6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/1

(1)

erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas per vidaus sienas, sukūrimas yra vienas didžiausių Sąjungos pasiekimų. Erdvėje be vidaus sienų kontrolės būtina būti pasirengus bendrai reaguoti į padėtį, dėl kurios kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui toje erdvėje, jos dalyse arba vienoje ar daugiau valstybių narių, sudarant sąlygas išimtinėmis aplinkybėmis laikinai atnaujinti vidaus sienų kontrolę, tačiau nekeliant pavojaus laisvo asmenų judėjimo principo taikymui. Atsižvelgiant į tokių kraštutinių priemonių galimą poveikį visiems asmenims, turintiems teisę judėti erdvėje be vidaus sienų kontrolės, reikėtų nustatyti tokių priemonių atnaujinimo sąlygas ir procedūras, kad būtų užtikrinta, jog jos yra išimtinės ir būtų laikomasi proporcingumo principo. Tokių priemonių laikino atnaujinimo mastas ir trukmė turėtų būti apriboti iki minimumo, reikalingo apsisaugoti nuo rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

(2)

laisvas asmenų judėjimas erdvėje be vidaus sienų kontrolės yra vienas didžiausių Sąjungos pasiekimų. Kadangi laisvam asmenų judėjimui daromas poveikis dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo, bet koks sprendimas atnaujinti tokią kontrolę turėtų būti priimamas laikantis bendrai sutartų kriterijų ir apie jį turėtų būti tinkamai pranešta Komisijai arba jį priimti turėtų rekomenduoti Sąjungos institucija. Bet kuriuo atveju vidaus sienų kontrolės atnaujinimas turėtų tebebūti išimtis ir turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė griežtai riboto masto ir trukmės priemonė, grindžiama konkrečiais objektyviais kriterijais ir jos būtinumo vertinimu, ir stebima Sąjungos lygmeniu. Jei dėl rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui būtina imtis skubių veiksmų, valstybė narė turėtų galėti atnaujinti savo vidaus sienų kontrolę ne ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Bet koks to laikotarpio pratęsimas turi būti stebimas Sąjungos lygmeniu;

(3)

vidaus sienų kontrolės atnaujinimo būtinybė ir proporcingumas turėtų atsverti grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, dėl kurios reikia tokio atnaujinimo, taip pat turėtų būti vertinamos alternatyvios priemonės, kurių galėtų būti imamasi nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, ar abiem, ir tokios kontrolės poveikis laisvam asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės;

(4)

išimtine tvarka atnaujinti vidaus sienų kontrolę gali prireikti dėl rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui erdvėje be vidaus sienų kontrolės arba nacionaliniu lygmeniu, visų pirma po teroro aktų ar dėl jų grėsmes arba dėl organizuoto nusikalstamumo keliamos grėsmės;

(5)

tai, kad migruoja ir išorės sienas kerta daug trečiosios šalies piliečių, per se neturėtų būti laikoma grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

(6)

laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, nuostata, leidžianti nukrypti nuo pagrindinio laisvo asmenų judėjimo principo, turi būti aiškinama griežtai, o atsižvelgiant į viešosios tvarkos koncepciją daroma prielaida, kad kilo tikra, esama ir pakankamai rimta grėsmė vienam iš pagrindinių visuomenės interesų;

(7)

atsižvelgdama į patirtį, įgytą erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo metu, ir siekdama padėti užtikrinti nuoseklų Šengeno acquis įgyvendinimą, Komisija gali parengti vidaus sienų kontrolės atnaujinimo gaires tais atvejais, kai reikia imtis tokios priemonės laikinai, ir tais atvejais, kai reikia imtis skubių veiksmų. Tose gairėse turėtų būti nurodyti aiškūs rodikliai, kad būtų lengviau įvertinti aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

(8)

jei vertinimo ataskaitoje, parengtoje pagal 2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas (2), nustatomi rimti išorės sienų kontrolės vykdymo trūkumai, ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal tą reglamentą priimtų rekomendacijų, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai rekomenduoti įvertintai valstybei narei imtis specialių priemonių, kaip antai, dislokuoti Europos sienos apsaugos pareigūnų būrius, pateikti strateginius planus arba – kaip kraštutinę priemonę ir atsižvelgiant į padėties rimtumą – uždaryti konkretų sienos perėjimo punktą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (3). Atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunktį, taikytina nagrinėjimo procedūra;

(9)

laikinas kai kurių vidaus sienų kontrolės atnaujinimas laikantis specialios Sąjungos lygmens procedūros taip pat galėtų būti pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis ir kaip kraštutinė priemonė, reaguojant į pavojų, kylantį erdvės be vidaus sienų bendram veikimui dėl ilgalaikių rimtų su išorės sienų kontrole susijusių trūkumų, nustatytų laikantis griežto vertinimo proceso pagal Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 14 ir 15 straipsnius, kai dėl tų aplinkybių kiltų rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui toje erdvėje arba jos dalyse. Tokia speciali laikino tam tikrų vidaus sienų kontrolės atnaujinimo procedūra taip pat galėtų būti pradėta, laikantis tų pačių sąlygų, jei įvertinta valstybė narė šiurkščiai nesilaiko savo įsipareigojimų. Atsižvelgiant į politiškai opų tokių priemonių pobūdį, nes jos turi įtakos nacionaliniams vykdomiesiems ir teisėsaugos įgaliojimams vidaus sienų kontrolės srityje, įgyvendinimo įgaliojimai priimti rekomendacijas pagal tą specialią Sąjungos lygmens procedūrą turėtų būti suteikti Tarybai, remiantis Komisijos pasiūlymu;

(10)

prieš priimant bet kokią rekomendaciją laikinai atnaujinti tam tikrų vidaus sienų kontrolę, reikėtų laiku visapusiškai išnagrinėti galimybę taikyti esamai padėčiai ištaisyti skirtas priemones, įskaitant tokių Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų kaip Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (toliau – Frontex), įsteigtos Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2007/2004 (4), arba Europos policijos biuro (toliau –Europolas), įsteigto Tarybos sprendimu 2009/371/TVR (5), pagalbą, ir techninės ar finansinės paramos priemones nacionaliniu lygmeniu, Sąjungos lygmeniu arba abiem. Jei nustatoma rimtų trūkumų, Komisija gali teikti finansinės paramos priemones siekdama padėti atitinkamai valstybei narei. Be to, bet kuri Komisijos ir Tarybos rekomendacija turėtų būti grindžiama pagrįsta informacija;

(11)

Komisija turėtų turėti galimybę priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su poreikiu pratęsti vidaus sienų kontrolę, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(12)

Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 14 ir 15 straipsniuose nurodytomis vertinimo ataskaitomis ir rekomendacijomis turėtų būti remiamasi siekiant pradėti taikyti specialias priemones rimtų trūkumų, susijusių su išorės sienų kontrole, atveju ir specialią procedūrą išimtinėmis aplinkybėmis, kai kyla grėsmė erdvės be vidaus sienų bendram veikimui, kaip numatyta šiame reglamente. Valstybės narės ir Komisija kartu atlieka reguliarius, objektyvius ir nešališkus įvertinimus, siekdamos patikrinti, ar tinkamai taikomas šis reglamentas, o Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, koordinuoja įvertinimus. Vertinimo mechanizmą sudaro šie elementai: daugiametės ir metinės vertinimo programos, paskelbti ir nepaskelbti vizitai vietoje, kuriuos vykdo nedidelė iš Komisijos atstovų ir valstybių narių paskirtų ekspertų sudaryta grupė, Komisijos priimamos įvertinimo rezultatų ataskaitos ir Tarybos, remiantis Komisijos pasiūlymu, priimtos rekomendacijos dėl taisomojo veiksmo, taip pat atitinkama tolesnė susijusi veikla, stebėsena ir ataskaitų teikimas;

(13)

kadangi šio reglamento tikslą, t. y., nustatyti bendras laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo taisykles išimtinėmis aplinkybėmis, galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(14)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(15)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (6), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(16)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (7), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(17)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (8), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (9) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(18)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (10), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (11) 3 straipsniu;

(19)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (12), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (13) 3 straipsniu;

(20)

Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje;

(21)

Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje;

(22)

Kroatijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje;

(23)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant asmenų judėjimo ir apsigyvenimo laisvę. Šis reglamentas turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų;

(24)

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (14) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

II antraštinė dalis papildoma šiuo skyriumi:

„IVa   SKYRIUS

Specialios priemonės rimtų trūkumų, susijusių su išorės sienų kontrole, atveju

19a straipsnis

Priemonės prie išorės sienų ir Agentūros parama

1.   Kai vertinimo ataskaitoje, parengtoje pagal 2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas (15), 14 straipsnį, nustatoma rimtų išorės sienų kontrolės atlikimo trūkumų, ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi to reglamento 15 straipsnyje nurodytų rekomendacijų, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, gali rekomenduoti tai įvertintai valstybei narei imtis tam tikrų specialių priemonių, kurios gali apimti vieną ar abi toliau nurodytas priemones:

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 33a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Komisija reguliariai informuoja pagal 33a straipsnio 1 dalį įsteigtą komitetą apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimo pažangą ir jos poveikį nustatytiems trūkumams.

Ji taip pat informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

3.   Jeigu 1 dalyje nurodytoje vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad įvertinta valstybė narė šiurkščiai nesilaiko savo įsipareigojimų ir todėl turi per tris mėnesius pateikti atitinkamo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą pagal Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 16 straipsnio 4 dalį, ir jeigu pasibaigus tam trijų mėnesių laikotarpiui Komisija nustato, kad padėtis tęsiasi, ji gali pradėti taikyti šio reglamento 26 straipsnyje numatytą procedūrą, jeigu įvykdytos visos tam būtinos sąlygos.

2)

23–27 straipsniai pakeičiami taip:

„23 straipsnis

Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo bendroji sistema

1.   Erdvėje be vidaus sienų kontrolės iškilus rimtai grėsmei viešajai tvarkai arba vidaus saugumui valstybėje narėje, ta valstybė narė išimties tvarka gali atnaujinti sienų kontrolę prie visų savo vidaus sienų arba konkrečiuose jų ruožuose ribotam, ne ilgesniam nei 30 dienų, laikotarpiui arba numatomam rimtos grėsmės trukmės laikotarpiui, jei jis viršija 30 dienų. Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo mastas ir trukmė neviršija to, kas tikrai būtina siekiant reaguoti į rimtą grėsmę.

2.   Vidaus sienų kontrolė atnaujinama tik kaip kraštutinė priemonė ir laikantis 24, 25 ir 26 straipsnių. Kiekvienu atveju svarstant galimybę pagal atitinkamai 24, 25 arba 26 straipsnius priimti sprendimą atnaujinti vidaus sienų kontrolę, atsižvelgiama į 23a ir 26a straipsniuose nurodytus kriterijus.

3.   Jeigu rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui atitinkamoje valstybėje narėje išlieka ilgesnį nei šio straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį, ta valstybė narė gali pratęsti savo vidaus sienų kontrolę atsižvelgdama į 23a straipsnyje nurodytus kriterijus ir laikydamasi 24 straipsnio, dėl tų pačių priežasčių, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir, atsižvelgusi į visus naujus elementus, ne ilgesniems nei 30 dienų laikotarpiams, kuriuos galima pratęsti.

4.   Visas laikotarpis, kurį atnaujinama vidaus sienų kontrolė, įskaitant bet kurį pratęsimą, numatytą pagal šio straipsnio 3 dalį, neturi viršyti šešių mėnesių. Jei esama išimtinių aplinkybių, kaip nurodyta 26 straipsnyje, visas tas laikotarpis gali būti tęsiamas daugiausia iki dvejų metų pagal to straipsnio 1 dalį.

23a straipsnis

Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo kriterijai

Jei valstybė narė nusprendžia kraštutinės priemonės atveju laikinai atnaujinti savo vidaus sienos, sienų ar jų ruožų kontrolę arba nusprendžia pratęsti tokio atnaujinimo laikotarpį pagal 23 straipsnį ir 25 straipsnio 1 dalį, ji įvertina, kokiu mastu, taikant tokią priemonę, gali būti tinkamai pašalinta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, taip pat įvertina priemonės proporcingumą tai grėsmei. Atlikdama tokį įvertinimą valstybė narė visų pirma atsižvelgia į:

24 straipsnis

Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo procedūra pagal 23 straipsnio 1 dalį

1.   Kai valstybė narė planuoja atnaujinti vidaus sienų kontrolę pagal 23 straipsnio 1 dalį, likus vėliausiai keturioms savaitėms iki planuojamo atnaujinimo arba likus trumpesniam laikotarpiui, kai aplinkybės, dėl kurių reikia atnaujinti vidaus sienų kontrolę, paaiškėja likus mažiau kaip keturioms savaitėms iki planuojamo atnaujinimo, ji apie tai atitinkamai praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Tuo tikslu valstybė narė pateikia šią informaciją:

Pranešimą pagal pirmą pastraipą taip pat gali bendrai pateikti dvi ar daugiau valstybių narių.

Jeigu būtina, Komisija gali atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) paprašyti pateikti papildomos informacijos.

2.   1 dalyje nurodyta informacija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama tuo pačiu metu, kai ji pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pagal tą dalį.

3.   Valstybės narės, teikdamos pranešimą pagal 1 dalį, prireikus ir laikydamosi nacionalinės teisės, gali nuspręsti įslaptinti šios informacijos dalis.

Toks įslaptinimas nedaro poveikio Komisijos turimai galimybei pateikti šią informaciją Europos Parlamentui. Pagal šį straipsnį Europos Parlamentui perduodamos informacijos ir dokumentų perdavimas ir tvarkymas turi atitikti įslaptintos informacijos perdavimo ir tvarkymo taisykles, kurios taikomos Europos Parlamentui ir Komisijai keičiantis tokio pobūdžio informacija.

4.   Gavusi valstybės narės pranešimą pagal šio straipsnio 1 dalį ir atsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalyje numatytas konsultacijas, Komisija ar bet kuri kita valstybė narė gali pateikti nuomonę, nedarydama poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 72 straipsniui.

Jeigu Komisijai, remiantis pranešime pateikta informacija ar bet kuria papildoma jos gauta informacija, kyla abejonių dėl planuojamo sienų kontrolės atnaujinimo būtinumo ar proporcingumo arba jeigu ji mano, kad būtų tinkama pasikonsultuoti dėl tam tikro pranešimo aspekto, ji tuo tikslu pateikia nuomonę.

5.   Dėl 1 dalyje nurodytos informacijos ir dėl bet kurios Komisijos ar valstybės narės nuomonės pagal 4 dalį vyksta konsultacijos, įskaitant atitinkamais atvejais bendrus posėdžius tarp valstybės narės, planuojančios atnaujinti vidaus sienų kontrolę, kitų valstybių narių, ypač tų, kurioms tiesioginio poveikio turės tokios priemonės, ir Komisijos, siekiant atitinkamais atvejais organizuoti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir išnagrinėti, ar priemonės proporcingoms įvykiams, dėl kurių atnaujinama sienų kontrolė, ir grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

6.   5 dalyje nurodytos konsultacijos vyksta likus ne mažiau kaip dešimt dienų iki planuojamos sienų kontrolės atnaujinimo datos.

25 straipsnis

Speciali procedūra atvejais, kai būtina imtis skubių veiksmų

1.   Kai dėl rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui valstybėje narėje būtina imtis skubių veiksmų, atitinkama valstybė narė gali išimties tvarka nedelsdama atnaujinti vidaus sienų kontrolę ribotam, ne ilgesniam kaip dešimties dienų, laikotarpiui.

2.   Kai valstybė narė atnaujina vidaus sienų kontrolę ji tuo pačiu metu apie tai praneša atitinkamai kitoms valstybėms narėms ir Komisijai bei pateikia 24 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant priežastis, kurios pateisina šiame straipsnyje nustatytos procedūros naudojimą. Gavusi pranešimą, Komisija nedelsdama gali konsultuotis su kitomis valstybėmis narėmis.

3.   Jeigu rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui išlieka ilgesnį nei 1 dalyje numatytą laikotarpį, valstybė narė gali nuspręsti pratęsti vidaus sienų kontrolę ne ilgesniam kaip 20 dienų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas. Priimdama tokį sprendimą atitinkama valstybė narė atsižvelgia į 23a straipsnyje nurodytus kriterijus, įskaitant naujausią priemonės būtinumo ir proporcingumo vertinimą, ir atsižvelgia į naujus elementus.

Tokio pratęsimo atveju mutatis mutandis taikomos 24 straipsnio 4 ir 5 dalys, o konsultacijos vykdomos nedelsiant po to, kai Komisijai ir valstybėms narėms pranešama apie sprendimą dėl pratęsimo.

4.   Nedarant poveikio 23 straipsnio 4 daliai, visas laikotarpis, kurį atnaujinama vidaus sienų kontrolė, apskaičiuojamas remiantis 1 dalyje nustatytu pirminiu laikotarpiu ir galimybe jį pratęsti pagal 3 dalį, neturi viršyti dviejų mėnesių.

5.   Komisija nedelsiant praneša Europos Parlamentui apie pranešimus, pateiktus pagal šį straipsnį.

26 straipsnis

Speciali procedūra, kai išimtinėmis aplinkybėmis kyla grėsmė erdvės be vidaus sienų bendram veikimui

1.   Išimtinėmis aplinkybėmis, kai kyla grėsmė erdvės be vidaus sienų bendram veikimui dėl ilgalaikių rimtų trūkumų, susijusių su išorės sienų kontrole, kaip nurodyta 19a straipsnyje, ir jeigu tos aplinkybės laikomos rimta grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui erdvėje be vidaus sienų kontrolės ar jos dalyse, vidaus sienų kontrolė gali būti atnaujinta vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Tas laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip tris kartus ne ilgesniam nei šešių mėnesių tolesniam laikotarpiui, jei išimtinės aplinkybės išlieka.

2.   Taryba kaip kraštutinę priemonę ir būdą apsaugoti bendrus interesus erdvėje be vidaus sienų kontrolės, kai visomis kitomis priemonės, visų pirma 19a straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, nepajėgiama veiksmingai sušvelninti nustatytos rimtos grėsmės, gali rekomenduoti vienai ar kelioms valstybėms narėms priimti sprendimą atnaujinti sienų kontrolę prie visų jų vidaus sienų arba konkrečiuose jų ruožuose. Tarybos rekomendacija grindžiama Komisijos pasiūlymu. Valstybės narės gali paprašyti Komisijos pateikti Tarybai tokį pasiūlymą dėl rekomendacijos.

Savo rekomendacijoje Taryba nurodo bent tą informaciją, kuri yra nurodyta 24 straipsnio 1 dalies a–e punktuose.

Taryba gali rekomenduoti priemonių taikymą pratęsti šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Valstybė narė, prieš atnaujindama kontrolę prie visų savo vidaus sienų arba konkrečiuose jų ruožuose pagal šią dalį, atitinkamai informuoja kitas valstybes nares, Europos Parlamentą ir Komisiją.

3.   Jeigu valstybė narė neįvykdo 2 dalyje nurodytos rekomendacijos, ta valstybė narė nedelsdama raštu informuoja Komisiją apie to priežastis.

Tokiu atveju Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamos atitinkamos valstybės narės pateiktos priežastys ir pasekmės erdvės be vidaus sienų kontrolės bendrų interesų apsaugai.

4.   Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių, susijusių su aplinkybėmis, dėl kurių prireikia pratęsti vidaus sienų kontrolę pagal 2 dalį ir apie kurias sužinoma likus mažiau kaip 10 dienų iki anksčiau nustatyto sienų kontrolės atnaujinimo laikotarpio pabaigos, Komisija, priimdama nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 33a straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, gali priimti reikiamas rekomendacijas. Per 14 dienų po tokių rekomendacijų priėmimo Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą dėl rekomendacijos pagal 2 dalį.

5.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis priemonėms, kurias valstybės narės pagal 23, 24 ir 25 straipsnius gali priimti iškilus rimtai grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

26a straipsnis

Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo, kai išimtinėmis aplinkybėmis kyla grėsmė erdvės be vidaus sienų kontrolės bendram veikimui, kriterijai

1.   Kai Taryba pagal 26 straipsnio 2 dalį kaip kraštutinę priemonę rekomenduoja laikinai atnaujinti vidaus sienos, sienų arba jų ruožų kontrolę, ji įvertina, kokiu mastu, taikant tokią priemonę, gali būti tinkamai pašalinta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui erdvėje be vidaus sienų kontrolės, ir įvertina priemonės proporcingumą tai grėsmei. Tas įvertinimas atliekamas remiantis išsamia atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) ir Komisijos perduota ir bet kuria kita aktualia informacija, įskaitant pagal šio straipsnio 2 dalį gautą informaciją. Atlikdama tokį įvertinimą, Taryba visų pirma atsižvelgia į šias aplinkybes:

2.   Prieš priimdama pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos pagal 26 straipsnio 2 dalį, Komisija gali:

27 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos informavimas

Komisija ir atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) kuo skubiau praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie priežastis, dėl kurių gali prireikti taikyti 19a ir 23–26a straipsnius.

3)

29 ir 30 straipsniai pakeičiami taip:

„29 straipsnis

Vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaita

Per keturias savaites po vidaus sienų kontrolės panaikinimo vidaus sienų kontrolę vykdžiusi valstybė narė Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai teikia vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaitą, kurioje visų pirma apibūdinamas pirminis įvertinimas ir tai, kaip atsižvelgta į 23a, 25 ir 26a straipsniuose nurodytus kriterijus, patikrinimų atlikimas, praktinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, poveikis laisvam asmenų judėjimui, vidaus sienų kontrolės atnaujinimo veiksmingumas, įskaitant sienų kontrolės atnaujinimo proporcingumo ex post įvertinimą.

Komisija gali paskelbti nuomonę dėl to laikino vidaus sienos, sienų arba jų ruožų kontrolės atnaujinimo ex post įvertinimo.

Komisija bent kartą metuose Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiamas visų atitinkamais metais priimtų sprendimų atnaujinti vidaus sienų kontrolę sąrašas.

30 straipsnis

Visuomenės informavimas

Komisija ir atitinkama valstybė narė suderintu būdu informuoja visuomenę apie sprendimą atnaujinti vidaus sienų kontrolę ir visų pirma nurodo tokios priemonės taikymo pradžios ir pabaigos datą, nebent tai negali būti padaryta dėl itin svarbių saugumo priežasčių.“;

4)

Įterpiamas šis straipsnis:

„33a straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (18).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

5)

Įterpiamas šis straipsnis:

„37a straipsnis

Vertinimo mechanizmas

1.   Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos sutartį ir nedarant poveikio jų nuostatoms dėl pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, tai, kaip kiekviena valstybė narė įgyvendina šį reglamentą, vertinama pasitelkus vertinimo mechanizmą.

2.   Taisyklės, susijusios su vertinimo mechanizmu, išdėstytos Reglamente (ES) Nr. 1053/2013. Pagal tą vertinimo mechanizmą valstybės narės ir Komisija kartu turi atlikti reguliarius, objektyvius ir nešališkus įvertinimus, siekdamos patikrinti, ar tinkamai taikomas šis reglamentas, o Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi koordinuoti įvertinimus. Pagal tą mechanizmą bent kartą per penkerius metus kiekvieną valstybę narę įvertina nedidelė iš Komisijos atstovų ir valstybių narių paskirtų ekspertų sudaryta grupė.

Įvertinimai gali apimti paskelbtus ar nepaskelbtus tikrinimo vietoje vizitus prie išorės ar vidaus sienų.

Pagal tą vertinimo mechanizmą Komisija yra atsakinga už daugiamečių ir metinių vertinimo programų ir vertinimo ataskaitų priėmimą.

3.   Nustačius galimų trūkumų, atitinkamoms valstybėms narėms gali būti teikiamos rekomendacijos dėl taisomųjų veiksmų.

Jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 14 straipsnį priimtoje vertinimo ataskaitoje nurodyta rimtų išorės sienų kontrolės vykdymo trūkumų, taikomi šio reglamento 19a ir 26 straipsniai.

4.   Europos Parlamentas ir Taryba informuojami visais vertinimo etapais, jiems perduodami visi susiję dokumentai, laikantis įslaptintiems dokumentams taikomų taisyklių.

5.   Europos Parlamentas nedelsiant visapusiškai informuojamas apie visus pasiūlymus iš dalies keisti ar pakeisti taisykles, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1053/2013.“

6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/11

(1)

siekiant stiprinti valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų keitimąsi informacija ir operatyvų bendradarbiavimą tarpusavyje, taip pat su Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (2) įsteigta Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (toliau – Agentūra), būtina sukurti Europos sienų stebėjimo sistemą (toliau – EUROSUR). EUROSUR suteiks toms valdžios institucijoms ir Agentūrai infrastruktūrą ir priemones, kurių reikia, kad būtų pagerintas jų informuotumas apie padėtį ir reagavimo pajėgumai prie Sąjungos valstybių narių išorės sienų (toliau – išorės sienos) siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užkirsti jiems kelią ir su jais kovoti ir prisidėti prie migrantų gyvybių apsaugos ir išsaugojimo užtikrinimo;

(2)

dėl mažų ir netinkamų plaukioti jūra laivų naudojimo labai padidėjo prie pietinių išorės jūrų sienų paskendusių migrantų skaičius. EUROSUR turėtų gerokai pagerinti Agentūros ir valstybių narių operatyvias ir technines galimybes aptikti tokius mažus laivus, taip pat pagerinti valstybių narių reagavimo pajėgumus ir taip prisidėti siekiant, kad žūtų kuo mažiau migrantų;

(3)

šiame reglamente pripažįstama, kad migracijos maršrutais taip pat keliauja asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga;

(4)

valstybės narės turėtų įsteigti nacionalinius koordinavimo centrus, kad pagerintų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą sienų stebėjimo srityje tarpusavyje ir su Agentūra. Tam, kad EUROSUR tinkamai veiktų, labai svarbu, kad visos pagal nacionalinę teisę už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos bendradarbiautų per nacionalinius koordinavimo centrus;

(5)

šis reglamentas neturėtų trukdyti valstybėms narėms savo nacionaliniams koordinavimo centrams taip pat pavesti atsakomybę už keitimosi informacija ir bendradarbiavimo oro sienų stebėjimo ir patikrinimų sienos perėjimo punktuose srityse koordinavimą;

(6)

Agentūra turėtų pagerinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, pavyzdžiui, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos Sąjungos palydovų centru, kad būtų kuo geriau naudojamasi informacija, gebėjimais ir sistemomis, jau veikiančiomis Europos lygmeniu, pavyzdžiui, Europos Žemės stebėsenos programa;

(7)

šis reglamentas yra sudėtinė integruoto Europos išorės sienų valdymo modelio ir Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos dalis. EUROSUR taip pat prisidės prie Sąjungos jūrų priežiūrai skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (toliau – CISE) plėtojimo, ir taip bus sukuriama platesnio masto informuotumo apie padėtį jūroje sistema, kuri užtikrinama keičiantis informacija tarp viešosios valdžios institucijų, veikiančių visuose Sąjungos sektoriuose;

(8)

siekiant užtikrinti, kad EUROSUR sukaupta informacija būtų kuo išsamesnė ir aktualesnė, visų pirma padėties trečiosiose šalyse atžvilgiu, Agentūra turėtų bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba. Tais tikslais Sąjungos delegacijos ir tarnybos turėtų teikti visą informaciją, kuri gali būti svarbi EUROSUR;

(9)

Agentūra turėtų teikti EUROSUR kūrimui ir naudojimui ir, atitinkamais atvejais, CISE kūrimui, įskaitant sistemų sąveikumą, reikalingą paramą, visų pirma sukurdama, prižiūrėdama ir koordinuodama EUROSUR sistemą;

(10)

Agentūrai turėtų būti skiriami atitinkami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kad ji tinkamai vykdytų papildomas užduotis, jai patikėtas pagal šį reglamentą;

(11)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 ir 6 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma pagarbos žmogaus orumui, teisės į gyvybę, žiauraus, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio arba baudimo uždraudimo, prekybos žmonėmis uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės susipažinti su dokumentais, teisės į prieglobstį, teisės į apsaugą nuo perkėlimo ir išsiuntimo, negrąžinimo, nediskriminavimo ir vaiko teisių. Šį reglamentą valstybės narės ir Agentūra turėtų taikyti laikydamosi tų teisių ir principų;

(12)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 pagrindinių teisių pareigūnas ir tuo reglamentu įsteigtas Konsultacinis forumas turėtų turėti galimybę gauti visą informaciją, susijusią su pagrindinių teisių laikymusi vykdant visą su EUROSUR susijusią Agentūros veiklą;

(13)

keitimasis asmens duomenimis Europos padėties vaizdo sistemoje ir bendroje pasienio žvalgybos vaizdo sistemoje turėtų būti išimtis. Tai turėtų būti atliekama remiantis galiojančia nacionaline ir Sąjungos teise ir turėtų būti laikomasi jose nurodytų konkrečių duomenų apsaugos reikalavimų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (4) ir Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (5) yra taikomi tuomet, kai konkretesnėmis priemonėmis, pvz., Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004, neužtikrinamas visapusiškas duomenų apsaugos režimas;

(14)

siekiant laipsniškai užtikrinti EUROSUR geografinę aprėptį, pareiga paskirti ir naudoti nacionalinius koordinavimo centrus turėtų būti taikoma dviem vienas po kito einančiais etapais: pirmiausia valstybėse narėse, esančiose prie pietinių ir rytinių išorės sienų, o antrojo etapo metu – likusiose valstybėse narėse;

(15)

šis reglamentas apima bendradarbiavimo su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis nuostatas, nes geros struktūros ir nuolatinis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su tomis šalimis, ypač Viduržemio jūros regione, yra itin svarbūs veiksniai siekiant EUROSUR tikslų. Itin svarbu, kad valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų šalių keitimasis informacija ir bet koks bendradarbiavimas būtų vykdomas visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, visų pirma negrąžinimo principo;

(16)

į šį reglamentą įtrauktos nuostatos dėl galimybės glaudžiai bendradarbiauti su Airija ir Jungtine Karalyste; tai gali padėti geriau pasiekti EUROSUR tikslus;

(17)

įgyvendindamos šį reglamentą, Agentūra ir valstybės narės turėtų kuo geriau pasinaudoti esamais pajėgumais žmogiškųjų išteklių ir techninės įrangos požiūriu tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu;

(18)

Komisija turėtų reguliariai vertinti šio reglamento įgyvendinimo rezultatus, kad būtų nustatyta, kokiu mastu pasiekti EUROSUR tikslai;

(19)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(20)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (6), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis jai nėra jai privalomas ar taikomas;

(21)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (7), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(22)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (8), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (9) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį. Norvegija turėtų įsteigti nacionalinį koordinavimo centrą pagal šį reglamentą nuo 2013 m. gruodžio 2 d.;

(23)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (10), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (11) 3 straipsniu;

(24)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (12), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/EB (13) 3 straipsniu;

(25)

šio reglamento įgyvendinimu nedaromas poveikis Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimui ir valstybių narių įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir jos Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus;

(26)

šio reglamento įgyvendinimu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 562/2006 (14) ir išorės jūrų sienų stebėjimo taisyklėms vykdant operatyvų bendradarbiavimą, kurį koordinuoja Agentūra,

(27)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti EUROSUR, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

Agentūra – Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004;

b)

informuotumas apie padėtį – gebėjimas vykdyti stebėseną, nustatyti, identifikuoti, sekti ir suprasti neteisėtą tarpvalstybinę veiklą, kad būtų nustatytos pagrįstos priežastys imtis reagavimo priemonių remiantis naujos informacijos ir turimų žinių sinteze ir turėti geresnes galimybes užtikrinti, kad prie išorės sienų, šalia ir netoli jų žūtų kuo mažiau migrantų;

c)

reagavimo pajėgumai – sugebėjimas atlikti veiksmus, kuriais siekiama kovoti su neteisėta tarpvalstybine veikla prie išorės sienų, šalia arba netoli jų, įskaitant adekvataus reagavimo priemones ir terminus;

d)

padėties vaizdo sistema – grafinė sąsaja, skirta beveik realiuoju laiku pateikti iš įvairių valdžios institucijų, jutiklių, platformų ir kitų šaltinių gautus duomenis ir informaciją, kuria visais ryšių ir informacijos kanalais dalijamasi su kitomis valdžios institucijomis, kad būtų užtikrintas informuotumas apie padėtį ir parama reagavimo pajėgumams prie išorės sienų ir pasienio teritorijoje;

e)

tarpvalstybinis nusikalstamumas – bet kuri sunki nusikalstama veikla, kuriai būdingas tarpvalstybinis aspektas, įvykdyta prie išorės sienų, šalia arba netoli jų;

f)

išorės sienos ruožas – visa valstybės narės išorės sausumos arba jūrų siena arba jos dalis, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje arba kaip nustatyta nacionalinio koordinavimo centro arba bet kurios kitos atsakingos nacionalinės valdžios institucijos;

g)

pasienio teritorija – geografinė teritorija, esanti už išorės sienų;

h)

krizinė padėtis – bet kuri gamtos arba žmogaus sukelta nelaimė, nelaimingas atsitikimas, humanitarinė ar politinė krizė arba kita rimta padėtis, kuri susidaro prie išorės sienų, šalia arba netoli jų ir dėl kurios gali būti daromas didelis poveikis išorės sienų kontrolei;

i)

incidentas – padėtis, susijusi su neteisėta imigracija, tarpvalstybiniu nusikalstamumu arba pavojumi migrantų gyvybėms, prie išorės sienų, šalia arba netoli jų.

a)

nacionaliniai koordinavimo centrai;

b)

nacionalinės padėties vaizdo sistemos;

c)

ryšių tinklas;

d)

Europos padėties vaizdo sistema;

e)

bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema;

f)

bendras stebėjimo priemonių naudojimas.

a)

užtikrina, kad visos už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos keistųsi informacija ir laiku bendradarbiautų tarpusavyje, taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra;

b)

užtikrina, kad būtų laiku keičiamasi informacija su nacionalinio lygio valdžios institucijomis, atsakingomis už paiešką ir gelbėjimą, teisėsaugą, prieglobstį ir imigraciją.

c)

padeda efektyviai ir veiksmingai valdyti išteklius ir personalą;

d)

sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą pagal 9 straipsnį;

e)

teikia paramą planuojant ir įgyvendinant nacionaliniu lygiu vykdomą sienų stebėjimo veiklą;

f)

koordinuoja nacionalinę sienų stebėjimo sistemą pagal nacionalinę teisę;

g)

prisideda reguliariai vertinant nacionaliniu lygiu vykdomos sienų stebėjimo veiklos šio reglamento tikslais poveikį;

h)

koordinuoja operatyvias priemones su kitomis valstybėmis narėmis, nedarant poveikio Agentūros ir valstybių narių kompetencijai.

a)

sukuria ir prižiūri EUROSUR ryšių tinklą pagal 7 straipsnį;

b)

sukuria ir prižiūri Europos padėties vaizdo sistemą pagal 10 straipsnį;

c)

sukuria ir prižiūri bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą pagal 11 straipsnį;

d)

koordinuoja bendrą stebėjimo priemonių naudojimą pagal 12 straipsnį.

a)

dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi informacija beveik realiuoju laiku;

b)

garso ir vaizdo konferencijoms;

c)

saugiam neįslaptintos neskelbtinos informacijos tvarkymui, saugojimui, perdavimui ir apdorojimui;

d)

saugiam ES įslaptintos informacijos, pažymėtos ne aukštesnio laipsnio kaip „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ žyma, arba atitinkamu nacionaliniu slaptumo žymos laipsniu, tvarkymui, saugojimui, perdavimui ir apdorojimui, užtikrinant, kad įslaptinta informacija būtų tvarkoma, saugojama, perduodama ir apdorojama naudojant atskirą ir tinkamai akredituotą ryšių tinklo dalį.

a)

įvykių lygmuo;

b)

operacinis lygmuo;

c)

analizės lygmuo.

a)

nacionalinės sienų stebėjimo sistemos pagal nacionalinę teisę;

b)

už išorės sienų stebėjimą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų naudojamų stacionarių ir kilnojamųjų daviklių;

c)

sienų stebėjimo patrulių ir kitų stebėsenos misijų;

d)

vietos, regioninių ir kitų koordinavimo centrų;

e)

kitų susijusių nacionalinių valdžios institucijų ir sistemų, įskaitant ryšių palaikymo pareigūnus, operacijų centrus ir kontaktinius punktus;

f)

Agentūros;

g)

nacionalinių koordinavimo centrų kitose valstybėse narėse;

h)

trečiųjų šalių valdžios institucijų, remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais ir regioniniais tinklais, kaip nurodyta 20 straipsnyje;

i)

pranešimo apie laivus sistemų, laikantis jų atitinkamų teisinių pagrindų;

j)

kitų susijusių Europos ir tarptautinių organizacijų;

k)

kitų šaltinių.

a)

neteisėto sienos kirtimo atvejų polygmenis, įskaitant nacionalinio koordinavimo centro turimą informaciją apie incidentus, susijusius su pavojumi migrantų gyvybėms;

b)

tarpvalstybinio nusikalstamumo polygmenis;

c)

krizinių padėčių polygmenis;

d)

kitų įvykių polygmenis, kurį sudaro informacija apie neidentifikuotas ir įtartinas sausumos transporto priemones, laivus ir kitas transporto priemones ir asmenis, esančius prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų, šalia arba netoli jų, taip pat visi kiti įvykiai, kurie gali padaryti didelį poveikį išorės sienų kontrolei.

a)

nuosavų išteklių, įskaitant teisėsaugos misijai padedančius karinius išteklius ir operacijų vykdymo rajonus, polygmenis, kurį sudaro informacija apie nuosavų išteklių vietą, statusą bei rūšį ir apie dalyvaujančias valdžios institucijas. Teisėsaugos misijai padedančių karinių išteklių atžvilgiu nacionalinis koordinavimo centras nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už tokius išteklius, prašymu gali nuspręsti apriboti prieigą prie tokios informacijos remiantis principu „būtina žinoti“;

b)

su aplinka susijusios informacijos polygmenis, kurį sudaro informacija apie žemės ir oro sąlygas prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų arba kuriuo suteikiama prieiga prie tokios informacijos.

a)

informacijos polygmenis, kurį sudaro pagrindiniai pokyčiai ir rodikliai, kurie yra svarbūs šio reglamento tikslais;

b)

analizės polygmenis, kurį sudaro analizės ataskaitos, rizikos vertinimo tendencijos, regioniniai pranešimai ir informaciniai pranešimai, kurie yra svarbūs šio reglamento tikslais;

c)

žvalgybos polygmenis, kurį sudaro išanalizuota informacija, kuri yra svarbi šio reglamento tikslais, visų pirma išorės sienų ruožų poveikio lygių nustatymui;

d)

vaizdų ir geografinių duomenų polygmenis, į kurį įtraukiami vaizdai su nuorodomis, foniniai žemėlapiai, išanalizuotos informacijos patvirtinimas ir pokyčių analizė (Žemės stebėjimo vaizdai), taip pat pokyčių nustatymas, geografines nuorodas turintys duomenys ir išorės sienų pralaidumo žemėlapiai.

a)

incidentus ir kitus svarbius įvykius, užfiksuotus įvykių lygmenyje;

b)

analizės lygmens taktinės rizikos analizės ataskaitas.

a)

nacionalinių padėties vaizdo sistemų, kiek to reikalaujama šiuo straipsniu;

b)

Agentūros;

c)

Komisijos, teikiančios strateginę informaciją apie sienų kontrolę, be kita ko, apie trūkumus vykdant išorės sienų kontrolę;

d)

Sąjungos delegacijų ir tarnybų;

e)

kitų susijusių Sąjungos įstaigų, organų bei agentūrų ir tarptautinių organizacijų, kaip nurodyta 18 straipsnyje;

f)

kitų šaltinių.

a)

nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmens incidentus ir kitus įvykius;

b)

incidentus ir kitus bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykius;

c)

incidentus Agentūros koordinuojamos jungtinės operacijos, bandomojo projekto ar pagalbos teikimo operacijų vykdymo rajone.

a)

nuosavų išteklių polygmenis, kurį sudaro informacija apie jungtinėse Agentūros operacijose, bandomuosiuose projektuose ir pagalbos teikime dalyvaujančių arba Agentūros turimų išteklių vietą, laiką, statusą ir rūšį ir dislokavimo planą, įskaitant operacijų vykdymo rajoną, patruliavimo tvarkaraščius ir ryšio kodus;

b)

operacijų polygmenis, kurį sudaro informacija apie Agentūros koordinuojamas jungtines operacijas, bandomuosius projektus ir pagalbos teikimą, įskaitant misijos apibūdinimą, vietą, statusą, trukmę, informaciją apie valstybes nares ir kitus dalyvius, kasdienės ir savaitinės padėties vaizdo sistemos ataskaitos, statistiniai duomenys ir informacija žiniasklaidos pranešimams;

c)

su aplinka susijusios informacijos polygmenis, kuris apima informaciją apie žemės ir oro sąlygas prie išorės sienų.

a)

nacionalinių koordinavimo centrų, įskaitant valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų per kompetentingas nacionalines valdžios institucijas pateiktą informaciją ir ataskaitas;

b)

Sąjungos delegacijų ir tarnybų;

c)

Agentūros, įskaitant jos ryšių palaikymo pareigūnų pateiktą informaciją ir ataskaitas;

d)

kitų susijusių Sąjungos įstaigų, organų bei agentūrų ir tarptautinių organizacijų, kaip nurodyta 18 straipsnyje;

e)

trečiųjų šalių valdžios institucijų, remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais ir regioniniais tinklais, kaip nurodyta 20 straipsnyje, per nacionalinius koordinavimo centrus;

f)

kitų šaltinių.

a)

vykdant trečiosios šalies nurodytų uostų ir pakrančių, kurie, remiantis rizikos analize ir informacija, buvo nustatyti kaip pakrovimo (įlaipinimo) arba tranzito punktai, kuriais naudojasi neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais naudojami laivai ar kitos transporto priemonės, atrankinę stebėseną;

b)

atviroje jūroje sekant laivus ar kitas transporto priemones, kurios, kaip įtariama arba nustatyta, yra naudojamos neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais;

c)

vykdant nurodytų teritorijų jūroje stebėseną siekiant aptikti, nustatyti ir sekti laivus ir kitas transporto priemones, kurios yra naudojamos arba įtariama, kad jos yra naudojamos neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais;

d)

vykdant nurodytų teritorijų jūros srityje ir prie išorės sausumos sienų aplinkos vertinimą, kad būtų užtikrinta optimali stebėsenos ir patruliavimo veikla;

e)

vykdant nurodytų pasienio teritorijų prie išorės sienų, kurios, remiantis rizikos analize ir informacija, buvo nustatytos kaip galimos išvykimo arba tranzito sritys neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais, atrankinę stebėseną.

a)

pranešimo apie laivus sistemų, laikantis jų atitinkamų teisinių pagrindų;

b)

palydovinių vaizdų;

c)

sausumos transporto priemonėse, laivuose ar kitose transporto priemonėse įtvirtintų jutiklių.

a)

mažo poveikio lygis, kai prie susijusio sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi nedidelį poveikį sienų saugumui;

b)

vidutinio poveikio lygis, kai prie susijusio sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi vidutinį poveikį sienų saugumui;

c)

didelio poveikio lygis, kai prie susijusio sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi reikšmingą poveikį sienų saugumui.

a)

jeigu išorės sienos ruožo atžvilgiu nustatomas mažo poveikio lygis, už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos organizuoja reguliarų stebėjimą remdamosi rizikos analize ir užtikrina, kad sienos rajone būtų pakankamai personalo ir išteklių, parengtų sekti, nustatyti ir sulaikyti;

b)

jeigu išorės sienos ruožo atžvilgiu nustatomas vidutinio poveikio lygis, už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, be priemonių, kurių imtasi pagal a punktą, užtikrina, kad tame sienos ruože būtų imtasi tinkamų stebėjimo priemonių. Kai imamasi tokių stebėjimo priemonių, atitinkamai informuojamas nacionalinis koordinavimo centras. Nacionalinis koordinavimo centras koordinuoja suteiktą paramą pagal 5 straipsnio 3 dalį;

c)

jeigu išorės sienos ruožo atžvilgiu nustatomas didelio poveikio lygis, atitinkama valstybė narė, be priemonių, kurių imtasi pagal b punktą, pasitelkdama nacionalinius koordinavimo centrus užtikrina, kad nacionalinėms valdžios institucijoms, veikiančioms tame išorės sienos ruože, būtų suteikta būtina parama ir imamasi sustiprintų stebėjimo priemonių. Ta valstybė narė gali prašyti Agentūros paramos laikantis jungtinių operacijų arba pagalbos teikimo inicijavimo sąlygų, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2007/2004.

a)

teikdama pirmenybę stebėjimo priemonių bendro naudojimo atžvilgiu;

b)

koordinuodama Europos sienos apsaugos tarnybų pareigūnų būrių dislokavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004;

c)

užtikrindama Agentūros turimos techninės įrangos dislokavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004;

d)

koordinuodama visą kitų valstybių narių siūlomą papildomą pagalbą.

a)

Europos policijos biuru (Europolu), siekiant keistis į Europos padėties vaizdo sistemą įtrauktina informacija apie tarpvalstybinį nusikalstamumą;

b)

Europos Sąjungos palydovų centru, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, teikiant stebėjimo priemonių bendro naudojimo paslaugą;

c)

Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba ir Sąjungos įstaigomis, organais bei agentūromis, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biurą, kurie gali teikti Agentūrai informaciją, kuri yra svarbi siekiant užtikrinti Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos priežiūrą;

d)

tarptautinėmis organizacijomis, kurios gali suteikti Agentūrai Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos priežiūrai svarbios informacijos.

a)

valstybės narės nacionalinėje padėties vaizdo sistemoje esančia informacija tiek, kiek jos perduodama Agentūrai Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos tikslais;

b)

Airijos ir Jungtinės Karalystės gauta informacija, kuri svarbi Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos tikslais;

c)

informacija, kaip nurodyta 9 straipsnio 9 dalyje.

1)

2 straipsnio 1 dalies i punktas pakeičiamas taip:

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„11ca straipsnis

Asmens duomenų EUROSUR sistemoje tvarkymas

Agentūra gali tvarkyti asmens duomenis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1052/2013 13 straipsnio 2 dalyje, kuri taikoma vadovaujantis šio reglamento 11a straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Visų pirma tvarkant tokius duomenis laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų, ir draudžiama tokius Agentūros tvarkomus asmens duomenis toliau perduoti arba kitaip pateikti trečiosioms šalims.“.

6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/27

(1)

Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės grindžiama efektyviu ir veiksmingu papildomų priemonių taikymu valstybėse narėse tokiose srityse kaip išorės sienos, vizų politika, Šengeno informacinė sistema, duomenų apsauga, policijos bendradarbiavimas, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir kovos su narkotikais politika;

(2)

1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimu (2) (SCH/Com-ex (98) 26 def) (toliau – 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimas) įsteigtas Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinis komitetas. Nuolatiniam komitetui buvo suteikti įgaliojimai, pirma, nustatyti, ar šalis kandidatė įvykdė visas išankstines vidaus sienų kontrolės panaikinimo sąlygas, ir, antra, užtikrinti, kad visas Šengeno acquis nuostatas jau įgyvendinančios valstybės jas tinkamai taikytų;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti aukštus vienodus Šengeno acquis praktinio taikymo standartus ir išlaikyti didelį tų valstybių narių, kurios prisijungusios prie erdvės be vidaus sienų kontrolės, tarpusavio pasitikėjimą, būtina sukurti specialų tikrinimo ir stebėsenos, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo mechanizmą. Toks mechanizmas turėtų būti grindžiamas glaudžiu Komisijos ir tų valstybių narių bendradarbiavimu;

(4)

Hagos programoje (3) Komisija raginama iškart, kai bus panaikinta vidaus sienų kontrolė, pateikti pasiūlymą dėl dabartinio Šengeno vertinimo mechanizmo papildymo priežiūros mechanizmu, užtikrinančiu valstybių narių ekspertų visapusišką dalyvavimą, įskaitant nepaskelbtus patikrinimus;

(5)

Stokholmo programoje (4) nurodoma, kad Šengeno erdvės įvertinimo procesas tebebus itin svarbus, todėl reikėtų jį tobulinti stiprinant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (toliau – FRONTEX), įsteigtos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (5), vaidmenį šioje srityje;

(6)

todėl 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimu sukurtas vertinimo mechanizmas turėtų būti peržiūrėtas, o 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimas turėtų būti panaikintas;

(7)

per ankstesnius vertinimus įgyta patirtis rodo esant būtinybę išlaikyti vientisą vertinimo mechanizmą, kuris apimtų visas Šengeno acquis sritis, išskyrus tas, kurioms specialus vertinimo mechanizmas jau numatytas Sąjungos teisėje;

(8)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 70 straipsnį objektyvų ir nešališką vertinimą, kaip įgyvendinama Sąjungos politika laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, turėtų atlikti valstybės narės bendradarbiaudamos su Komisija. Kad būtų veiksmingas, tinkamas vertinimo procesas turėtų apimti tinkamą su vertinimo ataskaitomis susijusią tolesnę veiklą ir stebėseną, o tai turėtų užtikrinti Komisija;

(9)

be to, kad vertinimo mechanizmas būtų veiksmingesnis, turėtų būti užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos. Tuo tikslu dalis įgyvendinimo įgaliojimų turėtų būti suteikta Komisijai ir dalis – Tarybai;

(10)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti ir numatyti vertinimus ir įgaliojimai priimti vertinimo ataskaitas. Kai kuriais iš tų įgaliojimų turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (6). Atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunkčio sąlygas, tokiems aktams priimti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(11)

siekiant didinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, užtikrinti geresnį jų veiksmų koordinavimą Sąjungos lygiu ir stiprinti jų tarpusavio spaudimą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti rekomendacijas dėl taisomojo veiksmo, kuriomis siekiama pašalinti vertinimo ataskaitose nustatytus trūkumus. Tokie įgyvendinimo įgaliojimai atspindi Tarybai SESV 70 straipsniu suteiktus konkrečius įgaliojimus, susijusius su tarpusavio vertinimu, kaip įgyvendinama Sąjungos politika laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Jie tinkamai atspindi vertinimo mechanizmo, grindžiamo šia lex specialis, tikslą, kuris šioje konkrečioje srityje, lygiagrečiai su bendraisiais Komisijos įgaliojimais prižiūrėti, kaip taikoma Sąjungos teisė, kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir pasitelkiant pažeidimų nagrinėjimo procedūras, yra atlikti papildomą stebėsenos, ar veiksmingai praktikoje įgyvendinama Sąjungos politika, funkciją pasitelkiant tarpusavio peržiūrą.

Be to, tokiais Tarybai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais prisidedama prie to, kad būtų įgyvendintas 2011 m. birželio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose išdėstytas pageidavimas, kad būtų toliau stiprinamas bendradarbiavimas Šengeno erdvėje, didinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, ir kad valstybės narės garantuotų, kad visos Šengeno taisyklės būtų veiksmingai taikomos laikantis sutartų bendrų standartų ir pagrindinių principų bei normų. Tokiais įgyvendinimo įgaliojimais, remiantis 2012 m. kovo 8 d. Tarybos išvadomis, taip pat prisidedama prie Šengeno erdvės valdymo tobulinimo ministrų lygiu vedant politines diskusijas tinkamo Šengeno erdvės veikimo klausimais, įskaitant situacijas, kai, kaip matyti iš vertinimo ataskaitų, yra rimtų trūkumų. Tokias diskusijas vedant iš ES valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų valstybių sudarytame Mišriame komitete, turėtų būti padedama Tarybai pagal savo kompetenciją priimti sprendimus siekiant užtikrinti veiksmingą Šengeno erdvės veikimą. Galiausiai, suteikiant tokius įgyvendinimo įgaliojimus Tarybai, tinkamai atsižvelgiama į rekomendacijų, kuriose dažnai gali būti paliečiamas nacionalinių vykdomųjų ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų klausimas, galimą politiškai jautrų pobūdį;

(12)

vertinimo mechanizmu turėtų būti nustatytos skaidrios, veiksmingos ir aiškios taisyklės, reglamentuojančio vertinimams taikytiną metodą, aukštos kvalifikacijos ekspertų dalyvavimą atliekant patikrinimus vietoje ir tolesnius veiksmus atsižvelgiant į vertinimų rezultatus. Visų pirma metodu turėtų būti numatyta atlikti nepaskelbtus patikrinimus vietoje, kurie papildytų paskelbtus patikrinimus vietoje, visų pirma sienų kontrolės ir vizų srityse;

(13)

vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų apimti visus Šengeno acquis aspektus. Sienų klausimu vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų apimti tiek išorės sienų kontrolės veiksmingumą, tiek vidaus sienų kontrolės nebuvimą;

(14)

vertinant ir stebint ypač reikėtų atsižvelgti į tai, kad taikant Šengeno acquis būtų paisoma pagrindinių teisių;

(15)

vertinant turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės Šengeno taisykles taikytų veiksmingai ir laikydamosi pagrindinių principų bei normų. Todėl vertinimo mechanizmas turėtų apimti visus susijusius teisės aktus ir operatyvinę veiklą, kuria prisidedama prie erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo;

(16)

siekiant stiprinti vertinimo mechanizmo veiksmingumą ir patikimumą, atliekant visus vertinimus turėtų būti atsižvelgiama į tinkamą valdžios institucijų, taikančių atitinkamas Šengeno acquis dalis, veikimą. Tai padidins vertinimo mechanizmo gebėjimą garantuoti, kad valstybės narės veiksmingai taikytų Šengeno taisykles, laikydamosi pagrindinių principų bei normų, kaip to reikalaujama 2011 m. birželio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Jis atitiks Europos Vadovų Tarybos pageidavimą, išdėstytą jos 2012 m. kovo 1 ir 2 d. išvadose, kad vertinimo mechanizmas spręstų reikiamo institucijų, dalyvaujančių taikant Šengeno acquis, veikimo klausimą;

(17)

FRONTEX turėtų remti vertinimo mechanizmo įgyvendinimą, pirmiausia su išorės sienomis susijusios rizikos analizės srityje. Be to, įgyvendinant vertinimo mechanizmą turėtų būti užtikrinta galimybė vykdant patikrinimus vietoje prie išorės sienų ad hoc pagrindu naudotis FRONTEX ekspertų pagalba;

(18)

kitos Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros, kaip antai, Europos policijos biuras (toliau – Europolas), įsteigtas Tarybos sprendimu 2009/371/TVR (7), ir Eurojustas, įkurtas Tarybos sprendimu 2002/187/TVR (8), atitinkamais atvejais turėtų padėti įgyvendinti vertinimo mechanizmą jų kompetencijai priklausančiose srityse. Be to, įgyvendinant vertinimo mechanizmą atitinkamais atvejais turėtų būti užtikrinta galimybė gauti Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų ekspertų pagalbą, kai jie padeda vykdyti patikrinimus vietoje, susijusius su Šengeno acquis sritimis, priklausančiomis jų kompetencijai. Pavyzdžiui, vertinant duomenų apsaugą turėtų būti pasitelkiamas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, taip pat gali būti įtraukiamos nacionalinės duomenų apsaugos institucijos;

(19)

valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad patikrinimuose vietoje paskirti dalyvauti ekspertai turėtų būtinos patirties ir tuo tikslu būtų dalyvavę specialiuose mokymuose, įskaitant pagrindinių teisių srities mokymus. Atitinkamos Sąjungos įstaigos, organai ar agentūros, kaip antai, FRONTEX, turėtų rengti tinkamus mokymus, o valstybių narių iniciatyvoms, skirtoms specialiems Šengeno acquis vertinimų mokymams, turėtų būti skirta lėšų pagal galiojančias Sąjungos finansines priemones ir plėtojant tokias priemones;

(20)

atsižvelgiant į SESV 70 straipsnio paskutiniu sakiniu Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams pavestą konkretų vaidmenį, kaip pabrėžta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 12 straipsnio c punkte nacionalinių parlamentų atžvilgiu, būtina nustatyti, kad Taryba ir Komisija teiks visą informaciją Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams apie vertinimo turinį ir rezultatus. Be to, jei Komisija pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą, Taryba pagal savo Darbo tvarkos taisyklių 19 straipsnio 7 dalies h punktą kreiptųsi konsultacijos į Europos Parlamentą, siekdama kuo labiau atsižvelgti į jo nuomonę prieš priimdama galutinį tekstą;

(21)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(22)

Jungtinė Karalystė taiko šį reglamentą pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 19 dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 5 straipsnio 1 dalį ir 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimo 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (9) 8 straipsnio 2 dalį;

(23)

Airija taiko šį reglamentą pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 19 dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 5 straipsnio 1 dalį ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (10) 6 straipsnio 2 dalį;

(24)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (11), kurios patenka į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB (12) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnyje nurodytą sritį;

(25)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (13), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnyje nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (14) 3 straipsniu;

(26)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (15), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnyje nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (16) 3 straipsniu;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento įsigaliojimo dieną Kipro vertinimas jau bus pradėtas vadovaujantis 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, šis reglamentas Kiprui nebus taikomas iki 2016 m. sausio 1 d.;

(28)

atsižvelgiant į tai, kad Bulgarijos ir Rumunijos patikrinimas pagal taikomas Šengeno vertinimo procedūras, kaip nurodyta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje, jau užbaigtas, šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatytas patikrinimas tų valstybių narių atžvilgiu nebus vykdomas;

(29)

nepaisant to, Kipro, Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos ekspertai turėtų dalyvauti vertinant visas Šengeno acquis dalis,

a)

tikrinti, kaip Šengeno acquis taikoma valstybėse narėse, kurioms taikomos visos jos nuostatos, ir valstybėse narėse, kurioms, vadovaujantis atitinkamais prie ES sutarties ir SESV pridėtais protokolais, taikoma dalis Šengeno acquis nuostatų;

b)

tikrinti, ar visų atitinkamų Šengeno acquis dalių taikymui būtinos sąlygos yra įvykdytos tose valstybėse narėse, kurių atžvilgiu nepriimtas Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma, kad taikomos visos Šengeno acquis nuostatos arba jų dalis, išskyrus tas valstybes nares, kurių vertinimas jau bus užbaigtas šio reglamento įsigaliojimo metu.

a)

kaip Šengeno acquis ar jo dalis taiko viena valstybė narė, atsižvelgiant į daugiametę vertinimo programą; ir

b)

atitinkamais atvejais, kaip konkrečios Šengeno acquis dalys taikomos keliose valstybėse narėse (t. y. teminiai vertinimai).

a)

ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki paskelbto patikrinimo vietoje;

b)

ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki nepaskelbto patikrinimo vietoje.

a)

atitinka reikalavimus;

b)

atitinka reikalavimus, tačiau reikia tobulinti;

c)

neatitinka reikalavimų.