ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.121.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 121 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
56 tomas |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
REGLAMENTAI
3.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 121/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 401/2013
2013 m. gegužės 2 d.
dėl ribojamųjų priemonių Mianmarui / Birmai, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 194/2008
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnį,
atsižvelgdama į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimą 2013/184/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Mianmarui / Birmai (1),
atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
2008 m. vasario 25 d. Reglamentu (EB) Nr. 194/2008 dėl ribojančių priemonių Birmai (Mianmarui) atnaujininimo ir sustiprinimo (2) numatytos tam tikros priemonės, kurių reikia imtis dėl Mianmaro / Birmos, įskaitant tam tikrų prekių eksporto iš Mianmaro / Birmos apribojimus ir tam tikrų asmenų bei subjektų turto įšaldymą; |
(2) |
Sprendimu 2013/184/BUSP Taryba siekdama paskatinti, kad teigiami pokyčiai vyktų toliau, pritarė tam, kad turėtų būti panaikintos visos tos ribojamosios priemonės, išskyrus ginklų embargą ir įrangos, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms, embargą; |
(3) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 194/2008 turėtų būti panaikintas,o kai kurios jo nuostatos turėtų būti pakeistos šiuo reglamentu; |
(4) |
siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
1) importas– prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją ar kitas teritorijas, kurioms taikoma Sutartis, pagal jos 349 ir 355 straipsniuose nustatytas sąlygas. Kaip apibrėžta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (3), tai apima laikymą laisvojoje zonoje ar laisvajame sandėlyje, sąlyginio neapmokestinimo procedūros įforminimą ir išleidimą į laisvą apyvartą, išskyrus tranzitą ir laikiną saugojimą;
2) eksportas– prekių išvežimas iš Sąjungos muitų teritorijos ar kitų teritorijų, kurioms taikoma Sutartis, pagal jos 349 ir 355 straipsniuose nustatytas sąlygas. Kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2913/92, tai apima prekių, dėl kurių turi būti užpildyta muitinės deklaracija, ir prekių, kurios buvo saugomos laisvojoje zonoje, kurioje taikoma I rūšies kontrolė, arba laisvajame sandėlyje, išvežimą, išskyrus tranzitą;
3) eksportuotojas– fizinis arba juridinis asmuo, kurio vardu pateikiama eksporto deklaracija, t. y., asmuo, kuris priimant deklaraciją yra sudaręs sutartį su prekių gavėju trečiojoje šalyje ir kuris yra įgaliotas spręsti dėl prekės išsiuntimo iš Sąjungos muitų teritorijos ar kitų teritorijų, kurioms taikoma Sutartis;
4) techninė pagalba– techninė parama, susijusi su remontu, kūrimu, gamyba, surinkimu, bandymu, technine priežiūra ar kitu techniniu aptarnavimu, kuri gali būti teikiama duodant nurodymus, patarimus, organizuojant mokymą, perduodant darbo žinias ar įgūdžius arba teikiant konsultacines paslaugas; techninei pagalbai priskiriama žodinė pagalba;
5) Sąjungos teritorija– teritorijos, kurioms taikoma Sutartis, pagal Sutartyje nustatytas sąlygas.
1 SKYRIUS
2 straipsnis
1. I priede išvardytą Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės įrangą, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms, draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba naudojimui Mianmare / Birmoje.
2. 1 dalis netaikoma apsauginei aprangai, įskaitant neperšaunamas liemenes bei kareiviškus šalmus, kuriuos tik asmeniniam naudojimui į Mianmarą / Birmą laikinai eksportavo Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ar jos valstybių narių personalas, žiniasklaidos atstovai, humanitarinę bei plėtros pagalbą teikiantys darbuotojai ir su jais susijęs personalas.
3 straipsnis
1. Draudžiama:
a) |
fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba naudojimui Mianmare / Birmoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, susijusią su karine veikla ir ginklų bei visų rūšių susijusių medžiagų, įskaitant šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą bei jos atsargines dalis, tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu; |
b) |
fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba naudojimui Mianmare / Birmoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti finansavimą ar finansinę paramą, susijusią su karine veikla, visų pirma įskaitant dotacijas, paskolas ir eksporto kreditų draudimą, skirtą ginklų ir susijusių medžiagų pardavimui, tiekimui, perdavimui arba eksportui. |
2. Draudžiama:
a) |
fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba naudojimui Mianmare / Birmoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, susijusią su I priede išvardyta įranga, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms; |
b) |
fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba naudojimui Mianmare / Birmoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti finansavimą ar finansinę paramą, susijusią su I priede išvardyta įranga, visų pirma įskaitant dotacijas, paskolas ir eksporto kreditų draudimą. |
3. Draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba rezultatas yra 1 ir 2 dalyse nurodytų draudimų nesilaikymas.
4. Dėl 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nustatytų draudimų neatsiranda jokios atitinkamų fizinių arba juridinių asmenų ar subjektų atsakomybės, jei jie nežinojo ir neturėjo rimto pagrindo įtarti, kad jų veiksmai pažeis tuos draudimus.
4 straipsnis
1. Nukrypdamos nuo 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies bei atsižvelgdamos į 5 straipsnį, II priede išvardytose interneto svetainėse nurodytos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, gali leisti:
a) |
parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti I priede išvardytą įrangą, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms, skirtą tik humanitariniams arba apsaugos tikslams, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos institucijų kūrimo programoms arba Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų krizių valdymo operacijoms; |
b) |
parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti išminavimo įrangą ir išminavimo operacijose naudojamas medžiagas; ir |
c) |
teikti finansavimą ir finansinę paramą bei techninę pagalbą, susijusią su a ir b punktuose nurodyta įranga, medžiagomis, programomis ir operacijomis. |
2. Nukrypdamos nuo 3 straipsnio 1 dalies ir atsižvelgdamos į 5 straipsnį, II priede išvardytos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, gali leisti teikti finansavimą ir finansinę paramą bei techninę pagalbą, susijusią su:
a) |
žudyti nepritaikyta karine įranga, skirta tik humanitariniams ar apsaugos tikslams arba Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos institucijų kūrimo programoms; |
b) |
Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų krizių valdymo operacijoms skirtomis medžiagomis. |
2 SKYRIUS
5 straipsnis
4 straipsnyje nurodyti leidimai neišduodami veiklai, kuri jau buvo vykdyta.
6 straipsnis
Komisija ir valstybės narės nedelsdamos informuoja viena kitą apie priemones, kurių buvo imtasi pagal šį reglamentą, ir suteikia viena kitai kitą turimą svarbią su šiuo reglamentu susijusią informaciją, visų pirma informaciją apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimo problemas ir nacionalinių teismų priimtus sprendimus.
7 straipsnis
Komisija įgaliojama iš dalies keisti II priedą remiantis valstybių narių pateikta informacija.
8 straipsnis
1. Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamos už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikytinos sankcijos, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
2. Įsigaliojus šiam reglamentui, valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas taisykles ir visus vėlesnius jų pakeitimus.
9 straipsnis
1. Valstybės narės paskiria šiame reglamente nurodytas kompetentingas valdžios institucijas ir jas nurodo II priede išvardytose interneto svetainėse arba per šias svetaines.
2. Įsigaliojus šiam reglamentui, valstybės narės nedelsdamos nurodo savo kompetentingas valdžios institucijas Komisijai ir praneša apie visus vėlesnius su šių institucijų paskyrimu susijusius pasikeitimus.
10 straipsnis
Šis reglamentas taikomas:
a) |
Sąjungos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę; |
b) |
visuose valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose orlaiviuose ar laivuose; |
c) |
visiems Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybės narės piliečiai; |
d) |
visiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybės narės teisę; |
e) |
visiems Sąjungoje visą verslą arba jo dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms. |
11 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 194/2008 panaikinamas.
12 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gegužės 2 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
E. GILMORE
(1) OL L 111, 2013 4 23, p. 75.
(3) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.
I PRIEDAS
2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytos įrangos, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms, sąrašas
1. |
Šie šaunamieji ginklai, šaudmenys ir susiję priedai:
|
2. |
Bombos ir granatos, nekontroliuojamos pagal ES bendrąjį karinės įrangos sąrašą. |
3. |
Šios transporto priemonės:
|
4. |
Šios sprogstamosios medžiagos ir susijusi įranga:
|
5. |
Ši apsauginė įranga, nekontroliuojama pagal ES bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 13 punktą:
|
6. |
Mokytis šaudyti iš šaunamųjų ginklų skirti simuliatoriai, nekontroliuojami pagal ES bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 14 punktą, ir specialiai jiems sukurta programinė įranga. |
7. |
Naktinio matymo ir terminio vaizdo įranga bei vaizdo skaisčio stiprintuvai, išskyrus kontroliuojamus pagal ES bendrąjį karinės įrangos sąrašą. |
8. |
Spygliuotoji viela. |
9. |
Kariniai peiliai, kovos peiliai ir durtuvai, kurių ašmenys ilgesni kaip 10 cm. |
10. |
Specialiai sukurta šiame sąraše nurodytų gaminių gamybos įranga. |
11. |
Šiame sąraše nurodytų gaminių kūrimui, gamybai ar naudojimui skirtos specialios technologijos. |
(1) Europos Sąjungos bendrasis karinės įrangos sąrašas (2013 m. kovo 11 d. priimtas Tarybos) (OL C 30, 2013 3 27, p. 1).
II PRIEDAS
Interneto svetainės, kuriose pateikiama informacija apie 4, 7 ir 9 straipsniuose nurodytas kompetentingas valdžios institucijas, ir adresas, kuriuo siunčiami pranešimai Europos Komisijai
BELGIJA
http://www.diplomatie.be/eusanctions
BULGARIJA
http://www.mfa.bg/en/pages/135/index.html
ČEKIJA
http://www.mfcr.cz/mezinarodnisankce
DANIJA
http://um.dk/da/politik-og-diplomati/retsorden/sanktioner/
VOKIETIJA
http://www.bmwi.de/DE/Themen/Aussenwirtschaft/aussenwirtschaftsrecht,did=404888.html
ESTIJA
http://www.vm.ee/est/kat_622/
AIRIJA
http://www.dfa.ie/home/index.aspx?id=28519
GRAIKIJA
http://www.mfa.gr/en/foreign-policy/global-issues/international-sanctions.html
ISPANIJA
http://www.maec.es/es/MenuPpal/Asuntos/Sanciones%20Internacionales/Paginas/Sanciones_%20Internacionales.aspx
PRANCŪZIJA
http://www.diplomatie.gouv.fr/autorites-sanctions/
ITALIJA
http://www.esteri.it/MAE/IT/Politica_Europea/Deroghe.htm
KIPRAS
http://www.mfa.gov.cy/sanctions
LATVIJA
http://www.mfa.gov.lv/en/security/4539
LIETUVA
http://www.urm.lt/sanctions
LIUKSEMBURGAS
http://www.mae.lu/sanctions
VENGRIJA
http://www.kulugyminiszterium.hu/kum/hu/bal/Kulpolitikank/nemzetkozi_szankciok/
MALTA
http://www.doi.gov.mt/EN/bodies/boards/sanctions_monitoring.asp
NYDERLANDAI
http://www.rijksoverheid.nl/onderwerpen/internationale-vrede-en-veiligheid/sancties
AUSTRIJA
http://www.bmeia.gv.at/view.php3?f_id=12750&LNG=en&version=
LENKIJA
http://www.msz.gov.pl
PORTUGALIJA
http://www.min-nestrangeiros.pt
RUMUNIJA
http://www.mae.ro/node/1548
SLOVĖNIJA
http://www.mzz.gov.si/si/zunanja_politika_in_mednarodno_pravo/zunanja_politika/mednarodna_varnost/omejevalni_ukrepi/
SLOVAKIJA
http://www.mzv.sk/sk/europske_zalezitosti/sankcie_eu-sankcie_eu
SUOMIJA
http://formin.finland.fi/kvyhteistyo/pakotteet
ŠVEDIJA
http://www.ud.se/sanktioner
JUNGTINĖ KARALYSTĖ
http://www.fco.gov.uk/competentauthorities
Adresas, kuriuo siunčiami pranešimai Europos Komisijai:
European Commission (Europos Komisija) |
Service for Foreign Policy Instruments (FPI) (Užsienio politikos priemonių tarnyba (FPI) |
EEAS 02/309 |
B-1049 Brussels |
Belgium |
E. paštas: relex-sanctions@ec.europa.eu |
3.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 121/8 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 402/2013
2013 m. balandžio 30 d.
kuriuo nustatomas bendrasis saugos būdas, susijęs su pavojaus lygio nustatymu ir pavojaus vertinimu, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 352/2009
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (1), ypač į jos 6 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
(1) |
pagal Direktyvą 2004/49/EB siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytas aukštas saugos lygis, o kai būtina ir kai racionaliu požiūriu tai praktiškai įmanoma, tas saugos lygis būtų padidintas, turėtų būti palaipsniui įdiegti bendrieji saugos būdai (BSB); |
(2) |
2010 m. spalio 12 d. Komisija įgaliojo Europos geležinkelio agentūrą (toliau – agentūra) pagal Direktyvą 2004/49/EB peržiūrėti 2009 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 352/2009 dėl bendrojo saugos būdo, susijusio su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta pavojaus analize ir įvertinimu, priėmimo (2). Peržiūrint reikėtų atsižvelgti į agentūros analizės pagal reglamento 9 straipsnio 4 dalį rezultatus, gautus išnagrinėjus pavojaus lygio nustatymo ir vertinimo BSB bendrą efektyvumą ir jų taikymo patirtį, taip pat į tolesnius vertinimo įstaigos, nurodytos to reglamento 6 straipsnyje, vaidmens ir atsakomybės pokyčius. Taip pat reikėtų peržiūrėti kvalifikacijos reikalavimus (parengiant pripažinimo (akreditavimo) sistemą), taikomus vertinimo įstaigai, atsižvelgiant į jos vaidmenį BSB srityje, siekiant padidinti aiškumą ir taip išvengti taikymo skirtumų valstybėse narėse, atsižvelgiant į sąsajas su galiojančiomis Sąjungos leidimų suteikimo (sertifikavimo) procedūromis geležinkelių sektoriuje. Jei įmanoma, Reglamento (EB) Nr. 352/2009 peržiūra taip pat turėtų apimti tolesnius pokyčius, susijusius su pavojaus priimtinumo kriterijais, kurie gali būti naudojami pavojaus priimtinumui įvertinti aiškaus pavojaus numatymo ir jo lygio nustatymo procese. Laikydamasi Komisijos suteiktų įgaliojimų, agentūra pateikė Komisijai rekomendaciją dėl BSB peržiūros, pagrįstą poveikio vertinimo ataskaita. Šis reglamentas pagrįstas ta agentūros rekomendacija; |
(3) |
pagal Direktyvą 2004/49/EB pagrindiniams saugos valdymo sistemos elementams turėtų būti priskiriama tvarka ir būdai, kuriais siekiama įvertinti pavojų ir įgyvendinti pavojaus kontrolės priemones, kai tik pakitusios eksploatavimo sąlygos arba naujos medžiagos sukelia naują pavojų infrastruktūrai arba eksploatavimui. Tas pagrindinis saugos valdymo sistemos elementas aptariamas šiame reglamente; |
(4) |
Direktyvos 2004/49/EB 14a straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas už techninę priežiūrą atsakingiems subjektams taikyti techninės priežiūros sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad transporto priemonės, už kurių techninę priežiūrą jie yra atsakingi, veiktų saugiai. Siekdami valdyti įrangos, procedūrų, organizavimo, personalo ar sąsajų pakeitimus, už techninę priežiūrą atsakingi subjektai turėtų nustatyti pavojaus vertinimo procedūras. Tas techninės priežiūros sistemai taikomas reikalavimas taip pat aptariamas šiame reglamente; |
(5) |
taikant 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (3) ir Direktyvos 2004/49/EB 9 straipsnio 2 dalį ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama pavojaus, susijusio su taikant šį reglamentą dalyvaujančių subjektų sąsajomis, valdymui; |
(6) |
2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (4) 15 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi visų tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad geležinkelių sistemą sudarantys struktūriniai posistemiai galėtų būti pradėti eksploatuoti tik tais atvejais, kai jie yra suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad juos integravus į geležinkelių sistemą jie atitiktų jiems keliamus esminius reikalavimus. Visų pirma valstybės narės turi patikrinti, ar šie posistemiai techniškai suderinami su geležinkelių sistema, į kurią jie integruojami, ir ar jie integruoti saugiai, atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį; |
(7) |
įsitikinta, kad viena iš geležinkelių rinkos liberalizavimo kliūčių – tai, kad valstybėse narėse nėra bendros koncepcijos, pagal kurią būtų nustatomi geležinkelių sistemos saugos lygiai bei reikalavimai ir įrodoma atitiktis tiems lygiams bei reikalavimams. Tokia bendra koncepcija turėtų būti nustatyta šiuo reglamentu; |
(8) |
siekiant palengvinti tarpusavio pripažinimą valstybėse narėse, reikėtų suderinti dalyvių, susijusių su geležinkelių sistemos kūrimu ir eksploatavimu, taikomus pavojų nustatymo ir valdymo būdus, taip pat būdus, kuriais įrodoma, kad geležinkelių sistema Sąjungos teritorijoje atitinka saugos reikalavimus. Pirmiausia reikia suderinti procedūras ir būdus, skirtus pavojaus lygiui nustatyti ir pavojaus kontrolės priemonėms įgyvendinti, kai tik pakitusios eksploatavimo sąlygos arba naujos medžiagos sukelia naujų pavojų infrastruktūrai arba eksploatavimui, kaip nurodyta Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 punkto d papunktyje; |
(9) |
jei nėra galiojančios praneštos nacionalinės taisyklės, pagal kurią nustatoma, ar pakeitimas yra svarbus saugai valstybėje narėje, už pakeitimo įgyvendinimą atsakinga bendrovė ar organizacija (toliau – pasiūlymo teikėjas) turėtų iš pradžių apsvarstyti galimą aptariamo pakeitimo poveikį geležinkelių sistemos saugai. Jei siūlomas pakeitimas turi poveikį saugai, remdamasis ekspertų vertinimu pasiūlymo teikėjas pakeitimo svarbą turėtų įvertinti pagal kriterijus, kurie turėtų būti nustatyti šiame reglamente. Atlikus šį vertinimą, turėtų būti padaryta viena iš trijų išvadų. Pirmuoju atveju pakeitimas nelaikomas svarbiu, todėl pasiūlymo teikėjas turėtų jį įgyvendinti taikydamas savo paties saugos būdą. Antruoju atveju pakeitimas laikomas svarbiu, todėl pasiūlymo teikėjas turėtų jį įgyvendinti laikydamasis šio reglamento be specialios nacionalinės saugos institucijos intervencijos. Trečiuoju atveju pakeitimas laikomas svarbiu, tačiau Europos Sąjungos lygmens nuostatomis reikalaujama specialios atitinkamos nacionalinės saugos institucijos intervencijos, pavyzdžiui, būtina išduoti naują leidimą pradėti transporto priemonės eksploatavimą arba persvarstyti ar atnaujinti geležinkelio įmonės saugos sertifikatą, arba persvarstyti ar atnaujinti infrastruktūros valdytojo saugos įgaliojimus; |
(10) |
kai turi būti atliktas eksploatuojamos geležinkelių sistemos pakeitimas, pakeitimo svarba turėtų būti vertinama atsižvelgiant ir į visus su sauga susijusius tai pačiai sistemos daliai poveikį turinčius pakeitimus, atliktus nuo šio reglamento įsigaliojimo arba nuo tada, kai paskutinį kartą taikytas šiame reglamente nustatytas pavojaus valdymo procesas (pasirenkama vėlesnė data). Tikslas – įvertinti, ar tokių pakeitimų visuma gali būti laikoma svarbiu pakeitimu, dėl kurio reikia visapusiškai taikyti pavojaus lygio nustatymo ir pavojaus vertinimo BSB; |
(11) |
svarbaus pakeitimo pavojaus priimtinumas turėtų būti vertinamas pagal vieną arba kelis iš toliau išvardytų pavojaus priimtinumo principų: praktikos kodeksų taikymas, palyginimas su panašiomis geležinkelių sistemos dalimis arba aiškus pavojaus numatymas. Visi principai sėkmingai taikyti keliose taikomosiose geležinkelių sistemose, taip pat kitoms transporto rūšims ir kitiems pramonės sektoriams. Aiškaus pavojaus numatymo principas dažnai taikomas sudėtingiems ar naujoviškiems pakeitimams. Už taikytino principo pasirinkimą turėtų būti atsakingas pasiūlymo teikėjas; |
(12) |
tais atvejais, kai taikomas plačiai pripažintas praktikos kodeksas, turėtų būti galima mažinti BSB taikymo poveikį, laikantis proporcingumo principo. Lygiai taip pat, kai yra Sąjungos lygmens nuostatos, pagal kurias reikalaujama specialios nacionalinės saugos institucijos intervencijos, tai institucijai turėtų būti leidžiama veikti kaip nepriklausomai vertinimo įstaigai, kad būtų kuo mažiau dvigubo tikrinimo, sumažėtų pernelyg didelės sektoriaus išlaidos ir sutrumpėtų pateikimo rinkai laikas; |
(13) |
kad agentūra galėtų pateikti Komisijai šio reglamento veiksmingumo bei taikymo ataskaitą ir prireikus jo tobulinimo rekomendacijų, agentūrai turėtų būti sudarytos sąlygos rinkti reikiamą informaciją iš įvairių susijusių dalyvių, įskaitant nacionalines saugos institucijas, už krovininių vagonų techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo įstaigas ir kitus už techninę priežiūrą atsakingus subjektus, kuriems netaikomas 2011 m. gegužės 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 445/2011 dėl subjektų, atsakingų už prekinių vagonų priežiūrą, sertifikavimo sistemos (5); |
(14) |
vertinimo įstaigą paprastai turėtų akredituoti nacionalinė akreditacijos įstaiga, turinti išskirtinę kompetenciją vertinti, ar vertinimo įstaiga atitinka suderintuose standartuose nustatytus reikalavimus. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (6), išdėstytos išsamios nuostatos dėl tokių nacionalinių akreditacijos įstaigų kompetencijos; |
(15) |
tais atvejais, kai suderintuose Sąjungos teisės aktuose numatyta atitikties vertinimo įstaigų atranka siekiant užtikrinti šių teisės aktų įgyvendinimą, pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 numatyta skaidri akreditacija visos Sąjungos nacionalinių valdžios institucijų turėtų būti vertinama kaip pageidautinas būdas įrodyti tų įstaigų techninę kompetenciją. Vis dėlto nacionalinės institucijos gali laikytis pozicijos, kad jos turi tinkamų priemonių ir šį vertinimą gali atlikti pačios. Tokiais atvejais valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms turėtų pateikti visus dokumentinius įrodymus, būtinus pripažinimo įstaigos, kurią ji atrinko Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo tikslais, kompetencijai patikrinti. Siekiant užtikrinti tokį pat kokybės ir pasitikėjimo lygį, kokio tikimasi akreditacijos procese, pripažinimo atveju vertinimo įstaigų vertinimo ir priežiūros reikalavimai ir taisyklės turėtų būti lygiaverčiai akreditacijos atveju taikomiems reikalavimams ir taisyklėms; |
(16) |
vertinimo įstaigos funkcijas gali atlikti bet koks nepriklausomas ir kompetentingas išorės ar vidaus asmuo, organizacija ar subjektas, nacionalinė saugos institucija, notifikuotoji įstaiga ar įstaiga, paskirta pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnį, jei jie atitinka II priede nustatytus kriterijus; |
(17) |
vidaus vertinimo įstaigų pripažinimo pagal šį reglamentą tikslais nebūtina skubiai peržiūrėti geležinkelio įmonėms jau išduotus saugos sertifikatus, infrastruktūros valdytojams suteiktus saugos įgaliojimus ir už techninę priežiūrą atsakingiems subjektams išduotus sertifikatus. Juos bus galima peržiūrėti, kai kitą kartą bus teikiamos saugos sertifikatų, saugos įgaliojimų ar už techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikatų pratęsimo ar atnaujinimo paraiškos; |
(18) |
galiojančiuose teisės aktuose akredituotų ar pripažintų vertinimo įstaigų skaičiaus kiekvienoje valstybėje narėje neribojamas, taip pat nenustatytas reikalavimas turėti bent vieną tokią įstaigą. Tuo atveju, kai vertinimo įstaiga pagal esamus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus dar nepaskirta, pasiūlymo teikėjas gali paskirti bet kurią vertinimo įstaigą Sąjungoje ar trečiojoje šalyje, jei ji akredituota pagal kriterijus ir atitinka reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems kriterijams ir reikalavimams. Valstybė narė turėtų turėti galimybę naudoti akreditavimą arba pripažinimą, arba bet kokį jų derinį; |
(19) |
Reglamentas (EB) Nr. 352/2009 tapo nebeaktualus, todėl jis turėtų būti pakeistas šiuo reglamentu; |
(20) |
atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytus naujus reikalavimus, susijusius su vertinimo įstaigos akreditavimu ir pripažinimu, šio reglamento įgyvendinimą reikėtų atidėti, kad atitinkami dalyviai turėtų pakankamai laiko įdiegti ir įgyvendinti šią naują bendrą koncepciją; |
(21) |
šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2004/49/EB 27 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu nustatomas persvarstytas pavojaus lygio nustatymo ir pavojaus vertinimo bendrasis saugos būdas (BSB), kaip nurodyta Direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnio 3 dalies a punkte.
2. Šiuo reglamentu sudaromos geresnės sąlygos patekti į vežimo geležinkeliais paslaugų rinką, nes juo suderinama:
a) |
pavojaus valdymo procesai, naudojami siekiant įvertinti pakeitimų poveikį saugos lygiams ir atitiktį saugos reikalavimams; |
b) |
įvairių geležinkelių sektoriaus dalyvių keitimasis su sauga susijusia informacija, siekiant valdyti įvairių šiame sektoriuje egzistuojančių sąsajų saugą; |
c) |
įrodymai, gaunami taikant pavojaus valdymo procesą. |
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas 3 straipsnio 11 punkte apibrėžtam pasiūlymo teikėjui, kuris atlieka bet kokius valstybės narės geležinkelių sistemos pakeitimus.
Tokie pakeitimai gali būti techninio, eksploatacinio arba organizacinio pobūdžio. Pagal 4 straipsnio taisykles svarstomi tik tie organizaciniai pakeitimai, kurie gali daryti poveikį eksploatavimo ar techninės priežiūros procesui.
2. Kai remiantis vertinimu pagal 4 straipsnio 2 dalies a–f punktuose nustatytus kriterijus:
a) |
pakeitimas laikomas svarbiu, taikomas 5 straipsnyje nustatytas pavojaus valdymo procesas; |
b) |
pakeitimas laikomas nesvarbiu, pakanka saugoti tinkamus dokumentus, kuriais pagrindžiamas priimtas sprendimas. |
3. Šis reglamentas taip pat taikomas struktūriniams posistemiams, kuriems taikoma Direktyva 2008/57/EB:
a) |
jei pavojaus vertinimo reikalaujama atitinkamoje techninėje sąveikos specifikacijoje (toliau – TSS); tokiu atveju TSS prireikus nurodoma, kurios šio reglamento dalys taikomos; |
b) |
jei pakeitimas svarbus, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje, pradedant eksploatuoti struktūrinius posistemius taikomas 5 straipsnyje nustatytas pavojaus valdymo procesas, siekiant užtikrinti, kad jie būtų saugiai integruoti į esamą sistemą, remiantis Direktyvos 2008/57/EB 15 straipsnio 1 dalimi. |
4. Taikant šį reglamentą, šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytu atveju neturi būti nustatomi reikalavimai, kurie būtų priešingi atitinkamose TSS nustatytiems reikalavimams. Jei atsiranda tokių prieštaravimų, pasiūlymo teikėjas informuoja atitinkamą valstybę narę, kuri tuomet gali nuspręsti prašyti TSS persvarstyti pagal Direktyvos 2008/57/EB 6 straipsnio 2 dalį ar 7 straipsnį arba kreiptis dėl leidžiančios nukrypti nuostatos pagal tos direktyvos 9 straipsnio 2 dalį.
5. Šis reglamentas netaikomas geležinkelių sistemoms, kurioms netaikoma Direktyva 2004/49/EB, vadovaujantis jos 2 straipsnio 2 dalimi.
6. Reglamento (EB) Nr. 352/2009 nuostatos ir toliau taikomos projektams, kurie šio reglamento taikymo dieną yra gerokai pažengę, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/57/EB 2 straipsnio t punkte.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojami Direktyvos 2004/49/EB 3 straipsnyje apibrėžti terminai.
Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
11)
a) |
geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas, kurie įgyvendina pavojaus kontrolės priemones pagal Direktyvos 2004/49/EB 4 straipsnį; |
b) |
už techninę priežiūrą atsakingas subjektas, kuris įgyvendina priemones pagal Direktyvos 2004/49/EB 14a straipsnio 3 dalį; |
c) |
perkantysis subjektas arba gamintojas, kuris kreipiasi į notifikuotąją įstaigą prašydamas taikyti EB patikros procedūrą pagal Direktyvos 2008/57/EB 18 straipsnio 1 dalį arba į paskirtą įstaigą pagal tos direktyvos 17 straipsnio 3 dalį; |
d) |
pareiškėjas, prašantis leidimo pradėti eksploatuoti struktūrinius posistemius; |
12)
13)
14)
15)
16)
17)
18)
19)
20)
21)
22)
23)
24)
25)
26)
27)
28)
29)
30)
31)
4 straipsnis
Svarbūs pakeitimai
1. Jei nėra praneštos nacionalinės taisyklės, pagal kurią valstybėje narėje nustatoma, ar pakeitimas yra svarbus ar ne, pasiūlymo teikėjas apsvarsto galimą aptariamo pakeitimo poveikį geležinkelių sistemos saugai.
Jei siūlomas pakeitimas poveikio saugai neturi, 5 straipsnyje aprašyto pavojaus valdymo proceso taikyti nereikia.
2. Jei siūlomas pakeitimas turi poveikį saugai, dėl pakeitimo svarbos pasiūlymo teikėjas sprendžia remdamasis ekspertų vertinimu ir tokiais kriterijais:
a) |
gedimo pasekmės: tikėtinas blogiausias scenarijus, jei sugestų vertinama sistema, atsižvelgiant į saugos barjerus už vertinamos sistemos ribų; |
b) |
įgyvendinant pakeitimą diegiama naujovė: turima omenyje ir tai, kas nauja geležinkelių sektoriuje, ir tai, kas nauja pakeitimą įgyvendinančiai organizacijai; |
c) |
pakeitimo sudėtingumas; |
d) |
stebėsena: galimybės įgyvendintą pakeitimą stebėti per visą sistemos gyvavimo ciklą ir imtis tinkamų intervencinių priemonių nebuvimas; |
e) |
grįžtamumas: galimybės grįžti prie tokios sistemos, kokia ji buvo iki pakeitimo, nebuvimas; |
f) |
papildomumas: pakeitimo svarbos vertinimas, atsižvelgiant į visus naujus su sauga susijusius vertinamos sistemos pakeitimus, kurie nelaikyti svarbiais. |
3. Pasiūlymo teikėjas saugo tinkamus dokumentus savo sprendimui pagrįsti.
5 straipsnis
Pavojaus valdymo procesas
1. Už šio reglamento taikymą, įskaitant pakeitimo svarbos vertinimą pagal 4 straipsnio kriterijus, ir I priede nustatyto pavojaus valdymo proceso taikymą atsakingas pasiūlymo teikėjas.
2. Pasiūlymo teikėjas užtikrina, kad jo tiekėjų ir paslaugų teikėjų, įskaitant jų subrangovus, keliami pavojai taip pat būtų valdomi laikantis šio reglamento. Todėl pasiūlymo teikėjas, pasinaudodamas sutartiniais įsipareigojimais, gali reikalauti, kad jo tiekėjai ir paslaugų teikėjai, įskaitant jų subrangovus, dalyvautų I priede nustatytame pavojaus valdymo procese.
6 straipsnis
Nepriklausomas vertinimas
1. Vertinimo įstaiga atlieka nepriklausomą I priede nustatyto pavojaus valdymo proceso taikymo ir jo rezultatų tinkamumo vertinimą. Ši vertinimo įstaiga turi atitikti II priede išvardytus kriterijus. Jei vertinimo įstaiga pagal galiojančius Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus dar nepaskirta, pasiūlymo teikėjas kuo ankstesniu tinkamu pavojaus vertinimo proceso etapu paskiria savo vertinimo įstaigą.
2. Siekdama atlikti nepriklausomą vertinimą, vertinimo įstaiga:
a) |
užtikrina, kad ji gerai suprastų svarbų pakeitimą, remdamasi pasiūlymo teikėjo pateiktais dokumentais; |
b) |
įvertina saugos ir kokybės valdymo procesus, naudojamus projektuojant ir įgyvendinant svarbų pakeitimą, jei atitinkama atitikties vertinimo įstaiga tų procesų dar nėra sertifikavusi; |
c) |
įvertina tų saugos ir kokybės procesų taikymą svarbaus pakeitimo projektavimo ir įgyvendinimo etapais. |
Atlikusi vertinimą pagal a, b ir c punktus, vertinimo įstaiga pateikia saugos vertinimo ataskaitą, numatytą 15 straipsnyje ir III priede.
3. Turi būti vengiama dubliuoti darbą atliekant šiuos vertinimus:
a) |
saugos valdymo sistemos ir už techninę priežiūrą atsakingų subjektų techninės priežiūros sistemos atitikties vertinimą, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2004/49/EB, ir |
b) |
atitikties vertinimą, kurį atlieka notifikuotoji įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/57/EB 2 straipsnio j punkte, arba pagal tos direktyvos 17 straipsnį paskirta įstaiga, ir |
c) |
bet kokį nepriklausomą vertinimą, kurį atlieka vertinimo įstaiga pagal šį reglamentą. |
4. Nepažeisdamas Sąjungos teisės aktų, pasiūlymo teikėjas kaip vertinimo įstaigą gali pasirinkti nacionalinę saugos instituciją, jei nacionalinė saugos institucija siūlo šią paslaugą ir jei svarbūs pakeitimai susiję su tokiais atvejais:
a) |
reikia leidimo pradėti eksploatuoti transporto priemonę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/57/EB 22 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje; |
b) |
reikia papildomo leidimo pradėti eksploatuoti transporto priemonę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/57/EB 23 straipsnio 5 dalyje ir 25 straipsnio 4 dalyje; |
c) |
pakeitus veiklos rūšį arba jos mastą reikia atnaujinti saugos sertifikatą, kaip nurodyta Direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnio 5 dalyje; |
d) |
saugos sertifikatą reikia persvarstyti dėl esminių saugos reguliavimo sistemos pokyčių, kaip nurodyta Direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnio 5 dalyje; |
e) |
saugos įgaliojimai turi būti atnaujinti dėl esminių infrastruktūros, signalizacijos ar energijos tiekimo arba infrastruktūros eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pokyčių, kaip nurodyta Direktyvos 2004/49/EB 11 straipsnio 2 dalyje; |
f) |
saugos įgaliojimus reikia persvarstyti dėl esminių saugos reguliavimo sistemos pokyčių, kaip nurodyta Direktyvos 2004/49/EB 11 straipsnio 2 dalyje. |
Jei svarbus pakeitimas susijęs su struktūriniu posistemiu, kurio eksploatavimo pradžiai reikia leidimo, kaip nurodyta Direktyvos 2008/57/EB 15 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnyje, pasiūlymo teikėjas kaip vertinimo įstaigą gali pasirinkti nacionalinę saugos instituciją, jei nacionalinė saugos institucija siūlo šią paslaugą, jeigu pasiūlymo teikėjas tos užduoties dar nepaskyrė notifikuotajai įstaigai pagal tos direktyvos 18 straipsnio 2 dalį.
7 straipsnis
Vertinimo įstaigos akreditavimas arba pripažinimas
6 straipsnyje nurodyta vertinimo įstaiga yra arba:
a) |
akredituojama nacionalinės akreditacijos įstaigos, nurodytos 13 straipsnio 1 dalyje, naudojant II priede apibrėžtus kriterijus, arba |
b) |
pripažįstama pripažinimo įstaigos, nurodytos 13 straipsnio 1 dalyje, naudojant II priede apibrėžtus kriterijus, arba |
c) |
nacionalinė saugos institucija, laikantis 9 straipsnio 2 dalies reikalavimo. |
8 straipsnis
Akreditavimo arba pripažinimo priimtinumas
1. Suteikdama saugos sertifikatą arba saugos įgaliojimus pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1158/2010 (9) arba Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1169/2010 (10), nacionalinė saugos institucija pripažįsta valstybės narės pagal 7 straipsnį suteiktą akreditaciją ar pripažinimą kaip įrodymą, kad geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas gali vykdyti vertinimo įstaigos funkcijas.
2. Išduodama sertifikatą už techninę priežiūrą atsakingam subjektui pagal Reglamentą (ES) Nr. 445/2011, sertifikavimo įstaiga pripažįsta tokią valstybės narės suteiktą akreditaciją arba pripažinimą kaip įrodymą, kad už techninę priežiūrą atsakingas subjektas gali vykdyti vertinimo įstaigos funkcijas.
9 straipsnis
Vertinimo įstaigos pripažinimo tipai
1. Galima naudoti tokių tipų vertinimo įstaigos pripažinimą:
a) |
valstybė narė pripažįsta už techninę priežiūrą atsakingą subjektą, organizaciją ar jos dalį arba asmenį; |
b) |
nacionalinė saugos institucija pripažįsta organizacijos, jos dalies ar asmens gebėjimą atlikti nepriklausomą vertinimą, vertinant ir prižiūrint geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemą; |
c) |
kai nacionalinė saugos institucija veikia kaip sertifikavimo įstaiga pagal Reglamento (ES) Nr. 445/2011 10 straipsnį, nacionalinė saugos institucija pripažįsta organizacijos, jos dalies ar asmens gebėjimą atlikti nepriklausomą vertinimą, vertinant ir prižiūrint už techninę priežiūrą atsakingo subjekto techninės priežiūros sistemą; |
d) |
valstybės narės paskirta pripažinimo įstaiga pripažįsta už techninę priežiūrą atsakingo subjekto, organizacijos ar jos dalies arba asmens gebėjimą atlikti nepriklausomą vertinimą. |
2. Kai valstybė narė pripažįsta nacionalinę saugos instituciją kaip vertinimo įstaigą, ta valstybė narė privalo užtikrinti, kad nacionalinė saugos institucija atitiktų II priede nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nacionalinės saugos institucijos atliekamos vertinimo įstaigos funkcijos turi būti aiškiai nepriklausomos nuo kitų nacionalinės saugos institucijos funkcijų.
10 straipsnis
Pripažinimo galiojimas
1. 9 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais pripažinimo galiojimo laikotarpis yra ne ilgesnis nei 5 metai nuo jo suteikimo dienos.
2. 9 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju:
a) |
geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo pripažinimo patvirtinimas pateikiamas atitinkamo saugos sertifikato, parengto naudojant suderintą Komisijos reglamento (EB) Nr. 653/2007 (11) I priede nustatytą saugos sertifikatų formą, 5 laukelyje „Papildoma informacija“, taip pat atitinkamoje saugos įgaliojimų dalyje; |
b) |
pripažinimo galiojimo laikotarpis sutampa su saugos sertifikato ar įgaliojimų, pagal kuriuos suteiktas pripažinimas, galiojimo laikotarpiu. Šiuo atveju pripažinimo prašoma teikiant kitą saugos sertifikato ar įgaliojimų pratęsimo ar atnaujinimo paraišką. |
3. 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais atvejais:
a) |
už techninę priežiūrą atsakingo subjekto pripažinimo patvirtinimas pateikiamas atitinkamo sertifikato, parengto naudojant suderintą Reglamento (ES) Nr. 445/2011 V priede arba, kai tinka, VI priede nustatytą už techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikato formą, 5 laukelyje „Papildoma informacija“; |
b) |
pripažinimo galiojimo laikotarpis sutampa su sertifikavimo įstaigos išduoto sertifikato, pagal kurį suteiktas pripažinimas, galiojimo laikotarpiu. Šiuo atveju pripažinimo prašoma teikiant kitą to sertifikato pratęsimo ar atnaujinimo paraišką. |
11 straipsnis
Pripažinimo įstaigos vykdoma priežiūra
1. Pagal analogiją su Reglamento (EB) Nr. 765/2008 5 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies reikalavimais dėl akreditavimo, pripažinimo įstaiga periodiškai vykdo priežiūrą, siekdama patikrinti, ar jos pripažinta vertinimo įstaiga pripažinimo galiojimo laikotarpiu nuolat atitinka II priede nustatytus kriterijus.
2. Jei vertinimo įstaiga nebeatitinka II priede nustatytų kriterijų, pripažinimo įstaiga, atsižvelgdama į neatitikties lygį, apriboja pripažinimo taikymo sritį, sustabdo pripažinimo galiojimą arba pripažinimą panaikina.
12 straipsnis
Ne tokie griežti kriterijai, kai svarbus pakeitimas tarpusavyje nepripažįstamas
Kai svarbaus pakeitimo pavojaus vertinimas neturi būti pripažįstamas tarpusavyje, pasiūlymo teikėjas paskiria vertinimo įstaigą, kuri atitinka bent II priede nurodytus kompetencijos, nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijus. Kiti II priedo 1 punkto reikalavimai pagal susitarimą su nacionaline saugos institucija gali būti nediskriminaciniu būdu sušvelninti.
13 straipsnis
Informacijos teikimas agentūrai
1. Kai taikoma, ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 21 d. valstybės narės pateikia informaciją agentūrai apie nacionalinę akreditacijos įstaigą ir (arba) pripažinimo įstaigą ar pripažinimo įstaigas, paskirtas šio reglamento tikslais, taip pat apie vertinimo įstaigas, kurias jos pripažino pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą. Apie bet kokį šios situacijos pasikeitimą jos praneša per mėnesį nuo tokio pasikeitimo dienos. Šią informaciją agentūra paskelbia viešai.
2. Ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 21 d. nacionalinė akreditacijos įstaiga pateikia informaciją agentūrai apie akredituotas vertinimo įstaigas, taip pat apie tų akredituotų vertinimo įstaigų kompetencijos sritį, kaip numatyta II priedo 2 ir 3 punktuose. Apie bet kokį šios situacijos pasikeitimą jos praneša per mėnesį nuo tokio pasikeitimo dienos. Šią informaciją agentūra paskelbia viešai.
3. Ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 21 d. pripažinimo įstaiga pateikia informaciją agentūrai apie pripažintas vertinimo įstaigas, taip pat apie tų pripažintų vertinimo įstaigų kompetencijos sritį, kaip numatyta II priedo 2 ir 3 punktuose. Apie bet kokį šios situacijos pasikeitimą jos praneša per mėnesį nuo tokio pasikeitimo dienos. Šią informaciją agentūra paskelbia viešai.
14 straipsnis
Agentūros parama akredituojant ar pripažįstant vertinimo įstaigą
1. Remdamasi tais pačiais principais, kokie išdėstyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 10 straipsnyje, agentūra organizuoja pripažinimo įstaigų tarpusavio vertinimus.
2. Agentūra, bendradarbiaudama su Europos akreditacijos organizacija (EA), bent po kiekvieno šio reglamento persvarstymo rengia mokymus apie šį reglamentą nacionalinėms akreditacijos įstaigoms ir pripažinimo įstaigoms.
15 straipsnis
Saugos vertinimo ataskaitos
1. Pagal III priede nustatytus reikalavimus vertinimo įstaiga pateikia pasiūlymo teikėjui saugos vertinimo ataskaitą. Ar atsižvelgti į saugos vertinimo ataskaitos išvadas ir kaip į jas atsižvelgti, kad vertinamas pakeitimas būtų pripažintas saugiu, sprendžia pasiūlymo teikėjas. Pasiūlymo teikėjas pagrindžia ir įformina dokumentais tą saugos vertinimo ataskaitos dalį, su kuria jis galiausiai nesutinka.
2. 2 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytu atveju, remdamasi šio straipsnio 5 dalimi, nacionalinė saugos institucija priimdama sprendimą, ar suteikti leidimą pradėti eksploatuoti struktūrinius posistemius ir transporto priemones, pripažįsta 16 straipsnyje nurodytą pareiškimą.
3. Nepažeisdama Direktyvos 2008/57/EB 16 straipsnio, nacionalinė saugos institucija gali nereikalauti papildomų patikrinimų ar pavojaus analizės, nebent ji gali įrodyti, kad esama didelio pavojaus saugai.
4. 2 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytu atveju, remdamasi šio straipsnio 5 dalimi, už atitikties sertifikato išdavimą atsakinga notifikuotoji įstaiga pripažįsta 16 straipsnyje nurodytą pareiškimą, nebent ji pagrindžia ir įformina dokumentais savo abejones, susijusias su padarytomis prielaidomis arba rezultatų tinkamumu.
5. Kitos už naują tos pačios sistemos vertinimą atsakingos vertinimo įstaigos nekvestionuoja saugos vertinimo ataskaitos, parengtos priėmus sistemą arba sistemos dalį pagal šiame reglamente nustatytą pavojaus valdymo procesą. Tarpusavio pripažinimas priklauso nuo įrodymo, kad sistema bus naudojama tokiomis pačiomis funkcinėmis, eksploatavimo ir aplinkos sąlygomis, kokiomis naudojama jau priimta sistema, ir nuo to, ar laikytasi lygiaverčių pavojaus priimtinumo kriterijų.
16 straipsnis
Pasiūlymo teikėjo pareiškimas
Remdamasis šio reglamento taikymo rezultatais ir vertinimo įstaigos pateikta saugos vertinimo ataskaita, pasiūlymo teikėjas pateikia rašytinį pareiškimą, kad visos nustatytos grėsmės ir susiję pavojai yra kontroliuojami užtikrinant priimtiną saugos lygį.
17 straipsnis
Pavojaus kontrolės valdymas ir auditas
1. Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai į savo saugos valdymo sistemos, nurodytos Direktyvos 2004/49/EB 9 straipsnyje, periodinio audito schemą įtraukia šio reglamento taikymo auditą.
2. Už techninę priežiūrą atsakingi subjektai į savo techninės priežiūros sistemos, nurodytos Direktyvos 2004/49/EB 14a straipsnio 3 dalyje, periodinio audito schemą įtraukia šio reglamento taikymo auditą.
3. Vykdydama Direktyvos 2004/49/EB 16 straipsnio 2 dalies e punkte apibrėžtas užduotis, nacionalinė saugos institucija prižiūri, kaip geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir už techninę priežiūrą atsakingi subjektai, kuriems netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 445/2011, bet kurie įrašyti į jos nacionalinį transporto priemonių registrą, taiko šį reglamentą.
4. Vykdydama Reglamento (ES) Nr. 445/2011 7 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas užduotis, už krovininių vagonų techninę priežiūrą atsakingo subjekto sertifikavimo įstaiga prižiūri, kaip už techninę priežiūrą atsakingas subjektas taiko šį reglamentą.
18 straipsnis
Grįžtamasis ryšys ir technikos pažanga
1. Kiekvienas infrastruktūros valdytojas ir kiekviena geležinkelio įmonė Direktyvos 2004/49/EB 9 straipsnio 4 dalyje nurodytoje metinėje saugos ataskaitoje trumpai praneša apie patirtį, įgytą taikant šį reglamentą. Į ataskaitą taip pat įtraukiamas sprendimų dėl pakeitimų svarbos lygio apibendrinimas.
2. Kiekviena nacionalinė saugos institucija Direktyvos 2004/49/EB 18 straipsnyje nurodytoje metinėje saugos ataskaitoje praneša apie pasiūlymo teikėjų patirtį, kurią jie įgijo taikydami šį reglamentą, ir prireikus apie savo patirtį.
3. Už krovininių vagonų techninę priežiūrą atsakingų subjektų metinėje techninės priežiūros ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 445/2011 III priedo I skirsnio 7.4 punkto k papunktyje, pateikiama informacija apie patirtį, kurią taikydami šį reglamentą įgijo už techninę priežiūrą atsakingi subjektai. Šios informacijos rinkimą agentūra derina su atitinkamomis sertifikavimo įstaigomis.
4. Kiti už techninę priežiūrą atsakingi subjektai, kuriems netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 445/2011, taip pat dalijasi su agentūra šio reglamento taikymo patirtimi. Agentūra koordinuoja šių už techninę priežiūrą atsakingų subjektų ir nacionalinių saugos institucijų dalijimosi patirtimi veiksmus.
5. Agentūra renka visą informaciją apie šio reglamento taikymo patirtį ir prireikus teikia rekomendacijas Komisijai, kad šis reglamentas būtų tobulinamas.
6. Iki 2018 m. gegužės 21 d. agentūra Komisijai pateikia ataskaitą, į kurią įtraukiama:
a) |
šio reglamento taikymo patirties analizė, įskaitant atvejus, kai pasiūlymų teikėjai BSB savanoriškai taikė iki atitinkamos 20 straipsnyje numatytos taikymo dienos; |
b) |
pasiūlymų teikėjų patirties, susijusios su sprendimais dėl pakeitimų svarbos lygio, analizė; |
c) |
atvejų, kai naudoti praktikos kodeksai, kaip nustatyta I priedo 2.3.8 punkte, analizė; |
d) |
patirties, susijusios su vertinimo įstaigų akreditavimu ir pripažinimu, analizė; |
e) |
bendro šio reglamento veiksmingumo analizė. |
Nacionalinės saugos institucijos padeda agentūrai surinkti tokią informaciją.
19 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 352/2009 panaikinimas nuo 2015 m. gegužės 21 d.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
20 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2015 m. gegužės 21 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. balandžio 30 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 164, 2004 4 30, p. 44.
(2) OL L 108, 2009 4 29, p. 4.
(3) OL L 237, 1991 8 24, p. 25.
(4) OL L 191, 2008 7 18, p. 1.
(5) OL L 122, 2011 5 11, p. 22.
(6) OL L 218, 2008 8 13, p. 30.
(7) OL L 235, 1996 9 17, p. 6.
(8) OL L 110, 2001 4 20, p. 1.
(9) OL L 326, 2010 12 10, p. 11.
(10) OL L 327, 2010 12 11, p. 13.
(11) OL L 153, 2007 6 14, p. 9.
I PRIEDAS
1. BENDRIEJI PAVOJAUS VALDYMO PROCESO PRINCIPAI
1.1. Bendrieji principai ir pareigos
1.1.1. |
Pavojaus valdymo procesas prasideda nuo vertinamos sistemos apibrėžties ir susideda iš šių veiksmų:
Šis pavojaus valdymo procesas yra kartotinis ir pavaizduotas priedo diagramoje. Procesas baigiamas įrodžius, kad sistema atitinka visus saugos reikalavimus, būtinus pavojams, susijusiems su nustatytomis grėsmėmis, pripažinti priimtinais. |
1.1.2. |
Pavojaus valdymo procesui priskiriama atitinkama kokybės užtikrinimo veikla, jį vykdo kompetentingas personalas. Jį nepriklausomai vertina viena arba kelios vertinimo įstaigos. |
1.1.3. |
Už pavojaus valdymo procesą atsakingas pasiūlymo teikėjas tvarko grėsmių bylą pagal 4 punktą. |
1.1.4. |
Pavojaus vertinimo būdus ar priemones jau įgyvendinę dalyviai gali ir toliau juos taikyti, jei tie būdai ar priemonės suderinami su šio reglamento nuostatomis ir jei laikomasi šių sąlygų:
|
1.1.5. |
Neribojant valstybių narių pagal teisinius reikalavimus nustatytos civilinės atsakomybės, už pavojaus vertinimo procesą atsako pasiūlymo teikėjas. Susijusiems dalyviams pritarus, pasiūlymo teikėjas visų pirma sprendžia, kas bus atsakingas už tai, kad būtų vykdomi saugos reikalavimai, nustatyti atlikus pavojaus vertinimą. Tiems dalyviams pasiūlymo teikėjo priskirti saugos reikalavimai neviršija jų atsakomybės ir kontrolės srities. Šis sprendimas priklauso nuo to, kokio tipo saugos priemonės pasirinktos siekiant užtikrinti, kad pavojai nebūtų didesni nei priimtino lygio. Atitiktis saugos reikalavimams įrodoma pagal 3 punktą. |
1.1.6. |
Pirmajame pavojaus valdymo proceso etape pasiūlymo teikėjo sudarytame dokumente išvardijamos įvairių dalyvių užduotys ir jų vykdoma pavojaus valdymo veikla. Atsižvelgdamas į įvairių susijusių dalyvių atitinkamas užduotis, pasiūlymo teikėjas įpareigotas koordinuoti jų glaudų bendradarbiavimą tam, kad būtų valdomos grėsmės ir su jomis susijusios saugos priemonės. |
1.1.7. |
Pareiga tikrinti, ar pavojaus valdymo procesas vykdomas teisingai, tenka vertinimo įstaigai. |
1.2. Sąsajų valdymas
1.2.1. |
Nepažeidžiant atitinkamose TSS apibrėžtų sąsajų specifikacijų, atitinkami geležinkelių sektoriaus dalyviai bendradarbiaudami nustato ir bendrai valdo kiekvienos su vertinama sistema susijusios sąsajos grėsmes ir atitinkamas saugos priemones, kurios turi būti naudojamos šiose sąsajose. Bendrų pavojų valdymą sąsajose koordinuoja pasiūlymo teikėjas. |
1.2.2. |
Jei siekdamas įvykdyti saugos reikalavimą dalyvis išsiaiškina, kad reikia saugos priemonės, kurios jis pats įgyvendinti negali, tas dalyvis, susitaręs su kitu dalyviu, perduoda pastarajam susijusios grėsmės valdymą laikydamasis 4 punkte nustatytos tvarkos. |
1.2.3. |
Išsiaiškinęs, kad vertinamos sistemos saugos priemonė neatitinka reikalavimų arba yra nepakankama, bet kuris dalyvis turi apie tai pranešti pasiūlymo teikėjui, kuris savo ruožtu informuoja saugos priemonę įgyvendinantį dalyvį. |
1.2.4. |
Saugos priemonę įgyvendinantis dalyvis informuoja visus vertinamos sistemos dalyvius, kuriems problema turi poveikį, arba jam žinomus kitų esamų sistemų dalyvius, taikančius tokią pačią saugos priemonę. |
1.2.5. |
Jei du arba daugiau dalyvių tarpusavyje nesusitaria, sprendimą turi rasti pasiūlymo teikėjas. |
1.2.6. |
Jei dalyvis negali įvykdyti kurio nors praneštoje nacionalinėje taisyklėje nustatyto reikalavimo, pasiūlymo teikėjas kreipiasi patarimo į atitinkamą kompetentingą instituciją. |
1.2.7. |
Nepriklausomai nuo vertinamos sistemos apibrėžties, pasiūlymo teikėjas turi užtikrinti, kad pavojaus valdymas apimtų pačią sistemą ir jos integraciją į visą geležinkelių sistemą. |
2. PAVOJAUS VERTINIMO PROCESO APRAŠYMAS
2.1. Bendras apibūdinimas
2.1.1. |
Pavojaus vertinimo procesas yra bendras kartotinis procesas, kurį sudaro:
Vykdant pavojaus vertinimo procesą užtikrinama sąveika su grėsmės valdymu pagal 4.1 punktą. |
2.1.2. |
Į sistemos apibrėžtį įtraukiami bent šie dalykai:
|
2.1.3. |
Apibrėžtos sistemos grėsmės nustatomos pagal 2.2 punktą. |
2.1.4. |
Vertinamos sistemos pavojaus priimtinumas nustatomas pagal vieną arba kelis iš toliau išvardytų pavojaus priimtinumo principų:
Laikydamasi 1.1.5 punkte nurodyto principo, vertinimo įstaiga nenurodo, kokio pavojaus priimtinumo principo turi laikytis pasiūlymo teikėjas. |
2.1.5. |
Nustatydamas pavojaus lygį pasiūlymo teikėjas įrodo, kad pasirinktas pavojaus priimtinumo principas taikomas tinkamai. Pasiūlymo teikėjas taip pat tikrina, ar pasirinktų pavojaus priimtinumo principų laikomasi nuosekliai. |
2.1.6. |
Taikant šiuos pavojaus priimtinumo principus nustatomos galimos saugos priemonės, kurias pritaikius vertinamos sistemos pavojus (-ai) taptų priimtinas (-i). Iš šių saugos priemonių pasirinktos pavojaus (-ų) kontrolės priemonės tampa saugos reikalavimais, kuriuos turi atitikti sistema. Atitiktis šiems saugos reikalavimams įrodoma pagal 3 punktą. |
2.1.7. |
Kartotinis pavojaus vertinimo procesas laikomas baigtu įrodžius, kad įvykdyti visi saugos reikalavimai ir nereikia svarstyti jokių papildomų grėsmių, kurias galima pagrįstai iš anksto numatyti. |
2.2. Grėsmės nustatymas
2.2.1. |
Pasiūlymo teikėjas nuosekliai nustato visos vertinamos sistemos, jos funkcijų (jei reikia) ir jos sąsajų visas grėsmes, kurias galima pagrįstai iš anksto numatyti, remdamasis kompetentingos ekspertų grupės įvairių sričių specialiomis žiniomis. Visos nustatytos grėsmės įrašomos į grėsmių bylą pagal 4 punktą. |
2.2.2. |
Kad didžiausios pavojaus vertinimo pastangos būtų nukreiptos į pačius svarbiausius pavojus, grėsmės turi būti klasifikuojamos pagal numatomą jų keliamą pavojų. Remiantis ekspertų nuomone, grėsmių, susijusių su iš esmės priimtinu pavojumi, daugiau analizuoti nereikia, tačiau tos grėsmės įrašomos į grėsmių bylą. Jų klasifikavimas pagrindžiamas, kad vertinimo įstaiga galėtų atlikti nepriklausomą vertinimą. |
2.2.3. |
Vienas iš kriterijų, pagal kurį dėl grėsmių kylantys pavojai gali būti klasifikuojami kaip iš esmės priimtini, galėtų būti tai, kad pavojus yra toks mažas, jog būtų nepagrįsta įgyvendinti papildomą saugos priemonę. Ekspertų nuomonėje atsižvelgiama į tai, kad visi iš esmės priimtini pavojai kartu neviršytų nustatytos bendro pavojaus dalies. |
2.2.4. |
Nustatant grėsmes, gali būti nustatomos saugos priemonės. Jos įrašomos į grėsmių bylą pagal 4 punktą. |
2.2.5. |
Grėsmės nustatymas turi būti tik toks išsamus, kad būtų galima nustatyti, kur saugos priemonėmis tikimasi kontroliuoti pavojus pagal vieną iš 2.1.4 punkte nurodytų pavojaus priimtinumo principų. Nuo pavojaus analizės iki pavojaus lygio nustatymo etapo gali tekti kartoti procesus tol, kol bus pasiektas pakankamas grėsmių nustatymo išsamumo lygis. |
2.2.6. |
Jei pavojui kontroliuoti naudojamas praktikos kodeksas arba pavyzdinė sistema, nustatant grėsmę gali būti apsiribojama:
|
2.3. Praktikos kodeksų naudojimas ir pavojaus lygio nustatymas
2.3.1. |
Visų kitų susijusių dalyvių padedamas pasiūlymo teikėjas išanalizuoja, ar į vieną, kelias arba visas grėsmes tinkamai atsižvelgiama taikant atitinkamus praktikos kodeksus. |
2.3.2. |
Praktikos kodeksai atitinka bent šiuos reikalavimus:
|
2.3.3. |
Jei Direktyvoje 2008/57/EB reikalaujama laikytis TSS, o atitinkamoje TSS nereikalaujama taikyti šiuo reglamentu nustatyto pavojaus valdymo proceso, TSS gali būti laikomos grėsmių kontrolės praktikos kodeksais, jei įvykdytas 2.3.2 punkto b papunkčio reikalavimas. |
2.3.4. |
Pagal Direktyvos 2004/49/EB 8 straipsnį ir pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnio 3 dalį praneštos nacionalinės saugos taisyklės gali būti laikomos praktikos kodeksais, jei įvykdyti 2.3.2 punkto reikalavimai. |
2.3.5. |
Jei viena arba daugiau grėsmių kontroliuojamos pagal 2.3.2 punkto reikalavimus atitinkančius praktikos kodeksus, su tomis grėsmėmis susiję pavojai laikomi priimtinais. Tai reiškia, kad:
|
2.3.6. |
Jei alternatyvus metodas nevisiškai atitinka praktikos kodeksą, pasiūlymo teikėjas įrodo, kad pasirinktu alternatyviu metodu užtikrinamas bent jau toks pat saugos lygis. |
2.3.7. |
Jei laikantis praktikos kodeksų negalima užtikrinti, kad tam tikros grėsmės keliamas pavojus būtų priimtinas, taikant vieną iš kitų dviejų pavojaus priimtinumo principų nustatomos papildomos saugos priemonės. |
2.3.8. |
Jei visos grėsmės kontroliuojamos pagal praktikos kodeksus, pavojaus valdymo procesas gali apsiriboti:
|
2.4. Pavyzdinės sistemos naudojimas ir pavojaus lygio nustatymas
2.4.1. |
Kitų susijusių dalyvių padedamas pasiūlymo teikėjas išanalizuoja, ar vieną, kelias arba visas grėsmes tinkamai apima panaši sistema, kuri galėtų būti laikoma pavyzdine sistema. |
2.4.2. |
Pavyzdinė sistema atitinka bent šiuos reikalavimus:
|
2.4.3. |
Jei pavyzdinė sistema atitinka 2.4.2 punkto reikalavimus, vertinamai sistemai galioja tai, kad:
|
2.4.4. |
Jei vertinama sistema nukrypsta nuo pavyzdinės sistemos, nustatant pavojaus lygį įrodoma, kad vertinama sistema pasiekiamas bent jau toks pats saugos lygis, koks pasiekiamas pavyzdine sistema, taikant kitą pavyzdinę sistemą arba vieną iš dviejų kitų rizikos priimtinumo principų. Tokiu atveju su grėsmėmis, kurias apima pavyzdinė sistema, susiję pavojai laikomi priimtinais. |
2.4.5. |
Jei neįrodoma, kad saugos lygis bent toks pats, koks pasiekiamas pavyzdine sistema, nuokrypiams nustatomos papildomos saugos priemonės, taikant vieną iš dviejų kitų pavojaus priimtinumo principų. |
2.5. Aiškus pavojaus numatymas ir pavojaus lygio nustatymas
2.5.1. |
Jei grėsmių neapima vienas arba abu 2.3 ir 2.4 punktuose nustatyti pavojaus priimtinumo principai, pavojaus priimtinumas įrodomas aiškiai numatant pavojų ir nustatant pavojaus lygį. Dėl šių grėsmių kylantys pavojai vertinami arba kiekybiškai, arba kokybiškai, atsižvelgiant į esamas saugos priemones. |
2.5.2. |
Numatomų pavojų priimtinumas vertinamas pagal pavojaus priimtinumo kriterijus, sudarytus pagal Sąjungos teisės aktuose arba praneštose nacionalinėse taisyklėse nustatytus reikalavimus arba pagrįstus tais reikalavimais. Priklausomai nuo pavojaus priimtinumo kriterijų, pavojaus priimtinumas gali būti vertinamas arba atskirai pagal kiekvieną susijusią grėsmę, arba bendrai pagal visų aiškaus pavojaus numatymo procese apsvarstytų grėsmių derinį. Jei numatomas pavojus nepriimtinas, nustatomos ir įgyvendinamos papildomos saugos priemonės, kad pavojus būtų sumažintas iki priimtino lygio. |
2.5.3. |
Jei su viena grėsme arba su kelių grėsmių deriniu susijęs pavojus laikomas priimtinu, nustatytos saugos priemonės įrašomos į grėsmių bylą. |
2.5.4. |
Jei grėsmės kyla dėl techninių sistemų gedimų, kurių neapima praktikos kodeksai arba naudojama pavyzdinė sistema, techninės sistemos sandarai taikomi toliau nurodyti pavojaus priimtinumo kriterijai. Jei tikėtina, kad techninės sistemos funkcijų gedimas gali tiesiogiai sukelti katastrofinių padarinių, susijusio pavojaus toliau mažinti nereikia tuo atveju, jei to gedimo koeficientas yra mažesnis arba lygus 10–9 per sistemos darbo valandą. |
2.5.5. |
Nepažeidžiant Direktyvos 2004/49/EB 8 straipsnyje nustatytos procedūros, pasinaudojant pranešta nacionaline saugos taisykle gali būti reikalaujama griežtesnio kriterijaus nei nustatytas 2.5.4 punkte, kad būtų išlaikomas nacionalinis saugos lygis. Tuo atveju, kai transporto priemonių eksploatavimui pradėti reikia papildomų leidimų, taikomos Direktyvos 2008/57/EB 23 ir 25 straipsniuose nurodytos procedūros. |
2.5.6. |
Jei techninė sistema kuriama taikant 2.5.4 punkte nustatytą 10–9 kriterijų, taikomas tarpusavio pripažinimo principas pagal 15 straipsnio 5 dalį. Nepaisant to, jei pasiūlymo teikėjas gali įrodyti, kad nacionalinis saugos lygis valstybėje narėje, kurioje jis taikomas, gali būti išlaikomas esant didesniam kaip 10–9 gedimo per darbo valandą koeficientui, toje valstybėje narėje pasiūlymo teikėjas gali naudoti tokį kriterijų. |
2.5.7. |
Aiškus pavojaus numatymas ir pavojaus lygio nustatymas atitinka bent šiuos reikalavimus:
|
3. ATITIKTIES SAUGOS REIKALAVIMAMS ĮRODYMAS
3.1. Prieš pripažįstant pakeitimą saugiu, pasiūlymo teikėjui prižiūrint įrodoma, kad pavojaus vertinimo etape nustatyti saugos reikalavimai yra įvykdyti.
3.2. Tai įrodo kiekvienas už saugos reikalavimų vykdymą atsakingas dalyvis, kaip nuspręsta pagal 1.1.5 punktą.
3.3. Pasirinktą atitikties saugos reikalavimams įrodymo metodą ir patį įrodymo procesą nepriklausomai vertina vertinimo įstaiga.
3.4. Jei priemonės, kuriomis tikimasi užtikrinti saugos reikalavimų vykdymą, yra netinkamos arba jei įrodant atitiktį saugos reikalavimams pastebima naujų grėsmių, pasiūlymo teikėjas iš naujo vertina susijusius pavojus ir nustato jų lygį pagal 2 punktą. Naujos nustatytos grėsmės įrašomos į grėsmių bylą pagal 4 punktą.
4. GRĖSMIŲ VALDYMAS
4.1. Grėsmių valdymo procesas
4.1.1. |
Pasiūlymo teikėjas sukuria grėsmių bylą (-as) arba ją (jas) atnaujina (jei tokia (-ios) byla (-os) jau sukurta (-os)) pakeitimo projektavimo ir įgyvendinimo etapu, kol pakeitimas pripažįstamas priimtinu arba kol pateikiama saugos vertinimo ataskaita. Grėsmių byloje nurodoma pavojų, susijusių su nustatytomis grėsmėmis, stebėjimo pažanga. Sistemą priėmus ir pradėjus ją eksploatuoti, grėsmių bylą, kaip savo saugos valdymo sistemos integruotą dalį, toliau tvarko už vertinamos sistemos eksploatavimą atsakingas infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė. |
4.1.2. |
Į grėsmių bylą įtraukiamos visos grėsmės su visomis susijusiomis saugos priemonėmis, taip pat pavojaus vertinimo procese nustatytos sistemos prielaidos. Jame pateikiama aiški nuoroda į grėsmių kilmę ir pasirinktus pavojaus priimtinumo principus ir aiškiai nurodomas už kiekvienos grėsmės kontrolę atsakingas (-i) dalyvis (-iai). |
4.2. Keitimasis informacija
Apie visas grėsmes ir susijusius saugos reikalavimus, kurių vienas dalyvis pats kontroliuoti negali, pranešama kitam atitinkamam dalyviui, kad drauge būtų rastas tinkamas sprendimas. Grėsmes perduodančio dalyvio į grėsmių bylą įrašytos grėsmės yra laikomos kontroliuojamomis tik po to, kai su tomis grėsmėmis susijusius pavojus įvertina kitas dalyvis ir kai visos susijusios šalys susitaria dėl sprendimo.
5. PAVOJAUS VALDYMO PROCESO ĮRODYMAI
5.1. Pavojaus valdymo procesą, kuriuo siekiama įvertinti saugos lygius ir atitiktį saugos reikalavimams, pasiūlymo teikėjas taip įformina dokumentais, kad vertinimo įstaigai būtų prieinami visi būtini įrodymai, kad pavojaus valdymo procesas taikomas tinkamai ir kad jo rezultatai yra tinkami.
5.2. Pagal 5.1 punktą pasiūlymo teikėjo parengtuose dokumentuose yra bent šie dalykai:
a) |
pavojaus vertinimo procesą paskirtos vykdyti organizacijos ir ekspertų aprašymas; |
b) |
įvairių pavojaus vertinimo etapų rezultatai ir visų būtinų saugos reikalavimų, kurie turi būti įvykdyti siekiant sumažinti pavojų iki priimtino lygio, sąrašas; |
c) |
įrodymai, kad laikomasi visų būtinų saugos reikalavimų; |
d) |
visos prielaidos, svarbios sistemos integracijai, eksploatavimui ar techninei priežiūrai, padarytos sistemos apibrėžimo, projektavimo ir rizikos vertinimo etapais. |
5.3. Savo išvadą vertinimo įstaiga pateikia saugos vertinimo ataskaitoje, kaip apibrėžta III priede.
Priedėlis
Pavojaus valdymo procesas ir nepriklausomas vertinimas
II PRIEDAS
VERTINIMO ĮSTAIGOS AKREDITAVIMO AR PRIPAŽINIMO KRITERIJAI
1. |
Vertinimo įstaiga turi atitikti visus standarto ISO/IEC 17020:2012 ir vėlesnių jo pakeitimų reikalavimus. Vykdydama tame standarte apibrėžtą tikrinimo veiklą vertinimo įstaiga priima profesinius sprendimus. Vertinimo įstaiga atitinka bendruosius tame standarte nustatytus kompetencijos ir nepriklausomumo kriterijus ir toliau išvardytus specialius kompetencijos kriterijus:
|
2. |
Pagal analogiją su Direktyvos 2008/57/EB 28 straipsniu dėl notifikuotųjų įstaigų paskelbimo, vertinimo įstaiga yra akredituojama ar pripažįstama pagal įvairias kompetencijos sritis, susijusias su geležinkelių sistema ar jos dalimis, kurioms nustatytas esminis saugos reikalavimas, įskaitant kompetencijos sritį, susijusią su geležinkelių sistemos eksploatavimu ir technine priežiūra. |
3. |
Vertinimo įstaiga turi būti akredituota ar pripažinta vertinti bendrą pavojaus valdymo nuoseklumą ir saugų vertinamos sistemos integravimą į visą geležinkelių sistemą. Tai apima vertinimo įstaigos kompetenciją tikrinti:
|
4. |
Vertinimo įstaiga gali būti akredituota ar pripažinta vienoje, keliose ar visose 2 ir 3 punktuose išvardytose kompetencijos srityse. |
III PRIEDAS
VERTINIMO ĮSTAIGOS SAUGOS VERTINIMO ATASKAITA
Vertinimo įstaigos saugos vertinimo ataskaitoje pateikiama bent tokia informacija:
a) |
vertinimo įstaigos identifikavimo duomenys; |
b) |
nepriklausomo vertinimo planas; |
c) |
nepriklausomo vertinimo taikymo sritis ir jos apribojimai; |
d) |
nepriklausomo vertinimo rezultatai, visų pirma įskaitant:
|
e) |
nepriklausomo vertinimo išvados. |
3.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 121/26 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 403/2013
2013 m. gegužės 2 d.
dėl leidimo naudoti endo-1,4-beta-ksilanazės, endo-1,3(4)-beta-gliukanazės ir endo-1,4-beta-gliukanazės, gautų iš Trichoderma reesei (ATCC 74444), preparatą kaip mėsinių naminių paukščių, dedeklių ir nujunkytų paršelių pašarų priedą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1259/2004, (EB) Nr. 1206/2005 ir (EB) Nr. 1876/2006 (leidimo turėtojas – DSM Nutritional Products)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka. Minėto reglamento 10 straipsnyje nurodyta, kad reikia iš naujo įvertinti priedus, kuriuos leista naudoti remiantis Tarybos direktyva 70/524/EEB (2); |
(2) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1259/2004 (3) leista pagal Direktyvą 70/524/EEB endo-1,4-beta-ksilanazės, endo-1,3(4)-beta-gliukanazės ir endo-1,4-beta-gliukanazės, gautų iš Trichoderma longibrachiatum (ATCC 74252), preparatą neribotą laiką naudoti kaip pašarų priedą mėsiniams viščiukams, Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1206/2005 (4) – mėsiniams kalakutams, o Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1876/2006 (5) – vištoms dedeklėms ir nujunkytiems paršeliams. Vėliau, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 1 dalimi, šis preparatas įtrauktas į pašarų priedų registrą kaip esamas produktas; |
(3) |
pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 7 straipsniu, buvo pateiktas prašymas iš naujo įvertinti endo-1,4-beta-ksilanazės, endo-1,3(4)-beta-gliukanazės ir endo-1,4-beta-gliukanazės, gautų iš Trichoderma reesei (ATCC 74444) (anksčiau ATCC 74252), preparatą kaip mėsinių viščiukų, mėsinių kalakutų, vištų dedeklių ir paršelių pašarų priedą, ir pagal to reglamento 7 straipsnį minėtą priedą pagal naują paskirtį naudoti visų rūšių mėsiniams naminiams paukščiams ir dedeklėms, prašant jį priskirti prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“. Kartu su prašymu pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį; |
(4) |
Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2012 m. spalio 17 d. (6) priimtoje nuomonėje padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis endo-1,4-beta-ksilanazės, endo-1,3(4)-beta-gliukanazės ir endo-1,4-beta-gliukanazės, gautų iš Trichoderma reesei (ATCC 74444), preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai ir kad jį naudojant gali pagerėti tikslinių rūšių gyvūnų produktyvumas. Tačiau remdamasi neišsamia pareiškėjo pateikta informacija Tarnyba negalėjo nustatyti minimalaus fermentų poveikio. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija; |
(5) |
atlikus endo-1,4-beta-ksilanazės, endo-1,3(4)-beta-gliukanazės ir endo-1,4-beta-gliukanazės, gautų iš Trichoderma reesei (ATCC 74444), preparato vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje išdėstytos leidimo suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl reikėtų leisti naudoti šį preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede; |
(6) |
kadangi naujas leidimas yra suteiktas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003, reglamentai (EB) Nr. 1259/2004, (EB) Nr. 1206/2005 ir (EB) Nr. 1876/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti; |
(7) |
kadangi saugos sumetimais nebūtina neatidėliotinai taikyti leidimo sąlygų pakeitimų, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų pasirengti laikytis naujų su leidimu susijusių reikalavimų; |
(8) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Leidimas
Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „virškinimo stimuliatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.
2 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1259/2004 pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 1259/2004 iš dalies keičiamas taip:
1) |
2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis III, IV,V ir VI prieduose nurodytus „fermentų“ grupei priklausančius preparatus leidžiama neribotą laiką naudoti kaip pašarų priedus laikantis minėtuose prieduose nustatytų reikalavimų.“ |
2) |
II priedas išbraukiamas. |
3 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1206/2005 pakeitimas
Visi Reglamento (EB) Nr. 1206/2005 priedo E1602 įraše pateikti duomenys išbraukiami.
4 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1876/2006 pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 1876/2006 iš dalies keičiamas taip:
1) |
3 straipsnis išbraukiamas. |
2) |
III priedas išbraukiamas. |
5 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės
Priede nurodytą preparatą ir pašarus, kurių sudėtyje yra šio preparato, kurie buvo pagaminti ir paženklinti prieš 2013 m. lapkričio 23 d. laikantis taisyklių, taikytų iki 2013 m. gegužės 23 d., galima toliau teikti rinkai ir naudoti, kol pasibaigs turimos atsargos.
6 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gegužės 2 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.
(2) OL L 270, 1970 12 14, p. 1.
(4) OL L 197, 2005 7 28, p. 12.
(5) OL L 360, 2006 12 19, p. 126.
(6) EFSA leidinys, 2012 m.; 10(11):2930.
PRIEDAS
Priedo identifikavimo numeris |
Leidimo turėtojo pavadinimas |
Priedas |
Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas |
Gyvūno rūšis arba kategorija |
Didžiausias amžius |
Mažiausias kiekis |
Didžiausias kiekis |
Kitos nuostatos |
Leidimo galiojimo terminas |
||||||||||||||||||||||||||
Aktyvumo vienetai vienam kilogramui visaverčio pašaro, kurio drėgnis 12 % |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||
Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: virškinimo stimuliatoriai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||
4a1602i |
DSM Nutritional Products |
Endo-1,4-beta-ksilanazė EC 3.2.1.8 Endo-1,3(4)-beta-gliukanazė EC 3.2.1.6 Endo-1,4-beta-gliukanazė EC 3.2.1.4 |
|
Mėsiniai naminiai paukščiai, išskyrus mėsinius kalakutus |
— |
endo-1,4-beta-ksilanazė: 135 U endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 35 U endo-1,4-beta-gliukanazė: 40 U |
— |
|
2023 m. gegužės 23 d. |
||||||||||||||||||||||||||
Dedeklės |
endo-1,4-beta-ksilanazė: 216 U endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 56 U endo-1,4-beta-gliukanazė: 64 U |
||||||||||||||||||||||||||||||||||
Mėsiniai kalakutai Paršeliai (nujunkyti) |
endo-1,4-beta-ksilanazė: 270 U endo-1,3(4)-beta-gliukanazė: 70 U endo-1,4-beta-gliukanazė: 80 U |
(1) 1 U – tai fermento kiekis, iš kviečių arabinoksilano per minutę atpalaiduojantis 1 mikromolį gliukozės esant pH 5,0 ir 40 °C temperatūrai.
(2) 1 U – tai fermento kiekis, iš miežių beta-gliukano per minutę atpalaiduojantis 1 mikromolį gliukozės esant pH 5,0 ir 40 °C temperatūrai.
(3) 1 U – tai fermento kiekis, iš karboksimetilceliuliozės per minutę atpalaiduojantis 1 mikromolį gliukozės esant pH 5,0 ir 40 °C temperatūrai.
(4) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje http://irmm.jrc.ec.europa.eu/EURLs/EURL_feed_additives/Pages/index.aspx
3.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 121/30 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 404/2013
2013 m. gegužės 2 d.
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo II priede nustatytų kilmės taisyklių taikymo išimčių, taikomų laikantis tam tikriems Peru kilmės produktams nustatytų kvotų
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimą 2012/735/ES dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo (1), ypač į jo 6 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Sprendimu 2012/735/ES Taryba leido Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimą (toliau – Susitarimas). Pagal Sprendimą 2012/735/ES Susitarimas turi būti taikomas laikinai, kol bus užbaigtos jo sudarymo procedūros. Susitarimas laikinai taikomas nuo 2013 m. kovo 1 d.; |
(2) |
Susitarimo II priedas susijęs su sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Kai kuriems produktams to priedo 2A ir 5 priedėliuose numatytos priede nustatytų kilmės taisyklių taikymo išimtys, taikomos laikantis metinių kvotų. Todėl būtina nustatyti tų išimčių taikymo iš Peru importuojamiems produktams sąlygas; |
(3) |
Susitarimo II priedo 2A ir 5 priedėliuose nurodytas kvotas Komisija turėtų administruoti vadovaudamasi pirmumo principu pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (2); |
(4) |
teisė naudotis muitų tarifų nuolaidomis turėtų būti suteikta, kai muitinei pateikiamas atitinkamas prekių kilmės įrodymas, kaip numatyta Susitarime; |
(5) |
1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (3) su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 927/2012 (4), I priede nurodyti nauji KN kodai, kurie skiriasi nuo Susitarime nurodytų kodų. Todėl šio reglamento priedo B dalyje turėtų būti nurodyti naujieji kodai; |
(6) |
kadangi Susitarimas įsigalioja 2013 m. kovo 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos; |
(7) |
šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo (toliau – Susitarimas) II priedo 2A priedėlyje nustatytos kilmės taisyklės taikomos šio reglamento priedo A dalyje išvardytiems produktams.
2. Susitarimo II priedo 5 priedėlyje nustatytos kilmės taisyklės taikomos šio reglamento priedo B dalyje išvardytiems produktams.
2 straipsnis
Kad priede išvardytiems produktams galėtų būti taikoma 1 straipsnyje nurodyta išimtis, prie tų produktų turi būti pridėtas Susitarimo II priede nurodytas kilmės įrodymas.
3 straipsnis
Priede išvardytas kvotas administruoja Komisija pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308a–308c straipsnius.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2013 m. kovo 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gegužės 2 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 354, 2012 12 21, p. 1.
(2) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.
(4) OL L 304, 2012 10 31, p. 1.
PRIEDAS
Peru
Nepaisant Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių turi būti laikoma, kad produktų aprašymas yra tik nurodomojo pobūdžio, o lengvatų sistemos aprėptis, atsižvelgiant į šį priedą, nustatoma pagal šio reglamento priėmimo metu galiojančius KN kodus. Kai nurodomi ex KN kodai, lengvatų sistemos aprėptis turi būti nustatoma KN kodą taikant kartu su atitinkamu aprašymu.
A DALIS
Eilės Nr. |
KN kodas |
Prekių aprašymas |
Kvotos laikotarpis |
Metinės kvotos dydis (neto masė tonomis, jeigu nenurodyta kitaip) |
09.7170 |
3920 |
Kitos plokštės, lakštai, plėvelės, folijos ir juostelės, iš plastikų, neakytų ir nearmuotų, nelaminuotų, nesutvirtintų ir panašiai nekombinuotų su kitomis medžiagomis |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
15 000 |
09.7171 |
ex 5607 50 (1) ir 5608 |
Virvės ir tinklai |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
650 |
09.7172 |
6108 22 00 |
Moteriškos arba mergaičių apatinės kelnės ir kelnaitės, megztos arba nertos, iš cheminių pluoštų |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
200 |
09.7173 |
6112 31 |
Vyriški arba berniukų maudymosi kostiumėliai (kelnaitės), megzti arba nerti, iš sintetinių pluoštų |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
25 |
09.7174 |
6112 41 |
Moteriški arba mergaičių maudymosi kostiumėliai, megzti arba nerti, iš sintetinių pluoštų |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
100 |
09.7175 |
6115 10 |
Laipsniškai kintančio suspaudimo kompresinės kojinės (pavyzdžiui, kojinės, skirtos sergantiems varikoze), megztos arba nertos |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
25 |
09.7176 |
6115 21 00 |
Kitos pėdkelnės ir triko, iš sintetinių pluoštų, kurių atskiro vienasiūlio verpalo ilginis tankis mažesnis kaip 67 decitekso; megztos arba nertos |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
40 |
09.7177 |
6115 22 00 |
Kitos pėdkelnės ir triko, iš sintetinių pluoštų, Iš sintetinių pluoštų, kurių atskiro vienasiūlio verpalo ilginis tankis ne mažesnis kaip 67 decitekso; megztos arba nertos |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
15 |
09.7178 |
6115 30 |
Kitos moteriškos kojinės, ilgos arba iki kelių, kurių atskiro vienasiūlio verpalo ilginis tankis mažesnis kaip 67 decitekso, megztos arba nertos |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
25 |
09.7179 |
6115 96 |
Kiti, iš sintetinių pluoštų, megztos arba nertos |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
175 |
09.7192 |
7321 |
Krosnys, krosnys-viryklės, židiniai, viryklės (įskaitant virykles su papildomais centrinio šildymo katilais), mėsos keptuvai (barbecues), žarijų indai, dujų degikliai, plokšti šildytuvai ir panašūs neelektriniai buitiniai prietaisai bei jų dalys iš geležies arba iš plieno |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
20 000 vienetų |
09.7193 |
7323 |
Stalo, virtuvės arba kiti namų apyvokos reikmenys bei jų dalys iš geležies arba iš plieno; geležies arba plieno vata; indų šveitimo plaušinės ir šveitimo arba poliravimo šluostės, pirštinės bei panašūs gaminiai iš geležies arba iš plieno |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
50 000 |
09.7194 |
7325 |
Kiti lietiniai geležies arba plieno gaminiai |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
50 000 |
B DALIS
Eilės Nr. |
KN kodas |
Prekių aprašymas |
Kvotos laikotarpis |
Metinės kvotos dydis (metrinėmis tonomis) |
09.7195 |
0303 54 10 |
Scomber scombrus arba Scomber japonicus rūšių užšaldytos skumbrės |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
4 000 |
09.7196 |
0303 89 45 |
Užšaldyti ančiuviai (Engraulis spp.). |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
120 |
09.7197 |
0303 55 10 |
Atlanto paprastosios stauridės (Trachurus trachurus), užšaldytos |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
60 |
0303 55 90 (2) |
Paprastosios stauridės (Trachurus trachurus), užšaldytos |
|||
09.7198 |
0307 49 59 |
Užšaldyti kalmarai (Ommastrephes spp., išskyrus Ommastrephes sagittatus, Nototodarus spp. Ir Sepioteuthis spp.), su kiautais arba be kiautų |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
4 200 |
09.7199 |
0307 49 99 |
Kalmarai (Ommastrephes spp., išskyrus Ommastrephes sagittatus, Nototodarus spp. Ir Sepioteuthis spp.), džiovinti, sūdyti arba užpilti sūrymu, su kiautais arba be kiautų |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
2 500 |
09.7200 |
1604 15 11 |
Scomber scombrus ir Scomber japonicus rūšių skumbrių filė, paruošta ar konservuota |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
2 000 |
09.7201 |
1604 15 19 |
Scomber scombrus ir Scomber japonicus rūšių skumbrės, paruoštos ar konservuotos, sveikos arba supjaustytos į gabalus, bet nemaltos, išskyrus filė |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
800 |
09.7202 |
1604 15 90 |
Scomber australasicus rūšies skumbrės, paruoštos ar konservuotos, sveikos arba supjaustytos į gabalus, bet nemaltos |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
20 |
09.7203 |
1604 16 00 |
Ančiuviai, paruošti ar konservuoti, sveiki arba supjaustyti į gabalus, bet nemalti |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
400 |
09.7204 |
1604 20 40 |
Paruošti ar konservuoti ančiuviai, išskyrus sveikus arba supjaustytus į gabalus |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
30 |
09.7205 |
0307 19 10 0307 29 05 0307 49 05 0307 59 05 0307 60 10 0307 79 10 0307 89 10 0307 99 10 1605 51 00 1605 52 00 1605 53 10 (3) 1605 53 90 (4) 1605 54 00 1605 55 00 1605 56 00 1605 57 00 1605 58 00 1605 59 00 |
Moliuskai, paruošti ar konservuoti, išskyrus Mytilus spp. and Perna spp. rūšių midijas |
Nuo kovo 1 d. iki vasario mėn. pabaigos |
500 |
(1) TARIC kodai 5607501110, 5607501910, 5607503010 ir 5607509091.
(2) TARIC kodas 0303559010.
(3) TARIC kodas 1605531095.
(4) TARIC kodas 1605539095.
3.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 121/35 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 405/2013
2013 m. gegužės 2 d.
kuriuo leidžiama pradėti naudoti Peru kilmės žemės ūkio produktų Sąjungos tarifines kvotas ir numatomas jų administravimas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimą 2012/735/ES dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo (1), ypač į jo 6 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Sprendimu 2012/735/ES Taryba leido Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimą (toliau – Susitarimas). Pagal Sprendimą 2012/735/ES Susitarimas turi būti taikomas laikinai, kol bus užbaigtos jo sudarymo procedūros. Susitarimas laikinai taikomas nuo 2013 m. kovo 1 d.; |
(2) |
Susitarimo I priedo 1 priedėlio B skirsnio 2 poskirsnyje pateiktas ES šalies muitų tarifų panaikinimo sąrašas Peru kilmės prekėms. Jame numatyta tam tikriems produktams taikyti tarifines kvotas. Todėl būtina leisti pradėti naudoti tokių produktų tarifines kvotas; |
(3) |
tarifines kvotas turėtų administruoti Komisija vadovaudamasi pirmumo principu pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (2); |
(4) |
teisė naudotis muitų tarifų nuolaidomis turėtų būti suteikta, kai muitinei pateikiamas atitinkamas prekių kilmės įrodymas, kaip numatyta Susitarime; |
(5) |
1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (3) su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 927/2012 (4), I priede nurodyti nauji KN kodai, kurie skiriasi nuo Susitarime nurodytų kodų. Todėl šio reglamento priede turėtų būti nurodyti naujieji kodai; |
(6) |
kadangi Susitarimas įsigalioja 2013 m. kovo 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos; |
(7) |
šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Leidžiama pradėti naudoti priede išvardytų Peru kilmės prekių Sąjungos tarifines kvotas.
2 straipsnis
Į Sąjungą importuojamoms Peru kilmės prekėms, kurios išvardytos priede, nustatytų muitų taikymas sustabdomas laikantis šio reglamento priede nurodytų atitinkamų tarifinių kvotų.
3 straipsnis
Priede nurodytas tarifines kvotas administruoja Komisija pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 308a–308c straipsnius.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2013 m. kovo 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gegužės 2 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 354, 2012 12 21, p. 1.
(2) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.
(4) OL L 304, 2012 10 31, p. 1.
PRIEDAS
Nepaisant kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių turi būti laikoma, kad produktų aprašymas yra tik nurodomojo pobūdžio, o lengvatų sistemos aprėptis, atsižvelgiant į šį priedą, nustatoma pagal šio reglamento priėmimo metu galiojančius KN kodus.
Eilės Nr. |
KN kodas |
Prekių aprašymas |
Kvotos laikotarpis |
Metinės kvotos dydis (neto masė tonomis, jeigu nenurodyta kitaip) |
09.7210 |
0201 0202 0206 10 95 0206 29 91 0210 20 0210 99 51 0210 99 90 1602 50 10 1602 90 61 |
Galvijų mėsa, šviežia, atšaldyta arba užšaldyta |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
1 792 (1) |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
||||
09.7211 |
0403 90 |
Pasukos, rūgpienis ir grietinė, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
1 584 |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
2 090 (3) |
|||
09.7212 |
0405 |
Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
417 |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
550 (4) |
|||
09.7213 |
0406 |
Sūriai ir varškė |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
2 084 |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
2 750 (5) |
|||
09.7214 |
0703 20 |
Valgomieji česnakai |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
625 |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
825 (6) |
|||
09.7215 |
2105 |
Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
125 |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
165 (7) |
|||
09.7216 |
1005 90 |
Kukurūzai, išskyrus kukurūzų sėklą |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
8 334 |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
11 000 (8) |
|||
09.7217 |
0711 51 |
Konservuoti pievagrybiai (Agaricus genties), netinkami ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
84 |
2003 10 |
Pievagrybiai (Agaricus genties), paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
110 (9) |
|
09.7218 |
0402 10 0402 21 0402 99 |
Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių ir kurie yra miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
2 500 |
0402 29 |
Pienas ir grietinėlė, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių ir kurie nėra miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
3 300 (10) |
|
09.7219 |
0402 91 |
Pienas ir grietinėlė, koncentruoti, bet į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių ir kurie nėra miltelių, granulių arba kitokio pavidalo sausieji produktai |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
5 000 |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
6 600 (11) |
|||
09.7220 |
0203 11 10 0203 12 11 0203 12 19 0203 19 11 0203 19 13 0203 19 15 0203 19 55 0203 19 59 0203 21 10 0203 22 11 0203 22 19 0203 29 11 0203 29 13 0203 29 15 0203 29 55 0203 29 59 |
Naminių kiaulių mėsa, šviežia atšaldyta arba užšaldyta |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
3 334 |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
4 400 (12) |
|||
09.7221 |
Ex02 07 |
Naminių paukščių, nurodytų 0105 pozicijoje, mėsa ir valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis), švieži, atšaldyti arba užšaldyti |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
6 250 |
0210 99 39 |
Kita mėsa, sūdyta, užpildyta sūrymu, džiovinta (vytinta) arba rūkyta; kiti valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
8 250 (13) |
|
1602 20 1602 31 1602 32 1602 39 |
Kiti paruošti arba konservuoti iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo gaminiai iš bet kurių gyvūnų kepenų arba iš naminių paukščių, klasifikuojamų 0105 pozicijoje |
|||
09.7222 |
Ex10 06 |
Ryžiai, išskyrus ryžius su luobelėmis (žaliavinius (paddy) arba neapdorotus), skirti sėjai |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
28 334 |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
37 400 (14) |
|||
09.7223 |
2208 40 51 2208 40 99 |
Romai ir kiti spiritai, gauti distiliuojant fermentuotus cukranendrių produktus, induose, kurių talpa didesnė kaip 2 litrai |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
834 hektolitrai (išreikšta grynojo alkoholio ekvivalentu) |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
1 100 hektolitrų (išreikšta grynojo alkoholio ekvivalentu) (15) |
|||
09.7224 |
0710 40 0711 90 30 2001 90 30 2004 90 10 2005 80 |
Cukriniai kukurūzai |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
584 |
2008 99 85 |
Kukurūzai, išskyrus cukrinius kukurūzus (Zea mais var. saccharata), kurie paruošti arba konservuoti kitais būdais ir į kuriuos nepridėta alkoholio ar kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
770 (16) |
|
09.7225 |
0403 10 |
Jogurtas |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
25 |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
33 (17) |
|||
09.7226 |
1701 13 1701 14 1701 91 1701 99 |
Cukranendrių cukrus, į kurį nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų; cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas, išskyrus žaliavinį cukrų, į kurį nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
18 334 (išreikšta žaliavinio cukraus ekvivalentu) |
1702 30 |
Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje nėra fruktozės arba fruktozė sudaro mažiau kaip 20 % sausosios medžiagos masės |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
22 660 (išreikšta žaliavinio cukraus ekvivalentu) (18) |
|
1702 40 90 |
Gliukozė ir gliukozės sirupas (išskyrus izogliukozę), kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės, išskyrus invertuotąjį cukrų |
|||
1702 50 |
Chemiškai gryna fruktozė |
|||
1702 90 30 1702 90 50 1702 90 71 1702 90 75 1702 90 79 1702 90 80 1702 90 95 |
Kitas cukrus, įskaitant invertuotąjį cukrų, bei kiti cukraus ir cukraus sirupo mišiniai, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro 50 % sausosios medžiagos masės, išskyrus chemiškai gryną maltozę |
|||
09.7227 |
Ex17049099 |
Kiti konditerijos gaminiai iš cukraus, neturintys kakavos, kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 70 % masės |
Nuo 2013 03 01 iki 2013 12 31 |
8 334 |
1806 10 30 1806 10 90 |
Kakavos milteliai, kurių sudėtyje esanti sacharozė arba izogliukozė, išreikšta sacharozės kiekiu, sudaro ne mažiau kaip 65 % masės |
Nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31, o kiekvienu vėlesniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
10 300 (10) |
|
Ex18062095 |
Kiti gaminiai, turintys briketų, plytelių arba juostelių (batonėlių) pavidalą, kurių masė didesnė kaip 2 kg, taip pat skysti gaminiai, pastos, milteliai, granulės arba kito pavidalo gaminiai, sudėti į talpyklas arba tiesiogiai supakuoti į pakuotes ir kurių masė didesnė kaip 2 kg, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 18 % masės kakavos sviesto ir ne mažiau kaip 70 % masės sacharozės |
|||
Ex19019099 |
Kiti maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, ir kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 70 % masės; kiti maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, ir kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 70 % masės |
|||
Ex20060031 Ex20060038 |
Vaisiai (išskyrus atogrąžų vaisius ir imbierą), daržovės, riešutai (išskyrus atogrąžų riešutus), vaisių žievelės ir kitos augalų dalys, konservuotos cukruje (nusausintos, apcukruotos (glacé) arba cukruotos), kurių sudėtyje esančios sacharozės kiekis yra ne mažesnis kaip 70 % masės |
|||
Ex20079110 Ex20079920 Ex20079931 Ex20079933 Ex20079935 Ex20079939 |
Džemai, vaisių drebučiai (želė), marmeladai, vaisių arba riešutų tyrės ir pastos, gauti virimo būdu, kurių sudėtyje esančios sacharozės kiekis yra ne mažesnis kaip 70 % masės |
|||
Ex20 09 |
Nefermentuotos vaisių sultys (išskyrus pomidorų sultis, atogrąžų vaisių sultis ir atogrąžų vaisių sulčių mišinius) ir daržovių sultys, kurių vertė yra ne didesnė kaip 30 EUR už 100 kg neto masės, kurių sudėtyje pridėtojo cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 30 % masės ir į kurias nepridėta alkoholio |
|||
Ex21011298 Ex21012098 |
Produktai, daugiausia sudaryti iš kavos, arbatos arba matės, kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 70 % masės |
|||
2106 90 30 2106 90 59 |
Aromatizuoti arba dažyti izogliukozės sirupai; kiti aromatizuoti arba dažyti cukraus sirupai, išskyrus laktozės, gliukozės ir maltodekstrino sirupą |
|||
Ex21069098 |
Kiti maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 70 % masės |
|||
Ex33021029 |
Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai, kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje, kurių sudėtyje yra visos gėrimą charakterizuojančios kvapiosios medžiagos, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 0,5 % tūrio ir kurių sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 70 % masės |
(1) Išreikšta skerdenos svorio ekvivalentu: 100 kg mėsos su kaulais atitinka 70 kg mėsos be kaulų.
(2) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 215 metrinių tonų.
(3) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 190 metrinių tonų.
(4) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 50 metrinių tonų.
(5) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 250 metrinių tonų.
(6) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 75 metrinėmis tonomis.
(7) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 15 metrinių tonų.
(8) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 1 000 metrinių tonų.
(9) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 10 metrinių tonų.
(10) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 300 metrinių tonų.
(11) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 600 metrinių tonų.
(12) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 400 metrinių tonų.
(13) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 750 metrinių tonų.
(14) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 3 400 metrinių tonų.
(15) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 100 hektolitrų (išreikštų grynojo alkoholio ekvivalentu).
(16) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 70 metrinių tonų.
(17) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 3 metrinėmis tonomis.
(18) Nuo 2015 m. šis kiekis kasmet didinamas 660 metrinių tonų (išreikštų žaliavinio cukraus ekvivalentu).
3.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 121/42 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 406/2013
2013 m. gegužės 2 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose priedo nuostatos dėl medžiagos prednizolono
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 470/2009, nustatantį Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (1), ypač į jo 14 straipsnį kartu su 17 straipsniu,
atsižvelgdama į Veterinarinių vaistų komiteto suformuluotą Europos vaistų agentūros nuomonę,
kadangi:
(1) |
farmakologiškai aktyvių medžiagų, naudojamų Sąjungoje maistiniams gyvūnams skirtuose veterinariniuose vaistuose arba gyvulininkystėje naudojamuose biocidiniuose produktuose, didžiausia leidžiamoji koncentracija (toliau – DLK) turėtų būti nustatoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 470/2009; |
(2) |
farmakologiškai aktyvios medžiagos, jų klasifikacija ir DLK gyvūniniuose maisto produktuose nustatytos Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (2) priede; |
(3) |
prednizolonas šiuo metu yra įrašytas Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelėje kaip medžiaga, leidžiama naudoti galvijams (taikoma raumenims, riebalams, kepenims, inkstams ir pienui); |
(4) |
Europos vaistų agentūrai pateiktas prašymas papildyti dabartinį prednizolono įrašą, taikomą arklinių šeimos gyvūnams; |
(5) |
Veterinarinių vaistų komitetas rekomendavo nustatyti prednizolono DLK arklinių šeimos gyvūnams (taikoma raumenims, riebalams, kepenims ir inkstams); |
(6) |
todėl prednizolono įrašas Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelėje turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant įtraukti DLK arklinių šeimos gyvūnams; |
(7) |
tikslinga nustatyti tinkamą laikotarpį susijusiems subjektams imtis priemonių, kurių gali reikėti, kad būtų laikomasi naujos nustatytos DLK; |
(8) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 3 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gegužės 2 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 152, 2009 6 16, p. 11.
PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelėje prednizolono įrašas pakeičiamas taip:
Farmakologiškai aktyvi medžiaga |
Žymeklio likutis |
Gyvūnų rūšis |
DLK |
Tiksliniai audiniai |
Kitos nuostatos (pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsnio 7 dalį) |
Terapinė klasifikacija |
„Prednizolonas |
Prednizolonas |
Galvijai |
4 μg/kg |
Raumenys |
ĮRAŠO NĖRA |
Kortikoidai / gliukokortikoidai“ |
4 μg/kg |
Riebalai |
|||||
10 μg/kg |
Kepenys |
|||||
10 μg/kg |
Inkstai |
|||||
6 μg/kg |
Pienas |
|||||
Arklinių šeimos gyvūnai |
4 μg/kg |
Raumenys |
||||
8 μg/kg |
Riebalai |
|||||
6 μg/kg |
Kepenys |
|||||
15 μg/kg |
Inkstai |
3.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 121/44 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 407/2013
2013 m. balandžio 23 d.
kuriuo ištaisoma Reglamento (ES) Nr. 475/2012, kuriuo dėl 1-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) ir 19-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, redakcija ispanų ir švedų kalbomis
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamento (ES) Nr. 475/2012 (2) redakcijoje ispanų ir švedų kalbomis, konkrečiai – jo 2 straipsnyje dėl Komisijos reglamento (EB) Nr. 1126/2008 (3) pataisų, padarytų tuo reglamentu, taikymo datos, yra padaryta klaidų; |
(2) |
to reglamento redakcijoje švedų kalba taip pat yra spausdinimo klaidų; |
(3) |
todėl Reglamentas (ES) Nr. 475/2012 turėtų būti atitinkamai ištaisytas; |
(4) |
kadangi reikalaujama, kad įmonės Reglamento (ES) Nr. 475/2012 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas pataisas taikytų ne vėliau kaip nuo pirmų savo finansinių metų, prasidedančių 2012 m. liepos 1 d. arba vėliau, pradžios, šis reglamentas turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2012 m. liepos 1 d.; |
(5) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
(Taikoma tik redakcijai ispanų ir švedų kalbomis.)
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2012 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. balandžio 23 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 243, 2002 9 11, p. 1.
(3) OL L 320, 2008 11 29, p. 1.
3.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 121/45 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 408/2013
2013 m. gegužės 2 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),
atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje; |
(2) |
remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. gegužės 2 d.
Komisijos vardu Pirmininko pavedimu
Jerzy PLEWA
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
MA |
77,4 |
TN |
86,6 |
|
TR |
125,9 |
|
ZZ |
96,6 |
|
0707 00 05 |
AL |
65,0 |
EG |
158,2 |
|
TR |
129,8 |
|
ZZ |
117,7 |
|
0709 93 10 |
TR |
128,0 |
ZZ |
128,0 |
|
0805 10 20 |
EG |
55,2 |
IL |
70,0 |
|
MA |
58,2 |
|
TN |
67,7 |
|
TR |
70,6 |
|
ZZ |
64,3 |
|
0805 50 10 |
TR |
95,2 |
ZA |
116,4 |
|
ZZ |
105,8 |
|
0808 10 80 |
AR |
113,8 |
BR |
104,2 |
|
CL |
119,4 |
|
CN |
77,7 |
|
MK |
30,3 |
|
NZ |
137,3 |
|
US |
207,3 |
|
ZA |
110,0 |
|
ZZ |
112,5 |
(1) Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
3.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 121/47 |
PRANEŠIMAS SKAITYTOJAMS
2013 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 216/2013 dėl Europos Sąjungos oficialiojo leidinio elektroninės versijos paskelbimo
Pagal 2013 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 216/2013 dėl Europos Sąjungos oficialiojo leidinio elektroninės versijos paskelbimo (OL L 69, 2013 3 13, p. 1) nuo 2013 m. liepos 1 d. tik Oficialiojo leidinio elektroninis leidimas yra laikomas autentišku ir turi teisinę galią.
Jei Oficialiojo leidinio elektroninio leidimo paskelbti neįmanoma dėl nenumatytų ar išimtinių aplinkybių, spausdintinis leidimas yra autentiškas ir turi teisinę galią pagal Reglamento (ES) Nr. 216/2013 3 straipsnyje išdėstytas sąlygas.