23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 52/1

(1)

siekiant lankstumo, sandorio šalis turėtų turėti galimybę sutarties duomenų teikimo užduotį pavesti kitai sandorio šaliai arba trečiajai šaliai. Sandorio šalims taip pat turėtų būti suteikta galimybė susitarti pavesti duomenų teikimo užduotį bendram trečiajam subjektui, įskaitant pagrindinę sandorio šalį, kuri sandorių duomenų saugyklai pateiktų vieną pranešimą, kuriame būtų lentelė su atitinkamais laukais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant užtikrinti duomenų kokybę, pranešime turėtų būti nurodyta, kad jis teikiamas abiejų sandorio šalių vardu ir kad jame pateikiami visi duomenys, kurie būtų buvę pateikti, jei apie sutartį būtų pranešama atskirai;

(2)

siekiant išvengti nenuoseklumo bendrų duomenų lentelėse, kiekviena išvestinių finansinių priemonių sutarties šalis užtikrina, kad dėl pateikiamų bendrų duomenų susitartų abi sandorio šalys. Jei sandorio šalys teikia duomenis skirtingoms sandorių duomenų saugykloms, duomenis padės suderinti unikalus sandorio identifikatorius;

(3)

siekiant išvengti pranešimų dubliavimo ir sumažinti pranešimų teikimo naštą, kai viena sandorio šalis ar pagrindinė sandorio šalis teikia pranešimus abiejų sandorio šalių vardu, ta sandorio šalis ar pagrindinė sandorio šalis turėtų turėti galimybę sandorių duomenų saugyklai siųsti vieną pranešimą, kuriame būtų pateikta atitinkama informacija;

(4)

reguliavimo institucijų galimybei vykdyti savo įgaliojimus, visų pirma susijusius su finansiniu stabilumu, labai svarbus išvestinių finansinių priemonių sutarčių vertinimas. Sutarties vertė, nustatyta pagal rinkos kainą arba pagal modelį, rodo su ta sutartimi susijusių pozicijų ženklą ir dydį ir papildo informaciją apie pradinę sutartyje nurodytą vertę;

(5)

siekiant užtikrinti tinkamą pozicijų stebėseną, labai svarbu surinkti informaciją apie įkaitą, susijusį su tam tikra sutartimi. Kad tai būtų įmanoma, sandorio šalys, kurios savo sandorius užtikrina įkaitu, turėtų pateikti išsamią informaciją apie tokį užtikrinimą kiekvieno sandorio lygmeniu. Kai įkaitas apskaičiuojamas remiantis grynosiomis pozicijomis, susidarančiomis dėl sutarčių rinkinio, ir todėl jis pateikiamas ne kiekvieno sandorio lygmeniu, o portfelio lygmeniu, sandorio šalys turėtų turėti galimybę pranešti apie portfelį naudodamos unikalų kodą arba numeracijos sistemą, kurią nustato sandorio šalis. Tas unikalus kodas turėtų identifikuoti konkretų portfelį, dėl kurio apsikeista įkaitu, kai sandorio šalis turi daugiau nei vieną portfelį, ir taip pat turėtų užtikrinti, kad išvestinių finansinių priemonių sutartis galėtų būti susieta su konkrečiu portfeliu, dėl kurio laikomas įkaitas;

(6)

šis reglamentas pagrįstas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Komisijai pateikė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), ir juo parodoma, koks svarbus vaidmuo tenka sandorių duomenų saugykloms, didinant rinkų skaidrumą visuomenės ir reguliavimo institucijų atžvilgiu, taip pat nurodomi duomenys, kuriuos būtina pateikti sandorių duomenų saugykloms ir kuriuos jos kaupia bei pateikia, priklausomai nuo išvestinių finansinių priemonių klasės ir sandorio pobūdžio;

(7)

prieš pateikdama techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais grindžiamas šis reglamentas, EVPRI konsultavosi su atitinkamomis valdžios institucijomis ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariais. Pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (3), 10 straipsnį EVPRI taip pat surengė atviras viešas konsultacijas dėl tokių techninių reguliavimo standartų projektų, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal to reglamento 37 straipsnį įsteigta EVPRI Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

a)

priedo 1 lentelėje nurodyta išsami informacija, įskaitant su sandorio šalimis susijusią informaciją;

b)

priedo 2 lentelėje nurodyta informacija, įskaitant su dviejų sandorio šalių sudaryta išvestinių finansinių priemonių sutartimi susijusią informaciją.

23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 52/11

(1)

reikėtų nustatyti taisyklių, taikytinų tarpuskaitos prievolei, jos taikymui, galimoms išimtims ir rizikos mažinimo būdams, nustatytiniems, kai tarpuskaita su pagrindine sandorio šalimi neįmanoma, sistemą. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir sudaryti geresnes sąlygas suinteresuotosioms šalims, visų pirma toms šalims, kurioms taikomos prievolės, visapusiškai šias nuostatas apžvelgti ir veiksmingai su jomis susipažinti, pageidautina daugumą techninių reguliavimo standartų, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 II antraštinę dalį, pateikti viename reglamente;

(2)

kalbant apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos pasaulinį mastą, šiuo reglamentu turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamas tarptautiniu mastu suderintas gaires ir rekomendacijas dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos reformų ir privalomos tarpuskaitos, taip pat kitų jurisdikcijų parengtas susijusias taisykles. Visų pirma tarpuskaitos prievolės nustatymo sistema atsižvelgiama į Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos paskelbtus privalomos tarpuskaitos reikalavimus. Taip bus kuo labiau remiama konvergencija su kitose jurisdikcijose taikomu metodu;

(3)

siekiant aiškiai nustatyti ribotą skaičių sąvokų, susijusių su Reglamentu (ES) Nr. 648/2012, ir išsamiai nurodyti šiam techniniam standartui parengti būtinas technines sąlygas, reikėtų apibrėžti keletą terminų;

(4)

dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų pagrindinei sandorio šaliai, tarpuskaitos nariui, klientui arba netiesioginiam klientui neturėtų kilti papildomos sandorio šalies rizikos, o netiesioginio kliento turtui ir pozicijoms turėtų būti suteikiama deramo lygio apsauga. Todėl labai svarbu, kad visų rūšių netiesioginės tarpuskaitos susitarimai atitiktų būtinąsias sąlygas jų saugumui užtikrinti. Dėl šios priežasties netiesioginės tarpuskaitos susitarimus sudariusioms šalims taikomi konkretūs įsipareigojimai. Tokių susitarimų taikymo sritis apima ne vien netiesioginių klientų ir tarpuskaitos nario kliento, teikiančio netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, sutartinius santykius;

(5)

Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 reikalaujama, kad pagrindinė sandorio šalis būtų paskirtąja sistema pagal 1998 m. gegužės 19 d. Direktyvą 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (3). Vadinasi, pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos nariai turėtų atitikti sistemos dalyvio kriterijus pagal tą direktyvą. Todėl siekiant netiesioginiams klientams užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kaip teikiama klientams pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, būtina užtikrinti, kad netiesioginės tarpuskaitos paslaugas galėtų teikti tie klientai, kurie yra kredito įstaigos, investicinės įmonės arba lygiavertės trečiosios šalies kredito įstaigos arba investicinės įmonės;

(6)

netiesioginės tarpuskaitos susitarimus reikėtų nustatyti taip, kad netiesioginiams klientams būtų užtikrinta galimybė gauti tokio paties lygio apsaugą, kaip įsipareigojimų neįvykdymo atveju teikiama tiesioginiams klientams. Tarpuskaitos nariui, kuris padeda vykdyti netiesioginės tarpuskaitos susitarimą, neįvykdžius įsipareigojimų, pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 39 ir 48 straipsniuose nustatytus perkeliamumo reikalavimus netiesioginių klientų pozicijos turėtų būti perduodamos alternatyviam tarpuskaitos nariui kartu su klientų pozicijomis. Be to, pagal netiesioginės tarpuskaitos susitarimus turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos nuo klientų įsipareigojimų nevykdymo priemonės, kuriomis turėtų būti palaikomas netiesioginių klientų pozicijų perdavimas alternatyviam tarpuskaitos paslaugų teikėjui;

(7)

kadangi dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų gali kilti specifinė rizika, visos netiesioginės tarpuskaitos susitarimo šalys, įskaitant tarpuskaitos narius ir pagrindines sandorio šalis, turėtų reguliariai nustatyti, stebėti ir valdyti visą dėl susitarimo atsirandančią reikšmingą riziką. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu, kad klientai, teikiantys netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, ir šias paslaugas padedantys teikti tarpuskaitos nariai tinkamai keistųsi informacija. Tarpuskaitos nariai turėtų naudotis klientų suteikta informacija tik rizikos valdymo tikslais ir užkirsti kelią netinkamam neskelbtinos komercinės informacijos naudojimui, taip pat ir tokiomis priemonėmis, kaip finansų įstaigos įvairių skyrių veiksmingas atskyrimas, kuriuo siekiama išvengti interesų konfliktų;

(8)

kompetentinga institucija, pagrindinei sandorio šaliai suteikusi leidimą atlikti tam tikros klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, apie tokio leidimo suteikimą turi pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI). Šiame pranešime turėtų būti pateikiama išsamios informacijos, reikalingos EVPRI, kad ji galėtų atlikti įvertinimą, įskaitant informaciją apie atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių likvidumą ir kiekį. Nors informaciją Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai teikia kompetentinga institucija, pradinę reikalingą informaciją kompetentingai institucijai pateikia leidimo paprašiusi pagrindinė sandorio šalis, o kompetentinga institucija šią informaciją gali papildyti;

(9)

kadangi ne visais atvejais gali būti prieinama visa informacija, kurią reikia pateikti kompetentingos institucijos EVPRI teikiamame pranešime dėl tarpuskaitos prievolės, ypač informacija apie naujus produktus, reikėtų pateikti turimus apytikrius apskaičiavimus, aiškiai nurodant daromas prielaidas. Pranešime taip pat reikėtų pateikti su sandorio šalimis susijusios informacijos, kaip antai sandorio šalių tipą ir numerį, etapus, kurių reikia tarpuskaitai su pagrindine sandorio šalimi pradėti, sandorio šalių teisinį ir veiklos pajėgumą arba jų rizikos valdymo sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos EVPRI įvertinti aktyvių sandorio šalių gebėjimą laikytis tarpuskaitos prievolės nesutrikdant rinkos;

(10)

kompetentingos institucijos pranešime EVPRI turėtų būti pateikta informacijos apie standartizacijos lygį, likvidumą ir galimybę gauti kainodaros informaciją, kad būtų sudarytos sąlygos EVPRI įvertinti, ar tam tikros klasės ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms reikėtų taikyti tarpuskaitos prievolę. Atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sąlygų ir veiklos procesų standartizacijos kriterijai rodo ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės ekonominių sąlygų standartizaciją, kadangi tik standartizavus tokias ekonomines sąlygas galima standartizuoti sutarčių sąlygas ir veiklos procesus. Su likvidumu ir galimybe sužinoti kainą susijusius kriterijus EVPRI vertina taikydama kitus principus, nei šiuos kriterijus vertindama taikė kompetentinga institucija, suteikdama leidimą pagrindinei sandorio šaliai. Šiuo atžvilgiu likvidumas vertinamas taikant platesnį požiūrį ir skiriasi nuo likvidumo pradėjus taikyti tarpuskaitos prievolę. Visų pirma faktas, kad sutartis yra pakankamai likvidi, kad viena pagrindinė sandorio šalis galėtų atlikti jos tarpuskaitą, nebūtinai reiškia tai, kad šiai sutarčiai turėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė. EVPRI vertinimas neturėtų atkartoti arba dubliuoti kompetentingos institucijos jau atlikto patikrinimo;

(11)

kompetentingos institucijos teiktina informacija dėl tarpuskaitos prievolės turėtų sudaryti sąlygas EVPRI įvertinti galimybę gauti kainodaros informaciją. Šiuo atžvilgiu pagrindinei sandorio šaliai tam tikru metu suteikta galimybė gauti kainodaros informaciją nereiškia to, kad rinkos dalyviai galėtų gauti kainodaros informaciją ateityje. Todėl tai, kad pagrindinė sandorio šalis gali sužinoti reikalingą informaciją apie kainą, kad galėtų valdyti riziką, kylančią dėl konkrečios klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitos, savaime nereiškia to, kad šiai ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasei turėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė;

(12)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, registre pateikiamos informacijos išsamumas priklauso nuo šios informacijos svarbumo nustatant kiekvienos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis. Todėl informacijos apie skirtingų klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis išsamumas registre gali būti nevienodas;

(13)

leidus keletui pagrindinių sandorio šalių naudotis prekybos vieta, dalyvių galimybės naudotis ta prekybos vieta galėtų padidėti, todėl bendras likvidumas išaugtų. Tokiomis aplinkybėmis būtina patikslinti likvidumo susiskaidymo prekybos vietoje sąvoką, jei dėl tokio susiskaidymo galėtų kilti grėsmė sklandžiam ir tinkamam tos finansinių priemonių klasės, dėl kurios teikiamas prašymas, rinkų veikimui;

(14)

vertindama prekybos vietą, kuria naudotis paprašė pagrindinė sandorio šalis, ir pagrindinę sandorio šalį, kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į esamus likvidumo susiskaidymo prekybos vietoje prevencijos mechanizmus;

(15)

likvidumo susiskaidymo prevencijos tikslu visi prekybos vietos dalyviai turėtų būti pajėgūs atlikti visų tarp jų vykdomų sandorių tarpuskaitą. Tačiau reikalavimas, kad visi esamos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariai taip pat taptų ir bet kurios naujos pagrindinės sandorio šalies, aptarnaujančios tokią prekybos vietą, tarpuskaitos nariais, būtų neproporcingas. Kai yra subjektų, kurie yra abiejų pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos nariai, jie, norėdami apriboti likvidumo susiskaidymo riziką, gali palengvinti rinkos dalyvių, atskirai aptarnaujamų tų dviejų pagrindinių sandorio šalių, vykdomų sandorių perkėlimą ir tarpuskaitą. Vis dėlto svarbu, kad pagrindinės sandorio šalies prašymas leisti naudotis prekybos vieta nesuskaidytų likvidumo tokiu būdu, kuris padidintų esamai pagrindinei sandorio šaliai kylančią riziką;

(16)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 8 straipsnio 4 dalimi, pagrindinės sandorio šalies prašymui leisti naudotis prekybos vieta patenkinti neturėtų reikėti sąveikos, taigi šiuo reglamentu neturėtų būti įpareigojama taikyti sąveikos kaip vienintelio būdo likvidumo susiskaidymo problemai spręsti. Tačiau šiuo reglamentu pagrindinei sandorio šaliai neturėtų būti draudžiama tokio susitarimo sudaryti savanoriškai, jei susiklosto būtinos sąlygos jam nustatyti;

(17)

siekdamos nustatyti, kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra objektyviai vertinamos kaip mažinančios tiesiogiai su komercine veikla ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, ne finansų sandorio šalys turėtų taikyti vieną iš šiame reglamente numatytų kriterijų, įskaitant apskaitos apibrėžtį, grindžiamą tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) taisyklėmis. Sandorio šalys gali taikyti apskaitos apibrėžtį net ir tais atvejais, kai netaiko TFAS taisyklių. Iš tų ne finansų sandorio šalių, kurios gali laikytis vietos apskaitos taisyklių, tikimasi, kad dauguma sutarčių, kurios pagal tokias vietos apskaitos taisykles priskiriamos prie rizikos draudimo sutarčių, atitiks šiame reglamente numatytą bendrą sutarčių, kuriomis mažinama tiesiogiai su komercine veikla ar iždo finansavimo veikla susijusi rizika, apibrėžtį;

(18)

kai kuriais atvejais gali būti neįmanoma apsidrausti nuo rizikos naudojant tiesiogiai susijusią išvestinės finansinės priemonės sutartį, t. y. sutartį, kurios pagrindinės finansinės priemonės ir atsiskaitymo data sutampa su draudžiamos rizikos pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis ir atsiskaitymo data. Tokiu atveju ne finansų sandorio šalis gali naudoti netiesioginį rizikos draudimą, t. y. naudoti glaudžiai susijusią priemonę savo rizikai apdrausti, kaip antai priemonę, kurios pagrindinė finansinė priemonė yra kita, bet labai panaši ekonominės elgsenos atžvilgiu. Be to, tam tikros grupės ne finansų sandorio šalių, sudariusių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis per vieną subjektą, kad apdraustų savo riziką visos grupės rizikos atžvilgiu, gali naudoti makrorizikos draudimą arba portfelio rizikos draudimą. Šis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis numatomas makrorizikos, portfelio rizikos arba netiesioginis rizikos draudimas gali būti laikomas rizikos draudimu pagal šį reglamentą ir turėtų būti vertinamas pagal kriterijus, taikomus nustatant, kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys objektyviai mažina riziką;

(19)

rizika gali keistis bėgant laikui, tad siekiant prisitaikyti prie rizikos raidos, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, pradžioje sudaryta su komercine veikla arba iždo finansavimo veikla susijusiai rizikai mažinti, gali tekti atsverti panaudojant papildomas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis. Todėl riziką galima apdrausti derinant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, įskaitant kompensacines ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, uždarančias tas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios nebėra susijusios su rizika, susijusia su komercine veikla arba iždo finansavimo veikla;

(20)

tiesiogiai su komercine veikla arba iždo finansavimo veikla susijusios rizikos įvairovė yra labai didelė ir skirtinguose ekonomikos sektoriuose nevienoda. Su komercine veikla susijusi rizika paprastai yra susijusi su įmonės gamybos sąnaudomis, taip pat produktais ir paslaugomis, kuriuos ta įmonė parduoda ar teikia. Iždo finansavimo veikla paprastai yra susijusi su trumpalaikio ir ilgalaikio subjekto finansavimo valdymu, įskaitant jo skolos valdymą, ir būdais, kuriais subjektas investuoja uždirbamus arba turimus finansinius išteklius, įskaitant grynųjų pinigų valdymą. Tiek iždo finansavimo, tiek komercinei veiklai poveikį gali daryti bendrieji rizikos šaltiniai, kaip antai užsienio valiutos kurso, prekių kainų, infliacijos ar kredito rizika. Kadangi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys sudaromos konkrečiai rizikai apdrausti, analizuojant tiesiogiai su komercine veikla arba iždo finansavimo veikla susijusią riziką, reikėtų abiejų šių tipų riziką apibrėžti nuosekliai ir kartu. Be to, šių dviejų sąvokų atskyrimas galėtų turėti neplanuotų pasekmių, kadangi priklausomai nuo sektoriaus, kuriame veikia ne finansų sandorio šalys, konkreti draudžiama rizika būtų siejama su iždo finansavimo veikla arba su komercine veikla;

(21)

nors tarpuskaitos ribos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į susijusios rizikos svarbą visai sistemai, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad apskaičiuojant tarpuskaitos ribas neatsižvelgiama į riziką mažinančias ne biržos išvestines finansines priemones ir kad taikant tarpuskaitos ribas leidžiama nesilaikyti principo taikyti tarpuskaitos prievolę toms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurios laikomos sudarytomis ne rizikos draudimo tikslu. Kalbant konkrečiau, tarpuskaitos ribų vertės turėtų būti periodiškai peržiūrimos ir priklausyti nuo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės, kurioms taikomos tarpuskaitos ribos, gali skirtis nuo ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė. Nustatant tarpuskaitos ribų vertes, turėtų būti tinkamai atsižvelgta į poreikį apibrėžti vieną rodiklį, rodantį ne biržos išvestinių finansinių priemonių kiekvienos sandorio šalies ir kiekvienos turto klasės grynųjų pozicijų ir pozicijų, kurioms kyla rizika, sumos svarbą visai sistemai. Be to, kadangi tarpuskaitos ribas naudoja ne finansų sandorio šalys, rodiklį įgyvendinti turėtų būti paprasta;

(22)

tarpuskaitos ribų vertė turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į ne biržos išvestinių finansinių priemonių kiekvienos sandorio šalies ir kiekvienos turto klasės grynųjų pozicijų ir pozicijų, kurioms kyla rizika, sumos svarbą visai sistemai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šios grynosios pozicijos ir pozicijos, kurioms kyla rizika, skiriasi nuo visų sandorio šalių ir visų turto klasių grynosios pozicijos, kuriai kyla rizika. Be to, pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 šios grynosios pozicijos turėtų būti susumuotos, kad būtų galima nustatyti, kuriais duomenimis remtis nustatant tarpuskaitos ribas. Nustatant tarpuskaitos ribas, reikėtų remtis visa bendrąja suma, gauta sudėjus visas šias grynąsias pozicijas. Bendroji sąlyginė vertė, gauta atlikus šią sudėtį, turėtų būti taikoma kaip nuoroda nustatant tarpuskaitos ribas;

(23)

taip pat dėl ne finansų sandorio šalių vykdomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių veiklos struktūros užskaitos mastai paprastai būna mažesni, nes ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra vienakryptės. Todėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių kiekvienos sandorio šalies ir kiekvienos klasės grynųjų pozicijų ir pozicijų, kurioms kyla rizika, sumų skirtumas beveik prilygtų sutarčių bendrajai vertei. Dėl šios priežasties, taip pat siekiant paprastumo, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių bendroji vertė turėtų būti naudojama kaip pagrįstas dydžio, į kurį reikia atsižvelgti nustatant tarpuskaitos ribą, rodiklis;

(24)

atsižvelgiant į tai, kad tarpuskaitos ribos neviršijančios ne finansų sandorio šalys neprivalo savo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių koreguoti pagal rinkos vertę, būtų neprotinga naudoti šį dydį tarpuskaitos riboms nustatyti, nes dėl to ne finansų sandorio šalims susidarytų sunki našta, neproporcinga rizikai, kurią siekiama sumažinti. Paprastas metodas, kuriam poveikio nedarytų išoriniai įvykiai, ne finansų sandorio šalims būtų vietoj to naudoti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sąlyginę vertę;

(25)

vienos iš verčių, nustatytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasei, viršijimas turėtų reikšti visų klasių tarpuskaitos ribos viršijimą, be to, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuojant tarpuskaitos ribą neatsižvelgiama į ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kuriomis mažinama rizika, tarpuskaitos ribos viršijimo pasekmės ne vien siejamos su tarpuskaitos prievole, bet apima ir rizikos mažinimo būdus, o dėl nesudėtingo daugumos ne finansų sandorio šalių pobūdžio metodas, taikomas atitinkamoms šioms šalims taikomoms prievolėms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, turėtų būti paprastas;

(26)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaita neatliekama, turėtų būti taikomi rizikos mažinimo būdai, kaip antai patvirtinimas laiku. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių patvirtinimas gali būti susijęs su vienu ar keliais pagrindiniais susitarimais, pagrindiniais patvirtinimo susitarimais ar kitomis standartinėmis sąlygomis. Patvirtinimas gali būti vykdomas elektroniniu būdu sudaryta sutartimi arba dokumentu, kurį pasirašo abi sandorio šalys;

(27)

siekiant užtikrinti sandorio sąlygų bendrą supratimą ir teisinį tikrumą, labai svarbu, kad sandorio šalys patvirtintų savo sandorių sąlygas kuo greičiau po sandorio įvykdymo, visų pirma tais atvejais, kai sandoris vykdomas arba apdorojamas elektroniniu būdu. Nestandartines ar sudėtingas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis sudarančioms šalims visų pirma gali reikėti įdiegti priemones, kuriomis būtų užtikrintas reikalavimo laiku patvirtinti jų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis vykdymas. Įvedus patvirtinimą laiku taip pat būtų paspartintas atitinkamos rinkos praktikos šioje srityje atsiradimas;

(28)

dar labiau riziką mažina portfelių suderinimas, leidžiantis kiekvienai sandorio šaliai atlikti išsamią sandorių portfelio, kaip jį supranta kita sandorio šalis, peržiūrą, nes tai sudaro sąlygas nedelsiant nustatyti visus su pagrindinėmis sandorio sąlygomis susijusius nesusipratimus. Šios sąlygos turėtų apimti kiekvieno sandorio įvertinimą, be to, gali apimti kitus atitinkamus duomenis, kaip antai įsigaliojimo datą, numatytą išpirkimo datą, visas mokėjimo arba atsiskaitymo datas, sutarties sąlyginę vertę ir sandorio valiutą, pagrindinę finansinę priemonę, sandorio šalių poziciją, susitarimą dėl atsiskaitymo darbo dieną ir visas atitinkamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties fiksuotąsias arba kintamąsias palūkanas;

(29)

atsižvelgiant į skirtingą rizikos pobūdį ir siekiant užtikrinti portfelių suderinimo, kaip rizikos mažinimo būdo, proporcingumą, suderinimo periodiškumas ir svarstomo portfelio dydis turėtų skirtis priklausomai nuo sandorio šalių pobūdžio. Griežtesni reikalavimai turėtų būti taikomi tiek finansų sandorio šalims, tiek tarpuskaitos ribas viršijančioms ne finansų sandorio šalims, o reikalavimas atlikti suderinimą rečiau turėtų būti taikomas neviršijančioms tarpuskaitos ribų ne finansų sandorio šalims nepriklausomai nuo to, kokiai kategorijai priklauso kita to sandorio šalis, kuriai taip pat naudos teiktų retesnis tos jos portfelio dalies suderinimas;

(30)

portfelių sumažinimas taip pat gali veiksmingai padėti mažinti riziką priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip su sandorio šalimi bendro portfelio dydis, terminas, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tikslas ir standartizacijos lygis. Finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, turinčios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, portfelį, kai viršijamas šiame reglamente nustatytas lygis, turėtų nustatyti procedūras, pagal kurias būtų nagrinėjama galimybė pasinaudoti portfelių sumažinimu siekiant mažinti jų sandorio šalies kredito riziką;

(31)

ginčų sprendimu siekiama mažinti riziką, kylančią dėl sutarčių, kurių tarpuskaita nevykdoma centralizuotai. Sudarydamos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį, sandorio šalys turėtų susitarti dėl visų galimų susijusių ginčų sprendimo sistemos. Sistemoje turėtų būti nurodyti ginčų sprendimo būdai, kaip antai trečiųjų šalių arbitražas arba rinkos apklausos būdas. Tokia sistema siekiama išvengti neišspręstų ginčų aštrėjimo ir jų lemiamos papildomos rizikos sandorio šalims. Ginčai turėtų būti nustatomi, valdomi ir deramai atskleidžiami;

(32)

siekiant nurodyti rinkos sąlygas, trukdančias koreguoti pagal rinkos vertę, būtina nurodyti neaktyvias rinkas. Rinka gali būti neaktyvi dėl keleto priežasčių, įskaitant atvejus, kai nevyksta reguliarūs rinkos sandoriai įprastomis rinkos sąlygomis, kai įprastos rinkos sąlygos suprantamos taip pat kaip apskaitos srityje;

(33)

šis reglamentas taikomas tiek finansų sandorio šalims, tiek tarpuskaitos ribas viršijančioms ne finansų sandorio šalims ir yra parengtas atsižvelgiant į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (4), kurioje taip pat nustatomi reikalavimai, kurių reikia laikytis koregavimo pagal modelį atveju;

(34)

nors koregavimui pagal modelį naudojamas modelis gali būti kuriamas subjekto viduje arba nepriklausomų specialistų, siekiant tinkamos atskaitomybės, už to modelio patvirtinimą atsako direktorių valdyba arba tokios valdybos deleguotas komitetas;

(35)

kai pranešusios kompetentingoms institucijoms sandorio šalys grupės vidaus sandoriams netaiko reikalavimo nepasibaigus laikotarpiui, per kurį tokios kompetentingos institucijos gali pareikšti prieštaravimus, svarbu užtikrinti, kad kompetentingoms institucijoms būtų laiku pateikta tinkamos ir pakankamos informacijos, kad jos galėtų įvertinti, ar turėtų pareikšti prieštaravimą dėl reikalavimo netaikymo;

(36)

numatomą grupės vidaus ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių dydį, kiekį ir periodiškumą galima nustatyti remiantis sandorio šalių grupės vidaus sandorių praeities duomenimis, numatomu modeliu ir ateityje planuojama veikla;

(37)

kai sandorio šalys grupės vidaus sandoriams netaiko reikalavimo, jos turėtų viešai atskleisti informaciją, kad užtikrintų skaidrumą rinkos dalyvių ir potencialių kreditorių atžvilgiu. Visų pirma tai labai svarbu sandorio šalių potencialiems kreditoriams rizikos vertinimo tikslais. Atskleidus informaciją būtų užkirstas kelias klaidingam supratimui, kad ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaita vykdoma centralizuotai arba kad šioms sutartims taikomi rizikos mažinimo būdai, nors taip nėra;

(38)

siekiant laikytis patvirtinimo laiku termino, teks prisitaikyti ir, be kita ko, pakeisti rinkos praktiką ir patobulinti IT sistemas. Atsižvelgiant į tai, kad prisitaikymo prie termino laikymosi tempas gali skirtis priklausomai nuo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorio šalių kategorijos ir turto klasės, nustačius progresines taikymo datas, kuriomis būtų atsižvelgta į šiuos skirtumus, būtų galima sutrumpinti patvirtinimo terminą toms sandorio šalims ir tiems produktams, kurių patvirtinimas gali būti parengtas greičiau;

(39)

pagal nustatytus portfelių suderinimo, portfelių sumažinimo ar ginčų sprendimo standartus sandorio šalims reikėtų nustatyti procedūras, politiką ir procesus bei pakeisti dokumentus, o tam prireiktų laiko. Atitinkamų reikalavimų įsigaliojimą reikėtų atidėti, kad sandorio šalys turėtų laiko imtis reikalingų veiksmų reikalavimams įvykdyti;

(40)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(41)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl tų techninių reguliavimo standartų projektų, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį, pateiktų savo nuomonę,

a)

atskirai registruoja duomenis ir tvarko apskaitą, kad kiekvienas klientas tarpuskaitos nario sąskaitose galėtų atskirti savo turtą ir pozicijas nuo savo netiesioginių klientų vardu laikomo turto ir pozicijų,

b)

atskirai registruoja duomenis ir tvarko apskaitą, kad kiekvienas klientas tarpuskaitos nario sąskaitose galėtų atskirti netiesioginio kliento turtą ir pozicijas nuo kitų netiesioginių klientų vardu laikomo turto ir pozicijų.

a)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės identifikavimas;

b)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių identifikavimas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasėje;

c)

kita informacija, pateiktina viešame registre pagal 8 straipsnį;

d)

visos papildomos savybės, pagal kurias ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasėje atskiriamos nuo tai klasei nepriklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių;

e)

atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sutartinių sąlygų ir veiklos procesų standartizacijos lygio įrodymai;

f)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės kiekio duomenys;

g)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės likvidumo duomenys;

h)

įrodymai, kad rinkos dalyviai turi galimybę gauti teisingos, patikimos ir visuotinai pripažįstamos atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių kainodaros informacijos;

i)

tarpuskaitos prievolės poveikio rinkos dalyvių galimybei gauti kainodaros informacijos įrodymai.

a)

duomenys, leidžiantys įvertinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės numatomą kiekį, jei šiai klasei bus pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė;

b)

įrodymai, kad pagrindinė sandorio šalis gali tvarkyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės numatomą kiekį, jei šiai klasei bus pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė, ir valdyti riziką, atsirandančią atliekant atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, įskaitant riziką dėl kliento arba netiesioginio kliento tarpuskaitos susitarimų;

c)

sandorio šalių, kurios veikia ir kurios, kaip numatoma, veiks atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių rinkoje, jei šiai klasei bus pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė, rūšis ir skaičius;

d)

įvairių užduočių, kurias reikia įvykdyti siekiant pradėti tarpuskaitą su pagrindine sandorio šalimi, aprašymas, nustatant kiekvienos užduoties įvykdymo laiką;

e)

informacija apie atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių rinkoje veikiančių įvairių sandorio šalių rizikos valdymo, teisinius ir veiklos pajėgumus, jei šiai klasei bus pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė.

a)

sandorių skaičių;

b)

bendrą kiekį;

c)

bendrą atvirų pozicijų skaičių;

d)

atvirų užsakymų lygį, įskaitant vidutinį užsakymų skaičių ir vidutinį prašymų pateikti kainą skaičių;

e)

kainų skirtumo dydį;

f)

likvidumo priemones, taikomas nepalankiomis rinkos sąlygomis;

g)

likvidumo priemones, taikomas vykdant įsipareigojimų neįvykdymo procedūras.

a)

į atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sutartines sąlygas įtraukti bendrieji teisės dokumentai, įskaitant pagrindinius užskaitos susitarimus, apibrėžtis, standartines sąlygas ir patvirtinimus, kuriais numatomos paprastai sandorio šalių naudojamos sutarties specifikacijos;

b)

tos atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių veiklos procesams taikomas automatinis apdorojimas po sandorio sudarymo ir gyvavimo ciklo įvykiai, kurie vienodai valdomi pagal sandorio šalių iš esmės suderintą tvarkaraštį.

a)

tai, ar pagrindinės sandorio šalies garantinės įmokos arba finansiniai reikalavimai būtų proporcingi rizikai, kurią ketinama sumažinti taikant tarpuskaitos prievolę;

b)

produkto rinkos dydžio ir gylio stabilumą bėgant laikui;

c)

tikimybę, kad tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo atveju rinkos sklaida išliks pakankama;

d)

sandorių skaičių ir vertę.

a)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių turto klasė;

b)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, priklausančių klasei, rūšis;

c)

klasei priklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pagrindinės priemonės;

d)

jei pagrindinės priemonės yra finansinės priemonės, nurodoma, ar pagrindinė priemonė yra vienintelė finansinė priemonė, emitentas, indeksas ar portfelis;

e)

kitokių pagrindinių priemonių atveju nurodoma pagrindinės priemonės kategorija;

f)

klasei priklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių nominaliosios ir atsiskaitymo valiutos;

g)

klasei priklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių terminų intervalas;

h)

klasei priklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių atsiskaitymo sąlygos;

i)

klasei priklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių mokėjimo periodiškumo intervalas;

j)

atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių produktų identifikatorius;

k)

visos kitos savybės, pagal kurias ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių atitinkamoje klasėje vieną sutartį galima atskirti nuo kitos.

a)

identifikacinis kodas pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1247/2012 (6) 3 straipsnį;

b)

visas pavadinimas;

c)

įsisteigimo valstybė;

d)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį paskirta kompetentinga institucija.

a)

nurodomos sandorio šalių, kurioms prievolė pradedama įgyvendinti laipsniškai, kategorijos;

b)

nurodomos visos kitos laipsniško prievolės įgyvendinimo sąlygos, būtinos pagal techninius reguliavimo standartus, priimtus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalį.

a)

pagrindinės sandorio šalies tapatybė;

b)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, apie kurias pranešta, turto klasė;

c)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių rūšis;

d)

pranešimo data;

e)

pranešimą pateikusios kompetentingos institucijos tapatybė.

a)

per bent vieną bendrą pagrindinę sandorio šalį;

b)

pagal pagrindinių sandorio šalių nustatytus tarpuskaitos susitarimus.

a)

ja draudžiama rizika, atsirandanti dėl turto, paslaugų, sąnaudų, produktų, prekių ar įsipareigojimų, kuriuos ne finansų sandorio šalis arba jos grupė turi, kuria, gamina, tvarko, teikia, perka, teikia rinkai, nuomoja, parduoda ar įgyja arba pagrįstai numato turėti, kurti, gaminti, tvarkyti, teikti, pirkti, teikti rinkai, nuomoti, parduoti ar įgyti vykdydama savo įprastinę ūkinę veiklą, galimo vertės pokyčio;

b)

ja draudžiama rizika, atsirandanti dėl galimo netiesioginio palūkanų normų, infliacijos, valiutų keitimo kursų ar kredito rizikos svyravimo poveikio a punkte nurodyto turto, paslaugų, sąnaudų, produktų, prekių ar įsipareigojimų vertei;

c)

ji laikoma rizikos draudimo sutartimi pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 (7) 3 straipsnį.

a)

ne biržos kredito išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 1 mlrd. EUR bendros sąlyginės vertės;

b)

ne biržos akcijų išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 1 mlrd. EUR bendros sąlyginės vertės;

c)

ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 3 mlrd. EUR bendros sąlyginės vertės;

d)

ne biržos valiutų išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 3 mlrd. EUR bendros sąlyginės vertės;

e)

ne biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių ir kitų a–d punktuose nenurodytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 3 mlrd. EUR bendros sąlyginės vertės.

a)

antros darbo dienos pabaigos po ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, sudaryti iki 2014 m. vasario 28 d. imtinai;

b)

darbo dienos pabaigos po ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, sudaryti po 2014 m. vasario 28 d.;

c)

trečios darbo dienos pabaigos po išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudaryti iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

d)

antros darbo dienos pabaigos po išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudaryti po 2013 m. rugpjūčio 31 d., bet iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

e)

darbo dienos pabaigos po išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudaryti po 2014 m. rugpjūčio 31 d.

a)

penktos darbo dienos pabaigos po ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, sudaryti iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

b)

trečios darbo dienos pabaigos po ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, sudaryti po 2013 m. rugpjūčio 31 d., bet iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

c)

antros darbo dienos pabaigos po ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, sudaryti po 2014 m. rugpjūčio 31 d.;

d)

septintos darbo dienos pabaigos po išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudaryti iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

e)

ketvirtos darbo dienos pabaigos po išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudarytos po 2013 m. rugpjūčio 31 d., bet iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

f)

antros darbo dienos pabaigos po įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudaryti po 2014 m. rugpjūčio 31 d.

a)

kai sandorį sudaro finansų sandorio šalis arba Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnyje nurodyta ne finansų sandorio šalis:

b)

kai sandorį sudaro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnyje nenurodyta ne finansų sandorio šalis:

a)

ginčų, susijusių su sutarties pripažinimu arba įvertinimu bei sandorio šalių apsikeitimu įkaitais, nustatymas, registravimas ir stebėjimas. Pagal šias procedūras registruojamas bent laikotarpis, kurį neišspręstas ginčas tęsiasi, sandorio šalis ir ginčijama suma;

b)

ginčų sprendimas laiku, pagal specialų procesą sprendžiant tuos ginčus, kurie neišspręsti per penkias darbo dienas.

a)

kai rinka neaktyvi;

b)

kai pagrįstų sąžiningų apskaičiavimų intervalas labai didelis ir neįmanoma pagrįstai įvertinti įvairių apskaičiavimų tikėtinumo.

a)

apima visus veiksnius, kuriuos sandorio šalys svarstytų nustatydamos kainą, įskaitant kuo platesnį koregavimo pagal rinkos vertę informacijos naudojimą;

b)

yra suderintas su priimtina ekonomine finansinių priemonių kainodaros metodologija;

c)

yra kalibruotas, o jo tinkamumas išbandytas, naudojant visų žinomų tuometinių rinkos sandorių su ta pačia finansine priemone kainas, arba grindžiamas prieinamais žinomais rinkos duomenimis;

d)

yra nepriklausomai patikrintas ir stebimas kito skyriaus nei riziką prisiimantis skyrius;

e)

yra deramai įtvirtintas dokumentais ir tvirtinamas direktorių valdybos taip dažnai, kaip to reikia, po kiekvieno esminio pokyčio, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Modelio tvirtinimas gali būti perduotas komitetui.

a)

teisinės sandorio šalys, nurodant jų identifikacinius kodus pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1247/2012 3 straipsnį;

b)

sandorio šalių įmonių santykiai;

c)

informacija apie pagrindinę sutartį, pagal kurią nustatomi šalių santykiai;

d)

grupės vidaus sandorio kategorija, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a–d punktuose;

e)

informacija apie sandorius, kuriems sandorio šalis siekia netaikyti reikalavimo, įskaitant:

a)

per vieną mėnesį po pranešimo apie pranešimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 7 arba 9 dalį gavimo;

b)

per vieną mėnesį po sprendimo dėl kompetentingos institucijos sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 6, 8 arba 10 dalį pateikimo sandorio šaliai.

a)

18 straipsnyje nustatyta informacija;

b)

ar sprendimas teigiamas, ar neigiamas;

c)

teigiamo sprendimo atveju:

d)

neigiamo sprendimo atveju:

a)

teisinės sandorio šalys, nurodant jų identifikacinius kodus pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1247/2012 3 straipsnį;

b)

sandorio šalių santykiai;

c)

ar reikalavimas netaikomas visiškai, ar iš dalies;

d)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sąlyginė bendra suma, kuriai netaikomas grupės vidaus sandorio reikalavimas.

23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 52/25

(1)

reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis paaiškinama, kokią informaciją reikia pateikti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) sandorių duomenų saugyklos registracijos paraiškoje;

(2)

visi asmenys, teikiantys sandorių duomenų saugyklos registracijos paraišką, turėtų pateikti informacijos apie savo vidaus kontrolę ir valdymo organų nepriklausomumą, kad EVPRI galėtų įvertinti, ar įmonės valdymo struktūra užtikrina sandorių duomenų saugyklos nepriklausomumą ir ar ta struktūra ir jos ataskaitų teikimo tvarka yra tinkamos;

(3)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (3), yra atsakinga už sandorių duomenų saugyklų registraciją ir priežiūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VI antraštinę dalį. Kad EVPRI galėtų įvertinti būsimos sandorių duomenų saugyklos vyresniosios vadovybės gerą reputaciją, patirtį ir įgūdžius, paraišką teikianti sandorių duomenų saugykla turėtų pateikti atitinkamos informacijos tokiam įvertinimui atlikti;

(4)

paraišką teikianti sandorių duomenų saugykla turėtų pateikti EVPRI informacijos, iš kurios būtų matyti, kad ši saugykla nuolatos valdo finansinius išteklius, reikalingus jos funkcijoms atlikti, ir laikosi tinkamos veiklos tęstinumo tvarkos;

(5)

tačiau tais atvejais, kai sandorių duomenų saugykla turi filialų, kurie nėra atskiri juridiniai asmenys, reikėtų atskirai pateikti informacijos apie filialus, kad EVPRI galėtų aiškiai nustatyti šių filialų vietą sandorių duomenų saugyklos organizacinėje struktūroje, įvertinti filialų vyresniosios vadovybės pajėgumą ir tinkamumą bei nustatyti, ar esami kontrolės mechanizmai, atitikties užtikrinimo ir kitos funkcijos yra pakankamai veiksmingi filialo rizikai nustatyti, įvertinti ir valdyti tinkamu būdu;

(6)

svarbu, kad pareiškėjas pateiktų EVPRI informacijos apie papildomas paslaugas arba kitas verslo linijas, kuriomis sandorių duomenų saugykla užsiima greta pagrindinės savo veiklos teikti ataskaitas apie išvestines finansines priemones, visų pirma greta svarbiausios pagrindinės veiklos teikti su reguliavimu susijusias ataskaitas;

(7)

kad EVPRI galėtų įvertinti paraišką teikiančios sandorių duomenų saugyklos technologinių sistemų tęstinumą ir sklandų veikimą, pareiškėjas turėtų pateikti EVPRI šių atitinkamų technologinių sistemų aprašymus ir nurodyti, kaip jos valdomos. Be to, pareiškėjas turėtų apibūdinti visus užsakomųjų paslaugų susitarimus, kurie susiję su jo teikiamomis paslaugomis;

(8)

sandorių duomenų saugyklų teikiamų paslaugų įkainiai rinkos dalyviams leidžia priimti informacija grindžiamus sprendimus, todėl jie turėtų būti nurodyti sandorių duomenų saugyklos registracijos paraiškoje;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad rinkos dalyviai ir reguliavimo institucijos remiasi sandorių duomenų saugyklose saugomais duomenimis, sandorių duomenų saugyklos registracijos paraiškoje reikėtų aiškiai nurodyti griežtus veiklos ir duomenų saugojimo reikalavimus;

(10)

siekiant sudaryti sąlygas rinkos dalyviams priimti informacija grindžiamus sprendimus, sandorių duomenų saugyklos registracijos paraiškoje būtina nurodyti su sandorių duomenų saugyklų teikiamomis paslaugomis susijusius rizikos valdymo modelius;

(11)

siekiant užtikrinti neribotą prieigą prie sandorių duomenų saugyklos turimų duomenų, paslaugų teikėjams, kurie yra trečiosios šalys, suteikiama nediskriminacinė prieiga prie saugyklos saugomos informacijos su sąlyga, kad duomenis teikiantis subjektas ir atitinkamos sandorio šalys davė sutikimą. Todėl paraišką teikianti sandorių duomenų saugykla turėtų pateikti EVPRI informacijos apie savo prieigos suteikimo politiką ir procedūras;

(12)

kad galėtų veiksmingai vykdyti savo leidimų teikimo pareigas, EVPRI turėtų iš sandorių duomenų saugyklų, susijusių trečiųjų šalių ir trečiųjų šalių, kurioms sandorių duomenų saugyklos yra perdavusios veiklos funkcijas ir veiklą, gauti visą reikalingą informaciją. Ši informacija reikalinga registracijos paraiškai ir su ja pateiktiems dokumentams įvertinti arba tokiam vertinimui užbaigti;

(13)

šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(14)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl tų techninių reguliavimo standartų projektų, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad EVPRI Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal to reglamento 37 straipsnį, pateiktų savo nuomonę,

a)

pareiškėjo įmonės pavadinimas ir juridinis adresas Sąjungoje;

b)

išrašas iš atitinkamo prekybos arba teismų registro arba kitokios formos pareiškėjo steigimo vietos ir ūkinės veiklos srities patvirtintas įrodymas, kuris galioja paraiškos teikimo dieną;

c)

informacija apie išvestinių finansinių priemonių, kurių atžvilgiu pareiškėjas pageidauja būti įregistruotas, klases;

d)

įstatai ir tam tikrais atvejais kiti teisės aktais numatyti dokumentai, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas planuoja teikti sandorių duomenų saugyklos paslaugas;

e)

susirinkimo, kuriame valdyba patvirtino paraišką, protokolas;

f)

už atitikties užtikrinimą atsakingo (-ų) asmens (-ų) arba kitų darbuotojų, vertinančių pareiškėjo atitiktį, vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

g)

veiksmų programa, nurodant vietą, kurioje vykdoma pagrindinė ūkinė veikla;

h)

visų patronuojamųjų įmonių ir tam tikrais atvejais grupės struktūros identifikavimas;

i)

visos paslaugos, kurias pareiškėjas ketina teikti greta sandorių duomenų saugyklos funkcijų;

j)

visa informacija apie visas visų rūšių vykstančias teismines, administracines, arbitražo ar kitokias bylinėjimosi procedūras, kurių šalimi pareiškėjas gali būti, visų pirma su mokesčiais ir nemokumu susijusias procedūras bei procedūras, dėl kurių gali atsirasti reikšmingų finansinių arba su reputacija susijusių sąnaudų, arba visas jau pasibaigusias procedūras, kurios vis dar gali turėti esminį poveikį sandorių duomenų saugyklos sąnaudoms.

a)

nurodomas asmuo, atsakingas už politikos ir procedūrų patvirtinimą ir atnaujinimą;

b)

aprašoma, kaip bus užtikrinamas ir stebimas politikos ir procedūrų vykdymas, ir nurodomas už tai atsakingas asmuo;

c)

aprašomos priemonės, kurių bus imtasi politikos ir procedūrų nesilaikymo atvejais;

d)

nurodoma procedūra, kurios laikantis EVPRI pranešama apie esminį politikos arba procedūrų pažeidimą, galintį lemti pradinės registracijos sąlygų pažeidimą.

a)

sąrašas visų asmenų arba subjektų, kuriems tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso 5 % ar daugiau pareiškėjo kapitalo arba balsavimo teisių arba kurių nuosavybė suteikia jiems teisę daryti svarią įtaką pareiškėjo valdymui;

b)

sąrašas visų įmonių, kurių 5 % ar daugiau kapitalo arba balsavimo teisių priklauso a punkte nurodytam asmeniui arba kurių valdymui tokie asmenys daro svarią įtaką.

a)

nurodo jos juridinį adresą;

b)

nurodo, ar patronuojančioji įmonė turi veiklos leidimą arba yra registruota ir prižiūrima, ir jei taip, pateikia atitinkamą registracijos numerį ir atsakingos priežiūros institucijos pavadinimą.

a)

pareiškėjo vidaus kontrolės politiką ir procedūras;

b)

pareiškėjo sistemų tinkamumo ir veiksmingumo stebėjimą ir vertinimą;

c)

pareiškėjo informacijos tvarkymo sistemų kontrolę ir apsaugą;

d)

už nustatytų faktų vertinimą atsakingus vidaus organus.

a)

paaiškinimas, kaip, atsižvelgiant į pareiškėjo veiklą, sudėtingumą ir riziką, kuriami ir taikomi pareiškėjo vidaus audito metodai;

b)

veiklos planas trejų metų laikotarpiui nuo paraiškos datos.

a)

už atitikties užtikrinimą atsakingų asmenų ir kitų darbuotojų, vertinančių pareiškėjo atitiktį, pareigų aprašymas, nurodant, kaip bus užtikrinamas atitikties užtikrinimo funkcijos nepriklausomumas nuo likusių veiklos sričių;

b)

vidaus politika ir procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pareiškėjas, įskaitant jo vadovus ir darbuotojus, laikytųsi visų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatų, įskaitant valdybos ir vyresniosios vadovybės pareigų aprašymą;

c)

tam tikrais atvejais naujausia vidaus ataskaita, kurią parengė už atitikties užtikrinimą atsakingi asmenys arba kiti darbuotojai, vertinantys pareiškėjo atitiktį.

a)

gyvenimo aprašymo, pagal kurį būtų galima vertinti atitinkamą patirtį ir žinias, leidžiančias tinkamai vykdyti jų pareigas, kopija;

b)

informacija apie teistumą, susijusį su finansinių arba duomenų paslaugų teikimu arba sukčiavimo ar lėšų pasisavinimo nusižengimais, pateikiama oficialioje pažymoje, jei tokia atitinkamoje valstybėje narėje išduodama;

c)

geros reputacijos finansinių arba duomenų paslaugų teikimo srityje deklaracija, kurioje kiekvienas vyresniosios vadovybės ir valdybos narys nurodo, ar:

d)

visų galimų interesų konfliktų, kurie gali kilti vyresniajai vadovybei ir valdybos nariams vykdant savo pareigas, deklaracija nurodant, kaip šie konfliktai valdomi.

a)

vyresniosios vadovybės, valdybos narių ir personalo, įdarbinto pareiškėjo rizikos ir kontrolės funkcijoms vykdyti, atlyginimų politikos kopija;

b)

naudojamų priemonių, kuriomis pareiškėjas mažina pernelyg didelio kliovimosi atskirais darbuotojais riziką, aprašymas.

a)

bendras įdarbintų darbuotojų sąrašas, nurodant jų pareigas ir pareigoms reikalingą kvalifikaciją;

b)

informacinių technologijų darbuotojų, įdarbintų teikti sandorių duomenų saugyklos paslaugas, tikslus aprašymas, nurodant jų pareigas ir kiekvieno darbuotojo kvalifikaciją;

c)

kiekvieno iš asmenų, atsakingų už vidaus auditą, vidaus kontrolę, atitikties užtikrinimą, rizikos vertinimą ir vidaus peržiūrą, pareigų ir kvalifikacijų aprašymas;

d)

darbuotojų, vykdančių tik susijusias funkcijas, ir darbuotojų, kurie dirba pagal užsakomųjų paslaugų susitarimus, tapatybė;

e)

informacija apie su sandorių duomenų saugyklos veikla susijusį mokymą ir tobulinimąsi, įskaitant visus egzaminus ar kitos rūšies oficialų įvertinimą, reikalingus, kad personalas galėtų vykdyti sandorių duomenų saugyklos veiklą.

a)

visas rinkinys finansinių ataskaitų, parengtų laikantis tarptautinių standartų, priimtų pagal 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 (4) dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo 3 straipsnį;

b)

jeigu pareiškėjo finansinėms ataskaitoms taikomas teisės aktų nustatytas auditas, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (5) 2 straipsnio 1 dalyje, finansinės ataskaitos pateikiamos kartu su metinių ir konsoliduotų finansinių ataskaitų audito išvada;

c)

jei pareiškėjas yra audituojamas, nurodomas išorės auditoriaus pavadinimas ir nacionalinis registracijos numeris;

d)

finansinis verslo planas, kuriame nagrinėjamos įvairios sandorių duomenų saugyklos paslaugų verslo galimybės bent per trejų metų orientacinį laikotarpį.

a)

formali ataskaita, kurioje nurodomi tinkami ištekliai ir planuojama verslo padėtis praėjus šešiems mėnesiams po įregistravimo datos;

b)

tarpinė finansinė ataskaita, kai finansinių ataskaitų už reikiamą ataskaitinį laikotarpį dar nėra;

c)

finansinės būklės ataskaita, kaip antai balansas, pelno ir nuostolių ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiškinamasis raštas, kuriame pateikiama apskaitos politikos santrauka, ir kiti paaiškinimai.

a)

ateities planai steigti patronuojamąsias įmones ir jų vieta;

b)

ūkinės veiklos, kurią planuoja vykdyti pareiškėjas, aprašymas, nurodant visų patronuojamųjų įmonių arba filialų veiklą.

a)

politika ir procedūros, skirtos interesų konfliktams nustatyti, valdyti ir atskleisti, ir proceso, kuriuo užtikrinama, kad atitinkami asmenys būtų susipažinę su šia politika ir procedūromis, aprašymas;

b)

visos kitos priemonės ir kontrolės priemonės, kurias pareiškėjas taiko, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi interesų konfliktų valdymo reikalavimų, nurodytų a punkte.

a)

neteisėtais tikslais;

b)

atskleidžiant konfidencialią informaciją;

c)

siekiant panaudoti informaciją, kurios naudoti komerciniais tikslais neleidžiama.

a)

sistemų ir vartotojų infrastruktūros, kurią sukūrė pareiškėjas klientams aptarnauti, aprašymas kartu su visų vartotojo instrukcijų ir vidaus procedūrų kopijomis;

b)

pareiškėjo investicijų į informacinių technologijų išteklius politikos ir šių technologijų atnaujinimo politikos aprašymas;

c)

pareiškėjo sudarytų užsakomųjų paslaugų susitarimų aprašymas, nurodant taikomus užsakomųjų funkcijų paslaugų kokybės stebėjimo metodus ir pateikiant tokiems susitarimams galiojančių sutarčių kopijas.

a)

pareiškėjo arba jo patronuojančiosios grupės teikiamų papildomų paslaugų aprašymas ir visų susitarimų, kuriuos sandorių duomenų saugykla gali būti pasirašiusi su įmonėmis, teikiančiomis prekybos, poprekybines ar kitokias susijusias paslaugas, aprašymas kartu su tokių susitarimų kopijomis;

b)

procedūrų ir politikos, kuriomis užtikrinamas pareiškėjo sandorių duomenų saugyklos paslaugų veiklos atskyrimas nuo kitų verslo linijų, aprašymas, taip pat ir tuo atveju, kai sandorių duomenų saugykla, įmonė, priklausanti saugyklos kontroliuojančiajai bendrovei, arba kita įmonė, su kuria saugykla yra sudariusi esminį susitarimą dėl prekybos ar poprekybinės grandinės arba verslo linijos, turi atskirą verslo liniją.

a)

prieigos politika ir procedūros, kuriomis vadovaudamiesi vartotojai naudojasi sandorių duomenų saugyklos duomenimis, įskaitant visus procesus, kurių laikantis vartotojams gali tekti papildyti arba pakeisti registruotus sandorius;

b)

vartotojo teisių ir įsipareigojimų sąlygų kopija;

c)

įvairių vartotojų prieigos kategorijų aprašymas, jei kategorijų daugiau nei viena;

d)

prieigos politika ir procedūros, pagal kurias kiti paslaugų teikėjai gali turėti neribotą prieigą prie sandorių duomenų saugyklos turimų duomenų, jeigu atitinkamos sandorio šalys davė sutikimą.

a)

ataskaitą teikiančios sandorio šalies arba pateikiančio subjekto atitiktį ataskaitų teikimo reikalavimams;

b)

pateiktos informacijos teisingumą;

c)

ar šiai saugyklai pateikti duomenys atitinka kitai saugyklai pateiktus duomenis, jei sandorio šalys duomenis teikia skirtingoms saugykloms.

a)

kainodaros politika, įskaitant teikiamas nuolaidas ir permokos grąžinimą bei sąlygas, kuriomis jos taikomos;

b)

visų papildomų paslaugų teikimo mokesčių struktūra, įskaitant sandorių duomenų saugyklos paslaugų ir papildomų paslaugų apskaičiuotas sąnaudas, išsamiai nurodant metodus, kaip apskaičiuojamos atskiros sąnaudos, kurias gali patirti pareiškėjas, teikdamas sandorių duomenų saugyklos paslaugas ir papildomas paslaugas;

c)

metodai, kuriais informuojami klientai, visų pirma ataskaitas teikiantys subjektai, ir būsimi klientai, pateikiant mokesčių struktūros kopiją, iš kurios matyti, kad sandorių duomenų saugyklos paslaugų ir papildomų paslaugų mokesčiai yra atskirti.

a)

turimų išteklių ir procedūrų, skirtų veiklos rizikai ir visai kitai pareiškėjui gresiančiai reikšmingai rizikai nustatyti ir mažinti, išsamus aprašymas, pateikiant visų atitinkamų instrukcijų ir vidaus procedūrų kopijas;

b)

likvidaus grynojo turto, finansuojamo iš nuosavo kapitalo siekiant padengti galimus bendrus veiklos nuostolius, kad būtų galima toliau teikti paslaugas darant veiklos tęstinumo prielaidą, aprašymas ir pareiškėjo finansinių išteklių pakankamumo įvertinimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar šių išteklių pakanka ypatingos svarbos veiklos ir paslaugų nutraukimo arba reorganizavimo veiklos sąnaudoms padengti per bent 6 mėnesių laikotarpį;

c)

pareiškėjo veiklos tęstinumo planas, nurodant plano atnaujinimo politiką. Visų pirma planą sudaro:

d)

tvarkos, pagal kurią užtikrinama pareiškėjo sandorių duomenų saugyklos veikla sutrikdymo atveju, ir sandorių duomenų saugyklos vartotojų ir kitų trečiųjų šalių dalyvavimo aprašymas.

a)

pateiktos informacijos registravimą laiku ir tiksliai;

b)

duomenų išsaugojimą tiek prisijungus, tiek atsijungus nuo interneto;

c)

tinkamą duomenų kopijavimą veiklos tęstinumo tikslais.

a)

išteklių, metodų ir kanalų, kuriais naudodamasi sandorių duomenų saugykla suteiks viešą prieigą prie savo saugomų duomenų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 1 dalį, aprašymą, nurodant atnaujinimo periodiškumą ir pateikiant konkrečių instrukcijų ir vidaus politikos kopiją;

b)

išteklių, metodų ir infrastruktūros, kuriais naudodamasi sandorių duomenų saugykla atitinkamoms valdžios institucijoms suteiks prieigą prie savo saugomos informacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalį, aprašymą, nurodant atnaujinimo periodiškumą, kontrolę ir patikrinimus, kuriuos sandorių duomenų saugykla gali nustatyti siekdama filtruoti prieigos procesą, bei pateikiant konkrečių instrukcijų ir vidaus politikos kopiją;

c)

išteklių, metodų ir kanalų, kuriais naudodamasi sandorių duomenų saugykla sandorio šalims suteiks prieigą prie savo saugomų duomenų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 80 straipsnio 5 dalį, aprašymą, nurodant atnaujinimo periodiškumą ir pateikiant konkrečių instrukcijų ir vidaus politikos kopiją.

23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 52/33

(1)

svarbu aiškiai nustatyti atitinkamas sutartis ir atitinkamas jų sandorio šalis. Taikant funkcinį požiūrį, sandorių duomenų saugyklų duomenis naudojantys subjektai turėtų būti vertinami pagal jų turimą kompetenciją ir atliekamas funkcijas;

(2)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) turėtų turėti prieigą prie visų sandorių duomenų, kuriuos saugo sandorių duomenų saugyklos, kad galėtų prižiūrėti sandorių duomenų saugyklas, teikti prašymus pateikti informacijos, imtis atitinkamų priežiūros priemonių ir stebėti, ar nereikia panaikinti sandorių duomenų saugyklos registracijos;

(3)

atsižvelgiant į atsakomybę, kuri EVPRI nustatyta pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (3), ir Reglamentą Nr. 648/2012, EVPRI turėtų būti suteikta prieiga pagal skirtingus įgaliojimus. Atskirų EVPRI darbuotojų prieiga prie duomenų turėtų atitikti kiekvieną iš šių konkrečių įgaliojimų;

(4)

Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), EVPRI ir susiję Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai, įskaitant kai kuriuos nacionalinius centrinius bankus ir atitinkamas Sąjungos vertybinių popierių ir rinkų institucijas, turi įgaliojimus stebėti ir palaikyti Sąjungos finansinį stabilumą, todėl turėtų turėti prieigą prie visų sandorio šalių sandorių duomenų, kad galėtų atlikti atitinkamas savo užduotis šioje srityje;

(5)

pagrindinių sandorio šalių priežiūros ir kontrolės institucijoms prieiga reikalinga tam, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo pareigas tokių subjektų atžvilgiu, todėl jos turėtų turėti prieigą prie visos šiems įgaliojimams vykdyti reikalingos informacijos;

(6)

atitinkamiems ECBS nariams prieiga reikalinga tam, kad jie galėtų atlikti savo pagrindines užduotis, visų pirma vykdyti emisijos centrinio banko funkcijas, savo su finansiniu stabilumu susijusius įgaliojimus ir kai kuriais atvejais kai kurių sandorio šalių rizikos ribojimo priežiūrą. Kadangi tam tikri ECBS nariai pagal nacionalinius teisės aktus turi skirtingus įgaliojimus, jiems prieiga prie duomenų turėtų būti suteikta pagal skirtingus įgaliojimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje;

(7)

atitinkamų Sąjungos vertybinių popierių ir rinkų institucijų pagrindinė pareiga yra užtikrinti investuotojų apsaugą jų jurisdikcijoje, todėl joms turėtų būti suteikta prieiga prie sandorių duomenų, susijusių su rinkomis, dalyviais, produktais ir pagrindinėmis priemonėmis, kuriems taikomi jų priežiūros ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai;

(8)

pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (4) 4 straipsnį paskirtoms institucijoms turėtų būti suteikta prieiga prie duomenų, susijusių su akcijų išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kai šių sandorių pagrindine priemone leidžiama prekiauti į jų jurisdikciją patenkančioje reguliuojamoje rinkoje, jos emitento juridinis adresas patenka į jų jurisdikciją arba kai tai yra siūlytojas, teikiantis tokios įmonės vardu pasiūlymus, o jo siūlomas atlygis apima vertybinius popierius;

(9)

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) prieiga turėtų būti suteikta tam, kad ji galėtų stebėti didmenines energijos rinkas, siekdama nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir užkirsti jiems kelią bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, ir kad galėtų stebėti didmenines energijos rinkas, siekdama nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir užkirsti jiems kelią pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (5). Todėl ACER turėtų turėti prieigą prie visų sandorių duomenų saugyklos saugomų duomenų, susijusių su energetikos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

(10)

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 taikomas tik prekybos duomenims, o ne ikiprekybiniams duomenims, kaip antai nurodymams prekiauti, privalomiems pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011. Todėl šiuo tikslu sandorių duomenų saugyklų nereikėtų laikyti tinkamu informacijos, reikalingos ACER, šaltiniu;

(11)

prieigai prie sandorių duomenų saugyklų duomenų taikant funkcinį požiūrį, esminį vaidmenį atlieka rizikos ribojimo priežiūra. Įvairios valdžios įstaigos taip pat gali turėti rizikos ribojimo priežiūros įgaliojimus. Todėl prieiga prie sandorių duomenų apie atitinkamus subjektus turėtų būti užtikrinta visoms valdžios institucijoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje;

(12)

subjektai, naudojantys sandorių duomenų saugyklų duomenis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalį, privalėtų laikytis politikos, kuria užtikrinama, kad prieigą prie informacijos turėtų tik atitinkami asmenys, naudojantys informaciją aiškiai apibrėžtu ir teisiškai pagrįstu tikslu, ir kuria aiškiai numatomi kiti asmenys, kuriems gali būti suteiktas leidimas tokius duomenis naudoti, taip pat tie subjektai turėtų užtikrinti šios politikos vykdymą;

(13)

prieiga prie duomenų turėtų būti nustatyta pagal tris apibendrinimo lygius. Sandorių duomenys turėtų apimti atskirų sandorių duomenis; pozicijų duomenys turėtų būti susieti su apibendrintais duomenimis, susijusiais su atskirų sandorio šalių pozicijomis pagal pagrindinę priemonę ir (arba) produktą; apibendrinti sąlyginiai duomenys turėtų atitikti bendras pozicijas pagal pagrindinę priemonę ir (arba) produktą, nenurodant sandorio šalių duomenų. Suteikiant prieigą prie sandorių duomenų kartu būtų suteikiama ir prieiga prie pozicijos lygmens ir apibendrintų duomenų. Suteikiant prieigą prie pozicijų duomenų kartu būtų suteikiama ir prieiga prie apibendrintų duomenų, tačiau ne prie sandorio lygmens duomenų. Tačiau prieiga prie apibendrintų sąlyginių duomenų turėtų būti bendresnio pobūdžio, tad šiuo atveju prieiga prie pozicijos ar sandorio lygmens duomenų suteikiama nebūtų;

(14)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(15)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10 straipsnį prieš pateikdama techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais grindžiamas šis reglamentas, EVPRI konsultavosi su atitinkamomis institucijomis ir Europos centrinių bankų sistemos nariais, taip pat surengė atviras viešas konsultacijas dėl tų techninių reguliavimo standartų projektų, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį, pateiktų savo nuomonę,

a)

apibendrintus atvirų pozicijų duomenis, išskirstytus pagal išvestinių finansinių priemonių klasę, t. y.:

b)

apibendrintus sandorių kiekių duomenis, išskirstytus pagal išvestinių finansinių priemonių klasę, t. y.:

c)

apibendrintus vertės duomenis, išskirstytus pagal išvestinių finansinių priemonių klasę, t. y.:

a)

įmonei leista prekiauti į tos priežiūros institucijos jurisdikciją patenkančioje reguliuojamoje rinkoje;

b)

įmonės registruotoji būstinė arba, kai įmonė registruotosios būstinės neturi, pagrindinė buveinė patenka į tos priežiūros institucijos jurisdikciją;

c)

įmonė yra siūlytojas, teikiantis a ir b punktuose numatytų subjektų vardu pasiūlymą, o jo siūlomas atlygis apima vertybinius popierius.

a)

pagrindinius vertybinius popierius;

b)

išvestinių finansinių priemonių klasę;

c)

pozicijos ženklą;

d)

susijusių vertybinių popierių skaičių;

e)

išvestinės finansinės priemonės sandorio šalis.

a)

visomis sandorio šalimis, patenkančiomis į jų atitinkamą jurisdikciją;

b)

išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurių susijęs subjektas yra įsikūręs jų atitinkamoje jurisdikcijoje arba kurių susijęs įsipareigojimas yra atitinkamos jurisdikcijos valstybės skola.

a)

prieinamų duomenų apimtį;

b)

nuorodą į teisės nuostatas, kuriomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir šį reglamentą suteikiama prieiga prie tokių duomenų.

23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 52/37

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 648/2012, be kita ko, nustatyti pagrindinėms sandorio šalims taikomi rizikos ribojimo reikalavimai siekiant užtikrinti, kad jos būtų saugios ir patikimos ir visuomet laikytųsi kapitalo reikalavimų. Turint omenyje, kad dėl tarpuskaitos veiklos kylanti rizika iš esmės padengiama konkrečiais finansiniais ištekliais, tokiais kapitalo reikalavimais reikėtų užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalies kapitalizacija visuomet būtų pakankama atsižvelgiant į kredito riziką, sandorio šalies riziką, rinkos riziką, operacinę riziką, teisinę ir verslo riziką, jei ta rizika dar nėra padengta tais konkrečiais finansiniais ištekliais, ir kad pagrindinė sandorio šalis prireikus galėtų tvarkingai nutraukti arba restruktūrizuoti savo operacijas;

(2)

kiek tai susiję su techniniais standartais, reikėtų konkrečiai atsižvelgti į kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikomus kapitalo reikalavimus, nes pagrindinėms sandorio šalims vykdant nepadengtą veiklą kyla rizika, panaši į kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms kylančią riziką. Be to, reikėtų atsižvelgti į atitinkamas Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto (CPSS) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) paskelbtų finansų rinkos infrastruktūros principų dalis. Siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys galėtų organizuoti tvarkingą savo veiklos nutraukimą arba restruktūrizavimą, jos turėtų turėti pakankamai finansinių išteklių veiklos išlaidoms padengti per tinkamą laikotarpį. Pagrindinė sandorio šalis per tokį laikotarpį turėtų turėti galimybę nustatyti tvarką, kad galėtų reorganizuoti ypatingos svarbos operacijas, įskaitant rekapitalizaciją, vadovybės pakeitimą, verslo strategijų, sąnaudų arba mokesčių struktūrų pakeitimą, teikiamų paslaugų restruktūrizavimą, tarpuskaitos portfelio likvidavimą, susijungimą su kita pagrindine sandorio šalimi arba savo tarpuskaitos veiklos perdavimą kitai pagrindinei sandorio šaliai. Nutraukianti arba restruktūrizuojanti savo veiklą pagrindinė sandorio šalis vis tiek turi tęsti operacijas. Tokiu atveju kai kurios sąnaudos, pvz., prekiavimo, gali sumažėti, bet kitos, pvz., teisinės išlaidos, gali išaugti. Todėl laikoma, kad bendrosios metinės veiklos išlaidos yra tinkamas artinys nustatant faktines išlaidas, patiriamas nutraukiant arba restruktūrizuojant pagrindinės sandorio šalies operacijas. Siekiant atsižvelgti į pagrindinių sandorio šalių apskaitos praktikos įvairovę, veiklos išlaidos turėtų būti vertinamos laikantis tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS), priimtų pagal 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (3), arba laikantis riboto skaičiaus tam tikrų kitų šioje srityje taikomų taisyklių, kaip nurodyta Sąjungos teisėje;

(3)

kadangi kapitalas visuomet turi būti pakankamas siekiant užtikrinti tvarkingą veiklos nutraukimą ir tinkamą apsaugą nuo atitinkamos rizikos, kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio 2 dalyje, būtina nustatyti išankstinio perspėjimo priemonę, kad kompetentingos institucijos pakankamai anksti galėtų sužinoti apie situaciją, kai pagrindinės sandorio šalies kapitalas priartėja prie kapitalo poreikio dydžio, t. y. nustatyti pranešimo ribą, kuri būtų 110 % kapitalo poreikio dydžio;

(4)

nepaisant sunkumų, kylančių norint kiekybiškai įvertinti operacinę riziką, atitinkamas standartas siekiant nustatyti pagrindinių sandorio šalių kapitalo poreikį yra 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (4). Kiek tai susiję su techniniais pagrindinių sandorio šalių kapitalo poreikio standartais, laikantis Direktyvos 2006/48/EB operacinės rizikos apibrėžtis turėtų apimti teisinę riziką;

(5)

Direktyva 2006/48/EB ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (5) yra tinkami standartai siekiant nustatyti kapitalo poreikį, susijusį su konkrečiais finansiniais ištekliais nepadengtos kredito, sandorio šalies ir rinkos rizikos padengimu, nes jis panašus į kredito įstaigoms arba investicinėms įmonėms taikomą poreikį;

(6)

pagrindinė sandorio šalis neturi turėti kapitalo prekybos pozicijoms ir įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, susijusioms su sąveikos susitarimu, kai laikomasi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 52 ir 53 straipsnių reikalavimų. Tačiau kai tų reikalavimų nesilaikoma, pagrindinių sandorio šalių ryšiai gali joms kelti papildomą riziką, jei jų pateiktas įkaitas nėra visiškai apsaugotas ir neliečiamas bankroto atveju arba jei įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą kyla rizika tuomet, kai gaunančiosios pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narys neįvykdo įsipareigojimų. Todėl tokiais atvejais įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir prekybos pozicijoms su kitomis pagrindinėmis sandorio šalimis turėtų būti taikomi kapitalo poreikio koeficientai. Siekiant išvengti užkrato efekto, įmokų į kitų pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondus reikalavimai paprastai turėtų būti konservatyvesni negu reikalavimai kredito įstaigų pozicijoms pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu. Pagrindinės sandorio šalies nuosavi ištekliai, naudojami įmokoms į kitos pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą mokėti, neturėtų būti įskaitomi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio 2 dalies tikslais, nes jie nėra investuojami pagal jos investavimo politiką. Be to, nereikėtų jų įskaityti du kartus apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijas, atsirandančias dėl šių įmokų;

(7)

laikas, kuris yra būtinas veiklai tvarkingai nutraukti, labai priklauso nuo atskiros pagrindinės sandorio šalies teikiamų tarpuskaitos paslaugų ir nuo rinkos aplinkos, kurioje ji veikia, ypač jei kita pagrindinė sandorio šalis gali perimti jos paslaugas. Todėl mėnesių skaičius, reikalingas veiklai nutraukti, turėtų būti grindžiamas pačios pagrindinės sandorio šalies įverčiu, kurį turėtų patvirtinti kompetentinga institucija. Siekiant užtikrinti rizikos ribojimo principus atitinkantį kapitalo poreikį, reikia nustatyti, kad tas laikotarpis būtų mažiausiai šeši mėnesiai;

(8)

verslo rizika – rizika, kurią pagrindinė sandorio šalis prisiima dėl savo veiksmingumo ir bendrųjų verslo sąlygų galimų pokyčių, kurie galėtų pakenkti jos finansinei būklei sumažėjus jos pajamoms arba išaugus jos išlaidoms dėl nuostolių, kurie turi būti dengiami iš jos kapitalo. Kadangi verslo rizikos lygis labai priklauso nuo kiekvienos pagrindinės sandorio šalies konkrečios situacijos ir jį gali lemti įvairūs veiksniai, pvz., neveiksmingos procedūros, neigiama rinkos aplinka, neveiksmingas atsakas į technologijų pažangą arba netinkamas verslo strategijų įgyvendinimas, kapitalo poreikis turėtų būti grindžiamas pačios pagrindinės sandorio šalies įverčiu, kurį turėtų patvirtinti kompetentinga institucija. Siekiant užtikrinti rizikos ribojimo principus atitinkantį kapitalo poreikį, reikia nustatyti apatinę ribą;

(9)

prieš pateikdama techninių standartų projektus, kuriais grindžiamas šis reglamentas, Europos bankininkystės institucija (EBI) glaudžiai bendradarbiavo su Europos centrinių bankų sistema (ECBS) ir konsultavosi su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI). Be to, ji surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (6) 37 straipsnį įsteigta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę;

(10)

šis reglamentas grindžiamas Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) Europos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais,

a)

pagrindinės sandorio šalies kapitalo poreikio jos veiklai nutraukti arba restruktūrizuoti, apskaičiuoto pagal 2 straipsnį;

b)

pagrindinės sandorio šalies kapitalo poreikio operacinei ir teisinei rizikai padengti, apskaičiuoto pagal 3 straipsnį;

c)

pagrindinės sandorio šalies kapitalo poreikio kredito, sandorio šalies ir rinkos rizikai padengti, apskaičiuoto pagal 4 straipsnį;

d)

pagrindinės sandorio šalies kapitalo poreikio verslo rizikai padengti, apskaičiuoto pagal 5 straipsnį.

a)

priežastis, kodėl pagrindinės sandorio šalies kapitalas mažesnis už pranešimo ribą, ir pagrindinės sandorio šalies finansinės būklės trumpalaikės perspektyvos aprašymą;

b)

visapusišką priemonių, kurių pagrindinė sandorio šalis ketina imtis, kad nuolat laikytųsi kapitalo reikalavimų, aprašymą.

23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 52/41

(1)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios, nes jomis nustatomi organizaciniai reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl įrašų saugojimo ir veiklos tęstinumo, ir rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl garantinių įmokų, įsipareigojimų neįvykdymo fondo, likvidumo rizikos valdymo priemonių, įsipareigojimų neįvykdymo srauto, įkaito, investavimo politikos, modelių peržiūros, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamojo patikrinimo. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis susipažinti vienoje vietoje asmenims, kuriems taikomi šie įpareigojimai, pageidautina visus techninius reguliavimo standartus, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 III ir IV antraštines dalis, pateikti viename reglamente;

(2)

turint omenyje pasaulinį finansų rinkų pobūdį, šiame reglamente reikėtų atsižvelgti į finansų rinkos infrastruktūrų principus, kuriuos paskelbė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (CPSS) ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) (toliau – CPSS ir IOSCO principai) ir kurie yra pasaulinis pagrindinėms sandorio šalims taikomų reguliavimo reikalavimų standartas;

(3)

siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys būtų saugios ir patikimos visomis rinkos sąlygomis, svarbu, kad jos patvirtintų rizikos ribojimo principais pagrįsto rizikos valdymo procedūras, kurios tinkamai apimtų visų rūšių joms kylančią arba galinčią kilti riziką. Šiuo atžvilgiu rizikos valdymo standartai, kuriuos pagrindinės sandorio šalys faktiškai įgyvendina, turėtų būti griežtesni už šiame reglamente išdėstytus standartus, jei laikoma, kad tai yra tinkama rizikos valdymo tikslais;

(4)

siekiant aiškiai nustatyti tam tikras sąvokas iš Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir patikslinti technines sąlygas, būtinas šiam techniniam standartui parengti, reikėtų apibrėžti tam tikrus terminus;

(5)

svarbu užtikrinti, kad pripažintos trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalys netrikdytų tvarkingo Sąjungos rinkų veikimo. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad pripažintos pagrindinės sandorio šalys negalėtų taikyti už Sąjungos standartus mažesnių rizikos valdymo reikalavimų, kai tai galėtų sukelti reguliacinį arbitražą. Informacija, kurią reikėtų pateikti EVPRI dėl trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies pripažinimo, turėtų sudaryti sąlygas EVPRI įvertinti, ar ta pagrindinė sandorio šalis visapusiškai laikosi toje trečiojoje šalyje taikomų rizikos ribojimo reikalavimų. Be to, Komisijai atliekant lygiavertiškumo nustatymą reikėtų užtikrinti, kad trečiosios šalies įstatymai ir kiti teisės aktai būtų lygiaverčiai visoms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinės dalies ir šio reglamento nuostatoms;

(6)

siekiant užtikrinti tinkamo lygio investuotojų apsaugą, pripažindama trečiosios šalies pagrindines sandorio šalis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) gali reikalauti papildomos informacijos, šalia informacijos, kuri absoliučiai būtina, kad būtų įvertinta, ar laikomasi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų sąlygų;

(7)

nuolatinis vertinimas, ar trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis visapusiškai laikosi tokioje trečiojoje šalyje taikomų rizikos ribojimo reikalavimų, yra trečiosios šalies kompetentingos institucijos pareiga. Informacija, kurią EVPRI turi pateikti paraišką teikianti trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis, turėtų būti teikiama ne siekiant atkartoti trečiosios šalies kompetentingos institucijos vertinimą, bet užtikrinti, kad pagrindinei sandorio šaliai toje trečiojoje šalyje būtų taikoma veiksminga priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas, taip garantuojant aukšto lygio investuotojų apsaugą;

(8)

kad EVPRI galėtų atlikti išsamų vertinimą, paraišką teikiančios trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies pateiktą informaciją reikėtų papildyti informacija, būtina siekiant įvertinti nuolatinės priežiūros, reikalavimų vykdymo užtikrinimo įgaliojimų ir veiksmų, kurių imasi trečiosios šalies kompetentinga institucija, veiksmingumą. Tokia informacija turėtų būti teikiama pagal bendradarbiavimo susitarimą, sudarytą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 648/2012. Tokiu bendradarbiavimo susitarimu reikėtų užtikrinti, kad EVPRI būtų laiku informuojama apie pagrindinei sandorio šaliai, teikiančiai pripažinimo paraišką, taikomus priežiūros arba reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmus ir sąlygų, kuriomis atitinkamai pagrindinei sandorio šaliai suteiktas leidimas, pasikeitimus, taip pat atitinkamą informacijos, kurią pagrindinė sandorio šalis iš pradžių pateikė per pripažinimo procesą, atnaujinimą;

(9)

reikia papildomai patikslinti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimus, susijusius su vidaus rizikos atskaitomybės linijomis, kad būtų įgyvendinta rizikos valdymo sistema, kuri apima vidaus rizikos valdymo proceso struktūrą, teises ir atsakomybę. Valdymo tvarkoje turėtų būti atsižvelgiama į įvairius Sąjungos bendrovių teisės režimus siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys veiktų patikimoje teisinėje aplinkoje;

(10)

siekiant užtikrinti, kad pagrindinė sandorio šalis įgyvendintų tinkamas procedūras, kad laikytųsi šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1249/2012 (3), reikėtų patikslinti pagrindinės sandorio šalies atitikties užtikrinimo funkciją vykdančių asmenų vaidmenį ir atsakomybę;

(11)

būtina aiškiai apibrėžti valdybos ir vyresniosios vadovybės atsakomybę, taip pat patikslinti būtiniausius reikalavimus dėl valdybos veikimo siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalies organizacinė struktūra sudarytų sąlygas jai nuolat ir tvarkingai teikti savo paslaugas ir vykdyti veiklą. Taip pat būtina nustatyti aiškias ir tiesiogines atskaitomybės linijas, kad būtų užtikrinta atskaitomybė;

(12)

siekiant užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą pagrindinės sandorio šalies valdymą, svarbu, kad jos atlyginimų politikoje nebūtų paskatų prisiimti per didelę riziką. Kad atlyginimų politika atliktų savo paskirtį, valdyba turėtų ją tinkamai stebėti ir peržiūrėti ir įsteigti specialų komitetą, kuris tinkamai prižiūrėtų atlyginimų politikos vykdymą;

(13)

siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys veiktų turėdamos būtinus žmogiškuosius išteklius, kad galėtų vykdyti visus savo įsipareigojimus, kad pagrindinės sandorio šalys būtų atskaitingos už savo veiklos vykdymą ir kad kompetentingos institucijos prižiūrimose pagrindinėse sandorio šalyse turėtų atitinkamus asmenis ryšiams, pagrindinės sandorio šalys turėtų turėti bent vyriausiąjį rizikos valdymo pareigūną, vyriausiąjį atitikties užtikrinimo pareigūną ir vyriausiąjį technologijų pareigūną;

(14)

pagrindinės sandorio šalys turėtų tinkamai vertinti ir stebėti, kokiu mastu valdybos nariams, kurie yra skirtingų subjektų valdybų nariai, kyla interesų konfliktų pagrindinės sandorio šalies grupės viduje ir už jos ribų. Valdybos nariams neturėtų būti draudžiama būti skirtingų valdybų nariais, nebent dėl to kiltų interesų konfliktų;

(15)

kad turėtų veiksmingą audito funkciją, pagrindinė sandorio šalis turėtų apibrėžti savo vidaus auditorių atsakomybę ir atskaitomybės linijas siekdama užtikrinti, kad apie svarbius klausimus būtų laiku informuojama pagrindinės sandorio šalies valdyba ir kompetentingos institucijos. Nustatant ir palaikant vidaus audito funkciją, reikėtų aiškiai apibrėžti tokią funkciją vykdančių asmenų misiją, nepriklausomybę ir objektyvumą, kompetencijos sritį ir atsakomybę, įgaliojimus, atskaitomybę ir veiklos standartus;

(16)

kad veiksmingai vykdytų savo pareigas, atitinkama kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija, kuri būtina norint nustatyti, ar pagrindinė sandorio šalis atitinka leidimo suteikimo sąlygas. Tokią informaciją pagrindinė sandorio šalis turėtų pateikti nepagrįstai nedelsdama;

(17)

pagrindinės sandorio šalies saugomi įrašai turėtų padėti labai gerai žinoti pagrindinės sandorio šalies kredito poziciją tarpuskaitos narių atžvilgiu ir sudaryti sąlygas stebėti numanomą sisteminę riziką. Be to, jie turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms, EVPRI ir atitinkamiems Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams tinkamai atkurti tarpuskaitos procesą, kad būtų galima įvertinti, ar laikomasi reguliavimo reikalavimų, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus. Užregistruoti tie duomenys taip pat yra naudingi pagrindinėms sandorio šalims vykdant reguliavimo reikalavimus ir įsipareigojimus tarpuskaitos nariams ir ginčų atveju;

(18)

pagrindinių sandorio šalių sandorių duomenų saugykloms pateikti duomenys turėtų būti registruojami, kad kompetentingos institucijos galėtų patikrinti, ar pagrindinės sandorio šalys vykdo Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytą prievolę teikti ataskaitas, ir lengvai susipažinti su informacija, kai jos nėra sandorių duomenų saugyklose;

(19)

siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys tinkamai teiktų ataskaitas, su sandorių įrašų saugojimu susijusių reikalavimų sąvokos turėtų atitikti tas pačias Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnyje nustatytos prievolės teikti ataskaitas sąvokas;

(20)

siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą esant sutrikimams, antrinė pagrindinės sandorio šalies duomenų apdorojimo vieta turėtų būti pakankamai toli ir pakankamai geografiškai atskirta nuo pirminės vietos, kad jai negrėstų ta pati nelaimė, dėl kurios nebeveiktų pirminė vieta. Reikėtų sukurti scenarijus krizės reiškinių poveikiui ypatingos svarbos paslaugoms išanalizuoti, įskaitant scenarijus, kuriuose numatomas atvejis, kai dėl gaivalinės nelaimės sistemos neveikia. Šios analizės turėtų būti periodiškai peržiūrimos;

(21)

pagrindinės sandorio šalys yra sisteminės svarbos finansų rinkos infrastruktūros ir ypatingos svarbos funkcijas jos turėtų atkurti per dvi valandas, o idealiu atveju atsarginio duomenų išsaugojimo sistemos duomenų apdorojimą pradėtų iškart po incidento. Be to, pagrindinės sandorio šalys turėtų užtikrinti labai didelę tikimybę, kad nebus prarasta jokių duomenų;

(22)

svarbu, kad tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymas nesukeltų didelių nuostolių kitiems rinkos dalyviams. Todėl reikalaujama, kad pagrindinės sandorio šalys pasinaudodamos sutarties nevykdančios šalies pateiktomis garantinėmis įmokomis padengtų bent jau atitinkamą galimo nuostolio, kurį pagrindinė sandorio šalis galimai patiria per uždarymo procesą, procentinę dalį. Taisyklėse reikėtų nustatyti minimalią procentinę dalį, kuri turėtų būti padengiama iš garantinių įmokų įvairių finansinių priemonių klasių atveju. Be to, pagrindinės sandorio šalys turėtų laikytis principų, kad tinkamai pritaikytų savo garantinių įmokų dydžius prie kiekvienos finansinės priemonės ar portfelio, kurių tarpuskaitą jos atlieka, ypatybių;

(23)

pagrindinės sandorio šalys dėl labai konkurencingos aplinkos neturėtų savo garantinių įmokų sumažinti iki tokio lygio, kad keltų grėsmę savo saugai. Todėl garantinių įmokų skaičiavimai turėtų atitikti konkrečius reikalavimus dėl jų esminių sudedamųjų dalių. Šiuo atžvilgiu nustatant garantines įmokas reikėtų atsižvelgti į įvairiausias rinkos sąlygas, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius;

(24)

reikėtų nustatyti taisykles, kad būtų nurodyta tinkama procentinė dalis ir laikotarpiai, susiję su likvidavimo laikotarpiu bei praeities duomenų kintamumo apskaičiavimu. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys tinkamai valdytų joms kylančią riziką, pageidautina nenurodyti metodo, pagal kurį pagrindinė sandorio šalis turėtų apskaičiuoti garantinės įmokos reikalavimus remdamasi šiais parametrais. Dėl tų pačių priežasčių pagrindinėms sandorio šalims neturėtų būti draudžiama remtis įvairiomis patikimomis metodikomis nustatant portfelio garantines įmokas, joms turėtų būti leidžiama remtis metodais, grindžiamais finansinės priemonės arba finansinių priemonių rinkinio, kurių tarpuskaitą jos atlieka, kainos rizikos koreliacijomis, taip pat visais tinkamais metodais, grindžiamais lygiaverčiais statistiniais priklausomybės parametrais;

(25)

kad nustatytų laikotarpį, per kurį pagrindinei sandorio šaliai kyla rinkos rizika, susijusi su sutarties nevykdančios šalies pozicijos valdymu, pagrindinė sandorio šalis turėtų apsvarstyti atitinkamas finansinių priemonių arba portfelio, kurių tarpuskaita atliekama, ypatybes, pvz., jų likvidumo lygį ir pozicijos dydį arba jos koncentraciją. Pagrindinė sandorio šalis turėtų pagal rizikos ribojimo principus įvertinti laiką, kurio reikia sutarties nevykdančios šalies pozicijai visiškai uždaryti nuo paskutinio garantinių įmokų surinkimo, pozicijos dydį ir jos koncentraciją;

(26)

kad nesukeltų ir nedidintų finansinio nestabilumo, pagrindinės sandorio šalys turėtų, kiek praktiškai įmanoma, patvirtinti perspektyvines garantinės įmokos metodikas, kuriomis ribojama garantinės įmokos reikalavimų prociklinių pokyčių tikimybė kartu nemažinant pagrindinės sandorio šalies atsparumo;

(27)

ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms taikomas didesnis pasikliautinasis intervalas paprastai yra pagrįstas, nes tiems produktams gali būti būdinga mažiau patikima kainodara ir turima mažiau praeities duomenų pozicijų įverčiams pagrįsti. Pagrindinės sandorio šalys gali atlikti ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurioms tai nebūdinga ir kurios turi tas pačias rizikos ypatybes kaip ir biržos išvestinės finansinės priemonės, tarpuskaitą ir turėtų turėti galimybę tų produktų tarpuskaitą atlikti nuosekliai ir nepriklausomai nuo įvykdymo metodo;

(28)

esminė pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo sudedamoji dalis – tinkama ekstremalių, bet tikėtinų rinkos sąlygų apibrėžtis. Kad pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo sistema būtų nuolat atnaujinama, ekstremalias, bet tikėtinas rinkos sąlygas reikėtų laikyti ne statiška sąvoka, bet sąlygomis, kurios laikui bėgant kinta ir įvairiose rinkose yra skirtingos. Vienas rinkos scenarijus gali būti ekstremalus, bet tikėtinas vienai pagrindinei sandorio šaliai, bet nesvarbus kitai. Pagrindinė sandorio šalis turėtų nustatyti tvirtą vidaus politikos sistemą, skirtą riziką keliančioms rinkoms nustatyti, ir taikyti bendrus būtiniausius standartus ekstremalioms, bet tikėtinoms sąlygoms kiekvienoje nustatytoje rinkoje apibrėžti. Be to, ji turėtų objektyviai apsvarstyti problemų keliose rinkose vienu metu potencialą;

(29)

siekiant užtikrinti, kad būtų įdiegta tinkama ir tvirta valdymo tvarka, rizikos valdymo komitetas turėtų aptarti, o valdyba patvirtinti pagrindinės sandorio šalies sistemą, naudojamą ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms nustatyti. Ji turėtų būti peržiūrima bent kartą per metus, o peržiūros rezultatus turėtų aptarti ir vėliau pranešti valdybai rizikos valdymo komitetas. Atliekant peržiūrą reikėtų užtikrinti, kad ekstremalių, bet tikėtinų rinkos sąlygų apibrėžtyje būtų atsižvelgta į pagrindinės sandorio šalies pozicijų masto ir koncentracijos pokyčius ir pokyčius rinkose, kuriose ji veikia. Tačiau ta peržiūra neturėtų pakeisti reikalavimo, kad pagrindinė sandorio šalis nuolat savo nuožiūra vertintų savo įsipareigojimų neįvykdymo fondo pakankamumą kintant rinkos sąlygoms;

(30)

siekiant užtikrinti veiksmingą pagrindinių sandorio šalių likvidumo rizikos valdymą, turėtų būti reikalaujama, kad jos nustatytų likvidumo rizikos valdymo sistemą. Ta sistema turėtų priklausyti nuo jų įsipareigojimų pobūdžio ir joje reikėtų aptarti priemones, kuriomis pagrindinė sandorio šalis gali naudotis kylančiai likvidumo rizikai vertinti, tikėtinoms likvidumo problemoms nustatyti ir savo likvidžių išteklių pakankamumui užtikrinti;

(31)

turėtų būti reikalaujama, kad vertindama savo likvidžių išteklių pakankamumą pagrindinė sandorio šalis apsvarstytų turimų išteklių dydį ir likvidumą, taip pat galimą to turto koncentracijos riziką. Svarbu, kad pagrindinės sandorio šalys turėtų galimybę nustatyti su savo ištekliais susijusią visų svarbiausių rūšių likvidumo rizikos koncentraciją, kad pagrindinės sandorio šalies likvidumo ištekliai būtų prieinami nedelsiant, kai būtina. Be to, pagrindinės sandorio šalys turėtų apsvarstyti papildomą riziką, kylančią dėl įvairių santykių, tarpusavio priklausomybės ir koncentracijos;

(32)

kadangi likvidžios lėšos turi būti be kliūčių prieinamos tos pačios dienos sandoriams arba netgi dienos sandoriams, pagrindinė sandorio šalis galėtų naudoti pinigus emisijos centriniame banke, pinigus kreditinguose komerciniuose bankuose, įsipareigotas kredito linijas, įsipareigotus atpirkimo sandorius, lengvai parduodamus saugomus įkaitus ir be kliūčių prieinamas investicijas, kurios konvertuojamos į pinigus pagal iš anksto aptartus ir labai patikimus finansavimo susitarimus netgi nepalankiausiomis rinkos sąlygomis. Tokie pinigai ir įkaitas iš anksto aptartų likvidžių finansinių išteklių dalimi turėtų būti laikomi tik tam tikromis sąlygomis;

(33)

kad pagrindinėms sandorio šalims būtų nustatyta būtina paskata nustatyti rizikos ribojimo reikalavimus ir tą sumą laikyti tinkamo dydžio kartu vengiant reguliacinio arbitražo, svarbu nustatyti bendrą konkrečios skiriamų nuosavų išteklių, kuriuos pagrindinė sandorio šalis turėtų turėti, kad galėtų panaudoti įsipareigojimų neįvykdymo srautui, sumos apskaičiavimo ir palaikymo metodiką. Labai svarbu, kad tie ištekliai įsipareigojimų neįvykdymo nuostoliams padengti būtų atskiri ir jų funkcija skirtųsi nuo minimalaus pagrindinės sandorio šalies kapitalo poreikio skirtingai rizikai, kuri gali kilti pagrindinei sandorio šaliai, padengti;

(34)

kad būtų užtikrintos lygiavertės pagrindinių sandorio šalių veiklos sąlygos, svarbu, kad pagrindinės sandorio šalys taikytų nuoseklią metodiką nuosaviems ištekliams, skirtiems panaudoti įsipareigojimų neįvykdymo srautui, apskaičiuoti. Jei būtų leidžiama pagrindinėms sandorio šalims savo nuožiūra įgyvendinti nepakankamai aiškią metodiką, rezultatai būtų labai skirtingi tarp pagrindinių sandorio šalių ir taip būtų skatinamas reguliacinis arbitražas. Todėl labai svarbu, kad pagrindinės sandorio šalys negalėtų metodikos taikyti savo nuožiūra. Taigi, būtų tikslinga nustatyti paprastą procentinę dalį, grindžiamą aiškiai nustatomu vienetu ir aiškia metodika, siekiant užtikrinti, kad pagrindinių sandorio šalių nuosavi ištekliai, skirti panaudoti įsipareigojimų neįvykdymo srautui, būtų apskaičiuojami nuosekliai;

(35)

siekiant užtikrinti, kad priimtinas įkaitas būtų labai likvidus ir galėtų būti greitai konvertuojamas į pinigus darant kiek įmanoma mažesnį poveikį kainai, reikėtų nustatyti būtiniausius kriterijus. Tie kriterijai turėtų būti susiję su įkaito emitentu ir tuo, kokiu mastu jį galima likviduoti rinkoje ir ar jo vertė koreliuoja su įkaitą teikiančio nario kreditingumu, kad būtų atsižvelgta į galimą netinkamai parinkto įkaito riziką. Pagrindinė sandorio šalis turėtų turėti galimybę prireikus taikyti papildomus kriterijus, kad pasiektų pageidautiną atsparumą;

(36)

pagrindinės sandorio šalys turėtų priimti tik labai likvidų įkaitą, kurio kredito ir rinkos rizika minimali. Siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalies laikomas įkaitas visuomet liktų labai likvidus, būtina, kad pagrindinės sandorio šalys nustatytų skaidrią ir nuspėjamą politiką ir procedūras, skirtas turto, priimamo kaip įkaitas, likvidumui vertinti ir nuolat stebėti, ir įgyvendintų tinkamas vertinimo metodikas. Todėl pagrindinės sandorio šalys taip pat turėtų įgyvendinti koncentracijos ribas, kuriomis palaikoma pakankama įkaito diversifikacija siekiant užtikrinti, kad būtų galima skubiai jį likviduoti nepatiriant didelio rinkos rizikos poveikio jo vertei. Nustatydamos tinkamo įkaito ir koncentracijos ribų politiką, jos turėtų atsižvelgti į bendrą tokio įkaito prieinamumą turint omenyje galimą makroekonominį jų politikos poveikį;

(37)

siekiant išvengti netinkamai parinkto įkaito rizikos, apskritai tarpuskaitos nariams neturėtų būti leidžiama kaip įkaitą naudoti savo pačių vertybinius popierius arba tos pačios grupės subjekto išleistus vertybinius popierius. Tačiau pagrindinė sandorio šalis turėtų turėti galimybę leisti, kad tarpuskaitos nariai teiktų padengtas obligacijas, apsaugotas nuo emitento nemokumo. Vis dėlto pagrindinis įkaitas turėtų būti tinkamai atskirtas nuo emitento ir atitikti būtiniausius įkaito priimtinumo kriterijus. Tarpuskaitos narys neturėtų leisti finansinių priemonių, kurių pagrindinis tikslas būtų tas, kad kitas tarpuskaitos narys jas naudotų kaip įkaitą;

(38)

siekiant užtikrinti pagrindinių sandorio šalių saugą, pagrindinė sandorio šalis komercinio banko garantiją kaip įkaitą turėtų priimti tik nuodugniai įvertinusi emitentą ir garantijos teisinę, sutartinę ir veiklos sistemą. Reikėtų vengti pagrindinių sandorio šalių neužtikrintų pozicijų komercinių bankų atžvilgiu. Todėl komercinių bankų garantijas galima priimti tik griežtomis sąlygomis. Tos sąlygos paprastai yra tenkinamos rinkose, kurioms būdinga didelė komercinių bankų, norinčių teikti kreditą ne finansų tarpuskaitos nariams, koncentracija. Dėl šios priežasties tokiais atvejais turėtų būti leidžiama didesnė koncentracijos riba;

(39)

kad pagrindinė sandorio šalis apribotų savo rinkos riziką, turėtų būti reikalaujama, kad savo įkaitą ji vertintų bent kartą per dieną. Ji turėtų taikyti rizikos ribojimo principais pagrįstą vertės mažinimą, kuris atspindi galimą įkaito vertės sumažėjimą per laikotarpį nuo paskutinio jo vertinimo iki tada, kai pagrįstai galima manyti, kad įkaitą galima likviduoti nepalankiausiomis rinkos sąlygomis. Nustatant įkaito dydį taip pat turėtų būti atsižvelgiama į galimas netinkamai parinkto įkaito rizikos pozicijas;

(40)

vertės sumažinimas turėtų sudaryti sąlygas pagrindinei sandorio šaliai išvengti didelių ir netikėtų reikiamo įkaito sumos koregavimų, taip kiek įmanoma išvengiant prociklinių padarinių;

(41)

pagrindinės sandorio šalies įkaitas neturėtų būti koncentruotas pagal ribotą emitentų skaičių arba ribotą turtą, kad būtų išvengta galimo didelio neigiamo poveikio kainai, kai įkaitas likviduojamas per trumpą laiką. Dėl šios priežasties koncentruotos įkaito pozicijos neturėtų būti laikomos labai likvidžiomis;

(42)

likvidumo, kredito ir rinkos riziką reikėtų vertinti portfelio lygiu ir atskiros finansinės priemonės lygiu. Koncentruotas portfelis gali turėti didelį neigiamą poveikį įkaito arba finansinių priemonių, į kurias pagrindinė sandorio šalis gali investuoti savo finansinius išteklius, likvidumui, nes mažai tikėtina, kad nepalankiausiomis rinkos sąlygomis būtų įmanoma parduoti dideles pozicijas nesumažėjus rinkos kainai. Dėl tos pačios priežasties pagrindinės sandorio šalies laikomas įkaitas turėtų būti nuolat stebimas ir vertinamas siekiant užtikrinti, kad jis liktų likvidus;

(43)

energetikos išvestinių finansinių priemonių rinkos yra ypač tvirtai susijusios su biržos prekių neatidėliotinų sandorių rinkomis, ir šiose išvestinių finansinių priemonių rinkose ne finansų tarpuskaitos nariai užima didelę dalį. Tose rinkose daug rinkos dalyvių yra ir pagrindinės biržos prekės gamintojai. Kad turėtų pakankamą įkaitą komercinių bankų garantijoms visiškai padengti, tiems ne finansų tarpuskaitos nariams gali prireikti atsisakyti daug esamų pozicijų arba tai gali trukdyti jiems toliau vykdyti savo pozicijų tarpuskaitą kaip tiesioginiams pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariams. Tas procesas galėtų sutrikdyti energijos rinkų veikimą rinkos dalyvių likvidumo ir įvairovės atžvilgiu. Todėl jo taikymą reikėtų atidėti tinkamai nustatytam laikotarpiui;

(44)

kad būtų užtikrintas nuoseklus Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos sistemos taikymas, visiems sektoriams turėtų būti taikomi panašūs reikalavimai atsižvelgiant į jiems taikomų taisyklių galutinę formą. Šiuo metu energetikos įmonės veikia pagal nusistovėjusią sistemą, kuriai pritaikyti prie naujų nustatytų reikalavimų reikės laiko, kad būtų išvengta žalingų padarinių realiajai ekonomikai. Todėl tokio tipo rinkoms būtų pageidautina nustatyti taikymo datą, kuri leistų tinkamai atsisakyti dabartinės rinkos praktikos nedarant netinkamo poveikio rinkos struktūrai ir likvidumui;

(45)

pagrindinės sandorio šalies investavimo politikos svarbiausias prioritetas turėtų būti kapitalo išsaugojimo ir likvidumo maksimizavimo principai. Be to, investavimo politika turėtų būti užtikrinama, kad nekiltų interesų konfliktų dėl pagrindinės sandorio šalies komercinių interesų;

(46)

siekiant užtikrinti tarptautinį nuoseklumą, kriterijais, kuriuos finansinės priemonės turėtų atitikti, kad būtų laikomos pagrindinei sandorio šaliai tinkamomis investicijomis, turėtų būti atsižvelgta į 16-ąjį CPSS ir IOSCO principą. Konkrečiai, turėtų būti reikalaujama, kad pagrindinė sandorio šalis taikytų ribojamuosius standartus, susijusius su finansinės priemonės emitentu, finansinės priemonės perleidžiamumu ir finansinės priemonės kredito, rinkos, kintamumo ir valiutos kurso rizika. Pagrindinė sandorio šalis turėtų užtikrinti, kad nepakenktų priemonėms, kurių imtasi jos investicijų rizikos pozicijai apriboti, prisiimdama per dideles pozicijas atskirų finansinių priemonių, finansinių priemonių rūšių, atskirų emitentų, emitentų rūšių arba atskirų depozitoriumų atžvilgiu;

(47)

pagrindinei sandorio šaliai naudojant išvestines finansines priemones kyla papildoma kredito ir rinkos rizika, todėl būtina apibrėžti ribotas aplinkybes, kuriomis pagrindinė sandorio šalis gali savo finansinius išteklius investuoti į išvestines finansines priemones. Turint omenyje, kad pagrindinės sandorio šalies tikslas turėtų būti turėti nulinę grynąją poziciją rinkos rizikos atžvilgiu, vienintelė rizika, nuo kurios pagrindinei sandorio šaliai reikėtų apsidrausti, yra rizika, susijusi su priimamu įkaitu, arba rizika, kylanti dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo. Rizika, susijusi su pagrindinės sandorio šalies priimamu įkaitu, gali būti pakankamai valdoma atliekant vertės mažinimą, ir nelaikoma, kad pagrindinei sandorio šaliai būtina šiuo atžvilgiu naudoti išvestines finansines priemones. Išvestines finansines priemones pagrindinė sandorio šalis turėtų naudoti tik likvidumo rizikai, kylančiai skirtingų valiutų pozicijoms, valdyti ir įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario portfeliui apdrausti, ir tik tuomet, kai pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūrose numatoma naudoti tas priemones;

(48)

siekiant užtikrinti pagrindinių sandorio šalių saugą, joms turėtų būti leidžiama kaip neužtikrintus indėlius laikyti tik minimalią dalį pinigų. Apsaugodamos savo pinigus pagrindinės sandorio šalys turėtų visuomet užtikrinti, kad jos visuomet būtų tinkamai apsaugotos nuo likvidumo rizikos;

(49)

būtina nustatyti griežtus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamojo patikrinimo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalies modeliai, jų metodikos ir likvidumo rizikos valdymo sistema tinkamai veiktų, atsižvelgiant į visų rūšių riziką, kylančią pagrindinei sandorio šaliai, kad ji visuomet turėtų pakankamai išteklių tai rizikai padengti;

(50)

siekiant užtikrinti nuoseklų pagrindinių sandorio šalių reikalavimų taikymą, būtina nustatyti išsamias nuostatas dėl atliktino testavimo rūšių, įskaitant ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ir grįžtamąjį patikrinimą. Kad būtų prisitaikoma prie didelės vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaita gali būti atliekama ateityje, įvairovės, atsižvelgiama į pagrindinės sandorio šalies veiklos ir rizikos valdymo metodų skirtumus, sudaromos sąlygos reaguoti į būsimus pokyčius ir naują riziką ir numatomas pakankamas lankstumas, yra būtinas kriterijais grindžiamas metodas;

(51)

tvirtinant pagrindinės sandorio šalies modelius, jų metodikas ir likvidumo rizikos valdymo sistemą, būtina pasitelkti tinkamą nepriklausomą subjektą, kad prieš įgyvendinimą būtų rasta ir imtasi būtinų taisomųjų priemonių ir išvengta reikšmingų interesų konfliktų. Nepriklausomas subjektas turėtų būti pakankamai atskiras nuo pagrindinės sandorio šalies veiklos dalies, kuri rengia, įgyvendina ir taikys peržiūrimą modelį ar politiką, ir jam neturėtų kilti reikšmingas interesų konfliktas. Tas sąlygas galėtų atitikti arba vidaus subjektas, turintis atskiras atskaitomybės linijas, arba išorės subjektas;

(52)

įvairūs pagrindinės sandorio šalies finansinių išteklių aspektai, konkrečiai, garantinės įmokos pakankamumas, įsipareigojimų neįvykdymo fondai ir kiti finansiniai ištekliai, yra skirti skirtingiems scenarijams ir tikslams. Todėl būtina numatyti konkrečius reikalavimus, kuriais būtų atsižvelgiama į šiuos tikslus ir užtikrinamas nuoseklus taikymas visoms pagrindinėms sandorio šalims. Vertindama būtinus išteklius, pagrindinė sandorio šalis neturėtų tarpusavyje užskaityti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių pozicijų, kad nesumažintų galimo tų pozicijų poveikio;

(53)

skirtingų rūšių finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitą gali atlikti pagrindinė sandorio šalis, kyla įvairių rūšių specifinė rizika. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad pagrindinė sandorio šalis nustatydama savo modelius, jų metodikas ir likvidumo rizikos valdymo sistemą apsvarstytų visų rūšių riziką, svarbią rinkose, kurioms ji teikia tarpuskaitos paslaugas, kad tinkamai įvertintų galimą būsimą poziciją. Kad tokia rizika būtų tinkamai apsvarstoma, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimai turėtų apimti skirtingų rūšių finansinėms priemonėms būdingą riziką;

(54)

kad pagrindinė sandorio šalis užtikrintų, kad jos pradinių garantinių įmokų skaičiavimo modelis atitiktų jos galimas pozicijas, be kasdienio garantinės įmokos pakankamumo grįžtamojo patikrinimo, per kurį vertinamas reikalaujamos sumokėti garantinės įmokos pakankamumas, ji taip pat turi atlikti modelio pagrindinių parametrų ir prielaidų grįžtamąjį patikrinimą. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad pagal pagrindinių sandorio šalių modelius pradinė garantinė įmoka būtų tiksliai apskaičiuota;

(55)

griežta garantinės įmokos reikalavimų jautrumo analizė gali tapti dar svarbesnė, kai rinkos yra nelikvidžios arba nestabilios, ir turėtų būti naudojama kintamų svarbių modelio parametrų poveikiui nustatyti. Jautrumo analizė yra veiksminga priemonė paslėptiems trūkumams, kurių neįmanoma rasti atliekant grįžtamąjį patikrinimą, išnagrinėti;

(56)

reguliariai neatliekant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamojo patikrinimo, pagrindinės sandorio šalies finansiniai ir likvidūs ištekliai gali tapti nepakankami jai kylančiai faktinei rizikai padengti. Be to, tinkamas testavimas sudarys sąlygas pagrindinės sandorio šalies modeliams, jų metodikoms ir likvidumo rizikos valdymo sistemai skubiai reaguoti į rinkų pokyčius ir naują riziką. Todėl testavimo rezultatus pagrindinės sandorio šalys turėtų skubiai panaudoti peržiūrėdamos savo modelius, metodikas ir likvidumo rizikos valdymo sistemą;

(57)

ekstremalių rinkos sąlygų modeliavimas gali padėti pagrindinei sandorio šaliai nustatyti savo esamų modelių, likvidumo rizikos valdymo sistemos ir finansinių bei likvidžių išteklių ribas. Tačiau tam pagrindinė sandorio šalis, modeliuodama skirtingas rinkas ir produktus, turi remtis vertinimu savo nuožiūra. Naudinga valdymo priemone, nors ir ne pagrindine, turėtų būti laikomas atvirkštinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų nustatytas tinkamas finansinių išteklių lygis;

(58)

testuojant pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo procedūras atliekant imitavimą labai svarbu įtraukti tarpuskaitos narius, klientus ir kitas svarbias suinteresuotąsias šalis, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų supratimą ir praktinį pajėgumą sėkmingai dalyvauti įsipareigojimų neįvykdymo situacijoje. Imitavimo metu turėtų būti atkartojamas įsipareigojimų neįvykdymo scenarijus, kad būtų parodyti tarpuskaitos narių, klientų ir kitų svarbių suinteresuotųjų šalių vaidmenys ir atsakomybė. Be to, svarbu, kad pagrindinė sandorio šalis turėtų tinkamus mechanizmus, kurie sudaro jai sąlygas nustatyti, ar reikia taisomųjų veiksmų, ir nustatyti nepakankamą taisyklių ir procedūrų aiškumą arba jomis leidžiamą interpretavimą. Pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūrų testavimas ypač svarbus, kai ji pasikliauja įsipareigojimus įvykdžiusių tarpuskaitos narių arba trečiųjų asmenų pagalba uždarymo procese ir kai įsipareigojimų neįvykdymo procedūros niekada nebuvo išbandytos per faktinį įsipareigojimų neįvykdymą;

(59)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(60)

prieš pateikdama techninių standartų projektus, kuriais grindžiamas šis reglamentas, EVPRI, jei tinkama, konsultavosi su Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos sisteminės rizikos valdyba ir ECBS nariais. Pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (4), 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl tų techninių reguliavimo standartų projektų, išnagrinėjo galimas su jais susijusias išlaidas ir naudą ir paprašė, kad Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį, pateiktų savo nuomonę,

a)

visas juridinio asmens pavadinimas;

b)

akcininkų arba narių, turinčių akcijų paketą, tapatybė;

c)

valstybių narių, kuriose ji ketina teikti paslaugas, sąrašas;

d)

finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, klasės;

e)

išsami informacija, kuri bus teikiama EVPRI interneto svetainėje pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 88 straipsnio 1 dalies e punktą;

f)

išsami informacija apie jos finansinius išteklius, jų palaikymo formą bei metodus ir jų apsaugos susitarimus, įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūras;

g)

išsami informacija apie garantinės įmokos metodiką ir įsipareigojimų neįvykdymo fondo apskaičiavimą;

h)

tinkamų įkaitų sąrašas;

i)

verčių, kurių tarpuskaitą atlieka paraišką teikianti pagrindinė sandorio šalis, suskirstymas (jei reikia, perspektyvine forma) pagal kiekvieną Sąjungos valiutą, kuria atliekama tarpuskaita;

j)

testavimų nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamųjų patikrinimų, atliktų per vienus metus iki paraiškos datos, rezultatai;

k)

jos taisyklės ir vidaus procedūros su įrodymais, kad laikomasi visų toje trečiojoje šalyje taikomų reikalavimų;

l)

išsami informacija apie užsakomųjų paslaugų susitarimus;

m)

išsami informacija apie atskyrimo susitarimus ir atitinkamą teisinį patikimumą bei vykdymo užtikrinimą;

n)

išsami informacija apie pagrindinės sandorio šalies reikalavimus dėl galimybės naudotis jos paslaugomis ir narystės sustabdymo bei nutraukimo sąlygas;

o)

išsami informacija apie sąveikos susitarimus, įskaitant informaciją, pateiktą trečiosios šalies kompetentingai institucijai, kad ji įvertintų tokį susitarimą.

a)

valdybos ir valdybos komitetų sudėtis, vaidmuo ir atsakomybė;

b)

vadovybės vaidmuo ir atsakomybė;

c)

vyresniosios vadovybės struktūra;

d)

atskaitomybės linijos tarp vyresniosios vadovybės ir valdybos;

e)

valdybos narių ir vyresniosios vadovybės skyrimo procedūros;

f)

rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus kontrolės funkcijų struktūra;

g)

atskaitomybės suinteresuotosioms šalims užtikrinimo procesai.

a)

stebėti ir reguliariai vertinti priemonių, nustatytų pagal 5 straipsnio 4 dalį, ir veiksmų, kurių imtasi siekiant pašalinti pagrindinės sandorio šalies įpareigojimų laikymosi trūkumus, tinkamumą ir veiksmingumą;

b)

administruoti vyresniosios vadovybės ir valdybos nustatytą atitikties užtikrinimo politiką ir procedūras;

c)

patarti ir padėti asmenims, atsakingiems už pagrindinės sandorio šalies paslaugų teikimą ir veiklos vykdymą, laikytis pagrindinės sandorio šalies įpareigojimų pagal šį reglamentą, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1249/2012, taip pat kitų taikomų reguliavimo reikalavimų;

d)

valdybai reguliariai teikti ataskaitas, ar pagrindinė sandorio šalis ir jos darbuotojai laikosi šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1249/2012;

e)

nustatyti procedūras, kaip veiksmingai ištaisyti nesilaikymo atvejus;

f)

užtikrinti, kad vykdant atitikties užtikrinimo funkciją dalyvaujantys atitinkami asmenys nedalyvautų teikiant paslaugas ar vykdant veiklą, kurias jie stebi, ir kad tokių asmenų interesų konfliktai būtų tinkamai nustatomi ir panaikinami.

a)

nustatyti aiškius pagrindinės sandorio šalies tikslus ir strategijas;

b)

veiksmingai stebėti vyresniąją vadovybę;

c)

nustatyti tinkamą atlyginimų politiką;

d)

nustatyti ir prižiūrėti rizikos valdymo funkciją;

e)

prižiūrėti atitikties užtikrinimo funkciją ir vidaus kontrolės funkciją;

f)

prižiūrėti užsakomųjų paslaugų susitarimus;

g)

prižiūrėti, ar laikomasi visų šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1249/2012 nuostatų ir visų kitų reguliavimo ir priežiūros reikalavimų;

h)

užtikrinti atskaitomybę akcininkams arba savininkams ir darbuotojams, tarpuskaitos nariams ir jų klientams bei kitoms suinteresuotosioms šalims.

a)

užtikrinti pagrindinės sandorio šalies veiklos atitiktį valdybos nustatytiems pagrindinės sandorio šalies tikslams ir strategijai;

b)

parengti ir nustatyti atitikties užtikrinimo ir vidaus kontrolės procedūras, kurios padeda siekti pagrindinės sandorio šalies tikslų;

c)

reguliariai peržiūrėti ir testuoti vidaus kontrolės procedūras;

d)

užtikrinti, kad rizikai valdyti ir atitikčiai užtikrinti būtų skiriama pakankamai išteklių;

e)

aktyviai dalyvauti rizikos kontrolės procese;

f)

užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į riziką, kurią pagrindinei sandorio šaliai kelia jos atliekama tarpuskaita ir su tarpuskaita susijusi veikla.

a)

prieigos prie sistemos kontrolės priemones;

b)

tinkamas apsaugos priemones nuo įsibrovimo ir neteisėto duomenų naudojimo;

c)

konkrečias priemones duomenų autentiškumui ir vientisumui apsaugoti, įskaitant kriptografijos metodus;

d)

patikimus tinklus ir procedūras tiksliam ir neatidėliotinam duomenų perdavimui be didelių sutrikimų užtikrinti;

e)

audito seką.

a)

su savo valdymo tvarka susijusią informaciją, įskaitant:

b)

su savo taisyklėmis susijusią informaciją, įskaitant:

c)

su tinkamu įkaitu ir taikomu vertės sumažinimu susijusią informaciją;

d)

visų dabartinių tarpuskaitos narių sąrašą, įskaitant priėmimo į tarpuskaitos narius, narystės sustabdymo ir nutraukimo kriterijus.

a)

parengti, įgyvendinti ir palaikyti audito planą pagrindinės sandorio šalies sistemų, vidaus kontrolės mechanizmų ir valdymo tvarkos tinkamumui ir veiksmingumui patikrinti ir įvertinti;

b)

teikti rekomendacijas, remiantis pagal a punktą atliekamo darbo rezultatais;

c)

tikrinti, kaip laikomasi tų rekomendacijų;

d)

valdybai teikti ataskaitas vidaus audito klausimais.

a)

galima atkurti kiekvieną svarbų pagrindinės sandorio šalies atliekamo apdorojimo etapą;

b)

galima užregistruoti, atsekti ir gauti pradinį įrašo turinį prieš pataisymus ar kitus pakeitimus;

c)

įdiegtos priemonės, kad būtų užkirstas kelias neleistinai keisti įrašus;

d)

tinkamomis priemonėmis užtikrinamas užregistruotų duomenų saugumas ir konfidencialumas;

e)

į įrašų saugojimo sistemą įtrauktas klaidų nustatymo ir ištaisymo mechanizmas;

f)

įrašų saugojimo sistemoje užtikrinamas nedelsiamas įrašų atkūrimas įvykus sistemos gedimui.

a)

kainą, normą (kursą) arba skirtumą ir kiekį;

b)

vaidmenį tarpuskaitos procese, nurodant, ar iš įrašą registruojančios pagrindinės sandorio šalies perspektyvos sandoris buvo pirkimas, ar pardavimas;

c)

priemonės identifikavimo duomenis;

d)

tarpuskaitos nario identifikavimo duomenis;

e)

prekybos vietos, kurioje sutartis sudaryta, identifikavimo duomenis;

f)

pagrindinės sandorio šalies įsiterpimo datą ir laiką;

g)

sutarties užbaigimo datą ir laiką;

h)

atsiskaitymo sąlygas ir būdą;

i)

atsiskaitymo už sandorį arba su sandoriu susijusio supirkimo datą bei laiką ir toliau nurodytą informaciją tokiu mastu, kiek taikoma:

a)

tarpuskaitos nario, kliento, jei jis žinomas pagrindinei sandorio šaliai, ir sąveikios pagrindinės sandorio šalies, turinčių tokią poziciją, jei taikoma, identifikavimo duomenis;

b)

pozicijos ženklą;

c)

kasdien atliekamą pozicijos vertės apskaičiavimą užregistruojant kainas, kuriomis sutartys įvertintos, ir visą kitą svarbią informaciją.

a)

valdybos ir atitinkamų komitetų, tarpuskaitos padalinio, rizikos valdymo padalinio ir visų kitų atitinkamų padalinių ar skyrių organizacines schemas;

b)

ir tiesioginių, ir netiesioginių akcininkų arba narių, fizinių arba juridinių asmenų, turinčių akcijų paketus, tapatybes ir tų akcijų paketų sumas;

c)

dokumentus, patvirtinančius politiką, procedūras ir procesus, kaip reikalaujama pagal III skyrių ir 29 straipsnį;

d)

valdybos posėdžių ir, jei taikoma, valdybos pakomitečių ir vyresniosios vadovybės komitetų posėdžių protokolus;

e)

rizikos valdymo komiteto posėdžių protokolus;

f)

konsultacijų grupių su tarpuskaitos nariais ir klientais (jei yra) protokolus;

g)

vidaus ir išorės audito ataskaitas, rizikos valdymo ataskaitas, atitikties užtikrinimo ataskaitas ir konsultacinių įmonių ataskaitas, įskaitant vadovybės atsakymus;

h)

veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą, kaip reikalaujama pagal 17 straipsnį;

i)

likvidumo planą ir kasdien teikiamas likvidumo ataskaitas, kaip reikalaujama pagal 32 straipsnį;

j)

įrašus, rodančius visą turtą ir įsipareigojimus ir kapitalo sąskaitas, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnį;

k)

gautus skundus ir informaciją su skundą pateikusio subjekto pavadinimu, adresu ir sąskaitos numeriu; skundo gavimo datą; visų skunde nurodytų asmenų pavardes; skundo pobūdžio aprašymą; skundo sprendimą ir skundo užbaigimo datą;

l)

įrašus apie paslaugų teikimo sustabdymą arba sutrikimą, įskaitant išsamią ataskaitą apie laiką, padarinius ir taisomuosius veiksmus;

m)

atliktų grįžtamųjų patikrinimų ir testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų įrašus;

n)

susirašinėjimą su kompetentingomis institucijomis, EVPRI ir atitinkamais ECBS nariais;

o)

teisines nuomones, gautas pagal III skyrių;

p)

jei taikoma, dokumentus, susijusius su sąveikos susitarimais su kitomis pagrindinėmis sandorio šalimis;

q)

informaciją pagal 10 straipsnio 1 dalies b punkto vii papunktį ir 1 dalies d punktą;

r)

atitinkamus dokumentus, kuriuose aprašomas naujų veiklos iniciatyvų vystymas.

a)

apima didelio masto nelaimių ir veiklos perkėlimo iš pirminės vietos į antrinę ir atvirkščiai scenarijus;

b)

jį atliekant dalyvauja tarpuskaitos nariai, išorės tiekėjai ir atitinkamos finansų infrastruktūros įstaigos, su kuriais veiklos tęstinumo politikoje nustatyta tarpusavio priklausomybė.

a)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju – 99,5 %;

b)

finansinių priemonių, kurios nėra ne biržos išvestinės finansinės priemonės, atveju – 99 %.

a)

finansinių priemonių klasės kainodaros neapibrėžtumo sudėtingumą ir lygį, dėl kurio gali būti ribojamas pradinės ir kintamosios garantinės įmokos apskaičiavimo patvirtinimas;

b)

finansinių priemonių klasės rizikos ypatybes, pvz., kintamumas, trukmė, likvidumas, nelinijinės kainos ypatybės, staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizika ir netinkamai parinkto įkaito rizika;

c)

laipsnį, kuriuo kitos rizikos kontrolės priemonės nepakankamai riboja kredito pozicijas;

d)

finansinių priemonių klasei būdingą svertą, įskaitant tai, ar finansinių priemonių klasė labai nestabili, ji labai koncentruota tarp keleto rinkos dalyvių arba gali būti sunku ją uždaryti.

a)

penkios darbo dienos ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju;

b)

dvi darbo dienos finansinių priemonių, kurios nėra ne biržos išvestinės finansinės priemonės, atveju.

a)

ilgiausią įmanomą laiką, kuris gali praeiti nuo paskutinio garantinių įmokų surinkimo iki pagrindinės sandorio šalies skelbiamo įsipareigojimų neįvykdymo arba pagrindinės sandorio šalies pradedamo įsipareigojimų neįvykdymo valdymo proceso pradžios;

b)

numatomą laikotarpį, kurio reikia tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo valdymo strategijai parengti ir įgyvendinti atsižvelgiant į kiekvienos finansinių priemonių klasės ypatybes, įskaitant jų likvidumą ir pozicijų dydį bei koncentraciją, ir rinkas, kuriose pagrindinė sandorio šalis uždarys arba visiškai apdraus tarpuskaitos nario poziciją;

c)

jei tinka, laikotarpį, kurio reikia pagrindinei sandorio šaliai kylančiai sandorio šalies rizikai padengti.

a)

toks laikotarpis būtų tinkamesnis nei 1 dalyje nurodytas laikotarpis turint omenyje specifinius atitinkamų ne biržos išvestinių finansinių priemonių požymius;

b)

toks laikotarpis yra ne trumpesnis nei dvi darbo dienos.

a)

taikyti garantinės įmokos rezervą, kuris būtų ne mažiau kaip 25 % apskaičiuotų garantinių įmokų ir kurį visą leidžiama laikinai išnaudoti tais laikotarpiais, kai apskaičiuoti garantinės įmokos reikalavimai labai didėja;

b)

priskirti ne mažiau kaip 25 % koeficientą nepalankiausių sąlygų stebėjimui retrospektyvinės peržiūros laikotarpiu, apskaičiuotu pagal 26 straipsnį;

c)

užtikrinti, kad jos garantinės įmokos reikalavimai nebūtų mažesni už garantinės įmokos reikalavimus, kurie būtų apskaičiuoti atsižvelgiant į kintamumą, apskaičiuotą per 10 metų retrospektyvinės peržiūros laikotarpį.

a)

įvairiais praeities scenarijais, įskaitant ekstremalių rinkos pokyčių laikotarpius, kurie užregistruoti per paskutinius 30 metų arba, jei yra patikimų duomenų, kurie pagrindinei sandorio šaliai būtų sukėlę didžiausią finansinę riziką. Nusprendusi, kad praeityje užfiksuoto didelių kainos pokyčių atvejo pasikartojimas nėra tikėtinas, pagrindinė sandorio šalis kompetentingai institucijai pagrindžia, kodėl jo neįtraukė į sistemą;

b)

įvairiais ateityje galimais scenarijais, pagrįstais nuosekliomis prielaidomis, susijusiomis su rinkos kintamumu ir kainų koreliacija skirtingose rinkose ir skirtingų finansinių priemonių atžvilgiu, remdamasi ir kiekybiniais, ir kokybiniais galimų rinkos sąlygų vertinimais.

a)

jos likvidumo poreikių bent jau kasdienio valdymo ir stebėjimo pagal įvairius rinkos scenarijus;

b)

pakankamų likvidžių finansinių išteklių laikymo jos likvidumo poreikiams padengti ir skirtingų tipų likvidžių išteklių naudojimo atskyrimo;

c)

kasdien atliekamo pagrindinei sandorio šaliai prieinamo likvidaus turto ir jos likvidumo poreikių vertinimo;

d)

likvidumo rizikos šaltinių nustatymo;

e)

terminų, per kuriuos turėtų būti prieinami pagrindinės sandorio šalies likvidūs finansiniai ištekliai, vertinimo;

f)

galimų likvidumo poreikių, kuriuos lemia tarpuskaitos narių galimybė piniginį įkaitą apkeisti nepiniginiu, svarstymo;

g)

procesų, taikomų likvidumo problemų atveju;

h)

likvidžių finansinių išteklių, kuriuos ji gali naudoti nepalankiausiomis sąlygomis, papildymo.

a)

atsiskaitymo bankus;

b)

mokėjimo sistemas;

c)

vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas;

d)

nostro tarpininkus;

e)

depozitoriumus;

f)

likvidumą palaikančius subjektus;

g)

sąveikias pagrindines sandorio šalis;

h)

paslaugų teikėjus.

a)

pinigais, laikomais emisijos centriniame banke;

b)

pinigais, laikomais veiklos leidimą turinčiose kredito įstaigose pagal 47 straipsnį;

c)

įsipareigotomis kredito linijomis arba lygiaverčiais susitarimais su įsipareigojimus vykdančiais tarpuskaitos nariais;

d)

įsipareigotais atpirkimo sandoriais;

e)

lengvai parduodamomis finansinėmis priemonėmis, kurios atitinka 45 ir 46 straipsnių reikalavimus ir kurios, kaip pagrindinė sandorio šalis gali įrodyti, yra be kliūčių prieinamos ir konvertuojamos į pinigus tą pačią dieną pagal iš anksto aptartus ir labai patikimus finansavimo susitarimus, taip pat ir nepalankiausiomis rinkos sąlygomis.

a)

valiuta, kurios riziką pagrindinė sandorio šalis gali tinkamai valdyti ir ji gali tai įrodyti kompetentingoms institucijoms;

b)

valiuta, kuria pagrindinė sandorio šalis atlieka sandorių tarpuskaitą, apsiribojant įkaitu, kurio reikia pagrindinės sandorio šalies pozicijoms ta valiuta padengti.

a)

turto rūšį ir kredito rizikos, susijusios su finansine priemone, dydį remiantis pagrindinės sandorio šalies vidaus vertinimu. Atlikdama tokį vertinimą pagrindinė sandorio šalis naudoja apibrėžtą ir objektyvią metodiką, kuri nėra visiškai priklausoma nuo išorės nuomonių ir kuria atsižvelgiama į riziką, kylančią dėl emitento įsisteigimo tam tikroje šalyje;

b)

turto terminą;

c)

turto praeities ir hipotetinį būsimą kainų kintamumą nepalankiausiomis rinkos sąlygomis;

d)

pagrindinės rinkos likvidumą, įskaitant skirtumus tarp pirkimo ir pardavimo kainų;

e)

valiutos kurso riziką, jei yra;

f)

netinkamai parinkto įkaito riziką.

a)

atskirų emitentų;

b)

emitento tipo;

c)

turto rūšies;

d)

kiekvieno tarpuskaitos nario;

e)

visų tarpuskaitos narių.

a)

finansines priemones, išleistas to paties tipo emitentų pagal ekonomikos sektorius, veiklą, geografinius regionus;

b)

finansinės priemonės arba emitento kredito rizikos dydį remiantis pagrindinės sandorio šalies vidaus vertinimu. Atlikdama tokį vertinimą pagrindinė sandorio šalis naudoja apibrėžtą ir objektyvią metodiką, kuri nėra visiškai priklausoma nuo išorės nuomonių ir kuria atsižvelgiama į riziką, kylančią dėl emitento įsisteigimo tam tikroje šalyje;

c)

finansinių priemonių likvidumą ir kainų kintamumą.

a)