ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2012.063.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 63

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

55 tomas
2012m. kovo 2d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2012/119/ES

 

*

2012 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatomos duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo gairių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų, taisyklės (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 613)  ( 1 )

1

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

SPRENDIMAI

2.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/1


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2012 m. vasario 10 d.

kuriuo nustatomos duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo gairių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų, taisyklės

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 613)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/119/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (1), ypač į jos 13 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija, siekdama palengvinti geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinių dokumentų, apibrėžtų tos direktyvos 3 straipsnio 11 dalyje, rengimą, turi organizuoti valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių, aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir Komisijos keitimąsi informacija apie pramoninius išmetamus teršalus;

(2)

pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 2 dalį keitimasis informacija, be kita ko, apima informaciją apie įrenginių ir priemonių eksploatavimo poveikį aplinkai, susijusią stebėseną, geriausius prieinamus gamybos būdus ir naujus būdus;

(3)

2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu, kuriuo pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 13 straipsnį sukuriamas keitimosi informacija forumas (2), sukurtas iš valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų sudarytas forumas;

(4)

pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 3 dalį 2011 m. rugsėjo 13 d. Komisija gavo to forumo nuomonę (3) apie duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo (įskaitant jų turinio ir formos tinkamumą) gaires ir šią nuomonę paskelbė viešai;

(5)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo (įskaitant jų turinio ir formos tinkamumą) gairės, nurodytos Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 3 dalies c ir d punktuose, išdėstomos šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 10 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys


(1)  OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(2)  OL C 146, 2011 5 17, p. 3.

(3)  http://circa.europa.eu/Public/irc/env/ied/library?l=/ied_art_13_forum/opinions_article


PRIEDAS

Praktinių susitarimų dėl keitimosi informacija, duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo GAIRĖS pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 3 dalies c ir d punktus

1 SKYRIUS. GERIAUSIŲ PRIEINAMŲ GAMYBOS BŪDŲ INFORMACINIO DOKUMENTO RENGIMO IR PERSVARSTYMO TVARKA

1.1.

Aplinkybės

1.1.1.

Geriausi prieinami gamybos būdai ir jų tikslas

1.1.2.

„Horizontalieji“ ir „vertikalieji“ GPGBID

1.2.

GPGBID rengimo ir persvarstymo tvarka

1.2.1.

Bendra naujo GPGBID rengimo tvarka

1.2.2.

Bendra GPGBID persvarstymo tvarka

1.2.3.

GPGBID persvarstymo tikslas

1.2.4.

Tipinė GPGBID rengimo ir persvarstymo eiga

1.3.

Pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnį įsteigto forumo nuomonė

1.4.

GPGB išvadų tvirtinimas ir GPGBID paskelbimas

2 SKYRIUS. GPGBID TURINYS IR APIMTIS

2.1.

Įvadas

2.2.

GPGBID struktūra

2.3.

GPGBID turinys

2.3.1.

Bendra informacija apie GPGBID turinį

2.3.2.

Įvadas

2.3.3.

Apimtis

2.3.4.

Bendra informacija apie atitinkamą sektorių

2.3.5.

Taikomi procesai ir metodai

2.3.6.

Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai

2.3.7.

Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB

2.3.7.1.

Bendra informacija apie metodus, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB

2.3.7.2.

Informacija apie kiekvieną metodą

2.3.7.2.1.

Aprašymas

2.3.7.2.2.

Techninis aprašas

2.3.7.2.3.

Teigiamas poveikis aplinkai

2.3.7.2.4.

Aplinkosauginis veiksmingumas ir veiklos duomenys

2.3.7.2.5.

Poveikis įvairioms aplinkos terpėms

2.3.7.2.6.

Techniniai aspektai, susiję su tinkamumu

2.3.7.2.7.

Ekonominiai aspektai

2.3.7.2.8.

Įgyvendinimo varomoji jėga

2.3.7.2.9.

Pavyzdinės įmonės

2.3.7.2.10.

Naudota literatūra

2.3.8.

Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados

2.3.9.

Naujoviški gamybos būdai

2.3.10.

Baigiamosios pastabos ir rekomendacijos būsimam darbui

2.3.11.

Nuorodos

2.3.12.

Terminų ir santrumpų žodynėlis

2.3.13.

Priedai

3 SKYRIUS. GPGB IŠVADOS

3.1.

Įvadas

3.2.

Atskiros GPGB išvados elementai

3.2.1.

Bendrieji dalykai

3.2.2.

Metodų aprašymas

3.2.3.

Informacija metodų tinkamumui įvertinti

3.3.

Atskiros išvados dėl GPGB ir susiję aplinkosauginio veiksmingumo lygiai

3.3.1.

Atskiros GPGB išvados ir susiję išmetamųjų teršalų kiekiai

3.3.2.

Atskiros išvados dėl GPGB, kuriose nurodyti su GPGB siejami aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, išskyrus išmetamųjų teršalų kiekį

3.4.

Atskiros GPGB išvados, kuriose nenurodyti su GPGB susiję aplinkosauginio veiksmingumo lygiai

4 SKYRIUS. INFORMACIJOS MAINŲ ORGANIZAVIMAS

4.1.

Įvadas

4.2.

Pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto funkcijos

4.3.

Pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnį įsteigto forumo funkcijos

4.4.

Techninių darbo grupių (TDG) funkcijos

4.4.1.

TDG įkūrimas

4.4.2.

TDG atsakomybė ir užduotys

4.4.3.

TDG pogrupiai

4.4.4.

Apsilankymai vietose

4.4.5.

Įrangos tiekėjų dalyvavimas informacijos mainuose

4.5.

ETIPKB paskirtis

4.6.

Pagrindinės informacijos mainų sudedamosios dalys

4.6.1.

Pageidavimų sąrašo parengimas

4.6.2.

TDG posėdžiai

4.6.2.1.

Bendrieji dalykai

4.6.2.2.

Įvadinis posėdis

4.6.2.3.

Baigiamasis TDG posėdis

4.6.2.3.1.

Bendrieji dalykai

4.6.2.3.2.

Kitokios nuomonės

4.6.3.

Pirmasis duomenų rinkimo etapas po įvadinio posėdžio

4.6.4.

Papildomos informacijos prašymas

4.6.5.

GPGBID darbiniai dokumentai ir oficialūs projektai

4.6.5.1.

Oficialūs projektai

4.6.5.2.

Darbiniai projektai

4.6.6.

Pastabų teikimas dėl oficialių GPGBID projektų

4.7.

Informacijos mainų priemonės

4.7.1.

GPGB informacinė sistema (GPGBIS)

4.7.2.

ETIPKB svetainė

4.8.

Asmens duomenų saugumas

5 SKYRIUS. DUOMENŲ RINKIMAS IR PATEIKIMAS

5.1.

Įvadas

5.2.

Bendrieji duomenų rinkimo ir pateikimo principai rengiant ir persvarstant GPGBID

5.2.1.

Duomenų tipas

5.2.2.

Duomenų formatas

5.2.3.

Duomenų kokybė

5.3.

Konfidencialumo klausimai

5.4.

GPGBID skyriams „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ ir „Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados“ būtini aplinkosauginio veiksmingumo ir darbiniai duomenys

5.4.1.

Bendroji informacija apie aplinkosauginio veiksmingumo ir darbinius duomenis

5.4.2.

Naudojimas

5.4.2.1.

Bendro pobūdžio informacija apie naudojimą

5.4.2.2.

Žaliavų ir pagalbinių medžiagų ir (arba) pirminių žaliavų naudojimas

5.4.2.3.

Vandens naudojimas

5.4.2.4.

Energijos naudojimas

5.4.3.

Į vandenį išmetami teršalai

5.4.4.

Į atmosferą išmetami teršalai

5.4.5.

Liekanos ir (arba) atliekos

5.4.6.

Kita informacija

5.4.7.

Su duomenimis apie išmetamą teršalų kiekį pateiktina bendroji informacija

5.4.7.1.

Bendrieji dalykai

5.4.7.2.

Stebėsena

5.4.7.3.

Išmetamųjų teršalų verčių vidurkiai, intervalai ir pasiskirstymas

5.5.

Kiekvienos techninės darbo grupės kompetencijai priskirti konkretūs klausimai

6 SKYRIUS. GPGBID RENGIMO IR PERSVARSTYMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

1 PRIEDĖLIS. DUOMENŲ KOKYBĖS VERTINIMO SISTEMA

2 PRIEDĖLIS. TIPINĖ GPGBID RENGIMO IR PERSVARSTYMO EIGA

1   SKYRIUS

Geriausių prieinamų gamybos būdų informacinio dokumento rengimo ir persvarstymo tvarka

1.1.   Aplinkybės

1.1.1.   Geriausi prieinami gamybos būdai ir jų tikslas

Siekiant parengti, persvarstyti ir prireikus atnaujinti geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus, Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija organizuotų valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių, aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir Komisijos keitimąsi informacija.

Pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 2 dalį taip pat reikalaujama, kad šis keitimasis informacija visų pirma apimtų:

a)

įrenginių ir priemonių veikimą teršalų išmetimo aspektu (išreikštą, prireikus, vidurkiais per trumpąjį ir ilgąjį laikotarpius bei susijusiomis nustatytomis sąlygomis), žaliavų suvartojimo ir pobūdžio, vandens suvartojimo, energijos naudojimo ir atliekų susidarymo aspektais;

b)

naudotus gamybos būdus, su jais susijusią stebėseną, poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams, ekonominį bei techninį perspektyvumą ir jų raidą;

c)

geriausius prieinamus gamybos būdus ir naujoviškus gamybos būdus, nustatytus aptariant a ir b punktuose minimus klausimus.

Remiantis informacijos mainais parengtas geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinis dokumentas (GPGBID) apibūdintas Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 11 dalyje. Tai apibrėžtoms veiklos rūšims skirtas dokumentas, kuriame visų pirma aprašomi taikomi gamybos būdai, išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai, gamybos būdai, kuriuos galima laikyti GPGB, taip pat GPGB išvados ir visi naujoviški gamybos būdai, ypatingą dėmesį skiriant Direktyvos 2010/75/ES III priede išvardytiems kriterijams. Todėl pagal apibrėžimą GPGB yra aprašomasis dokumentas, kuriame nenustatytas kuris nors vienas gamybos būdas ar konkreti technologija ir neaiškinama Direktyva 2010/75/ES.

Geriausi prieinami gamybos būdai Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 10 dalyje apibrėžti kaip veiksmingiausia ir pažangiausia veiklos bei jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri nurodo, ar tam tikras gamybos būdas praktiškai gali būti pagrindas nustatant išmetamų teršalų ribines vertes ir kitas leidimo sąlygas, siekiant išvengti taršos, o jei tai neįmanoma – mažinti teršalų išmetimą ir jų poveikį visai aplinkai:

a)   gamybos būdai– naudojama technologija ir įrenginio projektavimo, statybos, priežiūros, eksploatavimo ir uždarymo būdas;

b)   prieinami gamybos būdai– gamybos būdai, išplėtoti taip, kad juos būtų galima taikyti atitinkamame pramonės sektoriuje, esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, atsižvelgiant į jų sąnaudas ir pranašumą, nepaisant to, ar tie gamybos būdai taikomi ar kuriami konkrečioje valstybėje narėje, ir jei tik jie yra pagrįstai prieinami ūkio subjektui;

c)   geriausi– veiksmingiausi, siekiant aukšto bendro aplinkos apsaugos lygio.

Be to, Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 12 dalyje GPGB išvados apibūdinamos kaip GPGBID dalys, kuriose pateiktos išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, jie aprašomi, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių, su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamų teršalų lygio, susijusios stebėsenos, susijusių suvartojimo lygių ir prireikus atitinkamos eksploatavimo vietos atkūrimo priemonių. GPGB išvados turi būti priimtos remiantis Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Jomis turėtų būti remiamasi nustatant leidimo sąlygas įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES.

Pagrindinis GPGBID tikslas – nustatyti geriausius prieinamus gamybos būdus ir sumažinti pramoninės veiklos taršos masto skirtumus Sąjungoje. GPGB informaciniais dokumentai turėtų būti teikiama informacija kompetentingoms valstybių narių institucijoms, pramonininkams, Komisijai ir plačiajai visuomenei apie tai, kokia yra GPGB ir naujoviškų gamybos būdų reikšmė Direktyvoje 2010/75/ES nurodytoms veiklos rūšims. GPGB ir naujoviškų gamybos būdų nustatymo procesas turėtų būti skaidrus ir objektyvus, pagrįstas patikima technine ir ekonomine informacija. GPGBID turėtų padėti pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą visoje Sąjungoje.

Kad GPGBID būtų tinkamas siekti nustatytų tikslų ir kad juo būtų lengva naudotis, į jį turėtų būti įtraukta tik ta informacija, kuri padėtų nustatyti GPGB (ir susijusius aplinkosaugos veiksmingumo lygius, kaip nurodyta 3 skyriuje (1)) ir naujoviškus gamybos būdus įgyvendinant Direktyvą 2010/75/ES. GPGBID nėra taršos prevencijos ir kontrolės metodų vadovėlis. Šiuo klausimu yra daug literatūros, kuria prireikus gali būti pagrįstas GPGBID. Vis dėlto labai svarbu, kad GPGBID būtų pateikta informacija apie pagrindinius techninės darbo grupės (TDG, žr. 4.4 skirsnį (2)) svarstytus GPGB nustatymo metodus ir TDG padarytų išvadų dėl GPGB pagrindą.

1.1.2.   „Horizontalieji“ ir „vertikalieji“ GPGBID

GPGBID gali būti nagrinėjami tik su tam tikra pramonine veikla susiję klausimai („vertikalieji“ GPGBID) arba tarpsektoriniai klausimai („horizontalieji“ GPGBID (3)).

„Horizontalieji“ ir „vertikalieji“ GPGBID turėtų būti parengti taip, kad pasitarnautų nustatant leidimų sąlygas Direktyvoje 2010/75/ES nurodytiems įrenginiams. Į „vertikaliuosius“ GPGBID gali būti įtraukta informacija apie metodus, galinčius padėti TDG nustatyti kitų sektorių GPGB. „Horizontaliuosiuose“ GPGBID pateikiama bendro pobūdžio informacija, kurią galima panaudoti daugeliui Direktyvoje 2010/75/ES numatytų veiklos rūšių. Į „horizontaliuosius“ GPGBID turėtų būti įtraukta informacija, kuria „vertikaliųjų“ GPGBID informacija būtų papildyta aspektais, apimančiais keletą pramonės sektorių. Tai neturėtų nulemti viena kitai prieštaraujančių „vertikaliųjų“ ir „horizontaliųjų“ GPGBID išvadų. Siekiant dar labiau palengvinti naudojimąsi „vertikaliaisiais“ ir „horizontaliaisiais“ GPGBID, juose turi būti padarytos atitinkamos nuorodos į kitus tiesiogiai susijusius „vertikaliuosius“ ir „horizontaliuosius“ GPGBID.

1.2.   GPGBID rengimo ir persvarstymo tvarka

Komisija, dalyvaujant Europos TIPK biurui (ETIPKB, kuris pavaldus Jungtinio tyrimų centro generaliniam direktoratui) ir Aplinkos generaliniam direktoratui, organizuoja ir koordinuoja keitimąsi informacija. Subjektai, dalyvaujantys keičiantis informacija, kaip numatyta Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 1 dalyje (valstybės narės, atitinkami pramonės sektoriai, aplinkos apsaugos srityje dirbančios NVO ir Komisija), prižiūri procesą per forumą, įkurtą remiantis Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 3 dalimi. Jie prie GPGBID rengimo ir persvarstymo prisideda dalyvaudami techninių darbo grupių (TDG) veikloje. Daugiau informacijos apie suinteresuotuosius subjektus ir forumo bei TDG funkcionavimą pateikta ketvirtame skyriuje.

Sprendimą rengti GPGBID ar pradėti jo persvarstymą priima Komisija. Remdamasi 13 straipsnio 3 dalies b punktu ji atsižvelgia į forumo nuomonę dėl informacijos mainų darbo programos.

1.2.1.   Bendra naujo GPGBID rengimo tvarka

Kadangi kai kurių rūšių veikla, kuriai netaikytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB (4) I priedas, įtraukta į Direktyvos 2010/75/ES I priedą, būtina parengti naujus GPGBID.

Naujo GPGBID rengimo eiga labai panaši į skirsnyje apibūdintą GPGBID persvarstymo eigą. Pagrindiniai skirtumai yra šie: naujai parengtiems GPGBID pageidavimai gali būti nereikalingi (žr. 1.2.4 skirsnį), reikia surinkti daugiau informacijos, o du oficialūs GPGBID projektai paprastai turi būti parengti prieš baigiamąjį TDG posėdį.

1.2.2.   Bendra GPGBID persvarstymo tvarka

Dėl dinamiško GPGB pobūdžio GPGBID persvarstymas yra tęstinis procesas. Pavyzdžiui, gali atsirasti naujų priemonių ir gamybos būdų, be to, mokslas ir technologijos nuolat vystosi ir nauji arba besivystantys procesai sėkmingai diegiami pramonėje. Siekiant atspindėti šiuos pokyčius ir jų padarinius geriausiems prieinamiems gamybos būdams, GPGBID turi būti periodiškai persvarstomi, o prireikus ir atitinkamai atnaujinami. Tai aiškiai nurodyta Direktyvos 2010/75/ES 13 konstatuojamojoje dalyje, kurioje pažymima, kad Komisija turėtų siekti atnaujinti GPGBID ne vėliau kaip praėjus aštuoneriems metams po ankstesnės redakcijos paskelbimo.

Priimant sprendimą persvarstyti GPGBID, būtina atsižvelgti į informaciją, pateiktą GPGBID skyriuje „Naujoviški gamybos būdai“ ir GPGBID skirsnyje „Baigiamosios pastabos ir rekomendacijos būsimam darbui“ (žr. 2.3.10 skirsnį), ir į kai kuriuos veiksnius, pavyzdžiui, nuorodą į naujų metodų atsiradimo galimybę, poreikį plėsti GPGBID apimtį ir poreikį įtraukti iki tol neįtrauktus produktus ir (arba) medžiagas ar procesus.

1.2.3.   GPGBID persvarstymo tikslas

GPGBID persvarstymo tikslas – nustatyti GPGB raidą. Tai pasiekiama visų pirma nagrinėjant tas GPGBID dalis, kuriose pateikiamos išvados dėl GPGB, taip pat persvarstant ir atnaujinant tas išvadas, jei yra naujos informacijos, leidžiančios tai padaryti.

Todėl nemanoma, kad persvarstant GPGBID reikia perrašyti arba pakeisti visą GPGBID. Vis dėlto pripažįstama, kad kai kuriais atvejais per ankstesnius GPGBID persvarstymus galėjo būti įtraukta gerokai daugiau pakeitimų nei per vėlesnius.

Akivaizdu, kad tinkamiausia nauja informacija, kurią reikia nustatyti, surinkta ir pateikta keičiantis GPGBID persvarstymui reikalinga informacija, yra ta, kuri gali padėti persvarstyti arba atnaujinti GPGB išvadas. Todėl labai svarbu, kad duomenys būtų renkami remiantis nurodymais, išdėstytais 5 skyriuje.

Be to, atliekant GPGBID persvarstymą turėtų būti:

1)

atnaujinama senoji informacija remiantis naujesniais duomenimis;

2)

nebenaudojama nebeaktuali ir pasenusi informacija;

3)

taisomos klaidos ir šalinami bet kokie nesutapimai su kitais GPGBID.

Persvarstant GPGBID daugiausia dėmesio skiriama šiems GPGBID skyriams: „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“, „Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados“, „Naujoviški gamybos būdai“, taip pat, kiek mažesniu mastu, GPGBID skyriams „Taikomi procesai ir metodai“ (svarbių pasikeitimų skyriuje atveju) ir „Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai“. Persvarstant GPGBID kitiems skyriams turėtų būti skiriama mažiau dėmesio.

Apskritai reikia užtikrinti, kad visa GPGBID likusi informacija būtų pati naujausia ir kuo nuoseklesnė bei tikslesnė.

1.2.4.   Tipinė GPGBID rengimo ir persvarstymo eiga

Tipinę GPGBID rengimo ir persvarstymo eigą (žr. 2 priedėlį) sudaro šie pagrindiniai etapai: įvadinis posėdis, vienas ar du oficialūs GPGBID projektai ir baigiamasis TDG posėdis (žr. 4.6.2.3 skirsnį). Atsižvelgiant į procedūros tipą (GPGBID rengimas ar persvarstymas), darbo eigos variantai yra šie:

1)

rengiant naują GPGBID arba atliekant GPGBID persvarstymą (kai itin išplečiama jo taikymo sritis), reikalingi, kaip paprastai manoma, du oficialūs projektai; visas procesas šiais atvejais turėtų trukti 31–39 mėn.;

2)

atliekant pirmąjį GPGBID persvarstymą (kai taikymo sritis nelabai išplečiama), gali prireikti dviejų oficialių projektų, bet dažniausiai pakanka ir vieno oficialaus GPGBID projekto; procesas paprastai trunka 24–29 mėn. (kai rengiamas vienas oficialus projektas) arba 29–39 mėn. (kai rengiami du oficialūs projektai);

3)

manoma, kad atliekant tolesnį GPGBID persvarstymą (kai taikymo sritis nelabai išplečiama) pakanka vieno oficialaus projekto, o procesas turėtų trukti 24–29 mėn.

Šie darbo eigos variantai yra TDG atskaitos taškai. ETIPKB, pasikonsultavęs su TDG dėl konkretaus GPGBID specifikos ir atsižvelgęs į patirtį, įgytą rengiant ir persvarstant kitus GPGBID, gali juos pritaikyti konkrečiam GPGBID. Pagrindiniai rengimo ir persvarstymo etapai ir jų terminai išsamiau aprašyti 1 lentelėje.

Šie etapai pagrįsti Direktyvos 2010/75/ES 13 konstatuojamąja dalimi, kurioje teigiama, kad GPGBID turėtų būti atnaujinti ne vėliau kaip praėjus aštuoneriems metams po ankstesnės redakcijos paskelbimo.

Pirmiau nurodyti terminai turėtų būti traktuojami kaip pavyzdiniai tipinio „vertikaliojo“ GPGBID terminai (žr. 1.1.2 skirsnį).

Konkretūs veiksmai ir darbo su kiekvienu GPGBID trukmė priklausys nuo daugelio veiksnių, įskaitant GPGBID taikymo sritį (ir galimą taikymo srities išplėtimą persvarstant GPGBID), temų, kurias reikia nagrinėti, skaičių ir sudėtingumą, ETIPKB išteklius (atsižvelgiant į jo pagrindinį vaidmenį informacijos mainų procese), o svarbiausia – aktyvaus ir efektyvaus TDG bendradarbiavimo lygį. Lankstumas, leidžiantis darbo eigą pritaikyti prie tam tikro GPGBID specifikos, taikomas nepažeidžiant svarbiausio tikslo – baigti darbą laikantis pirmiau nurodytų terminų.

Tikimasi, kad GPGBID persvarstymo metu iš esmės įvyks du TDG plenariniai posėdžiai (įvadinis ir baigiamasis posėdžiai, žr. 4.6.2 skirsnį). Tačiau tam tikrais išimtiniais atvejais (pvz., kai pateikta daug naujos informacijos arba kai GPGB nustatymas itin prieštaringas) gali būti surengtas papildomas TDG plenarinis posėdis. Siekiant palengvinti darbą, gali būti rengiami ne tik plenariniai TDG posėdžiai, bet ir pogrupių posėdžiai (žr. 4.4.3 skirsnį).

Taip pat tikimasi, kad vienas oficialus projektas bus paskelbtas iki baigiamojo TDG plenarinio posėdžio (žr. 4.6.2.3 skirsnį), išskyrus atvejus, kai rengiamas naujas GPGBID arba persvarstymas itin sudėtingas, pavyzdžiui, plečiama taikymo sritis, kai būtinas antras oficialus projektas. Siekiant palengvinti darbą, be šio (šių) oficialaus (-ių) projekto (-ų) dar gali būti išplatinti darbiniai projektai (žr. 4.6.5 skirsnį).

Siekiant kuo veiksmingiau pasinaudoti visais su naujo GPGBID rengimu ar persvarstymu susijusiais ištekliais, turi būti nustatytas aiškus terminas, iki kurio turi būti pateikta didžioji dalis informacijos, pažadėtos ar nustatytos įvadinio posėdžio išvadose (žr. 4.6.2.2 skirsnį). Po termino pateikta informacija priimama tik išskirtinėmis aplinkybėmis, pasikonsultavus su TDG, ir ETIPKB į ją atsižvelgiama tik jei ji labai palengvins išvadų dėl GPGB rengimą arba atnaujinimą.

Siekiant surinkti svarbią trūkstamą informaciją, kuri laikoma būtina, ypač rengiant išvadas dėl GPGB (remiantis 3 ir 5 skyriuose pateiktais nurodymais), ETIPKB prireikus pateikia TDG prašymus pateikti papildomos informacijos (žr. 4.6.4 skirsnį).

1   lentelė

Pagrindiniai GPGBID rengimo ir persvarstymo etapai

Etapo eil. Nr.

GPGBID persvarstymo etapas

Numatoma etapo trukmė

(mėnesiai)

Iš viso

(mėnesiai)

Pastabos

0

Pasirengimas persvarstymui

 

 

Parengus GPGBID, ETIPKB išsaugo su šiuo GPGBID susijusį GPGB informacinės sistemos forumą (žr. 4.7.1 skirsnį), ypač atsižvelgdamas į tolesnius veiksmus, susijusius su GPGBID pateiktomis rekomendacijomis būsimam darbui (žr. 2.3.10 skirsnį), ir į būsimą GPGBID persvarstymą. GPGBIS turėtų būti diskusijų ir informacijos mainų forumas, kuriuo būtų grindžiamas kitas persvarstymo procesas.

1

TDG veiklos atnaujinimas ir kvietimas teikti pageidavimus

2

2

ETIPKB inicijuoja (atnaujina) TDG veiklą (ragindamas patvirtinti narystę ir kontaktinius duomenis). GPGBID persvarstymo atveju ETIPKB prašo TDG narių pateikti pageidavimus dėl informacijos, kuri, jų pageidavimu, būtų apsvarstyta per persvarstymo procesą, arba pakeitimus ir (arba) pataisas, kurios, jų pageidavimu, būtų įtrauktos į esamą tekstą (žr. 4.6.1 skirsnį).

2

Įvadinis posėdis

3

5

Atliekant GPGBID persvarstymą ETIPKB sudaro ir įtvirtina konsoliduotą pageidavimų sąrašą ir, jei būtina, kiekvienam sąrašo klausimui sukuria standartinius šablonus, kad TDG galėtų teikti naudingą sistemišką informaciją, kuria būtų galima tiesiogiai naudotis.

ETIPKB organizuoja TDG posėdį (žr. 4.6.2.2 skirsnį), siekdamas išaiškinti procesą, aptarti pageidavimų sąrašą (GPGBID persvarstymo atveju), susitarti dėl persvarstymo apimties ir duomenų, kuriuos reikia surinkti, formos, remiantis 5 skyriuje pateiktais duomenų rinkimo nurodymais.

TDG sutaria dėl procedūros, pagrįstos bendraisiais ETIPKB nurodymais, kad galėtų spręsti tokius klausimus kaip konfidenciali verslo informacija, neskelbtina informacija pagal konkurencijos teisę, interesų konfliktas ir kitus susijusius klausimus.

3

Nauja informacija (terminas)

6

11

TDG renka ir pateikia įvadinio posėdžio išvadose pažadėtą ar nurodytą informaciją. Turima informacija nedelsiant pateikiama ETIPKB, kad iš karto po įvadinio posėdžio būtų galima pradėti rengti projektus.

Šiuo laikotarpiu ETIPKB gali:

dalyvauti apsilankymuose vietoje, dėl kurių gali būti susitarta įvadiniame posėdyje ar po jo (žr. 4.6.2.2 skirsnį),

tirti informaciją,

pradėti rengti projektus naudojantis anksti pateikta informacija.

Pasinaudojant GPGBIS TDG narių pateikta ir ETIPKB surinkta informacija realiuoju laiku dalijamasi su TDG nariais, kaip nurodyta 4.7.1 ir 5.3 skirsniuose. TDG nariai gali pateikti pastabų dėl pateiktos informacijos ir per GPGBIS dalytis pastabomis.

4

Pirmojo oficialaus projekto rengimas

4–6

15–17

ETIPKB parengia pirmąjį GPGBID (arba persvarstytų GPGBID dalių, kai atliekamas GPGBID persvarstymas) projektą, skirtą oficialioms TDG konsultacijoms (žr. 2 skyrių ir 4.6.5.1 ir 4.6.6 skirsnius).

Numatoma, kad informacija, pateikta konsultacijų laikotarpiu, paprastai taps pagrindu siekiant kuo geriau susitarti dėl šių GPGBID skyrių: „Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai“ (žr. 2.3.6 skirsnį), „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ (žr. 2.3.7 skirsnį), kad GPGBID skyrius „Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados“ (žr. 2.3.8 skirsnį) būtų įtrauktas į pirmąjį oficialų GPGBID persvarstymo projektą.

5

TDG pastabos

2–3

17–20

TDG pastabos dėl projekto turi būti pateiktos per du mėnesius. Kai konsultacijas numatoma rengti vasarą ar per šventes metų pabaigoje, konsultacijų laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip trims mėnesiams.

6

Antrojo oficialaus projekto rengimas

(neprivaloma)

3–7

[20–27]

ETIPKB atsižvelgia į visas pateiktas pastabas ir informaciją. ETIPKB parengia pagalbinį dokumentą, aprėpiantį svarbiausių gautų pastabų vertinimą, ir parengia antrąjį oficialų projektą, kuriame yra bent jau atnaujinta GPGBID skyriaus „Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados“ redakcija ir naujausios GPGBID skyrių „Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai“ (žr. 2.3.6 skirsnį), „Metodai į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ (žr. 2.3.7 skirsnį) redakcijos.

7

TDG pastabos

(neprivaloma)

2–3

[22–30]

Antrojo oficialaus projekto, parengto oficialioms TDG konsultacijoms, pastabos turi būti pateiktos per du mėnesius. Kai konsultacijas numatoma rengti vasarą ar per šventes metų pabaigoje, konsultacijų laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip trimis mėnesiais.

8

Baigiamasis posėdis

3–5

20–25

[25–35]

ETIPKB išnagrinėja visas pastabas ir pasirengia baigiamajam TDG posėdžiui. ETIPKB parengia pagalbinį dokumentą, kuriame yra bent jau svarbiausių gautų pastabų vertinimas (žr. 4.6.6 skirsnį), ir pateikia bent jau naujausias GPGBID skyrių „Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai“ (žr. 2.3.6 skirsnį), „Metodai į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ (žr. 2.3.7 skirsnį) ir „Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados“ (žr. 2.3.8) redakcijas.

Šiame baigiamajame TDG posėdyje (žr. 4.6.2.3 skirsnį) siekiama susitarti dėl galutinio projekto.

9

Galutinis projektas

4

24–29

[29–39]

Galutinis projektas trumpam pateikiamas TDG, kad ji atkreiptų dėmesį į atliktus pakeitimus, pagrįstus baigiamojo posėdžio išvadomis, pateiktų pastabas. ETIPKB užtikrina, kad TDG būtų informuota, kaip buvo atsižvelgta į jos pastabas.

Atnaujintas galutinis projektas ir baigiamųjų pastabų vertinimas forumui tampa prieinami ne vėliau kaip likus aštuonioms savaitėms iki forumo susitikimo.

10

Pristatymas forumo susitikime

 

 

Atnaujintas galutinis projektas pateikiamas forumui, prašant jo pateikti nuomonę apie šį dokumentą (žr. 1.3 skirsnį).

Komisija viešai paskelbia forumo nuomonę.

NB: Laužtiniuose skliaustuose nurodytas laikas susijęs su tais atvejais, kai išplatinami du oficialūs projektai.

Kad būtų greičiau ir geriau pasirengta darbui, ETIPKB kiek įmanoma anksčiau informuos forumą (žr. 4.3 skirsnį) apie numatomas TDG veiklos atnaujinimo arba TDG įkūrimo datas ir (arba) laikotarpius. Tuo pačiu būdu ETIPKB praneš TDG nariams apie tolimesnius veiksmus ir galimus terminus.

1.3.   Pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnį įsteigto forumo nuomonė

TDG baigus darbą, atnaujintas galutinis oficialus GPGBID projektas bus nusiųstas forumui, įsteigtam pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnį (žr. 4.3 skirsnį), ir jo bus paprašyta pateikti nuomonę apie šį dokumentą. Dokumentas bus aptartas per forumo susitikimą. Forumo nariai bus paprašyti prieš susitikimą pateikti raštišką nuomonę apie galutinį oficialų GPGBID projektą.

Forumas gali nagrinėti, inter alia:

1)

TDG iškeltus klausimus, dėl kurių suinteresuoto TDG nario atskiroji nuomonė galutinio projekto tekste atspindėta netiksliai;

2)

motyvuotus forumo narių pasiūlymus pašalinti arba pakeisti jų pačių TDG atstovo išreikštą atskirąją nuomonę;

3)

teksto tikslinimą, kai jis neaiškus dėl to, kad galutinio projekto teksto anglų kalba yra paini;

4)

teksto pataisymus, tiksliau atspindinčius TDG išvadą;

5)

galutinio projekto tipografinių klaidų taisymą;

6)

pasiūlymus įtraukti svarbius klausimus, kurie jau nagrinėjami GPGBID tekste, į „Baigiamąsias pastabas ir rekomendacijas būsimam darbui“ (žr. 2.3.10 skirsnį).

Komisija, remdamasi Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 4 dalimi, viešai paskelbia forumo nuomonę dėl pasiūlyto GPGBID turinio ir atsižvelgia į ją priimdama sprendimus dėl GPGB išvadų ir skelbdama galutinį GPGBID.

1.4.   GPGB išvadų tvirtinimas ir GPGBID paskelbimas

Sprendimo dėl GPGB išvadų projektą (žr. 2.3.8 skirsnį ir 3 skyrių) Komisija pateikia pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigtam komitetui, kad šis Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateiktų nuomonę (žr. 4.2 skirsnį).

Po to, kai priimamas sprendimas dėl „GPGB išvadų“, ETIPKB, atsižvelgdamas į priimtą sprendimą dėl GPGB išvadų, prireikus pakeičia GPGBID ir nedelsdamas viešai skelbia galutinį GPGBID anglų kalba. Sprendimai dėl GPGB išvadų paskelbiami Oficialiajame leidinyje oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

2   SKYRIUS

GPGBID turinys ir apimtis

2.1.   Įvadas

GPGBID yra techninis dokumentas, kuriame pateikiama faktinė, techninė ir ekonominė informacija, kuriame matyti informacijos mainų pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnį rezultatai ir kuris apima būtinus elementus, padedančius padaryti GPGB išvadas dėl atitinkamų veiklos rūšių.

Kai TDG nustato klausimų, kurie nepriskirtini GPGBID ar Direktyvos 2010/75/ES taikymo sričiai, tie klausimai neturėtų būti įtraukti į GPGBID.

Įmonės (t. y. įrenginiai arba tiekėjai), prekių pavadinimai, rėmėjai arba TDG nariai gali būti išvardyti GPGBID, jei tai tarnauja konkrečiam tikslui – padėti skaitytojui ieškoti tolimesnės informacijos tam tikra tema – ir neprieštarauja konkurencijos teisės aktams.

2.2.   GPGBID struktūra

GPGBID apibrėžime, kuris pateiktas Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 11 dalyje, nustatyta, kad GPGBID visų pirma aprašomi taikomi gamybos būdai, esami išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai, gamybos būdai, kuriuos galima laikyti GPGB, taip pat GPGB išvados ir visi naujoviški gamybos būdai.

GPGB paprastai turėtų būti nurodytos šioje lentelėje pateiktos dalys.

 

Įvadas

 

Apimtis

 

Skyrius „Bendra informacija apie atitinkamą sektorių“

 

Skyrius „Taikomi procesai ir metodai“

 

Skyrius „Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai“

 

Skyrius „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“

 

Skyrius „Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados“

 

Skyrius „Naujoviški gamybos būdai“

 

Baigiamosios pastabos ir rekomendacijos būsimam darbui

 

Nuorodos

 

Terminų ir santrumpų žodynėlis

 

Priedai (priklauso nuo svarbos sektoriui ir informacijos prieinamumo)

Visų GPGBID struktūra turėtų būti pagrįsta šiame skirsnyje nurodytais pagrindiniais principais. Vis dėlto čia pateikta skyrių išdėstymo tvarka yra aiškinamoji, ir kiekvienas GPGBID gali būti sudaromas skirtingai, jei tai labiau tinka GPGBID temai. „Horizontalieji“ GPGBID (žr. 1.1.2 skirsnį) gali gerokai nukrypti nuo šios tvarkos, o kai kurie skyriai gali būti visai nesvarbūs. Tačiau ir „horizontaliųjų“ GPGBID atveju TDG turėtų mėginti susitarti dėl GPGB išvadų, kiek jos svarbios ir kiek tai įmanoma.

Jei GPGBID apima skirtingas sektoriaus dalis arba akivaizdžiai skirtingus proceso etapus, būtų tikslingiau kiekvienam iš tų sektorių arba proceso etapų skirti atskirus skyrius ir kiekvienam iš tų skyrių taikyti anksčiau minėtą struktūrą (nuo skyriaus „Bendra informacija“ iki skyriaus „Naujoviški gamybos būdai“).

2.3.   GPGBID turinys

2.3.1.   Bendra informacija apie GPGBID turinį

GPGBID rengimo ir persvarstymo tikslas – pateikti glaustus dokumentus, kuriuose daugiausia dėmesio būtų skirta GPGB išvadoms, o aprašomosios dalys būtų kuo trumpesnės. Kad informacija kuo mažiau kartotųsi, gali būti pateiktos kryžminės nuorodos į kitus GPGBID (ar jų temas).

2.3.2.   Įvadas

Glaustame standartiniame GPGBID skirsnyje „Įvadas“ apibūdinama dokumento struktūra, trumpai primenamas teisės aktų kontekstas (neaiškinant Direktyvos 2010/75/ES) ir nurodoma, kaip buvo rengiamas dokumentas (pvz., kaip buvo surinkta ir įvertinta informacija). Tekstas parengiamas taip, kad atspindėtų kiekvieno GPGBID individualią struktūrą.

2.3.3.   Apimtis

Dažniausiai glaustame GPGBID skirsnyje „Apimtis“ kuo tiksliau nurodoma, kokioms veiklos rūšims taikomas šis dokumentas.

Joje bent pateikiama nuoroda į susijusius aprašymus, pateiktus Direktyvos 2010/75/ES I priede. Prireikus įtraukiama daugiau išsamesnės informacijos apie gamybos procesus ir papildomus procesus, aptariamus dokumente.

Be to, šiame skirsnyje nurodomos veiklos rūšys ir (arba) procesai, kurie sąmoningai nebuvo įtraukti į GPGBID taikymo sritį, taip pat tokio neįtraukimo priežastys. Joje dar paminimos pagrindinės tiesiogiai susijusios veiklos rūšys, aprašomos dokumente, net jei jų nėra tarp I priede nurodytų veiklos rūšių.

Prireikus turėtų būti nurodytas kitų GPGBID tinkamumas, kryžminėmis nuorodomis sujungiant tiesiogiai susijusius GPGBID (ar jų temas).

Turėtų būti aiškiai nurodyta, kai GPGBID taikymo sritis yra platesnė ar siauresnė nei atitinkamame Direktyvos 2010/75/ES I priede nurodyta veikla ir (arba) veiklos rūšys. GPGBID taikymo srities apibrėžimas nėra laikomas teisine Direktyvos 2010/75/ES I priedo veiklos aprašymų interpretacija.

„Horizontaliųjų“ GPGBID atveju apibūdinami ne tik nagrinėjami klausimai, bet ir tai, kokiu mastu jie gali būti taikomi Direktyvos 2010/75/ES I priede nurodytai veiklai.

2.3.4.   Bendra informacija apie atitinkamą sektorių

Trumpame įvadiniame GPGBID skyriuje „Bendra informacija apie atitinkamą sektorių“ pateikiama naujausia bendra informacija apie GPGBID nagrinėjamą pramonės sektorių, atsižvelgiant į įrenginių skaičių ir dydį, geografinį pasiskirstymą, gamybos pajėgumą ir ekonominius aspektus. Jame nurodomi svarbiausi aplinkos apsaugos klausimai ir, jei įmanoma, kaip papildoma informacija pateikti kai kurie bendri teršalų išmetimo ir suvartojimo duomenys (sutelkiant dėmesį į esminius aplinkos apsaugos klausimus).

Rengiant ar persvarstant GPGBID, šiam įvadiniam skyriui pagrindinis dėmesys neturėtų būti skiriamas.

2.3.5.   Taikomi procesai ir metodai

GPGBID skyriuje „Taikomi procesai ir metodai“ trumpai apibūdinami gamybos procesai, šiuo metu taikomi GPGBID apibrėžtame pramonės sektoriuje (-iuose), ir nurodomi teršalų prevencijos bei mažinimo metodai.

Nagrinėjamos veiklos rūšys apima direktyvos I priede apibūdintas veiklos rūšis ir tiesiogiai susijusias veiklos rūšis, pabrėžiant kitų GPGBID ryšį su tam tikrais kai kurių susijusių veiklos rūšių aspektais. Aprašomi proceso variantai, kuriuose tendencijos ir alternatyvūs procesai plėtojami tiek, kiek tai svarbu nustatant GPGB. Kad būtų trumpiau, aprašymas papildomas grafikais ir diagramomis.

Šiame skyriuje parodoma tipinės gamybos įmonės veiksmų seka. Įtraukiami visi toliau pateikti klausimai arba jų dalis (galbūt pakoreguoti, kad atitiktų perdirbimo įmonių ar ūkių ypatumus), nes jie gali būti svarbūs nustatant GPGB:

naudojamos žaliavos (įskaitant antrines ir (arba) perdirbtas) ir vartojimo reikmenys, įskaitant vandenį ir energiją,

naudojamos įvairios pagalbinės medžiagos,

žaliavos ruošimas (įskaitant sandėliavimą ir tvarkymą),

medžiagų perdirbimas,

produkto gamyba,

produkto apipavidalinimas,

metodai, taikomi siekiant išvengti teršalų arba mažinti jų kiekį,

tarpinių ir galutinių produktų sandėliavimas ir tvarkymas,

šalutinių produktų ir likučių ir (arba) atliekų tvarkymas ir išliekamumas.

Apibūdinami faktiniai arba galimi santykiai ir ryšiai tarp įvairių veiklos rūšių ir (arba) procesų etapų, ypač kai jie gali paveikti bendrą aplinkosauginį veiksmingumą (pvz., kai vienos veiklos šalutiniai produktai arba likučiai ir (arba) atliekos galėtų būti panaudoti kaip žaliava kitos rūšies veiklai).

2.3.6.   Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai

GPGBID skyriuje „Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai“ pateikiama bendro proceso (procesų) ir jo (jų) papildomų procesų dabartinių teršalų išmetimo ir suvartojimo lygių ataskaita, kartu nurodant taikytus metodus. Šiuo tikslu gali būti panaudota duomenų rinkinių, nurodytų 5.2 skirsnyje, informacija. Siekiant perteikti santykinį panašios veiklos aplinkosauginį veiksmingumą, informacijoje turi būti leidžiama nurodyti kiekvienos gamybos įmonės išmetamų teršalų ir (arba) išteklių suvartojimo kiekius.

Informacija apims dabartinį energijos, vandens ir žaliavų naudojimą – duomenis apie pagrindinius oro ir vandens teršalus, veiklos likučius ir (arba) atliekas, o prireikus – ir apie triukšmo bei kvapų susidarymą. Jei turima informacijos, nurodomi papildomų procesų sąnaudos ir rezultatai, taip pabrėžiant aplinkos apsaugos požiūriu reikšmingus papildomus procesus ir atkreipiant dėmesį į medžiagų perdirbimo bei pakartotinio naudojimo per visą procesą ir po jo galimybes. Šiame skyriuje pateikiama informacija ir duomenys bus pagrindas vertinant esminį poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams ir jų tarpusavio sąsajas.

Šiame GPGBID skyriuje pateikti duomenys apie teršalų išmetimą ir suvartojimą tikslumo sumetimais kiek įmanoma papildomi duomenimis apie veikimo sąlygas (pvz., viso pajėgumo procentinė išraiška, neįprastų veikimo sąlygų įtraukimas arba išbraukimas, standartinės sąlygos), atrankos ir analitiniais metodais. Be to, šiam tikslui gali būti pateikiami statistiniai duomenys (pvz., nurodomi vidurkiai, maksimalios ir minimalios vertės, intervalai).

2.3.7.   Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB

2.3.7.1.   Bendra informacija apie metodus, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB

GPGBID skyrius „Bendra informacija apie metodus, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ rengiant GPGB išvadas yra labai svarbus. Jame pateikiamas metodų katalogas ir susijusi stebėsena, siekiant:

išvengti teršalų išmetimo į orą, vandenį (įskaitant požeminį (gruntinį) vandenį) ir dirvožemį arba, kai tai neįmanoma, mažinti teršalų išmetimą,

išvengti atliekų susidarymo arba jį sumažinti.

Šiame GPGBID skyriuje apibūdinti metodai yra laikomi tinkamiausiais nustatant susijusių sričių GPGB. Jie apima ir naudojamą technologiją, ir įrenginių projektavimo, montavimo, eksploatavimo ir uždarymo būdus.

Aprašomi metodai, padedantys mažinti žaliavų, vandens ir energijos suvartojimą, priemonės, naudojamos siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų bei incidentų ir apriboti jų padarinius aplinkai, taip pat vietos atkūrimo priemonės. Be to, jie apims priemones, naudojamas siekiant išvengti taršos arba ją sumažinti neįprastomis veikimo sąlygomis (pvz., atliekant paleidimo ir išjungimo veiksmus, kai yra nutekėjimų, veikimo sutrikimų, trumpai stabdant darbą ir visiškai jį nutraukiant).

Pasenę metodai nepateikiami.

Kadangi GPGBID nėra taršos prevencijos ir kontrolės metodų vadovėliai, metodai šiame skyriuje aprašomi glaustai.

Jei metodas jau yra tinkamai aprašytas kitame GPGBID, gali būti daroma kryžminė nuoroda į jį. Jei yra konkrečių sektorių skirtumų, jie pateikiami atnaujinamo GPGBID antraštinėje dalyje „Techninis aprašas“. Į GPGBID įeina ir su konkrečiais sektoriais susijusi informacija tokiuose skyriuose: „Aplinkosaugos veiksmingumas ir veiklos duomenys“, „Taikomumas“ ir „Pavyzdinės įmonės“.

Šie galimi metodai apima ir taršos prevencijos, ir kontrolės priemones, pripažįstant, kad pirmenybė, jei įmanoma, teikiama teršalų išmetimo prevencijai, o ne taršos mažinimui. Nagrinėjama geros veiklos praktika ir svarstomos priežiūros (prevencinės) sistemos, proceso kontrolės metodai ir nuostatos dėl atsargumo priemonių. Prireikus įtraukiami šio sektoriaus praktikoje naujai taikomi metodai, kurie kituose sektoriuose jau įtvirtinti.

Į šį GPGBID skyrių siekiama įtraukti tiek informacijos, kiek jos reikia norint įvertinti, ar konkretus metodas (vienas arba kartu su kitais) gali būti laikomas GPGB atitinkamam sektoriui, taip pat įvertinti jo taikymo galimybes konkrečiame sektoriuje. Šiame skyriuje kiekvienas metodas aptariamas iš anksto nesprendžiant, ar jis atitinka visus GPGB kriterijus (plg. Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 10 dalį ir III priedą).

Nurodoma, ar aptariami metodai taikytini jau veikiančioms, tik naujoms ar ir veikiančioms, ir naujoms įmonėms. Turėtų būti pateikiami ir pigesni, ir brangesni metodai.

2.3.7.2.   Informacija apie kiekvieną metodą

Informaciją apie kiekvieną metodą turėtų sudaryti visi lentelėje nurodyti elementai.

 

Aprašymas

 

Techninis aprašas

 

Teigiamas poveikis aplinkai

 

Aplinkosauginis veiksmingumas ir veiklos duomenys

 

Poveikis įvairioms aplinkos terpėms

 

Techniniai aspektai, susiję su tinkamumu

 

Ekonominiai aspektai

 

Įgyvendinimo varomoji jėga

 

Pavyzdinės įmonės

 

Naudota literatūra

Pagrindiniai duomenų, įskaitant pirmiau minėtą informaciją, rinkimo principai išdėstyti 5 skyriuje.

2.3.7.2.1.   Aprašymas

Šiame skyriuje pateikiamas trumpas metodo siekiant aprašymas, kuris bus panaudotas GPGB išvadose (žr. 3.2 skirsnį).

2.3.7.2.2.   Techninis aprašas

Naudojant chemines ar kitas lygtis, paveikslėlius, diagramas ir struktūrines schemas, pateikiamas dar išsamesnis, tačiau glaustas techninis aprašas.

2.3.7.2.3.   Teigiamas poveikis aplinkai

Pranešama apie pagrindinį galimą teigiamą poveikį aplinkai, pasiektiną taikant aptariamą metodą (įskaitant mažesnį energijos suvartojimo lygį, mažesnę vandens, oro ir žemės taršą, žaliavų sutaupymą, gamybos prieaugio didėjimą, mažesnį atliekų susidarymą ir t. t.).

2.3.7.2.4.   Aplinkosauginis veiksmingumas ir veiklos duomenys

Nurodomi tikrieji gerai veikiančių (visos aplinkos atžvilgiu) įmonių, taikančių metodą kartu su kontekstine informacija, konkretūs veiklos duomenys (5) (įskaitant išmetamųjų teršalų kiekį (6), suvartotų žaliavų, vandens, energijos kiekį, susidariusių likučių ir (arba) atliekų kiekį), kaip nurodyta 5.4 skirsnyje.

Įtraukiama visa kita naudinga informacija toliau nurodytais klausimais:

kaip projektuoti, taikyti, prižiūrėti ir kontroliuoti metodą ir sustabdyti jo taikymą (žr. 5.4 skirsnį),

teršalų išmetimo stebėsenos klausimai, susiję su metodo taikymu (žr. 5.4.7 skirsnį),

technologijų jautrumas ir patvarumas,

klausimai, susiję su nelaimingų atsitikimų prevencija aplinkosaugos srityje.

Pabrėžiamas sąnaudų (pvz., žaliavų ir kuro pobūdis bei kiekis, energijos, vandens kiekis) ir rezultato (išmetamieji teršalai, likučiai ir (arba) atliekos, produktai) ryšys, ypač kai jis svarbus gerinant supratimą apie skirtingas poveikio aplinkai rūšis ir jų tarpusavio sąveiką, pavyzdžiui, kai tarp dviejų rezultatų yra užtikrintas toks kompromisas, kad neįmanoma tuo pačiu metu pasiekti tam tikro aplinkosauginio veiksmingumo lygio.

Duomenys apie išmetamus teršalus ir suvartojimą kiek įmanoma papildomi veikimo sąlygų duomenimis (tokiais kaip procentinė viso pajėgumo išraiška, kuro sudėtis, (taršos mažinimo) metodo apėjimas, neįprastų veikimo sąlygų įtraukimas arba išbraukimas, standartinės sąlygos), atrankos, analitiniais metodais ir statistiniais duomenimis (pvz., trumpalaikiai ir ilgalaikiai vidurkiai, maksimalios vertės, intervalai ir paskirstymas, žr. 5.4.7 skirsnį).

Įtraukiama informacija apie sąlygas ir (arba) aplinkybes, trukdančias naudoti metodą visu pajėgumu ir (arba) verčiančias visiškai arba iš dalies apeiti (taršos mažinimo) metodą ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant atkurti visą (taršos mažinimo) pajėgumą.

Šios GPGBID dalies informacija itin svarbi nustatant aplinkosauginio veiksmingumo lygį, susijusį su GPGB (žr. 3.3 skirsnį).

2.3.7.2.5.   Poveikis įvairioms aplinkos terpėms

Kad būtų galima įvertinti poveikį aplinkai kaip visumai, nurodomas dėl metodo taikymo atsirandantis neigiamas poveikis aplinkai, leidžiantis palyginti įvairius metodus. Gali būti įtraukti šie klausimai:

žaliavų ir vandens suvartojimas ir pobūdis,

energijos suvartojimas ir indėlis į klimato kaitą,

stratosferos ozono mažėjimo galimybė,

fotocheminio ozono kūrimo galimybė,

rūgštėjimas dėl teršalų, išmetamų į orą,

į aplinką išmetamos kietosios dalelės (įskaitant mikrodaleles ir metalus),

sausumos ir vandens eutrofikacija dėl teršalų, išmetamų į orą ar vandenį,

deguonies mažėjimo vandenyje galimybė,

ilgai išliekantys, toksiški ir (arba) bioakumuliacinių savybių turintys komponentai (įskaitant metalus),

likučių ir (arba) atliekų susidarymas,

galimybės pakartotinai naudoti ar perdirbti liekanas ir (arba) atliekas apribojimas,

triukšmo ir (arba) kvapo susidarymas,

padidėjęs nelaimingų atsitikimų pavojus.

Ekonominio poveikio ir poveikio aplinkos terpėms informacinis dokumentas – tai tas dokumentas, į kurį reikia atsižvelgti esant reikšmingam poveikiui aplinkos terpėms.

2.3.7.2.6.   Techniniai aspektai, susiję su tinkamumu

Jei metodas gali būti taikomas visame pramonės sektoriuje, kuriam taikomas GPGBID (žr. 2.3.3 skirsnį), tai nurodoma. Priešingu atveju nurodomi pagrindiniai bendrieji metodo naudojimo šiame sektoriuje apribojimai.

Pagrindiniai aptariamam sektoriui taikomi apribojimai, kuriuos reikėtų nurodyti, yra šie:

įmonių tipų ar sektoriuje vykdomų procesų, kuriems konkretus metodas negali būti taikomas, nustatymas,

įgyvendinimo apribojimai tam tikrais bendrais atvejais, atsižvelgiant, pvz., į:

tai, ar tai nauja ar veikianti įmonė, ir į veiksnius, susijusius su modernizavimu (pvz., erdvės prieinamumas), ir sąveiką su jau įdiegtais metodais,

įmonės dydį, pajėgumą (didelis arba mažas) arba apkrovos koeficientą,

pagamintų produktų kiekį, rūšį ir kokybę,

naudojamo kuro arba žaliavų rūšis,

gyvūnų gerovę,

klimato sąlygas.

Šie apribojimai turėtų būti nurodyti drauge su jų nustatymo priežastimis.

Šie apribojimai nėra galimų vietos sąlygų, galinčių paveikti metodo taikomumo atskirai įmonei galimybę, sąrašas.

2.3.7.2.7.   Ekonominiai aspektai

Įtraukiama informacija apie metodų taikymo išlaidas (kapitalas ir (arba) investicijos, veikla ir priežiūra, įskaitant išsamią informaciją apie tai, kaip šios išlaidos buvo apskaičiuotos ir (arba) įvertintos), visas galimybes sutaupyti juos taikant (pvz., mažesnis žaliavų ir energijos suvartojimas, atliekų apmokestinimas, palyginti su kitais metodais mažesnis atsipirkimo laikas), pajamas ar kitą pelną, įskaitant išsamią informaciją, susijusią su jų apskaičiavimu ir (arba) įvertinimu.

Pageidautina, kad duomenys apie išlaidas būtų nurodomi eurais (EUR). Jei atliekamas keitimas iš kitos valiutos, nurodomi duomenys apie pradinę valiutą ir jų paėmimo metai. Tai svarbu, nes valiutų kursai laikui bėgant kinta. Greta įrangos ar paslaugų kainos ir (arba) išlaidų nurodomi jų pirkimo metai.

Pageidautina, kad duomenys apie išlaidas būtų nurodomi kaip duomenys apie ribines išlaidas, kad būtų galima įvertinti bendrųjų išlaidų pokytį.

Siekiant įtraukti metodų išlaidas į kontekstą, jei įmanoma, nurodoma informacija apie sektoriaus rinką.

Turėtų būti įtraukta informacija, susijusi ir su naujomis, ir su veikiančiomis įmonėmis. Tai padėtų įvertinti, jei tik įmanoma, metodo ekonominį perspektyvumą atitinkamam sektoriui ir galimus ekonominius jo taikymo apribojimus.

Remiantis Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 10 dalies b punktu, kad būtų galima įvertinti ekonominį perspektyvumą, atitinkamais atvejais turėtų būti pateikta informacija apie metodo ekonominę naudą (pvz., eurais už sumažintą teršalo masę).

Vertinant ekonominius aspektus ir stebėjimo išlaidas, reikia atsižvelgti į atitinkamai Ekonominio poveikio ir poveikio aplinkos terpėms informacinį dokumentą ir Informacinį dokumentą dėl bendrųjų apskaitos principų.

Iškilę konfidencialumo klausimai turėtų būti sprendžiami, kaip paaiškinta 5.3 skyriuje.

2.3.7.2.8.   Įgyvendinimo varomoji jėga

Jei įmanoma, įtraukiamos konkrečios vietos sąlygos, reikalavimai (pvz., teisės aktai, saugos priemonės) arba neaplinkosauginiai veiksniai (pvz., didesnis prieaugis, geresnė produktų kokybė, ekonomikos iniciatyvos – subsidijos, mokesčių lengvatos), iki šiol skatinantys arba stimuliuojantys metodo įgyvendinimą.

Naudojant punktų sąrašus, ši GPGBID dalis turėtų būti labai trumpa.

Informacijos, kuri turėtų būti pateikta šiame kontekste, pavyzdžiai:

informacija apie gaunamo vandens rūšį ir (arba) kokybę (pvz., temperatūra, druskingumas),

informacija apie aplinkos kokybės normas,

informacija apie gamybos arba našumo padidėjimą.

2.3.7.2.9.   Pavyzdinės įmonės

Nurodomos įmonės, kuriose metodas jau taikomas ir iš kurių surinkta informacija, naudojama rengiant šios GPGBID dalies, susijusios su tuo metodu, projektą, taip pat nurodomas metodo naudojimo Sąjungoje ir pasaulyje mastas.

Laikoma, kad įmonių nurodymas šioje GPGBID dalyje yra labai naudingas, ir tai paprastai neturėtų sukelti sunkumų, susijusių su konfidencialumo klausimais (žr. 5.3 skirsnį).

2.3.7.2.10.   Naudota literatūra

Įtraukiama literatūra ar kiti šaltiniai (pvz., knygos, ataskaitos, studijos), panaudota rašant šį skirsnį ir apimanti daugiau išsamios informacijos apie metodą. Kai šaltinių medžiaga yra didelės apimties, nuorodos daromos į konkretų puslapį (-ius) ar skirsnį (-ius).

Jei tik įmanoma, naudota literatūra bus prieinama per GPGB informacinę sistemą.

2.3.8.   Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados

GPGBID skyriuje „Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados“, remiantis ankstesniuose skyriuose apibūdintu keitimusi informacija ir atsižvelgiant į 3 straipsnio 10 dalyje pateiktą geriausio prieinamo metodo apibrėžimą kartu su Direktyvos 2010/75/ES III priede pateiktais kriterijais, pateikiamos išvados, kas geriausia prieinami gamybos būdai yra sektoriui. Nustatant GPGB išvadas pramonės sektoriaus atžvilgiu svarstomi bendrieji metodų aplinkosauginio veiksmingumo kriterijai, įskaitant poveikį aplinkos terpėms ir su jais susijusias išlaidas.

Šis skyrius rengiamas taip, kad nereikėtų daryti jokių esminių pakeitimų, kad jį būtų galima įtraukti į dokumentą, tinkamą priimti pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 5 dalį ir naudojamą kaip GPGB išvados pagal Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 12 dalį.

Reikėtų pažymėti, kad įrodymai (pvz., patikima techninė ir ekonominė informacija), patvirtinantys, kad metodas iš tiesų yra GPGB, gali būti susiję su vienu ar daugiau kur nors pasaulyje esančių įrenginių, kuriems taikomas tas metodas. Kai gaunama informacija apie metodą susijusi su vienu įrenginiu ir (arba) su įrenginiais trečiuosiuose regionuose, TDG nuodugniai įvertina metodo tinkamumą konkrečiam sektoriui.

Daugiau informacijos apie GPGB išvadas ir elementus, kuriuos, remiantis Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 12 dalimi, jos turėtų aprėpti, pateikta 3 skyriuje.

2.3.9.   Naujoviški gamybos būdai

Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 14 dalyje „naujoviški gamybos būdai“ apibrėžiami kaip pramoninei veiklai skirtas naujoviškas metodas, kurį komerciškai išplėtojus būtų galima užtikrinti geresnį arba bent tokį patį aplinkos apsaugos lygį ir sumažinti sąnaudas labiau nei naudojant esamus geriausius prieinamus gamybos būdus.

GPGBID skyriuje „Naujoviški gamybos būdai“ nustatomi tokie naujoviški gamybos būdai. Reikėtų pasistengti, kad būtų įtraukti tik pakankamai pažangūs metodai, kurie gali (netolimoje) ateityje tapti GPGB.

Informacijoje apie kiekvieną naujovišką gamybos būdą bus pateiktas bent jo aprašymas, nurodytas galimas efektyvumas, palyginti su esamais geriausiais prieinamais gamybos būdais, preliminarus ekonominės naudos įvertinimas ir laikotarpis, per kurį metodas gali tapti prieinamas komerciniais pagrindais.

Be to, į šį skyrių gali būti įtraukti metodai, padedantys spręsti aplinkosaugos problemas, kuriomis šiame sektoriuje susidomėta tik neseniai.

Jau pramoniniu mastu taikomi metodai pateikiami GPGBID skyriuje „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ (žr. 2.3.7 skirsnį), o ne skyriuje „Naujoviški gamybos būdai“.

2.3.10.   Baigiamosios pastabos ir rekomendacijos būsimam darbui

Trumpame GPGBID skyriuje „Baigiamosios pastabos ir rekomendacijos būsimam darbui“ nurodoma proceso, pagal kurį buvo rengiamas ar persvarstomas GPGBID, pradžios data, trukmė ir pagrindiniai etapai (pvz., TDG posėdžiai, pateikti oficialūs projekto dokumentai).

Minimos TDG dalyvaujančios institucijos ir organizacijos, aktyviai prisidėjusios prie keitimosi informacija, taip pat pagrindiniai informacijos, kuria remiasi GPGBID, šaltiniai, pabrėžiant ypatingo dėmesio vertas ataskaitas ar pranešimus, padėjusius užtikrinti rezultatų patikimumą.

Keičiantis informacija pasiektas sutarimo lygis nurodomas pranešant apie galiojančias (7) TDG narių atskirąsias nuomones ir apie tai, kiek jas remia TDG nariai.

Šiame skyriuje pateikiama nuoroda į forumo nuomonę dėl pasiūlyto GPGBID turinio ir nurodyti klausimai, kuriuos reikia išspręsti tvirtinant GPGB išvadas.

Nustatomi visi esminiai neišspręsti klausimai ar žinių spragos. Atsižvelgiant į kitą dokumento persvarstymą, įtraukiamos rekomendacijos dėl tolimesnių tyrimų ar informacijos rinkimo.

2.3.11.   Nuorodos

GPGBID skirsnyje „Nuorodos“ nurodomi informacijos šaltiniai, ETIPKB naudojami rengiant dokumentą, ypač dokumentus, kuriuos keičiantis informacija teikia TDG nariai. TDG nariai taip pat turės galimybę naudotis šiais dokumentais GPGB informacinėje sistemoje (žr. 4.7.1 skirsnį), jei juose nebus konfidencialios informacijos (žr. 5.3 skirsnį) arba jei jie negalės būti toliau platinami dėl autorių teisių.

2.3.12.   Terminų ir santrumpų žodynėlis

Standartinės struktūros GPGBID skirsnyje „Terminų ir santrumpų žodynėlis“ su įvadu apibendrinami ir apibrėžiami specialūs techniniai terminai ir visos dokumente vartojamos santrumpos.

2.3.13.   Priedai

Atsižvelgiant į tinkamumą sektoriui ir informacijos prieinamumą, pagrindinė GPGBID dalis gali būti papildyta priedais, kuriuose yra papildomos informacijos, paimtos iš literatūros ir (arba) konkrečių atvejų studijų.

Teisės aktų santraukos neįtraukiamos į GPGBID. TDG narių nuorodų į nacionalinius teisės aktus santraukos galėtų būti pateiktos ETIPKB interneto svetainėje.

3   SKYRIUS

GPGB išvados

3.1.   Įvadas

Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 12 dalyje GPGB išvados apibrėžtos kaip „dokumentas, į kurį įtrauktos GPGB informacinio dokumento dalys, kuriose išdėstomos išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, jie aprašomi, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių, su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamų teršalų lygio, susijusios stebėsenos, susijusių suvartojimo lygių ir, prireikus, atitinkamos eksploatavimo vietos atkūrimo priemonių“.

Todėl GPGBID skyrius „Išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB)“ rengiamas taip, kad aprėptų visus prieš tai minėtus klausimus ir nereikėtų jokių esminių pakeitimų, kad, remiantis Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 5 dalimi, galėtų būti įtrauktas į patvirtinti tinkamą dokumentą ir, kaip nurodyta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 12 dalyje, naudojamas kaip GPGB išvados (žr. 2.3.8 skirsnį).

Dėl aiškumo dokumente vienareikšmiškai apibrėžiamos veiklos rūšys, kurioms taikomos GPGB išvados. Be to, nurodoma, kad GPGB išvadose apibūdintų metodų sąrašas nėra nei nurodomasis, nei išsamus. Gali būti naudojami kiti metodai, kuriais užtikrinamas bent lygiavertis aplinkos apsaugos lygis. Prireikus gali būti įtraukti sektoriui taikomi „naujo įrenginio ir (arba) įmonės“ ir „esamo įrenginio ir (arba) įmonės“ apibrėžimai.

GPGB išvadas sudaro atskiros išvados, kuriose nurodoma, kuris (-ie) metodas (-ai) ar jų deriniai siekiant konkretaus aplinkosauginio tikslo yra laikytinas geriausiu prieinamu gamybos būdu. Šie metodai turėtų būti minimi GPGBID skyriuje „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB išvadas“.

Kiekviena atskira GPGB išvada gali būti pateikiama nurodant susijusius aplinkosauginio veiksmingumo lygio duomenis arba jų nenurodant. Susijęs aplinkosauginio veiksmingumo lygis gali būti išmetamų teršalų kiekis arba kitokios rūšies veiksmingumo lygis.

Jei manoma, kad tai naudinga kompetentingoms institucijoms ir ūkio subjektams, GPGB išvadose gali būti pateikti pareiškimai, kad tam tikri metodai nėra GPGB ir buvo sąmoningai neįtraukti į GPGB išvadas dėl, pvz., tokių veiksnių kaip nedidelis arba nepatikimas aplinkosauginis veiksmingumas, neprieinamumas, ekonominiai aspektai, techninės ir (arba) ekonominės modernizavimo aplinkybės, poveikis įvairioms aplinkos terpėms, veikimo patikimumas.

Kaip nurodyta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 12 dalyje, GPGB išvadose dar turėtų būti nagrinėjama stebėsena, susijusi su GPGB (stebėsenos dažnumas ir metodai). Tai galėtų būti padaryta įtraukiant atskiras išvadas apie stebėseną arba nurodant kitose išvadose, pvz., tokiose, kuriose pateikiamas aplinkosaugos veiksmingumo mastas.

Išvadose dėl GPGB turėtų būti nagrinėjamos neįprastos veiklos sąlygos (tokios kaip paleidimo ir išjungimo operacijos, nutekėjimas, veikimo sutrikimai, trumpi sustabdymai ir visiškas veiklos nutraukimas), kai jos laikomos svarbios aplinkos apsaugos atžvilgiu.

GPGB išvadų struktūrai būdinga tai, kad kelios atskiros išvados sugrupuojamos remiantis bendrais požymiais, pvz., pagal aplinkosaugos klausimus, gamybos proceso etapus, galutinį (-ius) produktą (-us), kai tai tikslinga.

3.2.   Atskiros GPGB išvados elementai

3.2.1.   Bendrieji dalykai

Visos atskiros GPGB išvados turėtų būti pateiktos naudojant standartinį formatą, kurio struktūra iš esmės priklauso nuo to, ar aplinkosaugos veiksmingumo lygis susijęs su GPGB.

Visos atskiros GPGB išvados numeruojamos, kad būtų lengviau sekti nuorodas; pirmiausia nurodoma, kokio (-ų) aplinkosaugos tikslo (-ų) ir (arba) teigiamo poveikio aplinkai siekiama (išvengti dulkių išmetimo arba jį sumažinti, išvengti vandens vartojimo arba jį sumažinti, išvengti atliekų susidarymo arba jį sumažinti; toliau eina „GPGB yra taikytini“ ir metodas ar metodų derinys, kuris gali būti naudojamas siekiant įgyvendinti šį (-iuos) tikslą (-us).

Kiekvienoje GPGB išvadoje pateikiamas metodų arba jų derinių, padėsiančių įgyvendinti nurodytą (-us) aplinkosaugos tikslą (-us) ir (arba) turėsiančių teigiamą poveikį aplinkai, aprašymas ir įtraukiama informacija, padėsianti įvertinti jų tinkamumą konkrečiam sektoriui.

3.2.2.   Metodų aprašymas

Metodų aprašas turi būti trumpas, bet pakankamai informatyvus, kad būtų naudingas kompetentingoms institucijoms ir ūkio subjektams. Vengtina neapibrėžtų akronimų ir techninio žargono. Trumpi metodų aprašai, įtraukti į GPGBID skyrių „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ (žr. 2.3.7 skirsnį), turėtų būti pagrindas išvadose dėl GPGB pateikiamiems aprašymams.

Prireikus į minėtą aprašą įtraukiami ir GPGB aprašyme nurodyti klausimai (pvz., priežiūra, projektavimas, eksploatavimas, eksploatavimo nutraukimas).

3.2.3.   Informacija metodų tinkamumui įvertinti

Jei nenurodyta kitaip, išvadose dėl GPGB nurodyti metodai paprastai taikomi atitinkamai veiklai. Jei tam tikro metodo taikymas ribojamas, tai aiškiai nurodoma. Informacija, pateikta GPGBID skyriuje „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ (žr. 2.3.7 skirsnį, ypač informaciją, pateiktą skirsniuose „Techniniai aspektai, susiję su tinkamumu“, „Ekonominiai aspektai“ ir „Poveikis įvairioms aplinkos terpėms“), turėtų būti remiamasi išvadose dėl GPGB nurodant klausimus, susijusius su galimybe taikyti.

Informacija, padedanti įvertinti galimybę taikyti konkrečius metodus, prireikus apima naujas ir esamas įmones ir (arba) įrenginius, įmonės ir (arba) įrenginio dydį, proceso rūšis, naudojamo kuro ir žaliavų rūšis, suvartojimo lygį, apkrovos koeficientą, kiekį arba produktyvumą, klimato sąlygas ir erdvės reikalavimus. Poveikis aplinkos terpėms nenurodomas, jei dėl jo neatsiranda taikymo apribojimų.

3.3.   Atskiros išvados dėl GPGB ir susiję aplinkosauginio veiksmingumo lygiai

Su GPGB susijusį aplinkosauginio veiksmingumo lygį gali sudaryti:

išmetamų teršalų kiekis,

suvartojimo lygis,

kiti lygiai (pvz., taršos mažinimo veiksmingumas).

Su GPGB susijęs aplinkosauginio veiksmingumo lygis įtraukiamas, jei tam bus tvirtas pagrindas. Tai atliekama remiantis informacija, kuria keičiasi TDG, atsižvelgiant į duomenų apie įmonę, gautų keičiantis informacija, kiekį ir kokybę.

Aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su GPGB, išreiškiamas diapazonu, o ne atskiromis vertėmis. Diapazonas gali rodyti pateiktos įrenginio rūšies skirtumus (pvz., galutinio produkto rūšies ir (arba) grynumo ir kokybės skirtumus, įrenginio projektavimo, konstrukcijos, dydžio ir pajėgumo skirtumus), lemiančius skirtingą aplinkosauginį veiksmingumą, pasiektą taikant GPGB.

Pageidautina naudoti tikrąjį, o ne „<X“ tipo diapazoną, nes jis ne toks informatyvus. Kai apatinė diapazono riba negali būti tiksliai apibrėžta (pvz., kai duomenys, pateikti keičiantis informacija, yra arti nustatymo ribos), priimtina naudoti išraišką „<X iki Y“ (t. y. „<X“ apatinei diapazono ribai, Y viršutinei ribai).

ETIPKB ir TDG įvertins duomenis, surinktus keičiantis informacija (žr. 5 skyrių), kad gautų ir apatinę, ir viršutinę diapazono ribas.

Norint apibrėžti apatinę diapazono ribą, būtina imti įmonės (-ių) efektyvumo normaliomis GPGB veiklos sąlygomis duomenis, taip gaunant geriausią aplinkosauginį veiksmingumą, pateikiamą keičiantis informacija (GPGBID skyrius „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“), išskyrus atvejus, kai tokį veiksmingumą TDG yra pašalinusi iš diapazono. Tokiu atveju GPGBID pateikiamas paaiškinimas, kodėl jis buvo atmestas, turint omeny, kad įmonė, pagal tam tikrus aplinkosauginius rodiklius pasiekusi geriausių rezultatų, pagal kitus rodiklius nėra geriausia.

Viršutinė su GPGB susijusio aplinkosauginio veiksmingumo diapazono riba nustatoma atsižvelgiant į veiksmingumo, susijusio su GPGB (8) taikymu įprastomis veiklos sąlygomis, diapazoną.

Apibrėžiant aplinkosauginio veiksmingumo lygius, susijusius su GPGB, atsižvelgiant į duomenų rinkimo apribojimus ar techninius klausimus (pvz., skirtingų stebėsenos metodų naudojimas, matavimų neapibrėžtumas) gali būti naudojamos suapvalintos reikšmės.

3.3.1.   Atskiros GPGB išvados ir susiję išmetamųjų teršalų kiekiai

Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 13 dalyje „teršalų išmetimo kiekiai, susiję su geriausiais prieinamais gamybos būdais“, apibrėžiami kaip „įvairūs išmetamų teršalų kiekiai, susidarantys įprastomis eksploatacijos sąlygomis taikant GPGB išvadose aprašytus geriausius prieinamus gamybos būdus arba geriausių prieinamų gamybos būdų derinius, išreikšti vidurkiais per tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į konkrečiai nustatytas sąlygas“.

Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 4 dalyje „teršalų išmetimas“ apibrėžiamas kaip „medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išmetimas iš organizuotų arba pasklidųjų taršos šaltinių į orą, vandenį arba žemę“.

14 straipsnio 1 dalies f punkte paleidimo ir išjungimo operacijos, nutekėjimai, gedimai ir trumpi sustabdymai nurodomi kaip „neįprastų eksploatacijos sąlygų“ pavyzdžiai.

Atskiroje GPGB išvadoje, kurioje pateikiami su GPGB taikymu susiję išmetamųjų teršalų kiekiai (ITK), pateikiamas išmetamų teršalų kiekių diapazonas. Įmonės, standartinės sąlygos (pvz., išmetamųjų dujų deguonies lygis, temperatūra, slėgis), jei taikytinos, ir vidurkio nustatymo laikotarpis (pvz., valandinis / dienos / savaitės / mėnesio / metų vidurkis) turi būti aiškiai apibrėžti. GPGB taikomi ITK gali būti išreikšti trumpalaikiais ir ilgalaikiais vidurkiais (žr. 5.4.7 skirsnį), jei manoma, kad tai būtina, ir jei pateikti duomenys suteikia galimybę tai daryti.

Siekiant paaiškinti, kokiomis sąlygomis gali būti pasiektas GPGB taikomas ITK, ar parodyti skirtingą įvairių metodų efektyvumą, gali būti pateikiama papildoma informacija.

Atskiros GPGB išvados, kurioje nurodomas su GPGB susijęs išmetamųjų teršalų kiekis, pavyzdys pateiktas 3.1 pav.

3.1   pav.

Atskiros GPGB išvados, kurioje nurodomas su GPGB susijęs išmetamųjų teršalų kiekis, pavyzdys

42.

Siekiant sumažinti lakiųjų organinių junginių (LOJ) susidarymą AA proceso metu, turėtų būti naudojami tik GPGB arba toliau nurodytų metodų deriniai.

 

Metodas

Aprašymas

Taikomumas

a

aa

[aprašymas]

naujos įmonės

b

bb

 

esamos įmonės

c

cc

 

 

Su GPGB taikymu susiję LOJ ITK yra šie:

naujiems įrenginiams: 10–20 mg C/Nm3 kaip dienos vidurkis normaliomis sąlygomis xx, yy, …

esamiems įrenginiams: 20–30 mg C/Nm3 kaip dienos vidurkis normaliomis sąlygomis xx, yy, …

Atsižvelgiant į turimą informaciją su GPGB taikymu susiję ITK gali būti išreikšti vienu ar daugiau būdų, įskaitant toliau nurodytus būdus:

kaip koncentracija (su vienu masės vienetu išleistų teršalų masė). Tai labiausiai paplitęs būdas išreikšti išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau jų palyginamumui labai svarbios normalios sąlygos ir vidurkio nustatymo laikotarpiai,

kaip konkrečios apkrovos (su pagaminto produkto arba naudotos žaliavos masės vienetu išleistų teršalų masė). Tam tikrais atvejais konkrečios apkrovos yra geresnis efektyvumo rodiklis nei koncentracijos, pavyzdžiui, kai teršalų koncentracija yra padidėjusi dėl priemonių, skirtų sumažinti nuotekų kiekį ir taupyti energiją, pvz., uždarant vandens grandines. Šiais atvejais vidurkio nustatymo laikotarpiai labai svarbūs jų palyginamumui.

3.3.2.   Atskiros išvados dėl GPGB, kuriose nurodyti su GPGB siejami aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, išskyrus išmetamųjų teršalų kiekį

Kiti aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, išskyrus išmetamųjų teršalų kiekį, gali būti susiję su tam tikru GPGB. Jie apima medžiagų, vandens ar energijos sunaudojimą, atliekų susidarymą, veiksmingą taršos mažinimą ir matomo teršalų išmetimo trukmę.

Pageidautina, kad su GPGB taikymu siejami suvartojimo lygiai būtų išreikšti suvartojimu (pvz., žaliavos, energijos, vandens) pagaminto produkto masės vienetui (pvz., kg/t, MJ/t).

Dėl energijos ir vandens suvartojimo su GPGB siejami susiję veiksmingumo lygiai gali būti išreikšti suvartojimu žaliavos masės vienetui (pvz., MJ/t, m3/t).

Dėl atliekų susidarymo su GPGB susiję veiksmingumo lygiai gali būti išreikšti susidariusių atliekų mase pagaminto produkto masės vienetui (pvz., kg/t produkto). Be to, jie gali būti išreikšti kitais būdais, pvz., susidariusių atlieku mase žaliavos masės vienetui (pvz., kg/t).

Atskirų GPGB išvadų, apimančių susijusius aplinkosauginio veiksmingumo lygius, išskyrus išmetamųjų teršalų kiekį, struktūra turi būti panaši į 3.1 pvz. nurodytą struktūrą (su kitais aplinkosauginio veiksmingumo lygiais vietoj su GPGB siejamų ITK)

3.4.   Atskiros GPGB išvados, kuriose nenurodyti su GPGB susiję aplinkosauginio veiksmingumo lygiai

Atskiros GPGB išvados, kuriose nenurodyti su GPGB susiję aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, pvz., stebėsenos, aplinkos atkūrimo arba aplinkosaugos vadybos sistemų, struktūra yra panaši į pateiktą 3.1 pav., išskyrus informaciją apie su GPGB susijusius aplinkosauginio veiksmingumo lygius.

4   SKYRIUS

Informacijos mainų organizavimas

4.1.   Įvadas

Įvairūs Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnyje nustatyti informacijos mainų proceso etapai ir FPGB išvadų priėmimas apibūdinti 1.2.4 skirsnyje.

Šis informacijos mainų procesas dažnai vadinamas „Sevilijos procesu“, nes jį koordinuoja Ispanijos Sevilijoje (Ispanija) įsikūręs Komisijos Europos TIPK biuras (ETIPKB, anglų k. EIPPCB).

Pagrindinės šio proceso dalyvių funkcijos apibūdintos 4.2–4.5 skirsniuose.

4.6–4.8 skirsniuose apibūdinti svarbūs informacijos mainų proceso tarpiniai tikslai, informacijos mainų priemonės ir asmens duomenų saugumo klausimai.

4.2.   Pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto funkcijos

Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnyje numatyta įsteigti komitetą, kurį sudarytų visų valstybių narių atstovai, padėsiantys Komisijai įgyvendinti Direktyvą 2010/75/ES.

Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl GPGB išvadų priimami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011 (9) nustatytą nagrinėjimo procedūrą. Todėl pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas dalyvauja priimant sprendimus dėl GPGB išvadų, padarytų pasikeitus informacija.

Pagal 13 straipsnio 3 dalį šis komitetas dar dalyvauja diskusijose ir padeda parengti duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo gaires, įskaitant turinio ir formos tinkamumą (t. y. šį dokumentą).

4.3.   Pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnį įsteigto forumo funkcijos

Pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnį įsteigtas forumas yra Komisijos sušaukta ir jos vadovaujama ekspertų grupė, susidedanti iš valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų. Šio forumo nariai skiriami pagal 2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimą 2011/C 146/03, kuriuo įsteigiamas forumas (10) ir kuriame taip pat nustatytas forumo uždavinys.

Forumo uždavinys, kaip apibūdinta Direktyvos 2010/75/ES 14 konstatuojamojoje dalyje 13 straipsnyje, – diskutuojant ir pateikiant nuomonę dėl praktinės informacijos mainų tvarkos užtikrinti veiksmingą, aktyvų ir skaidrų keitimąsi informacija, pagal kurią rengiami aukštos kokybės GPGB informaciniai dokumentai.

Pagrindinė forumo užduotis – įvertinti keitimosi GPGB informacija rezultatą atsižvelgiant į šį orientacinį dokumentą ir pateikti nuomonę dėl siūlomo GPGBID turinio, remiantis techniniu lygmeniu atliktu darbu (žr. 1.3 skirsnį). Forumo nariai yra atsakingi už savo atstovų paskyrimą į techninę darbo grupę (TDG) (visų pirma žr. 4.4.2 skirsnį, kuriame nurodytos TDG narių užduotys ir aprašymai) ir už ryšių palaikymą su jais per rengimo procesą, siekiant užtikrinti aktyvų ir veiksmingą keitimąsi informacija.

Visų pirma, remdamasis Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 3 dalimi, forumas pareiškia savo nuomonę dėl:

1)

forumo darbo tvarkos taisyklių;

2)

informacijos mainų darbo programos;

3)

duomenų rinkimui skirtų gairių;

4)

gairių dėl GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo, įskaitant jų turinio ir formos tinkamumą.

Be to, forumas yra ta vieta, kur svarstomi bendrieji klausimai, susiję su keitimusi informacija. Suinteresuotieji subjektai gali pareikšti nuomonę dėl informacijos mainų proceso. Forumas gali pasiūlyti konkrečius klausimus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti rengiant arba persvarstant GPGBID, jei mano, kad tai reikalinga.

4.4.   Techninių darbo grupių (TDG) funkcijos

4.4.1.   TDG įkūrimas

GPGB dokumentui parengti ir persvarstyti Komisija steigia (arba atkuria) techninę darbo grupę (TDG). Kiekviena darbo grupė susideda iš valstybėms narėms atstovaujančių techninių ekspertų, pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų.

Dalyvauti informacijos mainuose TDG nariai visų pirma skiriami atsižvelgiant į jų kompetenciją technikos, ekonomikos, aplinkosaugos ir priežiūros srityse (ypač išduoti leidimus pramonės įrenginiams arba juos tikrinti), į jų gebėjimą informacijos mainų procesui suteikti GPGBID galutinio vartotojo perspektyvą.

Ekspertus į kiekvieną TDG skiria forumo atstovai. Tuo tikslu forumo nariai siunčia ETIPKB jų siūlomų kandidatų pavardes ir kontaktinius duomenis.

Kad TDG veiksmingiau dalyvautų pramonės sektoriai, Europos pramonės asociacijoms leidžiama koordinuoti jų paskyrimą.

4.4.2.   TDG atsakomybė ir užduotys

TDG rengia arba persvarsto GPGB informacinį dokumentą ir nurodo informacijos mainų padarinius konkrečiam sektoriui.

TDG yra pagrindinis informacijos šaltinis rengiant ir persvarstant GPGB. Todėl labai svarbu, kad TDG nariai aktyviai keistųsi informacija. Prisijungdami prie TDG jos nariai įsipareigoja aktyviai rinkti ir perduoti informaciją iki TDG nustatytų arba ETIPKB pasiūlytų terminų, laikantis konkurencijos taisyklių.

TDG nariai yra atskaitingi juos pasiūliusiam forumo atstovui, ypač kai kyla su informacijos mainais susijusių klausimų.

Pagrindinės TDG nario užduotys yra šios:

1)

susipažinti su šio dokumento gairėmis ir jas suprasti;

2)

nustatyti ir išvardyti naujus ir (arba) atnaujintus pagrindinius duomenis ir klausimus, susijusius su GPGB išvadų dėl sektoriaus rengimu ar atnaujinimu;

3)

aktyviai rinkti rengiant ir (arba) persvarstant GPGBID reikalingą tikslinę techninio ir ekonominio pobūdžio informaciją, įskaitant visų pirma naujus ir (arba) atnaujintus duomenis apie įrenginių, kuriems taikomas GPGBID (sektoriaus, valstybės narės, kuriai jis atstovauja), išmetamą teršalų kiekį ir naudojimo lygį, laikydamasis proceso, dėl kurio remdamasi bendrosiomis ETIPKB gairėmis pagal šio dokumento 5 skyriuje nustatytus principus susitarė TDG, nuostatų ir siekdamas spręsti su konfidencialia verslo informacija, neskelbtina informacija pagal konkurencijos teisės aktus, interesų konfliktais ir kitais panašiais dalykais susijusius klausimus;

4)

tikrinti surinktų duomenų ir informacijos kokybę prieš ją perduodant ETIPKB, visų pirma užpildytuose šablonuose ir (arba) klausimynuose, kurie naudoti renkant konkrečią informaciją apie gamyklą ar įrenginį, nurodytą informaciją (žr. 5.4 ir 5.5 skirsnius);

5)

surinkta informacija dalytis su kitais TDG nariais ir ETIPKB ir šiuo tikslu informaciją tiesiogiai įkelti į GPGB informacinę sistemą (toliau – GPGBIS) (žr. 4.7.1 skirsnį) ir, jei reikia, taikant išimtį konfidencialiai verslo informacijai arba neskelbtinai informacijai pagal konkurencijos teisės aktus;

6)

iš ETIPKB gavus prašymus nurodyti papildomos informacijos ar pateikti paaiškinimus tinkamu laiku perduoti atsakymus (žr. 1.2.4 skirsnį);

7)

laikantis nustatyto termino teikti pastabas apie ETIPKB parengtą oficialų GPGBID projektą ar kitus dokumentus;

8)

atvykti į TDG posėdžius ir aktyviai dalyvauti nagrinėjant įvairius klausimus;

9)

su ETIPKB ir kitais TDG nariais dalytis patirtimi (pvz., dalyvaujant apsilankymuose į vietas);

10)

nustatyti ir užmegzti kontaktus ir (arba) ryšius su TDG nepriklausančiais nariais (pvz., paskirtomis ekspertų grupėmis, kompetentingomis institucijomis, veiklos vykdytojais ar veiklos vykdytojų grupėmis, nacionalinėmis grupėmis) siekiant įgyti daugiau patirties, kuria būtų dalijamasi su kitais TDG nariais ir ETIPKB.

TDG nariai atsakingi už visos informacijos, kurią jie surinko ir pateikė rengiant GPGBID ar šį dokumentą persvarstant, įkėlimą į GPGBIS (žr. 4.7.1 skirsnį; jei reikia, taikant išimtį konfidencialiai verslo informacijai arba neskelbtinai informacijai pagal konkurencijos teisės aktus, žr. 5.3 skirsnį). Išimties tvarka duomenis galima pateikti naudojant kitas elektronines priemones, pvz., e. paštą.

Galima tikėtis, kad didesniąją savo darbo laiko dalį TDG nariai atliks ne plenariniuose posėdžiuose, o pateikdami informaciją ir nagrinėdami pasiūlymų projektų tekstus. Siekiant sėkmingai parengti GPGBID, TDG visų pirma privalo išsamiai ir nustatytu laiku išnagrinėti pagrindinių dokumentų projektus. Nors dirbant atsižvelgiama į TDG nuomonę, tačiau ji nėra būtina sąlyga ir susijusią turimą informaciją ETIPKB privalo įtraukti į GPGBID.

4.4.3.   TDG pogrupiai

Siekdama nagrinėti konkrečius jos darbo sričiai priskirtus klausimus, TDG gali nuspręsti įsteigti pogrupius, kad būtų atliekamos tam tikros užduotys, pvz., informacijos ir duomenų rinkimas, analizė, tvarkymas ir aptarimas, nagrinėjamos pasiūlytiems tekstų projektams pateiktos pastabos ar rengiami ir tobulinami šablonai arba dokumentai. Šių grupių veiklą skaidriai prižiūri ETIPKB, suteikdamas visiems TDG nariams prieigą prie grupių ir leisdamas jiems sekti ir suprasti pogrupių veiklą bei jos rezultatus (pvz., posėdžių darbotvarkės, protokolai ir ataskaitos nustatytu laiku įkeliami į GPGBIS).

TDG pogrupių posėdžius galima rengti Komisijos buveinėje Sevilijoje ar kitose vietose.

Pogrupių diskusijos ir jų darbas negali atstoti plenarinių TDG posėdžių, kuriuose sprendimai priimami dalyvaujant visai TDG.

4.4.4.   Apsilankymai vietose

Apsilankymai vietose gali būti svarbūs norint rinkti ir patvirtinti informaciją, reikalingą rengiant ir persvarstant GPGBID. Pasiūlymus dėl apsilankymų vietose TDG nariai teikia ETIPKB ir kitiems TDG nariams. Informacija apie apsilankymus vietose pasidalijama su visa TDG gerokai iki apsilankymų datos, siekiant užtikrinti, kad į šiuos apsilankymus būtų įtraukti vietinių kompetentingų institucijų atstovai ir suinteresuotieji TDG nariai; be to, renkantis apsilankymų dalyvius stengiamasi išvengti bet kokio interesų konflikto. Trumpos ataskaitos apie šiuos apsilankymus vietose pateikiamos visai TDG, t. y. jos įkeliamos į GPGBIS (žr. 4.7.1 skirsnį).

4.4.5.   Įrangos tiekėjų dalyvavimas informacijos mainuose

Rengiant GPGBID ir jį persvarstant vertingų techninių ir ekonominių duomenų bei informacijos galintys pateikti įrangos tiekėjai turėtų būti raginami aktyviai dalyvauti informacijos mainuose tiesiogiai kaip TDG nariai ar netiesiogiai, t. y. kaip ekspertai, kurie teikia informaciją ETIPKB ar kitiems TDG nariams.

Terminą „įrangos tiekėjai“ reikėtų suprasti platesne prasme, siekiant išplėsti žinių apie informacijos mainus ribas. Pagrindinis jų įtraukimo į informacijos mainų procesą kriterijus – įrangos tiekėjai turėtų būti įgiję atitinkamų techninių ir ekonominių žinių ir (arba) sukaupę informacijos, kuri gali būti naudinga organizuojant informacijos mainus dėl GPGB ir susijusios stebėsenos. Šiuo atveju iš esmės būtų pašalinti komerciniai tarpininkai (didmenininkai), kurie įrenginių naudotojams ir (arba) savininkams parduoda įrangą ar paslaugas siekdami pelno, tačiau kurie nebūtinai tinkamai išmano įrangos veikimą ir yra įgiję žinių apie jos eksploatacinius parametrus.

Įrangos tiekėjų įgytas atitinkamas technines ir ekonomines žinias ir (arba) informaciją galima taikyti įvairesnei veiklai, pvz., rengiant koncepciją, projektą, licencijuojant, gaminant ir (arba) statant, tiekiant, eksploatuojant, atliekant techninę priežiūrą ir stebėseną ir nutraukiant gamyklos ir (arba) įrenginio ar gamyklos ir įrenginio dalies (pvz., proceso, sistemos, komponento) eksploatavimą.

Siekiant užtikrinti reikiamą atstovavimą sektoriui, į TDG paskirtas įrangos tiekėjo bendrovės atstovas iš tikrųjų turėtų veikti kaip įrangos tiekėjo apskritai ar konkretaus siauresnio sektoriaus atstovas (ne tik kaip jį įdarbinusios bendrovės atstovas).

Todėl, kai tik įmanoma, rekomenduojama įtraukti įrangos tiekėjų asociacijų atstovus, per kuriuos konkrečios bendrovės galėtų teikti informaciją.

4.5.   ETIPKB paskirtis

ETIPKB užduotis – koordinuoti informacijos mainus ir užtikrinti, kad informacija būtų renkama ir apdorojama laikantis šiame dokumente pateiktų GPGBID rengimo ar persvarstymo gairių.

Moksliniai ETIPKB darbuotojai vadovauja TDG, kuri įsteigiama rengiant kiekvieną GPGBID.

ETIPKB vadovauja GPGB nustatymui, kaip apibrėžta Direktyvoje 2010/75/ES, ir laikosi techninės kompetencijos, skaidrumo ir neutralumo principų. ETIPKB nepriklausomai tikrina ir analizuoja surinktą informaciją, į kurią atsižvelgiant rengiamos GPGB išvados.

Jei TDG nariai pateikia neišsamią ar nepakankamą informaciją, ETIPKB apie tai informuoja TDG ir forumą ir prašo informaciją papildyti. Be to, ETIPKB siekia papildyti trūkstamą informaciją ir tuo tikslu aktyviai ieško trūkstamų ar neišsamių duomenų (pvz., rengia apsilankymus vietose – žr. 4.4.4 skirsnį – arba susisiekia su asmenimis ir (arba) institucijomis, kuriems (-ioms) TDG tiesiogiai neatstovaujama). ETIPKB taip pat organizuoja telekonferencijas ar vaizdo konferencijas, jei būtina aptarti tam tikrus GPGBID rengimo ar jo svarstymo klausimus.

Imdamasis jam paskirtų darbų ETIPKB visų pirma atlieka šias užduotis:

1)

aktyviai dalyvauja renkant informaciją, remia jos rinkimą ir rengia GPGBID dokumentų projektus;

2)

tikrina ir (arba) patvirtina pateiktus duomenis ir informaciją, taip pat duomenų ir (arba) informacijos pateikėjo prašo papildyti pateiktus duomenis ir (arba) informaciją, jei tai būtina;

3)

vadovauja techninėms diskusijoms plenariniuose ir TDG pogrupio posėdžiuose ir tiems posėdžiams pirmininkauja (žr. taip pat 4.6.2 ir 4.4.3 skirsnius);

4)

užtikrina bendrą GPGBIS bendrosios priemonės valdymą (žr. 4.7.1 skirsnį), kad būtų užtikrintas informacijos mainų skaidrumas;

5)

forumo posėdžiuose pateikia galutinį GPGBID projektą (žr. 4.3 skirsnį).

Kitos ETIPKB priskirtos užduotys išvardytos kitose šio dokumento dalyse, visų pirma 4.6–4.7 skirsniuose.

Su konkrečiu GPGBID susijusius informacijos mainus tvarkantis ETIPKB darbuotojas privalo labai gerai išmanyti gamybos technologiją, aplinkos klausimus, pramonės reglamentus, aplinkos leidimų išdavimo procesus, ES vykdomą aplinkos politiką, o ypač išmanyti atitinkamą pramonės sektorių ir būti su juo susipažinęs.

Pagrindinės būtinos kompetencijos – techninės žinios, organizavimo sugebėjimai, komunikavimo įgūdžiai, dokumentų rengimo patirtis, neutralumas, sąžiningumas ir gebėjimas dirbti su anglų kalba surašytais dokumentais ir juos parengti.

4.6.   Pagrindinės informacijos mainų sudedamosios dalys

4.6.1.   Pageidavimų sąrašo parengimas

Jei persvarstomas GPGBID ir atnaujinama TDG veikla, forumo narių prašoma paskirti savo TDG atstovą (-us) ir šiam (šiems) TDG nariams siunčiamas prašymas pateikti pageidavimų sąrašą, į kurį atsižvelgiant organizuojamos ir planuojamos diskusijos įvadiniame posėdyje (žr. 4.6.2.2 skirsnį).

Siekiant pagrindinį dėmesį sutelkti GPGBID persvarstymui, pageidavimai visų pirma turėtų būti susiję su pagrindiniais klausimais, kaip antai:

1)

GPGBID apimtis ir struktūra (žr. 2.3.3 ir 2.2 skirsnius);

2)

trūkstami, netaikomi, neišsamūs ar neaiškūs GPGB ar su geriausiu prieinamu gamybos būdu susiję aplinkosauginio veiksmingumo lygiai (žr. 2.3.8 skirsnį ir 3 skyrių);

3)

su gamykla arba įrenginiu susijusių konkrečių duomenų, kurie turėtų būti renkami siekiant pateikti informacijos persvarstymui, tipas ir formatas (žr. 5.4 skirsnį);

4)

šiuo metu nustatytų išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekių, susijusių su bendruoju procesu (ar procesais) ir jo (jų) dalimis, intervalo atnaujinimas ir taikytų metodų nurodymas;

5)

nauji svarstytini metodai nustatant GPGB ir naujoviški gamybos būdai bei procesai, kuriuos įgyvendinus būtų užtikrinta nauda aplinkai ir (arba) ekonominė nauda sektoriui (žr. 2.3.7 ir 2.3.9 skirsniai);

6)

taikomų metodų ir procesų tobulinimas siekiant apsaugoti aplinką ir ekonominių klausimų sprendimas (žr. 2.3.7 skirsnį).

Vadinasi, pateikiant pageidavimus pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas GPGB skyriui „Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai“ (žr. 2.3.6 skirsnį), o visų pirma skyriams „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ (žr. 2.3.7 skirsnį), „Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados“ (žr. 2.3.8 skirsnį), „Naujoviški gamybos būdai“ (žr. 2.3.9 skirsnį) ir „Baigiamosios pastabos ir rekomendacijos būsimam darbui“ (žr. 2.3.10 skirsnį).

Antraeilės svarbos klausimai (pvz., rašybos klaidos) neturėtų būti įtraukiami į pageidavimus. Pradinis duomenų rinkimo laikotarpis ir pastabų teikimo laikotarpis, kurie numatomi kiekvieno GPGBID projektui, suteikia TDG nariams galimybę pateikti šiuos klausimus kitiems TDG nariams.

Pageidavimų sąrašas turėtų aprėpti naujos informacijos rinkimą ir turimą informaciją, kurią TDG nariai norėtų rinkti ir pateikti.

Kad būtų visiškai tinkamas naudoti, su pageidavimu turėtų būti pateikiama:

1)

atitinkamas pagrindimas;

2)

patvirtinamieji dokumentai ir (arba) informacija, jei turima;

3)

pasiūlymai dėl atitinkamos informacijos tipo ir formato ir tos informacijos rinkimo, kuri per persvarstymą laikoma būtina.

4.6.2.   TDG posėdžiai

4.6.2.1.   Bendrieji dalykai

Plenarinius TDG posėdžius (t. y. įvadinius posėdžius ir baigiamuosius TDG posėdžius) organizuoja ir jiems pirmininkauja ETIPKB; šie posėdžiai rengiami Komisijos patalpose Sevilijoje (Ispanija). Darbinė šių posėdžių kalba – anglų. Šie TDG posėdžiai pagrindžiami aiškinamuoju dokumentu, kurį parengia ETIPKB; jame išvardijami diskusijoms siūlomi klausimai, kurie dar iki posėdžio išsiunčiami visiems TDG nariams (žr. 1.2.4 skirsnį).

ETIPKB gali sušaukti papildomus ad hoc posėdžius su pavieniais TDG nariais ar jų grupe, jei reikia aptarti ar išsiaiškinti konkrečius klausimus ar TDG narių pareikštas pastabas, siekiant užtikrinti tinkamą informacijos mainų proceso rezultatą (žr. taip pat 4.4.3 skirsnį dėl TDG pogrupių).

ETIPKB parengia trumpus plenarinių ar ad hoc TDG posėdžių protokolus ar pastabas dėl šių posėdžių ir įkelia į GPGBIS.

4.6.2.2.   Įvadinis posėdis

Kaip nurodyta 4.6.1 skirsnyje, rengiantis persvarstyti GPGBID pageidavimų sąrašas yra pagrindas, į kurį atsižvelgiant organizuojamos ir tvarkomos įvadinio posėdžio diskusijos.

Įvadiniame posėdyje visų pirma nagrinėjami toliau išvardyti klausimai ir dėl jų priimamos išvados.

1.

GPGBID taikymo sritis ir sandara.

2.

Atliekant persvarstymą surinktinos informacijos pobūdis ir mastas. Visų pirma išvados turėtų būti priimamos dėl tokių klausimų:

i)

su sektoriumi susijęs (-ę) šablonas (-ai), naudojamas (-i) renkant informaciją ir ją pateikiant (žr. taip pat 5.4 ir 5.5 skirsnius) ir tokių šablonų platinimo strategija, visų pirma siekiant užtikrinti, kad veiklos vykdytojai negautų keleto prašymų pateikti duomenis ir kad nebūtų sukaupiami dideli duomenų kiekiai, kurių nebūtų įmanoma naudoti;

ii)

būdai, kuriuos taikant būtų užtikrinamas duomenų, reikalingų rengiant GPGB išvadas, rinkinių reprezentatyvumas.

3.

Procesas, kurį taikydama TDG geriausio prieinamo gamybos būdo informaciniame dokumente nustato, jei reikia, ir paaiškina:

i)

kas laikoma įprastomis ir neįprastomis eksploatavimo sąlygomis (veiklos, kuriai taikoma GPGBID, atžvilgiu);

ii)

kokios priemonės turi būti taikomos siekiant užkirsti kelią teršimui arba, jei tai neįmanoma, sumažinti teršimą neįprastomis eksploatavimo sąlygomis (pvz., paleidimas ar išjungimas, taršos mažinimo sistemų apėjimas; žr. taip pat 2.3.7 skirsnį).

4.

Bendrasis darbo tvarkaraštis, nustatomas remiantis 1.2.4 skirsnyje nurodytu būdinguoju darbų srautu, visų pirma terminas, iki kurio turi būti gauta pagrindinė informacijos dalis po įvadinio posėdžio.

5.

Konkrečios TDG atliktinos užduotys, visų pirma nurodant, kuris TDG narys yra pasižadėjęs pateikti kokią informaciją.

6.

Įvadiniame posėdyje TDG nariams taip pat galima nurodyti klausimus, kuriuos privaloma nuosekliai nagrinėti geriausio prieinamo gamybos būdo informaciniuose dokumentuose, visų pirma:

i)

galimos konfidencialios verslo informacijos ir neskelbtinos informacijos pagal konkurencijos teisės aktus tvarkymo, su interesų konfliktais susijusių klausimų ir panašių dalykų sprendimo būdai (žr. 5.3 skirsnį);

ii)

sąsajos su kitais geriausio prieinamo gamybos būdo informaciniais dokumentais („vertikaliosios“ ir „horizontaliosios“, žr. 1.1.2 skirsnį);

iii)

konkreti priemonė, kurią taikydama TDG renka, analizuoja informaciją ir ja keičiasi. Visų pirma TDG bus pristatyta GPGBIS sistema (žr. 4.7.1 skirsnį) ir procedūros, naudojamos pateikiant įvadiniame posėdyje nurodytą informaciją (žr. 4.6.3 skirsnį).

Pagrindiniai įvadiniame posėdyje aptartini klausimai ir ETIPKB pateikti pasiūlymai nurodomi aiškinamajame rašte, kuris TDG perduodamas ne vėliau nei prieš keturias savaites iki posėdžio.

4.6.2.3.   Baigiamasis TDG posėdis

4.6.2.3.1.   Bendrieji dalykai

Baigiamajame TDG posėdyje siekiama išspręsti nebaigtus klausimus, kad būtų užbaigtos TDG diskusijos techniniais klausimais.

Jame visų pirma nagrinėjami šie klausimai:

1)

GPGB išvadų turinys ir sandara (žr. 3 skyrių);

2)

visi pakeitimai, kurie turi būti įtraukti į GPGBID skyrių „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ (žr. 2.3.7 skirsnį) ir „Naujoviški gamybos būdai“ (žr. 2.3.9 skirsnį) turinį;

3)

klausimai, kurie turi būti paminėti GPGBID skirsnyje „Baigiamosios pastabos ir rekomendacijos būsimam darbui“ (žr. 2.3.10 skirsnį)

ir dėl jų priimamos išvados. Pagrindiniai baigiamajame TDG posėdyje aptartini klausimai ir ETIPKB pateikti pasiūlymai nurodomi aiškinamajame rašte, kuris TDG perduodamas per keturias savaites iki posėdžio. Į aiškinamąjį raštą įtraukiamas bent pagrindinių gautų pastabų vertinimas (žr. 4.6.6 skirsnį). ETIPKB taip pat pateikia TDG bent naujausią GPGBID skyrių „Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai“ (žr. 2.3.6 skirsnį), „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ (žr. 2.3.7 skirsnį) ir „Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados“ (žr. 2.3.8 skirsnį) versiją.

Baigiamajame TDG posėdyje visų dalyvaujančių TDG narių bendru sutarimu turi būti priimtos išvados. Jei pateikiamos kitokios pagrįstos nuomonės, jos užregistruojamos pagal 4.6.2.3.2 skirsnio nuostatas.

4.6.2.3.2.   Kitokios nuomonės

GPGB ir su GPGB susijusių aplinkosauginio veiksmingumo lygių (žr. 3.3 skirsnį) projektą parengia ETIPKB, remdamasis informacija, kuri turima projektą perduodant techninei darbo grupei jos baigiamajam posėdžiui (žr. 4.6.2.3 skirsnį). Į šią informaciją galima įtraukti bet kuriuos su GPGB susijusius pasiūlymus ar atitinkamus iš TDG gautus aplinkosauginio veiksmingumo lygius.

Tikimasi, kad TDG nariai, jei nesutinka su GPGB išvadų projektu, pateiks pagrįstus techninius, su įvairiomis aplinkomis susijusius ir ekonominio pobūdžio argumentus. Tokie argumentai nustatytu konsultacijų laikotarpiu iš pradžių turėtų būti pateikiami kaip pastabos dėl oficialaus GPGB projekto (žr. 1.2.4 skirsnį).

Jeigu TDG dėl klausimo niekaip negali rasti bendro sutarimo, apie kitokias nuomones ir su jomis susijusius argumentus GPGBID skirsnyje „Baigiamosios pastabos ir rekomendacijos būsimam darbui“ pranešama tik jei laikomasi šių sąlygų:

1)

kitokia nuomonė grindžiama informacija, kuri ETIPKB jau buvo pateikta rengiant geriausio prieinamo gamybos būdo informacinio dokumento GPGB išvadas šio projekto pastabų teikimo laikotarpiu;

2)

atitinkamas (-i) TDG narys (-iai) pateikia galiojančius argumentus, kuriais pagrindžiama kitokia nuomonė. ETIPKB išnagrinėja pateiktus argumentus, jei jie pagrįsti atitinkamais techniniais, įvairių aplinkų ar ekonominiais duomenimis arba su GPGB apibrėžimu susijusia informacija.

Dokumente (žr. 2.3.10 skirsnį) aiškiai nurodomos kitokią nuomonę išreiškusios ar jai pritariančios valstybės narės, aplinkos nevyriausybinės organizacijos ar pramonės sektoriaus asociacijos.

4.6.3.   Pirmasis duomenų rinkimo etapas po įvadinio posėdžio

Su įvadinio posėdžio (žr. 5.4 skirsnį) išvadose pažadėta ar nurodyta ir ETIPKB pateikta informacija, išskyrus užpildytus šablonus ir (arba) klausimynus (žr. 4.6.2.2 skirsnį), pateikiamas vienas ar daugiau „informacijos klasifikavimo lapų“, kuriuose nurodomi GPGBID skyriai, su kuriais susijusi kiekviena pateiktos informacijos dalis.

Pageidautina, kad su informacija būtų pateikiami konkretūs pasiūlymai ir šiuo tikslu parengiami GPGBID tekstų projektai ir skirsnis (-iai), į kurį (-iuos) jie turėtų būti įterpiami. Šie tekstų pasiūlymai turėtų atitikti šiose gairėse nustatytus reikalavimus, visų pirma nustatytus 2.3 skirsnyje.

Pageidautina, kad informacija būtų pateikiama anglų kalba, siekiant palengvinti prieigą prie jos kitiems TDG nariams.

ETIPKB įvertina įteiktus „informacijos klasifikavimo lapus“ ir TDG pateikia atsiliepimus, visų pirma dėl to, ar geriausio prieinamo gamybos būdo informaciniame dokumente bus atsižvelgiama į pateiktą informaciją, ir, jei taip, kaip bus atsižvelgiama. ETIPKB tokius atsiliepimus pateikia paskelbdamas pirmą GPGBID projektą. Jei į TDG pateiktus duomenis atsižvelgti nėra galimybės, ETIPKB pateikėjui praneša kuo greičiau, kad būtų galima pagerinti pateiktą informaciją.

4.6.4.   Papildomos informacijos prašymas

Papildomos informacijos prašymus ETIPKB siunčia TDG siekdamas surinkti svarbios informacijos, kad būtų galima apibrėžti GPGB ir su GPGB susijusius aplinkosauginio veiksmingumo lygius, kurie nebuvo nustatyti įvadiniame posėdyje (žr. 4.6.2.2 skirsnį) ar kurie nenumatyti pirmuoju duomenų rinkimo etapu. Papildomos informacijos prašymas neturėtų būti susijęs su ilgalaikiu duomenų rinkimo laikotarpiu. TDG pateikiami atsiliepimai apie papildomos informacijos prašymo rezultatus.

4.6.5.   GPGBID darbiniai dokumentai ir oficialūs projektai

4.6.5.1.   Oficialūs projektai

Į oficialius naujų ar persvarstytų GPGBID projektus, kaip numatyta 1.2.4 skirsnyje, įtraukiamos visos 2.3 skirsnyje nurodytos dalys, išskyrus galimą išimtį GPGBID skyriui „Išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB)“ ir GPGBID skirsniui „Baigiamosios pastabos ir rekomendacijos būsimam darbui“.

Su oficialiu projektu, kuris nėra galutinis oficialus projektas, pateikiamas bent jau visų pagrindinių pastabų, pateiktų dėl ankstesnio oficialaus projekto, vertinimas (žr. 4.6.6 skirsnį). ETIPKB teikia TDG atsiliepimus apie visas pateiktas pastabas (pagrindines ir antraeiles) dar prieš tai, kai GPGBID pateikiamas forumui, kaip nurodyta 4.6.6 skirsnyje.

Kiekvienas oficialus persvarstytas GPGBID projektas pateikiamas kaip konsoliduota versija, pabrėžiant naują informaciją ir pokyčius, kurie padaryti palyginti su:

1)

anksčiau skelbta GPGBID versija;

2)

ankstesniame (-iuose) projekte (-uose) nurodyta informacija, kuri patikslinta per persvarstymą.

Oficialius projektus ETIPKB teikia TDG, kad dokumentas būtų įdėmiai patikrinamas ir surenkama trūkstama informacija. Pastabos turi būti įteikiamos ETIPKB iki nustatyto termino (žr. 1.2.4 ir 4.6.6 skirsnius) naudojant tam tikrus formatus.

4.6.5.2.   Darbiniai projektai

Siekdamas padidinti veiklos skaidrumą rengiant GPGBID ir (arba) jį persvarstant, ETIPKB gali nuspręsti su oficialiais GPGBID projektais pateikti ir GPGBID projektą ar jo dalis kaip TDG darbinį dokumentą informavimo ir konsultavimo tikslais; nariai gali nuspręsti teikti pastabas.

Tačiau ETIPKB turi TDG aiškiai nurodyti klausimus, dėl kurių TDG privalo pateikti savo pastabas ir taip pat pabrėžti, kad tai neoficialios konsultacijos, kurios nepakeičia oficialių konsultacijų proceso. Šias neoficialias konsultacijas galima, pvz., naudoti siekiant nurodyti trūkstamus duomenis ir paskatinti tolesnį informacijos rinkimą. TDG nariai savo nuožiūra konsultuojasi su kitais ekspertais, jei jie laiko, kad tai būtina.

GPGB išvadų atžvilgiu (žr. 2.3.8 skirsnį) šis metodas netaikomas; kol oficialus projektas nepaskelbtas, galima platinti tik pasiūlytą sandarą (turinį).

4.6.6.   Pastabų teikimas dėl oficialių GPGBID projektų

Išplatinus kiekvieną oficialų GPGBID projektą, nustatomas bent 8 savaičių pastabų pateikimo laikotarpis, kad TDG nariai galėtų pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl dokumento (žr. 1.2.4 skirsnį). Ši nuostata netaikoma galutiniams projektams, parengtiems po baigiamojo TDG posėdžio (žr. 4.6.2.3 skirsnį), jei skelbiamas bent 4 savaičių laikotarpis pateikti pastabas, siekiant pagrindinį dėmesį skirti pakeitimams, padarytiems priėmus baigiamojo posėdžio išvadas.

Pagrindinis konsultacijų tikslas – pakviesti TDG narius atidžiai išnagrinėti ir patvirtinti į dokumentą įtrauktą informaciją ir užpildyti informacijos spragas, šiuo tikslu pateikiant papildomų duomenų. Ypatingais ir pagrįstais atvejais, kai privaloma surinkti išsamios informacijos, kuria būtų pagrindžiamos pateiktos pastabos, tai turėtų būti aiškiai nurodoma su pastabomis; tokią informaciją privalu pateikti per tris mėnesius iki pastabų įteikimo termino.

Siekiant sutelkti dėmesį ir spartinti GPGBID persvarstymą, dėl pirmo projekto (arba dėl pirmo ir antro projektų, žr. 1.2.4 skirsnį) pateiktas pastabas galima skirstyti į dvi grupes:

1)

į pirmą grupę įtraukiamos pastabos, kurias TDG narys laiko pagrindinėmis (t. y. su GPGB išvadomis, GPGBID taikymo sritimi, GPGBID sandara susijusios pastabos);

2)

į antrą grupę įtraukiamos šalutinės pastabos (t. y. rašybos klaidos, su GPGB išvadomis nesusijusios pastabos).

TDG nariai užtikrina, kad kiekvieną jų pateiktą pastabą būtų galima priskirti vienai iš šių dviejų grupių, ir tik tada savo pastabas perduoda ETIPKB. Savo ruožtu ETIPKB, remdamasis minėtu skirtumu, sugretina ir platina statistikos duomenis, kad nurodytų apytikrį susijusį darbo krūvį ir padėtų nustatyti pagrindinius klausimus pradiniais proceso etapais.

Pagrindinėmis laikomoms pastaboms ETIPKB teikia pirmenybę ir atsižvelgia į jas prieš paskelbdamas kitą oficialų projektą. Šalutinėmis laikomų pastabų į kitą oficialų projektą galima neįtraukti. Tačiau prieš parengiant galutinį projektą atsižvelgiama į abiejų tipų pastabas.

Siųsdamas naują oficialų projektą arba aiškinamąjį raštą baigiamajam TDG posėdžiui (žr. 4.6.2 skirsnį) ETIPKB pateikia TDG išsamius atsiliepimus, kuriuose nurodo, kaip atsižvelgta į TDG pagrindines pastabas. Prieš pateikdamas GPGBID forumui (žr. 4.3 skirsnį), ETIPKB perduoda TDG atsiliepimus, kuriuose nurodo, kaip atsižvelgta į visas pastabas.

4.7.   Informacijos mainų priemonės

4.7.1.   GPGB informacinė sistema (GPGBIS)

Geriausio prieinamo gamybos būdo informacinė sistema (GPGBIS) yra interneto programa, naudojama siekiant palengvinti su GPGB susijusios informacijos mainus ir vidaus procedūrą, ETIPKB taikomą norint parengti GPGBID ar juos persvarstyti. Be ETIPKB darbuotojų, tik paskirtieji forumo ir TDG nariai turi teisę naudotis GPGBIS. GPGBIS nurodomi TDG narių kontaktiniai duomenys siekiant palengvinti informacijos mainus kiekvienoje TDG.

Pagrindinė sistemos paskirtis – teikti ETIPKB paramą tvarkant ir valdant su GPGBID susijusią informaciją, užtikrinti skaidrumą ir parengti aukštos kokybės GPGBID.

Naudojant GPGBIS lengviau išsaugoti GPGBID rengimo ir persvarstymo proceso skaidrumą. Šiuo tikslu visa rengiant ar persvarstant GPGBID surinkta informacija yra pateikta GPGBIS, išskyrus konfidencialią ar neskelbtiną informaciją (žr. 5.3 skirsnį).

ETIPKB atsakingas už bendrą informacijos tvarkymą GPGBIS. ETIPKB GPGB informacinėje sistemoje informaciją ir (arba) dokumentus sutvarko (ilgainiui į naują vietą perkelia dokumentus, kuriuos tiesiogiai įkelia TDG nariai) taip, kad juos būtų įmanoma lengvai susirasti, visų pirma TDG ir forumo nariams.

ETIPKB atsakingas už informacijos apie TDFG posėdžius ir pogrupių posėdžius (pvz., aiškinamųjų raštų, posėdžių protokolų, posėdžių skaidrių), taip pat už TDG grupės įteiktų pastabų dėl GPGBID projektų ir ETIPKB perduotų atsiliepimų įkėlimą į GPGB informacinę sistemą (žr. 4.6.6 skirsnį).

TDG nariai atsakingi, kad jų individualios veiklos rezultatai būtų įkelti į GPGB informacinę sistemą. GPGB informacinėje sistemoje pateikiamas vadovas interneto ryšiu besinaudojantiems vartotojams. Jei norint pateikti informaciją neįmanoma naudotis GPGB informacine sistema ar nėra galimybių prie jos prisijungti (pvz., siunčiant knygą ETIPKB), galima taikyti kitus informacijos perdavimo ETIPKB būdus (pvz., pašto paslaugas, faksą). Tačiau tokie kiti būdai nelaikytini įprastais ir turima informacija elektroninio ryšio priemonėmis turėtų būti įkeliama į GPGB informacinę sistemą kaip nurodyta pirmiau.

GPGB informacinėje sistemoje numatyta funkcija, kuria naudojantis TDG nariams automatiškai būtų pranešama (t. y. kasdien) apie įkeltą naują informaciją arba apie grupės narių prisijungimą prie sistemos ir per paskutines 24 valandas įkeltos informacijos perskaitymą.

Su informacija, surinkta rengiant GPGBID ar jį persvarstant, galima susipažinti prisijungus prie GPGB informacinės sistemos (žr. 4.7.1 skirsnį).

4.7.2.   ETIPKB svetainė

ETIPKB svetainė (http://eippcb.jrc.ec.europa.eu) yra pagrindinė GPGBID ir GPGBID projektų platinimo priemonė. Svetainę sudaro:

1)

bendro pobūdžio informacija apie Direktyvą 2010/75/ES ir ETIPKB;

2)

prieiga prie priimtų GPGBID ir informacijos apie jų statusą (pvz., priimti, persvarstomi);

3)

prieiga prie patvirtintų ir oficialių GPGBID projektų;

4)

prieiga prie komiteto gairių (pvz., tokių kaip šios);

5)

forumo nuomonės ir dokumentai;

6)

pranešimai apie įvykius ir ETIPKB posėdžius;

7)

nurodymai apie ETIPKB darbo planus rengiant ir persvarstant GPGBID;

8)

informacija apie įsidarbinimo galimybes ETIPKB;

9)

prieiga TDG ir forumo nariams prie GPGBIS elektroninės darbo srities.

4.8.   Asmens duomenų saugumas

TDG ir forumo narių asmens duomenis, t. y. kiekvieno nario pavardę ir kontaktinius duomenis, ETIPKB renka šiuos asmenis paskyrus TDG ar forumo nariais; šie duomenys naudojami tik siekiant ETIPKB suteikti galimybę tvarkyti TDG ir forumo narių dalyvavimą rengiant GPGBID ar jį persvarstant, taip pat TDG ir forumo nariams užtikrinti prieigą prie valdymo priemonių, kad jie galėtų redaguoti ir persvarstyti GPGBID ir kitus dokumentus.

Komisija yra įsipareigojusi saugoti naudotojų privatumą. „Asmens duomenų apsaugos juos tvarkant Sąjungos institucijoms“ politika grindžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (11). Dar žr. ETIPKB svetainėje nurodytą TDG ir forumo nariams skirtą pareiškimą apie privatumą. Todėl ETIPKB savo svetainėje TDG kontaktinių duomenų neskelbia.

Komisija, kuri yra atsakinga už minėtų asmens duomenų tvarkymą, tuos duomenis saugo.

TDG ir forumo nariai bet kuriuo metu gali pasinaudoti savo prieigos teise ir iš dalies pakeisti duomenis; tuo tikslu jie susisiekia su ETIPKB sekretoriatu šiuo adresu:

E. paštas: jrc-ipts-eippcb@ec.europa.eu

Tel. +34 954 488 284

Faks. +34 954 488 426

5   SKYRIUS

Duomenų rinkimas ir pateikimas

5.1.   Įvadas

Šiame skyriuje pateikiamos duomenų, kurie būtini organizuojant informacijos mainus pagal Direktyvą 2010/75/ES, kaip nurodyta tos direktyvos 13 straipsnio 3 dalies c punkte, rinkimo gairės.

5.2.   Bendrieji duomenų rinkimo ir pateikimo principai rengiant ir persvarstant GPGBID

Gamyklų ir (arba) įrenginių aplinkosauginio veiksmingumo, taip pat taikomų metodų ir jų techninio bei ekonominio perspektyvumo duomenys, kurie renkami ir pateikiami ETIPKB, turėtų būti tinkami rengiant, persvarstant ir, jei reikia, atnaujinant GPGBID ir jame aprašytas GPGB išvadas, kaip nurodyta 3 skyriuje.

Bendrieji principai, kurių TDG nariai turi laikytis rinkdami ir teikdami duomenis, nustatyti toliau.

1.

Pavienės gamyklos ir (arba) įrenginio duomenų rinkinys, kuriuo apibūdinamas aplinkosauginis veiksmingumas ir jį užtikrinant taikyti metodai, yra esminė priemonė nustatant GPGB.

2.

Todėl svarbu, kad TDG nariai pateiktų bent jau gamyklos lygmens išsamius duomenų rinkinius, kaip nurodyta 5.4 skirsnyje. Priimant išvadas dėl GPGB ir su GPGB susijusių aplinkosauginio veiksmingumo lygių (žr. 3.3.1 ir 3.3.2 skirsnius), suvestinių duomenų apie kelias gamyklas ir (arba) įrenginius paprastai nepakanka. Išskirtiniais atvejais ETIPKB, atsižvelgdamas į konfidencialumo ar neskelbtinumo priežastis, susijusias su konkurencijos teisės aktais, gali būti priverstas informaciją tvarkyti pagal atitinkamus reikalavimus (pvz., anonimiškumo), kad ją būtų galima pateikti GPGBID (žr. taip pat toliau pateikto 5.3 skirsnio dalį apie konfidencialumo klausimus).

3.

Turėtų būti nurodomi ir dokumentais pagrindžiami su procesais susiję ir paskutinio etapo metodai, taikomi gamykloje ir (arba) įrenginyje siekiant sumažinti gamyklos (įrenginio) poveikį aplinkai. Jeigu reikia, pateikiamas išsamus metodo (-ų) aprašymas (kartu su duomenų rinkiniais) laikantis 2.3.7 skirsnyje nurodytos 10 antraščių struktūros.

4.

Prie pateikiamų duomenų pridedami aiškūs nurodymai, ar šie duomenys susiję su įprastomis ar neįprastomis eksploatavimo sąlygomis (pvz., paleidimo ir išjungimo operacijos, nuotėkiai, triktys, momentiniai veiklos pertrūkiai ir visiškas operacijų nutraukimas), žr. 4.6.2.2 skirsnį.

5.2.1.   Duomenų tipas

Pagrindiniai duomenys ir (arba) informacija turėtų būti renkama bent gamyklos ar net dar konkretesniu (pvz., gamybos linijos, skyriaus, proceso, lydkrosnės) lygmeniu, aiškiai nurodant taikytą (-us) metodą (-us). Turėtų būti pakartotinai naudojami anksčiau surinkti duomenys ir (arba) informacija, jei turima.

Bendrąją sektoriaus apžvalgą užtikrinančią informaciją, – į kurią būtų galima įtraukti pramoninius pajėgumus, gamybos lygius, rinkos informaciją, kainas ir kitą poveikį galinčią daryti informaciją, – galima pateikti suskirstytą stambesnėmis kategorijomis, tačiau šis jos pateikimas daugiausia būtų naudingas rengiant ar atnaujinant GPGBID skyrius „Bendra informacija apie atitinkamą sektorių“ ir „Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai“ (žr. 2.3.4 ir 2.3.6 skirsnius).

Pateikta informacija apie metodus turėtų kiek įmanoma aprėpti visus 5.4 skirsnyje nurodytus aspektus, siekiant užtikrinti galimybę rengti GPGBID skyriaus „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ projektą (žr. 2.3.7 skirsnį). Metodo taikymo parametrai turėtų būti susiejami su naudojimo aplinka ir pagrindžiami visų pirma atitinkamais veiklos ir ekonominio pobūdžio duomenimis (žr. 5.4 skirsnį).

Turėtų būti pateikiama informacija apie įrenginius, kurie, kaip manoma, veikia geriausiai (atsižvelgiant į bendrą poveikį aplinkai). Į 5.4 skirsnyje nurodytą informaciją apie šiuos įrenginius turėtų būti įtraukiama pakankamai duomenų, siekiant padėti suprasti, kaip užtikrinamas nustatytas aukštas aplinkosauginio veiksmingumo lygis. Šiomis nuostatomis netvirtinama, kad turėtų būti renkama ir pateikiama informacija tik apie tinkamiausiai veikiančius įrenginius. Atnaujinant GPGBID 3 skyrių „Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai“ (žr. 2.3.6 skirsnį) tenka užtikrinti, kad informacija būtų pateikiama apie pastaruoju metu nustatomą išmetamųjų teršalų kiekį ir naudojimo lygius visuose bendruosiuose procesuose ir jų dalyse.

5.2.2.   Duomenų formatas

Informacija gamyklos ir (arba) įrenginio lygiu ETIPKB pateikiama daugiausia naudojant bendrą šabloną, dėl kurio yra susitarusi TDG, ir neribojant galimybės pateikti papildomus patvirtinamuosius dokumentus, jei laikoma, kad tai būtų naudinga. Siekiant sumažinti su šio bendro šablono pildymu susijusį darbą, TDG raginama atsižvelgti į periodinio ataskaitų teikimo reikalavimus ir duomenų prieinamumą. Šablonai yra ypač naudingi renkant didelius informacijos kiekius, siekiant suteikti galimybę palyginti duomenis ir nustatyti trūkstamus duomenis ir neatitiktis. Tačiau taip pat leidžiama naudoti papildomus duomenis (pvz., su konkrečiais metodais susijusius konkrečius atvejus, techninius duomenis ir duomenis apie kainas), jei šie duomenys laikomi reikalingais rengiant GPGB išvadas.

Esminiai duomenys ir (arba) informacija, kurią privaloma įrašyti į šablonus renkant išsamius duomenų rinkinius gamyklos lygmeniu (ar kur kas abstraktesnius duomenis), nurodyta 5.4 skirsnyje (išsamiau apibūdinami būtini aplinkosauginio veiksmingumo ir darbiniai duomenys).

5.2.3.   Duomenų kokybė

Pateikta informacija turėtų būti pakankamai išsami, kad ją būtų galima įvertinti ir palyginti su kitais duomenimis ir galiausiai naudoti rengiant GPGB išvadą (žr. 3 skyrių). Nors pagrindinis dėmesys skiriamas informacijos mainams, kuriems naudojami turimi duomenys, rekomenduojama atsižvelgti į 1 priedėlyje nurodytą duomenų kokybės vertinimą, siekiant užtikrinti vertinamų duomenų kokybę.

Turėtų būti pateikiami paskutinių metų duomenys (visų pirma duomenys apie išmetamų teršalų kiekį ir apie suvartojimą).

Visi pateikiami skaičiai turėtų būti nurodomi SI vienetais ar tais vienetais, kurie paprastai naudojami sektoriuje ir dėl kurių TDG susitarė įvadiniame posėdyje.

Visi duomenys, visų pirma į užpildomus šablonus įtraukta informacija, turėtų būti kruopščiai patikrinama ir tik tada pateikiama ETIPKB, siekiant užtikrinti išsamumą, taip pat nustatyti ir ištaisyti klaidas ir neatitiktis. ETIPKB neatsižvelgia į pateiktus šablonus, jei jie neišsamiai užpildyti ar jei juose yra per daug klaidų.

5.3.   Konfidencialumo klausimai

Dėl konfidencialios verslo informacijos ir neskelbtinos informacijos pagal konkurencijos teisės aktus paprastai nekyla problemų, nes informacijos mainai aprėpia duomenis apie išmetamus teršalus, kurie priskiriami viešajai sričiai, tą galima nustatyti remiantis Direktyvos 2010/75/ES 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB (12) 4 straipsniu.

Tačiau gali taip susiklostyti, kad konfidenciali verslo informacija ir neskelbtina informacija pagal konkurencijos teisės aktus būtų reikalinga ir (arba) naudinga ETIPKB atliekant vertinimus (pvz., kainų, gamybos masto).

Jeigu kokia nors ETIPKB pateikta informacija laikoma konfidenciali verslo informacija ir neskelbtina informacija pagal konkurencijos teisės aktus ir todėl ji neturėtų būti įtraukiama į GPGBID, ši informacijos ypatybė turėtų būti aiškiai nurodoma informaciją perduodant ir pateikiama konfidencialumo ir (arba) neskelbtinumo priežastis ir (arba) pagrindimas.

Konfidenciali verslo informacija ir neskelbtina informacija pagal konkurencijos teisės aktus neįtraukiama į GPGBID, nebent ši informacija svarbi rengiant GPGB išvadas ir informacijos pateikėjas, iš anksto taip pat patikrinęs atitiktį konkurencijos teisės aktams, suteikia ETIPKB specialų leidimą įtraukti informaciją į GPGB.

Tvarkant konfidencialius ir (arba) neskelbtinus duomenis geriausio prieinamo gamybos būdo informaciniame dokumente galima rinktis keletą būdų, pvz., informaciją stambinti arba nenurodyti jos kilmės. Tai gali daryti ETIPKB, jeigu būtina, kuriam padeda informacijos pateikėjas.

Šablono rengimas (žr. 4.6.2.2 ir 5.4 skirsnius) – tinkamas metas išsamiai aptarti, kuri informacija yra reikalinga, apibrėžti prašomų duomenų saugumo lygį (jeigu jis taikomas) ir praktines priemones, taikytinas tvarkant galimai konfidencialią verslo informaciją, neskelbtiną informaciją pagal konkurencijos teisės aktus, interesų konfliktus ir susijusius klausimus ir šiuo tikslu taikyti įvadiniame posėdyje aptartas procedūras.

5.4.   GPGBID skyriams „Metodai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant GPGB“ ir „Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados“ būtini aplinkosauginio veiksmingumo ir darbiniai duomenys

5.4.1.   Bendroji informacija apie aplinkosauginio veiksmingumo ir darbinius duomenis

Šiame skirsnyje aptariamas aplinkosauginis veiksmingumas ir darbiniai duomenys. Tačiau siekiant parengti, persvarstyti ir, jei reikia, atnaujinti GPGB išvadas, GPGBID nurodomi visi nagrinėtini metodai priimant sprendimą dėl GPGB laikantis standartinės 2.3.7 skirsnyje nustatytos struktūros, jei nurodomi kiti rengiant GPGB išvadas reikalingi duomenys (visų pirma ekonominio pobūdžio, poveikio įvairioms aplinkos terpėms ir techniniai duomenys).

Galima parengti bendrąjį klausimyną, tačiau jis gali būti taikomas tik tam tikriems pagrindiniams klausimams, o ne išsamiai techninei informacijai – kol kas nėra susitarta dėl duomenų rinkimo bendrojo šablono, o atsižvelgiant į veiklos, kuriai taikoma Direktyva 2010/75/ES, įvairovę galima parengti tik pagrindinį bendrą šabloną. Todėl TDG įvadiniame posėdyje turėtų būti apsispręsta dėl sektoriui skirto šablono formos ir jo kito turinio (žr. 4.6.2.2 ir 5.5 skirsnius).

Tačiau pagrindiniai aplinkosauginio veiksmingumo ir darbinių duomenų, kuriuos į šabloną būtų privaloma įtraukti renkant konkrečius duomenis apie gamyklą ar įrenginį, tipai apibrėžti tolesniuose skirsniuose.

5.4.2.   Naudojimas

5.4.2.1.   Bendro pobūdžio informacija apie naudojimą

Į pateiktą informaciją turėtų būti įtraukti duomenys apie žaliavos ir pagalbinių medžiagų ir (arba) pirminių žaliavų, vandens ir energijos naudojimą susijusiuose procesuose.

5.4.2.2.   Žaliavų ir pagalbinių medžiagų ir (arba) pirminių žaliavų naudojimas

Informaciją, kiek ji susijusi su atitinkama veikla, turėtų sudaryti tokie duomenys:

1)

naudojamų žaliavų ir pagalbinių medžiagų ir (arba) pirminių žaliavų kiekis (įskaitant antrines ir (arba) panaudotas medžiagas) ir sudėtis;

2)

nuoroda apie naudojamus metodus (įskaitant naudojamą technologiją ir įrenginių projektavimo, statybos, techninės priežiūros, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimą), siekiant padidinti išteklių naudojimo veiksmingumą.

5.4.2.3.   Vandens naudojimas

Pateiktoje informacijoje aušinimo vanduo turėtų būti skiriamas nuo gamybinio vandens ir nurodoma, ar vanduo naudojamas pakartotinai, ir, jeigu naudojamas, – koks kiekis naudojamas pakartotinai. Į duomenis ir (arba) informaciją turėtų būti įtraukti toliau nurodyti elementai, jeigu jie susiję su atitinkama veikla.

1.

Informacija apie naudojamo vandens kilmę ir apie gaunamą vandenį (pvz., pavadinimas, tipas – lietaus vanduo, paviršinis vanduo, t. y. ežero, upės, upelio, jūros, ar požeminis vanduo; jeigu reikia, taip pat temperatūra, srautas, kokybė).

2.

Nurodoma, ar tiekiamas vanduo gamybos vietoje yra apdorojamas ir kokio tipo apdorojimas taikomas (pvz., gėlinimas, filtravimas).

3.

Nurodomi taikomi sunaudojamo vandens kiekio mažinimo metodai (įskaitant naudojamą technologiją ir įrenginių projektavimo, statybos, techninės priežiūros, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo būdą). Jeigu taikant sunaudojamo vandens kiekio mažinimo priemones susidaro aukštesnės koncentracijos nuotekų, ši ypatybė turi būti nurodoma ir išvardijamos priemonės, kurių imamasi siekiant sumažinti aukštesnės koncentracijos nuotekų poveikį aplinkai.

5.4.2.4.   Energijos naudojimas

Informaciją, kiek ji susijusi su atitinkama veikla, turėtų sudaryti tokie duomenys:

1.

Žaliavos

i)

Naudojamo kuro ir (arba) energijos tipas ir kiekis (pvz., mazutas, suskystintosios naftos dujos, gamtinės dujos, garai, elektros energija, atliekos, biodujos, biokuras ar kaip kuras naudojama biomasė), įskaitant aušinimo ir technologines dujas (pvz., N2, O2). Jeigu naudojami garai, nurodoma jų temperatūra ir slėgis.

ii)

Sunaudojamas kuro ir (arba) energijos kiekis (kiekvieno tipo); atskirai nurodoma šiluminė ir elektros energija.

2.

Produkcija

i)

Ar pagaminama energijos (pvz., elektros energijos gamyba) ir kiek jos pagaminama. Jeigu pagaminama garų, nurodoma jų temperatūra ir slėgis.

ii)

Ar energija yra parduodama ar šiluminė energija naudojama gamybos vietoje ir ar ji naudojama ne gamybos vietoje (pvz., centralizuotam šildymui).

3.

Kita

i)

Ar energija yra atgaunama ir kurioje įrenginio dalyje, kokios formos ir kiek jos atgaunama.

ii)

Ar vyksta egzoterminės reakcijos ir kurioje įrenginio dalyje bei kiek išsiskiria šilumos.

iii)

Kurioje įrenginio dalyje patiriami šilumos nuostoliai ir koks jų dydis.

iv)

Ar naudojama lyginamoji energijos analizė pagal atskaitos tašką.

Pateikiant energijos sunaudojimo ir (arba) jos naudojimo veiksmingumo vertę, turėtų būti nurodomos sistemos ribos (įskaitant gamyklos dalis) ir etaloninės sąlygos.

Energijos duomenys turėtų būti pateikiami kWh ar MJ produkto masės vienetui (ar žaliavos masės vienetui) nurodant, ar nustatant šias vertes taikytos grynoji ar bendroji šilumingumo vertės.

Renkant ir pateikiant duomenis apie energiją turėtų būti atsižvelgiama į geriausio prieinamo gamybos būdo informacinį dokumentą dėl energijos naudojimo veiksmingumo.

5.4.3.   Į vandenį išmetami teršalai

Pateiktoje informacijoje turėtų būti atskirai nurodomas aušinimo vanduo ir gamybinis vanduo, taip pat nurodoma, ar vanduo naudojamas pakartotinai, ir, jeigu naudojamas, nurodomas pakartotinai naudojamo vandens kiekis. Į duomenis ir (arba) informaciją turėtų būti įtraukti toliau nurodyti elementai, jeigu jie susiję su atitinkama veikla.

1.

Išleistų gamybinių nuotekų kiekis ir srautas, taip pat nurodymas, ar išskirtinis išmetimas yra įtrauktas.

2.

Išleidžiamo gamybinio vandens šaltinių (pvz., įrenginių procesai) nurodymas.

3.

Išleidžiamo aušinimo vandens kiekis, srautas ir temperatūra.

4.

Ar lietaus vanduo yra surenkamas ir apdorojamas įrenginyje, ir kiek jo surenkama.

5.

Ar iš kitų gamyklų patenkančios nuotekos (įskaitant miesto nuotekas) yra apdorojamos įrenginiuose ir koks jų kiekis apdorojamas.

6.

Koks išmetamų teršalų kiekis (nurodomas kaip koncentracija ir (arba) (konkretus) kiekis, jeigu tai susiję (13) (žr. 3.3.1 skirsnį)) kiekviename nagrinėjamame nuotekų sraute ir ar nuotekos išleidžiamos tiesiogiai ar netiesiogiai į nuotekų priimtuvą. Informacijoje taip pat turi būti nurodoma, ar įtrauktos neįprastos eksploatavimo sąlygos (pvz., paleidimo ir išjungimo operacijos, nuotėkis, triktys, momentiniai išsijungimai ir visiškas operacijų nutraukimas). Ši informacija turėtų būti pateikiama kartu su atitinkama 5.4.7 skirsnyje išvardyta bendrąja informacija.

7.

Nurodymas, ar įrenginio nuotekos valomos gamybos vietoje ar už jos ribų esančiais nuotekų valdymo įrenginiais (pvz., miesto ar centriniais visos gamybos vietos).

8.

Nurodomi naudojami metodai (įskaitant taikomą technologiją ir įrenginio projektavimo, jo statybos, techninės priežiūros, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo būdą), kuriais siekiama užkirsti kelią teršalų išmetimui į vandenį ir, jeigu šito neįmanoma užtikrinti, sumažinti jų išmetimą.

9.

Teršalo (-ų) kiekis dar netaikius (taršos mažinimo) metodo (-ų) ir jų kiekis užbaigus taikyti šį metodą, siekiant nustatyti mažinimo veiksmingumą.

10.

Informacija apie sąlygas ir (arba) aplinkybes, trukdančias naudoti (taršos mažinimo) pajėgumus visu pajėgumu ir (arba) skatinančias visiškai ar iš dalies apeiti (taršos mažinimo) metodą ir priemones, kurių imamasi siekiant atkurti visišką (taršos mažinimo) pajėgumą.

5.4.4.   Į atmosferą išmetami teršalai

Į pateiktus duomenis ir (arba) informaciją turėtų būti įtraukti toliau nurodyti elementai, jeigu jie susiję su atitinkamu sektoriumi.

1.

Išmetamų teršalų kiekis (nurodomas kaip koncentracija ir (arba) (konkretus) kiekis, jeigu žinoma; žr. 3.3.1 skirsnį), atskirai nurodant iš visų tipų vamzdžių (pvz., dūmtraukių) išmetamus teršalus ir ne iš vamzdžių (pvz., iš pasklidųjų šaltinių ir nevaldomus teršalus) išmetamų teršalų kiekius, taip pat ar įtraukti neįprastomis sąlygomis (paleidimo ir išjungimo operacijos, nuotėkiai, triktys, momentiniai išsijungimai ir visiškas operacijų nutraukimas) išmetami teršalai. Pateikiant konkrečius apkrovos duomenis, nurodytas produktas turėtų būti aiškiai apibrėžtas. Ši informacija turėtų būti pateikiama kartu su atitinkama 5.4.7 skirsnyje išvardyta bendrąja informacija.

2.

Nurodoma, ar dujiniai teršalai apdorojami centriniame išmetamųjų dujų valymo įrenginyje, kuris yra gamybos vietoje ar už jos ribų.

3.

Iš pasklidųjų šaltinių ir (arba) nevaldomųjų teršalų ir iš dūmtraukių išmetamų teršalų šaltinių išmetamų teršalų šaltinių (pvz., blokų procesų) nurodymas.

4.

Kūryklų dujų debitas.

5.

Etaloninės sąlygos (pvz., duomenys apie koncentraciją, susiję su sausomis išmetamomis dujomis (jeigu nėra susiję, tai turi būti nurodyta) ir pateikiamas etaloninis deguonies kiekis, jeigu taikoma).

6.

Nurodomi taikomi metodai (įskaitant taikomą technologiją ir įrenginio projektavimo, jo statybos, techninės priežiūros, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo būdą), kuriais siekiama užkirsti kelią teršalų išmetimui į atmosferą ir, jeigu šito neįmanoma užtikrinti, sumažinti jų išmetimą.

7.

Teršalo (-ų) kiekis dar netaikius (taršos mažinimo) metodo (-ų) ir jų kiekis užbaigus taikyti šį metodą, siekiant nustatyti mažinimo veiksmingumą.

8.

Informacija apie sąlygas ir (arba) aplinkybes, trukdančias naudoti (taršos mažinimo) pajėgumus visu pajėgumu ir (arba) skatinančias visiškai ar iš dalies apeiti (taršos mažinimo) metodą ir priemones, kurių imamasi siekiant atkurti visišką (taršos mažinimo) pajėgumą.

5.4.5.   Liekanos ir (arba) atliekos

Į pateiktą informaciją turėtų būti įtraukti toliau nurodyti elementai, jeigu jie susiję su atitinkamu sektoriumi.

1.

Vykdant veiklą generuotų ir (arba) sukurtų atliekų ir (arba) liekanų (pvz., dumblo) tipas (-ai) ir kiekis.

2.

Vykdant veiklą generuotų ir (arba) sukurtų atliekų ir (arba) liekanų (fizinės ir (arba) cheminės) charakteristikos (pvz., metalų kiekis, vidutinis sausųjų medžiagų kiekis).

3.

Organinių ir neorganinių šalinamų liekanų ir (arba) atliekų savitasis svoris ir gamybos vietoje ar už jos ribų perdirbamas ir (arba) pakartotinai naudojamas savitasis svoris.

4.

Nurodomi taikomi metodai (įskaitant taikomą technologiją ir įrenginių projektavimo, jų statybos, techninės priežiūros, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo būdą), kuriais siekiama užkirsti kelią liekanų ir (arba) atliekų susidarymui arba, jeigu šito neįmanoma užtikrinti, sumažinti susidarančių liekanų ir (arba) atliekų kiekį.

5.4.6.   Kita informacija

Su pateiktais duomenimis apie aplinkosauginį veiksmingumą ir darbiniais duomenimis turėtų būti nurodoma visa bendro pobūdžio informacija, pvz., jeigu taikoma:

1)

įrenginio sumontavimo ir jo eksploatavimo nutraukimo metai ir esminių pertvarkymų pobūdis ir data;

2)

gamybos procesų tipas, katalizatoriai, naudojama proceso įranga (pvz., valcavimo staklynas, šilumokaitis ir krosnis);

3)

pagrindinės eksploatacinės proceso sąlygos (pvz., tolydusis ar periodinis procesas, pasikartojantys įvykiai, pvz., krosnies nuodegų šalinimas, katalizatoriaus regeneracija, gamybinės įrangos išnaudojimas, gamybos proceso temperatūra);

4)

skirtingi gaminamų produktų tipai ir tai, kokią įtaką jų kokybė ir (arba) sudėtis gali turėti sunaudojamų žaliavų ir (arba) išmetamų teršalų kiekiui;

5)

priemonės, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią taršai arba, jeigu šito padaryti neįmanoma, sumažinti taršą neįprastomis eksploatavimo sąlygomis (paleidimo ir išjungimo operacijos, nuotėkiai, triktys, momentiniai išsijungimai ir visiškas operacijų nutraukimas);

6)

priemonės, kurių imtasi siekiant sumažinti incidento ir (arba) avarijos poveikio aplinkai tikimybę (dažnumą).

5.4.7.   Su duomenimis apie išmetamą teršalų kiekį pateiktina bendroji informacija

5.4.7.1.   Bendrieji dalykai

Kartu su stebimo parametro verte ir matavimo vienetu duomenyse apie išmetamą teršalų kiekį turėtų būti nurodyta, jeigu taikoma:

1)

teršalų išmetimo šaltinis (pvz., reaktorius, krosnis);

2)

išmetamų teršalų pobūdžio tipas (pvz., mažiausios ir (arba) didžiausios vertės, procentiliai ar grafikai, žr. 5.4.7.3 skirsnį).

5.4.7.2.   Stebėsena

Į išmetamo teršalų kiekio stebėsenos duomenis turėtų būti įtraukiami, jeigu taikoma:

1)

matavimo, mėginių ėmimo ir stebėjimo dažnumas;

2)

pateikiant duomenis taikytas vidurkio nustatymo laikotarpis (žr. toliau pateiktą išsamią informaciją);

3)

taikytas stebėjimo metodas (pvz., tiesioginis matavimas, netiesioginis matavimas, masės ir (arba) šilumos balansai, išmetamųjų teršalų faktoriai) ir naudoto (-ų) EN ir (arba) ISO (ar kito (-ų)) naudoto (-ų) stebėsenos standarto (-ų) nurodymas, įskaitant imčių ėmimo metodą ir pirminių imčių apdorojimą. Jeigu žinoma, nurodoma stebimo parametro aptikimo riba (AR) ir nustatymo riba (NR). Jeigu taikomas stebėsenos standartas nėra EN ir (arba) ISO standartas, tada pateikiamas šio standarto aprašymas;

4)

matavimo, mėginių ėmimo ir stebėjimo dažnumo nurodymas;

5)

informacija apie duomenų šaltinį, pvz., kas duomenis rinko, analizavo ir pateikė;

6)

ar duomenys buvo nustatyti įprastomis ar neįprastomis eksploatacinėmis sąlygomis (pvz., paleidimo ir (arba) išjungimo operacijos, reguliariai atliekama techninė priežiūra, išskirtinės sąlygos).

Pateikiant stebėsenos rezultatus, iškilus abejonėms, atliekant tiesioginius matavimus ir laikantis stebėsenos reikalavimų turėtų būti atsižvelgiama į Bendrųjų stebėsenos principų informacinį dokumentą.

5.4.7.3.   Išmetamųjų teršalų verčių vidurkiai, intervalai ir pasiskirstymas

Pateikiant išmetamųjų teršalų stebėjimo informaciją turėtų būti aiškiai nurodomas verčių nustatymo ir jų vidurkio nustatymo laikotarpis. Informacija neįprastomis eksploatacijos sąlygomis turėtų būti pateikiama atskirai.

Informacijos mainai turėtų aprėpti gamyklų ir (arba) įrenginių eksploatacinius parametrus ir išmetamųjų teršalų kiekius, išreikštus trumpalaikiais ir ilgalaikiais vidurkiais, jeigu reikia (žr. 1.1.1 skirsnį). Įvadiniame posėdyje (žr. 4.6.2.2 skirsnį) turėtų būti aptartas abiejų tipų informacijos prieinamumas, svarbumas, jos rinkimo galimumas ir vėlesnė analizė.

Jeigu į duomenų rinkinį įtraukiami ilgesnį laikotarpį (vieną ar kelerius metus) aprėpiantys trumpalaikiai vidurkiai (pvz., pusės valandos, valandos, dienos vidurkiai), tada vėliau galima apskaičiuoti trumpalaikius ir ilgalaikius vidurkius ir procentilius. Norint apibrėžti teršalų išmetimo pobūdį ir galimas didžiausias išmetamų teršalų vertes, kurios gali būti nustatomos, visų pirma būtinos ilguoju laikotarpiu (pvz., vienų ar dvejų metų) nustatytos kasdienių ar valandinių vidurkių kitimo intervalo ir pasiskirstymo funkcijos (pvz., didžiausias, vidutinis, standartinis nuokrypis nuo vietoje atliekamų matavimų).

Metiniais vidurkiais apskritai tinkamai ir nepriklausomai nuo vietinių sutrikimų ar trumpalaikių pokyčių apibūdinamas su procesu ir (arba) metodu susijęs aplinkosauginis veiksmingumas, nes šie vidurkiai aprėpia iš visų šaltinių įrenginio lygiu išmetamus teršalus ir visus metus nusistovinčias sąlygas, t. y. esant ganėtinai stabiliai būsenai. Metiniai vidurkiai taip pat naudingi atliekant su galimais metodais susijusią lyginamąją analizę. Pateikiant metinius vidurkius svarbu nurodyti, kaip jie buvo nustatyti ar apskaičiuoti (pvz., remiantis nenutrūkstamais ir vietoje atliktais matavimais ir, jeigu naudoti pastarieji, kiek jų atlikta) ir ar įtraukti neįprastomis eksploatacinėmis sąlygomis išmestų teršalų kiekiai.

5.5.   Kiekvienos techninės darbo grupės kompetencijai priskirti konkretūs klausimai

TDG, įsteigta siekiant parengti ar persvarstyti GPGBID, turėtų laikytis 5.4 skirsnyje nurodytų bendrųjų principų. Siekiant užtikrinti informacijos mainus, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, TDG nariai turėtų pateikti informaciją (visų pirma informaciją apie sunaudojimą ir išmetamų teršalų kiekį) bent jau veiklos, gamyklos ir įrenginio lygiu. TDG nustato, ar būtina rinktis aukštesnį pateikimo lygį (pvz., reaktorius, krosnis, agregato eksploatavimas, procesas). Tačiau galima naudoti sujungtus kelių gamyklų duomenis, siekiant parengti GPGBID 3 skyrių „Dabartiniai išmetamų teršalų ir išteklių suvartojimo kiekiai“.

Jeigu atliekamas GPGBID persvarstymas, TDG nariai savo pageidavimų sąraše turėtų siūlyti su sektoriumi susijusių duomenų, kurie turėtų būti renkami siekiant persvarstyti atitinkamą GPGBID, tipą ir formą. Į įvadiniam posėdžiui ETIPKB parengtą aiškinamąjį dokumentą turėtų būti įtraukti TDG pasiūlymai ir nurodyti konkretūs pasiūlymai dėl konkrečiam sektoriui skirto duomenų rinkimo šablono ir dėl diskusijų, kurios turėtų būti rengiamos dėl rinktinų ir pateiktinų duomenų tipo ir formos.

Įvadiniame posėdyje TDG turėtų nuspręsti, ar šiose gairėse nustatytus bendruosius duomenų rinkimo principus atitinkamo GPGBID atžvilgiu reikėtų papildyti konkrečiam sektoriui būdingais aspektais.

Laikydamasi 5.2 skirsnyje nustatytų pagrindinių principų TDG turėtų aptarti ir parengti konkretaus sektoriaus informacijos, kuri pateiktina ETIPKB, rinkimo ir teikimo šabloną (-us). Atsižvelgdama į turimus duomenis, matavimo vienetus ir etalonines gamintojų nustatytas sąlygas TDG visų pirmiausia turėtų nustatyti naudotinų ir (arba) pateiktinų duomenų tipą, vidurkius, intervalus, pasiskirstymą, matavimo vienetus, etalonines sąlygas. Vienas iš įvadinio posėdžio tikslų – susitarti dėl šių klausimų ir todėl šiam dalykui turėtų būti skiriama pakankamai laiko.

Svarbu: rengiant šabloną (-us) turėtų būti pasirenkamas toks formatas, kad būtų patogu rinkti ir analizuoti duomenis, pvz., Excel, XML ar kitos statistikos priemonės. Pirmenybė turėtų būti teikiama klausimams su pasirenkamais atsakymais. Reikėtų riboti įtraukimą klausimų, į kuriuos pateikiami atviri atsakymai, nes tada tektų prašyti paaiškinimų dėl to, kad buvo naudoti nenuoseklūs terminai. Į šablonus turėtų būti įtraukiama galimybė paspartinti duomenų patvirtinimą. Šablonus galima patikrinti lankantis vietose, kad juos būtų įmanoma dar labiau patobulinti.

Įvadiniame posėdyje TDG turėtų apibrėžti duomenų rinkimo ir jų pateikimo ETIPKB tvarkaraštį (atsižvelgdama į 1.2.4 skirsnį „Tipinė GPGBID rengimo ir persvarstymo eiga“). Duomenys neturėtų būti pateikiami prieš pačią posėdžio pradžią, nes visai TDG būtų sunku atidžiai su jais susipažinti. Į informaciją, kuri pateikta po nustatyto (-ų) termino (-ų), gali būti neatsižvelgta (žr. taip pat 1.2.4 skirsnį).

Atsižvelgdama į koncentraciją ir surinktus (konkrečius) duomenis apie išmestą teršalų kiekį (jeigu turimi abiejų tipų duomenys, jie turėtų būti pateikti), išmetamų teršalų kiekio atžvilgiu TDG turėtų nuspręsti, ar rengiant taikytinas GPGB išvadas naudotini vieno ar abiejų tipų duomenys.

Rengiant GPGBID gali būti naudingi duomenys apie koncentraciją ir konkrečią apkrovą.

Konkretus išmetamų teršalų kiekis (pvz., išmestų teršalų masė, palyginti su pagaminto produkto mase) suteikia galimybę įrenginių aplinkosauginį veiksmingumą palyginti neatsižvelgiant į skirtingus jų gamybos mastus, be to, jiems įtakos neturi maišymas ar skiedimas.

Koncentracija (kartu nurodant etalonines sąlygas ir vidurkio nustatymo laikotarpius) paprastai suteikia daugiau informacijos apie pavienių procesų ar įrenginių operacijų trumpalaikius veiklos parametrus ir todėl gali atskleisti kintamąsias ir didžiausias išmetamo teršalų kiekio vertes. Jas taikant aplinkosauginį veiksmingumą taip pat galima nustatyti bet kuriuo reikiamu momentu. Jas derinant su duomenimis apie srautą, aplinkosauginį veiksmingumą įmanoma nustatyti bet kuriuo reikiamu momentu. Jeigu taikomi nenutrūkstamieji matavimai, koncentraciją galima naudoti pateikiant informaciją apie ilgesnio laikotarpio (pvz., metų trukmės) eksploatacinius parametrus.

6   SKYRIUS

GPGBID rengimo ir persvarstymo kokybės užtikrinimas

GPGBID rengimo ar jo persvarstymo proceso kokybės užtikrinimas iš esmė priklauso nuo šiame dokumente nurodytų gairių reikalavimų vykdymo, visų pirma dėl GPGBID turinio bei ribų ir duomenų rinkimo rengiant GPGB.

GPGBID kokybė priklauso nuo proceso dalyvių kokybės (aukšto lygio techninės kompetencijos ir dalyvavimo) ir nuo paties „Sevilijos proceso“ kokybės. Siekiant užtikrinti šią kokybę, tikimasi, kad valstybės narės, atitinkami sektoriai, aplinkos apsaugą skatinančios nevyriausybinės organizacijos ir Komisija taikys kokybės sistemą, kurią sudaro:

1)

aiškus įpareigojimų ir užduočių paskirstymo apibrėžimas;

2)

metodai ir procedūros;

3)

reikiamų išteklių skyrimas (visų pirma darbuotojų);

4)

vidinės kontrolės sistema, kurią taikant užtikrinamas nuolatinis gerinimas.

GPGBID kokybės užtikrinimas yra kasdieninė veikla, pagrįsta visų informacijos mainuose dalyvaujančiųjų asmeniniu įsipareigojimu. Apskritai surinkus informaciją kiekvienas pavienis TDG narys kaip pirmo lygio tikrintojas privalo prisiimti konkrečią atsakomybę, kad užtikrintų savo indėlio kokybę.

ETIPKB darbuotojai, kurie GPGBID rengia remdamiesi TDG parengtais dokumentais, yra antro lygio tikrintojai, kurie siekia užtikrinti pateiktos informacijos kokybę. ETIPKB veiklą vykdo kaip Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) Naujųjų technologijų tyrimų instituto (IPTS) padalinys. IPTS yra suteiktas ISO 9001 sertifikatas ir JRC veiklą vykdo laikydamasis Tarptautinių kontrolės standartų ir Komisijos pagrindinės sistemos, kuri nustatyta remiantis gerąja tarptautine patirtimi. Taikant šias priemones užtikrinamas ETIPKB gebėjimas atlikti savo užduotis.

Kokybės užtikrinimo procesas bus nuolat persvarstomas, forumo bus prašoma prisidėti prie šios veiklos.


(1)  Jei nenurodyta kitaip, žodis „skyrius“ reiškia šio priedo skyrių.

(2)  Jei nenurodyta kitaip, žodis „skirsnis“ reiškia šio priedo skirsnį.

(3)  Be to, Komisija gali nutarti parengti keletą gairių, kuriomis ilgainiui gali būti pakeisti kai kurie horizontalieji GPGBID.

(4)  OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

(5)  Taikomos konkurencijos teisės aktuose nustatytos sąlygos ir konfidencialios verslo informacijos apsauga, žr. 5.3 dalį.

(6)  Ir teršalų koncentracija, ir tam tikra apkrova (jei yra) arba duomenys, kurių reikia šiai informacijai gauti, įskaitant naudojamus stebėsenos metodus ir standartines sąlygas. Pateikiant konkrečius apkrovos duomenis, nurodytas produktas turėtų būti aiškiai apibrėžtas.

(7)  Žodžiu „galiojantis“ pateikiama nuoroda į metodą, apibrėžtą 4.6.2.3.2 dalyje.

(8)  Įskaitant ir naudotą technologiją, ir tai, kaip įmonė suprojektuota, pastatyta, prižiūrima, eksploatuojama ir kaip nutraukiamas jos eksploatavimas.

(9)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(10)  OL C 146, 2011 5 17, p. 3.

(11)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(12)  OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

(13)  Informacija apie kiekį (pvz., per metus išmestų teršalų masė) gali padėti pasirinkti prioritetinius veiksmus siekiant sumažinti teršalų kiekį.

1 priedėlis

DUOMENŲ KOKYBĖS VERTINIMO SISTEMA

Toliau pateikiama informacija paimta iš informacinio dokumento Taikomų metodikų ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms (2006 m. liepos mėn. priimto ECM informacinio dokumento 2.4.1 skirsnis).

Duomenų kokybės vertinimo sistemos naudojamos siekiant įvertintiems išmestų teršalų kiekiams suteikti kokybinį įvertintų duomenų patikimumo įvertį. Šis metodas buvo išplėstas ir pradėtas taikyti bendrajai duomenų kokybės vertinimo sistemai. Visiems surinktiems duomenims rekomenduojama taikyti šią duomenų kokybės vertinimo sistemą.

A.

Įvertis, pagrįstas dideliu kiekiu informacijos apie padėtį, kurią ši informacija tinkamai apibūdina, ir žinomos visos pagrindinės tos padėties sąlygos.

B.

Įvertis, pagrįstas dideliu kiekiu informacijos apie didesniąją dalį padėčių, kurias ši informacija tinkamai apibūdina, ir žinoma didesnioji tų padėčių sąlygų dalis.

C.

Įvertis, pagrįstas ribotu kiekiu informacijos apie padėtis, kurias ši informacija tinkamai apibūdina, ir žinoma tik tam tikra tų padėčių sąlygų dalis.

D.

Techniniu skaičiavimu, parengtu naudojantis labai mažu kiekiu informacijos apie vieną ar dvi padėtis, kurių žinomos tik tam tikros sąlygos, pagrįstas įvertis.

E.

Techninio pobūdžio sprendiniu, kuris padarytas remiantis tik prielaidomis, pagrįstas įvertis.

Nustatant GPGB tinkamiausi yra A arba B kokybės duomenys.

2 priedėlis

TIPINĖ GPGBID RENGIMO IR PERSVARSTYMO EIGA

Image