ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2012.204.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 204 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
55 metai |
Turinys |
|
I Įstatymo galią turintys teisės aktai |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
||
|
* |
|
|
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai |
|
|
|
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI |
|
|
|
2012/418/ES |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
2012/419/ES |
|
|
* |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Įstatymo galią turintys teisės aktai
REGLAMENTAI
31.7.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 204/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 670/2012
2012 m. liepos 11 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį ir 173 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1639/2006/EB (3) sukuriama Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa, apimanti skirtingas įgyvendinimo priemones, kurios taikomos pagal specialiąsias programas, – iš jų pagal „Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) politikos rėmimo programą“ teikiama parama IRT produktų ir paslaugų bei IRT grindžiamų produktų ir paslaugų vidaus rinkai stiprinti, o tos programos tikslas – skatinti inovacijas plačiau taikant IRT ir investuojant į IRT; |
(2) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 680/2007 (4) nustatytos Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse bendrosios taisyklės ir sukurta rizikos pasidalijimo priemonė – TEN transporto (toliau – TEN-T) projektams skirta paskolų garantijų priemonė; |
(3) |
siekiant padėti įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ politikos tikslus, ypač klimato kaitos tikslus, ir pereiti prie tausiai išteklius naudojančių, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, sukuriant pažangią, atnaujintą ir visiškai sujungtą infrastruktūrą, ir padėti baigti kurti vidaus rinką, Komisijos vertinimu, per artimiausią dešimtmetį Europos transporto, energetikos, informacijos ir ryšių tinklams reikės milžiniškų investicijų; |
(4) |
infrastruktūros projektams Sąjungoje nėra lengva gauti skolintojo kapitalo rinkų finansavimą. Dėl sunkumų, susijusių su galimybėmis gauti ilgalaikį privatų ar viešąjį infrastruktūros projektų finansavimą, neturėtų blogėti transporto, telekomunikacijų ir energijos sistemų veikimas ar lėtėti plačiajuosčio ryšio skvarba. Dėl Sąjungos obligacijų rinkų susiskaidymo, taip pat nenustačius paklausos ir dėl infrastruktūros projektų, kuriems parengti reikia daug laiko, apimties ir sudėtingumo šią problemą reikėtų spręsti Sąjungos lygmeniu; |
(5) |
taikant pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5) nustatytas finansines priemones, kai kuriais atvejais galima padidinti biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą ir pasiekti didelio dauginamojo poveikio privačiojo sektoriaus finansavimo pritraukimo srityje. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad sunku gauti kreditą ir kad viešojo finansavimo galimybės apribotos, ir atsižvelgiant į tai, kad reikia paremti Europos ekonomikos atgaivinimą; |
(6) |
savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ Europos Parlamentas palankiai įvertino strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvą kaip rizikos pasidalijimo su EIB priemonę, pagal kurią iš Sąjungos biudžeto teikiama nustatyto dydžio parama ir kuria siekiama daryti sverto poveikį Sąjungos lėšoms ir didinti privačių investuotojų suinteresuotumą dalyvauti įgyvendinant prioritetinius projektus pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus. Taryba savo 2011 m. liepos 12 d. išvadose dėl Bendrosios rinkos akto priminė, kad naujas finansines priemones reikia įvertinti pagal sverto poveikį, palyginti su esamomis priemonėmis, papildomą valstybių balansams tenkančią riziką ir galimą privačių įstaigų išstūmimą. Komisijos komunikatas dėl strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomojo etapo ir susijusio poveikio vertinimas turėtų būti nagrinėjami atsižvelgiant į minėtus aspektus; |
(7) |
turėtų būti pradėtas strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas, kurio tikslas – padėti finansuoti prioritetinius projektus, teikiančius akivaizdžią papildomą naudą ES, ir skatinti aktyvesnį privačiojo sektoriaus dalyvavimą teikiant ilgalaikį kapitalo rinkų finansavimą ekonomiškai perspektyviems transporto, energetikos ir IRT srities infrastruktūros projektams. Priemonė bus naudinga panašių finansavimo poreikių infrastruktūros projektams ir dėl sektorių sąveikos ji turėtų duoti daugiau naudos gerinant poveikį rinkai, administracinį veiksmingumą ir išteklių naudojimą. Taip turėtų būti sukurta nuosekli finansinė priemonė infrastruktūros plėtra suinteresuotiems subjektams, pvz., finansuotojams, valdžios institucijoms, infrastruktūros valdytojams, statybos bendrovėms ir ūkinės veiklos vykdytojams, ir būtų vadovaujamasi rinkos poreikiais; |
(8) |
per strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomąjį etapą Sąjungos biudžetas kartu su EIB teikiamu finansavimu turi būti naudojamas projektų bendrovės leistoms projektų obligacijoms skirtos rizikos pasidalijimo priemonės forma. Ta priemone siekiama sumažinti projektų skolos tvarkymo riziką ir obligacijų turėtojų kredito riziką tiek, kad kapitalo rinkų dalyviai, pavyzdžiui, pensijų fondai, draudimo įmonės ir kitos suinteresuotosios šalys, noriai investuotų į didesnį infrastruktūros projektų obligacijų kiekį nei tas, į kurį galėtų investuoti be Sąjungos paramos; |
(9) |
atsižvelgdama į didelę EIB patirtį ir į tai, kad EIB yra pagrindinis infrastruktūros projektų rėmėjas ir pagal Sutartį įsteigta ES finansų institucija, Komisija turėtų įtraukti EIB į šio bandomojo etapo įgyvendinimą. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos pagrindinės projektų obligacijoms skirtos rizikos pasidalijimo priemonės įgyvendinimo sąlygos ir procedūros. Išsamesnės sąlygos, įskaitant rizikos pasidalijimą, atlyginimą, stebėseną ir kontrolę, turėtų būti nustatytos Komisijos ir EIB bendradarbiavimo susitarime. Tokį bendradarbiavimo susitarimą Komisija ir EIB turėtų patvirtinti laikydamosi savo atitinkamų procedūrų; |
(10) |
siekiant nustatyti, ar tokios rizikos pasidalijimo finansinės priemonės teikia papildomą naudą infrastruktūros finansavimo srityje ir didinant infrastruktūros projektų finansavimą skolinto kapitalo rinkų lėšomis ir kokiu mastu jos ją teikia, strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas turėtų būti kuo greičiau pradėtas įgyvendinti per dabartinę finansinę programą ir įgyvendinamas be nereikalingo delsimo; |
(11) |
bandomasis etapas turėtų būti finansuojamas 2012 ir 2013 m. perskirstant esamų transporto, energetikos ir telekomunikacijų programų biudžeto asignavimus. Šiuo tikslu šiai iniciatyvai įgyvendinti turėtų būti sudarytos galimybės perkelti iki 200 mln. EUR iš TEN-T biudžeto, iki 20 mln. EUR – iš Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos biudžeto ir iki 10 mln. EUR – iš TEN energetikos (toliau – TEN-E) biudžeto. Dėl turimo biudžeto ribojama iniciatyvos taikymo sritis ir projektų, kuriuos galima remti, skaičius; |
(12) |
biudžeto lėšų EIB turėtų prašyti atsižvelgdamas į projektų, kuriuos jis ir Komisija laikytų tinkamais, atitinkančiais ilgalaikius Sąjungos politikos tikslus ir galimais įgyvendinti, rinkinį. Tokie prašymai ir atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai turėtų būti pateikiami ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Dėl didelių infrastruktūros projektų sudėtingumo turėtų būti sudarytos galimybės faktinį EIB Direktorių valdybos patvirtinimą suteikti vėliau, bet ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d.; |
(13) |
paramos paraiškų teikimas, visų projektų atranka ir įgyvendinimas turėtų būti grindžiami Sąjungos teise, visų pirma valstybės pagalbą reglamentuojančia teise, be to, turėtų būti vengiama sukelti rinkos iškraipymus ar juos padidinti; |
(14) |
be reikalavimų teikti ataskaitas pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (6) 49 punktą, Komisija, padedama EIB, po bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo bandomuoju etapu kas šešis mėnesius turėtų teikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitas ir 2013 m. antroje pusėje pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai tarpinę ataskaitą. 2015 m. turėtų būti atliktas visapusiškas nepriklausomas vertinimas; |
(15) |
rengdama šį nepriklausomą visapusišką vertinimą, Komisija turėtų įvertinti strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos svarbą, taip pat jos veiksmingumą siekiant padidinti investicijų į prioritetinius projektus apimtį ir Sąjungos lėšų panaudojimo efektyvumą; |
(16) |
strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas turėtų būti pradėtas siekiant pasirengti Komisijos pasiūlytos Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimui. Jis vykdomas nedarant poveikio sprendimams dėl Sąjungos daugiametės finansinės programos (DFP) po 2013 m. ir dėl galimo pakartotinio iš finansinių priemonių grįžtančių lėšų naudojimo, kurie priimti vykstant deryboms dėl siūlomo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių; |
(17) |
siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomąjį etapą, Sprendimas Nr. 1639/2006/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007 turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeisti; |
(18) |
kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, atsižvelgiant į ribotą bandomojo etapo galiojimo trukmę, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Sprendimo Nr. 1639/2006/EB pakeitimai
Sprendimas Nr. 1639/2006/EB iš dalies keičiamas taip:
1) |
8 straipsnis papildomas šia dalimi: „5a. Nedarant poveikio 1–5 dalims, Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) 2013 m. antroje pusėje Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą projektų obligacijoms skirtą rizikos pasidalijimo priemonę vykdomų projektų tarpinę ataskaitą. 2015 m. atliekamas visapusiškas nepriklausomas vertinimas. Rengdama šį vertinimą Komisija įvertina strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos svarbą ir jos veiksmingumą siekiant padidinti investicijų į prioritetinius projektus apimtį ir Sąjungos lėšų panaudojimo efektyvumą. Atsižvelgdama į šį vertinimą ir turėdama omenyje visas galimybes, Komisija apsvarsto galimybę siūlyti tinkamus reguliavimo pakeitimus, įskaitant teisės aktų pakeitimus, ypač jei numatoma nepatenkinama paklausa rinkoje arba jei atsiranda pakankamų alternatyvių ilgalaikio skolos finansavimo šaltinių. Pirmoje pastraipoje nurodytoje tarpinėje ataskaitoje pateikiamas projektų, kuriems skirta finansinė parama iš 31 straipsnio 2a–2e dalyse nurodytos projektų obligacijoms skirtos rizikos pasidalijimo priemonės, sąrašas, kartu pateikiama informacija apie išleistų obligacijų sąlygas ir įvairių rūšių esamus bei potencialius būsimus investuotojus.“ |
2) |
26 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:
|
3) |
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4) |
Pridedamas šis priedas: „IIIa PRIEDAS Pagrindinės 31 straipsnio 2c dalyje nurodytos projektų obligacijoms skirtos rizikos pasidalijimo priemonės įgyvendinimo sąlygos ir procedūros EIB yra riziką pasidalijantis partneris ir Sąjungos vardu administruoja Sąjungos įnašą į projektų obligacijoms skirtą rizikos pasidalijimo priemonę. Išsamesnės šios priemonės įgyvendinimo, įskaitant jos stebėseną ir kontrolę, sąlygos nustatomos Komisijos ir EIB bendradarbiavimo susitarime, atsižvelgiant į šiame priede nustatytas nuostatas. a) EIB priemonė
b) Biudžetas IRT: 2013 m.: iki 20 mln. EUR. Prašymas perkelti minėtas sumas pateikiamas iki 2012 m. gruodžio 31 d., prie jo pridedama prognozė dėl tvarkaraštyje suplanuoto Sąjungos įnašo poreikio. Prireikus šia prognoze gali būti grindžiamas paklausa pagrįstas 2013 m. sumos sumažinimas, dėl kurio sprendimas priimamas laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos. c) Patikos sąskaita
d) Sąjungos įnašo panaudojimas Sąjungos įnašas EIB naudojamas:
e) Rizikos ir pajamų pasidalijimas Pagal d punktą susiformavęs rizikos pasidalijimo modelis atspindimas atitinkamai Sąjungai ir EIB padalijant rizikos atlygį, EIB taikomą kitai sandorio šaliai pagal kiekvieną portfelio priemonę. f) Kainodara Projektų obligacijų priemonių kainodara grindžiama rizikos atlygiu pagal atitinkamas standartines EIB taisykles ir kriterijus. g) Paraiškų teikimo procedūra Paraiškos dėl rizikos padengimo pagal projektų obligacijoms skirtą rizikos pasidalijimo priemonę adresuojamos EIB, laikantis EIB standartinės paraiškų teikimo procedūros. h) Tvirtinimo procedūra EIB atlieka išsamų rizikos, finansinį, techninį ir teisinį patikrinimą ir priima sprendimą dėl rizikos pasidalijimo priemonės, skirtos projektų obligacijoms, naudojimo ir išrenka atitinkamos rūšies subordinuotą priemonę, vadovaudamasis savo įprastomis taisyklėmis ir kriterijais, t. y. EIB kredito rizikos politikos gairėmis, ir EIB atrankos kriterijais socialinėje, aplinkos ir klimato srityse. i) Trukmė
j) Ataskaitų teikimas Komisija ir EIB susitaria dėl projektų obligacijoms skirtos rizikos pasidalijimo priemonės įgyvendinimo metinių ataskaitų teikimo būdų. Be to, Komisija, padedama EIB, kas šešis mėnesius teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai; pirmąją ataskaitą ji pateikia praėjus šešiems mėnesiams po 31 straipsnio 2c dalyje nurodyto bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo. k) Stebėsena, kontrolė ir vertinimas Komisija stebi, kaip taikoma priemonė, prireikus vykdo patikrinimus vietoje, taip pat vykdo patikrinimus bei kontrolę pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (*1). Subordinuotas priemones EIB administruoja pagal savo taisykles ir procedūras, įskaitant tinkamas audito, kontrolės ir stebėsenos priemones. Be to, EIB Direktorių valdyba, kurioje atstovaujama Komisijai ir valstybėms narėms, tvirtina kiekvieną subordinuotą priemonę ir stebi, ar EIB valdymas atitinka jo statutą ir Valdytojų tarybos bendruosius nurodymus. Komisija ir EIB 2013 m. antroje pusėje Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia bandomosios projektų obligacijoms skirtos rizikos pasidalijimo priemonės veikimo tarpinę ataskaitą, siekdami optimizuoti šios priemonės kūrimą. Visapusiškas nepriklausomas vertinimas atliekamas 2015 m. patvirtinus galutines projektų obligacijų operacijas. Jį atliekant, be kita ko, vertinama papildoma nauda, papildomumas, palyginti su kitomis Sąjungos ar valstybių narių priemonėmis ir kitais esamais ilgalaikio skolos finansavimo būdais, pasiektas dauginamasis poveikis, susijusi rizika ir iškraipomojo poveikio atsiradimas ar jo koregavimas, jei toks poveikis daromas. Taip pat vertinamas poveikis projektų finansiniam gyvybingumui, obligacijų emisijos apimtis, sąlygos ir sąnaudos, poveikis platesnėms obligacijų rinkoms bei kreditorių ir pirkimo kontrolės aspektai. Jei įmanoma, taip pat pateikiamas sąnaudų palyginimas su alternatyviomis projektų finansavimo priemonėmis, įskaitant banko paskolas. Bandomojo etapo metu vertinamas kiekvienas atrinktas projektas. |
2 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 680/2007 pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 680/2007 iš dalies keičiamas taip:
1) |
2 straipsnis papildomas šiais punktais:
|
2) |
4 straipsnio pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu: „Pagal 6 straipsnio 1 dalies g punktą teikiamos paraiškos dėl rizikos padengimo pagal projektų obligacijoms skirtą rizikos pasidalijimo priemonę adresuojamos EIB laikantis EIB standartinės paraiškų teikimo procedūros.“ |
3) |
6 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
4) |
16 straipsnis papildomas šia dalimi: „2a. Nedarant poveikio 1 ir 2 dalių taikymui, Komisija ir EIB 2013 m. antroje pusėje pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 6 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytą projektų obligacijoms skirtą rizikos pasidalijimo priemonę vykdomų projektų tarpinę ataskaitą. 2015 m. atliekamas visapusiškas nepriklausomas vertinimas. Remdamasi tuo vertinimu, Komisija įvertina strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos svarbą ir jos veiksmingumą siekiant padidinti investicijų į prioritetinius projektus apimtį ir Sąjungos lėšų panaudojimo efektyvumą. Atsižvelgdama į šį vertinimą ir turėdama omenyje visas galimybes, Komisija apsvarsto galimybę siūlyti tinkamus reguliavimo pakeitimus, įskaitant teisės aktų pakeitimus, ypač jei numatoma nepatenkinama paklausa rinkoje arba jei atsiranda pakankamų alternatyvių ilgalaikio skolos finansavimo šaltinių.“ |
5) |
17 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „16 straipsnio 2a dalyje nurodytoje tarpinėje ataskaitoje pateikiamas projektų, kuriems skirta 6 straipsnio 1 dalies g punkte nurodyta projektų obligacijoms skirtos rizikos pasidalijimo priemonės parama, sąrašas, kartu pateikiama informacija apie išleistų obligacijų sąlygas ir įvairių rūšių esamus bei potencialius būsimus investuotojus.“ |
6) |
Priedas pernumeruojamas į I priedą, o žodis „priede“ 6 straipsnio 1 dalies d punkte atitinkamai pakeičiamas žodžiu „I priede“. |
7) |
Pridedamas šis priedas: „Ia PRIEDAS 6 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytos projektų obligacijoms skirtos rizikos pasidalijimo priemonės pagrindinės įgyvendinimo sąlygos ir procedūros EIB yra riziką pasidalijantis partneris ir Sąjungos vardu administruoja Sąjungos įnašą į projektų obligacijoms skirtą rizikos pasidalijimo priemonę. Išsamesnės šios priemonės įgyvendinimo, įskaitant jos stebėseną ir kontrolę, sąlygos nustatomos Komisijos ir EIB bendradarbiavimo susitarime, atsižvelgiant į šiame priede nustatytas nuostatas. a) EIB priemonė
b) Biudžetas
Prašymas perkelti 2012 m. sumą pateikiamas nedelsiant po to, kai pasirašomas bendradarbiavimo susitarimas. Pašymas perkelti ateinančiais metais pateikiamas iki ankstesnių metų gruodžio 31 d. Visais atvejais prie prašymo perkelti pridedama prognozė dėl tvarkaraštyje suplanuoto Sąjungos įnašo poreikio. Prireikus šia prognoze gali būti grindžiamas paklausa pagrįstas sumų sumažinimas, dėl kurio sprendimas priimamas laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. c) Patikos sąskaita
d) Sąjungos įnašo naudojimas Sąjungos įnašas EIB naudojamas:
e) Rizikos ir pajamų pasidalijimas Pagal d punktą susiformavęs rizikos pasidalijimo modelis atspindimas atitinkamai Sąjungai ir EIB padalijant rizikos atlygį, EIB taikomą kitai sandorio šaliai pagal kiekvieną portfelio priemonę. Nepaisant nuostatų, taikomų rizikos pasidalijimui I priede nurodytai TEN-T projektams skirtai paskolų garantijos priemonei, projektų obligacijoms skirtas rizikos pasidalijimo modelis taikomas ir tai priemonei, įskaitant su jos turimu portfeliu susijusias operacijas. f) Kainodara Projektų obligacijų priemonių kainodara grindžiama rizikos atlygiu pagal atitinkamas standartines EIB taisykles ir kriterijus. g) Paraiškų teikimo procedūra Paraiškos dėl rizikos padengimo pagal projektų obligacijoms skirtą rizikos pasidalijimo priemonę adresuojamos EIB laikantis EIB standartinės paraiškų teikimo procedūros. h) Tvirtinimo procedūra EIB atlieka išsamų rizikos, finansinį, techninį ir teisinį patikrinimą ir priima sprendimą dėl projektų obligacijoms skirtos rizikos pasidalijimo priemonės naudojimo, ir išrenka atitinkamos rūšies subordinuotą priemonę, vadovaudamasis savo standartinėmis taisyklėmis ir kriterijais, t. y. EIB kredito rizikos politikos gairėmis, ir EIB atrankos kriterijais socialinėje, aplinkos ir klimato srityse. i) Trukmė
j) Ataskaitų teikimas Komisija ir EIB susitaria dėl projektų obligacijoms skirtos rizikos pasidalijimo priemonės įgyvendinimo metinių ataskaitų teikimo būdų. Be to, Komisija, padedama EIB, kas šešis mėnesius teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai; pirmąją ataskaitą ji pateikia praėjus šešiems mėnesiams po 6 straipsnio 1 dalies g punkte nurodyto bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo. k) Stebėsena, kontrolė ir vertinimas Komisija stebi, kaip taikoma priemonė, prireikus vykdo patikrinimus vietoje, taip pat vykdo patikrinimus bei kontrolę pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002. Subordinuotas priemones EIB administruoja pagal savo taisykles ir procedūras, įskaitant tinkamas audito, kontrolės ir stebėsenos priemones. Be to, EIB Direktorių valdyba, kurioje atstovaujama Komisijai ir valstybėms narėms, tvirtina kiekvieną subordinuotą priemonę ir stebi, ar EIB valdymas atitinka jo statutą ir Valdytojų tarybos bendruosius nurodymus. Komisija ir EIB 2013 m. antroje pusėje Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia bandomosios projektų obligacijoms skirtos rizikos pasidalijimo priemonės veikimo tarpinę ataskaitą, siekdami optimizuoti šios priemonės kūrimą. Visapusiškas nepriklausomas vertinimas atliekamas 2015 m. patvirtinus galutines projektų obligacijų operacijas. Jį atliekant, be kita ko, vertinama papildoma nauda, papildomumas palyginti su kitomis Sąjungos ar valstybių narių priemonėmis ir kitais esamais ilgalaikio skolos finansavimo būdais, pasiektas dauginamasis poveikis, susijusi rizika ir iškraipomojo poveikio atsiradimas ar jo koregavimas, jei toks poveikis daromas. Taip pat vertinamas poveikis projektų finansiniam gyvybingumui, obligacijų emisijos apimtis, sąlygos ir sąnaudos, poveikis platesnėms obligacijų rinkoms bei kreditorių ir pirkimo kontrolės aspektai. Jei įmanoma, taip pat pateikiamas sąnaudų palyginimas su alternatyviomis projektų finansavimo priemonėmis, įskaitant banko paskolas. Bandomojo etapo metu vertinamas kiekvienas atrinktas projektas.“ |
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2012 m. liepos 11 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
A. D. MAVROYIANNIS
(1) OL C 143, 2012 5 22, p. 134.
(2) 2012 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 310, 2006 11 9, p. 15.
(4) OL L 162, 2007 6 22, p. 1.
(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(*1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.“
Europos Komisijos pareiškimas
Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 49 punktą Komisija kartą per metus praneša biudžeto valdymo institucijai apie finansines priemones. Į 2012 m. ataskaitą taip pat bus įtraukta ES ir EIB projektų obligacijų iniciatyva.
Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgdama į ribotą projektų obligacijų iniciatyvos bandomojo etapo trukmę, Komisija norėtų paaiškinti, kad teiginys „bandomuoju etapu kas 6 mėnesius teikia (…) ataskaitą“ 14 konstatuojamojoje dalyje, 1 straipsnio 3b dalyje, 1 straipsnio 4 dalyje, 2 straipsnio 3b dalyje ir 2 straipsnio 7 dalyje reiškia, kad Komisija Tarybą ir Parlamentą informuos atvykusi į šias institucijas ir pateikusi tinkamos papildomos medžiagos, o ne parengdama oficialią Komisijos ataskaitą, nes tam reikėtų neproporcingai didelių pastangų atsižvelgiant į ribotą bandomojo etapo apimtį.
31.7.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 204/11 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 671/2012
2012 m. liepos 11 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos, susijusios su tiesioginių išmokų taikymu ūkininkams 2013 m.
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnio pirmą dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
nuo 2014 m. sausio 1 d. bus taikomos naujos bendros žemės ūkio politikos paramos ūkininkams schemos, kurios pakeis šiuo metu taikomas schemas. Remiant ūkininkų pajamas 2013 kalendoriniais metais reikėtų toliau vadovautis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams (4); |
(2) |
Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 nustatyta privaloma laipsniško tiesioginių išmokų mažinimo („moduliavimo“) sistema, kurioje numatyta išimtis, taikoma ne didesnėms kaip 5 000 EUR tiesioginėms išmokoms; ši sistema taikoma iki 2012 kalendorinių metų. Todėl bendra grynoji tiesioginių išmokų suma („grynosios viršutinės ribos“), kuri valstybėje narėje gali būti skirta ėmus taikyti moduliavimą, nustatyta iki 2012 m. kalendorinių metų. Siekiant 2013 kalendorinių metų tiesioginių išmokų lygį išlaikyti panašų į 2012 m. lygį, tinkamai atsižvelgiant į laipsnišką tiesioginių išmokų įvedimą naujosiose valstybėse narėse, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 73/2009, 2013 kalendoriniams metams reikėtų sukurti patikslinimo mechanizmą, kurio poveikis būtų lygiavertis moduliavimo ir grynųjų viršutinių ribų poveikiui. Dėl paramos, pagal bendrą žemės ūkio politiką skiriamos atokiausiems regionams, ypatingų savybių šis patikslinimo mechanizmas neturėtų būti taikomas tų regionų ūkininkams; |
(3) |
kad sklandžiai veiktų tiesioginės išmokos, kurias valstybės narės turi mokėti pagal 2013 kalendoriniais metais pateiktas paraiškas, būtina 2013 metams taikyti 2012–2013 kalendoriniams metams nustatytas grynąsias viršutines ribas ir prireikus jas patikslinti, visų pirma atsižvelgiant į sumų didėjimą dėl laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo naujosiose valstybėse narėse; |
(4) |
be privalomo moduliavimo, 2007 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 378/2007, nustatančiu tiesioginių išmokų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams (5), valstybėms narėms suteikta galimybė visoms tiesioginių išmokų sumoms, kurios jų teritorijoje skiriamos atitinkamais kalendoriniais metais iki 2012 kalendorinių metų, taikyti sumažinimą („savanorišką moduliavimą“). Siekiant tiesioginių išmokų, mokamų pagal 2013 kalendoriniais metais pateiktas paraiškas, sumą išlaikyti panašią į 2012 m. lygį, valstybės narės, kurios 2012 kalendoriniais metais taikė savanorišką moduliavimą, turėtų toliau turėti galimybę 2013 kalendoriniais metais sumažinti tiesiogines išmokas ir tokiu būdu gautas lėšas panaudoti kaimo plėtros programoms finansuoti. Todėl tikslinga numatyti galimybę toliau mažinti tiesioginių išmokų sumas 2013 kalendoriniais metais taikant tiesioginių išmokų savanoriško patikslinimo sistemą. Toks sumažinimas turėtų papildyti 2013 kalendoriniais metais numatytus privalomus tiesioginių išmokų patikslinimus; |
(5) |
jeigu valstybė narė 2012 kalendoriniais metais taikė pagal regionus diferencijuotas savanoriško moduliavimo normas, ji taip pat turėtų turėti tokią galimybę ir 2013 kalendoriniais metais. Kad būtų užtikrintas tiesioginės paramos ūkininkams lygis, 2013 kalendoriniais metais bendrai taikant privalomus ir savanoriškus tiesioginių išmokų patikslinimus, tiesioginės išmokos neturėtų sumažėti labiau, negu sumažėjo 2012 m. taikant tiek privalomą, tiek savanorišką moduliavimą. Todėl didžiausia tiesioginių išmokų patikslinimo norma, taikoma 2013 kalendoriniais metais kiekviename regione, neturėtų viršyti sumažinimo, susidariusio dėl 2012 kalendoriniais metais taikyto privalomo ir savanoriško moduliavimo; |
(6) |
jeigu valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 378/2007 4 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe ir nusprendė grynosioms sumoms, gautoms taikant savanorišką moduliavimą 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, netaikyti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) didžiausios finansavimo normos, tai valstybei narei turėtų būti suteikta tokia pati galimybė šios normos netaikyti ir lėšoms, gautoms taikant tiesioginių išmokų savanorišką patikslinimą, kad 2014 m. būtų užtikrintas kaimo plėtros priemonių viešųjų išlaidų finansavimo tęstinumas. Nuoseklumo sumetimais tokioms lėšoms neturėtų būti taikoma kaimo plėtros programų išankstinio finansavimo tvarka; |
(7) |
pagal laipsnišką tiesioginių išmokų įvedimo mechanizmą, numatytą 2005 m. Stojimo akte, Bulgarijos ir Rumunijos ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų lygis ir toliau nesiekia kitoms valstybėms narėms 2013 m. taikomo tiesioginių išmokų lygio po to, kai atliktas išmokų ūkininkams pereinamuoju laikotarpiu patikslinimas. Todėl patikslinimo mechanizmas neturėtų būti taikomas Bulgarijos ir Rumunijos ūkininkams; |
(8) |
naujosioms valstybėms narėms buvo leista skirti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, kadangi tose valstybėse narėse laipsniškai įvedamos tiesioginės išmokos. 2013 m., visiškai įgyvendinus laipsnišką tiesioginių išmokų įvedimo naujosiose valstybėse narėse tvarkaraštį, tokios galimybės nebebus. Naujosiose valstybėse narėse, taikančiose vienkartinės išmokos už plotus schemą, papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms teko svarbus vaidmuo remiant konkrečių sektorių ūkininkų pajamas. Kipro atveju tą patį galima pasakyti apie valstybės pagalbą. Dėl šios priežasties, taip pat siekiant išvengti staigaus ir didelio paramos sumažėjimo 2013 m. sektoriuose, kuriuose iki 2012 m. taikomos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, o Kipro atveju teikiama valstybės pagalba, tose valstybėse narėse tikslinga numatyti galimybę, gavus Komisijos leidimą, 2013 m. skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą ūkininkams. Kad 2013 m. būtų išlaikytas paramos ūkininkams lygio tęstinumas, pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą turėtų būti galima skirti tik tiems sektoriams, kuriems 2012 m. buvo skiriamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, o Kipro atveju – valstybės pagalba, ir, jei skiriama ta pereinamojo laikotarpio parama, ji turėtų būti skiriama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip 2012 m. toms išmokoms taikomos sąlygos; |
(9) |
EŽŪFKP pervedamos lėšos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 134 ir 135 straipsniuose, yra susijusios su 2007–2013 m. daugiamete finansine programa. Tiesioginės išmokos, kurias valstybės narės turi mokėti pagal 2013 kalendoriniais metais pateiktas paraiškas, pateks į 2014 finansinius metus, todėl joms bus taikoma kita daugiametė finansinė programa. Pagal tą programą į kaimo plėtros programoms skirtas lėšas jau įtrauktos sumos, atitinkančios Reglamento (EB) Nr. 73/2009 134 ir 135 straipsniuose numatytas pervedamas lėšas. Todėl toks lėšų pervedimas turėtų būti panaikintas; |
(10) |
siekiant sudaryti palankesnes sąlygas efektyviau naudoti lėšas, Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 valstybėms narėms suteikta galimybė teikti paramą iki jų nacionalines viršutines ribas viršijančios sumos, kurios dydis užtikrintų, kad ji neviršys nacionalinių viršutinių ribų dėl nepasinaudojimo teisėmis į išmokas. Tame reglamente buvo numatyta, kad tos sumos turi būti naudojamos specialiajai paramai finansuoti arba pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136 straipsnį pervedamos į EŽŪFKP. Kadangi pradėjus taikyti naują tiesioginės paramos sistemą, galimybė teikti nacionalines viršutines ribas viršijančią paramą bus panaikinta, Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136 straipsnyje numatytas lėšų pervedimas į EŽŪFKP turėtų būti taikomas tik iki 2013 m. gruodžio 31 d.; |
(11) |
galimybė lėšas, gautas taikant savanorišką patikslinimą, naudoti papildomai Sąjungos paramai pagal kaimo plėtros programas ir finansavimui pagal EŽŪKFP 2014 finansiniais metais, taip pat Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136 straipsnyje numatyto lėšų pervedimo laikotarpio pratęsimas neturėtų daryti poveikio būsimam tiesioginių išmokų lygio patikslinimui, siekiant tolygesnio tiesioginės paramos paskirstymo tarp valstybių narių, kuris, numatoma, bus būdingas naujai tiesioginės paramos sistemai; |
(12) |
laikantis biudžeto disciplinos, būtina apibrėžti 2014 finansiniais metais taikomą iš EŽŪGF finansuojamų išlaidų viršutinę ribą, atsižvelgiant į Reglamente dėl daugiametės finansinės programos, kurią Taryba priėmė pagal Sutarties 312 straipsnio 2 dalį, nustatytas didžiausias sumas ir sumas, gautas tais finansiniais metais taikant savanorišką patikslinimą, kartu su sumomis, gautomis taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136 straipsnį; |
(13) |
siekiant užtikrinti tiesioginių išmokų, kurias valstybės narės moka pagal 2013 m. pateiktas paraiškas, patikslinimų tinkamą taikymą ir finansinę drausmę 2013 kalendoriniais metais, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl atitinkamų taisyklių, kuriomis remiamasi apskaičiuojant tiesioginių išmokų, kurias valstybės narės moka ūkininkams, sumažinimą. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamu laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; |
(14) |
pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 valstybės narės turėjo galimybę nuspręsti nuo kitų metų tam tikrą savo nacionalinės viršutinės ribos procentinę dalį panaudoti specialiajai jų ūkininkams skirtai paramai, taip pat peržiūrėti ankstesnius sprendimus ir nuspręsti pakoreguoti arba nutraukti tokią paramą. Tikslinga numatyti papildomą tų sprendimų peržiūrą, taikomą nuo 2013 kalendorinių metų; |
(15) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su lėšų, gautų taikant savanorišką patikslinimą, pateikimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (6); |
(16) |
Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011, siekiant nustatyti sumas, gautas taikant savanorišką patikslinimą, EŽŪGF išlaidoms skiriamą grynąjį likutį 2014 finansiniais metais ir leisti skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą; |
(17) |
todėl Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 iš dalies keičiamas taip:
1. |
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2. |
Įterpiami šie straipsniai: „10a straipsnis 2013 m. tiesioginių išmokų patikslinimas 1. Tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos ūkininkui 2013 kalendoriniais metais, sumos, didesnės nei 5 000 EUR, mažinamos 10 %. 2. Didesnėms nei 300 000 EUR sumoms 1 dalyje numatytas mažinimas didinamas keturiais procentiniais punktais. 3. 1 ir 2 dalys netaikomos Bulgarijos ir Rumunijos, Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Madeiros, Kanarų salų ir Egėjo jūros salų ūkininkams skiriamoms tiesioginėms išmokoms. 4. Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nurodytas mažinimas naujosioms valstybėms narėms, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, lygus 0 %. 10b straipsnis 2013 m. tiesioginių išmokų savanoriškas patikslinimas 1. Visos valstybės narės, kurios 2012 kalendoriniais metais taikė Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnį, gali taikyti mažinimą (toliau – savanoriškas patikslinimas) visoms tiesioginių išmokų, kurios 2013 kalendoriniais metais skiriamos jų teritorijoje, sumoms. Savanoriškas patikslinimas taikomas kartu su šio reglamento 10a straipsnyje numatytu tiesioginių išmokų patikslinimu. Savanoriškas patikslinimas gali būti diferencijuojamas pagal regionus, jei valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 378/2007 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta galimybe. 2. Didžiausia mažinimo norma, gaunama kartu taikant 10a straipsnį ir šio straipsnio 1 dalį, neturi viršyti mažinimo procentinės normos, gaunamos šio reglamento 7 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnio 1 dalį kartu taikant sumoms, kurios 2012 kalendoriniais metais skiriamos ūkininkams atitinkamuose regionuose. 3. Taikant savanorišką patikslinimą gaunamos sumos neturi viršyti Komisijos pagal Reglamento (EB) Nr. 378/2007 4 straipsnio 1 dalį 2012 kalendoriniams metams nustatytų grynųjų sumų. 4. Taikant savanorišką patikslinimą gaunamos sumos naudojamos valstybėje narėje, kurioje jos buvo gautos, kaip Sąjungos parama pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP. 5. Ne vėliau kaip 2012 m. spalio 8 d. valstybės narės nusprendžia dėl:
10c straipsnis Sumos, gaunamos taikant savanorišką patikslinimą ir 136 straipsnį 1. Remdamasi sumomis, apie kurias valstybės narės pranešė pagal 10b straipsnio 5 dalį, Komisija, netaikydama 141 straipsnio 2 dalyje ar 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taikant savanorišką patikslinimą gaunamas sumas. 2. Pagal 1 dalį nustatytos sumos ir 2014 finansiniais metais taikant 136 straipsnį gaunamos sumos pridedamos prie kaimo plėtros programoms skirto EŽŪFKP metinio valstybėms narėms paskirstyto finansavimo. 3. 2 dalyje nurodytų sumų, pridedamų prie metinio valstybei narei paskirstyto finansavimo, atžvilgiu valstybės narės gali nuspręsti viršyti didžiausią EŽŪFKP finansavimo normą. 2 dalyje nurodytų sumų, pridedamų prie metinio valstybėms narėms paskirstyto finansavimo, atveju netaikomas bendros išankstinio finansavimo sumos išmokėjimas pagal kaimo plėtros programas. 4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl 2 dalyje nurodytų sumų pateikimo kaimo plėtros programų finansavimo planuose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 10d straipsnis EŽŪGF grynoji viršutinė riba 1. 2014 finansinių metų EŽŪGF išlaidų viršutinė riba apskaičiuojama iš didžiausių sumų, kurios fondui nustatytos Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 2 dalį priimtu reglamentu, atėmus šio reglamento 10c straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas. 2. Komisija, netaikydama 141 straipsnio 2 dalyje ar 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas 2014 finansiniais metais EŽŪGF išlaidoms skiriamas grynasis likutis, remiantis 1 dalyje nurodytais duomenimis.“ |
3. |
11 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Tačiau 2014 finansiniais metais pirmoje pastraipoje nurodytas patikslinimas nustatomas atsižvelgiant į BŽŪP tiesioginių išmokų ir su rinka susijusių išlaidų, nustatytų Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 2 dalį priimtame reglamente, finansavimo prognozes, kurios padidinamos šio reglamento 10b straipsnyje nurodytomis sumomis ir 2014 finansiniais metais taikant jo 136 straipsnį gaunamomis sumomis, iki šio reglamento 10a straipsnyje numatyto tiesioginių išmokų patikslinimo, tačiau neatsižvelgiant į 300 000 000 EUR maržą.“ |
4. |
11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ir remdamiesi Komisijos pasiūlymu, pateiktu ne vėliau kaip tų kalendorinių metų, kuriais taikomi 1 dalyje nurodyti patikslinimai, kovo 31 d., šiuos patikslinimus nustato ne vėliau kaip tų pačių kalendorinių metų birželio 30 d.“ |
5. |
Įterpiamas šis straipsnis: „11a straipsnis Įgaliojimų delegavimas Siekiant 2013 m. užtikrinti optimalų tiesioginių išmokų patikslinimų taikymą ir finansinę drausmę 2013 kalendoriniais metais, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 141a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, kuriomis remiamasi apskaičiuojant tiesioginių išmokų, taikytinų ūkininkams, sumažinimą dėl 10a straipsnyje numatytų 2013 m. išmokų patikslinimų ir finansinės drausmės, numatytos 11 straipsnyje.“ |
6. |
68 straipsnio 8 dalies įžanginė frazė pakeičiama taip: „8. Ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 1 d. valstybės narės, kurios priėmė 69 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, gali jį peržiūrėti ir nuspręsti nuo 2013 m.“ |
7. |
69 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d. arba 2012 m. rugsėjo 1 d. gali nuspręsti nuo metų, einančių po tokio sprendimo priėmimo, iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 40 straipsnyje, o Maltos atveju – 2 000 000 EUR, panaudoti specialiajai paramai, nurodytai 68 straipsnio 1 dalyje.“ |
8. |
131 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d. arba 2012 m. rugsėjo 1 d. gali nuspręsti nuo metų, einančių po to sprendimo priėmimo, iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 40 straipsnyje, panaudoti paramai ūkininkams skirti, kaip nustatyta atitinkamai 68 straipsnio 1 dalyje ir pagal III antraštinės dalies 5 skyrių.“ |
9. |
Įterpiamas šis straipsnis: „133a straipsnis Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama 1. Išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, turi galimybę 2013 m. skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą. Išskyrus Kipro atvejį, tokiai paramai skirti pagal 5 dalį leidimą turi duoti Komisija. 2. Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama gali būti skiriama ūkininkams sektoriuose, kuriuose pagal 132 ir 133 straipsnius 2012 m. leista taikyti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, o Kipro atveju – valstybės pagalbą. 3. Paramos skyrimo sąlygos yra tokios pačios, kuriomis 2012 m. leista skirti išmokas pagal 132 ir 133 straipsnius. 4. Bendra paramos suma, kuri gali būti suteikta ūkininkams bet kuriame iš 2 dalyje nurodytų sektorių, apribojama konkrečiu sektoriui skirtu finansiniu paketu, kuris lygus skirtumui tarp:
Kipro atveju sektoriams skirti konkretūs finansiniai paketai nustatyti XVIIa priede. 5. Remdamasi pateiktu pranešimu, Komisija, netaikydama 141 straipsnio 2 dalyje arba 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais leidžiama teikti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą, ir:
6. Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir laikydamosi Komisijos pagal 5 dalį patvirtintų ribų, gali priimti sprendimą dėl skirtinų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos sumų.“ |
10. |
134 ir 135 straipsniai išbraukiami. |
11. |
136 straipsnis išbraukiamas. |
12. |
139 straipsnis pakeičiamas taip: „139 straipsnis Valstybės pagalba Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 180 straipsnio ir 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (*1) 3 straipsnio, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi išmokoms, kurias valstybės narės, laikydamosi šio reglamento, moka pagal šio reglamento 41, 57, 64, 68, 69, 70 ir 71 straipsnius, 82 straipsnio 2 dalį, 86 straipsnį, 98 straipsnio 4 dalį, 111 straipsnio 5 dalį, 120 straipsnį, 129 straipsnio 3 dalį, 131, 132, 133 ir 133a straipsnius. |
13. |
Įterpiami šie straipsniai: „141a straipsnis Naudojimasis įgaliojimais 1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. 2. Įgaliojimai priimti 11a straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 11a straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. 4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 5. Pagal 11a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams. 141b straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda Kaimo plėtros komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (*2). 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. |
14. |
IV priede įterpiamas šis stulpelis:
|
15. |
Įterpiamas šis priedas: „XVIIA PRIEDAS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NACIONALINĖ PARAMA KIPRE
|
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.
Nukrypstant nuo antros pastraipos:
a) |
šios nuostatos taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos:
|
b) |
šio reglamento 1 straipsnio 1 punkto b papunktis ir 11 punktas taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d. |
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2012 m. liepos 11 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
M. SCHULZ
Tarybos vardu
Pirmininkas
A. D. MAVROYIANNIS
(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 116.
(2) 2012 m. gegužės 4 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimas.
(4) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.
(6) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
31.7.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 204/18 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2011 m. gruodžio 21 d.
dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino tam tikrų šio susitarimo nuostatų taikymo
(2012/418/ES)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 79 straipsnio 3 dalį, 91 straipsnį, 100 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnį, 207 straipsnį ir 209 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
2006 m. kovo 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis su Irako Respublika dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo; |
(2) |
Komisijai pasiūlius, 2009 m. spalio 27 d. Taryba suteikė leidimą keisti derybų su Irako Respublika įgaliojimus, kad būtų sustiprintas susitarimo statusas, jo pavadinime terminą „prekyba“ pakeičiant terminu „bendradrabiavimas“ ir įsteigiant ministrų lygmeniu veikiančią Bendradarbiavimo tarybą; |
(3) |
Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – susitarimas) turėtų būti pasirašytas. Tam tikros šio susitarimo dalys turėtų būti taikomos laikinai, kol bus užbaigtos jo sudarymo procedūros; |
(4) |
į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį patenkančios susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir Arijai privalomos ne kaip Europos Sąjungos valstybėms narėms, o kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, nebent Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija praneštų Irakui, kad Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai jos privalomos kaip Europos Sąjungos valstybėms narėms pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei pagal Protokolo Nr. 21 4a straipsnį Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai šios nuostatos nustoja būti privalomos kaip Europos Sąjungos valstybėms narėms, Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Irakui apie bet kokį savo pozicijos pasikeitimą; tokiu atveju Susitarimo nuostatos išlieka joms privalomos kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims. Tai taikoma ir Danijai pagal prie tų Sutarčių pridedamą Protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymas su sąlyga, kad bus sudarytas minėtas susitarimas.
Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.
2 straipsnis
Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti susitarimą Sąjungos vardu.
3 straipsnis
Kol bus baigtos reikiamos jo įsigaliojimo procedūros, susitarimo 2 straipsnis ir II, III bei V antraštinės dalys taikomi laikinai pagal susitarimo 117 straipsnį tiktai tiek kiek klausimai priklauso Sąjungos kompetencijai nuo pirmosios trečio mėnesio, einančio po dienos, kai Sąjunga ir Irakas vienas kitam pranešė, kad laikinam taikymui reikalingos procedūros yra baigtos, dienos.
4 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 21 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. DOWGIELEWICZ
31.7.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 204/20 |
EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR IRAKO RESPUBLIKOS
partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas
BELGIJOS KARALYSTĖ,
BULGARIJOS RESPUBLIKA,
ČEKIJOS RESPUBLIKA,
DANIJOS KARALYSTĖ,
VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,
ESTIJOS RESPUBLIKA,
AIRIJA,
GRAIKIJOS RESPUBLIKA,
ISPANIJOS KARALYSTĖ,
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,
ITALIJOS RESPUBLIKA,
KIPRO RESPUBLIKA,
LATVIJOS RESPUBLIKA,
LIETUVOS RESPUBLIKA,
LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,
VENGRIJOS RESPUBLIKA,
MALTA,
NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,
AUSTRIJOS RESPUBLIKA,
LENKIJOS RESPUBLIKA,
PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,
RUMUNIJA,
SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,
SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,
SUOMIJOS RESPUBLIKA,
ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,
JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,
Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės, ir
EUROPOS SĄJUNGA, toliau – Sąjunga,
viena šalis, ir
IRAKO RESPUBLIKA, toliau – Irakas,
kita šalis,
toliau abi – Šalys,
ATSIŽVELGDAMOS į Sąjungą, jos valstybes nares ir Iraką siejančius ryšius ir jų puoselėjamas bendras vertybes,
PRIPAŽINDAMOS, kad Sąjunga, valstybės narės ir Irakas nori, vykdydami politinį dialogą, tokius ryšius stiprinti, plėsti tarpusavio prekybą ir bendradarbiauti,
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Šalims svarbūs Jungtinių Tautų chartijos tikslai ir principai, pagarba žmogaus teisėms, demokratiniams principams ir politinėms bei ekonominėms laisvėms, kuriais grindžiama partnerystė,
DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS savo pasiryžimą paisyti demokratijos principų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, nustatytų Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose su žmogaus teisėmis susijusiuose dokumentuose,
PRIPAŽINDAMOS didelę tvaraus socialinio vystymosi, kurio turėtų būti siekiama kartu su ekonomikos augimu, svarbą,
PRIPAŽINDAMOS glaudesnio jų bendradarbiavimo svarbą ir jų bendrą norą sutvirtinti, gilinti ir įvairinti tarpusavio ryšius abiem pusėms svarbiose srityse, laikantis suverenumo, lygybės, nediskriminavimo, teisinės valstybės, gero valdymo, natūralios gamtinės aplinkos saugojimo ir abipusės naudos principų,
PRIPAŽINDAMOS būtinybę remti Irako pastangas tęsti politines reformas, atkurti ekonomiką ir vykdyti ekonomines reformas, taip pat gerinti skurdžiai ir nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančių visuomenės sluoksnių gyvenimo sąlygas,
PRIPAŽINDAMOS būtinybę stiprinti moterų vaidmenį politinėje, pilietinėje, socialinėje, ekonominėje ir kultūros srityse, taip pat kovą su diskriminacija,
SIEKDAMOS sudaryti palankias sąlygas padidinti Sąjungos ir Irako prekybos mastą bei įvairovę ir stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos, investicijų, mokslo bei technologijų ir kultūros srityse,
SIEKDAMOS skatinti prekybą bei investicijas ir darnius ekonominius Šalių santykius, grindžiamus rinkos ekonomikos principais,
ATSIŽVELGDAMOS į būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas verslo ir investicijų aplinkai gerinti,
SUVOKDAMOS būtinybę gerinti sąlygas verslui ir investicijoms, taip pat sąlygas įmonių steigimo, užimtumo, paslaugų teikimo ir kapitalo judėjimo srityse,
ATSIŽVELGDAMOS į Šalių teisę savo teritorijose reguliuoti paslaugų teikimą ir užtikrinti teisėtų viešosios politikos tikslų įgyvendinimą,
ATSIŽVELGDAMOS į savo įsipareigojimą prekybą vykdyti pagal 1994 m. balandžio 15 d. Marakešo sutartį, kuria įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija, (toliau – PPO sutartis) ir į abipusį norą, kad Irakas prisijungtų prie šios sutarties,
PRIPAŽINDAMOS ypatingus besivystančių šalių poreikius PPO,
PRIPAŽINDAMOS, kad terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, pinigų plovimas ir prekyba narkotikais kelia didelę grėsmę tarptautiniam stabilumui ir saugumui, taip pat jų bendradarbiavimo tikslų įgyvendinimui,
PAŽYMĖDAMOS regioninio bendradarbiavimo skatinimo ir stiprinimo svarbą,
PATVIRTINDAMOS, kad šio susitarimo nuostatos, patenkančios į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinės dalies taikymo sritį, yra privalomos Jungtinei Karalystei ir Airijai kaip atskiroms susitariančioms šalims, o ne kaip Europos Sąjungos daliai, jeigu Europos Sąjunga nepraneša Irakui, kad kuriai nors iš šių valstybių šios nuostatos tapo privalomos kaip Europos Sąjungos daliai pagal Protokolą (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo. Tas pats galioja ir Danijai pagal Protokolą (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos, pridėtos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo,
SUSITARĖ:
1 straipsnis
Partnerystės užmezgimas
1. Užmezgama Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako partnerystė.
2. Partnerystės tikslai:
a) |
sudaryti tinkamas sąlygas Šalių politiniam dialogui, kad jos galėtų plėtoti politinius tarpusavio ryšius; |
b) |
skatinti prekybą bei investicijas ir darnius ekonominius Šalių santykius, kad būtų sudarytos palankios sąlygos tvariam jų ekonomikos vystymuisi; ir |
c) |
sukurti teisinio, ekonominio, socialinio, finansinio ir kultūrinio bendradarbiavimo pagrindą. |
2 straipsnis
Pagrindas
Pagarba Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose su žmogaus teisėmis susijusiuose dokumentuose išdėstytiems demokratiniams principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, taip pat teisinės valstybės principui, yra abiejų Šalių vidaus ir užsienio politikos pagrindas ir esminis šio susitarimo elementas.
I ANTRAŠTINĖ DALIS
POLITINIS DIALOGAS IR BENDRADARBIAVIMAS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS SRITYJE
3 straipsnis
Politinis dialogas
1. Šalys veda nuolatinį politinį dialogą. Šiuo dialogu stiprinami Šalių santykiai, prisidedama prie partnerystės kūrimo ir stiprinamas savitarpio supratimas bei solidarumas.
2. Politinis dialogas apima visus bendros svarbos klausimus, visų pirma susijusius su taika, užsienio ir saugumo politika, nacionaliniu dialogu ir sutaikinimu, demokratija, teisine valstybe, žmogaus teisėmis, geru valdymu, regiono stabilumu ir integracija.
3. Politinis dialogas vedamas kasmet ministrų ir vyresniųjų pareigūnų lygmeniu.
4 straipsnis
Kova su terorizmu
Šalys dar kartą patvirtina kovos su terorizmu svarbą ir, atsižvelgdamos į tarptautines konvencijas, tarptautinę žmogaus teisių, humanitarinę ir pabėgėlių teisę, taip pat į nacionalinės teisės aktus bei kitas nuostatas, susitaria bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią teroro aktams ir neleisti jų vykdyti. Visų pirma Šalys bendradarbiauja:
a) |
visapusiškai įgyvendindamos JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1373 (2001) ir kitas atitinkamas JT rezoliucijas, JT kovos su terorizmu strategiją, tarptautines konvencijas ir priemones; |
b) |
pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę keisdamosi informacija apie teroristų grupes ir jų paramos tinklus; ir |
c) |
keisdamosi nuomonėmis apie kovos su terorizmu priemones ir būdus, įskaitant techninių sričių ir mokymo priemones bei būdus, ir dalydamosi terorizmo prevencijos patirtimi. |
Šalys tebėra įsipareigojusios kuo greičiau susitarti dėl JT Bendrosios konvencijos dėl tarptautinio terorizmo.
Šalys labai susirūpinusios dėl kurstymo vykdyti teroro aktus ir pabrėžia savo pasiryžimą imtis visų būtinų ir tinkamų priemonių pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę, siekdamos sumažinti dėl tokio kurstymo kylančią grėsmę.
5 straipsnis
Kova su masinio naikinimo ginklų platinimu
Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų (MNG) ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams kelia vieną iš rimčiausių pavojų tarptautiniam stabilumui ir saugumui. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su MNG ir siuntimo į taikinį priemonių platinimu, visapusiškai laikydamosi ir nacionaliniu mastu įgyvendindamos įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautines nusiginklavimo ir neplatinimo sutartis bei susitarimus ir kitus svarbius tarptautinius įsipareigojimus. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis šio susitarimo elementas.
Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu:
a) |
imdamosi veiksmų, kad būtų pasirašyti ir ratifikuoti visi kiti susiję tarptautiniai dokumentai arba kad būtų prie jų prisijungta ir kad jie būtų visiškai įgyvendinti; |
b) |
sukurdamos veiksmingą nacionalinę eksporto kontrolės sistemą, skirtą su MNG susijusių prekių eksportui ir tranzitui kontroliuoti, įskaitant MNG dvejopo naudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, ir veiksmingoms sankcijoms už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus užtikrinti. |
Šalys susitaria vesti nuolatinį politinį dialogą, kuriuo papildomos ir įtvirtinamos šios nuostatos.
6 straipsnis
Šaulių ir lengvieji ginklai
1. Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG), įskaitant šaudmenis, gamyba, perdavimas ir platinimas, pernelyg didelių jų kiekių kaupimas, netinkamas tvarkymas, nepakankama atsargų apsauga ir nekontroliuojamas jų paleidimas į apyvartą toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui.
2. Šalys susitaria vykdyti ir visapusiškai įgyvendinti atitinkamus įsipareigojimus spręsti neteisėtos prekybos ŠLG, įskaitant šaudmenis, problemą pagal galiojančius tarptautinius susitarimus ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat įsipareigojimus pagal kitus šioje srityje taikytinus tarptautinius dokumentus, pavyzdžiui, JT veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo visais aspektais.
3. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti veiksmų koordinavimą, papildomumą bei sąveiką kovodamos su neteisėta prekyba ŠLG, įskaitant šaudmenis, pasauliniu, regioniniu, subregioniniu ir nacionaliniu lygmenimis ir susitaria vesti nuolatinį politinį dialogą, kuriuo bus papildomas ir remiamas šio įsipareigojimo įgyvendinimas.
7 straipsnis
Tarptautinis baudžiamasis teismas
1. Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti ir kad jų baudžiamasis persekiojimas turėtų būti užtikrintas nacionalinėmis arba tarptautinėmis priemonėmis.
2. Šalys pripažįsta, kad Irakas kol kas nėra Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalis, bet svarsto galimybę ateityje tokia tapti. Šiuo tikslu Irakas imsis veiksmų, siekdamas prisijungti prie Romos statuto ir susijusių dokumentų, juos ratifikuoti ir įgyvendinti.
3. Šalys dar kartą patvirtina, kad yra pasiryžusios bendradarbiauti šiuo klausimu, be kita ko, dalytis patirtimi priimant teisės aktų pataisas, kurių reikia pagal galiojančią tarptautinę teisę.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
PREKYBA IR INVESTICIJOS
I SKIRSNIS
Prekyba prekėmis
I
8 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas Šalių prekybai prekėmis.
9 straipsnis
Muitai
Šiame skyriuje muitu laikomas bet koks muitas arba rinkliava, taikomi importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms arba su jomis susiję, įskaitant nustatytą bet kokio pobūdžio papildomą mokestį ar papildomą rinkliavą, taikomus tokioms importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms arba su jomis susijusius. Muitu nelaikomi:
a) |
rinkliava, atitinkanti vidaus mokestį, taikomą pagal 11 straipsnį; |
b) |
muitas, taikomas pagal šio susitarimo II antraštinės dalies 1 skirsnio II skyrių; |
c) |
muitas, taikomas pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – 1994 m. GATT) VI, XVI ir XIX straipsnius, PPO susitarimą dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo, PPO susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių, PPO susitarimo dėl žemės ūkio 5 straipsnį arba PPO susitarimą dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos (toliau – Susitarimas dėl ginčų sprendimo); |
d) |
mokestis ar kita rinkliava, taikomi pagal Šalies nacionalinę teisę ir pagal 1994 m. GATT VIII straipsnį, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas. |
10 straipsnis
Didžiausio palankumo režimas
1. Šalys viena kitai suteikia didžiausio palankumo statusą, laikydamosi 1994 m. GATT I.1 straipsnio, taip pat jo pastabų ir papildomų nuostatų.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos:
a) |
lengvatoms, kurios skiriamos, siekiant pagal 1994 m. GATT įsteigti muitų sąjungą ar laisvosios prekybos zoną arba įsteigus tokią muitų sąjungą ar laisvosios prekybos zoną; |
b) |
lengvatoms, kurios skiriamos konkrečioms šalims, laikantis 1994 m. GATT ir kitų tarptautinių susitarimų, kuriais sudaromos palankios sąlygos besivystančioms šalims. |
11 straipsnis
Nacionalinis režimas
Pagal 1994 m. GATT III straipsnį, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, kiekviena Šalis kitos Šalies prekėms taiko nacionalinį režimą. Šiuo tikslu 1994 m. GATT III straipsnis, taip pat jo pastabos ir papildomos nuostatos, mutatis mutandis įtraukiamos į šį susitarimą ir yra jo dalis.
12 straipsnis
Muitų tarifų politika
1. Produktams, kurių kilmės šalis Irakas ir kurie importuojami į Sąjungą, taikomas Sąjungos DPS muitų tarifas. Muitai, viršijantys importui iš PPO narių pagal 1994 m. GATT I straipsnį taikomus muitus, netaikomi į Sąjungą importuojamiems produktams, kurių kilmės šalis Irakas.
2. Į Iraką importuojamiems Sąjungos kilmės produktams netaikomi muitai, viršijantys šiuo metu importuojamoms prekėms taikomą 8 % atstatymo rinkliavą.
3. Šalys susitaria, kad kol Irakas įstos į PPO, Šalys po abipusių jų konsultacijų gali keisti importui taikomų muitų dydį.
4. Jei pasirašius šį susitarimą Irakas erga omnes sumažina bet kuriuos muitų tarifus importui, visų pirma, kai sumažinimas yra PPO vykusių derybų dėl muitų tarifų rezultatas, tokie sumažinti muitai taikomi Sąjungos kilmės importuojamoms prekėms ir nuo jų įsigaliojimo dienos jie pakeičia bazinį muitą arba atstatymo rinkliavos dydį.
13 straipsnis
Atitinkamų 1994 m. GATT nuostatų taikymas
Toliau nurodyti 1994 m. GATT straipsniai įtraukiami į šį susitarimą, tampa jo dalimi ir yra taikomi Šalims mutatis mutandis.
a) |
V straipsnis, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas; |
b) |
VII straipsnio 1, 2, 3 dalys, 4 dalies a, b, d punktai ir 5 dalis, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, ir PPO susitarimas dėl 1994 m. GATT VII straipsnio įgyvendinimo; |
c) |
VIII straipsnis, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas; |
d) |
IX straipsnis; |
e) |
X straipsnis. |
14 straipsnis
Suderintas prekių aprašymas
Prekių, kuriomis tarpusavyje prekiauja Šalys, klasifikacija nustatoma pagal atitinkamą kiekvienos Šalies muitų tarifų nomenklatūrą, aiškinamą pagal 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje pasirašytą Tarptautinę suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvenciją.
15 straipsnis
Laikinas prekių įvežimas
Nepažeisdamos teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš tarptautinių konvencijų dėl laikino prekių įvežimo, kurios privalomos abiem Šalims, kiekviena Šalis atleidžia kitą Šalį nuo laikinai įvežamoms prekėms taikomų importo mokesčių ir muitų. Laikina įvežimo procedūra taikoma atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis šios Šalys prisiėmė iš tokių konvencijų kylančius įsipareigojimus.
16 straipsnis
Kiekio ribojimo draudimas
Įsigaliojus šiam susitarimui, Sąjunga ir Irakas panaikina ir nepriima ar toliau tarpusavio prekyboje netaiko jokių importo ar eksporto ribojimų arba kitų lygiaverčio poveikio priemonių, kaip nustatyta 1994 m. GATT XI straipsnyje, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas. Šiuo tikslu 1994 m. GATT XI straipsnis, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, mutatis mutandis įtraukiamos į šį susitarimą ir yra jo dalis.
17 straipsnis
Eksporto muitai
Nė viena Šalis negali toliau taikyti arba nustatyti muitų, mokesčių ar kitų rinkliavų į kitą Šalį eksportuojamoms arba su eksportu susijusioms prekėms. Nė viena Šalis negali toliau taikyti arba nustatyti vidaus mokesčių ir rinkliavų, taikomų į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms, jei jie viršija vidaus rinkoje parduoti skirtoms panašioms prekėms taikomus mokesčius.
18 straipsnis
Antidempingas
1. Jokia šio susitarimo nuostata nekliudo Šalims priimti antidempingo arba kompensacines priemones pagal 1994 m. GATT VI straipsnį, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, Susitarimą dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo ir PPO susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių.
2. Šiam straipsniui netaikomos šio susitarimo II antraštinės dalies VI skirsnio nuostatos.
19 straipsnis
Apsaugos priemonės
1. Jokia šio susitarimo nuostata nekliudo Šalims priimti priemones pagal 1994 m. GATT XIX straipsnį ir PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių.
2. Šiam straipsniui netaikomos šio susitarimo II antraštinės dalies VI skirsnio nuostatos.
20 straipsnis
Bendrosios išimtys
1994 m. GATT XX straipsnio nuostatos, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, ir 1994 m. GATT XXI straipsnis, kurie įtraukiami į šį susitarimą ir yra jo dalis, mutatis mutandis taikomi abiem Šalims.
21 straipsnis
Pramonės standartai, atitikties vertinimas ir techniniai reglamentai
1. Ryšys su PPO susitarimu dėl techninių prekybos kliūčių
PPO susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių (toliau – TPK susitarimas), kuris įtrauktas į šį susitarimą ir yra jo dalis, nuostatos mutatis mutandis taikomos abiem Šalims.
2. Taikymo sritis
Šio skyriaus nuostatos taikomos rengiant, priimant ir taikant techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, kaip apibrėžta TBT susitarime.
3. Tikslai
Šalių bendradarbiavimo techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų srityse tikslai:
a) |
išvengti techninių prekybos kliūčių arba jas sumažinti, siekiant palengvinti Šalių tarpusavio prekybą; |
b) |
gerinti produktų patekimo į kiekvienos iš Šalių rinką sąlygas, gerinant produktų saugumą, kokybę ir konkurencingumą; |
c) |
skatinti daugiau taikyti tarptautinius techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, įskaitant konkretiems sektoriams skirtas priemones, ir labiau naudotis tarptautine geriausia praktika juos rengiant; |
d) |
atsižvelgiant į TPK susitarimo nuostatas, užtikrinti, kad standartai ir techniniai reglamentai būtų rengiami, priimami ir taikomi skaidriai, taip pat, kad nebūtų kuriama bereikalingų Šalių tarpusavio prekybos kliūčių; |
e) |
sukurti techninio reglamentavimo, standartizacijos, atitikties vertinimo, akreditavimo, metrologijos ir rinkos stebėsenos infrastruktūrą Irake; |
f) |
užmegzti Irako ir Sąjungos standartizacijos, atitikties vertinimo ir reguliavimo institucijų funkcinius ryšius; |
g) |
skatinti, kad Irako institucijos veiksmingai dalyvautų tarptautinių standartų nustatymo įstaigų ir PPO techninių prekybos kliūčių komiteto veikloje. |
4. Techniniai reglamentai, standartai ir atitikties vertinimo procedūros
a) |
Šalys užtikrina, kad techniniai reglamentai, standartai ir atitikties vertinimo procedūros nebūtų rengiami, priimami arba taikomi, siekiant sukurti bereikalingas Šalių tarpusavio prekybos kliūtis arba kad jie neturėtų tokio poveikio, atsižvelgiant į TPK susitarimo nuostatas. |
b) |
Šalys siekia, jeigu įmanoma, suderinti savo standartus, techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras. |
5. Skaidrumas ir pranešimų teikimas
a) |
Šalims taikomos pareigos dalytis informacija apie techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, kaip nustatyta TPK susitarime. |
b) |
Šalys susitaria per kontaktinius centrus keistis informacija, susijusia su klausimais, kurie gali būti svarbūs jų prekybos santykiams, įskaitant skubius įspėjimus, mokslines nuomones ir renginius. |
c) |
Šalys gali bendradarbiauti kuriant ir prižiūrint kontaktinius centrus, taip pat kuriant ir prižiūrint bendras duomenų bazes. |
V
22 straipsnis
Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės
1. Šalys bendradarbiauja sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių srityje, siekdamos palengvinti Šalių tarpusavio prekybą, kartu apsaugant žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybę ar sveikatą. PPO susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (toliau – SFS susitarimas), kuris įtrauktas į šį susitarimą ir yra jo dalis, nuostatos mutatis mutandis taikomos abiem Šalims.
2. Pareikalavus Šalys nustato ir sprendžia problemas, kylančias dėl konkrečių sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių taikymo, siekdamos rasti abiem Šalims priimtinus sprendimus.
II SKIRSNIS
Prekyba paslaugomis ir įsisteigimas
23 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šiame skirsnyje nustatyta reikiama laipsniško Šalių tarpusavio prekybos paslaugomis ir įsisteigimo liberalizavimo tvarka.
2. Šis skirsnis taikomas priemonėms, kurios turi poveikį prekybai paslaugomis ir įsisteigimui visose ūkinės veiklos srityse, išskyrus:
a) |
branduolinių medžiagų kasybą, gamybą ir perdirbimą; |
b) |
ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamybą arba prekybą jais; |
c) |
garso bei vaizdo ir kultūros paslaugas; |
d) |
švietimo paslaugas; |
e) |
sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas; |
f) |
nacionalinį jūrų kabotažą; |
g) |
oro transporto paslaugas ir papildomas paslaugas, susijusias su oro transporto paslaugomis, išskyrus:
|
h) |
kosminio transporto paslaugas. |
3. Jokia šio skirsnio nuostata negali būti aiškinama kaip reikalavimas nustatyti bet kokius įpareigojimus, susijusius su viešaisiais pirkimais.
4. Šio skirsnio nuostatos netaikomos Šalių suteiktoms subsidijoms.
5. Pagal šio skirsnio nuostatas kiekviena Šalis išlaiko teisę reglamentuoti ir nustatyti naujus reglamentus, siekiant teisėtų politikos tikslų.
24 straipsnis
Apibrėžtys
Šio skirsnio taikymo tikslais:
a) |
Sąjungos fizinis asmuo – vienos iš Sąjungos valstybių narių pilietis, kaip apibrėžta tos valstybės narės teisės aktais; Irako Respublikos fizinis asmuo – Irako Respublikos pilietis, kaip apibrėžta Irako Respublikos nacionalinės teisės aktais; |
b) |
juridinis asmuo – kiekvienas tinkamai pagal taikytiną teisę pelnui gauti ar kitais tikslais įsteigtas arba kitaip sudarytas privatus arba valstybinis juridinis subjektas, įskaitant akcines bendroves, trestus, partnerystes, bendrąsias įmones, individualiąsias įmones arba asociacijas; |
c) |
Sąjungos juridinis asmuo arba Irako Respublikos juridinis asmuo – pagal, atitinkamai, Sąjungos valstybės narės arba Irako Respublikos įstatymus įsteigtas juridinis asmuo, turintis registruotą buveinę, pagrindinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą teritorijoje, kurioje taikoma Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba atitinkamai Irako Respublikos teritorijoje. Jeigu juridinis asmuo atitinkamai teritorijoje, kurioje taikoma Europos Sąjungos sutartis arba Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Irako teritorijoje turi tik registruotą buveinę, pagrindinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą, jis nebus laikomas atitinkamai Sąjungos juridiniu asmeniu arba Irako juridiniu asmeniu, jeigu jo veikla nėra faktiškai ir nuolatos susijusi su atitinkamai Sąjungos arba Irako ekonomika; |
d) |
neatsižvelgiant į c punktą, laivybos bendrovėms, kurios įsteigtos už Sąjungos arba Irako ribų ir kurias kontroliuoja atitinkamai Sąjungos valstybės narės arba Irako piliečiai, taip pat taikomos šio susitarimo nuostatos, jeigu jų laivai yra registruoti pagal atitinkamus teisės aktus toje Sąjungos valstybėje narėje arba Irake, ir kurie plaukioja su Sąjungos valstybės narės arba Irako vėliava; |
e) |
ūkinė veikla neapima veiklos, susijusios su valstybės valdžios įgyvendinimu, t. y. veiklos, kuri vykdoma nekomerciniais tikslais arba nekonkuruojant su vienu ar daugiau ūkinės veiklos vykdytojų; |
f) |
patronuojamoji įmonė – juridinis asmuo, tiesiogiai kontroliuojamas kito juridinio asmens; |
g) |
juridinio asmens filialas – nuolat veikianti, teisinio subjektiškumo neturinti įmonė, tokia kaip pirminės bendrovės skyrius su sava vadovybe ir materialia įranga vesti verslo deryboms su trečiaisiais asmenimis; tokiu būdu trečiosioms įmonėms nereikia tiesiogiai kreiptis į patronuojančiąją įmonę, jos gali sudaryti verslo sandorius patronuojančiosios įmonės skyriuje, nors ir žino, kad prireikus gali atsirasti teisinis santykis su patronuojančiąja įmone, kurios buveinė yra užsienyje. |
h) |
Šalies paslaugų teikėjas – bet kuris Šalies fizinis arba juridinis asmuo, kuris siekia teikti arba teikia paslaugą; |
i) |
prekyba paslaugomis – tai paslaugų teikimas tokiais būdais:
|
j) |
priemonė – bet kokia Šalies taikoma priemonė: įstatymas, kitas teisės aktas, taisyklė, procedūra, sprendimas, administracinis veiksmas ar kita; |
k) |
Šalies priimtos arba toliau taikomos priemonės – priemonės, kurių imasi:
|
l) |
paslaugos – visos bet kokiame sektoriuje teikiamos paslaugos, išskyrus tas, kurios teikiamos įgyvendinant valstybės valdžią; |
m) |
komercinis vienetas – bet kokio tipo verslo arba profesinė įmonė, kurios veikla vykdoma:
ūkinei veiklai Šalies teritorijoje vykdyti. |
n) |
Šalies investuotojas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis vykdyti arba vykdantis ūkinę veiklą per įsteigtą komercinį vienetą; |
o) |
paslauga, teikiama įgyvendinant valstybės valdžią, – paslauga, kuri teikiama nekomerciniais pagrindais ir nekonkuruojant su vienu ar keliais paslaugų teikėjais; |
25 straipsnis
1. Įsigaliojus šiam susitarimui, Sąjunga Irako paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą pagal Sąjungos ir valstybių narių pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (toliau – GTAS) prisiimtų konkrečių įsipareigojimų dėl nacionalinio režimo ir leidimo patekti į rinką sąrašą.
2. Įsigaliojus šiam susitarimui ir laikantis 3 dalies, Irakas Sąjungos paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams paslaugų ir kituose sektoriuose taiko ne mažiau palankų režimą nei tas, kuris taikomas Irako paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams arba atitinkamoms bet kurios trečiosios šalies paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis.
3. Irakas gali keisti Sąjungos paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams taikomą režimą, sudarydama sąlygas ir nustatydama apribojimus, dėl kurių režimas tampa mažiau palankus, nei jos pačios paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams taikomas režimas. Darant tokius pakeitimus laikomasi šių sąlygų:
a) |
Sąjungos paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams taikomas režimas išlieka ne mažiau palankus, nei tas, kurį Irakas taiko atitinkamoms bet kurios trečiosios šalies paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams. |
b) |
Irakas apie savo ketinimą praneša Europos Sąjungos Komisijai (toliau – Komisija) prieš keturis mėnesius iki numatomo tokių sąlygų įgyvendinimo. Komisijai paprašius, Irakas pateikia išsamią informaciją apie priežastis, kuriomis pateisinamas numatomas tokių sąlygų ir apribojimų nustatymas. Jeigu per aštuonias savaites Irakui nenusiunčiamas pranešimas, Sąjunga šias sąlygas ir apribojimus laiko priimtinais. |
c) |
Bet kuriai iš Šalių paprašius, siūlomos sąlygos ir apribojimai pateikiami Bendradarbiavimo komitetui išnagrinėti ir patvirtinti. |
4. Nedarant neigiamo poveikio naudai, kuri dėl pagal šio straipsnio 2 dalį taikomo režimo suteikiama Sąjungos paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams, po įstojimo į PPO Irakas Sąjungos paslaugoms arba paslaugų teikėjams taip pat taiko režimą pagal GATS prisiimtų įsipareigojimų sąrašą.
26 straipsnis
1. Didžiausio palankumo režimas, suteikiamas pagal šio skirsnio nuostatas, netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias Šalys teikia arba suteiks ateityje, remdamosi susitarimais dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ar kitais susitarimais mokesčių srityje.
2. Jokia šio skirsnio nuostata neaiškinama kaip draudžianti šalims patvirtinti arba įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui, vadovaujantis susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatomis ar kitais mokesčių teisės susitarimais arba nacionaliniais mokesčių teisės aktais.
3. Jokia šio skirsnio nuostata neaiškinama kaip draudžianti šalims narėms arba Irakui, taikant atitinkamas jų mokesčių teisės aktų nuostatas, išskirti mokesčių mokėtojus, kurių padėtis, ypač dėl jų gyvenamosios vietos, skiriasi.
27 straipsnis
Kiti susitarimai
Jokia šio skirsnio nuostata neribojamos Šalių investuotojų teisės pasinaudoti palankesniu režimu, nustatytu bet kokiu esamu arba būsimu tarptautiniu susitarimu, susijusiu su investicijomis, prie kurio Sąjungos valstybė narė ir Irakas yra prisijungę.
28 straipsnis
Skaidrumas
Kiekviena Šalis nedelsdama pateikia kitai Šaliai šios prašomą konkrečią informaciją apie savo taikomas bendro pobūdžio priemones arba tarptautinius susitarimus, susijusius su šiuo susitarimu arba turinčius jam poveikį. Kiekviena Šalis taip pat įsteigia vieną arba daugiau informacijos centrų, kurie, kai to paprašoma, teikia konkrečią informaciją visais šiais klausimais kitos Šalies paslaugų teikėjams. Tokie informacijos centrai išvardyti 3 PRIEDE. Informacijos centrai neprivalo būti įstatymų ir kitų teisės aktų saugyklos.
29 straipsnis
Išimtys
1. Šio skirsnio nuostatoms taikomos šiame straipsnyje nurodytos išimtys. Atsižvelgiant į reikalavimą, kad tokių priemonių taikymas neturi sudaryti savavališkos ar nepateisinamos šalių, kuriose vyrauja panašios sąlygos, diskriminacijos arba paslėptų prekybos paslaugomis apribojimų, jokia šio skirsnio nuostata neaiškinama kaip neleidžianti Šaliai patvirtinti ar įgyvendinti priemonių, kurios:
a) |
būtinos visuomenės saugumui užtikrinti ar visuomenės dorovei apsaugoti arba viešajai tvarkai palaikyti; |
b) |
būtinos žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti; |
c) |
būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio skirsnio nuostatas atitinkančių įstatymų ir kitų norminių aktų, įskaitant nuostatas, susijusias su:
|
d) |
neatitinka 25 straipsnio tikslų, jei taikant skirtingą režimą siekiama užtikrinti, kad kitos Šalies paslaugoms ar paslaugų tiekėjams būtų veiksmingai ar teisingai nustatomi arba už jas renkami tiesioginiai mokesčiai; |
e) |
neatitinka 25 straipsnio tikslų, jei taikant skirtingą režimą siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui arba slėpimui, vadovaujantis susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatomis ar kitais mokesčių teisės susitarimais arba nacionaliniais mokesčių teisės aktais. |
2. Šio skirsnio nuostatos netaikomos atitinkamoms Šalių socialinės apsaugos sistemoms arba tokiai kiekvienos Šalies teritorijoje vykdomai veiklai, kuri net ir laikinai yra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.
3. Šio skirsnio nuostatos netaikomas priemonėms, kurios turi įtakos Šalyje įsidarbinti siekiantiems fiziniams asmenims, taip pat priemonėms, susijusioms su pilietybe, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu.
4. Jokia šio skirsnio nuostata netrukdo Šaliai taikyti fizinių asmenų atvykimą ar laikiną buvimą jos teritorijoje reglamentuojančių priemonių, įskaitant priemones, kurios reikalingos jos sienų neliečiamumui apsaugoti ir tvarkingam fizinių asmenų judėjimui per sienas užtikrinti, jeigu tokios priemonės taikomos taip, kad jos nepanaikintų ar nesumažintų kitos Šalies dėl tam tikro konkretaus 25 straipsnyje nurodyto įsipareigojimo gaunamos naudos.
5. Jokia šio skirsnio nuostata netaikoma centrinio banko arba monetarinės institucijos ar kito viešojo subjekto, vykdančio monetarinę arba valiutos kursų politiką, veiklai.
6. Jokia šio skirsnio nuostata neaiškinama kaip draudžianti Šaliai, įskaitant jos viešuosius subjektus, savo teritorijoje išimtine teise užsiimti veikla arba teikti paslaugas Šalies arba jų viešųjų subjektų vardu, su jų teikiama garantija arba naudojantis jų finansiniais ištekliais.
7. Šio skirsnio nuostatomis nė vienai Šaliai neužkertamas kelias taikyti bet kokias būtinas priemones, kuriomis neleidžiama pasinaudojant šio susitarimo nuostatomis apeiti su trečiųjų šalių patekimu į rinką susijusias priemones.
30 straipsnis
Saugumo užtikrinimo išimtys
Nė viena šio skirsnio nuostata neaiškinama kaip:
a) |
reikalaujanti iš bet kurios Šalies pateikti informaciją, kurios atskleidimas, jos nuomone, prieštarauja jos esminiams saugumo interesams; arba |
b) |
trukdanti bet kuriai Šaliai imtis, jos nuomone, esminiams jos saugumo interesams užtikrinti būtų veiksmų, kurie:
|
c) |
trukdanti bet kuriai Šaliai imtis veiksmų vykdant įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų chartiją dėl tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo. |
31 straipsnis
Laipsniškas prekybos paslaugomis ir įsisteigimo liberalizavimas
Kai leidžia aplinkybės, be kita ko, atsižvelgiant į padėtį Irakui įstojus į PPO, Bendradarbiavimo taryba gali Šalims rekomenduoti palaipsniui plėsti tarpusavio prekybą paslaugomis bei liberalizuoti įsisteigimą ir užtikrinti visišką suderinamumą su GATS nuostatomis, ypač su jo V straipsniu. Kai tinkama, tos rekomendacijos galėtų būti įgyvendinamos sudarant Šalių susitarimus.
III SKIRSNIS
Prekybos ir investicijų nuostatos
32 straipsnis
Investicijų skatinimas
Šalys skatina didinti abiem pusėms naudingas investicijas, sudarydamos palankesnę aplinką privačioms investicijoms.
33 straipsnis
Kontaktiniai centrai ir keitimasis informacija
Siekdamos palengvinti Šalių bendravimą visais su privačiomis investicijomis susijusiais prekybos klausimais, kiekviena Šalis paskiria kontaktinį centrą. Kiekvienos Šalies prašymu kitos Šalies kontaktinis centras nurodo už tą klausimą atsakingą įstaigą ar pareigūną ir teikia reikiamą paramą, kad palengvintų bendravimą su prašančiąja Šalimi.
IV SKIRSNIS
Einamieji mokėjimai ir kapitalas
34 straipsnis
Tikslas ir taikymo sritis
1. Šalys siekia liberalizuoti tarpusavio einamuosius mokėjimus ir kapitalo judėjimą, laikydamosi įsipareigojimų, prisiimtų tarptautinėms finansų įstaigoms.
2. Šis skirsnis taikomas visiems Šalių tarpusavio einamiesiems mokėjimams ir kapitalo judėjimui.
35 straipsnis
Einamoji sąskaita
Šalys leidžia visus tarpusavio mokėjimus ir pervedimus į einamąją sąskaitą laisvai konvertuojama valiuta ir pagal Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties straipsnius.
36 straipsnis
Kapitalo sąskaita
Įsigaliojus šiam susitarimui Šalys leidžia laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su tiesioginėmis investicijomis, atliekamomis pagal priimančiosios šalies teisės aktus, ir investicijomis, atliekamomis pagal šio susitarimo nuostatas, ir tokio kapitalo bei su juo susijusio pelno likvidavimą ir repatriaciją.
37 straipsnis
Esamos padėties išlaikymas
Šalys nenustato naujų apribojimų einamiesiems mokėjimams ir kapitalo judėjimui tarp jų gyventojų ir negriežtina dabartinių susitarimų.
38 straipsnis
Apsaugos priemonės
1. Jei išimtinėmis aplinkybėmis dėl kapitalo judėjimo tarp Sąjungos ir Irako kyla arba gali kilti rimtų sunkumų Sąjungoje arba Irake vykdyti valiutų kurso politiką arba pinigų politiką, atitinkamai Sąjunga ir Irakas gali ne ilgiau kaip šešis mėnesius taikyti su kapitalo judėjimu tarp Sąjungos ir Irako susijusias apsaugos priemones, jeigu tokios priemonės yra būtinai reikalingos.
2. Šalis, priimanti apsaugos priemones, kaip galima greičiau praneša kitai Šaliai jų panaikinimo tvarkaraštį.
39 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Jokia šio skirsnio nuostata neribojamos Šalių ūkio subjektų teisės pasinaudoti bet kokiu palankesniu režimu, kuris gali būti nustatytas dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose, prie kurių jos yra prisijungusios.
2. Šalys konsultuojasi siekdamos lengvinti kapitalo judėjimą tarp jų ir taip siekia šio susitarimo tikslų.
V SKIRSNIS
Su prekyba susiję klausimai
I
40 straipsnis
1. Šalys siekia laikytis 1994 m. GATT XVII straipsnio nuostatų, įskaitant jo pastabas ir papildomas nuostatas, ir PPO susitarimo dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XVII straipsnio aiškinimo nuostatų, kurios mutatis mutandis įtraukiamos į šį susitarimą ir yra jo dalis.
2. Jeigu viena iš Šalių paprašo kitos Šalies pateikti informaciją apie konkrečias valstybines prekybos įmones, jų veiklos pobūdį ir poveikį dvišalei prekybai, Šalis, į kurią kreipiamasi, užtikrina kuo didesnį skaidrumą, nepažeisdama 1994 m. GATT XVII straipsnio 4 dalies d punkto dėl konfidencialios informacijos.
3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad visos valstybinės prekybos įmonės, tiekiančios prekes arba teikiančios paslaugas, laikytųsi Šalies įsipareigojimų pagal šį susitarimą.
41 straipsnis
Įvadas
1. Šalys pripažįsta, kad skaidriomis, konkurencingomis ir atviromis viešųjų pirkimų taisyklėmis prisidedama prie tvaraus ekonomikos vystymosi ir nustato tikslą siekti veiksmingo, abipusio ir laipsniško savo viešųjų pirkimų rinkos atvėrimo.
2. Šio skyriaus taikymo tikslais:
a) |
komercinės prekės arba paslaugos – prekės arba paslaugos, kurios paprastai parduodamos arba siūlomos parduoti komercinėje rinkoje nevyriausybiniams pirkėjams nevalstybiniais tikslais arba yra jų perkamos; |
b) |
statybų paslauga – paslauga, kuria siekiama įvairiais būdais atlikti civilinės inžinerijos ar pastatų statybos darbus, remiantis Jungtinių Tautų laikinojo svarbiausio produktų klasifikatoriaus (toliau – SPK) 51 skyriumi; |
c) |
dienos – kalendorinės dienos; |
d) |
elektroninis aukcionas – interaktyvus procesas, vykdomas elektroninėmis priemonėmis, kuriomis naudodamiesi tiekėjai praneša apie naujas kainas arba naujas ne kainomis grindžiamų kiekybiškai įvertinamų pasiūlymų elementų vertes, susijusias su vertinimo kriterijais, arba ir viena, ir kita; pagal šias naujas kainas ir vertes nustatoma arba peržiūrima pasiūlymų eilės tvarka; |
e) |
raštu arba raštiškai – žodžiais arba skaitmenimis pateikta informacija, kuri gali būti perskaityta, atgaminta ir vėliau perduota. Ji gali apimti elektroninėmis priemonėmis perduodamą ir saugomą informaciją; |
f) |
ribotas konkursas – viešųjų pirkimų būdas, kai perkantysis subjektas pats susisiekia su pasirinktu (-ais) tiekėju (-ais); |
g) |
priemonė – bet koks įstatymas, norminis teisės aktas, procedūra, administracinės gairės arba praktika, arba bet koks perkančiojo subjekto veiksmas, susijęs su viešuoju pirkimu pagal šį susitarimą; |
h) |
daugkartinis tiekėjų sąrašas - sąrašas, kuriame nurodomi tiekėjai, kuriuos perkantysis subjektas laiko atitinkančiais įtraukimo į sąrašą sąlygas, ir kuriuo jis ketina naudotis daugiau nei vieną kartą; |
i) |
pranešimas apie numatomą viešąjį pirkimą – perkančiojo subjekto paskelbtas pranešimas, kviečiantis suinteresuotuosius tiekėjus teikti paraiškas dalyvauti konkurse, konkurso pasiūlymus arba ir paraiškas, ir pasiūlymus; |
j) |
kompensacijos – bet kokios sąlygos ar įsipareigojimai, kuriais skatinamas vietos vystymasis arba gerinamas Šalies mokėjimų balansas, pavyzdžiui, šalies dalies nustatymas, technologijų licencijavimas, investicijos, priešpriešinė prekyba ir panašūs veiksmai arba reikalavimai; |
k) |
atviras konkursas – viešųjų pirkimų būdas, kai pasiūlymus gali teikti visi suinteresuotieji tiekėjai; |
l) |
asmuo – fizinis arba juridinis asmuo; |
m) |
perkantysis subjektas – šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje nurodytas Šalies subjektas; |
n) |
reikalavimus atitinkantis tiekėjas - tiekėjas, kurį perkantysis subjektas laiko atitinkančiu dalyvavimo sąlygas; |
o) |
atrankinis konkursas – viešųjų pirkimų būdas, kai perkantysis subjektas pasiūlymus kviečia pateikti tik dalyvavimo konkurse sąlygas atitinkančius tiekėjus; |
p) |
paslaugos apima statybos paslaugas, nebent nurodyta kitaip; |
q) |
standartas – pripažintos institucijos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatytos visuotiniam ir daugkartiniam naudojimui skirtos taisyklės, gairės ar produktų arba paslaugų, arba susijusių procesų bei gamybos būdų savybės, kurių laikytis neprivaloma; standarte taip pat gali būti nurodyti arba pateikti vien terminologijos, simbolių, pakuotės, ženklinimo ar žymėjimo reikalavimai, kiek jie taikytini prekei, paslaugai, procesui ar gamybos būdui; |
r) |
tiekėjas – asmuo arba asmenų grupė, kurie tiekia ar gali tiekti prekes arba teikia ar gali teikti paslaugas; ir |
s) |
techninė specifikacija – konkurso reikalavimas, kuriame:
|
42 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis skyrius taikomas visoms su viešuoju pirkimu pagal šį susitarimą susijusioms priemonėms. Šiame skyriuje – viešasis pirkimas pagal šį susitarimą – tai viešasis pirkimas valstybės reikmėms:
a) |
prekių, paslaugų arba bet kokio jų derinio:
|
b) |
visomis sutartinėmis formomis, įskaitant pirkimą, finansinę nuomą ir išperkamąją nuomą su galimybe pirkti arba be tokios galimybės; |
c) |
kai vertė pranešimo paskelbimo pagal 45 straipsnį dieną lygi atitinkamai ribinei vertei, nurodytai šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktuose kiekvienos Šalies papildomuose prieduose arba ją viršija; |
d) |
kurį atlieka perkantysis subjektas; ir |
e) |
kuris nėra viešasis pirkimas, dėl kokių nors priežasčių nepatenkantis į taikymo sritį. |
2. Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, šis skyrius netaikomas:
a) |
žemės, esamų pastatų arba kito nekilnojamojo turto ar su juo susijusių teisių įsigijimui arba nuomai; |
b) |
nesutartiniams susitarimams ar bet kokios formos paramai, kurią teikia Šalis, įskaitant bendradarbiavimo susitarimus, dotacijas, paskolas, kapitalo investicijas, garantijas ir fiskalines paskatas; |
c) |
fiskalinės įstaigos ar depozitoriumo paslaugų, likvidavimo ir valdymo paslaugų, skirtų reguliuojamoms finansų įstaigoms, ar valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo, išpirkimo ir platinimo paslaugų, įskaitant paskolas ir vyriausybės obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius; |
d) |
valstybės tarnautojų darbo sutartims; |
e) |
viešiesiems pirkimams, vykdomiems:
|
3. Kiekviena Šalis šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktuose savo papildomuose prieduose apibrėžia ir nurodo šią informaciją:
a) |
1 papildomas priedas – centrinės valdžios subjektai, kurių viešiesiems pirkimams taikomos šio skyriaus nuostatos; |
b) |
2 papildomas priedas – visi kiti subjektai, kurių viešiesiems pirkimams taikomos šio skyriaus nuostatos; |
c) |
3 papildomas priedas – paslaugos, išskyrus statybų paslaugas, kurioms taikomos šio skyriaus nuostatos; |
d) |
4 papildomas priedas – statybų paslaugos, kurioms taikomos šio skyriaus nuostatos; |
e) |
5 papildomas priedas – visos bendrosios pastabos. |
4. Jeigu perkantysis subjektas viešojo pirkimo pagal šį susitarimą atveju reikalauja, kad šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktuose Šalių papildomuose prieduose nenurodyti asmenys viešuosius pirkimus vykdytų laikydamiesi specialių reikalavimų, tokiems reikalavimas mutatis mutandis taikomas 43 straipsnis.
5. Apskaičiuodamas viešojo pirkimo vertę, kai siekiama nustatyti, ar tai yra viešasis pirkimas pagal šį susitarimą, perkantysis subjektas neskaido viešojo pirkimo į atskirus viešuosius pirkimus ir nepasirenka ar nenaudoja konkretaus viešojo pirkimo vertės nustatymo metodo, siekdamas, kad viešajam pirkimui šio straipsnio nuostatos būtų visiškai arba iš dalies netaikomos.
6. Jokia šio skyriaus nuostata nėra aiškinama kaip neleidžianti Šaliai imtis veiksmų arba neatskleisti jokios informacijos, kurią ji laiko būtina apginti savo svarbiausiems saugumo interesams, susijusiems su ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų viešaisiais pirkimais, arba viešaisiais pirkimais, būtinais nacionaliniam saugumui ar nacionalinei gynybai užtikrinti.
7. Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį tokios priemonės negali būti taikomos savavališkai ar nepateisinamai diskriminuojant Šalis, kuriose vyrauja tokios pačios sąlygos, arba paslėptai ribojant tarptautinę prekybą, nė viena šio skyriaus nuostata nėra aiškinama kaip neleidžianti Šaliai nustatyti arba įgyvendinti priemonių, kurios:
a) |
būtinos visuomenės dorovei apsaugoti, viešajai tvarkai palaikyti ir saugumui užtikrinti; |
b) |
būtinos žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti; |
c) |
būtinos intelektinei nuosavybei apsaugoti; arba |
d) |
susijusios su neįgaliųjų, labdaros įstaigų ar kalinių pagamintomis prekėmis arba teikiamomis paslaugomis. |
43 straipsnis
Bendrieji principai
1. Imdamasi bet kokių su viešaisiais pirkimais pagal šį susitarimą susijusių priemonių, kiekviena Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, kitos Šalies prekėms ir paslaugoms ir kitos Šalies tiekėjams, tiekiantiems bet kurios Šalies prekes ar teikiantiems paslaugas, nedelsdama ir besąlygiškai taiko ne mažiau palankų režimą nei tas, kurį ta Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, taiko savo vidaus prekėms, paslaugoms ir tiekėjams.
2. Imdamasi bet kokių su viešaisiais pirkimais pagal šį susitarimą susijusių priemonių, Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus:
a) |
jos teritorijoje įsisteigusiam tiekėjui netaiko mažiau palankaus režimo nei kitam vietoje įsisteigusiam tiekėjui dėl to, kad jį sieja tam tikri priklausomybės ar nuosavybės santykiai su užsienio asmeniu; nei |
b) |
nediskriminuoja vietoje įsisteigusio tiekėjo dėl to, kad to tiekėjo konkrečiam viešajam pirkimui siūlomos prekės arba paslaugos yra kitos Šalies prekės arba paslaugos. |
3. Laikydamasi įstatymų, norminių teisės aktų, procedūrų ir tvarkos, taikomų viešiesiems pirkimams bei konkretiems viešiesiems visų lygių valdžios institucijų vykdomiems pirkimams, kuriuose leidžiama dalyvauti trečiųjų šalių prekėms, paslaugoms ir tiekėjams, Irakas Sąjungos prekėms ir tiekėjams taiko ne mažiau palankų režimą, nei bet kurios kitos trečiosios šalies prekėms, paslaugoms ir tiekėjams.
4. Vykdydamas viešuosius pirkimus pagal šį susitarimą elektroninėmis priemonėmis, perkantysis subjektas:
a) |
užtikrina, kad viešieji pirkimai vyktų naudojant informacinių technologijų sistemas ir programinę įrangą, įskaitant su informacijos autentiškumo patvirtinimu bei šifravimu susijusias sistemas, kurios visuotinai prieinamos ir sąveikauja su kitomis visuotinai prieinamomis informacinių technologijų sistemomis bei programine įranga; ir |
b) |
prižiūri mechanizmus, kuriuos naudojant užtikrinamas dalyvavimo paraiškų ir pasiūlymų vientisumas, taip pat nustatomas jų gavimo laikas ir užkertamas kelias neleistinai prieigai prie jų. |
5. Perkantysis subjektas viešuosius pirkimus pagal šį susitarimą vykdo skaidriai ir nešališkai, vengdamas interesų konflikto, užkirsdamas kelią korupcijai ir laikydamasis šio skyriaus nuostatų.
6. Vykdant viešuosius pirkimus pagal šį susitarimą nė viena Šalis negali iš kitos Šalies importuotoms arba kitos Šalies tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms taikyti kitokių kilmės taisyklių nei tos, kurios tuo pačiu metu vykdant įprastą prekybą taikomos iš tos Šalies importuojamoms ar tiekiamoms prekėms arba teikiamoms paslaugoms.
44 straipsnis
Informacijos apie viešąjį pirkimą skelbimas
1. Kiekviena Šalis:
a) |
nedelsdama paskelbia visus įstatymus, norminius teisės aktus, teismo sprendimus, visuotinai taikomus administracinius sprendimus bei procedūras, įstatymu arba norminiu teisės aktu nustatytas tipines sutarčių sąlygas, į kurias nuoroda pateikiama su viešuoju pirkimu pagal šį susitarimą susijusiuose pranešimuose ir konkurso dokumentuose bei procedūrose, ir visus jų pakeitimus oficialiai tam skirtose elektroninėse žiniasklaidos priemonėse ir leidiniuose, kurie kuo plačiau išplatinami ir yra lengvai prieinami visuomenei; |
b) |
bet kuriai Šaliai paprašius, pateikia šių aktų paaiškinimus; |
c) |
šio susitarimo 1 PRIEDO II priedėlyje pateikia elektroninių žiniasklaidos priemonių arba leidinių sąrašą, kuriuose skelbiama a punkte nurodyta informacija; |
d) |
šio susitarimo 1 PRIEDO III priedėlyje pateikia elektroninių žiniasklaidos priemonių, kuriose Šalis skelbia pagal 45 straipsnį, 47 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 2 dalį reikalaujamus pranešimus. |
2. Kiekviena Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie bet kokius šio susitarimo 1 PRIEDO II arba III priedėlyje pateiktų sąrašų pakeitimus.
45 straipsnis
Pranešimų skelbimas
1. Kiekvieno viešojo pirkimo pagal šį susitarimą atveju, išskyrus esant 52 straipsnyje aprašytoms aplinkybėms, perkantysis subjektas šio susitarimo 1 PRIEDO III priedėlyje nurodytoje žiniasklaidos priemonėje paskelbia pranešimą apie numatomą viešąjį pirkimą. Kiekviename tokiame pranešime pateikiama informacija, nurodyta šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlyje. Šie pranešimai yra prieinami elektroninėmis priemonėmis per vieną prieigos punktą ir yra nemokami.
2. Kiekvieno numatomo viešojo pirkimo atveju perkantysis subjektas viena iš PPO kalbų paskelbia lengvai prieinamą sutrumpintą pranešimą, kuris skelbiamas tuo pačiu metu kaip ir pranešimas apie numatomą viešąjį pirkimą. Sutrumpintame pranešime turi būti bent tokia informacija:
a) |
viešojo pirkimo dalykas; |
b) |
galutinis pasiūlymų pateikimo terminas arba, jei taikytina, visi paraiškų dalyvauti viešajame pirkime arba būti įtrauktiems į daugkartinį tiekėjų sąrašą galutiniai terminai; ir |
c) |
adresas, kuriuo galima gauti su viešuoju pirkimu susijusius dokumentus. |
3. Perkantieji subjektai raginami kiekvienais finansiniais metais kuo anksčiau paskelbti pranešimą apie planuojamus viešuosius pirkimus (toliau – pranešimas apie planuojamus viešuosius pirkimus). Pranešime turėtų būti nurodytas viešųjų pirkimų dalykas ir planuojama pranešimo apie numatomus viešuosius pirkimus paskelbimo data.
4. Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlio 2 papildomame priede esančiame sąraše nurodytas perkantysis subjektas pranešimą apie planuojamą viešąjį pirkimą gali naudoti kaip pranešimą apie numatomą viešąjį pirkimą, jeigu jame pateikiama kuo išsamesnė turima informacija, nurodyta šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlyje, ir pareiškimas, kad suinteresuotieji tiekėjai perkančiajam subjektui turėtų pranešti apie savo susidomėjimą viešuoju pirkimu.
46 straipsnis
Dalyvavimo sąlygos
1. Perkantysis subjektas taiko tik tas dalyvavimo viešajame pirkime sąlygas, kurios būtinos, siekiant užtikrinti, kad tiekėjas turėtų pakankamų teisinių ir finansinių išteklių ir komercinių bei techninių galimybių su atitinkamu viešuoju pirkimu susijusiems įsipareigojimams įvykdyti.
2. Vertindamas, ar tiekėjas atitinka dalyvavimo sąlygas, perkantysis subjektas:
a) |
įvertina tiekėjo finansines, komercines ir technines galimybes, atsižvelgdamas į tiekėjo verslo veiklą, tiek perkančiojo subjekto Šalies teritorijoje, tiek už jos ribų; |
b) |
nenustato sąlygos, kad tiekėjas, norintis dalyvauti viešajame pirkime, turėtų būti anksčiau sudaręs vieną ar daugiau sutarčių su atitinkamos Šalies perkančiuoju subjektu ar kad tas tiekėjas būtų anksčiau įgijęs darbo atitinkamos Šalies teritorijoje patirties; ir |
c) |
gali reikalauti atitinkamos anksčiau įgytos patirties, kuri būtina viešojo pirkimo reikalavimams įvykdyti. |
3. Atlikdamas vertinimą, perkantysis subjektas atsižvelgia į sąlygas, kurias jis iš anksto nurodė pranešimuose arba konkurso dokumentuose.
4. Perkantysis subjektas turi pašalinti tiekėją iš konkurso dėl tokių priežasčių kaip, pavyzdžiui, bankrotas, melagingos deklaracijos, dideli trūkumai vykdant esminius reikalavimus ar įsipareigojimus pagal ankstesnę sutartį (-is), nuosprendžiai dėl sunkių nusikaltimų arba teismo sprendimai dėl sunkių deliktų, profesinis nusižengimas arba vengimas mokėti mokesčius.
47 straipsnis
Tiekėjų tinkamumo įvertinimas
1. Jeigu perkantysis subjektas ketina rengti atrankinį konkursą, jis:
a) |
į pranešimą apie numatomą viešąjį pirkimą įtraukia bent jau šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlio 1, 2, 6, 7, 10 ir 11 punktuose nurodytą informaciją ir pakviečia tiekėjus teikti paraišką dalyvauti viešajame pirkime; ir |
b) |
reikalavimus atitinkantiems tiekėjams, kuriems jis apie tai praneša, kaip nustatyta šio susitarimo 1 PRIEDO VI priedėlio 2 dalies b punkte, iki konkurso pradžios pateikia bent jau šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlio 3, 4, 5, 8 ir 9 punktuose nurodytą informaciją. |
2. Perkantysis subjektas reikalavimus atitinkančiais tiekėjais pripažįsta visus vietinius tiekėjus ir visus kitos Šalies tiekėjus, atitinkančius dalyvavimo konkrečiame viešajame pirkime sąlygas, nebent perkantysis subjektas pranešime apie numatomą viešąjį pirkimą nustato ribotą tiekėjų, kuriems bus leista dalyvauti konkurse, skaičių ir kriterijus, pagal kuriuos atrenkamas ribotas tiekėjų skaičius.
3. Jeigu konkurso dokumentai nėra skelbiami viešai nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskelbimo dienos, perkantysis subjektas užtikrina, kad visi pagal šio straipsnio 2 dalį atrinkti reikalavimus atitinkantys tiekėjai tuos dokumentus gautų vienu metu.
4. Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodyti perkantieji subjektai gali turėti daugkartinį tiekėjų sąrašą, su sąlyga, kad kiekvienais metais skelbiamas kvietimas suinteresuotiesiems subjektams teikti prašymus dėl įtraukimo į sąrašą, o kai kvietimas skelbiamas elektroninėmis priemonėmis, jis yra nuolatos prieinamas atitinkamoje žiniasklaidos priemonėje, nurodytoje šio susitarimo 1 PRIEDO III priedėlyje pateiktame sąraše. Tokiame kvietime pateikiama informacija, nurodyta šio susitarimo 1 PRIEDO V priedėlyje.
5. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalį, jeigu daugkartinis sąrašas galioja trejus metus arba mažiau, šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas toje dalyje minėtą kvietimą gali paskelbti tik vieną kartą sąrašo galiojimo termino pradžioje su sąlyga, kad tame kvietime nustatytas sąrašo galiojimo terminas ir kad daugiau kvietimų nebus skelbiama.
6. Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas leidžia tiekėjams bet kada pateikti prašymą dėl įtraukimo į daugkartinį sąrašą ir per pagrįstai trumpą laiką į sąrašą įtraukia visus reikalavimus atitinkančius tiekėjus.
Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas kvietimą tiekėjams teikti prašymus dėl įtraukimo į daugkartinį sąrašą gali naudoti kaip pranešimą apie numatomą viešąjį pirkimą, jeigu:
a) |
kvietimas skelbiamas atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalį, jame pateikiama informacija, reikalaujama pagal šio susitarimo 1 PRIEDO V priedėlį, taip pat kuo išsamesnė turima informacija, reikalaujama pagal šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlį, ir pareiškimas, kad kvietimas yra pranešimas apie numatomą viešąjį pirkimą; |
b) |
subjektas nedelsdamas pateikia susidomėjimą dalyvauti subjekto rengiamame viešajame pirkime išreiškusiems tiekėjams tiek informacijos, kad jie galėtų įvertinti savo susidomėjimą viešuoju pirkimu, įskaitant visą kitą turimą informaciją, reikalaujamą pagal šio susitarimo 1 PRIEDO IV priedėlį. |
7. Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas pagal šio straipsnio 6 dalį prašymą dėl įtraukimo į daugkartinį sąrašą pateikusiam tiekėjui gali leisti teikti paraišką dalyvauti atitinkamame viešajame pirkime, jeigu perkantysis subjektas turi pakankamai laiko išnagrinėti, ar tiekėjas atitinka dalyvavimo sąlygas.
8. Šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas nedelsdamas informuoja visus paraišką dalyvauti viešajame pirkime arba prašymą dėl įtraukimo į daugkartinį sąrašą pateikusius tiekėjus apie perkančiojo subjekto sprendimą dėl jų paraiškos ar prašymo.
9. Kai šio susitarimo 1 PRIEDO I priedėlyje pateiktame 2 papildomame priede nurodytas perkantysis subjektas paraišką dalyvauti viešajame pirkime arba prašymą būti įtrauktam į daugkartinį sąrašą atmeta, daugiau nebelaiko tiekėjo atitinkančiu reikalavimus arba tiekėją išbraukia iš daugkartinio sąrašo, subjektas apie tai nedelsdamas praneša tiekėjui ir, tiekėjui paprašius, nedelsdamas pateikia raštišką savo sprendimo motyvus.
48 straipsnis
Techninės specifikacijos
1. Perkantysis subjektas neparengia, nepriima arba netaiko jokių techninių specifikacijų arba nenustato jokių atitikties vertinimo procedūrų, kuriomis būtų siekiama sukurti nereikalingų tarptautinės prekybos kliūčių arba kuriomis tokios kliūtys būtų sukuriamos.
2. Nustatydamas perkamų prekių ar paslaugų technines specifikacijas, perkantysis subjektas prireikus:
a) |
nustato technines specifikacijas, kuriose didesnė reikšmė teikiama rezultato apibūdinimo ir funkciniams reikalavimams, o ne dizaino ar aprašomosioms savybėms; ir |
b) |
pagrindžia technines specifikacijas tarptautiniais ar Europos standartais, jeigu tokių esama; kitais atvejais jos rengiamos remiantis nacionaliniais techniniais reglamentais, pripažintais nacionaliniais standartais arba statybos standartais. |
3. Jeigu techninėse specifikacijose pateikiamos dizaino arba aprašomosios savybės, perkantysis subjektas prireikus į konkurso dokumentus įtraukia tokius žodžius kaip „arba lygiavertis“ ir nurodo, kad jis nagrinės pasiūlymus dėl lygiaverčių prekių ar paslaugų, kurios akivaizdžiai atitinka dizaino ar aprašomąsias savybes.
4. Perkantysis subjektas nenustato techninių specifikacijų, pagal kurias nustatomi reikalavimai ar pateikiamos nuorodos, susijusios su konkrečiu prekės ženklu ar pavadinimu, patentu, autoriaus teise, dizainu ar tipu, konkrečia kilme, gamintoju ar tiekėju, nebent nebūtų jokio kito būdo tiksliai ar suprantamai apibūdinti viešųjų pirkimų reikalavimų ir jeigu tokiais atvejais subjektas konkurso dokumentuose įrašo žodžius „arba lygiavertis“.
5. Perkantysis subjektas jokia forma, kuri panaikintų konkurenciją, neprašo ir nepriima konsultacijų, kuriomis būtų galima pasinaudoti rengiant ar priimant bet kurias konkrečių pirkimų technines specifikacijas, iš asmens, galinčio turėti su pirkimais susijusių komercinių interesų.
6. Kiekviena Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, gali, laikydamosi šio straipsnio nuostatų, parengti, priimti arba taikyti technines specifikacijas, kuriomis skatinamas gamtos išteklių tausojimas arba aplinkos apsauga.
49 straipsnis
Konkurso dokumentai
1. Perkantysis subjektas tiekėjams pateikia konkurso dokumentus su visa reikalinga informacija, kad tiekėjai galėtų parengti ir pateikti tinkamus pasiūlymus. Išskyrus tuos atvejus, kai tai nurodyta pranešimuose apie numatomą viešąjį pirkimą, tokiuose dokumentuose pateikiamas išsamus šio susitarimo 1 PRIEDO VIII priedėlyje nurodytų dalykų aprašas.
2. Paprašius, perkantysis subjektas nedelsdamas pateikia konkurso dokumentus bet kuriam viešajame pirkime dalyvaujančiam tiekėjui ir atsako į visus pagrįstus viešajame pirkime dalyvaujančio tiekėjo prašymus suteikti susijusios informacijos, su sąlyga, kad žinodamas tokią informaciją tiekėjas neįgis pranašumo prieš tame viešajame pirkime dalyvaujančius konkurentus.
3. Jeigu, prieš sudarant sutartį, perkantysis subjektas pakeičia pranešime apie numatomą viešąjį pirkimą arba viešajame pirkime dalyvaujantiems tiekėjams pateiktuose konkurso dokumentuose nurodytus kriterijus arba reikalavimus, arba iš dalies pakeičia pranešimą arba konkurso dokumentus, jis apie tokius pakeitimus arba iš naujo paskelbtą pranešimą ar konkurso dokumentus praneša:
a) |
visiems tiekėjams, kurie informacijos keitimo metu dalyvauja viešajame pirkime, jeigu jie žinomi, ir visais kitais atvejais, tokiu pat būdu, kuriuo buvo pranešta pirminė informacija; ir |
b) |
palikdamas, jeigu reikia, pakankamai laiko tiekėjams pakeisti ir iš naujo pateikti iš dalies pakeistus pasiūlymus. |
50 straipsnis
Terminai
Perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į pagrįstus savo poreikius, suteikia tiekėjams pakankamai laiko parengti ir pateikti paraiškas dalyvauti viešajame pirkime bei tinkamus pasiūlymus, atsižvelgdamas į tokius veiksnius, kaip viešojo pirkimo pobūdis ir sudėtingumas, numatomas subrangos sutarčių mastas ir laikas pasiūlymams perduoti iš užsienio šalių, taip pat tam tikrų tos pačios šalies vietų tais atvejais, kai elektroninės priemonės nėra naudojamos. Tokie terminai, įskaitant visus jų pratęsimus, yra vienodi visiems suinteresuotiesiems ar viešajame pirkime dalyvaujantiems tiekėjams. Taikytini terminai nustatyti šio susitarimo 1 PRIEDO VI priedėlyje.
51 straipsnis
Derybos
1. Šalis savo perkantiesiems subjektams gali numatyti galimybę surengti derybas:
a) |
tų viešųjų pirkimų atveju, kai apie ketinimą rengti tokias derybas jie nurodė pranešime apie numatomą viešąjį pirkimą; arba |
b) |
kai atlikus vertinimą paaiškėja, kad pagal konkrečius vertinimo kriterijus, nustatytus skelbimuose arba konkurso dokumentuose, nėra kokio nors akivaizdžiai pranašiausio pasiūlymo. |
2. Perkantysis subjektas:
a) |
užtikrina, kad derybose dalyvaujantys tiekėjai būtų atmetami vadovaujantis pranešimuose arba konkurso dokumentuose nustatytais kriterijais; ir |
b) |
pasibaigus deryboms visiems likusiems tiekėjams nustato bendrą terminą naujiems ar pakeistiems pasiūlymams pateikti. |
52 straipsnis
Ribotas konkursas
Perkantysis subjektas gali vykdyti ribotą konkursą ir nuspręsti netaikyti 45–47, 49–51, 53 ir 54 straipsnių tik esant tokioms sąlygoms:
a) |
jeigu:
su sąlyga, kad konkurso dokumentuose nustatyti reikalavimai nėra iš esmės pakeisti; |
b) |
jeigu prekes gali tiekti arba paslaugas teikti tik konkretus tiekėjas ir nėra tinkamų alternatyvių ar pakeičiamų prekių arba paslaugų, nes reikalavimas susijęs su meno kūriniu; dėl patentų, autorių teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos arba dėl techninių priežasčių nesusidarius konkurencijai; |
c) |
jeigu pirminis tiekėjas tiekia papildomas prekes ar paslaugas, kurios nebuvo įtrauktos į pirminį viešąjį pirkimą, kai tokių prekių ar paslaugų:
|
d) |
jeigu tai tikrai būtina, kai dėl itin didelės skubos priežasčių, atsiradusių dėl įvykių, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti, prekės arba paslaugos negalėtų būti įsigytos laiku atviro ar atrankinio konkurso tvarka; |
e) |
prekėms, įsigytoms žaliavų rinkoje; |
f) |
jeigu perkantysis subjektas įsigyja prototipus ar pirmąjį gaminį arba paslaugą, kurie buvo pagaminti perkančiojo subjekto prašymu vykdant ar rengiantis vykdyti konkrečią tyrimų, bandymų, studijų ar kūrimo sutartį; |
g) |
pirkimams, atliktiems ypač palankiomis sąlygomis, atsirandančiomis labai trumpam, kai prekės išparduodamos neįprastomis sąlygomis, pavyzdžiui, likvidavimo, bankrutavimo ir turto perdavimo valdyti administratoriams atvejais, o ne įprastinio tiekimo iš nuolatinių tiekėjų būdu; ir |
h) |
jeigu sutartis sudaroma su projekto konkurso nugalėtoju, su sąlyga, kad konkursas surengtas šio skyriaus principus atitinkančiu būdu, o jo dalyvius vertina nepriklausoma komisija, siekdama sudaryti sutartį su nugalėtoju. |
53 straipsnis
Elektroniniai aukcionai
Jeigu perkantysis subjektas ketina vykdyti viešąjį pirkimą pagal šį susitarimą elektroninio aukciono būdu, prieš prasidedant elektroniniam aukcionui subjektas kiekvienam dalyviui nurodo:
a) |
automatinį vertinimo metodą, įskaitant matematinę formulę, kuriuo grindžiami konkurso dokumentuose nurodyti vertinimo kriterijai, kurie bus naudojami aukciono metu automatiškai nustatant arba peržiūrint pasiūlymų eilės tvarką; |
b) |
bet kokio jo pirminio pasiūlymo elementų vertinimo rezultatus, kai sutartis turi būti sudaryta, atsižvelgiant į naudingiausią pasiūlymą; ir |
c) |
visą kitą su aukciono vykdymu susijusią informaciją. |
54 straipsnis
Pasiūlymų nagrinėjimas ir sutarčių sudarymas
1. Perkantysis subjektas visus pasiūlymus gauna, vokus su jais atplėšia ir juos nagrinėja taikydamas tokias procedūras, kuriomis užtikrinamas sąžiningas bei nešališkas viešojo pirkimo procesas ir pasiūlymų konfidencialumas.
2. Perkantysis subjektas nesukuria nepalankios padėties tiekėjui, kurio pasiūlymas gaunamas po nustatyto pasiūlymų gavimo termino, jeigu vėluojama tik dėl perkančiojo subjekto netinkamai atliekamo pasiūlymų tvarkymo.
3. Jeigu perkantysis subjektas nuo vokų su pasiūlymais atplėšimo iki sutarties sudarymo tiekėjui suteikia galimybę ištaisyti netyčines formos klaidas, perkantysis subjektas tokią pat galimybę suteikia visiems dalyvaujantiems tiekėjams.
4. Kad būtų svarstoma galimybė sudaryti sutartį dėl pasiūlymo, pasiūlymas turi būti pateiktas raštu, vokų atplėšimo metu jis turi atitikti pagrindinius pranešimuose ir konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus ir turi būti gautas iš dalyvavimo viešajame pirkime reikalavimus atitinkančio tiekėjo.
5. Išskyrus tuos atvejus, kai perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į visuomenės interesus, nusprendžia nesudaryti sutarties, subjektas sutartį sudaro su tuo tiekėju, kuris, perkančiojo subjekto nuomone, gali įvykdyti sutarties sąlygas ir, vertinant tik pagal pranešimuose ir konkurso dokumentuose nustatytus kriterijus, pateikė naudingiausią pasiūlymą arba, jeigu vienintelis kriterijus – kaina, pasiūlė mažiausią kainą.
6. Jeigu perkančiajam subjektui pateikiamas pasiūlymas, kuriame siūloma kaina yra daug mažesnė negu kituose pateiktuose pasiūlymuose pasiūlytos kainos, jis gali patikrinti, ar tiekėjas atitinka dalyvavimo sąlygas ir ar jis gali įvykdyti sutarties sąlygas.
7. Perkantysis subjektas nesinaudoja galimybėmis, neatšaukia viešojo pirkimo ir nekeičia sudarytų sutarčių, siekdamas išvengti įsipareigojimų pagal šį susitarimą.
55 straipsnis
Informacijos apie viešuosius pirkimus skaidrumas
1. Perkantysis subjektas nedelsdamas, o paprašius – raštu, informuoja viešajame pirkime dalyvaujančius tiekėjus apie savo sprendimus dėl sutarčių sudarymo. Atsižvelgdamas į 56 straipsnio 2 ir 3 dalį perkantysis subjektas, paprašius, konkurso nelaimėjusiam tiekėjui motyvuoja, kodėl subjektas nepasirinko jo pasiūlymo, ir nurodo atitinkamus laimėjusio tiekėjo pasiūlymo pranašumus.
2. Ne vėliau kaip per 72 dienas nuo kiekvienos pagal šio skyriaus nuostatas sudarytos sutarties sudarymo perkantysis subjektas III priedėlyje nurodytame atitinkamame leidinyje ar elektroninės žiniasklaidos priemonėje paskelbia pranešimą. Jeigu naudojamasi tik elektroninės žiniasklaidos priemone, visuomenei suteikiama galimybė per pakankamą laikotarpį susipažinti su informacija. Pranešime pateikiama bent jau šio susitarimo 1 PRIEDO VII priedėlyje nurodyta informacija.
56 straipsnis
Informacijos atskleidimas
1. Kitai Šaliai paprašius, Šalis nedelsdama pateikia visą informaciją, kurios reikia nustatyti, ar viešasis pirkimas buvo vykdomas skaidriai, nešališkai ir laikantis šio skyriaus nuostatų, įskaitant informaciją apie konkursą laimėjusio pasiūlymo savybes ir atitinkamus pranašumus. Tais atvejais, kai tokios informacijos atskleidimas pažeistų konkurenciją būsimuosiuose konkursuose, informaciją gavusi Šalis jos neatskleidžia jokiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai su informaciją pateikusia Šalimi buvo tartasi ir buvo gautas jos sutikimas.
2. Neatsižvelgiant į jokią kitą šio skyriaus nuostatą, Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, jokiam tiekėjui neteikia informacijos, kuri gali pakenkti sąžiningai konkurencijai tarp jų.
3. Jokia šio skyriaus nuostata nereikalaujama, kad Šalis, įskaitant jos perkančiuosius subjektus, valdžios ir peržiūros institucijas, atskleistų konfidencialią informaciją, kurią paviešinus būtų sutrukdyta taikyti įstatymus, galėtų būti pakenkta tiekėjų sąžiningai konkurencijai, būtų pažeisti konkrečių asmenų teisėti komerciniai interesai, įskaitant intelektinės nuosavybės apsaugą, arba būtų kitaip pažeisti visuomenės interesai.
57 straipsnis
Nacionalinės nagrinėjimo procedūros
1. Kiekviena Šalis nustato laiku taikomas, veiksmingas, skaidrias ir nediskriminacines administracinės arba teisminės nagrinėjimo procedūras, kuriomis pasinaudodamas tiekėjas gali ginčyti:
a) |
šio skyriaus nuostatų pažeidimą arba, |
b) |
jeigu pagal Šalies nacionalinę teisę tiekėjas neturi teisės tiesiogiai ginčyti šio skyriaus nuostatų pažeidimo, Šalies priemonių, kuriomis įgyvendinamas šis skyrius, nesilaikymą, |
kai vykdomas viešasis pirkimas pagal šį susitarimą, kuriuo tiekėjas yra arba buvo išreiškęs susidomėjimą. Visiems ginčams taikomos procedūrinės taisyklės nustatytos raštu ir yra visuotinai prieinamos.
2. Jeigu tiekėjas pateikia su viešuoju pirkimu pagal šį susitarimą, kuriuo jis yra arba buvo išreiškęs susidomėjimą, susijusį skundą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo arba nesilaikymo, atitinkama Šalis savo perkantįjį subjektą ir tiekėją skatina skundą spręsti konsultuojantis. Perkantysis subjektas nešališkai ir tinkamu laiku svarsto bet kokį gautą skundą taip, kad tiekėjui nesutrukdytų dalyvauti vykstančiame arba ateityje vyksiančiuose viešuosiuose pirkimuose arba nebūtų pažeista jo teisė administracinės arba teisminės peržiūros tvarka siekti, kad būtų pritaikytos teisių gynimo priemonės.
3. Kiekvienam tiekėjui suteikiamas pakankamas laikotarpis skundui parengti ir pateikti, kuris visais atvejais yra ne trumpesnis kaip dešimt dienų ir skaičiuojamas nuo tada, kai tiekėjas sužinojo arba pagrįstai turėjo sužinoti aplinkybes, dėl kurių teikia skundą.
4. Kiekviena Šalis įsteigia arba paskiria bent vieną nešališką administracinę ar teisminę instituciją, nepriklausomą nuo jos perkančiųjų subjektų, kuri priimtų ir nagrinėtų tiekėjų skundus dėl viešųjų pirkimų pagal šį susitarimą.
5. Jeigu skundą pirmiausia nagrinėja kita įstaiga, nei šio straipsnio 4 dalyje nurodyta institucija, Šalis užtikrina, kad tiekėjas pirminį sprendimą galėtų apskųsti nešališkai administracinei arba teisminei institucijai, nepriklausomai nuo perkančiojo subjekto, dėl kurio vykdomo viešojo pirkimo pateiktas skundas. Jei nagrinėjančioji institucija nėra teisminė, jos sprendimai peržiūrimi teisme arba turi būti užtikrinamos procedūrinės garantijos, kuriomis numatoma, kad:
a) |
perkantysis subjektas pateikia raštišką atsakymą dėl skundo ir nagrinėjančiajai institucijai pateikia visus susijusius dokumentus; |
b) |
proceso dalyviai (toliau – dalyviai) turi teisę būti išklausyti prieš nagrinėjančiajai institucijai priimant sprendimą dėl skundo; |
c) |
dalyviai turi teisę būti atstovaujami ir lydimi; |
d) |
dalyviams leidžiama dalyvauti visuose posėdžiuose; |
e) |
dalyviai turi teisę prašyti, kad procesas vyktų viešai ir kad jame galėtų dalyvauti liudytojai, ir |
f) |
su tiekėjų skundais susiję sprendimai arba rekomendacijos per pagrįstą laiką pateikiami raštu, paaiškinant kiekvieno sprendimo arba rekomendacijos pagrindą. |
6. Kiekviena Šalis priima arba toliau taiko procedūras, kuriomis:
a) |
numatomos skubios laikinosios priemonės, kuriomis išsaugoma tiekėjo galimybė dalyvauti viešajame pirkime. Dėl tokių laikinųjų priemonių gali būti sustabdytas viešojo pirkimo procesas. Pagal procedūras gali būti numatyta, kad priimant sprendimą dėl tokių priemonių taikymo gali būti atsižvelgta į neigiamas pasekmes svarbiausiems konkretiems interesams, įskaitant visuomenės interesus. Priežastys, dėl kurių nusprendžiama priemonių netaikyti, nurodomos raštu; ir |
b) |
jeigu nagrinėjančioji institucija nustato nuostatų pažeidimo arba priemonių nesilaikymo faktą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, priimamas sprendimas dėl teisių gynimo priemonių arba kompensacijos už patirtus nuostolius ar žalą, kuriais gali būti laikomos tik pasirengimo konkursui išlaidos arba tik su skundu susijusios išlaidos, arba ir viena, ir kita. |
58 straipsnis
Tolimesnės derybos
1. Šalys kasmet peržiūri šio skyriaus nuostatų veikimą ir abipusį viešųjų pirkimų rinkos atvėrimą. Ne vėliau kaip po metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo Šalys pradeda derybas dėl šio susitarimo 1 PRIEDO 1 priedėlio 1 ir 2 papildomuose prieduose esančio (-ių) subjektų sąrašo (-ų) papildymo.
2. Irakas derybų dėl stojimo į PPO metu prisiima įsipareigojimą prisijungti prie daugiašalės Sutarties dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP).
59 straipsnis
Asimetriškas režimas ir pereinamojo laikotarpio priemonės
Atsižvelgiant į vystymosi, finansinius ir prekybos poreikius, Irakas naudojasi šiomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis: Irakas gali numatyti laikiną lengvatinių kainų programą, pagal kurią prekėms ir paslaugoms nustatomas 5 % kainų skirtumas, o darbams – 10 % kainų skirtumas, taikomas tik Irako tiekėjų prekėms ir paslaugoms.
Lengvatinių kainų programa bus palaipsniui nutraukta per dešimt metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo.
60 straipsnis
Įsipareigojimų pobūdis ir taikymo sritis
1. Pagal šio straipsnio ir šio susitarimo 2 PRIEDO nuostatas Irakas per penkerius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo priima teisės aktus, kuriais užtikrinama tinkama ir veiksminga intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsauga, vadovaudamasis griežčiausiais tarptautiniais standartais, įskaitant taisykles, nustatytas Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, kuri pateikiama PPO susitarimo 1C priede (toliau – TRIPS sutartis), taip pat veiksmingas tokių teisių užtikrinimo priemones.
2. Per trejus metus nuo susitarimo įsigaliojimo Irakas prisijungia prie šio susitarimo 2 PRIEDO 2 dalyje nurodytų daugiašalių intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių konvencijų, prie kurių yra prisijungusios valstybės narės arba kurias valstybės narės taiko de facto, laikydamosi atitinkamų šių konvencijų nuostatų.
3. Per trejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo Irakas laikosi šio susitarimo 2 PRIEDO 3 dalyje nurodytų daugiašalių intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių konvencijų, prie kurių yra prisijungusi viena ar kelios valstybės narės arba kurias viena ar kelios valstybės narės taiko de facto, laikydamosi atitinkamų šių konvencijų nuostatų.
4. Šalys nuolat peržiūri, kaip įgyvendinamos šio straipsnio ir šio susitarimo 2 PRIEDO nuostatos. Rengiant teisės aktus arba jeigu intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės srityje kyla problemų, apsunkinančių prekybos sąlygas, bet kurios iš dviejų Šalių prašymu skubiai surengiamos konsultacijos, siekiant rasti abiem šalims priimtinus sprendimus. Ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo Šalys pradeda derybas dėl išsamesnių intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių nuostatų.
5. Kiekviena Šalis kitos Šalies piliečiams taiko ne mažiau palankų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos režimą nei tas, kurį ji taiko savo šalies piliečiams, atsižvelgdama į tarptautiniuose dokumentuose, kurie įtraukti arba vėliau gali būti įtraukti į šio susitarimo 2 PRIEDĄ, jau numatytas išimtis, nuo tos dienos, kai Šalis ratifikuoja tokius dokumentus.
6. Įsigaliojus šiam Susitarimui, Irakas suteikia Sąjungos bendrovėms ir piliečiams ne mažiau palankų intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės pripažinimo ir apsaugos režimą nei tas, kurį pagal dvišalius susitarimus jis suteikė bet kuriai trečiajai šaliai.
VI SKIRSNIS
Ginčų sprendimas
I
61 straipsnis
Tikslas
Šio skirsnio nuostatų tikslas – vengti Šalių ginčų ir juos spręsti, siekiant, jei įmanoma, abiem pusėms priimtinų sprendimų.
62 straipsnis
Taikymo sritis
Šio skirsnio nuostatos taikomos bet kuriam ginčui, kilusiam dėl šio susitarimo II antraštinės dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, jei aiškiai nenustatyta kitaip.
63 straipsnis
Konsultacijos
1. Šalys siekia išspręsti visus ginčus dėl 62 straipsnyje nurodytų nuostatų aiškinimo ir taikymo ir surengusios konsultacijas stengiasi kuo skubiau rasti tinkamą ir abiem pusėms priimtiną sprendimą.
2. Šalis kreipiasi dėl konsultacijų, pateikdama rašytinį prašymą kitai Šaliai ir nusiųsdama jo kopiją Bendradarbiavimo komitetui, ir nurodo ginčijamąją priemonę bei 62 straipsnyje nurodytas susitarimų nuostatas, kurios, jos nuomone, yra taikytinos.
3. Konsultacijos surengiamos per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir vyksta Šalies atsakovės teritorijoje, jei Šalys nesusitaria kitaip. Konsultacijos laikomos baigtomis per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, nebent abi Šalys sutinka tęsti konsultacijas. Visa per konsultacijas atskleista informacija išlieka konfidenciali.
4. Skubos atvejais, įskaitant susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, konsultacijos surengiamos per 15 dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir laikomos baigtomis per 15 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
5. Jei konsultacijos nesurengiamos per šio straipsnio atitinkamai 3 arba 4 dalyje nustatytą laikotarpį arba jei konsultacijos baigtos ir nerastas abiem pusėms priimtinas sprendimas, Šalis pareiškėja gali pagal 64 straipsnį pateikti prašymą sudaryti arbitrų kolegiją.
64 straipsnis
Arbitražo procedūros inicijavimas
1. Jei Šalims nepavyko išspręsti ginčo per konsultacijas, kaip numatyta 63 straipsnyje, Šalis pareiškėja gali pateikti prašymą sudaryti arbitrų kolegiją.
2. Raštiškas prašymas sudaryti arbitrų kolegiją pateikiamas Šaliai atsakovei ir Bendradarbiavimo komitetui. Šalis pareiškėja prašyme nurodo konkrečią ginčytiną priemonę ir paaiškina, kaip tokia priemone pažeidžiamos 62 straipsnyje nurodytos nuostatos, taip, kad tai būtų pakankamas skundo teisinis pagrindas.
65 straipsnis
Arbitrų kolegijos sudarymas
1. Arbitrų kolegiją sudaro trys arbitrai.
2. Per dešimt dienų nuo prašymo sudaryti arbitrų kolegiją pateikimo Bendradarbiavimo komitetui Šalys konsultuojasi, siekdamos susitarti dėl arbitrų kolegijos sudėties.
3. Šalims nepavykus susitarti dėl arbitrų kolegijos sudėties per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį, bet kuri Šalis gali prašyti Bendradarbiavimo komiteto pirmininko arba jo atstovo visus tris narius burtų keliu išrinkti iš sąrašo, sudaryto pagal 78 straipsnį: vieną narį iš asmenų, pasiūlytų Šalies pareiškėjos, vieną narį iš asmenų, pasiūlytų Šalies atsakovės, ir vieną narį iš asmenų, kuriuos Šalys išrinko pirmininkauti. Jei Šalys susitaria dėl vieno ar daugiau arbitrų kolegijos narių, likusieji nariai skiriami iš galimų kolegijos narių sąrašo, laikantis tokios pačios tvarkos.
4. Bendradarbiavimo komiteto pirmininkas arba jo atstovas arbitrus išrenka per penkias dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto bet kurios Šalies prašymo pateikimo dienos, dalyvaujant kiekvienos Šalies atstovui.
5. Arbitrų kolegijos sudarymo diena yra diena, kai išrenkami visi trys arbitrai.
6. Jei kuris nors iš 78 straipsnyje nurodytų sąrašų nėra sudarytas tuo metu, kai pagal šio straipsnio 3 dalį pateikiamas prašymas, arbitrai išrenkami burtų keliu iš asmenų, kuriuos oficialiai pasiūlė viena arba abi Šalys.
66 straipsnis
Tarpinė arbitrų kolegijos ataskaita
Ne vėliau kaip per 90 dienų nuo arbitrų kolegijos sudarymo dienos arbitrų kolegija paskelbia Šalims tarpinę ataskaitą, kurioje išdėstomi nustatyti faktai, nurodomas atitinkamų nuostatų taikymas, pagrindžiamos išvados ir rekomendacijos. Bet kuri Šalis gali pateikti arbitrų kolegijai rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės atskaitos aspektus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskelbimo. Galutinio arbitrų kolegijos sprendimo išvadose išsamiai pagrindžiami per tarpinę peržiūrą pateikti argumentai ir aiškiai atsakoma į abiejų Šalių klausimus bei pastabas.
67 straipsnis
Arbitrų kolegijos sprendimas
1. Arbitrų kolegija praneša savo sprendimą Šalims ir Bendradarbiavimo komitetui per 120 dienų nuo arbitrų kolegijos sudarymo dienos. Jei arbitrų kolegija mano, kad šio termino laikytis neįmanoma, arbitrų kolegijos pirmininkas privalo raštu pranešti apie tai Šalims ir Bendradarbiavimo komitetui, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitrų kolegija ketina užbaigti darbą. Sprendimas jokiu būdu negali būti paskelbtas vėliau nei praėjus 150 dienų nuo arbitrų kolegijos sudarymo dienos.
2. Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitrų kolegija deda visas pastangas, kad sprendimas būtų paskelbtas per 60 dienų nuo jos sudarymo dienos. Sprendimas jokiu būdu negali būti paskelbtas vėliau nei per 75 dienas nuo arbitrų kolegijos sudarymo dienos. Arbitrų kolegija gali per 10 dienų nuo jos sudarymo dienos pateikti preliminarų sprendimą, ar atvejis laikomas skubiu.
68 straipsnis
Arbitrų kolegijos sprendimo įgyvendinimas
Kiekviena Šalis imasi visų priemonių, būtinų arbitrų kolegijos sprendimui sąžiningai įgyvendinti, be to, Šalys siekia susitarti dėl laikotarpio, per kurį tas sprendimas turi būti įgyvendintas.
69 straipsnis
Pagrįstos trukmės laikotarpis sprendimui įgyvendinti
1. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo arbitrų kolegijos sprendimo pateikimo Šalims, Šalis atsakovė Šaliai pareiškėjai ir Bendradarbiavimo komitetui praneša terminą, kurio jai reikia sprendimui įgyvendinti (toliau – pagrįstos trukmės laikotarpis), jeigu neįmanoma sprendimo įgyvendinti nedelsiant.
2. Šalims nesusitarus dėl pagrįstos trukmės laikotarpio arbitrų kolegijos sprendimui įgyvendinti, Šalis pareiškėja per 20 dienų nuo pagal šio straipsnio 1 dalį Šalies atsakovės pateikto pranešimo raštu paprašo pirmosios arbitrų kolegijos nustatyti pagrįstos trukmės laikotarpį. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama kitai Šaliai ir Bendradarbiavimo komitetui. Arbitrų kolegija praneša savo sprendimą Šalims ir Bendradarbiavimo komitetui per 20 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
3. Jei pirmoji arbitrų kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, laikomasi 65 straipsnyje nustatytos tvarkos. Terminas sprendimui pranešti yra 35 dienos nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.
4. Pagrįstos trukmės laikotarpis gali būti pratęstas Šalių abipusiu sutarimu.
70 straipsnis
Priemonių, kurių imtasi arbitrų kolegijos sprendimui įgyvendinti, peržiūra
1. Iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos Šalis atsakovė praneša Šaliai pareiškėjai ir Bendradarbiavimo komitetui apie priemones, kurių ji ėmėsi arbitrų kolegijos sprendimui įgyvendinti.
2. Jei Šalys nesutaria dėl priemonės, apie kurią pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį, arba jos atitikties 62 straipsnyje nurodytoms nuostatoms, Šalis ieškovė gali pateikti rašytinį prašymą pirmajai arbitrų kolegijai priimti sprendimą šiuo klausimu. Tokiame prašyme nurodoma konkreti ginčijamoji priemonė ir paaiškinama, kodėl tokia priemonė nesuderinama su 62 straipsnyje nurodytomis nuostatomis. Arbitrų kolegija praneša savo sprendimą per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos.
3. Jei pirmoji arbitrų kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, laikomasi 65 straipsnyje nustatytos tvarkos. Terminas sprendimui pranešti yra 60 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.
71 straipsnis
Laikinosios teisių gynimo priemonės, kurių imamasi, jei neįgyvendinamas arbitrų kolegijos sprendimas
1. Jei Šalis atsakovė iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos nepraneša apie jokią priemonę, kurios imtasi siekiant įgyvendinti arbitrų kolegijos sprendimą, arba jei arbitrų kolegija nusprendžia, kad priemonė, apie kurią pranešta pagal 70 straipsnio 1 dalį, nesuderinama su Šalies įsipareigojimais pagal 62 straipsnyje nurodytas nuostatas, Šalis atsakovė Šalies pareiškovės prašymu pateikia pasiūlymą dėl laikinos kompensacijos.
2. Jei dėl kompensacijos nesutariama per 30 dienų nuo pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos arba nuo arbitrų kolegijos sprendimo pagal 70 straipsnį, kad priemonė, kurios imtasi, yra nesuderinama su 62 straipsnyje nurodytomis nuostatomis, Šalis pareiškėja įgyja teisę, apie tai pranešusi Šaliai atsakovei ir Bendradarbiavimo komitetui, sustabdyti visų įsipareigojimų vykdymą dėl bet kurios 62 straipsnyje nurodytos nuostatos, kurie yra lygiaverčiai dėl pažeidimo atsiradusiai žalai, susijusiai su naudos panaikinimu arba sumažinimu. Šalis pareiškėja gali sustabdyti įsipareigojimų vykdymą praėjus 10 dienų nuo pranešimo dienos, jei Šalis atsakovė nepaprašė arbitražo procedūros pagal šio straipsnio 3 dalį.
3. Jei Šalis atsakovė mano, kad sustabdymo mastas neatitinka dėl pažeidimo atsiradusios žalos, susijusios su naudos panaikinimu arba sumažinimu, dydžio, ji gali raštu paprašyti pirmosios arbitrų kolegijos priimti sprendimą šiuo klausimu. Apie tokį prašymą Šaliai pareiškėjai ir Bendradarbiavimo komitetui pranešama iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto 10 dienų laikotarpio pabaigos. Pirmoji arbitrų kolegija apie sprendimą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo masto Šalims ir Bendradarbiavimo komitetui praneša per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Įsipareigojimų vykdymas nesustabdomas, kol pirmoji arbitrų kolegija praneša apie sprendimą, o sustabdymas turi atitikti arbitrų kolegijos sprendimą.
4. Jei pirmoji arbitrų kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, laikomasi 65 straipsnyje nustatytos tvarkos. Terminas sprendimui pranešti yra 45 dienos nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.
5. Įsipareigojimų vykdymas sustabdomas laikinai tik tol, kol 62 straipsnyje nurodytas nuostatas pažeidžianti priemonė yra atšaukiama arba iš dalies pakeičiama taip, kad atitiktų minėtas nuostatas, kaip nustatyta 72 straipsnyje, arba kol Šalys susitaria išspręsti ginčą.
72 straipsnis
Priemonių, kurių imtasi sprendimui įgyvendinti sustabdžius įsipareigojimų vykdymą, peržiūra
1. Šalis atsakovė praneša Šaliai pareiškėjai ir Bendradarbiavimo komitetui apie bet kokią priemonę, kurios ji ėmėsi arbitrų kolegijos sprendimui įgyvendinti, ir apie savo prašymą nutraukti Šalies pareiškėjos įsipareigojimų vykdymo sustabdymą.
2. Jei Šalys per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo nesusitaria dėl priemonės, apie kurią pranešta, atitikties 62 straipsnyje nurodytoms nuostatoms, Šalis ieškovė pirmajai arbitrų kolegijai pateikia rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama Šaliai atsakovei ir Bendradarbiavimo komitetui. Apie arbitrų kolegijos sprendimą Šalims bei Bendradarbiavimo komitetui pranešama per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Jei arbitrų kolegija nustato, kad priemonė sprendimui įgyvendinti atitinka 62 straipsnyje nurodytas nuostatas, įsipareigojimų sustabdymas nutraukiamas.
3. Jei pirmoji arbitrų kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, laikomasi 65 straipsnyje nustatytos tvarkos. Terminas sprendimui pranešti yra 60 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.
73 straipsnis
Abiem pusėms priimtinas sprendimas
Pagal šį skirsnį Šalys bet kuriuo metu gali priimti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Apie tokį sprendimą jos praneša Bendradarbiavimo komitetui ir arbitrų kolegijai. Pranešus apie abiem pusėms priimtiną sprendimą, arbitrų kolegija nutraukia savo darbą ir procedūra baigiama.
74 straipsnis
Darbo tvarkos taisyklės
1. Pagal šį skirsnį vykdomoms ginčų sprendimo procedūroms taikomos Darbo tvarkos taisyklės ir Elgesio kodeksas, kuriuos priima Bendradarbiavimo komitetas.
2. Šalys gali nuspręsti keisti Darbo tvarkos taisykles ir Elgesio kodeksą.
3. Arbitrų kolegijos posėdžiai pagal Darbo tvarkos taisykles yra vieši.
75 straipsnis
Informacija ir techniniai patarimai
Arbitrų kolegija Šalies prašymu arba savo iniciatyva gali rinkti informaciją iš bet kurio šaltinio, kurį ji laiko tinkamu arbitrų kolegijos tyrimui, įskaitant ginčo Šalis. Arbitrų kolegija taip pat turi teisę savo nuožiūra prašyti ekspertų nuomonės. Taip gauta informacija turi būti atskleista abiem Šalims ir joms turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas. Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklėmis Šalių teritorijoje įsisteigusiems suinteresuotiesiems fiziniams ar juridiniams asmenims leidžiama arbitrų kolegijai pateikti trumpą amicus curiae informaciją.
76 straipsnis
Aiškinimo taisyklės
Arbitrų kolegija 62 straipsnyje nurodytas nuostatas aiškina vadovaudamasi įprastomis tarptautinės viešosios teisės, įskaitant Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės, aiškinimo taisyklėmis. Arbitrų kolegijos sprendimais negali būti nustatyta daugiau ar mažiau teisių ir pareigų nei nustatyta pagal 62 straipsnyje nurodytas nuostatas.
77 straipsnis
Arbitrų kolegijos sprendimai
1. Arbitrų kolegija deda visas pastangas, kad visi sprendimai būtų priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo negalima priimti bendru sutarimu, sprendimas dėl svarstomo klausimo priimamas balsų dauguma. Tačiau jokiais atvejais nėra skelbiamos atskirosios arbitrų nuomonės.
2. Visi arbitrų kolegijos sprendimai yra privalomi Šalims, jais nenustatoma jokių teisių ar pareigų fiziniams ar juridiniams asmenims. Sprendime nurodomi nustatyti faktai, atitinkamų šio susitarimo nuostatų taikymas ir pagrindžiami kolegijos nustatyti faktai ir išvados. Bendradarbiavimo komitetas viešai skelbia visus arbitrų kolegijos sprendimus, išskyrus tuos atvejus, kai kolegija nusprendžia kitaip, siekdama užtikrinti slaptos verslo informacijos konfidencialumą.
78 straipsnis
Arbitrų sąrašas
1. Bendradarbiavimo komitetas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo sudaro 15 asmenų, pageidaujančių ir galinčių būti arbitrais, sąrašą. Kiekviena iš Šalių pasiūlo penkis asmenis būti arbitrais. Abi Šalys taip pat išrenka penkis asmenis, kurie nėra nei vienos Šalies piliečiai ir kurie turėtų eiti arbitrų kolegijos pirmininko pareigas. Bendradarbiavimo komitetas užtikrina, kad sąraše visuomet būtų tiek asmenų.
2. Arbitrai turi specialiųjų teisės ir tarptautinės prekybos žinių arba patirties. Jie yra nepriklausomi, veikia asmeniškai ir nevykdo jokios organizacijos ar vyriausybės nurodymų, neturi ryšių su bet kurios iš Šalių vyriausybėmis ir laikosi Elgesio kodekso.
79 straipsnis
Ryšys su PPO įsipareigojimais
1. Kol Irakas įstos į PPO, arbitrų kolegijos pateikia aiškinimą, kuris visiškai atitinka atitinkamus Pasaulio prekybos organizacijos Ginčų sprendimo institucijos sprendimus, jei priima sprendimą dėl įtariamo šio susitarimo 62 straipsnyje nurodytų nuostatų, kurios grindžiamos PPO sutarties nuostata arba kuriose daroma nuoroda į PPO sutarties nuostatas, pažeidimo.
2. Irakui įstojus į PPO, taikomos 3–6 dalys.
3. Šio skyriaus nuostatos dėl ginčų sprendimo taikomos nepažeidžiant galimybės imtis veiksmų pagal PPO tvarką, įskaitant ginčų sprendimo veiksmus.
4. Tačiau jei Šalis pradėjo ginčo dėl tam tikros priemonės sprendimo procedūrą pagal šio Susitarimo 64 straipsnio 1 dalį arba pagal PPO sutartį, ji negali pradėti ginčo sprendimo procedūros dėl tos pačios priemonės kitame teisme, kol nebus baigta pirmoji procedūra. Be to, Šalis nesikreipia į du teismus žalai dėl pareigos, kuri tokia pati ir pagal šį susitarimą, ir pagal PPO sutartį, pažeidimo. Tokiu atveju, prasidėjus ginčo sprendimo procedūrai, Šalis neteikia kitam teismui prašymo dėl tokios pačios pareigos, nustatytos kitame susitarime, pažeidimo, nebent pirmasis teismas dėl procedūrinių ar jurisdikcijos priežasčių negali priimti sprendimo dėl prašymo.
5. 4 dalies taikymo tikslais:
a) |
ginčų sprendimo procedūra pagal PPO sutartį laikoma inicijuota Šaliai pateikus prašymą sudaryti kolegiją pagal PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 6 straipsnį ir ji laikoma baigta, kai ginčų sprendimo institucija priima kolegijos ataskaitą ir atitinkamai apeliacinės institucijos ataskaitą pagal Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 16 straipsnį ir 17 straipsnio 14 dalį; |
b) |
ginčų sprendimo procedūra pagal šį skirsnį laikoma inicijuota Šaliai pateikus prašymą sudaryti arbitrų kolegiją pagal 64 straipsnio 1 dalį ir ji laikoma baigta, kai arbitrų kolegija paskelbia savo sprendimą Šalims bei Bendradarbiavimo komitetui pagal 67 straipsnį. |
6. Jokia šio skirsnio nuostata netrukdo Šaliai sustabdyti įsipareigojimų, kuriuos sustabdyti leido PPO ginčų sprendimo institucija, vykdymą. PPO sutartimi negali būti remiamasi siekiant sutrukdyti Šaliai sustabdyti įsipareigojimus pagal šio susitarimo II antraštinę dalį.
80 straipsnis
Terminai
1. Visi šiame skirsnyje nustatyti terminai, įskaitant terminą arbitrų kolegijoms pranešti apie savo sprendimus, skaičiuojami kalendorinėmis dienomis nuo kitos dienos po veiksmo ar fakto, kurio atžvilgiu jie nustatyti.
2. Kiekvienas šiame skirsnyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Šalių tarpusavio susitarimu.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRADARBIAVIMO SRITYS
81 straipsnis
Finansinė ir techninė pagalba
1. Siekiant šio susitarimo tikslų, Sąjunga teikia Irakui finansinę ir techninę pagalbą dotacijų forma, siekdama spartesnių ekonominių ir politinių pokyčių Irake.
2. Ši parama skiriama pagal Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo sistemą, numatytą atitinkamuose Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose.
Sąjungos paramos tikslai ir sritys nustatomi orientacinėje programoje, kurioje nurodomi nustatyti prioritetai, dėl kurių abi Šalys turi susitarti, atsižvelgdamos į Irako vystymosi poreikius ir strategijas, jos sektorių galimybes įsisavinti paramą ir į reformos pažangą.
3. Šalys užtikrina, kad Sąjungos teikiama techninė pagalba būtų glaudžiai koordinuojama su kitų šaltinių techninės pagalbos teikimu. Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politika ir tarptautiniai veiksmai grindžiami Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir JT bei kitų kompetentingų tarptautinių organizacijų pagrindiniais vystymosi tikslais bei principais. Įgyvendinant Sąjungos vystymosi politiką, visapusiškai atsižvelgiama į pagalbos veiksmingumo principus, taip pat į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją ir Akros veiksmų darbotvarkę.
4. Nepažeidžiant abipusės teisinės pagalbos nuostatų, Šalis, kuriai teikiama techninė pagalba arba finansinė parama, nedelsdama reaguoja į kitos Šalies kompetentingų institucijų prašymą vykdyti administracinį bendradarbiavimą, siekiant stiprinti kovą su sukčiavimu ir pažeidimais, susijusiais su Sąjungos teikiama pagalba.
5. Irako Vyriausybė užtikrina, kad būtų paskirtas kovos su sukčiavimu kontaktinis centras. Šis kontaktinis centras atsako už veiksmingą bendradarbiavimą su Sąjungos institucijomis ir įstaigomis, įskaitant Europos Sąjungos Audito Rūmus ir Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybą, visų pirma, kiek tai susiję su jų audito ir kontrolės priemonių įgyvendinimu Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje.
82 straipsnis
Žmogaus ir socialinė raida
Bendradarbiaujant šioje srityje bus patvirtintas socialinis globalizacijos aspektas ir prisiminta socialinės raidos sąsaja su ekonomikos augimu ir aplinkos požiūriu tvariu vystymusi. Taip pat bus pabrėžiama skurdo mažinimo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visiems, įskaitant pažeidžiamas grupes ir perkeltuosius asmenis, propagavimo, taip pat pagrindinių sveikatos, švietimo ir užimtumo poreikių svarba. Bendradarbiaujant visose minėtose srityse visų pirma bus siekiama kuo daugiau dėmesio skirti gebėjimams ir institucijoms stiprinti, laikantis įtraukties, gero valdymo ir patikimo bei skaidraus vadovavimo principų.
83 straipsnis
Švietimas, mokymai ir jaunimo reikalai
1. Šalys siekia skatinti bendradarbiavimą švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse, siekdamos bendros naudos, atsižvelgdamos į turimus išteklius ir skatindamos lyčių lygybę.
2. Šalys visų pirma skatina keistis informacija, dalytis praktine patirtimi, vykdyti studentų, mokslininkų, jaunimo ir jaunų darbuotojų mainus, keistis techniniais ištekliais, taip pat stiprinti gebėjimus naudojantis vykdomų bendradarbiavimo programų priemonėmis ir abiejų Šalių šioje srityje įgyta patirtimi.
3. Abi Šalys taip pat susitaria stiprinti aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimą tokiomis priemonėmis, kaip Erasmus Mundus programa, siekdamos remti švietimo sistemų pažangą ir didinti jų tarptautines galimybes.
84 straipsnis
Užimtumas ir socialinė raida
1. Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą užimtumo ir socialinių reikalų srityje, įskaitant bendradarbiavimą socialinės sanglaudos, deramo darbo, darbuotojų sveikatos ir saugos, darbo teisės, socialinio dialogo, žmogiškųjų išteklių vystymo ir lyčių lygybės klausimais, siekdamos skatinti visišką ir našų užimtumą bei deramą darbą visiems, kuris yra svarbiausias tvaraus vystymosi, taip pat skurdo mažinimo elementas.
2. Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus skatinti ir veiksmingai įgyvendinti tarptautiniu mastu pripažįstamus darbo ir socialinius standartus. Šalys, vykdydamos veiklą pagal šį susitarimą, atsižvelgia į atitinkamų daugiašalių socialinių ir darbo susitarimų įgyvendinimą.
3. Bendradarbiavimo formos gali apimti, inter alia, konkrečias programas ir projektus, dėl kurių susitaria abi Šalys, taip pat dvišalį ar daugiašalį dialogą, gebėjimų stiprinimą, bendradarbiavimą ir iniciatyvas abiem Šalims svarbiomis temomis.
4. Šalys susitaria į dialogą ir bendradarbiavimą įtraukti socialinius partnerius ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus.
85 straipsnis
Pilietinė visuomenė
Šalys pripažįsta, kad organizuota pilietinė visuomenė, visų pirma akademikai ir ekspertų grupių ryšiai, atlieka svarbų vaidmenį ir gali prisidėti prie pagal šį susitarimą vykdomo dialogo ir bendradarbiavimo proceso, ir susitaria skatinti veiksmingą dialogą su organizuota pilietine visuomene ir aktyvų jos dalyvavimą.
86 straipsnis
Žmogaus teisės
1. Šalys susitaria bendradarbiauti propaguojant ir veiksmingai apsaugant žmogaus teises, be kita ko, ratifikuojant ir įgyvendinant tarptautinius žmogaus teisių dokumentus, taip pat teikiant atitinkamą techninę pagalbą, rengiant mokymus ir stiprinant gebėjimus. Šalys suvokia, kad bet kokios bendradarbiavimo ir vystymosi programos poveikis bus ribotas, jei ja nebus ginamos, stiprinamos ir gerbiamos žmogaus teisės.
2. Bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje gali apimti, inter alia:
a) |
šioje srityje dirbančių valstybinių institucijų, susijusių su žmogaus teisėmis, ir nevyriausybinių organizacijų stiprinimą; |
b) |
žmogaus teisių propagavimą ir susijusį švietimą nacionaliniu bei vietos lygmeniu, visų pirma skirtą viešojo administravimo, teisminėms ir teisėsaugos įstaigomis, kiek tai susiję su moterų ir vaikų teisėmis; |
c) |
Irako teisės aktų, atitinkančių tarptautinę humanitarinę ir žmogaus teisių teisę, rengimą; |
d) |
bendradarbiavimą ir informacijos keitimąsi su žmogaus teisėmis susijusiose JT institucijose; |
e) |
paramą Irako Vyriausybės pastangoms užtikrinti tinkamą Irako piliečių gyvenimo lygį ir be diskriminacijos ginti jų politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises; |
f) |
paramą nacionaliniam susitaikymui ir kovai su nebaudžiamumu; |
g) |
išsamų dialogą žmogaus teisių tema. |
87 straipsnis
Bendradarbiavimas pramonės politikos ir mažų ir vidutinių įmonių politikos srityje
1. Bendradarbiaujant šioje srityje siekiama palengvinti Irako pramonės restruktūrizavimą ir modernizavimą, kartu didinant jos konkurencingumą ir skatinant augimą, taip pat sudaryti palankias sąlygas abiem pusėms naudingam Irako ir Sąjungos pramonės bendradarbiavimui.
A. Bendroji informacija
2. Bendradarbiaujant siekiama:
a) |
skatinti išsamios Irako pramonės strategijos, kurioje atsižvelgiama į esamą viešajame ir privačiajame sektoriuose veikiančių pramonės įmonių padėtį, kūrimą; |
b) |
skatinti Iraką pertvarkyti ir modernizuoti savo pramonę tokiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama aplinkos apsauga, tvarus vystymasis ir ekonomikos augimas; |
c) |
skatinti aplinką, kurioje pirmenybė teikiama pramonės srityje vykdomoms privačioms iniciatyvoms, siekiant, kad būtų daugiau ir įvairesnių vidaus ir užsienio rinkoms skirtų produktų; |
d) |
skatinti pramonės gamybos augimui ir įvairinimui palankią aplinką, vadovaujantis tvaraus vystymosi perspektyva; |
e) |
siekti teikti informaciją, naudingą bendram bendradarbiavimui pramonės sektoriuose; |
f) |
skatinti naudoti Sąjungos ir tarptautiniuose techniniuose reglamentuose nustatytus standartus ir atitikties vertinimo procedūras, kad Irakui būtų lengviau integruotis į pasaulio ekonomiką; vykdyti nuolatinius abiejų Šalių standartizacijos ir norminimo institucijų mainus; |
g) |
bendradarbiauti kuriant tinkamą pramonės verslo aplinką; |
h) |
skatinti informacijos paslaugų, kurios yra svarbus verslo veiklos plėtros ir ekonomikos augimo elementas, gerinimą; |
i) |
užmegzti ryšius tarp Šalių pramonės subjektų (įmonių, specialistų, sektorių ar kitų verslo organizacijų, profesinių sąjungų ir kt.); |
j) |
skatinti bendrus pramonės projektus ir steigti bendras įmones bei informacijos tinklus. |
B. Mažosios ir vidutinės įmonės
3. Atsižvelgdamos į savo atitinkamą ekonominę politiką ir tikslus, Šalys susitaria skatinti su pramonės politika susijusį bendradarbiavimą visose tam tinkamose srityse, siekiant gerinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumą.
4. Šalys:
a) |
siekia vystyti ir stiprinti MVĮ ir skatinti MVĮ bendradarbiavimą; |
b) |
plėtoti paramą, kurios reikia labai mažoms įmonėms bei MVĮ tokiose srityse, kaip finansavimas, įgūdžių ugdymas, technologijos ir rinkodara, naujovės, taip pat MVĮ steigimo reikalavimai, pavyzdžiui, verslo inkubatoriai, ir kitose vystymosi srityse; |
c) |
remti MVĮ veiklą sukuriant atitinkamus tinklus; ir |
d) |
palengvinti įmonių bendradarbiavimą remiant atitinkamą bendradarbiavimo veiklą, kurią vykdo abiejų pusių privatieji sektoriai, pasinaudodami atitinkamais Irako ir Sąjungos privačiojo sektoriaus subjektų ryšiais, siekiant gerinti informacijos perdavimą. |
88 straipsnis
Bendradarbiavimas investicijų srityje
1. Šalys bendradarbiauja siekdamos sukurti ir vidaus, ir užsienio investicijoms palankią aplinką, ir užtikrinti tinkamą investicijų, kapitalo pervedimo ir keitimosi informacija apie investavimo galimybes apsaugą.
2. Šalys susitaria remti investicijų skatinimą ir apsaugą, remdamosi nediskriminavimo ir abipusiškumo principais.
3. Šalys skatina keistis informacija apie investicijų srities įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką.
4. Šalys įsipareigoja skatinti atitinkamų jų finansų įstaigų bendradarbiavimą, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms.
5. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms ir prekybai, Sąjunga, paprašius, yra pasirengusi padėti Irakui labiau priartinti jo teisinę ir reguliavimo sistemas, galiojančias srityse, kurioms taikomas šis susitarimas, su atitinkamomis Sąjungos sistemomis.
89 straipsnis
Pramonės standartai ir atitikties vertinimas
Šalys gali bendradarbiauti šiose standartų, techninių reglamentų bei atitikties vertinimo srityse ir:
1. |
skatinti Šalių teritorijoje dažniau taikyti techniniuose reglamentuose ir atitikties vertinimo procedūrose nustatytus tarptautinius standartus, įskaitant konkretiems sektoriams skirtas priemones, taip pat skatinti Šalis glaudžiau bendradarbiauti atitinkamų tarptautinių institucijų ir organizacijų veiklos srityje; |
2. |
remti Irako gebėjimų stiprinimo iniciatyvas standartizavimo, atitikties vertinimo, akreditavimo, metrologijos ir rinkos stebėsenos srityse; |
3. |
remti ir skatinti dvišalį Irako ir Sąjungos institucijų, atsakingų už standartizavimą, atitikties vertinimą, akreditavimą, metrologiją ir rinkos stebėseną, bendradarbiavimą; |
4. |
siekti bendros nuomonės geros reguliavimo praktikos klausimu, įskaitant (bet neapsiribojant):
|
5. |
stiprinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, taip pat techninį ir mokslinį bendradarbiavimą, inter alia, keičiantis informacija, patirtimi ir duomenimis, siekiant pagerinti techninių reglamentų kokybę bei lygį ir veiksmingai pasinaudoti reguliavimo ištekliais; |
6. |
didinti suderinamumą ir vienodinimą su techniniais reglamentais, standartais ir atitikties vertinimo procedūromis. |
90 straipsnis
Bendradarbiavimas žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vystymosi sektoriuose
Siekiama skatinti bendradarbiavimą žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vystymosi sektoriuose, kad būtų skatinama įvairinimas, aplinkai nežalinga praktika, tvarus ekonominis bei socialinis vystymąsis ir apsirūpinimo maistu saugumas. Todėl Šalys vertina:
a) |
valstybės institucijų gebėjimų stiprinimą ir tokioms institucijoms skirtus mokymus; |
b) |
žemės ūkio produktų kokybės gerinimo priemones, gamintojų asociacijoms skirtas gebėjimų ugdymo priemones ir paramą prekybos skatinimo veiklai; |
c) |
aplinkos sveikatą, gyvūnų ir augalų sveikatos priemones ir kitus susijusius aspektus, atsižvelgdamos į abiejose Šalyse galiojančius teisės aktus ir jų derėjimą su PPO ir daugiašalių aplinkos susitarimų taisyklėmis; |
d) |
priemones, susijusias su tvariu ekonominiu ir socialiniu kaimo teritorijų vystymusi, įskaitant aplinkai nežalingą praktiką, miškininkystę, mokslinius tyrimus, praktinės patirties perdavimą, galimybes naudotis žeme, vandentvarką ir drėkinimą, tvarų kaimo vystymąsi ir apsirūpinimo maistu saugą; |
e) |
priemones, susijusias su tradicinių žemės ūkio srities žinių, kuriomis grindžiamas specifinis Šalių bendruomenių identitetas, išsaugojimu, įskaitant bendradarbiavimą geografinių nuorodų srityje, keitimąsi patirtimi vietos lygmeniu ir bendradarbiavimo tinklų kūrimą; |
f) |
žemės ūkio sektoriaus modernizavimą, įskaitant ūkininkavimo veiklą ir žemės ūkio produktų įvairinimą. |
91 straipsnis
Energetika
1. Šalys siekia stiprinti bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, laikydamosi laisvos, konkurencingos ir atviros energetikos rinkos principų ir siekdamos:
a) |
stiprinti energetinį saugumą, užtikrinant aplinkos tvarumą ir skatinant ekonomikos augimą; |
b) |
energetikos sektoriuje sukurti institucines, teisines ir reguliavimo sistemas, kad būtų užtikrintas veiksmingas energetikos rinkos veikimas ir skatinamos investicijos į energetiką; |
c) |
užmegzti ir skatinti Sąjungos ir Irako įmonių partnerystes energetikos sektoriaus tyrimų, gamybos, perdirbimo, transportavimo, paskirstymo ir paslaugų srityse; |
d) |
vesti nuolatinį ir veiksmingą Šalių tarpusavio, taip pat regiono lygmens dialogą energetikos klausimais, įskaitant, Europos ir Mašreko šalių dujų rinką ir kitas susijusias regiono iniciatyvas. |
2. Todėl Šalys susitaria skatinti abiem pusėms naudingus ryšius, siekdamos:
a) |
remti tinkamos Irako energetikos politikos kūrimą, jos reguliavimo sistemą ir infrastruktūrą, grindžiamas aplinkos tvarumo bei patikimo energijos išteklių valdymo principais, taip pat laisvos, konkurencingos ir atviros rinkos principais; |
b) |
bendradarbiauti, kad būtų gerinami administraciniai ir teisiniai gebėjimai, ir sukurti stabilias bei skaidrias pamatines teisines sąlygas ekonominei veiklai ir tarptautinėms investicijoms į Irako energetikos sektorių skatinti; |
c) |
skatinti techninį bendradarbiavimą, kurio tikslas – žvalgyti Irako naftos ir gamtinių dujų atsargas ir plėsti telkinius, taip pat vystyti ir modernizuoti naftos ir dujų infrastruktūrą, įskaitant transportavimo ir tranzito į Mašreko regioną tinklus, taip pat kitas susijusias regiono iniciatyvas ir siekti patekti į Sąjungos rinką; |
d) |
didinti Irako elektros energijos tiekimo sistemos patikimumą; |
e) |
stiprinti bendradarbiavimą, siekiant didinti energetinį saugumą ir kovoti su klimato kaita, skatinant naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti deglo dujas; |
f) |
palengvinti keitimąsi praktine patirtimi, taip pat technologijų bei geriausios praktikos perdavimą ir specialistų mokymą; |
g) |
skatinti Iraką dalyvauti regiono energetikos rinkos integracijos procese. |
92 straipsnis
Transportas
1. Šalys stengiasi stiprinti bendradarbiavimą transporto sektoriuje, kad sukurtų tvarią ir veiksmingą transporto sistemą, siekdamos:
a) |
stiprinti transporto plėtrą ir transporto linijų jungtis, užtikrinant aplinkos tvarumą ir skatinant ekonomikos augimą; |
b) |
visuose transporto sektoriuose sukurti institucines, teisines ir reguliavimo sistemas, kad būtų užtikrintas veiksmingas transporto rinkos veikimas ir skatinamos transporto investicijos; |
c) |
užmegzti ir skatinti Sąjungos ir Irako įmonių partnerystes transporto sektoriaus tyrimų, gebėjimų stiprinimo, infrastruktūros plėtros, transporto saugos ir saugumo ir paslaugų transporto paslaugų srityse; |
d) |
vesti nuolatinį ir veiksmingą Šalių tarpusavio, taip pat regiono lygmens dialogą, įskaitant, Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimą transporto srityje ir kitas susijusias regiono iniciatyvas. |
2. Todėl Šalys susitaria skatinti abiem pusėms naudingus ryšius, siekdamos:
a) |
remti tinkamos transporto politikos, kuria siekiama vystyti visų rūšių transportą, ir tokios politikos reguliavimo sistemos kūrimą, taip pat Irako transporto infrastruktūros atkūrimą ir plėtrą, pabrėždamos tvarumo svarbą; užtikrinti visų transporto rūšių sąveiką ir integraciją; išnagrinėti galimybę dar labiau suderinti teisines ir reguliavimo sistemas su Sąjungos ir tarptautiniais standartais, visų pirma saugos bei saugumo srityje; |
b) |
bendradarbiauti gerinant ir (arba) iš naujo kuriant administracinius ir teisinius gebėjimus, siekiant parengti konkrečius prioritetinių sektorių planus ir sukurti stabilias bei skaidrias pamatines teisines sąlygas transporto sektoriaus ekonominei veiklai ir tarptautinėms transporto investicijoms Irake skatinti, remiantis Sąjungos politika ir praktika; taip pat sukurti būtinas nepriklausomas reguliavimo institucijas; |
c) |
skatinti techninį bendradarbiavimą, kurio tikslas – tirti ir plėsti visus Irako transporto sektorius, taip pat vystyti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą, įskaitant jungtis su kitais Markešo regiono transporto tinklais, taip pat kitas susijusias regiono iniciatyvas ir siekti patekti į Sąjungos rinką; |
d) |
gerinti transporto srautų Irako kryptimi ir per Irako teritoriją patikimumą; |
e) |
palengvinti keitimąsi praktine patirtimi, taip pat technologijų bei geriausios praktikos perdavimą ir specialistų mokymą, nes tai yra svarbiausi bendradarbiavimo veiksmai ir jiems turėtų būti teikiama pirmenybė; |
f) |
skatinti Iraką dalyvauti regiono transporto sistemų sujungimo procese; |
g) |
įgyvendinti nacionalinę aviacijos politiką, be kita ko, plėtoti oro uostus, vystyti oro eismo valdymą, taip pat dar labiau stiprinti administracinius gebėjimus (be kita ko, įsteigti nepriklausomą Civilinės aviacijos administraciją, kuri atlieka konkrečias priežiūros institucijos funkcijas); derėtis dėl horizontaliojo transporto susitarimo, siekiant atkurti dvišalių oro paslaugų susitarimų teisinį tikrumą; ir išnagrinėti galimybes derėtis dėl išsamaus Sąjungos ir Irako susitarimo aviacijos srityje. |
93 straipsnis
Aplinka
1. Šalys susitaria, kad būtina daugiau ir intensyviau dirbti aplinkos apsaugos srityje, pavyzdžiui, sprendžiant klimato kaitos, tausaus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės apsaugos klausimus, nes tai yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas.
2. Šalys susitaria, kad bendradarbiavimu šioje srityje turėtų būti skatinama aplinkos apsauga, siekiant tvaraus vystymosi. Šalys, vykdydamos veiklą pagal šį susitarimą, atsižvelgia į išvadas, dėl kurių susitarta Pasaulio vadovų susitikime dėl darnaus vystymosi.
3. Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio, inter alia, skiriama:
a) |
keitimuisi informacija ir patirtimi aplinkos srityje (pavyzdžiui, miestų, gamtos apsaugos, vandens ir atliekų tvarkymo, nelaimių valdymo ir kitais klausimais); |
b) |
regiono lygmens bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje skatinimui, įskaitant investicijų į aplinkosaugos projektus ir programas skatinimą; |
c) |
ekologinio sąmoningumo ir aktyvesnio vietos bendruomenių dalyvavimo aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi veikloje skatinimui; |
d) |
gebėjimų stiprinimo aplinkos srityje rėmimui, pavyzdžiui, klimato kaitos padarinių sušvelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos; |
e) |
bendradarbiavimui derantis dėl daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų ir juos įgyvendinant; |
f) |
keitimosi technine pagalba, rengiant aplinkosaugos programas ir įtraukiant aplinkos klausimus į kitas politikos sritis, skatinimui; |
g) |
aplinkos mokslinių tyrimų ir analizės rėmimui. |
94 straipsnis
Ryšių technologijos
Šalys bendradarbiauja, siekdamos:
a) |
skatinti aktyviau keistis informacija apie taikytinus teisės aktus ir ateityje numatomas ryšių technologijų sektoriaus teisines reformas, kad Šalys galėtų geriau suprasti viena kitos ryšių technologijų srities reguliavimo sistemas. |
b) |
keistis informacija apie informacinių ir ryšių technologijų bei standartų naujoves. |
95 straipsnis
Mokslas ir technologija
1. Šalys skatina bendradarbiavimą civiliniams tikslams skirtų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) srityje, siekdamos abipusės naudos ir atsižvelgdamos į turimus išteklius bei į atitinkamas galimybes dalyvauti tam tikrose jų mokslinių tyrimų programose, taip pat užtikrindamos reikiamą intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą.
2. Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje apima:
a) |
mokslinių tyrimų ir techninio bendradarbiavimo mainų programas; |
b) |
bendrų mokslinių susitikimų organizavimą; |
c) |
bendrą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą; |
d) |
mokymo veiklą ir mobilumo programas, skirtas abiejų Šalių mokslininkams, tyrėjams ir specialistams, dalyvaujantiems mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo veikloje. |
3. Toks bendradarbiavimas vykdomas pagal konkrečius susitarimus, dėl kurių turi būti deramasi, kurie turi būti sudaryti pagal kiekvienos Šalies procedūras ir kuriuose, inter alia, nustatomos atitinkamos intelektinės nuosavybės teisių nuostatos.
96 straipsnis
Bendradarbiavimas muitų ir mokesčių srityje
1. Šalys pradeda bendradarbiauti muitų srityje, visų pirma mokymo, muitinės formalumų supaprastinimo, dokumentų rengimo ir procedūrų atlikimo, muitų taisyklių pažeidimų prevencijos, tyrimų ir persekiojimo srityse, siekdamos užtikrinti atitiktį visoms numatytoms priimti nuostatoms, susijusioms su prekyba, ir suderinti Irako muitų sistemą su Sąjungos sistema.
2. Nepažeisdamos savo atitinkamos kompetencijos ir siekdamos stiprinti ir plėtoti ūkinę veiklą, taip pat atsižvelgdamos į būtinybę sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, Šalys pripažįsta, kad turi būti įgyvendinami gero valdymo mokesčių srityje principai, visų pirma skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos konkurencijos mokesčių srityje, ir įsipareigoja jų laikytis. Šiuo tikslu Šalys pagal savo atitinkamą kompetenciją gerina tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje ir kuria veiksmingo minėtų principų įgyvendinimo priemones.
97 straipsnis
Bendradarbiavimas statistikos srityje
Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą statistikos srityje. Tokiu bendradarbiavimu siekiama kurti institucijas, stiprinti gebėjimus ir nacionalines statistikos sistemas, įskaitant statistinių metodų kūrimą, taip pat prekybos prekėmis ir paslaugomis ir apskritai visų sričių, kuriose remiami šiame susitarime numatyti nacionaliniai socialinės raidos ir ekonomikos augimo prioritetai ir kurių statistinius duomenis galima apdoroti, statistinių duomenų rengimą ir platinimą.
98 straipsnis
Makroekonominis stabilumas ir viešieji finansai
1. Šalys susitaria, kad svarbu siekti Irako makroekonominio stabilumo, vykdant tvirtą pinigų politiką, kurios tikslas – pasiekti ir išlaikyti kainų stabilumą, taip pat vykdant fiskalinę politiką, kuria siekiama skolos tvarumo.
2. Šalys susitaria, kad svarbu siekti veiksmingo ir skaidraus Irako viešųjų išlaidų naudojimo, už kurį turi būti atsiskaitoma, nacionaliniu ir vietos lygmeniu.
3. Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos, inter alia, gerinti Irako viešųjų finansų valdymo sistemą, kuria, be kita ko, siekiama išsamaus biudžeto planavimo ir vienos iždo sąskaitos.
99 straipsnis
Privačiojo sektoriaus vystymas
Šalys susitaria bendradarbiauti vystydamos Irako rinkos ekonomiką – sudaryti palankesnę aplinką investicijoms, įvairinti ūkinę veiklą, daryti pažangą įgyvendinant privatizavimo programą ir gerinti kitas sąlygas, kad privačiajame sektoriuje būtų sparčiau kuriamos darbo vietos.
100 straipsnis
Turizmas
1. Šalys ragina stengtis gerinti bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas subalansuotas ir tvarus turizmo ir susijusių dalykų vystymasis.
2. Todėl Šalys susitaria turizmo srityje vykdyti vystomąjį bendradarbiavimą ir visų pirma keistis informacija, dalytis patirtimi ir geriausia praktika, susijusia su turizmo sektoriaus institucinės sistemos organizavimu ir su bendra aplinka, kurioje veikia turizmo įmonės.
101 straipsnis
Finansinės paslaugos
Šalys bendradarbiauja, kad suderintų savo standartus ir taisykles, siekdamos:
a) |
stiprinti Irako finansų sektorių; |
b) |
gerinti bankų, draudimo ir kitų Irako finansų sektorių apskaitos, priežiūros ir reguliavimo sistemas; |
c) |
keistis informacija apie atitinkamus šiuo metu galiojančius arba rengiamus teisės aktus; |
d) |
sukurti suderinamas audito sistemas. |
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
TEISINGUMAS, LAISVĖ IR SAUGUMAS
102 straipsnis
Teisinė valstybė
1. Bendradarbiaudamos teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, Šalys yra įsipareigojusios nuolatos laikytis teisinės valstybės principo, įskaitant teismų nepriklausomumą, teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, ir šį principą laiko ypatingai svarbiu.
2. Šalys bendradarbiauja, siekdamos toliau plėtoti institucijų veiklą teisėsaugos ir teisingumo vykdymo srityse, be kita ko, stiprinant gebėjimus.
103 straipsnis
Teisinis bendradarbiavimas
1. Šalys susitaria plėtoti teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose, visų pirma ratifikuodamos ir įgyvendindamos daugiašales teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose konvencijas, įskaitant Hagos konferencijos tarptautinės privatinės teisės konvencijas tarptautinio teisinio bendradarbiavimo bei ginčų sprendimo srityje ir vaiko teisių apsaugos konvencijas.
2. Šalys susitaria, kai tik įmanoma, palengvinti ir skatinti ginčus civilinės ir komercinės teisės ginčus spręsti alternatyviais būdais, atsižvelgiant į galiojančius šios srities tarptautinius dokumentus.
3. Kalbant apie baudžiamąsias bylas, Šalys siekia stiprinti tesiminį bendradarbiavimą tarpusavio teisinės pagalbos ir ekstradicijos srityse. Prireikus tai apima prisijungimą prie atitinkamų tarptautinių Jungtinių Tautų priemonių, įskaitant šio susitarimo 7 straipsnyje minimą Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir jų įgyvendinimą.
104 straipsnis
Asmens duomenų apsauga
1. Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos gerinti asmens duomenų apsaugą, kad jos lygis atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus, pavyzdžiui, inter alia, Jungtinių Tautų kompiuterinių asmens duomenų bylų tvarkymo gaires (1990 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 45/95).
2. Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje gali apimti, inter alia, techninę pagalbą, teikiamą keičiantis informacija ir žiniomis.
105 straipsnis
Bendradarbiavimas migracijos ir prieglobsčio srityje
1. Šalys dar kartą patvirtina svarbą, kurią jos teikia bendram migracijos srautų tarp jų teritorijų valdymui. Siekdamos stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, jos veda visapusišką dialogą visais su migracija susijusiais klausimais, įskaitant neteisėtą migraciją, neteisėtą migrantų gabenimą ir prekybą žmonėmis, taip pat migracijos klausimų įtraukimą į nacionalines strategijas, skirtas regionų, iš kurių migrantai kilę, ekonomikos augimui ir socialinei raidai.
2. Bendradarbiavimas grindžiamas konkrečių poreikių įvertinimu, kuris atliekamas Šalims tarpusavyje konsultuojantis, ir yra vykdomas pagal galiojančius Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama:
a) |
esminėms migracijos priežastims; |
b) |
tarptautinę apsaugą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų ir susijusios tvarkos rengimui ir įgyvendinimui, kad būtų laikomasi 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolo bei visų kitų susijusių tarptautinių dokumentų nuostatų ir būtų užtikrintas „negrąžinimo“ principo laikymasis, tuo pat metu pripažįstant, kad Irakas dar nėra 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. protokolo šalis, tačiau svarsto galimybę ateityje prisijungti prie šių dokumentų; |
c) |
leidimo įvažiuoti taisyklėms, taip pat asmenų, kuriems leista įvažiuoti, teisėms ir statusui, vienodoms sąlygoms, taikomoms šalyje teisėtai gyvenantiems ne jos piliečiams ir jų integracijai, švietimui bei mokymui ir kovos su rasizmu ir ksenofobija priemonėms; |
d) |
veiksmingos neteisėtos migracijos, neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis prevencijos politikos parengimui, įskaitant kovos su kontrabandininkų ir prekiautojų žmonėmis tinklais būdus ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus; |
e) |
neteisėtai šalies teritorijoje gyvenančių asmenų grąžinimui humaniškomis ir oriomis sąlygomis, įskaitant jų savanoriško grįžimo skatinimą, ir jų readmisijai pagal šio straipsnio 3 dalį; |
f) |
vizų srities klausimams, kurie yra svarbūs abiem Šalims, vadovaujantis galiojančiu Šengeno acquis; |
g) |
sienų valdymo ir kontrolės sričiai, ypač klausimams, susijusiems su organizavimu, mokymais, geriausia praktika ir kitomis šioje srityje taikomomis operatyvinėmis priemonėmis ir, jei reikia, įrangos tiekimui, tuo pat metu atsižvelgiant į tokios įrangos dvejopo panaudojimo galimybę. |
3. Bendradarbiaudamos neteisėtos imigracijos prevencijos ir kontrolės srityje, Šalys taip pat susitaria priimti atgal savo neteisėtus migrantus. Šiuo tikslu:
a) |
Irakas priima visus savo piliečius, kurie neatitinka arba nebeatitinka galiojančių atvykimo į Sąjungos valstybės narės teritoriją, buvimo ar gyvenimo joje sąlygų, tai valstybei narei paprašius ir be papildomų formalumų; |
b) |
ir kiekviena valstybė narė priima visus savo piliečius, kurie neatitinka arba nebeatitinka galiojančių atvykimo į Irako teritoriją, buvimo ar gyvenimo joje sąlygų, Irakui paprašius ir be papildomų formalumų; |
4. Tokiais tikslais Sąjungos valstybės narės ir Irakas suteikia savo piliečiams tinkamus jų tapatybę patvirtinančius asmens dokumentus. Jeigu grąžintinas asmuo neturi dokumentų ar kitų jo pilietybės įrodymų, atitinkamos valstybės narės arba Irako kompetentingos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, Irakui ar atitinkamai valstybei narei paprašius, surengia pokalbį su asmeniu, kad būtų nustatyta jo pilietybė.
5. Šiomis aplinkybėmis šalys susitaria bet kurios Šalies prašymu, kaip nustatyta 122 straipsnyje, per kuo trumpesnį laiką sudaryti susitarimą dėl neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės, reglamentuojantį specialias procedūras ir įsipareigojimus, susijusius su readmisija, taip pat apimantį, jeigu abi Šalys mano, kad tai reikalinga, kitų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisiją.
6. Bendradarbiaujant šioje srityje visapusiškai laikomasi Šalių teisių, įsipareigojimų ir kompetencijos pagal atitinkamą tarptautinę teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę.
106 straipsnis
Kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija
Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie kovos su organizuotu nusikalstamumu, ekonominiais bei finansiniais nusikaltimais ir korupcija, klastojimu ir neteisėtais sandoriais, visapusiškai laikydamosi galiojančių abipusių tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje, taip pat susijusių su veiksmingu bendradarbiavimu siekiant susigrąžinti iš korupcinės veiklos gautą turtą ar lėšas. Šalys remia JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei jos papildomų protokolų ir JT konvencijos prieš korupciją įgyvendinimą.
107 straipsnis
Kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu
1. Šalys susitaria, kad reikia dirbti ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią naudoti jų finansų sistemas pinigams, gautiems iš bet kokios nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, iš nusikaltimų, susijusių su neteisėta prekyba narkotikais ir korupcija, plauti ir terorizmui finansuoti.
2. Šalys susitaria bendradarbiauti teikiant techninę ir administracinę pagalbą, kuria siekiama padėti rengti ir įgyvendinti teisės aktus, taip pat užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu mechanizmų veikimą. Šis bendradarbiavimas apima iš nusikalstamos veikos gauto turto ar lėšų susigrąžinimą.
3. Bendradarbiavimu visų pirma siekiama sudaryti sąlygas keistis šios srities informacija, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, ir patvirtinti tinkamus kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), Sąjungos ir šioje srityje veikiančių susijusių tarptautinių organizacijų patvirtintiems reikalavimams.
108 straipsnis
Kova su neteisėtais narkotikais
1. Šalys pagal atitinkamus savo įstatymus ir kitus teisės aktus siekia mažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą, neteisėtą prekybą jais ir jų paklausą, poveikį narkotikų vartotojams bei plačiajai visuomenei ir užtikrinti veiksmingesnę cheminių prekursorių naudojimo neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją. Bendradarbiaudamos Šalys užtikrina visapusišką ir suderintą požiūrį siekiant šio tikslo, pagrįstą teisiniu rinkos reguliavimu ir veiksmingu kompetentingų institucijų, įskaitant sveikatos, švietimo, socialines, teisėsaugos ir teismines institucijas, darbu ir jų veiksmų koordinavimu.
2. Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo priemonių šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais principais, suderintais su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis, politine deklaracija ir Specialiąja deklaracija dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtintų 1998 m. birželio mėn. dvidešimtojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje narkotikų klausimais.
109 straipsnis
Bendradarbiavimas kultūros srityje
1. Šalys įsipareigoja skatinti dvišalį bendradarbiavimą kultūros srityje, siekdamos didinti tarpusavio supratimą ir stiprinti Šalių kultūrinius ryšius.
2. Šalys remia keitimąsi informacija ir žiniomis, taip pat iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie spartesnio gebėjimų stiprinimo, visų pirma kultūros paveldo išsaugojimo srityje.
3. Šalys aktyviau bendradarbiauja kovodamos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, atsižvelgdamos į atitinkamas Irakui skirtas JT Saugumo tarybos rezoliucijas. Jos skatina ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti atitinkamus tarptautinius susitarimus, įskaitant 1970 m. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją.
4. Šalys veda Sąjungos bei Irako pilietinei visuomenei atstovaujančių asmenų, kultūros institucijų ir organizacijų kultūrų dialogą.
5. Šalys koordinuoja savo veiksmus tarptautiniuose forumuose, įskaitant UNESCO, ir (arba) kitose tarptautinėse institucijose, siekdamos skatinti kultūrų įvairovę, visų pirma su UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ratifikavimu ir įgyvendinimu susijusius veiksmus.
110 straipsnis
Regionų bendradarbiavimas
1. Šalys susitaria, kad bendradarbiaujant turėtų būti lengviau siekti Irako stabilumo ir regiono integracijos ir kad šie veiksmai turėtų būti remiami. Šiuo tikslu jos susitaria skatinti veiklą, kuria siekiama stiprinti ryšius su Iraku, jo kaimyninėmis šalimis ir kitais regiono partneriais.
2. Šalys susitaria, kad jų bendradarbiavimas gali apimti veiksmų, kurių imamasi pagal su kitomis to paties regiono šalimis sudarytus bendradarbiavimo susitarimus, jeigu tokiais veiksmais neprieštaraujama šiam susitarimui ir Šalių interesams.
3. Neišskirdamos jokios srities Šalys susitaria ypatingą dėmesį skirti šiems veiksmams:
a) |
prekybos regione skatinimui; |
b) |
regiono institucijų ir bendrų projektų bei iniciatyvų, kurias vykdo atitinkamos regioninės organizacijos, rėmimui. |
V ANTRAŠTINĖ DALIS
INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
111 straipsnis
Bendradarbiavimo taryba
1. Įsteigiama Bendradarbiavimo taryba, kuri prižiūri šio susitarimo įgyvendinimą. Ji susitinka ministrų lygmeniu kartą per metus. Ji nagrinėja visus svarbius klausimus, susijusius su šiuo susitarimu, ir visus kitus dvišalius ar tarptautinius abi Šalis dominančius klausimus, kad būtų pasiekti šio susitarimo tikslai. Bendradarbiavimo taryba taip pat gali teikti tinkamas rekomendacijas abipusiu Šalių susitarimu.
2. Bendradarbiavimo tarybą sudaro Šalių atstovai.
3. Bendradarbiavimo taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.
4. Kiekviena Šalis gali kreiptis į Bendradarbiavimo tarybą dėl ginčo, susijusio su šio susitarimo taikymu ar aiškinimu.
5. Bendradarbiavimo taryba gali išspręsti ginčą pateikdama rekomendaciją.
6. Šio straipsnio nuostatos neturi jokios įtakos konkrečioms nuostatoms, reglamentuojančioms ginčų sprendimą pagal šio susitarimo II antraštinę dalį, ir jų nepažeidžia.
112 straipsnis
Bendradarbiavimo komitetas ir specialūs pakomitečiai
1. Šiuo susitarimu įsteigiamas iš Šalių atstovų sudarytas Bendradarbiavimo komitetas, kuris padeda Bendradarbiavimo tarybai atlikti jos užduotis.
2. Bendradarbiavimo taryba gali nuspręsti įkurti bet kokį kitą specialų pakomitetį ar įstaigą, kuri gali jai padėti atlikti užduotis, ir nustato tokių komitetų ar įstaigų sudėtį ir užduotis bei jų veiklos tvarką.
113 straipsnis
Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas
1. Įsteigiamas Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas. Jame susitinka ir nuomonėmis keičiasi Irako Parlamento ir Europos Parlamento nariai.
2. Parlamentinį bendradarbiavimo komitetą sudaro Europos Parlamento nariai ir Irako parlamento nariai.
3. Parlamentiniam bendradarbiavimo komitetui pranešama apie Bendradarbiavimo tarybos rekomendacijas.
4. Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas gali teikti rekomendacijas Bendradarbiavimo tarybai.
114 straipsnis
Sąlygų sudarymas
Siekdamos palengvinti bendradarbiavimą pagal šį susitarimą, Šalys susitaria sudaryti būtinas sąlygas įgyvendinant bendradarbiavimą dalyvaujantiems tinkamai įgaliotiems pareigūnams ir ekspertams, kad jie galėtų vykdyti savo funkcijas pagal atitinkamas abiejų Šalių vidaus taisykles ir teisės aktus.
115 straipsnis
Teritorinis taikymas
Šis susitarimas taikomas teritorijai, kurioje galioja Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo tose Sutartyse numatytomis sąlygomis, ir Irako teritorijai.
116 straipsnis
Įsigaliojimas ir atnaujinimas
1. Šis susitarimas įsigalioja kito mėnesio pirmąją dieną po tos dienos, kai depozitaras gauna Šalių paskutinį pranešimą apie šiuo tikslu reikalingų procedūrų užbaigimą.
2. Šis susitarimas sudaromas dešimties metų laikotarpiui. Jis automatiškai pratęsiamas metams, nebent viena iš Šalių denonsuoja jį bent prieš šešis mėnesius iki jo galiojimo pabaigos. Susitarimo nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gauna pranešimą. Susitarimo nutraukimas neturi poveikio vykdomiems projektams, pagal šį susitarimą pradėtiems iki pranešimo gavimo.
117 straipsnis
Laikinas taikymas
1. Nepaisant 116 straipsnio, Sąjunga ir Irakas susitaria šio susitarimo 1 ir 2 straipsnius ir I, II, III ir V antraštines dalis taikyti nuo pirmosios trečio mėnesio, einančio po dienos, kai Sąjunga ir Irakas praneša vienas kitam, kad šiam susitarimui įsigalioti reikalingos procedūros yra baigtos, dienos. Pranešimai siunčiami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriatui, kuris yra šio susitarimo depozitaras.
2. Jei vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalimi Šalys taiko šio susitarimo nuostatą prieš jam įsigaliojant, nuoroda tokioje nuostatoje į šio susitarimo įsigaliojimo dieną laikoma nuoroda į dieną, nuo kurios Šalys susitaria taikyti tą nuostatą vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalimi.
118 straipsnis
Nediskriminavimas
Šio susitarimo galiojimo srityje ir neprieštaraujant jokioms specialioms jo nuostatoms:
a) |
reglamentavimais, kuriuos Irakas taiko Sąjungai, nediskriminuojamos valstybės narės, jų piliečiai arba bendrovės ar įmonės; |
b) |
reglamentavimais, kuriuos Sąjunga taiko Irakui, nediskriminuojami Irako piliečiai arba jo bendrovės ar įmonės. |
119 straipsnis
Plėtros sąlygos
1. Siekdamos sustiprinti bendradarbiavimą Šalys abipusiu sutarimu gali iš dalies pakeisti, peržiūrėti ir išplėsti šį susitarimą, įskaitant jo papildymą susitarimais ar protokolais dėl konkrečių sektorių ir veiklos.
2. Įgyvendindama šį susitarimą bet kuri Šalis gali teikti pasiūlymus dėl bendradarbiavimo srities išplėtimo, atsižvelgdama į šio susitarimo taikymo metu įgytą patirtį. Sprendimą dėl bendradarbiavimo pagal šį susitarimą srities išplėtimo priima Bendradarbiavimo taryba.
120 straipsnis
Kiti susitarimai
1. Nepažeidžiant atitinkamų Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų, nei šis susitarimas, nei pagal jį vykdomi veiksmai neturi jokios įtakos valstybių narių galioms pradėti dvišalį bendradarbiavimą su Iraku ar prireikus sudaryti su Iraku naujus bendradarbiavimo susitarimus.
2. Šis susitarimas neturi įtakos atitinkamų Šalių prisiimtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims taikymui ar įgyvendinimui.
121 straipsnis
Susitarimo nevykdymas
1. Šalys priima bet kokias bendras ar konkrečias priemones, būtinas jų įsipareigojimams pagal šį susitarimą vykdyti, ir užtikrina šiame susitarime nustatytų tikslų laikymąsi.
2. Jeigu viena iš Šalių mano, kad kita Šalis neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šį susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių. Prieš tai ta Šalis turi per 30 dienų pateikti Bendradarbiavimo tarybai visą reikiamą informaciją, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti padėtį, siekiant priimti abiem Šalims priimtiną sprendimą.
Renkantis šias priemones pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, dėl kurių būtų mažiausiai sutrikdytas susitarimo veikimas. Apie šias priemones nedelsiant pranešama Bendradarbiavimo tarybai ir jos aptariamos Bendradarbiavimo taryboje, jeigu to prageidauja kita Šalis.
3. Nukrypdama nuo 2 dalies, bet kuri Šalis gali pagal tarptautinę teisę nedelsdama imtis atitinkamų priemonių, jei:
a) |
šis susitarimas denonsuojamas pažeidžiant bendrąsias tarptautinės teisės taisykles; |
b) |
kita Šalis pažeidžia pagrindinius šio susitarimo elementus, nurodytus 2 ir 5 straipsniuose. |
Kita Šalis gali prašyti per 15 dienų sušaukti skubų susitikimą, kad abi Šalys susitiktų, išsamiai išnagrinėtų padėtį ir būtų rastas Šalims priimtinas sprendimas.
4. Nukrypstant nuo 2 dalies, jei viena iš Šalių mano, kad kita Šalis neįvykdė įsipareigojimo pagal šio susitarimo II antraštinę dalį, ji turi išimtinę teisę pasinaudoti ginčų sprendimo procedūromis, nustatytomis šio susitarimo II antraštinės dalies VI skirsnyje, ir privalo jų laikytis.
122 straipsnis
Šalių sąvokos apibrėžtis
Šio susitarimo taikymo tikslais „Šalys“ - Sąjunga arba jos valstybės narės arba Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgiant į atitinkamas jų galias, ir Irakas.
123 straipsnis
Autentiški tekstai
Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir arabų kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški. Prieštaravimo atveju pirmenybė teikiama tai kalbai, kuria dėl šio susitarimo buvo vedamos derybos, t.y. anglų kalbai.
124 straipsnis
Priedai, priedėliai, protokolai ir pastabos
Šio susitarimo priedai, priedėliai, protokolai ir pastabos yra sudėtinė jo dalis.
Съставено в Брюксел на единадесети май две хиляди и дванадесета година.
Hecho en Bruselas, el once de mayo de dos mil doce.
V Bruselu dne jedenáctého května dva tisíce dvanáct.
Udfærdiget i Bruxelles den ellevte maj to tusind og tolv.
Geschehen zu Brüssel am elften Mai zweitausendzwölf.
Kahe tuhande kaheteistkümnenda aasta maikuu üheteistkümnendal päeval Brüsselis.
Έγινε στις Βρυξέλλες, στις ένδεκα Μαΐου δύο χιλιάδες δώδεκα.
Done at Brussels on the eleventh day of May in the year two thousand and twelve.
Fait à Bruxelles, le onze mai deux mille douze.
Fatto a Bruxelles, addì undici maggio duemiladodici.
Briselē, divi tūkstoši divpadsmitā gada vienpadsmitajā maijā.
Priimta du tūkstančiai dvyliktų metų gegužės vienuoliktą dieną Briuselyje.
Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenkettedik év május havának tizenegyedik napján.
Magħmul fi Brussell, fil-ħdax-il jum ta’ Mejju tas-sena elfejn u tnax.
Gedaan te Brussel, de elfde mei tweeduizend twaalf.
Sporządzono w Brukseli dnia jedenastego maja roku dwa tysiące dwunastego.
Feito em Bruxelas, em onze de maio de dois mil e doze.
Întocmit la Bruxelles la unsprezece mai două mii doisprezece.
V Bruseli dňa jedenásteho mája dvetisícdvanásť.
V Bruslju, dne enajstega maja leta dva tisoč dvanajst.
Tehty Brysselissä yhdentenätoista päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattakaksitoista.
Som skedde i Bryssel den elfte maj tjugohundratolv.
Voor het Koninkrijk België
Pour le Royaume de Belgique
Für das Königreich Belgien
Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest
Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.
Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel- Hauptstadt.
За Република България
Za Českou republiku
For Kongeriget Danmark
Für die Bundesrepublik Deutschland
Eesti Vabariigi nimel
Thar cheann Na hÉireann
For Ireland
Гια την Eλληvιкή Δημoкρατία
Por el Reino de España
Pour la République française
Per la Repubblica italiana
Гια την Kυπριαкή Δημoкρατία,
Latvijas Republikas vārdā –
Lietuvos Respublikos vardu
Pour le Grand-Duché de Luxembourg
A Magyar Köztársaság részéről
Għal Malta
Voor het Koninkrijk der Nederlanden
Für die Republik Österreich
W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej
Pela República Portuguesa
Pentru România
Za Republiko Slovenijo
Za Slovenskú republiku
Suomen tasavallan puolesta
För Republiken Finland
För Konungariket Sverige
For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
За Европейския съюз
Por la Unión Europea
Za Evropskou unii
For Den Europæiske Union
Für die Europäische Union
Euroopa Liidu nimel
Για την Ευρωπαϊκή Ένωση
For the European Union
Pour l'Union européenne
Per l'Unione europea
Eiropas Savienības vārdā –
Europos Sąjungos vardu
Az Európai Unió részéről
Għall-Unjoni Ewropea
Voor de Europese Unie
W imieniu Unii Europejskiej
Pela União Europeia
Pentru Uniunea Europeană
Za Európsku úniu
Za Evropsko unijo
Euroopan unionin puolesta
För Europeiska unionen
1 PRIEDAS
VIEŠIEJI PIRKIMAI
I priedėlis
Viešieji pirkimai pagal šį susitarimą
1 papildomas priedas
Prekės
Ribinės vertės |
130 000 SST |
Paslaugos (nurodytos 3 papildomame priede)
Ribinės vertės |
130 000 SST |
Darbai (nurodyti 4 papildomame priede)
Ribinės vertės |
5 000 000 SST |
Irako įsipareigojimai
1. Visi centrinės valdžios subjektai, įskaitant visus bet kokiam centrinės valdžios subjektui pavaldžius subjektus ir visus kitus subjektus, kurių viešųjų pirkimų politiką kontroliuoja centrinė valdžia, nuo kurios tokia politika priklausoma ir kuriai ji daro įtaką, ir visi kiti subjektai, kurių veiklą finansuoja arba valdymą prižiūri centrinė valdžia.
2. Orientacinis šių subjektų sąrašas (tikslūs pavadinimai gali keistis):
|
Žemės ūkio ministerija |
|
Susisiekimo ministerija |
|
Nacionalinė ryšių ir žiniasklaidos komisija |
|
Visuomenės vientisumo komisija |
|
Kultūros ministerija |
|
Gynybos ministerija |
|
Migracijos ministerija |
|
Švietimo ministerija |
|
Elektros energijos ministerija |
|
Aplinkos ministerija |
|
Finansų ministerija |
|
Užsienio reikalų ministerija |
|
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministerija |
|
Statybos ir būsto ministerija (ir visos jai pavaldžios valstybinės įmonės) |
|
Žmogaus teisių ministerija |
|
Pramonės ir mineralų ministerija (ir visos jai pavaldžios valstybinės įmonės) |
|
Vidaus reikalų ministerija |
|
Teisingumo ministerija |
|
Darbo ir socialinių reikalų ministerija |
|
Savivaldos ir viešųjų darbų ministerija |
|
Naftos ministerija |
|
Planavimo ir vystomojo bendradarbiavimo ministerija |
|
Mokslo ir technologijų ministerija |
|
Prekybos ministerija |
|
Transporto ministerija |
|
Vandens išteklių ministerija |
|
Jaunimo reikalų ir sporto ministerija |
|
Valstybinė turizmo ir paveldo ministerija |
|
Valstybinė periferijos reikalų ministerija |
|
Valstybinė moterų reikalų ministerija |
|
Irako Centrinis bankas |
|
Valstybiniai universitetai |
Sąjungos įsipareigojimai
Sąjungos subjektai:
1. Europos Sąjungos Taryba
2. Europos KomisijaValstybių narių susitariančiosios institucijos:
1. Visos centrinės valdžios ministerijos ir įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė
Kalbant apie Sąjungą, įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė – bet kuri įstaiga:
— |
įsteigta konkretiems viešiesiems interesams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti ir |
— |
turinti teisinį subjektiškumą, ir |
— |
didžiąja dalimi finansuojama valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijų arba kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, arba valdoma ar prižiūrima šių įstaigų, arba turinti administracinį, vadovaujantį arba priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijos arba kitos įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė. |
2. Nurodyti centrinės valdžios subjektai, pagal šio susitarimo II antraštinės dalies V skirsnio II skyriaus nuostatas vykdantys viešuosius pirkimus (orientacinis sąrašas):
SUSITARIANČIŲJŲ INSTITUCIJŲ, KURIOS YRA CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS, KAIP APIBRĖŽTA EB VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ DIREKTYVOJE, ORIENTACINIS SĄRAŠAS:
Belgija
|
|
||||
SPF Chancellerie du Premier ministre; |
FOD Kanselarij van de Eerste Minister; |
||||
SPF Personnel et organisation; |
FOD Personeel en Organisatie; |
||||
SPF Budget et Contrôle de la Gestion; |
FOD Budget en Beheerscontrole; |
||||
SPF Technologie de l’information et de la communication (Fedict); |
FOD Informatie- en Communicatietechnologie (Fedict); |
||||
SPF Affaires étrangères, commerce extérieur et coopération au développement; |
FOD Buitenlandse Zaken, Buitenlandse Handel en Ontwikkelingssamenwerking; |
||||
SPF Intérieur; |
FOD Binnenlandse Zaken; |
||||
SPF Finances; |
FOD Financiën; |
||||
SPF Mobilité et transports; |
FOD Mobiliteit en Vervoer; |
||||
SPF Emploi, travail et concertation sociale; |
FOD Werkgelegenheid, Arbeid en Sociaal overleg; |
||||
SPF Sécurité Sociale et institutions publiques de sécurité sociale; |
FOD Sociale Zekerheid en Openbare Instellingen van Sociale Zekerheid; |
||||
SPF Santé publique, sécurité de la chaîne alimentaire et environnement; |
FOD Volksgezondheid, Veiligheid van de Voedselketen en Leefmilieu; |
||||
SPF Justice; |
FOD Justitie; |
||||
SPF Economie, PME, classes moyennes et energie; |
FOD Economie, KMO, Middenstand en Energie; |
||||
Ministère de la Défense; |
Ministerie van Defensie; |
||||
Service public de programmation Intégration sociale, lutte contre la pauvreté et économie sociale; |
Programmatorische Federale Overheidsdienst Maatschappelijke Integratie, Armoedsbestrijding en Sociale Economie; |
||||
Service public fédéral de programmation Développement durable; |
Programmatorische Federale Overheidsdienst Duurzame Ontwikkeling; |
||||
Service public fédéral de programmation Politique scientifique. |
Programmatorische Federale Overheidsdienst Wetenschapsbeleid. |
|
|
||||
Office national de Sécurité sociale; |
Rijksdienst voor Sociale Zekerheid; |
||||
Institut national d’Assurance sociales pour travailleurs indépendants; |
Rijksinstituut voor de Sociale Verzekeringen der Zelfstandigen; |
||||
Institut national d’Assurance Maladie-Invalidité; |
Rijksinstituut voor Ziekte- en Invaliditeitsverzekering; |
||||
Office national des Pensions; |
Rijksdienst voor Pensioenen; |
||||
Caisse auxiliaire d’Assurance Maladie-Invalidité; |
Hulpkas voor Ziekte-en Invaliditeitsverzekering; |
||||
Fond des Maladies professionnelles; |
Fonds voor Beroepsziekten; |
||||
Office national de l’Emploi. |
Rijksdienst voor Arbeidsvoorziening. |
Bulgarija
— |
Администрация на Народното събрание |
— |
Aдминистрация на Президента |
— |
Администрация на Министерския съвет |
— |
Конституционен съд |
— |
Българска народна банка |
— |
Министерство на външните работи |
— |
Министерство на вътрешните работи |
— |
Министерство на държавната администрация и административната реформа |
— |
Министерство на извънредните ситуации |
— |
Министерство на земеделието и храните |
— |
Министерство на здравеопазването |
— |
Министерство на икономиката и енергетиката |
— |
Министерство на културата |
— |
Министерство на образованието и науката |
— |
Министерство на околната среда и водите |
— |
Министерство на отбраната |
— |
Министерство на правосъдието |
— |
Министерство на регионалното развитие и благоустройството |
— |
Министерство на транспорта |
— |
Министерство на труда и социалната политика |
— |
Министерство на финансите |
Įstatymu arba Ministrų Tarybos dekretu įsteigtos valstybinės agentūros, valstybinės komisijos, vykdomosios agentūros ir kitos valstybinės institucijos, kurių funkcija susijusi su vykdomosios valdžios įgaliojimų įgyvendinimu:
— |
Агенция за ядрено регулиране |
— |
Висша атестационна комисия |
— |
Държавна комисия за енергийно и водно регулиране |
— |
Държавна комисия по сигурността на информацията |
— |
Комисия за защита на конкуренцията |
— |
Комисия за защита на личните данни |
— |
Комисия за защита от дискриминация |
— |
Комисия за регулиране на съобщенията |
— |
Комисия за финансов надзор |
— |
Патентно ведомство на Република България |
— |
Сметна палата на Република България |
— |
Агенция за приватизация |
— |
Агенция за следприватизационен контрол |
— |
Български институт по метрология |
— |
Държавна агенция „Архиви“ |
— |
Държавна агенция „Държавен резерв и военновременни запаси“ |
— |
Държавна агенция „Национална сигурност“ |
— |
Държавна агенция за бежанците |
— |
Държавна агенция за българите в чужбина |
— |
Държавна агенция за закрила на детето |
— |
Държавна агенция за информационни технологии и съобщения |
— |
Държавна агенция за метрологичен и технически надзор |
— |
Държавна агенция за младежта и спорта |
— |
Държавна агенция по горите |
— |
Държавна агенция по туризма |
— |
Държавна комисия по стоковите борси и тържища |
— |
Институт по публична администрация и европейска интеграция |
— |
Национален статистически институт |
— |
Национална агенция за оценяване и акредитация |
— |
Националната агенция за професионално образование и обучение |
— |
Национална комисия за борба с трафика на хора |
— |
Агенция „Митници“ |
— |
Агенция за държавна и финансова инспекция |
— |
Агенция за държавни вземания |
— |
Агенция за социално подпомагане |
— |
Агенция за хората с увреждания |
— |
Агенция по вписванията |
— |
Агенция по геодезия, картография и кадастър |
— |
Агенция по енергийна ефективност |
— |
Агенция по заетостта |
— |
Агенция по обществени поръчки |
— |
Българска агенция за инвестиции |
— |
Главна дирекция „Гражданска въздухоплавателна администрация“ |
— |
Дирекция „Материално-техническо осигуряване и социално обслужване“ на Министерство на вътрешните работи |
— |
Дирекция „Оперативно издирване“ на Министерство на вътрешните работи |
— |
Дирекция „Финансово-ресурсно осигуряване“ на Министерство на вътрешните работи |
— |
Дирекция за национален строителен контрол |
— |
Държавна комисия по хазарта |
— |
Изпълнителна агенция „Автомобилна администрация“ |
— |
Изпълнителна агенция „Борба с градушките“ |
— |
Изпълнителна агенция „Българска служба за акредитация“ |
— |
Изпълнителна агенция „Военни клубове и информация“ |
— |
Изпълнителна агенция „Главна инспекция по труда“ |
— |
Изпълнителна агенция „Държавна собственост на Министерството на отбраната“ |
— |
Изпълнителна агенция „Железопътна администрация“ |
— |
Изпълнителна агенция „Изпитвания и контролни измервания на въоръжение, техника и имущества“ |
— |
Изпълнителна агенция „Морска администрация“ |
— |
Изпълнителна агенция „Национален филмов център“ |
— |
Изпълнителна агенция „Пристанищна администрация“ |
— |
Изпълнителна агенция „Проучване и поддържане на река Дунав“ |
— |
Изпълнителна агенция „Социални дейности на Министерството на отбраната“ |
— |
Изпълнителна агенция за икономически анализи и прогнози |
— |
Изпълнителна агенция за насърчаване на малките и средни предприятия |
— |
Изпълнителна агенция по лекарствата |
— |
Изпълнителна агенция по лозата и виното |
— |
Изпълнителна агенция по околна среда |
— |
Изпълнителна агенция по почвените ресурси |
— |
Изпълнителна агенция по рибарство и аквакултури |
— |
Изпълнителна агенция по селекция и репродукция в животновъдството |
— |
Изпълнителна агенция по сортоизпитване, апробация и семеконтрол |
— |
Изпълнителна агенция по трансплантация |
— |
Изпълнителна агенция по хидромелиорации |
— |
Комисията за защита на потребителите |
— |
Контролно-техническата инспекция |
— |
Национален център за информация и документация |
— |
Национален център по радиобиология и радиационна защита |
— |
Национална агенция за приходите |
— |
Национална ветеринарномедицинска служба |
— |
Национална служба „Полиция“ |
— |
Национална служба „Пожарна безопасност и защита на населението“ |
— |
Национална служба за растителна защита |
— |
Национална служба за съвети в земеделието |
— |
Национална служба по зърното и фуражите |
— |
Служба „Военна информация“ |
— |
Служба „Военна полиция“ |
— |
Фонд „Републиканска пътна инфраструктура“ |
— |
Авиоотряд 28 |
Čekija
— |
Ministerstvo dopravy |
— |
Ministerstvo financí |
— |
Ministerstvo kultury |
— |
Ministerstvo obrany |
— |
Ministerstvo pro místní rozvoj |
— |
Ministerstvo práce a sociálních věcí |
— |
Ministerstvo průmyslu a obchodu |
— |
Ministerstvo spravedlnosti |
— |
Ministerstvo školství, mládeže a tělovýchovy |
— |
Ministerstvo vnitra |
— |
Ministerstvo zahraničních věcí |
— |
Ministerstvo zdravotnictví |
— |
Ministerstvo zemědělství |
— |
Ministerstvo životního prostředí |
— |
Poslanecká sněmovna PČR |
— |
Senát PČR |
— |
Kancelář prezidenta |
— |
Český statistický úřad |
— |
Český úřad zeměměřičský a katastrální |
— |
Úřad průmyslového vlastnictví |
— |
Úřad pro ochranu osobních údajů |
— |
Bezpečnostní informační služba |
— |
Národní bezpečnostní úřad |
— |
Česká akademie věd |
— |
Vězeňská služba |
— |
Český báňský úřad |
— |
Úřad pro ochranu hospodářské soutěže |
— |
Správa státních hmotných rezerv |
— |
Státní úřad pro jadernou bezpečnost |
— |
Česká národní banka |
— |
Energetický regulační úřad |
— |
Úřad vlády České republiky |
— |
Ústavní soud |
— |
Nejvyšší soud |
— |
Nejvyšší správní soud |
— |
Nejvyšší státní zastupitelství |
— |
Nejvyšší kontrolní úřad |
— |
Kancelář Veřejného ochránce práv |
— |
Grantová agentura České republiky |
— |
Státní úřad inspekce práce |
— |
Český telekomunikační úřad |
Danija
— |
Folketinget |
— |
Rigsrevisionen |
— |
Statsministeriet |
— |
Udenrigsministeriet |
— |
Beskæftigelsesministeriet 5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos) |
— |
Domstolsstyrelsen |
— |
Finansministeriet 5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos) |
— |
Forsvarsministeriet 5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos) |
— |
Ministeriet for Sundhed og Forebyggelse Adskillige styrelser og institutioner, herunder Statens Serum Institut (Kelios agentūros ir institucijos, įskaitant Statens Serum Institut) |
— |
Justitsministeriet Rigspolitichefen, anklagemyndigheden samt 1 direktorat og et antal styrelser (Policijos komisaras, prokuroras, 1 direktoratas ir kelios agentūros) |
— |
Kirkeministeriet 10 stiftsøvrigheder (10 diecezinių įstaigų) |
— |
Kulturministeriet – Kultūros ministerija 4 styrelser samt et antal statsinstitutioner (4 agentūros ir kelios institucijos) |
— |
Miljøministeriet 5 styrelser (5 agentūros) |
— |
Ministeriet for Flygtninge, Indvandrere og Integration 1 styrelse (1 agentūra) |
— |
Ministeriet for Fødevarer, Landbrug og Fiskeri 4 direktorater og institutioner (4 direktoratai ir institucijos) |
— |
Ministeriet for Videnskab, Teknologi og Udvikling Adskillige styrelser og institutioner, Forskningscenter Risø og Statens uddannelsesbygninger (Kelios agentūros ir institucijos, įskaitant Risø nacionalinę laboratoriją ir Danijos nacionalinius mokslinių tyrimų ir švietimo pastatus) |
— |
Skatteministeriet 1 styrelse og institutioner (1 agentūra ir kelios institucijos) |
— |
Velfærdsministeriet 3 styrelser og institutioner (3 agentūros ir kelios institucijos) |
— |
Transportministeriet 7 styrelser og institutioner, hereunder Øresundsbrokonsortiet (7 agentūros ir institucijos, įskaitant Øresundsbrokonsortiet) |
— |
Undervisningsministeriet 3 styrelser, 4 undervisningsinstitutioner og 5 andre institutioner (3 agentūros, 4 mokymo įstaigos, 5 kitos institucijos) |
— |
Økonomi- og Erhvervsministeriet Adskillige styrelser og institutioner (Kelios agentūros ir institucijos) |
— |
Klima- og Energiministeriet 3 styrelser og institutioner (3 agentūros ir institucijos) |
Vokietija
— |
Auswärtiges Amt |
— |
Bundeskanzleramt |
— |
Bundesministerium für Arbeit und Soziales |
— |
Bundesministerium für Bildung und Forschung |
— |
Bundesministerium für Ernährung, Landwirtschaft und Verbraucherschutz |
— |
Bundesministerium der Finanzen |
— |
Bundesministerium des Innern (tik civilinės paskirties prekės) |
— |
Bundesministerium für Gesundheit |
— |
Bundesministerium für Familie, Senioren, Frauen und Jugend |
— |
Bundesministerium der Justiz |
— |
Bundesministerium für Verkehr, Bau und Stadtentwicklung |
— |
Bundesministerium für Wirtschaft und Technologie |
— |
Bundesministerium für wirtschaftliche Zusammenarbeit und Entwicklung |
— |
Bundesministerium der Verteidigung (ne karinės paskirties prekės) |
— |
Bundesministerium für Umwelt, Naturschutz und Reaktorsicherheit |
Estija
— |
Vabariigi Presidendi Kantselei; |
— |
Eesti Vabariigi Riigikogu; |
— |
Eesti Vabariigi Riigikohus; |
— |
Riigikontroll; |
— |
Õiguskantsler; |
— |
Riigikantselei; |
— |
Rahvusarhiiv; |
— |
Haridus- ja Teadusministeerium; |
— |
Justiitsministeerium; |
— |
Kaitseministeerium; |
— |
Keskkonnaministeerium; |
— |
Kultuuriministeerium; |
— |
Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium; |
— |
Põllumajandusministeerium; |
— |
Rahandusministeerium; |
— |
Siseministeerium; |
— |
Sotsiaalministeerium; |
— |
Välisministeerium; |
— |
Keeleinspektsioon; |
— |
Riigiprokuratuur; |
— |
Teabeamet; |
— |
Maa-amet; |
— |
Keskkonnainspektsioon; |
— |
Metsakaitse- ja Metsauuenduskeskus; |
— |
Muinsuskaitseamet; |
— |
Patendiamet; |
— |
Tarbijakaitseamet; |
— |
Riigihangete Amet; |
— |
Taimetoodangu Inspektsioon; |
— |
Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet; |
— |
Veterinaar- ja Toiduamet; |
— |
Konkurentsiamet; |
— |
Maksu- ja Tolliamet; |
— |
Statistikaamet; |
— |
Kaitsepolitseiamet; |
— |
Kodakondsus- ja Migratsiooniamet; |
— |
Piirivalveamet; |
— |
Politseiamet; |
— |
Eesti Kohtuekspertiisi Instituut; |
— |
Keskkriminaalpolitsei; |
— |
Päästeamet; |
— |
Andmekaitse Inspektsioon; |
— |
Ravimiamet; |
— |
Sotsiaalkindlustusamet; |
— |
Tööturuamet; |
— |
Tervishoiuamet; |
— |
Tervisekaitseinspektsioon; |
— |
Tööinspektsioon; |
— |
Lennuamet; |
— |
Maanteeamet; |
— |
Veeteede Amet; |
— |
Julgestuspolitsei; |
— |
Kaitseressursside Amet; |
— |
Kaitseväe Logistikakeskus; |
— |
Tehnilise Järelevalve Amet. |
Airija
— |
President’s Establishment |
— |
Houses of the Oireachtas – Parlamentas |
— |
Department of the Taoiseach – Ministras Pirmininkas |
— |
Central Statistics Office |
— |
Department of Finance |
— |
Office of the Comptroller and Auditor General |
— |
Office of the Revenue Commissioners |
— |
Office of Public Works |
— |
State Laboratory |
— |
Office of the Attorney General |
— |
Office of the Director of Public Prosecutions |
— |
Valuation Office |
— |
Office of the Commission for Public Service Appointments |
— |
Public Appointments Service |
— |
Office of the Ombudsman |
— |
Chief State Solicitor’s Office |
— |
Department of Justice, Equality and Law Reform |
— |
Courts Service |
— |
Prisons Service |
— |
Office of the Commissioners of Charitable Donations and Bequests |
— |
Department of the Environment, Heritage and Local Government |
— |
Department of Education and Science |
— |
Department of Communications, Energy and Natural Resources |
— |
Department of Agriculture, Fisheries and Food |
— |
Department of Transport |
— |
Department of Health and Children |
— |
Department of Enterprise, Trade and Employment |
— |
Department of Arts, Sports and Tourism |
— |
Department of Defence |
— |
Department of Foreign Affairs |
— |
Department of Social and Family Affairs |
— |
Department of Community, Rural and Gaeltacht – [Gaelic speaking regions] Affairs |
— |
Arts Council |
— |
National Gallery. |
Graikija
— |
Υπουργείο Εσωτερικών· |
— |
Υπουργείο Εξωτερικών· |
— |
Υπουργείο Οικονομίας και Οικονομικών· |
— |
Υπουργείο Ανάπτυξης· |
— |
Υπουργείο Δικαιοσύνης· |
— |
Υπουργείο Εθνικής Παιδείας και Θρησκευμάτων· |
— |
Υπουργείο Πολιτισμού· |
— |
Υπουργείο Υγείας και Κοινωνικής Αλληλεγγύης· |
— |
Υπουργείο Περιβάλλοντος, Χωροταξίας και Δημοσίων Έργων· |
— |
Υπουργείο Απασχόλησης και Κοινωνικής Προστασίας· |
— |
Υπουργείο Μεταφορών και Επικοινωνιών· |
— |
Υπουργείο Αγροτικής Ανάπτυξης και Τροφίμων· |
— |
Υπουργείο Εμπορικής Ναυτιλίας, Αιγαίου και Νησιωτικής Πολιτικής· |
— |
Υπουργείο Μακεδονίας-Θράκης· |
— |
Γενική Γραμματεία Επικοινωνίας· |
— |
Γενική Γραμματεία Ενημέρωσης· |
— |
Γενική Γραμματεία Νέας Γενιάς· |
— |
Γενική Γραμματεία Ισότητας· |
— |
Γενική Γραμματεία Κοινωνικών Ασφαλίσεων· |
— |
Γενική Γραμματεία Απόδημου Ελληνισμού· |
— |
Γενική Γραμματεία Βιομηχανίας· |
— |
Γενική Γραμματεία Έρευνας και Τεχνολογίας· |
— |
Γενική Γραμματεία Αθλητισμού· |
— |
Γενική Γραμματεία Δημοσίων Έργων· |
— |
Γενική Γραμματεία Εθνικής Στατιστικής Υπηρεσίας Ελλάδος· |
— |
Εθνικό Συμβούλιο Κοινωνικής Φροντίδας· |
— |
Οργανισμός Εργατικής Κατοικίας· |
— |
Εθνικό Τυπογραφείο· |
— |
Γενικό Χημείο του Κράτους· |
— |
Ταμείο Εθνικής Οδοποιίας· |
— |
Εθνικό Καποδιστριακό Πανεπιστήμιο Αθηνών· |
— |
Αριστοτέλειο Πανεπιστήμιο Θεσσαλονίκης· |
— |
Δημοκρίτειο Πανεπιστήμιο Θράκης· |
— |
Πανεπιστήμιο Αιγαίου· |
— |
Πανεπιστήμιο Ιωαννίνων· |
— |
Πανεπιστήμιο Πατρών· |
— |
Πανεπιστήμιο Μακεδονίας· |
— |
Πολυτεχνείο Κρήτης· |
— |
Σιβιτανίδειος Δημόσια Σχολή Τεχνών και Επαγγελμάτων· |
— |
Αιγινήτειο Νοσοκομείο· |
— |
Αρεταίειο Νοσοκομείο· |
— |
Εθνικό Κέντρο Δημόσιας Διοίκησης· |
— |
Οργανισμός Διαχείρισης Δημοσίου Υλικού· |
— |
Οργανισμός Γεωργικών Ασφαλίσεων· |
— |
Οργανισμός Σχολικών Κτιρίων· |
— |
Γενικό Επιτελείο Στρατού· |
— |
Γενικό Επιτελείο Ναυτικού· |
— |
Γενικό Επιτελείο Αεροπορίας· |
— |
Ελληνική Επιτροπή Ατομικής Ενέργειας· |
— |
Γενική Γραμματεία Εκπαίδευσης Ενηλίκων· |
— |
Υπουργείο Εθνικής Άμυνας· |
— |
Γενική Γραμματεία Εμπορίου. |
Ispanija
— |
Presidencia del Gobierno |
— |
Ministerio de Asuntos Exteriores y de Cooperación |
— |
Ministerio de Justicia |
— |
Ministerio de Defensa |
— |
Ministerio de Economía y Hacienda |
— |
Ministerio del Interior |
— |
Ministerio de Fomento |
— |
Ministerio de Educación, Política Social y Deportes |
— |
Ministerio de Industria, Turismo y Comercio |
— |
Ministerio de Trabajo e Inmigración |
— |
Ministerio de la Presidencia |
— |
Ministerio de Administraciones Públicas |
— |
Ministerio de Cultura |
— |
Ministerio de Sanidad y Consumo |
— |
Ministerio de Medio Ambiente y Medio Rural y Marino |
— |
Ministerio de Vivienda |
— |
Ministerio de Ciencia e Innovación |
— |
Ministerio de Igualdad |
Prancūzija
1) Ministerijos
— |
Services du Premier ministre |
— |
Ministère chargé de la santé, de la jeunesse et des sports |
— |
Ministère chargé de l’intérieur, de l’outre-mer et des collectivités territoriales |
— |
Ministère chargé de la justice |
— |
Ministère chargé de la défense |
— |
Ministère chargé des affaires étrangères et européennes |
— |
Ministère chargé de l’éducation nationale |
— |
Ministère chargé de l’économie, des finances et de l’emploi |
— |
Secrétariat d'État aux transports |
— |
Secrétariat d'État aux entreprises et au commerce extérieur |
— |
Ministère chargé du travail, des relations sociales et de la solidarité |
— |
Ministère chargé de la culture et de la communication |
— |
Ministère chargé du budget, des comptes publics et de la fonction publique |
— |
Ministère chargé de l’agriculture et de la pêche |
— |
Ministère chargé de l’enseignement supérieur et de la recherche |
— |
Ministère chargé de l’écologie, du développement et de l’aménagement durables |
— |
Secrétariat d'État à la fonction publique |
— |
Ministère chargé du logement et de la ville |
— |
Secrétariat d'État à la coopération et à la francophonie |
— |
Secrétariat d'État à l’outre-mer |
— |
Secrétariat d'État à la jeunesse, des sports et de la vie associative |
— |
Secrétariat d'État aux anciens combattants |
— |
Ministère chargé de l’immigration, de l’intégration, de l’identité nationale et du co-développement |
— |
Secrétariat d'État en charge de la prospective et de l’évaluation des politiques publiques |
— |
Secrétariat d'État aux affaires européennes |
— |
Secrétariat d'État aux affaires étrangères et aux droits de l’homme |
— |
Secrétariat d'État à la consommation et au tourisme |
— |
Secrétariat d’Etat à la politique de la ville |
— |
Secrétariat d'État à la solidarité |
— |
Secrétariat d'État en charge de l’industrie et de la consommation |
— |
Secrétariat d'État en charge de l’emploi |
— |
Secrétariat d'État en charge du commerce, de l’artisanat, des PME, du tourisme et des services |
— |
Secrétariat d'État en charge de l’écologie |
— |
Secrétariat d'État en charge du développement de la région-capitale |
— |
Secrétariat d'État en charge de l’aménagement du territoire |
2) Institucijos, nepriklausomos įstaigos ir teisminės institucijos
— |
Présidence de la République |
— |
Assemblée nationale |
— |
Sénat |
— |
Conseil constitutionnel |
— |
Conseil économique et social |
— |
Conseil supérieur de la magistrature |
— |
Agence française contre le dopage |
— |
Autorité de contrôle des assurances et des mutuelles |
— |
Autorité de contrôle des nuisances sonores aéroportuaires |
— |
Autorité de régulation des communications électroniques et des postes |
— |
Autorité de sûreté nucléaire |
— |
Autorité indépendante des marchés financiers |
— |
Comité national d’évaluation des établissements publics à caractère scientifique, culturel et professionnel |
— |
Commission d’accès aux documents administratifs |
— |
Commission consultative du secret de la défense nationale |
— |
Commission nationale des comptes de campagne et des financements politiques |
— |
Commission nationale de contrôle des interceptions de sécurité |
— |
Commission nationale de déontologie de la sécurité |
— |
Commission nationale du débat public |
— |
Commission nationale de l’informatique et des libertés |
— |
Commission des participations et des transferts |
— |
Commission de régulation de l’énergie |
— |
Commission de la sécurité des consommateurs |
— |
Commission des sondages |
— |
Commission de la transparence financière de la vie politique |
— |
Conseil de la concurrence |
— |
Conseil des ventes volontaires de meubles aux enchères publiques |
— |
Conseil supérieur de l’audiovisuel |
— |
Défenseur des enfants |
— |
Haute autorité de lutte contre les discriminations et pour l’égalité |
— |
Haute autorité de santé |
— |
Médiateur de la République |
— |
Cour de justice de la République |
— |
Tribunal des Conflits |
— |
Conseil d'État |
— |
Cours administratives d’appel |
— |
Tribunaux administratifs |
— |
Cour des Comptes |
— |
Chambres régionales des Comptes |
— |
Cours et tribunaux de l’ordre judiciaire (Cour de Cassation, Cours d’Appel, Tribunaux d’instance et Tribunaux de grande instance) |
3) Nacionalinės valstybinės įstaigos
— |
Académie de France à Rome |
— |
Académie de marine |
— |
Académie des sciences d’outre-mer |
— |
Académie des technologies |
— |
Agence centrale des organismes de sécurité sociale (ACOSS) |
— |
Agence de biomédicine |
— |
Agence pour l’enseignement du français à l’étranger |
— |
Agence française de sécurité sanitaire des aliments |
— |
Agence française de sécurité sanitaire de l’environnement et du travail |
— |
Agence nationale pour la cohésion sociale et l’égalité des chances |
— |
Agence nationale pour la garantie des droits des mineurs |
— |
Agences de l’eau |
— |
Agence nationale de l’Accueil des Etrangers et des migrations |
— |
Agence nationale pour l’amélioration des conditions de travail (ANACT) |
— |
Agence nationale pour l’amélioration de l’habitat (ANAH) |
— |
Agence nationale pour la Cohésion Sociale et l’Egalité des Chances |
— |
Agence nationale pour l’indemnisation des français d’outre-mer (ANIFOM) |
— |
Assemblée permanente des chambres d’agriculture (APCA) |
— |
Bibliothèque publique d’information |
— |
Bibliothèque nationale de France |
— |
Bibliothèque nationale et universitaire de Strasbourg |
— |
Caisse des dépôts et consignations |
— |
Caisse nationale des autoroutes (CNA) |
— |
Caisse nationale militaire de sécurité sociale (CNMSS) |
— |
Caisse de garantie du logement locatif social |
— |
Casa de Velasquez |
— |
Centre d’enseignement zootechnique |
— |
Centre d’études de l’emploi |
— |
Centre d’études supérieures de la sécurité sociale |
— |
Centres de formation professionnelle et de promotion agricole |
— |
Centre hospitalier des Quinze-Vingts |
— |
Centre international d’études supérieures en sciences agronomiques (Montpellier Sup Agro) |
— |
Centre des liaisons européennes et internationales de sécurité sociale |
— |
Centre des monuments nationaux |
— |
Centre national d’art et de culture Georges Pompidou |
— |
Centre national des arts plastiques |
— |
Centre national de la cinématographie |
— |
Centre national d'études et d’expérimentation du machinisme agricole, du génie rural, des eaux et des forêts (CEMAGREF) |
— |
Centre national du livre |
— |
Centre national de documentation pédagogique |
— |
Centre national des œuvres universitaires et scolaires (CNOUS) |
— |
Centre national professionnel de la propriété forestière |
— |
Centre national de la recherche scientifique (C.N.R.S) |
— |
Centres d’éducation populaire et de sport (CREPS) |
— |
Centres régionaux des œuvres universitaires (CROUS) |
— |
Collège de France |
— |
Conservatoire de l’espace littoral et des rivages lacustres |
— |
Conservatoire National des Arts et Métiers |
— |
Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Paris |
— |
Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Lyon |
— |
Conservatoire national supérieur d’art dramatique |
— |
École centrale de Lille |
— |
École centrale de Lyon |
— |
École centrale des arts et manufactures |
— |
École française d’archéologie d’Athènes |
— |
École française d’Extrême-Orient |
— |
École française de Rome |
— |
École des hautes études en sciences sociales |
— |
École du Louvre |
— |
École nationale d’administration |
— |
École nationale de l’aviation civile (ENAC) |
— |
École nationale des Chartes |
— |
École nationale d’équitation |
— |
École nationale du génie de l’eau et de l’environnement de Strasbourg |
— |
Écoles nationales d’ingénieurs |
— |
École nationale d’ingénieurs des industries des techniques agricoles et alimentaires de Nantes |
— |
Écoles nationales d’ingénieurs des travaux agricoles |
— |
École nationale de la magistrature |
— |
Écoles nationales de la marine marchande |
— |
École nationale de la santé publique (ENSP) |
— |
École nationale de ski et d’alpinisme |
— |
École nationale supérieure des arts décoratifs |
— |
École nationale supérieure des arts et techniques du théâtre |
— |
École nationale supérieure des arts et industries textiles Roubaix |
— |
Écoles nationales supérieures d’arts et métiers |
— |
École nationale supérieure des beaux-arts |
— |
École nationale supérieure de céramique industrielle |
— |
École nationale supérieure de l’électronique et de ses applications (ENSEA) |
— |
École nationale supérieure du paysage de Versailles |
— |
École nationale supérieure des Sciences de l’information et des bibliothécaires |
— |
École nationale supérieure de la sécurité sociale |
— |
Écoles nationales vétérinaires |
— |
École nationale de voile |
— |
Écoles normales supérieures |
— |
École polytechnique |
— |
École technique professionnelle agricole et forestière de Meymac (Corrèze) |
— |
École de sylviculture Crogny (Aube) |
— |
École de viticulture et d’œnologie de la Tour-Blanche (Gironde) |
— |
École de viticulture — Avize (Marne) |
— |
Établissement national d’enseignement agronomique de Dijon |
— |
Établissement national des invalides de la marine (ENIM) |
— |
Établissement national de bienfaisance Koenigswarter |
— |
Établissement public du musée et du domaine national de Versailles |
— |
Fondation Carnegie |
— |
Fondation Singer-Polignac |
— |
Haras nationaux |
— |
Hôpital national de Saint-Maurice |
— |
Institut des hautes études pour la science et la technologie |
— |
Institut français d’archéologie orientale du Caire |
— |
Institut géographique national |
— |
Institut National de l’origine et de la qualité |
— |
Institut national des hautes études de sécurité |
— |
Institut de veille sanitaire |
— |
Institut National d’enseignement supérieur et de recherche agronomique et agroalimentaire de Rennes |
— |
Institut national d'études Démographiques (I.N.E.D) |
— |
Institut National d’Horticulture |
— |
Institut National de la jeunesse et de l’éducation populaire |
— |
Institut national des jeunes aveugles — Paris |
— |
Institut national des jeunes sourds — Bordeaux |
— |
Institut national des jeunes sourds — Chambéry |
— |
Institut national des jeunes sourds — Metz |
— |
Institut national des jeunes sourds — Paris |
— |
Institut national de physique nucléaire et de physique des particules (I.N.P.N.P.P) |
— |
Institut national de la propriété industrielle |
— |
Institut national de la recherche agronomique (I.N.R.A) |
— |
Institut national de la recherche pédagogique (I.N.R.P) |
— |
Institut national de la santé et de la recherche médicale (I.N.S.E.R.M) |
— |
Institut national d’histoire de l’art (I.N.H.A.) |
— |
Institut national de recherches archéologiques préventives |
— |
Institut national des sciences de l’univers |
— |
Institut national des sports et de l’education physique |
— |
Institut national supérieur de formation et de recherche pour l’éducation des jeunes handicapés et les enseignements inadaptés |
— |
Instituts nationaux polytechniques |
— |
Instituts nationaux des sciences appliquées |
— |
Institut national de recherche en informatique et en automatique (INRIA) |
— |
Institut national de recherche sur les transports et leur sécurité (INRETS) |
— |
Institut de recherche pour le développement |
— |
Instituts régionaux d’administration |
— |
Institut des sciences et des Industries du vivant et de l’environnement (Agro Paris Tech) |
— |
Institut supérieur de mécanique de Paris |
— |
Instituts Universitaires de Formation des Maîtres |
— |
Musée de l’armée |
— |
Musée Gustave-Moreau |
— |
Musée national de la marine |
— |
Musée national J.-J.-Henner |
— |
Musée du Louvre |
— |
Musée du Quai Branly |
— |
Muséum national d’histoire naturelle |
— |
Musée Auguste-Rodin |
— |
Observatoire de Paris |
— |
Office français de protection des réfugiés et apatrides |
— |
Office national des anciens combattants et des victimes de guerre (ONAC) |
— |
Office national de la chasse et de la faune sauvage |
— |
Office National de l’eau et des milieux aquatiques |
— |
Office national d’information sur les enseignements et les professions (ONISEP) |
— |
Office universitaire et culturel français pour l’Algérie |
— |
Ordre national de la Légion d’honneur |
— |
Palais de la découverte |
— |
Parcs nationaux |
— |
Universités |
4) Kitos nacionalinės valstybinės institucijos
— |
Union des groupements d’achats publics (UGAP) |
— |
Agence nationale pour l’emploi (A.N.P.E) |
— |
Caisse nationale des allocations familiales (CNAF) |
— |
Caisse nationale d’assurance maladie des travailleurs salariés (CNAMS) |
— |
Caisse nationale d’assurance-vieillesse des travailleurs salariés (CNAVTS) |
Italija
1) Perkančiosios įstaigos
— |
Presidenza del Consiglio dei Ministri |
— |
Ministero degli Affari Esteri |
— |
Ministero dell’Interno |
— |
Ministero della Giustizia e Uffici giudiziari (esclusi i giudici di pace) |
— |
Ministero della Difesa |
— |
Ministero dell’Economia e delle Finanze |
— |
Ministero dello Sviluppo Economico |
— |
Ministero delle Politiche Agricole, Alimentari e Forestali |
— |
Ministero dell’Ambiente - Tutela del Territorio e del Mare |
— |
Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti |
— |
Ministero del Lavoro, della Salute e delle Politiche Sociali |
— |
Ministero dell’Istruzione, Università e Ricerca |
— |
Ministero per i Beni e le Attività culturali, comprensivo delle sue articolazioni periferiche |
2) Kitos nacionalinės valstybinės institucijos
— |
CONSIP (Concessionaria Servizi Informatici Pubblici) |
Kipras
— |
Προεδρία και Προεδρικό Μέγαρο
|
— |
Υπουργικό Συμβούλιο |
— |
Βουλή των Αντιπροσώπων |
— |
Δικαστική Υπηρεσία |
— |
Νομική Υπηρεσία της Δημοκρατίας |
— |
Ελεγκτική Υπηρεσία της Δημοκρατίας |
— |
Επιτροπή Δημόσιας Υπηρεσίας |
— |
Επιτροπή Εκπαιδευτικής Υπηρεσίας |
— |
Γραφείο Επιτρόπου Διοικήσεως |
— |
Επιτροπή Προστασίας Ανταγωνισμού |
— |
Υπηρεσία Εσωτερικού Ελέγχου |
— |
Γραφείο Προγραμματισμού |
— |
Γενικό Λογιστήριο της Δημοκρατίας |
— |
Γραφείο Επιτρόπου Προστασίας Δεδομένων Προσωπικού Χαρακτήρα |
— |
Γραφείο Εφόρου Δημοσίων Ενισχύσεων |
— |
Αναθεωρητική Αρχή Προσφορών |
— |
Υπηρεσία Εποπτείας και Ανάπτυξης Συνεργατικών Εταιρειών |
— |
Αναθεωρητική Αρχή Προσφύγων |
— |
Υπουργείο Άμυνας |
— |
Υπουργείο Γεωργίας, Φυσικών Πόρων και Περιβάλλοντος
|
— |
Υπουργείο Δικαιοσύνης και Δημοσίας Τάξεως
|
— |
Υπουργείο Εμπορίου, Βιομηχανίας και Τουρισμού
|
— |
Υπουργείο Εργασίας και Κοινωνικών Ασφαλίσεων
|
— |
Υπουργείο Εσωτερικών
|
— |
Υπουργείο Εξωτερικών |
— |
Υπουργείο Οικονομικών
|
— |
Υπουργείο Παιδείας και Πολιτισμού |
— |
Υπουργείο Συγκοινωνιών και Έργων
|
— |
Υπουργείο Υγείας
|
Latvija
a) Ministerijos, specialios paskirties ministrų sekretoriatai ir jiems pavaldžios institucijos
— |
Aizsardzības ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Ārlietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Bērnu un ģimenes lietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Ekonomikas ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Finanšu ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Iekšlietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Izglītības un zinātnes ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Kultūras ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Labklājības ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Reģionālās attīstības un pašvaldības lietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Satiksmes ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Tieslietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Veselības ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Vides ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Zemkopības ministrija un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Īpašu uzdevumu ministra sekretariāti un to padotībā esošās iestādes |
— |
Satversmes aizsardzības birojs |
b) Kitos valstybinės institucijos
— |
Augstākā tiesa |
— |
Centrālā vēlēšanu komisija |
— |
Finanšu un kapitāla tirgus komisija |
— |
Latvijas Banka |
— |
Prokuratūra un tās pārraudzībā esošās iestādes |
— |
Saeimas kanceleja un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Satversmes tiesa |
— |
Valsts kanceleja un tās padotībā esošās iestādes |
— |
Valsts kontrole |
— |
Valsts prezidenta kanceleja |
— |
Tiesībsarga birojs |
— |
Nacionālā radio un televīzijas padome |
— |
Citas valsts iestādes, kuras nav ministriju padotībā (Other state institutions not subordinate to ministries) |
Lietuva
— |
Prezidentūros kanceliarija |
— |
Seimo kanceliarija |
— |
Seimui atskaitingos institucijos:
|
— |
Vyriausybės kanceliarija |
— |
Vyriausybei atskaitingos institucijos:
|
— |
Konstitucinis Teismas |
— |
Lietuvos bankas |
— |
Aplinkos ministerija |
— |
Prie Aplinkos ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Finansų ministerija |
— |
Prie Finansų ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Krašto apsaugos ministerija |
— |
Prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Lietuvos kariuomenė |
— |
Krašto apsaugos sistemos kariniai vienetai ir tarnybos |
— |
Kultūros ministerija |
— |
Prie Kultūros ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
— |
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Susisiekimo ministerija |
— |
Prie Susisiekimo ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Sveikatos apsaugos ministerija |
— |
Prie Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Švietimo ir mokslo ministerija |
— |
Prie Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Teisingumo ministerija |
— |
Prie Teisingumo ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Ūkio ministerija |
— |
Prie Ūkio ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Užsienio reikalų ministerija |
— |
Diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje bei atstovybės prie tarptautinių organizacijų |
— |
Vidaus reikalų ministerija |
— |
Prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Žemės ūkio ministerija |
— |
Prie Žemės ūkio ministerijos įsteigtos įstaigos:
|
— |
Teismai:
|
— |
Generalinė prokuratūra |
— |
Kiti centriniai viešojo administravimo subjektai (institucijos, įstaigos, tarnybos):
|
Liuksemburgas
— |
Ministère d'État |
— |
Ministère des affaires étrangères et de l’immigration |
— |
Ministère de l’agriculture, de la viticulture et du développement rural |
— |
Ministère des classes moyennes, du tourisme et du logement |
— |
Ministère de la culture, de l’enseignement supérieur et de la recherche |
— |
Ministère de l'économie et du commerce extérieur |
— |
Ministère de l'éducation nationale et de la formation professionnelle |
— |
Ministère de l'égalité des chances |
— |
Ministère de l’environnement |
— |
Ministère de la famille et de l’intégration |
— |
Ministère des finances |
— |
Ministère de la fonction publique et de la réforme administrative |
— |
Ministère de l’Intérieur et de l’aménagement du territoire |
— |
Ministère de la justice |
— |
Ministère de la santé |
— |
Ministère de la sécurité sociale |
— |
Ministère des transports |
— |
Ministère du travail et de l’emploi |
— |
Ministère des travaux publics |
Vengrija
— |
Egészségügyi Minisztérium |
— |
Földművelésügyi és Vidékfejlesztési Minisztérium |
— |
Gazdasági és Közlekedési Minisztérium |
— |
Honvédelmi Minisztérium |
— |
Igazságügyi és Rendészeti Minisztérium |
— |
Környezetvédelmi és Vízügyi Minisztérium |
— |
Külügyminisztérium |
— |
Miniszterelnöki Hivatal |
— |
Oktatási és Kulturális Minisztérium |
— |
Önkormányzati és Területfejlesztési Minisztérium |
— |
Pénzügyminisztérium |
— |
Szociális és Munkaügyi Minisztérium |
— |
Központi Szolgáltatási Főigazgatóság |
Malta
— |
Uffiċċju tal-Prim Ministru (Office of the Prime Minister) |
— |
Ministeru għall-Familja u Solidarjetà Soċjali (Ministry for the Family and Social Solidarity) |
— |
Ministeru tal-Edukazzjoni Zgħazagħ u Impjiegi (Ministry for Education Youth and Employment) |
— |
Ministeru tal-Finanzi (Ministry of Finance) |
— |
Ministeru tar-Riżorsi u l-Infrastruttura (Ministry for Resources and Infrastructure) |
— |
Ministeru tat-Turiżmu u Kultura (Ministry for Tourism and Culture) |
— |
Ministeru tal-Ġustizzja u l-Intern (Ministry for Justice and Home Affairs) |
— |
Ministeru għall-Affarijiet Rurali u l-Ambjent (Ministry for Rural Affairs and the Environment) |
— |
Ministeru għal Għawdex (Ministry for Gozo) |
— |
Ministeru tas-Saħħa, l-Anzjani u Kura fil-Kommunità (Ministry of Health, the Elderly and Community Care) |
— |
Ministeru tal-Affarijiet Barranin (Ministry of Foreign Affairs) |
— |
Ministeru għall-Investimenti, Industrija u Teknologija ta' Informazzjoni (Ministry for Investment, Industry and Information Technology) |
— |
Ministeru għall-Kompetittivà u Komunikazzjoni (Ministry for Competitiveness and Communications) |
— |
Ministeru għall-Iżvilupp Urban u Toroq (Ministry for Urban Development and Roads) |
Nyderlandai
— |
Ministerie van Algemene Zaken
|
— |
Ministerie van Binnenlandse Zaken en Koninkrijksrelaties
|
— |
Ministerie van Buitenlandse Zaken
|
— |
Ministerie van Defensie — (Gynybos ministerija)
|
— |
Ministerie van Economische Zaken
|
— |
Ministerie van Financiën
|
— |
Ministerie van Justitie
|
— |
Ministerie van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit
|
— |
Ministerie van Onderwijs, Cultuur en Wetenschappen
|
— |
Ministerie van Sociale Zaken en Werkgelegenheid
|
— |
Ministerie van Verkeer en Waterstaat
|
— |
Ministerie van Volkshuisvesting, Ruimtelijke Ordening en Milieubeheer
|
— |
Ministerie van Volksgezondheid, Welzijn en Sport
|
— |
Tweede Kamer der Staten-Generaal |
— |
Eerste Kamer der Staten-Generaal |
— |
Raad van State |
— |
Algemene Rekenkamer |
— |
Nationale Ombudsman |
— |
Kanselarij der Nederlandse Orden |
— |
Kabinet der Koningin |
— |
Raad voor de rechtspraak en de Rechtbanken |
Austrija
— |
Bundeskanzleramt |
— |
Bundesministerium für europäische und internationale Angelegenheiten |
— |
Bundesministerium für Finanzen |
— |
Bundesministerium für Gesundheit |
— |
Bundesministerium für Inneres |
— |
Bundesministerium für Justiz |
— |
Bundesministerium für Landesverteidigung und Sport |
— |
Bundesministerium für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft |
— |
Bundesministerium für Arbeit, Soziales und Konsumentenschutz |
— |
Bundesministerium für Unterricht, Kunst und Kultur |
— |
Bundesministerium für Verkehr, Innovation und Technologie |
— |
Bundesministerium für Wirtschaft, Familie und Jugend |
— |
Bundesministerium für Wissenschaft und Forschung |
— |
Österreichische Forschungs- und Prüfzentrum Arsenal Gesellschaft mbH |
— |
Bundesbeschaffung GmbH |
— |
Bundesrechenzentrum GmbH |
Lenkija
— |
Kancelaria Prezydenta RP |
— |
Kancelaria Sejmu RP |
— |
Kancelaria Senatu RP |
— |
Kancelaria Prezesa Rady Ministrów |
— |
Sąd Najwyższy |
— |
Naczelny Sąd Administracyjny |
— |
Wojewódzkie sądy administracyjne |
— |
Sądy powszechne – rejonowe, okręgowe i apelacyjne |
— |
Trybunał Konstytucyjny |
— |
Najwyższa Izba Kontroli |
— |
Biuro Rzecznika Praw Obywatelskich |
— |
Biuro Rzecznika Praw Dziecka |
— |
Biuro Ochrony Rządu |
— |
Biuro Bezpieczeństwa Narodowego |
— |
Centralne Biuro Antykorupcyjne |
— |
Ministerstwo Pracy i Polityki Społecznej |
— |
Ministerstwo Finansów |
— |
Ministerstwo Gospodarki |
— |
Ministerstwo Rozwoju Regionalnego |
— |
Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego |
— |
Ministerstwo Edukacji Narodowej |
— |
Ministerstwo Obrony Narodowej |
— |
Ministerstwo Rolnictwa i Rozwoju Wsi |
— |
Ministerstwo Skarbu Państwa |
— |
Ministerstwo Sprawiedliwości |
— |
Ministerstwo Infrastruktury |
— |
Ministerstwo Nauki i Szkolnictwa Wyższego |
— |
Ministerstwo Środowiska |
— |
Ministerstwo Spraw Wewnętrznych i Administracji |
— |
Ministerstwo Spraw Zagranicznych |
— |
Ministerstwo Zdrowia |
— |
Ministerstwo Sportu i Turystyki |
— |
Urząd Komitetu Integracji Europejskiej |
— |
Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej |
— |
Urząd Regulacji Energetyki |
— |
Urząd do spraw Kombatantów i Osób Represjonowanych |
— |
Urząd Transportu Kolejowego |
— |
Urząd Dozoru Technicznego |
— |
Urząd Rejestracji Produktów Leczniczych, Wyrobów Medycznych i Produktów Biobójczych |
— |
Urząd do spraw Repatriacji i Cudzoziemców |
— |
Urząd Zamówień Publicznych |
— |
Urząd Ochrony Konkurencji i Konsumentów |
— |
Urząd Lotnictwa Cywilnego |
— |
Urząd Komunikacji Elektronicznej |
— |
Wyższy Urząd Górniczy |
— |
Główny Urząd Miar |
— |
Główny Urząd Geodezji i Kartografii |
— |
Główny Urząd Nadzoru Budowlanego |
— |
Główny Urząd Statystyczny |
— |
Krajowa Rada Radiofonii i Telewizji |
— |
Generalny Inspektor Ochrony Danych Osobowych |
— |
Państwowa Komisja Wyborcza |
— |
Państwowa Inspekcja Pracy |
— |
Rządowe Centrum Legislacji |
— |
Narodowy Fundusz Zdrowia |
— |
Polska Akademia Nauk |
— |
Polskie Centrum Akredytacji |
— |
Polskie Centrum Badań i Certyfikacji |
— |
Polska Organizacja Turystyczna |
— |
Polski Komitet Normalizacyjny |
— |
Zakład Ubezpieczeń Społecznych |
— |
Komisja Nadzoru Finansowego |
— |
Naczelna Dyrekcja Archiwów Państwowych |
— |
Kasa Rolniczego Ubezpieczenia Społecznego |
— |
Generalna Dyrekcja Dróg Krajowych i Autostrad |
— |
Państwowa Inspekcja Ochrony Roślin i Nasiennictwa |
— |
Komenda Główna Państwowej Straży Pożarnej |
— |
Komenda Główna Policji |
— |
Komenda Główna Straży Granicznej |
— |
Inspekcja Jakości Handlowej Artykułów Rolno-Spożywczych |
— |
Główny Inspektorat Ochrony Środowiska |
— |
Główny Inspektorat Transportu Drogowego |
— |
Główny Inspektorat Farmaceutyczny |
— |
Główny Inspektorat Sanitarny |
— |
Główny Inspektorat Weterynarii |
— |
Agencja Bezpieczeństwa Wewnętrznego |
— |
Agencja Wywiadu |
— |
Agencja Mienia Wojskowego |
— |
Wojskowa Agencja Mieszkaniowa |
— |
Agencja Restrukturyzacji i Modernizacji Rolnictwa |
— |
Agencja Rynku Rolnego |
— |
Agencja Nieruchomości Rolnych |
— |
Państwowa Agencja Atomistyki |
— |
Polska Agencja Żeglugi Powietrznej |
— |
Polska Agencja Rozwiązywania Problemów Alkoholowych |
— |
Agencja Rezerw Materiałowych |
— |
Narodowy Bank Polski |
— |
Narodowy Fundusz Ochrony Środowiska i Gospodarki Wodnej |
— |
Państwowy Fundusz Rehabilitacji Osób Niepełnosprawnych |
— |
Instytut Pamięci Narodowej – Komisja Ścigania Zbrodni Przeciwko Narodowi Polskiemu |
— |
Rada Ochrony Pamięci Walk i Męczeństwa |
— |
Służba Celna Rzeczypospolitej Polskiej |
— |
Państwowe Gospodarstwo Leśne „Lasy Państwowe” |
— |
Polska Agencja Rozwoju Przedsiębiorczości |
— |
Urzędy wojewódzkie |
— |
Samodzielne Publiczne Zakłady Opieki Zdrowotnej, jeśli ich organem założycielskim jest minister, centralny organ administracji rządowej lub wojewoda |
Portugalija
— |
Presidência do Conselho de Ministros |
— |
Ministério das Finanças e da Administração Pública |
— |
Ministério da Defesa Nacional |
— |
Ministério dos Negócios Estrangeiros |
— |
Ministério da Administração Interna |
— |
Ministério da Justiça |
— |
Ministério da Economia e da Inovação |
— |
Ministério da Agricultura, Desenvolvimento Rural e Pescas |
— |
Ministério da Educação |
— |
Ministério da Ciência, da Tecnologia e do Ensino Superior |
— |
Ministério da Cultura |
— |
Ministério da Saúde |
— |
Ministério do Trabalho e da Solidariedade Social |
— |
Ministério das Obras Públicas, Transportes e Comunicações |
— |
Ministério do Ambiente, do Ordenamento do Território e do Desenvolvimento Regional |
— |
Presidência da República |
— |
Tribunal Constitucional |
— |
Tribunal de Contas |
— |
Provedoria de Justiça |
Rumunija
— |
Administrația Prezidențială |
— |
Senatul României |
— |
Camera Deputaților |
— |
Înalta Curte de Casație și Justiție |
— |
Curtea Constituțională |
— |
Consiliul Legislativ |
— |
Curtea de Conturi |
— |
Consiliul Superior al Magistraturii |
— |
Parchetul de pe lângă Înalta Curte de Casație și Justiție |
— |
Secretariatul General al Guvernului |
— |
Cancelaria prim-ministrului |
— |
Ministerul Afacerilor Externe |
— |
Ministerul Economiei și Finanțelor |
— |
Ministerul Justiției |
— |
Ministerul Apărării |
— |
Ministerul Internelor și Reformei Administrative |
— |
Ministerul Muncii, Familiei și Egalității de Șanse |
— |
Ministerul pentru Întreprinderi Mici și Mijlocii, Comerț, Turism și Profesii Liberale |
— |
Ministerul Agriculturii și Dezvoltării Rurale |
— |
Ministerul Transporturilor |
— |
Ministerul Dezvoltării, Lucrărilor Publice și Locuinței |
— |
Ministerul Educației Cercetării și Tineretului |
— |
Ministerul Sănătății Publice |
— |
Ministerul Culturii și Cultelor |
— |
Ministerul Comunicațiilor și Tehnologiei Informației |
— |
Ministerul Mediului și Dezvoltării Durabile |
— |
Serviciul Român de Informații |
— |
Serviciul de Informații Externe |
— |
Serviciul de Protecție și Pază |
— |
Serviciul de Telecomunicații Speciale |
— |
Consiliul Național al Audiovizualului |
— |
Consiliul Concurenței (CC) |
— |
Direcția Națională Anticorupție |
— |
Inspectoratul General de Poliție |
— |
Autoritatea Națională pentru Reglementarea și Monitorizarea Achizițiilor Publice |
— |
Consiliul Național de Soluționare a Contestațiilor |
— |
Autoritatea Națională de Reglementare pentru Serviciile Comunitare de Utilități Publice (ANRSC) |
— |
Autoritatea Națională Sanitară Veterinară și pentru Siguranța Alimentelor |
— |
Autoritatea Națională pentru Protecția Consumatorilor |
— |
Autoritatea Navală Română |
— |
Autoritatea Feroviară Română |
— |
Autoritatea Rutieră Română |
— |
Autoritatea Națională pentru Protecția Drepturilor Copilului |
— |
Autoritatea Națională pentru Persoanele cu Handicap |
— |
Autoritatea Națională pentru Turism |
— |
Autoritatea Națională pentru Restituirea Proprietăților |
— |
Autoritatea Națională pentru Tineret |
— |
Autoritatea Națională pentru Cercetare Științifică |
— |
Autoritatea Națională pentru Reglementare în Comunicații și Tehnologia Informației |
— |
Autoritatea Națională pentru Serviciile Societății Informaționale |
— |
Autoritatea Electorală Permanentă |
— |
Agenția pentru Strategii Guvernamentale |
— |
Agenția Națională a Medicamentului |
— |
Agenția Națională pentru Sport |
— |
Agenția Națională pentru Ocuparea Forței de Muncă |
— |
Agenția Națională de Reglementare în Domeniul Energiei |
— |
Agenția Română pentru Conservarea Energiei |
— |
Agenția Națională pentru Resurse Minerale |
— |
Agenția Română pentru Investiții Străine |
— |
Agenția Națională pentru Întreprinderi Mici și Mijlocii și Cooperație |
— |
Agenția Națională a Funcționarilor Publici |
— |
Agenția Națională de Administrare Fiscală |
— |
Agenția de Compensare pentru Achiziții de Tehnică Specială |
— |
Agenția Națională Anti-doping |
— |
Agenția Nucleară |
— |
Agenția Națională pentru Protecția Familiei |
— |
Agenția Națională pentru Egalitatea de Șanse între Bărbați și Femei |
— |
Agenția Națională pentru Protecția Mediului |
— |
Agenția Națională Antidrog |
Slovėnija
— |
Predsednik Republike Slovenije |
— |
Državni zbor Republike Slovenije |
— |
Državni svet Republike Slovenije |
— |
Varuh človekovih pravic |
— |
Ustavno sodišče Republike Slovenije |
— |
Računsko sodišče Republike Slovenije |
— |
Državna revizijska komisja za revizijo postopkov oddaje javnih naročil |
— |
Slovenska akademija znanosti in umetnosti |
— |
Vladne službe |
— |
Ministrstvo za finance |
— |
Ministrstvo za notranje zadeve |
— |
Ministrstvo za zunanje zadeve |
— |
Ministrstvo za obrambo |
— |
Ministrstvo za pravosodje |
— |
Ministrstvo za gospodarstvo |
— |
Ministrstvo za kmetijstvo, gozdarstvo in prehrano |
— |
Ministrstvo za promet |
— |
Ministrstvo za okolje in prostor |
— |
Ministrstvo za delo, družino in socialne zadeve |
— |
Ministrstvo za zdravje |
— |
Ministrstvo za javno upravo |
— |
Ministrstvo za šolstvo in šport |
— |
Ministrstvo za visoko šolstvo, znanost in tehnologijo |
— |
Ministrstvo za kulturo |
— |
Vrhovno sodišče Republike Slovenije |
— |
višja sodišča |
— |
okrožna sodišča |
— |
okrajna sodišča |
— |
Vrhovno državno tožilstvo Republike Slovenije |
— |
Okrožna državna tožilstva |
— |
Državno pravobranilstvo |
— |
Upravno sodišče Republike Slovenije |
— |
Višje delovno in socialno sodišče |
— |
delovna sodišča |
— |
Davčna uprava Republike Slovenije |
— |
Carinska uprava Republike Slovenije |
— |
Urad Republike Slovenije za preprečevanje pranja denarja |
— |
Urad Republike Slovenije za nadzor prirejanja iger na srečo |
— |
Uprava Republike Slovenije za javna plačila |
— |
Urad Republike Slovenije za nadzor proračuna |
— |
Policija |
— |
Inšpektorat Republike Slovenije za notranje zadeve |
— |
Generalštab Slovenske vojske |
— |
Uprava Republike Slovenije za zaščito in reševanje |
— |
Inšpektorat Republike Slovenije za obrambo |
— |
Inšpektorat Republike Slovenije za varstvo pred naravnimi in drugimi nesrečami |
— |
Uprava Republike Slovenije za izvrševanje kazenskih sankcij |
— |
Urad Republike Slovenije za varstvo konkurence |
— |
Urad Republike Slovenije za varstvo potrošnikov |
— |
Tržni inšpektorat Republike Slovenije |
— |
Urad Republike Slovenije za intelektualno lastnino |
— |
Inšpektorat Republike Slovenije za elektronske komunikacije, elektronsko podpisovanje in pošto |
— |
Inšpektorat za energetiko in rudarstvo |
— |
Agencija Republike Slovenije za kmetijske trge in razvoj podeželja |
— |
Inšpektorat Republike Slovenije za kmetijstvo, gozdarstvo in hrano |
— |
Fitosanitarna uprava Republike Slovenije |
— |
Veterinarska uprava Republike Slovenije |
— |
Uprava Republike Slovenije za pomorstvo |
— |
Direkcija Republike Slovenije za ceste |
— |
Prometni inšpektorat Republike Slovenije |
— |
Direkcija za vodenje investicij v javno železniško infrastrukturo |
— |
Agencija Republike Slovenije za okolje |
— |
Geodetska uprava Republike Slovenije |
— |
Uprava Republike Slovenije za jedrsko varstvo |
— |
Inšpektorat Republike Slovenije za okolje in prostor |
— |
Inšpektorat Republike Slovenije za delo |
— |
Zdravstveni inšpektorat |
— |
Urad Republike Slovenije za kemikalije |
— |
Uprava Republike Slovenije za varstvo pred sevanji |
— |
Urad Republike Slovenije za meroslovje |
— |
Urad za visoko šolstvo |
— |
Urad Republike Slovenije za mladino |
— |
Inšpektorat Republike Slovenije za šolstvo in šport |
— |
Arhiv Republike Slovenije |
— |
Inšpektorat Republike Slovenije za kulturo in medije |
— |
Kabinet predsednika Vlade Republike Slovenije |
— |
Generalni sekretariat Vlade Republike Slovenije |
— |
Služba vlade za zakonodajo |
— |
Služba vlade za evropske zadeve |
— |
Služba vlade za lokalno samoupravo in regionalno politiko |
— |
Urad vlade za komuniciranje |
— |
Urad za enake možnosti |
— |
Urad za verske skupnosti |
— |
Urad za narodnosti |
— |
Urad za makroekonomske analize in razvoj |
— |
Statistični urad Republike Slovenije |
— |
Slovenska obveščevalno-varnostna agencija |
— |
Protokol Republike Slovenije |
— |
Urad za varovanje tajnih podatkov |
— |
Urad za Slovence v zamejstvu in po svetu |
— |
Služba Vlade Republike Slovenije za razvoj |
— |
Informacijski pooblaščenec |
— |
Državna volilna komisija |
Slovakija
Ministerijos ir kitos centrinės valdžios institucijos, nurodytos akte Nr. 575/2001 Rink. dėl vyriausybės ir centrinių viešojo administravimo institucijų veiklos struktūros su pakeitimais, padarytais vėlesniais teisės aktais:
— |
Kancelária Prezidenta Slovenskej republiky |
— |
Národná rada Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo hospodárstva Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo financií Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo dopravy, pôšt a telekomunikácií Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo pôdohospodárstva Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo výstavby a regionálneho rozvoja Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo vnútra Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo obrany Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo spravodlivosti Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo zahraničných vecí Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo práce, sociálnych vecí a rodiny Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo životného prostredia Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo školstva Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo kultúry Slovenskej republiky |
— |
Ministerstvo zdravotníctva Slovenskej republiky |
— |
Úrad vlády Slovenskej republiky |
— |
Protimonopolný úrad Slovenskej republiky |
— |
Štatistický úrad Slovenskej republiky |
— |
Úrad geodézie, kartografie a katastra Slovenskej republiky |
— |
Úrad jadrového dozoru Slovenskej republiky |
— |
Úrad pre normalizáciu, metrológiu a skúšobníctvo Slovenskej republiky |
— |
Úrad pre verejné obstarávanie |
— |
Úrad priemyselného vlastníctva Slovenskej republiky |
— |
Správa štátnych hmotných rezerv Slovenskej republiky |
— |
Národný bezpečnostný úrad |
— |
Ústavný súd Slovenskej republiky |
— |
Najvyšší súd Slovenskej republiky |
— |
Generálna prokuratúra Slovenskej republiky |
— |
Najvyšší kontrolný úrad Slovenskej republiky |
— |
Telekomunikačný úrad Slovenskej republiky |
— |
Úrad priemyselného vlastníctva Slovenskej republiky |
— |
Úrad pre finančný trh |
— |
Úrad na ochranu osobných údajov |
— |
Kancelária verejného ochrancu práv |
Suomija
— |
Oikeuskanslerinvirasto – Justitiekanslersämbetet |
— |
Liikenne- ja viestintäministeriö – Kommunikationsministeriet
|
— |
Maa- ja metsätalousministeriö – Jord- och skogsbruksministeriet
|
— |
Oikeusministeriö – Justitieministeriet
|
— |
Opetusministeriö – Undervisningsministeriet
|
— |
Puolustusministeriö – Försvarsministeriet
|
— |
Sisäasiainministeriö – Inrikesministeriet
|
— |
Sosiaali- ja terveysministeriö – Social- och hälsovårdsministeriet
|
— |
Työ- ja elinkeinoministeriö – Arbets- och näringsministeriet
|
— |
Ulkoasiainministeriö – Utrikesministeriet |
— |
Valtioneuvoston kanslia – Statsrådets kansli |
— |
Valtiovarainministeriö – Finansministeriet
|
— |
Ympäristöministeriö – Miljöministeriet
|
— |
Valtiontalouden tarkastusvirasto – Statens revisionsverk |
Švedija
A
— |
Affärsverket svenska kraftnät |
— |
Akademien för de fria konsterna |
— |
Alkohol- och läkemedelssortiments-nämnden |
— |
Allmänna pensionsfonden |
— |
Allmänna reklamationsnämnden |
— |
Ambassader |
— |
Ansvarsnämnd, statens |
— |
Arbetsdomstolen |
— |
Arbetsförmedlingen |
— |
Arbetsgivarverk, statens |
— |
Arbetslivsinstitutet |
— |
Arbetsmiljöverket |
— |
Arkitekturmuseet |
— |
Arrendenämnder |
— |
Arvsfondsdelegationen |
B
— |
Banverket |
— |
Barnombudsmannen |
— |
Beredning för utvärdering av medicinsk metodik, statens |
— |
Bergsstaten |
— |
Biografbyrå, statens |
— |
Biografiskt lexikon, svenskt |
— |
Birgittaskolan |
— |
Blekinge tekniska högskola |
— |
Bokföringsnämnden |
— |
Bolagsverket |
— |
Bostadsnämnd, statens |
— |
Bostadskreditnämnd, statens |
— |
Boverket |
— |
Brottsförebyggande rådet |
— |
Brottsoffermyndigheten |
C
— |
Centrala studiestödsnämnden |
D
— |
Danshögskolan |
— |
Datainspektionen |
— |
Departementen |
— |
Domstolsverket |
— |
Dramatiska institutet |
E
— |
Ekeskolan |
— |
Ekobrottsmyndigheten |
— |
Ekonomistyrningsverket |
— |
Ekonomiska rådet |
— |
Elsäkerhetsverket |
— |
Energimarknadsinspektionen |
— |
Energimyndighet, statens |
— |
EU/FoU-rådet |
— |
Exportkreditnämnden |
— |
Exportråd, Sveriges |
F
— |
Fastighetsmäklarnämnden |
— |
Fastighetsverk, statens |
— |
Fideikommissnämnden |
— |
Finansinspektionen |
— |
Finanspolitiska rådet |
— |
Finsk-svenska gränsälvskommissionen |
— |
Fiskeriverket |
— |
Flygmedicincentrum |
— |
Folkhälsoinstitut, statens |
— |
Fonden för fukt- och mögelskador |
— |
Forskningsrådet för miljö, areella näringar och samhällsbyggande, Formas |
— |
Folke Bernadotteakademin |
— |
Forskarskattenämnden |
— |
Forskningsrådet för arbetsliv och socialvetenskap |
— |
Fortifikationsverket |
— |
Forum för levande historia |
— |
Försvarets materielverk |
— |
Försvarets radioanstalt |
— |
Försvarets underrättelsenämnd |
— |
Försvarshistoriska museer, statens |
— |
Försvarshögskolan |
— |
Försvarsmakten |
— |
Försäkringskassan |
G
— |
Gentekniknämnden |
— |
Geologiska undersökning |
— |
Geotekniska institut, statens |
— |
Giftinformationscentralen |
— |
Glesbygdsverket |
— |
Grafiska institutet och institutet för högre kommunikation- och reklamutbildning |
— |
Granskningsnämnden för radio och TV |
— |
Granskningsnämnden för försvarsuppfinningar |
— |
Gymnastik- och Idrottshögskolan |
— |
Göteborgs universitet |
H
— |
Handelsflottans kultur- och fritidsråd |
— |
Handelsflottans pensionsanstalt |
— |
Handelssekreterare |
— |
Handelskamrar, auktoriserade |
— |
Handikappombudsmannen |
— |
Handikappråd, statens |
— |
Harpsundsnämnden |
— |
Haverikommission, statens |
— |
Historiska museer, statens |
— |
Hjälpmedelsinstitutet |
— |
Hovrätterna |
— |
Hyresnämnder |
— |
Häktena |
— |
Hälso- och sjukvårdens ansvarsnämnd |
— |
Högskolan Dalarna |
— |
Högskolan i Borås |
— |
Högskolan i Gävle |
— |
Högskolan i Halmstad |
— |
Högskolan i Kalmar |
— |
Högskolan i Karlskrona/Ronneby |
— |
Högskolan i Kristianstad |
— |
Högskolan i Skövde |
— |
Högskolan i Trollhättan/Uddevalla |
— |
Högskolan på Gotland |
— |
Högskolans avskiljandenämnd |
— |
Högskoleverket |
— |
Högsta domstolen |
I
— |
ILO-kommittén |
— |
Inspektionen för arbetslöshetsförsäkringen |
— |
Inspektionen för strategiska produkter |
— |
Institut för kommunikationsanalys, statens |
— |
Institut för psykosocial medicin, statens |
— |
Institut för särskilt utbildningsstöd, statens |
— |
Institutet för arbetsmarknadspolitisk utvärdering |
— |
Institutet för rymdfysik |
— |
Institutet för tillväxtpolitiska studier |
— |
Institutionsstyrelse, statens |
— |
Insättningsgarantinämnden |
— |
Integrationsverket |
— |
Internationella programkontoret för utbildningsområdet |
J
— |
Jordbruksverk, statens |
— |
Justitiekanslern |
— |
Jämställdhetsombudsmannen |
— |
Jämställdhetsnämnden |
— |
Järnvägar, statens |
— |
Järnvägsstyrelsen |
K
— |
Kammarkollegiet |
— |
Kammarrätterna |
— |
Karlstads universitet |
— |
Karolinska Institutet |
— |
Kemikalieinspektionen |
— |
Kommerskollegium |
— |
Konjunkturinstitutet |
— |
Konkurrensverket |
— |
Konstfack |
— |
Konsthögskolan |
— |
Konstnärsnämnden |
— |
Konstråd, statens |
— |
Konsulat |
— |
Konsumentverket |
— |
Krigsvetenskapsakademin |
— |
Krigsförsäkringsnämnden |
— |
Kriminaltekniska laboratorium, statens |
— |
Kriminalvården |
— |
Krisberedskapsmyndigheten |
— |
Kristinaskolan |
— |
Kronofogdemyndigheten |
— |
Kulturråd, statens |
— |
Kungl. Biblioteket |
— |
Kungl. Konsthögskolan |
— |
Kungl. Musikhögskolan i Stockholm |
— |
Kungl. Tekniska högskolan |
— |
Kungl. Vitterhets-, historie- och antikvitetsakademien |
— |
Kungl. Vetenskapsakademien |
— |
Kustbevakningen |
— |
Kvalitets- och kompetensråd, statens |
— |
Kärnavfallsfondens styrelse |
L
— |
Lagrådet |
— |
Lantbruksuniversitet, Sveriges |
— |
Lantmäteriverket |
— |
Linköpings universitet |
— |
Livrustkammaren, Skoklosters slott och Hallwylska museet |
— |
Livsmedelsverk, statens |
— |
Livsmedelsekonomiska institutet |
— |
Ljud- och bildarkiv, statens |
— |
Lokala säkerhetsnämnderna vid kärnkraftverk |
— |
Lotteriinspektionen |
— |
Luftfartsverket |
— |
Luftfartsstyrelsen |
— |
Luleå tekniska universitet |
— |
Lunds universitet |
— |
Läkemedelsverket |
— |
Läkemedelsförmånsnämnden |
— |
Länsrätterna |
— |
Länsstyrelserna |
— |
Lärarhögskolan i Stockholm |
M
— |
Malmö högskola |
— |
Manillaskolan |
— |
Maritima muséer, statens |
— |
Marknadsdomstolen |
— |
Medlingsinstitutet |
— |
Meteorologiska och hydrologiska institut, Sveriges |
— |
Migrationsverket |
— |
Militärhögskolor |
— |
Mittuniversitetet |
— |
Moderna museet |
— |
Museer för världskultur, statens |
— |
Musikaliska Akademien |
— |
Musiksamlingar, statens |
— |
Myndigheten för handikappolitisk samordning |
— |
Myndigheten för internationella adoptionsfrågor |
— |
Myndigheten för skolutveckling |
— |
Myndigheten för kvalificerad yrkesutbildning |
— |
Myndigheten för nätverk och samarbete inom högre utbildning |
— |
Myndigheten för Sveriges nätuniversitet |
— |
Myndigheten för utländska investeringar i Sverige |
— |
Mälardalens högskola |
N
— |
Nationalmuseum |
— |
Nationellt centrum för flexibelt lärande |
— |
Naturhistoriska riksmuseet |
— |
Naturvårdsverket |
— |
Nordiska Afrikainstitutet |
— |
Notarienämnden |
— |
Nämnd för arbetstagares uppfinningar, statens |
— |
Nämnden för statligt stöd till trossamfund |
— |
Nämnden för styrelserepresentationsfrågor |
— |
Nämnden mot diskriminering |
— |
Nämnden för elektronisk förvaltning |
— |
Nämnden för Rh-anpassad utbildning |
— |
Nämnden för hemslöjdsfrågor |
O
— |
Oljekrisnämnden |
— |
Ombudsmannen mot diskriminering på grund av sexuell läggning |
— |
Ombudsmannen mot etnisk diskriminering |
— |
Operahögskolan i Stockholm |
P
— |
Patent- och registreringsverket |
— |
Patentbesvärsrätten |
— |
Pensionsverk, statens |
— |
Personregisternämnd statens, SPAR-nämnden |
— |
Pliktverk, Totalförsvarets |
— |
Polarforskningssekretariatet |
— |
Post- och telestyrelsen |
— |
Premiepensionsmyndigheten |
— |
Presstödsnämnden |
R
— |
Radio- och TV-verket |
— |
Rederinämnden |
— |
Regeringskansliet |
— |
Regeringsrätten |
— |
Resegarantinämnden |
— |
Registernämnden |
— |
Revisorsnämnden |
— |
Riksantikvarieämbetet |
— |
Riksarkivet |
— |
Riksbanken |
— |
Riksdagsförvaltningen |
— |
Riksdagens ombudsmän |
— |
Riksdagens revisorer |
— |
Riksgäldskontoret |
— |
Rikshemvärnsrådet |
— |
Rikspolisstyrelsen |
— |
Riksrevisionen |
— |
Rikstrafiken |
— |
Riksutställningar, Stiftelsen |
— |
Riksvärderingsnämnden |
— |
Rymdstyrelsen |
— |
Rådet för Europeiska socialfonden i Sverige |
— |
Räddningsverk, statens |
— |
Rättshjälpsmyndigheten |
— |
Rättshjälpsnämnden |
— |
Rättsmedicinalverket |
S
— |
Samarbetsnämnden för statsbidrag till trossamfund |
— |
Sameskolstyrelsen och sameskolor |
— |
Sametinget |
— |
SIS, Standardiseringen i Sverige |
— |
Sjöfartsverket |
— |
Skatterättsnämnden |
— |
Skatteverket |
— |
Skaderegleringsnämnd, statens |
— |
Skiljenämnden i vissa trygghetsfrågor |
— |
Skogsstyrelsen |
— |
Skogsvårdsstyrelserna |
— |
Skogs- och lantbruksakademien |
— |
Skolverk, statens |
— |
Skolväsendets överklagandenämnd |
— |
Smittskyddsinstitutet |
— |
Socialstyrelsen |
— |
Specialpedagogiska institutet |
— |
Specialskolemyndigheten |
— |
Språk- och folkminnesinstitutet |
— |
Sprängämnesinspektionen |
— |
Statistiska centralbyrån |
— |
Statskontoret |
— |
Stockholms universitet |
— |
Stockholms internationella miljöinstitut |
— |
Strålsäkerhetsmyndigheten |
— |
Styrelsen för ackreditering och teknisk kontroll |
— |
Styrelsen för internationellt utvecklingssamarbete, SIDA |
— |
Styrelsen för Samefonden |
— |
Styrelsen för psykologiskt försvar |
— |
Stängselnämnden |
— |
Svenska institutet |
— |
Svenska institutet för europapolitiska studier |
— |
Svenska ESF-rådet |
— |
Svenska Unescorådet |
— |
Svenska FAO kommittén |
— |
Svenska Språknämnden |
— |
Svenska Skeppshypotekskassan |
— |
Svenska institutet i Alexandria |
— |
Sveriges författarfond |
— |
Säkerhetspolisen |
— |
Säkerhets- och integritetsskyddsnämnden |
— |
Södertörns högskola |
T
— |
Taltidningsnämnden |
— |
Talboks- och punktskriftsbiblioteket |
— |
Teaterhögskolan i Stockholm |
— |
Tingsrätterna |
— |
Tjänstepensions och grupplivnämnd, statens |
— |
Tjänsteförslagsnämnden för domstolsväsendet |
— |
Totalförsvarets forskningsinstitut |
— |
Totalförsvarets pliktverk |
— |
Tullverket |
— |
Turistdelegationen |
U
— |
Umeå universitet |
— |
Ungdomsstyrelsen |
— |
Uppsala universitet |
— |
Utlandslönenämnd, statens |
— |
Utlänningsnämnden |
— |
Utrikesförvaltningens antagningsnämnd |
— |
Utrikesnämnden |
— |
Utsädeskontroll, statens |
V
— |
Valideringsdelegationen |
— |
Valmyndigheten |
— |
Vatten- och avloppsnämnd, statens |
— |
Vattenöverdomstolen |
— |
Verket för förvaltningsutveckling |
— |
Verket för högskoleservice |
— |
Verket för innovationssystem (VINNOVA) |
— |
Verket för näringslivsutveckling (NUTEK) |
— |
Vetenskapsrådet |
— |
Veterinärmedicinska anstalt, statens |
— |
Veterinära ansvarsnämnden |
— |
Väg- och transportforskningsinstitut, statens |
— |
Vägverket |
— |
Vänerskolan |
— |
Växjö universitet |
— |
Växtsortnämnd, statens |
Å
— |
Åklagarmyndigheten |
— |
Åsbackaskolan |
Ö
— |
Örebro universitet |
— |
Örlogsmannasällskapet |
— |
Östervångsskolan |
— |
Överbefälhavaren |
— |
Överklagandenämnden för högskolan |
— |
Överklagandenämnden för nämndemannauppdrag |
— |
Överklagandenämnden för studiestöd |
— |
Överklagandenämnden för totalförsvaret |
Jungtinė Karalystė
— |
Cabinet Office
|
— |
Central Office of Information |
— |
Charity Commission |
— |
Crown Estate Commissioners (Vote Expenditure Only) |
— |
Crown Prosecution Service |
— |
Department for Business, Enterprise and Regulatory Reform
|
— |
Department for Children, Schools and Families |
— |
Department of Communities and Local Government
|
— |
Department for Culture, Media and Sport
|
— |
Department for Environment, Food and Rural Affairs
|
— |
Department of Health
|
— |
Department for Innovation, Universities and Skills
|
— |
Department for International Development |
— |
Department of the Procurator General and Treasury Solicitor
|
— |
Department for Transport
|
— |
Department for Work and Pensions
|
— |
Export Credits Guarantee Department |
— |
Foreign and Commonwealth Office
|
— |
Government Actuary’s Department |
— |
Government Communications Headquarters |
— |
Home Office
|
— |
House of Commons |
— |
House of Lords |
— |
Ministry of Defence
|
— |
The National Archives |
— |
National Audit Office |
— |
National Savings and Investments |
— |
National School of Government |
— |
Northern Ireland Assembly Commission |
— |
Northern Ireland Court Service
|
— |
Northern Ireland, Department for Employment and Learning |
— |
Northern Ireland, Department for Regional Development |
— |
Northern Ireland, Department for Social Development |
— |
Northern Ireland, Department of Agriculture and Rural Development |
— |
Northern Ireland, Department of Culture, Arts and Leisure |
— |
Northern Ireland, Department of Education |
— |
Northern Ireland, Department of Enterprise, Trade and Investment |
— |
Northern Ireland, Department of the Environment |
— |
Northern Ireland, Department of Finance and Personnel |
— |
Northern Ireland, Department of Health, Social Services and Public Safety |
— |
Northern Ireland, Office of the First Minister and Deputy First Minister |
— |
Northern Ireland Office
|
— |
Office of Fair Trading |
— |
Office for National Statistics
|
— |
Office of the Parliamentary Commissioner for Administration and Health Service Commissioners |
— |
Paymaster General’s Office |
— |
Postal Business of the Post Office |
— |
Privy Council Office |
— |
Public Record Office |
— |
HM Revenue and Customs
|
— |
Royal Hospital, Chelsea |
— |
Royal Mint |
— |
Rural Payments Agency |
— |
Scotland, Auditor-General |
— |
Scotland, Crown Office and Procurator Fiscal Service |
— |
Scotland, General Register Office |
— |
Scotland, Queen’s and Lord Treasurer’s Remembrancer |
— |
Scotland, Registers of Scotland |
— |
The Scotland Office |
— |
The Scottish Ministers
|
— |
The Scottish Parliamentary Body Corporate |
— |
HM Treasury
|
— |
The Wales Office (Office of the Secretary of State for Wales) |
— |
The Welsh Ministers
|
3. Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos gynybos ministerijų ir gynybos bei saugumo tarnybų įsigyjamų medžiagų ir įrangos, kurioms taikomas šio susitarimo II antraštinės dalies V skirsnio II skyrius, sąrašas:
25 skyrius |
: |
Druska, siera, žemės ir kietosios uolienos, tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
26 skyrius |
: |
Metalo rūdos, šlakas ir pelenai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
27 skyrius |
: |
Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai, išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
28 skyrius |
: |
Neorganiniai chemikalai, organiniai ir neorganiniai tauriųjų metalų, retųjų žemių metalų, radioaktyviųjų elementų ir izotopų junginiai. išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
29 skyrius |
: |
Organiniai chemikalai išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
30 skyrius |
: |
Farmacijos produktai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
31 skyrius |
: |
Trąšos |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
32 skyrius |
: |
Rauginimo ir dažymo ekstraktai, taninai ir jų dariniai, dažikliai, pigmentai, dažai ir lakai, poliravimo milteliai, glaistai ir kitos mastikos, rašalai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
33 skyrius |
: |
Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai), parfumerijos, kosmetikos arba tualetiniai preparatai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
34 skyrius |
: |
Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai, paruošti vaškai, blizginimo arba šveitimo priemonės, žvakės ir panašūs dirbiniai, modeliavimo pastos, stomatologiniai vaškai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
35 skyrius |
: |
Albumininės medžiagos, klijai, fermentai (enzimai) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
37 skyrius |
: |
Fotografijos ir kinematografijos prekės |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
38 skyrius |
: |
Įvairūs chemijos produktai išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
39 skyrius |
: |
Dirbtinės dervos ir plastinės medžiagos, celiuliozės esteriai ir eteriai ir jų dirbiniai išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
40 skyrius |
: |
Kaučiukas, sintetinis kaučiukas, faktisas ir jo dirbiniai išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
41 skyrius |
: |
Žalios (neišdirbtos) odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
42 skyrius |
: |
Odos dirbiniai, balnai ir pakinktai, kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs gaminiai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
43 skyrius |
: |
Kailiai ir dirbtiniai kailiai ir jų dirbiniai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
44 skyrius |
: |
Mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
45 skyrius |
: |
Kamštiena ir kamštienos dirbiniai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
46 skyrius |
: |
Dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo medžiagų, pintinės ir pinti dirbiniai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
47 skyrius |
: |
Medžiagos, naudojamos popieriaus gamybai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
48 skyrius |
: |
Popierius ir kartonas, popieriaus plaušienos, popieriaus arba kartono gaminiai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
49 skyrius |
: |
Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės gaminiai, rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
65 skyrius |
: |
Galvos apdangalai ir jų dalys |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
66 skyrius |
: |
Skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, vytiniai, botagai ir jų dalys |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
67 skyrius |
: |
Paruoštos naudoti plunksnos ir pūkai bei dirbiniai iš plunksnų arba iš pūkų; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
68 skyrius |
: |
Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
69 skyrius |
: |
Keramikos dirbiniai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
70 skyrius |
: |
Stiklas ir stiklo dirbiniai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
71 skyrius |
: |
Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
73 skyrius |
: |
Geležis ir plienas bei jų gaminiai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
74 skyrius |
: |
Varis ir vario gaminiai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
75 skyrius |
: |
Nikelis ir nikelio gaminiai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
76 skyrius |
: |
Aliuminis ir aliuminio gaminiai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
77 skyrius |
: |
Magnis ir berilis bei jų gaminiai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
78 skyrius |
: |
Švinas ir švino gaminiai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
79 skyrius |
: |
Cinkas ir cinko gaminiai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
80 skyrius |
: |
Alavas ir alavo gaminiai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
81 skyrius |
: |
Kiti netaurieji metalai, naudojami metalurgijoje ir gaminiai iš šių medžiagų |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
82 skyrius |
: |
Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųjų metalų, jų dalys išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
83 skyrius |
: |
Įvairūs gaminiai iš netauriųjų metalų |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
84 skyrius |
: |
Katilai, mašinos, mechaniniai įrengimai ir jų dalys išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
85 skyrius |
: |
Elektros mašinos ir įranga, jų dalys išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
86 skyrius |
: |
Geležinkelių ir tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir jų dalys; geležinkelių ir tramvajaus bėgių įrenginiai ir įtaisai, visų rūšių mechaninė eismo signalizacijos įranga (išskyrus elektrinę įrangą) išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
87 skyrius |
: |
Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
89 skyrius |
: |
Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
90 skyrius |
: |
Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos ir chirurgijos prietaisai, aparatai ir jų dalys išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
91 skyrius |
: |
Laikrodžių gamyba |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
92 skyrius |
: |
Muzikos instrumentai, garso įrašymo ir atgaminimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atgaminimo aparatūra, šių gaminių dalys ir reikmenys |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
94 skyrius |
: |
Baldai ir jų dalys, patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys išskyrus:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
95 skyrius |
: |
Daiktai ir dirbiniai iš raižybos arba formuojamų medžiagų |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
96 skyrius |
: |
Šluotos, šepečiai, teptukai ir rėčiai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
98 skyrius |
: |
Įvairūs kiti dirbiniai |
2 papildomas priedas
Prekės ir paslaugos
Ribinės vertės |
400 000 SST |
Darbai
Ribinės vertės |
5 000 000 SST |
Sąjungos įsipareigojimai
Visi 1 papildomame priede išvardyti subjektai ir valdžios institucijos bei valstybės įmonės, kurie rengia prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, laikydamosi išsamių Direktyvos 2004/17/EB nuostatų, vykdantys nurodytą vienos ar kelių rūšių veiklą:
a) |
stacionarių tinklų, skirtų visuomeninėms paslaugoms, susijusioms su geriamojo vandens gavyba, tiekimu ar paskirstymu, teikti, įrengimas, jų eksploatavimas arba geriamojo vandens tiekimas tokiems tinklams; |
b) |
stacionarių tinklų, skirtų visuomeninėms paslaugoms, susijusioms su elektros gamyba, tiekimu ar paskirstymu, teikti, įrengimas, jų eksploatavimas arba elektros tiekimas tokiems tinklams; |
c) |
oro uostų arba kitų terminalo įrenginių suteikimas oro vežėjams; |
d) |
jūrų ir vidaus vandenų uostų arba kitų terminalų įrenginių suteikimas jūrų arba vidaus vandenų transporto vežėjams; |
e) |
tinklų visuomeninėms paslaugoms geležinkelių, automatinių sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų arba funikulierių transporto srityje teikti eksploatavimas; |
f) |
veikla, susijusi su geografinės teritorijos eksploatavimu, siekiant žvalgyti arba išgauti naftą, dujas, anglį ar kitą kietąjį kurą. |
Irako įsipareigojimai
Visi 1 papildomame priede išvardyti subjektai ir valdžios institucijos bei valstybės įmonės, kurie rengia prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, vykdantys nurodytą vienos ar kelių rūšių veiklą:
a) |
stacionarių tinklų, skirtų visuomeninėms paslaugoms, susijusioms su geriamojo vandens gavyba, tiekimu ar paskirstymu, teikti, įrengimas, jų eksploatavimas arba geriamojo vandens tiekimas tokiems tinklams; |
b) |
stacionarių tinklų, skirtų visuomeninėms paslaugoms, susijusioms su elektros gamyba, tiekimu ar paskirstymu, teikti, įrengimas, jų eksploatavimas arba elektros tiekimas tokiems tinklams; |
c) |
oro uostų arba kitų terminalo įrenginių suteikimas oro vežėjams; |
d) |
jūrų ir vidaus vandenų uostų arba kitų terminalų įrenginių suteikimas jūrų arba vidaus vandenų vežėjams; |
e) |
tinklų visuomeninėms paslaugoms geležinkelių, automatinių sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų arba funikulierių transporto srityje teikti eksploatavimas; |
f) |
veikla, susijusi su geografinės teritorijos eksploatavimu, siekiant žvalgyti arba išgauti naftą, dujas, anglį ar kitą kietąjį kurą. |
3 papildomas priedas
Irako įsipareigojimai
Dalykas |
Svarbiausiojo produktų klasifikatoriaus (CPC) Nr. |
||||
Techninės priežiūros ir remonto paslaugos |
6112, 6122, 633, 886 |
||||
Sausumos transporto paslaugos, apimančios šarvuotų automobilių paslaugas, ir kurjerių paslaugos, išskyrus pašto vežimą |
712 (išskyrus 71235), 7512, 87304 |
||||
Oro transporto paslaugos – keleivių ir krovinių vežimas, išskyrus pašto vežimą |
73 (išskyrus 7321) |
||||
Pašto važtos vežimo paslaugos sausumos transportu, išskyrus geležinkelius, ir oro transportu |
71235, 7321 |
||||
Ryšių paslaugos |
752 (*1) (išskyrus 7524, 7525, 7526) |
||||
Finansinės paslaugos
|
ex 81, 812, 814 |
||||
Kompiuterių ir susijusios paslaugos |
84 |
||||
Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos |
862 |
||||
Rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos |
864 |
||||
Konsultavimas vadovavimo klausimais ir susijusios paslaugos |
865, 866 (*3) |
||||
Architektūros paslaugos; inžinerijos paslaugos ir kompleksinės inžinerijos paslaugos, miesto planavimo ir gamtovaizdžio architektūros paslaugos; susijusios mokslinio ir techninio konsultavimo paslaugos; techninio tikrinimo ir analizės paslaugos |
867 |
||||
Reklamos paslaugos |
871 |
||||
Pastatų valymo paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos |
874, 82201 – 82206 |
||||
Leidybos ir spausdinimo paslaugos už užmokestį ar sutarties pagrindu |
88442 |
||||
Nuotekų ir atliekų valymo, sanitarinės ir panašios paslaugos |
94 |
Sąjungos įsipareigojimai
Dalykas |
Svarbiausiojo produktų klasifikatoriaus (CPC) Nr. |
||||
Techninės priežiūros ir remonto paslaugos |
6112, 6122, 633, 886 |
||||
Sausumos transporto paslaugos, apimančios šarvuotų automobilių paslaugas, ir kurjerių paslaugos, išskyrus pašto vežimą |
712 (išskyrus 71235), 7512, 87304 |
||||
Oro transporto paslaugos – keleivių ir krovinių vežimas, išskyrus pašto vežimą |
73 (išskyrus 7321) |
||||
Pašto važtos vežimo paslaugos sausumos transportu, išskyrus geležinkelius, ir oro transportu |
71235, 7321 |
||||
Ryšių paslaugos |
752 (*4) (išskyrus 7524, 7525, 7526) |
||||
Finansinės paslaugos
|
ex 81, 812, 814 |
||||
Kompiuterių ir susijusios paslaugos |
84 |
||||
Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos |
862 |
||||
Rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos |
864 |
||||
Valdymo konsultacinės paslaugos ir susijusios paslaugos |
865, 866 (*6) |
||||
Architektūros paslaugos; inžinerijos paslaugos ir kompleksinės inžinerijos paslaugos, miesto planavimo ir gamtovaizdžio architektūros paslaugos; susijusios mokslinio ir techninio konsultavimo paslaugos; techninio tikrinimo ir analizės paslaugos |
867 |
||||
Reklamos paslaugos |
871 |
||||
Pastatų valymo paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos |
874, 82201 – 82206 |
||||
Leidybos ir spausdinimo paslaugos už užmokestį ar sutarties pagrindu |
88442 |
||||
Nuotekų ir atliekų valymo, sanitarinės ir panašios paslaugos |
94 |
4 papildomas priedas
Irako įsipareigojimai
Visos paslaugos, išvardytos Svarbiausiojo produktų klasifikatoriaus (CPC) 51 skyriuje.
Sąjungos įsipareigojimai
Visos paslaugos, išvardytos Svarbiausiojo produktų klasifikatoriaus (CPC) 51 skyriuje.
5 papildomas priedas
1. |
43 straipsnio 4 dalies ir 53 straipsnio nuostatos, susijusios su elektroninių priemonių naudojimu viešuosiuose pirkimuose, ir 50 straipsnio bei šio susitarimo 1 PRIEDO VI priedėlio terminų sutrumpinimo nuostatos taikytinos nuo atitinkamų Irako teisės aktų, reglamentuojančių elektroninius viešuosius pirkimus, įsigaliojimo. |
2. |
Neįtraukiamos 1 ir 2 papildomuose prieduose nurodytų subjektų sudaromos sutartys dėl su nafta ir dujomis susijusių paslaugų licencijavimo ir dėl gamtos išteklių naudojimo licencijavimo. |
3. |
Sutartims, skirtoms suteikti galimybę pradėti vykdyti 2 papildomame priede nurodytą veiklą, netaikomos šiame susitarime nurodytos procedūros, jeigu tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų. |
4. |
Šio susitarimo II antraštinės dalies V skirsnio II skyriaus nuostatos netaikomos Suomijos Alandų saloms. |
II priedėlis
Žiniasklaidos priemonės, kuriose skelbiama informacija apie viešuosius pirkimus
Irakas
Informacija apie viešuosius pirkimus skelbiama Irako oficialiajame leidinyje.
Sąjunga
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
Europos viešųjų pirkimų informacijos sistema http://simap.europa.eu/index_en.html
Belgija:
— |
Įstatymai, karališkieji potvarkiai, ministerijų potvarkiai, ministerijų aplinkraščiai – le Moniteur Belge |
— |
Jurisprudencija – Pasicrisie |
Bulgarija:
— |
Įstatymai ir kiti teisės aktai – Държавен вестник (valstybės oficialusis leidinys) |
— |
Teismo sprendimai – www.sac.government.bg |
— |
Bendro taikymo administraciniai sprendimai ir įvairios procedūros - www.aop.bg ir www.cpc.bg |
Čekija:
— |
Įstatymai ir kiti teisės aktai – Čekijos Respublikos įstatymų sąvadas |
— |
Konkurencijos apsaugos tarybos sprendimai – Konkurencijos apsaugos tarybos sprendimų sąvadas |
Danija:
— |
Įstatymai ir kiti teisės aktai – Lovtidende |
— |
Teismo sprendimai – Ugeskrift for Retsvaesen |
— |
Administraciniai sprendimai ir procedūros – Ministerialtidende |
— |
Viešųjų pirkimų apeliacinės valdybos nutartys – Konkurrencerådets Dokumentation |
Vokietija:
— |
Įstatymai ir kiti teisės aktai – Bundesanzeiger; Herausgeber: der Bundesminister der Justiz; Verlag: Bundesanzeiger |
— |
Teismo sprendimai: Entscheidungsammlungen des Bundesverfassungsgerichts, Bundesgerichtshofs, Bundesverwaltungsgerichts, Bundesfinanzhofs sowie der Oberlandesgerichte |
Estija:
— |
Įstatymai, kiti teisės aktai ir administraciniai sprendimai – Riigi Teataja |
— |
Estijos Aukščiausiojo Teismo sprendimai – Riigi Teataja (3 dalis) |
Graikija:
— |
Graikijos vyriausybės oficialusis leidinys – Εφημερίς της Κυβερνήσεως της Ελληνικής Δημοκρατίας |
Ispanija:
— |
Teisės aktai – Boletín Oficial des Estado |
— |
Teismo sprendimai – oficialiai neskelbiama |
Prancūzija:
— |
Teisės aktai – Journal Officiel de la République française |
— |
Jurisprudencija – Recueil des arrêts du Conseil d'Etat |
— |
Revue des marchés publics |
Airija:
— |
Įstatymai ir kiti teisės aktai – Iris Oifigiuil (Airijos Vyriausybės oficialusis leidinys) |
Italija:
— |
Teisės aktai – Gazetta Ufficiale |
— |
Jurisprudencija – oficialiai neskelbiama |
Kipras:
— |
Teisės aktai – Respublikos oficialusis leidinys (Επίσημη Εφημερίδα της Δημοκρατίας) |
— |
Teismo sprendimai – Aukščiausiojo Teismo sprendimai – Leidykla (Αποφάσεις Ανωτάτου Δικαστηρίου 1999–Τυπογραφείο της Δημοκρατίας) |
Liuksemburgas:
— |
Teisės aktai – Memorial |
— |
Jurisprudencija – Pasicrisie |
Vengrija:
— |
Teisės aktai – Magyar Közlöny (Vengrijos Respublikos oficialusis leidinys) |
— |
Jurisprudencija – Közbeszerzési Értesítő – a Közbeszerzések Tanácsa Hivatalos Lapja (Viešųjų pirkimų biuletenis – Viešųjų pirkimų tarybos oficialusis leidinys) |
Latvija:
— |
Teisės aktai – Latvijas vēstnesis (oficialusis leidinys) |
Lietuva:
— |
Įstatymai, kiti teisės aktai ir administraciniai sprendimai – Lietuvos Respublikos oficialusis leidinys („Valstybės žinios“) |
— |
Teismo sprendimai, jurisprudencija – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“; Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ |
Malta:
— |
Teisės aktai – oficialusis leidinys |
Nyderlandai:
— |
Teisės aktai – Nederlandse Staatscourant ir (arba) Staatsblad |
— |
Jurisprudencija – oficialiai neskelbiama |
Austrija:
— |
Österreichisches Bundesgesetzblatt Amtsblatt zur Wiener Zeitung |
— |
Sammlung von Entscheidungen des Verfassungsgerichtshofes |
— |
Sammlung der Entscheidungen des Verwaltungsgerichtshofes – administrativrechtlicher und finanzrechtlicher Teil |
— |
Amtliche Sammlung der Entscheidungen des OGH in Zivilsachen |
Lenkija:
— |
Teisės aktai – Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej (Įstatymų biuletenis – Lenkijos Respublika) |
— |
Teismo sprendimai, jurisprudencija „Zamówienia publiczne w orzecznictwie“. Wybrane orzeczenia zespołu arbitrów i Sądu Okręgowego w Warszawie“ (Arbitražo kolegijų ir Varšuvos regioninio teismo sprendimų sąvadas) |
Portugalija:
— |
Teisės aktai – da República Portuguesa 1a Série A e 2a série |
— |
Teismo sprendimai – Boletim do Ministério da Justiça |
— |
Colectânea de Acordos do SupremoTribunal Administrativo; |
— |
Colectânea de Jurisprudencia Das Relações |
Rumunija:
— |
Įstatymai ir kiti teisės aktai – Monitorul Oficial al României (Rumunijos oficialusis leidinys) |
— |
Teismo sprendimai, bendro taikymo administraciniai sprendimai ir įvairios procedūros – www.anrmap.ro |
Slovėnija:
— |
Teisės aktai – Uradni list Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys) |
— |
Teismo sprendimai – oficialiai neskelbiama |
Slovakija:
— |
Teisės aktai – Zbierka zákonov (Įstatymų sąvadas) |
— |
Teismo sprendimai – oficialiai neskelbiama |
Suomija:
— |
Suomen säädöskokoelma – Finlands Författningssamling (Suomijos įstatymų sąvadas) |
Švedija:
— |
Svensk Författningssamling (Švedijos įstatymų kodeksas) |
Jungtinė Karalystė:
— |
Teisės aktai – HM Stationery Office |
— |
Jurisprudencija – Law Reports |
— |
„Public Bodies“ – HM Stationery Office |
III priedėlis
Žiniasklaidos priemonės, kuriose skelbiami pranešimai
Irakas
Pranešimai apie viešuosius pirkimus skelbiami trijuose nacionaliniuose laikraščiuose, įskaitant Al-Sabah, taip pat perkančiojo subjekto interneto svetainėje. Pranešimus skelbiant interneto svetainėje taip pat pateikiama pranešimo santrauka anglų kalba.
Užbaigus kurti nacionalinį viešųjų pirkimų portalą, pranešimai apie viešuosius pirkimus skelbiami ir jame.
Sąjunga
Europos viešųjų pirkimų informacijos sistema http://simap.europa.eu/index_en.html
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
IV priedėlis
Pranešimas apie numatomą viešąjį pirkimą
Kiekviename pranešime apie numatomą viešąjį pirkimą nurodoma:
1. |
perkančiojo subjekto pavadinimas ir adresas bei kita informacija, būtina norint susisiekti su perkančiuoju subjektu ir gauti visus su viešuoju pirkimu susijusius dokumentus, prireikus jų išlaidos ir atsiskaitymo sąlygos; |
2. |
viešojo pirkimo apibūdinimas, kuriame nurodytas prekių ar paslaugų, kurias ruošiamasi pirkti, pobūdis ir kiekis arba, jei kiekis nežinomas, apytikslis kiekis; |
3. |
pakartotinai sudaromų sutarčių atveju, jei įmanoma, numatomas kitų pranešimų apie viešuosius pirkimus skelbimo laikas; |
4. |
kitų galimybių apibūdinimas; |
5. |
prekių tiekimo arba paslaugų teikimo grafikas arba sutarties galiojimo trukmė; |
6. |
pasirinktas viešojo pirkimo metodas ir informacija apie tai, ar bus vedamos derybos arba rengiamas elektroninis aukcionas; |
7. |
jei taikytina, adresas ir galutinė paraiškų dalyvauti viešajame pirkime pateikimo data; |
8. |
adresas ir galutinė pasiūlymų pateikimo data; |
9. |
kalba ar kalbos, kuria (-iomis) gali arba turi būti pateikti pasiūlymai arba paraiškos dalyvauti viešajame pirkime, jeigu tai nėra perkančiojo subjekto Šalies oficialioji kalba; |
10. |
visų tiekėjams taikomų dalyvavimo sąlygų sąrašas ir trumpas aprašas, įskaitant visus reikalavimus, susijusius su konkrečiais dokumentais arba sertifikatais, kuriuos tiekėjai turi pateikti, nebent toks reikalavimas nustatytas konkurso dokumentuose, kurie suinteresuotiesiems tiekėjams suteikiami tuo pačiu metu, kaip ir pranešimas apie numatomą viešąjį pirkimą; |
11. |
jeigu, atsižvelgiant į 47 straipsnį, perkantysis subjektas ketina atrinkti ribotą skaičių reikalavimus atitinkančių tiekėjų, kurie bus kviečiami dalyvauti konkurse, jų atrankos kriterijai ir, jei taikytina, maksimalus tiekėjų, kuriems bus leista dalyvauti konkurse, skaičius. |
V priedėlis
Kvietimas suinteresuotiesiems tiekėjams teikti prašymus dėl įtraukimo į daugkartinį sąrašą
Kiekviename kvietime suinteresuotiesiems tiekėjams teikti prašymą dėl įtraukimo į daugkartinį sąrašą, kuriuo naudojamasi numatomų viešųjų pirkimų atveju, nurodoma:
1. |
prekių ir paslaugų, kurias perkant bus galima naudotis sąrašu, ar jų kategorijų apibūdinimas; |
2. |
dalyvavimo sąlygos, kurias turi įvykdyti tiekėjai, ir metodai, kuriais naudosis perkantysis subjektas, kad patikrintų, ar tiekėjas atitinka dalyvavimo sąlygas; |
3. |
perkančiojo subjekto pavadinimas ir adresas bei kita informacija, būtina norint susisiekti su subjektu ir gauti visus su sąrašu susijusius dokumentus; |
4. |
sąrašo galiojimo trukmė ir būdai jam atnaujinti arba panaikinti arba, jei galiojimo trukmė nenurodoma, būdas, kuriuo bus pranešama apie sąrašo galiojimo nutraukimą. |
VI priedėlis
Terminai
1. |
Perkantysis subjektas, naudojantis atrankinio konkurso metodą, nustato galutinę paraiškų dalyvauti konkurse datą, kuri iš esmės yra ne ankstesnė nei 25 dienos po pranešimo apie numatomą viešąjį pirkimą paskelbimo dienos. Kai dėl perkančiojo subjekto tinkamai pagrįsto skubos atvejo šis terminas yra neįmanomas, terminas gali būti sutrumpintas iki ne trumpesnio kaip 10 dienų. |
2. |
Išskyrus 3 dalyje nurodytus atvejus, perkantysis subjektas nustato galutinį pasiūlymų pateikimo terminą, kuris yra ne trumpesnis kaip 40 dienų nuo:
|
3. |
Perkantysis subjektas gali sutrumpinti 2 dalyje nurodytą pasiūlymų teikimo terminą iki ne trumpesnio kaip 10 dienų, jeigu:
|
4. |
Perkantysis subjektas gali sutrumpinti 2 dalyje nurodytą pasiūlymų teikimo terminą ne daugiau kaip penkiomis dienomis kiekvienu iš šių atvejų:
|
5. |
Taikant 4 dalį kartu su 3 dalimi, jokiu atveju 2 dalyje nustatytas pasiūlymų teikimo terminas nėra sutrumpinamas iki mažiau nei 10 dienų nuo pranešimo apie numatomą viešąjį pirkimą paskelbimo dienos. |
6. |
Nepaisant kitų šiame priedėlyje nustatytų terminų, jeigu perkantysis subjektas perka komercines prekes ar paslaugas, jis gali 2 dalyje nurodytą konkurso terminą sutrumpinti iki mažiau nei 13 dienų, su sąlyga, kad perkantysis subjektas tuo pačiu metu elektroninėse žiniasklaidos priemonėse paskelbia ir pranešimą apie numatomą viešąjį pirkimą, ir visus konkurso dokumentus. Be to, jeigu subjektas leidžia teikti pasiūlymus dėl komercinių prekių ar paslaugų elektroniniu būdu, pagal 2 dalį nustatytą terminą jis gali sutrumpinti iki nemažiau nei 10 dienų. |
7. |
Jeigu 2 priede nurodytas perkantysis subjektas atrinko visus arba tam tikrą skaičių reikalavimus atitinkančių tiekėjų, konkurso terminas gali būti nustatytas perkančiojo subjekto ir atrinktų tiekėjų bendru sutarimu. Jeigu nesusitariama, terminas yra ne trumpesnis kaip 10 dienų. |
VII priedėlis
Skelbimai apie sutarties sudarymą
55 straipsnio 2 dalyje nurodytame pranešime nurodoma bent tokia informacija:
a) |
įsigytų prekių ar paslaugų apibūdinimas; |
b) |
perkančiojo subjekto pavadinimas ir adresas; |
c) |
konkursą laimėjusio tiekėjo pavadinimas ir adresas; |
d) |
konkursą laimėjusio pasiūlymo vertė arba brangiausi ir pigiausi pasiūlymai, į kuriuos buvo atsižvelgta sudarant sutartį; |
e) |
sutarties sudarymo data; |
f) |
taikytas viešųjų pirkimų metodas, riboto konkurso procedūros atveju - tokios konkurso procedūros taikymą pagrindžiančios priežastys. |
VIII priedėlis
Konkurso dokumentai
Kaip nurodyta 49 straipsnio 1 dalyje, jeigu nenurodyta pranešime apie numatomą viešąjį pirkimą, konkurso dokumentuose pateikiama ši išsami informacija:
a) |
pirkimo dalykas, nurodant prekių ar paslaugų, kurias ruošiamasi pirkti, pobūdį ir kiekį arba, jei kiekis nežinomas, apytikslį kiekį, taip pat visus įvykdytinus reikalavimus, įskaitant visas technines specifikacijas, atitikties vertinimo patvirtinimą, planus, brėžinius arba instrukcijas; |
b) |
visos tiekėjų dalyvavimo sąlygos, įskaitant su viešuoju pirkimu susijusios informacijos bei dokumentų, kuriuos tiekėjai privalo pateikti, sąrašą; |
c) |
visi vertinimo kriterijai, kuriais remiantis sudaromos sutartys, ir, išskyrus atvejus, kai vienintelis kriterijus – kaina, santykinė tokių kriterijų svarba; |
d) |
jeigu perkantysis subjektas viešąjį pirkimą ketina vykdyti elektroninėmis priemonėmis, visi informacijos autentiškumo patvirtinimo ir šifravimo reikalavimai arba kita įranga informacijai elektroninėmis priemonėmis gauti; |
e) |
jeigu perkantysis subjektas ketina rengti elektroninį aukcioną, taisyklės, įskaitant konkurso elementų, susijusių su vertinimo kriterijais, nustatymo taisykles, kurių laikantis toks aukcionas bus vykdomas; |
f) |
jeigu vokai su pasiūlymais atplėšiami viešai, vokų atplėšimo procedūros data, laikas ir vieta ir, jeigu taikytina, įgalioti dalyvauti asmenys; |
g) |
visos kitos sąlygos, įskaitant atsiskaitymo sąlygas ir visus kitus apribojimus, susijusius su pasiūlymų pateikimo būdais, pavyzdžiui, pasiūlymų pateikimu raštu ar elektroninėmis priemonėmis; ir |
h) |
visi prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo terminai. |
(*1) išskyrus balso telefonijos, telekso, radiotelefonijos, ieškos ir palydovines paslaugas.
(*2) išskyrus finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu arba perdavimu, ir centrinio banko paslaugų sutartis.
(*3) išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.
(*4) išskyrus balso telefonijos, telekso, radiotelefonijos, ieškos ir palydovines paslaugas.
(*5) išskyrus finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu arba perdavimu, ir centrinio banko paslaugų sutartis. Suomijoje valdžios subjektų mokėjimai (išlaidos) atliekami per tam skirtą kredito įstaigą (Postipankki Ltd) arba per Suomijos pašto žiro sistemą. Švedijoje mokėjimai valstybės įstaigoms ir valstybės įstaigų mokėjimai atliekami per Švedijos pašto žiro sistemą (Postgiro).
(*6) išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.
2 PRIEDAS
INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS
60 straipsnyje nurodytos intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės konvencijos
1. |
Siekdamos 60 straipsnyje nustatytų tikslų, Šalys patvirtina, kad joms svarbūs įsipareigojimai, prisiimti pagal Paryžiaus konvenciją dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (1967 m. Stokholmo aktas, iš dalies pakeistas 1979 m.). |
2. |
60 straipsnio 2 dalis susijusi su šiomis daugiašalėmis konvencijomis, prie kurių Irakas prisijungia ir užtikrina tinkamą ir veiksmingą su šiomis daugiašalėmis konvencijomis susijusių įsipareigojimų įgyvendinimą:
|
3. |
60 straipsnio 3 dalis susijusi su šiomis tarptautinėmis konvencijomis, kurių Irakas laikosi:
|
3 PRIEDAS
INFORMACIJOS CENTRAI
ES ŠALIS
EUROPOS SĄJUNGA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
AUSTRIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
BELGIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
BULGARIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
KIPRAS |
|
|||||||||||||||||||||||||||
ČEKIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
DANIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
ESTIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
SUOMIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
PRANCŪZIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
VOKIETIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
GRAIKIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
VENGRIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
AIRIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
ITALIJA |
General Directorate for the Multilateral Economic and Financial Cooperation WTO Coordination Office
General Directorate for the European Integration Office II – EU external relations
General Directorate for Commercial Policy Division V
|
|||||||||||||||||||||||||||
LATVIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
LIETUVA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
LIUKSEMBURGAS |
|
|||||||||||||||||||||||||||
MALTA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
NYDERLANDAI |
|
|||||||||||||||||||||||||||
LENKIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
PORTUGALIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
RUMUNIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
SLOVAKIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
SLOVĖNIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
ISPANIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
ŠVEDIJA |
|
|||||||||||||||||||||||||||
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
|
4 PRIEDAS
PASTABOS IR PAPILDOMOS NUOSTATOS
Dėl 23 STRAIPSNIO
2 dalis
Šis skirsnis neapima investicijų apsaugos, išskyrus pagal 25 straipsnį taikomą režimą, įskaitant investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo procedūras.
Dėl 24 STRAIPSNIO
1. |
Juridinis asmuo yra kontroliuojamas kito juridinio asmens, jei pastarasis gali skirti daugumą pirmojo juridinio asmens vadovų arba kitaip teisiškai daryti poveikį jo veiklai. |
2. |
Terminai juridinio asmens „įsteigimas“ ir „įsigijimas“ suvokiami kaip juridinio asmens akcijų turėjimas, siekiant sukurti arba palaikyti ilgalaikius ekonominius ryšius. |
Dėl 25 STRAIPSNIO
1 dalis
Ši nuostata netaikoma režimui pagal Sąjungos įsipareigojimus dėl paslaugų teikimo, kurį pagal sutartis vykdo paslaugų teikėjai ir nepriklausomi specialistai. Ši nuostata taip pat netaikoma režimui pagal Sąjungos ir valstybių narių sudarytus susitarimus, kuriuose nustatytas abipusis pripažinimas, atsižvelgiant į GATS VII straipsnį.
2 dalis
Šioje dalyje nustatytą reikalavimą Irakas gali įvykdyti Sąjungos paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams taikydamas arba formaliai lygiavertį, arba formaliai skirtingą režimą, nei tas, kurį jis taiko savo paslaugoms, paslaugų teikėjams, komerciniams vienetams ir investuotojams. Formaliai lygiavertis arba formaliai skirtingas režimas laikomas mažiau palankiu, jeigu jis keičia konkurencijos sąlygas Irako paslaugų ar paslaugų teikėjų naudai, palyginti su atitinkamomis Sąjungos paslaugomis, paslaugų teikėjais, komerciniais vienetais ir investuotojais.
3 dalis
Siekiant tikrumo, pranešimas turėtų būti adresuojamas Prekybos generalinio direktorato generaliniam direktoriui arba jo pareigų perėmėjui.
Dėl 29 STRAIPSNIO
4 dalis
Nelaikoma, kad vien tik reikalavimas turėti vizą panaikina ar sumažina gaunamą naudą.
Dėl 60 STRAIPSNIO
1 dalis
Šiame susitarime intelektinės nuosavybės teisės apima autorių teises, įskaitant autorių teises kompiuterių programų ir duomenų bazių srityje, sui generis teises į neoriginalias duomenų bazes, taip pat gretutines teises, susijusias su patentais, prekių ženklais, prekių pavadinimais tiek, kiek jie pagal atitinkamos šalies nacionalinę teisę saugomi išimtinės nuosavybės teisėmis, dizainu, integrinių grandynų topografijomis, geografinėmis nuorodomis, įskaitant kilmės vietos nuorodas, kilmės vietos pavadinimus, augalų rūšis, komercinių paslapčių apsaugą ir apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nurodyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10a straipsnyje (1967 m. Stokholmo aktas).
Dėl 1 PRIEDO I priedėlio 1 papildomo priedo
1. |
Sąvoka „valstybių narių susitariančiosios institucijos“ taip pat apima visus bet kurios valstybės narės susitariančiajai institucijai pavaldžius subjektus, jeigu tie subjektai nėra atskiri juridiniai asmenys. |
2. |
Kalbant apie Sąjungos ir centrinės valdžios subjektų vykdomus viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje, šis susitarimas taikomas tik nestrateginės nekarinės paskirties prekėms, įtrauktoms į šio susitarimo 1 PRIEDO skiltyje „Sąjungos įsipareigojimai“ esantį sąrašą. |
VIENAŠALĖ EUROPOS SĄJUNGOS DEKLARACIJA DĖL 96 STRAIPSNIO (MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS MOKESČIŲ SRITYJE)
Sąjunga pareiškia, kad jos valstybės narės pagal 96 straipsnį (Muitinių bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas mokesčių srityje) yra įsipareigojusios tik jei jos pritaria šiems Sąjungos lygmeniu taikomiems gero mokesčių valdymo principams.
SPRENDIMAI
31.7.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 204/131 |
EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SPRENDIMAS
2012 m. liepos 11 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Majoto statusas Europos Sąjungos atžvilgiu
(2012/419/ES)
EUROPOS VADOVŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 355 straipsnio 6 dalį,
atsižvelgdama į Prancūzijos Respublikos iniciatyvą,
atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,
kadangi:
(1) |
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 355 straipsnio 6 dalį Europos Vadovų Taryba gali atitinkamos valstybės narės iniciatyva, pasikonsultavusi su Komisija, vieningai priimti sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas to straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos Danijos, Prancūzijos ar Nyderlandų šalies ar teritorijos statusas Sąjungos atžvilgiu; |
(2) |
2011 m. spalio 26 d. Prancūzijos Prezidento laišku Prancūzijos Respublika (toliau – Prancūzija) pateikė prašymą Europos Vadovų Tarybai priimti sprendimą, kad Majotas, kuris šiuo metu turi užjūrio šalies ar teritorijos statusą, kaip apibrėžta SESV 355 straipsnio 2 dalyje, ir todėl yra įtrauktas į tos Sutarties II priedą, galėtų įgyti atokiausio regiono statusą, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje; |
(3) |
Prancūzijos prašymu išreiškiamas Majoto gyventojų pasirinkimas laipsniškai priartėti prie žemyninės Prancūzijos, patvirtintas 2009 m. kovo 29 d. referendume, kuriame 95,2 % rinkėjų balsavo už pasiūlymą, kad Majotas taptų departamentu. Todėl 2011 m. kovo 31 d. Majotas tapo šimtas pirmuoju Prancūzijos departamentu ir penktuoju Prancūzijos užjūrio departamentu; |
(4) |
Majoto socialinės ir ekonominės struktūros padėtis bei geografinė padėtis turi visas atokiausio regiono savybes, nurodytas SESV 349 straipsnyje, kaip apibrėžta toje nuostatoje. Todėl nuorodą į Majotą reikėtų įtraukti į SESV 349 straipsnį, kad tas straipsnis būtų jam taikytinas visas, ir į SESV 355 straipsnio 1 dalį; |
(5) |
Majoto statuso Sąjungos atžvilgiu pakeitimas atsižvelgiant į demokratiškai išreikštą prašymą turėtų būti laikomas žingsniu, atitinkančiu Majoto įgytą žemyninei Prancūzijai artimą statusą, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Nuo 2014 m. sausio 1 d. Majotas nebėra užjūrio šalis ar teritorija, kuriai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ketvirtosios dalies nuostatos, bet tampa atokiausiu regionu, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje.
2 straipsnis
SESV iš dalies keičiama taip:
1. |
349 straipsnio pirmoje pastraipoje po žodžio „Martinikos“ įterpiamas žodis „Majoto“. |
2. |
355 straipsnio 1 dalyje po žodžio „Martinikai“ įterpiamas žodis „Majotui“. |
3. |
II priede išbraukiama šešta įtrauka. |
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.
Priimta Briuselyje 2012 m. liepos 11 d.
Europos Vadovų Tarybos vardu
Pirmininkas
H. VAN ROMPUY