26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/1

(1)

2005 m. kovo mėn. Komisija inicijavo tyrimą (2) dėl tam tikrų importuojamų, inter alia, Ukrainos kilmės besiūlių vamzdžių ir vamzdelių (toliau – BVV) (toliau – pirminis tyrimas). 2006 m. birželio mėn. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 954/2006 (3) buvo nustatyti galutiniai antidempingo muitai. Be to, 2007 m. lapkričio 30 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie dviejų eksportuojančių Ukrainos gamintojų pavadinimo pakeitimą (4).

(2)

2006 m. rugsėjo 8 d.Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant (toliau – grupė Interpipe arba pareiškėjai) Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismui (toliau – PIT) pateikė prašymą (5) panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 954/2006 tiek, kiek jis susijęs su pareiškėjais.

(3)

Dėl CJSC Nikopolosky Seamless Tubes Plant Niko Tube ir OJSC Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant (NTRP) primenama, kad 2007 m. vasario mėn. šių bendrovių pavadinimai buvo atitinkamai pakeisti į CJSC Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ir OJSC Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant  (6). Vėliau CJSC Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube nutraukė veiklą kaip juridinis asmuo, ir visas jos turtines ir neturtines teises ir įsipareigojimus perėmė LLC Interpipe Niko Tube, kuri buvo įsteigta 2007 m. gruodžio mėn.

(4)

2009 m. kovo 10 d. sprendimu (7) PIT panaikino Reglamento (EB) Nr. 954/2006 1 straipsnį tiek, kiek pareiškėjų eksportuojamiems produktams nustatytas antidempingo muitas viršija antidempingo muitą, kuris būtų nustatytas, jei eksporto kaina nebūtų koreguota atsižvelgiant į komisinius, kai pardavimas buvo vykdomas per susijusią prekybos bendrovę.

(5)

Europos Sąjungos Taryba su Komisija (ir pareiškėjai) pateikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau – ETT) apeliacinius skundus, prašydamos panaikinti 2009 m. kovo 10 d. PIT sprendimą. 2012 m. vasario 16 d. ETT atmetė abu apeliacinius skundus ir priešpriešinį apeliacinį skundą (toliau – sprendimas) (8) ir patvirtino 2009 m. kovo 10 d. PIT (šiuo metu – Bendrasis teismas) sprendimą.

(6)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 954/2006 1 straipsnis buvo panaikintas tiek, kiek grupės Interpipe gaminamoms ir į Europos Sąjungą eksportuojamoms prekėms nustatytas antidempingo muitas viršijo antidempingo muitą, kuris būtų nustatytas, jei eksporto kaina nebūtų koreguota atsižvelgiant į komisinius, kai pardavimas buvo vykdomas per susijusią prekybos bendrovę.

(7)

Teismų praktikoje (9) pripažįstama, kad tais atvejais, kai teisena susideda iš kelių veiksmų, vieno iš šių veiksmų panaikinimas visos bylos nepanaikina. Antidempingo tyrimas ir yra tokios iš daugelio veiksmų sudarytos teisenos pavyzdys. Todėl galutinio antidempingo reglamento atskirų dalių panaikinimas nereiškia, kad panaikinama visa iki minėtojo reglamento priėmimo atlikta procedūra. Kita vertus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsnį Sąjungos institucijos privalo vykdyti Europos Sąjungos teismų sprendimą. Todėl taip vykdydamos sprendimą Sąjungos institucijos turi galimybę pataisyti ginčijamo reglamento aspektus, paskatinusius tą reglamentą panaikinti, paliekant nepakeistas tas neginčijamas dalis, kurioms sprendimas įtakos neturi (10).

(8)

Šiuo reglamentu siekiama ištaisyti tuos Reglamento (EB) Nr. 954/2006 aspektus, kurie, kaip nustatyta, prieštaravo pagrindiniam reglamentui ir dėl kurių teko panaikinti to reglamento dalis. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 954/2006 nustatyti visi kiti faktai lieka galioti.

(9)

Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsnį antidempingo muito norma grupei Interpipe perskaičiuota remiantis sprendimu.

(10)

Šiame reglamente nagrinėjamas sprendimo aspektas yra dempingo skirtumo apskaičiavimas, tiksliau, eksporto kainos koregavimo sumos apskaičiavimas atsižvelgiant į komisinių skirtumus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(11)

Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 954/2006 131 ir 134 konstatuojamosiose dalyse, per susijusią prekybos bendrovę parduodamų produktų eksporto kaina buvo koreguota atsižvelgiant į komisinius pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(12)

PIT savo sprendime nustatė, o ETT vėliau patvirtino, kad šiuo konkrečiu atveju Sąjungos institucijos, lygindamos normaliąją vertę ir eksporto kainą, neturėjo atlikti koregavimo atsižvelgiant į komisinius.

(13)

Todėl dempingo skirtumas buvo perskaičiuotas nekoreguojant eksporto kainos atsižvelgiant į komisinių skirtumus.

(14)

Palyginus taip perskaičiuotą vidutinę svertinę eksporto kainą ir kiekvienos rūšies produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę, nustatytą atliekant pirminį tyrimą pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis, buvo įrodyta, kad vykdomas dempingas. Nustatytas CIF importo kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi išreikštas dempingo skirtumas yra 17,7 %.

(15)

Visoms su sprendimo vykdymu susijusioms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pasiūlymą peržiūrėti grupei Interpipe taikomas antidempingo muito normas. Vadovaujantis pagrindinio reglamento nuostatomis, joms buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(16)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, grupei Interpipe taikoma muito norma turėtų būti atitinkamai pakeista. Pakeista norma taip pat turėtų būti taikoma atgaline data nuo 2006 m. birželio 30 d. (Reglamento (EB) Nr. 954/2006 įsigaliojimo diena) tokia tvarka: dėl muito grąžinimo ar atsisakymo jį išieškoti būtina kreiptis į nacionalines muitines pagal taikomus muitų teisės aktus. Pavyzdžiui, jeigu dėl muito grąžinimo arba atsisakymo jį išieškoti kreipiamasi pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (11), 236 straipsnio 2 dalį, iš esmės toks prašymas turi būti patenkinamas tik tuomet, jei prašymas atitinkamai muitinės įstaigai buvo pateiktas per trejų metų laikotarpį nuo pranešimo apie šių muitų sumą skolininkui datos. (Pavyzdžiui, jei muitas buvo surinktas netrukus po Reglamento (EB) Nr. 954/2006 įsigaliojimo, o kompensavimo prašymas buvo pateiktas per trejus metus nuo pranešimo apie muitų sumą skolininkui datos, paprastai prašymas turėtų būti patenkinamas, jeigu jis taip pat atitinka visus kitus reikalavimus),

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/4

(1)

1995 m. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 95/95 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės furfuraldehidui nustatė galutinį antidempingo muitą specifinio muito forma (toliau – pradinės antidempingo priemonės). Nustatyta 352 EUR už toną specifinė muito norma.

(2)

Atlikus vieno Kinijos eksportuotojo prašymu 1997 m. gegužės mėn. inicijuotą tarpinę peržiūrą, priemonių taikymas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2722/1999 (3) buvo pratęstas dar ketveriems metams.

(3)

2005 m. balandžio mėn., atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 639/2005 (4) pratęsė priemonių galiojimą dar penkeriems metams.

(4)

2011 m. gegužės mėn., atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 453/2011 (5) pratęsė priemonių galiojimą dar penkeriems metams. Nustatyta specifinė muito norma buvo tokio pat dydžio kaip ir pradinės antidempingo priemonės, t. y. 352 EUR už toną.

(5)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 453/2011 84 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Taryba nusprendė, jog reikėtų įvertinti, ar nustatytas muito dydis tebėra aktualus, atsižvelgiant į tai, kad specifinis muitas buvo nustatytas remiantis 1995 m. atlikto pradinio tyrimo išvadomis ir niekuomet nebuvo persvarstytas. Atsižvelgdama į tai, Komisija apsvarstys, ar inicijuoti ex officio tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(6)

Nustačius, kad Komisija turėjo pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių ex officio tarpinės peržiūros inicijavimą, ir pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu Komisija 2011 m. liepos 5 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(7)

Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas 2010 m. liepos 1 d.–2011 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Komisija apie tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė Sąjungos pramonei, eksportuojantiems nagrinėjamosios šalies gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir nagrinėjamosios šalies institucijoms.

(9)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(10)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių nuspręsta, kad būtų tikslinga nagrinėti, ar atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą reikėtų pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį taikyti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) eksportuojančių KLR gamintojų prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. Nė vienas eksportuojantis gamintojas nepareiškė noro bendradarbiauti, todėl atranka nebuvo būtina.

(11)

Visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims Komisija nusiuntė klausimynus. Jokia kita šalis nepranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(12)

Du Sąjungos gamintojai, eksportuojantys Kinijos gamintojai ir nė vienas importuotojas ar naudotojas klausimyno atsakymų nepateikė. Vienas panašios šalies (Argentinos) gamintojas pateikė klausimyno atsakymą.

(13)

Atsižvelgiant į šalių nebendradarbiavimą tikrinamųjų vizitų nesurengta.

(14)

Šioje peržiūroje nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris buvo tiriamas pradiniame tyrime ir kitose minėtose peržiūrose, t. y. KLR kilmės furfuraldehidas, kurio KN kodas šiuo metu yra 2932 12 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Furfuraldehidas yra taip pat žinomas kaip 2–furaldehidas arba furfurolas.

(15)

Furfuraldehidas yra šviesiai geltonos spalvos skystis, turintis jam būdingą aštrų kvapą ir gaunamas perdirbant įvairių rūšių žemės ūkio atliekas. Furfuraldehidas naudojamas pagal dvi pagrindines paskirtis: kaip atrankinis tirpiklis rafinuojant naftą tepalinių alyvų gamybai ir kaip žaliava furfurilo alkoholio, naudojamo gaminant sintetinę dervą liejimo formoms, gamybai.

(16)

Kaip ir atlikus ankstesniuosius tyrimus, nustatyta, kad KLR gaminamas ir į ES eksportuojamas furfuraldehidas, panašioje šalyje, Argentinoje, gaminamas ir jos vidaus rinkoje parduodamas furfuraldehidas bei Sąjungos gamintojų ES gaminamas ir parduodamas furfuraldehidas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir jo pagrindinė naudojimo paskirtis ta pati. Todėl jie laikomi panašiais produktais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(17)

Nė vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą ir nepateikė jokios informacijos. Todėl išdėstytos išvados dėl dempingo turi būti grindžiamos turimais faktais, ypač Eurostato duomenimis, oficialia KLR eksporto statistika ir panašios šalies (Argentinos) bendrovės pateikta informacija.

(18)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kaina ar apskaičiuotąja verte atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis), arba pagal kainą, taikomą importuojant iš panašios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, arba, jei tai neįmanoma, bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(19)

Kaip ir pradiniame tyrime, pranešime apie inicijavimą Argentina buvo pasiūlyta kaip tinkama panaši šalis normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą. Paskelbus inicijavimo pranešimą, jokių pastabų dėl pasiūlytos panašios šalies nebuvo gauta.

(20)

Vienas Argentinos furfuraldehido gamintojas bendradarbiavo atliekant tyrimą atsakydamas į klausimyną. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Argentina turi konkurencingą furfuraldehido rinką, kurios 90 % sudaro vietinė gamyba, o likusią dalį – importas iš trečiųjų šalių. Argentinos gamybos apimtis sudaro daugiau kaip 70 % Kinijos nagrinėjamojo produkto eksporto į ES pagal įvežimo perdirbti tvarką. Todėl buvo manoma, kad Argentinos rinka yra gana tipiška KLR normaliajai vertei apskaičiuoti.

(21)

Todėl kaip ir ankstesniuose tyrimuose nuspręsta, kad remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu Argentina yra tinkama panaši šalis.

(22)

Normalioji vertė buvo nustatyta pagal informaciją, gautą iš bendradarbiauti sutikusio panašios šalies gamintojo, t. y. remiantis nesusijusių pirkėjų sumokėta arba mokėtina kaina Argentinos vidaus rinkoje, kadangi buvo nustatyta, kad toks pardavimas vyko įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(23)

Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis tyrime bendradarbiavusio Argentinos gamintojo vidutine svertine pardavimo vidaus rinkoje kaina nesusijusiems pirkėjams.

(24)

Visų pirma buvo nustatyta, ar bendras panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams kiekis buvo tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y., ar jis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro eksportui į ES parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Nustatyta, kad per PTL bendradarbiaujančio Argentinos gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas.

(25)

Po to Komisija nagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia Argentinos rinkoje parduoto panašaus produkto dalis per PTL buvo pelningai parduota vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams. Kadangi panašus produktas per PTL buvo parduodamas pelningai, normalioji vertė buvo pagrįsta vidutine svertine viso pardavimo vidaus rinkoje kaina.

(26)

Kadangi nė vienas Kinijos eksportuotojas į ES šalis tyrime nebendradarbiavo, eksporto kainos buvo nustatytos remiantis turimais duomenimis. Nuspręsta, kad tinkamiausias pagrindas tam yra Eurostato duomenys apie nagrinėjamojo produkto importą į ES. Nors daugiausiai buvo importuojama pagal įvežimo perdirbti tvarką (Kinijos furfuraldehidas buvo toliau perdirbamas į furfurilo alkoholį, skirtą eksportui), nebuvo jokios priežasties manyti, kad šie duomenys yra netinkami eksporto kainoms nustatyti.

(27)

Siekiant užtikrinti, kad normalioji vertė ir eksporto kaina būtų palygintos teisingai, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi atitinkamais pataisymais buvo atsižvelgta į tam tikrus transporto, kredito išlaidų ir draudimo srityje esančius skirtumus, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginimui.

(28)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, dempingo skirtumas buvo nustatytas lyginant vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutinėmis svertinėmis eksporto kainomis, esant tam pačiam prekybos lygiui. Palyginus nustatyta, kad dempingo skirtumas yra 5,6 %.

(29)

Atlikus analizę dėl dempingo vykdymo per PTL, nagrinėta dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos. Atsižvelgiant į tai, kad nė vienas eksportuojantis KLR gamintojas nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą, toliau nurodytos išvados pagrįstos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(30)

Išnagrinėti šie veiksniai: Kinijos vidaus paklausa ir vartojimas, Kinijos eksporto į ES raida pagal įvežimo perdirbti tvarką.

(31)

Pagal turimą informaciją, nuo 2007 m. KLR vidaus rinkos furfuraldehido suvartojimas didėjo sparčiau (2007–2012 m. vidutinis numatytas metinis augimas – maždaug 9 %) nei to produkto Kinijos gamybos pajėgumai (vidutiniškai + 6 %). Kinijos vidaus rinkos furfurolo vartojimo didėjimas daugiausia paaiškinamas didėjančia galutinio vartojimo grandies produkto (furfurilo alkoholio) paklausa. Kinijos furfurilo alkoholio gamyba ypač didėjo nuo 1999 m.; tai atitinka didelės vertės furfurolo produktų gamybos padidėjimą ir padidėjusią liejybos pramonės furano dervos paklausą.

(32)

Be to, kukurūzų burbuolių kotų, pagrindinės Kinijos furfuraldehido gamybos žaliavos, vidaus paklausa didėjo. Didėjant pasauliniam gyventojų skaičiui, ypač KLR ir Indijoje, ir pasikeitus mitybos įpročiams (vietoje javų vartojant daugiau baltyminio maisto), numatoma, kad pasaulinė kukurūzų paklausa vis didės. KLR yra antra pagal dydį pasaulio kukurūzų vartotoja. Be padidėjusio kukurūzų naudojimo pramoniniais tikslais, Kinijos pašarams ir gyvulininkystei skirtų kukurūzų paklausa kasmet didėja 3–6 %. Nors pastaruosius keletą metų KLR kukurūzų suvartojimas sparčiai didėjo, jų gamyba atsiliko nuo paklausos. Tikimasi, kad 2011–2015 m. kukurūzų eksportas iš JAV į KLR išaugs penkis kartus. Taip pat reikia paminėti, kad Kinijos furfurolo gamintojai susiduria su vis didėjančia ksilozės ir ksilitolio gamintojų, kurie naudoja tas pačias atsargas (kukurūzų burbuolių kotus), konkurencija.

(33)

Dėl Kinijos eksporto į ES per PTL, reikia pastebėti, kad beveik visas furfuraldehidas iš nagrinėjamosios šalies importuojamas išskirtinai pagal įvežimo perdirbti tvarką. Tokia praktika prasidėjo 2000 m., kai 75 % Kinijos metinio furfuraldehido kiekio buvo siunčiama į Sąjungą netaikant antidempingo muito, siekiant jį toliau perdirbti į furfurilo alkoholį, skirtą eksportui į trečiąsias šalis. Nuo 2001 m. beveik visiškai nutrauktas importas iš nagrinėjamosios šalies laisvosios rinkos sąlygomis.

(34)

Vidaus rinkos furfurolo paklausos ilgalaikiai pokyčiai KLR ir įtempta pasiūlos ir paklausos padėtis Kinijos kukurūzų rinkoje bei Kinijos importo į ES struktūra, kaip paaiškinta ankstenėje konstatuojamojoje dalyje, veikiausiai nulėmė eksportuojančių Kinijos gamintojų vykdomo dempingo lygio pokyčius. Palyginus Kinijos eksporto į ES kainas su nagrinėjamojo produkto normaliąja verte, tinkamai pakoregavus, nustatytas dempingo skirtumo sumažėjimas per PTL, palyginti su ankstesniu priemonių galiojimo pabaigos tyrimu.

(35)

Apibendrinant, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos vidaus kukurūzų burbuolių kotų ir furfuraldehido paklausos ir vartojimo bei atitinkamai kainų pokyčiai yra ilgalaikiai. Todėl galima daryti išvadą, kad panaikinus antidempingo priemones Kinijos eksportas į Sąjungą žymiai nepadidėtų.

(36)

Sąjungos pramonę sudaro dvi įmonės: Lenzing AG (Austrija) ir Tanin Sevnica kemicna industrija d.d. (Slovėnija), bendrai pagaminusios 100 % Sąjungoje pagaminto panašaus produkto per PTL. Todėl manoma, kad šie Sąjungos gamintojai sudaro Sąjungos pramonę pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Nė viena įmonė neatsakė į nusiųstus klausimynus ir visapusiškai nebendradarbiavo tyrime.

(37)

Atsižvelgiant į Sąjungos pramonės nebendradarbiavimą, Sąjungos rinkos padėties ir importo iš KLR dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos tyrimui reikiami duomenys gauti pagal turimus faktus, įskaitant duomenis, ekstrapoliuotus iš informacijos, surinktos neseniai atliktoje priemonių galiojimo termino peržiūroje, kurioje nagrinėtas 2007 m. sausio 1 d.– 2010 m. kovo 31 d. laikotarpis. Todėl visi toliau pateiktų lentelių duomenų šaltiniai yra susiję su 2007–2009 m. laikotarpiu, jei nenurodyta kitaip. Ispanijos gamintojas Nutrafur, kuris 1994 m. pateikė pradinį skundą Furfural Espanol S.A. vardu, 2008 m. spalio mėn. nutraukė gamybą. Prašyme nurodyti 2008 m. Nutrafur gamybos rodikliai įtraukti Sąjungos rinkos vartojimo duomenyse. Siekiant išsaugoti duomenų konfidencialumą, pateikiami tik Sąjungos pramonės veiklos rezultatų indeksai.

(38)

2008 m. ir 2009 m. duomenys apie furfuraldehido vartojimą Sąjungoje buvo nustatyti remiantis patikrinta Sąjungos pramonės pardavimo apimtimi Sąjungos rinkoje (įskaitant Nutrafur atliktą pardavimą iki 2008 m. spalio mėn., kai įmonė dar gamino furfuraldehidą), importo apimtimi iš KLR pagal įvežimo perdirbti tvarką ir importo apimtimi iš trečiųjų šalių laisvai apyvartai, remiantis paskutiniame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime patikrintais importuotojo International Furan Chemicals BV (toliau – IFC) ir Eurostato duomenimis. Kadangi Eurostatas neatskleidžia visos informacijos dėl konfidencialumo priežasčių, naudoti Eurostato duomenys tik apie importą iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Dominikos Respubliką, kadangi IFC yra vienintelis furfuraldehido importuotojas iš šių šalių.

(39)

Nebendradarbiaujant Sąjungos pramonei ir vieninteliam importuotojui bei dėl didelio kiekio duomenų, paprastai gaunamų iš Eurostato, konfidencialumo 2010 m. ir PTL taikyti turimi duomenys. Nesant priešingų įrodymų, nebuvo pagrindo manyti, kad nuo 2009 m. įvyko pastebimas Sąjungos vartojimo pokytis ir buvo laikoma, kad 2010 m. ir PTL vartojimo lygis išliko toks pats.

(40)

Taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungoje suvartojamas kiekis sumažėjo 17 % – nuo 45 738 tonų 2008 m. iki 38 000 tonų per PTL.

1 lentelė.   Sąjungos suvartojimas

(41)

Remiantis Kinijos eksporto statistika, Kinijos importas per PTL vykdytas pagal įvežimo perdirbti tvarką. Importo iš Kinijos pagal įvežimo perdirbti tvarką apimtis padidėjo nuo 10 002 tonų 2008 m. iki 13 975 tonų PTL, t. y. 40 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos rinkos dalis pagal įvežimo perdirbti tvarką padidėjo nuo 22 % iki 37 %, t. y. 15 procentinių punktų.

(42)

Importo iš Kinijos pagal įvežimo perdirbti tvarką kaina padidėjo 47 % – nuo 1 014 EUR už metrinę toną 2008 m. iki 1 488 EUR PTL. Pastebima, kad per PTL Kinijos importo kainos staigiai didėjo ir pasiekė aukščiausią tašką – daugiau nei 1 700 EUR už metrinę toną.

2 lentelė.   Importas iš KLR

(43)

Reikėtų pažymėti, kad importą iš Dominikos Respublikos sudaro, kaip nustatyta pradinio tyrimo metu, pagrindinių įmonių siuntos Europoje įsikūrusioms jų pavaldžiosioms įmonėms furfurilo alkoholio gamybai. Taigi šių sandorių kainos yra susijusių įmonių pervedimo kainos, todėl jos gali neatspindėti realių rinkos kainų. Atsižvelgiant į nagrinėjamo importuotojo nebendradarbiavimą ir Eurostato duomenų konfidencialumą, buvo laikoma, kad Dominikos Respublikos importas ir kainos išliko pastovios 2010 m. ir PTL.

3 lentelė.   Importas į Sąjungą iš Dominikos Respublikos

(44)

Eurostato duomenimis, furfuraldehido importo į Sąjungą iš kitų šalių, išskyrus KLR, apimties ir vidutinių kainų raida buvo tokia:

4 lentelė.   Importas į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių

(45)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu turėti tik 2008 ir 2009 m. duomenys. Nebuvo jokių patikimų statistinių duomenų įvertinti raidą 2010 m. ir PTL. Sąjungos pramonei nebendradarbiaujant naudoti turimi duomenys ir daryta prielaida, kad eksportas iš ES ir toliau būtų tos pačios apimties kaip ir 2009 m., o kainos didėtų taip, kaip nustatyta Sąjungos rinkoje.

5 lentelė.   Sąjungos pramonės eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis ir kainos

(46)

Sąjungos pramonės, t. y. dviejų įmonių Lenzing ir Tanin, ekonominės padėties analizė pateikiama toliau, naudojant duomenis, gautus atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, ir šio peržiūros tiriamojo laikotarpio (PTL) duomenis.

(47)

Visa Sąjungos pramonės panašaus produkto gamyba iki 2009 m. išaugo 5 %. Nesant kitų duomenų laikyta, kad 2010 m. ir PTL gamyba buvo to paties lygmens.

6 lentelė.   Sąjungos gamyba

(48)

2008 m. ir 2009 m. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nekito. Sąjungos pramonei nebendradarbiaujant laikyta, kad pajėgumai ir jų panaudojimas 2010 m. ir PTL išliko tokio paties lygmens.

7 lentelė.   Sąjungos pajėgumai

(49)

Sąjungos pramonei nebendradarbiaujant laikyta, kad atsargų lygis išliko toks pats, koks buvo 2009 m. pabaigoje.

8 lentelė.   Atsargos

(50)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje 2008–2009 m. išaugo 12 %. Neturint Sąjungos pramonės duomenų laikyta, kad pardavimo apimtis 2010 m. ar PTL nepadidėjo.

9 lentelė.   Pardavimo apimtis ir Sąjungos rinkos dalis

(51)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kaina labai padidėjo – 36 % . Tai nulėmė staigus kainų padidėjimas 2010 m. ir PTL.

10 lentelė.   Vidutinė pardavimo kaina ES

(52)

Kadangi 2010 m. ir PTL gamybos duomenų Sąjungos pramonė nepateikė, ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros duomenys buvo padidinti 6 % atsižvelgiant į infliaciją šiuo laikotarpiu.

11 lentelė.   Vidutinės gamybos sąnaudos

(53)

Pagal anksčiau pateiktus kainų ir sąnaudų duomenis apskaičiavus Sąjungos pramonės gautą pelną nustatytas didelis padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu, susijęs su kainų padidėjimu Sąjungos rinkoje bei nesant įrodymų dėl infliaciją viršijančio gamybos sąnaudų padidėjimo. Trūkstant kitų duomenų laikoma, kad grynųjų pinigų srautas kito panašiai kaip ir pelningumas.

12 lentelė.   Pelningumas ir grynųjų pinigų srautas

(54)

Trūkstant Sąjungos pramonės duomenų, atsižvelgiant į kainų padidėjimą 2010 m. ir PTL, laikyta, kad investicijų grąža buvo tokia pati, kokia nustatyta 2007 m. Laikyta, kad investicijų grąža kito panašiai kaip pelningumas (12 lentelėje).

13 lentelė.   Investicijos ir investicijų grąža

(55)

Trūkstant 2010 m. ir PTL Sąjungos pramonės informacijos laikyta, kad užimtumas ir našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu nekito.

14 lentelė.   Užimtumas ir našumas

(56)

Nepaisant eksportuojančių Kinijos gamintojų nebendradarbiavimo, importo apimtis ir vertė nagrinėti pagal Eurostato duomenis, taip pat apskaičiuojant rinkos dalį. Reikšmingas kainų padidėjimas 2010 m. ir 2011 m. labai sumažino importo iš KLR dempingo skirtumą po priemonių galiojimo termino peržiūros laikotarpio.

(57)

Kaip rodo teigiami daugumos pirmiau išvardytų rodiklių pokyčiai, Sąjungos pramonės finansinė padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu visiškai atsigavo nuo žalingo KLR kilmės importo ypač žemomis dempingo kainomis, nustatytomis ankstesniuose tyrimuose, poveikio.

(58)

Prieš KLR nukreiptos priemonės turėjo teigiamos įtakos Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai, kadangi iš daugumos žalos rodiklių matyti atsigavimo požymių: 2008 m. – PTL laikotarpiu padidėjo gamyba, pardavimo apimtis ir vertė. Tačiau atsižvelgiant į didelį kainų padidėjimą Sąjungos rinkoje, Sąjungos pramonė šiuo metu gauna pelną, viršijantį pradiniame tyrime nustatytą jos tinkamą raidą užtikrinantį 5 % tikslinį pelno lygį.

(59)

Atsižvelgiant į didelį kainų padidėjimą Sąjungos rinkoje per PTL ir neturint įrodymų apie atitinkamą sąnaudų padidėjimą, daroma išvada, kad Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos pagal 3 straipsnio 5 dalį.

(60)

Buvo atsižvelgta į tai, ar kainų padidėjimas Sąjungos rinkoje yra ilgalaikio pobūdžio, palyginti su ankstesnio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime nustatytomis aplinkybėmis. Pagal turimus duomenis matyti, kad Sąjungos rinkos kainos sparčiai didėja ir atitinka 2008 m. lygį bei jį viršija, o priemonių galiojimo termino peržiūroje buvo nustatyta, kad kainos mažėjo. Be to, priešingai nei priemonių galiojimo termino peržiūroje, nėra įrodymų dėl priverstinio kainų mažinimo. Priemonių galiojimo termino peržiūroje pelningumas mažėjo, bet pagal vėlesnius duomenis (pasibaigus šiam laikotarpiui) nustatyta, kad pelningumas sparčiai atsigauna, atitinka 2008 m. lygį ir jį viršija.

(61)

Tačiau buvo tiriama, ar pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūros laikotarpiui kainų pokytį galėjo nulemti ypač blogas derlius KLR, nes ten furfuraldehidas gaminamas iš žemės ūkio atliekų. Tačiau po 2010 m. pabaigos derliaus kaina reikšmingai nesumažėjo, todėl į šią aplinkybę neatsižvelgta. Nustatyta, kad KLR kilmės importo kainų padidėjimą lėmė ilgalaikis vidaus rinkos furfuraldehido paklausos padidėjimas ir padidėjusios žaliavų sąnaudos nagrinėjamoje šalyje. Eksportuojantiems Kinijos gamintojams nebendradarbiaujant to nebuvo galima patikrinti, bet Komisija negavo priešingų įrodymų.

(62)

Atsižvelgiant į minėtus Komisijos gautus įrodymus ir informacijos, rodančios kainų padidėjimo laikinumą, trūkumą, padaryta išvada, kad šis pokytis buvo ilgalaikio pobūdžio.

(63)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad dabartinė antidempingo peržiūra turėtų būti nutraukta ir nutraukiamas antidempingo priemonių taikymas.

(64)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nutraukti galiojančių priemonių taikymą. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Jokių pastabų negauta.

(65)

Pagal tai, kas išdėstyta, ši antidempingo peržiūra turėtų būti nutraukta, o Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 453/2011 importuojamam KLR kilmės furfuraldehidui nustatytų antidempingo priemonių taikymas nutrauktas ir panaikintas taikomas muitas,

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/12

(1)

2011 m. gruodžio 22 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1375/2011 (2), kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis, kuriame nustatytas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, atnaujintas sąrašas;

(2)

Taryba visiems asmenims, grupėms ir subjektams, tais atvejais, kai tai buvo praktiškai įmanoma, pateikė motyvų pareiškimus, paaiškinančius priežastis, kodėl jie buvo įtraukti į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1375/2011 sąrašą;

(3)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu Taryba informavo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1375/2011 sąraše išvardytus asmenis, grupes ir subjektus, kad ji nusprendė palikti juos sąraše. Taryba taip pat informavo atitinkamus asmenis, grupes ir subjektus apie galimybę prašyti Tarybos motyvų, dėl kurių jie buvo įtraukti į sąrašą, pareiškimo, jei jiems tai dar nebuvo pranešta. Tam tikrų asmenų ir tam tikrų grupių atveju buvo pateiktas iš dalies pakeistas motyvų pareiškimas;

(4)

Taryba atliko išsamią asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašo peržiūrą, kaip reikalaujama pagal to reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Tai darydama ji atsižvelgė į atitinkamų asmenų pastabas, pateiktas Tarybai;

(5)

Taryba padarė išvadą, kad šio reglamento priede išvardyti asmenys, grupės ir subjektai yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (3) 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad jiems toliau turėtų būti taikomos specialios ribojamosios priemonės, numatytos Reglamente (EB) Nr. 2580/2001;

(6)

asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašas turėtų būti atitinkamai atnaujintas ir turėtų būti panaikintas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1375/2011,

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/15

(1)

2011 m. rugpjūčio 1 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 753/2011;

(2)

2012 m. kovo 18 d. komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1988 (2011) 30 punktą, iš dalies pakeitė asmenų, grupių, įmonių ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 753/2011 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/20

(1)

2012 m. sausio 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 36/2012;

(2)

atsižvelgiant į padėties Sirijoje sunkumą ir vadovaujantis 2012 m. birželio 25 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2012/335/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Tarybos sprendimas 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (2), į Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priede pateiktą fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą reikėtų įtraukti vieną papildomą asmenį ir papildomus subjektus,

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/23

(1)

2012 m. sausio 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (2), kad būtų įgyvendinama dauguma Sprendime 2011/782/BUSP numatytų priemonių. Tuo reglamentu, be kita ko, uždrausta teikti tam tikrą finansavimą ir finansinę paramą, susijusius su prekėmis, kurioms taikomas eksporto draudimas;

(2)

Sprendimu 2012/322/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/782/BUSP (3), išplėstas su finansine parama susijusių ribojamųjų priemonių taikymas ginklų embargo kontekste;

(3)

tos priemonės patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikymo sritį, todėl siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai visose valstybėse narėse jas taikytų vienodai, joms įgyvendinti būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygiu;

(4)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

siekiant, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant,

1)

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Draudžiama:

2)

3 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Reikia gauti atitinkamos III priede išvardytose interneto svetainėse nurodytos valstybės narės kompetentingos institucijos išankstinį leidimą siekiant:

Kompetentingos institucijos nesuteikia leidimo atlikti pirmoje pastraipoje nurodytus sandorius, jeigu jos turi pagrįstų priežasčių nustatyti, kad tais sandoriais yra arba gali būti siekiama prisidėti prie vidaus represijų arba produktų, kurie galėtų būti naudojami vidaus represijoms, gamybos ir priežiūros.“.

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/25

(1)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 206/2010 (3) nustatyti veterinarijos sertifikatų reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą tam tikras gyvų gyvūnų ar šviežios mėsos siuntas. Jame taip pat pateikti trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, iš kurių į Sąjungą galima įvežti šias siuntas, sąrašai;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 206/2010 nustatyta, kad kanopinių siuntos į Sąjungą gali būti įvežamos tik jeigu jos yra iš to reglamento I priedo 1 dalyje išvardytų trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, dėl kurių pateiktas veterinarijos sertifikato pavyzdys, skirtas atitinkamai toje dalyje nurodytai siuntai. Be to, kartu su šiomis siuntomis turi būti pateikiamas reikiamas veterinarijos sertifikatas, sudarytas pagal Reglamento (ES) Nr. 206/2010 I priedo 2 dalyje nustatytą atitinkamą pavyzdį, atsižvelgiant į specialias sąlygas, nurodytas to priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 6 stulpelyje;

(3)

visa Kanados teritorija, išskyrus Britų Kolumbijos (British Columbia) Okanagano slėnio (Okanagan Valley) regioną, kuris šiuo metu nurodytas Reglamento (ES) Nr. 206/2010 I priedo 1 dalyje ir iš kurio leidžiama eksportuoti į Sąjungą, inter alia, namines avis (Ovis aries) ir namines ožkas (Capra hircus), po importavimo skirtas veisimui ir (arba) produkcijai, su kuriomis pateikiamas OVI-X pavyzdį atitinkantis veterinarijos sertifikatas. Tačiau to priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 6 stulpelyje nėra nurodyta, kad pagal tą sertifikato pavyzdį sertifikuotų gyvų gyvūnų eksporto į Sąjungą tikslais Kanada oficialiai patvirtinta neužkrėsta brucelioze;

(4)

1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvoje 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (4) nustatyti, inter alia, reikalavimai, kuriuos įvykdžius valstybės narės ar jų regionai gali būti oficialiai patvirtinti neužkrėstais brucelioze;

(5)

be to, Direktyvoje 2004/68/EB nustatyta, kad, jeigu Sąjunga oficialiai gali pripažinti konkrečios trečiosios šalies oficialių sveikatos garantijų lygiavertiškumą, tomis garantijomis gali būti grindžiamos specialiosios gyvūnų sveikatos sąlygos, taikomos iš tos trečiosios šalies į Sąjungą įvežamiems gyviems kanopiniams;

(6)

Kanada pateikė Komisijai dokumentus, įrodančius atitiktį Direktyvos 91/68/EEB reikalavimams, kad visa tos trečiosios šalies teritorija būtų oficialiai patvirtinta neužkrėsta brucelioze (B. melitensis) naminių avių (Ovis aries) ir naminių ožkų (Capra hircus), po importavimo skirtų veisimui ir (arba) produkcijai, su kuriomis pateikiamas Reglamento (ES) Nr. 206/2010 I priedo 2 dalyje nustatytą sertifikato pavyzdį OVI-X atitinkantis veterinarijos sertifikatas, eksporto į Sąjungą tikslais;

(7)

išnagrinėjus Kanados pateiktus dokumentus ši trečioji šalis turėtų būti oficialiai patvirtinta neužkrėsta brucelioze (B. melitensis). Todėl Reglamento (ES) Nr. 206/2010 I priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 6 stulpelio įraše, skirtame šiai trečiajai šaliai, turėtų būti pateikta atitinkama nuoroda;

(8)

be to, Reglamente (ES) Nr. 206/2010 nustatyta, kad žmonėms vartoti skirtos šviežios mėsos siuntos gali būti importuojamos į Sąjungą tik jeigu jos yra iš to reglamento II priedo 1 dalyje nurodytų trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, dėl kurių pateiktas veterinarijos sertifikato pavyzdys, skirtas atitinkamai toje dalyje nurodytai siuntai;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje keturios Botsvanos teritorijos dalys išvardytos kaip regionai, iš kurių į Sąjungą leidžiama importuoti šviežią kanopinių mėsą be kaulų ir brandintą kanopinių mėsą. Šie regionai sudaryti iš kelių veterinarinės ligų kontrolės zonų;

(10)

Botsvanos regione BW-1 kilus snukio ir nagų ligos protrūkiui Reglamentu (ES) Nr. 206/2010 su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 801/2011 (5), nustatyta, kad nuo 2011 m. gegužės 11 d. laikinai sustabdomas Botsvanos leidimas iš minėto regiono eksportuoti į Sąjungą šviežią kanopinių mėsą be kaulų ir brandintą kanopinių mėsą. Botsvanos regioną BW-1 sudaro veterinarinės ligų kontrolės zonos Nr. 3c, 4b, 5, 6, 8, 9 ir 18;

(11)

2011 m. gruodžio 2 d. Botsvana pranešė Komisijai, kad Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija veterinarinės ligų kontrolės zonas Nr. 3c, 4b, 5, 6, 8, 9 ir 18 patvirtino neužkrėstomis snukio ir nagų liga. Todėl laikinas leidimo iš minėto regiono eksportuoti į Sąjungą šviežią kanopinių mėsą be kaulų ir brandintą kanopinių mėsą sustabdymas nebebūtinas;

(12)

tačiau veterinarinės ligų kontrolės zonai Nr. 6 priklausančią sritį netoli Zimbabvės pasienio Botsvana paskelbė intensyvios priežiūros zona ir pranešė Komisijai, kad visi tos zonos naminiai galvijai buvo paskersti. Iš tos zonos į Sąjungą neturėtų būti leidžiama eksportuoti šviežią kanopinių mėsą be kaulų ir brandintą kanopinių mėsą. Todėl ji neturėtų būti priskirta regionui BW-1, nurodytam Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje;

(13)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 206/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

I priedo 1 dalyje Kanadai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

2)

II priedo 1 dalyje Botsvanai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/28

(1)

pagal Direktyvą 2009/125/EB Komisija turėtų nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus su energija susijusiems gaminiams, kurių pardavimo ir prekybos apimtis yra didelė ir kurie daro svarbų poveikį aplinkai ir turi pastebimą poveikio aplinkai gerinimo potencialą, kuris nereikalauja pernelyg didelių išlaidų;

(2)

Direktyvos 2009/125/EB 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą, laikydamasi 15 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų ir pasikonsultavusi su Konsultacijų forumu, Komisija prireikus nustato įgyvendinimo priemones elektros variklių sistemose naudojamiems gaminiams, pvz., vandens siurbliams;

(3)

vandens siurbliai, sudarantys elektros variklių sistemų dalis, yra esminiai įvairių siurbimo procesų elementai. Šių siurbimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą būtų galima rentabiliai padidinti maždaug 20–30 %. Nors pagrindinės energijos taupymo galimybės siejamos su varikliais, vienas iš tokio gerinimo veiksnių yra efektyviai energiją vartojančių siurblių naudojimas. Todėl vandens siurbliai yra prioritetinis gaminys, kuriam turėtų būti nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimai;

(4)

elektros variklių sistemose yra su energija susijusių gaminių, kaip antai: varikliai, pavaros, siurbliai ar ventiliatoriai. Vandens siurbliai yra vienas iš tokių gaminių. Varikliams taikomi būtinieji reikalavimai nustatyti atskira priemone, Komisijos reglamentu (EB) Nr. 640/2009 (2). Todėl šiuo reglamentu nustatomi tik vandens siurblių be variklio hidraulinių veikimo charakteristikų būtinieji reikalavimai;

(5)

daugelis siurblių įmontuojami į kitus gaminius ir rinkai atskirai neteikiami. Siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudotos visos rentabilaus energijos taupymo galimybės, šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos ir į kitus gaminius įmontuojamiems vandens siurbliams;

(6)

siekdama išanalizuoti vandens siurblių techninius, aplinkosauginius ir ekonominius aspektus, Komisija atliko parengiamąjį tyrimą. Tyrimas atliktas kartu su Sąjungos ir trečiųjų šalių suinteresuotosiomis šalimis ir interesų grupėmis, o rezultatai paskelbti viešai;

(7)

iš parengiamojo tyrimo matyti, kad vandens siurbliai pateikiami Europos Sąjungos rinkai dideliais kiekiais. Per visus jų gyvavimo ciklo etapus svarbiausias aplinkosauginis aspektas yra energijos suvartojimas jų naudojimo etapu – 2005 m. bendros jų metinės energijos sąnaudos buvo 109 TWh, o tai atitinka 50 Mt į atmosferą išmesto CO2. Numatoma, kad nesiėmus priemonių šiam suvartojimui apriboti, jis padidės tiek, kad 2020 m. bus suvartota 136 TWh energijos. Padaryta išvada, kad elektros energijos suvartojimą naudojimo etapu galima gerokai sumažinti;

(8)

iš parengiamojo tyrimo matyti, kad elektros energijos suvartojimas naudojimo etapu yra vienintelis reikšmingas su gaminio konstrukcija susijęs ekologinio projektavimo parametras, kaip nurodyta Direktyvos 2009/125/EB I priedo 1 dalyje;

(9)

elektros energijos suvartojimą vandens siurblių naudojimo etapu reikėtų mažinti pasitelkiant turimas nepatentuotas rentabilias technologijas, kurias naudojant galima sumažinti bendras pirkimo ir naudojimo sąnaudas;

(10)

nustatant ekologinio projektavimo reikalavimus visoje Europos Sąjungoje turėtų būti suderinti vandens siurblių elektros energijos suvartojimo reikalavimai ir taip prisidedama prie vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ir šių gaminių aplinkosauginio veiksmingumo didinimo;

(11)

gamintojams reikėtų suteikti pakankamai laiko gaminiams perprojektuoti. Etapų laikas turėtų būti pasirinktas taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio vandens siurblių funkcionalumui, atsižvelgta į poveikį galutinių naudotojų ir gamintojų, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, išlaidoms ir kartu užtikrinta, kad šio reglamento tikslai būtų įgyvendinti laiku;

(12)

elektros energijos suvartojimas turėtų būti nustatomas patikimais, tiksliais ir pakartojamais matavimo metodais, atsižvelgiant į pripažintas pažangiausias technologijas, įskaitant 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (3), I priede išvardytų Europos standartizacijos institucijų priimtus darniuosius standartus, jei jų yra;

(13)

taikant šį reglamentą į rinką turėtų patekti daugiau technologijų, kurias naudojant mažėja vandens siurblių poveikis aplinkai per jų gyvavimo ciklą, todėl iki 2020 m. būtų galima sutaupyti 3,3 TWh energijos, palyginti su tuo atveju, jeigu nebūtų imtasi jokių priemonių;

(14)

pagal Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnio 2 dalį šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos taikytinos atitikties vertinimo procedūros;

(15)

siekiant palengvinti atitikties tikrinimą, gamintojai turėtų teikti informaciją Direktyvos 2009/125/EB IV ir V prieduose nurodytuose techniniuose dokumentuose;

(16)

kad būtų galima dar labiau sumažinti vandens siurblių poveikį aplinkai, gamintojai turėtų pateikti svarbią informaciją apie vandens siurblių išmontavimą, grąžinamąjį perdirbimą ir šalinimą pasibaigus gyvavimo ciklui;

(17)

reikėtų nustatyti šiuo metu egzistuojančių technologijų, kurių energijos vartojimo efektyvumas didelis, etalonus. Tai padės užtikrinti, kad informacija, kuri praverstų toliau diegiant geriausias technologijas energijos suvartojimui mažinti, būtų visiems, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, lengvai prieinama;

(18)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/125/EB 19 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

a)

vandens siurbliams, kurie specialiai skirti siurbti gryną vandenį žemesnėje kaip – 10 °C arba aukštesnėje kaip 120 °C temperatūroje – tačiau jiems taikomi informacijos reikalavimai, nurodyti II priedo 2 skirsnio 11–13 punktuose;

b)

vandens siurbliams, kurie skirti naudoti tik gaisrui gesinti;

c)

tūriniams vandens siurbliams;

d)

užsipildantiesiems vandens siurbliams.

1)

nuo 2013 m. sausio 1 d. mažiausias vandens siurblių našumas turi atitikti nurodytąjį II priedo 1 skirsnio a punkte;

2)

nuo 2015 m. sausio 1 d. mažiausias vandens siurblių našumas turi atitikti nurodytąjį II priedo 1 skirsnio b punkte;

3)

nuo 2013 m. sausio 1 d. informacija apie vandens siurblius turi atitikti II priedo 2 skirsnyje išdėstytus reikalavimus.

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/37

(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį pateiktą prašymą ištirti galimą antidempingo priemonių, nustatytų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės neužpildomiems dujiniams kišeniniams žiebtuvėliams su akmenėliais, vengimą ir nustatyti reikalavimą registruoti importuojamus iš Vietnamo siunčiamus neužpildomus dujinius kišeninius žiebtuvėlius su akmenėliais, deklaruojamus kaip Vietnamo kilmės arba ne.

(2)

Prašymą 2012 m. balandžio 17 d. pateikė neužpildomų dujinių kišeninių žiebtuvėlių su akmenėliais Sąjungos gamintojas Société BIC.

(3)

Nagrinėjamasis produktas, kuriam nustatytų priemonių, kaip įtariama, vengiama, – tai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės neužpildomi dujiniai kišeniniai žiebtuvėliai su akmenėliais, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 9613 10 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(4)

Tiriamasis produktas yra toks pat kaip aprašytasis ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, tačiau siunčiamas iš Vietnamo, nepriklausomai nuo to, ar jis deklaruojamas kaip Vietnamo kilmės arba ne; jo KN kodas šiuo metu yra toks pats kaip ir nagrinėjamojo produkto (toliau – tiriamasis produktas).

(5)

Šiuo metu galiojančios priemonės, kurių, kaip įtariama, vengiama, – tai antidempingo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1458/2007 (2).

(6)

Priemonių, nustatytų importuojamiems neužpildomiems dujiniams kišeniniams žiebtuvėliams su akmenėliais ir tam tikriems užpildomiems kišeniniams žiebtuvėliams su akmenėliais, vengimo tyrimas taip pat atliktas 1998–1999 m.; atlikus šį tyrimą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės neužpildomiems dujiniams kišeniniams žiebtuvėliams su akmenėliais nustatyto muito taikymas išplėstas tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Taivano siunčiamiems ar Taivano kilmės vienkartiniams užpildomiems kišeniniams žiebtuvėliams su akmenėliais ir importuojamiems iš Taivano siunčiamiems arba Taivano kilmės neužpildomiems žiebtuvėliams (3).

(7)

Prašyme pateikta pakankamai prima facie įrodymų, kad vengiama Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importuojamiems neužpildomiems dujiniams kišeniniams žiebtuvėliams su akmenėliais nustatytų antidempingo priemonių atliekant surinkimo operacijas Vietname.

(8)

Pateikti šie prima facie įrodymai:

(9)

prašyme nurodyta, kad nagrinėjamajam produktui nustačius priemones labai pasikeitė su eksportu iš Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo į Sąjungą susijusios prekybos pobūdis ir kad nėra jokios kitos pagrįstos priežasties arba pateisinančios aplinkybės, išskyrus muito nustatymą, kuria būtų galima paaiškinti tokį pasikeitimą.

(10)

Atrodo, kad šis pasikeitimas atsirado dėl Vietname atliekamų neužpildomų dujinių kišeninių žiebtuvėlių su akmenėliais surinkimo operacijų.

(11)

Be to, prašyme pateikta pakankamai prima facie įrodymų, kad nagrinėjamajam produktui nustatytų galiojančių antidempingo priemonių taisomasis poveikis mažinamas ir kiekio, ir kainos požiūriu. Vietoje nagrinėjamojo produkto importuojamas didelis tiriamojo produkto kiekis. Be to, esama pakankamai įrodymų, kad tiriamasis produktas importuojamas mažesne kaina, palyginti su nežalinga kaina, nustatyta atlikus tyrimą, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės.

(12)

Galiausiai prašyme pateikta pakankamai prima facie įrodymų, kad vykdomas tiriamojo produkto kainų dempingas, palyginti su anksčiau nagrinėjamajam produktui nustatyta normaliąja verte.

(13)

Jeigu be priemonių vengimo atliekant surinkimo operacijas Vietname, atliekant tyrimą bus nustatyti kiti vengimo veiksmai, kuriems taikomas pagrindinio reglamento 13 straipsnis, šie veiksmai taip pat gali būti tyrimo objektas.

(14)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija priėjo prie išvados, kad esama pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį pagrįsti ir nustatyti, kad importuojamas tiriamasis produktas (deklaruojamas kaip Vietnamo kilmės arba ne) turi būti registruojamas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(15)

Siekdama gauti informacijos, kuri, kaip ji mano, reikalinga tyrimui, Komisija nusiųs klausimynus Vietnamo žinomiems eksportuotojams ir (arba) gamintojams ir žinomoms eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms, Kinijos Liaudies Respublikos žinomiems eksportuotojams ir (arba) gamintojams ir žinomoms eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms, Sąjungos žinomiems importuotojams ir žinomoms importuotojų asociacijoms ir Kinijos Liaudies Respublikos bei Vietnamo valdžios institucijoms. Prireikus taip pat gali būti prašoma, kad informacijos pateiktų Sąjungos pramonė.

(16)

Bet kuriuo atveju visos suinteresuotosios šalys turėtų nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per šio reglamento 3 straipsnyje nustatytą terminą kreiptis į Komisiją ir per šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašyti klausimyno, atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas taikomas visoms suinteresuotosioms šalims.

(17)

Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo valdžios institucijoms bus pranešta apie tyrimo inicijavimą.

(18)

Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti.

(19)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalimi, importuojamam tiriamajam produktui gali būti netaikomas registracijos reikalavimas arba priemonės, jeigu importas nelaikomas vengimu.

(20)

Kadangi galimas vengimas vyksta ne Sąjungoje, nuo reikalavimo registruoti importuojamus produktus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį gali būti atleisti tie neužpildomų dujinių kišeninių žiebtuvėlių su akmenėliais Vietnamo gamintojai, kurie gali įrodyti, kad jie nėra susiję (4) su jokiu gamintoju, kuriam taikomos priemonės (5) ir kurie, kaip nustatyta, nevengia priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Gamintojai, pageidaujantys būti atleisti, per šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą turėtų pateikti tinkamai įrodymais pagrįstą prašymą.

(21)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, importuojamam tiriamajam produktui turėtų būti taikomas registracijos reikalavimas siekiant užtikrinti, kad reikiamo dydžio antidempingo muitai galėtų būti taikomi nuo tos dienos, kai buvo nustatytas tokio iš Vietnamo siunčiamo importuojamo produkto registracijos reikalavimas, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatytas vengimas.

(22)

Tinkamo administravimo tikslais reikėtų nustatyti terminą, iki kurio:

(23)

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente išdėstytų procesinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar per šio reglamento 3 straipsnyje minimą laikotarpį šalis pranešė apie save.

(24)

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(25)

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais.

(26)

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį tyrimas bus baigtas per devynis mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

(28)

Pažymima, kad visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (6).

(29)

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų Prekybos generalinio direktorato pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas yra suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tyrimo tarnybų tarpininkas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas peržiūri prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminus ir trečiųjų šalių prašymus būti išklausytoms. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti atskiros suinteresuotosios šalies klausymą ir veikti kaip tarpininkas, kad būtų visiškai įgyvendintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą.

(30)

Visi prašymai būti išklausytoms dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, nurodant prašymo priežastis. Bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat suteiks galimybę klausyme dalyvauti šalims, kurios galėtų pareikšti skirtingą požiūrį ir pateiktų paneigiančių argumentų.

(31)

Daugiau informacijos ir duomenis ryšiams suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje http://ec.europa.eu/trade/tackling-unfair-trade/hearing-officer/index_en.htm.

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: N105 4/92

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Faksas +32 2 29 93988

E. paštas trade-lighters-circumvention@ec.europa.eu

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/41

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/43

(1)

tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2011–2012 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 971/2011 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 526/2012 (4);

(2)

šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnį;

(3)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų pateikimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/45

(1)

2011 m. gruodžio 1 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (1);

(2)

reikia toliau plėtoti Sprendimo 2011/782/BUSP 1 straipsnio 3 dalies b punkto ir 1a straipsnio 2 dalies b punkto taikymą;

(3)

Sprendimas 2011/782/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio 3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

2)

1a straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/46

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1084/2006 4 straipsnyje išdėstytos Sanglaudos fondo paramai gauti sąlygos. Pagal to straipsnio 1 dalį Taryba gali nuspręsti sustabdyti visų arba dalies Sanglaudos fondo įsipareigojimų atitinkamai valstybei narei vykdymą nuo kitų metų po sprendimo sustabdyti įsipareigojimus priėmimo sausio 1 d., jei pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 8 dalį ji nustatė, kad atitinkama valstybė narė nesiėmė veiksmingų priemonių reaguodama į Tarybos rekomendaciją, priimtą remiantis SESV 126 straipsnio 7 dalimi;

(2)

2004 m. liepos 5 d. Taryba Sprendimu 2004/918/EB dėl perviršinio biudžeto deficito Vengrijoje (2) pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutarties) 104 straipsnio 6 dalį nusprendė, kad Vengrijoje susidaręs perviršinis deficitas. Taryba Vengrijai skirtą pirmą rekomendaciją pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį priėmė 2004 m. liepos 5 d., antrą rekomendaciją – 2005 m. kovo 8 d. ir trečią rekomendaciją, kurios visos buvo skirtos Vengrijai, – 2006 m. spalio 10 d.2009 m. liepos 7 d. Taryba priėmė ketvirtą tokią rekomendaciją (2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją) siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį ne vėliau kaip 2011 m.;

(3)

2012 m. sausio 24 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/139/ES, kuriuo nustatoma, ar Vengrija ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją (3) pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį, kuriame nustatyta, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui panaikinti atsižvelgdama į 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją per toje rekomendacijoje nustatytą laikotarpį;

(4)

2012 m. kovo 13 d. Įgyvendinimo sprendimu 2012/156/ES, kuriuo sustabdomi įsipareigojimai teikti lėšas iš Sanglaudos fondo Vengrijai nuo 2013 m. sausio 1 d. (4) Taryba nusprendė sustabdyti dalį Sanglaudos fondo įsipareigojimų Vengrijai nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1084/2006 4 straipsnį. Sprendimu dėl sustabdomų Sanglaudos fondo įsipareigojimų sumos siekta užtikrinti, kad sustabdymas būtų veiksmingas ir proporcingas, kartu atsižvelgiant į dabartinę bendrą Europos Sąjungos ekonominę padėtį ir santykinę Sanglaudos fondo svarbą atitinkamos valstybės narės ekonomikai. Tarybos nuomone, pirmą kartą taikant Reglamento (EB) Nr. 1084/2006 4 straipsnio 1 dalį atitinkamai valstybei narei, būtent Vengrijai, buvo tinkama nustatyti Sanglaudos fondo lėšų 50 % sumą 2013 m. neviršijant didžiausios 0,5 % Komisijos tarnybų numatomo tos valstybės narės nominalaus BVP ribos. Atitinkamai Taryba nusprendė nuo 2013 m. sausio 1 d. sustabdyti 495 184 000 EUR Sanglaudos fondo įsipareigojimų Vengrijai;

(5)

taip pat kovo 13 d. Taryba pateikė patikslintą rekomendaciją Vengrijai pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį (2012 m. kovo 13 d. Tarybos rekomendacija), kurioje nustatė perviršinio deficito padėties ištaisymo terminą – 2012 m. Konkrečiai, Vengrijai rekomenduota: imtis bent ½ % BVP papildomų fiskalinių pastangų, toliau konkretizuojant ir įgyvendinant struktūrinio pobūdžio konsolidavimo priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas 2012 m. deficito tikslas – 2,5 % BVP; nominaliojo balanso gerinimui skirti galimas nenumatytąsias pajamas; imtis reikalingų papildomų struktūrinio pobūdžio priemonių, siekiant užtikrinti, kad 2013 m. deficitas išliktų gerokai žemiau 3 % BVP ribos; ir į būsimus biudžeto įstatymus įtraukti pakankamo rezervo nuostatas. Kartu Taryba pabrėžė, kad biudžeto koregavimas turėtų padėti sugrįžti prie bendrosios valdžios sektoriaus skolos santykio mažėjimo tendencijų ir kad jį taip pat reikia paremti įgyvendinant fiskalinio valdymo sistemos tobulinimo pasiūlymus;

(6)

2012 m. balandžio 23 d. Vengrija pateikė metinę atnaujintą konvergencijos programą, kurioje išdėstyta biudžeto strategija siekiant užtikrinti, kad perviršinis deficitas būtų tvariai panaikintas iki 2012 m. termino. Oficialūs deficito tikslai ir planuojamos fiskalinės pastangos atitinka 2012 m. kovo 13 d. Tarybos rekomendaciją. Programoje patvirtinamas ankstesnis vidutinės trukmės tikslas – 1,5 % BVP, kurį planuojama pasiekti iki 2013 m. Pagal atnaujintą programą valstybės skola nuolat mažinama per visą programos laikotarpį ir 2013 m. sumažėja iki 77 % BVP, o 2015 m. – iki mažiau nei 73 % BVP. Kalbant apie fiskalinio valdymo reformą, valdžios institucijos paskelbė, kad jos pateiks Parlamentui būtinus pakeitimus per pavasario sesiją;

(7)

remdamasi viešai prieinama informacija, Komisija 2012 m. gegužės 30 d. komunikate padarė išvadą, kad Vengrija ėmėsi būtinų taisomųjų priemonių, kuriomis užtikrinama tinkama pažanga siekiant panaikinti perviršinį deficitą. Visų pirma numatoma, kad biudžeto deficitas pasieks 2,5 % BVP 2012 m. ir liks gerokai mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę 2013 m., kaip kovo mėn. rekomendavo Taryba. Atsižvelgdamos į visą viešai prieinamą informaciją, kurią vyriausybė pateikė nuo kovo mėn. vidurio, konkrečiai Komisijos tarnybos prognozuoja, kad 2013 m. deficitas pasieks 2,7 % BVP. Taip pat atsižvelgiant į potencialaus BVP augimo koregavimo poveikį ir numatomą nuokrypį nuo standartinio mokesčių elastingumo, galima laikyti, kad fiskalinės pastangos 2012 m. iš esmės atitinka reikalavimus. Rekomendacijas dėl nenumatytųjų pajamų naudojimo ir pakankamo rezervo nuostatų įtraukimo į būsimus biudžetus dar reikės įgyvendinti. Remiantis 2012 m. pavasario prognoze numatoma, kad valdžios sektoriaus skola sumažės iki 78,5 % BVP 2012 m. ir dar šiek tiek 2013 m. Galiausiai, tam tikra pažanga padaryta tobulinant fiskalinio valdymo sistemą, tačiau dar reikia parengti svarbių reformų projektus ir juos priimti iki Parlamento pavasario sesijos pabaigos. Turėdama omenyje šias aplinkybes ir naujausius blogesnius, nei tikėtasi, pirmojo ketvirčio augimo duomenis, Komisija ir toliau atidžiai stebės biudžeto pokyčius Vengrijoje;

(8)

apskritai Vengrija ėmėsi būtinų taisomųjų priemonių, atsižvelgdama į 2012 m. kovo 13 d. Tarybos rekomendaciją, kad panaikintų perviršinį deficitą iki Tarybos nustatyto termino. Todėl Įgyvendinimo sprendimas 2012/156/ES, kuriuo sustabdoma dalis Sanglaudos fondo įsipareigojimų Vengrijai, turėtų būti panaikintas;

(9)

jei bet kuriuo metu prieš panaikinant sprendimą dėl perviršinio deficito pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį nustatoma, kad taikomos priemonės yra netinkamos, Taryba, atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją, turėtų priimti naują sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį. Tokiu atveju, ji gali, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, priimti sprendimą sustabdyti Sanglaudos fondo įsipareigojimus,

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/48

(1)

2005 m. lapkričio 14 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2005/797/BUSP dėl Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) (1), kurie paskutinį kartą buvo pratęsti Tarybos sprendimu 2009/955/BUSP (2) ir nustojo galioti 2010 m. gruodžio 31 d.;

(2)

2010 m. gruodžio 17 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/784/BUSP (3), kuriuo nuo 2012 m. sausio 1 d. pratęsta EUPOL COPPS, kuris paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2011/858/BUSP (4). Sprendimas 2010/784/BUSP nustoja galioti 2012 m. birželio 30 d.;

(3)

2012 m. gegužės 4 d. Politinis ir saugumo komitetas (toliau – PSK) rekomendavo pratęsti EUPOL COPPS iki 2013 m. birželio 30 d.;

(4)

EUPOL COPPS turėtų būti dar kartą pratęsta nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. remiantis dabartiniais jos įgaliojimais;

(5)

taip pat būtina nustatyti orientacinę finansavimo sumą su EUPOL COPPS susijusioms išlaidoms padengti laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.;

(6)

EUPOL COPPS bus vykdoma aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

1)

13 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUPOL COPPS susijusioms išlaidoms padengti laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., yra 9 330 000 EUR.“;

2)

16 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jis nustoja galioti 2013 m. birželio 30 d.“

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/49

(1)

2010 m. rugpjūčio 11 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/450/BUSP (1), kuriuo Rosalind MARSDEN paskirta Europos Sąjungos specialiąja įgaliotine (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Sudane;

(2)

2011 m. rugpjūčio 1 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/499/BUSP (2), kuriuo iš dalies pakeisti ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai ir pavadinimas atsižvelgiant į tai, kad paskelbta Pietų Sudano nepriklausomybė. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai baigiasi 2012 m. birželio 30 d.;

(3)

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai turėtų būti pratęsti tolesniam 12 mėnesių laikotarpiui;

(4)

ES specialusis įgaliotinis vykdys savo įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų sutrukdyti siekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytų bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų,

a)

siekiant Sąjungos politikos tikslų, palaikyti ryšius su Sudano Vyriausybe, Pietų Sudano Vyriausybe, Sudano ir Pietų Sudano politinėmis partijomis, Sudano ir Pietų Sudano ginkluotaisiais bei sukilėlių judėjimais, taip pat pilietinės visuomenės bei nevyriausybinėmis organizacijomis;

b)

palaikyti glaudų bendradarbiavimą su JT, įskaitant JT misiją Pietų Sudane (UNMISS), JT laikinąsias saugumo pajėgas Abjėjuje (UNISFA) ir JT specialųjį pasiuntinį, su AS, visų pirma su AS aukšto lygio įgyvendinimo komisija Sudane, taip pat su AS/JT jungtine operacija Darfūre (UNAMID), Arabų Valstybių Lyga, Tarpvyriausybine vystymosi reikalų agentūra ir kitais pagrindiniais regioniniais bei tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais;

c)

atstovauti Sąjungai ir propaguoti jos politikos tikslus bei pozicijas atitinkamai tarptautiniuose ir viešuosiuose forumuose;

d)

padėti didinti Sąjungos politikos Sudano ir Pietų Sudano atžvilgiu darną ir veiksmingumą, kartu skatinant nuoseklų tarptautinį požiūrį į šias dvi šalis;

e)

prisidėti prie tarptautinių tarpininkavimo pastangų, kurioms vadovauja AS aukšto lygio įgyvendinimo komisija Sudane, sudaryti palankesnes sąlygas Sudano ir Pietų Sudano susitarimui dėl neišspręstų pasibaigus VTS galiojimui kylančių klausimų ir rasti įtraukų Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo provincijose vykstančio konflikto politinį sprendimą;

f)

remti aspektų, dėl kurių susitarta pagal VTS, įgyvendinimą ir galiausiai susitarimų dėl pasibaigus VTS galiojimui kylančių klausimų įgyvendinimą;

g)

skatinti institucijų kūrimą Pietų Sudane;

h)

prisidėti prie tarptautiniu mastu dedamų pastangų sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti visa apimantį, įtraukų ir ilgalaikį taikos susitarimą dėl Darfūro ir skatinti, kad būtų įgyvendinamas Dohos dokumentas, glaudžiai bendradarbiaujant atitinkamai su JT, AS, Kataro Vyriausybe ir kitais tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais;

i)

skatinti pagarbą žmogaus teisėms, palaikant nuolatinius ryšius su atitinkamomis Sudano ir Pietų Sudano valdžios institucijomis, Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir regione veikiančiais žmogaus teisių stebėtojais;

j)

prisidėti įgyvendinant Sąjungos žmogaus teisių politiką, įskaitant ES žmogaus teisių gaires, visų pirma ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų bei dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų ir mergaičių diskriminacija, ir Sąjungos politiką dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) moterų, taikos ir saugumo, be kita ko, stebint pokyčius šioje srityje, teikiant informaciją apie juos ir rengiant rekomendacijas šiuo klausimu;

k)

padėti įgyvendinti visapusišką Sąjungos požiūrį Sudano ir Pietų Sudano atžvilgiu, dėl kurio susitarta 2011 m. birželio 20 d. Užsienio reikalų tarybos posėdyje;

l)

glaudžiai bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) padėti vykdyti Sąjungos veiklą bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant remti pastangas švelninti ir pašalinti grėsmę, kurią LRA kelia civiliams gyventojams ir stabilumui Pietų Sudane bei platesniame regione;

m)

stebėti, kaip Sudano ir Pietų Sudano šalys laikosi atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, visų pirma rezoliucijų 1556 (2004), 1564 (2004), 1590 (2005), 1591 (2005), 1593 (2005), 1612 (2005), 1663 (2006), 1672 (2006), 1679 (2006), 1769 (2007), 1778 (2007), 1881 (2009), 1882 (2009), 1891 (2009), 1919 (2010), 1990 (2011), 1996 (2011), 2024 (2011), 2046 (2012) ir teikti apie tai informaciją.

a)

sudarydamas misijai skirtą saugumo planą, grindžiamą EIVT gairėmis, kuriame, be kita ko, numatomos misijai skirtos fizinės, organizacinės ir procedūrinės saugumo priemonės, reglamentuojančios saugaus personalo atvykimo į misijos teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymą, taip pat saugumo incidentų valdymą, ir taip pat numatomas misijos nenumatytų atvejų ir evakuacijos planas;

b)

užtikrindamas, kad visi už Sąjungos ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu dėl misijos teritorijoje esančių sąlygų;

c)

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į misijos teritoriją būtų organizuotas visų ES specialiojo įgaliotinio darbuotojų grupės narių, kurie turi būti dislokuoti už Sąjungos ribų, įskaitant vietoje įdarbintus darbuotojus, atitinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į EIVT nustatytą rizikos lygį misijos teritorijoje;

d)

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui bei Komisijai raštu būtų teikiamos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos, sudarančios pažangos ir įgaliojimų vykdymo ataskaitų dalį.

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/53

(1)

2011 m. rugpjūčio 25 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/518/BUSP (1), kuriuo Philippe LEFORT paskirtas Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai baigiasi 2012 m. birželio 30 d.;

(2)

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai turėtų būti pratęsti tolesniam 12 mėnesių laikotarpiui;

(3)

ES specialusis įgaliotinis įgaliojimus vykdys tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų sutrukdyti siekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytų Sąjungos išorės veiksmų tikslų,

a)

remiantis esamais mechanizmais, įskaitant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (toliau – ESBO) ir jos Minsko grupę, regione vykdyti konfliktų prevenciją, padėti taikiai sureguliuoti jame kilusius konfliktus, įskaitant krizę Gruzijoje ir konfliktą Kalnų Karabache, skatinant pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimą, taip pat kitomis atitinkamomis priemonėmis, ir remti tokio sureguliavimo įgyvendinimą laikantis tarptautinės teisės principų;

b)

konstruktyviai bendrauti su pagrindiniais suinteresuotais veikėjais regiono klausimais;

c)

skatinti ir remti tolesnį Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos ir, atitinkamais atvejais, jų kaimyninių šalių tarpusavio bendradarbiavimą;

d)

didinti Sąjungos veiksmingumą ir matomumą regione.

a)

regione plėtoti ryšius su vyriausybėmis, parlamentais, kitais svarbiausiais politikos subjektais, teismais ir pilietine visuomene;

b)

skatinti regiono valstybes bendradarbiauti bendro intereso regioniniais klausimais, pavyzdžiui, bendrų grėsmių saugumui, kovos su terorizmu, neteisėta prekyba ir organizuotu nusikalstamumu klausimais;

c)

padėti taikiai sureguliuoti konfliktus laikantis tarptautinės teisės principų ir, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis, ESBO ir jos Minsko grupe, sudaryti palankesnes sąlygas tokiam sureguliavimui įgyvendinti;

d)

krizės Gruzijoje klausimais:

e)

sudaryti palankesnes sąlygas rengti ir įgyvendinti pasitikėjimo stiprinimo priemones;

f)

prireikus padėti rengti Sąjungos paramą, skirtą galimai išspręsti konfliktą;

g)

intensyvinti Sąjungos dialogą su pagrindiniais susijusiais veikėjais regiono klausimais;

h)

padėti Sąjungai toliau plėtoti visapusišką politiką Pietų Kaukazo klausimais;

i)

vykdant šiame straipsnyje nustatytą veiklą, prisidėti įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką ir Sąjungos žmogaus teisių gaires, ypač jų aspektus dėl vaikų ir moterų nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse, pirmiausia stebint pokyčius šioje srityje ir reaguojant į juos.

a)

sudarydamas misijai skirtą saugumo planą, grindžiamą EIVT gairėmis, kuriame numatomos misijai skirtos fizinės, organizacinės ir procedūrinės saugumo priemonės, reglamentuojančios saugaus personalo atvykimo į misijos teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymą bei saugumo incidentų valdymą, ir numatomas nenumatytų atvejų planas ir misijos evakuacijos planas;

b)

užtikrindamas, kad visi už Sąjungos ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu dėl misijos teritorijoje esančių sąlygų;

c)

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į misijos teritoriją būtų organizuotas visų ES specialiojo įgaliotinio darbuotojų grupės narių, kurie turi būti dislokuoti už Sąjungos ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, atitinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į EIVT nustatytą rizikos lygį misijos teritorijoje;

d)

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui bei Komisijai raštu būtų teikiamos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos, sudarančios pažangos ataskaitos ir įgaliojimų vykdymo ataskaitos dalį.

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/56

(1)

2011 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/424/BUSP (1), kuriuo Bernardino LEÓN paskirtas Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (toliau – ES specialusis įgaliotinis) pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai baigiasi 2012 m. birželio 30 d.;

(2)

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai turėtų būti pratęsti tolimesniam 12 mėnesių laikotarpiui,

a)

stiprinti Sąjungos politinį dialogą, kuriuo prisidedama prie partnerystės su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis, visų pirma kuriose vyksta politinė reforma ir perėjimas prie demokratijos, bei platesnių santykių su jomis plėtojimo;

b)

prisidėti prie Sąjungos atsako į pokyčius pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, visų pirma kuriose vyksta politinė reforma ir perėjimas prie demokratijos, būtent demokratijos stiprinimas ir institucijų kūrimas, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taikos ir regioninio bendradarbiavimo, įskaitant Europos kaimynystės politiką ir Viduržemio jūros šalių sąjungą;

c)

didinti Europos Sąjungos veiksmingumą, dalyvavimą ir matomumą regione ir atitinkamuose tarptautiniuose forumuose;

d)

užmegzti glaudų veiklos koordinavimą su atitinkamais vietos partneriais ir tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis, pvz., Afrikos Sąjunga, Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo taryba, Islamo konferencijos organizacija, Arabų Valstybių Lyga, Arabų Magrebo Sąjunga, atitinkamomis tarptautinėmis finansų įstaigomis, Jungtinėmis Tautomis ir privačiuoju sektoriumi.

a)

stiprinti bendrą Sąjungos politinį vaidmenį pietinių Viduržemio jūros regiono šalių, kuriose vyksta politinė reforma ir perėjimas prie demokratijos, atžvilgiu, visų pirma stiprinant dialogą su Vyriausybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei pilietine visuomene ir kitais atitinkamais partneriais ir didinti partnerių informuotumą apie Sąjungos požiūrį;

b)

palaikyti glaudų ryšį su visomis regiono demokratinių pokyčių procese dalyvaujančiomis šalimis, skatinti stabilizavimą ir susitaikymą visapusiškai laikantis politinės atsakomybės vietos lygiu principo, prisidėti prie krizių valdymo ir prevencijos;

c)

padėti užtikrinti didesnį Sąjungos ir valstybių narių politikos bei veiksmų regiono atžvilgiu darnumą, nuoseklumą bei suderinamumą;

d)

prisidėti skatinant koordinavimą su tarptautiniais partneriais bei organizacijomis ir remti regioninį bendradarbiavimą. Derinant veiksmus su Komisija ir valstybėmis narėmis, padėti vyriausiajam įgaliotiniui prisidėti prie darbo grupės darbo ir tolesnės veiklos posėdžių, skirtų Pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims;

e)

prisidėti prie Sąjungos žmogaus teisių politikos įgyvendinimo regione, įskaitant ES gaires dėl žmogaus teisių, ypač ES gaires dėl vaikų ir ginkluoto konflikto, ir taip pat dėl smurto prieš moteris ir mergaites bei kovos dėl bet kokios diskriminacijos jų atžvilgiu, ir Sąjungos politiką dėl moterų, taikos ir saugumo, įskaitant vystymosi stebėseną ir ataskaitas, ir taip pat formuluojant rekomendacijas šioje srityje.

a)

sudarydamas misijai skirtą saugumo planą, grindžiamą EIVT gairėmis, kuriame numatomos misijai skirtos fizinės, organizacinės ir procedūrinės saugumo priemonės, reglamentuojančios saugaus personalo atvykimo į misijos teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymą bei saugumo incidentų valdymą, ir numatomas nenumatytų atvejų planas ir misijos evakuacijos planas;

b)

užtikrindamas, kad visi už Sąjungos ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu dėl misijos teritorijoje esančių sąlygų;

c)

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į misijos teritoriją būtų organizuotas visų ES specialiojo įgaliotinio darbuotojų grupės narių, kurie turi būti dislokuoti už Sąjungos ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, atitinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į EIVT nustatytą rizikos lygį misijos teritorijoje;

d)

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijai raštu būtų teikiamos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos, sudarančios vidurio laikotarpio ir įgaliojimų vykdymo ataskaitų dalį.

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/59

(1)

2006 m. spalio 5 d. Taryba priėmė Sprendimą 2006/670/BUSP (1), kuriuo Pierre MOREL paskirtas Europos Sąjungos (ES) specialiuoju įgaliotiniu Vidurinėje Azijoje. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai baigiasi 2012 m. birželio 30 d.;

(2)

turėtų būti paskirtas ES specialusis įgaliotinis Vidurinėje Azijoje laikotarpiui nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.;

(3)

ES specialusis įgaliotinis vykdys savo įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų sutrukdyti siekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytų Sąjungos išorės veiksmų tikslų,

a)

skatinti gerus ir glaudžius Vidurinės Azijos šalių ir Sąjungos santykius, pagrįstus bendromis vertybėmis bei interesais, kaip nustatyta atitinkamuose susitarimuose;

b)

prisidėti prie stabilumo ir šalių bendradarbiavimo regione stiprinimo;

c)

prisidėti prie demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Vidurinėje Azijoje stiprinimo;

d)

įveikti pagrindines grėsmes, visų pirma konkrečias problemas, turinčias tiesioginės įtakos Europai;

e)

didinti Sąjungos veiksmingumą ir matomumą regione, be kita ko, glaudžiau koordinuojant veiklą su kitais atitinkamais partneriais bei tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Jungtinėmis Tautomis.

a)

skatinti bendrą Sąjungos politinių veiksmų koordinavimą Vidurinėje Azijoje ir padėti užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų regione nuoseklumą;

b)

vyriausiojo įgaliotinio vardu kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija stebėti ES naujos partnerystės su Vidurine Azija strategijos įgyvendinimo procesą, papildytą vėlesnėmis ataskaitomis apie Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo procesą, teikti rekomendacijas ir reguliariai atsiskaityti atitinkamiems Tarybos organams;

c)

padėti Tarybai toliau plėtoti visapusišką politiką Vidurinės Azijos klausimais;

d)

įdėmiai sekti politinius įvykius Vidurinėje Azijoje, plėtojant ir palaikant glaudžius ryšius su Vyriausybėmis, parlamentais, teismais, pilietine visuomene ir žiniasklaida;

e)

raginti Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną, Turkmėnistaną ir Uzbekistaną bendradarbiauti bendro intereso klausimais regione;

f)

plėtoti atitinkamus ryšius ir bendradarbiavimą su pagrindiniais suinteresuotais dalyviais regione ir su visomis atitinkamomis regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (SCO), Eurazijos ekonominę bendriją (EURASEC), Bendravimo ir pasitikėjimo stiprinimo Azijoje priemonių konferenciją (CICA), Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (CSTO), Vidurinės Azijos regioninio ekonominio bendradarbiavimo programą (CAREC) ir Vidurinės Azijos regioninį informacijos ir koordinavimo centrą (CARICC);

g)

prisidėti įgyvendinant Sąjungos žmogaus teisių politiką ir ES žmogaus teisių gaires, ypač jų aspektus dėl moterų ir vaikų nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse, pirmiausia stebint pokyčius šioje srityje ir reaguojant į juos;

h)

glaudžiai bendradarbiaujant su ESBO prisidėti prie konfliktų prevencijos ir sprendimo, plėtojant ryšius su valdžios institucijomis ir kitais vietos subjektais, kaip antai nevyriausybinėmis organizacijomis, politinėmis partijomis, mažumomis, religinėmis grupėmis ir jų vadovais;

i)

prisidėti prie bendros užsienio ir saugumo politikos energetinio saugumo, sienų apsaugos, įskaitant kovos su narkotikais ir vandens išteklių valdymo, aplinkos ir klimato kaitos aspektų, susijusių su Vidurine Azija, formulavimo;

j)

skatinti regioninį saugumą Vidurinės Azijos pasienyje, kai Tarptautinės saugumo užtikrinimo pajėgos (ISAF) pradėjo mažėti.

a)

sudarydamas misijai skirtą saugumo planą, grindžiamą EIVT pateiktomis gairėmis, kuriame numatomos misijai skirtos fizinės, organizacinės ir procedūrinės saugumo priemonės, reglamentuojančios saugaus personalo atvykimo į misijos teritoriją ir judėjimo toje teritorijoje valdymą bei saugumo incidentų valdymą, ir taip pat numatomas misijos nenumatytų atvejų planas ir evakuacijos planas;

b)

užtikrindamas, kad visi už Sąjungos ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu dėl misijos teritorijoje esančių sąlygų;

c)

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į misijos teritoriją būtų organizuotas visų darbuotojų grupės narių, kurie turi būti dislokuoti už Sąjungos ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, atitinkamas mokymas saugumo klausimais, atsižvelgiant į EIVT nustatytą rizikos lygį misijos teritorijoje;

d)

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui bei Komisijai raštu būtų teikiamos jų įgyvendinimo ir kitų saugumo klausimų ataskaitos, sudarančios pažangos ataskaitos ir įgaliojimų vykdymo ataskaitos dalį.

26.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/62