)

Tik profesionalams.

b)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„Tik profesionalams.

ImageŠis gaminys gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Blakstienų nedažyti, jeigu:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus arba blakstienas esate patyrę kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.“

245

2-[(3amino-4-metoksifenil) amino]etanolis ir jo sulfatas

2-Amino-4-Hydroxyethylaminoanisole

2-Amino-4-Hydroxyethylaminoanisole sulfate

83763-47-7 /

83763-48-8

280-733-2 /

280-734-8

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a ir b punktams: Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams arba blakstienoms naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,5 % (sulfato pavidalu)

nenaudoti su nitrozinimo medžiagomis

didžiausias nitrozoamino kiekis: 50 μg/kg

laikyti nitritų neturinčiose talpyklose

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Blakstienoms dažyti skirti gaminiai

b)

Tik profesionalams.

b)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„Tik profesionalams.

ImageŠis gaminys gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Blakstienų nedažyti, jeigu:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus arba blakstienas esate patyrę kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.“ “

10)

įterpiami 265–285 įrašai:

a

b

c

d

e

f

g

h

i

„265

1,4-diaminoantrachinonas

Disperse Violet 1

128-95-0

204-922-6

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

0,5 %

Dispersinio raudonojo Nr. 15 priemaiša dispersiniame violetiniame Nr. 1 plaukų dažų sudėtinių dalių mišiniams turėtų būti <1 % (w/w)

 

266

Etanolis, 2-((4-amino-2-nitrofenil)amino)-

HC Red No 3

2871-01-4

220-701-7

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 0,45 %

a punktui: Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

3,0 %

a ir b punktams:

nenaudoti su nitrozinimo medžiagomis

didžiausias nitrozoamino kiekis: 50 μg/kg;

laikyti nitritų neturinčiose talpyklose

a ir b punktams:

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis. Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

267

[7-hidroksi-8-[(2-metoksifenil)azo]-2-naftil]trimetilamonio chloridas

Basic Red 76

68391-30-0

269-941-4

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

2,0 %

 

 

268

2-[[4-(dimetilamino)fenil]azo]-1,3-dimetil-1H-imidazolio chloridas

Basic Red 51

77061-58-6

278-601-4

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 0,5 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

1,0 %

 

 

269

Fenolis, 2-amino-5-etil-, hidrochloridas

2-Amino-5-Ethylphenol HCl

149861-22-3

 

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,0 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

270

Fluoresceinas, 2',4',5',7'-tetrabrom-4,5,6,7-tetrachlor-, dinatrio druska (CI 45410)

Acid Red 92

18472-87-2

242-355-6

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 2,0 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

0,4 %

 

 

271

1), 2) ir 3) mišinys dispergente (lignosulfatas):

Disperse Blue 377 yra trijų dažų mišinys:

 

 

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

2,0 %

 

 

1)

9,10-antracendionas-1,4-bis[(2-hidroksietil)amino]

1)

1,4-bis[(2-hydroxyethyl)amino]anthra-9,10-quinone

(1)

4471-41-4

(1)

224-743-7

2)

9,10-antracendionas-1-[(2-hidroksietil)amino]-4-[(3-hidroksipropil)amino]

2)

1-[(2-hydroxyethyl)amino]-4-[(3-hydroxypropyl)amino]anthra-9,10-quinone

(2)

67674-26-4

(2)

266-865-3

3)

9,10-antracendionas-1,4-bis[(3-hidroksipropil)amino

3)

1,4-bis[(3-hydroxypropyl)amino]anthra-9,10-quinone

(3)

67701-36-4

(3)

266-954-7

272

4-aminofenolis

p-Aminophenol

123-30-8

204-616-2

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 0,9 %

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

273

4,5-diamino-l-(2-hidroksietil)-1H-pirazolo sulfatas

1-Hydroxyethyl-4,5-Diamino Pyrazole Sulfate

155601-30-2

429-300-3

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 3,0 %

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

274

Chinolinis, 4-formil-1-metil-, druska su 4-metilbenzensulfonrūgš-timi (1:1)

4-Formyl-1-Methylquinolinium-p-Toluenesulfonate

223398-02-5

453-790-8

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 2,5 %

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

275

Piridinis, 1- metil-4-[( metilfenilhidrazon)metil]-, metilsulfatas

Basic Yellow 87

68259-00-7

269-503-2

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,0 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

1,0 %

 

 

276

2-[(4-aminofenil)azo]-1,3-dimetil-1H-imidazolio chloridas

Basic Orange 31

97404-02-9

306-764-4

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 0,5 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

1,0 %

 

 

277

2,6-piridindiaminas, 3-(3-piridinilazo)

2,6-Diamino-3-((Pyridine-3-yl)azo)Pyridine

28365-08-4

421-430-9

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 0,25 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

0,25 %

 

 

278

4-((4-amino-3-metilfenil)(4-imino-3-metil-2,5-cikloheksadien-1-iliden)metil)-2-metilfenilamino monohidrochloridas (CI 42520)

Basic Violet 2

3248-91-7

221-831-7

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,0 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

0,5 %

 

 

279

2,3-diamino-6,7-dihidro-1H,5H-pirazolo[1,2-a] pirazol-1-ono dimetansulfonatas

2,3-Diaminodihydropyrazolopyrazolone Dimethosulfonate

857035-95-1

469-500-8

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 2,0 %

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

280

2-amino-4,6-dinitrofenolis ir 2-amino-4,6-dinitrofenolis, natrio druska

Picramic Acid and Sodium Picramate

96-91-3

831-52-7

202-544-6

212-603-8

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 0,6 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

0,6 %

 

 

281

1-metilamino-2-nitro-5-(2,3-dihidroksi-propiloksi)-benzenas

2-Nitro-5-Glyceryl Methylaniline

80062-31-3

279-383-3

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 0,8 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

1,0 %

a ir b punktams:

nenaudoti su nitrozinimo medžiagomis

didžiausias nitrozoamino kiekis: 50 μg/kg;

laikyti nitritų neturinčiose talpyklose

 

282

1-propanaminis, 3-[[9,10-dihidro-4-(metilamino)-9,10-diokso-1-antracenil] amino]-N,N-dimetil-N-propil-, bromidas

HC Blue 16

502453-61-4

481-170-7

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

3,0 %

nenaudoti su nitrozinimo medžiagomis

didžiausias nitrozoamino kiekis: 50 μg/kg;

laikyti nitritų neturinčiose talpyklose

 

283

3-amino-2-chlor-6-metilfenolis

3-amino-4-chlor-6-metilfenolis HCl

5-Amino-6-Chloro-o-Cresol

5-Amino-6-Chloro-o-Cresol HCl

84540-50-1

80419-48-3

283-144-9

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,0 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

0,5 %

 

 

284

Fenolis, 2,2'-metilenebis[4-amino-], dihidrochloridas

2,2'-Methylenebis-4-aminophenol HCl

27311-52-0

63969-46-0

440-850-3

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a)

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,0 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)

1,0 %

 

 

285

Piridin-2,6-diildiaminas

2,6-Diaminopyridine

141-86-6

205-507-2

a)

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

 

a ir b punktams: Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 0,15 %

a)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

ImagePlaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

b)

Blakstienoms dažyti skirti gaminiai

b)

Tik profesionalams.

b)

Etiketėje nurodyti:

maišymo santykį.

„Tik profesionalams.

ImageŠis gaminys gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Blakstienų nedažyti, jeigu:

veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;

dažydami plaukus arba blakstienas esate patyrę kokią nors reakciją;

kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.“ “


(1)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.“


26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/67


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1198/2013

2013 m. lapkričio 25 d.

kuriuo nutraukiamas antisubsidijų tyrimas dėl importuojamo Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 330/2013, kuriuo įpareigojama registruoti importuojamą produktą

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 14 ir 24 straipsnius,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2012 m. rugsėjo 27 d. Europos biodyzelino taryba (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio, vardu pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį pateikė Europos Komisijai (toliau – Komisija) skundą dėl tariamai žalingo Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino gamybos subsidijavimo.

(2)

Skunde pateikti šio produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2012 m. lapkričio 10 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl į Sąjungą importuojamo Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino inicijavimą (2).

(4)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems Argentinos ir Indonezijos eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams, tiekėjams, platintojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms, taip pat Argentinos ir Indonezijos valdžios institucijoms. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(5)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(6)

2013 m. balandžio 10 d. Komisija nustatė, kad importuojamas Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinas turi būti registruojamas pagal 2013 m. balandžio 10 d. Reglamentą (ES) Nr. 330/2013. (3)

2.   SKUNDO ATSIĖMIMAS IR TYRIMO NUTRAUKIMAS

(7)

2013 m. spalio 7 d. raštu Komisijai skundo pateikėjas oficialiai atsiėmė skundą.

(8)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį tyrimas gali būti nutraukiamas, jei skundas atsiimamas ir jeigu nutraukiant tyrimą neprieštaraujama Sąjungos interesams.

(9)

Atliekant tyrimą nenustatyta jokių aplinkybių, įrodančių, kad nutraukus šį tyrimą būtų prieštaraujama Sąjungos interesams. Todėl Komisija mano, kad šį tyrimą reikėtų nutraukti. Apie tai buvo pranešta suinteresuotosioms šalims ir joms suteikta galimybė teikti pastabas. Tačiau pastabų, dėl kurių būtų daroma išvada, kad tyrimo nutraukimas prieštarautų Sąjungos interesams, Komisija negavo.

(10)

Todėl Komisija daro išvadą, kad antisubsidijų tyrimas dėl į Sąjungą importuojamo Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino turėtų būti nutrauktas.

(11)

Importuojamo Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino registraciją, nustatytą vadovaujantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 330/2013 1 straipsniu, reikėtų nutraukti, o minėtą reglamentą panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Antisubsidijų tyrimas dėl importuojamų Argentinos ir Indonezijos kilmės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, tiek grynų, tiek mišinio pavidalo, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 95, ex 1518 00 99, ex 2710 19 43, ex 2710 19 46, ex 2710 19 47, 2710 20 11, 2710 20 15, 2710 20 17, ex 3824 90 97, 3826 00 10 ir ex 3826 00 90, nutraukiamas.

2 straipsnis

Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 330/2013 1 straipsniu.

3 straipsnis

Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2013 panaikinamas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

(2)  OL C 342, 2012 11 10, p. 12.

(3)  OL L 102, 2013 4 11, p. 13.


26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/69


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1199/2013

2013 m. lapkričio 25 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama veiklioji medžiaga chlorantraniliprolas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį ir 78 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punktą Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, dėl kurių sprendimas buvo priimtas pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį iki 2011 m. birželio 14 d., patvirtinimo tvarkai ir sąlygoms. Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punkto sąlygos, taikomos chlorantraniliprolui, įgyvendintos Komisijos sprendimu 2007/560/EB (3);

(2)

pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį 2007 m. vasario 2 d. Airija gavo „DuPont de Nemours“ paraišką įtraukti veikliąją medžiagą chlorantraniliprolą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Sprendimu 2007/560/EB patvirtinta, kad dokumentų rinkinys buvo išsamus ir parengtas taip, kad jį būtų galima laikyti iš esmės atitinkančiu Direktyvos 91/414/EEB II ir III prieduose nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus;

(3)

šios veikliosios medžiagos poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai pareiškėjo pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas. Paskirta valstybė narė ataskaitos rengėja vertinimo ataskaitos projektą pateikė 2010 m. vasario 17 d. Pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 188/2011 (4) 11 straipsnio 6 dalį 2011 m. liepos 11 d. pareiškėjo buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos. 2011 m. gruodžio mėn. Airija pateikė papildomų duomenų vertinimą kaip atnaujintą vertinimo ataskaitos projektą;

(4)

valstybės narės ir Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) peržiūrėjo vertinimo ataskaitos projektą. 2013 m. kovo 14 d. Tarnyba pateikė Komisijai peržiūros išvadas dėl veikliosios medžiagos chlorantraniliprolo keliamos rizikos vertinimo (5). Vertinimo ataskaitos projektą ir Tarnybos išvadas valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2013 m. spalio 3 d. pateikė kaip Komisijos chlorantraniliprolo peržiūros ataskaitą;

(5)

atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra chlorantraniliprolo, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais reikalavimus, nustatytus Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose ir 5 straipsnio 3 dalyje, visų pirma dėl naudojimo atvejų, kurie buvo ištirti ir išsamiai pateikti Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl tikslinga chlorantraniliprolą patvirtinti;

(6)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus. Visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(7)

prieš patvirtinant veikliąją medžiagą turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų reikalavimų, atsiradusių patvirtinus veikliąją medžiagą;

(8)

tačiau, nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų įpareigojimų, atsiradusių patvirtinus medžiagą, atsižvelgiant į tam tikrą padėtį, susidariusią dėl perėjimo nuo Direktyvos 91/414/EEB prie Reglamento (EB) Nr. 1107/2009, turėtų būti taikomos toliau pateiktos nuostatos. Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis po patvirtinimo, per kurį jos peržiūrėtų augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra chlorantraniliprolo. Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo medžiagos patvirtinimo, per kurį jos peržiūrėtų augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra chlorantraniliprolo, registraciją. Valstybės narės turėtų atitinkamai iš dalies keisti, pakeisti arba panaikinti registracijas. Nukrypstant nuo to termino, turėtų būti nustatytas ilgesnis laikotarpis, per kurį, kaip nustatyta Direktyvoje 91/414/EEB ir taikant vienodus principus, turėtų būti pateiktas ir įvertintas III priede nustatytas išsamus kiekvieno augalų apsaugos produkto dokumentų rinkinys, parengtas pagal kiekvieną numatomą naudojimo paskirtį;

(9)

patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą anksčiau įtraukus veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92 (6) nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų aiškinant galiojančios registracijos turėtojų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos turėtojas gali naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu. Tačiau, jas aiškiau apibrėžus, valstybėms narėms ar registracijos turėtojams neatsirastų naujų įpareigojimų, palyginti su nustatytaisiais iki šiol priimtomis direktyvomis, kuriomis iš dalies keičiamas minėtos direktyvos I priedas, arba reglamentais, kuriais patvirtinamos veikliosios medžiagos;

(10)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (7) priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Veikliosios medžiagos patvirtinimas

Pagal I priede nustatytas sąlygas patvirtinama tame priede nurodyta veiklioji medžiaga chlorantraniliprolas.

2 straipsnis

Pakartotinis augalų apsaugos produktų vertinimas

1.   Vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, valstybės narės iki 2014 m. spalio 31 d. prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos chlorantraniliprolo, registraciją.

Iki tos datos jos pirmiausia patikrina, ar laikomasi šio reglamento I priede nustatytų sąlygų, išskyrus to priedo konkrečių nuostatų skiltyje nustatytas sąlygas, ir ar registracijos turėtojas turi dokumentų rinkinį, atitinkantį Direktyvos 91/414/EEB II priedo reikalavimus, arba gali juo naudotis vadovaudamasis tos direktyvos 13 straipsnio 1–4 dalyse ir Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 62 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų valstybės narės ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 30 d. iš naujo įvertina kiekvieną registruotą augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje chlorantraniliprolas yra vienintelė veiklioji medžiaga arba viena iš keleto veikliųjų medžiagų, kurios visos įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedą, taikydamos vienodus principus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje, vadovaudamosi Direktyvos 91/414/EEB III priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu ir atsižvelgdamos į šio reglamento I priedo konkrečių nuostatų skiltį. Remdamosi tuo vertinimu valstybės narės nustato, ar produktas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Nustačiusios, ar produktas atitinka minėtas sąlygas, valstybės narės:

a)

prireikus ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 31 d. iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje chlorantraniliprolas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją arba

b)

prireikus iki 2015 m. spalio 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, nurodytos atitinkamame teisės akte ar teisės aktuose, kuriais atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą, iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje chlorantraniliprolas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją.

3 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. gegužės 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).

(3)  2007 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos sprendimas 2007/560/EB, kuriuo iš esmės pripažįstama, kad išsamiam tyrimui atlikti pateikti dokumentai dėl chlorantraniliprolo, heptamaloksiglukano, spirotetramato ir Helicoverpa armigera nukleopolihedroviruso galimo įtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą yra išsamūs (OL L 213, 2007 8 15, p. 29).

(4)  2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 188/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos direktyvos 91/414/EEB įgyvendinimo taisyklės dėl veikliųjų medžiagų, kurių rinkoje nebuvo dvejus metus po pranešimo apie tą direktyvą, vertinimo tvarkos (OL L 53, 2011 2 26, p. 51).

(5)  EFSA leidinys (2013 m.), 11(4):3143. Galima rasti internete adresu www.efsa.europa.eu

(6)  1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3600/92, nustatantis išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 366, 1992 12 15, p. 10).

(7)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).


I PRIEDAS

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Patvirtinimo data

Patvirtinimo galiojimo pabaiga

Konkrečios nuostatos

Chlorantraniliprolas

CAS Nr. 500008–45–7

CIPAC Nr. 794

3-bromo-4’-chloro-1-(3-chloro-2-piridil)-2’-metil-6’-(metilkarbamoil) pirazol-5-karboksanilidas

≥ 950 g/kg

Šios svarbios priemaišos turi neviršyti nustatytos ribos techninėje medžiagoje:

 

acetonitrilas: ≤ 3 g/kg

 

3-pikolinas: ≤ 3 g/kg

 

metansulfonrūgštis: ≤ 2 g/kg

2014 m. gegužės 1 d.

2024 m. balandžio 30 d.

Įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje nurodytus vienodus principus, atsižvelgiama į chlorantraniliprolo peržiūros ataskaitos, priimtos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2013 m. spalio 3 d., išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą valstybės narės ypatingą dėmesį atkreipia į ilgalaikę riziką vandens organizmams ir dirvožemio makroorganizmams.

Naudojimo sąlygose prireikus nurodomos rizikos mažinimo priemonės.

Pareiškėjas pateikia patvirtinamąją informaciją, susijusią su:

1)

rizika, kurią požeminiam vandeniui kelia veiklioji medžiaga ir jos metabolitai IN-EQW78 (2-[3-bromo-1-(3-chloropiridin-2-yl)-1H-pirazol-5-il]-6-chloro-3,8-dimetilchinazolin-4(3H)-onas), IN-ECD73 (2,6-dichloro-4-metil-11H-pirido[2,1-b]chinazolin-11-onas), IN-F6L99 ( 3-bromo-N-metil-1H-pirazol-5-karboksamidas), IN-GAZ70 (2-[3-bromo-1-(3-chloropiridin-2-yl)-1H-pirazol-5-yl]-6-chloro-8-metilchinazolin-4(1H)-onas) ir IN-F9N04 (3-bromo-N-(2-karbamoil-4-chloro-6-metilfenil)-1-(3-chloropiridin-2-il)-1H-pirazol-5-karboksamidas);

2)

riziką, kurią vandens organizmams kelia fotolizės metabolitai IN-LBA22 (2-{[(4Z)-2-bromo-4H-pirazolo[1,5-d]pirido[3,2-b][1,4]oksazin-4-iliden] amino}-5-chloro-N,3-dimetilbenzamidas), IN-LBA23 (2-[3-bromo-1-(3-hidroksipiridin-2-il)-1H-pirazol-5-il]-6-chloro-3,8-dimetilchinazolin-4(3H)-onas) ir IN-LBA24 (2-(3-bromo-1H-pirazol-5-il)-6-chloro-3,8-dimetilchinazolin-4(3H)-onas).

Šią informaciją pareiškėjas Komisijai, valstybėms narėms ir Tarnybai pateikia iki 2016 m. balandžio 30 d.


(1)  Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatybę ir specifikaciją pateikta peržiūros ataskaitoje.


II PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo B dalis papildoma šiuo įrašu:

Numeris

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Patvirtinimo data

Patvirtinimo galiojimo pabaiga

Konkrečios nuostatos

„62

Chlorantraniliprolas

CAS Nr. 500008–45–7

CIPAC Nr. 794

3-bromo-4’-chloro-1-(3-chloro-2-piridil)-2’-metil-6’-(metilkarbamoil) pirazol-5-karboksanilidas

≥ 950 g/kg

Šios svarbios priemaišos turi neviršyti nustatytos ribos techninėje medžiagoje:

 

acetonitrilas: ≤ 3 g/kg

 

3-pikolinas: ≤ 3 g/kg

 

metansulfonrūgštis: ≤ 2 g/kg

2014 m. gegužės 1 d.

2024 m. balandžio 30 d.

Įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje nurodytus vienodus principus, atsižvelgiama į chlorantraniliprolo peržiūros ataskaitos, priimtos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2013 m. spalio 3 d., išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą valstybės narės ypatingą dėmesį atkreipia į ilgalaikę riziką vandens organizmams ir dirvožemio makroorganizmams.

Naudojimo sąlygose prireikus nurodomos rizikos mažinimo priemonės.

Pareiškėjas pateikia patvirtinamąją informaciją, susijusią su:

1)

rizika, kurią gruntiniam vandeniui kelia veiklioji medžiaga ir jos metabolitai IN-EQW78 (2-[3-bromo-1-(3-chloropiridin-2-yl)-1H-pirazol-5-il]-6-chloro-3,8-dimetilchinazolin-4(3H)-onas), IN-ECD73 (2,6-dichloro-4-metil-11H-pirido[2,1-b]chinazolin-11-onas), IN-F6L99 (3-bromo-N-metil-1H-pirazol-5-karboksamidas), IN-GAZ70 (2-[3-bromo-1-(3-chloropiridin-2-yl)-1H-pirazol-5-yl]-6-chloro-8-metilchinazolin-4(1H)-onas) ir IN-F9N04 (3-bromo-N-(2-karbamoil-4-chloro-6-metilfenil)-1-(3-chloropiridin-2-il)-1H-pirazol-5-karboksamidas);

2)

riziką, kurią vandens organizmams kelia fotolizės metabolitai IN-LBA22 (2-{[(4Z)-2-bromo-4H-pirazolo[1,5-d]pirido[3,2-b][1,4]oksazin-4-iliden] amino}-5-chloro-N,3-dimetilbenzamidas), IN-LBA23 (2-[3-bromo-1-(3-hidroksipiridin-2-il)-1H-pirazol-5-il]-6-chloro-3,8-dimetilchinazolin-4(3H)-onas) ir IN-LBA24 (2-(3-bromo-1H-pirazol-5-il)-6-chloro-3,8-dimetilchinazolin-4(3H)-onas).

Šią informaciją pareiškėjas Komisijai, valstybėms narėms ir Tarnybai pateikia iki 2016 m. balandžio 30 d.“


(1)  Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatybę ir specifikaciją pateikta peržiūros ataskaitoje.


26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/74


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1200/2013

2013 m. lapkričio 25 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Cozza di Scardovari (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Cozza di Scardovari“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Cozza di Scardovari“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 25 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL C 170, 2013 6 15, p. 51.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.7 klasė.   Šviežios žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir jų produktai

ITALIJA

Cozza di Scardovari (SKVN)


26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/76


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1201/2013

2013 m. lapkričio 25 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 25 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

50,7

MA

43,6

MK

36,9

TR

65,0

ZZ

49,1

0707 00 05

AL

41,5

TR

87,8

ZZ

64,7

0709 93 10

MA

139,9

TR

106,8

ZZ

123,4

0805 20 10

MA

80,5

TR

76,1

ZA

87,1

ZZ

81,2

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

PK

59,4

SZ

56,2

TR

75,4

UY

56,2

ZA

192,9

ZZ

88,0

0805 50 10

TR

71,6

ZZ

71,6

0808 10 80

BA

54,0

MK

41,5

US

130,4

ZA

162,0

ZZ

97,0

0808 30 90

TR

123,6

ZZ

123,6


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


SPRENDIMAI

26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/78


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. spalio 14 d.

dėl Sąjungos finansinės paramos Kroatijos žvejybos kontrolės programai įgyvendinti 2013 metais

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 6606)

(Tekstas autentiškas tik kroatų kalba)

(2013/673/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2006, nustatantį Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti (1), ypač į jo 21 straipsnį,

kadangi:

(1)

2013 m. liepos 1 d. Kroatija tapo Europos Sąjungos nare;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 861/2006 20 straipsnį Kroatija pateikė Komisijai savo 2013 m. žvejybos kontrolės programą ir paraišką gauti Sąjungos finansinę paramą, kuri skiriama pagal šią programą įgyvendinamų projektų išlaidoms padengti;

(3)

Sąjungos finansinė parama gali būti skiriama Reglamento (EB) Nr. 861/2006 8 straipsnio a punkte išvardytiems veiksmams finansuoti pagal paraiškas;

(4)

tikslinga laikantis Reglamento (EB) Nr. 861/2006 15 straipsnyje nustatytų ribų nustatyti Sąjungos finansinės paramos didžiausią dydį bei normą ir sąlygas, kuriomis tokia parama gali būti skiriama;

(5)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 861/2006 21 straipsnio 2 dalimi Kroatijos buvo paprašyta pateikti programą, susijusią su finansavimu 2013 m. sausio 25 d. Komisijos rašte nustatytose prioritetinėse srityse, t. y. projektų, kuriais siekiama įgyvendinti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (2) nuostatas dėl kontrolės, variklio galios matavimo ir žuvininkystės produktų atsekamumo. Reikalavimai, kurių turi laikytis į atsekamumo projektus investuojantys ūkio subjektai ir (arba) valstybės narės, nustatyti 2012 m. gegužės 14 d. Komisijos rašte;

(6)

tuo remiantis ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, pagal programas pateiktos paraiškos gauti Sąjungos finansinę paramą neprioritetiniams veiksmams, tokiems kaip automatinio identifikavimo sistemų (AIS) įrengimas žvejybos laivuose ir mokymo projektai, nesusiję su valstybių narių kontrolės sistemų tobulinimu, buvo atmestos, nes jos nėra priskiriamos pirmiau nurodytoms prioritetinėms sritims;

(7)

svarbu užtikrinti, kad atsekamumo projektai būtų parengti pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus, kaip reikalaujama Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 (3) 67 straipsnio 8 dalyje;

(8)

buvo įvertinta Kroatijos paraiškos gauti Sąjungos finansinę paramą atitiktis 2007 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 391/2007, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2006 įgyvendinimo taisykles dėl valstybių narių išlaidų, patirtų įgyvendinant bendrajai žuvininkystės politikai taikomas stebėsenos ir kontrolės sistemas (4), išdėstytoms taisyklėms;

(9)

siekiant skatinti investuoti į Komisijos nustatytų prioritetinių veiksmų įgyvendinimą ir atsižvelgiant į neigiamą finansų krizės poveikį valstybių narių biudžetams, su pirmiau nurodytomis prioritetinėmis sritimis susijusioms išlaidoms, kurioms taikomas šis finansavimo sprendimas, padengti turėtų būti taikoma didelė bendro finansavimo norma, laikantis Reglamento (EB) Nr. 861/2006 15 straipsnyje nustatytų ribų;

(10)

kad būtų galima skirti paramą už automatinę buvimo vietos nustatymo įrangą, ši turėtų atitikti Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011nustatytus reikalavimus;

(11)

kad būtų galima skirti paramą už žvejybos laivuose įrengtą elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo įrangą, ši turėtų atitikti Reglamente (ES) Nr. 404/2011 nustatytus reikalavimus;

(12)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu numatoma 2013 m. Sąjungos finansinė parama, skirta Kroatijos išlaidoms, patirtoms diegiant bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) stebėsenos ir kontrolės sistemas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 861/2006 8 straipsnio 1 dalies a punkte, kompensuoti.

2 straipsnis

Neįvykdytų įsipareigojimų klausimo sprendimas

Visas sumas, kurias prašoma kompensuoti, Kroatija sumoka iki 2017 m. birželio 30 d. Po tos dienos sumokėtos sumos nekompensuojamos. Su šiuo sprendimu susiję biudžeto asignavimai panaikinami ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Naujos technologijos ir IT tinklai

1.   Finansinė parama gali būti skiriama kompensuoti 90 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų įgyvendinant I priede nurodytus projektus ir susijusių su naujų technologijų diegimu ir IT tinklų įrengimu siekiant užtikrinti veiksmingą ir saugų su žvejybos veiklos stebėsena, kontrole ir priežiūra, taip pat variklio galios patikrinimu susijusių duomenų rinkimą ir tvarkymą, laikantis tame priede nustatytų ribų.

2.   Finansinė parama gali būti skiriama kompensuoti 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų įgyvendinant I priede nurodytą projektą HR/13/05 ir susijusių su matuokliais ir svarstyklėmis, laikantis tame priede nustatytų ribų.

4 straipsnis

Automatinė buvimo vietos nustatymo įranga

1.   Finansinė parama gali būti skiriama kompensuoti 90 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų įgyvendinant II priede nurodytus projektus ir susijusių su automatinės buvimo vietos nustatymo įrangos, užtikrinančios nuotolinį žvejybos laivų buvimo vietos stebėjimą žvejybos stebėjimo centre, naudojantis laivų stebėjimo sistema (LSS), įsigijimu ir įrengimu žvejybos laivuose, laikantis tame priede nustatytų ribų.

2.   1 dalyje nurodyta finansinė parama apskaičiuojama pagal didžiausią vienam laivui nustatytą sumą – 2 500 EUR.

3.   Kad būtų galima skirti 1 dalyje nurodytą finansinę paramą už automatinę buvimo vietos nustatymo įrangą, ši turi atitikti Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003 (5) nustatytus reikalavimus.

5 straipsnis

Elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemos

Finansinė parama gali būti skiriama kompensuoti 90 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų įgyvendinant III priede nurodytus projektus ir susijusių su elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemoms (EDRPS) būtinų dalių kūrimu, įsigijimu, diegimu ir technine pagalba, siekiant užtikrinti veiksmingą ir saugų keitimąsi su žvejybos veiklos stebėsena, kontrole ir priežiūra susijusiais duomenimis, laikantis tame priede nustatytų ribų.

6 straipsnis

Elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo įranga

1.   Finansinė parama gali būti skiriama kompensuoti 90 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų įgyvendinant IV priede nurodytus projektus ir susijusių su EDRPS įrangos, užtikrinančios galimybę laivuose elektroniniu būdu registruoti duomenis apie žuvininkystės veiklą ir juos perduoti žvejybos stebėjimo centrui, įsigijimu ir montavimu žvejybos laivuose, laikantis tame priede nustatytų ribų.

2.   1 dalyje nurodyta finansinė parama apskaičiuojama pagal didžiausią vienam laivui nustatytą sumą – 3 000 EUR.

3.   Kad būtų galima skirti finansinę paramą už EDRPS įrangą, ši turi atitikti Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 nustatytus reikalavimus.

7 straipsnis

Didžiausia visos Sąjungos finansinės paramos Kroatijai suma

Planuojamų išlaidų suma, reikalavimus atitinkanti jos dalis ir didžiausia visos Sąjungos paramos Kroatijai suma yra:

(EUR)

Valstybė narė

Planuojamos nacionalinės žvejybos kontrolės programos išlaidos

Pagal šį sprendimą atrinktų projektų įgyvendinimo išlaidos

Didžiausia Sąjungos paramos suma

Kroatija

817 000

618 000

522 600

Iš viso

817 000

618 000

522 600

8 straipsnis

Adresatas

Šis sprendimas skirtas Kroatijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2013 m. spalio 14 d.

Komisijos vardu

Maria DAMANAKI

Komisijos narė


(1)  OL L 160, 2006 6 14, p. 1.

(2)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(3)  OL L 112, 2011 4 30, p. 1.

(4)  OL L 97, 2007 4 12, p. 30.

(5)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.


I PRIEDAS

NAUJOS TECHNOLOGIJOS IR IT TINKLAI

(EUR)

Projekto kodas

Planuojamos nacionalinės žvejybos kontrolės programos išlaidos

Pagal šį sprendimą atrinktų projektų įgyvendinimo išlaidos

Didžiausia Sąjungos paramos suma

HR/13/05

84 000

84 000

42 000

HR/13/07

100 000

100 000

90 000

Iš viso

184 000

184 000

132 000


II PRIEDAS

AUTOMATINĖ BUVIMO VIETOS NUSTATYMO ĮRANGA

(EUR)

Projekto kodas

Planuojamos nacionalinės žvejybos kontrolės programos išlaidos

Pagal šį sprendimą atrinktų projektų įgyvendinimo išlaidos

Didžiausia Sąjungos paramos suma

HR/13/01

192 000

192 000

172 800

HR/13/02

192 000

0

0

Iš viso

384 000

192 000

172 800


III PRIEDAS

ELEKTRONINIO DUOMENŲ REGISTRAVIMO IR PERDAVIMO SISTEMOS

(EUR)

Projekto kodas

Planuojamos nacionalinės žvejybos kontrolės programos išlaidos

Pagal šį sprendimą atrinktų projektų įgyvendinimo išlaidos

Didžiausia Sąjungos paramos suma

HR/13/04

50 000

50 000

45 000

Iš viso

50 000

50 000

45 000


IV PRIEDAS

ELEKTRONINIO DUOMENŲ REGISTRAVIMO IR PERDAVIMO ĮRANGA

(EUR)

Projekto kodas

Planuojamos nacionalinės žvejybos kontrolės programos išlaidos

Pagal šį sprendimą atrinktų projektų įgyvendinimo išlaidos

Didžiausia Sąjungos paramos suma

HR/13/03

192 000

192 000

172 800

Iš viso

192 000

192 000

172 800


V PRIEDAS

MOKYMO IR MAINŲ PROGRAMOS

(EUR)

Projekto kodas

Planuojamos nacionalinių žvejybos kontrolės programų išlaidos

Pagal šį sprendimą atrinktų projektų įgyvendinimo išlaidos

Didžiausia Sąjungos paramos suma

HR/13/06

7 000

0

0

Iš viso

7 000

0

0


26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/82


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. lapkričio 25 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių I priedo gairių

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/674/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (1), ypač į jo 10 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

labai svarbu užtikrinti, kad Sąjungos rinkai pateikiami kosmetikos gaminiai būtų saugūs žmonių sveikatai, jei naudojami laikantis įprastų ar pagrįstai numatomų naudojimo sąlygų. Šiuo tikslu Reglamente (EB) Nr. 1223/2009 reikalaujama, kad nustatant, ar kosmetikos gaminį galima saugiai naudoti šiomis sąlygomis, turi būti atliktas kosmetikos gaminio saugos įvertinimas;

(2)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 atsakingu asmeniu paskirtas ekonominės veiklos vykdytojas turi užtikrinti, kad dėl kiekvieno Sąjungos rinkai pateikiamo kosmetikos gaminio, remiantis susijusia informacija ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priede nustatytų reikalavimų, būtų parengta kosmetikos gaminio saugos ataskaita;

(3)

siekiant padėti visoms įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms, suprasti Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priede nustatytų reikalavimų esmę, reglamente nustatytas reikalavimas, kad Komisija priimtų tinkamas gaires;

(4)

šiuo sprendimu nustatomos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo gairės. Šias gaires padėjo rengti susiję suinteresuotieji subjektai, įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių atstovus;

(5)

gairės turėtų padėti atsakingiems asmenims laikytis jiems nustatytų reguliavimo įpareigojimų. Tačiau šiomis gairėmis nėra siekiama pakeisti kvalifikuoto saugos vertintojo žinių ir kompetencijos, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalį. Toks vertintojas turėtų ir toliau likti vienintelis specialistas, kuriam leidžiama atlikti I priedo B dalyje nurodytą saugos įvertinimą;

(6)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede išdėstomos gairės, kurios padės įmonėms laikytis Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priede nustatytų reikalavimų.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 342, 2009 12 22, p. 59.


PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) Nr. 1223/2009 I PRIEDO „KOSMETIKOS GAMINIO SAUGOS ATASKAITA“ GAIRĖS

1.   ĮVADAS

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 11 straipsnį reikalaujama parengti kiekvieno kosmetikos gaminio, kuris bus pateikiamas rinkai, informacijos bylą. Gaminio informacijos byla prireikus turėtų būti atnaujinama ir laikoma prieinama elektronine arba kita forma atsakingo asmens adresu, nurodytu etiketėje, ir su ja turėtų būti leidžiama susipažinti rinkos priežiūrą atliekančioms kompetentingoms institucijoms ne trumpiau kaip dešimt metų nuo tos dienos, kai paskutinė kosmetikos gaminio siunta buvo pateikta rinkai.

10 straipsnio 1 dalyje nurodyta kosmetikos gaminio saugos ataskaita yra svarbiausias su sauga susijęs gaminio informacijos bylos dokumentas. Kiti svarbūs šio dokumento elementai – aiškus kosmetikos gaminio aprašymas, gamybos metodo aprašymas ir patvirtinimas, kad laikomasi geros gamybos praktikos, deklaruojamo efektyvumo įrodymai ir duomenys apie bandymus su gyvūnais (1).

Kai kosmetikos gaminio saugos ataskaitą rengiantis atsakingas asmuo nėra gaminio gamintojas, jis turėtų sudaryti sąlygas pasinaudoti visais techniniais ir moksliniais įgūdžiais, reikalingais patikimai informacijai apie kosmetikos gaminio saugą gauti ir tinkamam saugos įvertinimui atlikti, siekiant įrodyti, kad gaminys, už kurį jis atsako, yra saugus pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 3 straipsnį. Todėl atsakingam asmeniui gali prireikti ne tik saugos vertintojo, bet ir gamintojo, žaliavų tiekėjų ir kitų technikos ekspertų pagalbos.

Bet kuriuo atveju atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad atliekant saugos įvertinimą būtų atsižvelgta į kosmetikos gaminio paskirtį ir numatomą atskirų galutinės sudėties sudedamųjų dalių sisteminį poveikį; per saugos įvertinimo procesą atliekamai iš visų esamų šaltinių gautų duomenų peržiūrai būtų taikomas tinkamas duomenų įrodomosios galios metodas; kosmetikos gaminio saugos ataskaita būtų atnaujinama atsižvelgiant į naują informaciją, gautą po gaminio pateikimo rinkai (2).

Kosmetikos gaminio saugos įvertinimą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo B dalyje, turi atlikti kvalifikuotas saugos vertintojas. Atsakingas asmuo ir saugos vertintojas turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad užtikrintų tinkamą gaminio saugos įvertinimą, tokio įvertinimo dokumentavimą ir nuolatinį įvertinimo atnaujinimą. Atsakingas asmuo ir saugos vertintojas turėtų surinkti visą reikalingą informaciją, kaip to reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo A dalį.

Kosmetikos gaminio saugos ataskaita turėtų būti rengiama skaidriai, ji turėtų būti tinkamai pagrįsta ir lengvai suprantama.

Kosmetikos gaminio saugos ataskaita yra specialių žinių reikalaujantis darbas, susidedantis iš skirtingų etapų, per kuriuos, norint surinkti A dalyje nustatytą informaciją, gali prireikti pasinaudoti įvairiomis duomenų bazėmis. Kad kompetentingos institucijos lengviau suprastų ataskaitą, kurioje reikėtų nurodyti būtiną informaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedą, ji turėtų būti rengiama pagal tuos pačius arba panašius skirsnius. Tačiau gali pakakti kiekviename skirsnyje pateikti aiškią nuorodą į dokumentą, kuriame yra informacija ir su kuriuo galima susipažinti elektronine arba spausdintine forma.

2.   REGLAMENTO (EB) Nr. 1223/2009 I PRIEDAS – KOSMETIKOS GAMINIO SAUGOS ATASKAITA

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedą kosmetikos gaminio saugos ataskaitoje „būtinai“ nurodoma pagal kiekvieną A ir B dalių skirsnį reikalaujama informacija.

A dalies tikslas – surinkti visus gaminio saugos įvertinimui atlikti reikalingus duomenis, o B dalyje, pradedant duomenų analize, pateikiamas su gaminio sauga susijusių išvadų pagrindimas.

Saugos ataskaitos struktūra ir turinys turėtų atitikti Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo reikalavimus. Tačiau jei ataskaitoje negalima tiesiogiai susipažinti su reikalaujama informacija, joje turėtų būti pateikiama nuoroda į kitą šaltinį, kuriame ši informacija yra pateikta.

Atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad kosmetikos gaminio saugos ataskaita būtų atnaujinama atsižvelgiant į papildomą susijusią informaciją, gautą pateikus gaminį rinkai (3).

3.   A DALIS – KOSMETIKOS GAMINIO SAUGOS INFORMACIJA

Kosmetikos gaminio saugos ataskaitos A dalies tikslassurinkti duomenis, kurių reikia kosmetikos gaminio saugai įrodyti. Remdamasis informacija saugos vertintojas turėtų turėti galimybę, atsižvelgdamas į nustatytus pavojus, aiškiai įvardyti ir kiekybiškai įvertinti riziką, kurią kosmetikos gaminys gali kelti žmogaus sveikatai. Pavojus gali kilti dėl, pvz., žaliavų, gamybos proceso, pakuotės, gaminio naudojimo sąlygų, mikrobiologinių savybių, naudojamų medžiagų kiekių, medžiagų toksikologinių duomenų ir t. t.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo A dalį reikalaujama, kad šios dalies skirsniuose nurodyti duomenys būtų būtinai nurodomi. Bet koks A dalies reikalavimų nepaisymas turėtų būti pagrindžiamas.

Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo A dalyje nurodyti „būtini“ duomenys, kurie saugos vertintojui turi būti prieinami, kad jis galėtų atlikti saugos įvertinimą.

Be Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo A dalyje nurodytų būtinų duomenų, saugos vertintojas, kai tinkama, gali naudoti bet kuriuos kitus papildomus duomenis. Kita vertus, saugos vertintojai arba atsakingas asmuo gali manyti, kad, atsižvelgiant į gaminio rūšį, tam tikri reikalaujami duomenys yra nesvarbūs arba nereikalingi gaminio saugai įvertinti (pvz., gaminio išlaikymo bandymas). Tokiu atveju A dalyje turi būti aiškiai nurodomos konkrečių duomenų nepateikimo priežastys, kurias B dalies pagrindimo skiltyje saugos vertintojas pakartoja ir patvirtina. Atsakingas asmuo turėtų patikrinti pateiktus reikalaujamus duomenis arba jų nepateikimo priežastis.

Pagal A dalį reikalaujamus duomenis galima gauti iš bet kurio patikimo šaltinio. Pavyzdžiui, tiekėjų pateikti duomenys, mokslinė literatūra, patirtis, susijusi su panašių arba kitų gaminių kategorijomis, paties gaminio arba jį sudarančių medžiagų tyrimų rezultatai, prieinami duomenys apie panašią sudėtį arba kompiuteriniai modeliai. Saugos ataskaitoje turėtų būti pabrėžiama su gaminiu susijusių duomenų svarba.

Papildomos naudingos informacijos galima rasti ES mokslinių komitetų paskelbtose su rizikos vertinimu susijusiose gairėse (4), taip pat kompetentingų nacionalinių institucijų arba profesinių organizacijų rekomendacijose.

3.1.   Kiekybinė ir kokybinė kosmetikos gaminio sudėtis

Šio kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnio tikslaspirmiausia nurodant žaliavas pateikti tikslią kiekybinę ir kokybinę gatavo gaminio sudėtį. Žaliavostai kosmetikos gaminio gamyboje naudojamos medžiagos arba mišiniai. Turi būti nurodoma kiekvienos medžiagos numatoma paskirtis.

Turi būti tiksliai nurodoma išsami gaminio sudėtis, t. y. kiekvienos žaliavos pavadinimas ir tapatybė (įskaitant, esant galimybei, cheminį pavadinimą, INCI, CAS, Einecs/ELINCS) (kokybinė informacija) ir kiekvienos žaliavos kiekis, t. y. procentinė svorio dalis (kiekybinė informacija). Intervalai neturėtų būti naudojami, nebent tai galima pagrįsti (pvz., klampumas arba pH stabilizatoriai). Jei nurodant koncentraciją neįmanoma apsieiti be intervalų, toksikologiniai duomenys ir apskaičiavimai turėtų būti pagrįsti didžiausiu koncentracijos rodikliu. Taip pat gali būti naudinga nurodyti žaliavų tiekėją (-us).

Visos komercinius mišinius, kurie tiekiami kaip žaliavos, sudarančios medžiagos (įskaitant tiesiogiai pridedamus konservantus, antioksidantus, kompleksionus, buferines medžiagas, tirpiklius, kitus priedus ir t. t.) turi būti identifikuojamos ir kiekybiškai nustatomos gatavo gaminio sudėtyje. Toks reikalavimas taip pat taikomas visoms medžiagoms, kurios gaminių sudėtyje yra naudojamos netiesiogiai, pvz., žaliavų išsaugojimo konservantai. Turi būti nurodoma kiekvienos medžiagos numatoma paskirtis.

Kai kosmetikos gaminyje yra tiksliai apibrėžtų cheminės sandaros medžiagų, turėtų būti nurodomas jų kiekis ir molekulinė formulė bei analitinės savybės (grynumo laipsnis, pagrindinių priemaišų pavadinimai, naudoti kriterijai ir bandymo metodai).

Kai kosmetikos gaminyje yra sudėtinių sudedamųjų dalių, turėtų būti nurodomas jų pobūdis ir kiekis, be to, siekiant nustatyti medžiagų sudėtį ir poveikį (gamybos ir gryninimo procesai, įskaitant fizikinius, cheminius, fermentavimo, biotechnologinius ir mikrobiologinius etapus), turėtų būti aiškiai nurodomas naudotas mišinys ir medžiaga (-os). Turėtų būti nurodomi naudoti grynumo kriterijai ir bandymo metodai. Sudėtinėms sudedamosioms dalims priklauso, pvz., mineralinės, botaninės, gyvūninės arba biotechnologinės sudedamosios dalys. Informacija, kurią reikia pateikti apie sudėtines sudedamąsias dalis, atsižvelgiant į jų pobūdį ir kilmę, aiškiai nurodyta Vartotojų saugos mokslinio komiteto (VSMK) rekomendacinėse pastabose (5).

Kai kosmetikos gaminyje yra tiksliai apibrėžtos cheminės sandaros medžiagų ir sudėtinių sudedamųjų dalių, taip pat taikomos pirmiau nurodytos rekomendacinės pastabos.

Kai į kosmetikos gaminio sudėtį įeina arba sąmoningai įdedami kokie nors kvapo (arba skonio) junginiai, kuriuos sudaro kvapo (arba skonio) sudedamųjų dalių mišiniai arba funkciniai komponentai, turintys užuodžiamųjų, kvapo skleidimo, kvapą išsaugojančių arba derinamųjų ypatybių, kurių paskirtis – suteikti kvapą (arba skonį) arba paslėpti nemalonų kvapą, nurodomas tokio junginio pavadinimas ir kodas bei tiekėjo pavadinimas. Kiekybinė ir kokybinė informacija apie kvapo (arba skonio) junginyje naudojamas teisės aktais reglamentuojamas medžiagas ir saugos įvertinimui svarbi informacija turėtų būti atskleidžiama atsakingam asmeniui ir saugos vertintojui, be to, ji turėtų būti nurodoma saugos ataskaitoje.

3.2.   Fizinės ir cheminės kosmetikos gaminio savybės ir jo stabilumas

Šio kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnio tikslasaprašyti susijusias pačiame kosmetikos gaminyje naudojamų medžiagų arba mišinių fizines ir chemines savybes. Šios savybės yra labai svarbios tinkamam saugos įvertinimui atlikti, nes jos gali turėti įtakos kosmetikos gaminio saugai. Pavyzdžiui, fizikinės ir cheminės ypatybės, kartu su kita informacija, gali padėti saugos vertintojui nuspręsti, ar būtina tirti susijusius toksikologinius parametrus.

Be to, remiantis medžiagų arba mišinių ir gatavų gaminių fizikinėmis ir cheminėmis charakteristikomis galima nustatyti tam tikrą ribą, į kurią atsižvelgiant gali būti laikoma, kad gaminiai ir žaliavos yra tinkamos kokybės  (6).

Šiame kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnyje taip pat reikalaujama įvertinti kosmetikos gaminio stabilumą pagrįstai numatomomis laikymo sąlygomis. Šiuo atveju siekiama įvertinti, ar kosmetikos gaminio stabilumas daro įtaką gaminio saugai ir kokybei, ir panaudoti informaciją siekiant nustatyti minimalų gaminio tinkamumo terminą ir atidaryto gaminio naudojimo trukmę.

3.2.1.   Medžiagų arba mišinių fizinės ir cheminės savybės

Šioje dalyje turi būti aprašomos dažniausiai pasitaikančios kiekvienos gaminyje esančios medžiagos arba mišinio fizikinės ir cheminės savybės, pvz., cheminis pavadinimas, fizinė forma, molekulinis svoris, tirpumas, dalelių pasiskirstymo koeficientas, medžiagos grynumas, kiti konkrečioms medžiagoms ir mišiniams apibūdinti svarbūs parametrai, o polimerų atveju – vidutinis molekulinis svoris ir intervalas.

Kai tinkama, aprašant fizikinę ir cheminę charakteristikas, turėtų būti nurodoma medžiagų dalelių dydžio pasiskirstymo kreivė, visų pirma tai pasakytina apie nanomedžiagas.

Kosmetikos gaminių gamintojai turėtų užtikrinti, kad žaliavų tiekėjai dokumentuose tinkamai nurodytų žaliavų savybes. Turėtų būti suteikiamos galimybės susipažinti su kiekvienos gaminyje faktiškai naudojamos žaliavos savybėmis. Atsižvelgiant į žaliavų paskirtį, gali prireikti nurodyti papildomas savybes. Pavyzdžiui, UV absorberių atveju turėtų būti nurodomas absorbcijos spektras.

Aprašant kiekvieną (kiekvienos gaminyje esančios medžiagos ir mišinio) fizinę ir cheminę ypatybę ir savybę, saugos ataskaitoje turėtų būti nurodomi pamatiniai metodai.

3.2.2.   Gatavo kosmetikos gaminio fizinės ir cheminės savybės

Šioje dalyje turi būti aprašomos gatavo gaminio savybės. Kiekviena savybė turėtų būti apibūdinama nurodant atitinkamas ribas, pvz., pH nuo 5,5 iki 6,5.

Aprašant kiekvieną gatavo gaminio fizikinę ir cheminę savybę, kosmetikos gaminio saugos ataskaitoje turėtų būti nurodomi pamatiniai metodai.

3.2.3.   Kosmetikos gaminio stabilumas

Dėl reikalavimo įvertinti kosmetikos gaminio, naudojamo pagrįstai numatomomis laikymo sąlygomis, stabilumą, jeigu stabilumas priklauso nuo laikymo sąlygų, informacija apie šias sąlygas turėtų būti perduodama visai tiekimo grandinei ir, jei ši informacija naudinga galutiniam naudotojui, ji turėtų būti nurodoma gaminio etiketėje.

Turėtų būti aprašoma gaminio minimaliam tinkamumo terminui nustatyti naudota metodika. Turėtų būti paminėti bet kokie konkretūs nurodymai dėl atsargumo priemonių, susijusių su laikymo sąlygomis.

Saugos ataskaitoje turėtų būti nurodomi visi turimi duomenys, kurie panaudoti siekiant pagrįsti nurodytą minimalų tinkamumo terminą. Siekiant nustatyti atlikto stabilumo tyrimo išsamumą ir patikrinti pasirinktą gaminio minimalaus tinkamumo termino datos pagrįstumą, kosmetikos gaminio saugos ataskaitoje turėtų būti aprašomi su stabilumo tyrimu susiję konkretūs bandymai ir šių bandymų rezultatai. Be to, taip pat turėtų būti pateikiami:

(1)

įrodymai, kad atliekant stabilumo bandymą gaminio sudėtis atitiko faktiškai rinkai pateikiamą gaminį;

(2)

konservantų veiksmingumo tyrimo, pvz., išlaikymo bandymo, jei taikytina, rezultatai (7);

(3)

kai taikytina, atidaryto gaminio naudojimo trukmė (8) ir jos pagrindimas.

VSMK rekomendavo, kad „turėtų būti atliekami susiję prie kosmetikos gaminio rūšies ir numatomo jo naudojimo pritaikyti stabilumo bandymai. Siekiant užtikrinti, kad dėl naudojamos taros ir pakuotės rūšies nekiltų kokių nors stabilumo problemų, fiziniai stabilumo bandymai šiuo metu atliekami inertinėje taroje ir pakuotėse, kurias numatoma naudoti rinkoje“ (9).

3.3.   Mikrobiologinė kokybė

Šio kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnio tikslasnustatyti priimtinas žaliavų (medžiagų arba mišinių) ir gatavo gaminio mikrobiologines savybes mikrobiologiniu požiūriu. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedą ypatingą dėmesį reikia atkreipti į jautrioms kūno dalims ir konkrečioms gyventojų grupėms skirtų kosmetikos gaminių mikrobiologines savybes. Be to, su mikrobiologine kokybe susijusi informacija yra labai svarbi siekiant pagrįsti išlaikymo sistemos veiksmingumą, saugos požiūriu pagrįsti minimalų tinkamomis sąlygomis laikomo kosmetikos gaminio tinkamumo terminą ir atidaryto gatavo gaminio naudojimo terminą  (10).

Saugos įvertinime turi būti nurodomos žaliavų (medžiagų arba mišinių) ir kosmetikos gaminio mikrobiologinės savybės. Ypatingą dėmesį reikia skirti aplink akis, ant gleivinės, pažeistos odos naudojamų kosmetikos gaminių (pvz., odos priežiūros gaminiai, tinkami naudoti atopinei arba sudirgintai odai), taip pat kosmetikos gaminių, skirtų vaikams iki trejų metų, pagyvenusiems žmonėms arba nusilpusios imuninės sistemos žmonėms, mikrobiologinėms savybėms.

3.3.1.   Medžiagų ir mišinių mikrobiologinė kokybė

Pagrindiniai mikrobiologinės kokybės parametrai yra pradinis užterštumo lygis ir mikrobų augimo galimybė. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti žaliavoms (medžiagoms ir mišiniams), kurioms būdinga didžiausia mikrobų augimo galimybė (pvz., mišiniai, kurių pagrindą sudaro vanduo, daug baltymų turinčios medžiagos, augalinės arba gyvūninės žaliavos). Kita vertus, esama žaliavų, kurioms nėra būdingas mikrobų augimas, pvz., organiniai tirpikliai.

3.3.2.   Gatavo kosmetikos gaminio mikrobiologinė kokybė

Kalbant apie mikrobiologinį imlumą, galima išskirti tris gaminių kategorijas:

1)

mažos mikrobiologinės rizikos gaminiai (pvz., gaminiai, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % alkoholio, gaminiai, kurių pagrindą sudaro organiniai tirpikliai, aukšto arba žemo pH lygio gaminiai), dėl kurių nereikia atlikti nei gatavo gaminio išlaikymo bandymo, nei gatavo gaminio mikrobiologinės kokybės bandymų. Vis dėlto reikia pateikti mokslinį pagrindimą;

2)

vienkartinio naudojimo gaminiai ir sandarūs gaminiai (pvz., gaminiai, kurių pakuotė yra sandari ir juos galima naudoti be jų sąlyčio su oru), dėl kurių reikia atlikti tik gatavo gaminio mikrobiologinės kokybės bandymus. Vis dėlto reikia pateikti mokslinį pagrindimą;

3)

visi kiti gaminiai, dėl kurių reikia atlikti gatavo gaminio išlaikymo bandymą ir gatavo gaminio mikrobiologinės kokybės bandymus.

VSMK rekomendacinėse pastabose pateikiamos konkrečios gairės dėl gatavo gaminio mikrobiologinės kokybės (11).

3.4.   Priemaišos, likučiai ir informacija apie pakuotės medžiagą

Šio kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnio tikslasįvertinti, ar kosmetikos gaminyje yra medžiagų, kurių gaminio sudėtyje nebuvo ketinama naudoti ir kurios gali turėti poveikį gaminio saugai.

Priemaišos yra žaliavų medžiagos, kurių kosmetikos gaminio sudėtyje nebuvo ketinama naudoti.

Likutistai nedidelis medžiagos, kurios nebuvo ketinama naudoti, kiekis gatavame gaminyje. Likučiai turi būti vertinami atsižvelgiant į gatavo gaminio saugą. Jei kosmetikos gaminyje yra draudžiamų medžiagų likučių, be kita ko, turi būti pateikiami įrodymai, kad tokie likučiai buvo techniškai neišvengiami.

Likučių kilmės šaltiniai gali būti šie: žaliavų ir (arba) medžiagų priemaišos; gamybos procesas; galimas gaminio medžiagų cheminis vystymasis/sąveika ir (arba) išsiskyrimas, kurie galėtų įvykti įprastomis laikymo sąlygomis ir (arba) dėl sąlyčio su pakuotės medžiaga.

Kadangi medžiagos gali išsiskirti iš pakuočių ir patekti į gaminio sudėtį, taip pat reikia atsižvelgti į susijusias pakuotės medžiagos savybes.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo 4 punktą skirsnyje „Priemaišos, likučiai ir informacija apie pakuotės medžiagą“ dėmesį reikia atkreipti į tris konkrečius aspektus:

a)

medžiagų ir mišinių grynumą;

b)

įrodymus, kad draudžiamų medžiagų likučiai buvo techniškai neišvengiami;

c)

pakuotės medžiagų susijusias savybes, ypač grynumą ir stabilumą.

Praktiniais sumetimais šiuos elementus galima aiškinti taip:

a)

tiksli priemaišų ir likučių apibrėžtis (žr. 3.4.1 dalį);

b)

įrodymai, kad draudžiamos medžiagos buvo techniškai neišvengiamos (žr. 3.4.2 dalį);

c)

tikėtinas medžiagų išleidimas iš pakuotės arba tikėtini gaminio pažeidimai esant sąlyčiui su pakuote (žr. 3.4.3 dalį).

Atliekant priemaišų ir pakuotės medžiagos analizę, labai svarbu remtis tiekėjų duomenimis ir šiems duomenims turėtų būti teikiama pirmenybė.

3.4.1.   Medžiagų ir mišinių grynumas

Medžiagos, kurių nebuvo ketinama naudoti, pvz., priemaišos ir likučiai, gali turėti poveikį gatavo gaminio saugai. Kosmetikos gaminio saugos ataskaitoje turi būti nurodomi žaliavų (medžiagų ir mišinių) grynumo duomenys ir nurodomos toksikologiškai susijusios medžiagos, kurių nebuvo ketinama naudoti. Atliekant gaminio saugos įvertinimą, į šias medžiagas reikėtų atsižvelgti.

Priemaišos yra žaliavų medžiagos, kurių kosmetikos gaminio sudėtyje nebuvo ketinama naudoti.

Likutis – tai nedidelis medžiagos, kurios nebuvo ketinama naudoti, kiekis gatavame gaminyje.

Gatavame gaminyje esančius likučius galima nustatyti dvejopai:

a)

remiantis kiekvienos žaliavos savybėmis ir (arba) techniniais duomenimis, pagrįstais žiniomis apie žaliavos gamybos procesą (medžiagos kilmė, gamybos procesas, sintezės būdas, išgavimo procesas, naudotas tirpiklis ir t. t.);

b)

atliekant žaliavose ir prireikus gatavame gaminyje tikėtinų priemaišų fizikinę ir cheminę analizę (pvz., nitrozaminai, kurie gali atsirasti per gamybos procesą arba po jo).

Draudžiamų medžiagų likučiai aptariami šių gairių 3.4.2 dalyje.

Kai kurių likučių koncentracijos ribos yra nustatytos teisės aktuose. Saugos vertintojas turi atlikti saugos įvertinimą dėl medžiagų, kurios nėra draudžiamos ir kurių koncentracijos ribos nėra nustatytos teisės aktuose, tačiau kurie galėtų daryti poveikį vartotojų saugai, likučių.

3.4.2.   Įrodymai, kad draudžiamų medžiagų likučiai buvo techniškai neišvengiami

3.4.1 dalyje aprašyta procedūra reikėtų vadovautis įvertinant visų žinomų priemaišų ir likučių toksikologinį poveikį, tačiau taip pat reikia atlikti papildomą gatavame gaminyje esančių draudžiamų medžiagų likučių tyrimą (12).

Kai tokie likučiai yra techniškai neišvengiami, kosmetikos gamintojai turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Tai reiškia, kad jie turi pagrįsti šių likučių buvimą visomis reikalingomis priemonėmis. Turėtų būti stengiamasi išlaikyti kuo mažesnį draudžiamų likučių kiekį, kiek tai įmanoma pasiekti laikantis geros gamybos praktikos. Be to, saugos vertintojas turi nuspręsti, ar likučių lygis toksikologiniu požiūriu yra priimtinas ir ar gaminys vis dar yra saugus.

Kalbant apie neribines genotoksines ir kancerogenines medžiagas (13), pažymėtina, kad kosmetikos pramonė turėtų nuolat tobulinti savo geriausią patirtį, kad pašalintų šias medžiagas („tiek mažai, kiek įmanoma pasiekti“ (angl. ALARA) principas (14)) gatavame kosmetikos gaminyje. Pagrindinis tikslas – užtikrinti žmogaus sveikatos apsaugą, kaip to reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 3 straipsnį.

Remiantis gera gamybos praktika arba, esant galimybei, keičiant gaminio sudėtį, turėtų būti vengiama likučių, kurie atsiranda dėl medžiagų irimo gatavame gaminyje (stabilumo problemos), išlaikymo arba transportavimo problemų, arba žaliavų sąveikos.

3.4.3.   Pakuotės medžiagų susijusios savybės

Pakuotės medžiaga – tai tara (arba pirminė pakuotė), į kurią tiesiogiai pakuojamas gaminys. Pakuotės, į kurią tiesiogiai pakuojamas gatavas gaminys, medžiagų susijusios savybės yra labai svarbios kosmetikos gaminio saugai užtikrinti. Šiuo atveju galėtų būti naudinga remtis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1935/2004 (15).

Rinkoje jau įgyta su panašios sudėties ir pakuotės deriniais susijusi patirtis gali būti naudinga. Medžiagos, kurios naudojamos maistui pakuoti, dažnai jau būna išbandytos, todėl galima susipažinti su informacija apie medžiagų stabilumą ir išsiskyrimą. Papildomų bandymų galima ir neatlikti. Vis dėlto gali prireikti atlikti papildomą naujų arba novatoriškų pakuočių vertinimą.

Pakuotės medžiagos, kosmetikos gaminio sudėtis ir sąlytis su išorės aplinka gali daryti poveikį gatavo gaminio saugai dėl toliau nurodytų priežasčių:

a)

gaminio ir pakuotės medžiagos sąveikos;

b)

pakuotės medžiagos apsauginių savybių;

c)

medžiagos išsiskyrimo iš pakuotės medžiagos ir (arba) jos patekimo į pakuotės medžiagą.

Informacija apie susijusias pakuotės medžiagų, kurios tiesiogiai liečiasi su gaminiu, charakteristikas turėtų sudaryti sąlygas įvertinti galimą riziką. Susijusioms charakteristikoms būtų galima priskirti, pvz.:

a)

pakuotės medžiagos sudėtį, įskaitant technines medžiagas, pvz., priedus;

b)

techniškai neišvengiamas priemaišas;

c)

galimą medžiagų išsiskyrimą iš pakuotės.

Šia informacija apibūdinamas tik kylantis pavojus. Saugos vertintojas riziką vertina savo nuožiūra (16).

Atsižvelgiant į gaminio sudėties ir pakuotės sąveikos ir (arba) tinkamumo tyrimus, galima atlikti bandymus, susijusius su galimais iš pirminės pakuotės medžiagos išsiskiriančiais mažais medžiagų kiekiais ir jų patekimu į gaminį. Šie bandymai atliekami laikantis konkrečių ir susijusių bandymo sąlygų. Tačiau nėra įprastų kosmetikos gaminiams taikomų procedūrų. Tinkamą vertinimą galima atlikti remiantis žiniomis apie gaminio sudėtį ir pirminės pakuotės medžiagas bei pagrįstu kompetentingu vertinimu.

Jei medžiagų išsiskyrimas priklauso nuo laikymo sąlygų, gaminio etiketėje turėtų būti nurodomos tinkamo laikymo sąlygos. Jei gaminį sudarančios medžiagos jautriai reaguoja į šviesą arba orą, o jų irimas galėtų daryti poveikį gaminio saugai arba veiksmingumui, turėtų būti naudojama tinkama pakuotė.

3.5.   Įprastas ir pagrįstai numatomas naudojimas

Skirsnis apie įprastą ir pagrįstai numatomą gaminio naudojimą yra labai svarbus saugos vertintojui, kad jis galėtų nustatyti susijusį poveikio scenarijų. Siekiant išvengti netinkamo gaminio naudojimo, apie numatomą naudojimą vartotojas turėtų būti tinkamai informuojamas.

Be to, įspėjimai ir kiti gaminio ženklinimo paaiškinimai turėtų atitikti nustatytas įprasto ir pagrįstai numatomo naudojimo sąlygas ir jų naudojimas turi būti tinkamai pagrindžiamas.

Turėtų būti aiškiai išaiškinamos įprasto ir pagrįstai numatomo naudojimo sąlygos. Pavyzdžiui, šampūno įprasta numatoma paskirtis – naudoti jį ant galvos; (netikslingas) pagrįstai numatomas naudojimas būtų susijęs su šampūno naudojimu vietoj dušo želės. Nurijimas būtų akivaizdžiai netinkamo naudojimo pavyzdys.

Šiuo tikslu būtų naudinga laikytis praktinio požiūrio. Pavyzdžiui, kosmetikos gaminio saugos ataskaitoje galima būtų pateikti pakuotėje atvaizduotą nuotrauką arba piešinį, kuriame parodomas gaminys ir numatomas jo naudojimas. Taip pat būtų naudinga tokį atvaizdą susieti su įspėjimais ir ženklinimu, kaip šiuo atveju nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priede.

3.6.   Kosmetikos gaminio poveikis

Poveikio vertinimas yra labai svarbus rizikos vertinimo elementas. Šio skirsnio tikslaskiekybiškai įvertinti kosmetikos gaminio kiekį, kuris įprastomis arba pagrįstai numatomomis sąlygomis kiekvieną kartą naudojamas ant išorinių žmogaus kūno dalių arba dantų ir burnos ertmės gleivinės. Taip pat nurodomas tokio naudojimo dažnumas.

Vertinant kosmetikos gaminio poveikį, atsižvelgiama į išvadas, susijusias su „įprastu ir pagrįstai numatomu naudojimu“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo 5 skirsnį, ir 6 skirsnyje aiškiai nurodytus elementus. Taip pat, kai tinkama, reikėtų atsižvelgti į antrinio poveikio būdus.

Atliekant poveikio analizę ir aprašant konkrečias naudojimo sąlygas, reikėtų atsižvelgti į šiuos parametrus:

a)

gaminio rūšį (pvz., nenuplaunami gaminiai, nuplaunami gaminiai);

b)

naudojimo sritį (pvz., visas kūnas, akys, burnos ertmė);

c)

vienkartinės dozės kiekis įprastomis ir pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis, pvz., įskaitant atvejus, kai šampūnas naudojamas ir kaip dušo želė;

d)

trukmė ir dažnumas;

e)

galimi (numatomi) poveikio būdai (pvz., lūpdažio ir dantų pastos poveikis burnos ertmei arba poveikis įkvėpus aerozolių ir tirpiklių);

f)

tikslinė naudotojų grupė (pvz., vaikai iki trejų metų, suaugusieji);

g)

dalelės dydžio įtaka poveikiui.

VSMK rekomendacinėse pastabose pateikiama naudinga informacija apie poveikio apskaičiavimą ir susijusios lentelės (17).

Tačiau lentelėse gali nebūti pateikiamos konkrečių kosmetikos gaminių kasdienės poveikio vertės, todėl gali būti naudojami kiti poveikio apskaičiavimo būdai. Galimos kelios alternatyvos. Pavyzdžiui, apskaičiavimai galėtų būti atliekami remiantis duomenimis apie odos paviršių arba duomenimis, susijusiais su naudotojo patirtimi.

Jei manoma, kad prieinamų duomenų nepakanka, rekomenduojama laikytis blogiausio poveikio scenarijaus ir atsižvelgti į numatomo naudojimo sąlygas.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečią tikslinę gyventojų grupę arba grupes, kurioms gaminys galėtų daryti kitokį poveikį. Pavyzdžiui, profesionaliam naudojimui skirtų gaminių atveju įvairūs poveikio scenarijai bus susiję su tiksliniais vartotojais ir poveikiu profesionalams atsižvelgiant į poveikio dažnumą, poveikio trukmę ir odos ploto, kuriam daromas poveikis, dydį, galimą poveikį įkvėpus (pvz., vertinant dėl šampūnų vartotojams kylančią riziką reikėtų atsižvelgti į vidutiniškai vieną kartą per dieną naudojamo šampūno keliamą pavojų galvos odai; taip pat turėtų būti atsižvelgiama į šampūno poveikį kirpėjų rankoms, kai šampūnas naudojamas keletą kartų per dieną).

3.7.   Medžiagų poveikis

Siekiant įvertinti su kiekviena medžiaga susijusią riziką, būtina atlikti kiekvienos kosmetikos gaminyje esančios medžiagos poveikio vertinimą. Šio kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnio tikslasnustatyti kiekvienos medžiagos kiekį, kuris kiekvieną kartą įprastomis arba numatomomis pagrįstomis naudojimo sąlygomis naudojamos ant išorinių žmogaus kūno dalių arba dantų ir burnos ertmės gleivinės.

Kiekvienos kosmetikos gaminio medžiagos poveikis apskaičiuojamas remiantis gatavo gaminio poveikiu ir gatavame gaminyje esančios kiekvienos medžiagos koncentracija. Šį poveikį būtina apskaičiuoti siekiant įvertinti galimą kiekvienos medžiagos riziką.

Atskirų medžiagų poveikis apskaičiuojamas remiantis kiekybine gaminio sudėtimi. Kai medžiagos gaunamos arba išskiriamos naudojant gaminį, turėtų būti įvertinamas jų poveikis ir į jį atsižvelgiama atliekant saugos įvertinimą.

Poveikio sąlygos, susijusios su kiekviena atskira medžiaga, nustatomos atsižvelgiant į gatavam kosmetikos gaminiui taikomas sąlygas, kaip nurodyta 3.6 skirsnyje.

3.8.   Medžiagų toksikologiniai duomenys

Šio kosmetikos saugos ataskaitos skirsnio tikslasaprašyti kiekvienos gatavo gaminio medžiagos toksikologinį pavojų, nustatyti galimą poveikį ir apibūdinti riziką. Šie aspektai yra labai svarbūs rizikos vertinimui atlikti, nes tai pagrindiniai trys rizikos vertinimo proceso etapai  (18) .

Įverčiai ir būtini duomenys, kuriuos reikia nagrinėti, priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant poveikio būdus, gaminio naudojimo sąlygas, fizikines ir chemines charakteristikas ir galimą medžiagos absorbciją. Susijusius įverčius pasirenka saugos vertintojas, kuris tokį pasirinkimą turėtų pagrįsti.

Saugos vertintojas turėtų užtikrinti, kad eksperimentiniai duomenys atitiktų Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 18 straipsnio dėl bandymų su gyvūnais reikalavimus. Tokie reikalavimai paaiškinami Komisijos komunikate dėl draudimo atlikti bandymus su gyvūnais ir draudimo teikti rinkai ir dėl alternatyvių metodų kosmetikos srityje  (19) .

Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo A dalies 8 punkte nustatyti pagrindiniai kosmetikos gaminio saugos ataskaitai taikomi reikalavimai, susiję su medžiagų toksikologiniais duomenimis.

3.8.1.   Bendros pastabos dėl saugos įvertinime nurodomų toksikologinių duomenų

Kosmetikos gaminio saugos informacijos skirsnyje (A dalis) turėtų būti aprašomi susiję kiekvienos medžiagos arba mišinio toksikologinių duomenų elementai, kurie įvertinami saugos įvertinimo skirsnyje (B dalis). Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į poveikio aplinkybes, kiekvienai medžiagai būdingą toksiškumą (arba pavojų) ir konkrečias gaminio naudojimo sąlygas.

Žmogaus patirtis, gyvūnų tyrimai arba bandymams su gyvūnais alternatyvūs metodai padeda suprasti dėl pavojingų medžiagų žmogaus sveikatai kylančią riziką. Kalbant apie toksikologinius duomenis, siekiant nustatyti pavojų, kuris galėtų būti susijęs su žmogui kylančia rizika, naudojami toksikologiniai tyrimai. Labai svarbu išnagrinėti atliktų tyrimų kokybę ir juose nustatytas išlygas. Nustatant, ar žmogaus sveikatai kylančiai rizikai suprasti reikalinga nauja informacija, reikėtų atsižvelgti į tyrimo pagrįstumą (20). Naudingiausi yra pagal tarptautines gaires atlikti tyrimai, tačiau, deja, ne visi tyrimai atitinka šiuos standartus. Todėl vertinant kiekvienos medžiagos toksikologinius duomenis reikėtų atsižvelgti į tokiuose tyrimuose nustatytas išlygas.

Saugos vertintojas turėtų užtikrinti, kad eksperimentiniai duomenys atitiktų Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 18 straipsnyje dėl bandymų su gyvūnais nustatytus reikalavimus. Šiuos reikalavimus Komisija paaiškina savo komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl draudimo atlikti bandymus su gyvūnais ir draudimo teikti rinkai ir dėl alternatyvių metodų kosmetikos srityje (21).

3.8.2.   Medžiagų toksikologiniai duomenys atsižvelgiant į visus susijusius toksikologinius įverčius

Kiekvienos medžiagos toksikologiniai duomenys nustatomi atsižvelgiant į pavojų ir dozės ir atsako savybes.

Per pirmąjį labai svarbų toksikologinių duomenų rengimo etapą turi būti surenkama visa susijusi informacija apie medžiagai būdingas ypatybes. Tokia informacija turėtų apimti:

1)

vertingiausią informaciją apie toksiškumą, t. y. faktinius bandymų, susijusių su in vivo arba in vitro tyrimais, duomenis, gautus pagal 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 440/2008, nustatantį bandymų metodus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (22), pripažintas tarptautines gaires arba standartus (pvz., EBPO bandymų gairės), kai bandymai buvo atlikti laikantis geros laboratorinės praktikos principų;

2)

esamus bandymų duomenis, kurie nebuvo gauti pagal vėliausiai patvirtintą ir (arba) priimtą bandymo gairių versiją arba laikantis geros klinikinės praktikos standartų, tačiau tokie duomenys laikomi patikimais;

3)

in vitro duomenis arba alternatyvius duomenis, gautus iš patikimų bandymų sistemų, kurios turi būti naudojamos patikrinimo tyrimuose siekiant nuspėti toksikologinį poveikį;

4)

žmogaus duomenis ir (arba) patirtį. Paprastai toksikologiniai tyrimai, kuriuose dalyvauja žmonės, siekiant nustatyti pavojų neatliekami, tačiau, jei yra atitinkami duomenys arba patirtis, jie turėtų būti nurodomi galutiniame įvertinime;

5)

žmogaus (klinikinius) duomenis, įskaitant klinikinių bandymų ir kitų pramonės sričių, pvz., maisto ir vaistų pramonės, priemonių naudojimo duomenis;

6)

duomenis, gautus atliekant priežiūrą po pateikimo rinkai;

7)

suderinamumo tyrimus, kuriuose dalyvauja savanoriai ir kurie turėtų būti naudojami tik saugiam naudojimui susijusioje tikslinėje grupėje patvirtinti (23);

8)

kryžminės patikros (24) metodus, pagrįstus susijusių medžiagų chemine struktūra ir savybėmis, siekiant nuspėti sudedamosios dalies toksiškumą, medžiagų grupavimą ir su bandymais nesusijusius duomenis, gautus remiantis QSAR modelių naudojimo rezultatais;

Remdamasis iš prieinamų šaltinių gautais duomenimis ir atsižvelgdamas į duomenų kokybę, saugos vertintojas, taikydamas „duomenų įrodomosios galios“ metodą, gali įvertinti neigiamų padarinių žmonėms tikimybę (25).

Būtina sąlyga tinkamam rizikos vertinimui atlikti – tinkamų duomenų prieinamumas. Sprendžiant šį klausimą, papildomos informacijos galima gauti pasinaudojant Vartotojų saugos moksliniam komitetui (VSMK) teikiamų saugos dokumentų rengimo rekomendacijomis, kurias šis komitetas nustatė savo paties rekomendacinėse pastabose. Šiose rekomendacinėse pastabose nurodomos medžiagos, kurioms turi būti suteikiami leidimai, pvz., dažikliai, konservantai ir UV filtrai, arba dėl kurių kyla kitokių problemų. Rekomendacinėse pastabose nustatyti reikalavimai gali būti naudingi atliekant visų kosmetikos gaminiuose naudojamų medžiagų saugos įvertinimą. Be to, vėliausių rekomendacinių pastabų skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama gatavų kosmetikos gaminių saugos įvertinimui (26).

Toksikologiniai duomenys gali būti susiję su įvairiais įverčiais. Saugos vertintojas konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į gaminio poveikį, naudojimą, medžiagų fizikines ir chemines charakteristikas, su medžiagomis susijusią patirtį ir t. t. (27), priima galutinį sprendimą dėl susijusių įverčių. Kai tinkama, dėmesį taip pat reikėtų atkreipti į vietos poveikį (pvz., sudirginimas ir fitotoksiškumas). Kai laikoma, kad tam tikras įvertis nėra susijęs, tai turėtų būti pagrindžiama.

Įverčiai, kurie gali būti susiję su toksikologiniais duomenimis:

1)

ūmus toksiškumas, atsižvelgiant į susijusius poveikio būdus;

2)

sudirginimas ir ėsdinimas;

3)

odos sudirginimas ir odos ėsdinimas;

4)

gleivinės sudirginimas (akių sudirginimas);

5)

odos įjautrinimas;

6)

odinė/poodinė absorbcija;

7)

kartotinis dozių toksiškumas (paprastai 28 arba 90 dienų tyrimai) (28);

8)

mutageniškumas/genotoksiškumas;

9)

kancerogeniškumas;

10)

toksikologinis poveikis reprodukcijai;

11)

toksikokinetika (ADME tyrimai);

12)

fototoksiškumas.

Pasirinkus tinkamus įverčius, turėtų būti nustatoma labiausiai susijusi koncentracija arba nepastebėto neigiamo poveikio riba (NOAEL), arba žemiausia pastebėto neigiamo poveikio riba (LOAEL), kurios vėliau naudojamos rizikai apibūdinti.

Papildomą informaciją, susijusią su konkrečiais įverčio duomenimis ir jų aiškinimu, galima rasti konkrečiose rekomendacijose dėl įverčių (29), kurias parengė Europos cheminių medžiagų agentūra, įgyvendindama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (30) dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH).

Nurodant kai kurias kosmetikos gaminiuose naudojamas sudedamąsias dalis, pvz., mineralines, gyvūnines, botanines ir biotechnologines sudedamąsias dalis (taip pat žr. nežinomas ar kintamos sudėties medžiagas, sudėtinių reakcijų produktus ar biologines medžiagas, dar kitaip vadinamas UVCB medžiagas pagal REACH) (31), reikėtų aiškiai aprašyti jų šaltinį, su jais susijusius procesus, juose esančius organizmus ir t. t., kad būtų galima įvertinti jų toksikologinius duomenis.

Jei tam tikrų pavojų negalima tinkamai pašalinti arba jeigu lieka abejonių dėl duomenų patikimumo, gali būti nustatomi papildomi neapibrėžtumo koeficientai arba gali prireikti gauti papildomų duomenų.

3.8.3.   Visų svarbių absorbcijos būdų apsvarstymas

Poveikio per odą, burną ir kvėpavimo takus būdai gali būti susiję su kosmetikos gaminių poveikiu žmogui. Labai svarbu apskaičiuoti sisteminį poveikį, kad jį būtų galima palyginti su susijusiu NOAEL. Santykis tarp šių dviejų poveikio rūšių apibūdinamas kaip saugos riba, t. y. rodiklis, kuriuo remiantis nusprendžiama, ar gaminys saugus, ar ne (taip pat žr. 3.8.4 ir kitas dalis).

Absorbcija yra susijusi su medžiagos biologiniu įsisavinamumu ir ji labai svarbi apskaičiuojant saugos ribą. Sisteminis poveikis gali būti apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

Absorbcija gali vykti keliais išoriniais būdais: per odą, burną arba įkvėpus.

Jei numatomas kosmetikos gaminio poveikis neatitinka saugos duomenyse nurodyto poveikio būdo, reikėtų apsvarstyti sąlyčio būdų ekstrapoliacijos galimybę.

a)   Absorbcija patekus ant odos

Su gaminio medžiaga susijusi odos absorbcija (33) priklauso nuo būdingų veiksnių (pvz., LogPow, molekulių svorio) ir jos reakcijos tirpiklyje. Žmogaus odoje vykstančią medžiagos in vivo absorbciją galima nustatyti remiantis duomenimis, gautais iš atliktų in vivo gyvūnų tyrimų ir in vitro tyrimų, susijusių su gyvūnų ir žmogaus oda. Kai matavimo duomenų nėra ir taikant moksliškai pagrįstą in silico metodą negalima nustatyti absorbcijos lygio arba nėra standartinių absorbcijos lygių, apskaičiuojant sisteminį poveikį naudojamas blogiausio atvejo (100 %) scenarijus (34). Jeigu MW > 500 Da, o log Pow yra mažiau nei ) – 1 arba didesnis nei 4, galima teigti, kad odos absorbcijos vertė yra 10 %

b)   Absorbcija patekus į burną

Kai dėl pagrįstai numatomo naudojimo gaminys gali būti praryjamas, į poveikio scenarijų reikėtų įtraukti poveikio patekus į organizmą per burną būdą.

c)   Absorbcija įkvėpus

Nustatant visų purškiamuose prietaisuose ir kai kuriuose milteliniuose gaminiuose naudojamų medžiagų sisteminį poveikį, reikia atsižvelgti į poveikio įkvėpus būdą.

Be to, taip pat tikėtina antrinio poveikio įkvėpus galimybė, kai gaminiuose yra lakių medžiagų, kurias netyčia galima įkvėpti naudojant gaminį pagal tiesioginę paskirtį, pvz., nagų lake esantis toluolas, nagų dailinimo geliuose esančios įvairios medžiagos.

3.8.4.   Sisteminio poveikio ir saugos ribos nagrinėjimas

Gaminio saugos įvertinimas sisteminio toksiškumo požiūriu labai priklauso nuo duomenų apie kiekvieną medžiagą, nes nebus jokių duomenų apie gatavo kosmetikos gaminio sisteminį toksiškumą.

Apibūdinant riziką paprastai atliekamas ekspertinis galimo kiekybiškai neapskaičiuojamo neigiamo poveikio vertinimas, po kurio apskaičiuojami neapibrėžtumo koeficientai arba saugos riba (35). Šis apskaičiavimas priklauso nuo medžiagos sisteminio poveikio ir jos toksikologinių parametrų.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo A dalies 8 punktą sisteminis poveikis ir saugos riba turi būti aptariami saugos ataskaitos A dalyje. Kadangi tai yra privaloma dalis, jos nepildant turi būti nurodomas tinkamas pagrindimas. Taip galėtų atsitikti, pvz., kai kosmetikos gaminyje naudojamas labai mažas medžiagos kiekis, kurio tikėtinas (blogiausiu atveju) poveikio lygis yra mažesnis už atitinkamą reikšmingo ribinio toksiškumo lygį (angl. TTC) (36). Kitas pavyzdys galėtų būti maisto medžiagų naudojimas, kai didesnio šių medžiagų kiekio prarijimas nėra kenksmingas.

Kai reikalavimo apskaičiuoti saugos ribą negalima įvykdyti, nurodžius tinkamą pagrindimą, saugią kiekvienos medžiagos dozę galima nurodyti kitokiu būdu. Kai NOAEL nėra žinomas, apskaičiuojant saugos ribą gali būti naudojamos kitos pamatinės toksikologinės vertės, pvz., nepastebėto poveikio riba (NOEL), LOAEL, žemiausia pastebėto poveikio riba (LOEL); lyginamoji dozė (BMD) arba virtualiai saugi dozė (VSD), kurios naudojamos rizikai kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti kitose srityse, taip pat gali būti naudojamos atliekant kosmetikos gaminių saugos įvertinimą, jeigu, lyginant kosmetikos gaminių poveikį ir šias pamatines dozes, nustatomas ryšys su poveikiu.

Priešingu atveju konkrečiame gaminyje naudojamos konkrečios medžiagos saugos negalima įrodyti.

Pagal VSMK rekomendacinėse pastabose (37) aprašytą procedūrą konkretaus poveikio būdo saugos ribą galima apskaičiuoti naudojant šią formulę:

Formula

Sisteminio poveikio dozės (SED) dydis nustatomas derinant išorės poveikį (mg/kg bw/diena) su absorbcijos lygiu (kuris paprastai išreiškiamas procentais arba μg/cm2), dažnumo ir išlaikymo koeficientais.

Paprastai sutinkama, kad saugos riba turi būti ne mažesnė nei 100, kad būtų galima pripažinti, jog medžiagą saugu naudoti gatavame gaminyje.

Geriausia būtų, kad naudojant sąlyčio būdų ekstrapoliaciją būtų atsižvelgiama į atitinkamą biologinį įsisavinamumą pagal kiekvieną būdą. Dėl 100 % biologinio įsisavinamumo burnoje prielaidos būtų pervertinamas toksikologinio tyrimo sisteminis poveikis per burną. Todėl jeigu nėra duomenų, turėtų būti daroma prielaida, kad ne daugiau kaip 50 % per burną suvartojamos dozės yra sistemiškai įsisavinama. Jeigu yra įrodymų, patvirtinančių prastą biologinį įsisavinamumą per burną, pvz., jeigu medžiagą sudaro prastai tirpstančios dalelės, labiau tiktų daryti prielaidą, kad tik 10 % suvartojamos dozės yra sistemiškai įsisavinama (38). Tačiau kai duomenys apie absorbciją per burną yra prieinami, jie turėtų būti naudojami atliekant apskaičiavimus.

Saugos ribai apskaičiuoti naudojamas NOAEL pasirenkamas atsižvelgiant į ilgalaikius kartotinius dozės toksiškumo tyrimus (pusiau ūmaus, pusiau lėtinio ir (arba) lėtinio toksiškumo bandymai, kancerogeniniai bandymai, teratogenezės bandymai, toksikologinis poveikis reprodukcijai ir t. t.).

Bus naudojama žemiausia NOAEL vertė, gauta remiantis labiausiai susijusiu tyrimu ir atsižvelgiant į medžiagos naudojimo sąlygas, rūšies jautrumą ir t. t.

Sisteminio poveikio NOAEL turėtų būti nustatytas remiantis išsamiais toksikologiniais duomenimis. Paprastai saugos ribai apskaičiuoti pasirenkama žemiausia labiausiai susijusio įverčio nepastebėto neigiamo poveikio riba.

Saugaus naudojimo negalima pagrįsti remiantis tik vidutinės mirtinos dozės (LD50) duomenimis, gautais atlikus vienkartinius dozių bandymus (vietoj NOAEL, gautos atlikus bent jau pusiau ūmaus toksikologinio poveikio bandymus).

Jeigu biologinio įsisavinamumo duomenų nebuvimą galima aiškiai įrodyti, nebūtina apskaičiuoti saugos ribą. Tokiais atvejais vis tiek reikėtų atsižvelgti į galimą vietos poveikį odai arba gleivinei.

3.8.5.   Tam tikrų medžiagų arba gaminio charakteristikų poveikis toksikologiniams duomenims

a)   Dalelių dydis

Dalelių dydis ir jų pasiskirstymo kreivė gali daryti įtaką medžiagos toksiškumui. Jeigu negalima paneigti, kad dalelės neturi poveikio gatavo gaminio saugai, jos turėtų būti įtraukiamos į fizikines ir chemines charakteristikas ir į jas reikėtų atsižvelgti atliekant saugos įvertinimą. Reikėtų vadovautis vėliausiai paskelbtomis mokslinėmis nuomonėmis šiuo klausimu (SCENIHR, VSMK) (39).

b)   Medžiagų ir žaliavų priemaišos

Priemaišos gali turėti didelį poveikį bendram bet kurios medžiagos toksiškumui. Labai svarbu patikrinti medžiagos priemaišų duomenis, siekiant išvengti, ar bent jau įvertinti, bet kokią dėl priemaišų kylančią papildomą riziką. Jeigu saugos duomenų, susijusių su atliktais toksikologiniais tyrimais, nėra, reikšmingas ribinis toksiškumo lygis (TTC) (40) galėtų būti naudinga priemonė tam tikrų priemaišų saugumui įvertinti.

Kai toksikologiniai tyrimai naudojami medžiagos toksikologiniams duomenims apibūdinti, turėtų būti aprašyti toksikologiniuose tyrimuose naudojami medžiagos grynumo ir priemaišų duomenys. Jeigu apie kosmetikos gaminio sudėtyje faktiškai naudojamas medžiagų partijas nėra palyginamų priemaišų duomenų, reikia įvertinti skirtumus.

3.8.6.   Kryžminės patikros metodo naudojimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas

Yra keletas požiūrių į kryžminės patikros metodą. Šio metodo naudojimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas.

3.8.7.   Informacijos šaltinių nurodymas

Nustatant toksikologinius duomenis reikia turėti būtiną informaciją, kad būtų galima įvertinti medžiagą.

Šią informaciją galima gauti iš toksikologinių tyrimų. Jei yra su žmonių patirtimi susijusių duomenų, į juos reikėtų atsižvelgti.

Kitos priemonės, pvz., kiekybinis struktūros ir savybių ryšys (QSAR) arba metodų derinimas, padeda tik apytiksliai įvertinti toksiškumą, o duomenų įrodomosios galios metodo naudojimas turėtų būti motyvuotas ir pagrįstas.

Reikėtų atsižvelgti į šiuos duomenų šaltinius:

a)

saugos ir kokybės duomenys, kurie gali būti į gaminio sudėtį įeinančių žaliavų tiekėjų bylose ir kuriais tiekėjas turėtų dalytis su kosmetikos gaminio gamintoju. Tai yra svarbus elementas, atsižvelgiant į susijusių duomenų prieinamumą siekiant įrodyti kiekvienos kosmetinės sudedamosios dalies, įeinančios į galutinę gaminio sudėtį, saugą;

b)

jeigu VSMK yra priėmęs nuomonę, turėtų būti naudojamas nuomonėje pateikiamas NOAEL. Saugos vertintojas turėtų atsižvelgti į naujausią mokslinę nuomonę;

c)

jeigu kitas autoritetingas mokslinis komitetas yra priėmęs nuomonę, nuomonėje pateikiamas NOAEL gali būti naudojamas, jeigu numatomam naudojimui taikomos išvados ir išlygos (naudojimas, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant saugos ribą, gali būti skirtingas). Saugos vertintojas turėtų atsižvelgti į naujausią mokslinę nuomonę;

d)

jeigu jokia mokslinė nuomonė nėra priimta, reikės pateikti informaciją, apibūdinančią kiekvienos medžiagos toksikologinius duomenis. Duomenis galima gauti iš kelių duomenų bazių arba literatūros (žr. priedėlį); (41)

e)

klasifikacija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008; (42)

f)

gaminio gamintojo atlikti arba gauti tyrimai;

g)

in silico prognozė (QSAR);

h)

metodų derinimas;

i)

medžiagos (maisto produktų, maisto priedų, su maistu besiliečiančios medžiagos, biocidai, Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas, autorizacija ir apribojimai (REACH)…) naudojimo ne kosmetiniais tikslais įvertinimas taip pat gali būti naudojamas siekiant išsamios informacijos apie medžiagos toksikologinius duomenis;

j)

kai tinkama, CSR (cheminės saugos ataskaita) arba išsamios tyrimų santraukos, pateiktos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH).

Nemažai medžiagų ir (arba) mišinių nėra pakankamai ištirti, kad būtų galima nustatyti visus susijusius toksikologinius parametrus. Dėl šių nenustatytų parametrų arba kai rizikos apibūdinimas yra pagrįstas laikantis požiūrio, pagal kurį naudojami kitų medžiagų (pvz., panašios struktūros) arba kitos paskirties medžiagų (maistas, biocidai, vaistai ir t. t.) toksikologiniai duomenys, ataskaitoje tai reikėtų pagrįsti.

3.9.   Nepageidaujamas ir rimtas nepageidaujamas poveikis

Šio kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnio tikslaspateikti duomenis apie gaminio saugos stebėjimą po to, kai jis buvo pateiktas rinkai, ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų. Šiuo tikslu atsakingas asmuo (bendradarbiaudamas su platintojais) turi sukurti sistemą, skirtą informacijai apie nepageidaujamą Sąjungoje naudojamo gaminio poveikį rinkti, dokumentuoti, tokio poveikio priežastiniam ryšiui nustatyti ir jį valdyti  (43). Atsakingas asmuo (ir platintojai) apie rimtą nepageidaujamą poveikį praneša valstybės narės, kurioje buvo nustatytas toks poveikis, kompetentingai institucijai  (44).

Informacija apie nepageidaujamą poveikį ir rimtą nepageidaujamą poveikį turi būti nurodoma kosmetikos gaminio saugos ataskaitoje, nuolat atnaujinama ir su ja leidžiama susipažinti saugos vertintojui, kuris gali peržiūrėti savo įvertinimą arba, vertindamas panašius gaminius, atsižvelgti į ataskaitoje esančią informaciją.

Kosmetikos gaminio saugos ataskaitoje turi būti nurodomi visi prieinami duomenys, įskaitant statistinius duomenis, apie kosmetikos gaminio arba, kai tinkama, kitų kosmetikos gaminių nepageidaujamą poveikį ir rimtą nepageidaujamą poveikį.

Saugos ataskaitoje visų pirma turi būti nurodoma informacija apie nepageidaujamą poveikį, kuris, kaip nustatoma pagal priežastinio ryšio vertinimą, yra labai tikėtinas, tikėtinas, neaiškiai priskiriamas arba mažai tikėtina, kad gali būti priskiriamas (45) atitinkamam kosmetikos gaminiui.

Šioje saugos ataskaitos dalyje gali būti pateikiami statistiniai duomenys apie nepageidaujamą poveikį, pvz., metinis nepageidaujamo poveikio atvejų skaičius ir jų rūšis.

Informacija apie rimtą nepageidaujamą poveikį, kuris, kaip nustatoma pagal priežastinio ryšio vertinimą, yra labai tikėtinas, tikėtinas, neaiškiai priskiriamas arba mažai tikėtina, kad gali būti priskiriamas atitinkamam kosmetikos gaminiui, saugos ataskaitoje turi būti nurodoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo A dalies 9 skirsnį, o pagal šio reglamento 23 straipsnį apie tokį poveikį turi būti pranešama nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (46). Todėl pranešimo formos, kurias reikia siųsti kompetentingoms institucijoms, turi būti pridedamos prie kosmetikos gaminio saugos ataskaitos.

Atsakingas asmuo turi nurodyti, kaip jis reagavo į pranešimą apie rimtą nepageidaujamą poveikį ir kokių priemonių ėmėsi. Turėtų būti aprašomos taisomosios ir prevencinės priemonės, jei jų buvo imtasi.

Informacija apie nepageidaujamą poveikį turi būti atnaujinama ir reguliariai prieinama saugos vertintojui (47), kuris gali nuspręsti, kad saugos įvertinimą būtina peržiūrėti, pasiūlyti gaminio sudėties patobulinimus arba pasinaudoti informacija atlikdamas panašių gaminių saugos įvertinimą.

Papildomi kosmetikos gaminio saugos duomenys, pvz., netikslingo naudojimo rimtas nepageidaujamas poveikis, taip pat gali suteikti naudingą informaciją, į kurią saugos vertintojas turėtų atsižvelgti.

3.10.   Informacija apie kosmetikos gaminį

Šiame kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnyje galima pateikti bet kokią kitą papildomą informaciją, kuri nėra nurodyta kituose Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo A dalies skirsniuose, tačiau yra svarbi gaminio saugos įvertinimui atlikti.

Šiame kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnyje turėtų būti pateikiama kita svarbi informacija, susijusi su gaminiu arba panašios sudėties gaminiais, pvz., atliktais savanorių tyrimais, arba susijusi su konkrečiomis medžiagomis, pvz., kitose susijusiose srityse atliktų rizikos įvertinimų tinkamai patvirtintos ir pagrįstos išvados.

Šis skirsnis galėtų būti naudojamas pateikti informacijai apie medžiagas arba mišinius, kurie taip pat naudojami kitos rūšies gaminiuose, pvz., maisto produktuose ir vaistuose.

4.   REGLAMENTO (EB) Nr. 1223/2009 I PRIEDO B DALIS – KOSMETIKOS GAMINIO SAUGOS ĮVERTINIMAS

Ataskaitos B dalyje pateikiamas faktinis gaminio saugos įvertinimas. Pagrįsdamas savo motyvus, saugos vertintojas turi atsižvelgti į visus nustatytus gaminio pavojus ir jo poveikį.

Kosmetikos gaminio saugos ataskaitos B dalį sudaro:

1)

įvertinimo išvada;

2)

etiketėje nurodyti įspėjimai ir naudojimo instrukcijos;

3)

pagrindimas;

4)

saugos vertintojo kvalifikacija ir galutinis jo patvirtinimas.

4.1.   Įvertinimo išvada

Įvertinimo išvadoje patvirtinama, kad kosmetikos gaminys yra saugus atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 3 straipsnyje nustatytą saugos reikalavimą.

Išvadoje turėtų būti nurodoma, ar įprastomis arba numatomomis pagrįstomis sąlygomis naudojamas gaminys žmogaus sveikatai yra saugus, saugus su tam tikrais apribojimais ar nesaugus.

Turėtų būti aiškiai nurodomas įvertinimo teisinis pagrindas, visų pirma Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių.

Jei įvertinimo išvadoje nurodoma, kad gaminys nėra saugus, laikoma, kad jis neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 ir todėl negali būti pateikiamas rinkai.

4.2.   Etiketėje nurodyti įspėjimai ir naudojimo instrukcijos

Šio kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnio tikslasaiškiai išdėstyti konkrečius nurodymus dėl atsargumo priemonių, kurių reikės laikytis naudojant, įskaitant bent jau išvardytąsias Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III–VI prieduose, ir kitą įspėjamąją informaciją ant profesionaliam naudojimui skirtų kosmetikos gaminių, kuri turėtų būti nurodoma etiketėje.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedą šiame skirsnyje patvirtinama, kad etiketėje būtina nurodyti konkrečius įspėjimus ir naudojimo instrukcijas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatomis.

Saugos vertintojo užduotis – nustatyti, kurie įspėjimai arba naudojimo instrukcijos (išskyrus nurodytuosius III–VI prieduose) turi būti paženklinti, kad būtų užtikrintas saugus gaminio naudojimas.

Saugos vertintojas kiekvienu konkrečiu atveju turėtų nuspręsti, kas turi būti pavaizduota etiketėje. Priimdamas tokį sprendimą jis atsižvelgia į teisinius įpareigojimus, kylančius iš Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 19 straipsnio ir jo priedų, ir, kai tinkama, į dokumentus, pvz., Komisijos rekomendaciją 2006/647/EB (48), ir kitas Komisijos paskelbtas gaires, pvz., gaires dėl atidaryto gaminio naudojimo ženklinimo (49) ir sudedamųjų dalių ženklinimo pagal Direktyvą 76/768/EEB (50).

4.3.   Pagrindimas

Pagrindimas yra svarbiausia saugos įvertinimo dalis, nes jame siekiama aiškiai ir tiksliai paaiškinti, kaip saugos vertintojas priėjo prie išvados dėl kosmetikos gaminio saugumo, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo A dalyje surinktus duomenis.

Saugos įvertinimas konkrečiu atveju atliekamas dėl kiekvieno atskiro kosmetikos gaminio. Šį vertinimą atlieka kompetentingas ekspertas, kuris atliekamą vertinimą grindžia prieinamais duomenimis. Saugos vertintojas turėtų užtikrinti, kad būtų galima susipažinti su visa informacija, kuri jam reikalinga kosmetikos gaminiui įvertinti; jis turėtų patikrinti pateiktų duomenų apie gaminį, kurį reikia įvertinti, tinkamumą, ir pagrįsti tuos atvejus, kai A dalyje reikalaujami duomenys nepateikiami dėl to, kad, jo manymu, tokie duomenys nėra susiję arba reikalingi.

Kad parengtų išvadas dėl kosmetikos gaminio saugumo, saugos vertintojas turi įvertinti sudėtyje esančių atskirų medžiagų arba mišinių saugą ir gatavo gaminio saugą. Jo išvados grindžiamos visuma įrodymų, patvirtinančių, kad atsižvelgiant į visus nustatytus pavojus gali būti laikoma, jog gaminys nekelia pavojaus žmogaus sveikatai.

Saugos vertintojas atitinkamą sudėtį gali patvirtinti, atmesti arba patvirtinti su tam tikromis išlygomis. Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 reikalavimų neatitinkantis gaminys atmetamas ir rinkai neteikiamas.

Saugos įvertinimo pagrindime nurodomos aplinkybės, į kurias atsižvelgdamas saugos vertintojas, remdamasis visa prieinama su sauga susijusia informacija, priėjo prie bendros išvados dėl gaminio saugos.

Nurodydamas savo pagrindimą saugos vertintojas turi atsižvelgti į visus nustatytus pavojus, tikėtinas ir pagrįstai numatomas atskirų į gaminio sudėtį įeinančių medžiagų arba mišinių ir gatavo kosmetikos gaminio poveikio sąlygas.

Saugos vertintojo užduotis – analizuoti ir vertinti visos esamos informacijos pagrįstumą ir patikimumą. Atlikdamas šią analizę, saugos vertintojas gali nuspręsti, ar prieinamų duomenų pakanka saugos įvertinimui atlikti, ar reikia gauti papildomus duomenis dėl atskiros medžiagos arba gatavo kosmetikos gaminio.

Pagrindimas grindžiamas kosmetikos gaminio saugos ataskaitos A dalyje surinktais duomenimis, be to, atsižvelgiama į medžiagų ir mišinių saugos įvertinimą, kurį atliko Vartotojų saugos mokslinis komitetas, kai medžiagos yra nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 prieduose, kitų kompetentingų mokslinių komitetų arba kolegijų, ar paties saugos vertintojo, ir kosmetikos gaminio saugos įvertinimą.

4.3.1.   Medžiagų ir (arba) mišinių saugos įvertinimas

Medžiagų ir (arba) mišinio saugos įvertinimą sudaro trys pagrindiniai etapai:

1)

medžiagų ir mišinių pavojaus apibūdinimas;

2)

vietos ir sisteminio poveikio įvertinimas (atsižvelgiant į absorbcijos duomenis);

3)

sisteminio poveikio rizikos įvertinimas (saugos ribos apskaičiavimas) ir vietos poveikio rizikos įvertinimas (pvz., odos alergija, odos sudirginimas).

Jei informacija apie kvapo ir skonio junginių sudėtį yra konfidenciali, už gatavą kosmetikos gaminį atsakingam asmeniui saugos įvertinimą gali pateikti to mišinio gamintojas. Atsižvelgiant į gatavo kosmetikos gaminio koncentraciją ir jo poveikio būdą, kvapo ir skonio junginių saugos įvertinimas turėtų būti parengtas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priede ir šiose gairėse aprašytais principais. Tiekėjas turėtų pateikti už gatavą kosmetikos gaminį atsakingam asmeniui tinkamą dokumentą, įrodantį kvapo ir skonio junginio saugumą.

4.3.2.   Kosmetikos gaminio saugos įvertinimas

Kosmetikos gaminio saugos įvertinimą sudaro trys pagrindiniai aspektai:

1)

rizikos įvertinimo, pagrįsto visų atskirų medžiagų ir (arba) mišinių vietos ir sisteminiu poveikiu, santrauka (51);

2)

papildomas gaminio sudėties saugos įvertinimas, kai šios sudėties negalima įvertinti atskirai vertinant medžiagas ir (arba) mišinius. Tai galėtų būti, pvz., gaminio sudėties suderinamumas su oda, galimo derinimo poveikio įvertinimas, pvz., viena sudedamoji dalis, kuri gali padidinti kitos sudedamosios dalies absorbcijos lygį, poveikis, kuris gali atsirasti dėl sąveikos su pakuotės medžiaga, arba poveikis, kuris gali atsirasti dėl cheminių reakcijų tarp atskirų gaminio sudėties medžiagų ir (arba) mišinių (52);

3)

kiti veiksniai, kurie turi įtakos saugos įvertinimui, pvz., stabilumas, mikrobiologinė kokybė, pakuotė ir ženklinimas, įskaitant naudojimo instrukcijas ir nurodymus dėl atsargumo priemonių, kurių reikia laikytis gaminį naudojant.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 atliekant atskirą kosmetikos gaminių, skirtų vaikams iki trejų metų, įvertinimą reikėtų atsižvelgti į konkrečias VSMK rekomendacinėse pastabose pateiktas rekomendacijas (53).

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 atliekant atskirą išorės intymiosios higienos kosmetikos gaminių įvertinimą, taip pat reikia atsižvelgti į konkrečias naudojimo vietos charakteristikas.

Saugos vertintojas nagrinėjamo gaminio sudėtį gali priimti, atmesti arba priimti su tam tikromis išlygomis. Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 reikalavimų neatitinkantis gaminys atmetamas ir rinkai nepateikiamas. Turėtų būti vadovaujamasi saugos vertintojo rekomendacijomis dėl saugaus gaminio naudojimo.

Siekiant užtikrinti, kad kosmetikos gaminio saugos ataskaita būtų nuolat atnaujinama, kaip to reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 10 straipsnio 1 dalies c punktą, gatavo gaminio sauga turėtų būti reguliariai įvertinama iš naujo.

Pasikeitus teisiniams reikalavimams (pvz., į gaminio sudėtį įeinančiai medžiagai taikomi apribojimai), be kitų saugos aspektų (pvz., ženklinimas), turėtų būti patikrinama, ar gaminio sudėtis vis dar atitinka teisės aktų reikalavimus, o saugos įvertinimas turėtų būti peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas.

Saugos įvertinimas taip pat turėtų būti peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas toliau nurodytu (-ais) atveju (-ais):

a)

parengus naujas mokslines išvadas arba gavus naujų toksikologinių duomenų, susijusių su medžiagomis, kai dėl tokių išvadų arba duomenų galėtų būti keičiamas galiojantis saugos įvertinimas;

b)

pasikeitus gaminio sudėčiai arba juose naudojamų žaliavų savybėms;

c)

pasikeitus naudojimo sąlygoms;

d)

atsiradus naujų tendencijų, susijusių su nepageidaujamo poveikio pobūdžiu, rimtumu ir dažnumu, atsižvelgiant į pagrįstai numatomas naudojimo sąlygas ir netinkamo naudojimo atveju (54).

Siekiant užtikrinti, kad atsakingas asmuo ir saugos vertintojas veiksmingai keistųsi informacija, kuri yra svarbi kosmetikos gaminio saugos ataskaitai atnaujinti, ir kad saugos vertintojas prireikus galėtų imtis atnaujinimo priemonių, turėtų būti sukurtos atitinkamos sistemos ir procedūros.

4.4.   Vertintojo kvalifikacija ir B dalies patvirtinimas

Saugos vertintojastai reikalingas žinias ir kompetenciją turintis specialistas, galintis tiksliai atlikti saugos įvertinimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalyje nustatytuose kvalifikaciniuose reikalavimuose. Šio kosmetikos gaminio saugos ataskaitos skirsnio tikslasužtikrinti, kad šio reikalavimo būtų laikomasi ir kad būtų pateikti reikalingi įrodymai.

Šiame saugos ataskaitos skirsnyje reikalaujama nurodyti saugos vertintojo pavadinimą ar vardą, pavardę, adresą ir datą. Šioje dalyje saugos vertintojas pasirašo.

Saugos įvertinimo pabaigoje saugos vertintojas pasirašo, taip pat nurodo ataskaitos parengimo datą arba jos paskelbimą elektroninėmis priemonėmis, kuriomis sudaromos sąlygos nustatyti aiškų vertintojo, gaminio sudėties ir įvertinimo datos ryšį. Turėtų būti užtikrinama elektroninės versijos apsauga nuo netinkamo naudojimo.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 10 straipsnio 2 dalį saugos vertintojas – tai „asmuo, turintis farmacijos, toksikologijos, medicinos arba panašių disciplinų srityje aukštojo mokslo arba atitinkamos valstybės narės pripažįstamų lygiaverčių studijų diplomą arba kitus oficialius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus“.

Trečiojoje šalyje kvalifikaciją įgijęs asmuo gali būti saugos vertintojas, jei jis turi „atitinkamos valstybės narės pripažįstamų lygiaverčių studijų [farmacijos, toksikologijos, medicinos arba panašių disciplinų srityje aukštojo mokslo] diplomą“.

Turi būti pateikiami įrodymai apie saugos vertintojo kvalifikaciją (t. y. diplomo ir, jei reikia, lygiaverčių studijų diplomo kopija), kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 10 straipsnyje.

Literatūra

ATSDR (2004). Guidance Manual for the assessment of joint toxic action of chemical mixtures. Atlanta, GA: ATSDR, U.S. Department of Health and Human Services, Public Health Service. EFSA (2008) EFSA-Q-2006–160.

Bremmer H.J., Prud’homme de Lodder L.C.H., van Engelen J.G.M., Cosmetics Fact Sheet to Assess the Risks for the Consumer, Updated version for ConsExpo 4, RIVM report 320104001/2006 (http://www.rivm.nl/bibliotheek/rapporten/320104001.pdf).

COSMED, Comment constituer le rapport de sécurité? (Règlement (CE) No 1223/2009), Collection: Les guides pratiques des entreprises - Editions 2011–2012.,

CTFA & COLIPA, Guidelines On Stability Testing Of Cosmetic Products, March 2004.

European Chemicals Agency (ECHA), Guidance for identification and naming of substances under REACH and CLP, November 2011.

European Chemicals Agency (ECHA), Guidance on information requirements and chemical safety assessment Chapter R.4: Evaluation of available information, December 2011.

European Chemicals Agency (ECHA), Guidance on information requirements and chemical safety assessment - Chapter R.7a: Endpoint specific guidance, May 2008.

European Chemicals Agency (ECHA), Guidance on information requirements and chemical safety assessment - Chapter R.7c: Endpoint specific guidance, May 2008.

ECHA, Practical guide 2: How to report weight of evidence’, 2010, http://echa.europa.eu/documents/10162/13655/pg_report_weight_of_evidence_en.pdf

European Commission, Communication from the Commission to the European Parliament and the Council on the animal testing and marketing ban and on the state of play in relation to alternative methods in the field of cosmetics, COM(2013) 135 final.

European Commission, Composition and undesirable effects of cosmetic products to be made easily accessible to the public — practical implementation of Article 7a(1)(h), second subparagraph, of Directive 76/768/EEC (http://ec.europa.eu/consumers/sectors/cosmetics/files/doc/guide_access_info_en.pdf).

European Commission, Serious Undesirable Effects (SUE) Reporting Guidelines, http://ec.europa.eu/consumers/sectors/cosmetics/files/pdf/sue_reporting_guidelines_en.pdf

Greim H. and Snyder R. (eds), Toxicology and Risk Assessment — A comprehensive Introduction. John Wiley & Sons Ltd., 2008.

Hall B., Tozer S., Safford B., Coroama M., Steiling W., Leneveu-Duchemin M.C., McNamara C. and Gibney M., European consumer exposure to cosmetic products, a framework for conducting population exposure assessments, Food and Chemical Toxicology, Volume 45, Issue 11, November 2007, Pages 2097–2108.

IGHRC 2006,.Guidelines on route-to-route extrapolation of toxicity data when assessing health risks of chemicals. The Interdepartmental Group on Health Risks from Chemicals (2006), http://www.silsoe.cranfield.ac.uk/ieh/ighrc/ighrc.html

Klimisch HJ, Andreae E and Tillmann U, A systematic approach for evaluating the quality of experimental and ecotoxicological data. Regulatory Toxicology and Pharmacology 25 (1997), p. 1–5.

Kroes R., Renwick A. G., Feron V., Galli C. L., Gibney M., Greim H., Guy R. H., Lhuguenot J. C., van de Sandt J. J. M., Application of the threshold of toxicological concern (TTC) to the safety evaluation of cosmetic ingredients, Food and Chemical Toxicology 45 (2007), 2533–2562.

Loretz L.J., Api A.M., Babcock L., Barraj L.M., Burdick J., Cater K.C., Jarrett G., Mann S., Pan Y.H., Re T.A., Renskers K.J., Scrafford C.G., Exposure data for cosmetic products: facial cleanser, hair conditioner, and eye shadow, Food Chem Toxicol. 2008 May; 46(5):1516–24, Epub 2007 Dec 23.

Mildau G., Burkhard A., Daphi-Weber J., Große-Damhues J., Jung J., Schuster B., Walther C., Basic Requirements for SAFEty Assessment of Cosmetic Products, SOFW Journal, 133 6–2007, pp. 16–22.

Miljøstyrelsen, Guideline on SAFEty Assessment of Cosmetic Products, Environmental Guidelines No 10 2000.

OECD (2007), Guidance on Grouping of Chemicals. Series on Testing and Assessment, No. 80. Paris

OECD (2009), Guidance Document for using the OECD (Q)SAR Application Toolbox to Develop Chemical Categories According to the OECD Guidance on Grouping of Chemicals. Series on Testing and Assessment, No. 102. Paris

Pauwels M., Rogiers V., Human Health SAFEty Evaluation of Cosmetics in the ES: A Legally Imposed Challenge to Science, Toxicology and Applied Pharmacology, 243 (2010), pp. 260–274.

SCCS (Scientific Committee on Consumer SAFEty), Guidance on safety assessment of nanomaterials in cosmetics, SCCS/1484/12.

SCCS, The SCCS’s Notes of Guidance for the Testing of Cosmetic Ingredients and their SAFEty Evaluation, 8th Revision, SCCS/1501/12.

SCCS, SCHER and SCENIHR, Opinion on Use of the Threshold of Toxicological Concern (TTC) Approach for Human SAFEty Assessment of Chemical Substances with focus on Cosmetics and Consumer Products, SCCP/1171/08.

SCCS, SCHER and SCENIHR, Toxicity and Assessment of Chemical Mixtures, 2012.

SCENIHR (Scientific Committee on Emerging and Newly Identified Health Risks), Opinion on the scientific basis for the definition of the term „nanomaterial“, 8 December 2010.

Workshop Report „Assessment of undesirable events in cosmetic market surveillance: Background, description and use of a causality assessment method in cosmetovigilance“, Regulatory Toxicology and Pharmacology 58 (2010) 349–353.


(1)  Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 11 straipsnio 2 dalis.

(2)  Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 10 straipsnio 1 dalis.

(3)  Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 10 straipsnio 1 dalies c punktas.

(4)  VSMK rekomendacinės pastabos dėl kosmetikos sudedamųjų dalių bandymų ir jų saugos vertinimo, 8-oji redakcija, SCCS/1501/12, ir vėlesni jų atnaujinimai.

(5)  VSMK rekomendacinės pastabos, 3–6.2 dalis, p. 35–36.

(6)  Šis punktas svarbus geros gamybos praktikos požiūriu ir jis aiškiai apibrėžiamas susijusiame standarte EN ISO 22716:2007. Tiksliau tariant, jis atitinka žaliavų ir gatavo gaminio išleidimo reikalavimus.

(7)  Žr. 3.3 dalį apie mikrobiologinę kokybę.

(8)  Žr. „Praktinio Kosmetikos gaminių direktyvos (76/768/EEB) 6 straipsnio 1 dalies c punkto įgyvendinimo vadovą. Gaminio tinkamumo termino ženklinimas: atidaryto gaminio naudojimo trukmė“ (Tarybos direktyva 76/768/EEB, OL L 262, 1976 9 27, p. 169) http://ec.europa.eu/consumers/sectors/cosmetics/files/doc/wd-04-entr-cos_28_rev_version_adoptee20040419_en.pdf

(9)  VSMK rekomendacinės pastabos, 4–3.3 dalis, p. 74.

(10)  „Minimalaus tinkamumo termino data“ yra data, iki kurios tinkamomis sąlygomis laikomas kosmetikos gaminys išlaikys savo pradinę paskirtį ir, svarbiausia, išliks saugus; atidaryto gaminio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį vartotojas gali saugiai naudoti gaminį. Žr. „Praktinio Kosmetikos gaminių direktyvos (76/768/EEB)1 6 straipsnio 1 dalies c punkto įgyvendinimo vadovą. Gaminio tinkamumo termino ženklinimas: atidaryto gaminio naudojimo trukmė“.

(11)  VSMK rekomendacinės pastabos, 4–4 dalis, p. 75–76.

(12)  Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 17 straipsnyje nustatyta, kad draudžiamų medžiagų likučiai yra leidžiami tik tuo atveju, jeigu jie yra techniškai neišvengiami ir jeigu jie nedaro jokio poveikio kosmetikos gaminių saugai.

(13)  Neribinės genotoksinės ir kancerogeninės medžiagos – tai tokios genotoksinės ir kancerogeninės medžiagos, kurių kancerogeniniam ir genotoksiniam poveikiui netaikomos jokios ribos.

(14)  Mokslinio komiteto nuomonė, pateikta dėl EFSA prašymo, susijusio su suderintu požiūriu į genotoksinių ir kancerogeninių medžiagų rizikos vertinimą, EFSA leidinys (2005 m.) 282, p. 1–31.

(15)  OL L 338, 2004 11 13, p. 4.

(16)  Saugos vertintojas, siekdamas įvertinti riziką, turi atsižvelgti į pavojų ir poveikį – tai yra jo pareiga.

(17)  VSMK rekomendacinės pastabos, 4 dalis, p. 66 ir kt.

(18)  M. Pauwels, V. Rogiers, „Kosmetikos gaminių saugos vertinimas žmogaus sveikatai ES lygmeniu. Teisinis uždavinys, kurį privalo išspręsti mokslas“ (angl. Human Health SAFEty Evaluation of Cosmetics in the ES: A Legally Imposed Challenge to Science), mokslinis žurnalas „Toksikologija ir taikomoji farmakologija“ (angl. Toxicology and Applied Pharmacology) Nr. 243 (2010 m.), p. 261.

(19)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl draudimo atlikti bandymus su gyvūnais ir draudimo teikti rinkai ir dėl alternatyvių metodų kosmetikos srityje, COM(2013) 135 final.

(20)  H. J. Klimisch, E. Andreae ir U. Tillmann (1997 m.), „Sisteminis požiūris vertinant eksperimentinių ir ekotoksikologinių duomenų kokybę“ (angl. A systematic approach for evaluating the quality of experimental and ecotoxicological data), mokslinis žurnalas „Reguliuojamoji toksikologija ir farmakologija“ (angl. Regul Toxicol Pharmacol) Nr. 25, p. 1–5.

(21)  Visų pirma žr. komunikato 3.1 dalį.

(22)  OL L 142, 2008 5 31, p. 1.

(23)  VSMK rekomendacinės pastabos, 3.4.11 dalis. Taip pat plg. nuomones SCCNFP/0068/98 (ankstesnę rekomendacinių pastabų versiją) ir SCCNFP/0245/99 dėl odos suderinamumo bandymams, susijusiems su kosmetikos gaminių sudedamosiomis dalimis arba sudedamųjų dalių mišiniais, galinčiais sudirginti savanorių odą, taikomų protokolų pagrindinių kriterijų.

(24)  Kryžminė patikra – tai metodas, naudojamas duomenų spragoms pašalinti. Pagal šį metodą su viena arba daugiau cheminių medžiagų susiję informacijos šaltiniai naudojami siekiant nuspėti tikslinę cheminę medžiagą, kuri, kaip manoma, tam tikrais aspektais yra panaši. Pagal Europos cheminių medžiagų agentūros informacijai keliamų reikalavimų ir cheminės saugos vertinimo rekomendacijas, R.4 skyrius „Prieinamos informacijos vertinimas“, 2011 m. gruodžio mėn., p. 12. Rekomendacijas galima rasti adresu http://echa.europa.eu/documents/10162/17235/information_requirements_r4_en.pdf

(25)  Viena iš sąvokos „duomenų įrodomoji galia“ apibrėžčių: „metodika, pagal kurią vertinami tam tikrų informacijos dalių privalumai ir trūkumai, siekiant priimti ir pagrįsti sprendimą dėl medžiagos ypatybės“. Pagal Europos cheminių medžiagų agentūros praktinį vadovą Nr. 2 „Kaip nustatyti duomenų įrodomąją galią“, 2010 m. p. 2. Vadovą galima rasti adresu http://echa.europa.eu/documents/10162/13655/pg_report_weight_of_evidence_en.pdf

(26)  Plg. VSMK rekomendacines pastabas, 3–6 dalis „Pagrindiniai gatavuose kosmetikos gaminiuose esančioms kosmetinėms medžiagoms keliami reikalavimai“ (šiuos reikalavimus turi vertinti atskiri saugos vertintojai).

(27)  VSMK rekomendacinėse pastabose šis klausimas aiškiai aptariamas 3–6.1 dalyje „Bendrieji toksikologinio poveikio reikalavimai“.

(28)  Pagal VSMK rekomendacines pastabas (3–4.5 dalis) pirmenybė turėtų būti teikiama NOAEL, kiek tai susiję su pusiau lėtiniu toksikologiniu poveikiu (90 dienų tyrimas). Su pusiau ūmiu toksikologiniu poveikiu (28 dienų tyrimas) susiję rezultatai turėtų būti naudojami tik tuo atveju, kai tokios vertės nėra nustatytos.

(29)  Europos cheminių medžiagų agentūros informacijai keliamų reikalavimų ir cheminės saugos vertinimo rekomendacijos, R.7a skyrius „Konkrečios rekomendacijos dėl įverčių“, 2008 m. gegužės mėn.

(30)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(31)  Plg. Europos cheminių medžiagų agentūros rekomendacijų dėl cheminių medžiagų identifikavimo ir pavadinimo joms suteikimo pagal REACH ir CLP reglamentų reikalavimus, 2011 m. lapkričio mėn., p. 29. Rekomendacijas galima rasti adresu http://echa.europa.eu/documents/10162/17235/substance_id_en.pdf

(32)  T. y.„sistemiškai prieinama dozė, kuri perduoda susijusius fizinius barjerus (virškinamojo trakto, odos arba plaučių struktūros) ir patenka į kraujo sistemą, kurioje ji vėliau perduodama į audinius ir organus“, žr. M. Pauwels, V. Rogiers, p. 262.

(33)  Pagrindiniai kosmetikos sudedamųjų dalių absorbcijos per odą in vitro vertinimo kriterijai (SCCS/1358/10).

(34)  VSMK rekomendacinės pastabos, 3–7.2 dalis, p. 49.

(35)  M. Pauwels, V. Rogiers, p. 262.

(36)  VSMK, Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas (SAPMK) ir Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR), Nuomonė dėl reikšmingo ribinio toksiškumo lygio naudojimo (angl. TTC) atliekant cheminių medžiagų, visų pirma kosmetikos gaminių, ir vartotojams skirtų gaminių saugos įvertinimą, SCCP/1171/08.

(37)  VSMK rekomendacinės pastabos, 3–7 dalis, p. 46.

(38)  Tarpžinybinės cheminių medžiagų rizikos sveikatai grupės (angl. IGHRC) rekomendacijos dėl toksiškumo duomenų ekstrapoliacijos pagal sąlyčio būdus įvertinant cheminių medžiagų riziką sveikatai. Tarpžinybinė cheminių medžiagų rizikos sveikatai grupė (2006 m.). Rekomendacijas galima rasti adresu http://www.silsoe.cranfield.ac.uk/ieh/ighrc/ighrc.html

(39)  Žr., pvz., VSMK (Visuomenės saugos mokslinio komiteto) rekomendacijas dėl nanomedžiagų kosmetikos gaminiuose saugos įvertinimo, SCCS/1484/12; SCENIHR (Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas) nuomonę dėl mokslinio pagrindo apibrėžiant sąvoką „nanomedžiaga“, 2010 m. gruodžio 8 d.

(40)  R. Kroes, A. G. Renwick, V. Feron, C. L. Galli, M. Gibney, H. Greim, R. H. Guy, J. C. Lhuguenot, J. J. M. van de Sandt, „Reikšmingo ribinio toksiškumo lygio taikymas vertinant kosmetikos sudedamųjų dalių saugą“ (angl. Application of the threshold of toxicological concern (TTC) to the safety evaluation of cosmetic ingredients), mokslinis žurnalas „Maisto ir cheminių medžiagų toksikologija“ (angl. Food and Chemical Toxicology) Nr. 45 (2007 m.), p. 2533–2562.

(41)  Yra keletas viešai prieinamų duomenų bazių, kuriose pateikiami toksikologiniai duomenys apie kosmetikos gaminiuose naudojamas medžiagas. Šios duomenų bazės nurodomos šių gairių priedėlyje.

(42)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1 ir Europos cheminių medžiagų agentūros registracijos svetainė http://apps.echa.europa.eu/registered/registered-sub.aspx

(43)  Tai yra susiję su Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 23 straipsnyje nustatytu reikalavimu, pagal kurį atsakingi asmenys įpareigojami pranešti ES valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie rimtą nepageidaujamą poveikį.

(44)  Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 23 straipsnis.

(45)  Nepageidaujamam poveikiui, kuris yra labai tikėtinas arba tikėtina, kad gali būti priskiriamas kosmetikos gaminiui, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 21 straipsnis „Galimybė visuomenei susipažinti su informacija“.

(46)  Europos Komisijos rekomendacijos dėl ataskaitų teikimo apie rimtą nepageidaujamą poveikį. Rekomendacijas galima rasti adresu http://ec.europa.eu/consumers/sectors/cosmetics/files/pdf/sue_reporting_guidelines_en.pdf

(47)  Tai yra atsakingo asmens pareiga pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 10 straipsnio 1 dalies c punktą.

(48)  OL L 265, 2006 9 26, p. 39.

(49)  Galima rasti adresu http://ec.europa.eu/consumers/sectors/cosmetics/documents/guidelines/labelling/index_en.htm

(50)  Galima rasti adresu http://ec.europa.eu/consumers/sectors/cosmetics/files/doc/guide_labelling200802_en.pdf

(51)  Jei gaminiai priklauso tai pačiai kategorijai ir vienintelis jų skirtumas – naudojami dažikliai ir tai neturi jokio poveikio jų saugai, pvz., lūpų dažai arba kitos makiažo priemonės, kuriose naudojami dažikliai, galima apsvarstyti galimybę rengti bendrą gaminio saugos ataskaitą. Sprendimas rengti tokią ataskaitą turi būti pagrįstas.

(52)  VSMK, SAPMK, SCENIHR, Cheminių mišinių toksiškumas ir vertinimas, 2012 m. Galima rasti adresu http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/environmental_risks/docs/scher_o_155.pdf

(53)  VSMK rekomendacinės pastabos, 3–7.3 dalis, p. 51.

(54)  Europos Komisijos rekomendacijos dėl ataskaitų teikimo apie rimtą nepageidaujamą poveikį. Rekomendacijas galima rasti adresu http://ec.europa.eu/consumers/sectors/cosmetics/files/pdf/sue_reporting_guidelines_en.pdf

Priedėlis

Žinomos duomenų bazės, kuriose pateikiami toksikologiniai duomenys apie kosmetikos gaminiuose naudojamas medžiagas

ChemIDPlus Light— http://chem.sis.nlm.nih.gov/chemidplus/chemidlite.jsp

ChemIDPlus Advanced— http://chem.sis.nlm.nih.gov/chemidplus/

Cosmetics Europe Recommendations— https://www.cosmeticseurope.eu/publications-cosmetics-europe-association/recommendations.html

IPCS Inchem— http://www.inchem.org/pages/jecfa.html

PubMed— http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed

ToxNet— http://toxnet.nlm.nih.gov/


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

26.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/106


ES IR ELPA BENDROJO TRANZITO JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 2/2013

2013 m. lapkričio 7 d.

kuriuo iš dalies keičiama 1987 m. gegužės 20 d. Konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros

(2013/675/ES)

ES ir ELPA JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į 1987 m. gegužės 20 d. Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros (1), ypač į jos 15 straipsnio 3 dalies a punktą,

kadangi:

(1)