27.5.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 472/2013

2013 m. gegužės 21 d.

dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 6 dalimi,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

precedento neturinti pasaulinė krizė, apėmusi pasaulį nuo 2007 m., labai pakenkė ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui ir sukėlė didelį valstybių narių valdžios sektoriaus deficito ir skolos būklės pablogėjimą, priversdama kai kurias iš jų kreiptis finansinės pagalbos Sąjungos sistemos viduje ir už jos ribų;

(2)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, privalo atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su aukšto užimtumo lygio skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, taip pat aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;

(3)

visiškas SESV sukurtos Sąjungos daugiašalės priežiūros sistemos ir galimų politikos sąlygų, susijusių su finansine pagalba, nuoseklumas turėtų būti įtvirtintas Sąjungos teisėje. Visų valstybių narių, ypač tų, kurių valiuta yra euro, ekonomikos ir finansų integracijai reikalinga griežtesnė priežiūra, kad būtų išvengta didelių finansinio stabilumo sunkumų patiriančios valstybės narės arba valstybės narės, kurioms tokie sunkumai gresia, užkrečiamojo poveikio likusioje euro zonos dalyje ir didesniu mastu visoje Sąjungoje;

(4)

ekonominės ir biudžeto priežiūros intensyvumas turėtų būti proporcingas patiriamų finansinių sunkumų dydžiui ir juos atitikti ir turėtų atitikti gautos finansinės pagalbos, kuri gali būti skirtinga – nuo tiesiog prevencinės pagalbos, grindžiamos reikalavimų atitikimo sąlygomis, iki išsamios makroekonominio koregavimo programos, apimančios griežtas politikos sąlygas, pobūdį. Visose makroekonominio koregavimo programose turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės nacionalinę reformų programą įgyvendinant Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją;

(5)

jei valstybei narei, kurios valiuta yra euro, turėtų būti taikoma griežtesnė priežiūra pagal šį reglamentą, kai ji patiria didelių finansinių sunkumų arba jai tokie sunkumai gresia, siekiant užtikrinti greitą normalios būklės atkūrimą ir apsaugoti kitas euro zonos valstybes nares nuo galimo neigiamo šalutinio poveikio. Tokia griežtesnė priežiūra turėtų būti proporcinga problemų rimtumui ir atitinkamai pritaikyta. Ji turėtų apimti geresnę prieigą prie informacijos, reikalingos ekonominei, fiskalinei ir finansinei padėčiai įdėmiai stebėti, ir reguliarų ataskaitų teikimą kompetentingam Europos Parlamento komitetui bei Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK) arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali paskirti tuo tikslu. Tos pačios priežiūros sąlygos turėtų būti taikomos valstybėms narėms, prašančioms prevencinės pagalbos iš vienos ar kelių kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM), Europos stabilumo mechanizmo (ESM), Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ar kitos atitinkamos tarptautinės finansinės institucijos, kaip antai Tarptautinis valiutos fondas (TVF);

(6)

valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, taip pat turėtų patvirtinti priemones, skirtas sunkumų priežastims ar galimoms priežastims šalinti. Šiuo tikslu turėtų būti atsižvelgiama į visas jai per perviršinio deficito procedūrą ar perviršinio makroekonominio disbalanso procedūrą pateiktas rekomendacijas;

(7)

valstybių narių, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, ekonominė ir biudžeto priežiūra turėtų būti labai sugriežtinta. Dėl visapusiško tokios programos pobūdžio kiti ekonominės ir biudžeto priežiūros procesai turėtų būti sustabdyti arba, prireikus, supaprastinti, kol vykdoma makroekonominio koregavimo programa, siekiant užtikrinti suderinamumą su ekonominės politikos priežiūra ir išvengti ataskaitų teikimo prievolės dubliavimo. Vis dėlto, rengiant makroekonominio koregavimo programą, turėtų būti atsižvelgta į visas valstybei narei per perviršinio deficito procedūrą ar perviršinio makroekonominio disbalanso procedūrą pateiktas rekomendacijas;

(8)

gerokai padaugėjo problemų, susijusių su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu. Ekonomikos globalizacija, technologijų plėtra, sukčiavimo internacionalizacija ir dėl šių priežasčių sustiprėjusi valstybių narių tarpusavio priklausomybė atskleidžia griežtų nacionalinių metodų ribotumą ir būtinybę imtis bendrų veiksmų;

(9)

mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo keliamos problemos valstybėse narėse, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, turėtų būti sprendžiamos gerinant pajamų surinkimą tose valstybėse narėse ir stiprinant Sąjungos ir trečiųjų šalių pajamas administruojančių institucijų bendradarbiavimą;

(10)

turėtų būti nustatytos taisyklės, skirtos dialogui tarp Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, stiprinti ir didesniam skaidrumui bei atskaitomybei užtikrinti. Valstybės narės, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa ar griežtesnė priežiūra, parlamentas turėtų būti informuojamas vadovaujantis nacionalinėmis taisyklėmis ir praktika;

(11)	valstybės narės turėtų įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas į finansinės pagalbos programų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą pagal nacionalines taisykles ir praktiką;

(12)

prieš Tarybai priimant sprendimą, susijusį su makroekonominio koregavimo programa pagal šį reglamentą, atitinkami ESM ir EFSF organai turėtų turėti galimybę surengti diskusiją Komisijos, veikiančios ESM arba EFSF vardu kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir, prireikus, TVF, ir pagalbą gaunančios valstybės narės derybų dėl galimų politikos sąlygų, susijusių su tai valstybei narei teikiama finansine pagalba, rezultatų klausimais. Susitarimo memorandumai, kuriuose nustatomos išsamios sąlygos, kuriomis teikiama finansinė pagalba, turi būti priimti pagal Sutartyje dėl Europos stabilumo mechanizmo ir EFSF pagrindų susitarime nustatytas taisykles;

(13)	jei nenumatyta kitaip, šio reglamento nuorodos į finansinę pagalbą taip pat turėtų apimti prevenciškai teikiamą finansinę paramą ir paskolas, skirtas finansų įstaigoms rekapitalizuoti;

(14)

Komisija sprendimą griežčiau prižiūrėti valstybę narę pagal šį reglamentą turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su EFK, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (3), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (4), Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (5) (toliau kartu – EPI) ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (6). Be to, Komisija su EFK turėtų bendradarbiauti spręsdama, ar reikia toliau taikyti griežtesnę priežiūrą;

(15)

remdamasi pagrįstu atitinkamos valstybės narės prašymu arba, kai tinkama, išskirtinėmis ekonominėmis aplinkybėmis, Komisija gali rekomenduoti sumažinti arba panaikinti visus esamus Tarybos pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę arba korekcinę dalis valstybei narei, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa, nustatytus indėlius su palūkanomis, indėlius be palūkanų ar baudas;

(16)

prieigai prie informacijos apie atliktą parengiamąjį darbą prieš priimant rekomendaciją pagal šį reglamentą turėtų būti taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (7);

(17)

kai pagal šį reglamentą priimamas sprendimas, jog valstybė narė nesilaiko jos makroekonominio koregavimo programoje nustatytų reikalavimų, ir kai iš įvykių bei tyrimų aiškiai matyti, jog reikalingas mechanizmas, kad būtų užtikrintas tos valstybės narės kreditoriams duotų įsipareigojimų laikymasis ir stabilizuota jos ekonominė ir finansinė padėtis, Komisijos prašoma pateikti pasiūlymus dėl tokio mechanizmo;

(18)

Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti rekomendacijas dėl prevencinių taisomųjų priemonių ir dėl makroekonominio koregavimo programos rengimo; įgaliojimai tvirtinti makroekonominio koregavimo programas; įgaliojimai priimti sprendimus dėl pagrindinių politikos reikalavimų, kuriuos ESM arba EFSF ketina įtraukti į prevenciškai teikiamos finansinės pagalbos, finansų įstaigoms rekapitalizuoti skirtų paskolų ar bet kurios pagal ESM sutartos naujos finansinės priemonės sąlygas; ir įgaliojimai rekomenduoti valstybėms narėms, kurioms taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, patvirtinti taisomąsias priemones. Tie įgaliojimai yra itin svarbūs valstybių narių ekonominės politikos koordinavimui, kuris pagal SESV 121 straipsnį turi vykti Taryboje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos valstybių narių, kurių valiuta yra euro ir kurios:

a)	turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar viešųjų finansų tvarumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, kai šie sunkumai gali turėti neigiamą šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms, arba

b)

prašo finansinės pagalbos arba gauna finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, Europos finansinio stabilumo mechanizmo (EFSM), Europos stabilumo mechanizmo (ESM), Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ar kitos atitinkamos tarptautinės finansinės institucijos, kaip antai Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo nuostatos.

2.   Šiuo reglamentu taip pat nustatomos nuostatos dėl sustiprinto ekonominės politikos koordinavimo.

3.   Šis reglamentas taikomas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

4.   Taikydamos šį reglamentą, Taryba, Komisija ir valstybės narės visapusiškai laikosi SESV 152 straipsnio. Taikydamos šį reglamentą ir pagal jį patvirtintas rekomendacijas, Taryba, Komisija ir valstybės narės atsižvelgia į nacionalines taisykles ir praktiką bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį. Atitinkamai, šio reglamento ir tų rekomendacijų taikymu nedaromas poveikis teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ar įgyvendinti arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę.

2 straipsnis

Valstybės narės, kurioms taikoma griežtesnė priežiūra

1.   Komisija gali nuspręsti taikyti griežtesnę priežiūrą valstybei narei, turinčiai didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kuriai tokie sunkumai gresia, kurie gali daryti neigiamą šalutinį poveikį kitoms euro zonoje esančioms valstybėms narėms.

Vertindama, ar valstybei narei gresia dideli finansinio stabilumo sunkumai, Komisija, be kitų parametrų, naudoja įspėjimo mechanizmą, nustatytą pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (8) 3 straipsnio 1 dalį, arba, jei galima, naujausią nuodugnią apžvalgą. Komisija taip pat atlieka išsamų įvertinimą, atsižvelgdama, visų pirma, į tos valstybės narės skolinimosi sąlygas, jos skolinių įsipareigojimų vykdymo modelį, jos biudžeto sistemos tvirtumą, ilgalaikį jos viešųjų finansų tvarumą, jos įsiskolinimo mastą ir į pavojų, kad didelės įtampos jos finansų sektoriuje keliama rizika gali turėti įtakos jos biudžeto padėčiai arba išplisti kitų valstybių narių finansų sektoriuje.

Prieš Komisijai priimant sprendimą taikyti griežtesnę priežiūrą valstybei narei, pastarajai suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę. Kas šešis mėnesius Komisija sprendžia, ar reikia toliau taikyti griežtesnę priežiūrą tai valstybei narei.

2.   Jei Komisija nusprendžia valstybei narei pagal 1 dalį taikyti griežtesnę priežiūrą, ji tinkamai informuoja atitinkamą valstybę narę apie visus vertinimo rezultatus ir atitinkamai praneša apie tai Europos Centriniam Bankui (ECB), kuris vykdo priežiūros funkcijas, ir susijusioms EPI bei ESRV.

3.   Jei valstybė narė prevenciškai gauna finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, EFSM, ESM, EFSF ar kitos atitinkamos tarptautinės finansinės institucijos, kaip antai TVF, Komisija tai valstybei narei taiko griežtesnę priežiūrą.

Komisija pagal 1 ir šią dalį priimtus sprendimus skelbia viešai.

4.   3 dalis netaikoma valstybei narei, prevenciškai gaunančiai finansinę pagalbą kredito linijos forma, kuri nepriklauso nuo to, ar ta valstybė narė patvirtino naujas politikos priemones, jei kredito linija nepasinaudojama.

5.   Komisija informavimo tikslais skelbia priemonių, kuriomis skiriama prevencinė finansinė pagalba, kaip nurodyta 3 dalyje, sąrašą ir nuolat jį atnaujina, atsižvelgdama į galimus EFSM, ESM, EFSF ar kitos atitinkamos tarptautinės finansinės institucijos finansinės paramos politikos pasikeitimus.

3 straipsnis

Griežtesnė priežiūra

1.   Valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, pasikonsultavusi ir bendradarbiaudama su Komisija, veikiančia kartu su ECB, EPI, ESRV ir, prireikus, TVF, patvirtina priemones, skirtas sunkumų priežastims arba galimoms priežastims šalinti. Tai darydama, valstybė narė atsižvelgia į jai pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (9), 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (10) arba Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 pateiktas rekomendacijas dėl jos nacionalinės reformų programos ir jos stabilumo programos.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytas priemones Komisija praneša kompetentingam Europos Parlamento komitetui, EFK, Euro grupės darbo grupei ir, prireikus bei laikantis nacionalinės praktikos, atitinkamos valstybės narės parlamentui.

2.   Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 473/2013 2013 m. gegužės 21 d. [dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų] (11) 10 straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse nustatyta atidesnė fiskalinės padėties stebėsena taikoma valstybei narei, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, nepriklausomai nuo perviršinio deficito egzistavimo toje valstybėje narėje. Pagal to reglamento 10 straipsnio 3 dalį parengta ataskaita pateikiama kas ketvirtį.

3.   Komisijai paprašius, valstybė narė, kuriai pagal 2 straipsnio 1 dalį taikoma griežtesnė priežiūra:

a)

nustatytu dažnumu pateikia ECB, vykdančiam priežiūros funkcijas, ir, kai tinkama, atitinkamoms EPI pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį išskaidytą informaciją apie jos finansų sistemos pokyčius, įskaitant, prireikus, bet kokio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų analizę ar jautrumo analizę, atliktą pagal šios dalies b punktą;

b)

ECB, vykdančio priežiūros funkcijas, ar, atitinkamais atvejais, atitinkamų EPI prižiūrima vykdo, prireikus, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba jautrumo analizę, siekiant įvertinti finansų sektoriaus atsparumą įvairiems makroekonominiams ir finansiniams sukrėtimams, kaip nurodyta Komisijos ir ECB kartu su atitinkamomis EPI ir ESRV;

c)	dalyvauja reguliariuose jos finansų sektoriaus priežiūros gebėjimų vertinimuose, atliekamuose per specialų ECB, vykdančio priežiūros funkcijas, ar, atitinkamais atvejais, atitinkamų EPI vykdomą tarpusavio vertinimą;

d)	teikia Komisijai visą informaciją, reikalingą makroekonominiam disbalansui stebėti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011.

Remdamiesi pirmos pastraipos a punkte nurodyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų analize ir jautrumo analize, ir atsižvelgdamos į išvadas, padarytas įvertinus atitinkamus makroekonominių disbalansų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 suvestinės rodiklius, ECB, vykdantis priežiūros funkcijas, ir atitinkamos EPI kartu su ESRV parengia galimų finansų sistemos silpnųjų vietų vertinimą ir pateikia šį vertinimą Komisijai, jos nustatytu dažnumu, ir ECB.

4.   Komisijai paprašius, valstybė narė, kuriai pagal 2 straipsnio 3 dalį taikoma griežtesnė priežiūra:

a)

nustatytu dažnumu pateikia Komisijai, ECB ir, atitinkamais atvejais, atitinkamoms EPI pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnio nuostatas išskaidytą informaciją apie jos finansų sistemos pokyčius, įskaitant bet kokio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų analizę ar jautrumo analizę, atliktą pagal b punktą;

b)

ECB, vykdančio priežiūros funkcijas, ar, atitinkamais atvejais, atitinkamų EPI prižiūrima vykdo, prireikus, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba jautrumo analizę, siekiant įvertinti finansų sektoriaus atsparumą įvairiems makroekonominiams ir finansiniams sukrėtimams, kaip nurodyta Komisijos ir ECB kartu su atitinkamomis EPI ir ESRV, ir su jomis pasidalija išsamiais rezultatais;

c)	dalyvauja reguliariuose jos finansų sektoriaus priežiūros gebėjimų vertinimuose, atliekamuose per specialų ECB, vykdančio priežiūros funkcijas, ar, atitinkamais atvejais, atitinkamų EPI vykdomą tarpusavio vertinimą;

d)	teikia Komisijai visą informaciją, reikalingą makroekonominiam disbalansui stebėti, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1176/2011.

Komisija, ECB ir atitinkamos EPI užtikrina jiems pateiktos išskaidytos informacijos konfidencialumą.

5.   Komisija kartu su ECB ir atitinkamomis EPI bei, atitinkamais atvejais, TVF vykdo reguliarius išvykstamuosius patikrinimus valstybėje narėje, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, siekdama patikrinti tos valstybės narės padarytą pažangą įgyvendinant 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas priemones.

Kiekvieną ketvirtį Komisija teikia savo įvertinimą kompetentingam Europos Parlamento komitetui ir EFK. Tame įvertinime ji visų pirma išanalizuoja, ar reikalingos tolesnės priemonės.

Pirmoje pastraipoje nurodyti išvykstamieji patikrinimai pakeičia Reglamento (EB) Nr. 1467/97 10a straipsnio 2 dalyje numatytą stebėseną vietoje.

6.   Rengdama 5 dalyje nurodytą įvertinimą, Komisija atsižvelgia į bet kurios nuodugnios peržiūros pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 rezultatus, taip pat į nacionalinės ekonominės politikos šalutinio poveikio valstybei narei, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, įvertinimą, vadovaudamasi to reglamento 5 straipsnio 2 dalimi.

7.   Kai remdamasi 5 dalyje numatytu išvykstamuoju patikrinimu Komisija nusprendžia, kad reikalingos tolesnės priemonės ir kad atitinkamos valstybės narės finansinė ir ekonominė padėtis turi didelį neigiamą poveikį euro zonos arba jos valstybių narių finansiniam stabilumui, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali rekomenduoti atitinkamai valstybei narei imtis prevencinių taisomųjų priemonių arba parengti makroekonominio koregavimo programos projektą.

Taryba gali nuspręsti savo rekomendaciją paskelbti viešai.

8.   Kai 7 dalyje nurodyta rekomendacija paskelbiama viešai:

a)	kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali atitinkamai valstybei narei ir Komisijai suteikti galimybę pasikeisti nuomonėmis;

b)	atitinkamos valstybės narės parlamentas gali pakviesti Komisijos atstovus pasikeisti nuomonėmis;

c)	Taryba tinkamu laiku informuoja atitinkamą Europos Parlamento komitetą apie rekomendacijos turinį.

9.   Per visą griežtesnės priežiūros procesą kompetentingas Europos Parlamento komitetas ir atitinkamos valstybės narės parlamentas gali pakviesti Komisijos, ECB ir TVF atstovus dalyvauti ekonominiame dialoge.

4 straipsnis

Ataskaitų teikimas gaunant finansinę paramą finansų įstaigų kapitalui restruktūrizuoti

Valstybės narės, kurioms taikoma griežtesnė priežiūra ar makroekonominio koregavimo programa, finansinę paramą gaunančios jų finansų įstaigų kapitalui restruktūrizuoti, du kartus per metus teikia EFK ataskaitą apie toms finansų įstaigoms taikomas sąlygas, įskaitant su atlyginimais vadovams susijusias sąlygas. Tos valstybės narės taip pat teikia ataskaitas apie finansų sektoriaus realiajai ekonomikai taikomas kredito sąlygas.

5 straipsnis

Informacija apie numatomus finansinės pagalbos prašymus

Valstybė narė, ketinanti prašyti finansinės pagalbos iš vienos ar kelių kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, ESM, EFSF ar kitos atitinkamos tarptautinės finansinės institucijos, kaip antai TVF, nedelsdama apie savo ketinimus informuoja Euro grupės darbo grupės pirmininką, už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingą Komisijos narį ir ECB pirmininką.

Gavusi Komisijos įvertinimą, Euro grupės darbo grupė surengia numatomo prašymo aptarimą, siekdama, inter alia, prieš atitinkamai valstybei narei kreipiantis į galimus skolintojus, išnagrinėti finansinės pagalbos galimybes pagal esamas Sąjungos ar euro zonos finansines priemones.

Valstybė narė, ketinanti prašyti finansinės pagalbos iš EFSM, nedelsdama apie savo ketinimą informuoja EFK pirmininką, už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingą Komisijos narį ir ECB pirmininką.

6 straipsnis

Valdžios sektoriaus skolos tvarumo įvertinimas

Kai valstybė narė EFSM, ESM ar EFSF prašo skirti finansinę pagalbą, Komisija kartu su ECB ir, kai įmanoma, TVF, įvertina tos valstybės narės valdžios sektoriaus skolos tvarumą ir jos faktinius arba potencialius finansavimo poreikius. Komisija tą įvertinimą pateikia Euro grupės darbo grupei, jei finansinė pagalba bus teikiama pagal ESM arba EFSF, ir EFK – jei finansinė pagalba bus teikiama pagal EFSM.

Valdžios sektoriaus skolos tvarumo įvertinimas grindžiamas labiausiai tikėtinu makroekonominiu scenarijumi arba atsargesniu scenarijumi ir biudžeto prognozėmis, parengtomis naudojantis pačia naujausia informacija ir tinkamai atsižvelgiant į 3 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos ataskaitos išvadas ir visus pagal 3 straipsnio 3 dalies b punktą atliktus priežiūros veiksmus. Komisija taip pat įvertina makroekonominių ir finansinių sukrėtimų ir neigiamų pokyčių poveikį valdžios sektoriaus skolos tvarumui.

Komisija viešai skelbia makroekonominį scenarijų, įskaitant ekonomikos augimo scenarijų, atitinkamus parametrus, kurių pagrindu vertinamas atitinkamos valstybės narės valdžios sektoriaus skolos tvarumas, ir bendrų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimą.

7 straipsnis

Makroekonominio koregavimo programa

1.   Kai valstybė narė vienos ar kelių kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, EFSM, ESM, EFSM arba TVF prašo skirti finansinę pagalbą, ji su Komisijos, veikiančios kartu su ECB ir, atitinkamais atvejais, TVF pritarimu parengia makroekonominio koregavimo programos, kuri grindžiama visomis ekonominės partnerystės programomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 473/2013 ir jas pakeičia ir į kurią įtraukiami metiniai biudžeto tikslai, projektą.

Makroekonominio koregavimo programos projekte atkreipiamas dėmesys į tos valstybės narės keliamą specifinę riziką euro zonoje esančių valstybių narių finansų stabilumui ir siekiama skubiai atkurti patikimą ir tvarią valstybės narės ekonominę ir finansinę padėtį ir jos gebėjimą finansuoti visus savo poreikius finansų rinkose.

Makroekonominio koregavimo programos projektas grindžiamas 6 straipsnyje nurodytu valdžios sektoriaus skolos tvarumo įvertinimu, kuris atnaujinamas siekiant atsižvelgti į su atitinkama valstybe nare suderėtų taisomųjų priemonių projekto poveikį, ir jame tinkamai atsižvelgiama į bet kokias rekomendacijas, skirtas tai valstybei narei pagal SESV 121, 126, 136 ar 148 straipsnius bei į jos veiksmus bet kuriai tokiai rekomendacijai įgyvendinti, kartu siekiant plėsti, stiprinti ir gilinti reikalingas politikos priemones.

Makroekonominio koregavimo programos projekte atsižvelgiama į užmokesčio nustatymo praktiką, už tai atsakingas institucijas ir atitinkamos valstybės narės nacionalinę reformų programą įgyvendinant Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją.

Makroekonominio koregavimo programos projekte visapusiškai laikomasi SESV 152 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnio. Komisija žodžiu informuoja Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotojus apie pažangą, padarytą rengiant makroekonominio koregavimo programos projektą. Ta informacija laikoma konfidencialia.

2.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma tvirtina makroekonominio koregavimo programą, kurią parengė finansinės pagalbos pagal 1 dalį prašanti valstybė narė.

Komisija užtikrina, kad susitarimo memorandumas, kurį Komisija pasirašė ESM arba EFSF vardu, visapusiškai atitiktų Tarybos patvirtintą makroekonominio koregavimo programą.

3.   Komisija užtikrina valstybių narių ekonominės ir biudžeto priežiūros įgyvendinant makroekonominio koregavimo programą nuoseklumą, kad būtų išvengta ataskaitų teikimo prievolės dubliavimo.

4.   Komisija kartu su ECB ir, atitinkamais atvejais, su TVF stebi pažangą, kurią valstybė narė daro įgyvendindama savo makroekonominio koregavimo programą.

Kas tris mėnesius Komisija informuoja EFK apie tokią pažangą. Atitinkama valstybė narė visapusiškai bendradarbiauja su Komisija ir su ECB. Visų pirma, ji pateikia Komisijai ir ECB visą informaciją, kuri, jų nuomone, reikalinga makroekonominio koregavimo programos įgyvendinimui stebėti pagal 3 straipsnio 4 dalį.

Komisija žodžiu informuoja Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotojus apie makroekonominio koregavimo programos stebėjimo išvadas. Ta informacija laikoma konfidencialia.

5.   Komisija, bendradarbiaudama su ECB ir, atitinkamais atvejais, su TVF, kartu su atitinkama valstybe nare analizuoja, kokie jos makroekonominio koregavimo programos pakeitimai ir atnaujinimai gali būti reikalingi siekiant tinkamai atsižvelgti į, inter alia, visus svarbius makroekonominių prognozių ir skaičiais išreikštų pasiektų rezultatų skirtumus, įskaitant galimas makroekonominio koregavimo programos pasekmes, neigiamą šalutinį poveikį ir makroekonominius bei finansinius sukrėtimus. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl visų tos programos pakeitimų.

6.   Atitinkama valstybė narė, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, svarsto, ar imtis visų reikalingų priemonių, skirtų skatinti privačius investuotojus savanoriškai išlaikyti jų turimas pozicijas.

7.   Jeigu vykdant 4 dalyje nurodytą stebėseną nustatomi dideli nukrypimai nuo valstybės narės makroekonominio koregavimo programos, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė nevykdo jos programoje nustatytų politikos reikalavimų. Komisija savo pasiūlyme aiškiai įvertina, ar tokie dideli nuokrypiai kilo dėl priežasčių, kurių atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti.

Makroekonominio koregavimo programoje nustatytais biudžeto konsolidavimo veiksmais atsižvelgiama į poreikius, susijusius su pakankamu pagrindinių politikos sričių, kaip antai švietimo ir sveikatos priežiūros, finansavimu.

Jei priimamas sprendimas pagal šią dalį, atitinkama valstybė narė, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, kartu su ECB ir, atitinkamais atvejais, su TVF, imasi priemonių, skirtų rinkoms stabilizuoti ir tinkamam savo finansų sektoriaus veikimui išlaikyti.

8.   Jei valstybė narė, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa, turi nepakankamai administracinių pajėgumų arba patiria didelių problemų įgyvendindama programą, ji kreipiasi techninės pagalbos į Komisiją, kuri tuo tikslu gali sudaryti ekspertų grupes, kurias sudaro kitų valstybių narių ir kitų Sąjungos institucijų ar atitinkamų tarptautinių institucijų nariai. Techninės pagalbos tikslai ir priemonės aiškiai nurodomos atnaujintose makroekonominio koregavimo programos versijose ir skiriamos tai sričiai, kurioje nustatyti svarbūs poreikiai. Teikiant techninę pagalbą gali būti paskirtas nuolatinis atstovas ir pagalbiniai darbuotojai, kurie konsultuotų valdžios institucijas programos įgyvendinimo klausimais.

Makroekonominio koregavimo programa, įskaitant jos tikslus ir tikėtiną koregavimo veiksmų paplitimą, skelbiama viešai.

Prie makroekonominio koregavimo programos pridedamos valdžios sektoriaus skolos tvarumo įvertinimo išvados.

9.   Valstybė narė, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa, atlieka išsamų savo viešųjų finansų auditą, siekdama, inter alia, įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė perviršinis skolos lygis, ir nustatyti visus galimus pažeidimus.

10.   Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali suteikti galimybę atitinkamai valstybei narei ir Komisijai pasikeisti nuomonėmis apie pažangą, padarytą įgyvendinant makroekonominio koregavimo programą.

11.   Atitinkamos valstybės narės parlamentas gali pakviesti Komisijos atstovus pasikeisti nuomonėmis apie pažangą, padarytą įgyvendinant jos makroekonominio koregavimo programą.

12.   Šis straipsnis netaikomas priemonėms, kuriomis teikiama prevencinė finansinė pagalba, finansų įstaigoms rekapitalizuoti skirtoms paskoloms arba bet kuriai naujai ESM finansinei priemonei, kuriai pagal ESM taisykles nėra taikoma makroekonominio koregavimo programa.

Komisija informavimo tikslais nustato pirmoje pastraipoje nurodytų finansinės pagalbos priemonių sąrašą ir nuolat jį atnaujina, atsižvelgdama į galimus ESM finansinės paramos politikos pasikeitimus.

Tų priemonių atžvilgiu Taryba, veikdama rekomendavus Komisijai, atitinkamai valstybei narei skirtu sprendimu patvirtina pagrindinius politikos reikalavimus, kuriuos ESM arba EFSF ketina įtraukti į savo finansinės paramos teikimo sąlygas, jei tik tos priemonės priskirtos Sąjungos kompetencijai, kaip nustatyta Sutartyse.

Komisija užtikrina, kad susitarimo memorandumas, kurį Komisija pasirašė ESM arba EFSF vardu, visapusiškai atitiktų tokį Tarybos sprendimą.

8 straipsnis

Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas

Valstybė narė, rengdama savo makroekonominio koregavimo programą, atsižvelgia į socialinių partnerių ir atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų nuomones, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl programos turinio.

9 straipsnis

Mokestinių pajamų apsaugos priemonės

Valstybė narė, prireikus bendradarbiaudama su Komisija ir kartu su ECB bei, atitinkamais atvejais, TVF, imasi priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti pajamų surinkimo pajėgumų veiksmingumą ir kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, kad būtų padidintos jos mokestinės pajamos.

10 straipsnis

Atitiktis Stabilumo ir augimo paktui

1.   Jei valstybei narei taikoma makroekonominio koregavimo programa ir jos pakeitimai pagal šio reglamento 7 straipsnį, jai netaikoma pareiga pateikti savo stabilumo programą pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 3 straipsnį, o tokios stabilumo programos turinį ji integruoja į savo makroekonominio koregavimo programą.

2.   Jei valstybei narei, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa, yra taip pat pateikta rekomendacija pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį arba priimtas sprendimas įspėti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį dėl perviršinio deficito padėties ištaisymo:

a)	jai netaikoma pareiga pateikti, atitinkamai, ataskaitas pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį ir 5 straipsnio 1a dalį;

b)

metiniai biudžeto tikslai kiekvienoje makroekonominio koregavimo programoje integruojami į rekomendaciją arba sprendimą įspėti atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį, o jei dėl atitinkamos valstybės narės yra priimtas sprendimas įspėti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį – makroekonominio koregavimo programoje nurodytos priemonės tiems tikslams pasiekti integruojamos į sprendimą įspėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 5 straipsnio 1 dalį;

c)	kas susiję su šio reglamento 7 straipsnio 4 dalyje numatyta stebėsena, jai netaikoma stebėsena pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 10 straipsnio 1 dalį ir 10a straipsnį, taip pat stebėsena, kuria grindžiamas bet koks sprendimas pagal to reglamento 4 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį.

11 straipsnis

Atitiktis Reglamentui (ES) Nr. 1176/2011

Jei valstybei narei taikoma makroekonominio koregavimo programa, tos programos taikymo laikotarpiu tai valstybei narei netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 1176/2011, išskyrus tai, kad Reglamente (ES) Nr. 1176/2011 nustatytos rezultatų suvestinės rodikliai naudojami stebint tos programos vykdymą.

12 straipsnis

Atitiktis Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrui

Jei valstybei narei taikoma makroekonominio koregavimo programa, tos programos taikymo laikotarpiu jai netaikoma Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro stebėsena ir vertinimas, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnyje.

13 straipsnis

Atitiktis Reglamentui (ES) Nr. 473/2013

Jei valstybei narei taikoma makroekonominio koregavimo programa, tos programos taikymo laikotarpiu tai valstybei narei netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 473/2013, išskyrus to reglamento 1–5 ir 13–18 straipsnius.

14 straipsnis

Priežiūra po programos įgyvendinimo

1.   Valstybei narei taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, kol bus grąžinta ne mažiau kaip 75 % finansinės pagalbos, gautos iš vienos arba kelių kitų valstybių narių, EFSM, ESM ar EFSF. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali pratęsti po programos įgyvendinimo vykdomos priežiūros trukmę, jei atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui ar fiskaliniam tvarumui toliau gresia pavojus. Laikoma, kad Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą, jei Taryba per 10 dienų nuo tos dienos, kai Komisija priėmė tą pasiūlymą, kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti.

2.   Komisijos prašymu valstybė narė, kuriai taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, laikosi reikalavimų pagal šio reglamento 3 straipsnio 3 dalį ir teikia informaciją, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 473/2013 10 straipsnio 3 dalyje.

3.   Komisija kartu su ECB vykdo reguliarius išvykstamuosius patikrinimus valstybėje narėje, kuriai taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, siekdama įvertinti jos ekonominę, fiskalinę ir finansinę padėtį. Kas šešis mėnesius ji pateikia savo įvertinimą kompetentingam Europos Parlamento komitetui, EFK ir atitinkamos valstybės narės parlamentui ir įvertina, visų pirma, ar reikalingos taisomosios priemonės.

Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali pasiūlyti galimybę atitinkamai valstybei narei ir Komisijai keistis nuomonėmis apie pažangą, padarytą vykdant priežiūrą po programos įgyvendinimo.

4.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali rekomenduoti valstybei narei, kuriai taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, imtis taisomųjų priemonių. Laikoma, kad Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą, jei Taryba per 10 dienų nuo tos dienos, kai Komisija priėmė tą pasiūlymą, kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti.

5.   Atitinkamos valstybės narės parlamentas gali pakviesti Komisijos atstovus keistis nuomonėmis dėl priežiūros po programos įgyvendinimo.

15 straipsnis

Balsavimas Taryboje

Dėl šiame reglamente nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o Taryba sprendimą priima neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą.

Pirmoje pastraipoje minėtų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apskaičiuojama pagal SESV 238 straipsnio 3 dalies a punktą.

16 straipsnis

Taikymas valstybėms narėms, kurios gauna finansinę pagalbą

Valstybėms narėms, kurios 2013 m. gegužės 30 d. gauna finansinę pagalbą, šis reglamentas taikomas nuo tos datos.

17 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Nepaisant 14 straipsnio, valstybėms narėms, kurioms 2013 m. gegužės 30 d. taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, taikomos priežiūros po programos įgyvendinimo taisyklės, sąlygos ir procedūros, taikytinos jų gaunamai finansinei pagalbai.

18 straipsnis

Europos Parlamento informavimas

Europos Parlamentas gali pakviesti Tarybos ir Komisijos atstovus aptarti šio reglamento taikymo klausimus.

19 straipsnis

Ataskaitos

Komisija iki 2014 m. sausio 1 d., o po to kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą kartu su pasiūlymu, jei reikia, iš dalies keisti šį reglamentą. Komisija tą ataskaitą skelbia viešai.

Pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose, inter alia, įvertinama:

a)	šio reglamento veiksmingumas;

b)	pažanga, padaryta siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV;

c)	šio reglamento indėlis siekiant Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslų.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 141, 2012 5 17, p. 7.

(2)  2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(4)  OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(5)  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(6)  OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(7)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(8)  OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(9)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(10)  OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(11)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 11.

---

27.5.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/11

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 473/2013

2013 m. gegužės 21 d.

dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 6 dalimi,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) reikalaujama, kad valstybės narės savo ekonominę politiką laikytų bendro intereso reikalu, kad jų biudžeto politika būtų grindžiama poreikiu užtikrinti patikimus valstybės finansus, o jų ekonominė politika nekeltų pavojaus tinkamam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui;

(2)

Stabilumo ir augimo paktu (toliau – SAP) siekiama užtikrinti biudžetinę drausmę Sąjungoje, jame nustatyta perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir padėties ištaisymo sistema. Jis grindžiamas patikimų valstybės finansų tikslu kaip priemone sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris paremtas finansiniu stabilumu: taip siekiama Sąjungos tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų. SAP apima daugiašalės priežiūros sistemą, nustatytą 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (3), ir procedūrą perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui išvengti, nustatytą SESV 126 straipsnyje ir konkrečiau išdėstytą 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (4). SAP dar labiau sugriežtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (5) ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1177/2011 (6). 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (7) papildomai nustatyta veiksmingų, prevencinių ir laipsniškų vykdymo užtikrinimo mechanizmų, kurių forma – sankcijų skyrimas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, sistema;

(3)

siekiant išvengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito, SAP sustiprinimu numatytos išsamesnės gairės valstybėms narėms dėl apdairios fiskalinės politikos vykdymo ir nustatytas griežtesnis ir labiau automatinis sankcijų už apdairios fiskalinės politikos nevykdymą valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skyrimas. Tomis nuostatomis sukurta dar išsamesnė sistema;

(4)

siekiant užtikrinti glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią valstybių narių ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, nustatytas Europos semestras – ekonominės politikos koordinavimo sistema, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnyje. Europos semestras apima valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių (toliau – ekonominės politikos bendros gairės) rengimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, užimtumo gairių, į kurias valstybės narės turi atsižvelgti pagal SESV 148 straipsnio 2 dalį (toliau – užimtumo gairės), rengimą ir įgyvendinimo tikrinimą, valstybių narių stabilumo arba konvergencijos programų teikimą ir vertinimą pagal tą reglamentą, valstybių narių nacionalinių reformų programų, kuriomis prisidedama prie Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos, parengtų pagal ekonominės politikos bendras gaires, užimtumo gaires ir Komisijos (metinę augimo apžvalgą) bei Europos Vadovų Tarybos metinio priežiūros ciklo pradžioje parengtas bendrąsias gaires valstybėms narėms, teikimą ir vertinimą, taip pat priežiūrą, skirtą makroekonominių disbalansų prevencijai ir naikinimui pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (8). Kai tinkama, taip pat turėtų būti atsižvelgta į nuomones, pateiktas įgyvendinant ekonominės partnerystės programą, kaip nustatyta šiame reglamente;

(5)

siekiant, kad įveikusi krizę Sąjunga taptų stipresnė tiek vidiniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, padidinus konkurencingumą, produktyvumą, augimo galimybes, socialinę sanglaudą ir ekonominę konvergenciją, Europos Vadovų Taryba savo 2010 m. birželio 17 d. išvadose priėmė naują Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją, į kurią taip pat įtraukti skurdo, švietimo, naujovių ir aplinkos sričių tikslai;

(6)

siekiant užtikrinti tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, pagal SESV leidžiama euro zonoje imtis specialių priemonių, kuriomis nustatomi griežtesni reikalavimai nei visoms valstybėms narėms taikomos nuostatos siekiant sustiprinti koordinavimą ir valstybių narių biudžetinės drausmės priežiūrą. Nustatant tokį sustiprintą koordinavimą ir priežiūrą, turėtų atitinkamai dalyvauti Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, kai taikytina. Kai tinkama ir būtina, turėtų būti aktyviai naudojamasi SESV 136 straipsnyje numatytomis specialiomis priemonėmis;

(7)

taikant šį reglamentą turėtų būti visapusiškai laikomasi SESV 152 straipsnio, o pagal šį reglamentą pateiktose rekomendacijose turėtų būti paisoma nacionalinės darbo užmokesčio nustatymo praktikos ir atsižvelgiama į už tai atsakingas institucijas. Šiame reglamente atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį, taigi juo nedaromas poveikis teisei derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, juos sudaryti ar įgyvendinti arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką;

(8)

SESV 9 straipsnyje nurodyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;

(9)

palaipsniui griežtinama priežiūra ir koordinavimas, kaip nustatyta šiame reglamente, papildys Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, taip pat esamas SAP nuostatas ir sustiprins valstybių narių, kurių valiuta yra euro, biudžeto ir ekonominės politikos priežiūrą. Palaipsniui griežtinama stebėsenos procedūra turėtų pagerinti biudžeto ir ekonominės politikos rezultatus, makro-finansų valdymo patikimumą ir ekonominę konvergenciją, naudingus visoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Kaip palaipsniui griežtinamo proceso dalis, atidesnė stebėsena yra ypač naudinga valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra;

(10)

neobjektyvios ir nerealistiškos makroekonominės ir biudžeto prognozės gali gerokai sumažinti biudžeto planavimo veiksmingumą, todėl galiausiai gali būti sunku vykdyti įsipareigojimą laikytis biudžetinės drausmės. Objektyvias ir realistiškas makroekonomines prognozes gali pateikti nepriklausomos įstaigos ar įstaigos, kurioms suteikta funkcinė autonomija valstybės narės biudžeto valdymo institucijų atžvilgiu ir kurios remiasi nacionalinės teisės nuostatomis, užtikrinančiomis aukštą funkcinės autonomijos ir atskaitomybės lygį. Tokiomis prognozėmis turėtų būti naudojamasi per visą biudžeto procedūrą;

(11)	tvirti valstybės finansai geriausiai užtikrinami planavimo etape, o didelės klaidos turėtų būti nustatytos kuo anksčiau. Valstybėms narėms turėtų būti naudingas ne tik pagrindinių principų ir biudžeto tikslų nustatymas, bet ir suderinta jų biudžeto politikos stebėsena;

(12)

nustačius bendrą valstybių narių, kurių valiuta yra euro, biudžeto tvarkaraštį, turėtų būti geriau suderinti pagrindiniai nacionalinių biudžetų rengimo veiksmai ir taip didinamas SAP ir Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro veiksmingumas. Dėl to turėtų padidėti sinergija, nes bus palengvintas valstybių narių, kurių valiuta yra euro, politikos koordinavimas ir užtikrinta, kad Tarybos ir Komisijos rekomendacijos būtų tinkamai integruotos į valstybių narių biudžeto procedūrą. Ta procedūra turėtų derėti su ekonominės politikos koordinavimo sistema, atsižvelgiant į metinį priežiūros ciklą, kuris visų pirma apima Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos ciklo pradžioje parengtas bendrąsias gaires valstybėms narėms. Valstybių narių biudžeto politika turėtų derėti su rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į SAP, ir, kai tinkama, su rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į metinį priežiūros ciklą, įskaitant makroekonominių disbalansų procedūrą, kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, bei nuomonėmis dėl ekonominės partnerystės programos, kaip nustatyta šiame reglamente;

(13)

laikydamosi to bendro biudžeto tvarkaraščio, valstybės narės pirmiausia turėtų viešai paskelbti savo nacionalinį vidutinės trukmės fiskalinį planą tuo pačiu metu kaip ir savo stabilumo programas: pageidautina, iki balandžio 15 d. ir ne vėliau kaip balandžio 30 d. Tuose fiskaliniuose planuose turėtų būti nurodyta, kaip numatytos reformos ir priemonės padės siekti tikslų ir nacionalinių įsipareigojimų, nustatytų pagal Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Nacionalinis vidutinės trukmės fiskalinis planas ir stabilumo programa gali būti pateikiami tame pačiame dokumente;

(14)

vienas svarbus to bendro biudžeto tvarkaraščio etapas turėtų būti nacionalinio biudžeto projekto paskelbimas iki spalio 15 d. Kadangi SAP taisyklių laikymasis turi būti užtikrintas valdžios sektoriaus lygiu, o biudžeto tikslams pasiekti reikia nuoseklių biudžeto sudarymo veiksmų visuose valdžios sektoriaus subsektoriuose, skelbiant nacionalinio biudžeto projektą turėtų būti skelbiami ir pagrindiniai visų kitų valdžios sektoriaus subsektorių biudžeto projektų parametrai. Tokie parametrai turėtų visų pirma apimti numatomus kitų subsektorių biudžeto rezultatus, pagrindines tuos numatymus pagrindžiančias prielaidas ir numatomų pasikeitimų priežastis atsižvelgiant į stabilumo programos prielaidas;

(15)

bendrame biudžeto tvarkaraštyje taip pat numatoma, kad biudžetas ir atnaujinti pagrindiniai kitų valdžios sektoriaus subsektorių biudžeto parametrai turėtų būti priimti arba dėl jų susitarta kasmet ne vėliau kaip gruodžio 31 d. Jeigu dėl objektyvių nuo vyriausybės nepriklausančių priežasčių biudžetas nepriimamas iki gruodžio 31 d., reikėtų taikyti grįžtamąsias biudžeto procedūras, siekiant užtikrinti, kad vyriausybė galėtų vykdyti pagrindines savo pareigas. Tokios procedūros galėtų būti vyriausybės biudžeto projekto, ankstesnių metų patvirtinto biudžeto arba konkrečių priemonių, kurias patvirtino parlamentas, įgyvendinimas;

(16)	siekdamos geriau koordinuoti savo skolos vertybinių popierių emisijos planavimą, valstybės narės turėtų ex ante pranešti Euro grupei ir Komisijai apie savo skolos vertybinių popierių emisijos planus;

(17)

veiksmingų taisyklėmis grindžiamų fiskalinių sistemų laikymasis gali būti svarbus palaikant patikimą ir tvarią fiskalinę politiką. 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvoje 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (9) nustatyta, kad valstybei narei būdingų skaitinių fiskalinių taisyklių laikymosi stebėseną nacionaliniu lygmeniu turėtų atlikti nepriklausomos įstaigos arba įstaigos, turinčios funkcinę autonomiją. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į galimų ir esamų procedūrų įvairovę, nors tai ir nėra pageidaujama, turėtų būti galima turėti daugiau nei vieną nepriklausomą įstaigą, atsakingą už stebėseną, kaip laikomasi tų taisyklių, jeigu aiškiai apibrėžta sritis, už ką įstaiga atsakinga, ir nesidubliuoja kompetencija konkrečiais stebėsenos aspektais. Reikėtų vengti pernelyg didelio stebėsenos užduočių institucinio suskaidymo. Kad stebėsenos įstaigos veiksmingai vykdytų savo įgaliojimus, tokių įstaigų veiklą turėtų pagrįsti nacionalinės teisinės nuostatos, užtikrinančios aukšto lygio funkcinę autonomiją ir atskaitomybę. Nustatant tų stebėsenos įstaigų koncepciją, reikėtų atsižvelgti į esamą atitinkamos valstybės narės institucinę sąrangą ir administracinę struktūrą. Visų pirma turėtų būti galimybė suteikti tinkamam esamos institucijos subjektui funkcinę autonomiją, jeigu toks subjektas paskirtas konkrečioms stebėsenos užduotims atlikti, turi atskirą nuostatais įtvirtintą tvarką ir atitinka kitus principus, nurodytus šioje konstatuojamoje dalyje;

(18)

šiuo reglamentu valstybėms narėms nenustatoma papildomų reikalavimų ar prievolių dėl valstybei narei būdingų skaitinių fiskalinių taisyklių. Griežtos valstybei narei būdingos skaitinės fiskalinės taisyklės, derančios su biudžeto tikslais Sąjungos lygmeniu ir stebimos nepriklausomų įstaigų, yra griežtesnės Sąjungos taikomos biudžeto priežiūros sistemos pagrindas. Taisyklės, kurių tos įstaigos turėtų laikytis, ir jų konkrečios užduotys yra nurodytos šiame reglamente;

(19)

valstybės narės, kurių valiuta yra euro, patiria stipresnį viena kitos biudžeto politikos šalutinį poveikį. Valstybės narės, kurių valiuta yra euro, turėtų pasikonsultuoti su Komisija ir viena su kita, prieš priimdamos bet kuriuos svarbius fiskalinės politikos reformų planus, kurie gali turėti šalutinį poveikį, kad būtų galima įvertinti galimą jų poveikį visai euro zonai. Jos taip pat turėtų laikyti savo biudžeto planus bendru interesu ir iš anksto pateikti juos Komisijai stebėsenos tikslais prieš jiems tampant privalomais. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų pasiūlyti gaires – suderintą sistemą, pagal kurią konkrečiai nurodomas biudžeto planų projektų turinys;

(20)

išimtiniais atvejais, kai Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, biudžeto plano projekte nustato itin rimtus SAP nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų nevykdymo atvejus, ji, pateikdama savo nuomonę dėl biudžeto plano projekto, turėtų paprašyti persvarstyto biudžeto plano projekto pagal šį reglamentą. Visų pirma tai bus taikoma tais atvejais, kai biudžeto plano projekto įgyvendinimas keltų grėsmę atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui ar tinkamam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui arba kai įgyvendinant biudžeto plano projektą būtų akivaizdžiai smarkiai pažeidžiamos pagal SAP Tarybos priimtos rekomendacijos;

(21)

Komisija nuomonę dėl biudžeto plano projekto turėtų priimti kuo greičiau ir ne vėliau kaip lapkričio pabaigoje, kuo labiau atsižvelgdama į konkretų nacionalinį fiskalinį tvarkaraštį ir parlamentines procedūras, kad būtų užtikrinta, jog Sąjungos politinės gairės biudžeto srityje galėtų būti tinkamai integruotos į rengiamus nacionalinius biudžetus. Visų pirma, nuomonė turėtų apimti įvertinimą, ar biudžeto planuose tinkamai atsižvelgta į rekomendacijas biudžeto srityje, pateiktas įgyvendinant Europos semestrą. Komisija turėtų būti pasiruošusi pristatyti savo nuomonę Europos Parlamentui ar atitinkamos valstybės narės parlamentui, kuris pateikė prašymą, prieš tai nuomonę paskelbusi viešai. Valstybės narės, priimdamos savo biudžeto įstatymus, raginamos atsižvelgti į Komisijos nuomonę dėl jų biudžeto plano projekto;

(22)

tai, kaip valstybių narių biudžeto įstatyme buvo atsižvelgta į tą nuomonę, turėtų būti įtraukta į vertinimą, po kurio (jei ir kada tenkinamos sąlygos) priimamas sprendimas, kuriuo nustatoma, kad atitinkamoje valstybėje narėje yra perviršinis deficitas. Tokiu atveju tai, kad gavus išankstinę Komisijos rekomendaciją nebuvo imtasi jokių tolesnių veiksmų, turėtų būti laikoma sunkinančia aplinkybe;

(23)	taip pat, remdamasi Komisijos atliktu bendru biudžeto projektų planų įvertinimu, Euro grupė turėtų aptarti visos euro zonos biudžeto būklę ir perspektyvas;

(24)

valstybės narės, kurių valiuta yra euro ir kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų būti stebimos atidžiau, siekiant užtikrinti, kad perviršinio deficito padėtis būtų visiškai, tvariai ir laiku ištaisyta. Atidesnė stebėsena nustatant papildomus ataskaitų teikimo reikalavimus turėtų užtikrinti bet kokių nukrypimų nuo Tarybos rekomendacijų ištaisyti perviršinio deficito padėtį prevenciją ir ankstyvą pašalinimą. Tokia stebėsena turėtų papildyti Reglamente (EB) Nr. 1467/97 nustatytas nuostatas. Tie papildomi ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti proporcingi pagal tai, kuris procedūros etapas taikomas valstybei narei, kaip numatyta SESV 126 straipsnyje. Pirmiausia atitinkama valstybė narė turėtų atlikti išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jos subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą, visų pirma atsižvelgdamos į finansinę riziką, susijusią su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, kurie gali daryti didelį poveikį valstybės biudžetui;

(25)

papildomi ataskaitų teikimo reikalavimai valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro ir kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų sudaryti geresnes sąlygas atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai keistis informacija, taigi ir nustatyti riziką, susijusią su tuo, kaip valstybė narė laikosi Tarybos nustatyto termino, per kurį jį turi ištaisyti savo perviršinio deficito padėtį. Nustačiusi tokią riziką, Komisija turėtų pateikti atitinkamai valstybei narei rekomendaciją per tam tikrą laiką imtis atitinkamų priemonių. Paprašius Komisija turėtų savo rekomendaciją pristatyti atitinkamos valstybės narės parlamentui. Laikantis rekomendacijos turėtų būti galima greitai pašalinti visus veiksnius, dėl kurių kyla rizika, kad per nustatytą terminą perviršinio deficito padėtis nebus ištaisyta;

(26)

Komisijos rekomendacijos laikymosi įvertinimas turėtų būti nuolatinio Komisijos vykdomo veiksmingų perviršinio deficito padėties ištaisymo priemonių vertinimo dalis. Priimdama sprendimą dėl to, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, Taryba turėtų atsižvelgti į tai, ar valstybė narė vykdė Komisijos rekomendaciją, tinkamai atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį;

(27)

iš tikrųjų Reglamente (EB) Nr. 1467/97, kuris išsamiai nustato SESV 126 straipsniu grindžiamą perviršinio deficito procedūrą, yra lankstumo elementų, kuriais sudaromos sąlygos atsižvelgti į netikėtus neigiamus ekonominius įvykius. To reglamento 3 straipsnio 5 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant atitinkamai į rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį arba sprendimą įspėti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, o priėmus tą rekomendaciją arba sprendimą įspėti kyla netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją arba patikslintą sprendimą įspėti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį. Patikslintoje rekomendacijoje arba patikslintame sprendime įspėti, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, gali būti visų pirma dar vieneriems metams (pagal bendrą taisyklę) pratęstas perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas. Taryba turėtų įvertinti, ar yra netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, remdamasi savo pradinėje rekomendacijoje arba sprendime įspėti pateiktomis ekonominėmis prognozėmis. Esant dideliam euro zonos arba visos Sąjungos ekonominiam nuosmukiui, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, taip pat gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją arba patikslintą sprendimą įspėti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 1a dalyje numatyta, kad taikant skolos santykio koregavimo lyginamąjį dydį atsižvelgiama į ciklo poveikį skolos mažinimo spartai. Taigi, nebūtų laikoma, kad valstybė narė pažeidė skolos kriterijų, nustatytą SESV 126 straipsnio 2 dalies b punkte, vien tik dėl neigiamų ciklo sąlygų;

(28)

be to, kadangi biudžeto priemonės gali būti nepakankamos, kad būtų užtikrintas ilgalaikis perviršinio deficito ištaisymas, valstybės narės, kurių valiuta yra euro ir kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų pateikti ekonominės partnerystės programą, kurioje būtų aprašomos politikos priemonės ir struktūrinės reformos, kurias būtina įgyvendinti siekiant užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį perviršinio deficito ištaisymą, remdamosi naujausiomis savo nacionalinių reformų programų ir savo stabilumo programų redakcijomis;

(29)

be to, ekonomikos valdymo stiprinimas apima ir glaudesnį dialogą su Europos Parlamentu. Nors ir pripažindamas, kad vykdant dialogą Europos Parlamento partneriai yra atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai, Europos Parlamento kompetentingas komitetas valstybei narei, kuriai skirta Komisijos rekomendacija ar Tarybos nuomonė, pagal šį reglamentą gali suteikti galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas keičiantis nuomonėmis yra neprivalomas;

(30)

siekiant konkrečiai nustatyti valstybių narių, kurių atžvilgiu vykdoma perviršinio deficito procedūra, ataskaitų prievolių apimtį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl tokių ataskaitų turinio ir taikymo srities. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(31)

įgaliojimai priimti nuomones dėl ekonominės partnerystės programų, kaip numatyta šiame reglamente, turėtų būti suteikti Tarybai. Tos nuomonės yra papildomos SESV 126 straipsnyje nustatytai perviršinio deficito procedūrai, pagal kurią Taryba sprendžia, ar esama perviršinio deficito, ir dėl jo panaikinimui reikalingų priemonių;

(32)

primindami patikimų valstybės finansų, struktūrinių reformų ir tikslinių investicijų svarbą tvariam augimui, 2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai pasirašė Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, parodydami pasiryžimą skatinti darbo vietas užtikrinantį augimą ir sykiu laikytis įsipareigojimo užtikrinti tvarius valstybės finansus. Į susitarimą įeina visų pirma ekonomikos finansavimo skatinimo priemonės. Telkiama 120 000 milijonų EUR (atitinka apytiksliai 1 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų) suma, kuria bus remiamos dinamiškos ekonomikos augimo priemonės. Kaip rekomenduojama 2012 ir 2013 m. Metinėje augimo apžvalgoje, valstybės narės turėtų siekti išlaikyti pakankamos spartos fiskalinę konsolidaciją ir sykiu užtikrinti investicijas, kuriomis siekiama strategijos „Europa 2020“ augimo ir darbo vietų tikslų;

(33)

Komisija stebi, kaip griežti biudžeto suvaržymai veikia augimą skatinančias valstybės išlaidas ir valstybės investicijas. Sąjungos fiskalinė sistema suteikia galimybių derinti našių valstybės investicijų poreikių tenkinimą ir fiskalinės drausmės uždavinius: visapusiškai laikantis SAP, esamos Sąjungos fiskalinės sistemos siūlomas galimybes suderinti našių valstybės investicijų poreikius su fiskalinės drausmės uždaviniais galima išnaudoti pagal SAP prevencinę dalį. Komisija paskelbė ketinanti pateikti pranešimą dėl galimų veiksmų pagal esamą Sąjungos fiskalinę sistemą;

(34)

2012 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ ir 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikate „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas“ išdėstytos atitinkamai Europos Parlamento ir Komisijos nuomones dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant stipresnės ir integralesnės ekonominės ir pinigų sąjungos. Po ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ Europos Vadovų Taryba savo 2012 m. gruodžio mėn. išvadose išdėstė nuomonę tam tikrais klausimais, susijusiais su tolesniu ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiame reglamente išdėstomos nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti biudžeto politikos stebėseną euro zonoje ir užtikrinti, kad nacionaliniai biudžetai derėtų su ekonominės politikos gairėmis, parengtomis vadovaujantis SAP ir Europos ekonominės politikos koordinavimo semestru:

a)	Europos semestras, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnyje, papildomas bendru biudžeto tvarkaraščiu;

b)	papildoma perviršinio makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo procedūra, nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011;

c)	biudžeto politikos daugiašalės priežiūros sistema, nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, papildoma papildomais stebėsenos reikalavimais, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos politikos rekomendacijos biudžeto srityje būtų tinkamai integruotos rengiant nacionalinius biudžetus;

d)

valstybės narės perviršinio deficito padėties ištaisymo procedūra, nustatyta SESV 126 straipsniu ir Reglamentu (EB) Nr. 1467/97, papildoma atidesne valstybių narių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, biudžeto politikos stebėsena, siekiant užtikrinti savalaikį ir ilgalaikį perviršinio deficito padėties ištaisymą;

e)	užtikrinamas biudžeto politikos ir priemonių bei reformų, vykdomų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 nustatytą perviršinių makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo procedūrą ir, jei tinkama, ekonominės partnerystės programą, kaip nurodyta 9 straipsnyje, suderinamumas.

2.   Taikant šį reglamentą visapusiškai laikomasi SESV 152 straipsnio, o pagal šį reglamentą pateiktose rekomendacijose paisoma nacionalinės darbo užmokesčio nustatymo praktikos ir atsižvelgiama į už tai atsakingas institucijas. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį šiuo reglamentu nedaromas poveikis teisei derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, juos sudaryti ar įgyvendinti arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką.

3.   Šis reglamentas taikomas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

a)   nepriklausomos įstaigos– struktūriniu požiūriu nepriklausomos įstaigos arba įstaigos, kurioms suteikta funkcinė autonomija valstybės narės biudžeto valdymo institucijų atžvilgiu ir kurių veikla pagrįsta nacionalinės teisės nuostatomis, užtikrinančiomis aukštą funkcinės autonomijos ir atskaitomybės lygį, įskaitant:

b)   nepriklausomos makroekonominės prognozės– makroekonominės prognozės, parengtos ar patvirtintos nepriklausomų įstaigų;

c)   vidutinės trukmės biudžeto sistema– vidutinės trukmės biudžeto sistema, kaip apibūdinta Direktyvos 2011/85/ES 2 straipsnio e punkte;

d)   stabilumo programa– stabilumo programa, kaip apibūdinta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 3 straipsnyje.

Siekdamos užtikrinti pirmos pastraipos b punkte nurodytų prognozių nuoseklumą, valstybės narės ir Komisija bent kartą per metus vykdo technines diskusijas dėl prielaidų, kuriomis remiamasi rengiant makroekonomines ir biudžeto prognozes, kaip numatyta Direktyvos 2011/85/ES 4 straipsnio 5 dalyje.

2.   Šiam reglamentui taip pat taikomos valdžios sektoriaus ir valdžios sektoriaus subsektorių apibrėžtys, pateiktos 1996 m. birželio 25 d. Reglamento (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (10) A priedo 2.70 punkte.

3.   Šio reglamento taikymas nedaro poveikio SESV 9 straipsnio taikymui.

II   SKYRIUS

EKONOMINĖS POLITIKOS KOORDINAVIMAS

3 straipsnis

Suderinamumas su ekonominės politikos koordinavimo sistema

Valstybių narių biudžeto procedūra turi derėti su:

1)	ekonominės politikos koordinavimo sistema, atsižvelgiant į metinį priežiūros ciklą, kuris apima, visų pirma, Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos metinio priežiūros ciklo pradžioje parengtas bendrąsias gaires;

2)	rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į SAP;

3)	kai tinkama, su rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į metinį priežiūros ciklą, įskaitant makroekonominių disbalansų procedūrą, kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, ir

4)	kai tinkama, nuomonėmis dėl ekonominės partnerystės programų, kaip nurodyta 9 straipsnyje.

III   SKYRIUS

BENDROS BIUDŽETO NUOSTATOS

4 straipsnis

Bendras biudžeto tvarkaraštis

1.   Atsižvelgiant į Europos semestrą, valstybės narės kasmet, pageidautina iki balandžio 15 d., bet ne vėliau kaip balandžio 30 d., viešai paskelbia savo nacionalinius vidutinės trukmės fiskalinius planus, atitinkančius jų vidutinės trukmės biudžeto sistemą. Tokie planai apima bent jau visą informaciją, kurią reikia pateikti jų stabilumo programose, ir pateikiami kartu su jų nacionalinėmis reformų programomis bei stabilumo programomis. Tokie planai turi derėti su ekonominės politikos koordinavimo sistema atsižvelgiant į metinį priežiūros ciklą, kuris apima, visų pirma, Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos metinio priežiūros ciklo pradžioje parengtas valstybėms narėms skirtas bendrąsias gaires. Jie taip pat turi derėti su rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į SAP ir, kai tinkama, su rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į metinį priežiūros ciklą, įskaitant makroekonominių disbalansų procedūrą, kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, bei Tarybos nuomonėmis dėl 9 straipsnyje nurodytų ekonominės partnerystės programų.

Nacionaliniuose vidutinės trukmės fiskaliniuose planuose ir nacionalinėse reformų programose nurodoma, kaip numatytos reformos ir priemonės padės pasiekti pagal Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją nustatytus tikslus ir įvykdyti nacionalinius įsipareigojimus. Be to, nacionaliniuose vidutinės trukmės fiskaliniuose planuose ir nacionalinėse reformų programose nurodoma, kokios tikimasi ekonominės naudos iš negynybinių valstybės investicijų projektų, turinčių didelį poveikį biudžetui. Nacionaliniai vidutinės trukmės fiskaliniai planai ir stabilumo programos gali būti pateikiami tame pačiame dokumente.

2.   Kitų metų nacionalinio biudžeto projektas ir pagrindiniai visų kitų valdžios sektoriaus subsektorių biudžetų projektų parametrai kasmet paskelbiami viešai ne vėliau kaip spalio 15 d.

3.   Nacionalinis biudžetas ir atnaujinti pagrindiniai kitų valdžios sektoriaus subsektorių biudžeto parametrai patvirtinami (arba dėl jų turi būti susitarta) ir paskelbiami viešai ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. Valstybės narės nustato grįžtamąsias biudžeto procedūras, kurios turi būti taikomos tuo atveju, jei dėl objektyvių, nuo vyriausybės nepriklausančių, priežasčių gruodžio 31 d. biudžetas dar nepriimtas (arba dėl jo nėra susitarta) ir nepaskelbtas viešai.

4.   1 ir 2 dalyse nurodyti nacionaliniai vidutinės trukmės fiskaliniai planai ir biudžetų projektai grindžiami nepriklausomomis makroekonominėmis prognozėmis ir juose nurodoma, ar biudžeto prognozes parengė arba patvirtino nepriklausoma įstaiga. Tos prognozės paskelbiamos viešai kartu su nacionaliniais vidutinės trukmės fiskaliniais planais ir biudžetų projektais, kurie yra jomis grindžiami.

5 straipsnis

Fiskalinių taisyklių laikymąsi stebinčios nepriklausomos įstaigos

1.   Valstybės narės turi nepriklausomų įstaigų, kurios stebi, kaip laikomasi:

a)	skaitinių fiskalinių taisyklių, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje;

b)	skaitinių fiskalinių taisyklių, nurodytų Direktyvos 2011/85/ES 5 straipsnyje.

2.   Tos įstaigos, jei tinkama, teikia viešus nacionalinių fiskalinių taisyklių laikymosi įvertinimus, inter alia, susijusius su tuo, ar:

a)	susiklostė aplinkybės, kuriomis pradedama taikyti ištaisymo mechanizmas, taikomas pastebėjus didelį nuokrypį nuo vidutinės trukmės tikslo arba jam įgyvendinti reikalingų pertvarkymų pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 2 dalį;

b)	ištaisymas vyksta pagal nacionalines taisykles ir biudžeto planus;

c)

susiklostė arba išnyko bet kokios aplinkybės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies dešimtoje pastraipoje, kuriomis galimas laikinas nukrypimas nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba jam įgyvendinti reikalingų pertvarkymų, jei toks nukrypimas nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.

IV   SKYRIUS

VALSTYBIŲ NARIŲ BIUDŽETO PLANŲ PROJEKTŲ STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6 straipsnis

Stebėsenos reikalavimai

1.   Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia Komisijai ir Euro grupei ateinančių metų biudžeto plano projektą. Tas biudžeto plano projektas turi derėti su rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į SAP, ir, kai taikoma, su rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į metinį priežiūros ciklą, įskaitant makroekonominių disbalansų procedūrą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, bei nuomonėmis dėl 9 straipsnyje nurodytų ekonominės partnerystės programų.

2.   Kai 1 dalyje nurodyti biudžeto planų projektai pateikiami Komisijai, jie paskelbiami viešai.

3.   Biudžeto plano projekte pateikiama tokia ateinančių metų informacija:

a)	planuojamas nacionalinio biudžeto balansas, išreikštas procentine bendrojo vidaus produkto (BVP) dalimi, išskaidytas pagal valdžios sektoriaus subsektorius;

b)	išlaidų ir pajamų projekcijos tuo atveju, jei politika nesikeis, išreikštos procentine valdžios sektoriaus BVP dalimi, ir pagrindinės jų dalys, įskaitant bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą;

c)	planuojamos išlaidos ir pajamos, išreikštos procentine valdžios sektoriaus BVP dalimi, ir pagrindinės jų dalys, atsižvelgiant į valdžios sektoriaus išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, augimo raidos nustatymo sąlygas ir kriterijus pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalį;

d)	atitinkama informacija apie valdžios sektoriaus išlaidas pagal funkcijas, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą ir užimtumą, ir, jei įmanoma, nuorodos, koks numatomas pagrindinių išlaidų ir pajamų priemonių paskirstymo poveikis;

e)	išlaidų ir pajamų priemonių, kiekvieno subsektoriaus lygiu įtrauktinų į ateinančių metų biudžeto projektą, aprašymas ir kiekybinis įvertinimas, siekiant panaikinti atotrūkį tarp c punkte nurodytų tikslų ir pagal b punktą pateiktų projekcijų, kai politika nesikeičia;

f)	pagrindinės nepriklausomų makroekonominių prognozių ir svarbių ekonominių pokyčių, kurie yra svarbūs siekiant biudžeto tikslų, prielaidos;

g)	priedas, kuriame pateikta metodika, ekonominiai modeliai ir prielaidos bei bet kokie kiti susiję parametrai, kuriais remiasi biudžeto prognozės, ir prie numatomas visų biudžeto priemonių poveikis ekonomikos augimui;

h)

informacija apie tai, kaip biudžeto plano projekte pateiktos reformos ir priemonės, visų pirma valstybės investicijos, padės įgyvendinti atitinkamai valstybei narei skirtas rekomendacijas pagal SESV 121 ir 148 straipsnius ir kaip jos padės siekti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatytų tikslų.

Priemonių, kurių numatomas biudžeto poveikis mažesnis negu 0,1 % BVP, aprašymas, pateiktas pirmos pastraipos e punkte, gali būti mažiau išsamus. Ypatingas ir atskiras dėmesys skiriamas svarbiausiems fiskalinės politikos reformų planams ir galimam šalutiniam poveikiui, kurį patirtų kitos valstybės narės, kurių valiuta yra euro.

4.   Kai biudžeto tikslai, pateikti biudžeto plano projekte pagal 3 dalį arba numatymus, kai politika nesikeičia, skiriasi nuo tų, kurie pateikti naujausioje stabilumo programoje, tie skirtumai turi būti deramai paaiškinti.

5.   Biudžeto plano projekto turinys konkrečiai nurodomas pagal suderintą sistemą, kurią nustato Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

7 straipsnis

Biudžeto plano projekto vertinimas

1.   Komisija kuo skubiau ir ne vėliau kaip lapkričio 30 d. priima nuomonę dėl biudžeto plano projekto.

2.   Nepaisant 1 dalies, išimtiniais atvejais, kai Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare per savaitę nuo biudžeto plano projekto pateikimo dienos, nustato itin rimtus SAP nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų nevykdymo atvejus, ji priima savo nuomonę per dvi savaites nuo biudžeto plano projekto pateikimo dienos. Savo nuomonėje Komisija prašo kuo skubiau ir ne vėliau kaip per tris savaites jos nuomonės paskelbimo dienos pateikti persvarstytą biudžeto plano projektą. Komisijos prašymas turi būti pagrįstas ir skelbiamas viešai.

Persvarstytų biudžeto planų projektų, pateiktų pagal šios dalies pirmą pastraipą, atveju taikomos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

Remdamasi persvarstytu biudžeto plano projektu, Komisija kuo skubiau ir ne vėliau kaip per tris savaites nuo persvarstyto biudžeto plano projekto pateikimo dienos priima naują nuomonę dėl biudžeto plano projekto.

3.   Komisijos nuomonė skelbiama viešai ir pateikiama Euro grupei. Vėliau atitinkamos valstybės narės parlamento arba Europos Parlamento prašymu Komisija savo nuomonę pateikia parlamentui, kuris pateikė prašymą.

4.   Komisija atlieka bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų įvertinimą, remdamasi nacionalinėmis biudžeto perspektyvomis ir jų sąveika visoje euro zonoje ir pasikliaudama naujausiomis Komisijos tarnybų ekonominėmis prognozėmis.

Į bendrą įvertinimą įeina jautrumo analizės, kuriose nurodoma rizika valstybės finansų tvarumui, esant nepalankioms ekonominėms, finansinėms ar biudžeto aplinkybėms. Jame taip pat atitinkamai išdėstomos priemonės, kuriomis galima sustiprinti biudžeto ir makroekonominės politikos koordinavimą euro zonos lygmeniu.

Šis bendras įvertinimas skelbiamas viešai ir į jį Komisija atsižvelgia rengdama bendrąsias metines gaires valstybėms narėms.

Prie bendro įvertinimo pridedama Komisijos tarnybų naujausių ekonominių prognozių kiekvienai valstybei narei metodika (įskaitant modelius) ir prielaidos, taip pat visų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimas.

5.   Euro grupė nagrinėja Komisijos nuomonę dėl visos euro zonos biudžeto planų projektų ir biudžeto būklės bei perspektyvų, remdamasi bendru Komisijos atliktu įvertinimu pagal 4 dalį. Tų Euro grupės diskusijų rezultatai atitinkamais atvejais skelbiami viešai.

8 straipsnis

Pranešimų apie skolos vertybinių popierių emisiją teikimas

1.   Valstybės narės Komisijai ir Euro grupei iš anksto ir laiku pateikia pranešimus apie savo nacionalinius skolos vertybinių popierių emisijos planus.

2.   1 dalyje nurodytų pranešimų suderintą formą ir turinį nustato Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

V   SKYRIUS

PERVIRŠINIO DEFICITO PADĖTIES IŠTAISYMO UŽTIKRINIMAS

9 straipsnis

Ekonominės partnerystės programos

1.   Tais atvejais, kai Taryba, vadovaudamasi SESV 126 straipsnio 6 dalimi, nusprendžia, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, ta valstybė narė pateikia Komisijai ir Tarybai ekonominės partnerystės programą – kaip nacionalinių reformų programos ir stabilumo programos tąsą – kurioje aprašomos politikos priemonės ir struktūrinės reformos, būtinos siekiant užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį perviršinio deficito ištaisymą, ir visapusiškai atsižvelgiama į Tarybos rekomendacijas dėl atitinkamos valstybės narės ekonominės ir užimtumo politikos integruotų gairių įgyvendinimo.

2.   Ekonominės partnerystės programoje nustatomi ir atrenkami keli konkretūs prioritetai, siekiant atitinkamoje valstybėje narėje didinti konkurencingumą, stiprinti ilgalaikį tvarų augimą ir šalinti struktūrinius trūkumus. Tie prioritetai turi atitikti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Kai tinkama, nustatomi galimi finansiniai ištekliai, įskaitant Europos investicijų banko kredito linijas ir kitas atitinkamas finansines priemones.

3.   Ekonominės partnerystės programa pateikiama tuo pat metu kaip ir ataskaita, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalyje.

4.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima nuomonę dėl ekonominės partnerystės programos.

5.   Taisomųjų veiksmų planas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 1 dalyje, gali būti iš dalies pakeistas pagal to reglamento 9 straipsnio 4 dalį, juo pakeičiant šiame straipsnyje numatytą ekonominės partnerystės programą. Jei toks taisomųjų veiksmų planas pateikiamas po ekonominės partnerystės programos priėmimo, ekonominės partnerystės programoje nustatytos priemonės gali atitinkamai būti įtrauktos į taisomųjų veiksmų planą.

6.   Taryba ir Komisija stebi programos ir su ja derančių metinių biudžeto planų įgyvendinimą.

10 straipsnis

Valstybių narių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, ataskaitų teikimo reikalavimai

1.   Kai Taryba pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį nusprendžia, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, Komisijos prašymu atitinkamai valstybei narei taikomi 2–5 dalyse nurodyti ataskaitų teikimo reikalavimai, kol perviršinio deficito procedūra bus nutraukta.

2.   Valstybė narė atlieka išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą. Įvertinime taip pat turi būti apibūdinta finansinė rizika, susijusi su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, kurie gali daryti didelį poveikį valstybės biudžetui, kaip nurodyta Direktyvos 2011/85/ES 14 straipsnio 3 dalyje, jei ji gali turėti įtakos perviršinio deficito susidarymui. To įvertinimo rezultatai įtraukiami į veiksmų, kurių imtasi perviršiniam deficitui ištaisyti, ataskaitą, teikiamą pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį arba 5 straipsnio 1a dalį.

3.   Valstybė narė Komisijai bei Ekonomikos ir finansų komitetui reguliariai teikia valdžios sektoriaus ir jo subsektorių metinio biudžeto vykdymo, diskrecinių priemonių poveikio biudžetui tiek išlaidų, tiek pajamų srityje, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslų ataskaitas, ir pateikia informaciją apie priimtas priemones ir apie numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį. Ataskaitos skelbiamos viešai.

Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais konkrečiai nustatomas šioje dalyje nurodytų reguliariai teikiamų ataskaitų turinys.

4.   Jei atitinkamai valstybei narei pateikta Tarybos rekomendacija pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, 3 dalyje nurodyta ataskaita pirmą kartą pateikiama po šešių mėnesių nuo ataskaitos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalyje, pateikimo dienos ir vėliau kas šešis mėnesius.

5.   Jei atitinkamai valstybei narei pateiktas Tarybos įspėjimas pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, ataskaitoje pagal šio straipsnio 3 dalį taip pat pateikiama informacija apie veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į konkretų Tarybos įspėjimą. Ataskaita pirmą kartą pateikiama po trijų mėnesių nuo ataskaitos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1467/97 5 straipsnio 1a dalyje, pateikimo dienos ir vėliau kas ketvirtį.

6.   Komisijai paprašius ir per jos nustatytą terminą valstybė narė, kuriai taikoma perviršinio deficito procedūra:

a)

atlieka išsamų nepriklausomą visų valdžios sektoriaus subsektorių viešosios apskaitos auditą, kurio vykdymą, pageidautina, koordinuoja su nacionalinėmis aukščiausiomis audito institucijomis, siekdama įvertinti tų viešųjų sąskaitų patikimumą, išsamumą ir tikslumą perviršinio deficito procedūros tikslais, ir pateikia šio audito ataskaitą;

b)	pateikia turimą papildomą informaciją, reikalingą pažangai, padarytai siekiant ištaisyti perviršinį deficitą, stebėti.

Komisija (Eurostatas) įvertina pagal a punktą atitinkamos valstybės narės pateiktų statistinių duomenų kokybę pagal 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (11).

11 straipsnis

Valstybės narės, kurioms kyla pavojus neįvykdyti įsipareigojimų pagal perviršinio deficito procedūrą

1.   Vertindama, ar yra pavojus, kad bus nesilaikoma perviršinio deficito ištaisymo termino, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį arba Tarybos sprendime įspėti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, Komisija, inter alia, remiasi valstybių narių pagal šio reglamento 10 straipsnio 3 dalį pateiktomis ataskaitomis.

2.   Kai esama pavojaus, kad bus nesilaikoma perviršinio deficito ištaisymo termino, Komisija atitinkamai valstybei narei pateikia rekomendaciją dėl visapusiško rekomendacijoje ar sprendime įspėti, nurodytuose 1 dalyje, numatytų priemonių įgyvendinimo, kitų priemonių priėmimo ar abiejų, laikantis terminų, suderintų su perviršinio deficito ištaisymo terminu. Komisijos rekomendacija skelbiama viešai ir pateikiama Ekonomikos ir finansų komitetui. Atitinkamos valstybės narės parlamento prašymu Komisija pateikia rekomendaciją tam parlamentui.

3.   Per 2 dalyje nurodytoje Komisijos rekomendacijoje nustatytą laiką atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą dėl priemonių, patvirtintų atsižvelgiant į tą rekomendaciją, ir 10 straipsnio 3 dalyje numatytas ataskaitas. Į ataskaitą įtraukiamas visų taikytų diskrecinių priemonių poveikis biudžetui, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslai, informacija apie patvirtintas priemones ir numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį bei informacija apie kitus veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į Komisijos rekomendaciją. Ataskaita skelbiama viešai ir pateikiama Ekonomikos ir finansų komitetui.

4.   Remdamasi 3 dalyje nurodyta ataskaita Komisija įvertina, ar valstybė narė laikėsi 2 dalyje nurodytos rekomendacijos.

12 straipsnis

Poveikis perviršinio deficito procedūrai

1.   Į tai, kiek valstybė narė atsižvelgė į 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą Komisijos nuomonę, atsižvelgia:

a)	Komisija, rengdama ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį ir rekomenduodama įnešti nepalūkaninį indėlį pagal Reglamento (ES) Nr. 1173/2011 5 straipsnį;

b)	Taryba, priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį.

2.   Šio reglamento 10 ir 11 straipsniuose nustatyta stebėsena yra atitinkamos valstybės narės veiksmų, kurių ji imasi atsižvelgdama į pagal SESV126 straipsnio 7 dalį pateiktas Tarybos rekomendacijas arba pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį priimtus Tarybos sprendimus įspėti dėl perviršinio deficito ištaisymo, reguliarios stebėsenos, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1467/97 10 straipsnio 1 dalyje, vykdymo dalis.

3.   Spręsdama, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant į rekomendacijas pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį arba sprendimus pateikti įspėjimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, Komisija atsižvelgia į šio reglamento 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą įvertinimą ir prireikus rekomenduoja Tarybai priimti sprendimus pagal SESV 126 straipsnio 8 arba 11 dalis, deramai atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį.

13 straipsnis

Atitiktis Reglamentui (ES) Nr. 472/2013 (12)

Valstybėms narėms, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa, šio reglamento 6–12 straipsniai netaikomi.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   10 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 30 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 10 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

15 straipsnis

Ekonominis dialogas

1.   Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, Europos Parlamento kompetentingas komitetas prireikus gali kviesti Tarybos pirmininką, Komisiją, Europos Vadovų Tarybos pirmininką arba Euro grupės pirmininką dalyvauti komiteto diskusijose ir aptarti:

a)	biudžeto plano projekto turinį, konkrečiai nurodomą pagal suderintą sistemą, nustatytą pagal 6 straipsnio 5 dalį;

b)	Euro grupės diskusijų dėl Komisijos nuomonių, priimtų pagal 7 straipsnio 1 dalį, rezultatus, jei jie paskelbti viešai;

c)	bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų įvertinimą, kuri Komisija atliko pagal 7 straipsnio 4 dalį;

d)	Tarybos aktus, nurodytus 9 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje.

2.   Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali valstybei narei, kuriai taikoma Komisijos rekomendacija pagal 11 straipsnio 2 dalį arba Tarybos aktai, kaip nurodyta 1 dalies d punkte, suteikti galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.

3.   Europos Parlamentas tinkamai įtraukiamas į Europos semestro veiklą, siekiant padidinti priimamų sprendimų skaidrumą, taip pat atsakomybę ir atskaitomybę už juos, ypač per ekonominį dialogą, kuris vykdomas pagal šį straipsnį.

16 straipsnis

Šio reglamento taikymo peržiūra ir ataskaitos

1.   Komisija iki 2014 m. gruodžio 14 d., o po to kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą, prie kurios prideda, kai tinkama, pasiūlymą iš dalies keisti šį reglamentą. Komisija tą ataskaitą skelbia viešai.

Pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose, inter alia, įvertinama:

a)	šio reglamento veiksmingumas;

b)	pažanga, padaryta užtikrinant glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV;

c)	šio reglamento indėlis siekiant Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslų.

2.   Komisija iki 2013 m. liepos 31 d. pateikia ataskaitą dėl esamos Sąjungos fiskalinės sistemos siūlomų galimybių suderinti našių valstybės investicijų poreikius su fiskalinės drausmės uždaviniais pagal SAP prevencinę dalį, visapusiškai laikantis SAP nuostatų.

17 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Valstybės narės, kurioms reglamento įsigaliojimo metu jau taikoma perviršinio deficito procedūra, reguliaraus ataskaitų teikimo reikalavimo pagal 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis pradeda laikytis nuo 2013 m. spalio 31 d.

2.   9 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis taikomos valstybėms narėms, kurioms šio reglamento įsigaliojimo metu jau taikoma perviršinio deficito procedūra, tik tuo atveju, jeigu Tarybos rekomendacija pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį arba Tarybos sprendimas įspėti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį priimami po 2013 m. gegužės 30 d.

Tokiais atvejais ekonominės partnerystės programa pateikiama tuo pat metu kaip ir ataskaita, pateikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį arba 5 straipsnio 1a dalį.

3.   Valstybės narės įgyvendina 5 straipsnio nuostatas iki 2013 m. spalio 31 d.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 141, 2012 5 17, p. 7.

(2)  2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). ir 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(4)  OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(5)  OL L 306, 2011 11 23, p. 12.

(6)  OL L 306, 2011 11 23, p. 33.

(7)  OL L 306, 2011 11 23, p. 1.

(8)  OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(9)  OL L 306, 2011 11 23, p. 41.

(10)  OL L 310, 1996 11 30, p. 1.

(11)  OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

(12)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 [dėl valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo], (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

---