18.9.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 248/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES, EURATOMAS) Nr. 883/2013

2013 m. rugsėjo 11 d.

dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 straipsnį kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sąjungos institucijos ir valstybės narės daug dėmesio teikia Sąjungos finansinių interesų apsaugai ir kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla. Komisijos atsakomybė minėtoje srityje labai glaudžiai susijusi su jos pareiga vykdyti biudžetą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 317 straipsnį, o SESV 325 straipsnyje patvirtinama veiksmų tuo tikslu svarba;

(2)	tam tikslui pasiekti turėtų būti visapusiškai panaudotos visos turimos priemonės, visų pirma tyrimo pareigas perduodant vykdyti Sąjungai, tačiau kartu turėtų būti išlaikytas esamas Sąjungos ir valstybių narių pareigų pasiskirstymas ir pusiausvyra;

(3)

siekdama sustiprinti turimas kovos su sukčiavimu priemones ir kartu gerbdama kiekvienos institucijos vidaus organizacinės struktūros autonomijos principą, Komisija Sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas (3) kaip vieną iš savo biurų įsteigė Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (toliau - Tarnyba), atsakingą už sukčiavimo atvejų administracinių tyrimų atlikimą. Komisija suteikė Tarnybai visišką nepriklausomumą šiai tyrimo funkcijai atlikti. Sprendime 1999/352/EB, EAPB, Euratomas nustatyta, kad tyrimų tikslais Tarnyba naudojasi Sąjungos teise suteiktais įgaliojimais;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 (4) buvo priimtas siekiant reglamentuoti Tarnybos atliekamus tyrimus. Siekiant padidinti Tarnybos vykdomos tyrimų veiklos veiksmingumą ir atsižvelgiant į Sąjungos institucijų atliktų Tarnybos veiklos įvertinimo rezultatus, visų pirma į 2003 m. balandžio mėn. Komisijos įvertinimo ataskaitą ir Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas Nr. 1/2005 (5) ir Nr. 2/2011 (6), reikia peržiūrėti dabartinę teisinę sistemą;

(5)

pagal savo įgaliojimus Tarnyba turėtų atlikti tyrimus Sutartimis arba jomis remiantis įsteigtose institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose (toliau – institucijos, įstaigos, organai ir agentūros) ir vykdyti tyrimo įgaliojimus, suteiktus Komisijai atitinkamais Sąjungos aktais, taip pat teikti valstybėms narėms Komisijos pagalbą organizuodama glaudų ir nuolatinį jų kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimą. Be to, Tarnyba turėtų padėti kurti ir plėtoti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su šiomis veiklomis metodus, remdamasi savo darbo patirtimi šioje srityje;

(6)	Komisijos įsteigtos Tarnybos atsakomybė neapsiriboja finansinių interesų apsauga – ji apima visų rūšių veiklą, susijusią su Sąjungos interesų apsauga nuo neteisėtos veiklos, galinčios užtraukti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę;

(7)	šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio galimybei taikyti platesnio masto apsaugą, kurią galėtų būti privalu taikyti pagal Sutarčių nuostatas;

(8)	atsižvelgiant į poreikį stiprinti kovą su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Tarnybai turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti vidaus tyrimus visose institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose;

(9)

išorės tyrimų srityje Tarnybai turėtų būti pavesta naudotis įgaliojimais, kurie yra suteikti Komisijai 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (7). Tarnybai taip pat turėtų būti leista naudotis kitais Komisijai suteiktais įgaliojimais atlikti tikrinimus ir inspektavimus vietoje valstybėse narėse, visų pirma siekiant nustatyti pažeidimus, kaip reikalaujama pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (8) 9 straipsnį;

(10)

Tarnybos veiklos veiksmingumas labai priklauso nuo bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis. Valstybės narės turi paskirti kompetentingas valdžios institucijas, kurios sugebėtų teikti Tarnybai pagalbą, reikalingą jos pareigoms atlikti. Tais atvejais, kai valstybė narė nėra įsteigusi specialios tarnybos nacionaliniu lygiu, kuri koordinuotų Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu, turėtų būti paskirta tarnyba (kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba), kuri užtikrintų palankesnes sąlygas veiksmingam bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija su Tarnyba;

(11)	Tarnybai, kad ji galėtų atlikti išorės tyrimus, turėtų būti suteikta teisė gauti visą susijusią Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turimą informaciją;

(12)

tyrimai turėtų būti atliekami laikantis Sutarčių, visų pirma Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, taip pat Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (9) nustatytų Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – Tarnybos nuostatai) ir Europos Parlamento narių statuto, ir visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir pagrindines laisves, ypač laikantis sąžiningumo principo, gerbiant atitinkamų asmenų teisę reikšti savo nuomonę apie su jais susijusius faktus ir laikantis principo, kad tyrimų išvados gali būti grindžiamos tik įrodomąją vertę turinčiais faktiniais duomenimis. Tuo tikslu institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų nustatyti sąlygas, kuriomis turi būti atliekami vidaus tyrimai;

(13)	vidaus tyrimus įmanoma atlikti tik tais atvejais, kai Tarnybai yra užtikrinta galimybė patekti į visas institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų patalpas ir susipažinti su visa jų turima informacija ir dokumentais;

(14)

turėtų būti nedelsiant patikrintas Tarnybai nusiųstos informacijos, susijusios su jos įgaliojimais, tikslumas. Tuo tikslu Tarnybai, prieš pradedant tyrimą, turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų duomenų bazėse esančia susijusia informacija, jei tai būtina siekiant iš esmės įvertinti įtarimus;

(15)

Tarnyba turėtų būti aiškiai įpareigota pranešti institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms apie atliekamus tyrimus, kai su tiriamomis aplinkybėmis susijęs pareigūnas, kitas tarnautojas, institucijos ir įstaigos narys, organo ar agentūros vadovas arba personalo narys arba kai Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti gali prireikti imtis atsargumo priemonių;

(16)

reikėtų nustatyti aiškias taisykles, kuriomis, patvirtinant Tarnybos pirmumo teisę atlikti vidaus tyrimus dėl veiklų, susijusių su Sąjungos finansiniais interesais, Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms būtų numatyta galimybė greitai atlikti tokius tyrimus, kai Tarnyba nusprendžia nesikišti;

(17)

siekiant užtikrinti, kad atlikdama šiame reglamente nustatytus uždavinius Tarnyba būtų nepriklausoma, jos generalinis direktorius turėtų galėti pradėti tyrimą savo iniciatyva. Kai Tarnyba atlieka tyrimą, atitinkamos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros neturėtų pradėti paralelių tyrimų dėl tų pačių aplinkybių, nebent su Tarnyba būtų susitarta kitaip;

(18)

tyrimai turėtų būti atliekami vadovaujant generaliniam direktoriui, visiškai nepriklausomai nuo institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų bei Priežiūros komiteto. Tuo tikslu generaliniam direktoriui turėtų būti leista patvirtinti Tarybos darbuotojams skirtas tyrimo procedūrų gaires. Tose gairėse Tarnybos darbuotojams turėtų būti pateikta praktinė informacija apie tai, kaip atlikti tyrimus ir kokios yra susijusių asmenų ar liudytojų procesinės garantijos ir teisės, taip pat išsami informacija apie vidaus patariamąsias ir kontrolės procedūras, kuriomis turi būti vadovaujamasi, įskaitant teisėtumo patikrinimą. Kad būtų užtikrintas didesnis atliekamų tyrimų skaidrumas, minėtos gairės turėtų būti paskelbtos Tarnybos interneto svetainėje. Tomis gairėmis neturėtų būti sukurta naujų teisių ar pareigų ir neturėtų būti keičiamos jokios šiuo reglamentu nustatytos teisės ir pareigos;

(19)	pagal Tarnybos nuostatų 21 straipsnį Tarnybos darbuotojai turėtų atlikti tyrimus laikydamiesi tyrimo procedūrų gairių ir remdamiesi atskiromis generalinio direktoriaus konkrečiais atvejais duodamomis instrukcijomis;

(20)

pagal Tarnybos nuostatus Tarnybos darbuotojai tyrimo funkcijas turėtų vykdyti visiškai nepriklausomai ir turėtų išvengti interesų konfliktų. Tarnybos personalo nariai turėtų nedelsdami informuoti generalinį direktorių, jei tiriamas klausimas susijęs su jų asmeniniais interesais, dėl kurių būtų pakenkta arba kurie yra vertinami kaip kenkiantys jų nepriklausomumui, visų pirma jei jie su tiriamu klausimu yra ar buvo susiję atlikdami kitas funkcijas;

(21)	atlikdama išorės ir vidaus tyrimus Tarnyba iš dalies vadovaujasi skirtingomis taisyklėmis. Tačiau Tarnybai turėtų būti leidžiama prireikus sujungti išorės ir vidaus tyrimo aspektus į vieną bendrą tyrimą ir taip nepradėti dviejų atskirų tyrimų;

(22)	siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikia aiškiau apibrėžti Tarnybos atliekamiems tyrimams, atsižvelgiant į jų administracinį pobūdį, taikytinas procesines garantijas;

(23)

niekada nediskriminuojant ir visais tiek išorės, tiek vidaus tyrimų etapais, ypač tuo metu, kai teikiama informacija apie atliekamus tyrimus, turėtų būti laikomasi procesinių garantijų ir gerbiamos susijusių asmenų ir liudytojų pagrindinės teisės. Kai informacija apie Tarnybos atliktus tyrimus dvišaliu pagrindu arba keičiantis nuomonėmis teikiama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ar Audito Rūmams, reikėtų laikytis tyrimų konfidencialumo principo, gerbti susijusių asmenų teisėtas teises ir prireikus laikytis teismo procesui taikomų nacionalinių nuostatų. Per tyrimus perduota arba gauta informacija turėtų būti tvarkoma laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų nuostatų. Informacija turėtų būti keičiamasi vadovaujantis proporcingumo ir būtinumo žinoti principais;

(24)	siekiant sustiprinti asmenų, kurių veiksmai tiriami, asmens teisių apsaugą, išvadose, kurios rengiamos galutiniame tyrimo etape, susijęs asmuo neturėtų būti įvardijamas, pastarajam nesuteikus galimybės pareikšti pastabų dėl su juo susijusių aplinkybių;

(25)	generalinis direktorius turėtų užtikrinti, kad viešai paskelbiant bet kokią informaciją būtų gerbiamos susijusių asmenų teisėtos teisės;

(26)	Tarnyba ir su tyrimu susijusios institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų užtikrinti saviraiškos laisvės, kaip tai apibrėžta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir žurnalistinių šaltinių apsaugą;

(27)	generaliniam direktoriui turėtų būti pavesta užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir tyrimų metu surinktos informacijos konfidencialumą. Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams turėtų būti užtikrintas toks teisinės apsaugos lygis, kuris būtų lygiavertis numatytajam Tarnybos nuostatuose;

(28)

siekiant užtikrinti, kad į Tarnybos atliktų tyrimų išvadas būtų atsižvelgiama ir kad būtų imtasi būtinų tolesnių veiksmų, ataskaitos turėtų būti laikomos priimtinais įrodymais administraciniuose ir teisminiuose procesuose. Todėl tos ataskaitos turėtų būti parengtos taip, kad atitiktų taisykles, reglamentuojančias administracines ataskaitas valstybėse narėse;

(29)

jei konstatuojama, kad galutinėje vidaus tyrimo ataskaitoje nustatytos aplinkybės gali būti pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn, tokia informacija turėtų būti perduota atitinkamos valstybės narės nacionalinėms teisminėms institucijoms. Kartu su galutine tyrimo ataskaita pateikiamose rekomendacijose generalinis direktorius turėtų nurodyti, ar, atsižvelgiant į aplinkybių pobūdį ir jų finansinio poveikio mastą, vidaus priemonėmis, kurių imtųsi institucija, įstaiga, organas ar agentūra, būtų galima imtis veiksmingesnių tolesnių veiksmų;

(30)

tais atvejais, kai generalinis direktorius perduoda atitinkamos valstybės narės teisminėms institucijoms Tarnybos atliekamų vidaus tyrimų metu gautą informaciją, tas informacijos perdavimo faktas neturėtų daryti poveikio vėlesniam nacionalinės teisminės institucijos atliekamam teisiniam kvalifikavimui, nustatant būtinybę atlikti tyrimo veiksmus;

(31)	teisė spręsti, kokių veiksmų turėtų būti imtasi reaguojant į baigtus tyrimus, remiantis Tarnybos parengtomis galutinėmis tyrimo ataskaitomis, paliekama valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms arba, prireikus, institucijoms, įstaigoms, organams arba agentūroms;

(32)

kad pagerintų savo darbo veiksmingumą, Tarnyba turėtų žinoti, kokių tolesnių veiksmų imtasi atsižvelgiant į jos tyrimų rezultatus. Todėl Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir prireikus valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų Tarnybos prašymu pranešti pastarajai apie veiksmus, kurių ėmėsi (jeigu iš viso ėmėsi) remdamosi Tarnybos perduota informacija;

(33)

atsižvelgiant į didelę Tarnybos, Eurojusto, Europolo ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų glaudesnio bendradarbiavimo naudą, Tarnybai turėtų būti leidžiama sudaryti su jomis administracinius susitarimus, kuriais visų pirma būtų galima siekti sudaryti palankesnes sąlygas praktiniam bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija techniniais ir veiklos klausimais, nesukuriant jokių papildomų teisinių prievolių;

(34)

siekiant sustiprinti Tarnybos, Eurojusto ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimą veiksmų, dėl kurių galima pradėti baudžiamąjį tyrimą, srityje, Tarnyba turėtų informuoti Eurojustą ypač apie įtariamus sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams ir susijusios su sunkiais nusikaltimais, atvejus. Informacija atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms prireikus turėtų būti perduota anksčiau, nei pastarųjų perduotą informaciją Tarnyba perduoda Eurojustui ar Europolui, jei tokia informacija perduodama kartu su prašymu imtis konkrečių baudžiamųjų veiksmų;

(35)

kad Tarnybos, atitinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų, kompetentingų valdžios institucijų trečiosiose šalyse ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas būtų sėkmingas, turėtų būti organizuojamas tarpusavio keitimasis informacija. Taip keičiantis informacija turėtų būti laikomasi konfidencialumo principų ir duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (10). Visų pirma Tarnyba turėtų patikrinti, ar gavėjo kompetencija yra tinkama ir ar informaciją perduoti yra būtina. Informacija su Eurojustu turėtų būti keičiamasi pagal Eurojustui suteiktus įgaliojimus, kurie apima veiksmų koordinavimą sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų atvejais;

(36)

atsižvelgiant į išorės pagalbos sektoriui skirtų Sąjungos lėšų kiekį, Tarnybos atliekamų tyrimų tame sektoriuje skaičių ir tyrimų tikslais vykdomą tarptautinį bendradarbiavimą, Tarnybai atliekant savo užduotis turėtų būti suteikta galimybė, prireikus bendradarbiaujant su kitomis kompetentingomis tarnybomis, pagal administracinius susitarimus prašyti praktinės trečiųjų valstybių kompetentingų valdžios institucijų ir tarptautinių organizacijų pagalbos, nesukuriant jokių papildomų teisinių prievolių;

(37)

Tarnyba, atlikdama savo funkcijas, turėtų būti nepriklausoma. Siekiant sustiprinti tą nepriklausomumą, Tarnybos atliekamas tyrimo funkcijas turėtų nuolat kontroliuoti Priežiūros komitetas, sudarytas iš su Tarnyba nesusijusių nepriklausomų labai kvalifikuotų Tarnybos veiklos srityse asmenų. Priežiūros komitetas neturėtų kištis į atliekamų tyrimų eigą. Jo pareiga taip pat būtų padėti generaliniam direktoriui vykdyti pareigas;

(38)	tikslinga nustatyti Priežiūros komiteto narių skyrimo kriterijus ir tvarką ir tiksliau apibrėžti su Priežiūros komiteto įgaliojimais susijusias užduotis;

(39)	turėtų būti sudarytas rezervo sąrašas, į kurį būtų įrašomi kandidatai, galintys pakeisti Priežiūros komiteto narius likusiam kadencijos laikui vienam ar keliems nariams atsistatydinus, mirus ar dėl kitų priežasčių nebegalint vykdyti pareigų;

(40)	kad Priežiūros komitetas savo užduotis galėtų atlikti veiksmingai, Tarnyba turėtų užtikrinti, kad Priežiūros komiteto sekretoriatas veiktų nepriklausomai;

(41)

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų kartą per metus pasikeisti nuomonėmis. Toks pasikeitimas nuomonėmis turėtų apimti, inter alia, strateginius tyrimų politikos prioritetus ir Tarnybos darbo, susijusio su jos įgaliojimų vykdymu, veiksmingumą, kartu nedarant jokio poveikio Tarnybos nepriklausomumui pastarajai atliekant tyrimus. Pasirengimas pasikeitimui nuomonėmis turėtų vykti techniniu lygiu ir turėtų apimti, jei prireiktų, atitinkamų institucijų konkrečių tarnybų parengiamąjį posėdį. Diskutuodamos apie Tarnybos darbo, susijusio su jos įgaliojimų vykdymu, veiksmingumą, pasikeitime nuomonėmis dalyvaujančios institucijos turėtų galėti remtis statistine informacija apie tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi reaguojant į Tarnybos tyrimus ir Tarnybos pateiktą informaciją;

(42)	siekiant užtikrinti visišką Tarnybos vadovybės nepriklausomumą, generalinis direktorius turėtų būti skiriamas neatnaujinamai septynerių metų kadencijai;

(43)

Tarnybos generalinio direktoriaus funkcija yra taip pat labai svarbi Europos Parlamentui ir Tarybai. Generaliniu direktoriumi paskirtas asmuo turėtų gauti kuo didesnę Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paramą ir pripažinimą. Todėl Komisija turėtų stengtis pasiekti bendrą sutarimą su Europos Parlamentu ir Taryba konsultavimosi procedūros metu;

(44)

kvietimas teikti paraiškas generalinio direktoriaus pareigoms užimti turėtų būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nė vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki pareigas einančio generalinio direktoriaus kadencijos pabaigos. Kvietimą teikti paraiškas turėtų parengti Komisija remdamasi išsamių konsultacijų su Europos Parlamentu ir Taryba rezultatais. Jame turėtų būti konkrečiai išdėstyti atrankos kriterijai, įskaitant šiai pareigybei nustatytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti kandidatai;

(45)

generalinis direktorius turėtų periodiškai informuoti Priežiūros komitetą apie atvejus, kai informacija buvo perduota valstybių narių teisminėms institucijoms, ir pranešti, kiek iš viso Tarnybos nurodytų atvejų tos pačios konkrečių valstybių narių teisminės institucijos išnagrinėjo reaguodamos į Tarnybos atliktą tyrimą;

(46)	veiklos patirtis parodė, kad būtų tikslinga leisti generaliniam direktoriui perduoti įgaliojimus vykdyti kai kurias jo funkcijas vienam ar daugiau Tarnybos darbuotojų;

(47)

generalinis direktorius turėtų įdiegti vidaus patariamąjį ir kontrolės mechanizmą, įskaitant teisėtumo patikrinimą, ypatingai pabrėžiant įsipareigojimą laikytis su susijusiais asmenimis susijusių procesinių garantijų ir gerbti šių asmenų pagrindines teises, taip pat laikytis atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės;

(48)	siekiant užtikrinti Tarnybos nepriklausomumą, Komisija turėtų priimti sprendimą dėl atitinkamo paskyrimų tarnybos įgaliojimų perdavimo generaliniam direktoriui;

(49)

šis reglamentas niekaip nesumenkina valstybių narių galios ir atsakomybės imtis priemonių kovojant su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla. Tai, kad nepriklausomai Tarnybai pavedama atlikti išorės administracinius tyrimus šioje srityje, visiškai atitinka Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tikslui suintensyvinti kovą su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla pasiekti;

(50)	Komisija turėtų įvertinti poreikį peržiūrėti šį reglamentą tuo atveju, jei būtų įsteigta Europos prokuratūra;

(51)	šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų;

(52)	pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris nuomonę pateikė 2011 m. birželio 1 d. (11);

(53)	atsižvelgiant į tai, kad yra daug būtinų dalinių pakeitimų, Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

(54)

pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (Euratomo sutartis) 106a straipsnio 1 dalį, kuria SESV 325 straipsnio taikymas išplečiamas apimant Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) reglamentuojamas sritis, taisyklės, reglamentuojančios Tarnybos atliekamus su Sąjunga susijusius tyrimus, turėtų būti taikomos ir Euratomo srityse. Pagal Euratomo sutarties 106a straipsnio 2 dalį SESV 325 straipsnyje pateiktos nuorodos į Sąjungą turi būti suprantamos kaip nuorodos į Euratomą ir todėl šiame reglamente pateiktos nuorodos į Sąjungą turi būti suprantamos, jei pagal kontekstą tai būtina, kaip nuorodos į Euratomą. Todėl 1999 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (12) turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslai ir užduotys

1.   Siekiant suintensyvinti kovą su Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau kartu atsižvelgiant į kontekstą – Sąjunga) finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas įsteigta Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) vykdo tyrimo įgaliojimus, Komisijai suteiktus:

a)	atitinkamais Sąjungos aktais; ir

b)	atitinkamais bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos susitarimais, kuriuos Sąjunga yra sudariusi su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2.   Tarnyba valstybėms narėms teikia Komisijos pagalbą organizuodama glaudų ir nuolatinį jų kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad būtų koordinuojama jų veikla saugant Sąjungos finansinius interesus nuo sukčiavimo. Tarnyba padeda kurti ir plėtoti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su šiomis veiklomis metodus. Tarnyba skatina ir kartu su valstybėmis narėmis bei joms tarpusavyje bendradarbiaujant koordinuoja keitimąsi veiklos patirtimi ir gerosios procedūrinės praktikos pavyzdžiais Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje, taip pat remia bendrus valstybių narių savanoriškai vykdomus kovos su sukčiavimu veiksmus.

3.   Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio:

a)	Protokolui Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtam prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo;

b)	Europos Parlamento narių statutui;

c)	Tarnybos nuostatams;

d)	Reglamentui (EB) Nr. 45/2001.

4.   Sutartimis arba jomis remiantis įsteigtose institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose (toliau – institucijos, įstaigos, organai ir agentūros) Tarnyba atlieka administracinius tyrimus, kurių tikslas – kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla. Tuo tikslu Tarnyba tiria sunkius su profesinių pareigų atlikimu susijusius atvejus, kurie gali būti laikomi Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų tarnybiniu aplaidumu, galinčiu užtraukti drausminę arba tam tikrais konkrečiais atvejais baudžiamąją atsakomybę, arba kitus pareigų nevykdymui prilygstančius atvejus, už kuriuos atsakomybė tenka institucijų ir įstaigų nariams, organų ir agentūrų vadovams arba institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų personalo nariams, kuriems Tarnybos nuostatai netaikomi (toliau kartu – pareigūnai, kiti tarnautojai, institucijų ar įstaigų nariai, organų ar agentūrų vadovai arba personalo nariai).

5.   Šio reglamento taikymo tikslais valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir institucijos, įstaigos, organai ir agentūros gali sudaryti administracinius susitarimus su Tarnyba. Tie administraciniai susitarimai visų pirma gali būti susiję su informacijos perdavimu ir tyrimų eiga.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1)   Sąjungos finansiniai interesai– pajamos, išlaidos ir turtas, priskiriami Europos Sąjungos biudžetui, institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų biudžetui ir pastarųjų valdomiems ir kontroliuojamiems biudžetams;

2)   pažeidimas– tai pažeidimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje;

3)   Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ir bet kuri kita neteisėta veikla– kaip apibrėžta atitinkamuose Sąjungos aktuose;

4)   administraciniai tyrimai (toliau – tyrimai)– bet koks inspektavimas, tikrinimas ar kitos priemonės, kurių Tarnyba imasi pagal 3 ir 4 straipsnius, kad būtų pasiekti 1 straipsnyje nustatyti tikslai ir prireikus būtų nustatytas neteisėtas tiriamos veiklos pobūdis. Tie tyrimai neturi poveikio valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų teisei pradėti baudžiamąjį procesą;

5)   susijęs asmuo– Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ar kita neteisėta veikla įtariamas asmuo arba ekonominės veiklos vykdytojas, kurio atžvilgiu Tarnyba yra pradėjusi tyrimą;

6)   ekonominės veiklos vykdytojas– kaip apibrėžta Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96;

7)   administraciniai susitarimai– Tarnybos sudaryti techninio pobūdžio susitarimai ir (arba) susitarimai dėl veiklos, kuriais visų pirma siekiama šių susitarimų šalims sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti ir keistis informacija ir kuriais nesukuriama papildomų teisinių prievolių.

3 straipsnis

Išorės tyrimai

1.   Tarnyba vykdo Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Komisijai suteiktus įgaliojimus atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje valstybėse narėse, o pagal galiojančius bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos susitarimus ir kitus teisinius dokumentus – trečiosiose valstybėse ir tarptautinių organizacijų patalpose.

Vykdydama tyrimo funkciją Tarnyba atlieka patikrinimus ir inspektavimus pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 1 dalį ir jo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas atskirų sektorių taisykles valstybėse narėse, o pagal galiojančius bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos susitarimus ir kitus teisinius dokumentus – trečiosiose valstybėse ir tarptautinių organizacijų patalpose.

2.   Kad nustatytų, ar yra Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, susijusios su susitarimu ar sprendimu dėl dotacijos ar sutartimi dėl finansavimo Sąjungos lėšomis, atvejis, Tarnyba, laikydamasi Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatų ir procedūrų, gali atlikti ekonominės veiklos vykdytojų patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

3.   Patikrinimų ir inspektavimų vietoje metu Tarnybos darbuotojai, atsižvelgiant į taikytiną Sąjungos teisę, veikia laikydamiesi atitinkamos valstybės narės taisyklių bei praktikos ir šiame reglamente numatytų procesinių garantijų.

Tarnybos prašymu atitinkamos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija suteikia Tarnybos darbuotojams reikiamą pagalbą, kad pastarieji jiems pavestas užduotis pagal 7 straipsnio 2 dalyje minimą raštišką įgaliojimą atliktų veiksmingai. Jeigu pagal nacionalines taisykles reikalaujama teisminės institucijos leidimo tai pagalbai suteikti, prašoma tokio leidimo.

Atitinkama valstybė narė pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 turi užtikrinti, kad Tarnybos darbuotojai turėtų galimybę tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos ir atsižvelgiant į nacionalinę teisę susipažinti su visa su tiriamu atveju susijusia informacija ir dokumentais, kurių prireiktų tam, kad patikrinimai ir inspektavimai vietoje būtų atlikti veiksmingai ir efektyviai.

4.   Šiems reglamento tikslams pasiekti valstybės narės paskiria tarnybą (kovos su sukčiavimo koordinavimo tarnybą), kad sudarytų palankesnes sąlygas veiksmingai bendradarbiauti ir keistis informacija, įskaitant veiklos informaciją, su Tarnyba. Atitinkamais atvejais pagal nacionalinę teisę kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba gali būti laikoma kompetentinga valdžios institucija šio reglamento tikslais.

5.   Atlikdama išorės tyrimą Tarnyba gali susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turima su tiriamu atveju susijusia informacija, įskaitant duomenų bazėse laikomą informaciją, jei to reikia Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejams nustatyti. Tuo tikslu taikomos 4 straipsnio 2 ir 4 dalys.

6.   Tai atvejais, kai prieš priimdama sprendimą dėl to, ar pradėti išorės tyrimą, Tarnyba tvarkydama informaciją gali daryti prielaidą, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla, ji gali pranešti apie tai atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir, jei reikia, kompetentingoms Komisijos tarnyboms.

Nedarant poveikio Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sektorių taisyklėms, atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad reikiamų veiksmų, kuriuose gali dalyvauti ir Tarnyba, būtų imtasi laikantis nacionalinės teisės. Gavusios prašymą atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos informuoja Tarnybą apie tai, kokių veiksmų, remdamosi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, ėmėsi ir kokios išvados buvo nustatytos.

4 straipsnis

Vidaus tyrimai

1.   1 straipsnyje nurodytose srityse Tarnyba atlieka administracinius tyrimus institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose (toliau – vidaus tyrimai).

Tie vidaus tyrimai atliekami laikantis šiame reglamente ir atitinkamos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros priimtuose sprendimuose nustatytų sąlygų.

2.   Su sąlyga, kad laikomasi 1 dalies nuostatų:

a)

Tarnyba turi teisę tiesiogiai ir iš anksto nepranešusi susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turima susijusia informacija, įskaitant duomenų bazėse laikomą informaciją, ir patekti į jų patalpas. Tarnyba turi įgaliojimus tikrinti institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų sąskaitas. Tarnyba gali pasidaryti institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turimų dokumentų ar duomenų laikmenų turinio kopijas bei gauti jų išrašus ir prireikus imtis tokius dokumentus ar duomenis saugoti, kad nekiltų pavojus, jog jie gali dingti;

b)	Tarnyba gali prašyti pareigūnų, kitų tarnautojų, institucijų ar įstaigų narių, organų ar agentūrų vadovų ar personalo narių žodinės informacijos, be kita ko, surengdama pokalbius, ir raštiškos informacijos.

3.   Pagal Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytas nuostatas ir procedūras Tarnyba gali atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje ekonominės veiklos vykdytojų patalpose, kad susipažintų su informacija, susijusia su atveju, dėl kurio atliekamas vidaus tyrimas.

4.   Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros informuojami kiekvienu atveju, kai Tarnyba jų patalpose atlieka vidaus tyrimą arba susipažįsta su kokiu nors jų turimu dokumentu ar prašo pateikti jų turimą informaciją. Nedarant poveikio 10 ir 11 straipsniams, Tarnyba gali bet kada siųsti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai vidaus tyrimų metu gautą informaciją.

5.   Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros įdiegia tinkamas procedūras ir imasi būtinų priemonių tyrimų konfidencialumui užtikrinti kiekvienu etapu.

6.   Jeigu atliekant vidaus tyrimus paaiškėja, kad pareigūnas, kitas tarnautojas, institucijos ar įstaigos narys, organo ar agentūros vadovas arba personalo narys gali būti susijęs asmuo, apie tai informuojama institucija, įstaiga, organas ar agentūra, kuriai tas asmuo priklauso.

Tais atvejais, kai naudojantis įprastais ryšių kanalais neįmanoma užtikrinti vidaus tyrimo konfidencialumo, Tarnyba naudoja tinkamus alternatyvius informacijos perdavimo kanalus.

Išimtiniais atvejais tokios informacijos perdavimą galima atidėti remiantis pagrįstu generalinio direktoriaus sprendimu, kuris perduodamas Priežiūros komitetui užbaigus tyrimą.

7.   Sprendime, kurį turi priimti kiekviena institucija, įstaiga, organas ar agentūra, kaip numatyta 1 dalyje, visų pirma nurodoma taisyklė dėl pareigūnų, kitų tarnautojų, institucijų ar įstaigų narių, organų ar agentūrų vadovų arba personalo narių pareigos bendradarbiauti su Tarnyba ir teikti jai informaciją, tuo pačiu užtikrinant vidaus tyrimo konfidencialumą.

8.   Tai atvejais, kai prieš priimdama sprendimą dėl to, ar pradėti išorės tyrimą, Tarnyba tvarkydama informaciją gali daryti prielaidą, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla, apie tai ji gali pranešti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai. Gavusi prašymą, atitinkama institucija, įstaiga, organas ar agentūra informuoja Tarnybą apie tai, kokių veiksmų, remdamasi tokia informacija, ėmėsi ir kokios išvados buvo nustatytos.

Prireikus Tarnyba apie tai taip pat informuoja atitinkamų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas. Tokiu atveju taikomi 9 straipsnio 4 dalies antroje ir trečioje pastraipose nustatyti procesiniai reikalavimai. Jei kompetentingos valdžios institucijos, remdamosi joms perduota informacija ir atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, nusprendžia imtis kokių nors veiksmų, jos apie tai informuoja Tarnybą, jei pastaroji buvo pateikusi tokį prašymą.

5 straipsnis

Tyrimų pradėjimas

1.   Generalinis direktorius gali pradėti tyrimą, kai yra pakankamai įtarimų, kurie, be kita ko, gali būti grindžiami trečiosios šalies pateikta informacija arba anonimine informacija, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla. Generalinis direktorius sprendimą pradėti tyrimą ar jo nepradėti priima atsižvelgdamas į tyrimų politikos prioritetus ir į metinį valdymo planą, Tarnybos nustatytą pagal 17 straipsnio 5 dalį. Priimant tą sprendimą taip pat atsižvelgiama į poreikį veiksmingai naudoti Tarnybos išteklius bei taikyti proporcingas priemones. Vidaus tyrimų atveju konkrečiai sprendžiama, kokia institucija, įstaiga, organas ar agentūra gali geriausiai juos atlikti, visų pirma atsižvelgiant į aplinkybių pobūdį, faktinį arba galimą finansinį atvejo poveikį ir galimus tolesnius teisminius veiksmus.

2.   Sprendimą pradėti išorės tyrimą priima generalinis direktorius savo iniciatyva arba atitinkamos valstybės narės ar bet kurios Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros prašymu.

Sprendimą pradėti vidaus tyrimą priima generalinis direktorius savo iniciatyva arba institucijos, įstaigos, organo ar agentūros, kurioje turi būti atliekamas tyrimas, arba valstybės narės prašymu.

3.   Tol, kol generalinis direktorius svarsto, ar pradėti vidaus tyrimą atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytą prašymą, ir (arba) tol, kol Tarnyba atlieka vidaus tyrimą, atitinkamos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros nepradeda lygiagretaus tyrimo dėl tų pačių aplinkybių, išskyrus atvejus, kai su Tarnyba susitariama kitaip.

4.   Sprendimas pradėti tyrimą ar jo nepradėti priimamas per du mėnesius nuo tos dienos, kai Tarnyba gauna 2 dalyje nurodytą prašymą. Apie šį sprendimą nedelsiant informuojama prašymą pateikusi valstybė narė, institucija, įstaiga, organas ar agentūra. Sprendimas nepradėti tyrimo pagrindžiamas. Jei to dviejų mėnesių laikotarpio pabaigoje Tarnyba nepriima jokio sprendimo, laikoma, kad Tarnyba nusprendė nepradėti tyrimo.

Kai pareigūnas, kitas tarnautojas, institucijos ar įstaigos narys, organo ar agentūros vadovas arba personalo narys, veikdamas pagal Tarnybos nuostatų 22a straipsnį, pateikia Tarnybai informacijos apie įtarimus sukčiavimu ar padarius pažeidimą, Tarnyba informuoja tą asmenį apie sprendimą dėl tų aplinkybių pradėti tyrimą arba jo nepradėti.

5.   Jei generalinis direktorius nusprendžia nepradėti vidaus tyrimo, jis gali nedelsdamas perduoti visą susijusią informaciją atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai, kad pagal tai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai taikytinas taisykles būtų imtasi reikiamų veiksmų. Jei tinkama, Tarnyba susitaria su ta institucija, įstaiga, organu ar agentūra dėl tinkamų priemonių tos informacijos šaltinio konfidencialumui apsaugoti ir, jei reikia, prašo informuoti apie veiksmus, kurių buvo imtasi.

6.   Jei generalinis direktorius nusprendžia nepradėti išorės tyrimo, jis gali nedelsdamas perduoti visą susijusią informaciją atitinkamos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms, kad atitinkamais atvejais pagal nacionalines taisykles būtų imtasi veiksmų. Jei reikia, Tarnyba taip pat informuoja atitinkamą instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą.

6 straipsnis

Galimybė susipažinti su duomenų bazėse laikoma informacija prieš pradedant tyrimą

1.   Prieš pradėdama tyrimą Tarnyba turi teisę susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų duomenų bazėse laikoma susijusia informacija, kai tai būtina siekiant įvertinti įtarimų pagrindą. Tarnyba nustato terminą, per kurį būtų naudojamasi ta teise susipažinti su informacija; jis būtinas siekiant nedelsiant įvertinti įtarimus. Naudodamasi ta teise susipažinti su informacija Tarnyba laikosi būtinumo ir proporcingumo principų.

2.   Atitinkama institucija, įstaiga, organas ar agentūra visapusiškai bendradarbiauja suteikdama Tarnybai galimybę gauti visą susijusią informaciją laikantis sąlygų, kurios turi būti apibrėžtos pagal 4 straipsnio 1 dalį priimamuose sprendimuose.

7 straipsnis

Tyrimų tvarka

1.   Tyrimų eigai vadovauja generalinis direktorius, atitinkamais atvejais remdamasis rašytinėmis instrukcijomis. Tyrimus generaliniam direktoriui vadovaujant atlieka jo paskirti Tarnybos darbuotojai.

2.   Tarnybos darbuotojai savo užduotis atlieka pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodyta jų tapatybė ir kompetencija. Generalinis direktorius išduoda tokį įgaliojimą, jame nurodydamas tyrimo dalyką ir tikslą, tyrimo teisinius pagrindus ir iš jų kylančius tyrimo įgaliojimus.

3.   Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, laikydamosi nacionalinių taisyklių, teikia reikiamą pagalbą, kad Tarnybos darbuotojai galėtų savo užduotis atlikti veiksmingai.

Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros užtikrina, kad jų pareigūnai, kiti tarnautojai, nariai, vadovai ir personalo nariai teiktų reikiamą pagalbą, kad Tarnybos darbuotojai galėtų savo užduotis atlikti veiksmingai.

4.   Jeigu tyrimas apima išorės ir vidaus elementus, atitinkamai taikomi 3 ir 4 straipsniai.

5.   Tyrimai atliekami nenutrūkstamai tokį laikotarpį, kurio trukmė turi atitikti konkretaus atvejo aplinkybes ir sudėtingumą.

6.   Jeigu atliekant tyrimą paaiškėja, kad gali būti tikslinga imtis administracinių atsargumo priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, Tarnyba nedelsdama informuoja atitinkamą instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą apie vykstantį tyrimą. Pranešama tokia informacija:

a)	susijusio pareigūno, kito tarnautojo, institucijos ar įstaigos nario, organo ar agentūros vadovo ar personalo nario tapatybė ir tiriamų aplinkybių santrauka;

b)	bet kokia informacija, galinti padėti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai nuspręsti, ar tikslinga imtis administracinių atsargumo priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti;

c)

visos rekomenduojamos specialios konfidencialumo priemonės, visų pirma tais atvejais, kai taikomos tyrimo priemonės priklauso nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, arba išorės tyrimo atveju – nacionalinės valdžios institucijos kompetencijai, pagal tyrimams taikytinas nacionalines taisykles.

Atitinkama institucija, įstaiga, organas ar agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su Tarnyba, gali bet kuriuo metu nuspręsti imtis tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant įrodymų apsaugos priemones, ir nedelsdama informuoja Tarnybą apie tokį sprendimą.

7.   Prireikus valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybos prašymu imasi tinkamų pagal nacionalinę teisę numatytų atsargumo priemonių, ypač įrodymų apsaugos priemonių.

8.   Jei tyrimas negali būti baigtas per 12 mėnesių nuo jo pradžios, generalinis direktorius pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui ir po to kas šešis mėnesius Priežiūros komitetui teikia ataskaitas, kuriose nurodomos priežastys ir taisomosios priemonės, numatytos tyrimui paspartinti.

8 straipsnis

Pareiga informuoti Tarnybą

1.   Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros nedelsdamos perduoda Tarnybai visą informaciją, susijusią su galimais Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejais.

2.   Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir tiek, kiek leidžiama pagal jų nacionalinę teisę, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybos prašymu arba savo iniciatyva Tarnybai perduoda visus turimus dokumentus ar informaciją, susijusią su Tarnybos atliekamu tyrimu.

3.   Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir tiek, kiek leidžiama pagal jų nacionalinę teisę, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybai perduoda visus kitus turimus reikšmingus dokumentus ar informaciją, susijusią su kova su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ar kita neteisėta veikla.

9 straipsnis

Procesinės garantijos

1.   Tyrimo metu Tarnyba ieško susijusio asmens kaltės ir nekaltumo įrodymų. Tyrimai atliekami objektyviai ir nešališkai, laikantis nekaltumo prezumpcijos principo ir šiame straipsnyje nustatytų procesinių garantijų.

2.   Tarnyba gali bet kuriuo tyrimo metu surengti pokalbį su susijusiu asmeniu arba liudytoju. Asmuo, su kuriuo surengtas pokalbis, turi teisę neduoti parodymų prieš save.

Kvietimas į pokalbį susijusiam asmeniui siunčiamas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų. Susijusiam asmeniui sutikus arba tinkamai pagrįstais tyrimo skubos atvejais tas pranešimo terminas gali būti sutrumpintas. Pastaruoju atveju pranešimo terminas negali būti trumpesnis nei 24 valandos. Kvietime pateikiamas susijusio asmens teisių sąrašas, visų pirma nurodoma, kad jam gali padėti jo pasirinktas asmuo.

Kvietimas į pokalbį liudytojui siunčiamas ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Liudytojui sutikus arba tinkamai pagrįstais tyrimo skubos atvejais tas pranešimo terminas gali būti sutrumpintas.

Antroje ir trečioje pastraipose nurodyti reikalavimai netaikomi per patikrinimus ir inspektavimus vietoje duodamiems pareiškimams.

Jeigu per pokalbį atsiranda įrodymų, kad liudytojas gali būti susijęs asmuo, pokalbis nutraukiamas. Iš karto taikomos šioje dalyje ir 3 bei 4 dalyse numatytos procesinės taisyklės. Tam liudytojui nedelsiant pranešamos jo, kaip susijusio asmens, teisės ir jis paprašęs gauna savo anksčiau pateiktų pareiškimų išrašų kopijas. Tarnyba negali naudoti to asmens ankstesnių pareiškimų prieš jį patį pirmiausia jam nesuteikusi galimybės pateikti pastabas dėl tų pareiškimų.

Tarnyba sudaro pokalbio protokolą ir suteikia asmeniui, su kuriuo buvo surengtas pokalbis, galimybę susipažinti su protokolu, kad asmuo, su kuriuo buvo surengtas pokalbis, galėtų jį patvirtinti arba pateikti pastabų. Susijusiam asmeniui Tarnyba įteikia pokalbio protokolo kopiją.

3.   Kai tik tyrimo metu nustatoma, kad pareigūnas, kitas tarnautojas, institucijos ar įstaigos narys, organo ar agentūros vadovas ar personalo narys gali būti susijęs asmuo, tas pareigūnas, kitas tarnautojas, institucijos ar įstaigos narys, organo ar agentūros vadovas ar personalo narys apie tai informuojamas, jei tai nekenkia tyrimo eigai ar jokiems tyrimo procesiniams veiksmams, kurie priklauso nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai.

4.   Nedarant poveikio 4 straipsnio 6 daliai ir 7 straipsnio 6 daliai, užbaigus tyrimą ir prieš parengiant išvadas, kuriose įvardijamas susijęs asmuo, tam asmeniui suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl su juo susijusių aplinkybių.

Tuo tikslu Tarnyba susijusiam asmeniui nusiunčia kvietimą pateikti pastabas raštu arba per pokalbį su Tarnybos paskirtais darbuotojais. Tame kvietime, be kita ko, pateikiama su susijusiu asmeniu susijusių aplinkybių santrauka ir pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 ir 12 straipsnius reikalaujama informacija ir nurodomas pastabų pateikimo terminas, kuris turi būti ne trumpesnis nei 10 darbo dienų nuo kvietimo pateikti pastabas gavimo dienos. Susijusiam asmeniui sutikus arba tinkamai pagrįstais tyrimo skubos atvejais tas pranešimo terminas gali būti sutrumpintas. Galutinėje konkretaus tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad tokios pastabos buvo pateiktos.

Tinkamai pagrįstais atvejais, jeigu būtina išlaikyti tyrimo konfidencialumą ir (arba) jeigu atliekami tyrimo procesiniai veiksmai, kurie priklauso nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, generalinis direktorius gali nuspręsti, kad prievolė paprašyti susijusio asmens pareikšti pastabas bus įvykdyta vėliau.

Tarnybos nuostatų IX priedo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai per vieną mėnesį nesureagavus į generalinio direktoriaus prašymą atidėti prievolės paprašyti susijusio asmens pateikti pastabas vykdymą, laikoma, kad atsakymas yra teigiamas.

5.   Bet kuris asmuo, su kuriuo surengtas pokalbis, turi teisę vartoti bet kurią iš oficialių Sąjungos institucijų kalbų. Tačiau gali būti reikalaujama, kad Sąjungos pareigūnai ar kiti tarnautojai vartotų tą oficialią Sąjungos institucijų kalbą, kurią gerai moka.

10 straipsnis

Konfidencialumas ir duomenų apsauga

1.   Išorės tyrimų metu siunčiama ar gauta informacija, neatsižvelgiant į jos formą, yra saugoma laikantis atitinkamų nuostatų.

2.   Vidaus tyrimų metu siunčiamai ar gaunamai informacijai, neatsižvelgiant į jos formą, taikomi profesinės paslapties reikalavimai ir ji saugoma pagal Sąjungos institucijoms taikytinas taisykles.

3.   Atitinkamos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros užtikrina, kad būtų laikomasi Tarnybos atliekamų tyrimų konfidencialumo principo ir gerbiamos susijusių asmenų teisėtos teisės, o tais atvejais, kai jau pradėtas teisminis procesas, kad būtų laikomasi visų tokiam procesui taikomų nacionalinių taisyklių.

4.   Tarnyba gali paskirti duomenų apsaugos pareigūną, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 straipsnyje.

5.   Generalinis direktorius užtikrina, kad visa informacija visuomenei būtų teikiama neutraliai ir nešališkai, o ją atskleidžiant būtų laikomasi tyrimų konfidencialumo principo ir šiame straipsnyje bei 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų.

Pagal Tarnybos nuostatus Tarnybos darbuotojai be leidimo negali atskleisti jokios informacijos, gautos atliekant pareigas, išskyrus atvejus, kai tokia informacija jau yra išviešinta ar visuomenei sudaryta galimybė su ja susipažinti, baigę tarnybą jie toliau turi laikytis tos pareigos.

11 straipsnis

Tyrimo ataskaita ir veiksmai, kurių reikia imtis po tyrimų

1.   Tarnybai baigus tyrimą, vadovaujantis generalinio direktoriaus nurodymais, parengiama ataskaita. Toje ataskaitoje nurodomas tyrimo teisinis pagrindas, atlikti procesiniai veiksmai, nustatytos aplinkybės ir jų preliminarus teisinis kvalifikavimas, nustatytų aplinkybių numatomas finansinis poveikis, procesinių garantijų pagal 9 straipsnį laikymasis ir tyrimo išvados.

Kartu su ataskaita pateikiamos generalinio direktoriaus rekomendacijos dėl to, ar reikėtų imtis veiksmų. Tose rekomendacijose atitinkamais atvejais nurodomi institucijų, įstaigų, organų bei agentūrų ir atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų drausminiai, administraciniai, finansiniai ir (arba) teisminiai veiksmai ir visų pirma konkrečiai nurodomos apskaičiuotos susigrąžintinos sumos, taip pat nurodomas nustatytų aplinkybių preliminarus teisinis kvalifikavimas.

2.   Rengiant tokias ataskaitas ir rekomendacijas atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę. Tuo pagrindu parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais valstybės narės administraciniuose ar teisminiuose procesuose, kai nustatoma, kad tai yra būtina, tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, ir jos turi tokią pačią įrodomąją vertę.

3.   Po išorės tyrimo parengtos ataskaitos bei rekomendacijos ir visi svarbūs susiję dokumentai perduodami atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms laikantis išorės tyrimus reglamentuojančių taisyklių ir prireikus perduodami kompetentingoms Komisijos tarnyboms.

4.   Po vidaus tyrimo parengtos ataskaitos bei rekomendacijos ir visi svarbūs susiję dokumentai perduodami atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai. Ta institucija, įstaiga, organas ar agentūra imasi tokių veiksmų, visų pirma drausminio arba teisinio pobūdžio veiksmų, kokių būtina atsižvelgiant į vidaus tyrimo rezultatus, ir praneša Tarnybai apie tai per rekomendacijose, teikiamose kartu su ataskaita, nustatytą terminą ir, papildomai, Tarnybos prašymu.

5.   Jeigu atlikus vidaus tyrimą parengtoje ataskaitoje nurodoma aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pradėtas baudžiamasis procesas, ta informacija perduodama atitinkamos valstybės narės teisminėms institucijoms.

6.   Tarnybos prašymu atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos tinkamu laiku pateikia Tarnybai informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi (jei tokių veiksmų buvo imtasi) atsižvelgus į generalinio direktoriaus pateiktas rekomendacijas pagal 3 dalį ir Tarnybos pateiktą informaciją pagal 5 dalį.

7.   Nedarant poveikio 4 daliai, jei baigus tyrimą nerandama įrodymų prieš susijusį asmenį, generalinis direktorius baigia su tuo asmeniu susijusį tyrimą ir per 10 darbo dienų apie tai informuoja susijusį asmenį.

8.   Jei informatorius, Tarnybai pateikęs informaciją, dėl kurios buvo pradėtas tyrimas arba kuri susijusi su tyrimu, pageidauja, Tarnyba gali jį informuoti apie tai, kad tas tyrimas baigtas. Tačiau Tarnyba gali atmesti tokį prašymą, jei mano, kad jį įvykdžius būtų pažeisti susijusio asmens teisėti interesai, būtų pakenkta tyrimo ir tolesnių veiksmų veiksmingumui ar pažeisti konfidencialumo reikalavimai.

12 straipsnis

Tarnybos ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų keitimasis informacija

1.   Nedarant poveikio šio reglamento 10 ir 11 straipsniams ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatoms, Tarnyba gali tinkamu laiku perduoti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms išorės tyrimų metu gautą informaciją, kad jos galėtų imtis tinkamų veiksmų pagal savo nacionalinę teisę.

2.   Nedarant poveikio 10 ir 11 straipsniams, generalinis direktorius perduoda atitinkamos valstybės narės teisminėms institucijoms vidaus tyrimų metu Tarnybos gautą informaciją apie aplinkybes, kurios priklauso nacionalinės teisminės institucijos jurisdikcijai.

Pagal 4 straipsnį ir nedarant poveikio 10 straipsniui, generalinis direktorius atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai taip pat perduoda šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją, įskaitant informaciją apie susijusio asmens tapatybę, nustatytų aplinkybių santrauką, jų preliminarų teisinį kvalifikavimą ir numatomą poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

Taikoma 9 straipsnio 4 dalis.

3.   Nedarant poveikio nacionalinei teisei, atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos savo iniciatyva arba Tarnybos prašymu tinkamu laiku informuoja Tarnybą apie veiksmus, kurių ėmėsi, remdamosi pagal šį straipsnį joms perduota informacija.

4.   Tarnyba gali pateikti įrodymus nacionaliniuose teismuose ir tribunoluose vykstančiuose procesuose; tai daroma laikantis nacionalinės teisės ir Tarnybos nuostatų.

13 straipsnis

Tarnybos bendradarbiavimas su Eurojustu ir Europolu

1.   Vykdydama savo įgaliojimus saugoti Sąjungos finansinius interesus, Tarnyba atitinkamais atvejais bendradarbiauja su Eurojustu ir Europos policijos biuru (Europolu). Jei reikia, siekiant sudaryti palankesnes to bendradarbiavimo sąlygas, Tarnyba su Eurojustu ir Europolu sudaro administracinius susitarimus. Tokie darbo tvarkos susitarimai gali būti susiję su keitimusi veiklos, strategine arba technine informacija, įskaitant asmens duomenis ir įslaptintą informaciją, ir, pateikus prašymą, pažangos ataskaitomis.

Jeigu tai gali paskatinti ir sustiprinti nacionalinių tyrimų institucijų ir prokuratūrų veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą arba jeigu Tarnyba valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms yra perdavusi informaciją, leidžiančią įtarti Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, korupciją ar kitą neteisėtą veiklą, susijusią su sunkiu nusikaltimu, atitinkamą informaciją Tarnyba perduoda Eurojustui pagal jo įgaliojimus.

2.   Tarnyba laiku informuoja atitinkamų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas tais atvejais, kai jų pateiktą informaciją ji perduoda Eurojustui arba Europolui.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.   Atitinkamais atvejais Tarnyba su trečiųjų valstybių kompetentingomis valdžios institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis gali sudaryti administracinius susitarimus. Tarnyba savo veiksmus atitinkamais atvejais derina su kompetentingomis Komisijos tarnybomis ir Europos išorės veiksmų tarnyba, visų pirma prieš sudarydama tokius susitarimus. Tokie susitarimai gali būti susiję su keitimusi veiklos, strategine arba technine informacija, įskaitant, pateikus prašymą, pažangos ataskaitas.

2.   Tarnyba informuoja atitinkamų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas prieš jų pateiktą informaciją perduodant trečiųjų valstybių kompetentingoms valdžios institucijoms arba tarptautinėms organizacijoms.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 Tarnyba registruoja visus asmens duomenų perdavimo atvejus, įskaitant tokių perdavimų priežastis.

15 straipsnis

Priežiūros komitetas

1.   Priežiūros komitetas reguliariai stebi, kaip Tarnyba atlieka savo tyrimo funkciją, kad sustiprintų Tarnybos nepriklausomumą jai tinkamai vykdant pagal šį reglamentą suteiktus įgaliojimus.

Priežiūros komitetas visų pirma stebi pokyčius procesinių garantijų taikymo ir tyrimų trukmės srityje, atsižvelgdamas į generalinio direktoriaus pateiktą informaciją pagal 7 straipsnio 8 dalį.

Priežiūros komitetas generaliniam direktoriui teikia nuomones, atitinkamais atvejais ir rekomendacijas, dėl, inter alia, išteklių, reikalingų Tarnybos tyrimo funkcijai atlikti, Tarnybos tyrimų prioritetų ir tyrimų trukmės. Tas nuomones jis gali teikti savo iniciatyva, generalinio direktoriaus prašymu arba institucijos, įstaigos, organo ar agentūros prašymu, tačiau į atliekamų tyrimų eigą nesikiša.

Institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms pateikiama nuomonių, pateiktų pagal trečią pastraipą, kopija.

Tinkamai pagrįstais atvejais Priežiūros komitetas gali prašyti Tarnybos pateikti papildomos informacijos apie tyrimus, įskaitant ataskaitas ir rekomendacijas dėl baigtų tyrimų, tačiau į atliekamų tyrimų eigą nesikiša.

2.   Priežiūros komitetą sudaro penki nepriklausomi nariai, turintys patirties aukšto rango teisėjų ar tyrėjų pareigų arba panašių pareigų, susijusių su Tarnybos veiklos sritimis, vykdymo srityse. Jie skiriami bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutarimu.

Sprendime dėl Priežiūros komiteto narių skyrimo taip pat pateikiamas potencialių narių, galinčių pakeisti Priežiūros komiteto narius likusiam jų kadencijos laikui vienam ar keliems nariams atsistatydinus, mirus ar jų nuolatinio nedarbingumo atveju, rezervo sąrašas.

3.   Priežiūros komiteto nariai skiriami penkerių metų neatnaujinamai kadencijai. Pakaitomis keičiami trys ir du nariai, kad būtų išsaugota Priežiūros komiteto kompetencija.

4.   Pasibaigus kadencijai, Priežiūros komiteto nariai eina pareigas tol, kol yra pakeičiami.

5.   Jei Priežiūros komiteto narys nebetenkina jo pareigas reglamentuojančių sąlygų arba jei jis pripažintas kaltu dėl sunkaus nusižengimo, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija bendru sutarimu gali jį atleisti iš pareigų.

6.   Pagal taikytinas Komisijos taisykles Priežiūros komiteto nariai gauna dienpinigius, o jų išlaidos, kurias jie patiria eidami savo pareigas, atlyginamos.

7.   Eidami savo pareigas Priežiūros komiteto nariai nesistengia gauti jokios valdžios institucijos arba institucijos, įstaigos, organo ar agentūros nurodymų ir jais nesivadovauja.

8.   Priežiūros komitetas skiria savo pirmininką. Jis patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kurios prieš tvirtinant pateikiamos susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Priežiūros komiteto posėdžiai rengiami jo pirmininko arba generalinio direktoriaus iniciatyva. Per metus jis surengia ne mažiau kaip 10 posėdžių. Sprendimus Priežiūros komitetas priima jo sudėtį sudarančių narių balsų dauguma. Tarnyba, išsamiai konsultuodamasi su Priežiūros komitetu, jam teikia sekretoriato paslaugas.

9.   Priežiūros komitetas per metus priima bent vieną savo veiklos ataskaitą, kurioje visų pirma pateikiamas Tarnybos nepriklausomumo įvertinimas, nurodomas procesinių garantijų taikymas ir tyrimų trukmė. Tos ataskaitos perduodamos Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

Priežiūros komitetas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams gali teikti ataskaitas apie Tarnybos tyrimų rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi remiantis tais rezultatais.

16 straipsnis

Keitimasis nuomonėmis su institucijomis

1.   Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija kartą per metus susitinka su generaliniu direktoriumi, kad politiniu lygmeniu keisdamiesi nuomonėmis aptartų Tarnybos politiką, susijusią su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su tokiomis veikomis metodais. Keičiantis nuomonėmis dalyvauja Priežiūros komitetas. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, generalinio direktoriaus arba Priežiūros komiteto prašymu į šiuos susitikimus ad hoc pagrindu gali būti kviečiami Audito Rūmų, Eurojusto ir (arba) Europolo atstovai.

2.   Galima keistis nuomonėmis dėl:

a)	Tarnybos tyrimų politikos strateginių prioritetų;

b)	15 straipsnyje numatytų Priežiūros komiteto nuomonių ir veiklos ataskaitų;

c)	generalinio direktoriaus ataskaitų pagal 17 straipsnio 4 dalį ir atitinkamais atvejais kitų institucijų, susijusių su Tarnybos įgaliojimais, ataskaitų;

d)	Tarnybos ir institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų santykių pagrindo;

e)	Tarnybos ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų santykių pagrindo;

f)	Tarnybos ir trečiųjų šalių kompetentingų valdžios institucijų bei tarptautinių organizacijų santykių, grindžiamų šiame reglamente nurodytais susitarimais;

g)	Tarnybos darbo vykdant įgaliojimus veiksmingumo.

3.   Visos institucijos, kurios dalyvauja keičiantis nuomonėmis, užtikrina, kad keitimasis nuomonėmis netrukdytų vykdomų tyrimų eigai.

4.   Institucijos, kurios dalyvauja keičiantis nuomonėmis, vykdydamos veiklą atsižvelgia į keičiantis nuomonėmis išreikštas pozicijas. Generalinis direktorius 17 straipsnio 4 dalyje nurodytose ataskaitose pateikia informaciją apie veiksmus, kurių Tarnyba ėmėsi, jeigu iš viso tokių veiksmų ėmėsi.

17 straipsnis

Generalinis direktorius

1.   Tarnybai vadovauja generalinis direktorius. Generalinį direktorių skiria Komisija 2 dalyje nurodyta tvarka. Generalinis direktorius skiriamas septynerių metų neatnaujinamai kadencijai.

2.   Norėdama paskirti generalinį direktorių, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia kvietimą teikti kandidatūras. Toks kvietimas skelbiamas iki pareigas einančio generalinio direktoriaus kadencijos pabaigos likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams. Priežiūros komitetui pateikus palankią nuomonę dėl Komisijos taikytos atrankos procedūros, Komisija sudaro kvalifikacijas atitinkančių kandidatų sąrašą. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba, Komisija skiria generalinį direktorių.

3.   Eidamas savo pareigas, kai reikia pradėti ir atlikti išorės ir vidaus tyrimus ar po tokių tyrimų parengti ataskaitas, generalinis direktorius nesistengia gauti jokios valdžios institucijos arba institucijos, įstaigos, organo ar agentūros nurodymų ir jais nesivadovauja. Jeigu generalinis direktorius mano, kad kuri nors priemonė, kurios ėmėsi Komisija, turi poveikio jo nepriklausomumui, jis nedelsdamas apie tai informuoja Priežiūros komitetą ir priima sprendimą dėl to, ar pateikti ieškinį Komisijai Teisingumo Teisme.

4.   Generalinis direktorius Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams reguliariai praneša apie Tarnybos atliktų tyrimų išvadas, veiksmus, kurių imtasi, ir iškilusius sunkumus, išlaikant tyrimų konfidencialumą, gerbiant susijusių asmenų ir informatorių teisėtas teises ir prireikus laikantis teisminiam procesui taikytinos nacionalinės teisės.

5.   Atsižvelgdamas į metinį valdymo planą generalinis direktorius kiekvienais metais nustato Tarnybos tyrimų politikos prioritetus ir, prieš juos paskelbiant, perduoda Priežiūros komitetui.

Generalinis direktorius periodiškai informuoja Priežiūros komitetą apie Tarnybos veiklą, tyrimo funkcijos vykdymą ir su tyrimais susijusius tolesnius veiksmus.

Generalinis direktorius periodiškai informuoja Priežiūros komitetą apie:

a)	atvejus, kai generalinio direktoriaus pateiktų rekomendacijų nebuvo laikomasi;

b)	atvejus, kai informacija buvo perduota valstybių narių teisminėms institucijoms;

c)	tyrimų trukmę pagal 7 straipsnio 8 dalį.

6.   Kai kurių iš jam pagal 5 straipsnį, 7 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 7 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį nustatytų funkcijų vykdymą generalinis direktorius gali raštu deleguoti vienam ar daugiau Tarnybos personalo narių, nurodant tokio delegavimo sąlygas ir ribas.

7.   Generalinis direktorius įdiegia vidaus patariamąjį ir kontrolės mechanizmą, įskaitant teisėtumo patikrinimą, susijusį, inter alia, su būtinybe laikytis su susijusiais asmenimis susijusių procesinių garantijų ir gerbti šių asmenų pagrindines teises, taip pat laikytis atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės, ypač atsižvelgiant į 11 straipsnio 2 dalį.

8.   Generalinis direktorius patvirtina Tarnybos darbuotojams skirtas tyrimo procedūrų gaires. Tos gairės atitinka šį reglamentą ir apima, inter alia,:

a)	tyrimų eigą;

b)	procesines garantijas;

c)	vidaus patariamosios ir kontrolės procedūrų elementus, įskaitant teisėtumo patikrinimą;

d)	duomenų apsaugą.

Tos gairės ir visi jų pakeitimai patvirtinami po to, kai Priežiūros komitetui buvo suteikta galimybė pateikti dėl jų pastabas, tada jos perduodamos susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai bei Komisijai ir informacijos tikslais paskelbiamos Tarnybos interneto svetainėje oficialiomis Sąjungos institucijų kalbomis.

9.   Prieš generaliniam direktoriui skirdama drausminę nuobaudą, Komisija konsultuojasi su Priežiūros komitetu.

Drausminės nuobaudos generaliniam direktoriui skiriamos motyvuotais sprendimais, kurie perduodami susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai ir Priežiūros komitetui.

10.   Visos nuorodos į Tarnybos direktorių visuose teisės aktuose laikomos nuorodomis į generalinį direktorių.

18 straipsnis

Finansavimas

Visi asignavimai Tarnybai, įskaitant asignavimus Priežiūros komitetui bei jo sekretoriatui, įtraukiami į atskirą Komisijai skirto Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skyriaus eilutę ir išsamiai išdėstomi to skyriaus priede.

Tarnybos, įskaitant Priežiūros komiteto sekretoriatą, etatų planas pridedamas prie Komisijos etatų plano.

19 straipsnis

Įvertinimo ataskaita

Ne vėliau kaip 2017 m. spalio 2 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo vertinimo ataskaitą. Kartu su ta ataskaita pateikiama Priežiūros komiteto nuomonė ir ataskaitoje nurodoma, ar šį reglamentą reikia iš dalies pakeisti.

20 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 yra panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

21 straipsnis

Įsigaliojimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šis reglamentas įsigalioja pirmą mėnesio, einančio po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, dieną.

2.   15 straipsnio 3 dalis taikoma šio reglamento įsigaliojimo dieną pareigas einančių Priežiūros komiteto narių kadencijos trukmei. Kai tik įsigalioja šis reglamentas, Europos Parlamento pirmininkas iš Priežiūros komiteto narių burtų keliu išrenka du narius, kurie, nukrypstant nuo 15 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio, nebeis pareigų po to, kai baigsis pirmi 36 jų kadencijos mėnesiai. Išeinančius narius pakeičia automatiškai skiriami du nauji nariai penkerių metų kadencijai remiantis 2012 m. sausio 23 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Sprendimo 2012/45/ES, Euratomas, dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) Priežiūros komiteto narių skyrimo (13) 1 straipsnio 2 dalyje pateiktu sąrašu ir jame nustatyta tvarka. Tie nauji nariai yra pirmi du tame sąraše nurodyti asmenys.

3.   17 straipsnio 1 dalies trečias sakinys taikomas šio reglamento įsigaliojimo dieną pareigas einančio generalinio direktoriaus kadencijos trukmei.

---

(1)  OL C 254, 2011 8 30, p. 1.

(2)  2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 16 E, 2010 1 22, p. 201) ir 2013 m. vasario 25 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 89 E, 2013 3 27, p. 1). 2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas 1999/352/EB, EAPB, Euratomas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (OL L 136, 1999 5 31, p. 20).

(4)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).

(5)  OL C 202, 2005 8 18, p. 1.

(6)  OL C 124, 2011 4 27, p. 9.

(7)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(8)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(9)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(10)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(11)  OL C 279, 2011 9 23, p. 11.

(12)  OL L 136, 1999 5 31, p. 8.

(13)  OL L 26, 2012 1 28, p. 30.

---

---

---

---

---

---