30.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 172/1

(1)

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, nustatantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę (2) (toliau – PBS), įsigaliojo 1997 m. gruodžio 1 d.;

(2)

PBS 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekyba tam tikrais plieno gaminiais turi būti reglamentuojama PBS III antraštinėje dalyje, išskyrus jos 15 straipsnį, ir susitarimo dėl kiekybinių priemonių nuostatomis;

(3)

2007 m. spalio 26 d. Europos bendrija ir Rusijos Federacijos Vyriausybė sudarė tokį susitarimą dėl prekybos tam tikrais plieno gaminiais (3) (toliau – Susitarimas);

(4)

siekdama įgyvendinti Susitarimą, 2007 m. spalio 22 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1342/2007 (4);

(5)

Susitarime nustatyta, kad Rusijos Federacijai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją iki Susitarimo galiojimo pabaigos, Susitarimas bus nutrauktas, o kiekybinės normos panaikintos nuo įstojimo dienos;

(6)

tą dieną, kai Rusijos Federacija įstos į Pasaulio prekybos organizaciją, reglamentas Susitarimui įgyvendinti taps nebereikalingas. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1342/2007 turėtų būti panaikintas nuo tos dienos,

30.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 172/3

(1)

2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 417/2002 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams (3) buvo keletą kartų iš esmės pakeistas (4). Kadangi būtini nauji pakeitimai, siekiant aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

pagal bendrąją transporto politiką turėtų būti imtasi priemonių saugumui ir taršos prevencijai jūrų transporto srityje užtikrinti;

(3)

didelį susirūpinimą Sąjungai kelia laivų avarijos, į kurias patenka naftos tanklaiviai, su jomis susijusi Sąjungos pakrančių tarša, taip pat jos faunai ir florai bei kitiems jūrų ištekliams daroma žala;

(4)

Komisija savo komunikate dėl bendrosios saugių jūrų politikos atkreipė ypatingą dėmesį į neeiliniame 1993 m. sausio 25 d. vykusiame Aplinkos ir transporto tarybos posėdyje pateiktą prašymą paremti Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) veiksmus, siekiant sumažinti naujų ir esamų laivų saugumo skirtumą atnaujinant šiuo metu eksploatuojamus laivus ir (arba) palaipsniui nutraukiant jų eksploatavimą;

(5)

Taryba 1993 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl bendrosios saugių jūrų politikos (5) visapusiškai pritarė Komisijos komunikato tikslams;

(6)

Europos Parlamentas 1994 m. kovo 11 d. rezoliucijoje dėl bendrosios saugių jūrų politikos (6) teigiamai įvertino Komisijos komunikatą ir pirmiausia paragino imtis veiksmų siekiant pagerinti tanklaivių saugumo standartus;

(7)

Europos Parlamentas savo 2000 m. sausio 20 d. rezoliucijoje dėl nelaimės sudužus tanklaiviui „Erika“ ir išsiliejus naftai (7) palankiai įvertino visas Komisijos pastangas paankstinti datą, nuo kurios bus pradėtas taikyti reikalavimas užtikrinti, kad naftos tanklaivių korpusai būtų dvigubo korpuso konstrukcijos;

(8)

Europos Parlamentas savo 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje dėl naftos tanklaivio „Prestige“ katastrofos prie Galisijos krantų (8) paragino imtis griežtesnių priemonių, kurios galėtų įsigalioti greičiau, ir pareiškė, jog po šios paskutinės katastrofos dar kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad norint iš esmės pagerinti saugią laivybą, būtina efektyviai veikti tarptautiniu ir Sąjungos lygmenimis;

(9)

TJO 1973 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokole (MARPOL 73/78) nustatė tarptautiniu mastu patvirtintas taršos prevencijos taisykles, kurios taikomos naftos tanklaivių dizainui ir jų eksploatacijai. Valstybės narės yra MARPOL 73/78 šalys;

(10)

remiantis MARPOL 73/78 3 straipsnio 3 dalimi, ši konvencija netaikoma karo laivams, pagalbiniams karinio laivyno laivams ir kitiems laivams, kurių savininkė yra ar kuriuos eksploatuoja valstybė ir kurie šiuo metu naudojami tik nekomercinių Vyriausybinių tarnybų reikmėms;

(11)

lyginant statistinius duomenis, susijusius su tanklaivių amžiumi ir nelaimingais atsitikimais, matyti, kad daugiau avarijų patiria senesni laivai. Tarptautiniu lygmeniu nuspręsta, kad 1992 m. priėmus dalinius MARPOL 73/78 pakeitimus dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino standartų taikymo konkretaus amžiaus viengubo korpuso naftos tanklaiviams, tie naftos tanklaiviai bus geriau apsaugoti nuo atsitiktinio užteršimo nafta jei įvyktų susidūrimas arba laivas užplauktų ant seklumos;

(12)

Sąjunga suinteresuota priimti priemones, kad užtikrintų, jog į valstybių narių jurisdikcijai priklausančius uostus ir atviroje jūroje esančius terminalus atplaukiantys arba ten inkarą nuleidžiantys naftos tanklaiviai, taip pat tanklaiviai, plaukiantys su valstybės narės vėliava, atitiktų MARPOL 73/78 I priedo 20 taisyklės, kuri 2004 m. persvarstyta remiantis TJO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (angl. MEPC) priimta rezoliucija MEPC 117(52), reikalavimus ir kad taip būtų apribota Europos vandenų atsitiktinio užteršimo nafta rizika;

(13)

vadovaujantis 2003 m. gruodžio 4 d. priimta rezoliucija MEPC 114(50), į MARPOL 73/78 I priedą įtraukta nauja 21 taisyklė dėl taršos iš naftos tanklaivių gabenant sunkiosios kategorijos naftą prevencijos, pagal kurią draudžiamas sunkiosios kategorijos naftos gabenimas viengubo korpuso naftos tanklaiviuose. Remiantis 21 taisyklės 5, 6 ir 7 dalimis numatyta galimybė netaikyti kai kurių šios taisyklės nuostatų. Į pareiškimą, kurį Europos Sąjungos vardu paskelbė Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusi Italija ir kuris įtrauktas į oficialią Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 50-osios sesijos ataskaitą (MEPC 50/3), įtrauktas politinis įsipareigojimas tomis išimtimis nesinaudoti;

(14)

1993 m. liepos 6 d. įsigaliojo 1992 m. kovo 6 d. TJO priimti MARPOL 73/78 pakeitimai. Remiantis tomis priemonėmis nustatomi dvigubo korpuso arba lygiaverčiai dizaino reikalavimai 1996 m. liepos 6 dieną ar vėliau pastatytiems naftos tanklaiviams, siekiant užkirsti kelią taršai nafta tuo atveju, jei įvyktų susidūrimas arba laivas užplauktų ant seklumos. Priėmus tuos pakeitimus, nuo 1995 m. liepos 6 d. įsigaliojo iki minėtosios datos pastatytų viengubo korpuso naftos tanklaivių eksploatavimo laipsniško nutraukimo planas, pagal kurį reikalaujama, kad iki 1982 m. birželio 1 d. pastatyti naftos tanklaiviai vėliausiai po 25 metų, o tam tikrais atvejais vėliausiai po 30 metų nuo jų pastatymo dienos būtų perstatyti taip, kad atitiktų dvigubo korpuso arba lygiaverčius dizaino standartus. Jei šie esami viengubo korpuso naftos tanklaiviai neatitiks pagal MARPOL 73/78 I priedo 19 taisyklę nustatytų dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų, po 2005 m. ir tam tikrais atvejais po 2012 m. jų nebebus leidžiama eksploatuoti. Esamus viengubo korpuso naftos tanklaivius, kurie buvo pastatyti po 1982 m. birželio 1 d. arba iki 1982 m. birželio 1 d. ir kurie buvo perstatyti, kad atitiktų MARPOL 73/78 reikalavimus, susijusius su izoliuotojo balasto cisternomis ir jų apsaugine padėtimi, bus galima eksploatuoti ne ilgiau kaip iki 2026 m.;

(15)

2001 m. balandžio 27 d. vykusioje 46-ojoje Jūrų aplinkos apsaugos komiteto sesijoje remiantis rezoliucija MEPC 95(46), taip pat 2003 m. gruodžio 4 d. remiantis rezoliucija MEPC 111(50) priimti svarbūs MARPOL 73/78 I priedo 20 taisyklės pakeitimai, pagal kuriuos nustatytas naujas viengubo korpuso naftos tanklaivių eksploatavimo greitesnio nutraukimo planas. Atitinkamos galutinės datos, iki kurių naftos tanklaiviai turi atitikti MARPOL 73/78 I priedo 19 taisyklės reikalavimus, priklauso nuo laivo dydžio ir amžiaus. Pagal šį planą naftos tanklaiviai suskirstyti į tris kategorijas atsižvelgiant į jų talpą, konstrukciją ir amžių. Visos šios kategorijos, įskaitant žemiausią 3 kategoriją, yra svarbios prekybai Sąjungoje;

(16)

galutinė data, iki kurios turi būti palaipsniui nutraukta viengubo korpuso naftos tanklaivio eksploatacija, yra laivo pastatymo dienos sukakties data; remiantis tvarkaraščiu, 1 kategorijos naftos tanklaiviams taikoma data – nuo 2003 m. iki 2005 m., o 2 ir 3 kategorijų naftos tanklaiviams – iki 2010 m.;

(17)

MARPOL 73/78 I priedo 20 taisyklėje nustatytas reikalavimas, pagal kurį visi viengubo korpuso naftos tanklaiviai gali būti toliau eksploatuojami tik jei atitinka būklės įvertinimo sistemos, patvirtintos remiantis 2001 m. balandžio 27 d. rezoliucija MEPC 94(46), iš dalies pakeista 2002 m. spalio 11 d. rezoliucija MEPC 99(48) ir 2003 m. gruodžio 4 d. rezoliucija MEPC 112(50), kriterijus. Taikant būklės įvertinimo sistemą vėliavos valstybės administracijai nustatytas įpareigojimas išduoti atitikties patvirtinimą ir dalyvauti apžiūrose, kurios rengiamos pagal būklės įvertinimo sistemą. Būklės įvertinimo sistema skirta senstančių naftos tanklaivių konstrukcijos trūkumams nustatyti ir ji turėtų būti taikoma visiems senesniems negu 15 metų naftos tanklaiviams;

(18)

pagal MARPOL 73/78 I priedo 20.5 taisyklę tam tikromis aplinkybėmis 2 ir 3 kategorijų naftos tanklaivius išimties tvarka leidžiama eksploatuoti net ir pasibaigus nustatytam jų laipsniško eksploatavimo nutraukimo terminui. To paties priedo 20.8.2 taisyklėje MARPOL 73/78 šalims suteikiama teisė neįsileisti į jų jurisdikcijai priklausančius uostus ar atviroje jūroje esančius terminalus naftos tanklaivių, kuriuos leidžiama eksploatuoti remiantis minėtąja išimtimi. Valstybės narės yra pareiškusios, kad ketina pasinaudoti šia teise. Apie bet kokį sprendimą pasinaudoti šia teise turėtų būti pranešta TJO;

(19)

svarbu užtikrinti, kad dėl šio reglamento nuostatų nekiltų grėsmė įgulų arba naftos tanklaivių, ieškančių saugaus uosto ar prieglobsčio, saugumui;

(20)

kad valstybėse narėse esančiose laivų statyklose būtų galima remontuoti viengubo korpuso naftos tanklaivius, valstybės narės gali padaryti išimtį įsileisti šiuos laivus į savo uostus, jeigu jie negabena krovinio;

(21)

mažai tikėtina, kad TJO pakeis atitinkamų MARPOL 73/78 taisyklių ir Jūrų aplinkos apsaugos komiteto priimtų rezoliucijų MEPC 111(50) ir 94(46), kurios nurodytos šiame reglamente, turinį. Tačiau galėtų būti atlikti neesminiai šių tekstų pakeitimai, pvz., įvesta nauja numeracija. Siekiant, kad reglamentas būtų nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į naujausius susijusių tarptautinės teisės nuostatų pokyčius, įgaliojimas priimti teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteiktas tik kai tai susiję su šiais pakeitimais, jei pagal juos neišplečiama šio reglamento taikymo sritis. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, išsamiai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Komisija, ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamentui ir Tarybai vienu metu, laiku ir tinkamai būtų perduodami atitinkami dokumentai,

a)

kurie plaukia su valstybės narės vėliava;

b)

kurie plaukia į uostą ar atviroje jūroje esantį terminalą arba iš jų arba nuleidžia inkarą valstybės narės jurisdikcijai priklausančioje zonoje, nesvarbu, kokia jų vėliava.

1)

MARPOL 73/78 – 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu, naujausia redakcija;

2)

naftos tanklaivis – naftos tanklaivis, kaip apibrėžta MARPOL 73/78 I priedo 1.5 taisyklėje;

3)

dedveitas – dedveitas, kaip apibrėžta MARPOL 73/78 I priedo 1.23 taisyklėje;

4)

1 kategorijos naftos tanklaivis – 20 000 tonų ar didesnio dedveito naftos tanklaivis, kuris gabena žalios naftos, mazuto, sunkiosios dyzelinės alyvos arba tepalinės alyvos krovinį, arba 30 000 tonų ar didesnio dedveito naftos tanklaivis, kuris gabena kitokius negu pirmiau išvardyta naftos produktus ir kuris neatitinka MARPOL 73/78 I priedo 18.1–18.9, 18.12–18.15, 30.4, 33.1, 33.2, 33.3, 35.1, 35.2 ir 35.3 taisyklėse išdėstytų reikalavimų;

5)

2 kategorijos naftos tanklaivis – 20 000 tonų ar didesnio dedveito naftos tanklaivis, kuris gabena žalios naftos, mazuto, sunkiosios dyzelinės alyvos arba tepalinės alyvos krovinį, arba 30 000 tonų ar didesnio dedveito naftos tanklaivis, kuris gabena kitokius negu pirmiau išvardyta naftos produktus, kuris atitinka MARPOL 73/78 I priedo 18.1–18.9, 18.12–18.15, 30.4, 33.1, 33.2, 33.3, 35.1, 35.2 ir 35.3 taisyklėse išdėstytus reikalavimus ir, kuriame įrengti atskiri, saugumo reikalavimus atitinkantys balasto rezervuarai (angl. SBT/PL);

6)

3 kategorijos naftos tanklaivis – naftos tanklaivis, kurio dedveitas – 5 000 tonų ar didesnis, tačiau mažesnis negu nurodyta 4 ir 5 punktuose;

7)

viengubo korpuso naftos tanklaivis – naftos tanklaivis, neatitinkantis MARPOL 73/78 I priedo 19 ir 28.6 taisyklėse išdėstytų dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų;

8)

dvigubo korpuso naftos tanklaivis:

9)

amžius – laivo amžius metais nuo jo pastatymo dienos;

10)

sunkioji dyzelinė alyva – dyzelinė alyva, kaip apibrėžta MARPOL 73/78 I priedo 20 taisyklėje;

11)

mazutas – sunkieji žalios naftos distiliatai ar jos nuosėdos arba šių medžiagų mišiniai, kaip apibrėžta MARPOL 73/78 I priedo 20 taisyklėje;

12)

sunkiosios kategorijos nafta:

a)

toliau eksploatuoti 2 ir 3 kategorijos naftos tanklaivių, plaukiančių su valstybės narės vėliava, kaip nustatyta pagal MARPOL 73/78 I priedo 20.5 taisyklę;

b)

įplaukti į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus ar atviroje jūroje esančius terminalus kitiems 2 ir 3 kategorijos naftos tanklaiviams, net jeigu remiantis MARPOL 73/78 I priedo 20.5 taisykle jie toliau eksploatuojami su trečiosios valstybės vėliava.

a)

naftos tanklaivis pateko į sudėtingą padėtį ir ieško prieglobsčio;

b)

nepakrautas naftos tanklaivis vyksta į uostą remontui.

30.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 172/10

(1)

2007 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Bendrijoje (3) buvo iš esmės pakeistas (4). Kadangi reikia padaryti daugiau pakeitimų, siekiant aiškumo jį reikėtų išdėstyti nauja redakcija;

(2)

tikslas sumažinti nacionalinio ir tarptinklinio ryšio tarifų skirtumą, kuris buvo įtrauktas į Komisijos 2011–2015 m. lyginamosios analizės sistemos dokumentą ir 2009 m. lapkričio mėn. patvirtintas i2010 aukšto lygio darbo grupės, bei įtrauktas į Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, turėtų taip pat būti šio reglamento tikslas. Numatytas tarptinklinio ryšio paslaugų ir savojoje šalyje teikiamų pavienių paslaugų pardavimas turėtų padidinti konkurenciją, tokiu būdu vartotojams sumažėtų kainos ir Sąjungoje būtų sukurta tarptinklinio ryšio paslaugų rinka, kurioje nacionalinių ir tarptinklinio ryšio tarifų skirtumas būtų nežymus. Tarptinklinio ryšio paslaugos Sąjungos mastu gali paskatinti vidaus telekomunikacijų Sąjungoje vidaus rinkos plėtrą;

(3)

negalima teigti, kad veikia vidaus telekomunikacijų rinka, kol yra dideli skirtumai tarp paslaugų savojoje šalyje ir tarptinklinio ryšio paslaugų kainų. Todėl galutinis tikslas turėtų būti panaikinti paslaugų savojoje šalyje ir tarptinklinio ryšio paslaugų kainų skirtumą ir tokiu būdu sukurti judriojo ryšio paslaugų vidaus rinką;

(4)

aukštas tarptinklinio ryšio skambučių, SMS ir duomenų perdavimo kainų, kurias moka viešųjų judriojo ryšio tinklų vartotojai, pavyzdžiui, studentai, asmenys, keliaujantys verslo reikalais, ir turistai, lygis yra kliūtis naudotis judriojo ryšio prietaisais keliaujant užsienyje Sąjungoje ir kelia vartotojų, nacionalinių reguliavimo institucijų ir Sąjungos institucijų susirūpinimą dėl didelių kliūčių vidaus rinkai. Mažmeninės kainos yra per didelės dėl didelių didmeninių kainų, kurias nustato užsienio priimančiojo tinklo operatorius, ir daugeliu atvejų taip pat dėl didelių mažmeninių antkainių, kuriuos taiko vartotojo savojo tinklo operatorius. Dėl konkurencijos trūkumo, sumažinus didmenines kainas, mažmeniniam vartotojui taikomos kainos dažnai nebūna atitinkamai sumažinamos. Nors kai kurie operatoriai neseniai nustatė tarifų sistemas, pagal kurias vartotojams siūlomos palankesnės sąlygos ir šiek tiek mažesnės kainos, vis dar akivaizdu, kad sąnaudų ir kainų santykis tikrai nėra toks, koks būtų konkurencingoje rinkoje;

(5)

dideli tarptinklinio ryšio mokesčiai trukdo Sąjungos siekiui išplėtoti žinių ekonomiką ir sukurti 500 mln. vartotojų vidaus rinką. Palankesnės sąlygos judriojo ryšio duomenų srautui sudaromos skiriant pakankamai radijo spektro, kad vartotojai ir įmonės bet kur Sąjungoje galėtų naudotis skambučiais, SMS ir duomenų paslaugomis. Numačius laiku skirti pakankamai ir tinkamo dažnių spektro, kad būtų remiami Sąjungos politikos tikslai ir kuo geriau patenkinta vis didėjanti belaidžio duomenų srauto paklausa, daugiamete dažnių spektro politikos programa, nustatyta Sprendimu Nr. 243/2012/ES (5), bus sukurtas pagrindas pokyčiams, kurie sudarys sąlygas Sąjungai tapti pirmaujančia veikėja plačiajuosčio ryšio spartos, judrumo, aprėpties ir pajėgumo srityse, sudarys palankesnes sąlygas atsirasti naujiems verslo modeliams ir technologijoms; tokiu būdu bus prisidedama prie struktūrinių problemų tarptinklinio ryšio didmeniniu lygiu mažinimo;

(6)

platus prie interneto prijungiamų judriojo ryšio prietaisų naudojimas reiškia, kad duomenų perdavimas tarptinkliniu ryšiu turi didelę ekonominę reikšmę. Tai yra lemiamas kriterijus ir taikomųjų programų bei turinio naudotojams, ir teikėjams. Siekiant paskatinti šios rinkos plėtrą, duomenų perdavimo kainos neturėtų trukdyti augimui;

(7)

Komisija komunikate „Europos Sąjungos tarptinklinio ryšio paslaugų plėtros būklės tarpinė ataskaita“ pažymėjo, kad technologijų raida ir (arba) tarptinklinio ryšio paslaugų alternatyvos, pavyzdžiui, IP telefonijos (VoIP) galimybė arba belaidis interneto ryšys (Wi-Fi), gali padidinti tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos Sąjungoje konkurencingumą. Šios alternatyvos, visų pirma IP telefonijos paslaugos, vis daugiau naudojamos šalių viduje, tačiau nepastebima didesnės šių paslaugų plėtros naudojantis tarptinkliniu ryšiu;

(8)

atsižvelgiant į sparčią duomenų perdavimo judriuoju ryšiu plėtrą ir didėjantį skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo naudojantis tarptinkliniu ryšiu paslaugas užsienyje naudojančių vartotojų skaičių, reikia padidinti konkurencinį spaudimą, plėtoti naujus verslo modelius ir technologijas. Tarptinklinio ryšio kainos turėtų būti reguliuojamos taip, kad neatgrasytų konkurencijos nuo dar žemesnių kainų;

(9)

sukūrus Europos socialinę, švietimo, kultūros ir verslumo erdvę, grindžiamą asmenų ir skaitmeninių duomenų judumu, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos žmonių ryšiams, kad būtų sukurta tikra „piliečių Europa“;

(10)

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (6), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (7), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (8), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (9), ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (10) (toliau kartu – 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistema) siekiama sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką Sąjungoje užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą, remiantis didesne konkurencija;

(11)

Reglamentas (EB) Nr. 717/2007 nėra atskira priemonė – juo papildomos ir remiamos su tarptinkliniu ryšiu Sąjungos mastu susijusios taisyklės, nustatytos 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje. Ta sistema nesuteikė nacionalinėms reguliavimo institucijoms pakankamai priemonių, kad jos galėtų imtis efektyvių ir ryžtingų veiksmų, susijusių su tarptinklinio ryšio paslaugų kainų nustatymu Sąjungoje, taigi pasitelkus šią sistemą nepavyksta užtikrinti sklandaus tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkos veikimo. Reglamentas (EB) Nr. 717/2007 buvo tinkama priemonė šiai padėčiai ištaisyti;

(12)

2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistema pagrįsta principu, kad ex ante reguliuojamieji įpareigojimai turėtų būti nustatomi tik tuomet, kai nėra veiksmingos konkurencijos, numatant nacionalinių reguliavimo institucijų periodiškos rinkos analizės ir įpareigojimų peržiūros procesą, kurio pagrindu nustatomi ex ante įpareigojimai operatoriams, kurie nurodyti kaip turintys didelę įtaką rinkoje. Šis procesas apima atitinkamų rinkų apibrėžimą pagal Komisijos rekomendaciją dėl elektroninių ryšių sektoriaus, kuriam taikomas ex ante reguliavimas pagal Direktyvą 2002/21/EB (11), atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų (toliau – rekomendacija), apibrėžtų rinkų analizę pagal Komisijos rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo gaires pagal Sąjungos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą (12), didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių nustatymą ir ex ante įpareigojimų nustatymą tiems operatoriams;

(13)

rekomendacijoje kaip atitinkama rinka, kuriai taikomas ex ante reguliavimas, nurodyta didmeninė nacionalinė tarptautinio tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus rinka. Tačiau nacionalinių reguliavimo institucijų atliekamas darbas – ir atskirai, ir Europos reguliuotojų grupėje (ERG), taip pat ją pakeitusioje Reglamentu (EB) Nr. 1211/2009 (13) įsteigtoje Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijoje (EERRI) analizuojant didmenines nacionalines tarptautinio tarptinklinio ryšio rinkas parodė, kad jokia nacionalinė reguliavimo institucija dar negalėjo veiksmingai spręsti aukšto didmeninių tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu kainų lygio problemos, nes sunku nustatyti didelę įtaką rinkoje turinčias įmones dėl specifinių tarptautinio tarptinklinio ryšio ypatybių, įskaitant jo tarpvalstybinį pobūdį. Įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 717/2007 (14), tarptinklinio ryšio rinka išbraukta iš persvarstytos rekomendacijos;

(14)

be to, nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už judriojo ryšio vartotojų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jų teritorijoje, interesų apsaugą ir rėmimą, negali kontroliuoti kitose valstybėse narėse esančių lankomos šalies tinklo operatorių, nuo kurių tie vartotojai priklauso naudodamiesi tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis, veiksmų. Ši kliūtis taip pat galėtų sumažinti valstybių narių priemonių, kurios pagrįstos joms likusia kompetencija priimti vartotojų apsaugos taisykles, veiksmingumą;

(15)

todėl valstybės narės patiria spaudimą imtis priemonių tarptautinio tarptinklinio ryšio kainų lygio problemai spręsti, tačiau 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje numatytos nacionalinių reguliavimo institucijų ex ante intervencinės reguliavimo priemonės pasirodė nepakankamos, kad tos institucijos galėtų ryžtingai veikti gindamos vartotojų interesus šioje konkrečioje srityje;

(16)

be to, Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl Europos elektroninių ryšių reguliavimo ir rinkų (15) paragino Komisiją parengti naujas iniciatyvas, kad būtų sumažintos didelės tarpvalstybinio judriojo telefono ryšio srauto kainos, o 2006 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad tikslinga, veiksminga ir integruota informacijos ir ryšių technologijų (IRT) politika tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu yra būtina siekiant įgyvendinti ekonomikos augimo ir produktyvumo tikslus, ir šiame kontekste pažymėjo, koks svarbus tarptinklinio ryšio kainų mažinimas konkurencingumui;

(17)

pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, remiantis tuo metu akivaizdžiomis aplinkybėmis, buvo siekiama pašalinti visas valstybių narių prekybos kliūtis, esančias ja derinamoje srityje, inter alia, atsižvelgiant į priemones, kurios daro įtakos tarptinklinio ryšio kainoms. Tačiau tai neturėtų trukdyti suderintų taisyklių pritaikymui prie kitų aplinkybių siekiant rasti veiksmingiausias priemones didinti konkurenciją tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje ir pasiekti aukšto lygio vartotojų apsaugą;

(18)

todėl šiuo reglamentu turėtų būti galima nukrypti nuo kitu atveju taikytinų taisyklių pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, ypač Pagrindų direktyvą, tai yra, kad siūlomų paslaugų kainos, nesant didelės įtakos rinkoje, turėtų būti nustatomos komerciniu susitarimu, ir taip leisti nustatyti papildomus reguliuojamuosius įpareigojimus, kurie atspindi specialias tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugų savybes;

(19)

mažmeninės ir didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos pasižymi unikaliomis savybėmis, kuriomis galima pateisinti išskirtines priemones, platesnes nei pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą nustatyti mechanizmai;

(20)

turėtų būti taikomas bendras suderintas metodas, siekiant užtikrinti, kad viešojo antžeminio judriojo ryšio tinklų naudotojai, keliaudami Sąjungoje, nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas, tokiu būdu didinant tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų konkurenciją tarptinklinio ryšio paslaugų srityje, pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir išsaugant tiek paskatas naujovėms, tiek vartotojų pasirinkimą. Šio bendro metodo reikia atsižvelgiant į tarpvalstybinį atitinkamų paslaugų pobūdį, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai galėtų vykdyti veiklą objektyviai nustatytais kriterijais grindžiamoje vienoje nuoseklioje reguliavimo sistemoje;

(21)

Reglamentas (EB) Nr. 717/2007 nustoja galioti 2012 m. birželio 30 d. Iki jo galiojimo termino Komisija atliko įvertinimą pagal jo 11 straipsnį, kuriame buvo reikalaujama, kad ji įvertintų, ar to reglamento tikslai pasiekti, ir peržiūrėtų tarptinklinio ryšio vartotojams teikiamų skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo paslaugų didmeninių bei mažmeninių kainų pokyčius. Savo 2011 m. liepos 6 d. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Reglamento (EB) Nr. 717/2007 veikimo peržiūros rezultatų Komisija padarė išvadą, kad tikslinga pratęsti Reglamento (EB) Nr. 717/2007 taikymą po 2012 m. birželio 30 d.;

(22)

remiantis duomenimis apie tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo paslaugų Sąjungos mastu kainų pokyčius po Reglamento (EB) Nr. 717/2007 įsigaliojimo, ypač įtraukiant nacionalinių reguliavimo institucijų kas ketvirtį renkamus ir per EERRI skelbiamus duomenis, negalima teigti, kad, netaikant reguliavimo priemonių, mažmeniniu ar didmeniniu lygiu susiformavo pakankama konkurencija ir tikėtina, kad nuo 2012 m. birželio ji bus tvari. Šie duomenys rodo, kad mažmeninės ir didmeninės kainos vis dar yra daug didesnės, nei tarptinklinio ryšio kainos šalies viduje, ir toliau atitinka Reglamentu (EB) Nr. 717/2007 nustatytas ribas arba skiriasi nuo jų labai nedaug, o taikant mažesnes už ribines kainas konkuruojama labai nedaug;

(23)

todėl, 2012 m. birželio 30 d. nustojus galioti apsauginėms reguliavimo priemonėms, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 taikomos didmeniniu ir mažmeniniu lygiu teikiamoms tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugoms, kiltų didelė rizika, kad dėl konkurencinio spaudimo stokos tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje ir dėl paskatų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams kuo labiau padidinti iš tarptinklinio ryšio paslaugų gaunamas pajamas būtų pradėtos taikyti šių paslaugų teikimo sąnaudoms neproporcingos mažmeninės ir didmeninės tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu kainos, ir taip kiltų grėsmė to reglamento tikslams. Todėl reguliavimo intervencijos mechanizmas judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje turėtų būti toliau taikomas po 2012 m. birželio 30 d., siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, sudarant sąlygas formuotis konkurencijai, tuo pačiu garantuojant, kad vartotojams ir toliau užtikrintai netektų mokėti per brangiai, palyginti su konkurencingomis nacionalinėmis kainomis;

(24)

nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų propaguoti Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje nustatytą tikslą, susijusį su galutinių vartotojų galimybėmis gauti ar platinti informaciją ar naudotis pačių pasirinktomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis;

(25)

kad susiformuotų veiksmingesnė, integruota ir konkurencinga tarptinklinio ryšio paslaugų rinka, neturėtų būti taikomi jokie apribojimai, kurie užkerta kelią įmonėms veiksmingai derėtis dėl didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo prieigos. Turėtų būti pašalintos kliūtys, trukdančios naudotis prieiga prie tokių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų dėl nevienodų įmonių derybinių galių ir skirtingo infrastruktūros nuosavybės laipsnio. Savo tinklo infrastruktūros neturintys savo virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriai ir judriojo ryšio paslaugų perpardavėjai paprastai teikia tarptinklinio ryšio paslaugas, remdamiesi komerciniais didmeniniais tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimais, sudarytais su priimančiosios valstybės judriojo ryšio tinklų operatoriais toje pačioje valstybėje narėje. Tačiau komercinių derybų rezultatai gali neužtikrinti pakankamos maržos virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriams ir perpardavėjams, kad būtų skatinama konkurencija siūlant mažesnes kainas. Šių kliūčių pašalinimas ir virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatorių ar perpardavėjų ir judriojo ryšio operatorių derybinių galių subalansavimas, nustatant pareigą suteikti prieigą ir nustatant didmeninės kainos viršutines ribas, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti alternatyvias, inovatyvias ir Sąjungos mastu teikiamas tarptinklinio ryšio paslaugas bei jas siūlyti vartotojams. Pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemos, ypač Pagrindų direktyvos ir Prieigos direktyvos, taisykles šios problemos negalima spręsti nustatant pareigas operatoriams, turintiems didelę įtaką rinkoje;

(26)

todėl turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriose būtų numatyta pareiga patenkinti pagrįstus didmeninės prieigos prie viešųjų judriojo ryšio tinklų tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti prašymus. Tokia prieiga turėtų atitikti prašančiųjų prieigos poreikius. Prieiga turėtų būti nesuteikiama tik remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, susijusiais su techninėmis įgyvendinimo galimybėmis ar būtinybe išlaikyti tinklo vientisumą. Jeigu atsisakoma suteikti prieigą, prašymą pateikusi šalis turėtų galėti pateikti nagrinėti atvejį ginčų sprendimui pagal šiame reglamente išdėstytą procedūrą. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, didmeninė prieiga tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti turėtų būti suteikiama pagal šiuo reglamentu nustatytus didmeniniu lygiu taikomus reguliuojamuosius įpareigojimus ir atsižvelgiant į įvairias tokios prieigos teikimo sąnaudų sudedamąsias dalis. Didmeninei prieigai tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti taikant nuoseklų reguliavimo metodą turėtų būti prisidedama prie to, kad būtų išvengta iškraipymo valstybėse narėse. Suderinusi su Komisija ir bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, EERRI turėtų nustatyti didmeninės prieigos tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti gaires;

(27)

pareiga suteikti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą turėtų apimti tiesioginių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą, taip pat didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą trečiosioms šalims perpardavimui. Pareiga suteikti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą taip pat turėtų apimti judriojo ryšio tinklų operatorių pareigą sudaryti sąlygas virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriams ir perpardavėjams pirkti reguliuojamas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas iš didmeninių kaupyklų, kuriose numatytas vienas prieigos punktas ir standartizuota platforma susitarimams dėl tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu. Siekiant užtikrinti, kad operatoriai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams per pagrįstą laikotarpį suteiktų prieigą prie visų priemonių, reikalingų tiesioginei didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai ir perparduodamai tiesioginei didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai, turėtų būti paskelbtas standartinis pasiūlymas, jame nurodant didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos ir perparduodamos didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos standartinės sąlygos. Paskelbiant standartinį pasiūlymą neturėtų būti užkertamas kelias prieigos prašančio subjekto ir prieigą galinčio suteikti subjekto komercinėms deryboms dėl galutinio didmeninio susitarimo kainų lygio ar papildomų didmeninės prieigos paslaugų, kurios yra kitos paslaugos nei paslaugos, reikalingos tiesioginei didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai ir perparduodamai didmeninei tarptinklinio ryšio prieigai;

(28)

pareiga suteikti didmeninę tarptinklinio ryšio prieigą turėtų apimti prieigą prie visų sudedamųjų dalių, kurios būtinos teikti tarptinklinio ryšio paslaugas, pavyzdžiui: tinklo sudedamųjų dalių ir susijusių priemonių, atitinkamų programinės įrangos sistemų, įskaitant veiklos palaikymo sistemas; informacinių sistemų ar duomenų bazių, skirtų išankstinių užsakymų, teikimo, užsakymo, priežiūros bei remonto prašymų ir sąskaitų rengimui; numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančių sistemų; judriojo ryšio tinklų ir virtualiųjų tinklų paslaugų;

(29)

jeigu perparduodamos didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos prašantis subjektas paprašo prieigos prie kitų priemonių ar paslaugų, nei tų, kurios yra reikalingos mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimui, judriojo ryšio tinklo operatoriai už tas priemones ar paslaugas gali reikalauti sąžiningai ir pagrįstai atlyginti. Tos papildomos priemonės ar paslaugos gali, inter alia, būti pridėtinės vertės paslaugos, papildomos programinės įrangos ar informacinės sistemos ar apskaitos priemonės;

(30)

Judriojo ryšio paslaugos parduodamos paketais, kuriuose yra ir savojoje šalyje teikiamos, ir tarptinklinio ryšio paslaugos, todėl vartotojai turi mažiau galimybių rinktis tarptinklinio ryšio paslaugas. Dėl tokių paketų mažėja tarptinklinio ryšio paslaugų skaidrumas, nes sunku palyginti pavienes paketų sudedamąsias dalis. Todėl judriojo ryšio paslaugų paketų tarptinklinio ryšio sudedamąja dalimi grindžiama ryšio operatorių konkurencija nėra akivaizdi. Sukūrus palankesnes sąlygas naudotis tarptinklinio ryšio paslauga kaip paviene paslauga, būtų sprendžiamos struktūrinės problemos, nes vartotojai būtų geriau informuojami apie tarptinklinio ryšio kainas ir jiems būtų suteikta galimybė aiškiai rinktis tarptinklinio ryšio paslaugas – taip būtų didinamas su paklausa susijęs konkurencinis spaudimas. Todėl tokiu būdu bus prisidedama prie sklandaus tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkos veikimo;

(31)

pastaraisiais metais itin išaugo judriojo tinklo duomenų perdavimo paslaugų paklausa tarp vartotojų ir įmonių. Tačiau dėl didelių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainų naudojimasis šiomis paslaugomis į kitas Sąjungos valstybes keliaujantiems vartotojams ir keliose valstybėse veikiančioms įmonėms labai ribojamas. Atsižvelgiant į tai, kad ši rinka yra nauja, ir į tai, kad vartojimo paklausa duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms sparčiai auga, reguliuojant mažmenines kainas galėtų būti išlaikytos pasiūlytų viršutinių kainų ribų neviršijančios kainos, kaip jau pastebėta pagal Reglamentą (EB) Nr. 717/2007, o ne sukeltas jų kritimas, o tai patvirtina, kad reikia imtis tolesnių struktūrinių priemonių;

(32)

vartotojai turėtų turėti galimybę lengvai, per kuo trumpesnį laiką, atsižvelgiant į techninį sprendimą, be baudos ir nemokamai pasirinkti alternatyvų tarptinklinio ryšio teikėją arba vieną iš kelių alternatyvių tarptinklinio ryšio teikėjų. Apie tokią galimybę vartotojai turėtų būti informuojami aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinama forma;

(33)

vartotojai turėtų turėti teisę jiems palankiu būdu pasirinkti galimybę įsigyti savojoje šalyje teikiamų judriojo ryšio paslaugų paketo pavienes tarptinklinio ryšio paslaugas. Šiuo metu yra kelios galimybės, kaip techniškai įgyvendinti pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimą, įskaitant dviejų tarptautinio judriojo ryšio abonento identifikatorių (IMSI) (du atskiri IMSI toje pačioje SIM kortelėje), vieno IMSI (vieno IMSI pasidalijimas tarp paslaugų savojoje šalyje teikėjų ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų) ir dviejų arba vieno IMSI derinių naudojimo galimybę, derinant su techninėmis sąlygomis, kuriomis vartotojui neužkertamas kelias naudotis reguliuojamomis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, teikiamomis tiesiogiai lankomos šalies tinkle, sudarant savojo tinklo operatoriaus ir lankomos šalies operatoriaus susitarimus;

(34)

dėl didelių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainų vartotojai vengia naudotis judriojo tinklo duomenų perdavimo paslaugomis keliaudami Sąjungoje. Atsižvelgiant į augančią duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų paklausą ir didėjančią šių paslaugų svarbą, neturėtų būti jokių kliūčių laikinai arba nuolat naudotis alternatyviomis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, teikiamomis tiesiogiai lankomos šalies tinkle, neatsižvelgiant į galiojančias sutartis ar susitarimus dėl tarptinklinio ryšio su paslaugų savojoje šalyje teikėjais ir nenustatant jiems papildomų mokesčių. Kai to paprašoma, siekiant pasiūlyti duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, teikiamas tiesiogiai lankomos šalies tinkle, paslaugų savojoje šalyje teikėjai ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų teikėjai turėtų bendradarbiauti, kad vartotojams nebūtų užkirstas kelias gauti tas paslaugas bei naudotis jomis, ir užtikrinti kitų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo tęstinumą;

(35)

šiame reglamente neturėtų būti nustatytos jokios konkrečios pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo techninės sąlygos, o sudaryta galimybė priimti veiksmingiausius ir efektyviausius sprendimus, be kita ko, suderintą sprendimą, kurį turi parengti Komisija, remdamasi EERRI pateikta informacija, todėl turėtų būti nustatyti su techninėmis savybėmis susiję kriterijai, kuriuos turėtų atitikti pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo techninis sprendimas. Tie kriterijai, inter alia, turėtų apimti koordinuotai ir suderintai visoje Sąjungoje nustatytą sprendimą ir reikalavimą bei turėtų užtikrinti, kad vartotojai galėtų greitai ir lengvai pasirinkti kitą tarptinklinio ryšio paslaugų teikėją, nekeisdami savo telefono numerio. Be to, neturėtų būti trukdoma naudotis tarptinkliniu ryšiu už Sąjungos ribų arba trečiųjų šalių vartotojams, esantiems Sąjungoje;

(36)

judriojo ryšio tinklų operatoriai turėtų aktyviau bendradarbiauti ir derinti savo veiklą, kad būtų techniškai įmanoma koordinuota ir sklandi pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų raida ir neužkertamas kelias naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, kurios tiesiogiai teikiamos lankomos šalies tinkle. Todėl, kad būtų sudarytos sąlygos greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių ir technologijų pažangos, turėtų būti nustatyti pagrindiniai principai ir metodikos. EERRI, bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų padėti Komisijai sukurti techninius elementus, kad būtų sudarytos sąlygos pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimui ir būtų neužkertamas kelias naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis, kurios tiesiogiai teikiamos lankomos šalies tinkle. Prireikus Komisija turėtų įgalioti Europos standartizacijos įstaigą iš dalies pakeisti atitinkamus standartus, reikalingus darniai įgyvendinti pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimą;

(37)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl išsamių paslaugų savojoje šalyje teikėjų informavimo pareigos taisyklių ir dėl pavienių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo techninio sprendimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (16);

(38)

EERRI turėtų būti leidžiama, atsižvelgus į šio reglamento nuostatas ir į Komisijos įgyvendinimo aktus, priimtus pagal jį, savo iniciatyva parengti konkrečias pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimo arba kitų šiuo reglamentu reglamentuojamų klausimų technines gaires;

(39)

laikoma, jog tam, kad pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimas būtų visiškai veiksmingas, tokių paslaugų pardavimas turi būti derinamas su pareiga suteikti didmeninės prieigą tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, o tai sudarytų palankesnes sąlygas naujiems ir esamiems rinkos dalyviams, įskaitant tarptautinius tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjus, lengviau patekti į rinką. Užtikrinant reguliavimo metodo nuoseklumą ir tokiu būdu prisidedant prie vidaus rinkos plėtros, tokiu sprendimu būtų užkertamas kelias iškraipymui valstybėse narėse. Tačiau, įgyvendinant pavienių reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pardavimą, operatoriams reikės nustatyti tinkamą laikotarpį prisitaikymui techniniu lygiu, todėl struktūrinių priemonių rezultatas – iš tiesų veikianti pakankamai konkurencinga vidaus rinka – atsiras tik po tam tikro laiko. Dėl šios priežasties toliau laikinai turėtų būti taikomos atitinkamo lygio didžiausios leistinos didmeninių kainų už tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas ribos, taip pat šių paslaugų mažmeninių kainų apsauginės ribos, siekiant užtikrinti, kad vartotojų turima nauda būtų išsaugota pereinamuoju tokių struktūrinių priemonių įgyvendinimo laikotarpiu;

(40)

laikino kainų reguliavimo pratęsimo atžvilgiu reguliuojamieji įpareigojimai turėtų būti nustatyti ir mažmeniniu, ir didmeniniu lygiu, siekiant apsaugoti tarptinklinio ryšio vartotojų interesus, nes patirtis parodė, kad tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugų didmeninių kainų sumažinimas gali nelemti tarptinklinio ryšio mažmeninių kainų sumažėjimo, nes nėra paskatų, kad taip atsitiktų. Kita vertus, jei būtų imamasi veiksmų mažmeninėms kainoms mažinti, o su šių paslaugų teikimu susijusių didmeninių kainų klausimas nebūtų sprendžiamas, galėtų būti sutrikdytas tinkamas tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkos veikimas, o konkurencija negalėtų sustiprėti;

(41)

kol struktūrinėmis priemonėmis neužtikrinta pakankama konkurencija tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje, dėl kurios sumažėtų didmeninės kainos, ir tai būtų naudinga vartotojams, veiksmingiausias ir proporcingiausias skambučių naudojantis tarptinkliniu ryšiu Sąjungos viduje ir jų priėmimo kainų reguliavimo metodas yra Sąjungos lygmeniu nustatyti didžiausią leistiną vidutinę minutės didmeninę kainą ir riboti mažmenines kainas, taikant Reglamente (EB) Nr. 717/2007 nustatytą Europos tarifą, kuris buvo papildytas Reglamentu (EB) Nr. 544/2009 (17) nustatytu Europos SMS tarifu ir turėtų būti padidintas šiame reglamente nustatytu Europos duomenų tarifu. Vidutinė didmeninė kaina turėtų būti taikoma bet kuriems dviem Sąjungos operatoriams per nurodytą laikotarpį;

(42)

reikėtų nustatyti laikiną Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifų apsauginį lygį, tuo pačiu užtikrinant, kad vartotojų gaunama nauda struktūrinių priemonių įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu būtų ne tik išsaugota, bet ir padidinta, kuris užtikrintų pakankamą maržą tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams ir skatintų konkurencingus tarptinklinio ryšio paslaugų pasiūlymus mažesnėmis kainomis. Per atitinkamą laikotarpį tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų aktyviai siekti atkreipti vartotojų dėmesį į informaciją apie Europos tarifus ir nemokamai, aiškiai ir skaidriai siūlyti juos visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams;

(43)

laikini Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifai, kurie turi būti siūlomi tarptinklinio ryšio vartotojams, turėtų atspindėti pagrįstą maržą atsižvelgiant į tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo didmenines išlaidas, kartu suteikiant tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams laisvę konkuruoti diferencijuojant savo siūlomas paslaugas ir pritaikant kainų nustatymo struktūras prie rinkos sąlygų ir vartotojų prioritetų. Turėtų būti nustatytos tokio lygio apsauginės ribos, kurios neiškreiptų struktūrinių priemonių konkurencinės naudos ir galėtų būti panaikintos, kai struktūrinės priemonės duos konkrečios naudos vartotojams. Šis reguliavimo metodas neturėtų būti taikomas tai tarifo daliai, kuri nustatoma už pridėtinės vertės paslaugų teikimą, bet tik prisijungimo prie tokių paslaugų tarifams;

(44)

šis reguliavimo metodas turėtų būti lengvai įgyvendinamas ir stebimas siekiant sumažinti ir operatorių ir tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų, kuriems taikomi jo reikalavimai, ir nacionalinių reguliavimo institucijų, kurioms pavesta jo priežiūra ir įgyvendinimo užtikrinimas, administracinę naštą. Jis taip pat turėtų būti skaidrus ir lengvai suprantamas visiems judriojo ryšio vartotojams Sąjungoje. Be to, juo turėtų būti užtikrintas aiškumas ir nuspėjamumas didmenines ir mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas teikiantiems operatoriams. Todėl šiame reglamente reikėtų pinigine išraiška nustatyti didžiausias leistinas didmenines ir mažmenines minutės kainas;

(45)

tokiu būdu nustatant didžiausią leistiną vidutinę didmeninę minutės kainą turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus elementus, susijusius su skambinimu naudojantis tarptinkliniu ryšiu Sąjungos mastu, visų pirma į skambučių pradžios ir pabaigos kainas judriojo ryšio tinkluose, įskaitant papildomas išlaidas, signalų perdavimą ir persiuntimą. Tinkamiausias kriterijus skambučio pradžios ir pabaigos kainai nustatyti yra vidutinė judriojo ryšio tinklo operatorių Sąjungoje judriojo ryšio pabaigos kaina, pagrįsta nacionalinių reguliavimo institucijų pateikta ir Komisijos skelbiama informacija. Todėl šiuo reglamentu nustatyta didžiausia leistina vidutinė minutės kaina turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į vidutinę skambučio judriuoju ryšiu pabaigos kainą, kuri yra kriterijus su tuo susijusioms išlaidoms nustatyti. Didžiausia leistina vidutinė didmeninė minutės kaina turėtų būti kasmet mažinama, siekiant atsižvelgti į nacionalinių reguliavimo institucijų kartais taikomą judriojo ryšio pabaigos kainų sumažinimą;

(46)

mažmeniniu lygiu taikomas laikinas Europos skambučių tarifas turėtų būti toks, kad tarptinklinio ryšio vartotojai galėtų būti užtikrinti, jog iš jų nebus reikalaujama mokėti pernelyg didelės kainos atliekant arba priimant reguliuojamą tarptinklinio ryšio skambutį, kartu paliekant pakankamą veiksmų laisvę tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui diferencijuoti vartotojams siūlomus produktus;

(47)

pereinamuoju apsauginių ribų taikymo laikotarpiu visi vartotojai turėtų būti informuoti apie paprastą tarptinklinio ryšio tarifą, kuris neviršys didžiausių leistinų kainų, ir turėti galimybę be papildomų mokesčių ar išankstinių sąlygų jį pasirinkti. Pagrįsta didmeninių ir mažmeninių kainų marža turėtų būti užtikrinta, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai padengtų visas specifines tarptinklinio ryšio mažmenines išlaidas, įskaitant tinkamą rinkodaros išlaidų ir telefono aparatų subsidijų dalį, ir jiems būtų paliktas pakankamas likutis, kad jie galėtų gauti deramas pajamas. Laikini Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifai yra tinkama priemonė siekiant vartotojui suteikti apsaugą, o tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui – lankstumą. Didžiausi leistini Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifai turėtų kasmet mažėti kartu su didmeninėmis kainomis;

(48)

kol taikomos laikinos apsauginės ribos, nauji tarptinklinio ryšio vartotojai turėtų būti aiškiai ir suprantamai išsamiai informuojami apie skirtingus tarptinklinio ryšio Sąjungoje tarifus, įskaitant tarifus, kurie atitinka laikinus Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifus. Esamiems tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti suteikta galimybė per tam tikrą laikotarpį pasirinkti naują tarifą, atitinkantį laikinus Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifus, arba bet kokius kitus tarptinklinio ryšio tarifus. Esamų tarptinklinio ryšio vartotojų, kurie per tą laikotarpį tarifo nepasirinko, atveju derėtų išskirti vartotojus, kurie iki šio reglamento įsigaliojimo jau buvo pasirinkę tam tikrą tarptinklinio ryšio tarifą ar paketą, ir vartotojus, kurie to nebuvo padarę. Pastariesiems turėtų būti automatiškai taikomas tarifas, atitinkantis šį reglamentą. Tarptinklinio ryšio vartotojams, kurie jau naudojasi konkrečiais jų individualius poreikius atitinkančiais ir pagal tuos poreikius pasirinktais tarptinklinio ryšio tarifais ar paketais, turėtų būti ir toliau taikomi anksčiau jų pasirinkti tarifai ar paketai, jei jiems priminus apie dabar jiems taikomų tarifų sąlygas ir apie taikytinus Europos tarifus, jie savo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui praneša apie savo pasirinkimą pasilikti prie to tarifo. Tokie konkretūs tarptinklinio ryšio tarifai ar paketai galėtų apimti, pavyzdžiui, fiksuoto dydžio tarptinklinio ryšio kainas, neviešuosius tarifus, tarifus su papildomais fiksuoto dydžio tarptinklinio ryšio mokesčiais, tarifus, pagal kuriuos minutės kaina yra mažesnė už didžiausius leistinus Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifus, arba tarifus su skambučio sudarymo mokesčiais;

(49)

kadangi šis reglamentas turėtų būti speciali priemonė pagal Pagrindų direktyvos 1 straipsnio 5 dalį ir kadangi iš tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugų teikėjų šiuo reglamentu gali būti reikalaujama pakeisti savo mažmeninius tarptinklinio ryšio tarifus, kad jie atitiktų šio reglamento reikalavimus, šiais pakeitimais judriojo ryšio vartotojams neturėtų būti suteikta teisė pagal nacionalinius įstatymus, kuriais perkeliama 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistema, atšaukti savo sutartis;

(50)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis galimybei teikti vartotojams novatoriškus pasiūlymus, kurie yra palankesni nei laikini Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifai, kaip nustatyta šiame reglamente, o turėtų būti skatinama teikti tarptinklinio ryšio vartotojams novatoriškus pasiūlymus mažesnėmis kainomis, visų pirma reaguojant į papildomą konkurencinį spaudimą, susidariusį dėl šio reglamento struktūrinių nuostatų. Šiuo reglamentu nėra reikalaujama, kad būtų iš naujo nustatytos tarptinklinio ryšio kainos, jei jos buvo visiškai panaikintos, taip pat jame nėra reikalaujama, kad esamos tarptinklinio ryšio kainos būtų padidintos iki šiame reglamente nustatytų laikinų apsauginių ribų lygio;

(51)

jei didžiausios leistinos kainos išreikštos ne euro, pradinės taikytinos ribos ir tų ribų patikslintos vertės turėtų būti nustatomos atitinkama valiuta, taikant orientacinius valiutų keitimo kursus, šiame reglamente nurodytą dieną paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jei nurodytą dieną leidinys neleidžiamas, turėtų būti taikomi tie orientaciniai valiutų keitimo kursai, kurie paskelbiami kitame po tos datos skelbiamame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kuriame nurodyti tokie orientaciniai valiutų keitimo kursai. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų (reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų) kainų didėjimo, galinčio atsirasti dėl orientacinių kitų nei euro valiutų keitimo kursų svyravimo, valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, nustatydamos didžiausias leistinas mažmenines kainas savo valiuta turėtų naudoti orientacinių valiutų keitimo kursų per tam tikrą laikotarpį vidurkį;

(52)

nors daugelis didmeninių sujungimo mokesčių paprastai nustatomi už sekundes, kai kurie judriojo ryšio tinklų operatoriai, apmokestindami teikiamas didmenines tarptinklinio ryšio skambučių paslaugas, taiko trumpiausią apmokestinimo laikotarpį, siekiantį iki 60 sekundžių, todėl iškraipoma tų operatorių ir kitokius paslaugų apmokestinimo metodus taikančių operatorių konkurencija ir kliudoma nuosekliai taikyti šiuo reglamentu nustatytas didžiausias leistinas didmenines kainas. Be to, dėl to tenka mokėti papildomą mokestį, dėl kurio padidėja didmeninės išlaidos, o tai neigiamai veikia mažmenines tarptinklinio ryšio skambučių paslaugų kainas. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad judriojo ryšio tinklo operatoriai didmenines reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių kainas apskaitytų už sekundes;

(53)

ERG, kurią vėliau pakeitė EERRI, yra apskaičiavusi, kad, judriojo ryšio operatoriams mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų apmokestinimui taikant ilgesnius nei vienos sekundės intervalus, skambinimo sąskaitą padidėja maždaug 24 %, o sąskaita už priimtus skambučius – maždaug 19 %, palyginti su įprastine sąskaita taikant Europos skambučio tarifą. Ji taip pat pareiškė, kad šios didesnės kainos yra tam tikras paslėptas mokestis, nes daugeliui vartotojų jis nėra pateikiamas skaidriai. Todėl ERG rekomendavo imtis skubių veiksmų skirtingos mažmeninio lygio apmokestinimo tvarkos taikant Europos skambučių tarifą klausimui spręsti;

(54)

nors Reglamentu (EB) Nr. 717/2007, kuriuo Sąjungoje nustatytas Europos tarifas, buvo nustatytas bendras metodas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio vartotojams už reguliuojamus tarptinklinio ryšio skambučius netektų mokėti pernelyg brangiai, tačiau tai, kad judriojo ryšio operatoriai taiko skirtingus pokalbių laiko apskaitos tarpsnius, labai kliudo nuosekliai taikyti tą metodą. Tai taip pat reiškia, kad, nors tarptinklinio ryšio paslaugos Sąjungos mastu yra tarpvalstybinio pobūdžio, apskaitant reguliuojamus tarptinklinio ryšio skambučius laikomasi skirtingų metodų, o tai iškreipia konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje;

(55)

todėl turėtų būti įvestos bendros taisyklės dėl mažmeninių paslaugų, kurioms taikomas Europos skambučių tarifas, apmokestinimo vienetų, kad būtų dar labiau sustiprinta vidaus rinka ir visoje Sąjungoje užtikrinta vienodo aukšto lygio tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugų vartotojų apsauga;

(56)

todėl turėtų būti reikalaujama, kad mažmeninių reguliuojamų tarptinklinio ryšio skambučių paslaugų teikėjai visus vartotojų skambučius, kuriems taikomas Europos skambučių tarifas, apmokestintų už sekundes, o vartotojams skambinant jie galėtų taikyti ne ilgesnį kaip 30 sekundžių pradinį trumpiausią apmokestinimo laikotarpį. Tokiu būdu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai galės padengti bet kokias pagrįstas sujungimo išlaidas ir vykdyti veiklą lanksčiai, konkuruodami ir siūlydami trumpesnį pradinį trumpiausią apmokestinimo laikotarpį. Priimtų skambučių, kuriems taikomas Europos skambučių tarifas, atveju joks trumpiausio pradinio apmokestinimo laikotarpio taikymas nėra pagrįstas, nes atitinkama didmeninė kaina skaičiuojama už sekundes, o bet kokios ypatingos sujungimo išlaidos įskaičiuojamos į skambučių pabaigos judriojo ryšio tinkluose mokesčius;

(57)

vartotojai neturėtų mokėti už lankomos šalies tinkle gaunamas balso pašto žinutes, nes jie negali kontroliuoti šių žinučių trukmės. Tai neturėtų daryti poveikio kitiems balso paštui taikomiems mokesčiams, pavyzdžiui, mokesčiui už tokių žinučių išklausymą;

(58)

pasienio regionuose gyvenantys vartotojai neturėtų gauti pernelyg didelių sąskaitų dėl nepageidauto tarptinklinio ryšio įsijungimo. Todėl tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų imtis pagrįstai reikalingų priemonių savo vartotojams apsaugoti, kad jiems netektų mokėti už tarptinklinį ryšį, būnant savo valstybėje narėje. Tai turėtų apimti tinkamas informavimo priemones, kad vartotojai galėtų aktyviais veiksmais užkirsti kelią tokiems nepageidaujamo tarptinklinio ryšio įsijungimo atvejams. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų skirti tinkamą dėmesį situacijoms, susijusioms su vartotojų mokamais mokesčiais už tarptinklinį ryšį jiems dar būnant savo valstybėje narėje, ir turėtų imtis atitinkamų priemonių šiai problemai mažinti;

(59)

tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugų atveju, kaip ir tarptinklinio ryšio skambučių atveju, yra nemaža grėsmė, kad nustačius tik su didmeninėmis kainomis susijusius įpareigojimus, vartotojams mažmeninės kainos savaime nesumažės. Kita vertus, jeigu būtų imtasi veiksmų mažmeninėms kainoms sumažinti, bet nebūtų sprendžiamas su jomis susijusių didmeninių kainų klausimas, galėtų atsirasti poveikis kai kurių tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų, ypač mažesniųjų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų, padėčiai, nes padidėtų kainų spaudimo pavojus;

(60)

be to, dėl ypatingos tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos struktūros ir tarpvalstybinio jos pobūdžio pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą nacionalinėms reguliavimo institucijoms nebuvo suteikta tinkamų priemonių, kad jos galėtų veiksmingai spręsti konkurencijos problemas, dėl kurių taikomos didelės reguliuojamų tarptinklinių SMS paslaugų didmeninės bei mažmeninės kainos. Dėl to neužtikrinamas sklandus vidaus rinkos veikimas ir šią problemą reikėtų spręsti;

(61)

todėl turėtų būti nustatyti reguliuojamieji įpareigojimai dėl didmeninių reguliuojamų tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugų, kad būtų įtvirtintas labiau pagrįstas didmeninių kainų ir atitinkamų paslaugų teikimo sąnaudų santykis, ir laikinojo laikotarpio reguliuojamieji įpareigojimai dėl mažmeninių tų pačių paslaugų, kad būtų apsaugoti tarptinklinio ryšio vartotojų interesai, kol struktūrinės priemonės taps veiksmingos;

(62)

kol dėl struktūrinių priemonių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje atsiras pakankama konkurencija, veiksmingiausias ir proporcingiausias reguliuojamų tarptinklinio ryšio SMS žinučių didmeninių kainų reguliavimo metodas – Sąjungos lygmeniu nustatyti didžiausią leistiną vidutinę iš lankomos šalies tinklo siunčiamos SMS žinutės kainą. Vidutinė didmeninė kaina konkrečiu laikotarpiu turėtų būti taikoma bet kuriems dviems Sąjungos operatoriams;

(63)

į didžiausią leistiną didmeninę reguliuojamų tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugų kainą turėtų būti įtrauktos visos didmeninių paslaugų teikėjo patiriamos išlaidos, įskaitant, inter alia, inicijavimo, persiuntimo ir negrąžinamas tarptinklinio ryšio SMS žinučių užbaigimo lankomos šalies tinkle išlaidas. Todėl, siekiant užtikrinti, kad šiuo reglamentu nustatytos taisyklės būtų nuosekliai taikomos, reguliuojamų tarptinklinio ryšio SMS žinučių didmeninių paslaugų teikėjams turėtų būti draudžiama įvesti atskirą mokestį už tarptinklinio ryšio SMS žinučių užbaigimą jų tinkle;

(64)

siekiant užtikrinti, kad didžiausios leistinos kainos už didmenines tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugas kuo labiau atitiktų paslaugų teikimo išlaidų lygį ir kad galėtų formuotis konkurencija mažmeniniu lygiu, didžiausios leistinos didmeninės kainos, taikomos reguliuojamoms SMS žinutėms, turėtų atitikti paskesnį mažinimą;

(65)

Reglamente (EB) Nr. 544/2009 konstatuota, kad, nesant struktūrinių elementų, kuriais būtų sukurta konkurencija tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje, veiksmingiausias ir proporcingiausias SMS žinučių siuntimo tarptinkliniu ryšiu Sąjungos mastu mažmeninių kainų reguliavimo metodas – nustatyti reikalavimą, kad judriojo ryšio operatoriai savo tarptinklinio ryšio vartotojams siūlytų Europos SMS tarifą, kuris neviršytų nustatytos didžiausios leistinos kainos;

(66)

kol struktūrinės priemonės taps veiksmingos, turėtų būti toliau taikomas tokio apsauginio lygio laikinas Europos SMS tarifas, kuris, tuo pačiu prisidėdamas prie vartotojų gaunamos naudos išsaugojimo, užtikrina pakankamą maržą tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams ir tuo pačiu pagrįsčiau atspindi paslaugų teikimo sąnaudas;

(67)

todėl laikinas Europos SMS tarifas, kuris gali būti siūlomas tarptinklinio ryšio vartotojams, turėtų atspindėti pagrįstą maržą atsižvelgiant reguliuojamų į tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugos teikimo sąnaudas, ir kartu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams turėtų būti suteikta galimybė laisvai konkuruoti diferencijuojant siūlomas paslaugas ir pritaikant kainų nustatymo struktūras prie rinkos sąlygų ir vartotojų prioritetų. Tokia apsauginė riba turėtų būti nustatyta tokio lygio, kad nebūtų iškraipoma struktūrinių priemonių konkurencinė nauda ir kad ši riba galėtų būti panaikinta, kai struktūrinės priemonės taps veiksmingos. Šis reguliavimo metodas neturėtų būti taikomas pridėtinės vertės SMS žinučių paslaugoms;

(68)

neturėtų būti reikalaujama, kad tarptinklinio ryšio vartotojai mokėtų papildomą mokestį už reguliuojamą tarptinklinio ryšio SMS žinutę ar balso pašto žinutę, kurią jie gauna naudodamiesi tarptinkliniu ryšiu lankomos šalies tinkle, kadangi tokio atsiuntimo išlaidos jau įskaičiuotos į mažmeninę SMS žinutės ar balso pašto žinutės siuntimo tarptinkliniu ryšiu kainą;

(69)

Europos SMS tarifas turėtų būti automatiškai taikomas visiems naujiems ar esamiems tarptinklinio ryšio vartotojams, kurie sąmoningai nepasirinko arba sąmoningai nesirenka specialaus tarptinklinio ryšio SMS žinučių tarifo arba tarptinklinio ryšio paslaugų paketo, į kurį įtrauktos reguliuojamų tarptinklinio ryšio SMS žinučių paslaugos;

(70)

SMS žinutė – tai žinučių paslaugos tekstinė žinutė, kuri aiškiai skiriasi nuo kitokių žinučių, pavyzdžiui, MMS žinučių arba elektroninių laiškų. Siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas neprarastų veiksmingumo ir jo tikslai būtų visiškai įgyvendinti, turėtų būti draudžiama keisti bet kokius tarptinkliniu ryšiu siunčiamos SMS žinutės techninius parametrus, dėl kurių ji skirtųsi nuo savajame tinkle siunčiamos SMS žinutės;

(71)

nacionalinių reguliavimo institucijų surinkti duomenys rodo, kad vidutinės didmeninės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainos, kurias lankomos šalies tinklo operatoriai taiko tarptinklinio ryšio vartotojų tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams, lieka aukštos. Net jei šios didmeninės kainos linkusios mažėti, jos vis dar yra labai didelės palyginti su paslaugų teikimo išlaidomis;

(72)

didelės didmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainos nemažėja pirmiausia dėl nepirmenybinių tinklų operatorių taikomų didelių didmeninių paslaugų kainų. Tokias kainas lemia srauto nukreipimo apribojimai, dėl kurių operatoriai neturi pakankamai paskatų vienašališkai mažinti įprastines didmenines kainas, kadangi srautas būtų priimamas nepriklausomai nuo taikomos kainos. Todėl didmeninių paslaugų kainos labai smarkiai skiriasi. Kai kuriais atvejais nepirmenybiniams tinklams taikomos šešis kartus didesnės didmeninės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainos nei pirmenybiniam tinklui. Dėl šių itin aukštų didmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainų Sąjungoje pastebimai iškraipomos judriojo ryšio paslaugų operatorių konkurencijos sąlygos, ir tai kliudo vidaus rinkai sklandžiai veikti. Jos taip pat apriboja tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų galimybes numatyti savo didmenines išlaidas ir taip vartotojams teikti paslaugų paketus už skaidrią ir konkurencingą mažmeninę kainą. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinių reguliavimo institucijų galimybė veiksmingai spręsti šias problemas nacionaliniu lygmeniu yra ribota, turėtų būti taikoma didžiausia leistina didmeninė duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kaina. Todėl turėtų būti nustatyti reguliuojamieji įpareigojimai dėl didmeninių reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų, kad būtų įtvirtintas labiau pagrįstas didmeninių kainų ir atitinkamų paslaugų teikimo išlaidų santykis, ir kad būtų apsaugoti mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojų interesai;

(73)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai neturėtų apmokestinti tarptinklinio ryšio vartotojų už jokias reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, išskyrus tuos atvejus ir tik tada, kai tarptinklinio ryšio vartotojas sutinka, kad jam būtų teikiama ši paslauga;

(74)

šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti Sąjungos mastu teikiamas mažmenines duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas. Ypatingos tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų savybės, dėl kurių priimtas Reglamentas (EB) Nr. 717/2007, o judriojo ryšio operatoriams nustatytos pareigos, susijusios su tarptinklinio ryšio skambučių ir SMS žinučių paslaugų teikimu Sąjungos mastu, būdingos ir Sąjungos mastu teikiamoms mažmeninėms duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms. Kaip ir tarptinklinio ryšio skambučių ir SMS žinučių paslaugos, duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos nacionaliniu lygmeniu perkamos ne atskirai – jos yra tik dalis didesnio mažmeninių paslaugų paketo, kurį vartotojai perka iš savo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo, todėl varžomos veikiančios konkurencinės jėgos. Taip pat, dėl tarpvalstybinio minėtų paslaugų pobūdžio nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už jų teritorijoje gyvenančių judriojo ryšio vartotojų interesų apsaugą ir jų interesų propagavimą, negali kontroliuoti lankomos šalies tinklo operatorių, esančių kitose valstybėse narėse, veiklos;

(75)

kaip ir reguliavimo priemonių, kurios jau taikomos skambučių ir SMS žinučių paslaugoms, atveju, kol struktūrinėmis priemonėmis neužtikrinta pakankama konkurencija, veiksmingiausias ir proporcingiausias metodas, kurį taikant pereinamuoju laikotarpiu būtų galima reguliuoti mažmenines duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainas Sąjungos mastu, yra nustatyti reikalavimą, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai savo tarptinklinio ryšio vartotojams siūlytų laikiną Europos duomenų tarifą, kuris neviršytų nustatytos didžiausios leistinos kainos. Europos duomenų tarifas turėtų būti tokio apsauginio dydžio, kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga, kol struktūrinės priemonės taps veiksmingos, ir kartu užtikrinta pakankama marža tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams, tuo pačiu pagrįsčiau atspindint paslaugų teikimo išlaidas;

(76)

todėl į laikiną Europos duomenų tarifą, kuris gali būti siūlomas tarptinklinio ryšio vartotojams, turėtų būti įskaičiuota reguliuojamos duomenų perdavimo tarptinklinio ryšiu paslaugos teikimo sąnaudomis pagrįsta tinkamo dydžio marža, o tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams turėtų būti sudaryta galimybė laisvai konkuruoti diferencijuojant siūlomas paslaugas ir pritaikant kainų nustatymo struktūras prie rinkos sąlygų ir vartotojų prioritetų. Tokia apsauginė riba turėtų būti tokio dydžio, kad nebūtų iškreipta struktūrinių priemonių konkurencinė nauda, ir galėtų būti panaikinta, kai struktūrinės priemonės duos konkrečios ilgalaikės naudos vartotojams. Panašiai, kaip ir metodo, taikomo tarptinklinio ryšio skambučių ir SMS žinučių paslaugoms, atveju, didžiausios leistinos reguliuojamos laikino Europos duomenų tarifo kainos turėtų laipsniškai mažėti, atsižvelgiant į numatomą duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu mažmeninių paslaugų teikimo išlaidų mažėjimą;

(77)

laikinas Europos duomenų tarifas turėtų būti automatiškai taikomas visiems naujiems ar esamiems tarptinklinio ryšio vartotojams, kurie sąmoningai nepasirinko arba sąmoningai nesirenka specialaus duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu tarifo arba tarptinklinio ryšio paslaugų paketo, į kurį įtrauktos reguliuojamos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos;

(78)

siekiant užtikrinti, kad vartotojai mokėtų tik už tas duomenų perdavimo paslaugas, kuriomis tikrai naudojosi, ir būtų išvengta paslėptų mokesčių problemų, su kuriomis dėl operatorių taikomų mokesčio apskaičiavimo mechanizmų skambučių paslaugų srityje susidurta po to, kai pradėta taikyti Reglamentą (EB) Nr. 717/2007, mokestis pagal laikiną Europos duomenų tarifą turėtų būti apskaičiuojamas kilobaitais. Toks mokesčio apskaičiavimas atitinka mokesčio apskaičiavimo mechanizmą, kuris jau taikomas didmeniniu lygiu;

(79)

tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai gali pasiūlyti sąžiningo naudojimo politika grindžiamą, visas paslaugas apimantį fiksuoto dydžio mėnesio mokestį, kuriam netaikoma didžiausia leistina kaina, ir kuris galėtų apimti visas tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas;

(80)

siekiant užtikrinti, kad šio reglamento nuostatos būtų naudingos visiems judriojo ryšio telefonijos vartotojams, laikini mažmeninės kainų nustatymo reikalavimai turėtų būti taikomi neatsižvelgiant į tai, ar tarptinklinio ryšio vartotojai yra sudarę išankstinio mokėjimo, ar apmokėjimo po paslaugos suteikimo sutartį su savo tarptinklinio ryšio paslaugų teikėju, ir neatsižvelgiant į tai, ar tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turi savo tinklą, ar yra virtualaus judriojo ryšio tinklo operatorius, ar judriojo ryšio telefonijos paslaugų perpardavėjas;

(81)

jei Sąjungos judriojo ryšio telefonijos paslaugų teikėjai nustato, kad jų klientams sąveikos ir visuotinės susijungimo galimybės teikiamai naudai kelia pavojų jų tarptinklinio ryšio susitarimų su kitų valstybių narių judriojo ryšio tinklų operatoriais nutraukimas arba nutraukimo grėsmė, arba jei jie negali teikti savo vartotojams paslaugų kitoje valstybėje narėje, nes nėra sudarytas susitarimas su bent vienu didmeninių tinklo paslaugų teikėju, nacionalinės reguliavimo institucijos prireikus turėtų pasinaudoti Prieigos direktyvos 5 straipsnyje nustatytais įgaliojimais ir užtikrinti deramą prieigą ir sujungimą, siekiant užtikrinti visuotines susijungimo galimybes ir paslaugų sąveiką, atsižvelgiant į Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje nurodytus tikslus, ypač į tikslą sukurti visapusiškai veikiančią elektroninių ryšių paslaugų vidaus rinką;

(82)

siekiant padidinti tarptinklinio ryšio paslaugų mažmeninių kainų skaidrumą ir padėti tarptinklinio ryšio vartotojams priimti sprendimus dėl naudojimosi savo judriojo ryšio prietaisais užsienyje, judriojo ryšio paslaugų teikėjai savo tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų nemokamai teikti informaciją apie jiems taikomas kainas naudojantis tarptinkliniu ryšiu lankomoje valstybėje narėje. Kadangi tam tikros vartotojų grupės gali gerai žinoti tarptinklinio ryšio kainas, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų suteikti galimybę lengvai atsisakyti šios automatiškai siunčiamų pranešimų paslaugos. Be to, vartotojams paprašius, jeigu jie yra Sąjungoje, paslaugų teikėjai turėtų jiems aktyviai teikti papildomą informaciją apie skambinimo ar skambučių priėmimo, SMS žinučių ir MMS žinučių siuntimo ir gavimo bei kitų duomenų perdavimo paslaugų lankomoje valstybėje narėje kainas už minutę, už SMS žinutę arba už duomenų megabaitą, įskaitant PVM;

(83)

siekiant skaidrumo taip pat reikia, kad, sudarant abonentines sutartis ir kiekvieną kartą, kai keičiamos tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, paslaugų teikėjai pateiktų informaciją apie tarptinklinio ryšio paslaugų kainas, visų pirma apie Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifus, ir nustatyto dydžio mokestį už visas paslaugas, jei jį siūlytų. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, sąskaitose, internetu, reklaminiais pranešimais per televiziją arba tiesioginiu paštu, teikti informaciją apie tarptinklinio ryšio paslaugų kainas. Visa informacija ir pasiūlymai turėtų būti aiškūs, suprantami, palyginami ir skaidrūs kainų ir paslaugų pobūdžio atžvilgiais. Tarptinklinio ryšio paslaugų pasiūlymų reklama ir pardavimas vartotojams turėtų visiškai atitikti vartotojų apsaugos teisės aktus, ypač 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą“) (18). Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad visi jų tarptinklinio ryšio vartotojai žinotų apie galimybę atitinkamu laikotarpiu naudotis reguliuojamais tarifais, ir turėtų raštu išsiųsti šiems vartotojams aiškų ir nešališką pranešimą raštu, kuriame aprašytų su Europos skambučių, Europos SMS ir Europos duomenų tarifais susijusias sąlygas ir teisę juos pasirinkti bei jų atsisakyti;

(84)

be to, turėtų būti imamasi priemonių visų mažmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainų skaidrumui padidinti, pirmiausia tam, kad būtų išvengta didžiulių sąskaitų, kurios kliudo sklandžiai veikti vidaus rinkai, ir tarptinklinio ryšio vartotojams būtų suteiktos reikiamos priemonės savo išlaidoms duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms stebėti ir valdyti. Taip pat neturėtų būti kliūčių, trukdančių atsirasti taikomosioms programoms ar technologijoms, kurios galėtų pakeisti tarptinklinio ryšio paslaugas ar tapti jų alternatyva, pavyzdžiui, belaidžiam interneto ryšiui (Wi-Fi);

(85)

visų pirma tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai savo tarptinklinio ryšio vartotojams kiekvieną kartą, kai šie, atvykę į kitą šalį, pradeda naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga, turėtų nemokamai pateikti būtent jiems skirtą informaciją apie tarifus ir tiems vartotojams taikomas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainas. Ši informacija turėtų būti perduodama į jų judriojo ryšio prietaisą taip, kad ją būtų kuo lengviau gauti ir suprasti, ir tokiu būdu, kad ją būtų galima vėliau lengvai vėl susirasti;

(86)

siekdami, kad vartotojams būtų lengviau suvokti naudojimosi duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis finansines pasekmes, ir sudaryti jiems galimybę stebėti ir kontroliuoti savo išlaidas, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai tiek prieš sutarties sudarymą, tiek po jo turėtų savo vartotojus tinkamai informuoti apie reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainas. Su tokia informacija galėtų būti pateikiami pavyzdžiai, pavyzdžiui, apytikriai nurodant, kiek kiekvienu atveju sunaudojama duomenų, pavyzdžiui, išsiuntus elektroninio pašto pranešimą, paveikslėlį, naršius internete ar pasinaudojus judriojo ryšio taikomosiomis programomis;

(87)

be to, siekiant išvengti didžiulių sąskaitų, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turėtų nustatyti vieną ar kelias už duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas mokėtinų mokesčių didžiausias leistinas finansines ir (arba) kiekybines ribas, išreikštas ta valiuta, kuria tarptinklinio ryšio vartotojui pateikiama sąskaita, prie kurių priartėjus būtų siunčiamas atitinkamas įspėjimas tokiu formatu, kad šį įspėjimą būtų galima vėliau susirasti, ir kurias jie turėtų siūlyti nemokamai taikyti visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams. Pasiekus šią didžiausią leistiną ribą, vartotojai nebeturėtų gauti tų paslaugų ar už jas mokėti, išskyrus tuos atvejus, kai vartotojai, laikydamiesi pranešime nurodytų terminų ir sąlygų, specialiai pareikalautų, kad tos paslaugos ir toliau būtų teikiamos. Tokiu atveju jie turėtų gauti nemokamą patvirtinimą tokiu formatu, kad šį patvirtinimą būtų galima vėliau susirasti. Tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį pasirinkti kurią nors iš tokių didžiausių leistinų finansinių ar kiekybinių ribų arba nuspręsti ribos netaikyti. Jeigu vartotojai nenurodo kitaip, jiems turėtų būti taikoma numatytoji ribų sistema;

(88)

šios skaidrumo užtikrinimo priemonės turėtų būti laikomos būtinosiomis tarptinklinio ryšio vartotojų apsaugos priemonėmis, tačiau tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams tai neturėtų kliudyti vartotojams siūlyti įvairių kitų priemonių, kurios jiems padėtų numatyti ir valdyti savo išlaidas, susijusias su duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis. Pavyzdžiui, daug tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų rengia naujus mažmeninių vienodo dydžio mokesčių už tarptinklinio ryšio paslaugas pasiūlymus, pagal kuriuos būtų galima nustatytą laikotarpį iki pagrįstos ribos naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga už nustatytą kainą. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai kuria ir sistemas, kurios leistų tarptinklinio ryšio vartotojams realiu laiku pranešti apie iki to laiko susikaupusius už duomenų perdavimą tarptinkliniu ryšiu mokėtiną kainą. Siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, į šiuos šalių rinkų pokyčius turėtų būti atsižvelgta rengiant suderintas taisykles;

(89)

išankstinio mokėjimo tarifą pasirinkę vartotojai taip pat gali gauti didžiules sąskaitas už duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas. Dėl šios priežasties atjungimo ribos nuostatos turėtų būti taikomos taip pat ir tiems vartotojams;

(90)

labai skiriasi reguliuojami tarptinklinio ryšio tarifai Sąjungoje ir tarptinklinio ryšio tarifai, taikomi vartotojams keliaujant už Sąjungos ribų; tie tarifai už Sąjungos ribų yra žymiai didesni, nei Sąjungoje galiojančios kainos. Nesant nuoseklaus požiūrio į skaidrumą ir apsaugos priemonių, susijusių su tarptinkliniu ryšiu ne Sąjungoje, vartotojai nėra užtikrinti dėl savo teisių, ir todėl dažnai atsisako naudotis judriojo ryšio paslaugomis užsienyje. Skaidriai teikiant informaciją vartotojams, jiems būtų padėta ne tik apsispręsti, kaip naudotis savo judriojo ryšio prietaisais keliaujant užsienyje (tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų), bet ir pasirinkti tarptinklinio ryšio teikėją. Todėl būtina spręsti problemą, susijusią su skaidrumo ir vartotojų apsaugos stoka, tam tikras skaidrumo ir apsaugos priemones taip pat taikant tarptinklinio ryšio paslaugoms, teikiamoms už Sąjungos ribų. Tomis priemonėmis būtų palengvinama konkurencija ir pagerinamas vidaus rinkos veikimas;

(91)

jeigu lankomos šalies tinklo, esančio Sąjungai nepriklausančiai šalyje, operatorius neleidžia tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui realiu laiku stebėti, kaip jo vartotojai naudojasi paslaugomis, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas neturėtų būti įpareigotas taikyti vartotojams apsaugoti skirtų finansinių ar kiekybinių ribų;

(92)

už užduočių pagal 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą vykdymą atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus, būtinus šiuo reglamentu nustatytoms pareigoms prižiūrėti ir jų vykdymui užtikrinti savo teritorijoje. Jos taip pat turėtų stebėti skambučių ir duomenų perdavimo paslaugų kainų, taikomų tarptinkliniu ryšiu Sąjungoje besinaudojantiems vartotojams, pokyčius, atitinkamais atvejais įskaitant konkrečias išlaidas, susijusias su skambinimu ir skambučių priėmimu naudojantis tarptinkliniu ryšiu atokiausiuose Sąjungos regionuose, ir būtinybę užtikrinti, kad tos išlaidos galėtų būti tinkamai padengtos didmeninėje rinkoje, taip pat užtikrinti, kad srauto nukreipimo technologijos nebūtų naudojamos apribojant pasirinkimą ir pakenkiant vartotojams. Jos turėtų užtikrinti, kad suinteresuotosioms šalims būtų suteikiama naujausia informacija apie šio reglamento taikymą, ir kas šeši mėnesiai skelbti tokio stebėjimo rezultatus. Pateikiama informacija turėtų būti suskirstyta pagal įmones, vartotojus, pasirašiusius apmokėjimo už suteiktas paslaugas sutartis, ir vartotojus, pasirašiusius išankstinio apmokėjimo sutartis;

(93)

tos pačios šalies tarptinklinio ryšio atokiausiuose Sąjungos regionuose, kuriuose judriojo ryšio telefonijos licencijos skiriasi nuo išduodamų likusioje valstybės teritorijoje, kaina galėtų sumažėti tiek pat, kiek ir tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje. Dėl šio reglamento įgyvendinimo vartotojams, kurie naudojasi tos pačios šalies tarptinklinio ryšio paslaugomis, neturėtų būti taikomos nepalankesnės kainos, palyginti su klientais, kurie naudojasi tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugomis. Šiuo tikslu nacionalinės institucijos gali imtis papildomų Sąjungos teisę atitinkančių priemonių;

(94)

nustatydamos sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimus, taisykles, valstybės narės turėtų, inter alia, atsižvelgti į galimybę tarptinklinio ryšio teikėjams, laikantis jų nacionalinės teisės, atlyginti vartotojams nuostolius už bet kokį vėlavimą atlikti perjungimą, kad būtų galima naudotis kito tarptinklinio ryšio teikėjo paslaugomis, arba kliudymą tai atlikti;

(95)

kadangi valstybės narės negali saugiai, suderintai ir tinkamu laiku pasiekti šio reglamento tikslų – būtent nustatyti bendrą metodą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad viešojo judriojo ryšio tinklų naudotojai, keliaudami Sąjungoje, nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptinklinio ryšio Sąjungos mastu paslaugas, tokiu būdu pasiekiant aukšto lygio vartotojų apsaugą, sustiprinus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų konkurenciją – ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(96)

reguliuojamieji įpareigojimai, susiję su didmeninėmis kainomis už tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo paslaugas, turėtų būti taikomi tol, kol struktūrinės priemonės taps veiksmingos ir kol didmeninėse rinkose susiformuos pakankama konkurencija. Be to, iš dabartinių rinkos tendencijų matyti, kad duomenų perdavimo paslaugos pamažu taps reikšmingiausia judriojo ryšio paslaugų rinkos dalimi, o didmeninės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos šiuo metu yra dinamiškiausios – jų kainos gerokai mažesnės už dabartines reguliuojamas kainas;

(97)

nustatytos mažmeninės apsauginės ribos turėtų būti pakankamai aukštos, kad nebūtų iškreipta galima struktūrinių priemonių konkurencinė nauda ir kad tuomet, kai tos priemonės taps veiksmingos ir padės sukurti iš tiesų veikiančią vidaus rinką, tos ribos galėtų būti visiškai panaikintos. Todėl mažmeninės apsauginės ribos turėtų būti mažinamos ir galiausiai panaikintos;

(98)

Komisija turėtų peržiūrėti šio reglamento veiksmingumą atsižvelgdama į jo tikslus bei įnašą įgyvendinant 2002 m. elektroninių ryšių reguliavimo sistemą bei sklandžią vidaus rinkos veiklą. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų išnagrinėti poveikį įvairaus dydžio bei įvairiose Sąjungos dalyse esančių judriojo ryšio paslaugų teikėjų konkurencinei padėčiai, mažmeninių bei didmeninių kainų pokyčius, tendencijas ir skaidrumą, jų ryšį su faktinėmis sąnaudomis, tai, kiek pasitvirtino prielaidos, kurių laikytasi poveikio vertinime, pateiktame kartu su šiuo reglamentu, sąnaudas, patiriamas siekiant vykdyti reglamentą, ir poveikį investicijoms. Komisija, atsižvelgdama į technologijų plėtrą, taip pat turėtų apsvarstyti paslaugų, kurios yra tarptinklinio ryšio alternatyva (pavyzdžiui, prieiga per belaidį interneto ryšį (Wi-Fi), naudojimo galimybes ir kokybę;

(99)

siekiant apsaugoti vartotojus, reguliuojamieji įpareigojimai, susiję su didmeninėmis ir mažmeninėmis kainomis už tarptinklinio ryšio skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo paslaugas, turėtų būti taikomi tol, kol mažmeniniu ir didmeniniu lygiais susiformuos pakankama konkurencija. Šiuo tikslu Komisija iki 2016 m. birželio 30 d. turėtų įvertinti, ar šio reglamento tikslai pasiekti, įskaitant tai, ar struktūrinės priemonės visiškai įgyvendintos ir ar tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje susiformavo pakankama konkurencija. Jei Komisija padarys išvadą, kad pakankama konkurencija nesusiformavo, Komisija turėtų pateikti tinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai siekiant užtikrinti, kad nuo 2017 m. vartotojai būtų tinkamai apsaugoti;

(100)

atlikus minėtą peržiūrą ir siekiant užtikrinti nuolatinę tarptinklinio ryšio paslaugų stebėseną Sąjungoje, Komisija turėtų kas dvejus metus parengti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų pateikiama naujausių tarptinklinio ryšio paslaugų tendencijų santrauka bei tarpinis pažangos siekiant šio reglamento tikslų įvertinimas, taip pat galimi alternatyvūs sprendimai šiems tikslams pasiekti,

a)

yra palankus vartotojui, visų pirma suteikiant galimybę lengvai ir greitai pasirinkti alternatyvų tarptinklinio ryšio teikėją nekeičiant jo judriojo ryšio numerio ir naudojantis tuo pačiu judriojo ryšio prietaisu;

b)

suteikia galimybę patenkinti visų kategorijų vartojimo paklausą konkurencingomis sąlygomis, įskaitant intensyvaus naudojimosi duomenų perdavimo paslaugomis paklausą;

c)

gali veiksmingai skatinti konkurenciją, taip pat atsižvelgiant į operatorių galimybes pasinaudoti savo infrastruktūros privalumais ar komerciniais susitarimais;

d)

yra ekonomiškai efektyvus, atsižvelgiant į tai, kad sąnaudos dalijamos paslaugų savojoje šalyje teikėjams ir alternatyviems tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams;

e)

gali užtikrinti 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų efektyvų įgyvendinimą;

f)

sudaro sąlygas pasiekti didžiausią sąveikos laipsnį;

g)

yra patogus vartotojui, visų pirma vartotojo techninio naudojimosi judriojo ryšio prietaisu keičiant tinklus požiūriu;

h)

užtikrina, kad Sąjungos vartotojams, esantiems trečiosiose šalyse, arba trečiųjų šalių vartotojams, esantiems Sąjungoje, neturi būti kliudoma naudotis tarptinkliniu ryšiu;

i)

juo užtikrinama, kad būtų laikomasi privatumo, asmens duomenų, tinklų saugumo bei vientisumo ir skaidrumo taisyklių, nustatytų Pagrindų direktyvoje ir konkrečiose direktyvose;

j)

juo atsižvelgiama į tai, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos skatina galutinių vartotojų prieigą ir platina informaciją ar naudojasi pačių pasirinktomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis pagal Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 4 dalies g punktą;

k)

juo užtikrinama, kad teikėjai tomis pačiomis aplinkybėmis taikytų vienodas sąlygas.

a)

skambinant reguliuojamu skambučiu naudojantis tarptinkliniu ryšiu lankomoje valstybėje narėje ir į valstybę narę, kurioje yra jo paslaugų savojoje šalyje teikėjas, taip pat priimant reguliuojamus skambučius naudojantis tarptinkliniu ryšiu ir

b)

lankomoje valstybėje narėje tarptinkliniu ryšiu siunčiant reguliuojamas SMS žinutes.

a)

ar konkurencija pakankamai išaugo, kad būtų pagrįsta nebetaikyti didžiausių leistinų mažmeninių kainų;

b)

ar konkurencija bus pakankama, kad būtų panaikintos didžiausios leistinos didmeninės kainos;

c)

didmeninių ir mažmeninių tarptinklinio ryšio vartotojams teikiamų skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo paslaugų kainų pokyčius bei numatomas būsimas tendencijas, palyginti su judriojo ryšio paslaugų kainomis vidaus lygiu valstybėse narėse, susijusias atskirai su vartotojais, pasirašiusiais apmokėjimo už suteiktas paslaugas sutartis, ir vartotojais, pasirašiusiais išankstinio apmokėjimo sutartis; ir į šių paslaugų kokybę bei spartą;

d)

paslaugų prieinamumą ir kokybę, įskaitant tas, kurios yra skambučių, SMS žinučių ir duomenų perdavimo tarptinklinio ryšio paslaugų alternatyva, ypač atsižvelgiant į technologijų plėtrą;

e)

tai, kiek vartotojai gavo naudos dėl tikro tarptinklinio ryšio paslaugų kainų sumažėjimo, tarifų ir produktų, kuriais gali naudotis įvairiais režimais skambinantys vartotojai, įvairovės, bei tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų skirtumą, įskaitant tai, ar esama pasiūlymų, kuriais numatomas vienas bendras nacionalinėms bei tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomas tarifas;

f)

konkurencijos mažmeninių ir didmeninių pardavimų rinkose laipsnį, ypač mažų, nepriklausomų arba neseniai įsisteigusių operatorių konkurencinę padėtį, įskaitant prekybinių susitarimų poveikį konkurencijai bei operatorių tarpusavio ryšio laipsnį;

g)

kiek 3 ir 4 straipsniuose numatytų struktūrinių priemonių įgyvendinimas padėjo tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje formuotis konkurencijai, kad tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų skirtumas būtų priartėjęs prie nulio;

h)

kiek didmeninių ir mažmeninių didžiausių leistinų kainų ribų lygiu buvo užtikrinta apsauga nuo pernelyg aukštų kainų vartotojams, tuo pačiu metu sudarant sąlygas vystytis konkurencijai tarptinklinio ryšio paslaugų vidaus rinkoje.

a)

patvirtinti papildomas technines ir struktūrines priemones;

b)

iš dalies pakeisti struktūrines priemones;

c)

pratęsti 8, 10 ir 13 straipsniuose nustatytų didžiausių leistinų mažmeninių kainų taikymo laikotarpį ir galbūt patikslinti jų dydį;

d)

pakeisti 7, 9 ir 12 straipsniuose nustatytų didžiausių leistinų didmeninių kainų taikymo laikotarpį arba patikslinti jų dydį;

e)

nustatyti visus kitus būtinus reikalavimus, įskaitant tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų vienodumo reikalavimą.