18.9.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 247/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 885/2013

2013 m. gegužės 15 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos ITS direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl informavimo apie saugias sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių stovėjimo vietas paslaugų teikimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (1), ypač į jos 3 straipsnio e punktą ir 6 straipsnio 1 dalį,

pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

kadangi:

(1)	Direktyvos 2010/40/ES 3 straipsnio e punkte nustatyta, kad informavimo apie saugias sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių stovėjimo vietas paslaugų teikimas yra vienas prioritetinių veiksmų;

(2)

Direktyvos 2010/40/ES 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija priimtų specifikacijas, būtinas suderinamumui, sąveikai ir tęstinumui užtikrinti diegiant ir eksploatuojant intelektines transporto sistemas (ITS), skirtas informavimo apie saugias stovėjimo vietas paslaugoms. Šiuo reglamentu siekiama įdiegti informavimo paslaugas ir taip optimizuoti stovėjimo vietų naudojimą, taip pat padėti vairuotojui ar transporto bendrovėms apsispręsti, kada ir kur pastatyti transporto priemonę;

(3)	Tarybos rezoliucijoje (2) dėl kovos su nusikalstamumu krovininio kelių transporto srityje ir jo prevencijos bei saugių stovėjimo aikštelių sunkvežimiams įrengimo akcentuojamas poreikis gerinti vairuotojų saugą bei saugumą ir stovėjimo galimybes;

(4)

privalomi poilsio laikotarpiai ir pertraukos gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių vairuotojo sprendimą renkantis stovėjimo vietą. Šiuo reglamentu siekiama įdiegti informavimo paslaugas ir taip optimizuoti stovėjimo aikštelių naudojimą, taip pat padėti vairuotojams ar transporto bendrovėms apsispręsti, kada ir kur pastatyti transporto priemonę;

(5)

siekiant užtikrinti paslaugos sąveikumą ir tęstinumą visoje Sąjungoje, taip pat tinkamai atsižvelgti į duomenų apsaugos reikalavimus, svarbu, kad visos valstybės narės parengtų suderintą ir nuoseklią informavimo apie saugias sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių stovėjimo vietas paslaugų teikimą visoje Sąjungoje strategiją. Tuo tikslu valstybės narės gali remtis techniniais sprendimais ir standartais, kuriuos daugiausia nustatys Europos ir (arba) tarptautinės standartizacijos organizacijos, ir (arba) asociacijos, ir taip užtikrinti paslaugos sąveikumą ir tęstinumą visoje ES, kartu tinkamai atsižvelgdamos į duomenų apsaugos reikalavimus;

(6)	turėdami informacijos apie saugumą ir patogumus vairuotojai lengviau apsisprendžia dėl stovėjimo vietos pasirinkimo. Orientuojamieji nurodymai jiems gali būti teikiami skelbiant stovėjimo aikštelėje siūlomo saugumo, saugos ir paslaugų charakteristikas;

(7)

tais atvejais, kai tam tikrose vietovėse saugių stovėjimo vietų paklausa yra nuolat didelė, siekiant išvengti netinkamo stovėjimo, sunkvežimių vairuotojai turėtų būti nukreipiami iš stovėjimo aikštelės, kurioje nebėra laisvų vietų, į kitą prioritetinės zonos vietą, kurioje yra laisvų saugių stovėjimo vietų, todėl valstybės narės turėtų nustatyti prioritetines zonas;

(8)	jei saugioms stovėjimo aikštelėms nurodyti naudojami statiniai ženklai, jie turi atitikti 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos konvenciją, kai valstybė narė yra prie tos konvencijos prisijungusi;

(9)

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (3) nustatytos būtiniausios viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo Europos Sąjungoje taisyklės. Jos remiasi dviem vidaus rinkos pamatiniais principais (skaidrumu ir sąžininga konkurencija) ir skatina valstybes nares siekti toliau, nei reikalaujama pagal minimalias taisykles dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, ir priimti politiką, kuri sudarytų sąlygas plačiau naudoti viešojo sektoriaus institucijų turimus dokumentus arba, šio reglamento kontekste, duomenis. Kai kuriais atvejais pakartotinis duomenų naudojimas vyks nesitariant dėl licencijos. Kitais atvejais bus išduodama licencija, kurioje licencijos turėtojui nustatomos pakartotinio naudojimo sąlygos, sprendžiami tokie klausimai kaip atsakomybė ir tinkamas duomenų naudojimas, užtikrinama atitiktis duomenų apsaugos, nekeitimo ir šaltinio nurodymo reikalavimams. Trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisės neturi būti pažeidžiamos;

(10)

naudotojų grįžtamoji informacija suprantama kaip stovėjimo aikštelių naudotojų teikiama informacija, kurios paskirtis – kitiems būsimiems naudotojams ir sunkvežimių stovėjimo aikštelių operatoriams suteikti asmeninių anonimiškų patarimų. Ta informacija gali būti naudojama tikrinant informavimo paslaugos atitiktį kokybės valdymo reikalavimams ir įvertinimo tikslais. Turėtų būti užtikrintas grįžtamosios informacijos anonimiškumas;

(11)

ITS prietaikų ir paslaugų diegimas ir naudojimas gali būti susiję su asmens duomenų tvarkymu, ir toks tvarkymas turėtų būti atliekamas laikantis Sąjungos teisės aktų, kaip nustatyta, visų pirma, 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (5). Todėl ITS prietaikoms turėtų būti taikomi principai, pagal kuriuos naudojama kuo mažiau duomenų ir kuo labiau ribotais tikslais;

(12)

ITS prietaikų ir paslaugų diegimas ir naudojimas, kaip išdėstyta specifikacijose, priimtose pagal Direktyvos 2010/40/ES 6 straipsnį, yra reglamentuojamas pagal ES teisę, įskaitant 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (6), ir atitinkamus nacionalinius teisės aktus;

(13)	pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos specifikacijos, kurių reikia, kad būtų užtikrintas suderinamumas, sąveika ir tęstinumas Sąjungos lygmeniu diegiant ir naudojant informavimo apie saugias sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių stovėjimo vietas paslaugas pagal Direktyvą 2010/40/ES.

Jis taikomas transeuropiniame kelių tinkle teikiamoms informavimo paslaugoms.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) saugi stovėjimo aikštelė– komerciniams naudotojams skirta stovėjimo aikštelė, padedanti išvengti netinkamo transporto priemonių stovėjimo ir užtikrinti vairuotojų ir krovinio saugą;

2) naudotojas– sunkvežimio ar komercinės transporto priemonės vairuotojas, dispečeris, vežėjas, eismo valdymo įstaiga ar bet kokie kiti subjektai, pavyzdžiui, krovinių savininkai, draudimo bendrovės, kelių direkcijos ir policijos pajėgos. Jie turėtų gauti informaciją iš paslaugų teikėjų;

3) paslaugų teikėjas– informavimo paslaugą naudotojams teikiantis viešasis ar privatusis subjektas;

4) duomenys– sunkvežimio stovėjimo aikštelės operatoriaus teikiama sunkvežimių stovėjimo aikštelę apibūdinanti informacija;

5) informacija– suvestiniai, apdoroti ir (arba) išgauti duomenys, kuriuos paslaugų teikėjas skirtingais kanalais teikia naudotojams;

6) informavimo paslauga– paslauga, kurios naudotojai gauna orientacinių nurodymų ir jais vadovaudamiesi gali įvykdyti reikalavimus dėl privalomų poilsio laikotarpių ir pertraukų, sumažinti netinkamo transporto priemonių stovėjimo atvejų skaičių ir optimaliau naudoti stovėjimo aikšteles;

7) naudotojų grįžtamoji informacija– stovėjimo vietų naudotojų teikiama informacija, t. y. asmeniški anonimiški patarimai kitiems būsimiems naudotojams ir sunkvežimių stovėjimo aikštelių operatoriams;

8) dinaminė informacija– informacija apie laisvas vietas stovėjimo aikštelėje arba stovėjimo aikštelės būklę (yra laisvų vietų, nėra laisvų vietų, uždaryta) konkrečiu momentu;

9) statinė informacija– stovėjimo aikštelės operatoriaus teikiama stovėjimo aikštelę apibūdinanti informacija;

10) informacijos patikimumas– suteiktos informavimo paslaugos tikslumas, palyginti su tikrąja padėtimi;

11) netinkamas stovėjimas– sunkiasvorių krovininių transporto priemonių sustojimas arba stovėjimas ne šalia greitkelių arba transporto koridorių įrengtose saugiose stovėjimo vietose, taip pat sustojimas arba stovėjimas kelkraščiuose arba perpildytose stovėjimo aikštelėse;

12) prieigos punktas– skaitmeninės prieigos punktas, kuriame renkama, apdorojama ir pateikiama skleisti informacija apie stovėjimo vietas. Tie prieigos punktai suteiks galimybę teikti informavimo paslaugas kitose šalyse;

13) prioritetinė zona– nacionalinių institucijų apibrėžta atkarpa, kurioje trūksta stovėjimo vietų vienoje ar keliose saugiose stovėjimo aikštelėse ir kurioje tas trūkumas gali būti sumažintas teikiant informaciją apie kitas neišnaudotas stovėjimo vietas toje pačioje zonoje.

3 straipsnis

Informavimo paslaugų teikimo reikalavimai

1. Valstybės narės nurodo vietoves, kuriose dėl eismo ir saugumo sąlygų reikia įdiegti informavimo apie saugias stovėjimo aikšteles paslaugas.

Jos taip pat nustato prioritetines zonas, kuriose bus teikiama dinaminė informacija.

2. Informavimo paslauga teikiama laikantis 4–7 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

4 straipsnis

Duomenų rinkimas

Naudotojams teiktinus duomenis apie saugias viešąsias ir privačiąsias stovėjimo aikšteles su stovėjimo infrastruktūros aprašymu renka ir teikia viešieji arba privatieji stovėjimo aikštelių operatoriai ir paslaugų teikėjai. Rinktinus duomenis yra lengva pateikti (taip pat ir nuotoliniu būdu) bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, kad visiems stovėjimo aikštelių operatoriams juos būtų lengviau rinkti per atstumą. Siekdami užtikrinti informavimo paslaugų sąveikumą visoje Sąjungoje viešieji ir privatieji stovėjimo aikštelių operatoriai ir paslaugų teikėjai naudoja DATEX II (7) profilius arba kitus tarptautiniu mastu suderinamus formatus.

Rinktini duomenys – tai:

su stovėjimo aikštelėmis susiję statiniai duomenys, tarp jų (kai tinka):

—	stovėjimo aikštelės identifikacinė informacija (sunkvežimių stovėjimo aikštelės pavadinimas ir adresas) (ne daugiau kaip 200 ženklų),

—	informacija apie vietą, kurioje yra įvažiavimas į stovėjimo aikštelę (platuma ir ilguma) (20 + 20 ženklų),

—	pirminio kelio identifikatorius Nr. 1 / kryptis (20 ženklų / 20 ženklų), pirminio kelio identifikatorius Nr. 2 / kryptis (20 ženklų / 20 ženklų), jei į tą pačią stovėjimo aikštelę galima atvažiuoti dviem skirtingais keliais,

—	jei reikia, pasirinktino išvažiuojamojo kelio nuoroda (ne daugiau 100 ženklų) / atstumas nuo pirminio kelio (ilgas sveikasis skaičius (integer 3)) kilometrais arba myliomis,

—	bendras laisvų stovėjimo vietų sunkvežimiams skaičius (ilgas sveikasis skaičius (integer 3)),

—	stovėjimo vietų kaina ir valiuta (300 ženklų);

informacija apie stovėjimo aikštelės saugą ir įrangą:

—	stovėjimo aikštelės saugumo, saugos ir paslaugų įrangos aprašymas, įskaitant nacionalinę klasifikaciją, jei tokia taikoma (500 ženklų),

—	stovėjimo vietų šaldytus krovinius vežančioms transporto priemonėms skaičius (4 skaitmenys),

—	informacija apie specialią įrangą ar paslaugas specialius krovinius vežančioms transporto priemonėms ir kt. (300 ženklų),

stovėjimo aikštelės operatoriaus duomenys ryšiams:

—	vardas ir pavardė (iki 100 ženklų),

—	telefono numeris (iki 20 ženklų),

—	e. pašto adresas (iki 50 ženklų),

—	operatoriaus sutikimas viešai skelbti jo duomenis ryšiams (taip / ne);

3.	dinaminiai duomenys apie laisvas stovėjimo vietas, įskaitant duomenis apie tai, ar stovėjimo aikštelėje nebėra laisvų vietų, ji uždaryta arba kiek joje yra laisvų stovėjimo vietų.

5 straipsnis

Dalijimasis ir keitimasis duomenimis

1. Viešieji ir privatieji stovėjimo aikštelių operatoriai ir paslaugų teikėjai dalijasi ir keičiasi 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tuo tikslu jie naudoja DATEX II (CEN/TS 16157) formatą arba bet kurį su DATEX II suderinamą tarptautinį automatizuotai nuskaitomą formatą. Laikantis nediskriminavimo principo ir nepažeidžiant Direktyvoje 2003/98/EB nustatytų prieigos teisių ir procedūrų, prieiga prie duomenų suteikiama bet kuriam viešajam ar privačiajam informavimo paslaugų teikėjui ir (arba) stovėjimo aikštelės operatoriui, kurie gali tais duomenimis keistis ar juos pakartotinai naudoti.

2. Prieiga prie statinių duomenų suteikiama per nacionalinį ar tarptautinį prieigos punktą.

3. Dinaminių duomenų atveju valstybės narės (ar nacionalinės institucijos) yra atsakingos už centrinio nacionalinio ar tarptautinio prieigos punkto įsteigimą, kuris būtų susietas su visais atskirais jų teritorijoje veikiančiais kiekvieno sunkvežimių stovėjimo aikštelės operatoriaus ir (arba) paslaugų teikėjo prieigos punktais, įsteigimą ir valdymą naudotojų labui.

4. Valstybės narės gali padėti kurti tarptautinį prieigos punktą, suteikdamos duomenų ir užtikrindamos, kad jų kokybė atitiktų 7 straipsnio reikalavimus.

5. Kaip numatyta Direktyvoje dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, mokesčiai už prieigą prie viešosios ar privačiosios dinaminės informacijos, už keitimąsi ir pakartotinį naudojimąsi ja išlieka pagrįsti.

6. 4 straipsnio 1 dalyje numatytų statinių duomenų atveju viešieji ir privatieji stovėjimo aikštelių operatoriai ir (arba) paslaugų teikėjai periodiškai siunčia surinktus statinius duomenis į nacionalinius ar tarptautinius prieigos punktus tinkamomis elektroninėmis priemonėmis ne rečiau kaip kartą per metus.

Dinaminių duomenų atveju viešieji ir privatieji stovėjimo aikštelių operatoriai ir (arba) paslaugų teikėjai atnaujina 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą savo informaciją ne rečiau kaip kas 15 minučių.

6 straipsnis

Informacijos sklaida

Informaciją renkantys paslaugų teikėjai specialioje vietoje nurodo:

—	bent dvi artimiausias prie transporto koridoriaus įrengtas saugias stovėjimo aikšteles ne didesniu atstumu nei maždaug 100 km,

—	laisvų stovėjimo vietų skaičių prioritetinėje zonoje bent dviejose artimiausiose stovėjimo aikštelėse ne didesniu atstumu nei maždaug 100 km.

Informacijos sklaida atitinka Vienos konvencijos nuostatas, kai valstybė narė yra tą konvenciją pasirašiusi. Transporto priemonėse įdiegtose prietaikose turėtų būti patikima žmogaus ir mašinos sąsaja, kad būtų išvengta vairuotojo išblaškymo ir nuovargio.

Stovėjimo aikštelių operatoriai ir (arba) paslaugų teikėjai priemonėmis, kurias laiko tinkamomis, informuoja naudotojus apie kiekvienos naujos informavimo apie saugias stovėjimo aikšteles paslaugos teikimo pradžią.

7 straipsnis

Kokybės valdymas

Viešieji ir privatieji stovėjimo aikštelių operatoriai apie kiekvieną padėties stovėjimo aikštelėje pasikeitimą, įskaitant jos uždarymą, nedelsiant informuoja nacionalinius arba tarptautinius prieigos punktus ir nacionalines institucijas.

Kiekvienoje prioritetinėje zonoje visi viešieji ir privatieji stovėjimo aikštelių operatoriai užtikrina, kad informacija būtų patikima. Tuo tikslu jie periodiškai tikrina aptikimo įrangą, taip pat matuoja rodomų duomenų ir faktinio laisvų stovėjimo vietų skaičiaus skirtumą. Ta prieiga prie tokios informacijos suteikiama pagal 8 straipsnį.

8 straipsnis

Reikalavimų laikymosi vertinimas

1. Valstybės narės paskiria nacionalinę įstaigą, kuri vertina, ar paslaugų teikėjai, stovėjimo aikštelių operatoriai ir kelių valdytojai laikosi 4–7 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Ta įstaiga yra nešališka ir nuo jų nepriklausoma.

Dvi arba daugiau valstybių narių gali paskirti bendrą šių reikalavimų laikymosi vertinimo jų teritorijose kompetentingą regioninę įstaigą.

Apie paskirtąsias įstaigas valstybės narės praneša Komisijai.

2. Visi paslaugų teikėjai paskirtosioms įstaigoms pateikia deklaraciją, kurioje nurodo, kad laikosi 4–7 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Deklaracijoje nurodoma tokia informacija:

a)	duomenys, kurie pagal 4 straipsnį surinkti apie saugias sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių stovėjimo vietas, įskaitant informavimo paslaugos aprėpiamų stovėjimo vietų procentinę dalį;

b)	informavimo paslaugų teikimo naudotojams būdai;

c)	dinaminės informavimo apie saugias stovėjimo vietas paslaugų aprėptis;

d)	suteiktos informacijos kokybė ir prieinamumas, prieigos prie informacijos punktas ir informacijos teikimo formatas.

3. Paskirtosios įstaigos atsitiktine tvarka patikrina tam tikro skaičiaus viešųjų ir privačiųjų stovėjimo aikštelių operatorių deklaracijų tikslumą ir paprašo pateikti atitikties 4–7 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrodymą.

Paslaugos kokybė taip pat gali būti vertinama naudojant naudotojų pateiktus atsiliepimus.

Paskirtosios įstaigos atitinkamoms nacionalinėms institucijoms kasmet pateikia pateiktų deklaracijų ir atsitiktine tvarka atliktų patikrinimų rezultatų ataskaitą.

9 straipsnis

Tolesni veiksmai

1. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės Komisijai praneša šią informaciją:

a)	kompetentingas įstaigas, paskirtas vertinti atitiktį 4–7 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;

b)	jei taikoma, nacionalinio prieigos punkto aprašymą.

2. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau kiekvienais kalendoriniais metais valstybės narės Komisijai praneša šią informaciją:

a)	skirtingų stovėjimo vietų ir stovėjimo aikštelių jų teritorijoje skaičių;

b)	informavimo paslaugos aprėpiamų stovėjimo vietų procentinę dalį;

c)	stovėjimo aikštelių, iš kurių teikiama dinaminė informacija apie laisvas stovėjimo vietas procentinę dalį ir prioritetines zonas.

10 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas:

—	nuo 2015 m. spalio 1 d. šio reglamento įsigaliojimo dieną jau įdiegtų paslaugų teikimui,

—	nuo 2013 m. spalio 1 d. paslaugų, kurios turi būti įdiegtos po šio reglamento įsigaliojimo dienos, teikimui.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gegužės 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 207, 2010 8 6, p. 1.

(2) SN 2010 10 27, 15504/10

(3) OL L 345, 2003 12 31, p. 90.

(4) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(5) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(6) OL L 210, 1985 8 7, p. 29.

(7) CEN/TS 16157

18.9.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 247/6

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 886/2013

2013 m. gegužės 15 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES papildoma nuostatomis dėl duomenų, kurių reikia, kad vartotojams, kai įmanoma, nemokamai galima būtų teikti su eismo sauga susijusią būtinąją universalią eismo informaciją, ir tos informacijos teikimo procedūrų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

kadangi:

(1)	Direktyvos 2010/40/ES 3 straipsnio c punkte nustatytas prioritetas – duomenys ir procedūros, skirtos naudotojams nemokamai teikti, kai įmanoma, su kelių sauga susijusiai minimaliai universaliai eismo informacijai;

(2)	Direktyvos 2010/40/ES 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija priimtų specifikacijas, būtinas suderinamumui, sąveikai ir tęstinumui užtikrinti vykdant prioritetinius veiksmus, susijusius su intelektinių transporto sistemų (toliau – ITS) diegimu ir naudojimu;

(3)

Komunikate „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (2) pripažįstama, kad „Pritaikius pažangiąsias transporto sistemas (pavyzdžiui, įdiegus avarijų nustatymo ir eismo priežiūros sistemas, kuriomis kelių eismo dalyviams realiuoju laiku būtų teikiama informacija), būtų galima labai pagerinti eismo saugą.“;

(4)

siekiant užtikrinti informacijos paslaugų teikimą 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (3) nustatytos minimalios viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo visoje Sąjungoje taisyklės, o valstybės narės raginamos siekti daugiau, nei reikalaujama pagal tas minimalias taisykles, ir patvirtinti strategijas, kuriomis būtų leidžiama plačiai naudoti viešojo sektoriaus institucijų turimą informaciją ar duomenis;

(5)

ITS prietaikų ir paslaugų diegimas ir naudojimas susijęs su asmens duomenų tvarkymu, ir toks tvarkymas turėtų būti atliekamas laikantis Sąjungos teisės aktų, kaip nustatyta, visų pirma, 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direkyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (5). Todėl ITS prietaikoms ir paslaugoms turėtų būti taikomi tikslų apribojimo ir duomenų minimizavimo principai;

(6)

siekiant užtikrinti suderinamumą, sąveikumą ir tęstinumą, reikia nustatyti su eismo sauga susijusios universalios eismo informacijos minimalius reikalavimus. Remiantis šiais reikalavimais turėtų būti parengtas ir naudojamas standartinis su sauga susijusių eismo įvykių arba sąlygų, apie kuriuos turi būti pranešama galutiniams vartotojams, sąrašas ir nustatytas galutiniams vartotojams teiktinos informacijos turinys. Jei galutiniai vartotojai informaciją gauna įvairiais eismo informacijos perdavimo kanalais, kuriuos kontroliuoja viešieji ir (arba) privatūs kelių valdytojai, paslaugų teikėjai ir transliuotojai, tokia informacija neturėtų būti prieštaringa, todėl ją turėtų sudaryti tie patys elementai ir ji turėtų būti grindžiama tuo pačiu atitinkamo įvykio arba sąlygos aprašu;

(7)

su eismo sauga susiję eismo duomenys yra būtini norint teikti su eismo sauga susijusią būtinąją universalią eismo informaciją. Juos renka ir saugo viešieji ir (arba) privatūs veiklos vykdytojai ir paslaugų teikėjai. Kad šiuos duomenis būtų galima lengvai gauti, jais keistis ir juos pakartotinai panaudoti informacijos paslaugoms teikti, viešieji ir (arba) privatūs kelių valdytojai ir paslaugų teikėjai turėtų suteikti galimybę juos gauti per atskirus prieigos punktus arba užtikrinti, kad juos būtų galima gauti per nacionalinius valstybių narių sukurtus ir administruojamus prieigos punktus. Toks nacionalinis prieigos punktas gali būti duomenų saugykla, registras, interneto portalas ar pan.;

(8)

galimybė gauti šiuos su eismo sauga susijusius eismo duomenis turėtų būti užtikrinama laikantis duomenų apsaugos (pvz., asmens duomenų anonimizavimo) reikalavimų. Jei informacijos paslauga turi būti grindžiama duomenų, įskaitant buvimo vietos duomenis, rinkimu iš pačių galutinių vartotojų arba per būsimas bendradarbiavimo sistemas, galutiniai vartotojai turėtų būti aiškiai informuojami apie tokių duomenų rinkimą, duomenų rinkimo tvarką ir galimą stebėjimą, taip pat apie tokių duomenų saugojimo laikotarpį. Viešieji ir (arba) privatūs kelių valdytojai, paslaugų teikėjai ir automobilių pramonė turėtų įdiegti tinkamas technines priemones, kad užtikrintų iš galutinių vartotojų ar jų transporto priemonės gautų duomenų anonimiškumą;

(9)

toms valstybėms narėms, kuriose su eismo sauga susijusi eismo informacija tam tikra forma jau teikiama, turėtų būti suteikta galimybė toliau taikyti esamus savo metodus, jei jie atitinka šio reglamento reikalavimus. Siekiant, kad informacijos teikimo teigiamas poveikis eismo saugai ir eismo sąlygoms būtų kuo didesnis, t. y. kad Sąjungoje kuo labiau sumažėtų eismo įvykių ir žūčių, teikiant su eismo sauga susijusią būtinąją universalią eismo informaciją turėtų būti užtikrinamas suderinamumas, sąveikumas ir tęstinumas kertant valstybių narių sienas, būtinasis kokybės lygis ir, kai įmanoma, visiems galutiniams vartotojams ji turėtų būti teikiama nemokamai;

(10)

kad visos valstybės narės parengtų suderintą ir nuoseklią su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos teikimo visoje Sąjungoje strategiją, svarbu visoje Sąjungoje nustatyti reikalavimus, kurie būtų taikomi bet kokios su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos paslaugos teikimui. Valstybės narės gali remtis esamais techniniais sprendimais ir Europos bei tarptautinių standartizavimo organizacijų parengtais atviraisiais standartais, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos teikimo sąveikumas ir tęstinumas;

(11)

siekiant užtikrinti, kad su eismo sauga susijusi būtinoji universali eismo informacija būtų teikiama patikimai ir būtų vertinga, turėtų būti pasiektas būtinasis kokybės lygis. Valstybės narės turėtų tęsti darbą ir dalytis patirtimi, kaip nustato atitinkamus kokybės kriterijus, kokybės vertinimo ir stebėjimo metodus ir siektinus kokybės rodiklius, taikomus kiekvienam su eismo sauga susijusių įvykių arba sąlygų tipui, kelių tinklui ir (arba) veiklos vykdymo aplinkai. Valstybės narės turėtų dalytis žiniomis ir gerąja patirtimi, pranešdamos Komisijai savo analizės rezultatus ir su šia tema susijusią patirtį;

(12)

nors su eismo sauga susijusi būtinoji universali eismo informacija galutiniams vartotojams turėtų būti teikiama kaip visuotinai prieinama, kai įmanoma, nemokama paslauga, pastarieji gali turėti tam tikrų išlaidų, susijusių su telefono mokesčiais, radijo licencija ar įrangos, kuria galima priimti informaciją, įsigijimu;

(13)	su eismo sauga susijusi būtinoji universali eismo informacija pagal technines galimybes turėtų pasiekti kuo daugiau galutinių vartotojų, atsižvelgiant į skirtingas transporto priemonių, informavimo kanalų ir rinkoje esančių priėmimo įtaisų technines galimybes;

(14)

viešieji ir privatūs kelių valdytojai ir paslaugų teikėjai turėtų siekti suderinti galutiniams vartotojams teikiamos informacijos turinio pateikimą nepriklausomai nuo jų kalbos. Jeigu valstybės narės yra pasirašiusios 1968 m. Vienos konvenciją dėl kelio ženklų ir signalų, dėl kurios susitarta 1968 m. lapkričio 8 d. Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje, jos turėtų vadovautis ta konvencija, visų pirma Kelių eismo saugos darbo grupės parengta konsoliduota rezoliucija dėl kelio ženklų ir signalų (6);

(15)

remdamosi nacionaliniu vertinimu, valstybės narės turėtų galėti savo teritorijoje apibrėžti su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos paslaugos aprėptį transeuropiniame kelių tinkle, kad galėtų skirti daugiausia dėmesio tiems kelių ruožams ir sritims, kuriuose, atsižvelgiant į eismo ir saugos sąlygas, būtina teikti informacijos paslaugas ir kuriuose pateisinamos su tuo susijusios investicijos. Vis dėlto pripažįstama, kad dėl situacijų ir suinteresuotųjų šalių įvairovės šio reglamento reikalavimai neturėtų būti taikomi miestų transporto mazgams. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apibrėžtas nacionalines informacijos paslaugos ribas;

(16)

Direktyvos 2010/40/ES 17 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Komisija kas trejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų ataskaitą apie pažangą, padarytą įgyvendinant šią direktyvą. Su ataskaita turėtų būti pateikiama 5–11 ir 16 straipsnių taikymo ir įgyvendinimo analizė ir prireikus turėtų būti įvertinamas poreikis šią direktyvą iš dalies pakeisti. Peržiūrint turėtų būti vertinamas poreikis iš dalies pakeisti ir (arba) papildyti priimtas prioritetinių veiksmų specifikacijas, prireikus atsižvelgiant į savo nacionalinę diegimo patirtį, technologijų pokyčius ir standartizavimo pažangą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos specifikacijos, būtinos suderinamumui, sąveikumui ir tęstinumui užtikrinti diegiant ir naudojant duomenis ir procedūras, kurių reikia, kad pagal Direktyvą 2010/40/ES Sąjungos lygiu vartotojams, kai įmanoma, nemokamai galima būtų teikti su eismo sauga susijusią būtinąją universalią eismo informaciją.

Jis taikomas teikiant su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos paslaugas transeuropiniame kelių tinkle.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) transeuropinis kelių tinklas– Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 661/2010/ES (7) I priedo 2 skirsnyje apibrėžtas kelių tinklas, išskyrus miestų transporto mazgus;

b) laikinai slidus kelias– bet kokia nenumatyta kelio paviršiaus būklė, dėl kurios kelias kurį laiką būna slidus ir transporto priemonė prastai sukimba su kelio danga;

c) gyvūnai, žmonės, kliūtys, nuolaužos kelyje– bet kokia situacija, kai gyvūnai, nuolaužos, kliūtys ar žmonės yra kelyje ten, kur jų nesitikima, ir todėl gali reikėti atlikti skubų išvengiamąjį manevrą;

d) neapsaugota eismo įvykio vieta– vieta, kurioje įvyko eismo įvykis ir kuri dar neapsaugota kompetentingos institucijos;

e) trumpalaikiai kelio darbai– bet kokie kelyje ar pakelėje atliekami laikini kelio darbai, kurie dėl savo laikinumo yra tik minimaliai paženklinti;

f) sumažėjęs matomumas– bet kokios sąlygos, dėl kurių sumažėja vairuotojų matomumo nuotolis ir dėl to gali būti nesaugu vairuoti;

g) prieš eismą važiuojanti transporto priemonė– transporto priemonė, važiuojanti priešinga įprastam eismui kryptimi kelyje su skiriamąja juosta;

h) nevaldomas kelio blokavimas– dalinis arba visiškas kelio blokavimas, kuris nėra tinkamai apsaugotas ir paženklintas;

i) ypatingos oro sąlygos– neįprastos, labai prastos arba sezonui nebūdingos oro sąlygos, kuriomis gali būti nesaugu vairuoti;

j) su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos naudotojas– bet kuris juridinis arba fizinis asmuo, dalyvaujantis teikiant su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos paslaugas, pvz., viešieji ir privatūs kelių valdytojai, eismo valdytojai, paslaugų teikėjai ir eismo informacijos transliuotojai;

k) galutinis naudotojas– bet kuris vairuotojas, besinaudojantis su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos paslaugomis;

l) su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos paslauga– tikralaikės eismo informacijos paslauga, kurią teikiant pateikiamas sutartas būtinasis su eismo sauga susijęs turinys ir kuria mažiausiomis pastangomis gali naudotis daugiausia galutinių naudotojų;

m) su eismo sauga susiję eismo duomenys– iš privataus arba viešojo šaltinio renkami duomenys, reikalingi su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos paslaugoms teikti;

n) su eismo sauga susijusi būtinoji universali eismo informacija– bet kokie išgaunami, kaupiami ir apdorojami su eismo sauga susiję eismo duomenys, kuriuos viešieji ir (arba) privatūs kelių valdytojai ir (arba) paslaugų teikėjai bet kokiais kanalais teikia galutiniams naudotojams;

o) prieigos punktas– skaitmeninės prieigos punktas, kuriame renkami, formuojami ir pateikiami būtinajai universaliai eismo informacijai generuoti reikalingi su eismo sauga susiję duomenys, kad būtų galima keistis tais duomenimis ir juos pakartotinai naudoti;

p) nemokamai– su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos paslaugos teikimas, kai paslaugos naudojimo vietoje iš galutinio naudotojo neimamas mokestis.

3 straipsnis

Su eismo sauga susijusių įvykių ir sąlygų sąrašas

Įvykiai ar sąlygos, apie kuriuos informuojama teikiant su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos paslaugą, priskiriami bent prie vienos iš šių kategorijų:

a)	laikinai slidus kelias;

b)	gyvūnai, žmonės, kliūtys, nuolaužos kelyje;

c)	neapsaugota eismo įvykio vieta;

d)	trumpalaikiai kelio darbai;

e)	sumažėjęs matomumas;

f)	prieš eismą važiuojanti transporto priemonė;

g)	nevaldomas kelio blokavimas;

h)	ypatingos oro sąlygos.

4 straipsnis

Informacijos turinys

1. Apie su eismo sauga susijusius įvykius ar sąlygas teikiamą informaciją sudaro šie elementai:

a)	įvykio arba sąlygos buvimo vieta;

b)	3 straipsnyje nurodyta įvykio arba sąlygos kategorija ir prireikus trumpas jo (jos) apibūdinimas;

c)	jei tinkama – vairavimo rekomendacijos.

2. Jei įvykio arba sąlygos nebelieka, informacija panaikinama, o įvykiui ar sąlygai pasikeitus – atitinkamai pakoreguojama.

5 straipsnis

Informacijos paslaugos teikimas

1. Valstybės narės nustato transeuropinio kelių tinklo ruožus, kuriuose, atsižvelgiant į eismo ir saugos sąlygas, reikia diegti su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos paslaugą.

Apie šiuos kelių ruožus jos informuoja Komisiją.

2. Informacijos paslauga teikiama laikantis 6–8 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

6 straipsnis

Įvykių arba sąlygų aptikimas ir duomenų rinkimas

Vien informacijos paslaugos teikimo tikslu viešieji ir privatūs kelių valdytojai ir (arba) paslaugų teikėjai parengia ir (arba) naudoja priemones įvykiams ir sąlygoms aptikti ir renka svarbius su eismo sauga susijusius eismo duomenis.

Diegiant šias priemones laikomasi nacionalinės teisės aktais nustatytų sąlygų ir reikalavimų.

7 straipsnis

Duomenų prieinamumas, mainai ir pakartotinis naudojimas

1. Viešieji ir (arba) privatūs kelių valdytojai ir (arba) paslaugų teikėjai bendrai naudoja pagal 6 straipsnį renkamus duomenis ir jais keičiasi. Tuo tikslu jie pateikia šiuos duomenis per prieigos punktą DATEX II (CEN/TS 16157) formatu arba bet kuriuo kitu mašininio nuskaitymo formatu, kuris yra visiškai suderinamas su DATEX II ir užtikrina sąveikumą.

2. Valstybės narės valdo nacionalinį prieigos prie 1 dalyje nurodytų duomenų punktą, kuriame pergrupuojami jų teritorijoje veiklą vykdančių viešųjų ir (arba) privačių kelių valdytojų ir (arba) paslaugų teikėjų sukurti prieigos punktai.

3. Šie duomenys keitimosi jais ir jų pakartotinio naudojimo tikslais prieinami bet kuriam su eismo sauga susijusios būtinosios universalios eismo informacijos naudotojui:

a)	nediskriminuojamai;

b)	visoje Sąjungoje, nepriklausomai nuo įsisteigimo valstybės narės;

c)	taikant Direktyva 2003/98/EB apibrėžtas prieigos teises ir laikantis joje nustatytų procedūrų;

d)	per tiek laiko, kad būtų galima laiku suteikti informacijos paslaugą;

e)	per nacionalinį prieigos punktą.

4. Viešieji ir privatūs kelių valdytojai ir paslaugų teikėjai užtikrina per savo prieigos punktą teikiamų duomenų atnaujinimą laiku ir tų duomenų kokybę.

8 straipsnis

Informacijos sklaida

1. Viešieji kelių valdytojai, paslaugų teikėjai ir eismo informacijos transliuotojai su eismo sauga susijusią būtinąją universalią eismo informaciją galutiniams naudotojams pateikia prieš pateikdami bet kokią kitą su sauga nesusijusią eismo informaciją.

2. Informacijos paslauga atitinka šias sąlygas:

a)	ji teikiama siekiant užtikrinti, kad būtų informuota kuo daugiau su 3 straipsnyje nurodytais konkrečiu įvykiu ar sąlyga susijusių galutinių naudotojų;

b)	viešieji ir (arba) privatūs kelių valdytojai ir (arba) paslaugų teikėjai ir (arba) eismo informacijos transliuotojai galutiniams naudotojams ją teikia, kai įmanoma, nemokamai.

3. Viešieji ir privatūs kelių valdytojai ir paslaugų teikėjai bendradarbiauja siekdami suderinti galutiniams naudotojams teikiamos informacijos turinio pateikimą.

Jie informuoja galutinius naudotojus apie informacijos paslaugos buvimą ir jos teikimo aprėptį.

9 straipsnis

Reikalavimų laikymosi vertinimas

1. Valstybės narės paskiria nešališką ir nepriklausomą nacionalinę įstaigą, kuri vertina, ar viešieji ir privatūs kelių valdytojai, paslaugų teikėjai ir eismo informacijos transliuotojai laikosi 3–8 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Dvi arba daugiau valstybių narių gali paskirti bendrą šių reikalavimų laikymosi vertinimo jų teritorijose kompetentingą įstaigą.

Paskirtas nacionalines įstaigas valstybės narės praneša Komisijai.

2. Viešieji ir privatūs kelių valdytojai, paslaugų teikėjai ir eismo informacijos transliuotojai paskirtoms nacionalinėms įstaigoms pateikia savo identifikavimo duomenis, savo teikiamos informacijos paslaugos aprašą ir deklaraciją, kad laikomasi 3–8 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Deklaracijoje, kai taikoma, turi būti šie elementai:

a)	su eismo sauga susijusios kategorijos, kurias apima informacijos paslauga, ir informacijos paslaugos teikimo aprėptis kelių tinkle;

b)	informacija apie savo su eismo sauga susijusių eismo duomenų prieigos punktą ir naudojimosi juo sąlygas;

c)	per savo prieigos punktą prieinamų su eismo sauga susijusių eismo duomenų formatas;

d)	teikiant paslaugą naudojamos informacijos sklaidos galutiniams naudotojams priemonės.

Viešieji ir privatūs kelių valdytojai, paslaugų teikėjai ir eismo informacijos transliuotojai po bet kokio savo paslaugų teikimo pakeitimo nedelsdami atnaujina savo atitikties deklaraciją.

3. Paskirtosios nacionalinės įstaigos atsitiktine tvarka patikrina tam tikro viešųjų ir privačių kelių valdytojų, paslaugų teikėjų ir eismo informacijos transliuotojų skaičiaus deklaracijų tikslumą ir paprašo pateikti atitikties 3–8 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrodymą.

Paskirtosios nacionalinės įstaigos nacionalinėms institucijoms kasmet pateikia pateiktų deklaracijų ir atsitiktine tvarka atliktų patikrinimų rezultatų ataskaitą.

10 straipsnis

Tolesni veiksmai

1. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės Komisijai praneša šią informaciją:

a)	nacionalinę įstaigą, paskirtą vertinti atitiktį 3–8 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;

b)	esamo ar numatomo sukurti nacionalinio prieigos punkto aprašą.

2. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo ir vėliau kiekvienais kalendoriniais metais valstybės narės Komisijai praneša šią informaciją:

a)	įgyvendinant informacijos paslaugą padarytą pažangą, įskaitant kriterijus, naudojamus paslaugos kokybės lygiui nustatyti, ir jos kokybės stebėjimo priemones;

b)	atitikties 3–8 straipsniuose nustatytiems reikalavimams vertinimo rezultatus;

c)	kai taikoma, nacionalinio prieigos punkto pakeitimų aprašą.

11 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. spalio 1 d. Tačiau informacijos paslaugoms, kurios įsigaliojant šiam reglamentui jau buvo įdiegtos, jis taikomas nuo 2015 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gegužės 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 207, 2010 8 6, p. 1.

(2) COM(2010) 389 galutinis.

(3) OL L 345, 2003 12 31, p. 90.

(4) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(5) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(6) Jungtinės Tautos. EEK/TRANS/WP.1/119/2 red., 2010 m. gegužės 27 d.

(7) OL L 204, 2010 8 5, p. 1.

18.9.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 247/11

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 887/2013

2013 m. liepos 11 d.

kuriuo pakeičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos II ir III priedai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (1), ypač į jo 16 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamento (ES) Nr. 211/2011 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasiūlytos piliečių iniciatyvos organizatoriai turi ją užregistruoti Komisijoje ir pateikti to reglamento II priede nurodytą informaciją;

(2)

II priede nurodyta informacija turi būti iš dalies pakeista, kad Komisijai būtų lengviau tikrinti, ar tenkinami 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyti registravimo reikalavimai, užtikrinti tinkamą administracinį registracijos prašymų nagrinėjimą ir lengviau palaikyti ryšį su organizatoriais visos piliečių iniciatyvos procedūros metu;

(3)	šešios valstybės narės paprašė atlikti Reglamento (ES) Nr. 211/2011 III priede pateiktose formose reikalaujamų duomenų pakeitimus;

(4)	SESV 290 straipsniu Komisijai suteikti įgaliojimai iš dalies keisti reglamento II ir III priedus. Kiek tai susiję su III priedu, Komisija turėtų atsižvelgti į valstybių narių jai perduotą informaciją;

(5)	šiuo metu keli Komisijoje užregistruotų iniciatyvų organizatoriai pritarimo pareiškimus renka pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 5 straipsnį – reikia sudaryti jiems sąlygas taip pat naudoti šio reglamento II priede pateiktas formas ir ankstesnius jų variantus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 211/2011 iš dalies keičiamas taip:

a)	II priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu;

b)	III priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Iki šio reglamento įsigaliojimo galiojusio varianto formos, atitinkančios Reglamento (ES) Nr. 211/2011 III priedą, gali būti ir toliau naudojamos pritarimo pareiškimams rinkti iš pasirašiusiųjų pasiūlytas piliečių iniciatyvas, kurios pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 4 straipsnį buvo užregistruotos iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 65, 2011 3 11, p. 1.

I PRIEDAS

„II PRIEDAS

INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI REGISTRUOJANT PASIŪLYTĄ PILIEČIŲ INICIATYVĄ

1.	Pasiūlytos piliečių iniciatyvos pavadinimas (ne daugiau kaip 100 ženklų).

2.	Iniciatyvos dalykas (ne daugiau kaip 200 ženklų).

3.	Pasiūlytos piliečių iniciatyvos, dėl kurios Komisija raginama imtis veiksmų, tikslų aprašas (ne daugiau kaip 500 ženklų).

4.	Sutarčių nuostatos, kurias organizatoriai laiko svarbiomis pasiūlytai iniciatyvai.

5.	Septynių piliečių komiteto narių visi vardai ir pavardės, adresai, pilietybės ir gimimo datos, konkrečiai nurodant atstovą, pavaduotoją ir jų el. pašto adresus bei telefono numerius (1).

6.	Dokumentai, kuriais įrodomi kiekvieno iš septynių piliečių komiteto narių visi vardai ir pavardės, pašto adresai, pilietybės ir gimimo datos.

Visi paramos ir finansavimo pasiūlytai piliečių iniciatyvai šaltiniai registracijos metu (1).

Daugiau informacijos apie pasiūlytos piliečių iniciatyvos objektą, tikslus ir priežastis pasiūlytos piliečių iniciatyvos organizatoriai gali pateikti priede. Jei nori, jie taip pat gali pateikti teisės akto projektą.

(1) Privatumo pareiškimas: pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 11 straipsnį duomenų subjektai yra informuojami, kad šiuos asmens duomenis Komisija renka pasiūlytos iniciatyvos procedūros tikslais. Komisijos internetiniame registre visuomenei bus pateikiami tik visi organizatorių vardai ir pavardės, asmenų ryšiams el. pašto adresai ir informacija, susijusi su paramos ir finansavimo šaltiniais. Duomenų subjektai turi teisę prieštarauti, kad būtų skelbiami jų asmens duomenys, dėl teisiškai pagrįstų priežasčių, susijusių su konkrečia jų situacija, ir bet kada reikalauti ištaisyti arba pašalinti šiuos duomenis iš Komisijos internetinio registro, praėjus dvejų metų laikotarpiui nuo pasiūlytos piliečių iniciatyvos registracijos dienos.“

II PRIEDAS

„III PRIEDAS

PRITARIMO PAREIŠKIMO FORMA. A DALIS (1)

(valstybėms narėms, kurios nereikalauja pateikti asmens kodo ir (arba) asmens tapatybės dokumento numerio)

PRITARIMO PAREIŠKIMO FORMA. B DALIS (1)

(valstybėms narėms, kurios reikalauja pateikti asmens kodą ir (arba) asmens tapatybės dokumento numerį)

C DALIS

Valstybių narių, kurios nereikalauja pateikti asmens kodo ir (arba) asmens tapatybės dokumento numerio, reikalavimai (pritarimo pareiškimo formos A dalis):

Valstybė narė

Pasirašiusieji, kurių pritarimo pareiškimas turi būti pateiktas atitinkamai valstybei narei

Belgija

—	Belgijos gyventojai

—	Belgijos piliečiai, gyvenantys už šalies ribų, jei yra pranešę nacionalinėms valdžios institucijoms apie savo gyvenamąją vietą

Danija

—	Danijos gyventojai

—	Danijos piliečiai, gyvenantys už šalies ribų, jei yra pranešę nacionalinėms valdžios institucijoms apie savo gyvenamąją vietą

Vokietija

—	Vokietijos gyventojai

—	Vokietijos piliečiai, gyvenantys už šalies ribų, jei yra pranešę nacionalinėms valdžios institucijoms apie savo gyvenamąją vietą

Estija

—	Estijos gyventojai

—	Estijos piliečiai, gyvenantys už šalies ribų

Airija

—	Airijos gyventojai

Liuksemburgas

—	Liuksemburgo gyventojai

—	Liuksemburgo piliečiai, gyvenantys už šalies ribų, jei yra pranešę nacionalinėms valdžios institucijoms apie savo gyvenamąją vietą

Nyderlandai

—	Nyderlandų gyventojai

—	Nyderlandų piliečiai, gyvenantys už šalies ribų

Slovakija

—	Slovakijos gyventojai

—	Slovakijos piliečiai, gyvenantys už šalies ribų

Suomija

—	Suomijos gyventojai

—	Suomijos piliečiai, gyvenantys už šalies ribų

Jungtinė Karalystė

—	Jungtinės Karalystės gyventojai

Valstybių narių, kurios reikalauja pateikti toliau nurodytą ir atitinkamos valstybės narės suteiktą asmens kodą ir (arba) asmens tapatybės dokumento numerį, sąrašas (pritarimo pareiškimo formos B dalis):

BULGARIJA

—	Единен граждански номер (asmens kodas)

ČEKIJOS RESPUBLIKA

—	Občanský průkaz (nacionalinė asmens tapatybės kortelė)

—	Cestovní pas (pasas)

GRAIKIJA

—	Δελτίο Αστυνομικής Ταυτότητας (asmens tapatybės kortelė)

—	Διαβατήριο (pasas)

—	Βεβαίωση Εγγραφής Πολιτών Ε.Ε./Έγγραφο πιστοποίησης μόνιμης διαμονής πολίτη Ε.Ε. (leidimas gyventi/leidimas nuolat gyventi)

ISPANIJA

—	Documento Nacional de Identidad (asmens tapatybės kortelė)

—	Pasaporte (pasas)

—	Número de Identidad de Extranjero, de la tarjeta o certificado, correspondiente a la inscripción en el Registro Central de Extranjeros (kortelėje ar leidime nurodytas užsieniečio kodas, atitinkantis įrašą Užsieniečių centriniame registre)

PRANCŪZIJA

—	Passeport (pasas)

—	Carte nationale d’identité (nacionalinė asmens tapatybės kortelė)

KROATIJA

—	Osobni identifikacijski broj (asmens kodas)

ITALIJA

—	Passaporto (pasas), inclusa l’indicazione dell’autoritá di rilascio (įskaitant pasą išdavusią instituciją)

—	Carta de identitá (asmens tapatybės kortelė), inclusa l’indicazione dell’autoritá di rilascio (įskaitant asmens tapatybės kortelę išdavusią instituciją)

KIPRAS

—	Δελτίο Ταυτότητας (piliečio arba gyventojo asmens tapatybės kortelė)

—	Διαβατήριο (pasas)

LATVIJA

—	Personas kods (asmens kodas)

LIETUVA

—	Asmens kodas

VENGRIJA

—	személyazonosító igazolvány (asmens tapatybės kortelė)

—	útlevél (pasas)

—	személyi azonosító szám (személyi szám) – (asmens kodas)

MALTA

—	Karta tal-Identità (asmens tapatybės kortelė)

AUSTRIJA

—	Reisepass (pasas)

—	Personalausweis (asmens tapatybės kortelė)

LENKIJA

—	Numer ewidencyjny PESEL (PESEL kodas)

PORTUGALIJA

—	Bilhete de identidade (asmens tapatybės kortelė)

—	Passaporte (pasas)

—	Cartão de Cidadão (piliečio kortelė)

RUMUNIJA

—	carte de identitate (asmens tapatybės kortelė)

—	pașaport (pasas)

—	certificat de înregistrare (registracijos liudijimas)

—	carte de rezidență permanentă pentru cetățenii UE (ES piliečio nuolatinio gyventojo kortelė)

—	Cod Numeric Personal (asmens kodas)

SLOVĖNIJA

—	Enotna matična številka občana (asmens kodas)

ŠVEDIJA

—	Personnummer (asmens kodas)“

18.9.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 247/24

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 890/2013

2013 m. rugsėjo 16 d.

kuriuo patvirtinamas nereikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Amarene Brusche di Modena (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)	remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą geografinės nuorodos „Amarene Brusche di Modena“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1028/2009 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)	paraiškos tikslas – pakeisti specifikaciją nurodant cukraus kiekį uogose derliaus nuėmimo metu ir perdirbimo etapu, taip pat cukraus (sacharozės) kiekį, kuris gali būti pridėtas prieš koncentravimą, ir leisti naudoti kitokių nei registruojant numatytų formų ir iš kitų medžiagų pagamintus indus;

(3)	Komisija pakeitimą išnagrinėjo ir nusprendė, kad jis pagrįstas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą pakeitimas yra nereikšmingas, todėl Komisija gali jį patvirtinti netaikydama minėto reglamento 50–52 straipsniuose nustatytos procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Saugomos geografinės nuorodos „Amarene Brusche di Modena“ specifikacija iš dalies keičiama pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Suvestinis bendrasis dokumentas su pagrindiniais specifikacijos elementais pateikiamas šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. rugsėjo 16 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 283, 2009 10 30, p. 39.

I PRIEDAS

Patvirtinamas šis saugomos geografinės nuorodos „Amarene Brusche di Modena“ specifikacijos pakeitimas:

Gamybos būdas

Turi būti numatyta, kad tais metais, kai bendras birželio mėnesio kritulių kiekis viršija 80 mm, uogienei SGN „Amarene Brusche di Modena“ gaminti skirtose uogose cukraus kiekis derliaus nuėmimo metu gali būti mažesnis 2 Brikso laipsniais.

Jei uogos vėsinamos šaltame vandenyje (angl. hydrocooling), leidžiama, kad cukraus kiekis perdirbamose uogose būtų 2 Brikso laipsniais mažesnis nei derliaus nuėmimo metu.

Kad būtų išvengta klaidingų interpretacijų, patikslinama, kad pridedamo cukraus (sacharozės) kiekis prieš koncentravimą negali viršyti 35 % produkto kiekio.

Ženklinimas etiketėmis

Specifikacijoje leidžiama uogienę „Amarene Brusche di Modena“ pilstyti į kitų nei pirmiau numatytų formų ir iš kitų medžiagų, kurios gali liestis su maistu, pagamintus indus. Taip gamintojams suteikiama galimybė naudoti indus, kurie atitiktų nuolat kintančius rinkos poreikius.

II PRIEDAS

SUVESTINIS BENDRASIS DOKUMENTAS

2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1)

„AMARENE BRUSCHE DI MODENA“

EB Nr.: IT-PGI-0105–01065–30.11.2012

SGN (X) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Amarene Brusche di Modena“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė.

Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Vartoti pateikiama SGN žymima uogienė „Amarene Brusche di Modena“ yra tiršta, būdingos ryškios raudonai rudos spalvos su tamsiais atspalviais; 20° refrakcijos indeksas – nuo 60° iki 68° Brikso laipsnių; būdingos rūgšties kiekis (rūgštingumas) – nuo 2,5 iki 3,5 pH. Galutiniame gaminyje yra 70 % šviežių uogų.

SGN žymimai „AMARENE BRUSCHE DI MODENA“ uogienei būdinga gera saldaus ir rūgštoko (švelniai rūgštaus) skonio pusiausvyra. Vartoti pateikiamoje uogienėje „Amarene Brusche di Modena“ cukraus koncentracija yra 60 %.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

SGN „Amarene Brusche di Modena“ uogienės žaliava – paprastųjų vyšnių uogos, soduose išaugintos iš Amarena di Castelvetro, trumpakočių Amarena di Vignola, ilgakočių Amarena di Vignola, Amarena di Montagna, Amarena di Salvaterra, Marasca di Vigo, Meteor, Mountmorency ir Pandy vyšnių veislių.

Derlius nurenkamas uogoms prisirpus, t. y. bent 90 % uogų turi būti vienodos spalvos ir pasižymėti tokiomis savybėmis:

—	odelės spalva – nuo šviesiai raudonos iki tamsiai raudonos,

—	minkštimo spalva – geltona arba oranžinė,

—	sulčių spalva – nuo bespalvės iki gelsvos,

—	cukraus kiekis – > 16 Brikso laipsnių,

—	rūgščių kiekis – nuo vidutinio iki vidutiniškai didelio, > 18 g/l obuolių rūgšties,

—	sulčių išeiga – > 75 %.

Metais, kai bendras birželio mėnesio kritulių kiekis pagal meteorologijos stočių, veikiančių arčiausiai uogų auginimo ūkių, matavimus viršija 80 mm, leidžiama, kad nurenkant derlių uogose mažiausias cukraus kiekis būtų 2 Brikso laipsniais mažesnis.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Vyšnios turi būti auginamos ir uogienė „Amarene Brusche di Modena“ gaminama 4 punkte nustatytoje gamybos vietovėje, kurioje susidariusio labai palankios sąlygos auginti vyšnias, kaip išdėstyta 5.1 punkte.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Uogienė „Amarene Brusche di Modena“ turi būti išpilstoma 4 punkte nurodytoje gamybos vietovėje, siekiant užtikrinti gaminio kilmę ir kontrolę, kad nebūtų prarastos gaminiui būdingos savybės, apibrėžtos 3.2 punkte, ir kad uogienė vėliau nebūtų pasterizuojama ir nebūtų pakenkta būdingam SGN žymimos uogienės „Amarene Brusche di Modena“ skoniui, kuris yra tinkamo rūgštumo ir saldumo suderinimo rezultatas.

SGN „Amarene Brusche di Modena“ uogienė išpilstoma į 15 ml, 212 ml, 228 ml, 236 ml, 314 ml, 370 ml, 2 650 ml arba 5 000 ml talpos stiklinius arba skardinius indus arba į kitokios talpos ar iš medžiagų, kurios gali liestis su maistu, pagamintus indus. 2 650 ml arba 5 000 ml talpos indai skirti profesionaliam naudojimui.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

SGN „Amarene Brusche di Modena“ uogienės logotipas yra sudarytas iš A raidės formos figūros, kurios vidurinis brūkšnelis pakeistas Amarena vyšnios uoga su koteliu ir lapeliu. Figūra vaizduojama 74 x 74 mm kvadrate. Po ja trijose eilutėse išdėstytas užrašas BRUSCHE DI MODENA I.G.P. Logotipo proporcijos gali būti keičiamos, atsižvelgiant į panaudojimo reikmes.

Nuoroda „Amarene Brusche di Modena“ turi būti pateikiama italų kalba.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Vyšnios SGN uogienei „Amarene Brusche di Modena“ auginamos ir uogienė gaminama šių savivaldybių teritorijoje: Bastiglia, Bomporto, Campogalliano, Camposanto, Carpi, Castelfranco Emilia, Castelnuovo Rangone, Castelvetro di Modena, Cavezzo, Concordia sul Secchia, Finale Emilia, Fiorano Modenese, Formigine, Guiglia, Maranello, Marano sul Panaro, Medolla, Mirandola, Modène, Montese, Nonantola, Novi di Modena, Pavullo nel Frignano, Prignano sul Secchia, Ravarino, S. Cesario sul Panaro, S. Felice sul Panaro, S. Possidonio, S. Prospero sul Secchia, Sassuolo, Savignano sul Panaro, Serramazzoni, Soliera, Spilamberto, Vignola ir Modenos provincijoje esančioje Zocca savivaldybėje ir šiose Bolonijos kaimyninėse savivaldybėse: Anzola nell’Emilia, Bazzano, Castel d’Aiano, Castello di Serravalle, Crespellano, Crevalcore, Monte S.Pietro, Monteveglio, San Giovanni in Persiceto, Sant’Agata Bolognese, Savigno ir Vergato.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

SGN žymimos uogienės „Amarene Brusche di Modena“ gamybos vietovei būdingas gilus, paprastai derlingas, geros struktūros, gana akytas ir pralaidus dirvožemis; tai daugiausia priemolingos nedaug molio turinčios dirvos, todėl vietovė labai tinka vaismedžiams, kaip parastosios vyšnios, kurioms reikalinga pralaidi, gerai drenuojama ir vėsi dirva, auginti. Dėl tokios dirvožemio struktūros ir jos tekstūros vietovės dirva pasižymi akytumu, gera drenavimo geba, dėl kurios jos ventiliavimo lygis labai aukštas. Aptariamoje vietovėje yra tankus natūralus ir sukurtas hidrografinis tinklas. Klimatas iš esmės pusiau sausas, o Medenos lygumų plokščiose zonose – daugiau pusiau karštas, jis ypač palankus paprastosioms vyšnioms auginti.

5.2. Produkto ypatumai

Saugoma geografine nuoroda žymima uogienė „Amarene Brusche di Modena“ iš kitų panašios rūšies gaminių išsiskiria ypatingomis žaliavos, kuri gaunama iš gamybos vietovėje auginamų paprastųjų vyšnių veislių, organoleptinėmis ir fizikinėmis bei cheminėmis savybėmis, ji ypač išsiskiria specifiniu skoniu, pasižyminčiu puikia saldaus ir rūgštaus skonio pusiausvyra. Kita svarbi savybė, dėl kurios gaminys yra unikalus, – natūralus gamybos procesas, pagrįstas koncentravimu termiškai išgarinant uogas, nenaudojant tirštiklių, dažiklių ir konservantų, taip pat didelis uogų kiekis, palyginti su įdegamo cukraus kiekiu, ir tai, kad gaminys prieš išpilstymą daugiau neapdorojamas.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

„Amarene Brusche di Modena“ pripažinimo SGN paraiška pagrįsta šio gaminio geru vardu ir reputacija. „Amarene Brusche di Modena“ uogienės gerą vardą liudija daugelis dokumentų, kuriuose pabrėžiami vietos gyventojų per amžius iš kartos į kartą perduodami ypatingi įgūdžiai, būtini greitam uogų perdirbimui, atsižvelgiant į tai, kad šviežių uogų neįmanoma išsaugoti ilgai, ir kurie leido sukurti žinomą ir dėl natūralaus gamybos metodo vertinamą gaminį.

Įrodant aptariamo gaminio gerą vardą negalima pamiršti, kad 4 punkte apibrėžtoje vietovėje jau praėjusio amžiaus pradžioje buvo gausu vyšnias auginančių ūkių, uogų raškymo centrų ir šaldymo patalpų, individualių uogienės gamintojų ir mažų bei vidutinių uogienę gaminančių įmonių. Šį SGN žymimą gaminį gaminančiose žemės ūkio įmonėse dirba daugiau nei 350 darbuotojų, ir jų gamybos veikla yra gana didelė. Pirmasis auginti vyšnias pramoniniu būdu 1882 metais savo ūkyje La Colombarina, esančiame netoli Vignolos, pamėgino advokatas Luigi Mancini, tačiau žinomas botanikas Giorgio Gallesio dar 1820 m. rašė apie tradiciją kaimo namus apsodinti vyšnaitėmis ir iš jų vaisių gaminti sirupus, konservus, uogienes, pyragaičius ir pyragus, apie gilias Modenos žemės ūkio provincijoje gyvavusias šeimynines šio gaminio ruošimo tradicijas.

Senų receptų gausa liudija, kad šis gaminys per amžius naudotas kepant tradicinius regiono pyragus (šeimose ir konditerijos kepyklose), ir pačiuose seniausiuose ir naujausiuose receptuose rekomenduojama šią uogienę naudoti kepant naminius pyragus. Tai patvirtinta dviejuose XIX a. Modenoje rašytuose rankraščiuose, kuriuose aprašomos uogienės virimo taisyklės – pirmasis yra 1970 m. paskelbtas keturių miestiečių namų ekonomų kartų parengtas keturių sąsiuvinių rinkinys, o antrojo, paskelbto 2001 m., autorius – Ferdinando Cavazzoni, Molza namų ekonomas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

[Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis]

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę užprotestavimo procedūrą ir paskelbė SGN „Amarene Brusche di Modena“ pripažinimo paraišką 2012 m. spalio 20 d. Italijos Respublikos oficialiame leidinyje Nr. 246.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (http://www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

18.9.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 247/35

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 894/2013

2013 m. rugsėjo 17 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. rugsėjo 17 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	56,9
	XS	23,1
	ZZ	40,0
0707 00 05	MK	53,8
	TR	121,6
	ZZ	87,7
0709 93 10	TR	132,7
0709 93 10	ZZ	132,7
0805 50 10	AR	116,2
	CL	146,0
	IL	142,1
	TR	80,0
	UY	114,4
	ZA	103,3
	ZZ	117,0
0806 10 10	EG	187,8
	TR	147,9
	ZZ	167,9
0808 10 80	AR	100,3
	BA	65,7
	BR	41,7
	CL	106,2
	CN	74,8
	NZ	146,7
	US	158,4
	ZA	94,8
	ZZ	98,6
0808 30 90	AR	231,4
	CL	29,5
	CN	82,4
	TR	131,0
	ZA	206,6
	ZZ	136,2
0809 30	TR	124,3
0809 30	ZZ	124,3
0809 40 05	BA	46,9
	XS	46,6
	ZZ	46,8

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

18.9.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 247/38

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2013 m. liepos 30 d.

kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitomybės reikalavimų išorės sektoriaus statistikos srityje

(ECB/2013/25)

(2013/458/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VYKDOMOJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 ir 3 dalis, 5 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 4 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdama į 2011 m. gruodžio 9 d. Gairių ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitomybės reikalavimų išorės sektoriaus statistikos srityje (2) 7 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos statistikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

tam tikrais atvejais griežtas galiojančio standartinio vertinimo metodo, nustatyto Gairių ECB/2011/23 III priede, taikymas vertinant į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų tiesioginių investicijų įmonių nuosavybės priemonių likučius gali iškreipti grynąjį tarptautinių investicijų balansą. Tokiais atvejais valstybėms narėms turėtų būti leista taikyti vieną iš kitų vertinimo metodų, numatytų TVF Mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso vadovo šeštajame leidime, ir todėl reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Gaires ECB/2011/23;

(2)	pagal Gairių ECB/2011/23 7 straipsnį Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomoji valdyba turi teisę padaryti Gairių ECB/2011/23 priedų techninius dalinius pakeitimus, jeigu jie nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio valstybių narių atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštai;

(3)	šiose gairėse nustatyti priedų pakeitimai yra techniniai daliniai pakeitimai, nepakeičiantys konceptualių nuostatų, pagrindžiančių duomenų teikimo reikalavimus, ir nedarantys poveikio atskaitomybės naštai valstybėse narėse,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Daliniai pakeitimai

Gairių ECB/2011/23 II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šių gairių priedą.

2 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniams centriniams bankams.

2. Nepažeidžiant Gairių ECB/2011/23 8 straipsnio 2 dalies, šios gairės taikomos nuo 2014 m. birželio 1 d.

3 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. liepos 30 d.

ECB vykdomosios valdybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL L 65, 2012 3 3, p. 1.

PRIEDAS

Gairių ECB/2011/23 II ir III priedai iš dalies keičiami taip:

II priedo 3 lentelės II ir III dalys pakeičiamos taip:

„II. Iš anksto nustatyti trumpalaikiai grynieji srautai, darysiantys įtaką kitam turtui užsienio valiutomis (nominaliąja verte)
	Likutinis terminas
	Iki vieno mėnesio	Ilgesnis nei vienas mėnuo ir iki trijų mėnesių	Ilgesnis nei trys mėnesiai ir iki vienerių metų	Visų terminų
Paskolos, vertybiniai popieriai ir indėliai užsienio valiutomis	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Išplaukos (–)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Pagrindinė suma	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Palūkanos	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Įplaukos (+)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Pagrindinė suma	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Palūkanos	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Išankstinių ir ateities sandorių (įskaitant valiutos apsikeitimo sandorių antrąją operaciją), sudarytų užsienio valiutomis vidaus valiutos atžvilgiu, agreguotos trumposios ir ilgosios pozicijos	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Trumposios pozicijos (–)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Ilgosios pozicijos (+)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Kita	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Išplaukos, susijusios su atpirkimo sandoriais (–)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Įplaukos, susijusios su atpirkimo investavimo sandoriais (+)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Prekybos kreditai (–)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Prekybos kreditai (+)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Kitos mokėtinos sumos (–)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Kitos gautinos sumos (+)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
III. Sąlyginiai trumpalaikiai grynieji srautai, darysiantys įtaką turtui užsienio valiutomis
Sąlyginiai įsipareigojimai užsienio valiutomis	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Įkaito garantijos skoloms, grąžintinoms per vienerius metus	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Kiti sąlyginiai įsipareigojimai	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Vertybiniai popieriai užsienio valiutomis, išleisti su pasirinkimo galimybėmis (obligacijos su priešlaikinio pardavimo teise)				Geo 0
Nepanaudotos besąlyginės kredito linijos, kurias suteikė:	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Kitos nacionalinės pinigų institucijos, TAB, TVF ir kitos tarptautinės organizacijos	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Kitos nacionalinės pinigų institucijos (+)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
TAB (+)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
TVF (+)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Kitos tarptautinės organizacijos (+)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Bankai ir kitos finansinės institucijos, kurių pagrindinė buveinė yra duomenis teikiančioje šalyje (+)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Bankai ir kitos finansinės institucijos, kurių pagrindinė buveinė yra ne duomenis teikiančioje šalyje (+)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Nepanaudotos besąlyginės kredito linijos, suteiktos:	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Kitoms nacionalinėms pinigų institucijoms, TAB, TVF ir kitoms tarptautinėms organizacijoms	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Kitoms nacionalinėms pinigų institucijoms (–)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
TAB (–)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
TVF (–)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Kitoms tarptautinėms organizacijoms (–)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Bankams ir kitoms finansinėms institucijoms, kurių pagrindinė buveinė yra duomenis teikiančioje šalyje (–)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Bankams ir kitoms finansinėms institucijoms, kurių pagrindinė buveinė yra ne duomenis teikiančioje šalyje (–)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Pasirinkimo sandorių, sudarytų užsienio valiutomis vidaus valiutos atžvilgiu, agreguotos trumposios ir ilgosios pozicijos	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Trumposios pozicijos	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Įsigytos teisės parduoti	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Prisiimtos prievolės nupirkti	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Ilgosios pozicijos	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Įsigytos teisės nupirkti	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Prisiimtos prievolės parduoti	Geo 0	Geo 0	Geo 0
PRO MEMORIA: Didelės piniginės vertės pasirinkimo sandoriai	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Einamaisiais valiutų kursais	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Trumpoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Ilgoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0
+ 5 % (5 % nuvertėjimas)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Trumpoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Ilgoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0
– 5 % (5 % vertės padidėjimas)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Trumpoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Ilgoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0
+ 10 % (10 % nuvertėjimas)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Trumpoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Ilgoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0
– 10 % (10 % vertės padidėjimas)	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Trumpoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Ilgoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Kita	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Trumpoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0
Ilgoji pozicija	Geo 0	Geo 0	Geo 0“

III priedo 6.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„6.1. Tiesioginės investicijos

Tiesioginės investicijos siejamos su vienos šalies ekonomikos rezidentu, kuris kontroliuoja arba turi didelės įtakos kitos šalies ekonomikos rezidento įmonės veiklai. Vadovaujantis tarptautiniais standartais (BV6), tokį ryšį įrodo tai, kada vienos šalies ekonomikos investuotojui rezidentui tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso ne mažiau kaip 10 % kitos šalies ekonomikos įmonės rezidentės balsavimo teisių. Remiantis šiuo kriterijumi, tiesioginių investicijų ryšiai gali egzistuoti tarp kelių susijusių įmonių, nepaisant to, ar tie ryšiai apima vieną, ar daugiau grandinių. Jie gali apimti tiesioginių investicijų įmonės patronuojamąsias įmones, jų patronuojamąsias įmones ir partnerių įmones. Nustačius tiesiogines investicijas, visi vėlesni finansiniai srautai arba atsargos tarp susijusių subjektų parodomi kaip tiesioginių investicijų sandoriai/pozicijos.

Nuosavybės kapitalą sudaro filialų kapitalas, taip pat visos akcijos patronuojamosiose ir partnerių įmonėse. Reinvesticijas sudaro tiesioginio investuotojo pelno dalis, kurios patronuojamosios įmonės arba partnerių įmonės nepaskirstė dividendų forma, ir filialų pelnas, nepervestas tiesioginiam investuotojui. Reinvesticijos, kaip priešpriešinis įrašas, parodomos straipsnyje „investicijų pajamos“ (žr. 3.2.3).

Tiesioginių investicijų nuosavybės priemonės ir skolos priemonės toliau skirstomos pagal subjektų tarpusavio ryšį ir pagal investicijų kryptį. Gali būti išskirti trys tiesioginių investicijų ryšių tipai:

a)	tiesioginių investuotojų investicijos tiesioginių investicijų įmonėse. Ši kategorija apima tiesioginio investuotojo investicinius srautus (ir likučius) jo tiesioginių investicijų įmonėse (nepriklausomai nuo to, ar jos yra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos arba joms daroma įtaka);

b)	priešpriešinės investicijos. Šio tipo ryšiai apima tiesioginių investicijų įmonių investicinius srautus (ir likučius) tiesioginio investuotojo įmonėje;

c)	tarp susietų įmonių. Jos apima srautus (ir likučius) tarp įmonių, kurios viena kitos nekontroliuoja ar nedaro įtakos viena kitai, tačiau jas abi kontroliuoja arba daro įtaką tas pats tiesioginis investuotojas.

Vertinant tiesioginių investicijų pozicijas, įmonių, kurios įtrauktos į biržos prekybos sąrašus, nuosavybės priemonių likučiai vertinami rinkos kainomis. Priešingai, vertinant tiesioginių investicijų įmonių, neįtrauktų į biržos prekybos sąrašus, nuosavybės priemonių likučius, jie vertinami nuosavybės metodu (balansine verte), naudojant bendrą apibrėžtį, kuri apima šiuos apskaitos straipsnius:

a)	apmokėtas kapitalas (išskyrus nuosavas akcijas ir įskaitant akcijų priedus);

b)	visų rūšių rezervai (įskaitant investicines dotacijas, kai pagal apskaitos rekomendacijas jos laikomos bendrovės rezervais);

c)	nepaskirstytasis pelnas, atskaičius nuostolius (įskaitant einamųjų metų rezultatus).

Įmonių, neįtrauktų į biržos prekybos sąrašus, nuosavybės akcijų sandoriai, kurie parodomi finansinėje sąskaitoje, gali skirtis nuo TIB parodomų nuosavų lėšų, įvertintų nuosavybės metodu (balansine verte). Tokie skirtumai parodomi kaip perkainojimai dėl kitų kainų pokyčių.

Siekiant labiau suderinto turto ir įsipareigojimų vertinimo, tiesioginių investicijų įmonių, neįtrauktų į biržos prekybos sąrašus, nuosavybės priemonių likučiai gali būti vertinami pagal vieną iš kitų BV6 7.16 dalyje pateiktų vertinimo metodų, jeigu taikytinas nors vienas iš šių atvejų:

bent viena tiesioginių investicijų grandinėje esanti įmonė yra įtraukta į biržos prekybos sąrašus, o bent viena – neįtraukta, kai dėl to grandinėje esančios įmonės grynajame TIB susidaro dideli iškraipymai. Tokiu atveju į biržos prekybos sąrašus įtrauktos įmonės rinkos kaina gali būti naudojama kaip vertinimo kriterijus vertinant susijusias įmones, neįtrauktas į biržos prekybos sąrašus, arba

b)	jeigu tiesioginių investicijų įmonių grandinėje skirtumai atsiranda pateikiant duomenis apie įsigytą prestižą, kai dėl to valstybės, kurios rezidentė yra grandinės viduryje esanti įmonė, grynajame TIB susidaro dideli iškraipymai, arba

c)	jeigu tiesioginių investicijų grandinėje esančių įmonių sąskaitos yra išreikštos skirtingomis valiutomis ir dėl valiutos kurso svyravimų valstybės, kurios rezidentė yra grandinės viduryje esanti įmonė, grynajame TIB susidaro dideli iškraipymai.

Jeigu į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų tiesioginių investicijų įmonių nuosavybės priemonių likučiai vertinami taikant alternatyvų metodą, TIB rengėjas skatinamas informuoti rengėją kitoje alternatyvų metodą taikančioje valstybėje bei su juo bendradarbiauti, siekiant sumažinti abipusio asimetriško duomenų pateikimo riziką. Ši informacija turėtų būti perduota ECBS viduje pagal esamus susitarimus, taip pat paskelbta ECB leidinyje „Europos Sąjungos mokėjimų balanso/tarptautinių investicijų balanso statistiniai metodai“ (angl. k. European Union balance of payments/international investment position statistical methods), kuris naudojamas atliekant euro zonos valstybių narių taikomų sąvokų, apibrėžčių ir duomenų rengimo metodų stebėseną (kaip nurodyta V priede).

Kaip geriausia praktika rekomenduojama, kad visos valstybės narės rengtų tiesioginių užsienio investicijų nuosavybės likučių ir reinvesticijų duomenis pagal tiesioginių užsienio investicijų apklausų, kurios renkamos bent kartą per metus, rezultatus (1).

(1) Turėtų būti atsisakyta šios nepriimtinos praktikos: i) leisti atskaitingiesiems agentams pasirinkti vertinimo kriterijų (rinkos vertė arba nuosavybės metodas (balansinė vertė)); ii) rengiant duomenis apie likučius taikyti nuolatinio inventorizavimo metodą ir (arba) kaupti mokėjimų balanso srautų duomenis.“

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.247.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 247

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 tomas 2013m. rugsėjo 18d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2013 m. gegužės 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 885/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos ITS direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl informavimo apie saugias sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių stovėjimo vietas paslaugų teikimo ( 1 )	1
	*	2013 m. gegužės 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 886/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES papildoma nuostatomis dėl duomenų, kurių reikia, kad vartotojams, kai įmanoma, nemokamai galima būtų teikti su eismo sauga susijusią būtinąją universalią eismo informaciją, ir tos informacijos teikimo procedūrų ( 1 )	6
	*	2013 m. liepos 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 887/2013, kuriuo pakeičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos II ir III priedai	11
	*	2013 m. rugsėjo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 888/2013, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Oignon de Roscoff (SKVN)]	20
	*	2013 m. rugsėjo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 889/2013, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Chufa de Valencia (SKVN)]	22
	*	2013 m. rugsėjo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 890/2013, kuriuo patvirtinamas nereikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Amarene Brusche di Modena (SGN)]	24
	*	2013 m. rugsėjo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 891/2013, kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti didžiaakius tunus Atlanto vandenyne	29
	*	2013 m. rugsėjo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 892/2013, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius V zonos ES ir tarptautiniuose vandenyse bei XII ir XIV zonų tarptautiniuose vandenyse	31
	*	2013 m. rugsėjo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 893/2013, kuriuo uždraudžiama su Nyderlandų vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines skumbres IIIa ir IVbc zonose	33
		2013 m. rugsėjo 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 894/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	35
		SPRENDIMAI
		2013/457/ES
	*	2013 m. rugsėjo 16 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjo skyrimo	37
		GAIRĖS
		2013/458/ES
	*	2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitomybės reikalavimų išorės sektoriaus statistikos srityje (ECB/2013/25)	38


*	Pranešimas skaitytojams – 2013 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 216/2013 dėl Europos Sąjungos oficialiojo leidinio elektroninės versijos paskelbimo (žr. antrajį viršelio puslapį)	s3
*	Pranešimas skaitytojams – Teisės aktų nuorodų skelbimo tvarka (žr. antrajį viršelio puslapį)	s3

Nr.	43/TQ40
Valstybė narė	Portugalija
Ištekliai	BET/ATLANT
Rūšis	Didžiaakis tunas (Thunnus obesus)
Zona	Atlanto vandenynas
Data	2013 8 20

Nr.	38/TQ40
Valstybė narė	Prancūzija
Ištekliai	RED/51214D.
Rūšis	Paprastasis jūrinis ešerys (gelmės pelaginiai) (Sebastes spp.)
Zona	V zonos ES ir tarptautiniai vandenys bei XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys
Data	2013 8 17

		Klaidų ištaisymas
	*	2013 m. kovo 15 d. EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. 46/2013, kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo XXI priedas (Statistika), klaidų ištaisymas (OL L 231, 2013 8 29)	43

Nr.	46/TQ40
Valstybė narė	Nyderlandai
Ištekliai	MAC/*3A4BC
Rūšis	Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus)
Zona	IIIa ir IVbc zonos
Data	2013 8 26