ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2013.294.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 294

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

56 tomas
2013m. lapkričio 6d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu

1

 

*

2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles ( 1 )

13

 

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1093/2013, kuriuo dėl Intrastato sistemos supaprastinimo ir Intrastato informacijos rinkimo tvarkos iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 638/2004 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1982/2004

28

 

*

2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1094/2013 dėl papildomų dienų, kurias laivai gali būti ICES VIIe kvadrate, suteikimo Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei

30

 

*

2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1095/2013, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Sierra de Cádiz (SKVN)]

32

 

*

2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1096/2013, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Poulet des Cévennes / Chapon des Cévennes (SGN)]

34

 

*

2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1097/2013, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Lentilles vertes du Berry (SGN)]

36

 

*

2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1098/2013, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Gâche vendéenne (SGN)]

38

 

*

2013 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1099/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (reguliarių laivybos linijų veiklos sąlygų gerinimas)

40

 

 

2013 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1100/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

42

 

 

REKOMENDACIJOS

 

 

2013/637/ES

 

*

2013 m. lapkričio 4 d. Komisijos rekomendacija, kuria iš dalies keičiamos Rekomendacijos 2006/576/EB nuostatos dėl toksinų T-2 ir HT-2 kombinuotuosiuose pašaruose katėms ( 1 )

44

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

DIREKTYVOS

6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/48/ES

2013 m. spalio 22 d.

dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

teisė į teisingą bylos nagrinėjimą įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – TPPTP) 14 straipsnyje. Chartijos 48 straipsnio 2 dalyje garantuojamas teisių į gynybą laikymasis;

(2)

Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Pagal 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, ypač jų 33 punktą, teisminių institucijų nuosprendžių ir kitų sprendimų tarpusavio pripažinimo principas turėtų tapti teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose Sąjungoje pagrindu, nes pagerinus tarpusavio pripažinimą ir užtikrinus būtiną teisės aktų derinimą būtų sudarytos palankesnės sąlygos kompetentingoms valdžios institucijoms bendradarbiauti ir teisminei asmens teisių apsaugai užtikrinti;

(3)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 82 straipsnio 1 dalį „teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu …“;

(4)

tam, kad būtų laikomasi sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo, būtina išankstinė sąlyga, kad valstybės narės pasitikėtų viena kitos baudžiamojo teisingumo sistemomis. Tarpusavio pripažinimo mastas labai priklauso nuo įvairių veiksnių, be kita ko, įtariamųjų arba kaltinamųjų teisių apsaugos mechanizmų ir bendrų būtiniausių standartų, reikalingų siekiant sudaryti palankesnes tarpusavio pripažinimo principo taikymo sąlygas;

(5)

nors valstybės narės yra EŽTK ir TPPTP šalys, patirtis rodo, kad vien tai ne visada savaime suteikia pakankamai pasitikėjimo kitų valstybių narių baudžiamosios teisės sistemomis;

(6)

sprendimų baudžiamosiose bylose abipusis pripažinimas gali būti veiksmingas tik esant pasitikėjimui, kai ne tik teisminės institucijos, bet ir visi baudžiamojo proceso dalyviai pripažįsta kitų valstybių narių teisminių institucijų sprendimus lygiaverčiais savo priimtiems sprendimams, o tai reiškia pasitikėjimą ne tik kitų valstybių narių taisyklių tinkamumu, bet ir pasitikėjimą teisingu tų taisyklių taikymu. Tarpusavio pasitikėjimui stiprinti būtinos išsamios procesinių teisių ir garantijų, kylančių iš Chartijos, EŽTK ir TPPTP, apsaugos taisyklės. Be to, taikant šią direktyvą ir kitas priemones, Sąjungoje būtina toliau plėtoti būtiniausius Chartijoje ir EŽTK nustatytus standartus;

(7)

SESV 82 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nustatyti tokias valstybėse narėse taikytinas būtiniausias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šiame straipsnyje nurodytos „asmenų teisės baudžiamajame procese“ yra viena iš sričių, kuriose gali būti nustatytos tos būtiniausios taisyklės;

(8)

bendros būtiniausios taisyklės turėtų padidinti pasitikėjimą visų valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemomis, o tai savo ruožtu turėtų sudaryti sąlygas veiksmingesniam teisminiam bendradarbiavimui esant tarpusavio pasitikėjimui ir pagrindinių teisių kultūros sklaidai Sąjungoje. Tokios bendros būtiniausios taisyklės taip pat turėtų padėti pašalinti laisvo piliečių judėjimo valstybių narių teritorijoje kliūtis. Tokios būtiniausios taisyklės turėtų būti nustatytos dėl teisės turėti advokatą baudžiamajame procese, teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu;

(9)

2009 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė Rezoliuciją dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų arba kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti (toliau – veiksmų planas) (3). Veiksmų plane numatoma taikyti laipsnišką metodą ir raginama priimti priemones, susijusias su teise į vertimo raštu ir žodžiu paslaugas (A priemonė), teise gauti informaciją apie teises ir informaciją apie kaltinimus (B priemonė), teise į teisines konsultacijas ir teisinę pagalbą (C priemonė), teise į giminių, darbdavių ir konsulinių įstaigų informavimą (D priemonė) ir specialiomis pažeidžiamų įtariamųjų arba kaltinamųjų apsaugos priemonėmis (E priemonė). Veiksmų plane pabrėžiama, kad tvarka, kuria jame nurodytos teisės, yra tik orientacinė, o tai reiškia, kad atsižvelgiant į prioritetus ji gali būti keičiama. Veiksmų planas turėtų veikti kaip visuma; jo visiška nauda bus juntama tik įgyvendinus visus jo elementus;

(10)

2009 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino veiksmų planą ir įtraukė jį į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (4) (2.4 punktas). Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad veiksmų planas yra nebaigtinio pobūdžio, ir paragino Komisiją analizuoti papildomus įtariamųjų ir kaltinamųjų būtiniausių procesinių teisių elementus ir įvertinti, ar siekiant skatinti geresnį bendradarbiavimą toje srityje būtina spręsti kitus klausimus, pavyzdžiui, klausimą dėl nekaltumo prezumpcijos;

(11)

iki šiol yra priimtos dvi veiksmų plane numatytos priemonės, būtent 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (5) ir 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (6);

(12)

šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės, susijusios su teise turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (7) (toliau – Europos arešto orderio vykdymo procedūros), teise reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis ir teise susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu. Tokiu būdu šia direktyva skatinama taikyti Chartiją, ypač jos 4, 6, 7, 47 ir 48 straipsnius, remiantis EŽTK 3, 5, 6 ir 8 straipsniais, kaip juos išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris savo praktikoje nuolat nustato standartus dėl teisės turėti advokatą. Toje teismo praktikoje nustatyta, inter alia, kad siekiant užtikrinti proceso teisingumą įtariamasis arba kaltinamasis turi galėti gauti įvairių paslaugų, konkrečiai susijusių su teisine pagalba. Tuo požiūriu įtariamųjų ar kaltinamųjų advokatai turėtų turėti galimybę be apribojimų užtikrinti pagrindinius gynybos aspektus;

(13)

nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams pagal EŽTK užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, šioje direktyvoje baudžiamaisiais procesais neturėtų būti laikomi procesai, susiję su nedideliais pažeidimais, kurie padaromi kalėjime, ir procesai, susiję su pažeidimais, kurie padaromi vykdant karinę veiklą ir kuriuos nagrinėja vadovaujantis karininkas;

(14)

ši direktyva turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Direktyvos 2012/13/ES nuostatas, kuriose numatyta, kad įtariamieji arba kaltinamieji būtų nedelsiant informuojami apie teisę turėti advokatą, o įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurie yra suimami arba sulaikomi, nedelsiant įteikiamas raštiškas pranešimas apie teises, kuriame pateikiama informacija apie teisę turėti advokatą;

(15)

terminas „advokatas“ šioje direktyvoje nurodo asmenį, kuris pagal nacionalinę teisę yra kvalifikuotas ir įgaliotas, be kita ko, įgaliotosios įstaigos akreditavimo būdu, teikti teisines konsultacijas ir pagalbą įtariamiesiems arba kaltinamiesiems;

(16)

kai kuriose valstybėse narėse kita institucija nei jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintis teismas turi kompetenciją taikyti kitas nei laisvės atėmimas sankcijas už palyginti nedidelius pažeidimus. Tai gali būti, pavyzdžiui, eismo pažeidimai, kurie padaromi itin dažnai ir kurie gali būti nustatomi vykdant eismo kontrolę. Tokiais atvejais būtų neprotinga reikalauti, kad kompetentingos valdžios institucijos užtikrintų visas pagal šią direktyvą numatytas teises. Kai valstybės narės teisėje numatyta, kad sankcijas už nedidelius pažeidimus nustato tokia institucija, ir yra numatyta teisė apeliacine tvarka kreiptis į jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintį teismą arba perduoti bylą tokiam teismui, todėl ši direktyva turėtų būti taikoma tik procesams tame teisme po tokio apeliacinio skundo arba bylos perdavimo;

(17)

kai kuriose valstybėse narėse tam tikri nedideli pažeidimai, visų pirma nedideli eismo taisyklių pažeidimai, nedideli savivaldybių nustatytų bendrų taisyklių pažeidimai ir nedideli viešosios tvarkos pažeidimai, laikomi nusikalstama veika. Tokiais atvejais būtų neprotinga reikalauti, kad kompetentingos valdžios institucijos užtikrintų visas pagal šią direktyvą numatytas teises. Kai valstybės narės teisėje nustatyta, kad nedidelių pažeidimų atveju laisvės atėmimas negali būti skiriamas kaip sankcija, ši direktyva turėtų būti taikoma tik jurisdikciją baudžiamosiose bylose turinčiame teisme vykstančiam procesui;

(18)

dėl šios direktyvos taikymo tam tikriems nedideliems pažeidimams neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių prievolėms pagal EŽTK užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, be kita ko, gauti advokato teisinę pagalbą;

(19)

valstybės narės turėtų užtikrinti įtariamųjų arba kaltinamųjų teisę turėti advokatą nepagrįstai nedelsiant, kaip numatyta šioje direktyvoje. Bet kuriuo atveju įtariamiesiems arba kaltinamiesiems turėtų būti suteikta teisė turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui teisme, jei jie šios teisės nėra atsisakę;

(20)

šioje direktyvoje apklausa neapima policijoje arba kitoje teisėsaugos institucijoje atliekamo preliminaraus apklausimo siekiant nustatyti atitinkamo asmens tapatybę, patikrinti, ar neturima ginklų, arba išspręsti kitus panašius saugumo klausimus, arba nustatyti, ar tyrimas turėtų būti pradėtas, pavyzdžiui, vykdant patikrinimą kelyje ar reguliarius atsitiktinius patikrinimus, kai įtariamojo arba kaltinamojo tapatybė dar nėra nustatyta;

(21)

jei asmuo, kuris nėra įtariamasis arba kaltinamasis, pavyzdžiui, liudininkas, tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju, tas asmuo turėtų būti apsaugotas nuo parodymų prieš save davimo ir turėtų turėti teisę neduoti parodymų, kaip patvirtinta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Todėl šioje direktyvoje pateikiama aiški nuoroda į praktinį atvejį, kai asmuo policijoje arba kitoje teisėsaugos institucijoje atliekamos apklausos metu vykdant baudžiamąjį procesą tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju. Kai tokios apklausos metu asmuo, kuris nėra įtariamasis arba kaltinamasis, tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju, apklausa turėtų būti nedelsiant sustabdoma. Tačiau apklausa gali būti tęsiama, jei atitinkamas asmuo buvo informuotas, kad jis yra įtariamasis arba kaltinamasis ir gali visapusiškai naudotis šioje direktyvoje numatytomis teisėmis;

(22)

įtariamieji arba kaltinamieji turėtų turėti teisę be pašalinių susitikti su jiems atstovaujančiu advokatu. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su tokių susitikimų trukme ir dažnumu, atsižvelgiant į kiekvieno proceso aplinkybes, visų pirma bylos sudėtingumą ir taikytinus procesinius etapus. Valstybės narės taip pat gali nustatyti praktines priemones, skirtas visų pirma advokato ir įtariamojo arba kaltinamojo saugai ir saugumui vietoje, kurioje toks susitikimas vyksta, užtikrinti. Tokiomis praktinėmis priemonėmis neturėtų būti daromas poveikis įtariamųjų arba kaltinamųjų veiksmingam naudojimuisi teise susitikti su savo advokatu ar šios teisės esmei;

(23)

įtariamieji arba kaltinamieji turėtų turėti teisę bendrauti su jiems atstovaujančiu advokatu. Toks bendravimas gali vykti bet kuriame etape, be kita ko, prieš pradedant naudotis teise susitikti su savo advokatu. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su tokio bendravimo trukme, dažnumu ir būdais, be kita ko, susijusias su vaizdo konferencijų ir kitų ryšių technologijų naudojimu siekiant sudaryti sąlygas tokiam bendravimui. Tokiomis praktinėmis priemonėmis neturėtų būti daromas poveikis įtariamųjų arba kaltinamųjų veiksmingam naudojimuisi teise bendrauti su savo advokatu ar šios teisės esmei;

(24)

tam tikrų nedidelių pažeidimų atvejais šia direktyva neturėtų būti užkirstas kelias valstybėms narėms sudaryti sąlygas tam, kad įtariamieji arba kaltinamieji teise turėti advokatą pasinaudotų telefonu. Tačiau toks šios teisės apribojimas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai įtariamasis arba kaltinamasis nebus apklausiamas policijoje arba kitoje teisėsaugos institucijoje;

(25)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įtariamieji arba kaltinamieji turėtų teisę, kad jų advokatas atvyktų į policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje ar teisme vykdomas apklausas, įskaitant per teismo posėdžius, ir veiksmingai juose dalyvautų. Toks dalyvavimas turėtų vykti pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras, kuriomis gali būti reglamentuojamas advokato dalyvavimas policijos ar kitos teisėsaugos institucijos ar teismo vykdomose įtariamojo arba kaltinamojo apklausose, įskaitant per teismo posėdžius, jei tokiomis procedūromis nedaromas poveikis veiksmingam naudojimuisi atitinkama teise ir tos teisės esmei. Policijos ar kitos teisėsaugos institucijos ar teismo vykdomoje įtariamojo arba kaltinamojo apklausoje ar teismo posėdyje advokatas gali, inter alia, laikydamasis tokių procedūrų, užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus, kurie turėtų būti dokumentuojami pagal nacionalinę teisę;

(26)

įtariamieji arba kaltinamieji turi teisę, kad jų advokatas dalyvautų atliekant tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmus pagal šią direktyvą tiek, kiek jie numatyti atitinkamoje nacionalinėje teisėje ir tiek, kiek reikalaujama, kad įtariamieji arba kaltinamieji dalyvautų, arba jiems tai leidžiama. Tokie veiksmai turėtų apimti bent jau asmens atpažinimus, kurių metu įtariamasis arba kaltinamasis pasirodo tarp kitų asmenų, kad jį galėtų atpažinti nukentėjusysis arba liudytojas; akistatose, kurių metu įtariamasis arba kaltinamasis suvedamas su vienu ar daugiau liudytojų arba nukentėjusiųjų, kai tarp jų esama nesutarimų dėl svarbių veiksnių arba aspektų; ir nusikaltimo eigos atkūrimuose dalyvaujant įtariamajam arba kaltinamajam, siekiant geriau suprasti būdą ir aplinkybes, kuriomis nusikaltimas buvo įvykdytas, ir sugebėti užduoti konkrečius klausimus įtariamajam arba kaltinamajam. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su advokato dalyvavimu atliekant tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmus. Tokiomis praktinėmis priemonėmis neturėtų būti daromas poveikis veiksmingam naudojimuisi atitinkamomis teisėmis ir tų teisių esmei. Jei advokatas dalyvauja atliekant tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmus, tai turėtų būti pažymima laikantis dokumentavimo tvarkos pagal atitinkamos valstybės narės teisę;

(27)

valstybės narės turėtų stengtis teikti bendro pobūdžio informaciją, pavyzdžiui, interneto svetainėje ar parengiant bukletą, kuris būtų prieinamas policijos nuovadose, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įtariamiesiems arba kaltinamiesiems gauti advokatą. Tačiau valstybėms narėms nereikėtų imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad įtariamieji arba kaltinamieji, iš kurių neatimta laisvė, gautų advokato pagalbą, jei atitinkami asmenys patys nepasirūpino, kad gautų advokato pagalbą. Įtariamasis arba kaltinamasis turėtų turėti galimybę laisvai susisiekti, konsultuotis su advokatu ir gauti to advokato pagalbą;

(28)

jei atimama įtariamųjų arba kaltinamųjų laisvė, valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad tokie asmenys galėtų veiksmingai naudotis savo teise turėti advokatą, be kita ko, pasirūpina, kad atitinkamas asmuo gautų advokato pagalbą tada, kai jis jo neturi, nebent jie tos teisės atsisakė. Tokios priemonės galėtų apimti, inter alia, tai, kad kompetentingos valdžios institucijos pasirūpina, kad įtariamasis arba kaltinamasis gautų advokato pagalbą remiantis turimų advokatų sąrašu, iš kurio jis galėtų pasirinkti. Tokios priemonės galėtų apimti ir teisinės pagalbos priemones, jei taikytina;

(29)

sąlygos, kuriomis įtariamiesiems arba kaltinamiesiems atimama laisvė, turėtų visapusiškai atitikti EŽTK, Chartijoje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) bei Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nustatytus standartus. Teikdamas pagalbą pagal šią direktyvą įtariamajam arba kaltinamajam, kurių laisvė atimta, atitinkamas advokatas turėtų turėti galimybę kompetentingoms valdžios institucijoms iškelti klausimą dėl sąlygų, kuriomis tam asmeniui atimta laisvė;

(30)

tais atvejais, kai įtariamasis arba kaltinamasis yra nuošalioje geografinėje vietovėje, pavyzdžiui, užjūrio teritorijose, arba kai valstybė narė pradeda karines operacijas už savo teritorijos ribų arba dalyvauja tokiose operacijose, valstybėms narėms leidžiama laikinai nukrypti nuo įtariamojo arba kaltinamojo teisės turėti advokatą nepagrįstai nedelsiant po laisvės atėmimo. Tokios laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo metu kompetentingos valdžios institucijos neturėtų apklausti atitinkamo asmens arba atlikti šioje direktyvoje numatytų tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmų. Jei galimybė nedelsiant turėti advokatą yra neįmanoma dėl to, kad įtariamasis arba kaltinamasis yra nuošalioje geografinėje vietovėje, valstybės narės turėtų pasirūpinti tuo, kad būtų bendraujama telefonu arba vaizdo konferencija, nebent tai neįmanoma;

(31)

valstybėms narėms turėtų būti leidžiama laikinai nukrypti nuo teisės turėti advokatą ikiteisminiu etapu, kai skubos atvejais reikia išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei arba fizinei neliečiamybei. Tokios laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo metu kompetentingos valdžios institucijos gali apklausti įtariamuosius arba kaltinamuosius nedalyvaujant advokatui, su sąlyga, kad jiems pranešta apie jų teisę neduoti parodymų ir jie gali naudotis ta teise, ir su sąlyga, kad vykdant tokią apklausą nepažeidžiamos teisės į gynybą, įskaitant teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save. Apklausa gali būti vykdoma vieninteliu tikslu ir tiek, kiek tai reikalinga siekiant gauti informacijos, kuri yra itin svarbi siekiant išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei ar fizinei neliečiamybei. Bet koks šios nukrypti leidžiančios nuostatos pažeidimas iš esmės reikštų nepataisomą gynybos teisių pažeidimą;

(32)

valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama laikinai nukrypti nuo teisės turėti advokatą ikiteisminiu etapu, kai tyrimo institucijos turi skubiai imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias baudžiamajam procesui kylančiam rimtam pavojui, visų pirma pagrindinių įrodymų sunaikinimui arba pakeitimui arba susitikimui su liudininkais. Tuo pagrindu laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo metu kompetentingos valdžios institucijos gali apklausti įtariamuosius arba kaltinamuosius nedalyvaujant advokatui, su sąlyga, kad jiems pranešta apie jų teisę neduoti parodymų ir galimybę naudotis šia teise, ir su sąlyga, kad tokia apklausa nepažeidžiamos teisės į gynybą, įskaitant teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save. Apklausa gali būti vykdoma vieninteliu tikslu ir tiek, kiek tai reikalinga siekiant gauti informacijos, kuri yra itin svarbi siekiant užkirsti kelią baudžiamajam procesui kylančiam rimtam pavojui. Bet koks šios nukrypti leidžiančios nuostatos pažeidimas iš esmės reikštų nepataisomą gynybos teisių pažeidimą;

(33)

įtariamųjų arba kaltinamųjų bendravimo su savo advokatu konfidencialumas yra itin svarbus veiksnys siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi teisėmis į gynybą ir yra viena iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pagrindinių dalių. Todėl valstybės narės turėtų gerbti advokato ir įtariamojo arba kaltinamojo susitikimų ir kitų formų bendravimo konfidencialumą be nukrypimų užtikrindamos naudojimąsi šioje direktyvoje numatyta teise turėti advokatą. Šia direktyva nedaromas poveikis procedūroms, taikomoms tais atvejais, kai esama objektyvių ir faktinių aplinkybių, leidžiančių įtarti, jog advokatas dalyvauja nusikalstamoje veikoje kartu su įtariamuoju arba kaltinamuoju. Pagal šią direktyvą bet kokia advokato nusikalstama veika neturėtų būti laikoma teisėta pagalba įtariamiesiems arba kaltinamiesiems. Pareiga gerbti konfidencialumą reiškia ne tik tai, kad valstybės narės turėtų susilaikyti nuo kišimosi į tokį bendravimą ar dalyvavimo jame, bet ir tai, kad jei iš įtariamųjų arba kaltinamųjų yra atimta laisvė arba jie atsiduria valstybės kontroliuojamoje vietoje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bendravimo reguliavimo priemonėmis būtų užtikrinamas ir saugomas konfidencialumas. Tuo nedaromas poveikis sulaikymo įstaigose įdiegtiems mechanizmams, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtam daiktų perdavimui sulaikytiesiems, pavyzdžiui, korespondencijos skanavimui, jei tokiais mechanizmais kompetentingoms valdžios institucijoms nesudaromos sąlygos skaityti įtariamųjų arba kaltinamųjų ir jų advokato susirašinėjimo. Šia direktyva taip pat nedaromas poveikis nacionalinėje teisėje nustatytoms procedūroms, pagal kurias gali būti atsisakyta leisti išsiųsti korespondenciją, jei siuntėjas nesutinka, kad korespondencija pirmiausia būtų pateikta kompetentingam teismui;

(34)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis konfidencialumo pažeidimui, kuris yra būdingas kompetentingų valdžios institucijų atliekamai teisėto sekimo operacijai. Be to, šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis darbui, vykdomam, pavyzdžiui, nacionalinių žvalgybos tarnybų siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 4 straipsnio 2 dalį arba kuris patenka į SESV 72 straipsnio taikymo sritį, kuriuo remiantis V antraštinė dalis dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės neturi daryti poveikio valstybių narių pareigoms palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą;

(35)

įtariamieji arba kaltinamieji, kurių laisvė atimta, turėtų turėti teisę savo nuožiūra pasirinkti bent vieną asmenį, pavyzdžiui, giminaitį arba darbdavį, kuris nepagrįstai nedelsiant būtų informuotas apie jų laisvės atėmimą, su sąlyga, kad tai nedaro poveikio su atitinkamu asmeniu susijusio baudžiamojo proceso ar kitų baudžiamųjų procesų tinkamai eigai. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su tos teisės taikymu. Tokiomis praktinėmis priemonėmis neturėtų būti daromas poveikis veiksmingam naudojimuisi ta teise ir jos esmei. Vis dėlto ribotomis išimtinėmis aplinkybėmis turėtų būti leidžiama laikinai nukrypti nuo tos teisės, kai tai pateisinama dėl šioje direktyvoje nurodytos įtikinamos priežasties atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Jei kompetentingos valdžios institucijos numato taikyti tokią laikinai nukrypti leidžiančią nuostatą konkretaus trečiojo asmens atžvilgiu, jos pirma turėtų apsvarstyti, ar apie įtariamojo arba kaltinamojo laisvės atėmimą būtų galima informuoti kitą trečiąjį asmenį, kurį nurodė atitinkamas įtariamasis arba kaltinamasis;

(36)

įtariamieji arba kaltinamieji po laisvės atėmimo turėtų turėti teisę nepagrįstai nedelsiant susisiekti su bent vienu jų nurodytu trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, giminaičiu. Valstybės narės gali apriboti arba atidėti naudojimąsi ta teise, atsižvelgdamos į būtiniausius reikalavimus arba proporcingus veiklos reikalavimus. Tokie reikalavimai galėtų apimti, inter alia, poreikį išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei ar fizinei neliečiamybei, poreikį užkirsti kelią baudžiamajam procesui kylančiam pavojui, poreikį užkirsti kelią nusikalstamai veikai, poreikį dalyvauti teismo posėdyje ir poreikį apsaugoti nusikaltimų aukas. Jei kompetentingos valdžios institucijos numato apriboti arba atidėti naudojimąsi teise susisiekti su nurodytu trečiuoju asmeniu, jos pirma turėtų apsvarstyti, ar įtariamieji arba kaltinamieji galėtų susisiekti su kitu jų nurodytu trečiuoju asmeniu. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su bendravimo su trečiaisiais asmenimis laiku, būdais, trukme ir dažnumu, atsižvelgdamos į poreikį palaikyti tinkamą tvarką, saugą ir saugumą vietoje, kurioje yra asmuo, kurio laisvė atimta;

(37)

įtariamųjų arba kaltinamųjų, kurių laisvė atimta, teisė į konsulinę pagalbą yra įtvirtinta 1963 m. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 36 straipsnyje, kuriame nustatyta valstybių teisė susisiekti su savo piliečiais. Šia direktyva suteikiama atitinkama teisė įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurių laisvė atimta, jei jie to pageidauja. Konsulinę apsaugą gali teikti diplomatinės įstaigos, jei jos veikia kaip konsulinės įstaigos;

(38)

valstybės narės turėtų savo nacionalinėje teisėje aiškiai nustatyti visų laikinai nukrypti nuo pagal šią direktyvą suteiktų teisių leidžiančių nuostatų taikymo priežastis bei kriterijus ir tokiomis laikinai nukrypti leidžiančiomis nuostatomis jos turėtų naudotis ribotai. Visos tokios laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti proporcingos, griežtai ribotos trukmės, grindžiamos ne tik įtariamos nusikalstamos veikos rūšimi ar sunkumu, ir jomis neturėtų būti daromas poveikis bendram proceso teisingumui. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tuo atveju, kai nukrypti leidžiančią nuostatą pagal šią direktyvą leidžia taikyti teisminė institucija, kuri nėra teisėjas arba teismas, teismas galėtų įvertinti sprendimą dėl leidimo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą bent bylos nagrinėjimo etape;

(39)

įtariamieji arba kaltinamieji turėtų turėti galimybę atsisakyti pagal šią direktyvą suteiktos teisės, su sąlyga, kad jiems buvo suteikta informacijos apie atitinkamos teisės turinį ir galimas tos teisės atsisakymo pasekmes. Teikiant tokią informaciją turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias atitinkamų įtariamųjų arba kaltinamųjų sąlygas, įskaitant jų amžių, psichinę ir fizinę būklę;

(40)

teisės atsisakymas ir aplinkybės, kuriomis leista tos teisės atsisakyti, turėtų būti dokumentuojami laikantis atitinkamos valstybės narės teisės nustatytos dokumentavimo tvarkos. Dėl to valstybėms narėms neturėtų būti nustatyta jokių papildomų prievolių sukurti naujų mechanizmų ar jokios papildomos administracinės naštos;

(41)

jei įtariamasis ar kaltinamasis atšaukia teisės atsisakymą pagal šią direktyvą, neturėtų būti reikalaujama vėl atlikti apklausą ar procesinius veiksmus, kurie buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai atitinkamos teisės buvo atsisakyta;

(42)

asmenys, kurių atžvilgiu vykdomos Europos arešto orderio procedūros (toliau – perduoti prašomi asmenys), turėtų turėti teisę turėti advokatą vykdančiojoje valstybėje narėje, kad jie galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis pagal Pagrindų sprendimą 2002/584/TVR. Jei advokatas dalyvauja vykdančiosios teisminės institucijos atliekamoje perduoti prašomo asmens apklausoje, tas advokatas gali, inter alia, laikydamasis nacionalinėje teisėje numatytų procedūrų, užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus. Faktas, kad advokatas dalyvavo tokioje apklausoje, turėtų būti pažymimas laikantis dokumentavimo tvarkos pagal atitinkamos valstybės narės teisę;

(43)

perduoti prašomi asmenys turėtų turėti teisę be pašalinių susitikti su vykdančiojoje valstybėje narėje jiems atstovaujančiu advokatu. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su tokių susitikimų trukme ir dažnumu, atsižvelgdamos į konkrečias bylos aplinkybes. Valstybės narės taip pat gali nustatyti praktines priemones, skirtas visų pirma advokato ir perduoti prašomo asmens saugai ir saugumui vietoje, kurioje vyksta advokato ir perduoti prašomo asmens susitikimas, užtikrinti. Tokiomis praktinėmis priemonėmis neturėtų būti daromas poveikis perduoti prašomų asmenų veiksmingam naudojimuisi teise susitikti su savo advokatu ir šios teisės esmei;

(44)

perduoti prašomi asmenys turėtų turėti teisę bendrauti su vykdančiojoje valstybėje narėje jiems atstovaujančiu advokatu. Turėtų būti numatyta galimybė tokiam bendravimui vykti bet kuriame etape, be kita ko, prieš pradedant naudotis teise susitikti su advokatu. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su perduoti prašomų asmenų ir jų advokato bendravimo trukme, dažnumu ir būdais, be kita ko, susijusias su vaizdo konferencijų ir kitų ryšių technologijų naudojimu siekiant sudaryti sąlygas tokiam bendravimui. Tokiomis praktinėmis priemonėmis neturėtų būti daromas poveikis perduoti prašomų asmenų veiksmingam naudojimuisi teise bendrauti su savo advokatu ir šios teisės esmei;

(45)

vykdančiosios valstybės narės turėtų nustatyti priemones, būtinas užtikrinti, kad perduoti prašomi asmenys vykdančiojoje valstybėje narėje galėtų veiksmingai naudotis savo teise turėti advokatą, be kita ko, pasirūpindamos, kad perduoti prašomi asmenys gautų advokato pagalbą tada, kai jie jo neturi, nebent jie tos teisės atsisakė. Tokios priemonės, įskaitant, jei taikoma, priemones dėl teisinės pagalbos, turėtų būti reglamentuojamos nacionaline teise. Tokios priemonės galėtų apimti, inter alia, tai, kad kompetentingos valdžios institucijos pasirūpina, kad perduoti prašomi asmenys gautų advokato pagalbą remiantis turimų advokatų sąrašu, iš kurio jie galėtų pasirinkti;

(46)

gavusi informacijos apie tai, kad perduoti prašomi asmenys nori, kad būtų paskirtas advokatas išduodančioje valstybėje narėje, nepagrįstai nedelsdama tos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija turėtų suteikti informacijos perduoti prašomam asmeniui, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos advokato paskyrimui toje valstybėje narėje. Tokia informacija galėtų, pavyzdžiui, apimti turimą advokatų sąrašą arba išduodančiojoje valstybėje dirbančio advokato pavardę, kurie gali teikti informaciją ir konsultuoti Europos arešto orderio bylose. Valstybės narės galėtų prašyti, kad atitinkama advokatų asociacija sudarytų tokį sąrašą;

(47)

perdavimo tvarka yra itin svarbus valstybių narių bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose elementas. Vykdant tokį bendradarbiavimą labai svarbu laikytis Pagrindų sprendime 2002/584/TVR nustatytų terminų. Todėl siekiant užtikrinti, kad perduoti prašomi asmenys galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis pagal šią direktyvą vykdant Europos arešto orderio vykdymo procedūras, turėtų būti laikomasis tų terminų;

(48)

kol bus priimtas Sąjungos teisėkūros procedūra priimamas aktas dėl teisinės pagalbos, valstybės narės turėtų taikyti nacionalinės teisės nuostatas dėl teisinės pagalbos, kurios turėtų atitikti Chartiją, EŽTK ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką;

(49)

pagal Sąjungos teisės veiksmingumo principą valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas ir veiksmingas teisių gynimo priemones, kad būtų apsaugotos asmenims šia direktyva suteiktos teisės;

(50)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vertinant įtariamųjų arba kaltinamųjų padarytus pareiškimus arba įrodymus, gautus pažeidžiant jų teisę turėti advokatą, arba tais atvejais, kai tos teisės atžvilgiu buvo leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal šią direktyvą, būtų gerbiamos teisės į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šiame kontekste reikėtų atsižvelgti į Europos žmogaus teisių teismo praktiką, kurioje nustatyta, kad teisės į gynybą bus iš esmės nepataisomai pažeistos, kai asmeniui nuteisti būtų naudojamasi inkriminuojamaisiais pareiškimais, padarytais policijos tardymo metu, tam asmeniui neturint advokato. Tai neturėtų daryti poveikio pareiškimų naudojimui kitiems tikslams, leidžiamiems pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, dėl poreikio vykdyti neatidėliotinus tyrimų veiksmus, kad būtų išvengta kitų nusikalstamų veikų vykdymo arba rimtų neigiamų pasekmių kitiems asmenims, arba susijusius su neatidėliotinu poreikiu užkirsti kelią baudžiamajam procesui kylančiam rimtam pavojui, kai turint advokatą arba vilkinant tyrimą būtų nepataisomai pakenkta vykdomam tyrimui, susijusiam su sunkiu nusikaltimu. Be to, tai neturėtų daryti poveikio nacionalinėms įrodymų priimtinumo taisyklėms ar sistemoms, ir neturėtų būti užkirsta galimybė valstybėms narėms išlaikyti sistemą, kurioje visi esami įrodymai gali būti pateikti teismui ar teisėjui, netaikant atskiro ar išankstinio tokių įrodymų priimtinumo vertinimo;

(51)

tinkamo teisingumo vykdymo prielaida – pareiga rūpintis įtariamaisiais arba kaltinamaisiais, esančiais potencialiai nepalankioje padėtyje. Todėl prokuratūra, teisėsaugos ir teisminės institucijos turėtų tiems asmenims sudaryti palankias sąlygas veiksmingai pasinaudoti šioje direktyvoje numatytomis teisėmis, pavyzdžiui, atsižvelgdamos į visus galimus pažeidžiamumo veiksnius, kurie daro poveikį asmenų naudojimuisi teise turėti advokatą ir teise reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, taip pat imdamosi tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad tos teisės būtų garantuojamos;

(52)

šia direktyva puoselėjamos Chartijoje pripažįstamos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant draudimą kankinti ir kitaip žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgtis, teisę į laisvę ir saugumą, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę į asmens fizinę neliečiamybę, vaiko teises, neįgaliųjų integraciją, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir gynybos teises. Ši direktyva turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis tomis teisėmis ir principais;

(53)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos, kai jos atitinka EŽTK garantuojamas teises, būtų įgyvendinamos derinant jas su EŽTK nuostatomis, išaiškintomis Europos žmogaus teisių teismo praktikoje;

(54)

šioje direktyvoje nustatomos būtiniausios taisyklės. Valstybės narės gali išplėsti šioje direktyvoje nustatytas teises, kad suteiktų didesnio lygio apsaugą. Tokia didesnio lygio apsauga neturėtų tapti kliūtimi teismo sprendimų, kurių vykdymo palengvinimui yra skirtos tos būtiniausios taisyklės, tarpusavio pripažinimui. Apsaugos lygis niekada neturėtų būti žemesnis už Chartijoje arba EŽTK nustatytus standartus, kaip išaiškinta Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje;

(55)

šia direktyva propaguojamos vaikų teisės ir atsižvelgiama į Europos Tarybos gaires dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo, ypač į nuostatas dėl informacijos ir konsultacijų, kurios turi būti teikiamos vaikams. Šia direktyva užtikrinama, kad įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, įskaitant vaikus, būtų teikiama tinkama informacija, kad jie suprastų teisės atsisakymo pagal šią direktyvą pasekmes ir kad bet koks toks atsisakymas būtų savanoriškas ir nedviprasmiškas. Jei įtariamuoju arba kaltinamuoju yra vaikas, už tėvystę atsakingam asmeniui visada turėtų būti kuo greičiau pranešama apie to vaiko laisvės atėmimą ir nurodomos jo priežastys. Jeigu tokios informacijos suteikimas už tėvystę atsakingam asmeniui prieštarauja vaiko interesams, apie tai turėtų būti informuojamas kitas tinkamas suaugęs asmuo, pvz., giminaitis. Tuo neturėtų būti daromas poveikis nacionalinės teisės nuostatoms, pagal kurias reikalaujama, kad apie vaiko laisvės atėmimą turėtų būti informuotos nurodytos valdžios institucijos, įstaigos ar asmenys, visų pirma tie, kurie atsakingi už vaikų apsaugą ar gerovę. Valstybės narės neturėtų riboti ar atidėti naudojimosi teise susisiekti su trečiąja šalimi dėl įtariamųjų arba kaltinamųjų, kurie yra vaikai ir kurių laisvė atimta, išskyrus itin išimtines aplinkybes. Vis dėlto kai naudojimasis šia teise atidedamas, vaikas neturėtų būti atskirtas nuo išorinio pasaulio ir jam turėtų būti leidžiama susisiekti, pavyzdžiui, su įstaiga ar asmeniu, atsakingu už vaikų apsaugą arba gerovę;

(56)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškintos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo dokumentų atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(57)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti bendras būtiniausias taisykles dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad apie laisvės atėmimą būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl priemonės masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(58)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius bei nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui tos valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra joms privaloma ar taikoma;

(59)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės, reglamentuojančios įtariamųjų ir kaltinamųjų baudžiamajame procese ir asmenų, dėl kurių vyksta procesas pagal Pagrindų sprendimą 2002/584/TVR (toliau – Europos arešto orderio vykdymo procedūros), teises turėti advokatą, reikalauti, kad apie laisvės atėmimą būtų informuota trečioji šalis, ir susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma įtariamiesiems arba kaltinamiesiems baudžiamajame procese nuo to momento, kai valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos oficialiu pranešimu arba kitu būdu jiems buvo pranešta, kad jie įtariami arba kaltinami padarę nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo to, ar jų laisvė atimta. Ji taikoma iki proceso pabaigos, t. y. iki bus galutinai išspręstas klausimas, ar įtariamasis arba kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, įskaitant, atitinkamais atvejais, bausmės skyrimą ir sprendimą dėl apeliacinio skundo.

2.   Ši direktyva taikoma asmenims, dėl kurių vyksta Europos arešto orderio vykdymo procedūros (toliau – perduoti prašomi asmenys), nuo jų sulaikymo vykdančiojoje valstybėje narėje momento pagal 10 straipsnį.

3.   Ši direktyva tomis pačiomis sąlygomis, kokios numatytos 1 dalyje, taip pat taikoma kitiems asmenims nei įtariamieji arba kaltinamieji, kurie per apklausą policijoje arba kitoje teisėsaugos institucijoje tampa įtariamaisiais arba kaltinamaisiais.

4.   Nedarant poveikio teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, ši direktyva taikoma tik jurisdikciją baudžiamosiose bylose turinčiame teisme vykstančiam procesui dėl nedidelių pažeidimų:

a)

jei valstybės narės teisėje numatyta, kad sankciją nustato kita valdžios institucija nei jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintis teismas, o tokia sankcija gali būti apeliacine tvarka apskųsta ar perduota tokiam teismui, arba

b)

už kuriuos kaip sankcija negali būti skirtas laisvės atėmimas.

Bet kuriuo atveju ši direktyva visapusiškai taikoma tada, kai atimama įtariamojo arba kaltinamojo laisvė, neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso etapą.

3 straipsnis

Teisė turėti advokatą baudžiamajame procese

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę turėti advokatą tokiu laiku ir būdu, kad atitinkami asmenys galėtų praktiškai ir veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

2.   Įtariamieji arba kaltinamieji turi teisę nepagrįstai nedelsiant turėti advokatą. Bet kuriuo atveju įtariamieji arba kaltinamieji turi teisę turėti advokatą nuo toliau išvardytų momentų, atsižvelgiant į tą, kuris yra anksčiausias:

a)

prieš juos apklausiant policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje ar teisme;

b)

tyrimo arba kitoms kompetentingoms valdžios institucijoms atliekant tyrimo ar kitus įrodymų rinkimo veiksmus pagal 3 dalies c punktą;

c)

nepagrįstai nedelsiant nuo laisvės atėmimo momento;

d)

kai jie šaukiami atvykti į jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintį teismą, deramu laiku prieš jiems atvykstant į tą teismą.

3.   Teisę turėti advokatą sudaro šie elementai:

a)

valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji turėtų teisę be pašalinių susitikti ir bendrauti su jiems atstovaujančiu advokatu, be kita ko, prieš apklausą policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje ar teisme;

b)

valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji turėtų teisę, kad į jų apklausą atvyktų ir joje veiksmingai dalyvautų jų advokatas. Toks dalyvavimas atitinka nacionalinės teisės procedūras, jei tokiomis procedūromis nedaromas poveikis veiksmingam naudojimuisi atitinkama teise ir tos teisės esmei. Kai advokatas dalyvauja apklausoje, tokio dalyvavimo faktas pažymimas laikantis dokumentavimo tvarkos pagal atitinkamos valstybės narės teisę;

c)

valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji turėtų bent teisę reikalauti, kad jų advokatas dalyvautų tokiuose tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmuose, jei tie veiksmai yra numatyti pagal nacionalinę teisę ir jei įtariamasis arba kaltinamasis privalo arba jei jam leidžiama dalyvauti atitinkamame veiksme:

i)

asmens atpažinimuose;

ii)

akistatose;

iii)

nusikaltimo atkūrimuose.

4.   Valstybės narės stengiasi suteikti bendro pobūdžio informacijos, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti advokatą.

Nedarydamos poveikio nacionalinės teisės nuostatoms dėl privalomo advokato dalyvavimo, valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad įtariamieji arba kaltinamieji, kurių laisvė yra atimta, galėtų veiksmingai naudotis savo teise turėti advokatą, nebent jie tos teisės atsisakė pagal 9 straipsnį.

5.   Išimtinėmis aplinkybėmis ir tik ikiteisminiame etape valstybės narės gali laikinai nukrypti nuo 2 dalies c punkto taikymo, kai dėl nuošalioje geografinėje vietovėje esančio įtariamojo arba kaltinamojo nepagrįstai nedelsiant po jo laisvės atėmimo neįmanoma užtikrinti jo teisės turėti advokatą.

6.   Išimtinėmis aplinkybėmis ir tik ikiteisminiame etape valstybės narės gali laikinai nukrypti nuo 3 dalyje numatytų teisių taikymo, jei, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tai pateisinama dėl vienos iš šių įtikinamų priežasčių:

a)

dėl neatidėliotino poreikio išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei arba fizinei neliečiamybei;

b)

kai tyrimo institucijos turi skubiai imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias baudžiamajam procesui kylančiam rimtam pavojui.

4 straipsnis

Konfidencialumas

Valstybės narės gerbia įtariamųjų arba kaltinamųjų ir jų advokato bendravimo pagal šią direktyvą naudojantis teise turėti advokatą konfidencialumą. Toks bendravimas apima susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ir kitų pagal nacionalinę teisę leidžiamų formų bendravimą.

5 straipsnis

Teisė reikalauti, kad apie laisvės atėmimą būtų informuotas trečiasis asmuo

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji, kurių laisvė atimta, turėtų teisę reikalauti, kad nepagrįstai nedelsiant apie jų laisvės atėmimą būtų informuotas bent vienas jų nurodytas asmuo, pvz., giminaitis ar darbdavys, jei jie to pageidauja.

2.   Jei įtariamasis arba kaltinamasis yra vaikas, valstybės narės užtikrina, kad už tėvystę atsakingas asmuo būtų kuo greičiau informuotas apie laisvės atėmimą ir jo priežastis, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams; tokiais atvejais informuojamas kitas tinkamas suaugęs asmuo. Šios dalies tikslais vaiku laikomas jaunesnis nei 18 metų asmuo.

3.   Valstybės narės gali laikinai nukrypti nuo 1 ir 2 dalyse nustatytų teisių taikymo, jei, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tai pateisinama dėl vienos iš šių įtikinamų priežasčių:

a)

kai yra neatidėliotinas poreikis išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei arba fizinei neliečiamybei;

b)

kai yra neatidėliotinas poreikis užkirsti kelią padėčiai, kai baudžiamajam procesui galėtų kilti rimtas pavojus.

4.   Jei valstybės narės laikinai nukrypsta nuo 2 dalyje nustatytos teisės taikymo, jos užtikrina, kad už vaikų apsaugą arba gerovę atsakinga valdžios institucija nepagrįstai nedelsiant būtų informuota apie vaiko laisvės atėmimą.

6 straipsnis

Teisė po laisvės atėmimo susisiekti su trečiaisiais asmenimis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji, kurių laisvė atimta, turėtų teisę nepagrįstai nedelsiant susisiekti su bent vienu jų nurodytu trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, giminaičiu.

2.   Valstybės narės gali apriboti arba atidėti naudojimąsi 1 dalyje nurodyta teise, atsižvelgdamos į būtiniausius reikalavimus arba proporcingus veiklos reikalavimus.

7 straipsnis

Teisė susisiekti su konsulinėmis įstaigomis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji, kurie nėra tų valstybių narių piliečiai ir kurių laisvė atimta, turėtų teisę reikalauti, kad nepagrįstai nedelsiant apie jų laisvės atėmimą būtų informuotos jų pilietybės valstybės konsulinės įstaigos, ir teisę susisiekti su tomis įstaigomis, jei jie to pageidauja. Tačiau tais atvejais, kai įtariamieji arba kaltinamieji turi dvi ar daugiau pilietybių, jie gali pasirinkti, kurios konsulinės įstaigos, jei tokių yra, turi būti informuotos apie jų laisvės atėmimą ir su kuriomis jie pageidauja susisiekti.

2.   Įtariamieji arba kaltinamieji taip pat turi teisę būti lankomi jų konsulinių įstaigų atstovų, teisę su jais bendrauti žodžiu bei susirašinėti ir teisę, kad jų konsulinės įstaigos pasirūpintų jų teisiniu atstovavimu, šioms įstaigoms sutinkant ir atitinkamiems įtariamiesiems arba kaltinamiesiems to pageidaujant.

3.   Naudojimasis šiame straipsnyje nustatytomis teisėmis gali būti reglamentuojamas nacionaline teise arba procedūromis, su sąlyga, kad pagal tokią teisę ir procedūras būtų visapusiškai užtikrinami tikslai, dėl kurių šios teisės yra numatytos.

8 straipsnis

Bendrosios nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygos

1.   Visos laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 3 straipsnio 5 ar 6 dalį arba 5 straipsnio 3 dalį:

a)

yra proporcingos ir neviršija to, kas būtina;

b)

yra griežtai ribotos trukmės;

c)

nėra pagrįstos vien įtariamos nusikalstamos veikos rūšimi arba sunkumu ir

d)

nedaro poveikio bendram proceso teisingumui.

2.   Laikinai nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 3 straipsnio 5 arba 6 dalį gali būti leidžiama taikyti tik tinkamai pagrįstu sprendimu, kurį kiekvienu konkrečiu atveju priima teismas arba kita kompetentinga valdžios institucija, su sąlyga, kad tam sprendimui gali būti taikoma teisminė peržiūra. Tinkamai pagrįstas sprendimas dokumentuojamas laikantis dokumentavimo tvarkos pagal atitinkamos valstybės narės teisę.

3.   Taikyti laikinai nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 5 straipsnio 3 dalį kiekvienu konkrečiu atveju gali leisti tik teismas arba kita kompetentinga valdžios institucija, su sąlyga, kad tam sprendimui gali būti taikoma teisminė peržiūra.

9 straipsnis

Teisės atsisakymas

1.   Nedarant poveikio nacionalinei teisei, pagal kurią advokato dalyvavimas arba jo pagalba yra privalomi, valstybės narės užtikrina, kad atsisakant bet kurios teisės, nurodytos 3 ir 10 straipsniuose:

a)

įtariamajam arba kaltinamajam būtų raštu arba žodžiu suteikta pakankamai aiškios informacijos paprasta ir lengvai suprantama kalba apie atitinkamos teisės turinį ir galimas jos atsisakymo pasekmes ir

b)

teisės būtų atsisakoma savanoriškai ir nedviprasmiškai.

2.   Teisės atsisakymas, kuris gali būti atliekamas raštu ar žodžiu, taip pat aplinkybės, kuriomis leista tos teisės atsisakyti, pažymimi laikantis dokumentavimo tvarkos pagal atitinkamos valstybės narės teisę.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji vėliau bet kuriame baudžiamojo proceso etape teisės atsisakymą gali atšaukti ir kad jie būtų informuoti apie tą galimybę. Toks atšaukimas įsigalioja nuo to momento, kai jis buvo padarytas.

10 straipsnis

Teisė turėti advokatą vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms

1.   Valstybės narės užtikrina, kad perduoti prašomas asmuo turėtų teisę turėti advokatą vykdančiojoje valstybėje narėje po suėmimo pagal Europos arešto orderį.

2.   Kalbant apie teisės turėti advokatą vykdančiojoje valstybėje narėje turinį, išduoti prašomi asmenys toje valstybėje narėje turi tokias teises:

a)

teisę turėti advokatą tokiu laiku ir būdu, kad perduoti prašomi asmenys galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis, ir bet kokiu atveju nepagrįstai nedelsiant nuo laisvės atėmimo momento;

b)

teisę susitikti ir bendrauti su jiems atstovaujančiu advokatu;

c)

teisę reikalauti, kad jų advokatas atvyktų ir pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras dalyvautų vykdančiosios teisminės institucijos atliekamoje išduoti prašomo asmens apklausoje. Kai advokatas dalyvauja apklausoje, tai pažymima laikantis dokumentavimo tvarkos pagal atitinkamos valstybės narės teisę.

3.   Vykdančiojoje valstybėje narėje vykdomose Europos arešto orderio procedūrose mutatis mutandis taikomos 4, 5, 6, 7 ir 9 straipsniuose, o kai taikoma laikinai nukrypti leidžianti nuostata pagal 5 straipsnio 3 dalį – 8 straipsnyje numatytos teisės.

4.   Vykdančiosios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nepagrįstai nedelsdama po išduoti prašomų asmenų laisvės atėmimo juos informuoja apie tai, kad jie turi teisę reikalauti, kad išduodančiojoje valstybėje narėje jiems būtų paskirtas advokatas. To išduodančiojoje valstybėje narėje paskirto advokato užduotis – padėti advokatui vykdančiojoje valstybėje narėje pastarajam suteikiant informacijos ir jį konsultuojant, kad perduoti prašomiems asmenims būtų sudaryta galimybė veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis pagal Pagrindų sprendimą 2002/584/TVR.

5.   Kai išduoti prašomi asmenys pageidauja pasinaudoti teise, kad jiems būtų paskirtas advokatas išduodančiojoje valstybėje narėje, ir dar tokio advokato neturi, vykdančiosios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nedelsdama apie tai informuoja išduodančiosios valstybės narės kompetentingą valdžios instituciją. Tos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nepagrįstai nedelsdama suteikia informacijos išduoti prašomiems asmenims, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jiems paskirti advokatą toje valstybėje narėje.

6.   Perduoti prašomo asmens teisė reikalauti, kad būtų paskirtas advokatas išduodančiojoje valstybėje narėje, nedaro poveikio Pagrindų sprendime 2002/584/TVR nustatytiems terminams ar vykdančiajai teisminei institucijai nustatytai prievolei laikantis tame Pagrindų sprendime nustatytų terminų ir sąlygų priimti sprendimą dėl to, ar atitinkamas asmuo turi būti perduotas.

11 straipsnis

Teisinė pagalba

Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinės teisės nuostatoms dėl teisinės pagalbos, kurios taikomos pagal Chartiją ir EŽTK.

12 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji vykstant baudžiamajam procesui, taip pat asmenys, kuriuos prašoma perduoti pagal Europos arešto orderio vykdymo procedūras, turėtų veiksmingų teisių gynimo priemonių pagal nacionalinę teisę, kuriomis galėtų pasinaudoti tais atvejais, kai pažeidžiamos šioje direktyvoje numatytos teisės.

2.   Nedarant poveikio nacionalinėms įrodymų priimtinumo taisyklėms ir sistemoms, valstybės narės užtikrina, kad vertinant įtariamųjų arba kaltinamųjų baudžiamojo proceso metu padarytus pareiškimus arba įrodymus, gautus pažeidžiant jų teisę turėti advokatą, arba tais atvejais, kai šios teisės atžvilgiu buvo leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 3 straipsnio 6 dalį, būtų gerbiamos teisės į gynybą ir į teisingą bylos nagrinėjimą.

13 straipsnis

Pažeidžiami asmenys

Valstybės narės užtikrina, kad taikant šią direktyvą būtų atsižvelgiama į specialiuosius pažeidžiamų įtariamųjų ir kaltinamųjų poreikius.

14 straipsnis

Regreso draudimo sąlyga

Jokia šios direktyvos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti teises ir procesines garantijas, kurios užtikrinamos pagal Chartiją, EŽTK ar kitas susijusias tarptautinės teisės nuostatas arba bet kurios valstybės narės teisę, kuria numatoma aukštesnio lygio apsauga, arba kaip nukrypstanti nuo jų.

15 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 27 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2.   Valstybės narės, tvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

16 straipsnis

Ataskaita

Komisija ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 28 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų šiai direktyvai įgyvendinti, įskaitant 3 straipsnio 6 dalies kartu su 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis taikymo įvertinimą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2013 m. spalio 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  OL C 43, 2012 2 15, p. 51.

(2)  2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL C 295, 2009 12 4, p. 1.

(4)  OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

(5)  OL L 280, 2010 10 26, p. 1.

(6)  OL L 142, 2012 6 1, p. 1.

(7)  OL L 190, 2002 7 18, p. 1.

(8)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/13


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/50/ES

2013 m. spalio 22 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (4) 33 straipsnį Komisija turėjo pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie tos direktyvos veikimą, be kita ko, apie tai, ar būtų tikslinga atsisakyti išimčių, taikomų esamiems skolos vertybiniams popieriams po 10 metų laikotarpio, kaip numatyta tos direktyvos 30 straipsnio 4 dalyje, ir apie galimą tos direktyvos veikimo poveikį Europos finansų rinkoms;

(2)

2010 m. gegužės 27 d. Komisija priėmė Direktyvos 2004/109/EB veikimo ataskaitą, kurioje nustatytos sritys, kuriose ta direktyva sukurta tvarka galėtų būti patobulinta. Visų pirma, iš ataskaitos matyti, jog reikia supaprastinti tam tikriems emitentams taikomus įpareigojimus, siekiant užtikrinti didesnį reguliuojamų rinkų patrauklumą kapitalą Sąjungoje pritraukiantiems mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams. Be to, reikia didinti galiojančios skaidrumo tvarkos veiksmingumą, visų pirma informacijos apie įmonių nuosavybę atskleidimo atžvilgiu;

(3)

be to, 2011 m. balandžio 13 d. komunikate „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ Komisija nustatė, jog reikia peržiūrėti Direktyvą 2004/109/EB, kad į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomi įpareigojimai būtų proporcingesni, kartu užtikrinant tą patį investuotojų apsaugos lygį;

(4)

remiantis Komisijos ataskaita ir Komisijos komunikatu, mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams tenkanti administracinė našta, kurią sudaro įpareigojimai, susiję su leidimu prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turėtų būti sumažinta, kad jie turėtų daugiau galimybių naudotis kapitalu. Įpareigojimai skelbti tarpines valdymo ataskaitas ar ketvirčio finansinę atskaitomybę daugeliui mažųjų ar vidutinio dydžio emitentų, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, yra didelė našta, ir jie nėra būtini investuotojų apsaugai užtikrinti. Tie įpareigojimai taip pat skatina siekti trumpalaikių rezultatų ir atgraso nuo ilgalaikių investicijų. Siekiant skatinti tvarų vertės kūrimą ir laikytis ilgalaikės tikslinės investavimo strategijos, būtina mažinti trumpalaikį spaudimą emitentams ir skatinti investuotojus laikytis ilgesnės trukmės laikotarpio vizijos. Todėl reikalavimas skelbti tarpines valdymo ataskaitas turėtų būti panaikintas;

(5)

valstybėms narėms neturėtų būti leista savo nacionalinės teisės aktuose nustatyti reikalavimo skelbti periodinę finansinę informaciją dažniau nei metinę finansinę atskaitomybę ir pusmečio finansinę atskaitomybę. Vis dėlto valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad emitentai skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją, jei toks reikalavimas nesudaro didelės finansinės naštos ir jei reikalaujama papildoma informacija yra proporcinga faktoriams, kuriais prisidedama prie investuotojų sprendimų priėmimo. Šia direktyva nedaromas poveikis papildomai informacijai, kurios reikalaujama pagal sektorių Sąjungos teisės aktus, ir visų pirma valstybės narės gali reikalauti, kad finansų įstaigos skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją. Be to, reguliuojamoje rinkoje gali būti reikalaujama, kad emitentai, kurių vertybiniais popieriais leista joje prekiauti, skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją visuose ar kai kuriuose tos rinkos segmentuose;

(6)

siekiant suteikti daugiau lankstumo ir taip sumažinti administracinę naštą, pusmečio finansinės atskaitomybės paskelbimo terminą reikėtų pailginti iki trijų mėnesių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pailginus laikotarpį, per kurį emitentai gali paskelbti savo pusmečio finansinę atskaitomybę, tikimasi, kad mažieji ir vidutinio dydžio emitentai gaus daugiau rinkos dalyvių dėmesio ir taip tie emitentai taps labiau pastebimi;

(7)

siekiant užtikrinti didesnį mokėjimų valdžios institucijoms skaidrumą, emitentai, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurie vykdo veiklą gavybos ar neliestų miškų medienos ruošos sektoriuose, turėtų kasmet atskiroje ataskaitoje nurodyti šalių, kuriose jie veikia, valdžios institucijoms atliktus mokėjimus. Į ataskaitą reikėtų įtraukti mokėjimų tipus, atitinkančius tuos, kurie atskleidžiami pagal Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (toliau – GPSI). Atskleidžiant informaciją apie valdžios institucijoms atliktus mokėjimus, turėtų būti užtikrinta, kad pilietinė visuomenė ir investuotojai gautų informaciją, kuria remdamiesi jie galėtų daug išteklių turinčių šalių valdžios institucijas įpareigoti atsiskaityti už pajamas iš gamtos išteklių naudojimo. Iniciatyva taip pat papildo Europos Sąjungos miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena veiksmų planą (toliau – ES FLEGT) ir 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (5) nuostatas, kuriomis reikalaujama, kad medienos produktų prekiautojai deramai pasirūpintų, kad neteisėtai paruošta mediena nepatektų į Sąjungos rinką. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įmonės atsakingų organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionaline teise, būtų atsakingi už užtikrinimą, kad, pasitelkiant visas jų žinias ir pajėgumus, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita būtų parengta laikantis šios direktyvos reikalavimų. Išsamūs reikalavimai apibrėžti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų (6) 10 skyriuje;

(8)

siekiant užtikrinti skaidrumą ir investuotojų apsaugą, valstybės narės turėtų reikalauti, kad mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitų teikimui būtų taikomi šie principai pagal Direktyvos 2013/34/ES 10 skyrių: reikšmingumo principas (ataskaitoje nereikia atsižvelgti į mokėjimus (nesvarbu, ar tai būtų vienkartiniai mokėjimai ar keletas susijusių mokėjimų), jeigu finansiniais metais jų vertė yra mažesnė nei 100 000 EUR); ataskaitų apie mokėjimus valdžios institucijoms ir pagal projektus teikimo principas (mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos turėtų būti teikiamos pagal valdžios institucijas ir projektus); visuotinio taikymo principas (neturėtų būti taikomos jokios išimtys (pavyzdžiui, tam tikrose šalyse veikiantiems emitentams), kurios turi iškraipomąjį poveikį ir sudaro galimybes emitentams piktnaudžiauti negriežtais skaidrumo reikalavimais); visapusiškumo principas (turėtų būti teikiamos ataskaitos apie visus atitinkamus valdžios institucijoms atliktus mokėjimus), laikantis Direktyvos 2013/34/ES 10 skyriaus ir pagrindžiamųjų konstatuojamųjų dalių);

(9)

atsižvelgiant į naujoves finansų srityje, sukurta naujų rūšių finansinių priemonių, kurios investuotojams bendrovių atžvilgiu suteikia tokias ekonomines pozicijas, kurių atskleidimas Direktyvoje 2004/109/EB nebuvo numatytas. Tos priemonės galėtų būti naudojamos įmonių akcijoms slaptai įsigyti, o tai galėtų lemti piktnaudžiavimą rinka ir sudarytų neteisingą ir klaidinantį vaizdą apie bendrovių, įtrauktų į viešus biržos sąrašus, ekonominę nuosavybę. Siekiant užtikrinti, kad emitentai ir investuotojai turėtų visą informaciją apie įmonių nuosavybės struktūrą, finansinių priemonių apibrėžtis toje direktyvoje turėtų apimti visas priemones, kurių ekonominis poveikis panašus į akcijų turėjimo ir teisių įsigyti akcijų poveikį;

(10)

finansinės priemonės, kurių ekonominis poveikis panašus į akcijų turėjimo ir teisių įsigyti akcijų, pagal kurias suteikiama teisė į atsiskaitymą pinigais, poveikį, turėtų būti apskaičiuojamos pritaikius delta koeficientą – sąlyginį akcijų, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, kiekį padauginus iš priemonės delta koeficiento. Delta koeficientas nurodo, koks būtų finansinės priemonės teorinės vertės pokytis esant pagrindinės finansinės priemonės kainos pokyčiams, ir pagrindinės priemonės turėtojui pateikia tikslų jo pozicijos vaizdą. Šio požiūrio laikomasi siekiant užtikrinti, kad informacija apie bendrą investuotojo turimų balsavimo teisių skaičių būtų kuo tikslesnė;

(11)

be to, siekiant užtikrinti tinkamą kontrolinių akcijų paketų skaidrumą, kai finansinių priemonių turėtojas pasinaudoja savo teise įsigyti akcijų ir bendra turima balsavimo teisių, kurias suteikia akcijos, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, dalis viršija ribą, kurią pasiekus reikia teikti pranešimą, bet bendra procentinė dalis, apie kurią pranešta anksčiau, dėl to nesikeičia, turėtų būti reikalaujama pateikti naują pranešimą, kuriame būtų nurodytas akcijų paketo pobūdžio pokytis;

(12)

taikant suderintą pranešimo apie kontrolines balsavimo teisių dalis tvarką, ypač kai turimos akcijos agreguojamos su turimomis finansinėmis priemonėmis, turėtų padidėti teisinis tikrumas ir skaidrumas bei sumažėti tarpvalstybiniams investuotojams tenkanti administracinė našta. Todėl valstybėms narėms neturėtų būti leista patvirtinti griežtesnių taisyklių nei Direktyvoje 2004/109/EB nustatytos taisyklės dėl ribų, kurias pasiekus reikia teikti pranešimą, apskaičiavimo, dėl turimų balsavimo teisių, kurias suteikia akcijos, agregavimo su balsavimo teisėmis, susijusiomis su finansinėmis priemonėmis, ir dėl reikalavimo teikti pranešimus išimčių. Tačiau, atsižvelgiant į Sąjungoje esančius nuosavybės koncentracijos skirtumus ir į bendrovių teisės aktų skirtumus Sąjungoje, dėl kurių kai kurių emitentų atveju bendras akcijų skaičius skiriasi nuo bendro balsavimo teisių skaičiaus, valstybėms narėms turėtų toliau būti leidžiama nustatyti tiek mažesnes, tiek papildomas pranešimo apie turimas balsavimo teises ribas ir reikalauti, kad būtų teikiami lygiaverčiai pranešimai, susiję su ribomis, remiantis turimu kapitalu. Be to, valstybėms narėms turėtų būti toliau leidžiama nustatyti griežtesnius įpareigojimus dėl pranešimo turinio (pavyzdžiui, akcijų turėtojų ketinimų atskleidimo), proceso ir laiko nei numatyti Direktyvoje 2004/109/EB ir turėti galimybę reikalauti pateikti papildomos informacijos apie kontrolinius akcijų paketus, kuri nenumatyta Direktyvoje 2004/109/EB. Visų pirma, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę toliau taikyti įstatymus ar kitus teisės aktus, priimtus dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, susijungimo sandorių ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į bendroves arba jų kontrolei, kuriuos prižiūri institucijos, valstybių narių paskirtos pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (7) 4 straipsnį, kuriuose nustatomi griežtesni atskleidimo reikalavimai nei Direktyvoje 2004/109/EB;

(13)

nuoseklų pranešimo apie kontrolinius akcijų paketus tvarkos derinimą ir tinkamą skaidrumo lygį turėtų užtikrinti techniniai standartai. Būtų veiksminga ir tinkama patikėti Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (8), parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kurie nebūtų susiję su politiniais sprendimais ir kurie būtų teikiami Komisijai. Komisija turėtų priimti EVPRI parengtus techninius reguliavimo standartus, kuriuose būtų nustatytos galiojančių pranešimo apie kontrolines balsavimo teisių dalis reikalavimų išimčių taikymo sąlygos. Naudodamasi savo kompetencija, EVPRI visų pirma turėtų nustatyti išimčių atvejus ir atsižvelgti į galimą netinkamą jų taikymą siekiant apeiti pranešimo reikalavimus;

(14)

siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, siekiant nustatyti pranešimo apie kontrolinius finansinių priemonių paketus turinį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(15)

kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investuoti tarpvalstybiniu mastu, investuotojams turėtų būti sudaryta galimybė lengvai susipažinti su reglamentuojama informacija apie visas į biržos sąrašus įtrauktas Sąjungos bendroves. Tačiau dabartinis oficialiai nustatytų nacionalinių reglamentuojamos informacijos centrinio saugojimo mechanizmų tinklas neužtikrina galimybės patogiai ieškoti tokios informacijos visoje Sąjungoje. Siekiant užtikrinti galimybę tarpvalstybiniu mastu susipažinti su informacija ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose bei į techninius ryšių technologijų pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, siekiant nustatyti būtiniausius reglamentuojamos informacijos sklaidos, galimybių susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu ir reglamentuojamos informacijos centrinio saugojimo mechanizmų standartus. Be to, Komisijai, padedamai EVPRI, turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis priemonių, skirtų oficialiai nustatytų nacionalinių saugojimo mechanizmų tinklo veikimui pagerinti, ir parengti galimybių susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu techninius kriterijus, visų pirma susijusius su centrinio prieigos punkto, iš kurio Sąjungos lygiu būtų ieškoma reglamentuojamos informacijos, veikimu. EVPRI turėtų sukurti interneto portalą, kuris veiktų kaip Europos elektroninės prieigos punktas (toliau – prieigos punktas), ir užtikrinti jo veikimą;

(16)

siekiant užtikrinti geresnį Direktyvos 2004/109/EB reikalavimų laikymąsi ir vadovaujantis 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, įgaliojimai taikyti sankcijas turėtų būti sustiprinti ir turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus, susijusius su jų adresatais, kriterijais, į kuriuos reikėtų atsižvelgti taikant administracinę sankciją ar priemonę, pagrindiniais sankcijų taikymo įgaliojimais ir administracinių piniginių sankcijų lygiais. Tais įgaliojimais taikyti sankcijas turėtų būti galima pasinaudoti bent pagrindinių Direktyvos 2004/109/EB nuostatų pažeidimo atveju. Valstybės narės taip pat turėtų galėti jais naudotis ir kitomis aplinkybėmis. Visų pirma valstybės narės turėtų užtikrinti, kad administracinės sankcijos ir priemonės, kurias galima taikyti, apimtų galimybę taikyti pinigines sankcijas, kurios yra pakankamai griežtos, kad darytų atgrasomą poveikį. Tais atvejais, kai pažeidimus įvykdo juridiniai asmenys, valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad sankcijos taikomos atitinkamo juridinio asmens administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariams arba kitiems asmenims, kurie gali būti laikomi atsakingais už tuos pažeidimus pagal nacionalinėje teisėje nustatytas sąlygas. Valstybės narės taip pat turėtų galėti numatyti, kad akcijų ir finansinių priemonių turėtojų, kurie nesilaiko pranešimo reikalavimų, naudojimasis balsavimo teisėmis būtų sustabdomas arba jį būtų galima sustabdyti. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad balsavimo teisių sustabdymas turi būti taikomas tik rimčiausių pažeidimų atveju. Direktyvoje 2004/109/EB turėtų būti numatytos tiek administracinės sankcijos, tiek priemonės, kad ji būtų taikoma visais nesilaikymo atvejais, neatsižvelgiant į tai, ar pagal nacionalinę teisę jos kvalifikuojamos kaip sankcija ar kaip priemonė, ir šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisės nuostatoms, susijusioms su baudžiamosiomis sankcijomis.

Atsižvelgdamos į poreikį turėti pakankamai atgrasomo poveikio sankcijas, kad būtų remiamos teisėtos ir skaidrios rinkos, valstybės narės turėtų galėti numatyti papildomų sankcijų ar priemonių ir didesnes administracines pinigines sankcijas nei numatyta Direktyvoje 2004/109/EB. Nuostatomis dėl sankcijų ir nuostatomis dėl administracinių sankcijų paskelbimo nesukuriamas precedentas kitiems Sąjungos teisės aktams, visų pirma rimtesnių su reguliavimu susijusių pažeidimų atveju;

(17)

siekiant užtikrinti, kad sprendimai, kuriais nustatoma administracinė priemonė ar sankcija, turėtų atgrasomą poveikį visai visuomenei, jie paprastai turėtų būti skelbiami. Sprendimų paskelbimas taip pat yra svarbi priemonė rinkos dalyviams informuoti apie tai, koks elgesys laikomas Direktyvos 2004/109/EB pažeidimu, ir platesniu mastu skatinti tinkamą rinkos dalyvių tarpusavio elgesį. Tačiau jei sprendimo paskelbimas keltų didelę grėsmę finansų sistemos stabilumui ar vykstančiam oficialiam tyrimui arba padarytų (jei tai galima nustatyti) neproporcingos ir didelės žalos susijusioms įstaigoms ar asmenims, arba tuo atveju, jei sankcija yra skirta fiziniam asmeniui, asmens duomenų paskelbimas, atlikus privalomą išankstinį tokio paskelbimo proporcingumo įvertinimą, būtų laikomas neproporcinga priemone, kompetentinga valdžios institucija turėtų galėti nuspręsti atidėti tokį paskelbimą arba paskelbti informaciją anonimiškai;

(18)

siekiant patikslinti požiūrį į vertybinius popierius, kurie neįtraukti į biržos prekybos sąrašus ir kuriuos ženklina depozitoriumo pakvitavimai, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir siekiant išvengti skaidrumo spragų, turėtų būti papildomai patikslinta termino „emitentas“ apibrėžtis, įtraukiant į ją vertybinių popierių, kurie neįtraukti į biržos prekybos sąrašus ir kuriuos ženklina depozitoriumo pakvitavimai, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentus. Taip pat tikslinga iš dalies pakeisti termino „emitentas“ apibrėžtį atsižvelgiant į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentais gali būti fiziniai asmenys;

(19)

pagal Direktyvą 2004/109/EB tuo atveju, kai skolos vertybinius popierius, kurių nominalioji vieneto vertė yra mažesnė nei 1 000 EUR, arba akcijas išleidžia trečiosios šalies emitentas, emitento buveinės valstybės narė yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB (9) 2 straipsnio 1 dalies m punkto iii papunktyje nurodyta valstybė narė. Siekiant patikslinti ir supaprastinti tokių trečiųjų šalių emitentų buveinės valstybės narės nustatymą, turėtų būti iš dalies pakeista to termino apibrėžtis, kad būtų nustatyta, jog buveinės valstybė narė turi būti valstybė narė, emitento pasirinkta iš valstybių narių, kuriose jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje;

(20)

siekiant užtikrinti, kad visi emitentai, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, laikytųsi įpareigojimų, jie turėtų būti prižiūrimi valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos. Emitentai, kurie pagal Direktyvą 2004/109/EB turi pasirinkti savo buveinės valstybę narę, bet to nepadarė, gali išvengti visų Sąjungos kompetentingų valdžios institucijų priežiūros. Todėl Direktyva 2004/109/EB turėtų būti iš dalies pakeista, kad emitentams, kurie per trijų mėnesių laikotarpį nepranešė kompetentingoms valdžios institucijoms apie pasirinktą buveinės valstybę narę, būtų nustatyta buveinės valstybė narė. Tokiais atvejais buveinės valstybė narė turėtų būti ta valstybė narė, kurioje emitento vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Kai vertybiniais popieriais leista prekiauti daugiau nei vienos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, visos tos valstybės narės bus buveinės valstybės narės tol, kol emitentas pasirenka vienintelę buveinės valstybę narę ir praneša apie ją. Tai būtų paskata tokiems emitentams pasirinkti buveinės valstybę narę ir pranešti apie savo pasirinkimą atitinkamoms kompetentingoms valdžios institucijoms, o kompetentingoms valdžios institucijoms nebetrūktų reikalingų įgaliojimų imtis veiksmų, kol emitentas nėra pranešęs apie pasirinktą buveinės valstybę narę;

(21)

pagal Direktyvą 2004/109/EB tuo atveju, kai emitentas išleidžia skolos vertybinius popierius, kurių nominalioji vieneto vertė yra 1 000 EUR ar didesnė, emitento pasirinkimas dėl buveinės valstybės narės galioja trejus metus. Tačiau tuo atveju, kai emitento vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti emitento buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, bet jais toliau leidžiama prekiauti vienoje ar daugiau priimančiųjų valstybių narių, tokio emitento nebesieja joks ryšys su jo iš pradžių pasirinkta buveinės valstybe nare, jei tai nėra jo registruotos buveinės valstybė narė. Toks emitentas prieš pasibaigiant trejų metų laikotarpiui savo naująja buveinės valstybe nare turėtų galėti pasirinkti vieną iš jo priimančiųjų valstybių narių arba valstybę narę, kurioje jis turi registruotą buveinę. Tokia pati galimybė pasirinkti naują buveinės valstybę narę taip pat turėtų būti taikoma trečiosios šalies emitentui, išleidžiančiam skolos vertybinius popierius, kurių nominalioji vieneto vertė yra mažesnė nei 1 000 EUR, arba akcijas, ir kurio vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti emitento buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, bet toliau leidžiama prekiauti vienoje ar daugiau priimančiųjų valstybių narių;

(22)

direktyvų 2004/109/EB ir 2003/71/EB nuostatos dėl buveinės valstybės narės apibrėžties turėtų būti suderintos. Šiuo atžvilgiu siekiant užtikrinti, kad priežiūrą vykdytų tinkamiausia valstybė narė, Direktyva 2003/71/EB turėtų būti iš dalies pakeista siekiant numatyti daugiau lankstumo tais atvejais, kai trečiojoje šalyje įsteigto emitento vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti jo buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, bet leidžiama prekiauti vienoje ar daugiau kitų valstybių narių;

(23)

Komisijos direktyvoje 2007/14/EB (10) nurodytos visų pirma taisyklės dėl emitento pranešimo apie pasirinktą buveinės valstybę narę. Tos taisyklės turėtų būti įtrauktos į Direktyvą 2004/109/EB. Siekiant užtikrinti, kad priimančiosios (-iųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) ir valstybės narės, kurioje yra registruota emitento buveinė (jei tokia valstybė narė nėra nei buveinės valstybė narė, nei priimančioji valstybė narė), kompetentingoms valdžios institucijoms būtų pranešta apie emitento pasirinktą buveinės valstybę narę, turėtų būti reikalaujama, kad visi emitentai praneštų apie pasirinktą buveinės valstybę narę savo buveinės valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai, visų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir valstybės narės, kurioje yra jų registruota buveinė, jei ji nėra buveinės valstybė narė, kompetentingai valdžios institucijai. Todėl atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistos pranešimo apie pasirinktą buveinės valstybę narę taisyklės;

(24)

įgyvendinant Direktyvos 2004/109/EB reikalavimą atskleisti informaciją apie naujas skolų emisijas, praktikoje kilo daug problemų ir jo taikymas laikomas sudėtingu. Be to, tas reikalavimas iš dalies sutampa su reikalavimais, nustatytais Direktyvoje 2003/71/EB ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (11), ir jį taikant rinkai daug papildomos informacijos nepateikiama. Dėl šios priežasties ir siekiant sumažinti emitentams tenkančią nereikalingą administracinę naštą, tas reikalavimas turėtų būti panaikintas;

(25)

reikalavimas apie bet kokį emitento steigimo dokumentų arba įstatų pakeitimą pranešti buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms sutampa su panašiu reikalavimu pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (12), ir gali sukelti painiavą dėl kompetentingos valdžios institucijos vaidmens. Dėl šios priežasties ir siekiant sumažinti emitentams tenkančią nereikalingą administracinę naštą, tas reikalavimas turėtų būti panaikintas;

(26)

emitentams, investuotojams ir kompetentingoms valdžios institucijoms būtų labai naudingas suderintas elektroninio ataskaitų teikimo formatas; jį naudojant būtų lengviau teikti ataskaitas ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos susipažinti su metine finansine atskaitomybe, ją analizuoti ir palyginti. Todėl rengti metinę finansinę atskaitomybę pagal vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą turėtų būti privaloma nuo 2020 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad EVPRI bus atlikusi sąnaudų ir naudos analizę. EVPRI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus (kuriuos turi priimti Komisija), kuriuose būtų nurodytas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir pateiktos tinkamos nuorodos į dabartines ir būsimas technologines galimybes, pavyzdžiui, XBRL kalbą. Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI turėtų rengti atviras viešąsias konsultacijas su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, išsamiai įvertinti galimą įvairių technologinių galimybių patvirtinimo poveikį ir atlikti valstybėse narėse atitinkamus bandymus, kurių rezultatus ji turi pranešti Komisijai teikdama techninių reguliavimo standartų projektus. Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, susijusius su formatais, kurie turi būti taikomi bankams, finansų tarpininkams ir draudimo bendrovėms, EVPRI turėtų nuolat ir glaudžiai bendradarbiauti su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (13), ir Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (14), siekiant atsižvelgti į tų sektorių ypatumus, užtikrinant darbo įvairiuose sektoriuose nuoseklumą ir formuojant bendras pozicijas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 13 straipsnio 3 dalį Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti suteikta galimybė pareikšti prieštaravimą dėl techninių reguliavimo standartų; tokiu atveju tie standartai turėtų neįsigalioti;

(27)

tvarkant asmens duomenis šios direktyvos tikslais visapusiškai taikomos 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (15) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (16);

(28)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip įtvirtinta Sutartyje; ši direktyva turi būti įgyvendinama laikantis tų teisių ir principų;

(29)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(30)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (17) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(31)

todėl direktyvos 2004/109/EB, 2003/71/EB ir 2007/14/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2004/109/EB pakeitimai

Direktyva 2004/109/EB iš dalies keičiama taip:

1.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

d punktas pakeičiamas taip:

„d)   emitentas– fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja privatinė ar viešoji teisė, įskaitant valstybę, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Depozitoriumo pakvitavimų, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atveju emitentas – tai vertybinių popierių, kuriuos šie pakvitavimai ženklina, emitentas neatsižvelgiant į tai, ar tais vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ar ne;“;

ii)

i punktas iš dalies keičiamas taip:

i)

i papunkčio antra įtrauka pakeičiama taip:

„—

kai emitentas įsteigtas trečiojoje šalyje – emitento iš tų valstybių narių, kuriose jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, pasirinktą valstybę narę. Buveinės valstybės narės pasirinkimas galioja toliau, išskyrus atvejus, kai emitentas yra pasirinkęs naują buveinės valstybę narę pagal iii papunktį ir apie savo pasirinkimą yra pranešęs pagal šio i punkto antrą pastraipą,“;

ii)

ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)

bet kurio emitento, kuriam netaikomas i papunktis, atveju – valstybę narę, emitento pasirinktą iš valstybės narės, kurioje yra registruota emitento buveinė, kai taikoma, ir tų valstybių narių, kuriose jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Emitentas savo buveinės valstybe nare gali pasirinkti tik vieną valstybę narę. Emitento pasirinkimas lieka galioti mažiausiai trejus metus, išskyrus atvejus, kai jo vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti jokioje reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje arba kai trejų metų laikotarpiu emitentui pradedamas taikyti i arba iii papunktis;“;

iii)

papildoma šiuo papunkčiu:

„iii)

emitento, kurio vertybiniais popieriais nebeleidžiama prekiauti jo buveinės valstybės narės, kaip apibrėžta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii papunktyje, reguliuojamoje rinkoje, bet leista prekiauti vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, atveju, tokią naują buveinės valstybę narę, kurią emitentas gali pasirinkti iš valstybių narių, kuriose jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir, kai taikoma, valstybę narę, kurioje yra registruota emitento buveinė;“;

iv)

papildoma šiomis pastraipomis:

„Emitentas apie savo buveinės valstybę narę, kaip nurodyta i, ii ar iii papunkčiuose, praneša pagal 20 ir 21 straipsnius. Be to, emitentas praneša apie savo buveinės valstybę narę valstybės narės, kurioje yra jo registruota buveinė, kompetentingai valdžios institucijai, jei taikoma, buveinės valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai ir visų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Jei emitentas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jo vertybiniais popieriais pirmą kartą leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, nepraneša apie savo buveinės valstybę narę, kaip apibrėžta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii papunktyje, buveinės valstybė narė yra ta valstybė narė, kurioje emitento vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tuo atveju, kai emitento vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, kurios yra arba veikia daugiau nei vienoje valstybėje narėje, tos valstybės narės yra emitento buveinės valstybės narės tol, kol emitentas pasirenka vienintelę buveinės valstybę narę ir praneša apie ją.

Emitentui, kurio vertybiniais popieriais jau leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir apie kurio buveinės valstybės narės pasirinkimą, kaip nurodyta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii papunktyje, nepranešta anksčiau nei 2015 m. lapkričio 27 d., trijų mėnesių laikotarpis prasideda 2015 m. lapkričio 27 d.

Emitentui, kuris yra pasirinkęs buveinės valstybę narę, kaip nurodyta i papunkčio antroje įtraukoje arba ii ar iii papunkčiuose, ir apie tą pasirinkimą pranešė buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms anksčiau nei 2015 m. lapkričio 27 d., šio i punkto antros pastraipos reikalavimas netaikomas, išskyrus atvejus, kai toks emitentas pasirenka kitą buveinės valstybę narę po 2015 m. lapkričio 27 d.“;

iii)

papildoma šiuo punktu:

„q)   oficialus susitarimas– susitarimas, kuris pagal taikytiną teisę yra privalomas.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Šioje direktyvoje visos nuorodos į juridinius asmenis suprantamos kaip apimančios juridinio asmens statuso neturinčias registruotas verslo asociacijas ir investicinius fondus.“;

2.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Buveinės valstybė narė emitentui gali taikyti griežtesnius reikalavimus, nei nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus tai, kad ji negali reikalauti emitentų skelbti periodinę finansinę informaciją dažniau nei 4 straipsnyje nurodytą metinę finansinę atskaitomybę ir 5 straipsnyje nurodytą pusmečio finansinę atskaitomybę.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Nukrypstant nuo 1 dalies, buveinės valstybės narės gali reikalauti, kad emitentai skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją dažniau nei 4 straipsnyje nurodytą metinę finansinę atskaitomybę ir 5 straipsnyje nurodytą pusmečio finansinę atskaitomybę, kai tenkinamos šios sąlygos:

papildoma periodine finansine informacija nesudaroma neproporcingos finansinės naštos atitinkamoje valstybėje narėje, visų pirma atitinkamiems mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams, ir

reikalaujamos papildomos periodinės finansinės informacijos turinys yra proporcingas faktoriams, kuriais prisidedama investuotojams priimant sprendimus dėl investavimo atitinkamoje valstybėje narėje.

Prieš priimdamos sprendimą, kuriuo emitentų reikalaujama skelbti papildomą periodinę finansinę informaciją, valstybės narės įvertina, ar tokie papildomi reikalavimai gali lemti tai, kad daugiau dėmesio bus skiriama emitentų trumpalaikiams rezultatams bei veiklos rezultatams, ir ar jie gali turėti neigiamos įtakos mažųjų ir vidutinio dydžio emitentų galėjimui turėti prieigą prie reguliuojamų rinkų.

Tai nedaro poveikio valstybių narių galimybei reikalauti, kad emitentai, kurie yra finansų įstaigos, skelbtų papildomą periodinę finansinę informaciją.

Buveinės valstybės narė akcijų turėtojui arba 10 ar 13 straipsniuose nurodytam fiziniam arba juridiniam asmeniui negali taikyti griežtesnių reikalavimų, nei nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus kai:

i)

nustatomos žemesnės ar papildomos pranešimo ribos nei nustatyta 9 straipsnio 1 dalyje ir reikalaujama, kad būtų teikiami lygiaverčiai pranešimai, susiję su ribomis, remiantis turimu kapitalu;

ii)

taikomi griežtesni nei 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai; arba

iii)

taikomi įstatymai ar kiti teisės aktai, priimti dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, susijungimo sandorių ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į bendroves arba jų kontrolei, kuriuos prižiūri valdžios institucijos, valstybių narių paskirtos pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (18) 4 straipsnį.

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Ne vėliau kaip per keturis mėnesius pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams emitentas viešai paskelbia savo metinę finansinę atskaitomybę ir užtikrina, kad ji būtų viešai prieinama dar mažiausiai 10 metų.“;

b)

papildoma šia dalimi:

„7.   Nuo 2020 m. sausio 1 d. visa metinė finansinė atskaitomybė rengiama pagal vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą su sąlyga, kad Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (19), atliks sąnaudų ir naudos analizę.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir tinkamos nuorodos į dabartines ir būsimas technologines galimybes. Prieš priimdama techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI atlieka atitinkamą galimų elektroninio ataskaitų teikimo formatų vertinimą ir atitinkamus praktinius bandymus. EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

4.

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Akcijų arba skolos vertybinių popierių emitentas turi viešai paskelbti pusmečio finansinę atskaitomybę, apimančią pirmus šešis finansinių metų mėnesius, kuo greičiau pasibaigus šiam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo pabaigos. Emitentas užtikrina, kad pusmečio finansinė atskaitomybė būtų viešai prieinama mažiausiai 10 metų.“;

5.

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita

Valstybės narės reikalauja, kad emitentai, veikiantys gavybos ar neliestų miškų medienos ruošos pramonės sektoriuose, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (20), 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pagal tos direktyvos 10 skyrių kasmet parengtų valdžios institucijoms atliktų mokėjimų ataskaitą. Ataskaita viešai paskelbiama ne vėliau kaip per šešis mėnesius pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams ir viešai prieinama mažiausiai dešimt metų. Valdžios institucijoms atlikti mokėjimai ataskaitoje nurodomi konsoliduotu lygmeniu.

6.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   4 ir 5 straipsniai netaikomi šiems emitentams:

a)

valstybei, regioninėms arba vietos valdžios institucijoms, tarptautinėms viešosioms organizacijoms, kurių nare yra bent viena valstybė narė, Europos Centriniam Bankui (ECB), pagal EFSF pagrindų susitarimą įsteigtam Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF) ir kitiems mechanizmams, įsteigtiems siekiant išsaugoti Europos pinigų sąjungos finansinį stabilumą teikiant laikiną finansinę paramą valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams, nepriklausomai nuo to, ar jie leidžia akcijas ar kitus vertybinius popierius, ir

b)

išskirtinai skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo dieną prilygsta ne mažiau kaip 100 000 EUR, emitentams.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies b punkto, 4 ir 5 straipsniai netaikomi išskirtinai skolos vertybinių popierių, kuriais jau leista prekiauti Sąjungos reguliuojamoje rinkoje anksčiau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo dieną prilygsta ne mažiau kaip 50 000 EUR, emitentams tol, kol tokie skolos vertybiniai popieriai išperkami.“;

7.

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Šis straipsnis netaikomas balsavimo teisėms, įrašytoms į kredito įstaigos ar investicinės įmonės prekybos knygą, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (21) 11 straipsnyje, su sąlyga, kad:

a)

į prekybos knygą įrašytos balsavimo teisės neviršija 5 % ir

b)

į prekybos knygą įrašytomis balsavimo teisėmis, kurias suteikia akcijos, nepasinaudojama arba jomis kitaip nesinaudojama, kad būtų dalyvaujama emitento valdyme.

b)

įterpiamos šios dalys:

„6a.   Šis straipsnis netaikomas balsavimo teisėms, kurias suteikia akcijos, įsigytos stabilizavimo tikslais pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2273/2003, įgyvendinantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl išimčių, taikomų išperkamojo pirkimo programoms ir finansinių priemonių stabilizavimui (22), su sąlyga, kad balsavimo teisėmis, kurias suteikia tos akcijos, nepasinaudojama ar jomis kitaip nesinaudojama, kad būtų dalyvaujama emitento valdyme.

6b.   Atsižvelgdama į 12 straipsnio 4 ir 5 dalis, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose apibrėžiamas 5 ir 6 dalyse nurodytos 5 % ribos apskaičiavimo metodas, be kita ko, įmonių grupės atveju, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

8.

12 straipsnio 2 dalies įžanginiai žodžiai pakeičiami taip:

„Pranešimas emitentui turi būti pateiktas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas nuo dienos, kurią akcininkas arba 10 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo,“;

9.

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Pranešimo reikalavimai, išdėstyti 9 straipsnyje, taip pat taikomi fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai turi:

a)

finansinių priemonių, kurios suėjus išpirkimo terminui suteikia turėtojui pagal oficialų susitarimą besąlyginę teisę įsigyti emitento, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, jau išleistų akcijų, kurios suteikia balsavimo teises, arba pasirinkti įsigyti ar neįsigyti tokių akcijų;

b)

finansinių priemonių, kurios nenurodytos a punkte, tačiau kurios susietos su tame punkte nurodytomis akcijomis ir kurių ekonominis poveikis panašus į tame punkte nurodytų finansinių priemonių poveikį, neatsižvelgiant į tai, ar jos suteikia teisę į fizinį atsiskaitymą, ar ne.

Reikalaujamame pranešime, be kita ko, nurodomos pagal rūšį suskirstytos finansinės priemonės, turimos pagal pirmos pastraipos a punktą, ir finansinės priemonės, turimos pagal tos pastraipos b punktą, atskirai nurodant finansines priemones, kurios suteikia teisę į fizinį atsiskaitymą, ir finansines priemones, kurios suteikia teisę į atsiskaitymą pinigais.“;

b)

įterpiamos šios dalys:

„1a.   Balsavimo teisių skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į visą sąlyginį akcijų, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, kiekį, išskyrus atvejus, kai pagal finansinę priemonę suteikiama teisė tik į atsiskaitymą pinigais; tokiu atveju balsavimo teisių skaičius apskaičiuojamas pritaikius delta koeficientą – sąlyginį akcijų, kuriomis pagrįsta finansinė priemonė, kiekį padauginus iš priemonės delta koeficiento. Šiuo tikslu turėtojas agreguoja visas finansines priemones, susijusias su tuo pačiu pagrindiniu emitentu, ir apie jas praneša. Apskaičiuojant balsavimo teises, atsižvelgiama tik į ilgąsias pozicijas. Ilgosios pozicijos nėra tarpusavyje užskaitomos su trumposiomis pozicijomis, susijusiomis su tuo pačiu pagrindiniu emitentu.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma:

a)

pirmoje pastraipoje nurodyto balsavimo teisių skaičiaus apskaičiavimo metodas, taikytinas tuo atveju, kai finansinės priemonės susietos su akcijų krepšeliu ar indeksu, ir

b)

delta koeficiento nustatymo metodai su finansinėmis priemonėmis, pagal kurias suteikiama teisė tik į atsiskaitymą pinigais, susijusioms balsavimo teisėms apskaičiuoti, kaip reikalaujama pagal pirmą pastraipą.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

1b.   1 dalies tikslais finansinėmis priemonėmis laikomos šios priemonės, jei jos atitinka kurią nors iš 1 dalies pirmos pastraipos a arba b punktuose nustatytų sąlygų:

a)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai;

b)

pasirinkimo sandoriai;

c)

ateities sandoriai;

d)

apsikeitimo sandoriai;

e)

išankstiniai palūkanų normos sandoriai;

f)

skirtumo sandoriai; ir

g)

bet kurie kiti panašų ekonominį poveikį turintys sandoriai ar susitarimai, kurie gali būti vykdomi atliekant fizinį atsiskaitymą ar atsiskaitymą pinigais.

EVPRI parengia finansinių priemonių, kurioms pagal 1 dalį taikomi pranešimo reikalavimai, orientacinį sąrašą ir, atsižvelgdama į techninius pokyčius finansų rinkose, periodiškai jį atnaujina.“;

c)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis, taip pat laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatomas pateiktino pranešimo turinys, pranešimo terminas ir kam pranešimas turi būti teikiamas, kaip nurodyta 1 dalyje.“;

d)

papildoma šia dalimi:

„4.   9 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse ir 12 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos išimtys pranešimo reikalavimams pagal šį straipsnį taikomos mutatis mutandis.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodomi atvejai, kuriais pirmoje pastraipoje nurodytos išimtys taikomos fizinio ar juridinio asmens turimoms finansinėms priemonėms, kai toks asmuo vykdo iš klientų gautus pavedimus ar kliento prašymus prekiauti kitaip nei nuosavybės pagrindu, arba apdraudžia taip prekiaujant atsirandančias pozicijas, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“;

10.

įterpiamas šis straipsnis:

„13a straipsnis

Agregavimas

1.   9, 10 ir 13 straipsniuose nustatyti pranešimo reikalavimai fiziniam ar juridiniam asmeniui taip pat taikomi tais atvejais, kai pagal 9 ir 10 straipsnius tokio asmens tiesiogiai ar netiesiogiai turimų balsavimo teisių skaičius, agreguotas su balsavimo teisių, susijusių su pagal 13 straipsnį tiesiogiai ar netiesiogiai turimomis finansinėmis priemonėmis, skaičiumi, pasiekia 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, jas viršija arba nukrinta žemiau tų ribų.

Pranešime, kurio reikalaujama pagal šios dalies pirmą pastraipą, pateikiamas suskirstytas balsavimo teisių, kurias suteikia pagal 9 ir 10 straipsnius turimos akcijos, ir balsavimo teisių, susijusių su finansinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 13 straipsnyje, skaičius.

2.   Apie su finansinėmis priemonėmis agreguotas balsavimo teises, apie kurias jau buvo pranešta pagal 13 straipsnį, pranešama vėl, jei fizinis ar juridinis asmuo įsigyja su tokiomis teisėmis susijusių akcijų ir dėl tokio įsigijimo bendras balsavimo teisių, kurias suteikia to paties emitento išleistos akcijos, skaičius pasiekia 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas ar jas viršija.“;

11.

16 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

12.

19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama;

13.

21 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis, taip pat laikantis 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų, deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatomi:

a)

būtiniausi reglamentuojamos informacijos sklaidos standartai, kaip nurodyta 1 dalyje;

b)

būtiniausi centralizuoto saugojimo mechanizmo standartai, kaip nurodyta 2 dalyje;

c)

taisyklės, skirtos užtikrinti informacinių ir ryšių technologijų, kurios naudojamos 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose, sąveiką ir joje nurodytas galimybes susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu.

Komisija taip pat gali nustatyti ir atnaujinti žiniasklaidos priemonių, skirtų viešai skelbti informaciją, sąrašą.“;

14.

įterpiamas šis straipsnis:

„21a straipsnis

Europos elektroninės prieigos punktas

1.   Interneto portalas, veikiantis kaip Europos elektroninės prieigos punktas (toliau – prieigos punktas), sukuriamas ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. EVPRI sukuria šį prieigos punktą ir užtikrina jo veikimą.

2.   Oficialiai nustatytų mechanizmų sąveikos sistemą sudaro:

21 straipsnio 2 dalyje nurodyti mechanizmai,

portalas, veikiantis kaip Europos elektroninės prieigos punktas.

3.   Valstybės narės užtikrina prieigą prie jų centralizuoto saugojimo mechanizmų per prieigos punktą.“;

15.

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Galimybė susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu

1.   EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išdėstomi techniniai galimybių susipažinti su reglamentuojama informacija Sąjungos lygiu reikalavimai, projektus, kuriuose nustatomi:

a)

ryšių technologijų, naudojamų 21 straipsnio 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose, techniniai reikalavimai;

b)

centrinio prieigos punkto, skirto reglamentuojamos informacijos paieškai Sąjungos lygiu, veikimo techniniai reikalavimai;

c)

unikalaus kiekvieno emitento identifikacinio numerio naudojimo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose techniniai reikalavimai;

d)

21 straipsnio 2 dalyje nurodytų mechanizmų teikiamos reglamentuojamos informacijos pateikimo bendras formatas;

e)

bendras reglamentuojamos informacijos klasifikatorius, kuris taikomas 21 straipsnio 2 dalyje nurodytuose mechanizmuose, ir bendras reglamentuojamos informacijos rūšių sąrašas.

2.   Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EVPRI atsižvelgia į Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES (23) sukurtos bendrovių registrų sąveikos sistemos techninius reikalavimus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 27 d.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

16.

23 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Informacija, kuriai taikomi trečiojoje šalyje nustatyti reikalavimai, pateikiama pagal 19 straipsnį ir atskleidžiama pagal 20 ir 21 straipsnius.“;

17.

24 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„4a.   Nedarant poveikio 4 daliai, kompetentingoms valdžios institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Tais įgaliojimais naudojamasi laikantis nacionalinės teisės.

4b.   Kompetentingos valdžios institucijos naudojasi savo įgaliojimais taikyti sankcijas pagal šią direktyvą ir nacionalinę teisę bet kuriuo iš šių būdų:

tiesiogiai,

bendradarbiaudamos su kitomis valdžios institucijomis,

savo atsakomybe perduodamos įgaliojimus tokioms valdžios institucijoms,

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.“;

18.

25 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas ir savo tyrimo įgaliojimais, kompetentingos valdžios institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad sankcijos ar priemonės duotų norimų rezultatų, ir nagrinėdamos tarpvalstybinius atvejus koordinuoja savo veiksmus.“;

19.

po 27b straipsnio įterpiama ši antraštė:

„VIA   SKYRIUS

SANKCIJOS IR PRIEMONĖS“;

20.

28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Administracinės priemonės ir sankcijos

1.   Nedarant poveikio kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimams pagal 24 straipsnį ir valstybių narių teisei numatyti ir nustatyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato administracinių priemonių ir sankcijų, taikytinų už perkeliant šią direktyvą į nacionalinę teisę priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Tos administracinės priemonės ir sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.   Nedarant poveikio 7 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įpareigojimai taikomi juridiniams asmenims, esant pažeidimui, sankcijas būtų galima taikyti atitinkamo juridinio asmens administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariams ir kitiems asmenims, kurie už pažeidimą atsako pagal nacionalinę teisę, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų.“;

21.

įterpiami šie straipsniai:

„28a straipsnis

Pažeidimai

28b straipsnis taikomas bent šių pažeidimų atveju:

a)

emitentui per nustatytą laikotarpį viešai nepaskelbus informacijos, kurios reikalaujama pagal nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant 4, 5, 6, 14 ir 16 straipsnius į nacionalinę teisę;

b)

fiziniam ar juridiniam asmeniui per nustatytą laikotarpį nepranešus apie kontrolinio akcijų paketo įsigijimą ar jo perleidimą pagal nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant 9, 10, 12, 13 ir 13a straipsnius į nacionalinę teisę.

28b straipsnis

Įgaliojimai taikyti sankcijas

1.   28a straipsnyje nurodytų pažeidimų atvejais kompetentingos valdžios institucijos turi įgaliojimus taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

a)

viešą pranešimą, kuriame nurodomas atsakingas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

b)

nurodymą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti veiksmus, kurie laikomi pažeidimu, ir nedaryti jokio pakartotinio pažeidimo;

c)

administracines pinigines sankcijas:

i)

juridinio asmens atveju:

iki 10 000 000 EUR arba ne daugiau kaip 5 % bendros metinės apyvartos pagal paskutinę turimą valdymo organo patvirtintą metinę atskaitomybę; kai juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotą finansinę atskaitomybę pagal Direktyvą 2013/34/ES, atitinkama bendra apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos, nurodytos atitinkamose apskaitos direktyvose, pagal paskutinę turimą pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintą konsoliduotą metinę atskaitomybę, arba

iki du kartus didesnės nei dėl pažeidimo gautas pelnas ar išvengti nuostoliai sumos, jeigu tokią naudą ar nuostolius galima nustatyti;

taikoma ta sankcija, kuri yra griežtesnė;

ii)

fizinio asmens atveju:

iki 2 000 000 EUR arba

iki du kartus didesnės nei dėl pažeidimo gautas pelnas ar išvengti nuostoliai sumos, jeigu tokią naudą ar nuostolius galima nustatyti;

taikoma ta sankcija, kuri yra griežtesnė.

Valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, sumą eurais atitinkanti suma nacionaline valiuta apskaičiuojama atsižvelgiant į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles (24), įsigaliojimo dieną galiojantį oficialų valiutos keitimo kursą.

2.   Nedarant poveikio kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimams pagal 24 straipsnį ir valstybių narių teisei nustatyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose ar kituose teisės aktuose būtų numatyta galimybė pažeidimų atveju sustabdyti naudojimąsi balsavimo teisėmis, kurias suteikia akcijos, kaip nurodyta 28a straipsnio b punkte. Valstybės narės gali nustatyti, kad balsavimo teisių sustabdymas turi būti taikomas tik rimčiausių pažeidimų atveju.

3.   Valstybės narės gali numatyti papildomų sankcijų ar priemonių ir didesnes administracines pinigines sankcijas nei numatyta šioje direktyvoje.

28c straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais taikyti sankcijas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir dydį kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, prireikus į:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, pavyzdžiui, kuris nustatomas pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

d)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)

trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga valdžios institucija lygį;

g)

ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus.

2.   Prireikus asmens duomenys, surinkti pagal šią direktyvą naudojantis priežiūros ir tikrinimo įgaliojimais arba naudojimosi šiais įgaliojimais tikslais, tvarkomi remiantis Direktyva 95/46/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 45/2001.

22.

prieš 29 straipsnį įterpiama ši antraštė:

„VIB   SKYRIUS

SPRENDIMŲ SKELBIMAS“;

23.

29 straipsnis pakeičiamas taip:

„29 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1.   Valstybės narės nustato, kad kompetentingos valdžios institucijos nepagrįstai nedelsdamos turi paskelbti kiekvieną sprendimą dėl sankcijų ir priemonių, paskirtų už šios direktyvos pažeidimą, įskaitant bent informaciją apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir už jį atsakingų fizinių asmenų ar juridinių asmenų tapatybę.

Tačiau kompetentingos valdžios institucijos tokiu būdu, kuris neprieštarauja nacionalinei teisei, gali atidėti sprendimo paskelbimą arba gali sprendimą paskelbti anonimiškai bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

kai sankcija yra skirta fiziniam asmeniui – jei asmens duomenų paskelbimas, atlikus privalomą išankstinį tokio paskelbimo proporcingumo įvertinimą, laikomas neproporcinga priemone;

b)

jei sprendimo paskelbimas keltų didelę grėsmę finansų sistemos stabilumui ar vykstančiam oficialiam tyrimui;

c)

jei sprendimo paskelbimas padarytų (jei tai galima nustatyti) neproporcingos ir didelės žalos susijusioms įstaigoms ar fiziniams asmenims.

2.   Jeigu dėl pagal 1 dalį paskelbto sprendimo pateikiamas skundas, kompetentinga valdžios institucija privalo skelbiamą informaciją tuo tikslu papildyti šia informacija paskelbimo metu arba skelbiamą informaciją pakeisti, jei skundas paduotas pirmą kartą paskelbus informaciją.“;

24.

31 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kai valstybės narės patvirtina priemones pagal 3 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2 ar 3 dalį arba 30 straipsnį, jos nedelsdamos apie tas priemones praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.“

2 straipsnis

Direktyvos 2003/71/EB pakeitimai

Direktyvos 2003/71/EB 2 straipsnio 1 dalies m punkto iii papunktis pakeičiamas taip:

„iii)

visiems vertybinių popierių emitentams, įsteigtiems trečiojoje šalyje, kurie nėra minimi ii papunktyje: valstybę narę, kurioje ketinama vertybinius popierius siūlyti visuomenei pirmą kartą po 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles (25), įsigaliojimo datos arba kurioje pateikiama pirma paraiška įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą emitento, siūlytojo arba įtraukimo prašančio asmens pasirinkimu, atsižvelgiant į konkretų atvejį, pagal vėlesnį trečiojoje šalyje įsteigtų emitentų pasirinkimą esant šioms aplinkybėms:

buveinės valstybė narė nebuvo nustatyta jų pasirinkimu arba

pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (26) 2 straipsnio 1 dalies i punkto iii papunktį.

3 straipsnis

Direktyvos 2007/14/EB pakeitimai

Direktyva 2007/14/EB iš dalies keičiama taip:

1.

2 straipsnis išbraukiamas;

2.

11 straipsnio 1 ir 2 dalys išbraukiamos;

3.

16 straipsnis išbraukiamas.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos, per 24 mėnesių laikotarpį nuo jos įsigaliojimo dienos. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 27 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios direktyvos veikimo, be kita ko, dėl jos poveikio mažiesiems ir vidutinio dydžio emitentams, ir dėl sankcijų taikymo, visų pirma dėl to, ar sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, ir apžvelgia, kaip veikia taikomas metodas su Direktyvos 2004/109/EB 13 straipsnio 1a dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis finansinėmis priemonėmis susijusioms balsavimo teisėms apskaičiuoti, ir įvertina jo veiksmingumą.

Prireikus kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2013 m. spalio 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  OL C 93, 2012 3 30, p. 2.

(2)  OL C 143, 2012 5 22, p. 78.

(3)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

(5)  OL L 295, 2010 11 12, p. 23.

(6)  OL L 182, 2013 6 29, p. 19.

(7)  OL L 142, 2004 4 30, p. 12.

(8)  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(9)  OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

(10)  OL L 69, 2007 3 9, p. 27.

(11)  OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

(12)  OL L 184, 2007 7 14, p. 17.

(13)  OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(14)  OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(15)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(16)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(17)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(18)  OL L 142, 2004 4 30, p. 12.“;

(19)  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“;

(20)  OL L 182, 2013 6 29, p. 19.“;

(21)  OL L 177, 2006 6 30, p. 201.“;

(22)  OL L 336, 2003 12 23, p. 33.“;

(23)  OL L 156, 2012 6 16, p. 1.“;

(24)  OL L 294, 2013 11 6, p. 13.“

(25)  OL L 294, 2013 11 6, p. 13.

(26)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.“


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/28


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1093/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

kuriuo dėl Intrastato sistemos supaprastinimo ir Intrastato informacijos rinkimo tvarkos iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 638/2004 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1982/2004

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3330/91 (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 638/2004 nustatyta bendra sistemingo valstybių narių tarpusavio prekybos prekėmis Bendrijos statistinių duomenų rengimo sistema;

(2)

atsižvelgiant į techninę ir ekonominę raidą, nustatytas mažiausias įvežimo aprėpties lygis gali būti koreguojamas tiek, kiek tai neprieštarauja galiojantiems statistinės informacijos kokybės rodikliams ir standartams. Taip supaprastinus reikalavimus bus galima sumažinti atskaitomybės naštą, tenkančią už statistinės informacijos teikimą atsakingoms šalims, visų pirmą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Taigi įvežimo aprėpties lygis turėtų būti sumažintas nuo 95 % iki 93 %;

(3)

2004 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1982/2004, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinantį Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1901/2000 ir (EEB) Nr. 3590/92 (2), nustatyta Intrastato informacijos rinkimo tvarka. Valstybės narės turi pateikti Eurostatui mėnesinius rezultatus pagal statistinę vertę, tačiau praktiškai negali visiškai laisvai nustatyti šių duomenų rinkimo tvarkos. Reikėtų nustatyti bendrą suderintą Intrastato informacijos rinkimo metodą ir optimizuoti statistinės vertės duomenų rinkimo tvarką;

(4)

šiame reglamente numatytos priemones atitinka Valstybių narių tarpusavio prekybos prekėmis statistikos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentos (EB) Nr. 638/2004 10 straipsnio 3 dalyje dydis „95 %“ pakeičiamas dydžiu „93 %“.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1982/2004 8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Be to, valstybės narės taip pat gali rinkti prekių statistinės vertės duomenis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 638/2004 priede.“

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 102, 2004 4 7, p. 1.

(2)  OL L 343, 2004 11 19, p. 3.


6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/30


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1094/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

dėl papildomų dienų, kurias laivai gali būti ICES VIIe kvadrate, suteikimo Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 39/2013, kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (1), ir ypač į jo IIC priedo 7 punktą,

atsižvelgdama į Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pateiktus prašymus,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 39/2013 IIC priedo I lentelėje nustatytas didžiausias dienų, kurias 2013 m. vasario 1 d. – 2014 m. sausio 31 d. jūroje, ICES VIIe kvadrate, gali būti ES laivai, kurių bendras ilgis yra ne mažesnis kaip 10 m, turintys plačiažiočius tralus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra ne mažesnis kaip 80 mm, ir pasyviuosius tinklus, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra ne didesnis kaip 220 mm, arba juos naudojantys;

(2)

to priedo 7.5 punkte Komisijai suteikiama teisė atsižvelgiant į nuo 2004 m. sausio 1 d. visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą, skirti papildomų dienų, kurias laivai, turintys ar naudojantys minėtus plačiažiočius tralus arba pasyviuosius tinklus, gali būti minėtame rajone;

(3)

atsižvelgiant į Prancūzijos prašyme pagal IIC priedo 7.1 ir 7.4 punktus pateiktus duomenis apie plačiažiočiais tralais žvejojančius tralerius, pašalintus iš žvejybos laivyno, ir taikant to priedo 7.2 punkte numatytą skaičiavimo metodą, Prancūzijai 2013 m. vasario 1 d. – 2014 m. sausio 31 d. turėtų būti skirta 11 papildomų dienų jūroje laivams, turintiems arba naudojantiems tokius plačiažiočius tralus;

(4)

atsižvelgiant į Prancūzijos prašyme pagal IIC priedo 7.1 ir 7.4 punktus pateiktus duomenis apie pasyviaisiais tinklais žvejojančius laivus, pašalintus iš žvejybos laivyno, ir taikant to priedo 7.2 punkte numatytą skaičiavimo metodą, Prancūzijai 2013 m. vasario 1 d. – 2014 m. sausio 31 d. turėtų būti skirta 14 papildomų dienų jūroje laivams, turintiems arba naudojantiems tokius pasyviuosius tinklus;

(5)

atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės prašyme pagal IIC priedo 7.1 ir 7.4 punktus pateiktus duomenis apie plačiažiočiais tralais žvejojančius tralerius, pašalintus iš žvejybos laivyno, ir taikant to priedo 7.2 punkte numatytą skaičiavimo metodą, Jungtinei Karalystei 2013 m. vasario 1 d. – 2014 m. sausio 31 d. turėtų būti skirtos 43 papildomos dienos jūroje laivams, turintiems arba naudojantiems tokius plačiažiočius tralus;

(6)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Papildomos žvejybos dienos Prancūzijai

1.   Didžiausias skaičius dienų, per kurias su Prancūzijos vėliava plaukiojantis ir plačiažiočius tralus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra ne mažesnis kaip 80 mm, turintis arba naudojantis žvejybos laivas nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. gali būti ICES VIIe kvadrate, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 39/2013 IIC priedo I lentelėje, didinamas iki 175 dienų per metus.

2.   Didžiausias skaičius dienų, per kurias su Prancūzijos vėliava plaukiojantis ir pasyviuosius tinklus, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra ne didesnis kaip 220 mm, turintis arba naudojantis žvejybos laivas nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. gali būti ICES VIIe kvadrate, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 39/2013 IIC priedo I lentelėje, didinamas iki 178 dienų per metus.

2 straipsnis

Papildomos žvejybos dienos Jungtinei Karalystei

Didžiausias skaičius dienų, per kurias su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantis ir plačiažiočius tralus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra ne mažesnis kaip 80 mm, turintis arba naudojantis žvejybos laivas nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. gali būti ICES VIIe kvadrate, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 39/2013 IIC priedo I lentelėje, didinamas iki 207 dienų per metus.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 23, 2013 1 25, p. 1.


6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/32


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1095/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Sierra de Cádiz (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 buvo panaikintas ir pakeistas 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2);

(2)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Ispanijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Sierra de Cádiz“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 205/2005 (3), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(3)

šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalyje. Prieštaravimo pareiškimų pagal minėto reglamento 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas šio reglamento priede nurodyto pavadinimo specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 4 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(3)  OL L 33, 2005 2 5, p. 6.

(4)  OL C 376, 2012 12 6, p. 8.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.5 klasė.   Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

ISPANIJA

Sierra de Cádiz (SKVN)


6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/34


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1096/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Poulet des Cévennes / Chapon des Cévennes (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Prancūzijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Poulet des Cévennes“ / „Chapon des Cévennes“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Poulet des Cévennes“ / „Chapon des Cévennes“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 4 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL C 33, 2013 2 5, p. 10.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.1 klasė.   Šviežia mėsa (ir subproduktai)

PRANCŪZIJA

Poulet des Cévennes / Chapon des Cévennes (SGN)


6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/36


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1097/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Lentilles vertes du Berry (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 buvo panaikintas ir pakeistas 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2);

(2)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Prancūzijos pateiktą saugomos geografinės nuorodos „Lentilles vertes du Berry“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1576/98 (3), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(3)

šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalyje. Prieštaravimo pareiškimų pagal minėto reglamento 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas šio reglamento priede nurodyto pavadinimo specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 4 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(3)  OL L 206, 1998 7 23, p. 15.

(4)  OL C 387, 2012 12 15, p. 16.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.6 klasė.   Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

PRANCŪZIJA

Lentilles vertes du Berry (SGN)


6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/38


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1098/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Gâche vendéenne (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Prancūzijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Gâche vendéenne“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Gâche vendéenne“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 4 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL C 68, 2013 3 8, p. 48.


PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 I priedo I dalyje nurodyti žemės ūkio produktai ir maisto produktai:

2.4 klasė.   Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

PRANCŪZIJA

Gâche vendéenne (SGN)


6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/40


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1099/2013

2013 m. lapkričio 5 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (reguliarių laivybos linijų veiklos sąlygų gerinimas)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (1), ypač į jo 247 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (2) 2 pagrindine priemone raginama sukurti tikrą bendrąją jūrų transporto rinką, iš vieno ES jūrų uosto į kitą pervežamoms Sąjungos prekėms nebetaikant administracinių ir muitinės formalumų, kurie taikomi iš užjūrio uostų atvežamoms prekėms;

(2)

šiuo tikslu Komisija įsipareigojo parengti „Mėlynosios juostos“ teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų rinkinį, skirtą Sąjungos vidaus jūrų transporto veiklos vykdytojų administracinei naštai sumažinti, kad ji būtų panašaus lygio kaip kitų rūšių transporto (oro, geležinkelių ir kelių) sektoriuose;

(3)

šis reglamentas yra „Mėlynosios juostos“ iniciatyvų rinkinio dalis;

(4)

pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (3) 313 straipsnio 2 dalies a punktą prekės, įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 37 straipsnį, nelaikomos Bendrijos prekėmis, nebent nustatoma, kad jos turi Bendrijos statusą;

(5)

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 313 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad jei prekės tarp Bendrijos muitų teritorijoje esančių uostų buvo gabenamos leidimą turinčia reguliaria laivybos linija, jos laikomos Bendrijos prekėmis, nebent būtų nustatyta, kad yra kitaip. Reguliarių laivybos linijų laivais taip pat gali būti pervežamos ne Bendrijos prekės, jeigu joms įforminta išorinio Bendrijos tranzito procedūra. Be to, reguliarių laivybos linijų naudojimas ne Bendrijos prekėms pervežti nekliudo atlikti kitais tikslais taikomo tikrinimo, įskaitant tikrinimą, susijusį su gyvūnų, augalų arba visuomenės sveikata;

(6)

prieš suteikdama leidimą reguliariai laivybos linijai, leidimą suteikianti muitinė turi pasikonsultuoti su kitų valstybių narių, susijusių su ta linija, muitinėmis. Jeigu gavęs leidimą tokio leidimo turėtojas (toliau – leidimo turėtojas) vėliau nori liniją išplėsti į kitas valstybes nares, reikalingos tolesnės konsultacijos su tų valstybių narių muitinėmis. Siekiant kiek įmanoma išvengti tolesnių konsultacijų poreikio po leidimo suteikimo, turėtų būti numatyta, kad prašydamos suteikti leidimą laivybos bendrovės, be valstybių narių, faktiškai susijusių su ta linija, taip pat nurodytų valstybes nares, kurios potencialiai galėtų būti susijusios, tuo pareikšdamos, kad jų atžvilgiu turi ateities planų;

(7)

nuo 2010 m. konsultacijoms su kitų valstybių narių muitinėmis skiriamas 45 dienų laikotarpis. Tačiau patirtis parodė, kad šis laikotarpis yra per ilgas ir turėtų būti sutrumpintas;

(8)

pradėjus naudotis elektronine informacijos ir ryšių sistema Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 42A priedas tapo nebereikalingas;

(9)

leidimo turėtojo prašymu iki šio reglamento įsigaliojimo suteikti reguliarių laivybos linijų leidimai turėtų būti peržiūrėti, kad būtų atsižvelgta į visas valstybes nares, kurios potencialiai galėtų būti susijusios leidimo turėtojui pareiškus, kad jų atžvilgiu jis turi ateities planų;

(10)

elektroninė informacijos ir ryšių sistema, šiuo metu naudojama informacijai kaupti ir pranešti kitų valstybių narių muitinėms apie reguliarių laivybos linijų leidimus, nėra sistema, nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14x straipsnyje. Nuorodos į šią sistemą turėtų būti ištaisytos;

(11)

todėl Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

dėl konsultacijoms su kitų valstybių narių muitinėmis skiriamo laikotarpio ir valstybių narių, kurios gali būti nurodytos prašyme, skaičiaus pakeitimo reikia keisti elektroninę reguliarių laivybos linijų informacijos ir ryšių sistemą ir atidėti atitinkamų šio reglamento nuostatų taikymą;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 iš dalies keičiamas taip:

1)

313b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Po 2 dalies įterpiama ši 2a dalis:

„2a.   Komisija ir valstybių narių muitinės, naudodamosi elektronine reguliarių laivybos linijų informacijos ir ryšių sistema, gauna ir kaupia tokią informaciją:

a)

prašymuose nurodytus duomenis;

b)

reguliarių laivybos linijų leidimus ir, atitinkamais atvejais, duomenis apie jų pakeitimus ar atšaukimą;

c)

įplaukimo uostų pavadinimus ir linijai priskirtų laivų pavadinimus;

d)

visą kitą svarbią informaciją.“,

b)

3 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Prašyme suteikti reguliarios laivybos linijos leidimą nurodomos su ta linija faktiškai susijusios valstybės narės, taip pat gali būti nurodytos valstybės narės, kurios potencialiai galėtų būti susijusios pareiškėjui pareiškus, kad jų atžvilgiu jis turi ateities planų. Valstybės narės muitinė, kuriai pateiktas prašymas (leidimą suteikianti muitinė), faktiškai ar potencialiai su laivybos linija susijusių kitų valstybių narių muitinėms (atitinkamoms muitinėms) apie tai praneša per 2a dalyje nurodytą elektroninę reguliarių laivybos linijų informacijos ir ryšių sistemą.“

ii)

antroje pastraipoje vietoj „45“ įrašoma „15“,

iii)

antroje pastraipoje žodžiai „14x straipsnyje nurodytą elektroninę informacijos ir ryšių sistemą“ pakeičiami žodžiais „2a dalyje nurodytą elektroninę reguliarių laivybos linijų informacijos ir ryšių sistemą“,

iv)

trečioje pastraipoje žodžiai „14x straipsnyje nurodyta elektroninė informacijos ir ryšių sistema“ pakeičiami žodžiais „2a dalyje nurodyta elektroninė reguliarių laivybos linijų informacijos ir ryšių sistema“,

2)

313c straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje žodžiai „14x straipsnyje nurodyta elektronine informacijos ir ryšių sistema“ pakeičiami žodžiais „313b straipsnio 2a dalyje nurodyta elektronine reguliarių laivybos linijų informacijos ir ryšių sistema“,

3)

313d straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje žodžiai „14x straipsnyje nurodytoje elektroninėje informacijos ir ryšių sistemoje“ pakeičiami žodžiais „313b straipsnio 2a dalyje nurodytoje elektroninėje reguliarių laivybos linijų informacijos ir ryšių sistemoje“,

4)

313f straipsnio 2 dalyje žodžiai „14x straipsnyje nurodyta elektronine informacijos ir ryšių sistema“ pakeičiami žodžiais „313b straipsnio 2a dalyje nurodyta elektronine reguliarių laivybos linijų informacijos ir ryšių sistema“,

5)

42A priedas išbraukiamas.

2 straipsnis

Leidimus suteikiančios muitinės leidimo turėtojo prašymu peržiūri 3 straipsnio antroje pastraipoje nustatytą šio reglamento taikymo pradžios dieną galiojančius reguliarių laivybos linijų leidimus, kad būtų atsižvelgta į visas valstybes nares, kurios potencialiai galėtų būti susijusios leidimo turėtojui pareiškus, kad jų atžvilgiu jis turi ateities planų.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 1 dalies b punkto i ir ii papunkčiai taikomi nuo 2014 m. kovo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(2)  COM(2012) 573 final, 2012 10 3.

(3)  1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).


6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/42


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1100/2013

2013 m. lapkričio 5 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 5 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

41,5

MA

41,8

MK

36,9

TR

75,3

ZZ

48,9

0707 00 05

AL

53,3

EG

177,3

MK

71,7

TR

144,5

ZZ

111,7

0709 93 10

AL

50,7

MA

88,1

TR

127,3

ZZ

88,7

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

TR

67,6

ZZ

67,6

0805 50 10

TR

72,1

ZA

54,2

ZZ

63,2

0806 10 10

BR

231,7

PE

281,8

TR

169,9

ZZ

227,8

0808 10 80

BA

66,4

CL

210,3

NZ

151,7

US

132,2

ZA

127,9

ZZ

137,7

0808 30 90

CN

72,8

TR

116,3

ZZ

94,6


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


REKOMENDACIJOS

6.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 294/44


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2013 m. lapkričio 4 d.

kuria iš dalies keičiamos Rekomendacijos 2006/576/EB nuostatos dėl toksinų T-2 ir HT-2 kombinuotuosiuose pašaruose katėms

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/637/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

toksinas T-2 ir toksinas HT-2 yra įvairių Fusarium rūšių gaminami mikotoksinai. Toksinas T-2 greitai suskaidomas į daug produktų, o toksinas HT-2 yra pagrindinis metabolitas;

(2)

Europos maisto saugos tarnybos (EMST) Teršalų maisto grandinėje reikalų mokslinė grupė (CONTAM) Komisijos prašymu priėmė nuomonę dėl gyvūnų ir visuomenės sveikatai keliamo pavojaus, susijusio su toksinais T-2 ir HT-2 maiste ir pašaruose (1);

(3)

įvertinusi pavojų gyvūnų sveikatai CONTAM grupė padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog dėl dabartinio numatomo toksinų T-2 ir HT-2 poveikio atrajotojų, triušių ir žuvų sveikatai kiltų pavojus. Įvertinus numatomą toksinų T-2 ir HT-2 poveikį kiaulėms, naminiams paukščiams, arkliams ir šunims nustatyta, kad neigiamo poveikio sveikatai keliamas pavojus yra nedidelis. Katės priklauso vienai iš jautriausių gyvūnų rūšių. Dėl nepakankamų duomenų ir itin didelio neigiamo poveikio sveikatai naudojant mažas dozes, nebuvo galima nustatyti nei nepastebėto neigiamo poveikio ribos (NOAEL), nei žemiausios pastebėto neigiamo poveikio ribos (LOAEL);

(4)

atsižvelgiant į mokslinėje nuomonėje padarytas išvadas reikia atlikti tyrimus, kad būtų gauta daugiau informacijos apie veiksnius, dėl kurių grūduose ir grūdų produktuose atsiranda santykinai didelis toksinų T-2 ir HT-2 kiekis, ir apie pašarų bei maisto perdirbimo poveikį. Todėl buvo priimta Komisijos rekomendacija 2013/165/ES (2) atlikti šiuos tyrimus;

(5)

dėl toksinų T-2 ir HT-2 toksiškumo katėms taip pat tikslinga nustatyti toksinų T-2 ir HT-2 sumos kačių pašaruose orientacinę vertę, į kurią bus atsižvelgiama vertinant kačių pašarų tinkamumą, kiek tai susiję su toksinais T-2 ir HT-2. Todėl Komisijos rekomendacija 2006/576/EB (3) turėtų būti iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Rekomendacijos 2006/576/EB priede po fumonizinui B1 + B2 skirto įrašo įterpiamas šis įrašas:

„Mikotoksinas

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Orientacinė vertė mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis yra 12 %

Toksinai T-2 + HT-2

Kombinuotieji pašarai katėms

0,05“

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 4 d.

Komisijos vardu

Tonio BORG

Komisijos narys


(1)  Europos maisto saugos tarnybos (EMST) Teršalų maisto grandinėje reikalų mokslinė grupė (CONTAM); mokslinė nuomonė dėl gyvūnų ir visuomenės sveikatai keliamo pavojaus, susijusio su toksinais T-2 ir HT-2 maiste ir pašaruose. EMST leidinys, 2011 m.; 9(12):2481. [187 p.] doi:10.2903/j.efsa.2011.2481. Pateikta internete adresu www.efsa.europa.eu/efsajournal.

(2)  2013 m. kovo 27 d. Komisijos rekomendacija 2013/165/ES dėl toksinų T-2 ir HT-2 grūduose ir grūdų produktuose (OL L 91, 2013 4 3, p. 12).

(3)  2006 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos rekomendacija dėl deoksinivalenolio, zearalenono, ochratoksino A, T-2 ir HT-2 ir fumonizinų gyvūnų pašarams skirtuose produktuose (OL L 229, 2006 8 23, p. 7).