ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2013.178.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 178

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

56 tomas
2013m. birželio 28d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 ( 1 )

1

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/29/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su pirotechnikos gaminių tiekimu rinkai, suderinimo (nauja redakcija) ( 1 )

27

 

*

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB ( 1 )

66

 

*

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/31/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/65/EEB gyvūnų sveikatos reikalavimų, kuriais reglamentuojama prekyba Sąjungoje šunimis, katėmis ir šeškais ir jų importas į Sąjungą, atžvilgiu ( 1 )

107

 

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 577/2013 dėl nekomerciniais tikslais vežamų šunų, kačių ir šeškų identifikavimo dokumentų pavyzdžių, teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašo sudarymo ir deklaracijų, kuriomis patvirtinama, kad įvykdytos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 576/2013 nustatytos sąlygos, formato, išdėstymo ir kalbos reikalavimų ( 1 )

109

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

REGLAMENTAI

28.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 576/2013

2013 m. birželio 12 d.

dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir į 168 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 998/2003 (3) nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš trečiųjų šalių, ir tokiais atvejais atliekami patikrinimai. Juo siekiama užtikrinti pakankamą visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugą nuo pavojaus, susijusio su tokiu vežimu nekomerciniais tikslais, ir pašalinti visas nepagrįstas kliūtis tokiam vežimui;

(2)

prie 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 438/2010 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (4), pridėtame pareiškime Komisija įsipareigojo pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų peržiūrėtas visas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003, ypač jo aspektai dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų. Todėl, įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Komisijai Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su SESV 290 ir 291 straipsniais. Atsižvelgiant į reikalingų Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatytų gyvūnų sveikatos reikalavimų pakeitimų skaičių ir siekiant užtikrinti, kad tie reikalavimai būtų pakankamai aiškūs ir suprantami visiems piliečiams, tą reglamentą reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu;

(3)

šiuo reglamentu reikėtų nustatyti gyvūnų rūšių, kurioms turėtų būti taikomi suderinti gyvūnų sveikatos reikalavimai, kai tų rūšių gyvūnai laikomi kaip augintiniai ir vežami nekomerciniais tikslais, sąrašą. Sudarant tą sąrašą reikėtų atsižvelgti į jų imlumą pasiutligei arba į jų reikšmę pasiutligės epidemiologinei padėčiai;

(4)

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (5), nustatyti, inter alia, gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi prekybai šunimis, katėmis ir šeškais, priklausančiais pasiutligei imlių gyvūnų rūšims, bei jų importui. Kadangi šių rūšių gyvūnai taip pat laikomi kaip gyvūnai augintiniai, kuriuos savininkai arba įgalioti asmenys dažnai vežasi nekomerciniais tikslais judėdami Sąjungoje ir vykdami į ją, šiame reglamente reikėtų nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus nekomerciniais tikslais vežant tokių rūšių gyvūnus į valstybes nares. Tos rūšys turėtų būti išvardytos šio reglamento I priedo A dalyje;

(5)

taip pat turėtų būti nustatyta gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežant tų rūšių gyvūnus, kurie pasiutligei neimlūs arba kurių pasiutligės epidemiologiniai aspektai nėra reikšmingi, kuriems (jei jie nelaikomi kaip gyvūnai augintiniai) būtų taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, įskaitant teisės aktus dėl maistinių gyvūnų, teisinė sistema. Tos rūšys turėtų būti išvardytos I priedo B dalyje;

(6)

I priedo B dalyje pateiktame sąraše turėtų būti išvardyti bestuburiai, išskyrus bites bei kamanes, kurioms taikoma Direktyva 92/65/EEB, ir moliuskus bei vėžiagyvius, kuriems taikoma 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (6). Tame sąraše taip pat turėtų būti išvardyti nekomerciniuose akvariumuose auginami dekoratyviniai vandens gyvūnai, kuriems netaikoma Direktyva 2006/88/EB, ir varliagyviai bei ropliai;

(7)

į I priedo B dalies sąrašą taip pat turėtų būti įtraukti visų rūšių paukščiai, išskyrus tuos, kuriems taikoma 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (7), taip pat graužikai bei triušiai, išskyrus maisto produktų gamybai skirtus gyvūnus, nurodytus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (8), I priede;

(8)

tačiau dėl Sąjungos teisės aktų nuoseklumo, kol nenustatytos Sąjungos taisyklės, reglamentuojančios I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių vežimą nekomerciniais tikslais į valstybes nares iš kitų valstybių narių arba teritorijų ar trečiųjų šalių, tokiam vežimui turėtų būti galima taikyti nacionalines taisykles su sąlyga, kad jos nebūtų griežtesnės nei taikomosios vežimui komerciniais tikslais;

(9)

kadangi šio reglamento I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai gali priklausyti rūšims, kurioms reikia ypatingos apsaugos, šį reglamentą reikėtų taikyti nedarant poveikio 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (9);

(10)

siekiant aiškiai atskirti taisykles, taikomas šunų, kačių ir šeškų, kuriems taikomi Direktyvos 92/65/EEB gyvūnų sveikatos reikalavimai, vežimui nekomerciniais tikslais, ir prekybai šiais gyvūnais bei jų importui į Sąjungą iš trečiųjų šalių taikomas taisykles, šiame reglamente turėtų būti pateikta ne tik gyvūno augintinio, bet ir vežimo nekomerciniais tikslais gyvūno augintinio, kai savininkas arba įgaliotas asmuo vežasi gyvūną augintinį, apibrėžtis. Patirtis rodo, kad vežimo nekomerciniais tikslais metu gyvūną augintinį ne visuomet įmanoma laikyti šalia savininko arba įgalioto asmens. Tinkamai dokumentais pagrįstais atvejais turėtų būti laikoma, kad savininkas arba įgaliotas asmuo vežasi gyvūną augintinį net ir tada, jei gyvūno augintinio vežimas nekomerciniais tikslais vyksta iki penkių dienų anksčiau ar vėliau negu savininko ar įgalioto asmens judėjimas ar vyksta kitoje fizinėje erdvėje, negu toje, kurioje yra savininkas ar įgaliotas asmuo;

(11)

patirtis taikant dabartines taisykles atskleidė, kad prekybą I priedo A dalyje išvardytų gyvūnų augintinių rūšimis ir jų importą į Sąjungą iš trečiųjų šalių galima sukčiaujant pateikti kaip vežimą nekomerciniais tikslais. Siekiant užkirsti kelią tokiems veiksmams, nes tai gali kelti pavojų gyvūnų sveikatai, šiame reglamente turėtų būti nustatytas didžiausias I priedo A dalyje išvardytų gyvūnų augintinių, kuriuos gali vežtis savininkas arba įgaliotas asmuo, skaičius. Tačiau reikėtų palikti galimybę viršyti tą didžiausią skaičių tuo atveju, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Be to, turėtų būti patikslinta, kad kai nesilaikoma nustatytų sąlygų ir šio reglamento I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių skaičius viršija nustatytą didžiausią skaičių, tiems gyvūnams augintiniams taikomos atitinkamos Direktyvos 92/65/EEB ir Direktyvos 90/425/EEB (10), arba Direktyvos 91/496/EEB (11), nuostatos;

(12)

Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu to reglamento I priedo A ir B dalyse išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai turi būti laikomi identifikuotais, jei turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę arba jie identifikuojami pagal elektroninę identifikavimo sistemą (atsakiklį). Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos šio reglamento I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių ženklinimo taisyklės, taikomos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nuo 2011 m. liepos 3 d.;

(13)

atsakiklio implantacija yra invazinė procedūra, kuriai atlikti reikia tam tikros kvalifikacijos. Todėl implantuoti atsakiklius turėtų tik tinkamos kvalifikacijos asmuo. Jei valstybė narė atsakiklius implantuoti leidžia kitiems asmenims nei veterinarijos gydytojams, ji turėtų nustatyti tokiems asmenims taikomus būtiniausius kvalifikacijos reikalavimus;

(14)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 Ia priede nustatyti techniniai gyvūnų augintinių identifikavimo atsakikliais reikalavimai. Tie techniniai reikalavimai atitinka tarptautinius standartus ir turėtų būti nustatyti šio reglamento II priede iš esmės jų nekeičiant;

(15)

siekiant apsaugoti visuomenės ir I priede išvardytų rūšių gyvūnų augintinių sveikatą, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė patvirtinti prevencines sveikatos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų ir infekcijų. Tos priemonės turėtų būti grindžiamos patvirtinta moksline informacija ir taikomos proporcingai pavojui visuomenės ar gyvūnų sveikatai, susijusiam su tų gyvūnų augintinių, kurie yra imlūs toms ligoms arba infekcijoms, vežimu nekomerciniais tikslais. Nustatant priemones taip pat turėtų būti nustatytos valstybių narių arba jų dalių skirstymo į kategorijas taisyklės, procedūros, pagal kurias prevencines sveikatos priemones taikyti reikalaujančios valstybės narės turėtų nuolat tas priemones pagrįsti, prevencinių sveikatos priemonių taikymo ir dokumentavimo sąlygos ir atitinkamais atvejais nuo tų priemonių taikymo nukrypti leidžiančios nuostatos. Todėl taip pat turėtų būti nustatyta, kad įgyvendinimo akte, priimame vadovaujantis šiuo reglamentu, būtų nustatytas valstybių narių ar jų dalių, suskirstytų į kategorijas pagal atitinkamas taisykles, sąrašas;

(16)

įmanoma, kad vakcinos nuo pasiutligės, kuriomis buvo paskiepyti I priedo A dalyje išvardytų rūšių jaunesni nei trijų mėnesių gyvūnai augintiniai, dėl motininių antikūnų gali nesuteikti apsauginio imuniteto. Todėl vakcinų gamintojai rekomenduoja neskiepyti jaunesnių nei trijų mėnesių gyvūnų augintinių. Taigi, kad būtų leidžiama nekomerciniais tikslais vežti I priedo A dalyje išvardytų rūšių nuo pasiutligės neskiepytus arba paskiepytus, bet apsauginio imuniteto dar neįgijusius gyvūnų augintinių jauniklius, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos tam tikros taikytinos atsargumo priemonės ir valstybėms narėms suteikta galimybė leisti į savo teritoriją įvežti gyvūnų augintinių jauniklius, kai jie atitinka tomis priemonėmis nustatytus reikalavimus;

(17)

siekiant supaprastinti I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais tarp valstybių narių, kurių statusas pasiutligės požiūriu yra vienodai palankus, sąlygas, šiame reglamente taip pat reikėtų numatyti galimybę nukrypti nuo reikalavimo skiepyti nuo pasiutligės. Tokia galimybė turėtų būti suteikiama suinteresuotoms valstybėms narėms kartu pateikus prašymą. Tokia nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti grindžiama patvirtinta moksline informacija ir taikoma proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su tų gyvūnų, kurie imlūs pasiutligei, vežimu nekomerciniais tikslais. Turėtų būti nustatyta, kad valstybės narės ar jų dalys, kurios naudojasi tokia nukrypti leidžiančia nuostata turėtų būti išvardytos įgyvendinimo akte, kuris turi būti priimtas vadovaujantis šiuo reglamentu, pateikiamame sąraše;

(18)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo B dalies 2 skirsnyje išvardytos šalys ir teritorijos taiko taisykles, lygiavertes valstybių narių taikomoms taisyklėms, o to reglamento II priedo C dalyje išvardytos šalys ir teritorijos taiko to reglamento 10 straipsnyje nustatytus kriterijus. Reikėtų nustatyti, kad tie sąrašai būtų išdėstyti įgyvendinimo akte, kuris turi būti priimtas vadovaujantis šiuo reglamentu, iš esmės jų nekeičiant;

(19)

be to, turėtų būti nustatyta, kad įgyvendinimo akte, kuris turi būti priimtas vadovaujantis šiuo reglamentu, turėtų būti išdėstytas teritorijų ar trečiųjų šalių, taikančių taisykles, kurių turinys ir poveikis yra toks pats kaip šio reglamento I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnams augintiniams taikomų šiame reglamente nustatytų taisyklių, sąrašas;

(20)

Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatyti tam tikri reikalavimai, taikomi gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais į valstybes nares iš kitų valstybių narių ir iš to reglamento II priedo B dalies 2 skirsnyje ir C dalyje išvardytų šalių arba teritorijų. Tie reikalavimai apima gyvūnų augintinių tinkamus skiepus nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia būtinuosius standartus, nustatytus Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ atitinkamame skyriuje, arba kurios rinkodaros leidimas buvo suteiktas pagal Direktyvą 2001/82/EB (12) arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (13). Įrodyta, kad tos vakcinos yra veiksmingos siekiant apsaugoti gyvūnus nuo pasiutligės ir priklauso Reglamento (EB) Nr. 998/2003 Ib priede nustatytiems vakcinų nuo pasiutligės galiojimo reikalavimams. Tie reikalavimai turėtų būti nustatyti šio reglamento III priede, iš esmės jų nekeičiant;

(21)

Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatyti griežtesni gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi vežant gyvūnus augintinius į valstybes nares iš šalių arba teritorijų, kurios nėra išvardytos to reglamento II priedo C dalyje. Pagal tuos reikalavimus turi būti tikrinama, ar atskirų gyvūnų skiepijimas nuo pasiutligės yra veiksmingas, atliekant antikūnų titravimą laboratorijoje, patvirtintoje pagal 2000 m. kovo 20 d. Tarybos sprendimą 2000/258/EB dėl specialios institucijos, atsakingos už kriterijų, būtinų standartizuojant pasiutligės vakcinų veiksmingumo kontrolės serologinius tyrimus, nustatymą, skyrimo (14). Todėl tą reikalavimą reikėtų palikti ir šio reglamento IV priede ir nustatyti sąlygą, kad tyrimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis metodais, nustatytais atitinkamame Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ skyriuje;

(22)

identifikavimo dokumentai, lydintys nekomerciniais tikslais į valstybes nares vežamus I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, yra būtini, siekiant patvirtinti atitiktį šiam reglamentui. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti identifikavimo dokumentų išdavimo sąlygas ir jų turinio, galiojimo, apsaugos priemonių, formos ir išdėstymo reikalavimus;

(23)

šiuo reglamentu valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti į savo teritoriją nekomerciniais tikslais įvežti I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kuriuos lydi identifikavimo dokumentai, išduoti teritorijoje arba trečiojoje šalyje, kuriose taikomos taisyklės, kurių turinys ir poveikis yra toks pats kaip valstybių narių taikomų taisyklių. Juo taip pat turėtų būti suteikta galimybė valstybėms narėms leisti į savo teritoriją nekomerciniais tikslais įvežti gyvūnus augintinius, kurie buvo įvežti į teritoriją ar trečiąją šalį ir su kuriais pateikiamas identifikavimo dokumentas, išduotas valstybėje narėje, jei prieš išvežant gyvūną augintinį iš Sąjungos buvo įvykdytos parvežimo iš tų teritorijų ar trečiųjų šalių sąlygos;

(24)

šiuo reglamentu taip pat turėtų būti suteikta galimybė valstybėms narėms leisti į savo teritoriją tiesiogiai įvežti I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kurie neatitinka šio reglamento, jei savininkui skubiai prireikia išvykti (pavyzdžiui, staigios gaivalinės nelaimės, politinių neramumų ar kitu su savininku susijusiu nenugalimos jėgos aplinkybių atveju), jei buvo iš anksto paprašyta leidimo ir jei paskirties valstybė narė jį suteikė, ir jei gyvūnas tam tikrą laiką yra izoliuojamas oficialiai prižiūrint, kad būtų įvykdytos šio reglamento sąlygos. Nepaisant poreikio skubiai išvykti, dėl pavojaus gyvūnų sveikatai, kylančio įvežant į Sąjungą šiame reglamente nustatytų sąlygų neatitinkančius gyvūnus augintinius, tokie leidimai yra būtini;

(25)

Direktyva 90/425/EEB ir Direktyva 91/496/EEB netaikomos su keliautojais nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių veterinariniam tikrinimui;

(26)

todėl tam, kad valstybės narės galėtų patikrinti, ar laikomasi šio reglamento ir imtis reikiamų veiksmų, šiame reglamente reikėtų nustatyti reikalavimą, kad asmuo, kuris vežasi gyvūną augintinį, veždamas gyvūną į valstybę narę nekomerciniais tikslais bet kuriuo metu galėtų pateikti reikiamą identifikavimo dokumentą, ir numatyti į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš tam tikrų teritorijų ar trečiųjų šalių savininkų nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių tinkamus dokumentų ir tapatybės patikrinimus;

(27)

jame taip pat reikėtų nustatyti reikalavimą, kad valstybės narės paskirtuose įvažiavimo punktuose sistemingai atliktų nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš tam tikrų teritorijų ar trečiųjų šalių savininkų vežamų gyvūnų augintinių dokumentų ir tapatybės patikrinimus. Atliekant tuos patikrinimus reikėtų atsižvelgti į atitinkamus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių principus (15). Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės patikrinimus registruotų identifikavimo dokumente, kad prireikus kitiems vežimo kitose valstybėse narėse atvejams pagal šių patikrinimų datą būtų galima nustatyti identifikavimo dokumento galiojimo laikotarpį;

(28)

be to, šiuo reglamentu reikėtų numatyti apsaugos priemones, taikomas tais atvejais, kai dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais kyla pavojus visuomenės arba gyvūnų sveikatai;

(29)

siekiant suteikti piliečiams aiškią ir prieinamą informaciją apie taisykles, taikomas nekomerciniais tikslais vežant I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius į Sąjungą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės tokią informaciją, visų pirma atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas, paskelbtų.

(30)

siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti aktus dėl konkrečioms I priedo B dalyje išvardytų gyvūnų augintinių rūšims taikomų ženklinimo reikalavimų ir konkrečioms rūšims skirtų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų ar infekcijų, kurioms I priede išvardytos rūšys yra imlios, taip pat patvirtinti taisykles, kuriomis būtų ribojamas I priedo B dalyje išvardytų rūšių savininko nekomerciniais tikslais vežamų gyvūnų augintinių skaičius, ir iš dalies keisti II–IV priedus. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(31)

be to, tinkamai pagrįstais pavojaus visuomenės arba gyvūnų sveikatai atvejais Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai skubos tvarka priimti aktus dėl prevencinių sveikatos apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų bei infekcijų, kurioms yra imlūs I priede išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai;

(32)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų, susijusių su valstybių narių ar jų dalių, kurių lygiavertis statusas pasiutligės požiūriu yra palankus ir kurioms leidžiama sudaryti abipusius susitarimus, kad būtų galima nukrypti nuo tam tikrų gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais taikomų sąlygų, sąrašu, valstybių narių, kurios skirstomos į kategorijas laikantis taisyklių dėl prevencinių sveikatos apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų bei infekcijų, sąrašu, teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašais, sudaromais siekiant leisti nukrypti nuo tam tikrų sąlygų, taikomų vežimui nekomerciniais tikslais, identifikavimo dokumentų, lydinčių nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš teritorijų ar trečiųjų šalių vežamus I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, pavyzdžiu, taisyklių dėl pasirašomos deklaracijos formos, išdėstymo ir kalbų, taip pat apsaugos priemonių, taikomų pasiutligės arba kitos nei pasiutligė ligos ar infekcijos protrūkio arba išplitimo atvejais, įgyvendinimo sąlygas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (16);

(33)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais atnaujinamas valstybių narių ar jų dalių, kurių lygiavertis statusas pasiutligės požiūriu yra palankus ir kurioms leidžiama sudaryti abipusius susitarimus, kad būtų galima nukrypti nuo tam tikrų gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais taikomų sąlygų, sąrašas ir teritorijų ar trečiųjų šalių, siekiant nukrypti nuo tam tikrų vežimui nekomerciniais tikslais taikomų sąlygų, sąrašas ir dėl apsaugos priemonių, taikomų pasiutligės arba kitos nei pasiutligė ligos ar infekcijos protrūkio arba išplitimo atvejais, jei tinkamai pagrįstais atvejais dėl neišvengiamų skubos priežasčių to reikia žmonių arba gyvūnų sveikatai apsaugoti;

(34)

keliose valstybėse narėse pastebėta, kad kai kuriais atvejais nesilaikyta Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 nustatytų taisyklių. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą;

(35)

2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendime 2003/803/EB, nustatančiame paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį (17), nustatytas paso pavyzdys, naudotinas vežant šunų, kačių ir šeškų rūšių gyvūnus tarp valstybių narių, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 998/2003. Siekiant sumažinti savininkų administracinę ir finansinę naštą, pagal tą paso pavyzdį išduoti identifikavimo dokumentai turėtų galioti visą gyvūno augintinio gyvenimo trukmę, jei laikomasi tam tikrų sąlygų;

(36)

2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime 2011/874/ES, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių į Sąjungą leidžiama importuoti šunis, kates bei šeškus ir nekomerciniais tikslais įvežti daugiau kaip penkis šunis, kates bei šeškus, sąrašas ir tokių gyvūnų importo ir nekomercinio įvežimo į Sąjungą sertifikatų pavyzdžiai (18), nustatyti veterinarijos sertifikatų, kuriais patvirtinama atitiktis Reglamento (EB) Nr. 998/2003 reikalavimams, taikomiems nekomerciniais tikslais vežant penkis arba mažiau nei penkis šunis, kates ar šeškus, pavyzdžiai. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų šiame reglamente nustatytų taisyklių, tas sertifikato pavyzdys turėtų tebegalioti, jei laikomasi tam tikrų sąlygų;

(37)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus nekomerciniais tikslais vežant I priede išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, siekiant užkirsti kelią dėl tokio vežimo kylantiems pavojams visuomenės arba gyvūnų sveikatai arba juos sumažinti, valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

(38)

siekiant užtikrinti, kad tuo pačiu metu būtų paskelbtas šis reglamentas ir įgyvendinimo aktai dėl teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašų, sudaromų siekiant leisti nukrypti nuo tam tikrų sąlygų, taikomų vežimui nekomerciniais tikslais, dėl identifikavimo dokumentų, kurie lydi nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš teritorijų ar trečiųjų šalių vežamus I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, pavyzdžio ir dėl taisyklių dėl pasirašomos deklaracijos formos, išdėstymo ir kalbų, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais, ir tokio vežimo atitikties patikrinimų taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš teritorijos ar trečiosios šalies.

2.   Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio:

a)

Reglamentui (EB) Nr. 338/97;

b)

bet kurioms nacionalinėms priemonėms, kurias valstybės narės patvirtino, paskelbė ir su kuriomis leido susipažinti visuomenei, siekdamos apriboti tam tikrų rūšių arba veislių gyvūnų augintinių vežimą, remdamosi kitais nei gyvūnų sveikatos motyvais.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   vežimas nekomerciniais tikslais– bet kuris vežimas, kurio tikslas nėra parduoti gyvūną augintinį arba perduoti nuosavybės į jį teises;

b)   gyvūnas augintinis– vienos iš I priede išvardytų rūšių gyvūnas, kurį vežasi savininkas arba įgaliotas asmuo ir už kurį savininkas arba įgaliotas asmuo atsako nekomercinio vežimo metu;

c)   savininkas– fizinis asmuo, kuris identifikavimo dokumente nurodytas kaip savininkas;

d)   įgaliotas asmuo– fizinis asmuo, kuris turi savininko rašytinį įgaliojimą nekomerciniais tikslais vežti gyvūną augintinį savininko vardu;

e)   atsakiklis– pastovusis pasyvus atpažinimo radijo dažniu prietaisas;

f)   identifikavimo dokumentas– dokumentas, parengtas pagal pavyzdį, patvirtintą įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal šį reglamentą, pagal kurį galima aiškiai identifikuoti gyvūną augintinį ir patikrinti, ar jo sveikatos būklė atitinka šį reglamentą;

g)   įgaliotas veterinarijos gydytojas– veterinarijos gydytojas, kurį kompetentinga valdžios institucija įgaliojo atlikti konkrečias užduotis remiantis šiuo reglamentu arba kitais aktais, priimtais pagal šį reglamentą;

h)   oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas– kompetentingos valdžios institucijos paskirtas bet kuris veterinarijos gydytojas;

i)   dokumentų patikrinimas– identifikavimo dokumento, lydinčio gyvūną augintinį, patikrinimas;

j)   tapatybės patikrinimas– identifikavimo dokumento ir gyvūno augintinio atitikties patikrinimas, o atitinkamais atvejais ir ženklinimo buvimo ir atitikties patikrinimas;

k)   keliautojų įvažiavimo punktas– bet kuri valstybių narių paskirta zona, siekiant atlikti 34 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus.

4 straipsnis

Bendrosios prievolės

Gyvūnų augintinių vežimas nekomerciniais tikslais, kuris atitinka šiame reglamente nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, nėra draudžiamas, ribojamas ar kitaip trikdomas, remiantis kitomis su gyvūnų sveikata susijusiomis priežastimis, nei numatytosios šiame reglamente.

5 straipsnis

Didžiausias gyvūnų augintinių skaičius

1.   I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių, kuriuos savininkas arba įgaliotas asmuo nekomerciniais tikslais gali vežtis vienos kelionės metu, skaičius negali būti didesnis kaip penki gyvūnai.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių skaičius gali viršyti penkis gyvūnus, jeigu įvykdytos toliau nurodytos sąlygos:

a)

gyvūnai augintiniai nekomerciniais tikslais vežami dalyvauti konkursuose, parodose ar sporto renginiuose arba tokių renginių treniruotėse;

b)

savininkas arba įgaliotas asmuo pateikia rašytinį įrodymą, kad gyvūnai augintiniai yra registruoti kaip a punkte nurodyto renginio dalyviai arba registruoti organizacijoje, kuri rengia tokius renginius;

c)

gyvūnai augintiniai yra vyresni nei šešių mėnesių.

3.   Valstybės narės gali vykdyti standartines patikras vietoje, kad įsitikintų, jog pagal 2 dalies b punktą pateikta informacija yra teisinga.

4.   Jei maksimalus gyvūnų augintinių skaičius yra didesnis nei nurodyta 1 dalyje ir nėra įvykdytos 2 dalyje nurodytos sąlygos, tie gyvūnai augintiniai turi atitikti Direktyvoje 92/65/EEB nustatytus atitinkamų rūšių gyvūnų sveikatos reikalavimus, ir valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekami tų gyvūnų veterinariniai patikrinimai, numatyti Direktyvoje 90/425/EEB arba Direktyvoje 91/496/EEB, jei tinkama.

5.   Siekiant užkirsti kelią I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių vežimui komerciniais tikslais, kuris sukčiaujant pateikiamas kaip vežimas nekomerciniais tikslais, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 39 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, reglamentuojančios didžiausią tų rūšių gyvūnų augintinių, kuriuos vienu metu nekomerciniais tikslais gali vežtis savininkas arba įgaliotas asmuo, skaičių.

6.   Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 29 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio straipsnio taikymo ataskaitą. Remdamasi savo ataskaita, Komisija prireikus siūlo iš dalies pakeisti šį reglamentą.

II   SKYRIUS

GYVŪNŲ AUGINTINIŲ VEŽIMO NEKOMERCINIAIS TIKSLAIS Į VALSTYBĘ NARĘ IŠ KITOS VALSTYBĖS NARĖS SĄLYGOS

1   SKIRSNIS

I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai

6 straipsnis

Sąlygos, taikomos nekomerciniais tikslais vežant I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai vežami į valstybę narę iš kitos valstybės narės tik tuo atveju, kai jie atitinka šias sąlygas:

a)

jie yra paženklinti pagal 17 straipsnio 1 dalį;

b)

jie yra paskiepyti nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia III priede nurodytus galiojimo reikalavimus;

c)

jie atitinka bet kurias pagal 19 straipsnio 1 dalį patvirtintas prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

d)

jie vežami pateikiant identifikavimo dokumentą, tinkamai užpildytą ir išduotą pagal 22 straipsnį.

7 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo sąlygos skiepyti nuo pasiutligės I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių jauniklius

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį, valstybės narės gali, nukrypstant nuo 6 straipsnio b dalies, leisti nekomerciniais tikslais į savo teritoriją įvežti iš kitos valstybės narės I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kurie yra:

a)

jaunesni nei 12 savaičių ir nepaskiepyti nuo pasiutligės arba

b)

12–16 savaičių amžiaus ir yra paskiepyti nuo pasiutligės, tačiau neatitinka III priedo 2 punkto e papunktyje nurodytų galiojimo reikalavimų.

2.   1 dalyje nurodytas leidimas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jeigu:

a)

arba savininkas, arba įgaliotas asmuo pateikia pasirašytą deklaraciją, kad gyvūnai augintiniai nuo gimimo iki vežimo nekomerciniais tikslais neturėjo jokio sąlyčio su laukiniais pasiutligei imlių rūšių gyvūnais, arba

b)

su gyvūnais augintiniais vežama motina, nuo kurios jie tebėra priklausomi, ir iš motiną lydinčio identifikavimo dokumento galima nustatyti, kad prieš jauniklių gimimą motina buvo skiepyta nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia III priede nurodytus galiojimo reikalavimus.

3.   Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti taisykles, reglamentuojančias šio straipsnio 2 dalies a papunktyje nurodytų deklaracijų formą, išdėstymą ir kalbas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių skiepijimo nuo pasiutligės sąlygos

1.   Nukrypstant nuo 6 straipsnio b punkto, I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kurie nepaskiepyti nuo pasiutligės, gali būti leidžiama nekomerciniais tikslais tiesiogiai vežti iš vienos valstybės narės arba jos dalies į kitą valstybę narę ar jos dalį 2 dalyje nustatyta tvarka, atitinkamoms valstybėms narėms pateikus bendrą prašymą.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina valstybių narių, kurioms leidžiama sudaryti abipusius susitarimus, kad būtų galima nukrypti nuo 6 straipsnio b punkto pagal šio straipsnio 1 dalį, sąrašą. Tame sąraše išvardijamos tų valstybių narių, kurioms galima taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, dalys.

3.   Siekdamos būti įtrauktos į 2 dalyje nurodytą sąrašą, tokiu abipusiu susitarimu suinteresuotos valstybės narės pateikia Komisijai bendrą prašymą, įskaitant informaciją apie susitarimo projektą, kuriame jos, atsižvelgdamos į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) „Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse“ nustatytas procedūras siekiant pasiskelbti šalimi ar teritorija, kurioje nėra pasiutligės atvejų, gali įrodyti, kad atitinka bent šias sąlygas:

a)

prašymą pateikusiose valstybėse narėse veikia nuolatinės pasiutligės stebėjimo bei pranešimų teikimo sistemos;

b)

prašymą pateikusiose valstybėse narėse arba jų teritorijų dalyse, dėl kurių pateiktas prašymas, bent dvejus metus iki bendro prašymo pateikimo nebuvo pasiutligės atvejų ir nėra žinių, kad atitinkamų valstybių narių teritorijoje ar jos dalyse pasiutligė būtų išplitusi tarp laukinių gyvūnų, remiantis a punkte nurodytomis sistemomis;

c)

prašymą pateikusios valstybės narės taiko efektyvias ir veiksmingas kontrolės priemones, kad užkirstų kelią pasiutligės atsiradimui ir išplitimui savo teritorijoje;

d)

prašymas dėl nuo 6 straipsnio b punkto nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į pavojų visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusį su nepaskiepytų I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių tiesioginiu vežimu nekomerciniais tikslais iš vienos prašymą pateikusios valstybės narės į kitą prašymą pateikusią valstybę narę arba jos teritorijos dalį.

Bendrame prašyme pateikiama tinkama, patikima ir moksliškai patvirtinta informacija.

4.   Komisija įgyvendinimo aktu iš 2 dalyje nurodyto sąrašo išbraukia visą valstybės narės teritoriją arba jos dalį laikydamasi 4 dalyje nurodytos procedūros, jei dėl 3 dalyje nustatytų konkrečių aspektų pokyčių nebegalima pagrįsti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo.

5.   2 ir 4 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su pavojumi visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Komisija priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, kuriais atnaujinamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas valstybių narių arba jų dalių sąrašas, laikydamasi 41 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

2   SKIRSNIS

I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai

9 straipsnis

Sąlygos, taikomos nekomerciniais tikslais vežant I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

1.   Tol, kol Komisija priims deleguotąjį aktą pagal 19 straipsnio 1 dalį dėl vienos iš I priedo B dalyje išvardytų gyvūnų augintinių rūšies, nekomerciniais tikslais vežant tos rūšies gyvūnus augintinius į valstybę narę iš kitos valstybės narės turi būti laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

2.   1 dalyje nurodytų rūšių gyvūnai augintiniai gali būti vežami į valstybę narę iš kitos valstybės narės tik tuo atveju, kai jie atitinka šias sąlygas:

a)

jie yra paženklinti arba apibūdinti laikantis pagal 17 straipsnio 2 dalį patvirtintų reikalavimų;

b)

jie atitinka bet kurias pagal 19 straipsnio 1 dalį patvirtintas prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

c)

juos vežant lydi identifikavimo dokumentas, tinkamai užpildytas ir išduotas pagal 29 straipsnį.

3.   Tol, kol bus priimti 1 dalyje nurodyti atitinkami deleguotieji aktai, valstybės narės gali taikyti nacionalines taisykles I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais į savo teritoriją iš kitos valstybės narės, jei tokios taisyklės:

a)

taikomos proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su tų rūšių gyvūnų augintinių vežimu nekomerciniais tikslais, ir

b)

nėra griežtesnės nei taikomosios prekybai tų rūšių gyvūnais pagal Direktyvą 92/65/EEB arba Direktyvą 2006/88/EB.

III   SKYRIUS

SĄLYGOS, TAIKOMOS NEKOMERCINIAIS TIKSLAIS VEŽANT GYVŪNUS AUGINTINIUS Į VALSTYBĘ NARĘ IŠ TERITORIJŲ ARBA TREČIŲJŲ ŠALIŲ

1   SKIRSNIS

I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai

10 straipsnis

Sąlygos, taikomos nekomerciniais tikslais vežant I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

1.   I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai vežami į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių tik tuo atveju, kai jie atitinka šias sąlygas:

a)

jie paženklinti pagal 17 straipsnio 1 dalį;

b)

jie paskiepyti nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia III priede nurodytus galiojimo reikalavimus;

c)

jie ištirti dėl pasiutligės, atliekant pasiutligės antikūnų titravimo tyrimą, atitinkantį IV priede nurodytus galiojimo reikalavimus;

d)

jie atitinka bet kurias pagal 19 straipsnio 1 dalį patvirtintas prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

e)

juos vežant lydi identifikavimo dokumentas, tinkamai užpildytas ir išduotas pagal 26 straipsnį.

2.   I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius į valstybę narę iš kitų nei išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį parengtame sąraše teritorijų arba trečiųjų šalių galima vežti tik per keliautojų įvažiavimo punktus, išvardytus sąraše pagal 34 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės gali leisti per kitą, ne keliautojams skirtą įvažiavimo punktą vežti registruotus kariniais ar paieškų ir gelbėjimo tikslais naudojamus šunis, jeigu:

a)

savininkas arba įgaliotas asmuo iš anksto pateikė paraišką leidimui gauti, o valstybė narė išdavė tokį leidimą, ir

b)

šunys yra patikrinti dėl atitikties pagal 34 straipsnio 2 dalį kompetentingos valdžios institucijos tuo tikslu paskirtoje vietoje ir atsižvelgiant į šios dalies a punkte nurodytame leidime išdėstytas sąlygas.

11 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių jauniklių skiepijimo nuo pasiutligės sąlygos

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį, nukrypstant nuo 10 straipsnio 1 dalies b punkto, valstybės narės gali leisti nekomerciniais tikslais į savo teritoriją iš teritorijų arba trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 ar 2 dalis parengtame sąraše, įvežti I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kurie yra:

a)

jaunesni nei 12 savaičių ir nepaskiepyti nuo pasiutligės arba

b)

12–16 savaičių amžiaus ir yra paskiepyti nuo pasiutligės, tačiau dar neatitinka III priedo 2 punkto e papunkčio galiojimo reikalavimų.

2.   1 dalyje nurodytas leidimas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jeigu:

a)

savininkas arba įgaliotas asmuo pateikia pasirašytą deklaraciją, kad gyvūnai augintiniai nuo gimimo iki vežimo nekomerciniais tikslais neturėjo jokio sąlyčio su laukiniais pasiutligei imlių rūšių gyvūnais, arba

b)

su gyvūnais augintiniais vežama motina, nuo kurios jie tebėra priklausomi, ir iš motiną lydinčio identifikavimo dokumento galima nustatyti, kad prieš jauniklių gimimą motina buvo skiepyta nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia III priede nurodytus galiojimo reikalavimus.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gyvūnus augintinius toliau vežti į kitą valstybę narę nekomerciniais tikslais draudžiama, nebent jie būtų vežami laikantis 6 straipsnyje nustatytų sąlygų arba juos vežti buvo leista pagal 7 straipsnį ir paskirties valstybė narė taip pat leido vežti į savo teritoriją iš teritorijų ar trečiųjų šalių pagal šio straipsnio 1 dalį.

4.   Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti taisykles, reglamentuojančias šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų deklaracijų formą, išdėstymą ir kalbas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių antikūnų titravimo tyrimo sąlygos

1.   Nukrypstant nuo 10 straipsnio 1 dalies c punkto, antikūnų titravimo tyrimo reikalavimas netaikomas I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnams augintiniams, kurie vežami į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 ar 2 dalis parengtame sąraše:

a)

arba tiesiogiai;

b)

po to, kai jie buvo laikyti vienoje arba keliose iš tų teritorijų ar trečiųjų šalių, arba

c)

vežus juos tranzitu per kitas nei pagal 13 straipsnio 1ar 2 dalis parengtame sąraše išvardytas teritorijas arba trečiąsias šalis, jeigu savininkas arba įgaliotas asmuo pateikia pasirašytą deklaraciją, kad vežami tranzitu gyvūnai augintiniai neturėjo jokio sąlyčio su pasiutligei imlių rūšių gyvūnais ir yra saugiai uždaryti transporto priemonėje arba tarptautinio oro uosto teritorijoje.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti taisykles, reglamentuojančias šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų deklaracijų formą, išdėstymą ir kalbas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašo sudarymas

1.   Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina teritorijų ir trečiųjų šalių, kurios pateikė prašymą dėl įrašymo į sąrašą, kuriame jos įrodė, kad I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnams augintiniams jos taiko taisykles, kurių turinys ir poveikis yra toks pats kaip II skyriaus 1 skirsnyje, šiame skirsnyje bei VI skyriaus 2 skirsnyje nustatytų taisyklių, ir atitinkamais atvejais taiko taisykles, patvirtintas vadovaujantis tomis taisyklėmis, sąrašą.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina sąrašą teritorijų ir trečiųjų šalių, kurios pateikė prašymą dėl įrašymo į sąrašą, kuriame jos įrodė, kad I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių atžvilgiu atitinka bent šiuos kriterijus:

a)

pranešimas kompetentingoms valdžios institucijoms apie pasiutligės atvejus yra būtinas;

b)

bent dvejus metus prieš pateikiant prašymą veikia veiksminga pasiutligės stebėjimo sistema, kuriai taikomas būtiniausias reikalavimas, kad būtų vykdoma ankstyvo nustatymo programa siekiant užtikrinti gyvūnų, kurie įtariami sergą pasiutlige, nustatymą ir pranešimą apie juos;

c)

jų veterinarijos ir kontrolės tarnybų struktūra ir organizacija, tokių tarnybų įgaliojimai, joms taikoma priežiūra ir jų turimos priemonės, įskaitant personalą ir laboratorijų pajėgumus, yra pakankamos, kad:

i)

būtų veiksmingai taikomi nacionalinės teisės aktai dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais ir veiksmingai užtikrinamas jų laikymasis ir

ii)

būtų užtikrintas 25 straipsnyje numatytos formos identifikavimo dokumentų, išduotų pagal 26 straipsnį, tinkamumas;

d)

pasiutligės prevencijos ir kontrolės taisyklės yra taikomos ir veiksmingai įgyvendinamos mažinant gyvūnų augintinių riziką užsikrėsti, įskaitant gyvūnų augintinių importo iš kitų šalių ar teritorijų taisykles ir atitinkamais atvejais:

i)

benamių šunų ir kačių populiacijos kontrolės taisykles;

ii)

naminių gyvūnų skiepijimo nuo pasiutligės taisykles, visų pirma jei pasiutlige yra užsikrėtę šikšnosparniai vampyrai, ir

iii)

pasiutligės atvejų kontrolės ir likvidavimo laukinėje gamtoje taisykles;

e)

taikomos vakcinų nuo pasiutligės licencijų išdavimo ir prekybos jais taisyklės.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Dėl deramai pagrįstų neišvengiamos skubos priežasčių, susijusių su pavojumi visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Komisija pagal 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, kuriais atnaujinamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teritorijų arba trečiųjų šalių sąrašas.

2   SKIRSNIS

I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai

14 straipsnis

Sąlygos, taikomos nekomerciniais tikslais vežant I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius

1.   Tol, kol Komisija priims deleguotąjį aktą pagal 19 straipsnio 1 dalį dėl vienos iš I priedo B dalyje išvardytų gyvūnų augintinių rūšies, nekomerciniais tikslais vežant tos rūšies gyvūnus augintinius į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

2.   1 dalyje nurodyti gyvūnai augintiniai gali būti vežami į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių tik jeigu jie atitinka šias sąlygas:

a)

jie yra paženklinti arba aprašyti laikantis pagal 17 straipsnio 2 dalį patvirtintų reikalavimų;

b)

jie atitinka bet kurias pagal 19 straipsnio 1 dalį patvirtintas prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

c)

vežant juos lydi identifikavimo dokumentas, tinkamai užpildytas ir išduotas pagal 31 straipsnį;

d)

jie yra įvežami per keliautojų įvažiavimo punktą, kai atvežami iš kitų teritorijų arba trečiųjų šalių nei išvardytosios pagal 15 straipsnį.

3.   Kol bus priimti 1 dalyje nurodyti atitinkami deleguotieji aktai, valstybės narės gali taikyti nacionalines taisykles I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių, jei tokios taisyklės:

a)

taikomos proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su tų rūšių gyvūnų augintinių vežimu nekomerciniais tikslais; ir

b)

nėra griežtesnės nei taikomosios importuojamiems tų rūšių gyvūnams pagal Direktyvą 92/65/EEB arba Direktyvą 2006/88/EB.

15 straipsnis

Teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašo sudarymas

Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti teritorijų ir trečiųjų šalių, kurios įrodė, kad I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnams augintiniams taiko taisykles, kurių turinys ir poveikis yra toks pats kaip II skyriaus 2 skirsnyje, šiame skirsnyje bei VI skyriaus 2 skirsnyje nustatytų taisyklių, ir atitinkamais atvejais taiko taisykles, patvirtintas vadovaujantis tomis taisyklėmis, sąrašą.

3   SKIRSNIS

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo sąlygų, taikomų gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais

16 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo sąlygų, taikomų gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais tarp tam tikrų šalių ir teritorijų

Nukrypstant nuo 10 ir 14 straipsnių, gyvūnai augintiniai gali būti toliau vežami nekomerciniais tikslais tarp toliau išvardytų šalių ir teritorijų, laikantis pagal tų šalių ir teritorijų nacionalines taisykles nustatytų sąlygų:

a)

San Marinas ir Italija;

b)

Vatikanas ir Italija;

c)

Monakas ir Prancūzija;

d)

Andora ir Prancūzija;

e)

Andora ir Ispanija;

f)

Norvegija ir Švedija;

g)

Farerų Salos ir Danija;

h)

Grenlandija ir Danija.

IV   SKYRIUS

ŽENKLINIMAS IR PREVENCINĖS SVEIKATOS APSAUGOS PRIEMONĖS

1   SKIRSNIS

Ženklinimas

17 straipsnis

Gyvūnų augintinių ženklinimas

1.   I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai ženklinami implantuojant atsakiklį arba aiškiai įskaitoma tatuiruote, padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.

Tais atvejais, kai pirmoje pastraipoje nurodytas atsakiklis neatitinka II priede nustatytų techninių reikalavimų, savininkas arba įgaliotas asmuo bet kurio ženklinimo patikrinimo metu, kaip nustatyta 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 26 straipsnyje, ir tapatybės patikrinimų metu, kaip nustatyta 33 straipsnyje ir 34 straipsnio 1 dalyje, pateikia to atsakiklio skaitymui būtinas priemones.

2.   I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai ženklinami arba apibūdinami atsižvelgiant į kiekvienos rūšies ypatumus taip, kad būtų užtikrintas gyvūno augintinio ir atitinkamo identifikavimo dokumento ryšys.

Atsižvelgiant į I priedo B dalyje išvardytų rūšių įvairovę, Komisijai pagal 39 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl toms gyvūnų augintinių rūšims taikomų ženklinimo arba apibūdinimo reikalavimų, paisant bet kurių galiojančių atitinkamų nacionalinių reikalavimų.

18 straipsnis

Kvalifikacija, reikalinga implantuojant gyvūnų augintinių atsakiklius

Jeigu valstybė narė ketina leisti implantuoti atsakiklius kitam asmeniui nei veterinarijos gydytojas, ji nustato būtiniausius kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos tokie asmenys turi atitikti.

2   SKIRSNIS

Prevencinės sveikatos apsaugos priemonės, skirtos apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų

19 straipsnis

Prevencinės sveikatos apsaugos priemonės ir jų taikymo sąlygos

1.   Jeigu prevencinės sveikatos apsaugos priemonės reikalingos visuomenės ar gyvūnų augintinių sveikatai apsaugoti ir kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų, kurios gali išplisti dėl tokių gyvūnų augintinių vežimo, kontrolei, Komisijai pagal 39 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečioms rūšims skirtų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių apsisaugoti nuo tokių ligų arba infekcijų.

Jeigu, kilus pavojui visuomenės ar gyvūnų sveikatai, to reikia dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 40 straipsnyje numatyta procedūra.

2.   Pagal 1 dalį priimtu deleguotuoju aktu leidžiamos konkrečioms rūšims skirtos prevencinės sveikatos apsaugos priemonės grindžiamos tinkama, patikima ir patvirtinta moksline informacija ir taikomos proporcingai pavojui visuomenės arba gyvūnų sveikatai, susijusiam su gyvūnų augintinių, kurie yra imlūs kitoms nei pasiutligė ligoms arba infekcijoms, vežimu nekomerciniais tikslais.

3.   1 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose taip pat gali būti numatytos:

a)

taisyklės, pagal kurias valstybės narės arba jų dalys skirstomos į kategorijas atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos padėtį jose ir į jų stebėjimo bei pranešimų teikimo sistemas tam tikrų kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų atžvilgiu;

b)

sąlygos, kurias valstybės narės turi įvykdyti, kad galėtų toliau taikyti 2 dalyje nurodytas prevencines sveikatos apsaugos priemones;

c)

2 dalyje nurodytų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių taikymo ir dokumentavimo prieš vežant nekomerciniais tikslais gyvūnus augintinius sąlygos;

d)

leidimo taikyti nuo 2 dalyje nurodytų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių leidžiančią nukrypti nuostatą suteikimo tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis sąlygos.

20 straipsnis

Valstybių narių arba jų teritorijų dalių, nurodytų 19 straipsnio 3 dalies a punkte, sąrašas

Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti valstybių narių arba jų teritorijų dalių, kurios atitinka 19 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas valstybių narių arba jų dalių skirstymo į kategorijas taisykles, sąrašus. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

V   SKYRIUS

IDENTIFIKAVIMO DOKUMENTAI

1   SKIRSNIS

Nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš kitos valstybės narės vežamų I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

21 straipsnis

6 straipsnio d punkte nurodyto identifikavimo dokumento forma ir turinys

1.   6 straipsnio d punkte nurodytas identifikavimo dokumentas yra paso formos, kuri atitinką pagal šio straipsnio 2 dalį patvirtintiną pavyzdį ir jame turi būti šiai informacijai įrašyti skirti laukeliai:

a)

atsakiklio arba tatuiruotės vieta ir atsakiklio arba tatuiruotės implantavimo ar darymo data arba jų skaitymo data, taip pat abėcėlinis-skaitmeninis atsakiklio teikiamas ar tatuiruotėje pavaizduotas kodas;

b)

gyvūno augintinio vardas rūšis, veislė, lytis, spalva, savininko nurodyta gimimo data ir visi kiti įsidėmėtini ar skiriamieji požymiai ar ypatybės;

c)

savininko vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

d)

identifikavimo dokumentą išduodančio arba jį užpildančio įgalioto veterinarijos gydytojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir parašas;

e)

savininko parašas;

f)

išsami informacija apie skiepijimą nuo pasiutligės;

g)

kraujo mėginių pasiutligės antikūnų titravimo tyrimui atlikti paėmimo data;

h)

atitikties bet kurioms prevencinėms sveikatos apsaugos priemonėms apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų, patvirtinimas;

i)

kita svarbi informacija apie gyvūno augintinio sveikatos būklę.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina pavyzdį, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, taip pat reikalavimus dėl toje dalyje nurodyto paso kalbų, duomenų išdėstymo ir apsaugos priemonių, taip pat taisykles, būtinas pereinant prie tokio pavyzdžio paso. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   1 dalyje nurodytame pase įrašomas numeris, sudarytas iš jį išdavusios valstybės narės ISO kodo ir po jo einančio unikalaus abėcėlinio-skaitmeninio kodo.

22 straipsnis

6 straipsnio d punkte nurodyto identifikavimo dokumento išdavimas ir pildymas

1.   6 straipsnio d punkte nurodytą identifikavimo dokumentą išduoda įgaliotas veterinarijos gydytojas, kai:

a)

jis įsitikina, kad gyvūnas augintinis paženklintas pagal 17 straipsnio 1 dalį;

b)

jis tinkamai užpildo reikiamus identifikavimo dokumento laukelius, pateikdamas 21 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytą informaciją, ir

c)

savininkas pasirašo identifikavimo dokumentą.

2.   Kai įgaliotas veterinarijos gydytojas įsitikina, kad gyvūnas augintinis yra paženklintas pagal 17 straipsnio 1 dalį, jis užpildo reikiamus identifikavimo dokumento laukelius, įrašydamas 21 straipsnio 1 dalies d, f, g ir h punktuose nurodytą informaciją, ir taip patvirtina atitiktį 6 straipsnio b ir c punktuose ir, kai taikytina, 27 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytoms sąlygoms.

Nepaisant pirmos pastraipos, 21 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytai informacijai skirtą laukelį gali užpildyti veterinarijos gydytojas, kuris nėra įgaliotas veterinarijos gydytojas, jei tai leidžiama deleguotuoju aktu, priimtu pagal 19 straipsnio 1 dalį.

3.   Identifikavimo dokumentą išduodantis įgaliotas veterinarijos gydytojas įrašus su 21 straipsnio 1 dalies a–c punktuose ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija saugo kompetentingos valdžios institucijos nustatytiną minimalų laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip treji metai.

4.   Jei reikia, atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms gali būti patvirtinama daugiau nei vienu identifikavimo dokumentu, kurių forma yra 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta forma.

23 straipsnis

Identifikavimo dokumentų blankų platinimas

1.   Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad identifikavimo dokumentų blankai būtų platinami tik įgaliotiems veterinarijos gydytojams ir kad su 21 straipsnio 3 dalyje nurodytu numeriu būtų susiejamas ir įregistruojamas tų veterinarijos gydytojų vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys.

2.   Įrašai su 1 dalyje nurodyta informacija saugomi kompetentingos valdžios institucijos nustatytiną minimalų laikotarpį, kuris nėra trumpesnis kaip treji metai.

24 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos identifikavimo dokumento formos

1.   Nukrypstant nuo 21 straipsnio 1 dalies, valstybės narės leidžia nekomerciniais tikslais iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę vežti I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kuriuos lydi identifikavimo dokumentas, išduotas kaip reikalaujama 26 straipsnyje.

2.   Jei reikia, užbaigus 34 straipsnio 1 dalyje numatytus patikrinimus, 1 dalyje nurodytame identifikavimo dokumente patvirtinama atitiktis 6 straipsnio c punkte nurodytiems reikalavimams.

2   SKIRSNIS

Nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių vežamų I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

25 straipsnis

10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto identifikavimo dokumento forma ir turinys

1.   10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto identifikavimo dokumento forma yra gyvūno sveikatos sertifikatas, atitinkantis pagal šio straipsnio 2 dalį patvirtintą pavyzdį ir jame turi būti šiai informacijai įrašyti skirti laukeliai:

a)

atsakiklio arba tatuiruotės vieta ir atsakiklio arba tatuiruotės implantavimo ar darymo data arba jų skaitymo data, taip pat abėcėlinis-skaitmeninis atsakiklio teikiamas ar tatuiruotėje pavaizduotas kodas;

b)

gyvūno augintinio rūšis, veislė, savininko nurodyta gimimo data, lytis ir spalva;

c)

unikalus sertifikato referencinis numeris;

d)

savininko arba įgalioto asmens vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

e)

identifikavimo dokumentą išduodančio pareigūno arba įgalioto veterinarijos gydytojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir parašas;

f)

išsami informacija apie skiepijimą nuo pasiutligės;

g)

kraujo mėginių pasiutligės antikūnų titravimo tyrimui atlikti paėmimo data;

h)

atitikties bet kurios prevencinėms sveikatos apsaugos priemonėms apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų, patvirtinimas;

i)

patvirtinančios kompetentingos valdžios institucijos atstovo vardas, pavardė ir parašas;

j)

34 straipsnyje numatytus patikrinimus atliekančios kompetentingos valdžios institucijos atstovo pavadinimas, jos atstovo parašas ir kontaktiniai duomenys, taip pat šių patikrinimų atlikimo data;

k)

kita svarbi informacija apie gyvūno augintinio sveikatos būklę.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina pavyzdį, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, taip pat reikalavimus dėl toje dalyje nurodyto gyvūno sveikatos sertifikato kalbų, duomenų išdėstymo ir galiojimo. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas identifikavimo dokumentas turi apimti ir savininko arba įgalioto asmens pasirašytą rašytinę deklaraciją, kuria patvirtinama, kad gyvūno augintinio vežimas į Sąjungą yra vežimas nekomerciniais tikslais.

26 straipsnis

10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto identifikavimo dokumento išdavimas ir pildymas

10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą identifikavimo dokumentą išduoda išsiuntimo teritorijos ar trečiosios šalies oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, remdamasis patvirtinamaisiais dokumentais, arba įgaliotas veterinarijos gydytojas. Dokumentą vėliau patvirtina išsiuntimo teritorijos ar trečiosios šalies kompetentinga valdžios institucija po to, kai išduodantis veterinarijos gydytojas:

a)

įsitikina, kad gyvūnas augintinis paženklintas pagal 17 straipsnio 1 dalį, ir

b)

tinkamai užpildo reikiamus identifikavimo dokumento laukelius, įrašydamas 25 straipsnio 1 dalies a–h punktuose nurodytą informaciją, taip patvirtindamas atitiktį 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir, kai taikytina, 10 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytoms sąlygoms.

27 straipsnis

Nuostata, leidžianti nukrypti nuo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos identifikavimo dokumento formos

Nukrypstant nuo 25 straipsnio 1 dalies, valstybės narės leidžia nekomerciniais tikslais vežti į jų teritoriją I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, su kuriais pateikiamas identifikavimo dokumentas, išduotas kaip reikalaujama 22 straipsnyje, tais atvejais, kai:

a)

identifikavimo dokumentas yra išduotas vienoje iš teritorijų ar trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį, arba

b)

tokie gyvūnai augintiniai įvežami į valstybę narę po to, kai į teritoriją ar trečiąją šalį arba tranzitu per jas jie buvo vežami iš valstybės narės, ir identifikavimo dokumentas buvo užpildytas ir išduotas įgalioto veterinarijos gydytojo ir juo patvirtinama, kad prieš išvežant gyvūnus augintinius iš Sąjungos:

i)

gyvūnai augintiniai buvo paskiepyti nuo pasiutligės vakcina, kaip numatyta 10 straipsnio 1 dalies b punkte, ir

ii)

gyvūnams augintiniams buvo atliktas pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas, numatytas 10 straipsnio 1 dalies c punkte, išskyrus tuos atvejus, kai taikoma 12 straipsnyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata.

3   SKIRSNIS

Nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš kitos valstybės narės vežamų I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

28 straipsnis

9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento forma ir turinys

1.   Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti 9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento pavyzdį; jame turi būti šiai informacijai įrašyti skirti laukeliai:

a)

ženklo ypatybės arba gyvūno augintinio apibūdinimas, kaip numatyta 17 straipsnio 2 dalyje;

b)

gyvūno augintinio rūšis ir atitinkamais atvejais veislė, gimimo data, kaip patvirtinta savininko, lytis ir spalva;

c)

savininko vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

d)

identifikavimo dokumentą išduodančio arba jį užpildančio įgalioto veterinarijos gydytojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir parašas;

e)

savininko parašas;

f)

duomenys apie bet kurias prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

g)

kita svarbi informacija apie gyvūno augintinio sveikatos būklę.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat nustatomi reikalavimai dėl toje dalyje nurodyto identifikavimo dokumento kalbų, išdėstymo, galiojimo ar apsaugos priemonių. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

29 straipsnis

9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento išdavimas ir pildymas

1.   9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą identifikavimo dokumentą išduoda įgaliotas veterinarijos gydytojas, kai:

a)

jis įsitikina, kad gyvūnas augintinis paženklintas arba apibūdintas pagal 17 straipsnio 2 dalį;

b)

jis tinkamai užpildo reikiamus laukelius, pateikdamas informaciją, nurodytą 28 straipsnio 1 dalies a–d punktuose, ir

c)

savininkas pasirašo identifikavimo dokumentą.

2.   Kai įgaliotas veterinarijos gydytojas įsitikina, kad gyvūnas augintinis yra paženklintas arba aprašytas pagal 17 straipsnio 2 dalį, jis užpildo reikiamus 9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento laukelius, įrašydamas 28 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose nurodytą informaciją, ir taip patvirtina, kai taikoma, atitiktį 9 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoms sąlygoms.

4   SKIRSNIS

Nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš teritorijų arba trečiųjų šalių vežamų I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių identifikavimo dokumentai

30 straipsnis

14 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento forma ir turinys

1.   Komisija įgyvendinimo aktu gali patvirtinti 14 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento pavyzdį; jame turi būti šiai informacijai įrašyti skirti laukeliai:

a)

ženklo ypatybės arba gyvūno augintinio apibūdinimas, kaip numatyta 17 straipsnio 2 dalyje;

b)

gyvūno augintinio rūšis ir atitinkamais atvejais veislė, gimimo data, kaip patvirtinta savininko, lytis ir spalva;

c)

savininko arba įgalioto asmens vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

d)

išduodančio pareigūno arba įgalioto veterinarijos gydytojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir parašas;

e)

unikalus sertifikato referencinis numeris;

f)

duomenys apie bet kurias prevencines sveikatos apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo kitų nei pasiutligė ligų arba infekcijų;

g)

patvirtinančios kompetentingos valdžios institucijos atstovo vardas, pavardė ir parašas;

h)

34 straipsnyje numatytus patikrinimus atliekančios kompetentingos valdžios institucijos atstovo pavadinimas, jos atstovo parašas ir kontaktiniai duomenys, taip pat šių patikrinimų atlikimo data;

i)

kita svarbi informacija apie gyvūno augintinio sveikatos būklę.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat nustatomi reikalavimai dėl toje dalyje nurodyto identifikavimo dokumento kalbų, išdėstymo ir galiojimo. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   14 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas identifikavimo dokumentas turi apimti ir savininko arba įgalioto asmens pasirašytą rašytinę deklaraciją, kuria patvirtinama, kad gyvūno augintinio vežimas į Sąjungą yra vežimas nekomerciniais tikslais.

31 straipsnis

14 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto identifikavimo dokumento išdavimas ir pildymas

14 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą identifikavimo dokumentą išduoda išsiuntimo teritorijos ar trečiosios šalies oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, remdamasis patvirtinamaisiais dokumentais, arba įgaliotas veterinarijos gydytojas; dokumentą vėliau patvirtina išsiuntimo teritorijos ar trečiosios šalies kompetentinga valdžios institucija po to, kai išduodantis veterinarijos gydytojas:

a)

įsitikina, kad gyvūnas augintinis paženklintas arba aprašytas pagal 17 straipsnio 2 dalį, ir

b)

tinkamai užpildo reikiamus identifikavimo dokumento laukelius, įrašydamas 30 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytą informaciją, taip patvirtindamas, kai taikoma, atitiktį 14 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytoms sąlygoms.

VI   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1   SKIRSNIS

Nukrypti leidžianti nuostata, skirta gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais į valstybes nares

32 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo 6, 9, 10 ir 14 straipsnių sąlygų

1.   Nukrypstant nuo 6, 9, 10 ir 14 straipsniuose nustatytų sąlygų, valstybės narės gali, esant išimtinėms aplinkybėms, leisti nekomerciniais tikslais vežti į savo teritoriją gyvūnus augintinius, kurie neatitinka tuose straipsniuose nustatytų sąlygų, jeigu:

a)

savininkas iš anksto pateikė paraišką leidimui gauti ir paskirties valstybė narė tokį leidimą išdavė;

b)

gyvūnai augintiniai tam tikrą laiką, būtiną, kad jie atitiktų tas sąlygas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, izoliuojami oficialiai prižiūrint:

i)

kompetentingos valdžios institucijos patvirtintoje vietoje ir

ii)

laikantis leidime nustatytos tvarkos.

2.   Į 1 dalies a punkte nurodytą leidimą gali būti įtrauktas leidimas vežti tranzitu per kitą valstybę narę, jeigu ta tranzito valstybė narė paskirties valstybei narei iš anksto davė savo sutikimą.

2   SKIRSNIS

Bendrosios sąlygos, susijusios su atitiktimi

33 straipsnis

Dokumentų ir tapatybės patikrinimai, kurie turi būti atliekami nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba iš teritorijų ar trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnį parengtuose sąrašuose

1.   Nedarant poveikio 16 straipsniui ir siekiant patikrinti, ar laikomasi II skyriaus, valstybės narės nediskriminuodamos atlieka gyvūnų augintinių, nekomerciniais tikslais vežamų į jų teritoriją iš kitos valstybės narės arba teritorijų ar trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ir, atitinkamais atvejais, 15 straipsnį parengtuose sąrašuose, dokumentų ir tapatybės patikrinimus.

2.   Kompetentingai valdžios institucijai, atsakingai už šio straipsnio 1 dalyje numatytus patikrinimus, paprašius savininkas arba įgaliotas asmuo, veždamas gyvūną augintinį nekomerciniais tikslais į valstybę narę iš kitos valstybės narės arba teritorijų ar trečiųjų šalių, išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ir, atitinkamais atvejais, pagal 15 straipsnį parengtuose sąrašuose, privalo:

a)

pateikti pagal šį reglamentą reikalaujamą gyvūno augintinio identifikavimo dokumentą, įrodantį atitiktį tokiam vežimui taikomiems reikalavimams; ir

b)

leidžia atlikti tuos gyvūno augintinio patikrinimus.

34 straipsnis

Dokumentų ir tapatybės patikrinimai, kurie turi būti atliekami vežant nekomerciniais tikslais iš kitų teritorijų arba trečiųjų šalių, nei išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ar 15 straipsnį parengtuose sąrašuose

1.   Siekdama patikrinti, ar laikomasi III skyriaus, valstybės narės kompetentinga valdžios institucija keliautojų įvažiavimo punkte atlieka gyvūnų augintinių, nekomerciniais tikslais vežamų į tą valstybę narę iš kitų nei išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ir, atitinkamais atvejais, 15 straipsnį parengtuose sąrašuose teritorijų arba trečiųjų šalių, dokumentų ir tapatybės patikrinimus.

2.   Savininkas arba įgaliotas asmuo, įveždamas gyvūną augintinį į valstybę narę iš kitų nei išvardytų pagal 13 straipsnio 1 dalį ir, atitinkamais atvejais, 15 straipsnį parengtuose sąrašuose teritorijų arba trečiųjų šalių, 1 dalyje nurodytų patikrinimų tikslu kreipiasi į įvažiavimo punkte esančią kompetentingą valdžios instituciją ir:

a)

pateikia pagal šį reglamentą reikalaujamą gyvūno augintinio identifikavimo dokumentą, įrodantį atitiktį tokiam vežimui taikomiems reikalavimams, ir

b)

leidžia atlikti tuos gyvūno augintinio patikrinimus.

3.   Valstybės narės parengia ir reguliariai atnaujina keliautojų įvažiavimo punktų sąrašą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija, kuriai jos pavedė atlikti 1 dalyje nustatytus patikrinimus:

a)

visapusiškai žinotų III skyriuje nustatytas taisykles ir kad jos pareigūnai būtų baigę toms taisyklėms įgyvendinti būtinus mokymus;

b)

registruotų, kiek iš viso atlikta tokių patikrinimų ir kiek tų patikrinimų metu nustatyta neatitikties atvejų, ir

c)

atitinkamame identifikavimo dokumento laukelyje patvirtintų atliktus patikrinimus, kai toks patvirtinimas būtinas dėl vežimo nekomerciniais tikslais į kitas valstybes nares, kaip numatyta 24 straipsnio 1 dalyje.

35 straipsnis

Veiksmai, kurių imamasi tais atvejais, kai 33 ir 34 straipsniuose numatytų patikrinimų metu nustatoma neatitiktis

1.   Jeigu atlikus 33 ir 34 straipsniuose numatytus patikrinimus nustatoma, kad gyvūnas augintinis neatitinka II arba III skyriuose nustatytų sąlygų, kompetentinga valdžios institucija, pasikonsultavusi su oficialiai paskirtu veterinarijos gydytoju ir, jei būtina, savininku arba įgaliotu asmeniu, nusprendžia:

a)

gyvūną augintinį grąžinti į jo išsiuntimo šalį ar teritoriją;

b)

gyvūną augintinį izoliuoti oficialiai prižiūrint tam tikrą laiką, būtiną, kad jis atitiktų II arba III skyriuose nustatytas sąlygas, arba

c)

kraštutiniu atveju sunaikinti gyvūną augintinį pagal taikomas nacionalines taisykles, susijusias su gyvūnų augintinių apsauga juos nugaišinant, jei jo grąžinti neįmanoma arba jį izoliuoti nėra praktiška.

2.   Jeigu kompetentinga valdžios institucija atsisako leisti nekomerciniais tikslais vežti į Sąjungą gyvūnus augintinius, gyvūnai augintiniai izoliuojami oficialiai prižiūrint, kol:

a)

arba bus grąžinti į savo išsiuntimo šalį ar teritoriją, arba

b)

dėl tų gyvūnų augintinių bus priimtas kitas administracinis sprendimas.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės taikomos savininko lėšomis ir nenumatant galimybės mokėti finansinę kompensaciją savininkui arba įgaliotam asmeniui.

36 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Tais atvejais, kai valstybėje narėje, teritorijoje arba trečiojoje šalyje nustatoma arba paplinta pasiutligė arba kita nei pasiutligė liga arba infekcija ir kai tikėtina, kad tai sukels rimtą pavojų visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu nedelsdama ir atsižvelgdama į padėties rimtumą gali įgyvendinimo aktu patvirtinti vieną iš šių priemonių:

a)

sustabdyti nekomercinį gyvūnų augintinių vežimą arba tranzitą iš visos atitinkamos valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies arba iš atitinkamos teritorijos ar trečiosios šalies;

b)

nustatyti specialias sąlygas, taikomas nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius iš visos atitinkamos valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies arba iš atitinkamos teritorijos ar trečiosios šalies.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių siekiant sustabdyti arba suvaldyti rimtą pavojų visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 41 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

37 straipsnis

Prievolė informuoti

1.   Valstybės narės pateikia visuomenei aiškią ir lengvai prieinamą informaciją apie šiame reglamente nustatytus gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius, ir taisykles dėl atitikties patikrinimų taip vežant gyvūnus.

2.   Teikiant 1 dalyje nurodytą informaciją visų pirma informuojama apie:

a)

tai, kokią kvalifikaciją privalo turėti atsakiklius implantuojantys asmenys, kaip numatyta 18 straipsnyje;

b)

leidimą I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnų augintinių jauniklių atveju nesilaikyti skiepijimo nuo pasiutligės sąlygos, kaip numatyta 7 ir 11 straipsniuose;

c)

sąlygas, taikomas į valstybių narių teritoriją nekomerciniais tikslais vežant gyvūnus augintinius:

i)

kurių atveju nesilaikoma 6, 9, 10 ar 14 straipsnių;

ii)

kurie vežami iš tam tikrų šalių ir teritorijų laikantis pagal jų nacionalines taisykles nustatytų sąlygų, kaip numatyta 16 straipsnyje;

d)

keliautojų įvažiavimo punktų sąrašą, parengtą pagal 34 straipsnio 3 dalį, taip pat apie kompetentingą valdžios instituciją, paskirtą atlikti patikrinimus, kaip nurodyta 34 straipsnio 4 dalyje;

e)

jų nacionalinėmis taisyklėmis nustatytas sąlygas, taikomas nekomerciniais tikslais vežant į valstybių narių teritoriją I priedo B dalyje išvardytų rūšių gyvūnus augintinius, kaip numatyta 9 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 3 dalyje;

f)

vakcinas nuo pasiutligės, kurioms valstybių narių kompetentinga valdžios institucija suteikė rinkodaros leidimus, kaip numatyta III priedo 1 punkto b papunktyje, ir visų pirma apie atitinkamą skiepijimo protokolą.

3.   Valstybės narės sukuria interneto puslapius, kuriuose pateikiama 1 dalyje nurodyta informacija, ir tų puslapių interneto adresą praneša Komisijai.

4.   Komisija padeda valstybėms narėms pateikti tą informaciją visuomenei savo interneto tinklalapyje pateikdama:

a)

nuorodas į valstybių narių informacinius interneto puslapius ir

b)

šio straipsnio 2 dalies b, d ir e punktuose nurodytą informaciją ir informaciją, su kuria leista susipažinti visuomenei pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą, atitinkamai papildomomis kalbomis.

3   SKIRSNIS

Procedūrinės nuostatos

38 straipsnis

Priedų pakeitimai

Siekiant atsižvelgti į technikos bei mokslo pažangą ir į visuomenės arba gyvūnų augintinių sveikatos apsaugą, Komisijai pagal 39 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus II–IV priedams iš dalies keisti.

39 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 19 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 38 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 28 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki 5 metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 19 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 38 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 5 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 19 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir 38 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

40 straipsnis

Skubos procedūra

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 39 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

41 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, įsteigtas pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (19), 58 straipsnį. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, ta procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

42 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus šį reglamentą, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai minėtas nuostatas ir informuoja apie visus vėliau padarytus jų pakeitimus.

VII   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 panaikinamas, išskyrus II priedo B dalies 2 skirsnį ir C dalį, kurios galioja iki įgyvendinimo aktų, priimtų atitinkamai pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, įsigaliojimo.

Šio reglamento nuorodos į sąrašą, pateiktą pagal 13 straipsnio 1 arba 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte, laikomos nuorodomis į trečiųjų šalių ir teritorijų sąrašą, pateiktą atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo B dalies 2 skirsnyje ir C dalyje, kol tie įgyvendinimo aktai įsigalios.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikties lentelę.

3.   Reglamento (EB) Nr. 998/2003 panaikinimu nedaromas poveikis 2011 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1152/2011 dėl prevencinių sveikatos priemonių siekiant kontroliuoti tarp šunų plintančią Echinococcus multilocularis sukeltą infekciją (20), kuris buvo priimtas remiantis to reglamento 5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, tolesniam galiojimui.

44 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su identifikavimo dokumentais

1.   Nukrypstant nuo 21 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio d punkte nurodytas identifikavimo dokumentas laikomas atitinkančiu šį reglamentą, jeigu jis buvo:

a)

parengtas pagal Sprendimu 2003/803/EB nustatytą paso pavyzdį ir

b)

išduotas iki 2014 m. gruodžio 29 d.

2.   Nukrypstant nuo 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio a punkto, 10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas identifikavimo dokumentas laikomas atitinkančiu šį reglamentą, jeigu jis buvo:

a)

parengtas pagal Sprendimo 2011/874/ES II priede patiektą sertifikato pavyzdį arba atitinkamais atvejais Sprendimu 2003/803/EB nustatytą paso pavyzdį ir

b)

išduotas iki 2014 m. gruodžio 29 d.

45 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2014 m. gruodžio 29 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. birželio 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. CREIGHTON


(1)  OL C 229, 2012 7 31, p. 119.

(2)  2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. birželio 10 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 146, 2003 6 13, p. 1.

(4)  OL L 132, 2010 5 29, p. 3.

(5)  OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

(6)  OL L 328, 2006 11 24, p. 14.

(7)  OL L 343, 2009 12 22, p. 74.

(8)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(9)  OL L 61, 1997 3 3, p. 1.

(10)  1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 29).

(11)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB, nustatanti gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).

(12)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1).

(13)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL L 136, 2004 4 30, p. 1).

(14)  OL L 79, 2000 3 30, p. 40.

(15)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(16)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(17)  OL L 312, 2003 11 27, p. 1.

(18)  OL L 343, 2011 12 23, p. 65.

(19)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(20)  OL L 296, 2011 11 15, p. 6.


I PRIEDAS

Gyvūnų augintinių rūšys

A   DALIS

Šunys (Canis lupus familiaris)

Katės (Felis silvestris catus)

Šeškai (Mustela putorius furo)

B   DALIS

Bestuburiai (išskyrus bites ir kamanes, kurioms taikomas Direktyvos 92/65/EEB 8 straipsnis, ir moliuskus bei vėžiagyvius, kaip atitinkamai nurodyta Direktyvos 2006/88/EB 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje ir e punkto iii papunktyje)

Dekoratyviniai vandens gyvūnai, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/88/EB 3 straipsnio k punkte, kurie nepatenka į tos direktyvos taikymo sritį vadovaujantis jos 2 straipsnio 1 dalies a punktu.

Varliagyviai

Ropliai

Paukščiai: paukščių rūšių, kurios nėra Direktyvos 2009/158/EB 2 straipsnyje išvardytos rūšys, individai.

Žinduoliai: graužikai ir triušiai, kurie nėra skirti maisto produktų gamybai ir kurie nėra Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede kaip „kiškiniai“ apibrėžti žinduoliai.


II PRIEDAS

Techniniai atsakiklių reikalavimai

Atsakikliai:

a)

privalo atitikti standartą ISO 11784 ir veikti HDX arba FDX-B technologijos pagrindu, ir

b)

juos turi būti galima skaityti standartą ISO 11785 atitinkančiu skaitytuvu.


III PRIEDAS

Vakcinų nuo pasiutligės galiojimo reikalavimai

1.

Vakcina nuo pasiutligės turi būti:

a)

vakcina, kuri nėra gyva modifikuota vakcina ir yra priskiriama vienai iš toliau išvardytų kategorijų:

i)

inaktyvuota vakcina, kurios vienoje dozėje yra bent vienas antigeno vienetas (Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacija), arba

ii)

rekombinantinė vakcina, nurodanti pasiutligės viruso imunizuojantį glikoproteiną gyvame viruso vektoriuje;

b)

jei šia vakcina skiepijama valstybėje narėje, jai turi būti suteiktas rinkodaros leidimas pagal:

i)

Direktyvos 2001/82/EB 5 straipsnį arba

ii)

Reglamento (EB) Nr. 726/2004 3 straipsnį;

c)

jei šia vakcina skiepijama teritorijoje ar trečiojoje šalyje, jai turi būti suteiktas kompetentingos valdžios institucijos patvirtinimas arba licencija ir ji turi atitikti bent Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ pasiutligei skirto skyriaus atitinkamoje dalyje nustatytus reikalavimus.

2.

Vakcinacija nuo pasiutligės turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

šia vakcina skiepijo įgaliotas veterinarijos gydytojas;

b)

gyvūnas augintinis buvo bent dvylikos savaičių tą dieną, kai buvo paskiepytas;

c)

skiepijimo vakcina data įgalioto veterinarijos gydytojo arba oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo yra nurodyta atitinkamame identifikavimo dokumento skirsnyje;

d)

c punkte nurodyta skiepijimo data nėra ankstesnė nei atitinkamame identifikavimo dokumento skirsnyje nurodyta atsakiklio implantavimo ar tatuiruotės darymo data arba jų skaitymo data;

e)

vakcinacijos galiojimo laikotarpis prasideda nuo to laiko, kai įgyjamas apsauginis imunitetas, iki kurio turi praeiti ne mažiau kaip 21 diena po skiepijimo protokolo, gamintojo reikalaujamo pirminiam skiepijimui, užbaigimo, ir trunka iki apsauginio imuniteto laikotarpio, kaip nustatyta 1 punkto b papunktyje nurodyto rinkodaros leidimo techninėje specifikacijoje arba 1 punkto c papunktyje nurodytame patvirtinime ar licencijoje vakcinoms nuo pasiutligės valstybėje narėje ar teritorijoje arba trečiojoje šalyje, kuriose atliekamas skiepijimas, pabaigos.

Vakcinacijos galiojimo laikotarpis įgalioto veterinarijos gydytojo arba oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo yra nurodyta atitinkamame identifikavimo dokumento skirsnyje;

f)

pakartotinis skiepijimas turi būti laikomas pirminiu, jei jis nebuvo atliktas per ankstesnės vakcinacijos galiojimo laikotarpį, nurodytą d punkte.


IV PRIEDAS

Pasiutligės antikūnų titravimo tyrimo galiojimo reikalavimai

1.

Pasiutligės antikūnų titravimo tyrimui atlikti būtinas kraujo mėginys turi būti paimtas ir atitinkamame identifikavimo dokumento skirsnyje šis faktas nurodytas įgalioto veterinarijos gydytojo.

2.

Pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas:

a)

turi būti atliktas tiriant mėginį, paimtą ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų po skiepijimo datos; ir

i)

likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki:

gyvūno augintinio vežimo nekomerciniais tikslais iš kitų nei išvardytų pagal 13 straipsnio 1 ar 2 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose teritorijų arba trečiųjų šalių arba

tranzito per tokias teritorijas arba trečiąsias šalis, jeigu netenkinamos 12 straipsnio c punkte nustatytos sąlygos, arba

ii)

prieš gyvūno augintinio išvežimą iš Sąjungos vežimo į kitas nei išvardytos pagal 13 straipsnio 1 ar 2 dalį teritorijas arba trečiąsias šalis arba tranzito per jas tikslais; identifikavimo dokumentu, kurio forma numatyta 21 straipsnio 1 dalyje, turi būti patvirtinta, kad pasiutligės antikūnų titravimo tyrimas buvo atliktas ir palankus rezultatas buvo gautas iki vežimo dienos;

b)

juo turi būti patvirtintas, naudojant metodą, nurodytą Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ pasiutligei skirto skyriaus atitinkamoje dalyje, ne mažesnis kaip 0,5 IU/ml pasiutligės virusą neutralizuojančių antikūnų serume lygis;

c)

turi būti atliktas laboratorijoje, patvirtintoje pagal Sprendimo 2000/258/EB 3 straipsnį;

d)

gavus b papunktyje aprašytą patenkinamą rezultatą neturi būti kartojamas su sąlyga, kad gyvūnas augintinis pakartotinai paskiepytas ankstesnės vakcinos galiojimo laikotarpiu, kaip nurodyta III priedo 2 punkto e papunktyje.


V PRIEDAS

Atitikties lentelė, nurodyta 43 straipsnio 2 dalyje

Reglamentas (EB) Nr. 998/2003

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio pirma pastraipa

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio antra pastraipa

2 straipsnio 2 dalies a punktas

2 straipsnio trečia pastraipa

2 straipsnio 2 dalies b punktas

3 straipsnio a punktas

3 straipsnio a ir b punktai

3 straipsnio b punktas

3 straipsnio f punktas

3 straipsnio c punktas

2 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

 

 

17 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 1 dalies a punktas

6 straipsnio a punktas

5 straipsnio 1 dalies b punktas

6 straipsnio d punktas

5 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis

6 straipsnio b punktas

5 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis

6 straipsnio c punktas

5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

19 straipsnis

5 straipsnio 2 dalis

7 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

5 straipsnio 5 dalis, 9, 14 ir 28 straipsniai

8 straipsnio 1 dalis

10 ir 12 straipsniai

8 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 1 dalies e punktas ir 27 straipsnis

8 straipsnio 3 dalies a punktas

13 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 3 dalies b punktas

16 straipsnis

8 straipsnio 3 dalies c punktas

11 straipsnis

8 straipsnio 4 dalis

25 straipsnio 1 ir 2 dalys

9 straipsnis

14 straipsnis ir 30 straipsnio 1 ir 2 dalys

10 straipsnio pirma pastraipa

13 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio antra pastraipa

13 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio pirmas sakinys

37 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio antras sakinys

34 straipsnio 4 dalies a punktas

12 straipsnio įžanginė frazė ir pirmos pastraipos a punktas

10 straipsnio 2 dalis ir 34 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio įžanginė frazė ir pirmos pastraipos b punktas

5 straipsnio 4 dalis

12 straipsnio antra pastraipa

34 straipsnio 3 dalis ir 37 straipsnio 2 dalies d punktas

13 straipsnis

34 straipsnio 3 dalis ir 37 straipsnio 2 dalies d punktas

14 straipsnio pirma pastraipa

34 straipsnio 2 dalies a punktas

14 straipsnio antra pastraipa

17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

14 straipsnio trečia pastraipa

35 straipsnio 1 ir 3 dalys

14 straipsnio ketvirta pastraipa

35 straipsnio 2 dalis

15 straipsnis

IV priedo 1 dalis ir 2 dalies c punktas

16 straipsnis

17 straipsnio pirma pastraipa

17 straipsnio antra pastraipa

21 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio pirma pastraipa

18 straipsnio antra pastraipa

36 straipsnis

19 straipsnis

13 straipsnio 3 dalis ir 5 straipsnio 5 dalis

19a straipsnio 1 ir 2 dalys

38 straipsnis

19a straipsnio 3 dalis

19b straipsnio 1 dalis

39 straipsnio 2 dalis

19b straipsnio 2 dalis

39 straipsnio 4 dalis

19b straipsnio 3 dalis

39 straipsnio 1 dalis

19c straipsnio 1 ir 3 dalys

39 straipsnio 3 dalis

19c straipsnio 2 dalis

19d straipsnio 1 dalis ir 19d straipsnio 2 dalis

39 straipsnio 5 dalis

19d straipsnio 3 dalis

20–23 straipsniai

24 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

24 straipsnio 4 ir 5 dalys

25 straipsnis

45 straipsnis

I priedas

I priedas

Ia priedas

II priedas

Ib priedas

III priedas

II priedo A dalis ir B dalies 1 skirsnis

II priedo B dalies 2 skirsnis

13 straipsnio 1 dalis

II priedo C dalis

13 straipsnio 2 dalis


KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Remdamasi Europos Sąjungos gyvūnų gerovės apsaugos strategija (1) Komisija ketina nagrinėti šunų ir kačių, naudojamų komercinėje veikloje, gerovės klausimus.

Jei išnagrinėjus padėtį bus nustatyta, kad dėl tokios komercinės veiklos kyla rizika sveikatai, Komisija apsvarstys tinkamus žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos būdus, taip pat galimybę pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai tinkamai pritaikyti galiojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojama prekyba šunimis ir katėmis, įskaitant galimybę taikyti suderintas šunų ir kačių registravimo sistemas, prieinamas visose valstybėse narėse.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija įvertins, ar įmanoma ir tinkama taikyti tokias registravimo sistemas šunims ir katėms, paženklintiems ir identifikuotiems pagal Sąjungos teisės aktus dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais.


(1)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m., COM(2012) 6 final/2.


DIREKTYVOS

28.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/27


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/29/ES

2013 m. birželio 12 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su pirotechnikos gaminių tiekimu rinkai, suderinimo (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/23/EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką (3) buvo iš esmės keičiama (4). Kadangi šią direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (5), nustatomos atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo taisyklės, numatoma gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų šalių tikrinimo sistema bei nustatomi bendrieji žymėjimo „CE“ ženklu principai;

(3)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (6) nustatomi bendrieji principai ir orientacinės nuostatos, skirtos taikyti sektorių teisės aktams, siekiant nustatyti nuoseklų tų teisės aktų pakeitimo ar jų naujos redakcijos rengimo pagrindą. Direktyva 2007/23/EB turėtų būti pritaikyta prie to sprendimo;

(4)

valstybėse narėse galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai dėl pirotechnikos gaminių tiekimo rinkai yra skirtingi, visų pirma nuostatos, susijusios su sauga ir darbiniais parametrais;

(5)

valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie gali sudaryti prekybos kliūtis Sąjungoje, reikia suderinti, siekiant užtikrinti laisvą pirotechnikos gaminių judėjimą vidaus rinkoje ir tuo pačiu metu aukštą žmonių sveikatos apsaugos ir saugos lygį bei vartotojų ir profesionalių galutinių naudotojų apsaugą. Toks aukštas saugos lygis turėtų apimti pirotechnikos gaminių naudotojams nustatytų atitinkamų amžiaus apribojimų laikymąsi;

(6)

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo (7) netaikoma pirotechnikos gaminiams;

(7)

sauga sandėliavimo metu reglamentuojama 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (8), kurioje nustatomi saugos reikalavimai įmonėms, kuriose laikomi sprogmenys, įskaitant pirotechnikos medžiagas;

(8)

kalbant apie vežimo saugą, pirotechnikos gaminių vežimo taisyklės numatytos tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose, įskaitant Jungtinių Tautų rekomendacijas dėl pavojingų krovinių vežimo. Todėl šiems aspektams neturėtų būti taikoma ši direktyva;

(9)

ši direktyva turėtų būti taikoma visų rūšių tiekimui, įskaitant nuotolinį pardavimą;

(10)

ši direktyva neturėtų būti taikoma tiems pirotechnikos gaminiams, kuriems taikoma 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/98/EB dėl laivų įrenginių (9) ir atitinkamos joje minimos tarptautinės konvencijos. Ji taip pat neturėtų būti taikoma kapsulėms su sprogstamąja medžiaga, kurios skirtos žaislams, kuriems taikoma 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (10);

(11)

gamintojo pagaminti fejerverkai asmeniniam naudojimui, kuriuos valstybė narė, kurioje yra įsisteigęs gamintojas, yra patvirtinusi tik naudojimui jos teritorijoje ir kurie lieka tos valstybės narės teritorijoje, neturėtų būti laikomi tiekiamais rinkai, todėl nebūtina, kad jie atitiktų šią direktyvą;

(12)

tais atvejais, kai įvykdomi šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai, valstybės narės neturėtų galėti uždrausti, apriboti ar trukdyti laisvo pirotechnikos gaminių judėjimo. Ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant poveikio nacionalinės teisės aktams dėl leidimų išdavimo gamintojams, platintojams ir importuotojams valstybėse narėse;

(13)

pirotechnikos gaminiai turėtų apimti fejerverkus, teatro pirotechnikos gaminius ir kitus techninės paskirties pirotechnikos gaminius, pvz., saugos oro pagalvėse arba saugos diržų įtempimo ribotuvuose naudojamus dujų generatorius;

(14)

siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį, pirotechnikos gaminiai, atsižvelgiant į jų naudojimo tipą, paskirtį arba keliamo triukšmo lygį, turėtų būti klasifikuojami pagal jų pavojaus lygį;

(15)

atsižvelgiant į pirotechnikos gaminių keliamą pavojų, reikėtų nustatyti šių gaminių tiekimo asmenims ir naudojimo leistinas amžiaus ribas, bei užtikrinti, kad jų etiketėse būtų nurodyta pakankamai tinkamos informacijos apie saugų naudojimą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir saugą bei aplinką. Tam tikri pirotechnikos gaminiai turėtų būti tiekiami tik asmenims, turintiems reikiamų žinių, įgūdžių ir patirties. Nustatant transporto priemonėms skirtų pirotechnikos gaminių ženklinimo reikalavimus, reikėtų atsižvelgti į šiuo metu taikomą praktiką ir į tai, kad tie gaminiai tiekiami tik profesionaliems naudotojams;

(16)

pirotechnikos gaminių, ypač fejerverkų, naudojimas labai priklauso nuo skirtingų kultūrinių įpročių ir tradicijų atitinkamose valstybėse narėse. Todėl reikia leisti valstybėms narėms imtis nacionalinių priemonių, kad dėl, inter alia, visuomenės saugumo ar sveikatos ir saugos priežasčių jos apribotų tam tikrų pirotechnikos gaminių kategorijų naudojimą ar pardavimą plačiajai visuomenei;

(17)

ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už pirotechnikos gaminių atitiktį šios direktyvos reikalavimams jų atitinkamo vaidmens tiekimo grandinėje atžvilgiu, kad būtų užtikrintas aukštas visuomenės interesų, kaip antai sveikatos ir saugos, apsaugos lygis ir vartotojų apsauga bei sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;

(18)

visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų priemonių siekdami užtikrinti, kad visi jų rinkai tiekiami pirotechnikos gaminiai atitiktų šią direktyvą. Reikia aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kurios atitiktų kiekvieno tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo vaidmenį;

(19)

tam, kad būtų pagerinti ekonominės veiklos vykdytojų, rinkos priežiūros institucijų ir vartotojų ryšiai, valstybės narės turėtų skatinti ekonominės veiklos vykdytojus papildomai be pašto adreso įtraukti interneto svetainės adresą;

(20)

gamintojas gerai išmano projektavimo ir gamybos procesą, todėl gali geriausiai atlikti atitikties vertinimo procedūrą. Todėl atitikties vertinimas turėtų išlikti tik gamintojo pareiga;

(21)

būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką patenkantys pirotechnikos gaminiai atitiktų šios direktyvos reikalavimus, visų pirma, kad gamintojai būtų atlikę tinkamas tų pirotechnikos gaminių atitikties vertinimo procedūras. Todėl reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad importuotojai užtikrintų, jog jų rinkai pateikiami pirotechnikos gaminiai atitiktų šios direktyvos reikalavimus ir kad jie nepateiktų rinkai tokių reikalavimų neatitinkančių arba pavojų keliančių pirotechnikos gaminių. Taip pat reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad importuotojai užtikrintų, jog buvo atliktos atitikties vertinimo procedūros ir kad gamintojas paženklino pirotechnikos gaminius ir parengė dokumentus, jog kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti;

(22)

platintojas tiekia pirotechnikos gaminį rinkai po to, kai jį rinkai pateikia gamintojas ar importuotojas, todėl jis turi deramai pasirūpinti, kad tvarkydamas pirotechnikos gaminį nepadarytų neigiamo poveikio jo atitikčiai;

(23)

ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis pirotechnikos gaminį rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba pakeičiantis pirotechnikos gaminį taip, kad gali pasikeisti jo atitiktis šios direktyvos reikalavimams, turėtų būti laikomas gamintoju ir jam turėtų tekti gamintojo pareigos;

(24)

platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su rinka, todėl jie turėtų būti įtraukti į kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamą rinkos priežiūros darbą ir būti pasirengę aktyviai jame dalyvauti teikdami toms institucijoms visą būtiną informaciją apie atitinkamą pirotechnikos gaminį;

(25)

saugodami pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją, skirtą identifikuoti kitus veiklos vykdytojus, nereikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai atnaujintų tokią informaciją apie kitus ekonominės veiklos vykdytojus, kurie jiems patiekė pirotechnikos gaminį, arba kuriems jie patiekė pirotechnikos gaminį;

(26)

siekiant apsaugoti vartotojus ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, reikėtų nustatyti pirotechnikos gaminių esminius saugos reikalavimus;

(27)

kai kuriuose pirotechnikos gaminiuose, konkrečiai, transporto priemonėms skirtuose pirotechnikos gaminiuose (kaip antai saugos oro pagalvių dujų generatoriuose) yra nedidelis komercinių sprogstamųjų medžiagų ir karinių sprogmenų kiekis. Priėmus Direktyvą 2007/23/EB tapo akivaizdu, kad nebus galima pakeisti tų medžiagų tais atvejais, kai jos yra naudojamos kaip priedai sprogiuosiuose mišiniuose energinei pusiausvyrai pagerinti. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti esminį saugos reikalavimą, kuriuo ribojamas komercinių sprogstamųjų medžiagų ir karinių sprogmenų naudojimas;

(28)

kad būtų lengviau vertinti atitiktį šioje direktyvoje numatytiems esminiams saugos reikalavimams, būtina numatyti pirotechnikos gaminių, atitinkančių darniuosius standartus, kurie priimami pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB (11), kad būtų nustatytos išsamios techninės tų reikalavimų specifikacijos, atitikties prielaidą;

(29)

Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 numatyta prieštaravimo darniesiems standartams procedūra, kuri taikoma, kai tie standartai ne visiškai atitinka šios direktyvos reikalavimus;

(30)

kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įrodyti, kad jų rinkai tiekiami pirotechnikos gaminiai atitinka esminius saugos reikalavimus, o kompetentingos valdžios institucijos galėtų užtikrinti tų gaminių atitiktį esminiams reikalavimams, būtina numatyti atitikties vertinimo procedūras. Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatyti atitikties vertinimo procedūrų moduliai, apimantys procedūras nuo nuosaikiausios iki griežčiausios proporcingai galimam susijusios rizikos ir reikiamos saugos lygiui. Siekiant užtikrinti, kad visuose sektoriuose procedūros būtų taikomos nuosekliai, ir siekiant išvengti ad hoc variantų, atitikties vertinimo procedūros turėtų būti pasirenkamos iš tų modulių;

(31)

gamintojai turėtų parengti ES atitikties deklaraciją ir joje pateikti pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją apie pirotechnikos gaminio atitiktį šios direktyvos ir kitų susijusių derinamųjų Sąjungos teisės aktų reikalavimams;

(32)

tam, kad būtų užtikrinta efektyvi prieiga prie informacijos rinkos priežiūros tikslais, informacija, kurios reikia, kad būtų galima nustatyti visus taikytinus Sąjungos aktus, turėtų būti pateikiama bendroje ES atitikties deklaracijoje. Siekiant sumažinti administracinę naštą ekonominės veiklos vykdytojams, ta bendra ES atitikties deklaracija gali būti byla, sudaryta iš atitinkamų atskirų atitikties deklaracijų;

(33)

„CE“ ženklas, kuriuo nurodoma pirotechnikos gaminio atitiktis, yra matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Bendrieji žymėjimo „CE“ ženklu principai yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Šioje direktyvoje reikėtų nustatyti žymėjimo „CE“ ženklu taisykles;

(34)

pagal šioje direktyvoje nustatytas atitikties vertinimo procedūras reikalaujama, kad vertinant atitiktį dalyvautų atitikties vertinimo įstaigos, apie kurias valstybės narės yra pranešusios Komisijai;

(35)

patirtis rodo, kad Direktyvoje 2007/23/EB nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti atitikties vertinimo įstaigos, kad apie jas būtų pranešta Komisijai, nėra pakankami, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas vienodai aukštas notifikuotųjų įstaigų teikiamų paslaugų lygis. Vis dėlto labai svarbu, kad visos notifikuotosios įstaigos savo funkcijas vykdytų vienodai gerai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Todėl atitikties vertinimo įstaigoms, kurios nori, kad apie jas būtų pranešta siekdamos teikti atitikties vertinimo paslaugas, reikia nustatyti privalomus reikalavimus;

(36)

siekiant užtikrinti nuoseklų atitikties vertinimo kokybės lygį, taip pat reikia nustatyti reikalavimus notifikuojančiosioms institucijoms ir kitoms įstaigoms, dalyvaujančioms vertinant ir pranešant apie notifikuotąsias įstaigas ir vykdant jų stebėseną;

(37)

šioje direktyvoje nustatytą sistemą turėtų papildyti akreditacijos sistema, numatyta Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Kadangi akreditacija yra labai svarbi atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos vertinimo priemonė, reikėtų ją taikyti ir pranešimo tikslais;

(38)

Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatytą skaidrią akreditaciją, kuria užtikrinamas būtinas pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygis, nacionalinės institucijos visoje Sąjungoje turėtų laikyti pageidautinu atitikties vertinimo įstaigų techninės kompetencijos įrodymo būdu. Vis dėlto nacionalinės institucijos gali manyti turinčios tam vertinimui atlikti tinkamų priemonių. Tokiais atvejais siekdamos užtikrinti tinkamą kitų nacionalinių institucijų atlikto vertinimo patikimumo lygį jos turėtų Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius įvertintų atitikties vertinimo įstaigų atitiktį atitinkamiems norminiams reikalavimams;

(39)

dažnai atitikties vertinimo įstaigos dalį savo veiklos, susijusios su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovams arba joms pavaldžioms įstaigoms. Siekiant užtikrinti reikiamą Sąjungos rinkai pateikiamų pirotechnikos gaminių apsaugos lygį, labai svarbu, kad subrangovai ir pavaldžiosios įstaigos atitiktų tuos pačius atitikties vertinimo užduočių atlikimo reikalavimus, kurie yra taikomi notifikuotosioms įstaigoms. Todėl svarbu, kad vertinant notifikuotinų įstaigų kompetenciją bei veiklos rezultatus ir atliekant notifikuotojų įstaigų stebėseną taip pat būtų vertinama subrangovų bei pavaldžių įstaigų veikla ir atliekama šios veiklos stebėsena;

(40)

būtina pasirūpinti, kad pranešimo procedūra būtų veiksmingesnė ir skaidresnė ir visų pirma pritaikyti ją prie naujų technologijų, kad ją būtų galima atlikti internetu;

(41)

notifikuotosios įstaigos gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje, todėl tikslinga suteikti valstybėms narėms ir Komisijai galimybę pareikšti prieštaravimą dėl notifikuotosios įstaigos. Todėl svarbu nustatyti laikotarpį, per kurį būtų galima išnagrinėti visus abejonių ar susirūpinimą dėl atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos keliančius klausimus prieš šioms įstaigoms pradedant veikti kaip notifikuotosioms įstaigoms;

(42)

dėl konkurencingumo labai svarbu, kad notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimo procedūras taikytų taip, kad ekonominės veiklos vykdytojams neatsirastų nereikalingos naštos. Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams reikia užtikrinti, kad atitikties vertinimo procedūros būtų taikomos techniškai nuosekliai. Geriausias būdas tai pasiekti – notifikuotosioms įstaigoms tinkamai koordinuoti tarpusavio veiksmus ir bendradarbiauti;

(43)

valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad pirotechnikos gaminius būtų galima pateikti rinkai tik tuomet, jei jie tinkamai laikomi, naudojami pagal numatytą paskirtį arba sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai. Pirotechnikos gaminiai turėtų būti laikomi neatitinkantys šioje direktyvoje nustatytų esminių saugos reikalavimų tik naudojimo sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, t. y. kai toks jų naudojimas atsirastų dėl teisėto ir iš anksto nuspėjamo žmogaus elgesio;

(44)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą būtina patikslinti, kad pirotechnikos gaminiams taikomos Reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatytos Sąjungos rinkos priežiūros ir į Sąjungos rinką įvežamų gaminių kontrolės taisyklės. Šia direktyva neturėtų būti užkirstas kelias valstybėms narėms rinktis kompetentingas institucijas toms užduotims atlikti;

(45)

pirotechnikos gaminių, kurie yra panašūs savo modeliu, paskirtimi arba veikimo būdu, grupes notifikuotosios įstaigos turėtų laikyti gaminių grupėmis;

(46)

būtina apsaugos procedūra, kad būtų galima ginčyti pirotechnikos gaminių atitiktį ar trūkumus. Kad būtų padidintas skaidrumas ir sutrumpintas dokumentų nagrinėjimo laikas, būtina patobulinti esamą apsaugos procedūrą, kad ji taptų efektyvesnė ir būtų pasiremta valstybių narių turimomis ekspertinėmis žiniomis;

(47)

esamą sistemą reikėtų papildyti procedūra, pagal kurią suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie priemones, kurių ketinama imtis dėl pirotechnikos gaminių, keliančių pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba kitų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų požiūriu. Be to, ta sistema turėtų sudaryti sąlygas rinkos priežiūroms institucijoms bendradarbiauti su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais ir imtis veiksmų tokių pirotechnikos gaminių atžvilgiu ankstesniame etape;

(48)

kai valstybės narės ir Komisija susitaria dėl valstybės narės taikomų priemonių pagrįstumo, Komisija neturėtų imtis papildomų veiksmų, išskyrus atvejus, kai gaminys reikalavimų neatitinka dėl darniojo standarto trūkumų;

(49)

gamintojui ir importuotojui naudinga tiekti saugius pirotechnikos gaminius, kad būtų išvengta išlaidų dėl atsakomybės dėl gaminių su trūkumais, dėl kurių padaryta žalos asmenims ir privačiam turtui. Tuo klausimu 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (12) papildo šią direktyvą, nes Direktyva 85/374/EEB nustatoma griežta gamintojų ir importuotojų atsakomybė bei užtikrinamas tinkamas vartotojų apsaugos lygis. Be to, Direktyva 85/374/EEB nustato, kad notifikuotosios įstaigos turėtų būti tinkamai apdraustos jų profesionalios veiklos atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai jų atsakomybę prisiima valstybė pagal nacionalinę teisę, arba valstybė narė pati tiesiogiai atsako už bandymus;

(50)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais Komisija turėtų naudotis pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (13);

(51)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų priėmimui, kuriais reikalaujama, kad notifikuojančiosios valstybės narės imtųsi korekcinių priemonių notifikuotųjų įstaigų, kurios neatitinka arba nebeatitinka pranešimo apie jas reikalavimų, atžvilgiu;

(52)

nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų priėmimui, kuriais nustatoma vienodo numeravimo sistema, skirta pirotechnikos gaminių identifikavimui, pirotechnikos gaminių numerių registro tvarkymo praktinė tvarka ir reguliaraus duomenų apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su pirotechnikos gaminiais, rinkimo ir atnaujinimo tvarka;

(53)

nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų priėmimui dėl reikalavimus atitinkančių pirotechnikos gaminių, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai ar kitiems viešųjų interesų apsaugos aspektams;

(54)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su reikalavimus atitinkančiais pirotechnikos gaminiais, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(55)

pagal nusistovėjusią praktiką pagal šią direktyvą įsteigtas komitetas gali vaidinti naudingą vaidmenį nagrinėjant šios direktyvos taikymo klausimus, kuriuos, remiantis Darbo tvarkos taisyklėmis, gali pateikti arba jo pirmininkas, arba valstybės narės atstovas;

(56)

Komisija, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus, ir atsižvelgdama į jų specifinį pobūdį, turėtų, netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011, nustatyti, ar valstybės narės priemonės, priimtos reikalavimų neatitinkančio pirotechnikos gaminio atžvilgiu, yra pateisinamos;

(57)

valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas, skyrimo taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(58)

gamintojams ir importuotojams reikia skirti laiko, kad iki nacionalinių priemonių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, taikymo pradžios datos jie galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal galiojančias nacionalines taisykles, pvz., parduoti pagamintų gaminių atsargas. Todėl reikia numatyti pagrįstą pereinamojo laikotarpio tvarką, pagal kurią nereikalaujant atitikties tolesniems reikalavimams, kurie taikomi gaminiams, būtų galima rinkai tiekti pirotechnikos gaminius, kurie rinkai jau pateikti pagal Direktyvą 2007/23/EB anksčiau nei nacionalinių priemonių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, taikymo pradžios datą. Todėl platintojai turėtų galėti anksčiau nei nacionalinių priemonių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama šį direktyva, taikymo pradžios datą, tiekti pirotechnikos gaminius, kurie jau buvo pateikti rinkai, t. y. jų atsargas, jau esančias platinimo grandinėje;

(59)

transporto priemonėms skirti pirotechnikos gaminiai suprojektuojami atsižvelgiant į transporto priemonių būvio ciklus, todėl dėl jų reikia specialios pereinamojo laikotarpio tvarkos. Būtina, kad pirotechnikos gaminys atitiktų teisinius reikalavimus, taikomus tuo metu, kai jis pirmą kartą pateikiamas rinkai, transporto priemonės, kuriose jis yra sumontuotas, būvio ciklo laikotarpiu;

(60)

tam, kad būtų užtikrinamas nepertraukiamas kai kurių pirotechnikos gaminių naudojimas, visų pirma automobilių pramonėje, I priedo 4 punktą būtina taikyti nuo 2013 m. liepos 4 d.;

(61)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti, kad rinkoje esantys pirotechnikos gaminiai atitiktų reikalavimus, kuriais nustatomas aukštas sveikatos, saugos ir kitų visuomenės interesų apsaugos lygis, tuo pačiu metu užtikrinant vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(62)

pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal Direktyvą 2007/23/EB;

(63)

ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos nurodytos IV priedo B dalyje perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama laisvo pirotechnikos gaminių judėjimo vidaus rinkoje, užtikrinant aukšto lygio sveikatos apsaugą, visuomenės saugumą ir vartotojų apsaugą bei saugą, atsižvelgiant į atitinkamus aplinkosaugos aspektus.

2.   Šia direktyva nustatomi esminiai saugos reikalavimai, kuriuos pirotechnikos gaminiai turi atitikti, kad galėtų būti tiekiami rinkai. Tie reikalavimai nustatyti I priede.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma pirotechnikos gaminiams.

2.   Ši direktyva netaikoma:

a)

nekomerciniam naudojimui skirtiems pirotechnikos gaminiams, kurie pagal nacionalinę teisę skirti naudoti kariuomenei, policijai arba gaisrininkams;

b)

įrangai, kuriai taikoma Direktyva 96/98/EB;

c)

pirotechnikos gaminiams, skirtiems naudoti aviacinėje kosminėje pramonėje;

d)

specialiai žaislams, kuriems taikoma Direktyva 2009/48/EB, gaminti skirtoms kapsulėms su sprogstamąja medžiaga;

e)

sprogmenims, kuriems taikoma Direktyva 93/15/EEB;

f)

šaudmenims;

g)

gamintojo asmeniniam naudojimui pagamintiems fejerverkams, kuriuos valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs gamintojas, yra patvirtinusios tik naudojimui jos teritorijoje ir kurie lieka tos valstybės narės teritorijoje.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   pirotechnikos gaminys– gaminys, kurio sudėtyje yra sprogstamųjų medžiagų ar sprogstamųjų medžiagų mišinio, skirto karščiui, šviesai, garsui, dujoms, dūmams ar tokių efektų deriniui gauti, vykstant savaiminei besitęsiančiai egzoterminei cheminei reakcijai;

2)   fejerverkas– pramogoms skirtas pirotechnikos gaminys;

3)   teatro pirotechnikos gaminiai– pirotechnikos gaminiai, skirti naudoti vidaus arba lauko scenoje, taip pat kuriant filmus, televizijos laidas ar kitam panašiam naudojimui;

4)   transporto priemonėms skirtas pirotechnikos gaminys– transporto priemonių saugos įtaisų dalys, kurių sudėtyje yra pirotechnikos medžiagų ir kurios naudojamos tiems ar kitiems įtaisams įjungti;

5)   šaudmenys– sviediniai ir šaunamieji užtaisai ir tušti šoviniai, naudojami nešiojamuosiuose ginkluose, kituose šaunamuosiuose ginkluose ir artilerijoje;

6)   specialių žinių turintis asmuo– asmuo, turintis valstybės narės leidimą tvarkyti ir (arba) naudoti savo teritorijoje F4 kategorijos fejerverkus, T2 kategorijos teatro pirotechnikos gaminius ir (arba) kitus P2 kategorijos pirotechnikos gaminius;

7)   tiekimas rinkai– pirotechnikos gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

8)   pateikimas rinkai– pirotechnikos gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

9)   gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagamina pirotechnikos gaminį arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti tokį gaminį ir parduoda tą pirotechnikos gaminį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

10)   importuotojas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Sąjungos rinkai pateikia pirotechnikos gaminį iš trečiosios šalies;

11)   platintojas– tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia rinkai pirotechnikos gaminį ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

12)   ekonominės veiklos vykdytojai– gamintojas, importuotojas ir platintojas;

13)   techninė specifikacija– dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti pirotechnikos gaminys;

14)   darnusis standartas– darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje;

15)   akreditavimas– akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

16)   nacionalinė akreditacijos įstaiga– nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

17)   atitikties vertinimas– procesas, kuriuo nustatoma, ar pirotechnikos gaminys atitinka šioje direktyvoje nustatytus esminius saugos reikalavimus;

18)   atitikties vertinimo įstaiga– įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimus;

19)   atšaukimas– priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžintas galutiniam naudotojui jau pateiktas pirotechnikos gaminys;

20)   pašalinimas– priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią pirotechnikos gaminio tiekimui rinkai tiekimo grandinėje;

21)   derinamieji Sąjungos teisės aktai– Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos;

22)   „CE“ ženklas– ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad pirotechnikos gaminys atitinka taikytinus derinamųjų Sąjungos teisės aktų dėl ženklinimo šiuo ženklu reikalavimus.

4 straipsnis

Laisvas judėjimas

1.   Valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar trukdyti tiekti rinkai pirotechnikos gaminių, kurie atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2.   Ši direktyva netrukdo valstybėms narėms viešosios tvarkos, saugumo, sveikatos ir saugos arba aplinkos apsaugos sumetimais imtis priemonių, draudžiančių ar ribojančių F2 ir F3 kategorijų fejerverkų, teatro pirotechnikos gaminių ir kitų pirotechnikos gaminių laikymą, naudojimą ir pardavimą plačiajai visuomenei.

3.   Valstybės narės nesudaro jokių kliūčių rodyti ir naudoti pirotechnikos gaminių, kurie neatitinka šios direktyvos reikalavimų, reklamai prekybos mugėse, parodose ir rengiamuose pristatymuose, jei matomas ženklas aiškiai rodo minėtos prekybos mugės, parodos ar pristatymo pavadinimą ir datą bei tai, kad pirotechnikos gaminiai neatitinka reikalavimų ir nebus parduodami tol, kol nebus užtikrinta jų atitiktis reikalavimams. Tokių renginių metu, vadovaujantis valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytais reikalavimais, būtina imtis atitinkamų saugos priemonių.

4.   Valstybės narės nesudaro kliūčių laisvam pirotechnikos gaminių, kurie neatitinka šios direktyvos reikalavimų, judėjimui ir naudojimui, jei tie gaminiai yra specialiai pagaminti moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir bandymams, ir matomas ženklas aiškiai informuoja apie tokį neatitikimą ir apie tai, kad gaminiai nėra prieinami naudoti kitiems tikslams, išskyrus technologijų plėtrą, mokslinius tyrimus ir bandymus.

5 straipsnis

Tiekimas rinkai

Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad pirotechnikos gaminiai galėtų būti tiekiami rinkai tik jeigu jie atitinka šios direktyvos reikalavimus.

6 straipsnis

Pirotechnikos gaminių kategorijos

1.   Pirotechnikos gaminius pagal jų naudojimo tipą arba paskirtį ir pavojaus lygį, įskaitant jų keliamo triukšmo lygį, gamintojai priskiria kategorijoms. 21 straipsnyje nurodytos notifikuotosios įstaigos, atlikdamos 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras, patvirtina gaminio priskyrimą kategorijai.

Kategorijos:

a)

Fejerverkai:

i)

F1 kategorija: fejerverkai, kurie kelia labai nedidelį pavojų, kelia labai mažai triukšmo ir yra skirti naudoti uždarose teritorijose, įskaitant gyvenamosiose patalpose naudoti skirtus fejerverkus;

ii)

F2 kategorija: fejerverkai, kurie kelia nedidelį pavojų, kelia nedaug triukšmo ir yra skirti naudoti uždarose teritorijose lauke;

iii)

F3 kategorija: fejerverkai, kurie kelia vidutinį pavojų ir yra skirti naudoti didelėse atvirose teritorijose lauke, o šių gaminių keliamo triukšmo lygis nekenkia žmonių sveikatai;

iv)

F4 kategorija: fejerverkai, kurie kelia didelį pavojų ir yra skirti naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims (įprastai žinomi kaip „fejerverkai profesionaliam naudojimui“), o šių gaminių keliamo triukšmo lygis nekenkia žmonių sveikatai.

b)

Teatro pirotechnikos gaminiai:

i)

T1 kategorija: pirotechnikos gaminiai, skirti naudoti scenoje ir keliantys nedidelį pavojų;

ii)

T2 kategorija: pirotechnikos gaminiai, skirti naudoti scenoje tik specialių žinių turintiems asmenims.

c)

Kiti pirotechnikos gaminiai:

i)

P1 kategorija: pirotechnikos gaminiai, išskyrus fejerverkus ir teatro pirotechnikos gaminius, keliantys nedidelį pavojų;

ii)

P2 kategorija: pirotechnikos gaminiai, išskyrus fejerverkus ir teatro pirotechnikos gaminius, skirti laikyti ar naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims.

2.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie procedūrą, pagal kurią jos identifikuoja ir išduoda leidimus specialių žinių turintiems asmenims.

7 straipsnis

Amžiaus ir kiti apribojimai

1.   Pirotechnikos gaminiai netiekiami rinkai jaunesniems nei šio amžiaus asmenims:

a)

Fejerverkai:

i)

F1 kategorija: jaunesniems nei 12 metų;

ii)

F2 kategorija: jaunesniems nei 16 metų;

iii)

F3 kategorija: jaunesniems nei 18 metų;

b)

T1 kategorijos teatro pirotechnikos gaminiai ir kiti P1 kategorijos pirotechnikos gaminiai: jaunesniems nei 18 metų.

2.   Viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar sveikatos ir saugos sumetimais valstybės narės gali padidinti 1 dalyje nustatytas amžiaus ribas. Valstybės narės taip pat gali sumažinti amžiaus ribą atitinkamus profesinius mokymus baigusiems ar tokius mokymus atliekantiems asmenims.

3.   Gamintojai, importuotojai ir platintojai, išskyrus specialių žinių turinčius asmenis, netiekia rinkai šių pirotechnikos gaminių:

a)

F4 kategorijos fejerverkų;

b)

T2 kategorijos teatro pirotechnikos gaminių ir kitų P2 kategorijos pirotechnikos gaminių.

4.   Kiti transporto priemonių P1 kategorijos pirotechnikos gaminiai, įskaitant oro pagalvių ir saugos diržų įtempimo ribotuvų sistemas, neparduodami plačiosios visuomenės nariams, išskyrus atvejus, kai tie transporto priemonėms skirti pirotechnikos gaminiai integruojami į transporto priemonę arba į nuimamą transporto priemonės dalį.

2   SKYRIUS

EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS

8 straipsnis

Gamintojų pareigos

1.   Pateikdami pirotechnikos gaminius rinkai gamintojai užtikrina, kad tie gaminiai būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis I priede nustatytų esminių saugos reikalavimų.

2.   Gamintojai parengia II priede nurodytus techninius dokumentus ir užtikrina, kad būtų atlikta 17 straipsnyje nurodyta atitikties vertinimo procedūra.

Kai atlikus tą procedūrą nustatoma, kad pirotechnikos gaminys atitinka taikomus reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi gaminį „CE“ ženklu.

3.   Gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos.

4.   Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, jog būtų išlaikoma serijinės produkcijos atitiktis šios direktyvos reikalavimams. Tinkamai atsižvelgiama į pirotechnikos gaminio projekto ar charakteristikų pakeitimus ir darniųjų standartų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama pirotechnikos gaminio atitiktis, pakeitimus.

Kai to reikia atsižvelgiant į pirotechnikos gaminio keliamą pavojų, gamintojai, siekdami apsaugoti vartotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu prašymu atlieka rinkai tiekiamų pirotechnikos gaminių bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius ir atšauktus pirotechnikos gaminius, taip pat informuoja platintojus apie bet kokią tokią stebėseną.

5.   Gamintojai užtikrina, kad pirotechnikos gaminiai, kuriuos jie pateikė rinkai, būtų paženklinti pagal 10 arba 11 straipsnį.

6.   Gamintojai ant pirotechnikos gaminio arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant pakuotės arba pirotechnikos gaminį lydinčiame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Adrese nurodomas vienintelis kontaktinis centras susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

7.   Gamintojai užtikrina, kad prie pirotechnikos gaminio būtų pridėtos instrukcijos ir saugumo informacija, ir kad jos būtų pateikiamos vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. Tokios instrukcijos ir saugos informacija, taip pat visas ženklinimas turi būti aiškūs, suprantami ir suvokiami.

8.   Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateiktas pirotechnikos gaminys neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių, būtinų užtikrinti to pirotechnikos gaminio atitiktį, jį pašalinti arba atšaukti, jei tai tikslinga. Be to, jei pirotechnikos gaminys kelia pavojų, gamintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokį pirotechnikos gaminį, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

9.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, gamintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba suteikia popierine ar elektronine forma visą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad pirotechnikos gaminys atitinka šios direktyvos reikalavimus. Šios institucijos prašymu, gamintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti pirotechnikos gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

9 straipsnis

Atsekamumas

1.   Tam, kad būtų palengvinamas pirotechnikos gaminių atsekamumas, gamintojai juos paženklina registracijos numeriu, kurį suteikia notifikuotoji įstaiga, atliekanti atitikties vertinimą pagal 17 straipsnį. Numeravimas vykdomas pagal vienodą sistemą, kurią nustato Komisija.

2.   Gamintojai ir importuotojai saugo pirotechnikos gaminių, kuriuos jie tiekia rinkai, registracijos numerių apskaitos dokumentus ir atitinkamų institucijų prašymu suteikia joms šią informaciją.

10 straipsnis

Pirotechnikos gaminių, išskyrus transporto priemonėms skirtus pirotechnikos gaminius, ženklinimas

1.   Gamintojai užtikrina, kad pirotechnikos gaminiai, išskyrus transporto priemonėms skirtus pirotechnikos gaminius, būtų matomai, aiškiai ir neištrinamai paženklinti etiketėmis, kuriose tekstas rašomas oficialiąja (-osiomis) valstybės narės, kurios rinkoje pirotechnikos gaminiai tiekiami vartotojams, kalba (-omis). Toks ženklinimas turi būti aiškus, suprantamas ir suvokiamas.

2.   Pirotechnikos gaminio etiketėje turi būti pateikta bent ši informacija: 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta informacija apie gamintoją ir, jei gamintojas nėra įsisteigęs Sąjungoje, atitinkamai 8 straipsnio 6 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta informacija apie gamintoją ir importuotoją, pirotechnikos gaminio pavadinimas ir tipas, jo registracijos numeris ir gaminio, partijos ar serijos numeris, minimalūs amžiaus reikalavimai, kaip nustatyta 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atitinkama gaminio kategorija ir naudojimo instrukcijos, F3 ir F4 kategorijų fejerverkų pagaminimo metai ir, prireikus, mažiausias saugus atstumas. Etiketėje turi būti nurodytas gryno sprogstamojo mišinio kiekis.

3.   Ant fejerverkų taip pat nurodoma bent ši informacija:

a)

F1 kategorija: kai tinkama: užrašas „naudoti tik lauke“ ir mažiausias saugus atstumas;

b)

F2 kategorija: užrašas „naudoti tik lauke“ ir, kai tinkama, mažiausias (-i) saugus (-ūs) atstumas (-ai);

c)

F3 kategorija: užrašas „naudoti tik lauke“ ir mažiausias (-i) saugus (-ūs) atstumas (-ai);

d)

F4 kategorija: užrašas „naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims“ ir mažiausias (-i) saugus (-ūs) atstumas (-ai).

4.   Ant teatro pirotechnikos gaminių taip pat nurodoma bent ši informacija:

a)

T1 kategorija: kai tinkama: užrašas „naudoti tik lauke“ ir mažiausias (-i) saugus (-ūs) atstumas (-ai);

b)

T2 kategorija: užrašas „naudoti tik specialių žinių turintiems asmenims“ ir mažiausias (-i) saugus (-ūs) atstumas (-ai).

5.   Jei ant pirotechnikos gaminio nėra pakankamai vietos 2, 3 ir 4 dalyse reikalaujamai informacijai nurodyti, tokia informacija pateikiama ant mažiausios pakuotės dalies.

11 straipsnis

Transporto priemonėms skirtų pirotechnikos gaminių ženklinimas

1.   Transporto priemonėms skirtų pirotechnikos gaminių etiketėse turi būti pateikta ši informacija: 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta informacija apie gamintoją, pirotechnikos gaminio pavadinimas ir tipas, jo registracijos numeris ir gaminio, partijos ar serijos numeris ir, kai būtina, informacija, kaip saugiai naudoti gaminį.

2.   Jei ant transporto priemonėms skirto pirotechnikos gaminio neužtenka vietos užrašyti 1 dalyje nurodytą informaciją, ši informacija nurodoma ant gaminio pakuotės.

3.   Profesionaliems naudotojams jų prašoma kalba turi būti pateiktas pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą (14), II priedo reikalavimus parengtas transporto priemonėms skirto pirotechnikos gaminio saugos duomenų lapas, kuriame atsižvelgiama į konkrečius tų naudotojų poreikius.

Saugos duomenų lapas turėtų būti pateiktas rašytine ar elektronine forma su sąlyga, kad profesionalus naudotojas turi reikiamų priemonių jį gauti.

12 straipsnis

Importuotojų pareigos

1.   Importuotojai rinkai pateikia tik reikalavimus atitinkančius pirotechnikos gaminius.

2.   Prieš pateikdami gaminius į rinką, importuotojai užtikrina, kad gamintojas atliko 17 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą. Jie užtikrina, kad gamintojas parengė techninius dokumentus, kad pirotechnikos gaminys paženklintas „CE“ ženklu ir prie jo pridėti reikalaujami dokumentai ir kad gamintojas įvykdė 8 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

Kai importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad pirotechnikos gaminys neatitinka I priede nustatytų esminių saugos reikalavimų, jis nepateikia pirotechnikos gaminio rinkai, kol nėra užtikrinama jo atitiktis. Be to, jei pirotechnikos gaminys kelia pavojų, importuotojas apie tai praneša gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

3.   Importuotojai ant pirotechnikos gaminio arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant pakuotės arba pirotechnikos gaminį lydinčiame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

4.   Importuotojai užtikrina, kad prie pirotechnikos gaminio būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija, ir kad jos būtų pateikiamos vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba.

5.   Kai atsakomybė už pirotechnikos gaminį tenka importuotojams, jie užtikrina, kad gaminio laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų jo atitikčiai I priede nustatytiems esminiams saugos reikalavimams.

6.   Kai to reikia atsižvelgiant į pirotechnikos gaminio keliamą pavojų, importuotojai, siekdami apsaugoti vartotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu prašymu tiria rinkai tiekiamų pirotechnikos gaminių bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius ir atšauktus pirotechnikos gaminius, taip pat informuoja platintojus apie bet kokią tokią stebėseną.

7.   Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateiktas pirotechnikos gaminys neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių, būtinų užtikrinti to pirotechnikos gaminio atitiktį, jį pašalinti arba atšaukti, jei tai tikslinga. Be to, jei pirotechnikos gaminys kelia pavojų, importuotojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokį pirotechnikos gaminį, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

8.   Importuotojai 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti, ir užtikrina, kad šių institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai.

9.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, importuotojai tai institucijai lengvai suprantama kalba suteikia popierine ar elektronine forma visą informaciją ir dokumentus, būtinus pirotechnikos gaminio atitikčiai įrodyti. Šios institucijos prašymu importuotojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti pirotechnikos gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

13 straipsnis

Platintojų pareigos

1.   Tiekdami rinkai pirotechnikos gaminius, platintojai veikia deramai laikydamiesi šios direktyvos reikalavimų.

2.   Prieš tiekdami pirotechnikos gaminį rinkai, platintojai patikrina, ar pirotechnikos gaminys pažymėtas „CE“ ženklu, ar prie jo pridėti reikalaujami dokumentai ir valstybės narės, kurioje pirotechnikos gaminys bus tiekiamas rinkai, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba parengtos instrukcijos ir saugos informacija, bei ar gamintojas ir importuotojas įvykdė atitinkamai 8 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 12 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad pirotechnikos gaminys neatitinka I priede nustatytų esminių saugos reikalavimų, jis netiekia pirotechnikos gaminio rinkai, kol nėra užtikrinama jo atitiktis. Be to, jei pirotechnikos gaminys kelia pavojų, platintojas apie tai praneša gamintojui ar importuotojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

3.   Kai atsakomybė už pirotechnikos gaminį tenka platintojams, jie užtikrina, kad gaminio laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų jo atitikčiai I priede išdėstytiems esminiams saugos reikalavimams.

4.   Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai patiektas pirotechnikos gaminys neatitinka šios direktyvos, pasirūpina, kad būtų imtasi būtinų taisomųjų priemonių to pirotechnikos gaminio atitikčiai užtikrinti, jį pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei pirotechnikos gaminys kelia pavojų, platintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokį pirotechnikos gaminį, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

5.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, platintojai suteikia tai institucijai popierine ar elektronine forma visą informaciją ir dokumentus, būtinus pirotechnikos gaminio atitikčiai įrodyti. Šios institucijos prašymu platintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti pirotechnikos gaminių, kuriuos jie tiekė rinkai, keliamą pavojų.

14 straipsnis

Atvejai, kai importuotojams ir platintojams tenka gamintojų pareigos

Taikant šią direktyvą importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir todėl įgyja 8 straipsnyje nustatytas gamintojo pareigas, jei jis pirotechnikos gaminį rinkai pateikia savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą pirotechnikos gaminį, kad gali pasikeisti jo atitiktis šios direktyvos reikalavimams.

15 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

Rinkos priežiūros institucijos prašymu ekonominės veiklos vykdytojai turi identifikuoti:

a)

kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems pateikė pirotechnikos gaminį;

b)

kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie pateikė pirotechnikos gaminį.

Ekonominės veiklos vykdytojai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 10 metų po to, kai jiems buvo pateiktas pirotechnikos gaminys, ir 10 metų po to, kai jie pateikė pirotechnikos gaminį.

3   SKYRIUS

PIROTECHNIKOS GAMINIO ATITIKTIS

16 straipsnis

Pirotechnikos gaminių atitikties prezumpcija

Jei pirotechnikos gaminiai atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, preziumuojama, kad jie atitinka I priede nustatytus esminius saugos reikalavimus, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys.

17 straipsnis

Atitikties vertinimo procedūros

Pirotechnikos gaminių atitikties vertinimui gamintojas taiko vieną iš šių II priede nurodytų procedūrų:

a)

ES tipo tyrimą (B modulis) ir, gamintojo pasirinkimu, vieną iš šių procedūrų:

i)

gamybos vidaus kontrole ir prižiūrimu gaminių tikrinimu atsitiktiniais intervalais pagrįstą atitikties tipui (C2 modulis) procedūrą;

ii)

gamybos proceso kokybės užtikrinimu pagrįstą atitikties tipui (D modulis) procedūrą;

iii)

gaminio kokybės užtikrinimu pagrįstą atitikties tipui (E modulis) procedūrą;

b)

vieneto patikra pagrįstos atitikties (G modulis) procedūrą;

c)

visišku kokybės užtikrinimu pagrįstos atitikties (H modulis) procedūrą, taikomą tik F4 kategorijos fejerverkams.

18 straipsnis

ES atitikties deklaracija

1.   ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta, jog įvykdyti I priede nustatyti esminiai saugos reikalavimai.

2.   ES atitikties deklaracija atitinka III priede nustatytą pavyzdinę struktūrą, joje pateikiama atitinkamuose II priede aprašytuose moduliuose nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje pirotechnikos gaminys pateikiamas ar tiekiamas rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas.

3.   Kai pirotechnikos gaminiui taikomi keli Sąjungos aktai, pagal kuriuos turi būti parengta ES atitikties deklaracija, parengiama visiems tokiems Sąjungos aktams bendra ES atitikties deklaracija. Tokioje deklaracijoje nurodomi susiję Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos.

4.   Parengęs ES atitikties deklaraciją gamintojas prisiima atsakomybę dėl pirotechnikos gaminio atitikties šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams.

19 straipsnis

Bendrieji žymėjimo „CE“ ženklu principai

Žymėjimui „CE“ ženklu taikomi bendrieji principai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.

20 straipsnis

Žymėjimo „CE“ ženklu ir kitais ženklais taisyklės ir sąlygos

1.   Pirotechnikos gaminiai žymimi „CE“ ženklu taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas. Jei taip žymėti neįmanoma arba negalima dėl pirotechnikos gaminio pobūdžio, „CE“ ženklu žymima pakuotė ir lydimieji dokumentai.

2.   Pirotechnikos gaminys „CE“ ženklu pažymimas prieš jį pateikiant rinkai.

3.   Šalia „CE“ ženklo nurodomas notifikuotosios įstaigos identifikacinis numeris, jeigu ta įstaiga dalyvauja atliekant gamybos kontrolę.

Gaminį notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu pažymi pati įstaiga arba jos pavedimu tą daro gamintojas.

4.   Prie „CE“ ženklo ir, kai taikoma, notifikuotosios įstaigos identifikacinio numerio gali būti pateikiamas bet koks kitas ženklas, nurodantis konkretų pavojų ar naudojimo atvejį.

5.   Valstybės narės tobulina esamas priemones siekdamos užtikrinti, kad būtų teisingai taikoma ženklinimą „CE“ ženklu reglamentuojanti tvarka, ir netinkamo to ženklinimo naudojimo atveju imamasi tinkamų veiksmų.

4   SKYRIUS

PRANEŠIMAS APIE ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGAS

21 straipsnis

Paskelbimas

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, įgaliotas pagal šią direktyvą atlikti trečiosios šalies atitikties vertinimo užduotis.

22 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1.   Valstybės narės paskiria notifikuojančiąją instituciją, kuri atsako už procedūrų, būtinų atitikties vertinimo įstaigoms įvertinti ir pranešti apie jas bei notifikuotųjų įstaigų stebėsenai, įskaitant 27 straipsnio laikymąsi, atlikti, nustatymą ir taikymą.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėjimą vykdytų nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir jo laikantis.

23 straipsnis

Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

1.   Notifikuojančioji institucija turi būti įsteigta taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto.

2.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia ir institucija turi veikti taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.

3.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad kiekvieną sprendimą dėl pranešimo apie atitikties vertinimo įstaigą priimtų kiti nei vertinimą atlikę kompetentingi asmenys.

4.   Notifikuojančioji institucija nesiūlo arba nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, taip pat neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu.

5.   Notifikuojančioji institucija saugo informacijos, kurią gauna, konfidencialumą.

6.   Notifikuojančiojoje institucijoje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.

24 straipsnis

Notifikuojančiųjų institucijų pareiga informuoti

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo, pranešimo ir notifikuotųjų įstaigų stebėsenos procedūras, taip pat apie susijusius jų pakeitimus.

Komisija šią informaciją skelbia viešai.

25 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms taikomi reikalavimai

1.   Pranešimo tikslais, atitikties vertinimo įstaigos turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Atitikties vertinimo įstaiga yra įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir yra juridinis asmuo.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga yra trečioji įstaiga, nepriklausoma nuo jos vertinamos organizacijos ar pirotechnikos gaminio.

4.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai negali būti pirotechnikos gaminių ir (arba) sprogstamųjų medžiagų projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai ar bet kurios iš tų šalių atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti jos veiklai būtinus pirotechnikos gaminius ir (arba) sprogstamąsias medžiagas arba naudoti pirotechnikos gaminius asmeniniais tikslais.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant ir naudojant pirotechnikos gaminius ir (arba) sprogstamąsias medžiagas ar atliekant jų techninę priežiūrą, taip pat jie negali atstovauti šioje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuri prieštarautų jų sprendimo, susijusio su atitikties vertinimo veikla, dėl kurios apie juos pranešta, nepriklausomumui ar sąžiningumui. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

5.   Atitikties vertinimo veiklą vykdančios atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansiniams, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatas siūlo šios veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

6.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal II priedą ir kurioms atlikti apie ją yra pranešta, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai ir kiekvienai pirotechnikos gaminių rūšiai ar kategorijai, kurios atžvilgiu yra pranešta apie atitikties vertinimo įstaigą, atitikties vertinimo įstaiga turi reikalingų:

a)

darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamos tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)

procedūrų, pagal kurias atliekama atitikties vertinimo veikla, aprašymus, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę tas procedūras atkurti. Ji turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, ir kitų jos užduočių atskyrimas;

c)

procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar įrenginiais.

7.   Už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingi darbuotojai:

a)

turi tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitinkamų rūšių atitikties vertinimo veiklą, kurios atžvilgiu yra pranešta apie atitikties vertinimo įstaigą;

b)

pakankamai gerai išmano atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi tinkamus įgaliojimus tiems vertinimams atlikti;

c)

turi reikiamų žinių ir išmano I priede nustatytus esminius saugos reikalavimus, taikomus darniuosius standartus, atitinkamas derinamųjų Sąjungos teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

d)

turi gebėjimų rengti pažymėjimus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimo atlikimo faktas.

8.   Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, nešališkumas.

Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, atlyginimas nepriklauso nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba nuo jų rezultatų.

9.   Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinės teisės aktus prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

10.   Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinio slaptumo reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal II priedą arba bet kurią nacionalinės teisės aktų nuostatą, kuria jis įgyvendinamas, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingomis institucijomis. Nuosavybės teisės yra saugomos.

11.   Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje ir notifikuotųjų įstaigų koordinavimo grupės, sudarytos pagal atitinkamus derinamuosius Sąjungos teisės aktus, veikloje arba užtikrina, kad jų darbuotojai, atsakingi už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, būtų apie šią veiklą informuoti, bei šios grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus jos taiko kaip bendrąsias gaires.

26 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų atitikties prezumpcija

Kai atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, preziumuojama, kad ji atitinka 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai apima tuos reikalavimus.

27 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pavaldžiosios įstaigos ir subranga

1.   Kai notifikuotoji įstaiga konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai, ji užtikrina, kad subrangovas ar pavaldžioji įstaiga atitiktų 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša notifikuojančiajai institucijai.

2.   Notifikuotosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžiųjų įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsteigti.

3.   Pavesti darbą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

4.   Notifikuotosios įstaigos saugo dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos įvertinimu ir jų pagal II priedą atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų juos patikrinti.

28 straipsnis

Pranešimo paraiška

1.   Atitikties vertinimo įstaiga pranešimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.   Prie pranešimo paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio ar modulių ir pirotechnikos gaminio ar gaminių, kuriuos vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas, jeigu jis yra, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.   Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 25 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.

29 straipsnis

Pranešimo procedūra

1.   Notifikuojančiosios institucijos gali pranešti tik apie tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Notifikuojančiosios institucijos pranešimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms siunčia naudodamosi Komisijos parengta ir prižiūrima elektroninio pranešimo priemone.

3.   Pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, atitinkamą pirotechnikos gaminį ar gaminius ir atitinkamą kompetencijos patvirtinimą.

4.   Kai pranešimas nėra grindžiamas akreditacijos pažymėjimu, kaip nurodyta 28 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentus, kuriais patvirtina atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją ir tai, kad yra tvarka, skirta užtikrinti, kad ta įstaiga bus reguliariai stebima ir atitiks 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.   Atitinkama įstaiga gali vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą tik tuo atveju, jeigu per dvi savaites po pranešimo apie notifikuotąją įstaigą, kai yra pateikiamas akreditacijos pažymėjimas, arba per du mėnesius po pranešimo apie notifikuotąją įstaigą, kai akreditacijos pažymėjimas nepateikiamas, Komisija arba kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų.

Tik tokia įstaiga pagal šią direktyvą laikoma notifikuotąja įstaiga.

6.   Notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus vėlesnius pranešimo pakeitimus.

30 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

1.   Komisija notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Komisija suteikia tik vieną identifikacinį numerį net ir tuo atveju, kai apie įstaigą yra pranešta pagal kelis Sąjungos aktus.

2.   Komisija viešai paskelbia pagal šią direktyvą notifikuotųjų įstaigų sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius bei veiklą, kuriai atlikti apie jas yra pranešta.

Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

31 straipsnis

Pranešimų pakeitimai

1.   Kai notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo pareigų, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina pranešimo galiojimą, atsižvelgdama į reikalavimų nesilaikymo arba pareigų nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.   Jeigu pranešimo galiojimas apribojamas, laikinai sustabdomas ar atšaukiamas arba kai notifikuotoji įstaiga nutraukia veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi tinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad tos įstaigos bylos būtų perduotos tvarkyti kitai notifikuotajai įstaigai arba saugomos, kad su jomis galėtų susipažinti prašymą pateikusios atsakingos notifikuojančiosios įstaigos ir rinkos priežiūros institucijos.

32 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas

1.   Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga ir toliau vykdo jai nustatytus reikalavimus ir pavestas pareigas.

2.   Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba atitinkamos notifikuotosios įstaigos kompetencijos patvirtinimu.

3.   Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta atliekant tyrimą, būtų nagrinėjama konfidencialiai.

4.   Kai Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jai taikomų pranešimo reikalavimų, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo notifikuojančiosios valstybės narės prašoma imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei būtina, pranešimo galiojimo panaikinimą.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

33 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos pareigos

1.   Notifikuotosios įstaigos atlieka atitikties vertinimą pagal II priede numatytas atitikties vertinimo procedūras.

2.   Atitikties vertinimas atliekamas laikantis proporcingumo principo, stengiantis išvengti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams. Atitikties vertinimo įstaigos veiklą vykdo tinkamai atsižvelgdamos į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo gaminio technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Vis dėlto jos veikia pakankamai griežtai ir užtikrina tokį apsaugos lygį, kokio reikia pirotechnikos gaminio atitikčiai šios direktyvos reikalavimams užtikrinti.

3.   Atlikdamos atitikties vertinimus notifikuotosios įstaigos skiria registracijos numerius, pagal kuriuos identifikuojami pirotechnikos gaminiai, dėl kurių buvo atliktas atitikties vertinimas, ir jų gamintojai, bei tvarko pirotechnikos gaminių, kuriems jos išdavė sertifikatus, registracijos numerių registrą.

4.   Kai notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė I priede arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar kitose techninėse specifikacijose nustatytų esminių saugos reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda atitikties sertifikato.

5.   Jeigu po sertifikato išdavimo notifikuotoji įstaiga vykdydama atitikties stebėseną nustato, kad pirotechnikos gaminys nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir jei būtina laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

6.   Kai taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nedaro reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

34 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų sprendimų apskundimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta notifikuotųjų įstaigų priimtų sprendimų apskundimo procedūra.

35 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pareiga informuoti

1.   Notifikuotosios įstaigos informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

a)

kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;

b)

bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos paskelbimo taikymo sričiai ar sąlygoms;

c)

kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)

jei prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pagal suteiktus įgaliojimus, ir bet kokią kitą veiklą, pvz., tarpvalstybiniu mastu vykdytą veiklą ir subrangą.

2.   Notifikuotosios įstaigos kitoms pagal šią direktyvą notifikuotosioms įstaigoms, vykdančioms panašią tokių pačių pirotechnikos gaminių atitikties vertinimo veiklą, teikia informaciją dėl klausimų, susijusių su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

36 straipsnis

Patirties mainai

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojami valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už notifikuotųjų įstaigų skelbimo politiką, patirties mainai.

37 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina deramą pagal šią direktyvą notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą bei tai, kad šis koordinavimas bei bendradarbiavimas tinkamai vyktų notifikuotųjų įstaigų forumo forma.

Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, kurias jos paskelbė, tiesiogiai ar per paskirtuosius atstovus dalyvautų to forumo veikloje.

5   SKYRIUS

SĄJUNGOS RINKOS PRIEŽIŪRA, Į SĄJUNGOS RINKĄ PATENKANČIŲ PIROTECHNIKOS GAMINIŲ KONTROLĖ IR SĄJUNGOS APSAUGOS PROCEDŪRA

38 straipsnis

Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių pirotechnikos gaminių kontrolė

1.   Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad pirotechnikos gaminius būtų galima pateikti į rinką tik tuomet, jei jie tinkamai laikomi, naudojami pagal numatytą paskirtį ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai.

2.   Pirotechnikos gaminiams taikomi Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15 straipsnio 3 dalis ir 16–29 straipsniai.

3.   Valstybės narės kasmet informuoja Komisiją apie tai, kaip vykdoma jų rinkos priežiūros veikla.

39 straipsnis

Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančių pirotechnikos gaminių atveju taikoma procedūra

1.   Kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamai priežasčių teigti, kad pirotechnikos gaminys kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, požiūriu, jos atlieka su atitinkamu pirotechnikos gaminiu susijusį vertinimą, apimantį visus atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.

Jeigu atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad pirotechnikos gaminys neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad susijęs ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų pirotechnikos gaminio atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų pirotechnikos gaminį iš rinkos arba jį atšauktų per pagrįstą laikotarpį, kurį jos nustato atsižvelgdamos į pavojaus pobūdį.

Rinkos priežiūros institucijos apie tai informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 21 straipsnis.

2.   Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių jų reikalavimu turi imtis ekonominės veiklos vykdytojas, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

3.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad visų tinkamų taisomųjų veiksmų būtų imtasi visų atitinkamų pirotechnikos gaminių, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

4.   Kai per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas pirotechnikos gaminių tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad pirotechnikos gaminys būtų pašalintas iš rinkos arba atšauktas.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

5.   Pateikiant 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją pateikiami visi turimi duomenys, visų pirma nurodomi reikalavimų neatitinkančiam pirotechnikos gaminiui identifikuoti būtini duomenys, pirotechnikos gaminio kilmė, tariamos neatitikties pobūdis ir susijusi rizika, taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė, taip pat atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis priskirtina vienai iš šių priežasčių:

a)

pirotechnikos gaminys neatitinka reikalavimų, susijusių su žmonių sveikata ar sauga arba su kitais šioje direktyvoje nustatytais visuomenės interesų apsaugos aspektais; arba

b)

16 straipsnyje nurodyti darnieji standartai, kuriais remiantis daryta atitikties prielaida, turi trūkumų.

6.   Kitos nei pagal šį straipsnį procedūrą inicijavusios valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas priemones, kurių ėmėsi, ir pateikia visą turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamo pirotechnikos gaminio neatitiktimi, ir, jei nesutinka su priimta nacionaline priemone, pateikia prieštaravimus.

7.   Jeigu per tris mėnesius po 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos nei valstybės narės, nei Komisija nepateikia prieštaravimų dėl valstybės narės taikomos laikinosios priemonės, priemonė laikoma pagrįsta.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamo pirotechnikos gaminio atžvilgiu būtų imtasi reikiamų ribojamųjų priemonių, kaip antai pirotechnikos gaminys būtų nedelsiant pašalintas iš rinkos.

40 straipsnis

Sąjungos apsaugos procedūra

1.   Kai užbaigus 39 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą dėl priemonių, kurių ėmėsi kuri nors valstybė narė, yra pareiškiami prieštaravimai arba jei Komisija nusprendžia, kad šios priemonės prieštarauja Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta.

Komisija sprendimą adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį praneša valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

2.   Jei nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis pirotechnikos gaminys būtų pašalintas iš jų nacionalinių rinkų ir praneša apie tai Komisijai. Jei nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.

3.   Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o pirotechnikos gaminio neatitiktis siejama su darniųjų standartų trūkumais, nurodytais šios direktyvos 39 straipsnio 5 dalies b punkte, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje numatytą procedūrą.

41 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys pirotechnikos gaminiai, kurie kelia pavojų sveikatai ar saugai

1.   Kai valstybė narė, kuri pagal 39 straipsnio 1 dalį atlieka vertinimą, nustato, kad šią direktyvą atitinkantis pirotechnikos gaminys vis dėlto kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba kitų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų požiūriu, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų tinkamų priemonių siekdamas užtikrinti, kad rinkai pateiktas pirotechnikos gaminys nebekeltų pavojaus, pašalintų pirotechnikos gaminį iš rinkos arba jį atšauktų per pagrįstą laikotarpį, kurį ji nustato atsižvelgdama į pavojaus pobūdį.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad taisomųjų veiksmų būtų imtasi visų susijusių pirotechnikos gaminių, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

3.   Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi atitinkamam pirotechnikos gaminiui identifikuoti būtini duomenys, pirotechnikos gaminio kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

4.   Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina taikomas nacionalines priemones. Remdamasi to vertinimo rezultatais, priimdama įgyvendinimo aktus Komisija nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir, kai tai būtina, pasiūlo atitinkamas priemones.

Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Dėl pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su žmonių sveikata ir sauga, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 44 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

5.   Komisija sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį perduoda valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

42 straipsnis

Oficiali neatitiktis

1.   Nedarant poveikio 39 straipsnio taikymui, kai valstybė narė nustato vieną iš toliau nurodytų faktų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų susijusią neatitiktį:

a)

gaminys „CE“ ženklu pažymėtas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnį arba šios direktyvos 20 straipsnį;

b)

nepritvirtintas „CE“ ženklas;

c)

gaminys notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu, jeigu ta įstaiga dalyvauja atliekant gamybos kontrolę, pažymėtas pažeidžiant 20 straipsnį arba nepažymėtas;

d)

neparengta ES atitikties deklaracija;

e)

ES atitikties deklaracija parengta neteisingai;

f)

techninių dokumentų nėra arba yra ne visi techniniai dokumentai;

g)

8 straipsnio 6 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nepateikta, neteisinga ar neišsami;

h)

neįvykdytas bet kuris kitas 8 ar 12 straipsnyje nustatytas administracinis reikalavimas.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas pirotechnikos gaminio tiekimas rinkai arba užtikrinta, kad pirotechnikos gaminys būtų atšauktas ar pašalintas iš rinkos.

6   SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI

43 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

Komisija įgyvendinimo aktais nustato:

a)

9 straipsnio 1 dalyje nurodytą vienodo numeravimo sistemą ir praktinę 33 straipsnio 3 dalyje nurodyto registro tvarkymo tvarką;

b)

praktinę tvarką, taikomą duomenims apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su pirotechnikos gaminių naudojimu, nuolat rinkti ir atnaujinti.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

44 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Pirotechnikos gaminių komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis, kartu su to reglamento 5 straipsniu.

5.   Komisija konsultuojasi su komitetu visais klausimais, dėl kurių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 ar bet kurį kitą Sąjungos aktą privaloma konsultuotis su sektorių ekspertais.

Be to, komitetas nagrinėja bet kurį kitą klausimą dėl šios direktyvos taikymo, kurį remiantis Darbo tvarkos taisyklėmis gali iškelti jo pirmininkas arba valstybės narės atstovas.

7   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

45 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų ekonominės veiklos vykdytojams pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų vykdomos. Tokiose taisyklėse gali būti numatytos baudžiamosios sankcijos už rimtus pažeidimus.

Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

46 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Valstybės narės netrukdo tiekti rinkai pirotechnikos gaminių, kurie atitinka Direktyvą 2007/23/EB ir kurie rinkai buvo pateikti anksčiau nei 2015 m. liepos 1 d.

2.   Nacionaliniai F1, F2 ir F3 kategorijų pirotechnikos gaminių leidimai, suteikti anksčiau nei 2010 m. liepos 4 d., lieka galioti leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje iki jų galiojimo pabaigos arba iki 2017 m. liepos 4 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

3.   Nacionaliniai kitų pirotechnikos gaminių, F4 kategorijos fejerverkų ir teatro pirotechnikos gaminių leidimai, suteikti anksčiau nei 2013 m. liepos 4 d., lieka galioti leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje iki jų galiojimo pabaigos arba iki 2017 m. liepos 4 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, nacionaliniai transporto priemonių pirotechnikos gaminių, įskaitant atsargines dalis, leidimai, išduoti anksčiau nei 2013 m. liepos 4 d., galioja iki jų galiojimo pabaigos.

5.   Remiantis Direktyva 2007/23/EB išduoti sertifikatai galioja pagal šią direktyvą.

47 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 3 straipsnio 7, 12, 13 ir 15–22 punktų, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio, 7 straipsnio 4 dalies, 8 straipsnio 2–9 dalių, 9 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1–3 dalių, 12–16, 18–29, 31–35, 37 straipsnių, 38 straipsnio 1 ir 2 dalių, 39–42, 45, 46 straipsnių ir I, II ir III priedų. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstus.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2015 m. liepos 1 d.

2.   Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. spalio 3 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinamas I priedo 4 punktas. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstus. Tas priemones jos taiko nuo 2013 m. liepos 4 d.

3.   Valstybės narės, patvirtindamos 1 ir 2 dalyse nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose esančios nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

4.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

48 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2007/23/EB su pakeitimais, padarytais aktu, nurodytu IV priedo A dalyje, panaikinama nuo 2015 m. liepos 1 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos, nurodytos IV priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais.

Nukrypstant nuo šio straipsnio pirmos pastraipos, Direktyvos 2007/23/EB I priedo 4 straipsnis panaikinamas nuo 2013 m. liepos 4 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikties lentelę.

49 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

1 ir 2 straipsniai, 3 straipsnio 1–6 punktai, 8–11 punktai ir 14 punktas, 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 8 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 11 straipsnio 2 dalis, 17, 30 ir 36 straipsniai, 38 straipsnio 3 dalis, 43 ir 44 straipsniai ir IV bei V priedai taikomi nuo 2015 m. liepos 1 d.

50 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2013 m. birželio 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. CREIGHTON


(1)  OL C 181, 2012 6 21, p. 105.

(2)  2013 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. birželio 10 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 154, 2007 6 14, p. 1.

(4)  Žr. IV priedo A dalį.

(5)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(6)  OL L 218, 2008 8 13, p. 82.

(7)  OL L 121, 1993 5 15, p. 20.

(8)  OL L 10, 1997 1 14, p. 13.

(9)  OL L 46, 1997 2 17, p. 25.

(10)  OL L 170, 2009 6 30, p. 1.

(11)  OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

(12)  OL L 210, 1985 8 7, p. 29.

(13)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(14)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.


I PRIEDAS

ESMINIAI SAUGOS REIKALAVIMAI

1.   Kad būtų užtikrinta maksimali sauga ir patikimumas, kiekvienas pirotechnikos gaminys turi atitikti gamintojo notifikuotajai įstaigai nurodytas charakteristikas.

2.   Kiekvienas pirotechnikos gaminys turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad tinkamu būdu jį būtų galima saugiai sunaikinti, aplinkai padarius kuo mažesnį poveikį.

3.   Kiekvienas pagal paskirtį naudojamas pirotechnikos gaminys turi tinkamai veikti.

Kiekvienas pirotechnikos gaminys turi būti bandomas realiomis sąlygomis. Jei to neįmanoma atlikti laboratorijoje, bandymai turi būti atlikti tokiomis sąlygomis, kokiomis pirotechnikos gaminys bus naudojamas.

Kai taikytina, būtina apsvarstyti arba patikrinti šią informaciją ir savybes:

a)

projektą, konstrukciją ir būdingas savybes, įskaitant cheminę sudėtį (naudotų medžiagų masę ir procentinį santykį) bei matmenis;

b)

fizinį ir cheminį pirotechnikos gaminio stabilumą įprastomis aplinkos sąlygomis, kurias galima iš anksto numatyti;

c)

jautrumą įprastomis numatomomis eksploatavimo ir vežimo sąlygomis;

d)

visų komponentų suderinamumą jų cheminio stabilumo atžvilgiu;

e)

pirotechnikos gaminio atsparumą drėgmei, jei jis skirtas naudoti drėgnomis sąlygomis ir jei pirotechnikos gaminio saugą ir patikimumą gali neigiamai paveikti drėgmė;

f)

pirotechnikos gaminio atsparumą aukštai ir žemai temperatūrai, jei jį ketinama laikyti ar naudoti tokioje temperatūroje ir jei jo saugą ir patikimumą gali neigiamai paveikti kurio nors komponento ar viso pirotechnikos gaminio įkaitinimas ar atvėsinimas;

g)

saugos savybes, skirtas apsaugoti nuo ne laiku ar netyčia įvykusio sužadinimo ar užsidegimo;

h)

tinkamas instrukcijas ir, kai būtina, žymenis dėl saugaus pirotechnikos gaminio sandėliavimo, naudojimo ir sunaikinimo bei elgesio su juo;

i)

pirotechnikos gaminio, jo pakuotės ar kitų komponentų gebėjimą išsaugoti savybes sandėliuojant įprastomis numatytomis sąlygomis;

j)

visų prietaisų ir priedų specifikaciją ir gaminio saugaus naudojimo instrukcijas.

Pirotechnikos gaminiai įprastomis sąlygomis turėtų būti vežami ir laikomi su pirotechniniu mišiniu, jei gamintojo instrukcijose nenurodyta kitaip.

4.   Pirotechnikos gaminiuose, išskyrus toliau nurodytas sąlygas atitinkančiuose P1, P2 ir T2 kategorijų pirotechnikos gaminiuose ir F4 kategorijos fejerverkuose, neturi būti detonacinių sprogmenų, išskyrus paraką ir šviečiantį mišinį:

a)

detonacinių sprogmenų neturi būti galima lengvai išimti iš pirotechnikos gaminio;

b)

P1 kategorijos pirotechnikos gaminys neturi veikti kaip detonatorius arba, kaip suprojektuota ir pagaminta, pats savaime sužadinti antrinių sprogmenų;

c)

F4, T2 ir P2 kategorijų pirotechnikos gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad negalėtų ir nebūtų skirti veikti kaip detonatoriai, arba, jeigu jie suprojektuoti kaip detonatoriai, negalėtų, kaip suprojektuota ir pagaminta, patys savaime sužadinti antrinių sprogmenų.

5.   Įvairių grupių pirotechnikos gaminiai turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

A.   Fejerverkai

1.

Pagal gryno sprogstamojo mišinio kiekį, saugų atstumą, triukšmo lygį ar panašias savybes gamintojas priskiria fejerverkus skirtingoms kategorijoms pagal 6 straipsnį. Kategorija aiškiai nurodoma etiketėje.

a)

F1 kategorijos fejerverkai turi atitikti šias sąlygas:

i)

mažiausias saugus atstumas turi būti 1 m. Tačiau, kur tinkama, saugus atstumas gali būti mažesnis;

ii)

didžiausias triukšmo lygis saugiu atstumu neturi viršyti 120 dB (A, imp) ar atitinkamo triukšmo lygio, išmatuoto pagal kitą tinkamą metodą;

iii)

į F1 kategoriją neįeina petardos, petardų baterijos, šviečiančios petardos ir šviečiančių petardų baterijos;

iv)

F1 kategorijos petardose neturi būti daugiau nei 2,5 mg gyvsidabrio fulminato.

b)

F2 kategorijos fejerverkai turi atitikti šias sąlygas:

i)

mažiausias saugus atstumas turi būti 8 m. Tačiau, kur tinkama, saugus atstumas gali būti mažesnis;

ii)

didžiausias triukšmo lygis saugiu atstumu neturi viršyti 120 dB (A, imp) ar atitinkamo triukšmo lygio, išmatuoto pagal kitą tinkamą metodą.

c)

F3 kategorijos fejerverkai turi atitikti šias sąlygas:

i)

mažiausias saugus atstumas turi būti 15 m. Tačiau, kur tinkama, saugus atstumas gali būti mažesnis;

ii)

didžiausias triukšmo lygis saugiu atstumu neturi viršyti 120 dB (A, imp) ar atitinkamo triukšmo lygio, išmatuoto pagal kitą tinkamą metodą.

2.

Fejerverkuose gali būti naudojamos tik tokios konstrukcinės medžiagos, kurių skeveldros kelia mažiausią pavojų sveikatai, turtui ir aplinkai.

3.

Uždegimo būdas turi būti aiškiai matomas arba nurodytas etiketėje ar instrukcijose.

4.

Fejerverkai neturi judėti chaotiškai ar nenuspėjamai.

5.

F1, F2 ir F3 kategorijos fejerverkų apsauginė danga, pakuotė ar gaminio konstrukcija turi būti tokia, kad apsaugotų nuo netyčinio uždegimo. F4 kategorijos fejerverkai turi būti apsaugoti nuo netyčinio uždegimo gamintojo nurodytais būdais.

B.   Kiti pirotechnikos gaminiai

1.

Pirotechnikos gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad naudojami įprastu būdu keltų kuo mažesnį pavojų sveikatai, turtui ir aplinkai.

2.

Uždegimo būdas turi būti aiškiai matomas arba nurodytas etiketėje ar instrukcijose.

3.

Pirotechnikos gaminiai turi būti suprojektuoti taip, kad netyčia sužadinus keltų kuo mažesnį pavojų sveikatai, turtui ir aplinkai.

4.

Kai taikoma, pirotechnikos gaminiai turi tinkamai veikti iki gamintojo nurodytos „naudoti iki“ datos.

C.   Uždegimo prietaisai

1.

Įprastomis nuspėjamomis naudojimo sąlygomis uždegimo prietaisus turi būti galima patikimai sužadinti, ir jie turi turėti pakankamą sužadinimo pajėgumą.

2.

Uždegimo prietaisai įprastomis numatomomis sandėliavimo ir naudojimo sąlygomis turi būti apsaugoti nuo elektrostatinės iškrovos.

3.

Elektriniai degikliai įprastomis numatomomis sandėliavimo ir naudojimo sąlygomis turi būti apsaugoti nuo elektromagnetinių laukų.

4.

Sprogdiklių danga turi būti pakankamai mechaniškai atspari, kad esant normaliam numatomam mechaniniam poveikiui, tinkamai apsaugotų sprogstamąjį užtaisą.

5.

Kartu su kita informacija apie pirotechnikos gaminį turi būti nurodytas sprogdiklio degimo laikas.

6.

Kartu su kita informacija apie pirotechnikos gaminį turi būti pateiktos elektrinių degiklių elektrinės charakteristikos (pvz., saugi srovė, varža ir kt.).

7.

Elektrinių degiklių laidai ir jų sujungimas su degikliu turi būti pakankamai izoliuoti ir pakankamai mechaniškai stiprūs atsižvelgiant į jų numatomą paskirtį.


II PRIEDAS

ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪROS

B MODULIS.   ES tipo tyrimas

1.

ES tipo tyrimas yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydama notifikuotoji įstaiga tiria techninį pirotechnikos gaminio projektą, taip pat patikrina ir patvirtina, kad techninis pirotechnikos gaminio projektas atitinka jam taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.

ES tipo tyrimas atliekamas kaip pirotechnikos gaminio atitikties techniniam projektui vertinimas atliekant techninių dokumentų ir 3 punkte nurodytų patvirtinančių duomenų tyrimą ir numatomos gatavo gaminio produkcijos tipinio pavyzdžio tyrimas (produkcijos rūšies ir projekto tipo derinimas).

3.

Gamintojas ES tipo tyrimo paraišką pateikia vienai pasirinktai notifikuotajai įstaigai.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas;

b)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai;

c)

techniniai dokumentai. Techniniai dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima įvertinti pirotechnikos gaminio atitiktį taikytiniems šios direktyvos reikalavimams, be to, prie jų pridedama tinkama pavojaus (-ų) analizė ir įvertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima pirotechnikos gaminio projektavimą, gamybą ir veikimą. Techninius dokumentus, kai tikslinga, sudaro bent šie dokumentai ir informacija:

i)

bendras pirotechnikos gaminio aprašymas;

ii)

projekto eskizas ir sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių ir kt. brėžiniai ir schemos;

iii)

tiems brėžiniams ir schemoms bei pirotechnikos gaminio veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai;

iv)

visiškai arba iš dalies taikomų darniųjų standartų, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, sąrašas ir, jeigu nebuvo taikomi tie darnieji standartai, sprendimų, kuriais užtikrinama atitiktis esminiams šios direktyvos saugos reikalavimams, aprašymas, įskaitant taikytų kitų susijusių techninių specifikacijų sąrašą. Jeigu darnieji standartai taikyti iš dalies, techniniuose dokumentuose nurodomos taikytos dalys;

v)

atliktų projektinių skaičiavimų, patikrinimų ir kt. rezultatai;

vi)

bandymų ataskaitos;

d)

tipiniai numatomos produkcijos pavyzdžiai. Notifikuotoji įstaiga gali paprašyti pateikti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymų programai vykdyti;

e)

techniniam projektui pasirinkto sprendinio tinkamumą patvirtinantys duomenys. Pateikiant patvirtinamuosius duomenis nurodomi visi naudoti dokumentai, ypač tais atvejais, kai susiję darnieji standartai buvo taikyti ne visi, o tik tam tikros jų dalys. Prireikus į patvirtinančius duomenis įtraukiami rezultatai, gauti atliekant bandymus pagal kitas atitinkamas technines specifikacijas atitinkamoje gamintojo laboratorijoje, arba kitoje bandymų laboratorijoje jo vardu ir jo atsakomybe.

4.

Notifikuotoji įstaiga:

 

vertindama pirotechnikos gaminį:

4.1.

išnagrinėja techninius dokumentus ir patvirtinamuosius duomenis, kad įvertintų pirotechnikos gaminio techninio projekto tinkamumą.

 

vertindama pavyzdį (-žius):

4.2.

patikrina, ar pavyzdys (-iai) pagamintas (-i) pagal techninius dokumentus, ir nustato dalis, kurios buvo suprojektuotos pagal taikomas susijusių darniųjų standartų nuostatas, taip pat dalis, kurios buvo suprojektuotos pagal kitas atitinkamas technines specifikacijas;

4.3.

atlieka reikiamus tyrimus ir bandymus arba paveda juos atlikti, kad būtų patikrinta, ar teisingai taikyti gamintojo pasirinkti atitinkamame darniajame standarte nustatyti sprendiniai;

4.4.

jei susijusiuose darniuosiuose standartuose nustatyti sprendiniai nebuvo taikomi, atlieka reikiamus tyrimus ir bandymus arba paveda juos atlikti, kad būtų patikrinta, ar gamintojo pasirinktais sprendiniais, įskaitant jų taikymą kitose atitinkamose techninėse specifikacijose, įvykdomi šios direktyvos atitinkami esminiai saugos reikalavimai;

4.5.

susitaria su gamintoju dėl vietos, kurioje bus atliekami tyrimai ir bandymai.

5.

Notifikuotoji įstaiga parengia vertinimo ataskaitą, kurioje nurodo pagal 4 punktą atliktus veiksmus ir jų rezultatus. Notifikuotoji įstaiga, nedarydama poveikio pareigoms, kurias ji turi notifikuojančiųjų institucijų atžvilgiu, visą tos ataskaitos turinį arba jo dalį paskelbia tik gavusi gamintojo sutikimą.

6.

Jeigu tipas atitinka atitinkamam pirotechnikos gaminiui taikytinus šios direktyvos reikalavimus, notifikuotoji įstaiga gamintojui išduoda ES tipo tyrimo sertifikatą. Tame sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tyrimo išvados, jo galiojimo sąlygos (jei yra) ir patvirtinto tipo identifikavimui būtini duomenys. Prie ES tipo tyrimo sertifikato gali būti pridėtas vienas ar daugiau priedų.

ES tipo tyrimo sertifikate ir jo prieduose turi būti visa reikiama informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti pagamintų pirotechnikos gaminių atitiktį ištirtam tipui ir atlikti veikimo patikrinimą.

Jei tipas neatitinka šios direktyvos taikytinų reikalavimų, notifikuotoji įstaiga atsisako išduoti ES tipo tyrimo sertifikatą ir tai praneša pareiškėjui, nurodydama išsamias atsisakymo priežastis.

7.

Notifikuotoji įstaiga seka visuotinai pripažįstamas mokslo ir technikos naujoves, kurios rodo, kad patvirtintas tipas gali nebeatitikti taikomų šios direktyvos reikalavimų, ir sprendžia, ar dėl tokių pokyčių būtina atlikti papildomus tyrimus. Jei tyrimai reikalingi, notifikuotoji įstaiga tai praneša gamintojui.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, saugančiai su ES tipo tyrimo sertifikatu susijusius techninius dokumentus, apie visus patvirtinto tipo pakeitimus, kurie gali turėti įtakos pirotechnikos gaminio atitikčiai esminiams šios direktyvos saugos reikalavimams arba to sertifikato galiojimo sąlygoms. Tokiems pakeitimams reikalingas papildomas patvirtinimas, išduodamas kaip pirminio ES tipo tyrimo sertifikato papildymas.

8.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją paskelbusias institucijas apie išduotus ir (arba) panaikintus ES tipo tyrimo sertifikatus ir (arba) jų papildymus ir periodiškai arba gavusi ją paskelbusios institucijos prašymą pateikia jai tokių atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu sertifikatų ir (arba) jų papildymų sąrašą.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja kitas notifikuotąsias įstaigas apie atsisakytus išduoti, panaikintus, laikinai sustabdytus ar kitaip apribotus galiojimo atžvilgiu ES tipo tyrimo sertifikatus ir (arba) jų papildymus, o gavusi prašymą – ir apie tokius išduotus sertifikatus ir (arba) jų papildymus.

Komisija, valstybės narės ir kitos notifikuotosios įstaigos turi teisę pateikusios prašymą gauti ES tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Komisija ir valstybės narės turi teisę pateikusios prašymą gauti techninių dokumentų kopijas ir notifikuotosios įstaigos atliktų tyrimų rezultatus. Notifikuotoji įstaiga saugo ES tipo tyrimo sertifikato, jo priedų ir papildymų kopijas, taip pat techninę bylą su gamintojo pateiktais dokumentais iki to sertifikato galiojimo pabaigos.

9.

Gamintojas saugo ES tipo tyrimo sertifikato, jo priedų bei papildymų kopijas ir techninius dokumentus 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

C2 MODULIS.   Gamybos vidaus kontrole ir prižiūrimu gaminių tikrinimu atsitiktiniais intervalais pagrįsta atitiktis tipui

1.   Gamybos vidaus kontrole ir prižiūrimu gaminių tikrinimu atsitiktiniais intervalais pagrįsta atitiktis tipui yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkami pirotechnikos gaminiai atitinka ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagamintų pirotechnikos gaminių atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam tipui ir jiems taikomiems šios direktyvos reikalavimams.

3.   Gaminių patikra

Kad patikrintų, ar kokybiškai atliekami pirotechnikos gaminių vidaus patikrinimai, gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atsitiktiniais jos nustatytais intervalais atlieka gaminių patikrinimus arba paveda juos atlikti, atsižvelgdama į, inter alia, pirotechnikos gaminių technologijos sudėtingumą ir gamybos mastą. Tiriama pakankama gatavų gaminių imtis, kurią notifikuotoji įstaiga paima gamybos vietoje prieš pateikiant gaminius rinkai, ir atliekami reikiami šios imties bandymai, nurodyti atitinkamose darniųjų standartų dalyse ir (arba) lygiaverčiai bandymai, nustatyti kitose atitinkamose techninėse specifikacijose, kad būtų patikrina pirotechnikos gaminio atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam tipui ir atitinkamiems šios direktyvos reikalavimams. Kai pavyzdys neatitinka priimtino kokybės lygio, įstaiga imasi atitinkamų priemonių.

Vertinant atitiktį taikytina atranka yra skirta nustatyti, ar pirotechnikos gaminio gamybos procesas neviršija priimtinų ribų, taip siekiant užtikrinti pirotechnikos gaminio atitiktį.

Gamintojas notifikuotosios įstaigos atsakomybe gaminius gamybos metu pažymi notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu.

4.   Žymėjimas „CE“ ženklu ir ES atitikties deklaracija

4.1.

Kiekvieną pirotechnikos gaminį, atitinkantį ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir taikytinus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi „CE“ ženklu.

4.2.

Gamintojas parengia rašytinę kiekvieno gaminio modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas pirotechnikos gaminys, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

D MODULIS.   Gamybos proceso kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis tipui

1.   Gamybos proceso kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis tipui yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2 ir 5 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkami pirotechnikos gaminiai atitinka ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas taiko patvirtintą kokybės sistemą, apimančią atitinkamų pirotechnikos gaminių gamybą, gatavų gaminių tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 3 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 4 punkte.

3.   Kokybės sistema

3.1.

Pasirinktai notifikuotajai įstaigai gamintojas pateikia paraišką įvertinti jo atitinkamų pirotechnikos gaminių kokybės sistemą.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas;

b)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai;

c)

visa svarbi informacija apie numatomą pirotechnikos gaminio kategoriją;

d)

kokybės sistemos dokumentai;

e)

patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir ES tipo tyrimo sertifikato kopija.

3.2.

Kokybės sistema užtikrinama pirotechnikos gaminių atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam tipui ir jiems taikomiems šios direktyvos reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

a)

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovaujančio personalo pareigos ir įgaliojimai, susiję su gaminių kokybe;

b)

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus naudojami;

c)

tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš gamybą, gamybos metu ir po jos, ir jų atlikimo dažnumas;

d)

kokybės įrašų dokumentai, t. y. patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos ir t. t.; ir

e)

priemonės, skirtos stebėti, ar užtikrinama reikiama gaminių kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus.

Ji daro prielaidą, kad minėtus reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusio darniojo standarto specifikacijas.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis vertinimo patirties atitinkamo gaminio srityje ir išmanantis atitinkamo gaminio technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus. Atliekant auditą surengiamas tikrinamasis vizitas gamintojo patalpose. Audito grupė peržiūri 3.1 punkto e papunktyje nurodytus techninius dokumentus, kad patikrintų gamintojo gebėjimą identifikuoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus ir atlikti reikiamus tyrimus, kad užtikrintų pirotechnikos gaminio atitiktį tiems reikalavimams.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias pareigas ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

3.5.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4.   Notifikuotosios įstaigos vykdoma priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

a)

kokybės sistemos dokumentus;

b)

kokybės įrašus, t. y. patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitas ir t. t.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga prireikus gali atlikti gaminių bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

5.   Žymėjimas „CE“ ženklu ir ES atitikties deklaracija

5.1.

Kiekvieną pirotechnikos gaminį, atitinkantį ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir taikomus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi „CE“ ženklu ir 3.1 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

5.2.

Gamintojas parengia rašytinę kiekvieno gaminio modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas pirotechnikos gaminys, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

6.   Gamintojas 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos saugo šiuos dokumentus, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti:

a)

3.1 punkte nurodytus dokumentus;

b)

informaciją apie 3.5 punkte nurodytus patvirtintus pakeitimus;

c)

notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytas 3.5, 4.3 ir 4.4 punktuose.

7.   Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją paskelbusias institucijas apie išduotus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus ir periodiškai arba gavusi ją paskelbusių institucijų prašymą pateikia joms atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimų sąrašą.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja kitas notifikuotąsias įstaigas apie atsisakytus išduoti, laikinai sustabdytus, panaikintus, ar kitaip apribotus galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimus, o gavusi prašymą – ir apie išduotus kokybės sistemos patvirtinimus.

E MODULIS.   Gaminio kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis tipui

1.   Gaminio kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis tipui yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2 ir 5 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkami pirotechnikos gaminiai atitinka ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir atitinka jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas taiko patvirtintą atitinkamų pirotechnikos gaminių kokybės sistemą, apimančią gatavų gaminių tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 3 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 4 punkte.

3.   Kokybės sistema

3.1.

Pasirinktai notifikuotajai įstaigai gamintojas pateikia paraišką įvertinti jo atitinkamų pirotechnikos gaminių kokybės sistemą.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas;

b)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai;

c)

visa svarbi informacija apie numatomą pirotechnkos gaminio kategoriją;

d)

kokybės sistemos dokumentai;

e)

patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir ES tipo tyrimo sertifikato kopija.

3.2.

Kokybės sistema užtikrinama pirotechnikos gaminių atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam tipui ir taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

a)

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovaujančio personalo pareigos ir įgaliojimai, susiję su gaminių kokybe;

b)

tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami gaminį pagaminus;

c)

kokybės įrašai, t. y. patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos ir t. t.;

d)

priemonės, skirtos stebėti, ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus.

Ji daro prielaidą, kad minėtus reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusio darniojo standarto specifikacijas.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis patirties aptariamų gaminių vertinimo srityje ir išmanantis atitinkamo gaminio technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus. Atliekant auditą surengiamas tikrinamasis vizitas gamintojo patalpose. Audito grupė peržiūri 3.1 punkto e papunktyje nurodytus techninius dokumentus, kad patikrintų gamintojo gebėjimą identifikuoti susijusius šios direktyvos reikalavimus ir atlikti reikalingus tyrimus, kad užtikrintų pirotechnikos gaminio atitiktį tiems reikalavimams.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias pareigas ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

3.5.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4.   Notifikuotosios įstaigos vykdoma priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

a)

kokybės sistemos dokumentus;

b)

kokybės įrašus, t. y. patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitas ir t. t.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga prireikus gali atlikti gaminių bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

5.   Žymėjimas „CE“ ženklu ir ES atitikties deklaracija

5.1.

Kiekvieną pirotechnikos gaminį, atitinkantį ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir taikomus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi „CE“ ženklu ir 3.1 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

5.2.

Gamintojas parengia rašytinę kiekvieno gaminio modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas pirotechnikos gaminys, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

6.   Gamintojas 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos saugo šiuos dokumentus, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti:

a)

3.1 punkte nurodytus dokumentus;

b)

informaciją apie 3.5 punkte nurodytus patvirtintus pakeitimus;

c)

3.5, 4.3 ir 4.4 punktuose nurodytus notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas.

7.   Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją paskelbusias institucijas apie išduotus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus ir periodiškai arba gavusi ją paskelbusių institucijų prašymą pateikia joms atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimų sąrašą.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja kitas notifikuotąsias įstaigas apie atsisakytus išduoti, laikinai sustabdytus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus, o gavusi prašymą – ir apie išduotus kokybės sistemos patvirtinimus.

G MODULIS.   Vieneto patikra pagrįsta atitiktis

1.   Vieneto patikra grindžiama atitiktis yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkamas pirotechnikos gaminys, kuriam taikytos 4 punkto nuostatos, atitinka jam taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Techniniai dokumentai

Gamintojas parengia techninius dokumentus ir pateikia juos 4 punkte nurodytai notifikuotajai įstaigai. Dokumentai turi būti parengti taip, kad jais remiantis būtų galima įvertinti pirotechnikos gaminio atitiktį susijusiems reikalavimams, be to, prie jų pridedama tinkama pavojaus (-ų) analizė ir įvertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima pirotechnikos gaminio projektavimą, gamybą ir veikimą. Techninius dokumentus, kai tikslinga, sudaro bent šie dokumentai ir informacija:

a)

bendras pirotechnikos gaminio aprašymas;

b)

projekto eskizas ir sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių ir kt. brėžiniai ir schemos;

c)

tiems brėžiniams ir schemoms bei pirotechnikos gaminio veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai;

d)

visiškai arba iš dalies taikomų darniųjų standartų, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, sąrašas ir, jeigu nebuvo taikomi tie darnieji standartai, sprendinių, kuriais užtikrinama atitiktis esminiams šios direktyvos saugos reikalavimams, aprašymas, įskaitant taikytų kitų atitinkamų techninių specifikacijų sąrašą. Jeigu darnieji standartai taikyti iš dalies, techniniuose dokumentuose nurodomos taikytos dalys;

e)

atliktų projektinių skaičiavimų, patikrinimų ir kt. rezultatai;

f)

bandymų ataskaitos.

Gamintojai saugo techninius dokumentus 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos, kad susijusios nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

3.   Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagaminto pirotechnikos gaminio atitiktis taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

4.   Patikra

Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka arba paveda atlikti reikiamus tyrimus ir bandymus, nurodytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose, ir (arba) lygiaverčius bandymus, nustatytus kitose atitinkamose techninėse specifikacijose, kad patikrintų pirotechnikos gaminio atitiktį taikytiniems šios direktyvos reikalavimams. Jei tokio darniojo standarto nėra, dėl atliktinų bandymų sprendžia atitinkama notifikuotoji įstaiga.

Notifikuotoji įstaiga išduoda atliktų tyrimų ir bandymų atitikties sertifikatą ir patvirtintą pirotechnikos gaminį pažymi savo identifikaciniu numeriu arba paveda tai padaryti jos atsakomybe.

Gamintojas saugo atitikties sertifikatus 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

5.   Žymėjimas „CE“ ženklu ir ES atitikties deklaracija

5.1.

Kiekvieną pirotechnikos gaminį, atitinkantį taikomus teisės akto reikalavimus, gamintojas pažymi „CE“ ženklu ir 4 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

5.2.

Gamintojas parengia rašytinę ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas pirotechnikos gaminys, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

H MODULIS.   Visišku kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis

1.   Visišku kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2 ir 5 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkami pirotechnikos gaminiai atitinka jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas taiko patvirtintą kokybės sistemą, apimančią atitinkamų pirotechnikos gaminių projektavimą, gamybą, gatavų gaminių tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 3 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 4 punkte.

3.   Kokybės sistema

3.1.

Pasirinktai notifikuotajai įstaigai gamintojas pateikia paraišką įvertinti jo atitinkamų pirotechnikos gaminių kokybės sistemą.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas;

b)

techniniai dokumentai, parengti vienam kiekvienos ketinamų gaminti pirotechnikos gaminių kategorijos modeliui. Techninius dokumentus, kai tikslinga, sudaro bent šie dokumentai ir informacija:

bendras pirotechnikos gaminio aprašymas,

projekto eskizas ir sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių ir kt. brėžiniai ir schemos,

tiems brėžiniams ir schemoms bei pirotechnikos gaminio veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

visiškai arba iš dalies taikomų darniųjų standartų, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, sąrašas ir, jeigu nebuvo taikomi tie darnieji standartai, sprendinių, kuriais užtikrinama atitiktis esminiams šios direktyvos saugos reikalavimams, aprašymas, įskaitant taikytų kitų susijusių techninių specifikacijų sąrašą. Jeigu darnieji standartai taikyti iš dalies, techniniuose dokumentuose nurodomos taikytos dalys,

atliktų projektinių skaičiavimų, patikrinimų ir kt. rezultatai,

bandymų ataskaitos;

c)

kokybės sistemos dokumentai;

d)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai.

3.2.

Kokybės sistema užtikrinama pirotechnikos gaminių atitiktis taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

a)

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovaujančio personalo pareigos ir įgaliojimai, susiję su projektu ir gaminių kokybe;

b)

projekto techninės specifikacijos, įskaitant standartus, kurie bus taikomi, ir, kai bus taikomi ne visi susiję darnieji standartai, priemonės, kuriomis bus siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti šios direktyvos esminiai saugos reikalavimai;

c)

projekto kontrolės ir projekto patikros metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, taikomi projektuojant atitinkamai pirotechnikos gaminių kategorijai priklausančius pirotechnikos gaminius;

d)

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus naudojami;

e)

tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš gamybą, gamybos metu ir po jos, ir jų atlikimo dažnumas;

f)

kokybės įrašai, t. y. patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos ir t. t.;

g)

priemonės, skirtos stebėti, ar užtikrinama reikiama projekto ir gaminių kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus.

Ji daro prielaidą, kad minėtus reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusio darniojo standarto specifikacijas.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis patirties aptariamų gaminių vertinimo srityje ir išmanantis atitinkamo gaminio technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus. Atliekant auditą surengiamas tikrinamasis vizitas gamintojo patalpose. Audito grupė peržiūri 3.1 punkto b papunktyje nurodytus techninius dokumentus, kad patikrintų gamintojo gebėjimą identifikuoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus ir atlikti reikiamus tyrimus, kad užtikrintų pirotechnikos gaminio atitiktį tiems reikalavimams.

Apie sprendimą pranešama gamintojui.

Pranešime pateikiama audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias pareigas ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

3.5.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4.   notifikuotosios įstaigos vykdoma priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų ar sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

a)

kokybės sistemos dokumentus;

b)

projektui skirtoje kokybės sistemos dalyje numatytus kokybės įrašus, pvz., analizės, skaičiavimų, bandymų ir kt. rezultatus ir t. t.;

c)

gamybai skirtoje kokybės sistemos dalyje numatytus kokybės įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis ir atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitas ir t. t.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga prireikus gali atlikti gaminių bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

5.   Žymėjimas „CE“ ženklu ir ES atitikties deklaracija

5.1.

Kiekvieną pirotechnikos gaminį, atitinkantį taikomus teisės akto reikalavimus, gamintojas pažymi „CE“ ženklu ir 3.1 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

5.2.

Gamintojas parengia rašytinę kiekvieno gaminio modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas pirotechnikos gaminys, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

6.   Gamintojas 10 metų po pirotechnikos gaminio pateikimo rinkai dienos saugo šiuos dokumentus, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti:

a)

3.1 punkte nurodytus techninius dokumentus;

b)

dokumentus, susijusius su 3.1 punkte nurodyta kokybės sistema;

c)

informaciją apie 3.5 punkte nurodytus patvirtintus pakeitimus;

d)

notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytas 3.5, 4.3 ir 4.4 punktuose.

7.   Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją paskelbusias institucijas apie išduotus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus ir periodiškai arba gavusi ją paskelbusių institucijų prašymą pateikia joms atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimų sąrašą.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja kitas notifikuotąsias įstaigas apie atsisakytus išduoti, laikinai sustabdytus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus, o gavusi prašymą – ir apie išduotus kokybės sistemos patvirtinimus.


III PRIEDAS

ES ATITIKTIES DEKLARACIJA (Nr. XXXX)  (1)

1.

Registracijos numeris pagal 9 straipsnį:

2.

Gaminio, partijos ar serijos numeris:

3.

Gamintojo pavadinimas ir adresas:

4.

Ši atitikties deklaracija išduota tik gamintojo atsakomybe.

5.

Deklaracijos objektas (gaminio identifikavimo ženklas, pagal kurį jį galima atsekti):

6.

Pirmiau aprašytas deklaracijos objektas atitinka susijusius derinamuosius Sąjungos teisės aktus:

7.

Susijusių taikytų darniųjų standartų nuorodos arba kitų techninių specifikacijų, pagal kurias buvo deklaruota atitiktis, nuorodos:

8.

Notifikuotoji įstaiga … (pavadinimas, numeris) atliko … (dalyvavimo procese aprašymas) ir išdavė sertifikatą:

9.

Papildoma informacija:

 

Už ką ir kieno vardu pasirašyta:

 

(išdavimo data ir vieta):

 

(vardas ir pavardė, pareigos) (parašas):


(1)  Gamintojas gali pasirinkti atitikties deklaracijai suteikti numerį.


IV PRIEDAS

A   DALIS

Panaikinama Direktyva ir jos pakeitimai

(nurodyti 48 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/23/EB

(OL L 154, 2007 6 14, p. 1.

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos

(OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

Tik 26 straipsnio 1 dalies h punktas

B   DALIS

Perkėlimas į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios datos

(nurodyti 48 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas

Taikymo pradžios data

2007/23/EB

2010 m. sausio 4 d.

2010 m. liepos 4 d. ( F 1, F 2 ir F 3 kategorijų fejerverkai)

2013 m. liepos 4 d. ( F 4 kategorijos fejerverkai, kiti pirotechnikos gaminiai ir teatro pirotechnikos gaminiai)


V PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2007/23/EB

Ši direktyva

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 4 dalies a punktas

2 straipsnio 2 dalies a punktas

1 straipsnio 4 dalies b punktas

2 straipsnio 2 dalies b punktas

1 straipsnio 4 dalies c punktas

2 straipsnio 2 dalies c punktas

1 straipsnio 4 dalies d punktas

2 straipsnio 2 dalies d punktas

1 straipsnio 4 dalies e punktas

2 straipsnio 2 dalies e punktas

1 straipsnio 4 dalies f punktas

2 straipsnio 2 dalies f punktas ir 3 straipsnio 5 dalis

2 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys

3 straipsnio 8 dalis

2 straipsnio 2 dalies antras sakinys

2 straipsnio 2 dalies g punktas

2 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 9 dalis

2 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 10 dalis

2 straipsnio 8 dalis

3 straipsnio 11 dalis

2 straipsnio 9 dalis

3 straipsnio 14 dalis

2 straipsnio 10 dalis

3 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 12 dalis

3 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 15–22 dalys

3 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

12 straipsnio 1–9 dalys ir 14 straipsnis

4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

14 straipsnis

4 straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

13 straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 4 dalis

13 straipsnio 5 dalis

4 straipsnio 4 dalies a punktas

8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

4 straipsnio 4 dalies b punktas

8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 8 straipsnio 5 dalis

8 straipsnio 3, 4 ir 6–9 dalys

15 straipsnis

9 straipsnis

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnis

5 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys

8 straipsnio 3 dalies antras sakinys

16 straipsnis

8 straipsnio 3 dalies trečias sakinys

8 straipsnio 4 dalis

9 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

10 straipsnio 1 dalis

21 straipsnis ir 30 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalis

30 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 3 dalis

25 ir 26 straipsniai

10 straipsnio 4 dalis

31 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 5 dalis

31 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 6 dalis

22–24 straipsniai

27–29 straipsniai

 

32–37 straipsniai

11 straipsnio 1 dalis

20 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalis

19 straipsnis

11 straipsnio 3 dalis

19 straipsnis

20 straipsnio 2 dalis

 

20 straipsnio 3 dalis

20 straipsnio 4 dalis

20 straipsnio 5 dalis

12 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 3 dalis

12 straipsnio 4 dalis

10 straipsnio 4 dalis

12 straipsnio 5 dalis

10 straipsnio 5 dalis

12 straipsnio 6 dalis

13 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 1 dalis

38 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 2 dalis

38 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 3 dalis

38 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 4 dalis

38 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 5 dalis

38 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 6 dalis

38 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 7 dalis

38 straipsnio 2 dalis

15 straipsnis

39 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

39 straipsnio 1 dalies antra, trečia ir ketvirta pastraipos

39 straipsnio 2–8 dalys

16 straipsnio 1 dalis

40 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

16 straipsnio 2 dalis

40 straipsnio 2 ir 3 dalys

16 straipsnio 3 dalis

42 straipsnio 1 dalies a punktas

40 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

41 straipsnis

42 straipsnio 1 dalies b–h punktai ir 42 straipsnio 2 dalis

17 straipsnio 1 dalis

38 straipsnio 2 dalis

17 straipsnio 2 dalis

38 straipsnio 2 dalis

18 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio 2 dalis

43 straipsnis

19 straipsnis

44 straipsnis

20 straipsnis

45 straipsnis

46 straipsnio 1 dalis

21 straipsnio 1 dalis

47 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

21 straipsnio 2 dalis

47 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

47 straipsnio 2 dalis

21 straipsnio 3 dalis

47 straipsnio 3 dalis

21 straipsnio 4 dalis

47 straipsnio 4 dalis

21 straipsnio 5 dalis

46 straipsnio 2 ir 3 dalys

21 straipsnio 6 dalis

46 straipsnio 4 dalis

46 straipsnio 5 dalis

48 straipsnis

22 straipsnis

49 straipsnis

23 straipsnis

50 straipsnis

I priedo 1 punktas

I priedo 1 punktas

I priedo 2 punktas

I priedo 2 punktas

I priedo 3 punktas

I priedo 3 punktas

I priedo 4 punkto a papunktis

I priedo 4 punktas

I priedo 4 punkto b papunktis

I priedo 4 punktas

I priedo 5 punktas

I priedo 5 punktas

II priedo 1 punktas

II priedo B modulis

II priedo 2 punktas

II priedo C2 modulis

II priedo 3 punktas

II priedo D modulis

II priedo 4 punktas

II priedo E modulis

II priedo 5 punktas

II priedo G modulis

II priedo 6 punktas

II priedo H modulis

III priedas

25 straipsnis

IV priedas

19 straipsnis

III priedas

IV priedas

V priedas


28.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/66


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/30/ES

2013 m. birželio 12 d.

dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje nustatyti tikslai išlaikyti, saugoti bei gerinti aplinkos kokybę ir apdairiai bei racionaliai naudoti gamtos išteklius. Šiuo straipsniu įpareigojama, kad visais Sąjungos veiksmais būtų siekiama aukšto lygio aplinkos apsaugos, remiantis atsargumo principu ir principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai visų pirma turi būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad teršėjas turi atlyginti žalą;

(2)

šios direktyvos tikslas – kuo labiau sumažinti didelių avarijų, susijusių su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, skaičių ir riboti šių avarijų padarinius, taip padidinant jūros aplinkos ir pakrančių ekonomikos apsaugą nuo taršos, nustatant naftos ir dujų saugaus žvalgymo ir gavybos jūroje būtinąsias sąlygas ir ribojant galimus Sąjungos energijos gamybos iš vietos išteklių trikdžius, taip pat tobulinti avarijos atveju taikomus avarijų likvidavimo mechanizmus;

(3)

ši direktyva turėtų būti taikoma ne tik būsimiems jūroje esantiems naftos ir dujų įrenginiams ir būsimoms naftos ir dujų operacijoms, bet ir, taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas, esamiems įrenginiams;

(4)

didelės avarijos, susijusios su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, gali sukelti pražūtingų ir nepataisomų padarinių jūros ir pakrančių aplinkai, taip pat jos gali daryti didelį neigiamą poveikį pakrančių ekonomikai;

(5)

avarijos, susijusios su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, visų pirma 2010 m. avarija Meksikos įlankoje, atkreipė visuomenės dėmesį į su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis susijusią riziką ir paskatino persvarstyti tokių operacijų saugos užtikrinimo politiką. Komisija inicijavo jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų peržiūrą ir pradinį savo požiūrį apie jų saugą išdėstė 2010 m. spalio 13 d. komunikate „Naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos atviroje jūroje saugos problemos“. 2010 m. spalio 7 d. ir 2011 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamentas šiuo klausimu priėmė rezoliucijas. 2010 m. gruodžio 3 d. valstybių narių energetikos ministrai išdėstė savo pozicijas Tarybos išvadose;

(6)

rizika, susijusi su didelėmis naftos ar dujų avarijomis jūroje, yra didelė. Todėl šia direktyva turėtų būti sumažinta jūros vandenų taršos rizika ir taip prisidėta prie jūros aplinkos apsaugos užtikrinimo, visų pirma geros jūrų aplinkos būklės užtikrinimo arba išlaikymo, pasiekiant ne vėliau kaip 2020 m., t. y. tikslą, nustatytą 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (3);

(7)

vienas pagrindinių Direktyvos 2008/56/EB tikslų – siekis sureguliuoti kumuliacinį visos veiklos poveikį jūrų aplinkai, ir ji yra integruotos jūrų politikos aplinkos srities ramstis. Ta politika yra svarbi jūroje vykdomoms naftos ir dujų operacijoms, nes pagal ją reikalaujama susieti kiekvieno ekonomikos sektoriaus konkrečias problemas su kompleksinio vandenynų, jūrų ir pakrančių suvokimo užtikrinimo bendruoju tikslu, siekiant suformuoti nuoseklų požiūrį į jūras, atsižvelgiant į visus ekonominius, aplinkos ir socialinius aspektus, naudojant jūrų erdvės planavimą ir jūrines žinias;

(8)

naftos ir dujų veikla jūroje vykdoma keliuose Sąjungos regionuose; be to, valstybių narių jūriniuose vandenyse atsirado naujų pokyčių galimybių regionų lygiu, nes dėl technologijų pažangos įmanoma gręžti gręžinius sudėtingesnėje aplinkoje. Naftos ir dujų gavyba jūroje yra svarbus Sąjungos energijos tiekimo saugumo elementas;

(9)

dabartinė skirtinga ir suskaidyta jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos reguliavimo sistema Sąjungoje ir sektoriaus atstovų šiuo metų taikomos saugos priemonės nevisai pakankamai užtikrina, kad visoje Sąjungoje būtų kuo labiau sumažinta avarijų jūroje rizika ir kad valstybių narių jūriniuose vandenyse įvykusi avarija būtų veiksmingiausiai ir laiku likviduota. Pagal šiuo metu galiojančią atsakomybės nustatymo tvarką ne visada įmanoma aiškiai nustatyti atsakingąją šalį, ir tokia šalis gali nesugebėti arba gali būti neįpareigota padengti visų išlaidų, kad atlygintų savo sukeltą žalą. Prieš pradedant naftos ir dujų operacijas jūroje visada turėtų būti aiškiai nustatyta atsakingoji šalis;

(10)

pagal 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (4) naftos ir dujų operacijos jūroje Sąjungoje gali būti vykdomos tik gavus leidimą. Tokiomis aplinkybėmis licenciją išduodanti institucija turi apsvarstyti techninę ir finansinę riziką ir, kai taikytina, duomenis apie tai, kaip pareiškėjai, prašantys išduoti išimtinio žvalgymo ir gavybos licenciją, anksčiau vykdė savo pareigas. Reikia užtikrinti, kad vertindama techninį ir finansinį licencijos turėtojo pajėgumą licenciją išduodanti institucija taip pat nuodugniai patikrintų jo gebėjimą nuolat vykdyti operacijas saugiai ir veiksmingai visomis sąlygomis, kurias galima numatyti. Vertindamos subjektų, prašančių išduoti leidimą pagal Direktyvą 94/22/EB, finansinį pajėgumą valstybės narės turėtų patikrinti, ar tokie subjektai pateikė tinkamų įrodymų, kad yra arba turi būti numatyta pakankamai išteklių siekiant įvykdyti su didelėmis avarijomis susijusias pareigas;

(11)

reikia patikslinti, kad jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų leidimų pagal Direktyvą 94/22/EB turėtojai taip pat yra atsakingieji „operatoriai“ pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (5), ir šiuo atžvilgiu neturėtų deleguoti atsakomybės savo samdomoms trečiosioms šalims;

(12)

nors bendraisiais leidimais pagal Direktyvą 94/22/EB licencijų turėtojams užtikrinamos išimtinės teisės konkrečioje licencijuotoje teritorijoje žvalgyti arba išgauti naftą arba dujas, toje teritorijoje vykdomoms naftos ir dujų operacijoms jūroje valstybės narės turėtų nuolat taikyti ekspertų atliekamą reguliavimo priežiūrą ir taip užtikrinti, kad būtų taikoma veiksminga kontrolė, kuri padėtų užkirsti kelią didelėms avarijoms bei apriboti jų poveikį asmenims, aplinkai ir energijos tiekimo saugumui;

(13)

naftos ir dujų operacijas jūroje turėtų vykdyti tik licencijų turėtojų arba licenciją išduodančių institucijų paskirti operatoriai. Operatorius gali būti trečioji šalis arba licencijos turėtojas, arba vienas iš licencijos turėtojų, atsižvelgiant į komercinius susitarimus arba nacionalinius administracinius reikalavimus. Operatorius visada turėtų būti subjektas, kuris pirmiausia atsakingas už operacijų saugą, ir turėtų būti visada kompetentingas veikti šioje srityje. Tas vaidmuo skiriasi atsižvelgiant į konkretų veiklos, kurią apima licencija, etapą. Todėl operatoriaus vaidmuo žvalgymo etapu yra eksploatuoti gręžinį, o gavybos etapu – eksploatuoti gavybos įrenginį. Turėtų būti nustatyta, kad atitinkamoje licencijuotoje teritorijoje gręžinio operatorius žvalgymo etapu ir gavybos įrenginio operatorius gali būti tas pats subjektas;

(14)

operatoriai turėtų mažinti didelių avarijų riziką tiek, kiek pagrįstai įmanoma, kol tolesnio rizikos mažinimo sąnaudos būtų visiškai neproporcingos tokio sumažinimo naudos atžvilgiu. Pagrįstas rizikos mažinimo priemonių įgyvendinamumas turėtų būti persvarstomas atsižvelgiant į naujas žinias ir technologijų pokyčius. Vertinant, ar laikas, išlaidos ar pastangos būtų visiškai neproporcingos, palyginti su dėl tolesnio rizikos mažinimo gaunama nauda, reikia atsižvelgti į geriausią praktiką nustatytus rizikos lygius, atitinkančius vykdomas operacijas;

(15)

svarbu užtikrinti, kad visuomenei ankstyvame etape būtų suteikta veiksminga galimybė dalyvauti sprendimų priėmimo procese, susijusiame su operacijomis, kurios gali turėti didelį poveikį aplinkai Sąjungoje. Ši politika atitinka Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, pagal JT/EEK Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (6) (Orhuso konvencija). Orhuso konvencijos 6 straipsnyje numatytas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dėl konkrečių veiklos rūšių, išvardytų konvencijos I priede, ir jame neišvardytų veiklos rūšių, kurios gali turėti didelį poveikį aplinkai. Orhuso konvencijos 7 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad visuomenė dalyvautų rengiant su aplinka susijusius planus ir programas;

(16)

Sąjungos teisės aktuose, visų pirma 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (7), 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/35/EB, nustatančioje visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas (8), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (9) ir 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (10) nustatyti atitinkami reikalavimai, susiję su planų ir projektų rengimu. Vis dėlto esantys Sąjungos reikalavimai dėl visuomenės dalyvavimo taikomi ne visoms jūroje vykdomoms naftos ir dujų žvalgymo operacijoms. Visų pirma tai taikytina sprendimų priėmimo procesui, kurio tikslas - pradėti žvalgymo operacijas iš gavybai neskirto įrenginio arba dėl kurio tos operacijos gali būti pradėtos. Vis dėlto tokios žvalgymo operacijos tam tikromis aplinkybėmis gali turėti didelį poveikį aplinkai, todėl sprendimų priėmimo procese turėtų būti užtikrinamas visuomenės dalyvavimas, kaip reikalaujama pagal Orhuso konvenciją;

(17)

Sąjungoje jau yra gerų nacionalinio reguliavimo, susijusio su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, standartų pavyzdžių. Tačiau visoje Sąjungoje jie taikomi nenuosekliai ir nė viena valstybė narė dar nėra į savo teisės aktus įtraukusi visų geriausios reguliavimo praktikos, susijusios su didelių avarijų prevencija ar jų padarinių žmogaus gyvybei, sveikatai ir aplinkai ribojimu, pavyzdžių. Geriausia reguliavimo praktika yra būtina siekiant nustatyti veiksmingą reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinti aukščiausi saugos standartai ir saugoma aplinka, o tą galima pasiekti, inter alia, integruojant susijusias funkcijas į vieną kompetentingą valdžios instituciją, kuri galėtų naudotis vienos ar kelių nacionalinių institucijų ištekliais;

(18)

pagal 1992 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse (vienuoliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (11),su darbuotojais ir (arba) jų atstovais turėtų būtų konsultuojamasi dėl su sauga ir sveikata darbe susijusių klausimų ir jiems turėtų būti leidžiama dalyvauti diskusijose dėl visų su sauga ir sveikata darbe susijusių klausimų. Be to, remiantis geriausia praktika Sąjungoje konsultavimosi mechanizmus oficialiai turi nustatyti valstybės narės trišaliu pagrindu, kuris apimtų kompetentingą valdžios instituciją, operatorius, savininkus ir darbuotojų atstovus. Tokio oficialaus konsultavimosi pavyzdys yra Tarptautinės darbo organizacijos Konvencija dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti (1976 m., Nr. 144);

(19)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingai valdžios institucijai būtų suteikti teisiniai įgaliojimai ir tinkamų išteklių, kad ji galėtų imtis veiksmingų, proporcingų ir skaidrių vykdymo užtikrinimo veiksmų (atitinkamais atvejais įskaitant operacijų nutraukimą) nepatenkinamos operatorių ir savininkų saugos ir aplinkos apsaugos veiklos atvejais;

(20)

turėtų būti užtikrintas kompetentingos valdžios institucijos nepriklausomumas ir objektyvumas. Šiuo atžvilgiu didelių avarijų metu įgyta patirtis aiškiai rodo, kad valstybės narės administracinių kompetencijų organizavimas gali užkirsti kelią interesų konfliktams aiškiai atskiriant reguliavimo funkcijas bei su jais susijusius sprendimus dėl saugos jūroje ir aplinka, ir reguliavimo funkcijas, susijusias su jūroje esančių gamtos išteklių ekonominiu vystymu, įskaitant licencijos išdavimą ir pajamų valdymą. Tokių interesų konfliktų geriausiai išvengiama visiškai atskiriant kompetentingos valdžios institucijos funkcijas nuo su jūroje esančių gamtos išteklių ekonominiu vystymu susijusių funkcijų;

(21)

vis dėlto visiškas kompetentingos valdžios institucijos funkcijų atskyrimas nuo jūroje esančių gamtos išteklių ekonominio vystymo gali būti neproporcingas tais atvejais, kai valstybėje narėje vykdoma labai mažai naftos ir dujų operacijų jūroje. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė turėtų imtis geriausių alternatyvių priemonių, kad užtikrintų kompetentingos valdžios institucijos nepriklausomumą ir objektyvumą;

(22)

didelių pavojų, susijusių su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, visų pirma su proceso sauga, saugiu angliavandenilių izoliavimu, struktūriniu vientisumu, gaisro ir sprogimo prevencija, evakuacija, pasitraukimu ir gelbėjimu, taip pat poveikio aplinkai ribojimu įvykus didelei avarijai, atveju reikalingi specialūs teisės aktai;

(23)

ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant poveikio kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, visų pirma darbuotojų saugos ir sveikatos darbe srityje, konkrečiai – 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (12) ir Direktyvos 92/91/EEB reikalavimams;

(24)

veiklai jūroje galiojanti tvarka turi būti taikoma operacijoms, vykdomoms tiek, stacionariuose, tiek ir mobiliuose įrenginiuose, taip pat visam žvalgymo ir gavybos veiklos ciklui nuo projekto iki eksploatacijos nutraukimo ir sustabdymo visam laikui;

(25)

šiuo metu sukaupta geriausia patirtis didelių avarijų, susijusių su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, prevencijos srityje grindžiama tikslų nustatymo metodu ir pageidaujamų rezultatų pasiekimu vykdant išsamų rizikos įvertinimą ir taikant patikimas valdymo sistemas;

(26)

remiantis geriausia praktika Sąjungoje, operatoriai ir savininkai raginami nustatyti veiksmingą įmonės saugos ir aplinkosaugos politiką, bei ją įtvirtinti įdiegiant išsamią saugos ir aplinkos valdymo sistemą ir patvirtinant avarijos likvidavimo planą. Kad būtų nustatytos tinkamos didelių avarijų prevencijos priemonės, operatoriai ir savininkai turėtų nuodugniai bei sistemingai identifikuoti visus didelių avarijų veiksmų planus, susijusius su visa pavojinga veikla, kuri gali būti vykdoma tame įrenginyje, įskaitant poveikį aplinkai, kurį sukelia didelė avarija. Vadovaujantis ta geriausia praktika taip pat reikalaujama įvertinti didelės avarijos tikimybę, padarinius ir riziką, bei būtinas jos prevencijos priemones, taip pat avarijos likvidavimo priemones, taikomas tuo atveju, jei didelė avarija vis dėlto įvyktų. Rizikos vertinimas ir didelių avarijų prevencijos priemonės turėtų būti aiškiai aprašytos ir įtrauktos į ataskaitą apie didelius pavojus. Ataskaita apie didelius pavojus turėtų papildyti Direktyvoje 92/91/EEB nurodytą saugos ir sveikatos dokumentą. Atitinkamais ataskaitos apie didelius pavojus rengimo etapais turėtų būti konsultuojamasi su darbuotojais. Kompetentinga valdžios institucija turėtų visapusiškai įvertinti ataskaitą dėl didelių pavojų ir jai pritarti;

(27)

kad būtų išlaikytas didelio pavojaus valstybių narių jūriniuose vandenyse kontrolės priemonių veiksmingumas, ataskaita apie didelius pavojus turėtų būti rengiama ir, prireikus, iš dalies keičiama dėl kiekvieno svarbaus gavybos įrenginio gyvavimo ciklo aspekto, įskaitant projektavimą, eksploatavimą, kartu su kitais įrenginiais vykdomas operacijas, tokio įrenginio perkėlimą atitinkamos valstybės narės jūriniuose vandenyse, esminius pakeitimus ir galutinį eksploatavimo sustabdymą. Analogiškai turėtų būti rengiama ir ataskaita apie didelius pavojus dėl gavybai neskirtų įrenginių, įskaitant jos dalinį keitimą, jei to reikia siekiant atsižvelgti į esminius įrenginio pakeitimus. Valstybių narių jūriniuose vandenyse neturėtų būti eksploatuojamas joks įrenginys, jei kompetentinga valdžios institucija nėra patvirtinusi ataskaitos apie didelius pavojus, kurią turi pateikti operatorius ar savininkas. Tai, kad kompetentinga valdžios institucija pritaria ataskaitai apie didelius pavojus, neturėtų reikšti, kad operatoriaus ar savininko atsakomybė už didelių pavojų kontrolę perduodama kompetentingai valdžios institucijai;

(28)

gręžinio eksploatavimo operacijos turėtų būti vykdomos naudojant tik tokį įrenginį, kuriuo techniškai įmanoma kontroliuoti visus iš anksto numatomus pavojus gręžinio, ir dėl kurio parengtai ataskaitai apie didelius pavojus yra pritarta;

(29)

operatorius turėtų naudoti ne tik tinkamą įrenginį, bet ir parengti išsamų projekto planą bei eksploatavimo planą, susijusius su konkrečiomis kiekvieno gręžinio eksploatavimo aplinkybėmis ir pavojais. Vadovaudamasis geriausia praktika Sąjungoje, operatorius turėtų pasirūpinti, kad gręžinio projektą ištirtų nepriklausomi ekspertai. Operatorius turėtų nusiųsti pranešimą apie gręžinio planus kompetentingai valdžios institucijai pakankamai iš anksto, kad ji imtųsi visų būtinų veiksmų dėl planuojamo gręžinio eksploatavimo. Šiuo atžvilgiu valstybės narės gali nustatyti griežtesnius nacionalinius reikalavimus, taikomus iki gręžinio eksploatavimo pradžios;

(30)

kad būtų užtikrinta projekto ir nuolatinė operacijų sauga, sektoriaus atstovai privalo vadovautis autoritetinguose standartuose ir gairėse nustatyta geriausia praktika. Tokie standartai ir gairės turėtų būti atnaujinami remiantis naujausiomis žiniomis ir išradimais, kad būtų užtikrinamas jų nuolatinis tobulinimas. Operatoriai, savininkai ir kompetentingos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti, kad nustatytų naujų standartų ir gairių kūrimo arba esamų standartų ir gairių tobulinimo prioritetus, atsižvelgiant į Deepwater Horizon avarijos ir kitų didelių avarijų metu įgytą patirtį. Tinkamai atsižvelgiant į nustatytus prioritetus, turėtų būti nedelsiant imtasi rengti naujus arba patobulintus standartus bei gaires;

(31)

atsižvelgiant į jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų sudėtingumą, siekiant užtikrinti, kad operatoriai ir savininkai taikytų geriausią praktiką, būtina nepriklausomos visą įrenginio gyvavimo ciklą saugai ir aplinkai labai svarbių elementų, įskaitant projektavimo etapą gavybos įrenginių atveju, patikros sistema;

(32)

jeigu mobilieji gręžimo jūroje įrenginiai yra pervežami ir turi būti laikomi laivais, jiems taikomos tarptautinės jūrų konvencijos, visų pirma Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) arba galiojančios Mobiliųjų gręžimo jūroje įrenginių statybos ir įrengimo kodekso (MODU kodeksas) redakcijos lygiaverčiai standartai. Tokiems jūra pervežamiems mobiliesiems gręžimo jūroje įrenginiams taip pat taikoma Sąjungos teisė dėl uosto valstybės kontrolės ir vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi. Ši direktyva tokiems įrenginiams taikoma tuomet, kai jie yra dislokuoti jūroje gręžimo, gavybos ar kitos veiklos, susijusios su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, tikslais;

(33)

ataskaitoje apie didelius pavojus reikėtų, inter alia, atsižvelgti į riziką aplinkai, įskaitant poveikį, kurį klimato sąlygos ir klimato kaita daro ilgalaikiam įrenginių atsparumui. Atsižvelgiant į tai, kad vienoje valstybėje narėje vykdomos naftos ir dujų operacijos jūroje gali daryti didelį neigiamą poveikį kitos valstybės narės aplinkai, būtina nustatyti ir taikyti specialias nuostatas pagal 1991 m. vasario 25 d. Espoo (Suomija) priimtą Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTEEK) Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. Valstybės narės, kurių jūriniuose vandenyse nevykdomos naftos ir dujų operacijos jūroje, turėtų paskirti ryšių palaikymo centrus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai bendradarbiauti šiuo tikslu;

(34)

operatoriai turėtų nedelsdami pranešti valstybėms narėms apie įvykusią arba galinčią įvykti didelę avariją, kad valstybės narės galėtų atitinkamai imtis reagavimo veiksmų. Todėl operatoriai į pranešimą turėtų įtraukti atitinkamus ir pakankamus duomenis apie įvykusios arba gręsiančios didelės avarijos vietą, mastą ir pobūdį, jų pačių vykdomus reagavimo veiksmus ir išplitimo blogiausiu atveju veiksmų planus, įskaitant galimą tarpvalstybinį pobūdį;

(35)

siekiant užtikrinti veiksmingą ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, operatoriai turėtų parengti avarijos likvidavimo vidaus planus, kurie būtų pritaikyti konkrečiai vietovei ir būtų grindžiami didžiausių pavojų ataskaitoje identifikuotais rizikos ir pavojų veiksmų planus, pateikti juos savo kompetentingoms valdžios institucijoms ir išsaugotų tokius išteklių, kuriuos prireikus būtų galima panaudoti skubiam šių planų vykdymui. Mobiliųjų gręžimo jūroje įrenginių operatoriai turėtų užtikrinti, kad savininkų parengti avarijų likvidavimo vidaus planai prireikus būtų pakeičiami taip, kad būtų tinkami atsižvelgiant į konkrečią vietovę ir gręžinio eksploatavimo pavojus. Tokie pakeitimai turėtų būti įtraukti į pranešimą apie gręžinio eksploatavimą. Tai, ar išteklių likviduoti avariją pakanka, reikėtų įvertinti atsižvelgiant į pajėgumus juos dislokuoti avarijos vietoje. Operatoriai turėtų užtikrinti, kad avarijos likvidavimo išteklius būtų galima iš karto naudoti ir kad jie būtų veiksmingi, taip pat reguliariai juos išbandyti. Tinkamai pagrįstais atvejais leistina, kad avarijos likvidavimo priemonės būtų grindžiamos avarijos likvidavimo įrangos, pavyzdžiui, užsandarinimo įtaisų, ir kitų išteklių greitu transportavimu iš atokių vietovių;

(36)

remiantis geriausia pasauline praktika licencijos turėtojai, operatoriai ir savininkai turi prisiimti pirminę atsakomybę už rizikos, kurią sukuria vykdydami savo operacijas, įskaitant jų vardu rangovų vykdomas operacijas, kontrolę, taigi įmonės reikalauja, kad didelių avarijų prevencijos politikoje būtų nustatyti mechanizmai ir aukščiausio lygio įmonės įsipareigojimas nuosekliai įgyvendinti tą politiką visos įmonės mastu Sąjungoje ir už jos ribų;

(37)

atsakingi operatoriai ir savininkai savo operacijas visame pasaulyje turėtų vykdyti vadovaudamiesi geriausia praktika ir standartais. Nuoseklus tokių geriausios praktikos ir standartų taikymas turėtų tapti privalomas Sąjungoje, ir būtų pageidautina, kad valstybės narės teritorijoje įregistruoti operatoriai ir savininkai, veikdami už valstybių narių jūrinių vandenų ribų, taikytų įmonės didelių avarijų prevencijos politiką kiek tai įmanoma pagal taikytiną nacionalinę teisinę sistemą;

(38)

nors pripažįstama, kad gali būti neįmanoma užtikrinti reikalavimų, susijusių su įmonių politika dėl didelių avarijų prevencijos, vykdymą už Sąjungos teritorijos ribų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatoriai ir savininkai į savo įmonių politikos dėl didelių avarijų prevencijos dokumentus įtrauktų už Sąjungos teritorijos ribų jūroje vykdomas naftos ir dujų operacijas;

(39)

informacija apie dideles avarijas, susijusias su už Sąjungos teritorijos ribų jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, gali padėti labiau suprasti jų galimas priežastis, labiau pasimokyti iš įgytos patirties ir toliau plėtoti reguliavimo sistemą. Todėl visos valstybės narės, įskaitant valstybes nares, neturinčių priėjimo prie jūros, ir jūrines valstybes nares, kurios nevykdo naftos ir dujų operacijų jūroje ar licencijos išdavimo veiklos, turėtų reikalauti joms pateikti ataskaitas apie už Sąjungos teritorijos ribų įvykusias dideles avarijas, susijusias su jų teritorijoje registruotomis įmonėms, ir keistis ta informacija Sąjungos lygiu. Ataskaitų teikimo reikalavimai neturėtų trukdyti vykdyti avarijos likvidavimo veiksmų arba su avarija susijusį teismo procesą. Priešingai, šiuose reikalavimuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kaip avarijos patirtį panaudoti tolesniam Sąjungos teritorijoje jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos gerinimui;

(40)

valstybės narės turėtų tikėtis, kad operatoriai ir savininkai, vadovaudamiesi geriausia praktika, užmegztų veiksmingus bendradarbiavimo santykius su kompetentinga valdžios institucija, remtų kompetentingos valdžios institucijos geriausią reguliavimo praktiką ir aktyviai užtikrintų aukščiausio lygio saugą, įskaitant, kai tai būtina operacijų nutraukimą nesant reikalo kompetentingai valdžios institucijai imtis veiksmų;

(41)

siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visas saugos problemas ir visų jų būtų paisoma, svarbu nustatyti ir skatinti taikyti tinkamas konfidencialaus pranešimo apie šias problemas ir informatorių apsaugos priemones. Nors valstybės narės negali užtikrinti reikalavimų vykdymo už Sąjungos teritorijos ribų, tomis priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos asmenims, susijusiems su jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis už Sąjungos teritorijos ribų, pranešti apie jiems susirūpinimą keliančius klausimus;

(42)

valstybėms narėms sunku dalytis palyginamais duomenimis, o pats dalijimosi duomenimis procesas yra nepatikimas, nes nėra sukurta visoms valstybėms narėms bendra duomenų teikimo forma. Bendra duomenų teikimo forma, pagal kurią operatoriai ir savininkai teiktų valstybei narei informaciją, užtikrintų operatorių ir savininkų saugos ir aplinkosauginio veiksmingumo skaidrumą, taip pat visuomenei būtų sudarytos sąlygos susipažinti su aktualia ir visos Sąjungos lygiu palyginama informacija apie jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugą, ir palengvintų patirties, įgytos įvykus didelėms avarijoms ar vos joms neįvykus, sklaidą;

(43)

siekiant užtikrinti vienodas dalijimosi informacija sąlygas ir skatinti jūroje vykdomos naftos ir dujų gavybos veiklos skaidrumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su informacijos, kuria turi būti dalijamasi ir kuri turi būti viešai skelbiama, pateikimo forma ir elementais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (13);

(44)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma atitinkamiems įgyvendinimo aktams priimti, nes tie aktai yra iš esmės tik praktinio pobūdžio. Todėl nagrinėjimo procedūros taikymas būtų nepagrįstas;

(45)

siekiant paskatinti visuomenės pasitikėjimą jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų Sąjungoje reikšme ir sąžiningumu, valstybės narės turėtų reguliariai teikti Komisijai pranešimus apie veiklą ir incidentus. Komisija turėtų reguliariai skelbti ataskaitas apie Sąjungos veiklos apimtis ir saugos bei aplinkosauginio veiksmingumo jūriniame naftos ir dujų sektoriuje tendencijas. Valstybės narės turėtų nedelsdamos informuoti Komisiją ir bet kurią kitą valstybę narę, kurios teritorija ar jūriniai vandenys yra paveikti, taip pat atitinkamą visuomenę, apie didelę avariją;

(46)

patirtis rodo, kad būtina užtikrinti neskelbtinų duomenų konfidencialumą siekiant skatinti atvirą kompetentingos valdžios institucijos ir operatoriaus bei savininko dialogą. Šiuo tikslu operatorių ir savininkų ir visų valstybių narių dialogas turėtų būti grindžiamas atitinkamais galiojančiais tarptautiniais teisiniais dokumentais ir Sąjungos teise dėl galimybės susipažinti su aplinkai svarbia informacija, taikant visus privalomuosius reikalavimus dėl saugos ir aplinkos apsaugos;

(47)

už jūroje vykdomą veiklą atsakingų valdžios institucijų bendradarbiavimo vertę aiškiai patvirtino Šiaurės jūros šalių institucijų, atsakingų už jūroje vykdomą veiklą, forumo ir Tarptautinio reguliavimo institucijų forumo veikla. Panašus bendradarbiavimas Sąjungos mastu pradėtas ekspertų grupėje – Europos Sąjungos institucijų, atsakingų už jūroje vykdomą naftos ir dujų veiklą, grupėje (EUOAG) (14), kurios uždavinys – skatinti veiksmingą nacionalinių atstovų ir Komisijos bendradarbiavimą, įskaitant geriausios praktikos skleidimą ir operatyvinės informacijos platinimą, standartų didinimo prioritetų nustatymą ir patarimus Komisijai reguliavimo reformos srityje;

(48)

didelės avarijos būtų likviduojamos, o veiksmai, kurių reikia imtis susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms didelių avarijų atveju, turėtų būtų planuojami veiksmingiau, jei valstybės narės tarpusavyje ir valstybės narės bei naftos ir dujų sektoriaus atstovai sistemingai ir planingai bendradarbiautų, taip pat dalintųsi atitinkamais avarijų likvidavimo ištekliais, įskaitant ekspertines žinias. Prireikus, taikant tokias avarijų likvidavimo priemones ir planuojant taip pat reikėtų naudotis Sąjungoje esamais ištekliais ir prieinama pagalba, visų pirma pasitelkiant Europos jūrų saugumo agentūrą (toliau – agentūra), įsteigtą Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (15), ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, įsteigtą Tarybos sprendimu 2007/779/EB, Euratomas (16). Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leista prašyti papildomos pagalbos iš agentūros, taikant Sąjungos civilinės saugos mechanizmą;

(49)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 agentūra buvo įsteigta siekiant užtikrinti aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugumo ir taršos iš laivų prevencijos lygį Sąjungoje, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų reaguojama į jūros taršą, atsiradusią dėl naftos ir dujų įrenginių veiklos;

(50)

įgyvendinant šioje direktyvoje nustatytas pareigas, turėtų būti atsižvelgiama į tą faktą, kad jūrų vandenys, kuriuose valstybės narės vykdo suverenią valdžią ar turi suverenias teises ir kurie priskiriami jų jurisdikcijai, yra sudedamoji keturių jūros regionų, nurodytų Direktyvos 2008/56/EB 4 straipsnio 1 dalyje, t. y. Baltijos jūros, Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros ir Juodosios jūros regionų, dalis. Todėl Sąjunga turėtų visų pirma stiprinti veiksmų koordinavimą su trečiosiomis valstybėmis, vykdančiomis suverenią valdžią ar turinčioms suverenias teises ir jurisdikciją minėtų jūros regionų jūriniuose vandenyse. Atitinkamos bendradarbiavimo sistemos apima regionines jūrų konvencijas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 10 punkte;

(51)

kiek tai susiję su Viduržemio jūra, kartu su šia direktyva buvo imamasi būtinų veiksmų, kad Sąjunga prisijungtų prie Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (Barselonos konvencija), kuri sudaryta Tarybos sprendimu 77/585/EEB (17) Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo, protokolo (18) (Jūros protokolas);

(52)

Arkties vandenys yra ypač svarbi Sąjungai kaimyninė jūros aplinka ir jiems tenka svarbus vaidmuo švelninant klimato kaitą. Siekiant užtikrinti Arkties aplinkos apsaugą jūroje vykdant naftos ir dujų operacijas, įskaitant žvalgymą, ir atsižvelgiant į didelių avarijų riziką ir veiksmingo avarijų likvidavimo priemonių poreikį, ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama didelį susirūpinimą keliančioms aplinkosaugos problemoms, susijusioms su Arkties vandenimis, spręsti. Arkties tarybos narėmis esančios valstybės narės raginamos aktyviai propaguoti aukščiausius standartus, susijusius su šios pažeidžiamos ir savitos ekosistemos aplinkosauga, pavyzdžiui, nustatant tarptautines priemones dėl taršos nafta Arkties regiono jūrose prevencijos, pasirengimo jai ir jos likvidavimo veiksmų, taip pat remiantis, inter alia, Arkties tarybos įkurtos darbo grupės veikla ir esamomis Arkties tarybos gairėmis dėl naftos ir dujų jūroje;

(53)

nacionaliniai avarijos likvidavimo išorės planai turėtų būti grindžiami rizikos įvertinimu, atsižvelgiant į ataskaitas apie didelius pavojus, susijusias su atitinkamuose jūriniuose vandenyse esančiais įrenginiais. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į naujausias Nelaimių valdymui skirtas rizikos vertinimo ir nustatymo gaires, kurias parengia Komisija;

(54)

kad avarijos būtų likviduojamos veiksmingai, operatorius ir savininkas turi nedelsdami imtis veiksmų ir glaudžiai bendradarbiauti su valstybių narių už avarijų likvidavimą atsakingomis organizacijomis, koordinuojančiomis papildomų avarijos likvidavimo išteklių skyrimą atsižvelgiant į padėties pokyčius. Toks avarijos likvidavimas taip pat turėtų apimti išsamų ekstremaliosios situacijos ištyrimą, ir šį tyrimą reikėtų pradėti nedelsiant, kad būtų užtikrinta, jog bus prarasta kuo mažiau reikšmingos informacijos ir įrodymų. Po avarijos valstybės narės turėtų padaryti atitinkamas išvadas ir imtis visų būtinų priemonių;

(55)

labai svarbu, kad visa svarbi informacija, įskaitant techninius duomenis ir parametrus, būtų prieinama atliekant vėlesnį tyrimą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad naftos ir dujų operacijų jūroje metu būtų renkama svarbi informacija ir kad įvykus didelei avarijai svarbi informacija būtų išsaugota, ir kad tinkamų duomenų rinkimas būtų intensyvesnis. Todėl valstybės narės turėtų skatinti naudoti tinkamas technines priemones, kad būtų skatinamas svarbių duomenų patikimumas ir įrašymas, bei užkertamas kelias galimam manipuliavimui duomenimis;

(56)

veiksmingam šios direktyvos reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikėtų numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už pažeidimus;

(57)

siekiant pritaikyti tam tikrus priedus ir įtraukti papildomą informaciją, kurios gali prireikti atsižvelgiant į technikos pažangą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai iš dalies keisti tam tikruose šios direktyvos prieduose nustatytus reikalavimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(58)

Direktyvoje 2004/35/EB pateikta „žalos vandeniui“ apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista siekiant užtikrinti, kad licencijų turėtojų atsakomybė pagal tą direktyvą būtų taikoma valstybių narių jūrų vandenims, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/56/EB;

(59)

daugelis šios direktyvos nuostatų nėra svarbios valstybėms narėms, neturinčiomis priėjimo prie jūros, t. y. Austrijai, Čekijai, Vengrijai, Liuksemburgui ir Slovakijai. Vis dėlto pageidautina, kad tos valstybės narės, palaikydamos dvišalius santykius su trečiosiomis valstybėmis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, propaguotų Sąjungos teisėje nustatytus naftos ir dujų operacijų jūroje saugos principus ir aukštus standartus;

(60)

ne visos valstybės narės, kurios yra jūrinės valstybės, leidžia naftos ir dujų operacijas jų jurisdikcijai priskiriamoje jūroje. Tos valstybės narės nedalyvauja licencijų išdavimo tokioms operacijoms ir didelių avarijų, susijusių su jūroje vykdomomis tokiomis operacijomis, prevencijos veikloje. Todėl būtų neproporcinga ir nereikalinga tas valstybes nares įpareigoti perkelti visas šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę ir jas įgyvendinti. Vis dėlto dėl naftos ir dujų operacijų jūroje kilusios avarijos gali turėti poveikį jų pakrantėms. Todėl įvykus didelei avarijai tos valstybės narės turėtų, inter alia, būti pasirengusios vykdyti avarijos likvidavimo veiksmus bei atlikti tyrimą ir turėtų bendradarbiauti per ryšių palaikymo centrus su kitomis atitinkamomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis;

(61)

atsižvelgiant į valstybių narių, neturinčių priėjimo prie jūros, geografinę padėtį, šios valstybės nedalyvauja licencijų išdavimo naftos ir dujų operacijoms jūroje ir didelių avarijų, susijusių su tomis operacijomis, prevencijos veikloje, ir jos negali būti potencialiai patirti tokių avarijų, įvykusių kitų valstybių narių jūriniuose vandenyse, padarinių. Todėl jos neturėtų būti įpareigotos į nacionalinę teisę perkelti daugumos šios direktyvos nuostatų. Vis dėlto tais atvejais, kai įmonės, kuri pati ar per patronuojamąsias įmones vykdo su naftos ir dujų operacijomis jūroje susijusią veiklą už Sąjungos teritorijos ribų, yra registruota valstybėje narėje, neturinčioje priėjimo prie jūros, ta valstybė narė turėtų reikalauti, jog ta įmonė pateiktų dėl tokių operacijų įvykusios avarijos ataskaitą, kuria būtų galima keistis Sąjungos lygiu, kad visos suinteresuotosios šalys Sąjungoje pasinaudotų įvykus tokioms avarijų sukaupta patirtimi;

(62)

be šioje direktyvoje nustatytų priemonių, Komisija turėtų ištirti kitas tinkamas priemones, skirtas didelių avarijų prevencijai stiprinti ir jų padariniams riboti;

(63)

operatoriai turėtų užtikrinti, kad turi pakankamus fizinius, žmogiškuosius ir finansinius išteklius užkirsti kelią didelėms avarijoms ir riboti tokių avarijų padarinius. Vis dėlto kadangi nė viena iš esamų finansinio užtikrinimo priemonių, įskaitant rizikos paskirstymo priemones, negali apimti visų galimų didelių avarijų padarinių, Komisija turėtų toliau analizuoti ir tirti atitinkamas priemones, kad būtų užtikrinta pakankamai griežta atsakomybės už žalą, susijusią su naftos ir dujų operacijomis jūroje, sistema, reikalavimai dėl finansinio pajėgumo, įskaitant atitinkamų finansinio užtikrinimo ar kitų priemonių prieinamumą. Tai gali būti galimybės nustatyti abipusio kompensavimo sistemą nagrinėjimas. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą su savo išvadomis, prie kurios prireikus būtų pridėti pasiūlymai;

(64)

Sąjungos lygmeniu svarbu, kad techniniai standartai būtų papildyti atitinkama teisine sistema, kurią sudarytų produktų saugos teisės aktai, ir kad tokie standartai būtų taikomi visiems jūroje esantiems įrenginiams valstybių narių jūriniuose vandenyse, o ne tik nemobiliesiems gavybos įrenginiams. Todėl Komisija turėtų toliau analizuoti produktų saugos standartus, taikomus naftos ir dujų operacijoms jūroje;

(65)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti būtiniausius reikalavimus dėl didelių avarijų prevencijos naftos ir dujų operacijų jūroje metu bei tokių avarijų padarinių mažinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šia direktyva nustatomi būtiniausi didelių avarijų, susijusių su naftos ir dujų operacijomis jūroje, prevencijos ir tokių avarijų padarinių ribojimo reikalavimai.

2.   Šia direktyva nedaromas poveikis Sąjungos teisei, susijusiai su darbuotojų sauga ir sveikata darbe, visų pirma direktyvoms 89/391/EEB ir 92/91/EEB.

3.   Šia direktyva nedaromas poveikis direktyvoms 94/22/EB, 2001/42/EB, 2003/35/EB, 2003/4/EB (19), 2003/35/EB, 2010/75/ES (20) ir 2011/92/ES.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1)

didelė avarija – su įrenginiu ar prijungtąja infrastruktūra susijęs:

a)

incidentas, susijęs su sprogimu, gaisru, gręžinio kontrolės praradimu arba naftos, dujų ar pavojingų medžiagų nutekėjimu, dėl kurio žūsta ar sunkiai sužalojami žmonės ar yra didelė tikimybė, kad žus ar bus sunkiai sužaloti žmonės;

b)

incidentas, dėl kurio stipriai pažeidžiamas įrenginys arba prijungtoji infrastruktūra ir žūsta ar sunkiai sužalojami žmonės ar yra didelė tikimybė, kad žus ar bus sunkiai sužaloti žmonės;

c)

kitas incidentas, dėl kurio žūsta ar sunkiai sužalojami penki ar daugiau asmenų, esančių jūroje dislokuotame įrenginyje, kuriame yra pavojaus šaltinis, arba dalyvaujančių naftos ir dujų operacijoje jūroje ar su įrenginiu arba prijungtąja infrastruktūra susijusioje operacijoje; arba

d)

didelis su aplinka susijęs incidentas, kuris yra a, b ir c punktuose nurodytų incidentų padarinys.

Siekiant nustatyti, ar incidentas gali būti laikomas didele avarija pagal a, b arba d punktus, įrenginys, kuris paprastai yra neprižiūrimas, laikomas prižiūrimu;

2)

jūroje – esantis valstybės narės teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ar kontinentiniame šelfe, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje;

3)

naftos ir dujų operacijos jūroje – visa su įrenginiu ar prijungtąja infrastruktūra susijusi veikla, įskaitant projektavimą, planavimą, statybą, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą, kuri vykdoma naftos arba dujų žvalgymo ir gavybos tikslais, išskyrus naftos ir dujų transportavimą iš vienos pakrantės į kitą;

4)

rizika – įvykio tikėtinumo ir to įvykio padarinių derinys;

5)

operatorius – subjektas, kurį licencijos turėtojas arba licencijų išdavimo institucija paskyrė naftos ir dujų operacijoms jūroje vykdyti, įskaitant gręžinio eksploatavimo operacijų planavimą ir vykdymą arba įrenginio vykdomų gavybos funkcijų valdymą ir kontrolę;

6)

tinkamas – tikslus ar visiškai atitinkantis, be kita ko, atsižvelgiant į proporcingas pastangas ir išlaidas, konkretų reikalavimą ar konkrečią situaciją, grindžiamas objektyviais įrodymais ir patvirtinta analize, palyginimu su atitinkamais standartais ar kitomis priemonėmis, kurias kitos valdžios institucijos ar sektoriaus atstovai naudoja panašiomis aplinkybėmis;

7)

subjektas – fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė;

8)

priimtinas (rizikos atžvilgiu) – rizikos lygis, kurio atžvilgiu tolesnis šios rizikos mažinimas laiko, išlaidų ar pastangų prasme būtų visiškai neproporcingas, palyginti su iš tokio mažinimo gaunama nauda. Vertinant, ar laikas, išlaidos ar pastangos būtų visiškai neproporcingos, palyginti su dėl tolesnio rizikos mažinimo gaunama nauda, reikia atsižvelgti į geriausią praktiką nustatytus rizikos lygius, atitinkančius veiklą;

9)

licencija – leidimas vykdyti naftos ir dujų operacijas jūroje pagal Direktyvą 94/22/EB;

10)

licencijuota teritorija – geografinė vietovė, kuriai taikoma licencija;

11)

licencijos turėtojas – licenciją turintis asmuo arba bendrai licenciją turintys asmenys;

12)

rangovas – operatoriaus arba savininko vardu konkrečioms užduotims atlikti operatoriaus arba savininko pasamdytas subjektas;

13)

licenciją išduodanti institucija – valdžios institucija, kuri atsakinga už leidimų išdavimą arba naudojimosi tais leidimais stebėseną, kaip numatyta Direktyvoje 94/22/EB;

14)

kompetentinga valdžios institucija – pagal šią direktyvą paskirta valdžios institucija, atsakinga už pagal šią direktyvą jai pavestas pareigas. Kompetentingą valdžios instituciją gali sudaryti viena ar daugiau viešųjų įstaigų;

15)

žvalgymas – žvalgomųjų gręžinių gręžimas ir visos susijusios naftos ir dujų operacijos jūroje, kurias būtina atlikti prieš atliekant su gavyba susijusias operacijas;

16)

gavyba – naftos ir dujų išgavimas jūroje iš licencijuotos teritorijos požeminio sluoksnio, įskaitant naftos ir dujų perdirbimą jūroje ir jų transportavimą prijungtąja infrastruktūra;

17)

gavybai neskirtas įrenginys – kitas nei naftos ir dujų gavybai naudojamas įrenginys;

18)

visuomenė – vienas ar daugiau subjektų ir, pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką, jų asociacijos, organizacijos ar grupės;

19)

įrenginys – nejudamas, stacionarus ar mobilusis įrenginys ar įrenginių junginys, visam laikui sujungtas tiltais arba kitomis struktūromis, naudojamas naftos ir dujų operacijoms jūroje ar susijęs su tokiomis operacijomis. Įrenginiai apima mobiliuosius gręžimo jūroje įrenginius tik tuomet, kai jie yra dislokuoti jūroje gręžimo, gavybos ar kitos veiklos, susijusios su naftos ir dujų operacijomis jūroje, tikslais;

20)

gavybos įrenginys – gavybai naudojamas įrenginys;

21)

prijungtoji infrastruktūra – valstybės narės nustatytoje saugos zonoje arba toliau nuo įrenginio esančioje gretimoje zonoje:

a)

gręžinys ir susijusios struktūros, papildomi gamybiniai vienetai ir prietaisai, sujungti su jūroje esančiu įrenginiu;

b)

įrengimai ar konstrukcijos, esantys pagrindinėje įrenginio struktūroje ar prie jos pritvirtinti;

c)

pritvirtinti vamzdyno įrengimai ar konstrukcijos;

22)

pritarimas ataskaitai apie didelius pavojus – kompetentingos valdžios institucijos rašytinis pranešimas operatoriui ar savininkui, kad ataskaita apie didelius pavojus, jei ji būtų įgyvendinta taip, kaip joje nustatyta, atitinka šios direktyvos reikalavimus. Pritarimas nereiškia, kad atsakomybė už didelių pavojų kontrolę perduodama kompetentingai valdžios institucijai;

23)

didelis pavojus – padėtis, kuriai esant gali įvykti didelė avarija;

24)

gręžinio eksploatavimas – visos su gręžiniu susijusios operacijos, dėl kurių atsitiktinai galėtų nutekėti medžiagos, galinčios sukelti didelę avariją, įskaitant gręžinio gręžimą, taisymą ar jo modifikavimą, gręžinio operacijų sustabdymą ir gręžinio eksploatavimo nutraukimą visam laikui;

25)

mišri operacija – operacija, kuri atliekama iš įrenginio su kitu įrenginiu ar įrenginiais, siekiant su kitu (-ais) įrenginiu (-ais) susijusių tikslų, ir dėl kurios bet kuriame įrenginyje ar visuose įrenginiuose iš esmės padidėja rizika asmenų saugai arba aplinkos apsaugai;

26)

saugos zona – valstybės narės nustatyta teritorija 500 metrų spinduliu nuo bet kurios įrenginio dalies;

27)

savininkas – subjektas, teisiškai turintis teisę kontroliuoti gavybai neskirto įrenginio eksploatavimą;

28)

avarijos likvidavimo vidaus planas – operatoriaus ar savininko pagal šios direktyvos reikalavimus parengtas priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią didelės avarijos, susijusios su naftos ir dujų operacijomis jūroje, plitimui ar riboti jos padarinius, planas;

29)

nepriklausoma patikra – operatoriui ar savininkui priklausančio subjekto ar organizacinio padalinio, kuris nėra kontroliuojamas ar veikiamas teiginius naudojančio subjekto ar organizacinio padalinio, konkrečių rašytinių teiginių pagrįstumo įvertinimas ir patvirtinimas;

30)

esminis pakeitimas:

a)

ataskaitos apie didelius pavojus atveju – pagrindo, kuriuo remiantis buvo pritarta pradinei ataskaitai, pakeitimas, įskaitant, inter alia, fizinius pakeitimus, atsiradusias naujas žinias arba technologijas ir veiklos valdymo pokyčius;

b)

pranešimo apie gręžinio eksploatavimą arba mišrias operacijas atveju – pagrindo, kuriuo remiantis buvo pateiktas pirminis pranešimas, pakeitimas, įskaitant, inter alia, fizinius pakeitimus, vieno įrenginio pakeitimą kitu, atsiradusias naujas žinias arba technologijas ir veiklos valdymo pokyčius;

31)

operacijų pradžia – laiko momentas, kai įrenginys arba prijungtoji infrastruktūra pirmą kartą pagal paskirtį panaudojami operacijoms;

32)

naftos išsiliejimo likvidavimo veiksmingumas – naftos išsiliejimo likvidavimo sistemų veiksmingumas likviduojant naftos išsiliejimą, remiantis aplinkos sąlygų, kurios trukdytų likvidavimui, dažnumo, trukmės ir laiko analize. Naftos išsiliejimo likvidavimo veiksmingumo įvertinimas turi būti išreikštas laiko, per kurį šių sąlygų nėra, procentine dalimi ir apimti eksploatacinių apribojimų, kurie taikomi atitinkamiems įrenginiams, remiantis tokiu įvertinimu, aprašymą;

33)

saugai ir aplinkosaugai labai svarbūs elementai – įrenginio dalys, įskaitant kompiuterines programas, kurių tikslas - užkirsti kelią didelei avarijai ar apriboti jos padarinius arba dėl kurių gedimo gali kilti didelė avarija arba galėtų būti prie jos labai prisidėta;

34)

trišalės konsultacijos – oficiali sistema, skirta tam, kad kompetentingos valdžios institucijos, operatoriai, savininkai ir darbuotojų atstovai galėtų vesti dialogą ir bendradarbiauti;

35)

sektoriaus atstovai – subjektai, kurie tiesiogiai dalyvauja naftos ir dujų operacijose jūroje, kurioms taikoma ši direktyva, arba kurių veikla yra glaudžiai susijusi su tokiomis operacijomis;

36)

avarijos likvidavimo išorės planas – vietos, nacionalinė ar regioninė strategija, pagal kurią užkertamas kelias didelės avarijos, susijusios su naftos ir dujų operacijomis jūroje, plitimui ar ribojami jos padariniai, panaudojant visus operatoriaus turimus išteklius, kaip aprašyta atitinkamame avarijos likvidavimo vidaus plane, ir bet kokius papildomus valstybių narių suteikiamus išteklius;

37)

didelis su aplinka susijęs incidentas – incidentas, dėl kurio įvyksta arba gali įvykti dideli neigiami aplinkos pokyčiai, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/35/EB.

II   SKYRIUS

DIDELIŲ AVARIJŲ, SUSIJUSIŲ SU NAFTOS IR DUJŲ OPERACIJOMIS JŪROJE, PREVENCIJA

3 straipsnis

Bendrieji naftos ir dujų operacijų jūroje rizikos valdymo principai

1.   Valstybės narės reikalauja, kad operatoriai užtikrintų, jog būtų imamasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias didelėms avarijoms, susijusioms su naftos ir dujų operacijomis jūroje.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai nebūtų atleidžiami nuo pareigų, kylančių pagal šią direktyvą dėl to, kad veiksmus ar neveikimą, dėl kurių kilo didelė avarija arba kuriais prisidėta prie tokios avarijos, atliko rangovai.

3.   Jeigu įvyksta didelė avarija, valstybės narės užtikrina, kad operatoriai imtųsi visų tinkamų priemonių jos padariniams žmogaus sveikatai ir aplinkai apriboti.

4.   Valstybės narės reikalauja, kad operatoriai užtikrintų, jog naftos ir dujų operacijos jūroje būtų atliekamos remiantis sistemingu rizikos valdymu, kad likutinė didelių avarijų rizika žmonėms, aplinkai ir jūroje esantiems įrenginiams būtų priimtina.

4 straipsnis

Su licencijomis susijęs saugos ir aplinkos aspektų įvertinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad priimant sprendimus dėl licencijų išdavimo vykdyti naftos ir dujų operacijas jūroje ar jų perdavimo būtų atsižvelgiama į tokios licencijos pareiškėjo pajėgumą atitikti pagal licenciją numatytų operacijų vykdymo reikalavimus, kaip reikalaujama pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, visų pirma pagal šią direktyvą.

2.   Visų pirma, kai vertinamas techninis ir finansinis licencijos pareiškėjo pajėgumas, deramai atsižvelgiama į šiuos aspektus:

a)

riziką, pavojus ir visą kitą susijusią informaciją dėl atitinkamos licencijuotos teritorijos, įskaitant, kai tinkama, išlaidas, patiriamas dėl jūrų aplinkos blogėjimo, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 8 straipsnio 1 dalies c punkte;

b)

konkretų naftos ir dujų operacijų jūroje etapą;

c)

pareiškėjo finansinį pajėgumą, įskaitant finansines garantijas, prisiimti atsakomybę, galinčią kilti dėl aptariamų naftos ir dujų operacijų jūroje, įskaitant atsakomybę už galimą ekonominę žalą, jeigu tokią atsakomybę numato nacionalinė teisė;

d)

turimą informaciją, susijusią su pareiškėjo saugos ir aplinkosauginiu veiksmingumu, įskaitant didelių avarijų srityje, jei tai gali būti aktualu operacijoms, dėl kurių pateikiama licencijos paraiška.

Prieš išduodama ar perduodama licenciją naftos ir dujų operacijoms jūroje, licenciją išduodanti institucija prireikus konsultuojasi su kompetentinga valdžios institucija.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad licenciją išduodanti institucija licenciją išduotų tik įsitikinusi, kad pareiškėjas įrodo, kad yra arba bus numatyti pakankami ištekliai laikantis reikalavimų, dėl kurių turi nuspręsti valstybės narės, siekiant prisiimti atsakomybę, kuri gali kilti dėl pareiškėjo naftos ir dujų operacijų jūroje. Tokie ištekliai turi galioti ir būti veiksmingais nuo naftos ir dujų operacijų jūroje pradžios. Valstybė narė reikalauja, kad pareiškėjai tinkamu būdu pateiktų techninio ir finansinio pajėgumo įrodymų ir bet kokios kitos reikšmingos informacijos, susijusios su teritorija, dėl kurios išduodama licencija, ir konkrečiu naftos ir dujų operacijų jūroje etapu.

Valstybės narės įvertina pirmoje pastraipoje nurodytų išteklių pakankamumą siekdamos nustatyti, ar pareiškėjas turi pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų nedelsdamas pradėti ir nepertraukiamai tęsti visų priemonių, būtinų veiksmingam avarijos likvidavimui ir paskesniam ištaisymui vykdyti, taikymą.

Valstybės narės sudaro palankias sąlygas taikyti tvarias finansines ir kitas priemones, skirtas padėti licencijos pareiškėjams įrodyti savo finansinį pajėgumą pagal pirmą pastraipą.

Valstybės narės turi nustatyti bent procedūras, skirtas sparčiam ir tinkamam reikalavimų dėl kompensacijų apdorojimui užtikrinti, įskaitant dėl kompensacinių išmokų dėl tarpvalstybinių incidentų.

Valstybės narės reikalauja, kad licencijos turėtojas išsaugotų pakankamą pajėgumą vykdyti savo finansines pareigas, kylančias dėl atsakomybės už naftos ir dujų operacijas jūroje.

4.   Licenciją išduodanti institucija arba licencijos turėtojas paskiria operatorių. Kai operatorių turi skirti licencijos turėtoją, licenciją išduodančiai institucijai apie paskyrimą turi būti pranešama iš anksto. Tokiais atvejais licenciją išduodanti institucija, prireikus pasikonsultavusi su kompetentinga valdžios institucija, gali pareikšti prieštaravimų dėl operatoriaus paskyrimo. Pareiškus tokius prieštaravimus, valstybės narės reikalauja, kad licencijos turėtojas paskirtų kitą tinkamą alternatyvų operatorių arba pats prisiimtų operatoriaus pareigas pagal šią direktyvą.

5.   Su konkrečia licencijuota teritorija susijusios naftos ir dujų operacijų jūroje licencijos išdavimo procedūros organizuojamos taip, kad valstybė narė galėtų išnagrinėti žvalgymo metu surinktą informaciją prieš pradedant gavybą.

6.   Vertinant licencijos pareiškėjo techninius ir finansinius pajėgumus, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas visoms aplinkosaugine prasme lengvai pažeidžiamoms jūrų ir pakrantės aplinkoms, visų pirma svarbias funkcijas švelninant klimato kaitos poveikį ir prie jo prisitaikant atliekančioms ekosistemoms, kaip antai druskingoms pelkėms, jūrų žolių sąžalynams ir saugomiems jūrų rajonams, kaip antai specialioms saugomoms teritorijoms pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (21), specialioms saugomoms teritorijoms pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (22), ir saugomiems jūrų rajonams, kaip dėl jų susitarė Sąjunga ar atitinkamos valstybės narės tarptautiniuose ar regioniniuose susitarimuose, kurių šalimis jos yra.

5 straipsnis

Visuomenės dalyvavimas, susijęs su planuojamų naftos ir dujų žvalgymo operacijų jūroje poveikiu aplinkai

1.   Pradėti gręžti žvalgymo gręžinį iš gavybai neskirto įrenginio galima tik tuo atveju, jeigu valstybės narės atitinkamos valdžios institucijos prieš tai užtikrino ankstyvą ir veiksmingą visuomenės dalyvavimą svarstant planuojamų naftos ir dujų operacijų jūroje galimą poveikį aplinkai pagal kitus Sąjungos teisės aktus, visų pirma atitinkamai pagal Direktyvą 2001/42/EB arba Direktyvą 2011/92/ES.

2.   Kai visuomenės dalyvavimas nebuvo užtikrintas, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi šių priemonių:

a)

visuomenė viešais skelbimais arba kitomis tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, elektronine žiniasklaida, informuojama, kur planuojama leisti vykdyti žvalgymo operacijas;

b)

identifikuojama atitinkama visuomenės dalis, įskaitant, tą visuomenės dalį, kuriai sprendimas leisti žvalgymo operacijas daro arba gali daryti poveikį, arba kuri yra suinteresuota tuo sprendimu, taip pat susijusios nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, skatinančios aplinkos apsaugą, ir kitos susijusios organizacijos;

c)

visuomenei pateikiama atitinkama informacija apie tokias planuojamas operacijas, įskaitant, inter alia, informaciją dėl teisės dalyvauti sprendimų priėmime ir apie tai, kam galima pateikti pastabas ar klausimus;

d)

visuomenei suteikiama teisė pateikti pastabas ir nuomones tuo metu, kai dar galimi visi veikimo būdai, prieš priimant sprendimus leisti vykdyti žvalgymą;

e)

kai sprendimai buvo priimti pagal d punktą - tinkamai atsižvelgiama į visuomenės dalyvavimo rezultatus; ir

f)

atitinkama valstybė narė, išnagrinėjusi visuomenės pastabas ir nuomones, nedelsdama informuoja visuomenę apie priimtus sprendimus ir jų motyvus bei prielaidas, kuriomis tie sprendimai grindžiami, įskaitant informaciją apie visuomenės dalyvavimo procesą.

Nustatomi pagrįsti terminai, kad kiekvienam atskiram visuomenės dalyvavimo etapui būtų skirta pakankamai laiko.

3.   Šis straipsnis netaikomas teritorijoms, dėl kurių licencijos išduotos anksčiau nei 2013 m. liepos 18 d.

6 straipsnis

Naftos ir dujų operacijos jūroje, kurioms taikoma licencija

1.   Valstybės narės užtikrina, kad gavybos įrenginius ir prijungtąją infrastruktūrą eksploatuotų tik licencijuotose teritorijose ir tik tam tikslui pagal 4 straipsnio 4 dalį paskirti operatoriai.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad licencijos turėtojas užtikrintų, jog operatorius būtų pajėgus atitikti specialių operacijų reikalavimus, nustatytus pagal atitinkamą licenciją.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad visų naftos ir dujų operacijų jūroje vykdymo metu licencijos turėtojas imtųsi visų pagrįstų veiksmų užtikrinti, kad operatorius laikytųsi reikalavimų, vykdytų savo funkcijas ir atliktų pareigas pagal šią direktyvą.

4.   Kai kompetentinga valdžios institucija nustato, kad operatorius nebegali atitikti atitinkamų reikalavimų pagal šią direktyvą, apie tai turi būti informuojama licenciją išduodanti institucija. Po to licenciją išduodanti institucija apie tai informuoja licencijos turėtoją ir jis prisiima atsakomybę dėl atitinkamų pareigų vykdymo bei nedelsdamas licenciją išduodančiai institucijai pasiūlo pakaitinį operatorių.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad su gavybos įrenginiais ir gavybai neskirtais įrenginiais susijusios operacijos nebūtų pradedamos arba tęsiamos tol, kol kompetentinga valdžios institucija nėra pritarusi ataskaitai apie didelius pavojus pagal šią direktyvą.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad gręžinių operacijos arba mišrios operacijos nebūtų pradedamos arba tęsiamos, jeigu dėl susijusių įrenginių nėra pritartai ataskaitai apie didelius pavojus pagal šią direktyvą. Be to, tokios operacijos nepradedamos ir netęsiamos, kai kompetentingai valdžios institucijai nėra pateiktas pranešimas apie gręžinio eksploatavimą arba pranešimas apie mišrias operacijas atitinkamai pagal 11 straipsnio 1 dalies h arba i punktus, arba kai kompetentinga valdžios institucija pateikia prieštaravimų dėl pranešimo turinio.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad aplink įrenginį būtų nustatyta saugos zona ir laivams būtų uždrausta į tą saugos zoną įplaukti ar joje būti.

Vis dėlto tas draudimas netaikomas laivui, kuris į saugos zoną įplaukia ar joje būna:

a)

nes jis susijęs su toje saugos zonoje ar netoli jos vykdomu povandeninių kabelių ar vamzdžių tiesimu, patikra, bandymu, taisymu, technine priežiūra, keitimu, atnaujinimu arba šalinimu;

b)

siekiant teikti paslaugas, susijusias su toje saugos zonoje esančiu įrenginiu, arba įvežti ar išvežti asmenis ar prekes;

c)

prižiūrint valstybei narei atlikti įrenginio arba prijungtosios infrastruktūros patikrą toje saugos zonoje;

d)

gelbstint arba siekiant gelbėti asmens gyvybę ar turtą;

e)

dėl sudėtingų oro sąlygų;

f)

patekęs į nelaimę arba

g)

nes yra operatoriaus, savininko arba valstybės narės, kurioje yra saugos zona, sutikimas.

8.   Valstybės narės nustato veiksmingo dalyvavimo trišalėse kompetentingos valdžios institucijos, operatorių ir savininkų bei darbuotojų atstovų konsultacijose mechanizmą, taikomą kuriant didelių avarijų prevencijos standartus ir politiką.

7 straipsnis

Atsakomybė už žalą aplinkai

Nedarant poveikio esamos atsakomybės už žalos aplinkai prevenciją ir ištaisymą taikymo apimčiai pagal Direktyvą 2004/35/EB, valstybės narės užtikrina, kad licencijos turėtojas būtų finansiškai atsakingas už žalos gamtai, kuri kyla dėl licencijos turėtojo ar operatoriaus ar jų vardu naftos ar dujų operacijų jūroje, prevenciją ir ištaisymą, kaip apibrėžta toje direktyvoje.

8 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos paskyrimas

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą valdžios instituciją, atsakingą už šias reguliavimo funkcijas:

a)

ataskaitų apie didelius pavojus vertinimą ir pritarimą joms, pranešimų apie projektą ir pranešimų apie gręžinio eksploatavimą ar mišrias operacijas vertinimą bei kitų panašių joms pateikiamų dokumentų vertinimą;

b)

priežiūrą, kaip operatoriai ir savininkai laikosi šios direktyvos, įskaitant patikras, tyrimus ir vykdymo užtikrinimo veiksmus;

c)

kitų valdžios institucijų ar įstaigų, įskaitant licenciją išduodančią instituciją, konsultavimą;

d)

metinių planų rengimą pagal 21 straipsnį;

e)

ataskaitų rengimą;

f)

bendradarbiavimą su kompetentingomis valdžios institucijomis arba ryšių palaikymo centrais pagal 27 straipsnį.

2.   Valstybės narės visuomet užtikrina kompetentingos valdžios institucijos nepriklausomumą ir objektyvumą, jai vykdant reguliavimo funkcijas, visų pirma išvardytas 1 dalies a, b ir c punktuose. Atitinkamai užkertamas kelias interesų konfliktams, susijusiems su, pirma, kompetentingos valdžios institucijos reguliavimo funkcijomis ir, antra, reguliavimo funkcijomis, susijusiomis su jūrinių gamtos išteklių ekonominiu vystymu, licencijų naftos ir dujų operacijoms jūroje valstybėje narėje vykdyti išdavimu ir pajamų iš tų operacijų rinkimu bei tvarkymu.

3.   2a dalyje nustatytiems tikslams pasiekti valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos valdžios institucijos reguliavimo funkcijas vykdytų valdžios institucija, kuri nevykdo jokių valstybės narės funkcijų, susijusių su jūrinių gamtos išteklių ekonominiu vystymu, licencijų naftos ir dujų operacijoms jūroje valstybėje narėje vykdyti išdavimu ir pajamų iš tų operacijų rinkimu bei tvarkymu.

Vis dėlto tais atvejais, kai iš viso įprastai veikiančių įrenginių yra mažiau nei šeši, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti netaikyti pirmos pastraipos. Toks sprendimas nedaro poveikio jos pareigoms pagal 2 dalį.

4.   Valstybės narės visuomenei pateikia aprašymą apie kompetentingos valdžios institucijos organizacinę sandarą, įskaitant tai, kodėl jos pasirinko tokį kompetentingos valdžios institucijos sukūrimo būdą, ir kaip jos užtikrino, kad būtų vykdomos 1 dalyje nustatytos reguliavimo funkcijos ir būtų laikomasi 2 dalyje nustatytų pareigų.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija turėtų pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių savo užduotims pagal šią direktyvą vykdyti. Tie ištekliai turi būti proporcingi valstybių narių naftos ir dujų operacijų jūroje apimties atžvilgiu.

6.   Valstybės narės gali sudaryti oficialius susitarimus su atitinkamomis Sąjungos agentūromis ar kitomis tinkamomis įstaigomis, jei tokių yra – dėl specialistų ekspertinių paslaugų teikimo padedant kompetentingai valdžios institucijai vykdyti jos reguliavimo funkcijas. Pagal šią dalį įstaiga nelaikoma tinkama, jeigu jos objektyvumas gali būti pažeistas dėl interesų konflikto.

7.   Valstybės narės gali nustatyti mechanizmus, pagal kuriuos kompetentingos valdžios institucijos finansinės išlaidos, patirtos vykdant užduotis pagal šią direktyvą, gali būti susigrąžintos iš licencijų turėtojų, operatorių arba savininkų.

8.   Kai kompetentinga valdžios institucija yra sudaryta iš daugiau nei vienos įstaigos, valstybės narės deda visas pastangas, kad išvengtų įstaigų reguliavimo funkcijų dubliavimosi. Valstybės narės gali paskirti vieną sudarančiųjų įstaigų pagrindine įstaiga, kuriai atsakytų už reguliavimo funkcijų pagal šią direktyvą vykdymo ir ataskaitų teikimo Komisijai koordinavimą.

9.   Valstybės narės peržiūri kompetentingos valdžios institucijos veiklą ir imasi visų priemonių, būtinų padidinti jos efektyvumą vykdant reguliavimo funkcijas, nustatytas 1 dalyje.

9 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos veikimas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija:

a)

veiktų nepriklausomai nuo politikos, reguliavimo sprendimų ar kitų nuostatų, nesusijusių su jos užduotimis pagal šią direktyvą;

b)

aiškiai apibrėžtų savo atsakomybę ir operatoriaus bei savininko atsakomybę už didelių avarijų rizikos kontrolę pagal šią direktyvą;

c)

nustatytų politiką, procesą ir procedūras, skirtas išsamiai įvertinti ataskaitas apie didelius pavojus ir pranešimus, pateiktus pagal 11 straipsnį, bei valstybės narės jurisdikcijos ribose vykdytų direktyvos nuostatų laikymosi priežiūrą, įskaitant patikras, tyrimus ir vykdymo užtikrinimo veiksmus;

d)

teiktų informaciją apie c punkte nurodytą politiką, procesą ir procedūras operatoriams ir savininkams, o minėtos informacijos santrauką teiktų visuomenei;

e)

prireikus parengtų ir įgyvendintų su kitomis valstybių narių valdžios institucijomis koordinuojamas arba bendras procedūras, siekiant vykdyti užduotis pagal šią direktyvą; ir

f)

savo politiką, organizacinę struktūrą ir veiklos procedūras grįstų III priede įtvirtintais principais.

10 straipsnis

Europos jūrų saugumo agentūros užduotys

1.   Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA, toliau – agentūra) teikia valstybėms narėms ir Komisijai techninę ir mokslinę paramą, laikydamasi savo įgaliojimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002.

2.   Naudodamasi savo įgaliojimais agentūra:

a)

padeda Komisijai ir poveikį patyrusiai valstybei narei, šios prašymu, aptikti naftos išsiliejimą ar dujų nuotėkį ir vykdyti jo stebėseną;

b)

padeda valstybėms narėms, jų prašymu, rengiant ir vykdant avarijos likvidavimo vidaus planus, ypač jei yra tarpvalstybinis poveikis valstybių narių jūrų vandenyse ir už jų ribų;

c)

valstybių narių avarijos likvidavimo išorės ir vidaus planų pagrindu kartu su valstybėmis narėmis ir operatoriais rengia turimos avarijų likvidavimo įrangos ir paslaugų katalogą.

3.   Agentūra gali, jei jos prašoma:

a)

padėti Komisijai vertinti valstybių narių avarijų likvidavimo išorės planus, kad patikrintų, ar planai atitinka šią direktyvą;

b)

peržiūrėti pratybas, skirtas patikrinti tarpvalstybinius ir Sąjungos ekstremaliųjų situacijų mechanizmus.

III   SKYRIUS

RENGIMASIS VYKDYTI NAFTOS IR DUJŲ OPERACIJAS JŪROJE IR JŲ VYKDYMAS

11 straipsnis

Dokumentai, pateiktini dėl naftos ir dujų operacijų jūroje vykdymo

1.   Valstybės narės užtikrina, kad operatorius arba savininkas pateiktų kompetentingai valdžios institucijai šiuos dokumentus:

a)

įmonės didelių avarijų prevencijos politiką arba jų tinkamą aprašymą pagal 19 straipsnio 1 ir 5 dalis;

b)

įrenginiui taikomą saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemą, arba jos tinkamą aprašymą, pagal 19 straipsnio 3 ir 5 dalis;

c)

dėl planuojamo gavybos įrenginio – pranešimą apie projektą pagal I priedo 1 dalies reikalavimus;

d)

nepriklausomos patikros sistemos aprašymą pagal 17 straipsnį;

e)

ataskaitą apie didelius pavojus pagal 12 ir 13 straipsnius;

f)

jeigu padaromas esminis pakeitimas arba įrenginys išmontuojamas, pateikiama iš dalies pakeista ataskaita apie didelius pavojus, pagal 12 ir 13 straipsnius;

g)

avarijos likvidavimo vidaus planą arba tinkamą šio plano aprašymą pagal 14 ir 28 straipsnius;

h)

gręžinio eksploatavimo atveju - pranešimą apie to gręžinio eksploatavimą ir to gręžinio eksploatavimo informacija pagal 15 straipsnį;

i)

mišrios operacijos atveju - pranešimą apie mišrias operacijas pagal 16 straipsnį;

j)

dėl esamo gavybos įrenginio, kuris turi būti perkeltas į kitą gavybos vietą ir joje eksploatuojamas – perkėlimo pranešimą pagal I priedo 1 dalį;

k)

kitą susijusį dokumentą, kurį pateikti prašo kompetentinga valdžios institucija.

2.   Pagal 1 dalies a, b, d ir g punktus pateiktini dokumentai įtraukiami į ataskaitą apie didelius pavojus, kuri turi būti parengta pagal 1 dalies e punktą. Gręžinio operatoriaus politika dėl didelių avarijų prevencijos įtraukiama, jei tai nebuvo padaryta ankščiau, į pranešimą apie gręžinio eksploatavimą, kuris turi būti pateikiamas pagal 1 dalies h punktą.

3.   Pranešimas apie projektą, kuris turi būti pateiktas pagal 1 dalies c punktą, pateikiamas kompetentingai valdžios institucijai per kompetentingos valdžios institucijos nustatytą terminą prieš numatomą ataskaitos apie didelius pavojus dėl planuojamos operacijos teikimą. Kompetentinga valdžios institucija atsako į pranešimą apie projektą pateikdama pastabas, į kurias turi būti atsižvelgiama ataskaitoje apie didelius pavojus.

4.   Kai rengiamasi esamą gavybos įrenginį įvežti į valstybės narės vandenis arba iš jų išvežti, kompetentingai valdžios institucijai apie tai raštu pranešama iki datos, kai gavybos įrenginys turi būti įvežtas į tos valstybės narės vandenis arba iš jų išvežtas.

5.   Pranešimas apie perkėlimą, kuris turi būti pateiktas pagal 1 dalies i punktą, pateikiamas kompetentingai valdžios institucijai pakankamai ankstyvame siūlomo vystymo etape, kad operatorius rengdamas ataskaitą apie didelius pavojus galėtų atsižvelgti į visas kompetentingos valdžios institucijos iškeltas problemas.

6.   Kai prieš pateikiant ataskaitą apie didelius pavojus padaromas esminis pranešimo apie projektą arba perkėlimą pakeitimas, kompetentinga valdžios institucija kuo greičiau informuojama apie tą pakeitimą.

7.   Ataskaita apie didelius pavojus, kuris turi būti pateiktas pagal 1 dalies e punktą, teikiama kompetentingai valdžios institucijai per kompetentingos valdžios institucijos nustatytą terminą prieš numatomą operacijų pradžią.

12 straipsnis

Ataskaita apie didelius pavojus dėl gavybos įrenginio

1.   Valstybės narės užtikrina, kad operatorius parengtų ataskaitą apie didelius pavojus dėl gavybos įrenginio, kuri turi būti pateiktas pagal 11 straipsnio 1 dalies e punktą. Toje ataskaitoje pateikiama I priedo 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija ir ji atnaujinama kai tai yra būtina arba kompetentingos valdžios institucijos reikalavimu.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad su darbuotojų atstovais būtų konsultuojamasi atitinkamais ataskaitos apie didelius pavojus dėl gavybos įrenginio rengimo etapais ir kad tuo tikslu būtų teikiami duomenys pagal I priedo 2 dalies 3 punktą.

3.   Ataskaita apie didelius pavojus dėl gavybos įrenginio gali būti parengta įrenginių grupės atžvilgiu, jeigu kompetentinga valdžios institucija su tuo sutinka.

4.   Kai tam, kad būtų galima pritarti ataskaitai apie didelius pavojus, būtina pateikti papildomą informaciją, valstybės narės užtikrina, kad operatorius kompetentingos valdžios institucijos prašymu pateiktų tokią informaciją ir padarytų būtinus teikiamos ataskaitos apie didelius pavojus pakeitimus.

5.   Kai ketinama padaryti gavybos įrenginio pakeitimų ir dėl to padaromas esminis pakeitimas, arba jeigu ketinama išmontuoti stacionarų gavybos įrenginį, operatorius per kompetentingos valdžios institucijos nustatytą terminą pagal I priedo 6 dalį parengia iš dalies pakeistą ataskaitą apie didelius pavojus, kuri turi būti pateikiama pagal 11 straipsnio 1 dalies f punktą.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad planuojami pakeitimai nebūtų pradėti taikyti arba, atitinkamu atveju, nebūtų pradedami išmontavimo darbai, kol kompetentinga valdžios institucija nepritarė iš dalies pakeistai ataskaitai apie didelius pavojus dėl gavybos įrenginio.

7.   Operatorius periodiškai, bent kas penkerius metus arba anksčiau, jei to reikalauja kompetentinga valdžios institucija, kruopščiai peržiūri ataskaitą apie didelius pavojus dėl gavybos įrenginio. Apie peržiūros rezultatus pranešama kompetentingai valdžios institucijai.

13 straipsnis

Ataskaita apie didelius pavojus dėl gavybai neskirto įrenginio

1.   Valstybės narės užtikrina, kad savininkas parengtų ataskaitą apie didelių pavojų dėl gavybai neskirto įrenginio, kuri turi būti pateikiama pagal 11 straipsnio 1 dalies e punktą. Toje ataskaitoje pateikiama I priedo 3 ir 5 dalyse nurodyta informacija ir ji atnaujinama kai tai yra būtina arba kompetentingos valdžios institucijos reikalavimu.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad su darbuotojų atstovais būtų konsultuojamasi atitinkamais ataskaitos apie didelius pavojus dėl gavybos įrenginio rengimo etapais ir kad tuo tikslu būtų teikiami duomenys pagal I priedo 3 dalies 2 punktą.

3.   Jeigu tam, kad būtų galima pritarti ataskaitai apie didelius pavojus dėl gavybai neskirto įrenginio, būtina pateikti papildomą informaciją, valstybės narės reikalauja, kad savininkas kompetentingos valdžios institucijos prašymu pateiktų tokią informaciją ir padarytų būtinus teikiamos ataskaitos apie didelius pavojus pakeitimus.

4.   Kai ketinama padaryti gavybos įrenginio pakeitimų ir dėl to padaromas esminis pakeitimas, arba jeigu ketinama išmontuoti stacionarų gavybos įrenginį, savininkas per kompetentingos valdžios institucijos nustatytą terminą pagal I priedo 6 dalies 1, 2 ir 3 punktus parengia iš dalies pakeistą ataskaitą apie didelius pavojus, kuri turi būti pateikiama pagal 11 straipsnio 1 dalies f punktą.

5.   Dėl stacionaraus gavybai neskirto įrenginio, valstybės narės užtikrina, kad planuojami pakeitimai nebūtų pradėti taikyti arba, atitinkamu atveju, nebūtų pradedami išmontavimo darbai, kol kompetentinga valdžios institucija nepritarė iš dalies pakeistai ataskaitai apie didelius pavojus dėl stacionaraus gavybai neskirto įrenginio.

6.   Dėl mobilaus gavybai neskirto įrenginio, valstybės narės užtikrina, kad planuojami pakeitimai nebūtų pradėti taikyti, kol kompetentinga valdžios institucija nepritarė iš dalies pakeistai ataskaitai apie didelius pavojus dėl mobilaus gavybai neskirto įrenginio.

7.   Savininkas periodiškai, bent kas penkerius metus arba anksčiau, jei to reikalauja kompetentinga valdžios institucija, kruopščiai peržiūri ataskaitą apie didelius pavojus dėl gavybos įrenginio. Apie peržiūros rezultatus pranešama kompetentingai valdžios institucijai.

14 straipsnis

Avarijos likvidavimo vidaus planai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai arba, prireikus, savininkai, parengtų avarijos likvidavimo vidaus planus, kurie turi būti pateikiami pagal 11 straipsnio 1 dalies g punktą. Planai rengiami pagal 28 straipsnį, atsižvelgiant į didelių avarijų rizikos įvertinimą, atliekamą rengiant naujausią ataskaitą apie didelius pavojus. Į šiuos planus įtraukiama naftos išsiliejimo likvidavimo veiksmingumo analizė.

2.   Tuo atveju, kai iš gavybai neskirto mobilaus įrenginio planuojama vykdyti gręžinio eksploatavimo operacijas, avarijos likvidavimo vidaus plane atsižvelgiama į rizikos įvertinimą, atliekamą rengiant pranešimą apie gręžinio eksploatavimą, kuris turi būti pateikiamas pagal 11 straipsnio 1 dalies h punktą. Kai avarijos likvidavimo vidaus planą reikia iš dalies pakeisti dėl gręžinio ar jo vietos specifinio pobūdžio, valstybės narės užtikrina, kad gręžinio operatorius kompetentingai valdžios institucijai pateiktų iš dalies pakeistą avarijos likvidavimo vidaus plano kopiją ar jo tinkamą aprašymą, papildydamas atitinkamą pranešimą apie gręžinio eksploatavimo operacijas.

3.   Tuo atveju, kai iš gavybai neskirto įrenginio planuojama vykdyti mišrias operacijas, avarijos likvidavimo vidaus planas iš dalies pakeičiamas taip, kad apimtų mišrias operacijas, ir pateikiamas kompetentingai valdžios institucijai, papildant atitinkamą pranešimą apie mišrias operacijas.

15 straipsnis

Pranešimas apie gręžinio eksploatavimo operacijas ir informacija apie tas operacijas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad gręžinio operatorius parengtų pranešimą, kuris turi būti pateikiamas pagal 11 straipsnio 1 dalies h punktą kompetentingai valdžios institucijai. Jis pateikiamas per kompetentingos valdžios institucijos nustatytą terminą, t. y. prieš pradedant gręžinio eksploatavimo operaciją. Pranešime apie gręžinio eksploatavimo operacijas pateikiama informacija apie gręžinio projektą ir siūlomas gręžinio eksploatavimo operacijas pagal I priedo 4 dalį. Į šiuos planus įtraukiama naftos išsiliejimo likvidavimo veiksmingumo analizė.

2.   Kompetentinga valdžios institucija apsvarsto pranešimą ir prireikus prieš pradedant gręžinio eksploatavimo operacijas imasi tinkamų veiksmų, kurie gali apimti draudimą pradėti operacijas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal 17 straipsnio 4 dalies b punktą gręžinio operatorius planuodamas ir rengdamas pateikto pranešimo apie gręžinio eksploatavimo operacijas informacijos esminį pakeitimą kreiptųsi į nepriklausomą patikrą atliekantį asmenį, ir nedelsiant informuotų kompetentingą valdžios instituciją apie pateikto pranešimo apie gręžinio eksploatavimo operacijas esminį pakeitimą. Kompetentinga valdžios institucija apsvarsto šiuos pakeitimus ir prireikus imasi tinkamų veiksmų.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad gręžinio operatorius pateiktų gręžinio eksploatavimo ataskaitas kompetentingai valdžios institucijai pagal II priedo reikalavimus. Ataskaitos teikiamos kas savaitę, pradedant nuo gręžinio eksploatavimo operacijų pirmos dienos, arba kompetentingos valdžios institucijos nurodytu periodiškumu.

16 straipsnis

Pranešimas apie mišrias operacijas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai ir savininkai, dalyvaujantys vykdant mišrias operacijas, kartu parengtų pranešimą, kuris turi būti pateikiamas pagal 11 straipsnio 1 dalies i punktą. Pranešime pateikiama informacija nurodyta I priedo 7 dalyje. Valstybės narės užtikrina, kad vienas iš atitinkamų operatorių pateiktų kompetentingai valdžios institucijai pranešimą apie mišrias operacijas. Pranešimas pateikiamas per kompetentingos valdžios institucijos nustatytą terminą prieš pradedant vykdyti mišrias operacijas.

2.   Kompetentinga valdžios institucija apsvarsto pranešimą ir prireikus prieš pradedant mišrias operacijas imasi tinkamų veiksmų, kurie gali apimti draudimą pradėti operacijas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad parnešimą pateikęs operatorius nedelsdamas informuotų kompetentingą valdžios instituciją apie pateikto pranešimo esminį pakeitimą. Kompetentinga valdžios institucija apsvarsto šiuos pakeitimus ir prireikus imasi tinkamų veiksmų.

17 straipsnis

Nepriklausoma patikra

1.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai ir savininkai nustatytų nepriklausomos patikros sistemas ir parengtų tokių sistemų aprašymą, kuris turi būti pateikiamas pagal 11 straipsnio 1 dalies d punktą ir įtrauktas į saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemą, kuri turi būti pateikiama pagal 11 straipsnio 1 dalies b punktą. Aprašyme pateikiama informacija, nurodyta I priedo 5 dalyje.

2.   Nepriklausomos patikros rezultatai nedaro poveikio gavybai neskirto įrenginio operatoriaus ar savininko atsakomybei dėl teisingo ir saugaus įrangos ir sistemų, kurioms taikoma patikra, eksploatavimo.

3.   Nepriklausomą patikrą atliekantis asmuo pasirenkamas ir nepriklausomų patikrų sistemos nustatomos laikantis V priede nurodytų kriterijų.

4.   Nepriklausomų patikrų sistemos nustatomos:

a)

įrenginių atveju – siekiant suteikti nepriklausomą garantiją, kad įrenginio rizikos įvertinime nustatyti saugos ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbūs elementai, aprašyti ataskaitoje apie didelius pavojus, yra tinkami ir kad saugai ir aplinkai labai svarbių elementų nagrinėjimo ir tikrinimo grafikas yra tinkamas, atnaujintas ir veikia, kaip numatyta;

b)

pranešimų apie gręžinių eksploatavimo operacijas atveju – siekiant suteikti nepriklausomą garantiją, kad gręžinio projektas ir gręžinio kontrolės priemonės būtų visada tinkamos, atsižvelgiant į numatytas gręžinio sąlygas.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai ir savininkai atsakytų į nepriklausomą patikrą atliekančio asmens konsultacijas.

6.   Valstybės narės reikalauja, kad operatoriai ir savininkai užtikrintų, jog kompetentingai valdžios institucijai būtų pranešta apie pagal 4 dalies a punktą iš nepriklausomą patikrą atliekančio asmens gautą konsultaciją ir veiksmus, kurių imtasi šių konsultacijų pagrindu, ir kad šią informaciją operatorius ar savininkas saugotų šešių mėnesių laikotarpį po su ta konsultacija susijusių naftos ir dujų operacijų jūroje užbaigimo.

7.   Valstybės narės reikalauja, kad gręžinio operatoriai užtikrintų, jog nepriklausomą patikrą atliekančio asmens išvados ir pastabos pagal šio straipsnio 4 dalies b punktą ir jų veiksmai atsižvelgiant į šias išvadas bei pastabas būtų pateikti pranešime apie gręžinio eksploatavimą, kuris rengiamas pagal 15 straipsnį.

8.   Gavybos įrenginių atveju patikros sistema sukuriama prieš užbaigiant projektą. Gavybai neskirto įrenginio atveju sistema sukuriama prieš pradedant operacijas vykdyti valstybių narių jūros vandenyse.

18 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos įgaliojimai, susiję su operacijomis įrenginiuose

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija:

a)

uždraustų eksploatuoti arba pradėti eksploatuoti įrenginį ar prijungtąją infrastruktūrą, kai ataskaitoje apie didelius pavojus siūlomos didelių avarijų prevencijos ar didelių avarijų pasekmių ribojimo priemonės, arba pranešimai apie gręžinio eksploatavimą arba pranešimai apie mišrias operacijas, kurie turi būti pateikiami atitinkamai pagal 11 straipsnio 1 dalies h arba i punktus, laikomi nepakankamomis įgyvendinti šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus;

b)

išskirtinėse situacijose ir kai kompetentinga valdžios institucija mano, kad saugai ir aplinkos apsaugai nekenkiama, sutrumpintų laiko tarpą, kuris turi praeiti nuo ataskaitos apie didelius pavojus ir kitų pagal 11 straipsnį pateiktinų dokumentų pateikimo iki operacijų vykdymo pradžios;

c)

reikalauja, kad operatorius imtųsi tokių proporcingų priemonių, kurias kompetentinga valdžios institucija laiko būtinomis, kad būtų laikomasi 3 straipsnio 1 dalies;

d)

tais atvejais, kai taikoma 6 straipsnio 4 dalis, imtųsi tinkamų priemonių, užtikrinančių nuolatinę operacijų saugą;

e)

būtų įgaliota reikalauti patobulinimų ir prireikus draustų toliau eksploatuoti įrenginį arba jo dalį, arba prijungtąją infrastruktūrą, jeigu atlikus patikrą, nustatymą pagal 6 straipsnio 4 dalį, periodinę ataskaitų apie didelius pavojus peržiūrą pagal 11 straipsnio 1 dalies e punktą arba pranešimų pakeitimus, kurie turi būti pateikiami pagal 11 straipsnį, būtų įrodyta, kad šios direktyvos reikalavimai nėra įvykdyti arba yra pagrindo susirūpinti dėl naftos ir dujų operacijų ar įrenginių jūroje saugos.

IV   SKYRIUS

PREVENCIJOS POLITIKA

19 straipsnis

Operatorių ir savininkų vykdoma didelių avarijų prevencija

1.   Valstybės narės reikalauja, kad gavybai neskirtų įrenginių operatoriai ir savininkai parengtų dokumentą, kuriame nustatytų įmonės didelių avarijų prevencijos politiką, kuri turi būti pateikiama pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą ir užtikrintų, kad ji būtų įgyvendinama vykdant naftos ir dujų operacijas jūroje, be kita ko, nustatydami atitinkamą stebėsenos tvarką politikos veiksmingumui užtikrinti. Dokumente pateikiama informacija, nurodyta I priedo 8 dalyje

2.   Įmonės didelių avarijų prevencijos politikoje atsižvelgiama į pirminę operatorių atsakomybę už, inter alia, didelių pavojų rizikos, kylančios dėl jų vykdomų operacijų, kontrolę ir už nuolatinį minėtos rizikos kontrolės gerinimą siekiant visuomet užtikrinti aukšto lygio apsaugą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai ir savininkai parengtų dokumentą, kuriame būtų nustatyta saugos ir aplinkosaugos vadybos sistema, kuri turi būti pateikiama pagal 11 straipsnio 1 dalies b punktą. Tame dokumente aprašoma:

a)

didelių pavojų kontrolės organizacinė tvarka;

b)

ataskaitų apie didelius pavojus ir, kai taikytina, kitų dokumentų rengimo ir pateikimo pagal šią direktyvą tvarka ir

c)

nepriklausomos patikros sistemos, parengtos pagal 17 straipsnį.

4.   Valstybės narės operatoriams ir savininkams sudaro galimybes prisidėti prie pagal 6 straipsnio 8 dalį nustatytų įsteigtų trišalių konsultacijų mechanizmų veiklos. Prireikus su mechanizmais susiję operatoriaus ir savininko įsipareigojimai gali būti aprašyti įmonės didelių avarijų prevencijos politikoje.

5.   Įmonės didelių avarijų prevencijos politika ir saugos bei aplinkosaugos vadybos sistemos rengiamos laikantis I priedo 8 ir 9 dalių ir IV priedo. Taikomos šios sąlygos:

a)

įmonės didelių avarijų prevencijos politika turi būti parengta raštu ir joje turi būti nustatomi bendri tikslai ir didelių avarijų rizikos kontrolės tvarka, taip pat tai, kaip tų tikslų turi būti siekiama bei kaip ta tvarka įgyvendinama įmonės lygiu;

b)

saugos ir aplinkos valdymo sistema turi būti integruota į bendrą operatoriaus ar savininko valdymo sistemą ir apimti organizacinę struktūrą, atsakomybės sritis, praktiką, procedūras, procesus ir išteklius, siekiant nustatyti ir įgyvendinti įmonių didelių avarijų pavojų politiką.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai ir savininkai parengtų ir išsaugotų visiškai sukomplektuotą avarijų likvidavimo įrangos inventorių, tinkamą jų naftos ir dujų operacijoms jūroje.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai ir savininkai, konsultuodamiesi su kompetentingomis valdžios institucijomis ir naudodamiesi žinių, informacijos ir patirties keitimusi, kaip nurodyta 27 straipsnio 1 dalyje, per visą naftos ir dujų operacijų jūroje rengimo ir vykdymo ciklą parengtų ir patikslintų didelių pavojų jūroje kontrolės geriausios praktikos standartus ir gaires bei laikytųsi bent VI priede išdėstytų reikalavimų.

8.   Valstybės narės reikalauja, kad operatoriai ir savininkai užtikrintų, jog 1 dalyje nurodytame dokumente apie jų įmonių didelių avarijų prevencijos politiką taip pat būtų nurodyti jų gavybos įrenginiai ir gavybai neskirti įrenginiai už Sąjungos teritorijos ribų.

9.   Kai dėl gavybai neskirto įrenginio operatoriaus ar savininko vykdomos veiklos kyla tiesioginis pavojus žmogaus sveikatai arba smarkiai padidėja didelės avarijos rizika, valstybės narės užtikrina, kad gavybai neskirto įrenginio operatorius ar savininkas imtųsi tinkamų priemonių, kurios gali apimti, jei manoma, kad tai reikalinga, atitinkamos veiklos sustabdymą iki tol, kol pavojus ar rizika bus deramai suvaldyti. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai buvo imtasi tokių priemonių, operatorius ar savininkas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tada, kai buvo imtasi tų priemonių, apie tai praneštų kompetentingai valdžios institucijai.

10.   Valstybės narės užtikrina, kad prireikus operatoriai ir savininkai imtųsi tinkamų priemonių, kad pasinaudotų tinkamomis techninėmis priemonėmis ar procedūromis siekdami skatinti atitinkamų duomenų rinkimo patikimumą ir registravimą bei užkirsti kelią galimam manipuliavimui šiais duomenimis.

20 straipsnis

Už Sąjungos teritorijos ribų vykdomos naftos ir dujų operacijos jūroje

1.   Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje registruotos įmonės, kurios turėdamos licenciją arba kaip operatoriai, pačios ar per patronuojamąsias įmones vykdo naftos ir dujų operacijas jūroje už Sąjungos teritorijos ribų, praneštų valstybėms narėms jų prašymu didelės avarijos, su kuria buvo susijusios tos įmonės, aplinkybes.

2.   Teikdama prašymą dėl pranešimo pagal šio straipsnio 1 dalį, atitinkama valstybė narė patikslina, kokios informacijos jai reikia. Tokiais pranešimais keičiamasi pagal 27 straipsnio 1 dalį. Valstybės narės, kurios neturi nei kompetentingos valdžios institucijos, nei ryšių palaikymo centro, gautus pranešimus pateikia Komisijai.

21 straipsnis

Didelių avarijų prevencijos reguliavimo sistemos laikymosi užtikrinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai ir savininkai vykdytų priemones, nustatytas ataskaitoje apie didelius pavojus, pranešime apie gręžinio eksploatavimą bei pranešime apie mišrias operacijas nurodytuose planuose, kurie turi būti pateikiami atitinkamai pagal 11 straipsnio 1 dalies e, h ir i punktus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai ir savininkai kompetentingai valdžios institucijai arba kitiems asmenims, veikiantiems vadovaujant tai kompetentingai valdžios institucijai, bet kokiu pagrįstu laiku suteiktų transportą nuvykti į įrenginį ir iš jo grįžti arba nuvykti į laivą, susijusį su naftos ir dujų operacijoms, ar iš jo grįžti, įskaitant jų įrangos gabenimą, taip pat apgyvendintų, aprūpintų maistu ir kitomis būtiniausiomis prekėmis ir paslaugomis, susijusiomis su jų vizitu į įrenginį, kad būtų sudarytos palankios sąlygos kompetentingai valdžios institucijai vykdyti priežiūrą, įskaitant patikras, tyrimus ir šios direktyvos vykdymo užtikrinimą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija parengtų rizikos valdymu grindžiamus metinius planus, kuriais užtikrinama veiksminga didelių pavojų keliančios veiklos priežiūra, įskaitant patikras, ir kuriuose didelis dėmesys būtų skiriamas reikalavimų, susijusių su pagal 11 straipsnį teikiamomis ataskaitomis apie didelius pavojus ir kitais dokumentais, laikymuisi. Planų veiksmingumas reguliariai tikrinamas ir kompetentinga valdžios institucija imasi visų būtinų priemonių, kad juos patobulintų.

22 straipsnis

Konfidencialus ataskaitų apie saugos problemas teikimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija nustatytų šiuos mechanizmus:

a)

konfidencialaus ataskaitų apie bet kokios kilmės saugos ir aplinkos problemas, susijusias su naftos ir dujų operacijomis jūroje, mechanizmą ir

b)

tokių ataskaitų nagrinėjimo mechanizmą, kartu išlaikant atitinkamų asmenų anonimiškumą.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad operatoriai ir savininkai savo darbuotojus ir rangovus, susijusius su operacijomis, bei jų darbuotojus išsamiai supažindintų su nacionalinėmis priemonėmis dėl mechanizmų, nurodytų 1 dalyje, ir užtikrintų, kad į atitinkamus mokymus ir pranešimus būtų įtraukta informacija apie konfidencialų ataskaitų teikimą.

V   SKYRIUS

SKAIDRUMAS IR DALIJIMASIS INFORMACIJA

23 straipsnis

Dalijimasis informacija

1.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai ir savininkai kompetentingai valdžios institucijai teiktų bent IX priede aprašytą informaciją.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu nustato bendrą duomenų pateikimo formą ir konkrečią informaciją, kuria numatoma keistis. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

24 straipsnis

Skaidrumas

1.   Valstybės narės IX priede nurodytą informaciją skelbia viešai.

2.   Komisija įgyvendinimo aktu nustato bendrą skelbimo formą, kurią taikant būtų galima nesunkiai tarpvalstybiniu lygiu lyginti duomenis. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Naudojant bendrą skelbimo formą galima patikimai palyginti šalių nacionalinę praktiką pagal šį straipsnį ir 25 straipsnį.

25 straipsnis

Saugos ir poveikio aplinkai ataskaitų teikimas

1.   Valstybės narės teikia Komisijai metinę ataskaitą, kurioje pateikiama IX priedo 3 punkte nurodyta informacija.

2.   Valstybės narės paskiria instituciją, kuri atsako už keitimąsi informacija pagal 23 straipsnį ir informacijos paskelbimą pagal 24 straipsnį.

3.   Komisija skelbia metinę ataskaitą remdamasi jai pagal 1 dalį valstybių narių pateikta informacija.

26 straipsnis

Tyrimas įvykus didelei avarijai

1.   Valstybės narės inicijuoja išsamų didelių avarijų, įvykusių jų jurisdikcijai priskiriamoje teritorijoje, tyrimą.

2.   Užbaigus tyrimą arba atitinkamais atvejais pasibaigus teismo procesui, Komisijai pateikiama pagal 1 dalį parengtų išvadų santrauka. Valstybės narės viešai paskelbia nekonfidencialią išvadų versiją.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad užbaigus pagal 1 dalį vykdomus tyrimus, kompetentinga valdžios institucija įgyvendintų visas tyrimo rekomendacijas, kurias ji gali įgyvendinti pagal savo įgaliojimus.

VI   SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS

27 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos kompetentinga valdžios institucija reguliariai keistųsi žiniomis, informacija ir patirtimi su kitomis valdžios institucijomis, inter alia, per Už jūroje vykdomą veiklą atsakingų naftos ir dujų institucijų Europos Sąjungos grupę ir kad ji inicijuotų konsultacijas dėl atitinkamos nacionalinės ir Sąjungos teisės taikymo su sektoriaus atstovais, kitais suinteresuotaisiais subjektais ir Komisija.

Valstybėse narėse, kurių jurisdikcijai nepriskiriamos jūroje vykdomos naftos ir dujų operacijos, pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją gauna per ryšių palaikymo centrus, paskirtus pagal 32 straipsnio 1 dalį.

2.   Žinios, informacija ir patirtis, kuria keičiamasi pagal 1 dalį, visų pirma susijusios su rizikos valdymo priemonių veikimu, didelių avarijų prevencija, atitikties patikra ir avarijų, susijusių su Sąjungoje bei, prireikus, už jos teritorijos ribų jūroje vykdomomis naftos ir dujų operacijomis, likvidavimu.

3.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos kompetentinga valdžios institucija dalyvautų nustatant aiškius bendrus standartų ir gairių rengimo bei atnaujinimo prioritetus, siekiant nustatyti naftos ir dujų operacijų jūroje geriausią praktiką, sudaryti palankias sąlygas jų įgyvendinimui ir nuosekliam jų taikymui.

4.   Komisija ne vėliau kaip 2014 m. liepos 19 d. pateikia valstybėms narėms ataskaitą dėl nacionalinių ekspertinių išteklių tinkamumo siekiant vykdyti reguliavimo funkcijas pagal šią direktyvą, kurioje prireikus pateikiami pasiūlymai, kaip užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų galimybę naudotis tinkamais ekspertiniais ištekliais.

5.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. liepos 19 d. praneša Komisijai apie savo nustatytas nacionalines priemones, susijusias su galimybe naudotis žiniomis, turtu ir ekspertiniais ištekliais srityje, įskaitant oficialius susitarimus pagal 8 straipsnio 6 dalį.

VII   SKYRIUS

AVARINĖ PARENGTIS IR AVARIJŲ LIKVIDAVIMAS

28 straipsnis

Avarijos likvidavimo vidaus planams taikomi reikalavimai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad avarijos likvidavimo vidaus planai, kuriuos pagal 14 straipsnį turi parengti operatorius arba savininkas ir kuriuos jie turi pateikti pagal 11 straipsnio 1 dalies g punktą, būtų:

a)

nedelsiant pradedami taikyti likviduojant didelę avariją ar reaguojant į padėtį, dėl kurios kyla tiesioginė didelės avarijos rizika; ir

b)

atitiktų 29 straipsnyje nurodytą avarijos likvidavimo išorės planą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad operatorius ir savininkas visada turėtų prieinamą avarijos likvidavimo vidaus planui vykdyti reikalingą įrangą ir ekspertines žinias, kurias jis, prireikus, galėtų suteikti valstybės narės, kurioje taikomas avarijos likvidavimo vidaus planas, valdžios institucijoms, atsakingoms už avarijos likvidavimo išorės plano vykdymą.

3.   Avarijos likvidavimo vidaus planas rengiamas laikantis I priedo 10 dalies ir atnaujinamas atsižvelgiant į esminius ataskaitos apie didelius pavojus ar pranešimų, pateiktų pagal 11 straipsnį, pakeitimus. Visi tokie atnaujinti planai pateikiami kompetentingai valdžios institucijai pagal 11 straipsnio 1 dalies g punktą ir apie juos pranešama atitinkamai valdžios institucijai ar institucijoms, atsakingai (-oms) už atitinkamai vietovei skirtų avarijos likvidavimo išorės planų rengimą.

4.   Avarijos likvidavimo vidaus planas sujungiamas kartu su kitomis priemonėmis, susijusiomis su darbuotojų apsauga ir gelbėjimu iš avarijos paveikto įrenginio, kad būtų užtikrintos didelės asmeninio saugumo ir išgyvenimo galimybės.

29 straipsnis

Avarijos likvidavimo išorės planai ir avarinė parengtis

1.   Valstybės narės parengia avarijos likvidavimo išorės planus, apimančius visus jų jurisdikcijai priskiriamus jūroje esančius naftos ir dujų įrenginius ar prijungtąją infrastruktūrą bei vietoves, kurios gali būti paveiktos avarijos. Valstybės narės avarijos likvidavimo išorės planuose nurodo licencijos turėtojų ir operatorių vaidmenį ir finansines pareigas.

2.   Avarijos likvidavimo išorės planus rengia valstybė narė, bendradarbiaudama su atitinkamais operatoriais ir savininkais bei, prireikus, su licencijos turėtojais bei kompetentinga valdžios institucija, ir joje atsižvelgdama į naujausią esamų ar planuojamų įrenginių ar prijungtosios infrastruktūros vietovėje, kuriai taikomas avarijos likvidavimo išorės planas, avarijos likvidavimo vidaus planų versiją.

3.   Avarijos likvidavimo išorės planai rengiami pagal VII priedą ir pateikiami Komisijai, kitoms valstybėms narėms, kurios gali būti paveiktos avarijos, ir visuomenei. Pateikdamos savo avarijos likvidavimo išorės planus, valstybės narės užtikrina, kad dėl atskleistos informacijos nekiltų rizika jūroje esančių naftos ir dujų įrenginių bei jų eksploatavimo saugai ir saugumui ir nebūtų pažeisti valstybių narių ekonominiai interesai ar nebūtų pakenkta valstybių narių tarnautojų individualiam saugumui ir gerovei.

4.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti aukšto lygio visų valstybių narių geografiniame regione ir, prireikus, už jo ribų esančių subjektų avarijų likvidavimo įrangos bei specialiųjų žinių suderinamumą ir sąveikumą. Valstybės narės skatina sektoriaus atstovus vystyti avarijos likvidavimo įrangą ir sutartines paslaugas, kurios yra suderinamos ir tarpusavyje sąveikauja visame geografiniame regione.

5.   Pagal VIII priedo 1 punktą valstybės narės registruoja avarijų likvidavimo įrangą ir paslaugas. Galimybė susipažinti su tais įrašais sudaroma kitoms valstybėms narėms, kurios gali būti paveiktos avarijos, ir Komisijai, taip pat pagal abipusiškumo principą – kaimyninėms trečiosioms valstybėms.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai ir savininkai, glaudžiai bendradarbiaudami su atitinkamomis valstybių narių valdžios institucijomis, reguliariai tikrintų savo pasirengimą veiksmingai likviduoti dideles avarijas.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos arba, prireikus, ryšių palaikymo centrai parengtų bendradarbiavimo susidarius ekstremaliajai situacijai veiksmų planus. Tokie veiksmų planai reguliariai vertinami ir prireikus atnaujinami.

30 straipsnis

Avarijos likvidavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad operatorius arba, atitinkamais atvejais, savininkas nedelsdamas praneštų atitinkamoms valdžios institucijoms apie didelę avariją arba padėtį, dėl kurios nedelsiant kyla didelės avarijos rizika. Tame pranešime apibūdinamos aplinkybės, įskaitant, jei įmanoma, informaciją apie kilmės šaltinį, galimą poveikį aplinkai bei galimas dideles pasekmes.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad didelės avarijos atveju operatorius arba savininkas imtųsi visų tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią jos plitimui ir apribotų jos padarinius. Atitinkamos valstybių narių valdžios institucijos gali padėti operatoriui arba savininkui, įskaitant papildomų išteklių suteikimą.

3.   Likviduodamos avariją, valstybės narės renka informaciją, kuri būtina atlikti išsamų tyrimą pagal 26 straipsnio 1 dalį.

VIII   SKYRIUS

TARPVALSTYBINIS POVEIKIS

31 straipsnis

Tarpvalstybinė avarinė parengtis ir valstybių narių, kurių jurisdikcijai priskiriamoje jūroje vykdomos naftos ir dujų operacijos, vykdomas avarijų likvidavimas

1.   Kai, valstybė narė mano, kad, didelis pavojus, susijęs su jos jurisdikcijoje priskiriamoje jūroje numatytomis vykdyti naftos ir dujų operacijomis, gali turėti didelį poveikį aplinkai kitoje valstybėje narėje, ji iki operacijų vykdymo pradžios pateikia atitinkamą informaciją valstybei narei, kuri gali patirti avarijos pasekmes, ir kartu su ta valstybe nare siekia patvirtinti priemones, skirtas užkirsti kelią žalai.

Valstybės narės, kurios mano, kad jos gali patirti avarijos pasekmes, gali paprašyti valstybės narės, kurios jurisdikcijai priskiriamoje jūroje planuojama vykdyti naftos ir dujų operaciją, pateikti joms visą susijusią informaciją. Tos valstybės narės gali kartu įvertinti priemonių veiksmingumą, nedarant poveikio kompetentingos valdžios institucijos, kurios jurisdikcijai priskiriama atitinkama operacija pagal 8 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, reguliavimo funkcijoms.

2.   Į didelius pavojus, kurie nustatyti pagal 1 dalį, atsižvelgiama avarijos likvidavimo vidaus ir išorės planuose, kad būtų lengviau bendrais veiksmais veiksmingai likviduoti didelę avariją.

3.   Kai egzistuoja numatomo tarpvalstybinio su didelių avarijų poveikio trečiosioms valstybėms rizika, valstybės narės pagal abipusiškumo principą perduoda informaciją trečiosioms valstybėms.

4.   Valstybės narės tarpusavyje koordinuoja priemones, susijusias su vietovėmis už Sąjungos teritorijos ribų, kad užkirstų kelią galimiems neigiamiems naftos ir dujų operacijų jūroje padariniams.

5.   Valstybės narės reguliariai atlieka bandymus dėl savo pasirengimo veiksmingai likviduoti dideles avarijas bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis, kurios gali patirti avarijos pasekmes, atitinkamomis Sąjungos agentūromis ir pagal abipusiškumo principą su trečiosiomis valstybėmis, kurios gali patirti avarijos pasekmes. Komisija gali prisidėti prie pratybų, kurių pagrindinis tikslas – išbandyti tarpvalstybinius ekstremaliųjų situacijų mechanizmus.

6.   Įvykus didelei avarijai arba kilus tiesioginei jos grėsmei ir jeigu atsiranda arba gali atsirasti tarpvalstybinis poveikis, valstybė narė, kurios jurisdikcijai priskiriamoje vietoje kilo tokia padėtis, nedelsdama informuoja Komisiją ir tas valstybes nares arba trečiąsias valstybes, kurioms ta padėtis galėjo turėti poveikio, ir nuolat teikia veiksmingam avarijos likvidavimui būtiną susijusią informaciją.

32 straipsnis

Tarpvalstybinė avarinė parengtis valstybėse narėse, kurių jurisdikcijai priskiriamoje jūroje nevykdomos naftos ir dujų operacijos, ir jų vykdomas avarijų likvidavimas

1.   Valstybės narės, kurių jurisdikcijoje priskiriamoje jūroje nevykdomos naftos ir dujų operacijos, paskiria ryšių palaikymo centrą, per kurį būtų galima keistis informacija su atitinkamomis kaimyninėmis valstybėmis narėmis.

2.   Valstybės narės, kurių jurisdikcijoje priskiriamoje jūroje nevykdomos naftos ir dujų operacijos, taiko 29 straipsnio 4 ir 7 dalis, kad užtikrintų, jog didelės avarijos, kuri turi joms poveikio, atveju jos turėtų tinkamus avarijos likvidavimo pajėgumus.

3.   Valstybės narės, kurių jurisdikcijoje priskiriamoje jūroje nevykdomos naftos ir dujų operacijos, su kitomis atitinkamomis valstybėmis narėmis koordinuoja nacionalinius nenumatytų atvejų jūros aplinkoje planus taip, kad būtų užtikrinta, jog įvykus didelei avarijai būtų imamasi veiksmingiausių likvidavimo priemonių.

4.   Kai valstybė narė, kurios jurisdikcijoje priskiriamoje jūroje naftos ir dujų operacijos nevykdomos, patiria didelės avarijos poveikį, ji:

a)

imasi visų tinkamų priemonių pagal 3 dalyje nurodytą nacionalinį nenumatytų atvejų planą;

b)

užtikrina, kad jos kontroliuojama informacija, priskiriama jos jurisdikcijai ir kuri gali būti svarbi visapusiškam didelės avarijos tyrimui, būtų suteikta tyrimą pagal 26 straipsnį atliekančiai valstybei narei šios prašymu, arba tai valstybei būtų sudarytos sąlygos susipažinti su tokia informacija.

33 straipsnis

Koordinuotas požiūris į naftos ir dujų operacijų jūroje saugą tarptautiniu lygiu

1.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ir nedarant poveikio atitinkamų tarptautinių susitarimų taikymui, skatina bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, kuriose naftos ir dujų operacijos jūroje vykdomos tuose pačiuose kaip ir valstybių narių jūrų regionuose.

2.   Komisija sudaro palankias sąlygas valstybėms narėms, kuriose vykdomos naftos ir dujų operacijos jūroje, keistis informacija su gretimomis trečiosiomis valstybėmis, vykdančiomis panašias operacijas, siekiant skatinti prevencines priemones ir regioninius avarijų likvidavimo planus.

3.   Atitinkamuose pasauliniuose ir regioniniuose forumuose, įskaitant susijusius su Arkties vandenimis, Komisija pasisako už aukštų naftos ir dujų operacijų jūroje saugos standartų taikymą tarptautiniu lygiu.

IX   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša apie tas nuostatas Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. liepos 19 d. ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

35 straipsnis

Komisijos deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant I, II, IV ir VII priedus pritaikyti taip, kad į juos būtų galima įtraukti papildomos informacijos, nes tai gali būti būtina dėl technikos pažangos. Dėl tokių pritaikymų neturėtų būti iš esmės keičiamos šioje direktyvoje nustatytos pareigos.

36 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   35 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. liepos 18 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 35 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 35 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

37 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

38 straipsnis

Direktyvos 2004/35/EB pakeitimas

1.   Direktyvos 2004/35/EB 2 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

žala vandeniui tai žala, daranti reikšmingą neigiamą poveikį:

i)

tų vandenų ekologinei, cheminei ar kiekybinei būklei arba ekologiniam potencialui, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB, išskyrus neigiamą poveikį, kai yra taikoma tos direktyvos 4 straipsnio 7 dalis, arba

ii)

atitinkamų jūros vandenų aplinkos būklei, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/56/EB, tiek,kiek konkretūs jūrų aplinkos būklės aspektai dar nėra sureguliuoti Direktyvoje 2000/60/EB;“.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1 dalies būtų laikomasi ne vėliau kaip 2015 m. liepos 19 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

39 straipsnis

Ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai

1.   Komisija ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl finansinio užtikrinimo priemonių prieinamumo ir dėl reikalavimų dėl kompensacijos nagrinėjimo, prie kurios prireikus pridedami pasiūlymai.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2015 m. liepos 19 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl jos atlikto Sąjungoje taikomos atsakomybės nustatymo tvarkos už žalą, sukeltą dėl naftos ar dujų operacijų jūroje, veiksmingumo įvertinimo. Toje ataskaitoje, be kita ko, įvertinama, ar nevertėtų išplėsti nuostatų dėl atsakomybės. Prireikus, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai.

3.   Komisija išnagrinėja, ar nevertėtų tam tikros elgsenos, dėl kurios kyla didelė avarija, atžvilgiu taikyti 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (23). Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia savo išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai, kartu pridėdama, prireikus, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, jei valstybės narės bus pateikusios atitinkamos informacijos.

40 straipsnis

Ataskaita ir peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2019 m. liepos 19 d. Komisija, tinkamai atsižvelgdama į kompetentingų valdžios institucijų pastangas ir patirtį, įvertina šios direktyvos įgyvendinimo patirtį.

2.   Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai to vertinimo rezultatų ataskaitą. Į ataskaitą prireikus įtraukiami pasiūlymai dėl šios direktyvos pakeitimo.

41 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2015 m. liepos 19 d.

Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių nuostatų tekstus.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos ir atsižvelgiant į 5 dalį, jūrinės valstybės narės, kurių jurisdikcijai priskiriamoje jūroje nevykdomos naftos ir dujų operacijos ir kurios neplanuoja išduoti licencijų tokioms operacijoms, praneša apie tai Komisijai ir užtikrina, kad ne vėliau kaip 2015 m. liepos 19 d. įsigaliotų tik tos priemonės, kurios būtinos siekiant laikytis 20, 32 ir 34 straipsnių. Tokios valstybės narės negali išduoti licencijų tokioms operacijoms, kol į nacionalinę teisę neperkels ir neįgyvendins likusių šios direktyvos nuostatų ir apie tai nepraneš Komisijai.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos ir atsižvelgiant į 5 dalį, valstybės narės, neturinčios priėjimo prie jūros, užtikrina, kad ne vėliau kaip 2015 m. liepos 19 d. įsigaliotų tik tos priemonės, kurios būtinos siekiant laikytis 20 straipsnio.

5.   Kai 2013 m. liepos 18 d. valstybėje narėje, kuriai taikomos 3 arba 4 dalys, nėra įregistruota nė vienos įmonės, vykdančios operacijas, kurioms taikomas 20 straipsnis, ta valstybė narė užtikrina, kad priemonės, būtinos siekiant laikytis 20 straipsnio, įsigaliotų tik praėjus 12 mėnesių po tokios įmonės vėlesnio įregistravimo toje valstybėje narėje dienos, arba ne vėliau kaip 2015 m. liepos 19 d., priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė.

42 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Planuojamų gavybos įrenginių savininkų ir operatorių bei gręžimo operacijas planuojančių ir vykdančių operatorių atžvilgiu valstybės narės taiko įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal 41 straipsnį ne vėliau kaip 2016 m. liepos 19 d.

2.   Esamų įrenginių atžvilgiu valstybės narės pradeda taikyti pagal 41 straipsnį priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus nuo rizikos įvertinimo dokumentų suplanuotos peržiūros reguliavimo aspektu datos, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2018 m. liepos 19 d.

43 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

44 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2013 m. birželio 12 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. CREIGHTON


(1)  OL C 143, 2012 5 22, p. 125.

(2)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. birželio 10 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(4)  OL L 164, 1994 6 30, p. 3.

(5)  OL L 143, 2004 4 30, p. 56.

(6)  OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

(7)  OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

(8)  OL L 156, 2003 6 25, p. 17.

(9)  OL L 26, 2012 1 28, p. 1.

(10)  OL L 197, 2012 7 24, p. 1.

(11)  OL L 348, 1992 11 28, p. 9.

(12)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(13)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(14)  2012 m. sausio 19 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Sąjungos institucijų, atsakingų už jūroje vykdomą naftos ir dujų sektoriaus veiklą, grupės sudarymo (OL C 18, 2012 1 21, p. 8).

(15)  2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

(16)  OL L 314, 2007 12 1, p. 9.

(17)  OL L 240, 1977 9 19, p. 1.

(18)  2012 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo, protokolo (OL L 4, 2013 1 9, p. 13).

(19)  2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).

(20)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(21)  OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(22)  OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

(23)  OL L 328, 2008 12 6, p. 28.


I PRIEDAS

Informacija, kurią reikia nurodyti dokumentuose, pateikiamuose kompetentingai valdžios institucijai pagal 11 straipsnį

1.   INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI PRANEŠIME APIE GAVYBOS ĮRENGINIO PROJEKTĄ ARBA PERKĖLIMĄ

Pranešime apie gavybos įrenginio projektą ir perkėlimą, kuris turi būti pateiktas atitinkamai pagal 11 straipsnio 1 dalies c ir j punktus, pateikiama bent tokia informacija:

1)

įrenginio operatoriaus pavadinimas ir adresas;

2)

gavybos operacijų ir sistemų projektavimo proceso aprašymas, pradedant pirmine koncepcija ir baigiant pateiktu projektu arba pasirinktu esamu įrenginiu, atitinkami taikyti standartai ir su šiuo procesu susijusios projekto koncepcijos;

3)

pasirinktos projekto koncepcijos aprašymas, atsižvelgiant į su konkrečiu įrenginiu ir jo buvimo vieta susijusių didelių pavojų veiksmų planus, taip pat pirminių rizikos veiksnių kontrolės kriterijai;

4)

įrodymas, kad koncepcija padeda sumažinti didelių pavojų riziką iki priimtino lygio;

5)

įrenginio ir jo numatomoje vietoje esančių sąlygų aprašymas;

6)

saugaus eksploatavimo operacijų apribojimų, susijusių su aplinka, meteorologinėmis sąlygomis ir jūros dugnu, aprašymas, taip pat su jūros dugnu susijusių rizikos veiksnių ir jūros pavojų, pavyzdžiui, vamzdynų ir gretimų įrenginių švartavimosi vietų, nustatymo tvarkos aprašymas;

7)

numatomų vykdyti operacijų, susijusių su dideliais pavojais, rūšių aprašymas;

8)

bendras saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemos, kurią taikant užtikrinamas numatomų didelių avarijų rizikos kontrolės priemonių tinkamas veiksmingumas, aprašymas;

9)

nepriklausomos patikros sistemų aprašymas bei saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų bei reikiamų jų veikimo charakteristikų pirminis sąrašas;

10)

jei esamas gavybos įrenginys turi būti perkeltas į naują vietą, kur bus naudojamas kitokiai gavybos operacijai, įrodymas, kad įrenginys yra tinkamas siūlomai gavybos operacijai;

11)

jei gavybai neskirtas įrenginys turi būti pritaikytas naudoti kaip gavybos įrenginys, pagrindimas, kad įrenginys yra tinkamas tokiam pritaikymui.

2.   INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI DIDELIŲ PAVOJŲ PRANEŠIME DĖL GAVYBOS ĮRENGINIO EKSPLOATAVIMO

Pranešime apie didelius pavojus dėl gavybos įrenginio, kuris turi būti parengtas pagal 12 straipsnį ir pateiktas pagal 11 straipsnio 1 dalies e punktą, pateikiama bent tokia informacija:

1)

aprašymas, kaip atsižvelgta į kompetentingos valdžios institucijos atsakymą į pranešimą apie projektą;

2)

įrenginio operatoriaus pavadinimas ir adresas;

3)

darbuotojų dalyvavimo rengiant didelių pavojų ataskaitą aprašymo santrauka;

4)

įrenginio ir bet kokios sąsajos su kitais įrenginiais ar prijungtąja infrastruktūra, įskaitant gręžinius, aprašymas;

5)

įrodymas, kad nustatyti visi dideli pavojai, įvertinta jų tikimybė ir padariniai, įskaitant visus saugaus eksploatavimo operacijų apribojimus, susijusius su aplinka, meteorologinėmis sąlygomis ir jūros dugnu, ir kad jų kontrolės priemonės, įskaitant susijusius saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbius elementus, yra tinkamos, kad didelės avarijos keliama rizika būtų sumažinta iki priimtino lygio; šis įrodymas apima naftos išsiliejimo likvidavimo veiksmingumo įvertinimą;

6)

didelį pavojų galinčių kelti operacijų, kurios turi būti vykdomos, rūšių aprašymas ir maksimalus įrenginyje bet kuriuo metu galinčių būti asmenų skaičius;

7)

įrangos ir priemonių, skirtų užtikrinti gręžinio kontrolę, proceso saugą, pavojingų medžiagų izoliavimą, gaisro ir sprogimo prevenciją, darbuotojų apsaugą nuo pavojingų medžiagų, ir aplinkos nuo kylančios didelės avarijos apsaugą, aprašymas;

8)

priemonių, skirtų nuo didelių pavojų apsaugoti įrenginyje esančius asmenis ir užtikrinti saugų jų pasitraukimą, evakavimą ir gelbėjimą, taip pat kontrolės sistemų priežiūros tvarką, kad būtų užkirtas kelias padaryti žalos įrenginiui ir aplinkai, jeigu visas tas personalas būtų evakuotas, aprašymas;

9)

atitinkami kodeksai, standartai ir gairės, naudojami statant ir pradedant eksploatuoti įrenginį;

10)

informacija apie operatoriaus įgyvendinamą saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemą, kuri yra susijusi su gavybos įrenginiu;

11)

avarijos likvidavimo vidaus planas ar tinkamas to plano aprašymas;

12)

nepriklausomos patikros sistemos aprašymas;

13)

visa kita svarbi išsami informacija, pavyzdžiui, jeigu du ar daugiau įrenginių veikia kartu ir tai turi įtakos galimybei, kad kuris nors vienas arba visi įrenginiai gali kelti didelį pavojų;

14)

informacija, kuri yra svarbi kitiems šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams, gauta laikantis Direktyvoje 92/91/EEB nustatytų didelių avarijų prevencijos reikalavimų;

15)

bet kokia pagal Direktyvą 2011/92/ES gauta informacija apie operacijas, kurios bus vykdomos įrenginyje, susijusi su didelių avarijų, dėl kurių gali būti padaryta didelė arba rimta žala aplinkai, prevencija, kuri yra svarbi kitiems šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams;

16)

nustatyto galimo poveikio aplinkai, atsirandančio dėl teršalų pasklidimo į aplinką po didelės avarijos, įvertinimas ir techninių bei netechninių priemonių, numatytų užkirsti kelią šiam poveikiui, jį sumažinti arba kompensuoti, aprašymas, įskaitant stebėseną.

3.   INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI ATASKAITOJE APIE DIDELIUS PAVOJUS DĖL GAVYBAI NESKIRTO ĮRENGINIO

Ataskaitose apie didelius pavojus dėl gavybai neskirto įrenginio, kurios turi būti parengtos pagal 13 straipsnį ir pateiktos pagal 11 straipsnio 1 dalies e punktą, pateikiama bent ši informacija:

1)

savininko pavadinimas ir adresas;

2)

darbuotojų dalyvavimo rengiant didelių pavojų ataskaitą aprašymo santrauka;

3)

įrenginio aprašymas, o jeigu tai mobilusis įrenginys – priemonių, naudojamų jam perkelti iš vienos vietos į kitą, ir išdėstymo sistemos aprašymas;

4)

operacijų, kurios gali kelti didelį pavojų ir kurias gali atlikti įrenginys, aprašymas bei maksimalus asmenų, galinčių bet kuriuo metu būti įrenginyje, skaičius;

5)

įrodymas, kad nustatyti visi dideli pavojai, įvertinta jų tikimybė ir padariniai, įskaitant bet kokius saugaus eksploatavimo operacijų apribojimus, susijusius su aplinka, meteorologinėmis sąlygomis ir jūros dugnu, ir kad jų kontrolės priemonės, įskaitant susijusius saugai ir aplinkosaugai labai svarbius elementus, yra tinkamos, kad didelės avarijos rizika būtų sumažinta iki priimtino lygio; šis įrodymas apima naftos išsiliejimo likvidavimo veiksmingumo įvertinimą;

6)

įrangos ir priemonių, skirtų užtikrinti gręžinio kontrolę, proceso saugumą, pavojingų medžiagų izoliavimą, gaisro ir sprogimo prevenciją, darbuotojų apsaugą nuo pavojingų medžiagų, ir aplinkos apsaugą didelės avarijos atveju, aprašymas;

7)

priemonių, skirtų nuo didelių pavojų apsaugoti įrenginyje esančius asmenis ir užtikrinti saugų jų pasitraukimą, evakavimą ir gelbėjimą, taip pat kontrolės sistemų priežiūros tvarką, kad būtų užkirtas kelias padaryti žalos įrenginiui ir aplinkai, jeigu visas tas personalas būtų evakuotas, aprašymas;

8)

atitinkami kodeksai, standartai ir gairės, naudojami statant ir pradedant eksploatuoti įrenginį;

9)

įrodymas, kad nustatyti visi visų operacijų, kurias įrenginys gali atlikti, dideli pavojai ir kad didelės avarijos rizika sumažinta iki priimtino lygio;

10)

bet kokių saugaus eksploatavimo operacijų apribojimų, susijusių su aplinka, meteorologinėmis sąlygomis ir jūros dugnu, taip pat priemonių, skirtų nustatyti su jūros dugnu susijusius rizikos veiksnius ir jūros pavojus, pavyzdžiui, vamzdynų ir susijusių įrenginių tvirtinimo vietas, aprašymas;

11)

informacija apie saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemą, kuri yra susijusi su gavybai neskirtu įrenginiu;

12)

avarijos likvidavimo vidaus planas arba tinkamas jo aprašymas;

13)

nepriklausomos patikros sistemos aprašymas;

14)

visa kita svarbi išsami informacija, pavyzdžiui, jeigu du ar daugiau įrenginių veikia kartu ir tai turi įtakos galimybei, kad kuris nors vienas arba visi įrenginiai gali kelti didelį pavojų;

15)

bet kokia pagal Direktyvą 2011/92/ES gauta informacija apie operacijas, kurios bus vykdomos įrenginyje, susijusi su didelių avarijų, dėl kurių gali būti padaryta didelė arba rimta žala aplinkai, prevencija, kuri yra svarbi kitiems pagal šią direktyvą nustatytiems reikalavimams;

16)

nustatyto galimo poveikio aplinkai, atsirandančio dėl teršalų pasklidimo į aplinką po didelės avarijos, įvertinimas ir techninių bei netechninių priemonių, numatytų užkirsti kelią šiam poveikiui, jį sumažinti arba kompensuoti, aprašymas, įskaitant stebėseną.

4.   INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI PRANEŠIME APIE GRĘŽINIO EKSPLOATAVIMO OPERACIJAS

Pranešimuose apie gręžinio eksploatavimo operacijas, kuris turi būti parengtas pagal 15 straipsnį ir pateiktas pagal 11 straipsnio 1 dalies h punktą, pateikiama bent ši informacija:

1)

gręžinio operatoriaus pavadinimas ir adresas;

2)

numatomo naudoti įrenginio pavadinimas ir savininko, o gavybos įrenginio atveju – rangovo, užsiimančio gręžimo darbais, pavadinimas ir adresas;

3)

išsami informacija, pagal kurią identifikuojamas gręžinys ir bet kokia sąsaja su kitais įrenginiais ir prijungtąja infrastruktūra;

4)

informacija apie gręžinio darbo programą, įskaitant jo eksploatavimo laikotarpį, išsamią informaciją apie užkardas, neleidžiančias prarasti gręžinio kontrolės (įrangą, gręžimo skysčius, cementą ir t. t.), ir jų patikrą, gręžinio tako krypties kontrolę ir saugaus eksploatavimo operacijų apribojimus atsižvelgiant į rizikos valdymą;

5)

esamo gręžinio atveju – informacija apie jo istoriją ir būklę;

6)

visa išsami informacija apie numatomą įdiegti saugos įrangą, kuri neaprašyta esamoje įrenginio didelių pavojų ataskaitoje;

7)

rizikos vertinimas, į kurį įtraukiamas aprašymas:

a)

konkrečių pavojų, susijusių su gręžinio eksploatavimu, įskaitant saugaus eksploatavimo operacijų apribojimus, susijusius su aplinka, meteorologinėmis sąlygomis ir jūros dugnu;

b)

popaviršinių pavojų;

c)

paviršiuje ar podugnyje vykdomų operacijų, dėl kurių tuo pat metu atsiranda didelio pavojaus galimybė;

d)

tinkamų kontrolės priemonių;

8)

gręžinio konfigūracijos užbaigus operacijas, t. y. visam laikui nutraukus arba laikinai sustabdžius gręžinio eksploatavimą aprašymas; ir ar gręžinį įmontuota gavybos įranga, skirta naudoti ateityje;

9)

jeigu anksčiau pateiktas pranešimas apie gręžinio eksploatavimo operacijas iš dalies pakeičiamas, pakankamai išsami informacija, kad būtų galima visiškai atnaujinti pranešimą;

10)

jeigu gręžinį numatoma statyti, pertvarkyti ar techniškai prižiūrėti naudojant gavybai neskirtą įrenginį, pateikiama tokia papildoma informacija:

a)

bet kokių saugaus eksploatavimo operacijų apribojimų, susijusių su aplinka, meteorologinėmis sąlygomis ir jūros dugnu, taip pat priemonių, skirtų nustatyti su jūros dugnu susijusius rizikos veiksnius ir jūros pavojus, pavyzdžiui, vamzdynų ir susijusių įrenginių tvirtinimo vietas, aprašymas;

b)

aplinkosaugos sąlygų, į kurias atsižvelgta įrenginio avarijos likvidavimo vidaus plane, aprašymas;

c)

avarijos likvidavimo priemonių, įskaitant aplinkosaugos incidentų atveju taikytinas priemones, kurios neaprašytos didelių pavojų pranešime, aprašymas ir

d)

aprašymas, kaip turi būti koordinuojamos gręžinio operatoriaus ir savininko įgyvendinamos valdymo sistemos siekiant nuolat užtikrinti veiksmingą didelių pavojų kontrolę;

11)

ataskaita, kurioje pateikiamos nepriklausomos gręžinio patikros išvados, įskaitant gręžinio operatoriaus pareiškimą, kad apsvarsčius ataskaitą ir nepriklausomos gręžinio patikros, atliktos nepriklausomo patikrą atliekančio asmens, išvadas, kad su gręžinio projektu ir užkardomis, neleidžiančiomis prarasti gręžinio kontrolės, susijęs rizikos valdymas yra tinkamas visomis numatytomis sąlygomis ir aplinkybėmis;

12)

informacija, kuri yra svarbi šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams, gauta laikantis Direktyvoje 92/91/EEB nustatytų didelių avarijų prevencijos reikalavimų;

13)

gręžinio eksploatavimo operacijų, kurios bus vykdomos, atžvilgiu, informacija, kuri yra svarbi kitiems šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams, gauta pagal Direktyvą 2011/92/ES, susijusi su didelių avarijų, dėl kurių gali būti padaryta didelė arba rimta žala aplinkai, prevencija.

5.   SU PATIKROS SISTEMA SUSIJUSI INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI

Informacija, kuri pagal 11 straipsnio 1 dalies d punktą turi būti pateikta apie nepriklausomos patikros sistemas, įdiegtinas pagal 17 straipsnio 1 dalį, apima:

a)

operatoriaus arba savininko pareiškimą, pateikiamą apsvarsčiusi nepriklausomo patikrą atliekančio asmens ataskaitą, kad saugai labai svarbių elementų registras ir jų priežiūros sistema, nurodyti didelių pavojų ataskaitoje, yra arba bus tinkami;

b)

patikros sistemos aprašymą, kuriame, be kita ko, nurodomi pasirinkti nepriklausomi patikrą atliekantys asmenys, priemonės, kurios naudojamos patikrinti, ar saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbūs elementai ir visa sistemoje nurodyta įranga yra tinkamai suremontuoti ir geros būklės;

c)

b papunktyje nurodytų patikros priemonių aprašymą, kuris apima išsamią informaciją apie principus, kurie bus taikomi atliekant funkcijas pagal sistemą ir peržiūrint sistemą per visą įrenginio gyvavimo ciklą, įskaitant:

i)

saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų tikrinimą ir bandymą, kuriuos atlieka nepriklausomi ir kompetentingi patikrą atliekantys asmenys;

ii)

projekto, standarto, sertifikavimo ar kitos saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų atitikties sistemos patikrą;

iii)

vykdomų darbų tikrinimą;

iv)

pranešimą apie visus neatitikties reikalavimams atvejus;

v)

taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi operatorius arba savininkas.

6.   INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI APIE ESMINĮ ĮRENGINIO PAKEITIMĄ, ĮSKAITANT STACIONARAUS ĮRENGINIO EKSPLOATAVIMO NUTRAUKIMĄ

Jeigu numatoma atlikti esminius įrenginio pakeitimus, kaip nurodyta 12 straipsnio 5 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje, pakeistame pranešime apie didelius pavojus, į kurį įtraukiami esminiai pakeitimai ir kuris turi būti pateiktas pagal 11 straipsnio 1 dalies f punktą, pateikiama bent ši informacija:

1)

operatoriaus arba savininko pavadinimas ir adresas;

2)

darbuotojų dalyvavimo rengiant peržiūrėtą ataskaitą apie didelius pavojus aprašymo santrauka;

3)

pakankamai išsami informacija, kad būtų galima visiškai atnaujinti ankstesnę ataskaitą apie didelius pavojus ir su ja susijusį įrenginio avarijos likvidavimo vidaus planą, bei būtų įrodyta, kad didelių pavojų rizika yra sumažinta iki priimtino lygio;

4)

jeigu nutraukiama stacionaraus gavybos įrenginio eksploatacija:

a)

visų pavojingų medžiagų izoliavimo priemonės, o prie įrenginio prijungtų gręžinių atveju – nuolatinio gręžinių izoliavimo nuo įrenginio ir aplinkos priemonės;

b)

didelių pavojų rizikos, susijusios su įrenginio eksploatavimo nutraukimu, darbuotojams ir aplinkai, visų paveiktų gyventojų ir rizikos kontrolės priemonių aprašymas;

c)

avarijų likvidavimo tvarka, kuria siekiama užtikrinti saugų darbuotojų evakavimą ir prižiūrėti kontrolės sistemas, kad būtų išvengta didelį poveikį aplinkai turinčios avarijos.

7.   INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI PRANEŠIME APIE MIŠRIAS OPERACIJAS

Pranešime apie mišrias operacijas, kuris turi būti parengtas pagal 16 straipsnį ir pateiktas pagal 11 straipsnio 1 dalies i punktą, pateikiama bent ši informacija:

1)

pranešimą pateikiančio operatoriaus pavadinimas ir adresas;

2)

jeigu mišriose operacijose dalyvauja kiti operatoriai arba savininkai, jų pavadinimai ir adresai, įskaitant patvirtinimą, kad jie sutinka su pranešimo turiniu;

3)

kaip suvestinis dokumentas, kurį patvirtino visos jį pasirašiusios šalys, pateiktas aprašymas, kaip bus koordinuojamos į mišrią operaciją įtrauktų įrenginių valdymo sistemos, kad iki priimtino lygio būtų sumažinta didelės avarijos rizika;

4)

bet kokios įrangos, numatomos naudoti mišriai operacijai, tačiau neaprašytos esamame pranešime apie didelius pavojus dėl bet kurio į mišrias operacijas įtraukto įrenginio, aprašymas;

5)

visų mišriose operacijose dalyvaujančių operatorių ir savininkų atlikto rizikos vertinimo santrauka, kuri apima:

a)

bet kurios veiklos, kuri vykdoma mišrios operacijos metu ir kuri gali būti susijusi su pavojais, dėl kurių gali įvykti didelė avarija įrenginyje arba su įrenginiu susijusi avarija, aprašymą;

b)

visų rizikos kontrolės priemonių, įtrauktų atsižvelgus į rizikos vertinimą, aprašymą;

6)

mišrios operacijos ir darbo programos aprašymas.

8.   INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI APIE DIDELIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS POLITIKĄ

Informacija apie įmonės didelių avarijų prevencijos politiką, kuri turi būti parengta pagal 19 straipsnio 1 dalį ir pateikta pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, be kita ko, apima:

1)

atsakomybę įmonės valdybos lygiu už tai, jog būtų nuolat užtikrinta, kad įmonės didelių avarijų prevencijos politika būtų tinkama, įgyvendinama ir veiktų kaip numatyta;

2)

patikimos saugos kultūros, užtikrinančios didelę nuolatinės saugaus eksploatavimo tikimybę, formavimo ir išsaugojimo priemones;

3)

audito proceso mastą ir dažnumą;

4)

pageidaujamo elgesio skatinimo ir pripažinimo priemones;

5)

įmonės pajėgumų ir tikslų vertinimą;

6)

saugos ir aplinkosaugos standartų kaip vienų iš svarbiausių įmonės vertybių puoselėjimo priemones;

7)

oficialias valdymo ir kontrolės sistemas, kurios apima įmonės tarybos narius ir aukščiausiąją vadovybę;

8)

požiūrį į kompetenciją visuose įmonės lygiuose;

9)

tai, kokiu mastu 1–8 punktuose nurodyti veiksniai taikomi naftos ir dujų operacijoms jūroje, kurias įmonė vykdo už Sąjungos teritorijos ribų.

9.   INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI APIE SAUGOS IR APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMĄ

Informacija apie saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemą, kuri turi būti parengta pagal 19 straipsnio 3 dalį ir pateikta pagal 11 straipsnio 1 dalies b punktą, be kita ko, apima:

1)

organizacinę struktūrą, darbuotojų funkcijas ir atsakomybės sritis;

2)

didelių pavojų nustatymą ir įvertinimą, įskaitant jų tikimybę ir galimus padarinius;

3)

poveikio aplinkai įtraukimą į didelių avarijų rizikos vertinimus ataskaitoje apie didelius pavojus;

4)

didelių pavojų kontrolės priemones vykdant įprastas operacijas;

5)

pokyčių valdymą;

6)

ekstremaliųjų situacijų planavimą ir avarijų likvidavimo priemones;

7)

žalos aplinkai ribojimą;

8)

veiklos rezultatų stebėseną;

9)

audito ir peržiūros priemones ir

10)

nustatytas dalyvavimo trišalėse konsultacijose priemones ir informaciją apie tai, kaip įgyvendinami iš tų konsultacijų kylantys veiksmai.

10.   INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI AVARIJOS LIKVIDAVIMO VIDAUS PLANE

Avarijos likvidavimo vidaus planuose, kurie turi būti parengti pagal 14 straipsnį ir pateikti pagal 11 straipsnio 1 dalies g punktą, be kita ko, nurodoma:

1)

asmenų, įgaliotų pradėti vykdyti procedūras ekstremaliųjų situacijų atveju, ir asmens, vadovaujančio avarijos likvidavimui vidaus priemonėmis, vardai, pavardės ir pareigos;

2)

asmens, atsakingo už ryšių palaikymą su institucija arba institucijomis, atsakingomis už avarijos likvidavimo išorės planą, vardas ir pavardė ar pareigos;

3)

visų numatomų sąlygų ar įvykių, dėl kurių gali kilti didelė avarija, kaip aprašyta ataskaitoje apie didelius pavojus, prie kurios pridėtas planas, aprašymas;

4)

veiksmų, kurių bus imtasi sąlygoms ar įvykiams, dėl kurių galėtų kilti didelė avarija, kontroliuoti ir jų padariniams riboti, aprašymas;

5)

įrangos ir turimų išteklių, įskaitant galimo išsiliejimo užsandarinimui, aprašymas;

6)

rizikos, kylančios įrenginyje esantiems asmenims ir aplinkai apribojimo tvarka, įskaitant tai, kaip turi būti pateikiami įspėjimai, ir veiksmus, kurių tie asmenys turėtų imtis gavę įspėjimą;

7)

mišrios operacijos atveju – priemonės, skirtos koordinuoti pasitraukimo, evakavimo ir gelbėjimo atitinkamuose įrenginiuose operacijas, kad būtų užtikrintos geros įrenginiuose esančių asmenų išgyvenimo įvykus didelei avarijai perspektyvos;

8)

naftos išsiliejimo likvidavimo veiksmingumo įvertinimas. Aplinkos sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti šioje likvidavimo ataskaitoje, be kita ko, yra šios:

i)

oro sąlygos, įskaitant vėją, matomumą, kritulius ir temperatūrą;

ii)

būklė, potvyniai ir srovės;

iii)

ledo ir nuolaužų buvimas;

iv)

dienos šviesos valandų skaičius; ir

v)

kitos žinomos aplinkos sąlygos, kurios galėtų turėti įtakos likvidavimo įrangos efektyvumui arba bendram likvidavimo pastangų veiksmingumui;

9)

institucijos ar institucijų, atsakingų už didelės avarijos likvidavimo išorės plano inicijavimą, ankstyvojo įspėjimo apie didelę avariją tvarka, informacijos, kuri pateikiama duodant pradinį įspėjimą, apibūdinimas ir išsamesnės informacijos, kai jos gaunama, pateikimo tvarka;

10)

darbuotojų mokymo vykdyti pareigas, kurias jie turėtų vykdyti, tvarka ir prireikus šios tvarkos koordinavimas su avarijos likvidavimo išorės subjektais;

11)

avarijos likvidavimo vidaus priemonių ir avarijos likvidavimo išorės priemonių koordinavimo tvarka;

12)

įrodymai apie ankstesnius cheminių medžiagų, panaudotų kaip dispergentai, įvertinimus, kurie buvo atlikti siekiant kuo labiau sumažinti poveikį visuomenės sveikatai ir tolesnę žalą aplinkai.


II PRIEDAS

Pranešimai apie gręžinio eksploatavimo operacijas pagal 15 straipsnio 4 dalį

Pranešimuose, kurie turi būti pateikiami kompetentingai valdžios institucijai pagal 15 straipsnio 4 dalį, pateikiama bent ši informacija:

1)

gręžinio operatoriaus pavadinimas ir adresas;

2)

įrenginio pavadinimas ir operatoriaus arba savininko pavadinimas ir adresas;

3)

išsami informacija, pagal kurią identifikuojamas gręžinys ir bet kokia sąsaja su kitais įrenginiais ar prijungtąja infrastruktūra;

4)

nuo operacijų vykdymo pradžios arba nuo ankstesnės ataskaitos pateikimo vykdytų operacijų santrauka;

5)

diametras ir tikslus vertikalus išmatuotas gylis:

a)

visų gręžinių ir

b)

visų įrengtų gręžinių vamzdžių;

6)

gręžimo skysčio tankis ataskaitos rengimo metu ir

7)

vykdant operacijas jau esamame gręžinyje – dabartinė gręžinio eksploatacinė būklė.


III PRIEDAS

Nuostatos, susijusios su kompetentingos valdžios institucijos paskyrimu ir veikimu pagal 8 ir 9 straipsnius

1.   NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU VALSTYBĖMIS NARĖMIS

1.

Kad paskirtų kompetentingą valdžios instituciją, atsakingą už 8 straipsnyje nustatytų užduočių vykdymą, valstybės narės imasi bent šių veiksmų:

a)

parengia organizacinę tvarką, kurią taikant sudaromos sąlygos veiksmingai įgyvendinti pagal šią direktyvą kompetentingai valdžios institucijai priskirtas pareigas, įskaitant saugos ir aplinkosaugos teisingo reguliavimo tvarką;

b)

parengia politinį pareiškimą, kuriame aprašomi priežiūros ir įgyvendinimo užtikrinimo tikslai ir kompetentingos valdžios institucijos pareigos reguliuojant naftos ir dujų operacijas jūroje užtikrinti skaidrumą, nuoseklumą, proporcingumą ir objektyvumą.

2.

1 punkte nurodytoms priemonėms užtikrinti valstybės narės patvirtina atitinkamas nuostatas, įskaitant:

a)

finansavimą, kad būtų užtikrintos pakankamos ekspertinės žinios institucijos viduje arba pagal oficialius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, arba ir viena, ir kita, kad kompetentinga valdžios institucija galėtų tikrinti ir tirti operacijas, imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų ir nagrinėti ataskaitas apie didelius pavojus ir pranešimus;

b)

jeigu remiamasi išoriniais ekspertinių žinių šaltiniais, finansavimą, kad būtų parengtos pakankamos rašytinės rekomendacijos ir užtikrinta priežiūra siekiant išlaikyti požiūrio nuoseklumą ir užtikrinti, kad teisėtai paskirtai kompetentingai valdžios institucijai tektų visa atsakomybė pagal šią direktyvą;

c)

būtino mokymo, ryšių, prieigos prie technologijų, kelionių ir būtiniausių prekių finansavimą kompetentingos valdžios institucijos darbuotojams, kad jie galėtų vykdyti savo užduotis, taip pat siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kompetentingoms valdžios institucijoms aktyviai bendradarbiauti pagal 27 straipsnį;

d)

kai taikytina, reikalavimą, kad operatoriai ar savininkai padengtų kompetentingos valdžios institucijos išlaidas, susijusias su jos pagal šią direktyvą atliekamomis užduotimis;

e)

mokslinių tyrimų finansavimą ir jų skatinimą atsižvelgiant į kompetentingos valdžios institucijos užduotis pagal šią direktyvą;

f)

finansavimo teikimą kompetentingai valdžios institucijai ataskaitoms parengti.

2.   NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU KOMPETENTINGOS VALDŽIOS INSTITUCIJOS VEIKIMU

1.

Siekdama veiksmingai vykdyti savo funkcijas pagal 9 straipsnį, kompetentinga valdžios institucija parengia:

a)

rašytinę strategiją, kurioje aprašytos jos funkcijos, veiklos prioritetai, t. y. įrenginių projektavimo ir eksploatavimo, vientisumo valdymo, avarinės parengties ir avarijų likvidavimo srityse, ir organizacinė struktūra;

b)

veiklos procedūras, kuriose aprašyta, kaip ji tikrins, kaip vykdomos šioje direktyvoje numatytos operatorių ir savininkų pareigos ir užtikrins jų vykdymą, įskaitant tai, kaip ji nagrinės, vertins ataskaitas apie didelius pavojus ir joms pritars, nagrinės pranešimus apie gręžinių eksploatavimą ir kaip bus nustatomi intervalai tarp konkretaus įrenginio ar veiklos didelių pavojų rizikos kontrolės priemonių (įskaitant pavojų aplinkai) patikrų;

c)

savo funkcijų vykdymo procedūras, nepažeidžiant kitų įpareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, naftos ir dujų operacijomis sausumoje, ir Direktyvoje 92/91/EEB numatytų priemonių;

d)

jeigu kompetentingą valdžios instituciją sudaro daugiau nei viena įstaiga – oficialų susitarimą, kuriame nustatyti būtini kompetentingos valdžios institucijos bendros veiklos mechanizmai, įskaitant aukščiausiosios vadovybės atliekamą priežiūrą, stebėseną ir peržiūras, bendrą planavimą ir tikrinimą, atsakomybės už ataskaitų apie didelius pavojus nagrinėjimą pasidalijimą, bendrus tyrimus, vidaus ryšius ir bendrai skelbtinas išorėje ataskaitas.

2.

Pagal ataskaitų apie didelius pavojus vertinimo išsamias procedūras reikalaujama, kad operatorius arba savininkas suteiktų visą faktinę informaciją ir kitus duomenis, kurių reikalaujama pagal šią direktyvą. Kompetentinga valdžios institucija užtikrina, kad reikalavimuose operatoriams ir savininkams būtų aiškiai nurodyta pateikti bent šią informaciją:

a)

nustatyti visi iš anksto numatomi pavojai, dėl kurių gali kilti didelė avarija, įskaitant didelį poveikį aplinkai turinčią avariją, įvertinta su jais susijusi rizika ir nustatytos rizikos kontrolės priemonės, įskaitant avarijų likvidavimą;

b)

saugos ir aplinkosaugos vadybos sistema yra tinkamai aprašyta, patvirtinant atitiktį šiai direktyvai;

c)

aprašyta tinkama nepriklausomos patikros ir operatoriaus arba savininko vykdomo audito tvarka.

3.

Atlikdama ataskaitų apie didelius pavojus išsamų vertinimą kompetentinga valdžios institucija užtikrina, kad:

a)

būtų pateikta visa reikalinga faktinė informacija;

b)

operatorius arba savininkas nustatytų visus pagrįstai iš anksto numatomus įrenginio ir jo veikimo keliamus didelės avarijos pavojus, ir galimus įvykius, kurie gali sukelti šiuos pavojus, taip pat kad būtų aiškiai nurodyta didelės avarijos rizikos valdymui taikoma metodika ir vertinimo kriterijai, taip pat būtų pateikti analizės paklaidų veiksniai;

c)

atliekant rizikos valdymą būtų atsižvelgiama į visus atitinkamus įrenginio gyvavimo ciklo etapus ir iš anksto numatytos visos prognozuojamos situacijos, be kita ko:

i)

kaip priimant panešime apie projektą nurodytus projektinius sprendimus atsižvelgta į rizikos valdymą siekiant užtikrinti, kad būtų įtraukti šiems projektams būdingi saugos ir aplinkos principai;

ii)

kaip eksploatuojant įrenginį turi būti vykdomos gręžinio eksploatavimo operacijos;

iii)

kaip turėtų būti vykdomos ir prieš pradedant gavybą gavybos įrenginyje laikinai sustabdomos gręžinio eksploatavimo operacijos;

iv)

kaip turėtų būti vykdomos bendros operacijos kartu su kitu įrenginiu;

v)

kaip bus nutraukiama įrenginio eksploatacija;

d)

kaip prireikus ketinama įgyvendinti vykdant rizikos valdymą nustatytas rizikos mažinimo priemones, siekiant sumažinti riziką iki priimtino lygio;

e)

ar nustatant reikiamas priemones tam, kad būtų užtikrintas priimtinas rizikos lygis, operatorius arba savininkas aiškiai įrodė, kaip atsižvelgta į atitinkamą geriausią praktiką ir sprendimų priėmimą, grindžiamą geros inžinerinės praktikos, geriausios valdymo praktikos ir žmogiškųjų bei organizacinių faktorių principais;

f)

ar aiškiai nustatytos ir pagrįstos avarijos nustatymo ir greito bei veiksmingo jos likvidavimo priemonės ir tvarka;

g)

kaip logiškai ir sistemiškai susietos pasitraukimo, evakavimo ir gelbėjimo tvarka ir avarijos plitimo ribojimo ir jo poveikio aplinkai mažinimo priemonės, atsižvelgiant į galimas ekstremalias sąlygas, kuriomis jos bus vykdomos;

h)

kaip reikalavimai įtraukti į avarijos likvidavimo vidaus planus ir ar kompetentingai valdžios institucijai buvo pateikti avarijos likvidavimo vidaus plano kopija arba tinkamas šio plano aprašymas;

i)

ar ataskaitoje apie didelius pavojus aprašyta saugos ir aplinkos valdymo sistema yra tinkama didelių pavojų rizikos kontrolei užtikrinti kiekviename įrenginio gyvavimo ciklo etape ir ar užtikrinta atitiktis visoms atitinkamoms teisinėms nuostatoms, bei ar numatytas auditas ir audito rekomendacijų įgyvendinimas;

j)

ar aiškiai apibūdinta nepriklausomos patikros sistema.


IV PRIEDAS

Operatorių ir savininkų taikomos nuostatos didelių avarijų prevencijai pagal 19 straipsnį užtikrinti

1.

Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai ir savininkai:

a)

ypač daug dėmesio skirtų visų saugai ir aplinkosaugai labai svarbių sistemų patikimumo ir vientisumo reikalavimų vertinimui, o savo patikros bei priežiūros sistemas grįstų tikslu užtikrinti reikiamą saugos ir aplinkosauginio naudingumo lygį;

b)

imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti tiek, kiek tai pagrįstai praktiškai įgyvendinama, kad nebūtų neplanuoto pavojingų medžiagų nutekėjimo iš vamzdžių, laivų ir sistemų, skirtų saugiam jų izoliavimui. Be to, operatoriai ir savininkai užtikrina, kad joks užkardos gedimas negalėtų sukelti didelės avarijos;

c)

parengtų turimos įrangos, jos nuosavybės teisių, vietos, nugabenimo iki įrenginio ir įdiegimo jame būdo bei visų subjektų, kurie yra susiję su avarijos likvidavimo vidaus plano įgyvendinimu, aprašą. Apraše nurodomos priemonės, kurios taikomos siekiant užtikrinti, kad įranga ir procedūros nuolat būtų tinkamos naudojimui būklės;

d)

užtikrintų, kad jie turėtų tinkamą sistemą visų teisės aktų reikalavimų atitikčiai stebėti, įtraukdami visas jiems pagal teisės aktus numatytas pareigas, susijusias su dėl didelių pavojų kontrole ir aplinkosauga, į savo standartines veiklos procedūras; ir

e)

ypač daug dėmesio skirtų patikimos saugos kultūros, užtikrinančios didelę nuolatinio saugaus eksploatavimo tikimybę, formavimui ir išsaugojimui, be kita ko, užtikrintų darbuotojų bendradarbiavimą, inter alia:

i)

aiškiai įsipareigodami dalyvauti trišalėse konsultacijose ir juose patvirtintuose veiksmuose;

ii)

skatindami pranešti apie avarijas ir apie tai, kad jos vos neįvyko, ir už tai taikydami atlygio priemones;

iii)

veiksmingai bendradarbiaudami su išrinktais už saugą atsakingais asmenimis;

iv)

apsaugodami informatorius.

2.

Valstybės narės užtikrina, kad sektoriaus atstovai bendradarbiautų su kompetentingomis valdžios institucijomis, kad nustatytų ir įgyvendintų prioritetinį standartų, gairių ir taisyklių rengimo planą, pagal kurį bus diegiama didelių avarijų prevencijos ir didelių avarijų, jeigu jos vis dėlto įvyktų, padarinių ribojimo geriausia praktika.


V PRIEDAS

Nepriklausomą patikrą atliekančio asmens atranka ir nepriklausomos patikros sistemų struktūra pagal 17 straipsnio 3 dalį

1.

Valstybės narės užtikrina, kad operatorius arba savininkas užtikrintų, jog būtų laikomasi šių su patikrą atliekančio asmens nepriklausomumu nuo operatoriaus ir savininko susijusių sąlygų:

a)

funkcijos nereikalauja, kad nepriklausomas patikrą atliekantis asmuo svarstytų saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbius elementus ar bet kuriuos įrangos, gręžinio arba gręžinio plano aspektus, su kuriais jis buvo susijęs anksčiau, prieš vykdydamas patikros veiklą, arba tais atvejais, kai gali kilti abejonių dėl jo objektyvumo;

b)

nepriklausomą patikrą atliekantis asmuo yra pakankamai nepriklausomas nuo valdymo sistemos, kuriai tenka arba yra tekusi atsakomybė už bet kokį sudedamosios dalies, kuriai taikoma nepriklausomos patikros sistema, ar gręžinio tikrinimo aspektą, siekiant užtikrinti jo objektyvumą vykdant funkcijas pagal sistemą.

2.

Valstybės narės reikalauja, kad operatorius arba savininkas užtikrintų, jog įrenginio ar gręžinio nepriklausomos patikros sistemos atveju būtų laikomasi šių sąlygų:

a)

nepriklausomą patikrą atliekantis asmuo turi tinkamą techninę kompetenciją, įskaitant, jei reikia, tinkamai kvalifikuotus ir patyrusius darbuotojus, kurių yra pakankamai ir kurie atitinka šio priedo 1 punkto reikalavimus;

b)

nepriklausomą patikrą atliekantis asmuo tinkamai paskirsto užduotis pagal nepriklausomos patikros sistemą darbuotojams, kurie yra kvalifikuoti jas atlikti;

c)

egzistuoja tinkama informacijos srauto tarp operatoriaus arba savininko ir nepriklausomo patikrą atliekančio asmens apdorojimo tvarka;

d)

nepriklausomą patikrą atliekančiam asmeniui yra suteikta pakankamai įgaliojimų, kad jis galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas.

3.

Nepriklausomam patikrą atliekančiam asmeniui nurodomi esminiai pakeitimai, kad jis galėtų atlikti papildomą patikrą pagal nepriklausomos patikros sistemą, o tokios papildomos patikros rezultatai paprašius perduodami kompetentingai valdžios institucijai.


VI PRIEDAS

Informacija apie operatorių bei savininkų ir kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimo pagal 19 straipsnio 7 dalį prioritetus

Klausimais, kurie turi būti svarstomi nustatant standartų ir gairių rengimo prioritetus, siekiama praktiškai įgyvendinti didelių avarijų prevenciją ir apriboti jų padarinius. Šie klausimai apima:

a)

gręžinio vientisumo, gręžinio kontrolės įrangos ir užkardų gerinimą ir jų veiksmingumo stebėseną;

b)

pirminio izoliavimo gerinimą;

c)

antrinio izoliavimo, kurį naudojant ribojamas gresiančios didelės avarijos (įskaitant sprogimus gręžinyje) plitimas, gerinimą;

d)

patikimą sprendimų priėmimą;

e)

su dideliais pavojais susijusių operacijų valdymą ir priežiūrą;

f)

svarbiausias pareigas užimančių asmenų kompetenciją;

g)

veiksmingą rizikos valdymą;

h)

saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių sistemų patikimumo vertinimą;

i)

svarbiausius veiklos rezultatų rodiklius;

j)

veiksmingą operatorių ir savininkų bei kitų subjektų, dalyvaujančių naftos ir dujų operacijose, saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemų tarpusavio integravimą.


VII PRIEDAS

Informacija, kurią reikia pateikti avarijos likvidavimo išorės planuose pagal 29 straipsnį

Pagal 29 straipsnį parengtuose avarijos likvidavimo išorės planuose, be kita ko, nurodoma toliau pateikta informacija, bet ja neapsiribojama:

a)

asmenų, įgaliotų pradėti vykdyti procedūras ekstremaliųjų situacijų atveju, ir asmenų, įgaliotų vadovauti avarijos likvidavimui išorės priemonėmis, vardai, pavardės ir pareigos;

b)

ankstyvųjų įspėjimų apie dideles avarijas priėmimo tvarka bei kitų susijusių įspėjimų ir avarijų likvidavimo procedūros;

c)

išteklių, būtinų avarijos likvidavimo išorės planui įgyvendinti, koordinavimo tvarka;

d)

pagalbos avarijos likvidavimui vidaus priemonėmis teikimo tvarka;

e)

išsamus avarijos likvidavimo išorės priemonėmis tvarkos aprašymas;

f)

tinkamos informacijos ir rekomendacijų, susijusių su didele avarija, teikimo asmenims ir organizacijoms, kurie galėjo nuo jos nukentėti, tvarka;

g)

informacijos teikimo kitų valstybių narių avarinėms tarnyboms ir Komisijai didelės avarijos, galinčios sukelti tarpvalstybinių padarinių, atveju tvarka;

h)

neigiamų padarinių laukinei gyvūnijai sausumoje ir vandenyje sušvelninimo, įskaitant atvejus, kai nafta užteršti gyvūnai pasiekia krantą anksčiau nei išsiliejusi nafta, tvarka.


VIII PRIEDAS

Išsami informacija, kurią reikia įtraukti rengiant avarijos likvidavimo išorės planus pagal 29 straipsnį

1.

Institucija ar institucijos, atsakinga (-os) už avarijos likvidavimo koordinavimą, užtikrina, kad būtų galima susipažinti su:

a)

turimos įrangos, jos nuosavybės teisių, buvimo vietos, nugabenimo į didelės avarijos vietą priemonių ir įdiegimo joje būdo aprašu;

b)

priemonių, taikomų siekiant užtikrinti, kad įranga ir procedūros būtų tinkamos naudojimui būklės, aprašymu;

c)

sektoriaus atstovams priklausančios įrangos aprašu, su kuriuo galima susipažinti avarijos atveju;

d)

bendrų priemonių, skirtų taikyti įvykus didelėms avarijoms, įskaitant visų susijusių subjektų ir įstaigų, atsakingų už tokios tvarkos taikymą, kompetencijos ir įsipareigojimų aprašymu;

e)

priemonėmis, kuriomis užtikrinamas įrangos, darbuotojų ir procedūrų buvimas, kad visa tai nuolat atnaujinama, taip pat, kad visuomet pakankamai turima apmokytų darbuotojų;

f)

įrodymais apie tai, kad buvo atlikti ankstesni cheminių medžiagų, numatytų panaudoti kaip dispergentai, poveikio aplinkai ir sveikatai įvertinimai.

2.

Avarijos likvidavimo išorės planuose aiškiai nurodomas institucijų, avarijas likviduojančių tarnybų, koordinatorių ir kitų subjektų, kurie dalyvauja likviduojant avarijas, vaidmuo, kad didelių avarijų atveju būtų užtikrintas bendradarbiavimas.

3.

Tvarka apima nuostatas dėl didelės avarijos, galinčios apimti daugiau negu vieną valstybę narę arba išplisti už jos teritorijos ribų, likvidavimo, kuriomis numatoma:

a)

keistis avarijos likvidavimo išorės planais su gretimomis valstybėmis narėmis ir su Komisija;

b)

tarpvalstybiniu lygiu sudaryti avarijų likvidavimo išteklių, priklausančių sektoriaus atstovams ir valstybei, taip pat visų būtinų patikslinimų, kad gretimų šalių ir valstybių narių įranga ir procedūros būtų suderinamos, aprašus;

c)

Sąjungos civilinės saugos mechanizmo taikymo procedūros;

d)

organizuoti tarpvalstybines avarijų likvidavimo išorės priemonėmis pratybas.


IX PRIEDAS

Keitimasis informacija ir skaidrumas

1.

Bendra duomenų apie didelių pavojų rodiklius pateikimo forma turi sudaryti sąlygas palyginti iš kompetentingų valdžios institucijų gautą informaciją ir informaciją, gautą iš atskirų operatorių bei savininkų.

2.

Informacija, kuria turi keistis kompetentinga valdžios institucija ir operatoriai bei savininkai, apima informaciją, susijusią su:

a)

nenumatytu naftos, dujų ar kitų pavojingų medžiagų nutekėjimu, neatsižvelgiant į tai, ar jos užsiliepsnojo;

b)

gręžinio kontrolės praradimu, dėl kurio reikia pradėti naudoti gręžinio kontrolės įrangą, arba užkardos gedimu, dėl kurio užkardą reikia pakeisti arba suremontuoti;

c)

saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbaus elemento gedimu;

d)

reikšmingu struktūrinio vientisumo praradimu arba apsaugos nuo gaisro ar sprogimo padarinių praradimu, ar mobiliojo įrenginio pozicionavimo galimybių praradimu;

e)

galinčiais susidurti laivais ir įvykusiais laivų ir jūroje veikiančių įrenginių susidūrimais;

f)

sraigtasparnių avarijomis jūroje esančiuose įrenginiuose ar šalia jų;

g)

visomis mirtinomis avarijomis;

h)

visais sunkiais sužalojimais, jeigu vienos avarijos metu sunkiai sužalojami 5 ar daugiau žmonių;

i)

visais darbuotojų evakavimo atvejais;

j)

didelį poveikį aplinkai turinčiu incidentu.

3.

Metinėse ataskaitose, kurias valstybės narės turi pateikti pagal 25 straipsnį, pateikiama bent tokia informacija:

a)

įrenginių skaičius, amžius ir vieta;

b)

atliktų patikrų ir tyrimų skaičius ir pobūdis, visi vykdymo užtikrinimo veiksmai ar apkaltinamieji nuosprendžiai;

c)

duomenys apie incidentus pagal 23 straipsnyje nustatytą bendrą duomenų pateikimo sistemą;

d)

visi esminiai jūroje vykdomos veiklos reguliavimo sistemos pakeitimai;

e)

naftos ir dujų operacijų jūroje rezultatai, susiję su didelių avarijų prevencija, ir didelių avarijų, kurios įvyksta, padarinių ribojimas.

4.

2 punkte nurodyta informacija apima faktinę informaciją ir analizės duomenis, susijusius su naftos ir dujų operacijomis, ir ji turi būti nedviprasmiška. Pateikta informacija ir duomenys turi būti tokie, kad atskirų operatorių ir savininkų veiklos rezultatus būtų galima palyginti valstybėje narėje, o visų sektorių atstovų veiklą būtų galima palyginti tarp valstybių narių.

5.

Remiantis 2 punkte nurodyta renkama ir kaupiama informacija, valstybėms narėms sudaroma galimybė iš anksto įspėti dėl galimo saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių užkardų būklės blogėjimo, ir joms imtis prevencinių taisomųjų veiksmų. Remiantis ta informacija taip pat matyti atskirų operatorių ir savininkų bei visų sektoriaus atstovų įgyvendintų priemonių ir kontrolės priemonių bendras veiksmingumas, visų pirma siekiant užkirsti kelią didelėms avarijoms ir kuo labiau sumažinti riziką aplinkai.

6.

Siekiant įvykdyti 24 straipsnyje nurodytus reikalavimus, parengiama supaprastinta forma, kad būtų lengviau skelbti atitinkamus duomenis pagal šio priedo 2 punktą ir rengti pranešimus pagal 25 straipsnį taip, kad jie būtų lengvai prieinami visuomenei ir būtų lengviau palyginti tarpvalstybinius duomenis.


KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

<

1.

Komisija apgailestauja, kad pagal 41 straipsnio 3 ir 5 dalis kai kurios valstybės narės yra iš dalies atleidžiamos nuo įpareigojimo perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, ir mano, kad tokios išimtys neturi būti laikomos precedentu, kad nebūtų pažeistas ES teisės vientisumas.