29.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/1

(1)

1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/4/EB dėl kavos ir cikorijos ekstraktų (3), 2000 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/36/EB dėl žmonėms vartoti skirtų kakavos ir šokolado produktų (4), 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/111/EB dėl kai kurių žmonėms vartoti skirto cukraus rūšių (5), 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/113/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių džemų, žele, marmeladų ir saldintos kaštonų tyrės (6) ir 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/114/EB dėl žmonėms vartoti skirto tam tikro iš dalies arba visiškai dehidratuoto konservuoto pieno (7) Komisijai suteikiami įgaliojimai siekiant įgyvendinti kai kurias tų direktyvų nuostatas. Tais įgaliojimais buvo naudojamasi laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendime 1999/468/EB, nustatančiame Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8), nustatytos tvarkos. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tinkama tą įgaliojimų suteikimą suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsniu;

(2)

visų pirma, direktyvomis 2000/36/EB, 2001/111/EB, 2001/113/EB ir 2001/114/EB Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti priemones, būtinas toms direktyvoms įgyvendinti ir susijusias su pritaikymu prie technikos pažangos. Tokioms priemonėms šiuo metu Direktyvos 2000/36/EB atveju taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, o direktyvų 2001/111/EB, 2001/113/EB ir 2001/114/EB atveju - reguliavimo procedūra. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tinkama tą įgaliojimų suteikimą suderinti su SESV 290 straipsniu ir turėtų būti atlikta tų įgaliojimų apimties peržiūra;

(3)

direktyvų 2000/36/EB, 2001/111/EB ir 2001/113/EB prieduose esančius techninius elementus gali reikėti pritaikyti ar atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius. Tačiau direktyvomis 2000/36/EB ir 2001/111/EB Komisijai nesuteikiami atitinkami įgaliojimai nedelsiant iš dalies keisti jų priedus, kad būtų atsižvelgta į tokius pokyčius. Todėl siekiant užtikrinti, kad direktyvos 2000/36/EB ir 2001/111/EB būtų įgyvendinamos nuosekliai, Komisijai turėtų būti deleguoti papildomi įgaliojimai iš dalies keisti Direktyvos 2000/36/EB I priedo C ir D skirsnius ir Direktyvos 2001/111/EB priedo B dalį, kad būtų atsižvelgta į atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius. Be to, Direktyva 2001/113/EB Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis reguliavimo procedūros priderinti tą direktyvą prie atitinkamų tarptautinių standartų pokyčių. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tinkama tą įgaliojimų suteikimą suderinti su SESV 290 straipsniu ir turėtų būti atlikta tų įgaliojimų apimties peržiūra;

(4)

todėl, siekiant atsižvelgti į technikos pažangą ir atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šių klausimų: Direktyvos 2000/36/EB I priedo C ir D skirsnių keitimo, Direktyvos 2001/111/EB priedo B dalies keitimo bei Direktyvos 2001/113/EB II priedo ir III priedo B dalies keitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(5)

priėmus 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (9), kuris taikomas visiems maisto ir pašarų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapams Sąjungos ir nacionaliniu lygiu, bendrosios Sąjungos nuostatos dėl maisto produktų tiesiogiai taikomos produktams, kuriems taikomos direktyvos 1999/4/EB, 2000/36/EB, 2001/111/EB, 2001/113/EB ir 2001/114/EB. Todėl Komisijai nebereikia įgaliojimų tų direktyvų nuostatoms suderinti su bendrosiomis Sąjungos nuostatomis dėl maisto produktų. Todėl nuostatas, pagal kurias suteikiami tokie įgaliojimai, reikėtų išbraukti;

(6)

šiuo reglamentu siekiama tik suderinti esamą įgaliojimų suteikimą Komisijai pagal direktyvas 1999/4/EB, 2000/36/EB, 2001/111/EB, 2001/113/EB ir 2001/114/EB su SESV 290 straipsniu ir prireikus atlikti tų įgaliojimų apimties peržiūrą. Kadangi tų direktyvų tikslų valstybės narės ir toliau negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslams pasiekti;

(7)

todėl direktyvas 1999/4/EB, 2000/36/EB, 2001/111/EB, 2001/113/EB ir 2001/114/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(8)

kadangi direktyvų 1999/4/EB, 2000/36/EB, 2001/111/EB, 2001/113/EB ir 2001/114/EB pakeitimai susiję tik su Komisijos įgaliojimais, tų pakeitimų perkelti į valstybių narių teisę nereikia,

1)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą ir atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius, Komisijai pagal 6 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo C ir D skirsnių keitimo.“;

2)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. lapkričio 18 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 5 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

1)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą ir atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius, Komisijai pagal 5 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priedo B dalies keitimo.“;

2)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   4 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. lapkričio 18 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 4 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

1)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą ir atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius, Komisijai pagal 6 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl II priedo ir III priedo B dalies keitimo.“;

2)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. lapkričio 18 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 5 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

29.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/5

(1)

2012 m. birželio 29 d. euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovai paragino Komisiją teikti pasiūlymus numatyti bendrą priežiūros mechanizmą, kuriame dalyvautų Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB). Savo 2012 m. birželio 29 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paprašė savo pirmininko, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos, Euro grupės ir ECB pirmininkais, parengti konkretų veiksmų planą su įgyvendinimo terminais, skirtą tikrai ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti, kuriame būtų pateikti konkretūs pasiūlymai dėl finansinių paslaugų vidaus rinkos vieningumo ir vientisumo išsaugojimo;

(2)

numatyti bendrą priežiūros mechanizmą - pirmasis žingsnis kuriant Europos bankų sąjungą, kuri sutvirtinama tikrai bendromis finansinių paslaugų taisyklėmis ir naujomis indėlių draudimo ir bankų pertvarkymo sistemomis;

(3)

kad būtų numatytas bendras priežiūros mechanizmas, Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (4) ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, kredito įstaigų priežiūros politika, ir leidžiama kitoms valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiauti su ECB;

(4)

priežiūros uždavinių kai kurių valstybių narių kredito įstaigų atžvilgiu perdavimas ECB jokiu būdu neturėtų trukdyti veikti finansinių paslaugų srities vidaus rinkai. Todėl Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (5), turėtų išsaugoti savo vaidmenį ir visus savo turimus įgaliojimus bei užduotis: ji turėtų toliau plėtoti visoms valstybėms narėms taikomas bendras taisykles ir prisidėti prie nuoseklaus jų taikymo, bei stiprinti priežiūros praktikos konvergenciją visoje Sąjungoje;

(5)

itin svarbu, kad bankų sąjunga apimtų demokratinės atskaitomybės priemones;

(6)

vykdydama jai pavestas užduotis ir deramai atsižvelgdama į tikslą užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, EBI turėtų visapusiškai atsižvelgti į kredito įstaigų įvairovę, jų dydį ir verslo modelius, bei į įvairovės Europos bankų sektoriuje sisteminę naudą;

(7)

siekiant skatinti geriausią priežiūros praktiką vidaus rinkoje, ypač svarbu kartu su bendromis taisyklėmis pateikti ir Europos finansų įstaigų priežiūros vadovą, kurį parengtų EBI, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis. Tame priežiūros vadove turėtų būti nurodyta geriausia Sąjungos priežiūros metodikos ir procesų praktika, kad būtų pasiektas pagrindinių tarptautinių ir Sąjungos principų laikymasis. Vadovas neturėtų būti parengtas kaip teisiškai privalomi aktai ir juo neturėtų būti varžomos galimybės taikyti institucijų vertinimu pagrįstą priežiūrą. Jis turėtų apimti visus EBI kompetencijai priskiriamus klausimus, įskaitant, kiek taikytina, vartotojų apsaugos ir kovos su pinigų plovimu sritis. Jame turėtų būti nustatyta rizikos vertinimo metrika ir metodika, išankstiniai perspėjimai ir priežiūros veiksmų kriterijai. Kompetentingos institucijos turėtų naudotis šiuo vadovu. Vadovo naudojimas turėtų būti laikomas svarbia priežiūros praktikos konvergencijos vertinimo ir tarpusavio vertinimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 dalimi;

(8)

EBI turi turėti galimybę laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 prašyti informacijos iš finansų įstaigų, susijusios su bet kokia informacija, prie kurios tos finansų įstaigos turi teisėtą prieigą, įskaitant informaciją, kurią turi iš tų finansų įstaigų atlygį už atitinkamos veiklos vykdymą gaunantys asmenys, toms finansų įstaigoms išorės auditorių atliekamą auditą ir atitinkamų dokumentų kopijas, buhalterines knygas bei apskaitos dokumentus;

(9)

EBI prašymai pateikti informaciją turėtų būti tinkamai pagrįsti ir motyvuoti. Prieštaravimai dėl konkrečių prašymų pateikti informaciją, pagrįsti Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 nesilaikymu, turėtų būti pareiškiami laikantis atitinkamų procedūrų. Kai prašymo pateikti informaciją adresatas pareiškia tokių prieštaravimų, tai neturėtų jo atleisti nuo pareigos pateikti prašomą informaciją. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų turėti kompetenciją pagal Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytas procedūras nuspręsti, ar konkretus EBI prašymas pateikti informaciją atitinka tą reglamentą;

(10)

reikėtų užtikrinti vidaus rinką ir Sąjungos sanglaudą ir tokiomis aplinkybėmis derėtų atidžiai apsvarstyti EBI valdymo ir balsavimo tvarkos klausimus, be to, reikėtų užtikrinti vienodą požiūrį į Bendrame priežiūros mechanizme (toliau – BPM), kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1024/2013, dalyvaujančias valstybes nares ir kitas valstybes nares;

(11)

kadangi EBI, kurioje lygiomis teisėmis dalyvauja visos valstybės narės, įsteigta siekiant parengti bendras taisykles ir prisidėti prie nuoseklaus jų taikymo bei stiprinti priežiūros praktikos visoje Sąjungoje nuoseklumą ir kadangi ECB turi vadovaujamą vaidmenį BPM, EBI reikėtų aprūpinti tinkamomis priemonėmis, kuriomis ji galėtų veiksmingai atlikti jai pavestas užduotis, susijusias su vidaus rinkos vientisumu;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ECB pavedami priežiūros uždaviniai, EBI turėtų turėti galimybę savo užduotis vykdyti ir ECB atžvilgiu lygiai taip pat, kaip kitų kompetentingų institucijų atžvilgiu. Visų pirma, kad esami nesutarimų sprendimo mechanizmai ir veiksmai kritinės padėties atvejais ir toliau būtų veiksmingi, juos reikėtų atitinkamai pakoreguoti;

(13)

kad kritinės padėties atvejais galėtų atlikti palankesnių sąlygų sudarymo ir veiksmų koordinavimo funkciją, EBI turėtų būti visapusiškai informuojama apie visus atitinkamus pokyčius ir kviečiama dalyvauti stebėtojos teisėmis visuose susijusiuose atitinkamų kompetentingų institucijų susitikimuose, įskaitant teisę pasisakyti arba prisidėti bet kokiu kitu įnašu;

(14)

siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į visų valstybių narių interesus, ir sudaryti sąlygas EBI tinkamai veikti, jog būtų išlaikyta ir toliau integruojama finansinių paslaugų vidaus rinka, reikėtų pritaikyti jos Priežiūros tarybos balsavimo tvarką;

(15)

sprendimus dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir dėl nesutarimų sprendimo turėtų nagrinėti nepriklausoma komisija, sudaryta iš Priežiūros tarybos paskirtų balsavimo teisę turinčių Priežiūros tarybos narių, kuriems nekyla interesų konfliktų. Priežiūros tarybai pasiūlyti komisijos sprendimai turėtų būti priimami paprasta Priežiūros tarybos balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma, kurią turėtų sudaryti paprasta jos narių iš valstybių narių, dalyvaujančių BPM (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų, balsų dauguma ir paprasta jos narių iš valstybių narių, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės (toliau – nedalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų balsų dauguma;

(16)

sprendimai dėl veiksmų kritinės padėties atvejais turėtų būti priimami paprasta Priežiūros tarybos balsų dauguma, kurią turėtų sudaryti paprasta jos narių iš dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta jos narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma;

(17)

sprendimai dėl Reglamento (EB) Nr. 1093/2010 10–16 straipsniuose nurodytų aktų, taip pat dėl priemonių ir sprendimų, priimamų pagal to reglamento 9 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą ir VI skyrių, turėtų būti priimami kvalifikuota Priežiūros tarybos balsų dauguma, kurią turėtų sudaryti bent paprasta jos narių iš dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta jos narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma;

(18)

EBI turėtų parengti komisijos darbo tvarkos taisykles, kuriomis užtikrinamas jos nepriklausomumas ir objektyvumas;

(19)

turėtų būti užtikrinta subalansuota Administracinės valdybos sudėtis ir tinkamas atstovavimas nedalyvaujančioms valstybėms narėms;

(20)

skiriant EBI vidaus organų ir komitetų narius turėtų būti užtikrinta valstybių narių geografinė pusiausvyra;

(21)

siekiant užtikrinti tinkamą EBI veikimą ir tinkamą atstovavimą visoms valstybėms narėms, balsavimo tvarka, Administracinės valdybos sudėtis ir nepriklausomos komisijos sudėtis turėtų būti stebimos. Jos turėtų būti peržiūrimos po tinkamo laikotarpio, atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir pokyčius;

(22)

nė viena valstybė narė ar valstybių narių grupė neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama kaip finansinių paslaugų teikimo vieta;

(23)

EBI turėtų būti skiriami tinkami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kad ji galėtų tinkamai vykdyti jai pagal šį reglamentą pavestas papildomas užduotis. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1093/2010 63 ir 64 straipsniuose nustatytą jos biudžeto sudarymo, vykdymo ir kontrolės procedūrą reikėtų deramai atsižvelgti į tas papildomas užduotis. EBI turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi aukščiausių veiksmingumo standartų;

(24)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti aukštą veiksmingo ir nuoseklaus rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros lygį visose valstybėse narėse, apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą bei išlaikyti finansų sistemos stabilumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(25)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

2 straipsnio 2 dalies f punktas pakeičiamas taip:

3)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Institucijų atskaitomybė

2 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Centrinis Bankas yra atskaitingas Europos Parlamentui ir Tarybai priežiūros uždavinių, kurie jam pavesti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, atžvilgiu pagal tą reglamentą.“;

4)

4 straipsnio 2 punkto i papunktis pakeičiamas taip:

5)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

19 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kai kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų arba neveikimo tvarka ar turiniu tais atvejais, kurie išvardyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose, Institucija vienos ar daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka.“;

9)

įterpiamas šis straipsnis:

„20a straipsnis

Priežiūros peržiūros proceso konvergencija

Institucija, neviršydama savo įgaliojimų, skatina priežiūros peržiūros ir įvertinimo proceso konvergenciją pagal Direktyvą 2013/36/ES siekdama, kad Sąjungoje būtų suvienodinti griežti priežiūros standartai.“;

10)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

22 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a.   Bent kartą per metus Institucija apsvarsto, ar pagal 32 straipsnį tikslinga Sąjungos mastu atlikti finansų įstaigų atsparumo vertinimus, ir apie savo motyvus informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. Kai atliekami tokie Sąjungos masto vertinimai ir Institucija mano, kad tai tinkama, ji pateikia rezultatus kiekvienai dalyvaujančiai finansų įstaigai.“;

12)

25 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Institucija prisideda ir aktyviai dalyvauja rengiant ir koordinuojant veiksmingus, nuoseklius ir naujausius finansų įstaigų atgaivinimo ir problemų sprendimo planus. Be to, kai tai numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose, Institucija padeda parengti kritinės padėties atvejais taikomas procedūras ir prevencines priemones, kurias taikant būtų kiek galima sumažintas bet kokių problemų sisteminis poveikis.“;

13)

27 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.   Institucija pateikia savo vertinimą, ar sistemai reikalingi nuoseklūs, tvirti ir patikimi finansavimo mechanizmai, kuriems skiriamos tinkamos finansavimo priemonės, susietos su suderintomis krizių valdymo priemonėmis.“;

14)

29 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Siekdama suformuoti bendrą priežiūros kultūrą, Institucija, inter alia, atsižvelgdama į finansų įstaigų veiklos praktikos ir verslo modelių pokyčius, parengia ir atnaujina visai Sąjungai bendrą Europos finansų įstaigų priežiūros vadovą. Europos priežiūros vadove nustatoma geriausios priežiūros praktikos metodika ir procesai.“;

15)

30 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Remdamasi tarpusavio vertinimu, Institucija gali priimti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį. Remdamosi 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos siekia laikytis tų gairių ir rekomendacijų. Institucija, rengdama pagal 10–15 straipsnius techninių reguliavimo standartų ar techninių įgyvendinimo standartų projektus, atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus ir bet kokią kitą informaciją, gautą vykdant savo užduotis, kad būtų užtikrinta aukščiausios kokybės standartų ir praktikos konvergencija.

3a.   Institucija pateikia Komisijai nuomonę, kai tarpusavio vertinimas arba bet kokia kita informacija, gauta vykdant savo užduotis, rodo, kad būtina imtis teisėkūros iniciatyvos siekiant užtikrinti tolesnį rizikos ribojimo taisyklių suderinimą.“;

16)

31 straipsnio antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

17)

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

18)

35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

19)

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

20)

37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

21)

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

22)

41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„1a.   Taikant 17 straipsnį, Priežiūros taryba suformuoja nepriklausomą komisiją, kurią sudaro Priežiūros tarybos pirmininkas ir šeši kiti nariai, kurie nėra kompetentingos institucijos, įtariamos pažeidus Sąjungos teisę, atstovai ir kurie neturi nei jokių su tuo klausimu susijusių interesų, nei tiesioginių ryšių su atitinkama kompetentinga institucija.

Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą.

Komisijos sprendimai priimami, kai bent keturi komisijos nariai balsuoja teigiamai už sprendimą.

2.   Taikant 19 straipsnį, Priežiūros taryba suformuoja nepriklausomą komisiją, kurią sudaro Priežiūros tarybos pirmininkas ir šeši kiti nariai, kurie nėra nesutariančių kompetentingų institucijų atstovai ir neturi jokių su konfliktu susijusių interesų, nei tiesioginių ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.

Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą.

Komisijos sprendimai priimami, kai bent keturi komisijos nariai balsuoja teigiamai už sprendimą.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos komisijos pasiūlo sprendimus pagal 17 straipsnį arba 19 straipsnį, kad juos galutinai priimtų Priežiūros taryba.

4.   Priežiūros taryba priima šiame straipsnyje nurodytų komisijų darbo tvarkos taisykles.“;

23)

42 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Pirma ir antra pastraipos neturi poveikio uždaviniams, kurie Europos Centriniam Bankui pavesti Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013.“;

24)

44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

25)

45 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Priežiūros tarybos išrinktų narių kadencija yra dveji su puse metų. Ta kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Administracinės valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga bei atspindi visą Sąjungą. Administracinės valdybos nariais turi būti bent du nedalyvaujančių valstybių narių atstovai. Kadencijos iš dalies sutampa, todėl taikoma tinkama rotacijos tvarka.“;

26)

47 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Administracinė valdyba priima Institucijos pareigūnų politikos planą ir pagal 68 straipsnio 2 dalį patvirtina būtinas Pareigūnų tarnybos nuostatų įgyvendinimo priemones.“;

27)

įterpiamas šis straipsnis:

„49a straipsnis

Išlaidos

Pirmininkas viešai skelbia apie surengtus posėdžius ir gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų.“;

28)

įterpiamas šis straipsnis:

„52a straipsnis

Išlaidos

Vykdomasis direktorius viešai skelbia apie surengtus posėdžius ir gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų.“;

29)

63 straipsnio 7 dalis išbraukiama;

30)

81 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Apsvarsčiusi visos Europos įstaigų ar infrastruktūros tiesioginės priežiūros klausimą ir atsižvelgdama į pokyčius rinkoje, vidaus rinkos stabilumą ir visos Sąjungos sanglaudą, Komisija rengia metinę ataskaitą dėl tinkamumo pavesti Institucijai papildomas priežiūros pareigas šioje srityje.“;

31)

įterpiamas šis straipsnis:

„81a straipsnis

Balsavimo tvarkos peržiūra

Nuo tos dienos, kai nedalyvaujančių valstybių narių skaičius pasiekia keturis, Komisija, atsižvelgdama į visą patirtį, įgytą taikant šį reglamentą, peržiūri 41 ir 44 straipsniuose apibrėžtos balsavimo tvarkos veikimą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai.“.

a)

Administracinės valdybos sudėtis; ir

b)

nepriklausomų komisijų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 41 straipsnyje, rengiančių sprendimus pagal to reglamento 17 ir 19 straipsnius, sudėtis.

29.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/15

(1)

Europos Sąjungoje ir daugiau nei 50 jos institucijų bei agentūrų turėtų būti toliau vykdomas aukštos kokybės Europos viešasis administravimas, kad remdamosi Sutartimis jos galėtų pasiekti savo tikslus, įgyvendinti savo politiką, vykdyti veiklą ir kuo geriau atlikti savo užduotis, kad galėtų įveikti ateityje iškilsiančius vidaus bei išorės sunkumus ir atstovauti Sąjungos piliečių interesams;

(2)

todėl būtina užtikrinti sistemą, pagal kurią būtų pritraukiami, įdarbinami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos daugiakalbiai darbuotojai, atrinkti iš kuo didesnės geografinės teritorijos valstybių narių piliečių ir tinkamai atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą, kurie būtų nepriklausomi ir laikytųsi aukščiausių profesionalumo standartų, ir suteikti tokiems darbuotojams galimybę pareigas atlikti kuo našiau ir veiksmingiau. Tuo požiūriu būtina įveikti dabartinius sunkumus, su kuriais susiduria institucijos, įdarbindamos pareigūnus arba darbuotojus iš kai kurių valstybių narių;

(3)

atsižvelgiant į Europos Sąjungos viešosios tarnybos mastą, palyginti su Sąjungos tikslais ir jos gyventojų skaičiumi, sumažinus Sąjungos institucijų ir agentūrų darbuotojų skaičių neturėtų sutrikti jų užduočių, pareigų ir funkcijų vykdymas pagal Sutartyse įtvirtintus įsipareigojimus ir įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, būtinas kiekvienos institucijos ir agentūros patiriamų personalui skirtų išlaidų, susijusių su jų įdarbintais visų kategorijų darbuotojais, skaidrumas;

(4)

tikimasi, kad Europos Sąjungos viešoji tarnyba atitiks aukščiausius profesinės etikos standartus ir visais atvejais liks nepriklausoma. Tuo tikslu turėtų būti išsamiau paaiškinta Tarnybos nuostatų (4) II antraštinė dalis, kurioje išdėstyta teisių ir pareigų sistema. Šių pareigų nevykdantiems pareigūnams ar buvusiems pareigūnams turėtų būti taikomos drausminės priemonės;

(5)

Europos Sąjungos viešosios tarnybos vertė vienodai susijusi su jos kultūrine ir kalbine įvairove, kuri įmanoma tik užtikrinus tinkamą pareigūnų iš įvairių valstybių narių skaičiaus pusiausvyrą. Ieškant darbuotojų ir juos skiriant turėtų būti užtikrinta, kad jie būtų įdarbinami remiantis kiek įmanoma platesniu geografiniu pagrindu ir kad tai būtų visų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai; vis dėlto pareigybės negali būti rezervuojamos kurios nors konkrečios valstybės narės piliečiams. Tuo tikslu ir siekiant spręsti labai nevienodo pareigūnų iš įvairių valstybių narių skaičiaus problemą, kuri nepateisinama objektyviais kriterijais, kiekvienai institucijai turėtų būti sudaryta galimybė priimti pagrįstas tinkamas priemones. Taikant tokias priemones turėtų būti vadovaujamasi tik nuopelnais grindžiamais įdarbinimo kriterijais. Komisija turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą, kaip institucijos įgyvendina atitinkamas priemones;

(6)

norėdamos palengvinti įdarbinimą kiek įmanoma platesniu geografiniu pagrindu, institucijos turėtų siekti paremti daugiakalbį ir daugiakultūrį savo darbuotojų vaikų švietimą. Pageidautina, kad Sąjungos indėlis į Europos mokyklų finansavimą, kurį vadovaudamasi atitinkamomis taisyklėmis nustato biudžeto valdymo institucija, būtų skirtas iš Sąjungos biudžeto. Kai tai būtina institucijų veikimo labui, Komisija turėtų turėti galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu iš naujo svarstyti naujos Europos mokyklos vietą;

(7)

didesnis tikslas turėtų būti tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą Europos viešojoje tarnyboje, kuriai būdingas pažangumas, kompetencija, nepriklausomumas, lojalumas, nešališkumas ir pastovumas, taip pat kultūrinė ir kalbinė įvairovė ir patrauklios įdarbinimo sąlygos;

(8)

pareigūnai turėtų išdirbti devynių mėnesių bandomąjį laikotarpį. Priimdama sprendimą dėl pareigūno nuolatinio įdarbinimo, paskyrimų tarnyba turėtų atsižvelgti ne tik į bandomojo laikotarpio ataskaitą, parengtą baigiantis tam laikotarpiui, bet ir į kandidato elgesį laikantis Tarnybos nuostatuose apibrėžtų jo pareigų. Turėtų būti sudaryta galimybė kandidato ataskaitą parengti bet kuriuo metu, jei esama įrodymų, kad kandidatas dirba akivaizdžiai netinkamai. Priešingu atveju ataskaita turėtų būti parengta tik bandomojo laikotarpio pabaigoje;

(9)

siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų perkamoji galia didėtų lygiagrečiai su valstybių narių valstybės tarnautojų perkamąja galia, būtina išsaugoti daugiamečio darbo užmokesčio atnaujinimo mechanizmo, vadinamo metodu, principą užtikrinant, kad jis būtų taikomas iki 2023 m. pabaigos, ir jį peržiūrėti 2022 m. pradžioje, kartu numatant metodo taikymo preliminaraus pratęsimo mechanizmą. Be to, siekiant išspręsti metodo taikymo sunkumų praeityje problemą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl metodo, kad kasmet būtų galima automatiškai atnaujinti visus darbo užmokesčius, pensijas ir išmokas, įskaitant automatinę išlygą dėl krizės. Tuo tikslu atitinkamos Tarnybos nuostatuose ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose nurodytos sumos turėtų būti laikomos orientacinėmis sumomis, kurios būtų nuolat automatiškai atnaujinamos. Komisija informavimo tikslais turėtų skelbti atnaujintas sumas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Šis atnaujinimo mechanizmas turėtų būti naudojamas ir visais kitais atvejais, kai toks atnaujinimas numatytas;

(10)

svarbu užtikrinti atlyginimų ir pensijų atnaujinimui naudojamų statistinių duomenų kokybę. Laikydamiesi nešališkumo principo, nacionaliniai statistikos institutai ar kitos atitinkamos valstybių narių institucijos turėtų nacionaliniu lygmeniu rinkti duomenis ir perduoti juos Eurostatui;

(11)

galimą šio metodo taikymo naudą Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams turėtų atsverti iš naujo įvesta mokesčio sistema. Kaip ir metodo atveju, gali būti preliminariai pratęstas solidarumo mokesčio taikymas. Panašu, kad dabartinėmis aplinkybėmis tinkama padidinti solidarumo mokestį, palyginti su tuo, kokio dydžio specialusis mokestis buvo taikomas 2004–2012 m., ir nustatyti pažangesnį koeficientą. Taip siekiama atsižvelgti į itin sudėtingas ekonomines ir socialines aplinkybes Sąjungoje bei jos pasekmes visos Sąjungos viešiesiems finansams. Norint, kad būtų konsoliduoti Sąjungos viešieji finansai, įskaitant trumpuoju laikotarpiu, Sąjungos institucijų personalas turi nedelsdamas dėti ypatingas solidarumo pastangas. Taigi toks solidarumo mokestis visiems Sąjungos pareigūnams turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.;

(12)

Europos Vadovų Taryba savo 2013 m. vasario 8 d. išvadose dėl daugiametės finansinės programos pažymėjo, kad, norint konsoliduoti viešuosius finansus trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, būtina, kad kiekviena viešojo administravimo tarnyba ir jos darbuotojai dėtų ypatingas pastangas siekiant didinti veiksmingumą, našumą ir prisitaikyti prie kintančių ekonominių aplinkybių. Tame raginime iš esmės pakartotas 2011 m. Komisijos pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiami Tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, tikslas; šiuo pasiūlymu buvo siekiama užtikrinti išlaidų veiksmingumą ir jame buvo pripažinta, kad iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria Europos Sąjunga, reikalauja ypatingų kiekvienos viešojo administravimo tarnybos ir kiekvieno šių tarnybų personalo nario pastangų gerinti veiksmingumą ir prisiderinti prie kintančių ekonominių ir socialinių aplinkybių Europoje. Maža to, Europos Vadovų Taryba ragino į Tarnybos nuostatų reformą įtraukti viso Sąjungos institucijų personalo atlyginimo ir pensijų tikslinimą dvejiems metams sustabdant metodo taikymą ir, kaip dalį atlyginimų skaičiavimo metodo reformos, iš naujo nustatyti naują solidarumo mokestį;

(13)

atsižvelgiant į tas išvadas ir siekiant imtis atsakomųjų priemonių, susijusių su biudžeto apribojimais ateityje, bei norint parodyti, kad Europos Sąjungos viešoji tarnyba solidarizuojasi su valstybėmis narėmis, kurios, reaguodamos į precedento neturinčią finansinę krizę, ėmėsi griežto taupymo priemonių, taip pat atsižvelgiant į ypač sudėtingas socialines ir ekonomines sąlygas valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje, būtina užtikrinti, kad dvejiems metams būtų sustabdytas pareigūnų visų atlyginimų, pensijų ir išmokų skaičiavimo metodas, ir pritaikyti solidarumo mokestį nepaisant tokio sustabdymo;

(14)

dėl demografinių pokyčių ir kintančios atitinkamų gyventojų amžiaus struktūros reikia didinti pensinį amžių, tačiau jau dirbantiems Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams turi būti taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės. Tos pereinamojo laikotarpio priemonės būtinos siekiant atsižvelgti į jau dirbančių pareigūnų, kurie jau mokėjo įmokas į sąlyginį Europos Sąjungos pareigūnų pensijų fondą, įgytas teises. Pensinis amžius taip pat turėtų būti nustatomas lanksčiau, kad darbuotojams būtų lengviau savanoriškai tęsti darbą iki 67 metų amžiaus ir kad išimtinėmis aplinkybėmis ir ypatingomis sąlygomis būtų įmanoma dirbti iki 70 metų amžiaus;

(15)

kadangi Europos Sąjungos pensijų sistemai būdinga aktuarinė pusiausvyra, kuri artimiausiu ir ilgalaikiu laikotarpiu turi būti išlaikyta, iki 2014 m. sausio 1 d. įdarbintiems darbuotojams už jų pensijų įmokas turėtų būti kompensuojama pereinamojo laikotarpio priemonėmis, pvz., taikant patikslintą didesnę kaupimo normą už tarnybos metus sulaukus pensinio amžiaus (Barselonos paskata) ir taikant pusę sumažinimo, kai į pensiją išeinama anksčiau laiko – nuo 60 metų iki teisės aktuose nustatyto pensinio amžiaus;

(16)

pagal visuotinai pripažįstamą aktuarinę praktiką, siekiant užtikrinti pensijų sistemų pusiausvyrą, palūkanų normoms ir darbo užmokesčių didėjimui reikėtų taikyti 20–40 metų stebėjimo laikotarpį. Todėl palūkanų normų ir darbo užmokesčių didėjimo slenkamojo vidurkio taikymas turėtų būti pailgintas iki 30 metų ir numatomas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis;

(17)

Taryba paprašė Komisijos atlikti tyrimą ir pateikti atitinkamus pasiūlymus dėl Tarnybos nuostatų 5 straipsnio 4 dalies, I priedo A skirsnio ir 45 straipsnio 1 dalies, kad būtų galima nustatyti aiškų ryšį tarp atsakomybės ir pareigybės lygio ir užtikrinti, kad lyginant nuopelnus paaukštinimo tikslu daugiau dėmesio būtų skiriama atsakomybės lygmeniui;

(18)

atsižvelgiant į tą prašymą būtų tikslinga, kad paaukštinimas į aukštesnio lygio pareigas priklausytų nuo asmeninio atsidavimo, įgūdžių tobulinimo ir kompetencijos bei pareigų, kurių svarba grindžiamas pareigūno paskyrimas į aukštesnio lygio pareigas, atlikimo;

(19)

AD ir AST pareigų grupėse karjeros srautas turėtų būti pertvarkytas taip, kad aukščiausio lygio pareigos būtų rezervuotos ribotam skaičiui pareigūnų, kuriems tenka didžiausia atsakomybė. Todėl administratoriai galėtų būti paaukštinami tik iki AD 12 lygio, nebent jie būtų paskirti į specialias aukštesnio lygio negu šis pareigas, o AD 13 ir AD 14 lygiai turėtų būti rezervuoti tiems personalo nariams, kurie dirbdami prisiima itin didelę atsakomybę. AST 9 lygio pareigūnai gali būti panašiai paaukštinami iki AST 10 lygio tik laikantis Tarnybos nuostatų 4 straipsnyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos.

(20)

siekiant dar labiau suderinti dabartinių AST darbuotojų sričių karjeros struktūras su įvairiais atsakomybės lygmenimis ir iš esmės prisidėti prie administracinių išlaidų ribojimo, reikėtų įvesti naują sekretoriato ir raštinės darbuotojų pareigų grupę – AST/SC. Darbo užmokesčiais ir paaukštinimo normomis turėtų būti užtikrinama derama atsakomybės lygmens ir atlyginimo dydžio atitiktis. Taip bus galima išsaugoti stabilią ir visapusišką Europos viešąją tarnybą. Komisija turėtų įvertinti ir pranešti apie šios naujos pareigų grupės sukūrimo mastą ir poveikį, ypač atsižvelgdama į moterų padėtį, kad būtų galima užtikrinti stabilios ir visapusiškos Europos viešosios tarnybos išsaugojimą;

(21)

išsaugomas minimalus dvejų metų laikotarpis, kuriuo pareigūno lygis iki jo paaukštinimo į kitą lygį nekinta, kad būtų galima greičiau paaukštinti efektyviai dirbančius personalo narius. Kiekviena institucija turėtų užtikrinti, kad įgyvendindama savo vidaus žmogiškųjų išteklių politiką naudotųsi Tarnybos nuostatuose numatytomis galimybėmis ir kad didelį potencialą turintys ir efektyviai dirbantys pareigūnai galėtų siekti tinkamos karjeros;

(22)

siekiant kompensuoti institucijų darbuotojų skaičiaus sumažinimą, jose taikomas darbo valandas reikėtų suderinti su galiojančiomis tam tikrose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Atliekant tą suderinimą turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių valstybės tarnyboje taikomas darbo valandas. Nustačius minimalų darbo valandų per savaitę skaičių bus užtikrinta, kad institucijų įdarbinti darbuotojai galėtų pakelti darbo krūvį, tenkantį siekiant Europos Sąjungos politikos tikslų, ir kad būtų suderintos institucijų darbo sąlygos visos Sąjungos viešosios tarnybos solidarumo labui;

(23)

šiuolaikiškas ir veiksmingas viešasis administravimas neįmanomas be lankstaus darbo grafiko, kuris sudaro šeimai palankias darbo sąlygas ir suteikia galimybę institucijose pasiekti tinkamą lyčių pusiausvyrą. Todėl į Tarnybos nuostatus būtina įtraukti aiškią nuorodą į tą grafiką;

(24)

reikėtų modernizuoti, racionalizuoti ir su ekspatrianto statusu susieti kelionės laiko ir kelionės iš darbo vietos į kilmės vietą kasmetinio išlaidų apmokėjimo taisykles, kad jų taikymas būtų paprastesnis ir skaidresnis. Visų pirma, metinės kelionės laikas turėtų būti pakeistas atostogomis namuose ir jo maksimali trukmė turėtų būti dvi su puse dienos;

(25)

panašiai reikėtų supaprastinti persikraustymo išlaidų kompensavimo taisykles, kad jas būtų lengviau taikyti tiek administracijai, tiek atitinkamiems darbuotojams. Tuo tikslu reikėtų nustatyti išlaidų ribas, atsižvelgiant į pareigūno arba darbuotojo šeiminę padėtį ir į vidutines persikraustymo bei susijusias draudimo išlaidas;

(26)

kai kurie darbuotojai privalo dažnai vykti komandiruotėn į kitas pagrindines jų institucijos darbo vietas. Šiuo metu komandiruočių taisyklėse į tokius atvejus nėra tinkamai atsižvelgta. Todėl šias taisykles reikėtų pritaikyti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tokiais atvejais kompensuoti apgyvendinimo išlaidas remiantis fiksuoto dydžio suma;

(27)

turi būti modernizuotos trečiosiose šalyse dirbančio personalo darbo sąlygas: jos turėtų būti veiksmingesnės išlaidų požiūriu, be to, jas taikant turėtų būti taupomos lėšos. Turėtų būti suderinti teisės į kasmetines atostogas elementai ir numatyta galimybė įtraukti įvairius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatyta su gyvenimo sąlygomis susijusi išmoka nepažeidžiant bendro tikslo taupyti lėšas. Turėtų būti peržiūrėtos sąlygos skirti būsto išmoką siekiant labiau atsižvelgti į vietos sąlygas ir sumažinti administracinę naštą;

(28)

būtų tikslinga numatyti lankstesnę sutartininkų įdarbinimo sistemą. Todėl Sąjungos institucijoms reikėtų suteikti galimybę įdarbinti sutartininkus ne ilgiau kaip šešeriems metams, kad jie užduotis atliktų prižiūrimi pareigūnų arba laikinųjų darbuotojų. Be to, nors didžioji pareigūnų dauguma toliau bus įdarbinama viešųjų konkursų būdu, institucijoms turėtų būtų leidžiama rengti vidaus konkursus, kuriuose išimties tvarka ir taikant specialias sąlygas galėtų dalyvauti ir sutartininkai;

(29)

reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, kad naujas taisykles ir priemones būtų galima taikyti laipsniškai, atsižvelgiant į iki šių Tarnybos nuostatų pakeitimų įsigaliojimo įdarbintų darbuotojų įgytas teises ir teisėtus lūkesčius;

(30)

agentūrų darbuotojams, kaip ir visiems kitiems darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, taikoma ES pensijų kaupimo sistema. Savo veiklą visiškai savarankiškai finansuojančios agentūros šiuo metu moka šios sistemos darbdavio įmokas. Siekiant užtikrinti biudžeto skaidrumą ir proporcingesnį finansinės naštos pasidalijimą, Europos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamos agentūros turėtų mokėti darbdavio įmokų dalį, kuri atitiktų agentūros pajamų be subsidijų iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir jos apyvartos proporciją. Kadangi dėl šios naujos nuostatos gali prireikti suderinti atitinkamas taisykles dėl agentūrų surenkamų mokesčių, ji turėtų būti taikoma tik nuo 2016 m. sausio 1 d. Prireikus Komisija turėtų teikti pasiūlymus dėl tų taisyklių suderinimo;

(31)

siekiant didesnio personalo politikos paprastumo ir darnumo, Komisijos priimtas Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisykles pagal analogiją reikėtų taikyti agentūroms. Tačiau siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų galima atsižvelgti į konkrečią agentūrų padėtį, agentūroms reikėtų suteikti teisę prašyti Komisijos leidimo priimti įgyvendinimo taisykles, kurios nukryptų nuo Komisijos priimtų taisyklių, arba visai netaikyti Komisijos taisyklių;

(32)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų sudaryti ir administruoti visų priimtų Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklių registrą. Tas registras, kuriame ieškoti informacijos galės visos institucijos, agentūros ir valstybės narės, padės užtikrinti skaidrumą ir nuoseklų Tarnybos nuostatų taikymą;

(33)

siekiant suderinti ir aiškiau apibrėžti įgyvendinimo nuostatų priėmimo taisykles ir atsižvelgti į jų vidinį bei administracinį pobūdį, būtų tikslinga atitinkamus sprendimų priėmimo įgaliojimus suteikti paskyrimų tarnybai ir darbo sutartis sudaryti įgaliotai tarnybai;

(34)

atsižvelgiant į didelį agentūrų laikinųjų darbuotojų skaičių ir būtinybę formuoti nuoseklią personalo politiką, būtina sukurti naują laikinųjų darbuotojų kategoriją ir nustatyti konkrečias tos kategorijos taisykles;

(35)

Komisija turėtų toliau stebėti su bendrąja sveikatos draudimo sistema susijusią biudžeto padėtį ir, jei sistema struktūriniu požiūriu neproporcinga, imtis visų reikiamų veiksmų;

(36)

remiantis Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 15 straipsniu, valstybių narių vyriausybėms pateikiami tam tikri duomenys apie pareigūnus ir kitus tarnautojus;

(37)

siekiant Tarnybos nuostatuose nustatytų tikslų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus visų pirma dėl tam tikrų darbo sąlygų aspektų. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai,

1)

1d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

1e straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Dirbantys pareigūnai gali naudotis institucijų patvirtintomis socialinio pobūdžio priemonėmis, įskaitant specialias priemones, kuriomis siekiama derinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą, ir paslaugomis, kurias teikia 9 straipsnyje nurodytos globos ir rūpybos įstaigos. Buvę pareigūnai gali naudotis ribotomis socialinio pobūdžio specialiomis priemonėmis.“;

3)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Pareigybių sąraše, pridedamame prie kiekvienos institucijos biudžeto skirsnio, nurodomas kiekvieno lygio ir pareigų grupės pareigybių skaičius.

2.   Nedarant poveikio 45 straipsnyje nustatytam paaukštinimo pagal nuopelnus principui, tuo sąrašu užtikrinama, kad kiekvienos institucijos pareigybių sąraše kiekvieno lygio laisvų darbo vietų skaičius kiekvienų metų sausio 1 d. atitiktų ankstesnių metų sausio 1 d. faktiškai dirbusių žemesnio lygio pareigūnų skaičių, padaugintą iš I priedo B skirsnyje tam lygiui nustatytų daugiklių. Tie daugikliai apskaičiuojami pagal penkerių metų vidurkį nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.   I priedo B skirsnyje nustatyti daugikliai sudaro dalį ataskaitos, nurodytos 113 straipsnyje.

4.   Dalį 113 straipsnyje nurodytos ataskaitos sudaro nuostatų, susijusių su AST/SC pareigų grupe, ir XIII priedo 31 straipsnyje išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas atsižvelgiant į sekretoriatų ir raštinių užduotis atliekančių darbuotojų poreikio visose institucijose raidą, taip pat į AST ir AST/SC pareigų grupių nuolatinių bei laikinųjų pareigybių skaičiaus raidą.“;

5)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

10 straipsnio pirmos pastraipos antrajame sakinyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

7)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Pareigūnas atlieka savo pareigas ir vykdo veiklą vadovaudamasis tik Sąjungos interesais. Jis nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės, institucijos, organizacijos ar jo institucijoje nedirbančio asmens nurodymų. Patikėtas pareigas jis atlieka objektyviai, nešališkai ir laikydamasis pareigos būti lojaliu Sąjungai.

Negavęs paskyrimų tarnybos leidimo, pareigūnas nepriima jokios vyriausybės ar jokio kito institucijai, kurioje jis dirba, nepriklausančio šaltinio garbės ženklo, apdovanojimo, suvenyro, paslaugos, dovanos ar bet kokio kito atlygio, išskyrus už paslaugas, teiktas prieš jį paskiriant arba jam išėjus specialių atostogų karinės ar kitos nacionalinės tarnybos tikslu ir susijusias su tokia tarnyba.

Prieš įdarbindama pareigūną paskyrimų tarnyba patikrina, ar kandidatas turi kokių nors asmeninių interesų, kurie galėtų pakenkti jo nepriklausomumui, arba ar jis susijęs su kokiu nors interesų konfliktu. Tuo tikslu kandidatas, pasinaudodamas specialia forma, informuoja paskyrimų tarnybą apie bet kokį esamą ar galimą interesų konfliktą. Tokiais atvejais paskyrimų tarnyba, teikdama tinkamai pagrįstą nuomonę, atsižvelgia į šią informaciją. Prireikus paskyrimų tarnyba imasi 11a straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

Šis straipsnis analogiškai taikomas pareigūnams, grįžtantiems iš atostogų dėl asmeninių priežasčių.“;

8)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Iš tarnybos išėjęs pareigūnas, priimdamas pasiūlymą eiti konkrečias naujas pareigas ar naudodamasis tam tikromis privilegijomis, toliau laikosi pareigos elgtis principingai ir diskretiškai.

Pareigūnas, dvejų metų nuo išėjimo iš tarnybos laikotarpiu ketinantis užsiimti profesine veikla – nesvarbu, ar ji apmokama, ar ne – naudodamasis specialia forma apie tai informuoja savo instituciją. Jei ta veikla susijusi su darbu, kurį pareigūnas dirbo trejus paskutiniuosius tarnybos metus, ir dėl to galėtų būti pažeisti teisėti institucijos interesai, paskyrimų tarnyba, atsižvelgdama į tarnybos interesus, gali arba uždrausti jam užsiimti šia veikla, arba pritarti atsižvelgdama į bet kurias sąlygas, kurias ji laiko tinkamomis. Paskyrimų tarnyba, pasitarusi su jungtiniu komitetu, praneša apie savo sprendimą per 30 darbo dienų nuo tada, kai buvo informuota. Jei iki to laikotarpio pabaigos tokio pranešimo negaunama, tai laikoma besąlygišku sutikimu.

Paskyrimų tarnyba buvusiems vyresniesiems pareigūnams, kaip apibrėžta įgyvendinimo priemonėse, 12 mėnesių laikotarpiu po išėjimo iš tarnybos iš principo uždraudžia dalyvauti lobistinėje veikloje arba palaikant ryšius su savo buvusios institucijos personalu ginti savo verslo, klientų arba darbdavių interesus, kai sprendžiami klausimai, už kuriuos jie buvo atsakingi per trejus paskutiniuosius tarnybos metus.

Vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (5), kiekviena institucija kasmet skelbia informaciją apie trečios pastraipos įgyvendinimą, įskaitant įvertintų atvejų sąrašą.

9)

18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Visos teisės į bet kokius rašytinius dokumentus ar kitą darbą, kurį pareigūnas atliko eidamas pareigas, yra Europos Sąjungos nuosavybė, kai tokie rašytiniai dokumentai ar darbas susiję su jos veikla, arba, kai tokie rašytiniai dokumentai ar darbas susiję su Europos atominės energijos bendrijos veikla, jie yra šios bendrijos nuosavybė. Sąjunga arba, kai taikytina, Europos atominės energijos bendrija turi teisiškai įtvirtintą teisę įgyti autoriaus teises į tokius darbus.“;

10)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Vykstant teismo procesui, pareigūnas, negavęs paskyrimų tarnybos leidimo, jokiu pretekstu neatskleidžia informacijos, kuri jam buvo patikėta einant pareigas. Leidimą atsisakoma suteikti tik kai tai būtina siekiant apsaugoti Sąjungos interesus ir toks atsisakymas neturėtų turėti baudžiamojo pobūdžio padarinių pareigūno atžvilgiu. Išėjęs iš tarnybos pareigūnas toliau turi laikytis šios pareigos.

Pirmosios dalies nuostatos netaikomos pareigūnui ar buvusiam pareigūnui, kuris Europos Sąjungos Teisingumo Teismui arba institucijos drausmės komisijai teikia įrodymus klausimu, susijusiu su Europos Sąjungos tarnautoju ar buvusiu tarnautoju.“;

11)

21a straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Nė vienas pareigūnas, kuris informuoja savo vadovybę apie potvarkius, kurie, jo manymu, neteisingi arba dėl kurių gali kilti didelių sunkumų, dėl to nenukenčia.“;

12)

įterpiamas šis straipsnis:

„22c straipsnis

Remdamasi 24 ir 90 straipsniais, kiekviena institucija nustato tvarką, pagal kurią būtų nagrinėjami pareigūnų pateikti skundai dėl to, kaip su jais buvo elgiamasi jiems įvykdžius 22a arba 22b straipsnyje nurodytas pareigas arba dėl to, kad jie šias pareigas vykdė. Atitinkama institucija užtikrina, kad tokie skundai būtų nagrinėjami konfidencialiai ir, kai tai būtina atsižvelgiant į aplinkybes, iki 90 straipsnyje numatytų terminų pabaigos.

Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba nustato vidaus taisykles dėl, inter alia:

13)

26a straipsnyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

14)

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Įdarbinant siekiama užtikrinti, kad institucijoje dirbtų gabiausi, našiausi ir principingiausi pareigūnai, atrinkti iš kuo didesnės geografinės teritorijos Sąjungos valstybių narių piliečių. Pareigybės nerezervuojamos nė vienos valstybės narės piliečiams.

Pagal Sąjungos piliečių lygybės principą kiekvienai institucijai leidžiama imtis tinkamų priemonių pastebėjus ilgalaikį ir didelį pareigūnų iš skirtingų valstybių narių skaičiaus skirtumą, nepagrįstą objektyviais kriterijais. Tos tinkamos priemonės turi būti pagrįstos ir jas įgyvendinant taikomi tik nuopelnais grindžiami įdarbinimo kriterijai. Prieš imdamasi tokių tinkamų priemonių, atitinkamos institucijos paskyrimų tarnyba 110 straipsnyje nustatyta tvarka priima bendrąsias šios pastraipos įgyvendinimo nuostatas.

Praėjus trejų metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d., Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia antros dalies įgyvendinimo ataskaitą.

Norėdamos palengvinti įdarbinimą kuo platesniu geografiniu pagrindu, institucijos siekia remti daugiakalbį ir daugiakultūrį savo darbuotojų vaikų švietimą.“;

15)

29 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Prieš institucijoje užpildydama laisvą darbo vietą, paskyrimų tarnyba pirmiausia atsižvelgia į tai:

ar turėtų būti vykdoma konkurso procedūra tvarka remiantis kvalifikacijomis ar rengiant testus arba remiantis kvalifikacijomis ir rengiant testus. Konkurso procedūra apibrėžta III priede.

Tos tvarkos taip pat galima laikytis siekiant sudaryti rezervą įdarbinimo ateityje tikslais.

Nors ir toliau taikydama principą, pagal kurį didžioji pareigūnų dauguma įdarbinama viešųjų konkursų būdu, paskyrimų tarnyba gali, nukrypdama nuo d punkto ir tik išimtiniais atvejais, nuspręsti, ar rengti institucijos vidaus konkursą, kuriame galėtų dalyvauti ir sutartininkai, kaip apibrėžta Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a ir 3b straipsniuose. Tos pastarosios kategorijos darbuotojams taikomi su ta galimybe susiję apribojimai, kaip apibrėžta Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 7 dalyje, taip pat apribojimai, susiję su tam tikromis užduotimis, kurias jie galėjo atlikti būdami sutartininkais.“;

16)

30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

Kiekvienam konkursui paskyrimų tarnyba skiria atrankos komisiją. Ši komisija parengia tinkamų kandidatų sąrašą.

Paskyrimų tarnyba nusprendžia, kurie iš šių kandidatų turi būti paskirti į laisvą pareigybę.

Šiems kandidatams prieinama tinkama informacija apie Europos Sąjungos institucijų ir agentūrų paskelbtas atitinkamas laisvas vietas.“;

17)

31 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Nedarant poveikio 29 straipsnio 2 daliai, pareigūnai įdarbinami eiti tik į SC1–SC2, AST 1–AST 4 arba AD 5–AD 8 lygius.“;

18)

32 straipsnio trečiojoje pastraipoje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos“;

19)

34 straipsnis pakeičiamas taip:

„34 straipsnis

1.   Prieš pareigūną priimant į nuolatinę tarnybą, jam nustatomas devynių mėnesių bandomasis laikotarpis. Sprendimas dėl pareigūno nuolatinio įdarbinimo priimamas remiantis 3 dalyje nurodyta ataskaita, taip pat atsižvelgiant į paskyrimų tarnybos turimą informaciją apie bandomuoju laikotarpiu dirbančio kandidato elgesį pagal II antraštinėje dalyje nurodytus kriterijus.

Kai per savo bandomąjį laikotarpį pareigūnas dėl ligos, motinystės atostogų, kaip nustatyta pagal 58 straipsnį, ar nelaimingo atsitikimo negali atlikti savo pareigų nenutrūkstamu bent vieno mėnesio laikotarpiu, paskyrimų tarnyba gali atitinkamam laikui pratęsti jo bandomąjį laikotarpį. Visas bandomasis laikotarpis jokiomis aplinkybėmis neviršija 15 mėnesių.

2.   Jei matoma, kad asmuo, paskirtas bandomajam laikotarpiui, dirba akivaizdžiai netinkamai, ataskaita apie jį gali būti parengta bet kuriuo metu iki bandomojo laikotarpio pabaigos.

Atitinkamas asmuo supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę raštu pateikti savo pastabas per aštuonias darbo dienas. Tiesioginis asmens, paskirto bandomajam laikotarpiui, viršininkas ataskaitą ir pastabas nedelsdamas perduoda paskyrimų tarnybai, kuri per tris savaites gauna jungtinio ataskaitų komiteto nuomonę apie tai, kokių veiksmų turėtų būti imtasi. Paskyrimų tarnyba gali nuspręsti atleisti asmenį, paskirtą bandomajam laikotarpiui, nesibaigus bandomajam laikotarpiui apie tai jį įspėjusi prieš mėnesį arba likusiam bandomajam laikotarpiui paskirti pareigūną į kitą skyrių.

3.   Vėliausiai likus mėnesiui iki bandomojo laikotarpio pabaigos parengiama ataskaita apie asmens, paskirto bandomajam laikotarpiui, gebėjimą atlikti su jo pareigybe susijusias funkcijas, taip pat apie jo darbo našumą ir elgesį tarnyboje. Kandidatas supažindinamas su ta ataskaita ir jis turi teisę raštu pateikti savo pastabas per aštuonias darbo dienas.

Jei ataskaitoje rekomenduojama asmenį atleisti arba išimtinėmis aplinkybėmis pratęsti bandomąjį laikotarpį, kaip nustatyta 1 dalyje, tiesioginis asmens, paskirto bandomajam laikotarpiui, viršininkas ataskaitą ir pastabas nedelsdamas perduoda paskyrimų tarnybai, kuri trijų savaičių laikotarpiu konsultuojasi su jungtiniu ataskaitų komitetu dėl to, kokių veiksmų turėtų būti imtasi.

Asmuo, paskirtas bandomajam laikotarpiui, kurio darbas ar elgesys neatitiko jo pareigybei keliamų reikalavimų, atleidžiamas.

4.   Atleistas asmuo, paskirtas bandomajam laikotarpiui, gauna trijų mėnesių bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, jei tarnyboje išdirbo daugiau negu metus, dviejų mėnesių bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, jei tarnyboje išdirbo bent šešis mėnesius, ir vieno mėnesio bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, jei tarnyboje išdirbo mažiau negu šešis mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis gali tuoj pat tęsti darbą kitur.

5.   2, 3, ir 4 dalys netaikomos pareigūnams, kurie atsistatydina iki jų bandomojo laikotarpio pabaigos.“;

20)

35 straipsnis papildomas šiuo punktu:

21)

37 straipsnio b punkto antrojoje įtraukoje žodis „institucijų“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybų“;

22)

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

23)

42a straipsnis pakeičiamas taip:

„42a straipsnis

Pareigūnas turi teisę į kiekvieno vaiko priežiūros atostogas be bazinio darbo užmokesčio, kurių trukmė – iki šešių mėnesių ir kurių turi būti einama per pirmuosius dvylika metų po vaiko gimimo ar įvaikinimo. Pagal bendrąsias kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos patvirtintas įgyvendinimo nuostatas pripažintų vienišų tėvų arba išlaikomų vaikų, turinčių institucijos medicinos tarnybos pareigūno pripažintą negalią arba sergančių tokio pareigūno pripažinta sunkia liga, tėvų atostogų trukmė gali būti padvigubinta. Minimali kiekvieną kartą pasiimamų atostogų trukmė ne mažesnė negu vienas mėnuo.

Vaiko priežiūros atostogų metu pareigūnui toliau taikoma socialinio draudimo sistema: išsaugomos jo įgyjamos teisės į pensiją, išmoka vaikui išlaikyti ir mokymosi išmoka. Pareigūnas išsaugo savo pareigybę ir toliau turi teisę siekti aukštesnės pakopos ar paaukštinimo į aukštesnį lygį. Atostogos gali būti paprastos arba dalinės, kai dirbama pusę darbo dienos. Išėjus dalinių vaiko priežiūros atostogų, kai dirbama pusę darbo dienos, pirmojoje pastraipoje numatytas didžiausias laikotarpis padvigubinamas. Vaiko priežiūros atostogų metu pareigūnai turi teisę gauti 911,73 EUR per mėnesį arba 50 % šios sumos, jei atostogos dalinės, tačiau negali dirbti jokio kito apmokamo darbo. Visą įmoką į socialinio draudimo sistemą, numatytą 72 ir 73 straipsniuose, sumoka institucija ir ji apskaičiuojama atsižvelgiant į pareigūno bazinį darbo užmokestį. Tačiau dalinių atostogų atveju ši nuostata taikoma tik viso bazinio darbo užmokesčio ir proporcingai sumažinto bazinio darbo užmokesčio skirtumui. Pareigūno įmoka už faktiškai gaunamą bazinio darbo užmokesčio dalį skaičiuojama taikant tuos pačius koeficientus, kaip ir jam dirbant visą darbo laiką.

Pirmoje pastraipoje nurodytiems vienišiems tėvams ir išlaikomų vaikų, turinčių medicinos tarnybos pareigūno pripažintą negalią arba sergančių tokio pareigūno pripažinta sunkia liga, tėvams, taip pat per pirmuosius tris vaiko priežiūros atostogų mėnesius, kai tokių atostogų per motinystės atostogas išeina tėvas ar iš karto po motinystės atostogų bet kuris iš tėvų arba per įvaikinimo atostogas ar iš karto po jų, skiriama išmoka sudaro 1 215,63 EUR per mėnesį arba 50 % šios sumos, jei pareigūnas eina dalinių atostogų.

Vaiko priežiūros atostogos gali būti pratęstos dar šešiems mėnesiams mokant 50 % antroje pastraipoje nurodytos sumos dydžio išmoką. Pirmoje pastraipoje nurodytiems vienišiems tėvams vaiko priežiūros atostogos gali būti pratęsiamos dar dvylikai mėnesių mokant 50 % trečioje pastraipoje nurodytos sumos dydžio išmoką.

Šiame straipsnyje nurodytos sumos tikslinamos pagal atlyginimo dydį.“;

24)

III antraštinės dalies 2 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

„7   skirsnis

Atostogos tarnybos labui

42c straipsnis

Iki oficialaus pensinio amžiaus likus daugiausiai penkeriems metams pareigūnas, išdirbęs mažiausiai dešimt metų, paskyrimo tarnybos sprendimu gali būti išleistas atostogų tarnybos labui atsižvelgiant į organizacinius poreikius, susijusius su naujų kompetencijų įgijimu institucijose.

Bendras pareigūnų, kurie išleidžiami atostogų tarnybos labui, skaičius per metus negali būti didesnis kaip 5 % visų institucijų darbuotojų, išėjusių į pensiją praėjusiais metais. Taip apskaičiuotas bendras skaičius priskiriamas kiekvienai institucijai pagal atitinkamą pareigūnų jose skaičių praėjusių metų gruodžio 31 d. Tokio priskyrimo rezultatas suapvalinamas iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus kiekvienoje institucijoje.

Tokios atostogos nėra drausminė priemonė.

Atostogų trukmė paprastai atitinka laikotarpį, kol pareigūnas sulaukia pensinio amžiaus. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis paskyrimo tarnyba gali nuspręsti atostogas nutraukti ir pareigūną grąžinti į tarnybą.

Kai atostogų tarnybos labui išleistas pareigūnas sulaukia pensinio amžiaus, jis savaime išeina į pensiją.

Atostogas tarnybos labui reglamentuoja šios taisyklės:

Pareigūnas, kuris išleistas tokių atostogų, gauna pagal IV priedą apskaičiuotą išmoką.

Pareigūno prašymu nuo išmokos mokamos įmokos į pensijų sistemą, apskaičiuotos pagal tos išmokos dydį. Tokiu atveju skaičiuojant pensijų draudimo stažo, įgyto tarnybos pagrindu, metus, kaip numatyta VIII priedo 2 straipsnyje, atsižvelgiama į tarnybos laikotarpį, kai pareigūnas buvo atostogose tarnybos labui.

Korekcinis koeficientas šiai išmokai netaikomas.“;

25)

43 straipsnis pakeičiamas taip:

„43 straipsnis

Kiekvieno pareigūno sugebėjimai, naudingumas ir elgesys tarnyboje aprašomi metinėje ataskaitoje, kaip pagal 110 straipsnį numatė kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba. Toje ataskaitoje nurodoma, ar pareigūno darbo rezultatai buvo patenkinami, ar ne. Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba nustato nuostatas, suteikiančias teisę pateikti apeliacinį skundą laikantis ataskaitos rengimo tvarkos, kuria turi būti pasinaudota prieš pateikiant skundą, kaip nurodyta 90 straipsnio 2 dalyje.

Pradedant AST 5 lygiu, ataskaitoje gali būti pateikiama nuomonė apie tai, ar, atsižvelgiant į pareigūno darbo rezultatus, jis galėtų vykdyti administracines pareigas.

Pareigūnas supažindinamas su ataskaita. Jis gali pateikti pastabų, kurios jam atrodo svarbios.“;

26)

44 straipsnis pakeičiamas taip:

„44 straipsnis

Pareigūnas, kuris dvejus metus dirbo vienoje savo lygio pakopoje, automatiškai perkeliamas į aukštesnę to lygio pakopą, išskyrus atvejus, kai jo darbo rezultatai buvo įvertinti nepatenkinamai paskutinėje metinėje ataskaitoje, kaip nurodyta 43 straipsnyje. Pareigūnas perkeliamas į aukštesnę to lygio pakopą ne vėliau kaip po ketverių metų, nebent jam taikoma 51 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Jei pareigūnas paskiriamas padalinio vadovu, direktoriumi ar generaliniu direktoriumi tame pačiame lygyje, ir jeigu jis pagal 43 straipsnį patenkinamai atliko savo pareigas per pirmuosius devynis mėnesius nuo jo paskyrimo, jo pareigos tame lygyje laikomos paaukštintomis viena pakopa atgaline data nuo paskyrimo įsigaliojimo dienos. Dėl tokio paaukštinimo jo bazinis mėnesinis darbo užmokestis didinamas pirmosios ir antrosios pakopos kiekviename lygyje santykį atitinkančiu dydžiu. Jei šis padidėjimas yra mažesnis arba jeigu pareigūnas tuo metu jau užima paskutinę savo lygio pakopą, iki kito jo pareigų paaukštinimo bazinis darbo užmokestis jam didinamas tiek, kad būtų pridėtas pirmosios ir antrosios pakopos skirtumas.“;

27)

45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

45a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

29)

48 straipsnio trečiojoje pastraipoje žodžiai „AST pareigų grupės“ pakeičiami žodžiais „AST ir AST/SC pareigų grupės“;

30)

50 straipsnio aštuntoje pastraipoje skaičius „55“ pakeičiamas skaičiumi „58“;

31)

51 straipsnis pakeičiamas taip:

„51 straipsnis

1.   Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba nustato tvarką, kuria laiku ir tinkamu būdu nustatomi, nagrinėjami ir sprendžiami neišmanymo atvejai.

Priimdama vidaus nuostatas, kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba laikosi šių reikalavimų:

2.   Pareigūnas turi teisę gauti visą savo asmens bylą ir pasidaryti visų su procedūra susijusių dokumentų kopijas. Nuo pasiūlymo gavimo dienos jam suteikiama ne mažiau kaip 15, bet ne daugiau kaip 30 dienų pasirengti gynybai. Jam gali padėti jo pasirinktas asmuo. Pareigūnas gali pateikti rašytinių pastabų. Jį išklauso Jungtinis patariamasis komitetas. Pareigūnas taip pat gali pasikviesti liudininkų.

3.   Atvejį nagrinėjant Jungtiniam patariamajam komitetui, institucijai atstovauja paskyrimų tarnybos tuo tikslu paskirtas pareigūnas. Tas pareigūnas turi tokias pačias teises, kaip ir atitinkamas pareigūnas.

4.   Atsižvelgdamas į 1 dalies b punkte minėtą pasiūlymą ir visus atitinkamo pareigūno ar liudininkų rašytinius ir žodinius pareiškimus, Jungtinis patariamasis komitetas balsų dauguma patvirtina pagrįstą išvadą, nurodydamas priemonę, kurią jis mano esant tinkama, atsižvelgiant į faktus, nustatytus jo prašymu. Per du mėnesius nuo tos dienos, kurią klausimas buvo jam perduotas nagrinėti, jis perduoda šią išvadą paskyrimų tarnybai ir atitinkamam pareigūnui. Pirmininkas nebalsuoja dėl Jungtinio patariamojo komiteto sprendimų, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami procedūriniai klausimai ir tada, kai balsai pasiskirsto po lygiai.

5.   Dėl neišmanymo atleistas pareigūnas 6 dalyje nustatytu laikotarpiu turi teisę gauti mėnesinę išeitinę pašalpą, lygią AST 1 lygio pirmos pakopos pareigūno baziniam darbo užmokesčiui. Tuo pačiu laikotarpiu pareigūnas taip pat turi teisę gauti 67 straipsnyje numatytas išmokas šeimai. Namų ūkio išmoka skaičiuojama pagal AST 1 lygio pareigūno bazinį mėnesinį darbo užmokestį, kaip numatyta VII priedo 1 straipsnyje.

Išmoka nemokama, jei pareigūnas atsistatydina pradėjus 1 ir 2 dalyje numatytos procedūros veiksmus, arba, jeigu jis turi teisę iš karto gauti visos pensijos išmoką. Jeigu pagal valstybinę bedarbio pašalpų mokėjimo sistemą jam priklauso bedarbio pašalpa, tos pašalpos suma atimama iš minėtos išmokos.

6.   Laikotarpis, kuriuo mokamos 5 dalyje nurodytos išmokos, yra:

7.   Pareigūnai, kurių pareigos buvo pažemintos dėl neišmanymo, po šešerių metų laikotarpio gali paprašyti iš jų asmens bylų pašalinti visas nuorodas apie tą priemonę.

8.   Pareigūnai turi teisę gauti kompensaciją už pagrįstas išlaidas, kurias jie patyrė savo iniciatyva procedūrinių veiksmų metu, įskaitant ir mokestį, sumokėtą institucijai nepriklausančiam patarėjui gynybos klausimais, kai šiame straipsnyje numatyta procedūra baigiama nepriėmus sprendimo dėl pareigūno atleidimo arba jo pareigų pažeminimo.“;

32)

52 straipsnis pakeičiamas taip:

„52 straipsnis

Nedarant poveikio 50 straipsniui, pareigūnas išleidžiamas į pensiją:

Tačiau pareigūnas gali savo paties prašymu ir jei, paskyrimų tarnybos nuomone, tai pateisinama tarnybos interesais, tęsti tarnybą iki 67 metų amžiaus arba išimties tvarka iki 70 metų. Tokiu atveju jis savaime išeina į pensiją paskutinę mėnesio, kurį jam sukanka tiek metų, dieną.

Jei paskyrimų tarnyba nusprendžia leisti tęsti pareigūnui tarnybą po 66 metų, tas leidimas suteikiamas ne ilgiau kaip vieniems metams. Jis gali būti atnaujintas pareigūno prašymu.“

33)

55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

34)

55a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Leidimas pareigūnui gali būti suteiktas tokiais atvejais:

Jeigu sutrumpinto darbo laiko prašoma norint dalyvauti tolesniuose mokymuose arba per paskutinius trejus metus iki pareigūnui sulaukiant pensinio amžiaus, bet ne anksčiau kaip sulaukus 58 metų, paskyrimų tarnyba gali neduoti leidimo arba atidėti jo įsigaliojimo datą tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir dėl svarbių tarnybinių priežasčių.

Jeigu tokia teise gauti leidimą pasinaudojama tam, kad būtų galima prižiūrėti rimtai sergantį sutuoktinį, aukštutinės ar žemutinės giminystės linijos giminaitį, brolius ar seseris, arba tam, kad būtų galima dalyvauti tolesniuose mokymuose, bendra tokių laikotarpių trukmė neviršija penkerių metų per visą pareigūno tarnybos laikotarpį.“;

35)

56 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Kaip numatyta VI priede, SC 1–SC 6 lygių ir AST 1–AST 4 lygių pareigūnai už išdirbtus viršvalandžius turi teisę gauti kompensuojamąsias atostogas arba atlygį, jei dėl tarnybos reikalavimų negali gauti kompensuojamųjų atostogų per du mėnesius, einančius po to mėnesio, kurį buvo dirbami viršvalandžiai.“;

36)

56a straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu, Komisija deleguotaisiais aktais pagal 111 ir 112 straipsnius nustato teisę gauti tokias išmokas turinčių pareigūnų kategorijas, išmokų skyrimo sąlygas ir jų dydžius.“;

37)

56b straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu, Komisija deleguotaisiais aktais pagal 111 ir 112 straipsnius nustato teisę gauti tokias išmokas turinčių pareigūnų kategorijas, išmokų skyrimo sąlygas ir jų dydžius.“;

38)

56c straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu, Komisija deleguotaisiais aktais pagal 111 ir 112 straipsnius nustato teisę gauti specialias išmokas turinčių pareigūnų kategorijas, išmokų skyrimo sąlygas ir jų dydžius.“;

39)

57 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

40)

58 straipsnis pakeičiamas taip:

„58 straipsnis

Be 57 straipsnyje numatytų atostogų, nėščiosios, pateikusios medicininę pažymą, turi teisę gauti 20 savaičių atostogų. Atostogos prasideda ne anksčiau kaip likus šešioms savaitėms iki numatytos gimdymo datos, nurodytos pažymoje, ir baigiasi ne anksčiau kaip praėjus 14 savaičių po gimdymo dienos. Jei gimsta daugiau kaip vienas vaikas arba jeigu gimdymas priešlaikinis ar gimsta neįgalus arba sunkia liga sergantis vaikas, atostogų trukmė yra 24 savaitės. Šioje nuostatoje priešlaikinis gimdymas yra gimdymas nepasibaigus 34 nėštumo savaitei.“;

41)

61 straipsnis pakeičiamas taip:

„61 straipsnis

Valstybinių švenčių sąrašai sudaromi Sąjungos institucijų paskyrimų tarnybų susitarimu pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu.“;

42)

63 straipsnis pakeičiamas taip:

„63 straipsnis

Pareigūno atlyginimas nurodomas eurais. Jis išmokamas šalies, kurioje pareigūnas vykdo savo pareigas, valiuta arba eurais.

Kita valiuta nei eurais mokamas atlyginimas apskaičiuojamas remiantis valiutų kursais, taikomais tų metų liepos 1 d. vykdant Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

Kiekvienais metais valiutos kursas tikslinamas atgaline data 65 straipsnyje numatyto atlyginimo tikslinimo metu.“;

43)

64 straipsnis pakeičiamas taip:

„64 straipsnis

Eurais nurodytam pareigūno atlyginimui, atėmus šiuose Tarnybos nuostatuose arba įgyvendinimo taisyklėse nustatytus privalomus atskaitymus, taikomas korekcinis koeficientas, kuris yra didesnis kaip 100 %, mažesnis kaip 100 % arba lygus 100 %, atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas įvairiose įdarbinimo vietose.

Korekciniai koeficientai nustatomi ar atšaukiami bei kasmet tikslinami remiantis XI priedo nuostatomis. Tikslinant koeficientus visos vertės laikomos pamatinėmis vertėmis. Komisija skelbia patikslintas vertes Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje informavimo tikslais praėjus dviem savaitėms nuo patikslinimo dienos.

Belgijoje ir Liuksemburge korekcinis koeficientas netaikomas, nes tos įdarbinimo vietos yra daugumos institucijų pagrindinės darbo ir būstinės vietos ir todėl jos kaip orientacinės vietos yra ypatingos svarbos.“

44)

65 straipsnis pakeičiamas taip:

„65 straipsnis

1.   Kasmet Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimai atnaujinami atsižvelgiant į Sąjungos ekonomikos ir socialinę politiką. Ypatingai atsižvelgiama į bet kokį darbo užmokesčių padidėjimą valstybių narių viešojoje tarnyboje ir į priėmimo į darbą poreikius. Darbo užmokesčiai atnaujinami remiantis XI priedu. Atsižvelgiant į Komisijos ataskaitą, pagrįstą remiantis susitarimu su valstybių narių nacionalinėmis statistikos tarnybomis Europos Sąjungos statistikos tarnybos parengtais statistiniais duomenimis, atnaujinama iki kiekvienų metų pabaigos; statistiniai duomenys atspindi padėtį liepos 1 d. kiekvienoje valstybėje narėje. Toje ataskaitoje pateikiami duomenys, susiję su biudžeto poveikiu Sąjungos pareigūnų atlyginimams ir pensijoms. Ji pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

Sumos, nurodytos Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 42a straipsnio antrojoje ir trečiojoje pastraipose, 66 ir 69 straipsniuose, VII priedo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje ir XIII priedo 8 straipsnio 2 dalyje, pagal XIII priedo 18 straipsnio 1 dalį atnaujintinos sumos, nurodytos VII priedo 4a straipsnyje, sumos, nurodytos 24 straipsnio 3 dalyje, 28a straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje, 28a straipsnio 7 dalyje, 93 straipsnyje, 94 straipsnyje, 96 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje ir 96 straipsnio 7 dalyje, 133, 134 ir 136 straipsniuose, sumos, nurodytos Tarybos reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76 (6) 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, ir sumoms taikomas koeficientas, nurodytas Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68 (7) 4 straipsnyje, kasmet tikslinami remiantis XI priedu. Komisija skelbia atnaujintas sumas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje per dvi savaites nuo tokio atnaujinimo dienos informavimo tikslais.

2.   Jeigu iš esmės pasikeičia pragyvenimo išlaidos, 1 dalyje nurodytos sumos ir 64 straipsnyje nurodyti korekciniai koeficientai atnaujinami remiantis XI priedu. Komisija skelbia atnaujintas sumas ir korekcinius koeficientus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje informavimo tikslais praėjus dviem savaitėms nuo atnaujinimo.

3.   1 ir 2 dalyje nurodytos sumos ir 64 straipsnyje nurodyti korekciniai koeficientai suprantami kaip sumos ir koeficientai, kurių tikroji vertė tam tikru laiko momentu turi būti atnaujinta netaikant kito teisės akto.

4.   Nedarant poveikio XI priedo 3 straipsnio 5 ir 6 dalių taikymui 2013 ir 2014 m. nebus daromas joks 1 ir 2 dalyse nurodytas atnaujinimas.

45)

66 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

46)

66a straipsnis pakeičiamas taip:

„66a straipsnis

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68 3 straipsnio 1 dalies ir, nedarant poveikio 65 straipsnio 3 daliai, siekiant atsižvelgti į metodo taikymą pareigūnų atlyginimams ir pensijoms atnaujinti, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlyginimui, kurį Sąjunga moka faktiškai dirbančiam personalui, taikoma laikinoji priemonė – vadinamasis solidarumo mokestis.

2.   Solidarumo mokesčio tarifas, taikomas 3 dalyje nustatytai bazei, yra 6 proc. Tačiau AD 15 lygio 2 pakopos ir tolesnių lygių bei pakopų pareigūnams taikomas 7 proc. tarifas.

4.   Solidarumo mokestis išskaičiuojamas kiekvieną mėnesį išmokant atlyginimą; surinktos lėšos įtraukiamos į bendrą Europos Sąjungos biudžetą kaip pajamos.“;

47)

67 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Išmoka vaikui išlaikyti specialiu motyvuotu paskyrimų tarnybos sprendimu gali būti padvigubinta remiantis medicinos įstaigų išduotais dokumentais, įrodančiais, kad vaikas turi negalią arba serga ilgalaike liga, dėl kurių pareigūnas patiria daug išlaidų.“;

48)

72 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

49)

73 straipsnio 1 dalyje žodis „institucijų“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybų“;

50)

76a straipsnio antrajame sakinyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

51)

77 straipsnis pakeičiamas taip:

„77 straipsnis

Pareigūnas, turintis ne mažesnį kaip 10 metų tarnybos stažą, turi teisę gauti ištarnauto laiko pensiją. Tačiau jei pareigūnui sukako daugiau metų nei pensinis amžius, jei nebuvo galima jo grąžinti į tarnybą jam esant rezerve arba atsistatydinant tarnybos labui, jis turi teisę gauti tokią pensiją nepriklausomai nuo stažo.

Didžiausia senatvės pensija siekia 70 % paskutinės kategorijos, kuriai pareigūnas buvo priskirtas bent vienerius metus, paskutinės bazinės algos. 1,80 % to paskutinio bazinio darbo užmokesčio pareigūnui mokama už kiekvienus tarnybos metus, skaičiuojamus VIII straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Tačiau pareigūnai, dirbę Europos Sąjungos sutartyje ar Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytas pareigas einančių asmenų, vienos iš Sąjungos institucijų ar organų išrinkto pirmininko arba vienos iš Europos Parlamento frakcijų išrinkto pirmininko padėjėjais, už einant tas pareigas išdirbtus pensinio stažo metus turi teisę į pensiją, apskaičiuojamą pagal paskutinį tuo metu gautą bazinį darbo užmokestį, jei gautas bazinis darbo užmokestis yra didesnis už darbo užmokestį, pagal kurį apskaičiuojama pensija pagal šio straipsnio antrą pastraipą.

Ištarnauto laiko pensija neturi būti mažesnė kaip 4 % minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienus tarnybos metus.

Pensinis amžius yra 66 metai.

Pensinis amžius įvertinamas kiekvienais metais pradedant 2014 m. sausio 1 d. remiantis Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikta ataskaita. Ataskaitoje visų pirma nagrinėjama, kaip kito valstybių narių darbuotojų pensinis amžius ir Europos institucijų pareigūnų tikėtina gyvenimo trukmė.

Prireikus Komisija, atkreipdama ypatingą dėmesį į pokyčius valstybėse narėse, pateikia pasiūlymą, kuriuo atsižvelgiant į tą ataskaitą keičiamas pensinis amžius“;

52)

78 straipsnis pakeičiamas taip:

„78 straipsnis

Jei dėl visiško nuolatinio invalidumo pareigūnas negali atlikti savo pareigų grupę ir postą atitinkančių pareigų, jis turi teisę gauti invalidumo pašalpą VIII priedo 1–16 straipsniuose numatyta tvarka.

Pagal analogiją 52 straipsnis taikomas invalidumo pašalpos gavėjams. Jeigu invalidumo pašalpos gavėjas išeina į pensiją nesulaukęs 66 metų amžiaus ir nesukaupęs teisių į didžiausią galimą pensiją, taikomos bendrosios taisyklės dėl ištarnauto laiko pensijų. Ištarnauto laiko pensijos dydis apskaičiuojamas pagal darbo užmokestį, nustatytą pareigūno lygiui ir pakopai, kuriuose jis dirbo tuo metu, kai tapo invalidu.

Invalidumo pašalpa lygi 70 % pareigūno paskutinio bazinio darbo užmokesčio. Tačiau ji negali būti mažesnė, negu minimalus gyvenimo lygis.

Invalidumo pašalpa kaupiama į pensijų sistemą mokant įmokas, apskaičiuojamas pagal tos pašalpos dydį.

Jeigu invalidumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo pareigūnui atliekant savo pareigas ar dėl nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareigūno pareigomis, dėl profesinės ligos, dėl veiksmų visuomenės labui ar rizikuojant gyvybe gelbstint kitą žmogų, invalidumo pašalpa negali būti mažesnė negu 120 % minimalaus gyvenimo lygio. Be to, tokiais atvejais visa įmokų pagal pensijų sistemą suma mokama iš institucijos ar 1b straipsnyje minėtos įstaigos biudžeto.“;

53)

80 straipsnio šešta pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje pastraipose numatytos teisės taikomos mirus buvusiam pareigūnui, turėjusiam teisę gauti išmokas pagal Tarnybos nuostatų 50 straipsnį, Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (8) 5 straipsnį, Tarybos reglamento (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 2530/72 (9) 3 straipsnį arba Tarybos reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 1543/73 (10) 3 straipsnį, ir mirus buvusiam pareigūnui, atleistam iš tarnybos prieš jam sukankant pensiniam amžiui ir prašiusiam atidėti jo senatvės pensijos mokėjimą iki pirmosios kalendorinio mėnesio, sekančio po to mėnesio, kurį jam sukanka pensinis amžius, dienos.

54)

81a straipsnio 1 dalis iš dalies keičiamas taip:

55)

82 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

„2.   Jeigu pagal 65 straipsnio 1 dalį atnaujinami atlyginimai, taip pat atnaujinamos ir pensijos.“;

56)

83 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa išbraukiama;

57)

83a straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Agentūros, negaunančios subsidijų iš bendro Europos Sąjungos biudžeto, moka į tą biudžetą visą įmokų sumą, reikalingą sistemai finansuoti. Nuo 2016 m. sausio 1 d. agentūros, kurios iš to biudžeto finansuojamos iš dalies, moka darbdavių įmokų dalį, atitinkančią savo pajamų be subsidijos iš bendro Europos Sąjungos biudžeto ir visų savo pajamų santykį.

3.   Pensijų sistemos pusiausvyra užtikrinama pensiniu amžiumi ir įmokų į šią sistemą tarifu. Pagal XII priedą atliekant penkerių metų laikotarpio aktuarinį įvertinimą ir siekiant užtikrinti pensijų sistemos pusiausvyrą, atnaujinamas įmokos į pensijų sistemą tarifas.

4.   Kiekvienais metais pagal XII priedo 1 straipsnio 2 dalį Komisija pateikia 3 dalyje nurodytą atnaujintą aktuarinio vertinimo variantą. Nustačius, kad einamuoju momentu taikomas įmokų tarifas ir tarifas, kurio reikia aktuarinei pusiausvyrai palaikyti, skiriasi bent 0,25 punkto, Komisija tarifą atnaujina XII priede nustatyta tvarka.

5.   Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais atnaujinamas 83 straipsnio 2 dalyje nurodytas orientacinis skaičius. Komisija skelbia atnaujintą įnašo tarifą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje informavimo tikslais praėjus dviem savaitėms nuo atnaujinimo dienos.“;

58)

VIII antraštinė dalis išbraukiama;

59)

110 straipsnis pakeičiamas taip:

„110 straipsnis

1.   Bendrąsias šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo nuostatas priima kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba, pasitarusi su personalo komitetu ir Tarnybos nuostatų komitetu.

2.   Komisijos priimtos šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklės, įskaitant 1 dalyje nurodytas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, pagal analogiją taikomos agentūroms. Tuo tikslu Komisija po priėmimo nedelsdama praneša agentūroms apie tokias įgyvendinimo taisykles.

Įgyvendinimo taisyklės agentūrose įsigalioja praėjus devyniems mėnesiams nuo jų įsigaliojimo Komisijoje arba devyniems mėnesiams nuo dienos, kurią Komisija agentūras informavo apie atitinkamos įgyvendinimo taisyklės priėmimą, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė. Nepaisant to, kas išdėstyta, agentūra gali taip pat nuspręsti, kad tokios įgyvendinimo taisyklės įsigalios anksčiau.

Išimties tvarka prieš pasibaigiant šios dalies antroje pastraipoje nurodytam devynių mėnesių laikotarpiui ir pasitarusi su personalo komitetu agentūra gali teikti Komisijai pritarti įgyvendinimo taisykles, kurios skiriasi nuo Komisijos priimtų taisyklių. Tokiomis pat sąlygomis agentūra gali prašyti Komisijos pritarti kai kurių iš tų įgyvendinimo taisyklių netaikymui. Pastaruoju atveju Komisija, užuot priėmusi arba atmetusi prašymą, gali agentūros prašyti pateikti jai pritarti įgyvendinimo taisykles, kurios skiriasi nuo Komisijos priimtų taisyklių.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodytas devynių mėnesių laikotarpis sustabdomas nuo dienos, kurią agentūra paprašo Komisijos pritarimo, iki dienos, kurią Komisija pareiškia savo poziciją.

Agentūra taip pat gali, pasitarusi su personalo komitetu, teikti Komisijai pritarti įgyvendinimo taisykles, kurios susijusios su kitokiais klausimais nei Komisijos priimtos taisyklės.

Priimant įgyvendinimo taisykles agentūroms atstovauja valdyba arba lygiavertis organas, nurodytas Sąjungos teisės akte, kuriuo jos steigiamos.

3.   Priimant taisykles institucijų sutarimu, agentūros nelaikomos institucijomis. Tačiau prieš priimdama tas taisykles Komisija tariasi su agentūromis.

4.   Apie šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisykles, įskaitant 1 dalyje nurodytas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, ir institucijų paskyrimų tarnybų sutarimu priimtas taisykles informuojami darbuotojai.

5.   Institucijų ir agentūrų administraciniai padaliniai reguliariai tariasi vienas su kitu dėl šių Tarnybos nuostatų taikymo. Tuose pasitarimuose agentūroms atstovaujama bendrai pagal taisykles, kurios turi būti nustatytos jų tarpusavio susitarimu.

6.   Remdamasis 2 dalyje, įskaitant visus jos pakeitimus, nustatyta tvarka Europos Sąjungos Teisingumo Teismas administruoja kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos priimtų taisyklių registrą, siekdamas įgyvendinti šiuos Tarnybos nuostatus ir tas agentūrų priimtas taisykles tiek, kiek jomis nukrypstama nuo Komisijos priimtų taisyklių. Institucijos ir agentūros turi tiesioginę prieigą prie to registro ir visas teises iš dalies keisti savo taisykles. Valstybės narės turi tiesioginę prieigą prie to registro. Be to, kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos priimtų šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklių.“;

60)

papildoma šiais straipsniais:

„111 straipsnis

Komisijai pagal 112 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų darbo sąlygų aspektų ir tam tikrų atlyginimų taisyklių ir socialinio draudimo sistemos įgyvendinimo aspektų.

112 straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Tarnybos nuostatų 56a, 56b ir 56c straipsniuose, VII priedo 13 straipsnio 3 dalyje ir XI priedo 9 straipsnyje bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 11 dalyje ir 96 straipsnio 11 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti Tarnybos nuostatų 56a, 56b ir 56c straipsniuose, VII priedo 13 straipsnio 3 dalyje ir XI priedo 9 straipsnyje bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 11 dalyje ir 96 straipsnio 11 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal Tarnybos nuostatų 56a, 56b ir 56c straipsnius, VII priedo 13 straipsnio 3 dalį arba XI priedo 9 straipsnį arba Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 11 dalį ir 96 straipsnio 11 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie šį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento ar Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

113 straipsnis

Ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas šių Tarnybos nuostatų veikimas.“;

61)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

62)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

63)

IV priedo vienintelis straipsnis iš dalies keičiamas taip:

64)

IVa priedas iš dalies keičiamas taip:

65)

V priedas iš dalies keičiamas taip:

66)

VI priedas iš dalies keičiamas taip:

67)

VII priedas iš dalies keičiamas taip:

68)

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

69)

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

70)

X priedas iš dalies keičiamas taip:

71)

XI priedas pakeičiamas taip:

72)

XII priedas iš dalies keičiamas taip:

73)

XIII priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio antroji įtrauka išbraukiama.

2)

2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

3)

3 straipsnis išbraukiamas;

4)

3b straipsnio b punkto i papunktis pakeičiamas taip:

5)

8 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „2 straipsnio a punktas“ pakeičiami žodžiais „2 straipsnio a arba f punktas“;

6)

10 straipsnio 4 dalis išbraukiama;

7)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

1.   Laikinasis darbuotojas dirba devynių mėnesių bandomąjį laikotarpį.

Jeigu per bandomąjį laikotarpį laikinasis darbuotojas bent vieno mėnesio nepertraukiamo laikotarpio negali eiti pareigų dėl ligos, motinystės atostogų, kaip nurodyta Tarnybos nuostatų 58 straipsnyje, ar nelaimingo atsitikimo, 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija gali jo bandomąjį laikotarpį pratęsti atitinkamą laiką. Visas bandomasis laikotarpis jokiomis aplinkybėmis negali viršyti 15 mėnesių.

2.   Ataskaita apie laikinąjį darbuotoją parengiama bet kuriuo metu iki bandomojo laikotarpio pabaigos, jeigu matyti, kad jo darbas akivaizdžiai netinkamas.

Atitinkamas asmuo supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę per aštuonių darbo dienų laikotarpį raštu pateikti savo pastabas. Ataskaitą ir pastabas tiesioginis laikinojo darbuotojo viršininkas nedelsdamas perduoda 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai. Remdamasi ataskaita, 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje minėta institucija gali nuspręsti atleisti laikinąjį darbuotoją bandomajam laikotarpiui nepasibaigus, įspėjusi jį prieš vieną mėnesį, arba likusiam bandomojo laikotarpio laikui paskirti laikinąjį darbuotoją į kitą skyrių.

3.   Likus ne mažiau kaip mėnesiui iki bandomojo laikotarpio pabaigos, parengiama ataskaita apie laikinojo darbuotojo sugebėjimus atlikti jo etatui priskirtas pareigas ir apie jo darbo našumą bei jo elgesį tarnyboje. Laikinasis darbuotojas supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę per aštuonias darbo dienas raštu pateikti savo pastabas.

Jei ataskaitoje rekomenduojama asmenį atleisti arba, išimtiniais atvejais, pratęsti bandomąjį laikotarpį pagal 1 dalį, ataskaitą ir pastabas tiesioginis laikinojo darbuotojo viršininkas nedelsdamas perduoda 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai.

Laikinasis darbuotojas, kurio darbas arba elgesys neatitiko jo pareigybei keliamų reikalavimų, yra atleidžiamas.

Galutinis sprendimas priimamas remiantis šioje dalyje nurodyta ataskaita ir 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos turima informacija apie laikinojo darbuotojo elgesį pagal Tarnybos nuostatų II antraštinę dalį.

4.   Atleistas laikinasis darbuotojas turi teisę į vieno trečdalio jo bazinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už kiekvieną ištarnautą bandomojo laikotarpio mėnesį.“;

10)

15 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Pagal 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytos institucijos priimtus kriterijus tam tikram lygiui priskirtas laikinasis darbuotojas išlaiko atitinkamoje tarnybos pakopoje įgytą stažą, jei laikinuoju to paties lygio darbuotoju įdarbinamas iš karto po ankstesnio laikinosios tarnybos laikotarpio.“;

11)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Pagal analogiją taikomi Tarnybos nuostatų 42a, 42b ir 55–61 straipsniai dėl atostogų, darbo valandų, viršvalandžių, darbo pamainomis, budėjimo darbo vietoje ar namuose ir valstybinių švenčių. Specialios atostogos, vaiko priežiūros atostogos ir atostogos dėl šeiminių priežasčių negali tęstis ilgiau už darbo sutarties terminą. Be to, Tarnybos nuostatų 41, 42, 45 ir 46 straipsniai pagal analogiją taikomi Tarnybos nuostatų XIII priedo 29 straipsnyje minimiems laikinai priimtiems tarnautojams, nepriklausomai nuo jų darbo pradžios datos.

Tačiau Tarnybos nuostatų 59 straipsnyje numatytos mokamos atostogos dėl ligos negali būti ilgesnės kaip trys mėnesiai arba ilgesnės už laikinai priimto tarnautojo dirbtą laiką, kai jis ilgesnis nei trys mėnesiai. Atostogos neturi būti ilgesnės už darbo sutarties galiojimo terminą.

Tiems terminams pasibaigus, tarnautojui, kurio sutartis nenutraukiama, nepaisant jo nedarbingumo, suteikiamos nemokamos atostogos.

Tačiau, jei tarnautojas suserga profesine liga arba patiria nelaimingą atsitikimą eidamas savo pareigas, jis visą nedarbingumo laiką gauna visą atlyginimą, kol jam pagal 33 straipsnio nuostatas paskiriama invalidumo pensija.“;

12)

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Išskirtinėmis aplinkybėmis laikinai priimto tarnautojo prašymu dėl neatidėliotinų asmeninių priežasčių jam gali būti suteiktos nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų dėl asmeninių priežasčių laikotarpiu toliau taikomas Tarnybos nuostatų 12b straipsnis.

Leidimas pagal 12b straipsnį laikinai priimtam tarnautojui nesuteikiamas dalyvavimo profesinėje veikloje tikslu – nesvarbu, ar ji pelninga, ar ne – kuri apima su jo institucija susijusią lobistinę veiklą ar protegavimą ir dėl kurios galėtų būti pažeisti teisėti institucijos interesai ar galėtų atsirasti tokio pažeidimo galimybė.

6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija nustato tokių atostogų trukmę, kuri negali būti ilgesnė kaip ketvirtadalis tarnautojo dirbto laiko arba

Į atostogų, suteiktų remiantis pirma pastraipa, laikotarpį neatsižvelgiama taikant Tarnybos nuostatų 44 straipsnio pirmąją pastraipą.

Laikinai priimtam tarnautojui esant nemokamose atostogose, jo narystė 28 straipsnyje nurodytoje socialinio draudimo sistemoje sustabdoma.

Tačiau praėjus ne daugiau kaip vienam mėnesiui nuo to mėnesio, kurį prasideda nemokamos atostogos, laikinai priimtas tarnautojas, kuris nedirba mokamo darbo, gali pateikti prašymą būti toliau draudžiamas nuo 28 straipsnyje nurodytos rizikos, jeigu sumoka pusę tame straipsnyje nurodytų įmokų už savo atostogų trukmę. Įmoka apskaičiuojama pagal jo paskutinį bazinį darbo užmokestį.

Be to, laikinai priimtas tarnautojas, kuriam taikomas 2 straipsnio c arba d punktas ir kuris įrodo negalįs įgyti teisės gauti pensiją pagal kitą pensijų sistemą, gali prašyti, kad jam ir toliau nemokamų atostogų laikotarpiu būtų leista nenutraukti pensinio stažo, su sąlyga, kad jis moka trijų 41 straipsnyje nustatytų normų dydžio įmoką; įmokos apskaičiuojamos pagal jo lygio ir pakopos bazinį darbo užmokestį.

Moterys, kurių motinystės atostogos prasideda iki su jomis pasirašytos sutarties galiojimo pabaigos, turi teisę į motinystės atostogas ir motinystės išmokas.“;

13)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

28a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

33 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje žodžiai „65 metų amžiaus“ pakeičiami žodžiais „66 metų amžiaus“;

16)

34 straipsnis pakeičiamas taip:

„34 straipsnis

Tarnybos nuostatų VIII priedo 4 skyriuje apibrėžti mirusiojo tarnautojo įpėdiniai pagal 35–38 straipsnių nuostatas turi teisę į maitintojo netekimo pensiją.

Mirus invalidumo pašalpą gavusiam buvusiam tarnautojui arba 2 straipsnio a, c, d, e arba f punkto apibrėžimą atitinkančiam senatvės pensiją gavusiam buvusiam tarnautojui arba iš tarnybos prieš pensinį amžių išėjusiam ir atidėti senatvės pensijos mokėjimą iki pirmosios kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jam sukanka pensinis amžius, dienos, prašiusiam buvusiam tarnautojui, Tarnybos nuostatų VIII priedo 4 skyriuje apibrėžti mirusiojo tarnautojo įpėdiniai turi teisę į tame priede numatytą maitintojo netekimo pensiją.

Kai laikinai priimto tarnautojo arba invalidumo pašalpą ar senatvės pensiją gaunančio buvusio laikinai priimto tarnautojo, arba buvusio laikinai priimto tarnautojo, kuris baigė tarnybą prieš pensinį amžių ir prašiusio atidėti jo senatvės pensijos mokėjimą iki pirmosios kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jam sukanka pensinis amžius, dienos, buvimo vieta nežinoma ilgiau nei vienerius metus, Tarnybos nuostatų VIII priedo 5 ir 6 skyriaus nuostatos dėl laikinųjų pensijų pagal analogiją taikomos jo sutuoktiniui ir jo išlaikytiniais pripažintiems asmenims.“;

17)

36 straipsnio pirmos pastraipos trečiajame sakinyje žodžiai „2 straipsnio a, c arba d punktų“ pakeičiami žodžiais „2 straipsnio a, c, d, e arba f punktų“;

18)

37 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje žodžiai „63 metų amžiaus“ pakeičiami žodžiais „pensinio amžiaus“, o žodžiai „2 straipsnio a, c ar d punkte“ pakeičiami žodžiais „2 straipsnio a, c, d, e ar f punktuose“;

19)

39 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Baigdamas tarnybą tarnautojas, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, turi teisę į senatvės pensiją, aktuarinio ekvivalento pervedimą ar išeitinę išmoką, kaip numatyta Tarnybos nuostatų V antraštinės dalies 3 skyriuje ir VIII priede. Jeigu tarnautojas turi teisę į senatvės pensiją, jo teisės į pensiją mažinamos proporcingai sumoms, išmokėtoms pagal 42 straipsnį.“;

20)

42 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Laikantis sąlygų, kurias turi nustatyti 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta institucija, tarnautojas gali paprašyti tos institucijos mokėti visas įmokas, kurias jis privalo mokėti, siekdamas įsigyti ar išlaikyti teises gauti pensiją savo kilmės šalyje.“;

21)

47 straipsnis pakeičiamas taip:

„47 straipsnis

Išskyrus tarnybos nutraukimą dėl mirties, laikinieji darbuotojai atleidžiami iš darbo:

22)

įterpiamas šis straipsnis:

„48a straipsnis

Kiekvienu atitinkamos Parlamento kadencijos laikotarpiu daugiausia penkiems vyresniesiems Europos Parlamento frakcijų AD 15 arba AD 16 lygio laikiniesiems darbuotojams pagal analogiją gali būti taikomas Tarnybos nuostatų 50 straipsnis, jeigu jie yra 55 metų amžiaus, Europos institucijose dirba jau dvidešimt metų ir turi bent 2,5 metų paskutinio lygio, kuriam buvo priskirti, darbo stažą.“;

23)

50c straipsnio 2 dalis išbraukiama;

24)

II antraštinė dalis papildoma šiuo skyriumi:

„11   SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS 2 STRAIPSNIO F PUNKTE NURODYTIEMS LAIKINIESIEMS DARBUOTOJAMS

51 straipsnis

Pagal analogiją 2 straipsnio f punkte nurodytiems laikiniesiems darbuotojams taikomas Tarnybos nuostatų 37 straipsnis, išskyrus pirmos pastraipos b punktą, ir 38 straipsnis.

52 straipsnis

Nukrypstant nuo 17 straipsnio trečios pastraipos, 2 straipsnio f punkte nurodytiems laikiniesiems darbuotojams, su kuriais sudaryta neterminuota sutartis, gali būti neatsižvelgiant į tarnybos stažą suteikiamos nemokamos atostogos ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui.

Visa tokių atostogų trukmė negali viršyti dvylikos metų per visą darbuotojo karjerą.

Į laikinojo darbuotojo užimamą pareigybę gali būti įdarbintas kitas asmuo.

Pasibaigus laikinojo darbuotojo atostogoms, jis turi būti grąžintas į pirmąją laisvą jo pareigų grupės jo lygį atitinkančią pareigybę, jei jis atitinka tai pareigybei keliamus reikalavimus. Pareigūnui atsisakius siūlomos pareigybės, jam paliekama teisė būti grąžintam į kitą atsiradusią laisvą jo pareigų grupės jo lygį atitinkančią pareigybę, jei jis atitinka tai pareigybei keliamus reikalavimus; pareigūnui antrą kartą atsisakius pareigybės, institucija gali atleisti jį iš darbo be įspėjimo. Kol pareigūnas faktiškai nėra grąžintas į atitinkamas pareigas ar komandiruotas, jis laikomas išėjusiu nemokamų atostogų dėl asmeninių priežasčių.

53 straipsnis

2 straipsnio f punkte nurodyti laikinieji darbuotojai įdarbinami pagal vienos arba daugiau agentūrų rengiamą atrankos procedūrą. Europos personalo atrankos tarnyba, gavusi atitinkamos agentūros arba agentūrų prašymą, teikia agentūroms pagalbą, visų pirma nustatydama egzaminų turinį ir rengdama atrankos procedūras. Europos personalo atrankos tarnyba užtikrina, kad atrankos tvarka būtų skaidri.

Pagal išorės atrankos procedūrą 2 straipsnio f punkte nurodyti laikinieji darbuotojai įdarbinami tik į SC 1–SC 2, AST 1–AST 4 ar AD 5–AD 8 lygius. Tačiau, kai reikia, ir tinkamai pagrįstais atvejais agentūra gali leisti įdarbinti į AD 9, AD 10, AD 11 arba išimtiniais atvejais į AD 12 lygį, kai pareigos susijusios su atitinkama atsakomybe, laikantis patvirtinto pareigybių sąrašo. Bendras į AD 9–AD 12 lygius įdarbintų darbuotojų skaičius agentūroje neviršija 20 % bendro laikinųjų darbuotojų, įdarbintų į AD pareigų grupę, skaičiaus, apskaičiuoto per penkerių metų tęstinį laikotarpį.

54 straipsnis

Į kitą aukštesnį lygį atrenkami tik tie 2 straipsnio f punkte nurodyti laikinieji darbuotojai, kurie savo lygyje išdirbo ne mažiau kaip dvejus metus, apsvarsčius tokių laikinųjų darbuotojų lyginamuosius nuopelnus ir išnagrinėjus ataskaitas apie juos. Pagal analogiją taikomas Tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys ir 45 straipsnio 2 dalis. Negalima viršyti vidutinės karjeros lygiavertiškumo daugiklių, pareigūnams nustatytų Tarnybos nuostatų I priedo B skirsnyje.

Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį kiekviena agentūra priima bendrąsias šio straipsnio įgyvendinimo nuostatas.

55 straipsnis

Kai 2 straipsnio f punkte nurodytas laikinasis darbuotojas po vidaus paskelbimo apie pareigybę perkeliamas į naują jo pareigų grupės pareigybę, jis nepaskiriamas į žemesnį negu jo ankstesnės pareigybės lygį ar pakopą, jeigu jo pareigybė yra viename iš lygių, nurodytų pranešime apie laisvą darbo vietą.

Tos pačios nuostatos pagal analogiją taikomos ir tada, kai toks laikinasis darbuotojas su agentūra sudaro naują darbo sutartį tuojau po to, kai baigiasi ankstesnė jo sutartis su kita agentūra.

56 straipsnis

Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalį kiekviena agentūra priima bendrąsias nuostatas dėl 2 straipsnio f punkte nurodytų laikinųjų darbuotojų įdarbinimo ir darbo tvarkos.“;

25)

III antraštinė dalis išbraukiama;

26)

79 straipsnio 2 dalyje žodžiai „Kiekviena institucija“ pakeičiami žodžiais „6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija“;

27)

80 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

82 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

29)

84 straipsnis pakeičiamas taip:

„84 straipsnis

1.   Sutartininko, kurio darbo sutartis sudaryta ne mažiau kaip vieniems metams, bandomasis laikotarpis trunka pirmuosius šešis jo darbo mėnesius, jeigu jo pareigų grupė I, arba pirmuosius devynis mėnesius, jeigu jo pareigų grupė kita.

Jeigu per savo bandomąjį laikotarpį sutartininkas nenutrūkstamu bent vieno mėnesio laikotarpiu negali atlikti savo pareigų dėl ligos, motinystės atostogų pagal Tarnybos nuostatų 58 straipsnį ar nelaimingo atsitikimo, 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija gali atitinkamą laiką pratęsti jo bandomąjį laikotarpį. Visas bandomasis laikotarpis jokiomis aplinkybėmis negali būti ilgesnis kaip 15 mėnesių.

2.   Ataskaita apie sutartininką parengiama bet kuriuo metu iki bandomojo laikotarpio pabaigos, jeigu matyti, kad jo darbas yra akivaizdžiai nepakankamo lygio.

Atitinkamas asmuo supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę per aštuonias darbo dienas raštu pateikti savo pastabas. Ataskaitą ir pastabas tiesioginis sutartininko viršininkas nedelsdamas perduoda 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai. Remdamasi ataskaita, 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija gali nuspręsti atleisti sutartininką bandomajam laikotarpiui nepasibaigus, įspėjusi jį prieš vieną mėnesį, arba likusiam bandomojo laikotarpio laikui paskirti sutartininką į kitą skyrių.

3.   Likus ne mažiau kaip mėnesiui iki bandomojo laikotarpio pabaigos parengiama ataskaita apie sutartininko sugebėjimus atlikti jo etatui priskirtas pareigas ir apie jo darbo našumą bei jo elgesį tarnyboje. Sutartininkas supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę per aštuonias darbo dienas raštu pateikti savo pastabas.

Jei ataskaitoje rekomenduojama asmenį atleisti arba, išimtiniais atvejais, pratęsti bandomąjį laikotarpį pagal 1 dalį, ataskaitą ir pastabas tiesioginis sutartininko viršininkas nedelsdamas perduoda 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai.

Sutartininkas, kurio darbas arba elgesys neatitiko nuolatiniam darbui tose pareigose keliamų reikalavimų, yra atleidžiamas.

Galutinis sprendimas priimamas remiantis šioje dalyje nurodyta ataskaita ir 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytos institucijos turima informacija apie sutartininko elgesį pagal Tarnybos nuostatų II antraštinę dalį.

4.   Atleistas sutartininkas turi teisę į vieno trečdalio jo bazinės mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už kiekvieną ištarnautą bandomojo laikotarpio mėnesį.“;

30)

85 straipsnio 3 dalyje žodžiai „EB sutarties 314 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos sutarties 55 straipsnio 1 dalyje“;

31)

86 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

32)

88 straipsnio pirmosios pastraipos b punkte žodžiai „trejų metų“ pakeičiami žodžiais „šešerių metų“;

33)

91 straipsnis pakeičiamas taip:

„91 straipsnis

Pagal analogiją taikomi 16–18 straipsniai.

Sutartininkams pagal analogiją netaikomas Tarnybos nuostatų 55 straipsnio 4 dalies antrasis sakinys.

Už viršvalandžius, kuriuos sutartininkai dirbo III ir IV pareigų grupėse, nėra mokama.

Tarnybos nuostatų VI priede numatytomis sąlygomis I ir II pareigų grupių sutartininkai už dirbtus viršvalandžius turi teisę į kompensuojamąsias atostogas arba atlyginimą, kai tarnybos reikalavimuose nenumatytos kompensuojamosios atostogos du mėnesius, einančius po to, kurį buvo dirbami viršvalandžiai.“;

34)

95 straipsnyje žodžiai „63 metų“ pakeičiami žodžiais „pensinis amžius“;

35)

96 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

36)

101 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrajame sakinyje žodžiai „65 metų“ pakeičiami žodžiais „66 metų“;

37)

103 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

38)

106 straipsnio 4 dalyje žodžiai „63 metų“ pakeičiami žodžiais „pensinis amžius“;

39)

120 straipsnyje žodžiai „kiekviena institucija“ pakeičiami žodžiais „6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija“;

40)

įterpiamas šis straipsnis:

„132a straipsnis

Vadovaujantis įgyvendinimo priemonėmis, nurodytomis 125 straipsnio 1 dalyje, ir esant atitinkamo (-ų) Parlamento nario (-ių), kuriam (-iems) jie dirba, prašymui, akredituotiems Europos Parlamento narių padėjėjams vieną kartą iš atitinkamo Parlamento nario padėjėjų išmokos gali būti sumokėta arba įsikūrimo, arba persikėlimo išmoka, remiantis įrodymais, kad gyvenamosios vietos pakeitimas buvo būtinas. Išmokos dydis neviršija padėjėjo vieno mėnesio bazinio darbo užmokesčio dydžio.“;

41)

139 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

42)

141 straipsnyje žodžiai „kiekviena institucija“ pakeičiami žodžiais „6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija“;

43)

papildoma šiuo straipsniu:

„142a straipsnis

Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas šių Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų veikimas.“;

44)

priedas iš dalies keičiamas taip:

29.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/63

(1)

per pastaruosius dešimtmečius Sąjunga padarė didelę pažangą kurdama banko paslaugų vidaus rinką. Todėl daugelyje valstybių narių bankų grupės, kurių buveinės įsteigtos kitose valstybėse narėse, užima didelę rinkos dalį, o kredito įstaigos geografiškai diversifikavo savo veiklą tiek euro zonoje, tiek už jos ribų;

(2)

dabartinė finansų ir ekonomikos krizė atskleidė, kad bendros valiutos ir vidaus rinkos vientisumui galėjo kilti pavojus dėl finansų sektoriaus susiskaldymo. Todėl labai svarbu didinti bankų priežiūros integraciją, siekiant sustiprinti Sąjungą, atkurti finansinį stabilumą ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti;

(3)

siekiant skatinti ekonomikos augimą Sąjungoje ir deramą realiosios ekonomikos finansavimą, labai svarbu palaikyti ir stiprinti banko paslaugų vidaus rinką. Tačiau tą padaryti tampa vis sunkiau. Yra požymių, kad bankų rinkų integracija Sąjungoje sustojo;

(4)

priėmus sustiprintą Sąjungos reglamentavimo sistemą, priežiūros institucijos taip pat kartu privalo paspartinti su priežiūra susijusį tikrinimą, kad būtų atsižvelgta į pastarųjų metų finansų krizės patirtį ir būtų galima prižiūrėti labai sudėtingas ir tarpusavyje susijusias rinkas ir įstaigas;

(5)

už atskirų kredito įstaigų Sąjungoje priežiūrą daugiausia atsakingos nacionalinės institucijos. Itin svarbus priežiūros institucijų veiksmų derinimas, tačiau krizė parodė, kad vien tik veiksmų derinimo neužtenka, ypač turint mintyje bendrą valiutą. Siekiant išlaikyti finansinį stabilumą Sąjungoje ir didinti teigiamą rinkos integracijos poveikį ekonomikos augimui ir gerovei, reikėtų sustiprinti priežiūros funkcijų atsakomybės integraciją. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti sklandžią ir patikimą visos bankų grupės ir jos bendros būklės priežiūrą ir tokiu būdu būtų sumažintas skirtingų aiškinimų ir prieštaringų sprendimų atskirų subjektų lygmeniu pavojus;

(6)

kredito įstaigų stabilumas daugeliu atvejų vis dar glaudžiai susijęs su ta valstybe nare, kurioje jos įsteigtos. Dėl abejonių, susijusių su valstybės skolos tvarumu, ekonomikos augimo perspektyvomis ir kredito įstaigų gyvybingumu, susidarė neigiamos viena kitą stiprinančios rinkos tendencijos. Taip gali kilti grėsmė kai kurių kredito įstaigų gyvybingumui ir euro zonos bei visos Sąjungos finansų sistemos stabilumui, taip pat gali susidaryti didelė našta atitinkamų valstybių narių viešiesiems finansams, kurių būklė jau ir taip yra sunki;

(7)

Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), 2011 m. įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (1), ir Europos finansų priežiūros institucijų sistema (toliau – EFPIS), sukurta vadovaujantis to reglamento 2 straipsniu, 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (2) (toliau – EDPPI), 2 straipsniu ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (3) (toliau – EVPRI), 2 straipsniu, labai pagerino Sąjungos bankų priežiūros institucijų bendradarbiavimą. EBI labai prisideda kuriant bendrą Sąjungos finansinių paslaugų taisyklių sąvadą ir jos dalyvavimas labai svarbus nuosekliai įgyvendinant svarbiausių Sąjungos kredito įstaigų rekapitalizavimą, dėl kurio 2011 m. spalio 26 d. susitarta aukščiausiojo lygio euro zonos susitikime, kaip tai numatyta Komisijos priimtose su valstybės pagalba susijusiose gairėse ir sąlygose;

(8)

pradedant nuo 2000 m. balandžio 13 d. rezoliucijos dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų planas (4) ir 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijos dėl riziką ribojančių priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje (5) Europos Parlamentas keletą kartų ragino, kad Europos įstaiga būtų tiesiogiai atsakinga už tam tikrus finansų įstaigų priežiūros uždavinius;

(9)

2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose Europos Vadovų Tarybos pirmininkas raginamas parengti veiksmų planą, skirtą tikrai ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti. Tą pačią dieną aukščiausiojo lygio euro zonos susitikime nurodyta, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą, kuriame, vykdydamas euro zonos bankų priežiūrą, dalyvaus Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB), priimant įprastą sprendimą, pasitelkus Europos stabilumo mechanizmą (toliau – ESM) būtų galimybė tiesiogiai rekapitalizuoti bankus, atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, įskaitant valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi;

(10)

2012 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime prieita prie išvados, kad procesas siekiant stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos turėtų būti grindžiamas Sąjungos institucine ir teisine sistema, būti atviras ir skaidrus valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, taip pat turėtų būti paisoma vidaus rinkos vientisumo principo. Integruotai finansinei sistemai bus taikomas bendras priežiūros mechanizmas, kuris bus kiek įmanoma atviras visoms dalyvauti pageidaujančioms valstybėms narėms;

(11)

todėl Sąjungoje reikėtų sudaryti bankų sąjungą, paremtą visapusišku ir išsamiu bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu visai vidaus rinkai ir sudarytą iš bendro priežiūros mechanizmo ir naujų indėlių draudimo ir pertvarkymo sistemų. Atsižvelgiant į glaudžius valstybių narių, kurių valiuta yra euro, tarpusavio ryšius ir sąveiką, bankų sąjunga turėtų apimti ne mažiau kaip visas euro zonos valstybes nares. Siekiant palaikyti ir stiprinti vidaus rinką ir kiek tai yra įmanoma institucine prasme, bankų sąjungoje taip pat turėtų galėti dalyvauti kitos valstybės narės;

(12)

žengiant pirmą žingsnį bankų sąjungos link, bendru priežiūros mechanizmu turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliu ir veiksmingu būdu, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų tokiu pačiu būdu taikomas visų atitinkamų valstybių narių kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma pati kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra, kuriai netrukdytų kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės. Visų pirma Bendras priežiūros mechanizmas (toliau – BPM) turėtų būti suderintas su finansinių paslaugų vidaus rinkos veikimu ir su laisvu kapitalo judėjimu. Bendras priežiūros mechanizmas yra tolesnių žingsnių bankų sąjungos link pagrindas. Taip atsižvelgiama į principą, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą, priimant įprastą sprendimą, pasitelkus ESM būtų galimybė tiesiogiai rekapitalizuoti bankus. Europos Vadovų Taryba savo 2012 m. gruodžio 13–14 d. išvadose atkreipė dėmesį į tai, kad „sąlygomis, kuriomis bankų priežiūra veiksmingai perduodama bendram priežiūros mechanizmui, reikės bendro pertvarkymo mechanizmo, kuris turėtų būtinus įgaliojimus užtikrinti, kad bet kuris dalyvaujančių valstybių narių bankas galėtų būti pertvarkomas tinkamomis priemonėmis“, ir kad „bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti pagrįstas paties finansinio sektoriaus įnašais ir apimti tinkamas ir veiksmingas finansinio stabilumo stiprinimo priemones“;

(13)

kaip euro zonos centrinis bankas, turintis daug patirties makroekonomikos ir finansinio stabilumo klausimais, ECB yra tinkama institucija aiškiai apibrėžtiems priežiūros uždaviniams vykdyti, daugiausia dėmesio skiriant Sąjungos finansų sistemos stabilumui apsaugoti. Iš tiesų daugelio valstybių narių centriniai bankai jau yra atsakingi už bankų priežiūrą. Todėl ECB reikėtų pavesti specialius uždavinius, susijusius su dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų priežiūros politika;

(14)

ECB ir valstybių narių, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės (toliau – nedalyvaujančios valstybės narės), kompetentingos institucijos turėtų sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame bendrais bruožais būtų apibrėžta, kaip jie bendradarbiaus tarpusavyje pagal Sąjungos teisę vykdydami priežiūros uždavinius, susijusius su šiame reglamente nurodytomis finansų įstaigomis. Susitarimo memorandume galėtų, inter alia, būti paaiškinta konsultavimosi dėl ECB sprendimų, kuriais daromas poveikis patronuojamosioms įmonėms arba filialams, įsteigtiems nedalyvaujančioje valstybėje narėje, kurių patronuojančioji įmonė yra įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje, tvarka ir bendradarbiavimo skubiais atvejais tvarka, įskaitant išankstinio įspėjimo mechanizmus pagal atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytas procedūras. Memorandumas turėtų būti reguliariai peržiūrimas;

(15)

specialius priežiūros uždavinius, kurie yra labai svarbūs, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliai ir veiksmingai, reikėtų pavesti ECB, o kiti uždaviniai turėtų likti nacionalinėms institucijoms. ECB uždaviniai turėtų apimti priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti makrolygio rizikos ribojimu pagrįstą stabilumą, laikantis konkrečios tvarkos, kurioje būtų numatytas nacionalinių institucijų vaidmuo;

(16)

didelių kredito įstaigų saugumas ir patikimumas yra labai svarbus dalykas, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą. Vis dėlto pastarojo meto patirtis rodo, kad dėl mažesnių kredito įstaigų taip pat gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui. Todėl ECB turėtų galėti vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su visomis kredito įstaigomis, kurioms suteiktas dalyvaujančių valstybių narių leidimas, ir filialais, įsteigtais dalyvaujančiose valstybėse narėse;

(17)

vykdydamas jam pavestus uždavinius ir nedarydamas poveikio kredito įstaigų saugumo ir patikimumo užtikrinimo tikslui, ECB turėtų visapusiškai atsižvelgti į kredito įstaigų įvairovę, jų dydį ir verslo modelius, taip pat į sisteminę Sąjungos bankų sektoriaus įvairovės naudą;

(18)

ECB vykdomais uždaviniais visų pirma turėtų būti prisidedama užtikrinant, kad kredito įstaigos visiškai internalizuotų visas dėl jų veiklos susidariusias išlaidas, siekiant išvengti su tuo susijusios neatsakingo elgesio rizikos ir prisiimamos per didelės rizikos. Jis turėtų visiškai atsižvelgti į atitinkamas makroekonomines sąlygas valstybėse narėse, visų pirma į kreditų teikimo stabilumą ir palankesnių sąlygų produktyviai veiklai sudarymą visai ekonomikai;

(19)

nė viena šio reglamento nuostata neturėtų būti suprantama kaip keičianti apskaitos sistemą, taikomą pagal kitus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(20)

išankstinis leidimo suteikimas kredito įstaigų veiklai pradėti yra viena iš svarbiausių rizikos ribojimu pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad tą veiklą vykdytų tik tokie veiklos vykdytojai, kurie yra patikimi ekonomine prasme, turi organizaciją, gebančią valdyti specifinę riziką, susijusią su indėlių priėmimu ir kreditų teikimu, ir turi tinkamus vadovus. Todėl ECB turėtų būti pavestas uždavinys suteikti leidimus kredito įstaigoms, kurios bus steigiamos dalyvaujančioje valstybėje narėje, ir jis turėtų būti atsakingas už leidimų panaikinimą, laikantis konkrečios tvarkos, kurioje būtų numatytas nacionalinių institucijų vaidmuo;

(21)

be Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų, susijusių su leidimų kredito įstaigoms suteikimu ir tokių leidimų panaikinimo atvejais, valstybės narės šiuo metu gali numatyti papildomų sąlygų, susijusių su leidimų suteikimu ir leidimų panaikinimo atvejais. Todėl ECB turėtų vykdyti savo uždavinį, susijusį su leidimų suteikimu kredito įstaigoms ir jų panaikinimu nacionalinės teisės nesilaikymo atveju, remdamasis atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos pasiūlymu, kuriame įvertinama, kaip laikomasi atitinkamų nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų;

(22)

bet kokio naujo savininko tinkamumo įvertinimas iki reikšmingo kredito įstaigos akcijų paketo pirkimo yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti kredito įstaigų savininkų nuolatinį tinkamumą ir finansinį patikimumą. ECB, kaip Sąjungos institucija, yra tinkama institucija tokiam vertinimui atlikti, nepagrįstai nesuvaržant vidaus rinkos. ECB turėtų būti pavestas uždavinys vertinti kredito įstaigų reikšmingų akcijų paketų įsigijimą ir perleidimą, išskyrus bankų pertvarkymo atvejais;

(23)

laikytis Sąjungos taisyklių, kuriomis reikalaujama, kad kredito įstaigos turėtų tam tikro lygio kapitalą, siekiant apsidrausti nuo su kredito įstaigų veikla susijusios rizikos, ribotų atskirų sandorio šalių rizikos dydį, viešai atskleistų informaciją apie finansinę kredito įstaigų padėtį, disponuotų pakankamu kiekiu likvidžių lėšų, kad galėtų atsilaikyti, kai susidaro įtempta padėtis rinkoje, ir ribotų svertą, yra būtina kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsto patikimumo sąlyga. ECB turėtų būti pavestas uždavinys užtikrinti tų taisyklių laikymąsi, visų pirma įskaitant tų taisyklių tikslais numatytų sutikimų, leidimų, nukrypti leidžiančių nuostatų arba išimčių suteikimą;

(24)

papildomos kapitalo rezervo priemonės, įskaitant kapitalo apsaugos rezervą, anticiklinį kapitalo rezervą, siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos ekonomikos augimo metu sukauptų pakankamą kapitalo bazę, kad galėtų padengti nepalankiu metu patiriamus nuostolius, pasauliniai ir kiti sisteminiai institucijų rezervai, taip pat kitos priemonės, kurių tikslas – spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas, yra svarbiausios rizikos ribojimu pagrįstos priemonės. Siekiant užtikrinti visapusišką veiksmų derinimą, tais atvejais, kai nacionalinės kompetentingos institucijos ar nacionalinės paskirtosios institucijos nustato tokias priemones, ECB turėtų būti tinkamai apie tai informuojamas. Be to, prireikus ECB turėtų turėti galimybę taikyti didesnius reikalavimus ir griežtesnes priemones, veiksmus glaudžiai derindamas su nacionalinėmis institucijomis. Šio reglamento nuostatos dėl priemonių, kurių tikslas – spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas, nedaro poveikio jokioms kituose Sąjungos teisės aktuose numatytoms veiksmų derinimo procedūroms. Nacionalinės kompetentingos institucijos arba nacionalinės paskirtosios institucijos ir ECB veikia laikydamiesi visų tokiuose aktuose numatytų veiksmų derinimo procedūrų po to, kai įgyvendinamos šiame reglamente nustatytos procedūros;

(25)

kredito įstaigos saugumas ir patikimumas priklauso ir nuo pakankamo vidaus kapitalo paskirstymo, atsižvelgiant į riziką, kuri jai gali iškilti, ir nuo tinkamų vidaus organizacinių struktūrų bei įmonių valdymo tvarkos buvimo. Todėl ECB turėtų būti pavestas uždavinys taikyti reikalavimus, kuriais būtų užtikrinama, kad dalyvaujančiose valstybėse narėse esančiose kredito įstaigose būtų tvirta valdymo tvarka, procesai ir mechanizmai, įskaitant jų vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo ir palaikymo strategiją ir procesus. Nepakankamumo atveju jam taip pat turėtų būti pavestas uždavinys taikyti atitinkamas priemones, įskaitant konkrečius papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, specialius informacijos atskleidimo reikalavimus ir specialius likvidumo reikalavimus;