27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/1

(1)

vienas iš Sąjungos aplinkosaugos politikos, nustatytos aplinkosaugos veiksmų programose, visų pirma Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (3), tikslų yra siekti tokios oro kokybės, kuri neturėtų esminio neigiamo poveikio ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai;

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto lygio apsaugos atsižvelgiant į tai, kad skirtingų Sąjungos regionų padėtis nevienoda;

(3)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (4) nustatytas didžiausias leidžiamas sieros kiekis Sąjungoje naudojamame sunkiajame mazute, gazolyje ir jūriniame kure;

(4)

degant jūriniam kurui, kuriame yra daug sieros, iš laivų išmetami teršalai, dėl kurių didėja oro tarša sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis ir kurie kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai bei kurie skatina rūgščiųjų kritulių susidarymą. Jei nebus imamasi šioje direktyvoje numatytų veiksmų, greitai laivų tarša bus didesnė, nei visų sausumoje esančių taršos šaltinių keliama tarša;

(5)

uostuose prisišvartavusių laivų išmetami oro teršalai kelia didžiulį susirūpinimą daugelyje uostamiesčių, siekiančių neviršyti Sąjungos oro kokybės ribinių verčių;

(6)

valstybės narės turėtų skatinti elektros tiekimą nuo kranto, kadangi elektrą dabartiniams laivams paprastai gamina pagalbiniai varikliai;

(7)

pagal Direktyvą 1999/32/EB Komisija privalo teikti Europos Parlamentui ir Tarybai tos direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, taip pat, kartu su savo ataskaita, gali teikti pasiūlymus dėl direktyvos pakeitimų, pirmiausia dėl ribinių sieros kiekio verčių mažinimo SOx išskyrimo kontrolės rajonuose naudojamame jūriniame kure, suderinus juos su Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) veikla;

(8)

2008 m. TJO priėmė rezoliuciją siekiant iš dalies pakeisti 1997 m. protokolo VI priedą, kuriuo iš dalies keičiama 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu (MARPOL konvencija), ir kuriame išdėstytos atmosferos teršimo iš laivų prevencijos taisyklės. Atnaujintasis MARPOL konvencijos VI priedas įsigaliojo 2010 m. liepos 1 d.;

(9)

atnaujintajame MARPOL konvencijos VI priede, be kitų dalykų, nustatomos griežtesnės jūrinio kuro, naudojamo sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonuose, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2010 m. liepos 1 d. – 1,00 %, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,10 %) ir jūrinio kuro, naudojamo jūrų plotuose, nepriklausančiuose sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonams, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3,50 %, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – iš esmės 0,50 %). Daugelis valstybių narių, remiantis jų tarptautiniais įsipareigojimais, privalo reikalauti, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. sieros išskyrimo kontrolės rajonuose laivai naudotų kurą, kuriame yra ne daugiau kaip 1,00 % sieros. Siekiant užtikrinti atitiktį tarptautinei teisei ir deramai pasirūpinti naujų pasaulinių sieros kiekio standartų laikymusi Sąjungoje, Direktyvos 1999/32/EB nuostatos turėtų būti suderintos su atnaujintuoju MARPOL konvencijos VI priedu. Norint užtikrinti minimalią laivų naudojamo kuro kokybę kuro arba technologijų atitikties tikslais, Sąjungoje neturėtų būti leidžiama naudoti jūrinio kuro, kuriame esantis sieros kiekis viršija bendrą 3,50 % masės standartą, išskyrus kurą, tiekiamą laivams, taikantiems teršalų išmetimo mažinimo metodus uždarose sistemose;

(10)

MARPOL konvencijos VI priedo daliniai pakeitimai, susiję su sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonais, galimi laikantis TJO procedūrų. Jei į MARPOL konvencijos VI priedą įtraukiami kiti su sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonų ribinių verčių taikymu susiję pakeitimai, įskaitant išimtis, Komisija turėtų apsvarstyti visus tokius pakeitimus ir, jei tikslinga, nedelsiant pagal SESV pateikti reikiamą pasiūlymą, kuriuo būtų visapusiškai suderinamos Direktyvos 1999/32/EB nuostatos ir TJO taisyklės dėl sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonų;

(11)

kiekvienas naujas išmetamųjų teršalų kontrolės rajonas turėtų būti nustatomas laikantis TJO procedūrų pagal MARPOL konvencijos VI priedą ir tinkamai išnagrinėjus konkretų atvejį, atsižvelgiant į aplinkosaugines ir ekonomines priežastis bei mokslinius duomenis;

(12)

pagal MARPOL konvencijos VI priedo 18 taisyklę valstybės narės turėtų siekti užtikrinti galimybes gauti jūrinio kuro, atitinkančio šios direktyvos reikalavimus;

(13)

atsižvelgiant į pasaulinius aplinkosaugos politikos ir laivybos išmetamų teršalų aspektus, pasaulio mastu reikėtų nustatyti ypatingai aukštus teršalų išmetimo mažinimo standartus;

(14)

keleiviniai laivai daugiausia plaukioja uostuose arba netoli pakrančių, todėl jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra didelis. Siekiant pagerinti oro kokybę uostuose ir pakrantėse, reikalaujama, kad tie laivai naudotų jūrinį kurą, kuriame esantis sieros kiekis atitiktų didžiausią leidžiamą 1,5 % sieros kiekį iki to laiko, kol visiems laivams valstybių narių teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose bus pradėti taikyti griežtesni sieros kiekio standartai;

(15)

pagal SESV 193 straipsnį ši direktyva neturėtų nė vienai valstybei narei užkirsti kelio išlaikyti arba įvesti griežtesnių apsaugos priemonių, kurios padėtų paskatinti ankstesnį nuostatų, susijusių su didžiausiu leidžiamu sieros kiekiu jūriniame kure, įgyvendinimą, pvz., taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus už sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonų ribų;

(16)

siekdama palengvinti perėjimą prie naujų variklių technologijų, kurios galėtų padėti toliau pastebimai mažinti jūrų sektoriaus išmetamų teršalų kiekį, Komisija turėtų toliau nagrinėti galimybes, kaip sudaryti sąlygas ir paskatinti laivuose įrengti dujinius variklius;

(17)

norint pasiekti Direktyvos 1999/32/EB tikslus, būtina deramai užtikrinti įpareigojimų dėl sieros kiekio jūriniame kure laikymąsi. Direktyvos 1999/32/EB įgyvendinimo patirtis parodė, kad, norint užtikrinti deramą tos direktyvos įgyvendinimą, būtina taikyti griežtesnę stebėjimo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo tvarką. Tam reikia, kad valstybės narės užtikrintų pakankamai dažną ir tikslų rinkai pateikiamo arba laive naudojamo jūrinio kuro mėginių ėmimą, taip pat reguliarias laivų žurnalų ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščių patikras. Be to, reikia, kad valstybės narės nustatytų veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų už Direktyvos 1999/32/EB nuostatų nesilaikymą sistemą. Siekiant užtikrinti didesnį informacijos skaidrumą, dera numatyti, kad būtų viešai skelbiamas vietos jūrinio kuro tiekėjų registras;

(18)

valstybių narių ataskaitų teikimas pagal Direktyvą 1999/32/EB pasirodė neveiksminga atitikties tos direktyvos nuostatoms tikrinimo priemonė, nes trūko darnių ir pakankamai tikslių nuostatų dėl valstybių narių ataskaitų turinio ir formos. Todėl, norint užtikrinti labiau suderintą ataskaitų teikimą, būtina pateikti išsamesnius nurodymus dėl ataskaitos turinio ir formos;

(19)

atsižvelgiant į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (5), kuri yra nauja Sąjungos teisės aktų dėl pramoninių išmetamų teršalų redakcija, priėmimą, būtina atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl didžiausio leidžiamo sieros kiekio sunkiajame mazute;

(20)

siekiant laikytis sumažintų ribinių sieros kiekio jūriniame kure verčių, ypač sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonuose, gali gerokai padidėti tokio kuro kaina (bent jau trumpuoju laikotarpiu) ir gali būti padarytas neigiamas poveikis trumpojo nuotolio jūrų laivybos konkurencingumui, palyginti su kitomis transporto rūšimis, taip pat šalių, kurios ribojasi su sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonais, pramonės šakų konkurencingumui. Norint sumažinti atitinkamų pramonės šakų atitikties užtikrinimo išlaidas, būtina priimti tinkamus sprendimus, pvz., leisti taikyti alternatyvius ir ekonomiškesnius atitikties užtikrinimo metodus negu kuro normos atitikties užtikrinimo metodas, ir prireikus teikti paramą. Komisija, be kita ko, remdamasi valstybių narių ataskaitomis, atidžiai stebės tai, kokį poveikį daro naujų kuro kokybės standartų laikymasis laivybos sektoriuje, visų pirma, ar nepereinama nuo jūrų transporto prie sausumos transporto naudojimo, ir, jei tikslinga, pasiūlys atitinkamų priemonių, kaip kovoti su tokia tendencija;

(21)

ypač svarbu sumažinti perėjimą nuo jūrų transporto prie sausumos transporto, atsižvelgiant į tai, kad padaugėjus keliais gabenamų prekių daugeliu atveju būtų trukdoma siekti Sąjungos tikslų dėl klimato kaitos ir būtų didinamos spūstys;

(22)

dėl naujų reikalavimų mažinti išmetamą sieros dioksido teršalų kiekį įgyvendinimo išlaidų gali būti pereinama nuo jūrų transporto prie sausumos transporto ir gali būti daromas neigiamas poveikis pramonės šakų konkurencingumui. Komisija, visapusiškai naudodamasi priemonėmis, pvz., programa „Marco Polo“ ir transeuropinio transporto tinklu, turėtų teikti tikslinę paramą, kad kuo labiau sumažintų transporto rūšies keitimo riziką. Valstybės narės gali nuspręsti, kad šios direktyvos poveikį patiriantiems ekonominės veiklos vykdytojams būtina suteikti paramą laikantis valstybės pagalbai taikomų taisyklių;

(23)

pagal esamas valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires ir nedarant poveikio būsimiems jų pakeitimams valstybės narės gali suteikti valstybės pagalbą ekonominės veiklos vykdytojams, patiriantiems šios direktyvos poveikį, įskaitant pagalbą esamiems laivams modifikuoti, jei laikoma, kad tokios pagalbos priemonės suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 ir 108 straipsnius, ypač atsižvelgiant į taikytinas valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires. Šiomis aplinkybėmis Komisija gali atsižvelgti į tai, kad taikant tam tikrus teršalų išmetimo mažinimo metodus, viršijami šios direktyvos reikalavimai ir mažinamas ne vien tik sieros dioksidų, bet ir kitų išmetamų teršalų kiekis;

(24)

turėtų būti palengvintos galimybės taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus. Tais metodais galima užtikrinti, kad teršalų išmetimas būtų sumažintas bent tiek pat ar net labiau, nei naudojant mažai sieros turintį kurą, tačiau tie metodai neturi turėti didelio neigiamo poveikio aplinkai, pvz., jūrų ekosistemoms, ir turi būti kuriami laikantis deramos patvirtinimo ir kontrolės tvarkos. Sąjungoje turėtų būti pripažinti jau žinomi alternatyvūs metodai, pvz., laivuose įrengiamų išmetamųjų dujų valymo sistemų arba kuro ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) mišinio arba biodegalų naudojimas. Svarbu skatinti naujų teršalų išmetimo mažinimo metodų bandymus ir kūrimą, siekiant, be kita ko, išvengti perėjimo nuo jūrų transporto prie sausumos transporto;

(25)

teršalų išmetimo mažinimo metodais galima labai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Taigi Komisija turėtų skatinti šių technologijų testavimą ir plėtrą ir, be kita ko, apsvarstyti, ar nustatyti kartu su pramone finansuojamą bendrą programą, pagrįstą panašių programų, kaip antai „Švarus dangus“ programa, principais;

(26)

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, turėtų toliau plėtoti priemones, nurodytas 2011 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Jūrų transporto išmetamų teršalų mažinimas ir tvaraus vandens transporto priemonių rinkinys“;

(27)

dėl alternatyvių teršalų išmetimo mažinimo metodų, pvz., tam tikrų tipų skruberių naudojimo, gali atsirasti atliekų, kurios turėtų būti tinkamai tvarkomos ir neturėtų būti išmetamos į jūrą. Kol dar nepersvarstyta 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (6), valstybės narės pagal savo tarptautinius įsipareigojimus turėtų užtikrinti galimybę naudotis uosto priėmimo įrenginiais, kurie galėtų patenkinti išmetamųjų dujų valymo sistemas naudojančių laivų poreikius. Persvarstydama Direktyvą 2000/59/EB, Komisija turėtų apsvarstyti, ar išmetamųjų dujų valymo sistemų atliekoms reikėtų taikyti atleidimo nuo specialių mokesčių principą, kai taikomi toje direktyvoje numatyti uosto mokesčiai už laivuose susidarančias atliekas;

(28)

Komisija, 2013 m. persvarstydama savo oro kokybės politiką, turėtų apsvarstyti oro taršos mažinimo, taip pat valstybių narių teritorinėse jūrose, galimybę;

(29)

norint įgyvendinti Direktyvą 1999/32/EB, svarbu nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Valstybės narės turėtų nustatyti baudas, apskaičiuojamas tokiu būdu, kad būtų užtikrinama, jog už pažeidimus atsakingiems skiriamos baudos dydis atitiktų bent iš pažeidimų gautą ekonominę naudą ir kad tos baudos būtų palaipsniui didinamos už pakartotinius pažeidimus. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie nuostatas dėl sankcijų;

(30)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl lygiaverčių išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir teršalų išmetimo mažinimo metodų taikymo kriterijų dalinio keitimo siekiant pritaikyti Direktyvos 1999/32/EB nuostatas prie mokslo ir technologijų pažangos tokiu būdu, kad būtų užtikrinta visiška atitiktis atitinkamoms TJO priemonėms, ir dėl Direktyvos 1999/32/EB 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 dalių, 6 straipsnio 1a dalies b punkto ir 2 dalies dalinio keitimo, siekiant pritaikyti tos direktyvos nuostatas prie mokslo ir technologijų pažangos. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamuosius darbus, tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai tuo pačiu metu būtų tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(31)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 1999/32/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (7);

(32)

Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas, įsteigtas 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančiu Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (8), turėtų padėti Komisijai patvirtinti teršalų išmetimo mažinimo metodus, nepatenkančius į 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 96/98/EB dėl laivų įrenginių (9) taikymo sritį;

(33)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (10) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad šios direktyvos atveju tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(34)

todėl Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

1 straipsnio 2 dalies h punktas pakeičiamas taip:

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

Įterpiamas šis straipsnis:

„3a straipsnis

Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija 3,50 % masės, išskyrus kurą, kuris tiekiamas laivams, taikantiems nurodytus teršalų išmetimo mažinimo metodus, laikantis 4c straipsnio nuostatų, uždarose sistemose.“.

5)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas gazolis, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.“.

6)

4a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

4b ir 4c straipsniai pakeičiami taip:

„4b straipsnis

Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure, naudojamame Sąjungos uostuose prisišvartavusiuose laivuose

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad Sąjungos uostuose prisišvartavę laivai, paliekant jų įgulai pakankamai laiko užbaigti privalomą kuro keitimo operaciją vos jiems atvykus į švartavimosi vietą ir prieš pat jiems išvykstant, nenaudotų jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.

Valstybės narės reikalauja, kad bet kokios kuro keitimo operacijos laikas būtų įrašomas į laivų žurnalus.

2.   1 dalis netaikoma:

3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje rinkai nebūtų pateikiamas jūrinis gazolis, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.

4c straipsnis

Teršalų išmetimo mažinimo metodai

1.   Valstybės narės leidžia savo uostuose, teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose su bet kurios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams kaip alternatyvą 4a ir 4b straipsnių reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro naudojimui taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2.   1 dalyje nurodytus teršalų išmetimo mažinimo metodus taikančiuose laivuose sieros dioksido išmetimas turi būti nuolat mažinamas ne mažiau, nei jis būtų sumažintas naudojant jūrinį kurą, atitinkantį 4a ir 4b straipsnių reikalavimus. Lygiavertės išmetimo vertės nustatomos pagal I priedą.

2a.   Valstybės narės skatina prisišvartavusių laivų naudojimąsi elektros tiekimo nuo kranto sistemomis kaip alternatyvų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sprendimą.

3.   1 dalyje nurodyti teršalų išmetimo mažinimo metodai atitinka kriterijus, nustatytus II priede nurodytuose teisės aktuose.

4.   Jei tai pagrįsta atsižvelgiant į mokslo ir technikos laimėjimus, susijusius su alternatyviais teršalų išmetimo mažinimo metodais, ir užtikrinant visišką suderinamumą su atitinkamomis TJO priimtomis priemonėmis ir standartais, Komisija:

8)

Įterpiami šie straipsniai:

„4d straipsnis

Teršalų išmetimo mažinimo metodų, skirtų taikyti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose, patvirtinimas

1.   Teršalų išmetimo mažinimo metodai, kuriems taikoma Tarybos direktyva 96/98/EB (14), tvirtinami pagal tą direktyvą.

2.   Teršalų išmetimo mažinimo metodai, kuriems netaikoma šio straipsnio 1 dalis, tvirtinami 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (15), 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į:

4e straipsnis

Naujų teršalų išmetimo mažinimo metodų bandymai

Valstybės narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, prireikus patvirtina teršalų išmetimo iš laivų mažinimo metodų bandymus laivuose, plaukiojančiuose su jų vėliava arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūrų plotuose. Atliekant tuos bandymus neprivaloma naudoti 4a ir 4b straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

4f straipsnis

Finansinės priemonės

Valstybės narės gali priimti ekonominės veiklos vykdytojams, patiriantiems šios direktyvos poveikį, palankias finansines priemones, kai tokios finansinės priemonės atitinka taikytinas valstybės pagalbos taisykles, kurios turi būti priimtos šioje srityje.

9)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Mėginių ėmimas ir analizė

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų mėginių ėmimo būdu patikrinti, ar jūriniame kure esantis sieros kiekis atitinka 3, 3a, 4, 4a ir 4b straipsnius. Mėginiai pradedami imti tą dieną, kai įsigalioja atitinkama didžiausio leidžiamo sieros kiekio kure ribinė vertė. Mėginiai imami periodiškai, pakankamai dažnai, pakankamais kiekiais ir tokiu būdu, kad būtų tipiniai tikrinamam kurui, o jūrinio kuro mėginiai turi būti tipiniai kurui, naudojamam laivuose, plaukiojančiuose atitinkamuose jūrų plotuose ir esančiuose uostuose. Mėginiai tikrinami nevilkinant.

1a.   Taikomos šios jūrinio kuro mėginių ėmimo, tyrimo ir patikros priemonės:

1b.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Pagrindinis sieros kiekio nustatymo metodas yra ISO 8754 (2003 m.) standarte arba PrEN ISO 14596 (2007 m.) standarte nustatytas metodas.

Norint nustatyti, ar į laivą atvežtas ir jame naudoti skirtas jūrinis kuras atitinka ribines sieros kiekio vertes, privalomas pagal 3a, 4, 4a ir 4b straipsnius, taikoma MARPOL VI priedo VI priedėlyje nustatyta kuro patikros procedūra.“.

10)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

8 straipsnis išbraukiamas.

12)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (16).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

13)

Įterpiamas šis straipsnis:

„9a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   4c straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 17 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4c straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 4c straipsnio 4 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.“.

14)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Sankcijos

1.   Valstybės narės nustato sankcijas, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus.

2.   Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir gali apimti baudas, apskaičiuojamas tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog už pažeidimus atsakingiems skiriamos baudos dydis atitiktų bent iš pažeidimų gautą ekonominę naudą ir kad tos baudos būtų palaipsniui didinamos už pakartotinius pažeidimus.“.

15)

Direktyvos 1999/32/EB priedas pakeičiamas šios direktyvos priedu.

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/14

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 270/2011 (2) įgyvendinamos Sprendime 2011/172/BUSP numatytos priemonės;

(2)

Tarybos sprendimu 2012/723/BUSP (3) numatoma iš dalies pakeisti Sprendimą 2011/172/BUSP, kad būtų leidžiama nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, kai to reikia Sąjungoje priimtam teisminiam arba administraciniam sprendimui įvykdyti arba teisminio sprendimo vykdymui užtikrinti valstybėje narėje;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 270/2011 9 straipsnis susijęs su informacija, kuria asmenys, subjektai ir įstaigos turi pateikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir kuri turi būti perduodama Komisijai, siekiant padėti laikytis to reglamento. Pagal 9 straipsnio 2 dalį bet kuri pateikta arba gauta informacija naudojama tik tais tikslais, kuriais ji buvo pateikta arba gauta. Tačiau tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms dalytis šia informacija pagal nacionalinę teisę su susijusiomis Egipto valdžios institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis, kai tai būtina siekiant padėti susigrąžinti pasisavintą turtą;

(4)

todėl Reglamentą (ES) Nr. 270/2011 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.   Nukrypdamos nuo 2 straipsnio, II priede išvardytose interneto svetainėse nurodytos kompetentingos valstybių narių institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

2.   Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie bet kurį pagal šį straipsnį suteiktą leidimą.“

2)

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   2 straipsnio 2 dalis netaikoma įšaldytų sąskaitų papildymui:

jei visos tokios palūkanos, kitos pajamos ir mokėjimai įšaldyti pagal 2 straipsnio 1 dalį.“

3)

9 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   2 dalimi valstybėms narėms neužkertamas kelias pagal jų nacionalinę teisę dalytis šia informacija su susijusiomis Egipto valdžios institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis, kai tai būtina siekiant padėti susigrąžinti pasisavintą turtą.“

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/16

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 101/2011 (2) įgyvendinamos Sprendime 2011/72/BUSP numatytos priemonės;

(2)

Tarybos sprendimu 2012/724/BUSP (3) numatoma iš dalies pakeisti Sprendimą 2011/72/BUSP, kad būtų leidžiama nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, kai to reikia Sąjungoje priimtam teisminiam arba administraciniam sprendimui įvykdyti arba teisminio sprendimo vykdymui užtikrinti valstybėje narėje;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 101/2011 9 straipsnis susijęs su informacija, kuria asmenys, subjektai ir įstaigos turi pateikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir kuri turi būti perduodama Komisijai, siekiant padėti laikytis to reglamento. Pagal 9 straipsnio 2 dalį bet kuri pateikta arba gauta informacija naudojama tik tais tikslais, kuriais ji buvo pateikta arba gauta. Tačiau tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms dalytis šia informacija pagal nacionalinę teisę su susijusiomis Tuniso valdžios institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis, kai tai būtina siekiant padėti susigrąžinti pasisavintą turtą;

(4)

todėl Reglamentą (ES) Nr. 101/2011 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.   Nukrypdamos nuo 2 straipsnio, II priede išvardytose interneto svetainėse nurodytos kompetentingos valstybių narių institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

2.   Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie bet kurį pagal šį straipsnį suteiktą leidimą.“

2)

6 straipsnio 1 dali pakeičiama taip:

„1.   2 straipsnio 2 dalis netaikoma įšaldytų sąskaitų papildymui:

jei visos tokios palūkanos, kitos pajamos ir mokėjimai įšaldyti pagal 2 straipsnio 1 dalį.“

3)

9 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   2 dalimi valstybėms narėms neužkertamas kelias pagal jų nacionalinę teisę dalytis šia informacija su susijusiomis Tuniso valdžios institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis, kai tai būtina siekiant padėti susigrąžinti pasisavintą turtą.“

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/18

(1)

įsigaliojus 2011 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamentui (ES) Nr. 1006/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (2), gazoliams ir skystajam kurui (mazutams), kurių sudėtyje yra biodyzelino, taikomi nauji KN kodai. Šie pakeitimai gali turėti poveikį naftos pramonei: pagal muitinio sandėliavimo procedūrą ir laisvosiose zonose atliekant įprastines prekių tvarkymo operacijas nebeleidžiama vykdyti tam tikrų maišymo operacijų, nes jas atlikus turėtų būti taikomas kitas aštuonženklis KN kodas;

(2)

reikėtų rasti sprendimą, kad pagal muitinio sandėliavimo procedūrą ir laisvosiose zonose, kaip ir anksčiau, prieš 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojant Reglamentui (ES) Nr. 1006/2011, būtų leidžiama maišyti gazolius ar skystąjį kurą (mazutus), kurių sudėtyje nėra biodyzelino, su gazoliais ar skystuoju kuru (mazutais), kurių sudėtyje yra biodyzelino, klasifikuojamais pagal KN 27 skirsnį;

(3)

maišyti gazolius ar skystąjį kurą (mazutus) su biodyzelinu turėtų būti leidžiama, kad abiejų rūšių prekių nereikėtų sandėliuoti atskirai. Tačiau, atsižvelgiant į Kombinuotosios nomenklatūros 27 skirsnio 2 papildomą pastabą, gauto mišinio sudėtyje atitinkamai biodyzelino arba gazolio ar skystojo kuro (mazuto) turi būti mažiau nei 0,5 % tūrio;

(4)

todėl Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (3) 72 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

toks pakeitimas turėtų įsigalioti atgaline data, kad būtų galima panaikinti skolas muitinei, kurios susidarė nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėjus taikyti naujuosius KN kodus;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/20

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/22

(1)

tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2012–2013 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 892/2012 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1092/2012 (4);

(2)

šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnį;

(3)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų pateikimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/24

(1)

2006 m. vasario 8 d. Komisijos direktyvoje 2006/17/EB, įgyvendinančioje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (2), reikalaujama, kad ŽTLV I tipo antikūnų tyrimai būtų atliekami donorams, kurie gyvena arba kurių kilmės vieta yra šios ligos didelio sergamumo vietovė, arba kurie gyvena su lytiniais parteriais, kilusiais iš tokių vietovių, arba kai donoro tėvai kilę iš tokių vietovių. Šiuos tyrimus reikalaujama atlikti tiek lytinių ląstelių donorams pagal Direktyvos 2006/17/EB III priedą, tiek kitiems donorams pagal direktyvos II priedą;

(2)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) pateikti naujausių mokslinių tyrimų duomenys ir praktinė patirtis parodė, kad remiantis dabartinėmis mokslinėmis žiniomis labai sunku nustatyti, kas yra ŽTLV I tipo didelio sergamumo vietovė. Taigi šis tyrimų reikalavimas įgyvendinamas nevienodai;

(3)

„sergamumu“ matuojamas naujų ligos ar būklės atvejų skaičius, o „paplitimas“ yra konkrečiu metu konkrečia liga sergančių gyventojų dalis. Praktikoje dažniau turimi paplitimo nei sergamumo duomenys. Be to, paplitimas yra svarbesnis rodiklis nei sergamumas vertinant lėtinės ligos poveikį bendruomenėje bei su juo susijusius poreikius. Todėl siekiant užtikrinti nuoseklesnį ŽTLV I tipo tyrimų reikalavimų įgyvendinimą valstybėse narėse tikslinga nuorodas į didelį sergamumą pakeisti nuorodomis į didelį paplitimą;

(4)

Direktyvos 2006/17/EB III priedo 4.2 punkte reikalaujama, kad kraujo mėginiai būtų imami davimo metu tiek lytinių ląstelių partnerių donorystės atveju (netiesioginiam naudojimui), tiek ne partnerių donorystės atveju;

(5)

naujausi mokslinių tyrimų lytinių ląstelių partnerių donorystės srityje duomenys parodė, kad reikalavimas atlikti tyrimus nustatytu dažnumu, ne rečiau kaip kas 24 mėnesius, nesumažintų susijusių ląstelių saugos, jeigu audinių įstaigose, kuriose naudojamos pagalbinio apvaisinimo technologijos, būtų įdiegtos atitinkamos saugos ir kokybės užtikrinimo sistemos pagal Direktyvos 2004/23/EB 16 straipsnį. Iki kito tyrimo galima pasikliauti ankstesnio tyrimo, atlikto tam pačiam donorui, rezultatais;

(6)

tyrimai kiekvieno davimo metu nepagerina iš partnerių surinktų lytinių ląstelių saugos, tačiau praktinė patirtis rodo, kad šis reikalavimas yra brangus ir sudėtingas tiek pacientams, tiek sveikatos apsaugos sistemoms. Todėl siekiant imtis proporcingesnių siekiamam saugos tikslui veiksmų, tikslinga leisti valstybėms narėms reikalauti atlikti tyrimus ne kiekvieno davimo metu, o nustatytu dažnumu, kurį jos gali nustatyti, ne rečiau kaip kas 24 mėnesius;

(7)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 2004/23/EB 29 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/26

(1)

2009 m. liepos 31 d. Komisijos direktyvoje 2009/91/EB, iš dalies keičiančioje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą dinatrio tetraboratą (2), dinatrio tetraboratui priskiriami trys CAS numeriai – po vieną trims skirtingiems šios medžiagos pavidalams. CAS numeriai suteikti remiantis 2006 m. liepos 7 d. ataskaita, kurią Komisijai pateikė Nyderlandai, o 2009 m. vasario 20 d. patvirtino Biocidinių produktų nuolatinis komitetas;

(2)

Nyderlandai pranešė Komisijai, kad pradinėje ataskaitoje pateiktas pentahidrato pavidalo numeris buvo neteisingas, ir pateikė Komisijai pataisytą ataskaitą, pagal kurią teisingas šio pavidalo medžiagos CAS numeris yra 12179-04-3. Pataisytą ataskaitą 2012 m. gegužės 25 d. patvirtino Biocidinių produktų nuolatinis komitetas;

(3)

todėl Direktyvos 98/8/EB I priedą reikėtų atitinkamai pataisyti;

(4)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/28

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra nonano dirūgštis;

(2)

2011 m. vasario 8 d. Komisijos direktyva 2011/13/EB, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą nonano rūgštį (3), veiklioji medžiaga nonano dirūgštis įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą naudoti 19-to tipo produktams – repelentams ir masalams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede;

(3)

vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar nonano dirūgštį galima naudoti 2-o tipo produktams (buitinės paskirties ir visuomenės sveikatos priežiūrai skirtiems dezinfekantams bei kitiems biocidiniams produktams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede, gaminti;

(4)

Austrija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(5)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. gegužės 25 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą;

(6)

remiantis atliktais vertinimais galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip buitinės paskirties ir visuomenės sveikatos priežiūrai skirti dezinfekantai bei kiti biocidiniai produktai, kaip apibrėžta Direktyvos 98/8/EB V priede, ir kurių sudėtyje yra nonano dirūgšties, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus. Todėl tikslinga leisti į tos direktyvos I priedą įrašytą nonano dirūgštį naudoti 2-o tipo produktuose;

(7)

Sąjungos lygmeniu buvo įvertinti ne visi galimi naudojimo būdai. Todėl reikėtų reikalauti, kad valstybės narės įvertintų tuos naudojimo būdus arba poveikio scenarijus ir žmonėms bei aplinkos komponentams keliamą riziką, į kuriuos reikiamai neatsižvelgta Sąjungos lygmens rizikos analizėje, ir išduodamos produkto autorizacijos liudijimus užtikrintų, kad siekiant nustatytą riziką sumažinti iki priimtino lygio būtų imtasi reikiamų priemonių arba būtų nustatytos specialios sąlygos;

(8)

atsižvelgiant į medžiagos dirginančias savybes, tikslinga reikalauti, kad poveikis neprofesionaliems naudotojams būtų mažinamas naudojant specialiai suprojektuotas pakuotes, nebent produkto autorizacijos liudijimo paraiškoje gali būti įrodyta, kad pavojų žmonių sveikatai iki priimtino lygio galima sumažinti kitomis priemonėmis;

(9)

šios direktyvos nuostatos turėtų būti vienu metu taikomos visose valstybėse narėse ir taip būtų užtikrinama, kad 2-o tipo produktų biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos nonano dirūgšties, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka veiktų tinkamai;

(10)

veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasidedančiu medžiagos įrašymo dieną;

(11)

įrašius veikliąją medžiagą, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 daliai įgyvendinti;

(12)

todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(13)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (4) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių sąsajos;

(14)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/31

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra vandenilio cianidas;

(2)

vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar vandenilio cianidą galima naudoti šių tipų produktams, apibrėžtiems tos direktyvos V priede, gaminti: 8-to tipo (medienos antiseptikams), 14-to tipo (rodenticidams) ir 18-to tipo (insekticidams, akaricidams ir kitų nariuotakojų kontrolės produktams) produktams;

(3)

Čekija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2008 m. sausio 24 d. Komisijai pateikė tris kompetentingos institucijos ataskaitas kartu su rekomendacijomis, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitas. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. gegužės 25 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į šias tris vertinimo ataskaitas;

(5)

remiantis atliktais vertinimais galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip medienos antiseptikai, rodenticidai, insekticidai, akaricidai ir kitų nariuotakojų kontrolės produktai ir kurių sudėtyje yra vandenilio cianido, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus. Todėl vandenilio cianidą galima įrašyti į tos direktyvos I priedą;

(6)

Sąjungos lygmeniu buvo įvertinti ne visi galimi naudojimo būdai. Todėl reikėtų reikalauti, kad valstybės narės įvertintų tuos naudojimo būdus arba poveikio scenarijus ir žmonėms bei aplinkos komponentams keliamą riziką, į kuriuos reikiamai neatsižvelgta Sąjungos lygmens rizikos analizėje, ir išduodamos produkto autorizacijos liudijimus užtikrintų, kad siekiant nustatytą riziką sumažinti iki priimtino lygio būtų imtasi reikiamų priemonių arba būtų nustatytos specialios sąlygos;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad veiklioji medžiaga yra labai toksiška ir degi, ir į vertinimo metu padarytas prielaidas, tikslinga reikalauti, kad produktus būtų galima naudoti tik profesionaliems naudotojams, kurie yra tinkamai apmokyti juos naudoti, ir kad operatoriams ir pašaliniams asmenims būtų nustatyta saugaus darbo atliekant fumigaciją ir vėdinimą tvarka, įskaitant tokius reikalavimus: produktai naudojami su tinkamomis asmens saugos priemonėmis, įskaitant, kai tikslinga, autonominius kvėpavimo aparatus ir dujoms nepralaidžią aprangą; operatoriams ir pašaliniams asmenims draudžiama patekti į fumiguojamas patalpas, kol jos nebus išvėdintos tiek, kad medžiagos koncentracija ore bus saugaus lygio; kad medžiagos poveikis operatoriams ir pašaliniams asmenims vėdinimo metu ir po jo neviršytų saugių ribų, nustatoma kontroliuojama draudžiamoji zona; visas maistas ir visi porėti daiktai, į kuriuos galėtų įsigerti veikliosios medžiagos, išskyrus medieną, kurią ketinama apdoroti, prieš pradedant fumigaciją pašalinami iš fumiguojamų patalpų arba tinkamomis priemonėmis apsaugomi, kad neįsigertų veikliosios medžiagos, o fumiguojamos patalpos apsaugomos nuo atsitiktinio užsiliepsnojimo;

(8)

šios direktyvos nuostatos turėtų būti vienu metu taikomos visose valstybėse narėse ir taip būtų užtikrinama, kad 8-to, 14-to ir 18-to tipo biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos vandenilio cianido, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka veiktų tinkamai;

(9)

veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasidedančiu medžiagos įrašymo dieną;

(10)

įrašius veikliąją medžiagą, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 daliai įgyvendinti;

(11)

todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(12)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (3) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių sąsajos;

(13)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/34

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) nustatytos išsamios esamų veikliųjų medžiagų vertinimo taisyklės; Reglamento 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, prieš priimdama sprendimą dėl įtraukimo į I priedą, Komisija konsultuojasi su valstybių narių ekspertais;

(2)

Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad įrašant veikliąją medžiagą į I priedą atitinkamais atvejais taikomi reikalavimai dėl minimalaus veikliosios medžiagos grynumo, tam tikrų priemaišų pobūdžio ir didžiausio leistino jų kiekio;

(3)

pirma veiklioji medžiaga į I priedą įtraukta 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos direktyva 2006/140/EB, iš dalies keičiančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą sulfonilfluoridą (3). Ta direktyva nustatytos Direktyvos 98/8/EB I priedo antraštės. Tarp jų yra ir antraštė „Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte“;

(4)

per konsultacijas pagal Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 2 dalį valstybių narių ekspertai sukūrė medžiagų, kurioms taikomas tas pats apibūdinimas, bet kurios gaminamos iš skirtingų šaltinių ar skirtingais gamybos procesais, cheminių junginių ir pavojingumo pobūdžių panašumo, vadinamo techniniu lygiavertiškumu, nustatymo metodą. Šiuo metodu nustatant jų techninį lygiavertiškumą grynumas yra tik vienas iš veiksnių, kurie gali būti lemiami. Be to, mažesnė veikliosios medžiagos koncentracija nebūtinai turi įtakos jos pavojingumo pobūdžiui;

(5)

todėl Direktyvos 98/8/EB I priedo antraštėse vietoj dabar esančios nuorodos į minimalią veikliosios medžiagos koncentraciją reikėtų pateikti nuorodą į minimalią veikliosios medžiagos, įvertintos pagal direktyvos 11 straipsnį, koncentraciją ir nurodyti, kad rinkai pateikiamame produkte esanti veiklioji medžiaga gali būti kitokios koncentracijos, jei įrodyta, kad ji yra techniškai lygiavertė įvertintai medžiagai;

(6)

Direktyvos 98/8/EB I priedo pirmoje eilutėje, nustatytoje Direktyva 2006/140/EB, yra antraštė „Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas (išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokiems produktams atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl jame esančių veikliųjų medžiagų įrašymo)“;

(7)

pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 1 dalį valstybė narė, gaunanti jau suteiktos autorizacijos abipusio pripažinimo paraišką, turi abipusio pripažinimo tvarka produktą autorizuoti per 120 dienų. Tačiau jei produktas pirmą kartą autorizuojamas likus mažiau kaip 120 dienų iki to produkto atitikties direktyvos 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms termino, valstybė narė, gaunanti išsamią tos autorizacijos abipusio pripažinimo paraišką, negali spėti iki atitikties direktyvos 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms termino, jei ji naudojasi direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatytu 120 dienų laikotarpiu, net jei išsami abipusio pripažinimo paraiška pateikta nedelsiant po produkto pirmosios autorizacijos;

(8)

todėl produktų, kurie pirmą kartą autorizuoti likus mažiau kaip 120 dienų iki atitikties Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms pirminio termino, atveju reikėtų nustatyti, kad terminas, iki kurio turi būti užtikrinta atitiktis direktyvos 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikant autorizacijos abipusio pripažinimo procedūrą, yra 120 dienų po išsamios abipusio pripažinimo paraiškos pateikimo dienos, jei išsami abipusio pripažinimo paraiška pateikiama per 60 dienų nuo produkto pirmosios autorizacijos;

(9)

be to, jei valstybė narė dar nepraėjus terminui, iki kurio turi būti užtikrinta atitiktis Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal direktyvos 4 straipsnio 4 dalį pasiūlo nukrypti nuo autorizacijos abipusio pripažinimo, ta valstybė narė gali negalėti iki numatyto termino užtikrinti atitikties direktyvos 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms, ir tai priklausys nuo datos, kurią Komisija priims sprendimą minėtais klausimais pagal direktyvos 4 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą. Tokiais atvejais atitikties terminas turėtų būti nukeliamas pagrįstam laikotarpiui po Komisijos sprendimo priėmimo datos;

(10)

todėl tais atvejais, kai viena ar daugiau valstybių narių pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 4 dalį pasiūlo nukrypti nuo autorizacijos abipusio pripažinimo, terminą, iki kurio turi būti užtikrinta atitiktis direktyvos 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikant autorizacijos abipusio pripažinimo procedūrą, reikėtų pratęsti iki trisdešimties dienų po Komisijos sprendimo priėmimo;

(11)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/37

(1)

Komisijos direktyvos 2003/90/EB (3) ir 2003/91/EB (4) priimtos siekiant užtikrinti, kad veislės, kurias valstybės narės įtraukia į nacionalinius katalogus, atitiktų Bendrijos augalų veislių tarnybos nustatytas gaires dėl būtiniausiai tikrintinų įvairių augalų rūšių požymių ir veislių tikrinimo būtinų reikalavimų, atsižvelgiant į nustatytų gairių aprėptį. Tose direktyvose nustatyta, kad kitoms veislėms turi būti taikomos Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos gairės;

(2)

vėliau Bendrijos augalų veislių tarnyba ir Tarptautinė naujų augalų veislių apsaugos sąjunga nustatė papildomas gaires dėl dar vienos rūšies ir atnaujino esamas gaires;

(3)

todėl direktyvos 2003/90/EB ir 2003/91/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(4)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/44

(1)

2011 m. kovo 21 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/172/BUSP (1);

(2)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad Egipto valstybei būtų grąžintos pasisavintos lėšos, reikėtų iš dalies pakeisti nukrypti leidžiančias nuostatas pagal Sprendimą 2011/172/BUSP, kad būtų galima nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, kai jų reikia iki arba po atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų įtraukimo į sąrašą dienos Sąjungoje priimtam teisminės institucijos ar administraciniam sprendimui arba valstybėje narėje vykdytinam teisminės institucijos sprendimui įgyvendinti;

(3)

todėl Sprendimas 2011/172/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei laikomasi šių sąlygų:

Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie pagal šią dalį suteiktus leidimus.“;

2)

1 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   2 dalis netaikoma, kai įšaldytos sąskaitos papildomos:

jeigu tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams tebetaikomos 1 dalyje numatytos priemonės.“

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/45

(1)

2011 m. sausio 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/72/BUSP (1);

(2)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad Tuniso valstybei būtų grąžintos pasisavintos lėšos, reikėtų iš dalies pakeisti nukrypti leidžiančias nuostatas pagal Sprendimą 2011/72/BUSP, kad būtų galima nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, kai jų reikia iki arba po atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų įtraukimo į sąrašą dienos Sąjungoje priimtam teisminės institucijos ar administraciniam sprendimui arba valstybėje narėje vykdytinam teisminės institucijos sprendimui įgyvendinti;

(3)

todėl Sprendimas 2011/72/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei laikomasi šių sąlygų:

Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie pagal šią dalį suteiktus leidimus.“

2)

1 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   2 dalis netaikoma, kai įšaldytos sąskaitos papildomos:

jeigu tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams tebetaikomos 1 dalyje numatytos priemonės.“

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/46

(1)

2011 m. kovo 2 d. bendrovė „Morinaga Milk Industry Co. Ltd“ Airijos kompetentingoms institucijoms pateikė prašymą leisti pateikti rinkai galvijų laktoferiną kaip naują maisto sudedamąją dalį (komponentą). Galvijų laktoferinas yra iš pieno gaunamas geležį surišantis baltymas, kurio dedama į maisto produktus;

(2)

2011 m. birželio 22 d. Airijos kompetentinga maisto vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje rekomenduojama vietoj pradinio vertinimo atlikti papildomą vertinimą, nes Europos maisto saugos tarnybai jau buvo perduota kita paraiška dėl galvijų laktoferino;

(3)

2011 m. liepos 20 d. Komisija persiuntė pirminio vertinimo ataskaitą visoms valstybėms narėms;

(4)

2011 m. rugpjūčio 22 d. buvo konsultuotasi su Europos maisto saugos tarnyba (EMST);

(5)

2012 m. birželio 28 d. mokslinėje nuomonėje dėl galvijų laktoferino (2) EMST padarė išvadą, kad galvijų laktoferinas yra saugus, jeigu naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių;

(6)

2012 m. balandžio 27 d. kitoje mokslinėje nuomonėje dėl galvijų laktoferino (3) EMST jau padarė išvadą, kad laktoferinas yra saugus, jeigu naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių. Todėl manoma, kad abiejų paraiškų atveju tikslinga leisti naudoti laktoferiną pagal tas pačias paskirtis;

(7)

galvijų laktoferinas atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/49

(1)

2010 m. rugpjūčio 6 d. bendrovė „Ajinomoto Co. Inc.“ (Japonija) Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms pateikė prašymą leisti pateikti rinkai dihidrokapsiatą kaip naują maisto sudedamąją dalį (komponentą);

(2)

2011 m. kovo 10 d. Jungtinės Karalystės kompetentinga maisto kontrolės tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad dihidrokapsiatas nekels rizikos vartotojų sveikatai;

(3)

2011 m. balandžio 13 d. Komisija persiuntė pirminio vertinimo ataskaitą visoms valstybėms narėms;

(4)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą 60 dienų laikotarpį buvo pareikšti pagrįsti prieštaravimai, remiantis ten nurodyta sąlyga;

(5)

todėl 2011 m. lapkričio 9 d. buvo konsultuotasi su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST);

(6)

2012 m. birželio 28 d. mokslinėje nuomonėje dėl dihidrokapsiato (2) EMST padarė išvadą, kad dihidrokapsiatas yra saugus, jeigu naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių;

(7)

dihidrokapsiatas atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/52

(1)

2009 kovo 2 d. bendrovė „FrieslandCampina“ (ankstesnis pavadinimas „DMV International“) Nyderlandų kompetentingoms institucijoms pateikė prašymą leisti pateikti rinkai laktoferiną kaip naują maisto sudedamąją dalį (komponentą). Laktoferinas yra iš pieno gaunamas geležį surišantis baltymas, kurio dedama į maisto produktus;

(2)

2010 m. kovo 31 d. Nyderlandų kompetentinga maisto vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad nėra pagrindo nerimauti, todėl laktoferinas gali būti pateikiamas rinkai kaip nauja maisto sudedamoji dalis;

(3)

2010 m. balandžio 13 d. Komisija persiuntė pirminio vertinimo ataskaitą visoms valstybėms narėms;

(4)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą 60 dienų laikotarpį buvo pareikšti pagrįsti prieštaravimai, remiantis ten nurodyta sąlyga;

(5)

todėl 2010 m. lapkričio 9 d. buvo konsultuotasi su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST);

(6)

2012 m. balandžio 27 d. mokslinėje nuomonėje dėl galvijų laktoferino (2) EMST padarė išvadą, kad galvijų laktoferinas yra saugus, jeigu naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių;

(7)

2012 m. birželio 28 d. kitoje mokslinėje nuomonėje dėl galvijų laktoferino (3) EMST padarė išvadą, kad galvijų laktoferinas yra saugus, jeigu naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių. Todėl manoma, kad abiejų paraiškų atveju tikslinga leisti naudoti laktoferiną pagal tas pačias paskirtis;

(8)

galvijų laktoferinas atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/55

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar jas reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Šiame sąraše yra bifentrinas;

(2)

vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar bifentriną galima naudoti 18-to tipo produktams (insekticidams, akaricidams ir kitų nariuotakojų kontrolės produktams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede;

(3)

Prancūzija buvo paskirta už ataskaitos rengimą atsakinga valstybe nare ir 2009 m. lapkričio 2 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą bei rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. gegužės 25 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą;

(5)

remiantis atliktais vertinimais galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip insekticidai, akaricidai ir kitų nariuotakojų kontrolės produktai ir kurių sudėtyje yra bifentrino, turėtų neatitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimų. Rizikos aplinkai vertinime vertintuose scenarijuose nustatyta, kad tokie produktai kelia neleistiną riziką vandens aplinkai. Todėl tikslinga bifentrino, skirto naudoti 18-to tipo produktams gaminti, neįtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą;

(6)

siekiant teisinio tikrumo, turėtų būti nustatyta data, nuo kurios 18-to tipo biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra bifentrino, būtų nebeteikiami rinkai, atsižvelgiant tiek į nepriimtiną šių produktų poveikį, tiek į teisėtus šių produktų gamintojų lūkesčius;

(7)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/56

(1)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis nustatyti maistą ir pašarus reglamentuojantys bendrieji principai, visų pirma susiję su maisto ir pašarų sauga. Jame nustatytos skubios priemonės, jeigu įrodyta, kad iš trečiųjų šalių importuojami maisto produktai ar pašarai gali kelti didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir kad susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) taikomomis priemonėmis tinkamai išvengti pavojaus neįmanoma;

(2)

2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimas 2008/866/EB dėl tam tikrų dvigeldžių moliuskų, skirtų žmonių maistui, importo iš Peru laikino sustabdymo skubių priemonių (2) buvo priimtas po hepatito A protrūkio tarp žmonių, vartojusių iš Peru importuotų dvigeldžių moliuskų, užkrėstų hepatito A virusu (HAV). Šis sprendimas iš pradžių buvo taikomas iki 2009 m. kovo 31 d., tačiau Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2011/723/ES (3) šis taikymo laikotarpis buvo pratęstas iki 2012 m. lapkričio 30 d.;

(3)

2011 m. birželio mėn. Komisija atliko auditą. tikrintojai priėjo išvadą, kad veikia gerai įdiegta kontrolės sistema ir vykdomas stebėsenos planas ir pastebimas padėties pagerėjimas nuo paskutinio 2009 m. patikrinimo;

(4)

kompetentinga Peru institucija, reaguodama į pirmiau minėto audito galutinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, pateikė veiksmų planą. Vis dėlto, stebėsenos sistema virusui aptikti gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose dar nėra visiškai įgyvendinta, taigi negalima atmesti gyvų dvigeldžių moliuskų užkrėtimo hepatito A virusu galimybės. Be to, HAV tyrimų metodas dar nėra galutinai patvirtintas;

(5)

todėl Sprendimo 2008/866/EB taikymo laikotarpio pabaigos data turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(6)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/57

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/58