30.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/1

(1)

2000 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2000, įvedančiu išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms (2), buvo nustatytos išskirtinės prekybos priemonės, kuriomis suteikiama galimybė neribotais kiekiais be muito į Sąjungos rinką įvežti beveik visas prekes, kurių kilmės šalys ir teritorijos yra stabilizavimo ir asocijavimo proceso naudos gavėjos. Kadangi Reglamentas (EB) Nr. 2007/2000 buvo keletą kartų iš esmės keičiamas, dėl aiškumo ir racionalumo Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1215/2009 buvo priimta jo kodifikuota redakcija (3);

(2)

2008 m. birželio 16 d. Liuksemburge buvo pasirašytas Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas. Kol nebaigtos procedūros, būtinos, kad šis susitarimas įsigaliotų, buvo pasirašytas ir sudarytas (4) Europos bendrijos ir Bosnijos ir Hercegovinos laikinasis susitarimas dėl prekybos ir su prekyba susijusių reikalų (5), kuris įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d.;

(3)

2008 m. balandžio 29 d. Liuksemburge buvo pasirašytas Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas. Kol nebaigtos procedūros, būtinos, kad šis susitarimas įsigaliotų, buvo pasirašytas ir sudarytas (6) Europos bendrijos ir Serbijos Respublikos laikinasis susitarimas dėl prekybos ir su prekyba susijusių reikalų (7), kuris įsigaliojo 2010 m. vasario 1 d.;

(4)

stabilizacijos ir asociacijos bei laikinaisiais susitarimais nustatomas sutartinis Europos Sąjungos ir Bosnijos ir Hercegovinos bei Europos Sąjungos ir Serbijos prekybos režimas. Todėl būtina iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 1215/2009 išbraukiant Bosniją ir Hercegoviną bei Serbiją iš šalių, kurioms taikomos muitų tarifų nuolaidos tiems patiems produktams pagal sutartinį prekybos režimą, sąrašo ir pakoreguoti tam tikrų produktų, kuriems tarifinės kvotos buvo suteiktos pagal sutartinį prekybos režimą, bendrųjų tarifinių kvotų dydžius. Vis dėlto Bosnija ir Hercegovina bei Serbija turėtų likti šalimis naudos gavėjomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1215/2009 tiek, kiek tame reglamente numatytos nuolaidos yra palankesnės nei pagal tuos dvišalius susitarimus nustatytos nuolaidos;

(5)

Reglamentas (EB) Nr. 1215/2009 išlieka pagrindiniu teisės aktu, kuriuo reglamentuojami prekybos santykiai su Kosovu (8). Tam, kad atsigautų Kosovo ir viso regiono ekonomika, būtina, kad išliktų galimybė Kosovui patekti į Sąjungos rinką. Tuo pačiu metu toks patekimas nesukels Sąjungai neigiamo poveikio;

(6)

dėl tų priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 1215/2009 nustojo galioti 2010 m. gruodžio 31 d., tikslinga pratęsti Reglamento (EB) Nr. 1215/2009 galiojimą iki 2015 m. gruodžio 31 d.;

(7)

siekiant užtikrinti, kad Sąjunga laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų, reikėtų nustatyti sąlygą, kad šiame reglamente nustatyti lengvatiniai tarifai bus taikomi, jei galios Sąjungai suteiktas Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) įsipareigojimų atidėjimas arba bus pratęstas jo galiojimas;

(8)

siekiant apsaugoti ekonominius ūkio subjektų interesus, būtina nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones prekėms, kurios šio reglamento taikymo dieną bus gabenamos arba laikinai saugomos muitinės sandėliuose ar laisvosiose zonose;

(9)

siekiant priimti nuostatas, būtinas šio reglamento taikymui, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl būtinų I ir II priedų pataisų ir techninių patikslinimų pakeitus Kombinuotosios nomenklatūros kodus ir TARIC poskyrius, taip pat būtinų patikslinimų suteikus prekybos lengvatas pagal kitus Sąjungos ir šiame reglamente nurodytų šalių ir teritorijų susitarimus. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(10)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su teisės naudotis lengvatinių tarifų priemonėmis sustabdymu nesilaikant sąlygų, autentiškumo sertifikatų, kuriais patvirtinama, kad prekės yra atitinkamos šalies arba teritorijos kilmės ir atitinka šio reglamento termino apibrėžtį, išdavimu ir šiame reglamente numatytų visų arba dalies priemonių laikinu sustabdymu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės, kurią vykdo valstybės narės, mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (9);

(11)

siekiant nesutrikdyti prekybos, būtina, kad šis reglamentas būtų pradėtas taikyti atgaline tvarka nuo 2011 m. sausio 1 d.,

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Lengvatinių tarifų priemonės

1.   Taikant 3 straipsnyje nustatytas specialiąsias nuostatas, Kosovo muitų teritorijos kilmės produktus, išskyrus klasifikuojamus pagal Kombinuotosios nomenklatūros pozicijas 0102, 0201, 0202, 0301, 0302, 0303, 0304, 0305, 1604, 1701, 1702 ir 2204, leidžiama importuoti į Sąjungą netaikant kiekybinių apribojimų arba lygiaverčio poveikio priemonių ir atleidžiant nuo muitų bei lygiaverčio poveikio mokesčių.

2.   Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos kilmės produktams toliau taikomos šio reglamento nuostatos, kai tai konkrečiai nurodoma. Tokiems produktams taip pat taikoma bet kuri šiame reglamente numatyta lengvata, kuri yra palankesnė už numatytąją pagal Sąjungos su tomis šalimis sudarytus dvišalius susitarimus.“;

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

„Jaučių jauniklių mėsos“ tarifų kvotų įgyvendinimas

Išsamias „jaučių jauniklių mėsos“ produktų tarifų kvotų įgyvendinimo taisykles nustato Komisija, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

5.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

6.

Įterpiamas šis straipsnis:

„7a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   7 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai priimti deleguotuosius aktus suteikiami iki šio reglamento galiojimo pabaigos. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki tos datos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 7 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 7 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.“;

7.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Įgyvendinant 2 ir 10 straipsnius Komisijai padeda Vakarų Balkanų įgyvendinimo komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (10).

2.   Įgyvendinant 3 straipsnio 4 dalį Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 260/2009 dėl bendrų importo taisyklių (11) 4 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

3.   Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnį, Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (12), 195 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

4.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

8.

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9.

12 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Šiame reglamente numatyti lengvatiniai tarifai (visi arba jų dalis) nebetaikomi tuo atveju, kai jų neleidžiama taikyti pagal PPO suteiktą įsipareigojimų atidėjimą. Tie lengvatiniai tarifai nebetaikomi nuo dienos, kurią nustoja galioti įsipareigojimų atidėjimas. Kuo anksčiau iki tos datos Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje apie tai informuoja ūkio subjektus ir kompetentingas institucijas. Pranešime nurodoma, kurie šiame reglamente numatyti lengvatiniai tarifai nebegalioja, ir data, nuo kurios jie nustoja būti taikomi.“;

10.

I priedo tekstas pakeičiamas šio reglamento priede pateikiamu tekstu.

30.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/7

(1)

1979 m. vasario 5 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 357/79 dėl vynuogynų statistinių tyrimų (2) ir 2001 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/109/EB dėl statistinių tyrimų, kuriuos turi atlikti valstybės narės tam tikrų rūšių vaismedžių sodinių galimam derlingumui nustatyti (3), buvo kelis kartus iš dalies keičiami. Kadangi tuos teisės aktus vėl būtina iš dalies keisti ir paprastinti, dėl aiškumo ir vadovaujantis nauju požiūriu dėl Sąjungos teisės aktų supaprastinimo ir geresnio reglamentavimo, juos reikėtų pakeisti vienu teisės aktu;

(2)

kad galėtų atlikti Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir Sąjungos teisės aktais, kuriais reglamentuojamas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas, jai paskirtą užduotį, Komisija turi būti tiksliai informuojama apie daugiamečių augalų tam tikrų rūšių galimą derlių Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad bendroji žemės ūkio politika būtų tinkamai administruojama, Komisijai reikia, kad daugiamečių augalų duomenys būtų teikiami reguliariai, kas penkerius metus;

(3)

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (4) numatytas referencinis Europos daugiamečių augalų statistikos pagrindas. Visų pirma, pagal tą reglamentą reikalaujama laikytis profesinio nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo, patikimumo, statistinių duomenų konfidencialumo ir ekonomiškumo principų;

(4)

reikia sustiprinti valdžios įstaigų, kurios dalyvauja rengiant ir skelbiant Europos statistiką, bendradarbiavimą;

(5)

rengiant ir sudarant Europos statistiką reikėtų atsižvelgti į tarptautines rekomendacijas ir geriausią praktiką;

(6)

kad būtų galima stebėti galimą derlių ir rinkos padėtį, turėtų būti prieinama daugiamečių augalų struktūrinė statistika. Be informacijos, pateiktos pagal bendrą rinkos organizavimo sistemą, taip pat labai svarbi informacija apie regioninio suskirstymo statistiką. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės rinktų šią informaciją ir teiktų ją Komisijai tam tikromis nustatytomis datomis;

(7)

daugiamečių augalų struktūrinė statistika yra labai svarbi siekiant Sąjungos mastu valdyti rinkas. Be metinės statistikos, susijusios su plotais ir produkcija, kuri reglamentuojama kitais Sąjungos teisės aktais dėl statistikos, taip pat svarbu įtraukti daugiamečių augalų struktūrinę statistiką;

(8)

siekiant išvengti nereikalingos naštos ūkiams ir administracijoms, turėtų būti nustatytos ribos, kad nuo pagrindinių vienetų, apie kuriuos turi būti renkama daugiamečių augalų statistika, būtų galima atskirti nesusijusius vienetus;

(9)

siekiant užtikrinti duomenų suderinamumą, būtina aiškiai nurodyti svarbiausias terminų apibrėžtis, ataskaitinius laikotarpius ir tikslumo reikalavimus, taikomus rengiant daugiamečių augalų statistiką;

(10)

siekiant naudotojams užtikrinti galimybes naudotis ta statistika per būtinus terminus, reikėtų nustatyti duomenų perdavimo Komisijai tvarkaraštį;

(11)

pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (5) visa valstybių narių Komisijai perduodama pagal teritorinius vienetus suskirstyta statistika turi būti rengiama remiantis NUTS klasifikatoriumi. Todėl, norint parengti palyginamą regioninę daugiamečių augalų statistiką, teritoriniai vienetai turėtų būti apibrėžiami vadovaujantis NUTS klasifikatoriumi. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad siekiant patikimai valdyti vyno ir vynuogių sektorių būtini kiti teritoriniai suskirstymai, vietoj jų tam sektoriui gali būti nustatyti kiti teritoriniai vienetai;

(12)

metodinės ir kokybės ataskaitos yra labai svarbios vertinant duomenų kokybę ir analizuojant rezultatus, todėl tokios ataskaitos turėtų būti teikiamos reguliariai;

(13)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti bendrą sistemingo Europos daugiamečių augalų statistikos rengimo pagrindą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(14)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo tvarkos, taikomos pagal Direktyvą 2001/109/EB, šiame reglamente reikėtų numatyti leidžiančią nukrypti nuostatą, skirtą valstybėms narėms, kuriose dėl šio reglamento taikymo jų nacionalinėms statistikos sistemoms, reikėtų šias sistemas iš esmės pakeisti ir dėl to galėtų kilti didelių praktinio pobūdžio sunkumų;

(15)

siekiant atsižvelgti į ekonominę ir techninę raidą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus siekiant iš dalies pakeisti I priede nustatytą rūšių suskirstymą pagal grupes, tankumo klases ir amžiaus klases bei II priede nustatytus kintamuosius ir (arba) rodiklius, dydžio klases, specializacijos lygį ir vynuogių veisles, išskyrus atvejus, kai tai susiję su prašoma neprivaloma informacija. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(16)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (6);

(17)

Reglamentas (EEB) Nr. 357/79 ir Direktyva 2001/109/EB turėtų būti panaikinti;

(18)

siekiant užtikrinti veiklos, numatytos pagal Europos daugiamečių augalų statistikos pagrindą, tęstinumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo ir būti taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.;

(19)

buvo konsultuotasi su Žemės ūkio statistikos nuolatiniu komitetu,

a)

desertinės obelys;

b)

obelys, kurių vaisiai skirti perdirbti pramoniniu būdu;

c)

desertinės kriaušės;

d)

kriaušės, kurių vaisiai skirti perdirbti pramoniniu būdu;

e)

abrikosai;

f)

desertiniai persikai;

g)

persikai, kurių vaisiai skirti perdirbti pramoniniu būdu;

h)

apelsininiai citrinmedžiai;

i)

smulkiavaisiai citrinmedžiai;

j)

tikrieji citrinmedžiai;

k)

alyvmedžiai;

l)

vynmedžiai, skirti valgomosioms vynuogėms auginti;

m)

kitokios paskirties vynmedžiai.

—

I priede nustatytas rūšių suskirstymas pagal grupes, tankumo klases ir amžiaus klases, ir

—

II priede nustatyti kintamieji ir (arba) rodikliai, dydžio klasės, specializacijos lygis ir vynuogių veislės,

a)

su šiuo reglamentu susijusių tyrimų organizavimas ir naudoti metodai;

b)

šiame reglamente nurodytų atrankinių tyrimų tikslumo ir aprėpties lygis, kurį pavyko pasiekti; ir

c)

kitų nei tyrimai naudojamų šaltinių kokybė, naudojant 1 dalyje nurodytus kokybės kriterijus.

30.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/21

(1)

nuo 2007 m. Bendrija, remdamasi 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1905/2006, nustatančiu vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, paprastina geografinį bendradarbiavimą su besivystančiomis Azijos, Vidurinės Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis bei Iraku, Iranu, Jemenu ir Pietų Afrika (2);

(2)

pagrindinis ir svarbiausias tikslas, kurio siekiama Reglamentu (EB) Nr. 1905/2006, yra skurdo mažinimas siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis, teritorijomis ir regionais, vykdant šiuo reglamentu nustatytas geografines programas, apima tik priemonių, kurios atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komiteto (toliau – EBPO/VPK) nustatytus oficialios vystymosi pagalbos kriterijus (toliau – OVP kriterijai), finansavimą;

(3)

Sąjungai svarbu toliau stiprinti santykius su atitinkamomis besivystančiomis šalimis, kurios yra svarbios dvišalės partnerės ir daugiašalių forumų ir pasaulinio valdymo dalyvės. Sąjunga turi strateginį interesą vystyti įvairiapusius ryšius su tomis šalimis, ypač tokiose srityse kaip ekonomika, prekyba, akademinė sritis, verslas ir moksliniai mainai. Todėl jai reikia finansinės priemonės, kuria būtų galima finansuoti tokias priemones, kurios iš esmės pagal OVP kriterijus neatitinka OVP, tačiau kurios yra itin svarbios įtvirtinant santykius ir kuriomis labai prisidedama siekiant atitinkamų besivystančių šalių pažangos;

(4)

tuo tikslu 2007 m. ir 2008 m. biudžeto procedūromis buvo nustatyti keturi parengiamieji veiksmai, siekiant pradėti tokį tvirtesnį bendradarbiavimą pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (3) 49 straipsnio 6 dalies b punktą. Tie keturi parengiamieji veiksmai yra: verslo ir moksliniai mainai su Indija, verslo ir moksliniai mainai su Kinija, bendradarbiavimas su vidutines pajamas gaunančių šalių grupe Azijoje ir bendradarbiavimas su vidutines pajamas gaunančių šalių grupe Lotynų Amerikoje. Pagal tą straipsnį teisėkūros procedūra, susijusi su parengiamaisiais veiksmais, turi būti baigta iki trečiųjų finansinių metų pabaigos;

(5)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1934/2006 (4) tikslai ir nuostatos yra tinkami siekiant tokio tvirtesnio bendradarbiavimo su šalimis, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006. Tuo tikslu reikia išplėsti Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 geografinę taikymo sritį ir numatyti finansinį paketą, į kurį būtų įtrauktas bendradarbiavimas su tomis besivystančiomis šalimis;

(6)

išplėtus Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 geografinę taikymo sritį, finansinė pagalba atitinkamoms besivystančioms šalims gali būti teikiama pagal dvi skirtingas išorės veiksmų finansavimo priemones. Reikėtų užtikrinti, kad tos dvi finansavimo priemonės būtų griežtai atskirtos viena nuo kitos. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 bus finansuojamos tokios priemonės, kurios atitinka OVP kriterijus, o Reglamentas (EB) Nr. 1934/2006 bus taikomas tik toms priemonėms, kurios iš esmės tų kriterijų neatitinka. Be to, reikėtų užtikrinti, kad išplėtus to reglamento geografinę taikymo sritį, šalys, kurioms iki šiol buvo taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, t. y. pramoninės šalys ir kitos dideles pajamas gaunančios šalys bei teritorijos, nepatektų į blogesnę, ypač finansiniu aspektu, padėtį;

(7)

kadangi dėl ekonomikos krizės visoje Sąjungoje susidarė itin įtempta padėtis biudžeto srityje ir kadangi siūloma išplėsti priemonės taikymo sritį, kad ji būtų taikoma šalims, kurios kai kuriais atvejais pasiekė panašų į Sąjungos konkurencingumo lygį ir beveik tokį patį, kaip kai kurių valstybių narių, vidutinį pragyvenimo lygį, Sąjunga bendradarbiaudama turėtų atsižvelgti į paramą gaunančių šalių pastangas, dedamas siekiant laikytis Tarptautinės darbo organizacijos tarptautinių susitarimų ir prisidėti prie bendrų tikslų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(8)

patikrinus kaip įgyvendinamos išorės veiksmų finansinės priemonės, nustatyta neatitikimų nuostatose, kuriomis išlaidos, susijusios su mokesčiais, muitais ar kitomis rinkliavomis, yra laikomos neatitinkančiomis kriterijų. Siekiant nuoseklumo, siūloma tas nuostatas suderinti su kitomis priemonėmis;

(9)

todėl Reglamentą (EB) Nr. 1934/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

reglamento pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

1–4 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Tikslas

1.   Šiame reglamente pramoninės ir kitos dideles pajamas gaunančios šalys ir teritorijos apima šalis ir teritorijas, išvardytas šio reglamento I priede, o besivystančios šalys apima šalis, kurioms taikomas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (5), ir kurios išvardytos šio reglamento II priede. Toliau jos kartu vadinamos šalimis partnerėmis.

Pagal šį reglamentą Sąjungos lėšomis remiamas ekonominis, finansinis, techninis, kultūrinis ir akademinis bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis 4 straipsnyje nustatytose srityse, priskiriamas jos kompetencijai. Pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės, iš esmės neatitinkančios oficialios vystymosi pagalbos kriterijų (toliau – OVP kriterijai), kuriuos nustatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komitetas (toliau – EBPO/VPK).

2.   Pagrindinis bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis tikslas – konkrečiai atsižvelgti į poreikį stiprinti ryšius ir toliau su jomis bendradarbiauti dvišaliu, regioniniu ar daugiašaliu pagrindu, kad būtų sukurta palankesnė ir skaidresnė aplinka Sąjungos ir šalių partnerių santykiams plėtoti, laikantis principų, kuriais grindžiami Sąjungos išorės veiksmai, kaip nustatyta Sutartyse. Tai, be kita ko, apima demokratijos skatinimą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės principą, taip pat tinkamo darbo ir gero valdymo skatinimą bei aplinkos apsaugą, siekiant prisidėti prie šalių partnerių pažangos ir tvaraus vystymosi procesų.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Bendradarbiavimo tikslas – dirbti kartu su šalimis partnerėmis, siekiant intensyvinti dialogą ir draugiškus santykius ir dalintis bei skatinti panašias politines, ekonomines bei institucines struktūras ir vertybes. Sąjunga taip pat siekia didinti bendradarbiavimą ir mainus su pripažintais arba vis svarbesniais dvišaliais partneriais ir daugiašalių forumų ir pasaulinio valdymo dalyviais. Bendradarbiavimas taip pat apima partnerius, su kuriais Sąjunga strategiškai siekia skatinti ryšius ir savo vertybes, kaip nustatyta Sutartyse.

2.   Deramai pagrįstais atvejais ir siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo nuoseklumą ir veiksmingumą ir puoselėti regioninį bendradarbiavimą, Komisija, patvirtindama 6 straipsnyje nurodytas metines veiksmų programas, gali nuspręsti, kad priemonėms pagal šį reglamentą skiriamą finansavimą gali gauti prieduose neišvardytos šalys, jei ketinamas įgyvendinti projektas ar programa yra regioninio ar tarpvalstybinio pobūdžio. Tuo tikslu 5 straipsnyje nurodytose daugiametėse bendradarbiavimo programose numatomos nuostatos.

3.   Komisija iš dalies keičia I ir II priedų sąrašus, atsižvelgdama į reguliarias EBPO/VPK besivystančių šalių sąrašo peržiūras, ir apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

4.   Skiriant Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą, ypatingas dėmesys, prireikus, skiriamas tam, ar šalys partnerės laikosi pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartų ir ar deda pastangas siekdamos sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

5.   Šio reglamento II priede išvardytų šalių atžvilgiu politikos suderinamumas su priemonėmis, finansuojamomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1337/2008, sukuriantį priemonę, skirtą greitai reaguoti į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse (6), turi būti griežtai stebimas.

3 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Europos Sąjunga grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais ir siekia skatinti, plėtoti ir įtvirtinti įsipareigojimą juos skatinti šalyse partnerėse, vedant dialogą ir bendradarbiaujant.

2.   Įgyvendinant šį reglamentą, prireikus, taikomi skirtingi metodai bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis, siekiant atsižvelgti į jų ekonominę, socialinę ir politinę situaciją bei į konkrečius Sąjungos interesus, strategijas ir prioritetus.

3.   Pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės atitinka ir apima bendradarbiavimo sritis, nustatytas konkrečiai Sąjungos ir šalių partnerių priemonėse, susitarimuose, deklaracijose ir veiksmų planuose, taip pat su Sąjungos konkrečiais interesais ir prioritetais susijusias sritis.

4.   Taikydama pagal šį reglamentą finansuojamas priemones, Sąjunga siekia užtikrinti nuoseklumą su kitomis jos išorės veiksmų sritimis bei kitomis atitinkamomis Sąjungos politikos kryptimis, ypač vystomojo bendradarbiavimo politika. Tai užtikrinama formuojant politiką, atliekant strateginį planavimą ir programavimą bei įgyvendinant priemones.

5.   Pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės papildo valstybių narių ir Sąjungos viešųjų įstaigų pastangas komercinių ryšių bei kultūrinių, akademinių ir mokslinių mainų srityje, ir suteikia joms pridėtinę vertę.

6.   Komisija informuoja Europos Parlamentą ir reguliariai keičiasi su juo nuomonėmis.

4 straipsnis

Bendradarbiavimo sritys

Teikiant Sąjungos finansavimą remiami bendradarbiavimo veiksmai pagal 1 straipsnį, ir ši parama teikiama laikantis šio reglamento bendro tikslo, taikymo srities, tikslų ir bendrųjų principų. Sąjungos finansavimas skiriamas su šiomis bendradarbiavimo sritimis susijusiems ir iš esmės OPV kriterijų neatitinkantiems veiksmams, kurie gali būti vykdomi ir regioniniu lygmeniu:

3)

5 straipsnyje 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Daugiametės bendradarbiavimo programos sudaromos ne ilgesniam kaip šio reglamento galiojimo laikotarpiui. Jose nustatomi Sąjungos konkretūs interesai ir prioritetai, bendri tikslai ir laukiami rezultatai. Visų pirma atsižvelgiant į programą Erasmus Mundus, vykdant šias programas siekiama kuo labiau atsižvelgti į tolygų geografinį pasiskirstymą. Jose taip pat nustatomos pasirinktos sritys, kurioms turėtų būti skiriamas Sąjungos finansavimas, ir nurodomos bendrai, pagal prioritetinę sritį ir pagal šalį partnerę ar šalių partnerių grupę skirtos orientacinės lėšos atitinkamu laikotarpiu. Atitinkamu atveju lėšos gali būti nurodomos nustatant jų ribas. Daugiametės bendradarbiavimo programos peržiūrimos laikotarpio viduryje arba prireikus ad hoc.“;

4)

papildoma tokiu straipsniu:

„5a straipsnis

Sąjungos bendradarbiavimo su II priede išvardytomis šalimis strateginiai interesai, bendri tikslai, finansavimo prioritetinės sritys ir laukiami rezultatai

5 straipsnyje nurodytos daugiametės bendradarbiavimo su II priede išvardytomis šalimis programos grindžiamos tokiais bendrais tikslais, finansavimo prioritetinės sritimis ir laukiamais rezultatais:

Ta veikla turėtų būti padėta pasiekti abipusės naudos iš švietimo, kultūros subjektų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo. To siekiama gerinant siūlomo švietimo kokybę ir sprendžiant abipuses problemas, su kuriomis susiduria besivystančios žinių visuomenės. Ši veikla turėtų suteikti pridėtinės vertės vaisingam keitimuisi idėjomis, žiniomis, mokslinių tyrimų ir technologijų rezultatais vykdant akademinius ir profesinius mainus, visų pirma su šalimis partnerėmis, kurių aukštojo mokslo sistemos yra panašios į Sąjungos aukštojo mokslo sistemas.“;

5)

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisija patvirtina metines veiksmų programas, grindžiamas 5 straipsnyje nurodytomis daugiametėmis bendradarbiavimo programomis, ir tuo pačiu metu jas perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.“;

6)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Sąjungos parama šalyse partnerėse paprastai nenaudojama sumokėti mokesčius, muitus ar rinkliavas.“;

8)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

13 ir 14 straipsniai pakeičiami taip:

„13 straipsnis

Vertinimas

1.   Komisija reguliariai vertina pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus ir programas, prireikus arba Europos Parlamentui ar Tarybai paprašius, pasitelkdama nepriklausomų išorės įvertinimų ataskaitas, siekdama patikrinti, ar buvo pasiekti tikslai, ir kad galėtų parengti rekomendacijas, kaip pagerinti būsimą veiklą. Į šiuos rezultatus atsižvelgiama rengiant programas ir skirstant išteklius.

2.   Komisija siunčia 1 dalyje nurodytus įvertinimo pranešimus Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti.

3.   Komisija siekia, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant nevalstybinius subjektus, dalyvautų šiame reglamente numatyto Sąjungos bendradarbiavimo vertinimo etape.

14 straipsnis

Metinis pranešimas

Komisija išnagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant priemones pagal šį reglamentą, ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia išsamų metinį pranešimą apie šio reglamento įgyvendinimą. Pranešime išdėstomi biudžeto vykdymo rezultatai ir apibūdinami visi finansuoti veiksmai ir programos bei, kiek tai yra įmanoma, nurodomi pagrindiniai bendradarbiavimo veiksmų ir programų rezultatai ir poveikis.“;

11)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Finansinės nuostatos

Finansinė orientacinė suma šiam reglamentui įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu yra 172 mln. EUR I priede išvardytoms šalims ir 176 mln. EUR II priede išvardytoms šalims. Metinius asignavimus, neviršydama finansinės programos ribų, tvirtina biudžeto valdymo institucija.“;

12)

priede antraštė pakeičiama taip:

Pramoninių ir kitų dideles pajamas gaunančių šalių ir teritorijų, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašas“;

13)

pridedami nauji II ir III priedai, kurių tekstai pateikiamas šio reglamento priede.

30.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/30

(1)

siekiant pagerinti Bendrijos išorės pagalbos veiksmingumą ir skaidrumą, 2006 m. buvo sukurta nauja pagalbos planavimo ir teikimo sistema. Ją sudaro 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (2), 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (3), 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, nustatantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (4), 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1717/2006, nustatantis stabilumo priemonę (5), 2007 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 300/2007, nustatantis bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę (6), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (7), ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 (8);

(2)

įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 paaiškėjo, kad esama neatitikimų taikant principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, rinkliavomis, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka Sąjungos finansavimo reikalavimų, išimtis. Todėl siūloma iš dalies pakeisti susijusias to reglamento nuostatas, kad jis atitiktų kitus teisės aktus;

(3)

remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslui pasiekti;

(4)

todėl Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

30.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/32

(1)

siekiant pagerinti Bendrijos išorės pagalbos veiksmingumą ir skaidrumą, 2006 m. buvo sukurta nauja pagalbos planavimo ir teikimo sistema. Ją sudaro 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (2), 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (3), 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, nustatantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (4), 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1717/2006, nustatantis stabilumo priemonę (5), 2007 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 300/2007, nustatantis bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę (6), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006 (7) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (8);

(2)

įgyvendinant tuos reglamentus paaiškėjo, kad esama neatitikimų taikant principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, rinkliavomis, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka Sąjungos finansavimo reikalavimų, išimtis. Todėl siūloma iš dalies pakeisti susijusias Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 nuostatas, kad jis atitiktų kitas priemones;

(3)

remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslui pasiekti;

(4)

todėl Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

30.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/34

(1)

Sąjungos vystymosi politikos tikslas – sumažinti, o galiausiai ir panaikinti skurdą;

(2)

Sąjunga, kaip Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, yra įsipareigojusi įtraukti prekybą į vystymosi strategijas ir skatinti tarptautinę prekybą, siekdama pažangos vystymosi srityje ir siekdama sumažinti, o ateityje – panaikinti pasaulyje skurdą;

(3)

Sąjunga remia Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pastangas mažinti skurdą ir užtikrinti tvarų ekonominį bei socialinį vystymąsi ir pripažįsta jų biržos prekių sektorių svarbą;

(4)

Sąjunga yra įsipareigojusi padėti sklandžiai ir laipsniškai integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką, siekdama jų tvaraus vystymosi. Pagrindinėms bananus eksportuojančioms AKR šalims gali kilti sunkumų dėl prekybos taisyklių pakeitimo, visų pirma dėl didžiausio palankumo statuso tarifą turinčių šalių prekybos liberalizavimo, remiantis PPO nuostatomis ir dvišaliais bei regioniniais susitarimais, kuriuos sudarė ar sudaro Sąjunga su Lotynų Amerikos šalimis. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 (2) turėtų būti papildytas AKR valstybių bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programa (toliau – BSPP programa);

(5)

finansinės paramos priemonėmis, kurios bus patvirtintos pagal BSPP programą, turėtų būti siekiama pagerinti gyvenimo lygį ir gyventojų, įsikūrusių bananų auginimo zonose ir gyvenančių iš bananų sektoriaus vertės grandinės, gyvenimo sąlygas, ypač smulkių ūkininkų ir mažų įmonių, taip pat užtikrinti darbo standartų ir profesinės sveikatos bei saugos darbe standartų, ir aplinkos apsaugos normų, ypač susijusių su pesticidų naudojimu ir sąlyčiu su jais, laikymąsi. Todėl tomis priemonėmis turėtų taip pat būti remiamas nuo bananų eksporto į Europos Sąjungą priklausančių zonų pritaikymas ir, prireikus, jos turėtų apimti jų reorganizavimą teikiant paramą konkretaus sektoriaus biudžetui arba taikant konkrečiam projektui nustatytas intervencines priemones. Jei tai perspektyvu, priemonėse turėtų būti atsižvelgta į tikėtiną bananų eksporto sektoriaus raidą ir jomis turėtų būti siekiama numatyti socialinio gyvybingumo politiką, ekonomikos įvairinimą arba investavimą siekiant padidinti konkurencingumą, atsižvelgiant į specialiosios paramos tradicinėms bananus tiekiančioms AKR šalims sistemos (SPS), nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2686/94 (3), ir specialiosios paramos tradicinėms bananus tiekiančioms AKR šalims struktūros, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 856/1999 (4) ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1609/1999 (5), taikymo rezultatus bei patirtį. Sąjunga pripažįsta, kad svarbu skatinti teisingiau paskirstyti už bananus gaunamas pajamas;

(6)

BSPP programa turėtų būti remiamas prisitaikymo procesas AKR šalyse, kurios per pastaruosius metus į Sąjungą eksportavo daug bananų ir kurių prekyba gali būti liberalizuota, remiantis Ženevos susitarimu dėl prekybos bananais (6) ir sudarytais ar sudaromais Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių dvišaliais bei regioniniais susitarimais. BSPP programa grindžiama specialiąja paramos tradicinėms bananus tiekiančioms AKR šalims sistema. Programa atitinka Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus PPO atžvilgiu, yra restruktūrizuojamojo ir konkurencingumą gerinamojo, taigi – laikinojo, pobūdžio ir truks trejus metus (2011–2013 m.);

(7)

2010 m. kovo 17 d. Komisijos komunikato „Dvimetė ataskaita dėl specialiosios paramos sistemos tradiciniams AKR bananų tiekėjams“ išvadose teigiama, kad taikant buvusias paramos programas buvo įdėtas svarbus indėlis siekiant padidinti sėkmingo ekonomikos įvairinimo galimybes, nors dar negalima įvertinti visapusiško poveikio, ir kad AKR šalių bananų eksporto tvarumas vis dar yra nedidelis;

(8)

Komisija atliko SPS programos vertinimą ir neatliko bananų sektoriaus papildomųjų priemonių poveikio vertinimo;

(9)

Komisija turėtų užtikrinti tinkamą šios programos derinimą su gaunančiose paramą šalyse taikomomis regionų ir nacionalinėmis orientacinėmis programomis, ypač ekonominių, žemės ūkio, socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo srityje;

(10)

beveik 2 % pasaulinės bananų produkcijos suteikti gamintojų organizacijų sąžiningos prekybos sertifikatai. Sąžiningos prekybos mažiausios kainos nustatomos remiantis apskaičiuotomis „tvariomis produkcijos sąnaudomis“, nustatomomis pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, siekiant įskaičiuoti suderinimo su gerais socialiniais ir aplinkos standartais sąnaudas ir gauti pagrįstą pelną, kurį panaudodami gamintojai galėtų investuoti į ilgalaikį savo veiklos stabilumą;

(11)

bananų sektoriaus gamybos grandinėje atsakingi asmenys turėtų susitarti, kaip sąžiningai paskirstyti sektoriaus pajamas, kad nebūtų išnaudojami vietos darbuotojai;

(12)

todėl Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Sąjungos paramos įgyvendinimas

Atsižvelgiant į šio reglamento bendrą tikslą, taikymo sritį, tikslus ir bendruosius principus, Sąjungos parama įgyvendinama pagal 5–16 straipsniuose nurodytas geografines bei temines programas ir 17 bei 17a straipsniuose nurodytas programas.“;

2.

Įterpiamas šis straipsnis:

„17a straipsnis

Pagrindinės bananus tiekiančios AKR šalys

1.   IIIa priede išvardytoms bananus tiekiančioms AKR šalims taikoma bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programa (toliau – BSPP programa).

2.   Neviršydama IV priede nurodytos sumos, Komisija nustato didžiausią orientacinę sumą, kuri yra skiriama kiekvienai šio straipsnio 1 dalyje nurodytai finansavimo reikalavimus atitinkančiai bananus tiekiančiai AKR šaliai, remdamasi šiais objektyviais kriterijais:

Skyrimo kriterijai vertinami remiantis ne ilgesnio kaip penkerių metų laikotarpio iki 2011 m. reprezentatyviais duomenimis. Nustatant orientacines šalims skiriamas sumas bus vienodai atsižvelgiama į šiuos tris kriterijus visose finansavimo reikalavimus atitinkančiose paramą gaunančiose šalyse.

Remdamasi pirmiau nurodytų kriterijų taikymu, Komisija informuos Europos Parlamentą ir Tarybą apie ketinimą iki toliau šio straipsnio 3 dalyje nurodytos daugiametės paramos strategijos patvirtinimo naudoti IV priede nurodytą orientacinį lėšų paskirstymą. Šioje informacijoje bus nurodomos kiekvienai finansavimo reikalavimus atitinkančiai bananus tiekiančiai AKR šaliai skirtos orientacinės sumos.

3.   Pagal analogiją su 19 straipsniu ir remdamasi 21 straipsniu Komisija priima daugiametes paramos strategijas. Ji užtikrina, kad tokios strategijos papildytų atitinkamų šalių geografinės strategijos dokumentus ir laikinas bananų sektoriaus papildomąsias priemones.

Daugiametės paramos strategijos bananų sektoriaus papildomosioms priemonėms įgyvendinti turi apimti:

Įgyvendinant 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą, patvirtintą 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniu susitarimu dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (7), atliekamas bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programos ir atitinkamų šalių pažangos vertinimas, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl veiksmų, kurių gali prireikti, ir jų pobūdžio.

3.

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Strategijos dokumentų ir daugiamečių orientacinių programų patvirtinimas

19 ir 20 straipsniuose nurodytus strategijos dokumentus bei daugiametes orientacines programas ir 19 straipsnio 2 dalyje bei 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas jų peržiūras, taip pat atitinkamai 17 ir 17a straipsniuose nurodytas papildomąsias priemones Komisija patvirtina 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“;

4.

29 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Biudžetiniai įsipareigojimai prisiimami vadovaujantis Komisijos pagal 17a straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 1 dalį priimtais sprendimais.“;

5.

31 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Be fizinių ar juridinių asmenų, atitinkančių reikalavimus pagal teminę programą arba 17 ir 17a straipsniuose išdėstytas programas, teisę dalyvauti konkursuose dėl viešojo pirkimo arba dotacijos sutarčių, finansuojamų pagal 11–16 straipsniuose apibrėžtą teminę programą ir 17 bei 17a straipsniuose išdėstytas programas, turi EBPO/VPK sąraše ir II priede išvardytų besivystančių šalių pilietybę turintys fiziniai asmenys arba joje įsisteigę juridiniai asmenys. Atsižvelgdama į reguliariai vykdomą EBPO/VPK sudaryto pagalbos gavėjų sąrašo peržiūrą, Komisija skelbia ir atnaujina II priedą ir apie tai praneša Tarybai.“;

6.

38 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Finansinė orientacinė suma šiam reglamentui įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu yra 17 087 mln. EUR.

2.   Kiekvienai 5–10, 11–16 ir 17–17a straipsniuose nurodytai programai skirtos orientacinės sumos nurodytos IV priede. Šios sumos nustatytos 2007–2013 m. laikotarpiui.“;

7.

Įterpiamas IIIa priedas, pateikiamas šio reglamento I priede;

8.

IV priedas pakeičiamas šio reglamento II priede pateiktu tekstu.

30.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/41

(1)

nuo 2007 m. galiojančiame 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1931/2006, nustatančiame vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas taisykles ir iš dalies keičiančiame Šengeno konvencijos nuostatas (2), įtvirtintos Sąjungos vietinio eismo per sieną taisyklės padėjo nesukurti kliūčių prekybai, socialiniams ir kultūriniams mainams ar regioniniam bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis, kartu išsaugant visos Šengeno erdvės saugumą;

(2)

Kaliningrado srities geografinė padėtis išskirtinė – tai sąlyginai maža teritorija, kurią supa dvi valstybės narės ir kuri yra vienintelis anklavas Europos Sąjungoje; šios teritorijos forma ir gyventojų pasiskirstymas tokie, kad taikant standartines pasienio teritorijos apibrėžties taisykles, anklavas būtų dirbtinai padalytas – tam tikriems gyventojams būtų taikoma supaprastinta vietinio eismo per sieną tvarka, o daugumai (įskaitant Kaliningrado miesto gyventojus) – ne. Atsižvelgiant į tai, kad Kaliningrado sritis yra vientisa, ir siekiant didinti prekybos, socialinius bei kultūrinius mainus ir regioninį bendradarbiavimą, turėtų būti nustatyta speciali Reglamento (EB) Nr. 1931/2006 išimtis, pagal kurią visa Kaliningrado sritis būtų laikoma pasienio teritorija;

(3)

konkreti pasienio teritorija Lenkijos pusėje taip pat turėtų būti pripažinta atitinkančia pasienio teritorijos reikalavimus, kad tame regione Reglamento (EB) Nr. 1931/2006 taikymas turėtų realų poveikį, suteikiant daugiau galimybių Kaliningrado sričiai ir svarbiausiems Šiaurės Lenkijos centrams vykdyti prekybą, socialinius bei kultūrinius mainus ir regioninį bendradarbiavimą;

(4)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis Reglamente (EB) Nr. 1931/2006 nustatytai bendrai pasienio teritorijos apibrėžčiai ir visapusiško taisyklių ir sąlygų, įskaitant sankcijas, kurias valstybės narės skiria vietinio eismo per sieną režimu piktnaudžiaujantiems pasienio gyventojams, laikymosi principui;

(5)

šis reglamentas padeda ir toliau skatinti Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos strateginę partnerystę, laikantis Bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės gairėse nustatytų tarpvalstybinio bendradarbiavimo prioritetų, ir juo bendrai atsižvelgiama į Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykius;

(6)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. priskirti Kaliningrado sritį ir konkrečius Lenkijos administracinius rajonus reikalavimams atitinkančiai pasienio teritorijai, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(7)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (3), patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą (4) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(8)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (5), patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (6) 3 straipsniu;

(9)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (7), patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (8) 3 straipsniu;

(10)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(11)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (9), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(12)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (10), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

1.

3 straipsnio 2 punkto pabaigoje pridedamas šis sakinys:

„Šio reglamento priede išvardytos teritorijos laikomos pasienio teritorijos dalimi;“

2.

šio reglamento priede pateiktas tekstas pridedamas kaip priedas.

30.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/44

(1)

pagal 1998 m. birželio 16 d. Sprendimą 98/416/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (3) (BVJŽK) Europos bendrija prisijungė prie susitarimo, kuriuo įsteigiama Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (toliau – BVJŽK susitarimas);

(2)

BVJŽK susitarimas – tinkama daugiašalio bendradarbiavimo, kuriuo skatinama Viduržemio ir Juodosios jūrų gyvųjų jūrinių išteklių plėtojimas, išsaugojimas, racionalus valdymas ir geriausias naudojimas, kad būtų išsaugoti lygiai, kurie laikomi tausiais ir kuriems esant nekyla išnykimo pavojus, sistema;

(3)

Europos Sąjunga ir Bulgarija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Malta, Rumunija bei Slovėnija yra BVJŽK susitarimo susitariančiosios šalys;

(4)

BVJŽK rekomendacijos yra privalomos jos susitariančiosioms šalims. Kadangi Sąjunga yra BVJŽK susitarimo susitariančioji šalis, šios rekomendacijos Sąjungai yra privalomos ir todėl turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje, jei jų turinys dar į ją neįtrauktas;

(5)

2005 m., 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. metiniuose susitikimuose BVJŽK priėmė keletą rekomendacijų ir rezoliucijų dėl tam tikros žvejybos BVJŽK susitarimo rajone, kurios Sąjungos teisėje laikinai įgyvendintos kiekvienais metais priimamais reglamentais dėl žvejybos galimybių, o BVJŽK rekomendacijos 2005/1 ir 2005/2 inkorporuotos Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 (4) 4 straipsnio 3 dalimi ir 24 straipsniu;

(6)

siekiant aiškumo, supaprastinimo bei teisinio tikrumo ir dėl to, kad rekomendacijos yra nuolatinės, reikėtų sukurti nuolatinę jų įgyvendinimo Sąjungos teisėje teisinę priemonę; reikėtų tas rekomendacijas įgyvendinti vienu įstatymo galią turinčiu aktu, o būsimas rekomendacijas įtraukti tą aktą iš dalies keičiant;

(7)

BVJŽK rekomendacijos taikomos visam BVJŽK susitarimo rajonui, kurį sudaro Viduržemio bei Juodoji jūros ir jungiamieji vandenys, kaip apibrėžta BVJŽK susitarimo preambulėje, todėl, siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, reikėtų jas įgyvendinti vienu atskiru reglamentu, o ne iš dalies keičiant Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006, kuris taikomas tik Viduržemio jūrai;

(8)

tam tikros Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 nuostatos turėtų būti taikomos ne tik Viduržemio jūrai, bet visam BVJŽK susitarimo rajonui. Todėl tas nuostatas reikėtų išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 ir įtraukti į šį reglamentą. Be to, turėtų būti dar labiau patikslintos tam tikros nuostatos dėl mažiausio tinklinio audinio akies dydžio, nustatyto tame reglamente;

(9)

BVJŽK rekomendacijose dėl teritorijų valdymo priemonių nustatytas terminas „ribojamos žvejybos rajonai“ atitinka Reglamente (EB) Nr. 1967/2006 vartojamą terminą „saugomos žvejybos teritorijos“;

(10)

2009 m. kovo 23–27 d. vykusiame metiniame susitikime BVJŽK, remdamasi Mokslo patariamojo komiteto (MPK) mokslinėmis rekomendacijomis, priėmė rekomendaciją dėl ribojamos žvejybos rajono nustatymo Liono įlankoje; ši rekomendacija pateikta vienuoliktojo susitikimo ataskaitoje (MŽŪO ataskaita Nr. 890). Šią priemonę tikslinga įgyvendinti taikant žvejybos pastangų valdymo sistemą;

(11)

kai kurių žvejybos įrankių selektyvumas Viduržemio jūros mišriojoje žuvininkystėje negali viršyti tam tikro lygio. Be bendrų žvejybos pastangų kontrolės ir apribojimų, žvejybos įrankių selektyvumas yra labai svarbus ribojant žvejybos pastangas rajonuose, kuriuose telkiasi svarbių išteklių suaugusios žuvys, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad reprodukcijos sumažėjimo pavojus būtų kuo mažesnis, taip sudarant galimybes juos tausiai naudoti. Todėl rekomenduotina pirmiausia apriboti MPK apsvarstytame rajone taikomas žvejybos pastangas iki ankstesnio lygio ir tada neleisti to lygio didinti;

(12)

rekomendacijos, kuriomis grindžiamos valdymo priemonės, turėtų būti grindžiamos moksliniu atitinkamų duomenų apie laivyno pajėgumus ir veiklą, naudojamų išteklių biologinę būklę ir socialinę bei ekonominę žvejybos sektoriaus būklę panaudojimu. Tie duomenys turi būti renkami ir pateikiami laiku, kad BVJŽK pavaldūs organai galėtų rengti rekomendacijas;

(13)

2008 m. metiniame susitikime BVJŽK priėmė rekomendaciją dėl uosto valstybių priemonių, skirtų kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba BVJŽK rajone, regioninės schemos. Nors 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (5), apskritai atitinka tos rekomendacijos turinį ir taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d., yra jo dalių, kurias reikėtų nurodyti šiame reglamente, pavyzdžiui, patikrinimų uostuose dažnumas, apimtis ir tvarka, kad jas būtų galima pritaikyti prie BVJŽK susitarimo rajono ypatumų;

(14)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinant šio reglamento nuostatas, susijusias su ataskaitų apie žvejybos veiklą ribojamos žvejybos rajonuose formatu ir perdavimu, paraiškomis dėl prarastų dienų dėl blogo oro sąlygų didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos draudimo laikotarpiu perkėlimo ir ataskaitų apie tokius perkėlimus, ataskaitomis, susijusiomis su didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos duomenų rinkimu, informacija apie priedugnio išteklių žvejybos dugniniais tralais Juodojoje jūroje veiklai vykdyti naudojamų tinklų mažiausią tinklinio audeklo akių dydį ir statistinių lentelių duomenimis, taip pat susijusias su bendradarbiavimu ir keitimusi informacija su BVJŽK vykdomuoju sekretoriumi. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (6);

(15)

siekiant užtikrinti, kad Sąjunga toliau vykdytų įsipareigojimus pagal BVJŽK susitarimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl galiojančių BVJŽK priemonių, kurios jau įgyvendintos Sąjungos teisėje, pakeitimų, kurie tapo privalomi Sąjungai, įgyvendinimo Sąjungos teisėje; tai susiję su informacijos apie žvejybai Juodojoje jūroje naudojamų tinklų mažiausią tinklinio audeklo akių dydį BVJŽK vykdomajam sekretoriui teikimu, laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašo perdavimu BVJŽK vykdomajam sekretoriui, siekiant įtraukti tą sąrašą į BVJŽK registrą, uosto valstybės priemonėmis, bendradarbiavimu, informacija ir ataskaitų teikimu, BVJŽK geografinių parajonių lentele ir geografinių koordinačių žemėlapiu, uosto valstybės vykdomo laivų patikrinimo procedūra ir BVJŽK statistinėmis lentelėmis. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai,

—

42° 40′ šiaurės platumos, 4° 20′ rytų ilgumos,

—

42° 40′ šiaurės platumos, 5° 00′ rytų ilgumos,

—

43° 00′ šiaurės platumos, 4° 20′ rytų ilgumos,

—

43° 00′ šiaurės platumos, 5° 00′ rytų ilgumos.

a)

didžiausiu valandų per dieną, kurias laivui leidžiama vykdyti žvejybos veiklą, skaičiumi;

b)

didžiausiu dienų per savaitę, kurias laivas gali būti jūroje ir nebūti uoste, skaičiumi ir

c)

nustatyta privaloma laiko trukme tarp žvejybos laivų išplaukimo iš registracijos uosto ir jų grįžimo į jį.

a)

ribojamos giliavandenių žuvų žvejybos rajone „Lophelia reef off Capo Santa Maria di Leuca“, kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

b)

ribojamos giliavandenių žuvų žvejybos rajone „The Nile delta area cold hydrocarbon seeps“, kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

c)

ribojamos giliavandenių žuvų žvejybos rajone „The Eratosthenes Seamount“, kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

a)

ataskaita, kurioje nurodoma išsami informacija apie atitinkamos žvejybos veiklos nutraukimą, įskaitant atitinkamą patvirtinamąją meteorologinę informaciją;

b)

laivo pavadinimas ir ES laivyno registro numeris.

a)

laivo ES laivyno registro numeris ir Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede nustatytas jo išorinis žymuo;

b)

laikotarpis, kuriuo leidžiama žvejoti ir (arba) perkrauti žuvis;

c)

naudojami žvejybos įrankiai.

a)

valstybių narių išduoto žvejybos leidimo sąlygomis vykdyti žvejybos veiklą BVJŽK susitarimo rajone būtų leidžiama tik tiems su valstybių narių vėliava plaukiojantiems laivams, kurie yra įtraukti į 1 dalyje nurodytą sąrašą ir kurie laive turi minėtą žvejybos leidimą;

b)

žvejybos leidimas nebūtų išduodamas laivams, kurie BVJŽK susitarimo rajone arba kitur vykdė neteisėtą, nereglamentuojamą ir nedeklaruojamą žvejybą (toliau – NNN žvejyba), išskyrus tuos atvejus, kai nauji laivų savininkai atitinkamais dokumentais įrodo, kad buvę savininkai ir operatoriai nebeturi jokių su tais laivais susijusių teisinių, ekonominių ar finansinių interesų arba teisių ir nebegali tų laivų kontroliuoti, arba kad tie laivai nedalyvauja NNN žvejyboje ir nėra su ja susiję;

c)

kiek įmanoma, pagal jų nacionalinę teisę būtų uždrausta su jų vėliava plaukiojančių laivų, įtrauktų į 1 dalyje nurodytą sąrašą, savininkams ir operatoriams dalyvauti į BVJŽK registrą neįtrauktų laivų žvejybos veikloje BVJŽK susitarimo rajone arba būti su ja susijusiems;

d)

kiek įmanoma, pagal jų nacionalinę teisę būtų reikalaujama, kad su jų vėliavomis plaukiojančių laivų, įtrauktų į 1 dalyje nurodytą sąrašą, savininkai būtų laivo vėliavos valstybės narės piliečiai arba juridiniai asmenys;

e)

jų laivai taikytų visas atitinkamas BVJŽK nustatytas išsaugojimo ir valdymo priemones.

a)

neatitinka šio reglamento reikalavimų;

b)

įtrauktas į regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos parengtą laivų, vykdžiusių arba rėmusių NNN žvejybą, sąrašą, arba

c)

neturi galiojančio leidimo vykdyti žvejybos veiklą arba su žvejyba susijusią veiklą BVJŽK susitarimo rajone.

a)

prašydamos suteikti informaciją, esančią atitinkamose duomenų bazėse, ir suteikdamos informaciją, kad ji būtų įtraukta į tas duomenų bazes;

b)

prašydamos bendradarbiauti ir bendradarbiaudamos, kad šis reglamentas būtų veiksmingai įgyvendinamas.

a)

informacijos teikimu BVJŽK vykdomajam sekretoriui pagal 15 straipsnio 4 dalį;

b)

laivų, kuriems suteiktas leidimas, sąrašo teikimu BVJŽK vykdomajam sekretoriui pagal 17 straipsnį;

c)

uosto valstybės priemonėmis, nurodytomis 18–22 straipsniuose;

d)

bendradarbiavimu, informavimu ir duomenų teikimu, kaip nurodyta 23 ir 24 straipsniuose;

e)

I priede nurodytais BVJŽK geografinių parajonių (GP) lentele, žemėlapiu ir geografinėmis koordinatėmis;

f)

II priede nurodytomis uosto valstybės atliekamo laivų tikrinimo procedūromis; ir

g)

III priede pateiktomis BVJŽK statistinėmis lentelėmis.

1.

4 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

2.

9 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Minimalus 4 dalyje nenurodytų velkamųjų tinklų tinklinio audinio akių dydis turi būti bent jau toks:

Žvejybos laivams leidžiama naudoti ir laikyti laive tik vieną iš šių dviejų rūšių tinklų.

Ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šios dalies įgyvendinimą ir, remdamasi šia ataskaita bei valstybių narių iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikta informacija, pasiūlo atitinkamus reikiamus pakeitimus.“;

3.

24 straipsnis išbraukiamas;

4.

27 straipsnio 1 ir 4 dalys išbraukiamos.