ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2012.125.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 125

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

55 tomas
2012m. gegužės 12d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

Pranešimas dėl laikinojo susitarimo, kuriuo nustatomas Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas, laikino taikymo

1

 

 

2012/251/ES

 

*

2012 m. balandžio 24 d. Tarybos sprendimas dėl pozicijos, kurios Europos Sąjunga turi laikytis EEE jungtiniame komitete dėl EEE susitarimo II priedo (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas) ir XX priedo (Aplinka) dalinio keitimo

2

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2012 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 405/2012, kuriuo uždraudžiama su Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti šiaurines paprastąsias krevetes Norvegijos vandenyse į pietus nuo 62° šiaurės platumos

25

 

*

2012 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 406/2012, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti velniažuvines VIIIc, IX ir X zonose ir CECAF 34.1.1 rajono ES vandenyse

27

 

*

2012 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 407/2012, kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines skumbres VIIIc, IX ir X zonose ir CECAF 34.1.1 rajono ES vandenyse

29

 

 

2012 m. gegužės 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 408/2012, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

31

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2012/252/ES

 

*

2011 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. C 6/08 (ex NN 69/07), kurią Suomijai suteikė Ålands Industrihus Ab (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 4905)  ( 1 )

33

 

 

2012/253/ES

 

*

2012 m. gegužės 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo dėl pagrindinių bendrųjų kriterijų, pagal kuriuos teritorija laikoma neužkrėsta mėlynojo liežuvio liga, iš dalies keičiamas Tarybos direktyvos 2004/68/EB II priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 2978)  ( 1 )

51

 

 

2012/254/ES

 

*

2012 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimas dėl dichlorvoso, skirto naudoti 18-to tipo produktuose, neįtraukimo į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką I, IA arba IB priedą (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 3016)  ( 1 )

53

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, klaidų ištaisymas (OL L 112, 2011 4 30)

54

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

12.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/1


Pranešimas dėl laikinojo susitarimo, kuriuo nustatomas Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas, laikino taikymo (1)

Europos Sąjunga, Madagaskaro Respublika, Mauricijaus Respublika, Seišelių Respublika ir Zimbabvės Respublika pranešė, kad pagal laikinojo susitarimo, kuriuo nustatomas Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas, 62 straipsnį užbaigė procedūras, būtinas to susitarimo laikinam taikymui. Todėl Europos Sąjungos ir Madagaskaro Respublikos, Mauricijaus Respublikos, Seišelių Respublikos ir Zimbabvės Respublikos susitarimas laikinai taikomas nuo 2012 m. gegužės 14 d.


(1)  OL L 111, 2012 4 24, p. 1.


12.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/2


TARYBOS SPRENDIMAS

2012 m. balandžio 24 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjunga turi laikytis EEE jungtiniame komitete dėl EEE susitarimo II priedo (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas) ir XX priedo (Aplinka) dalinio keitimo

(2012/251/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 9 dalį,

atsižvelgdama į 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2894/94 dėl Europos ekonominės erdvės susitarimo įgyvendinimo tvarkos (1), ypač į jo 1 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos ekonominės erdvės susitarimo (2) (toliau – EEE susitarimas) II priede ir XX priede išdėstytos specifinės techninių reglamentų, standartų, bandymų, sertifikavimo ir aplinkos nuostatos ir tvarka;

(2)

į EEE susitarimą turėtų būti įtrauktas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (3);

(3)

į EEE susitarimą turėtų būti įtrauktas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1336/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 648/2004, siekiant suderinti jį su Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 (4);

(4)

į EEE susitarimą turėtų būti įtraukta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/112/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 76/768/EEB, 88/378/EEB, 1999/13/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/53/EB, 2002/96/EB ir 2004/42/EB, siekiant suderinti jas su Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 (5);

(5)

į EEE susitarimą turėtų būti įtrauktas 2010 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 453/2010, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (6);

(6)

į EEE susitarimą turėtų būti įtrauktas 2010 m. gegužės 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 440/2010 dėl mokesčių, mokamų Europos cheminių medžiagų agentūrai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (7);

(7)

nuo 2015 m. birželio 1 d. Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 panaikinama Tarybos direktyva 67/548/EEB (8) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB (9). Kadangi tos direktyvos buvo įtrauktos į EEE susitarimą, siekiant atsižvelgti į jų panaikinimą tas susitarimas turėtų būti iš dalies keičiamas nuo 2015 m. birželio 1 d.;

(8)

EEE susitarimo II ir XX priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(9)

todėl Sąjungos pozicija EEE jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama pridedamu sprendimo projektu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Europos Sąjunga turi laikytis EEE jungtiniame komitete dėl pasiūlytų EEE susitarimo II priedo (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas) ir XX priedo (Aplinka) dalinių keitimų, grindžiama prie šio sprendimo pridedamu EEE jungtinio komiteto sprendimo projektu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2012 m. balandžio 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. WAMMEN


(1)  OL L 305, 1994 11 30, p. 6.

(2)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(3)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(4)  OL L 354, 2008 12 31, p. 60.

(5)  OL L 345, 2008 12 23, p. 68.

(6)  OL L 133, 2010 5 31, p. 1.

(7)  OL L 126, 2010 5 22, p. 1.

(8)  1967 m. birželio 27 d. Direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų cheminių medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967 8 16, p. 1).

(9)  1999 m. gegužės 31 d. Direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (OL L 200, 1999 7 30, p. 1).


PROJEKTAS

EEE JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. …/2012

… m. … … d.

kuriuo iš dalies keičiamas EEE susitarimo II priedas (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas) ir XX priedas (Aplinka)

EEE JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1) su pakeitimais, padarytais Europos ekonominės erdvės susitarimą patikslinančiu protokolu (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 98 straipsnį,

kadangi:

(1)

į EEE susitarimą turėtų būti įtrauktas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (2);

(2)

į EEE susitarimą turėtų būti įtrauktas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1336/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 648/2004, siekiant suderinti jį su Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 (3);

(3)

į EEE susitarimą turėtų būti įtraukta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/112/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 76/768/EEB, 88/378/EEB, 1999/13/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/53/EB, 2002/96/EB ir 2004/42/EB, siekiant suderinti jas su Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 (4);

(4)

į EEE susitarimą turėtų būti įtrauktas 2010 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 453/2010, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (5);

(5)

į EEE susitarimą turėtų būti įtrauktas 2010 m. gegužės 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 440/2010 dėl mokesčių, mokamų Europos cheminių medžiagų agentūrai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (6);

(6)

nuo 2015 m. birželio 1 d. Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 panaikinama Tarybos direktyva 67/548/EEB (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB (8). Kadangi tos direktyvos buvo įtrauktos į EEE susitarimą, siekiant atsižvelgti į jų panaikinimą tas susitarimas turėtų būti iš dalies keičiamas nuo 2015 m. birželio 1 d.;

(7)

EEE susitarimo II ir XX priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

EEE susitarimo II priedas (Techniniai reglamentai, standartai, tyrimai ir sertifikavimas) iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio sprendimo I–III prieduose.

2 straipsnis

EEE susitarimo XX priedo (Aplinka) 21ab punktas (Tarybos direktyva 1999/13/EB), 32e punktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB) ir 32fa punktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB) papildomi šia įtrauka:

„—

32008 L 0112: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/112/EB (OL L 345, 2008 12 23, p. 68).“

3 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE priede skelbtini Reglamentų (EB) Nr. 1272/2008 ir 1336/2008, Reglamentų (ES) Nr. 440/2010 ir 453/2010 ir Direktyvos 2008/112/EB tekstai islandų ir norvegų kalbomis yra autentiški.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja …, jei EEE jungtiniam komitetui pateikti visi pranešimai pagal EEE susitarimo 103 straipsnio 1 dalį (9).

5 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE skyriuje ir EEE priede.

Priimta … …

EEE jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

EEE jungtinio komiteto

sekretoriai


(1)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(2)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(3)  OL L 354, 2008 12 31, p. 60.

(4)  OL L 345, 2008 12 23, p. 68.

(5)  OL L 133, 2010 5 31, p. 1.

(6)  OL L 126, 2010 5 22, p. 1.

(7)  1967 m. birželio 27 d. Direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų cheminių medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967 8 16, p. 1).

(8)  1999 m. gegužės 31 d. Direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (OL L 200, 1999 7 30, p. 1).

(9)  [Konstitucinių reikalavimų nenurodyta.] [Konstituciniai reikalavimai nurodyti.]

I PRIEDAS

EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. …/2012

EEE susitarimo II priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

XV skyriaus 1 punktas (Tarybos direktyva 67/548/EEB) ir 12r punktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB) papildomi šia įtrauka:

„—

32008 R 1272: 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).“

2.

XV skyriaus 1 punkto (Tarybos direktyva 67/548/EEB) c adaptacijos tekstas pakeičiamas taip:

„Norvegijai netaikomos šios nuostatos:

i)

30 straipsnis, siejant su 4 ir 5 straipsniais, dėl Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje išvardytų ir į toliau pateikiamą sąrašą įtrauktų medžiagų ar medžiagų grupių klasifikavimo ir (arba) tam tikrų koncentracijos ribų reikalavimų. Norvegija gali reikalauti, kad šiai medžiagai būtų taikoma kitokia klasifikacija ir (arba) tam tikros koncentracijos ribos;

Pavadinimas

CAS Nr.

Indekso Nr.

EINECS

akrilamidas

79-06-1

616-003-00-0

201-173-7

ii)

30 straipsnis, siejant su 4 ir 6 straipsniais, dėl Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje neišvardytų ir į toliau pateikiamą sąrašą įtrauktų medžiagų ar medžiagų grupės klasifikavimo ir (arba) tam tikrų koncentracijos ribų reikalavimų. Norvegija gali reikalauti, kad šioms medžiagoms būtų taikoma kitokia klasifikacija, kitoks ženklinimas ir (arba) tam tikros koncentracijos kitos ribos;

Pavadinimas

CAS Nr.

Indekso Nr.

ELINCS

metilakrilamidoglikoliatas

(turintis 0,01 % ≤ akrilamido < 0,1 %)

77402-05-2

[NOR-UNN-02-91]

403-230-3

metilakrilamidometoksiacetatas

(turintis 0,01 % ≤ akrilamido < 0,1 %)

77402-03-0

[NOR-UNN-03-01]

401-890-7

iii)

šios nukrypti leidžiančios nuostatos nustoja galioti 2012 m. birželio 1 d., jeigu iki tos datos Norvegija pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnio 1 dalį nesiims veiksmų dėl pasiūlymų dėl klasifikavimo ir ženklinimo derinimo, kurie buvo pateikti Europos cheminių medžiagų agentūrai 2009 m. birželio 1 d. siekiant paremti griežtesnį klasifikavimą ir ženklinimą.

Jeigu bus laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnyje nustatytos klasifikavimo ir ženklinimo derinimo procedūros, nukrypti leidžiančios nuostatos bus peržiūrėtos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Jeigu nukrypti leidžiančios nuostatos paremiamos tos procedūros rezultatais, nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimas gali būti pratęstas EEE jungtinio komiteto sprendimu. Jeigu toks sprendimas nepriimamas iki 2014 m. liepos 1 d., nukrypti leidžiančios nuostatos nustoja galioti tą dieną.“

3.

XV skyriaus 12r punkto (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB) d ii adaptacijos tekstas išbraukiamas.

4.

XV skyriaus 12u punktas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 648/2004) papildomas šia įtrauka:

„—

32008 R 1336: 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1336/2008 (OL L 354, 2008 12 31, p. 60).“

5.

XV skyriaus 12zc punktas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006) papildomas šiomis įtraukomis:

„—

32008 R 1272: 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1),

32010 R 0453: 2010 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 453/2010 (OL L 133, 2010 5 31, p. 1).“

6.

XV skyriuje po 12zu punkto (Komisijos sprendimas 2010/226/ES) įterpiami šie punktai:

„12zv.

32008 R 1272: 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatos šio Susitarimo tikslais pritaikomos taip:

a)

Lichtenšteinas neprivalo įsteigti nacionalinės pagalbos tarnybos pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 44 straipsnį. Vietoje to kompetentingos Lichtenšteino cheminių medžiagų institucijos (Aplinkos apsaugos biuro) pradžios tinklalapyje bus paskelbta nuoroda į Vokietijos federalinio darbo saugos ir profesinės sveikatos instituto pagalbos tarnybą.

b)

Norvegijai netaikomos šios nuostatos:

i)

51 straipsnis, siejant su 4 straipsniu ir 46 straipsnio 1 dalimi, dėl Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje išvardytų ir į toliau pateikiamą sąrašą įtrauktų medžiagų ar medžiagų grupių klasifikavimo, ženklinimo ir (arba) tam tikrų koncentracijos ribų reikalavimų. Norvegija gali reikalauti, kad šiai medžiagai būtų taikoma kitokia klasifikacija, kitoks ženklinimas ir (arba) tam tikros koncentracijos kitos ribos;

Pavadinimas

CAS Nr.

Indekso Nr.

EINECS

akrilamidas

79-06-1

616-003-00-0

201-173-7

ii)

51 straipsnis, siejant su 4 straipsniu ir 46 straipsnio 1 dalimi, dėl Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje išvardytų ir į toliau pateikiamą sąrašą neįtrauktų medžiagų ar medžiagų grupių klasifikavimo, ženklinimo ir (arba) tam tikrų koncentracijos ribų reikalavimų. Norvegija gali reikalauti, kad šioms medžiagoms būtų taikoma kitokia klasifikacija, kitoks ženklinimas ir (arba) tam tikros koncentracijos kitos ribos;

Pavadinimas

CAS Nr.

Indekso Nr.

ELINCS

metilakrilamidoglikoliatas

(turintis 0,01 % ≤ akrilamido < 0,1 %)

77402-05-2

[NOR-UNN-02-91]

403-230-3

metilakrilamidometoksiacetatas

(turintis 0,01 % ≤ akrilamido < 0,1 %)

77402-03-0

[NOR-UNN-03-01]

401-890-7

iii)

51 straipsnis, siejant su 4, 9 straipsniais ir 46 straipsnio 1 dalimi, dėl mišinių, kuriuose yra adaptacijos i ir ii punktuose apibrėžtų medžiagų;

iv)

šios nukrypti leidžiančios nuostatos nustoja galioti 2012 m. birželio 1 d., jeigu iki tos datos Norvegija pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnio 1 dalį nesiims veiksmų dėl pasiūlymų dėl klasifikavimo ir ženklinimo derinimo, kurie buvo pateikti Europos cheminių medžiagų agentūrai 2009 m. birželio 1 d. siekiant paremti griežtesnį klasifikavimą ir ženklinimą.

Jeigu bus laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnyje nustatytos klasifikavimo ir ženklinimo derinimo procedūros, nukrypti leidžiančios nuostatos bus peržiūrėtos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Jeigu nukrypti leidžiančios nuostatos paremiamos tos procedūros rezultatais, nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimas gali būti pratęstas EEE jungtinio komiteto sprendimu. Jeigu toks sprendimas nepriimamas iki 2014 m. liepos 1 d., nukrypti leidžiančios nuostatos nustoja galioti tą dieną.

c)

21 ir 22 straipsniuose nurodytų frazių versijos islandų ir norvegų kalbomis atitinkamai pateiktos 5 ir 6 priedėliuose.

12zw.

32010 R 0440: 2010 m. gegužės 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 440/2010 dėl mokesčių, mokamų Europos cheminių medžiagų agentūrai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (OL L 126, 2010 5 22, p. 1).“

7.

XV skyriaus 1 punkto (Tarybos direktyva 67/548/EEB) ir 12r punkto (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB) tekstai išbraukiami nuo 2015 m. birželio 1 d.

8.

3 priedėlis (TARYBOS DIREKTYVOS 67/548/EEB I PRIEDE NURODYTŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS) ir 4 priedėlis (TARYBOS DIREKTYVOS 67/548/EB I PRIEDE NURODYTŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS) išbraukiami nuo 2015 m. birželio 1 d.

9.

5 priedėlis (Pavojingumo ir atsargumo frazės islandų kalba) ir 6 priedėlis (Pavojingumo ir atsargumo frazės norvegų kalba) įterpiami kaip atitinkamai nustatyta šio sprendimo II ir III prieduose.

10.

XVI skyriaus 1 punktas (Tarybos direktyva 76/768/EEB) ir XXIII skyriaus 1 punktas (Tarybos direktyva 88/378/EEB) papildomi šia įtrauka:

„—

32008 L 0112: 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/112/EB (OL L 345, 2008 12 23, p. 68).“

11.

XVII skyriaus 9 punktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB) papildomas taip:

„su pakeitimais, padarytais:

32008 L 0112: 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/112/EB (OL L 345, 2008 12 23, p. 68).“

II PRIEDAS

EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. …/2012

5 priedėlis

Pavojingumo ir atsargumo frazės islandų kalba

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 III priedas papildomas taip:

Nr.

Islandų k.

H200

Óstöðugt, sprengifimt efni.

H201

Sprengifimt efni, hætta á alsprengingu.

H202

Sprengifimt efni, mikil hætta á sprengibroti.

H203

Sprengifimt efni, hætta á bruna, höggbylgju eða sprengibrotum.

H204

Hætta á bruna eða sprengibrotum.

H205

Hætta á alsprengingu í bruna.

H220

Afar eldfim lofttegund.

H221

Eldfim lofttegund.

H222

Úðabrúsi með afar eldfimum efnum.

H223

Úðabrúsi með eldfimum efnum.

H224

Afar eldfimur vökvi og gufa.

H225

Mjög eldfimur vökvi og gufa.

H226

Eldfimur vökvi og gufa.

H228

Eldfimt, fast efni.

H240

Sprengifimt við hitun.

H241

Eldfimt eða sprengifimt við hitun.

H242

Eldfimt við hitun.

H250

Kviknar í sjálfkrafa við snertingu við loft.

H251

Sjálfhitandi, hætta á sjálfsíkviknun.

H252

Sjálfhitandi í miklu efnismagni, hætta á sjálfsíkviknun.

H260

Í snertingu við vatn myndast eldfimar lofttegundir sem er hætt við sjálfsíkviknun.

H261

Eldfimar lofttegundir myndast við snertingu við vatn

H270

Getur valdið eða aukið bruna, eldmyndandi (oxandi).

H271

Getur valdið bruna eða sprengingu, mjög eldmyndandi (oxandi).

H272

Getur aukið bruna, eldmyndandi (oxandi).

H280

Inniheldur lofttegund undir þrýstingi, getur sprungið við hitun.

H281

Inniheldur kælda lofttegund, getur valdið kalsárum.

H290

Getur verið ætandi fyrir málma.

H300

Banvænt við inntöku.

H301

Eitrað við inntöku.

H302

Hættulegt við inntöku.

H304

Getur verið banvænt við inntöku ef það kemst í öndunarveg.

H310

Banvænt í snertingu við húð.

H311

Eitrað í snertingu við húð.

H312

Hættulegt í snertingu við húð.

H314

Veldur alvarlegum bruna á húð og augnskaða.

H315

Veldur húðertingu.

H317

Getur valdið ofnæmisviðbrögðum í húð.

H318

Veldur alvarlegum augnskaða.

H319

Veldur alvarlegri augnertingu.

H330

Banvænt við innöndun.

H331

Eitrað við innöndun.

H332

Hættulegt við innöndun.

H334

Getur valdið ofnæmis- eða asmaeinkennum eða öndunarerfiðleikum við innöndun.

H335

Getur valdið ertingu í öndunarfærum.

H336

Getur valdið sljóleika eða svima.

H340

Getur valdið erfðagöllum (tilgreinið váhrifaleið ef sannað hefur verið svo óyggjandi sé að engin önnur váhrifaleið hefur þessa hættu í för með sér).

H341

Grunað um að valda erfðagöllum (tilgreinið váhrifaleið ef sannað hefur verið svo óyggjandi sé að engin önnur váhrifaleið hefur þessa hættu í för með sér).

H350

Getur valdið krabbameini (tilgreinið váhrifaleið ef sannað hefur verið svo óyggjandi sé að engin önnur váhrifaleið hefur þessa hættu í för með sér).

H351

Grunað um að valda krabbameini (tilgreinið váhrifaleið ef sannað hefur verið svo óyggjandi sé að engin önnur váhrifaleið hefur þessa hættu í för með sér).

H360

Getur haft skaðleg áhrif á frjósemi eða börn í móðurkviði (tilgreinið sérstök áhrif ef þau eru kunn) (tilgreinið váhrifaleið ef sannað hefur verið svo óyggjandi sé að engin önnur váhrifaleið hefur þessa hættu í för með sér).

H361

Grunað um að hafa skaðleg áhrif á frjósemi eða börn í móðurkviði (tilgreinið sérstök áhrif ef þau eru kunn) (tilgreinið váhrifaleið ef sannað hefur verið svo óyggjandi sé að engin önnur váhrifaleið hefur þessa hættu í för með sér).

H362

Getur skaðað börn á brjósti.

H370

Skaðar líffæri (eða tilgreinið öll líffæri sem verða fyrir áhrifum, ef þau eru kunn) (tilgreinið váhrifaleið ef sannað hefur verið svo óyggjandi sé að engin önnur váhrifaleið hefur þessa hættu í för með sér).

H371

Getur skaðað líffæri (eða tilgreinið öll líffæri sem verða fyrir áhrifum, ef þau eru kunn) (tilgreinið váhrifaleið ef sannað hefur verið svo óyggjandi sé að engin önnur váhrifaleið hefur þessa hættu í för með sér).

H372

Skaðar líffæri (tilgreinið öll líffæri sem verða fyrir áhrifum, ef þau eru kunn) við langvinn eða endurtekin váhrif (tilgreinið váhrifaleið ef sannað hefur verið svo óyggjandi sé að engin önnur váhrifaleið hefur þessa hættu í för með sér).

H373

Getur skaðað líffæri (tilgreinið öll líffæri sem verða fyrir áhrifum, ef þau eru kunn) við langvinn eða endurtekin váhrif (tilgreinið váhrifaleið ef sannað hefur verið svo óyggjandi sé að engin önnur váhrifaleið hefur þessa hættu í för með sér).

H400

Mjög eitrað lífi í vatni.

H410

Mjög eitrað lífi í vatni, hefur langvinn áhrif.

H411

Eitrað lífi í vatni, hefur langvinn áhrif.

H412

Skaðlegt lífi í vatni, hefur langvinn áhrif.

H413

Getur valdið langvinnum, skaðlegum áhrifum á líf í vatni.

H350i

Getur valdið krabbameini við innöndun.

H360F

Getur haft skaðleg áhrif á frjósemi.

H360D

Getur haft skaðleg áhrif á börn í móðurkviði.

H361f

Grunað um að hafa skaðleg áhrif á frjósemi.

H361d

Grunað um að hafa skaðleg áhrif á börn í móðurkviði.

H360FD

Getur haft skaðleg áhrif á frjósemi. Getur haft skaðleg áhrif á börn í móðurkviði.

H361fd

Grunað um að hafa skaðleg áhrif á frjósemi. Grunað um að hafa skaðleg áhrif á börn í móðurkviði.

H360Fd

Getur haft skaðleg áhrif á frjósemi. Grunað um að hafa skaðleg áhrif á börn í móðurkviði.

H360Df

Getur haft skaðleg áhrif á börn í móðurkviði. Grunað um að hafa skaðleg áhrif á frjósemi.

EUH 001

Sprengifimt sem þurrefni.

EUH 006

Sprengifimt með og án andrúmslofts.

EUH 014

Hvarfast kröftuglega við vatn

EUH 018

Getur myndað eldfimar eða sprengifimar blöndur af efnagufu og andrúmslofti við notkun.

EUH 019

Getur myndað sprengifim efnasambönd (peroxíð).

EUH 044

Sprengifimt við hitun í lokuðu rými.

EUH 029

Myndar eitraða lofttegund í snertingu við vatn.

EUH 031

Myndar eitraða lofttegund í snertingu við sýru.

EUH 032

Myndar mjög eitraða lofttegund í snertingu við sýru.

EUH 066

Endurtekin snerting getur valdið þurri eða sprunginni húð.

EUH 070

Eitrað í snertingu við augu.

EUH 071

Ætandi fyrir öndunarfærin.

EUH 059

Hættulegt ósonlaginu.

EUH 201/201A

Inniheldur blý. Notist ekki á yfirborð hluta sem ætla má að börn tyggi eða sjúgi. Varúð! Inniheldur blý.

EUH 202

Sýanóakrýlat. Hætta. Límist við húð og augu á nokkrum sekúndum. Geymist þar sem börn ná ekki til.

EUH 203

Inniheldur sexgilt króm. Getur framkallað ofnæmisviðbrögð.

EUH 204

Inniheldur ísósýanöt. Getur framkallað ofnæmisviðbrögð.

EUH 205

Inniheldur epoxýefnisþætti. Getur framkallað ofnæmisviðbrögð.

EUH 206

Varúð! Notist ekki með öðrum vörum. Getur gefið frá sér hættulegar lofttegundir (klór).

EUH 207

Varúð! Inniheldur kadmíum. Hættulegar gufur myndast við notkun. Sjá upplýsingar frá framleiðanda. Farið eftir öryggisleiðbeiningunum.

EUH 208

Inniheldur (heiti næmandi efnis). Getur framkallað ofnæmisviðbrögð.

EUH 209/ 209A

Getur orðið mjög eldfimt við notkun. Getur orðið eldfimt við notkun

EUH 210

Öryggisblað er fáanlegt sé um það beðið.

EUH 401

Fylgið notkunarleiðbeiningum til að varast hættu fyrir heilbrigði manna og umhverfið.

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 IV priedo 2 dalis papildoma taip:

Nr.

Islandų k.

P101

Ef leita þarf læknis skal hafa ílát eða merkimiða tiltæk.

P102

Geymist þar sem börn ná ekki til.

P103

Lesið merkimiðann fyrir notkun.

P201

Aflið sérstakra leiðbeininga fyrir notkun.

P202

Nauðsynlegt er að lesa og skilja allar viðvaranir áður en efnið er notað.

P210

Haldið frá hitagjöfum, neistagjöfum, opnum eldi og heitum flötum. — Reykingar bannaðar.

P211

Má ekki úða á opinn eld eða annan íkveikjuvald.

P220

Má ekki nota eða geyma í námunda við fatnað/…/brennanleg efni.

P221

Gætið þess að blanda efninu ekki saman við brennanleg efni/…

P222

Má ekki komast í snertingu við andrúmsloft.

P223

Má alls ekki komast í snertingu við vatn vegna hættu á kröftugu hvarfi og leiftureldi.

P230

Haldið röku með….

P231

Meðhöndlið undir óhvarfgjarnri lofttegund.

P232

Verjið gegn raka.

P233

Ílát skal vera vel lukt.

P234

Má aðeins geyma í upprunalegu íláti.

P235

Geymist á köldum stað.

P240

Jarðtengið/spennujafnið ílát og viðtökubúnað.

P241

Notið sprengiheld rafföng/loftræstibúnað/lýsingu/…

P242

Notið ekki verkfæri sem mynda neista.

P243

Gerið varúðarráðstafanir gegn stöðurafmagni

P244

Gætið þess að ekki sé feiti og olía á þrýstingslokum.

P250

Má ekki verða fyrir hnjaski/höggi/…/núningi

P251

Þrýstihylki: Ekki má gata eða brenna hylki jafnvel þótt þau séu tóm.

P260

Andið ekki að ykkur ryki/reyk/lofttegund/úða/gufu/ýringi.

P261

Gætið þess að anda ekki inn ryki/reyk/lofttegund/úða/gufu/ýringi.

P262

Má ekki koma í augu eða á húð eða föt.

P263

Forðist alla snertingu við efnið meðan á meðgöngu og brjóstagjöf stendur.

P264

Þvoið…vandlega eftir meðhöndlun.

P270

Neytið ekki matar, drykkjar eða tóbaks við notkun þessarar vöru.

P271

Notið eingöngu utandyra eða í vel loftræstu rými.

P272

Ekki skal farið með vinnuföt af vinnustað hafi þau óhreinkast af efninu.

P273

Forðist losun út í umhverfið.

P280

Notið hlífðarhanska/hlífðarfatnað/augnhlífar/andlitshlífar.

P281

Notið tilskildar persónuhlífar.

P282

Klæðist kuldaeinangrandi hönskum/andlitshlífum/augnhlífum.

P283

Klæðist brunaþolnum/eldþolnum/eldtefjandi fatnaði.

P284

Notið öndunarhlífar.

P285

Notið öndunarhlífar ef loftræsting er ófullnægjandi.

P231 + P232

Meðhöndlið undir óhvarfgjarnri lofttegund. Verjið gegn raka.

P235 + P410

Geymist á köldum stað. Hlífið við sólarljósi.

P301

EFTIR INNTÖKU:

P302

BERIST EFNIÐ Á HÚÐ:

P303

BERIST EFNIÐ Á HÚÐ (eða í hár):

P304

EFTIR INNÖNDUN:

P305

BERIST EFNIÐ Í AUGU:

P306

EF EFNIÐ FER Á FÖT:

P307

EF um váhrif er að ræða:

P308

EF um váhrif eða hugsanleg váhrif er að ræða:

P309

EF um váhrif er að ræða eða ef lasleika verður vart:

P310

Hringið umsvifalaust í EITRUNARMIÐSTÖÐ eða lækni.

P311

Hringið í EITRUNARMIÐSTÖÐ eða lækni.

P312

Hringið í EITRUNARMIÐSTÖÐ eða lækni ef lasleika verður vart.

P313

Leitið læknis.

P314

Leitið læknis ef lasleika verður vart.

P315

Leitið umsvifalaust læknis.

P320

Brýnt er að fá sérstaka meðferð (sjá …. á þessum merkimiða).

P321

Sérstök meðferð (sjá …. á þessum merkimiða).

P322

Sérstakar ráðstafanir (sjá …. á þessum merkimiða).

P330

Skolið munninn.

P331

EKKI framkalla uppköst.

P332

Ef efnið ertir húð:

P333

Ef efnið ertir húð eða útbrot koma fram:

P334

Sökkvið í kalt vatn/vefjið með blautu sárabindi.

P335

Dustið lausar agnir af húðinni.

P336

Vermið kalna líkamshluta með volgu vatni. Ekki nudda skaddaða svæðið.

P337

Ef augnerting er viðvarandi:

P338

Fjarlægið snertilinsur ef það er auðvelt. Skolið áfram.

P340

Flytjið viðkomandi í ferskt loft og látið hann hvílast í stellingu sem léttir öndun.

P341

Ef viðkomandi á erfitt með öndun skal flytja hann í ferskt loft og láta hann hvílast í stellingu sem léttir öndun.

P342

Ef vart verður einkenna frá öndunarvegi:

P350

Þvoið varlega með mikilli sápu og vatni.

P351

Þvoið varlega með mikilli sápu og vatni.

P352

Þvoið með mikilli sápu og vatni.

P353

Skolið húðina með vatni/Farið í sturtu.

P360

Föt og húð, sem óhreinkast af efninu, skal skola strax með miklu vatni áður en farið er úr fötunum.

P361

Farið strax úr fötum sem óhreinkast af efninu.

P362

Farið úr fötum, sem óhreinkast af efninu, og þvoið fyrir næstu notkun.

P363

Þvoið föt, sem óhreinkast af efninu, fyrir næstu notkun.

P370

Ef eldur kemur upp:

P371

Þegar um mikinn eld og mikið efnismagn er að ræða:

P372

Sprengihætta ef eldur kemur upp.

P373

EKKI reyna að slökkva eld ef hann kemst að sprengifimum efnum.

P374

Beitið eðlilegum varúðarráðstöfunum við slökkvistörf og verið í hæfilegri fjarlægð frá eldinum.

P375

Verið í fjarlægð frá eldinum við slökkvistörf vegna sprengihættu.

P376

Stöðvið leka ef það er óhætt.

P377

Eldur í lekandi gasi: Reynið ekki að slökkva eldinn nema hægt sé að stöðva lekann á öruggan máta.

P378

Notið … til að slökkva eldinn.

P380

Rýmið svæðið.

P381

Fjarlægið alla íkveikjuvalda ef það er óhætt.

P390

Sogið upp allt sem hellist niður til að afstýra eignatjóni.

P391

Safnið upp því sem hellist niður.

P301 + P310

EFTIR INNTÖKU: Hringið umsvifalaust í EITRUNARMIÐSTÖÐ eða lækni.

P301 + P312

EFTIR INNTÖKU: Hringið í EITRUNARMIÐSTÖÐ eða lækni ef lasleika verður vart.

P301 + P330 + P331

EFTIR INNTÖKU: Skolið munninn. EKKI framkalla uppköst.

P302 + P334

BERIST EFNIÐ Á HÚÐ: Sökkvið í kalt vatn/vefjið með blautu sárabindi.

P302 + P350

BERIST EFNIÐ Á HÚÐ: Þvoið varlega með mikilli sápu og vatni.

P302 + P352

BERIST EFNIÐ Á HÚÐ: Þvoið með mikilli sápu og vatni

P303 + P361 + P353

BERIST EFNIÐ Á HÚÐ (eða í hár): Farið strax úr fötum sem óhreinkast af efninu. Skolið húðina með vatni/Farið í sturtu.

P304 + P340

EFTIR INNÖNDUN: Flytjið viðkomandi í ferskt loft og látið hann hvílast í stellingu sem léttir öndun.

P304 + P341

EFTIR INNÖNDUN: Ef viðkomandi á erfitt með öndun skal flytja hann í ferskt loft og láta hann hvílast í stellingu sem léttir öndun.

P305 + P351 + P338

BERIST EFNIÐ Í AUGU: Skolið varlega með vatni í nokkrar mínútur. Fjarlægið snertilinsur ef það er auðvelt. Skolið áfram.

P306 + P360

EF EFNIÐ FER Á FÖT: Föt og húð, sem óhreinkast af efninu, skal skola strax með miklu vatni áður en farið er úr fötunum.

P307 + P311

EFum váhrif er að ræða: Hringið í EITRUNARMIÐSTÖÐ eða lækni.

P308 + P313

EF um váhrif eða hugsanleg váhrif er að ræða: Leitið læknis.

P309 + P311

EF um váhrif er að ræða eða ef lasleika verður vart: Hringið í EITRUNARMIÐSTÖÐ eða lækni.

P332 + P313

Ef efnið ertir húð: Leitið læknis.

P333 + P313

Ef efnið ertir húð eða útbrot koma fram: Leitið læknis.

P335 + P334

Dustið lausar agnir af húðinni. Sökkvið í kalt vatn/vefjið með blautu sárabindi.

P337 + P313

Ef augnerting er viðvarandi: Leitið læknis.

P342 + P311

Ef vart verður einkenna frá öndunarvegi: Hringið í EITRUNARMIÐSTÖÐ eða lækni.

P370 + P376

Ef eldur kemur upp: Stöðvið leka ef það er óhætt.

P370 + P378

Ef eldur kemur upp: Notið … til að slökkva eldinn.

P370 + P380

Ef eldur kemur upp: Rýmið svæðið.

P370 + P380 + P375

Ef eldur kemur upp: Rýmið svæðið. Verið í fjarlægð frá eldinum við slökkvistörf vegna sprengihættu.

P371 + P380 + P375

Þegar um mikinn eld og mikið efnismagn er að ræða: Rýmið svæðið. Verið í fjarlægð frá eldinum við slökkvistörf vegna sprengihættu.

P401

Geymist …

P402

Geymist á þurrum stað.

P403

Geymist á vel loftræstum stað.

P404

Geymist í lokuðu íláti.

P405

Geymist á læstum stað.

P406

Geymist í tæringarþolnu/…íláti með tæringarþolnu innra lagi.

P407

Hafið loftbil á milli stafla/vörubretta.

P410

Hlífið við sólarljósi.

P411

Geymist við hitastig sem er ekki hærra en … °C/… °F.

P412

Setjið ekki í hærri hita en 50 °C/122 °F.

P413

Ef búlkavara vegur meira en … kg/… pund skal ekki geyma hana í hærri hita en… °C/… °F.

P420

Má ekki geyma hjá öðru efni.

P422

Geymið innihald undir …

P402 + P404

Geymist á þurrum stað. Geymist í lokuðu íláti.

P403 + P233

Geymist á vel loftræstum stað. Ílát vera vel lukt.

P403 + P235

Geymist á vel-loftræstum stað. Geymist á köldum stað.

P410 + P403

Hlífið við sólarljósi. Geymist á vel loftræstum stað.

P410 + P412

Hlífið við sólarljósi. Hlífið við hærri hita en 50 °C/122 °F.

P411 + P235

Geymist á köldum stað við hitastig sem er ekki hærra en … °C/… °F.

P501

Fargið innihaldi/íláti hjá …

III PRIEDAS

EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. …/2012

6 priedėlis

Pavojingumo ir atsargumo frazės norvegų kalba

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 III priedas papildomas taip:

Nr.

Norvegų k.

H200

Ustabile eksplosive varer.

H201

Eksplosjonsfarlig; fare for masseeksplosjon.

H202

Eksplosjonsfarlig; stor fare for utkast av fragmenter.

H203

Eksplosjonsfarlig; fare for brann, trykkbølge eller utkast av fragmenter.

H204

Fare for brann eller utkast av fragmenter.

H205

Fare for masseeksplosjon ved brann.

H220

Ekstremt brannfarlig gass.

H221

Brannfarlig gass.

H222

Ekstremt brannfarlig aerosol.

H223

Brannfarlig aerosol.

H224

Ekstremt brannfarlig væske og damp.

H225

Meget brannfarlig væske og damp.

H226

Brannfarlig væske og damp.

H228

Brannfarlig fast stoff.

H240

Eksplosjonsfarlig ved oppvarming.

H241

Brann- eller eksplosjonsfarlig ved oppvarming.

H242

Brannfarlig ved oppvarming.

H250

Selvantenner ved kontakt med luft.

H251

Selvopphetende; kan selvantenne.

H252

Selvopphetende i store mengder; kan selvantenne.

H260

Ved kontakt med vann utvikles brannfarlige gasser som kan selvantenne.

H261

Ved kontakt med vann utvikles brannfarlige gasser.

H270

Kan forårsake eller forsterke brann; oksiderende.

H271

Kan forårsake brann eller eksplosjon; sterkt oksiderende.

H272

Kan forsterke brann; oksiderende.

H280

Inneholder gass under trykk; kan eksplodere ved oppvarming.

H281

Inneholder nedkjølt gass; kan forårsake alvorlige forfrysninger.

H290

Kan være etsende for metaller.

H300

Dødelig ved svelging.

H301

Giftig ved svelging.

H302

Farlig ved svelging.

H304

Kan være dødelig ved svelging om det kommer ned i luftveiene.

H310

Dødelig ved hudkontakt.

H311

Giftig ved hudkontakt.

H312

Farlig ved hudkontakt.

H314

Gir alvorlige etseskader på hud og øyne.

H315

Irriterer huden.

H317

Kan utløse en allergisk hudreaksjon.

H318

Gir alvorlig øyeskade.

H319

Gir alvorlig øyeirritasjon.

H330

Dødelig ved innånding.

H331

Giftig ved innånding.

H332

Farlig ved innånding.

H334

Kan gi allergi eller astmasymptomer eller pustevansker ved innånding.

H335

Kan forårsake irritasjon av luftveiene.

H336

Kan forårsake døsighet eller svimmelhet.

H340

Kan gi genetiske skader <Angi opptaksvei dersom det med sikkerhet er fastlått at ingen andre opptaksveier er årsak til faren>.

H341

Mistenkes å kunne gi genetiske skader <Angi opptaksvei dersom det med sikkerhet er fastlått at ingen andre opptaksveier er årsak til faren>.

H350

Kan forårsake kreft <Angi opptaksvei dersom det med sikkerhet er fastlått at ingen andre opptaksveier er årsak til faren>.

H351

Mistenkes for å kunne forårsake kreft <Angi opptaksvei dersom det med sikkerhet er fastlått at ingen andre opptaksveier er årsak til faren>.

H360

Kan skade forplantningsevnen eller gi fosterskader <Angi særlige virkninger dersom disse er kjent.> <Angi opptaksvei dersom det med sikkerhet er fastlått at ingen andre opptaksveier er årsak til faren>.

H361

Mistenkes for å kunne skade forplantningsevnen eller gi fosterskader <Angi særlige virkninger dersom disse er kjent.> <Angi opptaksvei dersom det med sikkerhet er fastlått at ingen andre opptaksveier er årsak til faren>

H362

Kan skade barn som ammes.

H370

Forårsaker organskader <eller angi alle organer som påvirkes dersom disse er kjent.> <Angi opptaksvei dersom det med sikkerhet er fastlått at ingen andre opptaksveier er årsak til faren>.

H371

Kan forårsake organskader <eller angi alle organer som påvirkes dersom disse er kjent.> <Angi opptaksvei dersom det med sikkerhet er fastlått at ingen andre opptaksveier er årsak til faren>.

H372

Forårsaker organskader <eller angi alle organer som påvirkes dersom disse er kjent.> ved langvarig eller gjentatt eksponering <Angi opptaksvei dersom det med sikkerhet er at ingen andre opptaksveier er årsak til faren>.

H373

Kan forårsake organskader <eller angi alle organer som påvirkes dersom disse er kjent.> ved langvarig eller gjentatt eksponering <Angi opptaksvei dersom det med sikkerhet er at ingen andre opptaksveier er årsak til faren>.

H400

Meget giftig for liv i vann.

H410

Meget giftig, med langtidsvirkning, for liv i vann.

H411

Giftig, med langtidsvirkning, for liv i vann.

H412

Skadelig, med langtidsvirkning, for liv i vann.

H413

Kan forårsake skadelige langtidsvirkninger for liv i vann.

H350i

Kan forårsake kreft ved innånding.

H360F

Kan skade forplantningsevnen.

H360D

Kan gi fosterskader.

H361f

Mistenkes for å kunne skade forplantningsevnen.

H361d

Mistenkes for å kunne gi fosterskader.

H360FD

Kan skade forplantningsevnen. Kan gi fosterskader.

H361fd

Mistenkes for å kunne skade forplantningsevnen. Mistenkes for å kunne gi fosterskader.

H360Fd

Kan skade forplantningsevnen. Mistenkes for å kunne gi fosterskader.

H360Df

Kan gi fosterskader. Mistenkes for å kunne skade forplantningsevnen.

EUH 001

Eksplosjonsfarlig i tørr tilstand.

EUH 006

Eksplosjonsfarlig ved og uten kontakt med luft.

EUH 014

Reagerer voldsomt med vann.

EUH 018

Ved bruk kan brennbar damp/eksplosive damp-luft-blandinger dannes.

EUH 019

Kan danne eksplosive peroksider.

EUH 044

Eksplosjonsfarlig ved oppvarming i lukket rom.

EUH 029

Ved kontakt med vann utvikles giftig gass.

EUH 031

Ved kontakt med syrer utvikles giftig gass.

EUH 032

Ved kontakt med syrer utvikles meget giftig gass.

EUH 066

Gjentatt eksponering kan gi tørr eller sprukket hud.

EUH 070

Giftig ved øyekontakt.

EUH 071

Etsende for luftveiene.

EUH 059

Farlig for ozonlaget.

EUH 201/201A

Inneholder bly. Må ikke brukes på gjenstander som barn vil kunne tygge eller suge på. Advarsel! Inneholder bly.

EUH 202

Cyanoakrylat. Fare. Klistrer sammen hud og øyne på sekunder. Oppbevares utilgjengelig for barn.

EUH 203

Inneholder krom (VI). Kan gi en allergisk reaksjon.

EUH 204

Inneholder isocyanater. Kan gi en allergisk reaksjon.

EUH 205

Inneholder epoksyforbindelser. Kan gi en allergisk reaksjon.

EUH 206

Advarsel! Må ikke brukes sammen med andre produkter. Kan frigjøre farlige gasser (klor).

EUH 207

Advarsel! Inneholder kadmium. Det utvikles farlige gasser under bruk. Se informasjon fra produsenten. Følg sikkerhetsinstruksjonene.

EUH 208

Inneholder <navn på sensibiliserende stoff>. Kan gi en allergisk reaksjon.

EUH 209/ 209A

Kan bli meget brannfarlig ved bruk. Kan bli brannfarlig ved bruk.

EUH 210

Sikkerhetsdatablad er tilgjengelig på anmodning.

EUH 401

Bruksanvisningen må følges, slik at man unngår risiko for menneskers helse og miljøet.

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 IV priedo 2 dalis papildoma taip:

Nr.

Norvegų k.

P101

Dersom det er nødvendig med legehjelp, ha produktets beholder eller etikett for hånden.

P102

Oppbevares utilgjengelig for barn.

P103

Les etiketten før bruk.

P201

Innhent særskilt instruks før bruk.

P202

Skal ikke håndteres før alle advarsler er lest og oppfattet.

P210

Holdes vekk fra varme/gnister/åpen flamme/varme overflater. — Røyking forbudt.

P211

Ikke spray mot åpen flamme eller annen tennkilde.

P220

Må ikke brukes/oppbevares i nærheten av tøy /…/ brennbare materialer.

P221

Må ikke blandes med brennbare stoffer.

P222

Unngå kontakt med luft.

P223

Unngå all kontakt med vann, på grunn av fare for voldsom reaksjon og eksplosjonsaktig brann.

P230

Holdes fuktet med …

P231

Håndteres under inertgass.

P232

Beskyttes mot fuktighet.

P233

Hold beholderen tett lukket.

P234

Oppbevares bare i originalbeholder.

P235

Oppbevares kjølig.

P240

Beholder og mottaksutstyr jordes/potensialutlignes.

P241

Bruk elektrisk materiell /ventilasjonsmateriell/belysningsmateriell som er eksplosjonssikkert.

P242

Bruk bare verktøy som ikke avgir gnister.

P243

Treff tiltak mot statisk elektrisitet.

P244

Reduksjonsventiler skal holdes fri for fett og olje.

P250

Må ikke utsettes for sliping/støt/…/friksjon.

P251

Beholder under trykk: Må ikke punkteres eller brennes, selv ikke etter bruk.

P260

Ikke innånd støv/røyk/gass/tåke/damp/aerosoler.

P261

Unngå innånding av støv/røyk/gass/tåke/damp/aerosoler.

P262

Må ikke komme i kontakt med øyne, huden eller klær.

P263

Unngå kontakt under graviditet/amming.

P264

Vask … grundig etter bruk.

P270

Ikke spis, drikk eller røyk ved bruk av produktet.

P271

Brukes bare utendørs eller i et godt ventilert område.

P272

Tilsølte arbeidsklær må ikke fjernes fra arbeidsplassen.

P273

Unngå utslipp til miljøet.

P280

Benytt vernehansker /verneklær/vernebriller/ansiktsskjerm.

P281

Bruk påkrevd personlig verneutstyr.

P282

Bruk kuldeisolerende hansker /visir/øyevern.

P283

Benytt brannbestandige/flammehemmende klær.

P284

Bruk åndedrettsvern.

P285

Ved utilstrekkelig ventilasjon skal åndedrettsvern benyttes.

P231 + P232

Håndteres under inertgass. Beskyttes mot fuktighet.

P235 + P410

Oppbevares kjølig. Beskyttes mot sollys.

P301

VED SVELGING:

P302

VED HUDKONTAKT:

P303

VED HUDKONTAKT (eller håret):

P304

VED INNÅNDING:

P305

VED KONTAKT MED ØYNENE

P306

VED KONTAKT MED KLÆR:

P307

Ved eksponering:

P308

Ved eksponering eller mistanke om eksponering:

P309

Ved eksponering eller ubehag:

P310

Kontakt umiddelbart et GIFTINFORMASJONSSENTER eller lege.

P311

Kontakt et GIFTINFORMASJONSSENTER eller lege.

P312

Kontakt et GIFTINFORMASJONSSENTER eller lege ved ubehag.

P313

Søk legehjelp.

P314

Søk legehjelp ved ubehag.

P315

Søk legehjelp umiddelbart.

P320

Særlig behandling kreves umiddelbart (se … på etiketten).

P321

Særlig behandling (se … på etiketten).

P322

Særlige tiltak (se … på etiketten).

P330

Skyll munnen.

P331

IKKE framkall brekning.

P332

Ved hudirritasjon:

P333

Ved hudirritasjon eller utslett:

P334

Skyll i kaldt vann / anvend våt kompress.

P335

Børst bort løse partikler fra huden.

P336

Varm opp frostskadede legemsdeler med lunkent vann. Ikke gni på det skadede området.

P337

Ved vedvarende øyeirritasjon:

P338

Fjern eventuelle kontaktlinser dersom dette enkelt lar seg gjøre. Fortsett skyllingen.

P340

Flytt personen til frisk luft og sørg for at vedkommende hviler i en stilling som letter åndedrettet.

P341

Ved pustevansker, flytt personen til frisk luft og sørg for at vedkommende hviler i en stilling som letter åndedrettet.

P342

Ved symptomer i luftveiene:

P350

Vask forsiktig med mye såpe og vann.

P351

Skyll forsiktig med vann i flere minutter.

P352

Vask med mye såpe og vann.

P353

Skyll/dusj huden med vann.

P360

Skyll umiddelbart tilsølte klær og hud med mye vann før klærne fjernes.

P361

Tilsølte klær må fjernes straks.

P362

Tilsølte klær må fjernes og vaskes før de brukes på nytt.

P363

Tilsølte klær må vaskes før de brukes på nytt.

P370

Ved brann:

P371

Ved større brann og store mengder:

P372

Eksplosjonsfare ved brann.

P373

IKKE bekjemp brannen når den når eksplosive varer.

P374

Bekjemp brannen med normal forsiktighet på behørig avstand.

P375

Bekjemp brannen på avstand på grunn av eksplosjonsfare.

P376

Stopp lekkasje dersom dette kan gjøres på en sikker måte.

P377

Brann ved gasslekkasje: Ikke slukk med mindre lekkasjen kan stanses på en sikker måte.

P378

Slukk med: …

P380

Evakuer området.

P381

Fjern alle tennkilder dersom dette kan gjøres på en sikker måte.

P390

Absorber spill for å hindre materiell skade.

P391

Samle opp spill.

P301 + P310

VED SVELGING: Kontakt umiddelbart et GIFTINFORMASJONSSENTER eller lege.

P301 + P312

VED SVELGING: Kontakt et GIFTINFORMASJONSSENTER eller lege ved ubehag.

P301 + P330 + P331

VED SVELGING: Skyll munnen. IKKE framkall brekning.

P302 + P334

VED HUDKONTAKT: Skyll i kaldt vann / anvend våt kompress.

P302 + P350

VED HUDKONTAKT: Vask forsiktig med mye såpe og vann.

P302 + P352

VED HUDKONTAKT: Vask med mye såpe og vann.

P303 + P361 + P353

VED HUDKONTAKT (eller håret): Tilsølte klær må fjernes straks. Skyll/dusj huden med vann.

P304 + P340

VED INNÅNDING: Flytt personen til frisk luft og sørg for at vedkommende hviler i en stilling som letter åndedrettet.

P304 + P341

VED INNÅNDING: Ved pustevansker, flytt personen til frisk luft og sørg for at vedkommende hviler i en stilling som letter åndedrettet.

P305 + P351 + P338

VED KONTAKT MED ØYNENE: Skyll forsiktig med vann i flere minutter. Fjern eventuelle kontaktlinser dersom dette enkelt lar seg gjøre. Fortsett skyllingen.

P306 + P360

VED KONTAKT MED KLÆR: Skyll umiddelbart tilsølte klær og hud med mye vann før klærne fjernes.

P307 + P311

Ved eksponering: Kontakt et GIFTINFORMASJONSSENTER eller lege.

P308 + P313

Ved eksponering eller mistanke om eksponering: Søk legehjelp.

P309 + P311

Ved eksponering eller ubehag: Kontakt et GIFTINFORMASJONSSENTER eller lege.

P332 + P313

Ved hudirritasjon: Søk legehjelp.

P333 + P313

Ved hudirritasjon eller utslett: Søk legehjelp.

P335 + P334

Børst bort løse partikler fra huden. Skyll i kaldt vann / anvend våt kompress.

P337 + P313

Ved vedvarende øyeirritasjon: Søk legehjelp.

P342 + P311

Ved symptomer i luftveiene: Kontakt et GIFTINFORMASJONSSENTER eller lege.

P370 + P376

Ved brann: Stopp lekkasje dersom dette kan gjøres på en sikker måte.

P370 + P378

Ved brann: Slukk med …

P370 + P380

Ved brann: Evakuer området.

P370 + P380 + P375

Ved brann: Evakuer området. Bekjemp brannen på avstand på grunn av eksplosjonsfare.

P371 + P380 + P375

Ved større brann og store mengder: Evakuer området. Bekjemp brannen på avstand på grunn av eksplosjonsfare.

P401

Oppbevares …

P402

Oppbevares tørt.

P403

Oppbevares på et godt ventilert sted.

P404

Oppbevares i lukket beholder.

P405

Oppbevares innelåst.

P406

Oppbevares i korrosjonsbestandig/… beholder med korrosjonsbestandig indre belegg.

P407

Se til at det er luft mellom stabler/paller.

P410

Beskyttes mot sollys.

P411

Oppbevares ved en temperatur som ikke er høyere enn …°C /… °F.

P412

Må ikke utsettes for temperaturer høyere enn 50 °C /122 °F.

P413

Bulkmengder på over …kg/…lbs oppbevares ved en temperatur som ikke er høyere enn …°C /… °F.

P420

Må oppbevares adskilt fra andre materialer.

P422

Oppbevar innholdet under …

P402 + P404

Oppbevares tørt. Oppbevares i lukket beholder.

P403 + P233

Oppbevares på et godt ventilert sted. Hold beholderen tett lukket.

P403 + P235

Oppbevares på et godt ventilert sted. Oppbevares kjølig.

P410 + P403

Beskyttes mot sollys. Oppbevares på et godt ventilert sted.

P410 + P412

Beskyttes mot sollys. Må ikke utsettes for temperaturer høyere enn 50 °C /122 °F.

P411 + P235

Oppbevares ved en temperatur som ikke er høyere enn …°C /… °F. Oppbevares kjølig.

P501

Innhold/beholder leveres til …


REGLAMENTAI

12.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/25


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 405/2012

2012 m. gegužės 4 d.

kuriuo uždraudžiama su Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti šiaurines paprastąsias krevetes Norvegijos vandenyse į pietus nuo 62° šiaurės platumos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 44/2012, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatytos kvotos 2012 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2012 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos veikla. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkelti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. gegužės 4 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 25, 2012 1 27, p. 55.


PRIEDAS

Nr.

3/T&Q

Valstybė narė

Švedija

Ištekliai

PRA/04-N.

Rūšis

Šiaurinės paprastosios krevetės (Pandalus borealis)

Zona

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

Data

2012 m. kovo 9 d.


12.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/27


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 406/2012

2012 m. gegužės 4 d.

kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti velniažuvines VIIIc, IX ir X zonose ir CECAF 34.1.1 rajono ES vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 43/2012, kuriuo ES laivams nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (2), nustatytos kvotos 2012 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2012 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos veikla. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkelti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. gegužės 4 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 25, 2012 1 27, p. 1.


PRIEDAS

Nr.

2/T&Q

Valstybė narė

Prancūzija

Ištekliai

ANF/8C3411

Rūšis

Velniažuvinės (Lophiidae)

Zona

VIIIc, IX ir X zonos, CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

Data

2012 m. sausio 18 d.


12.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/29


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 407/2012

2012 m. gegužės 4 d.

kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines skumbres VIIIc, IX ir X zonose ir CECAF 34.1.1 rajono ES vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 44/2012, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (2), nustatytos kvotos 2012 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2012 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos veikla. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkelti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. gegužės 4 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  OL L 25, 2012 1 27, p. 55.


PRIEDAS

Nr.

1/T&Q

Valstybė narė

Portugalija

Ištekliai

MAC/8C3411

Rūšis

Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus)

Zona

VIIIc, IX ir X zonos, CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

Data

2012 m. kovo 23 d.


12.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/31


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 408/2012

2012 m. gegužės 11 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. gegužės 11 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

143,3

MA

74,3

TR

116,2

ZZ

111,3

0707 00 05

JO

200,0

TR

128,9

ZZ

164,5

0709 93 10

JO

225,1

TR

119,8

ZZ

172,5

0805 10 20

EG

46,2

IL

61,3

MA

44,3

TR

44,3

ZZ

49,0

0805 50 10

TR

78,3

ZZ

78,3

0808 10 80

AR

111,2

BR

86,9

CL

96,5

CN

95,4

MA

85,1

MK

29,3

NZ

133,4

US

148,7

UY

85,3

ZA

92,4

ZZ

96,4


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


SPRENDIMAI

12.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/33


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. liepos 13 d.

dėl valstybės pagalbos Nr. C 6/08 (ex NN 69/07), kurią Suomijai suteikė Ålands Industrihus Ab

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 4905)

(Tekstas autentiškas tik suomių ir švedų kalbomis)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/252/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (1),

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

Skundu, pateiktu 2006 m. rugsėjo 5 d., Komisijai buvo pranešta apie daugybę priemonių, kurias Alandų vietos valdžia suteikė nekilnojamojo turto įmonei Ålands Industrihus Ab (toliau – ÅI). 2006 m. spalio 25 d. ir 2007 m. vasario 14 d. raštais Komisija išsiuntė Suomijai prašymą pateikti informaciją, ir ji buvo pateikta 2007 m. sausio 11 d. bei balandžio 3 d. raštais. 2007 m. gegužės 31 d. ir liepos 12 d. Suomijos valdžios institucijos pateikė daugiau informacijos. 2006 m. lapkričio mėn. ir 2007 m. gegužės mėn. papildomą informaciją pateikė skundo pateikėjas.

(2)

2008 m. sausio 30 d. raštu Komisija informavo Suomiją apie sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) (2) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija ragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šios pagalbos.

(4)

Komisija negavo suinteresuotųjų šalių pastabų.

(5)

Po to, kai buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą, Suomija pateikė informaciją, kuri Komisijoje užregistruota 2008 m. gegužės 6 d., 2010 m. sausio 21 d., 2010 m. vasario 26 d., 2010 m. gegužės 21 d., 2010 m. birželio 18 d., 2011 m. balandžio 18 d., 2011 m. birželio 27 d. ir 2011 m. birželio 28 d.2010 m. birželio 4 d. įvyko Komisijos tarnybų, Suomijos valdžios institucijų ir ÅI atstovų susitikimas.

2.   PAGALBOS APRAŠYMAS

2.1.   PAGALBOS GAVĖJAS

(6)

ÅI įregistruota Marianhaminos mieste, kuris yra Alandų salyno, esančio Baltijos jūroje tarp žemyninės Suomijos ir Švedijos, sostinė, turinti maždaug 28 000 gyventojų. Alandai yra Suomijos provincija, tačiau ji turi didelį savarankiškumą. ÅI iš esmės yra valdoma vietos valdžios (84,43 %) ir Marianhaminos miesto (15,01 %). Kiti akcininkai – kitos Alandų vietos valdžios institucijos (4).

(7)

ÅI verslas susijęs su statybomis, pastatų nuosavybe ir nuomojimu pramoniniais bei komerciniais tikslais. Pasak Suomijos, šios įmonės tikslas – aprūpinti Alandų įmones pastatais, taip prisidedant prie ekonomikos įvairovės ir konkurencingumo;

(8)

Iki 1999 m. ÅI verslo veiklos apimtis buvo nedidelė (5). ÅI balansas, jei ir didėjo, didėjo labai lėtai (6). Tokiomis aplinkybėmis ÅI valdyba nusprendė pradėti ieškoti naujų verslo galimybių plėstis. Tuo pačiu metu vietos verslo bendruomenė (kurią iš esmės sudarė tik mažosios įmonės) pareiškė pageidaujanti „technologijų parko“, t. y. grupės biurų pastatų, kuriuose vietos įmonės galėtų įsikurti po vienu stogu, kad galėtų geriau bendradarbiauti ir generuoti naujas idėjas, taip būtų apskritai skatinamas verslumas. Ilgainiui tai taptų iTiden biurų parku (suom. kvarteret iTiden). Išsamiau šio projekto kilmė aiškinama 2.2 dalyje.

2.2.   PROJEKTAS iTiden  (7)

(9)

Dar 1999 m. vietos verslo bendruomenė ir vietos valdžios atstovai pradėjo diskutuoti dėl galimybės statyti technologijų parką. Buvo surengtos bendros kelionės į Švediją, skirtos panašiai infrastruktūrai ištirti.

(10)

2000 m. šis projektas buvo pavestas darbo grupei, kuri 2000 m. pavasarį pateikė pasiūlymą vietos valdžiai ir Marianhaminos miestui. Šis projektas ir vietos valdžios planai statyti ir finansuoti minėtą objektą buvo įtraukti į vietos valdžios 2000 m. biudžetą (8) ir patvirtinti 2001 m. biudžete; be to, tais metais vietos valdžia paprašė lėšų galimam kapitalo didinimui, skirtam infrastruktūros projektams, įskaitant ÅI projektą (panašus prašymas nurodytas 2000 m. biudžete) (9).

(11)

Padidinus kapitalą, 2001 m. liepos 12 d. ÅI nusipirko žemės Marianhaminos miesto rajone Västra Klinten, kur turėjo būti statomas iTiden. Įsigijusi šį pirkinį, ÅI dar pasirūpino, kad būtų padaryti projektui iTiden reikiami miesto plano pakeitimai.

(12)

2002 m. biudžete vietos valdžia paskelbė, kad projektą iTiden ÅI pradės įgyvendinti 2002 m. ir kad tam tikriausiai prireiks didinti kapitalą (tam vietos valdžia paprašė būtinų biudžeto asignavimų) (10).

(13)

2002 m. pradžioje paskirta iTiden statybos darbo grupė ir architektas. Paskelbta apklausa dėl galimų iTiden nuosavybės nuomotojų. 2003 m. pavasarį atlikti paruošiamieji žemės darbai, o tų pačių metų vasarą prasidėjo pirmasis statybos etapas (projektą numatyta įgyvendinti dviem nuosekliais statybos etapais). Pirmieji nuomininkai įsikėlė tada, kai baigėsi pirmasis iTiden statybos etapas, t. y. 2004 m. gruodžio 1 d.

(14)

Antrasis iTiden statybos etapas prasidėjo 2006 m. rudenį ir baigėsi 2007 m.

2.3.   VALSTYBĖS PAGALBOS PRIEMONĖS

(15)

Oficialus Komisijos tyrimas apėmė kelias kapitalo injekcijas (kapitalo didinimo atvejus) ir banko paskolų garantijas (paskolų garantijas), kuriuos vietos valdžia suteikė ÅI 1997–2007 m. Priemonės nurodytos toliau pateiktoje lentelėje (kapitalo injekcijos – nuo C-I iki C-XI, garantijos – nuo G-I iki G-III).

Priemonė

Priemonės taikymo data

Kapitalo injekcijos

(EUR)

Paskolų garantijos

(EUR)

C-I (11)

1997 06 18

84 094,39

 

C-II (11)

2000 06 22

340 582,27

 

C-III (11)

2000 10 10

114 368,37

 

C-IV

2001 07 20

353 199,00

 

C-V

2002 08 15

599 933,73

 

C-VI

2003 03 13

799 911,64

 

G-I

2003 10 09

 

2 600 000,00

C-VII

2004 05 06

515 165,97

 

C-VIII

2004 09 30

669 896,95

 

G-II

2004 11 02

 

1 160 000,00

C-IX

2005 06 16

199 977,91

 

C-X

2005 06 16

234 961,43

 

G-III

2005 12 13

 

2 600 000,00

C-XI

2007 02 15

1 379 998,95

 

 

IŠ VISO

5 292 090,61

6 360 000,00

(16)

Palyginti su sprendimo pradėti procedūrą 7 punkte pateikta priemonių lentele, išbraukta 2006 m. spalio 26 d. suteikta 2 587 500 EUR paskolos garantija, nes jos suteikimas niekada nebuvo įgyvendintas (Suomijos teismams priėmus sprendimą). Be to, sprendime pradėti procedūrą nurodyta C-XI kapitalo didinimo data – 2006 m. birželio 12 d. – šioje lentelėje keičiama 2007 m. vasario 15 d., nes atliekant tyrimą paaiškėjo, kad ši priemonė buvo įgyvendinta vėliau. Suomijos aukščiausiasis administracinis teismas neseniai (2011 m. balandžio 6 d.) panaikino vietos valdžios sprendimą skirti šį kapitalo padidinimą (žr. toliau 114 konstatuojamąją dalį). Tačiau, kadangi šis kapitalas ÅI bendrovei buvo išmokėtas 2007 m. ir nesugrąžintas, Komisija mano, kad nacionalinio teismo sprendimas nereiškia, jog ši priemonė neturi būti įtraukta į jos tyrimo sritį.

(17)

Pasak Suomijos valdžios institucijų, visi kapitalo padidinimai buvo skirti projektui iTiden finansuoti, išskyrus šias kapitalo injekcijas:

 

C-I 1997 m. birželio 18 d. kapitalo injekciją (84 094,39 EUR),

 

C-II 2000 m. birželio 22 d. kapitalo injekciją (340 582,27 EUR),

 

C-III 2000 m. spalio 10 d. kapitalo injekciją (114 368,37 EUR),

 

C-VIII 2004 m. rugsėjo 30 d. kapitalo injekciją (669 896,95 EUR),

 

C-IX 2005 m. birželio 16 d. kapitalo injekciją (199 977,91 EUR).

(18)

Visos paskolų garantijos, pasak Suomijos, buvo suteiktos projektui iTiden finansuoti. Daugiau informacijos apie paskolų garantijas pateikta 66–86 konstatuojamosiose dalyse.

3.   PAGRINDAS PRADĖTI SESV 108 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTĄ PROCEDŪRĄ

(19)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija suabejojo, ar minėtas kapitalo didinimas ir paskolų garantijos suderinami su vidaus rinka dėl toliau nurodytų priežasčių.

(20)

Dėl valstybės pagalbos buvimo, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, Komisija pažymėjo, kad konkrečios priemonės apėmė valstybinių išteklių naudojimą, nes jas suteikė vietos valdžia, ir kad šios priemonės yra atrankinės, nes skirtos ÅI. Kalbant apie kriterijų, ar priemonės suteikė „pranašumą, kurio ji (įmonė) nebūtų turėjusi įprastomis rinkos sąlygomis“, nes privatus investuotojas, vadovaudamasis siekiu ilgainiui gauti pelną, nebūtų suteikęs tokios pat paramos, Komisija suabejojo, kad privatus investuotojas būtų suteikęs kapitalą (kaip pasielgė vietos valdžia), atsižvelgęs į jau kurį laiką užregistruojamus nuostolius arba, geriausiu atveju, labai kuklų pelną. Konkrečiai dėl garantijų paskolų Komisija suabejojo, ar ÅI būtų galėjusi gauti panašią finansinę paramą rinkose, taigi pranašumas jai galėjo būti suteiktas. Be to, Komisija mano, kad šie pranašumai galėtų iškreipti konkurenciją ir Bendrijos vidaus prekybą.

(21)

Jei priemonės būtų laikomos valstybės pagalba, Komisija abejoja, ar jas būtų galima laikyti suderinamomis su vidaus rinka.

(22)

Galiausiai Komisija suabejojo Suomijos tvirtinimu, kad minėtos priemonės, jei iš tikrųjų būtų laikomos valstybės pagalba, buvo suteiktos pagal pagalbos schemas, kurios buvo taikomos dar prieš Suomijai įstojant į ES, todėl yra teisėtos.

4.   SUOMIJOS PASTABOS

4.1.   APTARIAMOS PRIEMONĖS NĖRA VALSTYBĖS PAGALBA

(23)

Suomija laikosi nuomonės, kad vietos valdžia veikė vadovaudamasi rinkos investuotojo principu, t. y. priemones ji taikė tikėdamasi susigrąžinti investiciją. Suomija teigė, kad sprendimus investuoti paskatino įmonės naujų investicijų programa, ypač projektas iTiden. Taigi priemonės nebuvo skirtos ankstesniems nuostoliams padengti arba nuostolingam verslui paremti. Vietos valdžia, investuodama į naujas ÅI akcijas, įgijo konkrečią vertę, nes šios įmonės vertė padidėjo proporcingai pasirašytoms akcijoms. Todėl ÅI negavo daugiau naudos, nei būtų gavusi iš privataus investuotojo.

(24)

Nepaisant galimo pranašumo, Suomija dar mano, kad aptariamos priemonės negali būti laikomos valstybės pagalba, nes nėra konkrečių įrodymų, jog jos turėjo pastebimą poveikį Alandų nekilnojamojo turto rinkai.

4.2.   JEI TAI VALSTYBĖS PAGALBA, JI TEISĖTA PAGAL ESAMAS PAGALBOS SCHEMAS

(25)

Tačiau jeigu nustatyta, kad priemonės turi valstybės pagalbos elementų, ši pagalba, pasak Suomijos, turėtų būti laikoma teisėta. Suomijos teigimu, esamos pagalbos schemos, įdiegtos Suomijoje dar prieš jai tampant ES nare, apima ir kapitalo injekcijas, ir garantijas.

4.3.   JEI TAI NAUJA VALSTYBĖS PAGALBA, JI VIS DĖLTO SUDERINAMA SU VIDAUS RINKA

(26)

Jei šios priemonės būtų neteisėta valstybės pagalba, jos vis dėlto turėtų būti laikomos suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nes jomis siekta plėtoti regioną ir kurti naujas darbo vietas, daugiausia padedant įvairinti regiono ekonomiką, kuri pernelyg priklausoma nuo laivybos sektoriaus.

4.4.   GALIMAS GRĄŽINIMAS

(27)

Jei Komisija nustatytų, kad pagalba yra neteisėta ir nesuderinama (su vidaus rinka) ir kad ją reikia grąžinti, Suomijos argumentai būtų tokie.

(28)

Pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (12), 14 straipsnio 1 dalį Komisija nereikalautų sugrąžinti pagalbą, jei tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui. Taip būtų šiuo atveju, nes Suomija turėjo pagrįstų priežasčių tikėtis, kad pirmiau minėtos schemos, priimtos prieš šaliai įstojant į ES, galiojo ir tebegalioja, taigi kiekviena pagal šias taisykles suteikta pagalba yra teisėta.

(29)

Jei Komisija vis dėlto manytų, kad ši pagalba turi būti sugrąžinta, Suomijos argumentas būtų toks – pagalbos elementas didinant kapitalą nebūtinai yra visa nominalioji valstybės pagalbą sudarančių sandorių suma. Dėl garantijų – grąžintina pagalba niekada negali būti didesnė už palūkanų lengvatas, kurias įmonė įgijo dėl garantijos (palyginti su paskolomis be garantijų). Panašiai yra ir su kapitalo injekcijomis – jokia pagalba negali būti didesnė už ÅI išlaidas lygiaverčiam kapitalui rinkoje įsigyti.

5.   VERTINIMAS

5.1.   VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMAS

(30)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(31)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi atitikti šiuos reikalavimus: a) būti finansuojama valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių; b) suteikti atrankinį pranašumą, kuris gali būti palankus tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai; ir c) ji turi arba gali iškraipyti konkurenciją ir gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Kadangi būtina laikytis visų šių sąlygų, priemonė turi jas visas atitikti, kad būtų laikoma valstybės pagalba.

5.1.1.   VALSTYBINIAI IŠTEKLIAI IR ATRANKUMAS

(32)

Dėl sprendime pradėti procedūrą nurodytų priežasčių (kurių Suomija neginčijo) šie du kriterijai tenkinami. Priemonės suteiktos vietos valdžiai priėmus atskirus sprendimus pasinaudoti lėšomis, kurias ji paskirstė savo metiniame biudžete Alandų regioninėje asamblėjoje. Taigi priemonės akivaizdžiai finansuojamos valstybės ir skirtos būtent ÅI.

5.1.2.   PRANAŠUMAS

(33)

Suomija teigė, kad aptariamos priemonės nėra valstybės pagalba, nes ji nesuteikė ÅI pranašumo, kurio ji nebūtų galėjusi įgyti rinkose iš privataus akcininko arba iš privataus kreditoriaus.

(34)

Valstybės pagalbos teisėje nustatytas principas (paprastai vadinamas rinkos ekonomikos investuotojo principu, arba REIP), kad valdžios institucijų investavimas į įmonių kapitalą yra valstybės pagalba, jei panašiomis aplinkybėmis tokio pat kapitalo nebūtų suteikęs privatus investuotojas, kuris visų pirma siekia grąžos (13). Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (14) (toliau – pranešimas apie garantiją) 3.1 punkte valdžios institucijų suteikta garantija taip pat bus laikoma valstybės pagalba, nebent finansavimas būtų skirtas taikant sąlygas, kurios privačiam veiklos vykdytojui būtų priimtinos įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis.

(35)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė abejojanti, ar suteikiant kapitalo injekcijas ir garantijas buvo laikomasi REIP principo, remdamasi visų pirma dviem pastabomis dėl ÅI:

a)

tais metais, kai buvo taikytos aptariamos priemonės, užregistruoti ilgalaikiai ÅI nuostoliai arba nedidelis pelnas. Iš tikrųjų 2001–2005 m. laikotarpiu ÅI kiekvienais metais turėjo nuostolių. 1998–2000 m. buvo gaunamas nedidelis pelnas, kuris vis mažėjo (atitinkamai 38 000, 28 000 ir 9 000 EUR). Ir kai galiausiai 2006 m. ÅI vėl užregistravo pelną, jis siekė tik 557,43 EUR. 2006 m. (t. y. po to, kai buvo priimtas sprendimas taikyti paskutines priemones) 2007 metams numatytas tik 5 868,46 EUR pelnas (15);

b)

be to, Komisijai pasirodė, kad ÅI grynųjų pinigų srautų nepakanka įmonės išlaidoms padengti ir kad tai tęsiasi nuo 2000 m., taigi Komisija spėjo, kad aptariamos priemonės buvo reikalingos tik šiam lėšų poreikiui patenkinti (16).

(36)

Suomija atmetė šią nuomonę. Jos argumentai dėl kapitalo padidinimo ir paskolų garantijų bus atskirai aptarti toliau.

5.1.2.1.    Kapitalo injekcijos

(37)

Visų pirma Suomija atmeta nuomonę, kad ÅI turėjo likvidumo problemą. Iš tikrųjų, nors įmonės veiklos apimtis buvo ribota iki projekto iTiden, jos veiklos rezultatai ir likvidumas buvo patenkinamas ir toks buvo per visą tyrimo laikotarpį. Todėl minėtos priemones nebuvo reikalingos veiklos išlaidoms padengti. Šios priemonės greičiau buvo skirtos įmonės plėtrai finansuoti, todėl turėtų būti laikomos investicijomis. Atsižvelgiant į šių investicijų teikimo sąlygas, investicijos buvo pateisinamos pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą, taigi nėra valstybės pagalba.

(38)

Atsižvelgdama į tai, Suomija teigia, kad didžioji didinamo kapitalo dalis panaudota projektui iTiden finansuoti, o likusioji buvo skirta kitiems ÅI projektams (žr. 17 konstatuojamąją dalį).

(39)

Komisija daro šias išvadas.

(40)

Pirmiausia Komisija pabrėžia, kad kapitalas, kurį akcininkas suteikia įmonei, iš esmės nėra konkrečios paskirties, jis tampa įmonės materialaus nuosavo kapitalo dalimi. Todėl, kai investicijos suteikiamos kaip bendras akcinis kapitalas, normalu vertinti jo atitikimą REIP remiantis įmonės veiklos rezultatų perspektyvomis. Neatmetamas (jei yra duomenų) tikėtinos konkrečiai planuojamų investicijų grąžos vertinimas, žinoma, jei tokia informacija turėta tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas investuoti.

(41)

Dėl finansinės veiklos rezultatų apskritai Komisija, remdamasi tyrimui pateiktais įrodymais, pripažįsta, kad ÅI veiklos rezultatai nuolat kompensavo jos nuostolius ir užtikrino likvidumą. Turimi įrodymai neleidžia daryti išvados, kad kapitalo injekcijos (arba paskolos, gautos kaip garantijos) buvo naudojamos ÅI operacijų nuostoliams padengti.

(42)

Tačiau negalima atmesti to, kad vietos valdžia suteikė ÅI nemažai papildomo kapitalo, kuris 1997–2006 m. prima facie nedavė jokio pelno arba pelnas buvo labai nedidelis. Todėl svarbiausia tai (kaip teigia pati Suomija), ar vietos valdžia turėjo pagrindą tikėtis tokios savo kapitalo grąžos, kurios pakaktų privačiam investuotojui, kad jis padarytų tokią pat investiciją. Tą reikia įvertinti atsižvelgiant į tai, ką vietos valdžia žinojo tada, kai didino kapitalą.

(43)

Suomija teigė, kad didinamo kapitalo didžioji dalis buvo skirta projekto iTiden 1 ir 2 etapui finansuoti, o likusi didinamo kapitalo dalis skirta kitoms investicijoms. Aiškumo sumetimais toliau pateiktoje analizėje pirmiausia nagrinėjamas kapitalo didinimas.

(44)

Suomija teigia, kad visos kapitalo injekcijos, išskyrus C-I, C-II, C-III, C-VIII ir C-IX, buvo atliktos siekiant finansuoti iTiden, kuris buvo didžiausias ÅI atskiras projektas. Ankstesnis kapitalo didinimas, skirtas projektui iTiden, buvo atliktas 2001 m. (C-IV).

(45)

Dėl sąlygų, kuriomis vietos valdžia atliko šiuos kapitalo didinimus, ir svarbiausia dėl grąžos, kurios buvo tikimasi priimant sprendimą, Suomija pateikė šią informaciją:

(46)

Valdžios sprendimai toliau didinti su projektu iTiden susijusį kapitalą buvo priimti remiantis informacija, pateikta neoficialiuose susitikimuose, kuriuose dalyvavo vietos valdžia ir ÅI atstovai. Suomija tvirtina, kad šių posėdžių protokolų nėra. Tačiau Suomija pateikė Komisijai pranešimus, padarytus per minėtus neoficialius susitikimus ir ÅI valdybos posėdžius. Jie apima trumpas ataskaitas apie projekto iTiden aplinkybes ir pagrindines ypatybes bei šio projekto 1 ir 2 etapo pelningumo skaičiavimus. Taigi šie įrodymai leidžia Komisijai nustatyti, kokio pelno vietos valdžia tikėjosi tuo metu, kai didino iTiden skirtą kapitalą.

(47)

2002 m. sausio 31 d. ÅI surengė neoficialų susitikimą su vietos valdžia, kad užsitikrintų jos sutikimą 2002 m. pradėti iTiden statybą (po to, kai 2001 m. buvo įsigyta žemė). Šiame susitikime ÅI pateikė pelningumo apskaičiavimą, kuriame daroma prielaida, kad įgyvendinant šį projektą ÅI nuosavo kapitalo pelningumas (arba nuosavo kapitalo grąža) kasmet sieks 3 %.

(48)

2003 m. kovo 4 d. įvyko kitas neoficialus ÅI ir vietos valdžios susitikimas, skirtas ÅI generalinei asamblėjai 2003 m. kovo 5 d. surengti. Generalinė asamblėja turėjo nuspręsti dėl projekto iTiden 1 etapo statybos, kuri nebuvo pradėta 2002 m. Pateiktas atnaujintas pelningumo apskaičiavimas. Apytiksliai apskaičiuota, kad 1 etape bus gautas tik 700 EUR perviršis, tariant, kad nebus jokio pelno iš ÅI nuosavo kapitalo.

(49)

2006 m. sausio 2 d. ÅI valdyba susirinko aptarti projekto iTiden 2 etapo statybos pradžios klausimą ir prašymą padidinti kapitalą, kuris būtų skirtas šiai statybai finansuoti. Remiantis šiame posėdyje pateiktu pelningumo apskaičiavimu, aptariamas projektas sužlugtų, net jei nuosavo kapitalo pelningumas siektų 3 % Tačiau šį apskaičiavimą reikėjo patikslinti atsižvelgiant į kainą, padidėjusią pritaikant pastatus nuomininko poreikiams. Taigi 2006 m. sausio 10 d. apskaičiavimas buvo patikslintas, ir atsižvelgiant į jį 2006 m. birželio 12 d. generalinėje asamblėjoje nuspręsta padidinti kapitalą (dėl techninių priežasčių šis kapitalas buvo išmokėtas tik 2007 m. vasario 15 d. – tai C-XI kapitalo injekcija). Minėtame apskaičiavime projekto iTiden 2 etape numatytas 1 % metinis nuosavo kapitalo pelningumas.

(50)

Suomija pateikė šią informaciją ir teigia, kad joje tiksliai parodomas tuometis tikėtinas pelningumas, kuriuo remdamasi vietos valdžia nusprendė padidinti kapitalą projektui iTiden, t. y. atlikti C-IV, C-V, C-VI, C-VII ir C-X kapitalo injekcijas, skirtas 1 etapui, ir C-XI kapitalo injekciją – 2 etapui. Šie pelningumo vertinimai pagrįsti tikėtinomis pajamomis (t. y. nuomos mokesčiu) iš iTiden. Suomija tvirtino, kad, nustatant vietos valdžios investicijų grąžą, reikėtų atsižvelgti ir į perspektyvą, jog kapitalas padidės per laiką išaugus turto vertei. Tačiau konkrečių to įrodymų Suomija nepateikė. Tokie svarstymai neįtraukti į pelningumo apskaičiavimus, vadinasi, į juos nebuvo atsižvelgta priimant sprendimus dėl investavimo. Remdamasi išdėstyta informacija, Komisija daro išvadą, kad privatus investuotojas nebūtų atlikęs panašių investicijų, remdamasis šia tikėtina grąža.

(51)

Kiekvienas investuotojas, skiriantis pinigų projektui, kuris yra tam tikru požiūriu rizikingas (pvz., komercinio nekilnojamojo turto plėtra), reikalaus grąžos, atitinkančios su šia investicija susijusią riziką. Taigi jis tikėsis rizikos priedo, viršijančio žinomą grąžą, kurią jis gali gauti iš kito, nerizikingo turto (nerizikinga norma arba nerizikingos investicijų grąžos norma). Įprastas nerizikingos normos kriterijus yra AAA kredito reitingu įvertintos trumpesnio termino Vyriausybės obligacijos. Šiame vertinime naudojamas pelnas iš 2 metų Suomijos Vyriausybės obligacijų, nes Suomija neišleido trumpesnio termino vertybinių popierių. Ir tai lemia 2,7–4,2 % nerizikingą normą 2002 m., 2,2–2,7 % – 2003 m. ir 2,8–3,8 % – 2006 m.

(52)

Palyginti su nuosavo kapitalo grąža, kurios vietos valdžia tikėjosi, priimdama sprendimus didinti su projektu iTiden susijusį kapitalą, Komisija pažymi, kad vietos valdžia galėjo gauti tokią pat ar net didesnę grąžą nepatirdama jokios su nuosavybės projektais susijusios rizikos. Iš tikrųjų netgi pagal optimistinį scenarijų didžiausias rizikos priedas (t. y. grąža, viršijanti nulinio rizikingumo priedą) būtų siekęs ne daugiau kaip 0,3 % taikant C-IV ir C-V kapitalo didinimo priemones (t. y. didinant kapitalą 2001 ir 2002 m.). Didinant kapitalą po to, kai 2003 m. buvo priimtas sprendimas pradėti projekto iTiden statybos 1 etapą (taigi remiantis tikėtina grąža, kurios skaičiavimai buvo pateikti neoficialiame 2003 m. kovo 4 d. posėdyje, žr. 48 konstatuojamąją dalį), t. y. suteikiant C-VI, C-VII ir C-X kapitalo injekcijas, grąžos nesitikėta, manant, kad gerokai didesnė grąža būtų buvusi gauta visiškai nerizikuojant. Didinant 2 etapui skirtą kapitalą, t. y. atliekant C-XI kapitalo injekciją, tikėtina 1 % grąža, panašiai kaip ir prieš tai nurodytu atveju, buvo daug menkesnė už tuo metu galiojusią nerizikingumo normą.

(53)

Akivaizdu, kad nė vieno privataus investuotojo nebūtų tenkinęs neigiamas arba nedidelis rizikos priedas, su kuriuo vietos valdžia buvo pasirengusi sutikti atlikdama 47–49 konstatuojamosiose dalyse nurodytą kapitalo didinimą. Prireikus tai būtų galima patvirtinti empiriniais duomenimis dėl tikėtinos grąžos Alandų nuosavybės rinkoje.

(54)

Remiantis KPMG 2007 m. liepos 10 d. ataskaita (17), kurią užsakė ir 2007 m. liepos 17 d. Komisijai pateikė Suomijos valdžios institucijos, privatūs investuotojai reikalavo 7 % grąžos už investicijas į biuro nuosavybę Alanduose (ir 8 % už pramoninę nuosavybę). Nors ši ataskaita parengta vėliau, nei vietos valdžia priėmė šiame sprendime ginčijamus sprendimus investuoti, ji vis dėlto svarbi, nes pagrįsta pastabomis apie ankstesnes investicijas, ir nėra aiškios priežasties manyti, kad reikalaujama grąža ankstesniais metais būtų buvusi daug mažesnė. Šiaip ar taip, ji įtikinamai rodo, kad privačiam investuotojui nebūtų pakakę grąžos, kurios tikėjosi ÅI.

(55)

Suomija tvirtino, kad, nepaisant mažos arba nulinės tikėtinos grąžos, investicijos atitiktų REIP, kadangi i) prieš pradėdama statybą ÅI susirado galimus nuomininkus ir buvo tikra, kad jie užims ne mažiau kaip 80 % pastatų; ii) atsižvelgiant į tikruosius ÅI (taigi, iš esmės į projekto iTiden) finansinius rezultatus nuo 2004 m. ir į galimą taip sukauptą kapitalo prieaugį, investicijos tapo pelningos.

(56)

Šiuo atžvilgiu, nesant būtinybės išsamiai išnagrinėti ÅI ankstesnių metų finansinius rezultatus, pakanka pakartoti, kad svarbu ne tai, ar įmonės rezultatai šiandien pakankamai geri, o tai, ar privatus investuotojas, remdamasis tuo, kas buvo žinoma arba numanoma tuo metu, kai vietos valdžia nusprendė suteikti ÅI valstybinių išteklių (atsižvelgdama į tikėtiną 80 % pastatų užimtumą), veikdamas rinkos sąlygomis, būtų suteikęs šiai įmonei tokį pat kapitalą. Dėl pirmiau paaiškintų priežasčių Komisija daro išvadą, kad privatus investuotojas nebūtų to padaręs.

(57)

Todėl Komisija mano, kad kapitalo didinimas (C-IV, C-V, C-VI, C-VII, C-X ir C-XI kapitalo injekcijos) suteikė ÅI pranašumą, kurio ji nebūtų įgijusi rinkos sąlygomis (18).

(58)

Komisija dabar peržvelgs kitus kapitalo didinimo atvejus, nurodytus sprendime pradėti procedūrą, kurie, pasak Suomijos, buvo padaryti ne dėl projekto iTiden.

(59)

Pagal de minimis taisykles, galiojusias atliekant šią kapitalo injekciją, mažesnės kaip 100 000 ECU subsidijos, įmonei suteiktos per trejus metus, nelaikomos valstybės pagalba (19). Kapitalas didintas 84 094,39 EUR, t. y. daug mažiau nei 100 000 ECU de minimis viršutinė riba. ÅI trejų metų laikotarpiu neturėjo naudos iš jokios kitos priemonės (20). Tuo remiantis 1997 m. kapitalo injekcija bet kuriuo atveju – nepaisant aplinkybių, kuriomis ji buvo atlikta – nėra valstybės pagalba.

(60)

Suomija nurodė, kad šios priemonės buvo skirtos pramoninės nuosavybės Norrböle statybai, nuosavybės Marianhaminoje renovacijai (C-II) ir pramoninės nuosavybės rytinėje Alandų dalyje įsigijimui (C-III). Taigi nėra aiškaus ryšio su projektu iTiden, kuris tuo metu dar neturėjo aiškaus pavidalo (tai įvyko 2001 m., kai buvo nupirktas žemės sklypas).

(61)

Nors ÅI bendrasis pelnas 1998–2007 m. buvo nedidelis arba jo visai nebuvo, tiesa ta, kad jis nebuvo didelis ir 2000 m., ir dar prieš dvejus metus, o 2001 m. pradėta patirti nuostolių. Tyrimas parodė, kad įmonė padengdavo savo išlaidas ir kad likvidumas buvo tinkamas. Panašu, kad investicijos, paskatinusios šiuos du kapitalo didinimo atvejus, proporcingai atitiko ÅI dydį ir tradicinį verslo modelį, taikytą iki plėtimosi, susijusį su projektu iTiden. Todėl nėra įtikinamos priežasties manyti, kad privatus investuotojas nebūtų ėmęsis tokio pat kapitalo didinimo, taigi nėra aiškių įrodymų, kad ÅI buvo suteiktas pranašumas.

(62)

Iki 2000 m. ÅI verslo operacijų rezultatai kuklūs, bet teigiami (1997–2000 m. – nuo 9 000 iki 38 000 EUR). ÅI verslo veikla atitiko tuo metu įgyvendinamą įmonės planą. ÅI Alandų salose turėjo sandėlių ir biurų, kuriuos nuomojo. ÅI valdomo nekilnojamojo turto kiekis nekito iki 2000 m., o tai patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis buvo stabili. ÅI apyvarta 1997–2000 m. svyravo nuo 95 000 iki 101 000 EUR. Taigi ÅI sugebėjo gauti pelno iš savo veiklos, nors apyvarta buvo palyginti nedidelė.

(63)

Pasak Suomijos, šios kapitalo injekcijos buvo panaudotos pramoninei nuosavybei įsigyti (C-VIII) ir už Marianhaminos esančio Jomalos oro uosto angarui pastatyti (C-IX).

(64)

Šios priemonės, nors jos ir ne iš karto pasiteisino, turint omenyje projektą iTiden, buvo įgyvendintos visai kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios turėjo poveikio anksčiau aptartoms C-II ir C-III priemonėms. C-VIII ir C-IX kapitalo injekcijos buvo atliktos atitinkamai 2004 ir 2005 m. Tuo metu ÅI jau kurį laiką – nuo 2001 m. – dirbo nuostolingai. Be to, labai svarbu, kad šios investicijos buvo atliktos po to, kai vietos valdžia nuo 2001 m. jau buvo investavusi į ÅI daugiau kaip 2,25 mln. EUR, suprasdama, kad ši investicija neduos rinkos investuotojui priimtinos grąžos.

(65)

Nepakankama projekto iTiden grąža neišvengiamai turėtų neigiamo poveikio ÅI rezultatams apskritai. Iš tikrųjų įmonės nuosavas kapitalas nėra paskirstomos, bet pakinta; jį turi kompensuoti bendri įmonės veiklos rezultatai. Todėl vietos valdžiai tuo metu, kai ji ėmėsi C-VIII ir C-IX priemonių, turėjo būti aišku, kad dar padidinus ÅI kapitalą vargu ar artimoje ateityje bus gauta pakankama grąža. Rinkos investuotojas šias kapitalo injekcijas būtų pasirengęs padaryti tik tada, kai tos investicijos duotų rinkos grąžą iš bendrų firmos rezultatų (t. y. grąžą, kuri būtų kompensavusi nedidelę kitų kapitalo didinimo priemonių grąžą), bet nėra įrodymų, leidžiančių spėti, kad būtent taip ir buvo. Suomija nepateikė aiškios informacijos apie šias priemones, kuri pakeistų šią nuomonę. Todėl Komisija mano, kad šiomis aplinkybėmis nė vienas privatus investuotojas nebūtų suteikęs ÅI papildomo kapitalo. Taigi C-VIII ir C-IX kapitalo injekcijos suteikė ÅI pranašumą, kurios ji nebūtų gavusi rinkoje.

5.1.2.2.    Paskolų garantijos

(66)

Komisija, vertindama galimą valstybės pagalbą, suteiktą kaip garantijos, taiko Pranešime dėl garantijų nustatytus principus. Šio pranešimo 3.2 dalyje nurodytos sąlygos, kurių paprastai pakaktų atmesti faktą, kad valdžios institucijų suteikta garantija yra valstybės pagalba. Tačiau šių sąlygų nesilaikyta suteikiant G-I, G-II ir G-III garantijas (pakanka įrašyti, kad šios garantijos apėmė 100 % pagrindinių paskolų, žr. Pranešimo dėl garantijų 3.2 dalies c punktą).

(67)

Pirmiausia Komisija pažymi, kad ÅI finansinė padėtis garantijų teikimo laikotarpiu buvo pakankamai tvirta, kad įmonė būtų galėjusi gauti paskolų rinkoje be garantijų. Ši įmonė nebuvo sunkumų patirianti įmonė, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (21). Iš turimos informacijos negalima daryti išvados, kad ÅI buvo įmonė, kuri nebūtų išsilaikiusi be valstybės pagalbos. Ankstesniais metais, kai dar nebuvo suteiktos kapitalo injekcijos, t. y. kai dar nebuvo pradėtas projektas iTiden, ÅI finansiniai rezultatai buvo stabilūs, o įmonės verslo veiklos rezultatai – vidutiniškai geri. Motyvas, paskatinęs valdžios institucijas 2001 m. masiškai skirti kapitalą, buvo mėginimas ne gelbėti įmonę, o finansuoti jos augimą. Negavusi pagalbos didinant kapitalą, ÅI nebūtų bankrutavusi, tik būtų tapusi mažesne įmone, kuriai finansų rinkos vis tiek būtų prieinamos. Todėl Komisija negali daryti išvados, kad kredito rinkos nebūtų buvusios ÅI prieinamos be garantijų. Tada kyla klausimas, ar minėtomis garantijomis įmonei buvo suteiktas pranašumas, turint omeny su paskolomis susijusias išlaidas, palyginti su išlaidomis, kurių ji patirtų rinkos sąlygomis, neturėdama garantijos.

(68)

Toliau reikia išnagrinėti klausimą, ar už garantijas priskaičiuojamas pakankamas priedas, palyginti su tuo, kurį būtų priskaičiavęs privatus garantijos suteikėjas. Šioje byloje Komisija nerado jokių privačių garantijų, kurios leistų lengvai atlikti palyginimą. Tokiomis aplinkybėmis Komisija palygins visas garantuotų paskolų finansines išlaidas, įskaitant paskolų palūkanas ir garantijos priemoką, su panašios negarantinės paskolos priemokos rinkos kaina (22).

(69)

2003 m. spalio 9 d. komercinis bankas […] (23) suteikė ÅI […] EUR paskolą, užtikrintą […]. Nustatyta […] % metinė palūkanų norma, galiojanti iki 2007 m. sausio 15 d. (24).

(70)

Nors šios paskolos suteikimo laikas sutapo su G-I garantijos suteikimo laiku, Komisija nemano, kad tai tinkamas tos priemonės išlaidų palyginimas. Nuo 2000 m. birželio mėn. iki 2003 m. kovo mėn. ÅI gavo penkias kapitalo injekcijas, kurių bendra suma – 2 208 595,01 EUR. Tokia didelė valstybės parama bus neišvengiamai paveikusi rizikos vertinimą, kurį […] atliko prieš suteikdamas paskolą; buvo pagerintos paskolos sąlygos, įskaitant kainą, palyginti su sąlygomis, kurias įmonė būtų galėjusi gauti rinkose, jei nebūtų valstybės pagalbos elemento kapitalo didinime. Todėl Komisija negali manyti, kad 2003 m. negarantuotos paskolos (ar vėlesnių paskolų) palūkanų norma tiksliai atspindi ÅI kredito sąlygas nesant valstybės pagalbos, ir negali tuo remtis kaip įtikinamu bei patikimu vietos valdžios garantijomis pagrįstų paskolų kriterijumi.

(71)

Komisija mano, kad, nesant kitų patikimų įrodymų dėl panašių paskolų rinkos sąlygomis, Orientacinių normų komunikate (25) pateikiamas atitinkamas paramos gavėjo atžvilgiu išorinis lyginamasis standartas, skirtas įvertinti, ar G-I, G-II ir G-III priemonės suteiktos rinkos sąlygomis. Orientacinių normų komunikate pateikiamas rinkos normų pakaitinis rodiklis ir pagalbos priemonių pagalbos elemento apskaičiavimo pagrindas. Orientacinės normos nustatymo metodika pagrįsta šiais dviem veiksniais: bazine norma (šiuo atveju vienų metų EURIBOR), prie kurios pridedama paskolos marža. Paskolos marža, kurią reikia pridėti prie bazinės normos, priklauso nuo dviejų veiksnių: paskolą gaunančios įmonės reitingo ir už paskolą įkeisto turto dydžio. Komunikate išskiriamos penkios (įmonių) reitingo kategorijos (aukščiausias [AAA-A], geras [BBB], patenkinamas [BB], prastokas [B] ir blogas [CCC ir žemiau] reitingas) ir po tris įkeitimo lygius (aukštas, normalus ir žemas) kiekvienai reitingo kategorijai.

(72)

2010 m. birželio 18 d. Suomija perdavė Komisijai konsultacinės firmos […] ataskaitą, kurioje pateiktas metinis ÅI reitingas kiekvienų metų gruodžio mėn. Šis reitingas parengtas retrospektyviai ir pagrįstas finansinių metų pabaigoje turimais skaičiais (t. y. 2002 m. gruodžio mėn. reitingas nurodytas atsižvelgiant į įmonės būklę 2002 m). […] parengė reitingo ataskaitą, kurioje apibūdinta įmonės bendra finansinė padėtis ir plėtra ir kurioje įvertintos šios sritys: augimas, pelningumas, pinigų srautai, likvidumas, mokumas ir įsipareigojimai. Taikomą reitingo skalę sudaro penkios reitingo kategorijos – labai geras (A + ir A), geras (A– ir B+), patenkinamas (B ir B–), pakankamas (C + ir C) ir blogas (C– ir D) reitingas, kurias galima tiesiogiai palyginti su Orientacinių normų komunikato reitingų skale.

(73)

2002, 2003 ir 2004 m. gruodžio mėn. […] įvertino ÅI atitinkamai C+, C + ir C reitingu; tai reiškia, kad įmonei priskirtas „pakankamas“ reitingas. Ši kategorija atitinka reitingo kategoriją „prastokas“ pagal Orientacinių normų komunikatą. Įmonei, kurios reitingas „prastokas“, paskolų marža, kurią reikia pridėti prie bazinės normos remiantis Orientacinių normų komunikatu, svyruoja atsižvelgiant į siūlomą įkaitą, nuo 220 bazinių punktų (angl. BPS), kai įkeitimo lygis aukštas, iki 650 bazinių punktų, kai jis žemas. 2005 m. gruodžio mėn. […] ÅI priskyrė B– (patenkinamas) reitingo kategoriją, atitinkančią „patenkinamą“ reitingą, apibrėžtą Orientacinių normų komunikate.

(74)

2011 m. birželio 27 d. Suomija pateikė papildomą informaciją apie reitingus ir paskolos turto įkeitimą. Reitingą įvertino […], kuris suteikė ÅI negarantuotas paskolas ir dvi garantuotas paskolas. […] 2000–2003 m. reitinge naudojama raidžių sistema, kurią papildo vienžodis apibūdinimas. Šį reitingą nesunku palyginti su Orientacinių normų komunikato reitingų skale. Nuo 2005 m. reitingo priskyrimą atlieka konsultacinė firma […], panaši į […]. 2003 ir 2004 m. […] nustatė B– (patenkinamas) ir A (patenkinamas) reitingus ÅI, o tai atitinka patenkinamą reitingą pagal Orientacinių normų komunikatą. Tai reiškia, kad 2003 ir 2004 m. ÅI reitingas, […] vertinimu, buvo viena kategorija aukštesnis už […] nustatytą ÅI reitingą. 2005 m. […] įvertino ÅI A reitingu (patenkinamas), kuris pagal Orientacinių normų komunikatą reiškia „patenkinamą“, taigi ÅI priskirtas prie tos pačios kategorijos, prie kurios ją priskiria […].

(75)

Komisija laikosi nuomonės, kad, vertinant, ar G-I, G-II ir G-III garantijos buvo suteiktos rinkos sąlygomis, turėtų būti taikomas […] nustatytas reitingas. Turint galvoje, kad pirmoji G-I garantija buvo suteikta 2003 m. spalio mėn., kai ÅI jau buvo gavusi penkias kapitalo injekcijas, kurių bendra vertė 2 208 595,01 EUR, tikėtina, kad bet kurį 2003 m. atliktą įmonės reitingo įvertinimą galėjo nulemti nemaža valstybės suteikta pagalba. Todėl Komisija mano, kad būtų tikslinga atsižvelgti į […] pateiktą kuklesnį reitingą. Kalbama apie 2004 ir 2005 m., nes tais metais […] įvertino ÅI viena kategorija žemiau nei […]. Dar reikėtų pažymėti, kad […] suteikė ÅI vietos valdžios garantijomis pagrįstas paskolas, nors tuo pačiu metu pateikė ÅI reitingą, kuris galbūt turėjo poveikio vertinimui. […] nedalyvavo finansinių ginčų procedūrose, taigi panašu, kad šios konsultacinės įmonės vertinimą galėjo tiesiogiai paveikti su valstybės pagalba susiję netinkami svarstymai.

(76)

Todėl Komisija, taikydama Orientacinių normų komunikatą, remiasi šiais ÅI reitingais: 2003 ir 2004 m. – prastas (B), o 2005 m. – patenkinamas (BB).

(77)

Kalbant apie įkaitą, ÅI suteikė įkaitą nominaliąja garantijų verte nekilnojamojo turto (sklypo, kuriame buvo įgyvendinamas projektas iTiden), hipoteka. Suomija nepateikė informacijos, susijusios su nuostoliu dėl įsipareigojimų neįvykdymo (angl. LGD) pagal Orientacinių normų komunikato 2 išnašą. Ši informacija padeda nustatyti turto įkeitimo lygį ir paskolos maržas, pridėtinas prie bazinės normos. Todėl Komisija paprašė informacijos apie hipotekos lakštų pirmenybę ir turto vertę garantijų suteikimo metu. Suomija neturi įvertinimų, kuriuose būtų nurodyta turto vertė garantinių priemonių taikymo metu. Tačiau Suomijos valdžios institucijos teigė, kad turto vertė laikui bėgant didėjo, nes projektas buvo įgyvendinamas. Pasak Suomijos, 2010 m. šio turto vertė siekė […] EUR.

(78)

Dėl įkaito pirmenybės Komisija pažymi, kad, suteikiant G-I ir G-II garantijas, vietos valdžios įkaitas turėjo didžiausią prioritetą, palyginti su visu kitu įkeistu turtu. Komisija pažymi, kad komerciniai bankai suteikė ÅI negarantuotas paskolas ir kaip įkaitą pripažino tą patį, tik mažesnio prioriteto, nei vietos valdžios suteikto įkaito, turtą (taigi ne tokį gerą įkaitą). Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, ir neturėdama geresnių įrodymų Komisija mano, kad, atsižvelgiant į Pranešimą dėl garantijų, turto įkeitimo lygis garantijoms gauti buvo „normalus“.

(79)

Remiantis tuo, kas pasakyta, bus atskirai įvertinta kiekvienos garantijos, kurią vietos valdžia suteikė ÅI, orientacinė norma.

(80)

Komisija pažymi, kad priemokos, susijusios su visomis ÅI suteiktomis garantijomis, buvo iš dviejų dalių: i) periodinė priemoka, mokama kasmet ir išreikšta paskolos pagrindinės mokėtinos sumos procentais ir ii) vienkartinis mokestis, taip pat išreikštas procentais, bet išmokamas tik vieną kartą, suteikiant garantiją. Toliau pateiktame vertinime nurodytas visas garantuotų paskolų finansines išlaidas sudaro tik kasmet išmokama periodinė priemoka. Pagal Pranešimo dėl garantijų 4.2 punktą garantijos pagalbos elementas turėtų būti apskaičiuojamas remiantis rinkos kainos (šiuo atveju orientacinės kainos) ir faktiškai mokamos kainos skirtumu. Tikrąją ÅI mokamą kainą sudaro periodinė priemoka ir vienkartinė priemoka, mokama tik vieną kartą. Praktiniais sumetimais vienkartinė priemoka bus nagrinėjama 8.2 punkte, skirtame pagalbos susigrąžinimui, nes iš grąžintinos pagalbos sumos lengviau atimti vienkartinį mokestį. Bet kuriuo atveju, net jei vienkartinės priemokos buvo pridėtos prie visų garantinės paskolos finansinių išlaidų, išvados dėl pagalbos buvimo nepasikeistų. Vienkartinė priemoka turi poveikį tik ÅI suteiktos pagalbos sumai.

(81)

2003 m. spalio 9 d. vietos valdžia suteikė G-I garantiją […] EUR paskolai, kurią ÅI paėmė iš […], padengti (kredito numeris […]). Kaip įkaitą reikalavimams pareikšti pagal garantiją ÅI pateikė nekilnojamąjį turtą. Nustatyta […] % paskolos palūkanų norma, galiojanti iki 2007 m. sausio 15 d. (26) Garantijos įmoka sudarė […] % paskolos sumos p. a. (27) Taigi visos garantuotos paskolos finansinės išlaidos paskolos suteikimo metu siekė […] % p. a., kuriuos reikėtų palyginti su orientacine norma, šiai garantijai apskaičiuota remiantis bazine norma ir marža, priklausančia nuo ÅI reitingo ir paskolos įkaito dydžio. Bazinė norma (vienų metų EURIBOR) 2003 m. spalio 9 d. buvo 2,235 %. Tuo metu ÅI reitingas buvo „prastokas“, kaip apibrėžta Orientacinių normų komunikate. Kaip pirmiau nurodyta, Komisija mano, kad paskolos įkeitimo lygis buvo normalus, o tai reiškia, kad paskolos marža, kurią reikia pridėti prie bazinės normos, yra 400 bazinių punktų. Todėl šios paskolos orientacinė norma – 6,235 %, t. y. didesnė už visas G-I garantijos finansines išlaidas, siekiančias […] % p. a.

(82)

Be to, nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. vietos valdžia sumažino G-I garantijos priemoką iki […] %. Todėl visos garantuotos paskolos finansinės išlaidos sudarė […] %, t. y. […] bazinio punkto mažiau už orientacinę normą, taip ÅI buvo suteiktas atitinkamas pranašumas.

(83)

2004 m. lapkričio 2 d. ÅI paėmė iš […] […] EUR vertės paskolą (kredito numeris […]). Ši paskola buvo užtikrinta vietos valdžios garantija, kuriai užtikrinti buvo suvaržytas ÅI nekilnojamasis turtas. Palūkanų norma nustatyta atsižvelgiant į […] + […] bazinio punkto, o garantijos mokestis – […] paskolos sumos p. a., o tai reiškia, kad visos šios garantinės paskolos finansinės išlaidos buvo […] % p. a. (28)

(84)

G-II orientacinė norma turi būti skaičiuojama remiantis vienų metų EURIBOR 2004 m. lapkričio 2 d., t. y. 2,314 %. Tuo metu ÅI reitingas buvo „prastokas“, kaip apibrėžta Orientacinių normų komunikate. Jei įkeitimo lygis normalus, šios paskolos orientacinė norma yra 6,314 % p. a., t. y. didesnė už visas su G-II susijusias finansines išlaidas, sudarančias […] % p. a. Palyginus šios naujos garantinės paskolos išlaidas ir orientacinę normą matyti, kad visos G-II garantija užtikrintos paskolos finansinės išlaidos buvo ne mažiau kaip […] baziniais punktais mažesnės už orientacinę normą, taigi ÅI turėjo finansinį pranašumą. Pagal Komisijos turimą informaciją garantinės paskolos palūkanų norma nuo paskolos suteikimo nepasikeitė.

(85)

2005 m. gruodžio 13 d. vietos valdžia suteikė ÅI naują garantiją. Ši garantija buvo skirta pagrindinei paskolai padengti, t. y. iš pradžių 2003 m. spalio 9 d. be garantijos suteiktai paskolai, kurios sąlygos tada buvo pakeistos. Paskolos palūkanų norma tuo metu buvo pakeista į […] % p. a. Nustatytas garantijos mokestis, sudarantis […] % paskolos sumos, tai reiškia, kad visos finansinės išlaidos sudarė […] % p. a. (29) (nuo šios datos taikomos tokios pat sąlygos, kurios, kaip pirmiau apibūdinta, taikomos G-I garantija užtikrintai paskolai, įskaitant palūkanų normos pokyčius laikui bėgant).

(86)

G-III orientacinė norma turi būti skaičiuojama remiantis vienų metų EURIBOR, kuri 2005 m. gruodžio 12 d. buvo lygi 2,769 %. ÅI reitingas tuo metu buvo „patenkinamas“, kaip apibrėžta Orientacinių normų komunikate. Atsižvelgiant į įprastą turto įkeitimo lygį, šios paskolos orientacinė norma yra 4,969 % p. a. Tai viršija visas G-III finansines išlaidas, kurios sudaro […] % p. a. Todėl vietos valdžia suteikė ÅI atitinkamą finansinį pranašumą – ne mažiau kaip […] % p. a.

5.2.   KONKURENCIJOS IŠKRAIPYMAS IR POVEIKIS PREKYBAI

(87)

Suomijos valdžios institucijos pareiškė, kad aptariamos priemonės neturi poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir todėl nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Pagrįsdama šį argumentą Suomija iš esmės teigė, kad ÅI yra tik viena iš daugelio įmonių, veikiančių nekilnojamojo turto rinkoje, ir ne pati didžiausia. Taigi nėra įrodymų, kad aptariamos priemonės, laikant jas valstybės pagalba, būtų sustiprinusios ÅI padėtį, taip pakenkiant konkurentams.

(88)

Komisija negali sutikti su šiuo argumentu. Tai, kad ÅI buvo suteiktas finansinis pranašumas, kurio neturėjo jos konkurentai (kaip patvirtino Suomija, Alandų nekilnojamojo turto rinkoje yra dar keli operatoriai), reiškia, jog ÅI turėjo galimybę daryti dideles investicijas ir plėsti veiklą palankesnėmis finansinėmis sąlygomis nei tos, kurias turėjo jos konkurentai (kurie, neturėdami tokio pranašumo, koks buvo suteiktas ÅI, gal būtų norėję padaryti panašias investicijas). Nėra reikalo įrodinėti, kad aptariamos priemonės suteikė ÅI galimybę perimti rinkos dalį iš bet kurio konkurento.

(89)

Be to, ÅI suteiktas pranašumas galėjo turėti poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai. Tik jūra arba oru pasiekiamame salyne esantys Alandai – tikrai maža rinka, ir pagal Suomijos stojimo į ES sutartį įsisteigimo laisvei juose taikomi specialūs apribojimai. Tačiau tiesa ta, kad nėra absoliučių kliūčių Alanduose veikiančioms užsienio įmonėms ir, žinoma, toms įmonėms, kurios investuoja į vietos nuosavybės rinką. Be to, Komisija pažymi, kad Suomija neginčijo sprendimo pradėti procedūrą teiginio, jog anksčiau nekilnojamojo turto Alanduose įsigijo valstybėse narėse įsikūrusios įmonės. Taigi bet koks šiomis priemonėmis ÅI suteiktas pranašumas bent galėtų paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą neteisingai sustiprindamas ÅI padėtį galimų užsienio konkurentų ar investuotojų atžvilgiu.

5.3.   IŠVADA DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMO

(90)

Dėl pirmiau minėtų priežasčių Komisija mano, kad visi kapitalo didinimo atvejai (išskyrus C-I, C-II ir C-III kapitalo injekcijas) ir G-I, G-II ir G-III paskolų garantijos yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnyje.

6.   TARIAMAS PAGALBOS TEISĖTUMAS

(91)

Suomija teigė, kad ir kapitalo injekcijos, ir garantijos, jei jas laikytume valstybės pagalba, buvo teisėtos pagal pagalbos schemas, įdiegtas Suomijoje prieš jai tampant ES nare ir tinkamai pateiktas ELPA priežiūros institucijai (angl. ESA) prieš įstojant į ES pagal nuorodos numerius 93–074 (kapitalo didinimas) ir 93–079 (garantijos).

(92)

Šį argumentą reikėtų išnagrinėti atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 659/1999 nuostatas. Pagal jo 1 straipsnio d punktą „pagalbos schema“ yra „bet kuris teisės aktas, pagal kurį bendrai ir abstrakčiai teisės aktuose apibrėžtoms įmonėms netaikant kitų įgyvendinimo priemonių galima teikti individualią pagalbą, ir bet kuris teisės aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi ir neribotam laikotarpiui skirta pagalba, ir (arba) neriboto dydžio pagalba“. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b punktą „esama pagalba“ yra: „i) visa pagalba, kuri nepažeidžiant Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 144 ir 172 straipsnių, iki Sutarties įsigaliojimo buvo teikiama atitinkamose valstybėse narėse, t. y. individuali pagalba ir pagalbos schemos, įdiegtos iki Sutarties įsigaliojimo ir toliau taikomos“.

(93)

Į Europos bendriją Suomija įstojo 1995 m. sausio 1 d. Be to, pagal Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 172 straipsnio 5 dalį „valstybės pagalbos, kurias 1994 m. suteikė naujosios valstybės narės, tačiau apie kurias, pažeidžiant EEE susitarimą arba pagal jį sudarytus susitarimus, ELPA priežiūros institucijai nepranešta arba pranešta, bet jos suteiktos dar prieš šiai institucijai priimant sprendimą, dėl to nelaikomos esamomis valstybės pagalbomis pagal EB sutarties 93 straipsnio 1 dalį“.

(94)

Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktą „nauja pagalba“ yra visa pagalba, t. y. pagalbos schemos ir individuali pagalba, kuri nėra esama pagalba, įskaitant esamos pagalbos pakeitimus (30).

(95)

Ir galiausiai 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (31), 4 straipsnio 1 dalyje esamos pagalbos pakeitimai apibūdinami kaip „visi pakeitimai, išskyrus grynai formalaus ir administracinio pobūdžio pakeitimus, kurie negali turėti įtakos pagalbos priemonės atitikimui bendrosios rinkos reikalavimams. Tačiau taikomos pagalbos schemos pradinio biudžeto padidėjimas iki 20 % nelaikomas taikomos pagalbos pakeitimu.“

(96)

Iš to, kas pasakyta, galima daryti išvadą, kad priemonė, kuri taikyta iki stojimo ir sudaro valstybės pagalbos schemą, gali būti laikoma esama pagalba, jei atitinka dvi sąlygas: pirma – minėta schema įsigaliojo prieš įsigaliojant EB sutarčiai, antra – nuo tada nebuvo iš esmės keistas jos turinys.

(97)

Komisija įvertins Suomijos argumentą dėl pagalbos teisėtumo atskirai pagal abi tariamas schemas.

6.1.   TARIAMA GARANTIJŲ SISTEMA (93–079)

(98)

Komisija pirmiausia įvertins, ar šios priemonės sudaro pagalbos schemą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkte.

(99)

Garantijų sistemos nacionalinis teisinis pagrindas yra provincijos įstatymas dėl provincijos garantijų pramonės ir kai kuriems kitiems verslo sektoriams (AFS 1966:14) (32), išleistas 1966 m. ir iš dalies pakeistas įstatymais AFS 1979:84, 1982:37, 1988:53, 1992:9, 1994:29, 1996:56 ir 2002:23. Kalbant apie biudžetą arba „voką“, Suomijai stojant į EB 1966 m. provincijos įstatyme nustatyta, kad „nesumokėtų garantijų arba paskolų suma (33) niekada neturi viršyti 20 000 000 FIM“. Antra vertus, aptariamoje priemonėje nenumatytas joks laikinas jų taikymo apribojimas.

(100)

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ir į nacionalinio įstatymo nuostatas, atrodytų prima facie, kad priemonės atitinka pagalbos schemos apibrėžimą, nes panašu, jog šiame įstatyme leidžiama vienai ar kelioms įmonėms neribotam laikotarpiui suteikti pagalbą, kuri nenusijusi su konkrečiu projektu. Tariama schema, apie kurią kalbama, buvo įdiegta 1982 m. rugsėjo 1 d., t. y. gerokai iki 1994 m. sausio 1 d., ir apie ją buvo pranešta ESA. Taigi atrodytų, kad pirmoji esamos pagalbos sąlyga įvykdyta, nes pirminė schema buvo įdiegta prieš įsigaliojant sutarčiai Suomijoje ir netgi iki 1994 m. sausio 1 d., o tai reiškia, kad Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 172 straipsnio 5 dalis šioje byloje netaikytina.

(101)

Tačiau Komisija turi įvertinti ir tai, ar šios priemonės buvo iš esmės keistos nuo 1994 m. sausio 1 d.

(102)

Regiono valdžia priėmė ne mažiau kaip tris garantijų sistemos pakeitimus po 1994 m. sausio 14 d. (provincijos įstatymais 1994:29, 1996:56 ir 2002:23) ir prieš suteikdama pirmąją garantiją 2003 m. rugpjūčio 14 d. Šiais pakeitimais numatyta iš esmės padidinti sistemos biudžetą (t. y. padidinti visą garantijų sumą, kuri gali būti suteikta bet kuriuo konkrečiu metu). Kadangi ši byla susijusi su paskolos garantijos suteikimu, reikėtų įvertinti, ar biudžeto sistemos pakeitimai, įdiegti prieš taikant aptariamas priemones, turėtų būti laikomis esminiais ir atskiriamais nuo esamos schemos.

(103)

Kaip minėta, pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 4 straipsnį biudžeto didinimas daugiau kaip 20 % yra esamos pagalbos schemos keitimas. Dviem pirmiau minėtais pakeitimais (34) pradinis schemos biudžetas padidintas atitinkamai 50 ir 150 % Šie du biudžeto didinimo atvejai yra esminis schemos pakeitimas, apie kurį niekada nebuvo pranešta Komisijai.

(104)

Šių esminių pakeitimų poveikis negali būti laikomas atskiriamu nuo tariamos schemos taip, kad visa ši schema taptų nauja pagalba. Iš tikrųjų pirminė pagalbos schema buvo apribota tik visa garantijų suma, kuri bet kuriuo konkrečiu metu galėjo būti nesumokėta. Tokiomis aplinkybėmis labai dideliu biudžeto padidinimu (netgi neatlikus jokių kitų schemos pakeitimų) pažeidžiama pati esamų taisyklių esmė.

(105)

Be to, Komisija pažymi, kad iš Suomijos pateiktų garantijų dokumentų nematyti, jog šių garantijų teisinis pagrindas buvo tariama garantijų sistema.

(106)

Todėl garantijos, kurioms taikomas šis sprendimas, turi būti laikomos nauja pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pagalba įgyvendinta Komisijai prieš tai jos nepatvirtinus, kaip reikalaujama SESV 108 straipsnyje, ji yra neteisėta.

6.2.   TARIAMA AKCIJŲ PASIRAŠYMO SCHEMA (93–079)

(107)

Šios tariamos schemos nacionalinės taisyklės ELPA priežiūros institucijai buvo pateiktos kaip su akcijų pasirašymu susijusios pagalbos nuostatos. Iš tuo metu pateiktų dokumentų matyti, kad „Alandų metinis biudžetas“ buvo pateiktas kaip nacionalinis teisinis pagrindas. Biudžeto eilutėje „Didžiausias galimas pagalbos intensyvumas, kuris <…> gali būti taikomas bet kuriam projektui“ Suomija nurodė „30 %“ Be to, eilutėje „Biudžetas/išlaidos“ Suomija nurodė 1992–1994 m. biudžeto lėšas, bet paliko tuščią eilutę „Bendras viso schemos planavimo laikotarpio biudžeto projektas“.

(108)

Vykstant tyrimui Suomija paaiškino, kad oficialus teisinis tariamos schemos pagrindas yra 1991 m. priimtas Alandų autonomijos aktas (Nr. 1144/1991). 18 skirsnio 22 punkte nurodyta, kad Alandų vietos valdžiai suteikiami „bendrieji įgaliojimai“ priimti įvairių rūšių priemones, daugiausia skirtas Alandų ekonomikai skatinti. Šie įgaliojimai įgyvendinami (pvz., paskolomis, kapitalo injekcijomis, garantijomis) vietos valdžios metinio bendrojo biudžeto nuostatomis.

(109)

Komisija pažymi:

(110)

Nepaisant to, kad vietos valdžios įgaliojimus suteikti tokias kapitalo injekcijas Suomija gali priskirti (remdamasi Autonomijos aktu suteiktais bendraisiais įgaliojimais) „schemai“, Komisija turi įsitikinti, ar nacionalinių įstatymų, kuriuose nustatyti šie įgaliojimai, nuostatos atitinka Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio d dalyje pateiktą „schemos“ apibrėžtį. Šiuo atžvilgiu atrodo, kad teisinį pagrindą (Akto Nr. 1144/1991 18 skirsnio 22 punktas) sudaro taisyklės, susijusios su įgaliojimų paskirstymu įvairioms institucijoms pagal Suomijos teisinę sistemą ir neatitinkančios pagalbos schemos reikalavimų (jis, be kita ko, apibrėžiamas kaip „dokumentas, kuriuo remiantis, nepriimant tolesnių įgyvendinimo priemonių, gali būti skirta individuali pagalba“). Todėl kiekvienąkart skiriant kapitalą individualiam pagalbos gavėjui visų pirma reikėtų numatyti asignavimus vietos valdžios metiniame biudžete (dėl kurių savo nuožiūra balsuoja Alandų regiono asamblėja), o paskui įgyvendinti vietos valdžios priimtus sprendimus. Todėl atrodo, kad kapitalo injekcijos, suteiktos remiantis minėtais įgaliojimais, turėtų būti laikomos labiau individualių sprendimų seka nei pagalbos schema.

(111)

Kad ir kaip ten būtų, Komisija dar pažymi, kad tariama schema susijusi tik su 1992–1994 m., nes biudžeto eilutėje „Biudžetas/išlaidos“ jokios informacijos nepateikta, nors teisinis pagrindas buvo „metinis Alandų biudžetas“.

(112)

Galiausiai Komisija pažymi, kad Suomija nurodė, jog didžiausias pagalbos intensyvumas, kuris gali „būti taikomas bet kuriam projektui“, yra 30 % Tai bet kuriuo atveju gali reikšti tik viena – pagal šią tariamą sistemą suteiktos kapitalo injekcijos buvo skirtos naudoti kartu su nemažais privačiais įnašais (ne mažiau kaip 70 %) „projektams“, skirtiems tariamos schemos tikslų, susijusių su turizmu, pramone ir moksliniais tyrimais bei technologine plėtra, įgyvendinimui remti. Šiame sprendime ginčijamas kapitalo didinimas neatitinka šios oficialios sąlygos ir todėl jam gali būti netaikomos nacionalinės teisės nuostatos, kurios buvo pateiktos ELPA priežiūros institucijai, neatsižvelgiant į tai, ar šios priemonės yra tinkama pagalbos schema ir, jei taip, ar ji buvo taikoma po 1994 m.

(113)

Taigi valstybės pagalba ÅI kapitalo didinimo forma yra nauja pagalba. Kadangi pagalba įgyvendinta be išankstinio Komisijos pritarimo, kaip reikalaujama SESV 108 straipsnyje, ji yra neteisėta.

6.3.   PAPILDOMA PASTABA DĖL PASKUTINIŲ SUOMIJOS AUKŠČIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO SPRENDIMŲ

(114)

Dar reikėtų pažymėti, kad Suomijos nacionalinis teismas neseniai panaikino dvi vietos valdžios ÅI suteiktas priemones. Šios priemonės yra i) C-XI kapitalo injekcija, ÅI išmokėta 2007 m. (žr. 16 konstatuojamosios dalies pastabą), ir ii) 2006 m. paskolos garantija, kuri niekada nebuvo įgyvendinta. Aukščiausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu nutarė dėl to, ar vietos valdžios sprendimai buvo priimti laikantis nacionalinių administracinių taisyklių. Tačiau, priimdamas šį sprendimą, teismas įvertino ir tai, ar buvo pakankamai požymių, rodančių, kad minėtos priemonės yra valstybės pagalba, turint omenyje, kad vietos valdžios institucijos, prieš įgyvendindamos šias priemones, turėjo apie jas pranešti Komisijai. Teismas nustatė, kad prima facie vykdomi visi valstybės pagalbos kriterijai. Be to, teismas išnagrinėjo Suomijos reikalavimą, kad priemonėms, jei jos nėra valstybės pagalba, būtų taikomos nacionalinės taisyklės, taikytos prieš įstojimą, todėl priskirtinos „esamai pagalbai“. Tuo tikslu teismas atliko nuodugnų nacionalinių taisyklių vertinimą ir nustatė, kad, neatsižvelgiant į tai, ar tos taisyklės virto tikromis valstybės pagalbos taisyklėmis ar ne, vietos valdžios sprendimai neatitinka nacionalinėse taisyklėse nustatyto oficialaus reikalavimo iš esmės dėl pirmiau Komisijos išdėstytų priežasčių. Todėl aukščiausiojo administracinio teismo išvados sutampa su Komisijos išvadomis, kad tiriama C-XI kapitalo injekcija yra valstybės pagalba. Aukščiausiasis teismas priėjo prie tos pačios išvados dėl 2006 m. garantijos. Kadangi garantija niekada nebuvo įgyvendinta, šiame sprendime ji vertinta nebuvo.

7.   SUDERINAMUMAS

(115)

Suomija apskritai teigė, kad minėtos priemonės, jei ir būtų nustatyta, kad jos yra nauja valstybės pagalba, vis tiek būtų suderinamos su vidaus rinka, nes iš šios pagalbos finansuojamos ÅI veiklos tikslas buvo prisidėti prie regiono plėtros ir sukurti naujų darbo vietų.

(116)

Valstybės pagalba, nors iš esmės draudžiama, vis dėlto bus laikoma suderinama su vidaus rinka SESV 107 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir gali būti laikoma suderinama, jei panaudojama 107 straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Šioje byloje galima numatyti tik vieną suderinamumo pagrindą – SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, pagal kurį leidžiama, kad pagalba būtų skirta teritorijų, kuriose gyvenimo lygis neįprastai žemas arba kuriose didelis nedarbas, ekonominei plėtrai remti, arba SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, kuriame nustatyta, kad valstybės pagalbą galima skirti kai kurių ekonominių zonų plėtrai palengvinti.

(117)

Pagal tuo metu Suomijai taikytas regioninės pagalbos taisykles (2000–2006 ir 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapiai), Marianhaminos miestas, kuriame yra iTiden biuras, neatitiko šios pagalbos suteikimo reikalavimų. Tai reiškia, kad net ir tada, kai šiam projektui būtų galima suteikti pagalbą, jos nebūtų galima laikyti suderinama. Be to, Komisija pažymi, kad Suomija neįrodė, jog laikomasi kurios nors suderinamumo pagal regioninės pagalbos taisykles sąlygų (pvz., dėl pagalbos formos, tinkamų finansuoti išlaidų ar didžiausio pagalbos intensyvumo).

(118)

Ši pagalba negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka ir pagal jokias kitas Komisijos priimtas gaires ar komunikatus, susijusius su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto taikymu. Suomijos valdžios institucijos nepateikė jokio konkretaus argumento ar įrodymo, kuriuo remdamasi Komisija galėtų patvirtinti tas priemones kaip suderinamas pagal kurią nors SESV nuostatą.

8.   PAGALBOS SUSIGRĄŽINIMAS

8.1.   SUOMIJOS ARGUMENTAI

(119)

Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo <…>. Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui.“ Taigi būtų normalu, jei ÅI suteikta neteisėta pagalba būtų susigrąžinta.

(120)

Tačiau Suomija tvirtina, kad Komisija neturėtų šiuo atveju nurodyti susigrąžinti pagalbą, nes Suomija turėjo teisėtų lūkesčių dėl to, kad ši pagalba buvo teisėta pagal tariamas iki stojimo taikytas schemas ir kad jos susigrąžinimas prieštarautų Bendrijos teisės principui. Komisija pažymi, kad oficialiai Suomija įtikinėjo tik dėl vietos valdžios teisėtų lūkesčių. Apie pagalbos gavėjo teisėtus lūkesčius aiškiai nepareikšta.

(121)

Bet kuriuo atveju Komisija negali sutikti su šiuo argumentu.

(122)

Dėl kapitalo didinimo Komisija įrodė, kad, neatsižvelgiant į tai, ką ÅI ar kas kitas būtų turėjęs pagrindo manyti apie teisinį tariamos akcijų pasirašymo schemos statusą valstybės pagalbos taisyklių atžvilgiu, jis netgi neatitinka oficialių tariamos schemos sąlygų, kaip buvo pranešta ELPA priežiūros institucijai. Todėl neįmanoma teigti, kad ÅI galėjo pasinaudoti teisėtu lūkesčiu dėl kapitalo injekcijų teisėtumo, nes joms negalėjo būti taikomos nacionalinės taisyklės, dėl kurių Suomija tvirtina turėjusi teisėtų lūkesčių.

(123)

Dėl paskolų garantijų Komisija įrodė, kad garantijų sistema buvo iš esmės pakeista dar prieš suteikiant šiame sprendime ginčijamas garantijas. Apie šiuos Alandų valdžios institucijų padarytus pakeitimus Komisijai nepranešta. Rezultatas toks, kad visos garantijos, suteiktos pagal nacionalines taisykles, kurios sudarė pirminę schemą, turi būti laikomos nauja pagalba. Pagal nusistovėjusią tvarką joks pagalbos gavėjas negali teisėtai tikėtis, kad pagalba, apie kurią pagal SESV 108 straipsnį turėjo būti, bet nebuvo pranešta Komisijai, yra teisėta (35).

(124)

Apibendrinant reikia pasakyti, kad ir garantijos, ir kapitalo injekcijos yra nauja valstybės pagalba, apie kurią turėjo būti pranešta Komisijai prieš ją įgyvendinant.

(125)

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką (36) valstybė narė, kurios institucijos suteikė pagalbą prieštaraudamos SESV 108 straipsnyje nustatytoms procedūrinėms taisyklėms, negali remtis teisėtais pagalbos gavėjų lūkesčiais, kad pateisintų pareigos imtis būtinų priemonių Komisijos sprendimui, kuriame jai nurodoma susigrąžinti pagalbą, įgyvendinti nesilaikymą. Jei nacionalinės valdžios institucijos būtų galėjusios remtis savo neteisėtu elgesiu, SESV 107 ir 108 straipsniai dėl to taptų nepagrįstais, o Komisijos pagal šias nuostatas priimti sprendimai taptų neveiksmingais.

(126)

Tas pats principas neišvengiamai turi būti taikomas tada, kai nacionalinės institucijos teigia, kad jos pačios turėjo teisėtų lūkesčių dėl priemonių teisėtumo, bet Komisijai apie jas nepranešė, nors tos priemonės buvo nauja pagalba (37).

(127)

Taip pat, kalbant apie teisėtus ÅI lūkesčius, Komisija pažymi, kad pagal nusistovėjusią jurisprudenciją, atsižvelgiant į valstybės pagalbos kontrolės, Komisijos atliekamos pagal SESV 108 straipsnį, privalomąjį pobūdį, įmonės, kurioms suteikta pagalba, iš esmės negali teisėtai puoselėti lūkesčio, kad pagalba teisėta, jei ji nebuvo suteikta laikantis tame straipsnyje nustatytos procedūros. Stropus verslininkas paprastai turėtų sugebėti nustatyti, ar tos procedūros buvo laikomasi (38).

(128)

Komisija pažymi, kad nė viena įmonė negalėjo geriau už ÅI įžvelgti vietos valdžios veiksmų, susijusių su tariamomis pagalbos schemomis, nes vietos valdžia yra jos pagrindinis akcininkas ir ÅI valdyboje jai atstovauja pavieniai asmenys, kurie yra ir vietos valdžios administracijos nariai. Šį argumentą patvirtina tai, kad, kaip pirmiau įrodyta kalbant apie kapitalo didinimus, ÅI ir vietos valdžios atstovai nuolat keičiasi informacija. Todėl, nors Suomijos valdžios institucijos aiškiai neteigė, kad būta pagalbos gavėjo teisėto lūkesčio, Komisija mano, kad ÅI negali šioje byloje reikšti pretenzijų dėl teisėto lūkesčio.

(129)

Pagaliau Komisija nei Suomijos, nei pagalbos gavėjo niekada aiškiai nepatikino, kad ginčijamos priemonės nebus valstybės pagalba ar bus suderinama pagalba, dėl kurios galėtų kilti susijęs lūkestis (39).

(130)

Suomija toliau teigė, kad susigrąžinant pagalbą, suteiktą didinant kapitalą, pagalbos elementas nebūtinai turi būti visa suteikto kapitalo suma, o greičiau (pagal analogiją su pagalbos elemento skaičiavimu suteikiant garantijas), ÅI išlaidos ieškant alternatyvios investicijos rinkose. Suomija šiuo atžvilgiu pasiūlė tokio alternatyvaus finansavimo kainą nustatyti atsižvelgiant į 7 % tikėtiną investicijų į biuro nuosavybę grąžą, kaip nustatyta KPMG ataskaitoje.

(131)

Komisija negali sutikti su šia nuomone.

(132)

Apskritai, žinoma, teisinga, kad valstybės pagalbą šioje byloje sudaro skirtumas tarp naudos (kurią suteikė finansavimas), kurią įmonė iš tikrųjų gavo iš valstybės išteklių, ir to, ką ji būtų gavusi kapitalo rinkose. Todėl „sugrąžindamas pagalbą jos gavėjas netenka pranašumo, kurį jis turėjo savo konkurentų rinkoje atžvilgiu, ir grįžta į tą padėtį, kurioje buvo prieš išmokant pagalbą“ (40).

(133)

Kiekvienas investuojantis, suteikiantis kreditą arba įgyjantis įmonės nuosavo turto dalį, sieks savo investicijos grąžos, kuri proporcinga rizikai.

(134)

Kai pagalba suteikiama kredito forma žemesne nei rinkos kaina (taip yra suteikiant garantinę paskolą, kai visos finansinės išlaidos yra mažesnės už rinkos paskolos palūkanų normą) įmonei, kuri nepašalinta iš paskolų rinkos ir kuri, kaip alternatyvą pagalbai, sugebėjo gauti paskolą rinkos kaina, akivaizdu, kad susigrąžinimo atitaisomasis tikslas gali būti pasiektas priverčiant įmonę sumokėti skirtumą (su palūkanomis), taip grąžinant ją į tą pačią padėtį, kokioje yra jos konkurentai.

(135)

Kitaip yra su investicijomis į nuosavą kapitalą. Šiuo atveju grąža nepriklauso nuo įmonės pasiryžimo mokėti (kaip yra paskolų atveju), o tik nuo įmonės verslo modeliui būdingo pelningumo. Jei privatus investuotojas netiki, kad jo verslas pakankamai kompensuos jo riziką, jis ne investuos, o kitur panaudos savo pinigus. Kitais žodžiais tariant, Komisija negali sutikti su tuo, kad įmonė būtų galėjusi gauti tokius pat pinigus kapitalo rinkoje, kad padidintų savo kapitalą, pasiūlydama didesnį atlygį, nes jos tikėtini rezultatai neleidžia jai siūlyti didesnio atlygio bet kuriai kapitalo investicinei bendrovei. Priešinga padėtis, t. y. padėtis, kai nesuteikta pagalba, kuri būtų grąžinta atkūrimo ar paskatinimo tikslais, yra tokia, tarsi kapitalas visai nebūtų investuotas. Todėl susigrąžintina pagalba yra visa suma, kuria kapitalas buvo padidintas.

(136)

Todėl Komisija gali nesutikti su Suomijos nuomone dėl pagalbos elemento atliekant kapitalo injekcijas.

8.2.   SUSIGRĄŽINTINA PAGALBA

(137)

Taigi pagalba, kurią Komisija pripažino neteisėta ir nesuderinama ir kurią Suomija turi susigrąžinti iš ÅI, yra ši:

(138)

Kapitalo didinimo atvejai:

a)

C-IV kapitalo injekcija: 353 199,00 EUR. Ši pagalba ÅI suteikta 2001 m. liepos 20 d.;

b)

C-V kapitalo injekcija: 599 933,78 EUR. Ši pagalba ÅI suteikta 2002 m. rugpjūčio 15 d.;

c)

C-VI kapitalo injekcija: 799 911,64 EUR. Ši pagalba ÅI suteikta 2003 m. kovo 13 d.;

d)

C-VII kapitalo injekcija: 515 165,97 EUR. Ši pagalba ÅI suteikta 2004 m. gegužės 6 d.;

e)

C-VIII kapitalo injekcija: 669 896,95 EUR. Ši pagalba ÅI suteikta 2004 m. rugsėjo 30 d.;

f)

C-IX kapitalo injekcija: 199 977,91 EUR. Ši pagalba ÅI suteikta 2005 m. birželio 16 d.;

g)

C-X kapitalo injekcija: 234 961,43 EUR. Ši pagalba ÅI suteikta 2005 m. birželio 16 d.;

h)

C-XI kapitalo injekcija: 1 379 998,95 EUR. 2007 m. vasario 15 d.

(139)

Paskolų garantijos: visų garantijų pagalbos elementas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp, pirma, orientacinės normos, kuri kaip kriterijus taikoma paskolų išlaidoms, kurias į ÅI panašaus finansinio pajėgumo įmonė patirtų negaudama garantijų, ir, antra, palūkanų normos, nustatytos valstybei suteikus garantiją, atsižvelgus į visas sumokėtas priemokas pagal Pranešimo dėl garantijų 4.2 punktą (kaip išsamiai paaiškinta 66–80 konstatuojamosiose dalyse).

a)

G-I garantijos pagalbos elementą sudaro paskolos, suteiktos prie prastokos (B) reitingų kategorijos priskiriamai normalaus įkeitimo lygio įmonei, orientacinės normos ir visų garantijomis užtikrintų paskolų išlaidų (kurios laikomos priemokomis už šią garantiją, pridėjus paskolos palūkanas) skirtumas. Ši pagalba ÅI buvo perduota 2003 m. spalio 9 d. (kaip aiškinama 81 ir 82 konstatuojamosiose dalyse). Iš šios sumos išskaičiuojama vienkartinė 19 500 EUR garantijos priemoka (41).

b)

G-II garantijos pagalbos elementą paskolos, suteiktos „prastokai“ (B) reitingų kategorijai priskiriamai normalaus įkeitimo lygio įmonei, orientacinės normos ir visų garantijomis užtikrintų paskolų išlaidų (kurios laikomos priemokomis už šią garantiją, pridėjus paskolos palūkanas) skirtumas. Ši pagalba ÅI buvo perduota 2004 m. lapkričio 2 d. Iš šios sumos išskaičiuojama vienkartinė 2 900 EUR garantijos priemoka (42).

c)

G-II garantijos pagalbos elementą paskolos, suteiktos prie „patenkinamos“ (BB) reitingų kategorijos priskiriamai normalaus įkeitimo lygio įmonei, orientacinės normos ir visų garantijomis užtikrintų paskolų išlaidų (kurios laikomos priemokomis už šią garantiją, pridėjus paskolos palūkanas) skirtumas. Ši pagalba ÅI buvo perduota 2005 m. gruodžio 13 d. Iš šios sumos išskaičiuojama vienkartinė 6 500 EUR garantijos priemoka (43).

(140)

Visą susigrąžintinos pagalbos sumą tiksliai nustatys Suomijos valdžios institucijos kartu su Komisija, laikydamosi pagalbos susigrąžinimo procedūros ir 138–139 konstatuojamosiose dalyse nurodytos metodikos. Prie pagalbos sumos, kuri turi būti nustatyta, bus pridėtos palūkanos, skaičiuojamos nuo pagalbos perdavimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo. Komisija ragina Suomijos valdžios institucijas bendradarbiauti su ja nustatant tikslią susigrąžintinos pagalbos sumą, laikantis pareigos nuoširdžiai bendradarbiauti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

84 094,39 EUR dydžio kapitalo injekcija, kurią Suomija 1997 m. birželio 18 d. suteikė Ålands Industrihus Ab, nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Šio sprendimo 8.2 punkte išvardytos valstybės pagalbos priemonės, kurias Suomija suteikė Ålands Industrihus Ab neteisėtai, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinamos su vidaus rinka.

3 straipsnis

1.   Suomija susigrąžina iš pagalbos gavėjo 2 straipsnyje nurodytą valstybės pagalbą.

2.   Nuo susigrąžintinų sumų nuo tos dienos, kurią jos suteiktos naudos gavėjams disponuoti, iki visiško susigrąžinimo skaičiuojamos palūkanos.

3.   Palūkanos apskaičiuojamos kaupiamuoju principu pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyrių.

4.   Suomija nutraukia visą 2 straipsnyje nurodytos pagalbos mokėjimą, reikalavimas įsigalioja šio sprendimo priėmimo dieną.

4 straipsnis

1.   2 straipsnyje nurodyta pagalba turi būti susigrąžinta nedelsiant ir veiksmingai.

2.   Suomija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

5 straipsnis

1.   Suomija per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos pateikia Komisijai šią informaciją:

a)

nurodo bendrą sumą (pagrindinę dalį ir palūkanas), kuri turi būti susigrąžinta iš naudos gavėjo;

b)

išsamiai apibūdina jau pritaikytas ir ketinamas taikyti priemones šiam sprendimui įgyvendinti;

c)

pateikia dokumentus, kuriais įrodoma, kad naudos gavėjams nurodyta sugrąžinti pagalbą.

2.   Suomija nuolat informuoja Komisiją apie nacionalinių priemonių, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti, taikymo eigą tol, kol bus visiškai susigrąžinta 2 straipsnyje nurodyta pagalba. Komisijos prašymu ji nedelsdama pateikia informaciją apie jau pritaikytas ir ketinamas taikyti priemones šiam sprendimui įgyvendinti. Ji taip pat pateikia išsamią informaciją apie pagalbą ir palūkanas, kurios jau susigrąžintos iš naudos gavėjo.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Suomijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL C 76, 2008 3 27, p. 15.

(2)  2009 m. gruodžio 1 d. EB sutarties 87 ir 88 straipsniai tapo SESV 107 ir 108 straipsniais. Naujųjų straipsnių nuostatos iš esmės atitinka senųjų straipsnių nuostatas. Šiame sprendime daromos nuorodos į SESV 107 ir 108 straipsnius prireikus turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į EB sutarties 87 ir 88 straipsnius. Be to, SESV padaryta terminijos pakeitimų, pavyzdžiui, terminas „Bendrija“ pakeistas terminu „Sąjunga“, o terminas „bendroji rinka“ – terminu „vidaus rinka“. Šiame sprendime vartojama SESV terminija.

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  Išskyrus nedidelę vietos verslo organizacijos „Ålands företagareförening rf“ akcijų dalį (3 akcijos iš 30 392).

(5)  1999 m.: bendras balansas – 733 341 EUR; apyvarta – 101 486 EUR; bendras rezultatas –27 719 EUR.

(6)  Balansas sumažintas nuo 834 645 EUR (1997 m.) iki 733 341 EUR (1999 m.).

(7)  Didžioji šioje dalyje pateiktos informacijos dalis paimta iš iTiden interneto svetainės (www.itiden.ax), papildyta Suomijos valdžios institucijų pateikta informacija (kuri sutampa su viešąja informacija).

(8)  „Vietos valdžia sieks padidinti pramoninės nuosavybės pasiūlymą ir IT bei paslaugų sektoriui tinkamą biurų plotą per valstybinės nuosavybės įmones. Todėl tam gali prireikti daugiau kapitalo.“Budget för landskapet Åland 2000, p. 304.

(9)  „Vietos valdžia veiksmingiau skatins naujų firmų augimą ir verslo projektų kūrimą. Ji ir toliau stengsis įgyvendinti „IT kaimo“ projektą“. Budget för landskapet Åland 2001, p. 319 ir 321.

(10)  Budget för landskapet Åland 2002, p. 291.

(11)  Šios priemonės taikytos prieš įvedant eurą; taigi jų piniginė išraiška buvo Suomijos markės (FIM). C-I priemonės dydis – 500 003 FIM, C-II priemonės – 2 025 010 FIM ir C-III priemonės – 680 003 FIM. Keitimo metu galiojantis valiutos kursas buvo 1 EUR = 5,94573 FIM.

(12)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(13)  Be kita ko, žr. 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, 234/84, Rink. p. 2263, 14 punktą; 1991 m. kovo 21 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-305/89, Rink. p. I-1603, 18 ir 19 punktus; 1994 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, sujungtos bylos C-278/92, C-279/92 ir C-280/92 (Hytasa), Rink. p. I-4103, 20 ir 21 punktus; 1991 m. kovo 21 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-303/88 (Eni-Lanerossi), Rink. p. I-1433, 20 ir kt. punktus; 1996 m. birželio 26 d. Nutarties BP Chemicals, T-11/95, Rink. p. II-599, 161 punktą.

(14)  OL C 155, 2008 6 20, p. 10.

(15)  Žr. sprendimo pradėti procedūrą 25 punktą.

(16)  Žr. sprendimo pradėti procedūrą 26 punktą.

(17)  KPMG „Projekt Tower“, 2007 7 10.

(18)  Tiesa ta, kad C-IV kapitalo injekcija buvo atlikta 2001 m., t. y. prieš pateikiant pelningumo analizę 2002 m. Nebuvo atskirai pateiktos finansinės prielaidos, palaikančios kapitalo injekciją C-IV. Tačiau, kadangi šis kapitalo didinimas buvo panaudotas žemei, kurioje turėjo būti statomas iTiden (ir toks ketinimas buvo nuo pat pradžių), Komisija mano, kad vietos valdžia, tiek, jei ji iš viso svarstė grąžos perspektyvas, neturėjo pagrindo tikėtis geresnės nei 3 % grąžos, kokios tikėtasi 2002 m.

(19)  OL C 68, 1996 3 6, p. 9.

(20)  Nors oficiali procedūra pradėta tik 2008 m., Komisija dar 2006 m. spalio 25 d. rašte paklausė Suomijos apie šias priemones, ir dėl to 1997 m. kapitalo injekcijos grąžinimui netaikomas 10 metų ieškinio senaties terminas.

(21)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(22)  Pranešimas dėl garantijų, 3.2 d punktas.

(23)  Konfidenciali informacija.

(24)  Buvo numatyta, kad po 2007 m. sausio 15 d. palūkanų norma pasikeis, atsižvelgiant į […], pridėjus […] bazinius punktus.

(25)  OL C 14, 2008 1 19, p. 6.

(26)  Pagal Suomijos pateiktą informaciją ši norma turėjo būti taikoma iki 2007 m. sausio 15 d., o po to pakeista atsižvelgiant į […] + […] baziniai punktai. Tačiau šios garantuotos paskolos sąlygos buvo persvarstytos ir nuo 2005 m. gruodžio 13 d. nustatyta […] % palūkanų norma, galiojanti iki 2007 m. sausio 15 d., kai ji turėjo būti pakeista atsižvelgiant į […] + […] bazinių punktų. 2009 m. sausio 14 d. palūkanos buvo pakeistos atsižvelgiant į […] + […] bazinių punktų, o 2011 m. vasario 12 d. dar kartą pakeista atsižvelgiant į […] + […] bazinių punktų.

(27)  Į tai neįeina vienkartinė priemoka, sudaranti […] % paskolos, t. y. 19 500 EUR. Tai bus nagrinėjama tolesniame skyriuje apie pagalbos susigrąžinimą.

(28)  Į tai neįeina vienkartinė priemoka, sudaranti […] % paskolos, t. y. 2 900 EUR. Tai bus nagrinėjama tolesniame skyriuje apie pagalbos susigrąžinimą.

(29)  Į tai neįeina vienkartinė priemoka, sudaranti […] % paskolos, t. y. 6 500 EUR. Tai bus nagrinėjama tolesniame skyriuje apie pagalbos susigrąžinimą.

(30)  2002 m. balandžio 30 d. Sprendime Gibraltaras prieš Komisiją (sujungtos bylos T-195/01 ir T-207/01 Gibraltaro Vyriausybė prieš Komisiją, Rink. p. II-2309, 109–111 punktai) Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 659/99 1 straipsnio c punktą „esamos pagalbos pakeitimai“ laikytini nauja pagalba. Taigi prie naujos pagalbos gali būti priskirti tik pakeitimai. Tačiau, jei pakeitimas daro poveikį tikrajai pradinės schemos esmei, nes yra neatskiriamas nuo tos schemos, pradinė schema tampa nauja pagalbos schema (2008 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Hotel Cipriani prieš Komisiją, sujungtos bylos T-254/00, T-270/00 ir T-277/00 358–359 punktai).

(31)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

(32)  Landskapslag om landskapsgarantier för industrier och andra näringsgrenar, ÅFS 1966:14.

(33)  Šis įstatymas apima ir kai kurias paskolas (Komisijos pastaba).

(34)  1994 m. kovo 3 d. pakeitimu biudžetas padidintas nuo 20 iki 30 mln. FIM, o 1996 m. vasario 16 d. pakeitimu – nuo 30 iki 50 mln. FIM.

(35)  Žr. 1997 m. kovo 20 d. Sprendimo Land Rheinland-Pfalz prieš Alcan Deutschland GmbH, C-24/95, Rink. p. I-1591, 49 punktą.

(36)  Ten pat, 17 punktas; taip pat žr. 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Diputación Foral de Vizcaya prieš Komisiją ir Territorio Histórico de Vizcaya et al prieš Komisiją, sujungtos bylos C-465/09P ir C-470/09P, 151 punktą, dar nepaskelbtas.

(37)  Žr. 34 išnašą.

(38)  1990 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C-5/89, Rink. p. I-3437, 14 punktas.

(39)  2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Prancūzija ir France Télécom prieš Komisiją, sujungtos bylos T-427/04 ir T-15/05, Rink. p. II-4315, 261 punktas.

(40)  1995 m. balandžio 4 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-348/93, Rink. p. I-673, 27 punktas.

(41)  Žr. 81 konstatuojamąją dalį ir 25 išnašą.

(42)  Žr. 83 konstatuojamąją dalį ir 26 išnašą.

(43)  Žr. 85 konstatuojamąją dalį ir 27 išnašą.


PRIEDAS

Informacija apie gautas, susigrąžintinas ir jau susigrąžintas pagalbos sumas

Pagalbos gavėjas

Visa pagal schemą gautos pagalbos suma (1)

Visa susigrąžintina pagalbos suma (1)

(Pagrindinė dalis)

Visa jau susigrąžinta pagalbos suma (1)

Pagrindinė dalis

Pagalbos susigrąžinimo palūkanos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


(1)  Nacionalinė valiuta (mln.)


12.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/51


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2012 m. gegužės 10 d.

kuriuo dėl pagrindinių bendrųjų kriterijų, pagal kuriuos teritorija laikoma neužkrėsta mėlynojo liežuvio liga, iš dalies keičiamas Tarybos direktyvos 2004/68/EB II priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 2978)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/253/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 2004/68/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičiančią direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičiančią Direktyvą 72/462/EEB (1), ypač į jos 13 straipsnio 2 dalies b punktą,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2004/68/EB nustatyti jos I priede išvardytų rūšių gyvų kanopinių gyvūnų importo į Sąjungą ir gabenimo tranzitu per ją atveju taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai;

(2)

pagal minėtą Direktyvą gyvus kanopinius gyvūnus importuoti į Sąjungą ir gabenti per ją tranzitu turi būti leidžiama tik iš trečiųjų šalių, įtrauktų į sąrašą (-us), kuris (-ie) turi būti sudaromi arba iš dalies keičiami toje direktyvoje nustatyta tvarka;

(3)

gyvus kanopinius gyvūnus importuoti į Sąjungą leidžiama tik trečiajai šaliai pateikus garantiją, kad gyvūnai kilę iš ligomis neužkrėstos teritorijos, atitinkančios Direktyvos 2004/68/EB II priede išvardytu pagrindinius bendruosius kriterijus, ir į kurią draudžiama įvežti gyvūnus, vakcinuotus nuo tame priede išvardytų ligų;

(4)

mėlynojo liežuvio liga yra įtraukta į Direktyvos 2004/68/EB II priedą. Pagal tą priedą, skirtą visų rūšių gyvūnams, išskyrus Suidae šeimos gyvūnus, sąlygos dėl teritorijos, į kurias reikia atsižvelgti, kad teritorija būtų laikoma neužkrėsta mėlynojo liežuvio liga, yra tos, kad per pastaruosius dvylika mėnesių neturėjo būti užregistruota nė vieno susirgimo mėlynojo liežuvio liga atvejo ir neturėjo būti atliekama vakcinacija bei turėjo būti vykdoma tinkama Culicoides populiacijos gyvūnų kontrolė;

(5)

pastaraisiais metais naudojant naujas technologijas buvo sukurtos inaktyvintos mėlynojo liežuvio ligos vakcinos, kurios nekelia pavojaus, kad vakcinoje esantis virusas išplis vietoje tarp nevakcinuotų galvijų, avių ir ožkų. Šiuo metu bendrai pripažįstama, kad inaktyvintų vakcinų naudojimas yra tinkamiausia tokių gyvūnų mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir klinikinės ligos prevencijos priemonė Sąjungoje;

(6)

atsižvelgiant į tai, 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2000/75/EB, nustatanti mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (2), neseniai buvo pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/5/ES (3), siekiant nustatyti, kad inaktyvinta vakcina būtų naudojama visose ES dalyse;

(7)

atsižvelgiant į nuolat besikeičiančią epidemiologinę situaciją mėlynojo liežuvio ligos požiūriu, 2007 m. spalio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais (4), neseniai buvo iš dalies pakeistas, siekiant priderinti jį prie Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) standartų. Todėl tam, kad teritorija būtų laikoma neužkrėsta mėlynojo liežuvio liga, pagal ES standartus viruso turi nebūti ne trumpiau kaip dvejus metus. Todėl Direktyvos 2004/68/EB II priede nurodytas dvylikos mėnesių laikotarpis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

Direktyva 2000/75/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 taikomi Sąjungoje gabenant mėlynojo liežuvio ligai imlių rūšių gyvus kanopinius gyvūnus. Tikslinga pagrindinius bendruosius kriterijus, pagal kuriuos teritorija laikoma neužkrėsta mėlynojo liežuvio liga, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/68/EB II priede, priderinti prie Sąjungoje taikomų reikalavimų;

(9)

Todėl Direktyvos 2004/68/EB II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(10)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2004/68/EB II priedo mėlynojo liežuvio ligai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Mėlynojo liežuvio liga

pastaruosius 24 mėnesius nebuvo nė vieno susirgimo ir nebuvo atliekama vakcinacija bei buvo vykdoma tinkama Culicoides populiacijos kontrolė

visos, išskyrus Bos, Bison, Bubalus, Ovis ir Capra genčių bei Suidae šeimos, rūšys“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. gegužės 10 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 139, 2004 4 30, p. 321.

(2)  OL L 327, 2000 12 22, p. 74.

(3)  OL L 81, 2012 3 21, p. 1.

(4)  OL L 283, 2007 10 27, p. 37.


12.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/53


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2012 m. gegužės 10 d.

dėl dichlorvoso, skirto naudoti 18-to tipo produktuose, neįtraukimo į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką I, IA arba IB priedą

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 3016)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/254/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar jas reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra dichlorvosas;

(2)

vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar dichlorvosą (CAS Nr. 62–73–7, EB Nr. 200–547–7) galima naudoti 18-to tipo produktams (insekticidams, akaricidams ir kitų nariuotakojų kontrolės produktams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede, gaminti;

(3)

Italija buvo paskirta už ataskaitos rengimą atsakinga valstybe nare ir 2007 m. lapkričio 20 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2011 m. gruodžio 9 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą;

(5)

remiantis atliktais vertinimais galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip insekticidai, akaricidai ir kitų nariuotakojų kontrolės produktai ir kurių sudėtyje yra dichlorvoso, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus. Atliekant rizikos žmonių sveikatai ir rizikos aplinkai vertinimą išanalizavus tam tikrus scenarijus paaiškėjo, kad gali kilti nepriimtina rizika. Todėl dichlorvoso, skirto naudoti 18-to tipo produktams gaminti, negalima įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą;

(6)

siekiant teisinio aiškumo, turėtų būti nustatyta data, nuo kurios 18-to tipo biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra dichlorvoso, būtų nebeteikiami rinkai, atsižvelgiant tiek į neleistiną šių produktų poveikį, tiek į teisėtus šių produktų gamintojų lūkesčius;

(7)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dichlorvosas (CAS Nr. 62–73–7, EB Nr. 200–547–7), skirtas naudoti 18-to tipo produktams gaminti, į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą neįtraukiamas.

2 straipsnis

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 4 straipsnio 2 dalį 18-to tipo biocidiniai produktai, kuriuose yra dichlorvoso, rinkai neteikiami nuo 2012 m. lapkričio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. gegužės 10 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.


Klaidų ištaisymas

12.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/54


2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 112, 2011 m. balandžio 30 d. )

1.

35 puslapis, 126 straipsnio 2 dalis:

yra:

„Jei vieno inspektavimo metu nustatoma, kad tas pats licenciją turintis fizinis arba juridinis asmuo yra padaręs du ar daugiau sunkių pažeidimų, maksimalus už kiekvieną iš šių sunkių pažeidimų 1 dalyje nurodytam žvejybos licencijos turėtojui skiriamų taškų skaičius – 12.“,

turi būti:

„Jei vieno inspektavimo metu nustatoma, kad tas pats licenciją turintis fizinis arba juridinis asmuo yra padaręs du ar daugiau sunkių pažeidimų, už kiekvieną iš šių sunkių pažeidimų 1 dalyje nurodytam žvejybos licencijos turėtojui skiriami taškai, bet iš viso ne daugiau kaip 12 taškų.“

2.

XIII priedas, 89 puslapis:

yra:

„Rūšis: Atlantinė menkė

menkės

COD

turi būti:

„Rūšis: Atlantinė menkė

Gadus morhua

COD

3.

XIII priedas, 90 puslapis:

yra:

„Rūšis: Atlantinė silkė

silkės

HER

turi būti:

„Rūšis: Atlantinė silkė

Clupea harengus

HER

4.

XIII priedas, 90 puslapis:

yra:

„Rūšis: Europinė paprastoji jūrinė lydeka

europinė paprastoji jūrinė lydeka

HKE

turi būti:

„Rūšis: Europinė paprastoji jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

HKE

5.

XIII priedas, 91 puslapis:

yra:

„Rūšis: Atlantinė skumbrė

skumbrės

MAC

turi būti:

„Rūšis: Atlantinė skumbrė

Scomber scombrus

MAC

6.

XV priedas, 98 puslapis:

yra:

„Rūšis: Atlantinė menkė

menkės

COD

turi būti:

„Rūšis: Atlantinė menkė

Gadus morhua

COD

7.

XV priedas, 99 puslapis:

yra:

„Rūšis: Atlantinė silkė

silkės

HER

turi būti:

„Rūšis: Atlantinė silkė

Clupea harengus

HER

8.

XV priedas, 99 puslapis:

yra:

„Rūšis: Europinė paprastoji jūrinė lydeka

europinė paprastoji jūrinė lydeka

HKE

turi būti:

„Rūšis: Europinė paprastoji jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

HKE

9.

XV priedas, 100 puslapis:

yra:

„Rūšis: Atlantinė skumbrė

skumbrės

MAC

turi būti:

„Rūšis: Atlantinė skumbrė

Scomber scombrus

MAC