23.3.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 252/2012

2012 m. kovo 21 d.

kuriuo nustatomi ėminių ėmimo ir analizės metodai, taikomi vykdant oficialią dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1883/2006

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 11 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (2), numatoma didžiausia leidžiamoji ne dioksinų tipo PCB, dioksinų bei furanų ir dioksinų, furanų bei dioksinų tipo PCB sumos koncentracija tam tikruose maisto produktuose;

(2)

siekiant skatinti imtis aktyvesnių priemonių mažinant polichlorintų dibenzo-para-dioksinų ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDD/F) ir dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose, 2011 m. rugpjūčio 23 d. Komisijos rekomendacijoje 2011/516/ES dėl dioksinų, furanų ir PCB mažinimo pašaruose ir maisto produktuose (3) nustatytas lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių. Šis lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių, – priemonė kompetentingoms institucijoms ir ūkio subjektams, padedanti atkreipti dėmesį į atvejus, kai svarbu nustatyti taršos šaltinį bei imtis priemonių ją sumažinti ar pašalinti;

(3)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1883/2006, nustatančiame oficialios dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolės ėminių ėmimo ir analizės metodus (4), pateikiamos konkrečios nuostatos dėl ėminių ėmimo tvarkos ir taikytinų analizės metodų vykdant oficialią kontrolę;

(4)

siekiant taikyti naują didžiausią leidžiamąją ne dioksinų tipo PCB koncentraciją, nustatytą po to, kai Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pateikė mokslinę nuomonę dėl ne dioksinų tipo PCB, taip pat suderinti teisės aktus Sąjungoje ir atnaujinti atrankinių metodų kriterijus, būtini dideli pakeitimai. Todėl dėl aiškumo tikslinga Reglamentą (EB) Nr. 1883/2006 pakeisti šiuo reglamentu;

(5)

siekiant įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 1881/2006, šiame reglamente išdėstytos nuostatos taikomos tik dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB ėminių ėmimo ir analizės metodams. Jos nėra susijusios su ėminių ėmimo strategija, lygmenimis ir dažnumu, apibrėžtais 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančios direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (5), III ir IV prieduose. Jomis nekeičiami tikslinio ėminių ėmimo kriterijai, nustatyti 1998 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimu 98/179/EB, nustatančiu išsamias mėginių, skirtų tam tikrų medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringui vykdyti, oficialaus ėmimo taisykles (6);

(6)

siekiant nustatyti ėminius su didele PCDD/F ir dioksinų tipo PCB koncentracija (pageidautina atrenkant ėminius, kuriuose koncentracija viršija lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, ir užtikrinant, kad būtų atrinkti ėminiai, kuriuose koncentracija viršija didžiausią leidžiamąją koncentraciją), gali būti naudojamas atrankinis analizės metodas, taikant plačiai patvirtintus ir naudojamus patikros būdus. PCDD/F ir dioksinų tipo PCB koncentracija šiuose ėminiuose turi būti nustatoma patvirtinamuoju analizės metodu. Todėl tikslinga nustatyti tinkamus atrankinio metodo reikalavimus, užtikrinant, kad klaidingų didžiausios leidžiamosios koncentracijos neatitikimo nustatymo rezultatų dalis būtų mažesnė kaip 5 proc., ir griežtus patvirtinamųjų analizės metodų reikalavimus. Be to, taikant patvirtinamuosius analizės metodus galima nustatyti mažo, foninio lygio koncentraciją. Tai svarbu stebint kitimą laike, vertinant poveikį ir iš naujo įvertinant didžiausią leidžiamąją koncentraciją ir lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių;

(7)	būtina nustatyti specialią ėminių ėmimo tvarką, taikomą labai didelėms žuvims, siekiant ją suderinti visoje Sąjungoje;

(8)

to paties regiono kilmės ir tos pačios rūšies žuvų dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracija gali skirtis priklausomai nuo žuvies dydžio ir (arba) amžiaus. Be to, dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracija įvairiose žuvies dalyse gali būti nevienoda. Todėl būtina nustatyti ėminių ėmimo ir ėminių ruošimo tvarką, siekiant ją suderinti visoje Sąjungoje;

(9)	siekiant užtikrinti suderintą reikalavimų vykdymą visoje Sąjungoje, svarbu vienodai teikti ir interpretuoti analizės rezultatus;

(10)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštarauja,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys ir santrumpos pateiktos I priede.

2 straipsnis

Vykdant oficialią dioksinų, furanų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijos maisto produktuose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priedo 5 dalyje, kontrolę, ėminiai imami taikant šio reglamento II priede nustatytus metodus.

3 straipsnis

Vykdant oficialią dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos maisto produktuose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priedo 5 dalyje, kontrolę, ėminiai ruošiami ir analizuojami taikant šio reglamento III priede nustatytus metodus.

4 straipsnis

Vykdant oficialią ne dioksinų tipo PCB koncentracijos maisto produktuose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priedo 5 dalyje, kontrolę, ėminiai analizuojami laikantis šio reglamento IV priede nustatytų analizės metodų reikalavimų.

5 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1883/2006 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintąjį reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. kovo 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(2) OL L 364, 2006 12 20, p. 5.

(3) OL L 218, 2011 8 24, p. 23.

(4) OL L 364, 2006 12 20, p. 32.

(5) OL L 125, 1996 5 23, p. 10.

(6) OL L 65, 1998 3 5, p. 31.

I PRIEDAS

Apibrėžtys ir santrumpos

I. APIBRĖŽTYS

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos 2002 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos sprendimo 2002/657/EB dėl Tarybos direktyvos 96/23/EB nuostatų dėl analizės metodų tinkamumo ir rezultatų aiškinimo įgyvendinimo (1) I priede.

Be šių terminų apibrėžčių, šiame reglamente vartojamos toliau nurodytos apibrėžtys.

1.1. Lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių– tam tikros medžiagos koncentracija, nustatyta Rekomendacijos 2011/516/ES priede, kuriai padidėjus atliekami tyrimai, siekiant nustatyti tos medžiagos šaltinį.

1.2. Bioanalitiniai metodai– biologiniais principais, pavyzdžiui, ląstelių tyrimais, juslių tyrimais arba imuniniais tyrimais, pagrįsti metodai. Juos taikant nustatoma ne giminingo junginio koncentracija, o tik TEQ lygis, išreikštas bioanalitiniais ekvivalentais (BEQ) (2), atsižvelgiant į tai, kad ne visi mėginio ekstrakte, kurio atsakas gaunamas atliekant bandymą, esantys junginiai gali atitikti visus TEQ principo reikalavimus.

1.3. Tikroji bioanalizės išgava– BEQ lygis, apskaičiuotas remiantis TCDD arba PCB 126 kalibravimo kreive, atlikus tuščiojo mėginio pataisą, padalytas iš GC/HRMS nustatyto TEQ lygio. Ja stengiamasi patikslinti tokius veiksnius kaip PCDD/PCDF ir dioksinų tipo junginių nuostoliai ekstrahavimo ir gryninimo etapais, kartu ekstrahuojami junginiai, padidinantys arba sumažinantys atsaką (agonistinis ir antagonistinis poveikis), kreivės atitikimo savybė arba TEF ir REP verčių skirtumai. Tikroji bioanalizės išgava apskaičiuojama naudojant tinkamus kontrolinius mėginius su panašios struktūros giminingais junginiais, tiriamais dominančios koncentracijos lygmeniu.

1.4. Pusiau kiekybiniai metodai– metodai, kuriuos taikant nustatoma apytikslė tariamosios analitės koncentracija, nes skaitmenimis išreikštas rezultatas neatitinka kiekybinių metodų reikalavimų.

1.5. Priimtina specifinė atskiro giminingo junginio kiekybinio nustatymo riba– mėginio ekstrakto analitės koncentracija, kuriai esant gaunamas prietaiso atsakas dviem skirtingiems kontroliuojamiems jonams, kai mažesnio intensyvumo signalo S/T (signalo ir triukšmo) santykis yra 3:1 ir tenkinami nustatymo kriterijai, pvz., aprašyti standarte prEN 16215 „Pašarai. Dioksinų ir dioksinų tipo polichlorbifenilų (PCB) bei polichlorbifenilų indikatorių nustatymas, taikant dujų chromatografiją ir didelės skyros masių spektrometriją (GC/HRMS)“ ir (arba) EPA 1613 metode (B redakcija).

1.6. Viršutinė ribinė koncentracija– samprata, pagal kurią kiekvieno kiekybiškai nenustatyto giminingo junginio indėlis turi būti prilyginamas kiekybinio įvertinimo ribinei vertei.

1.7. Žemutinė ribinė koncentracija– samprata, pagal kurią kiekvieno kiekybiškai nenustatyto giminingo junginio indėlis turi būti prilyginamas nuliui.

1.8. Vidutinė ribinė koncentracija– samprata, pagal kurią kiekvieno kiekybiškai nenustatyto giminingo junginio indėlis turi būti prilyginamas pusei kiekybinio įvertinimo ribinės vertės.

1.9. Partija– identifikuojamas kiekis vienu metu pristatomų maisto produktų, turinčių, kaip nustato pareigūnas, bendrų savybių, pvz., vienodą kilmę, rūšį, pakuotės tipą, tą patį pakuotoją, siuntėją arba vienodus žymenis. Jei tai žuvys ar žuvininkystės produktai, žuvų dydis taip pat turi būti panašus. Jei žuvų dydis ir (arba) masė nėra panašūs, siunta vis tiek gali būti laikoma partija, tik reikia taikyti specialią ėminių ėmimo tvarką.

1.10. Partijos dalis– nustatyta didelės partijos dalis, kuriai turi būti taikomas ėminių ėmimo metodas. Kiekviena partijos dalis turi būti fiziškai atskirta ir identifikuojama.

1.11. Pavienis ėminys– medžiagos kiekis, paimtas vienoje partijos arba jos dalies vietoje.

1.12. Jungtinis ėminys– visų partijos arba jos dalies pavienių ėminių suminis kiekis.

1.13. Laboratorinis mėginys– laboratorijai skirta reprezentatyvi jungtinio ėminio dalis (kiekis).

II. VARTOJAMOS SANTRUMPOS

BE	bioanalitiniai ekvivalentai
GC	dujų chromatografija
HRMS	didelės skyros masių spektrometrija
LRMS	mažos skyros masių spektrometrija
PCB	polichlorinti bifenilai
PCDD	polichlorinti dibenzo-p-dioksinai
PCDF	polichlorinti dibenzofuranai
QC	kokybės kontrolė
REP	santykinis stiprumas
TEF	toksiškumo ekvivalento koeficientas
TE	toksiškumo ekvivalentai
TCDD	tetrachlordibenzodioksinas
U	išplėstoji matavimo neapibrėžtis

(1) OL L 221, 2002 8 17, p. 8.

(2) Bioanalitiniai metodai netaikomi į TEF sistemą įtrauktiems giminingiems junginiams. Mėginio ekstrakte gali būti kitų struktūriškai giminingų aktyvuoto aromatinių angliavandenilių (Ah) receptoriaus junginių, prisidedančių prie bendro atsako. Todėl bioanalitiniai rezultatai yra ne įverčiai, o nurodomi mėginio TEQ lygiu.

II PRIEDAS

Oficialios dioksinų (PCDD/PCDF), dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolės ėminių ėmimo metodai

I. TAIKYMO SRITIS

Vykdant oficialią dioksinų (PCDD/PCDF), dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB (toliau – dioksinai ir PCB) koncentracijos maisto produktuose kontrolę, ėminiai imami taikant šiame priede aprašytus metodus. Taip gauti jungtiniai ėminiai laikomi reprezentatyviais partijų arba jų dalių, iš kurių jie yra paimti, ėminiais. Pagal gautą laboratorinių mėginių koncentraciją sprendžiama, ar ji atitinka Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytą didžiausią leidžiamąją tam tikrų maisto produktų teršalų koncentraciją.

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ėminius imantys asmenys

Ėminius ima valstybės narės paskirtas įgaliotas asmuo.

2. Medžiaga, iš kurios imami ėminiai

Iš kiekvienos tirtinos partijos arba jos dalies ėminiai turi būti imami atskirai.

3. Būtinos atsargumo priemonės

Imant ir ruošiant ėminius taikomos atsargumo priemonės, siekiant išvengti bet kokių pokyčių, kurie galėtų turėti poveikio dioksinų ir PCB koncentracijai, neigiamai veiktų analizinį nustatymą arba dėl kurių jungtiniai ėminiai taptų nereprezentatyvūs.

4. Pavieniai ėminiai

Jei įmanoma, pavieniai ėminiai imami iš kuo įvairesnių partijos arba jos dalies vietų. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta šio priedo II.8 punkte.

5. Jungtinio ėminio ruošimas

Jungtinis ėminys sudaromas sudėjus pavienius ėminius. Jo masė turi būti bent 1 kg, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, pvz., jeigu ėminį sudaro viena pakuotė arba produkto rinkos kaina yra labai didelė.

6. Kartotiniai ėminiai

Kartotiniai ėminiai, imami teisės aktų vykdymo, atsiliepimo į ieškinį ir kreipimosi į arbitrą (arbitražo) tikslais, turi būti imami iš homogenizuoto jungtinio ėminio, jeigu tokia procedūra neprieštarauja maisto ūkio subjektų teises reglamentuojančioms valstybių narių taisyklėms. Analizei skirto laboratorinio ėminio turi pakakti bent dviem kartotinėms analizėms.

7. Ėminių pakavimas ir vežimas

Kiekvienas ėminys dedamas į švarią, iš inertiškos medžiagos pagamintą talpyklą, tinkamai apsaugančią nuo užteršimo, analitės praradimo dėl adsorbcijos į vidines talpyklos sieneles ir sugadinimo vežant. Reikia imtis visų atsargumo priemonių, kad laikant arba vežant ėminį nepakistų jo sudėtis.

8. Ėminių plombavimas ir ženklinimas

Kiekvienas oficialiai kontrolei skirtas ėminys plombuojamas jo ėmimo vietoje ir ženklinamas laikantis valstybių narių taisyklių.

Kiekvienas ėminių paėmimo atvejis registruojamas, kad būtų galima vienareikšmiškai identifikuoti partiją, nurodant ėminio paėmimo datą bei vietą ir kitą informaciją, galinčią padėti analizę atliekančiam asmeniui.

III. ĖMINIŲ ĖMIMO PLANAS

Taikant ėminių ėmimo metodą būtina užtikrinti, kad jungtinis ėminys atitiktų kontroliuojamą partiją (partijos dalį).

1. Partijų dalijimas į dalis

Didelės partijos yra dalijamos į dalis, jei jos gali būti atskirtos fiziškai. Jeigu produktai parduodami nesupakuoti didelėmis partijomis (pvz., augalinis aliejus), vadovaujamasi 1 lentele. Kitų produktų atveju vadovaujamasi 2 lentele. Atsižvelgiant į tai, kad partijos masė ne visuomet yra tikslus partijos dalių masių kartotinis, partijos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 proc.

1 lentelė

Produktų, kurie parduodami nesupakuoti, partijų dalijimas į dalis

Partijos masė (t)	Partijos dalių masė arba skaičius
≥ 1 500	500 tonų
> 300 ir < 1 500	3 partijos dalys
≥ 50 ir ≤ 300	100 tonų
< 50	—

2 lentelė

Kitų produktų partijų dalijimas į dalis

Partijos masė (t)	Partijos dalių masė arba skaičius
≥ 15	15–30 tonų
< 15	—

2. Pavienių ėminių skaičius

Jungtinio ėminio, apimančio visus pavienius ėminius, masė turi būti bent 1 kg (žr. šio priedo II.5 punktą).

Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš partijos arba jos dalies, skaičius nurodytas 3 ir 4 lentelėse.

Skystų pilstomų produktų partija arba jos dalis kuo geriau išmaišoma rankiniu arba mechaniniu būdu prieš pat ėminių ėmimą, kad nenukentėtų produkto kokybė. Šiuo atveju daroma prielaida, kad toje partijoje arba jos dalyje teršalai yra pasiskirstę tolygiai. Todėl iš partijos arba jos dalies pakanka paimti tris pavienius ėminius, sudarysiančius jungtinį ėminį.

Pavienių ėminių masė turi būti panaši. Pavienio ėminio masė turi būti bent 100 gramų.

Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą būtina užregistruoti, kaip numatyta šio priedo II.8 punkte. Pagal 1997 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimą 97/747/EB, nustatantį mėginių kiekį ir jų ėmimo dažnumą, numatytą Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių tam tikruose gyvūninės kilmės produktuose kontroliavimo (1), vištų kiaušinių jungtinis ėminys turi būti bent 12 kiaušinių dydžio (nepakuotoms partijoms ir partijoms, sudarytoms iš atskirų pakuočių, taikomos 3 ir 4 lentelės).

3 lentelė

Mažiausias iš vienos partijos arba jos dalies imtinų pavienių ėminių skaičius

Partijos arba jos dalies masė arba tūris (kg arba l)	Mažiausias imtinų pavienių ėminių skaičius
< 50	3
50–500	5
> 500	10

Jeigu partiją arba jos dalį sudaro atskiros pakuotės arba vienetai, pakuočių arba vienetų, kuriuos reikia paimti norint sudaryti jungtinį ėminį, skaičius nurodytas 4 lentelėje.

4 lentelė

Pakuočių arba vienetų (pavienių ėminių), imamų jungtiniam ėminiui sudaryti, skaičius, jeigu partiją arba jos dalį sudaro atskiros pakuotės arba vienetai

Pakuočių arba vienetų skaičius partijoje arba jos dalyje	Imtinų pakuočių arba vienetų skaičius
1–25	bent 1 pakuotė arba vienetas
26–100	apie 5 %, ne mažiau kaip 2 pakuotės arba vienetai
> 100	apie 5 %, ne daugiau kaip 10 pakuočių arba vienetų

3. Specialios ėminių ėmimo iš sveikų panašaus dydžio ir masės žuvų partijų nuostatos

Žuvų dydis ir masė laikomi panašiais, jei dydžio ir masės skirtumas ne didesnis nei maždaug 50 proc.

Iš partijos imtinų pavienių ėminių skaičius nurodytas 3 lentelėje. Jungtinio ėminio, sujungiančio visus pavienius ėminius, masė turi būti bent 1 kg (žr. II.5 punktą).

—

Jei partiją, iš kurios reikia paimti ėminių, sudaro mažos žuvys (vienos žuvies masė mažesnė nei maždaug 1 kg), kaip pavienis ėminys jungtiniam ėminiui gauti imama visa žuvis. Jei gauto jungtinio ėminio masė yra didesnė kaip 3 kg, pavienius ėminius gali sudaryti jungtiniam ėminiui imamos žuvies vidurinė dalis, sverianti bent 100 g. Ėminiui homogenizuoti naudojama visa dalis, kuriai taikoma didžiausia leidžiamoji koncentracija.

Vidurinė žuvies dalis yra apie svorio centrą. Dažniausiai ji yra ties nugaros peleku (jei žuvis turi nugaros peleką) arba viduryje tarp žiaunų ir šalinamosios angos.

—

Jei partiją, iš kurios reikia paimti ėminių, sudaro didesnės žuvys (vienos žuvies masė didesnė nei maždaug 1 kg), pavienį ėminį sudaro žuvies vidurinė dalis. Kiekvieno pavienio ėminio masė yra bent 100 g.

Jei žuvys yra vidutinio dydžio (apie 1–6 kg), pavienį ėminį sudaro gabalas iš vidurinės žuvies dalies nuo nugarkaulio iki papilvės.

Jei žuvys yra labai didelės (pvz., jų masė didesnė nei maždaug 6 kg), pavienis ėminys imamas iš vidurinės žuvies dalies dešiniosios pusės (žiūrint iš priekio) nugaros šoninio raumens. Jeigu imant tokį gabalą iš vidurinės žuvies dalies būtų padaryta didelių finansinių nuostolių, neatsižvelgiant į partijos dydį, pakaktų paimti tris bent 350 g masės pavienius ėminius arba pasirinktinai vienos žuvies tokios pačios masės dalį iš arti uodegos dalies esančios raumens mėsos ir arti galvos dalies esančios raumens mėsos, norint sudaryti sveikos žuvies reprezentatyvų dioksinų koncentracijos pavienį ėminį.

4. Ėminių ėmimas iš skirtingo dydžio ir (arba) masės sveikų žuvų partijų

—	Taikomos III.3 punkte pateiktos ėminio sudarymo nuostatos.

—	Jeigu dominuoja tam tikro dydžio arba svorio klasė (kategorija) (maždaug 80 proc. partijos arba daugiau), ėminys imamas iš žuvų, kurių dydis arba masė dominuoja. Šis ėminys laikytinas visai partijai reprezentatyviu ėminiu.

—	Jeigu tam tikros dominuojančio dydžio arba svorio klasės (kategorijos) nėra, reikia užtikrinti, kad ėminiui atrinktos žuvys būtų tipiškos partijai. Tokiems atvejams skirtos specialios gairės pateikiamos dokumente „Guidance on sampling of whole fishes of different size and/or weight“ (2).

5. Ėminių ėmimas mažmeninėje prekyboje

Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninėje prekyboje imami vadovaujantis šio priedo III.2 punkto ėminių ėmimo nuostatomis.

Jei neįmanoma, mažmeninėje prekyboje galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jei juo užtikrinamas pakankamas partijos arba jos dalies, iš kurių imami ėminiai, reprezentatyvumas.

IV. PARTIJOS ARBA JOS DALIES ATITIKTIS SPECIFIKACIJAI

1. Ne dioksinų tipo PCB

Partija yra priimama, jei analizės rezultatas yra ne didesnis nei didžiausia leidžiamoji ne dioksinų tipo PCB koncentracija, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1881/2006, atsižvelgus į matavimo neapibrėžtį.

Partija neatitinka didžiausios leidžiamosios Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytos koncentracijos, jeigu atlikus analizę gauta viršutinė ribinė koncentracija, patvirtinta kartotine analize (3), atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį be pagrįstos abejonės viršija didžiausią leidžiamąją koncentraciją.

Į matavimo neapibrėžtį galima atsižvelgti vienu iš šių būdų:

—	apskaičiuojant išplėstąją neapibrėžtį, taikant aprėpties koeficientą 2, kuris užtikrina maždaug 95 proc. pasikliovimo lygį. Partija arba jos dalis neatitinka reikalavimų, jeigu išmatuota vertė, atėmus U, viršija nustatytą leidžiamą lygį,

—

nustatant sprendimo ribą (CCα) pagal 2002 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos sprendimo 2002/657/EB nuostatas (šio sprendimo I priedo 3.1.2.5 punktas, medžiagų su nustatytu leidžiamu lygiu atvejis). Laikoma, kad partija arba jos dalis neatitinka reikalavimų, jeigu išmatuota vertė yra lygi CCα arba ją viršija.

Šios taisyklės taikomos analizės rezultatui, kuris gaunamas tiriant oficialiai kontrolei skirtą ėminį. Atliekant analizę atsiliepimo į ieškinį ar arbitražo tikslais, taikomos nacionalinės taisyklės.

2. Dioksinų (PCDD/PCDF) ir dioksinų tipo PCB

Partija yra priimama, jei:

—

pavienės analizės, atliktos taikant atrankinį metodą, kai klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis mažesnė nei 5 proc., rezultatas rodo, kad koncentracija neviršija atitinkamos didžiausios leidžiamosios PCDD/F ir PCDD/F bei dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1881/2006,

—	pavienės analizės, atliktos taikant patvirtinamąjį metodą, rezultatas neviršija atitinkamos didžiausios leidžiamosios PCDD/F ir PCDD/F bei dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1881/2006, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį.

Atliekant atrankinius tyrimus nustatoma ribinė vertė, siekiant nustatyti atitiktį atitinkamai tiriamai PCDD/F arba PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijai.

Partija neatitinka didžiausios leidžiamosios Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytos koncentracijos, jeigu atlikus analizę, taikant patvirtinamąjį metodą, gauta viršutinė ribinė koncentracija, patvirtinta kartotine analize (3), atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį be pagrįstos abejonės viršija didžiausią leidžiamąją koncentraciją.

Į matavimo neapibrėžtį galima atsižvelgti vienu iš šių būdų:

—

apskaičiuojant išplėstąją neapibrėžtį, taikant aprėpties koeficientą 2, kuriuo užtikrinamas maždaug 95 proc. pasikliovimo lygis. Partija arba jos dalis neatitinka reikalavimų, jeigu išmatuota vertė, atėmus U, yra didesnė už nustatytą leidžiamą lygį. Jei PCDD/F ir dioksinų tipo PCB nustatomi atskirai, siekiant nustatyti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumos išplėstąją neapibrėžtį turi būti naudojama PCDD/F ir dioksinų tipo PCB atskirų analizės rezultatų išplėstosios neapibrėžties suma,

—	nustatant sprendimo ribą (CCα) pagal Komisijos sprendimo 2002/657/EB nuostatas (šio sprendimo I priedo 3.1.2.5 punktas, medžiagų su nustatytu leidžiamu lygiu atvejis). Laikoma, kad partija arba jos dalis neatitinka reikalavimų, jeigu išmatuota vertė yra lygi CCα arba ją viršija.

V. LYGIO, KURĮ PASIEKUS IMAMASI PRIEMONIŲ, VIRŠIJIMAS

Lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių – priemonė, padedanti atrinkti ėminius tais atvejais, kai svarbu nustatyti taršos šaltinį bei imtis priemonių jį sumažinti ar pašalinti. Atrankiniais metodais nustatomos atitinkamos ribinės vertės, taikomos atliekant šių ėminių atranką. Nustatyti taršos šaltinį ir priemonių jį sumažinti ar pašalinti imamasi tik jei lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, viršijimas patvirtinamas kartotine analize, taikant patvirtinamąjį metodą ir atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį (4).

(1) OL L 303, 1997 11 6, p. 12.

(2) http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/dioxins_en.htm

(3) Kartotinė analizė yra būtina tam, kad būtų pašalinta mėginių vidinės tarpusavio taršos arba atsitiktinio sumaišymo galimybė. Pirmoji analizė, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį, atliekama siekiant patikrinti atitiktį reikalavimams. Jeigu analizė atliekama nustačius atsitiktinę taršą ir galima atsekti, kad analizei paimti ėminiai yra susiję su tarša, to nereikia patvirtinti atliekant kartotinę analizę.

(4) Kartotinei analizei, atliekamai vykdant lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, kontrolę, taikomas identiškas aprašymas ir reikalavimai kaip nurodytieji 3 išnašoje, taikomi didžiausios leidžiamosios koncentracijos kontrolės atveju.

III PRIEDAS

Mėginių ruošimas ir reikalavimai, keliami analizės metodams, kurie taikomi vykdant oficialią dioksinų (PCDD/PCDF) ir dioksinų tipo PCB koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę

1. TAIKYMO SRITIS

Šiame priede nustatyti reikalavimai taikomi, kai maisto produktai tiriami vykdant oficialią 2, 3, 7, 8 padėtyse polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) ir dioksinų tipo polichlorintų bifenilų (dioksinų tipo PCB) kontrolę ir reguliavimo tikslais.

PCDD/F ir dioksinų tipo PCB koncentracijos maisto produktuose stebėsena gali būti atliekama siekiant dviejų skirtingų tikslų:

atrinkti tuos mėginius, kuriuose PCDD/F ir dioksinų tipo PCB koncentracija viršija didžiausią leidžiamąją koncentraciją arba lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių. Šiuo tikslu gali būti naudojamas atrankinis metodas, leidžiantis pasiekti didelį ekonominį efektyvumą ir našumą, taip padidinant tikimybę aptikti naujus aktyvius cheminės medžiagos veikimo ir rizikos vartotojų sveikatai šaltinius. Prie atrankinių metodų galima priskirti bioanalitinius metodus ir GC/MS metodus. Juos taikant siekiama išvengti klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų. Mėginiuose, kuriuose PCDD/F koncentracija ir PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija yra didelės, koncentracija turi būti nustatoma (patvirtinama) taikant patvirtinamąjį metodą;

nustatyti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB koncentraciją mažo, foninio lygio koncentracijos maisto produktų mėginiuose. Visa tai svarbu siekiant stebėti pokyčius bėgant laikui, poveikio žmonėms vertinimą ir kuriant duomenų bazę, kad būtų galima atlikti lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos pakartotinį vertinimą. Šis tikslas pasiekiamas taikant patvirtinamuosius metodus, leidžiančius vienareikšmiškai identifikuoti ir kiekybiškai nustatyti dominančiu koncentracijos lygmeniu PCDD/F ir dioksinų tipo PCB. Šie metodai gali būti naudojami siekiant patvirtinti rezultatus, gautus taikant atrankinius metodus, ir nustatyti mažą, foninio lygio koncentraciją atliekant maisto produktų stebėseną. Jie taip pat svarbūs nustatant giminingų junginių struktūras, kad būtų galima identifikuoti galimus taršos šaltinius. Taikant šiuos metodus šiuo metu naudojama didelės skyros dujų chromatografija ir didelės skyros masių spektrometrija (HRGC/HRMS).

2. METODŲ KLASIFIKACIJA PAGAL JŲ KIEKYBINIO NUSTATYMO LAIPSNĮ (1)

Kokybiniai metodai taikomi norint nustatyti, ar yra tiriamųjų analičių, bet tariamosios analitės koncentracija kiekybiškai nenustatoma. Taikant šiuos metodus galima gauti pusiau kiekybinius rezultatus, tačiau jie naudojami tik tam, kad būtų gautas teigiamas arba neigiamas atsakymas į klausimą, ar koncentracija viršija tam tikrą lygį, ar jo neviršija, pvz., aptikimo ribą, kiekybinio nustatymo ribą arba ribines vertes.

Atliekant didžiausios leidžiamosios PCDD/F ir dioksinų tipo PCB pašare koncentracijos ir lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, kontrolę, gali būti taikomi atrankiniai metodai, pagrįsti analizės rezultato ir ribinės vertės palyginimu ir leidžiantys gauti teigiamą arba neigiamą atsakymą į klausimą, ar dominančio lygmens koncentracija nėra kartais viršijama. Šiuo tikslu pradėti taikyti bioanalitiniai metodai. Iš esmės taip pat galėtų būti parengti fizikiniai ir cheminiai metodai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad didžiausia leidžiamoji koncentracija ir lygis, kurį pasiekus būtina imtis veiksmų, yra išreikšti TEQ ir kad atitinkamiems atskiriems giminingiems junginiams nustatyti būtina sudėtinga analizė, praktikoje jie nenaudojami.

Taikant pusiau kiekybinius metodus nustatoma apytikslė koncentracija, kuri gali būti naudinga kaip informacija apie analitės koncentracijos verčių intervalą ir padėti analizę atliekančiam asmeniui priimti sprendimą dėl kalibravimo intervalo, kad vėliau būtų galima atlikti patvirtinamąjį bandymą ir kokybės kontrolę. Pavyzdžiai:

—

bioanalitiniai metodai, kuriuos taikant galima nustatyti tiriamąsias analites, nubrėžti kalibravimo kreivę, atsakyti teigiamai arba neigiamai į klausimą, ar dominančio lygmens koncentracija nėra kartais viršijama, ir išreikšti rezultatą bioanalitiniais ekvivalentais (BEQ), rodančiais mėginio TEQ vertę,

—	fizikinis ir cheminis bandymas (pvz., GC-MS/MS arba GC/LRMS), kurį taikant nustatytosios metodo glaudumo charakteristikos neatitinka kiekybinių bandymų reikalavimų.

Kiekybiniai metodai atitinka tuos pačius tikslumo, dinaminio intervalo ir glaudumo reikalavimus kaip ir patvirtinamieji metodai. Kuomet būtinas kiekybinis nustatymas, šie metodai patvirtinami kaip patvirtinamieji PCDD/F ir dioksinų tipo PCB nustatymo metodai, kaip nurodyta šiame dokumente.

3. PAGRINDINIAI FAKTAI

Apskaičiuojant TEQ koncentracijos vertes, atskirų medžiagų koncentracijos konkrečiame mėginyje vertės dauginamos iš jų atitinkamo TEQ koeficiento, kaip nustatyta Pasaulio sveikatos organizacijos ir nurodyta šio priedo priedėlyje, gautos sandaugos sudedamos ir gaunama suminė dioksinų tipo junginių koncentracija, išreikšta TEQ.

Atrankiniai ir patvirtinamieji metodai gali būti taikomi tik atliekant tam tikros matricos kontrolę, jeigu metodai yra pakankamai tikslūs, kad būtų galima patikimai nustatyti dominančio lygmens koncentraciją atitinkančią koncentraciją (lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, arba didžiausią leidžiamąją koncentraciją).

4. KOKYBĖS UŽTIKRINIMO REIKALAVIMAI

—	Kiekvienu ėminių ėmimo ir mėginių analizės procedūros etapu turi būti imtasi priemonių, kad būtų išvengta kryžminės taršos.

—	Ėminiai turi būti saugomi ir vežami stiklinėse, aliumininėse, polipropileno arba polietileno talpose, pritaikytose taip, kad saugojimas neturėtų poveikio PCDD/F ir dioksinų tipo PCB koncentracijai ėminiuose. Iš ėminių talpyklų turi būti pašalinami popieriaus dulkių pėdsakai.

—	Maisto produktų ėminiai turi būti saugomi ir vežami taip, kad jie nebūtų sugadinti.

—	Prireikus kiekvienas laboratorinis mėginys smulkiai sumalamas ir kruopščiai išmaišomas, kad homogenizavimo procesas atitiktų visus reikalavimus (pvz., sumalamas taip, kad prasisijotų pro 1 mm sietelį). Jei drėgnis yra pernelyg didelis, prieš malant mėginiai turi būti išdžiovinami.

—	Svarbu patikrinti, ar reagentai, stikliniai indai ir įranga negali turėti įtakos TEQ ar BEQ pagrįstiems rezultatams.

—	Tuščiasis tyrimas atliekamas atliekant visą analizę tik be mėginio.

—

Taikant bioanalitinius metodus labai svarbu patikrinti, ar nė viename analizei naudojamame stikliniame inde ir tirpikliuose nėra junginių, galinčių sutrukdyti aptikti tikslinius junginius, patenkančius į darbinę sritį. Stikliniai indai praskalaujami naudojant tirpiklius ir (arba) kaitinami tokioje temperatūroje, kad nuo paviršiaus būtų pašalinti PCDD/F, dioksinų tipo junginių ir trukdančiųjų junginių pėdsakai.

—	Ekstrahuojant naudojamo mėginio kiekis turi būti toks, kad būtų paisoma reikalavimų, susijusių su pakankamai siaura darbine sritimi, įskaitant dominančio lygmens koncentraciją.

—	Specialios nagrinėjamųjų produktų mėginių ruošimo procedūros turi atitikti tarptautiniu mastu pripažintas gaires.

—	Imant žuvų ėminius būtina pašalinti odą, kadangi didžiausia teršalų koncentracija būna raumens mėsoje be odos. Vis dėlto nuo vidinės odos pusės būtina atsargiai ir kruopščiai nugrandyti visus raumenų mėsos ir riebalų likučius, kad jie galėtų būti įtraukti į tirtiną ėminį.

5. LABORATORIJOMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

—	Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatomis, laboratorijos turi gauti patvirtintos institucijos, veikiančios pagal ISO vadovą 58, akreditaciją, kad užtikrintų analizės kokybę. Laboratorijos turi būti akredituotos pagal EN ISO/IEC 17025 standartą.

—	Laboratorijos atliekamų tyrimų ar bandymų kokybė turi būti įrodyta nuolat sėkmingai dalyvaujant tarplaboratoriniuose PCDD/F ir dioksinų tipo PCB atitinkamose maisto produktų matricose ir koncentracijos lygio nustatymo tyrimuose.

—	Įprastinės mėginių kontrolės tikslais atrankinius metodus taikančios laboratorijos glaudžiai bendradarbiauja su patvirtinamuosius metodus taikančiomis laboratorijomis, siekdamos užtikrinti kokybės kontrolę ir patvirtinti įtartinų mėginių analizės rezultatą.

6. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI, KELIAMI DIOKSINŲ (PCDD/F) IR DIOKSINŲ TIPO PCB ANALIZEI

6.1. Darbinės srities siaurumas ir kiekybinio nustatymo riba

—

Dėl ypatingo kai kurių šių junginių toksiškumo turi būti įmanoma aptikti didesnės kaip vieno femtogramo (10–15 g) eilės PCDD/F kiekį. Daugumos giminingų PCB junginių kiekybinio nustatymo riba gali būti ir vieno nanogramo (10–9 g) eilės. Tačiau matuojant toksiškesnius dioksinų tipo giminingus PCB junginius (visų pirma pakeistuosius ne orto giminingus junginius), žemesnioji darbinės srities dalis turi atitikti žemesniąją pikogramo (10–12 g) eilę.

6.2. Didelis atrankumas (specifiškumas)

—

Reikia skirti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB ir daugybę kitų kartu ekstrahuojamų ir galinčių trukdyti junginių, kurių koncentracija gali būti keliomis eilėmis didesnė nei tiriamų analičių. Taikant dujų chromatografijos / mažos skyros masių spektrometrijos (GC/MS) metodus, būtina skirti įvairius giminingus junginius, pvz., toksiškus giminingus junginius (pvz., septyniolika 2, 3, 7, 8 padėtyse pakeistų PCDD/F ir dvylika dioksinų tipo PCB) ir kitus giminingus junginius.

—

Bioanalitiniai metodai turi būti tokie, kad juos taikant būtų įmanoma aptikti tikslinius junginius kaip PCDD/F ir (arba) dioksinų tipo PCB sumą. Mėginio gryninimo tikslas – pašalinti junginius, dėl kurių gaunami klaidingi neatitikimo nustatymo rezultatai, arba junginius, dėl kurių gali būti ribojamas atsakas ir taip gaunami klaidingi atitikimo nustatymo rezultatai.

6.3. Didelis tikslumas (tikrumas ir glaudumas, tikroji bioanalizės išgava)

—

Taikant GC/MS metodus, apskaičiuojamas pagrįstas tikrosios koncentracijos mėginyje įvertis. Kad būtų galima išvengti mėginio analizės rezultato atmetimo, remiantis labai nepatikimai apskaičiuotu TEQ lygiu, būtinas didelis tikslumas (matavimo tikslumas: matavimo rezultato ir tikrosios arba priskirtosios matavimo vertės atitikimo artumas). Tikslumas išreiškiamas kaip tikrumas (išmatuotos analitės koncentracijos sertifikuotoje medžiagoje vidutinės vertės ir sertifikuotos vertės skirtumas, išreikštas kaip šios vertės procentinė dalis) ir glaudumas (SSNR – santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas remiantis rezultatais, gautais atkuriamumo sąlygomis).

—	Taikant bioanalitinius metodus, nustatoma tikroji bioanalizės išgava.

6.4. Pagrįstumo tikrinimas dominančios koncentracijos lygmeniu ir bendros kokybės kontrolės priemonės

—	Atlikdamos pagrįstumo tikrinimą ir (arba) įprastinę analizę, laboratorijos įrodo metodo tinkamumą dominančio lygmens koncentracijai tirti, pvz., dominantį koncentracijos lygmenį padauginus iš 0,5, 1 ir 2, esant priimtinam kartotinės analizės variacijos koeficientui.

—

Turi būti taikomos vidaus kokybės kontrolės priemonės – nuolat atliekama tuščiųjų mėginių kontrolė, žymėtų etalonų įdėjimo bandymai arba kontrolinių mėginių (jei įmanoma, geriau naudoti sertifikuotą pamatinę medžiagą) analizė. Turi būti registruojamos ir tikrinamos tuščiųjų mėginių kontrolės, žymėtų etalonų įdėjimo bandymų arba kontrolinių mėginių analizės kokybės kontrolės diagramos, siekiant užtikrinti, kad analizė atitiktų tinkamumo reikalavimus.

6.5. Kiekybinio nustatymo riba

—

Taikant bioanalitinį atrankinį metodą, nereikalaujama būtinai apibrėžti kiekybinio nustatymo ribą, tačiau turi būti įrodyta, kad taikant šį metodą įmanoma atskirti, kuri vertė yra tuščioji, o kuri – ribinė. Turi būti nustatytas registruojamasis lygis, kad būtų galima pranešti apie mėginius, kurių atveju atsakas neviršija nustatyto BEQ lygio. Kai atsakas nesiekia darbinės srities, registruojamasis lygis turi skirtis nuo tuščiųjų mėginių bent tris kartus. Todėl jis apskaičiuojamas pagal mėginius, kurių sudėtyje yra tikslinių junginių, kurių lygis maždaug atitinka mažiausią reikalaujamą lygį, o ne pagal S/T santykį arba tuščiojo bandymo vertę.

—	Taikant patvirtinamąjį metodą, kiekybinio nustatymo riba turi būti maždaug viena penktoji dominančio lygmens koncentracijos.

6.6. Analizės kriterijai

—

Siekiant gauti patikimus rezultatus, kai taikomi patvirtinamieji ar atrankiniai metodai, TEQ arba BEQ vertė turi atitikti toliau nurodytus kriterijus, nesvarbu, ar ji apskaičiuojama kaip bendra PCDD/F ir dioksinų tipo PCB TEQ vertė (kaip PCDD/F ir dioksinų tipo PCB suma), ar kaip atskiros jų vertės.

	Atranka, taikant bioanalitinius arba fizikinius ir cheminius metodus	Patvirtinamieji metodai
Klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis (2)	< 5 %
Tikrumas		– 20 % iki + 20 %
Pakartojamumas (SSNr)	< 20 %
Atkuriamumas vienoje laboratorijoje (SSNR)	< 25 %	< 15 %

6.7. Atrankiniams metodams taikomi specialūs reikalavimai

—	Atrankos tikslais galima taikyti ir GC/MS, ir bioanalitinius metodus. GC/MS metodams taikomi reikalavimai nustatyti šio priedo 7 punkte. Bioanalitiniams ląstelių metodams taikomi šio priedo 8 punkte nustatyti specialieji reikalavimai.

—	Įprastinės mėginių kontrolės tikslais atrankinius metodus taikančios laboratorijos glaudžiai bendradarbiauja su patvirtinamuosius metodus taikančiomis laboratorijomis.

—	Atliekant įprastinę analizę, būtina patikrinti atrankinio metodo tinkamumą; tai daroma taikant analizės kokybės kontrolę ir nuolat tikrinant metodo pagrįstumą. Turi būti vykdoma tęstinė reikalavimus atitinkančių rezultatų kontrolės programa.

—

Galimo ląstelių atsako slopinimo ir citoksiškumo tikrinimas

20 proc. mėginio ekstraktų matuojama atliekant įprastinę atranką pridėjus dominančio lygmens koncentracijos 2, 3, 7, 8 eilės TCDD arba be jų, siekiant patikrinti, ar atsaką gali slopinti mėginio ekstrakte esančios jam galinčios trukdyti medžiagos. Išmatuota įdėtosios analitės koncentracija palyginama su nežymėto ekstrakto koncentracijos ir žymėtų etalonų koncentracijos suma. Jeigu ši išmatuota koncentracija yra daugiau kaip 25 proc. mažesnė už apskaičiuotą (suminę) koncentraciją, tai reiškia galimą signalo slopinimą ir kad turi būti atlikta atitinkamo mėginio patvirtinamoji analizė, taikant GC/HRMS. Rezultatai registruojami ir stebimi naudojant kokybės kontrolės diagramas.

—	Reikalavimus atitinkančių mėginių kokybės kontrolė Priklausomai nuo mėginių matricos ir laboratorijos patirties, taikant GC/HRMS, patikrinama maždaug 2–10 proc. reikalavimus atitinkančių mėginių.

—

Klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalies nustatymas pagal kokybės kontrolės duomenis

Atlikus mėginių atrankinį tyrimą, nustatoma didžiausią leidžiamąją koncentraciją arba lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, viršijanti arba jų neviršijanti klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis. Faktinė klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis turi būti mažesnė kaip 5 proc.

Kai po reikalavimus atitinkančių mėginių kokybės kontrolės gaunama mažiausiai 20 patvirtintų kiekvienos matricos (matricos grupės) rezultatų, išvados dėl klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalies daromos iš šių duomenų. Žiedinės reakcijos tyrimo arba atsitiktinės taršos metu tirtų mėginių, kurių koncentracija yra, pvz., iki dviejų kartų didesnė nei didžiausia leidžiamoji koncentracija, rezultatai taip pat gali būti įtraukti tarp tų mažiausiai 20 rezultatų, kuriais remiantis vertinama klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis. Mėginiai imami taip, kad būtų atsižvelgta į dažniausiai pasitaikančias giminingų junginių struktūras ir šaltinių įvairovę.

Nors atliekant atrankinius tyrimus reikėtų siekti nustatyti mėginius, viršijančius lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalies nustatymo kriterijumi laikoma didžiausia leidžiamoji koncentracija, atsižvelgiant į patvirtinamojo metodo matavimo neapibrėžtį.

—

Po atrankinio tyrimo mėginiai, kurie gali neatitikti reikalavimų, turi būti visuomet tikrinami taikant patvirtinamąjį analizės metodą (GC/HRMS). Šiuos mėginius galima naudoti ir tada, kai vertinama klaidingų neatitikimo nustatymo rezultatų dalis. Taikant atrankinius metodus, klaidingų neatitikimo nustatymo rezultatų dalis – tie rezultatai, kurių atitiktis reikalavimams patvirtinama patvirtinamosios analizės būdu, atlikus GC/HRMS, nors ankstesnės atrankos metu ir būta įtarimų, kad mėginys neatitinka reikalavimų. Tačiau atrankinio metodo naudingumo vertinimas grindžiamas reikalavimų neatitinkančių klaidingų mėginių ir bendro patikrintų mėginių skaičiaus palyginimu. Minėta dalis turi būti pakankamai maža, kad atrankinis metodas pasiteisintų.

—	Bent tikrinant pagrįstumą, kai taikomi bioanalitiniai metodai, turi būti įmanoma gauti pagrįstą TEQ lygį, apskaičiuotą ir išreikštą BEQ.

—	Taip pat ir tuo atveju, kai bioanalitiniai metodai taikomi pakartojamumo sąlygomis, SSNr vienoje laboratorijoje paprastai bus mažesnis nei atkuriamumo SSNR.

7. GC/HRMS METODAMS TAIKOMI SPECIALIEJI REIKALAVIMAI, KURIŲ BŪTINA LAIKYTIS ATLIEKANT ATRANKĄ ARBA PATVIRTINIMO TIKSLAIS

7.1. Bendrieji reikalavimai

—

Maisto produktų, kurių tarša yra maždaug 1 pg PSO-TEQ/g riebalų (remiantis PCDD/F ir dioksinų tipo PCB suma), viršutinės ir žemutinės ribinės koncentracijos skirtumas turi neviršyti 20 proc. Maisto produktams su mažu riebalų kiekiu turi būti taikomi tie patys taršos lygio reikalavimai, jei taršos koncentracija yra maždaug 1 pg PSO-TEQ/g produkto. Jeigu tarša mažesnė, pvz., 0,5 pg PSO-TEQ/g produkto, viršutinės ir žemutinės ribinės koncentracijos skirtumas gali būti 25–40 proc.

7.2. Išgavos kontrolė

—

Siekiant patikrinti analizės pagrįstumą, prieš pat taikant analizės metodą, pvz., prieš ekstrahavimą, turi būti pridedama 2, 3, 7, 8 pozicijose chlorintų PCDD/F vidinių etalonų su žymėtais 13C atomais ir dioksinų tipo PCB vidinių etalonų su žymėtais 13C atomais. Turi būti pridėta bent po vieną giminingą junginį, skirtą kiekvienai homologinei eilei nuo tetrachlorintų iki oktachlorintų PCDD/F ir bent po vieną giminingą junginį, skirtą kiekvienai dioksinų tipo PCB homologinei eilei (arba bent po vieną giminingą junginį, skirtą kiekvieno jono, atrinkto taikant masių spektrometriją, registravimo funkcijai atlikti, kad būtų galima stebėti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB). Taikant patvirtinamuosius metodus, naudojami visi 17 2, 3, 7, 8 padėtyse pakeistų PCDD/F vidinių etalonų su žymėtais 13C atomais ir visi 12 dioksinų tipo PCB vidinių etalonų su žymėtais 13C atomais.

—	Taip pat nustatomi santykiniai atsako koeficientai, taikomi tiems giminingiems junginiams, kurių atveju į atitinkamus kalibravimo tirpalus nepridėta jokių žymėtų 13C analogų.

—

Jeigu augalinių ir gyvūninių maisto produktų sudėtyje yra mažiau kaip 10 proc. riebalų, vidinius etalonus būtina įdėti prieš ekstrahavimą. Jeigu gyvūninių maisto produktų sudėtyje yra daugiau kaip 10 proc. riebalų, vidiniai etalonai gali būti įdedami prieš ekstrahuojant riebalus arba po to. Turi būti atliktas atitinkamas ekstrahavimo efektyvumo pagrįstumo tikrinimas, atsižvelgiant į tai, kuriuo etapu buvo įdėta vidinių etalonų ir ar rezultatai registruojami pagal produktą, ar pagal riebalus.

—	Prieš GC/MS analizę įdedamas vienas arba du (pakaitiniai) išgavos etalonai.

—

Būtina atlikti išgavos kontrolę. Taikant patvirtinamuosius metodus, atskirų vidinių etalonų išgavos vertės turi būti nuo 60 iki 120 proc. Mažesnės arba didesnės atskirų giminingų junginių išgavos vertės, ypač kai kurių heptachlorintų ir oktachlorintų dibenzo-p-dioksinų ir dibenzofuranų, priimtinos su sąlyga, kad jų indėlis į TEQ vertę yra ne didesnis kaip 10 proc. suminės TEQ vertės (remiantis PCDD/F ir dioksinų tipo PCB suma). Taikant GC/MS atrankinius metodus, išgavos vertės turi būti nuo 30 iki 140 proc.

7.3. Trukdančiųjų medžiagų pašalinimas

—	PCDD/F nuo trukdančiųjų chlorintų junginių, tokių kaip ne dioksinų tipo PCB ir chlorinti difenileteriai, atskiriami taikant tinkamus chromatografijos metodus (pageidautina naudoti florisilio, aliuminio oksido ir (arba) anglies kolonėlę).

—	Pakanka atlikti izomerų atskyrimą, taikant dujų chromatografiją (< 25 proc. nuo 1,2,3,4,7,8-HxCDF smailės iki 1,2,3,6,7,8-HxCDF smailės).

7.4. Kalibravimas standartine kreive

—	Kalibravimo kreivės intervalas turi atitikti atitinkamą dominančio lygmens koncentracijos intervalą.

8. SPECIALIEJI BIOANALITINIŲ METODŲ REIKALAVIMAI

Bioanalitiniai metodai – biologinių principų taikymu pagrįsti metodai, pvz., ląstelių, juslių arba imuniniai tyrimai. Šiame 8 punkte nustatomi bendrieji reikalavimai, taikomi bioanalitiniams metodams.

Taikant atrankinį metodą, iš esmės pripažįstama, kad mėginys atitinka reikalavimus arba kad jo atitiktis kelia įtarimų. Šiuo tikslu apskaičiuotas BEQ lygis palyginamas su ribine verte (žr. 8.3 punktą). Ribinės vertės nesiekiantys mėginiai pripažįstami atitinkančiais reikalavimus, o ją siekiančių arba viršijančių mėginių atitiktis pripažįstama keliančia įtarimų, todėl juos būtina ištirti taikant patvirtinamąjį metodą. Praktikoje BEQ lygis, atitinkantis 2/3 didžiausios leidžiamosios koncentracijos, gali būti naudojamas kaip tinkamiausia ribinė vertė, kurią taikant galima užtikrinti mažesnę nei 5 proc. klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalį ir priimtiną neatitikimo nustatymo rezultatų dalį. PCDD/F ir PCDD/F bei dioksinų tipo PCB sumai nustačius skirtingą didžiausią leidžiamąją koncentraciją ir tikrinant mėginių atitiktį be frakcionavimo, būtina nustatyti atitinkamas ribines bioanalizės vertes, taikomas PCDD/F. Tikrinant lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, viršijančius mėginius, ribine verte gali būti laikoma atitinkamo procentinio dydžio dominanti koncentracija.

Be to, taikant tam tikrus bioanalitinius metodus, gali būti nurodyta BEQ išreikšta orientacinė koncentracija, kai mėginiai atitinka darbinę sritį ir viršija registruojamąjį lygį (žr. 8.1.1 ir 8.1.6 punktus).

8.1. Bandymo atsako vertinimas

8.1.1. Bendrieji reikalavimai

—

Kai koncentracija apskaičiuojama pagal TCDD kalibravimo kreivę, bus pastebimas didelis skirtumas tarp žemutinėje ir viršutinėje kreivės dalyse nurodytų koncentracijos verčių (didelis pokyčio koeficientas). Darbinė sritis – tai dalis, kurioje tas pokytis yra mažesnis nei 15 proc. Žemutinė darbinės srities dalis (registruojamasis lygis) dar labiau padidinama (bent tris kartus) ir nustatoma virš tuščiųjų mėginių. Viršutinė darbinės srities dalis paprastai išreiškiama EC70 verte (70 proc. didžiausios efektyviosios koncentracijos), tačiau ji yra žemesnė, jeigu šioje srityje pokytis yra didesnis kaip 15 proc. Darbinė sritis nustatoma tikrinant pagrįstumą. Ribinės vertės (žr. 8.3 punktą) turi neabejotinai būti darbinės srities ribose.

—

Lygiagrečiai tiriami bent standartiniai tirpalai ir mėginių ekstraktai. Atliekant lygiagrečiuosius tyrimus, standartinio tirpalo arba kontrolinio ekstrakto tyrimas atliekamas 4–6 plokštelės akutėse, o atsakas arba koncentracija gaunami, kai pokytis yra mažesnis nei 15 proc. (įmanoma tik darbinės srities ribose).

8.1.2. Kalibravimas

8.1.2.1. Kalibravimas standartine kreive

—	Koncentracija mėginiuose gali būti įvertinama lyginant bandymo atsaką ir TCDD (arba PCB 126 ar standartinio PCDD/F ir dioksinų tipo PCB mišinio) kalibravimo kreivę, siekiant apskaičiuoti BEQ lygį ekstrakte, o vėliau ir mėginyje.

—

Kalibravimo kreivės turi būti sudarytos iš 8–12 koncentracijos verčių (sugrupuotų bent po dvi), kad jų netrūktų žemutinėje kreivės dalyje (darbinėje srityje). Ypač atkreipiamas dėmesys į tai, kad kreivė atitiktų darbinę sritį. Pati R2 vertė neturi jokios arba beveik jokios reikšmės vertinant kreivių atitikimo savybę nelinijinės regresijos būdu. Geresnis kreivių atitikimas bus pasiektas minimaliai sumažinus skirtumą tarp apskaičiuoto ir išmatuoto lygių kreivės darbinėje srityje (pvz., kuo labiau sumažinus kvadratu pakeltų likučių sumą).

—

Vėliau apskaičiuotoji koncentracija mėginio ekstrakte patikslinama atsižvelgiant į BEQ lygį, apskaičiuotą pagal matricą ir (arba) tuščiąjį tirpiklio mėginį (siekiant atsižvelgti į naudojamų tirpiklių ir cheminių medžiagų priemaišas) ir tikrąją išgavą (apskaičiuotą pagal BEQ lygį tinkamuose kontroliniuose mėginiuose su panašios struktūros giminingais junginiais, tiriamais dominančios koncentracijos lygmeniu). Norint patikslinti išgavą, tikroji išgava turi niekada neviršyti nustatyto intervalo (žr. 8.1.4 punktą). Tikslinant išgavą naudojami kontroliniai mėginiai turi atitikti 8.2 punkte nustatytus reikalavimus.

8.1.2.2. Kalibravimas naudojant kontrolinius mėginius

Kaip alternatyva gali būti naudojama kalibravimo kreivė, parengta bent iš keturių tiriamąjį kiekį atitinkančių kontrolinių mėginių (žr. 8.2. punktą: viena tuščioji matrica ir trys kontroliniai mėginiai, dominančios koncentracijos lygmeniu padauginti iš 0,5, 1 ir 2), kurios nereikėtų tikslinti pagal tuščiąją vertę ir išgavą. Šiuo atveju 2/3 didžiausios leidžiamosios koncentracijos atitinkantis tyrimo atsakas (žr. 8.3 punktą) gali būti apskaičiuotas tiesiogiai pagal šiuos mėginius ir naudojamas kaip ribinė vertė. Tikrinant mėginius, viršijančius lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, ribine verte gali būti laikoma to lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių, procentinė dalis.

8.1.3. Atskiras PCDD/F ir dioksinų tipo PCB nustatymas

Ekstraktai gali būti dalijami į frakcijas, kurių sudėtyje yra PCDD/F ir dioksinų tipo PCB, kad būtų galima atskirai nustatyti PCDD/F ir dioksinų tipo PCB TEQ lygius (išreikštus BEQ). Frakcijos, kurios sudėtyje yra dioksinų tipo PCB, rezultatams įvertinti geriausia naudoti standartinę PCB 126 kalibravimo kreivę.

8.1.4. Tikrosios bioanalizės išgavos vertės

Tikroji bioanalizės išgava apskaičiuojama analizuojant tinkamus kontrolinius mėginius su panašios struktūros giminingais junginiais, tiriamais dominančios koncentracijos lygmeniu, ir kurie, palyginti su TEQ lygiu, yra išreikšti kaip BEQ lygio procentinis dydis. Priklausomai nuo taikomos analizės tipo ir TEF (3), dėl TEF ir REP koeficientų, taikomų dioksinų tipo PCB, tikrosios dioksinų tipo PCB išgavos vertės, palyginti su PCDD/F, gali būti mažesnės. Dėl to, kai PCDD/F ir dioksinų tipo PCB yra nustatomi atskirai, tikrosios bioanalizės išgavos vertės turi būti tokios: dioksinų tipo PCB – nuo 25 iki 60 proc., PCDD/F – nuo 50 iki 130 proc. (intervalai, taikomi TCDD kalibravimo kreivei). Dioksinų tipo PCB indėlis į PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumą skirtingose matricose ir mėginiuose skiriasi, tad tuos intervalus atitinka tikrosios bioanalizės išgavos verčių, kurios turi būti nuo 30 iki 130 proc., suma.

8.1.5. Išgavos verčių kontrolė po gryninimo

—

Tikrinant pagrįstumą patikrinama, ar gryninant nesumažėjo junginių. Turi būti išgrynintas (kai n yra bent 3) tuščiasis mėginys, į kurį įdėta įvairių giminingų junginių mišinio, ir, taikant GC/HRMS analizę, patikrinta išgava ir kintamumas. Išgava turi būti nuo 60 iki 120 proc., visų pirma tų giminingų junginių, kurių indėlis į TEQ lygį įvairiuose mišiniuose viršija 10 proc.

8.1.6. Registruojamasis lygis

—

Kai registruojami BEQ lygiai, registruojamasis lygis nustatomas pagal atitinkamų matricų mėginius, kuriuose yra tipiškos struktūros giminingų junginių, o ne pagal etalonų kalibravimo kreivę, kadangi žemutinėje jos intervalo dalyje trūksta duomenų glaudumo. Turi būti atsižvelgiama į ekstrahavimo ir gryninimo poveikį. Registruojamasis lygis padidinamas (bent tris kartus) ir nustatomas virš tuščiųjų mėginių.

8.2. Kontrolinių mėginių naudojimas

—	Kontroliniai mėginiai išreiškia į dominančio lygmens koncentracijos (didžiausios leidžiamosios koncentracijos ar lygio, kurį pasiekus imamasi priemonių) intervalą patenkančių PCDD/F ir dioksinų tipo PCB mėginių matricą, giminingų junginių struktūrą ir koncentracijos verčių intervalus.

—

Į kiekvieną bandymų eilę turi būti įtraukiamas dominančios koncentracijos lygmeniu tiriamas tuščiasis mėginys, arba pageidautina tuščioji matrica, ir kontrolinis mėginys. Šie mėginiai turi būti ekstrahuojami ir tiriami tuo pat metu tapačiomis sąlygomis. Naudojant kontrolinį mėginį, palyginti su tuščiuoju mėginiu, turi būti gautas akivaizdžiai aukštesnės vertės atsakas, taip užtikrinant tyrimo tinkamumą. Šiuos mėginius galima naudoti tuščiosios vertės ir išgavos tikslinimo tikslais.

—	Išgavos tikslinimo tikslais atrinkti kontroliniai mėginiai turi atitikti bandomuosius mėginius, t. y. koncentracija negali būti nepakankamai įvertinta dėl giminingų junginių struktūros.

—

Gali būti papildomai įtraukta iš 0,5 ir 2 padauginto dominančio koncentracijos lygio kontrolinių mėginių, siekiant įrodyti, kad dominančių koncentracijos verčių bandymas tinka dominančio lygmens koncentracijai kontroliuoti. Šie mėginiai gali būti kartu naudojami apskaičiuojant BEQ lygį bandomuosiuose mėginiuose (žr. 8.1.2.2 punktą).

8.3. Ribinių verčių nustatymas

Turi būti nustatomas BEQ išreikštų bioanalizės rezultatų ir TEQ išreikštų GC/HRMS rezultatų ryšys (pvz., atliekant kalibravimo matricomis bandymus, naudojant iš 0, 0,5, 1 ir 2 padaugintos didžiausios leidžiamosios koncentracijos žymėtus kontrolinius mėginius ir kiekvienu lygiu atliekant šešis pakartojimus (n = 24)). Remiantis šiuo ryšiu galima įvertinti korekcijos koeficientus (tuščiąją vertę ir išgavą), tačiau kiekvienoje bandymų eilėje jie tikrinami įtraukiant tuščiąjį mėginį arba tuščiąją matricą ir išgavos mėginius (žr. 8.2 punktą).

Ribinės vertės nustatomos priimant sprendimą dėl mėginių atitikties didžiausiai leidžiamajai koncentracijai arba kontroliuojant lygį, kurį pasiekus imamasi priemonių, jei taikytina, atitinkamo dominančio lygmens koncentraciją nustatant arba atskirai PCDD/F ir dioksinų tipo PCB, arba PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumai. Jos atitinka žemutinę bioanalitinių rezultatų pasiskirstymo dalį (patikslinus pagal tuščiąją vertę ir išgavą), atitinkančią GC/HRMS sprendimo ribą, remiantis 95 proc. pasikliovimo lygiu, kai klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis yra mažesnė nei 5 proc. ir SSNR yra mažesnis nei 25 proc. GC/HRMS sprendimo riba reiškia didžiausią leidžiamąją koncentraciją, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį.

Praktikoje ribinė vertė (išreikšta BEQ) gali būti apskaičiuota remiantis vienu iš toliau nustatytų būdų (žr. 1 pav.).

8.3.1. Žemutinės 95 proc. prognozavimo intervalo srities taikymas GC/HRMS sprendimo ribai

Formula

čia:

BEQDL	BEQ, atitinkantis GC/HRMS sprendimo ribą, t. y. didžiausią leidžiamąją koncentraciją, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį;
sy,x	liekamasis standartinis nuokrypis;
t α,f=m-2	Stjudento faktorius (α = 5 proc., f = laisvės laipsniai, vienpusiai);
m	bendras kalibravimo taškų kiekis (j indeksas);
n	pakartojimų kiekvienu lygiu skaičius;
xi	GC/HRMS mėginio koncentracija (išreikšta TEQ) i kalibravimo taške;
	visų kalibruotų mėginių koncentracijos verčių (išreikštų TEQ) vidurkis;

Formula kvadratinė suminė vertė, i = i kalibravimo taško indeksas.

8.3.2. Apskaičiavimas pagal bioanalitinius mėginių, užterštų ties GC/HRMS sprendimo riba ir atitinkančia žemutinį galinį duomenų pasiskirstymo atitinkamoje vidutinėje BEQ vertėje tašką, daugkartinės analizės (n ≥ 6) rezultatus (patikslintus pagal tuščiąją vertę ir išgavą):

ribinė vertė = BEQDL – 1,64 × SNR

čia:

SNR	bioanalizės standartinis nuokrypis BEQDL taške, išmatuotas atkuriamumo vienoje laboratorijoje sąlygomis.

8.3.3. Mėginių, užterštų esant 2/3 dominančio lygmens koncentracijos, daugkartinės analizės (n ≥ 6) bioanalitinių rezultatų (išreikštų BEQ ir patikslintų pagal tuščiąją vertę ir išgavą), kaip vidutinės vertės, apskaičiavimas. Šis apskaičiavimas atliekamas atsižvelgiant į pastabą, kad minėta koncentracija apytikriai atitiks pagal 8.3.1 arba 8.3.2 punktą nustatytą ribinę vertę.

1 paveikslas

Ribinių verčių apskaičiavimas, remiantis 95 proc. pasikliovimo lygiu, darant prielaidą, kad klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalis yra mažesnė nei 5 proc., o SSNR yra mažesnis nei 25 proc.: 1) remiantis žemutine 95 proc. prognozavimo intervalo sritimi ties HRGC/HRMS sprendimo riba; 2) remiantis mėginių, užterštų ties HRGC/HRMS sprendimo riba ir atitinkančia žemutinį galinį duomenų pasiskirstymo (paveiksle atvaizduota išlenkta kreive) atitinkamoje vidutinėje BEQ vertėje tašką, daugkartine analize (n ≥ 6).

8.3.4. Ribinėms vertėms taikomi apribojimai

Pagal SSNR, gautą tikrinant pagrįstumą ir naudojant ribotą skaičių mėginių, kurių matricos ir (arba) giminingų junginių struktūros skiriasi, apskaičiuotos BEQ pagrįstos ribinės vertės gali būti didesnės nei TEQ pagrįsta dominančio lygmens koncentracija, atsižvelgiant į didesnį glaudumą, skirtingai nei įprastinėmis sąlygomis, kai reikia kontroliuoti nežinomą galimų giminingų junginių struktūrų spektrą. Tokiais atvejais ribinės vertės apskaičiuojamos pagal SSNR, kai jis yra 25 proc., arba pasirenkama dvi trečiosios dominančio lygmens koncentracijos.

8.4. Efektyvumo charakteristikos

—

Kadangi taikant bioanalitinius metodus negalima naudoti vidinių etalonų, turi būti atliekami pakartojamumo tyrimai, siekiant gauti informacijos apie standartinį nuokrypį per tos pačios eilės tyrimus ir tarp skirtingų eilių tyrimų. Pakartojamumas turi būti mažesnis nei 20 proc., atkuriamumas vienoje laboratorijoje – mažesnis nei 25 proc. Tai grindžiama apskaičiuota koncentracija, išreikšta BEQ ir patikslinta pagal tuščiąją vertę ir išgavą.

—	Tikrinant pagrįstumą, turi būti įrodoma, kad tyrimo galimybės leidžia atskirti tuščiąjį mėginį nuo ribinę vertę atitinkančios koncentracijos ir taip identifikuoti mėginius, viršijančius atitinkamą ribinę vertę (žr. 8.1.2 punktą).

—	Turi būti nustatyti tiksliniai junginiai, galimi trukdžiai ir didžiausia toleruotina tuščiojo mėginio koncentracija.

—	Atsako arba pagal jį, triskart nustačius mėginio ekstraktą, apskaičiuotos koncentracijos (įmanoma tik darbinės srities ribose) standartinio nuokrypio dydis turi neviršyti 15 proc.

—	Atliekant bioanalitinio metodo efektyvumo per pastovų laiką vertinimą, naudojami nepatikslinti kontrolinio (-ių) mėginio (-ių) rezultatai, išreikšti BEQ (tuščiasis mėginys ir dominančio lygmens koncentracija).

—

Turi būti registruojamos ir tikrinamos tuščiųjų mėginių ir kiekvieno tipo kontrolinių mėginių kokybės kontrolės diagramos, siekiant užtikrinti, kad analitinis efektyvumas atitiktų reikalavimus, visų pirma tuštiesiems mėginiams nustatyto mažiausio reikalaujamo atstumo nuo žemutinės darbinės srities dalies ir kontrolinių mėginių atkuriamumo vienoje laboratorijoje. Tuštieji mėginiai turi būti gerai kontroliuojami, kad būtų išvengta klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų, kai atliekamas atėmimo veiksmas.

—

Turi būti renkami tiriant įtartinus mėginius ir 2–10 proc. reikalavimus atitinkančių mėginių (mažiausiai 20 mėginių vienai matricai) taikytos GC/HRMS rezultatai; jie naudojami vertinant atrankinio metodo efektyvumą ir BEQ bei TEQ ryšį. Ši duomenų bazė gali būti naudojama atliekant pakartotinį ribinių verčių, taikomų įprastiniams mėginiams, kai naudojamos patvirtintos matricos, vertinimą.

—

Metodo efektyvumas gali būti įrodytas žiedinės reakcijos tyrimais. Mėginių žiedinės reakcijos tyrimų rezultatai, apimantys, pvz., 2 kartus didesnį koncentracijos verčių intervalą nei didžiausia leidžiamoji koncentracija, taip pat gali būti įtraukti į klaidingų atitikimo nustatymo rezultatų dalies vertinimą, jeigu pavyksta įrodyti, kad laboratorija yra tinkamai kvalifikuota. Mėginiai imami taip, kad būtų atsižvelgta į dažniausiai pasitaikančias giminingų junginių struktūras ir šaltinių įvairovę.

—	Atsitikus incidentui, ribinės vertės gali būti vertinamos pakartotinai, siekiant atsižvelgti į šio konkretaus incidento metu naudotas konkrečias matricas ir giminingų junginių struktūras.

9. REZULTATŲ ATASKAITA

Patvirtinamieji metodai

—

Jei įmanoma, atliekant analizę į rezultatus įtraukiama atskirų PCDD/F ir PCB giminingų junginių koncentracija, o rezultatai pateikiami kaip žemutinė ribinė, viršutinė ribinė ir vidutinė ribinė koncentracija, kad rezultatų ataskaitoje būtų kuo daugiau informacijos ir juos būtų galima aiškinti laikantis specialiųjų reikalavimų.

—

Ataskaitoje taip pat nurodomas metodas, taikytas atliekant PCDD/F, dioksinų tipo PCB ir lipidų ekstrahavimą. Nustatomas ir pranešamas lipidų kiekis maisto produktų mėginiuose, kuriuose nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija arba lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių, išreikšti riebalų pagrindu, o numatytoji riebalų koncentracija yra 0–2 proc. (vadovaujantis galiojančiais teisės aktais); kitiems mėginiams lipidų kiekio nustatyti nebūtina.

—	Turi būti pateiktos atskirų vidinių etalonų išgavos vertės, jei išgavos vertės neatitinka 7.2 punkte nurodyto intervalo, jei viršijama didžiausia leidžiamoji koncentracija ir visais kitais atvejais, kai to prašoma.

—

Kadangi sprendžiant, ar mėginys atitinka reikalavimus, reikia atsižvelgti į matavimo neapibrėžtį, šį parametrą taip pat reikia pranešti. Todėl analizės rezultatai ataskaitoje pateikiami kaip x +/– U, čia x – analizės rezultatas, U – išplėstoji matavimo neapibrėžtis, taikant aprėpties koeficientą 2, kuriuo užtikrinamas maždaug 95 proc. pasikliovimo lygis. Jeigu PCDD/F ir dioksinų tipo PCB nustatomi atskirai, apskaičiuojant PCDD/F ir dioksinų tipo PCB sumą naudojama apskaičiuota atskirų PCDD/F ir dioksinų tipo PCB analizės rezultatų išplėstųjų neapibrėžčių suma.

—	Jeigu į matavimo neapibrėžtį atsižvelgta taikant CCα (kaip aprašyta II priedo IV.2 punkte), šį parametrą reikia pranešti.

—	Rezultatai išreiškiami tais pačiais vienetais ir bent tuo pačiu reikšminių skaitmenų skaičiumi, kaip Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija.

Bioanalitiniai atrankiniai metodai

—	Atrankos rezultatas įvardijamas kaip atitinkantis reikalavimus arba įtariamas neatitinkąs reikalavimų (įtartinas).

—	Be to, gali būti nurodyta PCDD/F ir (arba) dioksinų tipo PCB koncentracija, išreikšta BEQ, o ne TEQ (žr. III priedo 2 punktą).

—	Jeigu apskaičiuoto BEQ lygio matavimo neapibrėžtis pateikiama kaip, pavyzdžiui, standartinis nuokrypis, ji turi būti pagrįsta mažiausiai triguba mėginio analize (įskaitant ekstrahavimą, gryninimą ir bandymo atsako nustatymą).

—	Mėginiai, kurių atsakas mažesnis nei registruojamasis lygis, nurodomi kaip nesiekiantys registruojamojo lygio.

—	Dėl kiekvieno mėginio matricos tipo ataskaitoje nurodoma dominančio lygmens koncentracija (didžiausia leidžiamoji koncentracija, lygis, kurį pasiekus imamasi priemonių), kuria grindžiamas vertinimas.

—	Ataskaitoje nurodomas atlikto tyrimo tipas, pagrindinis tyrimo principas ir kalibravimo rūšis.

—

(1) Pritaikyta PCDD/F ir dioksinų tipo junginiams remiantis dokumentu „Atrankinių metodų veterinarinių vaistų likučiams nustatyti tvirtinimo gairės“ („Guidelines for the validation of screening methods for residues of veterinary medicines“), ES etaloninės veterinarinių vaistų likučių ir teršalų gyvūninės kilmės maisto produktuose tyrimo laboratorijos Fužere, Berlyne ir Bilthovene, 2010 m. sausio 20 d., http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/lab_analysis_en.htm

(2) Nustatant didžiausią leidžiamąją koncentraciją.

(3) Dabartiniai reikalavimai grindžiami TEF, paskelbtais leidinyje Toxicol. Sci. 93 (M. Van den Berg et al, 93 (2), 223–241 (2006)).

III PRIEDO priedėlis

PSO TEF, skirti žmonėms keliamai rizikai vertinti, pagrįsti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinės cheminės saugos programos (IPCS) specialistų posėdžio, surengto 2005 m. birželio mėn. Ženevoje, išvadomis (Martin van den Berg et al., The 2005 World Health Organization Re-evaluation of Human and Mammalian Toxic Equivalency Factors for Dioxins and Dioxin-like Compounds. Toxicological Sciences 93(2), 223–241 (2006)).

Giminingas junginys	TEF vertė
Dibenzo-p-dioksinai (PCDD)
2,3,7,8-TCDD	1
1,2,3,7,8-PeCDD	1
1,2,3,4,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDD	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDD	0,01
OCDD	0,0003
Dibenzofuranai (PCDF)
2,3,7,8-TCDF	0,1
1,2,3,7,8-PeCDF	0,03
2,3,4,7,8-PeCDF	0,3
1,2,3,4,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDF	0,1
2,3,4,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDF	0,01
1,2,3,4,7,8,9-HpCDF	0,01
OCDF	0,0003
Dioksinų tipo PCB: ne orto PCB ir mono-orto PCB
Ne orto PCB
PCB 77	0,0001
PCB 81	0,0003
PCB 126	0,1
PCB 169	0,03
Mono-orto PCB
PCB 105	0,00003
PCB 114	0,00003
PCB 118	0,00003
PCB 123	0,00003
PCB 156	0,00003
PCB 157	0,00003
PCB 167	0,00003
PCB 189	0,00003
Vartojamos santrumpos: T – tetra; Pe – penta; Hx – heksa; Hp – hepta; O – okta; CDD – chlordibenzodioksinas; CDF – chlordibenzofuranas; CB – chlorbifenilas.

IV PRIEDAS

Mėginių ruošimas ir reikalavimai, keliami analizės metodams, kurie taikomi vykdant oficialią ne dioksinų tipo PCB (PCB 28, 52, 101, 138, 153 ir 180) koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę

1. Taikomi nustatymo metodai

Dujų chromatografija su elektronų pagavos detekcija (GC/ECD), GC/LRMS, GC/MS-MS, GC/HRMS arba lygiaverčiai metodai.

2. Tiriamųjų analičių identifikavimas ir patvirtinimas

—	Santykinė sulaikymo trukmė, atsižvelgiant į vidinius ar kontrolinius etalonus (priimtinasis nuokrypis yra +/- 0,25 proc.).

—

Visi šeši indikatoriniai PCB (PCB 28, 52, 101, 138, 153 ir 180) atskiriami nuo trukdančiųjų medžiagų, visų pirma nuo kartu išplaunamų PCB, taikant dujų chromatografiją, ypač jeigu mėginių koncentracija neviršija teisėtų ribų ir turi būti patvirtintas neatitikimas.

Pastaba. Nustatyta, kad dažnai kartu išplaunami yra, pvz., PCB 28 ir 31, PCB 52 ir 69, taip pat PCB 138, 163 ir 164. Be to, taikant GC/MS, turi būti atsižvelgiama į galimus didesnės eilės chlorintų giminingų junginių fragmentų trukdžius.

—

GC/MS metodams:

—

Turi būti stebima bent:

—	du specialieji jonai, kai taikoma HRMS,

—	du specialieji jonai, kurių m/z > 200, arba trys specialieji jonai, kurių m/z > 100, kai taikoma LRMS,

—	1 pradinis ir 2 antriniai jonai, kai taikoma tandeminė masių spektrometrija (MS-MS).

—

Didžiausios leidžiamos nuokrypos, taikomos atrinktų masių fragmentų pertekliaus santykiams:

Santykinis pasirinktų masių fragmentų pertekliaus santykio nuokrypis nuo teorinio arba tikslinio jono (dažniausiai kontroliuojamo jono) ir identifikacinio (-ių) jono (-ų) kalibravimo etalono.

Santykinis identifikacinio (-ių) jono (-ų) intensyvumas, palyginti su tiksliniu jonu	GC-EI-MS (santykinis nuokrypis)	GC-CI-MS, GC-MSn (santykinis nuokrypis)
> 50 %	± 10 %	± 20 %
> 20–50 %	± 15 %	± 25 %
> 10–20 %	± 20 %	± 30 %
≤ 10 %	± 50 % (1)	± 50 % (1)

—	GC/ECD metodams: Leidžiamąsias nuokrypas viršijantys rezultatai patvirtinami naudojant dvi dujų chromatografijos kolonėles, kai nejudrios fazės yra skirtingo poliškumo.

3. Metodo efektyvumo įrodymas

Patvirtinimas dominančio lygmens koncentracijos intervale (dominančio lygmens koncentracija padauginta iš 0,5–2), taikant priimtiną pakartotos analizės pokyčio koeficientą (žr. 8 punkte nustatytus tarpinio glaudumo reikalavimus).

4. Kiekybinio nustatymo riba

Tuščiosios vertės turi neviršyti 30 proc. taršos lygio, atitinkančio didžiausią leidžiamąją koncentraciją (2).

5. Kokybės kontrolė

Nuolatinė tuščiųjų mėginių kontrolė, žymėtų etalonų ir kokybės kontrolės mėginių analizė, dalyvavimas atitinkamos srities tarplaboratoriniuose tyrimuose su atitinkamomis matricomis.

6. Išgavos kontrolė

—	Turi būti naudojami tinkami vidiniai etalonai, kurių fizikinės ir cheminės savybės būtų palyginamos su tiriamosiomis analitėmis.

—

Vidinių etalonų įdėjimas:

—	Įdėjimas į produktus (prieš ekstrahavimą ir gryninimą).

—	Taip pat galima įdėti į ekstrahuotus riebalus (prieš gryninimą), jei didžiausia leidžiamoji koncentracija yra išreikšta riebalų pagrindu.

—

Reikalavimai metodams, kuriuos taikant naudojami visi šeši indikatoriniai giminingi PCB junginiai su žymėtais izotopais:

—	rezultatai patikslinami atsižvelgiant į vidinių etalonų išgavos vertes,

—	paprastai priimtinos vidinių etalonų su žymėtais izotopais išgavos vertės nuo 50 iki 120 proc.,

—	mažesnės arba didesnės išgavos vertės priimtinos, jeigu atskiri giminingi junginiai sudaro mažiau nei 10 proc. šešių indikatorinių PCB sumos.

—

Reikalavimai metodams, kuriuos taikant naudojami ne visi šeši vidiniai etalonai su žymėtais izotopais arba naudojami kiti vidiniai etalonai:

—	kiekvieno mėginio vidinio (-ių) etalono (-ų) išgavos kontrolė,

—	priimtinos vidinio (-ių) etalono (-ų) išgavos vertės – nuo 60 iki 120 proc.,

—	rezultatai patikslinami atsižvelgiant į vidinių etalonų išgavos vertes.

—	Nežymėtų giminingų junginių išgavos vertės tikrinamos naudojant žymėtuosius arba kokybės kontrolės mėginius, kurių koncentracijos vertės patenka į dominančio lygmens koncentracijos intervalą. Priimtinos šių giminingų junginių išgavos vertės – nuo 70 iki 120 proc.

7. Laboratorijoms taikomi reikalavimai

Pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas laboratorijos turi gauti patvirtintos institucijos, veikiančios pagal ISO vadovą 58, akreditaciją, kad užtikrintų analizės kokybę. Laboratorijos turi būti akredituotos pagal EN ISO/IEC 17025 standartą.

8. Efektyvumo charakteristikos. Šešių indikatorinių PCB, atitinkančių dominančio lygmens koncentraciją, sumai taikomi kriterijai

Tikrumas	– 30 iki + 30 %
Tarpinis glaudumas (RSD, %)	≤ 20 %
Viršutinės ir žemutinės ribinių koncentracijų apskaičiavimo skirtumas	≤ 20 %

9. Rezultatų ataskaita

—

Jei įmanoma, atliekant analizę į rezultatus įtraukiama atskirų PCB giminingų junginių koncentracija, o rezultatai pateikiami kaip žemutinė ribinė, viršutinė ribinė ir vidutinė ribinė koncentracija, kad rezultatų ataskaitoje būtų kuo daugiau informacijos ir juos būtų galima aiškinti laikantis specialiųjų reikalavimų.

—

Ataskaitoje taip pat nurodomas metodas, taikytas atliekant PCB ir lipidų ekstrahavimą. Nustatomas ir pranešamas lipidų kiekis maisto produktų mėginiuose, kuriuose nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija, išreikšta riebalų pagrindu, o numatytoji riebalų koncentracija yra 0–2 proc. (vadovaujantis galiojančiais teisės aktais); kitiems mėginiams lipidų kiekio nustatyti nebūtina.

—	Turi būti pateiktos atskirų vidinių etalonų išgavos vertės, jei išgavos vertės neatitinka 6 punkte nurodyto intervalo, jei viršijama didžiausia leidžiamoji koncentracija ir visais kitais atvejais, kai to prašoma.

—

—	Jeigu į matavimo neapibrėžtį atsižvelgta taikant CCα (kaip aprašyta II priedo IV.1 punkte), šį parametrą reikia pranešti.

—	Rezultatai išreiškiami tais pačiais vienetais ir (bent) tuo pačiu reikšminių skaitmenų skaičiumi, kaip Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatyta didžiausia leidžiamoji koncentracija.

(1) Yra pakankamai masių fragmentų, kurių santykinis intensyvumas didesnis kaip 10 proc., todėl nerekomenduojama naudoti identifikacinio (-ių) jono (-ų), kurio (-ių) santykinis intensyvumas, palyginti su tiksliniu jonu yra mažesnis kaip 10 proc.

(2) Primygtinai rekomenduojama, kad tuščiosios reagento vertės indėlis į teršalo kiekį mėginyje būtų mažesnis. Laboratorija privalo rūpintis, kad tuščiųjų verčių pokytis būtų kontroliuojamas, ypač kai tuščiosios vertės yra atimamos.

23.3.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/32

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 257/2012

2012 m. kovo 22 d.

kuriuo nustatomos galvijienos eksporto grąžinamosios išmokos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 164 straipsnio 2 dalį ir 170 straipsnį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XV dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Sąjungoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis;

(2)	todėl, atsižvelgiant į esamą padėtį galvijienos rinkoje, eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162, 163, 164, 167, 168 ir 169 straipsniuose nustatytų taisyklių ir kriterijų;

(3)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalies nuostatomis, eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų;

(4)

grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Sąjungoje ir kurie yra paženklinti sveikumo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2), 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Šie produktai taip pat turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (4), reikalavimus;

(5)

2007 m. lapkričio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1359/2007, nustatančio specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus galvijų mėsos gabalus be kaulų suteikimo sąlygas (5), 7 straipsnio 2 dalies 3 pastraipoje numatyta, kad, jei eksportuotinas kiekis sudaro mažiau kaip 95 %, bet ne mažiau kaip 85 % bendros po iškaulinėjimo gautų gabalų masės, specialios grąžinamosios išmokos suma sumažinama;

(6)	šiuo metu taikytinos išmokos nustatytos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1318/2011 (6). Kadangi turėtų būti nustatytos naujos grąžinamosios išmokos, tas reglamentas turėtų būti panaikintas;

(7)	siekiant išvengti rinkos sutrikdymo, užkirsti kelią spekuliacijai rinkoje ir užtikrinti veiksmingą valdymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(8)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos už šio reglamento priede nurodytus produktus ir taikant jame nurodytą išmokų dydį skiriamos pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

2. Produktai, už kuriuos pagal 1 dalį gali būti skiriamos grąžinamosios išmokos, atitinka susijusius reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus, visų pirma yra paruošti patvirtintoje įmonėje ir tenkina ženklinimo sveikumo ženklu reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1359/2007 7 straipsnio 2 dalies 3 pastraipoje nurodytu atveju grąžinamoji išmoka už produktus, kurių kodas 0201 30 00 9100, sumažinama 3,5 EUR už 100 kg.

3 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 1318/2011 panaikinamas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. kovo 22 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(3) OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(4) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

(5) OL L 304, 2007 11 22, p. 21.

(6) OL L 334, 2011 12 16, p. 21.

PRIEDAS

Nuo 2012 m. kovo 23 d. taikomos galvijienos eksporto grąžinamosios išmokos

Produkto kodas

Paskirties šalis

Matavimo vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydžiai

0102 21 10 9140

B00

EUR už 100 kg gyvojo svorio

12,9

0102 21 30 9140

B00

EUR už 100 kg gyvojo svorio

12,9

0102 31 00 9100

B00

EUR už 100 kg gryno svorio

12,9

0102 31 00 9200

B00

EUR už 100 kg gryno svorio

12,9

0102 90 20 9100

B00

EUR už 100 kg gryno svorio

12,9

0102 90 20 9200

B00

EUR už 100 kg gryno svorio

12,9

0201 10 00 9110 (2)

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

18,3

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

10,8

0201 10 00 9130 (2)

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

24,4

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

14,4

0201 20 20 9110 (2)

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

24,4

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

14,4

0201 20 30 9110 (2)

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

18,3

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

10,8

0201 20 50 9110 (2)

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

30,5

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

17,9

0201 20 50 9130 (2)

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

18,3

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

10,8

0201 30 00 9050

US (4)

EUR už 100 kg gryno svorio

3,3

CA (5)

EUR už 100 kg gryno svorio

3,3

0201 30 00 9060 (7)

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

11,3

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

3,8

0201 30 00 9100 (3) (7)

B04

EUR už 100 kg gryno svorio

42,4

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

24,9

EUR už 100 kg gryno svorio

51,7

0201 30 00 9120 (3) (7)

B04

EUR už 100 kg gryno svorio

25,4

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

15,0

EUR už 100 kg gryno svorio

31,0

0202 10 00 9100

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

8,1

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

2,7

0202 20 30 9000

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

8,1

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

2,7

0202 20 50 9900

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

8,1

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

2,7

0202 20 90 9100

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

8,1

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

2,7

0202 30 90 9100

US (4)

EUR už 100 kg gryno svorio

3,3

CA (5)

EUR už 100 kg gryno svorio

3,3

0202 30 90 9200 (7)

B02

EUR už 100 kg gryno svorio

11,3

B03

EUR už 100 kg gryno svorio

3,8

1602 50 31 9125 (6)

B00

EUR už 100 kg gryno svorio

11,6

1602 50 31 9325 (6)

B00

EUR už 100 kg gryno svorio

10,3

1602 50 95 9125 (6)

B00

EUR už 100 kg gryno svorio

11,6

1602 50 95 9325 (6)

B00

EUR už 100 kg gryno svorio

10,3

Pastaba.

Produktų kodai ir „A“ serijos paskirties šalių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1).

Paskirties šalių kodai nurodyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19).

Kiti paskirties šalių kodai apibrėžiami taip:

B00	:	visos paskirties šalys (trečiosios valstybės, kitos teritorijos, aprūpinimas būtinomis atsargomis ir paskirties šalys, prilygintos eksporto už Sąjungos ribų paskirties šalims).
B02	:	B04 ir paskirties šalis EG.
B03	:	Albanija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Kosovas (), Juodkalnija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, aprūpinimas būtinomis atsargomis ir kuro tiekimas (paskirties šalys, išvardytos Komisijos reglamento (EB) Nr. 612/2009 33 ir 42 straipsniuose ir, jei tinka, 41 straipsnyje (OL L 186, 2009 7 17, p. 1).
B04	:	Turkija, Ukraina, Baltarusija, Moldova, Rusija, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Kirgizija, Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Libanas, Sirija, Irakas, Iranas, Izraelis, Vakarų krantas ir Gazos ruožas, Jordanija, Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Jemenas, Pakistanas, Šri Lanka, Mianmaras (Birma), Tailandas, Vietnamas, Indonezija, Filipinai, Kinija, Šiaurės Korėja, Honkongas, Sudanas, Mauritanija, Malis, Burkina Faso, Nigeris, Čadas, Žaliojo Kyšulio Respublika, Senegalas, Gambija, Gvinėja Bisau, Gvinėja, Siera Leonė, Liberija, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas, Centrinės Afrikos Respublika, Pusiaujo Gvinėja, San Tomė ir Prinsipė, Gabonas, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Ruanda, Burundis, Šventosios Elenos Sala ir priklausomos teritorijos, Angola, Etiopija, Eritrėja, Džibutis, Somalis, Uganda, Tanzanija, Seišeliai ir priklausomos teritorijos, Britų Indijos vandenyno teritorija, Mozambikas, Mauricijus, Komorai, Majotė, Zambija, Malavis, Pietų Afrika, Lesotas.

(1) Kaip apibrėžta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliucijoje Nr. 1244.

(2) Įtraukimui į šią subpoziciją reikia pateikti Komisijos reglamento (EB) Nr. 433/2007 (OL L 104, 2007 4 21, p. 3) priede nurodytą pažymą.

(3) Grąžinamoji išmoka skiriama, jei laikomasi iš dalies pakeistame Komisijos reglamente (EB) Nr. 1359/2007 (OL L 304, 2007 11 22, p. 21) ir, jei taikoma, Komisijos reglamente (EB) Nr. 1741/2006 (OL L 329, 2006 11 25, p. 7) nustatytų reikalavimų.

(4) Realizuotos laikantis Komisijos reglamente (EB) Nr. 1643/2006 (OL L 308, 2006 11 8, p. 7) numatytų sąlygų.

(5) Realizuotos laikantis Komisijos reglamente (EB) Nr. 1041/2008 (OL L 281, 2008 10 24, p. 3) numatytų sąlygų.

(6) Grąžinamoji išmoka skiriama, jei laikomasi Komisijos reglamente (EB) Nr. 1731/2006 (OL L 325, 2006 11 24, p. 12) nustatytų reikalavimų.

(7) Liesos galvijienos kiekis be riebalų nustatomas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2429/86 (OL L 210, 1986 8 1, p. 39) priede nustatyta tvarka.

Terminas „vidutinis kiekis“ – tai Komisijos reglamento (EB) Nr. 765/2002 (OL L 117, 2002 5 4, p. 6) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas ėminio dydis. Ėminys paimamas iš tos prekių siuntos dalies, kurios keliama rizika yra pati didžiausia.

23.3.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/36

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2012 m. kovo 22 d.

kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikrų Indijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių importo

(2012/163/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1. DARBO TVARKA

1.1. Inicijavimas

(1)

2011 m. gegužės 13 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių (toliau – nagrinėjamasis produktas) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)	Tą pačią dieną pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) Komisija paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių inicijavimą ir pradėjo atskirą tyrimą.

(3)

Antidempingo tyrimas pradėtas 2011 m. kovo 31 d. gavus Europos pramoninių tvirtinimo detalių instituto (EiFi) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 proc. visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2. Su tyrimu susijusios šalys

(4)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir Indijos valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(5)	Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

1.2.1. Eksportuojančių Indijos gamintojų atranka

(6)	Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių Indijos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą numatyta pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atlikti atranką dempingui nustatyti.

(7)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Indijos eksportuojančių gamintojų buvo prašoma per 15 dienų po tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie 2010 m. balandžio 1 d. – 2011 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL) vykdytą eksportą ir pardavimą vidaus rinkoje, tikslią veiklą, susijusią su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, ir visų jų susijusių bendrovių, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, pavadinimus ir veiklą.

(8)

Iš viso penki eksportuojantys Indijos gamintojai, įskaitant susijusių bendrovių grupes, per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Šios bendradarbiaujančios bendrovės nurodė eksportavusios nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Palyginus Eurostato importo duomenis ir nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimtį, apie kurį pranešė penkios bendradarbiaujančios bendrovės, matyti, kad bendradarbiavo beveik 100 proc. Indijos eksportuojančių gamintojų. Todėl atranka atlikta remiantis šių penkių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija.

(9)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, bendrovės atrinktos pagal didžiausią tipišką nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtį, kurią buvo galima tinkamai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Remdamasi eksportuojančių gamintojų pateikta informacija Komisija atrinko šešis eksportuojančius gamintojus arba eksportuojančių gamintojų grupes, kurių eksporto į Bendriją apimtis buvo didžiausias. Remiantis atrankos informacija, atrinktos bendrovės arba grupės į Sąjungą per TL eksportavo apie 99 proc. visos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytos nagrinėjamojo produkto apimties. Todėl manyta, kad atrinkus šias bendroves būtų tiriamas pagrįstas eksportuojančių gamintojų, kuriuos būtų galima išnagrinėti per turimą laikotarpį užtikrinant aukštą dalyvavimo lygį, skaičius.

1.2.2. Bendradarbiaujančių eksportuojančių Indijos gamintojų atranka

(10)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, dėl atrinktų gamintojų konsultuotasi su susijusiomis šalimis ir Indijos valdžios institucijomis. Du neatrinkti eksportuojantys gamintojai reikalavo juos taip pat įtraukti į atranką. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta 8 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos tipiškos bendrovės, nuspręsta, kad nėra būtina atrinkti daugiau bendrovių ar keisti jau atrinktas.

1.2.3. Individualus neatrinktų bendrovių nagrinėjimas

(11)	Du neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai prašė taikyti individualų nagrinėjimą ir iki nustatyto termino atsiuntė užpildytą antidempingo klausimyną.

(12)	Atsižvelgiant į išvadą, kad šis antidempingo tyrimas turėtų būti nutrauktas dėl toliau paminėtų priežasčių, individualaus nagrinėjimo prašymai nebuvo toliau nagrinėjami.

1.2.4. Sąjungos gamintojų atranka

(13)	Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu atlikti atranką žalai nustatyti.

(14)

Komisija pranešime apie inicijavimą paskelbė, kad laikinai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Iš 15 prieš pradedant tyrimą žinomų Sąjungos gamintojų remiantis jų pardavimo apimtimi, bendrovės dydžiu ir geografine padėtimi Sąjungoje atrinktos penkios bendrovės. Jų per TL pagaminto produkto kiekis sudarė apie 37 proc. viso apytikriai apskaičiuoto Sąjungoje pagaminto produkto kiekio. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos susipažinti su byla ir per 15 dienų po šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pateikti pastabas dėl šio pasirinkimo tinkamumo. Nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo šių penkių bendrovių atrinkimui.

(15)	Vėliau vienas iš penkių atrinktų Sąjungos gamintojų bendradarbiauti atsisakė. Likusių keturių atrinktų bendrovių per TL pagaminto produkto kiekis sudarė apie 31 proc. viso apytikriai apskaičiuoto Sąjungoje pagaminto produkto kiekio, todėl atrinktos bendrovės laikytos tipiškais Sąjungos gamintojais.

1.2.5. Nesusijusių importuotojų atranka

(16)

Atsižvelgiant į galimai didelį tyrime dalyvaujančių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu atlikti importuotojų atranką. Du importuotojai per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgiant į nedidelį skaičių importuotojų, kurie pranešė apie save, nuspręsta atrankos netaikyti.

1.3. Klausimyno atsakymai ir patikrinimai

(17)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms šalims, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Klausimynai išsiųsti atrinktiems eksportuojantiems Indijos gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams, bendradarbiaujantiems Sąjungos importuotojams ir visiems žinomiems su tyrimu susijusiems naudotojams.

(18)	Atsakymus pateikė atrinkti eksportuojantys gamintojai ir keturi atrinkti Sąjungos gamintojai. Klausimyno atsakymų nepateikė nei importuotojai nei naudotojai.

(19)	Komisija rinko ir tikrino visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga padaryti išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų.

(20)

Viena šalis teigė, kad vienas iš eksportuojančių gamintojų pateikė per daug prašymų užtikrinti konfidencialumą ir nepateikė pakankamai reikšmingų viešai skelbiamų klausimyno atsakymų. Todėl į šios bendrovės pateiktą informaciją neturėtų būti atsižvelgiama ir atliekant tyrimą ji turėtų būti laikoma nebendradarbiaujančia šalimi.

(21)

Tačiau dar kartą įvertinus nekonfidencialų šio eksportuojančio gamintojo atsakymų variantą, susidedantį iš pirminių atsakymų ir pagal raštą dėl pateiktos informacijos neišsamumo pateiktų išsamių atsakymų, nustatyta, kad jie yra pakankamai išsamūs, kad galėtų būti viešai skelbiami kaip reikšmingi atsakymai. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(22)

Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojai:

—	Inox Viti di Cattinori Bruno & C.s.n.c., Grumello del Monte, Italija;

—	Bontempi Vibo S.p.A., Rodengo Saiano, Italija;

—	Ugivis S.A., Belley, Prancūzija.

Indijos eksportuojantys gamintojai:

—	Viraj Profiles Limited, Boisar, Thanės r., Maharaštra;

—	Agarwal Fastners Pvt. Ltd., Vasai (East), Thanės r., Maharaštra;

—	Raajratna Ventures Ltd., Ahmedabadas, Gudžaratas.

1.4. Tiriamasis laikotarpis

(23)	Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2010 m. balandžio 1 d.–2011 m. kovo 31 d. laikotarpis. Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2008 m. sausio mėn. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1. Nagrinėjamasis produktas

(24)	Nagrinėjamasis produktas yra Indijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržos ir jų dalys (toliau NPS), kurių klasifikaciniai KN kodai šiuo metu yra 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70.

2.2. Panašus produktas

(25)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto, Indijos vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto bei Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungos rinkoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės bei pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šie produktai buvo laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3. DEMPINGAS

3.1. Normalioji vertė

(26)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija visų pirma nustatė, ar atrinktų Indijos eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimas nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y., ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 proc. jų visos eksporto į Sąjungą per TL pardavimo apimties.

(27)	Vienu atveju nustatyta, kad atrinkto eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas. Šio eksportuojančio gamintojo normalioji vertė turėjo būti nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

3.1.1. Atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, kurių pardavimo apimtis vidaus rinkoje iš esmės yra tipiška

(28)	Komisija nustatė atrinktų eksportuojančių gamintojų, kurie vidaus rinkoje iš esmės parduoda tipišką produkto kiekį, tuos vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktus, kurie yra tokie patys arba labai panašūs į eksportui į Sąjungą parduodamų rūšių produktus.

(29)	Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 proc. visos panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(30)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar nagrinėjamų bendrovių pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo padaryta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį santykį.

(31)

Tais atvejais, kai grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms ar už jas didesnė, tam tikros rūšies produkto pardavimo apimtis sudarė daugiau nei 80 proc. visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir vidutinė svertinė šios rūšies produkto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė nustatyta pagal faktinę vidaus rinkos kainą. Ši kaina apskaičiuota kaip viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(32)

Tais atvejais, kai tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė 80 proc. arba mažiau visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba kai tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta pagal faktinę vidaus rinkos kainą, apskaičiuotą kaip tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(33)

Tų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje parduotas kiekis nebuvo tipiškas, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Todėl prie eksportuotojo vidutinių gamybos sąnaudų per TL (pagal skirtingų rūšių produktus) buvo pridėtos pardavimo, bendrosios ir administracinės (toliau – PBA) sąnaudos bei pagrįstas pelno dydis. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi, PBA sąnaudų ir pelno dydžio procentinės dalys nustatytos pagal atitinkamo eksportuojančio gamintojo vidutines svertines PBA sąnaudas ir pelno, gauto pardavus kiekvienos rūšies produktą įprastinėmis prekybos sąlygomis, dydį.

3.1.2. Atrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kurio produkto pardavimo apimtis vidaus rinkoje nėra tipiška

(34)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kurio parduodamas produkto kiekis vidaus rinkoje nėra tipiškas, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, prie bendrovės panašaus produkto gamybos sąnaudų pridedant PBA sąnaudas ir pagrįsto pelno, gauto pardavus skirtingų rūšių produktą per TL, dydį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi, PBA sąnaudų ir pelno dydžio procentinės dalys nustatytos pagal eksportuojančio gamintojo vidutines svertines PBA sąnaudas ir pelno, gauto pardavus kiekvienos rūšies produktą įprastinėmis prekybos sąlygomis, dydį.

3.2. Eksporto kaina

(35)	Pardavimo eksportui kainos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

3.3. Palyginimas

(36)	Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(37)	Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(38)	Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į transporto, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, pakavimo ir kreditų išlaidas, sąskaitoje faktūroje nenurodytas nuolaidas bei komisinius.

3.4. Dempingo skirtumai

3.4.1. Atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams

(39)	Atrinktų bendrovių kiekvienos į Sąjungą eksportuotos rūšies nagrinėjamojo produkto svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(40)

Remiantis pirmiau nurodyta metodika, nustatyti tokie procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai:

Bendrovė	Dempingo skirtumas
Viraj Profiles Ltd.	0 %
Agarwal Fasteners Pvt. Ltd.	37,6 %
Raajratna Ventures Ltd.	12,0 %

(41)	Tačiau reikėtų paminėti, kad eksportuojančio Indijos gamintojo, kuriam dempingas nenustatytas, eksporto apimtis sudarė 87 proc. viso iš Indijos į Sąjungą eksportuojamo kiekio.

(42)

Remdamasis Komisijos informacijos atskleidimo dokumento analize skundo pateikėjas apskaičiavo 25 proc. skirtumą tarp dempingą vykdžiusių eksportuojančių gamintojų ir dempingo nevykdžiusios bendrovės normaliosios vertės. Skundo pateikėjas tvirtino, kad toks skirtumas konkurencinėje rinkoje yra neįmanomas, o nerūdijančio plieno sąvaržų pramonėje – nebūdingas. Be to, skundo pateikėjo teigimu, dempingo nevykdantis eksportuojantis gamintojas įsigijo nerūdijančio plieno laužo iš susijusių Sąjungos bendrovių ir todėl apskaičiuojant gamybos sąnaudas negalima remtis šios žaliavos pirkimo kainomis.

(43)

Dempingo nevykdžiusio bendradarbiaujančio eksportuotojo normalioji vertė apskaičiuota remiantis jo atskirų rūšių produktų gamybos sąnaudomis, kurios yra mažesnės, nei kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų. Tai daugiausiai susiję su tuo, kad pirmoji bendrovė pati gamina nerūdijantį plieną iš nerūdijančio plieno laužo, todėl ji yra visapusiškai integruota ir naudojasi masto ekonomijos privalumais, o pastarosios bendrovės perka nerūdijančio plieno vielos strypus (pagrindinę žaliavą nerūdijančio plieno sąvaržų gamybai) atviroje rinkoje, be kita ko, iš dempingo nevykdžiusio bendradarbiaujančio eksportuotojo.

(44)

Dempingą vykdžiusių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normalioji vertė dažniausiai apskaičiuota remiantis atskirų rūšių produktų pardavimo vidaus rinkoje kainomis. Konkurencija Indijos vidaus rinkoje yra labai ribota ir dempingo nevykdžiusio bendradarbiaujančio eksportuotojo per TL vidaus rinkoje parduotas kiekis nebuvo tipiškas.

(45)

Dėl dempingo nevykdžiusio eksportuojančio gamintojo nerūdijančio plieno laužo įsigijimo tyrimo metu nustatyta, kad ši bendrovė įsigijo laužo tiek iš susijusių, tiek iš nesusijusių tiekėjų; iš pastarųjų įsigyta daugiau nei 70 proc. viso kiekio. Pirkimo kainų lygiai abejais įsigijimo atvejais buvo panašūs, taip pat atsižvelgiant į laužo klasės rūšį.

(46)	Todėl nustatyta atrinktų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė yra patvirtinama, o skundo pateikėjo teiginiai buvo atmesti.

3.4.2. Kitiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams

(47)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų svertinis vidutinis dempingo skirtumas apskaičiuotas pagal dempingą vykdžiusiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotus skirtumus, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Tuo remiantis neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas 24,6 proc. CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas.

(48)

Atskleidus Komisijos ketinimą nutraukti tyrimą, vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis Indijos gamintojas primygtinai reikalavo, kad jo prašymas taikyti individualų nagrinėjimą būtų priimtas, teigdamas, kad atskleistas neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas neatspindėjo jo padėties.

(49)	Komisija neįvertino prašymo taikyti individualų nagrinėjimą, nes jei tyrimas nutraukiamas, skirtumo nustatymas nebelaikomas ginčijamu klausimu.

3.4.3. Nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams

(50)

Kalbant apie visus kitus Indijos eksportuotojus, Komisija pirmiausia nustatė jų bendradarbiavimo lygį. Iš visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gautuose atrankos klausimyno atsakymuose nurodytas visas eksportuotas kiekis palygintas su visu iš Indijos importuotu kiekiu, apskaičiuotu pagal Eurostato statistinius duomenis. Nustatytas 97 proc. bendradarbiavimo lygis. Šiuo pagrindu nustatytas aukštas bendradarbiavimo lygis. Todėl manyta, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, atitinkantį atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą vidutinį dempingo skirtumą. Iš turimos informacijos matyti, kad nebendradarbiaujančių Indijos eksportuotojų vidutinės eksporto kainos per TL buvo tokios pačios kaip ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų. Be to, nėra duomenų, kad nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normaliosios vertės skyrėsi nuo bendradarbiaujančių.

(51)	Tuo pagrindu nustatytas dempingo lygis visos šalies mastu buvo 24,6 proc. CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

4. SĄJUNGOS PRAMONĖ

4.1. Sąjungos gamyba

(52)

Norint nustatyti visą Sąjungoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, taip pat skunde nurodyta informacija, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktais duomenimis ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(53)	Tuo remiantis nustatyta, kad Sąjungoje per TL iš viso pagaminta 52 000 tonų produkto. Šiam kiekiui priskiriama visų apie save pranešusių Sąjungos gamintojų gamybos apimtis ir gamintojų, kurie atliekant tyrimą nuomonės nepateikė, apytikriai apskaičiuotas pagamintas kiekis.

(54)

Kaip anksčiau nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, tiriant Sąjungos gamintojus buvo atlikta atranka. Iš 15 Sąjungos gamintojų, pateikusių duomenis prieš tyrimo inicijavimą, atrinktos 5 bendrovės. Tačiau vėliau, kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, viena bendrovė nusprendė nebendradarbiauti atliekant tyrimą. Likusių atrinktų bendradarbiaujančių bendrovių pagaminto produkto kiekis sudarė apie 32 proc. viso apytikriai apskaičiuoto per TL Sąjungos pagaminto produkto kiekio, todėl jos laikytos tipiškais Sąjungos gamintojais.

4.2. Sąjungos pramonė

(55)	Visi žinomi Sąjungos gamintojai, minimi 52 konstatuojamojoje dalyje, laikomi Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

5. ŽALA

5.1. Įžanginės pastabos

(56)

Siekiant įvertinti susijusius žalos veiksnius taip pat remtasi atitinkamais Eurostato importo statistiniais duomenimis, skunde pateiktais duomenimis, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktais duomenimis ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(57)	Žalos analizė, susijusi su makroekonominiais duomenimis, kaip antai gamybos pajėgumas, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas ir našumas, yra pagrįsta visos Sąjungos pramonės duomenimis.

(58)	Žalos analizė, susijusi su mikroekonominiais duomenimis, kaip antai sandorių kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, atsargos ir darbo užmokestis, yra pagrįsta atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis.

(59)

Keturi atrinkti Sąjungos gamintojai taip pat atrinkti antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Kinijos ir Taivano kilmės NPS, galiojimo termino peržiūrai, kuri baigta 2012 m. sausio 7 d. (4) Atliekant minėtą peržiūrą buvo atrinkta kita bendrovė, kuri neatrinkta atliekant šį tyrimą. Kadangi žalos analizės ir priemonių galiojimo termino peržiūros nagrinėjamasis laikotarpis iš dalies sutampa, 2008 ir 2009 m. duomenys, išskyrus minėtą bendrovę, yra tokie patys. Atskleidus 2008 ir 2009 m. duomenis būtų įmanoma nustatyti šiuo atveju neatrinktos bendrovės duomenis, todėl buvo indeksuoti mikro rodikliai, kaip antai atsargos, darbo užmokestis, investicijos, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža ir pelningumas.

5.2. Sąjungos suvartojimas

(60)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis skunde nurodyta Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtimi, sutikrinta su atrinktų bendrovių klausimyno atsakymais, ir patikrintais atrinktų gamintojų pateiktais duomenimis. Be to, taip pat atsižvelgta į Eurostato duomenis apie importo apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(61)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Sąjungos suvartojimo raida tokia:

1 lentelė

	2008 m.	2009 m.	2010 m.	TL
Sąjungos suvartojimas (tonomis)	120 598	101 143	122 345	131 457
Indeksas (2008 m. = 100)	100	84	101	109
Šaltinis – Eurostato duomenys, skunde pateikti duomenys ir klausimyno atsakymai.

(62)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras suvartojimas ES rinkoje padidėjo 9 proc. 2008–2009 m. dėl tariamo neigiamo finansų krizės poveikio rinkai visame pasaulyje suvartojimas sumažėjo net 16 proc., tačiau 2009–2010 m. jis padidėjo 21 proc., o 2010–TL išaugo dar 7 proc.

5.3. Importas iš Indijos

(63)

Importo iš Indijos į Sąjungą raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

2 lentelė

	2008 m.	2009 m.	2010 m.	TL
Importo iš Indijos apimtis (tonomis)	14 546	18 883	21 914	24 072
Indeksas (2008 m. = 100)	100	130	151	165
Rinkos dalis	12,1 %	18,7 %	17,9 %	18,3 %
Indeksas (2008 m. = 100)	100	155	149	152
Šaltinis – Eurostato duomenys ir eksportuojančių gamintojų pateikti klausimyno atsakymai.

(64)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Indijos padidėjo net 65 proc. Jis labiausiai išaugo 2008–2009 m., kai importas padidėjo 30 proc., o suvartojimas sumažėjo 16 proc. Kasmet Indijos importas toliau augo – 2010 m. importas padidėjo 16 proc., o per TL – 10 proc.

5.4. Importo kaina ir priverstinis kainų mažinimas

3 lentelė

	2008 m.	2009 m.	2010 m.	TL
Vidutinė importo kaina (EUR už toną)	3 531	2 774	2 994	3 216
Indeksas (2008 m. = 100)	100	79	85	91
Šaltinis – Eurostato duomenys ir atrinktų ES gamintojų pateikti klausimyno atsakymai.

(65)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš Indijos kainos iš viso sumažėjo 9 proc. Todėl Indijai tenkanti rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 12,1 proc. iki 18,3 proc. Labiausiai ji didėjo 2008–2009 m., kai Indijos eksportuotojų užimama rinkos dalis padidėjo daugiau nei 6 procentiniais punktais.

(66)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš Indijos importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į galiojančius muitus ir išlaidas po importo.

(67)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatyta, kad kainos priverstinai sumažintos 3–13 proc. Šiuo atžvilgiu reikėtų paminėti, kad dempingo nevykdžiusio eksportuojančio Indijos gamintojo priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo didžiausias.

5.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

(68)	Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei buvo vertinami visi ekonominiai rodikliai, nustatyti Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu.

5.5.1. Gamybos pajėgumai, gamyba ir pajėgumų naudojimas

4 lentelė

	2008 m.	2009 m.	2010 m.	TL
Gamybos apimtis (tonomis)	69 514	56 396	62 213	51 800
Indeksas (2008 m. = 100)	100	81	89	75
Gamybos pajėgumai (tonomis)	140 743	127 200	128 796	111 455
Indeksas (2008 m. = 100)	100	90	92	79
Pajėgumų naudojimas	49 %	44 %	48 %	46 %
Indeksas (2008 m. = 100)	100	90	98	94
Šaltinis – visa Sąjungos pramonė.

(69)

Iš pateiktos lentelės matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis gerokai sumažėjo – 25 proc. Sumažėjus paklausai, 2009 m. taip pat gerokai sumažėjo gamybos apimtis (19 proc.), tačiau 2010 m. ji padidėjo apytiksliai 10 proc. Nors per TL Sąjungos suvartojimas padidėjo 7 proc., palyginti su ankstesniais metais Sąjungos gamybos apimtis vėl sumažėjo apie 17 proc.

(70)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo apie 21 proc. Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo ir visą laiką nesiekė 50 proc.

5.5.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

5 lentelė

	2008 m.	2009 m.	2010 m.	TL
Pardavimo apimtis (tonomis)	56 042	44 627	45 976	48 129
Indeksas (2008 m. = 100)	100	80	82	86
Rinkos dalis	46,5 %	44,1 %	37,6 %	36,6 %
Indeksas (2008 m. = 100)	100	95	81	79
Šaltinis – visa Sąjungos pramonė.

(71)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjant suvartojimui (+9 proc.) pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje parduoto panašaus produkto pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 proc. Dėl to rinkos dalis nuo 46,5 proc. 2008 m. sumažėjo iki 36,6 proc. TL. Pardavimo apimtis 2009 m. smarkiai sumažėjo (-20 proc.), tačiau 2010 m. ir per TL šiek tiek atsigavo.

5.5.3. Augimas

(72)	2008 m. – TL Sąjungos suvartojimas padidėjo 9 proc. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo atitinkamai 14 proc. ir 21 proc. Tuo pačiu metu importo apimtis iš Indijos padidėjo 65 proc.

5.5.4. Užimtumas

6 lentelė

	2008 m.	2009 m.	2010 m.	TL
Darbuotojų skaičius	1 007	863	821	761
Indeksas (2008 m. = 100)	100	86	82	76
Našumas (vienetai vienam darbuotojui) Indeksas (2008 m. = 100)	100	95	110	99
Šaltinis – visa Sąjungos pramonė.

(73)	Dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės veiklos nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius buvo atitinkamai sumažintas 24 proc. 2008 m.–TL vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 6 proc.

(74)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, sumažėjo 1 proc. 2009 m. jis pasiekė žemiausią lygį, o artėjant TL ėmė kilti.

5.5.5. Vidutinės Sąjungos vieneto kainos

7 lentelė

	2008 m.	2009 m.	2010 m.	TL
Vieneto kaina ES nesusijusiems pirkėjams (EUR už toną)	4 336	2 792	3 914	4 244
Indeksas (2008 m. = 100)	100	64	90	98
Šaltinis – atrinktų gamintojų pateikti klausimyno atsakymai.

(75)	Vidutinės pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 proc. 2009 m. dėl ekonominio nuosmukio ir 21 proc. sumažėjusių importo iš Indijos kainų Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti pardavimo kainas 36 proc. 2010 m. ir per TL Sąjungos pramonės pardavimo kainos vėl padidėjo.

(76)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 2009 m. pardavimo kainų sumažėjimą iš dalies nulėmė sumažėjusios sąnaudos, kurios, palyginti su 2008 m. lygiu, sumažėjo 18 proc. Sąnaudos iš esmės mažėjo dėl sumažėjusių žaliavų, ypač nikelio, kurio kaina labai kinta, kainų. Vis dėlto 2009 m. dėl didėjančio Indijos importo mažomis kainomis Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas labiau nei mažėjo sąnaudos.

5.5.6. Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

8 lentelė

	2008 m.	2009 m.	2010 m.	TL
ES pardavimo pelningumas (grynojo pardavimo %) Indeksas (2008 m. = 100)	– 100	– 442	–74	–24
Grynųjų pinigų srautas Indeksas (2008 m. = 100)	– 100	–1 827	–40	– 171
Investicijos (EUR) Indeksas (2008 m. = 100)	100	29	59	6
Investicijų grąža Indeksas (2008 m. = 100)	– 100	– 284	–59	–28
Šaltinis – atrinktų ES gamintojų pateikti klausimyno atsakymai.

(77)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net jei pardavimo kainų sumažėjimą iš dalies nulėmė sumažėjusios sąnaudos, NPS importas iš Indijos darė spaudimą Sąjungos pramonės kainoms. Nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios Sąjungos pramonės pelningumas buvo neigiamas. Ypač 2009 m. dėl didėjančio Indijos importo mažomis kainomis Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas labiau nei mažėjo sąnaudos. Todėl tais metais labai sumažėjo pelningumas. Nors 2010 m. ir per TL pelningumas padidėjo, jis vis tiek liko neigiamas.

(78)	Grynųjų pinigų srautas (t. y. pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą) kito panašiai kaip pelningumas. 2009 m. jis pasiekė žemiausią lygį, o po to ėmė kilti ir per TL tapo teigiamas.

(79)	Po investicijų į NPS gamybą 2008 m. nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo apytiksliai 94 proc. Panaši neigiama investicijų grąžos raidos tendencija atitiko neigiamus Sąjungos pramonės rezultatus nagrinėjamuoju laikotarpiu ir visada išliko neigiama.

(80)	Iš pelningumo, grynųjų pinigų srauto raidos ir žemo investicijų lygio matyti, kad ES gamintojai galėjo patirti sunkumų didindami kapitalą.

5.5.7. Atsargos

9 lentelė

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargos.

Indeksas (2008 m. = 100)

100

103

Šaltinis – atrinktų ES gamintojų pateikti klausimyno atsakymai.

(81)	Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 3 proc. 2009 m. atsargų lygis laikotarpio pabaigoje sumažėjo 8 proc., o 2010 m. ir per TL jis padidėjo atitinkamai 8 proc. ir 3 proc.

5.5.8. Faktinio dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po ankstesnio dempingo

(82)

Primenama, kad nustatyta, jog didžiausias eksportuojantis Indijos gamintojas, kurio eksporto apimtis sudarė 87 proc. iš Indijos į Sąjungą per TL eksportuojamo kiekio, dempingo nevykdė. Todėl importas dempingo kaina sudarė 13 proc. bendros NPS eksporto iš Indijos į Sąjungą apimties. Atsižvelgiant į importo dempingo kaina iš Indijos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikį Sąjungos pramonei galima laikyti nereikšmingu.

5.6. Išvada dėl žalos

(83)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo daugelis žalos rodiklių, kaip antai gamyba (-25 proc.), pajėgumų naudojimas (-6 proc.), pardavimo apimtis (-14 proc.), rinkos dalis (-21 proc.) ir užimtumas (-24 proc.). Didėjant suvartojimui pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo. Palyginti su 2009 m., 2010 m. ir per TL pardavimo apimtis šiek tiek padidėjo, tačiau Sąjungos pramonė nesugebėjo atgauti prarastos rinkos dalies dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjančio importo iš Indijos, dėl kurio Sąjungos pramonės kainos buvo nuolatos priverstinai mažinamos.

(84)	Be to, padarytas didelis poveikis su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui ir pelningumui. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonės pajėgumui padidinti kapitalą taip pat padarytas neigiamas poveikis.

(85)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

6. PRIEŽASTINIS RYŠYS

6.1. Įžanga

(86)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis nagrinėta, ar dėl Indijos kilmės importo dempingo kainomis Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kurią galėjo padaryti tie kiti veiksniai, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(87)

Primenama, kad nustatyta, jog 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse nurodytas didžiausias eksportuojantis Indijos gamintojas, kurio eksporto apimtis sudarė 87 proc. iš Indijos į Sąjungą per TL eksportuojamo kiekio, dempingo nevykdė. Todėl tik 13 proc. į Sąjungą per TL eksportuojamo Indijos nagrinėjamojo produkto kiekio importuota dempingo kainomis. Šio importo dempingo kaina rinkos dalis TL sudarė 2 proc.

6.2. Importo dempingo kaina poveikis

(88)	Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 9 proc., o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo atitinkamai 14 proc. ir 21 proc.

(89)	Dėl kainų nustatyta, kad dėl vidutinių dempingo kaina vykdomo importo kainų priverstinai mažinamos vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos. Tačiau jos buvo apytiksliai 12 proc. didesnės nei dempingo nevykdžiusios Indijos bendrovės kainos.

(90)	Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikoma, kad jei dėl ribotos importo iš Indijos dempingo kaina, kuri buvo didesnė už ne dempingo kaina importuojamo produkto kainą, apimties pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis, toks poveikis buvo labai ribotas.

6.3. Kitų veiksnių poveikis

6.3.1. Importas ne dempingo kaina iš Indijos

(91)

Bendra importo iš Indijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 65 proc., todėl importo iš šios šalies užimama rinkos dalis padidėjo nuo 12,1 proc. iki 18,3 proc. Vis dėlto, kaip paaiškinta anksčiau, importas ne dempingo kaina sudarė 87 proc. bendros eksporto iš Indijos per TL apimties ir TL jam teko 15 proc. rinkos dalies, palyginti su 2 proc. rinkos dalimi, tuo pačiu laikotarpiu tekusia importui dempingo kaina iš Indijos.

(92)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Indijos kainos iš viso sumažėjo 9 proc. ir visą laiką buvo mažesnės nei importo iš kitų pasaulio šalių kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Tačiau reikėtų paminėti, kad, kaip paaiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos labiau dėl vidutinių ne dempingo kaina vykdomo importo kainų nei dėl importo dempingo kaina.

6.3.2. Importas iš kitų trečiųjų šalių

10 lentelė

	2008 m.	2009 m.	2010 m.	TL
Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis (tonomis)	50 010	37 633	54 454	59 255
Indeksas (2008 m. = 100)	100	75	109	118
Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis	41,5 %	37,2 %	44,5 %	45,1 %
Indeksas (2008 m. = 100)	100	90	107	109
Vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina (EUR už toną)	5 380	5 236	5 094	5 234
Indeksas (2008 m. = 100)	100	97	95	97
Importo iš Malaizijos apimtis (tonomis)	13 712	9 810	9 611	9 966
Importo iš Malaizijos rinkos dalis	11,4 %	9,7 %	7,9 %	7,6 %
Vidutinė importo iš Malaizijos kaina (EUR už toną)	4 203	2 963	3 324	3 633
Importo iš Filipinų apimtis (tonomis)	7 046	5 406	15 576	18 149
Importo iš Filipinų rinkos dalis	5,8 %	5,3 %	12,7 %	13,8 %
Vidutinė importo iš Filipinų kaina (EUR už toną)	4 645	3 474	3 714	3 912
Importo iš Kinijos Liaudies Respublikos apimtis (tonomis)	2 332	2 452	3 217	3 288
Importo iš Kinijos Liaudies Respublikos rinkos dalis	1,9 %	2,4 %	2,6 %	2,5 %
Vidutinė importo iš Kinijos Liaudies Respublikos kaina (EUR už toną)	4 004	4 561	5 272	5 648
Importo iš Taivano apimtis (tonomis)	4 304	3 703	6 451	6 640
Importo iš Taivano rinkos dalis	3,6 %	3,7 %	5,3 %	5,1 %
Vidutinė importo iš Taivano kaina (EUR už toną)	5 092	4 719	4 755	4 943
Šaltinis – Eurostatas.

(93)	Pagal Eurostato duomenis kitų trečiųjų šalių kilmės NPS importo į Sąjungą apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 18 proc. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinės importo kainos sumažėjo apytiksliai 3 proc., o užimama rinkos dalis padidėjo apie 9 proc.

(94)

Nuo 2005 m. lapkričio 19 d. importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės NPS buvo taikomos antidempingo priemonės. Nepaisant šių priemonių taikymo, importas iš šių dviejų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo, nors užimamos rinkos dalys išliko palyginti nedidelės – atitinkamai 2,5 proc. ir 5,1 proc. per TL. Kiti pagrindiniai importo šaltiniai yra Filipinai ir Malaizija. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ypač padidėjo importas iš Filipinų, jų rinkos dalis išaugo nuo 5,8 proc. 2008 m. iki 13,8 proc. per TL.

(95)

Dėl Malaizijos, nagrinėjamuoju laikotarpiu vyravo mažėjimo tendencija, tačiau per TL importas vis dar sudarė 7,6 proc. rinkos dalies. Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo importo iš Filipinų apimtis. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vidutinė importo iš Filipinų kaina buvo daug didesnė (t. y. apie 20 proc.) nei vidutinė NPS iš Indijos kaina.

(96)	Dėl importo kainų, vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabilios ir visada buvo didesnės nei vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos ar vidutinės importo iš Indijos kainos.

(97)	Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių Sąjungos pramonei materialinė žala nebuvo daroma.

6.3.3. Ekonomikos krizė

(98)	Iš dalies galima paaiškinti, kad Sąjungos suvartojimo sumažėjimą 2009 m. lėmė ekonomikos krizė. Tačiau pažymėtina, kad nepaisant 2009 m. 16 proc. sumažėjusio suvartojimo, Indijos importo apimtis padidėjo 30 proc.

(99)	2010 m. ir per TL Sąjungos suvartojimas sutapo su bendruoju ekonominiu atsigavimu. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo tik nežymiai – 3 proc. 2010 m. ir 4,7 proc. per TL. Tai prilyginama metiniam Indijos importo padidėjimui atitinkamai 16 proc. ir 10 proc.

(100)

Įprastomis ekonomikos sąlygomis ir jeigu nėra daromas didelis spaudimas kainoms ir importo iš Indijos lygis nėra padidėjęs, Sąjungos pramonė galėjo turėti tam tikrų sunkumų įveikti sumažėjusį suvartojimą ir padidėjusias pastovias vieneto sąnaudas dėl sumažėjusio pajėgumų naudojimo. Tačiau Indijos importas mažomis kainomis, kurio didžioji dalis nebuvo vykdoma dempingo sąlygomis, sustiprino ekonomikos nuosmukio poveikį, ir net bendrojo ekonomikos atsigavimo laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti ir atgauti dėl Indijos importo prarastos rinkos dalies.

(101)

Todėl, nors 2008–2009 m. ekonomikos krizė galėjo prisidėti prie prastų Sąjungos pramonės rodiklių, šis poveikis negali būti laikomas reikšmingu žalingai Sąjungos pramonės padėčiai.

6.3.4. Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

12 lentelė

	2008 m.	2009 m.	2010 m.	TL
Pardavimas eksportui (tonomis)	967	689	933	884
Indeksas (2008 m. = 100)	100	71	97	91
Vieneto pardavimo kaina (EUR)	4 770	3 060	4 020	4 313
Indeksas (2008 m. = 100)	100	64	84	90
Šaltinis – atrinktų ES gamintojų pateikti klausimyno atsakymai.

(102)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui apimtis sumažėjo 9 proc., o vidutinės eksporto kainos – 10 proc. Nors negalima atmesti, kad neigiama eksporto veiklos rezultatų tendencija galėjo toliau daryti neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, laikoma, kad atsižvelgiant į mažą su pardavimu Sąjungos rinkoje susijusio eksporto apimtį, nustatytos žalos atžvilgiu šis poveikis nebuvo reikšmingas.

6.4. Išvada dėl priežastinio ryšio

(103)

Išnagrinėjus nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį itin padidėjo Indijos kilmės importo mažomis kainomis apimtis ir rinkos dalis. Taip pat nustatyta, kad dėl šio importo Sąjungos pramonė buvo priversta nuolat mažinti kainas Sąjungos rinkoje.

(104)

Tačiau, nustačius, kad didžiausias eksportuojantis Indijos gamintojas, kurio eksportas sudarė 87 proc. eksporto iš Indijos į Sąjungą per TL, neeksportavo NPS dempingo kaina, laikoma, kad nebuvo galima galutinai nustatyti priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina, kuris sudarė tik 13 proc. viso iš Indijos eksportuojamo produkto kiekio, ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. Iš tiesų, atsižvelgiant į ribotą eksporto dempingo kaina apimtį, labai mažą jam tenkančią rinkos dalį (2 proc.) ir tai, kad eksporto dempingo sąlygomis kainos buvo vidutiniškai 12 proc. didesnės nei ne dempingo sąlygomis importuotų prekių, negalima teigti, kad eksportas iš Indijos dempingo kaina galėtų daryti žalą Sąjungos pramonei.

(105)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, įskaitant importą ne dempingo kaina, importą iš kitų trečiųjų šalių, ekonomikos krizę ir atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto rodiklius, kurie galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad Sąjungos pramonei žala veikiausiai padaryta dėl importo iš Indijos ne dempingo kaina, kuris sudarė 87 proc. viso eksporto iš Indijos į Sąjungą per TL ir buvo vykdytas daug mažesnėmis kainomis, nei importas dempingo kaina.

7. ANTIDEMPINGO TYRIMO NUTRAUKIMAS

(106)

Nenustačius reikšmingo priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos, laikoma, kad antidempingo priemonės nebūtinos ir todėl pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 2 dalį šis antidempingo tyrimas turėtų būti nutrauktas.

(107)

Apie tai pranešta skundo pateikėjui ir visoms kitoms suinteresuotosioms šalims, joms taip pat suteikta galimybė teikti pastabas. Pateiktos pastabos nepakeitė išvados, kad šis antidempingo tyrimas turėtų būti nutrauktas.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Antidempingo tyrimas dėl tam tikrų Indijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių, kurių KN kodai šiuo metu yra 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70, importo nutraukiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2012 m. kovo 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) OL C 142, 2011 5 13, p. 30.

(3) OL C 142, 2011 5 13, p. 36.

(4) OL L 5, 2012 1 7, p. 1.

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2012.084.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 84

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	55 tomas 2012m. kovo 23d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2012 m. kovo 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 252/2012, kuriuo nustatomi ėminių ėmimo ir analizės metodai, taikomi vykdant oficialią dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1883/2006 ( 1 )	1
	*	2012 m. kovo 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 253/2012, kuriuo 167-ąjį kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu	23
		2012 m. kovo 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 254/2012, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	26
		2012 m. kovo 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 255/2012, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 971/2011 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2011–2012 prekybos metais	28
		2012 m. kovo 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 256/2012, kuriuo nustatomos tipinės kainos paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95	30
		2012 m. kovo 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 257/2012, kuriuo nustatomos galvijienos eksporto grąžinamosios išmokos	32
		SPRENDIMAI
		2012/163/ES
	*	2012 m. kovo 22 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikrų Indijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių importo	36

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	CR	52,7
	IL	188,6
	JO	64,0
	MA	45,8
	TN	68,9
	TR	90,6
	ZZ	85,1
0707 00 05	JO	107,2
	TR	206,0
	ZZ	156,6
0709 91 00	EG	79,1
0709 91 00	ZZ	79,1
0709 93 10	JO	225,1
	MA	59,1
	TR	128,8
	ZZ	137,7
0805 10 20	BR	35,0
	EG	47,2
	IL	80,8
	MA	51,2
	TN	58,4
	TR	67,2
	ZZ	56,6
0805 50 10	EG	43,8
	TR	46,7
	ZZ	45,3
0808 10 80	AR	89,5
	BR	86,3
	CA	125,0
	CL	90,8
	CN	112,4
	MK	31,8
	US	159,9
	UY	74,9
	ZA	119,9
	ZZ	98,9
0808 30 90	AR	92,2
	CL	112,3
	CN	63,0
	ZA	92,7
	ZZ	90,1

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 12 10 (1)	44,97	0,00
1701 12 90 (1)	44,97	1,12
1701 13 10 (1)	44,97	0,00
1701 13 90 (1)	44,97	1,41
1701 14 10 (1)	44,97	0,00
1701 14 90 (1)	44,97	1,41
1701 91 00 (2)	49,59	2,59
1701 99 10 (2)	49,59	0,00
1701 99 90 (2)	49,59	0,00
1702 90 95 (3)	0,50	0,22

KN kodas	Prekių aprašymas	Tipinė kaina (EUR/100 kg)	3 straipsnio 3 dalyje nurodytas užstatas (EUR/100 kg)	Kilmės šalis (1)
0207 12 10	Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „70 % viščiukais“ skerdenos	131,3	0	AR
0207 12 90	Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, taip pat be kaklų, širdžių, kepenų ir skilvių, vadinamos „65 % viščiukais“ bei turinčios kitą pavidalą skerdenos	137,8	0	AR
0207 12 90		129,0	0	BR
0207 14 10	Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, be kaulų	288,1	4	AR
		228,1	22	BR
		325,0	0	CL
0207 27 10	Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, be kaulų	325,1	0	BR
0207 27 10		415,6	0	CL
0408 11 80	Kiaušinių tryniai	335,6	0	AR
0408 91 80	Kiaušiniai be lukštų, džiovinti	345,0	0	AR
1602 32 11	Nevirti gaidžių ar vištų pusgaminiai	291,6	0	BR
1602 32 11	Nevirti gaidžių ar vištų pusgaminiai	353,2	0	CL
3502 11 90	Džiovinti ovalbuminai	522,3	0	AR


	(1) Tekstas svarbus EEE