21.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/1

(1)

2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvoje 2000/75/EB, nustatančioje mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (3), nustatytos mėlynojo liežuvio ligos kontroliavimo taisyklės, kovos su ja ir jos likvidavimo priemonės, įskaitant apsaugos ir priežiūros zonų nustatymo ir mėlynojo liežuvio ligos vakcinų naudojimo taisykles;

(2)

anksčiau Sąjungoje buvo užregistruoti tik pavieniai tam tikrų mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipų sukelti protrūkiai. Tie protrūkiai daugiausia pasitaikydavo pietinėse Sąjungos dalyse. Vis dėlto priėmus Direktyvą 2000/75/EB, o ypač po to, kai 2006 m. ir 2007 m. į Sąjungą pateko mėlynojo liežuvio ligos viruso 1 ir 8 serotipai, mėlynojo liežuvio ligos virusas Sąjungoje išplito plačiau, o kai kuriose teritorijose liga gali tapti endemine. Todėl tapo sunku kontroliuoti viruso plitimą;

(3)

Direktyvoje 2000/75/EB nustatytos vakcinavimo nuo mėlynojo liežuvio ligos taisyklės grindžiamos vadinamųjų „modifikuotų gyvų vakcinų“ arba „gyvų susilpnintų vakcinų“, kurios tos direktyvos priėmimo metu buvo vienintelės turimos vakcinos, taikymo praktika. Galima nepageidautina tų vakcinų naudojimo pasekmė – vakcinose esantis virusas gali išplisti vietos lygiu tarp nevakcinuotų gyvūnų;

(4)

pastaraisiais metais naudojant naujas technologijas buvo sukurtos inaktyvintos mėlynojo liežuvio ligos vakcinos, kurios nekelia pavojaus išplisti vietos lygiu tarp nevakcinuotų gyvūnų. Per 2008 m. ir 2009 m. vakcinavimo kampanijas šios vakcinos buvo plačiai naudojamos, todėl šios ligos padėtis labai pagerėjo. Šiuo metu bendrai pripažįstama, kad inaktyvintų vakcinų naudojimas yra tinkamiausia aiškius simptomus turinčios mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir prevencijos priemonė Sąjungoje;

(5)

siekiant užtikrinti geresnę mėlynojo liežuvio ligos viruso plitimo kontrolę ir sumažinti žemės ūkio sektoriui tenkančią naštą dėl šios ligos, tikslinga iš dalies pakeisti Direktyva 2000/75/EB nustatytas galiojančias vakcinavimo taisykles, kad būtų atsižvelgta į naujausius technologinius vakcinų gamybos pokyčius;

(6)

ši direktyva turėtų įsigalioti kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad naująsias taisykles galima būtų taikyti 2012 m. vakcinavimo sezoną;

(7)

šioje direktyvoje numatyti pakeitimai turėtų leisti lanksčiau taikyti vakcinavimo taisykles, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu esama inaktyvintų vakcinų, kurias galima sėkmingai naudoti teritorijose, kuriose neribojamas gyvūnų judėjimas;

(8)

be to, nereikėtų atmesti gyvų susilpnintų vakcinų naudojimo galimybės – su sąlyga, kad bus taikomos tinkamos atsargumo priemonės, nes jas vis dar gali būtina naudoti tam tikromis aplinkybėmis, pvz., aptikus naują mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipą, nuo kurio nėra inaktyvintų vakcinų;

(9)

todėl Direktyva 2000/75/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„j)   „gyvos susilpnintos vakcinos“- vakcinos, kurios gaminamos adaptuojant mėlynojo liežuvio ligos viruso lauko izoliatus atliekant serijinį persėjimą audinių kultūroje arba užperėtuose vištų kiaušiniuose.“;

2)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti leisti naudoti mėlynojo liežuvio ligos vakcinas, jeigu:

2.   Visais atvejais, kai naudojamos gyvos susilpnintos vakcinos, valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija pažymėtų:

3)

6 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

4)

8 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

5)

10 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip:

21.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/3

(1)

2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose pabrėžė, kad mažinti administracinę naštą yra svarbu norint skatinti Europos ekonomiką ir kad būtinos didelės bendros pastangos administracinei naštai Europos Sąjungoje mažinti;

(2)

apskaita pripažinta viena iš pagrindinių sričių, kuriose gali būti mažinama bendrovių administracinė našta Sąjungoje;

(3)

Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (3) apibrėžtos labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės. Tačiau po konsultacijų su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad toje rekomendacijoje nurodyti kriterijų dydžiai labai mažoms įmonėms apskaitos tikslais gali būti pernelyg dideli. Todėl reikėtų nustatyti labai mažų įmonių – mikrosubjektų – pogrupį, apimantį įmones, kurių bendros balanso sumos ir grynųjų pajamų kriterijų dydžiai mažesni už tuos, kurie nustatyti labai mažoms įmonėms;

(4)

daugeliu atvejų mikrosubjektai užsiima veikla vietos ar regioniniu lygiu ir nevykdo arba beveik nevykdo tarpvalstybinės veiklos. Be to, mikrosubjektai atlieka svarbų vaidmenį kuriant naujas darbo vietas, skatinant mokslinius tyrimus ir plėtrą bei kuriant naujas ekonominės veiklos rūšis;

(5)

mikrosubjektai turi ribotus išteklius, kad laikytųsi teisės aktuose nustatytų didelių reikalavimų. Tačiau jiems dažnai taikomos tokios pačios finansinės atskaitomybės taisyklės kaip ir didesnėms bendrovėms. Dėl tų taisyklių jiems tenka jų dydžio neatitinkanti našta, taigi tokia mažiausioms įmonėms, palyginti su didesnėmis įmonėmis, tenkanti našta yra neproporcinga. Todėl mikrosubjektams turėtų būti galima netaikyti tam tikrų reikalavimų, dėl kurių jiems gali tekti pernelyg sunki administracinė našta. Tačiau mikrosubjektams vis tiek turėtų būti taikomas nacionalinis reikalavimas tvarkyti registrus, iš kurių būtų matyti jų verslo sandoriai ir finansinė būklė;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad šioje direktyvoje nustatyti kriterijų dydžiai bus taikomi bendrovėms, kurių skaičius kiekvienoje valstybėje narėje itin skiriasi, ir į tai, kad mikrosubjektų veikla nedaro ar beveik nedaro poveikio tarpvalstybinei prekybai ar vidaus rinkos veikimui, valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą nacionaliniu lygiu, turėtų atsižvelgti į skirtingą tų kriterijų poveikį;

(7)

priimdamos sprendimus dėl mikrosubjektų režimo įgyvendinimo būdo arba jo tinkamumo Tarybos direktyvos 78/660/EEB (4) kontekste, valstybės narės turėtų atsižvelgti į savo rinkų specifines sąlygas ir poreikius;

(8)

mikrosubjektai privalo atsižvelgti į finansinių metų pajamas ir išlaidas, neatsižvelgiant į tokių pajamų ar išlaidų gavimo ar mokėjimo datą. Vis dėlto apskaičiuoti išankstinius apmokėjimus ir sukauptas (gautinas) pajamas bei sukauptas sąnaudas ir ateinančio laikotarpio pajamas mikrosubjektams gali būti sunku. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista mikrosubjektams netaikyti reikalavimo apskaičiuoti ir pateikti tokius punktus tik tokia apimtimi, kiek tokio reikalavimo netaikymas susijęs su išlaidomis, kurios nėra žaliavų ir komplektavimo gaminių sąnaudos, vertės patikslinimai, personalo sąnaudos ir mokesčiai. Tokiu būdu galima sumažinti administracinę naštą, susidarančią apskaičiuojant palyginti mažus balansus;

(9)

mikrosubjektams gali būti sunku paskelbti metinę atskaitomybę. Tuo pačiu metu valstybėms narėms reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama mikrosubjektams netaikyti bendro reikalavimo paskelbti metinę atskaitomybę, jei balanso informacija yra pagal nacionalinę teisę tinkamai pateikta bent vienai paskirtai kompetentingai valdžios institucijai ir jei informacija yra perduota verslo registrui, kuriame pateikus prašymą būtų galima gauti dokumento kopiją. Tokiais atvejais Direktyvos 78/660/EEB 47 straipsnyje nustatytas reikalavimas skelbti visus apskaitos dokumentus pagal Direktyvos 2009/101/EB (5) 3 straipsnio 5 dalį nebūtų taikomas;

(10)

šios direktyvos tikslas – valstybėms narėms suteikti galimybę sukurti mikrosubjektams paprastą finansinės atskaitomybės aplinką. Naudojant tikrąsias vertes, gali būti reikalinga išsami informacija, kuria paaiškinama, kokiu pagrindu nustatyta tam tikrų objektų tikroji vertė. Atsižvelgiant į tai, kad mikrosubjektų režime numatyta paaiškinamaisiais raštais atskleisti labai mažai informacijos, mikrosubjektų atskaitomybės naudotojai nežinotų, ar balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktos sumos grindžiamos tikrosiomis vertėmis. Todėl, siekiant šiuo atžvilgiu užtikrinti tikrumą tokiems naudotojams, valstybės narės mikrosubjektams, besinaudojantiems pagal šią direktyvą jiems taikytinomis išimtimis, neturėtų leisti arba neturėtų iš jų reikalauti rengti savo atskaitomybę tikrųjų verčių pagrindu. Mikrosubjektai, pageidaujantys arba turintys naudoti tikrąsias vertes, galės tai daryti taikydami kitus šia direktyva nustatytus režimus, jei tikrąsias vertes naudoti leidžia arba reikalauja valstybė narė;

(11)

priimdamos sprendimus dėl mikrosubjektų režimo įgyvendinimo būdo arba jo tinkamumo pagal Direktyvos 78/660/EEB taikymo sritį, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mikrosubjektai, kurie turi būti konsoliduojami pagal Tarybos direktyvą 83/349/EEB (6) dėl konsoliduotos atskaitomybės, turėtų tam tikslui pakankamai išsamius apskaitos duomenis, taip pat užtikrinti, kad šioje direktyvoje numatytos išimtys nedarytų poveikio reikalavimui rengti konsoliduotą atskaitomybę pagal Direktyvą 83/349/EEB;

(12)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sumažinti mikrosubjektų administracinę naštą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(13)

todėl Direktyvą 78/660/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

Įterpiamas šis straipsnis:

„1a straipsnis

1.   Valstybės narės gali pagal 2 ir 3 dalis numatyti šioje direktyvoje nustatytų tam tikrų reikalavimų išimtis, taikomas bendrovėms, kurios balanso sudarymo dieną neviršija dviejų iš trijų toliau pateiktų kriterijų ribų (mikrosubjektai):

2.   Valstybės narės gali 1 dalyje nurodytoms bendrovėms netaikyti kai kurių ar visų šių reikalavimų:

3.   Valstybės narės 1 dalyje nurodytoms bendrovėms gali leisti:

4.   Valstybės narės mikrosubjektams, kurie naudojasi bet kuria 2 ir 3 dalyse numatyta išimtimi, neleidžia taikyti 7a skirsnio arba nereikalauja, kad jie jį taikytų.

5.   Laikoma, kad 1 dalyje nurodytų bendrovių atžvilgiu pagal 2, 3 ir 4 dalis parengta metinė atskaitomybė nurodo tikrą ir teisingą padėtį, kaip reikalaujama pagal 2 straipsnio 3 dalį, ir todėl tokiai atskaitomybei netaikomos 2 straipsnio 4 ir 5 dalys.

6.   Jeigu jos balanso sudarymo dieną bendrovė viršija dviejų iš trijų 1 dalyje nustatytų kriterijų ribas arba jų nebeviršija, tas faktas 2, 3 ir 4 dalyse numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymui daro įtaką tik tada, jei tai iš eilės pasikartoja einamaisiais ir praėjusiais finansiniais metais.

7.   Euro neįsivedusių valstybių narių atveju 1 dalyje nurodytų sumų ekvivalentas nacionaline valiuta yra apskaičiuojamas taikant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą tos dienos, kurią įsigaliojo direktyva, kurioje nustatytos tos sumos, valiutų keitimo kursą.

8.   1 dalies a punkte nurodytą bendrą balanso sumą sudaro 9 straipsnyje pateikto skirsnio „Turtas“ A–E punktuose nurodytas turtas arba 10 straipsnio A–E punktuose nurodytas turtas. Jei taikomas 2 dalies a punktas, 1 dalies a punkte nurodytą bendrą balanso sumą sudaro 9 straipsnyje pateikto skirsnio „Turtas“ A–D punktuose nurodytas turtas arba 10 straipsnio A–D punktuose nurodytas turtas.

2)

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nukrypdamos nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali investicinėms bendrovėms ir finansinėms holdingo kompanijoms nustatyti specialias metinės atskaitomybės formas, jei tų formų nurodoma šių bendrovių veiklos padėtis atitiktų 2 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Valstybės narės nesuteikia galimybės investicinėms bendrovėms ar finansinėms holdingo kompanijoms pasinaudoti 1a straipsnyje nustatytomis išimtimis.“

3)

53a straipsnis pakeičiamas taip:

„53a straipsnis

Valstybės narės nesuteikia galimybės pasinaudoti 1a, 11 ir 27 straipsniuose, 43 straipsnio 1 dalies 7a ir 7b punktuose, 46, 47 ir 51 straipsniuose nustatytomis išimtimis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte.“

21.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/7

(1)

remiantis 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (3), Komisija gali teikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatomos daugiametės radijo spektro politikos programos. Tos programos turėtų nustatyti naudojimosi radijo spektru strateginio planavimo ir derinimo pagal direktyvas, taikomas elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms, politikos kryptis ir tikslus. Tos politikos kryptys ir tikslai turėtų būti susiję su radijo spektro, kurio reikia vidaus rinkai sukurti ir veikti, prieinamumu ir veiksmingu naudojimu. Radijo spektro politikos programa (toliau – programa) turėtų būti siekiama tikslų ir remiami pagrindiniai veiksmai, išdėstyti 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate dėl strategijos „Europa 2020“ ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikate dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, ir ji yra vienas iš 50 prioritetinių veiksmų, išvardytų 2010 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“;

(2)

šiuo sprendimu neturėtų būti daromas poveikis galiojančiai Sąjungos teisei, visų pirma 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (4), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos Direktyva) (5), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva) (6), Direktyvai 2002/21/EB, taip pat 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimui Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (7). Šiuo sprendimu taip pat neturėtų būti daromas poveikis pagal Sąjungos teisę nacionaliniu lygmeniu taikomoms priemonėms, kuriomis siekiama bendro intereso tikslų, ypač tikslų, susijusių su turinio reguliavimu ir audiovizualine politika; neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisei tvarkyti ir naudoti savo radijo spektrą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo bei gynybos tikslais;

(3)

radijo spektras yra labai svarbus viešasis išteklius, naudojamas ypač svarbiuose sektoriuose ir paslaugose, įskaitant judrųjį, belaidį plačiajuostį ir palydovinį ryšį, televizijos ir radijo transliavimą, transportą, radiolokaciją, taip pat tokias taikymo sritis kaip signalizacija, nuotolinis valdymas, klausos aparatai, mikrofonai ir medicinos įranga. Jo reikia viešosioms tarnyboms, pavyzdžiui, saugumo ir saugos tarnyboms, įskaitant civilinę saugą, taip pat mokslinei veiklai, pavyzdžiui, meteorologijai, Žemės stebėjimui, radioastronomijai ir kosmoso tyrimams. Lengvos prieigos prie radijo spektro suteikimas taip pat yra svarbus užtikrinant elektroninių ryšių paslaugų teikimą, ypač piliečiams ir įmonėms, esantiems atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse, pavyzdžiui, kaimo vietovėse arba salose. Todėl radijo spektro reguliavimo priemonės reikšmingos ekonomikos, saugos, sveikatos, viešojo intereso, kultūros, mokslo, socialinėje, aplinkos ir technikos srityse;

(4)

turėtų būti patvirtintas atnaujintas ekonominis ir socialinis požiūris į radijo spektro valdymą, skirstymą ir naudojimą. Tame požiūryje ypač daug dėmesio turėtų būti skirta radijo spektro politikai, siekiant užtikrinti didesnį radijo spektro veiksmingumą, geresnį dažnių planavimą ir apsaugos nuo antikonkurencinio elgesio priemones;

(5)

Sąjungos lygmeniu strategiškai planuojant ir derinant radijo spektro naudojimą turėtų būti sustiprinta belaidžio elektroninio ryšio paslaugų ir įrangos vidaus rinka, taip pat kita su radijo spektro naudojimu susijusi Sąjungos politika, ir taip sukurta naujų galimybių diegti inovacijas, kurti darbo vietas ir tuo pat metu prisidėta prie ekonomikos atgaivinimo ir socialinės integracijos visoje Sąjungoje, kartu atsižvelgiant į ypatingą socialinę, kultūrinę ir ekonominę radijo spektro vertę;

(6)

radijo spektro tinkamo naudojimo suderinimas taip pat gali būti naudingas užtikrinant elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir yra būtinas norint sukurti masto ekonomiją, kurios sąlygomis mažėtų belaidžių tinklų diegimo išlaidos ir kaina, kurią už belaidžio ryšio prietaisus moka vartotojai. Tuo tikslu Sąjungai reikia politikos programos, kuri būtų taikoma vidaus rinkai visose su radijo spektro naudojimu susijusiose Sąjungos politikos srityse, pavyzdžiui, elektroninių ryšių, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir kosmoso, transporto, energetikos bei audiovizualinės politikos srityse;

(7)

programa turėtų būti skatinama konkurencija ir padedama kurti realios bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindą;

(8)

programa visų pirma turėtų būti remiama strategija „Europa 2020“, atsižvelgiant į teikiant belaidžio ryšio paslaugas suteikiamas dideles galimybes skatinti žiniomis grindžiamą ekonomiką, kurti ir remti nuo informacinių ir ryšio technologijų priklausomus sektorius ir įveikti skaitmeninę atskirtį. Dėl to, kad vis daugiau naudojamasi visų pirma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis ir internetiniu turiniu, didėja spartos ir aprėpties paklausa. Programa taip pat yra vienas iš svarbiausių Europos skaitmeninės darbotvarkės, kurioje numatyta užtikrinti spartųjį plačiajuostį interneto ryšį būsimoje tinklais ir žiniomis grindžiamoje ekonomikoje, veiksmų, ja nustatomas plataus užmojo tikslas – garantuoti visuotinę plačiajuosčio ryšio aprėptį. Kuo didesnės spartos ir pajėgumo tiek laidinio, tiek belaidžio plačiajuosčio ryšio užtikrinimas padeda siekti tikslo, kad ne vėliau kaip 2020 m. visi Sąjungos namų ūkiai turėtų galimybę turėti ne mažesnės kaip 30 Mb/s, o bent pusė – ne mažesnės kaip 100 Mb/s spartos plačiajuostę prieigą; tai labai svarbu siekiant skatinti ekonomikos augimą ir pasaulinį konkurencingumą ir taip užtikrinti ekonominę ir socialinę bendrosios skaitmeninės rinkos tvarią naudą. Šia programa taip pat turėtų būti remiama ir skatinama kituose sektoriuose įgyvendinama Sąjungos politika, pavyzdžiui, tvarios aplinkos ir ekonominės bei socialinės visų Sąjungos piliečių įtraukties politika. Atsižvelgiant į belaidžių taikomųjų sistemų svarbą inovacijoms, programa taip pat yra viena iš svarbiausių Sąjungos inovacijų politikos rėmimo iniciatyvų;

(9)

programa turėtų būti sukurtas pagrindas vystymuisi – tuo remdamasi Sąjunga gali būti lydere plačiajuosčio belaidžio ryšio spartos, judrumo, aprėpties ir pajėgumo srityse. Toks lyderės vaidmuo nepaprastai svarbus siekiant sukurti konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką, kuri atvertų vidaus rinką visiems Sąjungos piliečiams;

(10)

programoje valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms turėtų būti nurodyti pagrindiniai principai ir tikslai iki 2015 m., taip pat nustatytos konkrečios įgyvendinimo iniciatyvos. Nors radijo spektro valdymas vis dar iš esmės yra nacionalinės kompetencijos dalykas, jis turėtų būti vykdomas pagal galiojančią Sąjungos teisę ir turėtų būti sudarytos sąlygos imtis veiksmų siekiant vykdyti Sąjungos politiką;

(11)

programoje taip pat turėtų būti atsižvelgta į Sprendimą Nr. 676/2002/EB ir į Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (toliau – CEPT) techninę kompetenciją, kad radijo spektru grindžiama ir Europos Parlamento ir Tarybos sutarta Sąjungos politika galėtų būti įgyvendinta taikant technines įgyvendinimo priemones, pabrėžiant, kad prireikus tokių priemonių galima imtis siekiant įgyvendinti jau taikomą Sąjungos politiką;

(12)

kad būtų užtikrinta lengva prieiga prie radijo spektro, gali reikėti sukurti naujoviškas leidimų rūšis, kaip antai kolektyvinį radijo spektro naudojimą ar pasidalijimą infrastruktūra, kurios taikymui Sąjungoje gali būti sudarytos palankesnės sąlygos nustačius geriausią praktiką ir skatinant dalintis informacija, taip pat nustačius tam tikras bendras arba panašias radijo spektro naudojimo sąlygas. Jei nekyla pavojus, kad trukdžiai apsunkins kitų paslaugų plėtrą, reikėtų visų pirma išnagrinėti galimybes išduoti bendruosius leidimus (tokios leidimų rūšys reikalauja mažiausiai pastangų);

(13)

nors vadinamosios „kognityvinės technologijos“ vis dar technologinės plėtros etape, jas jau reikėtų toliau tirti, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas dalintis darbo rezultatais remiantis geolokacija;

(14)

prekyba radijo spektro naudojimo teisėmis, kartu nustačius lankstesnes naudojimo sąlygas, galėtų duoti nemažai naudos ekonomikos augimui. Todėl, jei Sąjungos teisėje jau nustatytos dažnių juostų lankstesnio naudojimo sąlygos, turėtų būti nedelsiant leista prekiauti tų juostų naudojimo teisėmis pagal Direktyvą 2002/21/EB. Dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais tokių dažnių juostų leidimų suteikimo sąlygų ir tvarkos srityje, taip pat bendrai taikant priemones, kuriomis siekiama neleisti kaupti radijo spektro naudojimo teisių, nes tai galėtų įtvirtinti dominuojamąją padėtį, arba išvengti atvejų, kai tokios teisės lieka nepagrįstai nepanaudotos, padėtų visoms valstybėms narėms suderintai nustatyti šias priemones, o visoje Sąjungoje būtų paprasčiau įsigyti tokias teises. Kolektyvinis (arba pasidalijamasis) radijo spektro naudojimas – kai neapibrėžtas skaičius nepriklausomų vartotojų ir (arba) prietaisų vienu metu konkrečioje geografinėje zonoje tam tikromis aiškiai apibrėžtomis sąlygomis turi prieigą prie radijo spektro tame pačiame dažnių diapazone – turėtų būti puoselėjamas, kai taikoma, nedarant poveikio Direktyvos 2002/20/EB nuostatoms, susijusioms su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis;

(15)

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje pabrėžiama, kad belaidis plačiajuostis ryšys yra svarbi priemonė konkurencijai skatinti, vartotojų pasirinkimo galimybėms gerinti ir prieigai kaimo ir kitose vietovėse, kuriose diegti laidinį plačiajuostį ryšį sunku arba ekonomiškai neperspektyvu, plėtoti. Tačiau valdant radijo spektrą gali būti pakeistas rinkos dalyvių vaidmuo ir jų įtaka (pavyzdžiui, jei esami naudotojai įgyja nepagrįstą konkurencinį pranašumą), o tai gali turėti įtakos konkurencijai. Ribota prieiga prie radijo spektro, ypač kai sumažėja reikiamas radijo spektras, gali būti kliūtis į rinką patekti naujoms paslaugoms arba taikomosioms sistemoms ir gali stabdyti inovacijas ir konkurenciją. Naujų radijo spektro naudojimo teisių įsigijimo būdai (įskaitant radijo spektro naudojimo teisių perdavimą, nuomavimą arba kitokius naudotojų sandorius) ir nustatyti nauji lankstūs radijo spektro naudojimo kriterijai gali daryti poveikį esamai konkurencinei padėčiai. Todėl valstybės narės turėtų imtis tinkamų ex ante arba ex post reguliavimo priemonių (pavyzdžiui, imtis veiksmų siekiant iš dalies pakeisti galiojančias teises, tam tikrais atvejais neleisti įsigyti radijo spektro naudojimo teisių, nustatyti sąlygas, susijusias su radijo spektro atsargų kaupimu ir efektyviu jo naudojimu, pavyzdžiui, tokias, kurios nurodytos Direktyvoje 2002/21/EB, apriboti kiekvienos įmonės turimo radijo spektro kiekį arba neleisti kaupti pernelyg daug radijo spektro naudojimo teisių), kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo, pagal pagrindinius Direktyvos 2002/20/EB ir 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos 87/372/EEB dėl dažnių juostų, kurios turi būti paliktos viešajam paneuropiniam koriniam skaitmeniniam antžeminiam judriajam ryšiui suderintai diegti Bendrijoje (8) (GSM direktyva), principus;

(16)

parengus esamo radijo spektro naudojimo aprašą kartu su technologijų tendencijų bei radijo spektro būsimo poreikio ir paklausos analize, visų pirma 400 MHz ir 6 GHz diapazone, turėtų būti sudarytos galimybės nustatyti dažnių juostas, kuriose veiksmingumas galėtų būti padidintas, taip pat pasidalijimo radijo spektru galimybes, naudingas tiek komerciniam, tiek viešajam sektoriams. Esamų radijo spektro naudojimo būdų aprašo sudarymo ir palaikymo metodikoje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į metodikos sukuriamą administracinę naštą valdymo institucijoms ir turėtų būti siekiama kuo labiau sumažinti tą naštą. Todėl rengiant esamų radijo spektro panaudojimo būdų aprašo sudarymo metodiką turėtų būti visapusiškai atsižvelgta į valstybių narių pateiktą informaciją pagal 2007 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimą 2007/344/EB dėl suderintų galimybių gauti informaciją apie radijo spektro naudojimą Bendrijoje (9);

(17)

pagal Direktyvą 1999/5/EB nustatyti darnieji standartai būtini siekiant užtikrinti efektyvų radijo spektro naudojimą ir turėtų atitikti nustatytas teisines bendro naudojimo sąlygas. Europos ne radijo elektros įrangos ir elektroninės įrangos bei tinklų standartais taip pat turėtų būti vengiama trikdyti radijo spektro naudojimą. Dėl to, kad belaidžių įrenginių, taikomųjų sistemų skaičius ir tankis didėja, ir dėl radijo spektro naudojimo tikslų įvairovės atsiranda toks bendras poveikis, kad dabartinių trukdžių valdymo metodų nepakanka. Todėl šie metodai, taip pat imtuvų charakteristikos ir tobulesni trukdžių išvengimo mechanizmai turėtų būti išnagrinėti ir dar kartą įvertinti;

(18)

kai tinkama, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti kompensacines priemones, susijusias su perėjimo sąnaudomis;

(19)

vadovaujantis Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslais, belaidis plačiajuostis ryšys galėtų būti labai naudingas ekonomikos atsigavimui ir augimui, jei būtų skirta pakankamai radijo spektro, radijo spektro naudojimo teisės būtų suteikiamos greitai, o prekybą radijo spektru būtų leidžiama pritaikyti prie rinkos raidos. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje raginama, kad ne vėliau kaip 2020 m. visiems Sąjungos piliečiams būtų užtikrinta bent 30 Mb/s spartos plačiajuostė prieiga. Todėl radijo spektras, kuris jau reguliuojamas pagal galiojančius Komisijos sprendimus, turėtų būti skiriamas tuose sprendimuose nustatytomis sąlygomis. Priklausomai nuo paklausos rinkoje, ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. remiantis Direktyva 2002/20/EB turėtų būti įvykdytos leidimų naudoti radijo spektrą antžeminiam ryšiui suteikimo procedūros, kad visiems būtų užtikrinta lengva prieiga prie belaidžio plačiajuosčio ryšio, visų pirma radijo dažnių juostose, nurodytose Komisijos sprendimuose 2008/411/EB (10), 2008/477/EB (11) ir 2009/766/EB (12). Palydovinė plačiajuostė prieiga galėtų būti greitas ir praktiškai įmanomas sprendimas siekiant papildyti antžemines plačiajuosčio ryšio paslaugas ir užtikrinti aprėptį atokiausiose Sąjungos vietovėse;

(20)

kai tinkama, turėtų būti nustatyta lankstesnė tvarka, reglamentuojanti radijo spektro naudojimą, siekiant skatinti inovacijas ir didelės spartos plačiajuosčio ryšio jungtis, kurios įmonėms padėtų sumažinti išlaidas ir padidinti jų konkurencingumą bei suteiktų galimybes sukurti naujas sąveikias internetines paslaugas, pvz., švietimo, sveikatos ir visuotinės svarbos paslaugų srityse;

(21)

Europoje esant beveik 500 mln. didelės spartos plačiajuostę prieigą turinčių žmonių, būtų prisidedama prie vidaus rinkos vystymosi, sukuriant pasaulyje unikalią kritinę naudotojų masę, o tai visiems regionams atvertų naujų galimybių, kiekvienam naudotojui sukurtų papildomos vertės, o Sąjungai suteiktų pajėgumų būti pasaulyje pirmaujančia žinių ekonomika. Todėl spartus plačiajuosčio ryšio įdiegimas būtinas siekiant plėtoti Europos produktyvumą ir kurti naujas ir mažas įmones, galinčias tapti įvairių sektorių, pvz., sveikatos priežiūros, gamybos ir paslaugų pramonės, lyderėmis;

(22)

2006 m. Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (toliau – TTS) pateikė vertinimą, kad 2020 m. kiekvieno TTS regiono, įskaitant Europą, komercinei judriojo ryšio pramonei reikėtų 1 280–1 720 MHz dažnių juostos radijo spektro tarptautinių judriojo ryšio telekomunikacijų 2000 (angl. IMT-2000) ir IMT pažangiųjų sistemų (t. y., 3G ir 4G judriojo ryšio komunikacijų) plėtrai. Pažymėtina, kad mažesnysis dydis (1 280 MHz) viršija kai kurioms šalims nustatytus reikalavimus. Be to, yra šalių, kurių atžvilgiu nustatytas didesnįjį dydį (1 720 MHz) viršijantis reikalavimas. Abu šie dydžiai apima jau naudojamą arba planuojamą naudoti radijo spektrą, numatytą Prie-IMT sistemoms, IMT-2000 ir jų patobulinimams. Jei nebus atlaisvinamas reikalingas radijo spektras (pageidautina suderintu būdu pasauliniu lygmeniu), judriojo ryšio tinklų pajėgumo apribojimai sudarys kliūčių naujoms paslaugoms ir ekonomikos augimui;

(23)

800 MHz dažnių juosta (790–862 MHz) yra optimali siekiant užtikrinti didelių teritorijų aprėptį belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Remiantis techninių sąlygų derinimu pagal Sprendimą 2010/267/ES ir 2009 m. spalio 28 d. Komisijos rekomendacija „Veiksmingesnis „skaitmeninio dividendo“ naudojimas Europos Sąjungoje“ (13), kurioje raginama antžeminį analoginį transliavimą nutraukti ne vėliau kaip 2012 m. sausio 1 d., taip pat atsižvelgiant į sparčius nacionalinio reguliavimo pokyčius, ta dažnių juosta elektroninio ryšio paslaugoms Sąjungoje turėtų būti iš esmės suteikta ne vėliau kaip 2013 m. Ilgesniu laikotarpiu būtų galima numatyti ir papildomą radijo spektrą, atsižvelgiant į technologijos tendencijų analizės rezultatus, su radijo spektru susijusius ateities poreikius ir jo paklausą. Atsižvelgiant į 800 MHz dažnių juostos tinkamumą transliuoti didelėse teritorijose, aprėpties masto reikalavimai, kai tinkama, galėtų būti susieti su teisėmis;

(24)

didesnės belaidžio plačiajuosčio ryšio galimybės nepaprastai svarbios siekiant suteikti kultūros sektoriui naujas platinimo platformas ir taip sudaryti sąlygas sėkmingai to sektoriaus raidai ateityje;

(25)

belaidės prieigos sistemos, įskaitant vietinius radijo ryšio tinklus, be licencijų gali išeiti už šiuo metu joms skiriamų dažnių juostų ribų. Atsižvelgiant į dabartinio radijo spektro naudojimo ir naujo radijo spektro poreikio aprašą, taip pat atsižvelgiant į radijo spektro naudojimą kitais tikslais, turėtų būti įvertinta, ar reikia ir ar įmanoma taikyti nelicencijuojamo radijo spektro skirstymą belaidės prieigos sistemoms, įskaitant vietinius radijo ryšio tinklus 2,4 GHz ir 5 GHz dažnių juostose;

(26)

nors transliavimas išliks svarbi turinio platinimo platforma, nes jis tebėra ekonomiškiausia visuotinio platinimo platforma, laidinis arba belaidis plačiajuostis ryšys ir kitos naujos paslaugos kultūros sektoriui atveria naujų galimybių padidinti savo platinimo platformų įvairovę, teikti paslaugas pagal pareikalavimą ir išnaudoti labai padidėjusio duomenų srauto teikiamą ekonominį potencialą;

(27)

norėdamos sutelkti dėmesį į daugiametės programos prioritetus, valstybės narės ir Komisija turėtų bendradarbiauti, kad paremtų tikslą sudaryti Sąjungai galimybes pirmauti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugų srityje, atlaisvinant pakankamai radijo spektro ekonomiškai perspektyviose dažnių juostose, kad tos paslaugos būtų plačiai prieinamos, ir šį tikslą pasiektų;

(28)

kadangi bendras požiūris ir masto ekonomija yra itin svarbūs plėtojant plačiajuostį ryšį visoje Sąjungoje, taip pat neleidžiant iškreipti konkurencijos ir suskaidyti rinkos tarp valstybių narių, valstybės narės tarpusavyje ir kartu su Komisija, veikdamos suderintai, turėtų nustatyti tam tikrą geriausią praktiką leidimų išdavimo sąlygų ir procedūrų klausimais. Tokios sąlygos ir procedūros galėtų būti aprėpties įpareigojimai, radijo spektro bloko dydis, teisių suteikimo terminas, prieiga virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriams ir radijo spektro naudojimo teisių galiojimo trukmė. Atsižvelgiant į prekybos radijo spektru svarbą radijo spektro naudojimo veiksmingumo didinimui ir belaidės įrangos bei paslaugų vidaus rinkos plėtojimui, tos sąlygos ir procedūros turėtų būti taikomos belaidžiam ryšiui paskirtoms dažnių juostoms, kurių naudojimo teisės gali būti perduotos arba išnuomotos;

(29)

papildomo radijo spektro galėtų prireikti kituose, pavyzdžiui, transporto (saugos, informacijos ir valdymo sistemoms), mokslinių tyrimų ir plėtros (toliau – MTP), e. sveikatos, e. įtraukties ir prireikus – visuomenės apsaugos bei pagalbos nelaimės atveju sektoriuose, atsižvelgiant į tai, kad šiais atvejais, siekiant šias paslaugas teikti greitai ir veiksmingai, dažniau naudojamas vaizdo informacijos ir duomenų perdavimas. Optimizuojant radijo spektro politikos ir MTP sinergiją, taip pat atliekant įvairių radijo spektro naudotojų radijo spektro suderinamumo tyrimus, turėtų būti paskatintos inovacijos. Be to, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų, atliktų pagal Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.), rezultatus, būtina išnagrinėti, kokie yra radijo spektro poreikiai projektų, kurie galėtų suteikti didelių ekonominių arba investicinių galimybių, atveju, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtų projektų, kaip antai, kognityviosios radijo įrangos arba e. sveikatos projektų atveju. Kad MTP ir mokslinė veikla nenutrūktų, taip pat turėtų būti užtikrinta tinkama apsauga nuo žalingųjų trukdžių;

(30)

strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tvarios ir konkurencingos ekonomikos, kurioje energija naudojama efektyviai, tikslai, pavyzdžiui, ne vėliau kaip 2020 m. 20 % padidinti energijos naudojimo efektyvumą. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje pabrėžiama informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus svarba. Pasiūlytos šios priemonės: visoje Sąjungoje sparčiau diegti pažangiąsias energetikos valdymo sistemas (pažangiuosius tinklus ir pažangiąsias matavimo sistemas), kurios naudojamomis ryšio galimybėmis mažina energijos suvartojimą, taip pat – kurti intelektines transporto sistemas ir pažangų transporto valdymą, kad būtų sumažintas transporto sektoriuje išmetamas anglies dioksido kiekis. Veiksmingai naudojant su radijo spektru susijusias technologijas, taip pat galėtų būti prisidėta mažinant radijo įrangos suvartojamos elektros energijos kiekį ir mažinant jos poveikį aplinkai kaimo ir atokiose vietovėse;

(31)

taikant nuoseklų požiūrį į leidimų naudoti radijo spektrą išdavimą Sąjungoje, turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į visuomenės sveikatos apsaugą nuo elektromagnetinių laukų, kuri yra labai svarbi siekiant užtikrinti piliečių gerovę. Laikantis 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijos 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų poveikio plačiajai visuomenei ribojimo (0 Hz–300 GHz) (14), būtina užtikrinti, kad būtų nuolat stebimas radijo spektro naudojimo jonizuojantysis ir nejonizuojantysis poveikis sveikatai, įskaitant faktinį suminį poveikį, atsirandantį, kai vis įvairesnei įrangai naudojami įvairūs radijo spektro dažniai;

(32)

siekiant tokių svarbiausių viešojo intereso tikslų kaip gyvybės apsauga, reikia suderintų techninių sprendimų, užtikrinančių valstybių narių saugos ir skubios pagalbos tarnybų sąveiką. Nuosekliai turėtų būti teikiama pakankamai radijo spektro, kad būtų kuriamos ir laisvai platinamos saugos paslaugos ir prietaisai, taip pat naujoviški visos Europos arba sąveikieji saugos ir skubios pagalbos sprendimai. Tyrimais atskleista, kad per artimiausius 5–10 metų visoje Sąjungoje papildomai reikės suderinto žemesnių nei 1 GHz dažnių radijo spektro, kad visuomenės apsaugai ir pagalbos nelaimės atveju teikimui būtų užtikrintos judriojo plačiajuosčio ryšio paslaugos;

(33)

radijo spektro reguliavimui būdingi svarbūs tarpvalstybiniai arba tarptautiniai aspektai, susiję su sklidimo charakteristikomis, tarptautiniu rinkų, priklausomų nuo radijo ryšiu grindžiamų paslaugų, pobūdžiu ir būtinybe išvengti tarpvalstybinių žalingųjų trukdžių;

(34)

atsižvelgiant į susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, tuo atveju, kai tarptautinio susitarimo dalykas iš dalies priklauso Sąjungos, o iš dalies – valstybių narių kompetencijai, labai svarbu užtikrinti glaudų valstybių narių ir Sąjungos institucijų bendradarbiavimą. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką aiškinama, kad ta pareiga bendradarbiauti grindžiama vieningo atstovavimo Sąjungai ir jos valstybėms narėms tarptautiniu mastu principu;

(35)

tam, kad valstybės narės galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus dažnių derinimo srityje pagal Sąjungos teisę, joms taip pat gali prireikti paramos dažnių derinimo klausimu dvišalėse derybose su kaimyninėmis Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, įskaitant šalis kandidates ir stojančiąsias šalis. Tai taip pat turėtų padėti išvengti žalingųjų trukdžių, padidinti radijo spektro naudojimo veiksmingumą ir suvienodinti radijo spektro naudojimą net už Sąjungos sienų;

(36)

siekiant įgyvendinti šio sprendimo tikslus, svarbu sutvirtinti esamą institucijų struktūrą, skirtą Sąjungos lygmeniu koordinuoti radijo spektro politiką ir valdymą, be kita ko, klausimais, kurie tiesiogiai aktualūs dviem ar kelioms valstybėms narėms, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinių administracijų kompetenciją ir profesinę patirtį. Taip pat itin svarbu, kad standartizacijos įstaigos, mokslinių tyrimų institucijos ir CEPT bendradarbiautų ir koordinuotų savo veiklą;

(37)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (15);

(38)

kadangi šio sprendimo tikslo, t. y., nustatyti daugiametę radijo spektro politikos programą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(39)

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimo rezultatus, taip pat apie planuojamus būsimus veiksmus;

(40)

rengdama pasiūlymą, Komisija visapusiškai atsižvelgė į Radijo spektro politikos grupės, įsteigtos pagal Komisijos sprendimą 2002/622/EB (16), nuomonę,

a)

kuo tinkamesnė ir paprastesnė leidimų sistema taikoma taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis radijo spektro naudojimo lankstumas ir veiksmingumas. Tokia leidimų sistema grindžiama objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais;

b)

skatinamas vidaus rinkos vystymasis, prisidedant prie to, kad ateityje visoje Sąjungoje būtų teikiamos skaitmeninės paslaugos, ir skatinant veiksmingą konkurenciją;

c)

skatinama konkurencija ir inovacijos, atsižvelgiant į tai, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumui ir veiksmingai reaguoti į padidėjusį duomenų srautą belaidžiu ryšiu, reikia vengti žalingųjų trukdžių ir užtikrinti techninę paslaugų kokybę;

d)

nustatant technines radijo spektro naudojimo sąlygas, visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant dėl elektromagnetinių laukų poveikio visuomenei apribojimo;

e)

radijo spektro naudojimo teisių srityje, kai tai įmanoma, propaguojami technologijų ir paslaugų neutralumo principai.

a)

teisių naudoti radijo spektrą elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms ir individualių radijo dažnių naudojimo teisių perdavimo ar nuomos atžvilgiu laikomasi technologijų ir paslaugų neutralumo principo;

b)

skatinamas radijo dažnių naudojimo visoje Sąjungoje derinimas, kad būtų atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti jų veiksmingą ir rezultatyvų naudojimą;

c)

sudaromos palankesnės sąlygos didesniam belaidžiu ryšiu perduodamų duomenų srautui ir plačiajuosčio ryšio paslaugoms (visų pirma skatinant lankstumą ir inovacijas), atsižvelgiant į poreikį vengti žalingųjų trukdžių ir užtikrinti techninę paslaugų kokybę.

a)

skatinti veiksmingą radijo spektro valdymą ir naudojimą, siekiant kuo geriau patenkinti didėjantį dažnių naudojimo poreikį, atsižvelgiant į svarbią socialinę, kultūrinę ir ekonominę radijo spektro vertę;

b)

siekti, kad būtų pakankamai ir laiku skirta tinkamo radijo spektro, kad būtų remiamas Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimas ir būtų kuo geriau patenkintas didėjantis belaidžiu ryšiu perduodamo duomenų srauto poreikis, taip sudarant sąlygas komercinių ir viešųjų paslaugų plėtojimui, atsižvelgiant į tokius svarbius bendro intereso tikslus kaip kultūrų įvairovė ir žiniasklaidos pliuralizmas; tuo tikslu reikėtų dėti visas pastangas, siekiant ne vėliau kaip 2015 m., remiantis 9 straipsnyje nustatytu aprašu, nustatyti bent 1 200 MHz tinkamą radijo spektrą. Į tą dydį įtraukiamas ir jau naudojamas radijo spektras;

c)

įveikti skaitmeninę atskirtį ir prisidėti prie Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų įgyvendinimo, skatinant, kad ne vėliau kaip 2020 m. visi Sąjungos piliečiai turėtų prieigą prie bent 30 Mb/s spartos plačiajuosčio ryšio, ir sudarant galimybę Sąjungai turėti patį sparčiausią ir didžiausio pajėgumo plačiajuostį ryšį;

d)

belaidžio elektroninės komunikacijos plačiajuosčio ryšio paslaugoms atlaisvinti pakankamai radijo spektro ekonomiškai perspektyviose dažnių juostose, kad tos paslaugos būtų plačiai prieinamos, ir taip sudaryti galimybes Sąjungai pirmauti šioje srityje;

e)

padidinti judriojo plačiajuosčio ryšio pajėgumus ir taip užtikrinti galimybes ir komerciniam, ir viešajam sektoriui;

f)

skatinti inovacijas ir investicijas, pasitelkiant didesnį radijo spektro naudojimo sąlygų lankstumą, nuosekliai visoje Sąjungoje taikant technologijų ir paslaugų neutralumo principus technologinių sprendimų, kurie gali būti priimti, atžvilgiu ir užtikrinant pakankamą reguliavimo nuspėjamumą, kaip, inter alia, yra numatyta pagal elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, atlaisvinant suderintą radijo spektrą naujoms pažangiosioms technologijoms ir suteikiant galimybę prekiauti radijo spektro naudojimo teisėmis, taip sudarant galimybes ateityje plėtoti visoje Sąjungoje teikiamas skaitmenines paslaugas;

g)

sudaryti palankesnes sąlygas gauti lengvą prieigą prie radijo spektro naudojantis elektroninių ryšių bendrųjų leidimų teikiamais privalumais pagal Direktyvos 2002/20/EB 5 straipsnį;

h)

skatinti dalijimąsi pasyviąja infrastruktūra, jei tai atitinka proporcingumo ir nediskriminavimo principus, kaip numatyta Direktyvos 2002/21/EB 12 straipsnyje;

i)

išlaikyti ir plėtoti veiksmingą konkurenciją, ypač elektroninių ryšių paslaugų srityje, siekiant ex ante priemonėmis arba ex post taisomosiomis priemonėmis užtikrinti, kad tam tikros įmonės nekauptų pernelyg daug radijo dažnių naudojimo teisių, jei tai daro didelę žalą konkurencijai;

j)

siekiant skatinti ekonomikos augimą ir masto ekonomiją Sąjungos lygmeniu, mažinti vidaus rinkos suskaidymą ir visapusiškai išnaudoti jos potencialą, atitinkamais atvejais geriau koordinuojant ir derinant radijo spektro naudojimo ir prieinamumo prie jo technines sąlygas;

k)

vengti kitų radijo arba ne radijo prietaisų žalingųjų trukdžių arba trikdžių, inter alia, sudarant palankesnes sąlygas rengti standartus, kurie prisidėtų prie veiksmingo radijo spektro naudojimo, ir padidinant imtuvų atsparumą trukdžiams, ypač atsižvelgiant į radijo prietaisų ir taikomųjų sistemų suminį poveikį didėjant jų stiprumui ir tankumui;

l)

skatinti naujų vartotojams skirtų produktų ir technologijų prieinamumą, siekiant užtikrinti vartotojų paramą perėjimui prie skaitmeninių technologijų ir efektyvų vadinamųjų skaitmeninių dividendų naudojimą;

m)

mažinti Sąjungos išmetamą anglies pėdsaką didinant techninį ir energetinį belaidžių ryšių tinklų ir įrangos našumą.

a)

apribojančias radijo spektro, kurio naudojimo teisės suteikiamos vienai įmonei, kiekį arba tokias naudojimo teises susiejančias su tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, įpareigojimu teikti didmeninę prieigą, nacionalinį ar regioninį tarptinklinį ryšį tam tikrose dažnių juostose arba tam tikrose panašių charakteristikų juostų grupėse, pavyzdžiui, žemiau 1 GHz ribos esančiose dažnių juostose, skirtose elektroninių ryšių paslaugoms. Tokias papildomas sąlygas gali nustatyti tik kompetentingos nacionalinės institucijos;

b)

rezervuojančias, jeigu tai yra tinkama atsižvelgiant į padėtį nacionalinėje rinkoje, tam tikrą dažnių juostos arba juostų grupės dalį, kuri galėtų būti paskirta naujiems rinkos dalyviams;

c)

nesuteikiančias naujų radijo spektro naudojimo teisių arba neleidžiančias naudoti radijo spektro pagal naują paskirtį tam tikrose dažnių juostose, arba susiejančias naujų naudojimo teisių suteikimą arba leidimą naudoti radijo spektrą pagal naują paskirtį su tam tikromis sąlygomis, siekdamos išvengti konkurencijos iškraipymo dėl naudojimo teisių skyrimo, perdavimo arba kaupimo;

d)

uždraudžiančias perduoti radijo spektro naudojimo teises, kurioms netaikomos nacionalinės arba Sąjungos bendrovių susijungimo kontrolės priemonės, arba nustatančias jų perdavimo sąlygas, jeigu dėl tokių perdavimų galėtų būti padaryta didelė žala konkurencijai;

e)

pagal Direktyvą 2002/20/EB iš dalies keičiančias galiojančias teises, kai to reikia siekiant ex post ištaisyti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl radijo dažnių naudojimo teisių perdavimo ar kaupimo.

a)

sudaryti galimybes nustatyti tas dažnių juostas, kuriose dabartinio radijo spektro naudojimo veiksmingumas galėtų būti padidintas;

b)

padėti identifikuoti tas dažnių juostas, kurios galėtų būti tinkamos perskirstyti, ir radijo spektro pasidalijamojo naudojimo galimybes siekiant remti šiame sprendime nustatytą Sąjungos politiką, kartu atsižvelgiant į būsimą radijo spektro poreikį remiantis, inter alia, vartotojų ir operatorių reikmėmis, taip pat į tokių reikmių patenkinimo galimybę;

c)

padėti išanalizuoti įvairias radijo spektro naudojimo rūšis (tiek privataus, tiek viešojo sektorių naudotojų);

d)

padėti identifikuoti tas dažnių juostas, kurias būtų galima paskirti arba perskirstyti siekiant padidinti jų naudojimo veiksmingumą, skatinti inovacijas ir stiprinti konkurenciją vidaus rinkoje, nagrinėti naujas radijo spektro pasidalijamojo naudojimo galimybes tiek privataus, tiek viešojo sektorių naudotojų naudai, kartu atsižvelgiant į galimą teigiamą ir neigiamą paskirstymo arba perskirstymo poveikį dabartiniams tokių juostų ir gretimų juostų naudotojams.

a)

siekiant parengti praktines sąlygas ir vienodus formatus, kurie būtų taikomi valstybėms narėms renkant duomenis apie dabartinį radijo spektro naudojimą ir teikiant tokius duomenis Komisijai, su sąlyga, kad būtų laikomasi Sprendimo Nr. 676/2002/EB 8 straipsnyje nustatytų verslo konfidencialumo taisyklių ir gerbiama valstybių narių teisė neperduoti konfidencialios informacijos, atsižvelgiant į siekį kuo labiau sumažinti administracinę naštą ir sušvelninti įpareigojimus, kurie pagal kitą Sąjungos teisę šiuo metu taikomi valstybėms narėms, visų pirma įpareigojimus suteikti konkrečios informacijos;

b)

siekiant parengti technologinių tendencijų, radijo spektro būsimo poreikio ir paklausos tose Sąjungos politikos srityse, kurioms taikomas šis sprendimas, analizės metodiką, visų pirma tų paslaugų atveju, kurios galėtų veikti 400 MHz–6 GHz dažnių diapazone, kad būtų nustatyti svarbūs plėtojami ir galimi radijo spektro naudojimo būdai.

a)

jeigu tarptautinių derybų dalykas patenka į Sąjungos kompetencijos sritį, Sąjungos pozicija nustatoma vadovaujantis Sąjungos teise;

b)

jeigu tarptautinių derybų dalykas iš dalies patenka į Sąjungos kompetencijos sritį ir iš dalies – į valstybių narių kompetencijos sritį, Sąjunga ir valstybės narės siekia nustatyti bendrąją poziciją, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principo reikalavimais.

21.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/18

(1)

Direktyvoje 2010/31/ES reikalaujama, kad Komisija deleguotuoju aktu nustatytų lyginamosios metodikos principus, skirtus apskaičiuoti sąnaudų atžvilgiu optimalų pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygį;

(2)

valstybės narės atsakingos už pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų nustatymą. Reikalavimai turi būti nustatyti siekiant sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių. Sprendimą dėl to, ar nacionalinis lyginamasis standartas nustatomas remiantis sąnaudų optimalumo skaičiavimais iš makroekonomikos perspektyvos (atsižvelgiant į bendras investicijų energiniam naudingumui didinti sąnaudas ir naudą visuomenei) ar atliktais griežtai laikantis finansinio požiūrio (atsižvelgiant tik į investicijas), priima valstybės narės. Nacionaliniai minimalūs energinio naudingumo reikalavimai neturėtų būti daugiau kaip 15 % mažesni nei sąnaudų optimalumo skaičiavimų rezultatas, priimtas kaip nacionalinis lyginamasis standartas. Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis yra naudingumo lygių, kuriems esant sąnaudų ir naudos per gyvavimo ciklą analizės rezultatas yra teigiamas, intervale;

(3)

Direktyva 2010/31/ES skatinama pastatuose naudoti mažiau energijos, tačiau taip pat pabrėžiama, kad pastatų sektorius yra vienas didžiausių išmetamo anglies dioksido šaltinių;

(4)

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/125/EB, nustatančioje ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (2), numatyta, kad tokiems gaminiams turi būti nustatomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai. Valstybės narės, nustatydamos techninėms pastatų sistemoms taikytinus nacionalinius reikalavimus, turi atsižvelgti į įgyvendinimo priemones, priimtas pagal šią direktyvą. Skaičiavimams pagal šį reglamentą naudojamos statybos produktų energinio naudingumo vertės turėtų būti nustatomos pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (3), nuostatas;

(5)

siekiant ekonomiškai naudingo ar sąnaudų atžvilgiu optimalaus energinio naudingumo lygio, tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės pastato dalims gali nustatyti ekonomiškai naudingus ar sąnaudų atžvilgiu optimalius reikalavimus, kuriais praktiškai būtų apriboti tam tikri pastatų konstrukcijos ir techniniai sprendimai ir skatinama naudoti didesnio energinio naudingumo su energija susijusius gaminius;

(6)

taikant lyginamosios metodikos principus atliekami Direktyvos 2010/31/ES III priede nurodyti veiksmai: nustatomi pastatų etalonai (referenciniai pastatai), apibrėžiamos tiems pastatų etalonams taikytinos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, įvertinamas su tomis priemonėmis susijęs pirminės energijos poreikis ir apskaičiuojamos su jomis susijusios išlaidos (t. y. grynoji dabartinė vertė);

(7)

Direktyvos 2010/31/ES I priede pateikti bendrieji energinio naudingumo skaičiavimo principai taikomi ir visiems sąnaudų atžvilgiu optimalių metodikos principų taikymo etapams, visų pirma skaičiuojant pastatų ir pastato dalių energinį naudingumą;

(8)

siekdamos lyginamosios metodikos principus pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių, valstybės narės turėtų nustatyti numatomą pastato ir (arba) pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą, tinkamas išlaidas, susijusias su energijos nešiklių, produktų ir sistemų kaina, priežiūros ir naudojimo išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su darbo sąnaudomis, pirminės energijos konvertavimo koeficientus ir numatomą energijos kainos kitimą, nacionalinėmis aplinkybėmis taikytinus pastatuose naudojamo kuro rūšims, atsižvelgiant į Komisijos pateiktą informaciją. Valstybės narės taip pat turėtų nustatyti diskonto normą, kuri bus naudojama atliekant ir makroekonominį, ir finansinį skaičiavimus, pagal kiekvieną skaičiavimą atlikus jautrumo bent dviem palūkanų normoms analizę;

(9)

siekiant užtikrinti, kad lyginamosios metodikos principai visose valstybėse narėse būtų taikomi vienodai, Komisija galėtų nustatyti svarbiausias grynosios dabartinės vertės skaičiavimo sąlygas, tokias kaip skaičiavimo laikotarpio pradžios metai, išlaidų, į kurias reikėtų atsižvelgti, kategorijos ir taikytinas skaičiavimo laikotarpis;

(10)

nustatant bendrą skaičiavimo laikotarpį neprieštaraujama valstybių narių teisei nustatyti numatomą pastatų ir (arba) pastato dalių ekonominio gyvavimo ciklą, nes pastarasis gali būti ir ilgesnis arba trumpesnis už nustatytą skaičiavimo laikotarpį. Pastato arba pastato dalies numatomo ekonominio gyvavimo ciklo poveikis skaičiavimo laikotarpiui ribotas, nes pastarąjį labiau nulemia pastato renovacijos ciklas, t. y. laikotarpis, po kurio pastatas kapitališkai renovuojamas;

(11)

paprastai, kai skaičiuojant išlaidas remiamasi įvairiomis prielaidomis ar daromos prognozės, pvz., dėl energijos kainos kitimo per tam tikrą laikotarpį, kartu atliekama ir jautrumo analizė, kad būtų galima įvertinti svarbiausių įvesties parametrų pokyčių poveikį. Atliekant su sąnaudų atžvilgiu optimalių verčių skaičiavimais susijusią jautrumo analizę turėtų būti vertinamas bent energijos kainos kitimas ir diskonto norma, o geriausiu atveju turėtų būti atsižvelgiama ir į būsimą technologijos kainų raidą;

(12)

lyginamosios metodikos principai valstybėms narėms turėtų suteikti galimybę palyginti sąnaudų atžvilgiu optimalių verčių skaičiavimo rezultatus ir galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus ir remiantis to palyginimo rezultatu užtikrinti, kad minimalūs energinio naudingumo reikalavimai būtų nustatomi siekiant sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti, ar toms pastatų kategorijoms, kurioms nebuvo nustatyta minimalių energinio naudingumo reikalavimų, nereikėtų nustatyti sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio minimalius energinio naudingumo reikalavimus;

(13)

sąnaudų atžvilgiu optimalių reikalavimų metodikoje neteikiama pirmenybės jokioms konkrečioms technologijoms ar technologiniams sprendimams. Ją taikant užtikrinama priemonių/rinkinių/variantų konkurencija per visą numatomą pastato ar pastato dalies gyvavimo laiką;

(14)

kaip numatyta Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalyje, Komisijai pateikiami skaičiavimo rezultatai, naudoti įvesties duomenys ir darytos prielaidos. Pagal šias ataskaitas Komisija turėtų sugebėti įvertinti valstybių narių pažangą siekiant sąnaudų atžvilgiu optimalaus minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio ir parengti tos pažangos ataskaitas;

(15)

siekiant apriboti valstybių narių administracinę naštą, joms turėtų būti suteikta galimybė atlikti mažiau skaičiavimų ir tuo tikslu nustatyti reprezentatyvius daugiau nei vienos kategorijos pastatų etalonus; tai neturi jokios įtakos Direktyva 2010/31/ES nustatytam valstybių narių įpareigojimui tam tikroms pastatų kategorijoms nustatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus,

a)

skaičiavimo laikotarpio pradžios metais laiko metus, kuriais atliekamas skaičiavimas;

b)

taiko šio reglamento I priede nurodytą skaičiavimo laikotarpį;

c)

naudoja šio reglamento I priede nurodytas išlaidų kategorijas;

d)

vertindamos išlaidas dėl išmetamo anglies dioksido, kaip mažiausią apatinę ribą taiko II priede nurodytas numatomas anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų kainas.

a)

numatomą pastato ir (arba) pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą;

b)

diskonto normą;

c)

išlaidas, susijusias su energijos nešiklių, produktų ir sistemų kainomis, priežiūros ir naudojimo išlaidas, taip pat su darbo sąnaudomis susijusias išlaidas;

d)

pirminės energijos koeficientus;

e)

numatomą visų energijos nešiklių energijos kainos kitimą, atsižvelgiant į šio reglamento II priede pateikiamą informaciją.

21.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/37

(1)

2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1187/2009, kuriuo nustatomos išsamios specialiosios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo taisyklės (2), 27 straipsnyje nustatyta, kad atsižvelgiant į Dominikos Respublikai taikomą pieno miltelių eksporto kvotą, pirmenybė turi būti teikiama produktams, kuriems suteikti specialūs eksporto grąžinamųjų išmokų nomenklatūros produktų kodai. Šis apribojimas pradėtas taikyti siekiant užtikrinti, kad nebūtų pateikta labai daug licencijų paraiškų, nes tai galėtų paskatinti rinkos suskaidymą ir Sąjungos eksportuotojams keltų rinkos dalies praradimo grėsmę;

(2)

pirmą kartą 2011–2012 kvotos metams prašomi kiekiai buvo mažesni nei šiuo kvotos laikotarpiu galimi eksportuoti kiekiai. Neišnaudotus kiekius tikslinga paskirstyti pareiškėjams, kuriuos domina galimybė gauti didesnius nei prašoma kiekius su sąlyga, kad užstatas bus atitinkamai padidinamas;

(3)

siekiant kuo veiksmingiau išnaudoti kvotą ateinančiais metais, tikslinga į licencijų paraiškų taikymo sritį įtraukti visus produktus, kuriems taikoma tarifinė kvota, kaip nurodyta CARIFORUM valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarime (3), kurio pasirašymas ir laikinas taikymas patvirtinti Tarybos sprendimu 2008/805/EB (4). Be to, kalbant apie eksporto licencijų galiojimą, Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 6 straipsnio 2 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti taikoma ne tik produktams, priklausantiems tai pačiai to reglamento I priede nurodytai produktų kategorijai, bet ir visiems produktams, kuriems taikoma tarifinė kvota;

(4)

kadangi nuo 2008 m. eksporto grąžinamųjų išmokų neskiriama, eksporto licencijų paraiškose ir licencijose turėtų būti nurodyti ne grąžinamųjų išmokų nomenklatūros produktų kodai, bet Kombinuotosios nomenklatūros kodai. Susijusias nuostatas reikėtų atitinkamai suderinti;

(5)

siekiant užtikrinti tinkamą administravimą, pranešimą apie kiekį, kuriam išduotos licencijos, Komisija turi gauti iki rugpjūčio 31 d. Ir atitinkamai – reikalavimas pranešti apie skirtus kiekius yra perteklinis, todėl gali būti panaikintas;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 28 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad eksporto licencijų paraiškos yra priimtinos tik tuo atveju, jei pareiškėjai pateikia užstatą, kaip nurodyta to reglamento 9 straipsnyje. Todėl 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta to reglamento 9 straipsnio išimtis yra netinkama;

(7)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1187/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

1.

27 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Licencijų paraiškos gali būti pateiktos visiems produktams, kuriems suteikti šie Kombinuotosios nomenklatūros kodai: 0402 10, 0402 21 ir 0402 29.“

2.

28 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kad eksporto licencijos paraiška būtų priimtina, galima pateikti tik vieną su Kombinuotoje nomenklatūroje nustatytu tuo pačiu produkto kodu susijusią paraišką, ir visos paraiškos turi būti vienu metu pateikiamos vienos valstybės narės kompetentingai institucijai.“

3.

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

33 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Taikomas II skyrius, išskyrus jo 7 ir 10 straipsnius.“

21.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/39

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

21.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/41

(1)

2009 m. liepos 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 620/2009, kuriuo nustatomos aukštos kokybės jautienos importo tarifinės kvotos administravimo taisyklės (3), išdėstytos išsamios importo licencijos paraiškų teikimo ir importo licencijų išdavimo taisyklės;

(2)

reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai licencijos paraiškose nurodyti kiekiai viršija kiekius, kuriuos galima importuoti atitinkamu importo tarifinės kvotos laikotarpiu, turėtų būti nustatyti kiekvienoje licencijos paraiškoje nurodyto kiekio paskirstymo koeficientai. Pagal Reglamento (EB) Nr. 620/2009 3 straipsnį 2012 m. kovo 1–7 d. laikotarpiu pateiktose importo licencijos paraiškose nurodytas kiekis viršijo kiekį, kurį galima importuoti. Todėl turėtų būti nustatytas kiekis, kuriam galima išduoti importo licencijas, ir paskirstymo koeficientas,

21.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/42

(1)

Laikantis Reglamento (EB) Nr. 891/2009, nuo 2012 m. sausio 19 d.2012 m. sausio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 41/2012, kuriuo sustabdomas licencijos paraiškų dėl cukraus produktų pagal tam tikras tarifines kvotas teikimas (3), buvo sustabdytas importo licencijos paraiškų, susijusių su eilės numeriu 09.4318, teikimas.

(2)

Atsižvelgiant į gautus pranešimus apie nepanaudotas ir (arba) iš dalies panaudotas licencijas, vėl galima leisti importuoti tam tikrą cukraus produktų, kuriems suteiktas šis eilės numeris, kiekį. Todėl paraiškų teikimo sustabdymą reikėtų panaikinti,