ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2012.059.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 59

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

55 tomas
2012m. kovo 1d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2012 m. vasario 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 173/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010, siekiant patikslinti ir supaprastinti tam tikras specifines aviacijos saugumo priemones ( 1 )

1

 

 

2012 m. vasario 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 174/2012, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

9

 

 

2012 m. vasario 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 175/2012, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2012 m. kovo 1 d.

11

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2012/131/ES

 

*

2011 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimas dėl įmokų į Interbev (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 4923)

14

 

 

2012/132/ES

 

*

2012 m. vasario 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl Sąjungos finansinio įnašo, skirto išlaidoms, patirtoms 2011 m. Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose taikant skubias kovos su paukščių gripu priemones, padengti (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 776)

34

 

 

2012/133/ES

 

*

2012 m. vasario 27 d. Europos Centrinio Banko sprendimas, kuriuo panaikinamas Sprendimas ECB/2010/3 dėl laikinų priemonių dėl Graikijos Vyriausybės išleistų arba garantuotų antrinę rinką turinčių skolos priemonių tinkamumo (ECB/2012/2)

36

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

1.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 59/1


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 173/2012

2012 m. vasario 29 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010, siekiant patikslinti ir supaprastinti tam tikras specifines aviacijos saugumo priemones

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (1), ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

iš patirties, įgytos įgyvendinant 2010 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 185/2010, kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti (2), paaiškėjo, kad būtina šiek tiek pakeisti tam tikrų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo sąlygas;

(2)

reikia patikslinti arba supaprastinti tam tikras specifines aviacijos saugumo priemones siekiant padidinti teisinį aiškumą, standartizuoti vienodą teisės aktų aiškinimą ir toliau užtikrinti kuo geresnį bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimą;

(3)

pakeitimų tikslas – įgyvendinti ribotą skaičių priemonių, susijusių su patekimo kontrole, stebėjimu ir patruliavimu, keleivių ir bagažo skyriuje vežamo bagažo patikrinimu, krovinių, pašto, orlaivio atsargų ir oro uosto atsargų saugumo kontrole, asmenų mokymu ir saugumo įranga;

(4)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 185/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Civilinės aviacijos saugumo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 97, 2008 4 9, p. 72.

(2)  OL L 55, 2010 3 5, p. 1.


PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

1.1.3.4 punktas pakeičiamas taip:

„1.1.3.4.

Tais atvejais, kai nepatikrinti asmenys ar keleiviai ir įgulos nariai, atvykstantys iš trečiųjų šalių, išskyrus 4-B priedėlyje išvardytas šalis, galėjo patekti į svarbiausias dalis, kuo skubiau atliekamas nuodugnus tų dalių, kurios galėjo būti užterštos, saugumo patikrinimas, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad jose nebūtų draudžiamų daiktų.

Laikoma, kad orlaiviai, kuriuose atliekamas orlaivio saugumo nuodugnus patikrinimas, 1 pastraipos nuostatas atitinka.

1 pastraipa netaikoma, kai į svarbiausias dalis buvo patekę asmenys, kuriems taikoma 1.3.2 dalis ir 4.1.1 dalies 7 punktas.

Kai keleiviai ir įgulos nariai atvyksta iš trečiųjų šalių, išskyrus 4-B priedėlyje išvardytas šalis, 1 pastraipa taikoma tik toms svarbiausioms dalims, į kurias patenka patikrintas bagažo skyriuje vežamas bagažas ir (arba) kuriomis naudojasi patikrinti išvykstantys keleiviai, kurie neišvyksta tuo pačiu orlaiviu kaip minėti keleiviai ir įgulos nariai.“

2.

1.2.2.2 punktas papildomas šia pastraipa:

„Į minėtas zonas taip pat gali būti leidžiama patekti, kai asmens tapatybė nustatoma atliekant biometrinių duomenų patikrinimą.“

3.

1.2.2.4 punktas papildomas šia pastraipa:

„Kai naudojamas biometrinis identifikavimas, atliekant patikrinimą užtikrinama, kad į riboto patekimo zonas norintis patekti asmuo turėtų vieną iš 1.2.2 dalies 2 punkte nurodytų leidimų ir kad šis leidimas būtų galiojantis ir neatšauktas.“

4.

Įrašomas 1.2.6.9 punktas:

„1.2.6.9.

Transporto priemonėms, naudojamoms tik kontroliuojamojoje zonoje ir neturinčioms leidimo važiuoti viešaisiais keliais, 1.2.6 dalies 2–8 punktai gali būti netaikomi, jei jos iš išorės aiškiai pažymėtos kaip tame oro uoste naudojamos transporto priemonės.“

5.

1.2.7.1 punkto c papunkčio pabaigoje įrašoma:

„ ; ir

d)

zonas tarp terminalo ar patekimo vietos ir orlaivio, kuriuo įgulos nariai atvyko arba išvyks.“

6.

1.5.2 punktas pakeičiamas taip:

„1.5.2.

Stebėjimo ir patruliavimo dažnumas ir būdai grindžiami rizikos vertinimu ir patvirtinami atitinkamos institucijos. Atsižvelgiama į:

a)

oro uosto dydį, įskaitant skrydžių skaičių ir pobūdį; ir

b)

oro uosto išdėstymą, visų pirma tarpusavio ryšį tarp oro uoste nustatytų zonų; ir

c)

stebėjimo ir patruliavimo būdų galimybes ir apribojimus.

Rizikos vertinimo dalys, susijusios su stebėjimo ir patruliavimo dažnumu ir būdais, paprašius, atitikties stebėsenos tikslais išdėstomos raštu.“

7.

4.1.3.4 punktas iš dalies keičiamas taip:

a)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

įsigyti kontroliuojamojoje zonoje už įlaipinimo talonų tikrinimo punkto esančiose prekyvietėse, kurioms pagal oro uosto saugumo programą taikomos patvirtintos saugumo procedūros, tačiau skystis, aerozolis arba gelis turi būti supakuotas saugiajame maišelyje, kurio pažeidimus galima nustatyti, su pakankamai aiškiais ženklais, jog skystis, aerozolis arba gelis buvo pirktas to oro uosto kontroliuojamojoje zonoje per praėjusias 24 valandas; arba“;

b)

e ir f punktai pakeičiami taip:

„e)

įsigyti kitame Sąjungos oro uoste, tačiau skystis, aerozolis arba gelis turi būti supakuotas saugiajame maišelyje, kurio pažeidimus galima nustatyti, su pakankamai aiškiais ženklais, jog skystis, aerozolis arba gelis buvo pirktas to oro uosto kontroliuojamojoje zonoje per praėjusias 24 valandas; arba

f)

įsigyti ES oro vežėjo orlaivyje, tačiau skystis, aerozolis arba gelis turi būti supakuotas saugiajame maišelyje, kurio pažeidimus galima nustatyti, su pakankamai aiškiais ženklais, jog skystis, aerozolis arba gelis buvo pirktas tame orlaivyje per praėjusias 24 valandas; arba“.

8.

5.3.3.2 punktas pakeičiamas taip:

„5.3.3.2.

Bagažo skyriuje vežamas bagažas, kuris tampa nelydimuoju bagažu dėl kitų aplinkybių, nei minimos 5.3.2 dalyje, iškraunamas iš orlaivio ir dar kartą patikrinamas prieš vėl jį pakraunant į orlaivį.“

9.

6.0.2 punktas pakeičiamas taip:

„6.0.2.

Draudžiamais daiktais krovinių ir pašto siuntose laikoma:

sumontuoti sprogstamieji ir padegamieji įtaisai, kurie vežami nesilaikant galiojančių saugos taisyklių.“

10.

6.0.3 punktas išbraukiamas.

11.

6.3.2.6 punktas pakeičiamas taip:

„6.3.2.6.

Dokumentai pateikiami atitinkamai institucijai patikrinti bet kuriuo metu prieš siuntą pakraunant į orlaivį ir vėliau visą skrydžio trukmę arba 24 valandas (iš šių dviejų pasirenkamas ilgesnis laikotarpis), ir juose turi būti tokia informacija:

a)

reguliuojamo subjekto unikalus raidinis skaitmeninis identifikavimo kodas, kurį jam suteikė atitinkama institucija;

b)

unikalus siuntos identifikavimo kodas, pavyzdžiui, oro transporto važtaraščio (vidinio arba pagrindinio) numeris;

c)

siuntos turinys, išskyrus 2012 m. balandžio 13 d. Komisijos sprendimo C(2010) 774 galutinis 6.2.3 dalies d ir e punktuose išvardytas siuntas (1);

d)

siuntos saugumo statusas, nurodant:

—   SPX– saugi gabenti keleiviniais, krovininiais ir pašto orlaiviais, arba

—   SCO– saugi gabenti tik krovininiais ir pašto orlaiviais, arba

—   SHR– saugi gabenti keleiviniais, krovininiais ir pašto orlaiviais pagal didelės rizikos reikalavimus;

e)

saugumo statuso suteikimo priežastis, nurodant:

KC – gauta iš žinomo siuntėjo, arba

AC – gauta iš patikimo siuntėjo, arba

taikytos patikrinimo priemonės ar metodai, arba

siuntos atleidimo nuo reikalavimo tikrinti priežastys;

f)

asmens, kuris suteikė saugumo statusą, vardas ir pavardė arba lygiaverčiai identifikavimo duomenys, saugumo statuso suteikimo data ir laikas;

g)

bet kurio reguliuojamo subjekto, kuris sutiko su kito reguliuojamo subjekto siuntai suteiktu saugumo statusu, atitinkamos institucijos suteiktas unikalus identifikavimo kodas.

12.

6.3.2.7 punktas pakeičiamas taip:

„Kai siuntos konsoliduojamos, reikalavimai pagal 6.3.2 dalies 5 ir 6 punktus laikomi įvykdytais, jeigu:

a)

siuntas konsoliduojantis reguliuojamas subjektas visą skrydžio (-ių) laiką arba 24 valandas (iš šių dviejų pasirenkamas ilgesnis laikotarpis) turi informaciją apie kiekvieną siuntą, kurios reikalaujama pagal 6.3.2 dalies 6 punkto a–g papunkčius; ir

b)

prie konsoliduotų siuntų pridėtuose dokumentuose pateikiamas reguliuojamo subjekto, kuris konsolidavo siuntas, unikalus raidinis skaitmeninis identifikavimo kodas, unikalus konsoliduotos siuntos identifikavimo kodas ir jos saugumo statusas.

a punkto nereikalaujama laikytis konsoliduojant siuntas, kurios nuolat tikrinamos arba kurių leidžiama netikrinti pagal Sprendimo C(2010) 774 6.2.3 dalies d ir e punktus, jei reguliuojamas subjektas suteikia konsoliduotai siuntai unikalų identifikavimo kodą ir nurodo saugumo statusą ir vienintelę priežastį, kodėl šis saugumo statusas suteiktas.“

13.

6.6.1.1 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

reguliuojamas subjektas, žinomas siuntėjas arba patikimas siuntėjas siuntas supakuoja arba užplombuoja, kad būtų aiškiai matomas bet koks pažeidimas; kai tai neįmanoma, imamasi alternatyvių apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinamas siuntos vientisumas; ir“.

14.

6.8.2.3 punkto pabaigoje įrašoma tokia pastraipa:

„Iki 2014 m. liepos mėn. į ES vežamų krovinių ar pašto saugumo statuso deklaracijas pagal 6.3.2 dalies 6 punkto d papunktį gali išduoti ACC3 arba oro vežėjas, atvykstantis iš trečiosios šalies, nurodytos 6-Fii priedėlyje; nuo 2014 m. liepos mėn. saugumo statuso deklaracijas šiuo tikslu taip pat gali išduoti reguliuojami subjektai, nurodyti 6.8.3 dalyje.“

15.

6-A priedėlio septinta įtrauka pakeičiama taip:

„—

(bendrovės pavadinimas) užtikrins, kad visi susiję darbuotojai būtų parengti pagal Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedo 11 skyrių ir žinotų savo atsakomybę už saugumą pagal bendrovės saugumo programą, ir“.

16.

6-D priedėlyje po antraštės „Draudžiami daiktai“ įrašytas antras sakinys išbraukiamas.

17.

6-E priedėlis pakeičiamas taip:

6-E PRIEDĖLIS

VEŽĖJO PAREIŠKIMAS

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir jo įgyvendinamuosius aktus

aš patvirtinu, kad paimant, vežant, sandėliuojant ir pristatant oro transportu vežamus krovinius arba paštą, kurių saugumo kontrolė atlikta (reguliuojamo subjekto / oro vežėjo, taikančio saugumo kontrolės priemones kroviniams ir paštui, / žinomo siuntėjo / patikimo siuntėjo pavadinimas vardu), bus laikomasi šių saugumo procedūrų:

visi darbuotojai, kurie veža tokius oro transportu vežamus krovinius arba oro paštą, bus baigę bendrąjį saugumo mokymo kursą pagal Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedo 11.2.7 dalį,

bus patikrintas visų samdomų darbuotojų, galinčių patekti prie tokių oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto, sąžiningumas. Toks patikrinimas apima bent tapatybės patikrinimą (jei įmanoma, pagal tapatybės kortelę su nuotrauka, vairuotojo pažymėjimą arba pasą) ir gyvenimo aprašymo ir (arba) pateiktų rekomendacijų patikrinimą,

transporto priemonių krovinių skyriai bus užplombuoti arba užrakinti. Transporto priemonės, kurių krovinių skyrius brezentinis, bus apsaugotos naudojant TIR virves. Žemos platformos sunkvežimių pakrovimo vietos gabenant oro transportu vežamus krovinius bus stebimos,

prieš pat pakrovimą krovinių skyrius bus apieškotas ir po šio apieškojimo nustatyta padėtis bus išlaikyta, kol transporto priemonė bus baigta krauti,

kiekvienas vairuotojas turės tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą arba nacionalinių valdžios institucijų išduotą arba jų pripažįstamą kitokį dokumentą su nuotrauka,

nuo krovinio paėmimo iki jo pristatymo vairuotojai neplanuotai niekur nesustos. Tais atvejais, kai toks sustojimas bus neišvengiamas, vairuotojas grįžęs patikrins krovinio saugumą ir ar nepažeisti užraktai ir (arba) plombos. Jei vairuotojas pastebės kokių nors pažeidimo požymių, jis informuos savo vadovą, ir oro transportu vežamas krovinys arba paštas nebus pristatytas apie tai nepranešus pristatymo metu,

subrangos sutartys su trečiąja šalimi dėl vežimo nebus sudaromos, išskyrus tuos atvejus, kai trečioji šalis taip pat yra pasirašiusi vežimo sutartį su (tas pats pavadinimas kaip ir pirmiau nurodyto reguliuojamo subjekto / žinomo siuntėjo / patikimo siuntėjo arba atitinkamos institucijos, kuri patvirtino arba atestavo vežėją), ir

subrangos sutartys dėl kitų paslaugų (pvz., sandėliavimo) nebus sudaromos su jokia kita šalimi, išskyrus reguliuojamą subjektą arba subjektą, kurį atitinkama institucija atestavo arba patvirtino ir įtraukė į tokių paslaugų teikėjų sąrašą.

Aš prisiimu visą atsakomybę už šį pareiškimą.

Vardas, pavardė:

Pareigos bendrovėje:

Bendrovės pavadinimas ir adresas:

Data:

Parašas:“

18.

Įrašomas 8.0.4 punktas:

„8.0.4.

Draudžiamų daiktų orlaivio atsargose sąrašas toks pat, koks pateiktas 4-C priedėlyje.“

19.

8.1.4.2 punktas pakeičiamas taip:

„8.1.4.2.

Kad būtų paskirtas žinomu tiekėju, subjektas kiekvienai bendrovei, kuriai tiekia orlaivio atsargas, pateikia „Žinomo orlaivio atsargų tiekėjo įsipareigojimų pareiškimą“, pateiktą 8-B priedėlyje. Šį pareiškimą pasirašo teisinis atstovas.

Pasirašytą pareiškimą bendrovė, kuriai žinomas tiekėjas tiekia orlaivio atsargas, saugo kaip patvirtinimo priemonę.“

20.

8.1.5 punktas pakeičiamas taip:

„8.1.5.   Oro vežėjo, reguliuojamo tiekėjo ir žinomo tiekėjo vykdoma saugumo kontrolė

8.1.5.1.

Oro vežėjas, reguliuojamas orlaivio atsargų tiekėjas ir žinomas orlaivio atsargų tiekėjas:

a)

paskiria už saugumą atsakingą bendrovės pareigūną; ir

b)

užtikrina, kad asmenys, galintys patekti prie orlaivio atsargų, prieš gaudami tokią teisę baigtų bendrąjį saugumo mokymo kursą pagal 11.2.7 dalį; ir

c)

imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias nesankcionuotai patekti į jo patalpas ir prie orlaivio atsargų; ir

d)

pagrįstai užtikrina, kad orlaivio atsargose nebūtų paslėpta draudžiamų daiktų; ir

e)

visoms transporto priemonėms ir (arba) konteineriams, kuriuose vežamos orlaivio atsargos, naudoja plombas, kurių pažeidimas būtų aiškiai matomas, arba užtikrina tų priemonių ir (arba) konteinerių fizinę apsaugą.

e punktas netaikomas vežant kontroliuojamojoje zonoje.

8.1.5.2.

Jei žinomas tiekėjas atsargoms vežti pasitelkia kitą bendrovę, kuri nėra oro vežėjui ar reguliuojamam tiekėjui žinomas tiekėjas, žinomas tiekėjas užtikrina, kad būtų imtasi visų 8.1.5 dalies 1 punkte išvardytų saugumo kontrolės priemonių.

8.1.5.3.

Saugumo kontrolei, kurią vykdo oro vežėjas ir reguliuojamas tiekėjas, taip pat taikomos papildomos atskiro Komisijos sprendimo nuostatos.“

21.

8-A priedėlio septinta įtrauka pakeičiama taip:

„—

(bendrovės pavadinimas) užtikrins, kad visi susiję darbuotojai būtų parengti pagal Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedo 11 skyrių ir žinotų savo atsakomybę už saugumą pagal bendrovės saugumo programą, ir“.

22.

8-B PRIEDĖLIS pakeičiamas taip:

8-B PRIEDĖLIS

ŽINOMO ORLAIVIO ATSARGŲ TIEKĖJO

ĮSIPAREIGOJIMŲ PAREIŠKIMAS

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir jo įgyvendinamuosius aktus

aš pareiškiu, kad:

(bendrovės pavadinimas)

a)

paskirs už saugumą atsakingą bendrovės pareigūną; ir

b)

užtikrins, kad asmenys, galintys patekti prie orlaivio atsargų, prieš gaudami tokią teisę baigtų bendrąjį saugumo mokymo kursą pagal Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedo 11.2.7 dalį; ir

c)

imsis priemonių, kad būtų užkirstas kelias nesankcionuotai patekti į jo patalpas ir prie orlaivio atsargų; ir

d)

pagrįstai užtikrins, kad orlaivio atsargose nebūtų paslėpta draudžiamų daiktų; ir

e)

visoms transporto priemonėms ir (arba) konteineriams, kuriuose vežamos orlaivio atsargos, naudos plombas, kurių pažeidimas būtų aiškiai matomas, arba užtikrins tų priemonių ir (arba) konteinerių fizinę apsaugą (šis punktas netaikomas vežant kontroliuojamojoje zonoje).

Kai atsargoms vežti pasitelkiama kita bendrovė, kuri nėra oro vežėjui arba reguliuojamam tiekėjui žinomas tiekėjas, (bendrovės pavadinimas) užtikrins, kad būtų imtasi visų pirmiau išvardytų saugumo kontrolės priemonių.

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, (bendrovės pavadinimas) prireikus visapusiškai bendradarbiaus atliekant visus patikrinimus ir pateiks visus inspektorių prašomus dokumentus,

(bendrovės pavadinimas) informuos (oro vežėjas arba reguliuojamas tiekėjas, kuriam ji tiekia orlaivio atsargas) apie visus didelius saugumo pažeidimus ir visas įtartinas aplinkybes, kurios gali būti susijusios su orlaivio atsargomis, visų pirma apie visus bandymus atsargose paslėpti draudžiamus daiktus,

(bendrovės pavadinimas) užtikrins, kad visi susiję darbuotojai būtų parengti pagal Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedo 11 skyrių ir žinotų savo atsakomybę už saugumą, ir

(bendrovės pavadinimas) informuos (oro vežėjas arba reguliuojamas tiekėjas, kuriam ji tiekia orlaivio atsargas), jei ji:

a)

nuspręs baigti veiklą; arba

b)

nebegalės laikytis atitinkamų ES teisės aktų reikalavimų.

Aš prisiimu visą atsakomybę už šį pareiškimą.

Teisinis atstovas

Vardas, pavardė:

Data:

Parašas:“

23.

Įrašomas 9.0.4 punktas:

„9.0.4.

Draudžiamų daiktų oro uosto atsargose sąrašas toks pat, koks pateiktas 4-C priedėlyje.“

24.

9.1.1.1 punktas pakeičiamas taip:

„9.1.1.1.

Prieš leidžiant įnešti oro uosto atsargas į riboto patekimo zonas jos patikrinamos, išskyrus tuos atvejus, kai:

a)

reikalaujamą atsargų saugumo kontrolę atliko oro uosto operatorius, kuris pristato jas į savo oro uostą, ir atsargos buvo saugomos nuo nesankcionuoto poveikio nuo tos kontrolės atlikimo iki pristatymo į riboto patekimo zoną; arba

b)

reikalaujamą atsargų saugumo kontrolę atliko žinomas tiekėjas, ir atsargos buvo saugomos nuo nesankcionuoto poveikio nuo tos kontrolės atlikimo iki pristatymo į riboto pateikimo zoną.“

25.

9.1.3.2 punktas pakeičiamas taip:

„9.1.3.2.

Kad būtų paskirtas žinomu tiekėju, subjektas oro uosto operatoriui pateikia „Žinomo oro uosto atsargų tiekėjo įsipareigojimų pareiškimą“, pateiktą 9-A priedėlyje. Šį pareiškimą pasirašo teisinis atstovas.

Pasirašytą pareiškimą oro uosto operatorius saugo kaip patvirtinimo priemonę.“

26.

9.1.4 punktas pakeičiamas taip:

„9.1.4.   Žinomo tiekėjo arba oro uosto operatoriaus vykdoma saugumo kontrolė

Žinomas oro uosto atsargų tiekėjas arba oro uosto operatorius, pristatantis oro uosto atsargas į riboto patekimo zoną:

a)

paskiria už saugumą atsakingą bendrovės pareigūną; ir

b)

užtikrina, kad asmenys, galintys patekti prie oro uosto atsargų, prieš gaudami tokią teisę baigtų bendrąjį saugumo mokymo kursą pagal 11.2.7 dalį; ir

c)

imasi priemonių, kad užkirstų kelią nesankcionuotai patekti į jo patalpas ir prie oro uosto atsargų; ir

d)

pagrįstai užtikrina, kad oro uosto atsargose nebūtų paslėpta draudžiamų daiktų; ir

e)

visoms transporto priemonėms ir (arba) konteineriams, kuriuose vežamos oro uosto atsargos, naudoja plombas, kurių pažeidimas būtų aiškiai matomas, arba užtikrina tų priemonių ir (arba) konteinerių fizinę apsaugą.

e punktas netaikomas vežant kontroliuojamojoje zonoje.

Jei žinomas tiekėjas atsargoms į oro uostą vežti pasitelkia kitą bendrovę, kuri nėra oro uosto operatoriui žinomas tiekėjas, žinomas tiekėjas užtikrina, kad būtų imtasi visų šioje dalyje išvardytų saugumo kontrolės priemonių.“

27.

9-A priedėlis pakeičiamas taip:

9-A PRIEDĖLIS

ŽINOMO ORO UOSTO ATSARGŲ TIEKĖJO

ĮSIPAREIGOJIMŲ PAREIŠKIMAS

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir jo įgyvendinamuosius aktus

aš pareiškiu, kad:

(bendrovės pavadinimas)

a)

paskirs už saugumą atsakingą bendrovės pareigūną; ir

b)

užtikrins, kad asmenys, galintys patekti prie oro uosto atsargų, prieš gaudami tokią teisę baigtų bendrąjį saugumo mokymo kursą pagal Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedo 11.2.7 dalį; ir

c)

imsis priemonių, kad užkirstų kelią nesankcionuotai patekti į jo patalpas ir prie oro uosto atsargų; ir

d)

pagrįstai užtikrins, kad oro uosto atsargose nebūtų paslėpta draudžiamų daiktų; ir

e)

visoms transporto priemonėms ir (arba) konteineriams, kuriuose vežamos oro uosto atsargos, naudos plombas, kurių pažeidimas būtų aiškiai matomas, arba užtikrins tų priemonių ir (arba) konteinerių fizinę apsaugą (šis punktas netaikomas vežant kontroliuojamojoje zonoje).

Kai atsargoms vežti pasitelkiama kita bendrovė, kuri nėra oro uosto operatoriui žinomas tiekėjas, (bendrovės pavadinimas) užtikrins, kad būtų imtasi visų pirmiau išvardytų saugumo kontrolės priemonių.

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, (bendrovės pavadinimas) prireikus visapusiškai bendradarbiaus atliekant visus patikrinimus ir pateiks visus inspektorių prašomus dokumentus,

(bendrovės pavadinimas) informuos (oro uosto operatorius) apie visus didelius saugumo pažeidimus ir visas įtartinas aplinkybes, kurios gali būti susijusios su oro uosto atsargomis, visų pirma apie visus bandymus atsargose paslėpti draudžiamus daiktus,

(bendrovės pavadinimas) užtikrins, kad visi susiję darbuotojai būtų parengti pagal Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedo 11 skyrių ir žinotų savo atsakomybę už saugumą, ir

(bendrovės pavadinimas) informuos (oro uosto operatorius), jei ji:

a)

nuspręs baigti veiklą; arba

b)

nebegalės laikytis atitinkamų ES teisės aktų reikalavimų.

Aš prisiimu visą atsakomybę už šį pareiškimą.

Teisinis atstovas

Vardas, pavardė:

Data:

Parašas:“

28.

Įrašomas 11.2.7 punktas:

„11.2.7.   Asmenų, kuriems reikia bendrųjų žinių apie saugumą, mokymas

Baigus bendrąjį saugumo mokymą įgyjama tokia kompetencija:

a)

žinių apie ankstesnę neteisėtą veiką, susijusią su civiline aviacija, teroristinius išpuolius ir esamas grėsmes;

b)

žinių apie susijusius teisinius reikalavimus;

c)

žinių apie aviacijos saugumo tikslus ir organizavimą savo darbo aplinkoje, įskaitant saugumo kontrolę įgyvendinančių asmenų pareigas ir atsakomybę;

d)

žinių apie pranešimo procedūras; ir

e)

gebėjimą tinkamai reaguoti į incidentus, susijusius su saugumu.

Kiekvienas bendruosiuose saugumo mokymuose dalyvaujantis asmuo, prieš pradėdamas vykdyti pareigas, privalo įrodyti, kad supranta visas šioje dalyje nurodytas temas.“

29.

11.4.2 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

jei kompetencija įgyta per pradinį pagrindinį, specialųjį ir saugumo mokymą – bent kas penkerius metus arba, jei kompetencija nebuvo taikyta daugiau kaip šešis mėnesius, prieš vėl vykdant su saugumu susijusias užduotis; ir“.

30.

12.7.2.2 punktas pakeičiamas taip:

„12.7.2.2.

Visa skysčių, aerozolių ir gelių tikrinimo įranga turi atitikti 1-ą standartą.

1-ojo standarto galiojimas baigiasi 2016 m. balandžio 29 d.“


(1)  Nepaskelbtas.“


1.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 59/9


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 174/2012

2012 m. vasario 29 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 29 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

60,4

JO

77,3

MA

79,1

TN

97,3

TR

127,1

ZZ

88,2

0707 00 05

JO

134,1

TR

112,5

ZZ

123,3

0709 91 00

EG

88,4

MA

82,2

ZZ

85,3

0709 93 10

MA

60,5

TR

100,2

ZZ

80,4

0805 10 20

EG

53,0

IL

73,9

MA

49,6

TN

52,0

TR

74,6

ZZ

60,6

0805 50 10

EG

42,9

TR

51,7

ZZ

47,3

0808 10 80

CA

122,9

CL

98,4

CN

86,4

MK

28,7

US

147,6

ZZ

96,8

0808 30 90

AR

84,7

CL

114,0

CN

66,8

US

99,0

ZA

106,0

ZZ

94,1


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


1.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 59/11


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 175/2012

2012 m. vasario 29 d.

kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2012 m. kovo 1 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ir konkrečios tam tikriems žemės ūkio produktams taikomos nuostatos („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2010 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 642/2010 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau tas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos;

(2)

reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos;

(3)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka;

(4)

reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji;

(5)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų paskelbimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2012 m. kovo 1 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 29 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 187, 2010 7 21, p. 5.


I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2012 m. kovo 1 d.

KN kodas

Prekių aprašymas

Importo muitas (1)

(EUR už toną)

1001 19 00

1001 11 00

Aukštos kokybės kietieji KVIEČIAI

0,00

vidutinės kokybės

0,00

žemos kokybės

0,00

ex 1001 91 20

Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai

0,00

ex 1001 99 00

Paprastieji KVIEČIAI, aukštos kokybės, išskyrus skirtus sėjai

0,00

1002 10 00

1002 90 00

RUGIAI

0,00

1005 10 90

KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus

0,00

1005 90 00

KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)

0,00

1007 10 90

1007 90 00

Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai

0,00


(1)  Remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 4 dalimi, importuotojui muitas gali būti sumažintas:

3 EUR už toną, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūros uostas (už Gibraltaro sąsiaurio ribų) arba Juodosios jūros uostas ir jei prekės atgabenamos Atlanto vandenynu arba per Sueco kanalą;

2 EUR ų toną, jei iškrovimo uostas yra Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje ir jei prekės atgabenamos Atlanto vandenynu;

(2)  Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR už toną suma, jei laikomasi Reglamento (ES) Nr. 642/2010 3 straipsnyje nurodytų sąlygų.


II PRIEDAS

I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai

15.2.2012-28.2.2012

1.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalyje:

(EUR/t)

 

Paprastieji kviečiai (1)

Kukurūzai

Kietieji kviečiai, aukštos kokybės

Kietieji kviečiai, vidutinės kokybės (2)

Kietieji kviečiai, žemos kokybės (3)

Prekių birža

Minnéapolis

Chicago

Kotiruojama

237,97

189,88

FOB kaina JAV

302,13

292,13

272,13

Meksikos įlankos priemoka

85,15

18,51

Didžiųjų ežerų priemoka

2.

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalyje:

Vežimo išlaidos: Meksikos įlanka – Roterdamas:

15,68 EUR/t

Vežimo išlaidos: Didieji ežerai – Roterdamas:

— EUR/t


(1)  Įtraukta 14 EUR už toną priemoka (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).

(2)  10 EUR už toną nuolaida (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).

(3)  30 EUR už toną nuolaida (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).


SPRENDIMAI

1.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 59/14


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. liepos 13 d.

dėl įmokų į Interbev

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 4923)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų kalba)

(2012/131/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą (1),

pagal SESV 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas ir atsižvelgdama į šias pastabas,

kadangi:

I   PROCEDŪRA

(1)

Europos Komisija, gavusi informaciją dėl nagrinėjamos priemonės, dėl jos 2001 m. spalio 2 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijoms pateikė užklausą. Prancūzijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje Komisijai atsakė 2001 m. lapkričio 9 d. raštu.

(2)

Priemonė buvo įvesta iš anksto negavus Komisijos leidimo, todėl ji įtraukta į pagalbos, apie kurią nepranešta, registrą (numeris NN 39/2003).

(3)

Komisija 2003 m. liepos 9 d. raštu Nr. C(2003)2057 galutinis pradėjo SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl nagrinėjamos paramos.

(4)

Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė kitas valstybes nares ir suinteresuotąsias trečiąsias šalis pateikti pastabas dėl šios pagalbos. Komisija trečiųjų šalių pastabų negavo. Prancūzijos valdžios institucijos savo pastabas pateikė 2003 m. rugsėjo 8 d. ir 10 d. bei 2005 m. rugsėjo 13 d. ir lapkričio 25 d. raštuose.

(5)

2011 m. vasario 25 d. Prancūzijai išsiųstas prašymas pateikti papildomos informacijos; 2011 m. kovo 29 d. surengtas posėdis.

(6)

Prancūzijos valdžios institucijos atsakymą pateikė 2011 m. gegužės 24 d.

II   PRIĖMONĖS APRAŠYMAS

1.   ĮMOKOS Į INTERBEV

1.1.   TARPŠAKINĖS ORGANIZACIJOS (PRANC. INTERPROFESSIONS, IPO) IR PRIVALOMOMIS PADARYTOS SAVANORIŠKOS ĮMOKOS

(7)

Tarpšakinės organizacijos (IPO) yra grupės, pagal sritį vienijančios skirtingas reprezentatyviausias žemės ūkio gamybos ir, tam tikrais atvejais, perdirbimo, pateikimo į prekybą ir platinimo profesines grupes, kurias kompetentinga administracinė institucija yra pripažinusi tarpšakinėmis organizacijomis. Jų buvimas, paskirtis ir funkcionavimas reglamentuojamas pagal Kaimo kodekso L. 631–1 ir tolesnius straipsnius. Kad tokia grupė būtų pripažinta, kompetentingos institucijos privalo patikrinti, ar tenkinami įvairūs kriterijai, pirmiausia tai, ar jos įstatai atitinka įstatymą (Kaimo kodekso L.632–1 straipsnis) ir ar konkrečią IPO sudarančios organizacijos yra reprezentatyvios.

(8)

IPO paskirtis – vykdyti veiksmus, skirtus visų tam tikro sektoriaus grandžių naudai, jos gali sudaryti tam reikiamus susitarimus. Šie susitarimai ir savanoriškų įmokų, skirtų finansuoti pagal šias sutartis numatytus veiksmus, atskaitymas gali vėliau būti padarytas privalomu („išplėstas“) tarpžinybiniu nutarimu visiems sektoriaus dalyviams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra IPO nare esančios profesinės organizacijos nariais, jei jų veikla atitinka tikslus, kurių sąrašas nurodytas pagal įstatymą. Šiais susitarimais pirmiausia siekiama sudaryti sąlygas geriau išmanyti rinką, santykius tarp profesinės veiklos vykdytojų, produktų kokybės ir jų skatinimo. Pagal Kaimo kodeksą išplėsti susitarimus leidžiama tik tais atvejais, kai siekiama „bendro intereso“, paremto veiksmais, „atitinkančiais bendrą interesą ir derančiais su bendrosios žemės ūkio politikos taisyklėmis“ (plg. Kaimo kodekso L.632–3 straipsnį).

(9)

Privalomomis padarytų savanoriškų įmokų surinkimo ir paskirstymo tvarka atskirai reglamentuojama kiekvienu IPO susitarimu.

1.2.   VALSTYBĖS VAIDMUO

(10)

Nors IPO yra privačiosios teisės juridiniai asmenys ir jų finansavimas užtikrinamas konkretaus sektoriaus įmokomis, privalomų savanoriškų įmokų sistemai reikalingas valstybės įsikišimas, ypač pagal tokią tvarką:

a)

prieš pateikdama prašymą dėl išplėtimo, IPO privalo būti pripažinta valdžios institucijų ir atitikti nacionalinės ir bendros žemės ūkio politikos tikslus (žr. 7 ir 8 konstatuojamąsias dalis);

b)

gavusios pripažinimą, IPO valstybei gali teikti prašymą, kad jų susitarimai taptų privalomi, paskelbus tarpžinybinį nutarimą dėl išplėtimo; taip kiekvienas nustatytos gamybos zonos ūkinės veiklos vykdytojas įpareigojamas mokėti savanorišką privalomą įmoką, kurią gauna viena iš reprezentatyvių IPO (žr. 8 konstatuojamąją dalį);

c)

pagal Kaimo kodekso L.632–8-1 straipsnį, kompetentingoms valdžios institucijoms teikiamos ataskaitos apie kiekvienos IPO veiklą bei apie visų išplėstų susitarimų taikymo rezultatus.

2.   PAGALBOS TIKSLAS

(11)

Nagrinėjamos pagalbos tikslas yra skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, techninės pagalbos ir skatinimo (reklamos) veiklą, skirtą gyvulininkystės sektoriui.

2.1.   INTERBEV ĮVESTOS ĮMOKOS

(12)

Šis sprendimas taikomas dviem tarpšakinių įmokų, valdžios institucijų sprendimu tapusių privalomomis, tipams; pirma, tai įmokos už galvijieną ir avieną ir maistui skirtus šios mėsos subproduktus bei už gyvus galvijus ir avis, išvežamas į ES šalis ar eksportuojamas („įmokos už mėsą“) ir, antra, tai įmokos į Nacionalinį gyvulininkystės fondą (pranc. Fonds National de l’Élevage, FNE).

(13)

Tarpšakiniai susitarimai, kuriais įvedamos įmokos į Interbev ir kuriems taikomas šis sprendimas, yra šie:

Įmokos už mėsą

Įmokos į Nacionalinį gyvulių augintojų fondą (FNE)

IPO susitarimai

Nutarimas dėl išplėtimo

IPO susitarimas

Nutarimas dėl išplėtimo

1995 7 25

1995 12 18

1994 6 15

1995 12 18

2001 6 12

2001 9 19

2001 4 19

(14)

Nacionalinė tarpšakinė mėsos ir gyvulių augintojų asociacija (pranc. L’Association Nationale Interprofessionnelle du Bétail et des Viandes, Interbev) yra Prancūzijos mėsos sektoriaus ir gyvulių augintojų tarpšakinė organizacija. Ji įsteigta 1979 m. spalio 9 d. galvijų ir arklių augintojų ir mėsos sektoriaus reprezentatyvių organizacijų iniciatyva ir pripažinta 1980 m. lapkričio 18 d. nutarimu (3). Jos vaidmuo – ginti ir pabrėžti bendruosius gyvulių augintojų interesus ir pramoninę, amatinę ir prekybinę sektoriaus veiklą. 1980 m. Interbev buvo pripažinta kaip mėsos ir gyvulių auginimo sektoriaus tarpšakinė organizacija. Ją sudaro trylika nacionalinių profesinių organizacijų, atstovaujančių skirtingoms mėsos ir gyvulių auginimo ekonomikos sektoriaus profesijoms: augintojams, gyvų gyvulių pardavėjams, skerdėjams, didmenininkams, pramonininkams, mažmenininkams.

(15)

Pagrindiniai du jos veiklos tikslai yra tarpšakinių susitarimų sudarymas ir kolektyvinė komunikacija. Prie to dar prisideda su mėsos sektoriumi susijusių mokslinių tyrimų programos. Tarpšakiniais susitarimais, pasirašytais asociacijos viduje, nustatomos sektoriaus veiklą reguliuojančias taisyklės. Šie susitarimai gali būti pateikti valdžios institucijoms vykdant išplėtimo procedūrą. Paskelbus išplėtimą bendru Žemės ūkio ir Ekonomikos ministerijų nutarimu, tarpšakiniu susitarimu numatytos priemonės įgyja privalomą pobūdį visiems to sektoriaus ūkinės veiklos vykdytojams.

2.2.   ĮMOKA UŽ MĖSĄ

(16)

1995 m. liepos 25 d. tarpšakiniu susitarimu, kuris buvo išplėstas 1995 m. gruodžio 18 d. nutarimu (4), Interbev įvedė įmokas už mėsą ir maistui skirtus galvijienos ir avienos subproduktus, taip pat už gyvus galvijus ir avis, išvežtas į ES šalis arba eksportuotas.

(17)

Įmokos taikytos tokių trijų kategorijų mėsai ir (arba) gyvūnams:

a)

įmokos už Prancūzijoje paskerstų gyvulių mėsą ir maistui skirtus mėsos subproduktus, siekiančios 0,084 Prancūzijos frankų (FRF) (5) už vieną skerdienos kilogramą; jas mokėjo fizinis arba juridinis asmuo, gyvulio savininkas ar bendrasavininkis gyvulio skerdimo metu;

b)

įmokos už įvežtą arba importuotą maistui skirtą mėsą, siekiančios 0,042 FRF/kg; jas mokėjo fizinis arba juridinis asmuo, pirmasis mėsos nacionalinėje teritorijoje savininkas arba bendrasavininkis;

c)

įmokos už gyvus galvijus ir avis, išvežamas į ES šalis arba eksportuojamas, siekiančios 7 FRF už gyvulį; jas mokėjo fizinis arba juridinis asmuo, paskutinis gyvulio nacionalinėje teritorijoje savininkas arba bendrasavininkis.

(18)

1995 m. liepos 25 d. tarpšakinį susitarimą pakeitė kitas, 2001 m. birželio 12 d. tarpšakinis susitarimas, kuris buvo išplėstas 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimu (6); pirmuoju nutarimo straipsniu numatoma, kad susitarimas yra išplečiamas laikotarpiui, kuris baigiasi praėjus trejiems metams po šio nutarimo paskelbimo dienos, t. y. 2004 m. rugsėjo 30 d.

(19)

2001 m. birželio 12 d. tarpšakiniame susitarime numatytas ankstesnės padėties, susijusios su mėsos ir (arba) gyvūnų kategorija, pratęsimas: 0,1574 FRF (0,024 EUR) už Prancūzijoje paskerstų gyvulių mėsą ir maistui skirtus mėsos subproduktus; 0,0656 FRF (0,010 EUR) už įvežtą arba importuotą Prancūzijoje skirtą vartoti mėsą; 11,15 FRF (1,7 EUR) už gyvus galvijus ir avis, gabenamas į ES šalis arba eksportuojamus.

(20)

2001 m. birželio 12 d. susitarimu taip pat įvesta galimybė iš dalies kompensuoti įmokas už mėsą jų išvežimo į ES šalis metu arba eksportuojant į trečiąsias šalis. Kompensavimo dydis siekė 0,0656 FRF/kg (0,010 EUR).

(21)

1995 m. ir 2001 m. išplėtimais neįtraukta įmokų priemonė už įvežtą arba importuotą Prancūzijoje skirtą vartoti mėsą. Tad už šiuos produktus nemokamos privalomos įmokos už mėsą.

2.3.   ĮMOKOS Į FNE

(22)

Pagal 1994 m. birželio 15 d. tarpšakinį susitarimą, išplėstą 1995 m. gruodžio 18 d. nutarimu (7) ir 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimu (8), Interbev įvedė įmoką į Nacionalinį gyvulių augintojų fondą. Pastaruoju nutarimu numatoma, kad susitarimas yra išplečiamas laikotarpiui, kuris baigiasi praėjus trejiems metams po šio nutarimo paskelbimo dienos, t. y. 2004 m. rugsėjo 30 d.

(23)

Šis profesinis fondas, valdomas pagal Nacionalinės gyvulių augintojų konfederacijos sistemą (pranc. Confédération Nationale de l’Élevage, CNE), buvo sukurtas siekiant dviejų didelių tikslų: viena vertus, skatinti restruktūrizuoti darbo organizavimą ir sudaryti sąlygas geriau prisitaikyti prie būsimų gyvulių augintojų, kurių vis mažėja ir kurie susiduria su gamybos valdymo Bendrijos politikos priemonėmis, poreikiais; kita vertus, prisidėti prie to, kad kolektyvinės priemonės genetinio progreso kūrimo ir taikomųjų mokslinių tyrimų srityje, kuriuos ateityje išliktų kertiniais gyvulininkystės konkurencingumo veiksniais, taptų nuolatinėmis.

(24)

Įmoka, skirta finansuoti šį fondą, gaunama iš fizinių arba juridinių asmenų, kurie yra Prancūzijoje paskerstų galvijų ir avių savininkai arba bendrasavininkiai. Remiantis paskutiniais iš Prancūzijos valdžios institucijų gautais duomenimis, nustatytas šios įmokos dydis siekia 0,02 FRF/kg (0,003 EUR) už grynąjį paskerstos mėsos svorį (arba 7 FRF už vieną gyvulį, jei tai dideli galvijai, 2,4 FRF už veršius ir 0,36 FRF už vieną avį – atitinkamai 1,05, 0,36 ir 0,054 EUR).

(25)

Pasak Prancūzijos valdžios institucijų, įplaukos iš šių įmokų naudojamos genetiniam tobulinimui, genetinės informacijos sistemai, biotechnologijai ir ekonominio pobūdžio tyrimams.

2.4.   ŠIOMIS ĮMOKOMIS FINANSUOJAMI VEIKSMAI

(26)

Interbev ištekliai, gaunami iš įmokų už mėsą, naudojami tokių trijų tipų veiksmams:

a)

komunikacijai ir skatinimui sektoriaus naudai;

b)

techninei pagalbai;

c)

moksliniams tyrimams ir eksperimentams.

(27)

Komunikacijos ir skatinimo atveju pirmiausia tai kampanijų įvairiomis temomis, susijusių su kokybiškais mėsos produktais, arba bendresnio pobūdžio jautienos kampanijų per televiziją ir radiją, taip pat viešųjų ryšių veiksmų finansavimas. Taip pat finansuojamos skatinimo akcijos išorės rinkose arba dalyvavimas profesionalams skirtose ar skatinimo mugėse.

(28)

Techninės pagalbos veiksmai pirmiausia yra susiję su gyvulininkystės ūkių sertifikavimu ir kvalifikavimu, pirmiausia tam, kad būtų pašalinti apribojimai, tenkantys su šiomis procedūromis dirbantiems ūkinės veiklos vykdytojams. Interbev taip pat sudaro kolektyvines specifikacijas sektorių naudai ir dalyvauja platinant ir įgyvendinant geros gyvulių auginimo praktikos chartiją ir geros darbo su mėsa praktikos kodeksą ir, galiausiai, dalyvauja aiškinant viso sektoriaus sandorius.

(29)

Mokslinių tyrimų ir eksperimentavimo veiksmai yra geriausiai pritaikyti sektoriaus poreikiams dėl to, kad pirmiausia domimasi maisto saugos, kokybės valdymo ir gyvūnų gerovės klausimais.

(30)

Interbev ištekliai iš FNE įmokų naudojami šiems veiksmams:

a)

kolektyviniams genetinio tobulinimo veiksmams;

b)

kompiuterizuotai ūkių informacijos sistemų valdymo sistemai;

c)

taikomųjų mokslinių tyrimų darbams;

d)

ekonominio pobūdžio tyrimams;

e)

įvairiems veiksmams.

3.   NAGRINĖJAMOS PRIEMONĖS TRUKMĖ

(31)

Šis sprendimas taikomas laikotarpiui nuo 1996 m. iki 2004 m., kai baigė galioti paskutinis tarpšakinis susitarimas, kuriam taikoma ši procedūra.

4.   NAUDOS GAVĖJAI

(32)

Nagrinėjamos paramos priemonės gavėjai yra galvijų ir avių augintojai.

(33)

Pagrindiniai galutiniai nagrinėjamos pagalbos priemonės gavėjai yra žemės ūkio produktų gamintojai, perdirbėjai ir platintojai; yra numatyta, kad tam tikrą jiems naudingą veiklą gali vykdyti privačios įmonės.

(34)

Šiuo sprendimu nepažeidžiama Komisijos pozicija dėl paslaugų teikėjų, kuriems yra patikėta vykdyti Interbev veiklą, atrankos procedūros atitikties viešųjų pirkimų vykdymo taisyklėms.

5.   PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ PRADĖTA PROCEDŪRA  (9)

(35)

Komisija dėl šių įmokų pobūdžio pažymėjo, kad jos padarytos privalomomis Prancūzijos Vyriausybei atlikus tarpšakinių susitarimų išplėtimo procedūrą. Susitarimai buvo išplėsti priėmus nutarimą, kuris paskelbtas Prancūzijos Respublikos oficialiajame leidinyje. Tai reiškia, kad tam, kad šios įmokos įgytų visą savo veiksmingumą, buvo reikalingi viešosios valdžios veiksmai. Dėl šios priežasties Komisija, pradėdama tyrimo procedūrą, manė, kad šiuo atveju tai buvo parafiskaliniai mokesčiai, t. y. viešieji ištekliai, ir kad ši pagalba buvo neteisėta, nes apie ją nebuvo pranešta.

(36)

Pagal Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairių (toliau – žemės ūkio gairės) (10) 194 punktą visa neteisėta pagalba turi būti vertinama pagal taisykles ir gaires, galiojančias tuo metu, kai buvo suteikta pagalba. Žemės ūkio gairės taikomos nuo 2007 m. sausio 1 d. Ankstesnės Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui (2000–2006 m.) (11) galiojo nuo 2000 m. sausio 1 d. Nuo to laiko visa po šios dienos skirta pagalba turi būti įvertinama pagal 2000 m. gaires. Tačiau visa pagalba, skirta prieš šią dieną, turi būti įvertinta pagal nuostatas ir praktiką, taikytą iki 2000 m. sausio 1 d. Nagrinėjama pagalba buvo skirta nuo 1996 m.

(37)

Kadangi tai buvo valstybės pagalba, finansuojama iš parafiskalinio mokesčio, iš šios pagalbos finansuojamus veiksmus, taip pat pačios pagalbos finansavimą turėjo išnagrinėti Komisija.

5.1.   PAGALBA

5.1.1.    Skatinimo veiksmai

(38)

Komisija priminė, kad iki 2002 m. sausio 1 d. skirtos pagalbos atitiktis turėjo būti patikrinta atsižvelgiant į nacionalinės pagalbos teikimo tvarką, taikomą žemės ūkio produktų bei tam tikrų produktų, kurie nėra įtraukti į EEB sutarties II priedą (12), reklamai, ir kad po šios dienos skirtos pagalbos atitiktis turėjo būti patikrinta atsižvelgiant į produktų, įtrauktų į EB sutarties I priedą (13), ir tam tikrų produktų, kurie nėra įtraukti į I priedą, reklamai skirtos valstybės pagalbos Bendrijos gaires. Iš esmės abiems tekstams yra būdingi tie patys principai, pirmiausia numatant neigiamus ir teigiamus kriterijus, kurių turi būti laikomasi. Dėl pagalbos ribų nustatymo, šie veiksmai turi būti finansuojami pagal sektorių, o mažiausia finansavimo suma – 50 % išlaidų. Šiuo atveju priemonės buvo visiškai finansuojamos iš parafiskalinių mokesčių, o profesionalių veiklos vykdytojų finansinės pastangos ex definitio siekia šį lygį. Be to, Komisija, pradėdama tyrimo procedūrą, manė, kad galiojančių sąlygų buvo laikomasi.

5.1.2.    Techninės pagalbos veiksmai

(39)

Komisija priminė, kad prieš 2000 m. sausio 1 d. skirtos pagalbos atitiktis turėjo būti patikrinta atsižvelgiant į Komisijos praktiką, paremtą pasiūlymu dėl naudingų priemonių dėl valstybių narių skirtos gyvulininkystės ir gyvulininkystės produktų sektoriui (14), ir kad po šios dienos skirtos pagalbos atitiktis turėjo būti patikrinta atsižvelgiant į žemės ūkio gaires. Nuo 2000 m. galiojanti Komisijos praktika ir žemės ūkio gairės iš esmės pasižymi tais pačiais principais. Tokiu būdu 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų finansavimas yra leidžiamas šio pobūdžio pagalbai. Be to, pagalba turi būti prieinama visiems galimai suinteresuotiems profesinės veiklos vykdytojams. Tad Komisija, pradėdama tyrimo procedūrą, manė, kad galiojančių sąlygų buvo laikomasi.

5.1.3.    Mokslinių tyrimų ir eksperimentavimo veiksmai

(40)

Komisija priminė, kad šios pagalbos atitiktis turėjo būti patikrinta atsižvelgiant į Bendrijos bendruosius nuostatus dėl valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai (15) ir Komisijos komunikatą dėl šių nuostatų dalinių pakeitimų (16). Tokiu būdu su vidaus rinka yra suderinamas pagalbos lygis, galintis siekti 100 %, su sąlyga, kad išpildomos tokios keturios sąlygos: pagalba sektoriui yra bendrai reikšminga; informacija apie tai yra paskelbta atitinkamuose leidiniuose; darbų rezultatai pateikiami lygiu pagrindu ir sąnaudų, ir laiko prasme; pagalba atitinka tarptautinius prekybinius kriterijus, kuriuos yra pasirašiusi ES. Tad Komisija, pradėdama tyrimo procedūrą, manė, kad galiojančių sąlygų buvo laikomasi.

5.1.4.    Iš įmokų į FNE finansuoti veiksmai

(41)

Komisija iškėlė klausimą dėl tikslaus iš FNE įmokų finansuotų veiksmų pobūdžio, kuriomis siekta restruktūrizuoti darbo organizavimą ir padėti lengviau prisitaikyti prie būsimų gyvulių augintojų poreikių, taip pat prisidėti prie kolektyvinių priemonių genetinės pažangos ir taikomųjų mokslinių tyrimų srityse padarymu nuolatinėmis. Pasak Prancūzijos valdžios institucijų, šių įmokų pajamos buvo panaudotos genetiniam tobulinimui, genetinės informacijos sistemai, biotechnologijoms ir ekonominio pobūdžio tyrimams. Šios informacijos nepakako, kad Komisija galėtų konstatuoti šių veiksmų atitiktį galimai galiojančioms Bendrijos nuostatoms. Tad Komisija, pradėdama procedūrą, negalėjo padaryti išvados, kad iš FNE įmokų finansuoti veiksmai atitiko EB sutarties nuostatas (17).

5.2.   PAGALBOS FINANSAVIMAS

5.2.1.    Įmokos už mėsą

(42)

Nuo 1996 m. sausio 1 d. įmokos mokamos, be kita ko, už gyvus galvijus ir avis, išvežamas į kitas valstybes nares, taip pat už galvijienos ir avienos gaminius, išvežamus į kitas valstybes nares, todėl pastariesiems 2001 m. buvo įvesta šios įmokos dalinė kompensacija. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą (toliau – Teisingumo Teismas) (18), mokestis turi būti laikomas kaip pažeidžiantis diskriminavimo draudimą, įtvirtintą SESV 110 straipsnyje, jei nauda, skiriant lėšų iš mokesčių, ypač ryški tiems apmokestinamiems vidaus produktams, kurie perdirbami ar pateikiami į prekybą vidaus rinkoje, iš dalies kompensuojant už juos patirtas išlaidas ir taip sudarant nenaudingas sąlygas eksportuotiems vidaus produktams.

(43)

Komisija, pradėdama tyrimo procedūrą, manė, kad įplaukos iš mokesčio už gaminius ir gyvus gyvulius, išvežamus į kitas valstybes nares, skirto finansuoti skatinimo, techninės pagalbos ir mokslinių tyrimų ir eksperimentavimo veiksmus, kuriuos vykdo Interbev, gali būti pagalbos finansavimas, neatitinkantis vidaus rinkos pagal Sutartį, ypač jos 107 straipsnį, ir todėl taip finansuojama valstybės pagalba bus nesuderinama su šia sutartimi. Iš tikrųjų mokestis gali sudaryti nepalankias sąlygas šių gyvūnų produkcijai, atsižvelgiant į jų eksportą į kitas valstybes nares, nes įplaukų skyrimas savo pobūdžiu galėjo sudaryti palankias sąlygas vidaus produkcijai, pateikiamai į Prancūzijos rinką, eksportuojamos vidaus produkcijos sąskaita, ir nustatant mokesčio lygį buvo neatsižvelgiama į skirtingą pelną, gaunamą iš vidaus produktų, priklausomai nuo to, ar jie buvo pateikiami į Prancūzijos rinką ar už jos ribų.

5.2.2.    Įmokos į FNE

(44)

Remiantis tyrimo procedūros pradėjimo metu turėta informacija, Komisija, pradėdama tyrimo procedūrą, neturėjo duomenų apie tai, kad ši įmoka buvo taikoma importuojamiems arba gabenamiems į kitas valstybes nares gyvuliams.

6.   SAVANORIŠKŲ PRIVALOMŲ ĮMOKŲ ATITIKTIS BENDRAJAI RINKŲ ORGANIZAVIMO SISTEMAI

(45)

dėl savanoriškų privalomų įmokų atitikties bendro rinkų organizavimo sistemai (toliau – BRO) klausimo, atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 22 d. sprendimą Freskot byloje (19), Komisija mano, kad šiuo atveju savanoriškos privalomosios įmokos tiesiogiai ar netiesiogiai neturėjo įtakos galutinėms nagrinėjamų produktų kainoms, nes nuskaičiavimai neturėjo įtakos produktų kainoms, nes jas nustato laisvoji rinka. Tokiu būdu mokesčių už mėsos gaminius ir auginamus gyvulius naštą atsveria privalumai, kuriuos teikia finansuojama veikla. Tai leidžia spręsti, kad nuskaičiavimų įtaka kainoms yra labai ribota arba jos visai nėra.

III   PRANCŪZIJOS PATEIKTOS PASTABOS

(46)

2003 m. spalio 8 d. ir 10 d. raštuose Prancūzijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl Komisijos sprendimo pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą prieš čia nagrinėjamą priemonę.

(47)

2005 m. rugsėjo 13 d. ir lapkričio 29 d. raštais Prancūzijos valdžios institucijos pateikė daugiau pastabų, atsakydamos į Komisijos prašymus pateikti papildomos informacijos.

(48)

Po to, kai 2011 m. vasario 25 d. raštu Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos, ir po 2011 m. kovo 29 d. vykusio posėdžio Prancūzijos valdžios institucijos 2011 m. gegužės 24 d. raštu pateikė daugiau pastabų.

(49)

Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad Komisija mano, jog ištekliai iš tokių tarpšakinių įmokų, padarytų privalomomis, yra prilygintini parafiskaliniams mokesčiams, kurie gali iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje. Prancūzijos valdžios institucijos taip pat atkreipia dėmesį, kad apie priemones reikėjo pranešti. Po to jos nurodė:

1.   KOMISIJOS TYRIMO MASTAS PRANCŪZIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ POŽIŪRIU

(50)

Dėl įmokų, gautų taikant 1994 m. birželio 15 d. (į augintojų fondą) ir 1995 m. gruodžio 18 d. (į Interbev) tarpšakinius susitarimus, Prancūzijos valdžios institucijos manė, kad Komisija ėmėsi jų tyrimo 1995 m. sausio 16 d. (pagalba NN 34/95) ir 1996 m. kovo 18 d. raštais ir jį užbaigė 1996 m. liepos 15 d. raštu (SG (96) D/6396), padarydama išvadą, kad „nagrinėjamos priemonės patenka išimtinai į Reglamento EEB Nr. 2328/91 taikymo sritį ir joms turi būti atliktas tyrimas pagal šio reglamento nuostatas. Iš tikrųjų šio reglamento 35 straipsnio 2 dalimi nustatoma, kad sutarties 92 ir 93 straipsniai netaikomi“.

(51)

Prancūzijos valdžios institucijos, atsakydamos Komisijai, kuri tvirtino, kad tuo metu ji neišsakė savo pozicijos dėl kitų Interbev vykdytų veiksmų (nes byla NN 34/95 buvo susijusi tik su investicijomis, skirtomis restruktūruoti karvių žindenių auginimo sistemą), teigė, kad atsakydamos į 1996 m. kovo 18 d. Komisijos raštą, jos rašė taip: „Nacionalinis gyvulių augintojų fondas yra iš tikrųjų skirtas […] pagerinti selekciją gyvulių auginimo srityje ir remti mokslinius tyrimus, ypač genetikos srityje. […]“ (2005 m. rugsėjo 13 d.).

(52)

Tad Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad Komisija buvo visiškai informuota apie komunikacijos, skatinimo, mokslinių tyrimų ir eksperimentavimo veiklą, kurią finansavo Interbev, ir galėjusi pagal šią bylą kreiptis į Prancūzijos valdžios institucijas su prašymais pateikti papildomos informacijos. Komisija į šį pranešimą neatsakė, todėl jos nusprendė, kad Komisiją pateikta informacija tenkino.

(53)

Pateikdamos tolesnį atsakymą Komisijai, kuriuo atsiliepė į prašymą pateikti papildomą informaciją (1996 m. gegužės 30 d.) į pirmiau nurodytą raštą, Prancūzijos valdžios institucijos, viena vertus, teigė, kad niekada negavo prašymo pateikti papildomos informacijos ir, kita vertus, tvirtino, kad Komisijos neveikimas tarp 1996 m. gegužės 30 d. ir 2001 m. spalio 2 d. reiškė netiesioginį veiksmų, su kuriais ji susipažino, atitikties pripažinimą.

(54)

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos tvirtina, kad Komisija buvo informuota apie komunikacijos veiksmus, kuriuos vykdė Interbev bylos C 18/95 kontekste dėl veiksmų avių sektoriaus naudai.

(55)

Komisija nuo to laiko netęsė šių susitarimų tyrimo, todėl Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad teisėtai manė, jog Komisija jų taikymui neprieštaravo.

(56)

Šiuo atžvilgiu Prancūzijos valdžios institucijos manė, kad dabartinė procedūra buvo susijusi tik su 2001 m. liepos 12 d. tarpšakiniu susitarimu.

(57)

2011 m. gegužės 24 d. rašte ir vykstant 2011 m. kovo 29 d. posėdžiui Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai galiausiai perdavė viso nagrinėjamo laikotarpio duomenis.

2.   PRANCŪZIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NURODYTA PRIEŽASTIS, PATEISINANTI NEPRANEŠIMĄ APIE PAGALBĄ

(58)

Dėl veiksmų, vykdytų pasitelkus išteklius iš įmokų, gautų taikant naujus 2001 m. birželio 12 d. tarpšakinius susitarimus, į Interbev ir FNE, Prancūzijos valdžios institucijoms neatrodė būtina apie juos pranešti, nes jos finansuojamos tik iš privačių lėšų, surinktų nagrinėjamame sektoriuje.

3.   INTERBEV VYKDYTA VEIKLA

(59)

Dėl veiksmų, kuriuos vykdė Interbev, Prancūzijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad Komisija, išanalizavusi 2001 m. lapkričio 9 d. rašte pateiktą informaciją, juos vertina kaip atitinkančius 2000–2006 m. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui ir Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos žemės ūkio produktų ir tam tikrų produktų, neįtrauktų į I priedą, reklamos. Jos patvirtina, kad per šiame sprendime nagrinėjamą laikotarpį Interbev finansavo šiuos reklamos, techninės pagalbos, mokslinių tyrimų ir eksperimentavimo veiksmus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir veiksmus, apie kuriuos buvo anksčiau išdėstyta 2001 m. lapkričio 9 d. rašte.

4.   PER FNE VYKDYTI MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNINĖS PAGALBOS VEIKSMAI

(60)

Dėl FNE Prancūzijos valdžios institucijos, rašte, kuriuo atsakoma į sprendimą dėl procedūros pradėjimo (2003 m. spalio 8 d. ir 10 d.), pateikė tokius paaiškinimus.

(61)

Veiksmai, vykdyti FNE lėšomis, yra techninės pagalbos ir taikomųjų mokslinių tyrimų veiksmai. Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad jie buvo sumanyti laikantis 2000–2006 m. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui 14 ir 17 punktų.

(62)

Pirmiausia patikslinama, kad FNE surinktais ištekliais prisidėta prie tokių veiksmų:

a)

genetinio tobulinimo kolektyvinių veiksmų;

b)

kompiuterizuotos ūkių informacijos sistemos ir valdymo sistemos veiksmų;

c)

taikomųjų mokslinių tyrimų darbų;

d)

ekonominio pobūdžio tyrimų;

e)

įvairių veiksmų.

4.1.   GENETIKOS SRITIS

(63)

Genetikos srityje FNE dalyvavimas yra griežtai skirtas prisidėjimui prie tam tikrų kolektyvinių veiksmų, vykdomų pagal Nacionalinę genetinio tobulinimo sistemą ir apibrėžtų Nacionalinės genetinio tobulinimo komisijos (CNAG), kurią sudaro valstybės, profesijos, mokslinių tyrimų ir dėstytojų atstovai.

(64)

FNE skirtas finansavimas iš esmės yra skirtas prisidėti prie Gyvulių auginimo instituto Genetikos fakulteto vykdomų veiksmų; šios institucijos pirminė paskirtis yra parama vietinio lygmens organizacijoms, suinteresuotoms atrajojančiųjų gyvūnų genetikos pažanga; kūrimas, palaikymas ir specifikacijų, apibrėžiančių vietos procedūras, raida; valorizacijos procedūrų kontrolė ir reproduktorių genetiniam vertinimui reikalingų duomenų įregistravimas į informacinius kolektyvinius kanalus; indeksavimo procedūrų vykdant partnerystę su INRA pritaikymas, įgyvendinant duomenų keitimosi procedūras tarptautiniu lygiu ir oficialių indeksų sklaida Prancūzijoje.

4.2.   GYVULIŲ AUGINIMO SRITIES INFORMACINIŲ SISTEMŲ ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA

(65)

Vykdydama savo gyvulių auginimo srities informacinių sistemų atnaujinimo ir plėtros veiklą, FNE prisideda prie genetinės informacijos sistemos (SIG) atnaujinimo. Šis atnaujinimas, pradėtas 1995 m., buvo skirtas modernizuoti kolektyvinę informacinę sistemą, veikiančią daugiau kaip 20 metų, ir ją suvienodinti, kad genetinių duomenų valdymas taptų veiksmingesnis, kartu leidžiant integruoti naujas funkcijas, reikalingas indeksavimui ir išlaidų sumažinimui.

(66)

Be to, FNE prisidėjo prie vieno gyvulininkystės profesinės informacijos sistemos ekonominių, techninių ir teisinių galimybių tyrimo, kurio tikslas buvo užtikrinti oficialių identifikavimo profesinių ir tarpšakinių duomenų bei kitų galimų užtikrinti duomenų valorizaciją.

4.3.   VEIKSMAI TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ SRITYJE

(67)

FNE, kurio paskirtis toliau prisidėti prie tyrimų, bendrai aktualių gyvulininkystės sektoriui; tai, pavyzdžiui, parama taikomųjų mokslinių tyrimų programai ir reprodukcijos biotechnologijų perkėlimui (embrionų perkėlimas, lyties parinkimas, apvaisinimas mėgintuvėlyje, klonavimas); buvo paremtos kelios taikomųjų mokslinių tyrimų programos. Šių darbų objektas – naujosios embriologijos technologijos, ypač reikšmingos dėl būsimos molekulinių žymenų panaudojimo galimybės ir selekcijos darbų pasitelkiant žymenis. Programa konkretų pavidalą įgijo reikšmingai pagerinus klasikinio embrionų perkėlimo rezultatyvumą, sukūrus ir optimizavus prancūziškąjį embrionų lyties pasirinkimo metodą, sukūrus ir optimizavus kiaušidžių punkcijos su echografu, apvaisinimo mėgintuvėlyje technikas.

(68)

FNE taip pat dalyvavimo bandomajame homologinės rekombinacijos mokslinių tyrimų projekte. Projektu, kuriam vadovavo INRA ir kurį vykdant pritaikytas transgenezės metodas, siekta kontroliuojant modifikuoti gyvulių genomą, įterpiant transgeną į norimą DNR vietą. Šiuo įterpimu siekiama atverti kelią vieno geno pakeitimui kitu, nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų.

(69)

Be to, FNE prisidėjo prie programos IDEA dalies, susijusios su galvijų ir avių elektronine identifikacija. Taip pat prisidėta prie nacionalinių projektų finansavimo, priklausančių Bendrijos programai IDEA, siekiant padidinti gyvulių identifikavimo patikimumą pasitelkiant naujas elektroninio pobūdžio priemones.

4.4.   EKONOMINIO POBŪDŽIO TYRIMŲ DARBAI

(70)

FNE taip pat prisidėjo prie ekonominių pobūdžio tyrimų finansavimo, būtinų gyvulininkystės organizacijoms, ypač tam, kad būtų atsakyta į klausimus, kuriuos iškėlė viena po kitos ėjusios BŽŪP reformos, Europos plėtra, pastarųjų metų krizės ir tarptautinės padėties raida.

(71)

Visiems šiems tyrimams vadovavo „Gyvulių ekonominė grupė“ (GEG), kuri buvo bandomoji Gyvulininkystės instituto, užtikrinančio skirtingų darbų, užsakytų profesijos atstovų, nuoseklumą ir jų papildomumą kitur atliekamų tyrimų atžvilgiu, grupė.

(72)

Atlikti darbai konkretų pavidalą įgyja atliekant susiklosčiusios padėties stebėseną pieninkystės ir mėsininkystės sektoriuose Prancūzijoje ir Europoje, mėnesinėmis ekonominės padėties ataskaitomis, kuriose išsamiai analizuojami gyvulininkystės produkcijos ekonomika Prancūzijoje, Europoje ir pasaulyje, specifiniais darbais, tokiais kaip kainų, produkcijos sąnaudų stebėsena, derybomis Bendrijos viduje ir su PPO.

(73)

Sukurta GEG ekonomikos stebėsenos sistema padeda susieti konkrečias ūkių funkcionavimo žinias, žinomas iš gyvulininkystės tinklų, ir užtikrina makro ir mikroekonominių požiūrių sąveiką.

4.5.   ĮVAIRŪS VEIKSMAI

(74)

Be to, FNE paskirtis yra ir kartas nuo karto paremti naujų federacinių projektų pradžią, kuriais siekiama palengvinti gyvulininkystės prisitaikymą prie socialinių ir ekonominių pokyčių, tokių kaip gerosios patirties gyvulininkystės srityje chartijos sukūrimas, kuri yra pats svarbiausias tokio pobūdžio Europoje kolektyvinis veiksmas, ir pradėjimas komunikacijos apie gyvulių auginimo profesiją projekto, po antrosios ESB krizės, siekiant atkurti gyvulių augintojų ir piliečių tarpusavio supratimą.

4.6.   BENDRIJOS KONTEKSTAS

(75)

Prancūzijos valdžios institucijos pabrėžė, kad visi finansuoti veiksmai pasižymi bendruoju interesu visiems galvijų ar avių augintojams; tai niekada nebuvo veiksmai, kurie būtų teikę naudą vien paskiriems augintojams ar konkrečioms ūkinės veiklos vykdytojų grupėms.

(76)

Finansinis FNE dalyvavimas dažniausiai siekia mažiau nei 50 % šių darbų ir mokslinių tyrimų sąnaudų. Atskirų projektų atveju ši dalis gali viršyti 50 %, bet pagalbos dalis nė vienu atveju neviršija 100 %.

4.6.1.    Techninė pagalba

(77)

Ekonominio pobūdžio tyrimai yra finansuojami, viena vertus, žiūrint, kad būtų laikomasi 100 000 EUR ribos vienam augintojui per trejus metus, kita vertus, kad visi augintojai turėtų galimybę susipažinti su savo rezultatais.

4.6.2.    Taikomieji moksliniai tyrimai

(78)

Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad kiekvieno ekonominio pobūdžio tyrimų duomenys, net jei jie surinkti kiekvienos mokslinių tyrimų programos metu, kai jie yra galutiniai, yra plačiai viešinami. Sistemingai publikuojami ir platinami visų darbų, prie kurių prisidėjo fondas, rezultatai, kad gyvulių augintojai ir jų vietos organizacijos galėtų jais pasinaudoti ir prie jų be jokios diskriminacijos turėtų prieigą.

(79)

Naudojami du dideli platinimo kanalai – tai profesinės gyvulininkystės organizacijos ir gyvulininkystės institutas, per techninio ir ekonominio pobūdžio publikacijas, plačiai skleidžiamas tarp gyvulių augintojų ir techninių darbuotojų

(80)

Atsižvelgiant į šių darbų bendrojo intereso pobūdį, nėra numatyta jokio komercinio rezultatų panaudojimo. Tikrieji šių veiksmų naudos gavėjai yra visi galvijų ir avių augintojai, kuriems paskleidžiami teoriniai ir praktiniai darbų rezultatai.

(81)

Finansuotų tyrimų metu gamintojams ar perdirbėjams nėra mokamos jokios tiesioginės išmokos.

5.   ĮMOKOS UŽ IMPORTUOTUS GYVULIUS IR MĖSĄ

5.1.   DĖL ĮMOKŲ Į INTERBEV

(82)

Dėl mėsos, įvežtos į Prancūziją iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių gyvulininkystės ūkių apmokestinimo Komisija, remdamasi įvairiais laikotarpiais Prancūzijos valdžios institucijų perduota informacija, galėjo konstatuoti, kad 1995–2001 m. tarpšakinių susitarimų išplėtimo tarpžinybinių nutarimų taikymo sričiai niekada nepriklausė įmokos už importuotą mėsą.

5.2.   DĖL ĮMOKŲ Į FNE

(83)

Galiausiai, Komisija atskleidė faktą, kad į FNE gautos įmokos galėjo būti renkamos už gyvulius, užaugintus už nacionalinės teritorijos ribų, tačiau įvežtus paskersti į Prancūziją.

(84)

2003 m. spalio 6 d. rašte Prancūzijos valdžios institucijos pripažino šį prieštaravimą, atsižvelgdamos į Bendrijos teisės principus. Tad jos įsipareigojo pakeisti susitarimo tekstą, kad panaikintų visas įmokas už gyvulius, užaugintus už šalies teritorijos ribų, tačiau įvežtus į Prancūziją paskersti. Prancūzijos valdžios institucijos pasisiūlė atsiųsti naują tekstą Komisijai, kai tik naujasis susitarimas taps oficialus ir bus pasirašytas.

(85)

Jos pridūrė, kad praktiškai gyvų gyvulių įvežimas turėjo paribinį pobūdį ir nekėlė pavojaus konkurencijai. Pasak muitinės tarnybų, 2001 m. ir 2002 m. buvo importuota atitinkamai 24 933 ir 22 250„riebių stambių galvijų“. Prancūzijoje jų paskerdžiama apie 4 mln., tad įvežti gyvi gyvuliai sudaro vos 0,58 % visų paskerstų gyvulių. Be to, daugiau kaip 70 % šio importo yra ypač geros formos ir brangiai kainuojantys gyvuliai, skirti specifiniam vartojimo sluoksniui Prancūzijos šiaurinėje dalyje. Atsižvelgiant į vidutinę šių gyvūnų importo kainą (muitinės duomenimis – 1,50 EUR/kg gyvo svorio, arba atitinkamai 2,5 EUR/kg gryno svorio, įmoka į FNE už šiuos gyvulius turėjo sudaryti apie vieną tūkstantąją viso gyvulio vertės.

(86)

Pasak Prancūzijos valdžios institucijų, savanoriškos privalomosios įmokos, viena vertus, buvo minimalios; už importuotus gyvulius dažnai, o vėliau sistemingai nemokėta ir, kita vertus, nagrinėjamos savanoriškos privalomosios įmokos dydis, palyginti su gyvulių verte, buvo toks mažas, kad konkurencijos iškreipti jis negalėjo. Prancūzijos valdžios institucijos savo 2011 m. gegužės 24 d. rašte perdavė atspausdintus įmokų apskaičiavimo ir įmonių deklaracijų pavyzdžius, patvirtinančių, kad kai kuriais atvejais galėjo būti taikoma kompensavimo praktika, nors tai nebuvo privaloma.

(87)

2005 m. rugsėjo 13 d. ir 2011 m. gegužės 24 d. raštais Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad nuo 2003 m. įmokos į FNE buvo mokamos tik už Prancūzijoje užaugintus ir paskerstus gyvulius (20).

6.   ĮMOKOS UŽ GYVŪNUS IR MĖSĄ, IŠVEŽTUS Į KITAS VALSTYBES NARES

6.1.   DĖL ĮMOKŲ Į INTERBEV

(88)

Dėl įmokų už mėsą, išvežtą į kitas valstybes nares, Komisija užsiminė apie diskriminacijos pavojų, susijusį su įmokų sistema, pagal kurią neatsižvelgiama į kai kurių produktų, už kuriuos mokamos įmokos, išvežimą už nacionalinės teritorijos ribų, ir išreiškė nuogąstavimą, kad tokia priemonė sudaro geresnes sąlygas Prancūzijoje į rinką pateiktai vidaus produkcijai.

(89)

Kaip išdėstyta 16 ir tolesnėse konstatuojamose dalyse, už į kitas valstybes nares išvežtą mėsą reikėjo mokėti savanorišką privalomą įmoką, siekusią 0,0126 EUR/kg, o sudarius 2001 m. birželio 12 d. tarpšakinį susitarimą, savanorišką privalomą įmoką, siekusią 0,024 EUR/kg. Be to, su šiuo susitarimu buvo įvesta kompensavimo (0,010 EUR/kg) sistema.

(90)

Dėl savanoriškų privalomų įmokų už gyvūnus, išvežamus į kitas valstybes nares, 2011 m. gegužės 24 d. rašte Prancūzijos valdžios institucijos pateikė paaiškinimus, kad įrodytų, jog šios savanoriškos privalomos įmokos buvo proporcingos naudai, gautai iš veiksmų, kurie buvo finansuojami iš tokių įmokų.

(91)

Prancūzijos valdžios institucijos paaiškino, kad išvežami gyvi gyvuliai buvo galvijai atrajotojai. Kaip nurodyta 17 ir tolesnėse konstatuojamose dalyse, už šiuos gyvūnus taikyta savanoriška privaloma įmoka, kuri buvo apskaičiuota už vieną gyvulį, o ne už mėsos kilogramą.

(92)

Prancūzijos valdžios institucijos tada persiuntė skaičiavimus, leidžiančius įvertinti svorio už vieną gyvulį ir už kilogramą atitikimą. Iš tikrųjų, 1995 m. liepos 25 d. tarpšakiniame susitarime nurodoma, kad skerdimo metu savanoriška privaloma įmoka siekė 0,084 FRF už skerdienos kilogramą, o privaloma savanoriška įmoka išvežant gyvus gyvūnus siekė 7 FRF už vieną galviją (4 straipsnis). Antai vienas gyvas atrajotojas sveria apie 250–280 kg, o tai vidutiniškai yra 163 kg mėsos (65 % santykis). Todėl 7 FRF siekianti įmoka už vieną gyvulį buvo 0,042 FRF/kg, lygi pusei įmokos už mėsą.

(93)

2001 m. birželio 12 d. tarpšakiniu susitarimu ši nuostata pratęsta, išlaikant tą pačią atitiktį. Sumos (eurais) buvo tokios: savanoriška privaloma įmoka skerdimo metu – 0,024 EUR už skerdienos kg (2 straipsnis) ir savanoriška privaloma įmoka už gyvus išvežamus gyvulius – 1,7 EUR už vieną stambų galviją (4 straipsnis). 1,7 EUR už vieną stambų galviją atitiko 0,0104 EUR/kg siekusią įmoką, palyginamą su puse už mėsą mokamos įmokos sumos.

(94)

Prancūzijos valdžios institucijų vertinimu, visos įplaukos (38 136 670 EUR) iš savanoriškų privalomų įmokų už į kitas valstybes nares išvežtus produktus (gyvus gyvulius arba mėsą) sudarė 15 % visų įplaukų iš visų savanoriškų privalomų įmokų, kurias gavo Interbev 1995 m.–2004 m. (252 855 282 EUR). Pasitelkusios bendrą požiūrį į 1995 m.–2004 m., Prancūzijos valdžios institucijos apytiksliai vertina, kad nurodytos įplaukos nustatytos proporcingai pagal veiksmus, kurie buvo naudingi produktų, išvežtų į kitas valstybes nares, atžvilgiu.

(95)

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad iš Prancūzijos išvežtų gyvulių ir mėsos atžvilgiu naudos gauta dėl veiksmų, vykdytų už nacionalinės teritorijos ribų (jiems išleista 21 490 848 EUR) ir dėl veiksmų, skirtų visų gyvulių ir produktų atžvilgiu, nepriklausomai nuo jų paskirties vietos. Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad iš veiksmų, skirtų visų gyvulių ir produktų atžvilgiu ir jiems naudingų, sumos, siekiančios 91 231 075 EUR, galima vertinti, kad tik 28 280 000 EUR buvo skirti finansuoti veiksmus už nacionalinės teritorijos ribų.

(96)

Veiksmai, konkrečiai skirti eksportuotų gyvulių ir produktų atžvilgiu, pirmiausia buvo skatinimo veiksmai (pavyzdžiui, tarptautinės mugės, profesionalios informavimo akcijos ir viešieji ryšiai, žalioji savaitė Berlyne, išpjaustymo kursai užsienyje). Veiksmai, skirti visų gyvulių ir produktų atžvilgiu, nepriklausomai nuo jų rinkų, Prancūzijoje ir už Prancūzijos ribų buvo pirmiausia tokie reklamos veiksmai kaip kampanijos, skirtos „kokybiškai Europos jautienai“, skerdenoms, „mėsinių veislių gyvuliams“, ir keletas mokslinių tyrimų, skirtų maisto saugai, gyvūnų gerovei, kokybės valdymui, produkto charakteristikoms, galvijienos sertifikavimo procedūroms ar atsekamumui, kurių rezultatai buvo plačiai paskleisti Prancūzijoje ir už jos ribų.

(97)

Iš viso Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad iš Prancūzijos išvežtiems produktams taip pat suteikta nauda dėl tarpšakinių veiksmų, kurių suma siekė 49 770 000 EUR. Šią sumą reikia palyginti su savanoriškomis privalomomis įmokomis, kurias už juos reikėjo įmokėti (38 136 670 EUR). Dalis per 1995–2004 m. laikotarpį už eksportuotą produkciją sumokėtų savanoriškų privalomų įmokų buvo subalansuota palyginti su nauda, kuri buvo gauta iš Interbev finansuotų veiksmų.

6.2.   DĖL ĮMOKŲ Į FNE

(98)

2005 m. rugsėjo 13 d. rašte Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad už išvežtus produktus mokestis į FNE renkamas nebuvo.

IV   PAGALBOS ĮVERTINIMAS

(99)

SESV 107 ir 108 straipsniai taikomi visiems jos I priede nurodytiems žemės ūkio produktas, kuriems taikomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas (visiems produktams, išskyrus arklienai, medui, kavai, žemės ūkio kilmės alkoholiui, alkoholiniam actui ir kamštienai) pagal skirtingus reglamentus, kurie taikomi atitinkamam bendram žemės ūkio rinkų organizavimui.

1.   PAGALBA PAGAL SESV 107 STRAIPSNIO 1 DALĮ

(100)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(101)

Aptariamų įvykių metu SESV 107–109 straipsniai buvo pritaikyti galvijienos sektoriui pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/99 (21) dėl bendro šių produktų rinkos organizavimo 40 straipsnį. Prieš priimant šį reglamentą, jie buvo pritaikyti šiam pačiam sektoriui pagal 1968 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 805/68 dėl bendro galvijienos sektoriais rinkos organizavimo (22) 24 straipsnį. Avienos ir ožkienos sektoriams jie pradėti taikyti pagal 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo (23) 23 straipsnį. Prieš priimant šį reglamentą, jie buvo pritaikyti šiam pačiam sektoriui pagal 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2467/98 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo (24) 22 straipsnį, o prieš priimant šį, pagal 1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3013/89 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo 27 straipsnį (25).

(102)

Šiuo metu SESV 107–109 straipsniai abiem aptariamiems sektoriams, nurodytiems šio sprendimo 32 ir tolesnėse konstatuojamose dalyse, taikomi pagal 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), 180 straipsnį (26)  (27).

1.1.   PASIRINKTINIO PALAIKYMO BUVIMAS

(103)

Teisingumo Teismas teigia, kad pagalba laikomos bet kokios formos priemonės, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai palaikyti įmones arba kurios turi būti laikomos ekonomine nauda, kurios pagalbą gavusi įmonė nebūtų turėjusi normaliomis rinkos sąlygomis (28). Šiuo atveju suteikta pagalba buvo naudinga tam tikroms galvijų ar avių auginimo sektoriaus įmonėms dėl veiksmų, galėjusių duoti ekonominės naudos Interbev atstovaujamiems sektoriams.

(104)

Be to, vėlgi remiantis Teisingumo Teismo praktika, pagalba laikomos intervencinės priemonės, kuriomis įvairiais būdais sumažinamos išlaidos, paprastai įtraukiamos į įmonių biudžetą, ir nors nebūdamos subsidija siaurąja šios sąvokos prasme, yra tokio pat pobūdžio ir turi tokį pat poveikį (29).

(105)

Pranašumo buvimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į galimus mėsos sektoriaus naudai vykdomų veiksmų gavėjus, taip pat į nagrinėjamas tarpšakines įmokas ir jų finansavimą. Šiuo atveju suteikta pagalba buvo naudinga tam tikroms galvijų ar avių auginimo sektoriaus įmonėms dėl veiksmų, galėjusių duoti ekonominės naudos sektoriui priklausiusiems gamintojams.

1.2.   VALSTYBĖS ARBA IŠ VALSTYBĖS IŠTEKLIŲ SUTEIKTA PAGALBA

(106)

Pagal Teisingumo Teismo praktiką tam, kad pranašumą būtų galima laikyti valstybės pagalba, visų pirma reikia, kad ji tiesiogiai arba netiesiogiai būtų suteikta iš valstybės išteklių, antra, kad ji būtų įskaitoma valstybei (30).

(107)

Dėl šių konkrečių įmokų pobūdžio (savanoriškos privalomosios įmokos) Komisija mano, kad tai yra parafiskaliniai mokesčiai, t. y. valstybės ištekliai. Komisija savo vertinimą grindė toliau išvardytais motyvais.

(108)

Visų pirma, reikia pabrėžti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, ypač pagal sprendimo Salvat  (31) byloje 139 punktą, privačių ir valstybinių organizacijų statusas „nėra laikomas lemiama aplinkybe, kad būtų taikomos sutarties nuostatos dėl valstybės pagalbos“; be to, sprendime Ladbroke byloje (32) labai aiškiai patvirtinama, kad SESV 107 straipsnio 1 dalies nuostatos „apima visus piniginius išteklius, kuriuos viešasis sektorius gali realiai panaudoti įmonėms paremti, nepriklausomai nuo to, ar šie ištekliai nuolat priklauso nurodyto sektoriaus balansui. Todėl net jei valstybės iždas tų sumų (…) nuolat neturi, fakto, kad jas nuolat kontroliuoja valstybė, o tai reiškia – jomis disponuoja nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos, pakanka, kad jas būtų galima įvardyti kaip valstybės pagalbą ir kad aptariama priemonė priklausytų sutarties 107 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai“.

(109)

Atsižvelgdama į šią Teismų praktiką, Komisija visų pirma mano, kad tai, jog aptariamos savanoriškos privalomosios įmokos gaunamos iš privataus sektoriaus įmokų ir tai, kad jomis valstybė nuolat nedisponuoja, nepakanka prieiti prie išvados, kad jos nepatenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Todėl Komisija taip pat turi išnagrinėti pajamų iš savanoriškų privalomų įmokų valstybės kontrolės lygį ir valstybės gebėjimą nukreipti išteklių panaudojimą finansuoti pagalbos priemones.

(110)

Nagrinėjamu atveju Komisija pažymi, kad Vyriausybės sutikimas, per Interbev suteiktą pripažinimą, yra išankstinė sąlyga, reikalinga įvesti savanoriškas privalomas įmokas. Todėl net jei Interbev yra privatinės teisės subjektas, jos gebėjimas įvesti savo veiklos sektoriuje savanoriškas privalomas įmokas priklauso nuo to, ar jos veikimą ir tikslus patvirtins valstybė (žr. šio sprendimo 14 konstatuojamąją dalį).

(111)

Pagal Kaimo kodeksą taip pat numatoma, kad visiems konkrečios profesijos atstovams įmokos privalomomis tampa tada, kai jos yra išplečiamos tarpžinybiniu nutarimu (žr. šio sprendimo 10 konstatuojamąją dalį). Iš to seka, kad tokio pobūdžio įmokoms, kad jos būtų visiškai veiksmingos, reikalingas valdžios institucijos priimtas aktas (33).

(112)

Remdamasi šiais faktais, Komisija konstatuoja, kad gali būti laikoma, jog nagrinėjamos savanoriškos privalomos įmokos yra kontroliuojamos valstybės ir yra valstybės išteklių dalis.

(113)

Antra, pajamų iš savanoriškų privalomų įmokų panaudojimas priklauso nuo tarpšakinės organizacijos tikslų ir veiklos pobūdžio, apibrėžtų žemės ūkio kodekse (žr. 7–10 konstatuojamąsias dalis). Tokiu būdu valstybė gali pakreipti įmokų iš savanoriškų privalomų įmokų panaudojimą, skirtų finansuoti Interbev pagalbos priemones. Todėl Interbev suteikta ekonominė nauda gali būti laikoma kaip įskaityta valstybei.

(114)

Be to, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas byloje C-345/02 Pearle  (34) nustatė tam tikrus požymius, kurie leidžia nustatyti, ar parafiskaliniai mokesčiai turi būti laikomi kaip valstybei įskaityti valstybės ištekliai, kai juos iš esmės nuskaičiuoja savo narių naudai tarpšakinė organizacija.

(115)

Pagal šioje byloje Teisingumo Teismo pasiūlytus testus tam tikriems ekonominiams sektoriams atstovaujančių tarpinių organizacijų surinktos privalomos įmokos nėra laikomos valstybės lėšomis, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

nagrinėjamą priemonę yra nustačius profesinė grupė, atstovaujanti sektoriaus įmonėms ir darbuotojams, ir nėra valstybės politikos įgyvendinimo priemonė;

b)

nagrinėjamos priemonės tikslai yra visiškai finansuojami iš sektoriui priklausančių įmonių įmokų;

c)

finansavimo tvarką bei įmokų procentinės dalies ir kiekio santykį profesinės grupės viduje nustato darbdavių ir darbuotojų atstovai be jokio valstybės įsikišimo;

d)

įmokos privalomai naudojamos priemonės finansavimui, be valstybės įsikišimo galimybės.

(116)

Iš to matyti, kad aptariama priemonė neatitinka visų Pearle byloje nustatytų sąlygų. Pirmiausia, Interbev buvimas, misijos ir veikimas yra reglamentuojamas nacionaliniais teisės aktais (žr. 10 ir 14 konstatuojamąsias dalis) ir jos finansavimui iš savanoriškų privalomų įmokų reikalingas valstybės įsikišimas (žr. 10 konstatuojamąją dalį). be to, pagal Kaimo kodekso 632–2-1 straipsnyje nurodoma, kad tarpšakinės organizacijos prisideda prie nacionalinės ir Europos Sąjungos ekonomikos politikos įgyvendinimo, joms gali būti prioritetiškai suteikta valstybės pagalba. Tad Interbev galima vertinti kaip priemonę, skirtą įgyvendinti valstybės remiamą politiką, įgyvendinant tarpšakinių organizacijų bendro intereso veiklą (žr. 40, 61 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis). Be to, kaip įtvirtinta Interbev statute, tarpšakinių organizacijų biudžetas gali būti papildomas tiesioginėmis valstybės dotacijomis. Galiausiai, atsižvelgiant į finansuotų mokslinių tyrimų veiklos bendrąjį interesą (žr. 10 konstatuojamąją dalį), neįmanoma užtikrintai nustatyti, kad šiuo konkrečiu pagalbos gavėjai vis tiek turi mokėti mokesčius.

(117)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamos priemonės yra įskaitomos valstybei ir yra finansuojamos iš valstybės lėšų.

1.3.   ĮTAKA PREKYBAI IR KONKURENCIJOS IŠKRAIPYMAS

(118)

Kad patektų į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo lauką, pagalba, be kita ko, turi daryti įtaką konkurencijai ir valstybių tarpusavio prekybai. Pagal šį kriterijų numanoma, kad pagalbos gavėjai užsiima ekonomine veikla.

(119)

Siekiant nustatyti, ar ši pagalba patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, galiausiai reikia nustatyti, ar ši pagalba gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškreipti konkurenciją.

(120)

Teisingumo Teismas nustatė, kad kai vienos valstybės narės suteiktas pranašumas sustiprina tam tikrai kategorijai priklausančių įmonių poziciją kitų konkuruojančių įmonių atžvilgiu valstybių narių tarpusavio prekybos srityje, turi būti laikoma, kad pastarosioms šis pranašumas daro įtaką (35), o to pakanka, norint įrodyti konkurencijos iškreipimo faktą.

(121)

Tai, kad mėsos sektoriuje būta valstybių narių tarpusavio prekybos, pakankamai įrodo sektoriuje egzistuojantis bendras rinkų organizavimo faktas (36). Pavyzdžiui, Prancūzijoje prekyba mėsa Bendrijos viduje sudarė apie 15 % visos šių produktų prekybos visoje Sąjungoje (37).

(122)

Tad suteikta pagalba gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai tiek, kiek ja pranašumas teikiamas nacionalinei produkcijai kitų valstybių narių produkcijos atžvilgiu. Iš tikrųjų, įvykių, kurie yra susiję su šiuo sprendimu, metu, mėsos sektorius buvo be galo atviras konkurencijai tarp valstybių narių ir todėl labai jautrus bet kuriai vienos ar kitos valstybės narės produkcijai palankiai priemonei.

1.4.   IŠVADOS DĖL „PAGALBOS“ POBŪDŽIO PAGAL SESV 107 STRAIPSNIO 1 DALĮ

(123)

Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, mano, kad šiuo atveju sukurtos priemonės, palankios naudos gavėjams, jiems suteikia pranašumą, kuriuo negali pasinaudoti kiti ūkinės veiklos vykdytojai, ir iškreipia ar kelia pavojų iškreipti konkurenciją, sudarydamos palankias sąlygas tam tikroms įmonėms ir produktams, nuo tos akimirkos, kai jos gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.

(124)

Dėl šių priežasčių Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamai priemonei taikomas SESV 107 straipsnio 1 dalis ir ji yra valstybės pagalba.

2.   PAGALBOS ATITIKTIES TYRIMAS

2.1.   SPRENDIMO MASTAS

(125)

Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad šis sprendimas, kaip išdėstyta pirmiau (žr. 56 konstatuojamąją dalį), turi būti taikomas tik 2001 m. birželio 12 d. tarpšakiniam susitarimui.

(126)

Komisija dėl pagalbos NN 34/95 neturėjo informacijos dėl įmokų į FNE ar su šia byla susijusios finansavimo sistemos (38). Be to, jos pozicija buvo susijusi tik su pagalba investicijoms, skirta tam tikriems augintojams, pirmiausia tiems, kurie pirmą kartą perka gyvulius. Komisija taip pat neišreiškė savo pozicijos dėl savanoriškų privalomų įmokų sistemos arba pagalbos genetiniam tobulinimui, genetinės informacijos sistemai, biotechnologijoms ar ekonominio pobūdžio moksliniams tyrimams, ar dėl skatinimo, techninės pagalbos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos, kuri buvo finansuojama iš įmokų į Interbev, apie kurias nebuvo pranešta, kaip tai numatyta pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(127)

Apie šiuos veiksmus Prancūzija užsiminė savo 1996 m. balandžio 29 d. rašte dėl bylos NN 49/96, tačiau tik tiek, kiek tai buvo susiję su FNE veikla.

(128)

Atsakydama į šį raštą Komisija vis dėlto paprašė pateikti papildomos informacijos 1996 m. gegužės 30 d. raštu (VI/021559), norėdama suprasti finansinių priemonių, kuriomis sudaromos lengvesnės sąlygos gyvulininkystės organizacijoms, vykdančioms veikla gyvulių identifikacijos, selekcijos bei plėtros srityje, restruktūrizuotis, pobūdį ir mastą. Komisija taip pat paprašė užpildyti aprašomąją anketą. Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos į šį Komisijos raštą nesureagavo ir niekada neišreiškė savo pozicijos dėl aptariamų priemonių atitikties vidaus rinkai. Komisija 2003 m. liepos 9 d. raštu pradėjo SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl nagrinėjamos paramos (39).

(129)

Todėl 1994 m. birželio 15 d. ir 1995 m. gruodžio 18 d. tarpšakiniai susitarimai (atitinkamai dėl gyvulininkystės fondo ir dėl Interbev), taip pat pagal šiuos susitarimus finansuota pagalba visada turėjo būti nagrinėjami atsižvelgiant į valstybės pagalbai taikomas taisykles tuo mastu, kiek jų nepatvirtino Komisija.

(130)

Iš to seka, kad šis sprendimas taip pat taikomas ir 1994 m. birželio 15 d. susitarimui dėl FNE ir 1995 m. gruodžio 18 d. dėl Interbev. Komisija, analizuodama šiuos susitarimus, neišsakė savo nuomonės dėl aptartomis tarpšakinėmis įmokomis finansuotų veiksmų.

(131)

Kaip nurodyta 57 konstatuojamoje dalyje, Prancūzijos valdžios institucijos netiesiogiai sutiko su šiuo aiškinimu.

2.2.   SESV 107 STRAIPSNIO 3 DALIES TAIKYMAS

(132)

Pagal SESV 107 straipsnį numatomos bendro valstybės pagalbos nesuderinamumo su SESV principo išimtys, nors kai kuri pagalba ir būtų taikoma neakivaizdžiai, ypač numatytoji šio straipsnio 2 dalyje. Apie ją Prancūzijos valdžios institucijos taip pat neužsiminė.

(133)

107 straipsnio 3 dalyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti aiškinamos griežtai nagrinėjant visas regioninės ar sektorinės pagalbos programas arba visus atskirus bendros pagalbos taikymo tvarkos atvejus. Pirma, ši pagalba gali būti suteikta tik tais atvejais, kai Komisija turėtų galimybę nustatyti, kad pagalba reikalinga įgyvendinti vieną iš nagrinėjamų tikslų. Taikant šias išimtis pagalbai, pagal kurią nėra numatyta tokios kompensacijos, reikštų neužkirsti kelio žalai valstybių narių tarpusavio prekybai bei reikštų konkurencijos iškraipymą, nepateisinamą Bendrijos interesų atžvilgiu ir atitinkamai – netinkamą pranašumą tam tikrų valstybių narių ūkinės veiklos vykdytojams.

(134)

Komisija mano, kad aptariama pagalba nėra skirta padėti vystytis ekonomikai regione, kuriame gyvenimo lygis yra nenormaliai žemas arba kuriame yra labai didelis nedarbo lygis, kaip nurodyta 107 straipsnio 3 dalies a punkte. Ši pagalba taip pat nėra skirta skatinti bendro Europos svarbos projekto įgyvendinimą ar padėti po reikšmingų ekonominių valstybės narės sukrėtimų, kaip nurodyta 107 straipsnio 3 dalies b punkte. Ši pagalba taip pat nėra skirta kultūros sklaidai ar paveldo išsaugojimui, kaip nurodyta 107 straipsnio 3 dalies d punkte.

(135)

Vis dėlto pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą numatyta, kad su vidaus rinka suderinama gali būti laikoma pagalba, skirta padėti tam tikrų veiklos sričių ar tam tikrų ekonominių regionų plėtrai, jei jos neiškreipia prekybos sąlygų taip, kad jos pažeistų bendrąjį interesą. Tam, kad pagalbai būtų galima taikyti pirmiau nurodytame straipsnyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, pagalba turi prisidėti prie aptariamo sektoriaus plėtros.

2.3.   PRIEMONĖMS, APIE KURIAS NEPRANEŠTA, TAIKOMŲ GAIRIŲ NUSTATYMAS

(136)

Pagal Bendrijos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairių 194 punktą ir Komisijos komunikatą dėl taisyklių, taikytinų įvertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (40), visa pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (41) 1 straipsnio f punktą neteisėta pagalba privalo būti įvertina atsižvelgiant į tuo metu, kai pagalba buvo suteikta, galiojusias taisykles ir gaires (42).

(137)

Žemės ūkio sektoriui taikomos specifinės gairės galioja nuo 2000 m. sausio 1 d. Nuo šios dienos visa suteikta pagalba turi būti įvertinta atsižvelgiant į atitinkamu laikotarpiu galiojusias gaires. Laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. galiojo gairės dėl žemės ūkio sektoriaus valstybės pagalbos. Nuo 2007 m. spalio 1 d. galioja Bendrijos gairės dėl žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus valstybės pagalbos 2007–2013 m.

(138)

Tačiau visa prieš šią dieną skirta pagalba prireikus turi būti vertinama pagal iki 2000 m. sausio 1 d. galiojusias nuostatas ir praktiką.

2.4.   SAVANORIŠKŲ PRIVALOMŲ ĮMOKŲ ATITIKTIS BRO SISTEMAI

(139)

Dėl savanoriškų privalomų įmokų atitikties BRO sistemai klausimo, atsižvelgiant į 2003 m. gegužės 22 d. sprendimą Freskot byloje (43), Komisija mano, kad šiuo atveju savanoriškos privalomosios įmokos tiesiogiai ar netiesiogiai neturėjo įtakos galutinėms nagrinėjamų produktų kainoms, nes nuskaičiavimai neturėjo įtakos produktų kainoms, kadangi jas nustato laisvoji rinka. Tokiu būdu naštą, uždėtą mėsos gaminiams ir auginamiems gyvuliams, atsveria privalumai, kuriuos teikia finansuojama veikla. Iš to seka, kad galima manyti, kad nuskaičiavimų įtaka kainoms yra labai ribota.

(140)

Atsižvelgiant į gautą informaciją, šios tvarkos finansavimas prieštaravimų nekelia.

2.5.   VEIKSMŲ ANALIZĖ, ATSIŽVELGIANT Į GALIOJANČIAS NUOSTATAS

2.5.1.    Iš įmokų už mėsą finansuoti veiksmai

2.5.1.1.   Skatinimas

(141)

Dėl pagalbos skatinimui iki 2002 m. sausio 1 d. suteiktos pagalbos atitiktis turi būti patikrinta atsižvelgiant į nacionalinės pagalbos bendrąsias nuostatas dėl žemės ūkio produktų ir tam tikrų produktų, neįtrauktų į EEB sutarties II priedą, reklamos (44), o pagalbos, suteiktos po šios dienos, atitiktis turi būti vertinama atsižvelgiant į Bendrijos gaires, taikomas valstybės pagalbai, skirtai žemės ūkio produktų, įtrauktų į EB sutarties I priedą ir tam tikrų produktų, neįtrauktų į I priedą, reklamai (45).

(142)

1987 m. sistemai ir 2002 m. gairėms iš esmės būdingi vienodi principai. Juose numatyti neigiami ir teigiami kriterijai, privalomi visoms valstybės pagalbos sistemoms. Tad tai neturi būti reklamos veiksmai, kuriais būtų pažeidžiamos SESV 34 straipsnio ar antrinės Bendrijos teisės nuostatos, taip pat tai neturi būti veiksmai, skirti konkrečioms įmonėms. Iš Prancūzijos valdžios institucijų atsiųstos informacijos galima daryti išvadą, kad šių priemonių tikslai atitinka kai kuriuos teigiamus kriterijus, numatytus pagal pirmiau nurodytą sistemą ir gaires, nes kai kuriais atvejais jos prisideda prie perteklinės žemės ūkio produkcijos mažinimo, o kitais – prisideda kuriant aukštos kokybės ir sveiko maisto gaminius.

(143)

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos paaiškino, kad reklamos akcijų metu paskleistos informacijos paskirtis nėra vartotojus paveikti taip, kad jie nepirktų kitų valstybių narių produktų ar pateikti neigiamą informaciją apie tuos produktus, ji nėra naudinga kurios nors konkrečios įmonės prekės ženklui ar atskiram produktui.

(144)

Kalbant dėl paramos viršutinės ribos, reklamos akcijos gali būti finansuojamos iš valstybės išteklių iki 50 %, likusi dalis turi būti padengiama iš naudą gaunančių profesinių ir tarpšakinių organizacijų arba iš savanoriškų įmokų gautų lėšų, arba iš parafiskalinių mokesčių ar privalomų įmokų. Nagrinėjamu atveju priemonės yra visiškai finansuojamos iš parafiskalinių mokesčių, o profesinių organizacijų finansinis įnašas į reklamos kampanijas iš principo siekia jų kainos 50 % lygį.

(145)

Komisija mano, kad teikiant valstybės pagalbą, skirtą finansuoti šiuos skatinimo veiksmus, buvo laikomasi šiai sričiai taikomų nustatytų Bendrijos teisės aktų.

2.5.1.2.   Techninė pagalba

(146)

Iki 2000 m. sausio 1 d. techninei pagalbai suteiktos pagalbos atitiktis turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į Komisijos praktiką, kurią paskatino naudingų priemonių pasiūlymas dėl pagalbos, valstybių narių suteiktos gyvulininkystės ir gyvulininkystės produktų sektoriui (46), o po šios datos suteiktai pagalbai – atsižvelgiant į žemės ūkio gaires (47).

(147)

Iki 2000 m. taikyta Komisijos praktika ir 2000 m. priimtos žemės ūkio gairės iš esmės pasižymi vienodais principais. Tad 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų siekianti pagalba leidžiama techninės pagalbos informavimu ir apskaitos srityse, veiksmų, kuriais skleidžiamos techninės naujovės, taip pat žemės ūkio darbuotojų mokymų atveju.

(148)

2000 m. priėmus gaires, buvo pridėta papildoma sąlyga, kad pagalba turi būti prieinama visiems reikalavimus atitinkantiems asmenims, vykdantiems veiklą atitinkamoje zonoje objektyviai apibrėžtomis sąlygomis, ir kad visa skirtos pagalbos suma negali viršyti 100 000 EUR vienam pagalbos gavėjui per trejus metus arba MVĮ atveju – 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, taikant pačią didžiausią sumą. Prancūzijos valdžios institucijos paaiškino, kad reikalavimas suteikti prieigą visiems galimai suinteresuotiems profesijos atstovams buvo visiškai patenkintas. Remdamasi Prancūzijos valdžios institucijų perduota informacija Komisija dėl labai didelio paramos gavėjų skaičiaus mano, kad kriterijus dėl pagalbos ribų patenkintas.

(149)

Komisija mano, kad teikiant valstybės pagalbą, skirtą finansuoti šiuos techninės pagalbos veiksmus, buvo laikomasi šiai sričiai taikomų nustatytų Bendrijos taisyklių.

2.5.1.3.   Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla

(150)

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos atveju iki 2000 m. sausio 1 d. suteiktos pagalbos atitiktis turi būti tikrinama atsižvelgiant į Bendrijos bendruosius nuostatus dėl valstybės pagalbos tyrimams ir taikomajai veiklai, o pagalbos, suteiktos po šios datos – atsižvelgiant į žemės ūkio gaires, kurių 17 punkte pateikiama nuoroda į pirmiau nurodytus bendruosius nuostatus.

(151)

Bendrijos bendruosiuose nuostatuose nurodoma, kad su vidaus rinka yra suderinama iki 100 % galintis siekti pagalbos dydis net tais atvejais, kai mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą vykdytų įmonės, su sąlyga, kad visais atvejais būtų patenkintos keturios toliau nurodytos sąlygos:

a)

pagalba apskritai yra naudinga konkrečiam sektoriui, kituose sektoriuose ji nesukelia netinkamos konkurencijos iškreipimo;

b)

informacija turi būti paskelbta tinkamuose leidiniuose, platinamuose bent nacionaliniu mastu ir neapsiribojant vienos atskiros organizacijos nariais, kad būtų užtikrinta, kad visi galimai šia veikla suinteresuoti ūkinės veiklos vykdytojai galėtų būti nesunkiai informuojami, kad ji yra ar buvo siūloma ir kad paprašius visiems suinteresuotiems subjektams rezultatai yra ar bus paskelbti. Ši informacija bus paskelbta tokiu metu, kuris nebus vėlesnis už bet kokią informaciją, kuri gali būti suteikta kurios nors konkrečios organizacijos nariams;

c)

darbų rezultatai pateikiami vienodomis sąlygomis kainos ir laiko atžvilgiu visų suinteresuotųjų subjektų nagrinėjimui, tarp jų ir pagalbos gavėjui;

d)

pagalba atitinka per daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde pasiekto susitarimo dėl žemės ūkio 2 priede „Vidaus pagalba: pagrindas atleisti nuo įsipareigojimų taikyti nuolaidas“ įtvirtintas sąlygas (48).

(152)

Prancūzijos valdžios institucijos šiuo klausimu paaiškino, kad Interbev mokslinių tyrimų ir techninė eksperimentinė veikla vykdoma visų sektoriaus dalyvių naudai. Be to, asociacija platina gautas žinias bei technines rekomendacijas vesdama mokymus ir platindama dokumentaciją, pranešimus, sąvadus, informacines skrajutes, taip pat pasitelkdama elektronines priemones. Visi galvijų ir avių sektoriuje dirbantys augintojai, skerdėjai, mėsininkai, perdirbėjai ar pardavėjai, taip pat ir kiti asmenys gali būti informuoti apie mokslinių tyrimų rezultatus ir gauti prieigą prie jų santraukų bet kuriuo metu, be diskriminacijos ir tiesiog paprašius. Galiausiai, Prancūzijos valdžios institucijos užtikrina, kad vykdant aptariamus veiksmus gamintojams ar perdirbėjams nemokamos tiesioginės išmokos, jie atitinka Europos Sąjungos pasirašytas tarptautinės prekybos sąlygas.

(153)

Komisija mano, kad teikiant valstybės pagalbą, skirtą finansuoti šiuos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos veiksmams, buvo laikomasi šiai sričiai taikomų nustatytų Bendrijos taisyklių.

2.5.2.    FNE įgyvendinti veiksmai

2.5.2.1.   Techninė pagalba

(154)

Iki 2000 m. sausio 1 d. techninei pagalbai suteiktos pagalbos atitiktis turi būti tikrinama atsižvelgiant į Komisijos praktiką, kurią paskatino naudingų priemonių pasiūlymas dėl pagalbos, valstybių narių suteiktos gyvulininkystės ir gyvulininkystės produktų sektoriui (49), o po šios datos suteiktai pagalbai – atsižvelgiant į žemės ūkio gaires (50).

(155)

Iki 2000 m. taikyta Komisijos praktika ir 2000 m. priimtos žemės ūkio gairės iš esmės pasižymi vienodais principais. Tad 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų siekianti pagalba leidžiama techninės pagalbos informavimo ir apskaitos srityse, veiksmų, kuriais skleidžiamos techninės naujovės, taip pat žemės ūkio darbuotojų mokymų atveju.

(156)

2000 m. priėmus gaires, buvo pridėta papildoma sąlyga, kad pagalba turi būti prieinama visiems reikalavimus atitinkantiems asmenims, vykdantiems veiklą atitinkamoje zonoje objektyviai apibrėžtomis sąlygomis, ir kad visa skirtos pagalbos suma negali viršyti 100 000 EUR vienam pagalbos gavėjui per trejus metus arba MVĮ atveju – 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, taikant pačią didžiausią sumą.

(157)

Prancūzijos valdžios institucijos pabrėžė, kad visi finansuoti veiksmai pasižymi bendruoju interesu visiems galvijų ar avių augintojams; tai niekada nebuvo veiksmai, kurie būtų teikę naudą vien paskiriems augintojams ar konkrečioms ūkinės veiklos vykdytojų grupėms.

(158)

Finansinis FNE dalyvavimas dažniausiai siekia mažiau nei 50 % šių darbų ir mokslinių tyrimų išlaidų. Atskirų projektų atveju ši dalis gali viršyti 50 %, bet pagalbos dalis nė vienu atveju neviršija 100 %.

(159)

Ekonominio pobūdžio tyrimai yra finansuojami, viena vertus, žiūrint, kad būtų laikomasi 100 000 EUR ribos vienam augintojui per trejus metus, kita vertus, kad visi augintojai turėtų galimybę susipažinti su savo rezultatais.

(160)

Komisija mano, kad teikiant valstybės pagalbą, skirtą finansuoti šiuos techninės pagalbos veiksmus, buvo laikomasi šiai sričiai taikomų nustatytų Bendrijos taisyklių.

2.5.2.2.   Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla

(161)

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos atveju iki 2000 m. sausio 1 d. suteiktos pagalbos atitiktis turi būti tikrinama atsižvelgiant į Bendrijos bendruosius nuostatus dėl valstybės pagalbos tyrimams ir taikomajai veiklai, o pagalbos, suteiktos po šios datos – atsižvelgiant į žemės ūkio gaires, kurių 17 punkte pateikiama nuoroda į pirmiau nurodytus bendruosius nuostatus.

(162)

Bendrijos bendruosiuose nuostatuose nurodoma, kad su vidaus rinka yra suderinama iki 100 % galintis siekti pagalbos dydis net tais atvejais, kai mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą vykdytų įmonės, su sąlyga, kad visais atvejais būtų patenkintos keturios toliau nurodytos sąlygos:

a)

pagalba apskritai yra naudinga konkrečiam sektoriui, kituose sektoriuose ji nesukelia netinkamos konkurencijos iškreipimo;

b)

informacija turi būti paskelbta tinkamuose leidiniuose, platinamuose bent nacionaliniu mastu ir neapsiribojant vienos atskiros organizacijos nariais, kad būtų užtikrinta, kad visi galimai šia veikla suinteresuoti ūkinės veiklos vykdytojai galėtų būti nesunkiai informuojami, kad ji yra ar buvo siūloma ir kad paprašius visiems suinteresuotiems subjektams rezultatai yra ar bus paskelbti. Ši informacija bus paskelbta tokiu metu, kuris nebus vėlesnis už bet kokią informaciją, kuri gali būti suteikta kurios nors konkrečios organizacijos nariams;

c)

darbų rezultatai pateikiami vienodomis sąlygomis kainos ir laiko atžvilgiu visų suinteresuotųjų subjektų nagrinėjimui, tarp jų ir pagalbos gavėjui;

d)

pagalba atitinka per daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde pasiekto susitarimo dėl žemės ūkio 2 priede „Vidaus pagalba: pagrindas atleisti nuo įsipareigojimų taikyti nuolaidas“ įtvirtintas sąlygas.

(163)

Šiuo konkrečiu atveju, kiekvieno ekonominio pobūdžio tyrimų duomenys, net jei jie surinkti kiekvienos mokslinių tyrimų programos metu, kai jie yra galutiniai, yra plačiai viešinami. Iš tikrųjų yra sistemingai publikuojami ir platinami visų darbų, prie kurių pagalba prisidėjo fondas, rezultatai, kad gyvulių augintojai ir jų vietos organizacijos galėtų jais pasinaudoti ir prie jų be jokios diskriminacijos turėtų prieigą.

(164)

Naudojami du dideli platinimo kanalai – profesinės gyvulininkystės organizacijos ir gyvulininkystės institutas, per techninio ir ekonominio pobūdžio publikacijas, plačiai skleidžiamas tarp gyvulių augintojų ir techninių darbuotojų.

(165)

Atsižvelgiant į šių darbų bendrojo intereso pobūdį, nėra numatyta jokio komercinio rezultatų panaudojimo. Tad klausimas dėl naudojimosi teisės perdavimo ar dėl sąlygų įgyti naudojimosi teisę nekyla. Tikrieji naudos gavėjai iš veiksmų yra visi galvijų ir avių augintojai, kuriems paskleidžiami teoriniai ir praktiniai darbų rezultatai.

(166)

Finansuotų tyrimų metu gamintojams ar perdirbėjams nėra mokamos jokios tiesioginės išmokos. Jos atitinka per daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde Marakeše pasiekto susitarimo dėl žemės ūkio 2 priede „Vidaus pagalba: pagrindas atleisti nuo įsipareigojimų taikyti nuolaidas“ įtvirtintas bendrąsias ir specialiąsias sąlygas.

(167)

Komisija mano, kad teikiant valstybės pagalbą, skirtą finansuoti šiuos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos veiksmus, buvo laikomasi šiai sričiai taikomų nustatytų Bendrijos taisyklių.

2.6.   PAGALBOS FINANSAVIMAS

(168)

Kadangi valstybės pagalba buvo finansuota iš parafiskalinio mokesčio (savanoriškos privalomos įmokos), Komisija turi išnagrinėti ir finansuotas priemones, t. y. pagalbą ir jos finansavimo būdą. Teisingumo Teismo nuomone (51), kai pagalbos finansavimo būdas, ypač kai tai privalomos įmokos, yra neatskiriama pagalbos priemonės dalis, Komisija, atlikdama pagalbos tyrimą, į šį finansavimo būdą turi atsižvelgti.

(169)

Siekiant nustatyti, ar finansavimo priemonė yra neatsiejama pagalbos priemonės dalis, reikia įvertinti kelis aspektus: pajamos iš mokesčio turi būti rezervuotos pagalbos finansavimui ir būtinai turi būti skirta pagalbos finansavimui (52); mokestis turi būti susietas su pagalbos priemone laikantis atitinkamų nacionalinių taisyklių (53), o mokesčio dydis turi turėti tiesioginę įtaką valstybės pagalbos dydžiui (54).

(170)

Šių kriterijų pritaikymas nagrinėjamoms priemonėms Komisijai leido atkreipti dėmesį į tokius dalykus: pirma, nagrinėjamų priemonių teisiniu pagrindu, tarpšakiniais susitarimais, išplėstais nutarimu, nustatoma, kad nuskaičiavimai yra privalomi. Tai reiškia, kad kiekvienas nuskaičiavimas atliekamas išimtinai vieno ar kelių konkrečių fondų naudai, jis nėra susietas su bendruoju Interbev arba valstybės biudžetu. Tad nuskaičiavimas turi būti laikomas rezervuotu pagalbos finansavimui ir skirtas pagalbos finansavimui, remiantis galiojančiomis nacionalinėmis taisyklėmis. Antra, pagalbos priemonės finansuojamos išimtinai nuskaičiavimais iš sektoriaus. Interbev nesinaudoja kitais finansavimo šaltiniais, kad papildytų numatytų veiksmų finansavimą. Todėl galima daryti išvadą, kad mokesčio dydis turi tiesioginę įtaką valstybės pagalbos dydžiui.

(171)

Remdamasi šiais duomenimis, Komisija daro išvadą, kad pagalbos finansavimo būdas, šiuo atveju – savanoriškos privalomos įmokos, yra neatskiriama pagalbos priemonės dalis ir todėl į ją turi būti atsižvelgiama nagrinėjant pagalbos atitikties klausimą. Kadangi šis finansavimo būdas gali prieštarauti SESV 110 straipsniui, Komisija negali tvirtinti, kad pagalba yra suderinama, jei bus nustatyta diskriminacija tarp importuotų ir nacionalinių produktų (55) arba tarp eksportuotų ir nacionalinių produktų (56).

(172)

Šiuo konkrečiu atveju nuskaitymas taikytas vidaus produkcijai, taip pat mėsai ir eksportuojamiems (renkant savanoriškas privalomas įmokas už mėsą) bei importuojamiems (iš savanoriškų privalomų įmokų į FNE) gyvuliams.

(173)

Komisijos atliekamas tyrimas susijęs su tam tikrais su įmokomis už mėsą ir įmokomis į FNE susijusiais aspektais tuo atžvilgiu, kiek šios įmokos galėtų turėti įtakos Bendrijos valstybių narių tarpusavio prekybai.

2.6.1.    Įmokos už mėsą (įmokos į Interbev)

2.6.1.1.   Importuojama mėsa

(174)

Kaip išdėstyta 82 konstatuojamoje dalyje, pagal Prancūzijos teisę 1996–2004 m. laikotarpiu įmokos už mėsą nebuvo privalomos. Todėl jos nepatenka į šio sprendimo taikymo sritį, nes jos nėra valstybės pagalba. Iš tikrųjų trūksta vieno iš 10 konstatuojamoje dalyje nurodytų lemiamų elementų, t. y. jų privalomo pobūdžio. Remiantis šiuo faktu bei tuo, kas buvo išdėstyta pirmiau, iš mokesčio už importuotus produktus finansuojamos priemonės nesudaro valstybės pagalbos ir todėl šis sprendimas jam netaikomas.

2.6.1.2.   Eksportuoti produktai

(175)

Kaip išdėstyta 16 ir tolesnėse konstatuojamose dalyse (57), nuo 1996 m. sausio 1 d. įmoka mokama nuo produktų, eksportuotų į kitas valstybes nares, nors 2001 m. įvesta dalinė šio mokesčio kompensacija. Teisingumo Teismo praktikos požiūriu ši įmoka eksportuotojų atžvilgiu gali sudaryti diskriminacines sąlygas, jei veiksmai, finansuojami iš įmokos, nėra jiems skirti ir nekompensuoja jų dėl įmokos patirtų išlaidų (58). Todėl dera įrodyti, kad šių įmokų pajamų paskyrimas nesudarė palankesnių sąlygų Prancūzijoje parduodamai produkcijai eksportuotos nacionalinės produkcijos atžvilgiu.

(176)

Veiksmai, kurie buvo konkrečiai orientuoti į eksportuotus gyvulius ir produktus, pirmiausia buvo skatinimo veiksmai (tarptautinės mugės, profesionalams skirtos informacijos ir viešųjų ryšių kampanijos, žalioji Berlyno savaitė, išpjaustymo mokymai užsienyje).

(177)

Veiksmai, susiję su gyvuliais ir produktais nepriklausomai nuo jų rinkos, Prancūzijoje ir už jos ribų, pirmiausia buvo tokie reklamos veiksmai kaip kampanijos, skirtos „kokybiškai Europos jautienai“, skerdenoms, „mėsinių veislių gyvuliams“, ir keletas mokslinių tyrimų, skirtų maisto saugai, gyvūnų gerovei, kokybės valdymui, produkto charakteristikoms, galvijienos sertifikavimo procedūroms ar atsekamumui, kurių rezultatai buvo plačiai paskleisti Prancūzijoje ir už jos ribų.

i)   Mėsa ir gyvuliai, išvežti į kitas valstybes nares

(178)

Prancūzijos valdžios institucijų manymu, veiksmai, kurie buvo naudingi į kitas valstybes nares išvežtų gaminių ir produktų atžvilgiu, išimtinai ar kartu su nacionaliniais produktais, nesudarė visų veiksmų, kurie buvo finansuoti iš savanoriškų privalomų įmokų.

(179)

Dera kiekvieniems metams ir bendrai nustatyti, ar į kitas valstybes nares išvežtų produktų atžvilgiu būta naudos iš tarpšakinės organizacijos vykdytų veiksmų.

(180)

Toliau pateikiama lentelė su pajamų (eurais) iš savanoriškų privalomų įmoku pasiskirstymu pagal skirtingus Interbev veiksmus atkirai kiekvieniems metams, taip pat procentine dalimi veiksmų, skirtų išimtinai eksportuotai mėsai ir produktams arba kartu su nacionaliniais produktais ir gyvuliais.

Metai

Veiksmai visiems produktams

Veiksmai tik produktams Prancūzijoje

Veiksmai tik eksportuotiems produktams

Iš viso veiksmų per metus

Visų finansuotų veiksmų dalis procentais

(suapvalinta)

1996

5 517 088,95

13 308 769,70

2 101 111,35

20 926 970,00

36 %

1997

9 244 861,43

8 723 278,25

2 104 379,32

20 072 518,99

56 %

1998

8 995 703,14

11 214 605,23

927 146,63

21 137 455,00

46 %

1999

9 780 064,41

10 308 559,00

1 058 778,36

21 447 401,76

50 %

2000

8 245 970,18

10 126 453,50

991 754,32

19 264 178,00

47 %

2001

9 447 359,23

15 115 169,26

1 720 267,50

26 282 796,00

42 %

2002

10 553 240,96

24 553 282,92

4 326 569,12

39 433 093,00

37 %

2003

12 626 096,22

21 010 195,68

3 761 566,70

37 398 458,60

43 %

2004

11 288 281,00

20 527 149,24

4 045 129,24

35 860 559,48

42 %

(181)

Iš šios lentelės matyti, kad per visą nagrinėjamą laikotarpį eksportuotiems produktams buvo skirta vidutiniškai 44 % visų iš savanoriškų privalomų įmokų finansuotų veiksmų. Vis dėlto reikia patikslinti, kad Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, jog per tą patį laikotarpį visos pajamos iš įmokų, gautų už eksportuotus produktus, sudarė 15 % (59). Be to, Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad 15 % buvo vidurkis; jos pateikė skaičius už kiekvienus metus, iš kurių matyti, kad už eksportuotus produktus gautos įmokos niekada nesudarė daugiau kaip 18 %.

ii)   Atitiktis SESV 110 straipsniui

(182)

Atsižvelgdama į Teisingumo Teismo sprendimo Nygard byloje (60) pasekmes, taip pat į tai, kad iš mokesčio finansuotos priemonės buvo valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį ir tai, kad mokestis nepasižymi diskriminaciniu požiūriu, prieštaraujančiu SESV 110 straipsniui, nes jis taip pat buvo taikomas eksportuotiems produktams ir gyvuliams, kurie proporcingai gavo privalumų, Komisija mano, kad pajamos iš mokesčio už eksportuotus produktus, skirtos finansuoti Interbev veiksmus, yra pagalbos finansavimas, atitinkantis SESV nustatytas taisykles ir pirmiausia jos 107 straipsnio nuostatas; iš to seka, kad taip finansuota valstybės pagalba su nurodyta sutartimi yra suderinama.

2.6.2.    Įmokos į FNE

2.6.2.1.   Importuoti gyvuliai

(183)

Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad iki 2003 m. į FNE sumokėtos įmokos taip pat galėjo būti skiriamos gyvuliams, užaugintiems už Prancūzijos teritorijos ribų, tačiau įvežtiems paskersti į Prancūziją.

(184)

Į Komisijos iškeltas abejones Prancūzijos valdžios institucijos atsakė patvirtindamos, kad jos iš dalies pakeitė tarpšakinio susitarimo tekstą, kad į jį nebūtų įtrauktos bet kokios įmokos už į Prancūziją importuotus ar įvežtus gyvulius. Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad šios įmokos imamos tik už Prancūzijoje užaugintus ir ten pat paskerstus gyvulius.

(185)

Apie šio tarpšakinio susitarimo dalinius pakeitimus Komisija informuota nebuvo. Buvo perduota tik 2005 m. vasario 2 d. instrukcija (žr. 87 konstatuojamąją dalį), joje patikslinama, kad įmokos į FNE taikomos tik už mėsą, gautą žemyninėje valstybės teritorijoje paskerdus Prancūzijoje užaugintus gyvulius.

(186)

Tai reiškia, kad 1996 m. sausio 1 d.–2004 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu įmoka už mėsą taip pat buvo taikoma ir mėsai gyvulių, paskerstų Prancūzijoje, tačiau užaugintų už nacionalinės teritorijos ribų.

(187)

Prancūzijos valdžios institucijos nesugebėjo įrodyti, kad iš šių įmokų finansuoti veiksmai buvo naudingi augintojams, kurie vykdė veiklą už nacionalinės teritorijos ribų. Mat savanoriškos privalomos įmokos mokėtojai, kurie eksportavo savo produkciją, negaudavo jokios kompensacijos, įmoka jiems nebuvo sumažinama, nors jie ir negaudavo visos naudos iš atitinkamų veiksmų. Mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir techninės pagalbos veiksmai iš principo galėjo duoti naudos tik nacionalinių produktų (galvijų, užaugintų ir paskerstų Prancūzijoje mėsos) atžvilgiu.

(188)

Tai, kad tuo metu gyvų gyvūnų buvo importuojama labai nedaug (61) ir tai, kad vien praktiškai gyvų gyvulių importuotojai turėjo galimybę, jei norėjo, deklaruoti importuotų gyvulių svorį, kad jį išskaičiuotų iš įmokų krepšelio ir paprašyti kompensacijos, tiesioginio poveikio Komisijos principiniam vertinimui neturi. Be to, net ir mažiausia diskriminacija patenka į SESV 110 straipsnio taikymo sritį.

(189)

Atsižvelgdama į Teisingumo Teismo sprendimo Nygard byloje (62) pasekmes, taip pat į tai, kad iš mokesčio finansuotos priemonės buvo valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį ir tai, kad mokestis pasižymi diskriminaciniu pobūdžiu, prieštaraujančiu SESV 110 straipsniui, nes ji taip pat buvo taikoma produktams iš kitų valstybių narių, kurie vis dėl to iki gali negavo jo teikiamų privalumų, Komisija mano, kad pajamos iš mokesčio už iš kitų valstybių narių importuotus gyvulius, skirtos finansuoti FNE veiksmus, yra pagalbos finansavimas, neatitinkantis vidaus rinkos pagal sutartį ir pirmiausia jos 107 straipsnio nuostatas; iš to seka, kad taip finansuota valstybės pagalba su nurodyta sutartimi yra nesuderinama.

2.6.2.2.   Eksportuoti gyvuliai

(190)

Įmokos į FNE mokamos už Prancūzijoje užaugintus arba paskerstus gyvulius, todėl Komisija gali daryti išvadą, kad už išvežtus produktus dėl jų pobūdžio nemokama įmoka į FNE, todėl jie nepatenka į šio sprendimo taikymo sritį.

3.   PAGALBOS NETEISĖTUMAS

(191)

Komisija, kaip jau buvo nurodyta sprendime dėl procedūros pradėjimo, pabrėžia, kad Prancūzija jos neinformavo, kaip nustatyta pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, apie nutarimus dėl išplėtimo, kuriais privalomomis paverčiamos savanoriškos įmokos, ir apie veiksmus, kurie buvo finansuojami iš jų, prieš pradėdama juos taikyti (žr. šio sprendimo 2 konstatuojamąją dalį).

(192)

1999 m. kovo 22 d. Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punkte neteisėta pagalba tiksliai apibrėžiama kaip nauja pagalba, teikiama pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prievolė pranešti apie valstybės pagalbą įtvirtinta to reglamento 2 straipsnyje.

(193)

Dėl to, kas yra susiję pirmiausia su čia nagrinėjamomis įmokomis, Komisija pažymi, jog tam, kad jos turėtų visą savo poveikį, reikalingas valdžios institucijos aktas. Todėl Komisija mano, kad šiuo atveju tai yra parafiskaliniai mokesčiai, t. y. – valstybės ištekliai.

(194)

Tiek, kiek savanoriškos privalomos įmokos yra valstybės ištekliai (kaip nurodyta 106 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse), sudarančios neatskiriamą pagalbos sistemos dalį (171 ir tolesnės konstatuojamosios dalyje), ir tiek, kiek jos yra naudojamos finansuoti privalumus mėsos sektoriaus įmonėms, apie jas Komisijai pranešti privaloma pagal sutarties 108 straipsnio 3 dalį.

(195)

Kaip nurodyta 123 ir 124 konstatuojamosiose dalyse, kadangi Prancūzijoje pradėtos taikyti priemonės pasižymi valstybės pagalbos elementais, tai yra nauja pagalba, apie kurią Komisijai nepranešta, o todėl – pagal sutartį – neteisėta.

(196)

Remiantis Komisijos komunikatu dėl taisyklių, taikytinų įvertinant neteisėtą valstybės pagalbą (63), nustatymo, visa pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punktą neteisėta pagalba privalo būti įvertina atsižvelgiant į tuo metu, kai pagalba buvo suteikta, galiojusias taisykles ir gaires.

V   IŠVADOS

(197)

Komisija, atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta pirmiau, mano, kad šios sistemos finansavimas savanoriškomis privalomomis įmokomis nekelia prieštaravimų, kai jos mokamos už vietos produktus bei už eksportuotus produktus bei gyvulius (šiuo atveju turimos omenyje 1996–2004 m. mokėtos „įmokos už mėsą“).

(198)

Iš to, kad įmokos taip pat renkamos ir už importuotus gyvulius (šiuo atveju tai 1996–2004 m. mokėtos įmokos į FNE už gyvulius), seka, kad pirmiau išdėstyti svarstymai, kad savanoriškų privalomų įmokų sistema yra nesuderinama su vidaus rinka, nes pažeidžia SESV 110 dalies nuostatas, nes Prancūzija nesugebėjo įrodyti, jog importuotų produktų atžvilgiu taip pat buvo skirta tokia pat pagalba kaip ir vietos produktams.

(199)

Be to, apie čia nagrinėjamą pagalbą Komisijai nebuvo pranešta, kaip nustatyta pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, todėl ji yra neteisėta pagalba pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punktą.

(200)

Komisija apgailestauja, kad Prancūzijos Respublika ėmė teikti šią pagalbą, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.

(201)

Kadangi tai yra pagalba, pradėta teikti nesulaukus galutinio Komisijos sprendimo, reikia priminti, jog dėl imperatyvaus SESV 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų procedūrinių taisyklių pobūdžio (ir tai yra taisyklės, kurių tiesioginį veikimą Teisingumo Teismas yra pripažinęs keliuose sprendimuose (64), nagrinėjamos pagalbos neteisėtumas negali būti ištaisytas atgaline tvarka (65).

(202)

Teisingumo Teismas priminė, kad jei pagalbos priemonė, kurios finansavimo būdas yra neatskiriama jos dalis, buvo pradėta įgyvendinti nežinant, kad privaloma apie ją pranešti, nacionaliniai teismai iš esmės privalo pavesti kompensuoti mokesčius ar įmokas, kurie buvo specialiai renkami šiai pagalbai finansuoti. Teismas taip pat primena, kad nacionaliniai teismai turi apginti besibylinėjančiųjų teises dėl galimo nacionalinių valdžios institucijų nežinojimo apie draudimą įgyvendinti pagalbą, nustatytą SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutiniu sakiniu, ir turintį tiesioginių padarinių; toks nežinojimas, kuriuo gali remtis besibylinėjantieji ir kurį konstatuoja nacionaliniai teismai, pastaruosius turi priversti padaryti išvadas, vadovaujantis savo nacionaline teise, tiek dėl teisės aktų, pagal kuriuos įgyvendinama atitinkama pagalbos priemonė, galiojimo, tiek dėl suteiktos finansinės paramos išieškojimo (66).

(203)

Komisija mano, kad šiuo konkrečiu atveju dera priimti sprendimą su išlyga, pasinaudojant galimybe, kurią suteikia Reglamento (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnio 4 dalis, pagal kurią Komisija gali pateikti savo sprendimą su sąlygomis, jai leidžiančiomis pripažinti atitiktį vidaus rinkai ir įsipareigojimams, leidžiančias kontroliuoti, kaip laikomasi jos sprendimo.

(204)

Kad būtų panaikintas SESV 110 straipsnio pažeidimas ir taip atgaline data pašalintas nevienodas įmonių vertinimas, Prancūzija turi per Komisijos nustatytą laikotarpį ir laikydamasi jos apibrėžtų sąlygų kompensuoti mokesčio dalį, tekusią iš kitų valstybių narių importuotiems produktams (1996–2004 m. įmokos už gyvulius į FNE), proporcingai nesuteiktos pagalbos dydžiui; panaikinus šį pažeidimą, nagrinėjama pagalba taptų suderinama su SESV 107 straipsniu.

(205)

Komisija nustato sąlygas, kurių privaloma laikytis mokant minėtą kompensaciją; Taigi Prancūzija turi kompensuoti apmokestintiems asmenims mokesčio dalį, nuo mokesčio įvedimo iki 2004 m. rugsėjo 30 d. tekusią importuotai mėsai, griežtai laikydamasi toliau išvardytų sąlygų:

a)

jei mokestį mokėję asmenys gali pateikti įrodymų, kad savanoriškomis privalomomis įmokomis buvo apmokestinti importuojami produktai, jie gali reikalauti, kad per tam tikrą laiką, kuris turi būti nustatytas remiantis nacionaline teise, bet jokiu būdu ne anksčiau kaip per šešis mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo, būtų sugrąžinta šio mokesčio pajamų dalis, skirta finansuoti paslaugas, naudingas tik vidaus produktams;

b)

Prancūzija nustatys nevienodų sąlygų taikymo importuojamų produktų atžvilgiu apimtį; Tam Prancūzija turi ataskaitiniu laikotarpiu patikrinti, kaip bendra suma, gauta minėtu mokesčiu apmokestinus vidaus produktus, atitinka naudą, suteiktą tik šiems produktams;

c)

pinigai turi būti grąžinti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo reikalavimo pateikimo;

d)

į grąžinamas sumas turi įeiti ir palūkanos, skaičiuojamos nuo tų sumų gavimo dienos iki tikrosios grąžinimo dienos. Šios palūkanos skaičiuojamos remiantis pamatine palūkanų norma, Komisijos nustatyta taikant orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodą;

e)

Prancūzijos valdžios institucijos pripažįsta visus pagrįstus asmenų, sumokėjusių mokestį už iš kitų valstybių narių įvežamus produktus, įrodymus;

f)

susigrąžinimo teisei negali būti taikomos kitos sąlygos, ypač ta, kad mokestis nebuvo perduotas;

g)

jei mokestis dar nesumokėtas, Prancūzijos valdžios institucijos atsisako mokėti dalį, proporcingą tai, kuri tenka iš kitų valstybių narių įvežamiems produktams, kuri, kaip įrodyta, yra skirta finansuoti dalį pagalbos, naudingos tik vidaus produktams; jos taip pat atsisako reikalauti galimų susijusių delspinigių;

h)

kai to reikalauja Komisija, Prancūzija įsipareigoja pateikti išsamią ataskaitą, įrodančią, kad grąžinimo priemonė tinkamai įgyvendinta;

i)

jei tiems patiems produktams, kurie Prancūzijoje apmokestinti šiuo mokesčiu, taikytas mokestis ir kitoje valstybėje narėje, mokestį sumokėjusiems asmenims Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigoja grąžinti dalį, sumokėtą už įvežtus kitų valstybių narių produktus;

j)

Prancūzija įsipareigoja supažindinti su šiuo sprendimu visus galimus mokesčio mokėtojus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Valstybės pagalba skatinimui, reklamai, techninei pagalbai, moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, kurią Prancūzija įgyvendino neteisėtai, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį, pasinaudodama nustatytu parafiskaliniu mokesčiu (savanoriška privaloma įmoka už mėsą ir gyvus gyvulius, išvežtus į kitas valstybes nares 1996–2004 m. ir už gyvus gyvulius, įvežtus 1996–2004 m.) yra su vidaus rinka suderinama pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte, nuo to mokesčio įsigaliojimo dienos iki 2004 m. rugsėjo 30 d., su sąlyga, kad Prancūzija laikysis šio straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų.

2.   Prancūzija turi kompensuoti apmokestintiems asmenims mokesčio dalį, nuo mokesčio įvedimo iki 2004 m. rugsėjo 30 d. tekusią importuotai mėsai, griežtai laikydamasi toliau išvardytų sąlygų:

a)

jei mokestį mokėję asmenys gali pateikti įrodymų, kad savanoriškomis privalomomis įmokomis buvo apmokestinti importuojami produktai, jie gali reikalauti, kad per tam tikrą laiką, kuris turi būti nustatytas remiantis nacionaline teise, bet jokiu būdu ne anksčiau kaip per šešis mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo, būtų sugrąžinta šio mokesčio pajamų dalis, skirta finansuoti paslaugas, naudingas tik vidaus produktams;

b)

Prancūzija nustatys nevienodų sąlygų taikymo importuojamų produktų atžvilgiu apimtį. Tam Prancūzija turi ataskaitiniu laikotarpiu patikrinti, kaip bendra suma, gauta minėtu mokesčiu apmokestinus vidaus produktus, atitinka naudą, suteiktą tik šiems produktams;

c)

pinigai turi būti grąžinti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo reikalavimo pateikimo;

d)

į grąžinamas sumas turi įeiti ir palūkanos, skaičiuojamos nuo tų sumų gavimo dienos iki tikrosios grąžinimo dienos. Šios palūkanos skaičiuojamos remiantis pamatine palūkanų norma, Komisijos nustatyta taikant orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodą;

e)

Prancūzijos valdžios institucijos pripažįsta visus pagrįstus asmenų, sumokėjusių mokestį už iš kitų valstybių narių įvežamus produktus, įrodymus;

f)

susigrąžinimo teisei negali būti taikomos kitos sąlygos, ypač ta, kad mokestis nebuvo perduotas;

g)

jei mokestis dar nesumokėtas, Prancūzijos valdžios institucijos atsisako mokėti dalį, proporcingą tai, kuri tenka iš kitų valstybių narių įvežamiems produktams, kuri, kaip įrodyta, yra skirta finansuoti dalį pagalbos, naudingos tik vidaus produktams; jos taip pat atsisako reikalauti galimų susijusių delspinigių;

h)

kai to reikalauja Komisija, Prancūzija įsipareigoja pateikti išsamią ataskaitą, įrodančią, kad grąžinimo priemonė tinkamai įgyvendinta;

i)

jei tiems patiems produktams, kurie Prancūzijoje apmokestinti šiuo mokesčiu, taikytas mokestis ir kitoje valstybėje narėje, mokestį sumokėjusiems asmenims Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigoja grąžinti dalį, sumokėtą už įvežtus kitų valstybių narių produktus;

j)

Prancūzija įsipareigoja supažindinti su šiuo sprendimu visus galimus mokesčio mokėtojus.

2 straipsnis

Prancūzija per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo praneša Komisijai apie priemones, kurių ji ėmėsi, kad jį įgyvendintų.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. EB sutarties 87 ir 88 straipsniai atitinkamai tampa SESV 107 ir 108 straipsniais. Abiem atvejais nuostatos iš esmės yra identiškos. Šiame spendime nuorodos į SESV 107 ir į 108 straipsnius suprantamos, jei reikia, kaip nuorodos į atitinkamai EB Sutarties 87 ir 88 straipsnius.

(2)  2003 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimas C(2003)2057 galutinis (OL C 189, 2003 8 9, p. 21).

(3)  Informacija, paimta iš interneto svetainės adresu www.interbev.asso.fr.

(4)  Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 299, 1995 m. gruodžio 27 d.

(5)  1 FRF = 0,15 EUR.

(6)  Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 227, 2001 m. rugsėjo 30 d., Nr. 227.

(7)  Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 299, 1995 m. gruodžio 24 d.

(8)  Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 227, 2001 m. rugsėjo 30 d.

(9)  Bendra sprendimo apžvalga pateikiama 2003 m. liepos 9 d. Komisijos sprendime C(2003)2057 galutinis, cituotame 2 išnašoje.

(10)  OL C 319, 2006 12 27, p. 1.

(11)  OL C 28, 2000 2 1, p. 2.

(12)  OL C 302, 1987 11 12, p. 6.

(13)  OL C 252, 2001 09 12, p. 5.

(14)  1975 m. rugsėjo 19 d. Komisijos raštas valstybėms narėms Nr. S/75/29416.

(15)  OL C 45, 1996 2 17, p. 5.

(16)  OL C 48, 1998 2 13, p. 2.

(17)  Prancūzija informaciją atsiuntė po to, kai buvo pradėta oficiali tyrimo procedūra, kaip nurodyta III dalyje („Prancūzijos pastabos“).

(18)  2002 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje C-234/99, Nygard, 2002 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-3657.

(19)  2003 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-5263.

(20)  2005 m. vasario 2 d. potvarkis: „Pirmiausia primenama, kad įmokos į Interbev ir Gyvulininkystės fondą renkamos už Prancūzijoje užaugintų ir paskerstų gyvulių skerdimo operacijas. Todėl už užsienyje gimusius ir ten užaugintus gyvulius, kai jie skerdžiami Prancūzijoje, įmokos nemokamos“.

(21)  OL L 160, 1999 6 26, p. 21.

(22)  OL L 148, 1968 6 28, p. 24.

(23)  OL L 341, 2001 12 22, p. 3.

(24)  OL L 312, 1998 11 20, p. 1.

(25)  OL L 289, 1989 10 7, p. 1.

(26)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(27)  Nuo 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 leidžianti nukrypti nuostata (neturinti įtakos šiam sprendimui) (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).

(28)  2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje C-280/00, Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg, 2003 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-7747; ir 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimas jungtinėse bylose C-34/01, C-35/01, C-36/01, C-37/01 ir C-38/01, Enirisorse, 2003 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-14243.

(29)  2003 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje C-355/00, Fresko, 2003 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-5263.

(30)  Byla C-303/88, Italija prieš Komisija, 1991 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-1433, 11 konstatuojamoji dalis; byla C-482/99 Prancūzija prieš Komisiją, 2002 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I 4397,24 konstatuojamoji dalis, taip pat byla C-126/01 GEMO, 2003 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-13769, 24 konstatuojamoji dalis.

(31)  2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje T-136/05 Salvat père & fils ir kt. prieš Komisiją (T-136/05, 2007 m. Teismų praktikos rinkinys, p. II-4063).

(32)  2000 m. gegužės 16 d. sprendimas byloje C-83/98 P, Prancūzija prieš Ladbroke Racing Ltd ir Komisiją, Teismų praktikos rinkinys, p. I-3271, 50 punktas.

(33)  2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Salvat père & fils ir kt. prieš Komisiją, cituotas 31 išnašoje.

(34)  2004 m. liepos 15 d. sprendimas byloje C-345/00, Pearle ir kt., 2004 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-7139.

(35)  1980 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje C-730/79, Philip Morris prieš Komisiją, 1980 m. Teismų praktikos rinkinys, p. 2671.

(36)  Agriculture in the European Union, Statistical and economic information 2002. Žemės ūkio generalinis direktoratas, Europos Komisija.

(37)  Šaltinis: Eurostatas.

(38)  2003 m. spalio 21 d. sprendimas jungtinėse bylose C-261/01 ir C-262/01, Van Calster ir Cleeren, 2003 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-12249, 51 ir 52 punktai: „51. […] Valstybė narė yra įpareigota […] ne tik pranešti apie planuojamą pagalbą tiesiogine to žodžio prasme, bet ir pagalbos finansavimo būdą tiek, kiek jis sudaro neatskiriamą planuojamos pagalbos dalį. 52. Kadangi prievolė pranešti taip pat taikoma ir pagalbos finansavimo būdui, dėl nežinojimo sekančios pasekmės iš nacionalinių valdžios institucijų pusės, pagal 93 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį, pagal sutartį taip pat turi būti taikoma šiam pagalbos priemonės aspektui.“

(39)  OL C 149, 2003 8 9, p. 21.

(40)  2002 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatas C(2002) 458.

(41)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(42)  Komisijos komunikato ištrauka: „[Komisija] šios pagalbos atitiktį bendrajai rinkai visada vertina pagal esminius reikalavimus, nustatytus kiekvienai priemonei ir galiojančius jos suteikimo metu“.

(43)  2003 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-5263.

(44)  Žr. 12 išnašą.

(45)  Žr. 13 išnašą.

(46)  Žr. 14 išnašą.

(47)  Žr. 11 išnašą.

(48)  OL L 336, 1994 12 23, p. 1.

(49)  1975 m. rugsėjo 19 d. Komisijos raštas valstybėms narėms Nr. S/75/29416.

(50)  Žr. 11 išnašą.

(51)  2003 m. spalio 21 d. sprendimas bylose C-261/01 et C-262/01, Van Calster, 2003 m. Teismo praktikos rinkinys, p. I-12249, 49 punktas.

(52)  2005 m. sausio 13 d. sprendimas Streekgewest Westelijk Noord-Brabant byloje C-174/02, 2005 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-85, 26 punktas; 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Laboratoires Boiron byloje, C-526/04, 2006 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-7529,44 punktas.

(53)  2005 m. sausio 13 d. sprendimas Streekgewest Westelijk Noord-Brabant byloje C-174/02, 2005 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-85, 26 punktas; 2005 m. spalio 27 d. sprendimas bylose C-266/04–C-270/04, C-276/04 bei C-321/04–C-325/04, Nazairdis, 2005 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-9481, 46–49 punktai.

(54)  2005 m. sausio 13 d. sprendimas Streekgewest Westelijk Noord-Brabant byloje C-174/02, 2005 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-85, 28 punktas; 2006 m. birželio 15 d. sprendimas Air Liquide sujungtose bylose, C-393/04 et C 41/05, 2006 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-5293, 46 punktas.

(55)  2003 m. spalio 21 d. sprendimas sujungtose bylose C-261/01 et C-262/01, Van Calster, 2003 m. Teismo praktikos rinkinys, p. I-12249, 48 punktas.

(56)  2002 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje C-234/99, Nygard, 2002 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-3657.

(57)  Žr. taip pat 88 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis.

(58)  2002 m. balandžio 23 d. sprendimas Nygard byloje, pirmiau cituotas 56 išnašoje.

(59)  Žr. 94 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis.

(60)  2002 m. balandžio 23 d. sprendimas Nygard byloje, pirmiau cituotas 56 išnašoje.

(61)  Pagal Prancūzijos valdžios institucijų (muitinės tarnybų) pateiktus duomenis, „riebių stambių galvijų“ buvo importuota atitinkamai 24 933 2001 m. ir 22 250. 2002 m. Prancūzijoje jų paskersta apie 4 mln., tad įvežti gyvi gyvuliai sudaro vos 0,58 % visų paskerstų gyvulių;

(62)  2002 m. balandžio 23 d. sprendimas Nygard byloje, pirmiau cituotas 56 išnašoje.

(63)  OL C 119, 2002 5 22, p. 22.

(64)  Teisingumo Teismo sprendimai 1973 m. birželio 19 d. byloje 77/72, Capolongo, 1973 m. Teismų praktikos rinkinys, p. 611; 1973 m. gruodžio 11 d. byloje 120/73, Lorenz, 1973 m. Teismų praktikos rinkinys, p. 1471; 1977 m. kovo 22 d. byloje 78/76, Steinicke ir Weinlig, 1977 m. Teismų praktikos rinkinys, p. 595.

(65)  Teisingumo Teismo sprendimai 1991 m. lapkričio 21 d. byloje C-354/90, Fédération nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir kiti prieš Prancūziją, 1991 m. Teismų praktikos rinkinys, p I-5505; ir 2003 m. spalio 21 d., Van Calster, sujungtose bylose C-261/01 ir C-262/01, 2003 m. Teismų praktikos rinkinys, p. I-12249.

(66)  2003 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-261/01 et C-262/01, Van Calster ir kt., 2003 m. Teismo praktikos rinkinys, p. I-12249.


1.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 59/34


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2012 m. vasario 15 d.

dėl Sąjungos finansinio įnašo, skirto išlaidoms, patirtoms 2011 m. Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose taikant skubias kovos su paukščių gripu priemones, padengti

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 776)

(Tekstas autentiškas tik italų, olandų ir vokiečių kalbomis)

(2012/132/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimą 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje (1), ypač į jo 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

paukščių gripas yra užkrečiamoji virusinė naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių liga, kuri turi didelį poveikį paukštininkystės pelningumui ir dėl kurios galėtų būti sutrikdyta Sąjungos vidaus prekyba ir eksportas į trečiąsias šalis;

(2)

kilus paukščių gripo protrūkiui, yra pavojus, kad prekiaujant gyvais naminiais paukščiais ar jų produktais ligos sukėlėjas gali pasklisti ne tik kituose tos valstybės narės naminių paukščių ūkiuose, bet ir kitose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse;

(3)

Tarybos direktyvoje 2005/94/EB (2), kuria nustatomos Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemonės, nustatytos priemonės, kurių valstybės narės turi nedelsdamos imtis kilus ligos protrūkiui, kad skubos tvarka būtų neleista virusui plisti;

(4)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių įskaitant skubias priemones, išlaidoms padengti, nustatymo tvarka. Pagal šio sprendimo 4 straipsnio 2 dalį valstybės narės gauna finansinį įnašą tam tikroms paukščių gripo likvidavimo išlaidoms padengti;

(5)

Spendimo 2009/470/EB 4 straipsnio 3 dalies pirmoje ir antroje įtraukose nustatytos taisyklės, kuriomis numatyta, kokia procentinė dalis valstybės narės patirtų išlaidų gali būti dengiama iš Sąjungos finansinio įnašo;

(6)

skubių kovos su paukščių gripu priemonių išlaidoms padengti Sąjungos finansinis įnašas skiriamas pagal taisykles, nustatytas 2005 m. vasario 28 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 349/2005, nustatančiame Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (3);

(7)

2011 m. Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose kilo paukščių gripo protrūkių. Vokietija, Italija ir Nyderlandai ėmėsi kovos su šiais ligos protrūkiais priemonių pagal Direktyvą 2005/94/EB;

(8)

Vokietijos, Italijos ir Nyderlandų valdžios institucijos, teikdamos ataskaitas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir nuolat teikdamos informaciją apie ligos padėtį, sugebėjo įrodyti, kad jos veiksmingai įgyvendino Direktyvoje 2005/94/EB nustatytas kontrolės priemones;

(9)

todėl Vokietijos, Italijos ir Nyderlandų valdžios institucijos įvykdė su priemonėmis susijusius techninius ir administracinius reikalavimus, nustatytus Sprendimo 2009/470/EB 4 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 6 straipsnyje;

(10)

šiuo etapu negali būti nustatytas tikslus Sąjungos finansinio įnašo dydis, kadangi pateikta informacija apie kompensacijų ir veiklos išlaidas yra sąmata;

(11)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas Vokietijai, Italijai ir Nyderlandams

1.   Sąjungos finansinis įnašas suteiktas Vokietijai, Italijai ir Nyderlandams šių valstybių narių išlaidoms, patirtoms taikant kovos su paukščių gripu 2011 m. Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose priemones pagal Sprendimo 2009/470/EB 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, padengti.

2.   1 dalyje nurodyto finansinio įnašo suma nustatoma tolesniu sprendimu, kuris bus priimtas Sprendimo 2009/470/EB 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai, Italijos Respublikai ir Nyderlandų Karalystei.

Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 15 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 155, 2009 6 18, p. 30.

(2)  OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(3)  OL L 55, 2005 3 1, p. 12.


1.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 59/36


EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2012 m. vasario 27 d.

kuriuo panaikinamas Sprendimas ECB/2010/3 dėl laikinų priemonių dėl Graikijos Vyriausybės išleistų arba garantuotų antrinę rinką turinčių skolos priemonių tinkamumo

(ECB/2012/2)

(2012/133/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą (toliau – ECBS statutas), ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį ir 34 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką kartu su 3 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka ir 18 straipsnio 2 dalimi,

kadangi:

(1)

vadovaujantis ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalimi, Europos Centrinis Bankas (ECB) ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai gali atlikti kredito operacijas su kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais skolinant lėšas užtikrinus pakankamu įkeitimu. Eurosistemos pinigų politikos operacijoms reikalingo įkaito tinkamumo kriterijai yra nustatyti 2011 m. rugsėjo 20 d. Gairių ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (1) (toliau – Bendrieji dokumentai) I priede;

(2)

vadovaujantis Bendrųjų dokumentų 1.6 skirsniu, ECB valdančioji taryba gali bet kuriuo metu pakeisti Eurosistemos pinigų politikos operacijų įgyvendinimui taikomas priemones, sąlygas, kriterijus ir procedūras. Vadovaujantis Bendrųjų dokumentų 6.3.1 skirsniu, Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar emisija, emitentas, skolininkas arba garantas atitinka jiems taikomus griežtų kredito standartų reikalavimus bet kokios, jos manymu, aktualios informacijos pagrindu;

(3)

kaip išimtinė priemonė, 2010 m. gegužės 6 d. Sprendimu ECB/2010/3 dėl laikinų priemonių dėl Graikijos Vyriausybės išleistų arba garantuotų skolos priemonių tinkamumo (2) buvo laikinai suspenduoti Eurosistemos minimalūs reikalavimai dėl kredito kokybės minimalių ribų, taikomi Graikijos Vyriausybės išleistoms arba Graikijoje įsteigtų subjektų išleistoms ir Graikijos Vyriausybės visapusiškai garantuotoms antrinę rinką turinčioms skolos priemonėms;

(4)

Graikijos Respublika nusprendė paskelbti skolos mainų pasiūlymą Graikijos Vyriausybės išleistų antrinę rinką turinčių skolos priemonių turėtojams privačiojo sektoriaus dalyvavimo kontekste;

(5)

šis Graikijos Respublikos sprendimas dar labiau neigiamai paveikė Graikijos Vyriausybės išleistų arba Graikijoje įsteigtų subjektų išleistų ir Graikijos Vyriausybės visapusiškai garantuotų antrinę rinką turinčių skolos priemonių kaip įkaito Eurosistemos operacijoms tinkamumą;

(6)

Sprendimas ECB/2010/3 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo ECB/2010/3 panaikinimas

Sprendimas ECB/2010/3 panaikinamas.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 2012 m. vasario 28 d.

Priimta Frankfurte prie Maino 2012 m. vasario 27 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  OL L 331, 2011 12 14, p. 1.

(2)  OL L 117, 2010 5 11, p. 102.