15.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 218/1

(1)

2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1256/2011, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1124/2010 (2), nustatomos kvotos 2012 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybos veiklą,

15.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 218/3

(1)

veiklioji medžiaga kalio hidrokarbonatas buvo įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (2) I priedą priėmus Komisijos direktyvą 2008/127/EB (3) pagal 2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2229/2004 (4), nustatančio tolesnes išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisykles, 24b straipsnyje nustatytą tvarką. Direktyvą 91/414/EEB pakeitus Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 ši medžiaga laikoma patvirtinta pagal tą reglamentą ir yra įtraukta į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (5), kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, priedo A dalį;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 2229/2004 25a straipsnį Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2011 m. gruodžio 16 d. pateikė Komisijai savo nuomonę dėl kalio hidrokarbonato peržiūros ataskaitos projekto (6). Peržiūros ataskaitos projektą ir Tarnybos išvadą valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2012 m. liepos 13 d. baigė rengti kaip Komisijos kalio hidrokarbonato peržiūros ataskaitą;

(3)

Tarnyba pateikė savo nuomonę dėl kalio hidrokarbonato pranešėjui, ir Komisija pakvietė jį pateikti pastabas dėl peržiūros ataskaitos;

(4)

pritariama, kad veiklioji medžiaga kalio hidrokarbonatas turėtų būti laikoma patvirtinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(5)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina iš dalies pakeisti kalio hidrokarbonato patvirtinimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad Belgija įvertino kalio hidrokarbonato, kaip insekticido, naudojimą ir nebuvo nustatyta papildomos rizikos, tikslinga leisti jį naudoti ne tik kaip fungicidą, bet ir kaip insekticidą;

(6)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

prieš taikant šį reglamentą turėtų būti nustatytas pakankamas laikotarpis, per kurį valstybės narės, pranešėjas ir augalų apsaugos produktų, kuriuose yra kalio hidrokarbonato, leidimų turėtojai spėtų įvykdyti reikalavimus, atsiradusius dėl pakeistų patvirtinimo sąlygų;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

15.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 218/6

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grąžinamosios išmokos skiriamos už patikrinimui pristatytą ir distiliavimui panaudotą grūdų kiekį, kuriam taikomi koeficientai, nustatomi kiekvienais metais visoms atitinkamoms valstybėms narėms. Šiuo koeficientu išreiškiamas bendro eksportuoto nurodytų spiritinių gėrimų kiekio santykis su bendru parduotu jų kiekiu, remiantis šio kiekio tendencija per tam tikrą metų skaičių, kuris atitinka vidutinį atitinkamo spiritinio gėrimo brandinimo laikotarpį;

(2)

atsižvelgiant į Airijos pateiktą informaciją apie 2011 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį 2011 m. vidutinis airiško viskio brandinimo laikotarpis buvo penkeri metai;

(3)

2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 899/2011, kuriuo 2011–2012 metams nustatomi koeficientai, taikytini eksportuojant iš grūdų pagamintą airišką viskį (3), nebetinka, nes jame nustatyti 2011–2012 m. koeficientai. Todėl reikėtų nustatyti koeficientus 2012 m. spalio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiui;

(4)

pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo 3 protokolo 10 straipsnį neleidžiama suteikti grąžinamųjų išmokų už eksportą į Lichtenšteiną, Islandiją ir Norvegiją. Be to, Sąjunga su tam tikromis šalimis sudarė susitarimus, kuriais panaikinamos eksporto grąžinamosios išmokos. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 7 straipsnio 2 dalį į tai reikėtų atsižvelgti, apskaičiuojant koeficientus 2012–2013 metams,

15.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 218/8

(1)

atsižvelgiant į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2), bendroje žuvininkystės politikoje turi būti numatytos nuoseklios priemonės, susijusios su gyvųjų vandens išteklių apsauga, valdymu ir naudojimu, įskaitant specialias priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemoms ir netikslinėms rūšims;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 850/98 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu dėl jūros gyvūnų išteklių apsaugos reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, Komisija, papildydama tą reglamentą arba nuo jo nukrypdama, gali priimti visas reikalingas priemones;

(3)

2011 m. birželio mėn. gautoje Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – TJTT) rekomendacijoje nurodyta, kad į Keltų jūrą išmetamas didelis žuvų, ypač juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų jauniklių, kiekis, kuris nuolat didėja. Išmetant žuvis iki jų reprodukcijos sumažinamas galimas būsimų metų laimikis ir kyla grėsmė išteklių tvarumui;

(4)

dėl netinkamo žvejybos įrankių selektyvumo iš laivų, žvejojančių norveginius omarus, ir laivų, kurie įvairių pelekinių žuvų žvejybai naudoja dugninius tralus ir velkamuosius tinklus, išmetamas didelis juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų kiekis. Be to, TJTT nurodo, kad atlantinių menkių ištekliai labai priklauso nuo populiacijos pasipildymo, o norint sumažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį reikėtų skatinti techninių priemonių naudojimą. Atsižvelgiant į pastaruoju metu Keltų jūroje labai padidėjusius juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų išteklius, numatoma, kad šiemet į jūrą bus išmetama dar daugiau žuvų. Todėl TJTT rekomenduoja nedelsiant pradėti taikyti technines priemones selektyvumui padidinti ir sumažinti į jūrą išmetamų juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų ir atlantinių menkių kiekį;

(5)

todėl, siekiant pagerinti žvejybos įrankių selektyvumą pagal dydį, apsaugoti žuvų jauniklius, kurie papildo išteklius, ir kartu užtikrinti, kad tikslinių rūšių žuvų būtų sužvejojama kuo daugiau, būtina pradėti naudoti kvadrato formos akių tinklo panelius. Naudojant kvadrato formos akių tinklo panelius, žuvys gali ištrūkti iš tinklo, o tai padeda gerokai sumažinti žuvų mirtingumą ir yra veiksminga priemonė, kurią galima pradėti taikyti nedelsiant;

(6)

2011 m. spalio mėn. Šiaurės vakarų vandenų regioninė patariamoji taryba (ŠVVRPT) pateikė rekomendaciją, kurioje nurodoma pagerinti šiuo metu Keltų jūroje taikomas technines priemones, kad į jūrą būtų išmetama kuo mažiau žuvų, ypač juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų, ir to siekti reikalaujant naudoti tinkamai įtvirtintus kvadrato formos akių tinklo panelius, kurių dydis priklausytų nuo žvejybos įrankio tipo ir laivo variklio galios;

(7)

todėl nedelsiant būtina imtis veiksmų juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų ištekliams apsaugoti;

(8)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

a)

dugninio tralo ir velkamojo tinklo akies dydis yra 100 mm arba daugiau (toliau – TR1 žvejybos įrankius naudojantys laivai);

b)

dugninio tralo ir velkamojo tinklo akies dydis yra 70 mm arba daugiau, bet mažiau nei 100 mm (toliau – TR2 žvejybos įrankius naudojantys laivai), arba

c)

kai dugninius tralus arba velkamuosius tinklus naudojančio laivo variklio galingumas yra mažesnis nei 112 kW (toliau – mažo galingumo laivai).

a)

TR1 žvejybos įrankius naudojantys laivai ir mažo galingumo laivai naudoja kvadrato formos akių tinklo panelius, kurių atskirų akių dydis ne mažesnis nei 100 mm;

b)

TR2 žvejybos įrankius naudojantys laivai naudoja kvadrato formos akių tinklo panelius, kurių atskirų akių dydis ne mažesnis nei 110 mm.

15.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 218/10

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

15.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 218/12

(1)

tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2011–2012 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 971/2011 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 732/2012 (4);

(2)

šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnį;

(3)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų pateikimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

15.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 218/14

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau tas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos;

(2)

reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos;

(3)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka;

(4)

reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji;

(5)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų paskelbimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

15.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 218/17

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 60 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybė narė turėtų užtikrinti, kad visi žuvininkystės produktai būtų sveriami iškrovimo metu prieš jų saugojimą, išgabenimą ar pardavimą, naudojant kontrolės institucijų patvirtintas sistemas, išskyrus atvejus, kai ji yra priėmusi Komisijos patvirtintą mėginių ėmimo atrankos planą, grindžiamą rizikos vertinimu grindžiama metodika, nustatyta 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (2), 76 straipsnio 1 dalyje kartu su to paties reglamento XIX priedu;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 60 straipsnio 3 dalį valstybės narės, nukrypdamos nuo 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendro svėrimo įpareigojimo, gali leisti žuvininkystės produktus sverti žvejybos laive, jei valstybė narė yra priėmusi 60 straipsnio 1 dalyje nurodytą Komisijos patvirtintą mėginių ėmimo atrankos planą, grindžiamą rizikos vertinimu grindžiama metodika, nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 76 straipsnio 2 dalyje kartu su to paties reglamento XX priedu;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 61 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali leisti žuvininkystės produktus sverti po to, kai jie buvo išgabenti iš iškrovimo vietos, jei jie gabenami į atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančią paskirties vietą ir jei ši valstybė narė yra priėmusi Komisijos patvirtintą kontrolės planą, grindžiamą rizikos vertinimu grindžiama metodika, nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 77 straipsnio 1 dalyje kartu su to paties reglamento XXI priedu;

(4)

Vokietijos (2011 11 14), Airijos (2011 11 7), Lietuvos (2012 1 11), Nyderlandų (2012 1 18), Lenkijos (2012 3 5), Suomijos (2011 11 7) ir Jungtinės Karalystės (2011 12 15) mėginių ėmimo atrankos planai ir Vokietijos (2011 11 14), Estijos (2011 12 15), Airijos (2011 11 7), Lenkijos (2012 3 5), Suomijos (2011 11 7) ir Jungtinės Karalystės (2011 12 15) kontrolės planai pateikti Komisijai patvirtinti. Jie atitinka susijusias rizikos vertinimu grindžiamas metodikas. Todėl jie turėtų būti patvirtinti;

(5)

šis sprendimas yra patvirtinimo sprendimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 60 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 61 straipsnio 1 dalį;

(6)

Komisija turi stebėti, kaip taikomi mėginių ėmimo atrankos planai ir kontrolės planai, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų įgyvendinimas ir kad atitinkamos valstybės narės reguliariai juos peržiūrėtų. Todėl valstybės narės turėtų teikti Komisijai ataskaitas apie tokių planų taikymą,

15.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 218/19

(1)

2011 m. gruodžio 14 d. Sprendimas ECB/2011/25 dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu (1) turėtų būti pakeistas 2012 m. rugpjūčio 2 d. Gairėmis ECB/2012/18 dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu, ir kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2007/9 (2), kad nacionaliniai centriniai bankai galėtų įgyvendinti papildomas padidintos kredito paramos priemones sutartinėse ir reguliavimo priemonėse, taikomose jų kitoms sandorių šalims;

(2)

Sprendimas ECB/2011/25 turėtų būti panaikintas,

15.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 218/20

(1)

vadovaujantis Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 18 straipsnio 1 dalimi, Europos Centrinis Bankas (ECB) ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai (toliau – NCB) gali atlikti kredito operacijas su kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais skolinant lėšas užtikrinus pakankamu įkeitimu. Bendrosios sąlygos, kuriomis ECB ir NCB yra pasirengę atlikti kredito operacijas, įskaitant Eurosistemos kredito operacijoms reikalingo įkaito tinkamumo kriterijus, nustatytos 2011 m. rugsėjo 20 d. Gairių ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (1) I priede;

(2)

2011 m. gruodžio 8 d. ir 2012 m. birželio 20 d. Valdančioji taryba nusprendė, jog būtina imtis papildomų padidintos kredito paramos priemonių, siekiant paremti bankų skolinimąsi ir likvidumą euro zonos pinigų rinkoje, įskaitant priemones, nustatytas 2011 m. gruodžio 14 d. Sprendime ECB/2011/25 dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu (2). Be to, 2007 m. rugpjūčio 1 d. Gairėse ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (3) pateiktas nuorodas į atsargų normą reikia suderinti su 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko reglamento (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2003/9) (4) daliniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 1358/2011 (5);

(3)

NCB neturėtų būti įpareigoti priimti kaip įkaitą Eurosistemos kredito operacijoms tinkamas banko obligacijas, garantuotas valstybės narės pagal Europos Sąjungos / Tarptautinio valiutų fondo programą ar valstybės narės, kurios kredito vertinimas neatitinka Eurosistemos orientacinės vertės, nustatant minimalų reikalavimą griežtiems kredito standartams, kaip nustatyta Sprendime ECB/2011/25;

(4)

Sprendimu ECB/2011/25 buvo peržiūrėta išimtis iš glaudžių ryšių draudimo, nustatyto Gairių ECB/2011/14 I priedo 6.2.3.2 skirsnyje, kitų sandorių šalių Vyriausybės garantuotų bankų obligacijų kaip įkaito nuosavo naudojimo atžvilgiu;

(5)

išimtinėmis aplinkybėmis Eurosistemos kredito operacijose dalyvaujančioms kitoms sandorių šalims turėtų būti leista padidinti esamą Vyriausybės garantuotų bankų obligacijų, kurias jos turėjo 2012 m. liepos 3 d., nuosavo naudojimo lygį, jei gaunamas išankstinis Valdančiosios tarybos pritarimas. Prie prašymų Valdančiajai tarybai suteikti išankstinį pritarimą turi būti pridėtas finansavimo planas;

(6)

Sprendimą ECB/2011/25 reikia pakeisti šiomis gairėmis, kurias NCB turėtų įgyvendinti savo sutartinėse ar reguliavimo priemonėse;

(7)

šiose gairėse nustatytas papildomas priemones reikėtų taikyti laikinai, kol Valdančioji taryba nuspręs, kad jos nebėra būtinos užtikrinti tinkamą pinigų politikos perdavimo mechanizmą,

a)

pinigų srautą sukuriantis turtas, kuriuo užtikrinti TUVP, priklauso vienai iš šių turto klasių: i) būsto paskolos; ii) paskolos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); iii) hipotekinės komercinio turto paskolos; iv) paskolos automobiliams; v) finansinė nuoma ir vi) vartojimo paskolos;

b)

tarp pinigų srautą sukuriančio turto nėra jokio skirtingų turto klasių derinio;

c)

pinigų srautą sukuriančiame turte, kuriuo užtikrinami TUVP, nėra paskolų, kurios atitinka vieną iš žemiau nurodytų rūšių:

d)

TUVP sandorių dokumentuose yra aptarnavimo (angl. k. servicing) tęstinumo nuostatų.

1)

būsto paskola – būsto nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintos paskolos, taip pat garantuotos būsto nekilnojamojo turto paskolos (neįkeičiant nekilnojamojo turto), jei garantija yra sumokėtina nedelsiant nuo įsipareigojimų neįvykdymo. Tokia garantija gali būti teikiama įvairiomis sutartinėmis formomis, įskaitant draudimo sutartis, jei jas suteikė viešojo sektoriaus subjektas arba finansinė institucija, kuriai taikoma viešoji priežiūra. Tokių garantijų kontekste garanto kredito vertinimas per visą sandorio galiojimo trukmę turi atitikti kredito kokybės 3 žingsnį pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę;

2)

maža įmonė ir vidutinė įmonė reiškia ekonominę veiklą vykdantį subjektą, nepriklausomai nuo jo teisinės formos, kai subjekto pajamos arba konsoliduotos grupės pajamos, jeigu subjektas yra konsoliduotos grupės dalis, neviršija 50 milijonų EUR;

3)

neveiksnios paskolos apima paskolas, kurių palūkanų ar pagrindinės sumos mokėjimas uždelstas 90 ir daugiau dienų ir skolininkas nevykdo įsipareigojimų, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (8) VII priedo 44 punkte, arba kai yra pakankamai priežasčių abejoti, ar mokėjimas bus visiškai atliktas;

4)

struktūruota paskola – struktūra, apimanti subordinuotus kredito reikalavimus;

5)

sindikuota paskola – paskola, kurią teikia skolintojų grupė skolinimo sindikate;

6)

paskola su finansiniu svertu – paskola, kuri teikiama bendrovei, jau turinčiai nemažą įsiskolinimą, pavyzdžiui, išpirkimo sandorį arba perėmimo finansavimą, kai paskola naudojama bendrovės, kuri taip pat yra paskolos skolininkas, nuosavybei įsigyti;

7)

aptarnavimo tęstinumo nuostatos – TUVP teisinių dokumentų nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad, kai paslaugų teikėjas nevykdo įsipareigojimų, nebūtų nutrauktos aptarnavimo paslaugos, ir kurios apibrėžia sąlygas, kurioms esant paskiriamas atsarginis paslaugų teikėjas, ir aukšto lygio veiksmų planą, kuriame nurodomi veiksmų, kurių turi būti imtasi paskyrus atsarginį paslaugų teikėją, etapai ir tai, kaip bus perduotas paskolų administravimas.