26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 549/2013

2013 m. gegužės 21 d.

dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	politikai formuoti Sąjungoje ir valstybių narių ekonomikos bei ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stebėsenai vykdyti reikalinga palyginama, naujausia ir patikima informacija apie kiekvienos valstybės narės ar regiono ūkio struktūrą ir ekonominės padėties raidą;

(2)	Komisija turėtų dalyvauti vykdant valstybių narių ekonomikos bei EPS stebėseną ir visų pirma reguliariai teikti Tarybai valstybių narių pažangos vykdant savo įsipareigojimus, susijusius su EPS, ataskaitas;

(3)

Sąjungos piliečiams ekonominės sąskaitos reikalingos kaip pagrindinė priemonė bet kurios valstybės narės ar regiono ekonominei padėčiai analizuoti. Siekiant palyginamumo tokios sąskaitos turėtų būti rengiamos pagal vienodus ir vienodai aiškinamus principus. Siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą visuose sektoriuose, pateikta informacija turėtų būti kuo tikslesnė, išsamesnė ir pateikta laiku;

(4)	Komisija nacionalinių ir regioninių sąskaitų agreguotus rodiklius turėtų naudoti Sąjungos administraciniais tikslais, visų pirma – biudžeto skaičiavimams;

(5)

1970 m. buvo paskelbtas administracinis dokumentas „Europos integruotų ekonominių sąskaitų sistema (ESS)“, apimantis šio reglamento taikymo sritį. Tą dokumentą savarankiškai ir vien savo atsakomybe parengė Europos Bendrijų statistikos tarnyba ir tai buvo tos tarnybos ir valstybių narių nacionalinių statistikos institucijų kelerių bendro darbo metų rezultatas, siekiant sukurti Europos Bendrijų ekonominės ir socialinės politikos reikalavimus atitinkančią nacionalinių sąskaitų sistemą. Tai buvo iki to meto Bendrijų naudotos Jungtinių Tautų nacionalinių sąskaitų sistemos Bendrijai pritaikyta redakcija. Siekiant pirminę redakciją atnaujinti, 1979 m. paskelbta antroji dokumento redakcija (3);

(6)

1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (4) nustatyta Bendrijos ekonominės, socialinės ir regioninės politikos reikalavimus atitinkanti nacionalinių sąskaitų sistema. Iš esmės ta sistema atitiko tuometinę naują nacionalinių sąskaitų sistemą, kurią 1993 m. vasario mėn. priėmė Jungtinių Tautų statistikos komisija (1993 m. NSS), kad visų Jungtinių Tautų šalių narių duomenys būtų palyginami tarptautiniu mastu;

(7)	1993 m. NSS buvo atnaujinta 2009 m. vasario mėn. Jungtinių Tautų statistikos komisijai priėmus naują nacionalinių sąskaitų sistemą (2008 m. NSS) siekiant, kad nacionalinės sąskaitos būtų labiau suderintos su naujomis ekonominėmis aplinkybėmis, metodologinių tyrimų pažanga ir naudotojų poreikiais;

(8)

siekiant atsižvelgti į NSS pokyčius, reikia patikslinti Reglamentu (EB) Nr. 2223/96 (1995 m. ESS) nustatytą Europos sąskaitų sistemą, kad pagal šį reglamentą nustatyta patikslinta Europos sąskaitų sistema atitiktų 2008 m. NSS redakciją, kuri būtų pritaikyta prie valstybių narių ūkio struktūros, o Sąjungos duomenis būtų galima palyginti su jos pagrindinių tarptautinių partnerių sukauptais duomenimis;

(9)

siekiant nustatyti aplinkos ekonomines sąskaitas kaip patikslintos Europos sąskaitų sistemos palydovines sąskaitas, 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų (5) nustatyta bendra Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistema;

(10)

rengiant aplinkos ir socialines sąskaitas, reikėtų visapusiškai atsižvelgti ir į 2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“. Reikia intensyviai tęsti metodologinius tyrimus ir duomenų patikrinimus, visų pirma dėl klausimų, susijusių su BVP ir kitais rodikliais bei strategija „Europa 2020“, kad būtų galima parengti išsamesnį gerovės ir pažangos kiekybinio vertinimo metodą siekiant remti pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Šiame kontekste turėtų būti sprendžiami išorinių aplinkos veiksnių ir socialinės nelygybės klausimai. Taip pat reikėtų atsižvelgti į produktyvumo pokyčių klausimą. Taip turėtų būti sudaryta galimybė kuo greičiau gauti duomenų, kurie papildytų BVP rodiklius. 2013 m. Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti tolesnės veiklos Komunikatą dėl „BVP ir kitų rodiklių“, o prireikus 2014 m. – pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenys turėtų būti laikomi vienu iš būdų tiems tikslams pasiekti;

(11)	reikėtų išnagrinėti galimybę taikyti naujus, automatinius rinkimo realiuoju laiku metodus;

(12)

šiuo reglamentu nustatytoje patikslintoje Europos sąskaitų sistemoje (2010 m. ESS), be kita ko, pateikiama metodologija ir duomenų perdavimo programa, kurioje nurodytos sąskaitos ir lentelės, kurias laikydamosi nustatytų terminų turi pateikti visos valstybės narės. Tas sąskaitas ir lenteles Komisija turėtų pateikti naudotojams konkrečiomis dienomis ir, atitinkamais atvejais, pagal iš anksto paskelbtą paskelbimo tvarkaraštį, visų pirma vykdant ekonominės konvergencijos stebėseną ir siekiant glaudaus valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo;

(13)	skelbiant duomenis reikėtų laikytis į naudotojus orientuoto požiūrio, tuo būdu suteikiant prieinamą ir naudingą informaciją Sąjungos piliečiams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams;

(14)	2010 m. ESS palaipsniui bus pakeistos visos kitos sistemos ir ji taps pagrindine bendrų standartų, apibrėžčių, klasifikatorių ir apskaitos taisyklių sistema, kad valstybės narės galėtų parengti savo sąskaitas Sąjungos tikslais ir valstybių narių rezultatus būtų galima palyginti;

(15)

remiantis 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (6), visų valstybių narių statistiniai duomenys, kurie teikiami Komisijai ir kurie turi būti suskirstyti pagal teritorinius vienetus, turėtų būti suskirstyti pagal NUTS klasifikatorių. Todėl norint gauti palyginamą regionų statistiką teritoriniai vienetai turėtų būti nustatomi pagal NUTS klasifikatorių;

(16)

valstybių narių duomenų perdavimas, įskaitant konfidencialių duomenų perdavimą, reglamentuojamas taisyklėmis, išdėstytomis 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (7). Atitinkamai, priemonėmis, kurių imamasi pagal šį reglamentą, taip pat turėtų būti užtikrinama konfidencialių duomenų apsauga ir tai, kad rengiant ir platinant Europos statistiką duomenys nebūtų neteisėtai atskleidžiami ar naudojami ne statistikos tikslais;

(17)

sudaryta darbo grupė netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) vertinimo nacionalinėse sąskaitose klausimui toliau nagrinėti, įskaitant klausimą dėl pagal riziką koreguojamo metodo, pagal kurį į NAFTAP skaičiavimą neįtraukiamas rizikos komponentas, kad būtų atspindėtos ateityje numatomos sąnaudos, susidarančios dėl realizuotos rizikos. Siekiant geresnių rezultatų, atsižvelgiant į šios darbo grupės išvadas gali prireikti iš dalies keisti NAFTAP skaičiavimo ir priskyrimo metodologiją priimant deleguotąjį aktą;

(18)

išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai yra investicijos, todėl jos turėtų būti įrašomos į sąskaitas kaip bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas. Vis dėlto deleguotuoju aktu reikia nustatyti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtų išlaidų duomenų, kurie į sąskaitas būtų įrašomi kaip bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, formatą, kai atlikus patikrinimą, grindžiamą papildomų lentelių parengimu, bus pakankamai įsitikinta, kad duomenys jau yra pakankamai patikimi ir palyginami;

(19)

2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvoje 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (8) reikalaujama skelbti svarbią informaciją apie sąlyginius įsipareigojimus, įskaitant vyriausybės garantijas, neveiksnias paskolas ir įsipareigojimus, susijusius su viešųjų bendrovių veikla, įskaitant jų apimtį, kurie gali turėti didelį poveikį valstybių biudžetams. Dėl tų reikalavimų informacija turi būti skelbiama papildomai šalia šiame reglamente reikalaujamos skelbti informacijos;

(20)

2012 m. birželio mėn. Komisija (Eurostatas) įsteigė darbo grupę Direktyvos 2011/85/ES poveikio fiskalinių duomenų rinkimui ir platinimui klausimams nagrinėti, kuri daug dėmesio skyrė tam, kaip įgyvendinami reikalavimai, susiję su sąlyginiais įsipareigojimais ir kita svarbia informacija, kuri gali rodyti potencialiai didelį poveikį valstybių biudžetams, įskaitant vyriausybės garantijas, viešųjų bendrovių įsipareigojimus, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, neveiksnias paskolas ir valdžios sektoriaus finansuojamas įmonių kapitalo dalis. Visapusiškai įgyvendindama savo darbą, ta darbo grupė turėtų prisidėti tinkamai analizuojant ekonominius santykius, kuriais grindžiamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartys, įskaitant atitinkamais atvejais statybos, prieinamumo ir paklausos riziką, ir užfiksuojant nebalansinių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių netiesiogines skolas – taip skatinant didesnį skaidrumą ir patikimą skolų statistiką;

(21)

Tarybos sprendimu 74/122/EEB (9) įsteigtas Ekonominės politikos komitetas (EPK) vykdo darbą, susijusį su pensijų ir pensijų reformų tvarumu. Reikėtų tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu glaudžiai koordinuoti statistikų darbą ir EPK remiamų ekspertų darbą senėjančios visuomenės klausimais, susijusį su makroekonominėmis prielaidomis ir kitais aktuariniais kriterijais, siekiant užtikrinti rezultatų nuoseklumą ir palyginamumą tarp šalių, taip pat veiksmingą su pensijomis susijusių duomenų ir informacijos perdavimą naudotojams ir suinteresuotiesiems subjektams. Be to, reikėtų aiškiai nurodyti, kad socialinio draudimo sistemoje sukaupti pensiniai įsipareigojimai / teisės patys savaime nėra viešųjų finansų tvarumo matas;

(22)

duomenys ir informacija apie valstybių narių sąlyginius įsipareigojimus teikiami atsižvelgiant į su daugiašalės priežiūros procedūra, nustatyta Stabilumo ir augimo pakte, susijusį darbą. Komisija iki 2018 m. liepos mėn. turėtų pateikti ataskaitą, kurioje įvertintų, ar tie duomenys turėtų būti teikiami 2010 m. ESS kontekste;

(23)

svarbu pabrėžti valstybių narių regioninių sąskaitų svarbą Sąjungos regioninei, ekonominei ir socialinei sanglaudos politikai, taip pat ekonominės tarpusavio priklausomybės analizės svarbą. Be to, pripažįstama, kad reikia didinti regioninio lygio sąskaitų, įskaitant valdžios sektoriaus sąskaitas, skaidrumą. Komisija (Eurostatas) turėtų itin daug dėmesio skirti regionų, kuriuose yra valstybių narių autonominiai regionai ar autonominės vyriausybės, fiskaliniams duomenims;

(24)

siekiant iš dalies keisti šio reglamento A priedą, kad būtų užtikrintas suderintas aiškinimas arba palyginamumas tarptautiniu mastu, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas su Europos statistikos sistemos komitetu, įsteigtu pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009. Be to, vadovaujantis SESV 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu atitinkamais atvejais konsultuotųsi su Europos Centriniu Banku jo kompetencijos srityse. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(25)

daugelis Sąjungos ekonomikos valdymo sistemoje, visų pirma perviršinio deficito ir makroekonominių disbalansų procedūrose, naudojamų statistikos agreguotų rodiklių yra apibrėžti remiantis ESS. Teikdama duomenis ir ataskaitas pagal tas procedūras, Komisija turėtų suteikti tinkamos informacijos apie 2010 m. ESS metodinių pokyčių, nustatytų deleguotaisiais aktais pagal šio reglamento nuostatas, poveikį atitinkamiems agreguotiems rodikliams;

(26)

siekdama užtikrinti ESS mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros duomenų patikimumą ir palyginamumą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, iki 2013 m. gegužės mėn. pabaigos atliks vertinimą, ar mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros duomenys galiojančiomis ir palyginamosiomis kainomis jau yra pakankamai kokybiški nacionalinių sąskaitų rengimo tikslais;

(27)

šiam reglamentui įgyvendinti reikės atlikti svarbių nacionalinių statistikos sistemų pakeitimų, todėl Komisija valstybėms narėms nustatys nukrypti leidžiančias nuostatas. Visų pirma nacionalinių sąskaitų duomenų perdavimo programoje turėtų būti atsižvelgta į esminius politinius ir statistinius pokyčius, kurie ataskaitiniais programos laikotarpiais įvyko kai kuriose valstybėse narėse. Komisijos nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti laikinos ir peržiūrimos. Komisija turėtų teikti paramą atitinkamoms valstybėms narėms dedant pastangas užtikrinti, kad būtų atlikti reikiami jų statistikos sistemų pakeitimai, kad tos nukrypti leidžiančios nuostatos būtų kuo greičiau nebetaikomos;

(28)

duomenų perdavimo terminų sutrumpinimas galėtų sudaryti papildomą reikšmingą naštą ir išlaidų respondentams ir nacionalinėms statistikos tarnyboms Sąjungoje ir todėl gali pablogėti rengiamų duomenų kokybė. Todėl nustatant duomenų perdavimo terminus turėtų būti atsižvelgiama į naudos ir žalos pusiausvyrą;

(29)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (10);

(30)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti patikslintą Europos sąskaitų sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(31)	pasikonsultuota su Europos statistikos sistemos komitetu;

(32)

pasikonsultuota su Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetu, įsteigtu 2006 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimu 2006/856/EB dėl Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komiteto įsteigimo (11), ir Bendrųjų nacionalinių pajamų komitetu (BNP komitetas), įsteigtu 2003 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 dėl bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis suderinimo (BNP reglamentas) (12),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu nustatoma 2010 m. Europos sąskaitų sistema (toliau – 2010 m. ESS arba ESS).

2. 2010 m. ESS nustatoma:

a)	bendrų standartų, apibrėžčių, klasifikatorių ir apskaitos taisyklių, naudojamų sąskaitoms ir lentelėms rengti, kad jas būtų galima palyginti Sąjungos tikslais, kartu su pagal 3 straipsnį reikalaujamais rezultatais, metodologija (A priedas);

b)	programa (B priedas), kurioje pateikiami terminai, kurių laikydamosi valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) sąskaitas ir lenteles, kurios parengiamos pagal a punkte nurodytą metodologiją.

3. Nedarant poveikio 5 ir 10 straipsniams, šis reglamentas taikomas visiems Sąjungos aktams, kuriuose yra nuoroda į ESS ar jos apibrėžtis.

4. Šiuo reglamentu valstybės narės neįpareigojamos rengti sąskaitų savo reikmėms pagal 2010 m. ESS.

2 straipsnis

Metodologija

1. 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta 2010 m. ESS metodologija pateikiama A priede.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 7 straipsnį dėl 2010 m. ESS metodologijos dalinių pakeitimų, siekiant patikslinti ir pagerinti metodologijos turinį tam, kad būtų užtikrintas suderintas aiškinimas ar palyginamumas tarptautiniu mastu su sąlyga, kad jais nekeičiamos pagrindinės sąvokos, nereikalaujama rengėjų Europos statistikos sistemoje skirti papildomų išteklių jiems įgyvendinti ir dėl jų nėra keičiami nuosavi ištekliai.

3. Kilus abejonių dėl tinkamo 2010 m. ESS apskaitos taisyklių įgyvendinimo, atitinkama valstybė narė prašo Komisijos (Eurostato) pateikti paaiškinimą. Komisija (Eurostatas) nedelsdama išnagrinėja prašymą ir atitinkamai valstybei narei bei visoms kitoms valstybėms narėms pateikia rekomendaciją dėl prašomo paaiškinimo.

4. Valstybės narės apskaičiuoja ir priskiria netiesiogiai apskaičiuotas finansinio tarpininkavimo paslaugas (NAFTAP) nacionalinėse sąskaitose remdamosi A priede pateikta metodologija. Komisijai pagal 7 straipsnį suteikiami įgaliojimai iki 2013 m. rugsėjo 17 d. priimti deleguotąjį aktą, kuriame pateikiama patikslinta NAFTAP skaičiavimo ir priskyrimo metodologija. Naudodamasi pagal šią dalį suteiktais įgaliojimais Komisija užtikrina, kad tokiais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ar duomenis teikiantiems subjektams nebūtų sudaryta didelė papildoma administracinė našta.

5. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas valstybės narės į sąskaitas įrašo kaip bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 7 straipsnį siekiant užtikrinti valstybių narių 2010 m. ESS mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros duomenų patikimumą ir palyginamumą. Naudodamasi pagal šią dalį suteiktais įgaliojimais Komisija užtikrina, kad tokiais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ar duomenis teikiantiems subjektams nebūtų sudaryta didelė papildoma administracinė našta.

3 straipsnis

Duomenų perdavimas Komisijai

1. Valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) B priede nurodytas sąskaitas ir lenteles per tame priede kiekvienai lentelei nustatytą terminą.

2. Valstybės narės perduoda Komisijai duomenis ir metaduomenis, reikalaujamus pagal šį reglamentą, vadovaudamosi nurodytu keitimosi duomenimis standartu ir kita praktine tvarka.

Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vienintelę Komisijos duomenų prieigą. Keitimosi duomenimis standartą ir kitą praktinę duomenų perdavimo tvarką patvirtina Komisija įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4 straipsnis

Kokybės vertinimas

1. Šio reglamento tikslais perduodamiems duomenims pagal šio reglamento 3 straipsnį taikomi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti kokybės kriterijai.

2. Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) pagal 3 straipsnį perduotų duomenų kokybės ataskaitą.

3. Šiuo reglamentu reglamentuojamiems duomenims taikant 1 dalyje nurodytus kokybės kriterijus, kokybės ataskaitų teikimo sąlygas, struktūrą, periodiškumą ir vertinimo rodiklius nustato Komisija įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Perduotų duomenų kokybę vertina Komisija (Eurostatas).

5 straipsnis

Taikymo pradžios ir pirmojo duomenų perdavimo datos

1. 2010 m. ESS pirmą kartą pradedama taikyti duomenims, kurie nustatyti pagal B priedą ir kurie turi būti perduoti nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.

2. Duomenys perduodami Komisijai (Eurostatui) laikantis B priede nustatytų terminų.

3. Pagal 1 dalį iki pirmo duomenų perdavimo pagal 2010 m. ESS valstybės narės toliau perduoda Komisijai (Eurostatui) sąskaitas ir lenteles, parengtas taikant 1995 m. ESS.

4. Nedarant poveikio 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (13), 19 straipsniui Komisija ir atitinkama valstybė narė patikrina, ar šis reglamentas taikomas tinkamai, ir tų patikrų rezultatus pateikia šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

6 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Jei taikant šį reglamentą reikia atlikti svarbių nacionalinės statistikos sistemos pakeitimų, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato laikinas nukrypti leidžiančias nuostatas valstybėms narėms. Tos nukrypti leidžiančios nuostatos nustoja galioti ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Komisija laikinas nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 1 dalį nustato tik tokiam laikotarpiui, kurio užtenka, kad atitinkama valstybė narė galėtų pakeisti savo statistikos sistemą. Valstybės narės BVP dalis Sąjungoje ar euro zonoje pati savaime nėra pagrindas nustatyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Atitinkamais atvejais Komisija teikia paramą atitinkamoms valstybėms narėms, kurios deda pastangas siekdamos užtikrinti, kad būtų atlikti reikiami jų statistikos sistemų pakeitimai.

3. 1 ir 2 dalyse nustatytais tikslais atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia tinkamai pagrįstą prašymą ne vėliau kaip 2013 m. spalio 17 d.

Komisija, pasikonsultavusi su Europos statistikos sistemos komitetu, iki 2018 m. liepos 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo ataskaitą, siekdama įvertinti, ar pagrįsta jas taikyti toliau.

7 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 2 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. liepos 16 d. 2 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami dviejų mėnesių laikotarpiui nuo 2013 m. liepos 16 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.

Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 2 straipsnio 2, 4 ir 5 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

8 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Europos statistikos sistemos komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 223/2009. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

9 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitais komitetais

1. Visais klausimais, priklausančiais Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komiteto, įsteigto Sprendimu 2006/856/EB, kompetencijai, Komisija prašo tą komitetą pareikšti nuomonę pagal to sprendimo 2 straipsnį.

2. Komisija perduoda Bendrųjų nacionalinių pajamų komitetui (toliau – BNP komitetas), įsteigtam Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003, visą informaciją, susijusią su šio reglamento įgyvendinimu ir būtiną BNP komiteto pareigoms vykdyti.

10 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Su biudžetu ir nuosavais ištekliais susijusiais tikslais galiojanti Europos sąskaitų sistema, kaip nurodyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 1 straipsnio 1 dalyje ir susijusiuose teisės aktuose, visų pirma Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 ir 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių (14), ir toliau laikoma 1995 m. ESS, kol galioja 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas 2007/436/EB dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (15).

2. Taikant išimtį 1 daliai, PVM pagrįstiems nuosaviems ištekliams nustatyti valstybės narės gali naudoti 2010 m. ESS pagrįstus duomenis, kol galioja Sprendimas 2007/463/EB, Euratomas, tais atvejais, kai nėra būtinų išsamių 1995 m. ESS duomenų.

11 straipsnis

Ataskaitų dėl netiesioginių įsipareigojimų teikimas

Komisija iki 2014 m. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje išdėsto turimą informaciją apie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir kitus netiesioginius įsipareigojimus, įskaitant sąlyginius įsipareigojimus, nepriskirtus valdžios sektoriui.

Komisija iki 2018 m. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia dar vieną ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu Komisijos (Eurostato) paskelbta informacija apie įsipareigojimus atspindi netiesioginių įsipareigojimų, įskaitant sąlyginius įsipareigojimus, nepriskirtų valdžios sektoriui, visumą.

12 straipsnis

Peržiūra

Komisija iki 2018 m. liepos 1 d. ir vėliau kas penkeri metai Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

Šioje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

a)	nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenų kokybė;

b)	šio reglamento ir 2010 m. ESS taikomo stebėsenos proceso veiksmingumas ir

c)	2010 m. ESS duomenų ir sąlyginių įsipareigojimų duomenų prieinamumo pažanga.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. gegužės 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. CREIGHTON

(1) OL C 203, 2011 7 9, p. 3.

(2) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas.

(3) Komisija (Eurostatas): „European System of Integrated Economic Accounts (ESA)“ („Integruotų ekonominių sąskaitų Europos sistema (ESS)“), antrasis leidimas, Europos Bendrijų statistikos tarnyba, Liuksemburgas, 1979 m.

(4) OL L 310, 1996 11 30, p. 1.

(5) OL L 192, 2011 7 22, p. 1.

(6) OL L 154, 2003 6 21, p. 1.

(7) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

(8) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.

(9) 1974 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimas 74/122/EEB, įsteigiantis Ekonominės politikos komitetą (OL L 63, 1974 3 5, p. 21).

(10) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(11) OL L 332, 2006 11 30, p. 21.

(12) OL L 181, 2003 7 19, p. 1.

(13) OL L 130, 2000 5 31, p. 1.

(14) OL L 155, 1989 6 7, p. 9.

(15) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.

A PRIEDAS

1 SKYRIUS

BENDROJI INFORMACIJA IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI

BENDROJI INFORMACIJA

Globalizacija

2010 m. ESS TAIKYMO SRITYS

Analizės ir politikos pagrindas

2010 m. ESS sąvokų ypatybės

Skirstymas pagal sektorius

Palydovinės sąskaitos

2010 m. ESS ir 2008 m. NSS

2010 m. ESS ir ESS 95

2010 m. ESS PAGRINDINIAI PRINCIPAI

Statistiniai vienetai ir jų grupės

Instituciniai vienetai ir sektoriai

Vietos vienetai pagal veiklos rūšį ir ekonominės veiklos rūšys

Vienetai rezidentai ir vienetai nerezidentai; visa ekonomika ir likusio pasaulio sektorius

Srautai ir likučiai

Srautai

Sandoriai

Sandorių ypatybės

Sandoriai tarp vienetų ir vieneto vidaus sandoriai

Piniginiai ir nepiniginiai sandoriai

Atlyginamieji ir neatlyginamieji sandoriai

Pertvarkyti sandoriai

Perskirstymas

Skaidymas

Pagrindinės sandorio šalies nustatymas

Ribiniai atvejai

Kiti turto pokyčiai

Kiti turto apimties ir įsipareigojimų pokyčiai

Vertės padidėjimas ir sumažėjimas

Likučiai

Sąskaitų sistema ir agreguoti rodikliai

Sąskaitų sudarymo taisyklės

Dviejų sąskaitos skilčių terminija

Dvejybinio įrašo ir dvigubo dvejybinio įrašo principai

Vertės nustatymas

Specialus produktų vertės nustatymas

Vertės nustatymas palyginamosiomis kainomis

Duomenų įrašymo į sąskaitas laikas

Konsolidavimas ir užskaita

Konsolidavimas

Užskaita

Sąskaitos, balansuojamieji straipsniai ir agreguoti rodikliai

Sąskaitų seka

Prekių ir paslaugų sąskaita

Likusio pasaulio sektoriaus sąskaita

Balansuojamieji straipsniai

Agreguoti rodikliai

BVP – vienas iš svarbiausių agreguotų rodiklių

Sąnaudų ir produkcijos sistema

Išteklių ir panaudojimo lentelės

Simetrinės sąnaudų ir produkcijos lentelės

2 SKYRIUS

VIENETAI IR JŲ GRUPĖS

ŠALIES EKONOMIKOS RIBOS

INSTITUCINIAI VIENETAI

Pagrindinės buveinės ir kontroliuojančiosios bendrovės

Bendrovių grupės

Specialiosios paskirties vienetai

Priklausomos finansų įstaigos

Dirbtinės patronuojamosios bendrovės

Valdžios sektoriaus specialiosios paskirties vienetai

INSTITUCINIAI SEKTORIAI

Ne finansų bendrovės (S.11)

Viešosios ne finansų bendrovės (S.11001)

Nacionalinės privačiosios ne finansų bendrovės (S.11002)

Užsienio kontroliuojamos ne finansų bendrovės (S.11003)

Finansų bendrovės (S.12)

Finansiniai tarpininkai

Finansiniai pagalbininkai

Finansų bendrovės, išskyrus finansinius tarpininkus ir finansinius pagalbininkus

Finansų bendrovių sektoriaus instituciniai vienetai

Finansų bendrovių subsektoriai

Finansų bendrovių subsektorių sujungimas

Finansų bendrovių subsektorių skirstymas į viešąsias, nacionalines privačiąsias ir užsienio kontroliuojamas finansų bendroves

Centrinis bankas (S.121)

Indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

PRF (S.123)

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125)

Finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (FPB)

Vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių prekiautojai, skolinimo veiklą vykdančios finansų bendrovės ir specializuotos finansų bendrovės

Finansiniai pagalbininkai (S.126)

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Valdžios sektorius (S.13)

Centrinė valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) (S.1311)

Krašto (regiono) valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) (S.1312)

Vietos valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) (S.1313)

Socialinės apsaugos fondai (S.1314)

Namų ūkiai (S.14)

Darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys (S.141 ir S.142)

Samdomieji darbuotojai (S.143)

Nuosavybės pajamų gavėjai (S.1441)

Pensijų gavėjai (S.1442)

Kitų pervedimų gavėjai (S.1443)

Namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.15)

Likusio pasaulio sektorius (S.2)

Gamintojų vienetų skirstymas į sektorius pagal pagrindines standartines juridines nuosavybės formas

VIETOS VIENETAI PAGAL VEIKLOS RŪŠĮ IR EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠYS

Vietos vienetai pagal veiklos rūšį

Ekonominės veiklos rūšis

Ekonominės veiklos rūšių klasifikavimas

VIENARŪŠĘ GAMYBĄ VYKDANTYS VIENETAI IR VIENARŪŠĖS EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠYS

Vienarūšę gamybą vykdantys vienetai

Vienarūšės ekonominės veiklos rūšys

3 SKYRIUS

PRODUKTŲ IR NESUKURTO TURTO SANDORIAI

BENDRA PRODUKTŲ SANDORIŲ INFORMACIJA

GAMYBA IR PRODUKCIJA

Pagrindinė, nepagrindinė ir pagalbinė veikla

Produkcija (P.1)

Instituciniai vienetai. Rinkos gamintojų, gamintojų, kurių produkcija skirta savo galutiniam naudojimui, ir ne rinkos gamintojų skirtumai

Įrašymo į sąskaitas laikas ir produkcijos vertės nustatymas

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produktai (A skirsnis)

Pagaminti produktai (C skirsnis); statybos darbai (F skirsnis)

Didmeninės bei mažmeninės prekybos paslaugos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto paslaugos (G skirsnis)

Vežimas ir sandėliavimas (H skirsnis)

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (I skirsnis)

Finansinės ir draudimo paslaugos (K skirsnis). Centrinio banko produkcija

Finansinės ir draudimo paslaugos (K skirsnis). Bendrosios finansinės paslaugos

Tiesiogiai apmokant teikiamos finansinės paslaugos

Per palūkanas apmokamos finansinės paslaugos

Finansų paslaugos, teikiamos įsigyjant ir parduodant / perleidžiant finansinį turtą ir įsipareigojimus finansų rinkose

Finansų paslaugos, teikiamos pagal draudimo ir pensijų sistemas, kurių veikla finansuojama draudimo įmokomis ir santaupų pajamų grąža

Nekilnojamojo turto operacijų paslaugos (L skirsnis)

Profesinės, mokslinės ir techninės paslaugos (M skirsnis). Administracinės ir aptarnavimo paslaugos (N skirsnis)

Viešojo valdymo paslaugos ir gynybos paslaugos, privalomojo socialinio draudimo paslaugos (O skirsnis)

Švietimo paslaugos (P skirsnis). Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugos (Q skirsnis)

Meno, pramogų ir poilsio organizavimo paslaugos (R skirsnis). Kitos paslaugos (S skirsnis)

Namų ūkių, samdančių personalą, veikla (T skirsnis)

TARPINIS VARTOJIMAS (P.2)

Tarpinio vartojimo įrašymo į sąskaitas laikas ir vertės nustatymas

101

GALUTINIS VARTOJIMAS (P.3, P.4)

101

Galutinio vartojimo išlaidos (P.3)

101

Faktinis galutinis vartojimas (P.4)

103

Galutinio vartojimo išlaidų įrašymo į sąskaitas laikas ir vertės nustatymas

105

Faktinio galutinio vartojimo įrašymo į sąskaitas laikas ir vertės nustatymas

106

BENDROJO KAPITALO FORMAVIMAS (P.5)

106

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (P.51g)

106

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo įrašymo į sąskaitas laikas ir vertės nustatymas

109

Pagrindinio kapitalo vartojimas (P.51c)

110

Atsargų pokytis (P.52)

110

Atsargų pokyčio įrašymo į sąskaitas laikas ir vertės nustatymas

111

Vertybių įsigijimas atėmus pardavimus / perleidimus (P.53)

112

PREKIŲ IR PASLAUGŲ EKSPORTAS IR IMPORTAS (P.6 ir P.7)

113

Prekių eksportas ir importas (P.61 ir P.71)

113

Paslaugų eksportas ir importas (P.62 ir P.72)

115

ESAMŲ PREKIŲ SANDORIAI

118

NESUKURTO TURTO ĮSIGIJIMAI ATĖMUS PARDAVIMUS / PERLEIDIMUS (NP)

119

4 SKYRIUS

PASKIRSTOMIEJI SANDORIAI

121

ATLYGIS DARBUOTOJAMS (D.1)

121

Darbo užmokestis (D.11)

121

Darbo užmokestis pinigais

121

Darbo užmokestis natūra

122

Darbdavių socialinės įmokos (D.12)

123

Faktinės darbdavių socialinės įmokos (D.121)

123

Sąlyginės darbdavių socialinės įmokos (D.122)

124

GAMYBOS IR IMPORTO MOKESČIAI (D.2)

126

Mokesčiai produktams (D.21)

126

Pridėtinės vertės pobūdžio mokesčiai (PVM) (D.211)

126

Importo mokesčiai ir muitai, išskyrus PVM (D.212)

127

Mokesčiai produktams, išskyrus PVM ir importo mokesčius (D.214)

127

Kiti gamybos mokesčiai (D.29)

128

Europos Sąjungos institucijoms mokami gamybos ir importo mokesčiai

128

Gamybos ir importo mokesčiai. Įrašymo į sąskaitas laikas ir įrašytinos sumos

129

SUBSIDIJOS (D.3)

129

Subsidijos produktams (D.31)

130

Importo subsidijos (D.311)

130

Kitos subsidijos produktams (D.319)

130

Kitos subsidijos gamybai (D.39)

131

NUOSAVYBĖS PAJAMOS (D.4)

132

Palūkanos (D.41)

133

Indėlių ir paskolų palūkanos

133

Palūkanos už skolos vertybinius popierius

133

Palūkanos už vekselius ir panašias trumpalaikes priemones

133

Palūkanos už obligacijas ir skolinius įsipareigojimus

133

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai palūkanų normų sandoriai

134

Finansinės nuomos palūkanos

134

Kitos palūkanos

134

Įrašymo į sąskaitas laikas

134

Bendrovių paskirstomosios pajamos (D.42)

135

Dividendai (D.421)

135

Mokėjimai iš kvazibendrovių pajamų (D.422)

136

Tiesioginių užsienio investicijų reinvesticijos (D.43)

137

Kitos investicijų pajamos (D.44)

137

Draudėjams priskirtinos investicijų pajamos (D.441)

137

Investicijų pajamos, mokėtinos pagal pensinius įsipareigojimus / teises (D.442)

138

Investicijų pajamos, priskirtinos kolektyvinio investavimo fondų akcininkams (D.443)

138

Renta (D.45)

139

Žemės renta

139

Žemės gelmių turto renta

139

EINAMIEJI PAJAMŲ, TURTO IR KT. MOKESČIAI (D.5)

139

Pajamų mokesčiai (D.51)

139

Kiti einamieji mokesčiai (D.59)

140

SOCIALINĖS ĮMOKOS IR IŠMOKOS (D.6)

141

Grynosios socialinės įmokos (D.61)

143

Faktinės darbdavių socialinės įmokos (D.611)

143

Sąlyginės darbdavių socialinės įmokos (D.612)

144

Faktinės namų ūkių socialinės įmokos (D.613)

145

Papildomos namų ūkių socialinės įmokos (D.614)

145

Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra (D.62)

146

Socialinės apsaugos išmokos pinigais (D.621)

146

Kitos socialinio draudimo išmokos (D.622)

146

Socialinė parama pinigais (D.623)

146

Socialiniai pervedimai natūra (D.63)

147

Socialiniai pervedimai natūra – valdžios sektoriaus ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų ne rinkos produkcija (D.631)

147

Socialiniai pervedimai natūra – valdžios sektoriaus ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų įsigyta rinkos produkcija (D.632)

147

KITI EINAMIEJI PERVEDIMAI (D.7)

148

Grynosios ne gyvybės draudimo įmokos (D.71)

148

Ne gyvybės draudimo išmokos (D.72)

149

Einamieji pervedimai valdžios sektoriuje (D.73)

150

Einamasis tarptautinis bendradarbiavimas (D.74)

150

Įvairūs einamieji pervedimai (D.75)

151

Einamieji pervedimai namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno institucijoms (D.751)

151

Einamieji pervedimai tarp namų ūkių (D.752)

151

Kiti įvairūs einamieji pervedimai (D.759)

151

Baudos ir delspinigiai (sankcijos)

151

Loterijos ir azartiniai lošimai

152

Kompensaciniai mokėjimai

152

PVM ir BNP grindžiami ES nuosavi ištekliai (D.76)

153

KOREGAVIMAS DĖL PENSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ / TEISIŲ POKYČIŲ (D.8)

153

KAPITALO PERVEDIMAI (D.9)

154

Kapitalo mokesčiai (D.91)

154

Investicinės dotacijos (D.92)

155

Kiti kapitalo pervedimai (D.99)

156

SAMDOMŲJŲ DARBUOTOJŲ AKCIJŲ PASIRINKIMO SANDORIAI (SDAPS)

157

5 SKYRIUS

FINANSINIAI SANDORIAI

159

BENDRIEJI FINANSINIŲ SANDORIŲ BRUOŽAI

159

Finansinis turtas, finansiniai reikalavimai ir įsipareigojimai

159

Sąlyginis turtas ir sąlyginiai įsipareigojimai

159

Finansinio turto ir įsipareigojimų kategorijos

160

Balansai, finansinė sąskaita ir kiti srautai

161

Vertės nustatymas

161

Sandorių įrašymo į sąskaitas grynaisiais ir bendraisiais dydžiais principas

162

Konsolidavimas

162

Užskaita

162

Finansinių sandorių apskaitos taisyklės

163

Finansinis sandoris, kurio atitiktinis sandoris yra einamasis ar kapitalo pervedimas

163

Finansinis sandoris, kurio atitiktinis sandoris yra nuosavybės pajamos

164

Duomenų įrašymo į sąskaitas laikas

164

Finansinė sąskaita pagal sandorio dalyvius

165

IŠSAMUS FINANSINIŲ SANDORIŲ SKIRSTYMAS PAGAL KATEGORIJAS

166

Piniginis auksas ir specialiosios skolinimosi teisės (F.1)

166

Piniginis auksas (F.11)

166

Specialiosios skolinimosi teisės (F.12)

167

Pinigai ir indėliai (F.2)

168

Valiuta (F.21)

168

Indėliai (F.22 ir F.29)

168

Pervedamieji indėliai (F.22)

168

Kiti indėliai (F.29)

169

Skolos vertybiniai popieriai (F.3)

169

Pagrindiniai skolos vertybinių popierių bruožai

170

Skirstymas pagal pradinį terminą ir valiutą

170

Skirstymas pagal palūkanų normų rūšis

170

Fiksuotos palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai

171

Kintamos palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai

171

Mišrios palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai

171

Privačiai išplatinti vertybiniai popieriai

172

Pakeitimas vertybiniais popieriais

172

Padengtos obligacijos

172

Paskolos (F.4)

173

Pagrindiniai paskolų bruožai

173

Paskolų skirstymas pagal pradinį terminą, valiutą ir paskirtį

173

Paskolų sandorių ir indėlių sandorių skirtumas

173

Paskolų sandorių ir skolos vertybinių popierių sandorių skirtumas

173

Paskolų, prekybos kreditų ir prekybinių vekselių sandorių skirtumas

174

Vertybinių popierių skolinimo sandoriai ir atpirkimo sandoriai

174

Finansinė nuoma

175

Kitos paskolų rūšys

175

Paskoloms nepriskiriamas finansinis turtas

175

Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos ar vienetai (F.5)

176

Nuosavybės priemonės (F.51)

176

Depozitoriumo pakvitavimai

176

Biržinės akcijos (F.511)

176

Nebiržinės akcijos (F.512)

176

Pradinis viešas akcijų platinimas, įtraukimas į biržos sąrašus, pašalinimas iš biržos sąrašų ir įsipareigojimas atpirkti akcijas

177

Nuosavybės vertybiniams popieriams nepriskiriamas finansinis turtas

177

Kitos nuosavybės priemonės (F.519)

177

Nuosavybės priemonių sandorių vertės nustatymas

178

Investicinių fondų akcijų ar vienetų sandoriai (F.52)

178

PRF akcijos ar vienetai (F.521)

178

Ne PRF investicinių fondų akcijos / vienetai (F.522)

179

Investicinių fondų akcijų (vienetų) sandorių vertės nustatymas

179

Draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemos (F.6)

179

Ne gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai (F.61)

179

Gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimai / teisės (F.62)

179

Pensiniai įsipareigojimai / teisės (F.63)

180

Sąlyginiai pensiniai įsipareigojimai / teisės

180

Pensijų fondų reikalavimai pensijų valdytojams (F.64)

180

Nepensiniai įsipareigojimai / teisės (F.65)

181

Standartinių garantijų atidėjiniai (F.66)

181

Standartinės garantijos ir vienkartinės garantijos

181

Išvestinės finansinės priemonės ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai (F.7)

182

Išvestinių finansinių priemonių sandoriai (F.71)

182

Pasirinkimo sandoriai

182

Išankstiniai sandoriai

182

Pasirinkimo sandorių ir išankstinių sandorių skirtumai

183

Apsikeitimo sandoriai

183

Išankstiniai palūkanų normų sandoriai (angl. FRA)

183

Kredito išvestinės finansinės priemonės

183

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai

184

Išvestinėms finansinėms priemonėms nepriskirtos finansinės priemonės

184

Samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai (F.72)

184

Išvestinių finansinių priemonių sandorių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorių sandoriai: vertės nustatymas

185

Kitos gautinos / mokėtinos sumos (F.8)

185

Prekybos kreditų ir išankstinių mokėjimų sandoriai (F.81)

186

Kitos gautinos / mokėtinos sumos, išskyrus prekybos kreditus ir išankstinius mokėjimus (F.89)

186

5.1 PRIEDAS —

FINANSINIŲ SANDORIŲ SKIRSTYMAS

187

Finansinių sandorių skirstymas pagal kategorijas

187

Finansinių sandorių skirstymas pagal perleidžiamumą

188

Struktūriniai vertybiniai popieriai

189

Finansinių sandorių skirstymas pagal pajamų rūšį

189

Finansinių sandorių skirstymas pagal palūkanų normos rūšį

189

Finansinių sandorių skirstymas pagal terminą

190

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai terminai

190

Pradinis terminas ir likutinis terminas

190

Finansinių sandorių skirstymas pagal valiutą

190

Pinigų rodikliai

190

6 SKYRIUS

KITI SRAUTAI

191

ĮVADAS

191

KITI TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIAI

191

Kiti turto apimties ir įsipareigojimų pokyčiai (K.1–K.6)

191

Ekonominis turto atsiradimas (K.1)

191

Ekonominis nesukurto turto praradimas (K.2)

192

Katastrofų nuostoliai (K.3)

192

Neatlygintinas konfiskavimas (K.4)

193

Niekur kitur nepriskirti kiti apimties pokyčiai (K.5)

193

Klasifikavimo pokyčiai (K.6)

194

Sektorių klasifikavimo ir institucinių vienetų struktūros pokyčiai (K.61)

194

Turto ir įsipareigojimų klasifikavimo pokyčiai (K.62)

194

Nominalusis vertės padidėjimas ir sumažėjimas (K.7)

195

Neutralusis vertės padidėjimas ir sumažėjimas (K.71)

196

Realusis vertės padidėjimas ir sumažėjimas (K.72)

196

Vertės padidėjimas ir sumažėjimas pagal finansinio turto ir įsipareigojimų rūšį

197

Piniginis auksas ir specialiosios skolinimosi teisės (SST) (AF.1)

197

Valiuta ir indėliai (AF.2)

197

Skolos vertybiniai popieriai (AF.3)

197

Paskolos (AF.4)

198

Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (AF.5)

198

Draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemos (AF.6)

198

Išvestinės finansinės priemonės ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai (AF.7)

198

Kitos gautinos / mokėtinos sumos (AF.8)

198

Užsienio valiuta išreikštas turtas

199

7 SKYRIUS

BALANSAI

200

TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ RŪŠYS

201

Turto apibrėžtis

201

TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJŲ IŠIMTYS

201

TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

201

Sukurtas nefinansinis turtas (AN.1)

201

Nesukurtas nefinansinis turtas (AN.2)

202

Finansinis turtas ir įsipareigojimai (AF)

202

BALANSO ĮRAŠŲ VERTĖS NUSTATYMAS

205

Bendrieji principai

205

NEFINANSINIS TURTAS (AN)

206

Sukurtas nefinansinis turtas (AN.1)

206

Ilgalaikis turtas (AN.11)

206

Intelektinės nuosavybės produktai (AN.117)

206

Nesukurto turto nuosavybės teisių perdavimo sąnaudos (AN.116)

207

Atsargos (AN.12)

207

Vertybės (AN.13)

207

Nesukurtas nefinansinis turtas (AN.2)

207

Gamtos ištekliai (AN.21)

207

Žemė (AN.211)

207

Mineralų ir energinės atsargos (AN.212)

207

Kiti gamtos ištekliai (AN.213, AN.214 ir AN.215)

207

Sutartys, nuomos sutartys ir licencijos (AN.22)

208

Prestižo ir rinkodaros turto įsigijimai atėmus pardavimus (AN.23)

208

FINANSINIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI (AF)

208

Piniginis auksas ir SST (AF.1)

208

Valiuta ir indėliai (AF.2)

208

Skolos vertybiniai popieriai (AF.3)

208

Paskolos (AF.4)

209

Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai) (AF.5)

209

Draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemos (AF.6)

210

Išvestinės finansinės priemonės ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai (AF.7)

210

Kitos gautinos / mokėtinos sumos (AF.8)

210

FINANSINIS BALANSAS

210

PAPILDOMI STRAIPSNIAI

211

Ilgalaikio vartojimo prekės (AN.m)

211

Tiesioginės užsienio investicijos (AF.m1)

211

Neveiksnios paskolos (AF.m2)

211

Neveiksnių paskolų įrašymas į balansą

212

7.1 PRIEDAS.

TURTO KATEGORIJŲ APIBRĖŽTYS

213

7.2 PRIEDAS.

LAIKOTARPIO PRADŽIOS IR PABAIGOS BALANSŲ POKYČIŲ LENTELĖ

222

8 SKYRIUS

SĄSKAITŲ SEKA

226

ĮVADAS

226

Sąskaitų seka

226

SĄSKAITŲ SEKA

230

Einamosios sąskaitos

230

Gamybos sąskaita (I)

230

Pajamų paskirstymo ir panaudojimo sąskaitos (II)

232

Pirminio pajamų paskirstymo sąskaitos (II.1)

232

Pajamų formavimo sąskaita (II.1.1)

232

Pirminių pajamų išdėstymo sąskaita (II.1.2)

236

Verslo pajamų sąskaita (II.1.2.1)

242

Kitų pirminių pajamų išdėstymo sąskaita (II.1.2.2)

242

Antrinio pajamų paskirstymo sąskaita (II.2)

249

Pajamų natūra perskirstymo sąskaita (II.3)

249

Pajamų panaudojimo sąskaita (II.4)

256

Disponuojamųjų pajamų panaudojimo sąskaita (II.4.1)

256

Koreguotų disponuojamųjų pajamų panaudojimo sąskaita (II.4.2)

256

Kaupimo sąskaitos (III)

259

Kapitalo sąskaita (III.1)

259

Grynosios vertės pokyčių dėl taupymo ir kapitalo pervedimų sąskaita (III.1.1)

259

Nefinansinio turto įsigijimo sąskaita (III.1.2)

259

Finansinė sąskaita (III.2)

259

Kitų turto pokyčių sąskaita (III.3)

268

Kitų turto apimties pokyčių sąskaita (III.3.1)

268

Perkainojimo sąskaita (III.3.2.)

268

Neutraliojo vertės padidėjimo ir sumažėjimo sąskaita (III.3.2.1)

268

Realiojo vertės padidėjimo ir sumažėjimo sąskaita (III.3.2.2)

268

Balansai (IV)

282

Laikotarpio pradžios balansas (IV.1)

282

Balanso pokyčiai (IV.2)

282

Laikotarpio pabaigos balansas (IV.3)

282

LIKUSIO PASAULIO SEKTORIAUS SĄSKAITOS (V)

290

Einamosios sąskaitos

290

Prekių ir paslaugų išorės sąskaita (V.1)

290

Pirminių pajamų ir einamųjų pervedimų išorės sąskaita (V.II)

290

Išorės kaupimo sąskaitos (V.III)

290

Kapitalo sąskaita (V.III.1)

290

Finansinė sąskaita (V.III.2)

291

Kitų turto pokyčių sąskaita (V.III.3)

291

Balansai (V.IV)

291

PREKIŲ IR PASLAUGŲ SĄSKAITA (0)

303

INTEGRUOTOS EKONOMINĖS SĄSKAITOS

303

AGREGUOTI RODIKLIAI

315

Bendrasis vidaus produktas rinkos kainomis (BVP)

315

Visos ekonomikos likutinis perteklius

315

Visos ekonomikos mišriosios pajamos

315

Visos ekonomikos verslo pajamos

315

Nacionalinės pajamos (rinkos kainomis)

315

Nacionalinės disponuojamosios pajamos

315

Taupymas

316

Einamasis išorės balansas

316

Visos ekonomikos grynasis skolinimas (+) arba skolinimasis (–)

316

Visos ekonomikos grynoji vertė

316

Valdžios sektoriaus išlaidos ir pajamos

316

9 SKYRIUS

IŠTEKLIŲ IR PANAUDOJIMO LENTELĖS BEI SĄNAUDŲ IR PRODUKCIJOS SISTEMA

318

ĮVADAS

318

APRAŠOMOJI FUNKCIJA

322

STATISTINĖS PRIEMONĖS FUNKCIJA

322

ANALIZĖS PRIEMONĖS FUNKCIJA

323

IŠTEKLIŲ IR PANAUDOJIMO LENTELĖS IŠSAMIAU

323

Klasifikatoriai

323

Vertės nustatymo principai

325

Prekybos ir transporto maržos

326

Gamybos ir importo mokesčiai atėmus subsidijas

328

Kitos pagrindinės sąvokos

330

Papildoma informacija

331

DUOMENŲ ŠALTINIAI IR BALANSAVIMAS

331

ANALIZĖS IR IŠPLĖTIMO PRIEMONĖ

332

10 SKYRIUS

KAINŲ IR APIMTIES MATAI

335

KAINŲ IR APIMTIES INDEKSŲ APRĖPTIS NACIONALINĖSE SĄSKAITOSE

336

Integruota kainų ir apimties indeksų sistema

336

Kiti kainų ir apimties indeksai

337

BENDRIEJI KAINŲ IR APIMTIES INDEKSŲ APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI

337

Rinkos produktų kainų ir apimties apibrėžtis

337

Kokybė, kaina ir vienarūšiai produktai

338

Kainos ir apimtis

339

Nauji produktai

340

Ne rinkos paslaugų principai

341

Pridėtinės vertės ir BVP principai

342

TAIKANT PRINCIPUS KYLANČIOS SPECIFINĖS PROBLEMOS

343

Mokesčiai ir subsidijos produktams ir importui

343

Kiti gamybos mokesčiai ir subsidijos gamybai

344

Pagrindinio kapitalo vartojimas

344

Atlygis darbuotojams

344

Sukurto ilgalaikio turto ir atsargų likučiai

344

VISOS EKONOMIKOS REALIŲJŲ PAJAMŲ MATAI

345

TARPTERITORINIAI KAINŲ IR APIMTIES INDEKSAI

346

11 SKYRIUS

GYVENTOJAI IR DARBO SĄNAUDOS

347

BENDRAS GYVENTOJŲ SKAIČIUS

347

EKONOMIŠKAI AKTYVŪS GYVENTOJAI

348

UŽIMTUMAS

348

Samdomieji darbuotojai

349

Savarankiškai dirbantys asmenys

349

Užimtumas ir gyvenamoji vieta

350

NEDARBAS

351

DARBAS

351

Darbas ir gyvenamoji vieta

352

NEAPSKAITYTA EKONOMIKA

352

BENDRAS DIRBTŲ VALANDŲ SKAIČIUS

352

Faktiškai dirbtų valandų apibrėžimas

352

VISOS DARBO DIENOS EKVIVALENTAS

354

SAMDOMŲJŲ DARBUOTOJŲ DARBO SĄNAUDOS, KAI MOKAMAS PASTOVUS ATLYGIS

354

NAŠUMO VERTINIMAS

354

12 SKYRIUS

KETVIRTINĖS NACIONALINĖS SĄSKAITOS

355

ĮVADAS

355

SPECIFINĖS KETVIRTINIŲ NACIONALINIŲ SĄSKAITŲ SAVYBĖS

356

Duomenų įrašymo į sąskaitas laikas

356

Nebaigta gamyba

356

Veikla, kuri daugiausia vykdoma tam tikrais metų laikotarpiais

357

Reti mokėjimai

357

Išankstiniai įverčiai

357

Ketvirtinių nacionalinių sąskaitų balansavimas ir lyginamoji analizė

357

Balansavimas

358

Ketvirtinių ir metinių sąskaitų suderinamumas – lyginamoji analizė

358

Grandininiu metodu susieti kainų ir apimties pokyčio matai

358

Sezoninis ir kalendorinis koregavimas

359

Pagal sezoną pakoreguotų grandininiu metodu susietų apimties matų rengimo seka

360

13 SKYRIUS

REGIONINĖS SĄSKAITOS

361

ĮVADAS

361

REGIONŲ TERITORIJA

362

VIENETAI IR REGIONINĖS SĄSKAITOS

362

Instituciniai vienetai

362

Vietos vienetai pagal veiklos rūšį ir regioninė gamyba pagal veiklos rūšis

363

REGIONAVIMO METODAI

363

GAMYBOS VEIKLOS AGREGUOTI RODIKLIAI

365

Bendroji pridėtinė vertė ir bendrasis vidaus produktas pagal regionus

365

Netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) priskyrimas vartotojų ekonominės veiklos rūšims

365

Užimtumas

365

Atlygis darbuotojams

365

Perėjimas nuo regiono BPV prie regiono BVP

365

Regiono BPV apimties augimo tempas

366

REGIONINĖS NAMŲ ŪKIŲ PAJAMŲ SĄSKAITOS

366

14 SKYRIUS

NETIESIOGIAI APSKAIČIUOTA FINANSINIO TARPININKAVIMO PASLAUGŲ (NAFTAP) VERTĖ

369

NAFTAP SĄVOKA IR ŠIŲ PASLAUGŲ PASKIRSTYMO NAUDOTOJAMS POVEIKIS PAGRINDINIAMS AGREGUOTIEMS RODIKLIAMS

369

S.122 IR S.125 SEKTORIŲ SUKURTŲ NAFTAP PRODUKCIJOS APSKAIČIAVIMAS

370

Reikalingi statistiniai duomenys

370

Orientacinės normos

370

Vidinė orientacinė norma

371

Išorinės orientacinės normos

371

Išsamus NAFTAP suskirstymas pagal institucinius sektorius

371

Namų ūkiams paskirstytų NAFTAP skirstymas į tarpinį ir galutinį vartojimą

372

NAFTAP IMPORTO VERTĖS APSKAIČIAVIMAS

373

NAFTAP APIMTIS

373

NAFTAP VERTĖS APSKAIČIAVIMAS PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS

374

CENTRINIO BANKO PRODUKCIJA

374

15 SKYRIUS

SUTARTYS, NUOMOS SUTARTYS IR LICENCIJOS

375

ĮVADAS

375

VEIKLOS NUOMOS, IŠTEKLIŲ NUOMOS IR FINANSINĖS NUOMOS SKIRTUMAI

375

Veiklos nuoma

377

Finansinė nuoma

377

Išteklių nuoma

378

Leidimai naudotis gamtos ištekliais

379

Leidimai vykdyti tam tikrą veiklą

380

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP)

382

Paslaugų koncesijos sutartys

382

Prekybinės veiklos nuomos sutartys (AN.221)

382

Išimtinės teisės į būsimas prekes ir paslaugas (AN.224)

382

16 SKYRIUS

DRAUDIMAS

383

ĮVADAS

383

Tiesioginis draudimas

383

Perdraudimas

384

Susiję vienetai

385

TIESIOGINIO DRAUDIMO PRODUKCIJA

385

Neperkeltos įmokos

385

Įmokų priedai

386

Pateikti koreguoti išmokų reikalavimai ir mokėtinos išmokos

386

Ne gyvybės draudimo pateikti koreguoti išmokų reikalavimai

386

Gyvybės draudimo mokėtinos išmokos

387

Draudimo techniniai atidėjiniai

387

Draudimo produkcija

388

Ne gyvybės draudimas

388

Gyvybės draudimas

389

Perdraudimas

389

NE GYVYBĖS DRAUDIMO SANDORIAI

389

Draudimo produkcijos paskirstymas naudotojams

389

Likusio pasaulio sektoriui teikiamos draudimo paslaugos ir likusio pasaulio sektoriaus teikiamos draudimo paslaugos

389

Sąskaitų įrašai

390

GYVYBĖS DRAUDIMO SANDORIAI

392

SU PERDRAUDIMU SUSIJĘ SANDORIAI

394

SU DRAUDIMO PAGALBININKAIS SUSIJĘ SANDORIAI

395

ANUITETAS

395

NE GYVYBĖS DRAUDIMO IŠMOKŲ ĮRAŠYMAS Į SĄSKAITAS

396

Koreguotos išmokos

396

Katastrofų nuostoliai

396

17 SKYRIUS

SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOS

397

ĮVADAS

397

Socialinio draudimo sistemos, socialinė parama ir asmeniniai draudimo liudijimai

397

Socialinės išmokos

398

Valdžios sektoriaus socialinės išmokos

399

Kitų institucinių vienetų mokamos socialinės išmokos

399

Pensijos ir kitos išmokų rūšys

399

SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOS, IŠSKYRUS PENSIJAS

399

Socialinės apsaugos sistemos, išskyrus pensijų sistemas

399

Kitos su užimtumu susijusios socialinio draudimo sistemos

400

Atsargų ir srautų įrašymas į sąskaitas pagal ne pensijų socialinio draudimo sistemų rūšį

400

Socialinės apsaugos sistemos

400

Kitos su užimtumu susijusios ne pensijų socialinio draudimo sistemos

400

PENSIJOS

401

Pensijų sistemų rūšys

401

Socialinės apsaugos pensijų sistemos

402

Kitos su užimtumu susijusios pensijų sistemos

402

Nustatyto dydžio įmokų sistemos

403

Nustatyto dydžio išmokų sistemos

403

Menamos nustatyto dydžio įmokų sistemos ir mišriosios sistemos

403

Nustatyto dydžio išmokų sistemų ir nustatyto dydžio įmokų sistemų skirtumai

403

Pensijų administratorius, pensijų valdytojas, pensijų fondas ir jungtinė darbdavių pensijų sistema

404

Atsargų ir srautų įrašymas į sąskaitas pagal socialinio draudimo pensijų sistemų rūšį

405

Socialinės apsaugos pensijų sistemų sandoriai

405

Kitų su užimtumu susijusių pensijų sistemų sandoriai

406

Nustatyto dydžio įmokų pensijų sistemų sandoriai

406

Kiti srautai, susiję su nustatyto dydžio įmokų pensijų sistemomis

408

Nustatyto dydžio išmokų pensijų sistemų sandoriai

409

PAPILDOMA PENSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ / TEISIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SRITYJE, SUSIKAUPUSIŲ ĮRAŠYMO DIENĄ, LENTELĖ

412

Papildomos lentelės struktūra

412

Lentelės skiltys

414

Lentelės eilutės

415

Laikotarpio pradžios ir pabaigos balansai

416

Pensinių įsipareigojimų / teisių pokyčiai dėl sandorių

416

Pensinių įsipareigojimų / teisių pokyčiai dėl kitų ekonominių srautų

418

Susiję rodikliai

419

Aktuarinės prielaidos

420

Sukaupti pensiniai įsipareigojimai / teisės

420

Diskonto norma

420

Darbo užmokesčio didėjimas

420

Demografinės prielaidos

421

18 SKYRIUS

LIKUSIO PASAULIO SEKTORIAUS SĄSKAITOS

422

ĮVADAS

422

EKONOMINĖ TERITORIJA

423

Gyvenamoji (rezidavimo) vieta

423

INSTITUCINIAI VIENETAI

423

MOKĖJIMŲ BALANSO TARPTAUTINĖSE SĄSKAITOSE NURODOMI FILIALAI

423

MENAMI VIENETAI REZIDENTAI

424

DAUGIATERITORINĖS ĮMONĖS

424

GEOGRAFINIS SUSKIRSTYMAS

424

MOKĖJIMŲ BALANSO TARPTAUTINĖS SĄSKAITOS

425

TARPTAUTINIŲ SĄSKAITŲ EINAMŲJŲ SĄSKAITŲ BALANSUOJAMIEJI STRAIPSNIAI

425

LIKUSIO PASAULIO SEKTORIAUS SĄSKAITOS IR JŲ SANTYKIS SU MOKĖJIMŲ BALANSO TARPTAUTINĖMIS SĄSKAITOMIS

426

Prekių ir paslaugų išorės sąskaita

426

Vertės nustatymas

429

Perdirbti skirtos prekės

429

Prekybinis tarpininkavimas

430

Perparduodamos prekės

430

NAFTAP importas ir eksportas

431

Pirminių ir antrinių pajamų išorės sąskaita

432

Pirminių pajamų sąskaita

433

Tiesioginių investicijų pajamos

433

BPM6 antrinių pajamų (einamųjų pervedimų) sąskaita

433

Išorės kapitalo sąskaita

434

Išorės finansinė sąskaita ir tarptautinių investicijų balansas (TIB)

435

LIKUSIO PASAULIO SEKTORIAUS BALANSAI

437

19 SKYRIUS

EUROPOS SĄSKAITOS

439

ĮVADAS

439

NACIONALINIŲ IR EUROPOS SĄSKAITŲ SKIRTUMAI

439

Skirtingomis valiutomis išreikštų duomenų konvertavimas

440

Europos institucijos

440

Likusio pasaulio sektoriaus sąskaita

441

Sandorių balansavimas

442

Kainų ir apimties matai

442

Balansai

442

Sandorių dalyvių lentelės

442

19.1 PRIEDAS.

EUROPOS INSTITUCIJŲ SĄSKAITOS

443

Ištekliai

443

Panaudojimas

444

Konsolidavimas

444

20 SKYRIUS

VALDŽIOS SEKTORIAUS SĄSKAITOS

445

ĮVADAS

445

VALDŽIOS SEKTORIAUS APIBRĖŽTIS

445

Valdžios sektoriaus vienetų nustatymas

445

Valdžios sektoriaus vienetai

445

Valdžios sektoriaus NPI

446

Kiti valdžios sektoriaus vienetai

446

Viešojo sektoriaus kontrolė

447

Rinkos ir ne rinkos vienetų atskyrimas

447

Ekonomiškai reikšmingų kainų sąvoka

447

Viešojo gamintojo produkcijos pirkėjo kriterijai

448

Produkcija visų pirma parduodama bendrovėms ir namų ūkiams

448

Produkcija parduodama tik valdžios sektoriui

448

Produkcija parduodama valdžios sektoriui ir kitiems vienetams

448

Rinkos ir ne rinkos kriterijų atitikties patikrinimas

448

Finansinis tarpininkavimas ir valdžios sektoriaus sritis

449

Ribiniai atvejai

449

Viešosios pagrindinės buveinės

449

Pensijų fondai

449

Kvazibendrovės

449

Restruktūrizavimo agentūros

450

Privatizavimo agentūros

450

Skolos anuliavimo struktūros

450

Specialiosios paskirties vienetai

451

Bendrosios įmonės

451

Rinkos reguliavimo agentūros

451

Viršvalstybinės institucijos

452

Valdžios sektoriaus subsektoriai

452

Centrinė valdžia

452

Krašto (regiono) valdžia

452

Vietos valdžia

453

Socialinės apsaugos fondai

453

VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSŲ STATISTIKA

453

Pagrindas

453

Pajamos

455

Mokesčiai ir socialinės įmokos

455

Pardavimas

455

Kitos pajamos

458

Išlaidos

458

Atlygis darbuotojams ir tarpinis vartojimas

458

Socialinių išmokų išlaidos

459

Palūkanos

459

Kitos einamosios išlaidos

459

Kapitalo išlaidos

459

Ryšys su valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidomis (P.3)

460

Valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkcijas (COFOG)

460

Balansuojamieji straipsniai

461

Grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis (B.9)

461

Grynosios vertės pokyčiai dėl taupymo ir kapitalo pervedimų (B.101)

461

Finansavimas

461

Turto sandoriai

462

Įsipareigojimų sandoriai

463

Kiti ekonominiai srautai

463

Perkainojimo sąskaita

463

Kitų turto apimties pokyčių sąskaita

464

Balansai

464

Konsolidavimas

465

VALDŽIOS SEKTORIAUS SĄSKAITŲ RENGIMO YPATUMAI

466

Mokestinės pajamos

466

Mokestinių pajamų pobūdis

466

Mokesčių kreditai

467

Įrašytinos sumos

467

Nesurenkamos sumos

467

Duomenų įrašymo į sąskaitas laikas

467

Kaupiamasis principas

467

Mokesčių įrašymas į sąskaitas pagal kaupiamąjį principą

467

Palūkanos

468

Diskontuotos ir nulinės atkarpos obligacijos

469

Indeksuojamieji vertybiniai popieriai

469

Išvestinės finansinės priemonės

469

Teismo sprendimai

469

Išlaidos karinėms reikmėms

469

Valdžios sektoriaus ir viešųjų bendrovių sąsajos

470

Nuosavybės priemonių investavimas į viešąsias bendroves ir pajamų paskirstymas

470

Nuosavybės priemonių investavimas

470

Kapitalo injekcijos

470

Subsidijos ir kapitalo injekcijos

470

Ypatingais atvejais taikomos taisyklės

471

Fiskalinės operacijos

471

Viešųjų bendrovių skirstomos lėšos

471

Dividendų ir nuosavybės priemonių išėmimo skirtumai

471

Mokesčių ir nuosavybės priemonių išėmimo skirtumai

472

Privatizavimas ir nacionalizavimas

472

Privatizavimas

472

Netiesioginis privatizavimas

472

Nacionalizavimas

472

Sandoriai su centriniu banku

473

Restruktūrizavimas, susijungimas ir perklasifikavimas

473

Skolų operacijos

473

Skolos prisiėmimas, skolos panaikinimas ir skolos nurašymas

473

Skolos prisiėmimas ir skolos panaikinimas

473

Skolos prisiėmimas perduodant nefinansinį turtą

474

Skolos nurašymas arba skolos vertės sumažinimas

474

Kiti skolų restruktūrizavimo būdai

475

Skolos įsigijimas už didesnę nei rinkos vertę

475

Skolos reikalavimų anuliavimas ir finansinės pagalbos teikimas

475

Skolų garantijos

476

Išvestinių finansinių priemonių pobūdžio garantijos

476

Standartinės garantijos

477

Vienkartinės garantijos

477

Pakeitimas vertybiniais popieriais

477

Apibrėžtis

477

Priskyrimo pardavimui kriterijai

477

Srautų įrašymas į sąskaitas

478

Kiti atvejai

478

Pensiniai įsipareigojimai

478

Vienkartiniai mokėjimai

478

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP)

479

VPSP taikymo sritis

479

Ekonominės nuosavybės teisės ir turto priskyrimas

479

Apskaitos klausimai

480

Sandoriai su tarptautinėmis ir viršvalstybinėmis organizacijomis

481

Parama vystymuisi

482

VIEŠASIS SEKTORIUS

483

Viešojo sektoriaus kontrolė

483

Centriniai bankai

484

Viešosios kvazibendrovės

485

Specialios paskirties vienetai ir vienetai nerezidentai

485

Bendrosios įmonės

485

21 SKYRIUS

VERSLO SĄSKAITŲ IR NACIONALINIŲ SĄSKAITŲ SĄSAJA. ĮMONIŲ VEIKLOS VERTINIMAS

486

KAI KURIOS SPECIFINĖS VERSLO APSKAITOS TAISYKLĖS IR METODAI

486

Duomenų įrašymo į sąskaitas laikas

486

Dvejybinio įrašo ir dvigubo dvejybinio įrašo principais grindžiama apskaita

486

Vertės nustatymas

486

Pajamų ataskaita ir balansas

487

PRAKTINIAI NACIONALINIŲ SĄSKAITŲ IR VERSLO SĄSKAITŲ RENGIMO ASPEKTAI

487

VERSLO SĄSKAITŲ DUOMENŲ PERTVARKYMAS RENGIANT NACIONALINES SĄSKAITAS. NE FINANSŲ ĮMONIŲ PAVYZDYS

488

Sąvokų koregavimas

488

Koregavimas siekiant užtikrinti nuoseklumą su kitų sektorių sąskaitomis

488

Koregavimo siekiant išsamumo pavyzdžiai

488

SPECIFINIAI KLAUSIMAI

488

Vertės padidėjimas ir sumažėjimas

488

Globalizacija

489

Įmonių susijungimas ir įsigijimas

489

22 SKYRIUS

PALYDOVINĖS SĄSKAITOS

490

ĮVADAS

490

Funkciniai klasifikatoriai

493

PAGRINDINĖS PALYDOVINIŲ SĄSKAITŲ SAVYBĖS

496

Funkcinės palydovinės sąskaitos

496

Specialiosios sektorių sąskaitos

499

Nepiniginių duomenų įtraukimas

503

Papildomi duomenys ir sąvokos

503

Skirtingos pagrindinės sąvokos

504

Modeliavimo naudojimas ir eksperimentinių rezultatų įtraukimas

504

Palydovinių sąskaitų sudarymas ir rengimas

505

DEVYNIOS KONKREČIOS PALYDOVINĖS SĄSKAITOS

506

Žemės ūkio sąskaitos

507

Aplinkos sąskaitos

507

Sveikatos sąskaitos

518

Namų ūkių gamybos sąskaitos

520

Darbo jėgos sąskaitos ir socialinės apskaitos matricos

523

Našumo ir augimo sąskaitos

525

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) sąskaitos

526

Socialinės apsaugos sąskaitos

528

Turizmo palydovinės sąskaitos

531

23 SKYRIUS

KLASIFIKATORIAI

533

ĮVADAS

533

INSTITUCINIŲ SEKTORIŲ KLASIFIKATORIUS (S)

533

SANDORIŲ IR KITŲ SRAUTŲ KLASIFIKATORIUS

535

Produktų sandoriai (P)

535

Nesukurto nefinansinio turto sandoriai (NP kodai)

536

Paskirstomieji sandoriai (D)

537

Einamieji pervedimai pinigais ir natūra (D.5–D.8)

538

Finansinio turto ir įsipareigojimų sandoriai (F)

539

Kiti turto pokyčiai (K)

541

BALANSUOJAMŲJŲ STRAIPSNIŲ IR GRYNOSIOS VERTĖS KLASIFIKATORIUS (B)

541

BALANSO STRAIPSNIŲ KLASIFIKATORIUS (L)

542

TURTO KLASIFIKATORIUS (A)

542

Nefinansinis turtas (AN)

542

Finansinis turtas (AF)

544

PAPILDOMŲ STRAIPSNIŲ KLASIFIKATORIUS

545

Neveiksnios paskolos

545

Kapitalo paslaugos

546

Pensijų lentelė

546

Ilgalaikio vartojimo prekės

548

Tiesioginės užsienio investicijos

548

Sąlyginės pozicijos

548

Pinigai ir indėliai

549

Skolos vertybinių popierių klasifikatorius pagal likutinį terminą

549

Biržiniai ir nebiržiniai skolos vertybiniai popieriai

549

Ilgalaikės paskolos, kurių likutinis terminas yra trumpesnis nei vieni metai, ir ilgalaikės paskolos, užtikrintos įkeistu turtu

549

Biržinės ir nebiržinės investicinės akcijos

550

Palūkanų mokėjimo ir skolos grąžinimo įsiskolinimas

550

Asmeniniai pervedimai ir visi pervedimai

550

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ (A) IR PRODUKTŲ (P) PERGRUPAVIMAS IR KODAVIMAS

550

VALSTYBĖS FUNKCIJŲ KLASIFIKATORIUS (COFOG)

565

INDIVIDUALAUS VARTOJIMO IŠLAIDŲ PAGAL PASKIRTĮ KLASIFIKATORIUS (Coicop)

568

NE PELNO INSTITUCIJŲ, APTARNAUJANČIŲ NAMŲ ŪKIUS, FUNKCIJŲ KLASIFIKATORIUS (COPNI)

570

GAMINTOJŲ IŠLAIDŲ PAGAL PASKIRTĮ KLASIFIKATORIUS (COPP)

571

24 SKYRIUS

SĄSKAITOS

573

24.1 lentelė.

0 sąskaita. Prekių ir paslaugų sąskaita

573

24.2 lentelė.

Visa visos ekonomikos sąskaitų seka

573

24.3 lentelė.

Visa ne finansų bendrovių sąskaitų seka

593

24.4 lentelė.

Visa finansų bendrovių sąskaitų seka

607

24.5 lentelė.

Visa valdžios sektoriaus sąskaitų seka

622

24.6 lentelė.

Visa namų ūkių sąskaitų seka

638

24.7 lentelė.

Visa namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sąskaitų seka

654

1 SKYRIUS

BENDROJI INFORMACIJA IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI

BENDROJI INFORMACIJA

1.01.

Europos sąskaitų sistema (toliau – 2010 m. ESS arba ESS) yra tarptautiniu mastu suderinta sąskaitų rengimo sistema, pagal kurią galima sistemingai ir išsamiai apibūdinti visą regiono, šalies ar šalių grupės ekonomiką, jos dedamąsias ir jų tarpusavio ryšius.

1.02.

Ankstesnė 2010 m. ESS redakcija, 1995 m. Europos sąskaitų sistema (ESS 95), paskelbta 1996 m. (1). Pirmuose trylikoje šios 2010 m. ESS metodologijos, kuri išdėstyta šiame priede, skyrių laikomasi tokios pat struktūros kaip ir ESS 95 leidime, tačiau toliau pateikiama vienuolika naujų skyrių, kuriuose išsamiai aptariami įvairūs sistemos aspektai, atitinkantys šiuolaikinės ekonomikos vertinimo ar ESS 95 taikymo Europos Sąjungoje (ES) pokyčius.

1.03.

Toliau apibūdinama šio vadovo struktūra. 1 skyriuje aptariami pagrindiniai sistemos bruožai ir sąvokos, nustatomi ESS principai ir apibūdinami svarbiausi statistiniai vienetai ir jų grupės. Apžvelgiama sąskaitų seka ir trumpai apibūdinami pagrindiniai agreguoti rodikliai, išteklių ir panaudojimo lentelių reikšmė bei sąnaudų ir produkcijos sistema. 2 skyriuje pateikiami ekonomikai vertinti naudojami instituciniai vienetai ir jų skirstymas į sektorius ir kitas grupes analizės reikmėms. 3 skyriuje apibūdinami visi produktų (prekių ir paslaugų) ir nesukurto turto sandoriai sistemoje. 4 skyriuje išdėstomi visi ekonomikos sandoriai, kuriais ekonomikoje skirstomos ir perskirstomos pajamos ir turtas. 5 skyriuje aiškinami ekonomikos finansiniai sandoriai. 6 skyriuje kalbama apie tai, kaip dėl su ekonomika nesusijusių įvykių ar kainų pokyčių gali keistis turto vertė. 7 skyrius skirtas balansui ir turto ir įsipareigojimų klasifikavimo sistemai. 8 skyriuje išdėstyta sąskaitų seka ir pateikti visų sąskaitų balansuojamieji straipsniai. 9 skyriuje apibūdinamos išteklių ir panaudojimo lentelės ir jų reikšmė derinant ekonomikos pajamų, produkcijos ir išlaidų vertinimus. Be to, šiame skyriuje apibūdinamos sąnaudų ir produkcijos lentelės, kurias galima parengti naudojant išteklių ir panaudojimo lenteles. 10 skyriuje aiškinamos sąvokos, kuriomis grindžiamas kainų ir apimties vertinimas, susijęs su sąskaitose pateikiamomis nominaliosiomis vertėmis. 11 skyrius skirtas gyventojų ir darbo rinkos vertinimui, kurį kartu su nacionalinių sąskaitų vertinimu galima naudoti ekonomikos analizei. 12 skyriuje trumpai apibūdinamos ketvirtinės nacionalinės sąskaitos ir jų skirtumai, palyginti su metinėmis sąskaitomis.

1.04.

13 skyriuje paaiškinami regioninių sąskaitų rengimo tikslai, sąvokos ir sudarymo klausimai. 14 skyriuje aptariamas finansinių tarpininkų teikiamų ir grynosiomis gaunamosiomis palūkanomis finansuojamų finansinių paslaugų vertinimas ir pritaikoma daugiametė valstybių narių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros patirtis, kad būtų galima nustatyti patikimus ir suderintus visų valstybių narių rodiklius. 15 skyrius apie sutartis, nuomos sutartis ir licencijas yra būtinas norint apibūdinti šią vis svarbesnę sritį nacionalinių sąskaitų sistemoje. 16 ir 17 skyriuose apie draudimą, socialinį draudimą ir pensijas aiškinama, kaip į šiuos aspektus atsižvelgiama nacionalinėse sąskaitose, nes senėjant gyventojams perskirstymo klausimas tampa vis aktualesnis. 18 skyrius skirtas likusio pasaulio sektoriaus sąskaitoms, kurios yra nacionalinių sąskaitų atitikmuo mokėjimų balanso vertinimo sistemai. 19 skyrius apie Europos sąskaitas taip pat yra naujas ir skirtas nacionalinių sąskaitų aspektams, kylantiems dėl suderinto požiūrio taikymo Europos instituciniams ir prekybos susitarimams. 20 skyriuje apibūdinamos valdžios sektoriaus sąskaitos – ši sritis ypač svarbi, nes valstybių narių fiskalinio atsargumo klausimai tebėra lemiami vykdant ES ekonominę politiką. 21 skyriuje apibūdinami verslo sąskaitų ir nacionalinių sąskaitų ryšiai. Ši sritis vis reikšmingesnė, kadangi visose šalyse daugiašalių bendrovių indėlis į bendrąjį vidaus produktą (BVP) didėja. 22 skyriuje aptariamas palydovinių sąskaitų ir pagrindinių nacionalinių sąskaitų ryšys. 23 ir 24 skyriai yra informaciniai; 23 skyriuje pateikiami 2010 m. ESS naudojami sektorių, veiklos rūšių ir produktų klasifikatoriai, o 24 skyriuje – išsami visų sektorių sąskaitų seka.

1.05.

2010 m. ESS struktūra yra suderinta su pasaulinėmis nacionalinių sąskaitų rengimo gairėmis, išdėstytomis 2008 m. nacionalinių sąskaitų sistemoje (2008 m. NSS), išskyrus tam tikrus pateikimo skirtumus ir aukštesnį kai kurių 2010 m. ESS sąvokų, vartojamų konkrečiais ES tikslais, tikslumo laipsnį. Šias gaires bendrai parengė Jungtinių Tautų (JT), Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostatas), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir Pasaulio banko specialistai. 2010 m. ESS daugiausia dėmesio skiriama susiklosčiusioms aplinkybėms ir duomenų poreikiams ES. Kaip ir 2008 m. NSS, 2010 m. ESS yra suderinta su daugelyje kitų socialinės ir ekonomikos statistikos sričių vartojamomis sąvokomis ir klasifikatoriais (pvz., su užimtumo, gamybos ir užsienio prekybos statistika). Todėl 2010 m. ESS yra pagrindinė ES ir jos valstybių narių socialinės ir ekonominės statistikos rengimo sistema.

1.06.

ESS struktūra sudaryta iš dviejų pagrindinių lentelių grupių:

a)	institucinio sektoriaus sąskaitų;

b)	sąnaudų ir produkcijos sistemos bei ekonominės veiklos rūšių sąskaitų.

1.07.

Sektorių sąskaitose pagal institucinius sektorius sistemingai aprašomi skirtingi ekonominio proceso etapai: gamyba, pajamų formavimas, paskirstymas, perskirstymas ir panaudojimas bei finansinis ir nefinansinis kaupimas. Sektorių sąskaitoms taip pat priskiriami balansai, kuriuose nurodoma turto ir įsipareigojimų būklė ir grynoji vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

1.08.

Pagal sąnaudų ir produkcijos sistemą, konkrečiai – išteklių ir panaudojimo lenteles, išsamiau apibūdinamas gamybos procesas (sąnaudų struktūra, gautos pajamos ir užimtumas) ir prekių bei paslaugų srautai (produkcija, importas, eksportas, galutinis vartojimas, tarpinis vartojimas ir kapitalo formavimas pagal produktų grupes). Šioje sistemoje atsižvelgiama į du svarbius sąskaitų rengimo aspektus: ekonominės veiklos rūšies generuojamos pajamos yra lygios tos veiklos rūšies sukurtai pridėtinei vertei ir bet kokio produkto ar produktų grupės pasiūla yra lygi paklausai.

1.09.

2010 m. ESS vartojamos gyventojų ir užimtumo sąvokos. Šios sąvokos svarbios sudarant sektorių ir kiekvienos ekonominės veiklos rūšies sąskaitas, ir išteklių bei panaudojimo sistemoje.

1.10.

2010 m. ESS apima ne tik metines nacionalines sąskaitas, bet ir ketvirtines bei trumpesnio ar ilgesnio laikotarpio sąskaitas. Be to, ji apima ir regionines sąskaitas.

1.11.

2010 m. ESS taikoma paraleliai su 2008 m. NSS, nes ES naudojami ir nacionalinėmis sąskaitomis pagrįsti rodikliai. Valstybės narės yra atsakingos už nacionalinių sąskaitų, kuriomis apibūdinama šalių ekonominė padėtis, rengimą ir teikimą. Be to, pagal nustatytą duomenų perdavimo programą valstybės narės rengia tam tikrą sąskaitų rinkinį ir teikia jį Komisijai (Eurostatui), kad šie duomenys galėtų būti naudojami svarbioms Sąjungos socialinės, ekonominės ir fiskalinės politikos reikmėms. Tai apima ir valstybių narių piniginio įnašo į ES biudžetą (ketvirtojo tipo ištekliai) ir ES paramos regionams pagal struktūrinių fondų programą nustatymą, taip pat valstybių narių ekonominės veiklos rezultatų, taikant perviršinio deficito procedūrą bei Stabilumo ir augimo paktą, stebėjimą.

1.12.

Siekiant, kad įmokos ir išmokos būtų skirstomos pagal visiškai nuosekliai parengtus ir pateiktus rodiklius, šioms reikmėms naudojama ekonominė statistika rengiama remiantis vienodomis sąvokomis ir taisyklėmis. 2010 m. ESS pateikiama kaip reglamentas, kuriuo nustatomos taisyklės, bendrai sutartos nuostatos, apibrėžtys ir klasifikatoriai, pagal kuriuos šio reglamento B priede pateiktoje duomenų perdavimo programoje dalyvaujančios valstybės narės turi rengti nacionalines sąskaitas.

1.13.

Kadangi ES įmokų ir išmokų sistema susijusi su labai didelėmis pinigų sumomis, būtina, kad visose valstybėse narėse vertinimo sistema būtų taikoma nuosekliai. Todėl svarbu atsargiai atsižvelgti į įverčius, kurių neįmanoma stebėti tiesiogiai rinkoje, ir skaičiuojant nacionalinių sąskaitų rodiklius vengti taikyti modeliais pagrįstas procedūras.

1.14.

2010 m. ESS sąvokos ne vienu atveju yra konkretesnės ir tikslesnės nei 2008 m. NSS, kadangi siekiama, kad pagal nacionalines sąskaitas nustatyti valstybių narių rodikliai būtų kuo nuoseklesni. Dėl šio esminio patikimų ir nuoseklių įverčių poreikio nustatytas pagrindinis ES nacionalinių sąskaitų rinkinys. Kai valstybių narių vertinimas nepakankamai nuoseklus, taip gauti įverčiai paprastai įrašomi į vadinamąsias nepagrindines sąskaitas – papildomas lenteles ir palydovines sąskaitas.

1.15.

Pavyzdžiui, rengiant 2010 m. ESS buvo nuspręsta, kad būtina atsargiai vertinti pensinių įsipareigojimų / teisių sritį. Jų vertinimo labai reikia ekonominei analizei vykdyti, tačiau nuspręsta į šiuos įverčius žiūrėti atsargiau dėl esminio ES reikalavimo – rengti laiko ir teritorijos atžvilgiu nuoseklias sąskaitas.

Globalizacija

1.16.

Dėl vis globalesnio ekonominės veiklos pobūdžio padidėjo įvairių formų tarptautinės prekybos mastas, todėl šalims sudėtingiau nuodugniai apibūdinti savo ekonomiką nacionalinėse sąskaitose. Globalizacija – kintamas bei daugialypis procesas, dėl kurio nacionalinius išteklius lengviau perkelti į kitas šalis, o skirtingų šalių ekonomikos tarpusavio sąsajos stiprėja. Daugiausia nacionalinių sąskaitų vertinimo problemų gali kilti dėl to, kad daugiašalės bendrovės vykdo vis daugiau tarptautinių sandorių tarp patronuojančiųjų ir patronuojamųjų bendrovių bei filialų – šių sandorių daugėjimas yra vienas iš globalizacijos požymių. Tačiau yra ir kitų probleminių sričių; toliau pateikiamas išsamesnis su statistiniais duomenimis susijusių klausimų sąrašas:

1)	susijusių bendrovių tarpusavio pervedimų kainodara (importo ir eksporto vertinimas);

2)	prekės dažniau apdorojamos trečiosiose šalyse už užmokestį, t. y. prekės pervežamos per sieną, bet nuosavybės teisės neperduodamos (prekės perdirbimui); didesnis prekybinio tarpininkavimo mastas;

3)	bendrovių ir namų ūkių vykdoma tarptautinė prekyba internetu;

4)	prekyba intelektinės nuosavybės turtu ir jo naudojimas visose pasaulio šalyse;

5)	užsienyje dirbantys asmenys, pervedantys dideles sumas šeimai, likusiai buvusioje gyvenamojoje šalyje (dirbančių asmenų perlaidos, sudarančios asmeninių pervedimų dalį);

6)	daugiašalės bendrovės, siekdamos didesnio gamybos našumo ir mažesnių mokesčių, veiklą vykdo ne vienos valstybės teritorijoje. Dėl to gali atsirasti dirbtinių bendrovių struktūrų, neatitinkančių ekonominės tikrovės;

7)	globaliai veiklai finansuoti naudojamos lengvatinio apmokestinimo finansinės priemonės (specialiosios paskirties vienetai ir kitos struktūros);

8)	prekių reeksportas; prekių vežimas ES iš vienos valstybės narės į kitą, įvažiavus į Sąjungos teritoriją (kvazivežimas);

9)	intensyvesni su tiesioginėmis užsienio investicijomis susiję ryšiai ir poreikis nustatyti bei paskirstyti tiesioginių investicijų srautus.

1.17.

Dėl šių vis dažnesnių globalizacijos ypatybių nacionalinėms statistikos institucijoms vis sudėtingiau atidžiai stebėti ir tiksliai vertinti tarptautinius srautus. Net taikant išsamią ir patikimą likusio pasaulio sektoriaus įrašų (vadinasi, ir tarptautinių sąskaitų mokėjimų balanse) rinkimo ir vertinimo sistemą, globalizacijos sąlygomis didės papildomų pastangų palaikyti visų šalių ir šalių grupių nacionalinių sąskaitų kokybę poreikis.

2010 m. ESS TAIKYMO SRITYS

Analizės ir politikos pagrindas

1.18.

ESS galima taikyti analizuojant ir vertinant:

Visos ekonomikos struktūrą. Taikomų rodiklių tipų pavyzdžiai:

1)	pridėtinė vertė ir užimtumas pagal ekonominės veiklos rūšis;

2)	pridėtinė vertė ir užimtumas pagal regionus;

3)	pajamų paskirstymas pagal sektorius;

4)	importas ir eksportas pagal produktų grupes;

5)	galutinio vartojimo išlaidos pagal funkcijų ir produktų grupes;

6)	pagrindinio kapitalo formavimas ir pagrindinio kapitalo atsargos pagal ekonominės veiklos rūšis;

7)	finansinio turto likučių ir srautų sudėtis pagal turto rūšis ir sektorius.

Konkrečias ekonomikos dalis ar aspektus. Pavyzdžiui:

1)	bankininkystę ir finansus kaip nacionalinės ekonomikos dalį;

2)	valdžios sektoriaus vaidmenį ir finansinę padėtį;

3)	tam tikro regiono ekonomiką (lyginant su visos šalies ekonomika);

4)	namų ūkių taupymo ir skolos lygį.

Ekonomikos raidą tam tikru laikotarpiu. Pavyzdžiui:

1)	analizuojant BVP augimo tempą;

2)	analizuojant infliaciją;

3)	analizuojant namų ūkių išlaidų sezoniškumą ketvirtinėse sąskaitose;

4)	analizuojant kintančią tam tikrų rūšių finansinių priemonių svarbą laiko atžvilgiu, pvz., didėjančią išvestinių finansinių priemonių svarbą;

5)	lyginant nacionalinės ekonomikos pramonės struktūras ilgalaikiu laikotarpiu.

Visos ekonomikos ir kitų šalių ekonomikos ryšį. Pavyzdžiui:

1)	lyginant ES valstybių narių valdžios sektoriaus vaidmenį ir dydį;

2)	analizuojant ES, įskaitant valstybes nares ir jų regionus, ekonomikos tarpusavio sąsajas;

3)	analizuojant ES eksporto sudėtį ir paskirties vietas;

4)	ES ir kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių BVP augimo tempo arba disponuojamųjų pajamų vienam gyventojui palyginimas.

1.19.

ESS duomenys labai svarbūs ES ir jos valstybėms narėms formuojant socialinę ir ekonominę politiką bei vykdant jos priežiūrą.

ESS taikymo pavyzdžiai:

a)	euro zonos makroekonominės ir pinigų politikos formavimo priežiūra ir vadovavimas jam, ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) konvergencijos kriterijų nustatymas pagal nacionalinių sąskaitų rodiklius (pvz., BVP augimo tempą);

b)	perviršinės deficito procedūros kriterijų nustatymas: valdžios sektoriaus deficito ir skolos rodikliai;

c)	finansinės paramos ES regionams teikimas: skirstant lėšas regionams naudojama regioninių sąskaitų statistika;

ES biudžeto nuosavų išteklių nustatymas. Pastaruoju atveju į nacionalinių sąskaitų duomenis atsižvelgiama trejopai:

1)	visas ES išteklių dydis nustatomas kaip valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) sumos procentinė dalis;

2)	trečiojo tipo nuosavų Europos Sąjungos išteklių šaltinis – nuosavi PVM ištekliai; valstybių narių įnašai, prisidedant prie šių išteklių, daugiausia nustatomi pagal nacionalinių sąskaitų rodiklius, nes pagal juos nustatomas vidutinis PVM tarifas;

3)	santykinis valstybių narių įnašų, prisidedant prie ketvirtojo tipo ES nuosavų išteklių, dydis nustatomas pagal jų bendrųjų nacionalinių pajamų įverčius. Šiais įverčiais grindžiama dauguma valstybių narių mokėjimų.

2010 m. ESS sąvokų ypatybės

1.20.

Tinkamam santykiui tarp reikiamų duomenų ir galimų pateikti duomenų užtikrinti 2010 m. ESS vartojamoms sąvokoms priskiriamos kelios svarbios ypatybės. Taigi sąskaitos yra:

a)	suderinamos tarptautiniu mastu;

b)	suderintos su kitomis socialinės ir ekonominės statistikos sistemomis;

c)	nuoseklios;

d)	tinkamos taikyti, nes jas galima praktiškai įvertinti;

e)	kitokios nei dauguma administracinių sąvokų;

f)	nusistovėjusios ir nustatytos ilgam laikui;

g)	skirtos ekonominiams procesams apibūdinti pinigine ir paprastai nustatoma išraiška;

h)	tinkamos taikyti įvairiose situacijose ir įvairiems tikslams.

1.21.

2010 m. ESS sąvokos suderinamos tarptautiniu mastu, nes:

a)	2010 m. ESS sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas pasaulinėse nacionalinių sąskaitų sudarymo gairėse, t. y. 2008 m. NSS;

b)	valstybėse narėse 2010 m. ESS turi būti laikomasi kaip standarto teikiant nacionalinių sąskaitų duomenis visoms tarptautinėms organizacijoms;

c)	tarptautinis sąvokų suderinamumas būtinas, norint lyginti įvairių šalių statistiką.

1.22.

2010 m. ESS sąvokos yra suderintos su kitos socialinės ir ekonominės statistikos sąvokomis, nes 2010 m. ESS vartojamos sąvokos ir klasifikatoriai (pvz., statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius Europos Sąjungoje NACE (2 red.) (2)) yra taikomi ir kitoje valstybių narių socialinėje ir ekonominėje statistikoje, pvz., gamybos, užsienio prekybos ir užimtumo statistikoje; sąvokų skirtumų yra labai nedaug. Be to, šios 2010 m. ESS sąvokos ir klasifikatoriai suderinti su atitinkamomis Jungtinių Tautų sąvokomis ir klasifikatoriais.

Kadangi ESS sąvokos suderintos su kita socialine ir ekonomine statistika, rodiklius daug lengviau sieti ir lyginti ir galima užtikrinti nacionalinių sąskaitų rodiklių kokybę. Be to, šią specifinės statistikos informaciją galima geriau susieti su bendrąja nacionalinės ekonomikos statistika.

1.23.

Remiantis bendromis sąvokomis, taikomomis visoje nacionalinių sąskaitų sistemoje ir kitose socialinės ir ekonominės statistikos sistemose, galima rengti nuoseklius rodiklius. Pavyzdžiui, galima nustatyti šiuos santykius:

a)	našumo rodiklius, kaip antai per darbo valandą sukuriamą pridėtinę vertę (šiems rodikliams nustatyti būtina, kad pridėtinės vertės ir darbo laiko sąvokos būtų vartojamos nuosekliai);

b)	nacionalines disponuojamąsias pajamas vienam gyventojui (šiam santykiui nustatyti būtina, kad nacionalinių disponuojamųjų pajamų ir demografinių rodiklių sąvokos būtų vartojamos nuosekliai);

c)	pagrindinio kapitalo formavimą kaip pagrindinio kapitalo atsargų procentinę dalį (šiam santykiui nustatyti būtinos nuoseklios šių srautų ir likučių apibrėžtys);

d)	valdžios sektoriaus deficitą ir valstybės skolą kaip bendrojo vidaus produkto procentinę dalį (šiems rodikliams nustatyti būtina, kad būtų nuosekliai vartojamos valdžios sektoriaus deficito, skolos ir bendrojo vidaus produkto sąvokos).

Dėl vidinio nuoseklumo tam tikrus įverčius galima apskaičiuoti kaip skirtumą, pvz., taupymą galima nustatyti iš disponuojamųjų pajamų atėmus galutinio vartojimo išlaidas.

1.24.

2010 m. ESS sąvokos taikomos atsižvelgiant į duomenų rinkimą ir vertinimą. Pritaikomasis sąvokų pobūdis sąskaitų rengimo gairėse atsiskleidžia keleriopai:

a)	veikla ar objektai apibūdinami tik tuo atveju, jeigu jie yra pakankamai didelio masto. Pavyzdžiui, namų ūkių savo reikmėms vykdoma prekių gamyba, kaip antai audimas ir keramikos dirbinių gamyba, nepriskiriami gamybai, nes ES šalyse ši veikla yra nedidelio masto;

prie kai kurių sąvokų aiškiai nurodyta, kaip jas vertinti. Pavyzdžiui, nustatant pagrindinio kapitalo vartojimą daroma nuoroda į tiesinį nusidėvėjimą. Vertinant pagrindinio kapitalo atsargas, jei nėra tiesioginės informacijos apie ilgalaikio turto likučius, turi būti taikomas nuolatinio inventorizavimo metodas. Kitas pavyzdys – gamybos savo reikmėms vertinimas: paprastai ji vertinama bazinėmis kainomis, tačiau, jeigu reikia, bazinės kainos gali būti apytiksliai nustatomos pridedant įvairias susijusias sąnaudas;

c)	nustatytos tam tikros sutartinės nuostatos. Pavyzdžiui, visos valdžios sektoriaus teikiamos kolektyvinės paslaugos priskiriamos galutinio vartojimo išlaidoms.

1.25.

Vis dėlto nacionalinių sąskaitų statistikai būtinus duomenis ne visada paprasta rinkti tiesiogiai, nes pagrindinės sąvokos paprastai skiriasi nuo administracinių duomenų šaltinių sąvokų. Administracinių šaltinių pavyzdžiai – verslo sąskaitos, įvairių rūšių mokesčių duomenų (PVM, fizinių asmenų pajamų mokestis, importo mokesčiai ir kt.) įrašai, socialinės apsaugos duomenys bei bankų ir draudimo bendrovių priežiūros tarnybų teikiami duomenys. Šie administraciniai duomenys naudojami rengiant nacionalines sąskaitas. Paprastai jie pertvarkomi, kad atitiktų ESS.

ESS sąvokos dažniausiai skiriasi nuo jų administracinių atitikmenų:

a)	šalyse taikomos skirtingos administracinės sąvokos. Dėl to jas vartojant neužtikrinamas tarptautinis suderinamumas;

b)	administracinės sąvokos bėgant laikui kinta. Dėl to jas vartojant nėra galimybės lyginti duomenis pagal tam tikrus laikotarpius;

c)	skirtingose administracinėse sistemose paprastai vartojamos skirtingos pagrindinės sąvokos, todėl skiriasi ir administracinių duomenų šaltinių sąvokos. Tačiau susieti ir palyginti duomenis, kas yra būtina rengiant nacionalinių sąskaitų rodiklius, galima tik vartojant suderintas sąvokas;

d)	administracinės sąvokos paprastai nėra tinkamiausios ekonominei analizei atlikti ir ekonominei politikai vertinti.

1.26.

Vis dėlto administracinių duomenų šaltiniai labai gerai atitinka nacionalinių sąskaitų ir kitų rūšių statistikos poreikius, nes:

a)	statistikos reikmėms parengtos sąvokos ir klasifikatoriai taip pat naudojami administraciniais tikslais, pvz., valdžios sektoriaus išlaidų klasifikatorius pagal rūšis;

b)	administracinių duomenų šaltiniuose specialiai atsižvelgiama į (atskirų) statistikos duomenų poreikius; tai taikytina, pvz., Intrastato sistemai, skirtai informacijai apie prekių pristatymą iš vienos valstybės narės į kitą teikti.

1.27.

Pagrindinės ESS sąvokos yra nusistovėjusios ir ilgalaikės, nes:

a)	jos patvirtintos kaip ilgalaikis tarptautinis standartas;

b)	naujose tarptautinių nacionalinių sąskaitų rengimo gairių redakcijose keičiama labai nedaug pagrindinių sąvokų.

Dėl šio sąvokų nuoseklumo mažėja poreikis perskaičiuoti laiko eilutes. Be to, sąvokos ne tiek priklauso nuo nacionalinio ir tarptautinio politinio lygmens poveikio. Todėl nacionalinių sąskaitų rodiklius buvo galima naudoti kaip objektyvią duomenų bazę, formuojant ekonominę politiką ir vykdant jos analizę.

1.28.

2010 m. ESS sąvokos skirtos ekonominiam procesui apibūdinti pinigine ir paprastai nustatoma išraiška. Atsargos ir srautai, kuriuos sunku paprastai išreikšti pinigais arba kurie neturi aiškių piniginių atitikmenų, į ESS neįrašomi.

Šis principas netaikytas griežtai, nes taip pat reikėtų atsižvelgti į nuoseklumo reikalavimą ir į naudotojų poreikius. Pavyzdžiui, laikantis nuoseklumo reikalavimo valdžios sektoriaus suteikiamos kolektyvinės paslaugos įrašomos kaip produkcija, kadangi atlygį darbuotojams ir valdžios sektoriaus visų rūšių prekių ir paslaugų pirkimą galima paprastai išreikšti pinigais. Be to, nacionalinės sąskaitos yra naudingesnės ekonominei analizei vykdyti ir politikai formuoti, jei jose apibūdinamos valdžios sektoriaus kolektyvinės paslaugos likusios visos nacionalinės ekonomikos dalies atžvilgiu.

1.29.

ESS sąvokų taikymo sritį galima apibūdinti atsižvelgiant į keletą svarbių ribinių atvejų.

ESS gamybos sričiai priskiriami (žr. 3.07–3.09 dalis):

a)	valdžios sektoriaus teikiamos individualios ir kolektyvinės paslaugos;

b)	savininkų užimtų būstų savo reikmėms teikiamos apgyvendinimo paslaugos;

c)	prekių, pvz., žemės ūkio produktų, gamyba savo galutiniam vartojimui;

d)	statyba savo reikmėms, taip pat namų ūkių savo reikmėms vykdoma statyba;

e)	namų ūkių samdomų darbininkų teikiamos paslaugos;

f)	žuvų veisimas žuvininkystės ūkiuose;

g)	neteisėta gamyba, jei visi su operacija susiję vienetai ją vykdo savanoriškai;

h)	gamyba, jei ne visos už ją gautos pajamos deklaruojamos mokesčių institucijoms, pvz., nelegali tekstilės gaminių gamyba.

1.30.

Gamybos sričiai nepriskiriama ir į ESS neįrašoma:

a)	to paties namų ūkio teikiamos ir vartojamos namų bei asmeninės paslaugos, pvz., valymas, valgio ruošimas arba ligonių ar senolių priežiūra;

b)	savanoriškai teikiamos paslaugos, nesusijusios su prekių gamyba, pvz., nemokamos priežiūros ir valymo paslaugos;

c)	natūralus žuvies veisimas atviroje jūroje.

1.31.

Į ESS įrašoma visa produkcija, gaunama iš ekonominės veiklos gamybos srityje. Pagalbinės veiklos produkcija neįrašoma. Visos pagalbinės veiklos sąnaudos laikomos pagrindinės veiklos sąnaudomis. Jei vien pagalbinę veiklą vykdančios įmonės duomenų reikia statistikos reikmėms ir jos gamybos veiklą galima aiškiai priskirti atskiroms sąskaitoms, arba jei ši įmonė yra kitoje vietoje, nei jos aptarnaujamas vienetas, ši įmonė laikoma atskiru vienetu ir pagal pagrindinę veiklą priskiriama tam tikros rūšies ekonominės veiklos vykdytojams tiek nacionalinėse, tiek regioninėse sąskaitose. Jei nėra tinkamų pagrindinių duomenų, pagalbinės veiklos produkciją galima įvertinti sudedant sąnaudas.

1.32.

Jei veikla priskiriama gamybai, o jos produkcija įrašoma į sąskaitas, taip pat turi būti įrašomos susijusios pajamos, užimtumas, galutinis vartojimas ir kt. Pavyzdžiui, jeigu savininkų užimtų būstų savo reikmėms teikiamos apgyvendinimo paslaugos į sąskaitas įrašomos kaip gamyba, susijusios šių savininkų pajamos ir galutinio vartojimo išlaidos taip pat įrašomos į sąskaitas. Kadangi, pagal apibrėžtį, teikiant savininkų užimtų būstų paslaugas darbo sąnaudų nėra, į užimtumo aspektą neatsižvelgiama. Tai atitinka ir darbo statistikos sistemos principus, nes pagal šią sistemą į būsto nuosavybės užimtumo aspektą taip pat neatsižvelgiama. Jei veikla nėra įrašoma į sąskaitas kaip gamyba, galioja atvirkštinis principas: tame pačiame namų ūkyje suteiktos ir sunaudotos buitinės paslaugos neteikia pajamų ir nėra susijusios su galutinio vartojimo išlaidomis, todėl į užimtumą taip pat neatsižvelgiama.

1.33.

ESS taip pat nustatomos sutartinės nuostatos dėl:

a)	valdžios sektoriaus produkcijos vertinimo;

b)	draudimo paslaugų ir netiesioginiai įvertintų finansinio tarpininkavimo paslaugų vertinimo;

c)	visų valdžios sektoriaus teikiamų kolektyvinių paslaugų priskyrimo galutinio vartojimo išlaidoms (užuot jas priskiriant tarpiniam vartojimui).

Skirstymas pagal sektorius

1.34.

Sektorių sąskaitos sudaromos priskiriant vienetus sektoriams; pagal tai galima pateikti kiekvieno sektoriaus sąskaitų sandorius ir balansuojamuosius straipsnius. Pateikiant pagal sektorius nustatoma daug ekonominei ir fiskalinei politikai svarbių rodiklių. Pagrindiniai sektoriai – namų ūkių, valdžios, bendrovių (finansinių ir nefinansinių), namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (namų ūkiams paslaugas teikiančios NPI) ir likusio pasaulio sektoriai.

Svarbu atskirti rinkos ir ne rinkos veiklą. Jei valstybės kontroliuojamas vienetas yra rinkos bendrovė, jis priskiriamas ne valdžios, o bendrovių sektoriui. Taigi šios bendrovės deficitas ir skola nebus įrašomi į valdžios sektoriaus deficitą ir skolą.

1.35.

Svarbu nustatyti aiškius ir patikimus vienetų priskyrimo sektoriams kriterijus.

Viešąjį sektorių sudaro visi valdžios kontroliuojami tos šalies instituciniai vienetai rezidentai. Privatųjį sektorių sudaro visi kiti vienetai rezidentai.

1.1 lentelėje nurodyti kriterijai, pagal kuriuos viešasis sektorius atskiriamas nuo privačiojo, viešajame sektoriuje – valdžios sektorius nuo viešųjų bendrovių sektoriaus, o privačiajame – namų ūkiams paslaugas teikiančių NPI sektorius nuo privačiųjų bendrovių sektoriaus.

1.1 lentelė

Kriterijai

Kontroliuojamas valstybės

(viešasis sektorius)

Kontroliuojamas privačiųjų asmenų

(privatusis sektorius)

Ne rinkos produkcija

Valdžios sektorius

Namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos

Rinkos produkcija

Viešosios bendrovės

Privačiosios bendrovės

1.36.

Kontrolė – tai gebėjimas nustatyti institucinio vieneto bendrąją veiklos politiką ar programą. Išsamesni kontrolės apibrėžties duomenys pateikti 2.35–2.39 dalyse.

1.37.

Norint atskirti rinkos ir ne rinkos vienetus arba viešajame sektoriuje – valdžios sektorių ar bendrovių sektorių, taikoma ši taisyklė:

laikoma, kad veikla yra rinkos veikla, jei atitinkamomis prekėmis ir paslaugomis prekiaujama šiomis sąlygomis:

1)	pardavėjai savo veikla stengiasi kuo labiau padidinti ilgalaikį pelną, todėl prekes ir paslaugas rinkoje laisvai parduoda tam, kas yra pasiruošęs mokėti prašomą kainą;

2)	pirkėjai savo veikla stengiasi gauti kuo daugiau naudos, atsižvelgdami į ribotus savo išteklius, pirkdami jų poreikius geriausiai atitinkančius produktus už siūlomą kainą;

3)	rinka yra veiksminga, kai pirkėjai ir pardavėjai gali ja naudotis ir turi informacijos apie ją. Rinka gali būti veiksminga ir tada, kai šių sąlygų nėra griežtai laikomasi.

1.38.

ESS sąvokų sistema labai išsami, todėl ją galima taikyti lanksčiai: kai kurios sąvokos nėra konkrečiai pateiktos pačioje ESS, tačiau jas galima nesunkiai apibrėžti pritaikant esamas sąvokas. Pavyzdžiui, perskirstant ESS nustatytus subsektorius galima nustatyti naujus sektorius.

1.39.

Be to, sąvokas galima taikyti lanksčiai nustatant papildomus, sistemos principams neprieštaraujančius kriterijus. Pavyzdžiui, pagal šiuos kriterijus galima rengti subsektorių sąskaitas pagal gamintojų vienetų darbuotojų skaičių arba namų ūkių pajamų dydį. Užimtumo statistikoje galima smulkiau klasifikuoti duomenis pagal išsilavinimo lygį, amžių ir lytį.

Palydovinės sąskaitos

1.40.

Norint patenkinti kai kuriuos duomenų poreikius reikėtų rengti atskiras palydovines sąskaitas.

Pavyzdžiui:

a)	socialinės apskaitos matricos (SAM);

b)	turizmo poveikis nacionalinei ekonomikai;

c)	sveikatos priežiūros išlaidų ir finansavimo analizė;

d)	moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra kaip intelektinės nuosavybės kapitalo formavimas;

e)	žmogiškasis kapitalas kaip nacionalinės ekonomikos turtas;

f)	namų ūkių pajamų ir išlaidų analizė, vykdoma remiantis mikrolygmeniu pagrįstomis pajamų ir išlaidų sąvokomis;

g)	aplinkos ir ekonomikos santykiai;

h)	namų ūkių vidaus gamyba;

i)	gerovės pokyčių analizė;

j)	nacionalinių sąskaitų ir verslo sąskaitų rodiklių skirtumų ir jų poveikio vertybinių popierių ir valiutų rinkoms analizė;

k)	mokestinių pajamų apskaičiavimas.

1.41.

Palydovinėmis sąskaitomis tenkinami šie duomenų poreikiai:

a)	prireikus pateikti išsamesnės informacijos ir neįrašyti nebūtinos;

b)	išplėsti sąskaitų sistemos taikymo sritį nepinigine informacija, pvz., apie taršą ir gamtos išteklius;

c)	pakeisti tam tikras pagrindines sąvokas, pvz., išplėsti kapitalo formavimo sąvoką, į ją įrašant švietimo išlaidas.

1.42.

Pagal socialinės apskaitos matricą (SAM) galima apibūdinti išteklių ir naudojimo lentelių ir sektorių sąskaitų ryšius. Remiantis SAM galima gauti papildomos informacijos apie užimtumo lygį ir struktūrą, skirstant atlygį darbuotojams pagal darbuotojų tipą. Taip skirstomi tiek darbo jėgos panaudojimas pagal ekonominę veiklą, kaip nurodyta panaudojimo lentelėse, tiek darbo jėgos ištekliai pagal socialinius ekonominius pogrupius, kaip nurodyta namų ūkių sektoriaus subsektorių pirminių pajamų išdėstymo sąskaitoje. Taip sistemiškai pateikiami įvairių kategorijų darbo jėgos ištekliai ir panaudojimas.

1.43.

Palydovinėse sąskaitose taikomos visos pagrindinės centrinės 2010 m. ESS sąvokos ir klasifikatoriai. Sąvokos turi būti keičiamos tik jei toks yra palydovinės sąskaitos tikslas. Tokiais atvejais palydovinėje sąskaitoje taip pat pateikiama lentelė, pagal kurią būtų galima nustatyti palydovinės sąskaitos ir centrinės sistemos pagrindinių agreguotų rodiklių ryšį. Tokiu būdu centrinė sistema lieka pagrindine sistema, tačiau tuo pat metu atsižvelgiama ir į kitus konkretesnius poreikius.

1.44.

Iš esmės centrinėje sistemoje nepateikiami likučių ir srautų, kuriuos sunku paprastai išreikšti pinigais (arba kurie neturi aiškaus piniginio atitikmens), rodikliai. Dėl šių likučių ir srautų pobūdžio paprastai galima juos analizuoti pasitelkiant nepiniginius statistinius duomenis, pvz.:

a)	gamybą namų ūkiuose galima apibūdinti kitoms reikmėms skirtu laiku (valandomis);

b)	švietimą galima apibūdinti pagal mokymo rūšį, moksleivių skaičių, vidutinę studijų trukmę iki diplomo gavimo ir kt.;

c)	taršos poveikį galima apibūdinti pagal gyvų gyvūnų populiacijų kiekybinius pokyčius, miškų medžių būklę, atliekų kiekį, anglies monoksido kiekį, spinduliuotę ir kt.

1.45.

Pagal palydovines sąskaitas galima susieti šią statistiką, išreikštą nepiniginiais vienetais, ir centrinę nacionalinių sąskaitų sistemą. Taikant centrinėje sistemoje naudojamus klasifikatorius šiai nepiniginei statistikai galima susieti, pvz., klasifikavimą pagal namų ūkių tipą arba ekonominės veiklos rūšį. Taip sudaroma nuosekli išplėstinė sistema. Iš jos galima pasirinkti reikiamus duomenis, nagrinėjant ir vertinant sąveiką tarp centrinės sistemos kintamųjų ir išplėstinės dalies kintamųjų.

1.46.

Taikant centrinę sistemą ir remiantis jos pagrindiniais agreguotais rodikliais neapibūdinami gerovės pokyčiai. Galima sudaryti išplėstines sąskaitas, į kurias taip pat būtų įrašytos sąlyginės piniginės vertės, pvz.:

a)	tame pačiame namų ūkyje teikiamų ir naudojamų buitinių bei asmeninių paslaugų;

b)	laisvalaikio pokyčių;

c)	gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų;

d)	asmeninių pajamų pasiskirstymo skirtumų.

1.47.

Išplėstinėse sąskaitose taip pat galima perklasifikuoti galutines neišvengiamas išlaidas (pvz., gynybai) ir priskirti jas tarpiniam vartojimui, t. y. vertinti jas kaip išlaidas, kuriomis neprisidedama prie gerovės. Panašiai tarpiniam vartojimui gali būti priskiriami nuostoliai dėl potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių, t. y. jie vertinami kaip mažinantys (visą) gerovę. Taip galima pabandyti sudaryti labai apytikrį ir neišsamų gerovės pokyčių rodiklį. Vis dėlto gerovę sudaro įvairūs aspektai, kurių daugumos neįmanoma tinkamai išreikšti pinigais. Todėl norint įvertinti gerovę geriau kiekvienam aspektui naudoti atskirus rodiklius ir vertinimo vienetus. Būtų galima, pvz., taikyti vaikų mirtingumo, gyvenimo trukmės, suaugusiųjų raštingumo ir nacionalinių pajamų vienam gyventojui rodiklius. Šiuos rodiklius būtų galima įrašyti į palydovinę sąskaitą.

1.48.

Norint, kad ESS būtų nuosekli ir suderinta tarptautiniu mastu, joje nevartojamos administracinės sąvokos. Vis dėlto dėl įvairių nacionalinio lygmens poreikių gali būti labai naudinga turėti administracinėmis sąvokomis pagrįstų duomenų. Pavyzdžiui, norint įvertinti mokestines pajamas, reikia statistinių duomenų apie apmokestinamas pajamas. Šiuos statistinius duomenis galima gauti šiek tiek pakeičiant nacionalinių sąskaitų statistinius duomenis.

1.49.

Panašų metodą galima taikyti nacionalinės ekonominės politikos sąvokoms, pvz.:

a)	infliacijos sąvokai, taikomai didinant pensijas, bedarbio pašalpas arba atlygį darbuotojams valstybės tarnautojų atveju;

b)	mokesčių, socialinių įmokų, valdžios sektoriaus ir kolektyvinio sektoriaus sąvokoms, taikomoms aptariant tinkamiausią kolektyvinio sektoriaus dydį;

c)	strateginių sektorių ir (arba) ekonominės veiklos rūšių sąvokoms, taikomoms formuojant valstybės arba ES ekonominę politiką;

d)	verslo investicijų sąvokai, taikomai formuojant valstybės ekonominę politiką;

e)	išsamių pensijų įrašų lentelei.

Šiuos duomenų poreikius galima patenkinti palydovinėmis sąskaitomis arba papildomomis lentelėmis.

2010 m. ESS ir 2008 m. NSS

1.50.

2010 m. ESS pagrįsta 2008 m. NSS, pagal kurią visos pasaulio šalys rengia nacionalines sąskaitas, sąvokomis. Vis dėlto 2010 m. ESS ir 2008 m. NSS skiriasi keliais svarbiais aspektais:

Sistemos skirtingai pateiktos:

2010 m. ESS atskiri skyriai skirti produktų sandoriams, paskirstomiesiems sandoriams ir finansiniams sandoriams. 2008 m. NSS šie sandoriai priešingai aptariami atskiroms sąskaitoms skirtuose skyriuose, pvz., skyriuose apie gamybos sąskaitą, pirminių pajamų išdėstymo sąskaitą, kapitalo sąskaitą ir likusio pasaulio sektoriaus sąskaitą;

2)	2010 m. ESS tam tikra sąvoka apibūdinama pateikiant apibrėžtį ir išvardijant, kokie dalykai priskiriami ir kokie – ne. 2008 m. NSS sąvokos paprastai apibūdinamos bendriau ir paaiškinamos sutartinės nuostatos.

Kai kurios 2010 m. ESS sąvokos konkretesnės ir tikslesnės nei 2008 m. NSS sąvokos:

1)	2008 m. NSS nepateikti konkretūs kriterijai produkcijos kategorijoms skirstyti į rinkos, galutinio naudojimo savo reikmėms ir ne rinkos produkciją. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį, ESS šis skirstymas paaiškintas plačiau;

2)	2010 m. ESS daroma prielaida, kad kai kurios namų ūkių gamybos rūšys, pvz., audimas ir baldų gamyba, valstybėse narėse yra nedidelio masto, todėl jų nereikia įrašyti į sąskaitas;

3)	2010 m. ESS pateiktos nuorodos į ES institucinius susitarimus, pvz., Intrastato sistemą, skirtą duomenims apie ES vidaus prekių srautus ir valstybių narių įnašus ES registruoti;

4)	2010 m. ESS taikomi ES klasifikatoriai, pvz., produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorius CPA (3) ir ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius NACE (2 red.) (šie klasifikatoriai suderinti su atitinkamais JT klasifikatoriais);

5)	2010 m. ESS pateiktas papildomas visų išorės sandorių klasifikatorius: sandoriai skirstomi į ES rezidentų tarpusavio sandorius ir sandorius su ne ES rezidentais;

siekiant tenkinti Europos pinigų sąjungos poreikius, 2010 m. ESS perskirstyti 2008 m. NSS finansų bendrovių sektoriaus subsektoriai. 2010 m. ESS gali būti konkretesnė nei 2008 m. NSS, nes 2010 m. ESS pirmiausia taikoma valstybėms narėms. ESS taip pat turėtų būti konkretesnė tam, kad patenkintų Sąjungos duomenų poreikius.

2010 m. ESS ir ESS 95

1.51.

2010 m. ESS skiriasi nuo ESS 95 tiek taikymo sritimi, tiek sąvokomis. Dauguma šių skirtumų atitinka 1993 m. NSS ir 2008 m. NSS skirtumus. Pagrindiniai skirtumai:

moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra priskiriami prie kapitalo formavimo, nes jų rezultatas – intelektinės nuosavybės turtas. Šis pakeitimas įrašomas į palydovinę sąskaitą ir atitinkamai į pagrindines sąskaitas, nustačius, kad atitinkami valstybių narių rodikliai pakankamai patikimi ir suderinti;

b)	išlaidos ginklų sistemoms, atitinkančioms bendrą turto apibrėžtį, priskiriamos ne tarpinėms išlaidoms, o pagrindinio kapitalo formavimui;

c)	nustatyta analitinė kapitalo paslaugų sąvoka, taikoma kalbant apie rinkos produkciją, kad būtų galima parengti papildomą lentelę, į kurią šios paslaugos būtų įrašomos kaip pridėtinės vertės dedamoji;

d)	išplėsta finansinio turto apibrėžtis, plačiau įtraukiant išvestinių finansinių priemonių sutartis;

nustatytos naujos pensinių įsipareigojimų / teisių duomenų įrašymo į sąskaitas taisyklės. Sąskaitos papildytos nauja lentelė, kurioje galima pateikti visų kaupiamųjų arba nekaupiamųjų pensinių įsipareigojimų / teisių socialinio draudimo srityje įverčius. Šioje lentelėje pateikti visų privačiųjų ir valstybinių pensijų sistemų, įskaitant socialinės apsaugos pensijų sistemas, įsipareigojimai ir susiję srautai, neatsižvelgiant į tai, ar jos kaupiamosios, ar ne, ir joje pateikiama visa išsamiai analizei būtina informacija;

prekių nuosavybės teisių pasikeitimo taisyklės dabar yra visuotinai taikomos, todėl pasikeitė prekybinio tarpininkavimo ir perdirbti (tiek užsienyje, tiek šalies teritorijoje) siunčiamų prekių duomenų įrašymo tvarka. Dabar į užsienį perdirbti siunčiamų prekių duomenys įrašomi grynąja verte, priešingai nei pagal 1993 NSS ir ESS 95 redakcijas, kai jie buvo įrašomi bendrąja verte. Todėl šios veiklos duomenys visai kitaip įrašomi į išteklių ir panaudojimo sistemą;

g)	pateikta daugiau nurodymų apskritai dėl finansų bendrovių ir ypač dėl specialiosios paskirties vienetų (SPV). Į valdžios kontroliuojamų SPV, kurie veiklą vykdo užsienyje, duomenis dabar atsižvelgiama kitaip, kad būtų užtikrinta, kad jų įsipareigojimai būtų įrašyti į valdžios sektoriaus sąskaitas;

h)	paaiškinta, kaip atsižvelgti į perteklinius viešųjų bendrovių dividendus (angl. super dividends), t. y. jie priskirtini specialiems mokėjimams ir išėmimams iš nuosavybės vertybinių popierių;

i)	nustatyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės traktavimo principai; išplėsta restruktūrizavimo agentūrų traktuotė;

j)	siekiant, kad sąskaitose būtų geriau atsižvelgiama į straipsnius, kurie gali labai paveikti valdžios sektoriaus skolą, paaiškinti valdžios sektoriaus ir viešųjų bendrovių sandoriai ir sandoriai su pakeitimo vertybiniais popieriais vienetais;

patikslinta, kaip atsižvelgti į paskolų garantijas ir nustatyta nauja standartinių paskolų garantijų, kaip antai eksporto kreditų garantijų ir studentų paskolų garantijų, traktuotė. Nauja traktuotė – sąskaitose pripažįstamas finansinis turtas ir įsipareigojimas, įvertinus šios garantijos panaudojimo tikimybę.

1.52.

2010 m. ESS lyginant su ESS 95 skiriasi ne tik sąvokų pakeitimais. Labai skirtinga taikymo sritis, nes parengti nauji palydovinėms, valdžios sektoriaus ir likusio pasaulio sektoriaus sąskaitoms skirti skyriai. Ketvirtinių ir regioninių sąskaitų skyriai taip pat labai išplėsti.

2010 m. ESS PAGRINDINIAI PRINCIPAI

1.53.

Pagrindiniai sistemos bruožai:

a)	statistiniai vienetai ir jų grupės;

b)	srautai ir likučiai;

c)	sąskaitų sistema ir agreguoti rodikliai;

d)	sąnaudų ir produkcijos sistema.

Statistiniai vienetai ir jų grupės

1.54.

2010 m. ESS taikomi dviejų rūšių vienetai ir ekonomika taip pat skirstoma dviem atitinkamais, gan skirtingais ir atskiriems analitiniams tikslams skirtais būdais.

1.55.

Pirmasis tikslas – apibūdinti pajamas, išlaidas, finansinius srautus ir balansą įgyvendinamas grupuojant institucinius vienetus į sektorius, remiantis jų pagrindinėmis funkcijomis, veikimo principais ir tikslais.

1.56.

Antrasis tikslas – apibūdinti gamybos procesus ir atlikti sąnaudų ir produkcijos analizę įgyvendinamas sistemoje grupuojant vietos vienetus pagal veiklos rūšį (vietos VPVR) į veiklą pagal jų vykdomos veiklos rūšį. Veikla apibūdinama pagal gamybos sąnaudas, gamybos procesą ir produkciją.

Instituciniai vienetai ir sektoriai

1.57.

Instituciniai vienetai yra ūkio subjektai, kurie gali savarankiškai nuosavybės teise turėti prekių ir turto, prisiimti įsipareigojimus, vykdyti ekonominę veiklą ir sudaryti sandorius su kitais vienetais. 2010 m. ESS sistemoje instituciniai vienetai skirstomi į penkis tarpusavyje nesidubliuojančius šalies institucinius sektorius:

a)	ne finansų bendrovių sektorių;

b)	finansų bendrovių sektorių;

c)	valdžios sektorių;

d)	namų ūkių sektorių;

e)	namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorių.

Šie penki sektoriai sudaro visą šalies ekonomiką. Sektoriai skirstomi į subsektorius. 2010 m. ESS numatyta, kad visiems sektoriams, subsektoriams ir visai ekonomikai būtų galima parengti išsamias srautų sąskaitas ir balansus. Vienetai nerezidentai gali būti susiję su visais šiais penkiais šalies sektoriais ir šios sąsajos pateikiamos kaip šalies sektorių ir šeštojo sektoriaus – likusio pasaulio sektoriaus – ryšiai.

Vietos vienetai pagal veiklos rūšį ir ekonominės veiklos rūšys

1.58.

Kai instituciniai vienetai vykdo daugiau nei vienos rūšies veiklą, jie dalijami pagal veiklos rūšį. Tai galima padaryti taikant vietos vieneto pagal veiklos rūšį (toliau – PVR) koncepciją.

Vietos VPVR priskiriamos visos gamybą vykdančio institucinio vieneto dalys, esančios toje pačioje vietovėje arba gretimose vietovėse ir prisidedančios prie NACE (2 red.) klasės lygio (4 ženklų) veiklos.

1.59.

Kiekvienai nepagrindinei veiklos rūšiai nustatomi vietos VPVR; tačiau, jeigu tokiai veiklai apibūdinti būtinų apskaitos dokumentų nėra, vietos VPVR vykdys kelių rūšių nepagrindinę veiklą. Visų vietos VPVR, vykdančių tą pačią ar panašią veiklą, grupė sudaro tam tikrą ekonominės veiklos rūšį.

Institucinis vienetas susideda iš vieno arba kelių vietos VPVR; vietos VPVR priklauso tik vienam instituciniam vienetui.

1.60.

Gamybos proceso analizei atlikti naudojamas analitinis gamybos vienetas. Šis vienetas nustatomas tik jei vietos VPVR gamina vienos rūšies produktą ir nevykdo nepagrindinės veiklos. Toks vienetas vadinamas vienarūšės gamybos vienetu. Šių vienetų grupės sudaro vienarūšes ekonominės veiklos rūšis.

Vienetai rezidentai ir vienetai nerezidentai; visa ekonomika ir likusio pasaulio sektorius

1.61.

Visa ekonomika apibūdinama pagal vienetus rezidentus. Vienetas yra šalies vienetas rezidentas, jei jo pagrindiniai ekonominiai interesai yra tos šalies ekonominėje teritorijoje, t. y. jeigu jis ilgą laiką (vienus metus ar ilgiau) toje teritorijoje vykdo ekonominę veiklą. 1.57 dalyje minėti instituciniai sektoriai yra institucinių vienetų rezidentų grupės.

1.62.

Vienetai rezidentai sudaro sandorius su vienetais nerezidentais (t. y. su kitos ekonomikos vienetais rezidentais). Šie sandoriai yra ekonomikos išorės sandoriai, priskiriami likusio pasaulio sektoriaus sąskaitai. Taigi likusio pasaulio sektoriaus vaidmuo yra panašus į institucinio sektoriaus, tačiau vienetai nerezidentai įrašomi tik tiek, kiek jie sudaro sandorius su instituciniais vienetais rezidentais.

1.63.

Menami vienetai rezidentai 2010 m. ESS vertinami kaip instituciniai vienetai ir apibūdinami kaip:

a)	vienetų nerezidentų dalys, kurių pagrindiniai ekonominiai interesai susiję su šalies ekonomine teritorija (paprastai šis vienetas vienus metus ar ilgiau vykdo ekonominius sandorius toje teritorijoje);

b)	vienetai nerezidentai, kuriems priklauso žemė ar pastatai tos šalies ekonominėje teritorijoje (atsižvelgiama tik į su ta žeme ar pastatais susijusius sandorius).

Srautai ir likučiai

1.64.

Į sistemą įrašoma dviejų pagrindinių rūšių informacija: srautai ir likučiai.

Srautai – tam tikrą laikotarpį vykstantys veiksmai ir veiksmų pasekmės, likučiai – padėtis tam tikru momentu.

Srautai

1.65.

Pagal srautus galima stebėti ekonominės vertės kūrimą, keitimąsi, keitimąsi ja, jos perdavimą ar išnykimą. Dėl jų keičiasi institucinių vienetų turto ir įsipareigojimų vertė. Ekonominiai srautai yra dviejų rūšių: sandoriai ir kiti turto pokyčiai.

Sandoriai nurodomi visose sąskaitose ir lentelėse, kuriose nurodomi srautai, išskyrus kitų turto apimties pokyčių sąskaitą ir perkainojimo sąskaitą. Kiti turto pokyčiai nurodomi tik šiose dviejose sąskaitose.

Paprasti sandoriai ir kiti srautai suskirstyti į palyginti nedaug rūšių, atsižvelgiant į jų pobūdį.

Sandoriai

1.66.

Sandoris yra ekonominis srautas, kurį instituciniai vienetai vykdo tarpusavyje bendru susitarimu, arba veiksmas, kuris vykdomas viename instituciniame vienete, bet jį naudinga laikyti sandoriu, nes tas vienetas vykdo dviejų skirtingų rūšių veiklą. Sandoriai skirstomi į keturias pagrindines grupes:

a)	produktų sandoriai. Šiais sandoriais apibūdinama produktų kilmė (šalies produkcija ar importuoti produktai) ir panaudojimas (tarpinis vartojimas, galutinis vartojimas, kapitalo formavimas, kuriam priskiriamas ir pagrindinio kapitalo vartojimas, arba eksportas);

b)	paskirstomieji sandoriai. Jais apibūdinama, kaip gaminant sukurta pridėtinė vertė paskirstoma darbo jėgai, kapitalui ir valdžios sektoriui ir kaip pajamos ir turtas perskirstomi (pajamų ir turto mokesčiai bei kiti pervedimai);

finansiniai sandoriai. Finansiniais sandoriais apibūdinamas grynasis finansinio turto įsigijimas arba grynieji prisiimti įsipareigojimai, atsižvelgiant į visų rūšių finansines priemones. Šie sandoriai pateikiami ir kaip nefinansinių sandorių atitikmenys, ir kaip tik su finansinėmis priemonėmis susiję sandoriai;

d)	nė vienai iš išvardytų trijų grupių nepriskirti sandoriai. Jiems priskiriami nesukurto nefinansinio turto įsigijimai atėmus pardavimus / perleidimus.

Sandorių ypatybės

Sandoriai tarp vienetų ir vieneto vidaus sandoriai

1.67.

Daugelis sandorių sudaromi tarp dviejų arba daugiau institucinių vienetų. Vis dėlto kai kurie institucinių vienetų vidaus veiksmai sistemoje taip pat priskiriami sandoriams. Šie vienetų vidaus sandoriai į sąskaitas įrašomi tam, kad produkcijos, galutinio naudojimo ir sąnaudų duomenys būtų naudingesni atliekant analizę.

1.68.

Vieneto vidaus sandoris yra pagrindinio kapitalo vartojimas, kuris 2010 m. ESS priskiriamas sąnaudoms. Dauguma kitų vieneto vidaus sandorių susiję su produktais ir jie paprastai įrašomi į sąskaitas, kai instituciniai vienetai, veikdami kaip gamintojai ir galutiniai vartotojai, nusprendžia vartoti dalį savo produkcijos. Tai dažnai būdinga namų ūkiams ir valdžios sektoriui.

1.69.

Į sąskaitas įrašoma visa produkcija, skirta galutiniam naudojimui ją pagaminusiame instituciniame vienete. Vieneto pagaminta produkcija, skirta tarpiniam vartojimui tame pačiame instituciniame vienete, į sąskaitas įrašoma tik tada, kai gamyba ir tarpinis vartojimas vyksta skirtinguose to paties institucinio vieneto vietos VPVR. Vietos VPVR pagaminta ir tarpiniam jo vartojimui skirta produkcija į sąskaitas neįrašoma.

Piniginiai ir nepiniginiai sandoriai

1.70.

Sandoriai yra piniginiai, kai susiję vienetai vykdo ar gauna mokėjimus, prisiima įsipareigojimus arba gauna turtą, išreikštus tam tikrais pinigų vienetais.

Sandoriai, kurių metu nesikeičiama pinigais, turtu ar įsipareigojimais, išreikštais tam tikrais pinigų vienetais, vadinami nepiniginiais sandoriais. Vieneto vidaus sandoriai yra nepiniginiai sandoriai. Su daugiau nei vienu instituciniu vienetu susiję nepiniginiai sandoriai gali būti produktų sandoriai (produktų mainai), paskirstomieji sandoriai (atlyginimas ar pervedimai natūra ir kt.) ir kiti sandoriai (nesukurto nefinansinio turto mainai). Į 2010 m. ESS visi sandoriai įrašomi pinigine išraiška. Todėl į sąskaitas įrašomų nepiniginių sandorių vertes vertinti reikia netiesiogiai arba kitaip apskaičiuoti.

Atlyginamieji ir neatlyginamieji sandoriai

1.71.

Su daugiau nei vienu vienetu susiję sandoriai būna dviejų rūšių. Juos galima apibūdinti kaip „kažkas už kažką“, t. y. sandoriai yra atlyginamieji, arba kaip „kažkas už nieką“, t. y. neatlyginamieji sandoriai. Atlyginamiesiems sandoriams priskiriami mainai tarp institucinių vienetų, t. y. už prekes, paslaugas ar turtą atlyginama, pvz., pinigais. Neatlyginamieji sandoriai yra vieno institucinio vieneto mokėjimai pinigais arba natūra kitam vienetui negaunant nieko mainais. Atlyginamieji sandoriai gali būti priskiriami bet kuriai iš keturių sandorių grupių, o neatlyginamieji sandoriai paprastai yra paskirstomieji sandoriai, pvz., mokesčių, socialinės pagalbos išmokų ar dovanų pavidalu. Šie neatlyginamieji sandoriai vadinami pervedimais.

Pertvarkyti sandoriai

1.72.

Sandoriai įrašomi į sąskaitas taip, kaip jie vyksta tarp susijusių institucinių vienetų. Vis dėlto kai kurie sandoriai pertvarkomi siekiant labiau pabrėžti atitinkamus ekonominius ryšius. Sandorius galima pertvarkyti trimis būdais: perskirstyti, skaidyti ir nustatyti pagrindinę sandorio šalį.

Perskirstymas

1.73.

Sandoris, kurį su juo susiję vienetai laiko vykdomu tiesiogiai tarp vienetų A ir C, gali būti įrašomas į sąskaitas kaip vykdomas netiesiogiai per trečią vienetą B. Taigi, vienas sandoris tarp A ir C į sąskaitas gali būti įrašomas kaip du sandoriai: vienas tarp A ir B ir kitas tarp B ir C. Taip sandoris perskirstomas.

1.74.

Sandorio perskirstymo pavyzdys – darbdavio socialinių įmokų, tiesiogiai mokamų socialinio draudimo fondams, įrašymas į sąskaitas. Į sistemą šie mokėjimai įrašomi kaip du sandoriai: darbdaviai moka samdomiesiems darbuotojams darbdavio socialines įmokas, o darbuotojai tas įmokas moka socialinio draudimo fondams. Kaip ir kitais perskirstymo atvejais, siekiama išryškinti ekonominę sandorio esmę, šiuo atveju – parodyti darbdavio socialines įmokas kaip darbuotojų naudai mokamas įmokas.

1.75.

Kitai perskirstymo rūšiai yra priskiriami sandoriai, kurie įrašomi į sąskaitas kaip vykdomi tarp dviejų ar daugiau institucinių vienetų, nors pagal dalyvaujančias šalis sandoris iš viso nevykdomas. Pavyzdžiui, taip vertinamos draudimo įmonių iš tam tikrų draudimo fondų gautos ir nepaskirstytos nuosavybės pajamos. Į sistemą šios nuosavybės pajamos įrašomos kaip draudimo įmonių mokamos draudėjams, kurie tą pačią sumą grąžina draudimo įmonėms kaip įmokų priedus.

Skaidymas

1.76.

Jeigu sandorio šalims atrodo, kad įvyko vienas sandoris, o į sąskaitas jis įrašytas kaip du ar daugiau sandorių, tas sandoris yra suskaidytas. Skaidant papildomi vienetai sandoriuose nedalyvauja.

1.77.

Tipinis suskaidyto sandorio pavyzdys – ne gyvybės draudimo įmokų mokėjimas. Draudėjai ir draudikai šiuos mokėjimus priskiria vienam sandoriui, tačiau 2010 m. ESS jie suskaidomi į du gana skirtingus sandorius: mokėjimus už suteiktas ne gyvybės draudimo paslaugas ir grynąsias ne gyvybės draudimo įmokas. Kitas suskaidymo pavyzdys – produkto pardavimo įrašymas į sąskaitas kaip produkto pardavimas ir prekybos maržos pardavimas.

Pagrindinės sandorio šalies nustatymas

1.78.

Kai vienetas vykdo sandorį kito vieneto (pagrindinio) vardu ir tam vienetui finansuojant, sandoris įrašomas tik į pagrindinės šio sandorio šalies sąskaitas. Paprastai reikėtų laikytis šio principo ir, vadovaujantis prielaidomis, nereikėtų mėginti priskirti mokesčių ar subsidijų galutiniams mokėtojams ar gavėjams.

Pavyzdžiui, kai vienas valdžios sektoriaus vienetas renka mokesčius kito vardu, mokestis priskiriamas tam valdžios sektoriaus vienetui, kuris įgaliotas nustatyti mokestį (kaip pagrindinė šalis arba jos deleguotas) ir turi lemiamą balsą nustatant mokesčių tarifus ir juos keičiant.

Ribiniai atvejai

1.79.

Remiantis sandorio apibrėžtimi, institucinių vienetų sąveika vyksta bendru susitarimu. Jei sandoris vykdomas bendru susitarimu, daroma prielaida, kad instituciniai vienetai apie jį žinojo iš anksto ir jam pritaria. Mokesčiai, baudos ir nuobaudos mokamos bendru susitarimu, nes mokėtojas yra subjektas, kuriam taikomi šalies įstatymai. Tuo tarpu neatlygintinas turto konfiskavimas nepriskiriamas sandoriams net ir tuo atveju, kai šis reikalavimas nustatytas teisės aktuose.

Neteisėti ekonominiai veiksmai yra sandoriai, kai visi susiję vienetai veiksmus vykdo bendru susitarimu. Todėl neteisėtų narkotinių medžiagų ar vogto turto įsigijimas, pardavimas arba mainai yra sandoriai, o vagystė – ne.

Kiti turto pokyčiai

1.80.

Kitiems turto pokyčiams priskiriami pokyčiai, kurie nėra sandorių rezultatai. Šiems pokyčiams priskiriami:

a)	kiti turto apimties ir įsipareigojimų pokyčiai arba

b)	vertės padidėjimas ir sumažėjimas.

Kiti turto apimties ir įsipareigojimų pokyčiai

1.81.

Kiti turto apimties ir įsipareigojimų pokyčiai skirstomi į tris pagrindines kategorijas:

a)	įprastas turto atsiradimas ir išnykimas, išskyrus sandorius;

b)	turto ir įsipareigojimų pokyčiai dėl išimtinių nenumatytų, ne ekonominės prigimties įvykių;

c)	klasifikavimo ir struktūros pokyčiai.

1.82.

1.81 dalies a punkto kategorijai priskiriami tokie pokyčiai kaip iškastinių išteklių radimas ar išeikvojimas ir natūralus neauginamų biologinių išteklių didėjimas. 1.81 dalies b punkto kategorijai priskiriamų pokyčių pavyzdžiai: turto nuostoliai dėl gaivalinių nelaimių, karų ar sunkių nusikaltimų. b punkto kategorijai taip pat priskiriami vienašališkas skolos panaikinimas ir neatlygintinas turto konfiskavimas. 1.81 dalies c punkto kategorijai priskiriamo pokyčio pavyzdys: institucinio vieneto priskyrimo kitam sektoriui atvejai.

Vertės padidėjimas ir sumažėjimas

1.83.

Vertė padidėja ar sumažėja kintant turto kainai. Tai gali būti susiję su bet kokios rūšies finansiniu ir nefinansiniu turtu ir įsipareigojimais. Vertė didėja arba mažėja turto ir įsipareigojimų turėtojams tiesiog turint turtą ar įsipareigojimus tam tikrą laiką ir visai jų nekeičiant.

1.84.

Vertės padidėjimas ar sumažėjimas, vertinami pagal esamas rinkos kainas, vadinami nominaliuoju vertės padidėjimu ar sumažėjimu. Nominalusis vertės padidėjimas ar sumažėjimas gali būti skirstomi į neutralųjį vertės padidėjimą ar sumažėjimą, atsižvelgiant į bendrojo kainų lygio pokyčius, ir realųjį vertės padidėjimą ar sumažėjimą, atsižvelgiant į turto kainos pokyčius, viršijančius bendruosius kainų pokyčius.

Likučiai

1.85.

Likučiai yra tam tikru metu turimas turtas ir įsipareigojimai. Likučiai sąskaitose nurodomi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Šios sąskaitos vadinamos balansu.

1.86.

Be to, į sąskaitas įrašomi su gyventojais ir užimtumu susiję likučiai. Vis dėlto šie likučiai sąskaitose nurodomi tik kaip jų vidutinė vertė ataskaitiniu laikotarpiu. Į sąskaitas įrašomi visi turto, į kurį atsižvelgiama sistemoje, likučiai, t. y. finansinio turto ir įsipareigojimų, nefinansinio turto, sukurto ir nesukurto turto likučiai. Vis dėlto atsižvelgiama tik į ekonominei veiklai vykdyti naudojamą turtą ir turtą, kuris yra nuosavybės teisių objektas.

1.87.

Todėl į sąskaitas neįrašomi likučiai, susiję su žmogiškuoju kapitalu ir gamtos ištekliais, kurie nėra nuosavybės teisių objektas.

2010 m. ESS, atsižvelgiant į jos taikymo sritį, išsamiai nurodomi tiek srautai, tiek likučiai. Todėl visi likučių pokyčiai gali būti visiškai paaiškinami į sąskaitas įrašytais srautais.

Sąskaitų sistema ir agreguoti rodikliai

Sąskaitų sudarymo taisyklės

1.88.

Į sąskaitą įrašomi vertės pokyčiai, susiję su vienetu ar sektoriumi, remiantis sąskaitoje pateiktų ekonominių srautų pobūdžiu. Tai pateikiama dviejų skilčių lentelės pavidalu. Einamosiose sąskaitose pateikiama gamyba, pajamų formavimas, išdėstymas, skirstymas ir perskirstymas, ir pajamų naudojimas. Kaupimo sąskaitos – tai kapitalo ir finansinės sąskaitos ir kitų apimties pokyčių sąskaitos.

Dviejų sąskaitos skilčių terminija

1.89.

2010 m. ESS dešiniojoje einamųjų sąskaitų pusėje nurodomi vieneto ar sektoriaus ekonominę vertę didinantys sandoriai – tai yra ištekliai. Kairiojoje sąskaitų pusėje nurodomas „panaudojimas“ – sandoriai, kuriais ekonominė vertė mažinama. Dešiniojoje kaupimo sąskaitų pusėje nurodomi „įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčiai“, o kairiojoje – „turto pokyčiai“. Balanso dešiniojoje pusėje pateikiami „įsipareigojimai ir grynoji vertė“ (turto ir įsipareigojimų skirtumas), o kairiojoje – „turtas“. Palyginus dviejų iš eilės laikotarpių balansus galima nustatyti įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčius bei turto pokyčius.

1.90.

ESS išskiriamos juridinės ir ekonominės nuosavybės teisės. Vieno vieneto kitam perduodamos prekės įrašomos į sąskaitas, vadovaujantis ekonominės nuosavybės teisių perdavimo kriterijumi. Juridinis savininkas – vienetas, kuriam turėjimo nauda priklauso pagal teisės nuostatas. Tačiau juridinis savininkas gali sudaryti su kitu vienetu sandorį, kuriuo būtų numatyta, kad už tam tikrą susitartą atlygį pastarasis prisiima prekių naudojimo gamybai riziką ir naudą. Šio susitarimo pobūdis yra toks kaip ir finansinės nuomos susitarimo, pagal kurį mokėjimai įrodo tik tai, kad turto teikėjas suteikė turtą pasiskolinusiam asmeniui. Pavyzdžiui, jei lėktuvo juridinės nuosavybės teisės priklauso bankui, o bankas sudaro finansinės nuomos susitarimą su oro transporto bendrove, pagal kurį ši bendrovė eksploatuoja lėktuvą, įrašant sandorius į sąskaitas laikoma, kad lėktuvo savininkė yra ta oro transporto bendrovė. Atitinkamai pagal sąskaitos duomenis oro transporto bendrovei įsigyjant lėktuvą bankas suteikia jai paskolą, atitinkančią numatomus mokėjimus už lėktuvo naudojimą.

Dvejybinio įrašo ir dvigubo dvejybinio įrašo principai

1.91.

Vienetų ar sektorių nacionalinės sąskaitos pagrįstos dvejybinio įrašo principu. Visi sandoriai į sąskaitas įrašomi du kartus – vieną kartą išteklių (arba įsipareigojimų pokyčių) ir antrą kartą – panaudojimo (arba turto pokyčių) skiltyse. Visa ištekliams ar įsipareigojimų pokyčiams priskiriamų sandorių suma turi būti lygi visai panaudojimo arba turto pokyčių sandorių sumai ir pagal tai galima patikrinti sąskaitų nuoseklumą.

1.92.

Nacionalinėse sąskaitose (visų vienetų ir sektorių atžvilgiu) vadovaujamasi dvigubo dvejybinio įrašo principu, nes dauguma sandorių yra susiję su dviem instituciniais vienetais. Visi sandoriai į sąskaitas įrašomi du kartus – juos turi įrašyti abi susijusios sandorio šalys. Pavyzdžiui, valdžios sektoriaus vienetas moka socialinę išmoką pinigais namų ūkiui ir ši išmoka įrašoma į valdžios sektoriaus sąskaitas kaip panaudojimas pervedimų dalyje ir kaip neigiamas turto įsigijimas pinigų ir indėlių dalyje; į namų ūkių sektoriaus sąskaitas ši išmoka įrašoma kaip ištekliai pervedimų dalyje ir kaip turto įsigijimas pinigų ir indėlių dalyje.

1.93.

Vieneto vidaus sandoriai (pvz., vieneto produkcijos vidaus vartojimas) į sąskaitas įrašomi tik dviem įrašais, kurių vertė turi būti apskaičiuota.

Vertės nustatymas

1.94.

2010 m. ESS visi srautai ir likučiai išreiškiami pinigais, išskyrus tam tikrus gyventojų skaičiaus ir darbo jėgos rodiklius. Srautai ir likučiai vertinami pagal jų piniginę vertę, t. y. sumą, kurią realiai arba teoriškai galima už juos gauti. Todėl ESS vertė nustatoma pagal rinkos kainas.

1.95.

Su pinigais susijusių sandorių ir piniginio turto ir įsipareigojimų vertė aiški. Daugeliu kitų atvejų sandorių vertę geriausia nustatyti remiantis lygiaverčių prekių, paslaugų ar turto rinkos kainomis. Šis metodas taikomas, pvz., nustatant mainų vertę ir savininkų užimtų būstų paslaugų vertę. Jei neįmanoma nustatyti lygiaverčių produktų rinkos kainos, pvz., valdžios sektoriaus teikiamų ne rinkos paslaugų atveju, vertinama sudedant gamybos sąnaudas. Jei tinkamos rinkos kainos nėra ir sąnaudų taip pat negalima nustatyti, srautų ir likučių vertę galima nustatyti pagal numatomo pelno diskontuotą esamą vertę. Šis metodas naudotinas tik jei kitos išeities nėra.

1.96.

Likučiai vertinami ne juos sudarančių prekių ar turto gamybos ar įsigijimo laikotarpio kainomis, o tuo laikotarpiu, kurio balansas sudaromas, galiojusiomis kainomis. Likučius reikia vertinti pagal jų įvertinę nurašytojo turto įsigijimo vertę arba gamybos sąnaudas.

Specialus produktų vertės nustatymas

1.97.

Dėl vežimo sąnaudų, pelno maržos ir mokesčių produktams atėmus subsidijas produkto gamintojai ir jo naudotojai ar vartotojai paprastai skirtingai supranta jo vertę. Siekiant kuo tiksliau atsižvelgti į sandorio dalyvių požiūrį, visas vartojimas į 2010 m. ESS įrašomas pirkėjo kainomis, t. y. ir vežimo sąnaudos, pelno marža, mokesčiai produktams atėmus subsidijas, o produkcija vertinama bazinėmis kainomis, į kurias minėtieji elementai neįrašomi.

1.98.

Produktų importas ir eksportas į sąskaitas įrašomi remiantis jų verte pasienyje. Visas importas ir eksportas vertinami pagal kainą eksportuotojo muitų teritorijos pasienyje arba pagal franko laivo denio (FOB) kainą. Užsienio įmonių teikiamos vežimo ir draudimo paslaugos tarp importuotojo ir eksportuotojo sienų neįtraukiamos į prekių vertę, o priskiriamos paslaugoms. Kadangi dėl detalaus suskirstymo ne visų produktų FOB vertę galima nustatyti, užsienio prekybos duomenų lentelėse importuojamų produktų vertė nurodoma pagal vertę importuotojo muitų teritorijos pasienyje (CIF vertė). Visos vežimo ir draudimo paslaugos, suteiktos iki importuotojo pasienio, įtraukiamos į importuojamų prekių vertę. Jei šios paslaugos teikiamos šalies įmonių, sąskaitose atliekamas bendras su FOB ir CIF susijęs verčių koregavimas.

Vertės nustatymas palyginamosiomis kainomis

1.99.

Nustatant vertę palyginamosiomis kainomis, ataskaitinio laikotarpio srautai ir likučiai vertinami ankstesnio laikotarpio kainomis. Šio vertinimo tikslas – tam tikro laikotarpio srautų ir likučių vertės pokyčius išreikšti kainų ir kiekio pokyčiais. Laikoma, kad srautai ir likučiai palyginamosiomis kainomis nurodomi pagal apimtį.

1.100.

Daug srautų ir likučių, pvz., pajamų, neįmanoma išreikšti kainomis ir kiekiu. Vis dėlto šių kintamųjų rodiklių perkamąją galią galima nustatyti esamoms vertėms pritaikant tinkamą kainų indeksą, pvz., galutinio nacionalinio naudojimo kainų indeksus, atėmus atsargų pokyčius. Laikoma, kad taip indeksuoti srautai ir likučiai taip pat yra išreikšti realiaisiais dydžiais, pvz., realiosiomis disponuojamosiomis pajamomis.

Duomenų įrašymo į sąskaitas laikas

1.101.

Srautai į sąskaitas įrašomi kaupiamuoju principu; kai ekonominė vertė sukuriama, pakeičiama ar išnyksta arba kai atsiranda, pakeičiami arba atšaukiami reikalavimai ir įsipareigojimai.

1.102.

Produkcija įrašoma tada, kai ji pagaminama, o ne kai už ją sumoka pirkėjas. Turto pardavimas įrašomas perduodant jį naujam savininkui, o ne tada, kai atliekamas atitinkamas mokėjimas. Palūkanos įrašomos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai jos sukaupiamos, neatsižvelgiant į tai, ar jos tą laikotarpį mokamos, ar ne. Kaupiamasis principas taikomas įrašant į sąskaitas visus srautus – pinigų ir ne pinigų, vieneto vidaus srautus bei srautus tarp kelių vienetų.

1.103.

Mokesčiams ir kitiems su valdžios sektoriumi susijusiems srautams šis principas gali būti taikomas lanksčiau; šie srautai į valdžios sektoriaus sąskaitas dažnai įrašomi vadovaujantis grynųjų įplaukų principu. Gali būti sunku tiksliai pakeisti šiuos srautus iš piniginės išraiškos į kaupiamuoju principu pagrįstą vertę, tokiu atveju galima naudoti apytikslį metodą.

1.104.

Taikant bendrųjų valdžios sektoriui mokėtinų mokesčių ir socialinių įmokų įrašymo į sąskaitas taisyklių išimtį, jie gali būti įrašomi atėmus dalį, kuri greičiausiai nebus surinkta, arba, jei ši dalis neatimama, ji neutralizuojama tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu atliekant kapitalo pervedimą iš valdžios sektoriaus kitiems atitinkamiems sektoriams.

1.105.

Srautai įrašomi tuo pačiu metu į visas susijusias sąskaitas visų susijusių institucinių vienetų atžvilgiu. Instituciniai vienetai ne visada taiko tas pačias apskaitos taisykles. Net jei jų taisyklės sutampa, dėl praktinių priežasčių, pvz., duomenų perdavimo vėlavimų, sąskaitose gali atsirasti skirtumų. Todėl susiję sandorių dalyviai gali įrašyti duomenis į sąskaitas skirtingu metu. Tokie neatitikimai panaikinami koreguojant duomenis.

Konsolidavimas ir užskaita

Konsolidavimas

1.106.

Konsolidavimas – vienetų, kurie grupuojami, sandorių panaikinimas tiek panaudojimo, tiek išteklių dalyse; taip pat panaikinamas ir susijęs finansinis turtas bei įsipareigojimai. Paprastai tai atliekama, kai sujungiamos valdžios sektoriaus subsektorių sąskaitos.

1.107.

Paprastai sektorių ar subsektorių lygmeniu sudedamųjų vienetų srautai ir likučiai neturi būti konsoliduojami.

1.108.

Vis dėlto norint pateikti papildomų duomenų ar atlikti analizę konsoliduotos sąskaitos gali būti rengiamos. (Sub)sektorių sandorių su kitais sektoriais ir atitinkamų „išorės“ finansinių pozicijų informacija gali būti svarbesnė nei bendrieji rodikliai.

1.109.

Be to, iš sąskaitų ir lentelių, atitinkančių kreditorių ir debitorių santykius, galima susidaryti išsamų įspūdį apie ekonomikos finansavimą ir geriau suprasti būdus, kuriais galutinių skolintojų pertekliniai finansiniai srautai pasiekia galutinius gavėjus.

Užskaita

1.110.

Atskiri vienetai ar sektoriai gali tą patį sandorį priskirti ir panaudojimui, ir ištekliams (pvz., jie ir moka, ir gauna palūkanas) arba tą pačią finansinę priemonę – ir turtui, ir įsipareigojimams. Į ESS sandoriai įrašomi vadovaujantis bendrųjų dydžių principu, išskyrus tuos atvejus, kai tam tikru mastu užskaita atliekama dėl taikomų klasifikatorių.

1.111.

Įvairiuose sandoriuose užskaita numanoma, pvz., kategorijoje „atsargų pokyčiai“ pabrėžiamas analizei svarbus bendrojo kapitalo formavimo aspektas, o ne kasdieniai papildymai ir išėmimai. Panašiai, tik su keliomis išimtimis, finansinėje sąskaitoje ir kitų turto pokyčių sąskaitose atsižvelgiama į grynąjį turto ir įsipareigojimų padidėjimą, pabrėžiant galutinius šių srautų raidos rezultatus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Sąskaitos, balansuojamieji straipsniai ir agreguoti rodikliai

1.112.

Su konkrečiu ekonomikos aspektu (pvz., gamyba) susiję vienetų arba vienetų grupių sandoriai įrašomi į skirtingas sąskaitas. Gamybos sąskaitoje panaudojimo ir išteklių santykis sandoriais nebus parodytas, nenustačius balansuojamojo straipsnio. Panašiai, balansuojamojo straipsnio (grynosios vertės) taip pat reikia institucinio vieneto ar sektoriaus visam turtui ir visiems įsipareigojimams sulyginti. Balansuojamieji straipsniai – svarbi ūkinės veiklos vertinimo priemonė. Sudėjus visos ekonomikos balansuojamuosius straipsnius, gaunami svarbūs agreguoti rodikliai.

Sąskaitų seka

1.113.

2010 m. ESS pagrįsta tarpusavyje susijusių sąskaitų seka. Visą institucinių vienetų ir sektorių sąskaitų seką sudaro einamosios sąskaitos, kaupimo sąskaitos ir balansai.

1.114.

Einamosios sąskaitos susijusios su pajamų gavimu, formavimu, paskirstymu ir perskirstymu ir šių pajamų panaudojimu (galutiniu vartojimu). Kaupimo sąskaitos susijusios su turto ir įsipareigojimų pokyčiais ir grynosios vertės pokyčiais (bet kokio institucinio vieneto ar vienetų grupės turto ir įsipareigojimų skirtumas). Balansuose pateikiamos turto ir įsipareigojimų likučiai ir grynoji vertė.

1.115.

Vietos VPVR ir ekonominės veiklos rūšių sąskaitų seka yra trumpesnė ir sudaryta iš pirmųjų einamųjų sąskaitų: gamybos sąskaitos ir pajamų formavimo sąskaitos, kurios balansuojamasis straipsnis yra likutinis perteklius.

Prekių ir paslaugų sąskaita

1.116.

Prekių ir paslaugų sąskaitoje pateikiami visi visos ekonomikos ar produktų grupės ištekliai (produkcija ir importas) ir prekių ir paslaugų panaudojimas (tarpinis vartojimas, galutinis vartojimas, atsargų pokyčiai, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, vertybių įsigijimas atėmus pardavimus / perleidimus ir eksportas). Ši sąskaita skiriasi nuo kitų sekos sąskaitų ir jai nesudaromas balansuojamasis straipsnis, perkeliamas į kitą sekos sąskaitą. Ši sąskaita panašesnė į tiesiog lentelėje pateikiamus duomenis, pagal kuriuos visų ekonomikos produktų ir produktų grupių pasiūla yra lygi paklausai.

Likusio pasaulio sektoriaus sąskaita

1.117.

Likusio pasaulio sektoriaus sąskaitoje pateikiami institucinių vienetų rezidentų ir nerezidentų sandorių ir susijusių turto ir įsipareigojimų likučių duomenys.

Kadangi likusio pasaulio sektoriaus vaidmuo sąskaitų sistemoje panašus į institucinio sektoriaus vaidmenį, ši sąskaita rengiama likusio pasaulio atžvilgiu. Likusio pasaulio sektoriaus ištekliai atitinka visos ekonomikos panaudojimą, ir atvirkščiai. Jei balansuojamasis straipsnis teigiamas, likusio pasaulio sektoriuje yra perviršis, o visoje ekonomikoje – trūkumas, ir atvirkščiai, jei balansuojamasis straipsnis neigiamas.

Likusio pasaulio sektoriaus sąskaita skiriasi nuo kitų sektorių sąskaitų tuo, kad joje pateikiami ne visi likusio pasaulio sektoriaus sandoriai, o tik tie, kurie turi atitikmenis tos šalies vidaus ekonomikoje, kuri yra vertinama.

Balansuojamieji straipsniai

1.118.

Balansuojamasis straipsnis gaunamas atimant visą vienos sąskaitos pusės sumą iš visos kitos pusės sumos.

Balansuojamieji straipsniai apima daug informacijos ir yra susiję su vienais svarbiausių sąskaitų įrašų; tai matyti šiuose balansuojamųjų straipsnių pavyzdžiuose: pridėtinė vertė, likutinis perteklius, disponuojamosios pajamos, taupymas, grynasis skolinimas (skolinimasis).

Šioje diagramoje pavaizduota sąskaitų seka ir pusjuodžiu šriftu išskirti balansuojamieji straipsniai.

Sąskaitų sekos diagrama

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.174.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 174

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 metai 2013m. birželio 26d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje ( 1 )	1


	(1) Tekstas svarbus EEE