ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2012.070.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 70

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

55 tomas
2012m. kovo 8d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2012/134/ES

 

*

2012 m. vasario 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl stiklo gamybos (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 865)  ( 1 )

1

 

 

2012/135/ES

 

*

2012 m. vasario 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl geležies ir plieno gamybos (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 903)  ( 1 )

63

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

SPRENDIMAI

8.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 70/1


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2012 m. vasario 28 d.

kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl stiklo gamybos

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 865)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/134/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (1), ypač į jos 13 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija, siekdama palengvinti geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinių dokumentų, apibrėžtų tos direktyvos 3 straipsnio 11 dalyje, rengimą, turi organizuoti valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių, aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir Komisijos keitimąsi informacija apie pramoninius išmetamus teršalus;

(2)

pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 2 dalį keitimasis informacija turi apimti informaciją apie įrenginių ir priemonių veikimą teršalų išmetimo aspektu (išreikštą, prireikus, vidurkiais per trumpąjį ir ilgąjį laikotarpius bei susijusiomis nustatytomis sąlygomis), žaliavų suvartojimo ir pobūdžio, vandens suvartojimo, energijos naudojimo ir atliekų susidarymo aspektais, naudotus gamybos metodus, su jais susijusią stebėseną, poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams, ekonominį bei techninį perspektyvumą ir jų raidą, taip pat geriausius prieinamus gamybos būdus ir naujus būdus, nustatytus aptarus tos direktyvos 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose minimus klausimus;

(3)

Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos GPGB išvados – tai pagrindinė sudedamoji GPGB informacinių dokumentų dalis, kurioje išdėstomos išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, jie aprašomi, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių, su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamų teršalų lygio, susijusios stebėsenos, susijusių suvartojimo lygių ir, prireikus, atitinkamos eksploatavimo vietos atkūrimo priemonių;

(4)

pagal Direktyvos 2010/75/ES 14 straipsnio 3 dalį GPGB išvadomis turi būti remiamasi nustatant leidimų sąlygas įrenginiams, kuriems taikomas tos direktyvos 2 skyrius;

(5)

Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija nustatytų išmetamų teršalų ribines vertes, kuriomis užtikrinama, kad įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis išmetamas teršalų kiekis neviršytų išmetamų teršalų kiekio, susijusio su Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų nustatytų geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu;

(6)

Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo galima nukrypti tik tuo atveju, jei dėl atitinkamo įrenginio geografinės padėties, vietos aplinkos sąlygų ar techninių savybių sąnaudos, susijusios su išmetamų teršalų lygių užtikrinimu, būtų neproporcingai didelės, palyginti su aplinkai teikiama nauda;

(7)

Direktyvos 2010/75/ES 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidime nurodyti stebėsenos reikalavimai, kurie minimi direktyvos 14 straipsnio 1 dalies c punkte, kai taikoma, turi būti grindžiami GPGB išvadose aprašytos stebėsenos išvadomis;

(8)

pagal Direktyvos 2010/75/ES 21 straipsnio 3 dalį per ketverius metus nuo sprendimų dėl GPGB išvadų paskelbimo kompetentinga institucija turi persvarstyti ir, jei būtina, atnaujinti visas leidimo sąlygas bei užtikrinti, kad įrenginys atitiktų tas leidimo sąlygas;

(9)

2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu, kuriuo pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 13 straipsnį sukuriamas keitimosi informacija forumas (2), sukurtas iš valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų sudarytas forumas;

(10)

2011 m. rugsėjo 13 d. pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 4 dalį Komisija gavo to forumo nuomonę (3) apie siūlomą stiklo gamybai taikomo GPGB informacinio dokumento turinį ir šią nuomonę paskelbė viešai;.

(11)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPBG) išvados dėl stiklo gamybos pateikiamos šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 28 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys


(1)  OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(2)  OL C 146, 2011 5 17, p. 3.

(3)  http://circa.europa.eu/Public/irc/env/ied/library?l=/ied_art_13_forum/opinions_article


PRIEDAS

GERIAUSIŲ PRIEINAMŲ GAMYBOS BŪDŲ (TOLIAU – GPGB) IŠVADOS DĖL STIKLO GAMYBOS

TAIKYMO SRITIS

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

BENDROSIOS PASTABOS

Vidurkinimo laikotarpiai ir teršalų išmetimo į atmosferą norminės sąlygos

Perskaičiavimas etalonine deguonies koncentracija

Koncentracijų perskaičiavimas savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu

Tam tikrų oro teršalų apibrėžtys

Išleidžiamų nuotekų vidurkinimo laikotarpiai

1.1.

Bendrosios GPGB išvados dėl stiklo gamybos

1.1.1.

Aplinkos vadybos sistemos

1.1.2.

Energijos naudojimo veiksmingumas

1.1.3.

Medžiagų laikymas ir tvarkymas

1.1.4.

Bendrieji pirminiai metodai

1.1.5.

Stiklo gamybos procesų metu į vandenį išmetami teršalai

1.1.6.

Stiklo gamybos procesų metu susidarančios atliekos

1.1.7.

Stiklo gamybos procesų metu skleidžiamas triukšmas

1.2.

GPGB išvados dėl stiklo taros gamybos

1.2.1.

Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

1.2.2.

Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOX) kiekis

1.2.3.

Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

1.2.4.

Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

1.2.5.

Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

1.2.6.

Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis

1.3.

GPGB išvados dėl plokščiojo stiklo gamybos

1.3.1.

Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

1.3.2.

Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

1.3.3.

Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

1.3.4.

Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

1.3.5.

Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

1.3.6.

Tolesnių procesų metu išmetami teršalai

1.4.

GPGB išvados dėl ištisinių gijų stiklo pluošto gamybos

1.4.1.

Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

1.4.2.

Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

1.4.3.

Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

1.4.4.

Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

1.4.5.

Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

1.4.6.

Tolesnių procesų metu išmetami teršalai

1.5.

GPGB išvados dėl namų apyvokos stiklo gaminių gamybos

1.5.1.

Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

1.5.2.

Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

1.5.3.

Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

1.5.4.

Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido(HF) kiekis

1.5.5.

Iš lydkrosnės išmetamas metalų kiekis

1.5.6.

Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis

1.6.

GPGB išvados dėl specialaus stiklo gamybos

1.6.1.

Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

1.6.2.

Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

1.6.3.

Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

1.6.4.

Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

1.6.5.

Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

1.6.6.

Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis

1.7.

GPGB išvados dėl mineralinės vatos gamybos

1.7.1.

Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

1.7.2.

Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

1.7.3.

Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

1.7.4.

Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

1.7.5.

Iš akmens vatos lydkrosnių išmetamas vandenilio sulfido (H2S) kiekis

1.7.6.

Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

1.7.7.

Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis

1.8.

GPGB išvados dėl aukštai temperatūrai atsparios izoliavimo vatos (toliau – ATAIV) gamybos

1.8.1.

Lydymo ir tolesnių procesų metu išmetamas dulkių kiekis

1.8.2.

Lydymo ir tolesnių procesų metu išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

1.8.3.

Lydymo ir tolesnių procesų metu išmetamas sieros oksidų (SOx) kiekis

1.8.4.

Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

1.8.5.

Iš lydkrosnių ir tolesnių procesų metu išmetamas metalų kiekis

1.8.6.

Tolesnių procesų metu išmetamas lakiųjų organinių junginių kiekis

1.9.

GPGB išvados dėl frito gamybos

1.9.1.

Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

1.9.2.

Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

1.9.3.

Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

1.9.4.

Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

1.9.5.

Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

1.9.6.

Tolesnių procesų metu išmetami teršalai

Žodynas

1.10.

Metodų aprašymas

1.10.1.

Išmetamas dulkių kiekis

1.10.2.

Išmetamas NOx kiekis

1.10.3.

Išmetamas SOx kiekis

1.10.4.

Išmetamas HCl, HF kiekis

1.10.5.

Išmetamas metalų kiekis

1.10.6.

Išmetamieji kombinuotieji dujiniai teršalai (pvz., SOX, HCl, HF, boro junginiai)

1.10.7.

Kombinuotieji teršalai (kieti ir dujiniai)

1.10.8.

Pjovimo, šlifavimo ir poliravimo operacijų metu išmetami teršalai

1.10.9.

Išmetami H2S ir lakiųjų organinių junginių kiekiai

TAIKYMO SRITIS

Šios GPGB išvados skirtos Direktyvos 2010/75/ES I priede apibrėžtai pramoninei veiklai, t. y.

3.3.

Stiklo, įskaitant stiklo pluoštą, gamybai, kai lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną;

3.4.

Mineralinių medžiagų lydymui, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kai lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

Šios GPGB išvados netaikomos šiai veiklai:

Skystojo stiklo gamybai, kuriai taikomas informacinis dokumentas „Didelio kiekio neorganinių cheminių medžiagų gamyba. Kietųjų medžiagų ir kita pramonė“ (toliau – LVIC–S)

Polikristalinės vatos gamybai

Veidrodžių gamybai, kuriai taikomas informacinis dokumentas „Paviršiaus apdorojimas organiniais tirpikliais“ (toliau – STS)

Kiti informaciniai dokumentai, susiję su veikla, kuriai taikomos šios GPGB išvados:

Informacinis dokumentas

Veikla

Teršalų išmetimas iš saugyklų (EFS)

Žaliavų laikymas ir tvarkymas

Energijos naudojimo veiksmingumas (ENE)

Bendrasis energijos naudojimo veiksmingumas

Ekonominiai klausimai ir poveikiai aplinkos terpėms (ECM)

Taikomų metodikų ekonominiai klausimai ir poveikiai aplinkos terpėms

Bendrieji monitoringo principai (MON)

Išmetamų teršalų ir sunaudojamų medžiagų monitoringas

Šiose GPGB išvadose aprašyti gamybos būdai nėra privalomi ar išsamūs. Gali būti naudojami kiti gamybos būdai, kurie padėtų užtikrinti bent lygiavertį aplinkos apsaugos lygį.

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

Šiose GPGB išvadose taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

Vartojamas terminas

Apibrėžtis

Naujas įrenginys

Po šių GPGB išvadų paskelbimo įrangos eksploatavimo vietoje sumontuotas įrenginys ar visiškas įrenginio pakeitimas ant esamo įrangos pagrindo

Esamas įrenginys

Ne naujas įrenginys

Nauja krosnis

Po šių GPGB išvadų paskelbimo įrangos eksploatavimo vietoje sumontuota krosnis ar visiškai rekonstruota krosnis

Įprastas krosnies remontas

Remontas tarp dviejų etapų iš esmės nekeičiant krosniai taikomų reikalavimų ar technologijos, kurį atliekant krosnies rėminė konstrukcija tik iš dalies pakoreguojama, tačiau krosnies matmenys lieka beveik tokie patys. Krosnies ugniai atspari medžiaga ir, jeigu reikia, regeneratoriai remontuojami pakeičiant visą medžiagą ar jos dalį.

Visiškas krosnies perstatymas

Perstatymas, kurį atliekant iš esmės keičiami krosniai taikomi reikalavimai ar technologija, ir pritaikoma ar pakeičiama didesnioji krosnies įrangos ar susijusios įrangos dalis.

BENDROSIOS PASTABOS

Vidurkinimo laikotarpiai ir teršalų išmetimo į atmosferą norminės sąlygos

Jeigu nenurodyta kitaip, su geriausiais prieinamais gamybos būdais susijęs išmetamų teršalų kiekis (toliau – GPGB SITK), nustatytas į atmosferą išmetamiems teršalams ir nurodytas šiose GPGB išvadose, taikomas laikantis 1 lentelėje išvardytų norminių sąlygų. Visos išmetamųjų dujų koncentracijos vertės grindžiamos tokiomis norminėmis sąlygomis: sausosios dujos, temperatūra – 273,15 K, slėgis – 101,3 kPa.

Epizodiniai matavimai

GPGB SITK reiškia vidutinę trijų vietinių ėminių (kiekvieno trukmė ne trumpesnė nei 30 minučių) vertę; regeneracinių krosnių matavimo laikotarpis turėtų aprėpti ne mažiau nei du ugnies krypties pakeitimus regeneratoriaus kamerose

Nepertraukiamieji matavimai

GPGB SITK reiškia kasdienines vidutines vertes


1   lentelė

Su GPGB SITK susijusios norminės sąlygos, taikomos į atmosferą išmetamiems teršalams

Veikla

Vienetas

Norminės sąlygos

Lydymo veikla

Įprastos lydkrosnės tolydžiojo lydymo įrenginiuose

mg/Nm3

8 % tūrio sudaro deguonis

Įprastos lydkrosnės periodinio lydymo įrenginiuose

mg/Nm3

13 % tūrio sudaro deguonis

Krosnys, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

kg tonai išlydyto stiklo

Išmetamų teršalų kiekiai, išmatuoti kaip mg/Nm3 palyginti su etalonine deguonies koncentracija, nėra taikomi

Elektrinės krosnys

mg/Nm3

arba

kg tonai išlydyto stiklo

Išmetamų teršalų kiekiai, išmatuoti kaip mg/Nm3 palyginti su etalonine deguonies koncentracija, nėra taikomi

Frito lydkrosnės

mg/Nm3

arba

kg tonai išlydyto frito

Koncentracijos reiškia, kad 15 % tūrio sudaro deguonis.

Jeigu dujų deginimui naudojamas oras, GPGB SITK išreiškiamas išmetamųjų teršalų koncentracija (mg/Nm3).

Jeigu taikomas tik kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant deguonį, GPGB SITK išreiškiamas savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu.

Jeigu kuras deginimas naudojant deguonies prisotintą orą, GPGB SITK išreiškiamas išmetamųjų teršalų koncentracija (mg/Nm3) ar savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu (kg tonai išlydyto frito)

Visi krosnių tipai

kg tonai išlydyto stiklo

Savitasis išmetamųjų teršalų masės srautas siejamas su viena tona išlydyto stiklo

Nelydymo veikla, įskaitant tolesnius procesus

Visi procesai

mg/Nm3

Deguonies pataisa netaikoma

Visi procesai

kg tonai stiklo

Savitasis išmetamųjų teršalų masės srautas siejamas su viena tona pagaminto stiklo

Perskaičiavimas etalonine deguonies koncentracija

Formulė išmetamųjų teršalų koncentracijai esant etaloniniam deguonies lygiui apskaičiuoti (žr. 1 lentelę) pateikta toliau.

Formula

Kur:

ER (mg/Nm3)

:

išmetamųjų teršalų koncentracija, perskaičiuota atsižvelgiant į etaloninį deguonies lygį OR

OR (vol %)

:

etaloninis deguonies lygis

EM (mg/Nm3)

:

išmetamųjų teršalų koncentracija siejama su išmatuotu deguonies lygiu OM

OM (vol %)

:

išmatuotas deguonies lygis.

Koncentracijų perskaičiavimas savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu

1.2–1.9 skirsniuose kaip savitieji išmetamųjų teršalų masės srautai (kg tonai išlydyto stiklo) nurodytas GPGB SITK grindžiamas toliau pateiktais skaičiavimais, išskyrus krosnis, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis, ir, tam tikru ribotu skaičiumi atvejų, išskyrus elektrinį lydymą, kai GPGB SITK nurodomas kg tonai išlydyto stiklo, jeigu apskaičiuojama naudojant konkrečius praneštus duomenis.

Apskaičiavimo procedūra, naudojama koncentracijas perskaičiuojant savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu, nurodyta toliau.

Savitasis išmetamųjų teršalų masės srautas (kg tonai išlydyto stiklo) = perskaičiavimo koeficientas × išmetamųjų teršalų masės srautas (mg/Nm3)

kai: perskaičiavimo koeficientas = (Q/P) × 10–6

kur

Q

=

išmetamųjų dujų kiekis (Nm3/h)

P

=

stiklo lydalo traukimo sparta (tonomis išlydyto stiklo/h).

Išmetamųjų dujų tūris (Q) apskaičiuojamas atsižvelgiant į konkretų suvartojamos energijos kiekį, kuro tipą ir oksidatorių (oras, deguonies prisotintas oras ir deguonis, kurio grynumas priklauso nuo gamybos proceso). Energijos naudojimas yra sudėtinga funkcija, kuri (daugiausia) priklauso nuo krosnies tipo, stiklo tipo ir procentinės stiklo laužo dalies.

Tačiau tam tikri veiksniai gali turėti įtakos koncentracijos ir savitojo išmetamųjų teršalų masės srauto santykiui, įskaitant:

krosnies tipą (išankstinio oro įkaitinimo temperatūra, lydymo metodai)

gaminamo stiklo tipą (lydymo procesui reikalingas energijos kiekis)

energijos rūšių derinį (iškastinis kuras ir (arba) papildomas šildymas naudojant elektros energiją)

iškastinio kuro tipą (nafta, dujos)

oksidatoriaus tipą (deguonis, oras, deguonies prisotintas oras)

procentinę stiklo laužo dalį

įkrovos sudėtį

bendrą krosnies eksploatavimo trukmę

krosnies dydį.

2 lentelėje nurodyti perskaičiavimo koeficientai naudojami koncentracijos vertėmis išreikštą GPGB SITK perskaičiuojant savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu.

Perskaičiavimo koeficientai nustatyti remiantis veiksmingai energiją naudojančių krosnių duomenimis ir jie susiję tik su krosnimis, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas tik oras.

2   lentelė

Mg/Nm3 perskaičiuojant kg tonai lydyto stiklo taikomi orientaciniai koeficientai, grindžiami veiksmingai energiją naudojančiomis krosnimis, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

Sektoriai

mg/Nm3 perskaičiuojant kg tonai lydyto stiklo taikytini koeficientai

Plokščiasis stiklas

2,5 × 10–3

Taros stiklas

Bendrasis atvejis

1,5 × 10–3

Konkretūs atvejai (1)

Tyrimas kiekvienu konkrečiu atveju

(dažnai 3,0 × 10–3)

Ištisinių gijų stiklo pluoštas

4,5 × 10–3

Namų apyvokos stiklo gaminiai

Silikatinis stiklas

2,5 × 10–3

Konkretūs atvejai (2)

Tyrimas kiekvienu konkrečiu atveju

(nuo 2,5 iki > 10 × 10–3; dažnai 3,0 × 10–3)

Mineralinė vata

Stiklo vata

2 × 10–3

Akmens vatos skliautas

2,5 × 10–3

Specialus stiklas

TV stiklas (ekranai)

3 × 10–3

TV stiklas (elektronų spinduliavimo vamzdelio kūgis)

2,5 × 10–3

Borosilikatinis stiklas (vamzdelis)

4 × 10–3

Stiklo keramikos gaminiai

6,5 × 10–3

Šviesos technikos stiklo gaminiai (silikatinio stiklo)

2,5 × 10–3

Fritas

Tyrimas kiekvienu konkrečiu atveju

(5–7,5 × 10–3)

TAM TIKRŲ ORO TERŠALŲ APIBRĖŽTYS

Šiose GPGB išvadose ir 1.2–1.9 skirsniuose nurodytam GPGB SITK taikomos šios apibrėžtys:

NOX, išreikšti NO2

Azoto oksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) suma, išreikšta NO2

SOx, išreikšti SO2

Sieros dioksido (SO2) ir sieros trioksido (SO3) suma, išreikšta SO2

Vandenilio chloridas, išreikštas HCl

Visi dujiniai chloridai, išreikšti HCl

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF

Visi dujiniai fluoridai, išreikšti HF

IŠLEIDŽIAMŲ NUOTEKŲ VIDURKINIMO LAIKOTARPIAI

Jeigu nenurodyta kitaip, GPGB SITK nuotekose, nustatytas šiose GPGB išvadose, siejamas su vidutine jungtinio ėminio, paimto dviejų valandų ar 24 valandų laikotarpiu, verte.

1.1.   Bendrosios GPGB išvados dėl stiklo gamybos

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems įrenginiams.

Į 1.2–1.9 skirsnius įtrauktas konkretaus proceso GPGB taip pat taikomas bendrajam GPGB, kuris paminėtas šiame skirsnyje.

1.1.1.   Aplinkos vadybos sistemos

1.   GPGB – aplinkos vadybos sistemos (toliau – AVS), kurioms būdingos visos toliau išvardytos ypatybės, įgyvendinimas ir taikymas:

i.

Administracijos, įskaitant aukščiausiąją vadovybę, įsipareigojimas;

ii.

aplinkos politikos, kuri apimtų nuolatinį įrenginio modernizavimą, už kurį atsakinga administracija, apibrėžimas;

iii.

planavimas ir būtinų procedūrų parengimas, tikslų ir užduočių nustatymas, jas susiejant su finansiniu planavimu ir investavimu;

iv.

procedūrų įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant:

a)

struktūrai ir atsakomybei

b)

mokymui, išmanymui ir kompetencijai

c)

ryšiams

d)

darbuotojų dalyvavimui

e)

dokumentams

f)

veiksmingai procesų kontrolei

g)

techninės priežiūros programoms

h)

avarinei parengčiai ir reagavimui

i)

atitikties aplinkos teisės aktams užtikrinimui.

v.

veiklos parametrų tikrinimas ir ištaisomųjų veiksmų vykdymas, ypatingą dėmesį skiriant:

a)

stebėjimui ir matavimui (žr. taip pat informacinį dokumentą „Bendrieji stebėsenos principai“)

b)

ištaisomiesiems ir prevenciniams veiksmams

c)

įrašų tvarkymui

d)

nepriklausomam (jeigu įmanoma) vidaus ar išorės auditui siekiant nustatyti, ar AVS atitinka numatytas priemones ar jų neatitinka ir ar ji tinkamai įgyvendinama bei prižiūrima;

vi.

AVS persvarstymas ir jos nuolatinio tinkamumo, pakankamumo ir veiksmingumo užtikrinimas (šią užduotį atlieka aukščiausioji vadovybė);

vii.

švaresnių technologijų plėtros stebėjimas;

viii.

rengiant naujo įrenginio projektą, atsižvelgimas į poveikį aplinkai, kuris būtų padarytas galiausiai nutraukus įrenginio eksploatavimą, ir į šį poveikį visu jo eksploatavimo laikotarpiu;

ix.

reguliarus lyginamosios sektoriaus analizės taikymas.

Pritaikomumas

AVS taikymo sritis (pvz., išsamumas) ir pobūdis (pvz., standartizuota ar nestandartizuota) apskritai susijęs su įrenginio pobūdžiu, mastu bei jo sudėtingumu ir poveikio aplinkai, kurį įrenginys gali sukelti, aprėptimi.

1.1.2.   Energijos naudojimo veiksmingumas

2.   GPGB –konkretaus sunaudojamos energijos kiekio mažinimas, taikant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas

Pritaikomumas

i.

Proceso optimizavimas kontroliuojant veiklos parametrus

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Reguliari techninė lydkrosnės priežiūra

iii.

Krosnies konstrukcijos optimizavimas ir lydymo metodo pasirinkimas

Taikoma naujiems įrenginiams.

Esamų įrenginių atveju tenka visiškai perstatyti krosnį

iv.

Degimo proceso kontrolės metodų taikymas

Taikoma krosnims, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas oras ir (arba) deguonis

v.

Didesnio stiklo laužo kiekio naudojimas, jeigu turima stiklo laužo ir jeigu šis naudojimas yra techniškai ir ekonomiškai perspektyvus

Netaikoma ištisinių gijų stiklo pluošto, aukštos temperatūros izoliavimo vatos ir frito sektoriams

vi.

Atliekinės šilumos katilo naudojimas energijai atgauti, jei šis atgavimas techniškai ir ekonomiškai perspektyvus

Taikoma krosnims, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas oras ir (arba) deguonis.

Metodo pritaikomumas ir ekonominis perspektyvumas susijęs su bendruoju veiksmingumu, kurį galima užtikrinti, įskaitant efektyvų pagaminamų garų naudojimą

vii.

Įkrovos ir stiklo laužo išankstinis pašildymas, jeigu ši priemonė techniškai ir ekonomiškai perspektyvi

Taikoma krosnims, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas oras ir (arba) deguonis.

Paprastai taikoma tik toms įkrovoms, kurių daugiau nei 50 % sudaro stiklo laužas

1.1.3.   Medžiagų laikymas ir tvarkymas

3.   GPGB – laikant ir tvarkant kietąsias medžiagas sklindančių dulkių prevencija arba, jeigu nėra priemonių tai padaryti, jų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš nurodytų metodų ar jų derinį:

I.

Žaliavų laikymas

i.

Biriąsias miltelines medžiagas laikyti uždaruose bokštuose, kuriuose įmontuota dulkių sulaikymo sistema (pvz., audeklinis filtras)

ii.

Iš smulkiųjų dalelių sudarytas medžiagas laikyti uždarose talpyklose ar sandariuose maišuose

iii.

Rupias dulkingas medžiagas laikyti uždengtas krūvose

iv.

Naudoti kelių valymo transporto priemonės ir drėkinimo vandeniui metodus

II.

Žaliavų tvarkymas

Metodas

Pritaikomumas

i.

Medžiagas, kurios gabenamos virš žemės paviršiaus, gabenkite uždaraisiais konvejeriais, kad nebūtų patiriama materialinių nuostolių

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Jeigu taikomas pneumatinis gabenimas, naudokite sandarią sistemą su sumontuotu filtru, išvalančiu orą, kuris naudotas gabenant ir kuris išleidžiamas

iii.

Įkrovos drėkinimas

Šį metodą galima naudoti tik iš dalies, nes jį naudojant sumažėja krosnies energijos naudojimo veiksmingumas. Apribojimai gali būti nustatyti tam tikros sudėties įkrovoms, visų pirma gaminant borosilikatinį stiklą

iv.

Nedidelės vertės neigiamojo slėgio taikymas krosnyje

Taikomas tik kaip eksploatavimui būdinga savybė (t. y. frito gamybos lydkrosnėse), nes taikant šį metodą mažėja krosnies energijos naudojimo veiksmingumas

v.

Žaliavų, kurios nesukelia apdeginimo (visų pirma, dolomitų ir kalkakmenio), naudojimas. Apdeginimo reiškinys susijęs su mineralų, kurie veikiami karščio, trūkinėjimu, dėl kurio vėliau gali padidėti išmetamas dulkių kiekis

Taikomas atsižvelgiant į ribotas galimybes gauti žaliavų

vi.

Ištraukimo naudojimas, kai oro srautas nukreipiamas į proceso filtrų sistemą, kur gali susidaryti dulkių (pvz., maišo anga, frito įkrovos maišymas, dulkių šalinimas iš audeklinio filtro, šalto kupolo lydymo įrenginiai)

Dažniausiai taikomi metodai

vii.

Uždarųjų sraigtinių tiektuvų naudojimas

viii.

Tiekimo dėžių sandarinimas

Paprastai taikomas metodas. Gali tekti taikyti aušinimą siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeista įranga

4.   GPGB – laikant ir tvarkant lakiąsias žaliavas sklindančių dujinių teršalų prevencija arba, jeigu nėra priemonių tai padaryti, jų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš nurodytų metodų ar jų derinį:

i.

Talpyklas, kuriose laikomos nesupakuotos biriosios medžiagos ir kuriose, kai jas įkaitina saulė, kinta temperatūra, nudažyti mažą saulės šilumos kiekį sugeriančiais dažais.

ii.

Laikant lakiąsias žaliavas reguliuoti temperatūrą.

iii.

Izoliuoti talpyklas, kuriose laikomos lakiosios žaliavos.

iv.

Tvarkyti atsargas

v.

Laikant didelius lakiųjų naftos produktų kiekius naudoti talpyklas plūdriaisiais stogais

vi.

Perkraunant lakiuosius skysčius (pvz., iš automobilinių cisternų į laikymo talpyklas) naudoti grąžinamojo garų surinkimo sistemas.

vii.

Laikant skystąsias žaliavas naudoti talpyklas gofruotu guminiu stogu.

viii.

Talpyklose, kurios pritaikytos slėgio pokyčiams, naudoti slėgimo ir (arba) vakuumo vožtuvus.

ix.

Laikant pavojingas medžiagas, apdoroti išmetamąsias medžiagas (pvz., adsorbcijos, absorbcijos, kondensacijos būdu).

x.

Laikant skysčius, kurie lengvai suputoja, pripildant naudoti po paviršiumi esantį skysčio horizontą.

1.1.4.   Bendrieji pirminiai metodai

5.   GPGB - sunaudojamo energijos kiekio ir į atmosferą išmetamo teršalų kiekio mažinimas, nuolat stebint eksploatacinius parametrus ir atliekant programuotąją lydkrosnės techninę priežiūrą

Metodas

Pritaikomumas

Metodą sudaro tam tikros stebėjimo ir techninės priežiūros operacijos, kurias galima naudoti pavienes ar jų derinius atsižvelgiant į krosnies tipą ir siekiant kiek galima sulėtinti krosnies senėjimo procesą; šioms operacijoms priskiriamas krosnies ir degimo skyrių sandarinimas, didžiausio izoliavimo užtikrinimas, stabilios liepsnos sąlygų kontrolė, kuro ir oro santykio reguliavimas ir t. t.

Taikoma regenerecinėms, rekuperacinėms krosnims ir krosnims, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis.

Šį metodą norint taikyti kitų tipų krosnims, privaloma atlikti konkretaus įrenginio įvertinimą.

6.   GPGB – rūpestingas visų medžiagų ir žaliavų, kurios patenka į lydkrosnę pasirinkimas ir kontrolė, siekiant sumažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį ar užkirsti šiam išmetimui kelią, naudojant vieną iš toliau nurodytų metodų ar jų derinį:

Metodas

Pritaikomumas

i.

Žaliavų ir išorės stiklo laužo, kuriame yra mažas priemaišų (pvz., metalų, chloridų, fluoridų) kiekis, naudojimas

Taikymas ribojamas atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų bei kuro

ii.

Pakaitinių žaliavų naudojimas (pvz., tų žaliavų, kurių lakumas yra mažesnis)

iii.

Kuro, kuriame yra mažiau metalo priemaišų, naudojimas

7.   GPGB – reguliari išmetamo teršalų kiekio ir (arba) kitų su procesu susijusių parametrų stebėsena, įskaitant:

Metodas

Pritaikomumas

i.

Nuolatinį kritinių proceso parametrų stebėjimą siekiant užtikrinti proceso stabilumą, pvz., temperatūrą, kuro tiekimą ir oro srautą

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Reguliarų proceso parametrų stebėjimą siekiant užkirsti kelią taršai ir (arba) ją sumažinti, pvz., O2 kiekis kūryklų dujose, kad būtų kontroliuojamas kuro ir oro santykis.

iii.

Nepertraukiamąjį išmetamų dulkių, NOx ir SO2 kiekio matavimą ar epizodinį matavimą bent du kartus per metus, susijusį su pakaitinių parametrų kontrole, siekiant užtikrinti, kad apdorojimo sistema tarp matavimų veikia tinkamai

iv.

Nepertraukiamąjį ar reguliarų periodinį išmetamo NH3 kiekio matavimą, kai taikoma selektyvioji katalizinė redukcija (toliau – SEK) arba selektyvioji nekatalizinė redukcija (toliau – SNKR)

Dažniausiai taikomi metodai

v.

Nepertraukiamąjį ar reguliarų periodinį išmetamo CO kiekio matavimą, kai siekiant sumažinti išmetamą NOx kiekį taikomi pirminiai metodai ar cheminės redukcijos, kuriai naudojamas kuras, metodai arba gali vykti dalinis degimas.

vi.

Reguliarų periodinį išmetamo HCl, HF, CO ir metalų kiekio matavimą, visų pirma, jeigu naudojamos žaliavos, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, arba jeigu gali būti atliekamas dalinis deginimas

Dažniausiai taikomi metodai

vii.

Nepertraukiamąjį pakaitinių parametrų stebėjimą siekiant užtikrinti, kad išmetamųjų dujų apdorojimo sistema veiktų tinkamai ir kad atliekant epizodinį matavimą būtų išlaikomas pastovus išmetamų teršalų lygis. Pakaitinių parametrų stebėjimas aprėpia: reagento tiekimą, temperatūrą, vandens tiekimą, įtampą, dulkių šalinimą, ventiliatoriaus sūkių dažnį ir t. t.

8.   GPGB – išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos eksploatavimas įprastomis veiklos sąlygomis esant optimaliam pajėgumui ir prieinamumui, siekiant užkirsti kelią teršalų išmetimui ar sumažinti jų kiekį

Pritaikomumas

Galima apibrėžti konkrečiomis eksploatavimo sąlygomis taikomas specialias procedūras, visų pirma:

i.

atliekant paleidimo ir išjungimo operacijas

ii.

atliekant kitas specialias operacijas, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam sistemų veikimui (pvz., reguliarūs ir neeiliniai krosnies ir (arba) išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos techninės priežiūros ir valymo darbai arba visiškas gamybos pakeitimas)

iii.

jeigu nustatomas nepakankamas išmetamųjų dujų srautas ar temperatūra, kuriai nusistovėjus sistemos neįmanoma naudoti visu pajėgumu.

9.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo anglies monoksido (CO) kiekio ribojimas, naudojant pirminius metodus ar cheminę redukciją, kuriai naudojamas kuras, kad būtų sumažintas išmetamas NOx kiekis

Metodas

Pritaikomumas

Pirminiai išmetamo NOx kiekio sumažinimo metodai grindžiami degimo proceso modifikavimu (pvz., oro ir degalų santykio sumažinimu, pakopinio veikimo mažą NOx kiekį išmetantys degikliai ir t. t.) Taikant cheminę redukciją, kuriai naudojamas kuras, vandenilinis kuras purškiamas į išmetamųjų dujų srautą siekiant sumažinti krosnyje susidariusių NOx kiekį.

Taikant minėtus metodus išmetamą didesnį CO kiekį galima apriboti nuodugniai kontroliuojant eksploatacinius parametrus.

Taikoma įprastose krosnyse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras.


3   lentelė

Iš lydkrosnių išmetamo anglies monoksido GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

Anglies monoksidas, išreikštas CO

< 100 mg/Nm3

10.   GPGB – išmetamo amoniako (NH3) kiekio ribojimas, naudojant selektyviosios katalizinės redukcijos (SEK) ar selektyviosios nekatalizinės redukcijos (SNKR) metodais, kuriais siekiama veiksmingai sumažinti išmetamą NOx kiekį

Metodas

Pritaikomumas

Taikant šį metodą nustatomos ir išlaikomos tinkamos išmetamųjų dujų apdorojimo SEK ir SNKR sistemų veikimo sąlygos, siekiant sumažinti išmetamą reakcijose nepanaudoto amoniako kiekį.

Taikoma lydkrosnėse, kuriose sumontuotos SEK ar SNKR sistemos


4   lentelė

Naudojant SEK ir SNKR metodus išmetamas amoniako GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK (3)

Amoniakas, išreikštas NH3

< 5–30 mg/Nm3

11.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo boro kiekio mažinimas, jeigu boro junginiai naudojami formuojant įkrovą; šiuo tikslu pasirenkamas vienas iš šių metodų ar jų derinys:

Metodas (4)

Pritaikomumas

i.

Tinkamos temperatūros filtravimo sistemos naudojimas siekiant padidinti kietosios būsenos boro junginių atskyrimą; atsižvelgtina į tą ypatybę, kad tam tikrų rūšių boro rūgšties dujinių junginių gali būti kūryklų dujose žemesnėje nei 200 °C temperatūroje ir net 60 °C temperatūroje

Pritaikomumas esamiems įrenginiams gali būti ribotas atsižvelgiant į techninius apribojimus, susijusius su naudojamos filtrų sistemos padėtimi ir savybėmis

ii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Pritaikomumas gali būti ribotas dėl sumažėjusio kitų dujinių teršalų (SOX, HCl, HF) šalinimo veiksmingumo, kurį sukelia ant sausojo šarminio reagento paviršiaus susiformavusios boro junginių nuosėdos

iii.

Šlapiasis dujų valymas

Pritaikomumas esamiems įrenginiams gali būti ribotas dėl poreikio taikyti tam tikrą nuotekų apdorojimo metodą

Stebėsena

Išmetamo boro kiekio stebėsena turėtų būti atliekama taikant konkrečią metodiką, leidžiančią išmatuoti kietosios ir dujinės formos boro kiekį ir nustatyti šių formų boro šalinimo iš kūryklų dujų veiksmingumą.

1.1.5.   Stiklo gamybos procesų metu į vandenį išmetami teršalai

12.   GPGB – sunaudojamo vandens kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas

Pritaikomumas

i.

Išsiliejimų ir nuotėkių skaičiaus sumažinimas

Dažniausiai taikomas metodas

ii.

Aušinimo ir valymo vandens pakartotinis naudojimas, jeigu vanduo jau buvo panaudotas valant

Dažniausiai taikomas metodas.

Dujoms valyti naudoto vandens pakartotinis naudojimas taikomas beveik visose dujų valymo skysčiais sistemose; tačiau periodiškai tenka išleisti skystį ir pakeisti valymo priemonę

iii.

Pusiau uždarojo ciklo vandens sistemos naudojimas, jeigu tai perspektyvu techniškai ir ekonomiškai

Šio metodo taikymas gali būti apribotas nuostatomis, susijusiomis su saugos valdymu organizuojant gamybos procesą. Visų pirma:

atviros grandinės aušinimo sistemą galima naudoti, jeigu ją privaloma taikyti dėl su sauga susijusių priežasčių (pvz., incidentai aušinant didelius stiklo kiekius)

tam tikriems konkretiems procesams (pvz., tolesnėje veikloje gaminant ištisinių gijų stiklo pluoštą, taikant poliravimą rūgštimi buitinių stiklo gaminių ir specialaus stiklo sektoriuose ir t. t.) naudojamą visą vandenį ar jo dalį gali tekti išleisti į nuotekų valymo sistemą

13.   GPGB – išleidžiamose nuotekose esančio teršalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių nuotekų valymo sistemų arba jų derinį:

Metodas

Pritaikomumas

i.

Įprastiniai teršalų kontrolės metodai, pvz., nusodinimas, rūšiavimas, nugriebimas, neutralizavimas, filtravimas, aeravimas, nuosėdų išskyrimas, koaguliacija, flokuliacija ir t. t.

Įprastinai laikant skystąsias žaliavas ir tarpines chemines medžiagas naudojami gerosios patirties metodai, kuriais kontroliuojamas išmetamas teršalų kiekis, pvz., izoliavimo priemonės, talpyklų tikrinimas ir (arba) bandymas, apsauga nuo perpildymo ir t. t.

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Biologinio valymo sistemos, pvz., aktyviojo dumblo naudojimas, biologinio filtravimo taikymas, siekiant pašalinti ir (arba) suskaidyti organinius komponentus

Taikoma tik tuose sektoriuose, kuriuose gamybos procese naudojamos organinės medžiagos (pvz., ištisinių gijų stiklo pluošto ir mineralinės vatos sektoriuose)

iii.

Išleidimas į miesto nuotekų valymo įrenginius

Taikoma įrenginiuose, kuriuose būtina toliau mažinti teršalų kiekį

iv.

Išorinis pakartotinis nuotekų naudojimas

Daugiausia taikoma frito sektoriui (galima pakartotinai naudoti keramikos sektoriuje)


5   lentelė

Gaminant stiklą į paviršinius vandenis išleidžiamų nuotekų GPGB SITK

Parametras (5)

Vienetas

GPGB SITK (6)

(jungtinis ėminys)

pH

6,5–9

Bendras suspenduotų kietųjų dalelių kiekis

mg/l

< 30

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

mg/l

< 5–130 (7)

Sulfatai, išreikšti SO4 2–

mg/l

< 1 000

fluoridai, išreikšti F

mg/l

< 6 (8)

Bendras angliavandenilių kiekis

mg/l

< 15 (9)

Švinas, išreikštas Pb

mg/l

< 0,05–0,3 (10)

Stibis, išreikštas Sb

mg/l

< 0,5

Arsenas, išreikštas As

mg/l

< 0,3

Baris, išreikštas Ba

mg/l

< 3,0

Cinkas, išreikštas Zn

mg/l

< 0,5

Varis, išreikštas Cu

mg/l

< 0,3

Chromas, išreikštas Cr

mg/l

< 0,3

Kadmis, išreikštas Cd

mg/l

< 0,05

Alavas, išreikštas Sn

mg/l

< 0,5

Nikelis, išreikštas Ni

mg/l

< 0,5

Amoniakas, išreikštas NH4

mg/l

< 10

Baris, išreikštas B

mg/l

< 1–3

Fenolis

mg/l

< 1

1.1.6.   Stiklo gamybos procesų metu susidarančios atliekos

14.   GPGB – šalintinų atliekų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš nurodytų metodų ar jų derinį:

Metodas

Pritaikomumas

i.

Įkrovos medžiagų atliekų naudojimas grąžinamajam perdirbimui, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į kokybės reikalavimus

Pritaikomumas gali būti ribojamas atsižvelgiant į galutinio stiklo produkto kokybę

ii.

Laikant ir tvarkant žaliavas patiriamų materialinių nuostolių mažinimas

Dažniausiai taikomas metodas

iii.

Vidinio stiklo laužo, kuris gaunamas iš atmestų gaminių, naudojimas grąžinamajam perdirbimui

Paprastai netaikoma ištisinių gijų stiklo pluošto, aukštos temperatūros izoliavimo vatos ir frito sektoriams

iv.

Formuojant įkrovą susidarančių dulkių naudojimas grąžinamajam perdirbimui, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į kokybės reikalavimus

Pritaikomumą gali tekti riboti atsižvelgiant į įvairius veiksnius:

galutinio stiklo produkto kokybės reikalavimus

formuojant įkrovą naudojamo stiklo laužo procentinę dalį

galimą perkėlimo reiškinį ir ugniai atsparių medžiagų koroziją

sieros balanso apribojimus

v.

Kietųjų atliekų ir (arba) dumblo vertės didinimas atitinkamai naudojant vietoje (pvz., valant vandenyje sukauptą dumblą) ar kituose sektoriuose

Paprastai taikoma namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje (pjaunant švino krištolą susidarančiam dumblui) ir stiklo taros sektoriuje (smulkioms su alyva susimaišiusioms stiklo dalelėms)

Mažai taikomas kituose stiklo gamybos sektoriuose dėl nenuspėjamos, užterštos sudėties, mažo kiekio ir mažo ekonominio perspektyvumo

vi.

Vertės suteikimas panaudotoms ugniai atsparioms medžiagoms, kad jas būtų galima naudoti kituose sektoriuose

Pritaikomumas ribotas dėl ugniai atsparių medžiagų gamintojų ir galimų galutinių naudotojų nustatytų apribojimų

vii.

Briketų gaminimas iš atliekų naudojant cementą, kad juos būtų galima naudoti šachtinėse lydkrosnėse su karštu pūtimu, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į kokybės reikalavimus

Naudojant cementą iš atliekų pagaminti briketai taikomi tik akmens vatos sektoriuje.

Reikėtų rasti pusiausvyrą tarp į atmosferą išmetamų teršalų kiekio ir kietųjų atliekų srauto

1.1.7.   Stiklo gamybos procesų metu skleidžiamas triukšmas

15.   GPGB – skleidžiamo triukšmo sumažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

i.

Įvertinti aplinkos triukšmą ir parengti triukšmo valdymo planą, atsižvelgiant į vietos aplinką.

ii.

Triukšmą skleidžiančią įrangą naudoti ir (arba) procesą vykdyti atskiroje konstrukcijoje ir (arba) gamybos vienete

iii.

Naudoti pylimus triukšmo šaltiniui atitverti

iv.

Lauke vykdomą triukšmingą veiklą vykdyti dienos metu

v.

Atsižvelgiant į vietos sąlygas, tarp įrenginio ir saugomos teritorijos naudoti triukšmą sulaikančias sienas ar gamtines kliūtis (medžius, krūmus).

1.2.   GPGB išvados dėl stiklo taros gamybos

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems gaminant stiklo tarą naudojamiems Įrenginiams.

1.2.1.   Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

16.   GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant kūryklų dujų valymo sistemą, pvz., elektrostatinį nusodintuvą ar rankovinį filtrą.

Metodas (11)

Pritaikomumas

Kūryklų dujų valymo sistemas sudaro paskutiniame etape taikomi teršalų šalinimo metodai, grindžiami visų medžiagų, kurios matavimo taške būna kietosios būsenos, filtravimu.

Dažniausiai taikomas metodas


6   lentelė

Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (12)

Dulkės

< 10–20

< 0,015–0,06

1.2.2.   Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOX) kiekis

17.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

I.

pirminiai metodai, pvz.:

Metodas (13)

Pritaikomumas

i.   

Degimo proceso modifikavimas

a)

Oro ir kuro santykio mažinimas

Taikoma įprastoms lydkrosnėms, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras.

Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, šias priemones derinant su tinkamiausia krosnies konstrukcija ir geometrija

b)

Mažesnė degimui tiekiamo oro temperatūra

Taikoma tik tam tikromis su įranga susijusiomis aplinkybėmis, nes sumažėja lydkrosnės veiksmingumas ir joje sunaudojama daugiau kuro (t. y. vietoj regeneracinių krosnių naudojamos rekuperacinės krosnys)

c)

Pakopinis deginimas

Tiekiamo oro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas taikomas daugeliui įprastų krosnių, kuriose kaip oksidatorius naudojamas oras.

Tiekiamo oro srauto dalijimas retai pritaikomas, nes šis procesas yra techniškai sudėtingas

d)

Kūryklų dujų recirkuliacija

Taikant šį metodą turi būti naudojami specialūs degikliai, kuriais automatiškai reguliuojama išmetamųjų dujų recirkuliacija

e)

Degikliai, kuriuos naudojant išmetamas mažas NOx kiekis

Dažniausiai taikomas metodas.

Šį metodą taikant skersinės liepsnos, dujomis kūrenamoms krosnims, nauda aplinkai apskritai yra mažesnė; tai lemia techniniai apribojimai ir mažesnis krosnies panaudojimo lankstumas.

Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, šias priemones derinant su tinkamiausia krosnies konstrukcija ir geometrija

f)

Kuro pasirinkimas

Pritaikomumas ribotas, nes, atsižvelgiant į valstybės narės vykdomą energetikos politiką, ne visada yra galimybių gauti skirtingų rūšių kuro

ii.

Speciali krosnies konstrukcija

Pritaikomumas susijęs tik su įkrovos, kurią sudaro didelis išorės stiklo laužo kiekis (> 70 %), formavimu.

Renkantis šį metodą reikia visiškai perstatyti lydkrosnę.

Dėl lydkrosnės formos (ilga ir siaura) gali tekti spręsti su erdvės stoka susijusius klausimus

iii.

Elektrinis lydymas

Netaikoma gaminant didelius stiklo kiekius (> 300 tonų per dieną)

Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį.

Pasirinkus šį metodą, reikia visiškai perstatyti krosnį

iv.

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant lydkrosnę

II.

antriniai metodai, pvz.:

Metodas (14)

Pritaikomumas

i.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SEK)

Taikant šį metodą gali tekti modernizuoti dulkių sulaikymo sistemą, siekiant užtikrinti mažesnę nei 10–15 mg/Nm3 dulkių koncentraciją, ir sieros pašalinimo sistemą, kad būtų šalinamas išmetamas SOX kiekis.

Kadangi būtina išlaikyti optimalią veikimo temperatūrą, šis metodas taikomas tik naudojant elektrostatinius nusodintuvus. Apskritai metodas netaikomas rankovinio filtro sistemai, nes dėl žemos veikimo temperatūros (jos intervalas 180–200 °C) reikėtų pašildyti išmetamąsias dujas.

Taikant šį metodą gali reikėti daug erdvės.

ii.

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SEK)

Šis metodas taikomas rekuperacinėms lydkrosnėms.

Šis metodas gana sunkiai pritaikomas įprastoms regeneracinėms lydkrosnėms, nes būtų sunku užtikrinti reikalingą temperatūrą, ir jį naudojant kūryklų dujų nepavyktų tinkamai sumaišyti su reagentu.

Jį galima taikyti naujose regeneracinėse krosnyse, kuriose sumontuoti periodiniai regeneratoriai; tačiau sunku išlaikyti temperatūrų intervalą, nes dėl kintančios liepsnos krypties kamerose cikliškai kinta temperatūros vertė.

7   lentelė

Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOX GPGB SITK

Parametras

BAT

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (15)

NOx, išreikštas NO2

Degimo modifikavimas, specialios krosnių konstrukcijos (16)  (17)

500–800

0,75–1,2

Elektrinis lydymas

< 100

< 0,3

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (18)

Netaikoma

< 0,5–0,8

Antriniai metodai

< 500

< 0,75

18.   Jeigu formuojant įkrovą naudojami nitratai ir (arba) siekiant užtikrinti galutinio produkto kokybę lydkrosnėje turi būti sudarytos specialios oksiduojančio degimo sąlygos, GPGB – tai išmetamo NOx kiekio mažinimas, mažinant šių žaliavų naudojimą ir taikant pirminius ar antrinius metodus

GPGB SITK nustatytas 7 lentelėje.

Jeigu formuojant įkrovą naudojami nitratai, trumpųjų lydkrosnės kampanijų ar lydkrosnių, kurių pajėgumas < 100 tonų per dieną, GPGB SITK nustatyti 8 lentelėje.

Metodas (19)

Pritaikomumas

Pirminiai metodai:

Formuojant įkrovą naudojamų nitratų kiekio mažinimas

Nitratai naudojami gaminant labai aukštos kokybės produktus (t. y. įmantrią pakuotę, kvepalų buteliukus ir kosmetikos produktų talpyklas).

Pakaitinės veiksmingos medžiagos yra sulfatai, arseno dioksidai, cerio oksidas

Užuot naudojus nitratus galima modifikuoti procesą (pvz., sudaryti specialias oksiduojančio degimo sąlygas)

Nitratų pakeitimą formuojant įkrovą gali riboti didelės su pakaitinėmis medžiagomis susijusios išlaidos ir (arba) didesnis poveikis aplinkai


8   lentelė

Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOX GPGB SITK, jeigu formuojant įkrovą naudojami nitratai ir (arba) lydkrosnėje sudaromos specialios oksiduojančio degimo sąlygos, kai vykdoma trumpoji lydkrosnės kampanija arba kai lydkrosnės pajėgumas yra < 100 tonų per dieną

Parametras

GPGB

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (20)

NOx, išreikšti NO2

Pirminiai metodai

< 1 000

< 3

1.2.3.   Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

19.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio sumažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (21)

Pritaikomumas

i.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas

ii.

Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir sieros balanso optimizavimas

Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą paprastai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio stiklo produktui taikomais kokybės reikalavimais.

Siekiant optimizuoti sieros balansą reikia derinti išmetamo SOX kiekio šalinimo ir kietųjų atliekų (filtro dulkių) valdymo priemones.

Veiksmingas išmetamo SOx kiekio mažinimas susijęs su sieros junginių išlaikymu stikle ir, atsižvelgiant į stiklo tipą, šis išlaikymas gali gerokai skirtis.

iii.

Mažai sieros turinčio kuro naudojimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika


9   lentelė

Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOX GPGB SITK

Parametras

Kuras

GPGB SITK (22)  (23)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (24)

SOx, išreikšti SO2

Gamtinės dujos

< 200–500

< 0,3–0,75

Mazutas (25)

< 500–1 200

< 0,75–1,8

1.2.4.   Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

20.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas (gali būti derinama su kūryklų dujomis, susidarančiomis stiklo dirbinius dengiant danga jiems patenkant į degimo krosnį), naudojant vieną iš toliau nurodytų metodų ar jų derinį:

Metodas (26)

Pritaikomumas

i.

Žaliavų, kuriose yra mažas chloro ir fluoro kiekis, pasirinkimas formuojant įkrovą

Metodo taikymas gali būti ribojamas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų

ii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas


10   lentelė

Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (27)

Vandenilio chloridas, išreikštas HCl (28)

< 10–20

< 0,02–0,03

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF

< 1–5

< 0,001–0,008

1.2.5.   Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

21.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (29)

Pritaikomumas

i.

Žaliavų, pasižyminčių mažu metalų kiekiu, pasirinkimas formuojant įkrovą

Pritaikomumas gali būti ribotas dėl priežasčių, susijusių su įrenginiu gaminamo stiklo tipu ir galimybe gauti žaliavų.

ii.

Atsižvelgiant į buitinių stiklo gaminių kokybės reikalavimus, naudojamo metalų junginių kiekio mažinimas formuojant įkrovą, kai norima stiklui suteikti spalvą ar ją pašalinti

iii.

Filtravimo sistemos (rankovinio filtro ar elektrostatinio nusodintuvo) naudojimas

Dažniausiai taikomi metodai

iv.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema


11   lentelė

Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK (30)  (31)  (32)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (33)

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI)

< 0,2–1 (34)

< 0,3–1,5 × 10–3

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn)

< 1–5

< 1,5–7,5 × 10–3

1.2.6.   Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis

22.   Jeigu atliekant stiklo dirbinių dengimo danga jiems patenkant į degimo krosnį operacijas naudojamas alavas, organoalavas ar titano junginiai, GPGB – tai išmetamo teršalų kiekio sumažinimas naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas

Pritaikomumas

i.

Dengimo produkto nuostolių sumažinimas užtikrinant reikiamą taikymo sistemos sandarumą ir naudojant veiksmingą ištraukimo gaubtą.

Tinkama taikymo sistemos konstrukcija ir jos sandarumas yra svarbūs siekiant sumažinti reakcijose nepanaudoto produkto išmetimą į atmosferą.

Dažniausiai taikomas metodas

ii.

Atliekant dengimo operacijas susidarančių kūryklų dujų maišymas su iš lydkrosnių išmetamomis dujomis ar iš lydkrosnių išmetamu degimo oru, jeigu taikoma antrinė apdorojimo sistema (filtras ar sausojo ar pusiau sauso dujų valymo įtaisas).

Atsižvelgiant į cheminį suderinamumą, išmetamąsias dujas, susidariusias atliekant dengimo operacijas, prieš apdorojimą galima derinti su kitomis kūryklų dujomis. Galima taikyti šias dvi pasirinktis:

derinti su kūryklų dujomis iš lydkrosnių, prieš naudojant antrinę išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemą (sausojo ar pusiau sauso dujų valymo įtaisą ir filtravimo sistemą)

derinti su degimo oru prieš jam patenkant į regeneratorių, o po to taikyti antrinę išmetamųjų dujų, kurios susidaro per lydymo procesą, kiekio mažinimo sistemą (sausojo ar pusiau sauso dujų valymo įtaisą ir filtravimo sistemą)

Derinimas su kūryklų dujomis, išmestomis iš lydkrosnės, yra įprastas metodas.

Derinimui su degimo oru įtakos gali turėti techniniai apribojimai, kuriuos lemia tam tikras galimas poveikis stiklo cheminei sudėčiai ir regeneratoriaus medžiagoms

iii.

Antrinio metodo taikymas, pvz., šlapiasis dujų valymas, sausasis dujų valymas ir filtravimas (35)

Dažniausiai taikomi metodai


12   lentelė

Stiklo taros sektoriuje į atmosferą išmetamų teršalų GPGB SITK, vykdant stiklo dirbinių dengimo danga jiems patenkant į degimo krosnį veiklą, kai tolesnių operacijų metu susidarančios kūryklų dujos apdorojamos atskirai

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

Dulkės

< 10

Titano junginiai, išreikšti Ti

< 5

Alavo junginiai, įskaitant organoalavą, išreikšti Sn

< 5

Vandenilio chloridas, išreikštas HCl

< 30

23.   Paviršiaus apdorojimo operacijoms naudojant SO3, GPGB – išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (36)

Pritaikomumas

i.

Produkto nuostolių sumažinimas užtikrinant tinkamą taikymo sistemos sandarumą

Tinkama taikymo sistemos konstrukcija ir jos techninė priežiūra yra svarbios siekiant sumažinti reakcijose nepanaudoto produkto išmetimą į atmosferą

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Antrinio metodo, pvz., šlapiojo dujų valymo, taikymas


13   lentelė

Stiklo taros sektoriuje tolesnės veiklos metu išmetamas SOx GPGB SITK, kai SO3 naudojamas paviršiaus apdorojimo operacijoms ir yra apdorojamas atskirai

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

SOx, išreikšti SO2

< 100–200

1.3.   GPGB išvados dėl plokščiojo stiklo gamybos

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems plokščiojo stiklo gamybos įrenginiams.

1.3.1.   Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

24.   GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant elektrostatinį nusodintuvą ar rankovinio filtro sistemą

Metodų aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.

14   lentelė

Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (37)

Dulkės

< 10–20

< 0,025–0,05

1.3.2.   Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

25.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

I.

pirminiai metodai, pvz.:

Metodas (38)

Pritaikomumas

i.   

Degimo proceso modifikavimas

a)

Oro ir kuro santykio mažinimas

Taikoma įprastose lydkrosnėse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras.

Didžiausia nauda užtikrinama atliekant įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, derinant su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija

b)

Sumažinta degimui tiekiamo oro temperatūra

Galima taikyti tik mažo pajėgumo krosnyse, kuriose gaminamas specialus plokščiasis stiklas, ir atsižvelgiant į konkrečias su įranga susijusias aplinkybes, nes sumažėja krosnies veiksmingumas ir padidėja kuro sąnaudos (t. y. vietoj regeneracinių krosnių naudojamos rekuperacinės krosnys)

c)

Pakopinis deginimas

Tiekiamo oro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas taikomas daugeliui įprastų krosnių, kuriose kaip oksidatorius naudojamas oras.

Tiekiamo oro srauto dalijimas retai pritaikomas, nes šis procesas yra techniškai sudėtingas

d)

Kūryklų dujų recirkuliacija

Šis metodas taikomas tik naudojant specialius degiklius, kuriais automatiškai reguliuojama išmetamųjų dujų recirkuliacija

e)

Degikliai, kuriuos naudojant išmetamas mažas NOx kiekis

Dažniausiai taikomas metodas.

Šį metodą taikant skersinės liepsnos, dujomis kūrenamoms krosnims, nauda aplinkai yra mažesnė dėl techninių apribojimų ir mažesnio krosnies panaudojimo lankstumo.

Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, derinant su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija

f)

Kuro pasirinkimas

Pritaikomumas ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti skirtingų tipų kuro; įtakos tam gali turėti valstybės narės vykdoma energetikos politika

ii.

Fenix procesas (degimo proceso optimizavimas ir naudojamos energijos mažinimas)

Grindžiamas kelių pirminių metodų derinimu siekiant optimizuoti degimą regeneracinėse poliruotojo stiklo skersinės liepsnos krosnyse. Pagrindinės savybės:

oro pertekliaus sumažinimas

karštųjų taškų slopinimas ir liepsnos temperatūrų suvienodinimas

reguliuojamas kuro ir degimo oro maišymas

Taikoma tik regeneracinėse skersinės liepsnos krosnyse.

Taikoma naujose krosnyse.

Eksploatuojamos krosnies atveju metodas turi būti tiesiogiai integruotas visiškai perstatant krosnį – ją projektuojant ir statant

iii.

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant krosnį

II.

antriniai metodai, pvz.:

Metodas (39)

Pritaikomumas

i.

Cheminė redukcija naudojant kurą

Taikoma regeneracinėse krosnyse.

Taikymą riboja sunaudojamas didesnis kuro kiekis ir vėlesnis poveikis aplinkai bei ekonominis poveikis

ii.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SEK)

Norint taikyti šį metodą, gali tekti modernizuoti dulkių sulaikymo sistemą, kad būtų užtikrinta mažesnė nei 10–15 mg/Nm3 dulkių koncentracija, ir modernizuoti sieros pašalinimo sistemą, kad būtų šalinamas išmetamas SOX kiekis.

Kadangi būtina išlaikyti optimalią veikimo temperatūrą, šis metodas taikomas tik naudojant elektrostatinius nusodintuvus. Apskritai metodas netaikomas, kai naudojama rankovinio filtro sistema, nes dėl žemos veikimo temperatūros (jos intervalas 180–200 °C) reikėtų pašildyti išmetamąsias dujas.

Taikant šį metodą gali reikėti daug erdvės.

15   lentelė

Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK

Parametras

GPGB

GPGB SITK (40)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (41)

NOx, išreikšti NO2

Degimo proceso modifikavimas,

Fenix procesas (degimo proceso optimizavimas ir naudojamos energijos mažinimas) (42)

700–800

1,75–2,0

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (43)

Netaikoma

< 1,25–2,0

Antriniai metodai (44)

400–700

1,0–1,75

26.   Jeigu nitratai naudojami formuojant įkrovą, GPGB – išmetamo NOx kiekio mažinimas, mažiau naudojant šių žaliavų ir taikant pirminius ar antrinius metodus. Jeigu naudojami antriniai metodai, taikomas 15 lentelėje nurodytas GPGB SITK.

Jeigu nitratai naudojami formuojant įkrovą, kai keliomis trumpomis lydkrosnės kampanijomis gaminamas specialus stiklas, GPGB SITK yra nustatytas 16 lentelėje.

Metodas (45)

Pritaikomumas

Pirminiai metodai:

 

formuojant įkrovą naudojamo nitratų kiekio mažinimas

 

Nitratai naudojami gaminant specialius gaminius (t. y. spalvotąjį stiklą).

 

Veiksmingos pakaitinės medžiagos yra sulfatai, arseno dioksidai, cerio oksidas

Formuojant įkrovą nitratų pakeitimą kitomis medžiagomis gali riboti didelės su pakaitinėmis medžiagomis susijusios išlaidos ir (arba) didesnis poveikis aplinkai


16   lentelė

Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK, jeigu nitratai naudojami formuojant įkrovą, kai keliomis trumpomis lydkrosnės kampanijomis gaminamas specialus stiklas

Parametras

GPGB

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (46)

NOx, išreikšti NO2

Pirminiai metodai

< 1 200

< 3

1.3.3.   Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

27.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio mažinamas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (47)

Pritaikomumas

i.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas

ii.

Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir sieros balanso optimizavimas

Pasirinkus sieros kiekio mažinimą, kai formuojama įkrova, paprastai tenka atsižvelgti į apribojimus, susijusius su stiklo galutinio produktui taikomais kokybės reikalavimais.

Siekiant optimizuoti sieros balansą reikia derinti išmetamo SOX kiekio šalinimo ir kietųjų atliekų (filtro dulkių) valdymo priemones.

iii.

Mažai sieros turinčio kuro naudojimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių įsigyti mažai sieros turinčio kuro; tam įtakos gali turėti valstybės narės vykdoma energetikos politika


17   lentelė

Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK

Parametras

Kuras

GPGB SITK (48)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (49)

SOx išreikšti SO2

Gamtinės dujos

< 300–500

< 0,75–1,25

Mazutas (50)  (51)

500–1 300

1,25–3,25

1.3.4.   Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

28.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (52)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčią mažu chloro ir fluoro kiekiu, pasirinkimas

Metodo taikymas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų

ii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas


18   lentelė

Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (53)

Vandenilio chloridas, išreikštas HCl (54)

< 10–25

< 0,025–0,0625

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF

< 1–4

< 0,0025–0,010

1.3.5.   Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

29.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (55)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu metalų kiekiu, pasirinkimas

Metodo taikymas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų

ii.

Filtravimo sistemos taikymas

Dažniausiai taikomas metodas

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema


19   lentelė

Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK, išskyrus atvejus, kai stiklui suteikiant spalvą naudojamas selenas

Parametras

GPGB SITK (56)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (57)

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI)

< 0,2–1

< 0,5–2,5 × 10–3

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn)

< 1–5

< 2,5–12,5 × 10–3

30.   Jeigu stiklui suteikiant spalvą naudojami seleno junginiai, GPGB – iš lydkrosnės išmetamo seleno kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (58)

Pritaikomumas

i.

Seleno išsiskyrimo iš įkrovos mažinimas pasirenkant žaliavas, kurios veiksmingiau išlaikomos stiklo sudėtyje ir kurioms būdingas mažesnis lakumas

Pritaikomumas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų.

ii.

Filtravimo sistemos taikymas

Dažniausiai taikomas metodas

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema


20   lentelė

Plokščiojo stiklo sektoriuje gaminant spalvotąjį stiklą, iš lydkrosnės išmetamas seleno GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK (59)  (60)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (61)

Seleno junginiai, išreikšti Se

1 –3

2,5–7,5 × 10–3

1.3.6.   Tolesnių procesų metu išmetami teršalai

31.   GPGB – tolesnių procesų metu į atmosferą išmetamo teršalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (62)

Pritaikomumas

i.

Plokščiojo stiklo dengimo produktų nuostolių mažinimas užtikrinant reikiamą taikymo sistemos sandarumą

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

SO2 nuostolių, kurie susiję su atkaitinimo krosnimi, mažinimas tinkamiausiu būdu taikant kontrolės sistemą

iii.

Jeigu techniškai galima ir jeigu taikoma antrinė apdorojimo sistema (filtras ir sausojo ar šlapiojo dujų valymo įtaisas), iš atkaitinimo krosnies išmetamo SO2 kiekio derinimas su iš lydkrosnės šalinamomis išmetamosiomis dujomis

iv.

Antrinio metodo taikymas, pvz., drėgnasis dujų valymas arba sausasis dujų valymas ir filtravimas

Dažniausiai taikomi metodai.

Metodo pasirinkimas ir jo taikymas priklauso nuo įleidžiamų išmetamųjų dujų sudėties


21   lentelė

Plokščiojo stiklo sektoriuje tolesnių procesų metu į atmosferą išmetamas GPGB SITK, kai apdorojama atskirai

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

Dulkės

< 15–20

Vandenilio chloridas, išreikštas HCl

< 10

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF

< 1–5

SOx, išreikšti SO2

< 200

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI)

< 1

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn)

< 5

1.4.   GPGB išvados dėl ištisinių gijų stiklo pluošto gamybos

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems ištisinių gijų stiklo pluošto gamyboje naudojamiems įrenginiams.

1.4.1.   Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

Šiame skirsnyje nurodyti dulkių GPGB SITK taikomi visoms medžiagoms, kurios matavimo taške yra kietosios būsenos, įskaitant kietuosius boro junginius. Boro junginiai, kurie matavimo taške yra dujinės būsenos, neįtraukiami.

32.   GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (63)

Pritaikomumas

i.

Lakiųjų komponentų kiekio mažinimas modifikuojant žaliavas

Formuojant įkrovą boro junginių nenaudojimas arba nedidelio boro kiekio naudojimas – tai svarbiausia išmetamo dulkių, kurių daugiausiai išsiskiria vykstant lakumo reiškiniui, kiekio mažinimo priemonė. Boras yra pagrindinė iš lydkrosnės išmetamų kietųjų dalelių sudedamoji dalis

Šio metodo taikymą riboja su nuosavybe susiję klausimai, nes įkrovų formavimo nenaudojant boro arba naudojant mažą jo kiekį, metodas saugomas patentu

ii.

Filtravimo sistema: elektrostatinis nusodintuvas ar rankovinis filtras

Dažniausiai taikomas metodas

Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama šį metodą taikant naujuose įrenginiuose, kai galima nevaržomai pasirinkti filtro vietą ir savybes

iii.

Šlapiojo dujų valymo sistema

Pritaikomumas esamuose įrenginiuose gali būti apribotas dėl techninių priežasčių, nes šiuo atveju būtų reikalingi tam tikri nuotekų valymo įrenginiai


22   lentelė

Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK (64)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (65)

Dulkės

< 10–20

< 0,045–0,09

1.4.2.   Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

33.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (66)

Pritaikomumas

i.   

Degimo proceso modifikavimas

a)

Oro ir kuro santykio sumažinimas

Taikoma įprastose krosnyse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras.

Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, jeigu suderinama su tinkamiausia krosnies konstrukcija ir geometrija.

b)

Sumažinta degimui tiekiamo oro temperatūra

Taikoma įprastose krosnyse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su energijos naudojimo krosnyje veiksmingumu ir didesniu kuro poreikiu. Didesnioji krosnių dalis yra rekuperacinės krosnys.

c)

Pakopinis deginimas

d)

Tiekiamo oro srauto dalijimas

e)

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas taikomas daugelyje krosnių, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras ar deguonis.

Tiekiamo oro srauto dalijimas retai pritaikomas, nes šis procesas yra techniškai sudėtingas

d)

Kūryklų dujų recirkuliacija

Šis metodas taikomas tik naudojant specialius degiklius, kuriais automatiškai reguliuojama išmetamųjų dujų recirkuliacija

e)

Degikliai, kuriuos naudojant išmetamas mažas NOx kiekis

Dažniausiai taikomas metodas.

Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, jeigu suderinama su tinkamiausia krosnies konstrukcija ir geometrija

f)

Kuro pasirinkimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika

ii.

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant krosnį.


23   lentelė

Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK

Parametras

GPGB

GPGB SITK

 

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo

NOx, išreikšti NO2

Degimo proceso modifikavimas

< 600–1 000

< 2,7–4,5 (67)

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (68)

Netaikoma

< 0,5–1,5

1.4.3.   Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

34.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (69)

Pritaikomumas

i.

Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir sieros balanso optimizavimas

Metodas apskritai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio stiklo produkto kokybės reikalavimais.

Siekiant optimizuoti sieros balansą reikia derinti išmetamo SOx kiekio šalinimo ir šalintinų kietųjų atliekų (filtro dulkių) valdymo priemones

ii.

Mažai sieros turinčio kuro naudojimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika.

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas.

Kūryklų dujose esant didelei boro junginių koncentracijai gali sumažėti sausojo ar pusiau sausojo dujų valymo sistemose naudojamo reagento išmetamųjų teršalų mažinimo veiksmingumas

iv.

Šlapiasis dujų valymas

Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į techninio pobūdžio apribojimus, t, y. šiuo atveju gali reikėti naudoti tam tikrus nuotekų valymo įrenginius


24   lentelė

Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK

Parametras

Kuras

GPGB SITK (70)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (71)

SOx, išreikšti SO2

Gamtinės dujos (72)

< 200–800

< 0,9–3,6

Mazutas (73)  (74)

< 500–1 000

< 2,25–4,5

1.4.4.   Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

35.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (75)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu chloro ir fluoro kiekiu, pasirinkimas

Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su įkrovos formavimu ir galimybe gauti žaliavų

ii.

Fluoro kiekio mažinimas formuojant įkrovą

Per lydymo procesą išmetamą fluoro kiekį galima sumažinti taip:

fluoro junginių (pvz., fluorito), kurie naudojami įkrovai formuoti, kiekio mažinimas iki mažiausio proporcingo kiekio, reikalingo tam tikrai galutinio produkto kokybei užtikrinti. Fluoro junginiai naudojami siekiant optimizuoti lydymo procesą, palengvinti pluoštų formavimąsi ir sumažinti pluoštų trūkinėjimą

fluoro junginius pakeičiant pakaitinėmis medžiagomis (pvz., sulfatais)

Fluoro junginius keičiant pakaitinėmis medžiagomis turi būti atsižvelgiama į produkto kokybės reikalavimus

iii.

sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas

iv.

šlapiasis dujų valymas

Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į techninio pobūdžio apribojimus, t. y. šiuo atveju gali reikėti tam tikrų nuotekų valymo įrenginių.


25   lentelė

Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (76)

Vandenilio chloridas, išreikštas HCl

< 10

< 0,05

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF (77)

< 5–15

< 0,02–0,07

1.4.5.   Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

36.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (78)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu metalų kiekiu, pasirinkimas

Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su galimybe gauti žaliavų

ii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas

iii.

Šlapiasis dujų valymas

Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į techninio pobūdžio apribojimus, t. y. šiuo atveju gali reikėti tam tikrų nuotekų valymo įrenginių.


26   lentelė

Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK (79)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (80)

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI)

< 0,2–1

< 0,9–4,5 × 10–3

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn)

< 1–3

< 4,5–13,5 × 10–3

1.4.6.   Tolesnių procesų metu išmetami teršalai

37.   GPGB – tolesnių procesų metu išmetamų teršalų kiekio mažinimas, taikant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (81)

Pritaikomumas

i.

Šlapiojo dujų valymo sistemos

Metodai paprastai taikomi apdorojant išmetamąsias dujas, kurios susidaro per formavimo procesą (pluoštą dengiant danga) ar antriniams procesams, kuriems naudojamas rišiklis, kuris turi būti sukietinamas ar išdžiovinamas

ii.

Šlapiasis elektrostatinis nusodintuvas

iii.

Filtravimo sistema (rankovinis filtras)

Metodas paprastai taikomas apdorojant išmetamąsias dujas, kurios susidaro atliekant produktų pjovimo ir frezavimo operacijas


27   lentelė

Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje tolesnių procesų metu į atmosferą išmetamas teršalų GPGB SITK, kai apdorojama atskirai

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

Atliekant formavimą ir dengimą danga išmetamas teršalų kiekis

Dulkės

< 5–20

Formaldehidas

< 10

Amoniakas

< 30

Bendras lakiųjų organinių junginių kiekis, išreikštas C

< 20

Pjaunant ir frezuojant išmetamas teršalų kiekis

Dulkės

< 5–20

1.5.   GPGB išvados dėl namų apyvokos stiklo gaminių gamybos

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems gaminant namų apyvokos stiklo gaminius naudojamiems įrenginiams.

1.5.1.   Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

38.   GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (82)

Pritaikomumas

i.

Lakiųjų komponentų kiekio mažinimas modifikuojant žaliavas

Formuojant įkrovą į ją gali patekti ypač lakių komponentų (pvz., boro, fluoridų), dėl kurių gerokai padidėja iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su gaminamo stiklo tipu ir galimybe gauti pakaitinių žaliavų

ii.

Elektrinis lydymas

Netaikoma gaminant didelius stiklo kiekius (> 300 tonų per dieną)

Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį

Pasirinkus šį metodą, reikia visiškai perstatyti krosnį

iii.

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant krosnį

iv.

Filtravimo sistema: elektrostatinis nusodintuvas ar rankovinis filtras

Dažniausiai taikomi metodai

v.

Šlapiojo dujų valymo sistema

Metodą įmanoma taikyti tik konkrečiais atvejais, visų pirma elektrinio lydymo krosnims, kuriose paprastai susidaro maži išmetamųjų dujų ir dulkių kiekiai, susiję su įkrovos medžiagos kietųjų dalelių judėjimu išlydyto stiklo paviršiuje


28   lentelė

Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (83)

Dulkės

< 10–20 (84)

< 0,03–0,06

< 1–10 (85)

< 0,003–0,03

1.5.2.   Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

39.   Taikant GPGB sumažinamas iš lydkrosnės išmetamas NOx kiekis ir šiuo tikslu naudojamas vienas iš šių metodų ar jų derinys:

Metodas (86)

Pritaikomumas

i.   

Degimo proceso modifikavimas

a)

Oro ir kuro santykio sumažinimas

Taikoma įprastose krosnyse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras.

Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, jeigu suderinama su tinkamiausia krosnies konstrukcija ir geometrija

b)

Sumažinta degimui tiekiamo oro temperatūra

Taikoma tik tam tikromis su įranga susijusiomis aplinkybėmis, nes sumažėja lydkrosnės veiksmingumas ir joje sunaudojama daugiau kuro (t. y. vietoj regeneracinių krosnių naudojamos rekuperacinės krosnys)

c)

Pakopinis deginimas

f)

Tiekiamo oro srauto dalijimas

g)

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas taikomas daugeliui įprastų krosnių, kuriose kaip oksidatorius naudojamas oras.

Tiekiamo oro srauto dalijimas retai pritaikomas, nes šis procesas yra techniškai sudėtingas

d)

Kūryklų dujų recirkuliacijas

Šis metodas taikomas tik naudojant specialius degiklius, kuriais automatiškai reguliuojama išmetamųjų dujų recirkuliacija

e)

Degikliai, kuriuos naudojant išmetamas mažas NOx kiekis

Dažniausiai taikomas metodas.

Šį metodą taikant skersinės liepsnos, dujomis kūrenamoms krosnims, nauda aplinkai apskritai yra mažesnė; tai lemia techniniai apribojimai ir mažesnis krosnies panaudojimo lankstumas.

Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, jeigu suderinama su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija

f)

Kuro pasirinkimas

Pritaikomumas yra ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti skirtingų rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika.

ii.

Speciali lydkrosnės konstrukcija

Metodas taikomas tik formuojant įkrovą, kurią sudaro didelis išorės stiklo laužo kiekis (> 70 %).

Renkantis šį metodą reikia visiškai perstatyti lydkrosnę.

Dėl lydkrosnės formos (ilga ir siaura) gali tekti spręsti su erdvės stoka susijusius klausimus.

iii.

Elektrinis lydymas

Netaikoma gaminant didelius stiklo kiekius (> 300 tonų per dieną).

Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį.

Pasirinkus šį metodą, tenka visiškai perstatyti krosnį

iv.

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant krosnį


29   lentelė

Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK

Parametras

GPGB

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (87)

NOx, išreikšti NO2

Degimo proceso modifikavimas,

specialios lydkrosnių konstrukcijos

< 500–1 000

< 1,25–2,5

Elektrinis lydymas

< 100

< 0,3

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (88)

Netaikoma

< 0,5–1,5

40.   Jeigu nitratai naudojami formuojant įkrovą, GPGB – išmetamo NOx kiekio mažinimas, mažiau naudojant šių žaliavų ir taikant pirminius ar antrinius metodus.

GPGB SITK nustatyti 29 lentelėje.

Jeigu formuojant įkrovą, kuri naudojama tam tikram trumpųjų lydkrosnės kampanijų skaičiui ar ne didesnio nei < 100 tonų per dieną pajėgumo lydkrosnėse, kuriose gaminamas konkrečių rūšių silikatinis stiklas (skaidrus ir (arba) ypač skaidrus ar spalvotas, naudojant seleną) ir kitas specialus stiklas (t. y. borosilikatinis stiklas, stiklo keramika, baltasis stiklas, krištolas ir švino krištolas), naudojami nitratai, GPGB SITK nustatytas 30 lentelėje.

Metodas (89)

Pritaikomumas

Pirminiai metodai:

Formuojant įkrovą naudojamų nitratų kiekio mažinimas

Nitratai naudojami gaminant labai aukštos kokybės produktus, pvz., visiškai bespalvį (skaidrųjį) stiklą ar specialų stiklą. Veiksmingos pakaitinės medžiagos yra sulfatai, arseno dioksidai, cerio oksidas

Nitratų pakeitimą formuojant įkrovą gali riboti didelės su pakaitinėmis medžiagomis susijusios išlaidos ir (arba) didesnis poveikis aplinkai


30   lentelė

Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK, kai formuojant įkrovą, kuri naudojama tam tikram trumpųjų lydkrosnės kampanijų skaičiui ar ne didesnio nei < 100 tonų per dieną pajėgumo lydkrosnėse, kuriose gaminamas konkrečių rūšių silikatinis stiklas (skaidrus ir (arba) ypač skaidrus ar spalvotas, naudojant seleną) ir kitas specialus stiklas (t. y. borosilikatinis stiklas, stiklo keramika, baltasis stiklas, krištolas ir švino krištolas), naudojami nitratai

Parametras

Lydkrosnės tipas

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo

NOx, išreikšti NO2

Įprastos lydkrosnės, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras

< 500–1 500

< 1,25–3,75 (90)

Elektrinis lydymas

< 300–500

< 8–10

1.5.3.   Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

41.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (91)

Pritaikomumas

i.

Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir sieros balanso optimizavimas

Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą paprastai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutiniam stiklo produktui taikomais kokybės reikalavimais.

Siekiant optimizuoti sieros balansą reikia derinti išmetamo SOx kiekio šalinimo ir kietųjų atliekų (filtro dulkių) valdymo priemones.

ii.

Mažai sieros turinčio kuro naudojimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika.

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas


31   lentelė

Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK

Parametras

Kuras ir (arba) lydymo metodas

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (92)

SOx, išreikšti SO2

Gamtinės dujos

< 200–300

< 0,5–0,75

Mazutas (93)

< 1 000

< 2,5

Elektrinis lydymas

< 100

< 0,25

1.5.4.   Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido(HF) kiekis

42.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (94)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu chloro ir fluoro kiekiu, pasirinkimas

Metodas gali būti taikomas, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su įrenginiu gaminamo konkretaus tipo stiklo įkrovos formavimu ir galimybe gauti žaliavų

ii.

Fluoro kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir fluoro masės balanso optimizavimas

Per lydymo procesą išmetamą fluoro kiekį galima sumažinti, fluoro junginių (pvz., fluorito), kurie naudojami formuojant įkrovą, kiekį sumažinant iki mažiausio proporcingo kiekio, reikalingo tam tikrai galutinio produkto kokybei užtikrinti. Fluoro junginiai naudojami formuojant įkrovą siekiant stiklui suteikti matinį ar drumstą atspalvį

Metodas apskritai taikomas, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio produkto kokybės reikalavimais

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas

iv.

Šlapiasis dujų valymas

Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į techninio pobūdžio apribojimus, t. y. gali reikėti tam tikrų nuotekų valymo įrenginių.

Šio metodo taikymą gali riboti didelės išlaidos ir tam tikros nuotekų valymo ypatybės, įskaitant su dumblo ar kietųjų nuosėdų, susidarančių valant nuotekas, naudojimu grąžinamajam perdirbimui susijusius apribojimus.


32   lentelė

Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (95)

Vandenilio chloridas, išreikštas HCl (96)  (97)

< 10–20

< 0,03–0,06

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF (98)

< 1–5

< 0,003–0,015

1.5.5.   Iš lydkrosnės išmetamas metalų kiekis

43.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (99)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu metalų kiekiu, pasirinkimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų

ii.

Mažesnio metalų junginių kiekio naudojimas formuojant įkrovą, tinkamai pasirenkant žaliavas, jeigu reikia stiklui suteikti spalvą ar ją pašalinti arba jeigu stiklui suteikiamos specialios savybės

Krištolo ir švino krištolo gamyboje formuojant įkrovą metalų junginių kiekio mažinimui taikomos ribinės vertės, apibrėžtos Direktyvoje 64/493/EEB, kurioje klasifikuojama galutinių stiklo produktų cheminė sudėtis.

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas


33   lentelė

Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK, išskyrus stiklą, kurio spalvai pašalinti naudojamas selenas

Parametras

GPGB SITK (100)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (101)

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI)

< 0,2–1

< 0,6–3 × 10–3

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn)

< 1–5

< 3–15 × 10–3

44.   Jeigu pašalinant stiklo spalvą naudojami seleno junginiai, GPGB – iš lydkrosnės išmetamo seleno kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (102)

Pritaikomumas

i.

Seleno junginių kiekio mažinimas formuojant įkrovą, tinkamai pasirenkant naujas žaliavas

Pritaikomumas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų

ii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas


34   lentelė

Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas seleno GPGB SITK, kai seleno junginiai naudojami stiklo spalvai pašalinti

Parametras

GPGB SITK (103)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (104)

Seleno junginiai, išreikšti Se

< 1

< 3 × 10–3

45.   Jeigu švino krištolo gamyboje naudojami švino junginiai, GPGB – iš lydkrosnės išmetamo švino kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (105)

Pritaikomumas

i.

Elektrinis lydymas

Netaikoma gaminant didelį stiklo kiekį (> 300 tonų per dieną)

Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį.

Pasirinkus šį metodą, reikia visiškai perstatyti lydkrosnę

ii.

Rankovinis filtras

Dažniausiai taikomas metodas

iii.

Elektrostatinis nusodintuvas

iv.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema


35   lentelė

Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas švino GPGB SITK, kai švino junginiai naudojami gaminant švino krištolą

Parametras

GPGB SITK (106)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (107)

Švino junginiai, išreikšti Pb

< 0,5–1

< 1–3 × 10–3

1.5.6.   Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis

46.   GPGB – vykdant tolesnius su dulkių susidarymu susijusius procesus išmetamo dulkių ir metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (108)

Pritaikomumas

i.

Su dulkių susidarymu susijusių operacijų atlikimas (pvz., pjovimas, šlifavimas, poliravimas) naudojant skystį

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Rankovinio filtro sistemos taikymas


36   lentelė

Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje vykdant tolesnius su dulkių susidarymu susijusius procesus į atmosferą išmetamas teršalų GPGB SITK, kai apdorojama atskirai

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

Dulkės

< 1–10

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) (109)

< 1

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) (109)

< 1–5

Švino junginiai, išreikšti Pb (110)

< 1–1,5

47.   Atliekant poliravimą rūgštimi, GPGB – išmetamo HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (111)

Pritaikomumas

i.

Poliravimo produkto nuostolių mažinimas užtikrinant tinkamą taikymo sistemos sandarumą

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Antrinio metodo, pvz., šlapiojo dujų valymo, taikymas


37   lentelė

Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje atliekant poliravimą rūgštimi išmetamas HF GPGB SITK, kai apdorojama atskirai

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF

< 5

1.6.   GPGB išvados dėl specialaus stiklo gamybos

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems gaminant specialų stiklą naudojamiems įrenginiams.

1.6.1.   Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

48.   GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (112)

Pritaikomumas

i.

Lakiųjų komponentų kiekio mažinimas modifikuojant žaliavas

Formuojant įkrovą gali būti naudojami ypač lakūs komponentai (pvz., boras, fluoridai), kurie yra pagrindinė iš lydkrosnių išmetamų dulkių sudedamoji dalis

Taikant šį metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su gaminamo stiklo kokybe.

ii.

Elektrinis lydymas

Netaikoma gaminant didelius stiklo kiekius (> 300 tonų per dieną)

Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį.

Pasirinkus šį metodą, reikia visiškai perstatyti lydkrosnę

iii.

Filtravimo sistema: elektrostatinis nusodintuvas ar rankovinis filtras

Dažniausiai taikomas metodas


38   lentelė

Specialaus stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių kiekis

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (113)

Dulkės

< 10–20

< 0,03–0,13

< 1–10 (114)

< 0,003–0,065

1.6.2.   Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

49.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

I.

pirminiai metodai, pvz.:

Metodas (115)

Pritaikomumas

i.   

Degimo proceso modifikavimas

a)

Oro ir kuro santykio sumažinimas

Taikoma įprastose lydkrosnėse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras.

Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai perstačius krosnį, šį metodą derinant su tinkamiausia krosnies konstrukcija ir geometrija

b)

Sumažinta degimui tiekiamo oro temperatūra

Taikoma tik tam tikromis su įranga susijusiomis aplinkybėmis, nes sumažėja lydkrosnės veiksmingumas ir joje sunaudojama daugiau kuro (t. y. vietoj regeneracinių krosnių naudojamos rekuperacinės krosnys)

c)

Pakopinis deginimas

Tiekiamo oro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas taikomas daugeliui įprastų krosnių, kuriose kaip oksidatorius naudojamas oras.

Tiekiamo oro srauto dalijimas retai pritaikomas, nes šis procesas yra techniškai sudėtingas

d)

Kūryklų dujų recirkuliacija

Šis metodas taikomas tik naudojant specialius degiklius, kuriais automatiškai reguliuojama išmetamųjų dujų recirkuliacija

e)

Degikliai, kuriuos naudojant išmetamas mažas NOX kiekis

Dažniausiai taikomas metodas.

Šį metodą taikant skersinės liepsnos, dujomis kūrenamoms krosnims, nauda aplinkai apskritai yra mažesnė; tai lemia techniniai apribojimai ir mažesnis krosnies panaudojimo lankstumas.

Didžiausia nauda užtikrinama atliekant įprastą krosnies remontą ar ją visiškai perstačius, šį metodą derinant su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija

f)

Kuro pasirinkimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti skirtingų tipų kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika.

ii.

Elektrinis lydymas

Netaikoma gaminant didelius stiklo kiekius (> 300 tonų per dieną)

Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį.

Pasirinkus šį metodą, reikia visiškai perstatyti lydkrosnę

iii.

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant lydkrosnę

II.

antriniai metodai, pvz.:

Metodas (116)

Pritaikomumas

i.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SEK)

Taikant šį metodą gali reikėti modernizuoti dulkių mažinimo sistemą, siekiant užtikrinti mažesnę nei 10–15 mg/Nm3 dulkių koncentraciją, ir sieros pašalinimo sistemą, kad būtų šalinamas išmetamas SOX kiekis.

Kadangi būtina išlaikyti optimalią veikimo temperatūrą, šis metodas taikomas tik naudojant elektrostatinius nusodintuvus. Apskritai metodas netaikomas, kai naudojama rankovinio filtro sistema, nes dėl žemos veikimo temperatūros (jos intervalas 180–200 °C) reikėtų pašildyti išmetamąsias dujas.

Taikant šį metodą gali reikėti daug erdvės.

ii.

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SEK)

Šis metodas gana sunkiai pritaikomas įprastose regeneracinėse lydkrosnėse, nes sunku užtikrinti reikalingą temperatūrų intervalą arba jį naudojant kūryklų dujų nepavyktų tinkamai sumaišyti su reagentu.

Jį galima taikyti naujose regeneracinėse krosnyse, kuriose sumontuoti periodiniai regeneratoriai; tačiau temperatūrų intervalą sunku išlaikyti, nes keičiama liepsnos kryptis kamerose, todėl temperatūros vertė cikliškai kinta.

39   lentelė

Specialaus stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK

Parametras

GPGB

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (117)

NOX, išreikšti NO2

Degimo proceso modifikavimas

600–800

1,5–3,2

Elektrinis lydymas

< 100

< 0,25–0,4

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (118)  (119)

Netaikoma

< 1–3

Antriniai metodai

< 500

< 1–3

50.   Jeigu formuojant įkrovą naudojami nitratai, GPGB – išmetamo NOx kiekio mažinimas, mažinant šių žaliavų naudojimą ir taikant pirminius ar antrinius metodus

Metodas (120)

Pritaikomumas

Pirminiai metodai

Formuojant įkrovą naudojamų nitratų kiekio mažinimas

Nitratai naudojami gaminant labai aukštos kokybės produktus, kai reikia užtikrinti specialias stiklo savybes. Veiksmingos pakaitinės medžiagos yra sulfatai, arseno oksidai, cerio oksidas

Nitratų pakeitimą formuojant įkrovą gali riboti didelės su pakaitinėmis medžiagomis susijusios išlaidos ir (arba) didesnis poveikis aplinkai


40   lentelė

Kai formuojant įkrovą naudojami nitratai, specialaus stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK

Parametras

GPGB

GPGB SITK (121)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (122)

NOX, išreikšti NO2

Nitratų kiekio mažinimas formuojant įkrovą, kartu taikant pirminius ar antrinius metodus

< 500–1 000

< 1–6

1.6.3.   Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

51.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (123)

Pritaikomumas

i.

Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir sieros balanso optimizavimas

Metodas apskritai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio stiklo produkto kokybės reikalavimais.

ii.

Mažai sieros turinčio kuro naudojimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika.

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas


41   lentelė

Specialaus stiklo sektoriuje ir lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK

Parametras

Kuras ir lydymo metodas

GPGB SITK (124)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (125)

SOx, išreikšti SO2

Gamtinės dujos,

elektrinis lydymas (126)

< 30–200

< 0,08–0,5

Mazutas (127)

500–800

1,25–2

1.6.4.   Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

52.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (128)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu chloro ir fluoro kiekiu, pasirinkimas

Šio metodo taikymas gali būti ribotas, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su įranga gaminamo tam tikro tipo stiklo įkrovos formavimu ir galimybe gauti žaliavų

ii.

Fluoro ir (arba) chloro junginių kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir fluoro ir (arba) chloro masės balanso optimizavimas

Fluoro junginiai naudojami norint specialiam stiklui (baltiesiems šviesos technikos stiklo gaminiams, optiniam stiklui) suteikti ypatingų savybių.

Chloro junginiai gali būti naudojami kaip skaidrinimo priemonė gaminant borosilikatinio stiklo gaminius.

Metodas apskritai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio produkto kokybės reikalavimais

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas


42   lentelė

Specialaus stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (129)

Vandenilio chloridas, išreikštas HCl (130)

< 10–20

< 0,03–0,05

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF

< 1–5

< 0,003–0,04 (131)

1.6.5.   Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

53.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (132)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu metalų kiekiu, pasirinkimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų

ii.

Mažesnio metalų junginių kiekio naudojimas formuojant įkrovą, tinkamai pasirenkant žaliavas, kai reikia stiklui suteikti spalvą ar ją pašalinti arba kai stiklui suteikiamos specialios savybės

Dažniausiai taikomi metodai

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema


43   lentelė

Specialaus stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK (133)  (134)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (135)

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI)

< 0,1–1

< 0,3–3 × 10–3

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn)

< 1–5

< 3–15 × 10–3

1.6.6.   Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis

54.   GPGB – tolesnių su dulkių susidarymu susijusių procesų metu išmetamo dulkių ir metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (136)

Pritaikomumas

i.

Su dulkių susidarymu susijusių operacijų atlikimas (pvz., pjovimas, šlifavimas, poliravimas) naudojant skystį

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Rankovinio filtro sistemos taikymas


44   lentelė

Specialaus stiklo sektoriuje tolesnių procesų metu išmetamas dulkių ir metalų GPGB SITK, kai apdorojama atskirai

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

Dulkės

1–10

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) (137)

< 1

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) (137)

< 1–5

55.   Naudojant poliravimą rūgštimi, GPGB – išmetamo HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (138)

Aprašas

i.

Poliravimo produkto nuostolių mažinimas užtikrinant tinkamą taikymo sistemos sandarumą

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Antrinio metodo, pvz., šlapiojo dujų valymo, taikymas


45   lentelė

Specialaus stiklo sektoriuje naudojant poliravimą rūgštimi išmetamas HF GPGB SITK, kai apdorojama atskirai

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF

< 5

1.7.   GPGB išvados dėl mineralinės vatos gamybos

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems gaminant mineralinę vatą naudojamiems įrenginiams.

1.7.1.   Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

56.   GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant elektrostatinį nusodintuvą ar taikant rankovinio filtro sistemą

Metodas (139)

Pritaikomumas

Filtravimo sistema: elektrostatinis nusodintuvas ar rankovinis filtras

Dažniausiai taikomas metodas.

Gaminant akmens vatą, elekrostatiniai nusodintuvai šachtinėse lydkrosnėse nenaudojami, nes kyla pavojus, kad krosnyje susidarantis anglies monoksidas nuo iškaitinimo gali sprogti


46   lentelė

Mineralinės vatos sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių kiekis

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (140)

Dulkės

< 10–20

< 0,02–0,050

1.7.2.   Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

57.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (141)

Pritaikomumas

i.   

Degimo proceso modifikavimas

a)

Oro ir kuro santykio sumažinimas

Taikoma įprastose krosnyse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras.

Didžiausia nauda užtikrinama atliekant įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, kai derinama su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija

b)

Sumažinta degimui tiekiamo oro temperatūra

Taikoma tik tam tikromis su įranga susijusiomis aplinkybėmis, nes sumažėja krosnies veiksmingumas ir joje sunaudojama daugiau kuro (t. y. vietoj regeneracinių krosnių naudojamos rekuperacinės krosnys)

c)

Pakopinis deginimas

Tiekiamo oro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas taikomas daugeliui įprastų krosnių, kuriose kaip oksidatorius naudojamas oras.

Tiekiamo oro srauto dalijimas retai pritaikomas, nes šis procesas yra techniškai sudėtingas

d)

Kūryklų dujų recirkuliacija

Šis metodas taikomas tik naudojant specialius degiklius, kuriais automatiškai reguliuojama išmetamųjų dujų recirkuliacija

e)

Degikliai, kuriuos naudojant išmetamas mažas NOx kiekis

Dažniausiai taikomas metodas.

Šį metodą taikant skersinės liepsnos, dujomis kūrenamoms krosnims, nauda aplinkai apskritai yra mažesnė; tai lemia techniniai apribojimai ir mažesnis krosnies panaudojimo lankstumas.

Didžiausia nauda užtikrinama atliekant įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, kai derinama su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija

f)

Kuro pasirinkimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti skirtingų tipų kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika.

ii.

Elektrinis lydymas

Netaikoma gaminant didelius stiklo kiekius (> 300 tonų per dieną)

Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį.

Pasirinkus šį metodą, reikia visiškai perstatyti krosnį

iii.

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant krosnį


47   lentelė

Mineralinės vatos sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK

Parametras

Produktas

Lydymo metodas

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (142)

NOx, išreikšti NO2

Stiklo vata

Krosnys, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras, ir elektrinės krosnys

< 200–500

< 0,4–1,0

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (143)

Netaikoma

< 0,5

Akmens vata

Visų tipų krosnys

< 400–500

< 1,0–1,25

58.   Jeigu stiklo vatos gamyboje formuojant įkrovą naudojami nitratai, GPGB – išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (144)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą, mažesnio nitratų kiekio naudojimas

Jeigu, formuojant įkrovas, didelę jų dalį sudaro išorės stiklo laužas, nitratai naudojami kaip oksiduojanti medžiaga, siekiant kompensuoti stiklo lauže esančias organines medžiagas

Metodas apskritai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio produkto kokybės reikalavimais

ii.

Elektrinis lydymas

Dažniausiai taikomas metodas.

Pasirinkus elektrinį lydymą, reikia visiškai perstatyti krosnį

iii.

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

Dažniausiai taikomas metodas.

Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant lydkrosnę


48   lentelė

Iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK, kai stiklo vatos gamyboje formuojant įkrovą naudojami nitratai

Parametras

GPGB

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (145)

NOX, išreikšti NO2

Nitratų kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir pirminių metodų taikymas

< 500–700

< 1,0–1,4 (146)

1.7.3.   Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

59.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (147)

Pritaikomumas

i.

Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir sieros balanso optimizavimas

Gaminant stiklo vatą šis metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į galimybę gauti žaliavų, visų pirma išorės stiklo laužo, kurių sudėtyje yra nedidelis sieros kiekis. Didelis išorės stiklo laužo kiekis, naudojamas formuojant įkrovą, apriboja galimybes optimizuoti sieros balansą, nes sieros kiekis yra nepastovus.

Akmens vatos gamyboje siekiant optimizuoti sieros balansą gali reikėti derinti iš kūryklų dujų išsiskiriančio SOx kiekio šalinimą ir kietųjų atliekų, susidarančių apdorojant kūryklų dujas (filtro dulkių) ir per pluošto susidarymo procesą, valdymą; šios atliekos gali būti panaudotos formuojant įkrovas (cemento briketai) arba jas gali tekti pašalinti

ii.

Mažai sieros turinčio kuro naudojimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika.

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Gaminant akmens vatą elekrostatiniai nusodintuvai šachtinėse lydkrosnėse nenaudojami (žr. GPGB 56)

iv.

Šlapiasis dujų valymas

Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į techninio pobūdžio apribojimus, t. y. gali būti reikalingi tam tikri nuotekų valymo įrenginiai


49   lentelė

Mineralinės vatos sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK

Parametras

Produktas ir (arba) sąlygos

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (148)

SOx, išreikšti SO2

Stiklo vata

Kūrenamos dujomis ir elektrinės krosnys (149)

< 50–150

< 0,1–0,3

Akmens vata

Kūrenamos dujomis ir elektrinės krosnys

< 350

< 0,9

Šachtinės lydkrosnės, briketai ar šlakas pakartotinai nepanaudojami (150)

< 400

< 1,0

Šachtinės lydkrosnės, pakartotinai panaudojami cemento briketai ar šlakas (151)

< 1 400

< 3,5

1.7.4.   Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

60.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (152)

Aprašas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu chloro ir fluoro kiekiu, pasirinkimas

Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su įkrovos formavimu ir galimybe gauti žaliavų

ii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Gaminant akmens vatą elekrostatiniai nusodintuvai šachtinėse lydkrosnėse nenaudojami (žr. GPGB 56)


50   lentelė

Mineralinės vatos sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK

Parametras

Produktas

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (153)

Vandenilio chloridas, išreikštas HCl

Stiklo vata

< 5–10

< 0,01–0,02

Akmens vata

< 10–30

< 0,025–0,075

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF

Visi produktai

< 1–5

< 0,002–0,013 (154)

1.7.5.   Iš akmens vatos lydkrosnių išmetamas vandenilio sulfido (H2S) kiekis

61.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo H2S kiekio mažinimas, kai taikant išmetamųjų dujų deginimo sistemą siekiama oksiduoti vandenilio sulfidą ir jį paversti SO2

Metodas (155)

Pritaikomumas

Išmetamųjų dujų deginimo sistema

Metodas paprastai taikomas akmens vatos šachtinėse lydkrosnėse


51   lentelė

Gaminant akmens vatą iš lydkrosnės išmetamas H2S GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (156)

Vandenilio sulfidas, išreikštas H2S

< 2

< 0,005

1.7.6.   Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

62.   GPGB – iš lydkrosnių išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (157)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu metalų kiekiu, pasirinkimas

Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su galimybe gauti žaliavų.

Gaminant stiklo vatą mangano naudojimas kaip oksiduojančios medžiagos formuojant įkrovą priklauso nuo išorės stiklo laužo, kuris naudojamas formuojant įkrovą, kokybės ir kiekio ir jo kiekį galima atitinkamai sumažinti

ii.

Filtravimo sistemos naudojimas

Gaminant akmens vatą elekrostatiniai nusodintuvai šachtinėse lydkrosnėse nenaudojami (žr. GPGB 56)


52   lentelė

Mineralinės vatos sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK (158)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (159)

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI)

< 0,2–1 (160)

< 0,4–2,5 × 10–3

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn)

< 1–2 (160)

< 2–5 × 10–3

1.7.7.   Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis

63.   GPGB – tolesnių procesų metu išmetamų teršalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (161)

Pritaikomumas

i.

Didesniųjų kietųjų dalelių šalinimo įtaisai ir dulkių ciklonai

Metodas grindžiamas kietųjų dalelių ir lašelių šalinimu iš išmetamųjų dujų taikant susidūrimo ir (arba) atsitrenkimo procesus bei dujinės fazės medžiagų šalinimu jas iš dalies absorbuojant vandeniu. Gamybinis vanduo paprastai naudojamas didesniųjų kietųjų dalelių šalinimo įtaisuose. Prieš pakartotinį naudojimą gamybinis vanduo yra filtruojamas

Metodas paprastai taikomas mineralinės vatos sektoriuje, visų pirma stiklo vatos gamybos procesuose, apdorojant iš formavimo zonos (pluošto dengimo zonos) šalinamus teršalus.

Šio metodo taikymo galimybės akmens gamybos procesuose yra ribotos, nes jį naudojant galėtų būti padarytas neigiamas poveikis kitiems taikomiems teršalų kiekio mažinimo metodams.

ii.

Šlapiojo dujų valymo įtaisai

Metodas paprastai taikomas apdorojant išmetamąsias dujas, kurios susidaro vykdant formavimo procesą (pluošto dengimas danga), ar kombinuotąsias išmetamąsias dujas (susidarančias per formavimo ir džiovinimo procesus)

iii.

Šlapieji elektrostatiniai nusodintuvai

Metodas paprastai taikomas apdorojant išmetamąsias dujas, kurios susidaro vykdant formavimo procesą (pluoštą dengiant danga) ar yra išmetamos iš produkto džiovinimo krosnių, arba apdorojant kombinuotąsias išmetamąsias dujas (susidarančias per formavimo ir džiovinimo procesus)

iv.

Akmens vatos filtrai

Jį sudaro plieno ar betono konstrukcija, kurioje įmontuojami plokšti akmens vatos luitai, kurie naudojami kaip filtravimo medžiaga. Fltravimo medžiagą reikia periodiškai valyti ar keisti. Šis filtras tinkamas išmetamosioms dujoms, pasižyminčioms dideliu drėgmės ir lipnių kietųjų dalelių kiekiu, apdoroti.

Šis metodas dažniausiai taikomas akmens vatos gamybos procesuose iš formavimo zonos ir (arba) produkto džiovinimo krosnių išmetamoms dujoms valyti

v.

Išmetamųjų dujų deginimas

Metodas paprastai naudojamas iš produkto džiovinimo krosnių išmetamoms dujoms apdoroti, visų pirma per akmens vatos gamybos procesus.

Taikymas kombinuotosioms išmetamosioms dujoms (susidarančioms per formavimo ir džiovinimo procesus) nėra ekonomiškai efektyvus, nes šių dujų susidaro dideli kiekiai, jos būna mažos koncentracijos ir žemos temperatūros


53   lentelė

Mineralinės vatos gamybos sektoriuje tolesnių procesų metu į atmosferą išmetamas teršalų GPGB SITK, kai apdorojama atskirai

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai užbaigto produkto

Formavimo zona. Formavimo ir džiovinimo procesų metu išmetami kombinuotieji teršalai. Formavimo, džiovinimo ir aušinimo procesų metu išmetami kombinuotieji teršalai

Bendras kietųjų dalelių kiekis

< 20–50

Fenolis

< 5–10

Formaldehidas

< 2–5

Amoniakas

30–60

Aminai

< 3

Bendras lakiųjų organinių junginių kiekis, išreikštas C

10–30

Iš produkto džiovinimo krosnių išmetami teršalai  (162)  (163)

Bendras kietųjų dalelių kiekis

< 5–30

< 0,2

Fenolis

< 2–5

< 0,03

Formaldehidas

< 2–5

< 0,03

Amoniakas

< 20–60

< 0,4

Aminai

< 2

< 0,01

Bendras lakiųjų organinių junginių kiekis, išreikštas C

< 10

< 0,065

NOX, išreikšti NO2

< 100–200

< 1

1.8.   GPGB išvados dėl aukštai temperatūrai atsparios izoliavimo vatos (toliau – ATAIV) gamybos

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems ATAIV gamybos įrenginiams.

1.8.1.   Lydymo ir tolesnių procesų metu išmetamas dulkių kiekis

64.   GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant filtravimo sistemą.

Metodas (164)

Pritaikomumas

Filtravimo sistemą paprastai sudaro rankovinis filtras

Dažniausiai taikomas metodas


54   lentelė

ATAIV sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK

Parametras

GPGB

GPGB SITK

mg/Nm3

Dulkės

Kūryklų dujų valymas naudojant filtravimo sistemas

< 5–20 (165)

65.   GPGB – tolesnių su dulkių susidarymu susijusių procesų metu išmetamo teršalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (166)

Pritaikomumas

i.

Produkto nuostolių sumažinimas užtikrinant reikiamą gamybos linijos sandarumą, jeigu techniškai įmanoma.

Galimi išmetamų dulkių ir plaušų šaltiniai:

pluošto formavimasis ir surinkimas

sluoksnio formavimas (smaigstymas adatomis)

tepimo medžiagų degimas

galutinio produkto pjovimas, apkarpymas ir pakavimas

Tolesnio apdorojimo sistemų tinkama konstrukcija, sandarumas ir techninė priežiūra yra pagrindinės priemones, kurias taikant galima sumažinti į atmosferą išmetamo produkto kiekį

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Pjovimo, apkarpymo ir pakavimo vakuume procesų vykdymas, taikant veiksmingą ištraukimo sistemą ir naudojant audeklinį filtrą.

Darbo vietoje (t. y. pjovimo mašinoje, pakuojat į kartotines dėžes) naudojamas neigiamas slėgis siekiant ištraukti kietąsias daleles ir išmetamus plaušus bei nukreipti juos į audeklinį filtrą

iii.

Audeklinio filtro sistemos taikymas (166)

Tolesnių operacijų metu (pvz., pluošto susidarymo, sluoksnio formavimo, tepimo medžiagų degimo) išmetamos dujos nukreipiamos į apdorojimo sistemą, kurią sudaro rankovinis filtras


55   lentelė

ATAIV sektoriuje tolesnių su dulkių susidarymu susijusių procesų metu išmetamas GPGB SITK, kai apdorojama atskirai

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

Dulkės (167)

1 –5

1.8.2.   Lydymo ir tolesnių procesų metu išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

66.   GPGB – krosnyje deginant tepimo medžiagas išmetamo NOx kiekio mažinimas, reguliuojant degimo procesą ir (arba) atliekant modifikacijas

Metodas

Pritaikomumas

Degimo proceso reguliavimas ir (arba) modifikavimas

Siekiant sumažinti termiškai susidarančių išmetamų NOx kiekį, reguliuojami pagrindiniai degimo parametrai:

oro ir kuro santykis (deguonies kiekis reakcijos zonoje)

liepsnos temperatūra

buvimo aukštos temperatūros zonoje trukmė.

Tinkama degimo proceso kontrolė užtikrinama sukuriant minėtas sąlygas, kurios yra mažiausiai palankios susidaryti NOx

Dažniausiai taikomas metodas


56   lentelė

ATAIV sektoriuje iš tepimo medžiagų deginimo krosnies išmetamas NOx GPGB SITK

Parametras

GPGB

GPGB SITK

mg/Nm3

NOX, išreikšti NO2

Degimo proceso reguliavimas ir (arba) modifikavimas

100–200

1.8.3.   Lydymo ir tolesnių procesų metu išmetamas sieros oksidų (SOx) kiekis

67.   GPGB – iš lydkrosnių ir tolesnių procesų metu išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (168)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu sieros kiekiu, pasirinkimas

Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su galimybe gauti žaliavų.

ii.

Mažai sieros turinčio kuro naudojimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika.


57   lentelė

ATAIV sektoriuje iš lydkrosnių ir tolesnių procesų metu išmetamas SOX GPGB SITK

Parametras

GPGB

GPGB SITK

mg/Nm3

SOx, išreikšti SO2

Pirminiai metodai

< 50

1.8.4.   Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

68.   GPGB – iš lydkrosnių išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, kai formuojant įkrovą pasirenkamos žaliavos, kurių sudėtyje yra mažas chloro ir fluoro kiekis

Metodas (169)

Pritaikomumas

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu chloro ir fluoro kiekiu, pasirinkimas

Dažniausiai taikomas metodas


58   lentelė

ATAIV sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

Vandenilio chloridas, išreikštas HCl

< 10

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF

< 5

1.8.5.   Iš lydkrosnių ir tolesnių procesų metu išmetamas metalų kiekis

69.   GPGB – iš lydkrosnės ir (arba) tolesnių procesų metu išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (170)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu metalų kiekiu, pasirinkimas

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Filtravimo sistemos taikymas


59   lentelė

ATAIV sektoriuje iš lydkrosnės ir (arba) tolesnių procesų metu išmetamas metalų GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK (171)

mg/Nm3

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI)

< 1

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn)

< 5

1.8.6.   Tolesnių procesų metu išmetamas lakiųjų organinių junginių kiekis

70.   GPGB – iš tepimo medžiagų deginimo krosnies išmetamo lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (172)

Pritaikomumas

i.

Degimo reguliavimas, įskaitant susijusio išmetamo CO kiekio stebėseną.

Metodas grindžiamas degimo parametrų (pvz., deguonies kiekio reakcijos zonoje, liepsnos temperatūros) reguliavimu siekiant užtikrinti visišką išmetamųjų dujų organinių komponentų (t. y. polietileno glikolio) sudeginimą. Stebint išmetamą anglies monoksido kiekį galima kontroliuoti nesudegusių organinių medžiagų kiekį

Dažniausiai taikomas metodas

ii.

Išmetamųjų dujų deginimas

Šių metodų taikymą gali riboti su ekonominiu perspektyvumu susijusios priežastys, nes susidaro nedideli išmetamųjų dujų kiekiai ir maža LOJ koncentracija

iii.

Šlapiojo dujų valymo įtaiso naudojimas


60   lentelė

ATAIV sektoriuje iš tepimo medžiagų deginimo krosnies išmetamų LOJ GPGB SITK, kai apdorojama atskirai

Parametras

GPGB

GPGB SITK

mg/Nm3

Lakieji organiniai junginiai, išreikšti C

Pirminiai ir (arba) antriniai metodai

10 –20

1.9.   GPGB išvados dėl frito gamybos

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems frito gamyboje naudojamiems įrenginiams.

1.9.1.   Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis

71.   GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas naudojant elektrostatinį nusodintuvą arba taikant rankovinio filtro sistemą.

Metodas (173)

Pritaikomumas

Filtravimo sistema: elektrostatinis nusodintuvas ar rankovinis filtras

Dažniausiai taikomas metodas


61   lentelė

Frito sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (174)

Dulkės

< 10–20

< 0,05–0,15

1.9.2.   Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis

72.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (175)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą naudojamų nitratų kiekio mažinimas

Frito gamyboje, siekiant užtikrinti būtinas produktų savybes, nitratai naudojami formuojant daugelio produktų įkrovą

Formuojant įkrovą nitratų pakeitimo kitomis medžiagomis galimybės gali būti ribotos dėl didelių su pakaitinėmis medžiagomis susijusių išlaidų ir (arba) didesnis poveikis aplinkai ir (arba) galutinio produkto kokybės reikalavimų

ii.

Į krosnį patenkančio nepageidaujamo oro kiekio mažinimas

Naudojant šį metodą užkertamas kelias orui patekti į lydkrosnę: sandarinami degiklių blokai, įkrovos medžiagos tiektuvas ir bet kuri kita lydkrosnės anga

Dažniausiai taikomas metodas

iii.   

Degimo proceso modifikavimas

a)

Oro ir kuro santykio sumažinimas

Taikoma įprastose lydkrosnėse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras.

Didžiausia nauda užtikrinama atliekant įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, kai tai suderinama su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija

b)

Sumažinta degimui tiekiamo oro temperatūra

Taikoma tik tam tikromis su įranga susijusiomis aplinkybėmis, nes sumažėja krosnies veiksmingumas ir joje sunaudojama daugiau kuro

c)

Pakopinis deginimas

Tiekiamo oro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

Tiekiamo kuro srauto dalijimas taikomas daugelyje įprastų lydkrosnių, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras.

Tiekiamo oro srauto dalijimas retai pritaikomas, nes šis procesas yra techniškai sudėtingas

d)

Kūryklų dujų recirkuliacija

Šis metodas taikomas tik naudojant specialius degiklius, kuriais automatiškai reguliuojama išmetamųjų dujų recirkuliacija

e)

Degikliai, kuriuos naudojant išmetamas mažas NOx kiekis

Dažniausiai taikomas metodas.

Didžiausia nauda užtikrinama atliekant įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, kai tai suderinama su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija

f)

Kuro pasirinkimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti skirtingų tipų kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika.

iv.

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant lydkrosnę


62   lentelė

Frito sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK

Parametras

GPGB

Eksploatavimo sąlygos

GPGB SITK (176)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (177)

NOx, išreikštas NO2

Pirminiai metodai

Kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant deguonį (nenaudojant nitratų) (178)

Netaikoma

< 2,5–5

Kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant deguonį (naudojant nitratus)

Netaikoma

5–10

Kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant orą, kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant deguonies prisotintą orą (nenaudojant nitratų)

500–1 000

2,5–7,5

Kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant orą, kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant deguonies prisotintą orą (naudojant nitratus)

< 1 600

< 12

1.9.3.   Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis

73.   GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio reguliavimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (179)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu sieros kiekiu, pasirinkimas

Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su galimybe gauti žaliavų

ii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas.

iii.

Mažai sieros turinčio kuro naudojimas

Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika.


63   lentelė

Frito sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (180)

SOx, išreikšti SO2

< 50–200

< 0,25–1,5

1.9.4.   Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis

74.   GPGB – iš lydkrosnių išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (181)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu chloro ir fluoro kiekiu, pasirinkimas

Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su įkrovos formavimu ir galimybe gauti žaliavų

ii.

Fluoro junginių kiekio mažinimas formuojant įkrovą, jeigu jie naudoti siekiant užtikrinti galutinio produkto kokybę

Fluoro junginiai naudojami siekiant fritui suteikti specialias savybes (pvz., atsparumą terminiam ir cheminiam poveikiui)

Mažinant fluoro junginių kiekį ar juos keičiant pakaitinėmis medžiagomis turi būti atsižvelgiama į produkto kokybės reikalavimus

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dažniausiai taikomas metodas.


64   lentelė

Frito sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (182)

Vandenilio chloridas, išreikštas HCl

< 10

< 0,05

Vandenilio fluoridas, išreikštas HF

< 5

< 0,03

1.9.5.   Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis

75.   GPGB – iš lydkrosnių išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (183)

Pritaikomumas

i.

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčiu mažu metalų kiekiu, pasirinkimas

Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su įrenginiu gaminamo frito tipu ir galimybe gauti žaliavų

ii.

Metalų junginių kiekio mažinimas formuojant įkrovą, kai norima fritui suteikti spalvą arba kitas specialias savybes

Dažniausiai taikomi metodai

iii.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema


65   lentelė

Frito sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK

Parametras

GPGB SITK (184)

mg/Nm3

kg tonai išlydyto stiklo (185)

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI)

< 1

< 7,5 × 10–3

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn)

< 5

< 37 × 10–3

1.9.6.   Tolesnių procesų metu išmetami teršalai

76.   GPGB – tolesnių su dulkių susidarymu susijusių procesų metu išmetamo teršalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

Metodas (186)

Pritaikomumas

i.

Šlapiojo šlifavimo metodų taikymas

Naudojant šį metodą fritas šlifuojamas taip, kad būtų užtikrinamas norimo dydžio dalelių pasiskirstymas pakankamame skysčio kiekyje, kad susidarytų dumblas. Procesas paprastai atliekamas naudojant rutulinį malūną su aliuminio oksido rutuliukais ir vandeniu

Dažniausiai taikomi metodai

ii.

Sausasis šlifavimas ir sausasis produkto pakavimas, naudojant veiksmingą ištraukimo sistemą ir audeklinį filtrą

Šlifavimo įrangoje ar darbo vietoje, kurioje atliekamas pakavimas, naudojamas neigiamas slėgis siekiant susidarančias dulkes nukreipti į audeklinį filtrą

iii.

Filtravimo sistemos taikymas


66   lentelė

Frito sektoriuje tolesnių procesų metu į atmosferą išmetamas teršalų GPGB SITK, kai apdorojama atskirai

Parametras

GPGB SITK

mg/Nm3

Dulkės

5–10

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI)

< 1 (187)

Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn)

< 5 (187)

Žodynas

1.10.   Metodų aprašymas

1.10.1.   Išmetamas dulkių kiekis

Metodas

Aprašas

Elektrostatinis nusodintuvas

Veikiant elektrostatiniam nusodintuvui kietosios dalelės įkraunamos elektros krūviu ir atskiriamos naudojant elektrinį lauką. Elektrostatinius nusodintuvus galima naudoti skirtingomis sąlygomis

Rankovinis filtras

Rankoviniai filtrai yra sudaryti iš akytojo austinio ar suvelto audinio, per kurį leidžiamos dujos, kad iš jų būtų pašalintos kietosios dalelės.

Naudojant rankovinį filtrą privaloma pasirinkti reikiamą audeklinę medžiagą, kuri atitiktų išmetamųjų dujų savybes ir didžiausią darbinę temperatūrą.

Lakiųjų komponentų kiekio mažinimas modifikuojant žaliavas

Ruošiant įkrovas gali būti naudojami labai lakūs komponentai (pvz., boro junginiai), kurių kiekį galima sumažinti ar juos pakeisti siekiant sumažinti dulkių kiekį, daugiausia išsiskiriantį garuojant medžiagoms

Elektrinis lydymas

Taikant šį metodą lydkrosnei energija tiekiama naudojant varžinį šildymą.

Krosnyse su šaltu skliautu (elektrodai paprastai įterpiami krosnies apatinėje dalyje) įkrovos sluoksnis dengia stiklo lydalą ir taip gerokai sumažinamas įkrovos lakiųjų komponentų išsiskyrimas (pvz., švino junginių)

1.10.2.   Išmetamas NOx kiekis

Metodas

Aprašas

Degimo proceso modifikavimas

i.

Oro ir kuro santykio sumažinimas

Šis metodas grindžiamas šiomis ypatybėmis:

sumažintu į krosnį patenkančiu oro kiekiu

nuodugniu degimo procesui naudojamo oro reguliavimu

modifikuota lydkrosnės degimo kameros konstrukcija

ii.

Sumažinta degimui tiekiamo oro temperatūra

Vietoje regeneracinių lydkrosnių naudojant rekuperacines lydkrosnes galima taikyti žemesnę iš anksto pašildomo oro temperatūrą ir todėl žemesnę liepsnos temperatūrą. Tačiau ši pasirinktis susijusi su mažesniu lydkrosnės veiksmingumu (mažesnis konkretaus stiklo lydalo kiekis), mažesnis kuro naudojimo veiksmingumas ir didesnis kuro poreikis, todėl išmetamas galimai didesnis teršalų kiekis (kg tonai stiklo)

iii.

Pakopinis deginimas

—   Tiekiamo oro srauto dalijimas– apima substechiometrinį kaitinimą ir papildomo oro ar deguonies nukreipimą į krosnį siekiant užbaigti degimo procesą.

—   Tiekiamo kuro srauto dalijimas– mažo impulso pirminė liepsna sukuriama oro tiekimo kanale (10 % visos energijos); antrinė liepsna apima pirminės liepsnos pagrindą ir sumažina jos branduolio temperatūrą

iv.

Kūryklų dujų recirkuliacija

Išmetamosios lydkrosnės dujos nukreipiamos į liepsną siekiant sumažinti deguonies kiekį ir kartu liepsnos temperatūrą.

Naudojant specialius degiklius degimo proceso dujos nukreipiamos į liepsnos pagrindą ir jį ataušina bei sumažina deguonies kiekį karščiausioje liepsnos dalyje

v.

Degikliai, kuriuos naudojant išmetamas mažas NOx kiekis

Naudojant šį metodą sumažinama aukščiausia liepsnos temperatūra, vėlinamas, tačiau užbaigiamas degimo procesas ir padidinamas perduodamos šilumos kiekis (padidėjusi liepsnos spinduliavimo geba). Jis gali būti susijęs su modifikuota lydkrosnės degimo kameros konstrukcija.

vi.

Kuro pasirinkimas

Apskritai iš skystuoju kuru kaitinamų krosnių išmetamas mažesnis NOx kiekis nei iš dujomis kaitinamų lydkrosnių, nes pirmuoju atveju užtikrinama didesnė terminio spinduliavimo geba ir žemesnė liepsnos temperatūra

Speciali krosnies konstrukcija

Rekuperacinėms krosnims būdingos įvairios savybės, leidžiančios užtikrinti žemą liepsnos temperatūrą. Pagrindinės savybės:

specialaus tipo degikliai (skaičius ir išdėstymas)

modifikuota lydkrosnės geometrija (aukštis ir dydis)

dviejų etapų žaliavos pašildymas: išmetamosiomis dujomis, kurios plūsta per žaliavą, kuri patenka į krosnį, ir išorės stiklo laužo pirminio pašildymo įrenginio, įrengto už rekuperatoriaus, naudojimas tiekiamam degimo proceso orui pašildyti

Elektrinis lydymas

Taikant šį metodą lydkrosnei energija tiekiama naudojant varžinį šildymą. Pagrindinės savybės:

elektrodai paprastai įstatomi lydkrosnės dugne (šaltaskliautė lydkrosnė)

formuojant šaltaskliaučių lydkrosnių įkrovą dažnai privaloma naudoti nitratus siekiant sukurti stabiliam, saugiam ir veiksmingam gamybos procesui būtinas oksidavimo sąlygas

Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis

Taikant šį metodą degimo procesui reikalingas oras pakeičiamas deguonimi (> 90 % grynumo), todėl užkertamas kelias vėlesniam iš azoto, kuris patenka į krosnį, terminiam NOx susidarymui ar sumažinamas jų kiekis. Liekamasis azoto kiekis krosnyje priklauso nuo tiekiamo deguonies grynumo, kuro kokybės (N2 procentinė dalis gamtinėse dujose) ir oro tiekimo kanalo pajėgumo

Cheminė redukcija naudojant kurą

Naudojant šį metodą iškastinis kuras įpurškiamas į išmetamąsias dujas ir vykstant kelioms reakcijoms NOx chemiškai redukuojami į N2. Naudojant 3R procesą, kuras (gamtinės dujos ar skystasis kuras) įpurškiamas ties regeneratoriaus anga. Ši technologija skirta naudoti regeneracinėse lydkrosnėse

Selektyvioji katalizinė redukcija (SEK)

Naudojant šį metodą katalizatoriaus kameroje vykstant reakcijai su amoniaku (paprastai vandens tirpalu) ir užtikrinant tinkamiausią temperatūrą (apie 300–450 °C) NOx redukuojami į azotą.

Galima naudoti vieną ar du katalizatoriaus sluoksnius. Naudojant didesnį katalizatoriaus kiekį (du sluoksnius) užtikrinama didesnė NOx redukcija

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SEK)

Naudojant šį metodą aukštoje temperatūroje vykstant reakcijai su amoniaku ar karmabidu NOx redukuojami į azotą.

Turi būti užtikrinamas 900–1 050 °C darbinės temperatūros intervalas

Formuojant įkrovą naudojamų nitratų kiekio mažinimas

Nitratų kiekis apribojamas siekiant sumažinti išmetamą NOx kiekį, susidarantį skylant šioms žaliavoms, kai nitratai naudojami kaip oksiduojanti medžiaga gaminant labai aukštos kokybės produktus, jeigu siekiama pagaminti labai skaidrų stiklą ar gaminant kitų rūšių stiklą, kuriam būtina suteikti reikiamas savybes. Galimos šios pasirinktys:

Formuojant įkrovą nitratų kiekį sumažinti iki mažiausio proporcingo kiekio, reikalingo produktui ir lydymui taikomiems reikalavimams užtikrinti.

Nitratus pakeisti pakaitinėmis medžiagomis. Pakaitinės veiksmingos medžiagos yra sulfatai, arseno dioksidai, cerio oksidai.

Taikyti proceso modifikacijas (pvz., sudaryti specialias oksiduojančias degimo sąlygas)

1.10.3.   Išmetamas SOx kiekis

Metodas

Aprašas

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Į išmetamųjų dujų srautą įterpiami ir jame paskleidžiami šarminio reagento sausieji milteliai ar suspensija ir (arba) tirpalas. Medžiaga reaguoja su sieros dujiniais junginiais ir taip susiformuoja kietosios medžiagos, kurios turi būti pašalinamos filtruojant (rankoviniu filtru ar elektrostatiniu nusodintuvu). Apskritai naudojant reakcijos bokštą padidinimas šlapiojo dujų valymo sistemos šalinimo veiksmingumas

Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir sieros balanso optimizavimas

Formuojant įkrovą naudojamo sieros kiekio mažinimas siekiant sumažinti išmetamą SOx kiekį, susidarantį skylant žaliavoms (dažniausiai sulfatams), kurių sudėtyje yra sieros ir kurios naudojamos kaip skaidrinimo medžiagos.

Veiksmingas išmetamo SOx kiekio sumažinimas susijęs su sieros junginių išlaikymu stikle ir šis išlaikymas gali gerokai skirtis atsižvelgiant į stiklo tipą ir sieros balanso optimizavimą.

Mažai sieros turinčio kuro naudojimas

Siekiant sumažinti išmetamą SOx kiekį, susidarantį per degimo procesą oksiduojantis kure esančiai sierai, naudojamos gamtinės dujos ar mažasieris mazutas

1.10.4.   Išmetamas HCl, HF kiekis

Metodas

Aprašas

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu chloro ir fluoro kiekiu, pasirinkimas

Naudojant šį metodą kruopščiai pasirenkamos žaliavos, kurių sudėtyje gali būti chloro ir fluoro priemaišų (pvz., sintetinio natrio karbonato, dolomitų, išorės stiklo laužo, panaudotų filtro dulkių), siekiant šaltinyje sumažinti išmetamą HCl ir HF kiekį, kuris susidaro lydymo proceso metu, kai skyla šios žaliavos.

Fluoro ir (arba) chloro junginių kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir fluoro ir (arba) chloro masės balanso optimizavimas

Lydymo proceso metu išmetamą fluoro ir (arba) chloro kiekį galima sumažinti, formuojant įkrovą naudojamą šių medžiagų kiekį sumažinant iki mažiausio proporcingo kiekio, reikalingo tam tikrai galutinio produkto kokybei užtikrinti. Fluoro junginiai (pvz., fluoritas, kriolitas, fluorosilikatas) naudojami norint specialiam stiklui (baltiesiems šviesos technikos stiklo gaminiams, optiniam stiklui) suteikti ypatingų savybių. Chloro junginiai gali būti naudojami kaip skaidrinimo medžiagos.

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Į išmetamųjų dujų srautą įterpiami ir jame paskleidžiami šarminio reagento sausieji milteliai ar suspensija ir (arba) tirpalas. Medžiaga reaguoja su dujinės būsenos chloru ir fluoru ir taip susiformuoja kietosios medžiagos, kurios turi būti pašalinamos filtruojant (elektrostatiniu nusodintuvu ar rankoviniu filtru).

1.10.5.   Išmetamas metalų kiekis

Metodas

Aprašas

Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu metalų kiekiu, pasirinkimas

Naudojant šį metodą kruopščiai pasirenkamos žaliavos, kurių sudėtyje gali būti metalų priemaišų (pvz., išorės laužo), siekiant šaltinyje sumažinti išmetamą metalų kiekį, kuris susidaro lydymo proceso metu, kai skyla šios medžiagos.

Metalų junginių kiekio mažinimas formuojant įkrovą, kai norima stiklui suteikti spalvą ar ją pašalinti laikantis buitinių stiklo gaminių kokybės reikalavimų

Lydymo proceso metu išmetamą metalo kiekį galima sumažinti taip:

spalvoto stiklo gamyboje – mažinant metalų junginių (pvz., geležies, chromo, kobalto, vario, magnio junginių) kiekį formuojant įkrovą

skaidraus stiklo gamyboje – mažinant seleno junginių ir cerio oksido, kurie naudojami kaip priemonė spalvai pašalinti, kiekį

Seleno junginių kiekio mažinimas formuojant įkrovą, pasirenkant naujas tinkamas žaliavas

Lydymo proceso metu išmetamą seleno kiekį galima sumažinti taip:

formuojant įkrovą, seleno kiekio sumažinimas iki mažiausio proporcingo kiekio, kuris būtinas siekiant laikytis produktui taikomų reikalavimų

žaliavų, kuriose esančiam selenui būdingas mažesnis lakumas, pasirinkimas, siekiant sumažinti lakumo reiškinį lydymo proceso metu

Filtravimo sistemos naudojimas

Naudojant dulkių kiekio mažinimo sistemas (rankovinį filtrą ir elektrostatinį nusodintuvą) galima sumažinti išmetamų dulkių ir metalų kiekį, nes lydant stiklą didesnioji į atmosferą išmetamo metalų dalis surenkama kaip kietosios dalelės. Tačiau tam tikrų metalų junginiai yra labai lakūs (pvz., seleno), todėl šalinimo veiksmingumas gali kisti atsižvelgiant į filtravimo temperatūrą

Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema

Dujinės fazės metalų kiekį galima iš esmės sumažinti taikant sausojo ar pusiau sauso dujų valymo metodą ir naudojant šarminį reagentą. Šarminis reagentas reaguoja su dujiniais junginiais ir taip susiformuoja kietosios medžiagos, kurios turi būti pašalinamos filtruojant (rankoviniu filtru ar elektrostatiniu nusodintuvu)

1.10.6.   Išmetamieji kombinuotieji dujiniai teršalai (pvz., SOX, HCl, HF, boro junginiai)

Šlapiasis dujų valymas

Naudojant šlapiojo dujų valymo metodą dujiniai junginiai ištirpdomi tinkamame skystyje (vandenyje ar šarmo tirpale). Toliau už šlapiojo dujų valdymo įrenginio, kūryklų dujos prisotinamos vandeniu ir prieš išmetant kūryklų dujas būtina atskirti lašelius. Gautą skystį būtina apdoroti taikant nuotekų valymo procesą, o netirpiosios medžiagos surenkamos naudojant nusodinimo ar filtravimo procesus

1.10.7.   Kombinuotieji teršalai (kieti ir dujiniai)

Metodas

Aprašas

Šlapiasis dujų valymas

Naudojant šlapiojo dujų valymo procesą (pasirinkus tinkamą skystį: vandenį ar šarmo tirpalą), gali pavykti vienu metu pašalinti kietuosius ir dujinius junginius. Kietųjų medžiagų ar dujų pašalinimo metodams taikomi skirtingi kriterijai, todėl renkantis šį metodą dažniausiai siekiama suderinti dvi pasirinktis.

Gautas skystis turi būti apdorotas taikant nuotekų valymo procesą, o netirpiosios medžiagos (kietosios teršalų dalelės ir cheminių reakcijų produktai) surenkamos naudojant nusodinimo ar filtravimo procesus.

Mineralinės vatos ir ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje dažniausiai taikomos šios sistemos:

šlapiojo dujų valymo įtaisai, prieš kuriuos sumontuojami didesniųjų kietųjų dalelių šalinimo įtaisai

Venturi dujų valymo įtaisai

Šlapiasis elektrostatinis nusodintuvas

Šiuo atveju naudojamas elektrostatinis nusodintuvas, kuriame surinkta medžiaga pašalinama nuo surinktuvo plokštelių: jos nuplaunamos tinkamu skysčiu (dažniausiai vandeniu). Paprastai sumontuojamas tam tikras mechanizmas (rūko šalintuvas ar galutinis džiovintuvas), kuriuo prieš pašalinant išmetamąsias dujas pašalinami vandens lašeliai.

1.10.8.   Pjovimo, šlifavimo ir poliravimo operacijų metu išmetami teršalai

Metodas

Aprašas

Su dulkių susidarymu susijusių operacijų atlikimas (pvz., pjovimas, šlifavimas, poliravimas) naudojant skystį

Atliekant pjovimo, šlifavimo ir poliravimo operacijas ir siekiant užtikrinti, kad nesusidarytų dulkės, paprastai naudojamas vanduo. Gali tekti naudoti šalinimo sistemą, kurioje būtų sumontuotas rūko šalintuvas

Rankovinio filtro sistemos taikymas

Rankoviniai filtrai naudojami siekiant sumažinti išmetamą dulkių ir metalų kiekį, nes vykdant tolesnius procesus metalai dažniausiai būna kietųjų dalelių formos

Poliravimo produkto nuostolių sumažinimas užtikrinant tinkamą taikymo sistemos sandarumą

Atliekant poliravimą rūgštimi stiklo gaminiai nardinami į poliravimo vonią, į kurią pripilta vandenilio fluorido ir sieros rūgšties. Išmetamą putų kiekį galima apriboti ir nuostolius sumažinti pasirinkus tinkamą konstrukciją ir atliekant taikymo sistemos techninę priežiūrą.

Antrinio metodo, pvz., šlapiojo dujų valymo, taikymas

Šlapiasis išmetamųjų dujų valymas naudojant vandenį pasirenkamas atsižvelgiant į rūgštinį išmetamųjų teršalų pobūdį ir didelį šalintinų dujinių teršalų tirpumą

1.10.9.   Išmetami H2S ir lakiųjų organinių junginių kiekiai

Išmetamųjų dujų deginimas

Pasirinkus šį metodą naudojama papildomo deginimo sistema, kuria vandenilio sulfidas (susiformavęs dėl palankių redukavimo sąlygų krosnyje) oksiduojamas ir paverčiamas sieros dioksidu, o anglies monoksidas paverčiamas anglies dioksidu.

Lakieji organiniai junginiai termiškai sudeginami ir vėliau oksiduojami juos paverčiant anglies dioksidu, vandeniu ir kitais degimo produktais (pvz., NOX, SOX)


(1)  Konkretūs atvejai atitinka mažiau palankius atvejus (t. y. mažas specialias krosnis, kuriose produkcijos paprastai pagaminama mažiau nei 100 tonų per dieną, o stiklo laužas sudaro mažiau nei 30 %). Ši kategorija atitinka tik 1 ar 2 % pagaminamo stiklo taros kiekio.

(2)  Konkretūs atvejai atitinka mažiau palankius atvejus ir (arba) nesilikatinį stiklą: borosilikatinis stiklas, stiklo keramika, krištolas ir, tiesa rečiau, švino krištolas.

(3)  Kuo aukštesni lygiai, tuo didesnės tiekiamo NOx koncentracijos, aukštesnės redukcijos normos ir spartesnis katalizatoriaus senėjimas.

(4)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.1, 1.10.4 ir 1.10.6 skirsniuose.

(5)  Lentelėje išvardytų teršalų svarbumas priklauso nuo stiklo pramonės sektoriaus ir nuo įrenginiu vykdomos skirtingos veiklos.

(6)  Kiekiai susiję su jungtiniu ėminiu, paimtu per dviejų valandų ar 24 valandų laikotarpį.

(7)  Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriaus GPGB SITK < 200 mg/l.

(8)  Kiekiai susiję su valytu vandeniu, kurio susidaro atliekant poliravimą, kuriam naudojama rūgštis.

(9)  Apskritai bendrą angliavandenilių kiekį sudaro mineralinės alyvos.

(10)  Aukštesnis intervalo lygis siejamas su tolesniais švino krištolo gamybos procesais.

(11)  Filtravimo sistemų (t. y. elektrostatinio nusodintuvo, rankovinio filtro) aprašymas pateiktas 1.10.1. skirsnyje.

(12)  Nustatant mažiausią ir didžiausią intervalo vertes atitinkamai naudoti 1,5 × 10–3 ir 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai.

(13)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(14)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(15)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas bendriesiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (1,5×10–3), išskyrus elektrinio lydymo atveju (konkretūs atvejai: 3 × 10–3).

(16)  Mažesnė vertė susijusi su specialios krosnies konstrukcijos naudojimu, jeigu taikoma.

(17)  Šios vertės svarstytinos iš naujo, jeigu atliekamas įprastas lydkrosnės remontas arba ji visiškai perstatoma.

(18)  Užtikrinami kiekiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).

(19)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(20)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas konkretiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (3 × 10–3).

(21)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.

(22)  Jei gaminant specialių tipų spalvotojo stiklo gaminius (pvz., žalios spalvos stiklo, kuriame visi oksidai yra redukuoti, gaminius), kyla abejonių dėl užtikrintino išmetamų teršalų kiekio, gali tekti ištirti sieros balansą. Lentelėje nurodytas vertes gali būti sunku užtikrinti, jeigu kartu būtų taikoma filtro dulkių naudojimo grąžinamajam perdirbimui sistema ir siekiama užtikrinti išorės stiklo laužo naudojimo grąžinamajam perdirbimui normą.

(23)  Mažesni kiekiai siejami su sąlygomis, kai SOx kiekio mažinimas laikomas svarbesniu prioritetu, palyginti su kietųjų atliekų (t. y. dideliu sulfatų kiekiu pasižyminčių filtro dulkių) kiekio mažinimu.

(24)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas bendriesiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (1,5 × 10–3).

(25)  Nurodyti išmetamų teršalų kiekiai užtikrinami naudojant 1 % sieros turintį mazutą ir taikant antrinius išmetamųjų teršalų mažinimo metodus.

(26)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.

(27)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas bendriesiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (1,5 × 10–3).

(28)  Aukštesni kiekiai būna susiję su tuo pačiu metu atliekamomis kūryklų dujų, susidarančių stiklo dirbinius dengiant danga jiems patenkant į degimo krosnį, apdorojimo operacijomis.

(29)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.

(30)  Lygiai reiškia kūryklų dujose esančio kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.

(31)  GPGB SITK lygis būna mažesnis, jeigu metalų junginiai nėra apgalvotai naudojami formuojant įkrovą.

(32)  Viršutiniai lygiai siejami su metalų naudojimu stiklui suteikiant spalvą ar ją pašalinant arba kūryklų dujų, susidarančių atliekant stiklo dirbinių dengimo danga jiems patenkant į degimo krosnį operacijas, apdorojimu kartu su iš lydkrosnių išmetamais teršalais.

(33)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas bendriesiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (1,5 × 10–3).

(34)  Konkrečiais atvejais, kai gaminamas aukštos kokybės flintstiklis ir kai reikia naudoti didesnį seleno kiekį siekiant pašalinti spalvą (atsižvelgiant į žaliavas), pranešama apie didesnes vertes: ne daugiau nei 3 mg/Nm3.

(35)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 ir 1.10.7 skirsniuose.

(36)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.6 skirsnyje.

(37)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).

(38)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(39)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(40)  Gali būti išmetami didesni teršalų kiekiai, jeigu gaminant specialų stiklą retkarčiais naudojami nitratai.

(41)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).

(42)  Žemesni intervalo lygiai būtų nustatomi tuo atveju, jeigu būtų taikomas Fenix procesas.

(43)  Užtikrinami kiekiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).

(44)  Aukštesni intervalo lygiai susiję su esamais įrenginiais, kol nėra atliktas įprastas lydkrosnės remontas arba ji nėra visiškai perstatyta. Mažesni kiekiai susiję su naujesniais ir (arba) modifikuotais įrenginiais.

(45)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(46)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas konkretiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).

(47)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.

(48)  Žemesni kiekiai susiję su sąlygomis, kai SOX kiekio mažinimui teikiama pirmenybė, palyginti su mažesnio kietųjų atliekų (t. y. dideliu sulfatų kiekiu pasižyminčių dulkių) kiekio susidarymu.

(49)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).

(50)  Atitinkami išmetamųjų teršalų kiekiai susiję su 1 % sieros turinčio mazuto naudojimu ir antrinių mažinimo metodų taikymu.

(51)  Jeigu didelių plokščiojo stiklo gamybos krosnių atveju kyla su užtikrintinu išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių abejonių, gali reikėti ištirti sieros balansą. Lentelėje nurodytas vertes gali būti sunku užtikrinti, jeigu filtro dulkės kartu būtų naudojamos grąžinamajam perdirbimui.

(52)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.

(53)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).

(54)  Aukštesni intervalo lygiai susiję su filtro dulkių naudojimu grąžinamajam perdirbimui formuojant įkrovą.

(55)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.

(56)  Intervalai reiškia kūryklų dujose esančio kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.

(57)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).

(58)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.

(59)  Vertės reiškia kūryklų dujose esančio kietosios ir dujinės fazės seleno kiekio sumą.

(60)  Žemesni lygiai atitinka sąlygas, kai išmetamo seleno kiekio mažinimui teikiama pirmenybė, palyginti su kietųjų atliekų, susidarančių iš filtro dulkių, kiekio mažinimu. Šiuo atveju taikomas didelis stechiometrinis santykis (reagento ir teršalo) ir susidaro didelis kietųjų atliekų srautas.

(61)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).

(62)  Antrinių apdorojimo sistemų aprašymas pateiktas 1.10.3 ir 1.10.6 skirsniuose.

(63)  Antrinių apdorojimo sistemų aprašymas pateiktas 1.10.1 ir 1.10.7 skirsniuose.

(64)  Naudojant įkrovas be boro ir taikant pirminius metodus, pranešta apie < 30 mg/Nm3 (< 0,14 kg tonai išlydyto stiklo) lygių vertes.

(65)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (4,5 × 10–3).

(66)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(67)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (4,5 × 10–3).

(68)  Užtikrinami kiekiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).

(69)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 ir 1.10.6 skirsniuose.

(70)  Aukštesni intervalo lygiai siejami su sulfatų naudojimu formuojant įkrovą stiklo skaidrinimui.

(71)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (4,5 × 10–3).

(72)  Ataskaitose nurodoma, kad iš krosnių, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis ir kuriose naudojamas šlapiasis dujų valymas, išmetamas SOx (išreikštų SO2) GPGB SITK yra < 0,1 kg tonai išlydyto stiklo.

(73)  Susiję išmetamų teršalų kiekiai užtikrinami naudojant 1 % sieros turintį mazutą ir taikant antrinius išmetamųjų teršalų mažinimo metodus.

(74)  Žemesni kiekiai atitinka sąlygas, kai SOX kiekio mažinimui teikiama pirmenybė, palyginti su susidarančių kietųjų atliekų, t. y. dideliu sulfatų kiekiu pasižyminčių dulkių, kiekio mažinimu. Šiuo atveju mažesni kiekiai siejami su rankovinio filtro naudojimu.

(75)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 ir 1.10.6 skirsniuose.

(76)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (4,5 × 10–3).

(77)  Aukštesni intervalo lygiai siejami su fluoro junginių naudojimu formuojant įkrovą.

(78)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 ir 1.10.6 skirsniuose.

(79)  Kiekiu nurodoma kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio suma.

(80)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (4,5 × 10–3).

(81)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.7 ir 1.10.8 skirsniuose.

(82)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 ir 1.10.7 skirsniuose.

(83)  Taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.

(84)  Pranešta apie ekonominio perspektyvumo galimybes užtikrinti GPGB SITK, naudojant silikatiniam stiklui gaminti skirtas krosnis, kurių pajėgumas < 80 t per dieną.

(85)  Šis GPGB SITK taikomas įkrovoms, kurių didelę dalį sudaro komponentai, atitinkantys pavojingų cheminių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) 1272/2008.

(86)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(87)  Degimo proceso modifikavimui ir specialioms lydkrosnių konstrukcijoms taikomas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas, o elektriniam lydymui taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.

(88)  Užtikrinami kiekiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kiekio kokybės (azoto kiekio).

(89)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(90)  Taikomas 2 lentelėje nurodytas silikatiniam stiklui skirtas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).

(91)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.

(92)  Taikomas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.

(93)  Susijęs kiekis užtikrinamas naudojant 1 % sieros turintį mazutą ir taikant antrinius išmetamųjų teršalų mažinimo metodus.

(94)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 ir 1.10.6 skirsniuose.

(95)  Taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.

(96)  Mažesni kiekiai susiję su elektrinio lydymo metodo taikymu.

(97)  Jeigu KCl ar NaCl naudojami kaip skaidrinimo medžiagos, tada GPGB SITK yra < 30 mg/Nm3 arba < 0,09 kg tonai išlydyto stiklo.

(98)  Mažesni kiekiai susiję su elektrinio lydymo metodo taikymu. Didesni kiekiai susiję su baltojo stiklo gamyba, filtro dulkių naudojimu grąžinamajam perdirbimui ar su didesniu stiklo laužo kiekio naudojimu formuojant įkrovą.

(99)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.

(100)  Kiekiu išreiškiama kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio suma.

(101)  Taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.

(102)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.

(103)  Vertės reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės seleno kiekio sumą.

(104)  Taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.

(105)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.1 ir 1.10.5 skirsniuose.

(106)  Vertės reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės švino kiekio sumą.

(107)  Taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.

(108)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.8 skirsnyje.

(109)  Kiekis reiškia išmetamosiose dujose esančio metalų kiekio sumą.

(110)  Kiekis susijęs su tolesnėmis švino krištolo gamybos operacijomis.

(111)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.6 skirsnyje.

(112)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.

(113)  Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK intervalo vertę naudojami 2,5 × 10–3 ir 6,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę), o kai kurios vertės suapvalintos. Tačiau atsižvelgiant į gaminamo stiklo tipą kiekvienu atskiru atveju reikia taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).

(114)  GPGB SITK taikomas įkrovoms, kurių didelę dalį sudaro komponentai, atitinkantys pavojingų cheminių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) 1272/2008.

(115)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(116)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(117)  Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK vertes naudoti 2,5 × 10–3 ir 4 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę), o kai kurios vertės suapvalintos. Tačiau atsižvelgiant į produkcijos tipą kiekvienu atskiru atveju reikia taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).

(118)  Didesni kiekiai susiję su farmacijos reikmėms skirto specialaus borosilikatinio stiklo vamzdelių gamyba.

(119)  Užtikrinami lygiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).

(120)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(121)  Žemesni lygiai susiję su elektrinio lydymo metodo taikymu.

(122)  Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK vertes atitinkamai naudoti 2,5 × 10–3 ir 6,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai, o kai kurios vertės suapvalintos. Atsižvelgiant į produkcijos tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).

(123)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.

(124)  Nustatant kiekius atsižvelgiama į skirtingas sieros balanso vertes, susijusias su gaminamo stiklo tipu.

(125)  Taikomas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau atsižvelgiant į produkcijos tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą.

(126)  Mažesni kiekiai susiję su elektrinio lydymo taikymu ir įkrovos formavimu nenaudojant sulfatų.

(127)  Susiję išmetamų teršalų lygiai užtikrinami naudojant 1 % sieros turintį mazutą ir taikant antrinius mažinimo metodus.

(128)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.

(129)  Naudojamas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę), o kai kurios vertės suapvalintos. Atsižvelgiant į produkcijos tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą.

(130)  Didesni kiekiai susiję su medžiagų, kuriose yra chloro, naudojimu formuojant įkrovą.

(131)  Didžiausia intervalo vertė nustatyta remiantis konkrečiais praneštais duomenimis.

(132)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.

(133)  Kiekis reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.

(134)  GPGB SITK būna mažesnis, kai metalų junginiai nėra apgalvotai naudojami formuojant įkrovą.

(135)  Naudotas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę) ir kai kurios lentelėje nurodytos vertės suapvalintos. Atsižvelgiant į produkcijos tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą.

(136)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.8 skirsnyje.

(137)  Kiekis – tai išmetamosiose dujose esančio metalų kiekio suma.

(138)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.6 skirsnyje.

(139)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.

(140)  Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK intervalo vertes naudoti 2 × 10–3 ir 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę) siekiant apimti stiklo vatos ir akmens vatos gamybą.

(141)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(142)  Stiklo vatai taikomas 2 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas, o akmens vatai – 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę).

(143)  Užtikrinami lygiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).

(144)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(145)  Taikomas 2 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę).

(146)  Mažesni intervalo lygiai užtikrinami tuo atveju, jeigu taikomas lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis.

(147)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 ir 1.10.6 skirsniuose.

(148)  Stiklo vatai taikomas 2 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas, o akmens vatai – 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę).

(149)  Žemesni intervalų lygiai susiję su elektrinio lydymo metodo taikymu. Aukštesni lygiai susiję su pakartotiniu didelio kiekio stiklo laužo panaudojimu.

(150)  GPGB SITK siejamas su sąlygomis, kai išmetamo SOx kiekio mažinimui teikiama pirmenybė, palyginti su susidarančių kietųjų atliekų kiekio mažinimu.

(151)  Jeigu atliekų kiekio mažinimui teikiama pirmenybė, palyginti su išmetamo SOx kiekio mažinimu, galima tikėtis didesnių išmetamųjų teršalų verčių. Užtikrinami lygiai turėtų būti pagrįsti sieros balansu.

(152)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.

(153)  Stiklo vatai taikomas 2 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas, o akmens vatai – 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę).

(154)  Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK intervalo vertes naudoti 2 × 10–3 ir 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę).

(155)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.9 skirsnyje.

(156)  Akmens vatai taikomas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę).

(157)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.

(158)  Intervalai reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.

(159)  Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK intervalo vertes naudoti 2 × 10–3 ir 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę).

(160)  Aukštesni intervalo lygiai susiję su šachtinės lydkrosnės naudojimu gaminant stiklo vatą.

(161)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.7 ir 1.10.9 skirsniuose.

(162)  Išmetamųjų teršalų kiekis, išreikštas kg tonai galutinio produkto, nėra susijęs su pagamintos mineralinės vatos sluoksnio storiu ar ypač didele kūryklų dujų koncentracija ar šių dujų skiedimu. Naudojamas 6,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas.

(163)  Jeigu gaminama didelio tankio ar dideliu rišamosios medžiagos kiekiu pasižyminti mineralinė vata, su išvardytais sektoriaus GPGB susiję išmetamų teršalų kiekiai gali būti gerokai didesni nei šie GPGB SITK. Jeigu šių tipų produktai sudaro didžiąją tam tikru įrenginiu gaminamos produkcijos dalį, turėtų būti nagrinėjami kiti metodai.

(164)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.

(165)  Šio vertės susijusios su rankovinio filtro sistemos naudojimu.

(166)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.

(167)  Žemesnis intervalo lygis susijęs su iš aliuminio silikato stiklo vatos (ASW) ir (arba) ugniai atsparaus keramikos pluošto (RCF) išskiriančiu teršalų kiekiu.

(168)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.

(169)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.

(170)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.

(171)  Kiekis reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.

(172)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.6 ir 1.10.9 skirsniuose.

(173)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.

(174)  Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK intervalo vertes naudoti 5 × 10–3 ir 7,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę). Tačiau atsižvelgiant į degimo proceso tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą.

(175)  Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.

(176)  Nustatant intervalus atsižvelgiama į kūryklų dujų, išmetamų iš krosnių, kuriose taikomi skirtingi lydymo metodai ir kuriose gaminamas skirtingų tipų fritas, derinį, kai formuojant įkrovą naudojami nitratai ar jie nenaudojami, jeigu dujas galima nukreipti į vieną dūmtraukį, atmetant galimybę apibūdinti kiekvieną naudojamą lydymo metodą ir skirtingus produktus.

(177)  Nustatant mažiausią ir didžiausią intervalo vertes naudoti 5 × 10–3 ir 7,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai. Tačiau atsižvelgiant į degimo proceso tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).

(178)  Užtikrinami lygiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).

(179)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.

(180)  Taikomi 5 × 10–3 ir 7,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai; tačiau kelios lentelėje nurodytos vertės galėjo būti suapvalintos. Atsižvelgiant į degimo proceso tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).

(181)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.

(182)  Naudotas 5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas, o kai kurios vertės suapvalintos. Atsižvelgiant į naudotą degimo proceso tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).

(183)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.

(184)  Kiekis reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.

(185)  Naudotas 7,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas. Atsižvelgiant į degimo proceso tipą, kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (Žr. 2 lentelę).

(186)  Metodų aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.

(187)  Kiekis reiškia išmetamosiose dujose esančio metalų kiekio sumą.


8.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 70/63


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2012 m. vasario 28 d.

kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl geležies ir plieno gamybos

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 903)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/135/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (1), ypač į jos 13 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija, siekdama palengvinti geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinių dokumentų, apibrėžtų tos direktyvos 3 straipsnio 11 dalyje, rengimą, turi organizuoti valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių, aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir Komisijos keitimąsi informacija apie pramoninius išmetamus teršalus;

(2)

pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 2 dalį keitimasis informacija turi apimti informaciją apie įrenginių ir priemonių veikimą teršalų išmetimo aspektu (išreikštą, prireikus, vidurkiais per trumpąjį ir ilgąjį laikotarpius bei susijusiomis nustatytomis sąlygomis), žaliavų suvartojimo ir pobūdžio, vandens suvartojimo, energijos naudojimo ir atliekų susidarymo aspektais, naudotus gamybos būdus, su jais susijusią stebėseną, poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams, ekonominį bei techninį perspektyvumą ir jų raidą, taip pat geriausius prieinamus gamybos būdus ir naujus būdus, nustatytus aptarus tos direktyvos 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose minimus klausimus;

(3)

Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos GPGB išvados – tai pagrindinė sudedamoji GPGB informacinių dokumentų dalis, kurioje išdėstomos išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, jie aprašomi, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių, su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamų teršalų lygio, susijusios stebėsenos, susijusių suvartojimo lygių ir, prireikus, atitinkamos eksploatavimo vietos atkūrimo priemonių;

(4)

pagal Direktyvos 2010/75/ES 14 straipsnio 3 dalį GPGB išvadomis turi būti remiamasi nustatant leidimų sąlygas įrenginiams, kuriems taikomas tos direktyvos 2 skyrius;

(5)

Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija nustatytų išmetamų teršalų ribines vertes, kuriomis užtikrinama, kad įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis išmetamas teršalų kiekis neviršytų išmetamų teršalų kiekio, susijusio su tos direktyvos 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų nustatytų geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu;

(6)

Direktyvos 2010/75 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo galima nukrypti tik tuo atveju, jei dėl atitinkamo įrenginio geografinės padėties, vietos aplinkos sąlygų ar techninių savybių sąnaudos, susijusios su išmetamų teršalų lygių užtikrinimu, būtų neproporcingai didelės, palyginti su aplinkai teikiama nauda;

(7)

Direktyvos 2010/75/ES 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 14 straipsnio 1 dalies c punkte minimi leidime nurodyti stebėsenos reikalavimai, kai taikoma, turi būti grindžiami GPGB išvadose aprašytos stebėsenos išvadomis;

(8)

pagal Direktyvos 2010/75/ES 21 straipsnio 3 dalį per ketverius metus nuo sprendimų dėl GPGB išvadų paskelbimo kompetentinga institucija turi persvarstyti ir, jei būtina, atnaujinti visas leidimo sąlygas bei užtikrinti, kad įrenginys atitiktų tas leidimo sąlygas;

(9)

2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu, kuriuo pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 13 straipsnį sukuriamas keitimosi informacija forumas (2), sukurtas iš valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų sudarytas forumas;

(10)

2011 m. rugsėjo 13 d. pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 4 dalį Komisija gavo to forumo nuomonę (3) apie siūlomą geležies ir plieno gamybai taikomo GPGB informacinio dokumento turinį ir šią nuomonę paskelbė viešai;

(11)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPBG) išvados dėl geležies ir plieno gamybos pateikiamos šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 28 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys


(1)  OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(2)  OL C 146, 2011 5 17, p. 3.

(3)  http://circa.europa.eu/Public/irc/env/ied/library?l=/ied_art_13_forum/opinions_article


PRIEDAS

GERIAUSIŲ PRIEINAMŲ GAMYBOS BŪDŲ (GPBG) IŠVADOS DĖL GELEŽIES IR PLIENO GAMYBOS

TAIKYMO SRITIS

BENDROSIOS PASTABOS

APIBRĖŽTYS

1.1

Bendrosios GPGB išvados

1.1.1

Aplinkos vadybos sistemos

1.1.2

Energijos valdymas

1.1.3

Medžiagų valdymas

1.1.4

Proceso likučių, pvz., šalutinių produktų ir atliekų, valdymas

1.1.5

Dulkių išmetimas iš pasklidųjų taršos šaltinių laikant medžiagas, taip pat tvarkant ir gabenant žaliavas ir (tarpinius) produktus

1.1.6

Vandens ir nuotekų valdymas

1.1.7

Stebėsena

1.1.8

Eksploatavimo nutraukimas

1.1.9

Triukšmas

1.2

Aglomeravimo įrenginiams taikomos GPGB išvados

1.3

Granuliavimo įrenginiams taikomos GPGB išvados

1.4

Koksavimo krosnims taikomos GPGB išvados

1.5

Aukštakrosnėms taikomos GPGB išvados

1.6

Plieno gamybai ir liejimui deguoniniu konverteriu taikomos GPGB išvados

1.7

Plieno lydymo ir liejimo elektros lanko krosnims taikomos GPGB išvados

TAIKYMO SRITIS

Šios GPGB išvados susijusios su Direktyvos 2010/75/ES I priede nurodyta veikla, t. y.:

—   1.3 punktas.: Kokso gamyba;

—   2.1 punktas.: Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimas arba kaitinimas;

—   2.2 punktas.: Luitinio ketaus arba plieno gamyba (pirminis arba antrinis liejimas), įskaitant tolydinį liejimą, kurių pajėgumas didesnis nei 2,5 tonos per valandą.

Visų pirma GPGB išvados taikomos šiems procesams:

birių žaliavų krovimas, iškrovimas ir tvarkymas;

žaliavų maišymas;

geležies rūdos aglomeravimas ir granuliavimas;

kokso gamyba iš koksuojamųjų akmens anglių;

geležies lydymas aukštakrosnėje, įskaitant šlako apdorojimą;

plieno gamyba ir jo rafinavimas deguonies konverteriais, įskaitant sieros šalinimą iš kauše esančio išlydyto metalo, tolesniojo etapo kaušo metalurgiją ir šlako apdorojimą;

plieno lydymas elektros lanko krosnyse, įskaitant tolesniojo etapo kaušo metalurgiją ir šlako apdorojimą;

tolydusis liejimas (plokščiųjų plonųjų luitų, plonosios juostos ir tiesioginis lakštų liejimas (liejimasis išlydomų modelių pagalba).

Šios GPGB išvados netaikomos šiai veiklai:

kalkių gamyba krosnyse, kai šiai gamybai taikomas Cemento, kalkių ir magnio oksido gamybos pramonės Geriausio prieinamo gamybos būdo informacinis dokumentas, (GPGB ID);

dulkių apdorojimas, kai siekiama atgauti spalvotuosius metalus (pvz., elektros lanko krosnių dulkės), ir ferolydinių gamyba, kuriai taikomas Spalvotųjų metalų pramonės GPGB ID;

koksavimo krosnies sieros rūgšties įrenginiams, kuriems galioja Dideliais kiekiais gaminamų neorganinių cheminių medžiagų, amoniako, rūgščių ir trąšų kiekio pramonės GPGB ID.

Kiti informaciniai dokumentai, susiję su veikla, kuriai taikomos šios GPGB išvados:

Informacinis dokumentas

Veikla

Didelių deginimo įrenginių GPGB ID

Deginimo įrenginiai, kurių nominalus šiluminis našumas yra 50 MW ar didesnis

Juodųjų metalų apdirbimo pramonės GPGB ID

Tolesniojo etapo procesai, pvz., valcavimas, dekapiravimas, paviršiaus sluoksnio apdorojimas ir t. t.

Tolydusis liejimas (plokščiųjų plonųjų luitų, plonosios juostos ir tiesioginis lakštų liejimas (liejimas pagal išlydomuosius modelius))

Laikant medžiagas išmetamų teršalų kiekio GPGB ID

Laikymas ir tvarkymas

Pramoninių aušinimo sistemų GPGB ID

Aušinimo sistemos

Bendrieji stebėsenos principai

Išmetamų teršalų ir naudojimo stebėsena

Energijos naudojimo veiksmingumas GPGB ID

Bendrasis energijos naudojimo veiksmingumas

Taikomų metodikų ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms

Taikomų metodikų ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms

Šiose GPGB išvadose aprašytos metodikos nėra privalomos ar išsamios. Gali būti naudojamos kitos metodikos, kuriomis užtikrinamas bent lygiavertis aplinkos apsaugos lygis.

BENDROSIOS PASTABOS

Aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su GPGB, išreiškiamas intervalais, o ne atskiromis vertėmis. Intervalas gali rodyti tam tikro įrenginio tipo skirtumus (pvz., galutinio produkto rūšies ir (arba) grynumo ir kokybės skirtumus, įrenginio projektavimo, konstrukcijos, dydžio ir pajėgumo skirtumus), lemiančius skirtingą aplinkosauginį veiksmingumą, pasiektą taikant GPGB.

SU GERIAUSIU PRIEINAMU GAMYBOS BŪDU SUSIJUSIO IŠMETAMŲ TERŠALŲ KIEKIO (GPGB SITK) VERTĖS NURODYMAS

Šiose GPGB išvadose su geriausiu prieinamu gamybos būdu susijęs į atmosferą išmetamų teršalų kiekis nurodomas kaip:

išmestų teršalų masė išmetamųjų dujų tūrio vienetui standartinėmis sąlygomis (273,15 K, 101,3 kPa), iš masės atėmus g/Nm3, mg/Nm3, μg/Nm3 arba ng/Nm3 vienetais išreikštą vandens garų kiekį; arba

išmestų cheminių medžiagų masė pagamintų ar perdirbtų produktų masės vienetui (naudojimo ar išmetamųjų teršalų koeficientas), išreikštas kg/t, g/t, mg/t ar μg/t vienetais;

ir su geriausiu prieinamu gamybos būdu susijęs į vandenį išleidžiamų teršalų kiekis nurodomas kaip:

išmetamų cheminių medžiagų masė nuotekų tūriui, išreikšta g/l, mg/l arba μg/l vienetais.

APIBRĖŽTYS

Šiose GPGB išvadose vartojamų terminų apibrėžtys:

—   naujas įrenginys- po šių GPGB išvadų paskelbimo įrangos eksploatavimo vietoje sumontuotas įrenginys ar visiškas įrenginio pakeitimas ant esamo įrangos pagrindo;

—   esamas įrenginys- nenaujas įrenginys;

—   NOX- azoto oksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) suma, išreikšta NO2;

—   SOX- sieros dioksido (SO2) ir sieros trioksido (SO3) suma, išreikšta SO2.

—   HCl- visi dujiniai chloridai, išreikšta HCl.

—   HF- visi dujiniai fluoridai, išreikšta HF.

1.1   Bendrosios GPGB išvados

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visuotinai.

Į 1.2–1.7 skirsnius įtrauktas konkretaus proceso GPGB taip pat taikomas bendrajam GPGB, kuris paminėtas šiame skirsnyje.

1.1.1   Aplinkos vadybos sistemos

1.   GPGB – aplinkos vadybos sistemos (AVS), kuriai būdingos šios ypatybės, įgyvendinimas ir taikymas:

I.

vadovybės įsipareigojimas, įskaitant aukštesniąją vadovybę;

II.

aplinkos politikos apibrėžimas, kuris apimtų nuolatinį įrenginio modernizavimą, už kurį atsakinga aukščiausioji vadovybė;

III.

planavimas ir būtinų procedūrų parengimas, tikslų ir užduočių nustatymas, jas susiejant su finansiniu planavimu ir investavimu;

IV.

procedūrų įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant:

i.

struktūrai ir atsakomybei,

ii.

mokymui, išmanymui ir kompetencijai,

iii.

ryšiams,

iv.

darbuotojų dalyvavimui,

v.

dokumentams,

vi.

veiksmingai procesų kontrolei,

vii.

techninės priežiūros programoms,

viii.

avarinei parengčiai ir atsakui,

ix.

atitikties aplinkos teisės aktams užtikrinimui;

V.

veiklos parametrų tikrinimas ir ištaisomųjų veiksmų taikymas, ypatingą dėmesį skiriant:

i.

stebėsenai ir matavimui (žr. taip pat Bendrųjų stebėsenos principų informacinį dokumentą),

ii.

ištaisomiesiems ir prevenciniams veiksmams,

iii.

įrašų tvarkymui,

iv.

nepriklausomam (jeigu įmanoma) vidiniam ir išorės auditui siekiant nustatyti, ar AVS atitinka numatytas priemones, ar jų neatitinka, ir ar ji tinkamai įgyvendinama bei prižiūrima;

VI.

AVS persvarstymas ir jos nuolatinio tinkamumo, pakankamumo ir veiksmingumo užtikrinimas (šią užduotį atlieka aukštesnioji vadovybė);

VII.

švaresnių technologijų plėtros stebėjimas;

VIII.

rengiant naujo įrenginio projektą atsižvelgimas į poveikį aplinkai, kuris būtų padarytas galiausiai nutraukus įrenginio eksploatavimą ir į šį poveikį visu įrenginio eksploatavimo laikotarpiu;

IX.

reguliarus lyginamosios sektoriaus analizės taikymas.

Pritaikomumas

AVS taikymo sritis (pvz., išsamumas) ir AVS pobūdis (pvz., standartizuota ar nestandartizuota) yra apskritai susiję su įrenginio pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, taip pat su jo poveikio aplinkai dydžiu.

1.1.2   Energijos valdymas

2.   GPGB – sunaudojamos šiluminės energijos kiekio mažinimas taikant šių metodų derinį:

I.

pagerintos ir optimizuotos sistemos siekiant užtikrinti sklandų ir stabilų procesų vyksmą, veiklą vykdant laikantis nustatytų proceso parametro verčių ir šiuo tikslu naudojant:

i.

proceso kontrolės optimizavimą, įskaitant kompiuterines automatines kontrolės sistemas,

ii.

modernias, gravimetrines kietojo kuro tiekimo sistemas,

iii.

kiek įmanoma plačiau kaitinimą, atsižvelgiant į esamą proceso konfigūraciją;

II.

perteklinės procesų šilumos atgavimas visų pirma iš jų aušinimo zonų;

III.

garo ir šilumos valdymo optimizavimas;

IV.

kuo platesnis perduodamos šilumos pakartotinio integruoto naudojimo proceso taikymas.

Dėl energijos valdymo žr. Energijos naudojimo veiksmingumo GPGB ID.

I.i GPGB aprašymas

Toliau nurodyti klausimai yra svarbūs integruotoje plieno liejykloje siekiant pagerinti bendrąjį energijos naudojimo veiksmingumą:

energijos naudojimo optimizavimas;

operatyvusis svarbiausių energijos srautų ir degimo procesų stebėjimas vietoje, įskaitant visų dujų fakelų stebėjimą, siekiant užkirsti kelią energijos nuostoliams, suteikti galimybę nedelsiant imtis techninės priežiūros darbų ir užtikrinti nenutrūkstamą gamybos procesą;

ataskaitų teikimo ir analizės priemonės siekiant patikrinti vidutinį kiekvienam procesui sunaudojamos energijos kiekį;

tam tikriems procesams naudojamos energijos konkrečių lygių apibrėžimas ir jų lyginimas ilgalaikiu laikotarpiu;

energijos naudojimo veiksmingumo GPGB ID apibrėžto energijos audito atlikimas, pvz., siekiant nustatyti ekonomiškai veiksmingas energijos taupymo galimybes.

II-IV GPGB aprašymas

Su procesais susietiems metodams, kuriais plieno gamybos procesų energijos naudojimo veiksmingumas didinamas gerinant šilumos atgavimą, priskiriama:

kombinuotoji šilumos ir elektros gamyba atgaunant nepanaudotąją šilumą (šiuo tikslu naudojami šilumokaičiai) ir ją paskirstant kitoms plieno liejyklos dalims ar centralizuoto šildymo tinklui;

garo katilų ar lygiaverčių sistemų sumontavimas didelėse kaitinimo krosnyse (krosnims gali tekti skirti dalį garo);

degimui tiekiamo oro kaitinimas krosnyse ir kitos kurą taupančios degimo sistemos, atsižvelgiant į žalingą poveikį, t. y. padidėjusį azoto oksido kiekį išmetamosiose dujose;

garo ir karšto vandens vamzdžių izoliavimas;

šilumos atgavimas iš produktų, pvz., aglomerato;

jeigu plieną būtina ataušinti, šiluminių siurblių ir saulės baterijų naudojimas;

išmetamųjų dujų katilų naudojimas aukštatemperatūrėse krosnyse;

deguonies garinimas ir kompresorinis aušinimas siekiant užtikrinti energijos mainus įprastuose šilumokaičiuose;

rekuperacinės turbinos naudojimas viršutinėje dalyje siekiant aukštakrosnėje susidariusių dujų kinetinę energiją paversti elektros energija.

II-IV GPGB pritaikomumas

Kombinuotoji šilumos ir elektros gamyba taikoma visuose arti gyvenamųjų rajonų, kurie užtikrina reikiamą šilumos paklausą, esančiuose geležies ir plieno liejimo įrenginiuose. Konkretus sunaudojamos energijos kiekis susijęs su proceso mastu, produkto kokybe ir įrenginio tipu (pvz., vakuuminio apdorojimo apimtis deguoniniame konverteryje, atkaitinimo temperatūra, produkto storis ir t. t.).

3.   GPGB – sunaudojamos pirminės energijos kiekio sumažinimas optimizuojant energijos srautus ir veiksmingiau naudojant išgautąsias technologines dujas, pvz., koksavimo dujas, aukštakrosnių dujas ir deguoninio konverterio dujas.

Aprašymas

Su procesais susietiems metodams, naudojamiems siekiant padidinti energijos naudojimo veiksmingumą integruotoje plieno liejykloje ir šiuo tikslu optimizuojant technologinių dujų naudojimą, priskiriama:

dujų talpyklų ar kitų lygiaverčių sistemų, kuriose trumpuoju laikotarpiu būtų laikomi visi šalutiniai dujiniai produktai, ir slėgio išlaikymo agregatų naudojimas;

slėgio dujų tinkle didinimas, jeigu degant deglams prarandama energija – siekiant panaudoti daugiau technologinių dujų ir taip padidinti panaudojimo koeficientą;

dujų prisotinimas technologinėmis dujomis ir skirtingo šilumingumo dujomis skirtingiems vartotojams;

technologinių dujų naudojimas kaitinimo krosnyse;

kompiuterinės sistemos šilumingumo vertei kontroliuoti naudojimas;

koksavimo ir kūryklų dujų temperatūros registravimas ir naudojimas;

technologinių dujų energijos atgavimo įrenginių tinkamo pajėgumo pasirinkimas, visų pirma atsižvelgiant į technologinių dujų įvairumą.

Pritaikomumas

Konkretus sunaudojamos energijos kiekis susijęs su proceso mastu, produkto kokybe ir įrenginio tipu (pvz., vakuuminio apdorojimo apimtis deguoniniame konverteryje, kaitinimo temperatūra, produkto storis ir t. t.).

4.   GPGB – perteklinių koksavimo dujų, iš kurių pašalinta siera ir dulkės, aukštakrosnių dujų, iš kurių pašalintos dulkės, ir deguoninio konverterio dujų (sumaišytų ar atskirų) naudojimas katiluose ar kombinuotuosiuose šilumos ir elektros gamybos įrenginiuose siekiant gaminti garą, elektros energiją ir (arba) šilumą naudojant perteklinę nepanaudotąją šilumą vidaus arba išorės šildymo tinklams, jeigu paklausą užtikrina trečioji šalis.

Pritaikomumas

Bendradarbiavimas ir sutartis su trečiąją šalimi gali nepriklausyti nuo veiklos vykdytojo, todėl gali būti neįtraukiamas į leidimo galiojimo sritį.

5.   GPGB – elektros energijos naudojimo sumažinamas taikant vieną iš šių metodų ar jų derinį:

I.

elektros energijos valdymo sistemos;

II.

šlifavimo, pumpavimo, ventiliavimo ir perdavimo įranga bei kita aukšto energijos naudojimo veiksmingumo elektros įranga.

Pritaikomumas

Reguliuojamo sūkių dažnio siurblių negalima naudoti tuo atveju, jeigu siurblio veikimo patikimumas yra ypač svarbus užtikrinant proceso saugumą.

1.1.3   Medžiagų valdymas

6.   GPGB – medžiagų vidinių srautų valdymo ir kontrolės optimizavimas siekiant užkirsti kelią taršai, nusidėvėjimui, užtikrinti reikiamą žaliavų kokybę, pakartotinio naudojimo ir grąžinamojo perdirbimo taikymą ir pagerinti proceso veiksmingumą, taip pat optimizuoti pagaminamo metalo kiekį.

Aprašymas

Tinkamai laikant ir tvarkant žaliavas ir gamybos likučius galima prisidėti mažinant iš žaliavų sandėlių ir konvejerių, įskaitant perkrovimo vietas, į atmosferą išmetamų dulkių kiekį ir apsaugoti dirvą, požeminius vandenis ir nutekamuosius vandenis nuo taršos (žr. taip pat 11 GPGB).

Taikant reikiamą integruotos plieno liejyklos ir kitų įrenginių bei sektorių likučių, įskaitant atliekas, valdymą suteikiama galimybė kuo geriau panaudoti vidaus ir (arba) išorės žaliavas (žr. taip pat 8, 9 ir 10 GPGB).

Medžiagų valdymas aprėpia kontroliuojamą bendrojo likučių kiekio mažų dalių, kurios nėra ekonomiškai svarbios, šalinimą iš integruotos plieno liejyklos.

7.   Siekiant užtikrinti mažus išmetamų atitinkamų teršalų kiekius, GPGB – reikiamo metalo laužo ir kitų žaliavų kiekio pasirinkimas. Metalo laužo atveju GPGB – tinkamas patikrinimas, ar nėra matomų teršalų, kurių sudėtyje gali būti sunkiųjų metalų, ypač gyvsidabrio, ar dėl kurių susidarytų polichlorinti dibenzodioksinai/furanai (PCDD/F) ir polichloruotas bifenolis (PCB).

Siekiant pagerinti metalo laužo naudojimą galima taikyti vieną iš šių metodų ar jų derinį:

metalo laužo pirkimo užsakymuose su gamybos pobūdžiu susijusių priimtinumo kriterijų nurodymas;

geras metalo laužo sudėties išmanymas atidžiai stebint jo kilmę. Išskirtiniais atvejais metalo laužo sudėtį padėtų nustatyti išlydymo bandymas;

tinkami priėmimo įrenginiai ir pristatyto metalo laužo patikrinimas;

procedūros, kuriomis užtikrinama, kad į įrenginį nepatektų netinkamas metalo laužas;

metalo laužo laikymas atsižvelgiant į skirtingus kriterijus (pvz., dydį, lydinius, švarumą). Metalo laužo, iš kurio teršalai gali pasklisti į gruntą, laikymas ant nelaidaus paviršiaus, kuriame įrengta drenažo ir nuotėkų surinkimo sistema. Įrengtas stogas sumažintų tokios sistemos poreikį;

sukraunant skirtingo lydymo metalo laužą atsižvelgiama į turimas žinias apie jo sudėtį, kad lydytino plieno markei būtų naudojamas tinkamiausias metalo laužas (šis reikalavimas ypač svarbus siekiant išvengti nepageidaujamų elementų patekimo ir kitais atvejais panaudoti lydinių elementus, kurių yra metalo laužo sudėtyje ir kurie reikalingi atsižvelgiant į lydytino plieno markę);

viso sukaupto metalo laužo neatidėliotinas grąžinimas į metalo laužo aikštelę perdirbti;

veiklos ir valdymo plano parengimas;

metalo laužo rūšiavimas siekiant sumažinti riziką, įskaitant pavojingų arba juodųjų metalų junginių teršalų, ypač polichloruotų bifenolių (PCB), alyvos ar tepalo keliamą riziką. Šį darbą paprastai atlieka metalo laužo tiekėjas, tačiau veiklos vykdytojas dėl saugos priežasčių tikrina visas sandariose talpyklose atgabenamas metalo laužo siuntas. Todėl tuo pačiu metu įmanoma patikrinti, kiek leidžia galimybės, ar nėra teršalų. Gali tekti įvertinti esamą mažą kiekį plastikų (pvz., plastiku dengtus komponentus);

radioaktyvumo kontrolė pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos ekspertų grupės rekomendacijas;

metalo laužo perdirbėjai komponentus, kuriuose yra gyvsidabrio, iš eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų privalomai pašalintų geriau, jeigu:

metalo laužo pirkimo sutartimi nustatytų, kad lauže nebūtų gyvsidabrio;

atsisakytų metalo laužo, kuriame yra aiškiai matomų elektroninių komponentų ir mazgų.

Pritaikomumas

Veiklos vykdytojas negali visiškai kontroliuoti metalo laužo atrankos ir jo rūšiavimo.

1.1.4   Proceso likučių, pvz., šalutinių produktų ir atliekų, valdymas

8.   Kietųjų likučių atveju GPGB – atliekų mažinimo kombinuotųjų metodų ir veiklos metodų naudojimas skatinat vidaus naudojimą arba taikant specialius grąžinamojo perdirbimo procesus (vidaus ar išorės).

Aprašymas

Likučių, kurių sudėtyje yra daug geležies junginių, grąžinamojo perdirbimo metodams priskiriami specialūs grąžinamojo perdirbimo metodai, pvz., šachtinė „OxyCup®“ kūrykla, DK procesas, rūdos lydymo redukavimo procesai ar šaltasis granuliavimas ir (arba) briketų gaminimas bei 9.2–9.7 skyriuose nurodytų nuosėdų gamybos metodai.

Pritaikomumas

Minėtus procesus gali atlikti trečioji šalis, todėl geležies ir plieno liejimo įrenginio naudotojas negali kontroliuoti grąžinamojo perdirbimo ir todėl jis gali būti neįtraukiamas į leidimo taikymo sritį.

9.   GPGB – skatinimas naudoti kietuosius likučius, kurių negalima naudoti ar pateikti grąžinamajam perdirbimui pagal 8 GPGB, išorės procesuose arba jų grąžinamasis perdirbimas, jeigu šią galimybę įmanoma rinktis ir jeigu ji atitinka atliekų teisės aktų nuostatas. GPGB – kontroliuojamas likučių, kurių susidarymo negalima išvengti ir kurių neįmanoma naudoti grąžinamajam perdirbimui, tvarkymas.

10.   GPGB – geriausios veiklos ir techninės priežiūros patirties taikymas siekiant surinkti, tvarkyti, laikyti ir gabenti visus kietuosius likučius ir uždengti perkrovimo vietas, kad teršalai nepakliūtų į atmosferą ir vandenį.

1.1.5   Dulkių išmetimas iš pasklidųjų taršos šaltinių laikant medžiagas, taip pat tvarkant ir gabenant žaliavas ir (tarpinius) produktus

11.   GPGB – dulkių, susidarančių laikant, tvarkant ir transportuojant medžiagas, išmetimo prevencija arba išmetamo kiekio sumažinimas vienu iš toliau nurodytų metodų ar jų deriniu.

Jeigu naudojami dulkių kiekio mažinimo metodai, GPGB – surinkimo ir tolesnio valymo veiksmingumo optimizavimas pasirenkant tinkamus metodus (žr. toliau). Pirmenybė teikiama išmestų dulkių kiekio surinkimui arčiausiai šaltinio.

I.

Bendrieji metodai:

plieno liejyklos aplinkos vadybos sistemoje nustatomas atitinkamas dulkių išmetimo iš pasklidųjų šaltinių veiksmų planas;

tam tikrų operacijų laikino nutraukimo svarstymas, jeigu nustatoma, kad jos yra PM10 šaltinis, dėl kurio aplinkoje išmatuotos didelės vertės; tam reikės turėti pakankamai PM10 stebėjimo įrenginių su atitinkama vėjo krypties ir stiprio stebėjimo funkcija, kad pagrindinius smulkiųjų dulkių dalelių šaltinius būtų galima nustatyti naudojant trianguliaciją.

II.

Birių žaliavų krovos ir gabenimo dulkių išmetimo prevencijos metodams priskiriama:

ilgų krūvų orientavimas atsižvelgiant į vyraujančio vėjo kryptį;

vėjo užtvarų statymas ar teritorijos ypatybių išnaudojimas siekiant sukurti užuovėją;

tiekiamos medžiagos drėgmės kiekio kontroliavimas;

tikslus procedūrų laikymasis siekiant išvengti nebūtinos medžiagų krovos ir šių medžiagų ilgo pylimo atviroje erdvėje;

tinkamos sulaikymo priemonės konvejeriuose ir bunkeriuose ir t. t.;

dulkių sklidimą ribojančio vandens su priedais, pvz., lateksu, jeigu reikia, purškimas;

griežtas įrangos techninės priežiūros standartų laikymasis;

aukštų tvarkos standartų laikymasis, visų pirma kelių valymas ir laistymas;

judriosios ir stacionariosios vakuuminės valymo įrangos naudojimas;

dulkių slopinimas ar jų išsiurbimas, taip pat ir rankovinių filtrų įrenginio naudojimas siekiant sumažinti didelius tam tikrų šaltinių dulkių kiekius;

įprastinis kietosios dangos kelių valymas mažus teršalų kiekius išmetančiais valymo automobiliais.

III.

Žaliavos tiekimo, laikymo ir paėmimo veiklai priskiriama:

visiškas iškraunamų bunkerių uždengimas pastate, kuriame sumontuota oro su dulkiosiomis medžiagomis išsiurbimo sistema, ar bunkeriuose turėtų būti įrengtos dulkių sulaikymo pertvaros ir iškrovimo vamzdynai sujungti su dulkių šalinimo ir valymo sistema;

užtikrinimas, kad medžiagos kristų ne iš aukščiau kaip 0,5 m;

dulkių slopinimas purškiant vandenį (visų pirma naudojant technologinį vandenį);

jeigu reikia, filtrų sumontavimas laikymo talpose siekiant kontroliuoti dulkių kiekį;

visiškai sandarių įtaisų naudojimas medžiagoms paimti iš laikymo talpų;

jeigu reikia, metalo laužo laikymas uždengtose aikštelėse ant kieto paviršiaus siekiant sumažinti grunto taršos riziką (renkantis pristatymą tam tikru nustatytu laiku, kad būtų galima naudoti mažesnių matmenų aikštelę ir taip sumažinti išmetamų teršalų kiekį);

kuo retesnis medžiagų krūvų ardymas;

medžiagų krūvų aukščio ribojimas ir bendros jų formos kontrolė;

laikymo pastatuose ar talpyklose, o ne medžiagų krūvose lauke, pasirinkimas, jeigu šis metodas tinkamas atsižvelgiant į laikomų medžiagų kiekį;

užuovėjos užtikrinimas teritorijos ypatybėmis, žemės pylimais ar pasėtomis aukštomis žolėmis, taip pat apskritus metus žaliuojančiais medžiais atvirose vietose siekiant dulkes sulaikyti ir absorbuoti be ilgalaikės žalos;

su vandeniu, milčiumi ir trąšomis sumaišytų sėklų sluoksnio paskleidimas atliekų ir šlako krūvų viršutinėje dalyje;

vietos apželdinimas nenaudojamus plotus užpilant dirvožemio sluoksniu ir pasėjant žolę, pasodinant krūmus bei kitus dirvą dengiančius augalus;

paviršiaus drėkinimas dulkes suklijuojančiomis tvariomis medžiagomis;

paviršiaus uždengimas brezentu ar krūvų užtiesimas dangomis (pvz., lateksu);

medžiagų laikymas tarp sulaikomųjų sienų siekiant sumažinti neapsaugotą paviršių;

jeigu reikia, priemonė gali būti nelaidus betoninis paviršius su drenažu.

IV.

Jeigu kuras ir žaliavos atgabenamos jūra ir todėl galėtų susidaryti didelis dulkių kiekis, šiuo atveju taikytini metodai:

veiklos vykdytojai naudoja automatinio iškrovimo laivus ar dengtus nepertraukiamojo iškrovimo iškrautuvus. Antraip, naudojant greiferinius laivų iškrautuvus susidariusių dulkių kiekis turėtų būti mažinamas užtikrinant reikiamą atgabentos medžiagos drėgnumą, kiek įmanoma sumažinant medžiagos kritimo aukštį ir purškiant vandenį ar vandens dulksną prie laivo iškrautuvo bunkerio angos;

vengtina jūros vandeniu purkšti rūdas ar fliusus, nes aglomeravimo įrenginio elektrostatiniai nusodintuvai užsiteršia natrio chloridu. Dėl papildomo chloro kiekio žaliavose taip pat gali padidėti išmetamų teršalų kiekis, pvz., polichlorintų dibenzodioksinų/furanų (PCDD/F), ir taip būtų sutrikdoma filtro dulkių recirkuliacija;

miltelinės anglies, kalkių ir kalcio karbido laikymas sandariuose bokštuose ir jų perdavimas pneumatiniu vamzdynu ar jų laikymas bei gabenimas sandariuose maišuose.

V.

Traukinių ir sunkvežimių iškrovimo metodai:

jeigu būtina atsižvelgiant į susidarančių dulkių kiekį, specialios visiškai uždaros iškrovimo įrangos naudojimas.

VI.

Tvarkant labai paslankias medžiagas, jeigu gali susidaryti dideli išmetamų dulkių kiekiai, naudojami šie metodai:

perkrovimo vietų, vibruojančiųjų ekranų, smulkintuvų, bunkerių ir panašios įrangos naudojimas, kuri gali būti visiškai uždara ir dulkes iš jų galima išsiurbti į rankovinių filtrų įrenginį;

centrinių ar vietinių vakuuminio valymo sistemų naudojimas, o ne išbarstytų medžiagų nuplovimas vandeniu, nes poveikis apribojamas vienai terpei ir išbarstytą medžiagą būna paprasčiau naudoti grąžinamajam perdirbimui.

VII.

Šlako tvarkymo ir apdorojimo metodai:

tvarkomo ir apdorojamo granuliuotojo šlako krūvos drėkinamos, nes iš sausojo aukštakrosnių šlako ir plieno šlako gali išsiskirti dulkės;

naudojama uždara šlako smulkinimo įranga, kurioje, siekiant sumažinti išmetamų dulkių kiekį, įrengta veiksminga išmetamų dulkių išsiurbimo sistema ir rankoviniai filtrai.

VIII.

Metalo laužo tvarkymo metodai:

metalo laužo laikymas po stogu ir (arba) ant betoninių grindų, kad važiuojančios transporto priemonės keltų kuo mažiau dulkių.

IX.

Svarstytini medžiagų gabenimo metodai:

prieigos vietų iš automagistralių skaičiaus sumažinimas;

ratų valymo įrangos naudojimas siekiant užtikrinti, kad purvas ir dulkės nebūtų pernešamos į viešuosius kelius;

transportavimo kelių sutvirtinimas (betono arba asfalto naudojimas), kad gabenant medžiagas susidarytų kuo mažiau dulkių debesų, ir kelių valymas;

transporto priemonių nukreipimas nustatytais maršrutais ir šiam tikslui naudojant tvoras, griovius ar perdirbto šlako pylimus;

dulkėtų kelių laistymas vandeniu, pvz., vykdant šlako tvarkymo operacijas;

užtikrinimas, kad transporto priemonės nebūtų perpildytos ir kad joms važiuojant medžiagos nebūtų barstomos;

užtikrinimas, kad transporto priemonės būtų užtiesiamos taip, kad vežama medžiaga būtų uždengta;

kuo mažesnio perkrovimų skaičiaus nustatymas;

uždarųjų ir uždengtųjų konvejerių naudojimas;

vamzdinių konvejerių naudojimas, jeigu įmanoma, siekiant sumažinti medžiagų nuostolius konvejerio juostos slinkimo krypties keitimo vietose, kai medžiagos nuo vienos konvejerio juostos permetamos ant kitos;

išlydyto metalo transportavimo ir kaušo naudojimo gerosios patirties metodai;

dulkių šalinimas iš gabenimo konvejeriu vietų.

1.1.6   Vandens ir nuotekų valdymas

12.   Nuotekų tvarkymo atveju GPGB – nuotekų prevencija, surinkimas ir skirtingų tipų nuotekų atskyrimas, kuo didesnis pakartotinis naudojimas ir kiekvieno galutinio srauto atitinkamo apdorojimo užtikrinimas. Metodai grindžiami, pvz., alyvos nusodintuvų, filtravimo ar nusodinimo procesų naudojimu. Atsižvelgiant į tai, tai atvejais, kai yra pirmiau minėtos būtinos sąlygos, galima naudoti šiuos metodus:

vengti geriamąjį vandenį naudoti technologinėse linijose;

statant naujus įrenginius ar modernizuojant ir (arba) pertvarkant esamus įrenginius, didinti vandens cirkuliavimo sistemų skaičių ir (arba) jų pajėgumą;

centralizuoti tiekiamo gėlo vandens paskirstymą;

vandenį naudoti pakopomis, kol pavieniai parametrai ima atitikti teisės aktais ar techniniais reikalavimais nustatytas vertes;

vandenį naudoti kituose įrenginiuose, jeigu tik vieno vandens parametro vertė yra pakitusi ir įmanomas tolesnis vandens naudojimas;

atskirti išvalytas ir neišvalytas nuotekas. Taikant šią priemonę nuotekas įmanoma šalinti skirtingais būdais už deramą kainą;

jeigu įmanoma, naudoti lietaus vandenį.

Pritaikomumas

Vandens valdymą integruotoje plieno liejykloje visų pirma riboja gėlo vandens prieinamumas ir jo kokybė bei vietiniai teisiniai reikalavimai. Esamuose įrenginiuose pritaikomumą gali riboti naudojama vandens vamzdynų konfigūracija.

1.1.7   Stebėsena

13.   GPGB – visų atitinkamų parametrų, būtinų procesams valdyti moderniomis kompiuterinėmis sistemomis iš valdymo patalpos, matavimas ar vertinimas, kad vykstantys procesai būtų nuolat interaktyviai reguliuojami ir optimizuojami, būtų užtikrintas stabilus ir sklandus procesų vyksmas ir taip didinamas energijos naudojimo veiksmingumas, produktyvumas ir gerinama techninės priežiūros praktika.

14.   GPGB – visų procesų, įtrauktų į 1.2–1.7 skirsnius, pagrindinių teršalų šaltinių dūmtraukių išmetamų teršalų kiekio matavimas, kai nustatytas GPGB SITK, taip pat tokių teršalų kiekio iš geležies ir plieno liejyklų elektrinių, kuriose deginamos technologinės dujos, matavimas.

GPGB – nepertraukiamasis bent šių parametrų matavimas:

iš aglomerato juostų išmetamas pirminis dulkių, azoto oksidų (NOX) ir sieros dioksido (SO2) kiekis;

iš granuliavimo įrenginių išleidžiamos sukietėjusios granuliuotos medžiagos juostų išsiskiriantis azoto oksidų (NOX) ir sieros dioksido (SO2) kiekis;

iš išlydyto metalo ir skysto šlako išleidimo įrangos iš aukštakrosnės išdėstymo statinio išmetamas dulkių kiekis;

iš deguoninio konverterio išmetamų antrinių dulkių kiekis;

iš elektrinių išmetamas azoto oksidų (NOX) kiekis;

iš didelių elektros lanko krosnių išmetamas dulkių kiekis.

Kitų išmetamų teršalų atveju GPGB – apsvarstyti, ar vykdyti nuolatinę išmetamų teršalų kiekio stebėseną atsižvelgiant į masės srautą ir išmetamų teršalų charakteristikas.

15.   Jei teršalų šaltinis nepaminėtas 14 GPGB, GPGB – periodiškas ir nutrūkstamas visų procesų, įtrauktų į 1.2 – 1.7 skirsnius, išmetamų teršalų kiekio matavimas, taip pat tokių teršalų kiekio iš geležies ir plieno liejyklų elektrinių, kuriose deginamos technologinės dujos, ir visų atitinkamų procesų išmetamų dujinių komponentų ir (arba) teršalų matavimas. Be kitų dalykų, periodiškai atliekama išmetamų technologinių dujų, iš dūmtraukių išmetamų teršalų, polichlorintų dibenzodioksinų/furanų (PCDD/F) kiekių stebėsena ir išleidžiamų nuotekų stebėsena, išskyrus pasklidųjų teršalų stebėseną (žr. 16 GPGB).

Aprašymas (susijęs su 14 ir 15 GPGB)

Vykdant technologinių dujų stebėseną gaunama informacijos apie technologinių dujų sudėtį ir deginant technologines dujas netiesiogiai išmetamą teršalų kiekį, pvz., išmetamų dulkių, sunkiųjų metalų ir SOx kiekį.

Iš dūmtraukių išmetamų teršalų kiekį galima matuoti atliekant reguliarų, periodišką ir epizodinį matavimą atitinkamose visų tipų vamzdžiais į aplinką teršalų išmetimo vietose siekiant gauti būdingąsias išmetamų teršalų kiekio vertes.

Išleidžiamų nuotekų stebėsenai galima naudoti pačias įvairiausias standartines vandens ir nuotekų ėminių ėmimo ir jų analizės procedūras, įskaitant:

atsitiktinę atranką, t. y. iš nuotekų srauto imamas vienas ėminys;

jungtinis ėminys, t. y. tam tikru laikotarpiu nuolat imti ėminiai ar iš kelių ėminių, kurie nustatytu laikotarpiu imti nuolat ar nereguliariai, sudarytas ėminys, ar iš kelių ėminių sumaišytas ėminys;

reikalavimus atitinkantis atsitiktinis ėminys, t. y. iš ne mažiau nei penkių atsitiktinių ėminių, paimtų ne per ilgesnį nei dviejų valandų laikotarpį, kai kiekvieno ėminio ėmimo laikas nuo kito ėminio skiriasi mažiau nei dviem minutėm, kurie paskui sumaišomi sudarytas ėminys.

Stebėsena atliekama laikantis atitinkamų EN ar ISO standartų reikalavimų. Jeigu EN ar ISO standartų nėra, turėtų būti taikomi nacionaliniai ar kiti tarptautiniai standartai siekiant užtikrinti lygiavertės mokslinės kokybės duomenų pateikimą.

16.   GPGB – iš atitinkamų šaltinių išmetamų pasklidųjų teršalų dydžio eilės nustatymas toliau nurodytais metodais. Jeigu įmanoma, pirmenybė teikiama tiesioginio matavimo metodams, o ne netiesioginio matavimo metodams, arba tiems apskaičiavimams, kuriuos atliekant naudojami išmetamųjų teršalų koeficientai.

Taikant tiesioginio matavimo metodus išmetamas teršalų kiekis matuojamas išmetimo šaltinyje. Šiuo atveju galima išmatuoti koncentraciją ir masės srautus ar juos apskaičiuoti.

Taikant netiesioginio matavimo metodus, išmetamas teršalų kiekis nustatomas tam tikru atstumu nuo šaltinio; tiesioginiais matavimo metodais neįmanoma išmatuoti koncentracijos ir masės srauto.

Apskaičiavimas naudojant išmetamųjų teršalų koeficientus.

Aprašymas

Tiesioginis ar tariamai tiesioginis matavimas

Tiesioginio matavimo pavyzdžiai – matavimas aerodinaminiame vamzdyje, su gaubtais ar kiti metodai, pvz., tariamų išmetamų teršalų kiekio matavimas ant pramoninio įrenginio stogo. Pastarojo matavimo atveju matuojamas vėjo greitis ir stoge įtaisytos ventiliacijos angos plotas bei apskaičiuojamas srautas. Stoge įtaisytos ventiliacijos angos matavimo plokštumos skerspjūvis dalinamas į vienodo dydžio paviršiaus ploto dalis (matavimas naudojant tinklelį).

Netiesioginiai matavimai

Netiesioginių matavimų pavyzdžiai – pėdsakinių dujų naudojimas, atvirkštinės dispersijos modeliavimo (RDM) metodai ir masės balanso metodas taikant šviesos aptikimą ir nuotolio nustatymą (LIDAR).

Išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimas taikant išmetamųjų teršalų koeficientus

Gairės, pagal kurias išmetamų teršalų koeficientas naudojamas apskaičiuoti iš pasklidųjų šaltinių dėl biriųjų medžiagų laikymo ir tvarkymo išmestų dulkių kiekį ir dulkių kiekį, kurį nuo kelių į orą pakėlė transporto priemonės, yra šios:

VDI 3790 3 dalis,

US EPA AP 42.

1.1.8   Eksploatavimo nutraukimas

17.   GPGB – kai nutraukiamas eksploatavimas, taršos prevencija toliau išvardytais būtinais metodais.

Projektavimo nuostatos atsižvelgiant į eksploatuoti netinkamo įrenginio eksploatavimo nutraukimą:

I.

projektuojant naują įrenginį atsižvelgiama į poveikį aplinkai, kuris būtų padarytas galiausiai nutraukus įrenginio eksploatavimą, nes numatymas suteikia galimybę eksploatavimą nutraukti lengviau, švariau ir pigiau;

II.

nutraukiant eksploatavimą kyla žemės (ir gruntinių vandenų) užteršimo rizika ir susikaupia daug kietųjų atliekų. Prevenciniai metodai susiję su konkrečiais procesais, tačiau bendrosios nuostatos galėtų būti:

i.

vengti požeminių konstrukcijų,

ii.

įtraukti išmontavimą spartinančias ypatybes,

iii.

pasirinkti tokias paviršių apdorojimo priemones, kurias galima lengvai nukenksminti,

iv.

pasirinkti tokios konfigūracijos įrangą, kad būtų sulaikomas kuo mažesnis cheminių medžiagų kiekis ir būtų lengviau išleisti skysčius ar valyti,

v.

projektuoti lanksčius autonominius agregatus, kuriuos įmanoma laipsniškai uždaryti,

vi.

jeigu įmanoma, naudoti biologiškai skaidžias ir tinkamas perdirbti medžiagas.

1.1.9   Triukšmas

18.   GPGB – iš atitinkamų geležies ir plieno lydymo šaltinių sklindančio triukšmo sumažinimas naudojant vieną arba kelis iš toliau nurodytųjų metodų ir atsižvelgiant į vietines sąlygas:

triukšmo sumažinimo strategijos įgyvendinimas;

triukšmingų operacijų ir (arba) agregatų uždengimas;

vykdant operacijas ir (arba) veikiant agregatams sukuriamos vibracijos izoliavimas;

vidinė ir išorinė iškloja iš poveikį sugeriančios medžiagos;

garsą izoliuojantys pastatai, kuriuose atliekamos visos triukšmingos operacijos, kurioms naudojama medžiagų apdorojimo įranga;

triukšmo barjerų statymas, pvz., pastatų ar gamtinių kliūčių naudojimas, pvz., medžių ir krūmų auginimas tarp saugomo ploto ir triukšmą skleidžiančios veiklos vykdymo vietos;

išoriniai dūmtraukių slopintuvai;

vamzdžių izoliavimas ir galutinių pūstuvų išdėstymas garsui nelaidžiuose pastatuose;

uždarų plotų durų ir langų uždarymas.

1.2   Aglomeravimo įrenginiams taikomos GPGB išvados

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems aglomeravimo įrenginiams.

Į atmosferą išmetami teršalai

19.   Maišymo atveju GPGB – dulkių iš pasklidųjų šaltinių išmetimo prevencija ar jų kiekio sumažinimas; šiuo tikslu smulkios medžiagos aglomeruojamos reguliuojant drėgmės kiekį (žr. taip pat 11 GPGB).

20.   Iš aglomeravimo įrenginių išmetamų pirminių teršalų atveju GPGB – dulkių, susidarančių iš aglomerato juostos išsiskiriant dujoms, kiekio sumažinimas; šiuo tikslu naudojamas rankovinis filtras.

Iš esamų įrenginių išmetamų pirminių teršalų atveju GPGB – dulkių, susidarančių iš aglomerato juostos išsiskiriant dujoms, kiekio sumažinimas; šiuo tikslu naudojami patobulinti elektrostatiniai nusodintuvai, jeigu netaikomi rankoviniai filtrai.

Dulkių GPGB SITK yra < 1–15 mg/Nm3 (naudojamas rankovinis filtras) ir < 20–40 mg/Nm3 (naudojamas patobulintas elektrostatinis nusodintuvas, kuris turėtų būti sumontuojamas ir naudojamas siekiant užtikrinti šias vertes); abi vertės nustatomos kaip kasdieninė vidutinė vertė.

Rankovinis filtras

Aprašymas

Aglomeravimo įrenginiuose naudojami rankoviniai filtrai paprastai sumontuojami už esamo elektrostatinio nusodintuvo arba ciklono, tačiau šiuos filtrus taip pat galima taikyti kaip pavienius įtaisus.

Pritaikomumas

Esamuose įrenginiuose gali tekti atsižvelgti į reikalavimą, kad už elektrostatinio nusodintuvo būtų pakankamai vietos sumontuoti rankovinį filtrą. Pir