12.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/1

(1)

Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2/2012 (2), priimtu atlikus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1890/2005 (3) (toliau – pradinis reglamentas) nustatytų priemonių galiojimo termino peržiūrą, visų kitų bendrovių, išskyrus nurodytąsias to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, importuojamoms tam tikroms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės nerūdijančio plieno tvirtinimo detalėms ir jų dalims nustatė 24,7 % galutinį antidempingo muitą. Šios priemonės toliau vadinamos galiojančiomis priemonėmis, o tyrimas, po kurio pradiniu reglamentu buvo nustatytos priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Po konsultacijų su patariamuoju komitetu nustačiusi, kad turima pakankamai prima facie įrodymų, kad būtų inicijuotas tyrimas pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, Europos Komisija (toliau – Komisija) savo iniciatyva nusprendė ištirti galimą antidempingo priemonių, nustatytų tam tikroms importuojamoms KLR kilmės nerūdijančio plieno tvirtinimo detalėms ir jų dalims, vengimą ir nustatyti reikalavimą registruoti tokį importą, vykdomą iš Malaizijos, Tailando ir Filipinų siunčiant tam tikras nerūdijančio plieno tvirtinimo detales ir jų dalis, deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Malaizijos, Tailando ir Filipinų kilmės.

(3)

Tyrimas inicijuotas 2012 m. birželio 15 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 502/2012 (4) (toliau – inicijavimo reglamentas).

(4)

Komisija turėjo pakankamai prima facie įrodymų, kad per pradinį tyrimą nustačius priemones labai pasikeitė su eksportu iš KLR, Malaizijos, Tailando ir Filipinų į Sąjungą susijusios prekybos pobūdis ir kad nėra jokios kitos pakankamai pagrįstos priežasties ar pateisinančios aplinkybės, išskyrus per pradinį tyrimą nustatytas priemones, kuria tokį pokytį būtų galima paaiškinti. Šis pokytis atsirado dėl tariamo tam tikrų į Sąjungą importuojamų KLR kilmės nerūdijančio plieno tvirtinimo detalių ir jų dalių perkrovimo Malaizijoje, Tailande ir Filipinuose.

(5)

Be to, buvo įrodymų, kad galiojančių priemonių taisomasis poveikis buvo sumažintas ir kiekio, ir kainos požiūriu. Esama įrodymų, kad iš Malaizijos, Tailando ir Filipinų importuojama daugiau produktų mažesne kaina, palyginti su nežalinga kaina, nustatyta atlikus pradinį tyrimą, pakoreguota dėl padidėjusių žaliavų kainų.

(6)

Galiausiai esama įrodymų, kad iš Malaizijos, Tailando ir Filipinų tam tikros nerūdijančio plieno tvirtinimo detalės ir jų dalys buvo importuojamos dempingo kaina, palyginti su normaliąja verte, anksčiau nustatyta atlikus pradinį tyrimą, pakoreguota dėl padidėjusių žaliavų kainų.

(7)

Komisija KLR, Malaizijos, Tailando ir Filipinų valdžios institucijoms, šių šalių eksportuojantiems gamintojams, žinomiems susijusiems Sąjungos importuotojams ir Sąjungos pramonei oficialiai pranešė apie tyrimo inicijavimą.

(8)

Prašymo netaikyti priemonių formos išsiųstos Komisijai žinomiems Malaizijos, Tailando ir Filipinų gamintojams ir (arba) eksportuotojams arba susijusių šalių misijoms Europos Sąjungoje. Klausimynai išsiųsti Komisijai žinomiems KLR gamintojams ir (arba) eksportuotojams arba per KLR misiją Europos Sąjungoje. Klausimynai buvo išsiųsti ir žinomiems Sąjungos importuotojams.

(9)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per inicijavimo reglamente nustatytą terminą raštu pareikšti nuomonę ir prašyti būti išklausytoms. Visos šalys buvo informuotos, kad joms nebendradarbiaujant gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis ir išvados daromos remiantis turimais faktais.

(10)

Septyni Malaizijos, šeši Tailando ir trys Filipinų gamintojai ir (arba) eksportuotojai ir, jei tinkama, jų susijusios įmonės KLR, pateikė prašymus netaikyti priemonių. Dviejų Malaizijos, vienos Tailando ir vienos Filipinų bendrovės prašymai buvo atmesti dėl formalių priežasčių, nes nustatyta, kad šios įmonės nėra tiriamojo produkto gamintojos, arba pateikusios prašymą jos nebendradarbiavo arba prašymas buvo pateiktas tyrimo pabaigoje.

(11)

Atsakymus į klausimyną pateikė du Kinijos eksportuotojai ir keturi Sąjungos importuotojai ir (arba) importuotojų grupės.

(12)

Komisija atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

(13)

Ataskaitinis laikotarpis (toliau – AL), t. y. laikotarpis, kuriuo taikyti pridėtinės vertės testai ir apskaičiuotas dempingas ir (arba) pardavimas mažesnėmis kainomis, apima 12 mėnesių laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. Tiriamasis laikotarpis (toliau – TL), t. y. kuriuo atlikta prekybos pobūdžio pasikeitimo analizė ir nagrinėta galima priemonių vengimo praktika, apima laikotarpį nuo pirminių priemonių nustatymo iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

(14)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, priemonių vengimas vertintas paeiliui tiriant, ar pasikeitė prekybos tarp KLR, trijų nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pobūdis, ar šis pokytis įvyko dėl praktikos, procesų ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi arba pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą, ar rasta žalos įrodymų ar įrodymų, kad muito taisomasis poveikis sumažėjo tiriamojo produkto kainos ir (arba) kiekio požiūriu, ir ar rasta dempingo įrodymų atsižvelgiant į pradiniame tyrime nustatytą normaliąją vertę, prireikus vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatomis.

(15)

Su galimu vengimu susijęs nagrinėjamasis produktas yra tam tikros importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nerūdijančio plieno tvirtinimo detalės ir jų dalys, kurių KN kodai šiuo metu yra 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(16)

Tiriamasis produktas yra toks pat kaip ir nagrinėjamasis produktas, tačiau siunčiamas iš Malaizijos, Tailando ir Filipinų, nepriklausomai nuo to, ar jis yra deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Malaizijos, Tailando ir Filipinų kilmės; jo KN kodai šiuo metu yra tokie patys kaip nagrinėjamojo produkto (toliau – tiriamasis produktas).

(17)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš KLR į Sąjungą eksportuotoms ir iš Malaizijos, Tailando ir Filipinų į Sąjungą išsiųstoms nerūdijančio plieno tvirtinimo detalėms ir jų dalims yra būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir techninės savybės, ir jos turi tą pačią paskirtį, todėl jas reikia laikyti panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(18)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, tik trys Filipinų bendrovės (iš kurių viena, kaip nustatyta vėliau, nėra tiriamojo produkto gamintoja ar eksportuotoja) pateikė prašymą netaikyti priemonių. Taigi, bendradarbiaujančioms bendrovėms AL teko 10 % iš Filipinų į Sąjungą importuojamo tiriamojo produkto.

(19)

Du Kinijos gamintojai ir (arba) eksportuotojai pateikė atsakymus į klausimyną, tačiau nė vienas iš jų TL nevykdė eksporto į Filipinus.

(20)

Atsižvelgiant į santykinai nedidelį Filipinų ir Kinijos bendrovių bendradarbiavimo lygį, išvados dėl tam tikrų iš Filipinų į Sąjungą importuojamų nerūdijančio plieno tvirtinimo detalių ir jų dalių ir iš KLR į Filipinus eksportuojamo nagrinėjamojo produkto turėjo būti daromos remiantis faktais, nustatytais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju bendrai importo iš Filipinų į Sąjungą apimčiai nustatyti buvo naudoti Eurostato duomenys, o bendras eksporto iš Kinijos į Filipinus kiekis buvo nustatytas remiantis Kinijos eksporto statistiniais duomenimis.

(21)

Kalbant apie Kinijos eksporto statistinius duomenis, pažymėtina kad prekybos tarp KLR ir Filipinų srautų statistiniai duomenys apima visus SS kodus, t. y. didesnę produktų grupę, palyginti su nagrinėjamuoju produktu ir tiriamuoju produktu. Tačiau atsižvelgiant į labai aiškiai matomą tendenciją, remiantis šiais duomenimis buvo galima nustatyti prekybos pobūdžio pokytį.

(22)

Galiausiai kaip papildomas informacijos šaltinis buvo naudojami Filipinų valdžios institucijų pateikti duomenys. Nors šie duomenys nebuvo pakankamai išsamūs, kad vien jais būtų pagrįsta analizė, jie buvo naudingi atliekant kryžminį išvadų dėl prekybos pobūdžio tikrinimą.

(23)

Iš KLR importuojamo produkto atžvilgiu nustačius pradines priemones, staiga ir žymiai išaugo iš Filipinų į Sąjungą importuojamo tiriamojo produkto kiekis. Nuo minimalaus lygmens, neviršijančio 100 metrinių tonų per metus 2004–2005 m. laikotarpiu, ataskaitiniu laikotarpiu kiekis išaugo iki daugiau kaip 12 000 metrinių tonų.

(24)

Tuo pačiu metu eksportas iš Kinijos į Filipinus nuo 2004 m. iki AL smarkiai išaugo: nuo 1 100 metrinių tonų iki daugiau kaip 15 000 metrinių tonų.

(25)

Remiantis nurodytais duomenimis aiškiai matyti, kad importo iš Filipinų į Sąjungą apimtis 2004 m. ir 2005 m. buvo nedidelė. Tačiau 2006 m. nustačius priemones KLR, importo apimtys staiga padidėjo ir iš dalies iš Sąjungos rinkos išstūmė eksportą iš KLR. Be to, nustačius galiojančias priemones smarkiai sumažėjo eksportas iš KLR į Sąjungą (70 %). Be to, Filipinų valdžios institucijų pateikti duomenys rodo, kad tik nedidelė iš KLR importuoto produkto procentinė dalis išleista į laisvą apyvartą Filipinų muitų teritorijoje. Didžioji importuoto produkto dalis buvo skirta specialioms ekonominėms zonoms.

(26)

Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad prekybos pobūdžio pokytis būtų susijęs su praktika, procesu ar veikla, kurios negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Prie praktikos, proceso ar veiklos, inter alia, priskiriamas produkto, kuriam taikomos priemonės, siuntimas per trečiąsias šalis.

(27)

Pažymima, kad bendradarbiavusių Filipinų bendrovių eksportuoto produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu sudarė apytiksliai 10 % viso Filipinų eksporto į Sąjungą. Likusi eksporto dalis gali būti priskirta gamintojams, kurie atliekant tyrimą nebendradarbiavo, arba ji galėjo atsirasti dėl perkrovos. Pastarąjį teiginį patvirtina Filipinų valdžios institucijų pateikta informacija ir duomenys, visų pirma tai, kad i) didžioji nagrinėjamojo produkto importo iš KLR dalis buvo skirta specialioms ekonominėms zonoms ir nepateko į Filipinų muitų teritoriją, ir kad ii) tikrų tiriamojo produkto gamintojų skaičius Filipinuose yra labai nedidelis.

(28)

Todėl pasitvirtino įtarimai, kad Kinijos kilmės produktai buvo perkraunami Filipinuose.

(29)

Atlikus tyrimą nenustatyta jokių kitų pagrįstų perkrovos priežasčių ar ją pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus nagrinėjamajam produktui galiojančių priemonių vengimą. Išskyrus muitą, daugiau nenustatyta nieko, kas kompensuotų tam tikrų KLR kilmės nerūdijančio plieno tvirtinimo detalių ir jų dalių perkrovos Filipinuose išlaidas, visų pirma susijusias su transportavimu ir perkrovimu.

(30)

Siekiant įvertinti, ar nagrinėjamam produktui taikomų galiojančių priemonių taisomasis poveikis tiek kiekiui, tiek kainai sumažėjo dėl importuoto tiriamojo produkto, remtasi Eurostato duomenimis, kurie pripažinti patikimiausiais nebendradarbiaujančių Filipinų bendrovių eksportuotų produktų kiekių ir kainų duomenimis. Nustatytos kainos buvo palygintos su pradinio tyrimo metu Sąjungos gamintojams nustatytu žalai atlyginti reikalingų priemonių dydžiu. Kadangi šiame tyrime laiko skirtumas tarp pradinio TL ir AL yra gana didelis, buvo atsižvelgta į reikšmingus gamybos sąnaudų pagrindinių elementų pokyčius. Į juos atsižvelgta koreguojant nežalingą kainą, remiantis didesne pagrindinių žaliavų kaina, o likę gamybos ir pardavimo sąnaudų elementai koreguoti remiantis vartotojų kainos indekso Sąjungoje pokyčiais.

(31)

Nustatyta, kad importo iš Filipinų į Sąjungą apimtis labai padidėjo: nuo mažiau kaip 100 metrinių tonų 2004 m. iki daugiau kaip 12 000 metrinių tonų AL.

(32)

Tai, kad produktas buvo parduodamas mažesne kaina, nustatyta palyginus pakoreguotą žalos pašalinimo lygį ir vidutines svertines eksporto kainas.

(33)

Todėl padaryta išvada, kad galiojančių priemonių taisomasis poveikis kiekiui ir kainoms buvo sumažintas.

(34)

Galiausiai, vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, nagrinėta, ar yra įrodymų, kad atsižvelgiant į per pradinį tyrimą nustatytą normaliąją vertę yra vykdomas dempingas.

(35)

Pradiniame reglamente normalioji vertė buvo nustatyta remiantis kainomis Taivane, kuris atliekant tą tyrimą buvo pasirinkta kaip tinkama rinkos ekonomikos šalis, panaši į KLR. Kadangi šiame tyrime laiko skirtumas tarp pradinio TL ir AL yra gana didelis, buvo atsižvelgta į reikšmingus gamybos sąnaudų pagrindinių elementų pokyčius. Į juos atsižvelgta koreguojant normaliąją vertę, remiantis didesne pagrindinių žaliavų kaina, o likę gamybos ir pardavimo sąnaudų elementai koreguoti remiantis vartotojų kainos indekso Taivane pokyčiais.

(36)

Filipinų eksporto kainos nustatytos remiantis turimais faktais, t. y. tam tikrų nerūdijančio plieno tvirtinimo detalių vidutine eksporto kaina AL, kaip nurodyta Eurostato. Buvo naudojami turimi faktai, nes Filipinų tiriamojo produkto gamintojai bendradarbiavo minimaliai. Atlikus apskaičiavimui naudotos vidutinės eksporto kainos ir dviejų Filipinų bendradarbiaujančių eksportuotojų eksporto kainų kryžminę patikrą nustatyta, kad kainos tarpusavyje dera.

(37)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant buvo atsižvelgta ir į transporto, draudimo ir KLR pardavimo eksportui taikomo negrąžinamo PVM skirtumus. Kadangi Filipinų ir KLR gamintojai nebuvo linkę bendradarbiauti, koregavimas turėjo būti atliktas remiantis patikimiausiais turimais faktais. Todėl su transportu ir draudimu susiję koregavimai buvo pagrįsti per pradinį tyrimą nustatytomis vienai tonai tenkančiomis transporto ir draudimo išlaidomis.

(38)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, dempingas buvo apskaičiuotas palyginus pradiniame reglamente nustatytą normaliosios vertės svertinį vidurkį ir Filipinų atitinkamų eksporto kainų svertinį vidurkį šio tyrimo AL, išreikštus CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi.

(39)

Dempingas nustatytas palyginus taip nustatytus normaliosios vertės svertinį vidurkį ir eksporto kainų svertinį vidurkį.

(40)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, septynios Malaizijos bendrovės pateikė prašymus netaikyti priemonių. Nustatyta, kad viena bendrovė nėra tiriamojo produkto gamintoja, o kita bendrovė neišsamius atsakymus perdavė tyrimo pabaigoje, todėl buvo neįmanoma gauti trūkstamos informacijos ir patikrinti perduotus duomenis ir informaciją. Todėl į šiuos du prašymus netaikyti priemonių neatsižvelgta. Visgi likusioms penkioms bendradarbiaujančioms Malaizijos bendrovėms ataskaitiniu laikotarpiu teko 93 % tiriamojo produkto eksporto iš Malaizijos į Sąjungą.

(41)

Iš KLR importuojamo produkto atžvilgiu nustačius pradines priemones, žymiai išaugo iš Malaizijos į Sąjungą importuojamo tiriamojo produkto kiekis. Nuo mažiau kaip 2 000 metrinių tonų kiekio kasmet 2004–2005 m. laikotarpiu ataskaitiniu laikotarpiu kiekis išaugo iki daugiau kaip 13 000 metrinių tonų.

(42)

Tačiau pabrėžtina, kad po tiriamojo vizito patvirtinta, kad eksportas iš Malaizijos į Sąjungą išaugo todėl, kad tuo pačiu laikotarpiu Malaizijoje išaugo gamyba. Bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios, kaip nustatyta, yra su priemonių vengimu nesusiję Malaizijos gamintojai, tenka 93 % eksporto į Sąjungą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tik viena šių bendrovių vykdė nagrinėjamojo produkto perkrovimą, tačiau jis buvo susijęs tik su nedidele jos pardavimo dalimi ir 2009 m. buvo nutrauktas. Nenustatyta, kad kuri nors bendradarbiaujanti įmonė būtų dalyvavusi surinkimo operacijose, kuriose būtų naudojamos Kinijos kilmės dalys arba pusgaminiai.

(43)

Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad išaugusį importą iš Malaizijos lėmė išaugusi gamyba šalyje. Todėl prekybos tarp Malaizijos ir Sąjungos pobūdžio pokytis nėra priemonių vengimo praktikos pasekmė.

(44)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, šešios Tailando bendrovės pateikė prašymus netaikyti priemonių. Viena šių bendrovių vėlesniu procedūros etapu nebendradarbiavo, todėl buvo neįmanoma gauti trūkstamos informacijos ir vietoje patikrinti perduotą informaciją ir duomenis. Todėl į šį prašymą netaikyti priemonių neatsižvelgta. Visgi likusioms penkioms bendradarbiaujančioms Tailando bendrovėms ataskaitiniu laikotarpiu teko 67 % tiriamojo produkto eksporto iš Tailando į Sąjungą.

(45)

Iš KLR importuojamo produkto atžvilgiu nustačius pradines priemones, iš Tailando į Sąjungą importuojamo tiriamojo produkto kiekis keitėsi taip:

(46)

Eksporto iš Tailando į Sąjungą analizė turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nuo 2005 m. lapkričio mėn. Tailandui, kaip ir KLR, taikytos Sąjungos antidempingo priemonės (5). Šios priemonės nustojo galioti 2010 m. lapkričio mėn. Nuo tada Tailando eksportas į Sąjungą labai išaugo: nuo 367 metrinių tonų 2010 m. iki daugiau kaip 5 500 metrinių tonų 2011 m. ir daugiau kaip 6 700 metrinių tonų AL.

(47)

Tačiau pažymėtina, kad AL tiriamojo produkto eksporto iš Tailando į Sąjungą kiekis absoliučiais skaičiais nėra didesnis, palyginti su 2004 m., prieš KLR ir Tailandui nustatant antidempingo priemones. Santykinis (kaip viso Sąjungos importo dalis) importo iš Tailando kiekis net sumažėjo nuo beveik 12 % iki 7 %

(48)

Atlikus tyrimą nenustatyta, kad būtų vykdytos perkrovimo ar surinkimo operacijos, kuriose būtų naudojamos Kinijos kilmės dalys arba pusgaminiai. Atsižvelgiant į tai, kad prieš nustatant antidempingo priemones, iš Tailando buvo eksportuojama šalyje pagaminta produkcija, sudėtinga padaryti išvadą, kad dabartinis eksportas, kurio lygis panašus apimtimi, buvo skirtingos kilmės. Pabrėžtina tai, kad du didžiausi Tailando gamintojai, bendradarbiavę atliekant šį tyrimą, taip pat dalyvavo pradiniame Tailando atžvilgiu atliktame tyrime.

(49)

Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad išaugusį importą iš Tailando daugiausia lėmė išaugusi gamyba šalyje. Todėl prekybos tarp Tailando ir Sąjungos pobūdžio pokytis nėra priemonių vengimo praktikos pasekmė.

(50)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad galutinių antidempingo muitų, taikomų tam tikrų KLR kilmės nerūdijančio plieno tvirtinimo detalių ir jų dalių importui, buvo vengiama produktus perkraunant Filipinuose, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje.

(51)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatytų galiojančių priemonių taikymas turėtų būti išplėstas tiriamajam produktui, t. y. tam pačiam iš Filipinų siunčiamam importuojamam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Filipinų kilmės.

(52)

Atsižvelgiant į vangų bendradarbiavimą atliekant šį tyrimą, priemonės, kurių taikymas turi būti išplėstas, turėtų būti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2/2012 1 straipsnio 2 dalyje visoms kitoms KLR bendrovėms nustatytos priemonės, t. y. galutinis 27,4 % antidempingo muitas, taikomas neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

(53)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, kuriose nustatyta, kad bet kokia priemonė, kurios taikymo sritis buvo išplėsta, turėtų būti taikoma į Sąjungą įvežtiems ir pagal inicijavimo reglamentą registruotiems importuotiems produktams, turėtų būti surinkti muitai už minėtąsias tam tikras registruotas importuotas nerūdijančio plieno tvirtinimo detales ir jų dalis, siųstas iš Filipinų.

(54)

Atsižvelgiant į išvadas dėl Malaizijos ir Tailando, tyrimas dėl galimo antidempingo priemonių vengimo importuojant tam tikras iš Malaizijos ir Tailando siunčiamas nerūdijančio plieno tvirtinimo detales ir jų dalis, turėtų būti užbaigtas ir nutraukiama inicijavimo reglamente nustatyta tam tikrų iš Malaizijos ir Tailando siunčiamų nerūdijančio plieno tvirtinimo detalių ir jų dalių importo registracija.

(55)

Kaip paaiškinta 10 konstatuojamojoje dalyje, 16 Malaizijoje, Tailande ir Filipinuose įsikūrusių bendrovių pateikė prašymus joms netaikyti priemonių, kurių taikymo sritis gali būti išplėsta, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalimi.

(56)

Malaizijos ir Tailando bendrovių prašymai netaikyti priemonių nebuvo vertinami, nes šioms šalims priemonių taikymo sritis neišplėsta.

(57)

Nustatyta, kad viena iš trijų Filipinų bendrovių, prašančių netaikyti priemonių, per TL negamino ir neeksportavo tiriamojo produkto, todėl jos operacijų atžvilgiu nepadaryta jokių išvadų. Todėl šiuo etapu šios bendrovės prašymas netaikyti priemonių negali būti patenkintas. Tačiau jeigu paaiškėtų, kad, išplėtus galiojančių antidempingo priemonių taikymą, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies ir 13 straipsnio 4 dalies sąlygos yra tenkinamos, bendrovė gali prašyti, kad jos padėtis būtų peržiūrėta.

(58)

Surengus tikrinamuosius vizitus patvirtinta, kad likusios dvi Filipinų bendrovės iš tiesų buvo eksportuojančios gamintojos. Todėl daroma išvada, kad šios bendrovės nėra susijusios su priemonių vengimu, ir jų prašymai netaikyti priemonių patenkinami.

(59)

Manoma, kad šiuo atveju siekiant užtikrinti deramą atleidimo nuo priemonių taikymą, būtinos specialiosios priemonės. Šios specialios priemonės – reikalavimas valstybių narių muitinėms pateikti galiojančias prekybines sąskaitas faktūras, atitinkančias šio reglamento priede nurodytus reikalavimus. Be tokių sąskaitų faktūrų importuojamiems produktams turi būti taikomas išplėstasis antidempingo muitas.

(60)

Kitų Filipinų gamintojų, kurie atliekant šį tyrimą apie save nepranešė, TL neeksportavo tiriamojo produkto ir ketina pateikti prašymą netaikyti išplėstojo antidempingo muito remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi ir 13 straipsnio 4 dalimi, bus paprašyta užpildyti prašymą netaikyti priemonių, kad Komisija tokį prašymą galėtų įvertinti. Paprastai Komisija taip pat atliktų tikrinamąjį vizitą vietoje. Jeigu paisoma pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, gali būti pagrįstai atleidžiama nuo muitų. Jeigu atleidžiama nuo muitų, Komisija, pasikonsultavusi su patariamuoju komitetu, gali priimti sprendimą, kuriuo leidžiama importą iš bendrovių, nevengiančių Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2/2012 nustatytų antidempingo priemonių atleisti nuo muito, kurio taikymas išplėstas šiuo reglamentu.

(61)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis padarytos pirmiau minėtos išvados, ir jos buvo paragintos pateikti pastabas. Atskleidus informaciją pastabų negauta,

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: N-105 08/20

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Fax +32 22956505

12.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/9

(1)

2011 m. balandžio 12 d. Taryba priėmė Tarybos reglamentą (ES) Nr. 359/2011;

(2)

atsižvelgiant į Irane nuolat vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, į Reglamento (ES) Nr. 359/2011 I priede pateiktą asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą reikėtų įtraukti papildomus asmenis ir papildomą subjektą,

12.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/14

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 8 dalį valstybės narės galėjo iki 2012 m. rugsėjo 1 d. peržiūrėti to reglamento 69 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą ir nuspręsti nuo 2013 m. pakeisti 68 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios paramos finansavimo sumas arba nutraukti tos paramos taikymą;

(2)

dėl blogų klimato sąlygų poveikio kai kuriems svarbiausiems Sąjungos ir pasaulio grūdų tiekėjams pašarų kainos 2012 m. nuolat augo, todėl blogėja valstybių narių ūkių, visų pirma pieno produktų, galvijienos, avienos ir ožkienos sektoriuose, ekonominė padėtis. Tie sektoriai metų pabaigoje patyrė didelių finansinių sunkumų, nes pašarų kainos sudarė didelę jų gamybos sąnaudų dalį. Ekstremali padėtis susiklostė tais atvejais, kai kilo reali rizika, kad veikla sulėtės arba bus sustabdyta ir, galiausiai, gamyba tuose sektoriuose sumažės arba bus nutraukta. Dabartinės padėties nebuvo įmanoma numatyti tuo metu, kai pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 8 dalį valstybės narės galėjo peržiūrėti sprendimus dėl 2013 m.;

(3)

68 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji parama yra tinkama priemonė tokiai padėčiai ištaisyti teikiant paramą ūkiams, kurių gyvybingumui kyla grėsmė. Siekiant ištaisyti pieno produktų, galvijienos, avienos ir ožkienos sektoriuose veikiančių ūkininkų blogėjančią padėtį ir išvengti rimtų praktinių ir specifinių problemų, t. y. persiorientavimo į kitą žemės ūkio veiklą arba ūkių perdavimo, valstybėms narėms turėtų būti leista peržiūrėti sprendimus dėl 2013 m. iki naujojo termino;

(4)

todėl pranešimo apie tokią peržiūrą Komisijai terminas, nustatytas 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1120/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės (2), 50 straipsnio 3 dalyje, turėtų būti pratęstas;

(5)

todėl tikslinga nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 73/2009 ir Reglamento (EB) Nr. 1120/2009;

(6)

kadangi nukrypti leidžiančios nuostatos susijusios su 2013 m., šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(7)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

12.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/16

(1)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis nustatyti maistą ir pašarus reglamentuojantys bendrieji principai, visų pirma susiję su maisto ir pašarų sauga. To reglamento 18 straipsnyje nustatyta, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose atsekti maisto produktus, pašarus, maistinius gyvūnus ir kitas medžiagas, kurias ketinama arba kurios yra skirtos dėti į maistą ar pašarus;

(2)

tame straipsnyje taip pat nustatyta, kad maisto ūkio subjektai turi turėti galimybę nustatyti bet kokio jiems maisto produktus tiekusio asmens tapatybę; jie taip pat privalo įdiegti sistemas bei procedūras, kuriomis naudojantis galima būtų nustatyti, kokioms kitoms įmonėms jie tiekė savo produktus. Ši informacija turi būti pateikiama kompetentingai institucijai jos prašymu;

(3)

po 2011 m. gegužės mėn. kilusių šiga toksiną gaminančių E. coli (STEC) bakterijų protrūkių Sąjungoje nustatyta, kad šie protrūkiai greičiausiai kilo dėl daigų vartojimo;

(4)

2011 m. spalio 20 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) priėmė mokslinę nuomonę dėl pavojaus, kurį sukelia šiga toksiną gaminančios Escherichia coli (STEC) ir kitos patogeninės bakterijos, esančios nedaigintose ir daigintose sėklose (2). Nuomonėje EMST daro išvadą, kad pirminis su daigais siejamų protrūkių šaltinis yra patogenais užkrėstos džiovintos sėklos. Be to, nuomonėje teigiama, kad sėkloms dygstant dėl didelės drėgmės ir palankios temperatūros ant džiovintų sėklų esantys patogenai gali daugintis ir sukelti pavojų visuomenės sveikatai;

(5)

atsekamumas – veiksminga priemonė, kuria galima užtikrinti maisto saugą, kadangi maisto produktus galima atsekti visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, todėl sudaromos sąlygos greitai reaguoti per maistą plintančios ligos protrūkių atvejais. Visų pirma, taikant tam tikrų negyvūninių maisto produktų atsekamumo sistemą būtų galima padėti pašalinti nesaugius maisto produktus iš rinkos ir taip apsaugoti vartotojus;

(6)

siekiant užtikrinti atsekamumą pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnį, turi būti visada žinomi daigus ir sėklas daigams auginti tiekiančio maisto ūkio subjekto ir maisto ūkio subjekto, kuriam šios sėklos ir daigai tiekiami, pavadinimai ir adresai. Reikalavimas grindžiamas gretutinių grandžių metodu, pagal kurį reikalaujama, kad maisto ūkio subjektai įdiegtų sistemą, kuria naudodamiesi jie galėtų nustatyti savo tiesioginį (-ius) tiekėją (-us) ir tiesioginį (-ius) klientą (-us), išskyrus jei jie yra galutiniai vartotojai;

(7)

daigų auginimo sąlygos gali kelti didelį pavojų visuomenės sveikatai, nes auginant daigus gali pradėti sparčiai daugintis per maistą plintantys patogenai. Su daigų vartojimu susijusių per maistą plintančios ligos protrūkių atveju itin svarbu greitai atsekti susijusius produktus, kad būtų galima sumažinti tokio protrūkio poveikį visuomenės sveikatai;

(8)

be to, prekyba sėklomis daigams auginti yra labai paplitusi, todėl didėja poreikis taikyti atsekamumo sistemą;

(9)

todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios daigų ir sėklų daigams auginti atsekamumo taisyklės;

(10)

visų pirma, tikslinga nustatyti reikalavimą, pagal kurį maisto ūkio subjektai privalo pateikti papildomos informacijos apie tokių sėklų ar daigų kiekį, išsiuntimo datą, taip pat partijos identifikacinį numerį ir išsamų sėklų ar daigų aprašą;

(11)

siekiant sumažinti maisto ūkio subjektams tenkančią administracinę naštą, tikslinga sudaryti lankstesnes sąlygas dėl formos, kuria maisto ūkių subjektai saugo ir pateikia atitinkamą informaciją, kaip nustatyta atsekamumo reikalavimuose;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

i)

daigams;

ii)

sėkloms daigams auginti.

a)

tikslus sėklų ar daigų aprašas, įskaitant taksonominį augalo pavadinimą;

b)

tiekiamų sėklų ar daigų kiekis;

c)

jei sėklas ar daigus išsiuntė kitas maisto ūkio subjektas:

d)

maisto ūkio subjekto, kuriam sėklos ar daigai išsiųsti, pavadinimas ir adresas;

e)

siuntėjo (savininko), jeigu jis nėra tas pats maisto ūkio subjektas, kuriam sėklos ar daigai išsiųsti, pavadinimas ir adresas;

f)

atitinkamas partijos identifikacinis numeris;

g)

išsiuntimo data.

12.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/19

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 852/2004 maisto ūkio subjektams nustatomos bendrosios maisto produktų higienos taisyklės, kuriose ypač daug dėmesio skiriama rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principų taikymui. To reglamento 4 straipsnyje nustatyta, kad maisto ūkio subjektai turi patvirtinti specialiąsias higienos priemones, susijusias su, inter alia, atitiktimi maisto produktų mikrobiologiniams kriterijams ir mėginių ėmimo bei tyrimo reikalavimams;

(2)

2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (2) nustatyti mikrobiologiniai kriterijai dėl tam tikrų mikroorganizmų ir įgyvendinimo taisyklės, kurių turi laikytis maisto ūkio subjektai, įgyvendindami Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnyje nurodytas bendrąsias ir specialiąsias higienos priemones;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriuje nustatyti maisto saugos kriterijai, kuriuos turi atitikti tam tikrų kategorijų maisto produktai, įskaitant mėginių ėmimo planus, analizės pamatinius metodus ir mikroorganizmų ar jų toksinų ir metabolitų ribas. Tame skyriuje išvardyti daigintų sėklų maisto saugos kriterijai dėl salmonelių;

(4)

po 2011 m. gegužės mėn. kilusių šiga toksiną gaminančių E. coli bakterijų (STEC) protrūkių Sąjungoje nustatyta, kad šie protrūkiai greičiausiai kilo dėl daigų vartojimo;

(5)

2011 m. spalio 20 d. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė mokslinę nuomonę dėl pavojaus, kurį sukelia šiga toksiną gaminančios Escherichia coli bakterijos ir kitos patogeninės bakterijos, esančios sėklose ir daigintose sėklose (3). Nuomonėje EMST daro išvadą, kad pirminis su daigais siejamų protrūkių šaltinis yra patogeninėmis bakterijomis užkrėstos džiovintos sėklos. Be to, nuomonėje teigiama, kad dygstant sėkloms dėl didelės drėgmės ir palankios temperatūros ant džiovintų sėklų esančios patogeninės bakterijos gali daugintis ir sukelti pavojų visuomenės sveikatai;

(6)

EMST savo nuomonėje rekomenduoja, inter alia, sugriežtinti mikrobiologinius kriterijus kaip vieną iš maisto saugos valdymo sistemos, naudojamos daigintų sėklų gamybos grandinėje, sudėtinių dalių. Ši rekomendacija yra susijusi su galiojančiais daigintų sėklų mikrobiologiniais kriterijais dėl salmonelių ir galimybės nustatyti mikrobiologinius kriterijus dėl kitų patogenų svarstymu. EMST taip pat teigia, kad, remiantis turimais duomenimis, dėl daigų kyla didesnis pavojus nei dėl kitų daigintų sėklų;

(7)

EMST savo nuomonėje svarsto įvairius sėklų mikrobiologinių kriterijų dėl patogeninių E. coli bakterijų variantus: prieš pradedant gamybos procesą, sėkloms dygstant ir gavus galutinį produktą. Šiuo atžvilgiu EMST teigia, kad nustatyti ir sumažinti užkrato problemą ankstesniame daigintų sėklų gamybos grandinės etape gali būti naudinga, kadangi taip būtų išvengta užkrato plitimo daigams augant. Ji taip pat pripažįsta, kad nustatyti užkratą atliekant vien tik sėklų analizę gali būti neįmanoma, kadangi jis gali atsirasti vėlesniame gamybos proceso etape. Todėl EMST daro išvadą, kad mikrobiologiniai kriterijai galėtų būti naudingi sėkloms dygstant ir (arba) gavus galutinį produktą. Svarstydama galimybę nustatyti jau sudygusių sėklų mikrobiologinius kriterijus EMST pažymi, kad dėl laikotarpio, būtino taikant patogeninių bakterijų nustatymo metodus, ir trumpo maisto produkto galiojimo laiko gali būti neįmanoma pašalinti kriterijų neatitinkantį maisto produktą iš rinkos. EMST mano, kad šiuo metu neįmanoma įvertinti, kokiu mastu konkretūs sėklų ir daigintų sėklų mikrobiologiniai kriterijai gali apsaugoti visuomenės sveikatą. Tai rodo, kad būtina rinkti duomenis kiekybiniam rizikos vertinimui atlikti. Todėl šiuos kriterijus reikėtų peržiūrėti atsižvelgiant į mokslo, technologijos ir metodologijos pažangą, maisto produktuose atsirandančius patogeninius mikroorganizmus ir rizikos vertinimo informaciją;

(8)

siekiant užtikrinti Sąjungos visuomenės sveikatos apsaugą ir atsižvelgiant į tą EMST nuomonę, priimtas 2013 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 211/2013 dėl į Sąjungą importuojamų daigų ir sėklų daigams auginti sertifikavimo reikalavimų (4) ir 2013 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 208/2013 dėl daigų ir sėklų daigams auginti atsekamumo reikalavimų (5);

(9)

be šiuose aktuose nustatytų priemonių ir atsižvelgiant į didelį pavojų sveikatai, kurį gali kelti galimas patogenų buvimas daiguose, laikantis EMST rekomendacijų turėtų būti nustatytos nuostatos dėl papildomų mikrobiologinių kriterijų, ypač dėl STEC serogrupių, kurios, kaip manoma, kelia daugiausia susirūpinimo dėl visuomenės sveikatos;

(10)

mikrobiologiniai kriterijai – vienas iš kelių maisto saugos kontrolės variantų, kurį maisto ūkio subjektai turėtų naudoti kaip priemonę veiksmingos maisto saugos valdymo sistemos įgyvendinimui patikrinti. Tačiau dėl mažo kai kurių patogenų paplitimo ir nevienodo jų pasiskirstymo sėklose ir daigintose sėklose, mėginių ėmimo planų statistinio ribotumo ir informacijos apie gerosios žemės ūkio patirties taikymą sėklų gamyboje trūkumo būtina visas sėklų partijas tirti dėl patogenų, jeigu maisto ūkio subjektai nėra įdiegę maisto saugos valdymo sistemų su etapais, kuriais mažinamas mikrobiologinis pavojus. Jei maisto saugos valdymo sistemos įdiegtos ir jų veiksmingumas patvirtintas ankstesniais duomenimis, galima svarstyti galimybę mėginius imti rečiau. Tačiau mėginiai turėtų būti imami ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

(11)

siekiant atsižvelgti į gamybos sistemų įvairovę ir kartu užtikrinti lygiaverčius maisto saugos standartus, nustatant daigų mikrobiologinius kriterijus turėtų būti suteikiama lankstumo dėl mėginių ėmimo etapų ir imtinų mėginių rūšių. Visų pirma tikslinga numatyti daigų mėginių ėmimo alternatyvas, jeigu mėginius imti yra techniškai sudėtinga. Kaip alternatyvus metodas pasiūlyta dėl patogeninių bakterijų tirti panaudotą drėkinimo vandenį, nes atrodo, kad jis yra tinkamas daiguose esančių mikroorganizmų rodiklis. Kadangi šio alternatyvaus metodo jautris nėra tiksliai žinomas, jį taikantys maisto ūkio subjektai turi parengti mėginių ėmimo planą, kuriame būtų nurodyti panaudoto drėkinimo vandens mėginių ėmimo būdai ir vietos;

(12)

pripažinta, kad daugiausia ES pasitaikančių hemolizinio ureminio sindromo (MUS) atvejų sukelia tam tikros STEC serogrupės (būtent O157, O26, O103, O111, O145 ir O104:H4). Be to, serotipas O104:H4 sukėlė 2011 m. gegužės mėn. Sąjungoje įvykusį ligos protrūkį. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti šių šešių serogrupių mikrobiologinius kriterijus. Negalima atmesti galimybės, kad kitos STEC serogrupės taip pat gali būti patogeniškos žmonėms. Iš tiesų tokios STEC gali sukelti lengvesnes ligos formas, pvz., viduriavimą ir (arba) viduriavimą su krauju, ir HUS, todėl jos kelia pavojų vartotojų sveikatai;

(13)

daigai turėtų būti laikomi gatavu maisto produktu, kadangi juos galima vartoti neparuošus ar kitaip neperdirbus, priešingu atveju tai būtų veiksmingas būdas patogeniniams mikroorganizmams pašalinti arba sumažinti jų kiekį iki priimtino lygio. Todėl daigus auginantys maisto ūkio subjektai turėtų laikytis Sąjungos teisės aktuose nustatytų gataviems maisto produktams taikomų maisto saugos kriterijų, įskaitant jų mėginių ėmimo plane nustatytą mėginių ėmimą iš perdirbimo vietų ir įrangos;

(14)

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (6) siekiama užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų ir veiksmingų priemonių, skirtų nustatyti ir kontroliuoti salmoneles bei kitus zoonozių sukėlėjus visuose susijusiuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose, siekiant sumažinti jų plitimą ir visuomenės sveikatai keliamą pavojų;

(15)

Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1086/2011 (7), nustatytos išsamios taisyklės dėl šviežiai paukštienai taikomo maisto saugos kriterijaus dėl salmonelių. Dėl Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 pakeitimų Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 taip pat buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1086/2011. Tačiau dėl to pakeitimo Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 tekste atsirado tam tikrų terminologinių neaiškumų. Siekiant Sąjungos teisės aktų aiškumo ir nuoseklumo tie neaiškumai turėtų būti patikslinti;

(16)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštarauja,

1)

2 straipsnis papildomas šiuo m punktu:

2)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

12.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/24

(1)

Reglamente (EB) Nr. 852/2004 maisto tvarkymo subjektams nustatomos bendrosios maisto produktų higienos taisyklės, taikomos, inter alia, pirminei gamybai ir su ja susijusiomis operacijomis. Tame reglamente nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai turi užtikrinti, kad įmonės turi kompetentingos institucijos patvirtinimą, kuris suteikiamas bent kartą apsilankius įmonės patalpose, jei patvirtinimo reikalaujama pagal nacionalinius teisės aktus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004 (2) arba sprendimą, priimtą vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 852/2004;

(2)

po 2011 m. gegužės mėn. įvykusių šiga toksiną gaminančių E. coli bakterijų protrūkių Sąjungoje nustatyta, kad šie protrūkiai greičiausiai kilo dėl daigų vartojimo;

(3)

2011 m. spalio 20 d. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė mokslinę nuomonę dėl pavojaus, kurį sukelia šiga toksiną gaminančios Escherichia coli bakterijos (STEC) ir kitos patogeninės bakterijos, esančios sėklose ir iš jų išaugintuose daiguose (3). Nuomonėje EMST daro išvadą, kad pirminis su daigais siejamų protrūkių šaltinis yra patogeninėmis bakterijomis užkrėstos džiovintos sėklos. Be to, nuomonėje teigiama, kad sėkloms dygstant dėl didelės drėgmės ir palankios temperatūros ant džiovintų sėklų esančios patogeninės bakterijos gali daugintis ir sukelti pavojų visuomenės sveikatai;

(4)

siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą Sąjungoje ir atsižvelgiant į minėtą EMST nuomonę, buvo priimtas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 209/2013 (4), kuriuo iš dalies keičiamas 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (5), Komisijos reglamentas (ES) Nr. 211/2013 (6) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 208/2013 (7);

(5)

be tuose teisės aktuose nustatytų priemonių, daigus auginančios įmonės turėtų būti patvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004. Toks patvirtinimas, kuris suteikiamas bent kartą apsilankius įmonės patalpose, užtikrintų, kad įmonės atitinka tam tikrus higienos reikalavimus ir tuo pačiu būtų užtikrintas aukštas visuomenės sveikatos apsaugos lygis. Įmonės turėtų būti patvirtintos tik tuo atveju, jei jos laikosi reikalavimų, kuriais siekiama sumažinti užkrato tikimybę patalpose, kuriose auginami daigai;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

12.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/26

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 išdėstytos bendrosios taisyklės, pagal kurias atliekama oficiali kontrolė, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatytų taisyklių, kuriomis visų pirma siekiama užkirsti kelią tiesiogiai ar per aplinką atsirasti pavojui žmonėms ir gyvūnams, likviduoti šį pavojų arba jį sumažinti iki priimtino laipsnio;

(2)

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (2), nustatyti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis maisto produktus ir pašarus reglamentuojantys bendrieji principai, visų pirma susiję su maisto produktų ir pašarų sauga. Tame reglamente nustatyta, kad į Sąjungą importuojami maisto produktai ir pašarai, skirti pateikti rinkai Sąjungos viduje, turi atitikti maisto produktus reglamentuojančių įstatymų susijusius reikalavimus arba sąlygas, kurias Sąjunga pripažįsta esančias bent jau lygiavertėmis šiems reikalavimams;

(3)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) nustatytos bendrosios maisto produktų higienos taisyklės, skirtos maisto ūkio subjektams. Tame reglamente nustatyta, kad maisto ūkio subjektai turi užtikrinti, kad visi jų prižiūrimi maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai atitiktų jame išdėstytus atitinkamus higienos reikalavimus. Visų pirma Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatyta, kad maisto ūkio subjektai, vykdantys pirminę maisto produktų gamybą ir su tuo susijusias operacijas, išvardytas jo I priede, turi laikytis to I priedo A dalyje išvardytų bendrųjų higienos nuostatų;

(4)

po 2011 m. gegužės mėn. įvykusių Shiga toksiną gaminančių E. coli (STEC) bakterijų protrūkio Sąjungoje nustatyta, kad šie protrūkiai greičiausiai kilo dėl daigintų sėklų vartojimo;

(5)

2011 m. spalio 20 d. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė mokslinę nuomonę dėl rizikos, kurią sukelia Shiga toksiną gaminančios Escherichia coli (STEC) ir kitos patogeninės bakterijos, esančios nedaigintose ir daigintose sėklose (4). Nuomonėje EMST daro išvadą, kad pirminis su daigais siejamų protrūkių šaltinis yra patogeninėmis bakterijomis užkrėstos džiovintos sėklos. Be to, nuomonėje teigiama, kad sėkloms dygstant dėl didelės drėgmės ir palankios temperatūros ant džiovintų sėklų esančios patogeninės bakterijos gali daugintis ir sukelti riziką visuomenės sveikatai;

(6)

siekiant Sąjungoje apsaugoti visuomenės sveikatą ir atsižvelgiant į EMST nuomonę buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 208/2013 (5). Tame įgyvendinimo reglamente nustatytos daigų ir sėklų daigams auginti siuntų atsekamumo taisyklės;

(7)

siekiant užtikrinti tinkamą visuomenės sveikatos apsaugos lygį, į Sąjungą importuojami daigai ir sėklos daigams auginti taip pat turėtų atitikti Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatytus reikalavimus, o daigai turėtų atitikti ir Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 208/2013 nustatytus atsekamumo reikalavimus bei Komisijos reglamente (EB) Nr. 2073/2005 (6) nustatytus mikrobiologinius kriterijus. Todėl tokioms į Sąjungą importuojamoms prekėms turėtų būti nustatyti atitinkami sertifikavimo reikalavimai;

(8)

šiuo metu Sąjungos teisės aktuose nėra numatyta sertifikatų, skirtų į Sąjungą importuojamiems daigams ir sėkloms daigams auginti. Todėl šiame reglamente tikslinga pateikti sertifikato pavyzdį, skirtą tokioms į Sąjungą importuojamoms prekėms;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštarauja,

a)

vadovaujamasi daigų apibrėžtimi, pateikta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 208/2013 2 straipsnio a punkte;

b)

siunta – tam tikras kiekis daigų arba sėklų daigams auginti:

12.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/30

(1)

kelios valstybės narės pateikė prašymus pakeisti ir papildyti Reglamento (EB) Nr. 396/2005 I priedo stulpelį „Susijusių rūšių arba kitų produktų, kuriems taikoma ta pati DLK, pavyzdžiai“;

(2)

šie papildymai reikalingi tam, kad į Reglamento (EB) Nr. 396/2005 I priedą būtų įtraukti nauji vaisiai, daržovės ir grūdai, atsiradę valstybių narių rinkoje;

(3)

tikslinga įrašyti šiuos vaisius, daržoves, grūdus ir gyvūninius produktus: pirštuotavaisio citrinmedžio vaisius, karališkasis mandarinas, paprastasis zizifas, ilgavaisė gervuogė, longanas, lansija (langsat), salakpalmės vaisius, gumbuotoji notra, didžioji varnalėša, kiti valgomieji svogūnai, kiti žalieji svogūnai, gelsvasis baklažanas (antroewa), raukšlėtasis svaidenis (sopropo), briaunotoji plaušenė (teroi), ilgavaisė kutuotė, paprastasis ilgmoliūgis (lauki), valgomasis čajotas, paprastasis agurotis (naujesnis varietetas), jaunų kukurūzų burbuolės, spindulinės pupuolės daigai, liucernos daigai, kiaulpienės lapeliai, ropinio kopūsto lapai, ksantosomos (tajer) lapai, plačialapis cestras (bitawiri), baltoji bazelė, banano lapai, vandeninio sukučio vaisius (batatas), marsilija, gulsčioji neptunija, kvapioji zunda, šakninės petražolės lapai, siauralapis bazilikas, kvapusis bazilikas, plaukuotasis bazilikas, citrinžolė, azijinė centelė, raukšlėtalapis pipiras, kvapioji murėja, banano žiedai, kampuotoji pupenė, šviežios sojos, pelkinių zizanijų grūdai, agurklės lapai ir stiebai, vijoklinė akacija, grybeliena (fungus mycelium), gyslotinis ežeinis, rausvoji pirštūnė, melsvoji soruolė, kanarinių strypainių grūdai, žalioji paprika, stirnos ir korinis medus;

(4)

nuoseklumo sumetimais tikslinga medžiojamus laukinius gyvūnus perkelti iš kategorijos „Kiti ūkiuose auginami gyvūnai“ į kategoriją „Kiti produktai iš sausumos gyvūnų“, o valgomąsias gėles – iš kategorijos „Kita“ į kategoriją, kurioje pateikiamas augalų kultūros pavyzdys;

(5)

siekiant geriau taikyti tarptautinės taksonominės nomenklatūros taisykles, tikslinga patikslinti pistacijų, obuolių, vyšnių, braškių, gervuogių, šilauogių (mėlynių), kinkanų, bulvių, dioskorėjų, burokėlių, paprikų, ybiškių, brokolių, gūžinių kopūstų, kininių bastučių, lapinių kopūstų, ropinių kopūstų, salotinės trūkažolės, gražgarstės, kopūstinių kultūrų lapų ir daigų, burokėlių lapų, paprastosios trūkažolės, salierių lapų, baziliko, palmių šerdžių, sorgų, kavos pupelių, rožės žiedlapių, jazminaičių žiedų, liepos, raibsteglio lapų, krapų, uosrutės, cinamono, ciberžolės, cukrinių runkelių ir bananų lotyniškus pavadinimus;

(6)

atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų ir vykdymo užtikrinimo įstaigos prašymus ir į tai, kokiu pavidalu produktai patenka į rinką, turėtų būti padaryta keletas pakeitimų, susijusių su produktų, kuriems taikoma DLK, dalimis;

(7)

tikslinga numatyti tokius pakeitimus dėl arbatos, kakavos pupelių, apynių, ropinių kopūstų ir dėl gyvūninių produktų;

(8)

aiškumo sumetimais tikslinga pakeisti Reglamento (EB) Nr. 396/2005 I priedą;

(9)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 396/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,