23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 51/1

(1)

geležinkelių sąveikos Sąjungoje ir tarp Sąjungos bei kaimyninių šalių vystymas yra labai svarbus bendros transporto politikos komponentas, kuriuo siekiama nustatyti geresnę įvairių transporto rūšių pusiausvyrą;

(2)

tose srityse, kurioms taikoma 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartis (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu (toliau – Sutartis), Sąjunga turi išimtinę kompetenciją arba su valstybėmis narėmis pasidalijamąją kompetenciją;

(3)

pagal Sutarties 38 straipsnį Sąjunga gali prisijungti prie Sutarties, kad galėtų naudotis savo kompetencija;

(4)

Komisija Sąjungos vardu derėjosi su Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybine organizacija (toliau – OTIF) dėl susitarimo (toliau – Susitarimas) dėl Sąjungos prisijungimo prie Sutarties;

(5)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 51/11

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 28 straipsnyje numatyta skirti pagalbą už privatų sviesto sandėliavimą;

(2)

sviesto kainų ir atsargų pokyčiai rodo, kad rinkos pusiausvyra yra sutrikusi, o šį sutrikimą galima pašalinti arba sumažinti sezoniniu sandėliavimu. Atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją, tikslinga nuo 2013 m. kovo 1 d. skirti pagalbą už privatų sviesto sandėliavimą;

(3)

2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 826/2008, kuriuo nustatomos bendrosios pagalbos už privatų tam tikrų žemės ūkio produktų saugojimą skyrimo taisyklės (2), nustatytos bendrosios pagalbos už privatų saugojimą schemos įgyvendinimo taisyklės;

(4)

pagal Reglamento (EB) Nr. 826/2008 6 straipsnį iš anksto nustatyta pagalba turi būti skiriama remiantis to reglamento III skyriuje numatytomis išsamiomis taisyklėmis ir sąlygomis;

(5)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 29 straipsniu, pagalbos dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir tikėtinas šviežio sviesto bei sviesto atsargų kainų tendencijas;

(6)

tikslinga nustatyti pagalbos, skirtos nurodytų produktų įvežimo ir išvežimo, kasdienėms sandėliavimo šaltuosiuose sandėliuose ir finansinėms išlaidoms padengti, dydį;

(7)

siekiant palengvinti dabartinės priemonės įgyvendinimą ir atsižvelgiant į valstybėse narėse taikomą praktiką, pagalba turėtų būti skiriama tik jau sandėliuojamiems produktams. Todėl reikėtų numatyti nuo Reglamento (EB) Nr. 826/2008 7 straipsnio 3 dalies leidžiančią nukrypti nuostatą;

(8)

siekiant užtikrinti administracinių procedūrų veiksmingumą ir jas supaprastinti, jei pagalbos paraiškoje jau nurodyta reikalaujama išsami informacija apie sandėliavimą, nereikėtų prašyti pateikti tos pačios informacijos po sutarties sudarymo, kaip tai numatyta Reglamento (EB) Nr. 826/2008 20 straipsnio pirmos pastraipos a punkte;

(9)

siekiant supaprastinti procedūras ir užtikrinti logistinį veiksmingumą, valstybėms narėms turėtų būti leista netaikyti reikalavimo nurodyti sutarties numerį ant kiekvieno sandėliuojamo vieneto, jei sutarties numeris nurodytas sandėlio registracijos žurnale;

(10)

siekiant užtikrinti administracinių procedūrų veiksmingumą ir jas supaprastinti, taip pat atsižvelgiant į išskirtinę sviesto sandėliavimo padėtį, pagal Reglamento (EB) Nr. 826/2008 36 straipsnio 6 dalį turėtų būti patikrinta ne mažiau kaip pusė sutarčių. Todėl reikėtų numatyti nuo to straipsnio leidžiančią nukrypti nuostatą;

(11)

2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009, kuriuo nustatomos išsamios valstybių narių bendrojo rinkų organizavimo įgyvendinimo, tiesioginių išmokų tvarkos, žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo skatinimo, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai taisyklės (3), nustatytos bendrosios taisyklės, pagal kurias kompetentingos valstybių narių institucijos Komisijai teikia informaciją ir dokumentus. Tose taisyklėse visų pirma aptariamas valstybių narių įpareigojimas naudoti Komisijos nurodytas informacines sistemas ir valdžios institucijoms arba individualiems vartotojams, kurie įgalioti siųsti pranešimus, suteiktų prieigos teisių tvirtinimas. Be to, tame reglamente nustatyti bendrieji informacinėms sistemoms taikomi principai, kuriais užtikrinamas dokumentų autentiškumas, vientisumas ir tinkamumas naudoti ateityje. Jame taip pat numatyta asmens duomenų apsauga;

(12)

remiantis Reglamentu (EB) Nr. 792/2009, įpareigojimas naudoti informacines sistemas pagal tą reglamentą turi būti numatytas reglamentuose, kuriais nustatomas įpareigojimas teikti konkrečius pranešimus;

(13)

Komisija sukūrė elektroninio dokumentų tvarkymo ir procedūrų valdymo informacinę sistemą, naudojamą vidaus darbo procedūroms ir ryšiams su valdžios institucijomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką;

(14)

manoma, kad įpareigojimai teikti pranešimus apie privatų sviesto sandėliavimą, ypač nurodytieji Reglamento (EB) Nr. 826/2008 35 straipsnyje, gali būti vykdomi naudojantis ta sistema pagal Reglamentą (EB) Nr. 792/2009;

(15)

siekiant aiškumo, šis reglamentas turėtų nustoti galioti paskutinę sandėliavimo pagal sutartį laikotarpio dieną;

(16)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

—

14,88 EUR už toną sandėliuojamo produkto, kai sandėliavimo išlaidos yra pastovios,

—

0,25 EUR už toną sandėliuojamo produkto, kai kaina skaičiuojama už kiekvieną sandėliavimo pagal sutartį dieną.

a)

iki kiekvieno antradienio praėjusios savaitės kiekius, dėl kurių sudarytos sutartys, taip pat produktų kiekius, dėl kurių pateiktos paraiškos sudaryti sutartis, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 826/2008 35 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)

ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio pabaigos informaciją apie praėjusio mėnesio atsargas, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 826/2008 35 straipsnio 1 dalies b punkte.

23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 51/14

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 51/16

(1)

2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2007/777/EB, nustatančiame gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus ir tam tikrų mėsos produktų ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų, skirtų žmonių maistui, importo iš trečiųjų šalių sertifikatų pavyzdžius ir panaikinančiame Sprendimą 2005/432/EB (2), pateiktas trečiųjų šalių ir jų dalių, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą mėsos produktus ir apdorotus skrandžius, tulžies pūsles bei žarnas, sąrašas ir nustatyti apdorojimo būdai, reikalaujami siekiant užtikrinti su tokiu įvežimu susijusio pavojaus gyvūnų sveikatai kontrolę;

(2)

Sprendimo 2007/777/EB II priedo 3 dalyje nustatytas trečiųjų šalių ir jų dalių, iš kurių leidžiama importuoti į Sąjungą išdžiovintą (džiovintą) mėsą ir pasterizuotus mėsos produktus, sąrašas;

(3)

Brazilijos regionai, iš kurių leidžiama įvežti į Sąjungą produktus, pagamintus iš naminių galvijų mėsos, kuri buvo apdorota specifiniu apdorojimo būdu, šiuo metu išvardyti Sprendimo 2007/777/EB II priedo 2 dalyje;

(4)

Brazilija paprašė Komisijos taip pat leisti iš tų regionų importuoti į Sąjungą išdžiovintą (džiovintą) mėsą, pagamintą iš naminių galvijų mėsos, kuri buvo apdorota atitinkamu specifiniu apdorojimo būdu;

(5)

atsižvelgiant į Komisijai įrodytą gyvūnų sveikatos padėtį tuose Brazilijos regionuose, tikslinga leisti iš tų regionų importuoti į Sąjungą išdžiovintą (džiovintą) mėsą, pagamintą iš naminių galvijų mėsos ir apdorotą E arba F specifiniu apdorojimo būdu, nurodytu Sprendimo 2007/777/EB II priedo 4 dalyje;

(6)

todėl Sprendimas 2007/777/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 51/18

(1)

2006 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų (1), kurioje nustatyta priemonių sistema, susijusi su galimybe sutaupyti energijos galutinio energijos vartojimo sektoriuose, kuriems netaikoma Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema.

(2)

Nacionaliniai efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planai, kuriuos parengti reikalaujama pagal Direktyvą 2006/32/EB, turi didelę reikšmę planuojant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, išskyrus Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą, įgyvendinimą ir teikiant įgyvendinimo ataskaitas. Pirmuose nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose keletas ES valstybių narių nurodė ketinančios pasinaudoti IRT teikiamomis galimybėmis taupyti energiją (2).

(3)

2006 m. spalio mėn. Komisija priėmė Komunikatą „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ (3), kuriame pabrėžiama būtinybė mūsų visuomenei iš esmės keisti elgesio modelius, kad gyvenimo kokybę išlaikytume sunaudodami mažiau energijos.

(4)

2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą sunaudoti 20 % mažiau pagal 2020 m. prognozes ES suvartosimos energijos ir pritarė tikslui iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pripažindama, kad energijos vartojimas susijęs su išmetamu anglies dioksidu, Europos Vadovų Taryba taip pat paragino parengti darnią ES klimato kaitos poveikio švelninimo ir energetikos politiką. Tikimasi, kad išnaudojus galimybę 20 % sumažinti ES suvartojamos energijos kiekį bus sutaupyta daug lėšų ir nauda aplinkai bus didelė.

(5)

2008 m. sausio mėn. Europos Komisija priėmė Komunikatą „Du kartus po 20 iki 2020–ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“ (4), kuriame pateikė plataus užmojo konkrečių pasiūlymų rinkinį ir nurodė, kad sutarti klimato kaitos poveikio švelninimo uždaviniai yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti ir suteikia unikalią verslo galimybę tūkstančiams Europos bendrovių. 2008 m. gruodžio mėn. pasiūlymus patvirtino Europos Vadovų Taryba (5) ir Europos Parlamentas.

(6)

2008 m. gegužės mėn. Komisija priėmė Komunikatą „Efektyvesnis energijos vartojimas pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas“ (6), kuriame pripažinta, kad naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis galima taupiai pasiekti, kad pramonės įmonės ir plačioji visuomenė energiją vartotų efektyviau.

(7)

2008 m. liepos mėn. Komisija priėmė Komunikatą dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano (7), kuriame pateikti pasiūlymai, kaip pagerinti gaminių aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų būvio ciklą, padidinti tvaresnių prekių paklausą ir kartu paskatinti ES pramonės įmones pasinaudoti galimybėmis diegti inovacijas.

(8)

Remdama Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų planą ir naudodamasi Komunikate dėl integruotos produktų politikos (Būvio ciklu grindžiamos aplinkosaugos koncepcijos kūrimas) (8) jai suteiktu atitinkamu įgaliojimu, Komisija, veikdama per savo Jungtinį tyrimų centrą, rengia produktų ir procesų poveikio aplinkai per jų būvio ciklą, įskaitant išmetamo anglies dioksido kiekį ir energijos vartojimo efektyvumą, kiekybinio vertinimo ir analizes gaires (9).

(9)

2008 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė Europos ekonomikos atkūrimo planą (10), kuriuo siekiama, kad ekonomika greičiau vėl pradėtų augti, ir pabrėžiama būtinybė nedelsiant investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir ekologiškas technologijas. Šiam planui įgyvendinti Komisija Komunikate „Investuokime šiandien į rytojaus Europą“ (11) pasiūlė priemonių rinkinį finansinei paramai nukreipti į energetikos sektorių ir sparčiuosius plačiajuosčius tinklus.

(10)

Įgyvendindama Europos ekonomikos atkūrimo planą, Komisija inicijavo viešojo ir privataus sektorių partnerystės susitarimus, kuriais siekiama toliau plėtoti ekologiškas technologijas ir diegti pažangią energetikos infrastruktūrą pastatuose, gamybos ir transporto srityse – tai yra atitinkamai energiją tausojančių pastatų, ateities gamyklų ir ekologiškų automobilių iniciatyvos.

(11)

Įgyvendindama ekologiško transporto iniciatyvą, 2008 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė Pažangiųjų transporto sistemų diegimo Europoje veiksmų planą ir su juo susijusį Direktyvos, kuria nustatomi kelių transportui ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindai, pasiūlymą (12). Komisija pasiūlė konkrečių priemonių, kurių tikslas – paspartinti pažangiųjų transporto sistemų diegimą, kad energija transporto sistemose būtų vartojama efektyviau.

(12)

Naudojant IRT įrangą ir teikiant IRT paslaugas suvartojama maždaug visos 8 % ES suvartojamos elektros energijos ir išmetama apytiksliai 2 % viso išmetamo anglies dioksido (13). 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/32/EB, nustatančioje ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą (14), pateikiamos ES taisyklės, kaip energiją naudojančius gaminius, įskaitant IRT gaminius, pateikti rinkai atsižvelgiant į jų energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosauginį veiksmingumą per visą būvio ciklą. Pagal šią direktyvą leidžiama imtis ir pramonės atstovų pasiūlytų savanoriškų iniciatyvų.

(13)

Komunikate dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos (15) Komisija pabrėžė, kad IRT sektorius turi didelių galimybių sistemingai tobulinti sektoriuje vykdomus procesus, įskaitant operacijas, gamybą, paslaugų teikimą ir tiekimo grandinės valdymą.

(14)

2009 m. rugsėjo mėn. paskelbti viešų konsultacijų rezultatai (16), iš kurių paaiškėjo, kad skirtingos bendrovės šiuo metu laikosi skirtingų energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosauginio veiksmingumo didinimo strategijų. Jei būtų laikomasi bendro požiūrio, būtų galima tiksliau nustatyti galimybes, sutelkti investicijas ir pasiekti, kad visas sektorius gautų ekonominės naudos, taip pat prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų įgyvendinimo.

(15)

Itin svarbu, kad IRT sektoriaus atstovai patys nustatytų plataus užmojo tikslus padidinti sektoriuje vykdomų procesų energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosauginį veiksmingumą. Pažangą siekiant tokių tikslų turėtų būti įmanoma kiekybiškai įvertinti ir patikrinti. Gavus patikimesnių bazinių duomenų, šie tikslai turėtų būti atnaujinami. IRT sektoriaus atstovai pareiškė norą įkurti IRT taikymo energijos vartojimo efektyvumui didinti (ICT4EE) forumą, kuriame būtų siekiama priimti ir įgyvendinti sektoriaus energijos sąnaudų ir išmetamo anglies dioksido kiekio matavimo sistemą, nustatyti tikslus ir vertinti padarytą pažangą.

(16)

Šioje rekomendacijoje IRT sektorius – tai IRT gamybos, IRT prekybos ir IRT paslaugų sektoriai, kaip apibrėžta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (17).

(17)

Apskaičiuota, kad, įdiegus IRT grindžiamus patobulinimus kituose sektoriuose, būtų galima užtikrinti, kad iki 2020 m. anglies dioksido būtų išmetama apytiksliai 15 % mažiau (18). Numatoma, kad naudojant IRT bus galima per trumpą laikotarpį gerokai padidinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose ir statybos sektoriuje, transporto logistikos sektoriuje ir galutinio energijos vartojimo srityje.

(18)

IRT sektorius gali pateikti imitavimo, modeliavimo, analizės, stebėjimo ir vizualizavimo priemonių, būtinų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos visame pastatų sektoriuje taikyti pastatų projektavimo ir eksploatavimo metodą, pagal kurį atsižvelgiama į daugelį veiksnių, kurie turi įtakos energijos poreikiui. Tačiau investuoti trukdo tai, kad nėra patikimų ir skaidrių sektoriaus masto priemonių, kuriomis būtų kiekybiškai įvertinama ir nustatoma, kiek per tam tikrą laiką sutaupoma energijos ir išlaidų, ir kuriomis remiantis turėtų būti kuriamos projektavimo strategijos ir priemonės.

(19)

Transporto ir logistikos įmonės intensyviai naudojasi IRT, kad vykdytų ir optimizuotų savo bendrąsias operacijas, ypač susijusias su transportavimo ir saugojimo reikalavimais. Todėl jos gali imtis iniciatyvos, kad optimizuotų teikiant paslaugas sunaudojamos energijos ir išmetamo anglies dioksido kiekį, ir kad vartotojams būtų teikiama atitinkama informacija.

(20)

Jau nustatyta, kad palyginama energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamo anglies dioksido kiekio matavimo metodika pastatų ir statybos, transporto ir logistikos srityse yra būtina, todėl imtasi atitinkamų veiksmų. Patikimi duomens turėtų būti gaunami naudojant bendrą metodiką, kuria remiantis būtų galima kurti IRT priemones.

(21)

Sektorių partnerystės susitarimai galėtų sudaryti sąlygas sparčiau kurti ir plačiai diegti IRT grindžiamas priemones, skirtas stebėti, valdyti ir matuoti, kiek suvartojama energijos ir išmetama anglies dioksido vykdant veiklą, kuriai naudojama energija, – tai padėtų sukurti tvirtą sprendimų dėl energijos taupymo ir išmetalų kiekio mažinimo pagrindą.

(22)

Naudojant pažangiuosius skaitiklius informacijos srautai gali būti perduodami tikruoju laiku, taip pat įmanoma įdiegti naujus reguliavimo kontūrus, todėl galima geriau valdyti ir kontroliuoti energijos vartojimą ir daryti įtaką galutinėms vartotojų energijos sąnaudoms, ypač jei matavimo rezultatai pateikiami ir išsamiose sąskaitose. Kelios valstybės narės pažangiuosius skaitiklius jau įdiegė arba svarsto galimybę nustatyti teisinius įpareigojimus juos įdiegti. Bendromis valstybių narių pastangomis nustatytos būtinosios pažangiųjų skaitiklių funkcijų specifikacijos padėtų išvengti techninių kliūčių, užtikrinti sąveiką ir sudaryti sąlygas diegti naujoviškas IRT grindžiamas galutinio energijos vartojimo valdymo prietaikas.

(23)

Pažangieji skaitikliai ir pažangieji energijos tinklai yra svarbios priemonės siekiant sutaupyti kuo daugiau energijos pastatuose, pradėti plačiai naudoti elektrines transporto priemones, efektyviai tiekti ir skirstyti energiją, taip pat integruoti atsinaujinančius energijos išteklius. Dėl tokių pokyčių bus pradėta diegti prietaikas ir teikti paslaugas, kurių atsiradimas tikriausiai paskatins formuotis naujas ekonominės veiklos sritis, į kurias įsitrauks ir energetikos, ir IRT sektorių subjektai. Rengiant bandomąsias programas ir kitas tiriamąsias iniciatyvas reikėtų apsvarstyti sąlygas, kuriomis galėtų atsirasti naujų rinkų.

(24)

Šioje rekomendacijoje IRT dematerializavimas – tai pastangos, kad elektroninėms paslaugoms teikti reikėtų mažiau fizinės įrangos. Dematerializavimas ypač susijęs su IRT viešaisiais pirkimais. Tai galima pasiekti optimaliai naudojant turimus fizinius išteklius, optimizuojant IRT sistemų konfigūraciją ir užtikrinant, kad esamų sistemų plėtimo ar naujinimo galimybės nebūtų ribojamos pagal sutartis arba techniškai.

(25)

Kaip matyti iš 14 konstatuojamojoje dalyje nurodytų viešų konsultacijų, visų lygių valdžios institucijos yra pasirengusios imtis veiksmų, kad padidėtų energijos vartojimo efektyvumas ir kad būtų išmetama mažiau anglies dioksido. IRT naudojimui siekiant šių tikslų itin daug dėmesio skiriama ir visoje Europoje įgyvendinant valdžios institucijų iniciatyvas. Valstybių narių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turi veiksmingai bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad priemonės derėtų, išnaudoti jų tinkamą sąveiką ir dalijantis patirtimi sukurti bendrų žinių bazę.

(26)

Apskaičiuota, kad plačiau naudojantis internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis ir prietaikomis, taip pat pažangiomis bendradarbiavimo technologijomis ir pan. iki 2020 m. būtų galima sutaupyti 1–2 % pasaulyje suvartojamos energijos (19). Tam, kad ES galėtų sutaupyti daug energijos, turės būti sukurta europinė plačiajuosčio ryšio infrastruktūra.

(27)

Jokia organizacija ar suinteresuotųjų šalių grupė šių tikslų negali veiksmingai pasiekti viena. Bendromis daugelio viešojo ir privataus sektorių organizacijų, taip pat miesto ir regiono lygmens partnerystės organizacijų pastangomis galima paskatinti nuoseklius visuomenės pokyčius. Be to, Komisija norėtų paraginti dalytis gerąja patirtimi, susijusia su IRT priemonių naudojimu energijos vartojimo efektyvumui didinti.

(28)

Kad pažanga būtų akivaizdi, šią veiklą būtina vykdyti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Todėl valstybių narių nacionalinės, regioninės ir vietos politikos kūrėjai turėtų patvirtinti esą tvirtai pasiryžę sudaryti sąlygas, kad šioje rekomendacijoje nustatytos priemonės būtų įgyvendintos laiku,

(1)

įsipareigotų palaipsniui mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir tokiu būdu pasiekti, kad gaminant, transportuojant ir parduodant IRT įrangą ir dalis būtų suvartojama mažiau energijos ir išmetama mažiau anglies dioksido ir kad šį skirtumą būtų galima kiekybiškai įvertinti ir patikrinti;

(2)

veikdamas per sektoriaus asociacijas, dalyvautų Europos Komisijos inicijuojamoje veikloje, kuria siekiama:

(3)

bendradarbiaudamas su Europos Komisija, taip pat kitomis susijusiomis viešosiomis įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis, sukurtų audito ir tikrinimo sistemą, pagal kurią būtų vertinama, ar atskiros bendrovės siekia tikslų mažinti energijos sąnaudas ir išmetamo anglies dioksido kiekį, o jeigu siekia – tai kaip;

(4)

glaudžiai bendradarbiaudamas su pastatų ir statybos sektoriaus atstovais, nustatytų, kokiomis IRT priemonėmis galima padidinti aplinkosauginį veiksmingumą ir energijos vartojimo efektyvumą naujuose ir esamuose pastatuose, taip pat statybos ir renovacijos srityje, ir pagal tai parengtų tokių priemonių taikymo dideliu mastu bendrą veiksmų planą;

(5)

glaudžiai bendradarbiaudamas su pastatų ir statybos sektoriaus atstovais, spręstų, kaip pašalinti kliūtis, trukdančias plačiau naudotis IRT modeliavimo ir imitavimo priemonėmis ir kitomis atitinamomis prietaikomis, kurios padeda laikytis taikomos reguliavimo tvarkos, pagal kurią reglamentuojamos pastatų eksploatacinės savybės;

(6)

glaudžiai bendradarbiaudamas su transporto ir logistikos sektorių atstovais, nustatytų, kokiomis IRT priemonėmis galima padidinti aplinkosauginį veiksmingumą ir energijos vartojimo efektyvumą teikiant šių sektorių paslaugas, ir pagal tai parengtų tokių priemonių taikymo dideliu mastu bendrą veiksmų planą, kuris būtų suderintas su veikla, atlikta pagal Pažangiųjų transporto sistemų veiksmų planą;

(7)

glaudžiai bendradarbiaudamas su transporto ir logistikos sektorių atstovais, sukurtų nuoseklią sistemą, pagal kurią visiems galimiems vartotojams būtų teikiami palyginami ir patikimi duomenys, susiję su suvartojama energija ir išmetamu anglies dioksidu vykdant krovinių vežimo ir transporto veiklą ir teikiant tokias paslaugas.

(8)

kad jų kompetentingos nacionalinės institucijos:

(9)

priimti ir imti taikyti viešųjų pirkimų tvarką, pagal kurią viešojo sektoriaus poreikius būtų galima išnaudoti IRT prekių ir paslaugų dematerializavimui skatinti;

(10)

sudaryti palankesnes sąlygas visų lygių administracijos įstaigose naudotis atitinkamomis IRT priemonėmis, kad būtų galima geriau suprasti skirtingų strategijų poveikį ir išvengti neigiamo šalutinio jų sąveikos poveikio;

(11)

skatinti naudotis energijos vartojimo modeliavimo ir imitavimo priemonėmis mokant ir rengiant tiesiogiai susijusių sektorių specialistus, visų pirma:

(12)

kad jų nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos laikytųsi patikimos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimo strategijų ir, jei reikia, jas tobulintų ir taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos stebėti ir valdyti energijos, įskaitant atsinaujinančiąją, vartojimą, skirstymą ir gamybą, taip pat visoje bendruomenėje įdiegti tokias sistemas, kaip pažangiųjų skaitiklių, pažangiųjų energijos tinklų ir pažangiųjų miestų;

(13)

ne tik vykdyti Direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos (20) 3 straipsnio 11 dalyje ir I priedo 2 dalyje numatytus įpareigojimus, bet ir skatinti visas susijusias suinteresuotąsias šalis dalyvauti pažangiųjų skaitiklių ir pažangiųjų energijos tinklų didelio masto bandomuosiuose ir demonstraciniuose projektuose, taip pat pasiekti sutarimą dėl IRT grindžiamų ateities inovacijų kūrimo reikalavimų;

(14)

kad jų nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos naudotųsi viešomis skaitmeninėmis platformomis ir taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos formuoti bendrą požiūrį į miestų planavimą ir viešųjų paslaugų teikimą, taip pat remti žinių mainus, geriausios patirties kaupimą ir lengvai prieinamų informacijos saugyklų priežiūrą;

(15)

kad jų nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos atvertų kūrybinio bendradarbiavimo ir problemų sprendimo bendruomenės mastu galimybes ir tuo tikslu ragintų teikti idėjas, rengtų konkursus ir, jei įmanoma, suteiktų galimybę laisvai naudotis įvairiais viešais skaitmeniniais ištekliais ir viešaisiais duomenimis;

(16)

kad jų nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos siektų, kad visų visuomenės grupių atstovai gautų naudos iš to, kad neprisijungus prie tinklo vykdytos administracinės procedūros būtų pakeistos tinklo prietaikomis ir paslaugomis, kuriomis naudojantis energija gali būti vartojama efektyviau.