I PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.6 klasė.   Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

GRAIKIJA

Πράσινες Ελιές Χαλκιδικής (Prasines Elies Chalkidikis) (SKVN)

II PRIEDAS

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

ΠΡΑΣΙΝΕΣ ΕΛΙΕΣ ΧΑΛΚΙΔΙΚΗΣ (PRASINES ELIES CHALKIDIKIS)

EB Nr.: EL-PDO-0005–0539–27.03.2006

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1.   Atsakinga valstybės narės institucija

Pavadinimas:	Υπουργείο Αγροτικής Ανάπτυξης και Τροφίμων, Δ/νση Βιολογικής Γεωργίας, Τμήμα ΠΟΠ – ΠΓΕ – Ιδιότυπων και Παραδοσιακών Προϊόντων (Kaimo plėtros ir maisto ministerija, Ekologinio žemės ūkio direktoratas, SKVN, SGN, specialių ir tradicinių gaminių skyrius)
Adresas	Αχαρνών 29, Τ.Κ. 104 39, Αθήνα (Akharnon 29, 104 39 Atėnai)
Telefonas	210 21 25 152
Faksas	—
E. paštas	ax29u030@minagric.gr

2.   Grupė

Pavadinimas:	Κοινοπραξία Ενώσεων Αγροτικών Συνεταιρισμών Πολυγύρου και Χαλκιδικής (Poligiro ir Chalkidikės žemės ūkio kooperatyvų sąjungų partnerystės organizacija „Βιοκαλλιεργητική Χαλκιδικής“ („Viokalliergitiki Chalkidikis“ – Chalkidikės ekologinis ūkininkavimas)
Adresas	Κωνσταντινουπόλεως 13, ΤΚ 63100, Πολύγυρος (Konstantinoupoleos 13, 63100 Polygyros)
Telefonas	237 10 23 076
Faksas	—
E. paštas	eas-pol@otenet.gr
Sudėtis.	Gamintojai ir (arba) perdirbėjai (X) Kita ()

3.   Produkto rūšis

1.6 klasė.

Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

4.   Specifikacija

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas

„Πράσινες Ελιές Χαλκιδικής“

(Prasines Elies Chalkidikis)

4.2.   Aprašymas

Prasines Elies Chalkidikis gaminamos tik iš Olea Europea rūšies Chondrolia Chalkidikis ir Chalkidikis porūšių alyvuogių. Šios Chalkidikėje auginamos minėtųjų rūšių alyvuogės didelės, mėsingos, šviesiai žalios ar žalsvai gelsvos spalvos, švelnaus vaisinio kvapo, vos karstelėjusio ir aštroko skonio, jose nesijaučia riebalų, nes alyvmedžiai per amžius prisitaikė prie ypatingų vietovės dirvožemio ypatybių ir klimato sąlygų, be to, alyvuogių augintojai taiko tam tikrus auginimo metodus.

Prasines Elies Chalkidikis pateikiamos keturių pavidalų:

1.	Visos alyvuogės.

2.	Alyvuogės be kauliukų.

3.	Įdarytos alyvuogės be kauliukų. Įdaras – migdolo riešutai, raudonieji pipirai, morkos, agurkėliai ir česnakai – dedamas rankomis. Įdarui naudojami produktai negali sudaryti daugiau kaip 15 % alyvuogių svorio.

4.	Traiškytos alyvuogės.

Visų tipų alyvuogės gali būti pagardintos raudonėliu, čiobreliu, lauro lapais, salieru, česnaku, kaparėliais ir raudonaisiais pipirais. Aromatiniai prieskoniai negali sudaryti daugiau kaip 2,5 % alyvuogių svorio.

Alyvuogių įdarui ir prieskoniams naudojami Chalkidikės apskrityje užauginti produktai.

Vartoti teikiamam produktui turi būti būdingos šios savybės:

Alyvuogių tipai

Savybės	Visos	Be kauliukų	Įdarytos ir be kauliukų	Traiškytos
Fizinės alyvuogių savybės	Alyvuogės kūgiško cilindro formos, su aiškiai išsiskiriančiu gumbeliu gale ir tvirtu blizgiu apyvaisiu, šviesiai žalios ar žalsvai gelsvos spalvos.
	Minkštimas tvirtas ir sultingas.			Minkštimas šiek tiek traiškytas, kauliukai nepažeisti, sultingas.
Juslinės alyvuogių savybės	Švelnus vaisinis kvapas, nėra riebalų skonio.
	Vos karstelėjęs, aštrokas skonis. Jei alyvuogės pagardintos aromatiniais prieskoniais, jaučiamas pagardų skonis.		Vos karstelėjęs, aštrokas skonis, kurį papildo įdaro skonis.	Vos karstelėjęs, aštrokas skonis. Jei alyvuogės pagardintos aromatiniais prieskoniais, jaučiamas pagardų skonis.
Alyvuogių kokybės savybės	Visos alyvuogės priklauso ekstra ir aukščiausios rūšies kokybės kategorijoms; mažiausias leistinas dydis yra 181/200 alyvuogių kilograme. Abiejų kategorijų alyvuogės su trūkumais sudaro mažiau kaip 7 % grynojo alyvuogių svorio.
Sūrymo savybės	Sūryme yra bent 8,5 % natrio chlorido, jo pH 3,8–4,0, o mažiausias rūgštingumas (procentinė pieno rūgšties dalis) – 0,8 %.
Sūryme užkonservuotų alyvuogių grynasis svoris	Bent 65 % galutinio produkto svorio.		Bent 55 % galutinio produkto svorio.	Bent 65 % galutinio produkto svorio.

Kitiems kokybės rodikliams ir apdorojant ar pakuojant alyvuoges naudojamoms pagalbinėms medžiagoms galioja maisto produktams taikomų teisės aktų nuostatos, taip pat OIC ir Codex Alimentarius komisijos nustatytos tarptautinės normos.

4.3.   Geografinė vietovė

Geografinė Prasines Elies Chalkidikis kilmės vietovė – Chalkidikės apskritis, kuri šiaurės vakaruose ribojasi su Salonikų apskritimi, o iš kitų pusių yra skalaujama Egėjo jūros. Geografinė vietovė apima iš trijų nedidelių pusiasalių sudarytą Chalkidikės pusiasalį, išskyrus rytinį Atono pusiasalį, kuris nepriklauso Chalkidikės apskričiai, nes turi atskirą savivaldą.

47 % apskrities ploto, t. y. 137 160 ha, užima miškai ir miškingos vietovės, o 32,7 %, t. y. 95 500 ha, yra žemės ūkio paskirties žemė. Drėkinama 20 000 ha, t. y. 21 % visos dirbamos žemės. Alyvmedžių Chalkidikėje auginama 23 000 ha.

4.4.   Kilmės įrodymas

Prasines Elies Chalkidikis auginamos, apdorojamos ir pakuojamos Chalkidikės apskrityje. Augintojai ir alyvmedžių giraitės įtraukti į Apskrities alyvuogių auginimo registrą, taip pat į integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS), kurie kasmet atnaujinami. Kiekvieną kartą į perdirbimo įmones pristatytų žaliavų kiekis ir kilmė patvirtinami privalomais įrašais į apskaitos dokumentus, kuriuose saugomi ir atitinkami augintojų ir tiekėjų duomenys. Visos perdirbimo įmonės (pavadinimas ir buveinės duomenys) įtrauktos į vietinį Chalkidikės prekybos ir pramonės rūmų registrą ir į atitinkamą Bendrijos orientavimo ir garantijų išmokų mokėjimo ir kontrolės organizacijos registrą (O.P.E.K.E.P.E), ir joms suteikti unikalūs kodai.

4.5.   Gamybos būdas

1.   Alyvuogių auginimas ir rinkimas

Chalkidikėje beveik visose giraitėse alyvmedžiai sodinami taikant tarpinį tarp tradicinio ir šiuolaikinio sodinimo būdą, 6 × 6,5, 6,5 × 6,5 ir 6 × 7 m atstumu vienas nuo kito. Daugelis augintojų, tarpininkaujant jų organizacijoms, taiko dokumentais pagrįstą integruoto žemės ūkio kultūrų valdymo (angl. Integrated Crop Management) sistemą. Siekdami išspręsti pramečiui duodamo derliaus klausimą, taip pat užtikrinti, kad alyvuogės būtų didelės ir aukštos kokybės, augintojai alyvmedžius žiemą ir vasarą sistemingai geni ir šalina jų ūglius.

Vidutinis metų derlius – maždaug 9 000 kg/ha.

Alyvuogės renkamos kasmet nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 10–15 d., kai remiantis augintojų ir jų organizacijų vykdomais nokimo stebėjimais nustatoma, kad alyvuogės pakankamai prinokusios ir reikiamos spalvos. Naudodamiesi kopėčiomis, augintojai alyvuoges renka rankomis ir krauna į plastikines dėžes, kuriose produktą gabena į perdirbimo įmones. Alyvuogės turi būti be lapų, šakelių ir kitų nereikalingų priemaišų, lygios žalios ar žalsvai gelsvos spalvos, nesudaužytos, nesubraižytos, be vabzdžių ar ligų padarytų pakenkimų, nesukapotos paukščių ir pan. Perdirbimo įmonėse alyvuogės sveriamos ir priimamos, taip pat išduodamas priėmimo dokumentas, kuriame nurodomos kokybinės ir kiekybinės jų savybės.

2.   Apdorojimas

Priimtos alyvuogės supilamos į talpyklas kartumui sumažinti. Tam naudojamas 1,5–2 % (atsižvelgiant į temperatūrą ir alyvuogių sunokimo lygį) natrio šarmo tirpalas. Šis etapas trunka 12 valandų. Po to alyvuogės tris kartus skalaujamos, kad natrio šarmo tirpalo nebeliktų, tada į talpyklas pripilama vandens ir alyvuogės jame mirksta 8 valandas. Vanduo keičiamas 2–3 kartus kas 8 valandas. Kartumas gali būti mažinamas ir natūraliu būdu: naudojant tik vandenį, kuris talpyklose keičiamas panašiu dažnumu. Taikant abu būdus, ypač siekiama, kad alyvuogės liktų vos karstelėjusios.

Baigus šį procesą, alyvuogės perpilamos į fermentacijos talpyklas ir užpilamos 8,5 % koncentracijos sūrymu. Sūrymo koncentracija ir pH nuolat tikrinami ir prireikus įpilamas reikiamas kiekis druskos. Šis etapas trunka tol, kol nusistovi 8,5 % sūrymo koncentracija. Jau ankstesniu etapu prasidėjusi fermentacija trunka, atsižvelgiant į alyvuogių sunokimo ir aplinkos temperatūrą, 2–4 mėnesius.

Kauliukai išimami mechaniniu būdu. Vienas alyvuogės galas įpjaunamas skersai, o kita pusė prie kotelio – kryžmai. Vandeniu ir mechaniniu slėgiu kauliukas pašalinamas. Alyvuogėms traiškyti naudojami lengvi mechaniniai spaustuvai, kuriais nesumaigomas minkštimas ir nesutraiškomas kauliukas.

Įdaryti skirtos alyvuogės pernešamos ant darbastalių, kur patyrusios darbuotojos jas įdaro rankomis. Alyvuogių įdarymas yra Chalkidikės tradicija; tam naudojami migdolo riešutai arba nedideli raudonųjų pipirų, morkų, agurkėlių ir česnako gabaliukai.

Alyvuogės gali būti pagardinamos aromatiniais vietovės augalais (raudonėliu, čiobreliu, kaparėliais, lauro lapais, česnaku, salieru ir raudonaisiais pipirais).

3.   Kokybinė atranka ir skirstymas pagal dydį. Pakavimas

Po fermentacijos ir kauliukų pašalinimo alyvuogės išimamos iš talpyklų ir pernešamos ant darbastalių, kur patyrę darbuotojai jas apžiūri ir rankomis pašalina sugedusias, sudaužytas ar kitokių trūkumų turinčias alyvuoges. Tada alyvuogės konvejerio juostomis perduodamos darbuotojams, kurie jas suskirsto pagal dydį ir sudeda į pakuotes.

Alyvuogės dažniausiai pakuojamos į plastikines dėžutes, pagamintas iš vartotojams nekenksmingos ir su produktu nesąveikaujančios medžiagos, skardines ir stiklainius, neatsižvelgiant į pakuotės turinio svorį. Pakuotės pripildomos sūrymo, į kurį gali būti įpilta L-askorbo rūgšties, citrinos rūgšties arba pieno rūgšties, pagal ES ir Graikijos teisės aktų reikalavimus naudojamų kaip konservantas.

Alyvuogės gali būti pakuojamos ir ne Chalkidikės apskrityje esančiose įmonėse, į kurias produktas pristatomas apdorotas, su sąlyga, kad būtų užtikrintas atsekamumas remiantis vežimo dokumentais ir atitinkamais apskaitos dokumentais, taip pat būtų laikomasi 4.8 dalyje aprašytų ženklinimo etiketėmis taisyklių.

4.6.   Ryšys su geografine vietove

1.   Gamtinis ryšys

Agronominiu požiūriu Chalkidikės apskrities dirvožemis puikiai tinka alyvmedžiams auginti, nes alyvmedžiai auga ir duoda derlių įvairių rūšių dirvožemyje: nuo skurdaus akmeningo klintinio kalnuotose vietovėse iki derlingo sąnašinio klintinės kilmės dirvožemio lygumose.

Chalkidikės klimatas ypač palankus alyvmedžiams auginti: nors Chalkidikė yra Šiaurės Graikijoje, dėl ilgo Egėjo jūros kranto (630 km kranto linijos), jos žemiausios ir aukščiausios temperatūros kreivės atitinka piečiau esančių vietovių, kuriose auginami alyvmedžiai, pavyzdžiui, Mesinijos, Etolijos ir Akarnijos, taip pat Atikos, kreives. Be to, Chalkidikei būdingas didelis kritulių kiekis – lietaus per metus vidutiniškai iškrenta nuo 450 (lygumose) iki 850 mm (kalnuose).

Chalkidikės klimatas palankus alyvmedžiams auginti ir todėl, kad, priklausomai nuo altitudės, jam būdingos švelnios arba šaltesnės žiemos, švelnios arba karštesnės ir sausesnės vasaros, daug saulėtų dienų ir ilgi tarpiniai metų laikai. Vidutinė vasaros temperatūra neviršija 22 °C, o absoliuti žemiausia temperatūra žiemą – net ir kalnų vietovėse – retai būna žemesnė nei - 10 °C, o tokios sąlygos yra idealios alyvmedžiams vešėti.

Būdingos Prasines Elies Chalkidikis savybės yra ne tik jų didumas, bet ir šviesiai žalios ar žalsvai gelsvos spalvos tvirtas blizgus apyvaisis, mėsingas, tvirtas ir sultingas minkštimas, švelnus vaisinis kvapas ir vos karstelėjęs, aštrokas skonis.

Chalkidikės dirvožemio ypatybės ir klimato sąlygos, taip pat alyvuogių auginimo ir apdorojimo būdai minėtosioms kokybinėms produkto savybėms daro tokį poveikį:

—	tai, kad alyvuogių rinkimo laikotarpiu ilgai laikosi gana žema temperatūra, be to, taikomi tam tikri alyvmedžių auginimo metodai, ypač genėjimas ir ūglių šalinimas, taip pat alyvmedžių rūšių dinamizmas padeda pasiekti, kad derlius būtų stabilus, o alyvuogės užaugtų labai didelės ir mėsingos,

—	kadangi vyrauja klintinės kilmės dirvožemis, alyvuogėse gausu lakiųjų medžiagų, kurios ir lemia švelnų vaisinį kvapą,

—	dėl didelio saulėtumo ir neaukštos temperatūros vasarą, taip pat dėl to, kad augintojai ir jų organizacijos stebi nokimą, renkamos alyvuogės būna šviesiai žalios spalvos, sultingu minkštimu ir pakankamai tvirtos, todėl kauliukai išimami lengvai, alyvuogių nesutrinant ir nepažeidžiant,

—	taikant tam tikrus auginimo metodus, ypač drėkinant ir stebint nokimą, užtikrinama, kad alyvuogėse būtų nedaug aliejaus, todėl jos neturi riebalų skonio ir yra itin aromatingos, tačiau tokiu būdu taip pat išvengiama oksidacijos ir pasiekiama, kad alyvuogės ilgiau negestų,

—	tradiciniu būdu alyvuoges renkant rankomis, užtikrinama puiki jų fizinė būklė ir sėkmingas tolesnis jų apdorojimas, o rankomis atrenkant ir įdarant alyvuoges, užtikrinama aukšta savito galutinio produkto kokybė.

Derindamos tradicinius būdus, perdirbimo įmonės taip pat pritaikė apdorojimo metodus prie išskirtinių savybių turinčių konkrečių rūšių alyvuogių, kad išspręstų fermentuojantis alyvuogėms kylančias problemas, išlaikytų nepakitusias jų juslines savybes ir visada pagamintų išskirtinį produktą, vos karstelėjusiu, aštroku skoniu garsėjantį visoje Graikijoje. Daugelio įmonių vykdomas eksportas Prasines Elies Chalkidikis padėjo išgarsinti ir daugelyje užsienio šalių.

2.   Istorinis ryšys

Chalkidikės alyvmedžių giraitės minimos nuo 1415 m.: minima Androniko alyvmedžių giraitė Kasandros šv. Pauliaus vienuolyno valdose, pavieniai seni alyvmedžiai Kalamarijos Suflaryje (Nea Triglija) esančiose Vatopedijo vienuolyno valdose ir kaimyniniame Dautle (Eleochoris), taip pat Ivirų vienuolyno alyvmedžių giraitė Olimpiados srityje esančioje Kafkanijos saloje. Sukultūrintų alyvmedžių būta ir kitoje Chalkidikės dalyje – tai matyti iš vietovardžių. Atrodo, kad tų alyvmedžių vaisiai naudoti daugiausia valgomosioms alyvuogėms gaminti.

Maždaug XIX a. viduryje Chalkidikės gyventojai ėmėsi sistemingo alyvuogių auginimo; daugiausia buvo skiepijami laukiniai, rečiau persodinami sukultūrinti alyvmedžiai. Ko gero, šį pokytį visų pirma lėmė 1863 m. paskelbtame Įstatyme dėl naujų alyvmedžių giraitėms taikomų lengvatų nustatytos palankios mokesčių nuostatos. Jau 1887 m. Christakis Zografos Portarijoje užveisė didžiulę, maždaug 500 ha, daugiau kaip 32 000 alyvmedžių giraitę. Tuo metu Chatzi-Osmanas Poligiro Gerakinėje įkūrė didelę garu varomą aliejaus spaudyklą – taip Chalkidikėje prasidėjo atitinkamų įrenginių modernizavimas.

Chalkidikės ryšį su alyvmedžiais ir alyvuogėmis įrodo ne tik tai, kad, kaip teigiama patikimuose istoriniuose šaltiniuose, toje vietovėje per amžius auginti alyvmedžiai ir gaminti produktai iš alyvuogių, bet ir tai, kad iki šiol išliko labai daug liaudies tradicijų. Bent pastaruosius du šimtus metų alyvmedis Chalkidikėje yra svarbus tiek ūkinėje veikloje, tiek socialiniame gyvenime ir kultūrinėje gyventojų tradicijoje.

4.7.   Kontrolės įstaiga

Pavadinimas	Οργανισμός Πιστοποίησης και Επίβλεψης Γεωργικών Προϊόντων (Ο.Π.Ε.ΓΕ.Π.) (Žemės ūkio produktų sertifikavimo ir kontrolės organizacija) – AGROCERT
Adresas	Πατησίων & Άνδρου 1 (Patission & Androu 1), 11257 Αθήνα (11257 Atėnai).
Telefonas	210 8231277
Faksas	210 8231438
El. paštas	info@agrocert.gr
Pavadinimas	Νομαρχιακή Αυτοδιοίκηση Χαλκιδικής (Chalkidikės apskrities administracija), Διεύθυνση Αγροτικής Ανάπτυξης (Kaimo plėtros direktoratas)
Adresas	63100 Πολύγυρος (63100 Polygyros).
Telefonas	23710 39314
Faksas	23713 39207
El. paštas	agro6@halkidiki.gov.gr

4.8.   Ženklinimas etiketėmis

Produkto kilmę ir tai, kad jis saugomas, turi būti galima nustatyti ne tik iš Prasines Elies Chalkidikis saugomos kilmės vietos nuorodos ir atitinkamo ženklinimo, bet ir iš etikečių, kuriose turi būti:

—	skaitinis kodas, kuriame nurodyti produkto pagaminimo metai, perdirbimo įmonė, partija ir galutinio produkto pakavimo įmonė, jei galutinis produktas pakuojamas kitoje įmonėje;

—	supakuoto galutinio produkto trumpiausias galiojimo laikas;

—

logotipas su graikiškomis arba lotyniškomis raidėmis parašytu produkto pavadinimu, juosiančiu elipsės formos paveikslėlį, kurio fone yra 1829 m. Britanijos bendrijos naudingoms žinioms skleisti (angl. Society for the Diffusion of Useful Knowledge) litografijoje pavaizduotas Chalkidikės žemėlapis, o pirmame plane – alyvmedžio šakelė su žaliosiomis alyvuogėmis.

Jei Prasines Elies Chalkidikis naudojamos tyrei gaminti, leidžiama nurodyti „Πάστα από Πράσινες Ελιές Χαλκιδικής ΠΟΠ“ (Prasines Elies Chalkidikis SKVN tyrė) su sąlyga, kad tyrė gaminama tik iš Prasines Elies Chalkidikis ir pridedama ne daugiau kaip 7 % ypač gryno alyvuogių aliejaus.

„58

Vermentino di Gallura (IT) Vermentino di Sardegna (IT)

Vermentino

Italija, Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos“

„3.   Gamintojai, teikdami pranešimą apie klaidas pagal Reglamento (EB) Nr. 443/2009 8 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, remiasi pagal 8 straipsnio 4 dalį Komisijos praneštais preliminarių duomenų rinkiniais.

Į pranešimą apie klaidas įtraukiami visi duomenys, susiję su automobilių registracijomis, už kurias atsakingas pranešimą teikiantis gamintojas.

Klaida nurodoma kiekvienos versijos duomenų rinkinyje įrašant atskirą įrašą, pavadintą „Gamintojo pastabos“, kuriame nurodomas vienas iš šių kodų:

a)	A kodas, jei gamintojas pakeitė įrašus;

b)	B kodas, jei automobilio identifikuoti neįmanoma;

c)	C kodas, jei automobiliui netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 443/2009 arba jei automobilis nebegaminamas.

Taikant trečios pastraipos b punktą, automobilio identifikuoti neįmanoma, jei gamintojas negali identifikuoti ar pataisyti tipo, varianto ar versijos kodo arba, jei taikytina, tipo patvirtinimo numerio, nurodyto preliminarių duomenų rinkinyje.

4.   Jei gamintojas Komisijai nepraneša apie klaidas pagal 3 dalį arba jei pranešimas pateikiamas po trijų mėnesių laikotarpio, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 443/2009 8 straipsnio 5 dalyje, preliminarios vertės, praneštos pagal to reglamento 8 straipsnio 4 dalį, laikomos galutinėmis.

5.   3 dalyje nurodytas pranešimas apie klaidą pateikiamas elektroniniame neištrinamajame duomenų nešlyje, pažymėtame „Pranešimas apie klaidą. Automobilių išmetamas CO2“, ir siunčiamas paštu šiuo adresu:

European Commission

Secretariat General

B-1049 Brussels

Belgium

Elektroninė pranešimo kopija informavimo tikslu nusiunčiama šiais specialiais e. pašto adresais:

EC-CO2-LDV-IMPLEMENTATION@ec.europa.eu

ir

CO2-monitoring@eea.europa“.

PRIEDAS

1 straipsnio 1 dalyje nurodytos alyvuogių aliejaus kategorijos

Ypač grynas alyvuogių aliejus

Grynas alyvuogių aliejus

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	98,8
	MA	53,8
	TR	87,5
	ZZ	80,0
0707 00 05	AL	41,0
	JO	183,3
	MK	59,4
	TR	130,7
	ZZ	103,6
0709 93 10	JO	183,3
	TR	112,3
	ZZ	147,8
0805 10 20	EG	50,0
	IL	75,0
	MA	52,2
	ZZ	59,1
0805 50 10	TR	94,2
	ZA	84,1
	ZZ	89,2
0808 10 80	AR	123,8
	BR	83,4
	CA	135,2
	CL	94,8
	CN	82,4
	EC	94,2
	MK	29,3
	NZ	147,6
	US	188,4
	UY	67,9
	ZA	95,7
	ZZ	103,9

---

(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

I PRIEDAS

1   SKIRSNIS

Specialūs įvežimo į Sąjungą reikalavimai

1.

Nepažeidžiant Direktyvoje 2000/29/EB išvardytų nuostatų, prie bulvių gumbų, kurių kilmės šalis yra viena iš trečiųjų šalių, kuriose nustatytas vienas ar daugiau iš nurodytųjų organizmų, pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kaip nurodyta Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkte (toliau – sertifikatas), kurio skiltyje „Papildoma deklaracija“ pateikiama 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija.

2.

Sertifikate nurodoma pagal a arba b punktą pateiktina informacija: a) bulvių gumbai buvo auginami vietovėje, kurioje, kaip nustatė nacionalinė augalų apsaugos organizacija laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų, nėra kenkėjų; b) bulvių gumbai buvo nuplauti arba nuvalyti taip, kad ant jų liko ne daugiau nei 0,1 % žemių, arba jiems buvo pritaikytas lygiavertis metodas tokiam pačiam rezultatui pasiekti ir pašalinti atitinkami nurodytieji organizmai bei užtikrinta, kad neliko pavojaus nurodytiesiems organizmams išplisti.

3.

Sertifikate taip pat turi būti pateikta: a) informacija apie tai, kad bulvių gumbuose nerasta nei atitinkamų nurodytųjų organizmų, nei jų požymių, ir kad prieš pat eksportą atlikus oficialų tyrimą ant jų liko ne daugiau nei 0,1 % žemių; b) informacija apie tai, kad pakuotė, kurioje bulvių gumbai yra importuojami, yra švari.

4.	Jei pateikiama 2 dalies a punkte nurodyta informacija, skiltyje „Kilmės vieta“ nurodomas kenkėjais neužkrėstos zonos pavadinimas.

5.	Į Sąjungą pagal 1–4 dalis įvežami bulvių gumbai patikrinami įvežimo punkte arba paskirties vietoje, nustatytoje pagal Komisijos direktyvą 2004/103/EB (1), siekiant patirtinti, kad jie atitinka 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus.

2   SKIRSNIS

Vežimo sąlygos

1.	Sąjungos demarkacinių zonų kilmės bulvių gumbai gali būti vežami Sąjungoje tik tuo atveju, jei kartu su jais pateikiamas augalų pasas, parengtas ir išduotas pagal Komisijos direktyvą 92/105/EEB (2) ir jei jie atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

Bulvių gumbai turi atitikti toliau nurodytas sąlygas: a) bulvių gumbai buvo auginami registruotoje auginimo vietoje pagal Komisijos direktyvą 92/90/EEB (3), arba registruoto gamintojo pagal Komisijos direktyvą 93/50/EEB (4) arba vežami iš sandėlio arba išsiuntimo punkto, užregistruoto pagal Direktyvą 93/50/EEB; b) bulvių gumbai buvo nuplauti arba nuvalyti taip, kad ant jų liko ne daugiau nei 0,1 % žemių, arba jiems buvo pritaikytas lygiavertis metodas tokiam pačiam rezultatui pasiekti ir pašalinti atitinkami nurodytieji organizmai, ir užtikrinta, kad neliko pavojaus nurodytiesiems organizmams išplisti, ir c) pakuotė, kurioje bulvių gumbai vežami, yra švari.

3.	Iš trečiųjų šalių, kuriose nustatytas vienas ar keli iš nurodytųjų organizmų, pagal 1 skirsnį į Sąjungą įvežti bulvių gumbai gali būti vežami Sąjungoje tik tuo atveju, jei kartu su jais pateikiamas 1 dalyje nurodytas augalų pasas.

---

(1)  OL L 313, 2004 10 12, p. 16.

(2)  OL L 4, 1993 1 8, p. 22.

(3)  OL L 344, 1992 11 26, p. 38.

(4)  OL L 205, 1993 8 17, p. 22.

II PRIEDAS

5 STRAIPSNYJE NURODYTOS DEMARKACINĖS ZONOS IR PRIEMONĖS

1   SKIRSNIS

Demarkacinių zonų nustatymas

1.

Demarkacines zonas sudaro šios zonos: a) užkrėstoji zona, kuri apima bent laukus, kuriuose patvirtintas nurodytojo organizmo buvimas ir laukus, kuriuose buvo auginami užkrėsti bulvių gumbai, ir b) užkrėstą zoną 100 m pločio juosta juosianti buferinė zona; jei į šią juostą patenka dalis lauko, buferinei zonai priklauso visas laukas.

2.	Jei kelios buferinės zonos persidengia arba geografiškai yra arti viena kitos, nustatoma demarkacinė zona, aprėpianti atitinkamas demarkacines zonas ir teritorijas tarp jų.

3.

Valstybė narė, nustatydama užkrėstąją ir buferinę zonas, paiso pagrįstų mokslinių principų ir atsižvelgia į šiuos elementus: nurodytųjų organizmų biologinius ypatumus, užkrato išplitimo lygį, augalų šeimininkų pasiskirstymą, nurodytųjų organizmų nustatymo įrodymus, nurodytųjų organizmų gebėjimą natūraliai plisti.

4.	Jei patvirtinama, kad nurodytasis organizmas nustatytas už užkrėstosios zonos ribų, atitinkamai persvarstomos ir pakeičiamos nustatytos užkrėstosios zonos ir buferinės zonos ribos.

5.

Jei demarkacinėje zonoje, remiantis 4 straipsnio 1 dalyje minėtų tyrimų rezultatais, nurodytojo organizmo nenustatyta dvejus metus iš eilės, atitinkama valstybė narė patvirtina, kad to organizmo toje zonoje daugiau nėra, o ta zona nebelaikoma demarkacine. Ji apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

2   SKIRSNIS

Demarkacinėse zonose taikomos priemonės, kaip nustatyta 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje

Valstybės narės demarkacinėse zonose taiko bent šias priemones:

1)	priemones nurodytiesiems organizmams sunaikinti arba izoliuoti, įskaitant gydymą ir dezinfekavimą ir, jei reikia, draudimą sodinti augalus šeimininkus;

2)	griežtą stebėseną, vykdomą nurodytiesiems organizmams nustatyti atliekant atitinkamus patikrinimus;

3)	bulvių gumbų išvežimo iš demarkacinių zonų stebėseną.