27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/1

(1)

neseni su farmakologiniu budrumu susiję incidentai Sąjungoje parodė automatinės procedūros Sąjungos lygmeniu būtinumą su specialiomis saugumo problemomis susijusiais atvejais, kad būtų galima užtikrinti, jog problema būtų vienodai tiriama ir nagrinėjama visose valstybėse narėse, kuriose vaistu leidžiama prekiauti. Skirtingos su vaistais, kurių leidimai prekiauti suteikti nacionaliniu lygmeniu, kaip nustatyta 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (3), susijusios Sąjungos procedūros turėtų būti patikslintos;

(2)

be to, leidimo prekiauti turėtojui veikiant savarankiškai neturėtų susidaryti situacija, kai su vaisto, kurio leidimas prekiauti suteiktas Sąjungoje, nauda ir rizika susijusios problemos nebūtų tinkamai sprendžiamos visose valstybėse narėse. Todėl leidimo prekiauti turėtojas turėtų būti įpareigotas informuoti atitinkamas kompetentingas institucijas ir Europos vaistų agentūrą apie vaisto išėmimo iš rinkos ar tiekimo rinkai nutraukimo, prašymų atšaukti leidimą prekiauti ar leidimo prekiauti neatnaujinimo priežastis;

(3)

tikslinga toliau tikslinti ir stiprinti įprastą procedūrą ir skubią Sąjungos procedūrą siekiant užtikrinti koordinavimą, greitą įvertinimą skubos atveju ir galimybę imtis neatidėliotinų veiksmų, jei būtina apsaugoti visuomenės sveikatą, prieš priimant sprendimą Sąjungos lygiu. Įprasta procedūra turėtų būti taikoma sprendžiant vaistų kokybės, saugumo ir veiksmingumo problemas, susijusias su Sąjungos interesais. Skubi Sąjungos procedūra turėtų būti taikoma, kai būtina greitai įvertinti susirūpinimą keliančius klausimus, kilusius įvertinus farmakologinio budrumo veiklos duomenis. Jei būtinybę imtis veiksmų lemia farmakologinio budrumo duomenys, Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas turėtų visada pateikti rekomendaciją neatsižvelgdamas į tai, ar buvo taikoma skubi Sąjungos procedūra, ar įprasta procedūra, nei į tai, ar leidimas prekiauti vaistu išduotas pagal centralizuotą procedūrą ar kitu būdu. Koordinavimo grupė ir Žmonėms skirtų vaistų komitetas, atlikdami savo atitinkamo klausimo vertinimą, turėtų ta rekomendacija pasikliauti;

(4)

kai nesiimama skubios Sąjungos procedūros, valstybės narės turėtų atkreipti koordinavimo grupės dėmesį į atvejus, susijusius su vaistų, kurių leidimai prekiauti išduoti pagal decentralizuotą procedūrą ir abipusio pripažinimo tvarką, naujomis kontraindikacijomis, rekomenduojamos dozės sumažinimu arba indikacijų apribojimais. Kad būtų užtikrintas tų produktų suderinimas, koordinavimo grupė gali aptarti, ar būtina imtis kokių nors veiksmų tuo atveju, kai jokia valstybė narė nėra pradėjusi įprastos procedūros;

(5)

kadangi šios direktyvos tikslo, būtent, suderinti Sąjungoje farmakologinio budrumo taisykles, valstybės narės negali tinkamai pasiekti ir todėl jį galima geriau pasiekti Sąjungos lygiu, Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali nustatyti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(6)

todėl Direktyva 2001/83/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

23a straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu vaisto tiekimas rinkai laikinai ar visiškai nutraukiamas valstybėje narėje, leidimo prekiauti turėtojas apie tai praneša tos valstybės narės kompetentingai institucijai. Išskyrus išimtinius atvejus, apie tai turi būti pranešta ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki vaisto tiekimo į rinką sustabdymo. Leidimo prekiauti turėtojas informuoja kompetentingą instituciją apie tokio veiksmo priežastis pagal 123 straipsnio 2 dalį.“;

2)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

34 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jeigu pagal 31 straipsnį pradedama taikyti procedūra taikoma ir vaistams, kuriais leidžiama prekiauti pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, pagal šios direktyvos 31 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą Komisija prireikus priima sprendimus pakeisti, sustabdyti ar atšaukti leidimus prekiauti ar atsisakyti atnaujinti atitinkamus leidimus prekiauti.“;

4)

37 straipsnyje žodžiai „35 ir 36 straipsniai analogiškai taikomi“ pakeičiami žodžiais „35 straipsnis analogiškai taikomas“;

5)

63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

85a straipsnis pakeičiamas taip:

„85a straipsnis

Vykdant vaistų didmeninį platinimą į trečiąsias šalis, 76 straipsnis ir 80 straipsnio pirmos pastraipos c punktas netaikomi. Be to, jeigu vaistai gaunami tiesiogiai iš trečiosios šalies, tačiau neimportuojami, 80 straipsnio pirmos pastraipos b ir ca punktai netaikomi. Vis dėlto tuo atveju didmeniniai platintojai užtikrina, kad vaistai būtų gaunami tik iš asmenų, kuriems yra suteiktas leidimas ar teisė tiekti vaistus vadovaujantis taikomomis atitinkamos trečiosios šalies teisinėmis ir administracinėmis nuostatomis. Jei didmeniniai platintojai tiekia vaistus asmenims trečiosiose šalyse, jie užtikrina, kad tiekiama tik tiems asmenims, kuriems yra suteiktas leidimas ar teisė gauti vaistų didmeniniam platinimui ar tiekimui visuomenei vadovaujantis taikomomis atitinkamos trečiosios šalies teisinėmis ir administracinėmis nuostatomis. 82 straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi tiekiant vaistus asmenims trečiosiose šalyse, turintiems leidimą arba įgaliotiems tiekti vaistus visuomenei.“;

7)

107i straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Atitinkamai valstybė narė arba Komisija, remdamasi susirūpinimą keliančiais klausimais, kilusiais įvertinus farmakologinio budrumo veiklos duomenis, inicijuoja šiame skirsnyje numatytą procedūrą, pranešdama kitoms valstybėms narėms, Agentūrai ir Komisijai, jei:

1a.   Atitinkamai valstybė narė arba Komisija, remdamasi susirūpinimą keliančiais klausimais, kilusiais įvertinus farmakologinio budrumo veiklos duomenis, informuoja kitas valstybes nares, Agentūrą ir Komisiją, jei ji nusprendė, kad būtina nauja vaisto kontraindikacija, rekomenduojamos dozės sumažinimas arba indikacijų apribojimas. Informuojant nurodomi siūlomi veiksmai ir jų priežastys.

Atitinkamai bet kuri valstybė narė arba Komisija, jei reikia imtis skubių veiksmų, bet kuriuo iš šioje dalyje nurodytų atvejų inicijuoja šiame skirsnyje nustatytą procedūrą.

Jei šiame skyriuje nustatyta procedūra nepradedama vaistų, kurių leidimai prekiauti išduoti pagal III antraštinės dalies 4 skyrių, atžvilgiu, į tą atvejį atkreipiamas koordinavimo grupės dėmesys.

31 straipsnis taikomas, jei tai susiję su Sąjungos interesais.

1b.   Jei inicijuojama šiame skirsnyje nustatyta procedūra, Agentūra patikrina, ar saugumo problema susijusi su daugiau vaistų, nei nurodyta informacijoje, ir ar ji būdinga visiems to veikimo diapazono ar terapinės klasės vaistams.

Jei leidimas prekiauti atitinkamu vaistu išduotas daugiau negu vienoje valstybėje narėje, Agentūra nedelsdama procedūros iniciatorių informuoja apie šio patikrinimo rezultatus, ir taikomos 107j ir 107k straipsniuose nustatytos procedūros. Kitu atveju saugumo problemą spendžia atitinkama valstybė narė. Agentūra arba valstybė narė leidimo prekiauti turėtojus informuoja apie tai, kad procedūra inicijuota.“;

8)

107i straipsnio 2 dalies žodžiai „šio straipsnio 1 dalis“ pakeičiami žodžiais „šio straipsnio 1 ir 1a dalys“;

9)

107i straipsnio 3 dalies antros pastraipos žodžiai „pagal 1 dalį“ pakeičiami žodžiais „pagal 1 ir 1a dalis“;

10)

107i straipsnio 5 dalies žodžiai „1 dalyje“ pakeičiami žodžiais „1 ir 1a dalyse“;

11)

107j straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos žodžiai „107i straipsnio 1 dalyje“ pakeičiami žodžiais „107i straipsnio 1 ir 1a dalyse“;

12)

123 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/5

(1)

valstybėse narėse įsteigtos viešosios bibliotekos, švietimo įstaigos ir muziejai, taip pat archyvai, kino ar garso paveldo institucijos ir viešosios transliuojančiosios organizacijos dalyvauja savo kolekcijų arba archyvų didelės apimties skaitmeninimo projektuose siekiant sukurti Europos skaitmenines bibliotekas. Jie prisideda prie Europos kultūros paveldo išsaugojimo ir sklaidos, o tai taip pat svarbu kuriant Europos skaitmenines bibliotekas, pavyzdžiui, „Europeana“. Spausdintos medžiagos masinio skaitmeninimo, paieškos ir indeksavimo technologijos padidina bibliotekų kolekcijų vertę tiriamojo darbo tikslais. Sukūrus turtingas internetines bibliotekas, palengvėtų elektroninė paieška ir paieškos rezultatų pateikimo priemonės, kurios suteiktų naujų paieškos rezultatų pateikimo šaltinių tyrėjams ir mokslininkams, kurie priešingu atveju turėtų tenkintis labiau tradiciniais ir analoginiais paieškos metodais;

(2)

poreikis skatinti laisvą žinių ir inovacijų judėjimą vidaus rinkoje yra svarbi strategijos „Europa 2020“ sudedamoji dalis, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, kuriame viena iš nurodytų pavyzdinių iniciatyvų yra Europos skaitmeninės darbotvarkės parengimas;

(3)

teisinės sistemos, kuria būtų palengvintas kūrinių arba kitų objektų, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga ir kurių teisių turėtojas nenustatytas arba kurių teisių turėtojas nustatytas, tačiau nerastas (nenustatytų autorių teisių kūrinių), skaitmeninimas ir sklaida, sukūrimas yra pagrindinis Europos skaitmeninės darbotvarkės veiksmas, kaip tai nurodyta Komisijos komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“. Šia direktyva siekiama spręsti specifinę nenustatytų autorių teisių kūrinio teisinio statuso nustatymo ir jo padarinių, susijusių su kūrinių ar fonogramų, laikomų nenustatytų autorių teisių kūriniais, leistinais naudotojais ir leistinais naudojimo būdais, problemą;

(4)

šia direktyva nedaromas poveikis konkretiems valstybių narių rengiamiems masinio didesnės apimties skaitmeninimo, pavyzdžiui, kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, atveju, klausimo sprendimams. Rengiant tokius sprendimus atsižvelgiama į skirtingų tipų turinio ir skirtingų naudotojų ypatumus ir remiamasi atitinkamų suinteresuotųjų subjektų konsensusu. Tokio metodo taip pat buvo laikomasi 2011 m. rugsėjo 20 d. Europos bibliotekų, autorių, leidėjų ir kolektyvinio teisių valdymo organizacijų pasirašytame ir Komisijos remiamame Susitarimo memorandume dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir prieigos prie jų užtikrinimo pagrindinių principų. Šia direktyva nedaromas poveikis tam Susitarimo memorandumui, kuriame valstybės narės ir Komisija raginamos užtikrinti, kad sudarant savanoriškus naudotojų, teisių turėtojų ir kolektyvinio teisių valdymo organizacijų susitarimus licencijuoti kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimą remiantis jame nurodytais principais, būtų galima pasinaudoti reikalingu teisiniu tikrumu nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu;

(5)

autorių teisės yra kūrybinės pramonės ekonominis pagrindas, nes jos skatina inovacijas, kūrybą, investicijas ir gamybą. Taigi masinis kūrinių skaitmeninimas ir sklaida yra Europos kultūros paveldo apsaugos priemonė. Autorių teisės yra svarbi priemonė užtikrinti, kad kūrybos sektoriaus atstovams būtų atlyginta už jų darbą;

(6)

pagal teisių turėtojams suteikiamas išimtines teises atgaminti savo kūrinius ir kitus saugomus objektus ir padaryti juos viešai prieinamus, suderintas pagal 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (3), reikalaujama, kad kūrinys ar kitas saugomas objektas būtų skaitmeninamas ir padaromas viešai prieinamas tik gavus išankstinį jo teisių turėtojų sutikimą;

(7)

jei kūriniai yra nenustatytų autorių, nėra įmanoma gauti tokį išankstinį sutikimą dėl kūrinių atgaminimo arba padarymo prieinamais;

(8)

dėl valstybių narių nenustatytų autorių teisių kūrinio pripažinimo metodų skirtumų gali kilti vidaus rinkos veikimo, nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo ir tarpvalstybinės prieigos prie jų kliūčių. Dėl tokių skirtingų metodų taip pat gali būti apribotas laisvas kultūrinio turinio prekių ir paslaugų judėjimas. Todėl reikėtų užtikrinti tokio statuso tarpusavio pripažinimą, nes taip bus sudarytos galimybės naudotis nenustatytų autorių teisių kūriniais visose valstybėse narėse;

(9)

visų pirma reikalingas bendras metodas nenustatytų autorių teisių kūrinio statusui ir leidžiamiems nenustatytų autorių teisių kūrinio naudojimo būdams nustatyti, kad vidaus rinkoje būtų užtikrintas viešųjų bibliotekų, švietimo įstaigų ir muziejų, taip pat archyvų, kino ar garso paveldo institucijų ir viešųjų transliuojančiųjų organizacijų nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo teisinis tikrumas;

(10)

viešųjų transliuojančiųjų organizacijų archyvuose laikomi ir jų sukurti kinematografiniai ar audiovizualiniai kūriniai ir fonogramos apima nenustatytų autorių teisių kūrinius. Atsižvelgiant į ypatingą transliuotojų, kaip fonogramų ir audiovizualinės medžiagos kūrėjų, padėtį ir į poreikį priimti priemones, kuriomis ateityje būtų apribotas nenustatytų autorių teisių kūrinių reiškinio mastas, reikėtų nustatyti šios direktyvos taikymo transliuojančiųjų organizacijų archyvuose laikomiems kūriniams ir fonogramoms galutinę datą;

(11)

viešųjų transliuojančiųjų organizacijų archyvuose laikomi ir jų sukurti kinematografiniai ir audiovizualiniai kūriniai ir fonogramos šios direktyvos tikslais turėtų apimti kinematografinius ir audiovizualinius kūrinius ir fonogramas, kurie tokių organizacijų užsakomi išskirtiniam jų ar kitų bendrai produkciją kuriančių viešųjų transliuojančiųjų organizacijų naudojimui. Viešųjų transliuojančiųjų organizacijų archyvuose laikomi kinematografiniai ir audiovizualiniai kūriniai ir fonogramos, kurie nebuvo tokių organizacijų sukurti ar jų užsakyti, tačiau kuriuos šioms organizacijoms leista naudoti pagal licencinį susitarimą, neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį;

(12)

tarptautinės pagarbos tikslais ši direktyva turėtų būti taikoma tik kūriniams ir fonogramoms, kurie pirmą kartą buvo paskelbti valstybės narės teritorijoje arba, jei nebuvo paskelbti, pirmą kartą transliuoti valstybės narės teritorijoje, arba, jei nebuvo paskelbti ar transliuoti, prie kurių viešą prieigą jų teisių turėtojų sutikimu suteikė subjektai, kuriems taikoma ši direktyva. Pastaruoju atveju ši direktyva turėtų būti taikoma tik tuomet, jei pagrįstai galima manyti, kad teisių turėtojai nepareikš prieštaravimo dėl naudojimo, kuris leidžiamas pagal šią direktyvą;

(13)

prieš pradedant kūrinį ar fonogramą laikyti nenustatytų autorių teisių kūriniu, turėtų būti sąžiningai atlikta kruopšti kūrinio ar fonogramos teisių turėtojų, įskaitant kūrinių ir kitų saugomų objektų, kurie yra kūrinio ar fonogramos sudėtinė dalis arba yra į jį įtraukti, teisių turėtojus, paieška. Turėtų būti leista valstybėms narėms numatyti, kad tokią kruopščią paiešką atliktų šioje direktyvoje nurodytos arba kitos organizacijos. Už kruopščios paieškos atlikimo paslaugą tokios kitos organizacijos gali imti užmokestį;

(14)

siekiant užtikrinti aukšto lygio autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą Sąjungoje, reikėtų numatyti suderintą tokios kruopščios paieškos metodą. Kruopšti paieška turėtų apimti paiešką šaltiniuose, kuriuose teikiama informacija apie kūrinius ir kitus saugomus objektus, ir kuriuos pagal šią direktyvą nustatė valstybė narė, kurioje turi būti atliekama kruopšti paieška. Tai darydamos valstybės narės gali vadovautis kruopščios paieškos gairėmis, patvirtintomis Aukšto lygio ekspertų grupės skaitmeninių bibliotekų klausimais, įsteigtos kaip i2010 skaitmeninės bibliotekos iniciatyvos dalis;

(15)

siekiant išvengti paieškos pastangų dubliavimosi, kruopšti paieška turėtų būti atliekama toje valstybėje narėje, kurioje kūrinys ar fonograma buvo pirmą kartą paskelbti, arba, jei nebuvo paskelbti, kurioje pirmą kartą buvo transliuoti. Kruopšti paieška, susijusi su kinematografiniais arba audiovizualiniais kūriniais, kurių kūrėjų buveinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, turėtų būti atliekama toje valstybėje narėje. Jei kinematografinis ar audiovizualinis kūrinys yra bendrai sukurtas kūrėjų, kurie įsisteigę skirtingose valstybėse narėse, kruopšti paieška turėtų būti atliekama kiekvienoje iš tų valstybių narių. Kruopšti paieška, susijusi su kūriniais ir fonogramomis, kurie nebuvo nei paskelbti, nei transliuoti, bet prie kurių viešą prieigą teisių turėtojų sutikimu suteikė subjektai, kuriems taikoma ši direktyva, turėtų būti atliekama valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigusi organizacija, teisių turėtojų sutikimu suteikusi viešą prieigą prie to kūrinio ar fonogramos. Kruopšti kūrinio ar kito saugomo objekto, kuris yra kūrinio ar fonogramos sudėtinė dalis arba yra į jį įtrauktas, teisių turėtojų paieška turėtų būti atliekama toje valstybėje narėje, kurioje atliekama kruopšti kūrinio ar fonogramos, kurio sudėtine dalimi yra arba į kurią yra įtrauktas kūrinys ar kitas saugomas objektas, paieška. Taip pat turėtų būti tikrinami informacijos šaltiniai kitose šalyse, jei yra įrodymų, kad tose kitose šalyse galima rasti svarbios informacijos apie teisių turėtojus. Atlikus kruopščią paiešką gali likti įvairių rūšių informacijos, kaip antai paieškos įrašas ir rezultatas. Paieškos įrašas turėtų būti saugomas byloje siekiant, kad atitinkama organizacija galėtų įrodyti, kad paieška buvo kruopšti;

(16)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkamos organizacijos saugotų jų atliktų kruopščių paieškų įrašus ir kad tokių paieškų rezultatai, kuriuos visų pirma sudaro bet kokie nustatyti faktai, kad kūrinys ar fonograma turi būti laikomi nenustatytų autorių teisių kūriniu, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, taip pat informacija apie statuso pokyčius ir apie tai, kokiais būdais šios organizacijos naudoja nenustatytų autorių teisių kūrinius, renkami ir prieinami plačiajai visuomenei, visų pirma svarbią informaciją registruojant internetinėje duomenų bazėje. Visų pirma atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas yra europinio masto, ir siekiant išvengti pastangų dubliavimosi, tikslinga numatyti, kad būtų sukurta viena bendra Sąjungos internetinė duomenų bazė, kurią sudarytų tokia informacija, su kuria galėtų skaidriu būdu susipažinti plačioji visuomenė. Taip kruopščią paiešką atliekančios abi organizacijos ir teisių turėtojai galėtų lengvai susipažinti su tokia informacija. Duomenų bazė taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią galimiems autorių teisių pažeidimams ir juos sustabdant, visų pirma kūrinių ir fonogramų nenustatytų autorių teisių kūrinio statuso pasikeitimo atveju. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 386/2012 (4), Vidaus rinkos derinimo tarnybai (toliau – Tarnyba) pavedamos tam tikros užduotys ir veikla, kurios finansuojamos naudojant savo biudžeto lėšas ir kuriomis siekiama palengvinti nacionalinių valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir Sąjungos institucijų veiklą kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, įskaitant kelio jiems užkirtimą, ir šią veiklą remti.

Pagal to reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punktą į tas užduotis visų pirma įeina mechanizmų, kurie padeda gerinti atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų internetu vykdomą keitimąsi svarbia informacija, kūrimas ir skatinimas tas valdžios institucijas bendradarbiauti. Todėl tikslinga Tarnybai pavesti sukurti ir valdyti Europos duomenų bazę, kurioje būtų informacija, susijusi su šioje direktyvoje nurodytais nenustatytų autorių teisių kūriniais;

(17)

gali būti keli tam tikrų kūrinių ir fonogramų teisių turėtojai, o kūriniai ir fonogramos gali apimti kitus kūrinius ar saugomus objektus. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio nustatytų ir surastų teisių turėtojų teisėms. Jei nors vienas teisių turėtojas buvo nustatytas ir surastas, kūrinys ar fonograma neturėtų būti laikomi nenustatytų autorių teisių kūriniu. Subjektams, kuriems taikoma ši direktyva, turėtų būti leidžiama naudoti kūrinį ar fonogramą, kurių vienas ar daugiau teisių turėtojų nenustatyti ir nerasti, tik tuomet, jei jiems tie teisių turėtojai, kurie buvo nustatyti ir surasti, įskaitant kūrinių ir kitų saugomų objektų, kurie yra kūrinių ar fonogramų sudėtinė dalis arba yra į juos įtraukti, teisių turėtojus, suteikė leidimą atgaminti ir padaryti viešai prieinamus atitinkamai pagal Direktyvos 2001/29/EB 2 ir 3 straipsnius. Nustatyti ir surasti teisių turėtojai gali suteikti leidimą naudotis tik tomis teisėmis, kurias jie patys turi, – dėl to, kad tos teisės yra jų pačių teisės, arba dėl to, kad teisės buvo jiems perleistos, o nenustatytų ir nerastų teisių turėtojų vardu jie neturėtų galėti duoti leidimo pagal šią direktyvą jokiam naudojimo būdui. Taip pat kai anksčiau nenustatyti ar nerasti teisių turėtojai pareiškia savo teises į kūrinį ar fonogramą, to kūrinio ar fonogramos naudotojai toliau teisėtai jį gali naudoti tik tuomet, jei tie teisių turėtojai suteikė leidimą naudotis jų turimomis teisėmis pagal Direktyvą 2001/29/EB;

(18)

teisių turėtojai turėtų turėti teisę panaikinti jų kūriniams suteiktą nenustatytų autorių teisių kūrinio statusą, jei šie turėtojai pareiškia savo teises į kūrinį ar kitą saugomą objektą. Teisių turėtojai, panaikinę kūrinio ar kito saugomo objekto nenustatytų autorių teisių kūrinio statusą, už jų kūrinio ar kito pagal šią direktyvą saugomo objekto naudojimą turėtų gauti teisingą kompensaciją, kurią turi nustatyti valstybė narė, kurioje įsisteigusi nenustatytų autorių teisių kūrinį naudojanti organizacija. Valstybės narės turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti aplinkybes, kuriomis gali būti organizuojamas tokios kompensacijos mokėjimas, įskaitant ir tikslų laiką, kada mokėjimas turi būti atliktas. Siekiant nustatyti galimą teisingos kompensacijos dydį, reikėtų deramai atsižvelgti, inter alia, į valstybių narių kultūros rėmimo tikslus, į nekomercinį naudojimo būdą, taikytą šių organizacijų siekiant viešojo intereso misijos tikslų, pavyzdžiui, skatinti mokymąsi ir skleisti kultūrą, ir į galimą žalą teisių turėtojams;

(19)

jei atlikus nepakankamai kruopščią paiešką kūrinys ar fonograma buvo neteisingai pripažinti nenustatytų autorių teisių kūriniu, išlieka galimybė pasinaudoti valstybių narių teisės aktuose numatytomis autorių teisių pažeidimo atveju taikomomis teisių gynimo priemonėmis, numatytomis atitinkamose nacionalinėse ir Sąjungos teisės nuostatose;

(20)

valstybės narės, siekdamos skatinti mokslą ir kultūros sklaidą, turėtų numatyti kitą išimtį ar apribojimą, be numatytųjų Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnyje. Ta išimtimi ar apribojimu turėtų būti leidžiama tam tikroms organizacijoms, kaip nurodyta Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies c punkte, ir kino ar garso paveldo institucijoms, kurios veikia nesiekdamos pelno, taip pat viešosioms transliuojančiosioms organizacijoms atgaminti ir padaryti viešai prieinamus, kaip nurodyta toje direktyvoje, nenustatytų autorių teisių kūrinius su sąlyga, kad toks šių kūrinių naudojimas atitiktų šių įstaigų viešojo intereso misiją, visų pirma jų kolekcijų, įskaitant skaitmenines kolekcijas, išsaugojimo, atgaminimo ir kultūrinės bei švietėjiškos prieigos prie jų tikslus. Šios direktyvos tikslais kino ar garso paveldo institucijos turėtų apimti valstybių narių paskirtas organizacijas kultūrinio paveldo filmams ir kitiems audiovizualiniams kūriniams ar fonogramoms rinkti, sisteminti, saugoti ir atgaminti. Šios direktyvos tikslais visuomeniniai transliuotojai turėtų apimti transliuotojus, kurie vykdo su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus, kuriuos suteikia, apibrėžia ir organizuoja kiekviena valstybė narė. Tam, kad būtų leista naudoti nenustatytų autorių teisių kūrinius, pagal šią direktyvą nustatyta išimtis ar apribojimas neturi poveikio išimtims ir apribojimams, numatytiems Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnyje. Jie gali būti taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kurie neprieštarauja įprastiniam kūrinio ar kito saugomo objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisių turėtojo teisėtų interesų;

(21)

siekiant skatinti skaitmeninimą, subjektams, kuriems taikoma ši direktyva, turėtų būti leista gauti pajamų, susijusių su nenustatytų autorių teisių kūrinių, kaip numatyta šioje direktyvoje, naudojimu siekiant tikslų, susijusių su jų viešojo intereso misijos vykdymu, taip pat ir sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus;

(22)

sutarčių sudarymas gali būti svarbus skatinant Europos kultūros paveldo skaitmeninimą, o tai reiškia, kad viešosioms bibliotekoms, švietimo įstaigoms ir muziejams, taip pat archyvams, kino ar garso paveldo institucijoms ir viešosioms transliuojančiosioms organizacijoms, siekiančioms panaudoti nenustatytų autorių teisių kūrinius šioje direktyvoje nurodytais būdais, turėtų būti leista su komerciniais partneriais sudaryti nenustatytų autorių teisių kūrinių skaitmeninimo ir padarymo viešai prieinamais sutartis. Tose sutartyse gali būti numatyta, kad tokie partneriai prisidės finansiškai. Tokiose sutartyse neturėtų būti numatyti jokie apribojimai, taikomi subjektams, kuriems taikoma ši direktyva, susiję su nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimu, taip pat komerciniams partneriams neturėtų būti suteikiamos jokios teisės naudoti nenustatytų autorių teisių kūrinius ar kontroliuoti jų naudojimą;

(23)

siekiant pagerinti Sąjungos piliečių prieigą prie Europos kultūrinio paveldo, taip pat būtina užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje skaitmeniniu formatu atgaminti ir padaryti viešai prieinami nenustatytų autorių teisių kūriniai galėtų būti viešai prieinami ir kitose valstybėse narėse. Viešosios bibliotekos, švietimo įstaigos ir muziejai, taip pat archyvai, kino ar garso paveldo institucijos ir viešosios transliuojančiosios organizacijos, naudojantys nenustatytų autorių teisių kūrinį tam, kad įvykdytų savo viešojo intereso misiją, turėtų galėti tokį nenustatytų autorių teisių kūrinį padaryti viešai prieinamą kitose valstybėse narėse;

(24)

šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių susitarimams dėl teisių valdymo, pavyzdžiui, dėl išplėstinių kolektyvinių licencijų, atstovavimo ar perdavimo teisinių prezumpcijų, kolektyvinio valdymo ar panašių susitarimų, arba šių dalykų derinio, įskaitant masinį skaitmeninimą;

(25)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo teisinį tikrumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl poreikio taikyti vienodas nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

knygų, dienoraščių, laikraščių, žurnalų arba kitų rašytinių kūrinių forma paskelbtiems kūriniams, laikomiems viešųjų bibliotekų, švietimo įstaigų ar muziejų kolekcijose, taip pat archyvų arba kino ar garso paveldo institucijų kolekcijose;

b)

kinematografiniams arba audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, laikomiems viešųjų bibliotekų, švietimo įstaigų ar muziejų kolekcijose, taip pat archyvų arba kino ar garso paveldo institucijų kolekcijose, ir

c)

kinematografiniams arba audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, kuriuos sukūrė viešosios transliuojančiosios organizacijos anksčiau nei arba 2002 m. gruodžio 31 d. ir kurie yra laikomi tų organizacijų archyvuose,

a)

organizacijų atliktos kruopščios paieškos, po kurios padaryta išvada, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų autorių teisių kūriniu, rezultatus;

b)

kokiais būdais organizacijos naudoja nenustatytų autorių teisių kūrinius pagal šią direktyvą;

c)

bet kokius organizacijų naudojamų kūrinių ir fonogramų nenustatytų autorių teisių kūrinio statuso pokyčius pagal 5 straipsnį;

d)

reikiamą atitinkamos organizacijos kontaktinę informaciją.

a)

padarydamos nenustatytų autorių teisių kūrinį viešai prieinamą, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnyje;

b)

atgamindamos juos taip, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, skaitmeninimo, padarymo viešai prieinamais, indeksavimo, sisteminimo, išsaugojimo arba atkūrimo tikslais.

27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/13

(1)

Europos Vadovų Taryba paprašė valstybių narių nuo 2012 m. sausio 1 d. informuoti Komisiją apie visus savo naujus ir galiojančius dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis energijos srityje. Komisija turėtų sudaryti galimybę visoms kitoms valstybėms narėms susipažinti su šia informacija tinkama forma, atsižvelgdama į tai, kad reikia apsaugoti neskelbtiną komercinę informaciją;

(2)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 4 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi visų tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas Sutartimis ar Sąjungos institucijų aktais nustatytų pareigų vykdymas. Todėl valstybės narės turėtų vengti Sąjungos teisės ir tarptautinių susitarimų, sudarytų tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, nesuderinamumo arba turėtų jį pašalinti;

(3)

siekiant, kad energijos vidaus rinka veiktų tinkamai, į Sąjungą importuojama energija turėtų būti visapusiškai reglamentuojama taisyklėmis, kuriomis sukuriama energijos vidaus rinka. Dėl netinkamai veikiančios energijos vidaus rinkos Sąjunga atsiduria pažeidžiamoje ir nepalankioje padėtyje energijos tiekimo saugumo atžvilgiu, ir dėl to sumažėja jos galima nauda Europos vartotojams ir pramonei. Didelis valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimų skaidrumas leistų Sąjungai solidariai imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų užtikrintas tokių susitarimų suderinamumas su Sąjungos teise ir veiksmingai užtikrintas energijos tiekimo saugumas. Toks skaidrumas taip pat būtų naudingas siekiant glaudesnio Sąjungos vidaus bendradarbiavimo išorės santykių energetikos srityje ir ilgalaikių Sąjungos politikos tikslų, susijusių su energetika, klimatu ir energijos tiekimo saugumu;

(4)

todėl turėtų būti nustatytas naujas keitimosi informacija mechanizmas. Jis turėtų būti taikomas tik tarpvyriausybiniams susitarimams, turintiems poveikį energijos vidaus rinkai arba energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, nes šios dvi sritys itin glaudžiai susijusios. Už pirminį vertinimą, ar tarpvyriausybinis susitarimas arba kitas tekstas, kuris aiškiai nurodomas tarpvyriausybiniame susitarime, turi poveikį energijos vidaus rinkai ar energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, turėtų būti atsakingos valstybės narės; jei kyla abejonių, valstybės narės turėtų konsultuotis su Komisija. Iš esmės susitarimai, kurie jau nebegalioja arba yra nebetaikomi, neturi poveikio energijos vidaus rinkai ar energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, todėl šis keitimosi informacija mechanizmas jiems neturėtų būti taikomas. Keitimosi informacija mechanizmas turėtų apimti pirmiausia visus tarpvyriausybinius susitarimus, kurie turi poveikį dujų, naftos arba elektros tiekimui per pastoviąją infrastruktūrą arba kurie turi poveikį į Sąjungą importuojamos energijos kiekiui;

(5)

keitimosi informacija mechanizmas neturėtų būti taikomas tarpvyriausybiniams susitarimams, apie kuriuos visa apimtimi turi būti pranešta Komisijai remiantis kitais Sąjungos teisės aktais. Tačiau tas atleidimas neturėtų būti taikomas tarpvyriausybiniams susitarimams su trečiosiomis šalimis, kurie turi poveikį dujų infrastruktūros vystymui ir naudojimui bei dujų tiekimui ir apie kuriuos turi būti pranešta Komisijai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių (3) 13 straipsnio 6 dalies a punktą. Apie tokius susitarimus turėtų būti pranešama pagal šiame sprendime išdėstytas taisykles. Siekiant išvengti dubliavimosi, reikėtų laikyti, kad, pateikus pranešimą pagal šį sprendimą, įvykdoma Reglamento (ES) Nr. 994/2010 13 straipsnio 6 dalies a punkte nustatyta pareiga;

(6)

šis sprendimas neturėtų būti taikomas tarpvyriausybiniams susitarimams tais klausimais, kurie reglamentuojami Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi;

(7)

šiuo sprendimu nesukuriama pareigų komercinių ūkio subjektų susitarimų atžvilgiu. Tačiau juo neužkertamas kelias tam, kad valstybės narės savanoriškai praneštų Komisijai apie komercinius susitarimus, kurie aiškiai nurodomi tarpvyriausybiniuose susitarimuose. Be to, kadangi komerciniuose susitarimuose gali būti reguliuojamojo pobūdžio nuostatų, komercinės veiklos vykdytojai, vedantys derybas dėl komercinių susitarimų su trečiųjų šalių veiklos vykdytojais, turėtų turėti galimybę konsultuotis su Komisija, kad išvengtų galimų prieštaravimų Sąjungos teisei;

(8)

valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visus galiojančius tarpvyriausybinius susitarimus, neatsižvelgiant į tai, ar jie įsigaliojo ar taikomi laikinai, kaip apibrėžta Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 25 straipsnyje, ir visus naujus tarpvyriausybinius susitarimus;

(9)

didesnis būsimų tarpvyriausybinių susitarimų, dėl kurių bus arba yra deramasi tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, skaidrumas galėtų prisidėti prie valstybių narių požiūrio į tokius susitarimus nuoseklumo, atitikties Sąjungos teisei bei energijos tiekimo saugumo Sąjungoje. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę pranešti Komisijai apie derybas dėl naujų tarpvyriausybinių susitarimų arba galiojančių tarpvyriausybinių susitarimų pakeitimų. Jei valstybės narės pasirenka tokią galimybę, Komisija turėtų būti reguliariai informuojama apie derybų pažangą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pakviesti Komisiją dalyvauti derybose kaip stebėtoją.

Komisija taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti kaip stebėtoja savo prašymu, jei tam pritaria atitinkama valstybė narė. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos padėti joms derybose su trečiosiomis šalimis. Tokiu atveju Komisija turėtų turėti galimybę teikti konsultacijas, kaip išvengti nesuderinamumo su Sąjungos teise, ir atkreipti dėmesį į Sąjungos energetikos politikos tikslus ir valstybių narių solidarumo principą;

(10)

Komisija turėtų įvertinti galiojančių tarpvyriausybinių susitarimų suderinamumą su Sąjungos teise. Jei tie susitarimai nesuderinami su Sąjungos teise, valstybės narės turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų rastas tinkamas sprendimas nustatytam nesuderinamumui pašalinti;

(11)

siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir išvengti galimų prieštaravimų Sąjungos teisei, tuo atveju, jei valstybės narės ketina pradėti derybas dėl naujo tarpvyriausybinio susitarimo su trečiąja šalimi, jos turėtų turėti galimybę pranešti apie tai Komisijai prieš derybų pradžią arba jų eigoje. Jei valstybė narė, kuri derasi dėl tarpvyriausybinio susitarimo, pranešė Komisijai prieš užbaigdama derybas ir pateikė jai to tarpvyriausybinio susitarimo projektą, Komisija turėtų turėti galimybę pranešti tai valstybei narei savo nuomonę apie susitarimo, dėl kurio deramasi, suderinamumą su Sąjungos teise. Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 258 straipsniu, turi teisę pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, jei ji mano, kad valstybė narė neįvykdė savo pareigų pagal SESV;

(12)

visi galutiniai ratifikuoti tarpvyriausybiniai susitarimai, kuriems taikomas šis sprendimas, turėtų būti perduoti Komisijai, kad ši galėtų informuoti visas kitas valstybes nares;

(13)

Komisija turėtų sudaryti galimybę visoms kitoms valstybėms narėms saugiu elektroniniu būdu susipažinti su visa jos gaunama informacija. Komisija turėtų paisyti valstybių narių prašymų užtikrinti jai pateiktos informacijos konfidencialumą. Tačiau prašymai laikytis konfidencialumo neturėtų apriboti pačios Komisijos prieigos prie konfidencialios informacijos, nes Komisijai reikia turėti išsamią informaciją, kad ji galėtų atlikti vertinimus. Komisija turėtų būti atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas konfidencialumo išlygos taikymas. Prašymais laikytis konfidencialumo neturėtų būti daromas poveikis teisei susipažinti su dokumentais, kaip numatyta 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl visuomenės teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (4);

(14)

jei valstybė narė mano, kad tarpvyriausybinis susitarimas yra konfidencialus, ji turėtų pateikti Komisijai jo santrauką, kad su ta santrauka galėtų susipažinti kitos valstybės narės;

(15)

nuolatinis keitimasis informacija apie tarpvyriausybinius susitarimus Sąjungos lygiu turėtų padėti išvystyti geriausią praktiką. Remdamasi tais geriausios praktikos pavyzdžiais, Komisija, atitinkamais atvejais bendradarbiaudama su Europos išorės santykių tarnyba (toliau – EIVT) Sąjungos išorės politikos klausimais, turėtų parengti neprivalomas standartines nuostatas, kurios galėtų būti vartojamos valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpvyriausybiniuose susitarimuose. Vartojant tokias standartines nuostatas turėtų būti siekiama išvengti tarpvyriausybinių susitarimų prieštaravimų Sąjungos teisei, visų pirma konkurencijos teisei ir energijos vidaus rinkos taisyklėms, taip pat Sąjungos sudarytiems tarptautiniams susitarimams. Jos turėtų būti neprivalomos, ir turėtų būti numatyta galimybė jų turinį pritaikyti pagal konkrečias aplinkybes;

(16)

įvertinusios esamą energijos vidaus rinką ir Sąjungos energetikos politikos tikslus, valstybės narės, vesdamos derybas dėl tarpvyriausybinių susitarimų energijos srityje, darančių poveikį Sąjungos energetikos politikai, turėtų deramai atsižvelgti į tuos tikslus;

(17)

užtikrinant, kad abi pusės daugiau žinotų apie galiojančius ir naujus tarpvyriausybinius susitarimus, turėtų būti padedama geriau koordinuoti valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei Komisijos veiksmus energetikos srityje. Toks geresnis koordinavimas turėtų padėti valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti privalumais, susijusiais su politine ir ekonomine Sąjungos įtaka, ir sudaryti galimybę Komisijai siūlyti problemų, nustatytų tarpvyriausybinių susitarimų srityje, sprendimus;

(18)

Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių tarpusavio veiksmų koordinavimui ir jį skatinti, kad būtų sustiprintas bendras strateginis Sąjungos vaidmuo pasitelkus tvirtą ir veiksmingą suderintą požiūrį į gamybos, tranzito ir vartojimo šalis;

(19)

keitimosi informacija mechanizmu, įskaitant vertinimus, kuriuos valstybės narės turi atlikti jį įgyvendindamos, nedaromas poveikis Sąjungos taisyklių dėl pažeidimų, valstybės pagalbos ir konkurencijos taikymui;

(20)

Komisija turėtų įvertinti, ar šis sprendimas yra pakankamas ir veiksmingas užtikrinant tarpvyriausybinių susitarimų atitiktį Sąjungos teisei ir valstybių narių veiksmų, susijusių su tarpvyriausybiniais energetikos susitarimais, aukšto lygio tarpusavio koordinavimą;

(21)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. užtikrinti, kad valstybės narės ir Komisija keistųsi informacija apie tarpvyriausybinius energetikos srities susitarimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio sprendimo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

dalykas;

b

tikslas ir taikymo sritis;

c)

galiojimo trukmė;

d)

susitariančiosios šalys;

e)

informacija apie pagrindinius aspektus.

a)

peržiūrėti pokyčius, susijusius su tarpvyriausybiniais susitarimais, ir siekti Sąjungos išorės santykių energetikos srityje su gamybos, tranzito ir vartojimo šalimis nuoseklumo ir darnos;

b)

nustatyti bendras problemas, susijusias su tarpvyriausybiniais susitarimais, ir apsvarstyti, kokių tinkamų veiksmų būtų galima imtis toms problemoms spręsti, taip pat atitinkamais atvejais pasiūlyti sprendimų;

c)

geriausios praktikos ir konsultacijų su valstybėmis narėmis pagrindu parengti neprivalomas standartines nuostatas, kurios, jei būtų taikomos, labai pagerintų būsimų tarpvyriausybinių susitarimų atitiktį Sąjungos teisei;

d)

atitinkamais atvejais remti daugiašalių tarpvyriausybinių susitarimų, kurie apima kelias valstybes nares ar visą Sąjungą, rengimą.

27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/18

(1)

siekiant atsižvelgti į mokslo ir technologijų statistikos raidą ir prašymus teikti naujus, išsamesnius ir dažnesnius statistinius duomenis, reikėtų nustatyti naujas Sprendimo Nr. 1608/2003/EB įgyvendinimo priemones;

(2)

reikėtų toliau teikti šiuo metu teikiamą statistinę paramą sprendimams dabartinės politikos srityse ir tenkinti papildomus poreikius, atsirandančius dėl naujų politikos iniciatyvų, siekiant geriausiai naudoti turimus išteklius ir kiek įmanoma mažinti duomenų teikimo naštą;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 (2) dėl Europos statistikos nustatytas orientacinis pagrindas, visų pirma dėl galimybės naudotis administraciniais duomenų šaltiniais ir statistinių duomenų konfidencialumo taisyklių;

(4)

būtina užtikrinti, kad Europos mokslo ir technologijų statistika atitiktų kitus tarptautinius standartus. Todėl reikėtų atsižvelgti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir kitų tarptautinių organizacijų veiklą. Visų pirma kaip orientacinį pagrindą reikėtų naudoti Fraskačio vadovą (mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros statistika), Kanberos vadovą (mokslui ir technologijoms skirtų žmogiškųjų išteklių statistika), EBPO paskelbtą EBPO patentų statistikos vadovą ir EBPO ir Europos Komisijos (Eurostato) bendrai paskelbtą Oslo vadovą (inovacijų statistika);

(5)

siekiant aiškumo 2004 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 753/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1608/2003/EB dėl mokslo ir technologijų statistikos (3), ir 2004 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1450/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1608/2003/EB dėl Bendrijos inovacijų statistikos rengimo ir plėtros (4), turėtų būti panaikinti;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

a)

mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) statistika;

b)

valstybės biudžeto asignavimų ar išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (GBAORD) statistika;

c)

inovacijų statistika;

d)

mokslo ir technologijų žmogiškųjų išteklių statistika, įskaitant lyčių ir judumo statistiką, patentų statistiką, aukštųjų technologijų pramonės šakų ir žiniomis pagrįstų paslaugų statistiką bei kitą mokslo ir technologijų statistiką.

a)

moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP);

b)

valstybės biudžeto asignavimai ir išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai (GBAORD);

c)

inovacijos.

27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/31

(1)

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnyje nustatyta galimybė Sąjungai imtis atitinkamų iš trečiųjų šalių importuojamiems maisto produktams ir pašarams taikomų skubių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą arba aplinką, jeigu pavienių valstybių narių taikomomis priemonėmis tinkamai išvengti pavojaus neįmanoma;

(2)

po 2011 m. kovo 11 d. įvykusios avarijos Fukušimos branduolinėje elektrinėje Komisijai pranešta, kad tam tikruose Japonijos kilmės maisto produktuose radionuklidų lygis viršijo Japonijoje taikomus maisto produktų taršos lygius. Ši tarša gali būti pavojinga Sąjungos gyventojų ir gyvūnų sveikatai, todėl 2011 m. kovo 25 d. priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 297/2011, kuriuo dėl avarijos Fukušimos branduolinėje elektrinėje nustatomi specialūs Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų importo reikalavimai (2). Tas reglamentas buvo pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 961/2011 (3), kuris vėliau buvo pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 284/2012 (4);

(3)

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 284/2012 kelis kartus iš dalies keistas siekiant atsižvelgti į padėties pokyčius. Kadangi dabar reikalingi nauji pakeitimai, Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 284/2012 reikėtų pakeisti nauju reglamentu;

(4)

galiojančios priemonės peržiūrėtos atsižvelgiant į Japonijos valdžios institucijų pateiktus antro augimo sezono po avarijos duomenis apie daugiau kaip 26 000 pašarų ir maisto produktų užteršimo radioaktyviomis medžiagomis atvejų;

(5)

tikslinga šio reglamento nuostatų netaikyti asmeninėms siuntoms. Dėl gyvūninių maisto produktų bei pašarų reikėtų pateikti nuorodą į 2009 m. kovo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 206/2009 dėl gyvūninių produktų asmeninių siuntų įvežimo į Bendriją, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 136/2004 (5), nuostatas. Dėl kitų pašarų ir maisto produktų turėtų būti nustatyta, kad siuntos gali būti laikomos asmeninėmis siuntomis tik jei jos yra nekomercinės ir skirtos privačiam asmeniui vartoti ar naudoti;

(6)

Japonijos valdžios institucijos pateikė Komisijai išsamios informacijos, kad be alkoholinių gėrimų, kuriems specialūs reikalavimai nebuvo taikomi(sakės, viskio ir shochu), kitų alkoholinių gėrimų radioaktyvumo lygis taip pat labai nežymus. Poliravimo ir fermentavimo metu alkoholinių gėrimų radioaktyvumo lygis gerokai sumažėja. Todėl, siekiant sumažinti Japonijos valdžios institucijų ir importuojančių valstybių narių kompetentingų institucijų administracinę naštą, reikėtų tam tikriems kitiems alkoholiniams gėrimams netaikyti šio reglamento;

(7)

iš Japonijos valdžios institucijų pateiktų duomenų matyti, kad nebūtina toliau taikyti reikalavimą prieš eksportuojant į Sąjungą imti Jamanašio ir Šidzuokos prefektūrų kilmės pašarų ir maisto produktų mėginius ir juos tirti dėl radioaktyvumo lygio. Reikalavimas imti mėginius ir juos tirti turėtų būti toliau taikomas tik Šidzuokos kilmės arbatai ir Šidzuokos ir Jamanašio kilmės grybams;

(8)

kadangi Fukušimos prefektūros kilmės pašarų ir maisto produktų radioaktyvumo lygis vis dar neatitinka reikalavimų arba yra didelis, reikėtų toliau taikyti galiojantį reikalavimą prieš eksportuojant į Sąjungą imti visų tos prefektūros kilmės pašarų ir maisto produktų mėginius ir juos tirti. Tačiau tokiems pašarams ir maisto produktams turėtų būti toliau taikomos bendrosios išimtys (pvz., kaip alkoholiniams gėrimams ir asmeninėms siuntoms);

(9)

reikėtų apriboti šiuo metu galiojantį reikalavimą prieš eksportuojant į Sąjungą imti visų Gunmos, Ibarakio, Točigio, Miagio, Saitamos, Tokijo, Ivatės, Čibos ir Kanagavos prefektūrų kilmės pašarų ir maisto produktų mėginius ir juos tirti, ir šį reikalavimą taikyti tik grybams, arbatai, žuvininkystės produktams, tam tikriems valgomiesiems laukiniams augalams, tam tikroms daržovėms, tam tikriems vaisiams, ryžiams, sojos pupelėms ir iš jų pagamintiems perdirbtiems arba šalutiniams produktams. Tie patys reikalavimai turėtų būti taikomi sudėtiniams maisto produktams, kurių sudėtyje sudedamoji (-osios) dalis (-ys), kurią (-ias) reikalaujama tirti prieš eksportuojant į Sąjungą, sudaro daugiau kaip 50 proc.;

(10)

iš importuojamų produktų patikrinimų rezultatų matyti, kad Japonijos valdžios institucijos tinkamai įgyvendina Sąjungos teisės aktuose numatytas specialias sąlygas, o šių sąlygų nesilaikymo atvejų nenustatyta ilgiau nei metus. Todėl reikėtų rečiau atlikti importuojamų produktų patikrinimus ir teikti jų rezultatų ataskaitas Komisijai;

(11)

reikėtų numatyti vėl peržiūrėti nuostatas, kai bus gauti trečio augimo sezono po avarijos pašarų ir maisto produktų mėginių ėmimo ir tyrimo dėl radioaktyvumo lygio rezultatai, t. y. iki 2014 m. kovo 31 d. Tačiau su produktais, kurių derlius nuimamas daugiausia antro augimo sezono antroje pusėje ir kurių visi antro augimo sezono duomenys iki minėtos datos dar nebus gauti, susijusias nuostatas reikėtų numatyti peržiūrėti iki 2013 m. kovo 31 d.;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

produktus, kurie išvežti iš Japonijos iki 2011 m. kovo 28 d.,

b)

produktus, kurie gauti ir (arba) perdirbti iki 2011 m. kovo 11 d.,

c)

alkoholinius gėrimus, kurių KN kodai 2203–2208,

d)

asmenines gyvūninių maisto produktų bei pašarų siuntas, kurioms taikomas Reglamento (EB) 206/2009 2 straipsnis,

e)

nekomercines maisto produktų bei pašarų, išskyrus gyvūninius maisto produktus bei pašarus, asmenines siuntas, skirtas tik privačiam asmeniui vartoti ar naudoti. Kilus abejonių, prievolė įrodyti tenka siuntos gavėjui.

a)

patvirtinama, kad produktai atitinka galiojančius Japonijos teisės aktus ir

b)

nurodoma, ar produktams taikytinos Japonijos teisės aktuose nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės.

a)

produktai gauti ir (arba) perdirbti iki 2011 m. kovo 11 d. arba

b)

produktų, išskyrus Šidzuokos prefektūros kilmės arbatą ir grybus ir Jamanašio prefektūros kilmės grybus, kilmės prefektūros nėra Fukušimos, Gunmos, Ibarakio, Točigio, Miagio, Saitamos, Tokijo, Čibos, Kanagavos ir Ivatės prefektūros ir jie nėra siunčiami iš šių prefektūrų, arba

c)

produktų kilmės prefektūros yra Gunmos, Ibarakio, Točigio, Miagio, Saitamos, Tokijo, Čibos, Kanagavos ir Ivatės prefektūros ir jie yra siunčiami iš šių prefektūrų, tačiau jie nėra išvardyti šio reglamento IV priede (todėl šių produktų nereikalaujama tirti prieš eksportuojant), arba

d)

produktai siunčiami iš Fukušimos, Gunmos, Ibarakio, Točigio, Miagio, Saitamos, Tokijo, Čibos, Kanagavos ir Ivatės prefektūrų, tačiau jos nėra produktų kilmės prefektūros ir tranzito metu produktai nebuvo paveikti radioaktyvios spinduliuotės, arba

e)

jei produktai yra Šidzuokos prefektūros kilmės arbata ar grybai arba Jamanašio prefektūros kilmės grybai, iš jų pagaminti šalutiniai produktai arba kombinuotieji pašarai ar sudėtiniai maisto produktai, kurių sudėtyje tokių produktų yra daugiau kaip 50 proc., prie jų pridedama mėginių ėmimo ir tyrimų rezultatų ataskaita, arba

f)

jei šio Reglamento IV priede išvardyti produktai yra Fukušimos, Gunmos, Ibarakio, Točigio, Miagio, Saitamos, Tokijo, Čibos, Kanagavos ir Ivatės prefektūrų kilmės arba yra kombinuotieji pašarai ar sudėtiniai maisto produktai, kurių sudėtyje tokių produktų yra daugiau kaip 50 proc., prie jų pridedama mėginių ėmimo ir tyrimų rezultatų ataskaita. IV priede pateiktu produktų sąrašu nedaromas poveikis 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (7) nustatytiems reikalavimams, arba

g)

jei produktų ar daugiau kaip 50 proc. juos sudarančių sudedamųjų dalių kilmė nežinoma, prie jų pridedama mėginių ėmimo ir tyrimų rezultatų ataskaita.

a)

patikrina visų 1 straipsnyje nurodytų produktų siuntų dokumentus,

b)

atlieka 5 proc. siuntų fizinius ir tapatumo patikrinimus, įskaitant laboratorinius tyrimus dėl cezio-134 ir cezio-137.

a)

kurią tinkamai patvirtino pasienio kontrolės posto arba nustatyto įvežimo punkto kompetentinga institucija ir

b)

kuria įrodoma, kad buvo atlikti 10 straipsnyje nurodyti oficialūs patikrinimai ir gauti palankūs rezultatai.

a)

produktai išvežti iš Japonijos prieš įsigaliojant šiam reglamentui arba

b)

prie produktų pridedama Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 284/2012 nustatyta deklaracija, išduota iki 2012 m. lapkričio 1 d., o produktai išvežti iš Japonijos iki 2012 m. gruodžio 1 d.

27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/42

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/44

(1)

pagal Protokolą dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų aktų, priimtų prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant Sutartis tie aktai nepanaikinami, neanuliuojami arba iš dalies nepakeičiami;

(2)

todėl yra taikytinas Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnis, ir Taryba turi vieningai nuspręsti, ar valstybės narės yra įgyvendinusios to sprendimo 6 skyriaus nuostatas;

(3)

Sprendimo 2008/616/TVR 20 straipsnyje nustatyta, kad Sprendimo 2008/615/TVR 25 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai turi būti priimami remiantis įvertinimo ataskaita, kuri grindžiama klausimynu. Kalbant apie automatinį keitimąsi duomenimis pagal Sprendimo 2008/615/TVR 2 skyrių, įvertinimo ataskaita turi būti grindžiama vertinimo vizito ir bandomojo sistemos patikrinimo rezultatais;

(4)

vadovaujantis Sprendimo 2008/616/TVR priedo 4 skyriaus 1.1 punktu, atitinkama Tarybos darbo grupė parengia klausimyną dėl kiekvieno automatinio keitimosi duomenimis, ir, kai valstybė narė mano, kad ji atitinka keitimosi atitinkamos duomenų kategorijos duomenimis sąlygas, ji turi atsakyti į atitinkamo klausimyno klausimus;

(5)

Švedija atsakė į klausimyno apie duomenų apsaugą ir klausimyno apie transporto priemonių registracijos duomenis klausimus;

(6)

Švedija sėkmingai atliko bandomąjį sistemos patikrinimą su Nyderlandais;

(7)

Švedijoje buvo surengtas vertinimo vizitas, o Belgijos ir Nyderlandų vertinimo grupė parengė šio vertinimo vizito ataskaitą bei ją pateikė atitinkamai Tarybos darbo grupei;

(8)

Tarybai buvo pateikta bendra įvertinimo ataskaita, kurioje apibendrinami klausimyno, vertinimo vizito ir transporto priemonių registracijos duomenų sistemos bandomojo patikrinimo rezultatai,

27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/45

(1)

2010 m. spalio 25 d. Sprendimu 2010/638/BUSP (1) Taryba nustatė ribojamąsias priemones Gvinėjos Respublikai;

(2)

remiantis Sprendimo 2010/638/BUSP peržiūra, ribojamųjų priemonių taikymas turėtų būti pratęstas iki 2013 m. spalio 27 d.;

(3)

reikia iš dalies pakeisti Sprendime 2010/638/BUSP numatytas priemones, susijusias su ginklų embargu;

(4)

todėl Sprendimas 2010/638/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

2.

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Šis sprendimas taikomas iki 2013 m. spalio 27 d. Jis nuolat peržiūrimas. Prireikus jis gali būti atnaujinamas ar iš dalies keičiamas, jei Taryba mano, kad jame numatyti tikslai nepasiekti.“

27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/46

(1)

2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimu 2008/855/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (3), nustatytos tam tikros klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonės to sprendimo priede nurodytose valstybėse narėse ar jų regionuose. Į tą sąrašą įtraukta Vengrijos Nogrado apygarda;

(2)

Vengrija Komisijai pranešė apie naujausius su klasikiniu kiaulių maru susijusius pokyčius Nogrado apygardos, įtrauktos į Sprendimo 2008/855/EB priedą, teritorijoje;

(3)

Vengrija nurodė, kad Nogrado apygardos teritorijoje klasikinis kiaulių maras išnaikintas. Todėl Sprendime 2008/855/EB nustatytos priemonės šiai apygardai turėtų būti nebetaikomos, o Nogrado apygardai skirtas įrašas to sprendimo priedo 1 dalyje turėtų būti išbrauktas;

(4)

todėl Sprendimas 2008/855/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/47

(1)

pagal Finansinio reglamento 75 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių, įskaitant skubias priemones, išlaidoms padengti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti paukščių gripą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie valstybių narių patirtų tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimo. To sprendimo 4 straipsnio 3 dalies pirmoje ir antroje įtraukose nustatyta, kokia valstybių narių patirtų išlaidų dalis privalo būti atlyginta;

(3)

2005 m. vasario 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 349/2005, nustatančio Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (2), 3 straipsnyje nustatyta, kokioms tinkamoms finansuoti išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

2012 m. vasario 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/132/ES dėl Sąjungos finansinio įnašo, skirto išlaidoms, patirtoms 2011 m. Nyderlanduose taikant skubias kovos su paukščių gripu priemones, padengti (3), suteiktas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovos su paukščių gripu priemonių Nyderlanduose 2011 m. išlaidoms atlyginti. 2012 m. balandžio 13 d. Nyderlandai, vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas;

(5)

Sąjungos finansinis įnašas išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(6)

pagal Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalį Nyderlandai nedelsdami informavo Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, taikytas pagal Sąjungos teisės aktus dėl pranešimo ir ligos likvidavimo, ir jų rezultatus. Kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje, su prašymu atlyginti išlaidas buvo pateikta finansinė ataskaita, patvirtinamieji dokumentai, epidemiologinė ataskaita iš kiekvieno ūkio, kuriame gyvūnai buvo skerdžiami ar naikinami, ir atitinkamo audito rezultatai;

(7)

2012 m. balandžio 25 d. ir birželio 4 d. Nyderlandams buvo pateiktos Komisijos pastabos, galutinės išvados ir nurodytas tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodas. 2012 m. birželio 11 d. el. laišku Nyderlandai išreiškė sutikimą;

(8)

todėl dabar gali būti nustatyta visa Sąjungos finansinės paramos, kuria būtų atlygintos tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos 2011 m. Nyderlanduose likviduojant paukščių gripą, suma;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

27.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/49

(1)

pagal Finansinio reglamento 75 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių, įskaitant skubias priemones, išlaidoms padengti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti snukio ir nagų ligą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie tinkamų finansuoti išlaidų, kurias patyrė valstybės narės, atlyginimo. To sprendimo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokia valstybių narių patirtų išlaidų dalis privalo būti padengta;

(3)

2005 m. vasario 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 349/2005, nustatančio Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (2), 3 straipsnyje nustatyta, kokioms tinkamoms finansuoti išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

2011 m. lapkričio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2011/730/ES dėl Sąjungos finansinio įnašo, skirto skubių kovos su snukio ir nagų liga priemonių Bulgarijoje 2011 m. išlaidoms atlyginti (3), suteiktas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovos su snukio ir nagų liga priemonių Bulgarijoje 2011 m. išlaidoms atlyginti. 2011 m. gruodžio 9 d. ir 2012 m. sausio 24 d. Bulgarija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas;

(5)

Sąjungos finansinis įnašas išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją;

(6)

pagal Sprendimo 2009/470/EB 14 straipsnio 3 dalį Bulgarija nedelsdama informavo Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, taikytas pagal Sąjungos teisės aktus dėl pranešimo ir ligos likvidavimo, ir jų rezultatus. Kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje, su prašymu atlyginti išlaidas buvo pateikta finansinė ataskaita, patvirtinamieji dokumentai, epidemiologinė ataskaita iš kiekvieno ūkio, kuriame gyvūnai buvo skerdžiami ar naikinami, ir atitinkamo audito rezultatai;

(7)

2012 m. birželio 19 d. Bulgarijai buvo pateiktos Komisijos pastabos, galutinės išvados ir nurodytas tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodas. 2012 m. birželio 20 d. el. laišku Bulgarija išreiškė sutikimą;

(8)

todėl dabar gali būti nustatyta visa Sąjungos finansinės paramos, kuria būtų atlygintos tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos 2011 m. Bulgarijoje likviduojant snukio ir nagų ligą, suma;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,