26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/1

Pranešimas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą įsigaliojimo

2012 m. gruodžio 7 d. Ženevoje pasirašytas Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą (1) įsigalios 2013 m. liepos 1 d.

(1) OL L 69, 2013 3 13, p. 5.

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 611/2013

2013 m. birželio 24 d.

dėl priemonių, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių taikomos pranešimams apie asmens duomenų saugumo pažeidimus

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (1), ypač į jos 4 straipsnio 5 dalį,

pasikonsultavusi su Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA),

pasikonsultavusi su Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupe, įsteigta pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (2) 29 straipsnį (29 straipsnio darbo grupe),

pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP),

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2002/58/EB numatytas valstybių narių nuostatų, užtikrinančių vienodo lygio pagrindinių teisių ir laisvių, ypač teisės į privatumą ir konfidencialumą, apsaugą, susijusių su asmens duomenų tvarkymu elektroninių ryšių sektoriuje, ir užtikrinančių laisvą tokių duomenų judėjimą ir laisvą elektroninių ryšių įrangos ir paslaugų judėjimą Sąjungoje, suderinimas;

(2)

pagal Direktyvos 2002/58/EB 4 straipsnį viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įpareigoti informuoti kompetentingas nacionalines institucijas (tam tikrais atvejais – ir susijusius abonentus bei fizinius asmenis) apie asmens duomenų saugumo pažeidimus. Kaip apibrėžta Direktyvos 2002/58/EB 2 straipsnio i punkte, asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio atsitiktinai arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami asmens duomenys arba atsiranda galimybė naudotis tais duomenimis, kai jie buvo perduodami, saugomi arba kitaip tvarkomi teikiant viešąją elektroninių ryšių paslaugą Sąjungoje;

(3)

siekiant užtikrinti darnų Direktyvos 2002/58/EB 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų priemonių įgyvendinimą, jos 4 straipsnio 5 dalimi Komisijai suteikti įgaliojimai priimti technines įgyvendinimo priemones, susijusias su tame straipsnyje nurodytiems informavimo ir pranešimo reikalavimams taikomomis aplinkybėmis, forma ir tvarka;

(4)

dėl skirtingų nacionalinių šios srities reikalavimų taikymo teikėjai, vykdantys veiklą tarpvalstybiniu mastu, gali patirti teisinį netikrumą, susidurti su sudėtingesnėmis varžančiomis procedūromis ir turėti didelių administracinių sąnaudų. Todėl Komisija mano, kad būtina priimti tokias technines įgyvendinimo priemones;

(5)	šio reglamento taikymo sritis apima tik pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimus, todėl jame nenumatytos techninės įgyvendinimo priemonės, susijusios su Direktyvos 2002/58/EB 4 straipsnio 2 dalimi dėl abonentų informavimo iškilus tam tikrai tinklo saugumo pažeidimo rizikai;

(6)

remiantis Direktyvos 2002/58/EB 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, paslaugų teikėjai kompetentingai nacionalinei institucijai turi pranešti apie visus asmens duomenų saugumo pažeidimus. Todėl teikėjui neturėtų būti leista savo nuožiūra spręsti, ar pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimą kompetentingai nacionalinei institucijai. Tačiau atitinkamai kompetentingai nacionalinei institucijai tai neturėtų trukdyti pagal galiojančius įstatymus tam tikrus pažeidimus savo nuožiūra nagrinėti pirmumo tvarka ir prireikus imtis veiksmų, kad būtų išvengta netikslumų, susijusių su asmens duomenų pažeidimų, apie kuriuos pranešama, skaičiumi;

(7)

reikėtų nustatyti pranešimo kompetentingai nacionalinei institucijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimus sistemą, kurioje būtų numatyta, kad tam tikromis sąlygomis tam tikrą ribotą laikotarpį įgyvendinami įvairūs etapai. Taikant šią sistemą turėtų būti užtikrinama, kad kompetentinga nacionalinė institucija būtų informuojama kuo anksčiau, tačiau paslaugų teikėjui nebūtų trukdoma nagrinėti pažeidimą ir imtis reikiamų priemonių apriboti pažeidimo mastą ir pašalinti jo pasekmes;

(8)

vien įtarimo, kad įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas, arba vien saugumo incidento nustatymo, kai neturima pakankamai informacijos, nors teikėjas dėjo visas pastangas jos gauti, nepakanka, kad pagal šį reglamentą būtų laikoma, jog nustatytas asmens duomenų saugumo pažeidimas. Šiuo atžvilgiu turėtų būti ypač svarbu turėti I priede nurodytą informaciją;

(9)	taikant šį reglamentą tarpvalstybinio pobūdžio asmens duomenų saugumo pažeidimus susijusios kompetentingos nacionalinės institucijos nagrinėja bendradarbiaudamos;

(10)	šiame reglamente nenumatyta jokia papildoma pagal Direktyvos 2002/58/EB 4 straipsnį teikėjų tvarkomo asmens duomenų saugumo pažeidimų registro specifikacija. Tačiau teikėjai gali nustatyti tokio registro formą vadovaudamiesi šiuo reglamentu;

(11)

visos kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų teikti saugias elektronines priemones, kuriomis naudodamiesi teikėjai galėtų atitinkamomis kalbomis pateikti I priede nurodytą bendros formos (pvz., grindžiamos XML standartu) informaciją, kad visoje Sąjungoje būtų laikomasi panašios pranešimo tvarkos, kad ir kur būtų įsisteigęs teikėjas ar būtų įvykdytas asmens duomenų saugumo pažeidimas. Tuo atžvilgiu Komisija turėtų palengvinti saugių elektroninių priemonių įgyvendinimą ir tuo tikslu prireikus rengti posėdžius su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis;

(12)

vertinant, ar asmens duomenų saugumo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį asmens duomenims arba abonento ar fizinio asmens privatumui, visų pirma turėtų būti atsižvelgta į atitinkamų asmens duomenų pobūdį ir turinį, ypač kai duomenys yra susiję su finansine informacija, pavyzdžiui, kai tai kredito kortelių duomenys ir informacija apie banko sąskaitą; ypatingų kategorijų duomenys, nurodyti Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 1 dalyje; taip pat tam tikri duomenys, konkrečiai susiję su telefonijos ar interneto paslaugų teikimu, t. y. e. pašto duomenys, vietos nustatymo duomenys, interneto įeičių dienynų failai, interneto naršymo istorija ir detalūs iškvietų sąrašai;

(13)

išskirtinėmis aplinkybėmis teikėjui turėtų būti leidžiama pranešimą abonentui arba fiziniam asmeniui atidėti, jei dėl pranešimo galbūt būtų apsunkintas tinkamas asmens duomenų saugumo pažeidimo tyrimas. Todėl prie išskirtinių aplinkybių gali būti priskiriamas baudžiamųjų veikų tyrimas, taip pat kiti asmens duomenų saugumo pažeidimai, kurie neprilygsta sunkiam nusikaltimui, tačiau kurių atveju gali būti tikslinga atidėti pranešimą. Bet kuriuo atveju kompetentinga nacionalinė institucija turėtų įvertinti kiekvieną konkretų atvejį ir, atsižvelgdama į aplinkybes, nuspręsti, ar sutikti su pranešimo atidėjimu, ar reikalauti pranešimą pateikti nedelsiant;

(14)

nors teikėjai dėl tiesioginių sutartinių santykių su savo abonentais turėtų turėti jų kontaktinius duomenis, tokios informacijos apie kitus fizinius asmenis, kuriems dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo padarytas neigiamas poveikis, jie gali neturėti. Tokiu atveju, siekiant apie tai pranešti tiems fiziniams asmenims, teikėjui turėtų būti leidžiama iš pradžių įdėti atitinkamą skelbimą pagrindinėse nacionalinėse arba regioninėse žiniasklaidos priemonėse, pavyzdžiui, laikraščiuose, o po to kuo greičiau pateikti individualų pranešimą, kaip numatyta šiame reglamente. Todėl iš esmės teikėjas ne įpareigojamas pranešti per žiniasklaidos priemones, o tik įgaliojamas tai padaryti savo nuožiūra, kol nustatinėjami visi fiziniai asmenys, kuriems padarytas poveikis;

(15)

informacija apie pažeidimą turėtų būti susijusi tik su tuo pažeidimu ir nesiejama su jokia kita informacija. Pavyzdžiui, informacijos apie asmens duomenų saugumo pažeidimą pateikimas įprastoje sąskaitoje faktūroje neturėtų būti laikomas tinkama priemone pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimą;

(16)

šiuo reglamentu nenustatoma konkrečių technologinių apsaugos priemonių, kuriomis būtų galima pagrįsti nukrypimą nuo įpareigojimo pranešti abonentams arba fiziniams asmenims apie asmens duomenų saugumo pažeidimus, nes technologijoms tobulėjant tokios priemonės ilgainiui gali keistis. Tačiau Komisija pagal galiojančią tvarką turėtų turėti galimybę skelbti tokių konkrečių technologinės apsaugos priemonių orientacinį sąrašą;

(17)

neturėtų būti laikoma, kad šifravimo arba maišos pakanka, kad teikėjai galėtų plačiau pareikšti, jog yra įvykdę bendrąjį saugumo įpareigojimą pagal Direktyvos 95/46/EB 17 straipsnį. Šiuo atžvilgiu teikėjai taip pat turėtų įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, kad išvengtų asmens duomenų saugumo pažeidimų, juos aptiktų ir užkirstų jiems kelią. Teikėjai turėtų įvertinti riziką, kuri galbūt lieka įgyvendinus kontrolės priemones, kad suprastų, kur gali įvykti asmens duomenų saugumo pažeidimų;

(18)

kai teikėjas paslaugą iš dalies teikia naudodamasis kito teikėjo paslaugomis, pavyzdžiui, susijusiomis su sąskaitų išrašymu ar valdymu, pastarasis teikėjas, kuris su galutiniu naudotoju nėra tiesiogiai susietas sutartiniais santykiais, asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju neturėtų būti įpareigojamas pateikti pranešimus. Jis tik turėtų įspėti ir informuoti teikėją, su kuriuo yra tiesiogiai susietas sutartiniais santykiais. Tai turėtų būti taikoma ir teikiant didmenines elektroninių ryšių paslaugas, kai didmeninės paslaugos teikėjas su galutiniu vartotoju paprastai nėra tiesiogiai susietas sutartiniais santykiais;

(19)

Direktyva Nr. 95/46/EB nustatyta bendroji asmens duomenų apsaugos Europos Sąjungoje sistema. Komisija pateikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo būtų pakeista Direktyva 95/46/EB, (Duomenų apsaugos reglamento) pasiūlymą. Pasiūlytu Duomenų apsaugos reglamentu visi duomenų valdytojai, remiantis Direktyvos 2002/58/EB 4 straipsnio 3 dalimi, būtų įpareigojami pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimus. Šis Komisijos reglamentas visiškai atitinka minėtą pasiūlytą priemonę;

(20)	pasiūlytu Duomenų apsaugos reglamentu padaromas ir tam tikras ribotas skaičius techninių Direktyvos 2002/58/EB pakeitimų, kad būtų atsižvelgta į tai, kad Direktyva 95/46/EB pakeičiama reglamentu. Komisija apsvarstys, kokių svarbių teisinių padarinių naujasis reglamentas turės Direktyvai 2002/58/EB;

(21)

šio reglamento taikymą reikėtų persvarstyti praėjus trejiems metams po jo įsigaliojimo, o jo turinys turėtų būti persvarstomas atsižvelgiant į tuo metu galiojančią teisinę sistemą, įskaitant pasiūlytą Duomenų apsaugos reglamentą. Šio reglamento persvarstymas turėtų būti siejamas, jei įmanoma, su galimu būsimu Direktyvos 2002/58/EB persvarstymu;

(22)

šio reglamento taikymas galėtų būti vertinamas remiantis, inter alia, visais kompetentingų nacionalinių institucijų tvarkomais asmens duomenų saugumo pažeidimų, apie kuriuos joms pranešama, statistiniais duomenimis. Tai, pavyzdžiui, gali būti informacija apie asmens duomenų saugumo pažeidimų, apie kuriuos pranešta kompetentingai nacionalinei institucijai, skaičių, apie asmens duomenų saugumo pažeidimų, apie kuriuos pranešta abonentams arba fiziniams asmenims, skaičių, apie tai, kiek laiko užtruko išspręsti asmens duomenų saugumo pažeidimą ir ar imtasi technologinių apsaugos priemonių. Teikiant šią statistinę informaciją Komisijai ir valstybėms narėms turėtų būti pateikiami nuoseklūs ir palyginami statistiniai duomenys, neatskleidžiant nei pranešančiojo teikėjo, nei susijusių abonentų ar fizinių asmenų tapatybės. Be to, Komisija šiuo tikslu gali reguliariai rengti susitikimus su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis;

(23)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Ryšių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo (toliau – teikėjas) pranešimui apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.

2 straipsnis

Pranešimas kompetentingai nacionalinei institucijai

1. Apie visus asmens duomenų saugumo pažeidimus teikėjas praneša kompetentingai nacionalinei institucijai.

2. Kai įmanoma, apie asmens duomenų saugumo pažeidimą teikėjas kompetentingai nacionalinei institucijai praneša per 24 valandas nuo asmens duomenų saugumo pažeidimo nustatymo.

Teikėjas pranešime kompetentingai nacionalinei institucijai pateikia I priede nustatytą informaciją.

Laikoma, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas padarytas, kai teikėjas sužino apie saugumo incidentą, dėl kurio buvo pažeistas asmens duomenų saugumas, kad pagal šį reglamentą galėtų pateikti tinkamą pranešimą.

3. Kai visos I priede nurodytos informacijos neturima ir būtina atlikti išsamesnį asmens duomenų saugumo pažeidimo tyrimą, teikėjui leidžiama per 24 valandas nuo asmens duomenų saugumo pažeidimo nustatymo kompetentingai nacionalinei institucijai pateikti pirminį pranešimą. Tame pirminiame pranešime kompetentingai nacionalinei institucijai pateikiama I priedo 1 skirsnyje nurodyta informacija. Teikėjas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per tris dienas nuo pradinio pranešimo pateikimo kompetentingai nacionalinei institucijai pateikia antrą pranešimą. Antrajame pranešime pateikiama I priedo 2 skirsnyje nurodyta informacija ir prireikus atnaujinama anksčiau pateikta informacija.

Jeigu teikėjas, nepaisant jo atlikto tyrimo, negali pateikti visos informacijos per tris dienas nuo pirminio pranešimo, jis kompetentingai nacionalinei institucijai praneša visą tuo metu turimą informaciją ir pagrįstai nurodo, kodėl bus vėluojama pateikti likusią informaciją. Teikėjas kompetentingai nacionalinei institucijai kuo greičiau pateikia likusią informaciją ir prireikus atnaujina anksčiau pateiktą informaciją.

4. Kompetentinga nacionalinė institucija visiems toje valstybėje narėje įsisteigusiems teikėjams pateikia saugias elektronines pranešimo apie asmens duomenų saugumo pažeidimus priemones ir informaciją apie tų priemonių prieigos ir naudojimo tvarką. Kad palengvintų šios nuostatos taikymą, prireikus Komisija rengia susitikimus su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis.

5. Kai asmens duomenų saugumo pažeidimas turi poveikį kitų valstybių narių abonentams ar fiziniams asmenims, kompetentinga nacionalinė institucija, kuriai pranešta apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, informuoja kitas atitinkamas nacionalines institucijas.

Kad palengvintų šios nuostatos taikymą, Komisija sukuria ir tvarko kompetentingų nacionalinių institucijų ir atitinkamų informacinių punktų sąrašą.

3 straipsnis

Pranešimas abonentui arba fiziniam asmeniui

1. Kai tikėtina, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį asmens duomenims arba abonento ar fizinio asmens privatumui, teikėjas ne tik pateikia 2 straipsnyje nurodytą pranešimą, bet ir apie pažeidimą praneša susijusiam abonentui arba fiziniam asmeniui.

2. Ar asmens duomenų saugumo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį asmens duomenims arba abonento ar fizinio asmens privatumui, vertinama atsižvelgiant, visų pirma, į tokias aplinkybes:

atitinkamų asmens duomenų pobūdį ir turinį, ypač kai tai su finansine informacija susiję duomenys, Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti ypatingų kategorijų duomenys, taip pat vietos nustatymo duomenys, interneto įeičių dienynų failai, interneto naršymo istorija, e. pašto duomenys ir detalūs iškvietų sąrašai;

b)	tikėtinas asmens duomenų saugumo pažeidimo pasekmes atitinkamam abonentui arba fiziniam asmeniui, visų pirma jei dėl pažeidimo galima tapatybės vagystė ar tapatybės klastojimas, fizinė žala, psichologinė įtampa, pažeminimas ar žala reputacijai, ir

c)	asmens duomenų saugumo pažeidimo aplinkybes, ypač kai duomenys buvo pavogti arba kai teikėjas žino, kad duomenimis neteisėtai disponuoja trečioji šalis.

3. Nustačius asmens duomenų saugumo pažeidimą, abonentui arba fiziniam asmeniui turėtų būti pranešama nedelsiant, kaip nustatyta 2 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje. Šis pranešimas teikiamas nepriklausomai nuo 2 straipsnyje nurodyto kompetentingai nacionalinei institucijai teikiamo pranešimo apie asmens duomenų saugumo pažeidimą.

4. Teikėjas pranešime abonentui arba fiziniam asmeniui pateikia II priede nustatytą informaciją. Pranešimas abonentui arba fiziniam asmeniui pateikiamas aiškiai ir lengvai suprantama kalba. Teikėjas nesinaudoja pranešimu siekdamas skatinti užsisakyti naujas ar papildomas paslaugas ar jas reklamuoti.

5. Kai dėl pranešimo abonentui arba fiziniam asmeniui gali būti apsunkintas tinkamas asmens duomenų saugumo pažeidimo tyrimas, teikėjui, gavusiam kompetentingos nacionalinės institucijos sutikimą, išskirtinėmis aplinkybėmis leidžiama pranešimą abonentui arba fiziniam asmeniui atidėti tol, kol kompetentinga nacionalinė institucija nuspręs, kad jau galima pagal šį straipsnį pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimą.

6. Teikėjas abonentui arba fiziniam asmeniui praneša apie asmens duomenų saugumo pažeidimą naudodamasis ryšio priemonėmis, kuriomis naudojantis užtikrinama, kad informacija būtų gaunama greitai, ir kurios yra tinkamai apsaugotos atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus. Informacija apie pažeidimą yra skiriama tik tam pažeidimui ir nesiejama su jokia kita informacija.

7. Jeigu tiesiogiai su galutiniu vartotoju sutartiniais santykiais susietas teikėjas, nepaisant to, kad ėmėsi reikiamų pastangų, per 3 dalyje nurodytą laikotarpį negali nustatyti visų fizinių asmenų, kuriems asmens duomenų saugumo pažeidimas galėjo turėti neigiamą poveikį, jis per tą laikotarpį gali informuoti tuos fizinius asmenis skelbimu pagrindinėse nacionalinėse arba regioninėse žiniasklaidos priemonėse atitinkamose valstybėse narėse. Tuose skelbimuose pateikiama (jei reikia – glausta forma) II priede nurodyta informacija. Tokiu atveju teikėjas ir toliau deda visas pagrįstas pastangas, kad nustatytų tuos fizinius asmenis ir kuo greičiau praneštų jiems II priede nurodytą informaciją.

4 straipsnis

Technologinės apsaugos priemonės

1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies, apie asmens duomenų saugumo pažeidimą pranešti susijusiam abonentui arba fiziniam asmeniui nereikalaujama, jeigu teikėjas kompetentingai institucijai tinkamai įrodė, kad jis įgyvendino tinkamas technologines apsaugos priemones ir kad tos priemonės buvo taikomos duomenims, kurių saugumas buvo pažeistas. Tokiomis technologinėmis apsaugos priemonėmis užtikrinama, kad asmeniui, neturinčiam leidimo su duomenimis susipažinti, jie būtų neįskaitomi.

2. Duomenys laikomi neįskaitomais, jeigu:

jie buvo saugiai užšifruoti pagal standartizuotą algoritmą, duomenų iššifravimo rakto saugumas nebuvo pažeistas per jokį saugumo pažeidimą ir duomenų iššifravimo raktas buvo sugeneruotas taip, kad esamomis technologinėmis priemonėmis jo negalėtų nustatyti joks asmuo, neturintis leidimo naudotis raktu; arba

jie buvo pakeisti maišos rezultatu, apskaičiuotu naudojant standartizuotą raktinės maišos funkciją, duomenų maišos rakto saugumas nebuvo pažeistas per jokį saugumo pažeidimą, o duomenų maišos raktas buvo sugeneruotas taip, kad esamomis technologinėmis priemonėmis jo negalėtų nustatyti joks asmuo, neturintis leidimo naudotis raktu.

3. Pasikonsultavusi per 29 straipsnio darbo grupę su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, Komisija pagal galiojančią tvarką gali paskelbti tinkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų technologinių apsaugos priemonių orientacinį sąrašą.

5 straipsnis

Naudojimasis kito teikėjo paslaugomis

Kai teikėjas elektroninių ryšių paslaugą iš dalies teikia naudodamasis kito teikėjo, kuris su abonentais nėra tiesiogiai susietas sutartiniais santykiais, paslaugomis, pastarasis teikėjas asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju nedelsdamas informuoja teikėją, su kuriuo yra sudaręs paslaugos teikimo sutartį.

6 straipsnis

Persvarstymas ir ataskaitų teikimas

Per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija parengia šio reglamento taikymo, veiksmingumo ir poveikio teikėjams, abonentams ir fiziniams asmenims ataskaitą. Remdamasi ta ataskaita Komisija persvarsto šį reglamentą.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2013 m. rugpjūčio 25 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(2) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

I PRIEDAS

Pranešimo kompetentingai nacionalinei institucijai turinys

1 skirsnis

Teikėjo identifikavimas

1.	Teikėjo pavadinimas

2.	Duomenų apsaugos pareigūno tapatybė ir kontaktiniai duomenys arba kitas informacinis punktas, kur galima gauti išsamesnės informacijos

3.	Ar tai pirmas, ar antras pranešimas

Pirminė informacija apie asmens duomenų saugumo pažeidimą (jei taikoma, papildoma vėlesniuose pranešimuose)

4.	Incidento data ir laikas (jei žinomi; prireikus gali būti nurodoma numanoma data ir laikas) ir incidento nustatymo data ir laikas

5.	Asmens duomenų saugumo pažeidimo aplinkybės (pvz., praradimas, vagystė, nukopijavimas)

6.	Susijusių asmens duomenų pobūdis ir turinys

7.	Paveiktiems asmens duomenims teikėjo taikytos (arba numatytos taikyti) techninės ir organizacinės priemonės

8.	Naudojimasis kitų teikėjų paslaugomis (kai taikoma)

2 skirsnis

Išsamesnė informacija apie asmens duomenų saugumo pažeidimą

9.	Incidento, per kurį buvo pažeistas asmens duomenų saugumas, santrauka (įskaitant pažeidimo fizinę vietą ir susijusias laikmenas)

10.	Paveiktų abonentų arba fizinių asmenų skaičius

11.	Galimos pasekmės ir galimas neigiamas poveikis abonentams arba fiziniams asmenims

12.	Techninės ir organizacinės priemonės, kurių ėmėsi teikėjas, kad sumažintų galimą neigiamą poveikį

Galimas papildomas pranešimas abonentams arba fiziniams asmenims

13.	Pranešimo turinys

14.	Naudotos pranešimo perdavimo priemonės

15.	Abonentų arba fizinių asmenų, kuriems pranešta, skaičius

Galimi tarpvalstybiniai klausimai

16.	Asmens duomenų saugumo pažeidimas susijęs su abonentais arba fiziniais asmenimis kitose valstybėse narėse

17.	Kitų kompetentingų nacionalinių institucijų informavimas

II PRIEDAS

Pranešimo abonentui arba fiziniam asmeniui turinys

1.	Teikėjo pavadinimas

2.	Duomenų apsaugos pareigūno tapatybė ir kontaktiniai duomenys arba kitas informacinis punktas, kur galima gauti išsamesnės informacijos

3.	Incidento, per kurį buvo pažeistas asmens duomenų saugumas, santrauka

4.	Numanoma incidento data

5.	Susijusių asmens duomenų pobūdis ir turinys, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje

6.	Tikėtinos asmens duomenų saugumo pažeidimo pasekmės susijusiam abonentui arba fiziniam asmeniui, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje

7.	Asmens duomenų saugumo pažeidimo aplinkybės, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje

8.	Priemonės, kurių dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo ėmėsi teikėjas

9.	Priemonės, kurių teikėjas rekomenduoja imtis, kad būtų sumažintas galimas neigiamas poveikis

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/9

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 612/2013

2013 m. birželio 25 d.

dėl ūkinės veiklos vykdytojų ir akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registro tvarkymo, susijusių statistinių duomenų ir ataskaitų teikimo pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 389/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 389/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2073/2004 (1), ypač į jo 22 straipsnį ir 34 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (ES) Nr. 389/2012 nustatomi valstybių narių administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje supaprastinimo ir sustiprinimo pagrindai;

(2)

2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (2), 21 straipsnyje nustatyta, kad gabenti akcizais apmokestinamas prekes pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą galima tik išsiuntimo valstybei narei prieš tai patikrinus elektroninio administracinio dokumento projekte pateiktus duomenis. 2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB (3) nuostatos, susijusios su kompiuterinėmis akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo procedūromis, yra nustatytas elektroninio administracinio dokumento turinys. Kadangi šiame administraciniame dokumente pateiktą su akcizų leidimais susijusią informaciją privaloma sutikrinti su atitinkamų nacionalinių registrų duomenimis, visų nacionalinių registrų duomenys turėtų būti reguliariai pateikiami visoms išsiuntimo valstybėms narėms ir nuolat atnaujinami;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 389/2012 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nacionaliniuose registruose laikoma informacija, susijusia su ūkinės veiklos vykdytojais, gabenančiais akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, turi būti automatiškai keičiamasi per centrinį ūkinės veiklos vykdytojų registrą (toliau – centrinis registras), kurį turėtų tvarkyti Komisija;

(4)	kad būtų lengviau keistis informacija per centrinį registrą, būtina nustatyti naudotinų standartinių formų struktūrą ir turinį, taip pat kodus, naudotinus pildant šias formas;

(5)

siekiant užtikrinti, kad centriniame registre esantys duomenys būtų tikslūs ir automatiškai atnaujinami, centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba ryšių skyrius turėtų pranešti apie savo šalies nacionaliniame registre atliktus pakeitimus ir išsiųsti informaciją apie juos į centrinį registrą;

(6)

kad nacionaliniuose registruose saugomi duomenys būtų tikslūs ir atnaujinti, centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba ryšių skyrius turėtų atnaujinti nacionalinį registrą tą pačią dieną, kai pakeičiamas tam tikras leidimas, ir nedelsdami išsiųsti informaciją apie pakeitimus į centrinį registrą;

(7)	siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų tikslią kitų nacionalinių registrų duomenų kopiją, centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba paskirtas ryšių skyrius turėtų pasirūpinti, kad iš centrinio registro būtų reguliariai ir laiku gaunama informacija apie naujus pakeitimus;

(8)

ūkinės veiklos vykdytojams svarbu turėti galimybę patikrinti, ar jų leidimo duomenys centriniame registre tvarkomi tiksliai ir yra išplatinti, taip pat patikrinti savo prekybos partnerių duomenis prieš pateikiant elektroninio administracinio dokumento projektą. Kad, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 389/2012 20 straipsnio 1 dalyje, būtų užtikrinta ši galimybė patikrinti akcizo numerių galiojimą, Komisija, nurodžius galiojantį unikalų akcizo numerį, turėtų pateikti reikiamus pagrindinius centriniame registre saugomus leidimo duomenis. Be to, reikėtų nustatyti informacijos, susijusios su ūkinės veiklos vykdytojui suteiktu leidimu, netikslumų taisymo taisykles;

(9)

siekiant užtikrinti, kad centrinis registras būtų tvarkomas veiksmingai, ir nustatyti ilgiausią laiką, per kurį privalu sureaguoti į pranešimą apie nacionaliniame registre atliktus pakeitimus arba įprastą prašymą, būtina apibrėžti centrinio ir nacionalinių registrų prieinamumo lygį ir aplinkybes, kuriomis būtų leistinas prastesnis nei šio lygio centrinio ar nacionalinių registrų prieinamumas arba veikimas;

(10)	kad būtų galima įvertinti, kaip tvarkomas centrinis registras, Komisija kas mėnesį iš registro gauna ir valstybėms narėms pateikia statistinius duomenis;

(11)	siekiant Komisijai ir valstybėms narėms skirti pakankamai laiko pasirengti vykdyti šiame reglamente numatytas su nustatytu laiku ir paslaugų prieinamumu susijusias prievoles, 8, 9 ir 10 straipsnių taikymas turėtų būti atidėtas iki 2015 m. sausio 1 d.;

(12)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Akcizų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Su nacionaliniais ir centriniu registrais susiję pranešimai, kuriais keičiamasi naudojant kompiuterinę sistemą

1. Pranešimų, susijusių su ūkinės veiklos vykdytojų ir akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registracija nacionaliniuose ir centriniame registruose, struktūra ir turinys atitinka I priede nustatytą formą.

Šiais pranešimais keičiamasi naudojant kompiuterinę sistemą.

2. 1 dalyje nurodytais pranešimais keičiamasi šiais tikslais:

a)	centrinių su akcizais susijusių ryšių įstaigų ir ryšių skyrių pranešimams apie nacionaliniuose registruose atliktus pakeitimus į centrinį registrą siųsti;

b)	pranešimams apie centriniame registre atliktus pakeitimus į nacionalinius registrus siųsti;

c)	centrinių su akcizais susijusių ryšių įstaigų ir ryšių skyrių prašymams gauti informacijos apie centriniame registre atliktus pakeitimus pateikti;

d)	centrinių su akcizais susijusių ryšių įstaigų ir ryšių skyrių prašymams gauti statistinių duomenų iš centrinio registro pateikti;

e)	Komisijos iš centrinio registro gautiems statistiniams duomenims prašymą pateikusioms valstybėms narėms siųsti.

3. Jei pildant tam tikrus 1 dalyje nurodytų pranešimų duomenų laukus reikia įrašyti kodą, naudojami šio reglamento II priede arba Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priede išvardyti kodai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) įrašas– Reglamento (ES) Nr. 389/2012 19 straipsnio 4 dalyje nurodyta nacionaliniame arba centriniame registre įrašyta informacija;

2) pakeitimas– įrašo sukūrimas, atnaujinimas arba anuliavimas;

3) aktyvavimo diena– įraše atsakingos valstybės narės nustatyta diena, nuo kurios tuo įrašu galima naudotis atliekant elektroninį patikrinimą visose valstybėse narės ir nuo kurios ūkinės veiklos vykdytojai gali susipažinti su šio įrašo duomenų išrašu.

3 straipsnis

Centrinių su akcizais susijusių ryšių įstaigų ir ryšių skyrių atliekama informacijos apie pakeitimus siuntimo į centrinį registrą funkcija

1. Kiekviena pagal Reglamento (ES) Nr. 389/2012 4 straipsnį paskirta centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba ryšių skyrius atsako už informacijos apie savo šalies nacionaliniame registre atliktus pakeitimus siuntimą į centrinį registrą ir už pakeitimų, apie kuriuos sužinota gavus iš centrinio registro atsiųstą pranešimą ir (arba) gavus duomenų iš centrinio registro, įtraukimą į savo šalies nacionalinį registrą.

2. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija sudaro, tvarko ir valstybėms narėms pateikia atsakingų centrinių su akcizais susijusių ryšių įstaigų arba ryšių skyrių sąrašą.

3. Kiekviena centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba ryšių skyrius pranešimus apie visus savo šalies nacionaliniame registre atliktus pakeitimus į centrinį registrą išsiunčia ne vėliau kaip pakeitimo aktyvavimo dieną. Informuojant apie nacionaliniuose registruose atliktus pakeitimus naudojamas I priedo 2 lentelėje nurodytas pranešimas „Operacijos ūkinės veiklos vykdytojų registre“.

4 straipsnis

Centrinio registro tvarkymas ir informacijos apie pakeitimus siuntimas į nacionalinius registrus

1. Gavusi iš centrinės su akcizais susijusių ryšių įstaigos arba ryšių skyriaus pranešimą „Operacijos ūkinės veiklos vykdytojų registre“, kuriame pranešama apie nacionaliniame registre atliktą pakeitimą, Komisija patikrina, ar pranešimo struktūra ir turinys atitinka I priedo 2 lentelėje nustatytą formą.

2. Jei 1 dalyje nurodyto pranešimo struktūra ir turinys atitinka I priedo 2 lentelėje nustatytą formą, atliekami šie veiksmai:

a)	Komisija nedelsdama įregistruoja pakeitimą centriniame registre;

b)	kiekvienai valstybei narei, kurios centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba ryšių skyrius yra užsiregistravęs gauti pranešimus apie pakeitimus, išsiunčiamas I priedo 2 lentelėje nurodytas pranešimas „Operacijos ūkinės veiklos vykdytojų registre“.

3. Jei 1 dalyje nurodyto pranešimo „Operacijos ūkinės veiklos vykdytojų registre“ struktūra arba turinys neatitinka I priedo 2 lentelėje nustatytos formos, Komisija grąžina gautą pranešimą jį išsiuntusiai centrinei su akcizais susijusių ryšių įstaigai arba ryšių skyriui išsiųsdama I priedo 3 lentelėje nurodytą pranešimą „Su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų atnaujinimo atmetimas“ ir nurodydama atmetimo priežastį nusakantį kodą.

4. Gavusi pranešimą „Su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų atnaujinimo atmetimas“ centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba ryšių skyrius nedelsdamas atlieka reikiamus pataisymus ir iš naujo pateikia pranešimą.

5. Kiekvienos valstybės narės centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba ryšių skyrius, kuris nėra užsiregistravęs gauti iš Komisijos pranešimų apie pakeitimus, turi mažiausiai du kartus per dieną prašyti pateikti centriniame registre atliktų pakeitimų išrašą išsiųsdamas I priedo 1 lentelėje nurodytą pranešimą „Įprastas prašymas“.

5 straipsnis

Pakeitimų įtraukimas į nacionalinius registrus

1. Kiekvienos valstybės narės centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba ryšių skyrius turi mažiausiai du kartus per dieną įtraukti pakeitimus, apie kuriuos gavo pranešimus iš centrinio registro, į savo šalies nacionalinį registrą.

2. Centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba ryšių skyrius gali susipažinti su pakeitimais vos tik įtraukus juos į nacionalinį registrą, o naudotis šiais duomenimis atliekant elektroninį patikrinimą galima nuo pakeitimo aktyvavimo dienos.

6 straipsnis

Centriniame registre saugomos informacijos teikimas ūkinės veiklos vykdytojams

1. Komisija mažiausiai du kartus per dieną parengia visų aktyvių centrinio registro įrašų duomenų išrašą. Rengdama šį išrašą Komisija pašalina visus viešai neskelbtinus įrašus. Iš likusių įrašų Komisija, atsižvelgdama į ūkinės veiklos vykdytojo arba patalpų rūšį, taip pat pašalina duomenis, neatitinkančius 3 dalies a, b ir c punktuose pateiktų įrašų duomenų išrašų aprašymų.

2. Ūkinės veiklos vykdytojai gali prašyti Komisijos pateikti tam tikro įrašo duomenų išrašą nurodę Reglamento (ES) Nr. 389/2012 19 straipsnio 2 dalies a punkte minimą unikalų akcizo numerį.

3. Jei nurodytas unikalus akcizo numeris atitinka centrinio registro išraše esantį akcizo numerį, registro duomenų išrašas pateikiamas prašymą pateikusiam ūkinės veiklos vykdytojui šiais atvejais:

jei nurodytas unikalus akcizo numeris žymi įrašą, susijusį su įgaliotuoju sandėlio savininku, registruotu gavėju arba registruotu siuntėju, išraše pateikiami bet kurie iš šių duomenų:

i)	tekstinis ūkinės veiklos vykdytojo rūšies kodo aprašymas (I priedo 2 lentelėje nurodyta 2 e duomenų grupė);

ii)	bent vienas akcizais apmokestinamų produktų kategorijos kodas (2.4 a duomenų grupė pranešimo „Operacijos ūkinės veiklos vykdytojų registre“ lentelėje) arba bent vienas akcizais apmokestinamo produkto kodas (I priedo 2 lentelėje nurodyta 2.5 a duomenų grupė);

iii)	2.4 a ir 2.5 a duomenų grupių derinys, sudarytas pagal I priedo 2 lentelėje pateiktame aprašyme išdėstytas taisykles;

jei nurodytas unikalus akcizo numeris žymi įrašą, susijusį su akcizais apmokestinamų prekių sandėliu, išraše pateikiami bet kurie iš šių duomenų:

i)	bent vienas akcizais apmokestinamų produktų kategorijos kodas (I priedo 2 lentelėje nurodyta 3.4 a duomenų grupė);

ii)	bent vienas akcizais apmokestinamo produkto kodas (I priedo 2 lentelėje nurodyta 3.5 a duomenų grupė);

iii)	3.4 a ir 3.5 a duomenų grupių derinys, sudarytas pagal I priedo 2 lentelėje pateiktame aprašyme išdėstytas taisykles;

jei nurodytas unikalus akcizo numeris žymi registruotą gavėją, kuriam taikomas Reglamento (ES) Nr. 389/2012 19 straipsnio 2 dalies h punktas, išraše be a punkte nurodytų duomenų pateikiama ir iš informacija:

i)	leidimo galiojimo pabaigos data (I priedo 2 lentelėje nurodyta 4 c duomenų grupė);

ii)	informacija apie galimybę naudoti leidimą daugiau nei vienam gabenimui (I priedo 2 lentelės 4 d duomenų grupė);

iii)	bent vienas laikino leidimo duomenų rinkinys (I priedo 2 lentelėje nurodyta 4.3 duomenų grupė).

4. Jei nurodyto unikalaus akcizo numerio centrinio registro išraše nėra, apie tai pranešama prašymą pateikusiam ūkinės veiklos vykdytojui.

5. Jei ūkinės veiklos vykdytojas tvirtina, kad su jo leidimu susijusio įrašo nėra arba šis įrašas netikslus, Komisija, gavusi prašymą, informuoja ūkinės veiklos vykdytoją apie tai, kaip pateikti prašymą ištaisyti įrašo duomenis ir pateikia atsakingos valstybės narės centrinės su akcizais susijusių ryšių įstaigos arba ryšių skyriaus kontaktinius duomenis.

7 straipsnis

Statistiniai duomenys ir ataskaitos

1. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 389/2012 34 straipsnio 5 dalimi Komisija iš centrinio registro gauna šiuos statistinius duomenis:

a)	aktyvių ir neaktyvių su ūkinės veikos vykdytojais susijusių įrašų skaičius;

b)	besibaigiančio galiojimo leidimų skaičius, t. y., bendras leidimų, kurių galiojimas baigsis kitą mėnesį arba kitą ketvirtį, skaičius;

c)	ūkinės veiklos vykdytojų rūšys, ūkinės veiklos vykdytojų skaičius pagal rūšis ir akcizais apmokestinamų prekių sandėlių skaičius;

d)	įgaliotųjų ūkinės veiklos vykdytojų skaičius pagal produktą ir produktų kategoriją;

e)	akcizų leidimų pakeitimų skaičius;

Komisija, remdamasi pirmoje pastraipoje minėtais statistiniais duomenis, valstybėms narėms kas mėnesį parengia susijusias ataskaitas.

2. Bet kuri centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba ryšių skyrius gali prašyti Komisijos parengti specialias su centriniu registru susijusias statistines ataskaitas. To prašoma išsiunčiant I priedo 1 lentelėje nurodytą pranešimą „Įprastas prašymas“. Komisija į tai atsako išsiųsdama I priedo 4 lentelėje nurodytą pranešimą „SEED statistiniai duomenys“.

8 straipsnis

Laikas, per kurį privalu sureaguoti į pranešimus apie nacionaliniame registre atliktus pakeitimus ir įprastus prašymus

1. Gavusi pranešimą apie nacionaliniame registre atliktą pakeitimą Komisija per dvi valandas atlieka su tuo pakeitimu susijusius 4 straipsnyje numatytus veiksmus.

2. Gavusi I priedo 1 lentelėje nurodytą pranešimą „Įprastas prašymas“ Komisija per dvi valandas pateikia reikiamą informaciją prašymą pateikusiai centrinei su akcizais susijusių ryšių įstaigai arba ryšių skyriui.

9 straipsnis

Prieinamumas

Centrinis ir nacionaliniai registrai yra prieinami visą laiką.

10 straipsnis

Su paslaugų teikimu susijusių prievolių apribojimai

8 ir 9 straipsniuose nustatytos Komisijos ir valstybių narių su paslaugų teikimu susijusios prievolės netaikomos šiomis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis:

a)	centrinis arba nacionalinis registras neprieinamas dėl aparatinės arba telekomunikacijų įrangos gedimų;

b)	tinklo problemos, kurių Komisija arba susijusi valstybė narė negali tiesiogiai išspręsti;

c)	nenugalimos jėgos aplinkybės;

d)	planinės techninės priežiūros darbai, apie kuriuos įspėjama ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki planuojamos darbų pradžios.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8, 9 ir 10 straipsniai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 121, 2012 5 8, p. 1.

(2) OL L 9, 2009 1 14, p. 12.

(3) OL L 197, 2009 7 29, p. 24.

I PRIEDAS

ELEKTRONINIŲ PRANEŠIMŲ, NAUDOJAMŲ TVARKANT ŪKINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ REGISTRĄ, PAAIŠKINIMAI

Elektroninių pranešimų, kuriais keičiamasi naudojant kompiuterinę sistemą, duomenų elementai yra suskirstyti į duomenų grupes ir, prireikus, į duomenų pogrupius. Išsami informacija apie duomenų elementus ir jų naudojimą pateikta šio priedo lentelėse, kuriose:

A stulpelyje pateikiamas skaitmeninis kodas (skaičius), kuris priskiriamas kiekvienai duomenų grupei ir duomenų pogrupiui; kiekvieno pogrupio sekos numeris nustatomas pagal duomenų grupės (pogrupio), kuriai priklauso tas pogrupis, numerį (pavyzdžiui, jei duomenų grupės numeris yra 1, tai vieno šios grupės duomenų pogrupio numeris yra 1.1, o vieno šio pogrupio duomenų pogrupio numeris yra 1.1.1);

b)	B stulpelyje pateikiamas raidinis kodas (raidė), kuris priskiriamas kiekvienam duomenų grupės (pogrupio) duomenų elementui;

c)	C stulpelyje nurodoma duomenų grupė (pogrupis) arba duomenų elementas;

D stulpelyje kiekvienai duomenų grupei (pogrupiui) arba duomenų elementui priskiriama reikšmė, kuri rodo, ar atitinkamų duomenų įrašymas yra:

„R“ (privalomas), t. y. duomenys turi būti nurodyti. Net jei duomenų grupė (pogrupis) pažymėta „O“ (neprivalomas) arba „C“ (sąlyginis), duomenų elementai toje grupėje vis tiek gali būti pažymėti „R“ (privalomas), jei valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia, kad šioje grupėje (pogrupyje) duomenis nurodyti privaloma arba kai taikoma atskira sąlyga;

ii)	„O“ (neprivalomas), t. y. pranešimą teikiantis asmuo (siuntėjas arba gavėjas) neprivalo įrašyti duomenų, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė nustatė, kad pagal E stulpelyje numatytą galimybę kai kurioms neprivalomoms duomenų grupėms (pogrupiams) ar duomenų elementams duomenis nurodyti būtina;

iii)	„C“ (sąlyginis), t. y. duomenų grupės (pogrupio) arba duomenų elemento naudojimas priklauso nuo kitų to paties pranešimo duomenų grupių (pogrupių) arba duomenų elementų;

iv)	„D“ (priklausomas), t. y. duomenų grupės (pogrupio) arba duomenų elemento naudojimas priklauso nuo sąlygos, kurios kompiuterinė sistema negali patikrinti, kaip numatyta E ir F stulpeliuose;

e)	E stulpelyje pateikiama sąlyga (-os) duomenims, kurių įrašymas yra sąlyginis, patikslinama dėl neprivalomų ir priklausomų duomenų, jei taikytina, naudojimo ir nurodoma, kokius duomenis turi pateikti kompetentingos institucijos;

f)	F stulpelyje prireikus pateikiami paaiškinimai dėl pranešimo pildymo;

G stulpelyje pateikiama:

i)	kai kurioms duomenų grupėms (pogrupiams) skaičius, po kurio rašomas ženklas „x“, kuris nurodo, kiek kartų duomenų grupė (pogrupis) gali kartotis pranešime (standartinė reikšmė = 1);

ii)

kiekvienam duomenų elementui, išskyrus laiką ir (arba) datą nurodančius duomenų elementus, duomenų rūšį ir ilgį nurodančios charakteristikos. Naudojami šie duomenų rūšių kodai:

—	a raidinis,

—	n skaitmeninis,

—	an raidinis skaitmeninis.

Po kodo rašomas skaičius rodo susijusio duomenų elemento leistiną duomenų ilgį. Du pasirinktinai naudojami taškai prieš ilgio rodiklį reiškia, kad duomenų ilgis nėra fiksuotas, tačiau duomenis gali sudaryti tiek skaitmenų, kiek nustatyta ilgio rodikliu. Kablelis, dedamas nurodant duomenų ilgį, reiškia, kad duomenys gali būti išreiškiami dešimtosiomis dalimis. Prieš kablelį rašomas skaitmuo rodo visą požymio ilgį, o skaitmuo po kablelio – didžiausią skaitmenų skaičių po kablelio;

iii)	laiką ir (arba) datą nurodantiems duomenų elementams nuoroda „date“, „time“ arba „dateTime“, reiškianti, kad data, laikas arba data ir laikas turi būti nurodyti naudojantis ISO 8601 standartu datoms ir laikui nurodyti.

Šio priedo lentelėse vartojamos šios santrumpos:

a) e-AD– elektroninis administracinis dokumentas;

b) ARC– administracinis nuorodos kodas;

c) SEED– Akcizų informacijos mainų sistema (Tarybos reglamento (EB) Nr. 389/2012 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta elektroninė duomenų bazė);

d) KN kodas– Kombinuotosios nomenklatūros kodas.

Šio priedo lentelėse vartojamos šios apibrėžtys:

a) pradžios data– leidimo įsigaliojimo data arba tinkamumo pradžios data;

b) pabaigos data– leidimo galiojimo pabaigos data arba tinkamumo pabaigos data;

c) leidimo įsigaliojimo data– data, nuo kurios atsakinga valstybė narė leidžia ūkinės veiklos vykdytojui gaminti, sandėliuoti, siųsti ir gauti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;

d) leidimo galiojimo pabaigos data– data, nuo kurios nebegalioja atsakingos valstybės narės ūkinės veiklos vykdytojui suteiktas leidimas;

e) tinkamumo pradžios data– data, nuo kurios ūkinės veiklos vykdytojo patalpos atsakingos valstybės narės yra paskelbtos tinkama vieta gaminti, siųsti arba gauti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;

f) tinkamumo pabaigos data– data, nuo kurios ūkinės veiklos vykdytojo patalpos nustoja būti laikomis tinkamomis.

1 lentelė

Įprastas prašymas

(nurodoma 4, 7 ir 8 straipsniuose)

POŽYMIAI

Prašymo rūšis

Galimos reikšmės:

—	=	2	=	prašymas gauti bazinius aktyvių įrašų duomenis
—	=	3	=	prašymas gauti bazinius visų įrašų duomenis
—	=	4	=	prašymas gauti aktyvių su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų duomenis
—	=	5	=	prašymas gauti visų su ūkinės veiklos vykdytojų susijusių įrašų duomenis
—	=	6	=	prašymas gauti su akcizais susijusių ryšių įstaigų sąrašą
—	=	7	=	prašymas gauti e-AD sąrašą
—	=	8	=	prašymas gauti SEED statistinius duomenis

Prašymo pavadinimas

—	„R“, jei požymio <Prašymo rūšis> reikšmė yra „2“ arba „3“

—	Priešingu atveju netaikoma

(Prašymo rūšį žr. 1 a langelyje.)

Galimos reikšmės:

— „C_COD_DAT“= bendras kodų sąrašas

— „C_PAR_DAT“= bendri sistemos parametrai

— „ALL“= visa struktūra

a..9

Prašymą teikianti įstaiga

Duomenų rinkinyje <ĮSTAIGA> esantis identifikatorius <Įstaigos nuorodos numeris>

an8

Prašymo koreliacijos identifikatorius

—	„R“, jei požymio <Prašymo rūšis> reikšmė yra „2“, „3“, „4“, „5“, „7“ arba „8“

—	Priešingu atveju netaikoma

(Prašymo rūšį žr. 1 a langelyje.)

Požymio <Prašymo koreliacijos identifikatorius> reikšmė skirtinga kiekvienai valstybei narei

an..16

Pradžios data

1 e ir f atžvilgiu:

—	„R“, jei požymio <Prašymo rūšis> reikšmė yra „3“ arba „5“

—	Priešingu atveju netaikoma

(Prašymo rūšį žr. 1 a langelyje.)

date

Pabaigos data

date

Viena data

—	„R“, jei požymio <Prašymo rūšis> reikšmė yra „2“ arba „4“

—	Priešingu atveju netaikoma

(Prašymo rūšį žr. 1 a langelyje.)

date

PRAŠYMAS GAUTI E-AD SĄRAŠĄ

—	„R“, jei požymio <Prašymo rūšis> reikšmė yra „7“

—	Priešingu atveju netaikoma

(Prašymo rūšį žr. 1 a langelyje.)

Valstybės narės kodas

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 3 kodų sąrašą.)

2.1.

PRAŠYMO POŽYMIS_PAGRINDINIS KRITERIJUS

99x

Pagrindinio kriterijaus rūšies kodas

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	ARC
—	=	2	=	produkto prekės ženklas
—	=	3	=	gabenamų akcizais apmokestinamų produktų kategorijos
—	=	4	=	(rezervuota)
—	=	5	=	(rezervuota)
—	=	6	=	(rezervuota)
—	=	7	=	(rezervuota)
—	=	8	=	gavėjo miestas
—	=	8	=	siuntėjo miestas
—	=	10	=	garanto miestas
—	=	11	=	(rezervuota)
—	=	12	=	miestas, kuriame yra pristatymo vieta
—	=	13	=	miestas, kuriame yra akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimo sandėlis
—	=	14	=	vežėjo miestas
—	=	15	=	produkto KN kodas
—	=	16	=	sąskaitos faktūros data
—	=	17	=	gavėjo akcizo numeris
—	=	18	=	siuntėjo akcizo numeris
—	=	19	=	garanto akcizo numeris
—	=	20	=	(rezervuota)
—	=	21	=	(rezervuota)
—	=	22	=	akcizais apmokestinamų prekių paskirties sandėlio akcizo numeris
—	=	23	=	akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimo sandėlio akcizo numeris
—	=	24	=	(rezervuota)
—	=	25	=	akcizais apmokestinamo produkto kodas
—	=	26	=	kelionės laikas
—	=	27	=	paskirties valstybė narė
—	=	28	=	išsiuntimo valstybė narė
—	=	29	=	gavėjo pavadinimas
—	=	30	=	siuntėjo pavadinimas
—	=	31	=	garanto pavadinimas
—	=	32	=	(rezervuota)
—	=	33	=	pristatymo vietos pavadinimas
—	=	34	=	akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimo sandėlio pavadinimas
—	=	35	=	vežėjo pavadinimas
—	=	36	=	sąskaitos faktūros numeris
—	=	37	=	gavėjo pašto kodas
—	=	38	=	siuntėjo pašto kodas
—	=	39	=	garanto pašto kodas
—	=	40	=	(rezervuota)
—	=	41	=	pristatymo vietos pašto kodas
—	=	42	=	akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimo sandėlio pašto kodas
—	=	43	=	vežėjo pašto kodas
—	=	44	=	prekių kiekis (pagal e-AD pagrindinius duomenis)
—	=	45	=	vietos nuorodos numeris, t. y. siuntėjo suteiktas serijos numeris
—	=	46	=	transporto rūšis
—	=	47	=	(rezervuota)
—	=	48	=	(rezervuota)
—	=	49	=	gavėjo PVM mokėtojo kodas
—	=	50	=	(rezervuota)
—	=	51	=	vežėjo PVM mokėtojo kodas
—	=	52	=	paskirties vietos pakeitimas (sekos numeris ≥ 2)

n..2

2.1.1.

PRAŠYMO POŽYMIS_PAGRINDINĖ REIKŠMĖ

99x

Reikšmė

an..255

STATISTINIAI DUOMENYS_PRAŠYMAS

—	„R“, jei požymio <Prašymo rūšis> reikšmė yra „8“

—	Priešingu atveju netaikoma

(Prašymo rūšį žr. 1 a langelyje.)

Statistinių duomenų rūšis

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	aktyvūs ir neaktyvūs su ūkinės veiklos vykdytojais susiję įrašai
—	=	2	=	besibaigiančio galiojimo leidimai
—	=	3	=	ūkinės veiklos vykdytojai pagal rūšį ir akcizais apmokestinamų prekių sandėliai
—	=	4	=	su akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusi veikla
—	=	5	=	akcizų leidimų pakeitimai

3.1.

VALSTYBIŲ NARIŲ SĄRAŠO KODAS

99x

Valstybės narės kodas

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 3 kodų sąrašą.)

STATISTINIAI DUOMENYS_LAIKOTARPIS

—	„R“, jei požymio <Prašymo rūšis> reikšmė yra „8“

—	Priešingu atveju netaikoma

(Prašymo rūšį žr. 1 a langelyje.)

Metai

Pusmetis

4 b, c ir d atžvilgiu:

Šie trys duomenų laukai yra neprivalomi, ir galima rinktis tik vieną iš jų:

—	<Pusmetis>

—	<Ketvirtis>

—

<Mėnuo>

T. y., nurodžius vieną iš šių laukų, kiti du laukai nebetaikytini.

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	pirmasis pusmetis
—	=	2	=	antrasis pusmetis

Ketvirtis

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	pirmasis ketvirtis
—	=	2	=	antrasis ketvirtis
—	=	3	=	trečiasis ketvirtis
—	=	4	=	ketvirtasis ketvirtis

Mėnuo

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	sausis
—	=	2	=	vasaris
—	=	3	=	kovas
—	=	4	=	balandis
—	=	5	=	gegužė
—	=	6	=	birželis
—	=	7	=	liepa
—	=	8	=	rugpjūtis
—	=	9	=	rugsėjis
—	=	10	=	spalis
—	=	11	=	lapkritis
—	=	12	=	gruodis

n..2

BAZINIAI DUOMENYS_PRAŠYMAS

—	„R“, jei požymio <Prašymo rūšis> reikšmė yra „2“ arba „3“

—	Priešingu atveju netaikoma

(Prašymo rūšį žr. 1 a langelyje.)

5.1.

KODŲ SĄRAŠO KODAS

99x

Prašomas gauti kodų sąrašas

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	matavimo vienetai
—	=	2	=	įvykių rūšys
—	=	3	=	įrodymų rūšys
—	=	4	=	(rezervuota)
—	=	5	=	(rezervuota)
—	=	6	=	kalbų kodai
—	=	7	=	valstybės narės
—	=	8	=	šalių kodai
—	=	9	=	pakuočių kodai
—	=	10	=	nepatenkinamo prekių gavimo arba kontrolės ataskaitos priežastys
—	=	11	=	gabenimo sustabdymo priežastys
—	=	12	=	(rezervuota)
—	=	13	=	transporto priemonių rūšys
—	=	14	=	transporto priemonių vienetai
—	=	15	=	vynuogių auginimo zonos
—	=	16	=	proceso, atlikto su vynu, kodai
—	=	17	=	akcizais apmokestinamų produktų kategorijos
—	=	18	=	akcizais apmokestinami produktai
—	=	19	=	KN kodai
—	=	20	=	KN kodų ir akcizais apmokestinamų produktų kodų tarpusavio atitikmenys
—	=	21	=	atšaukimo priežastys
—	=	22	=	įspėjimo arba e-AD atmetimo priežastys
—	=	23	=	vėlavimo paaiškinimai
—	=	24	=	(rezervuota)
—	=	25	=	įvykį registruojantys asmenys
—	=	26	=	ankstesnių duomenų nepateikimo priežastys
—	=	27	=	vėlavimo pateikti rezultatą priežastys
—	=	28	=	administracinės pagalbos veiksmai
—	=	29	=	administracinės pagalbos prašymo priežastys
—	=	30	=	(rezervuota)
—	=	31	=	(rezervuota)
—	=	32	=	(rezervuota)
—	=	33	=	(rezervuota)
—	=	34	=	negalėjimo suteikti administracinę pagalbą priežastys
—	=	35	=	įprasto prašymo atmetimo priežastys
—	=	36	=	(rezervuota)

n..2

2 lentelė

Operacijos ūkinės veiklos vykdytojų registre

(nurodoma 3, 4 ir 6 straipsniuose)

POŽYMIAI

Pranešimo rūšis

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų atnaujinimas (pranešimas apie pakeitimus siunčiamas į bendrąją arba išteklių sritį)
—	=	2	=	su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų atnaujinimų platinimas
—	=	3	=	visų su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų duomenų gavimas
—	=	4	=	aktyvių su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų duomenų gavimas

Prašymo koreliacijos identifikatorius

—	„R“, jei požymio <Pranešimo rūšis> reikšmė yra „3“ arba „4“

—	Priešingu atveju netaikoma

(Pranešimo rūšį žr. 1 a langelyje.)

Požymio <Prašymo koreliacijos identifikatorius> reikšmė skirtinga kiekvienai valstybei narei.

an..16

PREKIAUTOJUI SUTEIKTAS LEIDIMAS

999999x

Prekiautojo akcizo numeris

(Žr. II priedo 1 kodų sąrašą.) Duomens <Prekiautojo akcizo numeris> reikšmė turi būti vienintelė duomenų grupės <PREKIAUTOJUI SUTEIKTAS LEIDIMAS> sąraše.

an13

PVM mokėtojo kodas

an..14

Leidimo įsigaliojimo data

date

Leidimo galiojimo pabaigos data

date

Ūkinės veiklos vykdytojo rūšies kodas

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	įgaliotasis sandėlio savininkas
—	=	2	=	registruotas gavėjas
—	=	3	=	registruotas siuntėjas

Sukūrus duomenų grupę <PREKIAUTOJUI SUTEIKTAS LEIDIMAS> duomens <Ūkinės veiklos vykdytojo rūšies kodas> reikšmės nebegalima pakeisti.

Akcizų įstaigos nuorodos numeris

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 5 kodų sąrašą.)

an8

2.1.

VEIKSMAI

Operacija

Galimos reikšmės:

— C= sukurti

— U= atnaujinti

— I= anuliuoti

Aktyvavimo diena

—	„R“, jei duomens <Operacija> reikšmė yra „C“ arba „U“

—	priešingu atveju – „O“

(Operaciją žr. 2.1 a langelyje.)

Nenurodžius duomens <Aktyvavimo diena> reikšmės, anuliavimo operacijos aktyvavimo diena laikoma diena, kai centriniame registre buvo atlikta anuliavimo operacija.

date

Atsakingas duomenų tvarkytojas

an..35

2.2.

PAVADINIMAS IR ADRESAS

99x

Pavadinimas

an..182

Kalba, kuria nurodytas pavadinimas ir adresas (NAD_LNG)

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 1 kodų sąrašą.)

2.2.1.

ADRESAS

Gatvės pavadinimas

an..65

Namo numeris

an..11

Pašto kodas

an..10

Miestas

an..50

Valstybės narės kodas

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 3 kodų sąrašą.)

2.3.

ŪKINĖS VEIKLOS VYKDYTOJO VAIDMENS KODAS

Ūkinės veiklos vykdytojo vaidmens kodas

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	ūkinės veiklos vykdytojui leidžiama vykdyti tiesioginį pristatymą
—	=	2	=	ūkinės veiklos vykdytojui leidžiama nepildyti paskirties laukų pagal Reglamento (EB) Nr. 389/2012 19 straipsnio 2 dalies f punktą

Duomenų <Ūkinės veiklos vykdytojo rūšis> ir <Ūkinės veiklos vykdytojo vaidmuo> reikšmių tarpusavio santykis:

ŪK. VEIKL. VYKD. RŪŠIS / ŪK. VEIKL. VYKD. VAIDMUO	ĮGAL. SAND. SAVININKAS	REG. GAVĖJAS	REG. SIUNTĖJAS
Leidžiama vykdyti tiesioginį pristatymą	X	X
Leidžiama nepildyti paskirties laukų pagal Reglamento (EB) Nr. 389/2012 19 straipsnio 2 dalies f punktą	X

2.4.

AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PRODUKTŲ KATEGORIJOS KODAS

Privaloma bent viena iš šių duomenų grupių: <AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PRODUKTŲ KATEGORIJOS kodas> ir <AKCIZAIS APMOKESTINAMO PRODUKTO kodas>

999x

Akcizais apmokestinamų produktų kategorijos kodas

(Žr. II priedo 3 kodų sąrašą.)

Duomens <Akcizais apmokestinamų produktų kategorijos kodas> reikšmė turi būti vienintelė tai pačiai duomenų grupei <PREKIAUTOJUI SUTEIKTAS LEIDIMAS> arba <AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ SANDĖLIS> priklausančio duomenų pogrupio <AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PRODUKTŲ KATEGORIJOS kodas> sąraše.

2.5.

AKCIZAIS APMOKESTINAMO PRODUKTO KODAS

Privaloma bent viena iš šių duomenų grupių: <AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PRODUKTŲ KATEGORIJOS kodas> ir <AKCIZAIS APMOKESTINAMO PRODUKTO kodas>

999x

Akcizais apmokestinamo produkto kodas

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 11 kodų sąrašą.)

Pateikus duomenį <Akcizais apmokestinamo produkto kodas> toje pačioje duomenų grupėje <PREKIAUTOJUI SUTEIKTAS LEIDIMAS> arba <AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ SANDĖLIS> nebegalima pateikti tiesiogiai susijusio duomens <Akcizais apmokestinamų produktų kategorijos kodas>.

Duomens <Akcizais apmokestinamo produkto kodas> reikšmė turi būti vienintelė tai pačiai duomenų grupei <PREKIAUTOJUI SUTEIKTAS LEIDIMAS>, <AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ SANDĖLIS> arba <LAIKINAS LEIDIMAS> priklausančio duomenų pogrupio <AKCIZAIS APMOKESTINAMO PRODUKTO kodas> sąraše.

an..4

2.6.

(NAUDOJAMAS) AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ SANDĖLIS

—	„R“, jei duomens <Ūkinės veiklos vykdytojo rūšies kodas> reikšmė yra „Įgaliotasis sandėlio savininkas“

—	Priešingu atveju netaikoma

(Ūkinės veiklos vykdytojo rūšies kodą žr. 2 e langelyje.)

99x

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuoroda

(Žr. II priedo 1 kodų sąrašą.)

Duomens „Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuoroda“ reikšmė turi būti viena iš duomens <AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ SANDĖLIS. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuoroda> reikšmių, kad registre būtų bent viena aktyvi versija, kurios galiojimo laikas bent viena diena sutaptų su duomenų grupės <PREKIAUTOJUI SUTEIKTAS LEIDIMAS> galiojimo laiku po šios grupės duomenų aktyvavimo dienos.

Duomens <Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuoroda> reikšmė turi būti vienintelė duomenų grupės <AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ SANDĖLIS> sąraše.

an13

AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ SANDĖLIS

999999x

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuoroda

(Žr. II priedo 1 kodų sąrašą.)

Duomens <Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuoroda> reikšmė turi būti vienintelė duomenų grupės <AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ SANDĖLIS> sąraše.

Duomens „Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuoroda“ reikšmė vienoje ar keliose duomenų grupėse <PREKIAUTOJUI SUTEIKTAS LEIDIMAS>, kai ūkinės veiklos vykdytojo rūšis yra „Įgaliotasis sandėlio savininkas“, turi sutapti su viena iš duomens <(NAUDOJAMAS) AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ SANDĖLIS. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuoroda> reikšmių, taip tenkinant ir 204 taisyklę.

an13

Tinkamumo pradžios data

date

Tinkamumo pabaigos data

date

Akcizų įstaigos nuorodos numeris

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 5 kodų sąrašą.)

an8

3.1.

VEIKSMAI

Operacija

Galimos reikšmės:

— C= sukurti

— U= atnaujinti

— I= anuliuoti

Aktyvavimo diena

—	„R“, jei duomens <Operacija> reikšmė yra „C“ arba „U“

—	priešingu atveju – „O“

(Operaciją žr. 3.1 a langelyje.)

Nenurodžius duomens <Aktyvavimo diena> reikšmės, anuliavimo operacijos aktyvavimo diena laikoma diena, kai centriniame registre buvo atlikta anuliavimo operacija.

date

Atsakingas duomenų tvarkytojas

an..35

3.2.

PAVADINIMAS IR ADRESAS

99x

Pavadinimas

an..182

Kalba, kuria nurodytas pavadinimas ir adresas (NAD_LNG)

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 1 kodų sąrašą.)

3.2.1.

ADRESAS

Gatvės pavadinimas

an..65

Namo numeris

an..11

Pašto kodas

an..10

Miestas

an..50

Valstybės narės kodas

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 3 kodų sąrašą.)

3.4.

AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PRODUKTŲ KATEGORIJOS KODAS

Privaloma bent viena iš šių duomenų grupių: <AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PRODUKTŲ KATEGORIJOS kodas> ir <AKCIZAIS APMOKESTINAMO PRODUKTO kodas>

999x

Akcizais apmokestinamų produktų kategorijos kodas

(Žr. II priedo 3 kodų sąrašą.)

an1

3.5.

AKCIZAIS APMOKESTINAMO PRODUKTO KODAS

Privaloma bent viena iš šių duomenų grupių: <AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PRODUKTŲ KATEGORIJOS kodas> ir <AKCIZAIS APMOKESTINAMO PRODUKTO kodas>

999x

Akcizais apmokestinamo produkto kodas

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 11 kodų sąrašą.)

an..4

LAIKINAS LEIDIMAS

999999x

Laikino leidimo nuoroda

(Žr. II priedo 2 kodų sąrašą.)

an13

Įstaigos išdavimo nuorodos numeris

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 5 kodų sąrašą.)

an8

Galiojimo pabaigos data

date

Galimybės pakartotinai naudoti laikiną leidimą žymuo

Galimos reikšmės:

—	=	0	=	„Ne“ arba „Neteisinga“
—	=	1	=	„Taip“ arba „Teisinga“

PVM mokėtojo kodas

an..14

Leidimo įsigaliojimo data

date

Smulkaus vyno gamintojo žymuo

Galimos reikšmės:

—	=	0	=	„Ne“ arba „Neteisinga“
—	=	1	=	„Taip“ arba „Teisinga“

4.1.

VEIKSMAI

Operacija

Galimos reikšmės:

— C= sukurti

— U= atnaujinti

— I= anuliuoti

Aktyvavimo diena

—	„R“, jei duomens <Operacija> reikšmė yra „C“ arba „U“

—	priešingu atveju – „O“

(Operaciją žr. 4.1 a langelyje.)

Nenurodžius duomens <Aktyvavimo diena> reikšmės, anuliavimo operacijos aktyvavimo diena laikoma diena, kai centriniame registre buvo atlikta anuliavimo operacija.

date

Atsakingas duomenų tvarkytojas

an..35

4.2.

PREKIAUTOJAS SIUNTĖJAS

Prekiautojo akcizo numeris

—	„R“, jei duomuo <LAIKINAS LEIDIMAS. Smulkaus vyno gamintojo žymuo> nenurodytas arba jo reikšmė „Neteisinga“.

—	priešingu atveju – „O“

<PREKIAUTOJAS Siuntėjas> atžvilgiu:

Naudojamas duomenų rinkinyje <PREKIAUTOJUI SUTEIKTAS LEIDIMAS> esantis identifikatorius <Prekiautojo akcizo numeris>.

Duomens <Ūkinės veiklos vykdytojo rūšies kodas> reikšmė susijusioje duomenų grupėje <PREKIAUTOJAS> turi būti:

—	„Įgaliotasis sandėlio savininkas“ ARBA

—	„Registruotas siuntėjas“.

an13

Prekiautojo pavadinimas

an..182

Gatvės pavadinimas

an..65

Namo numeris

an..11

Pašto kodas

an..10

Miestas

an..50

Kalba, kuria nurodytas pavadinimas ir adresas (NAD_LNG)

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 1 kodų sąrašą.)

4.3.

LAIKINO LEIDIMO DUOMENYS

999x

Akcizais apmokestinamo produkto kodas

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 11 kodų sąrašą.)

Jei duomuo <LAIKINAS LEIDIMAS. Smulkus vyno gamintojas> yra nurodytas, ir jo reikšmė – „Tiesa“,

Duomens <Akcizais apmokestinamo produkto kodas> reikšmė turi būti arba

—	„W200“, ARBA

—

„W300“.

an..4

Kiekis

n..15,3

4.4.

PAVADINIMAS IR ADRESAS

99x

Pavadinimas

an..182

Kalba, kuria nurodytas pavadinimas ir adresas (NAD_LNG)

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 1 kodų sąrašą.)

4.4.1.

ADRESAS

Gatvės pavadinimas

an..65

Namo numeris

an..11

Pašto kodas

an..10

Miestas

an..50

Valstybės narės kodas

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 3 kodų sąrašą.)

3 lentelė

Su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų atnaujinimo atmetimas

(nurodoma 4 straipsnyje)

Pranešimo „Operacijos ūkinės veiklos vykdytojų registre“ teikimas

(Daugiau informacijos žr. 2 lentelėje.)

ATMETIMAS

9999x

Atmetimo data ir laikas

dateTime

Atmetimo priežasties kodas

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	neatlikta operacija
—	=	2	=	nežinoma operacija
—	=	3	=	netinkamas ūkinės veiklos vykdytojo akcizo numerio formatas
—	=	4	=	netinkamas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuorodos formatas
—	=	5	=	netinkamas laikino leidimo nuorodos formatas
—	=	6	=	netinkamas įstaigos nuorodos numerio formatas
—	=	7	=	nenurodytas pavadinimas
—	=	8	=	jau yra su šiuo ūkinės veiklos vykdytoju susijęs įrašas (kūrimo operacija)
—	=	9	=	jau yra su šiuo akcizais apmokestinamų prekių sandėliu susijęs įrašas (kūrimo operacija)
—	=	10	=	jau yra su šiuo laikinu leidimu susijęs įrašas (kūrimo operacija)
—	=	11	=	nerasta su šiuo ūkinės veiklos vykdytoju susijusio įrašo (atnaujinimo arba trynimo operacija)
—	=	12	=	nerasta su šiuo akcizais apmokestinamų prekių sandėliu susijusio įrašo (atnaujinimo arba trynimo operacija)
—	=	13	=	nerasta su šiuo laikinu leidimu susijusio įrašo (atnaujinimo arba trynimo operacija)
—	=	14	=	nežinomas ūkinės veiklos vykdytojas
—	=	18	=	nenurodyta ūkinės veiklos vykdytojo rūšis
—	=	19	=	nežinoma ūkinės veiklos vykdytojo rūšis
—	=	20	=	nenurodytas ūkinės veiklos vykdytojo vaidmuo
—	=	21	=	nežinomas ūkinės veiklos vykdytojo vaidmuo
—	=	22	=	nedera ūkinės veiklos vykdytojo rūšis ir vaidmuo
—	=	23	=	nenurodyta leidimo įsigaliojimo data arba netinkamas šios datos formatas
—	=	24	=	netinkamas leidimo galiojimo pabaigos datos formatas
—	=	25	=	nenurodyta galiojimo pabaigos data arba netinkamas šios datos formatas
—	=	26	=	nenurodytas arba nežinomas įstaigos nuorodos numeris
—	=	27	=	nedera akcizo numeris ir akcizo įstaiga
—	=	28	=	akcizais apmokestinamų prekių sandėlis negali priklausyti daugiau nei vienam įgaliotajam sandėlio savininkui
—	=	29	=	įgaliotojo sandėlio savininko akcizo numeris negali sutapti su ūkinės veiklos vykdytojo akcizo numeriu, nebent šis pats yra įgaliotasis sandėlio savininkas
—	=	30	=	nenurodyta akcizais apmokestinamų produktų kategorija
—	=	31	=	nežinoma akcizais apmokestinamų produktų kategorija
—	=	32	=	nenurodytas akcizais apmokestinamas produktas
—	=	33	=	nežinomas akcizais apmokestinamas produktas
—	=	34	=	netikslus adresas
—	=	35	=	nenurodytas kalbos kodas
—	=	36	=	nežinomas kalbos kodas
—	=	37	=	būtina nurodyti bent telefono numerį, fakso numerį arba el. pašto adresą
—	=	38	=	nenurodytas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuosavybės turėtojas (valdytojas)
—	=	39	=	nežinomas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuosavybės turėtojas (valdytojas)
—	=	40	=	akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuosavybės turėtojas (valdytojas) turi būti sandėlio savininkas
—	=	41	=	akcizais apmokestinamų prekių sandėliu gali naudotis tik sandėlio savininkas
—	=	42	=	klaidinga akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuoroda (pažeista 204 taisyklė)
—	=	43	=	nurodant akcizais apmokestinamų prekių sandėlį nenurodytas įgaliotasis sandėlio savininkas (pažeista 205 taisyklė)
—	=	44	=	nenurodytas duomuo <Prekiautojo akcizo numeris> (pažeista 157 sąlyga)
—	=	45	=	klaidinga duomens <Akcizais apmokestinamo produkto kodas> reikšmė (pažeista 212 taisyklė)

n..2

4 lentelė

SEED statistiniai duomenys

(nurodoma 7 straipsnyje)

POŽYMIAI

Prašymo koreliacijos identifikatorius

Požymio <Prašymo koreliacijos identifikatorius> reikšmė skirtinga kiekvienai valstybei narei.

an..16

STATISTINIAI_DUOMENYS_LAIKOTARPIS

Metai

Pusmetis

2 b, c ir d atžvilgiu:

Šie trys duomenų laukai yra neprivalomi, ir galima rinktis tik vieną iš jų:

—	<Pusmetis>

—	<Ketvirtis>

—

<Mėnuo>

T. y., nurodžius vieną iš šių laukų, kiti du laukai nebetaikytini.

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	pirmasis pusmetis
—	=	2	=	antrasis pusmetis

Ketvirtis

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	pirmasis ketvirtis
—	=	2	=	antrasis ketvirtis
—	=	3	=	trečiasis ketvirtis
—	=	4	=	ketvirtasis ketvirtis

Mėnuo

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	sausis
—	=	2	=	vasaris
—	=	3	=	kovas
—	=	4	=	balandis
—	=	5	=	gegužė
—	=	6	=	birželis
—	=	7	=	liepa
—	=	8	=	rugpjūtis
—	=	9	=	rugsėjis
—	=	10	=	spalis
—	=	11	=	lapkritis
—	=	12	=	gruodis

n..2

STATISTINIAI_DUOMENYS_ATSKIROS_VALSTYBĖS_NARĖS

99x

Valstybės narės kodas

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 3 kodų sąrašą.)

Aktyvių su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų skaičius

n..15

Neaktyvių su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų skaičius

n..15

Besibaigiančio galiojimo leidimų skaičius

n..15

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių skaičius

n..15

Akcizų leidimų pakeitimų skaičius

n..15

3.1.

ŪKINĖS_VEIKLOS_VYKDYTOJO_RŪŠIS

Ūkinės veiklos vykdytojo rūšies kodas

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	įgaliotasis sandėlio savininkas
—	=	2	=	registruotas gavėjas
—	=	3	=	registruotas siuntėjas

Su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų skaičius

n..15

3.2.

SU_AKCIZAIS_APMOKESTINAMŲ_PRODUKTŲ_KATEGORIJA_SUSIJUSI_VEIKLA

Akcizais apmokestinamų produktų kategorijos kodas

(Žr. II priedo 3 kodų sąrašą.)

Su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų skaičius

n..15

3.3.

SU_AKCIZAIS_APMOKESTINAMU_PRODUKTU_SUSIJUSI_VEIKLA

9999x

Akcizais apmokestinamo produkto kodas

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 11 kodų sąrašą.)

an..4

Su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų skaičius

n..15

STATISTINIAI_DUOMENYS_VISOS_VALSTYBĖS_NARĖS

Bendras aktyvių su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų skaičius

n..15

Bendras neaktyvių su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų skaičius

n..15

Bendras besibaigiančio galiojimo leidimų skaičius

n..15

Bendras akcizais apmokestinamų prekių sandėlių skaičius

n..15

Bendras akcizų leidimų pakeitimų skaičius

n..15

4.1.

ŪKINĖS_VEIKLOS_VYKDYTOJO_RŪŠIS_VISOS_VALSTYBĖS_NARĖS

Ūkinės veiklos vykdytojo rūšies kodas

Galimos reikšmės:

—	=	1	=	įgaliotasis sandėlio savininkas
—	=	2	=	registruotas gavėjas
—	=	3	=	registruotas siuntėjas

Bendras su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų skaičius

n..15

4.2.

SU_AKCIZAIS_APMOKESTINAMŲ_PRODUKTŲ_KATEGORIJA_SUSIJUSI_VEIKLA_VISOS_VALSTYBĖS_NARĖS

Akcizais apmokestinamų produktų kategorijos kodas

(Žr. II priedo 3 kodų sąrašą.)

Bendras su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų skaičius

n..15

4.3.

SU_AKCIZAIS_APMOKESTINAMU_PRODUKTU_SUSIJUSI_VEIKLA_VISOS_VALSTYBĖS_NARĖS

9999x

Akcizais apmokestinamo produkto kodas

(Žr. Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo 11 kodų sąrašą.)

an..4

Bendras su ūkinės veiklos vykdytojais susijusių įrašų skaičius

n..15

II PRIEDAS

KODŲ SĄRAŠAS

1 kodų sąrašas. Prekiautojo akcizo numeris ir akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuoroda

Laukas	Turinys	Lauko rūšis	Pavyzdžiai
1	Valstybės narės, kurioje registruotas ūkinės veiklos vykdytojas arba akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, identifikatorius	2 raidės	PL
2	Nacionaliniu lygiu priskirtas unikalus kodas	11 raidžių ir skaičių	2005764CL78

1 lauke nurodoma reikšmė iš sąrašo <VALSTYBĖS NARĖS> (Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo „Kodų sąrašai“ 3 punktas).

2 lauke reikia įrašyti unikalų akcizų tikslais registruoto ūkinės veiklos vykdytojo (įgaliotojo sandėlio savininko, registruoto gavėjo ir registruoto siuntėjo) arba akcizais apmokestinamų prekių sandėlio identifikatorių. Valstybių narių institucijos pačios renkasi šios reikšmės priskyrimo būdą, tačiau kiekvienas akcizų tikslais registruotas ūkinės veiklos vykdytojas (įgaliotasis sandėlio savininkas, registruotas gavėjas ir registruotas siuntėjas) arba akcizais apmokestinamų prekių sandėlys privalo turėti unikalų akcizo numerį.

2 kodų sąrašas. Laikino leidimo nuoroda

Laukas	Turinys	Lauko rūšis	Pavyzdžiai
1	Valstybės narės, kurioje registruotas ūkinės veiklos vykdytojas arba akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, identifikatorius	2 raidės	PL
2	Nacionaliniu lygiu priskirtas unikalus kodas	11 raidžių ir skaičių	2005764CL78

Laikino leidimo nuorodos struktūra yra tokia pati kaip prekiautojo akcizo numerio ir akcizais apmokestinamų prekių sandėlio nuorodos struktūra.

1 lauke nurodoma reikšmė iš sąrašo <VALSTYBĖS NARĖS> (Reglamento (EB) Nr. 684/2009 II priedo „Kodų sąrašai“ 3 punktas).

3 kodų sąrašas. Akcizais apmokestinamų produktų kategorijos

Akcizais apmokestinamų produktų kategorijos kodas	Apibūdinimas
T	Tabako gaminiai
B	Alus
W	Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai, išskyrus vyną ir alų
I	Tarpiniai produktai
S	Etilo alkoholis ir spiritas
E	Energiniai produktai

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/34

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 613/2013

2013 m. birželio 25 d.

kuriuo dėl papildomų biocidinių produktų veikliųjų medžiagų, kurias reikia ištirti pagal peržiūros programą, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1451/2007

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) II priede pateikiamas išsamus esamų veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti pagal metodiško rinkoje esančių veikliųjų medžiagų tyrimo darbo programą (toliau – peržiūros programa), sąrašas; be to, tuo reglamentu uždrausta pateikti rinkai biocidinius produktus, kuriuose yra veikliosios medžiagos ir produktų tipo derinių, neįtrauktų į tą sąrašą arba į Direktyvos 98/8/EB I arba IA priedą, arba kurių Komisija nusprendė neįtraukti;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 II priede pateikiamas esamų veikliųjų medžiagų ir produktų tipų derinių, apie kuriuos pranešta pagal 2000 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1896/2000 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos programos pirmojo etapo (3) 4 straipsnio 1 dalį, ir dėl kurių valstybė narė išreiškė suinteresuotumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1896/2000 5 straipsnio 3 dalį arba kurių dokumentų rinkinys, priimtas kaip išsamus, buvo pateiktas iki 2006 m. kovo 1 d., sąrašas;

(3)

Direktyvos 98/8/EB 2 straipsnio 1 dalies a punkte pateikta biocidinių produktų apibrėžtis, tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies d punkte pateikta veikliosios medžiagos apibrėžtis ir tos direktyvos V priede pateikti produktų tipų aprašymai buvo aiškinami skirtingai. Kai kuriais atvejais Komisijos ir pagal Direktyvos 98/8/EB 26 straipsnį paskirtų kompetentingų institucijų bendras supratimas laikui bėgant keitėsi. Visų pirma, 2012 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-420/10 Söll GmbH prieš Tetra GmbH (4) išaiškinta, kad sąvoka „biocidiniai produktai“ turi būti aiškinama taip, kad ji apima net ir tuos produktus, kurie turi tik netiesioginį poveikį tiksliniams kenksmingiems organizmams;

(4)

todėl asmenys, kurie remiasi Komisijos arba pagal Direktyvos 98/8/EB 26 straipsnį paskirtų kompetentingų institucijų paskelbtomis rekomendacinėmis pastabomis arba raštu pateiktais patarimais, gali nepranešti apie esamą rinkai pateikto produkto veikliosios medžiagos ir produktų tipo derinį arba perimti dalyvio vaidmenį, būdami objektyviai pagrįstai įsitikinę, kad produktas nepatenka į Direktyvos 98/8/EB taikymo sritį arba kad jis priskiriamas kitam produktų tipui;

(5)

tokiais atvejais tiems asmenims turėtų būti suteikta galimybė pateiktą dokumentų rinkinį nagrinėti pagal peržiūros programą, kai aktualu, iš anksto pranešdami, kad būtų išvengta produktų, kurių pagrįstą biocidinio produkto pobūdžio ar tinkamo produkto tipo interpretavimą ginčija valstybės narės arba Komisija, išėmimo iš rinkos;

(6)	be to, tais atvejais, kai dėl tokių pačių priežasčių veikliosios medžiagos dar neidentifikuotos kaip esamos, Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 I priedą reikėtų atnaujinti, kad jame būtų teisingai nurodytos visos esamos veikliosios medžiagos;

(7)

asmenų, kurie, remdamiesi šiuo reglamentu, nori pranešti apie veikliosios medžiagos ir produktų tipo derinį padėtis bus panaši į asmenų, kurie nori perimti dalyvio vaidmenį pagal Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 12 straipsnį. Todėl būtų tinkama nustatyti panašią suinteresuotųjų šalių informavimo ir leidimo teikti Komisijai pareiškimus apie ketinimą pranešti tvarką ir terminus;

(8)

be to, būtų tinkama terminus ir kitus pranešimo reikalavimus kiek įmanoma suderinti su Reglamento (EB) Nr. 1896/2000 4 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais dėl pirmojo pranešimo apie esamas veikliąsias medžiagas, atsižvelgiant į dabartinius Europos cheminių medžiagų agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (5), darbo metodus;

(9)

tais atvejais, kai nėra paskirta su pranešime nurodyta veikliąja medžiaga susijusi valstybė narė pranešėja, ir siekiant užtikrinti, kad bus atliktas medžiagos vertinimas, kurio reikia jai patvirtinti, pranešėjas turi pateikti patvirtinimą, kad kompetentinga institucija sutinka įvertinti būsimą veikliosios medžiagos patvirtinimo paraišką;

(10)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1451/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Direktyvos 98/8/EB prie 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (6), tam tikros šio reglamento dalys turėtų būti taikomos nuo tos pačios dienos kaip ir Reglamentas (ES) Nr. 528/2012;

(12)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1451/2007 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Be to, dalyvis – tai asmuo, pateikęs pranešimą, kurį Komisija priėmė pagal Reglamento (EB) Nr. 1896/2000 4 straipsnio 2 dalį arba šio reglamento 3c straipsnio 1 dalį, arba valstybė narė, išreiškusi suinteresuotumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1896/2000 5 straipsnio 3 dalį.“

3 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo d punktu:

„d)	esamos veikliosios medžiagos, apie kurias pranešta pagal 3b straipsnį.“

Įterpiamas šis 3a straipsnis:

„3a straipsnis

Pareiškimo apie ketinimą pranešti teikimo procedūra

1. Asmuo arba valstybė narė, manantys, kad rinkai pateiktam biocidiniam produktui, kuriame yra tik esamų veikliųjų medžiagų, taikoma Direktyva 98/8/EB ir kad jis priskirtinas vienam ar keliems produktų, kuriuos pagal 4 straipsnį draudžiama pateikti rinkai, tipams, gali Komisijai teikti prašymą leisti pranešti apie tame produkte esančias atitinkamo produktų tipo veikliąsias medžiagas.

Prašyme nurodomi susijusių veikliųjų medžiagų ir (arba) produktų tipų deriniai ir pagrindžiama, kodėl nebuvo pateiktas pranešimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1896/2000 4 straipsnio 1 dalį, nebuvo išreikštas suinteresuotumas pagal minėto reglamento 5 straipsnio 3 dalį arba nebuvo perimtas dalyvio vaidmuo pagal šio reglamento 12 straipsnį, arba nebuvo pateiktas išsamus dokumentų rinkinys pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį.

2. Gavusi prašymą pagal 1 dalį Komisija tariasi su valstybėmis narėmis, ar prašymas priimtinas.

Prašymas laikomas priimtinu, jei biocidiniam produktui taikoma Direktyva 98/8/EB ir jei jis priskiriamas vienam arba keliems produktų, kuriuos pagal šio reglamento 4 straipsnį draudžiama pateikti rinkai, tipams ir jei, prieš pateikdamas prašymą, pareiškėjas dėl Komisijos arba pagal Direktyvos 98/8/EB 26 straipsnį paskirtų kompetentingų institucijų paskelbtų gairių arba raštu pateiktų patarimų buvo objektyviai pagrįstai įsitikinęs, kad produktas nepatenka į Direktyvos 98/8/EB taikymo sritį arba kad jis priskiriamas kitokiam produktų tipui.

Tačiau prašymas laikomas nepriimtinu, jei dėl susijusio veikliosios medžiagos ir produktų tipų derinio jau priimtas sprendimas neįtraukti jo į Direktyvos 98/8/EB I arba IA priedą, remiantis vertinimo ataskaita, kurią peržiūrėjo Biocidinių produktų nuolatinis komitetas pagal šio reglamento 15 straipsnio 4 dalį.

3. Jei po konsultacijų pagal 2 dalį Komisija nustato, kad prašymas priimtinas, ji jį priima ir leidžia pranešti apie susijusių produktų tipų veikliąją medžiagą.

Tačiau, jei valstybei narei pranešėjai pateiktame susijusios veikliosios medžiagos dokumentų rinkinyje jau yra visi duomenys, kurių reikia norint įvertinti susijusius produktų, kuriuos pagal 4 straipsnį draudžiama pateikti rinkai, tipus, o dokumentų rinkinį pateikęs dalyvis nori, kad būtų laikoma, kad jis pranešė apie tų produktų tipų veikliąją medžiagą, valstybė narė pranešėja apie tai praneša Komisijai ir nebeleidžiama teikti jokių papildomų pranešimų pagal pirmą pastraipą.

Komisija apie tai informuoja valstybes nares ir paskelbia minėtą informaciją elektroninėmis priemonėmis.

4. Asmuo, ketinantis pranešti apie veikliosios medžiagos ir produktų tipo derinį, apie kurį paskelbta elektroninėmis priemonėmis, kaip nurodyta 3 dalies trečiojoje pastraipoje, apie tokį ketinimą turi pranešti Komisijai ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tokio paskelbimo elektroninėmis priemonėmis dienos.“

Įterpiamas šis 3b straipsnis:

„3b straipsnis

Pranešimo teikimo procedūra

1. Po pareiškimo apie ketinimą pranešti 3a straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo pateikia pranešimą apie veikliosios medžiagos ir produktų tipo derinį Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – Agentūra), įsteigtai Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo 3a straipsnio 3 dalies trečiojoje pastraipoje nurodyto paskelbimo elektroninėmis priemonėmis dienos.

Pranešimas teikiamas per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 71 straipsnyje nurodytą Biocidinių produktų registrą (7).

2. Pranešimas teikiamas IUCLID formatu. Jame pateikiama visa 1 ir 3 punktuose ir Reglamento (EB) Nr. 1896/2000 II priede pateiktoje lentelėje nurodyta informacija, taip pat įrodymai, kad medžiaga buvo rinkoje kaip biocidinio produkto, priskiriamo atitinkamam produktų tipui, veiklioji medžiaga tą dieną, kai elektroninėmis priemonėmis buvo paskelbta informacija, nurodyta 3a straipsnio 3 dalies trečiojoje pastraipoje.

3. Jei aptariamai veikliajai medžiagai nepaskirta valstybė narė pranešėja, pranešėjas nurodo, kuriai valstybės narės kompetentingai institucijai ketina pateikti dokumentų rinkinį, ir pateikia raštišką patvirtinimą, kad ta kompetentinga institucija sutinka tą dokumentų rinkinį įvertinti.

4. Gavusi pranešimą Agentūra apie tai praneša Komisijai, o pranešėją informuoja apie mokesčius, kuriuos reikia sumokėti pagal reglamentą, priimtą remiantis Reglamento (ES) Nr. 528/2012 80 straipsnio 1 dalimi. Jei per 30 dienų nuo tokios informacijos gavimo pranešėjas mokesčio nesumoka, Agentūra pranešimą atmeta ir apie tai informuoja pranešėją.

5. Gavusi sumokėtus mokesčius Agentūra per 30 dienų patikrina, ar pranešimas atitinka 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Jeigu pranešimas neatitinka šių reikalavimų, Agentūra pranešėjui suteikia 30 dienų laikotarpį, per kurį jis pranešimą papildo arba pataiso. Pasibaigus minėtam 30 dienų laikotarpiui, Agentūra per 30 dienų arba pareiškia, kad pranešimas atitinka 2 dalies reikalavimus, arba pranešimą atmeta ir apie tai praneša pranešėjui.

6. Agentūros sprendimus, priimtus remiantis 4 arba 5 dalimi, galima skųsti Apeliacinei komisijai, įsteigtai Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006. Tokiai skundų teikimo tvarkai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 92 straipsnio 1 ir 2 dalys, 93 ir 94 straipsniai. Skundas yra sustabdomojo poveikio.

7. Agentūra nedelsdama praneša Komisijai, ar pranešimas atitinka 2 dalies reikalavimus, ar buvo atmestas.

Įterpiamas šis 3c straipsnis:

„3c straipsnis

Įtraukimas į peržiūros programą arba pašalinimas iš jos

1. Jei laikoma, kad apie veikliąją medžiagą pranešta pagal 3a straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą, arba jei Agentūra pagal 3b straipsnio 7 dalį praneša Komisijai, kad pranešimas atitinka 3b straipsnio 2 dalies reikalavimus, Komisija pranešimą priima ir:

a)	jei susijęs veikliosios medžiagos ir produktų tipo derinys neįrašytas į šio reglamento II priedą, įrašo veikliosios medžiagos ir produktų tipo derinį į tą priedą ir, kai reikia, įrašo veikliąją medžiagą į šio reglamento I priedą;

b)	jei susijęs veikliosios medžiagos ir produktų tipo derinys įrašytas į šio reglamento II priedą, tačiau Komisija priėmė sprendimą jo neįtraukti į Direktyvos 98/8/EB I arba IA priedą, tą sprendimą panaikina.

2. Jei pareiškimas apie ketinimą pranešti negaunamas per 3a straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, jei pranešimas negaunamas per 3b straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą arba jei Agentūra pagal 3b straipsnio 7 dalį praneša Komisijai, kad pagal 3b straipsnio 1 dalį pateiktas pranešimas buvo atmestas, Komisija apie tai praneša valstybėms narėms ir paskelbia šią informaciją elektroninėmis priemonėmis.“

4 straipsnis papildomas šia 4 dalimi:

„4. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos, apie kurią Komisija, remdamasi 3a straipsnio 3 dalies trečia pastraipa, elektroninėmis priemonėmis paskelbė atitinkamą informaciją pagal susijusius produktų tipus, gali būti pateikiami rinkai pagal Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 1 dalį iki tos dienos, kai Komisija priima sprendimą įrašyti veikliosios medžiagos ir produktų tipo derinį į II priedą pagal 3c straipsnio 1 dalies a punktą arba panaikinti ankstesnį sprendimą dėl neįrašymo pagal 3c straipsnio 1 dalies b punktą, arba šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija elektroninėmis priemonėmis paskelbė susijusią informaciją pagal 3c straipsnio 2 dalį.“

9 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3. Nukrypstant nuo 2 dalies, veikliųjų medžiagų ir produktų tipų derinių, nurodytų II priede pagal 3c straipsnio 1 dalies a punktą, arba tų, dėl kurių priimtas sprendimas panaikintas pagal 3c straipsnio 1 dalies b punktą, veikliosios medžiagos patvirtinimo paraiškos pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 7 straipsnį pateikiamos ne vėliau kaip per dvejus metus nuo sprendimo priėmimo pagal 3c straipsnio 1 dalies a arba b punktą dienos.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 1 straipsnio 2, 4 ir 7 punktai taikomi nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2) OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

(3) OL L 228, 2000 9 8, p. 6.

(4) Dar nepaskelbta Europos teismų praktikos rinkinyje.

(5) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(6) OL L 167, 2012 6 27, p. 1.

(7) OL L 167, 2012 6 27, p. 1.“

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/38

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 614/2013

2013 m. birželio 25 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 25 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	49,2
	TR	98,7
	ZZ	74,0
0707 00 05	MK	27,7
	TR	116,3
	ZZ	72,0
0709 93 10	MA	102,6
	TR	127,8
	ZZ	115,2
0805 50 10	AR	97,3
	BR	96,4
	TR	78,7
	ZA	103,0
	ZZ	93,9
0808 10 80	AR	165,4
	BR	114,4
	CL	130,5
	CN	96,0
	NZ	144,5
	US	156,1
	ZA	124,6
	ZZ	133,1
0809 10 00	IL	342,4
	TR	214,9
	ZZ	278,7
0809 29 00	TR	340,7
0809 29 00	ZZ	340,7
0809 30	TR	179,1
0809 30	ZZ	179,1
0809 40 05	CL	216,3
	IL	308,9
	ZA	377,0
	ZZ	300,7

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/40

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. birželio 21 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/77/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Airijai

(2013/313/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (1), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Airijos prašymu Taryba jai suteikė finansinę pagalbą Įgyvendinimo sprendimu 2011/77/ES (2) remiant griežtą ekonomikos ir reformų programą, kuria siekiama atkurti pasitikėjimą, sudaryti sąlygas tvariam ekonomikos augimui atkurti ir apsaugoti Airijos, euro zonos ir Sąjungos finansinį stabilumą;

(2)	2013 m. balandžio 22 d. Komisija baigė devintąją Airijos ekonomikos reformų programos peržiūrą;

(3)

ES paskolos ilgiausio vidutinio termino pratęsimas būtų naudingas, nes taip būtų paremtos Airijos pastangos atgauti visas galimybes patekti į rinką ir sėkmingai baigti programos vykdymą. Kad ES paskolos ilgiausio vidutinio termino pratęsimas būtų visapusiškai naudingas, Komisijai turėtų būti leista pratęsti paskolos dalių ir dalinių išmokų terminą;

(4)	atsižvelgiant į tuos pokyčius, reikėtų iš dalies pakeisti Įgyvendinimo sprendimą 2011/77/ES,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2011/77/ES 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1.	1 dalis pakeičiama taip: „1. Sąjunga suteikia Airijai paskolą, kuri neviršija 22,5 mlrd. EUR ir kurios ilgiausias vidutinis terminas yra 19,5 metų. Atskirų paskolos dalinių išmokų terminas gali būti iki 30 metų.“

papildoma šia dalimi:

„9. Airijos prašymu Komisija gali pratęsti paskolos dalies arba dalinės išmokos terminą, jei laikomasi 1 dalyje nustatyto ilgiausio vidutinio termino. Minėtam tikslui pasiekti Komisija gali refinansuoti visus įsiskolinimus arba jų dalį. Visos iš anksto pasiskolintos sumos laikomos Europos Centrinio Banko (ECB) sąskaitoje, kurią Komisija atidarė finansinei pagalbai administruoti.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Airijai.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

Priimta Liuksemburge 2013 m. birželio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. NOONAN

(1) OL L 118, 2010 5 12, p. 1.

(2) OL L 30, 2011 2 4, p. 34.

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/41

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. birželio 21 d.

kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/286/ES dėl perviršinio deficito Italijoje

(2013/314/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2009 m. gruodžio 2 d. Taryba Sprendimu 2010/286/ES (1), priimtu remiantis Komisijos rekomendacija, nustatė, kad Italijoje susidaręs perviršinis deficitas. Taryba pažymėjo, kad 2009 m. planuojamas valdžios sektoriaus deficitas buvo 5,3 % BVP ir viršijo Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, o 2009 m. planuojama bendroji valdžios sektoriaus skola siekė 115,1 % BVP ir viršijo Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę (2);

(2)

2009 m. gruodžio 2 d., vadovaudamasi Sutarties 126 straipsnio 7 dalimi ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (3) 3 straipsnio 4 dalimi ir remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba pateikė Italijai skirtą rekomendaciją, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta ne vėliau kaip 2012 m. Ta rekomendacija buvo paskelbta viešai;

(3)

pagal Sutarčių prieduose pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros 4 straipsnį Komisija teikia šiai procedūrai vykdyti reikalingus duomenis. Taikydamos šį protokolą, pagal 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (4) 3 straipsnį valstybės narės du kartus per metus, t. y. iki balandžio 1 d. ir iki spalio 1 d., turi pranešti valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenis ir kitus susijusius kintamuosius;

(4)

svarstydama, ar reikėtų panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito, Taryba sprendimą priima remdamasi pateiktais duomenimis. Be to, sprendimas dėl perviršinio deficito turėtų būti panaikintas tik tada, jei pagal Komisijos prognozes numatoma, kad prognozės laikotarpiu deficitas neviršys 3 % BVP ribos;

(5)

remiantis Komisijos (Eurostato) duomenimis, pateiktais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 14 straipsnį, Italijai pateikus pranešimą iki 2013 m. balandžio 1 d. ir remiantis 2013 m. stabilumo programa, Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze ir papildomų priemonių, priimtų 2013 m. gegužės 21 d. dekretu-įstatymu 54, vertinimu, patvirtinamos šios išvados:

—

2009 m. pasiekęs didžiausią 5,5 % BVP lygį Italijos valdžios sektoriaus deficitas buvo nuolat mažinamas ir 2012 m., t. y. per Tarybos nustatytą terminą, pasiekė 3,0 % BVP. Padėties pagerėjimą lėmė didelio masto fiskalinis konsolidavimas, nors 2012 m. palūkanų išlaidos buvo 0,8 procentinio punkto BVP didesnės negu 2009 m. ir ekonominės veiklos sudėtis buvo prastesnė mokesčių surinkimo prasme;

—

2013–2017 m. stabilumo programoje, kurią Italijos vyriausybė priėmė 2013 m. balandžio 10 d., o parlamentas patvirtino gegužės 7 d., planuojama, kad 2013 m. deficitas šiek tiek sumažės iki 2,9 % BVP, o po to 2014 m. nukris iki 1,8 % BVP. Remiantis prielaida, kad politika nesikeis, pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę numatoma, kad deficitas 2013 m. bus 2,9 % BVP, o 2014 m. – 2,5 % BVP. Tiek stabilumo programoje, tiek pavasario prognozėje atsižvelgiama į 2013 m. balandžio 8 d. dekreto-įstatymo 35, kuriuo numatoma per 2013–2014 m. padengti valdžios sektoriaus prekybos skolą privatiems tiekėjams už bendrą 40 mlrd. EUR sumą (arba apie 2,5 % BVP), poveikį. Nors dėl šios sumos atitinkamai padidėja valdžios sektoriaus skola, deficitą paveikia tik ta dalis, kuri susijusi su kapitalo išlaidomis. Dekretu-įstatymu nustatoma, kad šie mokėjimai 2013 m. sudaro 0,5 % BVP ir kad atitinkamai padidėja deficitas. Į jį taip pat įtraukiama apsaugos sąlyga, kuria vyriausybei leidžiama atidėti deficitą didinančios prekybos skolos padengimą arba priimti kitas taisomąsias priemones, kad būtų pasiektas 2013 m. biudžeto tikslas;

—

Italijos parlamentas gegužės 7 d. oficialiai patvirtino 2013 m. stabilumo programoje nurodytus biudžeto uždavinius. Gegužės 17 d., t. y. po pavasario prognozės, naujoji vyriausybė parengė oficialų pareiškimą, kad patvirtintų šiuos įsipareigojimus ir paskelbtų apie naujų priemonių priėmimą, visapusiškai atsižvelgdama į stabilumo programos biudžeto uždavinius. Tą pačią dieną priimtame dekrete-įstatyme 54 nurodomos naujosios priemonės. Jos apima:

—

turto mokesčio taikymo būstams, kuriuose gyvena savininkas, išskyrus prabangius namus, taip pat žemės ūkio paskirties turtui sustabdymą, įpareigojant vyriausybę iš esmės pertvarkyti nekilnojamojo turto apmokestinimo įstatymą. Apsaugos sąlyga užtikrinama, kad įstatymas turi būti pertvarkytas visapusiškai atsižvelgiant į pirminius biudžeto tikslus. Be to, jeigu iki 2013 m. rugpjūčio pabaigos nebus patvirtinta biudžetui poveikio nedaranti reforma, sustabdyto turto mokesčio įmoką reikės sumokėti iki rugsėjo 16 d.;

—	atlyginimų priedų sistemos pratęsimą darbuotojams, kurie ja dar nepasinaudojo 2013 m., perskirstant turimus biudžeto išteklius, be tų, kurie buvo atidėti vykdant 2012 m. darbo rinkos reformą;

—	jeigu naujosios nuostatos nuosekliai įgyvendinamos, jos iš esmės vertinamos kaip neturinčios reikšmingo poveikio deficitui. Todėl deficitas ilgą laiką turėtų išlikti mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę;

—

remiantis prielaida, kad politika nesikeis, prognozuojama, kad struktūrinis balansas, t. y. pagal ekonominį ciklą pakoreguotas balansas, į kurį neįtraukiamos vienkartinės ir kitos laikinos priemonės, nuo 2009 iki 2012 m. iš viso pagerėjęs beveik 2¾ procentinio punkto BVP, 2013 m. toliau gerės beveik 1 procentiniu punktu (iki maždaug -½ % BVP), o 2014 m. šiek tiek pablogės;

—

2009–2012 m. skolos ir BVP santykis padidėjo 10,6 procentinio punkto iki 127,0 % ir dėl Italijos įnašo į finansinės pagalbos euro zonos valstybėms narėms fondą. Kadangi ciklinės sąlygos lieka neigiamos, prognozuojama, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2013 m. padidės iki 131,4 % BVP, o 2014 m. – iki 132,2 % taip pat ir dėl 2,5 procentinio punkto BVP prekybos skolos padengimo, kuris planuojamas 2013–2014 m., ir tolimesnių finansinės pagalbos įnašų euro zonos valstybėms narėms;

(6)

Nuo 2013 m., t. y. nuo metų po perviršinio deficito panaikinimo, Italija tinkamu tempu turėtų toliau siekti savo vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslo, kartu laikytis išlaidų kriterijaus ir daryti pakankamą pažangą siekdama tenkinti skolos kriterijų pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 1a dalį;

(7)	pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito panaikinamas, kai, Tarybos nuomone, perviršinis deficitas atitinkamoje valstybėje narėje panaikinamas;

(8)	Tarybos nuomone, perviršinis deficitas Italijoje buvo panaikintas, todėl Sprendimas 2010/286/ES turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą daroma išvada, kad perviršinio deficito padėtis Italijoje ištaisyta.

2 straipsnis

Sprendimas 2010/286/ES panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Liuksemburge 2013 m. birželio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. NOONAN

(1) OL L 125, 2010 5 21, p. 40.

(2) Priėmus Sprendimą 2010/286/ES, 2009 m. rodikliai buvo patikslinti ir atitinkamai valdžios sektoriaus deficitas padidintas iki 5,5 % BVP, o bendroji skola – iki 116,4 % BVP.

(3) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(4) OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/43

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. birželio 21 d.

kuriuo panaikinamas Sprendimas 2004/918/EB dėl perviršinio deficito Vengrijoje

(2013/315/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2004 m. liepos 5 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 104 straipsnio 6 dalį Taryba Sprendimu 2004/918/EB nusprendė (1), kad Vengrijoje susidaręs perviršinis deficitas, ir pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį priėmė rekomendaciją, kaip ištaisyti perviršinio deficito padėtį iki 2008 m. pabaigos;

(2)

2005 m. sausio 18 d. pagal EB sutarties 104 straipsnio 8 dalį Taryba nusprendė, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į jos rekomendaciją, ir 2005 m. kovo 8 d. pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį pateikė dar vieną rekomendaciją, kurioje patvirtintas perviršinio deficito panaikinimo terminas – 2008 m. 2005 m. lapkričio 8 d. Taryba nusprendė, kad Vengrija antrą kartą nesilaikė rekomendacijų pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį. Todėl 2006 m. spalio 10 d. pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį Taryba priėmė trečią Vengrijai skirtą rekomendaciją, kuria perviršinio deficito panaikinimo terminas nukeliamas į 2009 m. 2009 m. liepos 7 d. Taryba padarė išvadą, kad galima laikyti, jog Vengrijos valdžios institucijos ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdamos į 2006 m. spalio 10 d. Tarybos rekomendaciją, ir atsižvelgdama į didelį ekonomikos nuosmukį pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį pateikė patikslintą rekomendaciją (toliau – 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendacija), kurioje vėl nurodė naują ištaisymo terminą, t. y. 2011 m. 2010 m. sausio 27 d. Komisija padarė išvadą, kad Vengrija, atsižvelgdama į 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją, ėmėsi veiksmingų priemonių, su kuriomis Taryba sutiko savo 2010 m. vasario 16 d. išvadose, bet įspėjo apie didelę riziką;

(3)

2012 m. sausio 24 d. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 8 dalies nuostatas Taryba nusprendė, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją per šioje rekomendacijoje nustatytą laikotarpį. Nors Sutartyje nustatyta 3 % BVP pamatinė vertė 2011 m. neviršyta, tai priklausė ne nuo struktūrinio tvaraus koregavimo, bet nuo reikšmingų vienkartinių pajamų. Su šia padėtimi taip pat susijęs bendras daugiau kaip 2 % BVP dydžio abiem 2010 ir 2011 metais struktūrinis pablogėjimas, palyginti su rekomenduotu bendru 0,5 % BVP fiskaliniu pagerėjimu. Be to, nors valdžios institucijos 2012 m. įgyvendino struktūrines priemones, kuriomis tikėtasi iš esmės kompensuoti ankstesnį padėties pablogėjimą, Sutartyje nustatyta 3 % BVP pamatinė vertė 2012 m. vėl nebūtų viršyta vien tik dėl vienkartinių beveik 1 % BVP priemonių, tačiau 2013 m. ši vertė būtų viršyta;

(4)

2012 m. kovo 13 d. pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį Taryba priėmė naują rekomendaciją (toliau – 2012 m. kovo 13 d. Tarybos rekomendacija), skirtą Vengrijai, kad iki 2012 m. pabaigos ji panaikintų perviršinį deficitą. Vengrijos valdžios institucijų paprašyta imtis toliau nurodytų veiksmų, ypač: i) patikimai ir tvariai panaikinti perviršinio deficito padėtį iki 2012 m.; ii) imtis bent ½ % BVP vertės papildomų fiskalinių priemonių, kad būtų pasiektas 2012 m. deficito tikslas – 2,5 % BVP; ir iii) imtis reikalingų papildomų struktūrinio pobūdžio priemonių, siekiant užtikrinti, kad 2013 m. deficitas išliktų gerokai žemiau 3 % BVP ribos. Kartu rekomenduota kuo greičiau vėl pradėti mažinti valdžios sektoriaus skolos santykį, kad jis būtų kaip pakankamos pažangos, siekiant laikytis skolos mažinimo kriterijaus, rodiklis. Biudžeto koregavimą taip pat reikia remti pasiūlytais fiskalinės valdymo sistemos patobulinimais. Taryba nustatė 2012 m. rugsėjo 13 d. terminą Vengrijos vyriausybei imtis veiksmingų priemonių; 2012 m. kovo 13 d. Taryba taip pat nusprendė (2) sustabdyti dalį 2013 m. Vengrijai skirtų Sanglaudos fondo įsipareigojimų asignavimų;

(5)

2012 m. gegužės 30 d., remdamasi 2011 - 2015 m. konvergencijos programa ir papildomu taupymo priemonių patikslinimu, Komisija padarė išvadą, kad Vengrija ėmėsi veiksmingų priemonių dėl perviršinio deficito panaikinimo. Visų pirma buvo numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas pasieks 2,5 % BVP 2012 m. ir 2013 m. liks gerokai mažesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, kaip buvo rekomenduota 2012 m. kovo 13 d. Tarybos rekomendacijoje. Be to, buvo pripažinta, kad padaryta tam tikra pažanga griežtinant fiskalinio valdymo sistemą, nors šios srities bendrą pažangą ir būtų galima laikyti lėta. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, 2012 m. birželio 13 d. Taryba, atsižvelgdama į Tarybos pasiūlymą, priėmė 2012 m. gegužės 30 d. Įgyvendinimo sprendimą 2012/323/ES (3), kuriuo panakinamas įsipareigojimų teikti lėšas iš Sanglaudos fondo sustabdymas;

(6)

(7)

svarstydama, ar reikėtų panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito, Taryba sprendimą turi priimti remdamasi praneštais duomenimis. Be to, sprendimas dėl perviršinio deficito turėtų būti panaikintas tik jei pagal Komisijos prognozes nurodoma, kad prognozės laikotarpiu deficitas neviršys Sutartyje nustatytos 3 % BVP ribos;

(8)

remiantis Komisijos (Eurostato) duomenimis, pateiktais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 14 straipsnį, Vengrijai pateikus pranešimą iki 2013 m. balandžio 1 d. ir remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze bei 2013 m. gegužės 13 d. vyriausybės dekretu priimtų papildomų koreguojamųjų priemonių vertinimu, patvirtinamos šios išvados:

—

remiantis didelio masto fiskalinėmis priemonėmis, 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 1,9 % BVP. Tą lėmė ir vienkartinės pajamos, sudarančios ¾ % BVP, įskaitant didesnes nei biudžete numatytas vienkartines 0,2 % BVP pajamas, susijusias su papildomu turto pervedimu iš privačios pensijų sistemos į valstybinę pensijų sistemą. 2012 m. priimto biudžeto tikslas buvo 2,5 % BVP deficitas, remiantis 0,5 % augimu. Biudžete buvo numatytas 1,1 % BVP ypatingasis rezervas ir daug konsolidavimo priemonių, visų pirma: i) maždaug 1¾ % BVP vertės pajamų didinimo priemonės, įskaitant netiesioginių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų padidinimą; ii) ¾ % BVP vertės struktūrinės išlaidų priemonės, pvz., socialinių išmokų peržiūra; ir iii) ¼ % BVP vertės viešojo sektoriaus išlaidų apribojimas, įskaitant nominalaus atlyginimo įšaldymą daugelyje sektorių. Siekdama kompensuoti nuolat blogėjančią augimo perspektyvą, 2012 m. balandžio ir spalio mėn. vyriausybė priėmė du pagrindinius papildomus taisomuosius paketus (kurie iš viso sudaro 0,7 % BVP), kuriuos daugiausia sudaro tolesni biudžetinių institucijų asignavimų mažinimai, iš kurių apie pusė buvo įgyvendinta. Be to, vietos valdžios sektoriaus balansas pagerėjo maždaug 0,7 % BVP, palyginti su biudžete numatytais planais, daugiausia dėl jų nedidelės investicinės veiklos.

Kiek tai susiję su 2012 m. spalio mėn. perviršinio deficito procedūros (PDP) pažangos ataskaita, oficialus 2012 m. deficito tikslas buvo padidintas nuo 2,5 % iki 2,7 % BVP. Apskritai veiksmingai įgyvendintos maždaug 3 % BVP korekcinės priemonės, kurias priėmė centrinė valdžia, ir vietos valdžios sektoriaus balanso pagerėjimas galiausiai lėmė 1,9 % BVP deficitą, t. y. pirminio deficito tikslas viršytas 0,6 % BVP. Panaudojus biudžete numatytus ypatinguosius rezervus, kompensuoti nuokrypiai nuo patvirtinto biudžeto, kurie iš dalies susiję su blogesne nei anksčiau tikėtasi makroekonomine aplinka;

—

2012-2016 m. konvergencijos programoje projektuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas tiek 2013, tiek 2014 m. liks 2,7 % BVP. Tačiau pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę 2013 m. deficitas sieks 3,0 % BVP, o 2014 m. – 3,3 % BVP, tai rodo, kad perviršinis deficitas nebuvo tvariai panaikintas. Komisijos tarnyboms pateikus 2013 m. pavasario prognozes, 2013 m. gegužės 13 d. Vengrijos vyriausybė priėmė tolesnes taisomąsias priemones, kurios 2013 ir 2014 m. atitinkamai bendrai sieks 0,3 % ir 0,7 % BVP. Atnaujintame Komisijos tarnybų fiskaliniame vertinime, kuriame atsižvelgiama į šių papildomų korekcinių priemonių grynąjį deficito pagerėjimo poveikį, projektuojama, kad 2013 ir 2014 m. deficitas atitinkamai sieks 2,7 % BVP ir 2,9 % BVP. Todėl tikimasi, kad 2013 m. Komisijos tarnybų pavasario prognozėje prognozuojamu laikotarpiu deficitas liks mažesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Be to, remiantis Komisijos tarnybų skaičiavimais, pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas, atmetus vienkartines ir kitas laikinas priemones, 2013 ir 2014 m. bus atitinkamai –¾ % ir –1½ % BVP, todėl jis atitiks Vengrijos vidutinės trukmės laikotarpio –1,7 % BVP biudžeto tikslą;

—

2010 m. skolos ir BVP santykis nuo aukščiausio 2010 m. pasiekto beveik 82 % lygio sumažėjo iki 79,2 % 2012 m. dėl didelių vienkartinių kapitalo pervedimų, susijusių su privalomos privačios pensijos sistemos panaikinimu ir keliomis konsolidavimo priemonėmis. Remiantis. konvergencijos programa, skolos ir BVP santykis toliau mažės: 2013 m. – iki 78,1 %, o 2014 m. – iki 77,2 % ir po to toliau mažės. Netgi įtraukus naujų 2013 m. gegužės 13 d. priimtų konsolidavimo priemonių poveikį, Komisija prognozuoja maždaug 1 procentiniu punktu didesnę skolos ir BVP santykio trajektoriją tiek 2013, tiek 2014 m.;

(9)

kiek tai susiję su fiskaliniu valdymu, Taryba paprašė Vengrijos valdžios institucijų nustatyti iš tikrųjų privalomą vidutinės trukmės laikotarpio sistemą ir išplėsti Fiskalinės tarybos analitinius gebėjimus, atsižvelgiant į jos teisę vetuoti metinį biudžetą. 2012–2016 m. konvergencijos programoje paskelbta, kad 2013 m. rudenį ketinama imtis tolesnių veiksmų šioje srityje. Pažanga bus atidžiai stebima, atsižvelgiant į Europos semestrą;

(10)

nuo 2013 m., t. y. nuo metų po perviršinio deficito panaikinimo, Vengrija turėtų išlaikyti fiskalinę padėtį, atsižvelgdama į savo vidutinės trukmės laikotarpio tikslą, ir kartu laikytis išlaidų kriterijaus, taip pat daryti pakankamą pažangą, kad tenkintų skolos kriterijų pagal 1997 m. liepos mėn. 7 d. Reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (5) 2 straipsnio 1a dalį;

(11)	pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito panaikinamas, kai, Tarybos nuomone, perviršinis deficitas atitinkamoje valstybėje narėje panaikinamas;

(12)	Tarybos nuomone, perviršinis deficitas Vengrijoje yra panaikintas ir todėl reikėtų panaikinti Sprendimą 2004/918/EB,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą daroma išvada, kad perviršinio deficito padėtis Vengrijoje ištaisyta.

2 straipsnis

Sprendimas 2004/918/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vengrijai.

Priimta Liuksemburge 2013 m. birželio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. NOONAN

(1) OL L 389, 2004 12 30, p. 27.

(2) 2012 m. kovo 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo sustabdomi įsipareigojimai teikti lėšas iš Sanglaudos fondo Vengrijai nuo 2013 m. sausio 1 d. (OL L 78, 2012 3 17, p. 19).

(3) OL L 165, 2012 6 26, p. 46.

(4) OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

(5) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/46

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. birželio 21 d.

kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/588/EB dėl perviršinio deficito Lietuvoje

(2013/316/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2009 m. liepos 7 d. remiantis Komisijos rekomendacija pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutarties) 104 straipsnio 6 dalį, Taryba Sprendimu 2009/588/EB (1) nusprendė, kad Lietuvoje susidaręs perviršinis deficitas. Taryba pažymėjo, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 3,2 % BVP ir viršijo Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, ir, remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognoze, toliau didės ir 2009 m. bus 5,4 % BVP, o 2010 m. – 8 % BVP. Bendroji valdžios sektoriaus skola 2008 m. buvo 15,6 % BVP – daug mažesnė už 60 % BVP Sutarties pamatinę vertę;

(2)

2009 m. liepos 7 d., vadovaudamasi EB sutarties 104 straipsnio 7 dalimi ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (2) 3 straipsnio 4 dalimi ir remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba pateikė Lietuvai skirtą rekomendaciją, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta ne vėliau kaip 2011 m. (2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendacija) 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendacija buvo paskelbta viešai;

(3)

2010 m. vasario 9 d. Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 7 dalimi ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalimi bei remdamasi Komisijos rekomendacija, pripažindama, kad Lietuvos valdžios institucijos ėmėsi efektyvių veiksmų, pagal 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją, ir kad Lietuvoje įvyko netikėtų neigiamų ekonominių pokyčių, turėjusių didelių neigiamų pasekmių valstybės finansams, pateikė Lietuvai skirtą persvarstytą rekomendaciją, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta ne vėliau kaip 2012 m. Ši persvarstyta rekomendacija buvo paskelbta viešai;

(4)

pagal Sutarčių prieduose pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros 4 straipsnį Komisija teikia šiai procedūrai vykdyti reikalingus duomenis. Taikydamos šį protokolą, pagal 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (3) 3 straipsnį valstybės narės du kartus per metus, t. y. iki balandžio 1 d. ir iki spalio 1 d., turi pranešti valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenis ir kitus susijusius kintamuosius;

(5)

svarstydama, ar reikėtų panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito, Taryba turi priimti sprendimą remdamasi pateiktais duomenimis. Be to, sprendimas dėl perviršinio deficito turėtų būti panaikintas tik jei pagal Komisijos tarnybų prognozes numatoma, kad prognozės laikotarpiu deficitas neviršys 3 % BVP ribos (4);

(6)

remiantis Komisijos (Eurostato) duomenimis, pateiktais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 14 straipsnį, Lietuvai pateikus pranešimą prieš 2013 m. balandžio 1 d. ir remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, patvirtinamos šios išvados:

—

2009 m. pasiekęs aukščiausią lygį – 9,4 % BVP – Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas 2010 m. sumažintas iki 7,2 % BVP, 2011 m. – iki 5,5 % BVP ir 2012 m. – iki 3,2 % BVP. Šį pagerėjimą lėmė išlaidų konsolidavimo priemonės, visų pirma nuolatinis išlaidų augimo ribojimas pagal Lietuvos fiskalinės drausmės įstatymą, ir palankios ciklinės sąlygos;

—

kadangi 3,2 % BVP deficito lygį galima laikyti artimu pamatinei vertei, o Lietuvos skolos ir BVP santykis ilgą laiką yra mažesnis nei 60 % BVP pamatinės vertės, Lietuvai galima taikyti Reglamente (EB) Nr. 1467/97 nurodytas Stabilumo ir augimo pakto nuostatas dėl sisteminių pensijų reformų. Taigi, vertinant perviršinio deficito padėties ištaisymą, reikėtų atsižvelgti į tiesiogines grynąsias pensijų reformos sąnaudas. Kaip patvirtina Komisija (Eurostatas), Lietuvos sisteminės pensijų reformos grynosios sąnaudos 2012 m. buvo 0,2 % BVP – šiomis sąnaudomis galima paaiškinti 2012 m. didesnį perviršį, nei Sutartyje nustatyta 3 % BVP pamatinė vertė;

—

Lietuvos konvergencijos 2012 m.–2016 m. programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas toliau mažės ir 2013 m. bus 2,5 % BVP, o 2014 m. – 1,5 % BVP, o Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatomas, nors ir lėtesnis, valdžios sektoriaus deficito padėties pagerėjimas: 2013 m. – 2,9 % BVP, o 2014 m. – 2,4 % BVP, remiantis prielaida, kad politika nesikeis. Taigi deficitas per prognozuojamą laikotarpį turėtų išlikti mažesnis už 3 % BVP Sutarties pamatinę vertę;

—	pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę numatoma, kad bendroji valdžios sektoriaus skola sumažės nedaug – nuo 40,7 % BVP 2013 m. iki 40,1 % BVP 2014 m.

(7)	nuo 2013 m., t. y. nuo metų po perviršinio deficito ištaisymo, Lietuva tinkamu tempu turėtų toliau siekti savo vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslo ir kartu laikytis išlaidų kriterijaus;

(8)	pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito panaikinamas, kai, Tarybos nuomone, perviršinis deficitas atitinkamoje valstybėje narėje ištaisomas;

(9)	Tarybos nuomone, perviršinis deficitas Lietuvoje ištaisytas, todėl Sprendimas 2009/588/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą daroma išvada, kad perviršinio deficito padėtis Lietuvoje ištaisyta.

2 straipsnis

Sprendimas 2009/588/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lietuvos Respublikai.

Priimta Liuksemburge 2013 m. birželio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. NOONAN

(1) OL L 202, 2009 8 4, p. 44.

(2) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(3) OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

(4) Atsižvelgiant į 2012 m. rugsėjo 3 d.„Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo sąlygas ir stabilumo ir konvergencijos programų formos ir turinio gaires“. Žr.: http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/coc/code_of_conduct_en.pdf

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/48

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. birželio 21 d.

kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/591/EB dėl perviršinio deficito Latvijoje

(2013/317/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2009 m. liepos 7 d. remiantis Komisijos rekomendacija pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutarties) 104 straipsnio 6 dalį, Taryba Sprendimu 2009/591/EB (1) nusprendė, kad Latvijoje susidaręs perviršinis deficitas. Taryba pažymėjo, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 4,0 % BVP ir viršijo Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, o bendroji valdžios sektoriaus skola 2008 m. buvo 19,5 % BVP, t. y. daug mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę (2);

(2)

2009 m. liepos 7 d., vadovaudamasi EB sutarties 104 straipsnio 7 dalimi ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (3) 3 straipsnio 4 dalimi ir remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba pateikė Latvijai skirtą rekomendaciją, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta ne vėliau kaip 2012 m. Rekomendacija buvo paskelbta viešai;

(3)

(4)

svarstydama, ar reikėtų panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito, Taryba turi priimti sprendimą remdamasi pateiktais duomenimis. Be to, sprendimas dėl perviršinio deficito turėtų būti panaikintas tik jei pagal Komisijos tarnybų prognozes nurodoma, kad prognozės laikotarpiu deficitas neviršys 3 % BVP ribos;

(5)

remiantis Komisijos (Eurostato) duomenimis, pateiktais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 14 straipsnį, Latvijai pateikus pranešimą prieš 2013 m. balandžio 1 d. ir remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze patvirtinamos šios išvados:

—

po didelio 2009 ir 2010 m. valdžios sektoriaus deficito (atitinkamai 9,8 % BVP ir 8,1 % BVP), kurį iš dalies lėmė finansų sektoriaus stabilizavimo priemonės, 2011 m. deficitas pradėjo sparčiai mažėti ir pasiekė 3,6 % BVP. Šį pagerėjimą lėmė didelio masto 2009–2011 m. fiskalinis konsolidavimas, susijęs su ekonomikos koregavimo programa, finansuojama pagal mokėjimų balanso paramos mechanizmą, taip pat gerėjančios ciklo sąlygos; koregavimo programa sėkmingai užbaigta 2012 m. sausio mėn. 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas toliau mažėjo iki 1,2 % BVP, viršydamas 2012 m.- 2016 m. konvergencijos programoje nustatytą 2,1 % BVP deficito tikslą, ir buvo daug mažesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Geresnę įplaukų padėtį lėmė palankios ciklo sąlygos ir didėjantis mokesčių veiksmingumas, o išlaidų augimas liko gerokai žemesnis nei nominaliojo BVP augimas. Todėl 2012 m. valdžios sektoriaus pajamų dalis BVP padidėjo ¼ procentinio punkto, o valdžios sektoriaus išlaidų dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais;

—

2012 m. -2016 m. konvergencijos programoje numatyta, kad nominalus deficitas 2013 m. bus 1,1 % BVP, o vėliau iki 2016 m. jo lygis stabilizuosis ir bus 0,9 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. liks iš esmės nepakitęs, t. y. 1,2 % BVP, o 2014 m. sumažės iki 0,9 % BVP ir liks gerokai mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę;

—

2012 m. valdžios sektoriaus skola sudarė 40,7 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę numatoma, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2013 m. padidės iki 43,2 % BVP, kadangi vyriausybė kaupia lėšas, kad galėtų išmokėti dideles skolas, kurių grąžinimas numatytas 2014–2015 m. Kai bus atlikti šie mokėjimai, tikėtina, kad 2014 m. skola vėl sumažės iki maždaug 40 % BVP;

(6)	Taryba primena, kad nuo 2013 m., t. y. nuo metų po perviršinio deficito panaikinimo, Latvija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų ir kartu – išlaidų kriterijaus;

(7)	pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito panaikinamas, kai, Tarybos nuomone, perviršinis deficitas atitinkamoje valstybėje narėje ištaisomas;

(8)	Tarybos nuomone, perviršinis deficitas Latvijoje ištaisytas, todėl Sprendimas 2009/591/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą daroma išvada, kad perviršinio deficito padėtis Latvijoje ištaisyta.

2 straipsnis

Sprendimas 2009/591/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.

Priimta Liuksemburge 2013 m. birželio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. NOONAN

(1) OL L 202, 2009 8 4, p. 50.

(2) Priėmus Sprendimą 2009/591/EB, 2008 m. rodikliai buvo patikslinti ir atitinkamai valdžios sektoriaus deficitas sumažintas iki 4,2 % BVP, o bendroji skola padidinta iki 19,8 % BVP.

(3) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(4) OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/50

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. birželio 21 d.

kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/590/EB dėl perviršinio deficito Rumunijoje

(2013/318/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2009 m. liepos 7 d. remiantis Komisijos rekomendacija pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutarties) 104 straipsnio 6 dalį, Taryba Sprendimu 2009/590/EB (1) nusprendė, kad Rumunijoje susidaręs perviršinis deficitas. Taryba pažymėjo, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas siekė 5,4 % BVP ir viršijo Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, o bendroji valdžios sektoriaus skola buvo 13,6 % BVP, t. y. daug mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę (2);

(2)

2009 m. liepos 7 d., vadovaudamasi EB sutarties 104 straipsnio 7 dalimi ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (3) 3 straipsnio 4 dalimi ir remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba pateikė Rumunijai skirtą rekomendaciją, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta ne vėliau kaip 2011 m. (2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendacija). 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendacija buvo paskelbta viešai;

(3)

2010 m. vasario 12 d. Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 7 dalimi ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalimi ir remdamasi Komisijos rekomendacija bei pripažindama, kad Rumunijos valdžios institucijos ėmėsi efektyvių veiksmų pagal 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją, ir kad Rumunijoje įvyko netikėtų neigiamų ekonominių pokyčių, turėjusių didelių neigiamų pasekmių valstybės finansams, pateikė Rumunijai skirtą persvarstytą rekomendaciją, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta ne vėliau kaip 2012 m. Ši persvarstyta rekomendacija buvo paskelbta viešai;

(4)

(5)

svarstydama, sprendimas dėl perviršinio deficito turėtų būti panaikintas, Taryba sprendimą turi priimti remdamasi pateiktais duomenimis. Be to, sprendimas dėl perviršinio deficito turėtų būti panaikintas tik jei pagal Komisijos tarnybų prognozes nurodoma, kad prognozės laikotarpiu deficitas neviršys 3 % BVP ribos;

(6)

remiantis Komisijos (Eurostato) duomenimis, pateiktais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 14 straipsnį, Rumunijai pateikus pranešimą prieš 2013 m. balandžio 1 d. ir remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze patvirtinamos šios išvados:

—

dėl didesnio nei numatyta 2009 m. ekonomikos nuosmukio negauta daug valdžios sektoriaus pajamų, todėl, nepaisant pastangų mažinti valdžios sektoriaus išlaidas, valdžios sektoriaus deficitą teko patikslinti iki 9 % BVP. Po šio netikėto pokyčio ir pratęsus perviršinio deficito ištaisymo terminą vieneriems metams, valdžios sektoriaus deficitas 2010 m. sumažintas iki 6,8 % BVP, 2011 m. iki 5,6 % BVP ir 2012 m. iki 2,9 % BVP, t. y. jis mažesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Deficito ištaisymą daugiausia lėmė griežta išlaidų augimo kontrolė, įskaitant viešojo sektoriaus darbo užmokesčio kontrolę, pensijų įšaldymas ir visų socialinių išmokų, išskyrus pensijas, sumažinimas. Taip pat padėjo tokios pajamų priemonės, kaip PVM tarifų padidinimas 5 procentiniais punktais ir fizinių asmenų pajamų mokesčio bazės išplėtimas. Fiskalinis koregavimas atliktas įgyvendinant dvi nuoseklias ekonomikos koregavimo programas, finansuojamas pagal mokėjimų balanso paramos mechanizmą;

—

2012 m.- 2016 m. konvergencijos programoje numatoma, kad deficitas toliau mažės ir 2013 m. bus 2,4 % BVP, o 2014 m. – 2,0 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. sumažės iki 2,6 % BVP, o 2014 m. – iki 2,4 % BVP, remiantis prielaida, kad politika nesikeis, ir liks mažesnis už Sutartyje nustatytą pamatinę vertę;

—	pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę numatoma, kad bendroji valdžios sektoriaus skola padidės nedaug – nuo 37,8 % BVP 2012 m. iki 38,5 % BVP 2014 m.

(7)	nuo 2013 m., t. y. nuo metų po perviršinio deficito ištaisymo, Rumunija tinkamu tempu turėtų toliau siekti savo vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslo ir kartu laikytis išlaidų kriterijaus;

(8)	pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito panaikinamas, kai, Tarybos nuomone, perviršinis deficitas atitinkamoje valstybėje narėje ištaisomas;

(9)	Tarybos nuomone, perviršinis deficitas Rumunijoje ištaisytas, todėl Sprendimas 2009/590/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą daroma išvada, kad perviršinio deficito situacija Rumunijoje ištaisyta.

2 straipsnis

Sprendimas 2009/590/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Rumunijai.

Priimta Liuksemburge 2013 m. birželio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. NOONAN

(1) OL L 202, 2009 8 4, p. 48.

(2) Priėmus Sprendimą 2009/590/EB, 2008 m. rodikliai buvo patikslinti ir atitinkamai valdžios sektoriaus deficitas padidintas iki 5,8 % BVP, o bendroji skola sumažinta iki 13,4 % BVP.

(3) OL L 209, 1997 8 2, p. 8.

(4) OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/52

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. birželio 21 d.

dėl perviršinio deficito Maltoje

(2013/319/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Maltos pateiktas pastabas,

kadangi:

(1)	pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)	Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(3)

pagal SESV 126 straipsnyje nustatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) (kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis), numatytas sprendimas dėl perviršinio deficito. Prie Sutarčių pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu;

(4)

vadovaujantis SESV 126 straipsnio 5 dalimi, jei Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas, ji turi pateikti nuomonę tai valstybei narei ir informuoja Tarybą. Atsižvelgdama į savo pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal SESV 126 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Maltoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Todėl 2013 m. gegužės 29 d. Komisija pateikė Maltai tokią nuomonę ir apie tai informavo Tarybą (3);

(5)

SESV 126 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turi apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Maltos atveju, atlikus bendrą vertinimą, daromos toliau pateiktos išvados;

(6)

remiantis 2013 m. balandžio mėn. Maltos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas Maltoje siekė 3,3 % BVP, taigi viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Komisijos pranešime pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį laikoma, kad deficitas buvo artimas 3 % BVP pamatinei vertei, tačiau pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta SESV ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis nesusidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. 2010 ir 2011 m. realus BVP augimas kasmet vidutiniškai viršijo 2 % ir buvo didesnis už potencialų augimą. 2013 m. kovo 11 d. nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti preliminarūs BVP duomenys rodo, kad 2012 m. ekonomikos augimas sulėtėjo, bet išliko teigiamas ir siekė 0,8 %. Apskaičiuota, kad 2011 m. buvęs teigiamas gamybos apimties atotrūkis 2012 m. tapo šiek tiek neigiamas. Numatomas pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu. Pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę 2013 m. deficitas turėtų padidėti iki 3,7 % BVP, o 2014 m. jis turėtų siekti 3,6 % BVP. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas;

(7)

iš praneštų duomenų taip pat matyti, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2012 m. buvo 72,1 % BVP, taigi viršijo 60 % BVP pamatinę vertę. Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2014 m. skolos santykis padidės iki 74,9 % BVP. 2012 m. gruodžio mėn. nutraukus PDP (4), nuo 2012 m. Maltai taikomas trejų metų pereinamasis laikotarpis, po kurio ji privalo laikytis skolos mažinimo kriterijaus. 2012 m. Malta nepadarė pakankamos pažangos siekdama laikytis skolos mažinimo kriterijaus: jos struktūrinis deficitas, užuot sumažėjęs, kaip buvo reikalaujama, dar padidėjo. Todėl galima daryti išvadą, kad SESV nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas;

(8)

pagal SESV ir Stabilumo ir augimo pakto nuostatas Komisija savo pranešime taip pat nagrinėjo svarbius veiksnius. Kaip nurodyta Stabilumo ir augimo pakte, jeigu vertinant, ar laikomasi reikalavimų pagal deficito kriterijų, šalių skolos santykis viršija 60 % BVP (kaip yra Maltos atveju), priimant sprendimą dėl perviršinio deficito į šiuos veiksnius galima atsižvelgti tik jeigu valdžios sektoriaus deficitas išlieka artimas pamatinei vertei ir pamatinė vertė viršijama laikinai; Maltos atveju šios sąlygos nėra įvykdytos (5). Į tokius veiksnius buvo atsižvelgta vertinant skolos kriterijaus nesilaikymą, tačiau jie nesuteikia pagrindo abejoti sprendimu dėl perviršinio deficito buvimo. Visų pirma pažanga siekiant laikytis skolos mažinimo kriterijaus buvo įvertinta atsižvelgiant į finansinės pagalbos euro zonos valstybėms narėms skolą ir deficitą didinantį poveikį. Maltos atveju bendras Graikijos paskolų priemonės, Europos finansinio stabilumo fondo išmokų, kapitalo įnašų į Europos stabilumo mechanizmą ir veiksmų pagal Graikijos programą 2011–2014 m. poveikis skolai sudaro 3,9 % BVP, o deficitui – 0,1 % BVP. Atsižvelgus į šių veiksmų poveikį, 2012 m. struktūrinės priemonės, kurių Malta turėjo imtis siekdama laikytis skolos kriterijaus, būtų buvusios mažesnės, tačiau vis tiek gerokai didesnės už Maltos 2012 m. faktiškai įgyvendintas struktūrines priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą nustatyta, kad Maltoje yra susidaręs perviršinis deficitas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Maltai.

Priimta Liuksemburge 2013 m. birželio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. NOONAN

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(2) 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (OL L 145, 2009 6 10, p. 1).

(3) Visi su PDP susiję Maltai skirti dokumentai pateikti šioje svetainėje: http://ec.europa.eu/economy_finance/sgp/deficit/countries/malta_en.htm.

(4) 2012 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimas, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/587/EB dėl perviršinio deficito Maltoje (OL L 342, 2012 12 14, p. 43)

(5) Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalis.

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/54

TARYBOS SPRENDIMAS 2013/320/BUSP

2013 m. birželio 24 d.

kuriuo remiama fizinio saugumo ir atsargų valdymo veikla, kad būtų sumažintas neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais (ŠLG) bei jų šaudmenimis pavojus Libijoje ir regione

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 26 straipsnio 2 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

po 2011 m. vasario mėn. liaudies sukilimo Libijoje ir po to vykusio ginkluoto konflikto Libija susiduria su gausių įprastinių ginklų ir šaudmenų atsargų, įskaitant didelį kiekį netinkamų naudoti ir pavojingų objektų, problema. Nekontroliuojamas šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei jų šaudmenų plitimas padidino nesaugumą Libijoje, kaimyninėse šalyse bei platesniame regione, aštrindamas konfliktą ir kenkdamas po konflikto vykusiam taikos kūrimo procesui ir taip keldamas rimtą pavojų taikai bei saugumui;

(2)	vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su jos pagalba Libijos žmonėms per konfliktą ir po jo, Sąjunga yra įsipareigojusi toliau bendradarbiauti su Libija daugeliu klausimų, įskaitant saugumo klausimus, ir remti perėjimo prie demokratijos, tvarios taikos bei saugumo procesą;

(3)

2005 m. gruodžio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją. Toje strategijoje pripažįstama, kad dėl ŠLG ir jų šaudmenų gausos tokius ginklus lengvai gali įsigyti civiliai gyventojai, nusikaltėliai, teroristai bei kovotojai, ir pabrėžiama, kad reikia imtis prevencinių veiksmų kovojant su neteisėta įprastinių ginklų pasiūla bei paklausa. Joje išskiriama Afrika kaip žemynas, patiriantis didžiausią vidaus konfliktų, kuriuos aštrina ŠLG antplūdis, poveikį;

(4)

2012 m. gegužės 23 d. Libija, Sudanas, Centrinė Afrikos Respublika, Čadas ir Kongo Demokratinė Respublika pasirašė Chartumo deklaraciją „Dėl šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolės Vakarų Sudano kaimyninėse šalyse“. Chartumo deklaracijoje Libija ir kitos signatarės įsipareigojo, inter alia, stiprinti nacionalinius pajėgumus ir institucijas, kad pagal tarptautinius standartus būtų parengtos bei įgyvendintos visapusiškos ŠLG kontrolės strategijos, nacionaliniai veiksmų planai ir intervencijos, įskaitant valstybės turimų ŠLG bei jų šaudmenų fizinį saugumą ir atsargų valdymą (FSAV);

(5)

Chartumo deklaracijoje regioninės ir tarptautinės organizacijos raginamos teikti techninę bei finansinę paramą, derinant ją su tarptautine bendruomene, kad būtų įgyvendintos 2012 m. gegužės 22–23 d. Chartumo konferencijos išvados ir visi tolesni veiksmai bei iniciatyvos ŠLG klausimui kiekvienoje šalyje spręsti;

(6)	2004 m. birželio 18 d. Libijoje ratifikuotas Protokolas prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildantis Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą;

(7)

Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra Gesellschaft für internationale Zusammenarbeit (GIZ) GmbH (GIZ) rengia įprastinės ginkluotės kontrolei Libijoje skirtą projektą. 2012 m. gegužės 2 d. GIZ ir Libijos Gynybos ministerijai priklausantis Kovos su minomis veiksmų centras susitarė dėl kovos su minomis veiksmams ir įprastinės ginkluotės kontrolei skirtos programos metmenų. Visą „Įprastinės ginkluotės kontrolės Libijoje programą“ (Programa) sudaro du konkretūs moduliai ir ją bendrai finansuoja Sąjunga bei Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija;

(8)

būtina užtikrinti Libijos atsakomybę už FSAV veiklos vykdymą pagal pagrindinius nacionalinės atsakomybės ir veiksmingo vietos partnerių įgalinimo principus. Todėl Programa siekiama į FSAV veiklą įtraukti atitinkamus Libijos suinteresuotuosius subjektus, prireikus įskaitant Vidaus ministeriją, Gynybos ministeriją, ginkluotąsias pajėgas ir kitus atitinkamus subjektus. GIZ svarbiems Programos partneriams teiks operacinę paramą ir technines konsultacijas;

(9)

Programoje atsižvelgiama į dabartinę Libijos padėties dinamiką ir būtinybę nuo pat pradžių į procesą įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus bei potencialius nacionalinius partnerius. Ja siekiama kurti partnerystės su kovos su minomis veikloje ir FSAV klausimais besispecializuojančias tarptautines nevyriausybines organizacijas, kurios jau įrodė savo operacinius gebėjimus Libijoje. Be to, joje akcentuojamas regioninio bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis puoselėjimas. Sąjungos nuomone, suteikiant finansinę paramą GIZ būtų prisidėta prie pavojaus, susijusio su neteisėto įprastinių ginklų bei šaudmenų platinimo į Libiją ir iš jos bei į platesnį regioną ir iš jo, mažinimo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Sąjunga siekia skatinti taiką ir saugumą Libijoje bei platesniame regione, remdama priemones, kurių tikslas – užtikrinti patikimą Libijos valdžios institucijų arsenalų fizinį saugumą ir atsargų valdymą, kad sumažintų pavojų, kurį taikai bei saugumui kelia ŠLG bei jų šaudmenų neteisėtas platinimas ir per didelis kaupimas, be kita ko, šioje srityje puoselėdama veiksmingą daugiašališkumą regioniniu lygiu.

2. Veikla, kurią Sąjunga ketina remti, siekiama šių konkrečių tikslų:

—	padėti Libijos valdžios institucijoms parengti nacionalinę strategiją ir standartines veiklos procedūras FSAV srityje;

—	padėti Libijos valdžios institucijoms parengti mokymo FSAV klausimais sistemą;

—	remti šaudmenų saugojimo vietų rekonstrukciją ir saugumo valdymą pagal nacionalinius standartus;

—	suteikti laikinas įprastinių ginklų ir šaudmenų atsargų saugyklas;

—	remti apgyvendintose vietovėse esančių šaudmenų saugojimo vietų perkėlimą;

—	atlikti galimybių studijas, susijusias su galimybėmis mažinti esamas šaudmenų atsargas jas perdirbant;

—	puoselėti regioninį bendradarbiavimą FSAV klausimais su kaimynėmis šalimis;

—	sukurti atsparią pavojaus valdymo sistemą, kad būtų užtikrintas programos įvykdymas sparčiai besikeičiančioje įgyvendinimo aplinkoje.

3. Kad būtų pasiektas 1 dalyje nurodytas tikslas, Sąjunga sieks padėti Libijos valdžios institucijoms rekonstruoti neapsaugotas šaudmenų saugojimo vietas, kurios buvo pažeistos per konfliktą, ir užtikrinti patikimą arsenalų fizinį saugumą ir atsargų valdymą. Šis projektas įgyvendinamas laikantis nacionalinės atsakomybės principo, siekiant ilgalaikio tvarumo. Todėl visa veikla bus derinama su atitinkamomis Libijos valdžios institucijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, šis projektas grindžiamas principu „nedaryti žalos“ didelio jautrumo konflikto kontekste.

Projekto išsamus aprašymas pateikiamas priede.

2 straipsnis

1. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) yra atsakingas už šio sprendimo įgyvendinimą.

2. 1 straipsnio 3 dalyje nurodyto projekto techninį įgyvendinimą vykdo bendrovė Deutsche Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit (GIZ) GmbH (GIZ).

3. GIZ vykdo šią užduotį vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe. Šiuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis ir GIZ sudaro būtinus susitarimus.

3 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodytam projektui įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 5 000 000 EUR. Visam projektui numatytas biudžetas, kurį bendrai finansuoja Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija, iš viso sudaro 6 600 000 EUR.

2. Iš 1 dalyje nustatytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3. Komisija prižiūri, kad 1 dalyje nurodytos išlaidos būtų tinkamai tvarkomos. Šiuo tikslu ji sudaro finansavimo susitarimus su GIZ. Susitarime numatoma, kad GIZ turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą atitinkamai pagal jo dydį.

4. Įsigaliojus šiam sprendimui, Komisija stengiasi kuo greičiau sudaryti 3 dalyje nurodytą susitarimą. Ji informuoja Tarybą apie visus sunkumus, su kuriais susiduriama tame procese, ir apie susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

1. Vyriausiasis įgaliotinis Tarybai pateikia šio Sprendimo įgyvendinimo ataskaitą, remdamasis GIZ reguliariai teikiamomis ataskaitomis. Šios ataskaitos yra Tarybos atliekamo įvertinimo pagrindas.

2. Komisija teikia ataskaitas, susijusias su 1 straipsnyje nurodyto projekto finansiniais aspektais.

5 straipsnis

1. Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis peržiūrimas ir patikslinamas ne vėliau kaip per 24 mėn. po 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo sudarymo dienos, atsižvelgiant į politinę padėtį Libijoje.

2. Šis sprendimas netenka galios praėjus 60 mėn. po 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo sudarymo dienos, nebent atlikus peržiūrą pagal 2 dalį būtų nuspręsta kitaip. Tačiau jis netenka galios praėjus šešiems mėnesiams nuo jo įsigaliojimo dienos, jei per tą laikotarpį susitarimas nėra sudarytas.

Priimta Liuksemburge 2013 m. birželio 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

PRIEDAS

Įprastinės ginkluotės kontrolės Libijoje programa

1. BENDRA INFORMACIJA IR LOGINIS PAGRINDAS

1.1 Bendra informacija

2011 m. vykstant revoliucijai Libijoje, Kadafio režimas prarado didelės savo įprastinių ginklų arsenalo dalies kontrolę. Dėl to ginklų saugyklos tapo prieinamos tiek opozicijos kovotojams, tiek civiliams, tiek ir kareiviams. Pasibaigus kovoms, ginklų kontrolė centriniu lygiu nebuvo visiškai atkurta; dėl ginklų platinimo ir kontrabandos daromas poveikis vykstantiems konfliktams kaimyniniuose regionuose. Be to, įprastiniai ginklai atsidūrė civilių namuose, dėl to Libijos visuomenėje susidarė padėtis, kai daug privačių asmenų turi įprastinių ginklų. Negana to, teritorijos aplink ginklų ir šaudmenų saugyklas, žemės ūkio paskirties žemė ir viešosios erdvės yra užterštos nuo karo likusių sprogmenų.

Libijos vyriausybės institucijų teigimu, visoje Libijoje skubiai reikia nustatyti griežtesnę įprastinių ginklų ir šaudmenų kontrolę centriniu lygiu. Libijos vyriausybės institucijos nustatė, kad siekiant veiksmingai užtikrinti tokią kontrolę esama žinių perdavimo, įrangos ir techninių pajėgumų poreikio. Be to, Libijos pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios dirba šioje srityje, trūksta finansinių išteklių ir reikia pagerinti jų techninius pajėgumus. Reaguojant į šiuos iššūkius, Deutsche Gesellschaft für internationale Zusammenarbeit (GIZ) GmbH (GIZ) ir Libijos gynybos ministerijos globojamas Kovos su minomis veiksmų centras pasiekė susitarimą dėl paramos programos įprastinės ginkluotės kontrolės srityje, įskaitant fizinį saugumą ir atsargų valdymą (FSAV).

Remiantis 2012 m. spalio mėn. GIZ pateiktu pasiūlymo projektu, Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija pavedė GIZ įgyvendinti Įprastinės ginkluotės kontrolės Libijoje programą (toliau - Programa). Projekto trukmė – 5 metai (60 mėnesių), suskirstyta į 4 etapus. Bendras numatomas projekto biudžetas – 6 600 000 EUR; bendrą finansavimą teikia du paramos teikėjai – Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija ir Sąjunga. Vokietijos federalinės užsienio reikalų ministerijos įnašas – 1 600 000 EUR., o Europos Sąjungos – iki 5 000 000 EUR. Už įgyvendinimo valdymą bus atsakinga GIZ.

Veikla pradėta vykdyti 2012 m. lapkričio 1 d. ir bus užbaigta 2017 m. spalio 31 d. Federalinė užsienio reikalų ministerija padengs išlaidas, susijusias su pajėgumų plėtojimo moduliu, taip pat visas FSAV modulio išlaidas, kurias Sąjunga laiko neatitinkančiomis reikalavimų.

Parama partneriams Libijoje bus teikiama šia forma: žinių perdavimas, kurį atliks ilgojo laikotarpio ir trumpojo laikotarpio ekspertai, rengiant ir vykdant specializuotus mokymo kursus, medžiagų ir įrangos teikimas, taip pat tam tikrų finansinių įnašų teikimas priemonių įgyvendinimo tikslu per vyriausybės institucijas ir specializuotas agentūras, įskaitant subsidijas.

GIZ ir Federalinės užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimo tvarka išsamiai nustatyta bendrajame susitarime, kurį 2005 m. pasirašė GIZ ir Federalinė užsienio reikalų ministerija.

GIZ ir Komisijos bendradarbiavimo tvarka bus išsamiai nustatyta susitarime, kurį pasirašys GIZ ir Komisija.

1.2 Paramos pagal BUSP loginis pagrindas, matomumas ir tvarumas

Dėl nekontroliuojamo įprastinių ginklų ir šaudmenų platinimo po 2011 m. vasario mėn. įvykių ir vėliau padėtis Libijoje, kaimyninėse šalyse ir platesniame regione tapo dar nesaugesnė, konfliktas paaštrėjo, buvo pakenkta taikos kūrimui pasibaigus konfliktui ir taip keliama rimta grėsmė tikai ir saugumui. Be to, ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategijoje Afrika išskiriama kaip žemynas, labiausiai kenčiantis nuo vidaus konfliktų, kuriuos aštrina destabilizuojantis ŠLG antplūdis; Sąjungos parama Programai siekiama reaguoti į tas grėsmes. Ja taip pat užtikrinama, kad saugumo ir vystymosi politika būtų nuoseklios. Toliau plėtodama Sąjungos paramą Libijos žmonėms konflikto metu ir po jo, visų pirma paramą pagal stabilumo priemonės trumpalaikį komponentą Danijos pabėgėlių tarybai, DanishChurchAid ir Patariamajai minų klausimų grupei nesprogusių šaudmenų šalinimo srityje ir didinant civilių gyventojų informuotumą apie ŠLG ir nuo karo likusių sprogmenų keliamą riziką, Sąjunga yra pasiryžusi toliau bendradarbiauti su Libija įvairiais klausimais, įskaitant saugumo klausimus.

Siekdama visapusiškai pasinaudoti Sąjungos turimomis priemonėmis Sąjungos viduje ir jos dvišaliuose santykiuose, Sąjunga rems programą bendru finansavimu, kad jos parama būtų veiksmingai teikiama dalijantis techniniais ir valdymo pajėgumais ir sistemomis ir kad būtų skatinama naudotis bendromis stebėsenos, vertinimo ir apskaitos procedūromis.

Kaip viena iš pirmaujančių organizacijų teikiant tarptautinio bendradarbiavimo paslaugas tvaraus vystymosi srityje, GIZ turi ilgalaikės patirties užtikrinant savo pačios matomumą kartu su savo partneriais. Tuo tikslu GIZ organizacijos struktūroje yra ryšių departamentas, disponuojantis specializuotomis išorės ryšių palaikymo priemonėmis. Taigi Sąjungos matomumas bus užtikrintas tinkamai sukuriant „prekės ženklą“ ir užtikrinant viešumą, akcentuojant Sąjungos vaidmenį, užtikrinant jos veiksmų skaidrumą ir geriau informuojant specifinę ar bendrą auditoriją apie priežastis, dėl kurių imtasi Programos, taip pat apie Sąjungos paramą Programai ir šios paramos rezultatus. Viešumas gali būti tokių formų: ataskaitų skelbimas, renginiai, fotografijos, vaizdo dokumentinė medžiaga ir t. t. Projekto metu parengta medžiaga bus aiškiai pažymėta Sąjungos vėliavos ženklu laikantis Sąjungos gairių dėl tikslaus vėliavos naudojimo ir atkūrimo.

Projekto tikslas – užtikrinti numatytų priemonių tvarumą remiantis jo ypatinga struktūra ir daug lygių apimančiu metodu. Jis parengtas kaip vidutinės trukmės penkerių metų projektas, taip susiejant trumpo laikotarpio neatidėliotinas operacijas ir ilgalaikius projektus, kuriais skatinamas tvarus vystymasis. Nuo pat pradžių Libijos partneriai dalyvaus rengiant projektą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis nacionalinis savarankiškumas, o pabaigoje šešių mėnesių trukmės perdavimo etape jie bus pasirengę perimti visą atsakomybę po penkerių metų. Be to, GIZ dirbs įvairiais lygiais, bendradarbiaus su valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene, taip pat su tarptautiniais paramos teikėjais. Siekiant užtikrinti projekto veiklos tęstinumą tokioje nestabilioje šalyje kaip Libija, į projektą įtrauktas rizikos valdymo komponentas. Priemonių tvarumas pasibaigus projekto trukmei, konkrečiai skatinamas į projektą integruojant žmogiškųjų gebėjimų plėtojimo, institucinio plėtojimo ir regioninių tinklų kūrimo elementus. Tai reiškia, kad bus padidinti gebėjimai siekiant užtikrinti, kad prireikus ateityje Libijos valstybės institucijos galėtų imtis reikiamų susijusių iniciatyvų.

2. TIKSLAI

2.1 Bendrieji tikslai

Programos tikslas – padėti Libijos institucijoms vykdyti veiksmingą nacionalinę savo įprastinių ginklų bei šaudmenų kontrolę, kuo labiau sumažinti neteisėto įprastinių ginklų bei šaudmenų platinimo pavojų ir valdyti su saugumu susijusius Libijos ginkluoto konflikto padarinius. Visų pirma projektu siekiama sustiprinti Libijos valstybės institucijas ir nevyriausybines organizacijas įprastinių ginklų ir šaudmenų kontrolės srityje. Projektu taip pat bus skatinamas regioninis bendradarbiavimas.

2.2 Konkretūs tikslai

i)	remti Libijos valstybės institucijas, kurioms paskirta užduotis prižiūrėti ir koordinuoti veiklą įprastinių ginklų kontrolės ir kovos su minomis veiksmų srityje (Libijos kovos su minomis veiksmų centras), kad jos galėtų vykdyti savo užduotis;

ii)	sustiprinti Libijos nevyriausybines organizacijas, veikiančias įprastinių ginklų kontrolės ir kovos su minomis veiksmų srityje, joms vykdant propagavimo, informuotumo didinimo veiklą, taip pat atliekant technines užduotis;

iii)	padėti Libijos valstybės institucijoms, kurioms pavesta vykdyti koordinavimą ir priežiūrą FSAV srityje, rengti, koordinuoti ir įgyvendinti FSAV priemones.

iv)	tiesiogiai remti atsargų valdymo veiklos vykdymą, įskaitant saugojimo vietų perkėlimą toliau nuo apgyvendintų vietovių, šaudmenų saugojimo vietų rekonstrukciją pagal nacionalinius standartus ir šaudmenų laikinų saugyklų suteikimą ir įdiegimą;

v)	skatinti regioninį bendradarbiavimą, dalijimąsi žiniomis ir tarpusavio mokymąsi FSAV bei įprastinių ginklų platinimo ir neteisėto kaupimo srityse.

3. PROJEKTO MODULIAI IR LAUKIAMI REZULTATAI

Projektą sudaro du specifiniai moduliai:

3.1	Gebėjimų plėtojimas (finansuoja Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija); ir

3.2	FSAV (finansuoja Sąjunga)

3.1 Gebėjimų plėtojimas (finansuoja Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija)

Šiuo moduliu siekiama stiprinti Libijos valstybės institucijų, kurioms paskirta užduotis prižiūrėti ir koordinuoti veiklą įprastinių ginklų kontrolės ir kovos su minomis veiksmų srityje, taip pat Libijos nevyriausybinių organizacijų, susijusių su ginklų kontrole ir kovos su minomis veiksmais, gebėjimus. Tai apima organizacinio plėtojimo skatinimą, finansų ir kontrolės valdymo gerinimą, taip pat techninių gebėjimų plėtojimą.

Laikantis bendrų programos tikslų šiuo moduliu įgyvendinamas nacionalinio savarankiškumo principas ir siekiama sustiprinti Libijos institucijas ir pajėgumus ilgalaikio tvarumo tikslu. Plėtojant gebėjimus bus akcentuojami du aspektai. Pirmiausia daugiausia dėmesio bus skirta Libijos nacionalinei valdžios institucijai, atsakingai už kovos su minomis veiksmus, Kovos su minomis veiksmų centrui, kuris yra Gynybos ministerijos dalis. Antra, dėmesys bus skirtas Libijos pilietinės visuomenės organizacijoms, dalyvaujančioms sprogmenų šalinimo informuotumo didinimo veikloje.

1 rezultatas: Bus nustatyti ir įvertinti Libijos kovos su minomis veiksmų centro, nacionalinės Libijos institucijos, kurią Libijos užsienio reikalų ministerija paskyrė atsakinga už priežiūrą ir veiklos koordinavimą įprastinių ginklų kontrolės ir kovos su minomis veiksmų srityje, mokymo ir įrangos poreikiai. Libijos kovos su minomis veiksmų centras parengs institucinių gebėjimų stiprinimo, be kita ko, organizacinio plėtojimo ir finansų bei kontrolės valdymo srityse strategiją.

1 veiksmas	:	Institucinių gebėjimų poreikių rengimas ir analizavimas;
2 veiksmas	:	Verslo plano ir kokybės valdymo sistemos rengimas;
3 veiksmas	:	Asmenų, atsakingų už ginklų ir šaudmenų saugyklų personalo įdarbinimą, mokymo ir rengimo bendrosios programos rengimas;
4 veiksmas	:	Parama institucijos partnerės (Kovos su minomis veiksmų centro) koordinavimo biurų įrengimui.

Rezultatai:

—	kovos su minomis veiksmų centro institucinių gebėjimų plėtojimo poreikių vertinimas atliktas ir dokumentuotas iki projekto 18-to mėnesio pabaigos;

—	atitinkamos institucijos (Kovos su minomis veiksmų centro) parengtas verslo planas ir kokybės valdymo procesas iki projekto 30-to mėnesio pabaigos;

—	atitinkama institucija (Kovos su minomis veiksmų centras) tinkamai aprūpinta įranga iki projekto 30-to mėnesio pabaigos;

—	mokymo programa parengta bendradarbiaujant su institucija partnere (Kovos su minomis veiksmų centru).

Tolesni šios veiklos rezultatai bus nurodyti iki projekto 6-to mėnesio pabaigos bendradarbiaujant su Kovos su minomis veiksmų centru. Atsižvelgiant į tai, kad Libijos užsienio reikalų ministerija neseniai paskyrė instituciją partnerę, atitinkami rodikliai bus nurodyti kuo greičiau.

2 rezultatas: Bus nustatyti ir įvertinti Libijos nevyriausybinių organizacijų, veikiančių įprastinių ginklų kontrolės ir kovos su minomis veiksmų srityje, mokymo ir įrangos poreikiai. Bus sustiprinti šių nevyriausybinių organizacijų gebėjimai, visų pirma valdymo, finansų valdymo ir techninių gebėjimų srityje.

1 veiksmas	:	Mokymas valdymo ir finansų valdymo srityje;
2 veiksmas	:	Techninio mokymo priemonės kovos su minomis veiksmų srityje.

Rezultatai:

—	Trys nevyriausybinių organizacijų valdymo mokymo kursai per metus, surengti 2013 m., 2014 m. ir 2015 m.

3.2 FSAV (finansuoja Sąjunga)

1 veiksmas	:	FSAV nacionalinės strategijos ir standartinių veiklos procedūrų parengimas;
2 veiksmas	:	Mokymo sistemos su FSAV susijusių klausimų srityje sukūrimas;
3 veiksmas	:	Šaudmenų saugojimo vietų rekonstrukcija ir saugumo valdymas;
4 veiksmas	:	Laikinų saugyklų suteikimas;
5 veiksmas	:	Šaudmenų saugojimo vietų perkėlimas;
6 veiksmas	:	Šaudmenų atsargų perdirbimo galimybės;
7 veiksmas	:	Regioninis bendradarbiavimas su FSAV susijusiais klausimais;
8 veiksmas	:	Atsparios rizikos valdymo sistemos sukūrimas.

3.2.1 FSAV nacionalinės strategijos ir standartinių veiklos procedūrų parengimas

Tikslai:

šia veikla bus sustiprinamas atsargų valdyme dalyvaujančių Libijos institucijų veiklos koordinavimas, dėl to pagerės atsargų valdymo procedūrų įgyvendinimo kokybė bei padidės įprastinių ginklų ir šaudmenų atsargų saugumas ir sauga. Libijos valstybės institucijos, kurioms pavestas veiklos koordinavimas ir priežiūra FSAV srityje, galės plėtoti, koordinuoti ir įgyvendinti FSAV priemones.

Aprašymas:

—	esamų nacionalinių strategijų ir standartinių veiklos procedūrų su FSAV susijusiose srityse tyrimas bei peržiūra ir įgytos patirties pavyzdžių parengimas naujai nacionalinei strategijai ir patikslintoms standartinės veiklos procedūroms parengti;

—

įgytos patirties platinimas ir aptarimas bei bendrų nacionalinės strategijos gairių rengimas dalyvavimu grindžiamame konsultacijų procese su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministeriją, Gynybos ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją, Libijos ginkluotąsias pajėgas, Nacionalinę gvardiją ir nacionalines NVO;

—	organizacinės paramos ir techninių ekspertinių žinių teikimas Libijos valdžios institucijai, atsakingai už nacionalinės strategijos rengimą ir standartinių veiklos procedūrų parengimą;

—	parama atsakingai nacionalinei institucijai, siekiant padėti atlikti strategijos peržiūrą ir įgyvendinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendro sutarimo dėl nacionalinės strategijos ir FSAV standartinių veiklos procedūrų parengimo užbaigimo procesą.

Rezultatai:

—	parengta FSAV apimanti nacionalinė strategija;

—	parengtos FSAV standartinės veiklos procedūros.

3.2.2 Mokymo sistemos su FSAV susijusių klausimų srityje sukūrimas

Tikslai:

šia veikla ginklų ir šaudmenų saugyklų darbuotojams bus teikiamas aukštesnio lygio mokymas ir tokiu būdu bus prisidedama prie didesnio tokių objektų saugumo.

Aprašymas:

—	esamų mokymo poreikių įvertinimų su FSAV susijusiose srityse peržiūra ir įgytos patirties pavyzdžių parengimas kuriant naują mokymo sistemą;

—	FSAV mokymo kursų atžvilgiu vykdoma esamų ir planuojamų subjektų–partnerių ir mokymo institucijų apžvalga;

—	suinteresuotųjų subjektų konsultacijų proceso palengvinimas siekiant nubrėžti FSAV srities būsimos mokymo programos bendrus kontūrus ir parengti konkrečius tikslus;

—

pagalba vykdant mokymo sistemos rengimo procesą, kurį įgyvendintų ekspertų grupė, įskaitant Libijos ir tarptautinius ekspertus. Mokymo sistema turėtų apimti tikslinės grupės apibrėžtį, tikslinės grupės paieškos ir atrankos strategiją, mokymo programos parengimą, mokymo metodų apibrėžtį, laikotarpį, darbuotojams skirtą koncepciją, išlaidų apskaičiavimą ir dokumentų bei įvertinimo sistemos parengimą.

Rezultatai:

—	surengti konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais procesui ir dokumentų rengimui skirti seminarai;

—	parengta mokymo sistema.

3.2.3 Šaudmenų saugojimo vietų rekonstrukcija ir saugumo valdymas

Tikslai:

žymiai sumažinti vagystės, plėšimo ir leidimo neturinčių asmenų patekimo į įprastinių ginklų ir šaudmenų saugyklas pavojų.

Aprašymas:

—	šaudmenų saugojimo vietų (ŠSV) esamų tyrimų peržiūra, taip pat bendruomenių ataskaitų apie nesaugomas ginklų ir išmestų šaudmenų sankaupas gyvenamuosiuose rajonuose ir ataskaitos, kurioje pateikiami išsamūs peržiūros rezultatai, parengimas;

—	pagalba įgyvendinant prioritetinių tikslų procesą, kurį vykdo atitinkamos Libijos institucijos ir kuriuo siekiama atrinkti ŠSV, kurias reikia rekonstruoti įgyvendinant bandomąjį projektą;

—	techninės galimybių studijos ir statybų priežiūros grupių darbų atlikimas ekonomiškai efektyvioms rekonstrukcijos galimybėms sudaryti;

—

pagalba siekiant bendro sutarimo dėl to, kurias ŠSV reikėtų rekonstruoti. Į sprendimų priėmimo procesą bus įtraukti šie atrankos kriterijai: nacionaliniai atrankos prioritetai, grėsmės vietos gyventojų saugumui, prieigos suteikimas atitinkamų saugumo subjektų (karinių tarybų ir kt.) leidimu, veiklos ir finansiniai apribojimai bei bendruomenės teikiama pirmenybė;

—	pagalba pavedant išorės subjektams techninius tyrimus ir techninės užduoties rengimą ir įgyvendinant atitinkamų atkūrimo projektų viešųjų pirkimų procedūras;

—	pagalba vykdant bendrą stebėseną ir kokybės vertinimą;

—	pagalba rengiant bandomųjų ŠSV saugos ir saugumo koncepciją;

—	saugos įrangos bandomosioms ŠSV suteikimas;

—	užtikrinamas personalo, kuris gali būti paskirtas dirbti į saugojimo vietas, mokymas.

Rezultatai:

—	Nustatytas skaičius šaudmenų saugojimo pajėgumų rekonstruoti (skaičius bus nustatytas 1 etapo pabaigoje).

3.2.4 Laikinų saugyklų suteikimas

Tikslai:

dėl šios veiklos bus geriau kontroliuojami pasirinkti Libijos įprastinių ginklų arsenalai, sumažinant vagystės pavojų ir padidinant civilių gyventojų apsaugą nuo nevaldomų sprogimų.

Aprašymas:

—	potencialių laikino saugyklų tyrimo atlikimas ir laikinų saugyklų sukūrimo ekonomiškai efektyvių galimybių studijos parengimas. Išsamūs tyrimo rezultatai bus pateikti ataskaitoje, kurioje bus nurodyta laikinų saugyklų vieta ir jų techninės specifikacijos;

—

pagalba pasiekiant bendrą sutarimą dėl laikinų saugyklų statymo vietos. Į sprendimų priėmimo procesą bus įtraukti šie atrankos kriterijai: nacionaliniai prioritetai, grėsmės vietos gyventojų saugumui, prieigos suteikimas atitinkamų saugumo subjektų (karinių tarybų ir kt.) leidimu, veiklos ir finansiniai apribojimai bei bendruomenės teikiama pirmenybė;

—	pagalba pavedant išorės subjektams techninių tyrimų vykdymą ir techninės užduoties rengimą ir įgyvendinant atitinkamų statybos projektų viešųjų pirkimų procedūras;

—	pagalba vykdant bendrą stebėseną ir kokybės vertinimą;

—	pagalba sukuriant kiekvienos laikinos saugyklos saugos ir saugumo koncepciją;

—	saugos įrangos atrinktoms laikinoms saugykloms suteikimas;

—	užtikrinamas personalo, kuris gali būti paskirtas dirbti į saugojimo vietas, mokymas.

Rezultatai:

—	Sukurtas tam tikras skaičius laikinų šaudmenų saugojimo pajėgumų (skaičius bus nustatytas 1 etapo pabaigoje).

3.2.5. Šaudmenų saugojimo vietų perkėlimas

Tikslai:

Įgyvendinant šią veiklą bus padidintas saugojimo vietų saugumas ir pagerinta apgyvendintų rajonų saugumo padėtis.

Aprašymas:

—	perkeltinų vietų visoje Libijoje tyrimo užsakymas;

—	galimybių studijos ir susijusios ataskaitos apie ekonomiškai efektyvias transportavimo / perkėlimo galimybes bei vietas, į kurias galima perkelti ŠSV, užsakymas;

—

pagalba pasiekiant bendrą sutarimą dėl perkeltinų ŠSV pasirinkimo. Į sprendimų priėmimo procesą bus įtraukti šie atrankos kriterijai: nacionaliniai prioritetai, grėsmės vietos gyventojų saugumui, prieigos suteikimas atitinkamų saugumo subjektų (karinių tarybų ir kt.) leidimu, veiklos ir finansiniai apribojimai bei bendruomenės teikiama pirmenybė;

—	pagalba pavedant išorės subjektams techninius tyrimus bei techninės užduoties rengimą ir įgyvendinant atitinkamų perkėlimo / transportavimo projektų viešųjų pirkimų procedūras;

—	pagalba vykdant bendrą stebėseną ir kokybės vertinimą.

Rezultatai:

—	Nustatytas skaičius šaudmenų saugojimo pajėgumų perkeltas (skaičius bus nustatytas 1 etapo pabaigoje).

3.2.6 Šaudmenų atsargų perdirbimo galimybės

Tikslas:

parengti galimybių studiją dėl galimybių sumažinti esamas šaudmenų atsargas jas perdirbant ir tokiu būdu sukurti iniciatyvą sunaikinti įprastinę ginkluotę.

Aprašymas:

—	techninės užduoties rengimas su atitinkamomis Libijos valdžios institucijomis;

—	pagalba vykdant tarptautinių konkursų ir atrankos procesą;

—	galimybių studijos užsakymas;

—	pagalba vykdant galimybių studijos bendrą kokybės kontrolę;

—	studijos išvadų platinimas atitinkamiems Libijos suinteresuotiesiems subjektams;

—	pagalba verčiant ir spausdinant studiją.

Rezultatai:

—	parengiama galimybių studijos dėl galimybių sumažinti esamas šaudmenų atsargas jas perdirbant ataskaita;

—	surengiamas platinimo seminaras.

3.2.7 Regioninis bendradarbiavimas su FSAV susijusiais klausimais

Tikslas:

šia veikla bus stiprinamas regioninis bendradarbiavimas ir koordinavimas, tokiu būdu padidinant atitinkamų valstybės institucijų ir NVO, susijusių su įprastinių ginklų kontrole ir atsargų valdymu regione, technines žinias ir pajėgumus.

Aprašymas:

—

padėti surengti iki dviejų po dvi dienas trunkančių konferencijų, kurios būtų regioninio dialogo, informacijos, dalijimosi žiniomis ir tarpusavio mokymosi forumai, vykdomi laikantis trijų srautų principo: i) aukštas pareigas užimantys dalyviai iš valstybės institucijų; ii) atsargų valdymo techninio įgyvendinimo specialistai; ir iii) NVO, rengiant kelis pristatymus ir seminarus;

—	pagalba įgyvendinant sprendimų priėmimo procesą pristatymuose ir seminaruose pateikiamomis temomis;

—	pagalba nustatant potencialius dalyvius ir pranešėjus padedant Sąjungai, Libijos partneriams ir kaimyninėms šalims;

—	pagalba rengiant techninę užduotį ir viešųjų pirkimų procedūrą bendrovei, kuri užsiims konferencijų valdymu, viešaisiais ryšiais ir dokumentacijos rengimu,

Rezultatai:

—	iki dviejų po dvi dienas truksiančių konferencijų per dvejų su puse metų laikotarpį dalyvaujant ne daugiau kaip 45 dalyviams.

3.2.8 Atsparios rizikos valdymo sistemos sukūrimas

Tikslas:

padėti sėkmingai ir atsižvelgiant į konflikto niuansus įgyvendinti projekto veiklą probleminėje rizikingoje aplinkoje, įskaitant pažeidžiamą visuomenės saugumą, daug ginkluotų grupių ir nestabilią su grėsmėmis saugumui susijusią padėtį.

Aprašymas:

—	projekto gairių parengimas programoms, kuriose atsižvelgiama į konflikto niuansus, laikantis požiūrio „nepadaryti žalos“, kurio laikantis projekto veikla įgyvendinama taip, kad nepageidautinas neigiamas poveikis būtų sumažintas iki minimumo;

—	rizikos ir grėsmių analizės atlikimas ir saugumo koncepcijos sukūrimas, įskaitant programos standartines veiklos procedūras, siekiant kuo labiau padidinti personalo ir projekto turto saugumą;

—	nuolatinė vietoje vykdoma rizikos ir grėsmių stebėsena bei vietoje teikiamos patarėjų rizikos klausimais paslaugos projekto darbuotojams ir operacijoms;

—	saugos įranga projekto darbuotojams ir projekto turtui apsaugoti;

—	lanksčios projekto valdymo priemonės sukūrimas, siekiant užtikrinti projekto įgyvendinimą tuo atveju, jei suprastėtų saugumo aplinka, konkrečiau – nuotolinio valdymo galimybės.

Rezultatai:

—	sukurta projekto saugos koncepcija;

—	parengtos gairės programoms, kuriose atsižvelgiama į konflikto niuansus;

—	atrinktas patarėjas rizikos valdymo klausimais.

4. ĮGYVENDINIMAS

4.1 Bendra sąranga

Remiantis pasiūlymo projektu, kurį GIZ pateikė Federalinei užsienio reikalų ministerijai, 2012 m. spalio mėn. Federalinė užsienio reikalų ministerija pavedė GIZ įgyvendinti Įprastinės ginkluotės kontrolės Libijoje programos pajėgumų plėtojimo modulį. Veikla pradėta vykdyti 2012 m. lapkričio 1 d. ir bus užbaigta 2017 m. spalio 31 d. Sąjungos įnašu šis projektas bus išplėstas paremiant papildomą FSAV modulį. FSAV modulis bus įgyvendintas kartu su pajėgumų plėtojimo moduliu, veikla bus pradėta 2013 m. ir tęsiama iki 2017 m. spalio mėn.

GIZ įgyvendins du modulius, susijusius su pajėgumų plėtojimu ir FSAV, skirdama ekspertus ilguoju ir trumpuoju laikotarpiui bei pasitelkdama bendradarbiavimą su tarptautiniais ir nacionaliniais partneriais, iš dalies pagal subrangos susitarimus.

GIZ pagrindinis pajėgumų plėtojimo modulio partneris yra Libijos kovos su minomis veiksmų centras. 2012 m. gruodžio 17 d. pateiktoje Libijos užsienio reikalų ministerijos verbalinėje notoje, skirtoje Vokietijos ambasadai Tripolyje, patvirtinama, kad Kovos su minomis veiksmų centras yra nacionalinė Libijos institucija, atsakinga už priežiūrą ir koordinavimą įprastinių ginklų kontrolės ir kovos su minomis veiksmų srityje, ir palankiai vertinama Programa, kurią turi įgyvendinti GIZ.

GIZ pasirinkta šio projekto įgyvendinimo agentūra atsižvelgiant į konkrečią GIZ profesinę ir praktinę patirtį visame pasaulyje ir į Visuotinio nusiginklavimo ir ginklų kontrolės darbo grupei (CODUN) jos pateiktą ataskaitą apie GIZ vertinimo misiją Libijoje bei į jos rekomendacijas ir siūlomą veiksmų strategiją, kuria visų pirma užtikrinamas visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir savarankiškumas, ir į tai, kad akcentuojamas tvarumas.

4.2 Partneriai

Abiejų Programos modulių veikla Libijoje bus vykdoma bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais. Yra keletas partnerių, su kuriais GIZ bendradarbiaus ir jau bendradarbiauja: Jungtinių Tautų misija Libijoje (UNSMIL) remia Libijos agentūras, inter alia, teikdama strategines ir technines konsultacijas saugumo ir ginklų kontrolės srityje. UNSMIL buvo suteikti įgaliojimai pagal 2012 m. kovo 12 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2040 kovos su minomis, šaudmenų valdymo ir ginklų valdymo srityse. GIZ bendradarbiauja su kitais paramos teikėjais Libijoje ginklų kontrolės ir kovos su minomis srityse, ypač su Jungtinėmis Valstijomis ir Jungtine Karalyste.

Nors bendra Programos valdymo atsakomybė teks GIZ, taip pat pagal programą bus kuriamos partnerystės su tarptautinėmis NVO, kurios specializuojasi FSAV ir kovoje su minomis, kad būtų suteikta dar daugiau specialių ekspertinių žinių dviejuose atitinkamuose moduliuose ir vykdomi šalinimo veiksmai vietoje. Dėl programos modulinio metodo Programoje dalyvaus keletas NVO, kurios bus pasirinktos remiantis jų dislokacija regione, stipriomis ir silpnomis ypatybėmis bei ankstesne patirtimi ir veiklos pajėgumais Libijoje.

4.3 Veiklos valdymas

Programos sąranga: modulinis platformos metodas

Programa sudaryta taip, kad konkretūs moduliai gali būti įtraukti arba pašalinti programos vykdymo metu, taip prisitaikant prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, atsižvelgiant į konfliktų niuansus ir veikiant lanksčiai. Pagal šią struktūrą programos dalis gali remti skirtingi paramos teikėjai, o kiekvieno paramos teikėjo įnašas gali būti matomas. Galiausiai, Programa apima sąrangą, kuria sudaroma galimybė užtikrinti patikimą rizikos valdymą ir patikimą projekto valdymą. Atitinkamai GIZ suteikia projekto platformą, kuria užtikrinamas programos valdymas ir įgyvendinami abu projekto moduliai.

Programos strategija: keturi etapai per penkerius metus

Programa skirta užtikrinti proceso tęstinumą, susiejant Libijoje baigiamas vykdyti neatidėliotinas operacijas ir nacionalines vystymosi strategijas ir programas, kurias, kaip numatoma, Libijos vyriausybė pradės įgyvendinti ateinančius keletą metų.

Todėl remiamasi penkerių metų vidutinės trukmės laikotarpio strategija, kuri yra ilgesnė nei tipiškas neatidėliotinų darbų planavimo ciklas. Ypač pajėgumų plėtojimo moduliui prireiks laiko ir patikimos partnerystės tarp Programos ir nacionalinių partnerių, kad būtų pasiekti realūs rezultatai ir užtikrinta, kad baigiantis 4 etapui nacionaliniai pajėgumai būtų pakankami prisiimti nacionalinę atsakomybę.

Keturių etapų metodu užtikrinama, kad Programos moduliai galėtų būti pritaikomi Programos įgyvendinimo metu, tiek dėl skirtingų partnerių poreikių, tiek dėl pasikeitusių finansavimo aplinkybių. Juo bus sudarytos galimybės 3 etape į Programą įtraukti papildomus modulius, jeigu iki to laiko sąlygos dalyvauti šiose srityse bus palankesnės nei dabar.

Paramos teikėjų susitarimai

Programa yra daugelį paramos teikėjų apimantis projektas, kurį bendrai finansuoja Sąjunga ir Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija.

Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija reguliariai stebės visą projektą, kurį įgyvendina GIZ, įskaitant pajėgumų plėtojimo komponentą ir FSAV komponentą, remdamasi nustatytomis Vokietijos federalinės užsienio reikalų ministerijos procedūromis.

Programos trukmė ir etapai:

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/65

TEISINGUMO TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTO DALINIS PAKEITIMAS

TEISINGUMO TEISMAS,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 253 straipsnio šeštą pastraipą,

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdamas į Protokolo dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 64 straipsnio antrą pastraipą,

kadangi Kroatijos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą kroatų kalba taps oficialiąja Europos Sąjungos kalba, todėl reikia šią kalbą įtraukti į Procedūros reglamente nustatytų proceso kalbų sąrašą,

2013 m. birželio 7 d. Tarybai patvirtinus,

PRIIMA ŠĮ SAVO PROCEDŪROS REGLAMENTO DALINĮ PAKEITIMĄ:

1 straipsnis

2012 m. rugsėjo 25 d. Teisingumo Teismo procedūros reglamento 36 straipsnis (1) pakeičiamas taip:

„36 straipsnis

Proceso kalba gali būti airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų arba vokiečių kalbos.“

2 straipsnis

1. Šis Procedūros reglamento dalinis pakeitimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir Sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą.

2. Procedūros reglamento tekstas kroatų kalba bus priimtas įsigaliojus pirmoje dalyje nurodytai sutarčiai.

Priimta Liuksemburge 2013 m. birželio 18 d.

(1) OL L 265, 2012 9 29, p. 1.

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/66

BENDROJO TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTO DALINIS PAKEITIMAS

BENDRASIS TEISMAS,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 254 straipsnio penktą pastraipą,

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdamas į Protokolo dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 64 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pritarimą,

2013 m. birželio 7 d. Tarybai patvirtinus,

PRIIMA ŠĮ SAVO PROCEDŪROS REGLAMENTO DALINĮ PAKEITIMĄ:

1 straipsnis

1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamentas (OL L 136, 1991 m. gegužės 30 d., p. 1 kartu su klaidų ištaisymu OL L 317, 1991 m. lapkričio 19 d., p. 34) (1) iš dalies keičiamas taip:

35 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„Proceso kalba gali būti airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų arba vokiečių kalbos.“

2 straipsnis

2. Procedūros reglamento tekstas kroatų kalba bus priimtas įsigaliojus pirmoje dalyje nurodytai sutarčiai.

Priimta Liuksemburge 2013 m. birželio 19 d.

Kancleris

E. COULON

Pirmininkas

M. JAEGER

(1) Iš dalies pakeistas 1994 m. rugsėjo 15 d. (OL L 249, 1994 m. rugsėjo 24 d., p. 17), 1995 m. vasario 17 d. (OL L 44, 1995 m. vasario 28 d., p. 64), 1995 m. liepos 6 d. (OL L 172, 1995 m. liepos 22 d., p. 3), 1997 m. kovo 12 d. (OL L 103, 1997 m. balandžio 19 d., p. 6 kartu su klaidų ištaisymu OL L 351, 1997 m. gruodžio 23 d., p. 72), 1999 m. gegužės 17 d. (OL L 135, 1999 m. gegužės 29 d., p. 92), 2000 m. gruodžio 6 d. (OL L 322, 2000 m. gruodžio 19 d., p. 4), 2003 m. gegužės 21 d. (OL L 147, 2003 m. birželio 14 d., p. 22), 2004 m. balandžio 19 d. (OL L 132, 2004 m. balandžio 29 d., p. 3), 2004 m. balandžio 21 d. (OL L 127, 2004 m. balandžio 29 d., p. 108), 2005 m. spalio 12 d. (OL L 298, 2005 m. lapkričio 15 d., p. 1), 2006 m. gruodžio 18 d. (OL L 386, 2006 m. gruodžio 29 d., p. 45), 2008 m. birželio 12 d. (OL L 179, 2008 m. liepos 8 d., p. 12), 2009 m. sausio 14 d. (OL L 24, 2009 m. sausio 28 d., p. 9), 2009 m. vasario 16 d. (OL L 60, 2009 m. kovo 4 d., p. 3), 2009 m. liepos 7 d. (OL L 184, 2009 m. liepos 16 d., p. 10), 2010 m. kovo 26 d. (OL L 92, 2010 m. balandžio 13 d., p. 14) ir 2011 m. gegužės 24 d. (OL L 162, 2011 m. birželio 22 d., p. 18).

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/67

AKR IR ES MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2013

2013 m. birželio 7 d.

dėl Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių 2014–2020 m. laikotarpio daugiametei finansinei programai skirto protokolo priėmimo

(2013/321/ES)

AKR IR ES MINISTRŲ TARYBA,

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių (1) su pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge (2) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (3) (toliau – AKR ir ES partnerystės susitarimas), ypač į jo 95 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnį,

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo Ib priedo 7 straipsnį kartu su AKR valstybėmis atliko rezultatų peržiūrą, ir, be kita ko, įvertino įsipareigojimų ir mokėjimų įvykdymo lygį;

(2)	Europos Sąjunga ir jos valstybės narės susitarė nustatyti finansavimo mechanizmą, būtent, 11-ąjį EPF, tikslų laikotarpį (2014–2020 m.) ir tam mechanizmui skiriamą lėšų sumą;

(3)	naujame susitarimo Ic priede reikėtų pateikti protokolą dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos nustatymo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priedas įtraukiamas kaip naujas Ic priedas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių su pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 7 d.

AKR ir ES Ministrų Tarybos vardu

Pirmininkas

P. T. C. SKELEMANI

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. Susitarimas su pataisymais OL L 385, 2004 12 29, p. 88.

(2) OL L 209, 2005 8 11, p. 27.

(3) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

PRIEDAS

Į AKR ir ES partnerystės susitarimą įtraukiamas šis priedas:

„Ic PRIEDAS

2014–2020 m. laikotarpio daugiametė finansinė programa

1.	Šiame susitarime išdėstytais tikslais ir laikotarpiu, kuris prasideda 2014 m. sausio 1 d., bendra finansinės paramos AKR valstybėms pagal šią daugiametę finansinę programą suma yra 31 589 mln. EUR, kaip nurodyta 2 ir 3 punktuose.

29 089 mln. EUR sumą, skirtą iš 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF), galima naudoti nuo daugiametės finansinės programos įsigaliojimo dienos. Ji paskirstoma bendradarbiavimo priemonėms taip:

24 365 mln. EUR skiriama nacionalinėms ir regioninėms orientacinėms programoms finansuoti. Skirta suma naudojama:

i)	atskirų AKR valstybių nacionalinėms orientacinėms programoms laikantis šio susitarimo IV priedo dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų 1–5 straipsnių;

ii)	regioninėms orientacinėms programoms, skirtoms AKR valstybių regioniniam ir tarpregioniniam bendradarbiavimui ir regioninei integracijai remti laikantis šio susitarimo IV priedo dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų 6–11 straipsnių;

3 590 mln. EUR skiriama AKR valstybių tarpusavio ir tarpregioniniam bendradarbiavimui su daugeliu ar visomis AKR valstybėmis finansuoti laikantis šio susitarimo IV priedo dėl įgyvendinimo ir valdymo procedūrų 12–14 straipsnių. Į šį finansinį paketą įtraukiama parama šiuo susitarimu sukurtoms jungtinėms institucijoms ir subjektams. Į šį finansinį paketą taip pat įtraukiama pagalba Protokolo Nr. 1 dėl jungtinių institucijų veiklos išlaidų 1 ir 2 punktuose nurodyto AKR sekretoriato veiklos išlaidoms kompensuoti.

1 134 mln. EUR skiriama investicinei priemonei finansuoti pagal šio susitarimo II priede (Finansavimo sąlygos ir nuostatos) išdėstytas sąlygas ir nuostatas, skiriant papildomą 500 mln. EUR įnašą į investicinės priemonės resursus, valdomą, kaip apyvartinis fondas, ir suteikiant 634 mln. EUR negrąžinamos paramos sumą to priedo 1, 2 ir 4 straipsniuose nurodytoms palūkanų subsidijoms ir su projektu susijusiai techninei pagalbai finansuoti 11-ojo EPF galiojimo laikotarpiu.

Veiksmus, finansuojamus pagal investicinę priemonę, įskaitant susijusias palūkanų subsidijas, administruoja Europos investicijų bankas (EIB). Be pagal 11-ąjį EPF prieinamų sumų, EIB skiria 2 500 mln. EUR neviršijančią sumą kaip paskolas, išmokamas iš nuosavų išteklių. Šios lėšos skiriamos šio susitarimo II priede išdėstytais tikslais laikantis EIB statute nustatytų sąlygų ir pagal tame priede išdėstytas atitinkamas investicijų finansavimo sąlygų nuostatas. Visus kitus finansinius išteklius pagal šią daugiametę finansinę programą administruoja Komisija.

Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. arba nuo šios daugiametės finansinės programos įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė, nebegalima skirti 10-ojo ir ankstesnių EPF likučių ir panaikintų lėšų, skirtų projektams finansuoti iš minėtų fondų, nebent Europos Sąjungos Taryba vieningai nuspręstų kitaip, išskyrus sumų, skirtų investicinei priemonei, finansuoti, likučius bei kompensacijas, neįskaitant susijusių palūkanų subsidijų, ir sistemos, skirtos užtikrinti pagrindinių žemės ūkio produktų eksporto pajamų stabilizavimą (STABEX) pagal EPF, buvusius prieš 9-ąjį EPF, likučius.

Bendra šios daugiametės finansinės programos suma skiriama laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 11-ojo EPF lėšos, o investicinės priemonės atveju – grįžtamosios lėšos vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. nebeskiriamos, išskyrus atvejus, kai Komisijos pasiūlymu Europos Sąjungos Taryba vieningai priima kitokį sprendimą. Tačiau investicinėms priemonėms finansuoti valstybių narių iš 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo EPF skirtos lėšos gali būti išmokėtos ir po 2020 m. gruodžio 31 d.

6.	AKR ir ES ministrų tarybos vardu Ambasadorių komitetas, neviršydamas daugiametės finansinės programos bendros sumos, gali imtis atitinkamų priemonių, kad įgyvendintų programavimo reikalavimus, susijusius su viena iš 2 punkte nurodytų sumų, įskaitant šių sumų lėšų perskirstymą.

Bet kurios Šalies prašymu Šalys gali nuspręsti atlikti rezultatų peržiūrą abiem Šalims priimtinu metu, įvertindamos įsipareigojimų įgyvendinimą bei lėšų išmokėjimą ir suteiktos pagalbos rezultatus bei poveikį. Ši peržiūra būtų atliekama remiantis Komisijos pateiktu pasiūlymu. Į jos rezultatus būtų galima atsižvelgti derybose, numatytose šio Susitarimo 95 straipsnio 4 dalyje.

Kiekviena valstybė narė gali teikti Komisijai ar EIB savanorišką paramą, skirtą AKR ir ES partnerystės susitarimo tikslams remti. Valstybės narės taip pat gali prisidėti prie projektų ar programų, pavyzdžiui, Komisijos ar EIB vykdomų iniciatyvų, bendro finansavimo. Turi būti užtikrinta AKR atsakomybė už tokias iniciatyvas nacionaliniu lygmeniu.“

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/70

AKR IR ES MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 2/2013

2013 m. birželio 7 d.

dėl Somalio Federacinės Respublikos prašymo dėl stebėtojo statuso suteikimo ir vėlesnio prisijungimo prie Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių

(2013/322/ES)

AKR IR ES MINISTRŲ TARYBA,

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą (1), 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge iš dalies pakeistą (2) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu iš dalies pakeistą (3) Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių (toliau – AKR ir ES susitarimas), ypač į jo 94 straipsnį,

atsižvelgdama į 2005 m. kovo 8 d. AKR ir ES Ministrų Tarybos sprendimą Nr. 1/2005 dėl AKR ir EB Ministrų Tarybos darbo tvarkos taisyklių priėmimo (4), ypač į jo 8 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	pagal Kotonu susitarimo 93 straipsnio 3 dalį jis įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d. Jis pirmą kartą iš dalies pakeistas 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge, antrą kartą – 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu. Antrą kartą atlikti pakeitimai laikinai galioja nuo 2010 m. spalio 31 d. (5);

(2)	AKR ir ES susitarimo 94 straipsnyje nustatyta, kad valstybės prašymas dėl prisijungimo prie susitarimo turi būti pateiktas AKR ir ES ministrų tarybai ir jos patvirtintas;

(3)	2013 m. vasario 25 d. Somalio Federacinė Respublika pateikė prašymą dėl stebėtojo statuso suteikimo ir vėlesnio prisijungimo prie AKR ir ES susitarimo pagal jo 94 straipsnį;

(4)	Somalio Federacinė Respublika turėtų deponuoti prisijungimo aktą AKR ir ES susitarimo depozitarams – Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir AKR valstybių sekretoriatui,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Prašymo dėl prisijungimo prie susitarimo ir stebėtojo statuso suteikimo patvirtinimas

Somalio Federacinės Respublikos prašymas leisti prisijungti prie 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto, 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge iš dalies pakeisto ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu iš dalies pakeisto Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių patvirtinamas.

Somalio Federacinė Respublika deponuoja prisijungimo aktą AKR ir ES susitarimo depozitarams – Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir AKR valstybių sekretoriatui.

Iki prisijungimo Somalio Federacinė Respublika gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose stebėtojos teisėmis.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 7 d.

AKR ir ES Ministrų Tarybos vardu

Pirmininkas

P. T. C. SKELEMANI

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(2) Susitarimas, iš dalies keičiantis 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (OL L 209, 2005 8 11, p. 27).

(3) Susitarimas, kuriuo antrą kartą iš dalies keičiamas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pirmą kartą iš dalies pakeistas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas (OL L 287, 2010 11 4, p. 3).

(4) OL L 95, 2005 4 14, p. 44.

(5) 2010 m. birželio 21 d. AKR ir ES Ministrų Tarybos sprendimas Nr. 2/2010 (OL L 287, 2010 11 4, p. 68).

26.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/71

2012 m. gruodžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2012/830/ES dėl papildomos finansinės paramos valstybių narių žvejybos kontrolės, tikrinimo ir priežiūros programoms įgyvendinti 2012 metais klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 356, 2012 m. gruodžio 22 d. )

Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2012/830/ES I, III ir V priedus skaityti taip:

„I PRIEDAS

NAUJOS TECHNOLOGIJOS IR IT TINKLAI

(EUR)
Valstybė narė ir projekto kodas	Planuojamos nacionalinės žvejybos kontrolės papildomos programos išlaidos	Pagal šį sprendimą atrinktų projektų įgyvendinimo išlaidos	Didžiausia Sąjungos finansinės paramos suma
Belgija
BE/12/08	30 000	30 000	27 000
BE/12/09	4 250	4 250	3 825
BE/12/10	100 000	0	0
Tarpinė suma	134 250	34 250	30 825
Bulgarija
BG/12/02	30 678	30 678	27 610
Tarpinė suma	30 678	30 678	27 610
Danija
DK/12/20	336 419	0	0
DK/12/22	269 136	0	0
DK/12/23	538 271	0	0
DK/12/24	134 568	134 568	121 110
DK/12/25	95 637	0	0
DK/12/26	158 911	0	0
DK/12/27	275 864	275 864	248 278
DK/12/28	272 500	272 500	245 250
DK/12/29	281 265	281 265	250 000
DK/12/30	282 592	282 592	250 000
DK/12/31	280 439	280 439	250 000
DK/12/32	296 049	296 049	250 000
DK/12/33	262 407	138 936	125 043
DK/12/34	269 136	0	0
DK/12/35	22 000	0	0
DK/12/36	405 000	0	0
DK/12/37	375 000	0	0
DK/12/38	163 500	0	0
Tarpinė suma	4 718 694	1 962 213	1 739 681
Vokietija
DE/12/23	400 000	400 000	360 000
DE/12/24	165 000	0	0
DE/12/25	250 000	0	0
DE/12/27	358 000	0	0
DE/12/28	110 000	0	0
DE/12/29	350 000	0	0
DE/12/30	95 000	0	0
DE/12/31	443 100	0	0
DE/12/32	650 000	0	0
DE/12/33	970 000	0	0
DE/12/34	275 000	0	0
DE/12/35	420 000	0	0
Tarpinė suma	4 486 100	400 000	360 000
Airija
IE/12/06	20 000	0	0
IE/12/08	70 000	0	0
Tarpinė suma	90 000	0	0
Graikija
EL/12/11	180 000	180 000	162 000
EL/12/12	750 000	750 000	675 000
EL/12/13	180 000	180 000	162 000
EL/12/14	26 750	26 750	24 075
EL/12/15	110 000	110 000	99 000
Tarpinė suma	1 246 750	1 246 750	1 122 075
Ispanija
ES/12/02	939 263	939 263	845 336
ES/12/03	974 727	974 727	877 255
ES/12/05	795 882	795 883	716 294
ES/12/06	759 305	759 305	683 375
ES/12/08	163 250	163 250	146 925
ES/12/09	72 000	72 000	64 800
ES/12/10	100 000	100 000	90 000
ES/12/11	379 000	379 000	341 100
ES/12/12	490 000	490 000	441 000
ES/12/13	150 000	150 000	135 000
ES/12/15	150 000	0	0
ES/12/18	54 000	54 000	48 600
ES/12/19	290 440	290 440	261 396
ES/12/21	17 500	17 500	15 750
ES/12/22	681 000	0	0
ES/12/23	372 880	372 880	335 592
ES/12/24	415 254	0	0
Tarpinė suma	6 804 501	5 558 247	5 002 423
Prancūzija
FR/12/08	777 600	777 600	699 840
FR/12/09	870 730	870 730	783 656
FR/12/10	229 766	229 766	206 789
FR/12/11	277 395	277 395	249 656
FR/12/12	230 363	230 363	207 327
FR/12/13	197 403	197 403	177 663
FR/12/14	450 000	450 000	405 000
FR/12/15	211 500	0	0
FR/12/16	274 330	274 330	246 897
FR/12/17	254 350	0	0
Tarpinė suma	3 773 437	3 307 587	2 976 828
Italija
IT/12/13	135 000	135 000	121 500
IT/12/15	125 000	125 000	112 500
IT/12/16	withdrawn	0	0
IT/12/17	250 000	250 000	225 000
IT/12/18	250 000	0	0
IT/12/19	630 000	630 000	567 000
IT/12/21	1 500 000	1 500 000	1 350 000
IT/12/22	311 000	0	0
IT/12/23	38 000	0	0
IT/12/26	1 900 000	0	0
Tarpinė suma	5 139 000	2 640 000	2 376 000
Latvija
LV/12/02	6 732	6 732	6 058
LV/12/03	58 350	58 350	52 515
Tarpinė suma	65 082	65 082	58 573
Lietuva
LT/12/04	150 462	150 462	135 416
Tarpinė suma	150 462	150 462	135 416
Malta
MT/12/04	30 000	30 000	27 000
MT/12/07	261 860	261 860	235 674
Tarpinė suma	291 860	291 860	262 674
Nyderlandai
NL/12/07	250 000	250 000	225 000
NL/12/08	278 172	0	0
NL/12/09	277 862	0	0
NL/12/10	286 364	0	0
NL/12/11	276 984	0	0
NL/12/12	129 398	0	0
NL/12/13	129 500	0	0
NL/12/14	200 000	0	0
NL/12/15	230 000	0	0
NL/12/16	136 329	0	0
NL/12/17	19 300	0	0
NL/12/18	36 120	0	0
NL/12/19	89 860	0	0
NL/12/20	299 550	0	0
Tarpinė suma	2 639 439	250 000	225 000
Austrija
AT/12/01	128 179	128 179	115 361
AT/12/02	280 923	0	0
Tarpinė suma	409 102	128 179	115 361
Lenkija
PL/12/02	103 936	0	0
PL/12/04	41 028	0	0
PL/12/06	15 955	0	0
PL/12/07	40 500	0	0
PL/12/08	1 000 000	1 000 000	900 000
PL/12/09	172 600	0	0
PL/12/10	1 505 000	0	0
PL/12/11	208 760	0	0
PL/12/12	227 350	0	0
PL/12/13	240 300	0	0
PL/12/14	323 000	323 000	290 700
PL/12/15	181 000	0	0
PL/12/16	416 000	0	0
Tarpinė suma	4 475 429	1 323 000	1 190 700
Portugalija
PT/12/08	25 000	25 000	22 500
PT/12/10	150 000	150 000	135 000
PT/12/11	150 000	0	0
Tarpinė suma	325 000	175 000	157 500
Suomija
FI/12/11	1 000 000	1 000 000	900 000
FI/12/12	1 000 000	1 000 000	900 000
FI/12/13	280 000	280 000	252 000
FI/12/14	280 000	0	0
Tarpinė suma	2 560 000	2 280 000	2 052 000
Švedija
SE/12/07	850 000	850 000	765 000
SE/12/08	750 000	750 000	675 000
SE/12/09	300 000	300 000	270 000
SE/12/10	1 000 000	1 000 000	900 000
SE/12/11	80 000	0	0
Tarpinė suma	2 980 000	2 900 000	2 610 000
Jungtinė Karalystė
UK/12/51	122 219	122 219	109 997
UK/12/52	564 086	0	0
UK/12/54	50 141	50 141	45 127
UK/12/55	43 873	43 873	39 486
UK/12/56	122 219	122 219	109 997
UK/12/73	12 535	12 535	11 282
UK/12/74	162 958	162 958	146 662
Tarpinė suma	1 078 032	513 945	462 551
Iš viso	41 397 816	23 257 253	20 905 217“

„III PRIEDAS

ELEKTRONINIO DUOMENŲ REGISTRAVIMO IR PERDAVIMO SISTEMOS

(EUR)
Valstybė narė ir projekto kodas	Planuojamos nacionalinės žvejybos kontrolės papildomos programos išlaidos	Pagal šį sprendimą atrinktų projektų įgyvendinimo išlaidos	Didžiausia Sąjungos finansinės paramos suma
Belgija
BE/12/07	60 000	60 000	54 000
Tarpinė suma	60 000	60 000	54 000
Danija
DK/12/19	201 852	201 852	181 666
DK/12/21	134 567	0	0
Tarpinė suma	336 419	201 852	181 666
Airija
IE/12/05	1 000 000	1 000 000	900 000
Tarpinė suma	1 000 000	1 000 000	900 000
Ispanija
ES/12/04	1 207 352	1 207 352	1 086 617
ES/12/07	263 488	263 488	237 139
Tarpinė suma	1 470 840	1 470 840	1 323 756
Prancūzija
FR/12/18	42 000	42 000	37 800
Tarpinė suma	42 000	42 000	37 800
Latvija
LV/12/01	11 273	11 273	10 146
Tarpinė suma	11 273	11 273	10 146
Malta
MT/12/06	260 000	260 000	234 000
Tarpinė suma	260 000	260 000	234 000
Lenkija
PL/12/03	170 948	170 948	153 853
PL/12/05	22 793	22 793	20 514
Tarpinė suma	193 741	193 741	174 367
Portugalija
PT/12/09	75 000	75 000	67 500
Tarpinė suma	75 000	75 000	67 500
Iš viso	3 449 274	3 314 706	2 983 235“

„V PRIEDAS

MOKYMO IR MAINŲ PROGRAMOS

(EUR)
Valstybė narė ir projekto kodas	Planuojamos nacionalinės žvejybos kontrolės papildomos programos išlaidos	Pagal šį sprendimą atrinktų projektų įgyvendinimo išlaidos	Didžiausia Sąjungos finansinės paramos suma
Airija
IE/12/07	15 000	0	0
Tarpinė suma	15 000	0	0
Ispanija
ES/12/16	40 000	0	0
Tarpinė suma	40 000	0	0
Jungtinė Karalystė
UK/12/58	2 507	0	0
UK/12/59	14 416	0	0
UK/12/60	1 253	0	0
UK/12/61	877	0	0
UK/12/62	2 507	0	0
UK/12/63	3 384	0	0
UK/12/64	11 282	0	0
UK/12/65	17 549	0	0
UK/12/66	11 282	0	0
UK/12/67	9 401	9 401	8 461
UK/12/68	9 401	0	0
UK/12/69	11 281	0	0
UK/12/70	9 401	9 401	8 461
UK/12/71	9 401	0	0
UK/12/72	12 536	12 536	11 282
Tarpinė suma	144 030	31 338	28 204
Iš viso	199 030	31 338	28 204“

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.173.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 173

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 tomas 2013m. birželio 26d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	Pranešimas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą įsigaliojimo	1
		REGLAMENTAI
	*	2013 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 611/2013 dėl priemonių, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių taikomos pranešimams apie asmens duomenų saugumo pažeidimus	2
	*	2013 m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 612/2013 dėl ūkinės veiklos vykdytojų ir akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registro tvarkymo, susijusių statistinių duomenų ir ataskaitų teikimo pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 389/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje	9
	*	2013 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 613/2013, kuriuo dėl papildomų biocidinių produktų veikliųjų medžiagų, kurias reikia ištirti pagal peržiūros programą, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1451/2007	34
		2013 m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 614/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	38
		SPRENDIMAI
		2013/313/ES
	*	2013 m. birželio 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/77/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Airijai	40
		2013/314/ES
	*	2013 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/286/ES dėl perviršinio deficito Italijoje	41
		2013/315/ES
	*	2013 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2004/918/EB dėl perviršinio deficito Vengrijoje	43
		2013/316/ES
	*	2013 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/588/EB dėl perviršinio deficito Lietuvoje	46
		2013/317/ES
	*	2013 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/591/EB dėl perviršinio deficito Latvijoje	48
		2013/318/ES
	*	2013 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/590/EB dėl perviršinio deficito Rumunijoje	50
		2013/319/ES
	*	2013 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito Maltoje	52
	*	2013 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas 2013/320/BUSP, kuriuo remiama fizinio saugumo ir atsargų valdymo veikla, kad būtų sumažintas neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais (ŠLG) bei jų šaudmenimis pavojus Libijoje ir regione	54
		DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI
	*	Teisingumo Teismo procedūros reglamento dalinis pakeitimas	65
	*	Bendrojo Teismo procedūros reglamento dalinis pakeitimas	66
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
		2013/321/ES
	*	2013 m. birželio 7 d. AKR ir ES ministrų tarybos sprendimas Nr. 1/2013 dėl Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių 2014–2020 m. laikotarpio daugiametei finansinei programai skirto protokolo priėmimo	67
		2013/322/ES
	*	2013 m. birželio 7 d. AKR ir ES ministrų tarybos sprendimas Nr. 2/2013 dėl Somalio Federacinės Respublikos prašymo dėl stebėtojo statuso suteikimo ir vėlesnio prisijungimo prie Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių	70

		Klaidų ištaisymas
	*	2012 m. gruodžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2012/830/ES dėl papildomos finansinės paramos valstybių narių žvejybos kontrolės, tikrinimo ir priežiūros programoms įgyvendinti 2012 metais klaidų ištaisymas (OL L 356, 2012 12 22)	71