13.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/1

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 297 straipsniu reglamentuojamas Sąjungos teisės aktų paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – Oficialusis leidinys) ir jų įsigaliojimas;

(2)

Reglamentas Nr. 1/1958 (1), įskaitant visus vėlesnius jo pakeitimus, nustato oficialias Europos Sąjungos institucijų kalbas;

(3)

dabar vienintelis teisiškai privalomas yra Oficialiojo leidinio spausdintinis leidimas visomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis, nors jis pateikiamas ir internete;

(4)

2009 m. birželio 26 d. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto sprendimu 2009/496/EB, Euratomas dėl Europos Sąjungos leidinių biuro veiklos organizavimo (2) užtikrinama, kad Leidinių biuras sudarytų institucijoms sąlygas vykdyti įsipareigojimą skelbti teisės aktus;

(5)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-161/06 Skoma-Lux sro prieš Celní ředitelství Olomouc  (3), nustatė, kad Sąjungos teisės aktais negalima remtis privačių asmenų atžvilgiu, jei jie nebuvo tinkamai paskelbti Oficialiajame leidinyje, ir kad tokių teisės aktų pateikimas internete neprilygsta galiojančiam paskelbimui Oficialiajame leidinyje, nesant Sąjungos teisėje jokio reglamentavimo šiuo klausimu;

(6)

jeigu Oficialiojo leidinio paskelbimas elektroniniu pavidalu būtų laikomas galiojančiu, prieiga prie Sąjungos teisės būtų greitesnė ir ekonomiškesnė. Piliečiai, kaip bebūtų, turėtų ir toliau turėti galimybę įsigyti spausdintą Oficialiojo leidinio redakciją Leidinių biure;

(7)

Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ pabrėžiama, kad prieiga prie teisinio turinio internete skatinamas skaitmeninės vidaus rinkos kūrimas, o tai turi ekonominės ir socialinės naudos;

(8)

todėl reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrintas Oficialiojo leidinio elektroninės redakcijos autentiškumas, vientisumas ir nekeičiamumas;

(9)

šis reglamentas taip pat turėtų nustatyti taisykles, taikomas tais atvejais, kai dėl nenumatytų ar išimtinių aplinkybių negalima paskelbti ir padaryti prieinamą Oficialiojo leidinio elektroninę redakciją;

(10)

1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (4) nustatoma elektroninių parašų, kaip autentiškumo patvirtinimo priemonės, teisinė galia. Oficialiojo leidinio elektroninio leidimo autentiškumo, vientisumo ir nekeičiamumo užtikrinimo tikslais saugus elektroninis parašas, pagrįstas kvalifikuotu sertifikatu ir sukurtas saugia parašo formavimo įranga, pagal tą direktyvą suteikia visuomenei pakankamas garantijas. Turėtų būti galima patikrinti elektroniniu būdu pasirašytą Oficialųjį leidinį lengvai prieinamomis priemonėmis;

(11)

prieiga prie svetainės „EUR-Lex“ turi būti užtikrinama laikantis neįgaliųjų apsaugos įsipareigojimų pagal 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimą 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (5);

(12)

pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tikslui – sudaryti sąlygas visiems Europos piliečiams pasikliauti Oficialiojo leidinio elektronine versija – pasiekti, nes jis taikomas tik užtikrinant tokios versijos autentiškumą, koks šiuo metu yra spausdintinis leidinys;

(13)

šiam reglamentui priimti SESV nenumatyta jokių kitų įgaliojimų, išskyrus nurodytus 352 straipsnyje,

a)

jį paskelbti ir užtikrinti jo autentiškumą;

b)

įgyvendinti, valdyti ir prižiūrėti Oficialiojo leidinio elektroninio leidimo rengimo informacinę sistemą ir tą sistemą atnaujinti, atsižvelgiant į technologijų pokyčius ateityje;

c)

įgyvendinti ir išplėsti technines priemones, kad būtų užtikrintas Oficialiojo leidinio elektroninio leidimo prieinamumas visiems naudotojams;

d)

nustatyti vidines saugumo ir prieigos taisykles, susijusias su informacine sistema, kuria remiantis rengiamas Oficialiojo leidinio elektroninis leidimas;

e)

saugoti ir archyvuoti elektronines bylas ir jas tvarkyti atsižvelgiant į technologijų pokyčius ateityje.

13.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/4

(1)

2007 m. sausio 29 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su tam tikromis kitomis Pasaulio prekybos organizacijos narėmis pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį, į Europos Sąjungą stojant Bulgarijos Respublikai ir Rumunijai;

(2)

Komisija vedė derybas vadovaudamasi Tarybos patvirtintais derybų nurodymais;

(3)

užbaigus derybas Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą (toliau – susitarimas) 2011 m. gruodžio 21 d. parafavo Europos Sąjungos atstovas ir 2012 m. vasario 17 d. – Jungtinių Amerikos Valstijų atstovas;

(4)

susitarimas pasirašytas 2012 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos vardu su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau, remiantis Tarybos sprendimu 2012/644/ES (1);

(5)

šis susitarimas turėtų būti patvirtintas,

13.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/11

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 833/2012 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą (toliau – laikinosios priemonės) tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2011 m. lapkričio 9 d. gavus Europos metalų asociacijos („Eurométaux“, toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie Sąjungoje pagamina daugiau nei 50 % visos į ritinius suvyniotos aliumininės folijos, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti produkto dempingo ir dėl dempingo daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2010 m. spalio 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Žalos vertinimui svarbių tendencijų tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(3)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Vieno eksportuojančio gamintojo prašymu jis buvo išklausytas dalyvaujant Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(4)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(5)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, trys iš bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų pareiškė, kad laikinojo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje neteisingai parašyti jų pavadinimai. Taigi Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas laikinojo reglamento klaidų ištaisymas (3), kuriame išdėstyti teisingi šių bendrovių pavadinimai.

(6)

Nagrinėjamasis produktas – 0,007 mm arba storesnė, bet ne storesnė negu 0,021 mm aliumininė folija, be pagrindo, valcuota, bet daugiau neapdorota, su įspaudais arba be įspaudų, suvyniota į lengvus ritinius, kurių masė ne didesnė kaip 10 kg (toliau – nagrinėjamasis produktas arba į ritinius suvyniota aliumininė folija). Nagrinėjamojo produkto klasifikaciniai KN kodai šiuo metu yra ex 7607 11 11 ir ex 7607 19 10.

(7)

Nagrinėjamasis produktas paprastai naudojamas kaip vartojimo produktas, skirtas pakuoti ir namų ūkyje bei viešojo maitinimo įstaigose. Produkto apibrėžtis užginčyta nebuvo.

(8)

Remiantis tyrimu, KLR gaminamos ir iš jos eksportuojamos į ritinius suvyniotos aliumininės folijos, Sąjungos gamintojų gaminamos ir Sąjungoje parduodamos į ritinius suvyniotos aliumininės folijos ir Turkijoje (panaši šalis) bendradarbiaujančio Turkijos gamintojo gaminamos ir parduodamos į ritinius suvyniotos aliumininės folijos pagrindinės fizinės ir techninės charakteristikos bei naudojimo paskirtis tokios pačios, todėl jos laikomos panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(9)

Kadangi jokių pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 18–20 konstatuojamosios dalys.

(10)

Kadangi dėl atrankos jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 21–26 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(11)

Po pirminio faktų atskleidimo gauta „CeDo (Shanghai) Ltd.“ (toliau – „CeDo“) pastabų dėl su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje nustatytu kriterijumi susijusių išvadų. Bendrovė savo pastabose ir per klausymą, kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas, prieštaravo išvadai, kad jos sprendimus skolintis iš užsienio turėjo patvirtinti valstybė ir kad dėl to buvo iškraipoma jos finansinė padėtis. „CeDo“ teigė, kad Kinijos išorės skolų registravimo įgyvendinimo taisyklės neiškraipė jos finansinės padėties, nes jos paskola buvo grupės vidaus paskola iš susijusios įmonės už Kinijos ribų ir buvo grindžiama vien grupės vidaus finansiniais aspektais. Bendrovė taip pat teigė, kad palūkanų ir pagrindinės paskolos dalies perkėlimui pritarta automatiškai.

(12)

Darkart išnagrinėjus bendrovės pateiktą papildomą informaciją ir argumentus po pirminio faktų atskleidimo, nuspręsta, kad, nepaisant to, kad būta paskolos registravimo ir mokėjimo patvirtinimo reikalavimų, šiuo konkrečiu grupės vidaus paskolos atveju galima tvirtinti, kad bendrovės finansinė padėtis nebuvo labai iškraipyta, nes nustatyta, kad bendrovė palūkanas ir pagrindinę paskolos dalį sumokėjo paskolos sutarties sąlygomis. Šiomis aplinkybėmis nustatyta, kad bendrovė atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje nustatytą kriterijų.

(13)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl RER negauta, atsižvelgiant į minėtą pakeitimą, laikinojo reglamento 27–53 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(14)

Kadangi jokių pastabų dėl IR negauta, laikinojo reglamento 54–56 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(15)

Nė viena šalis neprieštaravo, kad galutiniam nustatymui panašia šalimi pasirinkta Turkija.

(16)

Kadangi jokių pastabų dėl panašios šalies pasirinkimo negauta, laikinojo reglamento 57–64 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(17)

Primenama, kad normalioji vertė apskaičiuota pagal vienintelio bendradarbiaujančio panašios šalies (t. y. Turkijos) gamintojo pateiktus duomenis. Todėl normalioji vertė nustatyta remiantis vieno Turkijos gamintojo panašaus produkto vidaus rinkos kainomis ir apskaičiuotąja normaliąja verte.

(18)

Bendrovė „Ningbo Favored Commodity Co., Ltd“ (toliau – „Ningbo Favored“) abejojo, ar vieno Turkijos gamintojo duomenys galėtų būti laikomi pakankamai tipiškais, siekiant nustatyti visų Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumą, ir nusistebėjo, kad Turkijos vidaus rinkos kainos gerokai didesnės negu Sąjungos. Kalbant apie Turkijos aliumininės folijos rinką, kaip nurodyta laikinojo reglamento 63 konstatuojamojoje dalyje, Turkija buvo laikoma tinkama panašia šalimi, atsižvelgiant į vidaus gamybos, importo ir eksporto apimtį ir vertę. Kalbant apie tai, kad Turkijos rinkoje kainos didesnės negu Sąjungoje, tai nėra lemiamas veiksnys renkantis tinkamą panašios šalies rinką. Šiaip ar taip kainų skirtumą galima iš dalies paaiškinti tuo, kad Sąjungos pramonė per TL beveik galėjo išvengti nuostolių. Jeigu Sąjungos pramonė atsidurs tokioje padėtyje, kad galėtų gauti pagrįstą pelną (t. y. 5 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 158 konstatuojamojoje dalyje), Turkijos ir Sąjungos rinkų kainų skirtumai sumažės.

(19)

„Ningbo Favored“ taip pat tvirtino, kad institucijos nepateikė pakankamos informacijos apie apskaičiuotąją normaliąją vertę.

(20)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad, kaip paaiškinta 70 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pateikė šaliai visą svarbią informaciją, susijusią su normaliajai vertei apskaičiuoti naudotais duomenimis, kuriuos buvo galima atskleisti nepažeidžiant pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatų, t. y. kartu užtikrinant, kad visi vienintelio Turkijos gamintojo pateikti konfidencialūs duomenys būtų atitinkamai tvarkomi ir nebūtų atskleidžiami kitoms šalims. Eksportuojančiam gamintojui pateikta informacija buvo prasminga – jis turėjo galimybę suprasti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatas taikytą metodiką. Be to, per „Ningbo Favored“ prašymu surengtą klausymą bendrovei pranešta, kad dempingo apskaičiavimo reikmėms naudoti išsamūs produkto kontrolės numeriai ir kad tais atvejais, kai Turkijos gamintojas nevykdė prekybos tiksliai tos pačios rūšies produktu, normalioji vertė buvo apskaičiuota pakoreguojant artimiausio Turkijos gamintojo parduodamo produkto kontrolės numerį. Galiausiai „Ningbo Favored“ ir kitiems atrinktiems Kinijos eksportuotojams pateikta papildoma informacija apie apskaičiuotosios normaliosios vertės nustatymą galutinių išvadų atskleidimo metu. Todėl minėti teiginiai turėjo būti atmesti.

(21)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 65–72 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(22)

„Ningbo Favored“ paprašė, kad pardavimo eksportui vertės, išdėstytos sąraše pagal atskirus sandorius, turėtų būti konvertuotos iš JAV dolerių į Kinijos valiutą, naudojant klausimyne pateiktą mėnesinį valiutos keitimo kursą, o ne faktinį valiutos keitimo kursą įvairių sandorių metu. Šiuo atžvilgiu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą „Valiutos konvertavimas“, kai dėl kainų palyginimo reikia konvertuoti valiutą, ji konvertuojama pagal pardavimo dienos valiutų keitimo kursą. Taip pat pažymima, kad klausimyno pildymo instrukcijose aiškiai nurodyta, kad sumos nurodytinos ta valiuta, kuria tvarkoma respondento buhalterinė apskaita. Taigi bendrovė buvo tinkamai informuota apie naudotiną valiutos keitimo kursą. Todėl šio teiginio nebuvo galima priimti.

(23)

Nustačius laikinąsias priemones, atliktas papildomas tikrinamasis vizitas vieno iš nesusijusių importuotojų, kurio pelnas, nurodytas laikinojo reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje, nustatytas, patalpose. Todėl sumažintas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainoms apskaičiuoti naudotas pelno dydis.

(24)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, atsižvelgiant į minėtą pakeitimą, laikinojo reglamento 73–75 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(25)

Dėl palyginimo jokių pastabų negauta. Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 76–78 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(26)

Su dempingo skirtumais susijusių pastabų nebuvo pateikta. Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 79–81 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(27)

Persvarsčius nesusijusių importuotojų pelną, kaip nurodyta 23 konstatuojamojoje dalyje, taip pat pataisius kelias korektūros klaidas, galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra:

(28)

Atsižvelgiant į laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje nurodytus faktus, galutinis dempingo skirtumas visos šalies mastu KLR nustatytas remiantis bendradarbiaujančių eksportuotojų mažiausia dempingo kaina sudarytais sandoriais. Taigi nustatyta, kad galutinis dempingo skirtumas – 45,6 %.

(29)

Kadangi negauta jokių pastabų dėl Sąjungos gamybos ir Sąjungos pramonės, laikinojo reglamento 83 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(30)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 84–86 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(31)

Kadangi jokių pastabų dėl importo į Sąjungą iš KLR apimties ir rinkos dalies negauta, laikinojo reglamento 87–89 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(32)

Kaip tinkamai paaiškinta 47 konstatuojamojoje dalyje, išnagrinėjus po pirminio faktų atskleidimo gautus pareiškimus, manyta, kad nagrinėjamojo produkto ir Sąjungos pramonės pagamintos aliumininės folijos kainų palyginimo reikmėms, prekybos lygis neturėtų būti koreguojamas. Šis metodo pakeitimas turėjo nedidelės įtakos priverstinio kainų mažinimo skirtumams.

(33)

Be to, „CeDo“ grupės priverstinio kainų mažinimo skirtumas sumažintas persvarsčius nesusijusių importuotojų pelno dydį (žr. 23 konstatuojamąją dalį). Tačiau vidutinis svertinis atrinktų eksportuojančių gamintojų priverstinai mažinamų kainų skirtumas tebėra didesnis negu 7 %.

(34)

Išskyrus minėtus pakeitimus ir negavus jokių kitų pastabų dėl importo dempingo kainų ir priverstinio kainų mažinimo, laikinojo reglamento 90–94 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta priverstinio kainų mažinimo nustatymo metodika patvirtinama.

(35)

Kadangi šiuo klausimu jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 95–107 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

(36)

Kadangi šiuo atžvilgiu pastabų negauta, laikinojo reglamento 108 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(37)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 109–112 konstatuojamosiose dalyse pateiktos preliminarios išvados patvirtinamos.

(38)

Komisija negavo pastabų dėl preliminarių išvadų, padarytų dėl dempingo ir žalos priežastinio ryšio. Todėl patvirtinama, kad Sąjungos pramonei dėl importo iš KLR dempingo kaina padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje, ir nėra kitų žinomų veiksnių, dėl kurių nutrūktų importo iš KLR dempingo kainomis ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys. Todėl laikinojo reglamento 113–136 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.

(39)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 138–142 konstatuojamosios dalys.

(40)

Importo sektorius labai menkai bendradarbiavo ir, kaip minėta laikinojo reglamento 146 konstatuojamojoje dalyje, atsakymus į klausimyną pateikė tik du importuotojai. Kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, nustačius laikinąsias priemones, surengtas vizitas stambiausio importuotojo („Robinson Young“, Jungtinė Karalystė) patalpose, kad būtų patikrinti jo atsakymai į klausimyną. Atlikus patikrinimą, pakoreguotas šios bendrovės atitinkamos veiklos pelningumas. Todėl dviejų atrinktų importuotojų vidutinis svertinis pelno dydis sumažėjo. Tačiau bendradarbiaujančių importuotojų pelno sumažėjimas nelaikytas reikšmingu nagrinėjant Sąjungos interesus, nes abu pelno dydžiai (prieš koregavimą ir po jo) buvo nedideli.

(41)

Vienas iš atrinktų importuotojų prieštaravo laikinojo reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje apibendrintai preliminariai išvadai, kad priemonių poveikis visam importo sektoriui nebūtų neproporcingas, nes, jeigu priemonės būtų patvirtintos, ji galėtų būti priversta pasitraukti iš rinkos. Tačiau laikinajame reglamente iš tiesų padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė galėtų atgauti iš importo sektoriaus tam tikras sutartis. Tačiau neabejojama, kad nagrinėjamasis importuojamas produktas bus toliau tiekiamas Sąjungos rinkoje, tačiau dabar – sąžiningos konkurencijos sąlygomis ir todėl galbūt mažesniu mastu. Taigi patvirtinama, kad bendras poveikis importo sektoriui nėra neproporcingas.

(42)

Negauta jokių kitų pastabų ar informacijos dėl importuotojų arba didmenininkų interesų. Todėl laikinojo reglamento 143–149 konstatuojamosiose dalyse pateiktos preliminarios išvados dėl šių grupių interesų patvirtinamos.

(43)

Kadangi pastabų dėl mažmenininkų ir vartotojų interesų negauta, laikinojo reglamento 150–153 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(44)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preliminarios išvados dėl Sąjungos interesų patvirtinamos, t. y. nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti galutinių priemonių tam tikrai importuojamai KLR kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai.

(45)

Atskleidus preliminarias išvadas, „Ningbo Favored“ pateikė pastabų dėl žalos skirtumų apskaičiavimo metodikos. Bendrovė teigė, kad dėl produkto kontrolės numerių struktūros pakeitimų atsirado neatitikimų. Visų pirma ji teigė, kad duomenys iškraipyti tikriausiai dėl pakavimo sąnaudų. Antra problema buvo susijusi su metodu, kuris naudotas siekiant užtikrinti sąžiningą prekybos lygio palyginimą. Pradiniu etapu buvo išskirti Sąjungos mažmeninės prekybos ir didmeninės prekybos kanalų duomenys, tačiau „Ningbo Favored“ teigė, kad dėl to atsirado po dvi kiekvienos rūšies produkto nuorodines kainas, o tai esą neteisėta.

(46)

Kalbant apie teiginį dėl produkto kontrolės numerių struktūros pakeitimų, simuliacija parodė, kad iškraipymų būtų atsiradę, jei nebūtų buvę pakeitimų. Produkto kontrolės numerių struktūros pakeitimais (duomenų konsolidavimas, siekiant pagerinti atitikimo koeficientus ir tipiškumą) pašalinti iškraipymai ir padidintas skaičiavimų patikimumas. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(47)

Taip pat tinkamai išnagrinėtas antras „Ningbo Favored“ iškeltas klausimas dėl metodo, kuris naudotas siekiant užtikrinti sąžiningą prekybos lygio palyginimą. Nustatyta, kad, nors dviejų prekybos kanalų kainos dažniausiai skyrėsi, šiuo atveju nebuvo galima nustatyti jokio nuoseklaus modelio. Iš tiesų kartais gamintojo pardavimo mažmenininkams kaina yra mažesnė negu pardavimo didmenininkams kaina, tačiau kitais atvejais būna atvirkščiai. Todėl nuspręsta pritarti šiam teiginiui, kad prekybos lygis neturėtų būti koreguojamas, nes nebuvo įvykdytos tokiam koregavimui reikalingos sąlygos. Todėl žalos pašalinimo lygiai galutinai apskaičiuoti remiantis tiek eksportuojančių gamintojų, tiek Sąjungos pramonės konsoliduotomis kainomis, nekoreguojant prekybos lygio. Metodikos pakeitimas turėjo nedidelės įtakos žalos skirtumams.

(48)

Dėl galutinio atskleidimo „Ningbo Favored“ teigė, kad naudotas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis apskaičiavimo metodas buvo klaidingas ir nepatikimas, nes Sąjungos pramonės atžvilgiu remtasi Sąjungos pardavimo kainomis pagal produkto kontrolės numerius, o ne gamybos sąnaudomis pagal produkto kontrolės numerius. „Ningbo Favored“ padarė išvadą, kad gamybos sąnaudomis pagal produkto kontrolės numerius nesiremta, kadangi Komisijos pareigūnai „neragino“ bendrovės pateikti atitinkamų duomenų, todėl tyrimas turėtų būti nutrauktas, nes „trūksta įrodymų“.

(49)

Tačiau pagrindiniame reglamente nenurodyta, kaip turėtų būti nustatoma Sąjungos pramonės nuorodinė kaina. Šią kainą įprasta nustatyti remiantis gamybos sąnaudomis (pagal produkto kontrolės numerį), prie jų pridėjus tikslinį pelną, arba naudojant gamintojo pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas (pagal produkto kontrolės numerį) EXW sąlygomis, jas pakoregavus atsižvelgiant į faktinį pelną (nuostolius) per TL ir pridėjus nustatytą tikslinį pelną. Abu metodai patikimi ir juos galima taikyti pasirinktinai (atsižvelgiant į aplinkybes). Tyrimo metu taikytas antrasis metodas (remtasi faktinėmis pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams kainomis), nes ne visi atrinkti Sąjungos gamintojai galėjo patikimai apskaičiuoti gamybos sąnaudas pagal produkto kontrolės numerius.

(50)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tvirtinimas, kad taikytas metodas nepatikimas, ir teiginys, kad todėl tyrimas turėtų būti nutrauktas, atmesti.

(51)

„CeDo Group“ teigė, kad jos preliminariems žalos skirtumams apskaičiuoti naudota metodika buvo neteisinga, nes pagal ją nebuvo visapusiškai atsižvelgta į „Cedo Group“ struktūrą. Iš tiesų importuotojas „CeDo UK“, susijęs su atrinktu bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju („CeDo (Shanghai)“), per susijusį importuotoją / prekybininką tiekia Sąjungos rinkai foliją, pagamintą ir KLR, ir Sąjungoje. Bendrovė teigė, kad šio susijusio importuotojo pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos bei pelno dydis neturėjo būti atimti iš „CeDo“ perpardavimo kainos, nes konkuruojama pirkėjų Sąjungos lygmeniu. Ji teigė, kad „CeDo“ pardavimo kainos pirkėjų lygmeniu nebūtų žalingos Sąjungos pramonei.

(52)

„CeDo“ tvirtinimą dėl jos pardavimo kainų, palyginti su Sąjungos pramonės kainomis, keliose pastabose užginčijo skundą pateikusieji Sąjungos gamintojai. Tačiau šio klausimo nebuvo galima toliau nagrinėti, nes tyrimui gerokai pasistūmėjus šalių pateiktos informacijos nebuvo galima patikrinti.

(53)

Kalbant apie esmę, reikėtų pažymėti, kad žalos skirtumo apskaičiavimo tikslas – nustatyti, ar už dempingo skirtumu grindžiamą muito normą mažesnės muito normos taikymo importo dempingo CIF kainai pakaktų importo dempingo padarytai žalai pašalinti. Šis vertinimas turėtų būti grindžiamas nagrinėjamo importo CIF kaina, kuri laikoma lygiaverte Sąjungos pramonės kainai EXW sąlygomis. Importo per susijusius importuotojus atveju pagal analogiją su apskaičiuojant dempingo skirtumą taikytu metodu, kurį siekiant nustatyti muito normą taikant mažesniojo muito taisyklę būtų galima pakeisti žalos skirtumo apskaičiavimu, CIF kaina apskaičiuojama remiantis pirmo perpardavimo nepriklausomam pirkėjui kaina, tinkamai pakoreguota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi. Antra, nedarant poveikio pastarosioms pastaboms, pažymėtina, kad pagal „CeDo“ remiamą metodiką neišvengiamai būtų naudojamos kainos, susijusios su „CeDo“ aliumininės folijos gamyba Sąjungoje, nes, kaip minėta, susijęs importuotojas / prekybininkas tiekė Sąjungos rinkai aliumininę foliją, pagamintą ir Kinijoje, ir Sąjungoje.

(54)

„CeDo“ grįžo prie šio klausimo galutiniame etape. Ji taip pat paprašė būti išklausyta Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjančio pareigūno ir šiam klausimui aptarti surengtas klausymas. „CeDo“ pakartojo ankstesnius argumentus ir suabejojo minėtu paaiškinimu dėl 2 straipsnio 9 dalies, teigdama, kad 2 straipsnio 9 dalis yra pagrindinio reglamento nuostatų dėl dempingo dalis, todėl negali būti analogiškai pasitelkiama žalai apskaičiuoti. Institucijos pabrėžė, kad, nors 2 straipsnis susijęs su dempingo klausimais, 2 straipsnio 9 dalis yra poskyrio „Eksporto kaina“ dalis ir joje nurodytos gairės, kaip apskaičiuoti eksporto kainą pardavimo Sąjungoje per susijusį importuotoją atveju. Šiuo atžvilgiu jokia kita pagrindinio reglamento nuostata konkretesnės gairės nepateikiamos.

(55)

„CeDo“ minėjo Bendrojo Teismo sprendimą Kazchrome  (4), kuriame neva pateiktos atitinkamos gairės, nes nurodyta, kad tiksliausias priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo būdas – palyginti importo kainas su Bendrijos pramonės prekių kainomis, įtraukiant visas iki pasiekiant patalpas patirtas išlaidas. Tačiau pažymėtina, kad Teismas taip pat pripažino, kad šis metodas nepraktiškas, ir sprendime aiškiai nurodyta, kad pasitelkti CIF kainas yra tinkama metodika apskaičiuojant žalos skirtumus. Be to, Kazchrome byla buvo susijusi su ypatinga padėtimi: prekės pirmiausia pateko į ES rinką per Lietuvą (tranzitu), vėliau į Roterdamą, kur buvo atliktas jų muitinis įforminimas. Tuo atveju Komisija nusprendė priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis apskaičiuoti remdamasi kaina tranzito metu, o ne kaina po muitinio įforminimo. Šiame tyrime atvejis kitoks – neprieštaraujama tam, kad priverstinis kainų mažinimas ir priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis grindžiamas „CeDo“ CIF kaina po muitinio įforminimo. Be to, Sprendime Kazchrome Teismas aiškiai nurodė, kad jo išvados susijusios tik su tuo konkrečiu atveju.

(56)

„CeDo“ taip pat iškėlė sąžiningo palyginimo klausimą ir pacitavo dvi PPO kolegijos ataskaitas (5). Institucijos įsitikinusios, kad „CeDo“ kainos, nustatytos Komisijos tarnybų, ir Sąjungos pramonės kainos EXW sąlygomis (susijusios tiek su priverstiniu kainų mažinimu, tiek su priverstiniu pardavimu mažesnėmis kainomis) yra sąžiningo ir tinkamo palyginimo pagrindas. Reikėtų prisiminti, kad idealaus palyginimo atveju reikėtų atsižvelgti tik į pasiūlymus dėl tos pačios sutarties, nes tik tada pardavimo sąlygos būtų identiškos. Kadangi šiuo atveju idealus palyginimas neįmanomas, institucijos įsitikinusios, kad jos metodika (pagal kurią naudojamos panašių produktų kainos per vienų metų TL) sąžininga. Apie šią metodiką tinkamai pranešta atskleidžiant informaciją.

(57)

Be to, manoma, kad dėl „CeDo“ remiamo metodo būtų nevienodai apskaičiuojami jos ir kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų, kurie parduoda nepriklausomiems importuotojams, dydžiai. Kitiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams taikyta metodika buvo grindžiama CIF lygmens eksporto kaina, dėl to, žinoma, neįtraukiamos Sąjungos pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos ir pelnas iš perpardavimo Sąjungoje po muitinio įforminimo. Komisija mano, kad atitinkamos importo kainos nustatymui, siekiant apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, neturėtų turėti įtakos tai, ar eksportuojama susijusiems ar nesusijusiems ekonominės veiklos vykdytojams Sąjungoje. Pagal Komisijos taikomą metodiką užtikrinama, kad abejomis aplinkybėmis sąlygos būtų tokios pačios. Galiausiai, kaip minėta 53 konstatuojamojoje dalyje, dėl „CeDo“ prašyto taikyti metodo, ypač su šia bendrove susijusiomis aplinkybėmis, kiltų painiava ir taptų miglotomis dvi išskirtinės aplinkybės, kuriomis „CeDo“ veikia kaip aliumininės folijos tiekėja Sąjungos rinkai. „CeDo“ tiekia Sąjungos rinkai, pirma, kaip Sąjungoje įsikūrusi gamintoja ir, antra, kaip iš Kinijos importuotos aliumininės folijos perpardavėja. Žalos skirtumo apskaičiavimo tikslas yra ne nustatyti, kokiu mastu „CeDo UK“, kaip Sąjungos importuojančios gamintojos, pardavimai daro žalą Sąjungos gamintojams, o tai, ar „CeDo Shanghai“ eksportas daro žalą Sąjungos gamintojams dėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis. Taigi atitinkama kaina, į kurią reikia atsižvelgti, yra kaina, kuria nagrinėjamasis produktas parduodamas Sąjungoje, o ne kaina, kuria importuotos medžiagos vėliau perparduodamos importuojantiems gamintojams Sąjungoje. Tai neprieštarauja metodui, taikytam apskaičiuojant žalos skirtumą, susijusį su Sąjungoje įsikūrusių vietos gamintojų importu.

(58)

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad Sąjungos gamintojų kainos buvo pakoreguotos iki gamintojo kainos EXW sąlygomis, atimant ne tik kreditinius dokumentus, nuolaidas ir lengvatas, bet ir komisinius (su pardavimo mokesčiais susijęs elementas), taip pat vežimo išlaidas. Todėl lyginti importuotojo perpardavimo kainą su Sąjungos gamintojo kaina EXW sąlygomis nebūtų teisinga.

(59)

Dėl išdėstytų priežasčių teiginys, kad reikia persvarstyti „CeDo“ žalos skirtumo apskaičiavimo metodiką, atmestas.

(60)

Tačiau persvarstytas nesusijusių importuotojų pelno dydis (pakeistas dėl 23 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių) turėjo įtakos „CeDo“ žalos skirtumui, nes jis atimamas iš jos perpardavimo kainos. Galiausiai visiems priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis dydžiams įtakos turėjo tai, kad buvo ištaisyta nedidelė korektūros klaida, taikant tikslinį pelną pradiniame etape.

(61)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatomi tokie galutiniai žalos skirtumai:

(62)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, tam tikrai importuojamai KLR kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio lygis turėtų būti mažesnis nei nustatytų dempingo ir žalos skirtumų lygis, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta muito norma, kuri prilygtų nustatytam žalos skirtumų dydžiui.

(63)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatoma tokia norma, pagal kurią šie muitai bus nustatyti:

(64)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tą tyrimą. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik importuojamiems KLR kilmės produktams, pagamintiems šių bendrovių, taigi nurodytų konkrečių juridinių asmenų. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtas, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos – jam taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(65)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Šioms specialioms priemonėms priskiriamas galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, atitinkančios šio reglamento priede nurodytus reikalavimus, pateikimas valstybių narių muitinėms. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.

(66)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(67)

Visus prašymus taikyti individualią antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos ar pardavimo subjektus) reikėtų siųsti Komisijai (6) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kurie yra susiję, pavyzdžiui, su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Prireikus šis reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios antidempingo muito normos, sąrašą.

(68)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visai šaliai taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL nevykdė eksporto į Sąjungą.

(69)

Siekiant užtikrinti, kad naujiems eksportuotojams ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, nurodytoms 1 straipsnio 2 dalyje pateiktoje lentelėje, kurioms taikoma 14,6 % vidutinė atrankos muito norma, būtų taikomos vienodos sąlygos, reikėtų priimti nuostatą, kad pastarosioms bendrovėms nustatytas svertinis vidutinis muitas būtų taikomas bet kokiems naujiems eksportuotojams, kurie priešingu atveju turėtų teisę į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, nes tas straipsnis netaikomas atrankos atveju.

(70)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikrai importuojamai KLR kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio atskleidimo.

(71)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(72)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Sąjungos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas.

(73)

Jei galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinojo muito garantuotos sumos, o garantuotos sumos, kurios yra didesnės nei galutiniai antidempingo muitai, turėtų būti grąžintos,

—

jis tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto produkto,

—

jis nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės,

—

jis faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį,

13.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/21

(1)

2013 m. sausio 3 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012. Juo buvo panaikintas ir pakeistas 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2);

(2)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Portugalijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos Cabrito Transmontano, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1263/1996 (3), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(3)

kadangi šis pakeitimas yra reikšmingas, pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), kaip reikalaujama minėto Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalyje. Prieštaravimo pareiškimų pagal minėto reglamento 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pakeitimas turi būti patvirtintas,

13.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/23

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,