14.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 12/1

(1)

Direktyvoje 97/78/EB nustatyta, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamų produktų veterinarinius patikrinimus atlieka valstybės narės pagal šią direktyvą ir Reglamentą (EB) Nr. 882/2004;

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 nustatytos bendrosios taisyklės, pagal kurias atliekama oficiali kontrolė, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatytų taisyklių, kuriomis visų pirma siekiama užkirsti kelią tiesiogiai ar per aplinką atsirasti pavojui žmonėms ir gyvūnams, likviduoti šį pavojų arba jį sumažinti iki priimtino laipsnio;

(3)

Direktyva 2002/99/EB nustatytos bendrosios gyvūnų sveikatos taisyklės, taikomos visiems gyvūninės kilmės produktų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo Sąjungoje etapams bei jų įvežimui iš trečiųjų šalių ir iš jų gaunamiems žmonėms skirtiems produktams;

(4)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatyti konkretūs gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimai maisto tvarkymo subjektams. Reglamento 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai, importuojantys ir augalinės kilmės produktų, ir perdirbtų gyvūninės kilmės produktų turinčius maisto produktus (sudėtinius produktus) turi užtikrinti, kad tuose maisto produktuose esantys perdirbti gyvūniniai produktai atitiktų reglamente nustatytus visuomenės sveikatos reikalavimus. Be to, Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai turi sugebėti įrodyti, kad jie užtikrino pirmiau minėtų reikalavimų vykdymą (pvz., pateikdami tinkamus dokumentus arba sertifikatus);

(5)

Reglamentas (EB) Nr. 853/2004 taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d. Tačiau kai kurių jame nustatytų priemonių įsigaliojimas nuo minėtos dienos tam tikrais atvejais būtų sukėlęs praktinių sunkumų;

(6)

todėl Komisijos reglamente (EB) Nr. 2076/2005 (6) nustatyta, kad, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 4 dalies, maisto tvarkymo subjektams, importuojantiems produktus, kurių sudėtyje yra sudėtinių produktų, netaikomi šiame straipsnyje numatyti įsipareigojimai;

(7)

2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1162/2009, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 pereinamojo laikotarpio įgyvendinimo priemonės (7), pakeitė ir panaikino Reglamentą (EB) Nr. 2076/2005. Reglamente (EB) Nr. 1162/2009 yra tokia pati nuo Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 4 dalies leidžianti nukrypti nuostata kaip Reglamente (EB) Nr. 2076/2005;

(8)

be to, Reglamente (EB) Nr. 1162/2009 nustatyta, kad importuojant sudėtinius produktus turi būti laikomasi suderintų Sąjungos taisyklių, jei jos taikytinos, o kitais atvejais – nacionalinių valstybių narių taisyklių;

(9)

Reglamentas (EB) Nr. 1162/2009 taikomas iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(10)

2007 m. balandžio 17 d. Komisijos sprendime 2007/275/EB dėl gyvūnų ir produktų, kurie pagal Tarybos direktyvas 91/496/EEB ir 97/78/EB (8) turi būti patikrinti pasienio kontrolės postuose, sąrašų nustatyta, kad turi būti atliekami tam tikrų į Sąjungą importuojamų sudėtinių produktų veterinariniai patikrinimai. Pagal tą sprendimą sudėtiniai produktai, kuriems taikomi veterinariniai patikrinimai, yra visi sudėtiniai perdirbti mėsos produktai, sudėtiniai produktai, kurių pusę ar daugiau kaip pusę turinio sudaro bet koks perdirbtas gyvūninės kilmės produktas, išskyrus perdirbtus mėsos produktus, ir sudėtiniai produktai, kurių sudėtyje nėra perdirbtų mėsos produktų ir kurių mažiau kaip pusę turinio sudaro perdirbtas pieno produktas, kai galutiniai produktai neatitinka tam tikrų Sprendime 2007/275/EB nustatytų reikalavimų;

(11)

be to, Sprendime 2007/275/EB nustatyti tam tikri sertifikavimo reikalavimai sudėtiniams produktams, kuriems taikomi veterinariniai patikrinimai. Jame nustatyta, kad sudėtiniai produktai, kurių sudėtyje yra perdirbtų mėsos produktų, į Sąjungą turi būti įvežami su atitinkamu Sąjungos teisės aktuose nustatytu mėsos produktų sertifikatu. Sudėtiniai produktai, kurių sudėtyje yra perdirbtų pieno produktų ir kuriems taikomi veterinariniai patikrinimai, į Sąjungą turi būti įvežami su atitinkamu Sąjungos teisės aktuose nustatytu sertifikatu. Be to, sudėtiniai produktai, kurių sudėtyje yra tik perdirbtų žuvininkystės arba kiaušinių produktų ir kuriems taikomi veterinariniai patikrinimai, į Sąjungą įvežami su atitinkamu Sąjungos teisės aktuose nustatytu sertifikatu arba komerciniu dokumentu, kai nebūtina pateikti sertifikato;

(12)

sudėtiniai produktai, kuriems taikomi veterinariniai patikrinimai pagal Sprendimą 2007/275/EB, yra kartu pagal savo pobūdį tie, kurie gali kelti didesnį pavojų visuomenės sveikatai. Galimo pavojaus visuomenės sveikatai lygis priklauso nuo sudėtinio produkto sudėtyje esančio gyvūninės kilmės produkto, nuo sudėtiniame produkte esančio gyvūninės kilmės produkto procentinio kiekio ir nuo sudėtinio produkto apdorojimo būdo bei laikymo savybių;

(13)

todėl yra tikslinga, kad Reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatyti visuomenės sveikatos reikalavimai būtų taikomi tokiems sudėtiniams produktams dar prieš nustojant galioti leidžiančiai nukrypti nuostatai, nustatytai Reglamentu (EB) Nr. 1162/2009.

(14)

konkrečiai, tikslinga šiame reglamente nustatyti reikalavimą patvirtinti importuojamų sudėtinių produktų, kurių sudėtyje yra perdirbtų mėsos produktų, sudėtinių produktų, kurių pusę ar daugiau kaip pusę turinio sudaro pieno produktai arba perdirbti žuvininkystės ir kiaušinių produktai, ir sudėtinių produktų, kurių sudėtyje nėra perdirbtų mėsos produktų ir kurių mažiau kaip pusę turinio sudaro perdirbti pieno produktai, jei galutiniai produktai greitai genda aplinkos temperatūroje arba yra nebūtinai pagaminti visą jų masę išverdant arba apdorojant aukšta temperatūra ir tokiu būdu denatūruojant bet kokią žaliavą, atitiktį visuomenės sveikatos reikalavimams, nustatytiems Reglamentu (EB) Nr. 853/2004;

(15)

dėl to Reglamentu (EB) Nr. 1162/2009 nustatyta leidžianti nukrypti nuostata minėtiems sudėtiniams produktams daugiau neturėtų būti taikoma;

(16)

minėtiems sudėtiniams produktams taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai jau nustatyti Sąjungos teisės aktuose. Pagal tuos reikalavimus, minėti sudėtiniai produktai turėtų būti importuojami tik iš patvirtintų trečiųjų šalių;

(17)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas konkretus veterinarijos sertifikato, kuriuo patvirtinama, kad tokie į Sąjungą importuojami sudėtiniai produktai atitinka visuomenės sveikatos ir gyvūnų sveikatos reikalavimus, pavyzdys. Dėl to Reglamentu (EB) Nr. 2007/275/EB nustatyti sertifikavimo reikalavimai minėtiems sudėtiniams produktams daugiau neturėtų būti taikomi;

(18)

kitiems sudėtiniams produktams, kurių pusę arba daugiau kaip pusę turinio sudaro gyvūninės kilmės produktai, išskyrus pieno produktus arba žuvininkystės ar kiaušinių produktus, Sprendimu 2007/275/EB nustatyti sertifikavimo reikalavimai toliau turėtų būti taikomi. Siekiant Sąjungos teisės aktų paprastumo ir aiškumo ir siekiant, kad pagrindinės sudėtinių produktų sertifikavimo taisyklės būtų nustatytos vieninteliu aktu, reikia įtraukti šiuos sertifikavimo reikalavimus į šį reglamentą;

(19)

todėl Sprendimas 2007/275/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 1162/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(20)

dėl su gyvūnu sveikata susijusių motyvų reikėtų nustatyti tranzito per Sąjungą sertifikatą ir specialias sąlygas. Vis dėlto šios sąlygos turėtų būti taikomos tik sudėtiniams produktams, kurių sudėtyje yra perdirbtų mėsos produktų arba perdirbtų pieno produktų;

(21)

atsižvelgiant į geografinę Kaliningrado srities padėtį, turinčią įtakos tik Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai, į Rusiją arba iš jos tranzitu per Sąjungą vežamoms siuntoms turėtų būti nustatytos specialios sąlygos;

(22)

siekiant nesutrikdyti prekybos, iki šio reglamento taikymo pradžios pagal Sprendimą 2007/275/EB išduotais sertifikatais turėtų būti leidžiama naudotis pereinamuoju laikotarpiu;

(23)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

sudėtiniai produktai, kurių sudėtyje yra perdirbtų mėsos produktų, kaip nurodyta Sprendimo 200/275/EB 4 straipsnio a punkte;

b)

sudėtiniai produktai, kurių sudėtyje yra perdirbtų pieno produktų ir kuriems taikomi Sprendimo 2007/275/EB 4 straipsnio b ir c punktai;

c)

sudėtiniai produktai, kurių pusę ar daugiau kaip pusę turinio sudaro perdirbti žuvininkystės arba kiaušinių produktai ir kuriems taikomas Sprendimo 2007/275/EB 4 straipsnio b punktas.

a)

jos yra iš trečiosios šalies arba jos dalies, iš kurios leidžiama įvežti į Sąjungą tuose sudėtiniuose produktuose esančių gyvūninės kilmės produktų siuntas ir jos atitinka tokių produktų atitinkamas apdorojimo sąlygas, kaip nustatyta Komisijos sprendimu 2007/777/EB (9) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 605/2010 (10) dėl atitinkamo gyvūninės kilmės produkto;

b)

prie siuntų pridedamas veterinarijos sertifikatas, parengtas pagal II priede pateiktą veterinarijos sertifikato pavyzdį;

c)

siuntos atitinka konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus į Sąjungą importuojamiems sudėtiniuose produktuose esantiems gyvūninės kilmės produktams, kaip nurodyta b punkte minėtame veterinarijos sertifikato pavyzdyje pateiktame gyvūnų sveikatos patvirtinime;

d)

bendrajame veterinarinio įvežimo dokumente, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 136/2004 (11) 2 straipsnio 1 dalyje, pasirašytame įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės posto valstybinio veterinarijos gydytojo, siuntos patvirtintos kaip tinkamos vežti tranzitu, taip pat prireikus sandėliuoti.

a)

įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste kompetentingos institucijos veterinarijos tarnyba siuntą užplombuoja serijiniu numeriu pažymėta plomba;

b)

už įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės postą atsakingos kompetentingos institucijos valstybinis veterinarijos gydytojas ant kiekvieno siuntos lydimųjų dokumentų, nurodytų Direktyvos 97/78/EB 7 straipsnyje, puslapio uždeda spaudą „TIK VEŽTI TRANZITU Į RUSIJĄ PER ES“;

c)

laikomasi Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnyje nustatytų procedūrinių reikalavimų;

d)

įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės posto valstybinis veterinarijos gydytojas bendrajame veterinariniame įvežimo dokumente patvirtina, kad siunta tinkama vežti tranzitu.

14.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 12/14

(1)

2002 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1019/2002 dėl prekybos alyvuogių aliejumi standartų (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas;

(2)

alyvuogių aliejus turi tam tikrų, pirmiausia organoleptinių ir maistinių savybių, kurios, atsižvelgus į alyvuogių aliejaus gamybos išlaidas, leidžia jam patekti į didelių, palyginti su dauguma kitų augalinių riebalų, kainų rinką. Atsižvelgiant į tokią rinkos situaciją, alyvuogių aliejui turėtų būti nustatyti pardavimo standartai, kuriuose pirmiausia turėtų būti konkrečios ženklinimo etiketėmis taisyklės, papildančios taisykles, nustatytas 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (4), o pirmiausia – jos 2 straipsnyje nustatytas taisykles;

(3)

siekiant garantuoti parduodamo alyvuogių aliejaus autentiškumą, mažmeniniam pardavimui skirta pakuotė turi būti maža ir su atitinkama uždarymo sistema. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama kolektyvinėms įmonėms leisti naudoti didesnes pakuotes;

(4)

be privalomo įvairių rūšių alyvuogių aliejaus aprašymo, numatyto Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118 straipsnyje, vartotojai turėtų būti informuojami apie siūlomo alyvuogių aliejaus rūšis;

(5)

dėl žemės ūkio tradicijų, vietinio spaudimo būdų ir maišymo praktikos, priklausomai nuo geografinio regiono, tiesiogiai parduodamas alyvuogių aliejus gali būti visiškai skirtingo skonio ir kokybės. Tai gali nulemti tos pačios rūšies kainų skirtumus, kurie iškreiptų rinką. Tarp kitų valgomojo alyvuogių aliejaus rūšių nėra esminių kilmės vietos nulemtų skirtumų ir todėl ant tokio aliejaus tiesioginės pakuotės nurodytas kilmės vietos žymuo leistų vartotojams manyti, kad tokių skirtumų yra. Todėl, siekiant neiškreipti valgomųjų alyvuogių aliejų rinkos, turėtų būti nustatyta Sąjungos privaloma sistema dėl kilmės nuorodos, kuri turėtų būti apribota apibrėžtas sąlygas atitinkantiems aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo ir pirmojo spaudimo aliejams. Iki 2009 m. taikomos neprivalomosios priemonės pasirodė nepakankamos, kad būtų išvengta vartotojų klaidinimo dėl tikrųjų gryno alyvuogių aliejaus savybių. Be to, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (5), nustatytos atsekamumo taisyklės, taikomos nuo 2005 m. sausio 1 d. Kadangi ūkio subjektai ir administracijos šioje srityje sukaupė pakankamai patirties, galima reikalauti etiketėje privalomai nurodyti ypač gryno ir gryno alyvuogių aliejaus kilmės vietą;

(6)

šiuo metu esantys prekių ženklai, įskaitant geografines nuorodas, gali būti naudojami ir toliau, tačiau su sąlyga, jeigu jie anksčiau buvo oficialiai įregistruoti vadovaujantis 1988 m. gruodžio 21 d. pirmąja Tarybos direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (6), arba 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (7);

(7)

pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (8), kilmės vietos nuoroda gali būti laikoma saugoma kilmės nuoroda (PDO) arba saugoma geografinė nuoroda (PGI). Kad vartotojams nekiltų painiavos, galinčios suardyti rinką, kilmės vietos nuorodomis turėtų būti PDO arba PGI nuorodos. Importuotų alyvuogių aliejų atveju turi būti laikomasi lengvatinės kilmės taisyklių, apibrėžtų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (9);

(8)

jei pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus kilmės vietos nuoroda nukreipia į Sąjungą ar valstybę narę, reiktų turėti omenyje, kad aliejaus kokybei ir skoniui įtakos turi ne tik naudotos alyvuogės, bet ir spaudimo būdai bei patirtis. Todėl kilmės vietos nuoroda turi būti į tą geografinį rajoną, kuriame aliejus buvo išgautas, o tai paprastai ir būna tas rajonas, kuriame iš alyvuogių tas aliejus yra spaudžiamas. Vis dėlto tam tikrais atvejais aliejus spaudžiamas ne tose pačiose vietose, kuriose alyvuogės buvo surinktos, o ši informacija turėtų būti nurodyta ant pakuotės ar prie pakuotės pridedamų etikečių, kad būtų užtikrinta, jog vartotojai neklaidinami, o alyvuogių aliejaus rinka neiškreipiama;

(9)

nemaža dalis ypač gryno ir gryno alyvuogių aliejaus Sąjungoje yra sudaryta iš aliejaus, kurių kilmės šalys yra įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, mišinių. Reikėtų nustatyti paprastas nuostatas, kad ant tokių mišinių etikečių būtų nurodyta kilmės vieta;

(10)

pagal Direktyvą 2000/13/EB nuorodos, esančios ant etikečių, neturi klaidinti vartotojų, o visų pirma nuorodos apie minėto alyvuogių aliejaus charakteristikas arba apie tai, kad jiems priskirtos savybės, kurių jie neturi, arba darant užuominą, kad aliejus turi ypatingų charakteristikų, kai tuo tarpu tas charakteristikas iš tikrųjų turi dauguma aliejų. Tam tikroms įprastai vartojamoms, laisvai pasirenkamoms nuorodoms, kurios alyvuogių aliejams yra specifinės, irgi reikia suvienodintų taisyklių, tiksliai apibrėžiančių tokius reikalavimus ir užtikrinančių, kad nuorodų tikrumas gali būti patikrintas. Atitinkamai ir sąvokos „šaltasis spaudimas“ ir „šaltasis išgavimas“ turėtų atitikti techniškai apibrėžtą tradicinį gamybos būdą. Kai kurie terminai, apibūdinantys organoleptines savybes, nurodančias ypač gryno ir gryno alyvuogių aliejaus skonį ir (ar) kvapą, buvo apibrėžti Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos (TAAT) persvarstytame gryno alyvuogių aliejaus organoleptinio vertinimo metode. Tokie ypač gryno alyvuogių aliejaus ir gryno alyvuogių aliejaus etiketėse vartojami terminai turėtų būti palikti apibūdinti aliejui, įvertintam taikant atitinkamą analizės metodą. Kai kuriems ūkio subjektams, šiuo metu naudojantiems rezervuotus terminus, reikia pereinamųjų priemonių. Jei būtų tik vienintelė nuoroda apie rūgštingumą, būtų siūloma neteisinga absoliučios kokybės skalė, kuri klaidintų vartotojus, kadangi šis veiksnys kokybinę vertę reiškia tik tada, kai jis susijęs su kitomis minėto aliejaus charakteristikomis. Todėl siekiant, kad alyvuogių aliejaus rinkoje atsirastų aiškumas, ir atsižvelgiant į tam tikrų nuorodų daugėjimą bei jų ekonominę reikšmę, turėtų būti nustatyti objektyvūs tų nuorodų naudojimo kriterijai;

(11)

reikia imtis veiksmų užtikrinti, kad dėl maisto produktų, kuriuose yra alyvuogių aliejaus, nebūtų klaidinami vartotojai tais atvejais, jeigu būtų išryškinamas tik alyvuogių aliejaus naudingumas, o tikroji produkto sudėtis aiškiai neapibrėžiama. Todėl etiketėse privalo būti aiškiai nurodyta alyvuogių aliejaus dalis mišinyje procentais ir kitos nuorodos, būdingos produktams, sudarytiems išskirtinai iš augalinių aliejų mišinio. Be to, turi būti atsižvelgta į ypatingąsias sąlygas, nustatytas tam tikrose specialiai alyvuogių aliejaus produktams skirtose taisyklėse;

(12)

alyvuogių aliejaus rūšių pavadinimai atitinka fizines ir chemines bei organoleptines charakteristikas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XVI priede ir 1991 m. liepos 11 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų (10). Kad būtų galima užtikrinti, jog vartotojai nėra klaidinami, o konkurencija minėtose aliejų rinkose neiškreipiama, visos kitos etiketėje esančios nuorodos turi būti pagrįstos objektyviais dalykais;

(13)

vadovaudamosi patikrinimų sistemos struktūra, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 113 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, valstybės narės turi tiksliai nusakyti pateiktiną pagrindą ir finansines nuobaudas, skiriamas už kitokių negu leidžiama terminų panaudojimą. Nepriimant a priori jokių išlygų, tokiu pagrindu turėtų būti nustatyti faktai, analizės rezultatai ar patikimi įrašai bei administracinė ir apskaitos informacija;

(14)

kadangi atsakingų už ženklinimą etiketėmis įmonių patikrinimai turi būti atlikti toje valstybėje narėje, kurioje tos įmonės yra įsteigtos, reikia nustatyti administracinio bendradarbiavimo tarp Komisijos ir valstybių narių, kuriose alyvuogių aliejus realizuojamas, tvarką;

(15)

siekiant įvertinti šioje direktyvoje numatytas priemones, minėtos valstybės narės turi pranešti dėl susidariusių aplinkybių ir patirtų sunkumų;

(16)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejui:

„aukščiausios rūšies alyvuogių aliejus, išgautas tiesiogiai iš alyvuogių ir tik mechaninėmis priemonėmis“;

b)

pirmojo spaudimo alyvuogių aliejui:

„alyvuogių aliejus, išgautas tiesiogiai iš alyvuogių ir tik mechaninėmis priemonėmis“;

c)

alyvuogių aliejui, sudarytam iš rafinuotų alyvuogių aliejų ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus:

„aliejus, sudarytas tik iš rafinuotų alyvuogių aliejų ir tiesiogiai iš alyvuogių išgautų aliejų“;

d)

alyvuogių išspaudų aliejui:

a)

nuorodos į valstybę narę, Sąjungą ar atitinkamai trečiąją šalį, jei alyvuogių aliejaus kilmės vieta, kaip numatyta 4 ir 5 dalies nuostatose, yra viena valstybė narė ar trečioji šalis;

b)

jei alyvuogių aliejaus mišinių kilmės vieta, kaip numatyta 4 ir 5 dalies nuostatose, yra daugiau nei viena valstybė narė ar trečioji šalis, atitinkamai įrašoma viena iš nuorodų:

c)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 510/2006 nurodyta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda pagal susijusios produkto specifikacijos nuostatas.

a)

nuoroda „pirmasis šaltasis spaudimas“ gali būti tik ant aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo arba pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų, išgautų žemesnėje kaip 27 °C temperatūroje pirmuoju mechaniniu spaudimu spaudžiant alyvuogių pastą tradicine išgavimo sistema, naudojantis hidrauliniais presais;

b)

nuoroda „šaltasis spaudimas“ gali būti tik ant aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo arba pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų, išgautų žemesnėje kaip 27 °C temperatūroje košiant ar centrifuguojant alyvuogių pastą;

c)

organoleptinių savybių nuorodos, apibūdinančios skonį ir (arba) kvapą, gali būti pateikiamos tik ant aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo arba pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus; Reglamento (EEB) Nr. 2568/91 XII priedo 3.3 skyriuje minimus terminus etiketėse galima vartoti tik tuo atveju, jei jie pagrįsti Reglamento (EEB) Nr. 2568/91 XII priede nurodyto metodo vertinimo rezultatais;

d)

nuoroda apie rūgštingumą ar maksimalus rūgštingumas gali būti nurodytas tik tada, jei kartu yra įspausta ir tokio pat dydžio bei toje pačioje matymo vietoje nuoroda apie peroksidų skaičių, vaško kiekį ir ultravioletinių spindulių absorbciją, apibrėžtą pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2568/91.

a)

faktiniai veiksniai arba moksliškai pripažinti faktai;

b)

analizių rezultatai arba automatiniai įrašai, gauti iš reprezentatyvių mėginių;

c)

administracinė ar apskaitos informacija, saugoma pagal Sąjungos ir (arba) nacionalines taisykles.

a)

kompetentingi Komisijos departamentai;

b)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125 straipsnyje nurodyta ūkio subjektų organizacija toje valstybėje;

c)

kitos valstybės narės kontroliuojanti įstaiga.

a)

atitinkamo aliejaus mėginių paėmimo ar pirkimo data;

b)

įmonės, kurioje buvo paimti mėginiai ar iš kurios buvo nupirktas minėtas aliejus, pavadinimas, verslo pavadinimas ir adresas;

c)

atitinkamų partijų kiekis;

d)

visų etikečių, dedamų ant minėto aliejaus pakuočių, kopijos;

e)

analizės rezultatai arba kitos palyginamosios ekspertų nuomonės, nurodant naudotus metodus bei atitinkamos laboratorijos ar eksperto pavadinimą ir adresą;

f)

ten, kur taikoma, minėto aliejaus tiekėjo pavadinimą, kaip tai nurodyta realizavimo rinkoje.

a)

turi pakavimo įrenginius;

b)

įsipareigoja surinkti ir saugoti pagrindžiančius dokumentus, kurių reikalauja valstybė narė pagal 7 straipsnį;

c)

turi saugojimo sistemą, sudarančią galimybes patikrinti turinčių kilmės vietos nuorodą aliejų provenenciją taip, kad tai tenkintų atitinkamą valstybę narę.

a)

pagal 8 straipsnio 2 dalį gauti prašymai dėl patikrinimų;

b)

atlikti patikrinimai bei praėjusiais prekybiniais metais pradėti ir tebevykstantys patikrinimai;

c)

po atliktų patikrinimų priimtos paskesnės priemonės ir taikytos nuobaudos.

14.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 12/22

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (EB) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

14.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 12/24

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau tas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos;

(2)

reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos;

(3)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka;

(4)

reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji;

(5)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų paskelbimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,